Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 91

Tęstinis leidinys 2015 m. kovas

Tęstinio profesinio mokymo, CPD-LA (Continuous Professional Development for Landscape Architects) projekto „Baltijos jūros regiono kraš-tovaizdžio architektų nuolatinio profe-sinio ugdymo programos perkėlimas“ (projekto Nr. LLP-LdV-TOI-2013-LT-0138) pilotinis seminaras „Kraš-tovaizdþio architektūros teisiniai aspektai“, įvyko 2015 m. vasario 26 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultete. Seminaro rengėjai pasiū-lė plačią programą ir sulaukė nema-žo susidomėjimo. Teisinės įžvalgos, žinios ir teisės aktų, kurie susiję su kraštovaizdžio architektūros sritimi ir praktine želdynų tvarkymo, pro-jektavimo ir valdymo veikla, supra-timas ir taikymas yra labai svarbu ne tik praktikuojantiems kraštovaizdžio architektams, bet ir viešojo sektoriaus, pirmiausia, savivaldybių administraci-jų teritorijų planavimo, architektūros ir kraštovaizdžio architektūros pada-linių specialistams, akademinei ben-druomenei. Šiame seminare daugiau dėmesio buvo skirta Viešųjų pirkimų sistemos ir Želdynų įstatymo temoms. Todėl į seminarą užsiregistravo per 80 dalyvių; tiesa, dalyvavo kiek mažiau – 67 dalyviai.

Kraštovaizdžio architektūros teisiniai aspektaiSusirinkusius kraštovaizdžio archi-

tektus, savivaldybių atstovus ir kitus specialistus pasveikino VGTU Archi-tektūros fakulteto dekanas dr. Liutau-ras Nekrošius ir CPD-LA projekto vadovas dr. Gintaras Stauskis. Teo-rinę dalį pradėjo LKAS pirmininkas Alvydas Mituzas su savo ir bendra-autorių parengtu įvadiniu pranešimu „Kraštovaizdþio architektūros tei-sinė bazė“. Pranešime buvo akcen-tuotas daugialypiskraštovaizdžio ar-chitektūros, kraštovaizdžio architekto veiklos teisinio reguliavimo pobūdis, apžvelgti daugelio norminių doku-mentų, tarp jų ir Statybos techninių reglamentų (STR), reikalavimų taiky-mo praktikoje aspektai.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Mokymo ir konsultacijų skyriaus vy-riausioji specialistė Vaida Sirusaitė nagrinėjo ir atskleidė viešųjų pirkimų galimybes pranešime „Supaprastin-tas projekto konkursas: Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas ir geroji praktika. Viešųjų pirkimų įstatymo

pasikeitimai, įsigalioję 2015 01 01“. Kaip viešasis užsakovas gali užsisakyti kraštovaizdžio architektūros ar želdy-nų tvarkymo projektą? Kokie projekto konkurso vertinimo kriterijai yra svar-biausi? Kaip taikyti ne tik mažiausios kainos, bet ir ekonomiškai naudin-giausio pasiūlymo kriterijus? Šie klau-simai labiausiai rūpėjo pilotinio semi-naro dalyviams. Šia tema buvo aktyviai diskutuota, aptarti praktiniai Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo pavyzdžiai, pateikta atvejų Utenoje, Birštone ir kitose savivaldybėse analizė.

Regimanto Pilkausko asmeni-nė patirtis ir atvejų analizė seminaro dalyviams buvo pateikta pavadinimu „Viešumas, atvirumas ir sąþiningu-mas projektų konkursuose“. Auto-rius pranešime teigė, kad dalyvaujant kraštovaizdžio architektūros objektų konkursuose dažnai keliami perdėm aukšti ekonominiai ir finansiniai rei-kalavimai projektų tiekėjams. Tai sumažina galimumus dirbti jauniems

Indros Bieliūnaitės nuotrauka

Nukelta į 2 psl.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 91 2015 m. kovas2

specialistams ir mažųjų įmonių kraš-tovaizdžio architektams. Konkursinių projektų kiekybinis vertinimas balais yra formalus, paslepiantis projekto sti-priąsias ir silpnąsias puses, neatsklei-džia tikrosios projektų vertės. Viešai skelbiamas kokybinis kiekvieno kon-kursui pateikto pojekto įvertinimas išryškintų projekto esmę ir skatintų profesinį augimą. Prelegiantas siūlė projekto konkurso organizavimo tai-sykles pataisyti ir pritaikyti meno kū-rinių vertinimui.

Jūratė Paragytė pasidalino savo gerąja patirtimi vykdant idėjų ir pro-jektų konkursus Utenos rajone. Ute-nos savivaldybėje per metus vidutiniš-kai perkamas vienas želdynų teritorijos projektas. Jų skaičius jau artėja prie dešimties. Utenos savivaldybei pasi-sekė, kad daugumą želdynų terito-rijų projektavo specialistai – krašto-vaizdžio architektai. Todėl želdynų projektų kokybė ir sisteminis darbas šioje srityje buvo įvertintas 2012 m. Aplinkos ministerijos organizuotame kraštovaizdžio konkurse, o vėliau ir Europos Tarybos organizuojamame kraštovaizdžio konkurse (apie tai jau rašyta LKAS interneto tinklalapyje, LKAS žiniose ir kituose leidiniuose).

Mokymų sesija buvo baigta LKAS vicepirmininkės Vaivos Deveikienės pranešimu „Kaip redaguoti ir tobu-linti Želdynų įstatymą?“ 2014 m. pabaigoje Aplinkos ministerijos inici-atyva imtasi rengti Želdynų įstatymo papildymus ir pakeitimus. Lektorė teigė, kad turime progą apmąstyti ir pakeisti susiklosčiusią situaciją, nes tenka sutikti su kolegomis, kad Žel-dynų įstatymo nepakankamas susieji-mas su kitais įstatymais – pirmiausia Statybos įstatymu, Žemės įstatymu – sukelia jo taikymo neapibrėžtumus. Vėliau seminaro dalyviai 4 darbo gru-pėse diskutavo pasiūlytomis įstatymo tobulinimo temomis, o grupės atsto-vai pristatė apibendrintus pasiūlymus Želdynų įstatymo tema.

Kraštovaizdžio architektūros teisi-nių aspektų modulis pasirodė įdomus, aktualus ir reikalingas kraštovaizdžio architektų bendruomenei ir krašto-vaizdžio architektų paslaugų užsako-vams. Ateityje tokius mokymus teisi-nėmis temomis planuojama tęsti.

2015 m vasario 27 d. Latvijos kraš-tovaizdžio architektai susirinko į pirmąjį pilotinį seminarą, organizuotą Jelgavoje, Latvijos žemės ūkio universitete, kuria-me jau dvidešimt metų veikia krašto-vaizdžio architektūros programa, kasmet išleidžiama per dvidešimt naujų profe-sionalų. Nors Latvijos kraštovaizdžio architektai garsėja kūrybiniu nuoseklu-mu, pastovumu ir aukštu profesionalu-mu, tačiau žinių atnaujinimo poreikis paskatino juos dalyvauti Baltijos jūros regiono kraštovaizdžio architektų nuo-latinio profesinio ugdymo programos perkėlimo projekte (CPD-LA) ir kar-tu su Lietuvos ir Vokietijos partneriais gvildenti profesinio tobulėjimo galimy-bių ir metodų klausimus. Latvių kole-gų pirmojo pilotinio seminaro metu be įvadinės dalies, buvo nagrinėjamos dvi temos –miškų planavimo ir kraštovaiz-džio formavimo, projektavimo proble-ma, aptariami galiojantys teisės aktai, susiję su šia tema, pristatomi ruošiami rekreacinių miškų tvarkymo projektai ir želdinių projektavimo, sodinimo, prie-žiūros ir apsaugos urbanistinėje aplinko-je klausimai ir sprendimai.

Seminaro įžanginę dalį pradėjo CPD-LA projekto latvių partnerių va-dovė Kristine Dreja. Ji gausiai audito-rijai pristatė projekto partnerius – Vil-niaus Gedimino technikos universitetą, Lietuvos kraštovaizdžio architektų ir Vokietijos kraštovaizdžio architektų są-jungas, taip pat supažindino su projek-to tikslais ir priemonėmis juos pasiekti. Papasakojo apie jau vykusius sklaidos renginius ir partnerių susitikimus. Į se-minarą susirinko per šimtą dalyvių – ne tik iš Latvijos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LAAB), bet ir iš savivaldybių, su nagrinėjamais klausimais susijusių institucijų ir kt. Kaip teigė LAAB pir-mininkas Janis Ledinš, tokio mąsto se-minarą organizuoti juos padrąsino Lie-tuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos rengiamų seminarų pavyzdys.

Pirmąjį pranešimą „Kraštovaizdžio planavimo reikšmė“ skaitė Latvijos Aplinkos apsaugos ir regioninio vysty-mo ministerijos atstovė Dace Granta.

Ji pabrėžė, kad Latvijos Kraštovaizdžio politikos gairėse 2013–2019 m. teigia-ma, jog įvairiapusiškas ir aukštos koky-bės kraštovaizdis visoje Latvijoje pageri-na žmonių gyvenimo kokybę, prisideda prie regiono vietos ir šalies ekonominės veiklos ir matomumo, taip pat užtikrina biologinę įvairovę. Prelegentė kėlė klau-simą, ką daryti, kad pasiektume gairėse numatytų tikslų: ar „gaisrus gesinti“, ar apsistoti ties kasdieniais darbais, ar, vis tik, imtis ilgalaikio kraštovaizdžio pla-navimo, kurio metu kraštovaizdis iden-tifikuojamas, vertinamas, nustatoma kraštovaizdžio reikšmė ateičiai, numa-tomi veiksmai ir priemonės tikslui pa-siekti. Kraštovaizdžio planavimas vyksta įvairiuose lygmenyse – savivaldybių te-ritorinės plėtros planavimo dokumen-tuose, vietos veiklos grupių strategijose, regioninės plėtros ir nacionalinio lygio planavimo dokumentuose.„Svarbu su-prasti, kad kraštovaizdis yra natūralių procesų ir žmogaus veiklos„veidrodis“, kad įvairūs procesai turi įtaką krašto-vaizdžiui ir kad mes galime keisti tą „veidrodinį“ vaizdą,“ – sakė Aplinkos apsaugos ir regioninio vystymo ministe-rijos atstovė. Paminėti Latvijos krašto-vaizdžio planavime svarbūs dokumentai – Europos kraštovaizdžio konvencija, Tvarios plėtros strategija iki 2030 m., Kraštovaizdžio politikos gairės 2013–2019 m., Teritorijų planavimo ben-drosios sąlygos, bei žemės naudojimo ir statybos reglamentai, Savivaldybių ir re-gionų teritorijų planavimo dokumentų reglamentai ir kt.

Kitas pirmosios dalies pranešėjas, lietuvių kraštovaizdžio architektų au-ditorijai jau pažįstamas profesorius Michael Jakobas iš Šveicarijos. Prieš porą metų jis buvo atvykęs į Aleksan-dro Stulginskio universitetą su paroda ir paskaita „Šveicarų kraštovaizdžio ar-chitektūros bruožai“ (angl. The Swiss Touchin Landscape Architecture). Šį kar-tą Jelgavoje jis skaitė pranešimą „Tech-nologinės kraštovaizdžio architektūros šaknys“ (angl. Technological rootsof landscape architekture). Šveicarų kraš-tovaizdžio architektas, filosofas kalbėjo

Latvijos kraštovaizdžio architektai pilotinių mokymų ciklą pradėjo kalbėdami apie miškus

Vaiva Deveikienė

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 912015 m. kovas 3

apie kraštovaizdžio sampratą ir jos rai-dą vystantis technologijoms ir pasaulio pažinimui. Jo teigimu, kraštovaizdis yra vaizdinys – idėja, sukuriama žiū-rovo sąmonėje, kuri iš esmės priklauso nuo mūsų pasaulio suvokimo. Pirmieji kraštovaizdžio sampratos kūrėjai – dai-lininkai, savo tapybos paveiksluose ar graviūrose naudoję niekada jiems nema-tytų kraštovaizdžio fragmentų. Įvairaus laikmečio ir tradicijų dailininkų kūryba skatino žmones atkreipti dėmesį į juos supančius vaizdus ir patirti estetinį pasi-tenkinimą.Anot pranešėjo, žmogiškajam kraštovaizdžio suvokimui labai svarbus yra „įrėminimo“ efektas. Vienas iš pa-vyzdžių yra renesanso epochoje Italijoje atsiradęs modernusis įstiklintas langas, kurio dėka buvo „užmegztas“ ryšys tarp pastato ir jį supančios erdvės. Krašto-vaizdžio sampratos raidai įtakos turėjo ir teleskopo bei mikroskopo atradimai, kurie suteikė galimybę pažinti plika aki-mi nematomą pasaulį, keitė supratimą apie jį. Kraštovaizdžio suvokimui įtakos turėjo transporto priemonių raida, ypač traukinio atsiradimas. Turėjo praeiti ne-mažai laiko, kol žmonės išmoko mėgau-tis pro traukinio langus bėgančiais vaiz-dais. Žmogaus santykį su kraštovaizdžiu keitė įvairūs žemės matavimo prietaisai, galimybė matyti vaizdą iš viršaus ir t.t. Fotoaparatas, kino kamera, šiuolaikinės išmaniosios technologijos sukūrė prie-laidas virtualaus kraštovaizdžio „varto-jimui“. Profesoriaus Michael Jakobo pranešimas privertė dar kartą permąstyti suvokiamąją arba percepcinę kraštovaiz-džio reikšmę ir kraštovaizdžio architek-to vaidmenį ir atsakomybę dalyvaujant vaizdo kūrime arba jo keitime.

Europos kraštovaizdžio architek-tūros mokyklų tarybos (ECLAS) pre-zidentas Simon Bell, Tartu (Estija) universitete dėstantis kraštovaizdžio architektūrą, skaitė pranešimą „Rekre-acijos planavimas miškingame (miško) kraštovaizdyje“ (Recreation planning in forest landscape). Iš esmės jis pristatė planavimo ir projektavimo principus, kuriais vadovaujantis yra mokomi Tar-tu universiteto kraštovaizdžio architek-tūros studentai. Simon Bell kvietė miš-ko aplinkoje netaikyti urbanizuotoms teritorijoms tinkančių infrastruktūros dizaino sprendinių, planuoti atsispiriant nuo kompleksiško teritorijos nagrinėji-mo, aiškia išreikšti funkcines zonas, su-kurti erdves žmogaus rekreaciniams po-reikiams, tam kad gamtiškai vertingos

miško teritorijos būtų apsaugotos nuo per didelės lankytojų invazijos.

Baldonės rajono savivaldybės atsto-vas Pauls Grants pranešime „Baldonės savivaldybės patirtis miško naudoji-mo planavime“ pabrėžė, jog reikalinga profesionali miškų valdymo sistema, kad įvairių institucijų kolegos suprastų vieni kitus ir gebėtų kalbėti viena kal-ba su LVM (AB „Latvijas valstsmeži“, liet. AB „Latvijos valstybiniai miškai“). Reikalinga ekspertų komanda – biolo-gai, miškininkai, planuotojai ir kt. Jis sakė: „Reikia, kad sugebėtume sumaniai diskutuoti, aptarti, vesti derybas, siekti rezultatų“. Rengiant miškų planavimo dokumentus, vadovaujamasi visa eile įstatymų ir reglamentų, tačiau, tvarkant miškus ne visada yra įdiegiama tai, kas buvo suplanuota. Dažnai verslininkai, siekdami plėtoti savo verslą, nepaiso miško kraštovaizdžio subtilybių, neretai pasitaiko šokiruojančių miško kirtimų, kurie drastiškai pakeičia įprastus, ypač pakelių kraštovaizdžius. Pranešėjas rodė keletą pavyzdžių, kurie sukėlė diskusijas auditorijoje. Vienas iš atvejų – plynai iškirstoje miško teritorijoje yra įrengia-ma automobilių aikštelė turistams. Dis-kusija vyko dėl aikštelės neracionalaus dydžio, jos teisinio statuso ir kt.

Bendram supratimui apie Latvijos miškus pateiksiu truputį statistikos iš Lietuvos Generalinės miškų urėdijos tinklalapio: Latvija – viena iš labiausiai miškais apaugusių šalių Europoje. Šio-je šalyje miškai užima apie 3,2 mln. ha arba 52 proc. visos teritorijos. Vyrauja spygliuočių medynai (pušynai sudaro 48 proc., eglynai – 21 proc.), beržynai užima 24 proc. bei kiti lapuočiai – apie 7 proc. visų miškų. Metinis prieaugis – apie 11,7 mln. kub. metrų. AB „Latvijas valstsmeži“ administruoja daugiau nei pusę šalies miškų, kita dalis priklauso privačiam sektoriui, savivaldybėms ir pan. Ūkiniai miškai užima 74,6 proc. arba 1,2 mln. ha visos LVM adminis-truojamos žemės. Latvijos valstybinių miškų valdose saugomų teritorijų yra 336,6 tūkst. ha (20,8 proc.). Visuome-nės poreikiams skirtos įvairaus pobū-džio poilsio vietos užima 75,1 tūkst. ha (4,6 proc.) LVM miškų ploto. Praėju-sių metų duomenimis, Latvijoje buvo apie 150 000 miško savininkų, viduti-nis privačios miško valdos plotas siekia 8,4 ha. Vykdant restitucijos įstatymo nuostatas, žemė bei miškai teisėtiems savininkams buvo gražinami tose vie-

tose, kuriose jie arba jų protėviai valdė šį nekilnojamąjį turtą iki 1940 m. lie-pos 21 d. (http://gmu.lt/ziniasklaida/nid.3507;/?action=spausdinti)

Latvijos aplinkos apsaugos agentū-ros atstovė Kristine Vilcina savo prane-šime „Miško kraštovaizdžio planavimo patirtis Kemerų nacionaliniame parke“ kalbėjo apie Kemerų nacionalinio parko Gamtos apsaugos plano tikslų ir intere-sų suderinimą: gamtos apsaugos, gamtos resursų naudojimo, ilgalaikius regiono tvaraus vystymosi interesus, o taip pat siekį išsaugoti gamtos teritorijų vertę, bei užtikrinti gerą apsaugos sistemą spe-cialiai saugomoms rūšims ir buveinėms, esančioms saugomoje teritorijoje. Gam-tos apsaugos plane yra numatomi miško tvarkymo principai: medienos išgavimo procesai turi imituoti natūralius gamtos procesus ir didinti bio įvairovę, o pla-nuojamų miško erdves formuojančių kirtimų tikslas – paįvairinti ir atskleisti vertingus vaizdus. Kirtimai dažniausiai planuojami pakelių vaizdo sukūrimui, kultūrinių objektų atidengimui, miš-ko turizmo maršrutams ir objektams išryškinti. Erdves formuojantys kirti-mai atliekami derinant juos su buvei-nių apsaugos priemonėmis. Biologiškai vertingi medžiai atidengiami suteikiant jiems daugiau saulės šviesos, o taip pat sukuriamas naujas vaizdas, visais atvejais išsaugomas pomiškis. Gamtos apsaugos planas reikalingas reguliuojant netikė-tus gamtos procesus, kurie veikia miško kraštovaizdį ir gali paskatinti miško kir-timus: bebrų veiksmų pasekmės, gaisrai, sniegovartos, potvyniai. Poveikį gali tu-rėti ir žmogaus veikla – mindžiojimas, medienos traukimas, infrastruktūros valdymo veiksmai ir t.t. „Gamtos apsau-gos plano kraštovaizdžio skyriai apima miško kraštovaizdį – nustato miško pa-kraščius, rekreacines teritorijas, apžval-gos vietas. Parke draudžiama sumažinti medynų skalsumą pirmame arde žemiau 0,4 ir formuoti atviras erdves didesnes kaip 0,1 ha. Planas numato darbus, rei-kiamą finansavimą ir jo šaltinius“ – sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.

Lietuvos tinklapiuose randame ne-mažai informacijos apie Latvijos gamtos vertybes. Kemerų nacionalinis gamtos parkas buvo įkurtas 1997 m., siekiant išsaugoti istorinius bei gamtinius Latvi-jos objektus, mineralinio vandens bei gydomojo purvo šaltinius. Nacionalinis gamtos parkas „Kemeru“ ypatingas ir todėl, kad šioje teritorijoje dėl dolomito

Latvijos kraštovaizdžio architektai pilotinių mokymų ciklą pradėjo kalbėdami apie miškus

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 91 2015 m. kovas4

telkinių ir didelių pelkių sąveikos susi-darė sieros vandenys. Todėl jau XVIII amžiuje čia buvo įrengtas Kemerų ku-rortas, sieros vandenilio šaltinių ir purvo vonios, kurias išbandyti atvažiuodavo ligoniai iš įvairių Europos šalių. Kuror-tas greitai tapo žinomu ir populiariu, ir jau XVIII amžiaus pabaigoje kuror-tiniame miestelyje buvo pastatyti 106 pastatai, o 1911 m. paleistas tiesioginis traukinioKemeri– Maskva maršrutas. Geografiniu požiūriu Kemerų apylinkės yra didelių geologinių struktūrų jungia-masis taškas. Pakrantės žemuma ribojasi su keletu kopų eilių: Kracu kalva, Zala kopomis ir kt., kurios žymi senovinę Li-torinos jūros pakrantę. Dėl žemyno pa-kilimo ir vandens atsitraukimo atsirado pakrantės lagūnos ežerai - Kanieris, Dū-nieris ir Sloka. Šiaurės vakarinėje nacio-nalinio gamtos parko dalyje, Milzkalnės teritorijoje, iškyla Ziemelkurzeme kal-vos, susiformavusios po ledynmečio, su 30 metrų gylio ežeru Valguma jų papė-dėje. Unikalusis Kemerų (Lielais) Tirelis Mire yra turtingas ežerų ir ežerokšnių. Dėl dolomito pirminės uolienos sąvei-kos su dideliais purvo klodais, susidarė sieros šaltiniai, tapę Kemerų kurorto vystymosi pagrindu. Parke yra įreng-ti keli pažintiniai takai. (http://www.mytrips.lt/Idomybes/Kemeru-Naciona-linis-parkas/245)

Trečioje baigiamojoje seminaro da-lyje buvo kalbama apie medžio reikšmę urbanistiniame kraštovaizdyje.

Vokietijos medelyno Lorenzvon Ehren patirtį ir įgyvendintus projektus pristatė medelyno atstovė Ira Lorenz. Šis medelynas yra oficialus LAAB rėmėjas. Atstovės prezentacija buvo reklaminio pobūdžio, plačiai pristatytos medelyno galimybės, daug kalbama apie augalų formų įvairovę, kuri patinka klientams iš Rusijos, Kazachstano ir kt. Vertinga buvo pamatyti įgyvendintus pavyzdžius Vokietijoje, Prancūzijoje, Latvijoje.

Vokietijos kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovas Christophas Gon-densenas dalinosi planavimo ir želdinių projektavimo patirtimi, skaitė praneši-mą „Medžio reikšmė urbanistinėje er-dvėje“. Jis pateikė daug praktinių pavyz-džių apie medžio parinkimo vietą labai urbanizuotoje aplinkoje ir apie medžio įvairiapusišką vaidmenį, tokį kaip gyve-nimo kokybės gerinimas, gatvių ir kvar-

talų vizualinio identiteto stiprinimas, ekologinės funkcijos, miesto klimato gerinimas, teigiamas emocinis poveikis žmogui. Vokiečių kolega apgailestavo, kad atvirkščiai, miestas medžiui sudaro labai vargingas augimo sąlygas, kurios dramatiškai sutrumpina medžio gyve-nimo trukmę. Christophas Gondense-nas pateikė savo projektų pavyzdžių iš Liubeko miesto. Jis pabrėžė, kad dabar Vokietijoje viešųjų erdvių pertvarkymas vyksta intensyviai dalyvaujant visuome-nei, o žmonės yra labai jautrūs medžio likimui, nori, kad jie augtų gyvenamoje aplinkoje. Ryškus pavyzdys – Liubeko senamiesčio erdvė, kurioje niekada nėra augę medžiai, tačiau ją restauruojant buvo išgirstas žmonių noras - rastos vie-tos naujiems medžiams. Kiti pavyzdžiai rodė, kaip galima kūrybingai išspręsti aukščių skirtumus, išsaugant augančio medžio šaknų sistemą, kaip tinkamai paruošiama medžio sodinimo erdvė ir t.t.

Latvijos medžių ekspertų atstovas arboristas Gvido Leiburgs kėlė medžio mieste apsaugojimo ir priežiūros proble-mas, teikė profesionalius pasiūlymus. Jis aptarė Latvijoje galiojančius teisės aktus, susijusius su medžių apsauga ir priežiūra bei sodinimu. Ekspertas atkreipė dėme-sį, kad daugiausia medžių pažeidžiama-vykdant kelių statybos, komunikacijų klojimo darbus, dažnai klaidos daromos nepaisant augalo šaknų sistemos, neat-sižvelgiant į lajos dydį ir kt. Jis pristatė medžių vertinimo principus ir aspektus – ilgalaikė raida, įtaka kraštovaizdžiui, kultūrinė vertė, ekologinė vertė, den-drologinė vertė, funkcionalumas, fizinė būklė, pažeidimai, galimi pavojai. Taip pat buvome supažindinti su medžių ap-saugos ir priežiūros plano sudėtimi – iš esmės, tai atsakymai į klausimus, kokius, kuriuos medžius,kada ir kaip reikia tvar-kyti. Įdomu buvo išgirsti praktinius siū-lymus, kaip apsaugoti dirvožemio struk-tūrą nuo sunkiasvorių mašinų, be kurių negalima apsieiti tvarkant, pavyzdžiui, miško parkus. Ekspertas siūlė pontono principu klojamų plonų rastų ir medi-nių padėklų konstrukciją, kuria gali va-žiuoti sunkiasvoris transportas. Kalbėta apie medžio apsaugos priemones statyb-vietėse, kurios skirstomos į individua-lias, bendras, specialias, informacines ir organizacines. Pranešime buvo pateikti

siūlymai dėl medžių inventorizacijos, monitoringo, priežiūros, lajų formavi-mo, sodinimo urbanistinėje aplinkoje naujovių.

Seminaro rezultatus teigiamai įver-tino CPD-LA projekto partnerių iš Vokietijos atstovas Cristtophas Gon-densenas. Jo manymu, buvo labai gera seminaro struktūra – pradėta nuo ben-drinių dalykų, kraštovaizdžio filosofijos, Vyriausybės atstovų pasisakymų, tęsiant apie kompleksinius planavimo reikalus ir pabaigoje nagrinėjant labai konkre-čius reikšmingus dalykus, kaip kad me-džio apsauga. Anot vokiečių kolegos, labai svarbu, kad pranešėjai netik kėlė problemas, bet ir siūlė sprendimus joms spręsti. Jis taip pat pagyrė puikų semi-naro laiko valdymą ir po teminių gru-pių pranešimų organizuotas diskusijas, kurių metu buvo užduodami klausimai iš salės, o kai kuriais miškų tvarkymo klausimais užvirė nemažos diskusijos. Tačiau, buvo akivaizdu, kad latvių ko-legos moka konstruktyviai ir nepiktai kalbėtis, auditorijoje buvo juntama aukšta profesinė kultūra, susidomėjimas ir geranoriškumas. Buvo malonu jausti Latvijos partnerių džiaugsmą ir dėkin-gumą, kad atvykome semtis žinių jų pi-lotiniame seminare.

Jelgava – Vilnius

ISSN 2335-772XLietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungaKalvarijų g. 1, 09310 Vilnius. Tiražas 200 egz.El. pašas: info@lkas.lt www.lkas.lt

Redaktorius Regimantas PilkauskasMaketavo Kristina EičinienėĮ anglų kalbą vertė Guoda Pilkauskaitė

LALA NEWS No. 91 March, 2015

A seminar of Continuous Profes-sional Development for Landscape Architects (CPD-LA) project named Legal aspects of lanscape architecture took place at Architecture Faculty of Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) onthe 26th of February, 2015.

Vaiva Deveikienė shares her im-pressions about the CPD-LA seminar, which was held at Latvia University of Agriculture on the 27th of February in Jelgava. The main theme of the semi-nar was the role of forests in recreation. There were guests from other countries: prof. Michael Jakob from Svizerland, ECLAS president Simon Bell, Chris-toph Gondensen from Germany and other.