Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 90

Tęstinis leidinys 2015 m. vasaris

Sueiga ávyko 2015 m. sausio 23 d. Vilniuje Aplinkos ministerijos posėdžių salėje.

Sueigoje dalyvavo: 18 Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (toliau – LKAS) narių meno kūrėjų, turinčių balso teisę: Egidijus Vidrins-kas, Laimutis Januškevičius, Jūra-tė Paragytė, Euchrida Sipavičienė, Mantas Pilkauskas, Liucijus Dringe-lis, Regimantas Pilkauskas, Gintaras Stauskis, Neringa Jarašūnienė, Giedrė Čeponytė, Vaiva Deveikienė, Elena Baltrus, Alvydas Žickis, Stasė Jatužie-nė, Irena Daujotaitė, Konstantinas Ja-kovlevas – Mateckis, Alvydas Mituzas, Virginijus Skardžiukas ir 8 asocijuoti nariai (neturintys balsavimo teisės): Evelina Zarembaitė–Pastarnokienė, Jūratė Usanova, Agnė Šriupšienė, Akvilė Myško- Žvinienė, Steponas Deveikis, Indra Bieliūnaitė, Inga Ur-bonaitė, Giedrė Godienė, Reinoldas Liaudanskas.

Alvydas Mituzas pasiūlė išrinkti su-eigos pirmininką ir sekretorę. Sueigos pirmininku jis pasiūlė Gintarą Staus-kį, o sekretorėmis – Jūratę Paragytę ir Neringą Jarašūnienę. Balsų skaičiavi-mui pasiūlyti: Euchrida Sipavičienė ir Laimutis Januškevičius. Bendru daly-

vių sutarimu visoms kandidatūroms pritarta.

Sueigos pirmininkas pasiūlė tvir-tinti darbotvarkę, kuriai pritarta ben-dru sutarimu.

Svarstyta LKAS Pirmininko ataskaita

LKAS pirmininkas Alvydas Mi-tuzas apžvelgė 2014 metų darbus. Visiems nariams buvo išsiųsta atas-kaita apie įvykdytus darbus, taip pat finansinė ataskaita. LKAS nariai paraginti teikti informaciją apie jų atliekamus darbus. Pirmininkas pa-brėžė reikšmingiausius 2014 metų darbus – tęstinio mokymo projektą, Stepono Deveikio organizuotų semi-narų gausą. Taip pat paminėjo, kad reikia tvarkyti ekspertų tarybos darbo trūkumus, dirbti prie šiuo metu ren-giamo Želdynų įstatymo korektūros. Rengiant įstatymą LKAS turi aktyviai dalyvauti. 2014 metais buvo surengti puikūs renginiai – kelionė į Švediją ir Kopenhagą,Anykščiuose vyko kasme-tinis renginys „Želdynų erdvė“.

Svarstyta Kontrolės komisijos pirmininko ataskaita

Kontrolės komisijos pirmininkas Alvydas Žickis sakė, kad gerai nutei-kė 2014 metais organizuota kelionė į Švediją ir Kopenhagą, gražus pirmi-

ninko Kalėdinis sveikinimas ir prieš dieną vykęs nemokamas seminaras. Prieš metus buvo svarstytas kontrolės komisijos ataskaita ir tuo metu buvę aktualūs klausimai išlieka aktualūs ir dabar. Alvydas Žickis iškėlė šiuos klausimus:

1. Ar valdyba svarbiais klausimais klausia narių nuomonės?

2. Ar pagrįstai apmokestinamos paslaugos?

3. Ar nariai informuojami. Alvydas Žickis sakė, kad biudžetas

3 kartus viršijo įprastą. Svarbiausia vei-kla yra mokymai. Kas yra mokymai? Mokymai vyko visą laiką (seminarai, išvykos į užsienį, „Želdynų erdvė“ ren-giniai ir t. t.), tačiau nebuvo skirstymo į „mokytojus“ ir „mokinius“. Igno-ruojami sąjungos įstatai (neaprobuota programa). Dėl kelionės į Švediją. Iš narių buvo surinkta 40 000 Lt., iš-leista – 42 000 Lt. LKAS parėmė tik 2000 Lt. Buvo numatyta labai brangi paskaita „Žali stogai“( 1 500 Eurų). Sunkiai vyksta sąjungos veikla. Nėra informacijos internetu apie mokymus, trūksta informacijos apie kultūros ta-rybos programą.

Vaiva Deveikienė patikslino, kad mokymo seminarai vykdomi ne iš Kultūros ministerijos pinigų.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos sueiga

Indros Bieliūnaitės nuotrauka

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 90 2015 m. vasaris2

Mantas Pilkauskas paklausė, kam buvo skirta 3 900 Lt, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų.

Alvydas Mituzas atsakė, kad pini-gai skirti paremti leidiniams: Elenos Brundzaitės-Baltrus knygai ir kitiems.

Alvydas Žickis paklausė, ar valdy-ba gali tvirtinti planus be sueigos ži-nios, tada reikia keisti įstatus.

Steponas Deveikis sako, kad pats mokėjo už seminarus.

Alvydas Žickis klausia, ar etiška papildyti projekto sąskaitą iš semina-rų?

Sueigos pirmininkas Alvydo Žic-kio paklausė, ar kontrolės komisijos pirmininkas siūlo pritarti finansinei ataskaitai?

Alvydas Žickis atsakė, kad sąjun-gos nariai turi patys nuspręsti.

LKAS Pirmininko veiklos, Kontro-lės komisijos Pirmininko irFinansinė ataskaitos patvirtintos balsų dauguma.

Svarstytas LKAS nario mokesčio klausimas

Valdybos posėdyje, vykusiame 2014-11-07 (protokolas Nr. 3) svars-tytas nario mokesčio dydis ir mokėji-mo tvarka. Nuo 1995 metų buvo mo-kamas 36 Lt mokestis. Nutarta teikti siūlymą sąjungos nariui mokėti 15 Eur (51 Lt) nario mokestį. Paprašiu-sieji atleisti nuo nario mokesčio mo-kėjimo pensijinio amžiaus ir netekę darbo nariai, gali būti atleidžiami.

Kalbėjo Regimantas Pilkauskas. Jis pasiūlė įvesti pataisą, kad jeigu na-rys nemokėjo nario mokesčio, jis ne-turi teisės balsuoti.

Konstantinas Jakovlevas – Ma-teckis pasiūlė įvesti pensininkams simbolinį mokestį –10 Eur.

Alvydas Žickis: aš ne prieš didesnį nario mokestį, jeigu lėšos būtų efekty-viai panaudojamos.

Steponas Deveikis pasiūlė 15 Eur nario mokestį.

Vaiva Deveikienė pritarė R. Pil-kausko pasiūlymui ir 15 Eur nario mokesčiui.

Sueigos pirmininkas pasiūlė bal-suoti už 15 Eur nario mokestį.

„Už“ – 13, „prieš“ – 3, „susilaikė“ – 0. Priimtas siūlymas nario mokes-

čio dydį nustatyti 15 Eur.Sueigos pirmininkas pasiūlė bal-

suoti už tai, kad nedirbantys nariai valdybos sprendimu galėtų būti atleis-ti nuo nario mokesčio mokėjimo.

„Už“ – 3, „prieš“ – 5, „susilaikė“ – 6. Siūlymas nepriimtas.

Sueigos pirmininkas pasiūlė bal-suoti už tai, kad pensijinio amžiaus sulaukę nariai mokėtų 10 Eur.

„Už“ – 15, „prieš“ – 3, „susilaikė“ – 0 . Siūlymas priimtas.

Sueigos pirmininkas pasiūlė bal-suoti už tai, kad nario mokesčio nesu-mokėję nariai negalėtų balsuoti.

„Už“ – 11, „prieš“ – 0, „susilaikė“ – 4. Siūlymas priimtas.

Įvyko naujų narių priėmimasAsocijuotais nariais tapo: Dovilė Lileikienė Karolis Dvilys Marius Gudelis Eglė Jūrėnaitė Dovilė Milevska Aivaras Trainovičius

LKAS tinklalapio redaktoriaus rinkimai. LKAS pirmininkas Alvy-das Mituzas pasiūlė Steponą Deveikį LKAS redaktoriaus pareigoms.

Kalbėjo: Gintaras Stauskis. Orga-nizacijos matomumas labai priklauso nuo tinklalapio. Klausiama Stepono Deveikio, ar jis sutinka imtis LKAS redaktoriaus pareigų. Steponas Devei-kis sutinka.

Sueigos pirmininkas siūlo balsuoti už LKAS tinklalapio redaktorių Ste-poną Deveikį.

„Už“ – 19, „prieš“ – 0, „susilaikė“ – 0 . Steponas Deveikis patvirtintas LKAS tinklalapio redaktoriaus par-eigoms.

Kalbėjo LKAS pirmininkas Alvy-das Mituzas: kadangi netekome Vla-do Stausko, turime išrinkti Ekspertų tarybos narį vietoje jo. Siūlau Gintarą Stauskį.

Liucijus Dringelis (Ekspertų tary-bos narys) paprašė jį išbraukti iš Eks-pertų tarybos narių sąrašo.

Mantas Pilkauskas priminė, kad į Ekspertų tarybą renkama slaptu bal-savimu.

Klausimas atidedamas kitai sueigai. Svarstytas Lietuvos kraštovaizdžio

architektų sąjungos kreipimasis “Dėl kraštovaizdžio architektūros uni-versitetinių studijų“ į LR Švietimo ir mokslo ministeriją, LR Aplinkos mi-nisteriją ir LR Seimo Švietimo, moks-lo ir kultūros komitetą.

Mantas Pilkauskas paaiškino, kad LR Švietimo ir mokslo ministerija svarsto Studijų klasifikatoriaus pakei-timus. Yra prieštaringų nuomonių ir pasiūlymų, dėl kurių kyla grėsmė, kad 2009 metais įtraukta Kraštovaizdžio architektūra ir galimybė suteikti kraš-tovaizdžio architektūros bakalauro bei magistro diplomus gali išnykti. Reikia aiškinti Aplinkos ministerijai ir Švieti-mo ir mokslo ministerijai savo pozici-ją, kraštovaizdžio architektūros baka-lauro studijų svarbą. Sueigoje priimtas kreipimasis sustiprintų mūsų pozicijas ir taip būtų išsakyta didesnio žmonių rato nuomonė.

Kalbėjo: Giedrė Godienė. Ji pri-tarė kreipimosi tekstui ir pasiūlė pa-minėti ES Kraštovaizdžio konvenciją, kurią ratifikavoLietuva.

Konstantinas Jakovlevas-Matec-kis pasiūlė palaikyti šį kreipimąsi.

Steponas Deveikis pasiūlėduoti nuorodą į LR ūkio ministerijos patvir-tintą profesijų klasifikatorių ir kreiptis į Seimo kultūros ir Švietimo komitetą.

Kreipimuisi “Dėl kraštovaizdžio architektūros universitetinių studi-jų“ pritarta.

Papildymui suformuota redakto-rių grupė: Mantas Pilkauskas, Vaiva Deveikienė, Alvydas Mituzas.

Pasisakymai:Konstantinas Jakovlevas-Matec-

kis atkreipia dėmesį į ekspertų komi-sijos neveiklumą. Praėjo vieneri metai nuo to laiko, kai paruošti ekspertų komisijos nuostatai, tačiau nėra darbo rezultatų. Jis siūlė pagalvoti ar nereikia keisti ekspertų tarybos vadovybės.

Jūratė Paragytė atkreipė dėmesį, kad ekspertų tarybos veikla yra labai svarbi ir gali būti reikalinga savivaldy-bėms, kurios skelbia projektų konkursus ar užsako želdynų teritorijų projektus.

Vaiva Deveikienė paminėjo akty-vų jaunimo dalyvavimą LKAS veikloje ir pakvietė teikti pasiūlymus tolimes-

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos sueiga

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 902015 m. vasaris 3

nei sąjungos veiklai.Inga Urbonaitė pasisakė dėl LKAS

matomumo visuomenėje ir tarptau-tinėje erdvėje. Siūlė pasvarstyti ar užtenka vieno atstovo vykstančiuose kraštovaizdžio architektų renginiuose kitose šalyse.

Kalbėjo Mantas Pilkauskas: dėl Rusijos agresijos Ukrainoje LKAS tei-kė siūlymą, kad konferencija nebūtų organizuojama Rusijoje, todėl kaip ir buvo nuspręsta nedalyvauti joje, jei-gu konferencija vyks Rusijoje (vardan protesto). Galima važiuoti individua-liai, oficialiai neatstovaujant LKAS.

Steponas Deveikis pritarė, kad jei-gu jau buvo išsakyta nuomonė dėl ne-pritarimo Rusijos veiksmams, tai ofici-alus dalyvavimas nėra įmanomas. Siūlė pasvarstyti, kaip atžymėti kraštovaiz-džio architektams šiais metais svarbias sukaktis: Eduaro Andrė gimimo 175 metų, profesoriaus Kazimiero Šešelgio 100 metų jubiliejus. Siūlo suorganizuoti renginį, pasikviesti svečių iš kitų šalių.

Alvydas Mituzas atkreipė dėmesį, kad šie metai yra jubiliejiniai LKAS organizacijai, todėl pritarė dėl rengi-nių ir pabrėžė, kad kraštovaizdžio ar-chitekto profesijos pagrindimas turėtų būti šių metų vyraujanti tema.

Parengta pagal sueigos protokolą.

2015 m. vasario 10 d. Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros lektorius, LKAS tikra-sis narys Jonas Abromas sėkmingai apgynė technologijos mokslų daktaro disertaciją Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas (mokslinis vadovas prof. dr. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė).

Disertacija buvo ginama Kauno technologijos universitete. Aplinkos

Sveikiname naują mokslų daktarą

inžinerijos mokslo krypties taryba vieningu sprendimu Jonui Abromui suteikė technologijos mokslų (04T) daktaro laipsnį.Lietuvos kraštovaiz-džio architektų bendruomenė pasipil-dė dar vienu mokslų daktaru.

Sveikiname kraštovaizdžio speci-alistą ir linkime sėkmės akademinėje veikloje.

LKAS informacinė tarnyba

Sveikiname profesorių Paulių Kavaliauską 70 metų sulaukusProf. habil. dr. Paulius Kavaliauskas

gimė 1945 m. vasario 6 d. Kurkliuose, Anykščių rj. Vilniaus universiteto ab-solventas, geografas, kraštotvarkinin-kas. 1967-1976 m. dirbo Statybos ir architektūros institute Kaune, kur įgi-jo teritorijų planavimo patirties. Nuo 1976 m. dėsto Vilniaus universitete, nuo 2000 iki 2011 m. Bendrosios geografijos (vėliau Geografijos ir kraš-totvarkos) katedros vedėjas. Jo darbai ir apdovanojimai yra išvardinti visose Lietuvoje leidžiamose enciklopedijose. Kraštovaizdžio architektai jam dėkingi už termino „kraštovaizdis“ išsaugoji-mą vartosenoje vietoje svetimo žodžio „landšaftas“.

Prof. Paulius Kavaliauskas vienas iš pagrindinių Lietuvos saugomų te-ritorijų sistemos kūrėjų. Jis vadovavo

ir saugomų teritorijų planavimo dar-bams, tad būna įdomu skaityti profe-soriaus kritiškų pasisakymų saugomų teritorijų tvarkymo klausimais.

Pateikiame keletą ištraukų iš jo pasisakymų.

Vakarų ekspresas 2008 01 11 iš straipsnio „Kuršių nerijoje – eko-loginis terorizmas“ (Deniso Niki-tenkos pokalbis su Pauliumi Kava-liauskuhttp://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/kursiu-ne-rijoje---ekologinis-terorizmas/).

„Kuršių nerija, kaip ir visas pajūris, yra ypač karšta interesų zona, nes tai - ir saugoma teritorija, ir kurortas, ir vietinių žmonių gyvenamoji vieta. Su-balansuotas teritorijos vystymasis pri-lygsta lošimų teorijai - sistema išlošia

tuomet, kai nė vienas negauna maksi-mumo. Tuomet išlošia kolektyvas.

Negalima maksimaliai leisti paten-kinti nė vienos grupės norų. Būtinas kompromisas. Idėjiškai prioritetą turi aplinkosauginiai, paveldo reikalai, tačiau neturi nukentėti ir socialiniai-ekonominiai veiksniai, rekreacija.

Pastaruoju metu Kuršių nerijoje ryškėja tokia tendencija, kurią pava-dinčiau ekologiniu terorizmu. Pana-šiai buvo ir Lenkijoje, siekiant nutiesti aplinkkelį per saugomas pelkes.“

„...Keliami skandalai dėl kelių iš-kirstų medelių. Dabar reikės šimtus hektarų pagal tvarkymo planą iškirs-ti. Miškas vienoje vietoje buvo nesą-moningai užveistas, sunaikinta na-tūrali aplinka, nes ten buvo pieva su krūmynais. Bus atstatomas natūralus

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 90 2015 m. vasaris4

Sveikiname profesorių Paulių Kavaliauską 70 metų sulaukuskraštovaizdis, naikinamas sovietmečio palikimas, kai buvo želdinama, kur tik įmanoma. Tad nepagrįstai užsodintas miškas buvo paskelbtas šventa vieta, jo neva negalima liesti. Dažnai normalūs procesai paverčiami skandalais.“

„... [Kuršių nerija] Tai juk teritori-ja, kurioje yra pusė mūsų šalies pajūrio, o jis - pagrindinis rekreacinis išteklius. To paneigti negalime. Išimti Neringą iš rekreacinio naudojimo būtų sociali-nis nusikaltimas.

Ta rekreacija buvo nuo XVII-XVI-II amžių, miško parkai buvo sukurti dar XIX amžiuje. Kurortai Kuršių ne-rijoje labai seni, ypač - Juodkrantėje. Rekreacinė funkcija Kuršių nerijoje yra kultūrinis paveldas. Todėl į viską žvelgti stagnatoriškai Neringoje nega-lima. Teritorija vystosi, tad ir požiūris turi kisti. Žinoma, yra ir ekologiniai limitai.

Pavyzdžiui, pamaryje visi resursai yra jau išsemti. Lipti į kopagūbrius neleistina, jie - šventas dalykas, nes jie formuoja Kuršių nerijos identite-tą. Tačiau yra pajūrio palvė - užkopės lyguma. Aš nekalbu apie draustinius, rezervatus, o vietas ties gyvenvietė-mis. Nerija gali dar vystytis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad, palyginti su sovietmečiu, Neringos naudojimo intensyvumas yra dvigubai mažesnis. Tai susiję ir su tuo, kad užsidarė labai daug poilsio namų, kurie tapo priva-čiomis nuosavybėmis. Tačiau padau-gėjo automobilių.“

Įdomios profesoriaus pastabos ir dėl Lajų tako Anykščių šilelyje, kurios buvo atspausdintos Anykščių rajono laikraštyje Anykšta 2011 m. lapkri-čio 19 d. Iš straipsnio „Profesorius baisisi Lajų tako statybomis Anykš-čiuose“ (Vidmanto Šmigelsko pokal-bis su Pauliumi Kavaliauskuhttp://grynas.delfi.lt/archive/print.

Paulius Kavaliauskas kaip ir Anykščių meras Sigutis Obelevičius yra Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureatas (Vidmanto Šmi-gelsko pastaba).

Vidmantas Šmigelskas: Viešame aptarime pasisakėte prieš Lajų tako statybas Anykščių šilelyje. Kodėl? Jūs įžiūrite gamtosaugines ar moralines problemas?

Paulius Kavaliauskas: Mano nuomonė nesutapo su rajono valdžios nuomone. Valdžios nuomone, kiek supratau, gautus 3 milijonus reikia pa-naudoti. Iš to tikimąsi kažko... Tie lajų takai - diskutuotinas reikalas. Visi jie turi pusiau pramoginį pobūdį, jokio ten pažinimo nėra. Meras tegul nekal-ba, kad čia bus ekologinis takas - iš 30 metrų aukščio jokių žolelių neįžiūrėsi. Esmė tako - reginių pasižiūrėti. Sakau, protėvių šauksmas - tų, kurie anksčiau medžiuose buvo. ... Kiek man pavyko surinkti informacijos, yra 12 takų pa-saulyje ir tai dauguma jų Vokietijoje. ... tai inžinerinis įrenginys, „gargaras”, kuris tęsiasi šimtus metrų. Ne šiaip vienas bokštelis. Ir nėra jis toks nekal-tas, kaip įsivaizduoja. Tai dalykas, dėl kurio reikia kažką paaukoti. Ir galima paaukoti, ir aš nesu prieš. Tegul būna pagaliau ir šilelyje. Sunku ir tiksliai pasakyti, kurią Anykščių šilelio dalį Antanas Baranauskas apdainavo. ...

Pasaulio pavelde pripažįstamas toks kultūrinis kraštovaizdis, kurio vertė - per asociaciją su literatūros kūriniais, per prisiminimus. Jo vertė kultūrinė, ne gamtinė. Gamtinės vertės jis ypa-tingos neturi. Jei ne A. Baranauskas, tas šilelis būtų buvęs draustinėlis ir tiek. Čia ir yra ta nacionalinė vertė - per asociaciją, kad jis mūsų tautos, žemės simboliu tapo. Ir nežargstykim mes to simbolio 20 ar 30 metrų žė-gliais. Neikim, bent jau į jo širdį. Čia jau moralė.

Mano nuomone, ciniška tokius

planus turėti. ... Neringoje vyksta te-roras - dėl 20 centimetrų kraigo teis-mus daro, o čia staiga einama su tokia urbanizacija.

Regioninio parko direktorius šias statybas inicijuoja. Kad meras inici-juotų, normalu. Meras nori, kad pa-gausėtų lankytojų, pagyvėtų kraštas, judėjimas vyktų. Aš merą suprantu. Bet saugomų teritorijų tarnybos ir regioninio parko nesuprantu. Gerai, turim pinigų, tai dedam į Anykščius, bet negi negalima rasti tinkamos vie-tos. Kad ir tam pačiam šilelyje. Kodėl ne prie Anykščių miesto?

V.Š.: Meras kalba, jog Puntuko aplinka šiaip ar taip jau sudarkyta: as-faltas nutiestas, trinkelės išklotos...

P. K.: Merui čia taip atrodo... Objektas superlankomas. Jei ten būtų vieškelis, nebūtų geriau. Ten yra va-dinamieji neišvengiami nuostoliai. Prie tokios intensyviai lankomos vie-tos turi būti gera infrastruktūra, tada lankytojai mažiau kenkia. Jei sako, kad Puntuko aplinka - suniokota, tai kam pribaigti? Tai kas buvo padaryta yra neišvengiami dalykai. Privažiavi-mas turėjo būti, nes vienaip ar kitaip žmonės būtų ėję, būtų trypę, buvę dar baisiau. O Lajų takas tai jau nebūti-nas, čia jau „raskažis”.

R. P.

On the 23th of January, 2015 an annual meeting of LALA took place at the hall of Ministry of En-vironment. LALA President Alvy-das Mituzas and the head of LALA control commision Alvydas Žickis gave their talks. Steponas Deveikis was confirmed to be a new editor of web page www.lkas.lt. LALA member Jonas Abromas became a PhD in technology. Professor Paulius Kavaliauskas is congratu-lated on his 70 year anniversary.

ISSN 2335-772XLietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungaKalvarijų g. 1, 09310 Vilnius. Tiražas 200 egz.El. pašas: info@lkas.lt www.lkas.lt

Redaktorius Regimantas PilkauskasMaketavo Kristina EičinienėĮ anglų kalbą vertė Guoda Pilkauskaitė

LALA NEWS No. 90 February 2015