Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 88

Tęstinis leidinys 2014 m. lapkritis

Nukelta į 2 psl.

Mirė Vladas Stauskas – pirmasis LKAS pirmininkas

Vladas Stauskas 1932 12 21 - 2014 11 19

2014 m. lapkričio 21 d. rytą mirė profesorius, habilituotas dak-taras Vladas Stauskas. Tai viena aktyviausių personų Lietuvos kraš-tovaizdžio ir rekreacinėje architek-tūroje, palikusi ryškų pėdsaką naci-onalinėje erdvėje per 57 profesinės veiklos metus.

Vlado Stausko aktyvumas ir ge-bėjimas dalyvauti visur kiek prigęso tik šiemet, kuomet užpuolė rimta liga. Šiaip, nepaprastai gyvybingas, aktyvus ir komunikabilus žilabar-dzdis profesorius spėdavo apibėgti visas architektūrines tarybas, archi-tektūrines, urbanistines ir krašto-vaizdžio konferencijas, forumus, susirinkimus ir atviras diskusijas ne tik Lietuvoje, bet buvo dažnas „ekspeditorius“ ir tolimiausiuose pasaulio kraštuose. Nenuostabu, kad V. Stauską pažinojo visi ir vi-sur – studentai, architektai, kraš-totvarkininkai, paveldininkai, savi-valdybininkai, ministerijų žmonės, ministrai, įskaitant ir kai kuriuos prezidentus.

Beto, per 21-erius metus Vytau-to Didžiojo universitete paleista į Lietuvą aibė profesoriaus mokinių, paženklintų „stauskine“ formule – AAA (Architektūra, aplinka, atos-togos).

Tad nenuostabu, jog pernai profesorius įvertintas ir Vyriausy-bės kultūros ir meno premija. Ji vainikuoja ilgą V. Stausko įvertini-mo ženklų rinkinį.

1968_ LTSR Valstybinė premija už kompleksinį mokslo ir projek-

tinį darbą „Lietuvos poilsio zonų perspektyvinio išvystymo schema“ (su kitais).

1972_ LTSR Valstybinė premija už Juliaus Janonio (dabar Vieny-bės) aikštės Kaune architektūrinį ansamblį (su kitais).

1995_V.Adamkaus specialus di-plomas – už Kuršių nerijos nacio-nalinio parko planavimo projektą.

2003_Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ su Riterio kryžiumi.

2003_Architektūros Riterio gar-bės vardas ir LAS ordinas (LAS).

2005_Garbės žymuo „Už nuo-pelnus Lietuvos kraštovaizdžio ar-chitektūrai“ (LKAS).

2008_Kauno miesto Kultūros ir meno premija.

2010_Santakos garbės ženklas

(Kauno savivaldybė).

TRUMPA VLADO STAUSKO BIOGRAFIJA

Vladas Stauskas gimė 1932-ųjų gruodžio 21 d. Kaune, savivaldy-bės tarnautojo šeimoje. Iki 1945-ųjų gyveno Dusetų miestelyje (Zarasų raj.). 1940 m. pradėjo lan-kyti Dusetų progimnaziją. Karui baigiantis tėvai siekdami išveng-ti represijų (buvo aktyvūs Šaulių sąjungos vietos vadovybės nariai) nutarė trauktis į Vakarus. Tačiau 1945 m. Raudonajai armijai ap-supus pabėgėlius jau už Gdansko, teko grįžti į Kauną. V. Stausko tėvą KGB galiausiai vis tiek sura-do ir įkalino 10 metų Šiaurės Ura-lo lageriuose.

V. Stauskas mokėsi „Komjauni-mo“ gimnazijoje (dabar „Aušros“) ir nuo 14 metų dirbo braižytoju ar-chitektūrinėse dirbtuvėse, kad pa-dėtų išlaikyti 4 asmenų šeimą. 1947 m. V. Stauskas įstojo į Kauno po-litechnikumą, kurį baigė su pagyri-mu, įgydamas techniko–architekto kvalifikaciją. Vėliau V. Stauskas taip pat su pagyrimu baigė Kauno Po-litechnikos institutą (dabar KTU) 1957 metais, įgydamas architekto diplomą.

V. Stauskas 1956-aisiais vedė. Žmona Aina – inžinierė, baigusi KPI. Šeimai 1959 m. gimė duktė Eglė (dabar Janušaitienė) – daili-ninkė, dėsto Birštono vaikų dailės mokykloje.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 88 2014 m. lapkritis2

ARCHITEKTŪRINĖ VEIKLA1957 – 1960 V. Stauskas dirbo

architektu Kauno „Miestprojekte“. Projektai: J. Janonio aikštės (dabar Vienybės) Kaune ir architektūrinio ansamblio konkursinis projektas (su A. Sprindžiu ir kt.) (I vieta) ir bai-giamasis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (1961-1964); Pramprojek-to rūmai (su A.Sprindžiu) (1967); Etninės kuršių sodybos restauraci-jos projektas, Neringa (1971).

Urbanistiniai projektai: Gyvena-masis kvartalas Nidoje (1970); Va-nagupės poilsio komplekso I eta-pas, Palanga (1967); Kauno miesto ir priemiesčio zonos plėtros planai (dalis) (1981;2001); Neringos, vė-liau Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniai planai (1968; 1994); pirmojo Lietuvos naciona-linio parko „Aukštaitija“ planas (1971).

Ekspozicijų projektai: Lietuvos ekspozicijos parengimas ir prista-

tymas Pasaulinėje parodoje EXPO 88 (Brisbanas, Australija). Lietuvos ekspozicija Pasaulinėje apželdini-mo ir gėlininkystės parodoje FLO-RIADE–92 Nyderlanduose (VDU Kauno Botanikos sodas) (bronzos medalis) (1992).

MOKSLINĖ IR PEDAGOGINĖ VEIKLA

1961 m. V. Stauskas pradė-jo dirbti moksliniu bendradarbiu Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (LSAM-TI). 1967 m., baigęs doktorantūrą (buv. aspirantūrą), apgynė archi-tektūros mokslų daktaro diserta-ciją tema „Pajūrio atostogų poilsio rajonų urbanistinis organizavimas (Pabaltijo sąlygomis)“. Šio mokslo darbo rezultatai bei anksčiau pra-dėti darbai LSAMTI kolektyve su-darė pagrindą įkurti naują mokslo tyrimo padalinį – Rekreacinės ir landšafto architektūros sektorių.

V. Stauskas 1968 m. išrinktas jo vadovu. Sektoriaus veikla buvo orientuota į mokslinių tyrimų re-zultatų pritaikymą projektiniams ar programiniams siūlymams.

1985 m. V. Stauskas apgynė architektūros habilituoto daktaro (buv. mokslų daktaro) disertaciją tema: „Rekreacinės aplinkos for-mavimo urbanistiniai principai (Pa-baltijo sąlygomis)“. (Nostrifikuotas 1993 m. Lietuvos Mokslo tarybo-je). 1987 m. V. Stauskui suteiktas profesoriaus vardas.

Prasidėjus nacionaliniam Sąjū-džiui V. Stauskas dalyvavo Vytau-to Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo Kaune procese. 1989 m. išrinktas VDU Atkūrimo tarybos nariu, Atkuriamojo Senato nariu (1989 – 1996). VDU Senato nariu buvo renkamas iki 2005 m.

V. Stauskas atkurtajame VDU dirbo nuo pirmojo semestro (1989 m.) profesoriaus pareigose. Dvi

Laidotuvės Kauno Panemunės kapinėse

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 882014 m. lapkritis 3

2014 m. spalio 17 d. Europos kraštovaizdžio architektų bendruo-menė atidarė metinį IFLA kongresą seminaru „Kraštovaizdis ir demo-kratija“. Renginys vyko Oso gamtos mokslų universitete (NMBU), šalia Norvegijos sostinės Oslo. Sveiki-nimo žodį tarė Norvegijos krašto-vaizdžio architektų sąjungos prezi-dentėAase Hørsdal. Ji džiaugėsi, kad Norvegijos konstitucijos 200 metų jubiliejus įkvėpė seminaro temą. Renginio tikslas buvo skirti daugiau dėmesio visuomenės dalyvavimui sprendžiant kraštovaizdžio architek-tūros klausimus, atsižvelgti į žmo-

CPD-LA projekto mokymų programa pristatyta tarptautinėje kraštovaizdžio architektų konferencijoje Osle, Norvegijoje

gaus teises, istoriją, t.y. kurti žmogui. CPD-LA projekto komanda susirin-kusiems pristatė parengtą nuolatinio mokymų programą kraštovaizdžio architektams Baltijos šalyse.

Demokratija kraštovaizdžio architektūroje

Kraštovaizdžio architektūros objektai tapo demokratijos dalimi tada, kai atsirado viešosios erdvės, kur žmonės galėtų rinktis ir išreikš-ti savo nuomonę: protestuoti, švęsti šventes, nuteisti nusikaltusius ir pan. Dr. Prof. Shelley Egoz iš NMBU Kraštovaizdžio demokratijos centro

pristatė kaip demokratija atsirado kraštovaizdžio architetūroje. Dr.Prof. Therese Andersson nurodė, kad reikėtų pradėti nuo krašovaizdžio architektūros apibrėžimo. Krašto-vaizdį sudaro daug segmentų, kurie yra neatsiejami ir visada eina kartu – ekologija, vietos tapatumas, estetinis rodiklis, socialinis aspektas ir t.t. Pa-sak tyrimų, dauguma kraštovaizdžio architektų kaip svarbiausias pabrėžia estetines, socialines ir aplinkosaugi-nes vertybes. O svarbiausia yra tai, kad dažnai jos prieštarauja viena kitai. Taip atsitinka todėl, kad kraš-tovaizdžio apibrėžimas skirtingiems

kadencijas (1992–2000) ėjo Menų fakulteto dekano pareigas. Parengė 7 dėstomų dalykų programas (vi-sose pakopose).

Lygiagrečiai dėstė Oslo, Trond-heimo (Norvegija), Drezdeno, Neubrandenburgo (Vokietija), Lin-čiopingo ir Alnarpo (Švedija), Gra-co (Austrija), Tel-Avivo (Izraelis) ir Tamperės (Suomija) universitetuose. Fragmentiškai dėstė Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės institute, Kauno Politechnikos institute (da-bartiniame KTU), Vilniaus Gedi-mino technikos universitete (buv. VISI) ir Klaipėdos universitete.

V. Stauskas yra 9 apgintų moks-lo daktaro disertacijų vadovas (3 šalyse).

1972-2010 V. Stauskas skaitė pranešimus 19 Pasaulinių architek-tūrinės krypties kongresų (daugu-ma publikuoti).

V. Stauskas paskelbė apie 200 publikacijų 5 kalbomis (monogra-fija, 2 brošiūros, 5 autoriniai sky-riai kitose knygose, moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai specialiuose žurnaluose). Dirbo indeksuojamo mokslinio leidinio

„Urbanistika ir architektūra“ red-kolegijos nariu (MA ir VGTU).

VISUOMENINĖ VEIKLAPolitinių partijų veikloje V.

Stauskas nedalyvavo nei Lietuvos respublikos, nei SSRS laikais. 1958 m. V.Stauskas įstojo į Lietuvos Ta-rybinių architektų sąjungą (dabar LAS). Tarpais buvo renkamas LAS valdybos ar atestacinės komisijos nariu.

1988 m. V. Stauskas buvo Lietu-vos Persitvarkymo Sąjūdžio I suva-žiavimo dalyvis.

1995 m. V. Stauskas tapo įkur-tos Lietuvos kraštovaizdžio archi-tektų sąjungos (LKAS) valdybos pirmininku (dvi kadencijas).

V. Stauskas iki mirties dalyvavo įvairių tarptautinių visuomeninių organizacijų, ir ekspertų tarybų veikloje: Tarptautinės kraštovaiz-džio architektų sąjungos (IFLA) Pasaulinės tarybos narys, Lietu-vos delegatas; Europos jūrų kran-tų apsaugos ir tvarkymo sąjungos (EUCC) narys, Lietuvos delegatas; Tarptautinės statybos ir architek-tūros mokslo ir inovacijų tarybos

(C.I.B.) sekcijos „Architektūros va-dyba“ ekspertas, Lietuvos atstovas; Tarptautinės „Rotary“ organizaci-jos narys.

Visuomeninė V. Stausko veikla buvo aktyvi ir Lietuvoje: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys – ekspertas; Kauno miesto architektūros ir urbanistikos eks-pertų tarybos narys; Neringos sa-vivaldybės architektūrinės tarybos narys; Kuršių nerijos nacionalinio parko konsultacinės tarybos narys. V.Stauskas buvo ir Lietuvos bu-riuotojų sąjungos nariu.

MENINĖ VEIKLAPersonalinė akvarelių, grafikos

ir foto darbų paroda (2003, Kau-no architektų namai); Personalinės akvarelių, grafikos ir foto darbų parodos „Romantika“ ir „Roman-tika 2“ (2008 ir 2009, Kauno Ar-chitektų namai ir VDU Meno ga-lerija „101“).

(Parengta pagal PILOTAS.LT archyvinę medžiagą ir Vlado Staus-ko 2010.04.28. rankraštį. Nuotrau-kos Manto Pilkausko.)

Nukelta į 4 psl.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 88 2014 m. lapkritis4

žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Dr. Prof. Maria Ignatieva iš Uppsala universiteto Švedijoje pristatė prane-šimą kaip politinė sistema ar religija gali daryti įtaką kraštovaizdžio archi-tektūrai. Dėl Sovietų sąjungos žlugi-mo vidurinioji klasė išnyko, o žalieji plotai centruose buvo užstatyti nau-jųjų rusų namais – dvarais. Viskas, kas buvo pastatyta ir sukurta Sovietų sąjungos laikais, tapo senamadiška. Auganti ortodoksų bendrija taip pat turėjo įtakos viešųjų erdvių atsiradi-mui Rusijoje (aikštės šalia cerkvių). Lektorė tai iliustravo pavyzdžiais iš įvairių Rusijos miestų.

Norvegijos geroji patirtisVisuomenės dalyvavimas plana-

vimo procesuose buvo pristatytas Norvegijos urbanistikos ir regioni-nių tyrimų instituto (NIBR) tyrėjos Dr. Gro Sandkjær Hansen. Demo-kratijos dvasia Norvegijoje yra gana stipri. Tai užtikrinama dviem būdais: per išrinktus politikus ir per tiesio-ginę demokratiją, kai dalyvaujama sprendimų procesuose. Taigi, kodėl visuomenės dalyvavimas priimant kraštovaizdinius sprendimus yra la-bai svarbus? Tai užtikrina geresnius sprendimus (niekam nežinomi as-pektai, kuruos galime išgirsti tik iš vietinių gyventojų), atsiranda dides-nis pasitikėjimas, žmonės jaučiasi prisidėję prie savo aplinkos gerinimo. Svarbiausi žingsniai keliui į demokra-tiją: informavimas, konsultavimas, di-alogas, piliečių iniciatyvos ir bendras valdymas. Norvegijoje informavimas ir konsultavimas yra privalomas, dia-logas rekomenduojamas, o likusi da-lis yra planuotojų atsakomybė. Kaip pavyzdys buvo pateiktas Ekeberg parkas. Tai yra viešasis parkas Osle, kuriam atkurti savivaldybė gavo 350 mln Norvegijos kronų iš privačių fondų. Kaip užtikrinti lygias politines teises tarp tūkstančių parko lankyto-jų, milijonų privačių lėšų ir privačiai

finansuojamo savivaldybės planavi-mo proceso? Privalumai ir trūkumai buvo analizuojami pristatyme, tačiau šis parkas ir šis procesas susilaukė di-džiulės sėkmės.

CPD-LA tarptautinėje arenojeCPD-LA komanda kaip demo-

kratijos ir bendradarbiavimo pavyzdį Baltijos regione pristatė profesinio ugdymo projektą, kurio tikslas yra periimti patirtį iš Vokietijos ir pritai-kyti ją Lietuvoje ir Latvijoje, remian-tis geraisiais pavyzdžiais ir keičiantis patirtimi. Kraštovaizdžio architektų sąjunga Vokietijoje švenčia 100 metų jubiliejų, o Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga kitais metais skai-čiuos tik 20-metį. Tai rodo, kad turi-me daug erdvės plėtrai ir tobulėjimui. Prof. Dr. Gintaras Stauskis pasidali-no projekto partnerių atliktos porei-kių analizės rezultatais bei išskyrė 10 labiausiai kraštovaizdžio architektus dominančių temų. Teisiniai aspektai, viešosios erdvės, krantinės, tai yra tie kraštovaizdžio elementai, į kurių pla-navimo procesą turime labiau įtraukti visuomenę. Interaktyvūs ir praktiniai mokymo metodai, kaip, pavyzdžiui, tiriamosios išvykos, poreikių anali-zė, kūrybinės dirbtuvės, dominuoja CPD-LA mokymo programoje, ku-rie leis pristatyti šias temas geriau-siais būdais. Pranešėjas paantrino anksčiau kalbėjusiems, kad visuome-nės dalyvavimas planuojant žaliąsias erdves yra didelė problema visose šalyse, neišskiriant ir Baltijos regio-no. 2015 metais pradedant CPD-LA mokymo programą, prasidės naujas kraštovaizdžio architektų profesinio augimo etapas Lietuvoje ir Latvijoje, kuris įtrauks specialistus į nuolatinį tobulėjimą. To pasekojes pecialistai taps labiau kompetetingi, o visuome-nė gaus labiau kvalifikuotą pagalbą šioje srityje.

Konferenciją savo pranešimu už-baigė Norvegijos architektūros biu-ras Snøhetta. Jų sėkmingi projektai buvo įgyvendinti Egipte, Saudo Ara-

bijoje ir Norvegijoje, nors iš šalies neatrodo, kad juose didelis dėmesys buvo skiriams visuomenės nuomo-nei. Prof. Jenny B. Osuldsen pristatė vieną pirmųjų projektų – Aleksandri-jos biblioteką Egipte, kuri ne tik pa-didino tarptautinį bendradarbiavimą, bet ir pakeitė žmonių mąstyseną. Per arabų pavasarį žmonės susikibo ran-komis ir apjuosė bibliotekos pastatą, norėdami apginti nuo galimų smurto proveržių. Ši bendrovė taip pat su-projektavo garsiąją Oslo operą, prieš kurią visuomenė buvo nusiteikusi dėl milžiniškų projekto išlaidų ir nedide-lio operos populiarumo Norvegijoje. Buvo nuspręsta pažvelgti kitaip, ir operos stogas paverstas didžiule vie-šąja erdve, kuri ėmė vis labiau traukti žmones užeiti į vidų ir atrasti operos meną. Tęstinis projektas Saudo Ara-bijoje taip pat tikimasi atneš pokyčių, nes tai pirmoji viešoji erdvė, kuria žmonės turės išmokti naudotis.

Baigiamąjį žodį tarė IFLA Euro-pe prizidentė Anna Luengo ir kvietė būti labiau atsakingais, rengiant pro-jektus bendrauti ir bendradarbiauti su visuomene. Galų gale, XXI am-žius ir yra demokratija, kurią turime švęsti kiekvieną dieną.

ISSN 2335-772XLietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungaKalvarijų g. 1, 09310 Vilnius. Tiražas 200 egz.El. pašas: info@lkas.lt www.lkas.lt

Redaktorius Regimantas PilkauskasMaketavo Kristina EičinienėĮ anglų kalbą vertė Mantas Pilkauskas

LALA NEWS No. 88 November, 2014

The first LALA President Prof. Habil. Dr. Vladas Stauskas (1932-2014) died. About profesors life and funeral is writen in this pub-lication.

The 35 National Associations of the European Region of the Inter-national Federation of Landscape Architects - IFLA EUROPE, have granted the Silver Jubilee ‘Land-scape and Democracy Award’ to the Council of Europe at their General Assembly held in Oslo, Norway, on 19 October 2014. The event took place at Norvegian Uni-versity of Life Sciences (NMBU) near Oslo.

...Osle, Norvegijoje