L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2004 m. liepos 1�14 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 13 (303)

13 p. 16p. 19 p.

Ið baroko �

á barakus Daþnesnës

disertacijø

kalbos

klaidos

Paribioþmonës

Prûsijoje,

Lietuvoje ir

Mozûrijoje

2 p. 12 p.

Sugebëjai

uþsidirbti �

iðmok

iðsaugoti

Socialinio

kapitalo

deficitas

Lietuvoje

Kai mokslas ir gamyba ranka rankon

Sizifo akmená ritinoá kalbos kalnà (1)

Nukelta á 14 p.

Nukelta á 8 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ûkininkui bet koneásiûlysi

Raudondvaryje akivaizdþiai ásitiki-nome, kad Lietuvos þemës ûkio univer-siteto Þemës ûkio inþinerijos institutesukaupta didelë taikomøjø darbø patir-tis, mokslininkai turi daug gerø idëjø.Ir vis dëlto ar pakankamai panaudoja-

Birþelio 16 d. Lietuvos þemës ûkio inþinerijos institute, Raudond-varyje, vyko bendra Lietuvos mokslø akademijos Þemës ûkio ir mið-kø mokslo skyriaus bei Þemës ûkio mokslo tarybos prie LR þemësûkio ministerijos sesija Þemës ûkio inþinerijos mokslo strateginësveiklos kryptys ir problemos jas ágyvendinant.

Mokslo Lietuva pakalbino LR þemës ûkio ministerijos Mokslo irmokymo skyriaus vedëjà Vandà Elenà NARUÐYTÆ, kuri sesijoje kal-bëjo apie EURAGRI konferencijos, ðiemet vykusios Braunðveige, Vo-kietijoje, aktualijas.

ma Instituto darbuotojø patirtis?Idëjø privalo turëti kiekvienas

mokslo institutas, tam mokslininkaiir dirba. O tø idëjø ágyvendinimasdaþnai priklauso nuo galutinio rezul-tato, kuris dar turi bûti patikrintasgamybos sàlygomis. Þemës ûkyjemokslo produkcijos vartotojai yra

Biokuro pavyzdþius apþiûri LMA narys korespondentas prof. Vytautas KonstantinasSirvydis, LR þemës ûkio ministerijos vyriausiasis specialistas Gediminas Burneika

ir Lietuvos miðkø instituto direktorius prof. Remigijus Ozolinèius

Lietuvos þemës ûkio inþinerijos instituto darbuotojas Algirdas Genutis pristato saulës kolektorius vandeniui ðildyti

2003 m. pabaigoje leidykla Ty-to alba 3 tûkst. egzemplioriø tiraþuiðleido Lietuviø-italø kalbø þodynà(Dizionario lituano-italiano). Tai 856puslapiø foliantas, kuriame telpa 32tûkst. þodþiø. Ðis Þodynas � puikiparankinë priemonë italams, pasi-ryþusiems suprasti lietuviø kalbà,taip pat lietuviams, norintiems kal-bëti ir raðyti italiðkai.

Þodynas ypatingas tuo, kadsudarytojas nesitenkino tik taisþodþiais, kurie pateikti Dabarti-nës lietuviø kalbos þodyne. Á já

átraukti ir naujai atsiradæ, tik ðne-kamojoje kalboje vartojami þo-dþiai, kartais net nerekomenduo-jami vartoti bendrinëje lietuviøkalboje. Neapeitos tarmybës, þar-gonizmai, net svetimybës, kuriosvartojamos gyvojoje bendrinëjelietuviø ir italø kalboje. SkaitytojasÞodyne ras nemaþa svarbiausiølietuviø kalbos frazeologizmø, pa-tarliø bei jø italiðkø atitikmenø.

Þodyno sudarytojas � VytautoDidþiojo universiteto lektorius, ðia-me Universitete raðantis daktaro

disertacijà, Stefanas M. LANCA(Stefano M. Lanza). Jis yra loty-nø kalbos specialistas, baigæsBolonijos universitetà Italijoje.Kalbiname ðá didþiulio ir soli-daus darbo autoriø.

Italø kalbininkainusiginklavo

Kalbësimës apie naujàjá �Lietu-viø-italø kalbø þodynà�, vadinasi, taippat apie kalbà ir kalbininkus. Ádomu,kuo skiriasi Lietuvos ir Italijos kalbi-ninkø veikla. Jûs tarsi atstovaujateabiejø ðaliø kalbø mokslams.

2 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

Prof. Vygandas Paulikas

Lietuvos teisës universitetoPolitologijos katedros vedëjas

Siekis � þiniø visuomenëLietuvos mokslas tampa sudëtine Europos

Sàjungos (ES) mokslo dalimi. Kad mûsø visuome-në neliktø pasaulio visuomenës ðalikelëje, valsty-bës integracija á ES neiðvengiamai privalo lemtiir mûsø mokslo perorientavimà pagal ðiuolaikinesES ir viso pasaulinio mokslo plëtros tendencijas.

ES Taryba 2000 m. Lisabonoje nustatë arti-miausià tikslà: iki 2010 m. sukurti þiniomis grin-dþiamà Europà. Vëliau buvusiuose ES tarybosposëdþiuose Stokholme (2001 m.) ir Barselonoje(2002 m.) numatytos priemonës ir bûdai, kaipágyvendinti Lisabonos deklaracijoje numatytustikslus pagal atskirus etapus: þiniø kûrimo, þiniøperdavimo mokslo ir ðvietimo keliu, þiniø sklai-dos informacinëmis technologijomis, þiniø pa-naudojimo gamybos ir paslaugø technologijose.

Daugelyje pasaulio valstybiø vien tik moksloir technologijø plëtros finansavimui, be ðvietimoir studijø, kasmet skiriama apie 1,5 proc. BVP, oekonomiðkai iðsivysèiusiose � iki 2�3,6 proc. BVP.Tuo pat metu tarptautiniai mokslo þurnalai skel-bia, kad Lietuvos mokslo finansavimas yra patsmaþiausias ið visø Vidurio Europos ir Baltijosvalstybiø naujøjø ES nariø.

Lietuvos mokslo ir technologijø Baltojojeknygoje ði statistika pateikiama JAV doleriø ið-raiðka, ið kuriø matome, kad mokslo ir techno-logijø plëtrai per metus kiekvienas JAV gyven-tojas skiria po 681 dolerá, Japonijoje � 649, Pran-cûzijoje � 465, Italijoje � 222, Lietuvoje � 17. Li-sabonos strategijoje apibrëþtas ES siekis taptirimta konkurente labiausiai iðsivysèiusioms pa-saulio valstybëms � pirmiausia JAV. Nurodomasir kelias, kaip to pasiekti: 2010 m. skiriant mokslofinansavimui ne maþiau kaip 3 proc. bendrojo ða-lies vidaus produkto.

Socialiniø mokslø dalisKaip ðiame kontekste atrodo Lietuva, kur

mokslui finansuoti realiai skiriama tik apie0,5 proc. BVP? Be to, bûtø pravartu pasiþiû-rëti, kokiems mokslams mûsø valstybëje ten-ka didþioji ðiø lëðø dalis.

Lietuvoje, kur �akis bado� socialiniai nepri-tekliai, tiksliesiems mokslams skiriama net41 proc. visø mokslui skirtø lëðø. Tuo pat metuJAV tiksliesiems mokslams teiðgali skirti vos16 proc. visø mokslui skiriamø lëðø. Ne vien tikJAV, bet ir kitos turtingos pasaulio valstybës tai-komiesiems ir plëtros mokslams skiria nepalygi-namai daugiau lëðø nei fundamentiniams moks-lams. Tai árodo ir ES Penktosios bei Ðeðtosios (Fra-mework) moksliniø tyrimø programø tematika.Daug turtingesniø nei Lietuvos pasaulio valstybiømokslo strategai suvokia, kad geriau naudotis ki-tø ðaliø mokslininkø fundamentiniø tyrimø rezul-tatais. Tuo labiau, kad jie lengvai prieinami, kadan-gi skelbiami indeksuotuose mokslo þurnaluose.

Nors dël tokiø Lietuvos mokslo finansavi-mo �prioritetø� jau senokai netyla mokslinin-kø diskusijos, taèiau valdininkai nepasiduoda:pagal jø nustatytus mokslingumo kriterijus,vertinamos tik tos mokslinës publikacijos, ku-rios paskelbtos Mokslinës informacijos insti-tuto leidiniø sàraðuose. O tie leidiniai daugiau-sia skirti fundamentiniø mokslø darbø publi-kavimui. Socialiniai mokslai taip ir lieka nuo-ðalyje. Tuo paèiu nuvertinami nacionaline kal-ba publikuojami mokslo leidiniai.

Prioritetas � agrarinë visuomenë.Ar tas kelias?

Lietuvos valdþia, prieðingai nei labiausiaiiðsivysèiusios pasaulio valstybës, prioritetusakivaizdþiai teikia tiksliesiems mokslams irfundamentiniams tyrimams, kurie tik tolimes-nëje ateityje galëtø veikti pasaulinës þmoniø vi-suomenës paþangà.

Atrodo, tarsi Lietuvoje norima dirbtinaisulaikyti ir visuomenës virsmà á þiniø bei infor-macijos visuomenæ bei kuo ilgiau iðlikti uþsi-konservavus agrarinës-industrinës visuomenësgriuvësiuose, nepaisant nei Lietuvos integra-cijos á ES proceso, nei demokratinës visuome-nës raidos tendencijø, nei pasaulinio mokslofinansavimo ir plëtros prioritetø.

Ar ne èia reikëtø ieðkoti ir demokra-tinës visuomenës kûrimosi Lietuvoje ne-

Socialinio kapitalo deficitas Lietuvoje

sëkmiø, neprognozuojamø visuotiniø rinkimørezultatø, populistiniø partijø triuðkinanèiø per-galiø prieð tradicines partijas valstybës Preziden-to, Seimo ar Europos Parlamento rinkimuose beiið to kylanèias mûsø nesëkmes?

Prisiminkime nesenus laikus, kai sovietø val-dþia socialinius mokslus laikë ideologiðkai pavo-jingais, nes jie ugdë þmogaus màstymà. Màstan-tis þmogus uþdarai sistemai pavojingas. Ar labainutolstame nuo tos paèios ideologijos, nuvertin-dami socialiniø mokslø reikðmæ ir teikdami fi-nansavimo prioritetus tiems mokslams, kuriesimbolizuoja agrarinæ-industrinæ visuomenæ,nuolat aitrindami visuomenæ svarstymais, ar neper daug Lietuvoje studentø?

O gal bûtent dël tokios politikos pasaulis Lie-tuvà tebemato kaip atsilikusá, archajiðkà kraðtà,vis dar tebesprendþiantá agrarinës-industrinës vi-suomenës problemas, o lietuviai ðiuolaikinës vi-suomenës þmogui tampa atstumianèiais ir siau-bà kelianèiais literatûros kûriniø personaþais?

Ar nesama suinteresuotø átakos grupiø,kurios palaiko tokià padëtá mûsø visuomenëje irvalstybëje. Kam tai galëtø bûti naudinga?

Socialinis kapitalas. Kas tai?Lietuvos politiniame gyvenime ir moksli-

niuose sluoksniuose �socialinio kapitalo� sà-voka dar nëra tapusi rimtø diskusijø objektu,nors Vakarø demokratinëse valstybëse jau vi-sà deðimtmetá ðia tema daug ir intensyviai dis-kutuojama, keièiami visuomenës ir valstybësprioritetai. Jeigu seniau buvo dogmatiðkai tvir-tinama, kad stipri ekonomika yra stiprios vi-suomenës ir stiprios valstybës pamatas, tai pas-taràjá deðimtmetá vis daþniau suvokiama, kadstiprios valstybës ir stiprios ekonomikos pa-grindas yra stipri visuomenë.

Italijos pavyzdþiais R. Putnamas 1993 m. ið-leistoje savo knygoje Kad demokratija veiktø (lie-tuviðkas vertimas paskelbtas 2001 m. Margø rað-tø leidykloje) akivaizdþiai árodë, kad Pietø Itali-ja yra skurdesnë uþ Ðiaurës Italijà ne tiek dël blo-gesniø gamtiniø ar ekonominiø sàlygø, kiek dëlskirtingo pilietiðkumo pagrindo, skirtingo socia-

linio kapitalo, kuris Ðiaurëje yra nepalyginamaitvirtesnis ir gausesnis nei Pietuose.

Kaip vienà ið pagrindiniø socialinio kapita-lo komponentø R. Putnamas nurodo pasitikëji-mà. Jam reikalinga bendro veikimo patirtis ir ið-sami informacija. Tai toks moralinis resursas, ku-ris naudojamas didëja, o nenaudojamas sunyks-ta. Kitas svarbus socialinio kapitalo komponen-tas yra pilietinio angaþuotumo tinklai, tankus ne-vyriausybiniø organizacijø tinklas. Kuo ðis tinklastankesnis, tuo daugiau tikimybës, kad pilieèiai su-gebës bendrauti bendrajam labui.

R. Putnamas nurodo, kad Ðiaurës Italijos vi-suomenë rodo tokio bendro veikimo naudàvalstybës ir ekonomikos stiprinimui, o Pietûs la-biau linkæ pasitikëti savo �boso� malonëmis iraklai paklûsta jo valiai.

Argi ði Pietø Italijos padëtis neprimena di-delës dalies Lietuvos gyventojø �tvirtos rankos�ir �tvarkos darytojo� lûkesèiø, kai nuoðirdþiaitikima, kad vos tik susikûrusios partijos lyderisar prezidentas viskà duos, ko tik reikia kiekvie-nam þmogui, kad vos ne kiekvienà apgins nuosukèiø ir plëðikø, o þmonëms belieka tik lauktiið savo �dievuko-boso� visokiø maloniø, pa-tiems nieko neveikiant?

Socialinis kapitalas � labai svarbus visuome-nës plëtros resursas. Jis itin svarbus pilietinës vi-suomenës gyvybingumui. Socialinio kapitalo sfe-ros egzistavimas árodo, kad investicijos á �visuo-menæ� yra ne maþiau reikðmingos nei investici-jos á �ekonomikà�. Ið to darytina iðvada, kad gy-vybingoje pilietinëje visuomenëje turi vykti nuo-latinis valstybës bei jos pilieèiø dialogas ir ben-dradarbiavimas. Valstybë privalo tapti pilietinësvisuomenës dalyve.

Tarpukario Lietuvos politika galëtø tapti pa-vyzdþiu, kaip valstybë savo aktyviu dalyvavimu irfinansine parama siekë socialinio kapitalo gau-sinimo, nors tuo metu dar nebuvo suformuotanet pati socialinio kapitalo sàvoka. Tai liudija nepagal to laiko iðgales didelë valstybës parama(neretai didesnë nei nûdienos Lietuvoje) pilie-èiø vienijimuisi á kooperatyvus, sàjungas, orga-nizacijas. Vien ko verta tarpukario Lietuvos Þe-

mës ûkio rûmø veiklos patirtis, kuriant gausiasnevyriausybines organizacijas, pilietinio anga-þuotumo tinklus. Ne maþiau iliustratyvus tarpu-kario Lietuvos valstybës vaidmuo socialinio ka-pitalo kûrimo procese. Tai pilietinës visuomenësaktyvinimas per ðvietimo ir mokslo finansavimà,naujø aukðtøjø mokyklø steigimà, studijuojanèiojaunimo skatinimà telktis á gausias visuomeninesorganizacijas.

Ar ðiuolaikinëje Lietuvoje palankukurti socialiná kapitalà?

Ðiandienos Lietuvoje stinga bendruomenið-kumo, nes trûksta iðsilavinusiø þmoniø, kurie ga-lëtø burtis á pilietinio angaþuotumo tinklus.

Tik 13 proc. mûsø visuomenës nariø teturiaukðtàjá iðsilavinimà. Didëlë visuomenës dalisdar vis neiðsivaduoja ið sovietinio viduriniojo araukðtojo iðsilavinimo sistemos átakos. O juk ði sis-tema auklëjo tikrai ne laisvà, màstantá, kûrybin-gà, á draugijas ir organizacijas linkusá vienytis, betpaklusnø, vienai partijai ir vienai ideologijai ið-tikimà pilietá�

Kas pasikeitë per 13 nepriklausomybës me-tø? Ið esmës � nedaug kas. Ðvietimo sistema irtoliau stengiasi ugdyti ne visuomenës elità, o to-ká pat individualistà, nekuriantá terpës socialiniokapitalo formavimuisi. Ar ne todël vis dar tebe-gyvuoja nuomonë, jog kelias á visuomenës elitàeina ne per atkaklias ir nuoseklias studijas, dar-bà, bet per vietà prie �valdþios lovio�, per iðtiki-mà tarnavimà savo partiniam �bosui�? Ir kad bû-tent tokia vieta visuomenëje suteikia jos nariuireikalingà kompetencijà.

Pastaruoju metu atsirado dar vienas ádomusreiðkinys: tokiu bûdu �iðkeptø� valdininkø më-ginimas bet kokias savo iðmones pateisinti nevaES reikalavimais. O kodël ne? Juk jie ásitikinæ,kad þmonës to nepatikrins. Ir liejasi masinës in-formacijos kanalais viena uþ kità siaubingesnë in-formacija apie neþmoniðkus ES reikalavimus.

Uþuot gyræsi visam pasauliui, kad á vienà vie-tà suplakëme aukðtàjá ir aukðtesnájá iðsimokslini-mà, turëtume pripaþinti, kad mums labai stingaiðsilavinusiø þmoniø. Ðiais informacinës visuo-menës laikais aiðku, kad þmogus be iðsilavinimonegali turëti átakos visuomenëje. Lietuvoje kolkas, deja, dirbtinai palaikomos tokios uþimtumodarbo rinkoje proporcijos, kurios jau seniai ne-bûdingos iðsivysèiusioms ðalims.

Ðtai Lietuvoje þemës ûkyje dirba 17,3 proc.,tuo tarpu Estijoje � 6,5 proc., Suomijoje �5,5 proc., Danijoje � 3,2 proc., Ðvedijoje �2,5 proc., Vokietijoje � 2, 6 proc. gyventojø.

Seniai laikas suvokti, kad gyvename informa-cinëje, þiniø visuomenëje, kurioje atsiranda vi-sai kiti specialistø rengimo poreikiai, auga socia-liniø mokslø svarba. Todël màstant apie ðiuolai-kiðkos pilietinës, demokratinës, þiniø visuome-nës raidà, dera teisingai sudëlioti prioritetus.

Taèiau valdininkai ir vël eiliná kartà mëgina re-guliuoti priimamø studijuoti aukðtosiose mokyk-lose skaièiø, net siûlydami, kokias profesijas jiemsrinktis� Ir vëlgi � neva remdamiesi ES patirtimi,jie rekomenduoja Lietuvoje rengti daugiau tech-ninio profilio specialistø. Kam Lietuvai tiek daugtechniðkøjø mokslø ir investicijø á juos? Kam to-kie bûriai melioratoriø, inþinieriø, technikø, ku-rie gavæ diplomus Lietuvoje, iðvyksta á uþsiená?

Lietuvai reikia daugiau teisininkø, vieðojoadministravimo specialistø, socialiniø darbuoto-jø, ekonomistø. Prioritetai turëtø bûti skirti so-cialiniams mokslams, nes bendrasis vidaus pro-duktas ðiuolaikinëse valstybëse sukaupiamas nepramonëje, ne þemës ûkyje, o paslaugø sektoriu-je, kuris turëtø virðyti 70 proc., kaip Danijoje,Ðvedijoje, Suomijoje, Prancûzijoje ir kitose ðaly-se, á kurias mes, norëdami, kad Lietuva taptø vi-saverte Europos bendruomenës dalimi, turëtu-me lygiuotis.

Vakarø Europos valstybiø vien tik ne pelnosektoriuje (pagrindinai nevyriausybiniø organiza-cijø tinklai) yra ádarbinta 6,9 proc. darbo jëgos, oskaièiuojant su savanoriais � 10,1 proc., JungtinëjeKaralystëje ne pelno sektorius sukuria 4,8 proc.bendro vidaus produkto, Vokietijoje � 3,6 proc.

Lietuvoje kol kas apie tokius pilietinio anga-þuotumo tinklus, toká bendruomeniðkumà ir to-ká socialiná kapitalà belieka tik svajoti.

Profesorius Vygandas PaulikasV

idûn

o G

elum

baus

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos teisës universiteto studijø programos labai paklausios. Socialiniø mokslø studijas renkasigabiausias ir intelektualiausias jaunimas. Statistika liudija, kad absolventai sëkmingai ásidarbina

PROBLEMA

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 3Pabaiga, pradþia Nr. 12

Pokalbá su Mokslo Lietuva tæ-sia Lietuvos mokslø akademijosÞemës ûkio ir miðkø mokslø sky-riaus pirmininkë akad. VeronikaVASILIAUSKIENË.

Genetikos þolininkainepamirðta

Gerbiama Akademike, dalyvaudamigeguþës 20 d. Lietuvos þemdirbystës ins-titute (LÞI) surengtoje mokslinëje prak-tinëje konferencijoje �Þolininkystës moks-liniai tyrimai ir plëtra: bûklë ir spræstinosproblemos�, beveik nieko neiðgirdome kadir apie ðios krypties genetikos darbus. Ojuk ðie darbai Institute atliekami, jie þino-mi ir tarptautiniu mastu.

Iðties neiðgirdome, nes minëtojekonferencijoje ðie darbai liko neaptar-ti. Lietuvos þemdirbystës institutas at-lieka Europos Sàjungos V bendrosiosprogramos projektà, kuriam vadovau-ja Þemdirbystës instituto Genetikos irfiziologijos laboratorijos vedëja habil.dr. Izolda Paðakinskienë. Uþ ðá darbà jikartu su prof. Algirdu Sliesaravièiumiir dr. Henriku Èerniausku apdovano-ta 2002 m. Lietuvos mokslo premija.I. Paðakinskienës laboratorijoje kaip tikir naudojami genetiniai metodai. Ta-èiau mûsø konferencija buvo orientuo-ta á taikomàjà þolininkystæ, tai yra, prof.J. Tonkûno tyrimø tematikà.

Kaip galëtume ávertinti dabartiná þe-mës ûkio mokslà, lyginant kad ir su nese-nos praeities laikais?

Pirmiausia turëèiau priminti, kad ta-rybiniais metais Lietuvos þemës ûkiomokslas buvo aukðto lygio ir plaèiai pri-paþintas. Dotnuvoje vykdavo labai reikð-mingi sàjunginiai renginiai, o Lietuvosmokslininkai juk ne uþ graþias akis bu-vo vertinami. Lietuvos MA nario kores-pondento prof. J. Tonkûno mokiniai,prof. Leonas Kadþiulis ir kiti buvo geraiþinomi visoje ðalyje. Antai L. Kadþiulis,gráþæs ið tarptautinio kongreso, inicijavoir su bendradarbiais parengë labai ádo-mø Valinavos projektà, kurá vykdë patsir LÞI Þoliø skyriaus mokslininkai (Vik-toras Bilevièius ir kiti). Juk kaip buvoanuomet: pirmiausia produkcijos kiekis,o paskui � kiek ji kainuoja, todël konepusæ galvijams duodamo paðaro suda-rydavo brangûs kombinuotieji paðarai.Karvës buvo ðeriamos beveik panaðiaikaip ir kiaulës. Minëtame projekte ðëri-mo pagrindà sudarë pigûs þoliniai paða-rai. Vakarø Europoje, kur vyravo priva-tus ûkis, visà laikà buvo skaièiuojamossànaudos, tad ir gyvuliø racione svarbiàvietà uþëmë geros kokybës þoliniai pa-ðarai. Todël Vakarø ðalyse ir iðplito dau-giametës svidrës bei kitos þolës, ðienai-nio gamybos technologijos. Jeigu þolësnupjaunamos optimaliu brendimotarpsniu, ið jø galima pagaminti aukðtosmaistinës vertës ðienainá. Þemdirbystësinstituto eksperimentinio ûkio Valinavosfermoje ádiegus toká mûsø kraðtui nau-joviðkà, o Vakaruose áprastà, ûkininka-vimo pavyzdá, pavyko ið karvës kasmetmelþti vidutiniðkai po 4 tûkst. ir daugiaukilogramø pieno. Ðis eksperimentas pa-rodë, kad Lietuvos klimato sàlygomisnaudojant geros kokybës þolinius paða-rus ir laikant geros veislës gyvulius gali-ma gauti gana gerà ir konkurencingàprodukcijà.

Ta þolynø ávairovëKai kurie kalbëtojai konferencijoje

nuogàstavo dël daugiameèiø svidriø, esà,atðiauresnæ þiemà galinèios iððalti. Ûki-ninkams bûtø nuostolio, nusivylimo, ir vëlkuris laikas turëtø praeiti, kol daugiame-tës svidrës ágytø pasitikëjimà.

Tai ðiø þoliø savybë � retsykiais mû-sø sàlygomis iððalti. Matyt, mûsø selek-cininkams reikëjo aktyviau dirbti su svid-rëmis. Tiesa, buvo anksèiau iðvesta lie-

Naujovës þolininkystës moksle (2)

tuviðka svidriø veislë, bet ne visai atspa-ri þiemojimui. Beje, svidrës imlios azo-to tràðoms. Prof. J. Tonkûnas su savomokiniais tyrë ganykliniø þoliø miðiniussu svidrëmis. V. Viljamso paðarø instituteprie Maskvos teko matyti auganèiassvidres, atsparias þiemoms. DabarÞemdirbystës institute atliekami tyrimaisu ðia vertinga þole. Taèiau stokojant ðiøþoliø sëklos, gamybiniø miðiniø sudary-mui áveþama ir ið uþsienio. Kaip teigëUAB Dotnuvos projektai komercijos di-rektorius Rimvydas Brazauskas, ruo-ðiant miðinius dël geresnio prisitaikymovietos sàlygoms, uþsienietiðkø veisliøsëklos maiðomos su lietuviðkomis.

Gal ið tiesø geriau sëti miðinius, o neatskiras þoles?

Þolininkystë � iðtisas mokslas. Jukpriklauso ir nuo to, kokia tø þolynø pa-skirtis. Jei tai ganykliniai þolynai, tai jiepaprastai yra ankstyvo, vidutinio ir vë-lyvo naudojimo. Jø viena paskirtis. Yrapieviniai þolynai, tarp jø � ilgalaikiai.Yra ariamos þemës þolynai, auginamisëjomainos laukuose, paprastai ankðti-niø ir varpiniø miðiniai. Taigi, yra ankð-tinës ir varpinës, aukðtosios ir þemosiosþolës, ið kuriø sudaromi ávairûs miðiniai.Lietuvos mokslininkai yra gerai iðtyræir rekomendavæ vadinamuosius klasiki-nius þolynus, pritaikytus naudojimo bû-dui bei ávairiems dirvoþemio geneti-niams tipams. Tai atitinka ir Vakarø Eu-ropos þolynø sudarymo principus, ku-riuos átvirtino prof. J. Tonkûnas su sa-vo mokiniais Lietuvoje. Beje, yra ir nau-

jø duomenø, tyrimai tæsiami. Lietuvosþolininkystës krypties mokslininkai ak-tyviai bendradarbiauja su Vakarø ðaliømokslininkais, dalyvauja ávairiose kon-ferencijose, bendruose projektuose.Antai neseniai vyko þolininkø kongresasÐveicarijoje, kuriame dalyvavo 14 mûsømokslininkø, skaitë praneðimus.

Jei nenorime, kad þolynasvirstø ðunaþolynu

Kaip skirtingos þolës miðinyje veikiaviena kità?

Literatûroje yra duomenø, kadankðtinës þolës dirvoþemyje kaupiaazotà ir padeda varpinëms, bet tai tru-putá kitas dalykas. Kai kurios konkuren-cingesnës þolës stelbia kitas. Ið agresy-viø þoliø labai bûdingos paprastosiosðunaþolës Dactylis glomerata L. Prof.J. Tonkûno ir A. Kaselytës bandymuo-se kaip tik buvo nustatyta, kad jeigu mi-ðinyje yra 10 proc. paprastøjø ðunaþo-liø, tai po dvejø metø vyraus ðunaþolës.

Tai nëra geriausi þolynai, nors ge-rai þiemoja, bet jie reikalauja daug azo-to tràðø, greitai perauga, blogëja jø virð-kinamumas. Dabar Dotnuvos selekci-ninkai tiria ðias þoles norëdami iðvestigeresnes veisles.

UAB Dotnuvos projektai �mokslo ir gamybos pavyzdys

Þolininkystei skirtos konferencijosdalyviai lankësi UAB �Dotnuvos pro-

jektai�. Kà galëtumëte pasakyti apieðià bendrovæ? Kiek þinau, jai vadovau-ja buvæs þolininkas, Jûsø buvæs dokto-rantas ir kolega, atkûrus Lietuvos ne-priklausomybæ pirmasis Instituto di-rektorius, apgynæs daktaro disertacijàRimantas Dapkus. Daugelis konferen-cijos dalyviø tikriausiai sutiks, kadDotnuvos projektai yra puikios moks-lo ir gamybos integracijos pavyzdys?

Taip galima vertinti. Bendrovë Dot-nuvos projektai parduoda moderniasþemës ûkio maðinas, taip pat gamina la-bai aukðto produktyvumo gerø veisliøþoliø miðiniø sëklas Lietuvos ûkinin-kams ir eksportui. Europos ðaliø rinko-je sëklø paklausa yra labai didelë, jasmielai perka Vokietija, Lenkija, Latvi-ja ir kitos uþsienio ðalys, tad mûsø þem-dirbiai ðito neturëtø pamirðti.

Ne vienas R. Dapkus Lietuvojekûrë savo verslà, bet nemaþa pradëju-siø verslà suþlugo, nes nepakako eko-nomikos, vadybos, dalykiniø profesi-jos ir kitø þiniø. Norint pradëti naujàverslà, reikëjo ir ryðiø. Dr. R. Dapkusyra agronomas, kaip mokslininkas sta-þavosi Nyderlanduose, gavæs paramàper PHARE programà, uþmezgë ry-ðius su uþsienio partneriais, danais irkitais. Bendrovë pradëjo Lietuvojeprekiauti naujausia uþsienio þemësûkio technika. Pertvarkos metais, kaipbuvo minëta, R. Dapkus buvo iðrink-tas Lietuvos þemdirbystës instituto di-rektoriumi, daug padarë Institutomokslininkams integruojantis á Vaka-

rø Europos mokslà. Ir kiti institutodarbuotojai buvo pavaþinëjæ po Euro-pà, gerai susipaþinæ su þolininkystësplëtojimu kitose ðalyse. Þodþiu, reikë-jo mokëti organizuoti darbà tiek Ins-titute, tiek vëliau bendrovëje Dotnuvosprojektai. R. Dapkus tà sugebëjo. At-sistatydinæs ið instituto direktoriauspareigø, atsidëjo Dotnuvos projektams,ir labai sëkmingai vadovauja bendro-vei. Sugebëjo suburti gerus specialis-tus, ten dirba ir mokslininkø. Dabarbendrovëje dirba apie 100 þmoniø.

Galima teigti, kad per UAB Dot-nuvos projektai skleidþiama paþangaðalies þemës ûkyje.

�Dotnuvos projektø� direktoriauspavaduotojas komercijai RimantasBrazauskas teigë, kad mûsø ûkininkainelabai iðrankûs þoliø veisliø atþvilgiu.Uþsisako baltøjø dobilø sëklos, gal netnelabai suvokdami, kad tø veisliø daugir jos skirtingos.

Norint orientuotis veislëse, reikianemaþai þiniø. Kad ir baltieji dobilai:yra labiau lapingos, geriau iðsilaikan-èios veislës. Bet tai jau subtilûs daly-kai, kuriuos ne kiekvienas ûkininkasiðmano. Labai subtilaus þinojimo iðkiekvieno ûkininko gal ir nereiktø rei-kalauti, taèiau Dotnuvos projektaikonkuruoja su kitomis bendrovëmis,spraudþiasi ir á Europos ðaliø rinkà,todël turi rûpintis labai aukðto pro-duktyvumo sëkla.

Þolininkystë �perspektyvus verslas

Tad kodël mûsø ûkininkai nepakan-kamai priaugina tø þoliø miðiniø sëklø?Juk paklausa didesnë uþ pasiûlà.

Ið tiesø dar turime didelæ niðà, ku-rià Lietuvos ûkininkai dar ne visai pa-naudoja. Tiesa, þoliø sëklininkystënëra labai paprastas reikalas. Sëkmëpriklauso nuo augintojø profesiona-lumo, meteorologiniø sàlygø ir dau-gelio kitø veiksniø. Reikia mokëti au-ginti þoles. Radviliðkio rajone tarybi-niais laikais buvo Draugo kolûkis, ku-riam vadovavo A. Malinauskas. Tenbuvo auginamos pievinës miglës, tuometu pagrindinës Lietuvos ganykli-nës þolës. Auginama ir dabar. Jà su-dëtinga auginti, taèiau Draugo kolû-kyje buvo uþauginami dideli migliøkiekiai, ûkis gaudavo didelá pelnà. Da-bar Lietuvoje yra ûkininkø ir þemësûkio bendroviø, kurios sugeba uþau-ginti aukðtos kokybës þoliø sëklø.

Panaðiai ir dobilai. Raudonuosiusauginti nëra labai sudëtinga, sunkiaubaltuosius. Gana paprasta auginti pa-ðarinius motiejukus. O rinka þoliø sëk-loms Lietuvoje visada buvo, nes be ga-nyklø ir pievø neiðsiversime. Tai tradi-cinë ir prioritetinë mûsø þemës ûkioðaka galvijininkystë, tiek pieno ûkis,tiek ir mësinë, kuri kuria darbo vietasir duoda pajamø. Galima dejuoti,verkðlenti, bet pieno ûkis ûkininkamsapsimoka. Ir ateityje ðie ûkiai iðsilai-kys, jie turi perspektyvà.

Teko dalyvauti viename Europospienininkø suvaþiavime, vykusiameNorvegijoje, matëme bandymø stotá,kur auginamos daugiameèiø þoliøsëklos, kurios pagal sutartis ekspor-tuojamos á kitas Europos ðalis. Lietu-vos gamtinës sàlygos galvijininkystësplëtojimui labai palankios, todël þo-lininkystë bei moksliniai tyrimai ðiaisklausimais yra labai aktualûs. Tuo ke-liu eina ir kitos Vakarø Europos ða-lys � Olandija, Anglija, Skandinavi-jos, Baltijos ðalys ir kitos.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos þemdirbystës instituto lauko bandymø bendras vaizdas

Lietuvos þemdirbystës instituto ganykliniø þolynø lauko bandymuose

MOKSLAS IR GAMYBA

4 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

Veneros proslinkis perSaulës skruostà (2)

ASTRONOMINIS REIÐKINYSPradþia Nr. 12

Tæsiame pokalbá su moksloistoriku prof. Romualdu ÐVIEDRIU,kuriam pretekstà suteikë birþelio8 d. Lietuvoje stebëtas Venerostranzitas, arba mûsø siûlomu ter-minu � Veneros proslinkis perSaulës diskà. Ðie astronominiaireiðkiniai visada vyksta poromis.Vienà proslinká nuo kito skiria8 metai, o poras skiria sistemin-gi ciklai kas 122 ir 105 metus.Ávairiø kraðtø astronomai ðá reið-kiná, kai maþytë Veneros planetamëgina uþtemdyti Saulæ, nepa-prastai susidomëjæ stebëjo 1761 m.ir 1769 metais. 1874 m. ir 1882 m.dëmesys jau kiek buvo atvësæs,taèiau neiðnykæs. XX a. ðiuo reið-kiniu nebuvo apdovanotas, uþtatXXI a. pradþia � 2004 m. � vël su-telkë astronomus ir astronomijosmëgëjus. Dar vienas Venerosproslinkis mûsø amþiuje vyks2012 metais.

Apie Rusijos kritikos þalàprancûzø astronomamsPraëjusá kartà kalbëjome, koká di-

delá tarptautinio masto astronomø su-sidomëjimà sukëlë Veneros proslinkisper Saulës diskà XVIII amþiuje. Sep-tyneriø metø kare kariaujanèios ðalyssutarë nekliudyti astronomams, ir bentjau Europoje tas susitarimas buvovykdomas. Taigi mokslas tapo tuotarptautiniu fenomenu, kuris vienijoþmones ir net valstybes. Taèiau Vene-ros proslinkio stebëjimai pavieniamsasmenims atneðë ir didþiuliø iðmëgi-nimø, net tikrø dramø. Apie tai ir pri-siminkime.

Labai gabus astronomas buvoprancûzas Þanas Baptistas Èapëd�Oteroðas (Jean Baptiste Chapped�Auteroche, 1728�1769 m.). Jis gi-më tais paèiais metais kaip ir mûsøMartynas Poèobutas, o mirë Meksi-koje labai jaunas, stebëdamas Vene-ros proslinká. Prieð tai sëkmingai ste-bëjo 1761 m. Veneros proslinká, ta-da vyko á Sibirà, á Tobolskà, surinkodaug ir kitø ádomiø moksliniø duo-menø. Gráþdamas ið Sibiro, kiek ap-sistojo Peterburge, kur per neatsar-gumà pakomentavo Rusijos politinævaldymo sistemà. Rusijos imperato-rë Jekaterina II labai ásiþeidë ir pa-reiðkë, kad kito Veneros proslinkiometu në vieno prancûzo astronomoneásileis á savo valdomà kraðtà.

Po 8 metø, t. y. 1769 m., Þ. B. Èa-pë (taip já vadina prancûzai, retai �visa pavarde), gavo leidimà su keliaissavo bendradarbiais keliauti á Mek-sikà, o ið ten � á Kalifornijà, kuri tuometu priklausë Meksikos vicekara-lystei. Savo stebëjimams prancûzaipasirinko maþà San Chosë miestelá.Ið visø iki ðiol mûsø prisimintø ast-ronomø bûtent ði ekspedicija turëjogeriausià aparatûrà: achromatináteleskopà, taip pat keletà kitø telesko-pø, gerus chronometrus. Tarp Þ. B. Èa-pës ekspedicijos dalyviø buvo inþinie-rius, laikrodininkas bei geografasPauly. Taigi buvo pasirengta ne tikVeneros proslinká stebëti, bet atliktiir kitus stebëjimus bei tyrinëjimus.Ekspedicijà rëmë Prancûzijos moks-lø akademija.

Oras buvo palankus, Veneros pro-slinkio stebëjimai pavyko. Þ. B. Èapënutarë dar pasilikti keletà savaièiø,nes laukë ávyksianèio Mënulio uþte-mimo, kurio metu tikëtasi patikslinti

tos vietovës geografines ko-ordinates.

Apie tiksliø koordinaèiønaudà

Visi skaièiuoja ir tikslina ávairiømiestø bei vietoviø geografines koordi-nates. Susidaro áspûdis (bent jau ste-bint ið ðalies), kad XVIII a. antrojojepusëje svarbiausia astronomø uþduo-tis buvo nustatyti tikslias miestø ir vie-toviø geografines koordinates, taip patatstumà nuo Þemës iki Saulës.

Esmë ta, kad juo tiksliau þino-mos stebëjimø vietos geografinëskoordinatës, tuo tiksliau buvo gali-ma nustatyti atstumà iki Saulës. Taibuvo viena prieþasèiø, kodël XIX a.Veneros proslinkiai jau nesukëlë to-kio didelio pasaulio astronomø susi-domëjimo, net aþiotaþo, kaip XVIII a.vykæ Veneros proslinkiai. Mat pertuos 105 metus, praëjusius nuo 1769 m.,kai buvo stebimas antrasis XVIII a. Ve-neros proslinkis, astronomø pastango-mis ávairiø vietoviø geografinës ko-ordinatës jau buvo gana tiksliai nu-statytos, o astronomai jau buvo nu-siþiûrëjæ kità daug sudëtingesnæ irsunkesnæ problemà.

Nepamirðkime ir to, kad ameri-kieèiai nuo seno buvo jûrininkai, to-dël jiems rûpëjo nustatyti ávairiø vie-tø tikslias geografines koordinates,nes nuo to priklausë ir jûrø kelioniøtikslumas. Medþiodami banginius,amerikieèiai pasiekdavo Kinijà ir Ja-ponijos salas, nors japonai svetimða-liø á savo kraðtà ir neásileisdavo.

Mokslas reikalavo aukøTaigi 1769 m. San Chosë mieste-

lyje, Kalifornijoje, Þ. B. Èapë d�Ote-roðas su savo grupe po Veneros pro-slinkio stebëjimø laukia Mënulio uþ-temimo. Kadangi nebuvo garantijos,kad oras bus palankus stebëjimams,tad astronomai stengdavosi stebëji-mams ásikurti skirtingose vietose.Juk Þ. B. Èapë d�Oteroðas puikiau-siai galëjo pasilikti Meksikoje, kur,beje, stebëjimus atliko pirmoje mû-sø paðnekesio dalyje prisimintas An-tonio Alsatë. Taèiau Þ. B. Èapë

d�Oteroðas pasirinko kità vietà, kurtikrai buvo garantuotas nedebesuo-tas dangus. Mat Meksikos sostinëjeMechike bûna lietingas ir sausringasmetiniai periodai. O Kalifornijoje,kur nuvyko Þ. B. Èapë d�Oteroðas,plytëjo dykuma, kur labai maþa lie-taus tikimybë.

Gal tarp astronomø galiojo ir tamtikros neraðytos etikos taisyklës, ir jeiviena stebëtojø grupë pasirenka stebë-jimui tam tikrà vietovæ, tai kitiems galne visai dera kurtis netoliese?

Greta Þ. B. Èapës d�Oteroðogrupës buvo ásikûrusi viena meksi-kieèiø stebëtojø grupë. Átariu, kad ðigrupë valdþios nurodymu turëjo ste-bëti, kuo èia uþsiima su tokiais sudë-tingais instrumentais atsibastæ pran-cûzai. Ispanai labai nenoriai ásileis-davo uþsienieèius á savo imperijosvaldas. O jei uþsienieèiai ne katali-kai, tai labai maþa galimybiø, kad ið-vis bus áleisti.

Ir ðtai kas vyko Kalifornijoje.

Prancûzø ekspedicija visai atsitikti-nai susitiko su Meksikos ekspedici-ja, kurioje buvo astronomas Choa-kinas Velaskesas Kardenas de Leo-nas (Joaquin Velasquez Cárdenasde León, 1732�1786 m.). Jis kelia-vo su vienu ið Ispanijos atsiøstusvarbiu pareigûnu, kuris tikrino,kaip Meksikos valdininkai atliekasavo pareigas, naudoja valstybës lë-ðas, ar nepiktnaudþiauja tarnybinepadëtimi. Vaþiuodami per vienà iðMeksikos teritorijø � Sonorà beiKalifornijà, � jie tikslino Meksikosvalstybinæ sienà, atliko kai kuriuoskitus kartografavimo darbus. PoVeneros proslinkio ispanai iðdûmëatgal á Europà, ir tai juos iðgelbëjo,o Þ. B. Èapë d�Oteroðas su savobendraþygiais, kaip sakyta, pasilikostebëti vieno ið Jupiterio palydovøuþtemimo. Jis vyko 1769 m. birþe-lio 18 dienà. Prancûzas norëjo pa-tikslinti ir kai kurias kitas koordina-tes, tam reikalui pasinaudodamas

Jupiterio palydovo tranzitu ar pro-slinkiu per savo planetà, t. y. Jupi-terá. Ðis reiðkinys taip pat teikiadaug naudingos informacijos, kaisiekiama nustatyti koordinates vie-toviø Þemëje, ið kur stebimas tasJupiterio palydovo proslinkis.

Ið viso Meksikoje ir Kalifornijo-je Veneros proslinká stebëjo vienaprancûzø grupë ir trys meksikieèiøastronomø grupës. Joms pasisekë,kad Saulë jø stebëjimø vietovëse bu-vo kone tiesiai virð galvos, o esantploniausiam atmosferos sluoksniuijauèiama maþiausia refrakcija, kitaiptariant, Þemës atmosfera sukeliamaþiausià optiná poveiká stebëjimui.Prieðingomis sàlygomis stebëjimusteko atlikti M. Poèobutui Taline, kurSaulë buvo visai ðalia horizonto. Tadir stebëtojus pasiekianti ðviesa turë-jo skverbtis per gerokai storesná at-mosferos sluoksná.

Atkreiptinas dëmesys ir á ganajaunà visø astronomø amþiø, nesjiems teko toli keliauti, áveikti dide-lius sunkumus. Prancûzø astronomønelaimei, tose vietovëse kilo epide-mija, ir trys ketvirtadaliai San Cho-se miestelio gyventojø bei visa pran-cûzø ekspedicija iðmirë, iðskyrus mi-nëtà Pauly. Tai jis ir atveþë á Prancû-zijà ekspedicijos stebëjimø duome-nis bei aparatûrà. Þ. B. Èapës d�Ote-roðo stebëjimø duomenys buvo labaitikslûs ir naudingi mokslui, bet uþjuos sumokëta brangia kaina � þmo-niø gyvybëmis.

Stebëjimai svarbiauir uþ gyvybæ

Kol kas kalbëjome apie Europosastronomø susidomëjimà Veneros pro-slinkiu, truputá uþsiminëme ir apiemeksikieèius. Kada á tuos stebëjimusásitraukë amerikieèiø astronomai?

1769 m. Ðiaurës Amerikos ryti-nëje pakrantëje skirtingose vietovë-se Veneros proslinká stebëjo net 14 ast-ronomø, neskaièiuojant padëjëjø irpagalbininkø. Tai labai daug, nes iðLietuvos, pamename, tik vienasM. Poèobutas, nuvykæs á Talinà (Re-velá), atliko stebëjimus. Taigi galimakalbëti apie didelá Amerikos susido-mëjimà astronomija ir Veneros pros-linkiu.

Kas tà susidomëjimà sukëlë? Ar tiktai, kad amerikieèiai � jûrininkø tauta?

Kita susidomëjimo prieþastis bu-vo ta, kad amerikieèiai tuo metu jausudarinëjo skaitanèiai publikai ka-lendorius, kuriuose spausdindavoapraðymus ir apie astronominiusreiðkinius � Saulës ir Mënulio uþte-mimus, kometas, ir kitus dangauskûnus.

Vienas ið labai þymiø to metoAmerikos mokslininkø buvo Deivi-das Ritenhauzas (David Rittenhou-se, 1732�1796 m.). Jis kûrë ávairiasastronomines sistemas, modelius,buvo puikus laikrodþiø ir kitø mata-vimo bei stebëjimo instrumentø spe-cialistas. Domëjosi ir astronominiaisstebëjimais, matematiniais skaièiavi-mais. Filadelfijoje ákûrë pirmàjàAmerikos astronomijos observatori-jà. Po D. Ritenhauzo mirties ta ob-servatorija buvo apleista ir vëliau at-statyta ið naujo.

Tai ðtai laukdamas Veneros pro-slinkio per Saulës diskà, D. Riten-hauzas taip susijaudino, kad vos Ve-nerai palietus Saulës diskà, apalpo.Ið tos átampos ir dþiaugsmo, kad ðtaiartëja svarbiausias jo kaip astrono-mo gyvenimo ávykis. Laimei, D. Ri-tenhauzo padëjëjas, iðvydæs, kasvyksta su jo vadovu, nesutriko, betëmësi iniciatyvos ir darë matavimus.Tai iðgelbëjo stebëjimo sëkmæ.

Pamirðæs apalpusá vadovà puolëprie teleskopo ir chronometrø. Kaip tai

Venera baigia praslinkti pro Saulës diskà (Daniel�io Fischer�io nuotrauka ið interneto)

Prof. Romualdo Ðviedrio akiratyje � ir astronominiai reiðkiniai

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 5suprantama ir bûdinga tikriems moks-lininkams!

Ádomu ir tai, kad tuo metu JAVdar nebuvo galutinai atsiskyrusi nuoDidþiosios Britanijos, tad amerikie-èiai astronomai galëjo pasinaudotiLondono Karaliðkosios mokslodraugijos parama. Vienas amerikie-tis ið Harvardo vyko á ðiauræ, á dabar-tinæ Kanadà, stebëti Veneros pro-slinkio, bet visi kiti stebëtojai likoten, kur ir gyveno, nes proslinkis tu-rëjo bûti gerai matomas visameÐiaurës Amerikos þemyne.

O tuo metu Rusijoje...Jei jau tiek dëmesio skyrëme Vene-

ros proslinkiui, kuris buvo stebimasÐiaurës Amerikos þemyne, tai prisi-minkime, kas tuo metu vyko visai prie-ðingoje planetos dalyje � Rusijoje.

Jau sakiau, kad M. Lomonoso-vas 1761 m. stebëjo Veneros tranzi-tà, duomenø nepaskelbë, bet jam ki-lo mintis, kad Veneros atmosfera ga-li bûti jo nesëkmingo, kaip jis manë,stebëjimo �kaltininkë�.

Beje, gyvybës dël Veneros pro-slinkio stebëjimø netekæs prancûzasÞ. B. Èapë d�Oteroðas buvo vienasið 15 pasaulio astronomø, kurie ste-bëjo du vienà po kito buvusius Vene-ros proslinkius 1761 m. ir 1769 me-tais. Buvo toks astronomas ir tarp ru-sø � Stepanas Rumovskis (1734�1812 m.). Jis vadovavo Rusijoje kar-tografavimo darbams, iðmatavo Sau-lës paralaksà, kuris tikslumu nedaugskiriasi nuo dabartiniu metu priim-to. Sudarë pirmà Rusijoje astrono-mijos apibendrintà katalogà. S. Ru-movskio pavardæ galima rasti JAV ið-leistoje 20 tomø þymiausiø pasauliomokslininkø enciklopedijoje. (IðLietuvos mokslininkø toje enciklo-pedijoje tëra tik viena asmenybë �Theodor�as Grotthuss�as, á ameri-kieèiø enciklopedijà patekæs JanioStradinio iniciatyva).

1769 m. Veneros proslinkio ste-bëjimo Rusijoje dalyvis buvo taip patþymus astronomas Piotras Inochod-cevas (1742�1806). Jis nustatë .ávai-riø Rusijos miestø geografines koor-dinates, buvo Peterburgo moksløakademijos (1779) bei Rusijosmokslø akademijos (1785) narys.Buvo astronomijos istorikas, dalyva-vo Rusijos mokslø akademijos dar-be, sudarant rusø kalbos þodynà.

Ið kitø Rusijos astronomø Vene-ros proslinká per Saulës diskà stebë-jo kapitonas Islenevas ir Ochtenskis.

Jemeljanui PugaèiovuiVeneros proslinkis buvo

në motaisÁdomu bûtø prisiminti ir á Rusijà

keliavusius astronomus, kurie ten no-rëjo stebëti Veneros proslinká, ypaètragiðkà vieno ið jø likimà. Tai buvo vo-kieèiø kartografas Georgas MoricasLovicas (Georg Moritz Lovits), Tiu-bingeno ir nuo 1762 m. Getingeno uni-versiteto profesorius, kuris Venerosproslinkio á Rusijà stebëti atvyko su sa-vo 12 metø sûnumi. Jis stebëjo tokálauktà astronominá reiðkiná, bet paskuikilo Jemeljano Pugaèiovo sukilimas.G. M. Lovicas pateko á Pugaèiovo ran-kas, sukilëliai manë, kad tai ið Peter-burgo juos stebëti atsiøstas ðnipas, irastronomà nuþudë. Taèiau G. M. Lo-vico sûnaus buvo pasigailëta. Jis likogyventi Rusijoje, gavo iðsilavinimà irtapo þymiu chemiku.

Labai þymiu, nes ðtai kà raðo �Lie-tuviðkoji tarybinë enciklopedija�. Joha-nas Tobijas Lovicas (1757�1804 m.) pri-statomas kaip rusø chemikas ir farma-ceutas, 1793 m. tapæs Peterburgo moks-lø akademijos akademiku. 1785 m. at-rado anglies savybæ absorbuoti iðtirpu-sias medþiagas, tad ðiuo bûdu J. T. Lo-

vicas siûlë valyti spirità. Pagamino le-dinæ acto rûgðtá (1789 m.), kai kuriødruskø kristaliniø hidratø, absoliutøalkoholá. Nuo 1787 m. J. T. Lovicasdëstë chemijà ir farmacijà medicinosmokykloje ir Peterburgo medicinos-chirurgijos akademijoje.

Vis dëlto kyla abejoniø dël G. M. Lo-vico (tëvo) þûties aplinkybiø, kurias ne-lengva susieti su istorinëmis datomis.J. Pugaèiovo sukilimas prasidëjo 1773 m.,kai ðis Dono kazokas pasiskelbë caru Pet-ru III. Vadinasi, praëjus ketveriemsmetams po Veneros proslinkio 1769 me-tais. 1768�1770 m. J. Pugaèiovas daly-vavo Rusijos � Turkijos kare, o prieð tai �Septyneriø metø kare (1756�1763 m.).Þinome, kad 1771 m. jis dezertyravo iðrusø kariuomenës, keletà metø slapstësitarp Jajiko kazokø.

Perðasi ðtai kokios iðvados. JeiguG. M. Lovicas þuvo nuo sukilëliø ran-kos, tai ne anksèiau nei 1773 metais.Kitas spëjimas: jeigu jis þuvo 1769 m.,kaip kartais teigiama, tai ne nuo Pu-gaèiovo sukilëliø. Þodþiu, lieka daugneaiðkumø, á kuriuos mums reikëtørasti patikimesniø, kiek tai ámanoma,atsakymø. Jei vokieèiø kartografas irastronomas G. M. Lovicas tikrai þuvonuo Pugaèiovo sukilëliø, tai kaip visatai kirstøsi lyginant su Septyneriø me-tø kare priimtu tarptautiniu sutarimunekliudyti Veneros proslinká stebëti ið-sirengusiems astronomams.

Tuo ir skyrësi to meto Rusijospaproèiai nuo civilizuotose Europosðalyse galiojusios tvarkos. Kaþkoksuþsienietis su keistais instrumentais,ir dar nelabai riðliai sugebantis pa-aiðkinti, kà èia daro, galëjo atrodytilabai átartinas, o þmogaus gyvybë ne-daug ko buvo verta.

Ið kitø Rusijoje dirbusiø ir prisi-minti vertø astronomø norëèiau pa-minëti Christianà Majerá SJ, (Chris-tian Mayer, 1719�1783 m.) ir iðties la-bai þymø ðvedø astronomà JohanesàLekselá (Johannes Lexell, 1740�1784 m.). Pastarasis buvo vienas iðnedaugelio, kurie vëliau sugebëjo ap-doroti visus gautus astronominiusduomenis. Neþinau, kiek ilgai Rusi-joje uþsibuvo J. Lekselis. Man tekoskaityti M. Poèobuto laiðkà fiziko,matematiko ir astronomo LeonardoEulerio sûnui á Peterburgà, kuriamemûsø astronomas praðë perduoti lin-këjimus J. Lekseliui ir jam praneðti,kad jokiø ádomiø astronominiø þiniøið Vilniaus kol kas nesà.

Sunkus kelias vedë á mokslinio pa-þinimo gelmes, iðtisas kaleidoskopasþmogiðkø aistrø, iðgyvenimø, didþiuliopasiaukojimo ir net gyvybiø pareikala-vusi veikla. Ðiandien bent kai kuriuostø asmenø prisimename kaip moksli-nio paþinimo idëjai atsidavusius did-vyrius, o kai kuriuos � ir kaip kanki-nius. Ádomu, ar kaip nors áamþintiJ. B. Èapës d�Oteroðo, G. M. Lovicovardai, ar Meksikoje ir Rusijoje jiemspastatyti paminklai? Ar yra bent kurnors atminimo lenta, iðlikæs kapas?Juk tikriausiai niekam në á galvà ne-ðovë tø mokslininkø vardais pavadin-ti miestø gatviø, observatorijø. Nors, ge-rai pagalvojus, kas labiau uþ juos bûtønusipelnæs tokio prisiminimo.

Ðiems dviems astronomams galir nëra jokio paminklo. Taèiau yra iriðimèiø. Ðtai chemiko ir bakteriolo-go Luji Pastero (Louis Pasteur) jau-nas bendradarbis Tuljë (Thuillier,1856�1883) Egipte tyrë choleros epi-demijà, bet uþsikrëtë ir mirë. Jo var-du pavadinta gatvë Paryþiuje, netoliEcole Normale, kur buvo L. Paste-ro laboratorija. Taèiau paprastaimokslininkø vardais pavadinami tikjø sukurti darbai ar atradimai, pavyz-

dþiui, Niutono dësniai, Maksveliolygtys arba Keplerio dësniai.

Ádomu, kuo skyrësi Veneros pro-slinkio stebëtojø Ðiaurës Amerikoje irEuropoje rezultatai?

Mano apraðuose, kurie yra Niu-jorke, turiu kiekvieno Veneros pro-slinká stebëjusio astronomo rezulta-tus, galëèiau pasakyti, ar jis matë toproslinkio pradþià, o gal tik pabaigà.Galiu teigti, kad stebëjimus atlikæ á ry-tus nuo Maskvos astronomai 1769 m.nematë viso to reiðkinio eigos, vei-kiausiai matë tik pradþià, kai Veneraá Saulës diskà áëjo vakare, o reiðkiniopabaigà, ko gero, galëjo stebëti tik ki-tos dienos rytà. Stebëjusieji Kalifor-nijoje ar kitose Ðiaurës Amerikos vie-tovëse galëjo matyti to proslinkio pra-dþià ir pabaigà tà paèià dienà.

Vargðas, vargðasLe Þentilis

Prisiminsime ir keletà skaudþiønesëkmiø, siekiant stebëti XVIII a.Veneros tranzità ar proslinká perSaulës diskà. Vienas tokiø nesëkmæ1761 m. ir 1769 m. patyrusiø buvoprancûzø astronomas Giljomas Le

Þentilis (Guillaume Le Gentil). Jis iðPrancûzijos iðkeliavo laivu á Indijosvandenynà, á vienà tuo metu Prancû-zijai priklausiusià kolonijà � Pondiðe-ri vietovæ. Prancûzai þinojo, kad anglaiyra apsupæ tà miestà, taèiau pasitikë-jo savo jûrine eskadrile. Taèiau pran-cûzø laivai pavëlavo atvykti ir anglai tàvietovæ jau buvo uþëmæ. Europoje tuometu � 1761 m. � tebevyko Septyne-riø metø karas. Galimas dalykas, In-dijoje esanèiø ir su prancûzais kariau-janèiø anglø nepasiekë þinia, kad ast-ronomams kariaujanèios ðalys nekliu-dys stebëti Veneros proslinká. O gal an-glai në neþinojo, kad su prancûzø es-kadre plaukia astronomas � dabarsunku pasakyti. Faktas tas, jog G. LeÞentilis negalëjo ið laivo iðsikelti su sa-vo astronominiais instrumentais á kran-te numatytà stebëjimø vietà. Prancûzøeskadrai teko pasitraukti, nes buvo pa-vojus, kad anglai gali pulti.

G. Le Þentiliui neliko nieko ki-to, kaip Veneros proslinká stebëti iðlaivo denio. Laivas siûbavo, telesko-po vis nepavyko reikiamai nutaikytiá tikslà. Juk net maþiausias krestelë-jimas iðderindavo stebëjimà. Tokiànesëkmæ patyræs G. Le Þentilis nu-tarë á Prancûzijà negráþti, bet likti In-dijos vandenyno salose, nes po 8 me-tø turëjo vykti antrasis tà ðimtmetáVeneros proslinkis.

Laiko tuðèiai negaiðo, daug ke-liavo, tyrinëjo ávairiø kraðtø ir saløgamtà, augalijà bei gyvûnijà. Paraðëknygà apie Madagaskaro ir Mauriki-jaus salø gamtà. Beje, 1715�1810 m.Maurikijø Indijos vandenyno salosevaldë prancûzai, kurie Maurikijaussalà vadino Il de Fransu. Senàjá1598 m. salà uþgrobusiø olandø su-teiktà pavadinimà 1810 m. gràþinobritai, iðvijæ prancûzus. G. Le Þen-tilis nukeliavo á Filipinus, kur taippat atliko daug plataus pobûdþio ty-rinëjimø. Vis dëlto Filipinuose ste-bëti 1769 m. Veneros proslinkio ne-pasiliko, nes susikirto su vienu vietosvaldininku. Nutarë vykti á kurià norsprancûzams priklausanèià salà Indi-jos vandenyne ir stebëti Venerosproslinká.

Atëjo aðtuonerius metus lauktadiena, kai turëjo vykti Veneros pro-slinkis. Iðauðo palankus stebëjimamsrytas, taèiau kai turëjo prasidëti pro-slinkis, ið kaþkur pradëjo telktis de-besys ir bet kokius tyrimus G. LeÞentiliui teko nutraukti. Vëliau jissuþinojo, kad Filipinuose, ið kuriø jisiðvyko, oras stebëjimams buvo kuopalankiausias.

Galima suprasti ir uþjausti varg-ðà G. Le Þentilá, kuriam likimas dukartus buvo toks nepalankus ir nu-braukë astronomo viso gyvenimo viltis.

Negana to, kad jam abu kartustaip nepasisekë stebëti Veneros pro-slinkio, didelë nesëkmë jo laukë irsugráþus á Prancûzijà. Nesulaukæ ið jojokiø þiniø, giminës já laikë þuvusiuir iðsidalijo visà nelaimingo astrono-mo turtà. Kaip astronomas taip patnieko naujo á Prancûzijà neatveþë,taigi buvo þmogus, patyræs visiðkàfiasco. Nors turëjo puikius astrono-minius instrumentus, buvo ágijæs pui-kø iðsilavinimà ir apskritai buvo ge-ras astronomas.

Fortûna nusisuko, bet gal tik ast-ronomijos fortûna? Juk paraðë moks-liniø darbø, skirtø kitoms tyrinëjimøsritims. Tad gal ne visiðkas nelaimëlis?Labai norisi tikëti, kad ne viskas ðio ty-rinëtojo biografijoje turi bûti tapomatik tamsiomis spalvomis. Pagaliau jei-gu G. Le Þentilá prisimename ir popustreèio ðimto metø, vadinasi, ne vel-tui gyventa.

Bus daugiau

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Ðioje XIX a. nuotraukoje matyti, kad Venera yra jau visiðkai áslinkusi á Saulës diskà

Tik ðiuolaikinë radarø technologija leidþia paþvelgti á Veneros pavirðiø

ASTRONOMINIS REIÐKINYS

6 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

Moksle labiausiai vertinu nuosekliosminties evoliucijos rezultatus (6)

ASMENYBË

Lenkijos MA prezidento Aleksanderio Gieysztoro apsilankymas Lietuvos istorijos institute 1991 m.; ið kairës A. Tyla,V. Merkys, A. Gieysztor ir V. Kazakevièius

Lenkø krikðèioniðkosios kultûros instituto konferencijoje Romoje 1990 m.; ið kairës dr. B. Makauskas, V. Merkysir prof. P. Rabikauskas

Pradþia Nr. 8

Didþiojo Lietuvos kunigaikðèioGedimino III laipsnio ordino kava-lierius, Lietuvos mokslø akademi-jos tikrasis narys, Gardino univer-siteto garbës daktaras, daugelio is-torijos mokslo veikalø autoriusprof. Vytautas MERKYS dalijasimintimis, kurios vertingos ne vienistorijos mokslo atstovams.

M. Valanèiaus niekasneatstos

Istorikai nemëgsta kalbëti apie tai,kas bûtø, jei bûtø. Vis dëlto toká klausi-mà uþduosiu: kas bûtø, jei Lietuva ne-bûtø turëjusi tokios asmenybës kaip Þe-maièiø vyskupas Motiejus Valanèius?Pagaliau juk ne vien asmenybës mastassvarbu. Bûdamas aukðtas Baþnyèioshierarchas, M. Valanèius galëjo atliktitai, ko nebûtø pajëgæs dirbdamas kitàdarbà. Vargu ar kitas pareigas uþimantiasmenybë tuo metu lietuviams bûtø at-stojusi M. Valanèiø.

Þinoma, M. Valanèiaus, kaip ir,sakykim, Maironio, niekas nebûtøástengæs atstoti. Apskritai ryðkûs ta-lentai iðkyla retai. Manau, kad M. Va-lanèiaus vietà bent ið dalies bûtø te-kæ kitiems uþpildyti. Lietuviø visuo-menë jau buvo pribrendusi ir tokiaikaip M. Valanèiaus veiklai. Þinoma,jei nebûtø vyskupo skatinamo blaivys-tës sàjûdþio ir kitos labai reikðmingosM. Valanèiaus veiklos, lietuviø tauti-nis atgimimas, lietuviðkos spaudoskelias bûtø buvæs daug sudëtingesnisir sunkesnis. Ypaè iki 1883 m. pasiro-dant Auðrai, kol iðaugo naujoji pasau-lietinë inteligentija. Galima atsektijungiamàjà M. Valanèiaus grandá ir suAuðra. Taip pat ir per jo iðugdytus dva-sininkus, kurie rëmë Auðrà bei tauti-ná sàjûdá.

Vadinasi, laikotarpis iki 1883-øjø,Auðros laikø, nëra toks tuðèias ir ny-kus, kaip kartais gali atrodyti. Pastan-gas veikti tautinio judëjimo bare ma-tome, tik vieðai tas judëjimas sunkiaigalëjo reikðtis dël sunkios politinëspadëties.

Tautiniai santykiaiVilniaus vyskupijoje

Kà dabar raðote, kuo nudþiuginsi-te Lietuvos istorijos ir savo talento ger-bëjus?

Raðau apie tautinius santykius Vil-niaus vyskupijoje nuo 1795 m., t. y. nuoLietuvos prijungimo prie Rusijos lai-kø, iki Pirmojo pasaulinio karo.

Kuo tie santykiai ypatingi?Yra keli tø santykiø komponen-

tai: tai rusø administracija ir rusini-mas, vietiniø baltarusiø (�tuteiðiø�)gravitacija link vienø ar kitø ir apskri-tai, kas jie tokie. Þinoma, tai ir lietu-viø su lenkais santykiø problema, lie-tuviø kalbos vieta ir lenkø kalbos vie-ta Katalikø baþnyèioje. Beje, iðtisøarealø, kur bûtø gyvenæ vien lenkai,nëra, iðskyrus tik Vyskupijos paribá suLenkija ir miestus. Baltarusiðkose pa-rapijose religinei praktikai kitokiakaip lenkø kalba nebuvo vartojama.Taip buvo ir daugelyje lietuviðkø para-pijø. Reikëjo dideliø pastangø, kad tieþmonës suvoktø, jog jø liaudinë kalbaAukðèiausiajam tiek pat miela, kiek irvadinamosios civilizacinës kalbos.

Perspektyvos

Lietuviai istorijos tëkmëje didþiau-sià nutautëjimo pavojø pajuto ið trijø di-dþiausiø kaimynø: lenkø, rusø ir vokie-èiø. Kuris pavojus buvo didþiausias, irar jis iðlieka?

Praeityje visi tie pavojaibuvo dideli, nors chronologið-

kai ir skyrësi. Siejosi su politine ir so-cialine santvarka, nuo kurios daugpriklausë. Iki XIX a. vidurio organi-zuotø nutautinimo priemoniø kaip irnebuvo. Jei Baþnyèioje vyravo lenkø,t. y. buvusios Abiejø Tautø Respubli-kos mûsø politinio elito kalba, tai vi-sai suprantama. Á liaudá daugiau bu-vo atsiþvelgiama Vakarø Lietuvoje,Þemaièiø vyskupijoje, taèiau toliau árytus tos lietuviø kalbos paplitimas to-lygiai menkëjo.

Nutautinimo pavojaus grësmë at-eityje? Tai priklauso nuo mûsø paèiø.Jei iðlaikysime savo pilietinæ ir tauti-næ savimonæ, tai mûsø perspektyvosneblogës. Jei á savo kalbà, tautà irkraðtà þvelgsime niekinamai, kosmo-politiðkai, vertinsime tik pagal mate-rialius dalykus, ignoruodami savodvasinæ kultûrà, tai perspektyva tau-tiniu poþiûriu gali bûti niûri.

Kai kam lietuviø kalbair dabar tëra liaudinë

Ðimtas metø nuo spaudos draudi-mo panaikinimo, o kai kurios valdiðkosinstitucijos kûrë projektus, kad kuo dau-

giau moksliniø publikacijø bûtø skel-biama anglø kalba. Pastarosios buvo la-biau vertinamos uþ iðspausdintas lietu-viðkai, bûta siûlymø angliðkai spausdi-namø monografijø bei leidiniø iðlaidasapmokëti ið biudþeto lëðø, kai uþ tokiuspat lietuviðkus spaudinius valstybës pa-ramos nesiûlyta teikti. Ðiø �moderniø�projektø ið dalies atsisakyta tik moks-lo visuomenëje kilus triukðmui. KaipJûs visa tai vertinate?

Nenorëèiau èia dëstyti savo nuo-monës, nes kai kas galëtø labai ásiþeis-ti. Apskritai tarybinis internacionaliz-mas mus gerokai paveikë ir apskritaipaþeidë mûsø tautiná iðdidumà. Pada-rë mus abejingus tautinëms verty-bëms, ákalë á galvas pragaiðtingà min-tá, kad tikras mokslas gali bûti skelbia-mas tik �didþiosiomis� kalbomis. Tar-si gyventume XIX a., kai lietuviø kal-ba buvo liaudinë, tinkama tik kaimobendruomenei, o aukðtesniø dvasiniøvertybiø raiðkai netiko. Blogiausia,kad tokià nuostatà stengiamasi pri-mesti visiems, pasinaudojant savo ad-ministracinëmis galiomis. Ðtai kur bë-da. Paradoksalu, kai dar aimanuojamaapie protø nutekëjimo þalà. Negi ge-

riau angliðkai raðyti Lietuvoje ir èia ðáraðymà finansuoti, nei dirbti uþsienyje.

Taèiau juk sutiksite, kad mokslas iðnacionaliniø rëmø iðsiverþë á tarptau-tinæ erdvæ, ir norime to, ar nenorime,bendrauti privalu su visu pasauliu. Pa-rapinis mokslas neturi ateities.

Visiðkai sutinku, kad kiekvienasmokslas, ne tik fizika, bet ir humani-tariniai mokslai, yra kosmopolitiniaiar pasauliniai, ir èia nieko nepadary-si. Bet esmë kita � to mokslo reikðmësavo kraðtui, valstybei, mûsø pilietineivisuomenei. Juk kam tas mokslas rei-kalingas? Jis turi tarnauti pirmiausiasavo kraðto þmonëms, o ne neþiniakam. Vadinasi, reikia ieðkoti bûdø,kaip prie tø þmoniø prieiti, kad Lie-tuvos inteligentijoje funkcionuotø tamokslo kalba. O ryðiai su kitais krað-tais, valstybëmis ir þmonëmis turi bûtimezgami taip, kaip tà daro diploma-tinës institucijos: yra priimta viena arkita tarptautinë kalba, ir ja kalbama-si. Taip pat galëtø bûti ir moksle.

Bûdami turtingesni, daugelio pro-blemø iðvengtume, nes publikacijasskelbti galëtume ir lietuviø, ir anglø ar ki-tomis uþsienio kalbomis. Taèiau kai ir

maþai knygai ar ne itin storam þurnaluistinga lëðø, tai juo labiau neuþteks norintspausdinti dviem kalbomis dvigubai sto-resnius spaudinius. Tenka rinktis: arbendrausime su pasauliu tarptautinekalba, ar uþsidarysime savo parapijoje.

Toks suprieðinimas nëra teisin-gas. Reikia ne prieðinti arba � arba,nes reikalinga ir viena, ir kita. Turi bûtirasta tinkama vienø ir kitø darbø sà-saja. Nemanau, kad reikëtø ypaè di-deliø iðlaidø, norint bent kai kurias fi-zikø ar matematikø publikacijasspausdinti ir lietuviø kalba. Bent tas,kurios svarbios tos specialybës mo-kytojams ar kitiems besidomintiems.Juk visiems maloniau skaityti sava kal-ba paraðytus straipsnius ar knygas. Beto, reikëtø ásiminti, kad, pavyzdþiui,humanitariniai mokslai yra tiesiog ne-atsiejama savosios kultûros dalis.

Moksle liko daugpraeities reliktø

Taèiau uþtenka atsiversti bet kurálenkø, vokieèiø, anglø ar net rusø, bal-tarusiø autoriø mokslo veikalà � ar daugrasime ten cituojamø lietuviø autoriødarbø? Daþniausiai iðvis nerasime, neskas ten labai varginsis ir ieðkos vertëjo,kad jam asmeniðkai iðverstø ið lietuviøkalbos? Kaip ir mes nesivarginsime më-gindami perprasti kroatiðkai ar albanið-kai paraðytus tekstus. Juk lengviau per-skaitysime anglø, vokieèiø ar rusø auto-riø ta tema paraðytus straipsnius.

Knieti uþduoti kità klausimà �kiek gi rasime citatø ið mûsø angliðkaipaskelbtø straipsniø? Þinoma, geriau-sius mokslinius straipsnius, knygas rei-këtø skelbti ir kitomis kalbomis. Dëlhumanitarø darbø yra kitaip. Jei tyri-nëji ðio regiono istorijà ir nori bûti ge-ras tyrinëtojas, turi mokëti visas ðio re-giono kalbas. Në neminësiu tø filolo-gø, kuriems lietuviø kalba rûpi lygina-mosios kalbotyros studijoms. Iðmoks-ta ir istorikai, sakysim, vokieèiai ar ðve-dai. Daugelis lenkø istorikø, kurie do-misi mûsø arealu, paskaito ir lietuvið-kai. Kad ir prof. Jan�as Jurkiewicz�ius:lietuviðkai iðmoko gyvendamas Pozna-nëje. Jo tëvai kilæ ið Baltarusijos ir suLietuva nieko bendro neturëjo. Yra irdaugiau tokiø pavyzdþiø: HenrikasVisneris, Piotr�as Lossowski�s ir kiti.Dël mokslo viskas ámanoma.

Prieðtaravimøvienovëje

Kaip apskritai vertinate mûsø isto-rikø darbus, kà galëtumëte pasakytiapie savo kolegas?

Man nemaloniausias yra kartaispasireiðkiantis kai kuriø istorikø ci-nizmas, kartais sàmoningas vertybi-nës maiðaties këlimas, siekiant pasi-rodyti moderniais, pranaðesniais uþkitus istorikus, kurie to nekalbëjo.Man tai panaðu á vaikà, kuris gráþæs iðvaikø darþelio sako motinai: Þinai,mama, að ðiandien iðmokau tokiø þo-dþiø, kuriø tu tikrai neþinai. O kai ma-þylis tuos þodþius pasako, tai motinanenudþiunga, nes ne tokiø vertybiø jilaukia ið darþelio parsineðant.

Kas ðiuo atveju bûtø motina?Tai mûsø tauta, pilietinë visuome-

në, kuri yra istorijos subjektas. Manregis, mes, istorikai, turime bûti ver-ti to istorijos subjekto pasitikëjimo irlûkesèiø.

Labai gerai pasakyta, Profesoriau.

Nuo

trau

kos

ið a

smen

inio

V. M

erki

o ar

chyv

o

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 7Taèiau kiekviena karta turi atsinaujinti,fiziðkai ir intelektualiai, o atsinaujini-mo, naujoviø siekis bemat susidurs sutradicija, sukels maiðatá. Idëjø kova betkuriame moksle reikalinga ir bûtina,tradicija neturi stelbti naujoviø, o irnaujovës neturi trempti tradiciniø ver-tybiø. Kaip visa tai suderinti, ir apskri-tai ar ámanoma suderinti?

Pavyzdys gali bûti mûsø lietuviøkalba, kuri juk nëra tokia, kokia bu-vo seniau. Net ir mano tëvø kalba armano paties kalba vaikystëje skyrësinuo dabartinës mûsø bendrinës kal-bos. Kalba atsinaujina, derinasi prierealybës, keièiasi, turtëja þodynas.Taip pat ir istorijos mokslas turëtønuosekliai progresuoti, kaip ir visimokslai. Niutono laikø fizika ir visasto meto mokslas, aiðku, skyrësi nuodabartinio mokslo. Vis dëlto tai ne-reiðkia, kad visa, kas nauja, yra pa-siekta per ciniðkà poþiûrá á buvusámokslà, per vertybinio palikimo su-maiðtá. Moksle labiausiai vertinu nuo-seklios minties evoliucijos rezultatus.

Nepriklausomybës laikais lituanis-tikai, taigi ir istorijos mokslui, teikia-mas ypatingas dëmesys. Atsivërë daugiki tol neþinomø ar net oficialiai slëp-tø, naikintø dokumentø bei kitø dalykø.Ar tokia likimo dovana mûsø mokslaspasinaudojo?

Net ir buvusiø santvarkø sàlygomis,turëdami tas varganas galimybes ir tai-kydamiesi prie istoriniø aplinkybiø,mes, ko gero, maksimaliai pasinaudo-jome ðiomis galimybëmis. Turiu minty-je ir modernios tautos kultûros kûrimà,ir kelià á Nepriklausomybæ 1918�1940metais. Net ir sovietinës priespaudosmetais, kaip ir visais laikais, mûsø tau-ta bei visuomenë nepalûþo ir, kiek bu-vo ámanoma, vykdë savo istoriná uþda-viná, ágyvendino susikurtà vizijà. DabarLietuva kaip tauta yra pripaþástama, yratarptautiniø santykiø subjektas. Tai áro-do, kad nepraþuvome.

Istorijos moksle turëtøbûti kaip Ðveicarijoje

Skaièiais tikriausiai neiðmatuosi-me, taèiau, kiek istorijos moksle reikë-tø tradicijos ir kiek naujoviø? Koks san-tykis bûtø tinkamiausias?

Bûtina turëti tam tikrà atramà irkartu viskas turi bûti tobulinama. Pri-simenu, teko bendrauti su JAV lietu-viø iðeiviu, fiziku ir raðytoju Kaziu Al-menu, ðiuo metu gyvenanèiu Lietuvo-je. Jo tëvas kilæs ið Þemaitijos, o mo-tina � ið Ðveicarijos. Tai ðtai K. Alme-nas ir sako: Kai atvaþiuoju á tëvo gim-tinæ, matau, kad per ðimtmeèius ten vis-kas buvo griaunama ir vël statoma iðnaujo. Kai nuvaþiuoju á motinos tëvy-næ, ásitikinu, jog visa, kas gera, palieka-ma, tik pristatoma nauja, tobulinama,kas buvo. Nieko negriaunama ið pama-tø, tik rekonstruojama, gerinama.

Manau, kad mûsø istorijosmoksle ir kultûroje turëtø bûti kaiptoje Ðveicarijoje.

Kûlvirsèiai istorijosmoksle

Ar esama istorikø, kuriø darbaisgalite pasidþiaugti?

Dþiaugiuosi beveik visais. Iðsky-rus vienà kità, kurie, norëdami á saveatkreipti dëmesá, pasirodyti, kartaisverèiasi kûliais kaip cirkininkai are-noje. Tuo tikrai nesiþaviu. Turëjau sa-vo doktorantø, seniau vadintø aspi-rantais. Neþinau, kiek jie mane laiko,nesakau, mokytoju, bet tam tikru glo-bëju. Dþiaugiuosi, kad buvæs manoaspirantas Egidijus AleksandravièiusVytauto Didþiojo Universitete susira-dæs savo vietà, o Aldona Praðmantai-të � Lietuvos istorijos institute. Algir-das Matulevièius, nors ir padejuojadël darbø gausos Mokslo ir enciklo-pedijø leidybos institute, bet jis taippat dirba savo vietoje, Silva Pocytë �Klaipëdos universitete.

Në vienu savo aspirantu ar dok-torantu negaliu skøstis, ar sakyti, kadnuëjo ne tuo keliu. Apskritai neskirs-tau þmoniø á gerus ar blogus. Kartaisesu nepatenkintas, jei pasireiðkia to-kie þmogaus bûdo bruoþai, kurie galir netiktø istorikui. Matote, senoliaivisada linkæ mokyti vaikus, bet ar kasjø pamokymø paiso? Geriausiu atve-ju tik mandagiai iðklauso.

Ko dar nepadarëte, uþ kà sau nega-lite atleisti?

Nepadariau beveik visko, ko tikë-jausi. Maniau, kad ágysiu istoriko spe-cialybæ, bus sàlygos daug nuveikti. Ta-èiau daug metø ne tiek dirbau moks-liná darbà, kiek ieðkojau bûdø, kaipbûtø galima já dirbti. Kaip balansuo-ti, kad ir ant plonos leistinos ribos, betnenukristi. Taip dirbant, darbo rezul-tatai, þinoma, nëra kaþin kokie. Visatai kainavo daug nervinës átampos.Geriausias gyvenimo laikas praëjo nekaþin kokiomis sàlygomis, tad per li-kusá laikà, tegul ir palankesná, kà jaubepadarysi. Negaliu sakyti, kad viskasbuvo gerai, ir norai bei svajonës iðsi-pildë. Yra kaip yra.

Jeigu dabar viskà tektø pradëti iðnaujo, nuo pirmo universiteto kurso �kà savo gyvenime keistumëte?

Remdamasis dabartine patirtimiþinoèiau, á kà kreipti dëmesá, kà stu-dijuoti ir kur verþtis. Pirmiausia dauggyvenimo deðimtmeèiø gailëjausi,kad taip pasisuko likimas, jog tekostudijuoti istorijà. Kasdien tekdavosusidurti su realybe, kai istorijà buvosiekiama paversti ideologijos ir pro-pagandos priemone. Vëlesniais tary-biniais laikais neretai istorija buvostudijuojama, galvojant, kad taip pa-vyks �prisikasti� iki �rajkomo�, pada-ryti karjerà ir panaðiai. Abu su þmo-na labiausiai bijojome, kad sûnus Al-gimantas nesumanytø studijuoti vi-suomeniniø mokslø, taigi ir istorijos.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Geguþës 21 d., tarptautinës eti-kø dienos minëjime, kurá surengëVilniaus pedagoginio universitetoEtikos katedra, kaip áþanga á moks-linæ konferencijà, pirmà kartà ðaly-je parodytas teatralizuotas alegori-nis muzikinis spektaklis Iðminèiaustremtis pagal XVII a. Lietuvos mu-zikinës-teatrinës kultûros drama-turgø K. Garðvilos ir G. Knapijaussceninius veikalus. Tai pagarbusðiuolaikiniø statytojø þvilgsnis á ga-na ilgà europinio religingumo ir darilgesnæ senovës pagonybës tradici-jà. Spektaklio sumanytojø tikslas �supaþindinti renginio sveèius, stu-dentus ir veikalo atlikëjus ne tik suXVII a. meninio ugdymo ir filoso-finio màstymo sistema, veikusiaLietuvos mokyklø, kolegijø bei uni-versiteto mokomuosiuose teatruo-se, bet ir su spektakliais, jø kûrimokriterijais ir vyravusiomis aktualijo-mis. LDK Vilniaus Þemutinës piliesValdovø rûmø bei didikø teatruo-se statytø K. Garðvilos ir G. Knapi-jaus veikaluose tironijai, baimei irpataikavimui prieðinami poelgiai,ákvëpti iðminties bei tëvynës meilës.Tuomet, kai mirtis skelbësi esantivienintelë jëga bei teisingumas þe-mëje ir pasitelkdama neapykantà,þiaurumà, smurtà, sëjo aplink aðt-rias strëles, kalavijus ir kivirèus, ti-këjimas geresniu gyvenimu ir teisin-gumu buvo ðviesiausias to meto lie-tuviø kûrybos bruoþas.

Spektaklio kompozitoriaus Vy-tauto Barkausko ir reþisieriaus dr.Egidijaus Maþinto teigimu, prisi-mindami protëviø scenos veikalus,susipaþástame su savitos kultûros irpasaulëþiûros tiesomis, kurios, kaipir dabartinis gyvenimas, reikalaujadialogo, o ne ásakmiø dogmø beipostulatø.

Nagrinëdami viduramþiø muzi-kines dramas, mokomës suderintiprieðybes ir gerbti senoviniø scenosveikalø bei teziø pliuralizmà, se-miamës pakantumo, kurio mumsðiandien taip trûksta. Siekta, kadvisas spektaklyje dalyvavæs jauni-mas uþdegtø savyje senosios Lietu-vos praeities sakmiø ugná, kad ne-sisemtø svetimø madø ir paproèiøsvetur � kaip tarpukariu sakydavofilosofas prof. Juozapas AlbinasHerbaèiauskas. Toká reginá bûtøgalima parodyti pirmiausia Vil-niaus universitete, o galbût ir Si-mono Daukanto aikðtëje.

Specialiai ðiam vaidinimui Sla-vistikos bei Pedagogikos ir psicholo-gijos fakultetø Lenkø filologijos, Ru-sø literatûros, Meninio ugdymo, Eti-kos katedros sukûrë scenas, todëlatgijo prieð tris ðimtmeèius Lietuvojebuvusiø gudø, lenkø, þydø, rusø irlietuviø kultûros, krikðèioniðkoji beipagonybës religijos, atspindinèiosskirtingø civilizacijø susidûrimà.

Studentai ágavo labai daug nau-jos patirties � retorikos, þodþio val-dymo, plastikos, judesio, taip patdràsos, vaidybos, minties ir muzikossintezës pajautimo. Tai jiems praversvëliau dirbant mokyklose. Atlikda-mas Lenkijos karaliaus ir LietuvosDidþiojo kunigaikðèio Mykolo Kari-buto-Viðnioveckio vaidmená debiu-tavo Laurynas Baltuðnikas. Jis pirmàkartà dalyvavo vaidinime kartu su

Tikrasis menasgimsta tyloje

savo likimo broliais aklaisiais talen-tais � maþuoju dainininku DeividuMankevièiumi ir Jareku Sankovskiu,Antano Jonyno akløjø ir silpnaregiømokyklos moksleiviais. IðskirtiniVilniaus pedagoginio universitetodëstytojai, darbuotojai, doc. Marga-ritos Gedvilaitës choras, Þemynosdramos studijos moksleiviai entu-ziastingai ásitraukæ á praeities dra-maturgo veikalo pastatymà. Dþiugi-na, kad spektaklio kûrëjai integravoneágalius ir gyvenimo nuskriaustus,bet ypatingai gabius moksleivius,studentus, jiems patikëjæ sudëtingusvaidmenis. Pagrindinio vaidmens ak-toriaus motina Tatjana Baltuðnikie-në iki spektaklio likus savaitei abe-jojo, ar sûnus Laurynas susidoros sunelengvomis persikûnijimo ir vaidy-bos uþduotimis. Baiminosi dël ðioVilniaus pedagoginio universitetomagistranto, kuriam buvo skirtassvarbiausias karaliaus vaidmuo, svei-katos. Taèiau po spektaklio ji laimin-ga dëkojo spektaklio statytojams.

Kultûros filosofas doc. Krescen-cijus Stoðkus teigia, jog tikrasis me-nas gimsta tyloje, nebûtinai valsty-binëse institucijose, nebûtinai kul-tûros ir meno centruose ir ne ten,kur byra daug pinigø... Matytas re-

ginys yra vienas ástabiausiø, kuriønerasite Lietuvos teatruose ir mies-tø aikðtëse. Jis gimë katakombose.Vilniaus pedagoginis universitetastapo ðia vieta.

Spektaklio kulminacija � prûsødelegacija ir senovës pagoniø Krivisgimtàja kalba skaito prakalbà didþia-jam kunigaikðèiui jo rûmuose, Vil-niuje. Taèiau vyriausiasis teisëjas at-ima prakalbos tekstus ir atiduodakaraliui M. K. Viðniaveckiui, ið ku-rio rankø paëmusi motina lietuvið-kus tekstus suplëðo ir sutrypia. Lie-tuvybë nepageidaujama valstybinëseástaigose. Ten ðeimininkauja euro-pieèiai. Dël to nenusimenantis LDKkunigaikðtis M. K. Viðniaveckis kvie-èia didikus ir uþsienio diplomatusbei sveèius á pokylio salæ vaiðëms.Nesantaika tarp didikø ir magnatøgrupuoèiø akivaizdi beveik kaipðiandien... Spektaklis apie valdþiostroðkulá ir netektá, nestabilumà, sà-mokslus, lietuvybës niekinimà sve-timðaliø dþiaugsmui susisiekia su nemaþiau skaudesne ðiandiena, judanteuropietiðkø vertybiø linkme�

Romualdo Sauliausir Tomo Razmaus

reportaþas

Scena ið XVII a. Lietuvos dramaturgo K. Garðvilos spektaklio �Iðminèiaus tremtis�,pastatyto Vilniaus pedagoginiame universitete

Atgijæs 1670 m. Vilniaus skersgatvis bei aklieji piemenukai Jonukas irJarikas (Antano Jonyno akløjø mokyklos moksleiviai Deividas Mankevièius

ir Jarekas Sankovskis) ið Barèiø kaimo

BIOCHEMIJOSINSTITUTAS

skelbia priëmimà á biochemijos mokslo krypties dieninæ doktorantûrà.

Stojantieji pateikia:� praðymà instituto direktoriaus vardu,� gyvenimo apraðymà,� kvalifikacinio magistro laipsnio arba jam prilygstanèio aukðtojo ið-

silavinimo diplomo ir jo priedo kopijas,� dviejø mokslininkø rekomendacijas,� paskelbtø mokslo darbø sàraðà ir darbø kopijas, jei jø nëra � dokto-

rantûros krypties moksliná referatà,� kitus priëmimo skelbime nenurodytus, bet jø nuomone, svarbius do-

kumentus.

Dokumentai priimami iki rugsëjo 1 d. adresu: Mokslininkø g. 12,203 kab., LT-08662 Vilnius. Telefonas pasiteiravimui (8 ~ 5) 272 91 44.Konkursas vyks rugsëjá.

Direktorius

8 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

Sizifo akmená ritinoá kalbos kalnà (1)

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Naujojo �Lietuviø-italø kalbø þodyno� autorius � Vytauto Didþiojo universitetolektorius Stefanas Lanca

Man ásiminë televizijos laida, ákurià buvo pakviesti platesniø hori-zontø Lietuvos kalbininkai, mëginæpaneigti, kad jie, taisydami kalbà,grieþtai jà atsieja nuo paplitusiosvartosenos.

Gal iðties Lietuvos kalbininkaidaug grieþtesni uþ savo italø kolegas?

Italø kalbininkai, norëdami ap-ginti italø kalbà, jau seniai tarsi ne-benaudoja ginklø.

Vadinasi, kalbà galima apginti irbe ginklø?

Nemanau. Taèiau kalbëdamasapie italø kalbininkus, galiu pasaky-ti, kad jie daug ir tuðèiai ðneka, á þmo-niø nuomonæ visai neásiklausydami.Italijoje apskritai nëra jokiø ástatymø,kurie saugotø gimtàjà kalbà.

Lietuvoje turime Valstybinës lietu-viø kalbos ástatymà, vadinasi, lietuviøkalba turi valstybinës kalbos statusà.Jûs, italas, toká ástatymà vertinate kaipprivalumà ar kaip trûkumà?

Manau, kad tai privalumas. Da-bar italø kalba labai uþterðta sveti-mybëmis, ypaè ið anglø kalbos. Rei-këtø tà svetimþodþiø lavinà sustab-dyti.

O kaip tai padaryti dabartinëjeEuropoje, kai sienos atviros, atsiveria-ma vis plaèiau kitoms kultûroms?

Nieko nepavyks padaryti. Að la-bai skeptiðkai vertinu tokias pastan-gas. Tuo labiau, kad ir kalbotyros sri-tyje dirbantys kai kurie italai linkæmanyti, kad toks kalbos uþterðimassvetimybëmis yra natûralus. O prieðnatûralø procesà jokiø grieþtø prie-moniø ir neverta imtis. Todël net irkalbëti apie italø kalbos grynumà �tuðèias reikalas. Að visai nepritariutokiam poþiûriui, bet labai daug kasItalijoje dabar bûtent taip galvoja.Deja.

Ðviesios ateities mûsøkalboms neprognozuojaItalijà uþplûdo atvykëliai ið Maro-

ko, Tuniso bei kitø arabø kraðtø. Kolkas jie gal nekelia italø kalbai dideliopavojaus. Taèiau augs jø vaikai ir ne-þinia kaip jiems seksis integruotis á ita-lø kultûrà. Tikriausiai tëvai norës, kadjie mokytøsi ir savo kalbos, gal reika-laus ir savø mokyklø. Ar nekils italamssunkumø, taip pat ir filologinio pobû-dþio, apie kurias ðiandien dar nesusi-màstoma?

Italijoje daug imigrantø, jie labainaudingi mûsø ðalies ekonomikai, irað á juos þvelgiu be jokio rasistinionusiteikimo. Taèiau ðviesios ateities

italø kalbai neprognozuoju. Tokioskalbos kaip italø uþtikrintai riedapraþûties keliu. Tai priklauso ne tiknuo to, kad Italijoje daugëja imig-rantø.

Esate lotynø kalbos specialistas, to-dël man ir knieti paklausti: ar po ke-liø ðimtø metø apie italø kalbà nebuskalbama kaip apie lotynø kalbà, kurijuk yra mirusi kalba?

Labai sunku pasakyti. Vis dëltokeliasdeðimt milijonø þmoniø ðian-dien kalba italiðkai. Kà tada reikëtøpasakyti apie lietuviø kalbà, kuriakalba tik keli milijonai þmoniø? Ta-èiau jei iðliks Lietuva ir lietuviø kal-ba, tai turëtø iðlikti ir italø kalba.

Lietuviø kalbos padëtis, ko gero,daug sudëtingesnë uþ italø kalbos pa-dëtá. Pagaliau visi tie procesai, kuriejau dabar matomi Italijoje, netrukusuþgrius ir Lietuvà. Vargu, ar tai page-rins lietuviø kalbos padëtá.

Manau, kad Lietuvos kalbinin-kams teks susitaikyti su naujais po-þiûriais, vis svarbesnis vaidmuo teksekonominiams veiksniams, verslui.Italijoje tai ir lëmë, kad anglø kalbaásigalëjo ir net ið vartosenos iðstûmëdaug italiðkø þodþiø.

Jûs tai konstatuojate ðalta-kraujiðkai, protu suvokdamas neiðven-giamybæ to, kas vyksta. O gal iðgyvenateemociðkai visa, kas ðiuo metu vyksta,tik neparodote?

Kad gyvename praradimø metà,niekas negali abejoti. Taèiau në vie-nas ið mûsø nieko negali pakeisti.Nebent galime stengtis uþsienyjekuo aktyviau mokyti italø kalbos uþ-sienieèius.

Dienraðèio puslapiuosemeðkeriojo þodþius

Gráþkime prie Jûsø asmeninës pa-tirties, kai ëmëte tyrinëti lietuviø kal-bà. Kokius sunkumus patyrëte?

Pirmiausia turëjau suprasti, ko-kios apimties turi bûti sudaromas þo-dynas. Kitaip tariant, pagal kokius þo-dþius reikia rinkti þodþius? Norëjau,kad Þodyne bûtø pateikti ne tik rað-to, bet ir daug ðnekamosios kalbos þo-

dþiø. Ið dalies rëmiausi raðomosioskalbos daþnumo þodynu, taèiau taippat turëjau sukaupæs medþiagà ið pa-grindinio ðalies laikraðèio. Galiu pa-sakyti, kad á savo sudarytà Þodynàátraukiau visus þodþius, per metus ið-spausdintus pirmajame Lietuvos rytopuslapyje, kurá rasdavau internete.Visus tuos straipsnius perskaièiau irvisus ten pavartotus þodþius iðnagri-nëjau, kad galëèiau kuo atidþiau ið-skirti jø reikðmes bei pateikti kuodaugiau pavyzdþiø. Taigi siekiau, kadir italø, ir lietuviø skaitytojas gautø

kuo daugiau naudos ið kiekvienamþodþiui skirto straipsnelio.

Kodël rinkotës �Lietuvos rytà�? Arðis dienraðtis geriausiai atspindi da-bartinæ kasdienæ lietuviø kalbà? O galdël to, kad ðio dienraðèio pirmame pus-lapyje maþiausia þodþiø ir daugiausianuotraukø?

Tarp man lengviausiai prieinamølaikraðèiø ðis ne tik yra labiausiai pa-plitæs, bet ir tas, apie kurio kalbà ge-riausiai buvo atsiliepiama. Ir bûtentlaikraðèiø kalba yra kasdienë, gyva,visø suprantama kalba, todël jø þo-

dþiai turi bûti átraukti á þodynà. ApieKauno dienos internetinius puslapiussuþinojau truputá vëliau, kai jau bu-vau pradëjæs rinkti Lietuvos ryto pus-lapiuose vartojamus þodþius.

Þodynas � tai neenciklopedija

Ar tuose dienraðèio puslapiuoseradote mokslinës terminijos ir sàvokø?Apskritai ar tam skyrëte kiek didesniodëmesio �Þodyne�?

Turiu pasakyti, kad 32 tûkst. þo-dþiø � tai dar ne enciklopedija.Moksliniai terminai labai svarbûs,bet á tokio pobûdþio pirmà Þodynàdaug jø negalëjo patekti. Kitoks yraðio Þodyno sumanymas. Taèiau manteko pavartyti nemaþai mokslinës li-teratûros, ir ypaè ið botanikos bei zo-ologijos srièiø daug þodþiø pateko áðá Þodynà. Beje, man paèiam dauge-lio tø þodþiø, prieð imantis ðio dar-bo, neteko girdëti.

Kodël iðskirtiná dëmesá skyrëte bo-tanikai ir zoologijai?

Man labai patinka gamta. Galtodël ir Lietuva ið karto iðsikovojovietà mano ðirdyje. Taèiau Þodynerasite nemaþai terminø ir ið techno-logijos srities.

O kaip tarptautiniai þodþiai, kokiavieta jiems teko �Þodyne�?

Apskritai tarptautiniams þo-dþiams lietuviø ir italø kalbose tenkalabai svarbi vieta, todël jø nepaisytinegalëjau. Aiðku, jø daugiau rasitetarptautiniø þodþiø þodyne, nes, kar-toju, mano Þodyno paskirtis kita.

Ir giminës ne visadasusikalba

Ar daug sàsajø radote su italø kal-ba, tyrinëdamas lietuviø kalbos þo-dþius?

Mûsø kalbos vystësi atokiai vie-na nuo kitos. Dël to gali bûti sudë-tinga ieðkoti tokiø ryðiø. Kita vertus,ið senø raðtø tas sàsajas galima atsek-ti. Daþniausiai tie ryðiai uþsimegzda-vo per tarpininkus � per kitas kalbas.Pavyzdys � muzikos terminija. Arbareikëtø þiûrëti á tokius senus þodþius,kurie vartojami ir kitose kalbose, tai-gi yra bendri daugeliui kalbø.

Negalima tvirtinti, kad du panaðiaiar net vienodai skambantys þodþiaiskirtingose kalbose, ir dar jei jø reikð-më sutampa ar bent panaði, tai jau bû-tinai italø kalbos paveldas. Juo labiaubûtø klaida tvirtinti, kad lietuviø kal-bos þodþiai kaþkokiu bûdu pateko áitalø kalbà.

Geguþës 7 dienos popietæ Lite-ratûros namuose (Casa delle Lette-rature) Romoje vyko Lietuvos lite-ratûrà bei kinà pristatantis vakarasLituania: letteratura e cinema.

Pirmiausia vyko susitikimas suitalø mokslininku baltistu PietruUmbertu Dinniu, skaièiusiu paskai-tà apie lietuviø kalbà ir literatûràLietuviø literatûros istorijos momen-tai (Momenti di storia letteraria litu-ana). Ðioje popietëje apie lietuviøliteratûrà buvo ne tik kalbama, betir skaitomi konkretûs lietuviø lite-ratûros kûriniai, iðversti á lietuviøkalbà: Anna Isabelle Squarzinaperskaitë vienà lietuviø liaudies pa-sakà, iðtraukø ið Kristijono Done-laièio Metø, Antano BaranauskoAnykðèiø ðilelio, taip pat JustinoMarcinkevièiaus, Marcelijaus Mar-tinaièio bei Tomo Venclovos eilë-

raðèiø.Vakarinë ðio renginio da-

Romoje pristatyta lietuviø lieratûra ir kinas

lis buvo skirta lietuviðkam kinui. Li-teratûros namuose buvo pristatyti irparodyti Arûno Matelio ir AudriausStonio filmas Skrydis per Lietuvà ar-

ba 510 tylos sekundþiø (2000) ir Ðarû-no Barto filmas Mûsø nedaug (1999).

Ðio vakaro metu taip pat buvopristatyta ir platinama Lietuvos am-

basados Italijoje ir asociacijos Biblio-teca Europea iðleista literatûros anto-logija Lietuva. Truputis prozos ir poezi-jos (Lietuva. Lituania. Qualche prosae verso), pristatanti lietuviø literatû-rà italø kalba. Be jau minëtø popie-tëje skaitytø poezijos kûriniø bei P. U.Dinnio paskaitos, ðioje knygoje taippat skelbiami Boriso Biancheri�o, Eu-ropos bibliotekø asociacijos prezi-dento, ir Edmino Bagdono, Lietuvosambasadoriaus Italijoje, áþanginiaitekstai, taip pat Danieliaus Muðinskopasakojimas, dvi lietuviø liaudies pa-sakos (viena jø � Eglë þalèiø karalie-në), kelios Mikalojaus KonstantinoÈiurlionio, A. Raphaël ir LeonardoGutausko paveikslø reprodukcijos.Knygoje taip pat paskelbti ir trumpibio-bibliografiniai duomenys apieknygoje publikuotø kûriniø ir jø ko-mentarø autorius.

Italijos kultûros ministerija parë-më dar vienos su Lietuva susijusios

knygos iðleidimà. Knyga Poeti d�Eu-ropa (Europos poetai) pasirodë Ro-moje, 2004 m. balandá ir buvo skirtageguþës 1-os dienos minëjimui, t. y.Lietuvos bei kitø naujø ðaliø priëmi-mui á Europos Sàjungà. Knygojespausdinami visø 25 ES ðaliø nariøpoezija originalo kalba su vertimu áitalø kalbà, taip pat trumpi bio-bib-liografiniai duomenys apie poetàabiem kalbomis. Lietuvà ðiame rin-kinyje atstovauja Paulius Ðirvys, o joeilëraðtá Að � berþas (Lo sono betul-la)á italø kalbà iðvertë P. U. Dinnis.Ðiame poezijos rinkinyje paskelbtilatvio Knuto Skujenieko, esto Jaan�oKaplinski�o, Kipro poeto Nikos�oKrondiotis�o, lenkø poetës WisùavosSzymborskos, slovako Milan�o Ru-fus�o, slovëno Ciril�o Zlobec�o, veng-ro Attilos József�o ir senøjø ES ða-liø nariø poetø eilëraðèiai.

Vitalija Pilipauskaitë

KALBA IR ÞODIS

Knyga �Europos poetai� skirta Lietuvos bei kitø naujø ðaliø priëmimui á Europos Sàjungà.Lietuviø literatûra pristatyta antologijoje �Lietuva. Truputis prozos ir poezijos�

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 9Kaip toks jaunas þmogus, ir dar

dirbdamas vienas, be pagalbininkø,sugebëjo sudaryti toká didþiulá �Lietu-viø-italø kalbø þodynà�, kuriame yranet 32 tûkst. þodþiø?

Ið tiesø nuostabos vertas dalykas,nes jis ðá þodynà paraðë per trejus arketverius metus. Darbas buvo labaiintensyvus. Pats Stefanas Lanca perÞodyno pristatymà sakë, kad antràkartà tokio darbo nesiimtø. Jaunat-viðkas maksimalizmas kartais duodalabai gerø rezultatø, nes jaunystë darneþino, kà reiðkia padaryti toká dar-bà, kol padaro. O kai suþino � jau pa-daryta.

Padaro tik todël, nes neþino, kadtokio darbo beveik neámanoma pada-ryti?

Taip, nes në neásivaizduoja, kiektai kainuoja jëgø. Pirmiausia turiugalvoje dvasines jëgas, nors nerei-kia pamirðti ir fiziniø. Þodynas iðtiesø áspûdingas. Að já ásigijau, pa-varèiau per pristatymà, bet dar ne-sinaudojau. Þodyno juk neskaitainuo pradþiø, bet vartai ir suprantipo truputá.

Þodynà tenka �prisijaukinti�, be-je, kaip ir kiekvienà knygà. Bent jauman paèiam ðis jausmas paþástamas.Esu tikras, kad taip yra ir daugeliui ki-tø skaitytojø.

S. Lancos Þodyne man patiko,kad autorius stengiasi pasirinkti,kur kokias nuorodas tikslingiau þy-mëti. Teoriðkai sakoma: norint, kaddviejø kalbø þodynas aptarnautø dvitautas, reikia net keturiø þodynø.Jei kalbame apie Lietuviø-italø kal-bø þodynà, tai reikia dviejø þodynø:vieno þodyno lietuviams, ir kito � vi-sai kitokio � italams. Tas pat kalbantapie Italø-lietuviø kalbø þodynà �taip pat autorius raðydamas turi gal-voti apie du atskirus þodynus � lie-tuviams ir italams. Tø dviejø þody-nø struktûra ir þodyninis apraðasðiek tiek keièiasi.

S. Lanca norëjo patenkinti abie-jø tautø skaitytojus, jis darë tarsisintezæ. Kai negalëdavo labai tiks-liai iðlaikyti abiems tautoms reika-lingø reikalavimø, imdavosi kai ku-

Skirtingas funkcijasatliekantis þodynas

Italø kalbininko Stefano Lancos (Stefano M. Lanza) sudarytà Lietuviø-italø kalbø þodynà komentuo-ja prof. Giedrius SUBAÈIUS.

riø gudrybiø. Ten, kur autorius ma-no, kad italas savaime supras, o lie-tuvis � ne, jis santrumpas ir komen-tarus pateikia lietuviðkai. Kur ásiti-kinæs, kad lietuviams ir taip aiðku,o italams � abejotina, S. Lanca pa-teikia italiðkus paaiðkinimus. Labaiiðradingas, nors ir netradicinis,sprendimas.

Gal pavyktø prisiminti koká norskonkretø pavyzdá.

Antai sàvoka galindai. Mes, lie-

Gerbiamasis Profesoriau, kaipvertinate savo tautieèio ir buvusio stu-dento Stefano Lancos paraðytàjá �Lie-tuviø-italø kalbø þodynà�?

Pagaliau turime pirmà dideláprofesionaliai parengtà Lietuviø-italø kalbø þodynà. Þodyne 32 tûkst.þodþiø. Iki ðiol turëjome Italø-lietu-viø kalbø þodynà, sudarytà ValdoV. Petrausko (treèias leidimas pasi-rodë 2002 m.).

Sunku patikëti, kad iki ðiol nebû-tø iðleista �Lietuviø-italø kalbø þody-no�. Gal að ne taip Jus supratau?

Pabrëþiau, kad Stefano Lancosparengtas Þodynas yra pirmas pro-fesionalus þodynas. Buvo iðleistasItalijoje Alessandro Parenti pareng-tas þodynas (Dizionario italiano-litu-ano, Vallardi, 1994 m.), o Lietuvo-je � Linos Limantaitës Italø-lietuviø,lietuviø-italø kalbø þodynas. Beje,pastarajame þodyne � 13 tûkst. þo-dþiø. Jau nemaþai, visai geras þody-nas. Taèiau Stefano Lancos Þodynasir pagal þodþiø kieká ir parengimokokybæ gerokai lenkia prieð tai bu-vusius.

Ar jau spëjote susipaþinti su nau-juoju �Þodynu�? Ar matëte tik tiek,kiek jis buvo pristatytas Italø kultûroscentre Vilniuje?

Buvau pirmasis þodyno skaitytojasApie Stefano Lancos (Stefano M. Lanza) paraðytà Lietuviø-italø kalbø þodynà kalbamës su Bolonijos universiteto Italijoje profesoriumi

Pietru Umbertu DINIU (Pietro Umberto Dini), kurá paþástame kaip kalbininkà, vertëjà ir kultûros istorikà.

tuviai, þinome, kas tai yra � viena iðneiðlikusiø baltø tautø, bet italai vei-kiausiai neþino. Todël autorius aiðki-na þodþio prasmæ italø skaitytojui.Jei aiðkintø abiejø kalbø skaityto-jams, tai reikëtø dviejø þodynø, nesjis iðsipûstø ir bûtø nelabai funkcio-nalus. Tokià sunkenybæ bûtø sunkukilnoti, o papildomos didelës naudosnebûtø.

Taigi vertintina tai, kad autoriuslabai praktiðkai stengësi ávertinti ir

atsiþvelgti ir á italø, ir á lietuviø skai-tytojø poreikius. Juk kam yra dvikal-bis þodynas? Lietuviai ið to þodynopirmiausia mokosi kalbëti arba raðy-ti italiðkai, o italai � skaityti lietuvið-kai, bet ne raðyti. Taigi dviem tau-toms ðis Þodynas atlieka dvi visaiskirtingas funkcijas. Manau, kadS. Lanca gana sumaniai sugebëjo su-jungti tas dvi skirtingas funkcijas.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Privalëjau su ðiuo Þodynu susi-paþinti gana iðsamiai, nes man tekobûti jo recenzentu prieð spausdi-nant Þodynà. Taigi buvau pirmas ðioÞodyno skaitytojas.

Ádomu, koks jausmas apimaskaitant �Þodynà� nuo pirmo ikipaskutinio þodþio, perþiûrint visus32 tûkst. þodþiø?

Iðties, buvo nelengvas darbas,nes reikëjo labai greitai já padaryti.Toks buvo leidyklos reikalavimas.Taèiau kadangi Þodynas buvo koky-biðkai paraðytas, tai man darbas pa-lengvëjo. Teko paraðyti ir pratarmæðiam Þodynui.

Kaip atsitiko, kad jaunas þmogusëmësi tokio didþiulio darbo?

Ið tikrøjø vienam þmogui taimilþiniðkas darbas. Taèiau StefanasLanca Kaune gyvena jau ketveriusar penkerius metus, gerai iðmokæslietuviðkai. Tai ne pirmas jo didelisdarbas, bet pats svarbiausias. Jis yraparaðæs pasikalbëjimø knygelæ Par-lo lituano (Kalbu lietuviðkai). Ði pa-sikalbëjimø knygelë iðleista Italijo-je. Stefanas Lanca yra baigæs loty-nø kalbos specialybæ Bolonijos uni-versitete. Dabar domisi kontrasty-vine lietuviø ir italø kalbotyra.

Ar daug pastabø pateikëte jauna-

jam kolegai kaip jo sudaryto �Þody-no� recenzentas?

Mûsø nuomonës daþniau sutap-davo, nei skirdavosi. Bûdinga ðioÞodyno savybë, kad jame pateiktadaug ðnekamosios kalbos pavyz-dþiø, netgi tokiø, kuriø Lietuviø kal-bos komisija vargiai ar rekomen-duotø vartoti. Taèiau ið tiesø tai Þo-dyno privalumas. Ið Þodyno skaity-tojas galës suþinoti, kad toks þodisgyvojoje kalboje yra ir tariamà jákasdien galima iðgirsti. Ar skaityto-jas pats norës já vartoti, tai jau jo as-meninis reikalas.

O kaip �Þodyno� sudarytojas tuoskasdieninëje lietuviø kalboje vartoja-mus þodþius verèia á italø kalbà? Artaip pat ne visai vartotinais posa-kiais?

Þinoma, teko laikytis to patiesprincipo: jei lietuviðkas þodis yra iððnekamosios kalbos, ne visai litera-tûrinis, tai ieðkota ir atitinkamø ita-liðkø posakiø.

Ar Italø kalbos komisija taip pataprobuoja vartotinus þodþius? O galItalijoje galioja sava tvarka?

Italijoje kalbos komisijos dar-bas nëra toks veiksmingas kaipLietuvoje. Kiekvienas italas kalba,kaip iðmano ir kaip nori. Kontrolë

jei ir yra, tai paprasto kalbëtojo ne-pasiekia.

Kaip tai reikëtø suprasti? Kalbë-senos demokratija? O gal tolerancijakitaip kalbanèiøjø atþvilgiu?

Net neþinau, kaip tai pavadinti.Kaip vertinate tokià laisvæ?Ávairiai. Kartais gerai, kartais

blogai. Taèiau laikausi poþiûrio, kaditalø kalba turi vystytis be paliovos,kaip kiekviena gyva kalba.

Vis dëlto pripaþinkite, jog lietuviøir italø kalbos Europoje neuþima ly-giavertës pozicijos.

Þinoma, italø yra 60 milijonø, olietuviø tik 3 milijonai, todël galKalbos komisija Lietuvoje stipriauveikia nei Italijoje.

60 milijonø Italijoje ir dar priedopusë Èikagos, jei spræstume pagal re-þisieriaus Frensio Kopolos filmàKrikðtatëvis.

(Juokiasi.) Gal ið tiesø taip iryra. Bet mums pats laikas skubë-ti á Italø kultûros centrà, kur busgalima paðnekinti patá Lietuviø-italø kalbø þodyno autoriø Stefa-nà Lancà.

Aèiû ir uþ ðá trumpà pokalbá.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Kalbininkai prof. Giedrius Subaèius ir prof. Pietras Umbertas Dinis Lietuvos Respublikos Vyriausybës rûmuose prie parodos,skirtos �Lietuviø kalbos þodyno� pabaigtuvëms, stendo (2002 m.)

Taèiau italø ir lietuviø kalbos pri-klauso tai paèiai indoeuropieèiø kalbøðeimai, tad ðia prasme giminingos.

Ið tikrøjø reikëtø ðá klausimànagrinëti kaip atskirà. Norëdamastæsti pradëtàjà potemæ, galiu pateiktivienà pavyzdá. Ðtai lietuviðki þodþiaikûmas ir kûma.

Rusai taip pat tuos þodþius turi.Taip. Ir, ko gero, tai labiau rusið-

kas þodis nei lietuviðkas. Taèiau ðtaikà noriu pasakyti. Pietø Italijoje yraþodis kumpa arba kuma. Jø reikðmëta pati, kaip ir rusø bei lietuviø kal-bose. Vis dëlto nedrásèiau teigti, kadesama tiesioginio ryðio. Kartais rei-këtø giliau panagrinëti tokiø þodþiøkilmæ.

Arba ðtai lietuviðkas þodis lankà.Lombardijos tarmëse yra þodislánka (it. lanca), kuris taip pat reið-kia upës uþlietà pievà. Negalëèiau ið-aiðkinti to þodþio kilmës istorijos.Tuo labiau kad dabar tuos þodþius ci-tuoju ið atminties ir visai nenorëèiaupats nuklysti á lankas.

Gal gimæs ne komandiniamdarbui

Kokio kûrybinio darbo dabar þa-date imtis?

Per Þodyno pristatymà Vilniu-je, Italø kultûros centre, skelbiausavo norà, kad laikas bûtø sudary-ti ir iðleisti naujà Italø-lietuviø kal-bø þodynà. Taèiau iðkart pareiðkiausavo nuomonæ: tai turi bûti koman-dinis, o ne vieno þmogaus darbas.Vienam þmogui tai labai sunkusdarbas. Sekti kalboje vartojamusþodþius ir nuolat galvoti, ar ádëjaiá Þodynà ðià ar kità þodþio reikðmæ,nuolat tikrinti gana varginantisdarbas. Man artimi þmonës galëtøpaliudyti: kai raðiau Þodynà, sumanimi jiems buvo tikrai sunkubendrauti. Tik bijau, kad nemokë-èiau dirbti komandoje.

Klausydamasis, kaip þmonës ðne-ka, tikriausiai pastebëdavote ir daugklaidø?

Kai iðgirsdavau netaisyklingaiðnekant, tuojau paklausdavau, kodëltaip buvo pasakyta, ar taip galima sa-kyti, ar tai tarminë reikðmë, ið kurtaip tariant þmogus iðgirdo � ið ma-mos ar ðiaip kur kitur vartojant? Ási-vaizduoju, kad mano paðnekovamsbûdavo baisu iðklausyti ðitiek manoklausimø ir dar rasti atsakymus.

Þodynas vertas gyvenimoKo gero, kiekvienam nebûtø pa-

prasta pasakyti, kur teko girdëti vieno-ká ar kitoká posaká, retesná þodá.

Þinoma, daugiausia taip terori-zavau sau artimos aplinkos þmones.Neámanoma paraðyti þodyno, jei dëljo neaukoji savo gyvenimo.

Gal auka pernelyg didelë ir jaugailitës, kad ëmëtës tokio Sizifo darbo?

Gailiuosi? Niekada. Tuo labiaunesigailiu dabar, kai sunkumai likopraeityje, ir dabar matau savo pastan-gø vaisius. Koðmaras baigësi, galiu at-sipûsti. Dabar savo jëgas turëèiau nu-kreipti á doktorantûros disertacijosdarbà.

O kaip tada �Italø-lietuviø kalbøþodynas�, apie kurio reikalingumà uþ-siminëte? Nejaugi bûtø sudarinëjamasbe Jûsø?

Jei dalyvauèiau atvirkðtinio Italø-lietuviø kalbø þodyno sudarymo dar-be, siekèiau, kad ateityje bûtø pa-rengtas standartinis vienatomis Ita-lø-lietuviø, lietuviø-italø kalbø þody-nas ir kad ið jo bûtø galima tik papil-dyti ávairiø þodþiø reikðmes. Vis dël-to, manau, kad tà darbà turëtø darytijau kiti þmonës.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

KALBA IR ÞODIS

10 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

Pradþia Nr. 11

Ypaè grieþtas savøjø atþvilgiu

Antanas Baranauskas (1835�1902)Seinø vyskupu buvo paskirtas ir èia at-vyko 1897 metais. Prieð 40 metø buvoparaðæs Anykðèiø ðilelá, taèiau ir dar100 metø praëjus juk nieko stipresnio,áspûdingesnio apie Lietuvos gamtà irneparaðyta. Kaip tà gamtà mato, girdi,jauèia ir suvokia lietuvis, kaip per gam-tos vyksmus, reiðkinius sugeba apie sa-ve patá, tautieèius ir visà kraðtà pasaky-ti, ko gero, daugiau negu kad kitomisaplinkybëmis jam pavyktø. Nemirtin-gas kûrinys. Seinuose A. Baranauskaspasireiðkë kaip labai rûpestingas vysku-pas: lankë parapijas, mokë kunigus irþmones, vertë tikybinius raðtus á lietu-viø kalbà ir reikalavo, kad kunigai vie-nodai visur mokytø katekizmo. Pirmasið vyskupø Seinø katedroje á þmonesprabilo lietuviðkai. Tai ávyko 1897 m.gruodþio 28 dienà. O juk tai ta pati ka-tedra, kurioje kadaise buvo pareikðta,kad Dievas lietuviø kalbos nesuprantàs.Reikëjo á Seinus atvykti Antanui Bara-nauskui, kad Visagalis pradëtø supras-ti lietuviðkai. Argi ne maþutëliø, skriau-dþiamø ir silpnøjø balsas pirmiausia pa-siekë Aukðèiausiàjá?

Vis dëlto A. Baranauskui tuo me-tu svarbiausia, matyt, buvo ne tiek tau-tinës, kiek evangeliðkosios tiesos. Vys-kupas vienodai teisingas siekë bûti lie-tuviams ir lenkams, kartais lietuviamsatrodë net tëviðkai grieþtesnis, nei len-kams. Kai lenkai dvarininkai lietuviuskunigus skøsdavo, vyskupas stodavo,bent lietuviams taip atrodydavo, �nu-skriaustø� lenkø pusën. Taigi grieþtumaspirmiausia savøjø atþvilgiu. Gal tame sly-pëjo ir ganytojiðka vyskupo iðmintis?

Kelionë á Seinus, Punskà irsenàjà jotvingiø þemæ (3)

Kita vertus, juk net ir lenkams jisaiðkino lietuviø kalbos privalumus,jos ðvelnumà ir stiprumà, ypaè jeireikia perteikti itin subtilius poezijosar tikëjimo dalykus. Lankydamasdzûkiðkas parapijas, anykðtënas vys-kupas ir poetas ðirdyje, be to, mate-matine logika apdovanotu protu,mielai dzûkuodavo su vietos þmonë-mis ir dar mokëjo graþiai pagirti jøtarmæ. Kunigams yra pasakæs: kai tiklietuviðka spauda bus leista, ásteigsi-às dzûkiðkà laikraðtá ir pasistengs,kad dzûkiðka tarmë �gautø virðø�tarp visø lietuviðkø tarmiø. Iki spau-dos draudimo panaikinimo dar bu-vo likæ penkeri metai, bet to laikoA. Baranauskas jau nesulaukë.

Seinuose raðë giesmes, ëmësiir didþiausio savo darbo

Vyskupas jautë silpstanèias savojëgas, kaltino senatvæ. Norskokia senatvë � jam tebuvo 65metai, kai áþengë á naujà XXamþiø. Net keista skaityti, kaiprof. Mykolas Birþiðka Lietu-viðkoje enciklopedijoje Anta-nui Baranauskui skirtamestraipsnyje raðo: atvykæs vys-kupu á Seinus 63 metø senis at-gijo ir kaip tikybinis poetas. M.Birþiðka taip raðë 1934 metais,kai jam paèiam buvo 52 metai.

Ið tiesø 40 metø pamirð-tas poetinis darbas buvo tar-si ið naujo atgaivintas. A. Ba-ranauskas raðë giesmes vienàpo kitos, kai kurioms ir gaidasparaðë. Gal taip þvalinanèiaijá veikë Seinø oras ir visa ap-linka, o gal jautë, jog labai ne-daug liko ðioje þemëje ir

ðiems dzûkeliams tarnauti.Kaip bebûtø, vyskupas dirbo la-

bai átemptai, net lankydamas baþny-èias vakarais raðë giesmes, bet dau-giausia vis dëlto sekësi raðyti Seinuo-se. Daþniausiai tai tekstai, iðversti iðlotynø ir lenkø kalbø. Tas giesmesA. Baranauskas siuntë á Kaunà kuni-gø seminarijos rektoriui kun. JustinuiDovydaièiui, savo jaunystës draugui iðakademijos laikø. Laiðke jis vos neprakeikia tuos, kurie bent vienà jogiesmiø teksto eilutæ drástø pakeisti.Per kunigus ir kitais bûdais stengiasitarp þmoniø tas giesmes iðplatinti. Taisekësi, baþnyèiose tos giesmës buvogiedamos, plito. Þmonës jas priëmëkaip ir jaunystës metais A. Baranaus-ko paraðytas Artojø giesmes.

1901 m. sausio paskutinæ dienàA. Baranauskas baigë raðyti pasku-tinæ savo giesmæ Tëwo esybës iszreis-zka. Vasarà dar lankësi Varðuvoje ir

Peterburge, kur rûpinosi lietuviðkosspaudos gràþinimo reikalais. Atro-do, reikalai krypo á gera. Gráþæsëmësi paties didþiausio savo darbo:pradëjo versti á lietuviø kalbà Bibli-jà ið lotyniðkos Vulgatos su lenkiðkuVuikos vertimu. Ðá darbà tikëjosi nu-veikti per dvejus metus, bet tam te-ko dirbti kasdien po 12 valandø. Perkeliolika jam likusiø gyventi mëne-siø iðvertë devynis deðimtadalius Se-nojo Testamento, t. y. tris penktada-lius Biblijos. Titaniðkas darbas, nesA. Baranauskas juk neapleido ir tie-sioginiø vyskupo pareigø.

Jis ir mirë, galima sakyti, vers-damas Biblijos tekstà. 1902 m. lap-krièio 13 d., pagal naujà kalendoriø26-àjà, prie darbo stalo A. Bara-nauskà iðtiko paskutinis priepuolisir vakare jis mirë. Laidotuvës buvolabai iðkilmingos ir paliko þmonëmsdidþiulá áspûdá: dalyvavo trys vysku-pai, 130 kunigø, 70 klierikø ir iki tolnematyta þmoniø minia. Pirmà kar-tà per visà Seinø istorijà per vysku-po laidotuves buvo sakomi ir lietu-viðki pamokslai.

Savoj epochoje taip irliko nesuprastas

Vyskupo A. Baranauskopalaikai buvo ámûryti á Seinø ka-tedros koplyèios sienà. Apie taiprimena ir atminimo lentos,esanèios prie koplyèios. Lietu-viø tauta ir Lietuvos valstybëprieðais Seinø katedrà AntanuiBaranauskui pastatë paminklà,o tam reikëjo dideliø pastangø.Nors A. Baranauskas buvo kaiptik tas vyskupas, kuris visomis ið-galëmis ieðkojo bûdø, kaip bû-tø galima suartinti lietuvius irlenkus. Gal todël kartais savie-siems buvo net grieþtesnis nei ki-tatauèiams. Ko gero, jei taip vi-sur bûtø daroma, daugelio nesu-sipratimø pavyktø iðvengti. Tadgal dar ateis metas mokytis A.Baranausko pamokø ir kaipðiems laikams priimtinà bei bû-tinà tautø bendrabûvio katekiz-mà? Labai norisi tikëti.

O kaip pats didþiausias jopaties darbas, kuriam buvo at-

sidëjæs paskutiniaisiais gyvenimo me-tais ir mënesiais? Triûsas nedingo vel-tui, já tæsë Juozapas Skvireckas (1873�1959), bûsimasis vyskupas, kuris 1912m. iðleido Ðvento Raðto I tomà, o 1933m. � ir paskutiná tomà. Jaunoji karta uþ-baigë darbà. Tai ir yra paminklas, tik iðkitos medþiagos, kurá pats A. Baranaus-kas pradëjo, o kiti baigë statyti. Dar ne-þinia, kuri medþiaga tvaresnë.

Antano Baranausko asmenybæ la-bai nevienodai vertina lietuviai ir len-kai. Gal ið tiesø nesuprastas savo epo-chos þmoniø. Lenkams � jis litvoma-nas, kovotojas prieð lenkiðkumà ir ti-kinèiøjø vertëjas á lietuvybæ. Lietuviaijá vertino kaip didþiausià atbundanèiosLietuvos dainiø, pirmàjá atgimimoreiðkëjà. Tai nemirtingojo Anykðèiø ði-lelio autorius, poemos, ið kurios iðau-go moderni lietuviø tauta. Vyskupas,kuris pirmasis Seinø katedroje sakëlietuviðkus pamokslus, pagaliau lietu-viðkø liaudies dainø rinkëjas ir puikiøbaþnytiniø giesmiø kûrëjas. (Beje,prieð keletà metø A. Baranausko pa-raðytos giesmës ir dainos buvo iðleis-tos Punske.) Tai vienas ið nedaugelio

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

mûsø poetø, kuris, Sigito Gedos þo-dþiais tariant, þinojo, kas yra dieviðkaspoetinis apreiðkimas. Turëjo bûti ne-paprastos sielos poetas ir þmogus, jei-gu vidurnakèio tyloj pirmas ið tautosþmoniø iðgirdo, kaip jaunas lapas arbaþiedelis ant ðakelës kraunas�, kaip ða-kom ðnibþda medþiø kalba ðventa, kaipþvaigþdelë plevena, gaili rasa krenta.Nakties tamsoje sugebëjo áþvelgti irdaugelá kitø ne visiems lengvai suvo-kiamø dalykø. Nacionaline patirtimi irbûtimi jis pripildë lietuviø tautoskasdienio gyvenimo patirtá, galimesakyti, jog savo tautai davë akis ir au-sis, kad ði regëtø ir girdëtø supantápasaulá, suprastø savo vietà jame.Uþtektø prisiminti vienà Maironiofrazæ apie A. Baranauskà ir visa at-sistoja á vietà: Tai tikras mûsø poezi-jos perlas. Be jo gal ir mûsø nebûtø bu-væ� Lietuviø poezijos ðventoje tre-jybëje Donelaitis � Baranauskas �Maironis Seinø vyskupas tvirtai uþ-ima vidurinæ ir jungiamàjà grandá.

Vis dëlto didþiausi lietuvybësapologetai A. Baranauskui rado ir kopapriekaiðtauti. Mat vyskupo lietuvið-kas uþsispyrimas ne visada atrodëtvirtas. Ypaè jaunosios kartos lietuviøkunigams jis jau atrodë nepakanka-mas, daug kam këlë ir abejoniø. Vys-kupas A. Baranauskas labai mëgo va-þinëti pas dvarininkus á sveèius, daly-vauti puotose, ir daþniausiai tai bûda-vo lenkø dvarininkai. Toje aplinkojekaþkuris kunigas prabilo lietuviðkai iruþ tai gavo barti nuo vyskupo A. Ba-ranausko. Kai vienà kartà MaironisSeinø vyskupui laiðkà paraðë lietuvið-kai, susiraðinëjimas tarp jø nutrûko.Ir ne dël Maironio kaltës.

Seinø baþnyèios koplyèios sieno-je, kur palaidotas vyskupas AntanasBaranauskas, kabo dvi marmurinëslentos � balta ir apaèioje juoda. Bal-toje lentoje � uþraðas lenkø kalba. Taspats tekstas paraðytas ir lietuviðkaijuodoje lentoje: �Seinø vyskupas An-tanas Baranauskas miræs 1902 m. lap-krièio 26 dienà�. Lietuviðkas uþraðasatsirado tik prieð 15 metø.

Metus prieð mirtá A. Baranauskasparaðë kone testamentà, kuriame ið-dëstë ir savo tautinæ priklausomybæ:Sun gente lituanus, natione polonus

Seinø katalikø baþnyèia � ðiaurës Lenkijos baroko paþiba

Seinø buvusio domininkonø vienuolyno bokðtai mena XVII amþiø

Dievo Motinos statula Seinuose �vertingiausia meninë ðio miesto relikvija

ÐALTINIAI

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 11(gimæs lietuviu, bet lenkø tautybës).Atrodo, kad A. Baranauskas kaip ka-tekizmà buvo tvirtai iðmokæs vienàtiesà: per jëgà brukamai staèiatikybeiatsispirti gali tik unijiniais ryðiais su-stiprinta ir sutelkta jëga. Ðtai tà jëgàjis tvirtino visais bûdais ir vyskupuiámanomomis priemonëmis. Bet koksbundanèios lietuviø tautos mëginimasieðkoti atskiro nuo lenkø savo keliovyskupui A. Baranauskui atrodë átar-tinas ir todël smerktinas. Jis tarsi bû-tø pamirðæs, jog ne kas kitas, bet jau-nasis poetas A. Baranauskas ir buvo taasmenybë, kuri juodos nakties tylojeiðgirdo garsus, kurie reiðkë bundan-èios tautos visai naujos ir iki tol nepa-tirtos bûties sieká. Poetas ar vyskupas �kuris ið jø buvo teisus? Ko gero, tik lai-kas ástengë atsakyti á ðá klausimà.

Ekumeniðkumo ðaknysistorijoje

Seinø pastatai gal ir nedaro didelioáspûdþio, bet mûsø vedlys EugenijusPetruðkevièius siûlë atkreipti dëmesá ápastatø visumà, jø iðsidëstymà. Ið tiesøurbanistinis vaizdas � tai gana autentið-ka Lietuvos Didþiosios KunigaikðtystësXVII a. miestø architektûra. Aikðtë uþ-ëmë erdvæ nuo baþnyèios iki rotuðës, otai sudaro kone visà kilometrà. Aiðku,vaþiuodamas në neátartum, kad tai bu-vusi aikðtë, nes dabar tai gatvë. Nuobaþnyèios siaurëja, o toliau platëja, ir jà�uþdaro� buvusios rotuðës neoklasicis-tinis pastatas. Uþ rotuðës � buvæ vysku-pø rûmai, nors architektûriniu poþiûriujie nëra labai áspûdingi. Kairëje pusë-je � Baltosios sinagogos pastatas. Tie-sa, dabar jis atlieka kità paskirtá.

Vienuoliai domininkonai, ku-riems XVII a. atiteko Seinai, buvo ga-na praktiðki ir, rûpindamiesi miestogerove, vien maldomis nepasikliovë.Jie iðsirûpino ið karaliaus leidimà pa-kviesti á Seinus þydus, nes niekas ki-tas, nebent armënai ir graikai, nega-lëjo taip pakelti miesto prekybos iramatø. Kadangi domininkonø akira-tyje nei armënø, nei graikø nebuvo,jie pasirinko visur mokanèius prasi-skverbti ir prie visø pritapti þydus.Domininkonø pastangø dëka þydaigavo leidimà apsigyventi Seinuose.

Negana to, domininkonai savo lë-ðomis � negirdëtas dalykas! � surentëþydams sinagogà. Tai buvo medinis sta-tinys, iki mûsø laikø neiðlikæs. Mûrinisir dabar stovintis Baltosios sinagogospastatas pastatytas tik 1860�1870 me-tais. Taèiau tuo nesibaigia egzotiðki Sei-nø istorijos momentai. Teigiama, kaddomininkonø vienuolyno vyriausiasisBortkovskis kartu su þydø rabinu á sina-gogà áneðë Ðventàjá Raðtà � Senàjá Tes-tamentà. Niekur Europoje nieko pana-ðaus nebuvo girdëta, ko gero, ir dabarnelabai kas ástengtø rasti Senojo þemy-

no istorijoje tokio stebëtino ekumenið-kumo pavyzdþiø. Lietuvos DidþiojojeKunigaikðtystëje ðitaip buvo, ir apie taireikëtø kalbëti, jei iðties rûpi tautinë irreliginë tolerancija ir jei ið istorijos pir-miausia norima semtis tautas artinan-èiø, o ne skirianèiø pavyzdþiø.

Labai norint galima áþvelgti tokioekumeniðkumo ekonominá pamuðalà �sieká, kad prisijaukintieji þydai Seinuo-se jaustøsi kaip namie, plëtotø verslà irprekybà, vadinasi, kurtø miesto gerovëspamatus. Dabartine kalba kalbant, taipbuvo sudaromos sàlygos uþsienio inves-ticijoms nutiesti kelius á Seinus.

Naujoje istorinëje realybëjeSeinø Baltoji sinagoga jau seno-

kai neatlieka savo tiesioginës paskir-ties. Tais nesenos atminties laikais,kai Lietuvoje baþnyèios buvo verèia-mos sandëliais, ne geresnë lemtis ið-tiko ir Seinø sinagogà � ji buvo panau-dota kaip dirbtiniø tràðø sandëlis.

Nuo 1991 m. Baltojoje sinagogoje, se-nosios Talmudo mokyklos ir darprieðkaryje veikusios Jeðivos pasta-tuose ásikûræs Paribio centras (Oúro-dek Pogranicze). Nuo1990 m. veikiair to paties pavadinimo fondas.

Ðio projekto iniciatoriams atrodë,kad geresnës vietos Fondo ir Centroveiklai në nesugalvosi, nes Seinuose,kur tik paþvelgsi, visur galima iðvysti se-no kultûros paveldo pëdsakus. Pati Sei-nø architektûra iðkalbinga: pagrindinë-je miesto gatvëje iðlikæs Baltosios sina-gogos ir Talmudo mokyklos pastataimena, kad nuo seno èia gyventa þydø.Nedidelë evangelikø baþnytëlë mumsbyloja, jog èia gyveno protestantø tikë-jimo þmonës. Ant kalvos boluojantis

svarbiausias miesto architektûrinis irdvasinio gyvenimo akcentas � katalikøbazilika, kur palaidotas vyskupas ir po-etas Antanas Baranauskas ir kur prie-ðais baþnyèià stovi jam pastatytas skulp-toriaus Gedimino Jokûbonio pamin-klas � tai lietuviø ir lenkø katalikø kar-tu nugyventø metø bei amþiø simboliai.

Uþtenka patraukti toliau uþ Seinø ápietryèius, uþsukti á vienà ar kità kaimà,kad ásitikintume, jog ir ðiandien ten te-begyvena totoriai, romai ir Lietuvojemums taip gerai paþástami karaimai. Sei-nø apylinkëse aptiktume ir rusø sentikiøgyvenimo pëdsakø. Beje, èia galima rastilabai nemaþai baltarusiø ir ukrainieèiø.Gyvena þmonës ir jokio babilono tarp jøneiðkyla, puikiausiai sutaria, kol tarp jøneásimaiðo parapijos ar didesnio mastopolitikai, kurstantys tautines aistras ir antnesutarimø þirgo mëginantys ájoti á val-dþios piramidës virðûnæ.

Retsykiais bûtø pravartu jiems irvietos valdþios atstovams rasti laiko ir

uþsiropðti á Seinø baþnyèios bokðtà. Iðten, kur bepaþvelgsi, atsiveria ne tikbûdingas Sûduvos kraðtovaizdis, bet irkuo tipiðkiausias Vidurio ir Rytø Eu-ropos tautinio margumyno vaizdas.Viso to reiktø ne tam, jog valdþios vy-rai pasijustø stovintys uþ visus aukð-èiau, bet kad suvoktø geografiná ir is-toriná ðio kraðto mastelá, pagal kurá rei-këtø derinti savo veiksmus. Tam ápa-reigoja ir nauja geopolitinë realybë �mes kartu esame Europos Sàjungoje.

Lietuviai Seinuose �anokia egzotika

Jei teisingai supratome, tai bûtenttokiu masteliu savo veikloje vadovau-

tis ir siekia Paribio centras, kuris siekiaieðkoti geresnio èia gyvenanèiø tautøtarpusavio supratimo ir sutarimo. Pa-ribio centras turi didþiausià Europojetautinëms maþumoms skirtos literatû-ros bibliotekà ávairiomis kalbomis. Jo-je yra apie 10 tûkst. knygø, kone 5 tûkst.þurnalø, Centro filmotekoje � 2 tûkst.filmø, gausi fonoteka, senø atvirukørinkiniai, dokumentø, nuotraukø, senøþemëlapiø, litografijø ir kitø rinkiniø.

Bent deðimtá kartø per metus ðisCentras rengia Europos raðytojø, filo-sofø ir intelektualø susivaþiavimus,konferencijas bei ávairius kultûriniusrenginius. Netiesioginiais tø renginiødalyviais tampa ir Lietuviø namai, ku-riuose paprastai apgyvendinami Seinøsveèiai ir tø renginiø dalyviai.

Atvirai kalbant, neteko girdëti,kad Paribio centro akiratyje ar veik-los programoje labai svarbià vietà uþ-imtø lietuviø tautinës maþumos Len-kijoje reikalai. Daugiau domimasi eg-

zotiðkomis maþumomis � þydais ir ro-mais. Lietuviai kol kas Paribio centruigal dar nëra labai didelë egzotika.

Be savo kasdienës veiklos, Centrastaip pat atlieka ir ilgalaikius projektus,rengia tokius renginiø ciklus kaip Pari-bio þmogus, Senøjø laikø atmintis, Kito-kio sutikimas, Vidurio Europos kultûrosforumas, Romø meno kaimas, Europosparibio mokykla, Atverti Vidurio ir RytøEuropos regionai, Camera Pro Minori-tate, Europos kavinë bei kitus.

Paribio centro veikla neapsiribojatik Seinais ir Lenkija. Geguþës 27�28 d.Vilniuje vyko Lenkijos kultûros dienos,kuriø metu Vilniaus rotuðëje surengtasseminaras Senieji paribiai naujoje Euro-poje. Seminare taip pat dalyvavo ir Sei-nø Paribio centro direktorius KðyðtofasÈyþevskis (Krzysztof Czyýewski), buvopristatyta Jogailos universiteto Kroku-voje Paribio literatûros kultûros kated-ros leidybinë veikla.

Paroda Baltojoje sinagogojeGráþkime á Seinus. Mums lankan-

tis ðiame mieste Baltojoje sinagogojetik kà buvo pasibaigusi ádomi paroda,kurioje buvo galima iðvysti seniausiusSeinø praeitá menanèius dokumentus,tarp jø ir karaliaus Þygimanto Senojo1522 m. paliepimà Pðelomo vaivadai,kad ðis atmatuotø pusæ mylios virð Sei-nos upës kunigaikðèiui Ivanui Michalo-vièiui Viðniovieckiui. Tai seniausias pa-rodoje eksponuotas aktas, nes kiti bu-vo maþdaug ðimto metø senumo. Visitie dokumentai yra Seinø parapijosnuosavybë. Ádomiausia, kad tie doku-mentai buvo aptikti remontuojant baþ-nyèià. Ramiausiai gulëjo sudëti á laga-minëlá baþnyèios palëpëje. Juos atra-do klebonas Kazimieras Gackis. Sen-

sacingas radinys buvo nusiøstas á Len-kijos mokslø akademijos Archeologi-jos ir etnologijos institutà, kur buvo ið-tirtas, patvirtintas rastøjø dokumentøautentiðkumas. Paaiðkëjo, kad tie do-kumentai buvo Seinø vienuoliø domi-ninkonø nuosavybë. Kaip prisimena-me, nuo 1602 m. Seinai ir jø apylinkëspriklausë domininkonams, o jø vie-nuolynas Seinuose visame kraðte bu-vo vienas didþiausiø ir áspûdingiau-siø savo architektûra. Taigi dalis Sei-nø baþnyèios palëpëje rastø doku-mentø ir buvo eksponuota Baltojo-je sinagogoje.

Radinys reikðmingas ir lingvistiniupoþiûriu, nes tuose dokumentuose ap-tinkami senøjø vietoviø, eþerø ir upiøpavadinimai, kurie tik pabrëþia, kadèia nuo seno jotvingiø gyventas krað-tas. Perlamo girios mediena ir èia ty-vuliuojantys eþerai nuo seno á ðias vie-tas taip pat traukë ðio kraðto valdovøaká. Rûpëjo ir tai, kas buvo eþerø irupiø vandenyse. Buvo nemaþai vertin-gø þuvø � sykø, seliavø, laðiðø, lydekø,ðamø. Rastieji seni dokumentai patvir-tina, jog 1597 m. ðios teritorijos pri-klausë karaliui Þygimantui III Vazai,nuo XVII a. pradþios jau tapo vienuo-liø domininkonø nuosavybe. To laiko-tarpio domininkonams mokëti mo-kesèiai uþ leidimà virti alø, ámokos uþkoplyèios iðlaikymà ar testamentas,pagal kurá domininkonams dovanoja-mas tam tikras kiekis sidabro, aukso irperlø � tai vis iðkalbingi tos epochos re-alijø liudytojai. Ne maþiau informaci-jos mûsø laikø tyrinëtojams teikia do-mininkonø XVIII a. sutartys atitinka-miems darbams atlikti su dailidëmis,plytininkais ar siuvëjais.

Savaip informatyvus ir 1796 m.Seinø gyventojø apraðas. Ið jo paaið-këjo, kad Seinus prijungus prie Prû-sijos, ðiame mieste labai padaugëjoþydø gyventojø. Ið lenkø spaudos su-þinome, kad parodos Baltojoje sina-gogoje eksponatai bylojo, jog tarpsvarbiausiø atsiveþtiniø maisto prekiøvienuoliai domininkonai pirmenybæteikë holdenburgo silkëms, ryþiams,cukrui, alyvmedþio vaisiams, taip patir apelsinø þievelëms, ðafranui ir cit-rinoms. Ið knygø populiariausi buvoteologø bei filosofø veikalai, tarp ku-riø neabejotina pirmenybë teikta To-mo Akvinieèio darbams.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Paminklinë vyskupo Antano Baranauskolenta Seinø katedroje

Prie skulptoriaus Gedimino Jokûbonio sukurto paminklo vyskupui ir poetui Antanui Baranauskui ásiamþino Kultûros, filosofijosir meno instituto keliautojai

Buvusioje Seinø Baltojoje sinagogoje dabar ásikûræs �Paribio� centras

ÐALTINIAI

12 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

2004 m. geguþës 16 d., likus vosdviems dienoms iki garbingo 85-me-èio jubiliejaus, mirë zoologas, medi-kas, mokslo istorikas ir pedagogasprofesorius Stasys Biziulevièius.

Daugiaðakë profesoriaus moksli-në veikla ne kartà buvo ávertinta aukð-èiausiais apdovanojimais: 1981 m.kartu su kitais jis apdovanotas Lietu-vos (LTSR) valstybine premija,1974 m. � Bratislavos Komenskiouniversiteto (Slovakija) aukso meda-liu, 1979 m. jam suteiktas nusipelniu-sio Lietuvos (LTSR) mokslo veikëjogarbës vardas, 1983 m. apdovanotastuometinës TSRS Þemës ûkio moks-lø akademijos akademiko K. Skriabi-no medaliu, 1984 m. � parazitologoakademiko A. Pavlovskio medaliu,1993 m. � Lietuvos mokslø akademi-jos P. Ðivickio vardine premija.

Taèiau pripaþinimas atëjo ne sa-vaime, o tik dël didelio triûso, nepa-prasto darbðtumo. Netgi pati pra-dþia � dar tik bûsimojo profesoriauskelias á mokslà nebuvo nei lengvas,nei tiesus. Já ugdë dvi, o gal net trysLietuvos aukðtosios mokyklos: Vil-niaus pedagoginis institutas (dabar �universitetas), Vilniaus universitetas(VU) ir Kauno universitetas (pasta-rasis � trumpai). Jis studijavo peda-gogikà, istorijà ir medicinà, ágijo ðiøsrièiø specialisto diplomus. Visos ðiosdisciplinos lëmë neáprastai platø irdaugialypá profesoriaus mokslo veik-los barà.

Bûsimasis profesorius gimë1919 m. geguþës 18 d. Trakø apskri-ties Aukðtadvario valsèiaus Aleðiðkiøkaime. Tëvai � valstieèiai, tad augokaip ir daugelis to meto valstieèiø vai-kø: vasaromis ganë, o þiemomis � lan-kë mokyklà. Mokytis pradëjo 1930 m.artimiausioje � Aukðtadvario � pro-gimnazijoje. Tëvams iðsikëlus ûkinin-kauti á vienkiemá, mokyklà turëjo pa-likti. Mokësi savarankiðkai, atskirøklasiø kursø egzaminus laikë PrienøÞiburio gimnazijoje, Ðvietimo minis-terijos egzaminø komisijoje. Laimei,labai gabø ir trokðtantá mokytis vaikàpastebëjo ûkyje apsilankæs tëvo drau-gas, Kretingos Pranciðkonø gimnazi-jos direktorius. Jis pasiûlë vaikà leis-ti mokytis Kretingoje, apsiëmë sumo-këti su mokymusi susijusias iðlaidas.Tad paskutinæ gimnazijos klasæ jau20-metis jaunuolis baigë Þemaitijoje.

Tais paèiais metais S. Biziulevi-èius ástojo studijuoti istorijos á Vytau-to Didþiojo universiteto Humanita-riniø mokslø fakultetà Kaune, bet,kaip raðo pats, turëjo vos 25 litus, tad

Netekome profesoriausStasio Biziulevièiaus

studijas netrukus turëjo atidëti. Te-ko imtis mokytojo duonos. Tuo me-tu Lietuvai buvo gràþintas Vilniauskraðtas, ir èia labai trûko mokytojø,ypaè mokanèiø lenkø kalbà. Kaipmokantis ðià kalbà, S. Biziulevièiusbuvo paskirtas mokytojauti pradþio-je á Paberþës valsèiaus Lièiûnø kai-mà, o vëliau � á Rieðës valsèiausGriovø kaimà, arèiau Vilniaus. Mo-kytojaudamas turëjo daugiau nei100 mokiniø, bet ryþosi vël imtis stu-dijø. 1940 m. ástojo á Vilniaus peda-goginá institutà, kurá baigë 1942 me-tais. Jis gavo mokytojo diplomà. Stu-dijavo ir Vilniaus universiteto Hu-manitariniame fakultete (istorijà).Ðias studijas baigë 1943 m., iðlaikæsbaigiamàjá visuotinës istorijos egza-minà. Studijuodamas istorijà, susi-domëjo medicina ir ðio mokslo isto-rija. Norëdamas gilintis á ðià sritá, nu-tarë semtis ir paèios medicinos þiniø.Taip 1943 m. ëmë studijuoti vokieèiøokupuotame Vilniuje nelegaliai vy-kusiose Vilniaus universiteto medi-cinos studijose. 1948 m. baigë VUMedicinos fakultetà. Dar nebaigusástudijø (gabø paskutiniojo medici-

nos kurso studentà) S. Biziulevièiøiðimties tvarka buvo leista ádarbintijaunesniuoju mokslo darbuotojuLietuvos mokslø akademijos Ekspe-rimentinës medicinos ir onkologijosinstitute, kur jis, paskatintas institu-to direktoriaus prof. Vytauto Girdzi-jausko, pradëjo gilintis á Lietuvosmedicinos istorijà. Taèiau tikrie-siems mokslams tai buvo neleng-vas � lysenkizmo � periodas. Moks-linis vadovas L. Staðûnas buvo apkal-tintas pernelyg glaudþiais ryðiais suVakarais, tad pradëtasis darbas nu-trûko. S. Biziulevièius ëmë speciali-zuotis kitoje � medicininës parazito-logijos srityje, taèiau aistra moksloistorijai neuþgeso, ji ne tik ruseno,bet ir galingai prasiverþë, tiesa, kaipmatysime ið monografijø, gerokaivëliau. 1948�1951 m. pasirodë pir-mieji S. Biziulevièiaus moksliniaistraipsniai apie kirmëliø sukeliamussusirgimus, o 1952 m. jau buvo pa-rengta ir apginta medicinos moksløkandidato (dabar � daktaro) diserta-cija Lietuvos gyventojø helmintofaunair pagrindiniai askaridozës ir trichoce-faliozës epidemiologijos veiksniai.

Nuo 1956 m. S. Biziulevièius per-ëjo dirbti á Lietuvos MA Biologijosinstitutà, kur tæsë savo mokslinæ veik-là iki pat pensijos � 1992 metø. Per tàlaikà institutas buvo kelis kartus re-organizuotas, keitë pavadinimus, irðiuo metu yra Vilniaus universitetoEkologijos institutas. 1966 m. apgynëèia parengtà daktaro (nostrifikuotahabilituoto daktaro) disertacijà Bio-loginiai askaridozës ir trichocefaliozëspaplitimo veiksniai bei svarbiausiø ge-ohelmintoziø, teniidoziø ir difilobotrio-zës likvidavimo Lietuvoje pagrindai.Ðiame institute ilgà laikà (1969�1990 m.) vadovavo savo ákurtos Pro-tozoologijos laboratorijos kolektyvui.

1971 m. S. Biziulevièiui buvo su-teiktas profesoriaus mokslo vardas.Visos profesoriaus mokslinës veiklostrumpai aprëpti neámanoma. Apieðià veiklà, pavienius jos aspektus jauyra raðæ nemaþai autoriø: medikaidoc. Vytautas Siudikas, doc. Alfon-sas Kaikaris, Aurimas Andriuðis,biologai prof. Juozas Virbickas,dr. Algimantas Jakimavièius, jo dar-bø bibliografijà rinko VU Komuni-kacijos fakulteto absolventë AstaBûèienë (1993 m.). Ðioje bibliografijojeregistruota daugiau nei 270 moksliniøir beveik 100 mokslo populiariøstraipsniø. Vien trumpai suminëjusprofesoriaus vieno ar su bendraau-toriais paraðytas ir iðleistas monog-rafijas susidaro nepaprastai áspûdin-gas sàraðas. Tarp svarbiausiøjø mo-nografijø: Pagrindinës þmogaus hel-mintozës ir kova su jomis (1961 m.),Helmintozës, bendros þmogui ir gyvu-liams (1965 m., su J. Kazlausku),Þmogaus askaridozë ir trichocefalio-zë (1973 m.), Þmogaus, gyvuliø irpaukðèiø pirmuoniø sukeliamø ligødiagnostika (1976 m., su T. Arnas-tauskiene). Þmoniø helmintai ir hel-mintozës Lietuvoje (1977 m.), Vil-niaus universiteto istorija (1976 m., subendraautoriais), Medicinos terminøþodynas (1980 m., su bendraauto-riais) Trichineliozë (1988 m., suA. Burakausku), Evoliucinë mintis se-najame Vilniaus universitete (1991 m.),Zoologijos istorijos bruoþai (1992 m.),

Lietuvos zoologijos istorijos bruoþai(1999). Liko nepaskelbtas, bet pro-fesoriaus bene labiausiai vertintasmonografijos Medicinos istorijos Lie-tuvoje bruoþai rankraðtis, nepaskelb-ta ir Liambliozë, paraðyta kartu suA. Koviene (rankraðtis, saugomasVU Ekologijos instituto biblioteko-je ir profesoriaus archyve).

Minëtini ir profesoriaus moksli-niai-pedagoginiai nuopelnai. Jo va-dovaujami, daktaro disertacijas pa-rengë 11 mokslininkø. Profesoriaussûnus Gediminas, tikriausiai dël tëvoátakos, taip pat pasirinko mokslinin-ko kelià � jis dirba imunobiologijos-biochemijos srityje, yra habilituotasmokslø daktaras.

Vertinga ne tik mokslinë prof.S. Biziulevièiaus veikla. Nuostabu,kad dar jaunystëje pradëjæs rinkti tau-tosakà, jis yra uþraðæs daugiau nei9000 liaudies dainø, pasakø, mitø,vietovardþiø, liaudies medicinos þiniøir kitokios tautosakos. Ji saugomaLietuviø literatûros ir tautosakos Ins-tituto rinkiniuose (J. Balio archyve),dalis paskelbta rinkiniuose. S. Biziu-levièius talkino ir prof. J. Balèikoniui,rinkdamas þodþius lietuviø kalbos þo-dynui. Ðie faktai iðkalbingiausiai liu-dija apie profesoriaus erudicijà, pla-tø jo interesø laukà, gilià tautos kul-tûros svarbos sampratà.

Pajutæs silpstanèià sveikatà, pro-fesorius dalá savo gausaus archyvoperdavë Lietuvos mokslø akademijosbibliotekai, kur jis yra saugomas irtvarkomas (fondas F-343). Nemaþairankraðèiø ir kitos medþiagos saugoðeima, tad jo archyvas minëtoje bib-liotekoje, tikëkimës, dar pasipildysvertinga medþiaga, kuri labai praversbûsimoms Lietuvos biologijos ir me-dicinos mokslø istorijos studijoms.

Ne tik ðeimos nariai bei artimie-ji, bet ir gausus bûrys Lietuvos me-dikø bei biologø, atsisveikino suProfesoriumi Vilniaus Antakalniokapinëse.

Gyvenimo kelias baigësi, taèiauilgameèio triûso vaisiai liko. Bûtø la-bai prasminga ir vertinga, kad VUEkologijos institutas, kuriam profe-sorius skyrë didþiausià gyvenimo irveiklos dalá, parengtø ir iðleistø iðsa-mià prof. Stasio Biziulevièiaus darbøbibliografijà. Jo darbø sàvadas at-skleistø visà profesoriaus nuveiktødarbø panoramà, kuri plati ir spalvin-ga kaip reta.

Habil. dr. Vincas BûdaDr. Algimantas Jakimavièius

Ðiuo metu moksliniais tyrimaisuþsiimanèiø ir aukðtojo universite-tinio mokslo paslaugas teikianèiøasmenø vidutinis mënesinis darbouþmokestis sudaro atitinkamai1196,7 ir 1283,4 Lt per mënesá. Taiyra daugiau uþ darbo uþmokesèiovidurká ðalies mastu � 1174,9 lt. Vi-sai natûralu, kad nurodytas pajamasgaunantiems asmenims per ilgesnálaikotarpá pavyksta sukaupti pinigø.Pastarieji daþniausiai patikimi sau-goti bankams, o juose laikomø pi-nigø saugumas didþia dalimi pri-klauso ir nuo paèiø mokslininkø fi-nansinio iðprusimo.

Maksimali draudimo sumaIndëliø, laikomø mûsø ðalyje

veikianèiuose komerciniuose ban-kuose ir kredito unijose, draudimotvarkà bei draudimo iðmokø dydá

reglamentuoja Indëliø ir ási-pareigojimø investuotojams

Pravartu þinoti Sugebëjai uþsidirbti � iðmok iðsaugotidraudimo ástatymas. Juo nustatyta,kad indëlio draudimo suma lygi in-dëliui, buvusiam komerciniamebanke ar draudimo unijoje draudi-minio ávykio dienà. O tokiu ávykiugali bûti bankroto bylos iðkëlimasarba prieþiûros institucijos sprendi-mas dël komercinio banko ar kredi-to unijos veiklos nutraukimo.

Nuo ðiø metø pradþios komerci-niame banke ar kredito unijoje lai-komo indëlio draudimo suma nega-li bûti didesnë kaip 50 tûkst. litø ar-ba kaip jà atitinkanti suma JAV do-leriais, eurais ar Europos Sàjungosvalstybiø nariø nacionalinëmis valiu-tomis. Nuo 2007 m. pradþios indëliodraudimo suma negalës bûti dides-në kaip 60 tûkst. litø, o dar po me-tø � ne didesnë kaip 20 tûkst. eurø.

Saugiausias indëlis

Jau minëtu ástatymu nustatyti ðiekomerciniame banke ar kredito uni-

joje laikomo indëlio draudimo iðmo-kos dydþiai: 1) 100 proc. indëlio iki10 tûkst. litø � iki 2007 m. gruodþio31 d.; 2) 90 proc. indëlio nuo 10 tûkst.iki 50 tûkst. litø � nuo ðiø metø sau-sio 1 d. iki 2006 m. gruodþio 31 d.;3) 90 proc. indëlio nuo 10 tûkst. iki60 tûkst. litø � nuo 2007 m. sausio 1 d.iki tø metø gruodþio 31 d.; 4) 100 proc.indëlio iki 3 tûkst. eurø atitinkanèiossumos litais ir 90 proc. indëlio nuo3 tûkst. iki 20 tûkst. eurø atitinkan-èios sumos litais � nuo 2008 m. sau-sio 1 dienos.

Ið Indëliø ir ásipareigojimø in-vestuotojams draudimo ástatymonustatytø komerciniame banke arkredito unijoje laikomo indëliodraudimo iðmokø dydþiø matyti,kad viename ir tame paèiame ban-ke ar kredito unijoje gyventojui pra-vartu laikyti tik iki 100 proc. drau-dþiamà pinigø sumà. Iki 2008 m.pradþios tai bûtø ne daugiau kaip10 tûkst. litø. Ðià sumà virðijanèià

pinigø dalá, bet ir vël ne daugiaukaip 10 tûkst. litø, vertëtø patikëtisaugoti kitam bankui ar kredito uni-jai. Taip elgiantis ir reguliariai pa-imant priskaièiuotas palûkanas in-dëlio praradimo rizikà galima su-maþinti kone iki nulio.

Draudimo iðmokosgavimas

Komerciniame banke ar kredi-to unijoje gyventojo turimø sàskai-tø skaièius indëlio draudimo sumaibei iðmokos dydþiui átakos neturi.Svarbu, kad bendra keliose sàskai-tose laikoma pinigø suma nevirðytømaksimalios minëtu ástatymu nu-statytos indëlio draudimo sumos,nes uþ ðià sumà virðijanèià pinigødalá iðmoka nebûtø mokama.

Gyventojo teisë á draudimo ið-mokos gavimà atsiranda tik nuodraudiminio ávykio dienos ir galio-ja 5 metus nuo jos.

Draudimo iðmoka bûtø iðmokë-ta litais. Uþ komerciniame banke arkredito unijoje laikomà indëlá JAVdoleriais, eurais ar Europos Sàjun-gos valstybiø nariø nacionalinëmisvaliutomis draudimo iðmoka bûtøapskaièiuojama pagal Lietuvos ban-ko nustatytà oficialø lito ir nurody-tos uþsienio valiutos santyká.

Gyventojui draudimo iðmoka bû-tø iðmokëta per 3 mënesius nuo drau-diminio ávykio dienos, taèiau ðis ter-minas dar ne daugiau kaip 2 kartus po3 mënesius galëtø bûti ir pratæstas.

Apie draudimo iðmokø mokë-jimo laikà ir vietà bûtø paskelta nemaþiau kaip dviejuose ðalies dien-raðèiuose.

Analogiðka apraðytai tvarkakomerciniuose bankuose ir kredi-to unijose yra draudþiamos ir juri-diniams asmenims priklausanèiospiniginës lëðos.

Dr. Antanas Petrauskas

Profesorius Stasys Biziulevièius

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 13Padalyvio vartojimo klaidosAnalizuojant ávairias þieminiø kvie-

èiø veisles, pasiþyminèias skirtingomiskepimo ypatybëmis, nustatyta [...] (=Ávairiø þiemkenèiø kvieèiø veisliø, pa-siþyminèiø skirtingomis kepimo ypaty-bëmis, analize nustatyta [...]), 1 p.Sakinyje padalyviu analizuojant reiðkia-ma laiko aplinkybë: kada buvo nustaty-ta. Autorës norëta pasakyti, ne kada,bet kaip, kokiu bûdu nustatyta, bûtent �analize. Todël analizuojant nustatytakeistina analize nustatyta.

Nustatyta, kaip galima pagerintikvietiniø miltø kepimo savybes (=ypa-tybes), naudojant (=vartojant) ávairioskokybinës ir kiekybinës sudëties fermen-tinius preparatus, atsiþvelgiant á vietinësgrûdinës þaliavos kokybæ (= Nustatyta,kaip galima pagerinti kvietiniø miltøkepimo ypatybes ávairiais kokybinës irkiekybinës sudëties fermentiniais pre-paratais � atsiþvelgti á vietiniø grûdøkokybæ), 1 p. Laiko aplinkybë ...nau-dojant (= vartojant) preparatus keisti-na bûdo aplinkybe: [...] ávairiais [...]preparatais. Padalyvis atsiþvelgiant keis-tinas bendratimi atsiþvelgti.

Tø paèiø veisliø bandiniai naudoti(= vartoti) tiriant bræstanèiø ir daigina-mø kvieèiø, technologinius ypatumus(= Tø paèiø veisliø bandiniai vartotibræstanèiø ir daiginamø kvieèiø tech-nologiniams ypatumams tirti), 2 p. Au-torës sakiná reikëtø suprasti taip: kaibuvo tiriami bræstanèiø ir daiginamøkvieèiø technologiniai ypatumai, kaþ-kam (nebûtinai tiems ypatumams tir-ti) buvo vartojami tø paèiø veisliø ban-diniai. Juk norëta pasakyti, kad minë-tieji bandiniai vartojami ne kam kitam,o bræstanèiø ir daiginamø kvieèiø tech-nologiniams ypatumams tirti. Todëlpadalyvinë laiko aplinkybë tiriant [...]ypatumus keistina tikslo aplinkybe ypa-tumams tirti.

Prieð analizæ bandiniai 12 val. dþio-vinti 30 oC temperatûroje, esant aktyvia-jai ventiliacijai (= 30 oC temperatûrojeaktyviàja ventiliacija), 2 p. Padalyvisesant nevartotinas su naudininku akty-viajai ventiliacijai. Palyginkite: Jei serga-ma tokia liga (ne esant tokiai ligai).

Tyrimo duomenys apdoroti naudo-jant (= vartojant) matematinæ statistikosprogramà (= [...] apdoroti pagal mate-matinæ statistikos programà), 3 p. Do-rojimas atsietas nuo minëtosios progra-mos. Kai kaþkas vartoja matematinæstatistikos programà, dorojami duome-nys. Juk norëta pasakyti, kad duomenysapdorojami pagal tam tikrà (matemati-næ statistikos) programà.

[...] bandymai atliekami esant pa-naðioms pradinëms ir ribinëms sàly-goms (= [...] bandymai atliekami pa-naðiomis pradinëmis ir ribinëmis sà-lygomis), 4 p. Padalyvis esant netin-ka su naudininku panaðioms pradi-nëms ir ribinëms sàlygoms. Padalyvi-në konstrukcija keistina ánagininkolinksniu (panaðiomis pradinëmis ir ri-binëmis sàlygomis).

[...] buvo sudaroma metodika, par-enkant atskirus technologinius paramet-rus ir prietaiso konstrukcinius sprendi-mus (= [...] buvo sudaroma metodika,parenkami tam tikri technologiniai pa-rametrai ir prietaisø konstrukcijos), 7p. [...] parenkant [...] parametrus ir [...]sprendimus yra laiko aplinkybë. Ji ro-do, kada buvo sudaroma metodika.Deja, ne tas autorei rûpi. Jai rûpi pa-sakyti, kaip praktiðkai buvo realizuo-jamas reologinis metodas. O buvo da-roma taip: sudaroma metodika, pa-renkami tam tikri technologiniai para-metrai ir prietaisø konstrukcijos.

Parenkant tinkamiausià maiðyklëskonstrukcijà, tyrimai pradëti su cilindri-nës formos maiðykle (= Tinkamiausioskonstrukcijos maiðyklës paieðkà pra-dëjome nuo cilindro formos maiðyk-lës), 7 p. Sakiná reiktø suprasti, kad ty-rimai jau pradëti maiðykle, kurios dar

Daþnesnës disertacijøkalbos klaidos (3)

Aldona Baltuðnikienë. Kvietiniø kepiniø gamybos proceso optimatizavimas taikant reologiná metodà(Kauno technologijos universitetas, 1999).

Taisytina disertacijos antraðtë: Kvietiniø kepiniø gamybos gerinimas reologiniu metodu (paaiðkini-mas � þemiau).

tik ieðkoma, kuri dar tik renkama. Su-prantama, kad tà maiðyklæ reikia ið kurnors gauti ar parinkti. Todël padalyvioparenkant nereikia.

[...] priedas dedamas á maþo auto-litinio aktyvumo miltus gerinant jø ke-pimo savybes (= [...] priedas dedamasá maþo autolitinio aktyvumo miltus jøkepamosioms ypatybëms gerinti.),15 p. Dëjimas atsietas nuo gerinimo.Sakiná reikëtø suprasti taip: kai bus ge-rinamos kepamosios ypatybës, á miltus(neþinia kam) bus dedama priedas. Ojuk norima pasakyti, kad priedas de-damas tam, kad pagerëtø kepamosiosypatybës. Padalyvis gerinant keistinasbendratimi gerinti.

Surinkti grûdai buvo laikomi 6 më-nesius, nuolat tikrinant jø autolitiná ak-tyvumà (= surinktieji grûdai buvo lai-komi 6 mënesius ir daþnai buvo tikri-namas jø autolitinis aktyvumas). Saki-ná reikëtø suprasti, kad tie grûdai bu-vo laikomi tik tada, kai buvo tikrina-mas jø autolitinis aktyvumas. Padaly-vis tikrinant keistinas neveikiamosiosrûðies dalyviu tikrinamas.

Þodþiø formø vartojimo klaidos[...] ðia matavimo (= matuojamà-

ja) áranga [...], 4 p. Paskirèiai, rûðiai,ypatybei nusakyti vartojamos bûdvar-dþiø ar neveikiamosios rûðies dalyviøávardþiuotinës formos. Pavyzdþiui:Skiriamieji (ne skyrimo) þenklai. Rodo-masis (ne rodymo) pirðtas. Keliamoji(ne këlimo) galia.

[...] vanduo ðildomas elektriniaiskaitinimo (= kaitinamaisiais) elemen-tais. 9 p. Ta pati taisyklë.

[...] kepimo (= kepamàsias) savy-bes, 15 p. Ta pati taisyklë.

Vienas ið labiausiai priimtinø va-riantø [...] (= Vienas ið priimtiniausiøvariantø [...]), 14 p. Prieveiksmis labai,labiausiai nevartotinas su laipsniuoja-maisiais þodþiais (priimtinas, priimti-nesnis, priimtiniausias). Palyginkite: jisaukðtesnis (ne labiau aukðtas).

[...] surinkti (= surinktieji) grû-dai [...], 2 p. Þinomo daikto ypatybëþymima ávardþiuotine forma.Pavyz-dþiui, Á mokyklà atvyko naujas moky-tojas. Naujasis (ne naujas) mokytojasmums labai patiko.

[...] redukuojantieji cukrûs skatina[...] (= redukuojamieji cukrûs skatina[...], 21 p. Þr. ávardþiuotiniø formø var-tojimo taisyklæ. Palyginkite: gaivina-mieji gërimai, ne gaivinantieji gërimai.

Painiojama þodþiø reikðmë[...] naudoja (= vartoja) vietinëmis

sàlygomis iðaugintø kvieèiø miltus [...],1 p. Miltus, kaip ir daugelá daiktø, nenaudojame, o vartojame.

[...] procesai, vykstantys grûde ponuëmimo, yra jau apspræsti (= nulem-ti) ankstesnëse vystymosi stadijose (=yra jau nulemti ið anksto), 13 p. Ap-spræsti nevartotinas lemties reikðme. Jiskeistinas lemti. Kas kita: apsispræsti, nu-statyti, pasiryþti.

[...] ðio fermento veiklos pasëkoje (=dël ðio fermento veikimo [...]), 14 p.Veikla reiðkia darbà. Pavyzdþiui, Moks-linë kûrybinë veikla. Fermentams tin-kamesnis þodis veikimas. Palyginkite:vaistai veikia arba neveikia.

[...] ávedant á miltus [...] (= á miltusbuvo dedama [...]), 14 p. Ávesti kurnors galima koká gyvà padarà. Galimaávesti tvarkà, telefonà, o preparatus á

miltus galima tik ádëti, ámaiðyti.[...] didëjant fermentø kiekiui teðlo-

je, praskydimo laipsnis taip pat didëja(= Kuo daugiau fermentø teðloje, tuoji skystesnë), 18 p. Dabartinës lietuviøkalbos þodyne duota aðtuonios þodþiolaipsnis reikðmës. Deja, praskydimolaipsnio nëra. Sakoma praskydæs, skys-tas, apyskystis, poskystis, skystokas.

[...] junginiai virsta atitinkamais (=tam tikrais) aldehidais [...], 21 p. Bûd-vardis atitinkamas vartojamas, kai no-rima paþymëti, kas kà atitinka. Pavyz-dþiui, Atitiko kirvis kotà. Nuoraðas ati-tinka originalà. Autorës sakinyje jiskeistinas paþymimuoju ávardþiu tamtikras.

Matomai þiedëjimo procesà lëtinafermentø poveikyje susidaræ dekstrinai(= Matyt, þiedëjimà lëtina dël fer-mentø veikimo susidaræ dekstrinai),22 p. Prieveiksmio matomai negali-ma vartoti áterpinio matyt reikðme.Kas kita: padëk grëblá matomai (kadvisi matytø).

Linksniø ir prielinksniø vartoji-mo klaidos

[...] paruoðti ávairûs miðiniai [...](= paruoðta ávairiø miðiniø [...]), 3 p.Miðiniø yra devynios galybës. Visø jøparuoðti neámanoma. Todël vartoti-nas vadinamasis neapibrëþto kiekiokilmininkas (ávairiø miðiniø). Paly-ginkite: pirkau knygø. Kas kita: Pir-kau tris knygas.

[...] átaka technologiniam procesuianalizuota ávairiose gamybos stadijose(= analizuota ávairiais gamybos eta-pais), 3 p. Bûviui nustatyti netinkavietininkas (stadijose). Jis keistinasánagininku (etapais). Palyginkite: Me-dikamentas gaminamas ampulëmis(ne ampulëse). Gamybos tarpsniui þy-mëti etapas geriau tinka. Tad stadijo-se keistinas etapais.

[...] vietinëse (= vietos) sàlygose(= sàlygomis), 14 p. Bûdui reikðtinetinka vietinininkas (sàlygose). Jiskeistinas ánagininku (sàlygomis). Vie-tinëse keistinas þodþiu vietos. Tai va-dinamasis nusakomasis kilmininkas.Palyginkite: Èia kasamos akmens (neakmeninës) anglys.

Oksidacijos ir redukcijos reakcijødëka ávairûs amino junginiai paverèia-mi [...] (= Oksidacija ir redukcija ávai-rius amino junginius paverèia [...]),21 p. Polinksnis dëka nevartotinas, kaiturima galvoje ne asmená. Pavyzdþiui,Visa tai tavo dëka. Autorës sakinyje þo-dá dëka galima iðbraukti.

[...] fermentø poveikyje susidarædekstrinai [...] (= dël fermentø veiki-mo susidaræ dekstrinai [...]), 22 p. Po-veikyje � suprieveiksmëjusio vietinin-ko vartojimo klaida. Jis keistinas veiks-maþodþiu su prielinksniu dël. Palygin-kite: Dël garø veikimo (ne garø povei-kyje) slëgimas padidëjo.

Þodþiø pertekliusKvietiniø kepiniø gamybos proceso

optimatizavimas taikant reologiná meto-dà (= Kvietiniø kepiniø gamybos geri-nimas reologiniu metodu), 3. p. Saki-nys bus glaustesnis, mintis aiðkesnë, jeiiðbrauksime þodþius proceso ir taikant.

gauti tyrimø rezultatai rodo (= Ty-rimø rezultatai rodo [...]), 4 p. Nerei-kia þodþio gauti. Rezultatai negalibûti negauti.

[...] prietaisø konstrukcinius spren-

dimus (= prietaisø konstrukcijas), 7 p.Be þodþio sprendimas sakinys glaustes-nis ir aiðkesnis.

Eksperimentas vykdytas (= bandy-ta, eksperimentuota), 14 p. Ta patimintis pasakyta vienu þodþiu. Palygin-kite: Kalbëjomës (ne vykdëme pasikal-bëjimà). Kas kita: Vykdyti ásakymà, nu-tarimà, ásipareigojimà.

[...] þiedëjimo procesà (= þiedë-jimà) lëtina [...], 22 p. Nereikia þo-dþio procesà.

[...] aktualus fermentiniø priedø pa-naudojimo (vartojimo) klausimas (=[...] aktualu vartoti fermentinius prie-dus), 14 p. Be þodþio klausimas daþnaimintis dar aiðkesnë. Palyginkite: Posë-dyje svarstëme mokiniø paþangumà (nepaþangumo klausimà).

Vertalai[...] o taip pat [...] (= taip pat),

12 p. Rusiðkai: a tak þë.[...] vyksta eilë (= keletas, kelioli-

ka, daug) procesø, 13 p. Ne vietoje þo-dis eilë � rusiðkai: riad processov. Eilëvartotina ten, kur kas nors sudëta, su-statyta, surikiuota eilëmis. Pavyzdþiui,Teatre sëdëjau pirmoje eilëje.

Savalaikis derliaus nuëmimas (=Derliaus nuëmimas laiku), 12 p;. Sa-valaikis � rusiðkai svojevremennoje.

Painiojamos kalbos dalys[...] ámonëms reikalingas (= reikia)

naujas techninis sprendimas (= ámo-nëms reikia tobulesniø árenginiø /technologijø), 21 p. Reikalingas � bûd-

vardis. Jis keistinas veiksmaþodþiu rei-kia. Juk norima pasakyti, ne koks tassprendimas (nereikalingas), bet, kad tosprendimo reikia. Negyvas pasakymastechninis sprendimas. Galbût turimagalvoje tobulesnius árenginius ar tech-nologijas?

Nevartotini þodþiai[...] procesai vykstantys grûde po

nuëmimo, yra jau apspræsti (= nulem-ti) ið anksto, 13 p. Þodþio apspræsti në-ra net daugiatomyje lietuviø kalbosakademiniame þodyne. Apspræsti keis-tinas þodþiu (nu)lemti. Kas kita: apsi-spræsti (nutarti, pasiryþti).

[...] ðio fermento veiklos (= veiki-mo) pasëkoje [...] (=dël ðio fermen-to veikimo), 14 p. Pasëkoje keistinapadariniu. Palyginkite: Ði liga palie-ka savo padarinius (ne pasekmes).Beje, autorës sakinyje pasëkos (=padarinio) në nereikia.

Ieðkokime gyvesniø pasakymøanalizës metu (= analizuojant),eksperimentas vykdytas (= bandy-

ta, eksperimentuota),geros kokybës kepiniai (= geri ke-

piniai),grûdinës þaliavos (= grûdai),ámonëms reikalingas (= reikia)

naujas techninis sprendimas (= reikiatobulesniø árenginiø),

intensyvus aromatas (= stipruskvapas),

kepimo metu (= kepant),klampumo maksimumas (= di-

dþiausias klampumas),savalaikis (= laiku).Vartokime lietuviðkus þodþiusadekvatus (= tolygus),deformuoti (= keisti formà),eksperimentas (= bandymas),ingredientas (= sudedamoji dalis),intervalas (= tarpas),optimizuoti (= gerinti),optimalus (= geriausias),prognozuoti (= numatyti).

Juozas KundrotasVytautas Pranciðkus Bûda

LIETUVOS MOKSLØAKADEMIJA

Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas praneða, kad MA moksløskyriai, remdamiesi MA statuto 21 punktu, skelbia nariø ekspertø rinki-mus pagal ðias laisvas vietas:

Humanitariniø ir socialiniø mokslø skyrius:edukologija (1 vieta);lietuviø literatûra (1 vieta);teisë (1 vieta).

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslø skyrius:chemija (1 vieta);fizika (1 vieta);matematika (2 vietos).

Biologijos, medicinos ir geomokslø skyrius:biologija (1 vieta);geografija (1 vieta);geologija (1 vieta).

Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyrius:agronomija (1 vieta);miðkininkystë (1 vieta);zootechnika (1 vieta).

Technikos mokslø skyrius:informatika (1 vieta);medþiagø technologija (1 vieta).

Lietuvos mokslø akademijos nariais ekspertais renkami þymûs Lietu-vos mokslininkai penkeriems metams.

Mokslo ir studijø institucijø senatai (tarybos), MA tikrieji nariai ir na-riai korespondentai turi teisæ iki 2004 m. liepos 11 d. iðkelti kandidatuspagal skelbime nurodytas mokslo kryptis ir raðtu praneðti keliamø kandi-datø pavardes bei siûlymø motyvus. Kartu pateikiami kandidatø biogra-finiai (CV), taip pat asmens dokumentø duomenys, mokslo laipsnio ir var-do diplomø kopijos, nuotrauka, mokslinës veiklos apþvalga ir spausdintømokslo darbø sàraðas.

Dokumentai pateikiami atitinkamiems Lietuvos MA moksløskyriams (Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius).

KALBININKAS PATARIA

14 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

Kai mokslas ir gamyba ranka rankon

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

ûkininkai, o jiems bet ko neásiûlysi.Ûkininkai ið mokslo naujoviø norikonkreèios naudos.

Rezultatai, kuriuos matëme Þe-mës ûkio inþinerijos institute, daþ-niausiai ir yra panaudojami, kuriantnaujas þemdirbystës bei gyvulinin-kystës technologijas. Kaip atskirosdalys jie gali bûti naudingi ir ben-dresnio pobûdþio technologijoms.

Kokias tyrimø kryptis galëtumëte ið-skirti kaip aktualiausias, itin svarbias?

Labai aktualûs tausojanèiosþemdirbystës, aplinkosaugos kryp-ties tyrimai. Ypaè aktualûs tyrimaiþemës ûkio produktø gamybos nemaisto reikmëms, alternatyviø ener-getiniø iðtekliø paieðkø klausimais.Ðios tyrimø kryptys jau dabar turi pa-klausà ir ateityje turës.

Vis dëlto nepastebëjome, kad ûki-ninkai bûtø apgulæ Þemës ûkio inþi-nerijos instituto vartus, eitø domëtisnaujovëmis ir mokslo darbuotojø pa-siûlymais.

Kol ûkininkai neásitikina naujøtechnologijø nauda, tol neskuba jødiegti. Pirmiausia reikia, kad jie pa-matytø tas naujoves pritaikytas gamy-boje, suvoktø jø naudà. Ið tikrøjø, ne-maþai technologijø jau taikomos, betne visur, o paþangiausiuose, stipriau-siuose ûkiuose. Svarbu, kad tas ádieg-tas naujoves plëtotø ir kiti, ásitikintønaujoviø pranaðumu. Tada ir didelësagitacijos nereikës, patys ûkininkaisieks taikyti tas technologijas.

Viena ið pagrindiniø mûsø þe-mës ûkio konsultantø uþduoèiø irbûtø organizuoti naujø technologijøpristatymus, kuo plaèiau supaþindin-ti su siûlomomis naujovëmis. Tam la-bai tinka lauko dienos, Lietuvos þe-mës ûkio universitete rengiamos pa-rodos, á kurias susirenka ûkininkai,o mokslininkams tai gera proga teik-ti pasiûlymus.

Þemës ûkio mokslas nuogamybos neatitrûkæs

Koks yra kad ir Þemës ûkio inþineri-jos institute sukurtø naujø technologijøkelias á ûkininkø ûkius? Ar tas technolo-gijas reikia pirkti, kaip kitaip ásigyti? Kaipkonkreèiai ûkininkas jas gauna?

Pagrindiniai naujø technologijøir mokslo naujoviø neðëjai á ûkinin-kø ûkius yra konsultantai. Tai jie or-ganizuodami seminarus, lauko die-nas, kitus renginius bei tiesiogiaikonsultuodami ûkininkus supaþindi-na juos su mokslo naujovëmis. Sie-kiant nuolat atnaujinti þinias, kon-sultantai organizuoja susitikimus sumokslininkais. Aktyvesni ûkininkaiir patys apsilanko institute. Inþineri-

jos institutas naujas technolo-gijas daþniausiai siûlo kartu

su konkreèia áranga. Þinoma, tàárangà ásigyti kainuoja, taèiau kai ku-riuos savo turimus padargus ar kitasdarbo priemones ûkininkai gali pri-derinti prie ásigytos naujos technikosbei siûlomø technologijø.

Matëme Institute vienetinius kaikurios naujos árangos egzempliorius,bet mokslininkai juk ne gamybininkaiir masiðkai tos árangos gaminti negali.

Yra firmø, kurios tà árangà gami-na pagal uþsakymus. Tai Laumetris irkitos firmos. Kartais ir be uþsakymøgamina, jei tik gera idëja. Vyksta pa-rodos, ta áranga demonstruojama.Lietuvos þemës ûkio universitete perparodas galima pamatyti daug nau-jos ar patobulintos árangos, jos gali-ma uþsisakyti. Pavyzdþiui, Lietuvossodininkystës ir darþininkystës insti-tutas turi padaliná, kuris taip pat ga-mina naujà ar tobulina senà darþo-viø auginimo árangà. Darþoviø augi-nimo technologijos sparèiai keièiasi,todël Instituto darbuotojai patysþemdirbiams gali pasiûlyti daug áran-gos. Ûkininkai naudojasi tomis pa-slaugomis, greitai pagaminama pa-gal jø pageidavimus.

Taigi negalima teigti, kad þemësûkio mokslas atitrûkæs nuo gamybos,prieðingai � jis suaugæs su gamyba.

Þemës ûkio mokslas, ypaè taiko-masis, turi bûti susijæs su gamyba. Þi-noma, ne visos mokslininkø siûlomosidëjos pritampa, kai kurios taip ir lie-ka tik mokslinëse ataskaitose, bet taivisai nereiðkia, kad tai nereikalingi,tuðti pasiûlymai. Kartais ir neigiamasrezultatas gamybos poþiûriu nëra be-prasmis mokslo poþiûriu. Pagaliau jei

ðiuo metu kai kurios idëjos �neprigy-ja�, tai dar nereiðkia, kad nebus pri-taikytos vëliau. Kartais ir vartotojaigali bûti dar nepasiruoðæ naujovëms.Taèiau apskritai þemës ûkio mokslas,ypaè þemës ûkio inþinerija, visada sugamyba þengia ranka rankon.

Ar mûsø pastangosturi ateitá

Pabuvojus uþsienio firmø parodo-se ir Þemës ûkio inþinerijos institutekrito á aká vienas dalykas. Nagingi Lie-tuvos inþinerijos ir þemës ûkio moksløatstovai nusipelno kuo didþiausios pa-garbos, nes jø darbo sàlygos toli graþunëra paprastos, tenka dirbti ir kurtinuolatinio nepritekliaus sàlygomis. To-dël sunku bûtø reikalauti, kad jø siû-loma áranga pasiþymëtø ypatingu di-zainu ar iðoriniu blizgesiu, kas labaibûdinga uþsienio firmø gaminiams.

Tai mûsø institutø materialinësbazës, laboratorinës árangos atnau-jinimo problema. Trûkstant lëðø ma-terialinës bazës atnaujinimui institu-tø darbuotojams tenka dirbti net irsavo rankomis sukurta áranga. Uþ-sienio mokslo institucijos ir bendro-vës turi galimybiø ne tik ágyvendintiidëjà, bet ir sukurti áspûdingà dizai-nà. Deja, kartais mums stinga lëðønet idëjai realizuoti, tai apie dizainànetenka kalbëti.

Todël ir kyla klausimas: ar tada tu-ri ateitá mûsø pastangos? Su tuðèia ki-ðene uþsienio firmø nenukonkuruosi.

Manau, kad reikëtø þvelgti ið ki-tø pozicijø. Stambieji ûkininkai gal irgali sau leisti ásigyti uþsienio bendro-

viø technologijø bei árangos. Daþ-niausiai jie ir teikia pirmenybæ uþsie-nietiðkiems gaminiams. Taèiau ar vi-si mûsø ûkininkai ástengs ðiandienásigyti uþsienietiðkos technikos? Jeimûsø vidutinës klasës vartotojai sautokios prabangos negali leisti, tai kolkas jiems gali pakakti ir racionaliøInþinerijos instituto pasiûlymø.

Labai svarbu, kad uþsienietiðkosþemës ûkio maðinos ir technologijosbûtø pritaikytos prie mûsø klimatosàlygø. Be to, þemdirbiams ásigyjantvis daugiau uþsienietiðkos technikosInstituto mokslininkai daþnai bûnaekspertai vertinant uþsienio techno-logijas bei technikos pasiûlà.

Mokslas gali padëti spræstivalstybës uþduotis

Jei Lietuvos valstybë socialinës po-litikos srityje orientuojasi á vidurinio-sios klasës kûrimà, taip pat ir þemësûkyje, vadinasi, ûkininko reikðmë vals-tybëje turëtø stiprëti. Juk ne dvarinin-kø ir ne kumeèiø Lietuvos norime. Jeitaip, tai kà mûsø valstybë dar turi pa-daryti, kad mokslininkø pasiûlymai,kuriuos ðiandien galëjome ávertinti,bûtø labiau palaikomi?

Valstybë pagal galimybes tà palai-kymà ir uþtikrina. Kiek ástengiame,taikomiesiems tyrimams skiriame irÞemës ûkio ministerijos lëðø. Paga-liau Þemës ûkio konsultavimo tarny-ba ið valstybës lëðø finansuojama tam,kad mokslo þinios ið institutø bûtøperduotos ûkininkams. Ðiuo metu in-þinerinës krypties konsultantø pa-klausa labai didelë, nes valstybë re-

mia þemës ûkio technikà perkanèiusûkininkus. Todël svarbu ûkininkamspatarti, kokià technikà ásigyti.

O kokià technikà ásigyti?Tai ir pasako konsultantai, pade-

da ûkininkams pasirinkti. Pirmiausiata technika neturi bûti per daugbrangi ir sudëtinga, kad sugedus irpaëmus didelæ paskolà vëliau nebû-tø nuostolio. Mûsø ûkiai nëra dide-li, tad reikia galvoti, kad ta technikabûtø kuo racionaliau panaudojama,tiktø mûsø sàlygoms, nestovëtø bedarbo, bûtø kuo naudingesnë. Svar-bu ir patikimumas. Firmos gaminto-jos arba tarpininkaujanèios ámonësmoka átaigiai átikinëti, todël labainaudingas ir neðaliðkas patarimas.Þodþiu, investicijos á technikà turi at-neðti kuo didesnæ ekonominæ naudà.

Kai girdþiu sakant, kad valstybëpagal iðgales rûpinasi þemës ûkiomokslo reikalais, kyla ir tam tikrø abe-joniø. Jei LR þemës ûkio ministerijojeþemës ûkio mokslo reikalais rûpinasitik vienas specialistas, tai apie koká rû-pestá galima kalbëti?

Þinoma, jei vertintume valstybið-kai, tai akivaizdu, kad þemës ûkiomokslai nepakankamai finansuoja-mi. Tai didelë problema. Mokslodarbuotojø atlyginimai taip pat në-ra dideli. Jei lyginsim su kai kuriomisES ðalimis (Austrija ir kt.), jie net10 kartø maþesni. Labai skiriasi þe-mës ûkio mokslø specifika, nes taidarbui labai imlus mokslas � tyrimusbûtina pakartoti laikui bëgant, labaidaug átakos daro gamtinës sàlygos.Deja, skirstant lëðas þemës ûkiomokslui, ne visada á tai atsiþvelgia-ma. Kiek priklauso nuo Þemës ûkioministerijos, ypaè aktualiems taiko-miesiems tyrimams skiriame lëðø iðKaimo rëmimo programos. O tokiøproblemø, kuriø sprendimui tikslin-ga pasitelkti mokslininkus yra daug.

Tokios nuostatos oponentai pasa-kys taip: yra pasaulinës technologijos,puikià technikà ir technologijas ku-rianèios uþsienio bendrovës � imkimeir naudokime, gaukime pelnà ir kles-tëkime. Kam èia patiems kurti, jei ge-riau nepadarysime.

Paimti ir naudoti galima, taèiauperkelti technologijà ið vienos ðalies ákità nëra taip paprasta. Juk mûsø gam-tinës sàlygos visai kitos ir ekonominëaplinka kitokia. Mokslininkai turi pa-sakyti, kaip tas technologijas pritaiky-ti mûsø sàlygoms. Pavienëmis idëjo-mis ar mintimis pasinaudoti galima,bet ir tai tik patikrinus gamyboje.

Galima iðgirsti, kad Lietuvos þemësûkis neturi perspektyvø, nesugebës kon-kuruoti tarptautiniu mastu. Europojetiek prigaminta þemës ûkio produktø,kad problema � ne gaminti naujus, oparduoti jau pagamintus. Tad ir Lietu-và kai kas norëtø matyti pirmiausia

Lietuvos MA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus nariai ir Þemës ûkio mokslo tarybos prie LR Þemës ûkio ministerijos bendros sesijos vaizdas. Kalba Skyriaus ir Tarybos pirmininkë akad. Veronika Vasiliauskienë

Posëdþio dalyviai � Lietuvos MA narys ekspertas, Þemës ûkio inþinerijos sekcijos pirmininkas, LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos fakultetodekanas prof. Algirdas Raila, LR þemës ûkio ministerijos Mokslo ir mokymo skyriaus vedëja Vanda Elena Naruðytë, Kaimo plëtros

departamento vyriausioji specialistë dr. Zita Duchovskienë ir LMA narys korespondentas prof. Vytautas Konstantinas Sirvydis

ÞEMËS ÛKIO INÞINERIJA

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 15kaip turizmo ir poilsio, kroviniø tran-zito tarp Rytø ir Vakarø, na, dar ban-kininkystës plëtojimui perspektyvià ða-lá. Apie þemës ûkio mokslà tada taip patnesà ko kalbëti.

Lietuvoje turime ir kaimà, kur gy-vena apie 30 proc. ðalies gyventojø.Kur juos dëti? Nuo ûkio þmoniø taipgreitai nenuvarysi. Be to, kaimo turiz-mu ne visi galës uþsiimti, alternatyviaveikla taip pat galës uþsiimti ribotasskaièius þmoniø. Po truputá kai kur at-sisakoma þemës ûkio gamybos, pri-imamos atitinkamos programos. Vistiek þemës ûkis Lietuvoje turës iðlik-ti. Dël paèiø pasigamintø produktøgalime bûti tikri, kad jie kokybiðki, ouþ atsiveþtiná negalime garantuoti.Lietuvos gamtinës sàlygos þemësûkiui nëra blogos. Jei Latvijoje ir Es-tijoje þemës ûkis iðlieka, tai kà kalbëtiapie Lietuvà. Tuo labiau, kad mes visdaugiau orientuojamës á ekologinæ irtausojanèià þemës ûkio gamybà. Lie-tuvoje nëra itin didelio þemës uþterð-tumo � tai vis privalumai.

Svarbu jausti ir pasauliniomokslo pulsà

Kaip reiktø vertinti pastarøjø 14 me-tø Lietuvos þemës ûkio mokslo plëtotæ?Tai buvo kilimas aukðtyn ar smukimas?

Kad ir kaip bûtø, bet þingsnis poþingsnio judame á prieká. Buvo slenks-èiø ir pakilimø, bet, palyginus su tuo,kaip atrodëme prieð 14 metø, galiupasakyti, kad paþanga akivaizdi.Mokslo institutai generuoja idëjas, ry-ðiai su kitomis ðalies ir uþsienio moks-lo institucijomis ið esmës pasikeitë.Mokslo darbuotojai pramoksta uþsie-nio kalbø, iðeina ið savo uþdaro rato áatvirà visuomenæ. Tai akivaizdu.

Þemës ûkio mokslas, matyt, netu-rëtø bûti statomas á vienà gretà su ki-tais mokslais, nes, pirmiausia, turi bû-ti orientuotas ne á fundamentinius, bettaikomuosius darbus, á kuo glaudesná

ryðá su þemës ûkio gamyba, gyvenimopraktika. Tie mokslai turëtø padëti kuoveiksmingiau formuoti mûsø valstybëjevidurinájá gyventojø sluoksná. Tad ver-tinti þemës ûkio mokslà, matyt, reikë-tø ne pagal publikacijø kieká ISI þur-naluose, ne pagal straipsniø cituoja-mumà, bet pagal ryðá su gamyba ir ak-tualiausiais valstybës sprendþiamais so-cialiniais uþdaviniais. Þemës ûkiomokslas turi bûti kuo glaudþiau sieja-mas su ûkininkø poreikiais. Ar tai, kàpamëginau suformuluoti, Jums ne-skamba kaip erezija?

Þinoma, lazda turi du galus. Tai-komieji tyrimai be fundamentiniøgreitai iðsisems, todël fundamenti-niai tyrimai reikalingi. Pagaliau svar-bu ásilieti á bendrà Europos moksloerdvæ. Privalome jausti ir pasauliniomokslo pulsà. Todël dalá savo moks-liniø darbø turime spausdinti ISI

þurnaluose, taèiau nereikëtø viskosuvesti tik á straipsnius ir vertinimàpagal ISI þurnalus. Þemës ûkiomokslà vertinti ið tiesø reikëtø pagalskirtingus negu kitø mokslo srièiørodiklius ir daugiau dëmesio turëtøbûti teikiama taikomajai veiklai.

Bendradarbiautivyriausybiø ir ministerijø

lygmeniu

Taèiau þemës ûkio mokslø vertini-mo kriterijus nustato ne LR þemës ûkioministerija, o LR ðvietimo ir moksloministerija.

Ne vien Lietuvoje taip yra. Ir ki-tose kai kuriose ES ðalyse þemësûkio mokslà finansuoja ir já vertinaðvietimo ir mokslo ministerijos. To-dël EURAGRI konferencijojeBraunðveige buvo pabrëþta bendra-

darbiavimo svarba ministerijø lyg-meniu. Bendrà kalbà reikëtø rasti irLR Þemës ûkio bei Ðvietimo irmokslo ministerijoms. Gal bût pas-taroji ministerija turëtø daugiau ási-klausyti ir á ðakiniø ministerijø nuo-monæ. Ne kartà raðëme, kreipëmëskartu su Lietuvos mokslo taryba dëlþemës ûkio mokslo vertinimo krite-rijø, ir dël finansavimo � net LR Sei-me tie klausimai buvo svarstomi.Deja, á mûsø siûlymus Ðvietimo irmokslo ministerija ne visada atsi-þvelgia. Todël rezultatyvesnio ben-dradarbiavimo tarp atskirø ministe-rijø Lietuvoje pasigendame.

Ar valstybë galëtø teikti daugiauuþsakymø þemës ûkio mokslui?

Valstybës uþsakymai turëtø bûtidaromi abipusiu sutarimu: politikosdarytojai turi sutarti su mokslo atsto-vais dël prioritetø ir programø. Siû-

lymus turëtø teikti institutø ir moks-lo produkcijos vartotojai ir, apsvars-èius drauge, tie pasiûlymai galëtø bûtipriimami. Pirmiausia reikia iðgrynintiproblemas (jø yra daug) ir pagal pri-oritetus sudaryti tø problemø spren-dimo programas. Kad jos bûtø ið-spræstos, bûtina telkti mokslo ir pa-vieniø þinybø � Aplinkos apsaugos,Þemës ûkio ministerijø � pajëgas.

Tai ir bûtø kompleksiðkumo pavyz-dys, sprendþiant problemas?

Ið dalies � taip. Be to, tai atitin-ka Braunðveige EURAGRI konfe-rencijoje iðsakytà svarbiausià mintá,kad turi bûti bendradarbiaujama mi-nisterijø lygiu. Lietuvoje turime ið-girsti, kà siûlo ir á kà dëmesá kreipiaEuropos mokslo bendrija.

Dëkoju uþ pokalbá ir iðsakytas mintis.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Pradþia Nr. 12

Mokslo Lietuvos 300-ojo nu-merio pasirodymo ir 301-ojo nu-merio sutiktuviø proga vyko ið-plëstinis Lietuvos mokslininkøsàjungos Tarybos posëdis, ku-riame nagrinëta ir mûsø laikrað-èio vieta mokslo bendruomenë-je. Spausdiname posëdþio daly-viø mintis, kurios tikriausiai pra-vers ateityje raðant mokslininkølaikraðèio istorijà.

Koks turëtø bûtiMokslo Lietuvos laikraðtis

Viktoras Alekna, buvæs tremtinys,lietuviðkosios spaudos veteranas, Lie-tuvos raðytojø sàjungos ir Lietuvosþurnalistø draugijos narys, Stasio Lo-zoraièio premijos laureatas.

Tie, kurie skaito Mokslo Lietuvà,pastebëjo, kad á jos puslapius visai ne-seniai pateko ir mano pavardë. Turiupasakyti, kad nors, palyginti, esu senasþmogus, bet tiesiogiai su mokslu ben-dradarbiavau nedaug. Nesu mokslinin-kas, todël ðiandien man klausantis kaikuriø ðio posëdþio dalyviø minèiø, ne iðkarto susivokiau, kodël èia kalbamaapie Lietuvos mokslininkø sàjungos, one Mokslo Lietuvos redakcijos darbà.Taigi ëjau á laikraðèio jubiliejinio nume-rio sukaktá, o patekau á posëdá.

Kaip að ásivaizduoju Mokslo Lietu-vos laikraðtá? Jeigu paþvelgsime á mû-

Karstelëjæs gaivaus gërimo gurkðnis (2)

sø spaudà nuo seniausiø laikø, nuo Jo-no Basanavièiaus Auðros, vëliau XX a.pradþioje vël pasirodþiusios Auðros, tielaikraðèiai juk teikë informacijà ne tikapie paprasèiausià kasdienybæ, bet irapie mokslo pasiekimus. J. Basanavi-èius jau pirmuose Auðros numeriuoseraðë apie Lietuvos pilis � tai Lietuvos is-torijos mokslo sritis. 1911 m. iðëjo ki-tas laikraðtis, pavadintas Auðra, kurá vi-sai neseniai man teko vartyti. Nuste-bau, kad kaimui skiriamas laikraðtis,paprastiems Lietuvos þmonëms, ospausdinami straipsniai apie naujus tometo iðradimus. Skaitytojai supaþindi-

nami su telefonu, telegrafu ir panaðiaisdalykais.

Taigi manau, kad laikraðèio paskir-tis � ne spræsti mokslo problemas, oapie mokslo pasiekimus pasakoti skai-tytojui, kuris su tuo maþiau susipaþinæs.Pastaruoju metu vartydamas MoksloLietuvà (að jà neseniai pradëjau vartyti� gal prieð porà trejetà metø), ið tikrø-jø ir randu nemaþai tokiø straipsniø, ku-riuose svarstomi mokslininkø pasieki-mai. Tai labai gerai. Tik man skaitantkai kuriuos straipsnius, kyla klausimas,ar kiekvienas þmogus �ákàs�, kas juosedëstoma. Tie straipsniai galëtø bûti pa-

prasèiau paraðyti, lietuviðkiau.Kodël lietuviðkiau? Ðiandien lietu-

viðkoji spauda labai krypsta á vadinamà-já globalizmà. Paëmæ kalbotyros, litera-tûros problemø ar filosofijos þurnalus,pagaliau istorijos dalykams skirtusspaudinius, taip pat ir tø srièiø knygas,visur rasime nepaprastai daug svetimøþodþiø. O juk turime nepaprastai tur-tingà lietuviø kalbà. Kad ir 20 tomø Lie-tuviø kalbos þodynas � jokia kita tautapasaulyje tokio þodyno neturi. Þodin-goji rusø tauta sugebëjo iðleisti tik 8 to-mø Rusø kalbos þodynà. Lietuviø kalbaturi tiek þodþiø, kad jais puikiausiai ga-

lime iðsiversti, raðydami bet koká popu-liarø straipsná. Galimas dalykas, kadmokslo þmonëms reikia laikraðtyje irmoksliðkesniø straipsniø, bet jei laik-raðtis skirtas didesniam skaitytojøsluoksniui � toks laikraðtis turëtø bûtiir Mokslo Lietuva � tai jame turi bûti ga-na populiariai dëstomos mintys.

Man atrodo, kad Mokslo Lietuvojedaþniausiai kalbama apie techniðkuo-sius dalykus, raðo technikos srièiømokslininkai. Taèiau istorikas JuozasJurginis dar prieð keliasdeðimt metøtechnikos net nelaikë mokslu.

Nukelta á 20 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

�Mokslo Lietuvos� internetinio puslapio redaktorius Valentas Daniûnas, lietuviðkos spaudos veteranas Viktoras Alekna, mokslo istorikasprof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis ir fizikas prof. Konstantinas Repðas, pasitinkant 301-àjá �Mokslo Lietuvos� numerá

Lietuvos þemës ûkio institute tiriamos pesticidø iðpurðkimo patikros technologijos

16 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

Tokiu pavadinimu geguþës Nidojevyko mokslinë konferencija, skirta Ry-tø Prûsijos istorijai XIX�XX a. Konfe-rencijoje dalyvavo daugiau nei 60 vo-kieèiø, lietuviø (maþlietuviø ir didlietu-viø), tarp jø bûrelis ið Klaipëdos ir Ði-lutës, lenkø bei mozûrø. Jà organizavoAcademia Baltica, Thom�o Mann�o kul-tûros centras Nidoje, Baltijos regionoistorijos ir archeologijos institutas irdraugija Borussia (lotyniðkas Prûsijospavadinimas) Olsztyne. Konferencijavyko Nidos kultûros centre Agila.

Seminaro dalyvius suðildë ir ákvëpërimtam moksliniam darbui bei disku-sijoms dr. Ruth Leiserowitz ið Berlyno,draugijos Borussia pirmininko pava-duotojo dr. Wiktor�o Knercer�o ið Ols-ztyno ir minëto dr. Ch. Pletzing�o áva-dinës kalbos. Thomo Mann�o kultûroscentro (ákurto 1995 m.) Nidoje darbuo-toja Jurgita Aniûnaitë papasakojo apiejo veiklà. R. Leiserowitz, Ch. Pletzing,W. Knercer pabrëþë, kad per paribiozonà � Kurðiø nerijà � vykdavæs akty-vus þmoniø bendravimas, kad jø tauty-bæ kartais sunku nustatyti, nes kai ku-rie jà keitë. Paribio gyventojø patronasbuvæs Liudvikas Martynas GediminasRëza ið Karvaièiø kaimo, vëliau Kara-liauèiaus universiteto profesorius, rek-torius, Kristijono Donelaièio poemosMetai vertëjas á vokieèiø kalbà (1818 m.Karaliauèiuje), kaip karo kapelionas �þygiø po Vakarø Europà prieð Prancû-zijos imperatoriaus Napoleono I armi-jas dalyvis.

Labai konstruktyvus, dalykiðkas,tinkantis besivienijanèiai demokratineiEuropai buvo dr. Dietmar�o Albrech-t�o praneðimas Paribio þmonës Prûsijo-je. Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, netKaliningrdao srityje (Karaliauèiaus sri-tyje) ðis vokieèiø politologas ir sinolo-gas vadinamas draugystës tiltø tarp tau-tø statytoju, naujø bendradarbiavimosantykiø konstruktoriumi, moraliniuautoritetu. Tai D. Albrecht�as 1977�1991 m. Sankelmarko akademijoje ne-toli Flensburgo, 1991�2000 m. Ostsee-Akademie (Baltijos akademija) Trave-miundëje ir nuo 2000 m. Academia Bal-tica Liubeke surengë seminarø, konfe-rencijø apie Baltijos ðaliø problemas.Nemaþai jø skirta prûsø, Prûsijos beiMaþosios Lietuvos praeièiai, Karaliau-èiaus kraðto ateièiai. Jose teko laimë da-lyvauti ir lietuviø mokslininkams, taippat ðio raðinio autoriui. Lietuviø bièiu-lis D. Albrechtas buvo Maþosios Lie-tuvos patriarcho Martyno Jankauspalaikø ið Flensburgo prie Baltijos va-karinio kranto á Bitënus perkëlimo1993 m. iniciatorius, T. Mann�o kul-tûros centro Nidoje vienas steigëjø.Apie vokieèius, lietuvius, lenkus beimozûrus Prûsijoje paraðë vertingà vie-nintelæ tokià knygà Keliai á Sarmatijà.Deðimt dienø Prûsijoje. Tai klasikinispavyzdys, kaip reikia suartinti tautas,þmones, religijas, surasti jungiamàsiasgrandis. Vykstant globalizacijos proce-sams, besivienijanèios Europos ðalimsaktualus tautø tapatumas, savo tauty-bës iðsaugojimas.

Praneðëjas dr. D. Albrecht�as at-kreipë klausytojø dëmesá, kad sunkusuvokti, jog tik keli kilometrai á pietusnuo Nidos � jau Rusijos valdomas Ka-raliauèiaus kraðtas, pagrindinë Maþo-sios Lietuvos dalis. O juk nuo 1422 m.Melno taikos iki 1914 m. prasidëjusioPirmojo pasaulinio karo siena tarpLietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës,vëliau etninës Didþiosios Lietuvos irPrûsijos (konkreèiau � Maþosios Lie-tuvos) buvo pastoviausia Europoje.Reikia áveikti sienø barjerus, atsivertipasauliui ir kalingradieèiams. Tik perSeptyneriø metø karà, XVIII a. vidu-ryje, Rusija kelerius metus buvo oku-pavusi Prûsijà. Tautø draugystës, geroskaimynystës pavyzdþiu dr. D. Albrech-

t�as pateikë Johan�o Got-tfried�o Herder�io (1744�

Paribio þmonës Prûsijoje,Lietuvoje ir Mozûrijoje (1)

1803) gyvenimà bei kûrybà.Pasaulinio masto filosofo, profeso-

riaus Immanuel�io Kant�o mokinysJ. G. Herder�is Albertinoje � Karaliau-èiaus universitete � laikësi imperatyvoteisingumas, tolerancija, iðmintis. Kitasgenijus � Tolminkiemio kunigas, poetasKristijonas Donelaitis. Poeto Metø ver-tëjas á vokieèiø kalbà (1894 m.) prûsøkilmës raðytojas Liudvikas Passarge,tvirtinæs, kad jei K. Donelaitis bûtø ra-ðæs didþiosios tautos kalba, tai jau tadagarsëtø pasaulyje. Nustebino vieno iðseminare dalyvaujanèiø vokieèiø nuo-monë, esà K. Donelaitis lietuviðkai ið-mokæs Karaliauèiuje. Po Antrojo pa-saulinio karo atëjûnai sugriovë jo gim-tuosius Lazdynëlius netoli Gumbinës.Dykra virtusioje þemëje lietuviai poetuipastatë paminklà, pasodino àþuolø gi-raitæ. Tolminkiemis, pavadintas Èisty-je Prudy, virto �griaznyje� � apleistas,purvinas apgriautas kaimas. Tik Tol-minkiemio atstatyta evangelikø liutero-nø baþnyèia, pirmoji atstatyta Kalining-rado srityje, ir Donelaièio memoriali-nis muziejus yra to suniokoto kraðtoðviesulys. Ávairiø tautybiø þmoniø gyve-nama Èistyje Prudy. Mokslininkas pa-teikë pavyzdá kaip uþsiliko viena vokie-të. Kad jos nepersekiotø, iðtekëjo uþnugalëtojo ruso.

A. Albrecht�o credo, iðreikðta joknygoje: Mes gyvename Sarmatijos lai-ku. Lenkai ir rusai, lietuviai ir vokieèiaisusitinka Prûsijos þemëje. Skirtinga jø is-torinë ir visuomeninë patirtis, todël api-bûdinti ðità kraðtà sunku. Bet jeigu ðian-dien ten gyvenantys neatras jo, jeigu jie ne-susikurs savimonës, netaps sàmoninginaujoje tëvynëje, ten tarps ðovinizmas. Ojeigu jie suaugs su mûsø protëviø þeme,drauge atsakingai rûpinsis supanèiu pa-sauliu, tada sugyvens taikiai ir atsispirsekstremizmui. Tokià ateitá mato þymuspolitologas, tautø santarvës propaguo-tojas. D. Albrecht�as pabrëþë, kad vo-kieèiai kunigai mokëjo lietuviðkai, o lie-tuvininkø-maþlietuviø Maþojoje Lietu-voje iðliko iki Antrojo pasaulinio karopabaigos, t. y. iki 1945 metø.

Dar vienas genialus kûrëjas �L. M. G. Rëza, pirmasis á vokieèiøkalbà iðvertæs ir iðleidæs K. DonelaièioMetus. Pasak D. Albrecht�o, tai ryðinin-kas tarp tautø. Paraðë odæ Vundenavos

(Honedos, Balgos) gynëjams prûsams,kai juos uþpuolë kryþiuoèiai. Toliau ápietus Ðventapilë (vokiðkai Heiligen-beil), apylinkëse vyko arðûs Vokietijosir Sovietø Sàjungos kariuomeniø mû-ðiai, ið to pragaro vokieèiai per Aistma-res bëgo á Vakarus. Tarp jø buvo karys,bûsimasis VFR kancleris, baronas Ri-chard�as Weizsaecker�is. Donelaitis,Rëza lietuviø savimonæ praturtino vals-tybingumo samprata. Jø pasekëjas �Vydûnas, savo filosofijos kûriniais jun-gæs Vakarus ið Rytø. Dar vienas lietu-vininkø ðviesuolis � Maþosios Lietuvospatriarchas spaustuvininkas MartynasJankus. Atstatytoje jo spaustuvëje Bi-tënuose árengtas memorialinis muzie-jus. Ant Rambyno vydûnieèiø graþiaisutvarkytose kapinaitëse kuriasi lietu-vininkø veikëjø panteonas. Ið Vokieti-jos perveþti Vydûno, M. Jankaus, Val-terio Kristupo Banaièio palaikai. Tilþið-kis Johann�as Bobrowsk�is apdainavoRytø Prûsijoje kartu gyvenusius vokie-èius, lietuvininkus, lenkus bei mozûrus,þydus. Lietuviø ir vokieèiø santykiusKlaipëdos kraðte vaizdþiai apraðë raðy-toja, savotiðka kraðto metraðtininkë Ie-va Simonaitytë. D. Albrecht�as paste-bëjo, kad buvæs Kaliningrado sritieskultûros paveldo pirmininkas peterbur-gietis raðytojas Jurijus Ivanovas pralau-þë nepasitikëjimo tarp vokieèiø ir rusøsienà. Buvæs Raudonosios armijos pul-kininkas J. Odincovas yra Karaliau-èiaus katedros atstatymo iniciatorius.Kaliningradieèiai pagerbë prûsø kilmëspoetæ Agnes Miegel (Migelytë), pirma-jai ið vokieèiø pakabinæ atminimo len-tà ant namo Karaliauèiuje, kuriame jigyveno. Taigi rusams ji þinoma. Tiesa,ji garbino nacionalsocialistus, bet dau-giausia kûriniø paraðë iki 1933 m., ikiA. Hitlerio atëjimo á valdþià. Taèiaupraþiopsota proga gràþinti Königsber-go (Karaliauèiaus) vardà, nes jau netru-kus bus ðvenèiamas miesto, bet kaip Ka-liningrado, 750 metø jubiliejus. Taigi Ka-lingrado srityje atlikta ir gerø darbø. Þi-noma, Lenkijos valdomoje likusioje bu-vusioje Prûsijoje atlikta daug daugiaukultûros paveldo iðsaugojimo darbø.

Borussios draugijos pirmininko dr.R. Trabos praneðimas skirtas �ðiaurësAtlantidai� � Varmijai. Atlantida � At-lanto vandenyne þlugusios civilizacijos

mitas. Taip ir Rytø Prûsijoje neliko se-nøjø gyventojø. Varmë, arba Varmija �tai buvusi prûsø varmiø þemë Prûsijosviduryje. Nuo 1945 m. priklauso Len-kijai. Paþymëta, kad po 1989 m. pasikei-të Lenkijos politika, poþiûris á rytiniuskresus � paribio sritis (tokiems kresamstarpukary priklausë ir Vilniaus kraðtas).Atsisakyta XIX a. sukurto mito, kadLenkija esanti stipri, valdydama pasie-nio sritis. Neliko kresø misijos ideolo-gizavimo ir mitologizavimo. Jaunimasdomisi tëvø þeme Rytø Prûsija, bet ne-tiki mitais. Kresai traktuojami ne nacio-naliniais, o bendratautiniais interesais.Tokià nuostatà lenkams po 1945 m. ati-tekusioje Rytø Prûsijos dalyje diegia irBorussia. Jaunimui karas ir pokaris �tolima praeitis. Ieðkoma prûsø, vokie-èiø, lenkø bei mozûrø kultûrø palikimokaip bendro gyvenimo reliktø.

Borussia draugijos pirmininko pa-vaduotojas dr. W. Knercer�is pabrëþë,kad mes kilæ ið Varmijos ir Mozûrijos,kur gyveno prûsai, vokieèiai, varmiakai,lenkai-mozûrai, lietuviai, taip pat apsi-gyveno pokario lenkai. Tai mûsø ben-dra Tëvynë. �Ðiaurës Atlantidos� ávaiz-dá reikia paversti realybe. Tai neturi nie-ko bendro su nacionalizmu. Lenkai my-li tà kraðtà, kuriame apsigyveno po ka-ro. Áveikë svetimumo jausmà. Atsikë-lëliai negali gyventi be mitø geràja pras-me. Jiems �ðiaurës Atlantida� esantipraeities atmintis, pagarba þemei, ku-rioje gyvena, savastis, senøjø gyvento-jø kultûrø identifikavimas ir paveldo ið-saugojimas. Vietoj mistinës Rytø Euro-pos, vartojamas terminas Vidurio Ry-tø Europa.

W. Knercer�is tautybiø graþaus su-gyvenimo pavyzdþiu pateikë XVIII a.Varmijos (1466�1772 m. priklausë nePrûsijos valdovams, o Lenkijai) vysku-po I. Krasickio rûpesèiu ákurtà draugys-tës sodà-parkà. Ten suvaþiuodavo Prû-sijos, Lenkijos ir Lietuvos, net Rusijosdidikai. Dvare buvo àþuolø alëja, neto-liese � eþeras su salomis. Ðiais laikaislenkai ir vokieèiai sutvarkë sàvartynupaverstas kapines. Ir tai pradþia áveiktibarjerus þmoniø sàmonëje.

Ádomus buvo dr. S. Pocytës prane-ðimas Maþlietuviai pasienyje. Jø padëtisXIX�XX a. pradþioje. Maþlietuviamsbûdingas sàþiningumas, darbðtumas,

taupumas. Asimiliacijos procesà spar-tino akultûracija, visuomenës moderni-zacijos procesai. Svarbiausias jø siekis �vartoti gimtàjà kalbà vieðajame gyveni-me, galimybë ja melstis baþnyèioje.Maþlietuviai buvo lojalûs Prûsijosvalstybei, monarchui. Draugijø(1895�1914 m. Maþojoje Lietuvojejø veikë apie 30), partijø veikla ið es-mës buvo apolitiðka. Kai Rusijos val-dþia Didþiojoje Lietuvoje 1864�1904 m.buvo uþdraudusi lietuviðkà spaudà,Maþojoje Lietuvoje iðspausdinta apie1480 knygø, kitø leidiniø, skirtø bro-liams didlietuviams. Maþlietuviai neta-po modernia tauta, o tik etnine grupe.Vis dëlto, anot dr. S. Pocytës, buvo ga-na daug iðsilavinusiø ûkininkø.

Juodkrantiðkë dr. Nijolë Strakaus-kaitë kalbëjo apie L. M. G. Rëzà kaipparibio kultûros asmenybæ. Pats raðë,kad tëvai vokieèiai (lietuviø literatûro-logø, pavyzdþiui, prof. Albino Jovaiðo,prof. Leono Gineièio nuomonë kita).Jam tëvynë � Prûsijos karalystë, o neMaþoji Lietuva. L. M. G. Rëza reiðkëjausmus prûsams, lietuvininkams, ta-èiau jautësi prûsu kaip Prûsijos gyven-tojas. Tai valstybinis patriotizmas. Tie-sa, autobiografijoje jis raðë kilæs ið lie-tuviø, prie Liudviko Martyno áraðë Ge-dimino vardà, þavëjosi Gedimino, Vy-tauto kovomis su kryþiuoèiais. Pasakdr. N. Strakauskaitës, tai taktinis ma-nevras, � kad Karaliauèiaus universi-tete iðliktø Lietuviø kalbos seminaras(savotiðka katedra), kurio vadovudaugelá metø buvo prof. L. M. G. Rë-za. 2003 m. pirmà kartà lietuviø kal-ba paskelbtas (vokieèiai dar nepa-skelbë) jo Dienoraðtis. Kaip ir I. Kan-t�as, L. M. G. Rëza liko viengungis.Ðiais metais Kaliningrade ketinamaárengti Rëzos skverà ir pastatyti skulp-tûrà. Dr. N. Strakauskaitë ir dr. R. Lei-sorowitz�ius seminaro dalyviams su-rengë ekskursijà po Mirusias kopasnuo Nidos iki Juodkrantës.

Noel�is Rademacher�is ið Berlyno,kurio senelë kilusi ið Rytø Prûsijos, kal-bëjo apie sunkià to kraðto padëtá poVokietijos pralaimëto Pirmojo pasau-linio karo ir 1919 m. Versalio taikos su-tarties. Po jos Rytø Prûsija tapo sala,apsupta kaimynø. Dauguma rytprûsie-èiø save laikë pralaimëjusiais ne karà, otaikà, � pabrëþë praneðëjas. Po Versa-lio sutarties, anot jo, karas nesibaigë.Vokieèiai ginklavosi, nes bijojo bolðe-vikinës Rusijos ir Lenkijos ásiverþimoá Rytø Prûsijà. Stiprëjo nacionalizmas,buvo eskaluojamas lenkø uþpuolimopavojus, kurstoma neapykantajiems. Milijonus markiø Vokietijaskyrë 1920 m. plebiscitui (referendu-mui) Mozûrijoje. Lenkø veikëjas Wor-bicki�s, bendraudamas su Reicho ko-misaru Wilhelmu von Gailiumi (prû-siðkai �gailis� � baltas; galbût jis prû-sø kilmës), agitavo Mozûrijos ir Var-mijos lenkus balsuoti uþ likimà Vokie-tijos sudëtyje ir prieð prisijungimà prieLenkijos. Esà vokieèiai á tuos kraðtusatneðë aukðtà kultûrà, civilizacijos pri-valumus, o lenkai esà skurdþiai. Neva,jei plebiscità laimëtø lenkai, Mozûri-jà uþplûstø Lenkijos þydai. Vokieèiaipropagandininkai kalë gyventojamsmintá, kad jei mozûrai balsuos uþ pa-silikimà Vokietijos sudëtyje, jie bûsiàpripaþinti lygiateisiais vokieèiø tautospilieèiais. Buvo sukurta masinë anti-lenkiðka psichozë ir aukðtinta Vokie-tijos kariuomenës, vadovaujamos feld-marðalo P. Hindenburg�o, 1914 m. per-galë prieð Rusijos kariuomenæ Tan-nenbergo mûðyje, esà tai revanðas uþVokieèiø ordino sutriuðkinimà 1410 m.Þalgirio mûðyje. Smogikø bûriai puldi-nëjo lenkø patriotø organizacijas, vykolenkø þudyniø. Tokiomis sàlygomis ple-biscità laimëjo konservatyvios jëgos.

Bus daugiau

Dr. Algirdas Matulevièius

Nuo

trau

ka ið

Maþ

osio

s Li

etuv

os e

ncik

lope

dijo

s

Nidos þvejø uostas (iki 1939 m.)

MAÞOJI LIETUVA

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 17

Lietuvoje yra nemaþai tautai, josistorijai, kalbai, ávairioms mokslo, vi-suomeninio gyvenimo sritims nusipel-nusiø þmoniø. Ne visada juos sugeba-ma deramai pagerbti. Turime prisipa-þinti � tai mums nedaro garbës.

Vienas tokiø, ypaè ðiandienosjaunimui menkai þinomø þmoniø,yra iðkilusis katalikø Baþnyèios hie-rarchas, þymus pedagogas, mokslo,spaudos, visuomenës veikëjas, sovie-tø kankinys, popieþiaus paskelbtasDievo Tarnu � kandidatu á ðventuo-sius. Tai buvæs amþinos atmintiesmano profesorius Vytauto Didþiojouniversitete Kaune 1939�1940 m. ar-kivyskupas Meèislovas Reinys.1940�1947 m. jis jau buvo Vilniausarkivyskupas, 1947�1953 m. Vilniausir Vladimiro kalëjimø kalinys, nu-kankintas ir 1953 m. lapkrièio 8 d.pakastas ten bendrame kape, ið kur,kaip þemës sauja simboliðkai sugrá-þæs 1989 m., atgulë Utenos rajonoDaugailiø baþnyèios ðventoriuje.

Jis man prieð akis visada iðkylakaip þvalus, paprastas, studentø my-limas psichologijos profesorius, su-gebëjæs ne vien perteikti þiniø, bet irsuþadinti pomëgá savo dëstomamdalykui. Arkivyskupas M. Reinysmano atmintyje neiðdildomai ásimi-në dël pas já 1940 m. birþelio 15 d. ið-laikyto psichologijos egzamino, pokurio, neðina studento paþymiø kny-gele su áraðytu penketu (tada � labaigerai), iðbëgau á Laisvës alëjà. Èia pa-maèiau riedanèius pirmuosius oku-pacinës sovietø armijos tankus...

Ðiemet suëjo 120 metø nuoM. Reinio gimimo (1884 m. vasario25 d.) ir 51 metai nuo jo þûties viena-me þiauriausiø sovietø kalëjimø. Ðiossukaktys buvo paminëtos VilniausArkikatedroje, Daugailiuose ir daugkur kitur. Organizuota konferencijø,skaityta paskaitø visuomenei, moks-leiviams, siekiant supaþindinti su ar-kivyskupo kankinio biografija, moks-line, pedagogine, sielovados, kultûri-ne veikla. O ji buvusi nepaprastai ak-tyvi, ryþtinga, uþtat ir uþkliuvo tiek na-ciams, tiek sovietams.

Visa tai gana iðsamiai aptarta ne-didelëje Vilniaus universiteto Religi-jos studijø ir tyrimo centro vyr.mokslo darbuotojos dr. Aldonos Va-siliauskienës knygoje ArkivyskupoMeèislovo Reinio gyvenimo ir veiklosdatos (iðleido leidykla Indra, Utena,2003 m.). Kaip paþymëta labai me-niðkame ðios knygos antrajame vir-ðelyje, tai pirmasis tokio þanro leidi-nys, iðleistas Lietuvoje [...] apie uni-kalià, visai lietuviø tautai reikðmingàAsmenybæ, rodanèià pavyzdá ieðkan-èiam Gërio.

Veikalà sudaro áþanginis auto-rës þodis, du apibendrinamieji sky-riai � Arkivyskupo Meèislovo Reiniogyvenimo ir veiklos datos, Arkivysku-pui Meèislovui Reiniui pagerbti, �priedai, moksliniø studijø ir litera-tûros sàraðas, santrauka anglø kal-ba ir asmenvardþiø rodyklë. Prade-dama Malda praðant Dievà pripaþintiarkivyskupà M. Reiná ðventuoju irspalvota faksimile Vilniaus Kated-ros Lietuviø komiteto bei choristøpasiraðytu sveikinimu JE arkiv. M.Reiniui 1943 m. sausio 1 d. jo var-diniø proga. Veikalà puoðia 29 ne-spalvotos ir 9 spalvotos nuotraukos,keletas Arkivyskupo laiðkø bei ávai-riø dokumentø faksimilës.

Prisimenant didá lietuviø tautossûnø arkivyskupà Meèislovà Reiná

Pasirodo, M. Reinys buvo jau-niausias, vienuoliktas vaikas. Jo të-vai ûkininkai, Jeronimas ir JulijonaReiniai, gyveno Utenos apskrityjeDaugailiø valsèiuje Madagaskarokaime. Tëvui anksti mirus, vyresniejibroliai M. Reiná iðleido á mokslus. Jisstudijavo teologijà Petrapilio dvasi-nëje akademijoje, paskui filosofijà,teologijà, gamtos mokslus ir psicho-logijà Liuveno universitete (Belgijo-je), Strasbûro universitete (Vokieti-joje). Studijø metais aplankë daugeláVakarø Europos ðaliø, iðmoko net9 kalbas, 1912 m. prancûzø kalba pa-raðë ir apgynë filosofijos daktaro di-sertacijà Vladimiro Solovjovo dorovëspagrindai. Gráþæs á Lietuvà, 1914�1922 m. darbavosi Vilniuje, kur bu-vo Lietuvos mokslo draugijos vice-prezidentas, Lietuviø ðvietimo drau-gijos Rytas pirmininkas, skaitë pa-skaitas Vilniaus kunigø seminarijo-je, kûrë lietuviðkàjà psichologijosterminijà, parengë ir iðleido pirmàjálietuviðkà psichologijos vadovëlá.1922�1940 m. M. Reinys profesoria-vo Vytauto Didþiojo universitete,prisidëjo prie Lietuviø katalikømokslo akademijos ákûrimo, buvopirmasis jos mokslinis sekretorius,vienerius metus dirbo Lietuvos uþ-sienio reikalø ministru. 1926 m. bu-vo konsekruotas vyskupu, rûpinosiLietuvos Baþnytinës provincijosásteigimu, Lietuvos ir Vatikano kon-kordato sudarymu, santykiais su So-vietø Sàjunga, taip pat aktyviai pri-sidëjo prie katalikiðkøjø jaunimo or-ganizacijø veiklos, studijoje Rasizmoproblema iðnagrinëjo faðizmo ir ko-munizmo esmæ.

Bet sunkiausias Ganytojo gyve-nimo laisvëje laikotarpis, � kaip tei-gia knygos autorë, � buvo 1940�1947 m., kada Vatikano pakeltas ar-kivyskupu turëjo perimti Vilniaus ar-kivyskupijos valdymà. Tuo laikotar-piu bemaþ visi jo ðeimos nariai ir ar-timieji sovietø iðtremti á Sibirà, jispats buvo nuolat sekamas ir perse-

kiojamas dël tuometinës ir ankstes-nës savo veiklos, kol pagaliau buvosuimtas ir nukankintas kalëjime.

Antrajame knygos skyriuje ap-þvelgiama pavieniø asmenø, Vil-niaus arkivyskupijos vadovybës, þi-niasklaidos pastangos iðaukðtinti ar-kivyskupà Meèislovà Reiná kaip Lie-tuvai ir Baþnyèiai nusipelniusià iðki-lià asmenybæ po Lietuvos Atgimimo.Buvo surengta konferencijø, skaito-mos paskaitos visuomenei, mokslei-vijai ir kita. Arkivyskupo Kankinioáamþinimu ypaè rûpinasi jo gimto-sios Daugailiø parapijos klebonaskanauninkas Petras Baltruðka. Jissurinko labai daug dokumentinësmedþiagos, áamþino jo atminimàsimboliniu kapu ir kryþiumi. Chro-nologine tvarka knygoje suregist-ruoti ir apibûdinami visi visuomeni-niai renginiai, vykæ M. Reinio pri-minimui.

Veikalo Prieduose skelbiamapluoðtas ávairiø asmenø prisiminimøapie M. Reiná, taip pat þiupsnelis jopaties minèiø apie lietuvio charakte-rá, ðeimos, visuomenës, mokyklosvaidmená tautos kultûros ugdymui irkita. Ypaè ðiandien vertinga ðio di-dþiojo mokslo þmogaus, pedagogo,Tëvynës patrioto mintis, kad Mûsøtautos egzistencija bus patikrinta tikkultûros aukðtumu. Tai verèia katali-kus (sakyèiau � visus Lietuvos pilie-èius � A. Vyðniauskaitës past.) susi-rûpinti ne tik grynojo mokslo, bet irþmoniø bei tautos egzistencijos klau-simais, kadangi �mirðta tik tos idëjos,uþ kurias niekas nemirðta�...

Dr. Aldonos Vasiliauskienësknyga Arkivyskupo Meèislovo Reiniogyvenimo ir veiklos datos ne vien pa-minklas Dievo Tarnui arkivyskupuiMeèislovui Reiniui, kandidatui á mû-sø ðventøjø bûrá, bet ir vertingas ána-ðas, padedantis giliau suvokti lietu-viø tautos kanèiø istorijà.

Prof. habil. dr.Angelë Vyðniauskaitë

Kauno technologijos universite-to (KTU) jaunieji robotø kûrëjai sa-vo iðradingumu pralenkia kitø aukð-tøjø mokyklø studentus. Tuo galë-jome ásitikinti Vilniuje, LITEXPO rû-muose parodos Mokslas � 2004 me-tu vykusiose pirmosiose respubliki-nëse robotø varþybose. Per ekspo-zicijos atidarymà, LR Ministrà Pirmi-ninkà dr. Algirdà Brazauskà ir kitusgarbius sveèius þavëjo mechatroni-kà pamëgusiø jaunuoliø entuziaz-mas. Robotø varþybose visas trispremijas laimëjo KTU atstovai.

Laurus atneðë robotas�Elinta-2K�

Nugalëtojai KTU Elektrotechni-kos ir automatikos fakulteto ketvirta-kursiai Gintaras Kuèinovas ir Vilman-tas Kussatas pasakojo, kad pradëti do-mëtis robotais juos paskatino fakulte-to studentø atstovybë ENDI bei KTUstudentø mokslinë draugija. Po sëkmin-go pasirodymo parodose Latvijoje irLenkijoje subrendo idëja dalyvauti pir-màkart ðalyje organizuojamose robotøkûrëjø varþybose, kurias inicijavo fakul-teto studentø atstovybë ir bendrovëFESTO. Norëjome pamëginti ágytas þi-nias pritaikyti konstruodami mechatro-nikos árenginá, eksperimentuodami, ieð-kodami geriausio sprendimo, � kalbëjoG. Kuèinovas ir V. Kussatas. Ketvirta-kursiai sakë, kad jø roboto kûrimas sie-josi su bakalauro darbo tema. Jie uþ pa-tarimus ir pagalbà labai dëkingi darbovadovui Arûnui Lipnickui. Aèiû saky-ta ir rëmëjams ið UAB Elinta ( kûrinyspavadintas Elinta-2K). Bendrovës va-dovas Vytautas Jokuþis ne tik skatinojaunuolius, bet ir patarinëjo studen-tams brandinti originalias idëjas. Á ðiàkomandà noriai ásitraukë ir Àþuolo vi-durinës mokyklos moksleivis LaurynasJokuþis. Prie pelniusio laurus robotøvarþybø kûrinio visa trijulë triûsë beveikketuris mënesius.

Pagal varþybø nuostatus, konkur-siniai robotai turëjo bûti valdominuotoliniu bûdu, vaizdà matant mo-nitoriaus ekrane. Robotas, arba ma-nipuliatorius, turëjo nuvaþiuoti4 metrø ilgio ir metro ploèio taku, pa-imti ið dëklo virtà kiauðiná, apsisukti,nuvaþiuoti kelià atgal ir ádëti kiauði-ná á toká pat dëklà. Labiausiai jaudi-nomës, kad skubëdamas mûsø protin-gasis árenginys nepamestø kiauðinio, �kalbëjo laureatai. Komisija, vertinu-si, kaip visi robotai atliko uþduotá, pri-paþino, kad Elinta-2K pasiþymi pozi-cionavimo tikslumu, o uþduoties atli-kimo laikas geriausias � 21 sekundës.

Manipuliatorius�Siemens� � antrasis

Robotø kûrëjø varþybose antràjàvietà laimëjo kiti du KTU Elektrotech-nikos ir automatikos fakulteto ketvirta-

KTU robotø kûrëjai �gabiausi Lietuvoje

kursiai Deividas Kasperas ir JustinasTaruðka. Vadovaujami prof. ViliausGeleþevièiaus, jie sukûræ robotà Sie-mens. Mûsø kûrinys � judantis triratis.Kad lengviau pasisuktø, tarp abiejø uþ-pakaliniø ratø ámontuotas diferencialas.Manipuliatoriaus �ranka� � keturiø lais-vës laipsniø. Kiauðiniui paimti skirtamgriebtui panaudojome oro kompreso-riaus valdomà èiulptuvà. Taip darëme dëlekonomiðkumo ir patikimumo, � su sa-vo iðradimu supaþindino D. Kasperas.J. Taruðka papildë, kad ágyvendinantsumanymà daug padëjo firma Siemens(todël kûrinys ir pavadintas ðiuo vardu).Roboto kûrimo ir gamybos kaðtai �apie penki tûkstanèiai litø. Uþ paramànuoðirdþiai dëkojame bendrovës techni-kos direktoriui Rokui Latkauskui ir mar-ketingo vadovei Linai Vasiliauskienei, �teigë vaikinai.

Dar viena KTU trijulë � Gedimi-nas Lukðys, Saulius Pempë bei RomasÐleþevièius, pristatæ robotà Skorpis,buvo ávertinti treèiàja premija. Apdo-vanodamas jaunuosius techninës kû-rybos entuziastus, KTU mokslo pro-rektorius prof. Vytautas Ostaðevièiuspasidþiaugë, kad visi pirmøjø ðaliesaukðtøjø mokyklø robotø kûrimo var-þybø apdovanojimai teko ðio Univer-siteto auklëtiniams. Be minëtø nuga-lëtojø bei prizininkø èia gerai ávertin-tas ir robotø kûrëjø kolektyvas ið KTUPanevëþio instituto.

Beje, tuo pat metu LITEXPO vykoir atviros kolegijø mechatronikos var-þytuvës. Jose dalyvavo techninës kûry-bos entuziastai ið Estijos, Latvijos, Len-kijos, Lietuvos, Suomijos, Vokietijos irNyderlandø. Nugalëtojais pripaþintiolandai. Vilnieèiø komanda uþëmë tre-èiàjà vietà, o Kauno kolegijos mechat-ronikos mëgëjai buvo ketvirtieji.

Robotø tematikà plëtosmagistrantûroje

Neseniai bakalauro diplomus gavæminëti KTU Elektrotechnikos ir auto-matikos fakulteto absolventai þada tæstistudijas magistrantûroje. Tiesa, D. Kas-perui ir J.Taruðkai studijos prasidës vë-liau, nes jie pusmeèiui iðvyksta staþuo-tis á Vokietijà.

Magistrantûros tyrimø temos ðiamketvertui jau gana aiðkios � jie pasiryþæsukurti intelektualesnius ir dar manev-ringesnius robotus. Vaikinai jau pajutokûrybiná pasitenkinimà ir mano, kadprotingø maðinø konstravimas dar ilgaibus jø pomëgis. Galbût kada nors pasi-seks sukurti robotà, kuris tvarkys namus,pjaus þolæ, atliks kitokius namø ûkio dar-bus. Dabar, pavyzdþiui, Japonijoje tokierobotai jau nebe naujiena. Labai norë-tume patys pajusti malonumà juos kon-struojant,� dalijosi mintimis robotø kû-rimo entuziastai.

Specialistai taip pat gerai ávertinoKTU auklëtiniø sukurtø robotø savy-bes: originalumà, gana geras techninessavybes, patikimumà, tai, kad jie gali ju-dëti bet kokiomis sàlygomis.

Vilius Misevièius

LIETUVOS MOKSLOPREMIJØ KOMITETAS

Lietuvos mokslo premijø komitetas praneða, kad darbai 2004 m. Lie-tuvos mokslo premijø konkursui priimami iki 2004 m. spalio 1 d.

Darbus premijai gauti teikia Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas,aukðtøjø mokyklø senatai ir moksliniø tyrimø ástaigø tarybos.

Darbai turi bûti atrinkti ir pateikti pagal Lietuvos mokslo premijø nuo-status, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybës (Valstybës þinios,2003 m. vasario 12 d. Nr. 15, Lietuvos MA interneto svetainë http://ne-ris.mii.lt/LMA).

Komitetui pateikiama:1. Mokslo darbas (-ai), pasiûlytas (-i) premijai (3 egz.).Darbas (-ai) turi bûti publikuotas (-i) ne vëliau kaip prieð metus iki jo

(jø) pateikimo premijai. Pristatant darbø ciklus, kartu pateikiama apiben-drinta anotacija. Jei tarp jø yra straipsniø, juos bûtina atitinkamai sugru-puoti ir áriðti.

2. Premijuotinø darbø pateikëjai nustato kiekvieno kandidato kûry-biná indëlá ir nurodo darbø reikðmæ mokslui.

Pateikiant premijai gauti originalø aukðtosios mokyklos vadovëlá, turi bûtiárodyta mokslinë jo vertë. Pageidautina, kad premijai teikiamo darbo auto-riø skaièius nebûtø didesnis kaip 4 asmenys. Asmenys, atliekantys tik admi-nistraciná darbà, á siûlomus premijuoti autoriø kolektyvus neátraukiami.

3. Kandidato spausdintø mokslo darbø sàraðas.4. Þinios apie autoriø (autorius) [kiekvieno Curriculum vitae].Visa pateikiama medþiaga turi bûti tvarkingai sudëta á aplankus, seg-

tuvus, dëþutes ar panaðiai.Mokslo darbai priimami Lietuvos mokslo premijø komitete Lietuvos

mokslø akademijoje (1 kab.), Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius.

Lietuvos mokslo premijø komitetas

DËMESIO!

Primename, kad nuo liepos mënesio antros pusës MoksloLietuvos redakcija atostogaus. Su skaitytojais susitiksimerugsëjo mënesá.

Redakcija

18 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

Humanitarinio instituto, kitø turiningolaisvalaikio entuziastø iniciatyva ir rektoriuiprof. Romualdui Ginevièiui energingai prita-riant, Aukðtadvario praktikø bazëje sureng-ta Vilniaus Gedimino technikos universiteto(VGTU) bendruomenës ðventë. Gausiai su-sirinkæ prie Skrebio eþero mokslininkai, uni-versiteto darbuotojai, jø ðeimø nariai ne-nuobodþiavo. Visi sakë, kad linksmai pralei-do laikà, atsipûtë nuo átemptø mokslo metødarbø ir gerai pailsëjo.

Ðventë prasidëjo organizacinës komisijospirmininko, Humanitarinio instituto direkto-riaus prof. Povilo Tamoðausko sveikinimu irolimpinës vëliavos pakëlimu. Tai dalyviamstyliai priminë, kad renginyje vyraus sportiniaiþaidimai ar jø elementai.

Bendruomenës ðventë � tai graþus ir didþiaiprasmingas mokslo metø pabaigos akcentas.Per metus rezultatyviai padirbëjæ turime teisæ tu-riningai pailsëti, � sakë rektorius prof. Romu-aldas Ginevièius. Jis dëkojo visiems rezulta-tyviai dirbusiems ir atvykusiems á ðventæ, lin-këjo giedros nuotaikos bei linksmai, graþiaibendraujant, praleisti poilsio dienà gamtosprieglobstyje.

Susirinkusiuosius sveikino aerobikos ðo-këjos, parasparniø trijulë, A. Gustaièio avia-cijos instituto lëktuvø eskadrilë. Pastaroji netik pasveikino, bet ir ið aukðtybiø paþërë do-vanø � kaspinëliais papuoðtø saldainiø.

Pramogos prasidëjo veþimo traukimu-stûmimu. Rektorius, prof. R. Ginevièius irprof. Leonas Saulis vaþnyèiojo, patogiai ási-taisæ ant pasostës, o kiti prisiminë fizikos dës-nius: maþino oro pasiprieðinimà, skaidë slë-

Pralaimëjusiøjø nebuvo

gio jëgas. A. Gustaièio aviacijos instituto di-rektorius prof. Jonas Stankûnas atsisëdo prie-kyje ant dugninës, o Transporto, Aplinkos in-þinerijos, Architektûros fakultetø dekanaiprofesoriai Leonas Lingaitis, Donatas Èygas,Rimantas Buivydas net atsigulë. Jø komandostik priartëjo, bet nepagerino pirmøjø starta-

vusiøjø fundamentininkø rezultato.Niekam nepasisekë virve á savo pusæ per-

tempti Administracijos vyrø. Norinèiø iðkovotiðios rungties laurus buvo daug. To siekti padëjoypaè uþdeganèios, energingos judesius suderi-nanèios skanduotës, dekanø Donato Èygo, Le-ono Lingaièio ir Romos Rinkevièienës patari-

mai. Neatsiliko ir komandø palaikymo grupës.Dailiosios lyties atstovës taip pat panoro

pasigalynëti traukdamos virvæ. Pirmosios priejos, kaip bitës prie medaus, puolë Bibliotekosmoterys. Ðis entuziazmas persidavë ekono-mistëms, buhalterëms, administracijos mote-rims, Aplinkos inþinerijos fakulteto palaiky-mo komandai. Taip gimë ðventës programo-je nenumatyta rungtis.

Ðventei nepaprastai daug þavumo, netikë-tumo suteikë geltonais marðkinëliais pasipuo-ðusios �Bibliobobos� (tarp jø buvo ir du Bib-liotekos vyrai). Ásitaisiusios ant kalnelio josatkartojo aerobikos ðokëjø judesius, stovyk-lavietæ padabino nuotaikingais humoristiniaisplakatais, pieðiniais. Visus traukë atðlaitëjeðios komandos ákurtas Draugystës bufetas, kurbuvo galima paskanauti ámantriausiø pavadi-nimø patiekalø, atsigaivinti ávairaus stiprumogërimais.

Smagaus ðurmulio ðventei suteikë ir Ap-linkos inþinerijos fakulteto atstovai, pasipuo-ðæ þaliais marðkinëliais ir tokios pat spalvoskepuraitëmis. Taip pasipuoðusiøjø bûrys bu-vo gausiausias. Elektronikai, mechanikai, sta-tybininkai taip pat vilkëjo vienodus marðkinë-lius ir nenusileido entuziazmu, noru laimëtiRektoriaus tauræ.

Smiginio, �amazoniø�, dekanø turnyrai,baudø metimas sulaukë netikëto populiaru-mo. Net keturiasdeðimt aðtuonios �amazo-nës� ið palaidinës taikë á ávairaus didumo kar-tono lapelius ir rinko taðkus. Taikliausia pa-sirodë Kornelija Ratkevièiûtë. Nuostabiaitaiklios rektoriaus prof. Romualdo Ginevi-èiaus sviestø lëkðèiø trajektorijos á atðlaitëje

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

trau

kos

Ðventës dalyvius sveikina aerobikos ðokëjosStatybos fakulteto vyrai traukia virvæ

�Amazoniø� akies taiklumà stebi, o gal ir pataria prof. Gintaris Kaklauskas

Teisëjas doc. M. Ðukðta atidþiai stebi, kaip rektorius prof. R. Ginevièius á taikiná meta lëkðtes

Varþybø eigà derina ðventës organizatoriai docentai R. Malinauskas, K. Vislavièius, L. Rimkus

ÐVENTË

2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303) 19

Geguþës 25�27 d. NacionalinëjeMartyno Maþvydo bibliotekoje, taippat Vilniaus ir Vytauto Didþiojo uni-versitetø bibliotekose pritvirtintosatminimo lentos apie 1945�1949 m.Vokietijoje, Hamburge ir Pinneber-ge veikusá Pabaltijo universitetà. Tuopasirûpino ðio universiteto auklëti-niai, Èikagoje susibûræ á aliumnøgrupelæ, vadinamà Deðimtuku. Len-tose pavaizduota Pabaltijo universi-teto emblema � þinias, mokslo ðvie-sà simbolizuojantis deglas, apjuostastrijø Baltijos ðaliø vëliavomis, bei vi-sø aðtuoniø fakultetø þenklai. Yra irtekstas, pasakojantis ðio iðskirtinio kul-tûros reiðkinio istorijà. Lentas ið JAVatveþë Pranas Jurkus. Atidengimo ið-kilmëse be jo dar dalyvavo du Pabalti-jo universiteto auklëtiniai: prof. Vytau-tas Èernius ir inþ. Leonas Maskaliû-nas. Iðkilmëms vadovavo universitetørektoriai prof. Benediktas Juodka irprof. Vytautas Kaminskas.

Iðeivijos universitetas � mûsømaþai þinomas mokslo ir kultûros is-torijos faktas. Ðiandien sunku ási-vaizduoti jo kûrimosi sàlygas � pir-mieji pokario metai subombarduo-toje, nusiaubtoje, badaujanèioje Vo-kietijoje. Ir negirdëtas ávykis Euro-pos ðvietimo istorijoje: 1946 m. ko-vo 14 d. Hamburge pradëjo veiktiuniversitetas, kurá ákûrë karo pabë-gëliai ið trijø Baltijos ðaliø � Estijos,Latvijos ir Lietuvos. Kokios dvasiosstiprybës reikëjo, kad po tokiø sukrë-timø pavyktø susikaupti aukðtojomokslo siekiams! Juk universitetasbuvo steigiamas toli nuo tëvynës,praëjus taip nedaug laiko nuo siau-bingø karo ávykiø. Negana to, juk ti-këta, kad pabëgëlio dalia laikina,kad labai greitai pasaulio tautø ben-drijos pastangomis Baltijos ðalys at-gausianèios laisvæ. Tarsi metant iððû-ká visoms nepalankioms aplinky-bëms, siekta árodyti, kad nedidelësBaltijos tautos kultûriðkai gyvybin-gos ir Europoje lygiateisës. Pabalti-jo universiteto, kaip savàjà Almamater vadina buvusieji jo profesoriaiir auklëtiniai, veiklos istorijoje pasi-reiðkë tauriausi tautiniai bruoþai. Pa-bëgëliø stovyklose buvo daug iðsila-vinusiø, patriotiðkai nusiteikusiøþmoniø, � Baltijos tautø inteligentai

Ið Vilniaus barokoá Vokietijos barakus

nepamirðo, kad sovietø represijos1941 m. pirmiausia buvo nukreiptosprieð ðviesuomenæ. Bendra nelaimësuartino lietuvius, latvius ir estus. Ogal kartu ir apgailestavimas, kad tobendrumo pritrûko artëjanèios Ru-sijos agresijos akivaizdoje�

1945 m. lapkrièio 18 d. buvokreiptasi á anglø okupacinës zonosadministracijà praneðant, kad pabë-gëliø stovyklose yra 1329 abiturientaiir studentai bei 168 profesoriai ir dës-tytojai, norintys organizuoti aukðtojomokslo studijas. Dar tais pat metaisbuvo gautas teigiamas Didþiosios

Britanijos uþsienio rei-kalø ministerijos

atsakymas. Ið karto imtasi parengia-møjø darbø: reikëjo surasti ir pareng-ti patalpas paskaitoms, laboratori-joms, studentams bei profesûrai ap-gyvendinti. O dar rûpesèiai dël vado-vëliø, mokomosios medþiagos, labo-ratorijø árangos� 1946 m. sausio 8�9 d. Hamburge buvo sukviesta stei-giamoji konferencija, kurios metupriimtas universiteto statutas. Pagal já

numatyta, kad universiteto vadovybësudaroma pariteto pagrindais, ið visøtrijø tautybiø renkant po rektoriø, okomiteto pirmininkas, vadinamasprezidentu arba Rector magnificus,keièiamas kas metai. Taip pat ir su fa-kultetø valdþia: jei dekanu iðrenka-mas, pavyzdþiui, lietuvis, tai prodeka-nais bûtinai � latvis ir estas. Konfe-rencijoje dalyvavæ profesoriai lietu-viai buvo ið Kauno Vytauto Didþiojoir Vilniaus universitetø, Dotnuvos þe-mës ûkio akademijos. Laikinosios ad-ministracijos komiteto pirmininku ið-rinktas latviø profesorius Fricis Gul-bis, rektoriais profesoriai ErnestasJulius Opikas, Edgaras Dunsdorfas ir

Vladas Stanka. Rek-toratas ásikûrëHamburgo Deut-scher Ring rûmuo-se, o paskaitos vykoapgriautose istori-jos muziejaus patal-pose. Studentai irdëstytojai gyvenokaro metø darbinin-kø stovyklos Zoomediniuose bara-kuose. 1947 m. pra-dþioje universitetasbuvo perkeltas á ne-toli buvusá Pinneber-gà ir ákurdintas bu-vusiose Eggersted-to kareivinëse. Èiasàlygos plëtoti aka-deminæ veiklà bu-vo geresnës. Taibuvo tarsi uþdarasunivers i tet in ismiestelis.

Pabaltijo uni-versitetà sudarë net

aðtuoni fakultetai: Fi-losofijos ir filologijos,Ekonomikos ir teisës,

Þemës ûkio, Matematikos ir gamtosmokslø, Chemijos, Mechanikos, Ar-chitektûros ir inþinerijos, Medicinos.Neátikëtina, bet Universitetas sugebë-jo ásirengti fizikos, geologijos, botani-kos ir zoologijos kabinetus, chemijosir maðinø tyrimo laboratorijas, mecha-nines dirbtuves. Dalis árangos buvo at-gauta ið vokieèiø iðveþto Vytauto Di-dþiojo universiteto turto. Medikai

praktinius darbus atlikdavo Hambur-go universitete, taèiau greitai ásirengëir savo anatomikumà, stomatologijospoliklinikà bei protezavimo technikoslaboratorijà. Net sugebëta leisti moks-lo darbø periodiná leidiná Contribu-tions of the Baltic University. Visas taibuvo daroma neðildomose patalpose,gaunant labai kuklià valdþios paramà,gyvenant pusbadþiu�

Bendrieji dalykai Pabaltijo uni-versitete buvo dëstomi vokieèiø kal-ba, taèiau lietuviø literatûros istorija,lietuviø kalbotyra, bibliotekininkystë,Lietuvos proistorë, istorija ir tautoty-ra � lietuviðkai. Kalbotyrà dëstë pui-kus specialistas, 1947 m. pradëjæsrengti lietuviø etimologiná þodynà,Hamburgo universiteto prof. E. Fra-enkelis, beje, vienintelis svetimtautisPabaltijo universitete. Ið lietuviø pro-fesûros rektoriais yra buvæ iðrinktiV. Stanka, V. Manelis, J. Puzinas,F. Bintakys; dekanais � J. Puzinas irV. Maciûnas (Filosofijos ir filologijosfakulteto), V. Manelis, B. Povilaitis irJ. Vengris (Þemës ûkio f.), S. Kairys(Chemijos f.), J. Èiurlys (Architektû-ros ir inþinerijos f.). Prof. VladasStanka 1948�1949 mokslo metais bu-vo ir universiteto prezidentas. Ryðkøpëdsakà Pabaltijo universiteto veiklojepaliko profesoriai broliai Mykolas,Vaclovas ir Viktoras Birþiðkos, nors jieir neuþëmë administraciniø pareigø.Prof. M. Birþiðka, buvæs Kauno ir Vil-niaus universitetø rektorius, 1946 m.kovo 7 d. perskaitë inauguracinæ Pa-baltijo universiteto paskaità. Joje ir nu-skambëjo tapusi lakiàja frazë: Ið Vil-niaus baroko á Vokietijos barakus�

Pabaltijo universitete ið viso mokë-si 2006 studentai; pusë jø buvo latviai,35 proc. sudarë lietuviai, likusieji bu-vo estai. Aukðtàsias studijas èia baigë75 þmonës, ið jø 52 � ágijo bakalaurolaipsná. Labai svarbu, kad iðeità Pin-neberge mokslà pripaþino kiti Vakarøuniversitetai. Vienas ið lietuviø � me-dikas F. Bintakys � ðiame universiteteágijo ir mokslø daktaro laipsná.

Gyvas buvo ir studentiðkas gyve-nimas: vykdavo svarbiø Baltijos vals-tybiø datø minëjimai, koncertai,sporto varþybos. Studentai turëjo sa-vo atstovybæ, leido laikraðtëlá Scien-tiae et Artibus. Latviai atgaivino stu-dentiðkø korporacijø tradicijà, lietu-viai mielai bûrësi á ateitininkus, ðvie-sininkø ir skautø sambûrius.

Deja, Pabaltijo universiteto keliasbuvo neilgas � ið viso devyni semestrai,iki 1949 m. rugsëjo 24 dienos. Entu-ziastingai pradëtas darbas netrukuspakliuvo á politikos skersvëjus. Kei-èiantis sàjungininkø nuostatoms Bal-tijos ðaliø okupacijos fakto atþvilgiu,imta slopinti ir universiteto veiklà.UNRRA (Jungtiniø tautø pagalbos irrepatriacijos agentûra) valdininkai pir-miausia pakeitë universiteto pavadini-mà. Jis buvo pervadintas Baltijos stu-dijø centru, vëliau � á Perkeltøjø asme-nø studijø centru. 1949 m. rugsëjá to-lesnë veikla tapo nebeámanoma. Turë-ta vilèiø aukðtàjà mokyklà atgaivintiJAV, á kur jau buvo prasidëjusi masi-në lietuviø pabëgëliø emigracija.Moksliná darbà Vokietijoje toliau plë-tojo 1949 m. kovà ákurtas Baltø insti-tutas, kurio pirmuoju pirmininku bu-vo iðrinktas prof. V. Stanka.

Buvusieji Pabaltijo universitetoauklëtiniai, kasmet Èikagoje kovà su-sirinkdami á savosios Alma mater pa-minëjimà, tø sunkiø ir alkanø metøstudijas prisimena kaip ðviesiausiasjaunystës dienas. Ðis universitetas pra-tæsë emigracijoje Baltijos ðaliø aukðtø-jø mokyklø laisvos dvasios tradicijas,buvo puikus trijø bendro istorinio liki-mo tautø bendradarbiavimo pavyzdysir gairës ateièiai.

Prof. Libertas Klimka

iðtiestà paklodæ-taikiná ir... dvylikataðkø. Prie jo priartëjo tik profeso-riai Jonas Stankûnas ir DonatasÈygas.

Ilgai krepðinio aikðtelëje netilojuokas, jaunatviðkas ðurmulys. Or-ganizatoriai nesitikëjo, kad atsirastiek daug norinèiøjø iðmëginti ran-kos taiklumà. Po atkaklios kovospaaiðkëjo, kad taikliausiai baudasmëtë Graþina Jurgilienë ir JonasPeèiûra. Nors á ðá titulà pretendavoir Diana Volungevièienë, ir VandaGinevièienë, ir Jolita Povilionytë, irAurimas Anskaitis, ir Alfonsas Da-niûnas, ir... Visø net neámanomaiðvardyti. Nemaþai universitete yraturinèiøjø smagià rankà. Bet ge-riausiai strëles á taikiná laidë Faus-tina Tuminienë ir Vytautas Urba-navièius.

Po pietø ðventës nuotaika pasi-keitë: prasidëjo krepðinio, tinklinio,futbolo varþybos. Net �Bibliobo-bos� pritilo. Uþtat atgijo, sujudoAplinkos inþinerijos fakulteto �þa-lieji�. Jø visur buvo pilna. Uþkreèia-mà pavyzdá rodë dekanas prof. Do-natas Èygas. Jis ne kartà bëgo á tin-klinio, futbolo aikðtelæ ir tuo paèiusugebëjo organizuoti, sutelkti savið-kius sàþiningai kovai. Entuziazmu,saviðkiø raginimu nenusileido irTransporto inþinerijos fakulteto de-kanas prof. Leonas Lingaitis. Elek-tronikos fakulteto darbuotojaidraugiðkai, be didelio triukðmo irvieningai visur dalyvavo bei nusky-në ne vienà pergalæ.

Nestigo palaikymo komandøentuziazmo, sportinio azarto.Kiekvienas, iðbëgæs á sporto aikðte-læ, negailëjo savæs. Maloniai nutei-kë jaunøjø pilotø Virgilijaus Ka-minsko, Donato Latvëno, Mindau-go Meidaus ryþtas, kurie, apþvelgæðventæ ið virðaus ir pamojavæ josdalyviams sparnais, atskubëjo ásporto aikðteles. Èia niekas ið anks-to nesiryþo prognozuoti, kas nuga-lës. Ðtai atrodë, kad laimës Huma-nitarinio instituto tinklininkai.Juos á kovà vedë direktorius prof.Povilas Tamoðauskas. Deja, finalejiems atkakliai pasiprieðino Funda-mentiniø mokslø fakulteto trejetu-kas ir plëðte iðplëðë pergalæ. Jiemsgeriausiai pasisekë ir futbolo aikð-telëje. Pirmiesiems ypaè padëjo ne-pakartojamas vartø saugas doc.Juozas Jankauskas bei taikliø smû-giø meistras doc. Rymantas Kviet-kauskas, visur suspëjantis, kiekvie-noje rungtyje visà ðirdá ir jëgas ati-duodantis doc. Kæstutis Vislavi-èius. Nepralenkiami buvo A. Gus-taièio aviacijos instituto krepðinin-kai. Jø neáveikë nei �kieta� Admi-nistracijos komanda, nei jau kaipsu ðventës nugalëtojais þaidæ Vete-ranø klubo krepðininkai � rekto-rius Romualdas Ginevièius, pro-rektorius Alfonsas Daniûnas, doc.Liudas Rimkus ir kiti.

Nebuvo pamirðti ir vaikai. Jiemëtë lëkðtes á taikiná, gimnastikoslankà ant kuolo. O kai buvo lais-vos aikðtelës, noriai þaidë krepði-ná, tinkliná, futbolà. Þodþiu, ne-nuobodþiavo.

Ðventë baigësi nuotaikinga vaka-rone. Joje visø laukë turtingas stalas,linksmino Radastos, Raskilos ansam-bliai. Vël sublizgëjo �Bibliobobos�,á �scenà� palydëjusios garsius �dai-nininkus� � Ingà Valinskienæ, RytáCicinà, Edmundà Kuèinskà.

Paskelbti ir ðventës geriausieji.Rektoriaus taurë atiteko Aplinkosinþinerijos fakulteto komandai. Pri-zininkais tapo A. Gustaièio aviaci-jos institutas, Fundamentiniø moks-lø fakultetas.

Julius Norkevièius

Libe

rto

Klim

kos

nuot

rauk

os

Pabaltijo universiteto memorialines lentas á Lietuvà atveþæs Pranas Jurkus, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorë Birutë Butkevièienë,Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka ir Pabaltijo universiteto auklëtinis inþ. Leonas Maskaliûnas

Pabaltijo universiteto atminimo lenta Lietuvosnacionalinëje Martyno Maþvydo bibliotekoje

20 2004 m. liepos 1 d. Nr. 13 (303)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Tekstø rinkëja Vitalija Pilipauskaitë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

MOKSLO LIETUVÀ REMIA:

Jis pripaþino tik keturias mokslo ðakas:istorijà, matematikà, kalbotyrà ir biolo-gijà. O visa kita jau yra praktika. Gydy-tojai, mano manymu, nëra moksloþmonës tikràjà ðio þodþio prasme. Taipraktikai, gana aukðtos kvalifikacijosdarbuotojai, bet jie ágijæ kasdieniamdarbui reikalingø þiniø ir jas naudoja.Mokslo Lietuvoje reiktø kalbëti ir apietokius þmones.

Sprendþiant pagal spaudà, ðian-dien tarsi gyvename XIX a. Lietuvo-je. Kodël taip sakau? Visai neseniaiper radijà iðgirdau tokià þinutæ: Nor-vegijoje ið tûkstanèio þmoniø laikrað-èius skaito 700. O Lietuvoje ið tûks-tanèio þmoniø � tik 70. Kai buvo ti-riama, kaip Europos tautos moka uþ-sienio kalbas ir kai kurie kiti ðvietimoreikalai, buvo paskelbta, kad lietuviaiyra viena ið labiausiai iðsilavinusiøtautø � net 90 proc. Lietuvos gyven-tojø gali kalbëti dviem kalbomis. Nëviena kita tauta to nepasiekia, taèiausugebëjimas dviem kalbomis ben-drauti gatvëje ar troleibuse, visai ne-rodo, kad mûsø þmonës domëtøsimokslu, kad jie gyventø mokslo pa-siekimais. Aukðtojo mokslo diplo-mas dar nerodo, kad þmogus labaimokytas.

Lietuvoje turime daug mokslinin-kø, nors neþinau, ar visø Lietuvosaukðtøjø mokyklø dëstytojus bûtø ga-lima pavadinti mokslininkais. Berods,jø yra apie 7 tûkst. � tai bûtø didelisskaièius. Arba ðtai Visuotinë lietuviøenciklopedija � jà raðo ðimtai moksloþmoniø ir tai yra nuostabus dalykas.Bet kartu daugumai þmoniø ji labaimenkai rûpi. Prisimenu prieðkaryjerengtà Lietuviðkàjà enciklopedijà, ku-rià skaitë labai daug þmoniø. Jà pre-numeravo ir skaitë pradþios mokyklømokytojai, girininkai ir daugelis kitøprofesijø þmoniø. Ðiandien Lietuvojeturime daugiau kaip 300 tûkst. þmoniøsu aukðtuoju iðsilavinimu, o kiek En-ciklopedijos prenumeratoriø? Gal 3 ar4 tûkstanèiai. Kas ðimtasis aukðtojomokslo diplomà turintis þmogus do-misi tokiu þiniø ðaltiniu kaip Enciklo-pedija. Vadinasi, aukðtàjá mokslà pa-siekæ þmonës ðiandien yra paprasti ei-liniai darbininkai, kvalifikuoti, bet tikdarbininkai.

Kad bûtø ádomuskirtingiausiems þmonëms

Prof. Leonas Kadþiulis, Lietuvosþemdirbystës instituto mokslinis ben-dradarbis, Lietuvos MA narys kores-pondentas, Lietuvos mokslininkø sà-jungos tarybos narys.

Leiskite prisijungti prie mûsø ve-teranø prakalbø. Nuostabu klausytisir skaityti gerbiamo Viktoro Aleknosmintis, kurios turëtø bûti priimamoskaip geriausios pamokos. Noriu kar-tu pasidþiaugti, kad Mokslo Lietuva�medþioja� tokius �deimanèiukus� irsugeba sëkmingai prakalbinti savopuslapiuose. Tai labai gerai, nes daugpuikiø þmoniø jau iðëjo, ir dabar be-lieka apie juos raðyti per kitø þmoniøregëjimo prizmæ.

Karstelëjæs gaivaus gërimo gurkðnis (2)

Turiu pastebëti, kad Mokslo Lietu-va, kalbindama þmogø, nepasitenkinapateikdama tik dalykinæ jo veiklos ap-þvalgà, bet stengiasi �uþsikabinti� uþdetalës, kuri ádomi daugeliui skaityto-jø, taip pat ir visai kitø profesijø, sri-èiø atstovams. Laikraðèiui pavyksta ið-ryðkinti itin bûdingø aptariamø asme-nybiø bruoþø. Uþ tai noriu padëkotiredakcijai.

Þinoma, pasitaiko visko, taip patir humoristiniø dalykø. Ðtai nepadë-tas kablelis perraðant nuotraukos uþ-raðà ið knygos, ir vienas selekcininkas,visà gyvenimà dirbæs Dotnuvoje, stai-ga virsta �sveèiu ið Lenkijos�. Arbamane, kaþkada buvusá Lietuvosmokslo tarybos pirmininkà, laikraðtisvienu mostu �padarë� Þemdirbystësinstituto tarybos pirmininku. Bet vi-sa tai galima priimti ir kaip humorà,dar ádomiau, kai aptinki tokiø netiks-lumø. O visa kita yra puiku, tad lin-kiu kuo greièiau iðleisti dar ðimtàMokslo Lietuvos numeriø, kad galëtu-me pasitikti ir pasidþiaugti ir 400-uojulaikraðèio numeriu.

Kelia skaitytojà,teikia sparnus

Prof. Vytautas Vitkauskas, pasku-tinysis Lietuviø kalbos þodyno vyriausia-sis redaktorius, 2002 m. uþbaigæs darKazimiero Bûgos 1902 m. pradëtàjáleisti Þodynà, kurio turime net 20 tomø.

Neseniai lankiausi provincijoje sa-vo krikðto dukters vestuvëse. Nuveþiauten nemaþai Mokslo Lietuvos egzem-plioriø ir padalijau þmonëms. Labai su-sidomëjo, taip pat ir seniûnijos darbuo-tojai. Iki tol ðio laikraðèio nebuvo ma-tæ. Provincijoje bibliotekos visiðkai �pli-kos�, net laikraðèiø negauna, nebent tikminimalø skaièiø kai kuriø pagrindiniøðalies dienraðèiø. Kadangi Mokslo Lie-tuva mano gimtosiose apylinkëse susido-mëta, tai þadu laikraðtá uþsakyti bent bib-liotekai, kad þmonës skaitytø ðá kultûrossavaitraðtá. Norëèiau, kad ir kiti inteli-gentai taip padarytø, kad ir kaip pinigøneturime ir esame stumiami á gyvenimopakraðèius. Gera spauda turi sklisti kuoplaèiau, ir þmonës mûsø spaudiniuoseturi rasti bent truputá tiesos.

Mokslo Lietuva man yra ir padilgi-nusi paðirdþius, nes iðspausdino vienàstraipsná, kuriuo teigiama, kad þodynosudarymas tesàs techninis darbas. Nekiekvieno þodyno sudarymas gali bûtilaikomas techniniu darbu. Vertimø þo-dynas � taip, bet kadangi mes leidomeLietuviø kalbos þodynà, kuris yra moks-linis istorinis lietuviø tautos þodynas, taijam negali bûti taikomas minëtas pasa-kymas. Juk iðaiðkinta þodþiø kilmë, pa-plitimas ir atlikta daugybë kitø darbø.

Galvoju paraðyti apie tà mûsø reng-tà Þodynà iðsamesná straipsná, kad vi-suomenei bûtø aiðkiau, jog á Þodynà pa-teko ne vien ið lapeliø nuraðyta medþia-ga. Raðyti þodynà gali toli graþu ne kiek-vienas, nes tai labai alinantis darbas.Jaunimas porà metø padirba ir pabë-ga, nes neiðtveria tokio darbo. Taèiau jeiistoriðkai darbas bûtinas, jis turi bûti pa-

darytas. Savo ausimis girdëjau, kaipkalba jauni kompiuterininkai: kam, gir-di, darome ðità darbà, kuriame termi-nus ir visa kita, jei ðios tautelës ir kal-belës po 50 metø nebebus...

Net jei mûsø nebebus, lietuviø kal-bos kaip seniausios iðlikusios indoeu-ropieèiø kalbos vis tiek reikës. Ir pa-sauliui reikës tos medþiagos, kurià pa-skelbëme dvideðimtyje tomø. Dabardarome kompiuteriná Lietuviø kalbosþodyno variantà, iðtaisome klaidas, ið-metame nesàmones, kurios sovietme-èiu prasibrovë á Þodynà. Kai kuriuosetomuose nebeliks lietuviø tautos irmûsø mokslininkø niekinimo. O jukniekinti buvo privalu, kai buvo iðmes-tas Þodyno kûrimui vadovavæs JuozasBalèikonis ir triuðkinti iki tol parengtiÞodyno tomai. Viskas buvo daroma,kad nebûtø vienos krypties, kad tautabûtø suskaldyta.

Dabar pamëginkite iðspausdintibet koká, kad ir kalbiniams reikalamsskirtà straipsná Lietuvos spaudoje �sunkiai pavyks. Tarsi kaþin kokios jë-gos daro viskà, kad lietuviðka kultûrabûtø smukdoma. Nors tik kultûra dargali iðlaikyti tautà.

Mokslo Lietuvoje dar yra, kà galiþmogus skaityti. Ðis laikraðtis kelia skai-tytojà, teikia sparnus. Tai ne dienraðtis,kuriame kasdien 20 skelbimø kvieèia ávieðnamius. Daugeliui ðalies laikraðèiøbuvau raðæs apie �karvës lygá�, iki ku-rio nuþemintas þmogus, taèiau tikMokslo Lietuva dráso iðspausdinti.Kiekviename ðio laikraðèio numeryjerandu sau naudingø publikacijø, perkune po vienà laikraðèio numerá. Tris ke-turis laikraðèio egzempliorius mëginsiuuþprenumeruoti ir kitiems.

Iðsaugoti savàjá veidàProf. Juozas Algimantas Krikðto-

paitis, Lietuvos mokslo istorikø ir filo-sofø draugijos prezidentas.

Penkiolika metø kaip leidþiama

Mokslo Lietuva, ir jau 300-asis nume-ris pasirodë. Tai jau tam tikras ávykis.Vis dëlto manau, kad mûsø mokslinëvisuomenë neávertina, kà ji turi. Ðislaikraðtis yra tam tikra vertybë, kultû-ros reiðkinys � ir ne tik mûsø mokslovisuomenës mastu. Tai savaitraðtis, tu-rintis savo veidà. Uþtenka mesti þvilgs-ná á daugelá kitø mûsø laikraðèiø � dau-gelis �nardo� neðvariuose piniguose irpatys skleidþia purvà. Mokslo Lietuvojenerasime kasdienos sensacijø, kuriøapstu mûsø dienraðèiuose, uþtat jojeyra esminiø dalykø.

Ir ðiuo metu nuolat prisimenametarpukaryje ëjusià Naujàjà Romuvà, ku-rios veidas ir turinys siejamas su kon-kreèia asmenybe � Juozu Keliuoèiu.Bet kuris kultûros reiðkinys vyksta tikasmenybiø dëka. Þinoma, norint laik-raðtá ar þurnalà iðleisti, reikia kolekty-vo, techniniø darbuotojø ir panaðiai, betjo veidà, identitetà lemia þmogus, ku-ris imasi atsakomybës uþ spaudiná. Kadmokslo visuomenë Mokslo Lietuvos ne-ávertina man aiðku ir ið ðios dienos ren-ginio, nes jau liko tik pusë tø þmoniø,kurie buvo atëjæ. Visiems kyla daugy-bë neatidëliotinø reikalø ir iki pabaigosnesugebame net iðbûti renginyje.

Mums labai svarbu, kad MoksloLietuva turëtø reikiamà skaièiø skaity-tojø ir tiraþà. Tai nëra paprastai ið-sprendþiama problema. Taèiau jeikiekvienas mokslininkas suvoks, kadjis turi prenumeruoti savo laikraðtá irkità paskatinti, jau bus paþanga. Lie-tuvos mokslininkø sàjunga turi siekti,kad kiekvienas jos narys prenumeruo-tø ir skaitytø ðá laikraðtá. Neseniai Tel-ðiuose dalyvavau susitikime su miestointeligentija, kultûros darbuotojais,kur buvo pristatyta Naujoji Romuva irMokslo Lietuva. Telðiðkiai labai nuste-bo, kad toks laikraðtis yra. Ásivaizduo-jate: mokytojai suprato, kad tai jiemsreikalingas ir ádomus laikraðtis.

Ðiandien Mokslo Lietuva jau su-lauþë tuos rëmus, kuriuose funkcio-nuoti ji buvo ákurta. Ðis savaitraðtis ne-turëtø tenkintis tik skaitytojais iðmokslo bendruomenës nariø. Jei mesvisi bûtume tokie entuziastai, kokiayra laikraðèio redakcija, tai ir finansi-niai Mokslo Lietuvos reikalai bûtølengviau sprendþiami.

Norëèiau sulaukti dar vieno laik-raðèio jubiliejaus arba 400-ojo numerio.Taip pat linkëèiau neprarasti to savoveido, koks jis dabar yra. Toks laikrað-tis, koks yra ðiuo metu, turi iðliekamà-jà vertæ. Kaip dabar gráþtame prie pir-møjø Naujosios Romuvos numeriø, at-spindëjusiø mûsø tautos ir kultûros gy-venimà, taip po dviejø deðimtmeèiø � aðneabejoju � bus ieðkoma Mokslo Lietu-vos laikraðèio numeriø. Jau ðiandien ðiodvisavaitinio laikraðèio funkcija yra daugplatesnë ir reikðmingesnë nei mums kar-tais atrodo.

Parengë Graþvydas Kantvydas

Atkelta ið 15 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Profesorius Vytautas Vitkauskas

Lietuvos þemdirbystës instituto darbuotojas Leonas Kadþiulis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto laikraðèio �Inþinerija�redaktorius Julius Norkevièius

NUEITAS KELIAS