LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REGIONŲ PLĖTROS PLANŲ PARENGIMO IR ATNAUJINIMO

METODIKOS PATVIRTINIMO

2002 m. spalio 4 d. Nr. 482

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr.

66-1987) 11 straipsnio 5 punktu ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–

2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 86-3015;

2002, Nr. 15-563; 2002, Nr. 74-3193), VII skyriaus “Ūkio politika” 211 punktą,

t v i r t i n u Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodiką

(pridedama).

Ministras Juozas Bernatonis

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.482

REGIONŲ PLĖTROS PLANŲ PARENGIMO IR ATNAUJINIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikoje (toliau – metodika)

pateikiamos rekomendacijos dėl:

1.1. regioninio strateginio planavimo principų ir etapų;

1.2. regiono plėtros plano struktūros;

1.3. regiono plėtros plano atskirų dalių rengimo metodų ir tvarkos;

1.4. regiono plėtros plano rengimo organizavimo;

1.5. regionų plėtros planuose nustatytų tikslų ir prioritetų įvertinimo, rengiant šalies

ilgalaikes plėtros strategijas ir Bendrąjį programavimo dokumentą.

2. Pagrindinės metodikoje vartojamos sąvokos:

2.1. Priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (sprendinys), kuriam

naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai.

2.2. Priemonės indikatorius – materialinis ar intelektinis produktas ir/ar paslaugos,

kurie atsiranda tikslingai naudojant uždaviniui įgyvendinti skirtus išteklius.

2.3. Prioritetai – svarbiausios plėtros kryptys, kurios nustatomos vadovaujantis

strateginio planavimo dokumentą rengiančio regiono plėtros vizija, socialinių-ekonominių

faktorių analize bei atsižvelgiant į valstybės strateginės plėtros prioritetus.

2.4. Regiono plėtros planas (toliau – planas) – strateginis dokumentas, numatantis

regiono plėtros tikslus, veiksmus ir priemones šiems tikslams įgyvendinti.

2.5. Regiono plėtros vizija – trumpas pageidaujamos regiono situacijos ilguoju

laikotarpiu (daugiau kaip 10 m.) aprašymas. Plane numatyti prioritetai, tikslai, uždaviniai ir

priemonės šiai vizijai siekti.

2.6. Rezultatas – tai veiklos produktas (gaminiai ar paslaugos), kurį galima išreikšti

skaitine išraiška ir kurio siekiama per planavimo periodą.

2.7. Strateginis planavimas – formali sistema, užtikrinanti viso strateginio valdymo

proceso, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai, kaip efektyviausiai panaudoti

turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius numatytiems

tikslams pasiekti, realizavimą, taip pat plano įgyvendinimo priežiūrą ir vertinimą ir

atsiskaitymą už rezultatus.

2.8. Tikslas – siektinas veiklos poveikis, susijęs su atitinkamais poreikiais, sąlygomis

ir galimybėmis.

2.9. Tikslo poveikis – nauda (arba žala), kurią, įgyvendinant atitinkamą tikslą, patiria

ir tiesioginiai programos naudos gavėjai, ir kitos grupės.

2.10. Uždavinys – per nustatytą laikotarpį pasiekiamas ir įvertinamas atitinkamo

tikslo įgyvendinimo rezultatas.

2.11. Uždavinio įgyvendinimo rezultatas – tai veiklos produktas (atlikti darbai,

sukurti gaminiai ar paslaugos), kurį galima išreikšti skaitine išraiška ir kurio siekiama per

planavimo periodą.

2.12. Vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie strateginio veiklos

plano ar ūkio šakos (sektoriaus) strategijos įgyvendinimą.

II. REGIONŲ STRATEGINIO PLANAVIMO PRINCIPAI IR ETAPAI

3. Regionų strateginio planavimo principai yra:

3.1. Viešumas, partnerystė, bendruomenės įtraukimas.

3.2. Diskusija pagrįstas bendradarbiavimas ir kompromiso paieškos.

3.3. Visaapimantis planas, o ne šakinių strategijų rinkinys.

3.4. Aiškūs, apibrėžti, pagrįsti uždaviniai.

3.5. Realiai per planavimo laikotarpį įgyvendinamos priemonės.

3.6. Dėmesys šalies strateginės plėtros nuostatoms.

3.7. Mokymasis iš geros praktikos pavyzdžių Lietuvoje ir užsienyje.

3.8. Suderinamumas su Lietuvos nacionalinėmis ir Europos Sąjungos plėtros

strategijomis.

3.9. Dėmesys plano įgyvendinimui.

3.10. Tęstinis procesas, kurio metu planas nuolat peržiūrimas ir pataisomas

atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes.

4. Rekomenduojama, kad planas būtų rengiamas vidutiniam laikotarpiui (5-7 m.).

Plano rengimo datos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į valstybės politikos ciklus – trimetį

valstybės biudžeto planavimą bei (darant prielaidą, kad Lietuva taps ES nare nuo 2004 m.)

Europos Sąjungos biudžetinius planus (esminiai Europos Sąjungos biudžeto pajamų bei

išlaidų paskirstymo principai apibrėžiami 7 metų laikotarpiui).

5. Regionų strateginio planavimo etapus sudaro:

5.1. Plano rengimo iniciatyvos, poreikio formulavimas.

5.2. Plano rengimo darbo grupių suformavimas ir tvarkaraščio parengimas.

5.3. Bendruomenės informavimo ir aktyvinimo veikla.

5.4. Duomenų surinkimas.

5.5. Esamos situacijos analizė.

5.6. Vizijos, strategijos rengimas ir politinis tvirtinimas.

5.7. Priemonių rengimas.

5.8. Plano įgyvendinimo dalies parengimas ir galutinis plano patvirtinimas.

5.9. Plano įgyvendinimo priežiūra ir įvertinimas

6. Europos Sąjunga yra suformulavusi metodinius nurodymus strateginio planavimo

ir programavimo dokumentams (Bendrajam programavimo dokumentui, Bendrijos paramos

dokumentui ir kt.). Europos Sąjungos struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra traktuojama

kaip vienas regionas ir programuojant paramą iš struktūrinių fondų Lietuvoje rengiamas

Bendrasis programavimo dokumentas. Metodikoje atsižvelgta į Europos Sąjungos

rekomendacijas bei šalių-narių patirtį.

III. PLANO STRUKTŪRA

7. Plano struktūrą sudaro trys dalys: įvadas, situacijos analizė, strategija. Plano įvade

pateikiamas plano rengimo kontekstas bei pristatoma plane suformuluota plėtros vizija bei

strategija.

8. Situacijos analizė organizuojama sektoriniu (vertikaliu) pagrindu, pateikiant:

8.1. pagrindinius ekonominę – socialinę situaciją regione apibūdinančius duomenis;

8.2. plėtros veiksnių aptarimą;

8.3. stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) matricą.

9. Plano strategijos dalyje pateikiama:

9. 1. plėtros vizija;

9.2. plėtros prioritetai (prioritetinės plėtros kryptys);

9.3. prioritetinių plėtros krypčių tikslai;

9.4. uždaviniai, kuriuos užsibrėžiama įgyvendinti per atitinkamą laikotarpį

siekiant kiekvieno iš tikslų;

9.5. priemonės uždaviniams pasiekti;

9.6. plano įgyvendinimo tvarka.

IV. PLANO ATSKIRŲ DALIŲ RENGIMO METODAI IR TVARKA

10. Plano rengimas apima du susijusius elementus: plano rengimo proceso

organizavimą ir plano turinio rengimą. Šioje dalyje pateikiamos rekomendacijos dėl plano

turinio.

11. Plano įvadas susideda iš keturių pagrindinių dalių.

11.1. Pirmoje dalyje aptariamas plano rengimo kontekstas: nurodoma, ar plėtros

planai regione buvo rengti anksčiau, kokiais dokumentais ar teisės aktais

vadovaujantis yra rengiamas šis plėtros planas ir ko iš jo tikimasi.

11.2. Antroje dalyje nurodomi plano rengėjai ir autoriai, prie plano rengimo

prisidėjusios institucijos ir asmenys.

11.3. Trečioje dalyje pateikiama trumpa regiono ekonominės-socialinės

situacijos apžvalga kitų regionų atžvilgiu. Situacija regione įvertinama naudojantis

rodikliais, skirtais ekonominiams-socialiniams skirtumams tarp regionų nustatyti.

11.4. Ketvirtoje dalyje pateikiama plane suformuluota plėtros vizija bei

strategijos santrauka. Plano strategijos santraukoje turi būti minimi regiono plėtros

prioritetai, svarbiausi padariniai bei rezultatai, kurių tikimasi įgyvendinus strategiją,

ir trumpai pristatoma plano įgyvendinimo tvarka. Atskirai nurodoma, kaip plano

prioritetai, tikslai ir uždaviniai atitinka Bendrajame programavimo dokumente

suformuluotas valstybės investicijų kryptis ir priemones.

11.5. Plano įvado schema pateikiama 1 priede.

12. Regiono situacijos analizę rekomenduojama atlikti pagal atskirus ūkio sektorius.

Situacijos analizę plane siūloma skirstyti į šias pagrindines sektorines dalis:

12.1. verslas, pramonė ir kaimo plėtra;

12.2. žmogiškieji ištekliai;

12.3. viešosios paslaugos;

12.4. infrastruktūros plėtra ir aplinkos apsauga.

13. Tokia struktūra siūloma vadovaujantis Bendrojo programavimo dokumento

(BPD) metodika pridedant tas sritis, kurios nebus finansuojamos iš Europos Sąjungos

struktūrinių fondų, todėl BPD metodikoje jos neaptartos. Atliekant analizę, šios sektorinės

dalys turi būti skaidomos į smulkesnes sritis, atsižvelgiant į tai, kokios ūkio, žmogiškųjų

išteklių ar infrastruktūros plėtros sritys laikomos perspektyviausiomis, aktualiausiomis

regionui ar kokios iš jų kelia daugiausiai problemų regionui.

Galimas (bet ne baigtinis) sričių sąrašo pagal kiekvieną iš sektorių pavyzdys yra

pateikiamas šioje lentelėje:

SEKTORIAI IR SRITYS REGIONO SITUACIJOS ANALIZEI

Sektorius Sritis1

Verslas, pramonė ir kaimo plėtra Smulkus ir vidutinis verslas, pramonė, paslaugų sektorius (pvz., turizmas), moksliniai tyrimai ir technologijos, žemės ūkis, alternatyvūs verslai kaime, žuvininkystė, miškininkystė

Žmogiškieji ištekliai bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas, aukštasis mokslas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, distancinis ir suaugusiųjų mokymas, informacinė visuomenė, užimtumas ir darbo rinkos priemonės, kultūra, kultūros paveldo apsauga ir naudojimas, sportas

Viešosios paslaugos sveikatos apsauga ir susirgimų prevencija, socialinės paslaugos, socialinė sauga, socialinė integracija, viešasis saugumas

Infrastruktūros plėtra ir aplinkos apsauga transportas, telekomunikacijos, energetika, vandentieka, vandenvala, šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, oro taršos kontrolė, būsto plėtra, viešoji infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takai, parkai, viešosios poilsio vietos)

14. Analizė pradedama pagal kiekvieną iš sektorių pateikiant trumpą santrauką,

kuriame pabrėžiama sektoriaus vieta regiono plėtroje, nurodomos šiam sektoriui

būdingiausios tendencijos ir problemos. Santraukoje taip pat pateikiamas ir sektoriaus sričių,

pagal kurias bus toliau analizuojama, sąrašas.

14.1. Situacijos analizė toliau atliekama pagal kiekvieną iš atitinkamame sektoriuje

identifikuotų sričių. Situacijos analizė susideda iš šių dalių:

14.1.1. situacijos aprašymo;

14.1.2. situacijai darančių įtaką veiksnių įdentifikavimo;

1 Atsižvelgiant į konkrečią regiono situaciją, analizuojamų sričių pagal kiekvieną iš sektorių gali būti mažiau arba įtraukiamos papildomos sritys.

14.1.3. stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės matricos.

15. Atliekant situacijos analizę, pagal kiekvieną iš sričių pirmiausia pateikiamas

glaustas esamos situacijos aprašymas, nurodant:

15.1. Pagrindinius statistinius duomenis. Pavyzdžiui: įmonių skaičius, apyvarta, ūkių

skaičius, ūkininko valdomos žemės plotas; švietimo įstaigų skaičius, sveikatos įstaigų

skaičius, kelių ilgis ir pan. Pageidautina palyginti regiono duomenis su bendra Lietuvos

situacija. Taip pat rekomenduojama svarbiausius skaičius pateikti ir kitų regionų padėtį

apibūdinančių statistinių duomenų kontekste. Tačiau būtina užtikrinti, kad duomenų

pateikimas nevirstų “skaičiais dėl skaičių”: reikia sudaryti bendrą situacijos konkrečioje

srityje vaizdą, o ne pateikti visas galimas detales. Rekomenduojama, kad lyginant situaciją

regione su kitais regionais ar Lietuvos vidurkiu, būtų pateikti patys būdingiausi palyginimai

ir regiono specifika “neištirptų” skaičių masėje apie kitus regionus.

15.2. Pagrindines tendencijas kiekvienoje iš sričių. Pavyzdžiui: “rajono kaimo vietovėse

kaimo turizmu besiverčiančių ūkių skaičius išaugo nuo <…> iki <…>”; “rajone esančiose

švietimo įstaigose moksleivių skaičius 1995-2002 m. mažėjo – 1995 m. rajono bendrojo

lavinimo mokyklose mokėsi <…> mokinių; tuo tarpu 2002 m - <…>”. Būtina nurodyti tik

pačias svarbiausias, aktualiausias regionui tendencijas.

15.3. Pagrindines politikos priemones (programos), kurių buvo imtasi regione

kiekviename iš aprašomų sektorių. Reikėtų paminėti tiek poveikį regionui turinčias valstybės

programas, tiek ir apskrities viršininko administracijos ar savivaldybių įgyvendintas

priemones. Pavyzdžiui: “1999-2001 m. regione įgyvendinta visuomenės švietimo aplinkos

apsaugos klausimais programa”; “įsteigtas moterų užimtumo centras”; “įsteigtas verslo

inkubatorius”; “iš rajono Gamtos apsaugos fondo skirta 0,5 mln. litų rajono sąvartynui

modernizuoti”. Rekomenduojama įvertinti ir šių priemonių (teigiamą arba neigiamą) poveikį,

pavyzdžiui, “dėl visuomenės ekologinio švietimo programos sumažėjo nelegalus medžių

kirtimas, dažniau naudojamasi konteinerine atliekų surinkimo sistema” arba “modernizavus

sąvartyną, mažiau teršiama gamtinė aplinka” ir pan. Jei įmanoma, poveikiui apibūdinti

siūloma suteikti skaitinę išraišką (pvz., dėl visuomenės ekologinio švietimo programos, kiek

papildomai gyventojų pradėjo naudotis konteinerine atliekų surinkimo sistema).

Apibendrinta informacija apie programas pateikiama lentelėje:

PAGRINDINIŲ <…> SEKTORIUJE <…> REGIONE VYKDYTŲ PROGRAMŲ

APRAŠYMAS

Prog

ramos pavadinimas

Programai kelti uždaviniai

Programos poveikis*

Įgyvendinimo pradžia (metai, mėnuo)

Įgyvendinimo pabaiga (metai, mėnuo)

Skirta lėšų

Lėšų šaltinis

* - t.y. ar įgyvendinti programai kelti uždaviniai

16. Plėtros veiksniai aptariami pagal kiekvieną iš sričių naudojant stiprybių,

silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės metodą. Bendrojo programavimo

dokumento rengimo metodikoje pateikiami šie SSGG analizėje naudojamus terminus

apibrėžiantys kriterijai (žr. lentelę).

SSGG ANALIZĖS TERMINUS APIBRĖŽIANTYS KRITERIJAI

Terminas Skiriamieji kriterijai*

Stiprybės Vidinės esamos

statiškos teigiamos

Silpnybės Vidinės esamos

statiškos neigiami

Galimybės Išorinės ateities

tendencijos teigiamos

Grėsmės Išorinės ateities

tendencijos neigiamos

* kiekvienas iš lentelėje naudojamų terminų paaiškinamas tekste.

16.1. Pabrėžtina, kad stiprybės (taip pat silpnybės, galimybės, grėsmės) turi

atitikti visus jiems priskirtus skiriamuosius kriterijus.

16.2. Stiprybės. Kuo regionas išsiskiria lyginant su kitais regionais, kokie ūkio, gamtiniai,

žmogiškieji ištekliai ir pan. veiksniai suteikia regionui konkurencinį pranašumą? Kaip

nurodyta lentelėje, stiprybės turi būti vidinės, esamos ir statiškos. “Esama” stiprybė

reiškia, kad privalumas turi egzistuoti šiuo metu – o ne būti laukiama ateityje. “Vidinė”

reiškia, kad ji turi egzistuoti regione, kuriam atliekama SSGG analizė, o ne būti stebimas

kokiame nors kitame regione. “Statiška” reiškia, kad privalumas turi apibūdinti faktą, o

ne tendenciją. Regiono stiprybių pavyzdžiai: “regione yra <…> turizmui patrauklūs

objektai”, “regioną kerta <…> tarptautinio transporto koridoriaus dalis”, “regione veikia

<…> regionui ir Lietuvai reikšmingos įmonės”.

16.3. Silpnybės (problemos): kokie veiksniai labiausiai trukdo regiono plėtrai

atitinkamoje srityje; kokios aktualiausios ir pirmiausia spręstinos problemos? Kaip ir

stiprybių atveju, silpnybės turi būti vidinės, esamos, statiškos (tai apibrėžta ankstesnėje

pastraipoje. “Silpnybės” formulavimo pavyzdžiai: “regione trūksta <…> kvalifikacijos

darbuotojų”, “<…> moksleivių regione palieka mokyklą neįgiję pagrindinio

išsilavinimo”, “regiono atliekų tvarkymo sistema apima tik <…> % gyventojų.”

16.4. Galimybės. Kokios tarptautinės, šalies, šakinės tendencijos galėtų daryti

teigiamą įtaką plėtrai ateityje? Lentelėje pažymėta, kad galimybės nurodo ateities

tendenciją ir yra išorinės regiono ar nagrinėjamo sektoriaus atžvilgiu. Kalbant apie

regiono ūkį, galimybes ūkio plėtrai regione teikia su kitų regionų ūkio plėtra susijusios

tendencijos arba plėtra kituose regiono sektoriuose (švietimo, infrastruktūros ir pan.).

Todėl, pavyzdžiui, “aukštosios mokyklos steigimas” galėtų tapti galimybe aprašant

regiono verslo ar pramonės sektorių, kaip ir “spartus kaimyninių regionų ar kaimyninių

valstybių ūkio augimas”. Tačiau galimybių nereikėtų painioti su priemonėmis, kurių

planuojama imtis problemoms atitinkamame sektoriuje spręsti. Todėl, pavyzdžiui,

“verslo inkubatoriaus steigimo” negalima apibrėžti kaip “galimybės” regiono ūkio plėtrai,

nes tai yra vidinis veiksnys ir nerodo tendencijos. Regiono galimybių pavyzdžiai:

“Lietuvai tapus ES nare atsiras papildomų galimybių finansuoti infrastruktūros projektus

iš ES struktūrinių fondų”; “Lietuva ir <…> regionas tampa vis įdomesni užsienio

turistams”, “e.vyriausybės ir e.regiono koncepcijos plėtra”.

16.5. Grėsmės. Kokios tarptautinės, šalies, šakinės tendencijos galėtų neigiamai

veikti sektoriaus plėtrą ateityje? Pavyzdžiui, “kvalifikuotų specialistų išvykimas į

užsienio šalis”, “neigiama visuomenės reakcija į dideles išlaidas ES aplinkosauginiams

standartams įgyvendinti”, “nepakankamai konkurencinga regiono įmonių produkcija

Lietuvoje pradėjus visiškai taikyti laisvo prekių judėjimo principus”. Kaip ir galimybių

atveju, grėsmės yra orientuotos į ateitį, nurodo tendenciją ir yra išorinės nagrinėjamos

srities ar regiono atžvilgiu.

16.6. Pateikiant veiksnių analizę, pirmiausia rekomenduojama aptarti stiprybių,

silpnybių, grėsmių ir galimybių įtaką regiono plėtrai ir tarpusavio sąsajas. Reikėtų ne tik

konstatuoti problemą, bet ir ieškoti svarbesnių jos priežasčių. Pavyzdžiui, regiono

privalumas – “palanki rekreacijai aplinka”, dėl kurios “turizmo vystymas yra perspektyvi

verslo šaka”; papildomą akstiną teikianti galimybė – “didėjantis užsienio turistų

susidomėjimas Rytų Europa ir Lietuva”. Kita vertus, regiono silpnybė – regiono

privalumas išnaudojamas nepakankamai (t.y. “turistų skaičius vienam gyventojui

atsilieka nuo ne tokias palankias sąlygas rekreacijai turinčių regionų”). Tam tikrą grėsmę

kuria tai, kad “aplinkiniai regionai (valstybės) daug dėmesio skiria turizmui vystyti, todėl

ateityje net ir esamas turistų skaičius gali sumažėti”. Tuo tarpu gilesnė šios silpnybės

priežastis – “nepakankamai išplėtota turizmo infrastruktūra bei paslaugos”. Ši problema

atsirado dėl “finansinių išteklių stokos”, kuri nėra sprendžiama, nes “trūksta iniciatyvos,

kvalifikuotų verslo konsultantų, projektų rengimo gebėjimų”.

16.7. Apibendrinant, pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti neaptariant

stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių įtakos regiono plėtrai ir tarpusavio sąsajų, yra

tokie: ar regiono privalumai pakankamai išnaudojami? Jei ne, kas trukdo juos išnaudoti?

Kas trukdo spręsti regiono plėtros trūkumus? Ar identifikuotos galimybės jau egzistuoja?

Jei ne, kokia tikimybė, kad jos egzistuos ateityje? Kas bus daroma ar turėtų būti daroma

pasinaudojant ar ruošiantis pasinaudoti šiomis galimybėmis? Ar nustatytosios grėsmės

jau egzistuoja ir ar didelė tikimybė, kad jos išliks ateityje? Jei taip, kas daroma siekiant

sušvelninti šių grėsmių poveikį?

17. Situacijos analizei apibendrinti ir svarbiausiems elementams akcentuoti

rekomenduojama naudoti stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių matricą. Visi svarbiausi

veiksnių aptarimo dalyje paminėti SSGG turi būti aiškiai nurodyti matricoje.

17.1. Matricą rekomenduojama pildyti kiekvienam iš sektorių, o ne kiekvienai iš sričių,

nes plėtros veiksniai daugelyje to paties sektoriaus sričių kartojasi. Rekomenduojama

naudoti supaprastintą SSGG matricą, nes tokia šios matricos forma yra funkcionaliausia.

Todėl šalia kiekvieno SSGG siūloma penkių balų sistema įvertinti atitinkamo veiksnio

aktualumą (kur “5” reiškia “labai svarbus veiksnys” ir “1” – mažai svarbus veiksnys).

Matricai užpildyti rekomenduojama forma pateikta lentelėje.

SSGG MATRICOS FORMA

Stiprybės Įvertinimas

1.

2.

…

Silpnybės Įvertinimas

1.

2.

…

Galimybės Įvertinimas

1.

2.

…

Grėsmės Įvertinimas

1.

2.

…

Situacijos analizės schema pateikiama 2 priede.

18. Regiono plėtros strategija susideda iš prioritetinių plėtros krypčių, plėtros tikslų,

uždavinių ir priemonių (žr. 3, 8, 9, 10 ir 11 priedus). Strategija formuluojama atsižvelgiant į

regiono situacijos analizę ir SSGG matricą.

19. Remiantis SSGG analize, tikslus, uždavinius ir priemones identifikuoti padėtų ir

pateikiama klausimų grupė:

19.1. Kaip panaudoti stiprybes galimybėms įgyvendinti?

19.2. Kaip ištaisyti silpnybes, pasinaudojant galimybėmis?

19.3. Kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumažinti?

19.4. Kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės?

20. Regiono plėtros strategijai formuluoti paprastai naudojami du metodai: atitikimo

ir konversijos. Naudojant atitikimo metodą, strategijos tikslai ir uždaviniai formuluojami,

išryškinant regiono stiprybes bei galimybes, bei siekiama jais pasinaudoti. Konversijos

metodas reiškia, kad tikslai ir uždaviniai formuluojami atsižvelgiant į regiono silpnybes,

grėsmes ir siekiama jas eliminuoti. Konkretaus metodo pasirinkimas priklauso nuo situacijos

konkrečiame sektoriuje, t.y. ar egzistuoja galimybės, kuriomis reikėtų pasinaudoti; kokios yra

skubiai spręstinos problemos sektoriuje? Dalis tikslų ir uždavinių plėtros plane gali būti

formuluojami naudojant atitikimo, dalis – konversijos metodą.

21. Būtina plano dalis – aiškiai įvardinta už plano įgyvendinimo priežiūrą atsakinga

institucinė struktūra bei nustatyti vertinimo rodikliai, pagal kuriuos ši priežiūra bus vykdoma.

22. Regiono plėtros vizija – trumpas pageidaujamos regiono situacijos ilguoju

laikotarpiu (daugiau kaip 10 m.) aprašymas.

22.1. Regiono plėtros vizija formuluojama atsižvelgiant į vietos bendruomenės norus,

įsitikinimus, siekius. Regiono plėtros vizija gali būti pagrįsta tam tikros tradicijos

(istorinės, kultūrinės) tęsimu ar orientuota į naujumą, modernumą (žr. 8 priedą). Formos

prasme regiono plėtros vizija turi būti:

22.1.1. trumpa – apimti ne daugiau kaip 1/3 puslapio;

22.1.2. ilgalaikė – regiono plėtros vizija orientuojama ne tik į strateginio

planavimo laikotarpį, bet ne mažiau kaip 10 metų į priekį.

23. Prioritetai nustatomi vadovaujantis strateginio planavimo dokumentą rengiančio

regiono plėtros vizija, socialinių-ekonominių faktorių analize (SSGG matrica) bei

atsižvelgiant į valstybės strateginės plėtros prioritetus.

23.1. Regionas turėtų nustatyti ne daugiau kaip tris-keturis regiono plėtros prioritetus (žr.

4 priedą). Prioritetai identifikuojami tiek remiantis vizija (t.y. atsižvelgiant į tai, kaip

įsivaizduojama regiono plėtra ateityje), tiek vadovaujantis situacijos analize (t.y. kokios

problemos regione yra aktualiausios ir pirmiausia spręstinos strateginio planavimo

laikotarpiu).

23.2. Prioritetus galima formuluoti tiek tematiniu (horizontaliu), tiek ir šakiniu-sektoriniu

pagrindu. Tematinių prioritetų pavyzdžiai: “žinių visuomenės plėtra”, “užimtumo

didinimas”, “gera gyvenimo kokybė”, “palanki verslo ir gyvenamoji aplinka”. Tačiau

dažnai formuluojami ir į konkretų sektorių ar sritį orientuoti prioritetai. Tokių prioritetų

pavyzdžiai: “smulkaus ir vidutinio verslo plėtra”, “turizmo sektoriaus vystymas”,

“švietimo ir mokymo paslaugų kokybės gerinimas”. Prioritetuose regiono plėtros kryptys

turėtų būti nurodytos kiek galima konkrečiau – reikėtų vengti viską apimančių ir kartu

labai bendrų prioritetų (pvz., “gyventi geriau”). Formuluojant prioritetus taip pat reikėtų

atsižvelgti į pagrindinius valstybės strateginio planavimo dokumentus, siekiant, kad

kiekvienas iš regiono prioritetų būtų pagrįstas kuriuo nors iš valstybės plėtros prioritetų.

Valstybės dokumentai, į kuriuos pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, yra Bendrasis

programavimo dokumentas ir Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategija.

24. Tikslo poveikis – nauda (arba žala), kurią, įgyvendinant atitinkamą tikslą, patiria

tiek tiesioginiai programos naudos gavėjai, tiek ir kitos grupės. Poveikis nėra apribotas tik

strateginio planavimo laikotarpiu ir gali apibūdinti ilgojo laikotarpio siekį. Poveikis yra

tiesiogiai susijęs su regiono poreikiais, galimybėmis, numatomomis plėtros kryptimis ir

išreiškia tendenciją: “pagerėjimą”, “pasiekimą”, “plėtrą”, “sustiprinimą”.

25. Tikslų formulavimo principai regionų strateginiams plėtros planams yra tokie:

25.1. tinkamumas (tikslai turi skatinti instituciją įgyvendinti regiono plėtros

viziją);

25.2. realumas (tikslai turi būti realūs – atsižvelgiama į išorės ir vidaus veiksnius);

25.3. motyvavimas (tikslai turi skatinti už regiono plėtrą atsakingas institucijas

veikti);

25.4. suprantamumas (tikslai turi būti suformuluoti paprastai ir aiškiai);

25.5. įsipareigojimas (tikslai turi lemti įsipareigojimus);

25.6. suderinamumas (regiono plėtros tikslai turėtų būti glaudžiai susiję su kitais

valstybės ir regiono strateginės plėtros dokumentais).

26. Tikslų pavyzdžiai: pagal minėtą “geros gyvenimo kokybės” prioritetą galima

siekti šių tikslų: “pasiekti, kad švietimo sistema teiktų kokybišką išsilavinimą”; “pasiekti, kad

rekreacinė regiono infrastruktūra sudarytų geras sąlygas vietos gyventojų bei regiono svečių

poilsiui”; “užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą regione”, “pasiekti, kad būsto fondas regione

būtų modernus ir atnaujintas”. Vadovaujantis tikslo apibrėžimu (tikslas turi išreikšti poveikį),

pagal minėtuosius tikslus galima įžvelgti, jog regione tikimasi, kad strateginiame plėtros

plane numatytos priemonės prisidės sukuriant geresnes sąlygas rekreacijai, sustiprins viešąją

tvarką, prisidės atnaujinant būstą. Jau minėta, kad poveikis nebūtinai yra apibrėžtas tik

strateginio planavimo laikotarpiu. Netgi įgyvendinus planą, galima tikėtis, kad ir toliau reikės

priemonių aplinkai gerinti, saugumui užtikrinti bei būstui modernizuoti, todėl griežti tikslo

pasiekimo rodikliai nėra formuluojami. Jeigu atitinkama problema nėra praradusi savo

aktualumo, tie patys tikslai gali būti formuluojami ir kito strateginio planavimo ciklo metu

(žr. 9 priedą).

27. Rezultato pavyzdžiai – įsteigtų įmonių skaičius, užimtumo regione padidėjimas

(naujai įdarbintų žmonių skaičius), išasfaltuotų kelių ilgis, kvalifikacijos kėlimo kursuose

dalyvavusių asmenų skaičius ir pan. (žr. 5 priedą).

28. Uždaviniams plane keliami šie reikalavimai:

28.1. uždavinys nurodo pagrindinį rezultatą, kuris turi būti pasiektas;

28.2. uždavinio rezultatą galima išmatuoti, palyginti su objektyviais rodikliais;

28.3. uždavinio rezultatą galima pasiekti per strateginio planavimo periodą.

29. Uždaviniai yra skirti konkrečiai silpnybei (problemai) ar tarpusavyje susijusių

problemų ar silpnybių grupei išspręsti (taip pat pasinaudoti stiprybėmis, galimybėmis ar

sumažinti grėsmes). Visos uždaviniuose nurodytos stiprybės, silpnybės, galimybės ar

grėsmės turi būti paminėtos plano situacijos aprašymo dalyje ir SSGG analizėje.

Suformulavus uždavinį, aiškiai apibrėžiami rezultatai, kurių siekiama įgyvendinant šį

uždavinį. Rezultatai turi būti pasiekiami per planavimo laikotarpį. Pavyzdžiui, pagal tikslą

“pasiekti, kad rekreacinė regiono infrastruktūra sudarytų geras sąlygas vietos gyventojų bei

regiono svečių poilsiui” galimi tokie uždaviniai: “plėtoti žaliąsias zonas mieste”; “plėtoti

dviračių takų infrastruktūrą”, “steigti papildomus turizmo objektus”. Šiuo atveju siekiama

tokių iš anksto apibrėžtų ir plane nurodytų rezultatų: įsteigta tiek <skaičius arba plotas>

žaliųjų zonų, sutvarkytas miesto parkas”, “nutiesta <km> dviračių takų”, “įsteigtas <

muziejus>” ar “nutiestas turizmo takas”.

30. Formuluojant uždavinius, o vėliau ir priemones, būtina gerai apsibrėžti, ką gali

strateginį planą rengiantis regionas, regiono administracija. Rekomenduojama nekelti

uždavinių, kuriems apskrities viršininko administracija negali pasiūlyti jokių priemonių (žr.

10 priedą).

31. Priemonės numatomos kiekvienam iš išsikeltų uždavinių įgyvendinti (šio

uždavinio rezultatui pasiekti).

32. Priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:

32.1. Ji yra efektyviausias ir racionaliausias būdas, kaip pasiekti norimą rezultatą.

32.2. Ji leidžia pasiekti norimą rezultatą turimais arba planuojamais ištekliais.

32.3. Ji yra suprantama, teisėta ir praktiškai įgyvendinama.

33. Nustatant priemonę, aiškiai nurodoma, kas atsakingas už priemonės įgyvendinimą

ir per kokį laiko tarpą ji privalo būti įgyvendinta. Taip pat nurodomi tikėtini finansiniai

šaltiniai. Priemonių pavyzdžiai: “inicijuoti <…> dviračių tako nutiesimą”, “įsteigti projektų

rengimo padalinį regiono administracijoje”, “įsteigti turizmo informacijos centrą”, “surengti

informacinę kampaniją”, “imtis priemonių investicijoms < infrastruktūros plėtros > projektui

pritraukti” (žr. 6 ir 11 priedus).

34. Palyginamasis tikslo, uždavinio ir priemonės terminų paaiškinimas pateikiamas

lentelėje.

PALYGINAMASIS TIKSLO, UŽDAVINIO, PRIEMONĖS TERMINŲ

PAAIŠKINIMAS Apibūdinimas Pavyzdys Vertinimo

kriterijai Tikslas Regiono plėtros plano

poveikis tam tikram sektoriui ilguoju laikotarpiu (10 metų ir

- pasiekti, kad regiono švietimo sistema teiktų kokybišką

Galimi bet nebūtini, nebūtinai išmatuojami kiekybiškai (pvz., regiono

daugiau)

išsilavinimą; - pagerinti

regiono įvaizdį Lietuvoje ir užsienyje;

- modernizuoti ir atnaujinti regiono infrastruktūrą

infrastruktūra iš principo visada gali būti geresnė). Turėtų apibūdinti tendenciją nurodant, kiek pasistūmėta siekiant šio konkretaus tikslo

Uždavinys Regiono plėtros plano rezultatas konkrečioje srityje planavimo laikotarpiu

- modernizuoti vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūrą;

- sukurti distancinio mokymo sistemą regione;

- plėtoti alternatyvius verslus kaimo vietovėse;

- padidinti kelių pralaidumą mieste

Pasiektas ar nepasiektas tam tikras iš anksto užsibrėžtas rodiklis, pvz., kiek vandentiekos įrenginių tikimasi modernizuoti, kiek kelių siekiama atnaujinti, kiek įrangos reikėtų nupirkti kuriant distancinio mokymo sistemą ar kiek specialistų mokyti, kiek alternatyvių verslų siekiama sukurti kaimo vietovėse

Priemonė Konkreti veikla būtina tam tikram uždaviniui pasiekti

- įrengti <pervažą>;

- išasfaltuoti <km> <kelio>;

- nupirkti <…> kompiuterių mokykloms;

- įsteigti <saugomą teritoriją>;

- priimti <nutarimą>.

Įgyvendinta ar neįgyvendinta numatyta veikla

V. PLANO RENGIMO ORGANIZAVIMAS

35. Planas yra pagrindinė regiono socialinės ir ekonominės politikos priemonė. Plano

rengimas ir įgyvendinimas apibūdina svarbų regiono viešosios politikos ciklą, kuris turi būti

derinamas su šalies, o artimoje ateityje – su Europos Sąjungos viešosios politikos ciklais.

VIEŠOSIOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO CIKLAS

36. Siekiant derinti viešosios politikos ciklus, svarbu tinkamai planuoti laiką ir iš

anksto pradėti plano rengimo darbus. Kokybiško plano parengimas ir patvirtinimas užtrunka

nuo pusės iki vienerių metų. Plano finansavimas priklauso nuo to, ar šis planas bus suderintas

su Bendrojo programavimo dokumento, Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų bei

valstybės investicijų programos rengimu.

37. Regiono viešosios politikos ciklas turėtų būti derinamas su Nacionalinio plėtros

plano arba Bendrojo programavimo dokumento (BPD)2 rengimo ir įgyvendinimo ciklu.

38. Lietuvos valstybės biudžetas ir Valstybės investicijų programa yra planuojami

trejiems metams į priekį. Valstybės investicijų programos įgyvendinimo ciklas apima trejus

metus, nors konkrečių projektų finansavimas planuojamas ir tvirtinamas kasmet, o ir

valstybės biudžeto planavimo ciklas trunka trejus metus, nors biudžetas yra peržiūrimas

kasmet, koreguojant finansinius rodiklius.

2 Nacionalinis plėtros planas tampa Bendru programavimo dokumentu, kai dėl jo sutaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Europos Komisija. Bendras programavimo dokumentas yra viena iš dviejų galimų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentų formų. Kita forma, kuri yra sudėtingesnė ir taikoma, kai investicijos viršija 1 mlrd. eurų, yra Bendrijos paramos dokumentas (angl. Community Support

Priežiūra ir vertinimas

Įgyvendinimas

Politikos planavimas

Problemų nustatymas

Pakeitimai įgyvendinime Sprendimo

priėmimas

39. Ateityje Lietuvos valstybės biudžeto ir investicijų planavimas bus derinamas su

Europos Sąjungos biudžetu (taip vadinama “biudžetine perspektyva”), kuris tvirtinamas 7

metams į priekį. Didžioji dalis Valstybės investicijų programos lėšų turės būti naudojama

Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamų investicijų bendram finansavimui. Lietuva

turės reguliariai mokėti savo įnašus į Europos Sąjungos biudžetą.

40. Europos Sąjungos biudžete patvirtinami ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų

finansiniai rodikliai, šiam laikotarpiui ruošiami ir struktūrinių fondų finansuojami plėtros

planai. Šiuo metu galioja 2000-2006 m. Europos Sąjungos biudžetinė perspektyva, o kitas

Europos Sąjungos biudžetas bus planuojamas 2007-2013 m. Didžioji dalis Lietuvos valstybės

investicijų bus naudojama bendrai finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas

plėtros priemones.

41. Norint, kad planas turėtų poveikį planuojant savivaldybių biudžetą (savivaldybių

biudžetų ir nebiudžetinės lėšos paprastai yra vieni svarbiausių tokių planų įgyvendinimo

šaltinių), reikia jį pradėti ruošti iš anksto – mažiausiai pusę metų iki ateinančių metų

savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių svarstymo. Regionų plėtros tarybos plano rengimo

procese turėtų padėti sutelkti savivaldybių pastangas ir išteklius bendroms plėtros

problemoms spresti.

42. Planai rengiami regioniniu – apskričių lygiu, todėl ši metodika skirta ekonominei–

socialinei plėtrai regionuose planuoti, todėl savivaldybėms, kaip ir kitiems socialiniams ir

ekonominiams partneriams, būtų kur kas lengviau suderinti savo interesus regionų plėtros

tarybose, rengiant regionų plėtros planus.

43. Plano rengimo procesas susideda iš 5 punkte išvardintų dalių. Rengiant planą

būtina realiai įvertinti ir aiškiai apsibrėžti:

43.1. plano rengimo tvarkaraštį;

43.2. išteklius, reikalingus planui rengti (žmogiškieji ištekliai, lėšos bendruomenei

informuoti ir įtraukti į procesą, lėšos konsultantams samdyti ir kt.);

43.3. proceso organizavimą (paskirti atsakingi žmonės – darbo grupių vadovai,

sudaromos darbo grupės ir kt.).

44. Plano rengimo procesas turėtų sutelkti regiono ar vietos bendruomenę jai

aktualioms problemoms spręsti, ugdyti jos supratimą apie ekonominius, socialinius ir

politinius procesus bei galimybes daryti jiems įtaką. Procesas turi kelti regiono kompetenciją

Framework). Tikėtina, kad Lietuva 2006-2013 m. programavimo laikotarpiui jau ruoš ne Bendrąjį

iškelti problemas, kurios negali būti išspręstos vien regiono pastangomis ir turi būti

sprendžiamos nacionaliniu mastu. Regionai gali naudotis pirmiausia institucionalizuotomis

(pagal savo kompetenciją) struktūromis, taip pat ir įvairiomis neformaliomis nacionalinės

politikos darbotvarkės veikimo priemonėmis (pvz., profesiniai ir politiniai ryšiai). Aktyvus

regionų dalyvavimas nacionaliniuose socialinės ir ekonominės plėtros procesuose padeda

kurti dinamišką ir plėtrai palankią aplinką šalyje.

45. Plano rengimo iniciatyvos privalo imtis už plano rengimą atsakingos institucijos.

Iniciatyvos sėkmė priklauso nuo to, ar užtikrinama planavimo lyderystė, ar skiriamas

kokybiškam plano rengimui būtinas dėmesys ir ištekliai.

46. Planui rengti sukuriamos darbo grupės, paskiriami jų vadovai, kurie tampa

atsakingi už plano rengimą konkrečioje srityje. Regiono plėtros tarybos sudaro darbo grupes

planams rengti.

47. Grupių darbe kviečiami dalyvauti svarbiausių konkrečios srities institucijų,

įmonių, organizacijų ir kitų bendruomenės interesų grupių atstovai. Grupės sudaromos

sektoriniu arba teminiu-probleminiu pagrindu – pagal pasirinktą plano rengimo metodiką.

Grupėse aptariama situacijos sektoriuje ar srityje analizė, suformuluojama grupės pozicija dėl

pagrindinių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių.

48. Atskirų plano dalių rengimui koordinuoti ir derinti sudaroma jungtinė darbo grupė

ar komitetas, į kurį įeina atskirų sričių darbo grupių vadovai. Sėkmingai šių darbo grupių

veiklai reikalingas politinis dėmesys ir vadovavimas. Jei plano rengimą inicijuoja ir

koordinuoja apskrities viršininko administracija, apskrities viršininkas turėtų nuolat skirti

dėmesio darbo grupių vadovams, reikalauti jų veiklos ataskaitų.

49. Apsisprendus dėl plano rengimo institucinės sąrangos, sudaromas kalendorinis

plano rengimo tvarkaraštis. Tvarkaraštyje nustatomi plano rengimo etapai, jų pradžios ir

pabaigos datos, taip pat gali būti fiksuojama atsakomybė už atskirų etapų vykdymą. Plano

rengimo tvarkaraštis privalo būti realiai pagrįstas, sudaromas atsižvelgiant į darbo krūvio ir

turimų išteklių santykį.

programavimo dokumentą, o Bendrijos paramos dokumentą.

PLANO RENGIMO TVARKARAŠČIO PAVYZDYS Mėnesiai, pagrindinės datos Etapai Atsakingos

institucijos, asmenys

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

1) Viešas susirinkimas

AVA Viešųjų

ryšių skyrius,

specialistas

06

2) Klausimyno parengimas, gyventojų apklausa, ataskaitos parengimas

Konsultantai

15 14

Duomenų rinkimas, sektorių esamos situacijos analizė, darbo grupių susitikimai

Darbo grupių vadovai

15 11 14 …

… … …

50. Pradedant plano rengimą, rekomenduojama bendruomenės informavimo ir

aktyvinimo kampanija. Gali būti organizuojami vieši susirinkimai, aktyvūs bendruomenės

atstovai kviečiami dalyvauti kuriamų darbo grupių veikloje, spausdinami informaciniai

straipsniai regioninėje spaudoje ar organizuojamos laidos regioninėse televizijose,

atsiklausiama nuomonės sukuriant interaktyvų interneto puslapį ar tiesiog kviečiama pateikti

pasiūlymus raštu (gali būti sukuriamos specialios pasiūlymų dėžutės, kurios išdėstomos

bendruomenei patogiose vietose).

51. Rengiant planą, dalyvauja regiono bendruomenė. Šiai bendruomenei gali

atstovauti savivaldybių ir pagrindinių socialinių-ekonominių partnerių atstovai. Socialiniai-

ekonominiai partneriai regiono lygiu - tai pagrindinės darbdavių, ūkininkų organizacijos,

profesinių sąjungų, kitų svarbiausių regiono (švietimo, mokslo, kultūros, sveikatos ir kt.

sričių) organizacijų atstovai.

52. Iš pradžių, rengiant planą, organizuojami vieši susirinkimai, į kuriuos gali ateiti

visi norintys asmenys. Į plano rengimo darbo grupes gali būti kviečiami dalyvauti aktyvūs

bendruomenės asmenys, atskirų stambiausių darbdavių, svarbiausių regiono teritorijoje

veikiančių organizacijų atstovai.

53. Bendruomenės nuomonei išsiaiškinti ir regiono plėtros vizijai suformuoti gali būti

organizuojama gyventojų apklausa, kurioje didelė dalis šios bendruomenės gali tiesiogiai

išreikšti savo nuomonę svarbiausiais regiono plėtros klausimais.

54. Ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimas rengiant planą yra privalomas

Europos Sąjungos regionams, gaunantiems paramą iš struktūrinių fondų, taip pat Lietuvos

regionams pagal Regioninės plėtros įstatymą.

55. Ekonominių ir socialinių partnerių realus dalyvavimas yra būtina sėkmingos

regiono plėtros sąlyga, nes:

55.1. Partneriai neretai turi daug svarbių žinių tam tikroje ekonominės ir socialinės

plėtros srityje, kurių negali įgyti valstybės tarnautojai, praktiškai nesusiduriantys su

konkrečiomis problemomis. Partnerių žinių panaudojimas užtikrina tai, kad planas bus

realus, o pasirinktos priemonės – tinkamiausios spręsti svarbiausias regiono vystymosi

problemas. Regiono mokslo ir mokymo institucijų, sėkmingai dirbančių privačių įmonių

atstovai paprastai yra geriausi patarėjai rengiant regiono plėtros planą.

55.2. Partneriai kontroliuoja kapitalo ir/arba žmogiškuosius išteklius. Partnerių

įtraukimas į planavimo procesą gali užtikrinti privataus sektoriaus išteklių panaudojimą

įgyvendinant bendras viešosios politikos iniciatyvas ir projektus, naudingus viso regiono

plėtrai. Partneriai yra suinteresuoti savo regiono vystymusi, nes ekonominis augimas

regione reiškia ir jų didėjančias pajamas. Todėl jie yra linkę paremti viešosios politikos

iniciatyvas, kurios jiems bus naudingos (tiesiogiai, pvz., diegiant inovacijas privačioje

įmonėje arba netiesiogiai, pvz., pastatant miestelyje vandens valymo įrenginius, kurie

leistų išplėsti įmonių gamybos mastus ir sumažinti aplinkos taršą). Europos Sąjungos

šalyse privatus bendras finansavimas sudaro didelę struktūrinių fondų, finansuojamų

programų finansinių išteklių dalį – kai kurioms Europos Sąjungos struktūrinių fondų

finansuojamoms viešųjų investicijų rūšims privatus sektorius privalo skirti ne mažiau

kaip 50 proc. visos projekto vertės.

55.3. Regiono bendruomenės dalyvavimas ir informavimas gali suformuoti

sparčiai regiono ekonominei ir socialinei plėtrai palankius lūkesčius. Teigiami

ekonominiai lūkesčiai gali paskatinti privačias, tiesiogines užsienio investicijas ir taip

sustiprinti viešosios politikos poveikį. Jei įmonės vadovai tikės, kad ateityje bus galima

gauti didesnį pelną ir investuos į gamybą, didins jos efektyvumą, sparti regiono plėtra

taps savaime išsipildančia pranašyste.

55.4. Ekonominių ir socialinių partnerių atstovai įtraukiami į plano rengimo darbo

grupes. Tie, kurių neįmanoma tiesiogiai įtraukti į plano rengimo procesą, turi turėti

galimybę pareikšti savo nuomonę apie regiono plėtrą ir pateikti savo pasiūlymus tiek

pradiniu plano rengimo metu (pvz., atsakyti į klausimą, kokios, jų nuomone, yra

svarbiausios regiono problemos), tiek vėlesniais etapais – pareikšti nuomonę dėl plano

projekte numatytų prioritetų, uždavinių ir priemonių pasirinkimo. Didesnį partnerių

įtraukimą palengvina modernios telekomunikacijų priemonės. Apie plano rengimą,

viešuosius svarstymus galima paskelbti žiniasklaidoje, plano projektas gali būti

publikuojamas regiono institucijų interneto puslapiuose.

56. Jei apskrities viršininko administracija ar jos pagrindiniai partneriai turi finansinių

galimybių, jie gali pasitelkti privačius konsultantus rengiant regiono plėtros planą.

Konsultantai paprastai pasitelkiami didelių darbo sąnaudų ir aukštos kvalifikacijos

reikalaujantiems plano rengimo darbams atlikti, įvairiems metodiniams klausimams padėti

išspręsti. Kita vertus, konsultantai negali būti plėtros proceso lyderiai, užgožti ar iškreipti

regiono bendruomenės prioritetų ir iniciatyvų. Jie kviečiami techniškai aptarnauti plano

rengimo procesą, profesionaliai aprašyti tai, ko siekia regiono institucijos ir ekonominiai–

socialiniai partneriai, pateikti galimas pagrindines problemų sprendimo alternatyvas, dėl

kurių turi apsispręsti regiono bendruomenė.

57. Pasamdžius konsultantus, būtinas aiškus jų darbo naudos gavėjas – dažniausiai

konkrečios darbo grupės vadovas, kuris yra atsakingas už plano rengimo darbus savo srityje.

Toks vadovas turi glaudžiai dirbti su konsultantais, kontroliuoti jų darbą ir teikti

konsultantams informaciją bei pastabas, organizuoti konsultantų parengtos medžiagos

aptarimą darbo grupėje ir pastabų surinkimą iš darbo grupės narių.

58. Jei nesamdomi konsultantai, techninį ir metodinį darbą atlieka plano rengimą

koordinuojančios institucijos darbuotojai. Būtinas šių darbuotojų išankstinis parengimas ir

mokymas.

59. Duomenis esamos situacijos analizei būtina surinkti kiekvienai plano rengimo

sričiai. Šių duomenų surinkimą organizuoja darbo grupių vadovai, duomenis pagal savo

atstovaujamas institucijas ar organizacijas teikia darbo grupių nariai. Duomenis kaupia,

rūšiuoja, apibendrina ir analizei paruošia paskirti techniniai darbuotojai arba pasamdyti

konsultantai. Darbas turi būti atliekamas ypač kruopščiai. Nuo duomenų surinkimo kokybės

tiesiogiai priklauso situacijos analizės ir pačios strategijos kokybė.

60. Įprastiniai (antriniai) duomenų šaltiniai:

60.1. Oficialūs statistikos leidiniai.

60.2. Atskirų institucijų renkama statistika, darbo dokumentai ir pažymos.

60.3. Namų ūkių, darbuotojų ar darbdavių apklausų arba interviu duomenys.

60.4. Ankstesnės regiono socialinės ar ekonominės aplinkos ar atskirų veiksnių

grupių studijos.

60.5. Anksčiau įgyvendinti regiono ar savivaldybių plėtros planai ir projektai;

kita darbo grupėms prieinama informacija.

61. Politikos analizei būtina surinkti visą informaciją apie visas iki šiol

regione įgyvendintas programas ar projektus, kad būtų galima aiškiai ir išsamiai susipažinti,

kas regione iki tol buvo daroma plėtros srityje. Rengiant naują planą būtina išanalizuoti

turimą patirtį ir kritiškai įvertinti tiek ankstesnės politikos turinį, tiek formą. Šio įvertinimo

išvados turi nustatyti, kas ruošiant ir įgyvendinant naują plėtros planą bus daroma naujai,

kitaip.

62. Politikos analizės kokybę pagerina profesionaliai atliekamos apklausos, kurias

atlieka rinkos tyrimų paslaugas teikiančios įmonės ar organizacijos. Jei pasamdoma tokia

įmonė ar organizacija, rekomenduotina apsvarstyti jos paruoštą tyrimo planą darbo grupėje

prieš pradedant patį tyrimą (pareikalaujama, kad tyrimo planas būtų pristatytas jungtinei

darbo grupei). Taip pat rekomenduotina, kad darbo grupės nariai pagal savo kompetenciją

perskaitytų ir kritiškai įvertintų paruoštą klausimyną, įsitikintų, ar klausimai formuluojami

korektiškai, ar gauti atsakymai leis padaryti kokias nors vertingas išvadas.

63. Analizuojant socialinius–ekonominius veiksnius, būtina iš anksto susitarti dėl

analizės struktūros ir taip užtikrinti bent minimalų pradinį atskirų sričių analizės dalių

tarpusavio suderinamumą. Šią analizę atlikus atskirose srityse, būtina sujungti ir apibendrinti,

panaikinti pasikartojimus, suvienodinti teksto maketavimą ir analizės struktūrą. Analizės

suderinamumą turėtų užtikrinti atskiras sritis aptarnaujantys techniniai darbuotojai arba

konsultantai.

64. Svarbiausias socialinių–ekonominių veiksnių analizės elementas yra

regiono plėtros veiksnių aptarimas ir stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG)

matricos pildymas.3 Pildant matricą atskiriems veiksniams turi būti suteikiamas tam tikras

“vaidmuo” (pvz., veiksniai įvertinami pagal svarbą nuo 1 iki 5 balų). Taip nustatomos

svarbiausios regiono problemos ir išryškėja galimi jų sprendimo būdai (panaudojant turimus

privalumus ar galimybes). SSGG matricos pildomos darbo grupėse – paprastai atskirai

kiekvienai sričiai. Matricas pildyti paprastai parengia analizę atlikę konsultantai ar techniniai

3 SSGG matrica yra tik vienas iš metodų struktūrinti analizę ir sudaryti pagrindą plėtros strategijai. Šis metodas yra taikomas rengiant visus pagrindinius Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginio planavimo, ekonominės plėtros planavimo dokumentus. Kiti gana dažnai taikomi metodai: problemų ir uždavinių medžiai ir loginės matricos metodas. Problemų ir uždavinių medžiai yra pats paprasčiausias plėtros strategijos rengimo metodas, taikomas darbo grupėje: “minčių lietaus” būdu surašomos pagrindinės plėtros problemos, išdėstomos pagal tarpusavio priklausomybę ir verčiamos į uždavinius. Loginė matrica paprastai pildoma rengiant konkrečius plėtros projektus, bet tinka ir regiono plėtros strategijai formuoti, gali padėti įvertinti strategijos nuoseklumą ir vidinę logiką.

darbuotojai – visi į matricas įtraukiami veiksniai turi būti aptarti situacijos analizėje. Pradiniu

etapu darbo grupėms pateikiamas ilgas veiksnių sąrašas.

65. Įvertinant veiksnių svarbą gali būti naudojama keletas metodų:

65.1. Matricos padalinamos kiekvienam grupės nariui, kurie patys jas užpildo, ir

kiekvienam balui išvedamas visų grupės narių įvertinimo vidurkis. Vėliau rezultatai

bendrai aptariami ir pagal aptarimo rezultatus atliekami reikalingi pataisymai.

65.2. Matricos padalinamos mažoms grupėms, kurie pildo matricą pasitardami

tarpusavyje; grupių rezultatus pristato vienas grupelės atstovas, kuris argumentuoja

kiekvienam veiksniui suteiktą “vaidmenį”. Iš atskirų grupelių įvertinimų galima išvesti

vidurkį arba diskusijoje susitarti dėl nesutampančių atskirų veiksnių vertinimų.

65.3. Matricą galima pildyti bendros darbo grupės diskusijos metu bendru

sutarimu. Šis metodas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei prieš tai atlikta kokybiška

veiksnių analizė, o grupės nariai su ja labai gerai susipažinę ir gali sutarti dėl bendrų

vertinimų.

66. Darbo grupių vadovai gali pasirinkti tą metodą, kuris atrodo labiausiai tinkamas jų

situacijai.

67. Esamos situacijos analizei pateikiami etapai bei galimi vykdytojai pateikti

lentelėje:

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖS ETAPAI IR VYKDYTOJAI Etapai Vykdytojai

1 etapas

• Antrinių duomenų analizė Techniniai darbuotojai arba konsultantai,

prižiūrimi grupių vadovų

• Gyventojų apklausos organizavimas ir

rezultatų apibendrinimas

Konsultantai, suderinę tyrimo planą ir

klausimyną su darbo grupėmis

• Socialinių ir ekonominių veiksnių bei

politikos analizės kiekvienai sričiai

parengimas

Techniniai darbuotojai arba konsultantai,

prižiūrimi grupių vadovų

2 etapas

• Svarstymai darbo grupėse Darbo grupių vadovai, padedami

techninių darbuotojų arba konsultantų

• SSGG matricos pildymas Darbo grupių nariai, vadovaujami grupių

vadovų, kuriems gali padėti konsultantai

68. Regiono plėtros vizijos ir strategijos nustatymas yra politikų užduotis. Tačiau

vizijos projektus, taip pat tikslų bei uždavinių projektus turi parengti darbo grupės,

padedamos jas techniškai aptarnaujančių darbuotojų arba konsultantų.

69. Regiono plėtros viziją paprastai parengia ir svarsto jungtinė darbo grupė, sudaryta

iš atskirų sričių grupių vadovų ir aktyviausių grupių narių. Regiono plėtros vizija rengiama

atsižvelgiant į ilgalaikius atskirų sričių plėtros tikslus. Rengiant regiono plėtros viziją, labai

svarbu atsižvelgti į gyventojų apklausos rezultatus, jei tokia apklausa buvo specialiai

atliekama ir jei buvo išsiaiškinta, ko gyventojai tikisi iš savo regiono, kokį jį mato ateityje.

70. Atskirų ekonominės-socialinės veiklos regione sričių tikslus ir uždavinius

(strategijos pagrindą), remiantis analize, nustato ir pasiūlo darbo grupės. Iš pasiūlymų

parengiamas bendras tikslų ir uždavinių medis, apibendrinami tikslai ir uždaviniai. Iš tikslų

sąrašo politikai turi išskirti prioritetinius tikslus, kitus tikslus atmetant arba integruojant juos į

prioritetinius tikslus.

71. Suformuluoti tikslai turi atitikti tiek esamos situacijos analizę, tiek ir regiono

ambicijas, keičiant ir gerinant situaciją ateityje. Be vizijos negalima tikėtis pakeisti esamą

situaciją, tačiau jeigu vizija yra per daug atitrūkusi nuo realybės, ji taip pat negalės būti

įgyvendinta.

72. Suformuluoti uždaviniai priskiriami konkretiems tikslams ir kartu su jais sudaro

vientisą tikslų – uždavinių medį. Uždaviniai nustatomi konkrečiam programavimo

laikotarpiui, todėl jie negali būti atitrūkę nuo realių galimybių. Rekomenduotina nustatyti

kuo aiškesnius uždavinių įgyvendinimo rodiklius. Uždavinius, kuriems tokių rodiklių

priskirti negalima, reikėtų bandyti suformuluoti iš naujo.

73. Regiono plėtros tarybai, priimančiai sprendimus dėl vizijos ir prioritetinių tikslų,

pateikiamas koncentruotas darbo grupių rezultatų – kritinių esamos situacijos tendencijų ir

vizijos bei galimų plėtros tikslų ir uždavinių pristatymas. Priimant sprendimus dėl vizijos ir

prioritetinių tikslų gali būti naudojami įvairūs scenarijai ir jų variacijos.

74. Pirma, regiono plėtros taryboje gali būti diskutuojama ir balsuojama dėl vizijos.

Pagal vizijos redakciją darbo grupių vadovai ir, jeigu yra, konsultantai, peržiūri plano tikslų

sąrašą – gali būti šiek tiek koreguojamos formuluotės, akcentai, kad tarybos nariai atpažintų

esminius savo vizijos elementus. Antra, balsuoti pateikiamas plano tikslų sąrašas. Galima

paprašyti kiekvieną tarybos narį prioritetine eilės tvarka išdėstyti visus pateiktus tikslus ir

vėliau susumuoti visų tarybos narių vertinimo rezultatus. Tada lieka nuspręsti, kiek iš

prioritetine tvarka išdėstytų tikslų pasirinkti. Rekomenduotinas strateginis požiūris – palikti

tik kelis (3-5) pačius svarbiausius prioritetus. Taip pat galima balsuoti dėl jau suformuluoto

pasiūlymo, kuriame tarybai išdėstomi visi rekomenduojami prioritetai, tikslai ir uždaviniai.

75. Priemones tikslinga rengti ir tvirtinti, regiono plėtros tarybai susitarus dėl regiono

plėtros vizijos ir plėtros strategijos. Pagrindinį darbą identifikuojant ir aprašant priemones

atlieka darbo grupės ir joms teikiantis techninę paramą personalas. Gali būti tikslinga

peržiūrėti darbo grupių sąrašą – sujungti tas grupes, kurioms keliamas tas pats prioritetinis

tikslas (pagrindinės grupės vadovas taptų naujos grupės vadovu).

76. Darbo grupei techninę paramą teikiantis personalas kiekvienai darbo

grupei, kiekvienam uždaviniui paruošia po įgyvendinančią priemonę ar priemonių sąrašą.

Įtraukiamos tik realios priemonės, kurios turi institucinį ir finansinį pagrindą ir gali būti

įvykdomos plano įgyvendinimo laikotarpiu. Kiekvienai priemonei nurodoma už jos vykdymą

ar vykdymo koordinavimą atsakinga institucija (arba viena pagrindinė, koordinuojanti, o

kitos vykdančios specifinę priemonę įgyvendinančią veiklą), įmonė ar organizacija,

finansavimo šaltinis ir įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis. Nustatomi kiekvienos

priemonės įvykdymo rodikliai, kurie sudaro galimybę vertinti plano įgyvendinimo pažangą.

77. Kiekviena priemonė apsvarstoma veiklos sritį analizuojančioje darbo

grupėje, diskusija protokoluojama, diskusijos metu suformuluojama grupės pozicija dėl

priemonių, vėliau padaromi priemonių aprašymo pakeitimai, dėl kurių darbo grupės nariai

sutarė. Bendras priemonių sąrašas svarstomas ir koreguojamas jungtinėje darbo grupėje.

Labai svarbu suderinti atskirų prioritetinių tikslų priemones, panaikinti jų tarpusavio

dubliavimą (pvz., gryninant priemonių formulavimą, peržiūrint priemones įgyvendinančias

institucijas, nustatant jų atsakomybę už konkrečios priemonės įgyvendinimą), susieti

priemones, tarp kurių aiškus papildymo santykis.

78. Dalis priemonių visada bus horizontalios – apimančios visus plano prioritetinius

tikslus. Geriausias pavyzdys – žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės, nes mokymas,

nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, žinių kūrimas ir panaudojimas ekonominiame bei

socialiniame gyvenime yra aktualus kiekvienai, tuo labiau kiekvienai kokiu nors požiūriu

probleminei regiono plėtros sričiai. Visiškam priemonių tarpusavio suderinimui gali prireikti

organizuoti net keletą jungtinės darbo grupės susitikimų.

79. Rengiant plano įgyvendinimo dalį labai svarbu remtis tinkamu ankstesnės regiono

socialinės ir ekonominės plėtros politikos įvertinimu (kuris atliekamas pradiniais plano

etapais – vykdant esamos situacijos analizę), suvokti, kaip buvo dirbama anksčiau ir ką

norima pakeisti parengiant ir įgyvendinant naują planą. Jeigu regionai rengs savo pirmą planą

ir neturės ankstesnių planų įgyvendinimo patirties, tokiu atveju bus vertinamas sričių

programų arba projektų, kurie įgyvendinti neturint bendro strateginio regiono socialinės ir

ekonominės plėtros pagrindo, valdymas.

80. Strateginis regiono plėtros planavimas – tai procesas, kuris nesibaigia plano

patvirtinimu regiono plėtros taryboje. Būtina nuolat peržiūrėti ir koreguoti planą,

atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Plano įgyvendinimo dalyje aprašoma, kaip planas bus

įgyvendinamas, kokios už atskiras priemones ar jų grupes atsakingos institucijos, kaip bus

atliekama įgyvendinimo priežiūra, kaip ir kada bus atliekamas plano įgyvendinimo

įvertinimas bei kas bus už tai atsakingas.

81. Regiono plėtros tarybos sudaro darbo grupes regionų plėtros planams rengti ir

įgyvendinimui įvertinti bei prižiūrėti. Tarybos gali reikalauti reguliarių ataskaitų iš regiono

plėtros institucijos, kuri organizuoja regiono plėtros planų įgyvendinimo priežiūrą bei

įvertinimą. Ataskaitose įvertinama pažanga įgyvendinant uždavinius ir priemones, aptariant

nustatytų įgyvendinimo rodiklių vykdymą (nurodoma, ar uždavinys/priemonė įvykdyta ar

neįvykdyta, jei vykdoma – kokia pažanga, o jei nevykdoma – neįvykdymo ar vėlavimo

priežastys).

82. Plano įgyvendinimo priežiūrai regioninės plėtros tarybos sprendimu

rekomenduotina sukurti kolegialią darbo grupę, kuri periodiškai (pvz., kas pusę metų)

susitiktų ir aptartų plano įgyvendinimo procesą, tokių susitikimų protokolai galėtų būti

pridedami prie regiono plėtros institucijos ar kitos bendrą plano įgyvendinimo koordinavimą

atliekančios administracinės struktūros regiono plėtros tarybai rengiamų reguliarių plano

įgyvendinimo ataskaitų. Patogiausia plano įgyvendinimo priežiūros grupę sudaryti jungtinės

plano rengimo darbo grupės pagrindu. Dėl šių klausimų apsisprendžiama rengiant regiono

plėtros plano įgyvendinimo dalį.

83. Plano dalyje nustatoma, kas ir po kiek laiko atliks regiono plėtros plano

įgyvendinimo įvertinimą. Įvertinime aptariami ne tik plano įgyvendinimo rezultatai, bet ir

didesnis poveikis regiono plėtros procesams, paties plano įgyvendinimo procesas.

84. Rekomenduotina atlikti vidurio laikotarpio arba bent galutinį įvertinimą. Vidurio

laikotarpio įvertinimas reikalingas, jei regiono planas ruošiamas ilgesnei perspektyvai.

Praėjus 3 metams, neretai atliekamas BPD įgyvendinimo vidurio laikotarpio įvertinimas (kai

BPD rengiamas 6-7 metams), kurio metu įvertinami šio plano vykdymo eiga, rezultatai,

poveikis. Šio įvertinimo išvadų pagrindu gali būti koreguojami uždaviniai ir priemonės,

perskirstomos lėšos ir pan. Taip pat gali būti tikslinga iš esmės įvertinti ir peržiūrėti regiono

plėtros plano vykdymą. Galutinio įvertinimo metu nustatomas plano vykdymo poveikis,

vykdytų priemonių efektyvumas įgyvendinant iškeltus tikslus ir uždavinius. Pagal galutinio

įvertinimo rezultatus ir socialinių - ekonominių veiksnių analizę ruošiamas naujas planas

kitam planavimo laikotarpiui.

85. Galima atlikti ir vidaus, ir išorinį plano įgyvendinimo įvertinimą. Išoriniam

įvertinimui reikėtų pasamdyti nepriklausomą profesionaliai įvertinimą galinčią atlikti

instituciją. Vidiniam įvertinimui užtenka įgalioti tą pačią plano įgyvendinimą

koordinuojančią ir įgyvendinimo priežiūrą atliekančią instituciją.

VI. REGIONŲ PLĖTROS PLANUOSE NUSTATYTŲ TIKSLŲ IR

PRIORITETŲ ĮVERTINIMAS, RENGIANT ŠALIES ILGALAIKES PLĖTROS

STRATEGIJAS IR BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ

86. Lietuvoje strateginis planavimas vykdomas nacionaliniu lygiu rengiant

institucijų strateginius veiklos planus, Bendrąjį programavimo dokumentą, Ilgalaikę Lietuvos

ūkio (ekonomikos) plėtros strategiją, teritorijos bendrąjį planą. Regionų strateginės plėtros

planavimas vyksta lygiagrečiai su nacionalinėmis strategijomis. Šioje metodikoje parodomos

trys nacionalinių ir regioninių planų suderinamumo galimybės: pragmatinė, formali ir

koordinavimo galimybė.

87. Strateginis planavimas valstybės lygiu šiuo metu yra sistemiškesnis ir toliau

pažengęs, palyginti su plėtros planavimu regionų lygiu. Todėl regionų atstovai turėtų kuo

aktyviau dalyvauti strateginiame planavime nacionaliniu lygiu ir siekti, kad regionų plėtros

planuose suformuluotos plėtros strategijos neprieštarautų valstybės strateginio planavimo

dokumentams. Vadovaujantis pragmatiniu požiūriu, suderinamumas būtų užtikrintas tokiu

būdu.

88. Planą rengianti grupė turėtų identifikuoti, kokie nacionaliniai plėtros prioritetai,

kryptys ir tikslai yra tiesiogiai susiję su regionu, kuriam ši grupė atstovauja. Identifikuojant

nacionalinius plėtros prioritetus pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į šiuos dokumentus:

Ilgalaikę Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategiją, Bendrąjį programavimo dokumentą,

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą.

89. Reikėtų nustatyti, kokios regionų plėtros plano priemonės tiesiogiai siejasi bei

prisideda įgyvendinant valstybės prioritetus. Rengiant planą, kai kurie plano tikslai,

uždaviniai galėtų būti tiesiogiai perimti iš atitinkamų strategijų nacionaliniu lygiu.

90. Numatyti priemonės regiono interesams ir požiūriui atstovauti valstybės lygiu,

kad į regiono pageidavimus ir poreikius būtų atsižvelgiama, rengiant nacionalines strategijas

ir planuojant lėšų poreikį joms įgyvendinti. Šios priemonės pirmiausia apima aktyvų

dalyvavimą nacionalinių strategijų rengimo procese. Finansavimo šaltinių pritraukimo

požiūriu, regionams ypač aktualu dalyvauti rengiant Bendrąjį programavimo dokumentą ir

prisidėti nustatant BPD uždavinius ir priemones. Atsižvelgiant į BPD nustatytas priemones,

planuose (priemonių lygyje) turėtų būti identifikuojami atitinkami projektai, kuriuos regionai

siūlys finansuoti iš BPD. Pavyzdžiui, BPD nustačius priemonę – “vidurinių mokyklų

atnaujinimas”, regiono plėtros plane turėtų atsirasti priemonė “<mokyklų> renovacija”

(identifikuojant, kokioms mokykloms reikia renovacijos), kuri apimtų poreikio įvertinimą bei

projekto parengimą.

91. Svarbu nuolat derinti regiono plėtros planavimą su Vyriausybės įgaliota

institucija, atsakinga už regioninės politikos koordinavimą. Šiuo atveju svarstytina galimybė,

kad šiai institucijai kiekviena Regiono plėtros taryba Regiono plėtros plano pagrindu pateiktų

priemonių-projektų sąrašą. Šis sąrašas būtų teikiamas svarstyti Nacionalinei regionų plėtros

tarybai. Patvirtintas sąrašas būtų teikiamas ministerijoms, atsakingoms už atitinkamas

valdymo sritis, atitinkamos priemonės būtų įtrauktos į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas ir per jas į Bendrąjį programavimo dokumentą.

92. Antroji suderinamumo galimybė yra formalioji. Suderinamumo poreikis šiuo

atveju atsiranda todėl, kad kai kurie terminai BPD metodikoje ir Vyriausybės patvirtintoje

strateginio planavimo metodikoje vartojami šiek tiek skirtingai. Tuo tarpu siekiant, kad

rengiant planą būtų galima atsižvelgti į BPD nuostatas, suderinamumas naudojant strateginio

planavimo terminus yra būtinas. Vadovaujantis anksčiau minėtu principu, šie metodiniai

nurodymai yra parengti naudojant terminus taip, kaip jie apibrėžti Vyriausybės metodikoje.

Lentelėje parodoma, kaip BPD ir strateginio planavimo metodikos terminai yra susiję

tarpusavyje.

BPD IR VYRIAUSYBĖS PATVIRTINTOS STRATEGINIO PLANAVIMO

METODIKOS NAUDOJAMŲ PLANAVIMO TERMINŲ PALYGINIMAS BPD Strateginio planavimo metodika

Prioritetai Prioritetai

Kryptys Tikslai

Priemonės (priemonėms keliami

uždaviniai)

Uždaviniai

Veiklos, projektai Priemonės

93. Trečiuoju atveju regioninius plėtros planus būtų galima suderinti su šalies

ilgalaikėmis plėtros strategijomis bei BPD naudojant koordinavimo principą. Galimi du tokie

suderinamumo variantai. Pirmasis variantas – regionų plėtros planai rašomi tam, kad juos

apibendrinus bei pridėjus, rengiant BPD, dalyvaujančių ministerijų įnašus būtų galima

parengti BPD. Šiuo atveju regionų plėtros planai būtų rengiami pagal BPD metodiką, o BPD

rengiančios ministerijos savo indėliuose privalėtų atsižvelgti į regionų pasiūlymus. Antrasis

variantas labiau visaapimantis, pagal jį regionų plėtros planai būtų rengiami tam, kad į juos

būtų galima atsižvelgti rengiant visas pagrindines nacionalinio lygio plėtros strategijas, tarp

jų Ilgalaikę Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategiją, BPD ir kt. Tokiu atveju šie

metodiniai nurodymai būtų naudojami regionų plėtros planams rengti, o ruošiant

nacionalines strategijas būtų formaliai reikalaujama, kad apibendrinus visų regionų plėtros

planus, šių planų nuostatos būtų įtrauktos į nacionalines strategijas.

______________________________________________________

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 1 priedas

REGIONO PLĖTROS PLANO ĮVADO SCHEMA

Regionas:

Plano rengimo kontekstas, situacijos apžvalga:

Plano rengėjai:

Regiono plėtros vizija:

Regiono plėtros strategijos santrauka:

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 2 priedas

SITUACIJOS ANALIZĖS REGIONO PLĖTROS PLANE SCHEMA

Sektorius <pavyzdžiui, verslas, pramonė ir kaimo plėtra>:

Situacijos aprašymo konkrečiame sektoriuje santrauka ir regionui aktualių sričių

išskyrimas:

Situacijos aprašymas pagal kiekvieną iš sričių:

Sektoriaus SSGG analizės matrica:

Tokia analizė atliekama kiekvienam iš sektorių.

_________________________________________________________________

2

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 3 priedas

REGIONO PLĖTROS PLANO DALIŲ HIERARCHIJOS SCHEMA ________________________________________________________________

Vizija

Tikslas 1 Tikslas 2 Tikslas 3 Tikslas 4

Uždavinys 1

Priemonė 1

Uždavinys 2

Prioritetas Prioritetas 2 Prioritetas 3 Prioritetas 4

Uždavinys 3 Uždavinys 4

Priemonė 2 Priemonė 3 Priemonė 4

3

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 4 priedas

REGIONO PLĖTROS PLANO FORMAVIMO SCHEMA

Regionas:

Vizija:

Įrašyti prioritetą

Tikslas 1 Įrašyti tikslą

Tikslas 2 Įrašyti tikslą

Prioritetas

1

Tikslas 3 Įrašyti tikslą

Įrašyti prioritetą

Tikslas 1 Įrašyti tikslą

Tikslas 2 Įrašyti tikslą

Prioritetas

2

Tikslas 3 Įrašyti tikslą

Įrašyti prioritetą

Tikslas 1 Įrašyti tikslą

Tikslas 2 Įrašyti tikslą

Prioritetas

3

Tikslas 3 Įrašyti tikslą

_________________________________________________

4

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 5 priedas

UŽDAVINIŲ APRAŠYMO SCHEMA

Regionas:

Tikslas:

Esamas

rodiklis Planuojamas

rezultatas Finansinių

išteklių poreikis Planuojamas

įgyvendinimo laikas 1

Uždavinys <įrašyti uždavinio formuluotę>

2 Uždavinys

3 Uždavinys

Tokia forma pildoma kiekvienam iš tikslų.

______________________________________________________

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 6 priedas

PRIEMONIŲ APRAŠYMAS Uždavinys 1.

Finansavimo šaltiniai Priemonė

Pasiekimo

indikatorius

Pasiekimo laikas

Atsakinga

institucija

Lėšų

poreikis Regi

ono savivaldybių

lėšos

Nacionalinio biudžeto

lėšos

ES fondai,

kita užsienio valstybių parama

Privačios lėšos

… …

Tokia forma pildoma kiekvienam iš uždavinių.

__________________________________________________________

2

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 7 priedas

REGIONO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO ĮVERTINIMO FORMOS PAVYZDYS

Regionas:

Vertinimo laikotarpis:

Prioritetas:

Tikslas:

Uždaviniai Planuota reikšmė

Pasiekta reikšmė

Planuoti finansiniai resursai uždaviniui įgyvendinti

Skirti finansiniai resursai

Planuota įgyvendinti

(data)

Įgyvendinta (data)

Uždavinys 1 <įrašyti uždavinio

formuluotę>

Uždavinys 2 <įrašyti

3

uždavinio formuluotę> Uždavinys 3 <įrašyti uždavinio

formuluotę>

Tokia forma pildoma kiekvienam iš tikslų.

___________________________________________

Regionų plėtros

planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 8 priedas

REGIONO PLĖTROS VIZIJOS IR PRIORITETŲ PAVYZDYS

<Regiono> plėtros vizija

Siekiama, kad per artimiausius 10-20 m. <regiono pavadinimas> plėtra būtų sparti, dinamiška, ir prisidėtų užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę bei žemą nedarbo lygį regione. Pagrindiniai regiono plėtros varikliai – šiuolaikinėmis technologijomis pagrįsta gamyba ir paslaugos. Kaimo vietovių ūkiai – restruktūrizuoti, o jų gaminama produkcija – konkurencinga tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Svarbus pajamų šaltinis kaime – ekologiškos produkcijos gamyba bei žemės ūkiui alternatyvūs verslai, pirmiausia turizmas.

Svarbus regiono plėtros veiksnys – investicijos, kurias pritraukiant išskirtinį vaidmenį

vaidina kvalifikuota darbo jėga ir gerai išplėtota infrastruktūra. Visos švietimo sistemos grandys regione veikia optimaliai, teikdamos galimybes įgyti gero lygio pagrindinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, profesinis mokymas atitinka darbo rinkos poreikius, sudarytos tęstinio mokymosi galimybės suaugusiems. Regiono infrastruktūra užtikrina saugų ir greitą susisiekimą bei aukštą paslaugų kokybę. Didelis dėmesys skiriamas tvariai ir aplinką tausojančiai plėtrai.

Regiono sveikatos ir socialinės apsaugos sistema funkcionuoja efektyviai ir užtikrina

kvalifikuotą pagalbą visiems, kuriems tokios pagalbos reikia. Didelis dėmesys skiriamas susirgimų prevencijai. Regione atnaujinta gyvenamųjų rajonų viešoji infrastruktūra, išplėtotos žaliosios zonos ir išvystytas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Daug dėmesio skiriama viešajai tvarkai palaikyti ir nusikaltimų prevencijai.

Regiono plėtros prioritetai

1. Sukurti palankią aplinką ūkio plėtrai bei investicijoms.

2. Skatinti kaimiškų regiono rajonų plėtrą.

3. Kurti saugią ir sveiką regiono gyvenamąją aplinką.

__________________________________________________________

2

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 9 priedas

TIKSLŲ FORMULAVIMO PAVYZDYS

Sukurti palankią aplinką ūkio plėtrai bei investicijoms

Tikslas 1 Teikti paramą verslui ir skatinti naujas

investicijas

Tikslas 2 Modernizuoti ir optimizuoti regiono švietimo

sistemą

Prioritetas

1

Tikslas 3 Plėtoti regiono infrastruktūrą

Skatinti kaimiškų regiono rajonų plėtrą.

Tikslas 1 Skatinti tolesnę ūkių restruktūrizaciją

Prioritetas

2

Tikslas 2 Skatinti alternatyvių verslų plėtrą kaimiškose

vietovėse

Kurti saugią ir sveiką regiono gyvenamąją aplinką

Tikslas 1 Modernizuoti ir optimizuoti sveikatos ir

socialinės apsaugos įstaigų tinklą

Tikslas 2 Gyvenamuosiuose kvartaluose plėtoti

žaliąsias zonas ir viešąją infrastruktūrą

Prioritetas

3

Tikslas 3 Užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą

_______________________________________________________

3

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 10 priedas

UŽDAVINIŲ APRAŠYMO PAVYZDYS Regionas: <…įrašyti>

Tikslas: Plėtoti regiono infrastruktūrą

Esamas rodiklis (data)

Planuojamas rezultatas (per planavimo laikotarpį)

Finansinių išteklių poreikis

Planuojamas įgyvendinimo laikas

1. Pritraukti privačias ir ES lėšas regiono infrastruktūros projektams

Regione nevykdomas jos ISPA projektas. Infrastruktūros plėtros projektai finansuojami iš nacionalinio biudžeto ir vietos savivaldybių lėšų bei paskolų

Pritraukti iki 50 mln. eurų ES lėšų. Privatizuoti šias regiono vandens tikimo ir valymo bei šilumos ūkio sistemas <…>

<…> tūkst. Lt

200n-200x metai

2. Užtikrinti greitą ir saugų susisiekimą regiono keliais

Žvyrkeliai regione sudaro 4% krašto kelių ir 50% rajoninių kelių. Avaringumas – 600 avarijų per metus.

Pasiekti, kad žvyrkeliai sudarytų ne daugiau kaip 1% krašto ir 25% rajoninių kelių. Avaringumą sumažinti iki 450 avarijų per metus.

<…> tūkst Lt.

200n-200x metai

3. Modernizuoti regiono inžinerinio aprūpinimo sistemą

Šiuo metu modernizuota <…>% vandens tiekimo tinklų, <…>% šilumos tiekimo tinklų, <…>% šilumos tiekimo mazgų, <…>% elektros tiekimo pastočių.

Modernizuoti <…>% vandens tiekimo tinklų, <…>% šilumos tiekimo tinklų, <…>% šilumos tiekimo mazgų, <…>% elektros tiekimo pastočių.

<…> tūkst. Lt.

200n-200x metai

4. Modernizuoti atliekų tvarkymo sistemą

30 laikinų atliekų saugojimo aikštelių/ nelegalių sąvartynų

0 laikinų atliekų saugojimo aikštelių/ nelegalių sąvartynų

<…> tūkst. Lt.

200n-200x metai

5. Pasiekti, kad sumažėtų oro tarša iš stacionarių šaltinių

bendras išmetamų į atmosferą medžiagų kiekis: 22 tūkst. t.

bendras išmetamų į atmosferą medžiagų kiekis: 17 tūkst.t

<…> tūkst. Lt.

200n-200x metai

______________________________________________________

4

Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos 11 priedas

PRIEMONIŲ APRAŠYMO PAVYZDYS

Uždavinys: Pritraukti privačias ir ES lėšas regiono infrastruktūros projektams

Finansavimo šaltiniai Priemonė Pasiekimo indikatorius asieki

mo laikas

Atsakinga institu-

cija

ėšų poreikis

Regiono savival-dybių lėšos

Naciona-

linio biudže-to lėšos

ES

fondai, kita

užsienio valsty-

bių parama

riva-čios lėšos

Įsteigti projektų valdymo/ strateginio planavimo padalinį regiono savivaldybėse

Įsteigti padaliniai <…> savivaldybėse

00n m.

<…> ,5

mln. Lt

0,5 mln. Lt

- -

Inicijuoti mokymų ir konsultacinius projektus rajono įmonėms ir gyventojams apie projektų rašymą, lėšų pritraukimą, projektų įgyvendinimą

Inicijuoti 8 projektai – po du kiekvienoje iš regiono savivaldybių

00x m.

<…> ,2

mln. Lt

- - 0,1 mln. Lt

,1 mln. Lt

Parengti ilgalaikę regiono investicijų skatinimo programą

Parengta programa 00n

m.

<…> ,1

mln. Lt

0,1 mln. Lt

- -

Dalyvauti rengiant Bendrąjį programavimo dokumentą ir kitus strateginės plėtros dokumentus

Dalyvavimas dokumentus rengiančių institucijų susitikimuose

00y m.

<…> 0

tūkst. Lt

30 tūkst. Lt

- -

Įsteigti konsultacinę diskusijų grupę (sudarytą iš savivaldybių ir verslo atstovų) kurioje būtų svarstomi aktualiausi regionui verslo plėtros klausimai

Įsteigta konsultacinė diskusijų grupė

00x m.

<…> Lt

- - -

____________________________________________________________