40 412011 m. balandis

Dideli Nauji Gėlynaiwww.daugiametes.lt

Puskelnių km., Marijampolės sav.mob. tel. 8 611 10 224

vijoklinės

pavėsių

terasos

saulėkaitos

kvepiančios

pakrančių

‘Kopper King’

40

Patarimai augintojuiDaugiametės kinrožės – žoliniai au-

galai, kurių viršutinė dalis sunyksta po pirmųjų šalnų. Tuo metu šakos nupjauna-mos iki 15 cm aukščio virš žemės, pamul-čiuojama smulkia žieve (25 cm storio sluoksniu). Netgi ramybės periodu šie augalai jautrūs drėgmės trūkumui. Per di-delis vandens kiekis gali sukelti šaknų pu-vimą, o trūkumas – dehidraciją ar išdžiū-vimą. Ramybės periodu tręšti nereikia.

Sėkmės raktas yra kantrybė. Kinro-žės – paskutiniai daugiamečiai augalai, pabundantys iš žiemos miego pavasarį. Esant pastoviai 15–24 ºC dirvos tempera-tūrai, jie ima kilti per 10–14 dienų. Jei dirvos temperatūra yra 24–29 ºC, augalai pabunda po 4–7 dienų. Mūsų klimato są-lygomis šių augalų vegetacija dažnai pra-sideda gegužės pabaigoje. Šiuo požiūriu veislės skiriasi. Pavyzdžiui, ‘Fireball’, ‘Kopper King’ nubunda 7 dienomis anks-čiau už ‘Lady Baltimore’ ar ‘Fantasia’.

Per vegetaciją reikia palaikyti pasto-vų dirvos drėgnumą. Dėl intensyvaus augimo pavasarį kinrožes būtina tręšti (pavyzdžiui, trąšomis, kuriose NPK 20-10-20). Norint suformuoti stipresnius, šakotesnius krūmus, reikia nuskinti vir-šūninius šakelių pumpurus, kai šie auga-lai pasiekia 15–20 cm aukštį.

Žolinėms kinrožėms tinka bet kokia laidi, organinių medžiagių turtinga dir-va, kurios pH 6–7. Vieta turi būti saulėta arba pusiau saulėta.

Keletas veislių, kurias 2011 metais siūlo Dideli Nauji Gėlynai‘Fancy Eye’ – 90 cm aukščio krūmas.

Žydėjimo laikas – nuo birželio iki rugsėjo. Žiedai 20–25 cm skersmens, baltai ir raus-vai juostuoti, balti su raudonu viduriuku.

‘Fireball’ – brolių Flemingų išvesta 120 cm aukščio kompaktiška veislė. Žie-dai ryškiai raudoni, pavėsyje tamsiai raudoni. Žydėjimo periodas labai ilgas – nuo birželio iki rugsėjo. Lapai pailgi, lan-cetiški, žali su raudonu atspalviu danty-tuose krašteliuose ir aplink gyslas.

‘Galaxy’ aukštis 90–120 cm. Žiedai šviesiai rausvi arba su baltu atspalviu, raudoni, dažnai su mažu raudonu vidu-riuku, 20–25 cm skersmens. Dauginama sėklomis.

‘Kopper King’ aukštis 100–120 cm. Žiedai 30 cm skersmens, nuo baltų iki baltai rausvų, su ryškiu raudonu viduriu-ku, išsiliejančiu per gyslas išilgai žiedla-pių. Žiedlapiai lengvai persidengiantys, banguoti. Lapai sudaryti iš 3–5 skiaučių, panašūs į klevo, vario raudonumo, apati-nė dalis raudonai oranžinės spalvos. Pa-vėsyje jie žali, gyslos raudonos. Nauji ūgliai geltonai žali su raudonai oranžiniu atspalviu. Šią veislę išvedė broliai Fle-mingai. Ji atspari iki –34 ºC šalčiui.

‘Mauvelous’ žiedai rausvi, tamsesni pumpurų stadijoje, su rausvai raudonu vi-duriuku, iki 24 cm skersmens. Žiedlapiai švelniai persidengiantys. Šią veislę išvedė Dougas Gilbergas iš „Gilberg Farms“ (JAV, Robertsville, Misūris). Europos rin-koje ji parduodama nuo 2005 metų.

‘Sweet Caroline’ žiedai šviesiai raus-vi su violetiniu atspalviu ir violetiškai raudonu viduriuku. Žiedlapiai banguoti. Žydėjimo periodas ilgas. Šią veislę išvedė Haroldas F. Wintersas 1985 metais.

‘Old Yella’ – 110 cm aukščio pirami-diškas krūmas. Lapai žali, saulėje raudo-nai žali, lygūs. Žiedai balkšvai geltoni su mažu raudonu viduriuku, 25–30 cm skersmens. Žiedlapiai truputį banguoti, plačiai persidengiantys. Dažnai žydi šo-ninės atšakos. Veislę išvedė broliai Fle-mingai. Ji atspari iki –34 ºC šalčiui.

mas keletą paplitusių, bet plačiau neži-nomų laukinių kinrožių rūšių, rastų pelkėse nuo Luizianos iki Naujojo Džer-sio, jis išvedė veislę ‘Lord Baltimore’, kuri pasižymi stabilumu ir raudonais žiedais. 1977 metais R. Darby sukūrė ‘Lady Balti-more’. Patento dokumente selekcininkas deklaruoja, kad abi veislės atsirado kryž-minant 4 tėvyninės kilmės rūšis: H. mili-taria (vadinama H. laevis), H. coccineus, H. palustris ir H. moscheutos.

Japonijoje praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje „Sakata Seed Corpora-tion“ pradėjo vykdyti kinrožių kryžmini-mo projektą. Darbų vaisius – labai sė-kmingos veislės ‘Southern Belle’, ‘Dixie Belle’ ir didžiausią populiarumą 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmetį pasiekusios intriguo-jančios serijos ‘Disco Belle’ veislės.

Paskutiniais metais šių augalų selek-cijos centras persikėlė į Linkolną, esantį Nebraskos valstijoje. Ten trys broliai Ja-mesas, Davidas ir Robertas Flemingai pradėjo selekcijos darbus. Nė vienas iš jų niekada nesukūrė šeimos, visą gyvenimą pašventė augalų kryžminimo darbams. Jų motina buvo gamtininkė, todėl sutei-kė pagrindinių žinių apie vietinę florą.

Broliai tapo žinomais selekcininkais ir išvedė naujų vertingų gvazdikų, vero-nikų ir krausvų (Lagerstroemia) veislių. Po to jie ėmėsi kinrožių ir sulaukė pasau-linio pripažinimo. Ko gero, pats žino-miausias hibridas yra ‘Koper King’. Jis turi ne tik gigantiškus (iki 30 cm) dvis-palvius žiedus, bet ir unikalią raudono vario spalvos lapiją. Kitos žinomos Fle-mingų veislės – ‘Old Yella’, ‘Torchy’, ‘Fire-ball’, ‘Robert Fleming’, ‘Dream Catcher’, ‘Fantasia’ ir ‘Plum Crazy’. Davidas, tre-čiasis brolis, mirė 2001 metais.

Parengė Izabelė Justinytė

Egzotiniai, kilę iš atogrąžų, iššąlantys – tokiais žo-džiais dažniausiai apibūdiname dekoratyviąsias Hibiscus moscheutos veisles, matydami pirmą kartą. Tikrovėje šie augalai amerikietiškoje atsparumo šalčiui sistemoje USDA priskiriami 4–9 zonai, t. y. auginami regionuose, kur žiemą minimali tempera-tūra yra nuo –34 iki –6 ºC. Atsparumu šalčiui jie visiškai skiriasi nuo savo tėvynainių, kilusių iš ato-grąžų. Turbūt dėl šio nesusipratimo H. moscheutos iki šių dienų buvo retai auginami.

Nepakartojamas grožisH. moscheutos, kartais vadinama

pelkine dedešva, priklauso dedešvinių šeimai (Malvaceae) ir natūraliai auga drėgnose JAV vietose – rytuose nuo Ma-sačusetso iki Mičigano ir pietuose, Ala-bamoje ir Džordžijos valstijoje. Kryžmi-nant H. moscheutos, H. coccineus ir H. militaria gauti mišrūnai, kurie dažnai aprašomi kaip H. moscheutos veislės. Pa-vadinimai tiek literatūroje, tiek preky-boje labai skirtingi: veislės, dažnai mini-mos kaip hibridai, gali būti nurodomos ir kaip rūšis arba porūšis.

Įvairių veislių augalų forma, lapija ir žiedai skiriasi, bet didžiausia įvairove pasižymi ir intrigą sukuria pastarieji. Jie didžiuliai, piltuvėlio formos, iki 30 cm skersmens, susidaro pavieniui lapų kampuose. Penkialapiai žiedai gali būti balti, rausvi, net raudoni, dažniausiai su tamsiais viduriukais. Žiedlapių intensy-vumas ir žiedo viduriuko derinys pri-klauso nuo veislės – nuo briliantinės rausvos su šviesiai raudonu viduriuku iki švarios baltos ir be kitos spalvos vi-duriuko. Žiedai gali būti plokšti ar tru-putį įgaubti kaip taurelė, su persiden-giančiais arba paskirais žiedlapiais.

H. moscheutos – 0,9–2,4 m (genint 1,5 m) aukščio keliakamienis arba dau-giakamienis žolinis augalas. Iki 20 cm ilgio pražangiai išsidėstę lapai nuo lan-cetiškų iki plačiai ovalių, ištisiniai ar skiautėti (iš 3–5 skiaučių), pilkai žali, iš apačios padengti baltais plaukeliais. Originaliausi – giliai įkirpti, sukuriantys nepakartojamą kontrastą su apvaliais žiedais.

H. moscheutos geriausiai auga drė-gnose natūraliose dirvose, tačiau pakelia ir nemažą drėgmės trūkumą. Ideali vie- ta – visiška saulė, nors jie pakenčia ir pu-siau pavėsį. Tinka sezoninėms gyvatvo-rėms ar kaip fonas kitiems augalams, galima sodinti daugiamečių gėlynuose, tarp krūmų, taip pat grupėmis prie van-dens telkinių. Formų ir spalvų įvairovė atveria labai plačias šios grupės augalų panaudojimo galimybes.

H. moscheutos žydi nuo rugpjūčio iki lapkričio. Kiekvieno žiedo gyvavimo lai-kas – viena diena. Ši rūšis dauginama atžalomis, krūmo dalimis arba sėklomis. Pirmasis būdas yra patikimiausias. Dau-ginimas sėklomis negarantuoja veislės savybių paveldimumo.

Daugiamečių kinrožių istorinis keliasStambiažiedės žolinių kinrožių veis-

lės nėra naujiena. 1807 metais Filadelfijos firma „John Bartram&Son“ savo sėklų kataloge siūlė laukinės žolinės kinrožės sėklas. Johnas Bartramas (1966–1777) buvo vienas žinomiausių to meto anglų keliautojų po Naująjį pasaulį, kuris ieško-jo naujų augalų. Tuo metu Europoje žy-dinčios kinrožės svaiginančiai dideliais žiedais buvo sensacija. Tiesa, dauguma jų buvo pelkiniai augalai, gana aukšti ir ma-žai žydintys. Aišku, laikui bėgant selekci-ninkai išsprendė šias problemas.

Šiuolaikinių veislių pradininkai sie-jami su Roberto Darby iš Marilando var-du. Jis labiausiai vykusius savo kūrinius pavadino ‘Lord’ ir ‘Lady Baltimore’. Iki šių dienų šie augalai populiarūs. XX am-žiaus 5-ajame dešimtmetyje, kryžminda-

Nauji seni stebuklai

‘Mauvelous’