Naujasis Karo prievolės įstatymas padės lanksčiai reaguoti ... apsauga 2011 01.pdf · Šauliukai su didžiuliu en-tuziazmu ne tik sėmėsi naujų žinių, bet ir kiekvieną dieną

Nr. 1 (200) 2011 01 14 – 2011 01 28 Kraðto apsaugos ministerijos informacinis leidinys ISSN 2029-4565

NATO pajėgų Afganistane vadas dėkoja Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariams

NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganistane vadas gen. David H. Petraeus (Deividas Petraeusas) Lietuvos kariuomenės vadui gen. mjr. Arvydui Pociui at-siųstame laiške dėkoja už Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių dalyvavimą operacijoje Afganista-ne. Laiške generolas dėkoja Lietu-vos specialiųjų operacijų kariams už vykdomas mokymo ir kovines operacijas, svariai prisidedančias

prie tarptautinių pajėgų operaci-jos sėkmės. „Man visuomet daro įspūdį jūsų karių pasišventimas ir jų profesionalus požiūris į misiją, vykstančią labai sudėtingomis ko-vinėmis sąlygomis“, – laiške rašo gen. D. H. Petraeus Lietuvos ka-riuomenės vadui.

Gen. D. H. Petraeus dėkoja Lietuvos kariams už Afganistano policijos kovinės kuopos, kuri kar-tu su Lietuvos kariais vykdė grei-

tas ir sėkmingas operacijas neu-tralizuojant teroristines grėsmes Zabulo provincijoje Afganistano pietuose, parengimą.

„Tikiuosi, kad ir ateityje dirb-sime išvien siekdami padėti Afga-nistano vyriausybei kurti savo žmo- nėms saugesnę ir geresnę ateitį“, – laišką baigia NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganis-tane vadas gen. D. H. Petraeus.

VRD inf.

Krašto apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1375 įsteigtas Generolo Jono Žemaičio Lie-tuvos karo akademijos Sausumos pajė-gų štabo karininkų kursų ženklas. Šis ženklas, pažymi, kad jį nešiojantis as-muo Karo akademijoje įgijo Sausumos pajėgų štabo karininko kvalifikaciją.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietu-vos leidėjų asociacija sausio 1 dieną paskelbė pilietinių ir patriotinių kny-gų konkursą. Vertinant knygas bus atsižvelgiama į kūrinio pilietiškumą ir patriotiškumą, kūrinio aktualumą, meninę, edukacinę ir išliekamąją ver-tę. Paraiškas dalyvauti konkurse (gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys) priima ir registruoja Lietuvos leidėjų asociacija. Paraiškos siunčiamos adre-su A. Jakšto g. 9-231, LT-01105 Vil-nius, tel. (8 5) 2617740; 8 670 76093 arba el. paštu [email protected] iki 2011 m. sausio 24 d. (įskaitytinai).

Pasidalykite mintimis apie Ka- ro prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Kas paskatino keisti įstatymą, kokie esminiai pakeitimai numatyti šiame pro-jekte?

Konstitucija nustato, kad kie-kvieno piliečio teisė ir pareiga ginti valstybę nuo išorės priešo ginkluoto užpuolimo, kad Lietu-vos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją kraš-to apsaugos tarnybą. Seimas, įgy-vendindamas minėtą konstitucinę nuostatą, 1996 m. priėmė Karo prievolės įstatymą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti privalomąją ar alter-natyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Naujasis Karo prievolės įstatymas padės lanksčiai reaguoti į saugumo situacijos pokyčiusŠiuo metu jau yra parengtas Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektas.

Šis projektas reglamentuoja piliečių karo prievolę, jaunuolių pritraukimą į kariuomenę. Apie šį įstatymo pakeitimo projektą spausdiname interviu su krašto apsaugos ministrės

patarėju, buvusiu kariuomenės vadu ats. gen. mjr. Jonu Kronkaičiu.

Tada Seimas kreipėsi į Konstitu-cinį teismą prašydamas išaiškinti Konstitucijos 139-ąjį straipsnį. Konstitucinis teismas išaiškino, kad ginti savo šalį yra jos piliečių teisė ir pareiga, o valstybės parei-ga yra tinkamai ir laiku parengti piliečius gynybai ir turėti tinkamai parengtą kariuomenę, pajėgią įgy-vendinti konstitucines nuostatas. Kaip tai padaryti, Konstitucinis teismas nenurodė. Taigi pagal šitą išaiškinimą, ne taip svarbu, kokiu būdu piliečiai bus rengiami gynybai, svarbiausia, kad valstybė turėtų pa-rengtą gynybai tinkamą kariuomenę, o piliečiai turėtų galimybę rengtis gynybai.

2008 m. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sustabdė šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą. Nukelta į 13 p.

Jonas Kronkaitis, krašto apsaugos ministrės patarėjas

SOP

nuo

tr.

Karinėms oro pajėgoms vadovavęs brg. gen. Artūras Leita nuo sausio 10 d. paskirtas į Lietuvos kariuome-nės Atstovavimo grupės prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organi-zacijos (ESBO) aukšto lygio planavimo vadovo pareigas. Eidamas šias parei-gas, brg. gen. A. Leita reziduos Lietu-voje. Jis bus atsakingas už kariuomenės bendradarbiavimo su ESBO projektų koordinavimą. Karinėms oro pajėgoms laikinai vadovaus Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės val-dybos vadas plk. Antanas Jucius.

2K R A Ð T O A P S A U G A

2011 m. sausio 14 d. – 2011 sausio 28 d. Nr. 1 (200)

KOVINIS RENGIMAS

2010 12 20-31 Lietuvos kariuo-menės Sausumos pajėgų vadovy-bės Sausumos pajėgų Mokymo centro įgūdžių formavimo kursuo-se surengti šarvuoto transporterio M113 vairuotojų mokymai.

Tai pirmasis kursas Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvi-los mokomojo pulko teritorijoje įsikūrusiame Sausumos pajėgų Mokymo centre.

Šarvuočių vairuotojų rengimo kursus Mokymo centras 2010 m. gruodžio 14 d. perėmė iš Lietuvos kariuomenės Mokymo ir perso-nalo valdybai pavaldaus Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko, kuriame tokie mokymai buvo organizuojami nuo 2001 metų.

Kurso tikslas – Lietuvos ka-riuomenės padaliniams parengti šarvuotų transporterių M113 vai-ruotojus.

Mokėsi vienuolika karių iš dviejų Lietuvos kariuomenės pa-dalinių – Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai, su-darę didžiąją kurso dalyvių dalį,

Kariai susipažino su šarvuoto transporterio M113 A1 techninėmis savybėmis, mokėsi atlikti jo apžiūrą ir aptarnavimą, vykdė praktinio vairavimo užduotis. SP MC nuotraukos

ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai.

Kariai susipažino su šarvuoto transporterio M113 A1 techni-nėmis savybėmis, mokėsi atlikti jo apžiūrą ir aptarnavimą, vykdė

rengimą ir, naudojantis naujausia patirtimi, praktika ir žiniomis, už-tikrinti Sausumos pajėgų karinio rengimo vystymąsi. Mokymo cen-trą sudarys įgūdžių formavimo, paramos ginklų, karo inžinerijos, žvalgybos bei kovos sričių kursai, kuriems iš Sausumos pajėgų dali-nių bus priskiriami instruktoriai, taip pat ginkluotė, technika ir ki-tos materialinės vertybės. Iš viso planuojama organizuoti apie 60 skirtingų kursų.

Kursai atviri ne tik Sausumos pajėgų, bet ir kitų Lietuvos kariuo-menės pajėgų kariams. Ateityje centras ketina aktyviai bendradar-biauti su JAV Pensilvanijos nacio-naline gvardija, Švedijos, Danijos ir Baltijos šalių karinėmis mokymo įstaigomis.

SP MC inf.

Aviacijos bazėje vyko budrumo lygio vertinamosios pratybos2010 12 16 Karinių oro pajėgų

Aviacijos bazėje vyko budrumo ly-gio vertinamosios pratybos. Tokios pratybos, imituojant realų priešą, Aviacijos bazėje vyko pirmą kartą.

Pratybų tikslas – patikrinti Avi-acijos bazės karių pasirengimą vyk-dyti objektų ir teritorijos apsaugą, standartinių procedūrų taikymą, įvertinti vadų ir karių sugebėjimą vykdyti jiems skiriamas užduotis, numatytas budrumo lygių plane, pasitelkiant karius-imitatorius priešo veiksmams vykdyti.

Aktyvios mokymų fazės metu

Aviacijos bazės kariai veikė pagal iš anksto parengtą, bet jiems neži-nomą scenarijų.

„Bazės kariai yra pasiruošę veikti priešui įsiveržus į Šiaulių karinį aerodromą, tačiau tobulėti tikrai dar galima“, – sakė Aviaci-jos bazės vadas plk. ltn. Virginijus Steponavičius.

Budrumo lygio vertinamosios pratybos rengiamos kiekvieną metų ketvirtį pagal patvirtintą kovinio rengimo planą. Pratybos vyksta Aviacijos bazės teritorijoje.

Aviacijos bazės inf.

Sausumos pajėgų Mokymo centre – šarvuočių M113 vairuotojų kursas

Kursą sėkmingai baigė visi vienuolika karių. Jiems buvo įteikti šarvuoto transporterio M113 A1 vairuotojo ir kurso baigimo pažymėjimai. Pirmoje eilėje centre – Sausumos pajėgų Mokymo centro vadas plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas

Aviacijos bazės kariai veikė pagal iš anksto parengtą, bet jiems nežinomą scenarijų

Avi

acijo

s ba

zės

nuot

r.

praktinio vairavimo užduotis. Dvi savaites vykusio kurso instruk-toriai pagrindinį dėmesį skyrė praktiniams šarvuočio vairavimo ir priežiūros įgūdžiams.

Kursą sėkmingai baigė visi vie-nuolika karių. Jiems buvo įteikti šarvuoto transporterio M113 A1 vairuotojo ir kurso baigimo pažy-mėjimai.

Sausumos pajėgų Mokymo centras įkurtas 2010 m. gruodžio 14 d. iki šiol veikusių Karo inži-nerijos, Žvalgų mokyklos ir Šar-vuočių M113 vairuotojų rengimo centro pagrindu. Mokymo centro personalą sudaro daugiau nei 40 karių, kurie buvo paskirti į centrą iš minėtų karinių mokyklų.

Mokymo centro uždavinys – or-ganizuoti ir vykdyti SP karių karinį mokymą, padalinių taktinį kovinį

3F A K T A I B E K O M E N T A R Ø


KOVINIS RENGIMAS

2010 12 27-31 moksleivių žie-mos atostogų metu Divizijos gene-rolo Stasio Raštinio puskarininkių mokykloje vyko jaunojo šaulio kurso II sesija. Mokymuose daly-vavo dvidešimt keturi 12–18 metų Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės jaunieji šauliai iš Kauno rajono mokyklų (Biršto-no, Kėdainių, Ariogalos). Vaikus mokė Puskarininkių mokyklos instruktoriai.

Šauliukai visą savaitę Puska-rininkių mokyklos kareivinėse gy-veno pagal karišką dienotvarkę, neprimenančią atostogų – anks-ti kėlėsi, turėjo laikytis karinės drausmės, dalyvavo lyderio ugdy-mo, fizinio rengimo, ryšių, karo topografijos, taktikos pratybose.

Jauniesiems šauliams ypač patiko karo topografijos varžybos, kurių tikslas – varžymosi principu

skatinti įsisavinti teorines žinias. „Nepaisant to, kad praktinių pra-tybų metu buvo ypatingos oro sąly-gos – gausiai snigo ir pustė, – sakė pratybų vadovas kpt. Justinas Bo-lys, – jauniesiems šauliams nesu-darė kliūčių gerai atlikti paskirtas užduotis. Šauliukai su didžiuliu en-tuziazmu ne tik sėmėsi naujų žinių, bet ir kiekvieną dieną padėjo valyti gausiai iškritusį sniegą Puskarinin-kių mokyklos teritorijoje.“

Jaunojo šaulio kurso tikslas – suteikti žinių ir įgūdžių, vadovavi-mo pagrindų, supažindinti su in-dividualiu kario rengimu, ugdyti pilietinį ir patriotinį jaunimą.

Jaunųjų šaulių mokymas suda-rytas iš trijų sesijų, kurios vyksta ru-dens, pavasario ir žiemos mokslei-vių atostogų metu. Puskarininkių mokyklos instruktoriai jaunuosius šaulius rengia nuo 2002 metų.

vyr. ltn. IngA KlenAusKIenėJauniesiems šauliams ypač patiko karo topografijos varžybos, kurių tikslas – varžy-mosi principu skatinti įsisavinti teorines žinias. Puskarininkių mokyklos nuotr.

2010 12 16 Sausumos pajėgų štabas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabe Rukloje surengė gynybos nuo che-minių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) ginklų semi-narą, kurio tikslas – ugdyti Sausu-mos pajėgų karių CBRN gynybos operacijų planavimo įgūdžius.

Seminare dalyvavo Motorizuo-tosios pėstininkų brigados „Gele-žinis Vilkas“ ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabų ir jiems pavaldžių dalinių, Dr. Jono Ba-sanavičiaus karo medicinos tarny-

bos ir Sausumos pajėgų Mokymo centro už CBRN gynybą atsakingi kariai.

Buvo aptarti dalinių koviniai CBRN gynybos organizavimo klau-simai. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos CBRN gynybos instruktorius kpt. Arūnas Mikonis supažindino seminaro da-lyvius su CBRN gynybos operacijų planavimo ir integravimo į pėsti-ninkų bataliono karines ir taikos rėmimo operacijas principais, pag- rindinį dėmesį skiriant CBRN gy-nybos karininko vaidmeniui kari-

nio sprendimo priėmimo proceso metu.

Tokio pobūdžio seminaras buvo organizuotas pirmą kartą. Seminaro aptarimo metu buvo pažymėta kviestinių atstovų iš skirtingų karinių vienetų dalyva-vimo seminare nauda, išsakytas pageidavimas, kad ir ateityje būtų organizuojami panašaus pobūdžio seminarai, orientuoti į brigados, bataliono ir kuopos dydžio vienetų lygmens CBRN gynybos operacijų praktinį planavimą.

Taktinio lygmens administraci-

nis Sausumos pajėgų štabas or-ganizuoja ir užtikrina pajėgumų įgyvendinimą, jų pasirengimą Lie- tuvos kariuomenės užduotims vyk-dyti. Štabas analizuoja ir vertina si-tuaciją, užtikrina efektyvų veiklos ir karinio mokymo planavimą, or-ganizavimą ir kontrolę, keitimąsi Sausumos pajėgose informacija, reikalinga įgyvendinant karinių pajėgumų vystymą, karinių vienetų rengimą ir administravimą.

kpt. MIndAugAs neIMOnTAs, Sausumos pajėgų vadovybės viešųjų

ryšių karininkas

Puskarininkių mokykloje – jaunojo šaulio kurso II sesija

Surengtas gynybos nuo masinio naikinimo ginklų seminaras

Seminaro dalyviai buvo supažindinti su CBRN gynybos operacijų planavimo ir integravimo į pėstininkų bataliono karines ir taikos rėmimo operacijas principais. Kpt. Arūno Mikonio nuotraukos



KOVINIS RENGIMAS

2010 12 13-16 Generolo Adol-fo Ramanausko kovinio rengimo centre, Nemenčinėje, vyko pratybų „Gintarinė viltis 2011“ pagrindinė planavimo konferencija. Konfe-rencijos metu buvo tobulinamas pratybų scenarijus ir planas, koor-dinuojami pratybas planuojančių padalinių, įvairių sričių specialistų ir užsienio partnerių veiksmai.

Be Lietuvos kariuomenės at-stovų, planavimo konferencijoje dalyvavo ir pratybose dalyvausian-čių užsienio šalių – Estijos, Gruzi-jos, Jungtinių Amerikos Valstijų,

Pratybų „Gintarinė viltis 2011“ pagrindinė planavimo konferencijaKanados, Latvijos, Lenkijos, Suo-mijos – taip pat Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietu-vos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovai. Pratybos „Gintarinė viltis 2011“, kurios kitų metų birželį vie-nu metu vyks Klaipėdoje ir Pabra-dėje, bus didžiausios metų karinės pratybos Lietuvoje. Planuojama, kad pratybose dalyvaus atstovai iš 9 šalių – iš viso daugiau nei du tūks-tančiai karių, pareigūnų ir civilių, taip pat kitų šalių ir organizacijų pratybų stebėtojai.

„Džiugu, kad po keturių metų pertraukos Lietuvoje vėl bus orga-nizuojamos pratybos „Gintarinė vil-tis“. Šios pratybos taip pat išsiskirs tuo, kad jose dalyvaus visų kariuo-menės rūšių pajėgos, vykdysiančios tiek savarankiškas, tiek ir jungtines operacijas“, – apie pratybas „Gin-tarinė viltis 2011“ kalbėjo Lietu-vos kariuomenės Jungtinio štabo atstovas plk. ltn. Stasys Paldūnas, atsakingas už pratybų „Gintarinė viltis“ Lietuvoje planavimą.

Pratybas planuoja, o kitais me-tais jas koordinuos ir joms vado-

vaus Lietuvos kariuomenės Jung-tinis štabas. Tradicinės tarptautinės pratybos „Gintarinė viltis“ Lietuvo-je organizuojamos nuo 1995 metų. Pagrindinis 2011 metais vyksiančių pratybų tikslas – NATO ir kitų ša-lių bendrų veiksmų koordinavimas vykdant tarptautines atsako į krizi-nes situacijas operacijas, naudojant skirtingą techniką ir ekipuotę, esant skirtingoms padalinių struktūroms ir procedūroms, tai pat priiman-čiosios šalies paramos procedūrų vertinimas ir tobulinimas.

VRD inf.

Gamtos stichija, dėl kurios vi-soje Lietuvoje iškrito daug sniego ir dėl kurios dauguma šalies kelių tapo praktiškai neišvažiuojami, nesutrukdė Šiaulių apskrities gen. P.Plechavičiaus 6-osios šaulių rink-tinės ir Telšių apskrities Žemaičių 8-osios rinktinės jauniesiems šau-liams atvykti į Oro gynybos bata-lioną ir pratęsti dar praėjusių metų spalio pabaigoje prasidėjusį, jau antraisiais metais organizuojamą jaunojo šaulio kursą.

Sausio 2 d. temstant tik ką iš civilio pasaulio ištrūkusius šaulius pasitiko griežta bataliono drausmė ir tvarka. Į suformuoto kursantų būrio skyrių vadų ir būrininko pa-reigas, pagal rinktinės vado įsaky-mą, buvo skirti geriausi praėjusių metų vasarą pasibaigusio jaunojo šaulio kurso absolventai, įgiję teisę nešioti antsiuvą „Vanagas“.

Kiekviena naujų žinių diena prasidėdavo rytine mankšta, lovų klojimu, rytiniu tualetu, pusryčiais ir rytiniu skirstymu kartu su Oro gynybos batalionu (OGB) rikiuo-tės aikštėje keliant Lietuvos valsty-binę vėliavą. Antroji jaunojo šaulio kurso sesija prabėgo nepastebimai. Sesijoje netrūko naujų dalykų ir at-siskaitymų. Patyrę OGB instrukto-riai perteikė ginkluotės, inžinerijos, taktikos patirtį. Šauliai susipažino su individualiais kario įgūdžiais, negarsiniais valdymo signalais, žy-gio rūšimis ir principais. Kursantai, pasinaudodami parankinėmis prie-monėmis, mokėsi gaminti neštuvus, transportuoti sužeistąjį iš mūšio lauko, taip pat pirmosios medi-cinos pagalbos subtilybių. Buvo toliau gilinamos žinios apie Lietu-vos kariuomenės ginkluotę, šauliai artimiau susipažino su pagrindiniu

Jaunieji šauliai dalyvavo mokymuose Oro gynybos batalione

šaulio ginklu AK4, šaudymo padė-timis, atliko ginklo valdymo testo treniruotę. Vyko radijo ryšio pro-cedūrų atsiskaitymai, naudojantis radijo stotimis L-3501. Vėliau vyko ir realios radijo procedūrų pratybos imituojant realiai galimą situaciją vietovėje susidūrus su priešu. Sesi-jai pasibaigus šauliams jau nebekilo klausimų kas yra rekognoskuotė, kaip įrengiamos gynybinės pozici-jos, kokiais būdais galima vykdyti gynybą, kam reikalingos ugnies kortelės ir šaudymo sektoriai, ką veikia patrulis, kodėl įrengiama patrulio bazė ir kokius veiksmus atlikti patekus į pasalą.

Sesijos metu šauliai pademons-travo savo sugebėjimus dirbti indi-

vidualiai ir komandoje, pritaikyti netikėčiausias temas karybos sri-tyje (pvz. „Psichologinė būsena – stresas“, „Mechaniniai elementai: svertas ir petys“, „Temperatūrų pokyčių poveikis žmogaus organiz-mui“ ir t. t.), apie darbo rezultatus papasakoti auditorijai.

Tuo pat metu taip pat vyko šau-lių instruktorių, 2010 m. geriausiai baigusių jaunojo šaulio kursą, mo-kymai. Šių mokymų metu būsimie-ji instruktoriai kartu su kitais kur-santais turėjo galimybę prisiminti ankstesniais metais įgytas žinias, papildomai įgyti vadovavimo sky-riams patirties, rengti pratybų pla-nus, vesti užsiėmimus.

Jaunieji šauliai už šiltą priė-

mimą dėkoja Oro gynybos bataliono vadui mjr. Ričardui Jarusevi-čiui, bataliono vyr. puskarininkiui vrš. Gintarui Liaudanskui, instruk-toriams, noriai perteikusiems savo patirtį tarnyboje šauliams.

Jaunojo šaulio kurso tikslas – lietuvių tautos tradicijų ir verty-bių puoselėjimas, pilietiškumo ir patriotizmo ugdymas, karybos žinių suteikimas jaunajai Tėvy-nės gynėjų kartai. Kursą sudaro keturios sesijos, kurios vyksta kie-kvienų moksleivių atostogų metu. Kurso pabaigoje kursantams, išlai- kiusiems kvalifikacinį egzaminą, įteikiamas pažymėjimas, liudijantis įgytas karybos žinias.

Geriausieji iš absolventų pa-tenka į dviejų parų aktyviąją fazę, kurios metu miške, prižiūrimi kur-so atsakingųjų karininkų, vykdo jiems paskirtas užduotis. Galiausiai keli iš absolventų įgyja teisę nešio-ti antsiuvą „Vanagas“. Šiais metais šį kursą jau antrus metus iš eilės organizuoja ir įgyvendina Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė. Už kursą atsa-kingas rinktinės štabo S3 skyriaus vyr. specialistas vyr. ltn. Arūnas Kuizinas (kursantų būrio vadas). Už kursantų aprūpinimą kurso metu atsakingas vyr. ltn. Zig- mantas Račkauskas.

Šiais metais jaunojo šaulio kursas yra remiamas įgyvendi-nant neformaliojo vaikų švietimo programą „SAVAS“, kuri finan-suojama Europos Sąjungos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.vyr. ltn. ZIgMAnTAs RAČKAusKAs,

Šiaulių apskrities gen. P.Plechavičiaus 6-osios šaulių rinktinės S3 skyriaus

viršininkas

Išmoko radijo ryšio pracedūras. Šiaulių AŠR archyvo nuotr.



tARptAutINIS bENdRAdARbIAVIMAS

2011 01 01 pusmečio budėji-mą Europos Sąjungos kovinėje grupėje pradeda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono van-denvalos vienetas. 12 Lietuvos ka-rių iki kitų metų liepos 1 d. budės bendroje kovinėje grupėje kartu su Austrijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos kariais.

ES kovinei grupei priskirtas Lietuvos kariuomenės vienetas bus dislokuotas Lietuvoje ir bus pasirengęs bet kada išvykti daly-vauti ES tarptautinėje operaci-joje, jei būtų priimtas spendimas panaudoti kovines grupes krizės rajone.

ES kovinėje grupėje Vytenio bataliono kariai budės su vandens valymo įranga WTC-1600 GT, kuri buvo patikrinta realiomis sąlygo-mis, kai 2005 m. šis Lietuvos van-denvalos vienetas budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose, ku-rios buvo aktyvuotos teikti huma-nitarinę pagalbą nuo itin stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui. Taip pat Vytenio ba-taliono vandens valymo vienetas naudoja įrangą ROWPU 1500, kuri yra pajėgi aprūpinti vandeniu lauko stovyklavietes.

Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono Vandens valymo kuopa buvo pradėta for-muoti 2007 metų pabaigoje. Šiuo metu yra suformuoti du NATO reikalavimus atitinkantys vanden-valos vienetai, pajėgūs perdirbti po 400 m³ ir saugoti po 200 m³ geria-mojo vandens ir galintys dalyvauti koviniuose budėjimuose, teikti pagalbą šalims partnerėms. Vienas iš šių vienetų ir bus priskirtas ES kovinei grupei.

Vytenio bataliono kariams pradėjus budėjimą, tai bus an-tras Lietuvos karių dalyvavimas ES kovinėje grupėje. Šių metų birželio 30 d. pusmečio budėjimą penkiašalėje (Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vokieti-jos) ES kovinėje grupėje baigė 130 Lietuvos karių kontingentas, kurio pagrindą sudarė Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėsti-ninkų bataliono kariai.

Pirmoji ES kovinė grupė pra-dėjo budėti 2005 metų pradžioje, o nuo 2007 metų kiekvieną pusmetį budi po dvi kovines grupes. Kiek-vieną grupę sudaro apie 2 tūkst. karių. ES priėmus politinį spren-dimą panaudoti kovinę grupę,

kariniai vienetai per 5-10 dienų turi būti pasirengę vykti į opera-ciją – į bet kurią vietą už ES ribų 6 tūkst. kilometrų spinduliu aplink Briuselį ir būti pajėgūs operacijos vietoje išsilaikyti 30-120 dienų. ES kovinių grupių koncepcija yra pa-rengta remiantis NATO greitojo reagavimo pajėgų pavyzdžiu, ta-čiau ES kovinės grupės ir NATO greitojo reagavimo pajėgos skiriasi tiek savo dydžiu, tiek numatomų užduočių pobūdžiu. 2010 metais nei ES kovinės grupės, nei NATO greitojo reagavimo pajėgos krizės rajonuose panaudotos nebuvo.

VRD inf.

Vytenio bataliono kariai pusmetį budės ES kovinėje grupėje

ES kovinei grupei bus priskirtas vandens valymo vienetas – 12 karių

ES kovinėje grupėje Vytenio bataliono kariai budės su vandens valymo įranga WTC-1600 GT, kuri buvo patikrinta realiomis sąlygomis, kai 2005 m. šis Lietuvos vandenvalos vienetas budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose, kurios buvo aktyvuotos teikti humanitarinę pagalbą nuo itin stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui.

Vytenio bataliono vandens valymo vienetas taip pat naudoja įrangą ROWPU 1500, kuri yra pajėgi aprūpinti vandeniu lauko stovyklavietes. Vyenio bataliono ir vrš. Juozo Slabodos nuotraukos




2010 12 17 Tartu (Estijoje) vykusio Baltijos šalių gynybos mi-nistrų susitikimo metu Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Estijos gynybos ministras Jaak Aaviksoo (Jaakas Aaviksoo) ir Latvijos gynybos mi-nistras dr. Artis Pabriks (Artis Pa-brikas) pasirašė bendradarbiavimo komunikatą.

Dokumentą pasirašiusieji mi-nistrai išreiškė pritarimą lapkritį Lisabonoje priimtai NATO stra-teginei koncepcijai, įtvirtinusiai nuostatą, kad NATO ir toliau liks stipriu kolektyvinės gynybos aljansu.

Ministrai dokumente taip pat pažymėjo Baltijos šalyse regulia-riai organizuojamų tarptautinių pratybų, atspindinčių NATO įsi-pareigojimus dėl kolektyvinės gy-nybos, krizių valdymo ir saugumo bendradarbiavimo, svarbą.

Pabrėždami NATO oro po-licijos misiją Baltijos šalyse kaip sąjungininkų solidarumo ir tarpu-savio įsipareigojimų išraišką, mi-nistrai taip pat patvirtino būtinybę bendromis pastangomis stiprinti priimančiųjų šalių paramą šiai misijai ir siekti, kad misija taptų nuolatinė.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Estijos gynybos ministras Jaak Aaviksoo ir Latvijos gynybos ministras dr. Artis Pabriks (centre) pasirašė bendra-darbiavimo komunikatą, kuriame išreiškė pritarimą lapkritį Lisabonoje priimtai NATO strateginei koncepcijai, įtvirtinusiai nuostatą, kad NATO ir toliau liks stipriu kolektyvinės gynybos aljansu. Estijos gynybos ministerijos nuotr.

Dokumente taip pat patvirti-nami ilgalaikiai šalių įsipareigo-jimai NATO vadovaujamai Tarp-tautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane ir išreiškia-mas pritarimas naujam operacijos etapui, perduodant atsakomybę už saugumo užtikrinimą Afganistane šalies valdžiai.

Komunikate ministrai pabrėžė būtinybę toliau stiprinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat siekti, kad NATO šalys gynybai skirtu ne ma-žiau nei 2 proc. savo BVP.

Gruodžio 17 d. ministrai taip pat dalyvavo Tartu įsikūrusio Baltijos gynybos koledžo komen-danto pasikeitimo ir strateginio lygmens karinių kursų baigimo ceremonijoje. Kadenciją baigu-sį koledžo komendantą Latvijos brg. gen. Gundars Ābols (Gundarį Abolą) pakeitė ir koledžo vadovo pareigas perėmė Estijos kariuome-nės generolas Meelis Kiili (Melis Kilis).

Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimai rengiami reguliariai po du kartus per metus. Kitas susiti-kimas, planuojama, vyks kitų metų gegužę Rygoje.

VRD inf.

Pasirašytas komunikatas įtvirtino glaudesnio bendradarbiavimo gaires

Baltijos šalių gynybos ministrų pasirašytas komunikatas




2011 01 01 baigėsi iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių suformuoto Išminavimo būrio bu-dėjimas NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force, NRF). Nuo sausio mėne-sio budėti NATO greitojo reaga-vimo pajėgose pradėjo iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bata-liono karių suformuota Apsaugos kuopa – maždaug 100 karių.

Apie 30 Inžinerijos bataliono išminuotojų nuo 2010 m. šių metų liepos mėnesio budėjo aukštos parengties NATO greitojo rea-gavimo pajėgų penkioliktojoje pamainoje.

Daugianacionalinėms pajė-goms priskirtas Lietuvos kariuo-menės vienetas viso budėjimo metu buvo dislokuotas Lietuvo-je, tęsdamas kovinį rengimą. Jei NATO pajėgos būtų aktyvuotos, Lietuvos būrys veiktų Lenkijos iš-minavimo kuopos sudėtyje.

Apsaugos kuopa budi savo nuolatinėje dislokacijos vieto-je – Rukloje – išlaikydama aukštą parengtį ir pasirengusi bet kada išvykti į NATO vadovaujamą tarp-tautinę operaciją, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti NATO pa-jėgas krizės rajone.

Lietuvos kariai budi NATO greitojo reagavimo pajėgose

greitojo reagavimo pajėgų kon-cepciją, nuo 2011 metų budėjimai šiose pajėgose truks po vienerius metus.

Budi Karinių oro ir Karinių jūrų pajėgų kariai

Sausio 1 dieną budėjimą NATO greitojo reagavimo pajė-gose pradėjo iš Karinių oro pajė-gų karių suformuotas Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas ir Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas M52 „Sūduvis“.

Jei būtų priimtas sprendimas aktyvuoti NATO pajėgas, Oro uosto aptarnavimo vienetas, kurį sudaro 18 karių, operacijos rajone būtų atsakingas už perdislokuoja-mos oro bazės aptarnavimą: vykdy-tų krovinių pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo, keleivių regis-travimo ir palydos, medicininės paramos ir kitas užduotis, taip pat padėtų užtikrinti skrydžių saugą. Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas, aktyvavus NATO pajėgas, veiktų šių pajėgų oro komponento sudėtyje.

NATO greitojo reagavimo pa-jėgos – aukštos parengties, daugia-nacionalinės NATO pajėgos. Pa-jėgas sudaro valstybių narių šioms pajėgoms priskirti kariniai viene-tai, kurie tam tikrą laiką aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persi-dislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panau-doti pajėgas.

Sprendimą kurti NATO greito-jo reagavimo pajėgas Aljanso šalys priėmė 2002 metų lapkritį Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Sprendimą aktyvuoti pajė-gas priima Šiaurės Atlanto Tary-ba. Pirmą kartą šios pajėgos buvo aktyvuotos 2005 metų spalio mėn. padėti nuo stipraus žemės drebėji-mo nukentėjusiam Pakistanui. Hu-manitarinėje operacijoje dalyvavo ir Lietuvos vandenvalos vienetas, suformuotas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karių ir technikos.

Lietuva budėti NATO greito-jo reagavimo pajėgose savo karius skiria nuo 2005 metų. Nuo to laiko pajėgose budėjo Lietuvos kariuo-menės vandenvalos vienetas, Spe-cialiųjų operacijos pajėgų eska-dronai, Karinių oro pajėgų kariai, Lietuvos karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir išminavimo laivas.

VRD inf.

NATO vadovybei priėmus sprendimą aktyvuoti pajėgas, lietu-vių apsaugos kuopa būtų atsakinga už NATO Jungtinės pajėgų vada-vietės apsaugą, taip pat už kontro-lės punkto procedūras, vadovybės konvojavimą, logistinių padalinių eskortavimą, taip pat bus pasiren-gusi malšinti dislokacijos vietoje galinčias kilti riaušes.

Iki šiol budėjimo NATO grei-tojo reagavimo pajėgose trukmė būdavo šeši mėnesiai, bet vykdant NATO reformą ir pakeitus NATO

NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjimą pradėjo Karinių jūrų pajėgų išmina-vimo laivas M52 „Sūduvis“

Nuo sausio mėnesio NATO greitojo reagavimo pajėgose budi maždaug 100 karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono

KOP Oro uosto aptarnavimo vienetas, ak-tyvavus NATO greitojo reagavimo pajėgas, operacijos rajone būtų atsakingas už per-dislokuojamos oro bazės aptarnavimą




2010 12 20-23 Vilniuje vyko Lietuvos gynybos atašė, akredi-tuotų užsienyje, susitikimai su Lietuvos krašto apsaugos minis-terijos vadovybe, ministerijos ir kariuomenės padalinių atstovais. Susitikimuose aptarta gynybos po-litikos aktualijos, krašto apsaugos sistemos veiklos planai, tarptauti-nio bendradarbiavimo uždaviniai ir kiti klausimai, svarbūs atstovaujant Lietuvai užsienio šalyse.

Gruodžio 21 d. gynybos atašė taip pat lankėsi Prezidentūroje ir susitiko su Lietuvos Preziden-te Dalia Grybauskaite. Gruodžio 22 d. gynybos atašė susitiko su ka-riuomenės vadu ir Seimo Naciona-linio saugumo ir gynybos politikos komiteto nariais.

Šiuo metu užsienio šalyse yra akredituota dvylika gynybos atašė ir du gynybos atašė pavaduotojai. Daugelis iš jų atstovauja kelioms šalims.

VRD inf.

Nuo sausio 5 d. Lietuva pra-dėjo dalyvauti Europos Sąjungos karinėje jūrų operacijoje prieš piratavimą prie Somalio krantų ATALANTA. Operacijai Lietuva

Lietuva prisijungė prie ES karinės operacijos prieš piratavimąskyrė vieną Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo karininką, kuris tar-naus ATALANTA operacinėje vadavietėje Nortvude, Didžiojoje Britanijoje.

Lietuvos karininkas operacijos vadavietėje tarnaus maždaug pus-metį, vėliau jį pakeis kitas Lietuvos atstovas.

Operaciją ATALANTA ES pradėjo 2008 m. pabaigoje rea-guodama į ypač išaugusį piratavi-mų skaičių prie Somalio krantų. Operacijos užduotis – patruliuo-jant karo laivais Adeno įlankoje

ir Somalio vandenyse apsaugoti humanitarinę pagalbą Somaliui gabenančius laivus, užtikrinti sau-gią laivybą atgrasant ir sutrukdant piratavimui ir ginkluotam plėši-kavimui, sulaikyti jūroje aptiktus piratus.

ATALANTA – didžiausia ES karinė operacija, kuriai valstybės skiria kovinius ir kitus pajėgumus. Per dvejus operacijos metus prie jos prisidėjo 22 ES šalys ir ketu-rios ne ES valstybės narės, tarp jų – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Švedija,

Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Ukraina, Suomija, Beneliukso šalys, kt. Operacijoje vidutiniškai dalyvauja maždaug du tūkstančiai karių.

Operacijos ATALANTA vyk-dymas yra pratęstas iki 2012 m. gruodžio mėnesio.

2011-aisias Lietuvos kariai taip pat toliau tęs dalyvavimą tarptau-tinėse operacijose Afganistane (daugiau nei 200 karių) ir Irake (2 kariniai instruktoriai NATO Irako karių mokymo misijoje).

VRD inf.

Su krašto apsaugos vadovybe aptarė gynybos politikos aktualijas

Užsienio valstybėse akredituotus Lietuvos gynybos atašė priėmė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

Gynybos atašė aptarė tarptautinio bendradarbiavimo uždavinius ir kitus klausimus, svarbius atstovaujant Lietuvai užsienio šalyse

Lietuvos gynybos atašė su kariuomenės vadu gen. mjr. Arvydu Pociumi




2011 01 05 Lietuvos kariuome-nės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybė-se dalyvaujančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija – keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugo-jusius Jungtinių Amerikos Valstijų karius pakeitė vokiečiai, kurie pa-truliuos su šešiais naikintuvais F-4 „Phantom“.

Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo ketvirtą kar-tą. Oro policijos misijoje Vokietijos kariai dalyvavo 2005, 2008 ir 2009 metais. Pirmuosius kartus Vokie-tijos kariai patruliavo naikintuvais F-4F „Phantom“, trečiosios misi-jos – naikintuvais „Eurofighter“, kuriuos vėliau pakeitė naikintuvai F-4F „Phantom“.

Dabartinė – ketvirtoji – vokie-čių pamaina atvyko iš Vokietijos karinių oro pajėgų Vitmundo ka-rinės oro bazės. Pamainą sudaro daugiau nei šimtas karių: lakūnai, technikai, medicinos personalas, komunikacijos specialistai, kt. Mi-sijoje taip pat dalyvaus priešgais-rinės gelbėjimo tarnybos vienetas iš Vokietijos karinių oro pajėgų Apsaugos pulko. Didžioji dalis įrangos ir inventoriaus, reikalingo misijos vykdymui, į Aviacijos bazę Šiauliuose atgabenta gruodžio 27 dieną. Pirmieji du Vokietijos nai-kintuvai į Šiaulius atskrido sausio 4 d., likusieji – sausio 5 dieną.

Ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos Euroatlan-

tinio bendradarbiavimo departa-mento direktoriaus pavaduotoja Rima Malakauskienė, JAV amba-sadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Anne Hall (Ene Hol), taip pat Lie-tuvos kariuomenės Karinių oro pa-jėgų štabo viršininkas plk. ltn. Sigi-tas Gudeika, Aviacijos bazės vadas plk. ltn. Virginijus Steponavičius, JAV karinių oro pajėgų 48-ojo naikintuvų sparno vado pavaduo-tojas plk. William K. Lewis (Vilja-mas Levisas), JAV gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. David B. Miller (Deividas Mileris), JAV kontin-gento vadas plk. Skip C. Pribyl (Skipas Pribylas), Vokietijos kari-nių oro pajėgų atstovai plk. Deter Beck (Deteris Bekas) ir Vokietijos kontingento vadas mjr. Matthias Fensterseifer (Matias Fensten-zeirfeiris), gynybos atašė Lietuvai kmdr. Wolfgang Zoll (Volfgangas Zolas), taip pat Estijos kontrolės ir pranešimų posto vadas mjr. Fred Karu (Fredas Karu).

JAV kariai Baltijos šalių oro erdvės apsaugą vykdė keturiais naikintuvais F-15 „Eagle“. Misiją vykdė daugiau nei 100 karių, ku-rie visus keturis misijos mėnesius beveik nesikeitė. JAV junginiui pa-sikeisdami vadovavo plk. ltn. Skip C. Pribyl ir plk. ltn. Connor Blac-kwood (Konoras Blekvudas). JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-15 „Eagle“ treniruotės skry-džiams kilo apie 70 kartų ir pri-skraidė beveik 100 valandų. JAV kariai misijos metu bendravo su Šiaulių miesto visuomene, Šiaulių

Vokietijos kariai Baltijos šalių oro erdvę patruliuos su šešiais naikintuvais F-4 „Phantom“. Antano Gedrimo nuotraukos

ir Kaišiadorių vaikų globos namų auklėtiniais, pasakojo apie savo vykdomą misiją aviacijos bazėje apsilankiusių moksleivių ir stu-

dentų grupėms.NATO šalys pradėjo siųsti savo

karius ir naikintuvus saugoti Balti-jos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kada Lietuva, La-tvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse po tris mėnesius tarnavo Belgijos, Dani-jos, Didžiosios Britanijos, Norve-gijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006 metų pavasario prasidėjusiame keturių mėnesių rotacijos cikle – Turki-jos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzi-jos kariai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misijoje dalyvavo tris mėnesius, Portugalijos kariai – pu-santro mėnesio, norvegai, lenkai, vokiečiai ir amerikiečiai – po tris mėnesius, vėliau tarnavę danai, čekai, vokiečiai, prancūzai, lenkai ir misiją baigiantys amerikiečiai – keturis mėnesius. Dabar atvykęs vokiečių kontingentas taip pat tarnaus keturis mėnesius.

VRD inf.

2010 12 20 tarnybą Europos Sąjungos operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje baigė Lietuvos kariuomenės karininkas. Kartu baigėsi ir Lietuvos dalyvavi-mas šioje operacijoje.

Lietuva operacijoje „Althea“ dalyvavo nuo 2004 metų, kai ji buvo pradėta. Nuo to laiko tar-nauti šios operacijos štabe Saraje-ve Lietuva kas pusmetį siųsdavo po vieną karininką. Per šešerius me-

Baigė dalyvavimą ES operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje

tus šioje operacijoje misiją atliko 12 Lietuvos karininkų. Lietuvai pasitraukus iš operacijos „Althea“, dalyvavimą operacijoje tęs daugiau nei 1,9 tūkst. karių iš 24 šalių.

Europos Sąjungos operacijos „Althea“ uždavinys – užtikrinti saugią ir stabilią aplinką, užkirsti kelią galimoms konfliktinėms si-tuacijoms, kontroliuoti Bendrosios taikos sutarties sąlygų vykdymą.

VRD inf.

Pasikeitė NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys kariniai vienetai

Keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugoję JAV kariai simbolinį misijos raktą perda-vė misiją pradėjusiems Vokietijos kariams. Šią pamainą sudaro daugiau nei šimtas karių: lakūnai, technikai, medicinos personalas, komunikacijos specialistai ir kti

Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuo-menės Karinių oro pajėgų štabo viršinin-kas plk. ltn. Sigitas Gudeika



AfGANIStANAS

Gruodžio mėnesį Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagča-rane pradėtas švietimo projektas, kuriuo siekiama supažindinti vietos moteris su finansų tvarkymo pa-grindais. Šio projekto iniciatorė – vietos nevyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi Afganistano moterų reikalais. Projektas finansuojamas JAV tarptautinės plėtros agentūros (angl. US Agency for International Development, USAID) lėšomis, įgyvendinti ir koordinuoti projektą taip pat padėjo Lietuvos vadovau-jamos Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) civilinis elementas ir PAG Civilių ir karių bendradar-biavimo skyrius.

Gruodžio 14 d. per pirmąjį pro-jekto etapą buvo pradėtas mokymo instruktorių rengimas. Aštuonias dienas trukusiuose instruktorių rengimo kursuose, kuriuose da-lyvavo dešimt moterų, būsimosios finansų tvarkymo instruktorės buvo mokomos, kaip kaupti ir iš-laikyti santaupas, tvarkyti pasko-las, kreditus. Mokymuose įgytas žinias instruktorės vėliau perteiks projekte dalyvausiančioms Goro provincijos moterims. Tikimasi, kad projektas paskatins moteris pradėti savo verslą ir savarankiškai uždirbti pajamų.

„Švietimas – vartai į geresnį ry-tojų. Įvairūs projektai suteikia dau-giau galimybių moterims pasijusti svarbesnėmis ir išprususiomis“, – sakė nevyriausybinės organizacijos direktorė Susan Yazdani.

Gruodžio 22 d. Čagčarane vyko projekto instruktorių rengimo bai-gimo ceremonija, kurios metu ins-truktorėms buvo įteikti sertifikatai ir simbolinės dovanėlės. Šioje cere-

Pradėtas moterų socialinę integraciją skatinantis projektas

monijoje dalyvavo Goro provinci-jos administracijos atstovai.

Goro provincijoje gyvena daugiau nei 300 tūkst. moterų, tai yra beveik pusė visų provincijos gyventojų. Moterys ir vaikai yra pažeidžiamiausia gyventojų gru-pė Afganistane. Moterų švietimo ir savarankiškos veiklos galimybes varžo religinių pažiūros, tradicijos, gentiniai konfliktai. Moterims ypač stinga informacijos, jos turi ne tik mažiau galimybių nei vyrai mokytis mokyklose ir universitetuose, bet ir mažiau galimybių gauti teisinę apsaugą. Nepaisant to, vis daugiau moterų įgyja vidurinį išsilavinimą ir baigia įvairius profesinio rengi-mo kursus.

Goro provincijoje dirba keletas nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla skirta moterų švietimui. Ypač

daug dėmesio moterų teisių plėto-tės srityje skiria USAID. Iš Afganis-tano vystomojo bendradarbiavimo projektams skirtų Lietuvos lėšų šiais metais taip pat buvo įgyven-dintas paramos Goro provincijai mergaičių mokyklai projektas.

Lietuvos vadovaujama PAG Gore – bendra civilių ir karių mi-sija, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. Interna-tional Security Assistance Force, ISAF) dalis. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tin-kamas sąlygas provincijai atkurti. Prielaidos Afganistane dislokuo-toms tarptautinėms pajėgoms baigti misiją bus sudarytos tuomet, kai šalies nacionalinės saugumo pajėgos bus pajėgios pačios užti-

krinti savo valstybės ir gyventojų saugumą. Šiuo metu vykdant nau-jąją NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganistane stra-tegiją didelis dėmesys skiriamas Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų rengimo projektams.

Šiuo metu Gore tarnauja dvy-liktoji PAG Lietuvos karių pamai-na, kurios daugumą sudaro kariai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstinin-kų bataliono.

Goro PAG stovykloje Čagča-rane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suo-mijos ir Ukrainos atstovai.

kpt. AInARAs JOnAITIs, gr. gIedRė sABAlIAusKIenė,

PAG-12

Šv. Kūčių vakarą PAG kariai, tarsi viena šeima, susėdo prie šventinio stalo. Vyr. srž. Nerijaus Vito nuotr.

Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės kariai sutiko šv. Kalėdas be sniego, toli nuo Tėvynės, saulėtame ir kalnuotame Afga-nistane. Dar prieš šventes tiesioginės vaizdo konferencijos metu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas gen. mjr. Ar-vydas Pocius ir Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas su artėjančiomis šventėmis pasveikino Afganistane tarnaujančią PAG-12 grupę. Kariai taip pat sulaukė lauktuvių iš namiškių, juos pradžiugino Lietuvos vaikų laiškai ir sveikinimo atvirutės bei namus primenantis „Lietuvos kvapas“. Šv. Kūčių vakarą PAG kariai, tarsi viena šeima, susėdo prie šventinio stalo, kurį palaimino karo kapelionas. Karius pasveikino PAG-12 vadas plk. Remigijus Baltrėnas. Kūčiukai ir kalė-daičiai papuošė Kūčių stalą. PAG maldos namuose buvo aukojamos Bernelių mišios. Kalėdų rytą kariai galėjo pasižiūrėti filmą, vėliau da-lyvavo kalėdiniame krepšinio turnyre, kuriame varžėsi PAG padalinių rinktinės. PAG-12 suformuota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pagrindu, kuris jau antrą kartą vykdo pusės metų misiją Afganistano Goro provincijoje. (kpt. Ainaras JONAITIS, PAG-12 visuomenės informavimo karininkas).

Mokymuose įgytas žinias instruktorės vėliau perteiks projekte dalyvausiančioms Goro provincijos moterims. Tikimasi, kad projektas paskatins moteris pradėti savo verslą ir savarankiškai uždirbti pajamų. Giedrės Sabaliauskienės nuotr.



AfGANIStANAS

2010 12 29 Lietuvos Respu-blikos specialiosios misijos Afga-nistane (SM) vystomojo bendra-darbiavimo patarėjas ir Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) kariai buvo nuvykę į netoli provin-cijos sostinės Čagčarano esančiame Bahari Bala kaimelį įvertinti šuli-nių kasimo projekto, skirto vietos kaimo bendruomenei, rezultatus.

Šiuo metu Goro provincijos kaimo reikalų ir vystymo departa- mentas neturi pakankamai lėšų užtikrinti geriamojo vandens tie-kimą visuose provincijos rajonuo-se, todėl iš Lietuvos Respublikos specialiosios misijos Afganistano Islamo Respublikoje vystomojo bendradarbiavimo projektų pro-gramos buvo skirtas finansavimas dviems projektams, kuriuos įgyven-dinant iškasta 10 šulinių su rankine pompa Čacharsados ir Čagčarano rajonuose. Dauguma šulinių iškas-ta Čacharsados rajono kaimuose, Goro provincijos šiaurinėje dalyje. Pora šulinių iškasta Čagčarano ra-jone. Jie yra apie 10 km nuo pro-vincijos sostinės. Šiuo metu šuliniai veikia ir tiekia geriamąjį vandenį vietos gyventojams. Abu projektai įgyvendinti rugsėjo – gruodžio mė-nesiais. Darbams atlikti buvo įdar-binti 54 vietos gyventojai.

Kaimo reikalų ir vystymo departamento direktorius Taj Moham-madas Zolalas džiaugėsi Lietu-vos specialiosios misijos suteikta galimybe vykdyti šį projektą pro-vincijos šiaurėje, kur iki šiol šuli-niai dar nebuvo kasami. Pasak jo, Čacharsados rajone dirbti nebuvo lengva, nes žemės paviršius labai uolėtas, o didžioji dalis teritorijos itin kalnuota, todėl kasant šulinius kartais tekdavo keisti darbų vietą. Svarbiausi šio projekto tikslai yra gerinti kaimo žmonių gyvenimo są-

Goro provincijoje kaimo žmones aprūpino geriamuoju vandeniu

lygas ir aprūpinti juos geriamuoju vandeniu, skatinti vietos bendruo-menes aktyviau domėtis infras-truktūros vystymo galimybėmis ir ieškoti priemonių tai padaryti.

Lankydamiesi Bahari Bala kai- melyje PAG atstovai vietos vai-kams taip pat padovanojo lietu-viškų pasakų, išverstų į dari kalbą. Knygelės skirtos plėsti Afganis-tano vaikų akiratį, ugdyti atvirą pasauliui afganistaniečių kartą, pasiūlyti įdomesnę vaikams moky-mosi priemonę. Lietuviškų pasakų

dari kalba projektas finansuotas iš Užsienio reikalų ministerijos Vys-tomojo bendradarbiavimo ir pa-ramos demokratijai programos. Aštuonių pasakų knygelių bendras tiražas – 32 tūkstančiai.

Lietuvos vadovaujama PAG Gore – bendra civilių ir karių mi-sija, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų dalis, kuri savo veiklą pradėjo 2005 metų vasarą.

kpt. AInARAs JOnAITIs,PAG-12 visuomenės informavimo

karininkas

Goro provincijoje pristatyta Lietuvos vaikų rankdarbių paroda2010 12 20 Afganistano Goro

provincijos informacijos ir kultūros departamente, Čagčarano mieste, atidaryta Lietuvos vaikų rankdar-bių paroda. Parodą Čagčarano bendruomenei pristatė Lietuvos kariai, tarnaujantys Lietuvos va-dovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje (PAG).

Parodos atidarymo ceremoni-joje dalyvavo PAG vadas plk. Re-migijus Baltrėnas, PAG kariai, naujasis Goro provincijos guber-natorius Aqahi Abdullah Hei-wad, provincijos administracijos, taip pat provincijoje veikiančių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, tarp jų ir jaunimo, žiniasklaidos atstovai, kiti vietos bendruomenės nariai.

Parodoje eksponuojami VšĮ Alytaus jaunimo centro auklėti-nių tapyti paveikslai, keramikos, vilnos, origami ir kiti darbai.

„Ši paroda – geras pavyzdys, kai dviejų skirtingų šalių žmonės

stengiasi pasidalyti savo kultūra. Tai parodo, kad Lietuvos kariai atvyko čia ne tik padėti mums užtikrinti saugumą, jie atvyko čia su taika ir kilniais tikslais“, – per parodos atidarymą sakė Goro provincijos gubernatorius Aqahi Abdullah Heiwad. Paroda bus eksponuojama Goro provincijos Informacijos ir kultūros departa-mente, vėliau parodą planuojama padovanoti Afganistano Goro provincijos kultūros ir švietimo įstaigoms ir jų auklėtiniams.

VšĮ Alytaus jaunimo centas – moderni, kūrybiška, demokratiška neformaliojo švietimo mokykla, siekianti tenkinti jaunuolių pažini-mo ir lavinimosi poreikius, padėti jiems integruotis ir tapti aktyviais visuomenės nariais, ugdant pilie-tiškumą, iniciatyvumą, veiklumą, skatinant saviraišką.

kpt. AInARAs JOnAITIs,PAG-12 visuomenės informavimo

karininkas

Iš Lietuvos Respublikos specialiosios misijos Afganistano Islamo Respublikoje vystomojo bendradarbiavimo projektų progra-mos buvo skirtas finansavimas dviems projektams, kuriuos įgyvendinant iškasta 10 šulinių su rankine pompa Čacharsados ir Čagčarano rajonuose. Autoriaus nuotr.

Parodos atidarymo ceremonijoje dalyvavo PAG vadas plk. Remigijus Baltrėnas, PAG kariai, naujasis Goro provincijos gubernatorius. Autoriaus nuotr.



mūsų puslapis

Didžioji dalis Lietuvos gyven-tojų (69 proc.) mano, kad Lietuvos piliečiai turėtų būti apmokyti gin-ti savo šalį, rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gy-ventojų apklausa.

Kad Lietuvos piliečiai esant reikalui turi būti apmokyti gin-ti Lietuvą, dažniau atsakė vyrai, mažesnių miestų gyventojai, as-menys, turintys aukštąjį išsilavi-nimą, tarnavusieji kariuomenėje, taip pat rusų tautybės piliečiai. Kad neturi būti vykdomas piliečių pasirengimas ginti šalį mano 18

Dauguma gyventojų mano, kad turėtų būti parengti ginti savo šalįproc. apklaustųjų (13 proc. grei-čiau nesutinka ir 5 proc. visiškai nesutinka), 13 proc. apklaustųjų neatsakė, nežinojo.

„Dauguma Lietuvos gyvento-jų pritaria, kad šalies saugumas ir gynyba yra visų mūsų bendras reikalas, todėl dabar, sustabdžius šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, ypač svarbu sudaryti galimybę piliečiams pasirengti gy-nybai. Šį mėnesį Vyriausybei pla-nuojame teikti derinti Karo prie-volės įstatymo naująją redakciją, kuri numatys kitus nei privalomoji

pradinė karo tarnyba veiksmingus karo prievolininkų parengimo gin-ti valstybę būdus“, – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevi-čienė.

Krašto apsaugos ministerijos parengta Karo prievolės įstatymo nauja redakcija atvers galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į pri-valomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais baziniais kariniais mokymais. Įstatymas numato, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai bus kvie-čiami savanoriškumo pagrindais,

ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvar-ka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai. Bazinių kari-nių mokymų trukmė – nuo 30 iki 90 dienų.

Atlikta apklausa taip pat rodo, kad ginti šalį, jei kiltų grėsmė, eitų 44 proc. visų Lietuvos gyventojų. Labiau už kitus savo šalį ginti nu-siteikę jaunesni nei 50 metų žmo-nės, miestiečiai, gyventojai, turin-tys aukštąjį išsilavinimą, didesnes šeimos pajamas. Ginti Lietuvą eitų didžioji dalis suaugusių Lietuvos vyrų – 59 proc. ir didžioji dalis tų, kurie yra tarnavę kariuomenėje. 71 proc. Lietuvos kariuomenėje tarnavusių gyventojų atsakė eitų ginti savo šalies.

„Tai, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę, kariuomenėje tarnavę asmenys turi itin aukštą ly-ginant su kitais Lietuvos gyvento-jais motyvaciją eiti ginti savo šalies, įrodo būtinumą užtikrinti nuoseklų piliečių rengimą šalies gynybai“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.

Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gyventojų apklausą lap-kričio 12-22 d. atliko rinkos ir vie-šosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausti 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni šimte Lietuvos vietovių. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimoks-linimą, tautybę ir gyvenvietės tipą. Apklausiama buvo po lygiai vyrų ir moterų, 46 proc. apklaustųjų – 50 metų amžiaus ir vyresni, 30 proc. apklaustųjų – 30-49 metų amžiaus, 24 proc. – 18-29 metų. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

VRD inf.

Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalies saugumas ir gynyba yra visų mūsų bendras reikalas. Laimono Brazaičio nuotr.Šaltinis: „Vilmorus“, „Lietuvos rytas“

Visuomenės pasitikėjimas kariuomene 2005–2010 metais (proc.)

Visuomenės pasitikėjimas kariuomene 1998–2004 metais (proc.)



mūsų puslapis

Kiek piliečių įtraukti į rengi-mąsi gynybai – klausimas, kurį turi spręsti Lietuvos politinė vadovybė, konkrečiai – Seimas. Esant politi-niam sprendimui nebevykdyti pri-valomosios pradinės karo tarnybos, kažkokiu būdu turime suformuoti pakankamai pajėgią kariuomenę ir jos rezervą. Karo prievolės įstaty-mas turi būti pakankamai lankstus, leidžiantis Lietuvos vadovybei tin-kamai reaguoti į grėsmių iššūkius bei ekonominę būklę, suteikiant galimybę komplektuoti kariuome-nės personalą vienu iš numatomų būdų, kuris labiausiai atitiks susi-dariusią situaciją. Šios aplinkybės ir paskatino imtis pertvarkyti Karo prievolės įstatymą.

Vertindami galiojantį įstatymą ir jo projektą, didelių skirtumų ne-pamatysime. Esminis skirtumas yra tas, kad panaikinama 12 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba ir vietoje jos numatomos kitos al-ternatyvos, kaip Lietuvos piliečius parengti ginti Tėvynę. Pirmoji ga-limybė – atlikti tarnybą 9 savaičių trukmės baziniuose kariniuose mokymuose. Baigęs šiuos mokymus pilietis bus parengtas atlikti savo konstitucinę pareigą. Kita įstatymo projekte numatyta alternatyva – 9 mėnesių tarnyba, įskaitant ir bazi-nius karinius mokymus. Šis rengimas ilgiau trunkantis. Seimas kiekvienais metais nustato ribinį karių skaičių. Priėmus Karo prievolės įstatymo projektą, Seimas kiekvienais metais nustatys ne tik ribinį skaičių, bet ir kuris tarnybos variantas iš minėtų dviejų bus naudojamas kiekvienais konkrečiais metais. Taigi Seimas, atsižvelgdamas į esamą situaciją, apsispręs, ar tais metais šauksime į tarnybą 9 savaitėms, ar 9 mėne-siams, kiek karo prievolininkų tais metais atliks tarnybą kariuomenėje, akcentuojant savanorišką naujokų atėjimą į kariuomenę.

Kalbate apie savanoriškumo principą, ar tiesa, kad pritrūkus savanorių į būtinuosius karinius mokymus bus šaukiami ir prievo-lininkai?

Įstatymo projekte akcentuo-jamas savanoriškumo principas. Sieksime, kad į kariuomenę jau-nuoliai ateitų savo noru, steng-

Naujasis Karo prievolės įstatymas padės lanksčiai reaguoti į saugumo situacijos pokyčius

simės tai skatinti veiksmingomis motyvavimo priemonėmis. Jei karo prievolininkų, kurie ateitų savo noru atlikti privalomąją pra-dinę karo tarnybą, bus daugiau nei Seimo nustatytas ribinis skaičius, tuomet karo prievolininkai nebus šaukiami priverstinai. Reikia su-prasti, kad Konstitucija valstybei diktuoja prievolę sukomplektuoti kariuomenę, kuri būtų pajėgi ginti valstybę, todėl jei norą atlikti tar-nybą pareiškusių piliečių skaičius visgi bus mažesnis nei tais metais Seimo nustatytas, tada atsitiktine tvarka bus pašauktas trūkstamas kiekis karo prievolininkų. Pavyz-džiui, jei yra nustatyta, kad šiais metais 9 savaičių bazinius karinius mokymus turi atlikti 1000 žmonių, tačiau norą atlikti tarnybą pareiškė tik 500, tai dar 500 būtų pašaukta atsitiktine tvarka iš neparengtų karo prievolininkų sąrašo.

Savanoriškumo principas yra labai svarbu, tačiau dar svarbiau yra surinkti reikiamą kiekį žmonių ir juos parengti šalies gynybai.

Taip, mes galime sakyti, kad ku-riame profesinės tarnybos kariuo-menę. Tarnaus tik savo noru atėję žmonės, bet taip pat reikia supras-ti, kad reguliariosios kariuomenės karo atveju nepakaks. Turime pa-rengti piliečius, kurie karo atveju papildys reguliariąsias pajėgas. Tai-kos metu yra neracionalu išlaikyti tokio dydžio kariuomenę, kokios gali prireikti karo metu. Tai yra neįmanoma finansinė našta. Taigi turime turėti organizuotą parengtų piliečių rezervą. Vadinasi, turime pritraukti į karo tarnybą arba pa-šaukti atlikti prievolę tiek žmonių, kiek jų reikės reguliariajai kariuo-menei normaliai funkcionuoti, taip pat sudaryti pakankamai gausų re-zervą kaip atsaką galimoms grės-mėms. Visos valstybės turi rezervą, visos jos pasirenka joms priimtiną kiekybinę reguliariosios kariuome-nės ir rezervo proporciją. Piliečiai parengiami tarnybos kariuomenėje metu, atlikę tarnybą išleidžiami į atsargą ir tampa rezervo dalimi. Atsargos kariai organizuojami į rezervo vienetus. Karo ar krizės atveju jie pašaukiami tarnybon.

Rezervas yra svarbus bet kurios šalies gynybos ramstis, nuo jo pa-

rengimo kokybės priklauso šalies saugumas.

Ar nebūtų paprasčiau ir geriau tiesiog vėl atnaujinti šaukimą į kariuomenę ir tokiu būdu sukom-plektuoti kariuomenę, nuolat pa-pildyti rezervą? Kodėl apskritai numatytos tos dvi alternatyvos, kodėl būtent 9 savaitės arba 9 mėnesiai? Be trukmės, kokie dar yra skirtumai? Ar tuos variantus galima bus taikyti lygiagrečiai vie-nu metu?

Žmonės dažnai galvoja, kad šauktinių kariuomenė yra pras-tesnės kokybės nei, tarkime, pro-fesinė. Tokia nuomonė niekuo nepagrįsta. Gera kariuomenė yra ta, kuri yra gerai parengta, ir visai nesvarbu, kokiu principu ji formuo-jama. Šauktinių kariuomenė netgi turi tam tikrų privalumų. Konsti-tucijoje yra pasakyta, kad šalies gynyba yra piliečių teisė ir parei-ga. Todėl geriausia, jei kariuomenė sudaryta iš visų šalies visuomenės sluoksnių atstovų. Karo prievolės atveju į kariuomenę patenka įvai-rių socialinių sluoksnių žmonių, taigi ji atspindi visos visuomenės bendrą intelektinį lygį, bendrą tau-tos dvasią ir nuotaiką. Tuo ji yra geresnė už profesinę kariuomenę. Neretai į profesinę kariuomenę siekia patekti žmonės be didelių lūkesčių, valstybinio mastymo. Tai nėra gerai, tokių karių motyvacija pernelyg profesinė. Žinoma, jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad dabar-tiniai mūsų profesinės tarnybos ka-riai tokie yra, tačiau motyvuojant kariuomenės personalą vien tik finansiškai, tokia teorinė tikimybė gali atsirasti. Karys vis dėlto turi būti pilietiškas, todėl formuodami kariuomenę skatinsime ateiti tuos žmones, kurie nori siekti išsilavi-nimo. Savanoriškumas turi būti grindžiamas ne vien finansiniais motyvais.

Grįžti tik prie karo prievolės visgi neketinama. Šio įstatymo esmė – lankstumas bet kokioje politinėje ir saugumo situacijoje. Šiuo metu grįžimas prie karo prie-volės būtų nepriimtinas politiškai. Kai kuriose šalyse tik karo prievolė yra išlikusi, pavyzdžiui, Danijoje,

Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje. Nemažai šalių perėjo prie profe-sinės kariuomenės varianto. Taip atsitiko dėl politinės valios stokos. Politikai stengiasi priimti tokius sprendimus, kurie rinkėjams yra patrauklūs, kitaip tariant, populia-rūs. Karo prievolė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių nepopu-liari, piliečiai labiau linkę patikėti savo pareigą ginti šalį samdomiems kariams ir išlaikyti juos iš savo mo-kesčių. Tos šalys susiduria su tam tikrais sunkumais savo kariuome-nėse. Kaip minėjau, visuomenės atstovavimas kariuomenėje tam-pa iškreiptas, profesinė kariuome-nė kainuoja brangiau finansiškai, dažnai susiduriama su problema, kai sunku pritraukti žmones ateiti į profesinę tarnybą, kariuomenė-je pradeda trūkti karių. Mes šiuo įstatymo projektu siekiame užbėgti kai kurioms problemoms už akių ir suteikti galimybę koreguoti ka-riuomenės komplektavimą dažnai nekeičiant įstatymų. Seimas galės apsispręsti pagal esamą politinę ir saugumo situaciją, ką pasirinkti – 9 savaičių bazinius karinius ar 9 mėnesių mokymus. Tikėtina, Sei-mas apsispręs pasirinkti 9 savaičių bazinius karinius mokymus, nes toks rengimas valstybei kainuotų pigiau. Tai šiuo metu yra labai ak-tualu. Išorinės grėsmės šiuo metu yra palyginti nedidelės. Seimas, apsisprendęs pasirinkti 9 savaičių tarnybą, taupys lėšas, nustatęs ba-ziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių nedidelį ribi-nį skaičių, kuris minimaliai tenkins kariuomenės personalo poreikį, sumažins riziką, kad ką nors rei-kės pašaukti privaloma tvarka, kas politiškai yra gerai. Kintant saugu-mo situacijai ir didėjant grėsmei, arba valstybei galint skirti didesnes lėšas gynybai, Seimas turės galimy-bę didinti ribinį skaičių, taip pat ir pailginti tarnybos laiką iki 9 mėne-sių, kas leistų pakankamai greitai užpildyti spragas, susidariusias per sunkmečio laikotarpį, kariuome-nėje ir rezerve. Taigi toks mišrus modelis ir lanksti įstatymo projek-te numatyta sistema leidžia efek-tyviau prisitaikyti prie saugumo situacijos pokyčių, taupyti lėšas. 9 savaičių tarnyba – būdas piliečiams per minimalų laiką minimaliomis sąnaudomis įgyti pagrindinius in-dividualius įgūdžius. 9 mėnesių tarnyba – būdas piliečiams mini-

Atkelta iš 1 p.

Nukelta į 14 p.

Svarbiau yra surinkti reikiamą kiekį žmonių ir juos parengti šalies gynybai.

Rezervas yra svarbus bet kurios šalies gynybos ramstis.

Gera kariuomenė yra ta, kuri yra gerai parengta, ir visai nesvarbu, kokiu principu ji formuojama.



maliomis sąnaudomis įgyti aukštes-nio lygmens kolektyvinio rengimo įgūdžius. Iš esmės tai 12 mėnesių tarnybos atitikmuo, tik labiau koncentruotas, siekiant sumažinti sąnaudas, atsisakant, kas nebūtina. Lygiagrečiai abu modeliai nebus naudojami. Pasirinkus 9 mėnesių modelį, baziniai kariniai mokymai bus integrali rengimo dalis.

Minėjote, kad bus siekiama pritraukti kuo daugiau piliečių į kariuomenę ateiti savanoriškumo principu. Kokios skatinimo prie-monės numatytos?

Kad kuo daugiau piliečių atei-tų tarnauti savanoriškai, įstatymo projekte numatytos skatinimo prie-monės. Jaunuoliai, baigę bazinius karinius mokymus ar tarnavę 9 mėnesius, bus patrauklesni darbo rinkoje. Įstatyme numatoma ištar-navusį pilietį įdarbinusiam darbda-viui 3 mėnesius skirti minimalios mėnesinės algos dydžio subsidiją įdarbintojo algai, jei įdarbintasis baigė bazinius karinius mokymus. Tiek pat subsidijuoti (tik 6 mėnesių laikotarpiui) atlyginimą to, kuris bus ištarnavęs 9 mėnesius. Todėl darbdavys bus labiau suinteresuo-tas samdyti tokį darbuotoją, kuris tam tikrą laiką jam kainuos pigiau. Kita skatinimo priemonė skirta pi-liečiams, kurie po tarnybos norės studijuoti. Tokie studijuojantys aukštojoje ar profesinio mokymo mokykloje piliečiai 10 mėnesių gaus nustatyto dydžio stipendiją. Taip pat ištarnavusiam asmeniui bus suteikta pirmumo teisė stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas. Kariuomenė yra suinte-resuota pritraukti perspektyvius jaunus žmones, po tarnybos norin-čius studijuoti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad skatinsime ir profesi-nės tarnybos karius, ištarnavusius ketverius metus, nutraukti tarnybą ir siekti mokslų. Tai būtų naudin-ga tiek kariuomenei, tiek žmogui. Neretai žmogus norėtų studijuoti universitete, bet dėl finansinių ga-limybių to sau leisti negali. Tarnyba kariuomenėje jam tokią galimybę suteiktų, o kariuomenė savo ruožtu turėtų didesnių intelektinių gebė-jimų karį.

Papasakokite, kaip veiks nu-matytas karo prievolės modelis, kaip jo pagrindu bus formuojamas rezervas?

Pilietis, apsisprendęs atlikti savo konstitucinę pareigą (arba trūkstant savanoriškai norinčių tarnauti pašauktas atlikti prievolę), 9 savaites bus rengiamas Mokoma-jame pulke individualių kario įgū-

džių kursuose. Baigęs šiuos kursus ir pareiškęs norą, pilietis galės tapti profesinės tarnybos kariu arba grįž-ti į civilį gyvenimą, t.y. išleidžiamas į atsargą ir tampa parengto rezervo dalimi. Jei pilietis norės tapti pro-fesinės tarnybos kariu, jis turės būti atrinktas, atsižvelgiant į įvairias jo savybes, su juo bus pasirašoma profesinės tarnybos sutartis ketve-rių metų laikotarpiui. Pasibaigus tokios sutarties terminui, karys bus išleidžiamas į atsargą ir taip pat taps rezervo dalimi. Jei toks asmuo norės tęsti karjerą kariuo-menėje, bus vertinamos jo savybes, nusprendus, kad tam tinkamas, ga-lės pratęsti sutartį.

Kalbant apie rezervą, teoriš-kai kiekvienas sveikas vyriškos lyties Lietuvos pilietis iki 55 metų amžiaus yra mobilizacinio rezer-vo dalis. Teoriškai tai reiškia, kad juos visus galima iškilus grėsmei šaukti į karo tarnybą. Tačiau toks rezervas yra praktiškai nepanaudo-jamas karo atveju, nes tie žmonės yra neparengti. Šiuo metu visiškai funkcionuojantis yra aktyvusis rezervas, faktiškai tai yra Krašto apsaugos savanorių pajėgos, ku-rias sudaro apie 5 000 karių. Tai piliečiai civiliniame gyvenime užsi-imantys įprastine veikla, tačiau pe-riodiškai dalyvaujantys kariniuose mokymuose. Faktiškai jie tolygūs reguliariajai kariuomenei, tik juos parengti trunka ilgiau. Šiandien jie kviečiami atlikti įvairias kariuome-nės užduotis, taip pat dalyvauja tarptautinėse misijose. Karo atveju jie bus tinkami kaip ir reguliarioji kariuomenė. Taip pat yra pareng-to personalo rezervas. Šiuo metu jame yra apie 77 000 per visą ne-priklausomybės laikotarpį tarnybą atlikusių atsargos karių. Kol kas ši rezervo dalis nėra organizuota, nes atsargos kariai nėra suskirstyti į rezervo karių vienetus. Rezervas yra veiksmingas tik tuomet, kai jis yra organizuotas, numatyta, kaip jis bus apginkluotas ir kitaip aprūpintas mobilizacijos atveju, įgyti įgūdžiai yra tobulinami. Tas darbas buvo pradėtas 1998 metais tačiau buvo nutrauktas panaikinus Vakarų brigadą. Suprasdami orga-nizuoto rezervo svarbą, turime jį sutvarkyti. Pavyzdžiui, Šveicarijoje rezervas sudaro apie 95 proc. visos kariuomenės, JAV rezervas – apie 1,2 mln. žmonių, kurie sudaro maž-daug pusę kariuomenės. Švedija,

Norvegija, Suomija taip pat turi proporcingai didelį ir gerai orga-nizuotą rezervą.

Siekdami sutvarkyti rezervo sistemą turime užtikrinti, kad jis būtų nuolat papildomas, tam reika-linga efektyvi sistema, užtikrinanti pakankamą kiekį žmonių, parengtų ginti valstybę.

Ar sutrumpintas tarnybos lai-kas nepakenks kario ir visos ka-riuomenės parengimo kokybei?

Žinoma, sąlyginai, kuo tarny-bos laikas ilgesnis, tuo geriau. Kuo prievolininkas ilgiau tarnauja, tuo jis geriau parengiamas. Kaip sa-kiau, 9 savaitės yra minimalus lai-kas parengti karį individualiai, per 9 mėnesius jau galima parengti ko-vinius vienetus.

Kuomet JAV dar buvo karo prievolė, ji trukdavo 24 mėnesius. Ten padalinių rengimas vyko nuo skyriaus iki divizijos lygmens. Taip buvo daroma todėl, kad išėję į atsargą kariai, ypač vadai, gebėtų veikti įvairių dydžių kovinių viene-tų sudėtyje. Lietuvos kariuomenė yra mažesnė, todėl ir kolektyvinio parengimo laikas yra trumpesnis. Mūsų karių ir vadų parengimas apima tik skyriaus, būrio, kuopos ir bataliono lygmenį. Brigados ly-gmens mokymas paprastai vykdo-mas štabų mokymų lygmeniu.

Kokio rezervo reikia Lietu-vai?

Kiek mums reikia rezervo, at-sakyti yra pakankamai sunku, nes reikia įvertinti daug įvairių aplinky-bių, kiek ateityje kainuos reikalin-ga ginkluotė, naujos technologijos, nes, kaip minėjau, reikia numatyti, kaip apginkluoti rezervą. Kadangi rezervo administravimas buvo kurį laiką apleistas, reikia daug ką daryti nuo pradžių. Šiuo metu analizuoja-me situaciją. Minėti 77 tūkstančiai parengtų rezervistų po tam tikro laiko dėl amžiaus ar pablogėjusios sveikatos iškrenta iš rezervo siste-mos. Taigi gali būti, kad jų jau tiek ir nebėra. Reikia užtikrinti, kad rezervo skaičius nemažėtų.

Daug kas fantazuoja ir sako, kad ateis kiti ir žus už mus, ateis NATO ir mus gins. Bet gi mes pa-tys ir esame NATO nariai, mes ir turime ginti save. NATO mums garantuoja kolektyvinę gynybą, o mes esame to kolektyvo nariai, todėl turime proporcingai atlikti

savo pareigą, turime skirti NATO numatytus 2 proc. nuo BVP, pagal šiuos finansinius susitarimus kurti ir tobulinti savo kariuomenę, ta-čiau tiek mes neskiriame. Todėl sukurti efektyvų mechanizmą yra labai sunku. Jei mes neįnešime savo įnašo į kolektyvinę gynybą, gal ir kiti to nedarys. NATO taps nereikšminga sąjunga. Mums, mažai valstybei, ypatingai svarbu išlaikyti Aljansą veiksmingą. Įver-tindami savo finansines galimybes ir galimas grėsmes, turime rasti pusiausvyrą, kad kariuomenė būtų pajėgi apginti valstybę.

Rengiant kariuomenę, ren-giant rezervą, yra svarbu parengti ne tik patį karį, bet ir vadus, spe-cialistus. Vadai gali mokytis vado-vauti tik tuomet, kai vadovauja sukomplektuotiems vienetams. Panaikinus karo prievolę, atsidūrė-me tokioje situacijoje, kad eilinių karių skaičius per mažas. Taigi ne-galime rengti skyrių, būrių, kuopų ir kitų vadų. Tai tas pats, kas ruošti olimpinėms žaidynėms krepšinio komandą, turint komandoje tik du krepšininkus, dar trys atvyksta tiesiai į olimpiadą. Gal būt indivi-dualiai jie parengti, moka mesti į krepšį, bet komandinio žaidimo nebus, treneris net negalės išmė-ginti savo taktinių schemų. Iš esa-mų įstatymo projekte alternatyvų 9 mėnesių tarnyba yra geresnė, nes ji leidžia parengti komandą, per 9 savaites karys parengiamas tik in-dividualiai. Parengti kaip komandą galime profesinės tarnybos karius, bet jie brangiai kainuoja. Finansine išraiška privalomoji tarnyba yra ge-riau. Skiriant minimaliai lėšų per 9 mėnesius galima, parengti koman-dą, vadai taip pat parengiami.

Kitas svarbus dalykas yra spe-cialistų rengimas. Žmonės dažnai nesupranta, kaip veikia kariuome-nė. Kariuomenėje turi būti kiekvie-name padalinyje įvairių specialistų. Net ir pėstininkų padaliniuose yra įvairių būtinų specialistų, kurių pa-rengimas trunka ilgiau. Nėra taip,

mūsų puslapis

Atkelta iš 13 p.

Šio įstatymo esmė – lanks-tumas bet kokioje politinėje ir saugumo situacijoje. Mišrus modelis ir lanksti

įstatymo projekte numatyta sistema leidžia efektyviau prisitaikyti prie saugumo situ-acijos pokyčių, taupyti lėšas.

Kariuomenė yra suinteresuo-ta pritraukti perspektyvius jaunus žmones, po tarnybos norinčius studijuoti.

Rezervas yra veiksmingas tik tuomet, kai jis yra organi-zuotas, numatyta, kaip jis bus apginkluotas ir kitaip aprū-pintas mobilizacijos atveju.

Nukelta į 18 p.



mūsų puslapis

Vyriausiojo puskarininkio pareigas einantiems kariams aukštasis išsilavinimas, anglų kalbos mokėjimas yra privalomas

2010 12 16 Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabe su-rengtas kariuomenės vyriausiųjų puskarininkių seminaras. Karinių vienetų vyriausieji puskarininkiai buvo supažindinti su nekarininkų korpuso aktualijomis ir pokyčiais, susijusiais su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organi-zavimo ir Karo tarnybos įstatymo pataisomis.

Savo pastebėjimus išsakė ka-riuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, pranešimus skaitė Krašto apsaugos ministerijos, Generali-nės inspekcijos, Karo policijos ir kariuomenės atstovai.

Kariuomenės vyriausiasis pus-karininkis vyr. psk. Saulius Baldaus-kas seminaro dalyvius supažindino su krašto apsaugos ministro įsa-kymais, susijusiais su nekarininkų korpuso tolimesne tarnyba, paaiš-kino, kaip keisis dabartiniai kariniai laipsniai į naujus karjeros ir specia-listų laipsnius.

Logistikos valdybos vyriausia-sis puskarininkis vyr. psk. Darius Masiulis dalyviams pristatė nau-jus karinių laipsnių simbolius, ko-mentavo aprūpinimo šia simbolika 2011 metais problemas. Planuoja-ma, kad naujais simboliais karinių laipsnių ženklais kariuomenė apsi-rūpins tik 2011 metų viduryje, nes pirmiausia turės įvykti viešųjų pir-kimų konkursas jiems įsigyti. Iki to laiko bus laikinai nešiojami esamų karinių laipsnių ženklai.

Lietuvos kariuomenės vyriau-siojo puskarininkio pavaduotojas vyr. psk. Alvydas Kuprusevičius pa-aiškino aukštesnių karinių laipsnių suteikimo galimybes nekarininkų korpusui, atsižvelgdamas į krašto

apsaugos ministrės patvirtintą pro-fesinės karo tarnybos karių skaičiaus proporcijų optimizavimo planą iki 2015 metų. Pasak jo, viršilos laips-nio suteikimas bus ribojamas, nes šiuo metu kariuomenėje jų tarnauja per daug, tačiau kelti kitus karinius laipsnius, neviršijant nustatytų ribi-nių skaičių galimybės, išlieka.

Krašto apsaugos ministerijos Personalo politikos ir planavimo departamento atstovas mjr. Au-drius Buivydas dalyvius supažin-dino su krašto apsaugos sistemos personalo planavimo ir komplek-tavimo iššūkiais, personalo politi-ka 2011 metams. Kariuomenėje nuo kitų metų planuojama turėti iki 500 nekarininkų specialistų pozicijų. Į šią kategoriją pateks medikai, technikai, IT specialistai, muzikantai, finansų specialistai ir kiti, t.y. tie kariai, kurių pareigoms eiti yra privalomas civilinis speci-alisto išsilavinimas ir atitinkama kvalifikacija.

Buvęs Afganistano provinci-jos atkūrimo grupės vyriausiasis

puskarininkis psk. Ričardas Dap-kus išsamiai pristatė Afganistane tarnavusių nekarininkų korpuso tarnybos ypatumus, pateikė savo siūlymus, kaip ruošiantis tarptau-tinei operacijai pagerinti karių atranką. Į misijas vyksta kariai iš įvairių dalinių, todėl, jo nuomone, yra labai svarbu kiekvieno kario charakteristika – tai padėtų va-dams jį geriau pažinti ir apsispręsti dėl jo siuntimo.

Vyriausieji puskarininkiai taip pat buvo supažindinti su naujos redakcijos Drausmės statuto pro-jektu ir drausmės pažeidimų ir nu-sikaltimų Lietuvos kariuomenėje 2010 m. apžvalga.

Išsilavinęs, labiausiai patyręs ir pavyzdys kitiems kariams

Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius kariuo-menės vyriausiųjų puskarininkių seminaro metu pasveikino juos su artėjančiomis šventėmis ir pasida-lijo savo mintimis apie vyriausiųjų puskarininkių tarnybą ir su ja su-sijusiais iššūkiais.

Kariuomenės vadas akcentavo asmeninio pavyzdžio svarbą fizinio ir kovinio karių rengimo proceso metu, ragino aktyviau dalyvauti drausmės pažeidimų prevencijo-je. Pasak kariuomenės vado, ka-rinių vienetų ar pajėgų vyriausieji puskarininkiai privalo vykdyti tuos pačius reikalavimus, kartoti indivi-dualius kario įgūdžius kaip ir visi kiti kariai, papildomai dar privalo užtikrinti ir tinkamą kontrolę.

Gen. mjr. A. Pocius pabrėžė, kad karinių vienetų vyriausiesiems puskarininkiams yra būtina keisti pareigas, kad neprarastų kvalifika-cijos ir įgūdžių eidami tas pačias pareigas daug metų. Jis nurodė atsižvelgti į tai, kad vyriausiojo puskarininkio pareigas einantiems kariams aukštasis išsilavinimas, anglų kalbos mokėjimas yra pri-valomas, todėl tie, kurie neatitiks reikalavimų, turės būti keičiami perspektyviais, visus reikalavimus atitinkančiais kariais.

„Lietuvos kariuomenės kari-ninkai, kurie nėra įgiję reikalingo išsilavinimo ar nebaigę atitinkamų kursų, jau nekyla karjeros laiptais ir neužsitarnauja aukštesnių kari-nių laipsnių. Nekarininkų korpusas turės taip pat orientuotis į tai, kad norint užsitarnauti aukštesnį laips-nį ar būti paskirtam į aukštesnes pareigas reikis įgyti reikalaujamą

išsilavinimą, baigti specialybės kur-sus“, – sakė kariuomenės vadas.

Taip pat gen. mjr. A. Pocius ra-gino vyriausiuosius puskarininkius atkreipti dėmesį į naujas kylančias problemas – narkomaniją ir alko-holio vartojimą. Šiais metais Lie-tuvos kariuomenėje dėl alkoholio vartojimo iš tarnybos atleista 17 karių (5 iš jų karininkai).

„Skaudūs skaičiai yra mūsų sugriežtėjusio požiūrio rezultatas, tačiau dėl to savo nuostatų nekei-sime. Jei kariai nori atsipalaiduoti, tam yra savaitgaliai, laisvas laikas ir atostogos. Tarnybos metu, dėvė-dami uniformą, būdami karinėje teritorijoje turime jausti atsako-mybę už savo veiksmus“, – kalbėjo gen. mjr. A. Pocius.

Kalbėdamas apie narkomani-ją, kariuomenės vadas ragino ne-pamiršti šios problemos, kadangi visuomenėje ši bėda yra opi, apie ją plačiai kalbama. Kadangi ka-riuomenė yra visuomenės dalis, tai bet kada galime susidurti su tuo ir kariuomenėje.

„Nereikia stebėtis, kad kariuo- menėje iškiltų narkomanijos pro-blema, apie tai reikia kalbėti ir ruoštis kovoti su šia bėda. Spen-dimai dėl narkotikus vartojančių ar platinančių asmenų turi būti priimami nedelsiant. Praktika rodo, kad apsvaigę nuo narkotikų žmonės pridaro labai daug žalos, todėl jau dabar turime stebėti si-tuaciją ir būti budrūs“, – ragino gen. mjr. A. Pocius.

Kariuomenės vadas vyriausie-siems puskarininkiams palinkėjo sveikatos, stiprybės ir kantrybės einant atsakingas ir labai svarbias pareigas.

kpt. TOMAs BAlKus,kariuomenės vado atstovas spaudai

Supažindinti su nekarininkų korpuso aktualijomis ir pokyčiais

Su vyriausiaisiais puskarininkiais susiti-ko kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius

Kariuomenės vyriausiasis puskarininkis vyr. psk. Saulius Baldauskas paaiškino, kaip keisis dabartiniai kariniai laipsniai į naujus

2011 01 14 – 2011 01 28

1990 03 11 atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.1990 04 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutari-mą dėl Krašto apsaugos departamento (KAD) įsteigimo.1990 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais Sovietų sąjunga vykdė Lietuvos ekonominę blokadą, KAD darbuotojai, sa-vanoriai ir Lietuvos patriotai saugojo svarbiausius Lietuvos valstybinius objektus.1990 11 23 Kaune Karo muziejaus sodelyje perlaidoti Ne-žinomojo kareivio palaikai, įvyko pirmasis Lietuvos karių paradas.1991 m. sausio pradžioje Sovietų Sąjungos gynybos minis-tras Dmitrijus Jazovas pasirašė įsakymą dėl priverstinio Lietuvos jaunuolių šaukimo į sovietinę armiją. Formaliai šį įsakymą vykdyti iš Pskovo ir kitų Rusijos karinių dalinių į Lietuvą permetami desantininkai bei karinė technika. Prasidėjo atvira karinė agresija.1991 01 08 „Jedinstvo“ ir SSKP į mitingą sukviesti žmonės siekė nuversti Lietuvos Vyriausybę ir Aukščiausiosios Tary-bos Pirmininką. 9.45 val. iš posėdžių salės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios. 10 val. „Jedinstvo“ ir SSKP sukvies-tieji šturmavo AT rūmų centrinį įėjimą – ėmė veržtis į AT vidų. Apsaugos darbuotojams, savanoriams, šauliams pa-vyko šturmą numalšinti.1991 01 11 Aukščiausiosios Tarybos rūmuose Pasienio apsaugos tarnybos, kitų Krašto apsaugos departamento padalinių darbuotojai ir kiti savanoriai prisiekė Lietuvos Respublikai, o prireikus – paaukoti savo gyvybes. Vyrus pasveikino Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis, KAD generalinis direktorius Audrius Butke-vičius, palaimino kunigas Robertas Grigas.1991 01 13 tankai naktį apsupo televizijos bokštą Vilniuje. Nuo kulkų ir po tankų bei šarvuočių vikšrais žuvo 14 žmo-nių. Beveik 1000 buvo sužeisti.1991 01 17 Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įteisinta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT).1991 02 09 išleistas pirmasis Savanoriškosios krašto ap-saugos tarnybos laikraščio „Savanoris“ numeris. Laikraštis leidžiamas iki šiol.1991 03 01 patvirtinta laikinoji SKAT struktūra, etatai, su-formuotas štabas. Tarnybą sudarė štabas, mokykla, 8 rink-tinės, 200 kuopų. Pirmuoju Vilniaus rinktinės vadu paskir-tas Romualdas Katinas, Alytaus rinktinės vadu – Arūnas Dudavičius, Kauno rinktinės vadu – Vitalijus Straleckas, Klaipėdos – komendantas V.Dambrauskas, Marijampolės – Petras Šlivinskas, Panevėžio – Bronislovas Juozaitis, Šiaulių – Rimantas Jurgaitis, Utenos – Valdas Velavičius. SKAT šta-bo viršininku paskirtas Jonas Gečas. Iki 1991 metų rudens SKAT štabas dirbo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose.1991 07 06-07 Vilniuje, Vingio parke, įvyko pirmosios Sa-vanoriškosios krašto apsaugos tarnybos sporto žaidynės, kuriose dalyvavo per 300 savanorių.1991 08 19 Maskvoje prasidėjo karinis pučas prieš demokra-tiškai išrinktą Rusijos Respublikos valdžią. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis kalbėjosi su Pa-baltijo karinės apygardos vadu gen. ltn. F.Kuzminu, kuris primygtinai pareikalavo nuginkluoti KAD, SKAT, Šaulių sąjungą ir kitas struktūras.1991 08 19 Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai, KAD Mokomajam junginiui, Pasienio apsaugos tarnybai įsakyta su ginklu ginti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės rūmus. Tuo pačiu įsakymu krašto apsaugos sistemos darbuotojai buvo įpareigoti atsitikus blogiausiam – SSRS ginkluotosioms pajėgoms užėmus Aukščiausiosios Ta-rybos ir Vyriausybės rūmus – organizuoti ir vykdyti pilietinio pasipriešinimo akcijas visoje Lietuvos teritorijoje, naudojant nesmurtinio pasipriešinimo metodiką.1991 08 23 Maskvoje žlugo karinis pučas.1991 08 21 poste prie Parlamento susišaudymo metu žuvo savanoris iš Alytaus Artūras Sakalauskas.1991 11 23 pašventinta ir įteikta SKAT vėliava.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos – iš drąsos ir ryžto ginti šalies nepriklausomybęNuo 1992 m. gegužės Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba kartu su kitomis tarnybomis sėkmingai blokavo Rusijos ka-rinius dalinius – neleido jų papildyti naujais kareiviais. Tris mėnesius pagal iš anksto parengtą planą buvo blokuojami Rusijos kariniai daliniai. Vien tik savanorių buvo įrengti 44 postai, kuriuose vienu metu budėjo 201 savanoris. Opera-cijos metu patikrinta 18 341 karinis automobilis ir 47 810 Rusijos kariuomenės karių. Akcija pavyko. Naujokų įveži-mas iš Rusijos sustabdytas.1993 01 16 SKAT štabe įsteigtas Savanorių muziejus.1993 09 06-07 Lietuvoje lankėsi Šv. Tėvas Jonas Paulius II. Popiežiaus apsaugą kartu kitomis tarnybomis vykdė Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai ir savanoriai.1993 09 16 kelios dešimtys SKAT ginkluotų savanorių, vadovaujamų Jono Maksvyčio, protestuodami dėl blogo aprūpinimo ir finansavimo, savavališkai pasitraukė iš tar-nybos ir įkūrė stovyklą pakaunėje. Nepaklusę krašto ap-saugos ministro Audriaus Butkevičiaus įsakymui, pradėjo derybas su specialia Aukščiausiosios Tarybos komisija. Po kelių dienų konfliktas buvo išspręstas. Iš SKAT vado pareigų pasitraukė plk. J. Gečas. Šias pareigas laikinai pavesta eiti plk. ltn. Arvydui Pociui.1993 10 20 įsteigta kariuomenės vado institucija.1993 08 31 Rusijos kariuomenės paskutinis dalinys – 244-asis oro desanto pulkas – išvyko iš Kauno ir Lietuvos teritori-jos. Seime buvo fiksuotas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos faktas.1994 08 22 pirmasis Lietuvos kariuomenės taikos palaikymo būrys LITPLA-1, susidedantis iš 32 karių, išvyko į Kroatiją. Šis būrys Danijos Karalystės taikos palaikymo bataliono DANBAT sudėtyje tarnavo Jungtinių Tautų tarptautinėje taikos palaikymo misijoje UNPROFOR. Būrio sudėtyje – ir Savanorių pajėgų profesinės karo tarnybos kariai.1998 02 02 Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba pertvarky-ta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) ir integruota į Lietuvos kariuomenę.2003 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgos integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį.2004 03 17 Lietuvos Vyriausybės nutarimu į tarptautines operacijas leista siųsti ir karius savanorius. Iki tol į misijas atrankos būdu vykdavo pavieniai Savanorių pajėgų profe-sinės karo tarnybos kariai.Nuo 2004 09 01 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas pervestas į Krašto apsaugos savanorių pajėgų sudėtį.2005 m. Kosovo Mitrovicoje taikos rėmimo misiją atliko pirmoji iš karių savanorių suformuota kuopa BALTSQN-11. Tuo metu Kosove iš viso tarnavo 130 Lietuvos karių, visi iš Savanorių pajėgų. Misiją tarptautinių NATO Kosovo pajėgų sudėtyje iki Lietuvos karių misijos baigimo regione 2009 m. birželį iš viso atliko dešimt KASP būrių ir vieną kuopa.2005 07 01 reorganizuota KASP Kęstučio apygardos 9-oji rinktinė. Jos padaliniai ir tarnaujantys kariai perėjo į Že-maičių apygardos 3-iosios rinktinės ir Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės pavaldumą.2005 09 01 reorganizuota KASP Tauro apygardos 4-oji rinktinė. Jos padaliniai ir kariai perėjo į Dainavos apygar-dos 1-osios rinktinės ir Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės pavaldumą.2006 09 29 reorganizuota KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė. Jos padaliniai ir kariai įsiliejo į Vyčio apygardos 5-osios rinktinės sudėtį.2006 m. Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės ketvirtoji Lietuvos karių pamaina (PAG-4) suformuota Sa-vanorių pajėgų pagrindu. PAG-4 vadovavo plk. Almantas Leika. PAG-4 buvo pirmasis tokio dydžio KASP vienetas, suformuotas ir parengtas aukštesnio intensyvumo misijai Afganistane.2009 09 30 veiklą baigė KASP aviacijos rinktinė.2010 01 01 KASP perėjo prie naujos trijų lygių kovinio ren-gimo ir administravimo sistemos (KROV).

plk. Arvydas POCIUSKrašto apsaugos savanorių pajėgų vadas

1993 09 21–2003 04 22

1991 2011

plk. Antanas PLIESKISKrašto apsaugos savanorių pajėgų vadas

2003 04 22–2010 06 21

plk. ltn. Romualdas MOLDARISKrašto apsaugos savanorių pajėgų vadas*

nuo 2010 06 21

* Krašto apsaugos savanorių pajėgoms laikinai yra vadovavę plk. ltn. Bronius Juozaitis, plk. ltn. Vytautas Čepukas, plk.ltn. Gintautas Zenkevičius, plk. ltn. Leonas Stonkus.

plk. Jonas GEČASSavanoriškosios krašto apsaugos

tarnybos štabo viršininkas1991 01 17–1993 09 21

Panaudotos KASP archyvo, vrš. Eugenijaus Žygaičio, Viliaus Džiavečkos, Linos Ambroževičiūtės, Skomanto Povilionio, Karolio Zikaro, Alfredo Plia-džio nuotraukos

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono vėliava

Krašto apsaugos savanorių pajėgų vėliava

Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vėliava

Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vėliava

Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vėliava

Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vėliava

Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės vėliava



mūsų puslapis

kad tik išdalini šautuvus žmonėms ir jau turi kariuomenę. Pėstinin-kų skyriuje yra ne tik šauliai, bet ir taiklieji šauliai, granatsvaidi-ninkai, kulkosvaidininkai bei kiti. Baziniuose kariniuose mokymuo-se jų parengti nepavyks, juos baigę piliečiai įgis tik šaulio specialybę. Specialistai bus rengiami profesi-nėje kariuomenėje.

Kaip tai atrodys mobilizacijos atveju, nejaugi rezerve bus vieni šauliai?

Na, šaulių visgi reikia daugiau-sia. Nepamirškite, kad profesinės tarnybos kariai išėję į atsargą taip pat taps rezervistais. Jie ir bus tais specialistais rezervo vienetuose. Kita vertus, jei paaiškės, kad re-zervas specialistais pasipildo ne-pakankamai greitai iš profesinę tarnybą baigusių karių, Seimas galės pasinaudoti galimybe pakeis-ti 9 savaičių tarnybą į 9 mėnesių tarnybą. Per 9 mėnesius jau galima parengti specialistus.

Ar naujas karo prievolės įsta-tymas reiškia, kad vėl bus reorga-nizuojama Karo prievolės admi-nistravimo tarnyba?

Šiuo metu Karo prievolės admi-nistravimo tarnyba yra atskira krašto apsaugos sistemos institucija. Kaip atskiros institucijos jos nebeliks. Ji taps kariuomenės padaliniu. Tokia praktika yra taikoma daugelyje ša-lių. Tokiu būdu sumažės šios institu-cijos vidinė administracija ir išlaidos. Tarnybos funkcija išliks, nes reikės vykdyti karo prievolininkų apskaitą, verbuoti naujus kandidatus, įrašyti į rezervo vienetus į atsargą išėjusius karius, palaikyti su jais ryšį.

Kadangi didžiąja dalimi perei-sime prie savanoriškumo principo kaip ir kitos analogiškai pasielgu-sios šalys, labai svarbus bus ver-bavimo procesas. Tą efektyviau-siai atlikti gali pati kariuomenė, sudarydama sąlygas galimiems kandidatams ateiti ir susipažinti su jos veikla. Šių funkcijų perda-vimas leis nemažai sutaupyti visos valstybės mastu. Dabar valdininkų daug darbo gali atlikti kompiute-riai, yra sukurtos duomenų bazės, todėl žmogiškų išteklių šiam darbui reikia mažiau, todėl savivaldybėse taip pat nebereikia specialistų, dir-busių karo prievolės srityje.

Kokioje šalyje, be Lietuvos, pa-našus modelis jau veikia? Ar toks rezervo auginimas yra unikaliai lietuviškas?

Panašios prievolės sistemos egzistuoja ir kitur. Danijoje taip pat karo prievolė organizuojama lanksčiai, yra numatyti įvairūs būdai ją atlikti. Tarnyba gali būti įvairios trukmės. Žinoma, identiš-ko modelio niekur nerasite. Yra tik panašūs. Kiekviena valstybė pasirenka jai labiausiai tinkamą modelį, kuris labiausiai atitinka tos šalies politinę situaciją, finansines galimybes ir saugumo aktualijas, bet baziniai kariniai mokymai yra visose kariuomenėse, jie panašios trukmės.

Šiame įstatymo pakeitime niekur neteko pamatyti sąvokos „kariai savanoriai“ tik „aktyviojo rezervo kariai“. Ar ši sąvoka aps-kritai išnyks iš įstatymų?

Tikrai ne. Ši sąvoka yra ir bus Krašto apsaugos sistemos organi-zavimo ir karo tarnybos įstatyme. Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir jų pavadinimas taip pat niekur nedings.

Šiuo metu aktyvusis rezervas yra KASP. Ar taip ir liks, ar atsiras dar ir kitokio aktyviojo rezervo?

Taip, dabar aktyvusis rezervas yra tik kariai savanoriai. Ateityje planuojame, kad kažkiek aktyviojo rezervo bus ir Karinėse jūrų pajė-gose, Karinėse oro pajėgose. Jų aktyvieji rezervistai bus tų pajėgų ir administruojami, tai gi jie nebus KASP dalis.

Gal būt ir, tarkime, „Geležinio Vilko“ brigada ar kiti Sausumos pajėgų vienetai turės savo atski-rą aktyvųjį rezervą, gal būt juos prireikus papildys kariai savano-riai?

Nereikia manyti, kad mobi-lizacijos atveju Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai papildys Sausumos pajėgų reguliariuo-sius vienetus. To tikrai nebus. Tai būtų labai bloga praktika. KASP suformuos atskirus savarankiškus kovinius vienetus, skirtus veikti sa-varankiškai, o ne skylėms užpildyti reguliariojoje kariuomenėje. Nega-lima tuo momentu, kai reikia kurti komandas, pradėti jas ardyti. Kai žmones iš vienos komandos „įme-tame“ į kitą, sugriauname jas, kada jų labiausiai reikia. Reguliariosios kariuomenės laisvi etatai bus už-pildyti iš parengto neorganizuoto rezervo.

Ar reikės prieš stojant į KASP pabaigti BKM?

Taip, reikės. Neparengti asme-nys, stodami į KASP, išeis sutrum-pintus bazinius karinius mokymus,

sėkmingai baigę mokymus, pasira-šys 4 metų sutartį. Tokios sąlygos sudarytos žmonėms, kurie nori atlikti savo konstitucinę pareigą, bet jie turi darbą ar kitų socialinių įsipareigojimų, todėl jie 9 savaites nepertraukiamai tarnauti neturi galimybių. Savanorių pajėgose jie gali pasirengti gynybai savaitgaliais, „neiškrisdami“ iš civilio gyvenimo.

Ką pasiūlytumėt pvz., progra-muotojui, kuris nenori lakstyti su šautuvu, tačiau nori būti naudin-gas kariuomenei ir mielai gintų tėvynę kibernetinėje erdvėje?

Toks žmogus gali būti naudin-gas tiek reguliariojoje kariuomenė-je, tiek aktyviajame rezerve. Jis gali pasirinkti, kaip įgyti pagrindinį ka-rinį parengimą. Jeigu jis pasirinktų tarnauti aktyviajame rezerve, jis būtų skiriamas į pareigas, atitin-kančias jo specialybę. Dalis reika-lingų specialistų gali būti paskirti į įvairius dalinius ir tarnybas.

Lietuvos ūkininkai susirūpinę KAM siūlymu atšaukti dabartinę išlygą, kad karo prievolės atlikti nešaukiamas vienintelis darbin-gas ūkininko partneris. Kodėl tai įstatyme nebėra numatoma?

Dabar atleidimo ir atidėjimo sistema bus platesnė ir lankstesnė. Visų atvejų neįmanoma numatyti. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad žmo-gui, turinčiam mažametį vaiką, jei jo žmona sunkiai suserga, tarnyba turi būti atidėta. Bet ką daryti, jei, tarkim, šaukiamasis yra spor-tininkas ir jis gali laimėti Lietuvai aukso medalį olimpiadoje, bet jei jis bus pašauktas į kariuomenę bū-tent per olimpiadą ar pasiruošimo olimpiadai laikotarpį, to padaryti jis negalės. Ar atidėti jam tarnybą, ar neatidėti. Visų išimčių įstatyme numatyti neįmanoma, todėl spren-dimus tokiais atvejais turės priimti krašto apsaugos ministras. Jei bus rimta priežastis ir žmogų pašaukus bus akivaizdi žala šeimai ar valsty-bei, tarnyba bus atidedama. Pavyz-džiui, ūkininkas gali būti nešaukia-mas vasaros metu, tarnybą galima atidėti iki žiemos, kai derlius jau bus nuimtas.

Ar moterims ir merginoms, pageidaujančioms dalyvauti BKM, bus rengiama atskira mokymo pro-grama? Ar jos gyvens kartu su vyriš-kos lyties dalyviais, ar atskirai?

Gyvens vyrai ir moterys, žino-ma, atskirai. Sudaryti tinkamas są-lygas problemų nebus, Mokomaja-

me pulke patalpų yra pakankamai. Iki šiol nemažai moterų savanoriš-kai dalyvavo baziniuose kariniuose mokymuose, juos sėkmingai baigė, jokių problemų kol kas nekilo. Ne-mažai moterų eina vadovo parei-gas. Mūsų moterys yra pakankamai „kietos“ ir jokių specialių progra-mų joms nereikia.

Koks galėtų būti kitų šalies jė-gos struktūrų vaidmuo formuojant rezervą, pvz., policijos, saugumo, pasieniečių ir panašiai?

Policijos vaidmuo karo metu turi likti toks pat, kaip ir taikos metu. Policija turi vykdyti savo funkcijas bet kokiu atveju. Kaip ir ugniagesiai. Policija negali būti militaristinė, tai nustato ir tarptau-tinės konvencijos. Pasieniečiai bus naudingi. Jie bus parengti, bus nu-matyta, kokius vienetus galima iš jų sudaryti, kokius vienetus jie papil-dys. Tai pareikalaus nemažai darbo, nes negalima nepasiruošus skyriaus ar daug skyrių naudoti mūšyje, rei-kia juos sujungti į stambesnius orga-nizuotus vienetus, priešingu atveju tai nebus organizuota, veiksminga karinė jėga. Panašiai ir su Lietuvos šaulių sąjunga, juos taip pat gali-ma panaudoti. Teoriškai galima būtų iš šaulių sudaryti būrius, juos integruoti į kitus kovinius vienetus. Arba paskirti jiems kokią specifinę užduotį, kuriai jie būtų parengti, pavyzdžiui, saugoti paskirtą objek-tą. Bet kuriuo atveju visų kovinis rengimas turi būti vienodas. Jei nori groti simfoniniame orkestre, pirmiausia turi išmokti skaityti na-tas, įvaldyti savo instrumentą. Rea-liausia būtų šauliams išeiti bazinius karinius mokymus, po to formuoti kovinius vienetus, pavyzdžiui, akty-viojo rezervo struktūrose. Tačiau, kad Lietuvos šaulių sąjunga būtų pajėgi pati steigti stambesnius ko-vinius vienetus šalies gynybai, yra nerealu, labai brangiai kainuotų, ir nėra jokio reikalo. Mobilizaci-jos metu negali būti organizacinių nesklandumų, sistema turi veikti sklandžiai ir tiksliai.

Gynybos sistema turi būti efek-tyvi ir lanksti. Esu tikras, kad šiame Karo prievolės įstatymo pakeitime numatytos galimybės leis formuo-ti mūsų kariuomenę ir jos rezervą efektyviau, racionaliau, kad mūsų gynyba galėtų atremti ateityje mūsų šaliai kilsiančius saugumo iššūkius.

Kalbėjosi ir interviu parengė Karolis ZIKARAS

Įvertindami savo finansines galimybes ir galimas grės-mes, turime rasti pusiausvyrą, kad kariuomenė būtų pajėgi apginti valstybę.

KASP suformuos atskirus sa-varankiškus kovinius vienetus, skirtus veikti savarankiškai.

Jei bus rimta priežastis, tarnyba bus atidedama.

Atkelta iš 14 p.



Jau penktus metus Vytauto Didžiojo karo muziejus (VDKM) bendradarbiauja su Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapo-lionio gimnazija. Muziejininkai stengiasi dalyvauti svarbiausiuose gimnazijos renginiuose, per metus eksponuoja po 2-3 kilnojamąsias parodas. Gimnazijos vadovybė deleguoja moksleivių grupes da-lyvauti muziejaus edukaciniuose renginiuose.

Pablogėjus ekonominei padė-

Tėvynės meilė visiems vienodačiai muziejininkams talkina Vilni-jos draugija. Ji lapkričio mėnesį Eišiškėse ir Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijose eks-ponavo muziejaus Karybos isto-rijos skyriaus parodą „Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90“. Labai aktualu teisingai nušviesti Lietuvos istoriją šio krašto jaunimui, neretai turin-čiam prieštaringą supratimą.

Kalėdinių švenčių proga eišiš-kiečiai surengė patriotinę šven-

tę – Tėvynės dieną. Į ją pasikvietė svečių iš VDKM ir Vilnijos krašto mokytojų draugijos „Rytas“ atsto-vus. Svečiai atvyko ne tuščiomis. Muziejininkai atvežė LDK sky-riaus surengtą parodą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmo-nai“, rytiečiai – pažintinę-koncerti-nę programą. VDKM direktoriaus pavaduotojas Steponas Gečas pristatydamas parodą kalbėjo apie patriotizmo istorinę pras-mę, skaitė savo kūrybos eilėraštį

„Lietuvos vaikai“. Vilniaus rajono Marijampolio mokyklos steigėjas ir mokyklos muziejaus įkūrėjas Algimantas Masaitis pasidalijo prisiminimais apie lietuviškų mo-kyklų likimą sovietinės santvarkos metais Vilnijos krašte.

Miškininkystės specialistas, 1992–1993 metais buvęs Lietuvos ūkio ministru, Vytautas Klimas kalbėjo apie Lietuvos gamtos įvai-rovę ir jos turtus. Akomponuojant muzikologei Ritai Bieliauskienei ir gimnazijos muzikos mokytojai Jadvygai Sinkevič, buvo atlikta keletas vokalinių kūrinių, foto-grafas Vytautas Ylevičius surengė nuotraukų parodas ,,Tėvynė“ ir „1991-ųjų sausio 13-oji“. Rapolio-niečiams viskas buvo įdomu, nes šioje apie 400 moksleivių lavinan-čioje gimnazijoje nemaža dalis jų yra iš tautiškai mišrių šeimų, kur Tėvynės, patriotizmo ir tautinio tapatumo sąvokos neretai yra su-vokiamos klaidingai.

dr. sTepOnAs geČAs,VDKM direktoriaus pavaduotojas

mūsų puslapis

2010 12 22 Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėsti-ninkų bataliono ir KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai pagerbė žuvusiųjų ir mirusiųjų tarnyboje įgulos karių atminimą. Įgulos kariai ir karių artimieji dalyvavo pamaldose už karius Šv. Kazimiero bažnyčioje (Alytuje). Po šv. mišių karių artimieji buvo pakviesti pokal-bio prie arbatos puodelio. Karo kapelionui mjr. Sauliui Kasmauskui pašventinus vakarienę, kariai ir artimieji pasidalijo mintimis jaukioje Birutės bataliono ramovės aplinkoje. Karių artimųjų, kaip ir kiekvienais metais, neužmiršo ir Kalėdų Senelis – jis Artūro, Arūno ir Svajūno artimiesiems įteikė dovanėles. Artimieji nuoširdžiai padėkojo už jiems rodomą dėmesį ir visiems kariams palinkėjo sėkmės, ištvermės ir meilės Tėvynei ateinančiais metais. Alytaus įgula yra netekus trijų savo karių. Alytuje, Šv. Angelų bažnyčios šventoriuje, palaidotas savanoris Artūras Sakalauskas, žuvęs 1991 metų rugpjūčio įvykių metu, Klevų g. kapinėse amžinojo poilsio atgulę du kariai: seržantas Arūnas Jarmalavičius, žu-vęs misijoje Afganistane, ir vyresnysis seržantas Svajūnas Vitkauskas, miręs tarnyboje, besiruošdamas vykdyti misiją Afganistane. (kpt. Marius GELEŽIŪNAS, Birutės bataliono S5 skyriaus viršininkas)

Kalėdų išvakarėse Molėtuo-se vykusiose Regionų krepšinio lygos varžybose žiūrovai turėjo progą pasimatuoti amunicijos diržus ir šalmus, susipažinti su karine spauda. Krašto apsaugos ministerijos leidžiamo žurnalo „Karys“ korespondentai ir Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (KPAT prie KAM) atstovai stebėjo komandos „Ežerynas-Karys“ pasi-rodymą Regionų krepšinio lygoje ir bendravo su ištikimais koman-dos aistruoliais.

Per krepšinio varžybas žiūrovai galėjo išbandyti ir karines rungtis

„Mums labai smagu pabūti su krepšinį dievinančiais kariais, o specialųjį prizą skyrėme koman-dos treneriui vyriausiajam leite-nantui Mindaugui Kildišiui, kurio entuziazmas jau seniai tapo rimtu ginklu“, – sakė atminimo lėkštę treneriui įteikdama „Kario“ ko-respondentė Lijana Cibulskienė.

Varžybų pertraukų metu KPAT prie KAM specialistai kvietė žiūro-vus išbandyti kiek neįprastas rung-tis. Pavyzdžiui, karinėje kuprinėje ieškoti kamuolio ar pasidabinus amunicijos diržu ir šalmu varinėtis krepšinio kamuolį aplink kuprinę ir mėtyti į krepšį.

Tą vakarą Regionų krepšinio ly-goje rungtyniaujanti Molėtų „Eže- ryno-Kario“ komanda nugalėjo Vil- niaus krepšinio mokyklos koman-dą.

Molėtų komandos daugumą sudaro profesinės karo tarnybos ir Krašto apsaugos savanorių pa-jėgų kariai. 2010 m. ši komanda pasaulio kariškių čempionate tapo vicečempione ir pelnė antrąją vietą kalėdiniame NATO šalių krepšinio turnyre Briuselyje.

KPAT inf.

Eksponuojama Karo muziejaus LDK skyriaus surengta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonai“

Gimnazijos vadovybė su renginio svečiais. Pirmas dešinėje Vytautas Dailydka, centre gimnazijos direktorė Danutė Zuzo

Art

ūro

Užg

alio

nuo

trau

kos



mūsų puslapis

2011 01 01 krašto apsaugos mi-nistrė Rasa Juknevičienė dalyvavo Lietuvos vėliavos dienos ir vėliavos iškėlimo Gedimino kalno Pilies bokšte Vilniuje 92-ųjų metinių paminėjime.

Kreipdamasi į ceremoniją su-sirinkusius minėjimo dalyvius ir svečius krašto apsaugos ministrė sakė, kad per praėjusį šimtmetį, nuo 1919 metų, mūsų vėliava Ge-dimino bokšte simbolizavo lietuvių tautos gyvybingumą. „Nuplėšiama, išniekinama ji vėl ir vėl kilo iš nau-jo, sakydama pasauliui – mes gyvi, mes esame, mes būsime!

Lietuviai yra turėję ne vieną vėliavą, ne vieną spalvų ir simbo-lių derinį joje“, – sakė R. Jukne-vičienė.

Minėjime kartu su Lietuvos Respublikos Seimo ir Vilniaus

Ant Gedimino kalno paminėta Lietuvos vėliavos diena

2010 12 21 Vyriausybė nu-tarimu pritarė Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo pakeitimo įstatymo – Mo-bilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo – naujos redak-cijos projektui ir su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimo įstatymo projektams, kuriais siekiama nu-statyti naują mobilizacijos ir pri-imančiosios šalies paramos teisinį reguliavimą.

Tokį įstatymo keitimo rengi-mą paskatino tai, kad šiuo metu Lietuvoje esantis mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos tei-sinis reguliavimas yra neefektyvus, nėra nustatyti veiksmingi teisiniai

Siekiama nustatyti naują mobilizacijos teisinį reguliavimąpagrindai, kad esamos valstybės, savivaldybių institucijos ir valsty-bės ūkis būtų tinkamai pasirengę mobilizacijai. Lietuvos įstatymai visiškai nereguliuoja priiman-čiosios šalies paramos teikimo, nors šis teisės institutas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti tinka-mą valstybės pasirengimą vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO.

Vyriausybės pritartame įsta-tymo projekte siūloma iš naujo sureguliuoti teisinius santykius valstybėje rengiant ir vykdant mo-bilizaciją bei rengiantis ir priimant priimančiosios šalies paramą.

Šiuo projektu yra siekiama sujungti mobilizacijos ir priiman-

čiosios šalies paramos teisinį re-guliavimą į vieną sistemą, atsieti mobilizacijos skelbimą nuo karo padėties įvedimo, sudaryti pagrin-dą efektyviai mobilizacijos rengi-mo ir vykdymo sistemai sukurti. Juo taip pat siekiama reikiamų teisinių prielaidų sukurti valstybi-nę priimančiosios šalies paramos sistemą, kurioje dalyvautų krašto apsaugos sistemos ir civilinės vals-tybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos, valstybės ir privačios įmo-nės, kiti ūkio subjektai.

Siūlomas naujasis teisinis mo-bilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinis reguliavimas su-darys reikalingas prielaidas šalies

turimais ištekliais pasirengti ne tik valstybės individualiai ar kolekty-vinei gynybai, bet ir mažiausiais kaštais pasirengti suteikti visus reikalavimus atitinkančią priiman-čiosios šalies paramą užsienio vals-tybių ginkluotosioms pajėgoms.

Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo ir pa-keitimo įstatymo projektas ir su juo susiję kitų įstatymų pakeitimo įstatymų projektai buvo parengti įgyvendinant rugpjūčio 25 d. Vy-riausybės patvirtintos Numatomo mobilizacijos ir priimančiosios ša-lies paramos teisinio reguliavimo koncepcijos nuostatas.

VRD inf.

2010 metais virš Gedimino pilies bokšto plazdėjusi vėliava tradiciškai perduota vienai Lietuvos mokyklų – šiemet ji atiteko Vilniaus Sausio 13-osios vidurinei mokyklai

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai nuleido virš Gedimino pilies bokšto plevėsavusią 2010 metų vėliavą ir pakėlė naują vėliavą

Ceremonijoje dalyvavo: (iš kairės į dešinę) Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas

miesto vadovybe taip pat dalyva-vo Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, visuomeninių organizacijų nariai, miestiečiai, kiti svečiai.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai nuleido virš Gedi-mino pilies bokšto plevėsavusią 2010 metų vėliavą ir skambant Lie-tuvos Respublikos himnui, aidint trims šūvių salvėms, skiriamoms Lietuvai – Tėvynei, Vilniui – Lie-tuvos sostinei ir Lietuvos Laisvės simboliui – Lietuvos trispalvei, pa-kėlė naują šių metų vėliavą.

Po ceremonijos Krašto apsau-gos savanorių pajėgų kariai ant Gedimino kalno uždegė kareivišką laužą, prie kurio arbata buvo pavai-šinti renginio dalyviai ir svečiai.

VRD inf.



mūsų puslapis

2010 12 03 Generolo Jono Že-maičio Lietuvos karo akademijoje surengta mokslinė-praktinė konfe-rencija „Karinė diplomatija XXI amžiuje: retrospektyva ir perspek-tyva“. Kaip teigė idėjos iniciatorius ir pagrindinis konferencijos orga-nizatorius, Politikos mokslų kate-dros vedėjas prof. dr. Gediminas Vitkus, mintį rengti konferenciją subrandino ne tik besikeičianti tarptautinė saugumo aplinka, bet ir pernelyg siauras kasdienis kari-nės diplomatijos suvokimas arba to suvokimo stoka. Tradiciškai diplo-matija ir karas neretai suprantami kaip iš esmės skirtingi ir tik vienas kitą galintys papildyti valstybių užsienio politikos įgyvendinimo metodai. Prof. dr. G. Vitkaus tei-gimu, nubrėžti karinės diploma-tijos ribas yra sudėtinga, nes vien tik kariniu gynybiniu savo šalies atstovavimu užsienyje apsiriboti negalima. Karinė diplomatija yra platesnė sąvoka, tad konferencija ir buvo surengta siekiant detaliau ją apibrėžti ir giliau išanalizuoti. Konferencijos tikslas – pažvelgti į Lietuvos karinės diplomatijos pra-eitį, turimą sukauptą patirtį, šios dienos praktiką, nubrėžti tolesnės raidos perspektyvas, numatyti atei-ties idėjas.

Sveikindama Politikos mokslų katedros iniciatyvą, krašto apsau-gos ministrė Rasa Juknevičienė pasidžiaugė giliomis Lietuvos karinės diplomatijos šaknimis, siekiančiomis dar Lietuvos Di-džiosios Kunigaikštystės laikus. Ministrė pabrėžė pagrindines karininko diplomato savybes: išsi-lavinimą, diplomatinį sugebėjimą bendrauti įvairiomis temomis, gilų išprusimą kaip pagrindą šiuolaiki-nėje greitai besikeičiančioje tarp-tautinėje aplinkoje. Išprusimas ir žinios, ministrės teigimu, svar-būs vykdant kelių krypčių užsie-

Lietuvos karo akademijoje – konferencija apie karinę diplomatijąnio politiką: dalyvaujant NATO sprendimuose, formuojant Euro-pos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, įgyvendinant karinį bendradarbiavimą su strate-giniais ir regioniniais partneriais, dalyvaujant tarptautinėse operaci-jose ir misijose. Karo akademijos viršininkas plk. Gintaras Bagdo-nas pabrėžė karinės diplomatijos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje ir paragino kiek įmanoma daugiau patirties pasisemti iš konferencijos pranešėjų.

Lietuvos Respublikos nuo-latinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje ambasadorius Linas Linkevičius pasidalijo savo asme-nine patirtimi, įgyta dalyvaujant tarptautinių organizacijų sprendi-mų priėmimo procese. Ypač daug dėmesio jis skyrė tarptautinei par-tnerystei. Minėdamas vieną svar-biausių NATO viršūnių susitikimų Lisabonoje lapkričio mėnesį, am-basadorius pabrėžė ne tik Aljanso atliekamą pamatinę kolektyvinės gynybos funkcijos svarbą, bet taip pat išskyrė ir krizių valdymą bei saugumą bendradarbiaujant. Svar-biausią dėmesį jis skyrė visą pasau-lį apimančiai tarptautinei partne-rystei, tapusiai vienu didžiausių NATO prioritetu šiuo metu.

Konferencija apėmė Lietu-vos karinės diplomatijos retros-pektyvą, perspektyvą ir praktiką. Doc. dr. Valdas Rakutis išsamiai supažindino su Lietuvos karine diplomatija XVI–XVIII amžiuje. Taip pat buvo išsakytos Lietuvos istori-jos instituto pranešėjų mintys apie britų karių diplomatinių pasiunti-nių veiklą Lietuvoje 1919–1920 metais (dr. Edmundas Gimžaus-kas), Lietuvos karinę diplomatiją Antrojo pasaulinio karo išvakarė-se, katastrofos nuojautas bei psi-chologijos ir karo sąveiką (doc. dr. Algimantas Kasparavičius).

Buvo aptarta dabartinė Lie-tuvos karinės diplomatijos situa-cija. Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius dr. Vai-dotas Urbelis ir Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas buvo vieningos nuomonės, kad užsienio ir gynybos politika turi būti vykdomos kartu, o ne atskirai. Tačiau, jų abiejų nuomone, dabar Lietuvai, jau įstojusiai į NATO ir ES, pasiekusiai svarbiausius pasta-rųjų metų tikslus, būtina nusistaty-ti ir apsibrėžti prioritetus, priver-siančius tiek užsienio, tiek gynybos politiką formuoti bendra kryptimi. Kalbėdama apie mokslo ir karybos santykį, doc. dr. Jūratė Novagroc-kienė pabrėžė karininko-diplo-mato vaidmenį, akcentavo karo mokslų užfiksuotus mokslo, poli-tikų ir gynybos institucijų iššūkius ir prieštaravimus. Dr. Egdūnas Račius kultūrinį išprusimą įvardi-jo kaip vieną svarbiausių karinės diplomatijos elementų. Jo teigimu, būtent kultūrinis išprusimas – pa-

matinis žinių, gyvensenos ir verty-bių suvokimo bagažas – gali būti traktuojamas kaip įrankis ir saugi-klis kalbėti atviriau ir tiksliau.

Savo asmenine patirtimi būnant 2001–2004 m. Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanado-je pasidalijo Valstybės saugumo departamento generalinis direk-torius ats. plk. Gediminas Grina. Skirtumą tarp Lietuvos karinės diplomatijos ir bendradarbiavimo su partneriais Rytuose ir Vaka-ruose bandė nubrėžti Krašto ap-saugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktorius Robertas Šapronas. Pranešimą apie Lietuvos karinę diplomatiją Afganistane ir atotrūkį tarp karinių ir civilinių pajėgumų skaitė politikos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

Lietuvos karo akademijos Po-litikos mokslų katedra planuoja išleisti leidinį, kuriame bus iš-spausdinti konferencijos dalyvių pranešimai.

IndRė leleVIČIŪTė,LKA

Surengtas susitikimas su nevyriausybinių organizacijų atstovais2010 12 22 Vilniaus įgulos

karininkų ramovėje vyko Pilie-tinės gynybos centro prie Krašto apsaugos ministerijos suorgani-zuotas krašto apsaugos sistemos atstovų susitikimas su nevyriau-sybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gyny-binius pajėgumus, koordinacinės tarybos nariais ir kitų nevyriau-

sybinių organizacijų atstovais. Susitikimo metu Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento specialistė Monika Aleknavičiū-tė kalbėjo šiuo metu itin aktualia Lietuvai ir krašto apsaugos siste-mai tema – Lisabonoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus, svarbius Lietuvai.

NATO viršūnių susitikimas Lisabonoje parodė, kad Aljanse net ir mažos narės, kaip Lietuva, gali lemti NATO viziją, ateitį ir politinius sprendimus. Naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje įtvirtinta dauguma Lietuvos inte-resus atitinkančių nuostatų – tai geriausias įrodymas, kad verta ir būtina investuoti į savo saugumą

NATO, nes investicijų grąža at-siperka su kaupu, kai Lietuvai to labiausiai reikia.

Susirinkusiems pristatyti ir esminiai Lisabonos susitikimo rezultatai, svarbiausi Lietuvai, diskutuota apie Lietuvos ateities uždavinius, atsižvelgiant į Lisabo-noje priimtus sprendimus.

Pilietinės gynybos centro inf.

Konferencijos dalyviai kalbėjo apie Lietuvos karinės diplomatijos praeitį, turimą sukauptą patirtį, šios dienos praktiką. Kęstučio Dijoko nuotr.



mūsų puslapis

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija sausio 1 dieną paskelbė pilietinių ir patri-otinių knygų konkursą.

Šio konkurso tikslas – įvertinti praėjusiais metais išleistas knygas suaugusiesiems ir vaikams, kurios ugdo pilietinę ir patriotinę valią, taip pat išrinkti ir paskelbti Patri-otų premijų laureatus.

Patriotų premijomis – už kny-gą vaikams ir už knygą suaugusie-siems – siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiš-kumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę Lietuvai.

Konkurse dalyvaujančias kny-gas atrinks ir vertins Konkurso ver-tinimo komisija, kurią šiais metais sudarys Antanas Gailius (pirminin-kas), Danguolė Bičkauskienė, Rasa Drazdauskienė, Donata Mitaitė, Valdas Rakutis, Kęstutis Urba ir Loreta Žvironaitė-Udrienė.

Vertinant knygas bus atsižvel-giama į kūrinio pilietiškumą ir pa-triotiškumą, kūrinio aktualumą, meninę, edukacinę ir išliekamąją vertę. Šių metų Patriotų premijų laureatai bus paskelbiami ir apdo-vanojami vasario mėnesį vyksian-čioje kasmetinėje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Paraiškas dalyvauti konkurse (gali teikti fiziniai ir juridiniai as-menys) priima ir registruoja Lie-tuvos leidėjų asociacija. Paraiškos siunčiamos adresu A. Jakšto g. 9-231, LT-01105 Vilnius, tel. (8 5) 2617740; 8 670 76093 arba el. paštu [email protected] iki 2011 m. sausio 24 d. (įskaitytinai).

Laisvos formos paraiškoje nu-rodomi šie duomenys: paraiškos teikėjas, jo duomenys ryšiams pa-laikyti, knygos autorius (autoriai, sudarytojai), leidėjas, išleidimo metai, literatūros žanras, trumpas knygos aprašymas. Komisija turi

Paskelbtas knygų konkursas Patriotų premijoms laimėti

Keturi iš penkių kandidatų į Lietuvos kariuomenę sėkmingai išlaiko naujai taikomą fizinio pa-rengtumo testą. Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (KPAT prie KAM) duomenimis per porą mėnesių buvo testuota 120 jaunuolių, kurie norėtų tapti kariais.

KPAT kariai testuoja kandi-datus į būtinuosius karinius mo-kymus (BKM) ir atsargos karius, kurie norėtų tapti profesinės karo tarnybos kariais.

„Atrankos metu bendraujame su dviem skirtingomis jaunuolių grupėmis. Vieni, kurie atliko priva-lomąją pradinę karo tarnybą ir ke-tina tapti profesinės karo tarnybos kariais, puikiai žino reikalavimus ir nesunkiai įveikia fizinio parengtu-mo testą. Kiti, jaunesnio amžiaus jaunuoliai, netarnavę kariuomenė-je, testo pradžioje labai jaudinasi, skuba, bet ir jų pasiekti rezultatai pakankamai geri“, – sakė keletą testavimų vykdęs KPAT prie KAM Teritorinio Kauno skyriaus vedėjas kpt. Darius Bagdonas.

Karo prievolininkai, norintys tapti profesinės karo tarnybos ar BKM kariais, privalo laikyti fizinio parengtumo testą. Priklausomai nuo amžiaus, karo prievolininkai per 2 min. turėtų padaryti 26-35 at-sispaudimus, 34-47 susilenkimus ir 3 km nubėgti per 15,42-17,54 min.

2009–2010 m. į BKM buvo pašaukta 400 jaunuolių. Fizinio

Fizinio parengtumo testą išlaiko keturi iš penkių kandidatų

parengtumo testą jie laikė tarny-bos vietoje – Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos moko-majame pulke. Pirmojo testo metu normatyvą įvykdydavo trečdalis jaunuolių, tačiau po trijų mėnesių reguliarių fizinio rengimo užsiėmi-mų tik vienas kitas neišlaikydavo. Fizinio parengtumo testu siekiama karo tarnybai atrinkti geriausius kandidatus.

Į BKM registruojami ir atran-koje gali dalyvauti karo prievoli-ninkai, gimę 1976–1993 metais, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos ir turintys ne žemes-nį kaip pagrindinį išsilavinimą.

Atrankos metu Lietuvos ka-riuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijoje tikrinama visų užsiregistravusiųjų karo prievolininkų sveikata ir tin-kamumas karo tarnybai. Pasku-tiniame atrankos etape teigiamą fizinio pasirengimo įvertinimą gavę karo prievolininkai vertina-mi balais. Daugiausia balų surinkę šaukiami į BKM.

Karo prievolininkai, norintys dalyvauti atrankoje į BKM ir vė-liau tapti profesinės karo tarny-bos kariais, turėtų kreiptis į Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos teritorinį skyrių pagal gyvena-mąją vietą arba užpildyti anketą www.karys.lt ,arba paskambinti ne-mokamu tel. 8 800 12340.

KPAT inf.

2011 01 02 Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis Mi-8 ieškojo jūroje dingusio žmogaus. Sausio 2 d. apie 16 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras iš laivo „Rocket“, esančio maždaug 60 jūrmylių į vakarus nuo Klaipėdos uosto, telefonu gavo pra-nešimą apie tai, kad yra dingęs vienas laivo įgulos narys. Reaguodamas į pranešimą, Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras dingusiam žmogui ieškoti jūroje išsiuntė Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtas-parnį Mi-8 ir taip pat davė nurodymą vykdyti paiešką jūroje esantiems laivams. Po maždaug dviejų paieškos valandų, neradus žmogaus, paieš-ka buvo nutraukta. Laivas „Rocket“ registruotas Maltoje. (kpt. ltn. An-tanas BRENCIUS, Karinių jūrų pajėgų viešųjų ryšių karininkas)Per porą mėnesių buvo testuota 120 jaunuolių, kurie norėtų tapti kariais. KPAT

Kauno KPC nuotr.

teisę prašyti pateikti 2 išleistos knygos egzempliorius.

Konkursui gali būti teikiamos knygos: išleistos per 2010 m. Lie-tuvoje ir kitose šalyse (išskyrus pakartotinius knygos leidimus), grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarini-mo, Lietuvos ir užsienio autorių, kurių tematika – Lietuvos pilietiš-kumas ir patriotizmas ir knygos, skirtos ugdyti vaikų ir paauglių pilietiškumą ir patriotizmą.

Konkursas skelbiamas Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos interneto sve-tainėse http://www.kam.lt/lt/naujie-nos_874/konkursai/patriotu_premi-ja.html ir www.lla.lt.

Krašto apsaugos ministerija bendradarbiavimo sutartį organi-zuojant knygų, ugdančių pilietiš-kumą ir patriotizmą, konkursą su Lietuvos leidėjų asociacija pasirašė praėjusių metų gruodžio 13 d. „Ti-kiuosi, kad su šiuo konkursu žodis „patriotizmas“ ilgainiui taps Lietu-vos žmonių savastimi, savimonės, gyvenimo dalimi“, – sutarties pasi-rašymo metu sakė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.

Papildomą informaciją apie konkursą teikia: Rasa Jusioniene (Krašto apsaugos ministerija), tel. 8 682 65 817, Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė (Lietuvos leidėjų aso-ciacija), tel. 8 670 76 093.

VRD inf.



mūsų puslapis

Tiesioginės paramos logistikos batalionui – 19 metų2011 01 03 Motorizuotosios

pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto tie-sioginės paramos logistikos batalionas (TPLB) iškilmingai pa-minėjo devynioliktąsias įkūrimo metines.

Atkūrus Lietuvos Respublikos kariuomenę, 1992 m. sausio 2 d. krašto apsaugos ministro įsakymu įkurtas Kunigaikščio Vaidoto ats-

kirasis motodesantinis batalionas, vadu paskirtas plk. ltn. Vytautas Lukavičius. Ši data laikoma batali-ono įkūrimo diena. Per iškilmingą bataliono karių rikiuotę, kariniam orkestrui grojant signalą „vėliavų maršas“, buvo įnešta bataliono kovinė vėliava. Karius pasveikino laikinai einantis bataliono vado pareigas mjr. Vygandas Augusti-navičius, buvo prisiminta batalio-

no istorija ir perskaitytas batalio-no vado plk. ltn. Sigito Mundrio sveikinimas. Iškilmingoje rikiuo-tėje dalyvavo ir 2011 metų sausio 1 d. suformuotos III tiesioginės paramos kuopos kariai (III TPK). Kuopos uždavinys – teikti Didžio-sios kunigaikštienės Birutės mo-torizuotojo pėstininkų batalionui tiesioginę logistinę paramą taikos ir karinių operacijų metu. III TPK

yra dislokuota Alytuje. Po iškil-mingos rikiuotės bataliono kariai vaišinosi arbata, žiūrėjo bataliono nuotraukas, dalijosi įspūdžiais.

Kunigaikščio Vaidoto tiesiogi-nės paramos logistikos batalionas vykdo logistinę paramą ir kovinį logistinį aprūpinimą MPB „Ge-ležinis Vilkas“ ir jai priskirtiems kariniams vienetams.

Vaidoto TPLB inf.

2010 12 20 iškilmingai pami-nėtas Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos 20-metis. Puskarininkių mokykla – pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos karinė mo-kymo įstaiga ir vienas pirmųjų Lie-tuvos kariuomenės dalinių.

Iškilmėse dalyvavo krašto ap-saugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas, Ka-rinių oro pajėgų vadas brg. gen. Ar-tūras Leita, Mokymo ir personalo valdybos vadas plk. Gintaras Ažu-balis, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Lietuvos kariuomenės dalinių vadai, pirmosios karininkų kursų laidos klausytojai, Puskari-ninkių mokyklos pirmieji dėstytojai ir kiti garbingi svečiai.

Divizijos generolo Stasio Raš-tikio puskarininkių mokyklos 20 metų kelią atspindėjo renginio metu parodyta Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamento Informacijos ir in-terneto administravimo skyriaus vyr. specialisto Domanto Vildžiū-no sukurta siužetjuostė. Joje įkom-

Paminėtas Puskarininkių mokyklos įkūrimo 20-metis

Iškilmėse dalyvavo krašto apsaugos vice-ministrė Indrė Pociūtė-Levickienė

ponuota Puskarininkių mokyklos karių išskirtinė rikiuotė, vaizduo-janti užrašą „SRPM – 20“, sukėlė daug šiltų emocijų.

Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio puskari-ninkių mokyklos uždavinys – rengti

seržantus ir puskarininkius Lietuvos kariuomenei. Puskarininkių mo-kykloje seržantai ir puskarininkiai ruošiami pagal karjeros ir specialy-bės kursų programas. Karjeros kur-suose rengiami jaunesnieji vadai ir štabo seržantai. Specialybės kursus

baigę kariai įgyja pėstininko, logis-tikos specialisto, minosvaidininko, transporto specialisto ir vairuotojo, ryšių ir informacinių sistemų spe-cialisto kvalifikacijas.

kpt. IngA KlenAusKIenė,SRPM

Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono kariai iškilmingai paminėjo bataliono įkūrimo metines. Vaidoto TPLB nuotr.

Iš kairės į dešinę: dabartinis Puskarininkių mokyklos viršininkas plk. ltn. Aleksan-dras Kucharevas, pirmasis viršininkas ats. plk. Bronislovas Vizbaras, antrasis Puska-rininkių mokyklos viršininkas plk. Kęstutis Kuršelis. J. psk. Laisvūno Vizbaro nuotraukos



karių kalėdos

2010 12 22 Lietuvos kariuome-nės Jungtiniame štabe vykusios tie-sioginės vaizdo konferencijos metu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius ir Jungti-nio štabo viršininkas brg. gen. Al-gis Vaičeliūnas su artėjančiomis šventėmis pasveikino Afganistane tarnaujančius Goro provincijos at-kūrimo grupės (PAG), Specialiųjų operacijų eskadrono ir Nacionali-nės paramos elemento karius.

„Džiaugiuosi prieš didžiąsias šventes galėdama kreiptis į tarp-tautinėse operacijose tarnaujan-čius Lietuvos karius. Linkiu jums draugiškai pabūti kartu toli nuo Lietuvos, bet mintimis aplankant ir namuose likusius artimuosius“, – pradėdama vaizdo konferenciją sakė krašto apsaugos ministrė.

Kartu su ministre sveikinda-mas karius, kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius sakė, kad kariuomenės vadovybė nuo-lat seka situaciją Afganistane ir stengiasi, kad karių tarnyba būtų kuo saugesnė. „Manau, kad kartu su PAG kariais tarnaujantis kape-lionas jums primins Kūčių ir Kalė-dų svarbą, kad galėtume susitelkti, pasisemti vienas iš kito stiprybės ir toliau sėkmingai vykdyti ir atlikti šią svarbią užduotį – padėti Afga-nistanui“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Lietuvos kariuomenės Jungti-nio štabo viršininkas, atsakingas už

Su šventėmis pasveikino Afganistane tarnaujančius kariusoperacijų planavimą ir vadovavimą joms, brg. gen. Algis Vaičeliūnas tarptautinėje operacijoje Afga-nistane tarnaujantiems kariams padėkojo už jų pastangas ir atlie-kamus darbus, linkėjo ir toliau juos sėkmingai atlikti ir saugiai grįžti į Lietuvą.

Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės dvyliktosios Lie-tuvos karių pamainos (PAG-12) vadas plk. Remigijus Baltrėnas dėkodamas už sveikinimus sakė, kad nepaisant artėjančių švenčių, PAG užduočių nemažėja: „Net ir šiandien, dėl vykdomų užduočių, į šią tiesioginę vaizdo konferen-ciją negalėjo ateiti visi PAG-12 kariai.“

PAG-12 vadas taip pat papa-sakojo apie situaciją provincijoje: „Jau turėjau galimybę pabendrau-ti su naujai paskirtu provincijos gubernatoriumi ir tikiuosi, kad Vakaruose įgytas gubernatoriaus išsilavinimas suteiks provincijai teigiamų pokyčių. Policijos ope-racinė mokymo ir sąveikos grupė taip pat prisideda prie saugumo situacijos provincijoje gerinimo, o sąveika tarp PAG-12 karių, Lietu-vos specialiosios misijos atstovų, Europos Sąjungos policijos parei-gūnų ir užsienio partnerių sudaro sąlygas mūsų visų užduotims vyk-dyti.“

PAG-12 vadui, plk. R. Bal-trėnui užsiminus apie itin šiltai Goro žmonių sutiktą labdaros

akciją „Geros širdys – šiltos ko-jos“, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė kalbėjo, kad ir jos numegztos dvi poros galbūt jau šildo Afganistano vaikų kojas: „Džiaugiuosi, kad prisidėjau prie šios jūsų organizuotos akcijos ir prisipažinsiu, kad kojines mez-giau net kelionių metu. Džiugu, kad Lietuvoje ši gerumo akcija vis tebevyksta“.

Goro provincijoje veiklą pra-dėjusios policijos operacinės mo-kymo ir sąveikos grupės (POMSG) vadas plk. ltn. Vidmantas Žila-kauskas, kalbėdamas apie šio naujo padalinio veiklą ir planus sakė, kad Goro policijos verti-nimo procesas ir pasiruošimas

POMSG vertinimui šiuo metu yra svarbiausia šio padalinio užduotis: „Tikiu, kad šiuos iššūkius įveiksi-me ir susikoncentruosime į savo pagrindinę užduotį – rengti Goro policininkus.“

Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė pabrėžė šio pada-linio svarbą vystant sąjungininkų pajėgų strategiją Afganistane. „Li-sabonos sutarties pasirašymo metu visos šalys akcentavo Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų mo-kymo ir parengimo svarbą, nes tik parengus šalies pajėgas galėsime pasitraukti iš Afganistano“, – kal-bėjo R. Juknevičienė.

Specialiųjų operacijų eskadro-no kariai krašto apsaugos ir ka-riuomenės vadovybei sakė, kad jų užduotys ir toliau sėkmingai atlie-kamos. „Nepaisant to, kad mūsų indėlis yra sąlyginai nedidelis, bet teigiami mūsų veiklos pokyčiai akivaizdūs.“

Lietuvos ir Afganistane tar-naujančių Lietuvos karių vaizdo konferencijos metu krašto ap-saugos ministrė R. Juknevičienė kariams perdavė ir kitų aukštų Lietuvos politikų sveikinimus: „Naudodamasi proga, Lietuvos kariams noriu perduoti ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro Pirminin-ko Andriaus Kubiliaus sveikinimus artėjančių švenčių proga. Tai pat norėčiau su artėjančiomis šven-tėmis pasveikinti ir kitų šalių ir institucijų atstovus, tarnaujančius kartu su Lietuvos kariais“.

kpt. MARIus VARnA,Jungtinio štabo viešųjų ryšių

karininkas

Karius pasveikino kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas. Kpt. Mariaus Varnos nuotr.

Dėl vykdomų užduočių į tiesioginę vaizdo konferenciją galėjo ateiti ne visi PAG-12 kariai. Kpt. Ainaro Jonaičio nuotr.



karių kalėdos

2010 12 22 Sausumos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabai, Mokymo ir personalo valdyba drauge paminėjo Kūčias. Prie ben-dro Kūčių stalo karius ir darbuoto-jus laimino ir bendrai maldai subū-rė Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.

Minėtų štabų kariai ir dar-buotojai susirinko KASP štabo Generolo Jono Žemaičio salėje, kur juos švenčių proga pasveikino vyskupas Gintaras Grušas ir Sausu-mos pajėgų vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas. Kalėdine muzika susirinkusiuosius džiugino KASP bigbendas.

Kariuomenės vyskupas kvietė visus nepamiršti tikrosios Kūčių ir Kalėdų reikšmės, linkėjo visiems pirmiausiai susitaikyti su Dievu, su visais aplinkiniais. Svečias taip pat pakvietė pasimelsti ir už tuos kolegas karius, kurie šiuo metu vykdo karines užduotis už Lietu-vos ribų, ir už tuos, kurių jau nėra tarp mūsų.

„Šie metai buvo tikrai nelengvi, teko prisidėti prie kariuomenės taupymo programos ir savanoriš-kai eiti nemokamų atostogų, teko daug kur jausti finansavimo stygių, tačiau svarbiausia ne materialiniai dalykai, o vertybės, kurias puose-lėjame, solidarumas ir vienybė bei idėja, dėl kurios visi tarnaujame. Ačiū visiems, kurie padarėte dau-giau nei jums priklauso pagal par-eigas, kurie aukojote savo laiką dėl

Suvienyti bendros maldos kariai ir darbuotojai sėdo prie Kūčių stalobendro mūsų tikslo – besąlygiškos ir ištikimos tarnybos Tėvynės la-bui“, – dėkodamas susirinkusiems sakė gen. mjr. J. V. Žukas.

Taktinio lygmens administraci-nis Sausumos pajėgų štabas organi-zuoja ir užtikrina pajėgumų įgyven-dinimą, jų pasirengimą Lietuvos kariuomenės užduočių vykdymui. Štabas analizuoja ir vertina situa-ciją, užtikrina efektyvų veiklos ir karinio mokymo planavimą, orga-nizavimą ir kontrolę, informacijos, reikalingos įgyvendinant karinių pajėgumų vystymą, karinių vienetų rengimą ir administravimą, sklaidą Sausumos pajėgose.

Taktinio lygmens KASP štabas padeda KASP vadui priimti spren-

dimus ir juos įgyvendinti. Įgyven-dindamas savo uždavinį KASP štabas planuoja užduotis KASP vienetams ir kontroliuoja jų vykdy-mą, rengia KASP veiklos ir kovinio rengimo planus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, užtikrina vadovavi-mo ir valdymo patikimumą KASP, koordinuoja KASP vienetų, daly-vaujančių tarptautinėse operaci-jose, formavimą ir jų parengimą, organizuoja ir koordinuoja KASP tarptautinį bendradarbiavimą, or-ganizuoja ir kontroliuoja KASP personalo komplektavimą, rūpina-si jo kvalifikacijos kėlimu ir vykdo kitas funkcijas.

MPV paskirtis – organizuoti, administruoti ir koordinuoti krašto

apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal dar-bo sutartis, rengimą vykdyti taikos ir karo meto užduotis. MPV vykdo kariuomenės personalo adminis-travimą, užtikrina krašto apsaugos sistemos karių karinį mokymą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kva-lifikacijos tobulinimą MPV struk-tūriniuose kariniuose vienetuose ir kitose Lietuvos bei užsienio moky-mo įstaigose, užtikrina veiksmingą ir saugų Lietuvos kariuomenės po-ligonų ir šaudyklų naudojimą.

kpt. MIndAugAs neIMOnTAs,Sausumos pajėgų vadovybės viešųjų

ryšių karininkas

Aplankė globos namų auklėtinius ir klinikose besigydančius vaikusGruodžio mėnesį Kaune dis-

lokuoto Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai kartu su batali-ono kapelionato kapelionu kpt. Tomu Karkliu ir Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios jaunimo grupe „Židinys“ dalyvavo susitikimuose su Pagynės vaikų globos namų ir Kauno medicinos universitetinių klinikų vaikų ligų skyriaus vaikais ir jaunimu. Kariai norėjo paįvai-rinti vaikų laisvalaikį, papasakoti jiems apie Lietuvos kariuomenę, Inžinerijos bataliono veiklos spe-cifiką, taip pat jie perdavė karių paaukotus pinigus (715 litų), kurie bus skirti Kauno medicinos univer-sitetinių klinikų Vaikų ligų skyriaus lovoms pirkti.

Susitikimo metu bataliono ka-riai papasakojo apie inžinieriaus-

išminuotojo specialybę, pristatė lengvąjį išminuotojo apsauginį kostiumą (liemenę, batus ir šalmą) ir metalo detektorių, paaiškino jo veikimo principus, demonstravo kario žygio ekipuotę. Visi galėjo pasimatuoti lauko uniformą ir ka-reivišką šalmą, beveik nei vienas neatsispyrė galimybei išbandyti maskuojamąjį grimą. Taip pat kariai parodė Inžinerijos bei Iš-minavimo kuopų vaizdo filmus ir nuotraukas apie karių lauko praty-bas, išminavimo darbus Lietuvoje, misijoje Afganistane.

Grupės „Židinys“ jaunimas parodė muzikinį spektaklį „Rau-donkepuraitė“.

kpt. AlBeRTAs KuZMICKAs,Inžinerijos bataliono viešųjų ryšių

karininkasVisi galėjo pasimatuoti lauko uniformą ir kareivišką šalmą, beveik nei vienas ne-atsispyrė galimybei išbandyti maskuojamąjį grimą. Autoriaus nuotr.

Prie bendro Kūčių stalo karius ir darbuotojus laimino ir bendrai maldai subūrė Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas. Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotr.



karių kalėdos

2010 12 23 Lietuvos kariuome-nės Karaliaus Mindaugo mecha-nizuotajame pėstininkų batalione vyko tradicinis kalėdinis renginys, skirtas paminėti artėjančias šventes ir pagerbti šiais metais labiausiai nusipelniusius bataliono karius.

Bataliono padaliniai keitėsi sveikinimais ir karių sukurtomis kalėdinėmis puokštėmis, kurios vėliau papuošė bataliono kareivi-nes ir kitas patalpas.

Komisija išrinko ir prizais ap-dovanojo įspūdingiausios, origi- naliausios ir labiausiai pavadi- nimą atitinkančios puokštės kū-rėjus.

Buvo apdovanoti kasmetinio Mindaugo bataliono karių foto-konkurso „Šiandieninė Lietuvos kariuomenė“ nugalėtojai.

Daugiausiai karių balsų šiais metais surinko ir pirmosios vie-tos diplomu bei dovana džiaugėsi j. srž. Gintaras Mockevičius už nuotrauką „XXX“.

Diplomai taip pat buvo įteikti vrš. Mariui Rudzianskui, vrš. Da-riui Urbonui ir vyr. ltn. Pauliui Ba-

Padaliniai keitėsi karių sukurtomis kalėdinėmis puokštėmis

bilui. Specialusis prizas, kurį įteikė fotomenininkė Marija Šileikaitė-Čičirkienė, atiteko vrš. D Urbonui, o bataliono vado asmeniniu prizu buvo apdovanotas j. srž. G. Moc-kevičius.

J. srž. G. Mockevičius šven-čių proga batalionui padovanojo įspūdingo dydžio panoraminę nuo-trauką. Vaizdas buvo užfiksuotas iš Afganistane esančios lietuvių karių bazės apsaugos bokštelio.

Atminimo dovana buvo įver-tintas „Geležinis karys“ – geriau-siai batalione fizinio parengimo normatyvus pavasarį ir rudenį iš-laikęs karys. Trečius metus iš eilės organizuojamas konkursas skirtas skatinti karius tobulinti fizinį pasi-rengimą. Šiais metais daugiausiai balų surinko ir nugalėjo vrš. Euge-nijus Žukauskas.

Susirinkusiems dainavo batali-ono štabo S5 skyriaus civilių ir ka-rių bendradarbiavimo specialistas vrš. Donatas Voveris.

vyr. ltn. pAulIus BABIlAs,Mindaugo bataliono viešųjų ryšių

karininkas

Kalėdinė Karinių jūrų pajėgų karių ir darbuotojų gerumo akcija

Karinėse jūrų pajėgose šiais metais suorganizuotos kalėdinės karių ir darbuotojų gerumo akcijos metu buvo sukaupta 1377 Lt. Atsi-žvelgiant į aukojusių pasiūlymus:

467 litų skirta 2008 metais KJP laive „Jotvingis“ tragiškai žuvusio jūreivio Egidijaus Kasparavičiaus šeimai. Ši simbolinė, labiau mora-linė parama – Karinių jūrų pajėgų karių ir darbuotojų paramos ir dė-mesio parodymo ženklas;

445 litų skirta aplankyti ir pa-remti dovanomis – sporto priemo-nėmis Klaipėdos sutrikusio vysty-mosi kūdikių namuose gyvenančius vaikus. Pasitarus su kūdikių namų vyriausiąja gydytoja, šių globos namų vaikams buvo nupirktas vaikiškas dviratukas, triratukas ir sniego rogės. Taip pat Kalėdų pro-ga kūdikių namuose gyvenantiems vaikams buvo nuvežta ir perduota saldumynų. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyve-na 77 vaikai nuo gimimo iki šešerių metų amžiaus. Šie vaikai yra tėvų palikti, dalis jų – turintys įvairių negalavimų ar nuo gimimo yra su

negale. Kaip ir visi vaikai, jie yra smalsūs, išdykę, besišypsantys ir gerą šilumą skleidžiantys vaikučiai, norintys žaisti, judėti;

465 litų skirta Nevyriausybinės organizacijos „Klaipėdos infor-macijos ir paramos gausiai šeimai centras“ apskaitoje esančiai ir šios organizacijos vadovės nurodytai sunkiai besiverčiančiai šeimai, au-ginančiai 10 vaikų. Turint informa-cijos, kad ši šeima dėl vėluojančių pašalpų yra ties maisto trūkumo riba, šiai šeimai už 365 litus buvo nupirkta būtiniausių maisto pro-duktų ir higienos priemonių, už li-kusius 100 litų buvo nupirkti 20 Lt vertės parduotuvės čekiai. Ši šeima gyvena moraliai ir tvarkingai, tačiau tokį didelį skaičių vaikų auginančiai šeimai visuomet ko nors trūksta.

Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šių metų kalėdinės gerumo ak-cijos, atnešusiems Kalėdų džiaugs-mo ir vilties tiems, kuriuos pasiekė Jūsų parama.

kpt. ltn. AnTAnAs BRenCIus,Karinių jūrų pajėgų viešųjų ryšių

karininkas

2010 12 20 artėjant Kristaus gimimo iškilmėms Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos di-džiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų sąjungos moterys susirinko į tradicinį metų renginį, į kurį pakvietė krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę, ka-riuomenės vadą gen. mjr. Arvydą Pocių ir dominikonų brolį kunigą Paulių.

Vakaro šeimininkė – Birutės karininkų šeimų sąjungos pirmi-ninkė Namida Pocienė – priminė advento reikšmę, pakvietė visus pasidalyti laukimo džiaugsmu ir ramybe. Jau antrus metus birutie-čių vakaronę aplanko dominikonų brolis kunigas Paulius. Jo pamoks-lai moterims tapę svarbiausiu dva-siniu vakaro akcentu – šį kartą jis kalbėjo apie baimę ir jos apraiškas kiekvieno gyvenime.

Kas yra baimė – kiek ji svarbi kiekvienam žmogui? Ką praranda žmogus, bijodamas netekti gyvy-bės, sveikatos, turto, darbo? Savo pamoksle brolis Paulius remiasi Aristotelio teorija: baimę filosofas

Birutiečių sąjungos moterų advento vakaras žvakių šviesoje

apibūdina kaip gresiančio pavojaus laukimą. Drąsa yra dorybės vidurys tarp to, kas karo situacijose sukelia beprotišką pasitikėjimą, ir to, kas sukelia baimę. Drąsus veikia ir iš-tveria iki galo todėl, kad neatlikti tam tikro veiksmo būtų gėdinga. Drąsus žmogus, pasak Aristotelio, yra tas, kuris nebijo mirties. Aiš-kiausia ir labiausiai suprantama

yra kario drąsa. Taigi, ar verta gy-venti baimėje – šis brolio Pauliaus kalboje nuskambėjęs leitmotyvas tapo pagrindine vakaro tema.

Savo vaikystės ir gyvenimo baimėmis nuoširdžiai pasidali-jo krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė, prisiminusi sausio 13-osios ir rugpjūčio pučo įvykius. Apie anų dienų įtampą pasakojo ir

gen. mjr. A. Pocius: jis neslėpė tuo-metinių savo prieštaringų jausmų ir susirūpinimo dėl šeimos.

„Tačiau ar verta pasiduoti bai-mei ir taip prarasti gyvenimo skonį? Juk iš tiesų susidūrus su šiuo jaus-mu supranti, kad neverta buvo ne-rimauti“, – teigė brolis Paulius. Jam pritarė savo gyvenimo patirtimi pa-sidalijusios moterys: sesės Nijolės Sadūnaitės bėdoje ir varge neap-leido tikėjimas Dievu, Danutės Ur-bėtienės, pirmosios Vilniuje įkurtos birutiečių draugijos pirmininkės, – meilė ir pagarba Anapilin išėjusiam tėvui. Apie savo vaikystės baimes dalijosi ir Lietuvos gyventojų geno-cido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Teresė Birutė Buraus-kaitė. Susimąstyti apie praėjusius laikus kvietė iškilmingos Maironio eilės, kūrinių, skirtų Kalėdoms, at-sirado ne vienos birutietės kūrybos kraitelėje. Šiltas vakaras tęsėsi prie birutiečių paruoštų vaišių stalo – čia vieni kitiems linkėjo ramybės ir pil-natvės ateinančiais metais.

lIJAnA CIBulsKIenė,KARIO vyr. korespondentė

Į tradicinį metų renginį birutietės pakvietė krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičie-nę, kariuomenės vadą gen. mjr. Arvydą Pocių ir dominikonų brolį kunigą Paulių



2010 12 17 Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai iš-skleidė palapinę pačiame Šiaulių centre, Prisikėlimo aikštėje. Tą-dien bataliono kariai dalyvavo labdaringoje akcijoje „Maltos sriuba“. Jie miesto varguoliams, vienišiems žmonėms, senukams ir praeiviams paruošė ir atgabe-no 150 litrų sriubos. Praeiviai, paragavę kareiviškos sriubos, tiesiogiai galėjo prisidėti prie labdaringos maltiečių vykdomos akcijos – paremti ir pamaitinti

vargingai gyvenančius vienišus arba likimo nuskriaustus žmones. Nors renginiui populiarumo nepridėjo ganėtinai šaltas oras, Maltos ordino atstovas Šiaulių regione gydytojas Kazimieras Ščeponavičius džiaugėsi gražia akcija ir bendradarbiavimu su kariais. Paskanauti kareiviškos sriubos, paaukoti sunkiau gyvenantiems atėjo Šiaulių miesto meras Ge-nadijus Mikšys, mero patarėja Angelė Martinkienė, Šiaulių asmens sveikatos priežiūros atstovai, miesto gydytojai, inteligentija. Renginyje antrus metus dalyvauja ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys kariai. (Parengta pagal Raimundo Kovo (Oro gynybos bata-lionas) inf.). Autoriaus nuotr.

karių kalėdos

2010 12 23 Oro gynybos bataliono kariai ir darbuotojai rinkosi į šventinį renginį. Kūčių ir Kalėdų tradicijas priminė viešųjų ryšių karininkas kpt. Saulius Sendžikas. Bataliono vadas mjr. Ričardas Jarusevičius padė-kojo visiems už tarnybą ir darbą, paskelbė geriausiųjų bataliono karių rinkimų rezultatus. Geriausio kario rinkimus laimėjo gr. Tomas Bara-nauskas, geriausio puskarininkio – vrš. Vitalijus Adomaitis ir geriausio karininko – kpt. Andrius Konovalovas. Kiekvienas jų gavo atminimo dovaną – savo fotonuotrauką prie dalinio kovinės vėliavos. Šis balsa-vimas vyko prieš Lietuvos kariuomenės dienos renginius, nominantai buvo renkami tik iš labai gerai atestuotų karių per paskutinius tarnybos metus, buvo žiūrima į jų tarnybos, sporto, visuomeninės veiklos pasieki-mus. Kapelionas kpt. Tomas Reinys palaimino maistą ant šventinio stalo ir pakvietė pasidalyti šventu duonos gabalėliu. Susirinkusieji, laužydami kalėdaitį, linkėdami vieni kitiems ramybės, prasmingų artėjančių šven-čių ir Naujųjų metų, buvo tarsi viena gausi šeima. (vyr. srž. Raimundas Kovas, OGB) Autoriaus nuotr.

2010 12 22 Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batali-one (TPLB) lankėsi Ruklos Carito globojami vaikai. Kariai ir vaikučiai susėdo prie bendro Kūčių stalo. Bataliono vadas plk. ltn. Sigitas Mun-dris pasveikino visus su artėjančiomis šventėmis. Palinkėjo ištvermės, sveikatos, drąsos, sąžiningos tarnybos Tėvynės labui ir įteikė karių su-rinktas aukas Ruklos Carito centrui. Vaikučiai padovanojo bataliono vadui jų pačių pieštą paveikslą ir pasveikino karius su šv. Kalėdom. Ruklos įgulos kapelionas mjr. Edvardas Baniulis palaimino karius, palinkėjo stiprybės, dvasinės ramybės ir padėkojo kariams už jų vai-šingumą. Kariai su vaikučiais dalinosi Kūčių duona, ragavo patiekalus. Kiekvienais metais Kunigaikščio Vaidoto batalione kariai ir darbuotojai sėda prie bendro Kūčių stalo, gali pabūti bendrai kaip didelė ir darni šeima. (Vaidoto TPLB inf.). Vaidoto TPLB nuotr.

2010 12 22 Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo mechanizuo-tojo pėstininkų bataliono kariai lankė daugiavaikes Panevėžio rajono šeimas. Kartu su kariais atvykęs Kalėdų Senelis vaikams dalijo lauktu-ves – už Mindaugo bataliono karių surinktus pinigus nupirktus vaisius, saldumynus, žaislus. Šiais metais pirmą kartą Kalėdų Senelis, nešdamas džiaugsmingą nuotaiką vaikams, grojo gitara ir dainavo šventines dainas. Mindaugo bataliono vadas mjr. Nerijus Stankevičius kartu dalyvavęs šventinėje akcijoje linkėjo šeimoms gražiai ir šiltai sutikti Kalėdas, su naujomis viltimis ir gerumu pasitikti Naujuosius metus. Prieš didžiąsias metų šventes vykstančią tradicinę gerumo akciją mindaugiečiai surengė kartu su Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriumi, rajono seniūnijų socialiniais darbuotojais, kurie padėjo surasti sunkiai gyvenančias daugiavaikes šeimas. Šiais metais visą dieną trukusioje ka-rių ir Kalėdų Senelio kelionėje lauktuvių sulaukė net 45 vaikai iš dešim-ties šeimų Paįstrio ir Panevėžio seniūnijų. (Vyr. ltn. Paulius BABILAS, Mindaugo bataliono viešųjų ryšių karininkas) Autoriaus nuotr.

2010 12 21 Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai Ruklos įgulos karių vaikams surengė kalėdinę popietę. Kalėdų Senelis, atskubėjęs per gilias pusnis, mažiesiems atnešė dovanėlių ir visus susi-rinkusiuosius – tiek didelius, tiek mažus, pakvietė pasivaržyti ir pažaisti. Pats Kalėdų Senelis varžėsi su vaikučiais ir apdovanojo kiekvieną kartu dalyvavusį. Kalėdų Senelio vaidmuo buvo patikėtas Artilerijos bataliono II ugnies baterijos I priešakinių stebėtojų grupės viršininkui vyr. ltn. Pavelui Lukjanovui. „Mūsų Pavelas – tikras atrastas talentas, mokan-tis bendrauti su vaikais ir atiduodantis jiems visą širdį ir meilę“, – po renginio Kalėdų Senelį gyrė Artilerijos bataliono Viešųjų ryšių skyriaus



karių kalėdos

viršininkas kpt. Tomas Repšys. Gruodžio 17 d. Artilerijos bataliono kariai taip pat dalyvavo pagalbos akcijoje iškraunant labdarą iš Danijos. Labdara, rėmėjų prašymu, bus dalinama Ruklos miestelio gyventojams, ypač vaikams, taip pat ir karių šeimoms, gyvenančioms Rukloje. Už labdaros paskirstymą atsakingi – Karių krikščioniškieji gerovės namai ir Jonavos samariečių bendrija. Gruodžio 20-21 dienomis bataliono kariai dalyvavo ir Jonavos mieste iniciatyvių verslininkų, labdaros organizacijų ir jonaviečių akcijoje „Pamaitink skurstančius Jonavos vaikus“. Orga-nizatorių prašymu, artileristai parūpino ir išskleidė palapines, pastatė lauko baldus. (Parengta pagal kpt. Tomo Repšio inf.). Autoriaus nuotr.

2010 12 21 Rukloje dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algir-do mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai Jonavos vaikų globos namams Kalėdų proga padovanojo tris vonios kambario spinteles ir vaikiškų knygelių. Kaip vaikų namuose apsilankiusiems kariams sakė vaikų globos namų direktorė E. Markucevičienė, šiuo metu vaikų globos namuose vyksta remontas, todėl padovanotos vonios spintelės bus labai reikalingos suremontuotose vonios kambariuose. Algirdo batalionas jau daug metų bendrauja su Jonavos vaikų namais ir kasmet kartu su Jonavos policijos komisariato ir savivaldybės atstovais ir verslininkais su kalėdinėmis dovanomis atvyksta aplankyti vaikų. (J. psk. Irmantas KOVALENKO, Algirdo batalionas) Algirdo bataliono nuotr.

2010 12 28 Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko ko-vinio rengimo centro (ARKRC, Nemenčinė, Vilniaus r.) kariai tradi-ciškai aplankė Vilniaus 1-uosius vaikų globos namus. Kariai vaikams atvežė saldumynų, padovanojo vaikų buičiai reikalingų kėdžių. Kariai su Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų auklėtiniais per metus susitinka kelis kartus. Pavasarį kariai organizuoja Paukščių sugrįžimo šventę, vasarą vyksta sporto varžybos, per Kalėdas kariai atvyksta su dovanomis. 1-uosiuose Vilniaus vaikų globos namuose gyvena įvairaus amžiaus

vaikai, mažiausiam – pustrečių, vyriausiam – 18 metų. (kpt. Artūras MILKINTIS, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vie-šųjų ryšių karininkas). Autoriaus nuotr.

2010 12 20 Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos kariai ir darbuo-tojai lankėsi Naujojo Daugėliškio (Ignalinos r.) vaikų globos namuose ir perdavė namų auklėtiniams savo lėšomis sukomplektuotas kalėdines dovanėles.

2010 12 18 Klaipėdoje vyko tradicinis miesto visuomenės kalėdinis su-sibūrimas, kurį drauge organizavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos atstovai. Kalėdinis Klaipėdos miesto žmonių susibūrimas – tai jau atrus metus prieš Kalėdas organizuojamas labdaringas renginys. Šiuo ren-giniu siekiama suteikti džiaugsmo, ramybės, šilumos prieš artėjančias Kalėdas. Renginio metu susibūrimo dalyviai buvo vaišinami Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos karių paruošta žuviene, gardžia koše, karšta arbata. (KJP inf.)



KARjERA

Nuo 2011 metų bus laipsniškai didinami eilinių karių atlyginimai

2010 12 29 Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos pa-rengtam nutarimo projektui, ku-riuo nuo 2011 metų bus laipsniškai didinami tarnybiniai atlyginimai pirmųjų metų jaunesniojo eilinio laipsnį turintiems profesinės karo tarnybos kariams.

Nuo 2011 metų 1,9 tarnybinio atlyginimo koeficientas jaunes-niojo eilinio laipsnį turintiems ka-riams bus taikomas tik pirmuosius 6 tarnybos mėnesius. Vėliau jau-nesniojo eilinio laipsnį turintiems kariams bus taikomas aukštesnis 3,5 tarnybinio atlyginimo koefici-entas. Tai reiškia, kad po pusmečio atlyginimas padidės nuo 855 Lt iki 1575 Lt neatskaičius mokesčių.

Pagal iki šiol galiojusią profe-sinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tvarką 1,9 tarnybinio atlyginimo koeficientas eiliniam kariui buvo taikytas visus pirmuo-sius tarnybos metus.

Nuo 2012 metų jaunesniesiems eiliniams pirmąjį pusmetį planuo-

jama taikyti 3,4 tarnybinio atlygini-mo koeficientą, o pradėjus antrąjį pusmetį – 3,5 koeficientą, tai yra tokį, kuris iki karių atlyginimų sumažinimo 2009 metais buvo mokamas eiliniams kariams tik antruosius tarnybos metus.

Laipsniškas tarnybinių atlygi-nimų didinimas eiliniams kariams yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama didinti profesinės karo tarnybos patrauklumą ir taip pat paskatinti daugiau jaunuolių pa-sirinkti būtinuosius karinius mo-kymus ir tapti profesines karo tarnybos kariais. Pagerėjus finan-sinei situacijai 2012 metais taip pat planuojama į 2009 metų lygį iki atlyginimų sumažinimo grąžinti kitų laipsnių tarnybinių atlyginimų koeficientus.

Norint paskaičiuoti tarnybinio atlyginimo dydį neatskaičius mo-kesčių, atlyginimo koeficientą rei-kėtų dauginti iš bazinio atlyginimo dydžio, t.y. 450 Lt.

VRD inf.

Baltijos šalių karinių laivų eskadrai vadovaus Lietuvos karininkas

Nuo sausio 5 dienos vadova-vimą Baltijos šalių karinių laivų eskadrai BALTRON (angl. Baltic Naval Squadron) perėmė Lietuva. Eskadros vadu paskirtas Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas kmdr. ltn. Andrius Širvys, vienerių metų trukmės pareigas perėmęs iš Estijos karinių jūrų pajėgų karinin-ko kmdr. Indrek Hanson (Indreko Hansono).

Taip pat vienerių metų tarnybą Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų laivų eskadroje pradėjo ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovavimo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“, kuris pakeitė praėjusiais metais Baltijos karinių laivų eskadroje šaliai atstovavusį minų paieškos ir nukenksminimo laivą M52 „Sū-duvis“.

Kartu su BALTRON vado rota-cija keitėsi ir eskadros štabo sudėtis. Šių metų pirmąjį pusmetį štabe, dis-lokuojamame eskadrai priskirtame vadovavimo laive, kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkais tar-

naus ir atstovai iš Latvijos ir Estijos karinių jūrų pajėgų. Baltijos eskadrai vadovaujantis kmdr. ltn A. Širvys yra patyręs jūrų karininkas, tarny-bą Lietuvos karinėse jūrų pajėgose pradėjęs 1997 metais. Karininkas yra vadovavęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir neutraliza-vimo laivui M52 „Sūduvis“, taip pat vadovavimo ir aprūpinimo laivams A41 „Vėtra“ ir N42 „Jotvingis“. Šie laivai, vadovaujant kmdr. ltn. A. Širviui, ne kartą po pusmetį buvo priskirti eskadrai BALTRON ir da-lyvavo įvairiose karinėse pratybose ir operacijose Baltijos jūroje ir už jos ribų. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį kmdr. ltn. A. Širvys ėjo BALTRON eskadros štabo viršininko pareigas.

Baltijos šalių karinių laivų es-kadra buvo įkurta 1998 metais. Es-kadrą sudaro laivai ir tarptautinis štabas, kuriuos į junginį skiria Lie-tuva, Latvija ir Estija. BALTRON užduotys – vykdyti nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Baltijos jūros dugne likusių minų ir ne-sprogusios amunicijos paieškos ir neutralizavimo operacijas, stiprinti Baltijos valstybių teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos saugumą. Kartu ši eskadra tar-nauja ir kaip pasiruošimo dalyvauti NATO junginiuose platforma.

VRD inf.

m i N i s T r ė a p d o v a N o j o

Vardine dovana

Už ilgametį, kruopštų, sąžiningą ir nepriekaištingai atliekamą darbą

Jūratę RAGUCKIENĘ, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie tarptautinių

organizacijų Vienoje.

pErkElTa priimTa paskirTa aTlEisTa

Nuo 2010 12 28 Vida BUTKIENĖ priimta į krašto apsaugos ministro patarėjo pareigas.

Nuo 2011 01 01 mjr. Olegas TOROPOVAS perkeltas į Lietuvos kariuo-menės Karinių oro pajėgų Inžinerinės tarnybos viršininko pareigas.

Nuo 2011 01 01 mjr. Raimondas IVANAUSKAS perkeltas į Jungtinio štabo Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 01 03 kmdr. ltn. Svajūnas BANDZEVIČIUS skirtas į Lietu-vos kariuomenės Mokymo ir personalo valdybos Lietuvos kariuomenės personalo administravimo skyriaus Atstovavimo grupės Europos Sąjun-gos operacijų vadavietės Operacijos ATALANTA operacijų vadavietės karininko pareigas (Nortvudas, Jungtinė Karalystė).

Nuo 2011 01 03 plk. Sigitas BUTKUS paskirtas Lietuvos Respublikos gynybos atašė Ukrainos ir Rumunijos Respublikoms ir gynybos atašė Moldovos Respublikai.

Nuo 2011 01 10 plk. ltn. Algimantas MISIŪNAS perkeltas į Motorizuo-tosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono vado pareigas.

Sunkią netekties valandą dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame

vrš. Darių KARECKĄ

Oro gynybos bataliono kariai ir darbuotojai

Skaudžią netekties valandą dėl mylimos mamytės mirties srž. Liną PRANCKIENĘ ir jos artimuosius

nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kolektyvas

Nuoširdžiai užjaučiame gr. Rimą JANUKEVIČIŲ dėl mamytės mirties.

Telydi paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Karo policijos kolektyvas



KARjERA

Pradedama įgyvendinti nekarininkų karinių laipsnių reformaNuo 2011 m. pradžios keičiami

nekarininkų – kareivių, seržantų ir puskarininkių – laipsniai. Pokyčius numato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įsta-tymo pataisos. NATO puskarinin-kių strategiją ir rekomendacines gaires atitinkanti Lietuvos ka-riuomenės puskarininkių laipsnių reforma buvo rengiama maždaug ketverius metus.

Keičiami ne tik laipsnių pa-vadinimai ir žymėjimai, bet ir jų sistema. Iki reformos nekarininkų laipsniai buvo skirstomi į kareivių (jūreivių), seržantų (viršilų) ir pus-karininkių. Atsižvelgus į tai, kad sąvokų „seržantas“ ir „puskarinin-kis“ reikšmė iš principo yra ta pati, nuspręsta nekarininkų laipsnius skirstyti į dvi kategorijas: kareivių (jūreivių) ir puskarininkių. Ben-dras nekarininkų laipsnių skaičius po reformos išliks toks pat, koks yra šiuo metu.

Ypač svarbus reformos pakei-timas – atskiriamos karjeros karių („kovinių“) ir karių specialistų kategorijos ir įvedami karių spe-cialistų laipsniai – seržanto specialisto, vyresniojo seržanto specia-listo, štabo seržanto specialisto (Karinėse jūrų pajėgose – štabo laivūno specialisto). Toks išskyri-

mas leis į kariuomenę pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus (pvz., medikus, informacinių tech-nologijų specialistus, kt.), kuriems nebereikės tarnybos kariuomenėje pradėti nuo žemiausio karinio ran-go, taip kartu bus taupomos lėšos, skirtos karių rengimui.

Kariu specialistu galės tapti as-muo, įgijęs ne žemesnį kaip aukš-tąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, būtiną pareigoms vykdyti. Po būtinųjų karinių moky-mų šiam asmeniui bus suteikiamas seržanto specialisto karinis laipsnis su galimybe kilti iki štabo seržanto

specialisto. Kariams specialistams, norintiems gauti aukštesnį laipsnį, nebereiks vykti kelti kvalifikacijos į karjeros ir karinės specialybės kur-sus. Toks pakeitimas leis kariams specialistams lanksčiau siekti kar-jeros ir, tikimasi, motyvuos aukštos kvalifikacijos specialistus rinktis tarnybą kariuomenėje. Karinių laipsnių hierarchijos atžvilgiu ser-žantų specialistų laipsniai atitiks karjeros seržantų laipsnius, t. y. seržanto specialisto laipsnis bus tokios pat vertės kaip ir karjeros seržanto.

Po reformos padaugės karių eili-

nių laipsnių – šalia eilinio įveda-mas jaunesniojo eilinio ir vyres-niojo eilinio laipsniai. Sprendimas padidinti kareivių laipsnių skaičių leis atitinkamai padidinti eilinių karių gretas ir sudarys sąlygas juos tinkamai motyvuoti keliant laipsnį ir atlyginimą toje pačioje laipsnių grupėje.

Grandinio laipsnis išliks, ta-čiau jis bus priskirtas prie vadų laipsnių (grandinis – grandies, keturių karių, vadas) ir iš karei-vių kategorijos yra perkeliamas į puskarininkių. Puskarininkių ka-tegoriją taip pat sudarys seržanto, vyresniojo seržanto, štabo seržanto (štabo laivūno), viršilos (laivūno) ir seržanto majoro (vyresniojo lai-vūno) laipsniai.

Jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio ir vyresniojo pus-karininkio laipsnių nebeliks, juos atitinkamai pakeis štabo seržanto, viršilos (laivūno) ir seržanto ma-joro (vyresniojo laivūno) laipsniai. Kaip sakė vienas reformos autorių, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis vyr. psk. Saulius Bal-dauskas, puskarininkiai Lietuvos kariuomenėje yra ne tik karinis laipsnis, bet ir karinių laipsnių ka-tegorija (puskarininkių korpusas) ir pareigybė (pvz., bataliono vyriausia-

Krašto apsaugos ministerija parengė Krašto apsaugos siste-mos organizavimo ir karo tarny-bos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatyta įgyvendinti su krašto apsaugos sistemos valdymo tobulinimu susijusius struktūrinius pertvarkymus ir baigti Gynybos štabo integraciją į ministeriją.

Planuojama baigti Gynybos štabo integraciją į ministerijąĮstatymo pakeitimo projekte

siūloma vietoj Gynybos štabo vir-šininko pareigybės įsteigti karinę pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybę. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direkto-rius būtų atsakingas už karinių pa-jėgumų ir ginkluotės strateginį pla-navimą, pagal savo kompetenciją

padėtų krašto apsaugos ministrui rengti krašto apsaugos sistemos plėtros planus ir valstybės karinę strategiją, o kariuomenės vadui – vykdyti strateginio lygmens vado-vavimo kariuomenei (ginkluoto-sioms pajėgoms) funkcijas.

Įstatymo projekte taip pat siūloma kariuomenės Jungtiniam štabui perduoti dalį Gynybos štabo vykdytų funkcijų, susijusių su gin-kluotos gynybos planų rengimu.

Tokiu būdu siekiama išgry-ninti ir vienoje institucijoje – in-tegruotoje karių ir civilių ministe-rijoje – sukoncentruoti strateginio lygmens funkcijas, išvengiant jų dubliavimosi ir optimizuojant šta-bų personalo darbą.

Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius būtų pavaldus krašto apsaugos ministrui ir atsakingas kariuomenės vadui, ministerijos valdymo struktūros hierarchijoje ši pareigybė būtų tokio paties ly-

gmens, kaip viceministrai ir minis-terijos kancleris.

Tobulinant krašto apsaugos sistemos valdymą, atskiriami stra-teginis, operacinis ir taktinis vado-vavimo lygiai ir apibrėžiamos šiems lygiams priskirtos funkcijos.

Strateginiu lygmeniu veikianti integruota civilinė-karinė minis-terija yra atsakinga už saugumo ir gynybos politikos formavimą, karinių pajėgumų ir ginkluotės strateginį planavimą, programų ir biudžeto rengimą, išteklių valdy-mą, personalo ir įsigijimo politikos įgyvendinimą. Operacinį vadovavi-mą užtikrinantis Jungtinis štabas atsakingas už jungtinių operacijų planavimą ir vykdymą, strategi-niuose planuose numatytų užda-vinių įgyvendinimą.

Taktiniu lygmeniu atskiros pajėgos ir jų padaliniai užtikrina kovinę parengtį, karinių vienetų aprūpinimą ir administravimą.

VRD inf.

Karjeros karys, pradėjęs tarnybą profesinėje karo tarnyboje, turės galimybę gauti aukščiausią puskarininkių grupės karinį laipsnį po penkiolikos su puse metų. Vrš. Romo Albaičio nuotr.



KARjERA

LIETUVOS KARIUOMENėS NEKARININKŲ LAIPSNIŲ KITIMO ISTORIJA

Ar „seržantas“ = „puskarininkis“?

1919–1921 m.

skyrininkas, vėliau grandinis

būrininkas, vėliau puskarininkis

vyresnysis puskarininkis

viršila

grandinis puskarininkis vyr. puskarininkis viršila

1920–1928 m.

eilinis grandinis j. puskarininkis vyr. puskarininkis viršila

1930 m.

eilinis grandinis j. puskarininkis puskarininkis viršila

1936 m.

grandinis j. puskarininkis puskarininkis viršila

– naujos (paskutinės) uniformos aprašymas (naujas k. laipsnių žymėjimas) buvo paskelbtas 1940 06 01;

– iki 1942 05 15 galutinai turėjo būti įvykdytas uniformos pakeitimas (kuris, deja, taip ir liko neįgyvendintas).

1940 m.

1997 m.

eilinis grandinis j. puskarininkis puskarininkis viršila

1991 m.

naujasis laipsnis nebus žemesnis nei turėtas. „Nesvarbu, koks bus laipsnio pavadinimas, – nei jo ver-tė, nei kario tarnybinis atlyginimas, pasikeitus laipsniui, nesumažės“, – pabrėžė vyr. psk. S. Baldauskas.

Nuo kitų metų taip pat pailgės kai kurių nekarininkų išleidimo į atsargą amžiaus riba. Numatoma, kad nuo grandinio iki seržanto ma-joro (įskaitytinai) į atsargą kariai

bus išleidžiami sulaukę 50 metų, žemesnio negu grandinio laips-nio – sulaukę 40 metų.

Aukštesnių karinių laipsnių suteikimo tvarka kareiviams (jū-reiviams) ir puskarininkiams iš esmės nesikeis, tačiau kai kuriems laipsniams sugriežtinami išsilavini-mo reikalavimai – viršilos laipsniui gauti privalomas išsilavinimas – ne žemesnis kaip aukštasis neuniver-sitetinis, seržantui majorui – aukš-tasis universitetinis.

Taip pat šiek tiek keičiasi kai kurių laipsnių privalomas tarnybos laikas. Kandidatai aukštesniam laipsniui gauti galės būti teikia-mi ištarnavę jaunesniuoju eiliniu (jaunesniuoju jūreiviu) ne mažiau kaip 6 mėnesius, eiliniu (jūreiviu), vyresniuoju eiliniu (vyresniuoju jū-reiviu) – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius; grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 me-tus; štabo seržantu (štabo laivūnu), viršila (laivūnu) – ne mažiau kaip 3 metus. Karjeros karys, pradėjęs tarnybą profesinėje karo tarnybo-je, turės galimybę gauti aukščiausią puskarininkių grupės karinį laipsnį po penkiolikos su puse metų.

Kariniai laipsniai žymi karių tarnybos patirtį ir kvalifikaciją, regu-liuoja karių tarpusavio santykius.

VRD inf.

sis puskarininkis), todėl pervadinus puskarininkių laipsnius bus išvengta dviprasmybių ir painiavos.

Viršilos kariniam laipsniui yra sugrąžinama istorinė Lietuvos tar-pukario laikų vieta karinių rangų sistemoje, atitinkanti kuopininko pareigybę. Po reformos viršilos laipsnis išliks, jis bus aukštesnis ir atitiks ankstesnį puskarininkio laipsnį.

Keičiant dabar tarnaujančių nekarininkų laipsnius pagal nau-jąją sistemą, visi kariai gaus nau-jus laipsnius, pvz.: grandinio laipsnį turinčių karių laipsnis po reformos bus eilinio (Karinėse jūrų pajėgo-se – jūreivio), jaunesniojo seržan-to – vyr. eilinio (vyr. jūreivio), seržanto – grandinio, vyresniojo seržanto – seržanto, viršilos (lai-vūno) – vyr. seržanto ir t. t. Tačiau

PUSKARININKIŲ SPECIALISTŲ KARJERA

šb. srž. sp.

OR-1 OR-5 sp OR-6 sp OR-7 sp

> 0,5 m. > 2 m. > 3 m.

j. eil. srž. sp. vyr. srž. sp.

Tarnybosstažas 3

– aukštasis neuniversitetinis, aukštesnysis arba iki 1995 m. spec. vidurinis;

– aukštasis universitetinis išsilavinimas

Ypač svarbus reformos pakeitimas – atskiriamos karjeros karių („kovinių“) ir karių specialistų kategorijos ir įvedami karių specialistų laipsniai

6

AKcENtAI32K R A Ð T O A P S A U G A


adresas: Totoriø g. 25, lT-01121 vilnius. Tel.: 273 55 51, faksas 273 56 16. El. paðtas: [email protected]

Fotografas a. pliadis.stilistë Ž. Švobienė.dizainerë v. pikèiûnaitë. Tiraþas 900 egz. uþsakymas Gl-11. spausdino lk kkC, muitinës g. 4, domeikava, kauno r.leidinys platinamas nemokamai.

leidëjas: kraðto apsaugos ministerijaredaktorë kpt. v. urbonaitëredakcinë kolegija: pirmininkas v. umbrasas,pirmininko pavaduotojas gen. mjr. a. pocius.Nariai: kpt. T. Balkus, d. Bičkauskienė, a. janonytė,brg. gen. E. mažeikis, r. putnikienė, doc. dr. v. rakutis.

Karjeros puskarininkių karjera

Nekarininkų laipsnių pakeitimas

j. eil. eil. vyr. eil. gr. srž. vyr. srž. šb. srž. vrš. srž. mjr.

Naujųjų laipsnių žymėjimas

* – BKM ir PKT kariai bandomojo laikotarpio metu;

** – visiems PKT eiliniams, kuriems pasibaigęs bandomasis laiko-tarpis, 2010-12-31 bus suteiktas grandinio laipsnis.

OR – „Other Rangs“ pagal NATO STANAG2116

Karinių laipsnių suteikimo kareiviams (jūreiviams ir puskarininkiams Kariuomenės vado patariamoji komisija

Reikalaujamas civilis išsilavinimas

– specialybės kursai (eilinio kario (šaulio) lygmuo);

– kario lyderio kursas (grandies/komandos lygmuo);

– seržanto kursas (skyriaus/būrio lygmuo);

– štabo seržanto kursas (štabo skyriaus/kuopos lygmuo);

> 0,5 m. > 1,5 m. > 1,5 m. > 2 m. > 2 m. > 2 m. > 3 m. > 3 m.

OR-1 OR-2 OR-3 OR-4 OR-5 OR-6 OR-7 OR-8 OR-9

j. eil. eil. vyr. eil. gr. srž. vyr. srž. šb. srž. vrš. srž. mjr.

Tarnybos stažas metais

1 3 5 7 10 13 16

– seržanto majoro kursas (bataliono/brigados/pajėgų/kariuomenės lygmuo);

– aukštasis neuniversitetinis, aukštesnysis arba iki 1995 m. spec. vidurinis;

– aukštasis universitetinis išsilavinimas.

Documents

Naujasis Karo prievolės įstatymas padės lanksčiai reaguoti ... apsauga 2011 01.pdf · Šauliukai su didžiuliu en-tuziazmu ne tik sėmėsi naujų žinių, bet ir kiekvieną dieną