lr konstitucijos raida.pdf

7/26/2019 lr konstitucijos raida.pdf

1/54

LIETUVOSKONSTITUCIJOS

RAIDA

KLAIPDOS APSKRITIES VYRIAUPOLICIJOS KOMISARIATO

MIGRACIJOS SKYRIUS


2/54

VADAS

Konstitucija pagrindinis statymas, tvirtinantispilieir teises, bei nustatantis valdios ak tarpusavio santykiuTerminas kilsi lotyniko odio constitutio, reikianiobesvarbstatym.

Lietuvos konstitucijos raida glaudiai susijusi su LietuvTodlkonstitucijos raidos nagrinjimsuskirstysime istorijos

Lietuvos Didiosios kunigaiktyst; Lietuvos okupacija; Atkurta Lietuvos valstyb;SovietinLietuva;Nepriklausomos Lietuvos atkrimas.


3/54

LIETUVOS DIDIOJI KUNIGAIKT

LIETUVOS STATUTAI


4/54

TEISS KODIFIKACIJOS PRADLietuvi tauta savj valstybingum suformavo XIII a.

bdingaano meto valstybms,sukrvalstybindarin,vardyDidioji Kunigaiktyst,jga ir diplomatija sujungus ne tik jgeni dal, bet ir nema dal slav ukrainiei,baltaruems,dalmoldavtautos.

Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts (toliau-LDK) teis

buvo skirstytina : paprotin teis, kai valstybs valdovo aktuose tik usibus vadovaujamasi senuojupaproiu,kartais net pavieinant j

raytin teis, kai valstybs valdovo ar kitos kovalstybs institucijos akte aikiai idstomas teisintas senas

naujas visuomeninio santykio teisinio reguliavimo turinys ir t


5/54

TEISS KODIFIKACIJOS PRAD

LDK raytinteispagal kokybiniuspokyiusskirstytin

privilegijteis,pavienius teissaktus;

kodifikuot,arba statut,teis,kuri postatutiniu laikotapapildoma seimpriimamais teissaktais, vadinamais konstiomis konstitucijomis buvo papildomos Lietuvos Statutno

Teiss kodifikacijos pradia siejama su 1529 m. sigaliojusiuLietuvos Statutu, vadinamu Pirmuoju Lietuvos Spo jo buvo priimti Antrasis Lietuvos Statutas, sigaliojs 1TreiasisLietuvos Statutas (1588 m.)


6/54

LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYTERITORIJA IR HERBAS


7/54

PIRMASIS LIETUVOS STATUTALietuvoje nuo XIV a. pabaigos iki XVI a. pradios g

paproiteissatsirado gana plati ir vairiraytoji teis. Raytiniareguliavo vairias valstybinio, visuomeninio ir ekonominio gyDaug sunkumkl ta aplinkyb,kad jie nebuvo sisteminti, ispoficialiais ir kitokio pobdionegausiais nuoraais, kuriuos nasibrauti ir netikslumbei pasitaikyti statymo teksto ikraipym

bendrjprivilegijnemaai buvo ir sriiprivilegij,galiojusikurioje nors vienoje valstybsteritorijoje.

ios aplinkybs vert surinkti vien knyg (kodeks) vteis, j sutvarkyti ir papildyti, susisteminti ir paskelbti bevalstybei teisyne. is teisynas buvo baigtas rengti 1522 m., tLietuvos Statutas sigaliojo tik 1529 m. Statuto pasirodymas ukad Vilniaus aplinkos spaustuvse nebuv LDK kanceliarins kdl to statutas nebuvs ispausdintas, o 1529 m. pasiryta negyvendintasrankraioforma.


8/54

PIRMASIS LIETUVOS STATUTA

YGIMANTAS SENASIS

.

Didysis kunigaiktis

Senasis specialioje privilegijojeLietuvos Statutui patvirtinti aikiakad statut sudaryti paskatino tiol Lietuvoje nebuvo raytinisvado, ir dl to teisiant beteisingum teisjai danai turjotik savo sine ir protu. Lietuv

sudarytas, kad visoje Lietuvojegalt bti vykdomas teisingumprivilegijoje sakmiai nurodoLietuvos Statutas didiojo kduodamas kaip atsidkojimas uygimanto Augusto bsimLietuvos didiuoju kunigaik

ygimanto Senojo mirties.


9/54

PIRMOJO LIETUVOS STATUTORANKRATIS

Pirmojo Lietuvorankraiyra ilik trytrimis kalbomis senkanceliarine kalba, lenkkalbomis. PirmjLietuv

sudaro 13 skyri,turinistraipsni,vadinamarti


10/54

ANTRASIS LIETUVOS STATUTA

gyvendinus Pirmojo Lietuvos Statuto galiojimkodifikavimas nesibaig, nes intensyviai rutuliojantis sosantykiams (bajor luomo teisi pltimas, krsi privienaluom bajorika valstyb) teis buvo nuolat papildomanormomis, keitusiomis ne tik senuosius santykius, bet ir apimgyvenimo realij padiktuotas naujas veiklos sritis. Nauja

pradtas rengti 1551 m., kai ygimantas Augustas, pasitartaryba, sudarkomisijstatutui rengti. Statuto rengimo darbilgiau, nei buvo numatyta. Komisija susipaino su Vakar bEuropos teise ir kai ki josperm,pritaikydama prie vietos


11/54

ANTRASIS LIETUVOS STATUTA

YGIMANTAS AUGUSTAS.

Antrasis Lietuvos Statutassigaliojo 1566 m. kovo 11 d. Jo

buvo didels svarbos valstybinio iLDK gyvenimo vykis. Liublino unijo

jame buvo papildomai tvirtinsavarankikumas ir nepriklausomyb.

privatins teiss srityse sukurtos teirodo to meto teorins teisins istatym leidybos tobulum bei auk

buvo to meto modernus kodifikacijkuriuo galjo didiuotis kiekvieEuropos valstyb.


12/54

ANTROJO LIETUVOS STATUTOTEKSTAS

Oficialus Antrojtekstas buvo paraytas valstybs vidaus pvartota LDK ratins kslav kalba. Antrojo Statuto tekst sudaro 14386 artikulai.


13/54

TREIASIS LIETUVOS STATUTA

Tik sigaliojus Antrajam Lietuvos Statutui jau artim

seimuose pradta sudarinti komisijas j papildyti, o i esmnauj, nes tebevykstantys LDK vidaus organizacijos pasikelabiau sureikmino bajor luomo padt valstybje. Be gyventoj miestieiai,tursavivald,buvo nepatenkinti panes jis kardinaliaipakeitjpadtvalstybje. Nors jie ir netu

pretenzij dalyvauti valdant valstyb, taiau, matydami

tvirtint ir vis labiau kylani bajorijos tak ir reikm, bbajorai nepasiksint ir j savivaldos teises. 1568 m. buvstatuto pataisymo komisija. Joje nedirbo nvienas lenkas. Talietuviai nuo pat Liublino unijos pradios (1569 m.) kodifikaclaiktik savo reikalu. Dlto ta komisija visai neatsivelgnnei Liublino unijos reikalavimus LDK sulyginti lietuviir le

bei leisti lenkams iasigytidvar.


14/54

TREIASIS LIETUVOS STATUTA

ZIGMANTAS VAZA.

Treiasis Lietuvobuvo patvirtintas kunigaikio Zigmanto ispausdintas 1588 mLietuvos Statuto tvirtino atskir LDKatskir id, atskikariuomen, savo teismteis.


15/54

TREIOJO LIETUVOS STATUTLEIDINYS

is statutas buvokanceliarine slav kalbalenk kalba. TreiajameStatute yra 14 skyriAntrajame, sudt ta paJie gerokai papildyti iArtikulai, kuri i viso

pertvarkyti.


16/54

LIETUVOS STATUT TEIS. EIMOS Lietuvos Statutai numato dvejopas slygassantuokai sudaryti. V

reikalavimus susituokiantiesiems santuokinis amius, normali spsichikos bkl ir j valia sudaryti santuok, kitos aplinkybs, k

santuok nraartimjpritarimo, giminystir svainyst,ankstesnsapriklausomyb ir kita. Besituokianij amius buvo glaudiai susilytimi ir skirtingomis lyi funkcijomis. Nustatant ami moteria

poymis gebjimaspratsti gimin. Pirmajame ir Antrajame Lietumoters santuokinis amius buvo nustatytas penkiolika met,Treiajamteiss (banytin teis) takos buvo nustatytas trylika met. Vyr sanulmdu kriterijai: fizinis-lytinis ir protinis subrendimas. Vyrui leista t

atuoniolika met.Pagal Lietuvos Statutus santuoka pasibaigdavo vienam arba abie

mirus, nutraukiant santuokvieno arba abiejsutuoktinireikalavimu,panaikinant santuok, pripainus j neteista, t. y. iskiriant. Ituokopanaikinimo atvejais, kai alys bdavopripastamos nekaltos, prienepilnameiai sns, bet tik nuo septyneri met, o prie motinos iteks, ir sns iki septyneri met, nes buvo pripainta, kad kolmokyklinio amiaus, jiems reikalingesnmotina.


17/54

LIETUVOS STATUT TEIS. EIMOS T. .


18/54

LIETUVOS STATUT TEIS. BAUDIATEIS

Statutuose nusikaltimai skirstyti tyinius ir netyini

btinosios ginties ir btinojo reikalingumo atvejai. Maampsichikos ligoniams numatytos velnesnsbausms. AntrajamStatute pakaltinamumo amius nustatytas nuo 14 met,o Trnuo 16 met. Nuudymo sunkinaniomis aplinkybmisnuudymas tv, vyro arba monos, savo pono, kertaujan

pykio,ipasal,panaudojant klast,upuolant dvar.

Tvo udikas turjobti vediojamas po turgplankn, o po to kiamas mai kartu su unimi, vita, aliuskandinamas paioje giliausioje vietoje. Tarnas, nuud

baudiamas mirtimi ketviriuojant. Nuudymo lenaplinkybs nuudymas savo vaiko, nesantuokinio vaiko, ginijantis, padarytas psichikai nesveiko asmens, kankinvirijantbtinosiosginties ribas, dlatsitiktinumo.


19/54

LIETUVOS STATUT TEIS. BAUDIATEIS

Sunkiausiai bnuudymus ir banvagystes. 1657 m. Vi

pajam ir ilaid knyra, kad budeliui mogudio, kuris umu, nukirsdinim

grai. 1670 m. vagiuiv. Mykolo banyi, galva. 1679 m. lapkriivyro ir ento nunukirstos galvos dukrai


20/54

1791 M. GEGUS 3 D. KONSTITUPo Liublino unijos sekusios 1788-1792 m. seimo re

vykdytos prieinimosi galimai okupacijai slygomis. LDK bajLenkijospertvarksutiko be entuziazmo, o 1791 m. gegus3 d

pasiprieino, iskyrus kai kuriuos sulenkjusiuselementus.Gegus 3 d. Konstitucija parengta taip, kad panaik

Lietuvos ir Lenkijos valstybin dualizm konfederacij. Apiekalbama kaip apie vientis politin vienet, kuris daniausiLenkija. Joje minima tik lenktauta ir Lenkijos kratai. Jokinu

Lietuvai, nebra,net jos vardo neminima.1791 m. gegus 3 d. Konstitucija ne tik neireivalstybingumo ir interes,bet ir gana drastikai juos neig.

1792 m. Lietuvoje visur buvo skelbiami savarankivalstybins organizacijos atgaivinimo kiai. Taiau po 1794valstybiagresijos ir menko pasiprieinimo abi valstybsbuvo ok


21/54

1791 M. GEGUS 3 D. KONSTITU

Gegus 3 d. laikoma pirmja Eantrja pasaulyje konstitucija po JungtinValstij 1790 m.

konstitucijos. GeguKonstitucija ne iapimties teiss dokusudaro vadasir 11par


22/54

LIETUVOS OKUPCIJA


23/54

LIETUVOS OKUPACIJA

JEKATERINA II.Rusijos kariuomenei umusvisLietuv

Nemuno,pradtarengtis inkorporuoti kr

sudt, pertvarkant administracinsuskirstym, naikinant buvusius ir kvalstybinius teiss institutus. 1795 m.

buvo ileistas Jekaterinos II pasirskelbiantis LDK prijungim prie Rusvisiems laikams ir jos padalijim dvVilniaus ir Slonimo. LDK buvo ibrauvalstybi politinio emlapio. LietuRusijos sudtyje, jos gyvenimas ir v

pertvarkomas pagal centralizuotos irimperijos statymus. Centrin valdia siek unifikuoti valdym visoje impevestiLietuvoje tokias pat administracin

kokios tuo metu veikRusijoje.


24/54

LIETUVOS OKUPACIJA

NIKOLAJUS I.

Po trumpo NapoleonoLietuvoje, Nikolajaus IEuropos andaru, metais (1825-1855) vienvaldystpasieksav

1840 m. Lietuvos Lietuvos Vilniaus irGardino gubernij

pavadinimbuvo paali


25/54

RUSIJOS IMPERIJOS STATYMSVADAS

1832 m. buvo ispautom rinkinys, susidedantiskaip 42 tkstani str

pavadintas Rusijos imperijsvadu. Rusijos imperijoje j1835 m. sausio 1 d. Lietuvkitose Vakar gubernijose,

TreiojoLietuvos Statuto galm. Svadas tapo galiojanaltiniu. Svade buvo Rusijos imperijos teis,vadovaujamasi valdant okupu


26/54

ATKURTA LIETUVOS VALSTYB


27/54

NACIONALINIO ISIVADAVIMPRADIA

Nacionalinio isivadavimomsiekti antrojoje XIX a.pusje,raikie siekiai mgauti1905-1

pakilim lietuvi nacionalinisigyveno kilus Pirmajam pasaulinia

1918 m. vasario 16-osiossvarbiausiu XX a. antrajame atkurtosios Lietuvos valstybsreikm turjusiu aktu, kuriuo i e

pats moderniosios Lietuvos valstybvisi vlesnieji laikinieji ir nuokonstituciniai dokumentai.


28/54

VASARIO 16-OSIOS SIGNATARA


29/54

KONSTITUCINS MONARCHIJOAKTAS

VILHELMAS VON URACHAS.

1918 m. birelio 4 d., ky

prijungti Lietuv prie Vokietijtaryba savo aktu buvo nutarusi Lkonstitucine monarchija. TarybosLietuvos konstitucijos Konstitucijos Pagrind)projekte bukad Lietuva bsianti demokratin

monarchija, Lietuvos karalystkaralius ir vadinamoji Tautos aLietuvos konstitucija nebuvonebuvo realizuotas ir pats Lietnutarimas, kuriuo Lietuva buvkonstitucine monarchija ir ViUrachas (Mindaugas II) irinktas k


30/54

LIETUVOS VALSTYBS LAIKINOKONSTITUCIJOS PAMATINIAI DS

1918 m. lapkriio2 d. Taryba

Lietuvos konstitucin akt, pavadValstybs Laikinosios KonstitucijoDsniais. i konstitucija buvo lakoni6 skyri, suskirstyt 29 straipsniunustatparlamentinvalstybsvaldymvalstybs institucija vardydama

sudarytoj Valstybs taryb.vyriausybsorgano galios buvo pavetarybos prezidiumui, susidedaniamidviej viceprezident. Savo valdtarybos Prezidiumas turjo vykdytikabinet, solidariai atsaking Valsty

privalantturtijospasitikjim.


31/54

LIETUVOS VALSTYBS LAIKINOKONSTITUCIJOS PAMATINIAI DS

Konstitucijoje buvo skelbiama vispiliei lygyb sluomprivilegij nebuvimas, tvirtintos asmens, buto ir nnelieiamumo, tikybos, spaudos, odio, susirinkim, draugikurios, kilus karui, taip pat valstybei gresianiamsukilimui aneprileisti, galjobtilaikinai suvarytos.

Konstitucijoje tvirtinta, kad senieji ikikariniai statygalioti iimtinai tose teisinio reguliavimo srityse, knesureguliuotos naujais Lietuvos valdios ileistais statymseni statymai paliekami galioti tik laikinai, kol jie nra pa

pakeisti konstitucijos nustatytu statymu leidimu. Ten, statymai bus ileisti, senj akt galiojimas savaime turjnaujieji nacionalins teiss aktai turjo laipsnikai elimapyvartos senuosius.

A A S OS A


32/54

PAMATINI DSNI NUOSTATPAKEITIMAI

ANTANAS SMETONA.

1919 m. balandio 4 d. Valstybs

kai kuriLietuvos ValstybsLaikinosiosPamatini dsni nuostat pakeitimnaujoje Lietuvos Valstybs LaikinosiosPamatini dsni redakcijoje. pKonstitucijoje ikelta vykdomoji valdiasubjekt kolegialus Valstybs tarybos

pakeistas vienasmeniu Tarybos renkaprezidentu. Pastarajam priklaus vykdokurijis turjovykdyti per Ministrkabintaryba 1919 m. balandio 4 d. Valstybirinko A. Smeton. Valdi savo ravykdomosios valdios institucijos, o tai slygoms reikaling valdymo centr

operatyvum

LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYB


33/54

LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYBKONSTITUCIJA

1920 m. gegus15 d. suauktas pirmasis Steigiamojo sekurio metu vienu balsu priimta trumpa rezoliucija, kurioje, sLietuvos tarybos Vasario 16-osios Akto, skelbusio kad ji dar nepriklausom Lietuvos valstyb, proklamuojama Lietuvos vatstatyt,t. y. vykusfakt. 1920 m. birelio 2 d. Steigiamasis sLaikinjLietuvos ValstybsKonstitucij. Naujasis konstitucin

sudarytas i VII skyri,jungiani 18 straipsni. Iplsta auvalstybsvaldios subjekto samprata, joje vartojama Lietuvos tapima ir krato gyventojus nelietuvius. Konstitucija iklSteigvaidmenir sumaino prezidento reikm. Laikinosios Konstituprimimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosivyriausybilaikotarp.

1922 M LIETUVOS VALSTYBS


34/54

1922 M. LIETUVOS VALSTYBSKONSTITUCIJA

1922 m. rugpjio1 d. SteigiamasisLietuvos ValstybsKonstitucij. Ji susidj

ir 15 skyri, suskirstyt 108 strapagrindiniais bruoais ji atitiko bendrukonstitucijreikalavimus. is konstituciniiskirtinis, nes btent jis klojo valstybingumo pamatus, atspindjo llkesius, socialinius ir politinius si

atkuriamos valstybskonstitucinapibrtgaires. Tai dokumentas, kur galima btms dabartins konstitucijos pramote. TmsLietuvos, kaip tautinsvalstybs,o ir daugiakultrs kunigaiktysts, nuolatiBuvo ufiksuotas formalus teisinis

prioritetas viskitteissaltinisistemoje

1922 M LIETUVOS VALSTYBS


35/54


ALEKSANDRAS STULGINSKIS.

Tuo pat metu laikytasi

Konstitucija nesanti tiesioginio veikipati savaimepilieiuiar valstybsinstprivalomosios galios, o teesanti privleidjui, kurio leidiami statymai,

jos nuostatas ir j nepaeisdKonstitucijai gyvendinti. Suvereniv

pripainusi tautai, j vykdyti Kon

Seimui, dvinarei Vyriausybei, suRespublikos prezidento ir Ministr kteismui, pirmj viet Konstitucij

parlament. Seimui priklaus iimleidybos teis. Teisskelbti Seimo pr

priklaus Respublikos prezidentuprezidentas buvo priklausomas n

savarankikumas ribotas


36/54

1926 M. PERVERSMAS

KAZYS GRINIUS

.

Parlamentinio valdymo

Lietuvoje nutrauk valstybs pAnkst 1926 m. gruodio 17 d.karinink nutrauk utrukus Seimsulaik jo prezidium ir minRespublikos prezidentui K. Grininamaret. Po to smokslininkai

veikjA. SmetonpaskelbnekoValstybsvadu. Ir nors perversmapasiprieinimo, jis reik kosantvarkos Lietuvoje lugimjau vkad valdios pasikeitimas kartvy

prietaraujant Konstitucijai.


37/54

1926 M. PERVERSMAS

1928 M. LIETUVOS VALSTYBS


38/54


1928 m. gegus25 d. buvo oficialiai paskelbtas prezidentpirmininko kontrasignacija dekretuotas dokumentas, pavadinValstybs Konstitucija. Buvo teigiama, kad teiss altiniu, teiveiksniu buvs gruodio 17 d. faktas, naujajai Lietuvos vyriau

pagrind savo nuoira, nesilaikant nustatytos tvarkos, keistiSandaros poiriunaujoji Konstitucija nesiskyrnuo 1922 m. Ksusidjo i t pai 15 skirsni, tik kart apimani 107Bdingiausias skiriamasis 1928 m. Konstitucijos bruoas vvaldios, pirmiausiai Respublikos prezidento gali ipltimas,

element valstybsvaldym diegimas, tuo pat metu isaugandemokratiniinstitut,skyrium imant parlamentarizmo regimybRespublikos prezidento gali, jo kadencija iplsta iki 7 metnesiejama su seim kaita, prezidentas tapo ne tik vykdomoskomponentas, bet ir savarankikas statymleidiamosios valdi1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija vienas i pirm

konstitucini akt pasukusi nuo demokratijos autoritarizm `


39/54

1938 M. LIETUVOS KONSTITUC

1938 m. vasario 11 d. SeimasprimnaujLietuvos Ko

Joje buvo remiamasi autoritarizmo ir totalitarizmo idjomis,kad kiekviena organizacija, juolab tokia kaip valstyb, yra drausms, pilieio laisvs suvarymo ir pasidavimo Konstitucija susidjo i 21 skyriaus, suskirstyto 156 straipdeklaruojama, kad Valstybsprieakyje yra Respublikos prez

vadovauja valstybei. Visikai atsisakyta tiesiogins deinstitut. Konstitucijoje aikiai pabriamas valstybsPilieiui valstyb yra jo paties buvimo pamatas. akivaizdiai paneig princip, kad valstyb tarnauja momogus valstybei.


40/54

SOVIETIN LIETUVA


41/54

JUNGIMAS SSRS1940-1941 metai vieni

Lietuvos istorijoje. alis atsitotalitarini valstybi Soviethitlerins Vokietijos ekspansijPaeisdamas 1938 m. LietuvosLiaudies seimas 1940 m. liepos Deklaracij apie valstybs santvnurodyta, kad Lietuvoje ved

santvarka. Lietuva skelbiama SociaRespublika. Nuo 1940 m. rugpjLietuva buvo jungta SSRS, jsigaliojo sjungin SSRS 1936 minoma Stalino konstitucijos pavadisjunginiaistatymaiir kiti teissakt

JUNGIMAS SSRS


42/54

JUNGIMAS SSRS

Lietuvos liaudies seimo delegacija Kremliaus Georgijaus salje, inkorpLietuv SSRS sudt. Centre SSRS usienio reikal liaudies kom

pavaduotojas V. Dekanozovas, alia kairje delegacijos vadovas J. PMaskva, 1940 m. rugpjio 3 d.


43/54

1940 M. LTSR KONSTITUCIJAPirmj sovietin Lietuvos konstitucin akt Lietuvos Tary

Respublikos Konstitucij (Pagrindin statym) Liaudies seimas p

rugpjio 25 d.. Jos tekstas suskirstytas 11 skyri, jungianiKonstitucija buvo surayta visikai laikantis Soviet Sjungos 1936 princip ir apskritai jos teksto. Lietuvos, kaip sjungins respublikcentru konstitucijoje buvo nustatytipabrtinailaisvi, konfederaciniopovisiku SovietSjungossubjektsuverenumu. Lietuva, kaip Sjungossau teis laisvai ieiti i jos. Visos ios konstitucins nuostato

propagandin pobd. Tuo pat metu sjungin 1936 m. konstitucijfederacijos virenybsavo subjektams. SovietSjungosstatymaitur

respublikoms, pastarj statymai, prietaraujantys sjunginiams, buvoneturintys galios. Konstitucija skelb,kad Lietuvos TSRpolitinpagrinmoni deputat tarybos, aukiausiasis vykdomasis ir tvarkomavaldios organas respublikoje buvo Lietuvos TRS Liaudies komisartAukiausiosios tarybos, jai atsakinga ir atskaitinga. Po Lietuvos SS

primimo, faktikai iki 1940 m. pabaigos, buvo panaikintos visos Lietuvos laik valstybs valdios institucijos ir vestas sovietinis vadiegtasovietinpolitinsistema.


44/54

II PASAULINIS KARAS1941 m. birelio 21 d. septynias dienas truksginkl

prie sovietin reim. B

sukilliams umus strate1938 m. Lietuvos Konstitucbuvo atkurtas Lietuvos vtaiau engusi vokieinesutiko Lietuvai nepriklausomybs. Liepos 17

buvo suformuota okupuotministerija, kuriai tapo pavaVokieiai teisino dalin lietkontroliuojam okupacins vtuo vokieiokupacinsistesovietins, valstybs aparatesau patikimus pareignus.Lietuvoje buvo velnesn n

juo labiau Baltarusijoje ar U

dl to ji nenustojo bti okupa


45/54

REOKUPACIJA

1944 m. re

Lietuvoje buvo atkurtas Li1940 met konstitucijos atkurtos 1940-1941 m. sovietinsvalstybsinstituatnaujinta aneksija.

Ilgalaikiu Lietuvospartijos vadovu (1936-197Antanas Sniekus.


46/54

1978 M. LTSR KONSTITUCIJA1977 metais buvo priimta

konstitucija, tariamai laimjus socializmgarantavus tarybins visuomenskomunizmo krimoetap. Todl1978 m.sovietin Lietuvos konstitucija LieSocialistins Respublikos Konstitucijastatymas) ir vl kartojo sjungins

principus ir nuostatas. Konstitucijapreambuls ir deimties skyri (juoseskirsni), suskirstyt 172 straipsnius. deklaruojama, kad visa valdia sovietin

priklauso liaudiai, o tai turjoreikti, jogne proletariatu, o turi gerokai plate

pagrind. Konstitucijoje buvo gausu dprogramini teigini. Pagrindinskonstitucijos nuostatos liko popieriuje,

praraja tarp ideologinidogmir gyvenim


47/54

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOATKRIMAS


48/54

LIETUVOS PERSITVARKYMO SJ

1988 m. Lietuvos P

Sjdiui priklausani LiAukiausios Tarybos depingsniai teisikai parengnepriklausomos Lietuvosatkrim. Buvo reformuoto

principins 1978 m. Likonstitucijos nuostatos: savarankikas pilietybsLietuvos TSR pilietyb, buTSRS statym galiojimas,komunistpartijos valstybinisteisinta daugpartin sistemsvarbios pataisos.

NEPRIKLAUSOMOS VALSTYB


49/54

NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBATSTATYMAS

1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje

demokratiniai laisvi Aukiausios Tary1990 m. kovo 11 d. Aukiausioji TarybDl Lietuvos Nepriklausomos Valstybsstatym Dl 1938 met gegus 12 diKonstitucijos galiojimo atstatymo. T

priimtas statymasDlLietuvos RespublPagrindinio statymo. Dokumente,

Aukiausiosios Tarybos siekimu suderi1938 m. Lietuvos Konstitucijos nuostataspolitiniais, ekonominiais ir kitais vsantykiais, su esaniomisrealijomis, skelbkonstitucijos galiojimo sustabdymkonstitucinio akto Lietuvos RespubliPagrindinio statymopatvirtinim.

LAIKINASIS PAGRINDINIS STATY


50/54

LAIKINASIS PAGRINDINIS STATY

Laikinasis Pagrindinis statymas susidjo i 132suskirstyt16 skirsni. Tai nebuvo originalus konstitucinisstruktroje, tiek jo turinyje buvo nemaai 1978 m. Liekonstitucijos nuostat, inoma, grietai atmetant bet kokias apie politinius Lietuvos ryius su Soviet Sjunga, apie m

vienos partijospadt.

NAUJOS KONSTITUCIJOS KRIM


51/54

NAUJOS KONSTITUCIJOS KRIM

VYTAUTAS LANDSBERGIS

. Vykdyti valstybs valPagrindinis statymas pav

Respublikos AukiausiaVyriausybei ir Teismuvienasmenio valstybs vadoLaikinasis Pagrindinisdaugybe aikiai pasenusinegaljo bti Lietuvos teireformos pagrindu. Buvonauja konstitucija. I viso bvieai paskelbti penki projektai, diskutuotas taip Konstitucijos, kurios galiojtebuvo sustabdytas, tikslingumas.

KONSTITUCIJOS PRIMIMAS


52/54

KONSTITUCIJOS PRIMIMASLR Konstitucijos ir LR statymo "DlLietuvosRespublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos"

pasiraymo ceremonija

.

1992 m. spalio 2

referendumo metu projektui pritar 56,8 prrinkjsraus raytLieJi sigaliojo kit dien porezultat oficialaus pask

1992 m. lapkriio2 dien.

LIETUVOS RESPUBLIKOS


53/54

LIETUVOS RESPUBLIKOSKONSTITUCIJA

LITERATRA


54/54

LITERATRA

Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalnikis V., Pekai

enaviiusA. Lietuvos teissistorija. Vilnius: Justitia, 2002,

https://www.google.lt-vaizdai [prisijungimo laikas 2014-201

Documents

lr konstitucijos raida.pdf