DIZAINAS: SKIRTINGOS NUOMONĖS

SUPLANUOTA MENO LAISVĖ

VAKUUMAS

KELIONIŲ DIENORAŠTIS: RUMUNIJA

TIM KLIUKOIT: (NE)ĮPRASTI OBJEKTAI

ŠIANDIEN MYLĖTI DAR NEGALIMA

INTERVIU SU TEKSTILINKE RENATA VINCKEVIČIŪTE

VDA KF

M E N O I R K U LT Ū R O S M Ė N E S I N I S L A I K R A Š T I S

2013 SAUSIS NR. 4

PARAŠYK MUMS: PROPAGANDAMENO@GMAIL.COM

LAUKIAME JŪSŲ IDĖJŲ IR PASIŪLYMŲ!

PUBLIKUOK SAVO DARBĄ ANT LAIKRAŠČIO VIRŠELIO

PRISIDĖK PRIE LAIKRAŠČIO MAKETAVIMO

KURK FOTO REPORTAŽUSRAŠYK STRAIPSNIUS APIE MENO IR KULTŪROS ĮVYKIUS

LAIKRAŠTIS “MENO PROPAGANDA” KVIEČIA PRISIJUNGTI PRIE VEIKLOS!

Redakcijos žodis

Esu Katinas, kuris vaikšto vienas. Tik sulaukusi savo garbaus amžiaus (debiu-tuoju trečioje dešimtyje), rašydama bakalaurinius ir maketuodama laikraštį

supratau, kad mene svarbu ne tik individualumas ar saviraiška.Norint atlikti didelius darbus tenka dirbti komandoje, ieškoti kompromisų,

būti draugiškam, nesipešti su kitais katinais besidalinant įtakos zonomis. Esame jauni, žali karštakošiai. Šiuo laikraščiu bandome susivienyti, pereiti į

suaugusiųjų pasaulį.

Direktorius su manifestuojančių liūtų pagalba stengiasi išsigydyti visas ket-eroferpuliozes, mokosi optimizmo ir realizmo. Žinau, visi jūs labai užsiėmę,

bet raskite laiko nuspalvinti liūtą, pripiešti ūsus direktoriui. Žaiskime, kad nepavirstume į senas gnydas.

Dėstytojai, nepykite, kad bėgame iš paskaitų spalvinti liūtus, kurti meninius judėjimus. Mes jauni, kol dar esame kvaili.

Laikraščio “Meno Propaganda” meninis direktorius,Greta Bernotaitė

REDAKCIJA:Muitinės g. 2 - 109 kab.LT-44280, KaunasEl. paštas: propagandameno@gmail.com

MENININIS DIREKTORIUS:Greta Bernotaitėg.bernotaitė@gmail.com

VYR. REDAKTORIUS:Vytautas Paplauskas vytautaspaplauskas@gmail.com

ORGANIZACINIS VADOVAS:Ieva Emilija Samuolytėesamuolytee@yahoo.com

DIZAINERĖ-MAKETUOTOJA:Simona Budraitytėb.simonelee@gmail.com

REDAKCIJOS ADMINISTRATORĖ:Meda Dubietytėmedadu@gmail.com

LAIKRAŠČIO ATSTOVĖ VDA KF:Rūta Zentelytėrutazentelyte@yahoo.com

Laikraščio spausdinimą remia VDA Kauno Fakultetas. Dėkojame dekanui J. Audėjaičiui, viešųjų ryšių atstovei K. Daubarytei ir Grafinio dizaino vedėjai L. Varkalaitei už palaikymą!

Tiražas - 250 egz.

Interviu su tekstilinke Renata Vinckevičiūte ............

Dizainas: Skirtingos nuomonės .............................................

Suplanuota meno laisvė ......

Vakuumas ............................

Simonos kelionių dienoraštis: Rumunija .........................

Šiandien mylėti dar negalima.........................................

Tim Kliukoit: (ne)įprastiobjektai ............................

TURINYS

2-3 psl

4-5 psl

6-8 psl

8-9 psl

9-11 psl

11-12 psl

12-13 psl

Logotipo autorė: Gintarė Kvadarauskaitė

PRISTATAU JAUNĄ, ĮDOMIĄ TEKSTILĖS MENININKĘ, RENATA VINCKEVIČIŪTĖ KURI 2012 METŲ PAVASARĮ APSIGYNĖ TAIKO-MOSIOS TEKSTILĖS MAGISTRO LAIPSNĮ VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETE (VDA KDF). JI PAŽABOJO SUNK-IAI TRANSFORMUOJAMĄ MEDŽIAGĄ - ŠVITRINĮ POPIERIŲ, IŠ KURIO PASTARUOJU METU IR KURIA ĮDOMIUS IR IŠSKIRTINIUS MENO KŪRINIUS.

INTERVIU SU TEKSTILINKE RENATA VINCKEVIČIŪTEKalbėjosi ir užrašė: Ieva Emilija Samuolytė.

2.

Tarybos narys. Šlifavimo medžiaga, siuvimas autorinė technika. 2009 Foto: R. Vinckevičiūtė

Sovietinė romantika. Šlifavimo medžiaga, siuvimas, siuvinėjimas, raižymas, autorinė technika. 2011 Foto: S. Lukoševičius

KAIP ATSIRADAI VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOJE? GAL NUO MAŽENS SVAJOJAI TAPTI MENININKE?

Atėjau, stojau ir įstojau. Negaliu sakyti, kad svajojau, tiesiog žinojau. Nebuvo jokių kitokių minčių apie studijas. Kodėl tekstilė? Turbūt iš mamos paveldėjau šitą meilę. Ji nuolat kažką siuva, siuvinėja, mezga, neria, riša ir t.t. Obuolys nuo obels...

AR ATMINTY IŠLIKO RYŠKŪS PRISIMINIMAI IŠ STUDEN-TAVIMO LAIKŲ, ĮDOMŪS AR JUOKINGI NUTIKIMAI?

Oooo..laikai, ypač bakalauro studijų, patys geriausi, prisi-minimai šilčiausi. Net nežinau ar galėčiau išskirti kažkokį vieną prisiminimą. Tiesiog visas tas laikas su sparnais didžiausiais.

ŽINAU, KAD JAU STUDIJŲ METAIS ATRADAI SAVO MĖGSTAMĄ IR DABAR PAGRINDE NAUDOJAMĄ MEDŽIAGĄ - ŠVITRINĮ POPIERIŲ, PAPASAKOK KAIP JĮ ATRADAI?

Nieko specialiai neieškojau. Bakalauro studijų III-čiame kurse turėjome eksperimentinį siuvinėjimą, kurio metu galėjome išbandyti įvairias medžiagas, paviršius, ant kurių galima siuvinėti. Tiesą pasakius, šitas reikalas man pradžioje labai nesisekė. Man buvo neįdomu, nes neras-davau paviršių, kurie mane „užkabintų“. Švitrinis popierius atsirado labai netyčia - senelio sandėliuke radau visokių panaudotų skiautelių ir pabandžiau. Patiko. Nuo tada ir prasidėjo įvairių eksperimetų kelias ir tęsiasi iki šiol.

KUO GELBĖJA, PAPILDO TAVO DARBUS TOKIA PASIRINK-TA MEDŽIAGA?

Nežinau ar galima taip išskirti kuriamą meno objektą ir pasirinktą medžiagą. Svarbiausia - idėja, apie ką kalbi ir ką nori pasakyti. Mano atveju idėja, objektas ir medžiaga yra vienis.

Aš- staliaus dukra. Detalė. Šlifavimo medžiaga, siuvimas, autorinė technika, 2012 . Foto: R. Vinckevičiūtė

Aš- staliaus dukra. Detalė. Šlifavimo medžiaga, siuvimas autorinė technika 2012 Foto: R. Vinckevičiūtė

Linkėjimas jauniesiems meninkams?

TURĖK GERĄ MINTĮ IR TIKĖK TUO, KĄ DARAI!!!

Mama mala, tėtis kala. Šlifavimo medžiaga,siuvimas, siuvinėjimas, autorinė technika. 2011. Foto: R. Vinckevičiūtė

R. Vinckevičiūtė. Foto: S. Lukoševičius

3.

KIEK ŽINAU TAU SVARBI VAIKYSTĖS TEMATIKA. GAL TAI TAVO VAIKYSTĖS PERIODO IR TO LAIKMEČIO GVILDENIMAS?

Pasikartosiu... Man svarbi idėja. Visada ieškau tokių temų, apie kurias man pačiai yra įdomu kalbėti. Nieko nedarau specialiai, kartais viskas susidėlioja savaime. Darbų ciklas „ Aš – staliaus dukra“ visų pirma yra mano asmeninė istorija, bet tokių istorijų turime kiekvienas. Tėvo ir vaiko santykis yra aktualus šiandien ir bus aktu-alus rytoj. Tai tokios universalios mažos istorijos, kurios vyksta kiekvieną dieną.

TAI PAT NEVENGI SAVO DARBUOSE NAGRINĖTI ŠIŲ DIENŲ AKTUALIJŲ. VIENA IŠ JŲ - POLITIKA. KODĖL TAU JI ĮDOMI IR SVARBI?

Ir vėl pasikartosiu... Nieko nedarau specialiai, kartais idėja ir tema būna padiktuota aplinkos, žmonių, nuo-taikos, situacijų, kuriose gyvename. O mano pasirinkta medžiaga kartais tas situacijas padeda labai nesunkiai nupasakoti .

ĮDOMU, KOKIA ESI MENINKĖ? TA, KURI LAUŽO GALVĄ IR NEMIEGA NAKTIMIS, AR TA KURIAI LAIS-VAI LIEJASI MINTYS IR BE DIDELIŲ VARGŲ GIMSTA NUOSTABŪS MENO KŪRINIAI?

Aš ta kuri laisvai nemiega jeigu liejasi mintys.

TRUMPAI PRISTATYK PASKUTINĘ VYKUSIĄ SAVO PARODĄ.

„Sovietinė romatika“ – švitrinis 30 kv.m. kambarėlis, kuris atsižvelgiant į pasirinktą laikmetį, buvo “drapiruo-tas” šlifavimo medžiaga. Ši medžiaga ir banalūs raštai atspindėjo stagnacinę sovietinio periodo madą, “homo sovieticus” kadienybę ir buitį. Šioje instaliacijoje buvo galima dalyvauti, kitaip tariant „gyventi“ - atsisėsti ant švitrinės sofos ar fotelio, pačiupinėti švitrinę pagalvėlę ar tapetus, apžiūrėti raštuotas švitrines užuolaidas. Tai buvo pirma mano personalinė paroda.

2013 M. RUGSĖJO MĖNESĮ STARTUOJA JAU 9-TOJI KAUNO BIENALĖ “UNITEKSTAS”. GIRDĖJAU, KAD TEN DALYVAUSI. GAL GALI ATSKLEISTI, KOKĮ DARBĄ PRISTATYSI, KOKIĄ TEMĄ ŠĮ KARTĄ GVILDENSI?

Nesinori atskleisti, nes dar daug darbų laukia. Mielai apie tai papasakosiu 9-toje Kauno bienalėje “UNITEK-STAS”.

AR IKI KAUNO BIENALĖS PRISTATYSI DAR KOKIŲ NAUJŲ SAVO DARBŲ?

Naujų turbūt ne. Numatyta dar viena paroda po naujų metų. Būtinai visus pakviesiu į atidarymą.

10 KLIENTO TIESŲ:

1.Dizaineris yra tekstų kūrėjas, maketuotojas,surinkėjas, pro-gramuotojas.2. Šrifto dydis turi būti ne mažesnis kaip 12pt, net jei tai 20x20 mm reklaminis skelbimas.3. Kuo daugiau nuotraukų, tuo geresnis dizainas.4. Įmonės ženklas turi užimti 50% leidinio darbinio ploto.5. Reklaminiame skelbime turi būti išvardinti visi 16 įmonės turimų telefonų, tame tarpe ir valytojos kambarėlio.6. Mūsų įmonės logotipą kiekvienas save gerbiantis dizaineris privalo turėti iš anksto.7. Baltas fonas - negražu.8. Dizaineris neturi kitų klientų, todėl užsakytas darbas turi būti padarytas per tris valandas.9. Projektą reikia derinti su visais įmonės darbuotojais, tame tarpe ir valytoja. O sprendimą priimti praėjus savaitei nuo projekto pateikimo.10. Iš trijų pasiūlytų variantų išsirinkti blogiausią ,nes jis ger-iausiai reprezentuoja įmonės veiklą.

4.

10 DIZAINERIO TIESŲ :

1. Visi klientai ir projektų vadovai yra bukagalviai.2. Kuo didesnis interneto pralaidumas, tuo kūrybingesnis darbas.3. Įmonės darbo valandos yra sugalvotos kvailių.

4. Įmantresnis “desktopas” pagerina kompiuterio darbą.5. Kuo mažesnis šriftas , tuo geresnis projektas.

6. Dizaineris visada teisus.7. Geriausios mintys kaip tyčia kyla penktą vakaro, be-sivelkant paltą.8. Kuo daugiau programų, tuo efektyvesnis darbas.9. P2P programos gerina darbo aplinką ,skatina kūrybinį mastymą ir padeda pakelti įtampą.10. Dizaineris - jokiu būdu ne maketuotojas.

DIZAINAS: SKIRTINGOS NUOMONĖSTeksto autorė: Iveta ZdaniauskytėIliustracijos: Vytis Snarskis

5.

10 DARBDAVIO TIESŲ :

1. Tik geras dizaineris kainuoja 800Lt/mėn.2. Visi dizaineriai tik ir žiūri, kaip nedirbti.3. Nuo kompiuterio konfigūracijos darbo sparta nepriklauso.4. Dizaineris yra atsakingas už visas klaidas, tame tarpe ir projekto vadovo bei spaustuvės.5. Kiekvieną dizaineriui pavestą darbą reikia kontroliuoti.6. Dizaineris yra tekstų kurėjas, maketuotojas, surinkėjas, programuotojas, projektų vadovas, marketingo vadovas, kompiuterinio tinklo administratorius, sekretorė, valytoja, eks-peditorius, gamybos vadovas, auklė, ataskaitų rašytojas, derybininkas, sąskaitininkas, elektros energijos taupytojas, kompiuterių surinkėjas, grūdinių kultūrų žinovas ir kt.7. Netvarkingas dizainerio stalas neša įmonei dešimtatūkstantinius nuotolius.8. Internetas dizaineriui nereikalingas.9. Dizaineriui visiems darbams užtenka Corel-Draw 8 versijos.10. Dizaineris ir taip daug uždirba, todėl algą galima mokėti kartą per ketvertį.

Dar Lietuvai nespėjus išgirsti apie jauno lietuvio iškilimą tarptautinėje meno erdvėje, Azijos laikraščiai jau ryte rijo Ernesto Zacharevičiaus laiką ir publikavo jo darbų nuotrau-kas pirmuose puslapiuose, kultūros žurnalai dėjo jas ant savo viršelių. Net muitinių pareigūnai atpažindavo menininką ir, pasikvietę savo kolegas, kartu fotografuodavosi. Kūrėjas susilaukė begalės rimtų užsakymų, tapo gatvės meno garsenybe, o jo didžiuliai interaktyvūs darbai išpuošė miesto sienas per vieną gerbiamiausių Azijos kultūros festivalių. To negalėjo nepastebėti garsusis „The Wall Street Journal“ ir kaipmat suskubo domėtis menininku, paėmė iš jo interviu ir paskleidė žinią į tarptautinius gurmanų vandenis. Iškart po šio prestižinio straipsnio Ernesto kūriniai pasklido ir vis dar sklinda po Europos meno žurnalus, žymiausius vizualiųjų menų portalus – „Fubiz“, „Colossal“ ir kitas plotmes, jau nekalbant apie staigią šlovę Azijoje, ypač Malaizijoje, kur menininkas šiuo metu gyvena.

Penange, viename didžiausių Malaizijos miestų ir neoficial-ioje Azijos kultūros sostinėje, lietuvis įsikūrė daugiau nei prieš metus. Čia jis ir jo ilgametė gyvenimo draugė, rašytoja Gabija Grušaitė, stabtelėjo bekeliaudami po Aziją. Abiems Penangas įtiko ir pora nusprendė, švelniai tariant, likti

ilgėliau. Įkūrė nuosavą kavinę „Fork Mee“, kuri tuo pat metu buvo ir galerija, skaitykla, įvairių užsiėmimų zona bei tiesiog intelektualaus poilsio vieta. Šios daugiafunkcinės erdvės darbo grafikas buvo itin lankstus – ant jos kabojo užrašas „atidaryta vienomis dienomis, uždaryta – kitomis“. Tačiau Ernesto veikla Penange toli gražu neapsiriboja vien gigantiškų kūrinių paišymu ant sienų bei įdomios kavinės operavimu, kur, beje, jis ir Gabija patys gamino patiekalus bei maišė kokteilius. Lietuvis menininkas taip pat yra namuose atidaręs ugdymo centrą ir ten moko vietinius vaikus piešimo, tapybos, žongliravimo. Ernestas prieš kelis mėnesius Briuselyje įgyvendino meninį reklamos projektą automobilių koncernui „Toyota“. Ne per seniausiai gigantas „Samsung“ šį kūrėją pasirinko būti reklamos veidu savo naujo mobiliojo telefono kampanijai. Žinoma, vienas ant kito lipa ir nuolatos besikeičiantys meno projektai, paskaitos, pranešimai. Dar veiklos? Gerai - Malaizi-joje menininkas su savo drauge išleido knygutę užrašams „Street Art Notebook“, kurioje vietoj tuščių ar ornamentais paprieskonintų lapų galima buvo rasti realių Penango miesto sienų nuotraukas. Ant jų, beje, išskirtinai smagu rašyti ir piešti. Tokią pat knygutę menininkas tik ką šviežiai išleido ir Vil-niuje, su įvairiomis sostinės sienomis. Azijietiškosios knygutės egzempliorių pradėjo trūkti jau po dviejų dienų, įdomu, ar panašiai seksis architektūriniams Vilniaus paviršiams. Iš dabarties grįžkime kiek atgal – prieš sustojimą Malaizijoje Ernestas penkerius metus gyveno Londone, kur Middlesexo universitete baigė vaizduojamųjų menų bakalauro specialybę. Jau būdamas studentu šioje institucijoje menininkas sukūrė, nutapė ir sukonstravo nemažai techniškų, kūrybingų, įsimintinų darbų, kurie drąsiai galėjo pranašauti jo tolimesnį iškilimą. O kalbant jau visai atvirai – šie kūriniai buvo pa-

SUPLANUOTA MENO LAISVĖTekstas: Kipras ŠumskasNuotraukos: Ernestas Zacharevičius

6.

kankamai profesionalaus ir brandaus lygio tokiam viešumui, kok-io menininkas sulaukia dabar. Tad kyla elementarus klausimas: kodėl lietuvis neišgarsėjo Londone – vienoje šiuolaikinio meno sostinių? Visų pirma, Londonas yra perpildytas ir užkimštas jaunais, hiperambicingais kūrėjais, kurie kiekvienai progai pasitaikius iš kailio neriasi bandydami būti pastebėti. Taip daryti nėra klaidinga, tačiau didžiausiais efektas visada buvo ir yra pasiekiamas pačiai žiniasklaidai ar kolekcionieriams pastebėjus menininką jam tiesiog kuriant, užsiimant savo veikla ir negal-vojant apie populiarumą. O ir studijuodamas bei dirbdamas Londone Ernestas paprasčiausiai nebūtų turėjęs laiko rūpintis savo meno sklaida – siųsti darbų nuotraukas į galerijas, bendrauti su kuratoriais. Antra, reikėjo patogesnių aplinkybių, kad pasaulis apie jį išgirstų. Reikėjo būtent labiau atsipalaidavusių Malaizijos meno vartotojų ir užsakovų, kurie turėjo laiko įvertinti tikrai profesionalų bei vertingą meną ir pastebėti originalų kūrėją, o ne vaikytis šokiravimo akibrokštų greitoje Londono post-post-post-modernaus meno tekmėje. Grįžkime dar šiek tiek atgal – Ernesto Zacharevičiaus kelias mene prasidėjo Vilniuje, Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokyklo-je, kurioje jis baigęs tapybą įstojo į Vilniaus Dailės Akademiją. Beje, įstojo septynioliktu numeriu. Nors studijų metu dėstytojai ir kiti menininkai pranašavo jam puikią ateitį, Lietuvoje jo kūrybos kelias galėjo pasukti ir visai kitokia linkme, arba nepasukti niekur. Po pirmo grafikos specialybės kurso Ernestas su drauge persikėlė į Londoną.

NA, IR GRĮŽKIME VISAI Į PRADŽIĄ – Į PATĮ KŪRĖJĄ. KAIP PRISTATYTUM SAVE, JEI REIKTŲ?

Trumpai, labai trumpai. Tuo vienu, nuvalkiotu, mano profesijos pavadinimo žodžiu.

AIŠKU. TUOMET GAL LABIAU PRISTATYSI SAVE PER TAI, KAS DARO DIDŽIAUSIĄ ĮTAKĄ TAVO MENUI?

Pasaulis. Formulė paprasta: daugiau išgyvenimų→ dau-giau pėdsakų→ daugiau meno.

KIEK TAVO KŪRYBOJE LAISVĖS IR KIEK – PLANAVIMO?

Čia – vienas sudėtingiausių klausimų. Mano kūryboje laisvė yra kruopščiai suplanuota, o planavimas yra labai laisvas.

KOKIAS ORIGINALIAS TECHNIKAS NAUDOJI?

Visuomet daug eksperimentuoju su netradicinėmis medžiagomis. Visai įdomių rezultatų atnešė dūmų tapyba ant stiklo, cigarečių nuorūkų bei vyno piešiniai ant servėtėlių. Ypač - įvairūs animacijos eksperimentai. Vie-nas paskutinių žaidimų buvo 15-os metrų aukščio siena, ištapyta penkių metrų ilgio teptuku. O jei nieko po ranka nėra, tai ir pirštu per dangų braukau. Ar stengiesi būti originalus ir ar tau tai svarbu? Ypatingai svarbu yra būti originaliu, tačiau svarbiausia, mano nuomone, yra sąmoningai nesistengti būti panašiu į kitus kūrėjus.

KAIP TAVE IR TAVO KŪRYBĄ PAVEIKĖ VIDURINIS MEN-INIS IŠSILAVINIMAS LIETUVOJE IR KAIP – STUDIJOS LONDONE?

Tai yra dvi labai skirtingos patirtys. Tokios skirtingos, jog net negalėčiau nusakyti, kaip jos atsispindi mano kūryboje. Užtat galiu teigti, jog be galo džiaugiuosi

7.

paragavęs abiejų.

ESI DAUG KELIAVĘS. KAIP KEITĖSI POŽIŪRIS Į LIETUVĄ IR KAIP Į JĄ ŽIŪRI DABAR?

Paprastai – vis daugiau laiko Lietuvoje praleidžiu vasarą ir vis mažiau - kitais metų laikais.Visi aplink kalba apie lietuvių požiūrio keitimą ir rinkos plėtimą.

KO, TAVO MANYMU, DAR TRŪKSTA LIETUVOS MENO RINKAI? IŠ KO IR KO GALĖTUME PASIMOKYTI?

Lietuvos meno rinkai trūksta tik laiko – sakyčiau, 20-ies metų. O skandinavų politika meno srityje yra labai progr-esyvi ir netgi politiškai kūrybinga. Iš ju tikrai būtų galima kažko išmokti.

KOKĮ RYŠĮ ATRADAI TARP MENO IR ŠVIETIMO, DIRBDAMAS SU VAIKAIS MALAIZIJOJE?

Labai svarbų. Tik ne per seniausiai atradau, jog tokio ryšio nėra.

PRASIDĖJUS TAVO KARJEROS BUMUI, NEIŠVENGIAMAI BUVAI LYGINAMAS SU GATVĖS MENININKU BANKSY. KAIP

Pabaigoje – linkėjimai ne menininkams. Ką pasakytum su menu savęs nesiejančiam ar meno išvis į savo gyvenimą neįsileidžiančiam žmogui? GALI BĖGTI, BET TOLI NEPABĖGSI.

VAKUUMAS

Toks keistas ir beoris žmogaus gyvenimo tarpas, kuriame nori rasti dalelę savęs. Savęs tokios, kuri slepiasi tavyje, bet būtent slepiasi…

KURTI

Kurti naktis. Tamsias sapnų pildymo būtybes. Skraidinti svajas ir mintis, kol jos sugrįš pavirtusios paukščiais.

TAŠKAS

Taškas kaip analizavimo objektas dvelkia dominante, ypač, jei jis yra vienas tarp linijų ar tiesiog plyname lapo baltume.

8.

VAKUUMASTeksto ir koliažo autorė: Monika Liočaitė

TOLI AR ARTI ESI NUO JO IDĖJŲ?

Jaunesnieji mane lygina su Banksy, vyresnieji – su Pikaso! Bijau, kad esu vienodai toli nuo jų abiejų idėjų. Esmė yra tai, jog kiekvienas lygina menininką pagal savo išsilavinimą, savo aplinką, savo pasiruošimą.

ŽINAU, KAD KETINI PAGYVENTI MALAIZIJOJE DAR BENT METUS. AR GALI PABANDYTI NUTAPYTI VIZUALŲ SAVO PORTRETĄ BENT PO DEŠIMTIES METŲ?

Dažniausiai net negaliu apytiksliai pasakyti, kur būsiu ir ką darysiu kitą savaitę, tai šauti dešimt metų į priekį tikrai yra nelengva. Spėju, jog atrodysiu taip pat, gal tik šiek tiek labiau apžėlęs ir su pilvu. Deja, būsiu dar didesnis cinikas, o vietoj mirusio šuns veikiausiai turėsiu panašaus dydžio žmogų.

KAS APSKRITAI KEIČIASI MENO PASAULYJE IR KAIP MANAI, KURLINK VISKAS JUDA?

Nesu nei kritikas, nei menotyrininkas, todėl ir negalėčiau apibrėžti, koks ir kur yra „meno pasaulis“. Iš viso to, ką matau, darosi panašu, kad atstumas tarp „meno pasaulio“ ir „pa-saulio“ vis mažėja. Kad ir kaip būtų gaila, mano manymu, viskas juda link meno pasaulio asimiliavimosi su paprastuoju pasauliu.

MUZIKA

Garsas, kuris sklinda, kuris užgauna vidų, tai suteikia dvigubo atoveiksmio jausmą… ir apima visą tave, o kartais nei kiek. Natomis užrašomas, bet išreiškiamas jau garsu. Virpiną orą ir taip įsibrauna į mūsų sąmonę ir ausis, o po to ten tūno ir suka suka suka tą pačią melodiją, kol sukuria negatyvumo apraiškas, po kurių jau to garsogirdėti net nesinori.

KELIONIŲ DIENORAŠTIS: SERBIJAKeliavo, fotografavo ir užrašė: Simona Bundraitytė

Viskas prasidėjo 2012 metais, žiemą. Simona neskubėdama susidėjo lagaminą ir iškeliavo pusmečiui į Rumuniją, Cluj Napoca. Praėjus kelioms savaitėms kalnuo-toje šalyje, ji pradėjo savo kelionių turą.

SAVAITĖ SERBIJOJE

Trečiadienis, 17:00. Kelionės pradžia traukiniu Cluj Napoca - Belgrad. Tik pajudėjus traukiniui atsivėrė nuosta-bus vaizdas - įspūdingi kalnai, keletas trobelių ir miškai. 00:00 - sustojome netoli pasienio, mieste Timisoara, kur 5:00 ryte mūsų laukė kitas traukinys į Belgradą. Tuo tarpu - nuostabus penkių valandų pasivaikščiojimas šaltyje. Ryte išvarginti šalčio ir laukimo, įsėdome į seną traukinį, kuriame šildymas veikė tik vie-name vagone. Mūsų kupė buvo kaip po karo. Viskas judėjo ir krutėjo. Keliavome dvi valandas. Prisimenu tik tai, kad visą kelią miegojau ir vis kas nors pakeldavo tikrinti mūsų dokumentų. Ir kiekvieną kartą ponas kontrolierius ar pasienietis nustebdavo, kad turi svečią iš Lietuvos.

BELGRADAS?

Taip, tai gražus miestas. Kalba panaši į kaimynų rusų. Verta apsi-lankyti! Čia pasijausite kaip turtu-oliai - per dieną galėsite apsilankyti keliose kavinėse ir nesijaudinti dėl kelių šimtų, išleistų kavai. Čia viskas skaičiuojama šimtais ir tūkstančiais. Įspūdingiausia Belgrade vieta - miesto centras. Didingi pastatai, pilna fontanų, bažnyčių ir skulptūrų. Netoli gali išgirsti keistus paukščių garsus (zoologijos sode). Tolėliau ant kalno riogso pilis, nuo kurios žiūrint atsiveria miesto panorama visu savo gražumu - tiltai, namai, kalnai, upė...

NOVI SAD

Jei norite pamatyti daugiau, žinau neapsakomai nuostabią vietą mi-este Novi Sad, kur didžiausiems jautruoliams nukris keletas ašarų (Kai stovi vienas ant didelio kalno, žvelgi į neapsakomą grožį, kai vėjas pučia tau į veidą ir saulė spigina į akis - tu negali patikėti, kad pasau-lyje yra tiek daug gražių vietų, kurių tu nepamatysi. Ir tiek daug vietų, kuriose pabūsi tik vieną kartą. Tuomet pasidaro truputį liūdna, kad tuo, ką tu matai, negali dabar pasidžiaugti tavo šeima ir draugai. Kiek bepadarytum nuotraukų, jos neatstos to, ką pajauti, kai pamatai kažką naujo pirmą kartą ir net įšsižioji).

TAI SENA, TAČIAU PIRMOJI ISTORIJA IŠ MANO RUMUNIŠKO DIENORAŠČIO. KAI KURIEMS ŠIOS ISTORIJOS SKAITYTOS IR PA-SAKOTOS. VILIUOSI, KAD IR JUMS PATIKS, MIELIEJI SKAITYTOJAI

Svajonių mašina - vabaliukas

TU

Vakuume užsidaręs ir trokštantis bent kiek įkvėti. Bet ne per daug… nenori išgąsdinti savo alsavimu kito. Tu esi žmogus. Žmogų sunku aprašyti, nors kartu ir lengva...

VĖJAS

Mano galvoje vėjas. Aš dar vėjas.

9.

Smaližiauti galima ne už dyką, bet ir ne už milijoną

PAKELIUI Į RUMUNIJĄ

Kelionėje susipažinome su is-panu, kuris vyko kartu su mumis į Rumuniją. Jis papasakojo istorijas apie korupciją Rumunijoje, apie skirtumus tarp turtingų ir neturtingų žmonių šalyje. Pasakojo ir apie nemandagius žmones Bukarešte - miesto kavinių padavėjai ir barmenai dažnai būna susiraukę ir nepatenkinti, tave ap-tarnaudami jaučiasi taip, lyg darytų tau paslaugą, o tu turėtum būti be galo dėkingas už jų maloningumą. Mes negalėjome tuo patikėti, nes Cluj Napoca mieste visi labai malonūs ir paslaugūs. Jei tau reikia pagalbos, visada jos sulauksi. Kavinėje tave ap-tarnauja su šypsena, jei nežinai kelio - palydi ir t.t. Cluj Napoca- miestas kuriame gyvenau 5 mėnesius.

Naktis mieste Timisoara Naujas dizainas mieste: Novi Sad

GAL NORITE SUŽINOTI DAUGIAU APIE PASIENIO KONTROLĘ, KONTRABANDĄ IR BAISIĄ REALYBĘ?

Galbūt visi viską žino, gal nėra ką čia pasakoti. Visi apsiskaitę ir gal net matę. Bet aš tai pamačiau pirmą kartą...Visų pirma - nuostabi pasienio kontrolė mus išvarė iš mūsų kupė, išardė kėdes, viską, ką buvo galima atsukti ir atkelti. Žinoma, nieko jie nerado, tad paliko mus ramybėje. Išėjus kontrolei, vagone prasidėjo keistas sumišimas - žmonės pradėjo vaikščioti koridoriais pirmyn ir atgal. Hmm? Mes sėdėjome ir nesupratome, kas vyksta. Tada pamatėme kontrolierių su dideliu lagaminu - jis padavė jį moteriai. Po to atėjo eilė mūsų bilietų patikrinimui. Ponas kontrolierius įėjo ir kažkodėl pradėjo ant mūsų rėkti sava kalba, tarsi mes galėtume suprasti. Jam dar esant mūsų kupė, įėjo viena keleivė ir kažko iš mūsų norėjo. Iš kur mums žinot? Ir tik staiga ji atkelia vieną iš kėdžių, atlupa skylę sienoje ir su kabliu ištraukia bloką cigarečių. O kontrolierius nekreipia dėmesio, tikrina mūsų bilietus. Jam išėjus mes pradedame stebėti atvaizdus languose. Matome, kad kitose kajutėse žmonės darbuojasi su cigaretėmis - atlupa kėdžių atlošus ir viską krauna į lagaminus. Vienas mūsų išeina pasivaikščioti iki tualeto. Einant pamato vieną panelę, tamsioje kupė kraunančią tabaką. Nežinau, kam reikia tiek vaidybos ir patikrinimo. Neabejoju, kad pasienio kontrolė tikrindama žinojo, kad mūsų kupė yra pilna kontrabandos, bet jie mat nieko nesakė. Ir mes tikriausiai buvome vieninteliai, kurie turėjo bilietus. Nes kiti tiesiog duoda truputį pinigų kontrolieriui ir keliauja sau laimingi. O pinigai nukeliauja kažkur, neaišku į kurią kišenę...

Didinga Belgrado pilis

10.

Šunų kraštas. Kas antras sutiktas keturkojis - benamis

Vieni atvyksta, kiti išvyksta...

„Nebloga“ politika: ,,Nedirbk dėl meilės, dirbk dėl pinigų“. O dėl ko dirbi tu?

Dviratis - ne tik darbas, bet ir sportas bei pramoga

ŠIANDIEN MYLĖTI DARNEGALIMA Mintimis pasidalino: Vaida Kunigėlytė

KĄ KURTI - MEILĘ AR NEAPYKANTĄ? AR KŪRINYS APSKRITAI PATENKA NORS Į VIENĄ IŠ ŠIŲ DVIEJŲ “JŪRŲ”? O GAL AP-SKRITAI NETURI JOKIOS REIKŠMĖS JAUS-MAMS? AR KŪRĖJAS MYLĖTI NEMOKA (NE-GALI) IŠ VISO? O GAL ČIA KŪRĖJO IR MENO Į VIENĄ KATILĄ MESTI NEGALIMA?

Gaila, kad mano tekstai neturi jokios literatūrinės ar dokumentinės sąsajos su vienokiais ar kitokiais realiais pavyzdžiais, bet šiandien labai noriu užrašyti šią mintį, kad nepabėgtų. Nesvarbu ar ji teisinga. Norit tikėkit, norit – ne...

Paprastos dienos pietų šviesoje, susidūrusi su klaidžiojančiomis jaunų žmonių (tų, kurie gimė ant laisvės slenksčio) mintimis, jas surinkau į dienos pabaigą ir sudėliojau sau naują mąstymą. Keistai gretin-siu, čia įvardijamas santykis bus neįprastas. Pirmiausia reikėtų apie meną. Šitą nevidoną norėčiau pakrikštyti nesidraikančia definicija ir gan tiesmukai apibrėžti jį žodžiais (paprastais): tai kūriniai kūrėjų, norinčių kurti, duoti ir gauti, negaminant ir nepardu-odant. Jei daugiau nesigilinsime, nenersime į gilumą, lengvai pastebėsim, kad menas, remiantis tokia definici-ja – neatlygintinas darbų darymas nesiekiant materi-alios naudos, o tik komforto sielai, na ir kūnui. Kaip ir išeina, jog kūrėjas (toliau – menininkas) turėtų visiškai atsidavęs savo darbui gauti kažkokią paramą iš, matyt, aukštesnių instancijų, arba šiaip kokių nors “dievybių”, kad ir turtuolių. Ir tik tam, kad išgyventų. Na, jei jam širdies nedrasko, gali karts nuo karto parduoti savo darbą, su sąlyga gauti už tai pinigų. Bet savaime su-prantama, menininkas turėtų būti aukštesniosios jėgos genamas daryti tuos savo darbus negalvojadamas – eis “prastumt” už gerą sumą ar neis?

Vadinasi, rytą atsikėlęs Menininkas Menas neturėtų sukti galvos, ką pavalgyti ar kuo apsirengti. Turėtų apskritai būti gerbiamas savo parapijoje ar apskrityje už nuopelnus gyventojams, kurie karts nuo karto, visai uždusinti pramonės ir vartojimo, galėtų “paganyti” savo sielas, akis ir smegenų dešinįjį pusrutulį į Menin-inko Meno sukurtą kūrinį. Gyventojai - “neišblukę” ir “iškultūrinti”, o Menininkas Menas – pavalgęs, apreng-tas ir su stogu virš galvos. Ir avys sveikos, ir vilkas sotus.Turbūt taip suprastume tikrąją kūrėjo laisvę kurti. Taip suprantu aš.

Antra, reikėtų pakalbėti apie meilę. Jei šitai apibrėšiu definicija, mane užmėtys plytomis. Tad peršoksiu iškart

11.

prie trečio – apie jaunus žmones (čia tuos, kurie ant laisvės slenksčio gimę). Šitie - visi iki vieno geri žmonės. Nau-jas poreikis kvėpuoti švaresniu oru ir sovietinio „negalima/draudžiama“ perlaužimas į drąsų „aš noriu, vadina-si galiu“. Visiškai atvirai prisipažinsiu, jog šventai tikiu, kad jokios panašios artėjančios kartos, tokios kaip mūsų, greitai tikrai niekas neišaugins. Pakankamai aukšta moralė sudėta į šių asmenų širdis, kaip palikimas iš tėvo ir motinos - gerbiamų sovietinių gyvenimų likučiai. Gal ne tiek sovietinių, kiek agrarinių gyvenimų. Tik dar ir mielas kosmopolitiškumas, arba paprasčiausiai - pasaulio, kaip nepažintos atviros erdvės, suvoki-mas galvose. Kas galėtų būti ger-esni pradininkai laisvės kūrimui? Žingeidumas ir sąžinė viename. Prašau atsistoti ir paploti.

Man sakė, kad Lietuvoje nėra tokių galimybių kūrybiniam gyvenimui ir perspektyvai kaip garsiajame užsienyje. Sakė, daug veteranų užėmę likusias šiltas darbo vietas ir sunkiai jauną snukelį beįsileis. Sakė, minėjo, kad gana jau to lietuviškų akmenų (kritikos) mėtymo į bandantį kurti.

Sakė, pradėti sunku, kabintis nėra į ką. O jau idėjos! Beveik pas visus jaunu-osius apstu norėjimo sukurti šviesesnį ir geresnį rytojų. Ir visi galvoja – ne asmeniškai, o visuotinai. Kad visiems (o kai visiems, tai ir man) būtų geriau.Laimingiems būti sunku. Rinktis dar ne visai galima - už pasirinkimą dar per galvą gausi iš senųjų. Bet jau-nas mano kartos žmogus kažkodėl neleidžia vidiniam pasauliui užgesti. Jauni prisikuria savų vietų, kuriose taisyklės kitokios. Kartais galvoju - užeitų kieno senas tėvas ar motina į jaunųjų valdas – studentiškus butus, barus, ar kokį Menininko Meno pogrindį - kultūrą jaunatvišką pažintų, tai ooo... kiek ten vėjo. Kiek ten visko viename.

Jaunas žmogus tik ir trokšta gyventi. Bet aplinka dar sena. Ir matau, kaip visi iš visų kampų bando kurti. Bent savose bendruomenėse. Ir kaip tai gražu, ir kokiu didumu tai auga. Bet kas - ne tik menas, bet ir nauji verslai, niekam skriaudos nedarantys. Ir tiesą sakant, tai dar paslaptis. Dar gar-siai apie tai nekalbama ir manifestai viešumai nerašomi.

DABAR PABANDYSIU VIENU SAKINIU SU-VESTI JUMS ŠITĄ MINTĮ Į VIENĄ PAMĄSTYMĄ PATIEMS - JEIGU KŪRYBA, LAISVĖ IR LAISVĖ KŪRYBAI JAUNAM ŠIANDIEN DAR TAIP SUNKIAI PRALAUŽIAMA, JEIGU MENAS – SAVOTIŠKOS MEILĖS KŪRYBA, GERŲ IR ŠVIESIŲ DALYKŲ PA-LEIDIMAS Į KOSMOSĄ... TAI AR NEIŠEINA TAIP, KAD ŠIANDIEN MYLĖTI DAR NĖRA GALIMA? GAL TAIP JAU YRA, KAD KAI MYLĖTI LAISVAI NELEIDŽIA, BELIEKA RINKTIS VOS UŽ VIENO ŽINGSNIO TŪNANČIĄ NEAPYKANTĄ?

TIM KLIUKOIT: (NE)ĮPRASTI OBJEKTAIUžrašė: Vytautas Paplauskas

SPALIO 12 D. - LAPKRIČIO 3D. PROJEKTŲ ERDVĖJE “MALONIOJI 6” (VILNIUS) EKSPONUOJAMA TIM KLIUKOIT IR PAUL PAPER PARODA „ŽINUTĖ, PALIKTA PO SIGNALO“.

12.

Tim Kliukoit - jaunos kartos kūrėjas, 2010 m. Vilniaus dailės akademijoje (VDA) baigęs freskos ir mozaikos studijas. Meninin-kas jau kuris laikas dirba su skulptūriniais objektais, tad nestebina tai, kad šiais metais nusprendė tęsti magistro studijas VDA Skulptūros katedroje.Tim Kliukoit - grynai vizualiai mąstantis autorius. Jo darbuose prasmė kuriama per formą - žiūrovo prašoma įsižiūrėti ir pajusti tekstūrą, faktūrą, spalvą. Dėmesys šiems esminiais vizualiojo meno elementams atveria duris asociacijoms ir prasmių kūrimui. Tokia autoriaus metodika - tai anaiptol ne formalizmas, bet turinio perteikimas grynai per formą.

Menininkas yra dalyvavęs ne vienoje grupinėje parodoje bei spėjęs surengti ir kelias personalines parodas. Noriu pasidalinti įžvalgomis ir pamąstymais apie vieną iš šiuo metu parodoje eksponuojamų autoriaus darbų - “The great climber passes the hook” (2012). Tai ekspozicija, kurią sudaro du objektai - kareivio ant žirgo figūrėlė ir kabliukas drabužiams.

Abu objektai pagaminti iš metalo ir tai yra pirma iškylanti asociacija. Medžiaga - jungiamasis elementas ir atspirties taškas bandymui kurti interpretaciją. Ką galima pagaminti iš tos pačios medžiagos, metalo? Labai skirtingus objektus - grubius ir grakščius, tvirtus ir trapius (nors pati medžiaga ir atstovauja patvarumą). Šiuo atveju - praktiškus ir nepraktiškus objektus. Juk kareivio ant žirgo figūrėlė tėra žaislas ar suvenyras, skirtas pramogai ar pasigrožėjimui - jokios praktinės paskirties neturintis

13.

daiktas. O kabliukas turi konkrečią funkciją - kabinti drabužiams, kad šie nesiglamžytų ir būtų patogioje vietoje, kai savininkui jų vėl prireiks.

Taigi galime įžvelgti skirtumą tarp dviejų iš tos pačios medžiagos pagamintų, bet skirtingoms kategorijoms priklausančių objektų. Jų priešprieša - tai susidūrimas buitinio ir pasakiško pasaulių. Ir šis susidūrimas pavaizduotas gana tiesiogiai - atrodo, kad kareivėlis praėjo kalbiuką ir žengia tolyn į viršų, ką sufleruoja ir darbo pavadinimas. Simboliškai tai galime suprasti kaip pasakiškojo pasaulio pergalę prieš buitinį. Kareivėlis - pasakiškasis pasaulis - tiesiogine ir perkeltine prasme yra aukščiau už kabliuką - buitinį pasaulį. Pastarasis yra statiškas ir negyvas, o pirmasis - nuolat judantis, gyvybingas, stimuliuojantis.

Iš kitos pusės, akivaizdu, kad kareivio figūrėlė, kaip ir kabliukas, yra prikalta prie sienos. O savo forma ir dydžiu jis atrodo neblo-giau pritaikomas drabužiams kabinti nei pats kabliukas. Atsiradus tokioms dvejonėms, pasakiškojo pasaulio triumfas atsitraukia ir išsisklaido. Iškyla mintis, kad bet kokį daiktą galima paversti buities elementu, priskirti jam žemišką funkciją, priversti tarnauti žmogui. Galų gale - abu objektai yra viso labo daiktai, sukurti žmogaus rankų ir žmogui naudoti. Taip du iš metalo pagaminti ob-jektai, trumpą akimirką įžiebę fantaziją, netrukus ir vėl grąžina į materialų pasaulį.

TIM KLIUKOIT - The great climber passes the hook

SIMONA BUDRAITYTĖ

1. Neįžeidinėti savo bendradarbių, kolegų.

2. Viską sakyti ir daryti apgalvotai, surasti kompromisą.

3. Laikytis įsipareigojimų.

4. Asmeninį gyvenimą palikti už darbo ribų.

5. Viską daryti su šypsena.

DARBO KODEKSAS

VYTAUTAS PAPLAUSKAS

6. Kalbėti argumentuotai.

7. Gerbti savo ir kitų laiką.

8. Nesivadovauti išankstine nuomone.

9. Žinoti savo teises ir pareigas.

10. Neužmiršti darbo kodekso!