LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY

Žydrūnas Totilas

THE EFFECTS OF ACTIVE INGREDIENTS OF THE PLANT MACLEAYA CORDATA,

MANANOOLIGOSACCHARIDES AND PEDIOCOCCUS ACIDILACTICI MA 18/5 ADDITIVES ON BROILER

CHICKENS’ PRODUCTIVITY, DIGESTIVE PROCESSES AND PRODUCTION QUALITY

Summary of the Doctoral Dissertation Agricultural Sciences, Zootechny (03 A)

Kaunas, 2012

Dissertation has been prepared at the Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences Laboratory of Poultry nutrition and product quality and SC Vilniaus paukštynas during the period of 2008–2012.

Scientific supervisor – Prof. Habil. Dr. Romas GRUŽAUSKAS

(Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy, Agricultural Sciences, Zootechny – 03 A).

Council of Zootechny Science: Chairman – Prof. Dr. Vida JUOZAITIENö (Lithuanian University of

Health Sciences Veterinary Academy, Agricultural Sciences, Zootechny – 03 A).

Members: Doc. Dr. Sigita KERZIENö (Lithuanian University of Health Sciences,

Veterinary Academy, Agricultural Sciences, Zootechny – 03 A);

Prof. Dr. Ilona Teodora MICEIKIENö (Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Agricultural Sciences, Zootechny – 03 A);

Prof. Dr. Algimantas PAULAUSKAS (Vytautas Magnus University, Biomedical Sciences, Biology – 01 B);

Prof. Habil. Dr. Aniolas SRUOGA (Vytautas Magnus University, Biomedical Sciences, Biology – 01 B).

Opponents: Prof. Habil. Dr. Ramutis KLIMAS (Šiauliai University, Agricultural

Sciences, Zootechny – 03 A);

Dr. Virginijus UCHOCKIS (Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Institute of Animal Sciences, Agricultural Sciences, Zootechny – 03 A).

The public defence of the Dissertation will take place at the Zootechny

Science Council at Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy of Dr. S. Jankauskas auditorium 1 p. m. on 9th of November 2012.

Address: Tilž÷s str. 18, LT-47181, Kaunas, Lithuania. The summary of the Doctoral Dissertation was sent out on 9th of October

2012 following the approved list of addresses. Dissertation and summary are available in the libraries of Veterinary

Academy and Institute of Animal Science.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Žydrūnas Totilas

AUGALO MACLEAYA CORDATA VEIKLIŲJŲ MEDŽIAGŲ, MANANOOLIGOSACHARIDŲ IR PEDIOCOCCUS ACIDILACTICI MA 18/5 PRIEDŲ

ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI, VIRŠKINIMO PROCESAMS IR

PRODUKCIJOS KOKYBEI

Disertacinio darbo santrauka Žem÷s ūkio mokslai, zootechnika (03 A)

Kaunas, 2012

Disertacija rengta 2008–2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie Gyvulininkyst÷s katedros, AB Vilniaus paukštynas.

Mokslinio darbo vadovas – prof. habil. dr. Romas GRUŽAUSKAS

(Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, žem÷s ūkio mokslai, zootechnika – 03 A).

Zootechnikos mokslo krypties taryba: Pirminink÷ – prof. dr. Vida JUOZAITIENö (Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto Veterinarijos akademija, žem÷s ūkio mokslai, zootechnika – 03 A).

Nariai: doc. dr. Sigita KERZIENö (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Veterinarijos akademija, žem÷s ūkio mokslai, zootechnika – 03 A);

prof. dr. Ilona Teodora MICEIKIENö (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, biomedicinos mokslai, zootechnika – 03 A);

prof. dr. Algimantas PAULAUSKAS (Vytauto Didžiojo Universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01 B);

prof. habil. dr. Aniolas SRUOGA (Vytauto Didžiojo Universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01 B).

Oponentai: prof. habil. dr. Ramutis KLIMAS (Šiaulių universitetas, žem÷s ūkio

mokslai, zootechnika – 03 A);

dr. Virginijus UCHOCKIS (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institutas, žem÷s ūkio mokslai, zootechnika – 03 A).

Disertacija bus ginama viešame Zootechnikos mokslo krypties tarybos

pos÷dyje 2012 m. lapkričio 9 d. 13 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. S. Jankausko auditorijoje.

Adresas: Tilž÷s g. 18, LT-47181, Kaunas, Lietuva Disertacijos santrauka išsiųsta 2012 m. spalio 9 d. pagal patvirtintą

adresų sąrašą. Disertaciją galima peržiūr÷ti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Veterinarijos akademijos ir Gyvulininkyst÷s Instituto bibliotekose.

5

ABSTRACT Recently enzyme preparations, organic acids, probiotics, prebiotics,

synbiotics, fatty acids of the third class, nucleotides, bacteriocins and phytobiotics are included in feeds for birds. The usage of such preparations is a rational, safe and effective way to improve wellness of a bird and not to cause any contraindications. However, synergycal effect of the mentioned on productivity and digestive processes of birds was not thoroughly explored. The performance of chickens’ growth, physiological processes of a body as well as other diseases are closely related to the functioning of the digestive tract. It is important that “useful” bacteria would attach in a bird’s intestine (Bobinien÷, 2009).

A well-balanced ration has significant effect on birds’ growth performance and productivity. Health condition of birds is not less important factor. In order to maintain a good health condition and induce growth, natural and biologically active substances such as various grasses and seasonings, essential oils as well as vegetable extracts are used in poultry (Nott, 2002). Such substances activate digestive processes in a bird’s body, boosts immune system, besides, feature with bactericidical and disinfecting properties, moreover, stabilise the intestinal micro flora. These are very important for maintenance of a general bird’s wellness.

Currently more researches are carried out on usage of various additives and their compounds in feeds for birds. In order to obtain an optimal effect of productivity, data on how various additives of feeds have effect on metabolism of a bird’s body as well as the amounts necessary for the specific age of group is very important. It is compulsory to consider the additives for feeds to be active physiologically and their residues would not accumulate in food products, would not cause antibiotics resistance and other negative effects to human’s health.

It is presumed to improve palatability properties of feeds by using phytogenic additives for feeds, moreover, to induce secretion and activity of enzymes of the digestive tract, to optimise resorption of nutrients common for feeds, to activate motoric functions of a stomach and intestine, stabilise the intestinal micro flora, to block composition of toxic products during the process of metabolism, to stimulate immune system of animals and birds, to reduce processes of tissue inflammation, nerves and stress common for animals as well as birds (Gollnisch et al., 2001; Jugl-Chizzola et al., 2003).

Phytogenic feed additives are quite significant while improving wellness and productivity of animals and birds, however, their effect on birds’ nutrition is not thoroughly analysed. The provided literature only slightly covers synergycal mechanisms in bird’s nutrition while using phytobiotic, prebiotic and probiotic preparations.

6

The objective of the study is to analyse the effect of phytobiotic preparation Sangrovit® and its

compounds with prebiotic mananooligosaccharides (Agrimos) and probiotic Pediococcus acidilactici MA 18/5 (Bactocell) on productivity, digestive processes as well as meat quality of broiler chickens.

The tasks of the study: 1. To analyse the effect of 15 mg Sangrovit® additive/kg feed and 30

mg Sangrovit® additive/kg feed on the productivity, digestive processes, physiological condition and meat quality of broiler chickens.

2. To analyse the effect of Sangrovit® additive and its compound with mananooligosaccharides on the productivity, digestive processes as well as physiological condition of broiler chickens.

3. To analyse the effect of Sangrovit® additive and its compound with the probiotic Bactocell on the productivity, digestive processes, physiological condition as well as meat quality of boiler chickens.

Academic novelty of the work, scientific and practical value The effect of Macleaya cordata (Sangrovit® additive) and its

compounds (mananooligsaccharides and lactic acid bacteria Pediococcus acidilactici MA 18/5) on the digestive processes of birds (glucolytic enzymes’ such as alpha-glucosidase, beta-glucosidase, beta-glucuronidase activation in ileum, short-chain fatty acids – vinegar, propion, isobutyric, butyric, isovaleric and valeric) and poultry quality (concentration of fatty acids, sensory and textural properties) had been analysed in this study.

The synergetic effect of the plant Macleaya cordata (Sangrovit®) and its compounds with mananooligosaccharides and lactic acid bacteria Pediococcus acidilactici MA 18/5 on the productivity and mortality of broiler chickens was identified by indicating the specific norms of preparations in combipound feeds as well as their periods of usage while growing chickens.

7

REFERENCES AND METHODS OF THE STUDY Location Researches had been carried out during the period of 2008–2011 in the

Laboratory of Poultry nutrition and product quality of the Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy and Vilniaus

paukštynas, SC. Layout of trials Each trial includes both – control and treatment - groups (each of 500

birds). Groups were divided into 10 sub-groups, 50 broilers in each (1000 broilers in total).

Layouts of the first and the second

trials

Trial with phytobiotic

15 mg Sangrovit®/kg compound feed

Trial with phytobiotic

30 mg Sangrovit®/kg compound feed

Control group (compound

feed)

Treatment group (compound feed

+ 15 mg

Sangrovit®/kg feed)

Treatment group (compound feed

+ 30 mg

Sangrovit®/kg feed)

Control group (compound

feed)

8

Layouts of the third and the fourth trial

30 mg Sangrovit®/kg feed and prebiotic

Agrimos

30 mg Sangrovit®/kg feed and probiotic

Bactocell

Control group (compound feed)

1st gr. (30 mg Sangrovit®/kg feed)

2nd gr. (2 g Agrimos/kg feed)

3rd gr. (30 mg Sangrovit®/kg feed + 2 g Agrimos/kg feed,

period 1-8 days)

4th gr. (30 mg Sangrovit®/kg feed + 2 g Agrimos/kg feed

within the entire period)

Control group (compound feed)

1st gr. (30 mg Sangrovit®/kg feed)

2nd gr. (30 mg Sangrovit®/kg feed +

Bactocell 3x106 KSV/kg feed)

3rd gr. (Bactocell 3x106 KSV/kg feed)

9

During the third trial 1000 items of broiler chickens were divided into 5 groups (200 items in each) and 4 sub-groups (50 items in each).

During the fourth trial 1000 items of broiler chickens were divided into 4 groups (250 items in each) and 5 sub-groups (50 items in each).

Zootechnical researches The following were measured during the moment of feeding: 1. A body weight of an individual chicken on its 1st, 8th, 21st and 35th

day of its life; 2. Feed intake of each sub-group periodically at the ages of 1-8, 9-21

and 22-35 days; 3. Feed conversion ratio for each sub-group at the ages of 1-8, 9-21 and

22-35 days; 4. Birds’ mortality within the entire research period. All the dead broiler

chickens had been dissected and the reasons of deaths identified.

Physiological analyses All the broiler chickens had been slaughtered at the end of the researches

following the rules for euthanasia of experimental animals (Close et al., 1997).

• The following parameters had been established in blood serum: based on methodology of Tietzs’ (1998), total amount of proteins, albumins and globulins α1, α2, β and γ.

• The pH of the content of duodenum (Duodenum), small intestine (Intestinum tenue), caeca (Caecum) and large intestine (Intestinum crassum) had been measured using the devise “InoLab pH 730”.

• The amount of dry substances of duodenum (Duodenum), small intestine (Intestinum tenue), caeca (Caecum) and large intestine (Intestinum crassum) content had been measured calculating the difference which was obtained after weighting a wet sample and a sample having dried 3 hours at 105 oC temperature (Naumann, Bassler, 1993).

• The amount of ammonia nitrogen in caecal content had been measured based on the method of Foss-Tecator ASN 3302.

• The activity of bacterial enzymes in chymus of a broiler chicken caeca had been identified following the emitted amount of p- or o- nitrophenol in nitrophenyl-glycosides and the method modified by Juskiewicz et al. (2002) and described by Z. Djouzi and C. Andneux (1997). The following substrata had been used (Sigma Chemical Co.,St. Louis, MO.): p-nitrophenyl-β-glucuronide for beta-glucuronidase; p-nitrophenyl-α-D-galactopyranoside for alpha-galactosidase; p-nitrophenyl-β-D-galactopyranoside for beta-galactosidase; p-nitrophenyl-α-D-

10

glucopyranoside for alpha-glucosidase and p-nitrophenyl- β -D-glucopyranoside for beta-glucosidase. The mixture of reaction consisted of 0.3 ml of substratum solution (5 mmol/l) and of 0.2 ml of guts’ chymus sample diluted 1:10 with 100 mmol/l of phosphate buffer (pH 7.0) and centrifuged for 15 min. The mixture had been incubated under the temperature of 37 ºC and having added 2.5 ml 0.25 mmol/l of cold sodium carbonate the amount of 400 nm of p-nitrophenol and 420 nm of o-nitrophenol of wave length had been measured using a spectophotometer. Enzymatic activation (of alpha- and beta-glucosidase, alpha- and beta-galactosidase as well as beta-glucuronidase) had been expressed in micromoles of a product, having composed within a minute (UI) per gram of a caeca digestive content sample.

• The concentration of the short-chain fatty acids had been measured using a gas chromotograph (Shimadzu GC – 2010 with a glass tube 2.5mm x 2.6mm, filled in with 10 % of SP -1200/ 1% HPO on 80/100 Chromosorb W AW, tube temperature 110ºC, detector’s FID temperature 108ºC, injector’s temperature 195ºC). The value of the short-chain fatty acids’ accumulation had been calculated as a concentration of the short-chain fatty acids in a digestive content (Zdunczyk et al., 2004).

• The digestive tract of a slaughtered broiler chicken had been removed between the Meckel’s diverticulum and 2 cm between a joint of an ileum and a blind gut. The content of the taken sample from the guts had been lyophilised and the amount of macroelements had been measured based on the method of atomic absorption spectrophometry. The digestion rates of nutrients had been calculated under the following formula:

100/

/1

32

32/ ×

×

×−=

feedchymus

chymusfeed

feedPCaPCaOCr

PCaOCrVK

Here: VKCa/P feed – Ca/P digestion ratio Meat quality analyses • Morphological composition of a carcass meat had been identified

under “Dissection of Poultry Carcasses, INRA” (2000). • After 0, 24, 48 and 72 hours since slaughter the devise “InoLab pH

730” had been used for analysis of pH of broiler chicken breast and thighs muscles.

• The amount of dry substances in breast and thighs muscles of a broiler chicken had been measured.

• Samples for measuring the composition of fatty acids had been

11

prepared following the methodology of J. Folch and the group of scientists (1957). The gas chromotograph “Shimadzu GC-2010” had been used in order to measure the amount (%) of fatty acids against a total amount of fatty acids in a meat of broiler chicken.

Instrumental evaluation of samples’ texture Meat samples had been analysed in this study. Their textural properties

had been evaluated using a universal texture analyser “Universal Testing Machine Instron 3343” (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). Samples for texture profile analysis (TPA) had been prepared so that their internal dimensions were 2.0×2.0×2.0 cm. Pressure force had been perpendicular to fibres of a muscle. Samples had been pressed up to 50 % (Zheng and Sun, http://www.ucd.ie), the pressure velocity – 1 mm/s and a working body – 1 kN. An average value of texture parameter had been estimated for each sample (average value out of 3-4 readings). The following parameters had been evaluated while carrying out the texture profile analysis:

• Rigidity is a mechanical feature of a texture defined by a force necessary in order to obtain a required deformation (50 %) N of a product. The devise records a peak of force within the first cycle of pressure;

• Coherence is a mechanical feature of a texture defined by a degree the substance may be deformed until its fragmentation;

• Resilience is a mechanical feature of a texture related to a velocity of regeneration after influence of deformation force and regeneration degree of a deformed substance after the deformation force is no longer acting;

• Adhesiveness is a mechanical feature of a texture defined by a force required for removal of a substance adhered to a base;

• Viscosity is a mechanical feature of a texture related to coherence of a soft product;

• Elasticity is a mechanical feature of a texture defined by coherence and a period required to “chew” a solid product until it is suitable to swallow.

Analyses of sensory properties of broiler chicken meat The sensory properties of broiler chickens had been analysed in the

Laboratory of Sensory Analysis of the Nutrition Institute in Kaunas University of Technology.

In order to evaluate the sensory properties, profile test of sensory properties had been applied. Its point is the following: a trained group of assessors analyse pre-selected products (samples) and choose terms (creates a dictionary) for characterization of sensory properties. Then scales for

12

evaluation of such properties’ intensity are created and discussed. The intensity of each property of all the products is marked in the individual scale. Following such data and applying methods of mathematical statistics a profile of sensory properties is created for each product. Such profile shows the intensity of each property. Based of this profile the products may be compared under individual properties and their intensity as well as a link between a sensory quality of products and individual properties, etc. may be defined.

Analysis of samples’ sensory properties

Sensory attribute Description Overall odour intensity Overall odour intensity Boiled chicken odour intensity

Odour, typical for chicken, boiled without spices

Non typical odour Non typical odour intensity Intensity of colour Intensity of colour, 1 - pale, 7 - bright

Tenderness This feature describes force, necessary to bite the meat

Chewiness The amount of biting and/or the time necessary to chew the bite

Juiciness Amount of the juice released from meat during chewing

Fibriness Rate of the fibers appreciable during chewing Mouthfeel Overall taste in mouth, tongue and teethes Boiled chicken taste intensity

Typical taste for chicken meat, boiled without spices

Non typical taste Intensity of non typical for chicken meat taste

Aftertaste The taste during the chewing in the mouth and taste which is 5 seconds after the chewing

The group consisted of six assessors, who were selected and trained

under LST ISO 8586-1. The evaluation had been carried out in the cabins of the Laboratory of Sensual Analysis of Institute installed following the requirements of LST ISO 8589.

The intensity of each property of the analysed products had been assessed under the divided digital scale of seven steps: 1 – a property is not sensed, 2 – expressed very slightly; 3 – expressed slightly; 4 – expressed on the average; 5 – expressed sufficiently; 6 – expressed strongly; 7 – expressed very strongly.

13

Instrumental evaluation of samples’ colour The colours of the samples had been identified in the colour spectrum of

the same contrast. The characteristics of colours had been measured using the spectrophotometer “GBC Cintra 202”. The parameters L*, a*, b* (lightness, redness and yellowness respectively under the CIELAB scale) had been measured using the light reflection mode. The standard light source C had been used for measurements, which radiation is close to an average daylight radiation. The colour characteristics of boiled and frozen meat samples, which were defrosted afterwards, had been analysed as well.

The samples’ feature to retain the bounded water had been analysed after evaluating their boiling and defrosting losses (Kouba, 2003). Boiling losses had been evaluated as changes of the samples’ mass prior boiling and after. In order to estimate defrosting losses, samples had been frozen in polythene bags at minus 18 oC and stored in such temperature for 48 hours, whereupon defrosted in a refrigerator at 6 oC.

Statistical data analysis The obtained results had been evaluated statistically using a software

package STATISTICA, version 6.0. While defining the effect of feed additives on the analysed parameters, the single factor dispersion analysis (ANOVA) had been used. The differences had been established using the Duncan’s test. The differences are considered as statistically significant, when P < 0.05.

The dispersion analysis had been carried out while evaluating results of sensual and textural properties of broiler chickens. In case the averages differed significantly statistically, the Duncan’s criterion of multiple comparisons had been applied. This criterion allowed defining the average of intensity of one or other property of specific products having statistically differed when significance level was 0.05.

Data analysis had been carried out using the statistical package “SPSS for Windows”, version 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

RESULTS AND DISCUSSION OF TESTS No significant effect on growth intensity and consumption of feed while

using 15 mg Sangrovit®/kg feed for feeding broiler chickens had been identified. Birds’ mortality in the treatment group was 1 % less if compared to the control group. The phytobiotic preparation, consisted of Eleutherococcus senticosus root extract, did not have any effect on broilers’ nutrition, i.e. in order to gain a production unit, the broilers' mass and the consumption of feed had not changed. A. A. El-Deek together with other

14

scientists (2002) used aniseed, fennel fruits, ginger parts or its additives for feeding broiler chickens. Broilers being fed with 0.05 % of aniseed additive grew most intensively. The mass of the analysed broiler chickens was 19.1 % higher in relation to the control group. Anise fruits and oil may be used while treating animals after dyspepsia in order to stimulate appetite and improve digestive processes (Reichling et al., 2005).

The mentioned phytogenic additives reduced the intensity of broiler chicken growth and feed consumption, except the cases, when the lemon grass had been used. I. Halle together with other scientists (2004) state that adding oregano herb and oil to the feed, the tendency of feed consumption reduction may be observed. According to C. Wald (2002) the mass of broilers may even increase and feed consumption decrease. I. Halle (2004) while carrying out tests with broiler chickens had analysed that oregano additives did not stimulate feed consumption and had no effect on the digestive processes.

15 mg Sangrovit®/kg feed had no any significant effect on pH dynamics and concentration of dry substances in individual parts of the broiler chicken digestive tract, except the caecal. The concentration of dry substances in the caecal was 3.32 % higher in comparison with control group (P > 0.05).

During the analysis of ammonia nitrogen accumulation the following had been measured: the ammonia nitrogen had accumulated 0.15 mg/g more in the ileum of the treatment group than in the control group (P > 0.05). Enzymical activation – alpha-glucosidase, alpha-galactosidase and beta-galactosidase – in ileum of treated broiler chicken had increased respectively 0.94 units/g; 2.18 units/g and 3.47 units/g (P > 0.05) and activity of beta-glucuronidase had decreased to 0.51 units/g (P > 0.05) if compared to the control group.

A total concentration of the short-chain fatty acids in the content of the caecal of broiler chickens was 15.52 µmol/g higher than in chickens of control group (P > 0.05).

No significant effect on meat maturity and amount of polyunsaturated fatty acids had been identified (P < 0.05) while feeding chickens with 15 mg Sangrovit®/kg feed.

When adding 30 mg Sangrovit®/kg feed for broiler chicken, the mass of broiler chickens of the treatment group had increased by 2 %, conversion of feeds had improved by 1 % and mortality of boilers had decreased by 1 % if compared to the control group (P > 0.05).

The efficiency of phytobiotic additives is determined by the origin of preparation, i.e. concentration of active ingredient. It depends on technology of medicinal plant preparation and cultivation conditions. In many cases, phytobiotic preparations may negatively affect palatability of feed. Because

15

of the mentioned reasons usage of the phytobiotic and probiotic preparations is rather complicated.

Phytogenic feed additives are substances of vegetable origin. Thus seasonings and their extracts are added into feeds in order to improve animals’ wellness, productivity and to reduce the amount of side products emitted into environment (Vieira et al., 2008). Such substances are analysed as growth stimulants and immune system boosters (Hylands, Poulev, 2003).

Phytogenic additives reduced growth intensity of the broiler chickens as well as feed consumption, except the cases, when the lemon grass had been used. I. Halle together with other researches (2004) declares that adding oregano herb and oil to the feed, the tendency of feed consumption reduction may be observed. However, C. Wald (2002) says the mass of broilers may even increase and feed consumption decrease. I. Halle together with the group of scientists (2004), while carrying out tests with broiler chickens, had determined that oregano additives did not stimulate feed consumption and had no effect on digestive processes.

A total concentration of the short-chain fatty acids, when using 30 mg Sangrovit®/kg feed, in the content of the caecal of broiler chickens was 1.6 µmol/g higher than in birds' of control group (P > 0.05).

30 mg Sangrovit®/kg feed had no effect on the bacterial activity in the caecal of the treated broiler chickens; furthermore, any statistical differences had been obtained.

Many herbs and seasonings as well as their oil forms feature with antibacterial properties. This effect emerges since plants include such substances as phenols, alcohols, cetones and aldehydes (Dorman, Deans, 2000; Friedmann et al., 2002). Furthermore, trials with animals revealed that essential oils inhibit the development of the intestinal pathogenic flora (Wald, 2002).

K. W. Lee together with other researches (2003) added 100 ppm of thymol and cinnamic aldehydes per one kilogram of feeds for broilers. A commercial phytobiotic product consisting of thymol, eugenol, curcum and piperina mixture, where active ingredient comprised approx. 30 % of all preparation weight, had been analysed as well. Samples of the intestine chymus had been taken on 21st and 40th living day and the enzymical activation had been measured. Any changes of ferments’ concentrations in the digestive tract had been identified using individual additives of thymol and cinnamic aldehyde. Amylase activation had increased in the chickens’ digestive tract while using such mixtures, although the same mixtures had no effect on digestibility of starch.

No significant effect on morphologic composition of the treated broiler chicken meat carcass and meat maturity while using 30 mg Sangrovit®/kg

16

feed had been observed, except the yield of abdominal fats: the yield increased by 0.29 % if compared to the control group (P > 0.05).

During the analysis of the composition of fatty acids in breast muscles of the treated broiler chickens it was measured that 30 mg of additive Sangrovit® per kilogram of feeds had increased the linolenic acid by 5.92 % and reduced alpha-linolenic acid by 0.58 % also had reduced oleinic acid by 2.80 % if compared to the control group (P > 0.05). No significant effect on the remaining fatty acids had been observed.

While analysing the effect of phytobiotic Sangrovit® and prebiotic Agrimos on productivity of broiler chickens it was determined that additives had increased growth intensity of broiler chickens by 4 % (P < 0.05) and in order to makeweight of 1 kg reduced feed consumption by 1 – 3% in relation to the control group (P > 0.05). Additives of phytobiotics and prebiotics in feed intended for broiler chickens had reduced mortality of broiler chickens by 1 - 2.5 % if compared to the control group (P > 0.05).

Additives of phytobiotic Sangrovit® and probiotic Agrimos had reduced pH concentration by 0.31 points only in duodenum and the concentration of dry substances had increased in duodenum and ileum by 0.71 – 3.18 % and 1.34 – 3.49 % respectively (P < 0.05).

K. W. Lee and other scientists (2004) had analysed the effect of various phytobiotic feed additives to productivity of broiler chickens under sub-optimal nutrition. 5 groups in total had been analysed: the first group had been fed with feed without additives; the second one with 1 % of carbonximethyl cellulose additive; the third – with additive of carbonximethyl cellulose and 100 mg of thymol; the forth – with additive of carbonximethyl cellulose and 100 mg of cinnamic aldehyde; the fifth – with carbonximethyl cellulose and 100 mg of commercial phytobiotic feed additive. The additive of carbonximethyl cellulose had reduced growth intensity of broiler chickens within first three weeks. Furthermore, the viscosity of chymus in chickens’ small intestine had increased and ileal digestibility of fats had been reduced by 2 %. Other three phytobiotic additives had no effect on viscosity of the intestinal chymus. However, the digestibility of fats had improved while using the additive of carbonximethyl cellulose and 100 mg of cinnamic aldehyde, carbonximethyl cellulose and 100 mg of commercial phytobiotic feed additive.

Having positive effect on the metabolic processes, prebiotics foster a faster growth and development of a body. Prebiotics may increase a general synergetic efficiency if they are fed together with feed prior slaughter, since they reduce development of pathogenic bacteria in poultry meat carcass (Callaway et al., 2002).

Additives of phytobiotic Sangrovit® and probiotic Agrimos had no

17

effect on meat maturity, but increased the concentration of dry substances in breast muscles by 0.97 – 1.48 % and in thighs muscles by 0.16 – 0.51 % if compared to the control group (P > 0.05).

The mass of broiler chickens which was influenced by the probiotic additive Bactocell had decreased by 2 % (P > 0.05) on the 35 day of life. The phytobiotic additive Sangrovit® had increased the mass of broiler chickens by 1 % (P > 0.05). Compounds of probiotic and phytobiotic preparations had reduced body weight of broiler chickens by 2 % (P > 0.05) if compared with the control group.

R. Gružauskas and other scientists (2006) declare that probiotics obtained out of bacteria Pediococcus acidilactici together with prebiotics fructooligosaccharides had increased productivity of broiler chickens. According to L. Z. Jin and other researches (1998) the productivity of broiler chickens had been increased by the cultures of Lactobacillus.

During the entire research period (1 – 35 days) the feed consumptions of the treated broiler chickens in order to makeweight of 1 kg had increased by 1 % in relation to the control group (P > 0.05) and effect on the mortality of broiler chickens was not identified.

The concentration of ammonia in the digestive content of the caecal of broiler chickens while using a phytobiotic was lower by 55.88 mg/100 g (P > 0.05) and using a probiotic – higher 3.55 mg/100 g (P > 0.05), but adding the compounds of these additives 50,46 mg/100 g (P > 0.05) lower than in the control group.

The digestibility of calcium had improved by 2.52 % (P > 0.05) while using the phytobiotic additive Sangrovit® and using the probiotic additive Bactocell by 2.73 % (P > 0.05). The chickens’ digestibility of calcium had been worse by 2.2 % in relation to the control group after adding compounds of the mentioned additives into feed.

The digestibility of phosphorus, if compared to the control group, had improved by 1.68 % (P > 0.05) after using the phytobiotic additive Sangrovit®, 4.61 % (P > 0.05) – the probiotic additive Bactocell and 0.29 % (P > 0.05) – compounds of the mentioned additives.

No significant effect of Sangrovit® and Bactocell on pH concentration neither in duodenum of broiler chickens, nor in small intestine and ileum had been observed while analysing pH concentration on the segments of the digestive tract. Only if compared to the control group, the pH concentration in a large intestine had reduced by 0.2 – 0.87 points.

Probiotics include such microorganisms as the Lactobacillus genus of lactic acid bacteria, Steptococcus and Bifidobacterium genera of bacteria, yeast and thread mushrooms (Parvez et al., 2006). L. acidophilus bacteria emit lactic acid, which reduces pH of the intestinal chyme, inhibits

18

attachment and growth of such pathogens as Salmonella spp. and Escherichia coli; furthermore, competes with pathogens due to space and nutrients in the intestine and positively affects a general wellness of the body, metabolises the residuals of lactose and facilitates its absorption (Pariyaporn et al., 2003).

The concentration of dry substances in the small intestine, duodenum and ileum of the treated broiler chickens had been identified changing irregularly; moreover, statistical reliable differences between the control and treatment groups had not been identified. Only the concentration of dry substances in large intestine was found to be higher by 0.92 - 2.39 %, however, such difference is not reliable statistically.

The total concentration of the short-chain fatty acids had increased by 6.96 µmol/g while using the priobiotic additive Bactocell and by 9.81 µmol/g while using additive compounds, but decreased by 11.27 µmol/g after using the phytobiotic additive Sangrovit® if compared to the control group.

In order to analyse the effect of probiotics on the growth of broiler chickens many researches had been carried out. L. Z. Jin together with the scientists (2000) had analysed that if feed intended for broiler chickens are to be supplemented by the probiotic cultures of Lactobacillus, the activity of beta glucuronidase in the intestine and excrements reduces as well as the activity of beta-glucosidase in the intestine. Ahn et al. (2002) has determined that L. acidophilus PF01 and CF07 inhibited development of stem cells K88 and K99 of the pathogens E. coli, S. enteritidis and S. typhimirium in the digestive tract of broiler chickens. G. Kralik together with other researches (2004) stated that supplementing feed with probiotics Enterococcus faecium M-74 the mass of a body increases and the amount of the pathogenic bacteria Enterobacteriaceae, E. coli, Staphylococcus aureus and Enterococcus faecalis in the digestive tract of broiler chickens reduces. S. H. Lee and other scientists (2007) found out that the bacterium Pediococcus acidilactici had increased the resistance of broiler chickens to negative and growth inhibiting factors. A. D. Wolfenden and other academics (2007) state that probiotics consisting of the bacteria of Lactobacillus genus and used together with organic acids reduce the amount of pathogens S. enteritidis in the digestive tract of broiler chickens more efficiently.

Blood globulins and albumins of broiler chickens had complied with physiological norm while using the phytobiotic additive Sangrovit® and the probiotic additive Bactocell. The additives had reduced the concentration (P < 0.001) of HDL-cholesterol, LDL-cholesterol and triglycerids in the blood of broiler chickens.

19

According to U. Yalcinkaya and the group of scientists (2008) mananooligosaccharides act only slightly, however, the body mass of broiler chickens increases and feed consumption as well as the amount of blood serum triglycerides decreases.

Additives of phytobiotic “Sangrovit®”, probiotic “Bactocell” and their compounds in feed have no effect on the odour of broiler chickens meat (breast and thighs), palatability and colour intensity. The texture of fresh samples became softer (P < 0.001) and less fibre (P < 0.01) if compared to the control group after adding phytobiotic into feed, however, this did not influence acceptance of the samples. The probiotic feed additive had no significant effect on any analysed sensory properties. These differences of texture properties had not remained while storing the samples, thus it may not be solely declared that a clear alteration tendency of the texture properties exist.

Phytobiotic, probiotic and their compound feed additives had no significant effect (P > 0.05) on the analysed sensory properties of fresh fillet samples. Having stored the samples 3 months under minus 24ºC, the additives provided the samples’ texture with softness (P < 0.01), reduced fibrousness (P < 0.01) and chewiness (P < 0.05) all together, thus had been more appropriate than the control samples. This tendency had been more obvious in the sample with probiotic feed additive. The analogous tendency had been determined in the samples with probiotic and vegetable oil compound in feed.

Phytobiotic substances have tendency to accumulate in products of animal origin, however, researches carried out in this field are not sufficient. B. Schmidt and the researches (2002) claimed by performing researches that feeding broiler chicken with garlic additives sensory properties of poultry had not changed.

The additive of phytobiotic provided the samples of fresh thighs with more succulence (P < 0.05) and reduced their crispness (P < 0.05). The compound of phytobiotic and probiotic in feed had reduced fibrousness of fresh thighs and increased its succulence. However, the mentioned changes had no significant effect on acceptability of the samples. Similar tendency had been identified while analysing the frozen samples stored 3 and 6 months.

Any significant effect of feed additives on the ability to bind water within boiling process (P > 0.05) and on losses of defrosting had been identified.

Having summarized the results of the study we have identified that 15 mg of the additive Sangrovit® per one kilogram feed had no effect on the productivity of broiler chickens. By increasing the dose of Sangrovit® up to

20

30 mg/kg feed, the body weight of the treated broiler chickens had increased marginally. This difference is statistically unreliable.

The additive Sangrovit® of the doses of 15 mg/kg fees and 30 mg/kg fees had reduced mortality of the chickens by 1 %. This may be related to the improvement of the immune system of broiler chickens due to the usage of additive.

Sangrovit® additives had no significant effect on the digestive tract of the broiler chickens and the concentration of dry substances. These additives only slightly increased concentration of the short-chain fatty acids in the content of the caecal of broiler chickens (P > 0.05).

The researches revealed that phytobiotic preparation together with the probiotic Bactocell and probiotic Agrimos had no effect on the productivity of broiler chickens; however, the mortality of broilers had been reduced.

Blood parameters globulins and albumins of broiler chickens had complied with physiological norm while using the phytobiotic additive Sangrovit® and the probiotic additive Bactocell. The additives had reduced the concentration (P < 0.001) of HDL-cholesterol, LDL-cholesterol and the concentration of triglycerids in the blood of broiler chickens.

The additives had no significant effect on morphologic composition of the analysed broiler chickens meat carcass, except the accumulation of abdominal fats. The analysed additives had stimulated accumulation of the polyunsaturated fatty acids in breast muscles.

Additives of phytobiotic Sangrovit®, probiotic Bactocell and their compounds in feed did not affect the odour of broiler chickens meat (breast and thighs), palatability and colour intensity.

CONCLUSIONS AND PROPOSALS 1. The following effect on broiler chickens had been identified while

analysing 15 mg Sangrovit®/kg feed: 1.1. The additive had no significant effect on the growth intensity of

broiler chickens and feed consumption. The mortality of broiler chicken was 1 % lower of the treated group than of the control group.

1.2. The additive had no significant effect on pH dynamics in the individual segments of the digestive tract. The concentration of dry substances in the caecal of the analysed broiler chickens was 3.32 % higher if compared to the control group (P > 0.05).

1.3. The bigger amount (0.15 mg/g) of ammonia nitrogen had accumulated in the caecal of the treated chickens than in the control group (P > 0.05). The enzymatic activation – alpha-glucosidase, alpha-galactosidase and bet—galactosidase – in the caecal of the analysed broiler

21

chickens had increased respectively 0.94 units/g; 2.18 units/g; 3.47 units/g (P > 0.05) and the activity of beta-glucuronidase reduced by 0.51 units/g (P > 0.05) if compared to the chickens’ in the control group.

1.4. The total concentration of the short-chain fatty acids in the content of the caecal of the analysed broiler chickens was 15.52 µmol/g higher than in the control group (P > 0.05).

1.5. Broiler chicken feeding with 15 mg Sangrovit®/kg feed had no significant effect on meat maturity and amount of the polyunsaturated fatty acids (P < 0.05).

2. The following had been identified after adding 30 mg Sangrovit®/kg feed:

2.1. The body mass of the treated broiler chickens had increased by 2 % and feed conversion by 1 %; furthermore, the mortality of broilers had been reduced by 1 % in relation to the control group (P > 0.05).

2.2. The total concentration of the short-chain fatty acids in the content of the caecal of the treated broiler chickens was 1.6 µmol/g higher than in the control group (P > 0.05) The additive had no effect on bacterial activation in the blind gut of the treated broiler chickens. Statistically reliable difference had not been identified.

2.3. No significant effect on morphologic composition of the analysed broiler chickens meat carcass and meat maturity had been identified, except the yield of abdominal fats increased by 0.29 % if compared to the control group (P > 0.05).

2.4. Within the analysis of composition of fatty acids in the breast muscles of broiler chickens it was identified that 30 mg Sangrovit®/kg feed increased the amount of linolenic acid by 5.92 % and reduced alpha-linolenic acid by 0.58 % and oleinic - by 2.8 % if compared to the control group. The significant effect on the remaining fatty acids had not been identified.

3. The following effects on broiler chickens had been identified while analysing phytobiotic Sangrovit® and prebiotic Agrimos:

3.1. The additives had increased the growth performance of broiler chickens up to 4 % (P < 0.05) and reduced feed consumption in order to makeweight of 1 kg by 1 – 3 %, if compared to the control group the mortality of broiler chickens had been reduced by 1 – 2.5% (P > 0.05).

3.2. The additives had reduced pH concentration by 0.31 points only in duodenum of chickens and the concentration of dry substances had increased in duodenum and ileum by 0.71 – 3.18 % and 1.34 – 3.49 % respectively (P < 0.05) if compared to the control group.

3.3. The additives had no effect on meat maturity, but increased the concentration of dry substances in breast muscles by 0.97 – 1.48 % and in

22

leg muscles by 0.16 – 0.51 % if compared to the control group (P > 0.05). 4. The following had been identified after adding the probiotic

additive Bactocell into combipound feed: 4.1. The additive had no significant effect on the body weight of broiler

chickens, feed conversion and mortality (P > 0.05). 4.2. The concentration of ammonia in the digestive content of the

caecal of broiler chickens while using a phytobiotic was lower by 55.88 mg/100 g (P > 0.05) and using a probiotic – higher by 3.55 mg/100 g (P > 0.05), but adding the compounds of these additives 50,46 mg/100 g (P > 0.05) lower than in the control group.

4.3. The digestibility of calcium had improved by 2.52 % (P > 0.05) while using the phytobiotic additive Sangrovit® and 2.73 % (P > 0.05) while using the probiotic additive Bactocell. The chickens’ digestibility of calcium was worse by 2.2 % if compared to the control group after adding compounds of the mentioned additives into feed. The digestibility of phosphorus, if compared to the control group, had improved by 1.68 % (P > 0.05) after using the phytobiotic additive Sangrovit® and 4.61 % (P > 0.05) after using the probiotic additive Bactocell, but only 0.29 % (P > 0.05) after using compounds of the mentioned additives.

4.4. No significant effect of Bactocell on pH concentration in the individual segments of the digestive tract had been observed. Only if compared to the control group, the pH concentration in the large intestine had reduced by 0.2 – 0.87 points. The total concentration of the short-chain fatty acids had increased by 6.96 µmol/g while using the priobiotic additive Bactocell and by 9.81 µmol/g while using the additive compounds, but decreased by 11.27 µmol/g after using the phytobiotic additive Sangrovit® if compared to the control group.

4.5. Blood globulins and albumins of broiler chickens had complied with physiological norm when using the phytobiotic additive Sangrovit® and the probiotic additive Bactocell. The additives had reduced the concentration of HDL-cholesterol, LDL-cholesterol and triglycerids in the blood of broiler chickens (P < 0.001).

4.6. Additives of phytobiotic Sangrovit®, probiotic Bactocell and their compounds in feeds had no effect on the odour of broiler chicken meat (fillet and femoral), palatability and colour intensiveness. The texture of fresh samples became softer (P < 0.001) and less fibre (P < 0.01) if compared to the reference group after adding phytobiotic into feeds, however, this did not influence acceptability of samples.

4.7. Phytobiotic, probiotic and their compound feed additives had no significant effect (P > 0.05) on the analysed sensual properties of fresh fillet samples. Having stored the samples 3 months under minus 24ºC, the

23

additives provided the samples’ texture with softness (P < 0.01), reduced fibrousness (P < 0.01) and chewiness (P < 0.05) all together, thus had been more acceptable than the control samples.

4.8. The additive of phytobiotic Sangrovit® provided the samples of fresh thighs with more succulence (P < 0.05) and reduced their crispness (P < 0.05). The compound of phytobiotic and probiotic in feeds had reduced fibrousness of fresh thighs and increased its succulence. However, the mentioned changes had no significant effect on acceptability of samples. Similar tendency had been identified while analysing frozen samples stored 3 and 6 months.

4.9. Any significant effect of feed additives on the ability to bind water within boiling process (P > 0.05) and on losses of defrosting had been identified.

The articles in the recorded publications of ISI Web of Science,

which include citation index Juskiewicz J., Gružauskas R., Zdunczyk Z., Semaškait÷ A., Jankowski

J., Totilas Ž., Jarul÷ V., Šašyt÷ V., Zdunczyk P., Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Švirmickas G. Effects of dietary addition Macleaya cordata alkaloid extract on growth performance, caecal indices and breast meat fatty acids profile in male broilers // Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. ISSN 0931-2439, 2010. P. 1 – 8. Citation rate – 1.106.

Jerzy Juskiewicz, Zenon Zdunczyk, Romas Gružauskas, Agila Daukšien÷, Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷, Žydrūnas Totilas. „Comparative effects of dietary phytobiotic (macleaya Cordata alkaloid extract) and probiotic (Pediococcus acidilactici MA 18/5 M) preparations as single supplements or in combination on fermentative processes in the broiler chickens caeca“. The article had been published in “Veterinarija ir zootechnika” November 10, 2011.

The articles in the reviewed international and foreign publications Gružauskas R., Totilas Ž., Zdunczyk Z., Juskiewicz J., Racevičiūt÷-

Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Jarul÷ V., Semaškait÷ A., Tchirner K. The effect of Macleyaya cordata preparation on digestive processes of broiler chickens. 10. Tagung Schweine- und Geflügelernährung. ISBN 13: 978-3-86829-075-2. Halle (Saale), 18-20 November 2008, P. 162–164.

Gružauskas R., Totilas Ž., Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Jarul÷ V., Semaškait÷ A., T÷velis V., Švirmickas G., Tchirner K. The effect of Sangrovit® on meat quality of broiler chickens // The 16th Annual Finnish & Baltic Poultry Conference. ISBN 978-952-92-4447-8. Helsinki, October the 3rd, 2008, P. 42–46.

24

Totilas Ž., Gružauskas R., Šašyt÷ V., Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Semaškait÷ A., Jarul÷ V., Zduńczyk Z., Juśkiewicz J., Tschirner K. The effect of phytobiotics preparation on productivity and digestive processes of broiler chickens // Tarptautin÷ mokslin÷ konferencija „Aktualios kiaulių ir paukščių mitybos problemos. Produkcijos kokyb÷“. Kaunas, 2008, P. 74 – 77.

The poster report Gružauskas R., Totilas Ž., Zdunczyk Z., Juskiewicz J., Racevičiūt÷-

Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Jarul÷ V., Semaškait÷ A., Tchirner K. The effect of Macleyaya cordata preparation on digestive processes of broiler chickens. 10. Tagung Schweine- und Geflügelernährung. ISBN 13: 978-3-86829-075-2. Halle (Saale), 18-20 November 2008.

Oral report The report about "The effect of the phytobiotic preparation

Sangrovit® on productivity and digestive processes of broiler chickens” had been announced at the International Scientific Research Conference “Relevant problems of pigs and birds nutrition. Quality of production”. Kaunas, 2009.

CURRICULUM VITAE

Žydrūnas Totilas was born on February 4, 1972 in Jurbarkas region. In 1990 had graduated Raudon÷s Secondary School in Jurbarkas region. In 1995 had graduated the Faculty of veterinary at Lithuanian Veterinary

Academy and acquired the speciality of Veterinary Doctor. 1995–1997 worked in SC Kauno grūdai, in technician’s position. Since 1998 and the present holds the position of Senior Veterinary

Doctor in SC Kauno grūdai. Since 2008 is a gradually student of the Faculty of Animal Husbandry

technology in the Lithuanian Veterinary Academy. Žydrūnas Totilas had completed various refresher courses and

improvement courses in Lithuania and abroad.

25

REZIUMö Pastaruoju metu į paukščių lesalus dedami fermentiniai preparatai,

organin÷s rūgštys, probiotikai, prebiotikai, simbiotikai, trečios eil÷s riebalų rūgštys, nukleotidai, bakteriocinai bei fitobiotin÷s medžiagos. Šių preparatų naudojimas – tai racionalus, saugus ir efektyvus būdas gerinti sveikatingumą ir nesukelti jokių kontraindikacijų. Sinergetinis šių lesalų priedų poveikis paukščių produktyvumui bei virškinimo procesams n÷ra iki galo ištirtas. Viščiukų broilerių augimo tempai, organizmo fiziologiniai procesai bei daugelis ligų yra glaudžiai susiję su virškinimo trakto funkcionavimu. Svarbu, kad augančio paukščio žarnyne įsitvirtintų „naudingosios“ bakterijos (Bobinien÷, 2009).

Gerai subalansuotas racionas turi didel÷s įtakos paukščių augimui ir produktyvumui. Ne mažiau svarbus veiksnys yra paukščių sveikatos būkl÷. Gerai sveikatos būklei palaikyti ir kartu augimui skatinti paukštininkyst÷je naudojamos natūralios biologiškai aktyvios medžiagos – įvairios žol÷s ir prieskoniai, eteriniai aliejai bei augaliniai ekstraktai (Nott, 2002). Jos aktyvina virškinimo procesus paukščių organizme, stiprina imuninę sistemą, turi baktericidinių ir dezinfekuojamųjų savybių, stabilizuoja žarnyno mikroflorą. Tas svarbu bendram paukščio sveikatingumui palaikyti.

Šiuo metu intensyv÷ja tyrimai apie įvairių lesalų priedų ir jų derinių panaudojimą paukščių lesaluose. Duomenys apie tai, kaip veikia įvairūs lesalų priedai paukščio organizmo medžiagų apykaitą, kokios doz÷s reikalingos įvairaus amžiaus paukščių lesaluose, norint pasiekti optimalių produktyvumo rezultatų, yra labai svarbūs. Būtina atsižvelgti į tai, kad lesalų priedai būtų fiziologiškai aktyvūs, jų likučiai nesikauptų maisto produktuose, nesukeltų atsparumo antibiotikams ir nedarytų kitos neigiamos įtakos žmonių sveikatai.

Naudojant fitogeninius pašarų priedus tikimasi pagerinti pašaro skonines savybes, skatinti virškinimo trakto fermentų sekreciją ir aktyvumą, optimizuoti pašaro maistinių medžiagų rezorbciją, aktyvinti skrandžio ir žarnyno motoriką, stabilizuoti žarnyno mikroflorą, stabdyti toksinių produktų susidarymą medžiagų apykaitos procesų metu, stimuliuoti gyvūnų ir paukščių imuninę sistemą, mažinti audinių uždegiminius procesus, gyvulių ir paukščių nervingumą bei stresą (Gollnisch et al., 2001; Jugl-Chizzola et al., 2003).

Fitogeniniai pašarų priedai yra gana svarbūs gerinant gyvulių ir paukščių sveikatingumą bei produktyvumą, tačiau jų poveikis paukščių mityboje n÷ra galutinai ištirtas. Literatūroje per mažai duomenų apie sinergetinius veikimo mechanizmus paukščių mityboje naudojant fitobiotinius, prebiotinius ir probiotinius preparatus.

26

Darbo tikslas – išanalizuoti fitobiotinio preparato „Sangrovit®“ ir jo derinių su prebiotiku mananooligosacharidais („Agrimos“) ir probiotiku Pediococcus acidilactici MA 18/5 („Bactocell“) įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams bei m÷sos kokybei.

Darbo uždaviniai: 1. Ištirti „Sangrovit®“ priedo 15 mg/kg lesalų ir 30 mg/kg lesalų įtaką

viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams, fiziologinei būklei ir m÷sos kokybei.

2. Ištirti „Sangrovit®‘ priedo ir jo derinio su mananooligosacharidais įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams, fiziologinei būklei.

3. Ištirti „Sangrovit®“ priedo ir jo derinio su probiotiku „Bactocell“ įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams, fiziologinei būklei bei m÷sos kokybei.

Mokslinis darbo naujumas bei praktin÷ vert÷ Ištirta Macleaya cordata („Sangrovit®“ priedo) bei jo derinių

(mananooligosacharidų ir pieno rūgšties bakterijų kamieno Pediococcus acidilactici MA 18/5) įtaka paukščių virškinimo procesams (gliukolitinių fermentų alfa gliukozidaz÷s, beta gliukozidaz÷s, alfa galaktozidaz÷s, beta galaktozidaz÷s, beta gliukuronidaz÷s aktyvumui klubin÷je žarnoje, trumpųjų grandinių riebalų rūgštims – acto, propiono, izosviesto, sviesto, izovalerijono, valerijono) ir paukštienos kokybei (riebalų rūgščių koncentracijai, juslin÷ms ir tekstūrin÷ms savyb÷ms).

Nustatytas sinergetinis augalo Macleaya cordata („Sangrovit®‘) ir jo derinių su mananooligosacharidų ir pieno rūgšties bakterijų kamieno Pediococcus acidilactici MA 18/5 poveikis viščiukų broilerių produktyvumui bei gaištamumui, nurodant konkrečias preparatų normas kombinuotuosiuose lesaluose bei jų naudojimo trukmę auginant viščiukus.

TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI Tyrimų vieta Tyrimai atlikti 2008–2011 m. LSMU VA Paukščių lesalų ir

paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje bei AB Vilniaus paukštynas. BANDYMŲ SCHEMOS Kiekvieno bandymo metu kontrolin÷je ir tiriamųjų grup÷je buvo po 500

paukščių. Jie suskirstyti į 10 pogrupių, po 50 broilerių kiekvienoje (iš viso 1000 viščiukų broilerių).

27

Pirmojo ir antrojo

bandymų schemos

Bandymas su fitobiotiku

Sangrovit® 15 mg/kg lesalų

Bandymas su fitobiotiku

Sangrovit® 30 mg/kg lesalų

Kontrolin÷ grup÷

kombinuotasis lesalas)

Tiriamoji grup÷ (kombinuotasis

lesalas + Sangrovit®

15 mg/kg lesalų)

Tiriamoji grup÷ (kombinuotasis

lesalas + Sangrovit®

30 mg/kg lesalų)

Kontrolin÷ grup÷

(kombinuotasis lesalas)

28

Trečiojo bandymo metu 1000 viščiukų broilerių suskirstyti į 5 grupes

(kiekvienoje po 200), 4 pogrupius (po 50 kiekviename). Ketvirtojo bandymo metu 1000 viščiukų broilerių suskirstyti į 4 grupe

(kiekvienoje po 250) 5 pogrupius (po 50 kiekviename).

Trečiojo ir ketvirtojo bandymų schemos

Sangrovit® 30 mg/kg lesalų ir prebiotiku Agrimos

Sangrovit® 30 mg/kg lesalų ir probiotiku Bactocell

Kontrolin÷ grup÷ (kombinuotasis lesalas)

I gr. (30 mg/kg Sangrovit® lesale)

II gr. (2 g/kg prebiotiko Agrimos lesale)

III gr. (30 mg/kg Sangrovit® lesale + 2 g/kg prebiotiko

Agrimos lesale 1-8 d. periodas)

IV gr. (30 mg/kg Sangrovit® lesale + 2 g/kg prebiotiko

Agrimos lesale per visą periodą)

Kontrolin÷ grup÷ (kombinuotasis lesalas)

I gr. (30 mg/kg Sangrovit® lesale)

II gr. (30 mg/kg Sangrovit® lesale + Bactocell

3x106 KSV/kg lesalų)

III gr. (Bactocell 3x106 KSV/kg lesalų)

29

Zootechniniai tyrimai Lesinimo metu buvo nustatomas: 1. Individualaus viščiuko kūno mas÷s svoris 1, 8, 21 ir 35 amžiaus dieną; 2. Kiekvieno pogrupio lesalų sąnaudos per 1–8, 9–21 ir 22–35 amžiaus

dienas; 3. Kiekvieno pogrupio lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti 1–8, 9–21 ir

22–35 amžiaus dienas; 4. Paukščių gaištamumas per visą bandymo laiką. Visi kritę viščiukai

broileriai buvo skrodžiami ir nustatomos jų kritimo priežastys. Fiziologiniai tyrimai Bandymų pabaigoje viščiukai broileriai buvo paskersti laikantis

eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijų (Close et al., 1997). • Kraujo serume nustatyti šie rodikliai: bendro baltymo, albumino,

globulinų α1, α2, β, γ kiekis pagal Tietzs (1998) metodiką. • Dvylikapiršt÷s žarnos (duodenum), plonosios žarnos (intestinum

tenue), aklosios žarnos (caecum) bei storosios žarnos (intestinum crassum) turinio pH nustatytas prietaisu „ InoLab pH730”.

• Dvylikapiršt÷s žarnos (duodenum), plonosios žarnos (intestinum tenue), aklosios žarnos (caecum) ir storosios žarnos (intestinum crassum) turinio sausųjų medžiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasv÷rus šlapią m÷ginį ir m÷ginį, 3 val. džiovintą 105ºC temperatūroje (Naumann, Bassler, 1993).

• Aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis nustatytas Foss-Tecator ASN 3302 metodu

• Viščiukų broilerių aklosios žarnos chimuso bakterinių fermentų aktyvumas nustatytas pagal p- arba o- nitrofenolio išsiskyrimo kiekį nitrofenilgliukoziduose ir pagal Juskiewicz ir kt. (2002) modifikuotą, o Z. Djouzi ir C. Andneux (1997) apibūdintą metodą. Naudoti šie substratai (Sigma Chemical Co.,St. Louis, MO.): beta gliukuronidazei – p-nitrofenil-β-gliukuronidas; alfa galaktozuidazei – p-nitrofenil-α-D-galaktopiranozidas; beta galaktozidazei p-nitrofenil-β-D-galaktopiranozidas; alfa gliukozidazei – p-nitrofenil-α-D-gliukopiranozidas ir beta gliukozidazei –p-nitrofenil- β -D-gliukopiranozidas. Reakcijos mišinį sudar÷ 0,3 ml substrato tirpalas (5 mmol/l) ir 0,2 ml žarnų chimuso m÷ginio, atskiesto santykiu 1:10 su 100 mmol/l fosfato buferiu (pH 7,0), cenrifuguotu 15 min. Mišinys buvo inkubuotas 37 ºC temperatūroje ir, prid÷jus 2,5 ml 0,25 mmol/l šalto natrio karbonato, spektofotometru išmatuotas p-nitrofenolio kiekis 400 nm bei o-nitrofenolio kiekis – 420 nm bangos ilgiu. Fermentinis aktyvumas (alfa ir beta gliukozidaz÷s, alfa ir beta galaktozidaz÷s ir beta gliukuronidaz÷s) išreikštas mikromoliais produkto, susidariusio per minutę (IU) gramui

30

aklosios žarnos virškinamojo turinio m÷ginio. • Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija nustatyta dujų

chromotografu (Shimadzu GC – 2010 su stikliniu 2,5mm x 2,6mm vamzdeliu, užpildytu 10 proc. SP -1200/ 1% HPO ant 80/100 Chromosorb W AW, vamzdelio temperatūra 110ºC, detektoriaus FID temperatūra 108ºC, injektoriaus temperatūra 195ºC). Aklosios žarnos trumpųjų grandinių riebalų rūgščių telkinio dydis skaičiuotas kaip trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija virškinamajame turinyje (Zdunczyk et al., 2004).

• Paskersto viščiuko broilerio virškinimo traktas pašalintas tarp Mekelio divertikulo ir 2 cm tarp klubin÷s žarnos bei aklosios žarnos jungties, paimtas žarnų turinys liofilizuotas ir atomo absorbcijos spektrofotometrijos metodu nustatytas makroelementų kiekis. Maisto medžiagų virškinimo koeficientai apskaičiuoti pagal formulę:

100/

/1

32

32/ ×

×

×−=

lesalechimuse

chimuselesalelesalePCa

PCaOCr

PCaOCrVK

kur: VKCa/P lesale – Ca/P virškinimo koeficientas M÷sos kokyb÷s tyrimai • Skerdenos morfologin÷ sud÷tis nustatyta pagal „Dissection of Poultry

Carcasses, INRA“ (2000). • Pra÷jus 0, 24, 48 ir 72 val. po skerdimo, prietaisu „InoLab pH730”

ištirtas viščiukų broilerių krūtin÷lių ir blauzdelių raumenų pH. • Apskaičiuotas viščiukų broilerių krūtin÷lių ir blauzdelių raumenų

sausųjų medžiagų kiekis. • Riebalų rūgščių sud÷čiai nustatyti m÷giniai paruošti pagal J. Folch ir

grup÷s mokslininkų (1957) metodiką. Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo bendro riebalų rūgščių kiekio viščiukų broilerių m÷soje nustatytas dujų chromatografu ‚Shimadzu GC – 2010“.

M÷ginių tekstūros instrumentinis vertinimas Tirti virtos m÷sos m÷giniai. Jų tekstūros savyb÷s vertintos universaliu

tekstūros analizatoriumi „Universal Testing Machine Instron 3343“ (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). M÷giniai tekstūros profilio analizei (TPA) paruošti taip, kad jų vidutiniai matmenys buvo 2,0×2,0×2,0 cm. Spaudimo j÷ga buvo statmena raumens skaiduloms. M÷giniai spausti iki 50 proc. (Zheng and Sun, http://www.ucd.ie), suspaudimo greitis – 1 mm/s, darbinis kūnas –1 kN. Kiekvienam m÷giniui nustatyta vidutin÷ tekstūros parametro reikšm÷ (vidutin÷ reikšm÷ iš 3–4 matmenų). Atliekant tekstūros

31

profilio analizę, vertintos šios savyb÷s: kietumas – mechanin÷ tekstūros savyb÷, nusakoma j÷ga, reikalinga

pasiekti reikiamą produkto deformaciją (50 proc.) N. Prietaisas fiksuoja j÷gos piką pirmo spaudimo ciklo metu;

rišlumas – mechanin÷ tekstūros savyb÷, nusakoma laipsniu, iki kurio medžiaga gali būti deformuojama iki jai suyrant;

tamprumas – mechanin÷ tekstūros savyb÷, susijusi su atsistatymo greičiu, paveikus deformuojančiai j÷gai ir deformuotos medžiagos atsistatymo laipsniu, kai nustoja veikti deformuojanti j÷ga;

adheziškumas – mechanin÷ tekstūros savyb÷, nusakoma j÷ga, reikalinga medžiagai, prilipusiai prie pagrindo, pašalinti;

tąsumas – mechanin÷ tekstūros savyb÷, susijusi su minkšto produkto rišlumu;

elastingumas – mechanin÷ tekstūros savyb÷, nusakoma rišlumu ir laiko trukme, reikalinga kietą produktą „sukramtyti“ iki tinkamo nuryti.

Viščiukų broilerių m÷sos juslinių savybių tyrimai Viščiukų broilerių m÷sos juslin÷s savyb÷s tirtos Kauno technologijos

universiteto Maisto instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijoje. Juslin÷ms savyb÷ms įvertinti taikomas juslinių savybių profilio testas. Jo

esm÷ tokia: apmokyta vertintojų grup÷ analizuoja iš anksto atrinktus produktus (m÷ginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslin÷ms savyb÷ms apibūdinti. Tada parenkamos ir aptariamos skal÷s tų savybių intensyvumui įvertinti ir kiekvienos visų produktų savyb÷s intensyvumas pažymimas atskiroje skal÷je. Pagal šiuos duomenis, taikant matematin÷s statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, rodantis kiekvienos savyb÷s intensyvumą. Juo remiantis galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslin÷s kokyb÷s ir atskirų savybių ir pan.

Teste dalyvavo grup÷ šešių vertintojų, atrinktų ir apmokytų dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinama buvo uždarai pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijos kabinose.

Kiekvienos tiriamų produktų savyb÷s intensyvumas vertintas graduotoje septynių žingsnių skaitmenin÷je skal÷je: 1 – savyb÷ nejaučiama; 2 – labai silpnai išreikšta; 3 – mažai išreikšta; 4 – vidutiniškai išreikšta; 5 – pakankamai išreikšta; 6 – stipriai išreikšta; 7 – labai stipriai išreikšta.

32

M÷ginių juslinių savybių tyrimai

Savyb÷ Aprašymas Bendras kvapo intensyvumas

Bendro kvapo intensyvumas

Virto viščiuko kvapo intensyvumas

Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas

Kito kvapo intensyvumas

Nebūdingo, pašalinio ir kt. kvapo intensyvumas

Spalvos intensyvumas

Vertinamas spalvos intensyvumas, 1 – blyški, 7 – ryški

Kietumas

Savyb÷, apibūdinanti j÷gą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio

Kramtomumas Sukandimų skaičius ir/ar trukm÷ reikalingi sukramtyti kąsnį iki tinkamo nuryti

Sultingumas (dr÷gnumas)

Vertinama produkto geb÷jimas išskirti sultis jį kramtant

Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų m÷ginį kramtant, kiekis

Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį, dantenas ir dantis.

Virto viščiuko skonis

Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas

Kito skonio intensyvumas

Nebūdingo, pašalinio ir kt. skonio intensyvumas

Liekamojo skonio intensyvumas

Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas

M÷ginių spalvos instrumentinis vertinimas M÷ginių spalvingumas nustatytas vienodo kontrasto spalvų erdv÷je,

spalvos charakteristikas išmatavus spektrofotometru „GBC Cintra 202“. Šviesos atspindžio režimu matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinat÷s pagal CIELAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuot÷ artima vidutinei dienos šviesai. Tirtos virtos bei užšaldytos, o po to defrostuotos m÷sos m÷ginių spalvos charakteristikos.

33

M÷ginių savyb÷ išlaikyti surištą dr÷gmę buvo tiriama įvertinus jų virimo ir defrostavimo nuostolius (Kouba, 2003). Virimo nuostoliai įvertinti kaip m÷ginių mas÷s pokyčiai prieš verdant ir išvirus. Defrostavimo nuostoliams įvertinti m÷giniai buvo užšaldomi polietileno maišeliuose minus 18°C temperatūroje ir 48 val. laikomi šioje temperatūroje, tada defrostuojami šaldytuve 6°C temperatūroje.

Statistin÷ duomenų analiz÷ Bandymo rezultatai buvo vertinami statistiškai naudojantis programiniu

paketu STATISTICA, versija 6,0. Nustatydami lesalų priedų įtaką tirtiems rodikliams, naudojome vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Skirtumai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Vertinant viščiukų broilerių m÷sos juslinių ir tekstūrinių savybių rezultatus, atlikta dispersin÷ analiz÷. Jei nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skyr÷si, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savyb÷s intensyvumo vidurkis statistiškai reikšmingai skyr÷si, kai reikšmingumo lygmuo 0,05.

Duomenų analiz÷ atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS Naudojant viščiukų broilerių lesinimui „Sangrovit®“ priedo 15 mg/kg

lesalų, esmin÷s įtakos broilerių augimo intensyvumui bei lesalų sąnaudoms nenustatyta. Paukščių gaištamumas tiriamojoje grup÷je buvo 1 proc. mažesnis nei kontrolin÷je. Fitobiotinis preparatas, sudarytas iš eleuterokoko šaknų ekstrakto, broilerių mitybai jokio efekto nedar÷, t. y. broilerių mas÷ bei lesalų sąnaudos produkcijos vienetui gauti nepakito. A. A. El-Deek su kitais mokslininkais (2002) broilerių lesinimui naudojo augalų anyžių s÷klas, pankolių vaisius, imbiero dalis arba jų priedus. Intensyviausiai augo tie broileriai, kurie buvo lesinti 0,05 proc. anyžių s÷klų priedu. Tiriamųjų broilerių mas÷ buvo 19,1 proc. didesn÷ palyginti su kontrolin÷s grup÷s. Anyžių vaisiai ar aliejus gali būti naudojami po dispepsijos, apetitui žadinti bei gerinti virškinimo procesus (Reichling et al., 2005).

Šie fitogeninai priedai mažino broilerių augimo intensyvumą, lesalų konversiją, išskyrus atvejus, kai buvo naudojama citrinžol÷. I. Halle su kitais mokslininkais (2004) nurodo, kad lesaluose naudojant raudon÷lio augalus bei aliejus, gali būti stebima lesamumo maž÷jimo tendencija. Anot C. Wald (2002), gali broilerių mas÷ ir padid÷ti, o lesalų sąnaudos sumaž÷ti. I. Halle (2004) bandymais su viščiukais broileriais ištyr÷, kad raudon÷lio priedai

34

nepaskatino lesamumo ir virškinimo procesų nesureguliavo. „Sangrovit®“ priedo 15 mg/kg lesalų atskirose viščiukų broilerių

virškinimo trakto dalyse pH dinamikai ir sausųjų medžiagų koncentracijai, išskyrus akląją žarną, esmin÷s įtakos netur÷jo. Sausųjų medžiagų koncentracija aklojoje žarnoje buvo 3,32 proc. didesn÷ palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Analizuojant amoniakinio azoto kaupimąsi nustatyta: tiriamosios grup÷s viščiukų klubin÷je žarnoje kaup÷si 0,15 mg/g daugiau nei kontrolinių (p>0,05). Tiriamųjų grupių viščiukų broilerių klubin÷je žarnoje fermentinis aktyvumas – alfa gliukozidaz÷, alfa galaktozidaz÷, beta galaktozidaz÷ – padid÷jo atitinkamai 0,94 vnt./g; 2,18 vnt./g ir 3,47 vnt,/g (p>0,05), o beta gliukuronidaz÷s aktyvumas sumaž÷jo 0,51 vnt./g (p>0,05) palyginti su kontrole.

Bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija tiriamųjų viščiukų broilerių aklosios žarnos turinyje buvo 15,52 µmol/g didesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s paukščių (p>0,05).

Lesinant viščiukus broilerius 15 mg/kg lesalų „Sangrovit®“ priedu, m÷sos brendimui bei polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui esmin÷ įtaka nenustatyta (p<0,05).

Įmaišius į viščiukų broilerių lesalus 30 mg/kg „Sangrovit®“ priedo, tiriamųjų grupių viščiukų broilerių mas÷ padid÷jo 2 proc., lesalų konversija pager÷jo 1 proc., o broilerių gaištamumas sumaž÷jo 1 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Fitobiotinių priedų efektyvumą paukščių lesaluose lemia preparato kilm÷, t. y. veikliųjų medžiagų koncentracija. Ji priklauso nuo vaistinio augalo paruošimo technologijos, auginimo sąlygų. Daugeliu atveju fitobiotiniai preparatai gali neigiamai veikti lesalo skonines savybes. D÷l šių priežasčių fitobiotinius ir probiotinius preparatus naudoti paukščių mitybai gana sud÷tinga.

Fitogeniniai pašarų priedai yra augalin÷s kilm÷s substancijos. Tai prieskoniai, jų ekstraktai, dedami į pašarus, norint pagerinti gyvūnų sveikatingumą, produktyvumą ir mažinti į aplinką išskiriamų šalutinių produktų gausą (Vieira et al., 2008). Šios medžiagos analizuojamos kaip augimo skatintojai ir imuniteto stiprintojai (Hylands, Poulev, 2003).

Bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija, naudojant 30 mg/kg lesalų „Sangrovit®“ priedo, tiriamųjų grupių viščiukų broilerių aklojoje žarnoje buvo 1,6 µmol/g didesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s (p>0,05).

Bakteriniam aktyvumui 30 mg/kg lesalų „Sangrovit®“ priedas tiriamųjų viščiukų broilerių aklojoje žarnoje įtakos netur÷jo ir statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

Daugelis žolynų ar prieskonių bei jų aliejin÷s formos turi antibakterinių

35

savybių. Šis poveikis pasireiškia d÷l to, kad augaluose randamos tokios substancijos kaip fenoliai, alkoholiai, ketonai, aldehidai (Dorman, Deans, 2000; Friedmann et al., 2002). Be to, bandymai su gyvūnais parod÷, kad eteriniai aliejai stabdo žarnyno patogenin÷s floros vystymąsi (Wald, 2002).

K. W. Lee su kitais tyr÷jais (2003) į broilerių lesalus d÷jo po 100 ppm vienam kg lesalų timolo ir cinamono aldehidų. Taip pat buvo tiriamas komercinis fitobiotinis produktas, sudarytas iš timolo, eugenolo, kurkumino, piperino mišinių, kur veiklioji medžiaga sudar÷ apie 30 proc. viso preparato svorio. 21-ą ir 40-ą broilerių auginimo dieną buvo imami žarnyno chimuso pavyzdžiai ir virškinamajame trakte nustatomas fermentinis aktyvumas. Naudojant atskirus timolo ir cinamono aldehido priedus, jokie fermentų koncentracijos pakitimai virškinamajame trakte nustatyti nebuvo. Naudojant mišinius padid÷jo amilaz÷s aktyvumas paukščių virškinamajame trakte, bet mišiniai jokios įtakos krakmolo virškinamumui nedar÷.

„Sangrovit®“ priedo 30 mg/kg lesalų tiriamųjų viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sud÷čiai ir m÷sos brendimui esmin÷s įtakos netur÷jo, išskyrus abdominalinių riebalų išeigą: ji padid÷jo 0,29 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Analizuojant tiriamųjų viščiukų broilerių krūtin÷s raumenų riebalų rūgščių sud÷tį nustatyta, kad „Sangrovit®“ priedo 30 mg/kg lesalų linoleno rūgšties padidino 5,92 proc., o alfa linolenin÷s sumažino 0,58 proc., oleino – 2,80 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Likusioms riebalų rūgštims esmin÷ įtaka nenustatyta.

Analizuojant fitobiotiko „Sangrovit®“ ir prebiotiko „Agrimos“ poveikį viščiukų broilerių produktyvumui nustatyta, kad priedai didino viščiukų broilerių augimo intensyvumą iki 4 proc. (p<0,05), o lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti mažino 1–3 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Fitobiotiko ir prebiotiko priedai viščiukų broilerių lesaluose viščiukų broilerių gaištamumą sumažino 1–2,5 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Fitobiotiko „Sangrovit®“ ir probiotiko „Agrimos“ priedai pH koncentraciją 0,31 punkto mažino tik dvylikapiršt÷je žarnoje, o sausųjų medžiagų koncentraciją padidino dvylikapiršt÷je ir klubin÷je žarnoje, atitinkamai 0,71–3,18 proc. ir 1,34–3,49 proc. (p<0,05).

K. W. Lee ir kiti mokslininkai (2004) tyr÷ įvairių fitobiotinių lesalų priedų įtaką broilerių produktyvumui esant suboptimaliai mitybai. Buvo tiriamos 5 grup÷s: pirma grup÷ gavo lesalus be priedų; antra – su 1 proc. karboksimetilceliulioz÷s priedu; trečia – su karboksimetilceliulioz÷s priedu ir 100 mg timolio; ketvirta – su karboksimetilceliulioz÷s priedu ir 100 mg cinamono aldehido; penkta – su karboksimetilceliulioz÷s ir 100 mg komercinio fitobiotinio lesalų priedu. Karboksimetilceliulioz÷s priedas

36

pirmąsias tris savaites mažino broilerių augimo intensyvumą. Be to, viščiukų plonajame žarnyne buvo padid÷jęs chimuso klampumas ir 2 proc. sumaž÷jęs ilealinis riebalų virškinamumas. Kiti trys fitobiotiniai priedai žarnyno chimuso klampumui jokios įtakos nedar÷. Tačiau, naudojant karboksimetilceliulioz÷s priedą ir 100 mg cinamono aldehido, karboksimetilceliulioz÷s priedą ir 100 mg komercinio fitobiotinio lesalų priedo, pager÷jo riebalų virškinamumas.

Teigiamai veikdami metabolinius procesus, prebiotikai skatina ir greitesnį organizmo augimą bei vystymąsi. Prebiotikai gali padidinti bendrą sinergetinį efektyvumą, jeigu jie duodami su lesalais prieš skerdžiant. Jie mažina patogeninių bakterijų vystymąsi paukščių skerdenoje (Callaway et al., 2002).

Fitobiotiko „Sangrovit®“ ir probiotiko „Agrimos“ priedai m÷sos brendimui įtakos nedar÷, o sausųjų medžiagų koncentraciją krūtin÷s raumenyse padidino 0,97–1,48 proc., kojų raumenyse – 0,16–0,51 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Probiotinio priedo „Bactocell“ veikiama viščiukų broilerių kūno mas÷ 35 amžiaus dieną sumaž÷jo 2 proc. (p>0,05). Fitobiotinis priedas „Sangrovit®“ viščiukų kūno masę padidino 1 proc. (p>0,05). Probiotinių ir fitobiotinių preparatų deriniai viščiukų broilerių kūno masę sumažino 2 proc. (p>0,05) palyginti su kontroline grupe.

R. Gružauskas ir kiti mokslininkai (2006) teigia, kad probiotikai, gauti iš bakterijų Pediococcus acidilactici, kartu su prebiotikais fruktooligosacharidais padidino broilerių produktyvumą. Anot L. Z. Jin ir kitų tyr÷jų (1998), viščiukų broilerių produktyvumą padidino ir Lactobacillus kultūros.

Tiriamų grupių viščiukų per visą bandymo laikotarpį (1–35 d.) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti padid÷jo 1 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05), o viščiukų broilerių gaištamumui esmin÷ įtaka nenustatyta.

Amoniako koncentracija viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje naudojant fitobiotiką buvo mažesn÷ 55,88 mg/100 g (p>0,05), naudojant probiotiką buvo didesn÷ 13,55 mg/100 g (p>0,05), o įmaišius šių priedų derinių – 50,46 mg/100 g (p>0,05) mažesn÷, nei kontrolin÷je grup÷je.

Naudojant fitobiotinį priedą „Sangrovit®“, kalcio virškinamumas pager÷jo 2,52 proc. (p>0,05), o naudojant probiotinį priedą „Bactocell“ – 2,73 proc. (p>0,05). Įmaišius į lesalus šių priedų derinio, broilerių kalcio virškinamumas buvo 2,2 proc. prastesnis, nei kontrolin÷s grup÷s.

Naudojant viščiukų broilerių lesinimui fitobiotinį priedą „Sangrovit®“, fosforo virškinamumas buvo 1,68 proc. (p>0,05), probiotinį priedą „Bactocell“ – 4,61 proc (p>0,05), o šių priedų derinius – 0,29 proc.(p>0,05)

37

geresnis nei kontrolin÷s grup÷s. Analizuojant pH koncentraciją virškinamojo trakto dalyse, nustatyta, kad

„Sangrovit®“ ir „Bactocell“ priedai esmin÷s įtakos pH koncentracijai nei viščiukų broilerių dvylikapiršt÷je žarnoje, nei plonojoje žarnoje, nei klubin÷je žarnoje nedar÷. Tik storojoje žarnoje palyginti su kontroline grupe pH sumaž÷jo 0,2–0,87 punkto.

Probiotikams priskiriami tokie mikroorganizmai kaip pieno rūgšties bakterijų gentis Lactobacillus, bakterijų gentys Steptococcus ir Bifidobacterium, miel÷s bei siūliniai grybai (Parvez et al., 2006). L. acidophilus bakterijos išskiria pieno rūgštį, kuri mažina žarnyno chimuso pH, slopina įsitvirtinimą ir augimą tokių patogenų kaip Salmonella spp. bei Escherichia coli, taip pat konkuruoja su patogenais d÷l vietos ir maistinių medžiagų žarnyne, teigiamai veikia bendrą organizmo sveikatingumą, metabolizuoja laktoz÷s liekanas, palengvina jas pasisavinti (Pariyaporn et al., 2003).

Tiriamųjų grupių viščiukų broilerių plonajame žarnyne, dvylikapiršt÷je bei klubin÷je žarnoje nustat÷me sausųjų medžiagų koncentracija kito ned÷sningai ir statistiškai patikimų skirtumų tarp kontrolin÷s ir tiriamųjų grupių nenustatyta. Tik storojoje žarnoje d÷l preparatų poveikio sausųjų medžiagų koncentracija buvo 0,92–2,39 proc. didesn÷, tačiau šis skirtumas statistiškai nepatikimas.

Bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija, naudojant probiotinį priedą „Bactocell“, padid÷jo 6,96 µmol/g, naudojant priedų derinius – 9,81 µmol/g, o fitobiotinį priedą „Sangrovit“ sumaž÷jo 11,27 µmol/g palyginti su kontroline grupe.

Atlikta nemažai tyrimų, norint išsiaiškinti probiotikų įtaką viščiukų broilerių augimui. L. Z. Jin su mokslininkais (2000) ištyr÷, kad, papildžius viščiukų broilerių lesalą probiotin÷mis Lactobacillus kultūromis, sumaž÷jo beta gliukuronidaz÷s aktyvumas žarnyne ir ekskrementuose bei beta liukozidaz÷s aktyvumas žarnyne. Ahn et al. (2002) nustat÷, kad L. acidophilus PF01 ir CF07 slopino patogenų E. coli kamienų K88 ir K99, S. enteritidis bei S. typhimirium augimą viščiukų broilerių virškinamaje trakte. G. Kralik su kitais tyr÷jais (2004) paskelb÷, kad, papildžius lesalus probiotikais Enterococcus faecium M-74, padid÷jo broilerių kūno mas÷ ir sumaž÷jo patogeninių bakterijų Enterobacteriaceae, E. coli, Staphylococcus aureus bei Enterococcus faecalis kiekis viščiukų virškinamaje trakte. S. H. Lee su kitais mokslininkais (2007) nustat÷, kad Pediococcus acidilactici padidino viščiukų broilerių atsparumą neigiamiems ir augimą slopinantiems veiksniams. A. D. Wolfenden ir kiti mokslininkai (2007) nurodo, kad probiotikai, sudaryti iš Lactobacillus genties bakterijų, naudojami kartu su organin÷mis rūgštimis, efektyviau mažino patogenų S. enteritidis kiekį

38

broilerių virškinamajame trakte. Viščiukų broilerių kraujo globulinai, albuminai, naudojant fitobiotinį

priedą „Sangrovit®“ ir probiotinį priedą „Bactocell“, atitiko fiziologinę normą. Priedai viščiukų broilerių kraujyje sumažino DTL- cholesterolio, MTL- cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją (p<0,001).

Anot U. Yalcinkaya ir grup÷s mokslininkų. (2008), mananooligosacharidų veikiama nedaug, tačiau padid÷jo broilerių kūno mas÷ ir sumaž÷jo lesalų sąnaudos bei kraujo serumo trigliceridų kiekis.

Fitobiotiko „Sangrovit®“, probiotiko „Bactocell“ ir jų derinio priedai lesaluose nepakeit÷ nei viščiukų broilerių m÷sos (krūtin÷lių ir šlaunelių) kvapo, nei skonio savybių, nei spalvos intensyvumo. Prid÷jus į lesalus fitobiotiko, šviežių m÷ginių tekstūra tapo minkštesn÷ (p<0,001) ir mažiau pluoštiška (p<0,01) nei kontrolinio m÷ginio, tačiau tai netur÷jo įtakos m÷ginių priimtinumui. Probiotiko priedas lesaluose netur÷jo reikšmingos įtakos n÷ vienai iš tirtų juslinių savybių. Šie tekstūros savybių skirtumai neišliko m÷ginius laikant, tod÷l negalima vienareikšmiškai teigti esant aiškią tekstūros savybių kitimo tendenciją.

Fitobiotiko, probiotiko bei jų derinio priedai lesaluose netur÷jo reikšmingos įtakos (p>0,05) šviežių krūtin÷l÷s m÷ginių tirtoms juslin÷ms savyb÷ms. Išlaikius krūtin÷lių m÷ginius 3 m÷n. minus 24ºC temperatūroje, priedai suteik÷ m÷ginių tekstūrai minkštumo (p<0,01), sumažino pluoštiškumą (p<0,01) ir kartu – kramtomumą (p<0,05), tod÷l buvo priimtinesni už kontrolinius m÷ginius. Ši tendencija buvo ryškesn÷ m÷ginyje su probiotiko priedu lesaluose. Analogiška tendencija nustatyta ir m÷giniui su probiotiko ir augalinių riebalų deriniu lesaluose.

Fitobiotin÷s medžiagos gyvūnin÷s kilm÷s produktuose kauptis gali, tačiau tyrimų šioje srityje atliekama nepakankamai. B. Schmidt su tyr÷jais (2002) bandymais įrod÷, kad, lesinant broilerius česnakų priedais, paukštienos sensorin÷s savyb÷s nepakito.

Fitobiotiko priedas šviežių šlaunelių m÷giniams suteik÷ daugiau sultingumo (p<0,05), sumažino gurgždumą (p<0,05). Fitobiotiko ir probiotiko derinys lesaluose sumažino šviežių šlaunelių pluoštiškumą ir padidino sultingumą. Tačiau šie pokyčiai netur÷jo reikšmingos įtakos m÷ginių priimtinumui. Panaši tendencija nustatyta ir analizuojant 3 bei 6 m÷n. išlaikytus sušaldytus m÷ginius.

Nenustatyta reikšminga priedų lesaluose įtaka tirtų m÷ginių geb÷jimui surišti dr÷gmę virimo metu (p>0,05) ar defrostacijos nuostoliams.

Apibendrinę tyrimų rezultatus nustat÷me, kad „Sangrovit®“ priedas 15 mg/kg lesalų netur÷jo įtakos broilerių produktyvumui. Padidinus „Sangrovit®“ dozę iki 30 mg/kg lesalų, tiriamųjų viščiukų broilerių mas÷ neženkliai padid÷jo. Šis skirtumas statistiškai nepatikimas.

39

„Sangrovit®“ priedo 15 mg/kg lesalų ir 30 mg/kg lesalų sumažino paukščių gaištamumą 1 proc. Tai gali būti susiję su priedo gerinama viščiukų broilerių imunine sistema.

„Sangrovit®“ priedai viščiukų broilerių virškinimo traktui ir sausųjų medžiagų koncentracijai esmin÷s įtakos netur÷jo. Jiei tik neženkliai padidino trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją viščiukų broilerių aklosios žarnos turinyje (p>0,05).

Tyrimais nustatyta, kad fitobiotinis preparatas kartu su probiotiku „Bactocell“ ir prebiotiku „Agrimos“ tiriamųjų viščiukų produktyvumui įtakos nedar÷, tačiau sumaž÷jo broilerių gaištamumas.

Viščiukų broilerių kraujo rodikliai globulinai ir albuminai, naudojant fitobiotinį priedą „Sangrovit®‘ ir probiotinį priedą „Bactocell“, fiziologinę normą atitiko. Priedai viščiukų broilerių kraujyje sumažino DTL- cholesterolio, MTL- cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją (p<0,001).

Priedai esmin÷s įtakos viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sud÷čiai įtakos netur÷jo, išskyrus abdominalinių riebalų kaupimąsi. Priedai skatino polinesočiųjų riebalų rūgščių kaupimąsi krūtin÷s raumenyse.

Fitobiotiko „Sangrovit®“, probiotiko „Bactocell“ ir jų derinio priedai lesaluose nepakeit÷ nei viščiukų broilerių m÷sos (krūtin÷lių ir šlaunelių) kvapo, nei skonio savybių, nei spalvos intensyvumo.

40

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 1. Analizuojant „Sangrovit®“ priedo 15 mg/kg lesalų įtaką viščiukams

broileriams nustatyta: 1.1. Esmin÷s įtakos broilerių augimo intensyvumui bei lesalų sąnaudoms

priedas nedar÷, viščiukų broilerių gaištamumas tiriamojoje grup÷je buvo 1 proc. mažesnis nei kontrolin÷je grup÷je.

1.2. Esmin÷s įtakos pH dinamikai atskirose virškinamojo trakto dalyse priedas nedar÷. Sausųjų medžiagų koncentracija tiriamųjų viščiukų aklojoje žarnoje buvo 3,32 proc. daugiau palyginti su kontrolin÷s grup÷s (p>0,05).

1.3. Amoniakinio azoto tiriamųjų viščiukų klubin÷je žarnoje susikaup÷ 0,15 mg/g daugiau palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tiriamųjų grupių viščiukų broilerių klubin÷je žarnoje fermentinis aktyvumas – alfagliukozidaz÷, alfa galaktozidaz÷, beta galaktozidaz÷ – padid÷jo atitinkamai 0,94 vnt./g; 2,18 vnt./g; 3,47 vnt./g (p>0,05), o beta gliukuronidaz÷s aktyvumas sumaž÷jo 0,51 vnt./g (p>0,05) palyginti su kontrolin÷s grup÷s viščiukų.

1.4. Bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija tiriamųjų viščiukų broilerių aklosios žarnos turinyje buvo 15,52 µmol/g didesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s paukščių (p>0,05).

1.5. Viščiukų broilerių lesinimas 15 mg/kg lesalų „Sangrovit®“ priedu, m÷sos brendimui ir polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui esmin÷s įtakos nedar÷ (p<0,05).

2. Įmaišius 30 mg/kg lesalų „Sangrovit®“ priedo, nustatyta: 2.5. Tiriamųjų grupių viščiukų broilerių mas÷ padid÷jo 2 proc., lesalų

konversija pager÷jo 1 proc., o broilerių gaištamumas sumaž÷jo 1 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

2.6. Bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija viščiukų broilerių aklojoje žarnoje buvo 1,6 µmol/g didesn÷ už kontrolin÷s grup÷s (p>0,05). Bakteriniam aktyvumui priedas tiriamųjų viščiukų broilerių aklojoje žarnoje įtakos nedar÷; statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta.

2.7. Skerdenos morfologinei sud÷čiai bei m÷sos brendimui esmin÷ įtaka nenustatyta, tik abdominalinių riebalų išeiga padid÷jo 0,29 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

2.8. Analizuojant tiriamųjų viščiukų broilerių krūtin÷s raumenų riebalų rūgščių sud÷tį nustatyta, kad „Sangrovit®“ priedo 30 mg/kg lesalų padidino linoleno 5,92 proc., o alfa linoleninę sumažino 0,58 proc., oleino – 2,80 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Likusioms riebalų rūgštims esmin÷ įtaka nenustatyta.

3. Analizuojant fitobiotiko „Sangrovit®“ ir prebiotiko „Agrimos“ poveikį viščiukams broileriams nustatyta:

41

4.10. Priedai didino viščiukų broilerių augimo intensyvumą iki 4 proc. (p<0,05), o lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti mažino 1–3 proc. Viščiukų broilerių gaištamumą sumažino 1– 2,5 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

4.11. Priedai mažino pH koncentraciją tik dvylikapiršt÷je paukščių žarnoje – 0,31 punkto; sausųjų medžiagų koncentraciją padidino dvylikapiršt÷je ir klubin÷je žarnoje, atitinkamai 0,71– 3,18 proc. ir 1,34–3,49 proc. (p<0,05) palyginti su kontroline grupe.

4.12. Priedai m÷sos brendimui įtakos netur÷jo, o sausųjų medžiagų koncentraciją krūtin÷s raumenyse padidino 0,97–1,48 proc., kojų raumenyse – 0,16–0,51 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

4. Įmaišius į viščiukų broilerių kombinuotąjį lesalą probiotinį priedą „Bactocell“, nustatyta:

4.1. Tiriamųjų viščiukų broilerių kūno masei, lesalų konversijai ir išsaugojimui priedas esmin÷s įtakos nedar÷ (p>0,05).

4.2. Amoniako koncentracija viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje naudojant fitobiotiką buvo mažesn÷ 55,88 mg/100 g (p>0,05), naudojant probiotiką buvo didesn÷ 13,55 mg/100 g (p>0,05), o įmaišius šių priedų derinio 50,46 mg/100 g (p>0,05) buvo mažesn÷, nei kontrolin÷je grup÷je.

4.3. Naudojant fitobiotinį priedą „Sangrovit®“, kalcio virškinamumas pager÷jo 2,52 proc. (p>0,05), o naudojant probiotinį priedą „Bactocell“ – 2,73 proc. (p>0,05). Įmaišius į lesalus šių priedų derinių, virškinamumas buvo 2,2 proc. blogesnis, nei kontrolin÷s grup÷s viščiukų. Naudojant lesaluose fitobiotinį priedą „Sangrovit®“, fosforo virškinamumas buvo 1,68 proc. (p>0,05), probiotinį priedą „Bactocell“ – 4,61 proc (p>0,05), o šių priedų derinius – 0,29 proc.(p>0,05) geresnis nei kontrolin÷s grup÷s viščiukų.

4.4. pH koncentracijai atskirose virškinamojo trakto dalyse „Bactocell“ esmin÷s įtakos nedar÷, tik storojoje žarnoje pH palyginti su kontroline grupe sumaž÷jo 0,2–0,87 punkto. Bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija, naudojant probiotinį priedą „Bactocell“, padid÷jo 6,96 µmol/g, o priedų derinius – 9,81 µmol/g; naudojant fitobiotinį priedą „Sangrovit®“, sumaž÷jo 11,27 µmol/g palyginti su kontroline grupe.

4.5. Viščiukų broilerių kraujo globulinai ir albuminai, naudojant fitobiotinį priedą „Sangrovit®“ ir probiotinį priedą „Bactocell“, atitiko fiziologinę normą. Priedai viščiukų broilerių kraujyje sumažino DTL- cholesterolio, MTL- cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją (p<0,001).

4.6. Fitobiotiko „Sangrovit®“, probiotiko „Bactocell“ ir jų derinio priedai lesaluose nepakeit÷ nei viščiukų broilerių m÷sos (krūtin÷lių ir šlaunelių) kvapo, nei skonio savybių, nei spalvos intensyvumo. Prid÷jus į

42

lesalus fitobiotiko, šviežių m÷ginių tekstūra tapo minkštesn÷ (p<0,001) ir mažiau pluoštiška (p<0,01) nei kontrolinio m÷ginio, tačiau tai netur÷jo įtakos m÷ginių priimtinumui.

4.7. Fitobiotiko, probiotiko bei jų derinio priedai lesaluose netur÷jo reikšmingos įtakos (p>0,05) šviežių krūtin÷l÷s m÷ginių juslin÷ms savyb÷ms. Išlaikius krūtin÷lių m÷ginius 3 m÷n. minus 24ºC temperatūroje, priedai suteik÷ m÷ginių tekstūrai minkštumo (p<0,01), sumažino pluoštiškumą (p<0,01) ir kartu dar÷juos lengviau kramtomus (p<0,05), tod÷l tiriamieji m÷giniai buvo priimtinesni už kontrolinius.

4.8. Fitobiotiko „Sangrovit®“ priedas šviežių šlaunelių m÷giniams suteik÷ daugiau sultingumo (p<0,05), sumažino gurgždumą (p<0,05). Fitobiotiko ir probiotiko derinys lesaluose sumažino šviežių šlaunelių pluoštiškumą ir padidino sultingumą. Tačiau šie pokyčiai reikšmingos įtakos m÷ginių priimtinumui netur÷jo. Panaši tendencija nustatyta ir analizuojant 3 bei 6 m÷n. išlaikytus sušaldytus m÷ginius.

4.9. Nenustatyta reikšminga naudotų priedų lesaluose įtaka tirtųjų m÷ginių geb÷jimui surišti dr÷gmę virimo metu (p>0,05) ar defrostacijos nuostoliams.

Straipsniai įrašytuose ISI Web of Science leidiniuose su cituojamu

indeksu Juskiewicz J., Gružauskas R., Zdunczyk Z., Semaškait÷ A., Jankowski

J., Totilas Ž., Jarul÷ V., Šašyt÷ V., Zdunczyk P., Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Švirmickas G. Effects of dietary addition Macleaya cordata alkaloid extract on growth performance, caecal indices and breast meat fatty acids profile in male broilers // Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. ISSN 0931-2439, 2010. P. 1 – 8. Citavimo koeficientas – 1.106.

Jerzy Juskiewicz, Zenon Zdunczyk, Romas Gružauskas, Agila

Daukšien÷, Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷, Žydrūnas Totilas. „Comparative effects of dietary phytobiotic (macleaya Cordata alkaloid extract) and probiotic (Pediococcus acidilactici MA 18/5 M) preparations as single supplements or in combination on fermentative processes in the broiler chickens caeca“ Straipsnis priimtas spausdinti į leidinį „Veterinarija ir zootechnika“ 2011 m. lapkričio m÷n. 10 d.

Straipsniai recenzuojamuose tarptautiniuose ir užsienio leidiniuose Gružauskas R., Totilas Ž., Zdunczyk Z., Juskiewicz J., Racevičiūt÷-

Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Jarul÷ V., Semaškait÷ A., Tchirner K. The effect of Macleyaya cordata preparation on digestive processes of broiler chickens. 10. Tagung Schweine- und Geflügelernährung. ISBN 13: 978-3-86829-075-

43

2. Halle (Saale), 18-20 November 2008, P. 162–164. Gružauskas R., Totilas Ž., Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Jarul÷

V., Semaškait÷ A., T÷velis V., Švirmickas G., Tchirner K. The effect of Sangrovit® on meat quality of broiler chickens // The 16th Annual Finnish & Baltic Poultry Conference. ISBN 978-952-92-4447-8. Helsinki, October the 3rd, 2008, P. 42–46.

Totilas Ž., Gružauskas R., Šašyt÷ V., Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Semaškait÷ A., Jarul÷ V., Zduńczyk Z., Juśkiewicz J., Tschirner K. The effect of phytobiotics preparation on productivity and digestive processes of broiler chickens // Tarptautin÷ mokslin÷ konferencija „Aktualios kiaulių ir paukščių mitybos problemos. Produkcijos kokyb÷“. Kaunas, 2008, P. 74 – 77.

Stendinis pranešimas Gružauskas R., Totilas Ž., Zdunczyk Z., Juskiewicz J., Racevičiūt÷-

Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Jarul÷ V., Semaškait÷ A., Tchirner K. The effect of Macleyaya cordata preparation on digestive processes of broiler chickens. 10. Tagung Schweine- und Geflügelernährung. ISBN 13: 978-3-86829-075-2. Halle (Saale), 18-20 November 2008.

Skaitytas žodinis pranešimas Tarptautin÷je mokslin÷je konferencijoje „Aktualios kiaulių ir paukščių

mitybos problemos. Produkcijos kokyb÷“ skaitytas pranešimas „Fitobiotinio preparato „Sangrovit“poveikis viščiukų broilerių produktyvumui ir virškinimo procesams“. Kaunas, 2009 m.

44

GYVENIMO APRAŠYMAS (CURRICULUM VITAE) Žydrūnas Totilas gim÷ 1972 metais vasario 4 d., Jurbarko rajone. 1990 metais baig÷ Jurbarko raj. Raudon÷s vidurinę mokyklą. 1995 metais baig÷ Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos

fakultetą ir įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. 1995–1997 metais dirbo AB „Kauno grūdai“ laborantu. Nuo 1998 metų iki šiol – AB „Kauno grūdai“ vyriausiasis veterinarijos

gydytojas. Nuo 2008 metų yra Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s

technologijos fakulteto doktorantas. Žydrūnas Totilas baig÷ įvairius kvalifikacijos k÷limo ir tobulinimosi

kursus Lietuvoje bei užsienyje.

Maketavo R. Trainien÷ Už teksto turinį ir redagavimą atsakingas autorius Spausdino LSMU Leidybos namai Tilž÷s g. 18, LT-47181 Kaunas Tiražas 35. 2,75 sp. l. Užs. Nr. 33 d. 2012