LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS · 7,19 Pa·s. 5. Ištirtas salicilo ... Formulated ointments pH was acidic (≤3,06), dynamic viscosity 6,21-7,19 Pa·s. 5. Release of salicylic

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ANDRIUS NEVECKA

NEŠIKLIO ĮTAKOS SALICILO RŪGŠTIES ATPALAIDAVIMUI IŠ

PUSIAU KIETŲ SISTEMŲ TYRIMAS IN VITRO

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

prof. Vitalis Briedis

KAUNAS, 2014

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

Data



Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

prof. Vitalis Briedis

Data

Recenzentas: Darbą atliko:

Data Magistrantas

Andrius Nevecka

Data

KAUNAS, 2014

3

TURINYS

1. SANTRUMPOS ................................................................................................................................... 9

2. ĮVADAS ............................................................................................................................................. 10

3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................... 10

4. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 11

4.1. Pusiau kieti preparatai ................................................................................................................. 11

4.1.1. Pusiau kietų preparatų klasifikacija ir apibūdinimas ............................................................ 11

4.2. Salicilo rūgšties savybės ir panaudojimas ................................................................................... 13

4.2.1. Salicilo rūgšties struktūra ir fizikocheminės savybės ........................................................... 13

4.2.2. Salicilo rūgšties panaudojimas .............................................................................................. 14

4.3. Atpalaidavimo tyrimas in vitro .................................................................................................... 15

4.3.1. Difuzinės celės ...................................................................................................................... 15

4.3.2. Membranos ........................................................................................................................... 18

4.3.3. Akceptorinės terpės ............................................................................................................... 19

4.3.4. Tyrimo sąlygos (temperatūra, mėginių ėmimo laikas) ......................................................... 20

4.4. Tyrimai, atlikti su puskiečiais salicilo rūgšties preparatais ......................................................... 20

5. TYRIMO METODAI ......................................................................................................................... 22

5.1. Medžiagos, reagentai ir įranga .................................................................................................... 22

5.1.1. Medžiagos ir reagentai .......................................................................................................... 22

5.1.2. Įranga .................................................................................................................................... 23

5.2. Analitiniai metodai ...................................................................................................................... 23

5.2.1. Salicilo rūgšties kiekybinė analizė ........................................................................................ 23

5.2.2. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose nustatymas ........................................... 25

5.2.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas in vitro ..................................................... 25

5.2.4. Tepalų pH nustatymas ........................................................................................................... 26

5.2.5. Tepalų dinaminės klampos nustatymas ................................................................................ 27

5.2.6. Statistinė analizė ................................................................................................................... 27

5.3. Tepalų su salicilo rūgštimi modeliavimas ................................................................................... 27

6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................ 28

6.1. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose vertinimas ................................................... 28

6.2. Tepalų kokybės vertinimas .......................................................................................................... 32

6.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš vaistinėse gamintų ir eksperimentinio tepalų vertinimas ...... 34

4

6.4. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš sumodeliuotų ir pagamintų tepalų vertinimas ....................... 35

6.4.1. Pagalbinės medžiagos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas ............. 35

6.4.2. Technologijos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas .......................... 39

6.4.3 LSMU vaistinės tepalo palyginimas su sumodeliuotais tepalais pagal salicilo rūgšties

atpalaidavimą .................................................................................................................................. 42

7. IŠVADOS ........................................................................................................................................... 44

9. LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................. 45

5

SANTRAUKA



A. Neveckos baigiamasis magistro darbas/ mokslinis vadovas prof. V. Briedis;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas.

Darbo tikslas: įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi kokybę

nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir gamybos

technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu in vitro.

Darbo uždaviniai:

1. Parinkti ir pritaikyti salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodiką;

2. Parinkti tinkamas sąlygas salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimams in vitro;

3. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų;

4. Sumodeliuoti alternatyvios sudėties puskietes sistemas su salicilo rūgštimi, jas pagaminti ir

įvertinti jų kokybę;

5. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš sumodeliuotų puskiečių sistemų bei palyginti gautus

atpalaidavimo rezultatus su vaistinėse pagamintų tepalų atpalaidavimo rezultatais.

Metodai: Salicilo rūgšties išsiskyrimas iš puskiečių sistemų tirtas naudojant modifikuotas Franz tipo

celes. Salicilo rūgštis kiekybiškai nustatyta spektrofotometrijos metodu naudojant spektrofotometrą

Agilent 8453, bangos ilgis 296 nm. Kalibracinio grafiko koncentracija ribose 0,005-0,03 mg/ml.

Tepalų kokybė nustatyta vertinant tepalo pH ir dinaminę klampą.

Rezultatai: po 4 h 5 % salicilo rūgšties tepalai atpalaidavo salicilo rūgšties: LSMU vaistinės-

3,36±0,16 %, “Ąžuolyno” vaistinės- 2,54±0,12 %, UAB “VJV“- 2,71±0,20 %, eksperimentinis

1,89±0,14 %, tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje naudojant 10 % glicerolio

atpalaidavo 2,27±0,18 %, 10 proc. 1,2-propandiolio- 3,43±0,29 %, 10 % polietilenglikolio 400-

4,04±0,21 %; tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle- su

gliceroliu- 2,29±0,21 %, su 1,2- propandioliu- 3,50±0,14 %, su polietilenglikoliu 400- 4,24±0,22 %;

6

tepalai, pagaminti palydžius vazeliną, sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, su

gliceroliu- 2,73±0,25 %; su 1,2-propandioliu- 3,64±0,20 %; su polietilenglikoliu 400- 4,92±0,30 %.

Išvados:

1. Parinkta ir pritaikyta salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodika UV spektrofotometrijos

metodu. Pasirinkta metodika buvo pakankamai tiksli įvertinti salicilo rūgšties kiekį.

2. Tyrimais įrodytas 2 % polisorbato 80 tirpalo tinkamumas naudoti jį kaip akceptorinę terpę.

3. Patvirtintas skirtingas salicilo rūgšties atpalaidavimas iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų.

Daugiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalas, pagamintas LSMU vaistinėje.

4. Remiantis moksline literatūra sumodeliuoti ir pagaminti tepalai su salicilo rūgštimi, įvertintos jų

kokybinės savybės. Sumodeliuotų tepalų pH buvo rūgštinis (≤3,06), dinaminė klampa ribose 6,21-

7,19 Pa·s.

5. Ištirtas salicilo rūgšties atpalaidavimas in vitro iš tepalų, pagamintų vaistinėse ir sumodeliuotų

laboratorijoje. Didžiausia įtaka salicilo rūgšties atpalaidavimo intensyvėjimui konstatuota, kai

veiklioji medžiaga ištirpinta 10 % polietilenglikolio 400, kuris po to įterptas į palydytą vazeliną

disperguojant grūstuvėje, vėliau išmaišant automatine maišykle. Taip pagamintas tepalas

atpalaidavo 1,5 karto daugiau salicilo rūgšties nei LSMU vaistinėje pagamintas tepalas.

7

SUMMARY

EVALUATION OF VIHICLE’S EFFECT ON SALICYLIC ACID

RELEASE IN VITRO FROM SEMI- SOLID PREPARATIONS

A. Nevecka master thesis/ Term paper advisor: prof. V. Briedis;

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of pharmacy, Department of Clinical Pharmacy.

Kaunas.

Objective of work: to evaluate quality of salicylic acid ointments manufactured by pharmacies by

assessing release of salicylic acid in vitro and suggest alternative composition and technique semi-

solid preparation, characterized by the same or better release of salicylic acid.

Main tasks:

1. To select and adapt a suitable method for quantity analysis for salicylic acid;

2. To select appropriate conditions for salicylic acid release in vitro from semisolid preparation;

3. To research release of salicylic acid in vitro from semi-solid preparations made by Lithuanian

pharmacies;

4. To formulate semisolid preparations containing salicylic acid and evaluate quality;

5. To research release of salicylic acid in vitro from formulated semisolid preparations and compare

release results with release results of semisolid preparations made by Lithuanian pharmacies.

Methods: release of salicylic acid from semisolid preparations executed by using modificated

vertical diffusion Franz cells. The quantity analysis executed by using spectrophotometric methods.

UV- Vis spectrophotometer Agilent 8453, wavelength 296 nm, calibration curve within 0,005- 0,03

mg/ml. Ointments quality evaluated by pH and dynamic viscosity.

Results: after 4 h 5 % salicylic acid ointments released salicylic acid: LSMU pharmacy‘s ointment-

3,36 %, “Ąžuolyno” pharmacy‘s ointment- 2,54 %, UAB “VJV“ ointment- 2,71 %, experimental

ointment- 1,89 %; ointments made by mixing in mortar with glycerol- 2,27 %, 1,2-propanediol- 3,43

%, polyethelene glycol 400- 4,04 %; ointments made by mixing in mortar and automatic mixer with

glycerol- 2,29 %, 1,2-propanediol- 3,50 %, polyethelene glycol 400- 4,24 %; ointments made by

8

mixing in mortar and automatic mixer, before that vaseline was molten, with glycerol- 2,73 %; 1,2-

propanediol- 3,64 %; polyethelene glycol 400- 4,92 %.

Conclusions:

1. Selected and adapted a suitable UV spectrophotometric method for quantity analysis for salicylic

acid. The method was sufficiently accurate.

2. 2 % polysorbate 80 solution was selected as appropriate acceptor medium.

3. There was approved different salicylic acid release from ointments made by Lithuanian

pharmacies. The most salicylic acid released from LSMU pharmacie‘s ointment.

4. Based on scientific literature were developed ointments containing salicylic acid and their quality

were evaluated. Formulated ointments pH was acidic (≤3,06), dynamic viscosity 6,21-7,19 Pa·s.

5. Release of salicylic acid in vitro from semisolid preparations made by pharmacies and formulated

in laboratory was evaluated. The greatest share of salicylic acid among oitments was released by

ointment made by dissolving salicylic acid in 10 % polyethelene glycol 400 and inserting this into

molten vaseline by mixing in mortar and automatic mixer. Ointment made in this way release

salicylic acid 1,5 times more than ointment made by LSMU pharmacy.

9

1. SANTRUMPOS

°C- Celsijaus laipsniai

a-v- aliejus vanduo tipo

FDA- Food and drug administration ( JAV maisto ir vaistų administracija)

PEG 400- polietilenglikolis 400

pH- vandenilio potencialas

UV- ultravioletinis

v-a- vanduo aliejus tipo

10

2. ĮVADAS

Didelę dalį Lietuvos vaistinėse gaminamų vaistų sudaro puskietės sistemos. Europos

farmakopėja rekomenduoja vietinio poveikio pusiau kietų vaistų formų kokybės kontrolės vertinimui

atlikti vaistinių medžiagų atpalaidavimo tyrimus in vitro. Tačiau gamybinėse vaistinėse gaminamoms

puskietėms vaistų formoms atpalaidavimo tyrimai in vitro neatliekami. Todėl labai svarbu įvertinti,

kaip puskietės sistemos atpalaiduoja veikliąją medžiagą ir kokie veiksniai gali turėti įtakos veikliosios

medžiagos atpalaidavimo procesui, taigi ir vaisto kokybei, efektyvumui.

Odos ligoms gydyti gaminami pusiau kieti preparatai su salicilo rūgštimi. Salicilo rūgštis

priklauso fenolinių junginių grupei, aptinkamai augaluose, kuri pasižymi antiseptiniu,

priešuždegiminiu, keratolitiniu poveikiu. Ši veiklioji medžiaga slopina mikroorganizmų, grybelių

augimą, skatina granuliacinio audinio susidarymą. Dėl antiseptinių, priešuždegiminių, granuliacinio

audinio susidarymą skatinančių savybių salicilo rūgštis naudojama gaminant preparatus, skirtus

paskatinti odos regeneraciją, žaizdų gijimą. Dėl keratolitinio poveikio ši rūgštis naudojama kaip odos

šveitimo priemonė gydant žvynelinę, hiperkeratozę, suragėjimus, dermatitus ir kt. odos ligas.

Šio darbo tikslas yra įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi

kokybę nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir

gamybos technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu

in vitro.

3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi kokybę

nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir gamybos

technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu in vitro.

Tyrimo objektas: eksperimentiniai ir komerciniai (5 %) tepalai su salicilo rūgštimi.

Darbo uždaviniai:

1. Parinkti ir pritaikyti salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodiką;

2. Parinkti tinkamas sąlygas salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimams in vitro;

11

3. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų;

4. Sumodeliuoti alternatyvios sudėties puskietes sistemas su salicilo rūgštimi, jas pagaminti ir

įvertinti jų kokybę;

5. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš sumodeliuotų puskiečių sistemų bei palyginti

gautus atpalaidavimo rezultatus su vaistinėse pagamintų tepalų atpalaidavimo rezultatais.

4. LITERATŪROS APŽVALGA

4.1. Pusiau kieti preparatai

Pusiau kietos vaistų formos yra vienos iš dažniausiai vartojamų ant odos vaistų formų.

Naudojant puskiečius preparatus pasiekiamas ne tik vietinis, bet ir sisteminis poveikis. Pastaruoju metu

itin auga susidomėjimas puskiečių vaistų formų panaudojimu išgaunant sisteminį poveikį. Pagrindinė

to priežastis yra tai, kad per odą į sisteminę kraujotaką patekusi vaistinė medžiaga išvengia pirmojo

metabolizmo kelio kepenyse. Vaistinei medžiagai į kraujotaką patekus enteriniu būdu kraujas vartų

vena pernešamas tiesiai į kepenis- dalis vaisto metebolizuojama, todėl reikia naudoti didesnes dozes.

Tai sukelia didesnį nepageidaujamų reakcijų pavojų. Pusiau kieti preparatai turi ir trūkumų- labai

sunku tiksliai dozuoti vaistą, preparatas gali dirginti odą. Priklausomai nuo to, kokį poveikį, sisteminį

ar vietinį, norime pasiekti turime pristatyti veikliąją medžiagą į skirtingas organizmo vietas.

Veikliosios medžiagos patekimas į gilesnius odos sluoksnius arba sisteminę kraujotaką ar jos

pasilikimas ant odos paviršiaus priklauso ne tik nuo vaistinės medžiagos, bet labiausiai nuo nešiklio

savybių. Viena iš pusiau kietų vaistų klasifikacijų ir remiasi nešiklio (pagrindo) savybėmis [21, 45].

4.1.1. Pusiau kietų preparatų klasifikacija ir apibūdinimas

Pusiau kietų preparatų klasifikacija [7,21,31]:

1. Tepalai (pagal pagrindą)

a) Angliavandeniliniai pagrindai

b) Absorbciniai pagrindai

c) Vandeniu nuplaunami pagrindai

d) Vandenyje tirpūs pagrindai

12

2. Geliai

a) Hidrogeliai

I. Natūralūs polimerai

II. Pusiau sintetiniai polimerai

III. Sintetiniai polimerai

b) Organogeliai (oleogeliai)

I. Lecitino pagrindu

II. Želatinos pagrindu

III. Sorbitano esterio pagrindu

3. Kremai

a) Riebaliniu pagrindu (lipofiliniai)

I. Angliavandeniliniai

II. Angliavandenilių vaškai

III. Oleogeniškos medžiagos

IV. Riebalų rūgštys ir alkoholiai

b) Emulsiniai (hidrofiliniai)

I. Anijoniniai

II. Katijoniniai

III. Nejoniniai

4. Pastos

Pusiau kietų preparatų apibūdinimas

Tepalai- pusiau kieti preparatai, sudaryti iš vienfazio pagrindo, kuriame disperguotos kietos ar

skystos medžiagos, skirti vartoti ant odos ar gleivinių. Paprastai tepalus sudaro mažiau nei 20 %

vandens ar lakių medžiagų ir daugiau kaip 50 % nešiklio (angliavandenilių, vaškų). Užtepti ant odos

tepalai neištirpsta, tačiau suminkštėja. Pagrindinė tepalų funkcija pernešti vaistinę medžiagą, tačiau

taip pat gali būti naudojami kaip apsauginė ar minkštinanti priemonė [7,21,31].

Kremai- pusiau kieti daugiafaziai preparatai, turintys hidrofilinę ir lipofilinę fazę bei kurių

pagrinde ištirpinta ar disperguota viena ar daugiau vaistinių medžiagų. Skirti vartoti ant odos ar

gleivinių. Kaip pagrindas gali būti naudojama aliejus-vanduo (a-v) tipo amulsija ar vandeninė

mikrokristalinė dispersinė terpė. Paprastai tepalus sudaro daugiau kaip 20 % vandens ar lakių

medžiagų ir mažiau kaip 50 % nešiklio (angliavandenilių, vaškų) [7,21,31].

13

Geliai- tai pusiau kieta vaisto forma, kuri sudaryta iš mažų neorganinių molekulių suspencijos

ar skysčio, kuriame pasklidę didelės organinės molekulės, ir paveiktų gelifikuojančiomis

medžiagomis. Pagal tai, koks pagrindas sudaro gelį, jie skirstomi į hidrogelius (vandeninis pagrindas)

ir oleogelius (organinio tirpiklio pagrindas) [7,21,31].

Pastos- tai pusiau kieti preparatai, sudaryti iš vienos ar daugiau vaistinių medžiagų

disperguotų pagrinde. Pastų sudėtyje disperguota daugiau kaip 25 % sausųjų medžiagų. Pastos gali

būti skirstomos į riebiąsias ir neriebiąsias pastas [21,31,46].

Tepalų pagrindų klasifikacija:

Angliavandenilių pagrindai. Šie pagrindai sudaryti iš vienos ar kelių hidrofobinių

medžiagų.

Absorbciniai pagrindai. Šiuos pagrindus kaip ir angliavandenilinius sudaro

hidrofobinės medžiagos. Absorbciniai pagrindai sudaryti iš vanduo-aliejus tipo (v-a)

emulsijos. Šie pagrindai gali sugerti nemažą kiekį vandeninių tirpalų.

Emulsiniai pagrindai. Šiuos pagrindus gali sudaryti v-a arba a-v tipo emulsijos.

Vandenyje tirpūs pagrindai. Šie pagrindai neturi aliejinės fazės, nėra emulsiniai, o

svarbiausia šie pagrindai yra tirpūs vandenyje. Tokie pagrindai gaunami naudojant

polietilenglikolius.

Nuplaunami vandeniu pagrindai. Šiuos pagrindus sudaro a-v tipo emulsijos. Juos

galima pašalinti vandeniu [46].

4.2. Salicilo rūgšties savybės ir panaudojimas

4.2.1. Salicilo rūgšties struktūra ir fizikocheminės savybės

Salicilo (2-hidroksibenzoinė) rūgštis. Tai balti arba beveik balti kristaliniai milteliai ar balti

arba beveik balti adatėlių formos kristalai. Formulė- C7H6O3. Molekulinė masė 138.1 g/mol. Tankis:

1.440 g/cm3. Gerai tirpsta acetone, 96 % etanolyje (santykiu 1:3), eteryje, benzene. Sunkiai tirpsta

vandenyje (šaltame vandenyje santykiu 1:460, verdančiame- 1:15), šiek tiek tirpsta metileno chloride.

Tapatybė nustatoma pagal lydymosi temperatūrą (158- 161 ºC) ir IR spektrofotometrijos būdu. Taip

14

pat aliekamas salicilatų nustatymo reakcija. Atliekamos reakcijos chloridų, sulfatų, sunkiųjų metalų

priemaišoms nustatyti. Salicilo rūgštis laikoma apsaugotose nuo šviesos vietose, specialiose talpyklose

[18,27,46,47,50].

1 pav. Salicilo rūgšties formulė [48]

Salicilo rūgšties karboksilinė grupė reaguoja su alkoholiais (metanoliu, fenoliu). Hidroksilinė

grupė reaguoja su acto rūgštimi- susidaro acetilsalicilo rūgštis. Para- padėtyje prijungus amino grupę

susidaro p- aminosalicilo rūgštis, kuri veikia bakteriostatiškai tuberkuliozės mikobakterijas [50].

4.2.2. Salicilo rūgšties panaudojimas

Gyvūnų organizme salicilo rūgštis pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu, antimikrobiniu,

priešgrybeliniu, keratolitiniu poveikiu, skatina granuliacinio audinio susidarymą gyjant žaizdoms.

Salicilo rūgštis pašalina tarpląstelinius lipidus, kurie prisijungę prie suragėjusių epitelinio ląstelių,

padidina endogeninę raginio sluoksnio hidrataciją ir atsisluoksniavimą. Todėl dažnai naudojama kaip

odos šveitimo priemonė gydant odos ligas (strazdanas, pigmentaciją, pigmentinę keratozę, aknę,

seborėjinį, atopinį dermatitą, hiperkeratozę, psoriazę) [3,5,28,43,49]. 5 % salicilo rūgšties tepalas

vartojamas gydant psoriazę, hiperkeratozė, didesnės koncentracijos tepalai (10 - 30 %) skirti gydyti

karpoms, nuospaudoms [10].Gydant psoriazę salicilo rūgštis derinama su kortikosteroidais, kadangi

pagerina pastarųjų prasiskverbimą kartu veikdama keratolitiškai [25].

Augaluose salicilo rūgštis turi didelės įtakos sėklų dygimui, daigų vystymuisi, ląstelių

augimui, augalų kvėpavimui. Salicilo rūgštis dalyvauja atsake į žalingus aplinkos veiksnius (stabdo

bakterijų galimybę prisitvirtinti prie augalų ląstelių, slopina virusų virulentiškumą, neutralizuoja

laisvuosius radikalus) [6,15,34,44].

15

4.3. Atpalaidavimo tyrimas in vitro

Tirpumo tyrimas, daugiausiai naudojamas kaip vaisto kūrimo ir kokybės užtikrinimo sistemos

dalis kietoms vaistų formoms (tabletėms, kapsulėms) [41]. Dėl specifinės pusiau kietų preparatų

sandaros (pagrindas gali ištirpti akceptorinėje terpėje) įranga naudojama kietoms vaistų formoms tirti

negali būti naudojama puskietėms vaistų formoms. Norint apsaugoti puskietę vaisto formą nuo

pasklidimo pagrinde buvo pradėtos naudoti pusiau pralaidžios membranos, kurios netrukdo vaistinės

medžiagos patekimui į akceptorinę terpę. Vaistinė medžiaga per membraną į akceptorinę terpę gali

difunduoti tik atpalaiduota iš pagrindo. Dėl šio vaistinės medžiagos išsiskyrimo iš puskietės vaistų

formos principo tirpumo tyrimas puskietėms vaistų formoms pavadintas atpalaidavimo in vitro tyrimu.

Veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro veikia: atpalaiduojamos medžiagos dalelių dydis,

tirpumas akceptorinėje terpėje, reologinės sistemos savybės, akceptorinės terpės temperatūra ir

maišymo greitis, membranų paruošimas [11,20,24,29].

Atpalaidavimo tyrimai plačiai naudojami tiek kuriant vaistą, tiek jau sukurtų vaistų kokybės

užtikrinimui [12]. 1995 m. Amerikos farmacijos mokslininkų asociacijos In vitro atpalaidavimo tyrimų

komiteto atliktų tyrimų duomenimis atpalaidavimo tyrimai in vitro tinkami naudoti kuriant naujas

puskietes vaistų formas, produkto vienodumo nustatymui, taip pat lyginant produkto skirtingų serijų

vienodumą. Šis tyrimo metodas negali pakeisti biologinio pasisavinimo ir bioekvivalentiškumo tyrimų,

tačiau gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė. Vadovaujantis to paties tyrimo išvadomis,

galima teigti, kad nėra universalios metodikos ar sąlygų visoms sistemoms tirti, tai turi būti pritaikoma

kiekvienai sistemai atskirai [19]. Nepaisant atpalaidavimo tyrimų reikšmės puskiečių sistemų kūrimo ir

kokybės užtikrinimo procese farmakopėjose neaprašomas joks validuotas metodas, kurį būtų galima

taikyti visų puskiečių sistemų tyrimams [32]. Puskiečių sistemų atpalaidavimo tyrimams dažniausiai

naudojamos celės: Franz tipo vertikali difuzinė celė, „Paddle over disk“, „Enhancer“ bei „Flow

through“ (prataki) tipo celės.

4.3.1. Difuzinės celės

Franz (vertikali difuzinė) celė viena iš dažniausiai naudojamų celių puskiečių sistemų

atpalaidavimo tyrimams. Franz celė atpalaidavimo tyrimams rekomenduojama Jungtinių Amerikos

Valstijų farmakopėjoje ir JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) „Guidance for industry on scale

up and post approval changes for semisolid dosage forms“ rekomendacijose [12,29,40,41]. Ši celė

sudaryta iš viršutinės ir apatinės dalių, kurias skiria pusiau pralaidi membrana. Viršutinėje sekcijoje

16

talpinama tiriamoji sistema, o apatinėje- akceptorinė terpė, iš kurios tyrimo metu imami mėginiai.

Mėginių ėmimui ir akceptorinės terpės papildymui pritaikyti du kanalai. Privalumai: paparastas

naudojimas ir didelis mėginio tūris. Trūkumai- nepakankamas akceptorinės terpės maišymas,

netinkamas temperatūros užtikrinimas, dažnai ant membranos susidaro oro burbulai, kurie blogina

veikliosios medžiagos praėjimą pro membraną. Dėl šios priežasties yra naudojama burbulų gaudyklė

[22,29]. Norėdami pašalinti anksčiau paminėtus Franz celės trūkumus 1983 m. Flynn, Keshary ir

Huang panaudojo ir aprašė modifikuotą Franz celę (2 pav.). Franzo celės modifikacija skyrėsi

trumpesne akceptorinės terpės sekcija, kuri visa buvo gaubiama vandens apvalkalu. Akceptorinei

terpei maišyti buvo pritaikyta magnetinė maišyklė [29].

2 pav. Modifikuota Franz (vertikali difuzinė) celė [26]

„Paddle over disk“ celė. Ši celė sudaryta iš nerūdijančio plieno disko, kuris užpildomas

tiriamąja sistema, ir nuleidžiamas į indą su akceptorine terpe. 25 mm virš plieninio disko

pritvirtinamos besisukančios mentelės, kurios maišo tirpalą. Skirtingai nuo Franz difuzinės celės šiame

aparate nenaudojamos membranos. Iš to kyla pagrindinė problema- tiriamoji sistema dažnai ištirpsta, o

ne atpalaiduoja veikliąją medžiagą, todėl šį atpalaidavimo aparatą verta rinktis tik sistemoms, kurios

netirpsta akceptorinėje terpėje [29].

„Enhancer“ tipo celė (3 pav.) panaši į „Paddle over disk“ celę, tačiau papildyta pusiau

laidžia membrana. Ši celė sudaryta iš tefloninės galvutės, o-žiedo, plautuvo, membranos ir tiriamosios

sistemos sekcijos, kurios tūrį galima keisti. Celę pripildžius tiriamo mėginio virš jo tvirtinama

membrana ir o-žiedas, užsukama plieninė galvutė, kuri fiksuoja membraną reikiamoje vietoje.

17

Pagrindiniai pranašumai: paprasta ir prieinama įranga, galima naudoti didelius tiriamosios sistemos

tūrius, priešingai nei stiklinės celės tefloninės nereguoja su naudojamas reagentais, nedūžta, įrangą

lengva automatizuoti. Tačiau dėl teflono (pasižymi labai mažu šiluminiu laidumu) naudojimo sunku

pasiekti temperatūros pusiausvyrą tarp tiriamojo preparato ir akceptorinės terpės [26,29,35].

3 pav. „Enhancer“ tipo celė [26]

Atbulinė „Enhancer“ celė- tai ant plieninio ar tefloninio strypelio pritvirtintas cilindras,

kuris panardinamas į akceptorinę terpę ir sukamas. Šioje celėje nenaudojama membrana, todėl veiklioji

medžiaga gali būti atpalaiduojama tik iš netirpių akceptorinėje terpėje puskiečių sistemų [29].

„Flow through“ (prataki celė) tipo celė (4 pav.) sudaryta iš akceptorinės terpės talpos,

pompos, vandens vonios ir įterpties (insertion) celės. Įterpties celė susideda iš trijų susijungiančių

stačiakampio formos organinio stiklo dalių: viršutinės dalies, mėginio laikiklio ir apatinės dalies. Visos

trys dalys centre turi po 9 mm skersmens apskritimo formos angas. Membrana įstatoma tarp viršutinės

dalies ir mėginio laikiklio. Visa prataki celė įmerkiama į pastovios temperatūros vandens vonią. Iš

rezervuaro pompa pumpuoja akceptorinę terpę į vertikaliai stovinčią pratakią celę. Pro celę pratekėjusi

terpė surenkama ir matuojama atpalaiduotos medžiagos koncentracija. Naudojant šią celę nebūtina

pašalinti ant membranos paviršiaus susidarančių burbulų, kadangi jie nedaro įtakos tyrimų rezultatams

[21,26, 29].

18

4 pav. „Flow through“ tipo celė. [26]

4.3.2. Membranos

Pirmieji puskiečių preparatų atpalaidavimo tyrimai buvo atliekami su atvira cele, užpildyta

tiriamuoju mėginiu, ir panardinta į akceptorinę terpę. Atviros celės panardinimas į akceptorinę terpę

sukėlė sunkumų išlaikant puskietę sistemą celėje, kad ji nepasklistų akceptorinėje terpėje. Dėl šios

priežasties buvo panaudota pusiau laidi membrana, pritvirtinta celės gale. Pagrindinės membranos

funkcijos yra užtikrinti, kad tiriamoji puskietė sistema išliktų difuzinėje celėje, ir palaikyti nuolatinį

puskietės sistemos ir akceptorinės terpės sąlytį. Membrana nėra nepralaidus barjeras, ji negali trukdyti

veikliajai medžiagai pereiti į akceptorinę terpę. Membrana atrankiai praleidžia vaistinės medžiagos

daleles per savo poras. Per membraną vaistinė medžiaga difunduoja daug greičiau nei išsiskiria iš

sitemos, todėl membrana vaisto išsiskyrimui nesudaro reikšmingo pasipriešinimo. [22,29,41].

Pagrindiniai reikalavimai, keliami membranai [19,29,39,42]:

1. Gaminama pramoniniu būdu (standartizuota)

2. Nesąveikaujanti su akceptorine terpe ar veikliąja medžiaga

3. Nesudaranti arba sudaranti kuo mažesnį pasipriešinimą veikliosios medžiagos

perėjimui į akceptorinę terpę

4. Inertiška

5. Kiek galima labiau porėta

19

6. Kiek galima plonesnė

7. Negali būti pažeista

In vitro tyrimuose naudojamas įvairios membranos. Jas galima suskirstyti į dvi pagrindines

grupes: biologines (žmogaus, pelės, žiurkės oda) ir sintetines mebranas. Pastarosios dėl savo

pranašumo lyginant su biologinėmis naudojamos vis dažniau. Didžiausi šių membranų pranašumai yra

lengvas prieinamumas bei naudojimas, inertiškumas bei stabilumas. Atpalaidavimo tyrimams

naudojamas sintetines membranas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: celiuliozės (celiuliozės

acetato, celiuliozės esterio, celiuliozės nitrato) ir kitų polimerų (poliakrilonitrito, poliamido,

polikarbonato, silikono, polisulfono) pagrindu pagamintos membranos [19,29,39,42].

Prieš atliekant atpalaidavimo tyrimus in vitro rekomenduojama membranas paruošti. Patartina

membranas išmirkyti (išbrinkinti) akceptorinėje terpėje. Iš tiriamo mėginio turėtų būti pašalintas oras,

kad membranos paviršiuje nesusiformuotų burbulai [35,41,42].

Nepaisant to, kad dauguma atpalaidavimo tyrimų atliekami naudojant membranas, tačiau yra

pusiau kietų vaistų formų (betametazono dipropionato, klobetazolo propionato tepalas), kurių

atpalaidavimo rezultatams membrana nedaro įtakos ir nėra būtina [12,19,41].

4.3.3. Akceptorinės terpės

Renkantis akceptorinę terpę puskiečių preparatų atpalaidavimo tyrimams in vitro patartina

rinktis tirpalą, kurio savybės būtų kuo panašesnės į sąlygas esančias odos paviršiuje. Taip pat

akceptorinė terpė turėtų kuo geriau tirpinti vaistinę medžiagą, kuri atsipalaiduos iš puskiečio preparato

taip sudarydama „sink“ sąlygas. „Sink“ sąlygos- tai sąlygos, kai akceptorinė terpė neriboja

atpalaiduojamos medžiagos tirpumo ir tirpimo proceso. Pageidaujama, kad akceptorinės terpės tūris

būtų bent 10 kartų didesnis palyginus su akceptorinės terpės tūriu, kuriame gali ištirpti visa mėginyje

esanti vaistinė medžiaga [2,29,42].

Kita svarbi akceptorinės terpės savybė- pH. Turėtų būti pasiektas toks pH derinys, kuriam

esant iš puskietės sistemos kuo geriau atsipalaiduotų vaistinė medžiaga, o membrana kuo geriau ją

praleistų. Paprastai atkartojant odos sąlygas pH pasirenkamas 5-6±0,05. Vandenyje tirpioms

medžiagoms atpalaiduoti dažniausiai naudojamas vandenis buferis. Problemos iškyla, kai norima

atpalaiduoti medžiagą, kuri netirpsta arba labai mažai tirpsta vandeniniuose tirpaluose. Norint pasiekti

„sink“ sąlygas gali tekti koreguoti akceptorinės terpės pH, pridėti paviršiui aktyvių medžiagų, etanolio

arba kitų tirpumą gerinančių medžiagų ar akceptorine terpe pasirinkti nevandeninį tirpalą [1,12,29,39].

20

4.3.4. Tyrimo sąlygos (temperatūra, mėginių ėmimo laikas)

Tiriant veikliosios medžiagos atpalaidavimo iš puskiečių sistemų procesą paprastai palaikoma

32±0,5 ºC temperatūra taip atkartojant odos paviršiaus temperatūrą. Gali būti pasirenkama ir kita

temperatūra, pvz. 37±0,5 ºC [ 13, 21,22,29]. J. D. Segers ir kt. 1997 m. aprašė fenolio atpalaidavimo iš

tepalų tyrimą, kuriame buvo naudojama 37 ºC temperatūra [37]. K. Centkowska ir M. Sznitowska

aprašė nitroglicerino β-ciklodekstrino atpalaidavimą iš tepalų esant 37 ºC [14].

Mėginių ėmimo taškai daugiausiai priklauso nuo atpalaiduojamos medžiagos tirpumo

akceptorinėje terpėje (sunkiai tirpstančioms akceptorinėje terpėje medžiagoms tyrimas gali trukti iki

24 valandų). Siūloma imti bent 5 laiko taškus. Paprastai tyrimui pasirenkama 6 valandų trukmė, tačiau

priklausomai nuo tiriamos medžiagos ši trukmė gali būti keičiama. Tinkamiausios sąlygos mėginiams

imti tada, kai dingsta membranos ir difuzinio sluoksnio įtaka medžiagos atpalaidavimui į akceptorinę

terpę, tačiau iš puskietės sistemos medžiaga dar nėra visiškai išsiskyrusi. Planuojant mėginių ėmimą

reikėtų atsižvelti į rekomendaciją, kad ekperimento pabaigoje iš tiriamos puskietės sistemos būtų

atsipalaidavę ne daugiau kaip 30 % veikliosios medžiagos [4,26,29,39,42].

4.4. Tyrimai, atlikti su puskiečiais salicilo rūgšties preparatais

2004 m. W. Liebenberg ir kt. aprašė salicilo rūgšties atpalaidavimą iš 1 % gelių ir kremų

naudojant skirtingas celes, akceptorines terpes bei membranas. Tyrimai buvo atlikti su Franz,

„enhancer“ ir „flow- through“ tipo celėmis. Tyrimų rezultatai parodė, kad puskietės vaistų formos

lėčiausiai salicilo rūgštį atpalaidavo naudojant „flow- through“ tipo celę, o greičiausiai naudojant

Franz tipo celę. Tiriant akceptorinės terpės įtaką buvo naudotas fosfatinis buferis (ph-5,8), buferiai su

skirtingomis etanolio koncentracijomis (30 %, 40 %, 50 %). Salicilo rūgštis geriau atsipalaidavo

naudojant fosfatinį buferį. Tyrime naudotos celiuliozės acetato, celiuliozės acetato išmirkyto oleino

rūgštyje membranos ir dvigubos celiuliozės acetato membranos, tarp kurių įterpta silikono plėvelė.

Atpalaidavimas vyko efektyviau per paprastą celiuliozės acetato membraną nei celiuliozės acetato

membraną, įmirkytą oleino rūgštyje, tačiau per pastarąją atsipalaidavimas buvo tolygesnis. Per dvigubą

silikono ir celiuliozės membraną atpalaidavimas buvo labai mažas. Taip pat rezultatai rodo, kad

salicilo rūgties atpalaiduota daugiau iš gelio formos nei iš kremo. Kaip tinkamiausios sąlygos šiame

tyrime parinktos: celiuliozės acetato membrana, įmirkyta oleino rūgštyje ir pasirinktinai fosfatinis arba

50 % etanolinis buferis [26]. V. Shah ir kt. [38] tirdami membranos (žmogaus, beplaukės pelės, žiurkės

21

oda, kiaušinio plėvė, celofano membranos) įtaką atpalaidavimui nustatė, kad daugiausiai salicilo

rūgšties iš tepalo per 12 valandų buvo atpalaiduota naudojant žiurkės odą. Tyrime buvo naudota Franz

tipo celė, akceptorinė terpė pH 7,2 fosfatinis buferis. Kiekybinė salicilo rūgšties analizė atlikta UV

spektrofotometrijos medodu naudojant 297 nm bangos ilgį.

I. Eros ir kt. tyrė įvairių veiksnių įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui. Buvo tiriama nešiklio

įtaka veikliosios medžiagos atpalaidavimui. Tyrimais nustatyta, kad prasčiausiai salicilo rūgštis

atsipalaidavo iš tepalo, kurio pagrindas buvo baltasis vazelinas. Tiriant salicilo rūgšties

atsipalaidavimą iš tokios pačios salicilo rūgšties koncentracijos v-a tipo emulsinės sistemos kremo

rezultatai beveik nepagerėjo, tačiau emulsinę sistemą pakeitus į a-v, atpalaidavimas smarkiai padidėjo.

Geriausiai salicilo rūgštis atpalaiduota iš hidrogelio formos. Kitas tirtas veiksnys buvo dalelių dydžio

įtaka atpalaidavimui. Nustatyta, kad atpalaidavimas iš tepalų ir kremų smarkiai padidėjo salicilo rūgštį

ištirpinus lyginant su dispergavus salicilo rūgštį pagrinde. Hidrogelių atveju gautas atvirkščias

rezultatas- geriau atpalaidavimas vyko iš hidrogelių, kuriuose salicilo rūgštis buvo disperguota. Tiriant

salicilo rūgšties koncentracijos keitimo įtaką nustatyta, kad koncentracijos didinimas pagerina

atsipalaidavimą iš gelių ir kremų, iš vazelino pagrindu pagamintų sistemų atpalaidavimas reikšmingai

nesikeičia. Koncentracijos įtaka didėja didėjant vandens ar kito polinio tirpiklio daliai puskietėje

sistemoje- polinis tirpiklis lengviau „išstumia“ nepolinę salicilo rūgštį. Kiekybiniam salicilo rūgšties

nustatymui naudotas UV spektrofotometrijos metodas [17].

M. Jelvehgari ir kt. tirdami salicilo rūgšties atpalaidavimą iš gelių taip pat naudojo Franz tipo

difuzinę celę. Akceptorine terpe buvo pasirinktas izopropilo alkoholis, tyrimo metu palaikyta 37 ºC

temperatūra. Kiekybinė analizė atlikta UV spektrofotometrijos metodu naudojant 302 nm bangos ilgį.

Buvo nustatyta, kad salicilo rūgšties atpalaidavimas didėja mažėjant gelių klampai [23]. UV

spektrofotometrijos metodą salicilo rūgšties kiekybinei analizei naudojo ir H. Omidian ir kt. [30]

tirdami salicilo rūgšties atpalaidavimą iš hidrogelių. Naudotas 294 nm bangos ilgis.

2009 m. publikuotame straipsnyje I. Ahmad ir F.H. Vaid aptarė savo atliktą tyrimą. Buvo

tiriamos skirtingos pusiau kietos vaistų formos su salicilo ir benzoine rūgštimis. Buvo vykdoma

salicilo ir benzoinės rūgšties ekstrakcija iš tepalų (pašildžius iki bazės išsilydymo) 96 % etanoliu. 5 ml

gauto ekstrakto matavimo kolboje praskiesta 96 % etanoliu iki 50 ml. Tirpalai tirti naudojant

spektrofotometrijos metodą. Absorbcijos maksimumai nustatyti ties 271 nm ir 303 nm ilgio bangomis.

Gautas metodas buvo validuotas [8]. UV spektrofotometrinį metodą metilsalicilato nustatymui naudojo

ir D. Dorval [16]. Kalibracinio grafiko sudarymui naudoti skirtingos koncentracijos metilsalicilato

22

metanolyje tirpalai (didžiausia koncentracija 10 µg /ml). Iš bangos ilgių intervalo 200- 400 nm kaip

tinkamiausias išrinktas 237 nm bangos ilgis. Metodas buvo validuotas.

5. TYRIMO METODAI

5.1. Medžiagos, reagentai ir įranga

5.1.1. Medžiagos ir reagentai

96 % etanolis ( AB „Stumbras“, Lietuva)

Salicilo rūgštis 99 % (Alfa Aesar and Co Kg, Vokietija)

Baltasis vazelinas (Sigma-aldrich chemie GmbH, Vokietija)

Glicerolis 99,0- 101,0 % (Sigma-aldrich chemie GmbH, Vokietija)

1,2-propandiolis ≥ 99,5 % (Carl Roth GmbH+Co, Vokietija)

Polietilenglikolis 400 (Applichem GmbH, Vokietija)

Polisorbatas Tween 80 (Applichem GmbH, Vokietija)

Natrio laurilsulfatas 98 % (Sigma- aldrich chemie GmbH, Vokietija)

Regeneruotos celiuliozės dializinė membrana Cyprophan (Medicell international Ltd,

Didžioji Britanija)

Vaistinėse pagaminti tepalai su salicilo rūgštimi:

1) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas.

Tepalas pagamintas: į automatinę maišyklę „Unguator 2100“ įdėta 5 % salicilo

rūgšties ir reikiamas kiekis vazelino, viskas išmaišyta.

2) UAB „VJV“ vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas. Tepalas pagamintas:

grūstuvėje įdėta 5 % salicilo rūgšties ir įpilti keli lašai vazelino aliejaus,

salicilo rūgštis susmulkinta grūstuvėje su vazelino aliejumi. Po to maišant

sudėtas reikiamas kiekis vazelino ir viskas išmaišyta grūstuvėje.

3) UAB „Ąžuolyno“ vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas. Tepalas pagamintas:

vazelinas pašildomas grūstuvėje, 5 % salicilo rūgšties disperguojama dalyje

vazelino, po to sudedamas likęs vazelinas ir gerai išmaišoma.

23

5.1.2. Įranga

Analitinės svarstyklės Scaltec SBS 31 (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija)

Automatinė maišyklė Unguator 2100 (Unguator technology, Vokietija)

Elektroninės svarstyklės Kern PCB (Kern and sohn GmbH, Vokietija)

Magnetinė maišyklė su kaitinimo elementu IKAC- Mag HS7 (IKA - Werke GmbH

and Co. KG, Kinija)

pH- metras ph- meter 766 su elektrodu Knick SE 100 N, skirtu matuoti tirpalų pH

(Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija)

pH- metras ph- meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, skirtu matuoti puskiečių

preparatų pH (Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija)

Termostatinė vandens vonelė WB2, Biosan Grant (Biosan Medical – Biological

research and technologies, Latvija)

UV-Vis spektrofotometras Agilent 8453 (Agilent technologies, JAV)

Vandens vonelė Waser- Bad Typ W16 (Oppermann Regelgeräte GmbH, Vokietija)

Viskozimetras Vibro viscometer SV- 10 (A&D Company ltd, Japonija)

5.2. Analitiniai metodai

5.2.1. Salicilo rūgšties kiekybinė analizė

Kiekybiniam salicilo rūgšties nustatymui naudotas spektrofotometrijos metodas:

1. Kalibracinio grafiko sudarymui pagaminti salicilo rūgšties (5; 7,5; 10; 20; 30 µg/ml

koncentracijos) standartiniai tirpalai 96 % etanolyje ir išmatuotas optinis tankis (n=3) naudojant 305

nm bangos ilgį. Pagal gautus duomenis nubraižytas kalibracinis grafikas (5 pav.). Kalibracinės kreivės

duomenys: lygtis y= x*0,035254 (y-koncentracija, x- bangos ilgis), koreliacijos koeficientas (R2)-

0,99921.

UV metodikos tikslumui patikrinti pagamintas tirpalas. 25 mg salicilo rūgšties ištirpinta 25 ml

96 % etanolio. Iš gauto tirpalo paimta 0,1 ml ir praskiesta etanoliu iki 10 ml. Galutinė tirpalo

koncentracija 0,01 mg/ml. Pamatuotas tirpalo optinis tankis ir pagal jau sudarytą kalibracinį grafiką

rasta tirpalo koncentracija (0,0099 mg/ml). Metodikos tikslumas: 99 %.

24

5 pav. Kalibracinis grafikas Nr.1

2. Kalibracinio grafiko sudarymui pagaminti salicilo rūgšties (5; 7,5; 10; 20; 30 µg/ml

koncentracijos) standartiniai tirpalai 2 % polisorbato 80 tirpale ir išmatuotas optinis tankis (n=3)

naudojant 296 nm bangos ilgį. Pagal gautus duomenis nubraižytas kalibracinis grafikas (6 pav.).

Kalibracinės kreivės duomenys: lygtis y= x*0,039842 (y-koncentracija, x- bangos ilgis), koreliacijos

koeficientas (R2)- 0,99950.

6 pav. Kalibracinis grafikas Nr.2

25

UV metodikos tikslumui patikrinti pagamintas tirpalas: 25 mg salicilo rūgšties ištirpinta 25 ml

2 % polisorbato 80 tirpalo. Iš gauto tirpalo paimta 0,1 ml ir praskiesta 2 % polisorbato 80 tirpalu iki 10

ml. Galutinė tirpalo koncentracija 0,01 mg/ml. Pamatuotas tirpalo optinis tankis ir pagal jau sudarytą

kalibracinį grafiką rasta tirpalo koncentracija (0,0099 mg/ml). Metodikos tikslumas: 99 %.

5.2.2. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose nustatymas

Siekiant parinkti tinkamą (sudarančią „sink“ sąlygas) akceptorinę terpę atpalaidavimo

tyrimams in vitro buvo tiriamas salicilo rūgšties tirpumas skirtinguose tirpikliuose. Tyrimui pagaminti

skirtingų koncentracijų natrio laurilsulfato, polisorbato 80 ir etanolio tirpalai vandenyje (1 lentelė).

Tirpikliai parinkti pagal Jungtinių Amerikos Valstijų farmakopėjos rekomendacijas, skirtas parinkti

tinkamas tirpumo terpes sunkiai vandenyje tirpstančioms medžiagoms [33].

Mėgintuvėliuose į paruoštas tirpiklių sistemas įdėtas salicilo rūgšties perteklius. Mėgintuvėliai

ant sūkurinės purtyklės kambario temperatūroje purtyti 24 valandas. Atlikus centrifugavimą ir

filtraciją, mėginiai tinkamai praskiesti etanoliu ir nustatytas ištirpusios salicilo rūgšties kiekis

spektrofotometrijos metodu.

1 lentelė. Salicilo rūgšties tirpumui nustatyti paruošti tirpalai

Tirpiklis Tirpalo koncentracija (%)

Natrio laurilsulfatas 1



Polisorbatas 80 1

Polisorbatas 80 2

Polisorbatas 80 3

Etanolis 96 % 10

Etanolis 96 % 20

Etanolis 96 % 30

5.2.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas in vitro

Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas atliktas (n=3) naudojant modifikuotas Franz

tipo difuzines celes (7 pav.) su pusiau pralaidžiomis regeneruotos celiuliozės dializės membranomis

(Cyprophan). Membranos 12 valandų laikytos išgrynintame 30 ºC temperatūros vandenyje, kad

26

išbrinktų. Į akceptorinę difuzinės celės dalį buvo pripilama akceptorinės terpės- 40 ml vandeninio 2 %

polisorbato 80 tirpalo. Vandens vonelėje buvo palaikoma 37±0,5 ºC temperatūra. Donorinė celės dalis

užpildyta tiriama puskiete sistema (pasverta 1,0±0,05 g tepalo). Donorinė ir akceptorinė difuzinės

celės dalys sandariai atskirtos celiuliozine membrana (difuzijos plotas – 1,77 cm2). Pakrauta donorinė

celės dalis nuleista į akceptorinę terpę 1 cm nuo dugno atstumu, įdėtas magnetas. Įjungta magnetinė

maišyklė, kuri pastoviai maišė akceptorinę terpę. Mėginiai imti 0,5; 1; 2; 3; 4 valandų intervale.

Paimta po 2,5 ml tiriamojo tirpalo, vietoj jo įpilta 2,5 ml šviežios 37±0,5 ºC temperatūros akceptorinės

terpės.

Atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis tiriamajame tirpale nustatytas UV spektrofotometrijos

metodu. Gauti rezultatai pateikti grafike, kuriame absisių (x) ašyje atidedama trukmė nuo tyrimo

pradžios (h), o ordinačių (y) ašyje- atpalaiduotos salicilo rūgšties koncentracija (%).

7 pav. Naudotos modifikuotos Franz difuzinės celės schema

5.2.4. Tepalų pH nustatymas

Tepalų pH išmatuotas pH-metru Knick ph-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, skirtu

matuoti puskiečių sistemų pH. pH matuotas kambario temperatūros tepaluose (22,2 ºC). Į tepalus

įstatytas matavimo elektrodas ir užrašyti duomenys (n=3).

27

5.2.5. Tepalų dinaminės klampos nustatymas

Tepalų dinaminė klampa matuota vibraciniu viskozimetru SV-10. Tiriami tepalai pašildyti

vandens vonelėje iki 37 ºC. Mėginys sudėtas į viskozimetro indą, kuris patalpintas į termostatinę

vonelę. Į tepalą panardintos metalinės viskozimetro plokštelės. Išmatuota dinaminė klampa (n=3).

5.2.6. Statistinė analizė

Vidurkiai ir stardartiniai nuokrypiai apskaičiuoti naudojant Microsoft Office Excel 2007

programą. Statistinis rezultatų reikšmingumas nustatytas IBM SPSS Statistics 22 programa naudojant

vienfaktorinės analizės metodą (ANOVA), LSD (Least Significant Difference) kriterijų. Skirtumai

reikšmingi, kai patikimumo lygmuo p< 0,05.

5.3. Tepalų su salicilo rūgštimi modeliavimas

Gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų palyginimui pagamintas nenaudojant pagalbinių

medžiagų eksperimentinis tepalas: 5 % salicilo rūgšties grūstuvėje sumaišyta su reikiamu kiekiu

baltojo vazelino.

I. Eros ir kt. [17] tirdami įvairių veiksnių įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui iš puskiečių

preparatų nustatė, kad salicilo rūgštį ištirpinus hidrofiliniame tirpiklyje pagerėja jos atpalaidavimas.

Vadovaujantis šiomis įžvalgomis buvo nuspręsta modeliuojant tepalus su salicilo rūgštimi naudoti

hidrofilines medžiagas (glicerolį, 1,2- propandiolį ir polietilenglikolį 400) salicilo rūgšties ištirpinimui.

Šios medžiagos pasižymi mažu pašalinių poveikių kiekiu, gerai dera su kitomis veikliosiomis ir

pagalbinėmis medžiagomis. Plačiai naudojamos tiek vidinių, tiek išviršinių vaistų gamyboje [9,36].

Naudojant glicerolį, 1,2- propandiolį ir polietilenglikolį 400 kaip pagalbinę medžiagą tepalai

pagaminti pagal tris gamybos technologijas (2 lentelė).

28

2 lentelė. Sumodeliuotų tepalų sudėtis ir gamybos technologija

Gamybos technologija

Maišymas grūstuvėje Maišymas grūstuvėje ir

automatinėje maišyklėje

Maišymas grūstuvėje ir

automatinėje maišyklėje

palydžius vazeliną

Sudedamosios dalys

sumaišomos grūstuvėje. 5 %

salicilo rūgšties ištirpinama 10

% pagalbinės medžiagos. Po to

mišinys sumaišomas su baltuoju

vazelinu pagal bendras tepalų

gamybos taisykles grūstuvėje.

Sudedamosios dalys

sumaišomos grūstuvėje ir

automatine maišykle „Unguator

2100“. 5 % salicilo rūgšties

ištirpinama 10 % pagalbinės

medžiagos. Po to mišinys

sumaišomas su baltuoju

vazelinu pagal bendras tepalų

gamybos taisykles grūstuvėje ir

automatine maišykle „Unguator

2100“.

Vazelinas palydomas,

sudedamosios dalys sumaišomos

grūstuvėje ir automatine

maišykle „Unguator 2100“. 5 %

salicilo rūgšties ištirpinama 10

% pagalbinės medžiagos. Po to

mišinys grūstuvėje sumaišomas

su pašildytu baltuoju vazelinu

pagal bendras tepalų gamybos

taisykles ir automatine maišykle

„Unguator 2100“.

6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

6.1. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose vertinimas

Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 1 %, 2 % ir 3 % natrio laurilsulfato vandeniniuose

tirpaluose. Tirpumo rezultatai pateikti 8 paveiksle.

29

8 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos natrio laurilsulfato tirpaluose

Didžiausias kiekis salicilo rūgšties ištirpo 3 % natrio laurilsulfato vandeniniame tirpale

(9,07±0,39 mg/ml). 1 % ir 2 % natrio laurilsulfato tirpaluose salicilo rūgšties ištirpo perpus mažiau

(atitinkamai 4,64±0,09 mg/ml ir 5,03±0,25 mg/ml). Gauti rezultatai rodo, kad didėjant natrio

laurilsulfato koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame. Tarp 1 % ir 2 %

koncentracijos natrio laurilsulfato tirpaluose ištirpusio salicilo rūgšties kiekio statistiškai reikšmingo

skirtumo nebuvo, statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio 1 % ir

3 % bei 2 % ir 3 % natrio laurilsufato tirpaluose.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Salic

ilo r

ūgš

tie

s ko

nce

ntr

acija

(m

g/m

l)

1 % natrio laurilsulfato tirpalas 2 % natrio laurilsulfato tirpalas 3 % natrio laurilsulfato tirpalas

30

Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 1 %, 2 % ir 3 % polisorbato 80 vandeniniuose

tirpaluose. Tirpumo rezultatai pateikti 9 paveiksle.

9 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos polisorbato 80 tirpaluose

Didžiausias salicilo rūgšties kiekis ištirpo 2 % ir 3 % salicilo rūgšties tirpaluose (atitinkamai

460,34±24,53 mg/ml ir 463,22±49,58 mg/ml). Padidinus polisorbato 80 koncentraciją tirpale nuo 1 %

iki 2 % salicilo rūgšties tirpumas padidėjo nuo 184,28±15,11 mg/ml iki 460,34±24,53 mg/ml.

Tolimesnis polisorbato 80 koncentracijos padidinimas iki 3 % salicilo rūgšties tirpumo reikšmingai

nepadidino.

Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp 1 % ir 2 % bei 1 % ir 3 % polisorbato 80

tirpaluose ištirpusio salicilo rūgšties kiekio. Tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio 2 % bei 3 %

polisorbato 80 tirpaluose statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo.

0

100

200

300

400

500

600 Sa

licilo

rū

gšti

es

kon

cen

trac

ija (

mg/

ml)

1 % polisorbato 80 tirpalas 2 % polisorbato 80 tirpalas 3 % polisorbato 80 tirpalas

31

Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 10 %, 20 % ir 30 % etanolio tirpaluose. Tirpumo

tyrimo rezultatai pateikti 10 paveiksle.

10 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos etanolio tirpaluose

Didžiausias salicilo rūgšties kiekis ištirpo 30 % etanolio tirpale (13,90±0,60 mg/ml). Gauti

rezultatai rodo, kad didėjant etanolio koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame

(atitinkamai 10 %, 20 % ir 30 % etanolio tirpaluose salicilo rūgšties ištirpo 3,92±0,77 mg/ml,

5,28±0,39 mg/ml ir 13,90±0,60 mg/ml.

Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio nustatytas tarp 10 %

ir 30 % bei 20 % ir 30 % etanolio tirpalų. Tarp 10 % ir 20 % koncentracijos etonolio tirpaluose

ištirpusio salicilo rūgšties kiekio statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Gauti rezultatai rodo,

kad didėjant etanolio koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame.

Salicilo rūgšties tirpumo natrio laurilsulfato 1 %, 2 %, 3 %; polisorbato 80 1 %, 2 %, 3 %;

etanolio 10 %, 20 %, 30 % tirpaluose rezultatai parodė, kad didžiausias kiekis salicilo rūgšties ištirpo

polisorbato 80 2 % ir 3 % tirpaluose. Tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio polisorbato 80 2 % ir 3 %

tirpaluose statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Renkantis akceptorinę terpę rekomenduojama, kad

terpės pH būtų kuo artimesnis pH, esančiam odos paviršiuje (5-6± 0,05) [1,24]. Buvo pamatuotas

didžiausią salicilo rūgšties tirpumą turinčių polisorbato 80 2 % ir 3 % tirpalų pH. 2 % polisorbato 80

tirpalo pH- 5,86±0,05, 3 % polisorbato 80 tirpalo pH- 4,70±0,07. Kaip akceptorinė terpė atpalaidavimo

0

2

4

6

8

10

12

14

16 Sa

licilo

rū

gšti

es

kon

cen

trac

ija (

mg/

ml)

10 % etanolinis tirpalas 20 % etanolinis tirpalas 30 % etanolinis tirpalas

32

tyrimams in vitro pasirinktas 2 % polisorbato 80 tirpalas, kadangi jo pH atitinka rekomendaciją

akceptorinės terpės pH (5-6± 0,05).

6.2. Tepalų kokybės vertinimas

Tepalų kokybei įvertinti buvo nustatyta tepalų pH ir dinaminė klampa. Tepalų pH nustatymo

rezultatai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Tepalų pH nustatymo rezultatai

Tepalas pH Tepalas pH

LSMU vaistinės 3,80±0,04 Su 1,2- propandioliu pagamintas

sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje

1,87±0,05

„Ąžuolyno“ vaistinės 3,41±0,05 Su 1,2- propandioliu pagamintas


ir automatine maišykle

1,88±0,06

„VJV“ vaistinės 2,60±0,04 Su 1,2- propandioliu pagamintas


ir automatine maišykle, prieš tai


1,89±0,05

Eksperimentinis 3,53±0,06 Su polietilenglikoliu 400

pagamintas sudėtines dalis

išmaišius grūstuvėje

2,73±0,04

Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis


3,06±0,05 Su polietilenglikoliu 400


išmaišius grūstuvėje ir automatine

maišykle

2,70±0,06



maišykle




maišykle, prieš tai palydžius

vazeliną

2,71±0,05



maišykle, prieš tai palydžius vazeliną

3,03±0,05

33

Statistiškai įvertinus sumodeliuotų tepalų pH rezultatus nustatyta, kad nėra statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp tepalų, pagamintų skirtingomis technologijomis, tačiau su ta pačia sudėtimi.

Gamybos technologija neįtakojo tepalų pH. Reikšmingas pH skirtumas nustatytas tepalų, pagamintų su

skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis. Galima teigti, kad pagalbinės medžiagos padarė įtakos tepalų

pH sumažėjimui lyginant su eksperimentinio tepalo pH, kurio gamyboje nebuvo naudotos pagalbinės

medžiagos. Vaistinėse gamintų tepalų pH svyruoja nuo 2,60 iki 3,80.

Tepalų dinaminės klampo nustatymo rezultatai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Tepalų dinaminės klampos nustatymo rezultatai

Tepalas Dinaminė

klampa

(Pa·s)

Tepalas Dinaminė

klampa

(Pa·s)

LSMU vaistinės 7,25±0,08

Su 1,2- propandioliu pagamintas


6,32±0,08

„Ąžuolyno“ vaistinės 7,84±0,14 Su 1,2- propandioliu pagamintas


ir automatine maišykle

6,27±0,13

„VJV“ vaistinės 7,56±0,10

Su 1,2- propandioliu pagamintas


ir automatine maišykle, prieš tai


6,21±0,16

Eksperimentinis 8,01±0,12

Su polietilenglikoliu 400



6,46±0,12

Su gliceroliu pagamintas

sudėtines dalis išmaišius

grūstuvėje


pagaminus sudėtines dalis išmaišius

grūstuvėje ir automatine maišykle

6,41±0,11



grūstuvėje ir automatine maišykle





vazeliną

6,51±0,08



grūstuvėje ir automatine


vazeliną

7,17±0,06

34

Tepalų dinaminės klampos rezultatai svyravo nuo 6,21±0,16 iki 8,01±0,12. Statistinė

duomenų analizė parodė, kad tarp pagamintų su ta pačia pagalbine medžiaga tik pagal skirtingas

technologijas sumodeliuotų tepalų dinaminės klampos rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Galima teigti, kad gamybos technologijos neįtakojo tepalų dinaminės klampos. Palyginus

eksperimentinio (gaminto nenaudojant pagalbinių medžiagų) tepalo dinaminę klampą su sumodeliuotų

tepalų dinamine klampa nustatyta statistiškai reikšmingai mažesnė sumodeliuotų tepalų klampa nei

eksperimentinio tepalo. Pagalbinės medžiagos galėjo turėti klampą mažinančios įtakos.

6.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš vaistinėse gamintų ir eksperimentinio tepalų

vertinimas

Su trimis Lietuvos vaistinėse pagamintais ir vienu eksperimentiniu tepalu atlikti

atpalaidavimo tyrimai. Atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis matuotas po 0,5; 1; 2; 3; 4 valandų. Gauti

rezultatai išreikšti atpalaiduotos salicilo rūgšties kiekio procentais nuo mėginyje esančio viso salicilo

rūgšties kiekio ir pateikti 11 paveiksle.

11 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5

Atp

alai

du

oto

s sa

licilo

rū

gšti

es

kie

kis

(%)

Trukmė (valandomis)

LSMU vaistinės tepalas Ąžuolyno vaistinės tepalas

VJV vaistinės tepalas Eksperimentinis tepalas

35

Gauti rezultatai parodė, kad daugiausiai salicilo rūgšties po 4 valandų atpalaidavo LSMU

vaistinėje pagamintas tepalas (3,36±0,16 %). Didžiausias salicilo rūgšties atpalaidavimas gali būti

siejamas su efektyvesniu salicilo rūgšties išmaišymu pagrinde, kadangi tepalas gamintas naudojant

automatininę maišyklę. UAB „VJV” ir UAB „Ąžuolyno” vaistinių tepalai atpalaidavo atitinkamai

2,71±0,20 % ir 2,54±0,12 %. Tokie salicilo rūgšties atpalaidavimo rezultatai gali būti siejami su

vazelino pašildymu „Ąžuolyno” vaistinės tepalo atveju bei „VJV” vaistinės naudotu vazelino aliejumi

(naudotas grūstuvėje smulkinant salicilo rūgštį). Abiem atvejais aptarti veiksniai galėjo pagerinti

salicilo rūgšties atpalaidavimą- dėl pašildyto vazelino salicilo rūgštis galimai geriau pasiskirstė

pagrinde, o salicilo rūgšties susmulkinimas galėjo pagerinti atpalaidavimą iš tepalo (literatūros

apžvalgoje aptariami tyrimai, kuriuose ištirta, kad vaistinės medžiagos dalelių susmulkinimas pagerina

veikliosios medžiagos atpalaidavimą iš puskiečių sistemų). Mažiausią salicilo rūgšties dalį nuo tepale

buvusio kiekio atpalaidavo eksperimentinis tepalas (1,89±0,14 %). Mažas salicilo rūgšties

atpalaidavimas siejamas su prastesniu salicilo rūgšties pasiskirstymu pagrinde. Tepalas pagamintas

salicilo rūgštį įterpus į baltąjį vazeliną maišant grūstuvėje, nenaudotos pagalbinės medžiagos bei

technologijos, galinčios pagerinti salicilo rūgšties atpalaidavimą iš puskietės sistemos. Statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš UAB „Ąžuolyno“ ir UAB „VJV”

vaistinių pagamintų tepalų nebuvo.

6.4. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš sumodeliuotų ir pagamintų tepalų vertinimas

6.4.1. Pagalbinės medžiagos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas

Pagalbinės medžiagos įtakai salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų nustatyti atlikti

atpalaidavimo tyrimai iš tepalų, pagamintų su pagalbinėmis medžiagomis (gliceroliu, 1,2-propandioliu

ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai

pateikti 12 paveiksle.

36

12 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas išmaišius

grūstuvėje

Atpalaidavimo in vitro rezultatai parodė, kad po 4 valandų mažiausiai salicilo rūgšties

atsipalaidavo iš tepalo, pagaminto naudojant glicerolį (2,27±0,18 %). Vidutiniškai veikliąją medžiagą

atpalaidavo tepalas, kurio gamybai kaip pagalbinė medžiaga naudotas 1,2-propandiolis (3,43±0,29 %).

Didžiausias salicilo rūgšties atpalaidavimas nustatytas iš tepalo, pagaminto naudojant polietilenglikolį

400 (4,04±0,21 %). Visos trys pagalbinės medžiagos, naudotos gaminant tepalus, pasižymi

hidrofilinėmis savybėmis ir yra naudojamos siekiant išgauti didesnį lipofilinių medžiagų

atpalaidavimą. Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad salicilo rūgšties atpalaidavimą iš pagal

pirmąją technologiją pagamintų tepalų labiausiai padidino polietilenglikolio 400 panaudojimas salicilo

rūgšties ištirpinimui prieš įterpiant į pagrindą (lyginant su gliceroliu ~1,8 karto daugiau atpalaiduota

salicilo rūgšties), šiek tiek mažiau 1,2-propandiolio panaudojimas (lyginant su gliceroliu ~1,5 karto

daugiau atpalaiduota salicilo rūgšties).

Statistinė analizė parodė, kad tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų

naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5

Atp

alai

du

oto

s sa

licilo

rū

gšti

es

kie

kis

(%

)


Tepalas su gliceroliu Tepalas su 1,2-propandioliu Tepalas su polietilenglikoliu 400

37



ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle „Unguator

2100“. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai pateikti 13 paveiksle.

13 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas

išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle

Gauti rezultatai rodo, kad mažiausiai veikliąją medžiagą po 4 valandų atpalaidavo tepalas

pagamintas kaip pagalbinę medžiagą naudojant glicerolį (2,29±0,21 %). Didesnį salicilo rūgšties kiekį

atpalaidavo tepalas pagamintas su 1,2-propandioliu (3,50±0,14 %). Daugiausiai salicilo rūgšties

atpalaiduota buvo iš tepalo su polietilenglikoliu 400 (4,24±0,22 %). Labiausiai salicilo rūgšties

išsiskyrimą iš tepalo pagerino polietilenglikolio 400 įterpimas (lyginant su gliceroliu atpalaiduota ~1,9

karto daugiau salicilo rūgšties), mažiau 1,2-propandiolio įterpimas (lyginant su gliceroliu ~1,5 karto

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5

Atp

alai

du

oto

s sa

licilo

rū

gšti

es

kie

kis

(%)



38

daugiau). Statistinė analizė parodė, kad tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų

naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.



ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle „Unguator

2100“ prieš tai palydžius vazeliną. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai pateikti 14 paveiksle.

14 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas išmaišius

grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną

Mažiausiai salicilo rūgšties atpalaiduota iš tepalų su gliceroliu (2,73±0,25 %), daugiau su 1,2-

propandioliu (3,64±0,20 %), daugiausiai su polietilenglikoliu 400 (4,92±0,30 %). Kaip ir kitų naudotų

technologijų atveju mažiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalai, pagaminti salicilo rūgšties

tirpinimui naudojant glicerolį. Didžiausią įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui padarė

polietilenglikolis 400 (lyginant su gliceroliu atpalaiduota ~1,8 karto daugiau salicilo rūgšties), šiek tiek

mažiau 1,2-propandiolis (lyginant su gliceroliu ~1,3 karto daugiau). Statistinė analizė parodė, kad tarp

0

1

2

3

4

5

6

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5

Atp

alai

du

oto

s sa

licilo

rū

gšti

es

kie

kis

(%)



39

atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir

polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.

Įvertinus salicilo rūgšties atpalaidavimą iš tepalų, pagamintų pagal visas tris technologijas,

statistiškai patikimai galima teigti, kad mažiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalai pagaminti

naudojant glicerolį, o daugiausiai- polietilenglikolį 400. Vidutinis salicilo rūgšties atpalaidavimas buvo

iš tepalų, pagamintų naudojant 1,2-propandiolį.

6.4.2. Technologijos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas

Siekiant įvertinti technologijos įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui buvo vertinamas tyrimo

pabaigoje atpalaiduotos veikliosios medžiagos kiekis iš tepalų pagamintų pagal tris technologijas

naudojant skirtingas pagalbines medžiagas (glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400). Salicilo

rūgšties atpalaidavimo iš tepalų, pagamintų naudojant glicerolį, rezultatai pateikti 15 paveiksle.

15 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas (pagalbinė

medžiaga glicerolis)

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

0 1 2 3 4 5

Atp

alai

du

oto

s sa

licilo

rū

gšti

es

kie

kis

(%)


Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje

Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle

Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną

40

Gauti rezultatai rodo, kad iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir

automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną, atsipalaidavo ~1,2 daugiau salicilo rūgšties nei iš

tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje ir iš tepalų, pagamintų sudėtines

medžiagas sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle. Statistinė analizė parodė, kad yra statistiškai

reikšmingas skirtumas tarp salicilo rūgšties kiekio atpalaiduoto iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis

sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną, ir salicilo rūgšties kiekio

atpalaiduoto iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje bei sumaišius grūstuvėje ir

automatine maišykle.

Vertinant technologijos įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų buvo įvertintas tyrimo

pabaigoje atpalaiduotas jos kiekis iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas kaip pagalbinę

medžiagą naudojant 1,2- propandiolį. Salicilo rūgšties atpalaidavimo rezultatai pateikti 16 paveiksle.


medžiaga 1,2- propandiolis)

Rezultatai parodė, kad atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis iš tepalo, pagaminto sudėtines

dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, didesnis nei iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis

sumaišius tik grūstuvėje. O iš tepalo, pagaminto palydžius vazeliną ir sudėtines dalis išmaišius ir

grūstuvėje, ir automatine maišykle, atpalaiduota daugiau salicilo rūgšties nei iš tepalų pagamintų pagal

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

0 1 2 3 4 5

Atp

alai

du

oto

s sa

licilo

rū

gšti

es

kie

kis

(%)





41

kitas technologijas.Tačiau statistinė analizė parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp

atpalaiduotos salicilo rūgšties kiekio iš skirtingomis technologijomis pagamintų tepalų su 1,2-

propandioliu.

Vertinant technologijos įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui buvo įvertintas tyrimo pabaigoje

atpalaiduotas jos kiekis iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas kaip pagalbinę medžiagą

naudojant polietilenglikolį 400. Salicilo rūgšties atpalaidavimo rezultatai pateikti 17 paveiksle.


medžiaga polietilenglikolis 400)

Statistiškai reikšmingai salicilo rūgšties atpalaiduota daugiau iš tepalo, pagaminto palydžius

vazeliną ir sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje bei automatine maišykle, lyginant su atpalaiduotu

kiekiu iš pagal kitas technologijas pagamintų tepalų (lyginant su kitomis technologijomis ~ 1,2 karto

daugiau). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų,

pagamintų, sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir

automatine maišykle, nenustatyta.

Palyginus visas tris technologijas su visomis pagalbinėmis medžiagomis matoma tendencija,

kad tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas išmaišius tik grūstuvėje, atpalaidavo mažiausiai salicilo

0

1

2

3

4

5

6

0 1 2 3 4 5

Atp

alai

du

oto

s sa

licilo

rū

gšti

es

kie

kis

(%)





42

rūgšties. Tepalai, pagaminti sumaišius sudėtines medžiagas ir grūstuvėje ir automatine maišykle,

atpalaidavo daugiau salicilo rūgšties nei tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius tik

grūstuvėje. Daugiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius

ir grūstuvėje, ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną. Įvertinus duomenis statistiškai gauti

rezultatai rodo, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš

tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas išmaišius tik grūstuvėje ir pagamintų sudėtines medžiagas

išmaišius ir grūstuvėje, ir automatine maišykle, taigi negalima teigti, kad automatinės maišyklės

naudojimas modeliuotų tepalų gamyboje statistiškai reikšmingai padidino salicilo rūgšties

atpalaidavimą. Statistinė analizė parodė, kad statistiškai reikšmingą skirtumą tarp tepalų, pagamintų

sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle ir tepalų, pagamintų sudėtines dalis

sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną (kaip pagalbines medžiagas

naudojant glicerolį ir polietilenglikolį 400). Todėl galima teigti, kad vazelino palydymas gaminant

tepalus su gliceroliu bei polietilenglikoliu 400 turėjo statistiškai reikšmingos įtakos salicilo rūgšties

atpalaidavimo padidėjimui.

6.4.3 LSMU vaistinės tepalo palyginimas su sumodeliuotais tepalais pagal salicilo

rūgšties atpalaidavimą

Modeliuojant naujas sistemas buvo siekiama, kad pagaminti tepalai atpalaiduotų didesnį kiekį

salicilo rūgšties lyginant su tirtais vaistinių pagamintais tepalais. Dėl šios priežasties tolesniam

sumodeliuotų sistemų salicilo rūgšties atpalaidavimui palyginti naudotas daugiausiai vaistinės

medžiagos atpalaidavęs LSMU vaistinėje pagamintas tepalas. Statistiškai apdorojus duomenis lygintas

atpalaiduotos salicilo rūgšties kiekis tyrimo pabaigoje. Tyrimo rezultatai pateikti 18 paveiksle.

43

18 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimo palyginimas tarp sumodeliuotų tepalų ir LSMU vaistinės

pagaminto tepalo

Statistiškai reikšmingai tepalai, pagaminti pagal visas tris technologijas kaip pagalbinę

medžiagą naudojant glicerolį, salicilo rūgšties atpalaidavo mažiau nei LSMU vaistinės pagamintas

tepalas. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš pagal visas tris

technologijas naudojant 1,2- propandiolį pagamintų tepalų ir LSMU vaistinėje pagaminto tepalo

nenustatyta. Statistiškai reikšmingai daugiau nei iš LSMU vaistinės pagaminto tepalo salicilo rūgšties

atpalaiduota iš pagal visas tris technologijas pagamintų tepalų su polietilenglikoliu 400 (pagal

sudėtinių dalių maišymo grūstuvėje technologiją ~1,2 karto daugiau, pagal sudėtinių dalių maišymo

grūstuvėje ir automatine maišykle technologiją ~1,3 karto daugiau, pagal sudėtinių dalių maišymo

grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną ~ 1,5 karto daugiau).

0

1

2

3

4

5

6

Atp

alai

du

oto

s sa

licilo

rū

gšti

es

kie

kis

(%)

Tepalas su gliceroliu maišant grūstuvėje

Tepalas su gliceroliu maišant grūstuvėje ir automatine maišykle

Tepalas su gliceroliu maišant grūstuvėje, automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną Tepalas su 1,2- propandioliu maišant grūstuvėje

Tepalas su 1,2- propandioliu maišant grūstuvėje ir automatine maišykle

Tepalas su 1,2- propandioliu maišant grūstuvėje, automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną Tepalas su polietilenglikoliu 400 maišant grūstuvėje

Tepalas su polietilenglikoliu 400 maišant grūstuvėje ir automatine maišykle Tepalas su polietilenglikoliu 400 maišant grūstuvėje, automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną LSMU vaistinėje pagamintas tepalas

44

7. IŠVADOS

1. Parinkta ir pritaikyta salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodika UV spektrofotometrijos

metodu. Pasirinkta metodika buvo pakankamai tiksli įvertinti salicilo rūgšties kiekį.

2. Tyrimais įrodytas 2 % polisorbato 80 tirpalo tinkamumas naudoti jį kaip akceptorinę terpę.

3. Patvirtintas skirtingas salicilo rūgšties atpalaidavimas iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų.

Daugiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalas, pagamintas LSMU vaistinėje.

4. Remiantis moksline literatūra sumodeliuoti ir pagaminti tepalai su salicilo rūgštimi, įvertintos

jų kokybinės savybės. Sumodeliuotų tepalų pH buvo rūgštinis (≤3,06), dinaminė klampa ribose

6,21-7,19 Pa·s.

5. Ištirtas salicilo rūgšties atpalaidavimas in vitro iš tepalų, pagamintų vaistinėse ir sumodeliuotų

laboratorijoje. Didžiausia įtaka salicilo rūgšties atpalaidavimo intensyvėjimui konstatuota, kai

veiklioji medžiaga ištirpinta 10 % polietilenglikolio 400, kuris po to įterptas į palydytą vazeliną

disperguojant grūstuvėje, vėliau išmaišant automatine maišykle. Taip pagamintas tepalas

atpalaidavo 1,5 karto daugiau salicilo rūgšties nei LSMU vaistinėje pagamintas tepalas.

8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Reikėtų tęsti eksperimentus su salicilo rūgšties tepalais siekiant sukurti salicilo rūgšties tepalą,

efektyviau atpalaiduojantį salicilo rūgštį. Taip pat derėtų šio tepalo pH (neprarandant salicilo rūgšties

efektyvumo) kiek galima labiau priartinti prie natūralaus pH, esančio odos paviršiuje, kadangi ištirti

tepalai pasižymi stipriomis rūgštinėmis savybėmis ir gali dirginti odą.

45

9. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Čižinauskas V. Dermatologinių preparatų su baikalinės kalpokės (Scutellaria baicalensis

georgi) ekstraktu gamyba ir biofarmacinis vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos

sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Klinikinės

farmacijos katedra. Kaunas: 2013

2. Grina D. Technology and analysis of semisolid preparations with tolnaftate. Magistrinis darbas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir

socialinės farmacijos katedra. Kaunas: 2011.

3. Klimienė I, Dapkauskas V. Karvių tešmens priežiūrai skirto tepalo antimikrobinio poveikio in

vitro ir stabilumo tyrimas. Žemės ūkio moklsai. 2005; 3: 69-74.

4. Kriukelis M. Meloksikamo išsiskyrimo iš tirpalų pro dializės membraną metodo sukūrimas ir

vertinimas. Magistrinis darbas. Kauno medicinos universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų

technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas: 2008.

5. Leišytė P. Atopinis dermatitas: šiuolaikinis požiūris. Pulmonologija, imunologija ir

alergologija. 2007; 1: 20- 23.

6. Rančelienė V, Šlekytė K, Vyšniauskienė R. Modification of genotoxic action of sunlight UV

with antioxidants – ascorbic and salicylic acids. Biologija. 2007; 18: 7- 11.

7. Stelmakienės A. Pusiau kieto hidrofobinio pagrindo iš gamtinės kilmės medžiagų

modeliavimas ir kokybės vertinimas. Magistrinis darbas. Kauno medicinos universitetas,

Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas: 2010.

8. Ahmad I, Vaid FH. Determination of benzoic acid and salicylic acid in commercial benzoic

and salicylic acids oitments by spectrophotometric method. Pharmaceutical sciences. 2009; 22:

18- 22.

9. Augustijns P, Brewster ME. Solvent systems and their selection in pharmaceutics and

biopharmaceutics. New York: Springer Science + Business Media; 2007.

10. Bakker P, Woerdenbag H, Gooskens V, Naafs B, Van der Kaaij R, Wieringa N.

Dermatological preparations for the tropics. Groningen: Beta science shop; 2012: 189-192.

11. Banys A, Sarecka- Hujar B, Jankowski A, Zalewska M. Impact of base type on diclofenac

sodium release from semi-solid dosage forms. Annales academiae medicae silesiensis. 2014;

68: 1-8

12. Brown CK, Friedel HD, Barker AR, Buhse LF, Keitel S, Cecil TL, Kraemer J, Morris JM,

Reppas C, Stickelmeyer M, Yomota C, Shah VP. FIF/AAPS joint workshop report: dissolution/

46

in vitro release testing of novel/ special dosage forms. AAPS PharmSciTech 2003; 12: 782-

794.

13. Bruschi ML, Jones DS, Panzeri H, Gremiao MPD, De Freitas O, Lara EHG. Semisolid Systems

Containing Propolis for the Treatment of Periodontal Disease: In Vitro Release Kinetics,

Syringeability, Rheological, Textural, and Mucoadhesive Properties. Journal of

pharmaceuticals sciences. 2006; 96: 2074- 2089

14. Centkowska K, Sznitowska M. Modified-release ointment with nitroglycerin β-cyclodextrin

inclusion complex for treatment of anal fissures. Journal of pharmacy and pharmacology. 2013;

65: 1463- 1472.

15. Chuanfu A, Zhonglin M. Salicylic Acid and its Function in Plant Immunity. Journal of

Integrative Plant Biology. 2011; 53: 412- 428.

16. Dorwal D. Development of UV spectrophotometric method for determination of methyl

salicilate in bulk and semisolid formulation. International Journal of Research in

Pharmaceutical and Biomedical Sciences. 2012; 3: 983- 986.

17. Eros I, Abu- Eida EY, Csoka I, Santa Z, Cserne A, Kover T. Optimization of Drug Release

from Dermatological Semisolid Preparations. Drug development research. 2003; 59: 316- 325.

18. European Pharmacopoeia. 7th edition. Strasbourg: European Commission; 2010.

19. Flynn GL, Shah VP, Tenjarla SN, Corbo M, Demagistris D, Feldman TG, Franz TJ, Miran DR,

Pearce DM, Sequeira JA, Swarbrick J, Wang JCT, Yacobi A, Zaltz JL. Assessment of value

and aplications of in vitro testing of topical dermatoligical drug products. Pharmaceutical

research 1999; 16: 1325-1330.

20. Goebel K, Otsuka Sato ME, Fernanda de Souza D, Murakami FS, Andreazza IF. In vitro

release of diclofenac diethylamine from gels: evaluation of generic semisolid drug products in

Brazil. Brazilian journal of pharmaceutical sciences. 2013; 49: 211-219.

21. Gupta P, Garg S. Recent advance in semisolid dosage forms for dermatological application.

Pharmaceutical technology. 2002; 144-162.

22. Hauck WW, Shah VP, Shaw SW, Ueda CT. Reliability and reproducibility of vertical diffusion

cell for determining release rates from semisolid dosage forms. Pharmaceutical research 2007;

24: 2018-2024.

23. Jelvehgari M, Rashidi MR, Mirza Mohammadi SH. Adhesive and spreading properties of

pharmaceutical gel composed of cellulose polymer. Jundishapur journal of natural

pharmaceutical Products. 2007; 2: 45-58.

47

24. Kikwai L, Tran D, Hauck WW, Shah VP, Stippler ES. Effect of various operational parameters

on drug release from a 1% hydrocortisone semisolid dosage form using the vertical diffusion

cell apparatus. Dissolution technologies. 2012; 6-13.

25. Lebwohl M. The role of salicylic acid in the treatment of psoriasis. International journal of

dermatology. 1999; 38: 16- 24.

26. Liebenberg W, Engelbrecht E, Wessels A, Devarakonda B, Yang W, De Villiers MM. A

Comparative Study of the Release of Active Ingredients from Semisolid Cosmeceuticals

Measured with Franz, Enhancer or Flow-Through Cell Diffusion Apparatus. Journal of food

and drug analysis. 2004; 12: 19-28.

27. Martindale The complete drug reference. 37 th ed. London: Pharmaceutical press; 2011.

28. Mason AR, Mason J, Cork M, Dooley G, Hancock H. Topical treatments for chronic plaque

psoriasis. The Cochrane Library. 2013; 3: 1- 805.

29. Olejnik A, Goscianska J, Nowak I. Active compounds release from semisolid dosage forms.

Journal of pharmaceutical sciences 2012; 101: 4032-4041.

30. Omidian H, Park K. Fundamentals and applications of controlled release drug delivery.

Springer. 2012; 75-106.

31. Osborne DW. Review of changes in topical drug product classification. Pharmaceutical

technology. 2008; 66-74.

32. Petro E, Csoka I, Balogh A, Blazso G, Eros I. In Vitro and In Vivo Evaluation of Drug Release

from Semisolid Dosage Forms. Scientia Pharmaceutica. 2010; 78.

33. Pharmacopeial previews. Pharmacopeial forum 2004; 30: 351- 363.

34. Prithiviraj B, Bais HP, Weir T, Suresh B, Najarro EH, Dayakar BV, Schweizer HP, Vivanco

JM. Down Regulation of Virulence Factors of Pseudomonas aeruginosa by Salicylic Acid

Attenuates Its Virulence on Arabidopsis thaliana and Caenorhabditis elegans. Infection and

immunity. 2005; 73: 5319- 5328.

35. Rege PR, Vilivalam VD, Collins CC. Development in release testing of topical dosage forms:

use of the Enhancer cell with automated sampling. Journal of pharmaceutical and biomedical

analysis 1998; 17: 1225-1233.

36. Rowe RC, Sheskey PJ, Cook WG, Fenton ME. Handbook of pharmaceutical excipients. 7 th

ed. London: Pharmaceutical press; 2012

37. Segers JD, Zaltz JL, Shah VP. In vitro release of phenol from ointment formulations.

Pharmaceutical Technology. 1997; 21: 70-81.

38. Shah V, Raval S, Peer S, Upadhyay UM. A comparative evaluation of different membranes for

their efficienty: an in vitro study. Pharma science monitor 2010; 1: 41-49.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Prithiviraj%20B%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Bais%20HP%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Weir%20T%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Suresh%20B%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Najarro%20EH%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Dayakar%20BV%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Schweizer%20HP%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Vivanco%20JM%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Vivanco%20JM%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16113247

48

39. Shah V, Roberts K, Sager N, Vieira O, Axelrad J, Derr N. Guidance for industry. Nonsterile

semisolid dosage forms. Scale up and postapproval changes: chemistry, manufacturing and

controls; in vitro release testing and in vivo bioequivalence documentation. JAV: U.S.

Department of health and human services Food and drug administration Center of drug

evaluation and research; 1997; 1-24.

40. Shah VP, Siewert M, Dressman J, Moeller H, Brown CK. Dissolution/ in vitro release testing

of special dosage forms. Dissolution technologies 2002;

41. Siewert M, Dressman J, Brown CK, Shah VP. FIP/AAPS guidelines to dissolution/ in vitro

release testing of novel/ special dosage forms. AAPS PharmSciTech 2003; 4: 1-10.

42. Thakker KD, Chern WH. Development and validation of in vitro release tests for semisolid

dosage forms- case study. Dissolution technologies 2003; 10-15.

43. Tosti A, Grimes PE, De Podova MP. Color atlas of chemical peels. Berlin: Springer-Verlag

Berlin Heidelberg; 2006

44. Vlot AC, Dempsey DMA, Klessig DF. Salicylic acid, a multifaceted hormone to combat

desease. The Annual Review of Phytopathology. 2009; 47: 177- 206.

45. Zapantis G. In vitro and in vivo evaluation of semisolid dosage forms for transdermal

application of Ketamine. Ph. D. Thesis. University of Szeged, Faculty of Pharmacy,

Department of Pharmaceutical Technology. Szeged: 2007.

46. Gohel M, Parikh R. Novel semisolid dosage forms. 2008 [žiūrėta 2014 04 15]. Prieiga per

internetą: http://www.pharmainfo.net/free-books/novel-semisolid-dosage-forms

47. Material safety data sheet- salicylic acid. 1999 [žiūrėta 2014 04 15]. Prieiga per internetą:

http://avogadro.chem.iastate.edu/MSDS/salicylic_acid.htm.

48. Picture of salicylic acid formula (Kavi) [paveikslas internete] 2014 [žiūrėta 2014 04 15].

Prieiga per internetą: http://www.kaviskin.com/info/salicylicacid.html

49. Salicylic acid, AHFS monographs. 2014 [žiūrėta 2014 04 15]. Prieiga per internetą:

http://www.drugs.com/monograph/salicylic-acid.html

50. Salicylic acid. 2013 [žiūrėta 2014 04 15]. Prieiga per internetą:

http://www.chemicalland21.com/specialtychem/finechem/SALICYLIC%20ACID.htm

http://www.pharmainfo.net/free-books/novel-semisolid-dosage-forms

http://avogadro.chem.iastate.edu/MSDS/salicylic_acid.htm

http://www.kaviskin.com/info/salicylicacid.html

http://www.drugs.com/monograph/salicylic-acid.html

http://www.chemicalland21.com/specialtychem/finechem/SALICYLIC%20ACID.htm

49

PUBLIKACIJOS DARBO TEMA

SMD konferencija 2014. Pranešimas tema „Nešiklio įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš

pusiau kietų sistemų tyrimas in vitro“. 2014 05 21.

Documents

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS · 7,19 Pa·s. 5. Ištirtas salicilo ... Formulated ointments pH was acidic (≤3,06), dynamic viscosity 6,21-7,19 Pa·s. 5. Release of salicylic