LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪRROOS ...Prokurat ūros veiklos 2009 m. ataskaita 3 1. Nusikalstamumo tendencijos 2009 m. Lietuvoje užregistruotos 83 273 nusikalstamos veikos, iš

LLIIEETTUUVVOOSS RREESSPPUUBBLLIIKKOOSS PPRROOKKUURRAATTŪŪRROOSS VVEEIIKKLLOOSS 22000099 MMEETTAAIISS

AATTAASSKKAAIITTAA

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

Prokuratūros veiklos 2009 m. ataskaita

1

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS VEIKLOS 2009 M. ATASKAITA

Prokuratūros veiklos ataskaitoje

apibendrinami 2008–2009 metų prokuratūros veiklos rezultatai.

Prad÷tų darbų tęstinumas ir siekis juos įgyvendinti kuo geriau nepriklausomai nuo pokyčių, veiklos stabilumas – tai pagrindin÷s prielaidos prokuratūros veiklai 2010–2011 metais.

Prokuratūros veiklos pertvarka turi vykti kartu su kitų teis÷saugos institucijų pertvarkymu, ji privalo būti sistemin÷, tarpinstitucin÷.

I Ištraukos iš Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos išpl÷stiniame

2010 m. vasario 23 d. pos÷dyje Respublikos Prezident÷s Dalios GRYBAUSKAITöS pasakytos kalbos:

Visa visuomen÷, politin÷ sistema, teis÷sauga šiandien turi b÷dų. Žmonių

nepasitik÷jimas pasiek÷ apog÷jų, ir už tą bendrą nusivylimą valstybe atsakomyb÷ tenka ir prokuratūrai.

Reik÷s keisti visiems. Prokuratūra turi suprasti laikotarpio sud÷tingą situaciją, ji n÷ra dirbtina, žmon÷s iš tiesų nori teisingumo, jo nemato ir tod÷l protestuoja.

Situacija reikalauja papildomos atsakomyb÷s, ir daugiau nei nustatyta. Pakeisti jos šiandien negalime, bet ateityje – galime. Turime mokyti ir patys investuoti.

Reikia galvoti apie valstybę, apie savo pareigą, apie viešojo intereso gynimą ir kovoti už tai. Reikia būti pavyzdžiu ir įtikinti kitus, kad toks kelias veiksmingas.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. vasario 12 d. dekretu Nr. 1K-297 Lietuvos Respublikos Generalin÷s prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Raimondui PETRAUSKUI pavesta eiti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, iki bus paskirtas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Raimondas PETRAUSKAS O. Posaškovos / ELTA nuotrauka

Kasdien į prokurorus žiūri žmogus, kurio teis÷s, teis÷ti interesai pažeisti. Ir žiūri su viltim, kurią turime pateisinti.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


2

T U R I N Y S

I. Įžanga 1 1. Nusikalstamumo tendencijos 3

II. Prioritetin ÷ prokurat ūros veikla pagal atskiras nusikalstamas veikas 10 2. Neteis÷ta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 10 3. Korupcija 14 3.1. kyšininkavimas 18 3.2. papirkimas 19 3.3. piktnaudžiavimas 20 4. Sukčiavimas 21 4.1. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga 21 4.2. Mokesčių grobstymas 23 4.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo l÷šų įgijimas apgaul÷s būdu 27 5. Nusikalstamos veikos kelių transporto eismo saugumui 29 6. Nusikalstamos veikos aplinkai 34 7. Prokuratūros specialieji tyrimai 37 7.1. Genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai 37 7.2. Nusikalstamos veikos asmens lygiateisiškumui ir sąžin÷s laisvei 40

III. Prioritetin ÷ prokurat ūros veikla pagal funkcijas 43 8. Ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam stiprinimas 43 9. Operatyvin÷s veiklos subjektų operatyvinių veiksmų teis÷tumo kontrol÷s

užtikrinimas 47

10. Nepilnamečių justicijos praktikos formavimas 49 10.1. Nepilnamečių nusikalstamumas 49 10.2. Nusikalstamos veikos prieš nepilnamečius, smurtas šeimoje 52 10.3. Nusikalstamos veikos d÷l seksualin÷s prievartos prieš nepilnamečius 55 10.4. Prokuratūros veiklos tobulinimas atsižvelgiant į Seimo Teis÷s ir teis÷tvarkos

komiteto parlamentinio tyrimo d÷l aplinkybių, susijusių su D. K. skundų tyrimu, 2009 m. lapkričio 11 d. išvadą

57 11. Viešojo intereso gynimas 60 11.1. Socialiai saugomų asmenų teisių ir teis÷tų interesų gynimas 60 11.2. Prokurorų veikla saugant nepilnamečių asmenų teises ir teis÷tus interesus 61 11.2. Valstyb÷s ir visuomen÷s interesų gynimas 65 12. Nuosprendžių d÷l baudų pateikimo vykdyti ir vykdymo kontrol÷s stiprinimas 71

IV. Kita prokurat ūros veikla pagal funkcijas 76 13. Teisin÷ pagalba ir tarptautinis bendradarbiavimas 76 14. Prokuratūros teis÷kūra 86 15. Žmogiškųjų išteklių valdymas 91 16. Mokymo ir kvalifikacijos k÷limo sistemos tobulinimas 101 17. Prokuratūros veiklos sklaida 103 18. Informacin÷ prokuratūros sistema 109 19. Finansinių išteklių valdymas 110

V. Baigiamoji dalis 112 20. Prokuratūros kolegijos nutarimas 112

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


3

1. Nusikalstamumo tendencijos

2009 m. Lietuvoje užregistruotos 83 273 nusikalstamos veikos, iš jų 76 291 nusikaltimas ir 6 912 baudžiamųjų nusižengimų. 2008 m. – 78 060 nusikalstamų veikų, iš jų 71 972 nusikaltimai ir 6 088 baudžiamieji nusižengimai.

Palyginti su 2008 m., nusikalstamumas augo 6,4 proc. (5 007 nusikalstamomis veikomis), palyginti su 2007 m., – augo 12,9 proc. (9 532 nusikalstamomis veikomis).

Nusikalstamumo dinamika Baltijos valstyb÷se 1990 - 2009 m.

3705644984

5661560378 58634 60819

6805375816 78149 77108

82370 7926572646

8513093419

8981582155

7374178060

83273

0

20000

40000

60000

80000

100000

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Lietuva Latvija Estija

Kitose Baltijos valstyb÷se 2009 m. užregistruota mažiau nusikalstamų veikų nei 2008 m.: Latvijos Respublikoje – 56 748, t. y. nusikalstamų veikų sumaž÷jo 1,3 proc., Estijos Respublikoje – 48 359, t. y. nusikalstamų veikų sumaž÷jo – 5,1 proc.

Nusikalstamų veikų skaičius 2009 m. (skliausteliuose 2008 m. duomenys), tenkantis

100 tūkst. gyventojų: Lietuvoje – 2 492 (2 331), Latvijoje – 2 499 (2 530), Estijoje –

3 608 (3 780). Duomenys tarp Baltijos valstybių suderinami pagal ,,Statistical information on the crime level“ rodiklių lentelę, tod÷l gali skirtis, palyginti su Informatikos ir ryšių departamento duomenimis.

Bendras nusikalstamų veikų skaičiaus did÷jimas ir Lietuvos gyventojų maž÷jimas lemia nusikalstamų veikų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičiaus padid÷jimą visuose didžiuosiuose miestuose, tačiau vieninteliame Vilniaus mieste šis rodiklis, palyginti su 2008 m., sumaž÷jo 49 nusilastamomis veikomis. Nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, didžiausiuose miestuose Miestai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Vilnius 4533,4 4610,8 4094,1 3679,4 4479,7 4430,5 Kaunas 2741,4 3424,2 2836,4 2433,4 2507,3 2878,6 Klaip÷da 3336,6 3340,0 2858,7 2757,9 2932,7 3079,8 Šiauliai 2718,4 2655,4 2168,4 2144,1 2204,1 2518,5 Panev÷žys 3003,3 2687,5 2307,6 2036,3 2136,5 2341,2 Iš viso miestuose 2682,7 2622,0 2414,6 2179,6 2852,1 2495,7

2008 m. gruodžio m÷n. Lietuvoje gyveno 3 366 194 gyventojai. 2009 m. gruodžio m÷n. Lietuvoje gyveno 3 349 872 gyventojai.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


4

Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius maž÷jo kai kuriuose miestuose: Vilniuje – 0,2 proc., Neringoje – 59,2 proc., ir rajonuose: Lazdijų – 21,2 proc., Mol÷tų – 18,2 proc., Pag÷giuose – 17,9 proc., tačiau žymiai padid÷jo Birštone (61,7 proc.), Elektr÷nuose (63,4 proc.), Druskininkuose (47,0 proc.), Trakų rajone (54,9 proc.) ir Jurbarko rajone (44,0 proc.).

Pagal atskiras nusikalstamų veikų rūšis žymiausiai padaug÷jo turtinių nusikalstamų veikų. Iš bendro padid÷jusio nusikalstamų veikų skaičiaus didžiausią dalį sudaro nusikaltimai finansų sistemai (35,1 proc.), sukčiavimai (29,2 proc.), vagyst÷s (22,8 proc.), nusikalstamos veikos, susijusios su neteis÷tu disponavimu narkotin÷mis ir psichotropin÷mis medžiagomis, (7,1 proc.), dokumentų suklastojimas, jų panaudojimas ar realizavimas (5,3 proc.).

2009 m. užregistruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bendras skaičius padid÷jo 21,3 proc., ypač padaug÷jo sukčiavimų įgyjant didel÷s vert÷s turtą, didel÷s vert÷s turto pasisavinimo ir iššvaistymo atvejų. 2009 m. sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičiaus santykis 100 tūkst. gyventojų pagal apskritis (skliaustuose – 2008 m. duomenys)

Atskir ų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius Apskritys Nužudymas Sunkus sveikatos

sutrikdymas Automobilių

vagyst÷ Didel÷s vert÷s turto vagyst÷

Pl÷šimas

Lietuvos vidurkis 7,7 (9,0) 5,8 (6,8) 46,8 (65,1) 9,9 (11,2) 100,2 (102,8)

Alytaus 5,1 (5,1) 2,8 (6,8) 23,3 (26,7) 2,8 (2,8) 42,6 (52,8) Kauno 8,9 (7,3) 5,4 (8,3) 69,3 (86,6) 13,8 (12,1) 93,4 (88,8) Klaip ÷dos 8,5 (7,4) 5,8 (4,5) 38,3 (40,4) 9,5 (6,3) 134,2 (135,0) Marijampol ÷s 3,9 (6,6) 4,4 (6,6) 38,2 (63,1) 5,5 (2,2) 33,2 (54,8) Panev÷žio 6,7 (8,5) 8,8 (8,5) 37,1 (51,6) 6,0 (10,6) 57,0 (60,8) Šiaulių 5,5 (8,6) 5,2 (4,9) 35,6 (54,0) 4,9 (5,5) 72,4 (67,8) Taurag÷s 2,4 (6,3) 5,5 (4,0) 19,8 (52,9) 4,7 (5,5) 22,9 (36,3) Telšių 7,5 (3,5) 4,6 (6,9) 31,2 (39,9) 5,2 (3,5) 55,5 (61,9) Utenos 5,8 (9,9) 9,3 (7,0) 26,8 (50,8) 4,1 (9,3) 59,5 (49,0) Vilniaus 7,4 (11,8) 4,6 (5,7) 56,7 (85,9) 14,4 (21,3) 168,4 (175,3)

2009 m. užregistruota daugiau nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtin÷ms teis÷ms ir turtiniams interesams: turto iššvaistymo – 122,2 proc., sukčiavimo – 47,6 proc., kreditinių sukčiavimų – 168,2 proc., netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo – 73,7 proc., apgaulingos apskaitos tvarkymo – 36,8 proc., kontrabandos – 26,8 proc., neteis÷to namų gamybos stiprių alkoholinių g÷rimų gaminimo atvejų – 71,9 proc.

Panaudojant bankomatus įvykdytos 1 275 nusikalstamos veikos. Palyginti su 2008 m., tokių nusikalstamų veikų augimas sudaro 104,0 proc.; bankuose padarytos 776 nusikalstamos veikos, jų augimas sudaro 159,5 proc.

Padaug÷jo registruojamų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstyb÷s tarnybai ir

viešiesiems interesams: kyšininkavimo – 63,1 proc., papirkimo – 26,3 proc., piktnaudžiavimo – 15,7 proc.; taip pat nusikalstamų veikų d÷l neteis÷to disponavimo šaunamaisiais ginklais – 23,2 proc., neteis÷tos narkotinių medžiagų apyvartos – 19,2 proc.

2009 m. užregistruotos ir tiriamos 8 veikos (2008 m. – nebuvo), kvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso 249 straipsnį (nusikalstamas susivienijimas). Tai rodo suaktyv÷jusias ir suintensyv÷jusias prokuratūros ir kitų teis÷saugos institucijų pastangas patraukti baudžiamojon atsakomyb÷n pačių pavojingiausių nusikalstamų susivienijimų vadovus ir

Trejus pastaruosius metus gyventojų skaičius Lietuvoje maž÷jo, tačiau padaromų nusikaltimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, didžiuosiuose miestuose auga.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


5

narius. Esant šiai bendrininkavimo formai gaujų nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomyb÷n d÷l daugelio kitų nusikaltimų. Tai pozityvus prokuratūros ir kriminalin÷s policijos daugelio metų darbo rezultatas – 10 metų buvo kryptingai dirbama atskleidžiant Kauno, Klaip÷dos, Panev÷žio, Šiaulių, Telšių, Marijampol÷s, Alytaus organizuotų grupių ankstesniais metais (nuo 1990–1992 metų) padarytus nusikaltimus, plečiant ir tiriamų veikų, ir traukiamų baudžiamojon atsakomyb÷n asmenų sąrašą.

Teigiama tendencija tai, kad užregistruotų nusikaltimų žmogaus gyvybei skaičius

2009 m. sumaž÷jo visose Baltijos valstyb÷se (skliausteliuose 2008 m. duomenys):

Lietuvoje – 284 (333); Latvijoje – 110 (117), Estijoje – 95 (108). Duomenys tarp Baltijos valstybių suderinami pagal ,,Statistical information on the crime level“ rodiklių lentelę, tod÷l gali skirtis, palyginti su Informatikos ir ryčių departamento duomenimis. Nužudymų skaičius Lietuvoje sumaž÷jo 14,5 proc. ir pasiek÷ itin žemą 1991 m. buvusį

lygį. Daugiausia nužudymų padaroma miestuose, gyvenamosiose patalpose, panaudojant nešaunamuosius ginklus. Kaimo vietov÷se įvykdyti 109 nužudymai. 2009 m. užregistruoti 3 naujagimių nužudymai.

Nužudymų Lietuvoje dinamika 1990-2009 m. pagal IRD duomenis

224260

303

480 523 502

405 391 356 343398 378

313372 345

390

294 280 303259

0

100

200

300

400

500

600

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

2009 m. užregistruotų nusikalstamų veikų maž÷jo d÷l: - kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų (30,7 proc.); - nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (37,4 proc.); - turtin÷s žalos padarymo apgaule (19,7 proc.), turto prievartavimo (19,6 proc.); - sunkių sveikatos sutrikdymų (12,7 proc.); - vaiko įtraukimo girtauti (10,0 proc.), seksualinio prievartavimo (2,1 proc.); - nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų (7,0 proc.); - nusikalstamų veikų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą (51,8 proc.), - nusikalstamų veikų, padarytų narkotinio, psichotropinio apsvaigimo būkl÷je

(23,9 proc.). 2009 m. 9,4 proc. mažiau užregistruota nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose

(63 389), iš jų: miestuose užregistruota 76,2 proc. nusikalstamų veikų, kaimo vietov÷se – 23,2 proc. (19 329). Nusikalstamų veikų skaičius miestuose, palyginti su 2008 m., padid÷jo 5,4 proc., kaimo vietov÷se – 9,8 proc.

Vienkiemiuose užregistruotos 404 nusikalstamos veikos (1,5 proc. daugiau nei 2008 m.), tačiau svarbu, kad 2009 m. tokių nusikalstamų veikų ištyrimas padid÷jo iki 52,0 proc. (210); 2008 m. ištirta 39,9 proc. tokių nusikalstamų veikų (159).

Dažniausiai vienkiemiuose užregistruota vagysčių: 2009 m. – 229, 2008 m. – 266.

Lietuvos rajonai, kuriuose daugiausia padaroma nusikalstamų veikų vienkiemiuose: Alytaus, Anykščių, Jurbarko, Kauno, Kelm÷s, Telšių, Vilkaviškio ir Zaras ų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


6

Nusikalstamų veikų atskleidimas yra vienas pagrindinių svertų kontroliuojant nusikalstamumą ir siekiant įgyvendinti bausm÷s neišvengiamumo principą. Nuo 2004 m. nusikalstamų veikų ištyrimo procentas (nuo visų užregistruotų nusikalstamų veikų) nuosekliai did÷jo, tačiau ištirtų veikų skaičius maž÷jo iki 2007 m. lygio.

2009 m. ištirtų nusikalstamų veikų absoliutus skaičius buvo 2 512 nusikalstamų veikų didesnis nei 2008 m. ir 3 994 nusikalstamomis veikomis didesnis nei 2007 m.

2004–2009 m. ištirt ų nusikalstamų veikų absoliutūs skaičiai ir ištyrimo (proc.) dinamika

Pagal apskritis mažiausias nusikalstamų veikų ištyrimas užfiksuotas Vilniaus apskrityje – 31,3 proc. (2008 m. – 31,0 proc.). Mažesnis už vidurkį ištyrimas taip pat užfiksuotas Panev÷žio apskrityje – 41,3 proc. (2008 m. – 48,6 proc.). Penkiose apskrityse ištyrimo procentas viršija 50,0 proc., iš jų didžiausias Alytaus apskrityje – 58,7 proc.

Mažiausiai nusikalstamų veikų ištirta Vilniaus mieste (35,2 proc.), Širvintų raj.

(36,8 proc.) ir Palangos mieste (37,8 proc.), daugiausia – Akmen÷s raj. (69,8 proc.), Skuodo raj. (69,3 proc.) ir Druskininkų mieste (65,9 proc.).

Pagal atskiras nusikalstamas veikas

Iš viso šalyje

Nužudymai Sunkūs sveikatos sutrikdymai

Automobilių vagyst÷s

Didelio turto vert÷s vagyst÷s

Pl÷šimai Sukčiavimas d÷l didel÷s vert÷s turto

Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimas proc. 62,0 97,7 121,9 32,8 18,1 42,4 43,3

2009 m. Lietuvoje: - įtarimai padarius nusikalstamas veikas pateikti 24 111 asmenų, iš jų 88,1 proc. sudaro

vyrai (0,2 proc. daugiau nei 2008 m.); - įtarimai pateikti 3 353 nepilnamečiams; - įtarimai pateikti 114 juridinių asmenų. Nuo nusikalstamų veikų nukent÷jo

46 794 žmon÷s (1,2 proc. daugiau nei 2008 m.), iš jų: 18 975 moterys (padaug÷jo 7,3 proc.) ir 27 819 vyrų (sumaž÷jo 2,6 proc.).

Nuo nusikalstamų veikų nukent÷jo: nevalstybin÷se įstaigose ir įmon÷se dirbančių asmenų – 19 501, besimokančių asmenų – 5 057, bedarbių arba nedirbančių asmenų – 7 741, valstyb÷s institucijose ir įmon÷se dirbančių asmenų – 3 465.

32841

34323

36835

38335

36258

3761044%

44%

42%

44% 45%

41%

30000

32000

34000

36000

38000

40000

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

39%

40%

41%

42%

43%

44%

45%

2009 m. nuo nusikalstamų veikų

nukent÷jo 3 223 vaikai.

Nusikalstamų veikų padarymo metu 2009 m. nukent÷jo 570 policijos pareigūnų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


7

Nusikalstamumo prognoz÷s Valstyb÷s ekonomikos ir finansų problemos sąlygojo nusikalstamų veikų, tokių kaip:

sukčiavimas, nusikaltimai finansų sistemai, netikrų pinigų arba vertybinių popierių pagaminimas, laikymas ar realizavimas, dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas, vagyst÷s, skaičiaus did÷jimą. Pastebimai padaug÷jo išaiškintų neteis÷to namų gamybos stiprių alkoholinių g÷rimų gaminimo ir realizavimo atvejų. Prognozuotina, kad 2010 m. d÷l sud÷tingos ekonomin÷s ir finansin÷ būkl÷s dar gali did÷ti nusikalstamumas.

Nusikalstamumo duomenų analiz÷ rodo, kad nuo 2008 m. antrojo pusmečio, kai pasirod÷ pirmieji ekonomin÷s kriz÷s požymiai, labiausiai padid÷jo turtinių nusikaltimų skaičius. Užregistruotų įvykių, nusikalstamumo statistinių duomenų, išorinių ir vidinių ūkio kriz÷s faktorių analiz÷ leidžia daryti išvadą, kad ir toliau daug÷s turtinių ir smurtinių nusikaltimų (pl÷šimai ir vagyst÷s iš butų, bankų, kitų kreditinių įstaigų, parduotuvių ir kitų vietų, ekonominio pobūdžio nusikaltimai, akcizais neapmokestinamų prekių nelegali apyvarta, kontrabanda, nusikaltimai finansams, netikrų pinigų, vertybinių popierių, mok÷jimo instrumentų gaminimas, sukčiavimai ekonomikos sferoje, organizuotas nusikalstamumas, turto prievartavimo atvejai, prekyba narkotin÷mis ir psichotropin÷mis medžiagomis, ginklais, žmon÷mis, prostitucija).

Mokesčių ir akcizų did÷jimas ir toliau gali skatinti šeš÷lin÷s ekonomikos pl÷trą. Smarkiai padid÷ję alkoholio ir kitų prekių akcizai skatins kontrabandą, o ekonomin÷s kriz÷s sukeltos socialin÷s problemos sukurs palankią dirvą narkomanijai ir alkoholizmui plisti, taip pat prostitucijos verslui pl÷stis.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų dinamikos pokyčius teis÷saugos institucijų, dirbančių

nusikaltimų prevencijos ir ikiteisminio tyrimo srityje, paj÷gos 2010 m. tur÷tų būti orientuojamos į:

- sunkių ir labai sunkių, smurtinių nusikaltimų ir nusikalstamų veikų, padarytų prieš vaikus, atskleidimą ir tyrimą;

- nusikaltimų, susijusių su organizuotų nusikalstamų grupuočių neteis÷ta veikla, tyrimą; grupuočių ekonominio potencialo pakirtimą;

- vienos pelningiausių ir pavojingiausių veiklos – neteis÷tos narkotinių medžiagų gamybos, kontrabandos ir narkotinių medžiagų realizavimo užkardymą ir tyrimą (orientuojantis į narkotinių medžiagų gamintojų, didmeninių platintojų ir šio verslo organizatorių nustatymą);

- nutolusių gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumo užtikrinimą, nepilnamečių nusikalstamumo ir kitų teis÷s pažeidimų prevenciją.

Ekonomin÷ kriz÷, suk÷lusi girtavimo, narkomanijos, prostitucijos plitimą, taip pat aukštas – 13 proc. nedarbo lygis (2010 m. vasario 1 d. duomenimis), skurdas ir did÷jantis asocialių asmenų skaičius, neišvengiamai skatins buitinius nusikaltimus, vagystes, chuliganizmą, smurtą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


8

Organizuotų nusikalstamų grupių veikla 1993 m. Lietuvoje veik÷ daugiau kaip 100 organizuotų nusikalstamų grupių. Jų skaičius

kasmet maž÷jo (2000 m. dar veik÷ 43, 2009 m. sausio m÷n. – 18).

Organizuota nusikalstama grup÷ pripažįstama pagal keturis pagrindinius požymius: - daugiau nei dviejų asmenų bendradarbiavimas; - bendradarbiavimas ilgą arba neapibr÷žtą laikotarpį; - įtarimas sunkių nusikalstamų veikų vykdymu; - siekimas pelno ir (arba) galios.

Lietuvoje veikia nemažai nusikalstamų grupuočių, neturinčių visų požymių, būdingų organizuotoms nusikalstamoms grup÷ms.

Organizuotų nusikalstamų grupių (toliau – ONG) skaičius sumaž÷jo teis÷saugos institucijoms sutelkus pastangas ir resursus kovai su organizuotu nusikalstamumu, taip pat prieš nusikaltimus, susijusius su neteis÷tu disponavimu narkotin÷mis ir psichotropin÷mis medžiagomis. 2008–2009 m. tirti ONG padaryti nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotin÷mis ar psichotropin÷mis medžiagomis, pl÷šimais, prekyba žmon÷mis, neteis÷tu disponavimu šaunamaisiais ginklais, nužudymais, turto prievartavimu, sukčiavimais, kontrabanda.

2009 m. buvo užregistruotos 8 nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos kaip nusikalstamas susivienijimas (Baudžiamojo kodekso 249 str.). 2008 m. tokių veikų nebuvo registruota.

2007–2008 m. Europos Sąjungos ir kitose valstyb÷se nusikalstamą veiklą vykd÷

22 nusikalstamos grup÷s ir organizuotos nusikalstamos grup÷s. Daugelis jų lyderių buvo Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyveno Lietuvoje, kai kurie Ispanijoje. Daugelis ONG vykd÷

2009 m. sausio m÷n. Lietuvoje apie 600 žmonių vienaip ar kitaip buvo susiję su organizuotu nusikalstamumu.

„ Triuškinama viena pavojingiausių sostin÷s gaujų“ , www.prokuraturos.lt, 2010 m. vasario 25 d. Vasario 23 dieną Vilniaus mieste ir rajone buvo sulaikyti 23 sostin÷je ir jos apylink÷se

veikusio nusikalstamo susivienijimo lyderiai ir aktyvūs nariai. Operacijoje kartu su Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos

tyrimo (ONKT) skyriaus ir Vilniaus miesto bei rajono apylinkių prokuratūrų prokurorais dalyvavo Lietuvos kriminalin÷s policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais. Pasitelkus Antiteroristinių operacijų rinktin÷s „Aras“ ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos pareigūnus, smogta Vilniuje veikusiai vienai pagrindinių pavojingai organizuotai nusikalstamai grupuotei. Pareigūnai atliko pusšimtį kratų, pa÷m÷ nemažą kiekį įvairių narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, savigynos priemonių, daiktų, pritaikytų daryti kūno sužalojimus. Du iš sulaikytųjų – nepilnamečiai.

Pirmajame operacijos etape, kuris vyko pra÷jusių metų gruodį, buvo sulaikyti 27 asmenys. Jiems pareikšti įtarimai d÷l dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje (Baudžiamojo kodekso 249 str. 2 d.) bei neteis÷to disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti (Baudžiamojo kodekso 260 str. 1, 2, 3 d.) Atlikus kratas buvo rastos didel÷s pinigų, galbūt įgytų nusikalstamu būdu, sumos, aptikta nemaži kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įvairių rūšių ir kategorijų ginklų ir šaudmenų.

Ikiteisminį tyrimą d÷l dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje atlieka Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


9

cigarečių kontrabandą iš Rusijos Kaliningrado srities ir jas parduodavo Vokietijoje, Lenkijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je ir Švedijoje. Narkotikų kontrabanda buvo vykdoma Nyderlandų Karalyst÷je, Estijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Norvegijoje. Latvija dažnai buvo naudojama kaip tranzito šalis. Bendradarbiaujant su Latvijos ONG buvo vykdoma narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda į Skandinavijos šalis ir Rusiją. Organizuojant narkotikų kontrabandą buvo palaikomi ryšiai su Ispanijos, Vokietijos, Airijos, Latvijos ir Rusijos Kaliningrado srities ONG. Bendradarbiavimas buvo vykdomas ir su iš Lietuvos į užsienį išvykusiais nusikaltimus ten vykdančiais asmenimis (Jungtin÷ Karalyst÷, Ispanija, Italija, Rusija ir Baltarusija).

Šalyse, kuriose yra didel÷s lietuvių bendruomen÷s, iš lietuvių buvo prievartaujamas turtas (Ispanija, Jungtin÷ Karalyst÷). Taip pat šiose šalyse buvo vykdomos automobilių, motociklų ir motorolerių vagyst÷s. Vogtų automobilių identifikacinių numerių ir dokumentų klastojimas buvo vykdomas Rusijoje (Sankt Peterburge), o iš ten automobiliai būdavo gabenami į Baltarusiją ir Kazachstaną. Jungtin÷je Karalyst÷je ir Nyderlanduose buvo organizuojama ir vykdoma prekyba žmon÷mis. Pavieniai ONG nariai Prancūzijoje platino suklastotus dokumentus, Jungtin÷je Karalyst÷je vykd÷ ginklų ir nusikalstamu būdu įgytų daiktų prekybą bendradarbiaudami su vietin÷mis nusikalstamomis grupuot÷mis, vykd÷ nusikalstamą veiklą Ispanijos jūrų uostuose.

Iš nusikalstamos veiklos gautos pajamos buvo legalizuojamos Airijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Kanadoje, Ukrainoje ir Latvijoje. Grupių nariai l÷šas investuodavo į verslą (dažniausiai statybų ir automobilių remonto), įsigydavo nekilnojamojo turto ir žem÷s sklypų Lietuvoje ir užsienio valstyb÷se (Ispanijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je, Airijoje ir Bulgarijoje), pinigines l÷šas kaup÷ užsienio bankų sąskaitose (Latvijoje, Vokietijoje ir Kanadoje).

Organizuotų nusikalstamų grupių lyderiai ir nariai ieško ryšių su teis÷saugos pareigūnais ir valstyb÷s tarnautojais, siekdami išvengti baudžiamojo persekiojimo, trukdyti tyrimo veiksmams, gauti reikalingą informaciją arba siekdami sau palankaus sprendimo. Jie siekia papirkti valstyb÷s tarnautojus, susijusius su žem÷s tvarkymo dokumentais, kad šie pakeistų žem÷s paskirtį; ieško informacijos apie numatomus statybos objektus, taip pat kontaktų su valstyb÷s sienos apsaugos pareigūnais d÷l pagalbos gabenant kontrabandą.

Organizuotos nusikalstamos grup÷s, vykdydamos nusikalstamą veiklą, naudojosi specialistų: advokatų, buhalterių, architektų, informacinių technologijų specialistų, taip pat nekilnojamojo turto srities specialistų (turto įvertinimui, reikalingų dokumentų parengimui ir įforminimui), pagalba. Kartais specialistų paslaugomis būdavo naudojamasi per tarpininkus ir specialistai nežinodavo, kas tikrieji užsakovai.

D÷l ilgalaik÷s kai kurių organizuotų nusikalstamų grupių veiklos buvo sudarytas įvaizdis, padedantis pritraukti naujus asmenis, ypač atlikusius laisv÷s at÷mimo bausmes.

Organizuoto nusikalstamumo raidą ir tendencijas stipriai veikia vienos aktualiausių problemų – finansų kriz÷s ir su tuo susijusio ekonomikos nuosmukio, lydimo įmonių bankroto, nedarbo lygio kilimo, infliacijos augimo ir gyventojų nemokumo did÷jimo. Tai didina nusikalstamumą ir mažina teis÷saugos institucijų galimybes jį kontroliuoti.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


10

II. PRIORITETIN ö PROKURATŪROS VEIKLA PAGAL ATSKIRAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS

2. Neteis÷ta narkotini ų ir psichotropinių medžiagų apyvarta

Narkotikų plitimas yra skaudi ir dinamiška problema, jos sprendimo uždaviniai sud÷tingi, tod÷l valstyb÷s ieško bendrų sprendimų d÷l veiksmų koordinavimo. 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje Europos Sąjunga ir Jungtin÷s Tautos atnaujino kovos su narkotikais politikos dokumentus, tur÷damos vienijantį tikslą – nustatyti tarptautinius įsipareigojimus mažinti narkotikų vartojimą ir jo sukeliamą žalą.

Naujajame Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų plane 2009–2012 m. daugelio su pasiūlos mažinimu susijusių veiksmų tikslas – gerinti valstybių narių teis÷saugos ir teisminį bendradarbiavimą aktyviau pasitelkiant Europos Sąjungos įstaigas ir priemones.

Vienas iš Lietuvos Nacionalin÷s narkotikų kontrol÷s ir narkomanijos prevencijos politikos narkotikų pasiūlos mažinimo srityje prioritetų – stiprinti kovą su narkotikų prekeiviais ir perpardavin÷tojais, ypač daug d÷mesio skiriant šio nelegalaus verslo organizatoriams ir asmenims, užsiimantiems narkotikų prekyba dideliais kiekiais.

2009 m. Baltijos valstyb÷se užregistruota nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotin÷mis ar psichotropin÷mis medžiagomis:

Lietuvoje – 2 185, Latvijoje – 2 307, Estijoje – 1 042. Duomenys tarp Baltijos valstybių suderinami pagal ,,Statistical information on the crime level“ rodiklių lentelę, tod÷l gali skirtis, palyginti su Informatikos ir ryšių departamento duomenimis.

Bendrame Lietuvos nusikalstamumo kontekste nusikalstamos veikos, susijusios su neteis÷tu disponavimu narkotikais, 2009 m. sudar÷ 2,6 proc. (0,3 proc. daugiau nei 2008 m.) visų nusikalstamų veikų. Prieš 10 metų tokios nusikalstamos veikos sudar÷ 1,1 proc., 2009 m. jų užregistruota 2 189, o tai 350 daugiau (19,2 proc.) nei 2008 m. (1 839).

Nusikalstamų veikų, susijusių su narkotin÷mis ir psichotropin÷mis medžiagomis, skaičius, tenkantis 100 tūkst. šalies gyventojų, 2008 m. sudar÷ 55 nusikalstamas veikas, o 2009 m. – jau 65,5. Prieš dešimtmetį jų buvo dvigubai mažiau – 27,7 nusikalstamos veikos. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteis÷ta narkotik ų apyvarta, dinamika 2000–2009 m.

Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų plane 2009–2012 m. numatyti 5 pagrindiniai prioritetai: - geresnis koordinavimas, bendradarbiavimas ir visuomen÷s informuotumo didinimas; - narkotikų paklausos mažinimas; - narkotikų pasiūlos mažinimas; - tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas; - problemos supratimo gerinimas.

Generalin÷ prokuratūra 2009 m. pareng÷ apibendrinimą, kurio tikslas – išanalizuoti prokurorų proceso veiklos veiksmingumą ir ikiteisminio tyrimo praktiką, įvertinti, kaip konkrečiose bylose laikomasi Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, išsiaiškinti problemas, kylančias tiriant nusikalstamas veikas d÷l neteis÷tos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos.

2189

18391732167316001552

10299371039926800

1200

1600

2000

2400

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


11

Kaip ir 2006–2008 m., 2009 m. tarp populiariausių išlieka sintetin÷s psichotropin÷s medžiagos (amfetaminas, metamfetaminas, MDMA) ir kanap÷s. Aguonoms ir iš jų pagamintiems koncentratams traukiantis iš nusikalstamos rinkos, proporcingai did÷ja heroino paklausa, plinta kanapių auginimas dirbtin÷mis sąlygomis.

Paimtų iš apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir j ų pirmos kategorijos pirmtakų kiekis

*laisvoji amfetamino /metamfetamino baz÷, nustatyta iš laboratorijose rastų skysčių, tirpalų, gamybos produktų. **visos MDMA grup÷s tablet÷s, įskaitant mCPP bei jų mišinius su amfetaminu ar metamfetaminu.

Sulaikytų už neteis÷tą narkotikų apyvartą asmenų charakteristika nekinta, tai dažniausiai

jauni, iki 30 m. amžiaus, asmenys (66 proc.), turintys žemą išsilavinimą (80 proc.), nedirbantys ir nesimokantys (53 proc.).

Nusikalstančiųjų amžius kasmet jaun÷ja (2007 m. asmenų iki 30 metų buvo registruota 60 proc.): 12 proc. asmenų nusikaltimo padarymo metu mok÷si mokymo įstaigoje, net 70 tokių asmenų lank÷ bendrojo lavinimo mokyklas. Vis daugiau gaunama informacijos apie nepilnamečius iki 16 metų, įtrauktus (arba prisid÷jusius savo noru) į narkotikų platinimą (apie jų nebaudžiamumą žino jų vyresnieji draugai, o ir jie patys dažnai numano, kad teis÷saugininkai prieš juos negali imtis aktyvių veiksmų).

Nusikalstamų veikų, susijusių su neteis÷ta narkotikų apyvarta, ikiteisminis tyrimas

atliekamas pakankamai kvalifikuotai ir per kuo trumpiausius terminus, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Prokurorai tinkamai organizuoja šios kategorijos ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja, kontroliuoja, kaip jie vyksta.

Ikiteisminis tyrimas d÷l nusikalstamų veikų, susijusių su neteis÷ta narkotik ų apyvarta, 2008–2009 m.

Prokurat ūros

Prad÷ta ikiteismini ų

tyrim ų 2008/09

Atsisakyta prad÷ti

ikiteismini ų tyrim ų 2008/09

Nutraukta ikiteismini ų

tyrim ų 2008/09

Perduota į teismą su

kaltinamuoju aktu

2008/09

Perduota į teismą su

baudžiamuoju įsakymu 2008/09

Perduota į teismą

pagreitinto proceso tvarka 2008/09

Generalin÷ prokurat ūra 20/24 - 3/2 14/12 2/0 - Vilniaus apygarda 577/787 19/12 74/169 241/295 102/164 61/128 Kauno apygarda 359/342 7/1 51/45 137/114 37/32 21/33 Šiaulių apygarda 150/172 1/- 29/28 63/65 14/28 1/0 Panev÷žio apygarda 113/135 - 13/15 44/61 23/30 4/7 Klaip ÷dos apygarda 127/351 - 16/33 68/102 14/25 -/2 Iš viso 1346/1811 27/13 186/292 567/649 192/279 87/170

Medžiagos pavadinimas 2008 m. 2009 m. Aguonos ir jų dalys 45 kg 16 kg

Aguonų ir jų dalių ekstraktas ir koncentratas

11,3 l 19 g

1,9 l 5 g

Kanap÷s 144 kg 82 kg

Hašišas 35 kg 10,5 kg

Heroinas 14 kg 3,7 kg + 853 ml

Kokainas 41 kg 6 kg

Amfetaminas 7,6 kg + 9* kg+ 22 tabl. 2,5 kg

Metamfetaminas 26 kg 82 kg +34 kg*

Ecstasy ** ~78 413 tabl. 25 650 tabl.

Vaistin÷s medžiagos 55 g+385 tabl.+28 ml 410 g+985 tab+15 ml

BMK 567 l 117 l

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


12

Pažym÷tina, kad prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai vis dar susiduria su sunkumais įrodin÷jant nusikaltimų, susijusių su neteis÷ta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, subjektyviąją pusę, t. y. tikslą platinti. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų veiką kvalifikavus pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 arba 2 dalį (neteis÷tas disponavimas narkotin÷mis ar psichotropin÷mis medžiagomis turint tikslą jas platinti), įtariamieji, suprasdami gresiančią atsakomybę už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, paprastai neprisipažįsta, kad narkotines medžiagas įgijo, laik÷ ar gabeno tur÷dami tikslą jas platinti, o nurodo, jog jas įgijo savo reikm÷ms. Šių versijų kaltinamieji laikosi, tod÷l jų veikos dažniausiai būna perkvalifikuojamos pagal lengvesnį – Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteis÷tą disponavimą narkotin÷mis ar psichotropin÷mis medžiagomis neturint tikslo jas platinti.

Dažnai n÷ra galimyb÷s užbaigti tyrimą per kuo trumpiausią laiką d÷l ilgai atliekamų objektų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – tyrimo; taip pat d÷l ikiteisminio tyrimo tyr÷jų patirties stokos. Nereti atvejai, kai bylą perdavus kitam tyr÷jui neanalizuojami jau surinkti duomenys, atmestinai ir neišsamiai atliekami proceso veiksmai. Tyrimas užsitęsia ir d÷l teisin÷s pagalbos prašymų vykdymo ar pagal Europos arešto orderį sulaikytų asmenų perdavimo.

Ankstesniais metais Europoje vyravo gana aiškus organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklos sričių pasidalijimas – vienos vert÷si heroino prekyba, kitos – kokaino kontrabanda, trečios – sintetinių narkotikų gamyba. Lietuvoje tokio griežto pasiskirstymo nebuvo ir n÷ra d÷l per mažos rinkos teritorijos ir menko pelno – organizuotos nusikalstamos grupuot÷s kontroliavo narkotinių medžiagų kontrabandą, didmeninę prekybą ir visą gatv÷s platinimą.

Pastab÷ta, kad smulkūs gatv÷s prekeiviai ir perpardavin÷tojai siekia išvengti didelių

grupių kontrol÷s ir pareigūnų d÷mesio. Narkotikus dažniausiai jie platina ne butuose, o viešose vietose; mažesniuose miesteliuose narkotikus perduoda ne ,,į rankas“, o palieka sutartoje vietoje, kad išvengtų tiesioginių įkalčių.

Prokuror ų ir ikiteisminio tyrimo pareig ūnų veiklos koordinavimas 2009 m. Generalin÷s prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo

departamento prokurorai Eurojuste dalyvavo 6 koordinaciniuose pasitarimuose su užsienio šalių policijos ir prokuratūros pareigūnais, taip pat kituose tarptautiniuose susitikimuose d÷l neteistos narkotikų ir jų medžiagų apyvartos užkardymo stiprinimo:

Įrodin÷jant tikslą platinti būtina išnaudoti visas galimybes, taip pat ir atlikti tyrimą d÷l sulaikyto asmens narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo (priklausomyb÷s). Patvirtinus aplinkybę, kad asmuo pats nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, palengv÷ja ir tikslo jas platinti įrodin÷jimas.

1. Prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms būtina dar aktyviau bendradarbiauti planuojant operatyvinius veiksmus, juos derinti prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, vengti klaidų, susijusių su įrodymų fiksavimu, leistinumu ir liečiamumu.

2. Būtina stiprinti vaikų teises atstovaujančių ir ginančių institucijų teikiamą pagalbą, visuomen÷s supratimą, šviet÷jišką veiklą ir norą kovoti su nepilnamečių ir jaunimo įtraukimu vartoti ir platinti narkotikus.

3. Būtina aktyviau išnaudoti Eurojusto teikiamas galimybes rengti koordinacinius pasitarimus konkrečiose bylose tiriant nusikalstamas veikas, padarytas keliose šalyse.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


13

o 2009 m. spalio 21 d. vyko Generalin÷s prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir operatyvin÷s veiklos subjektų atstovų bei Eurojusto ir Europolo atstovų koordinacinis pasitarimas, siekiant gerinti bendradarbiavimą, veiklos koordinavimą, siekiant efektyviau atskleisti ir tirti Lietuvos nusikalstamų grupių daromus nusikaltimus, susijusius su neteis÷ta sintetinių narkotikų ir jų pirmtakų (BMK) apyvarta, ypač akcentuojant tarptautinius tyrimus, susijusius su sintetinių narkotikų gamyba ir jų bei BMK kontrabanda.

o 2009 m. rugs÷jo 21–22 d. Amsterdame, Nyderlandų Karalyst÷je, vyko Europos prokurorų, kurie atsakingi už nusikalstamų veikų, susijusių su sintetinių narkotikų ir prekursorių tyrimą tinklo (European Network of Rprosecutors, who are responsible for the criminal procesution of synthetic drugs and precusrsors (ENPSDP), pirmasis steigiamasis susitikimas. Susitikimo tikslas – atsižvelgiant į skirtingą šalių dalyvių teis÷s sistemą Europos Sąjungoje ir Rusijos Federacijoje sukurti veikiančią keitimosi informacija sistemą, aptarti kovos su sintetiniais narkotikais strategiją.

o 2009 m. lapkričio 17–19 d. Nyderlandų Karalyst÷je vyko 4-oji kasmetin÷ konferencija, skirta sintetinių narkotikų tyrimui gerinti (4th Synthetic Drugs Enforcement Conference (SYNDEC 4).

Siekiant koordinuoti Lietuvos Respublikos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinių, Lietuvos kriminalin÷s policijos biuro ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Organizuotų nusikaltimų tyrimo padalinių veiklą atskleidžiant organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų daromas veikas, tarp jų ir susijusias su neteis÷ta narkotikų apyvarta, 2009 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 4 d. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras visose apygardos prokuratūrose organizavo koordinacinius pasitarimus, kuriuose buvo aptartos sud÷tingos problemos ir numatyti veiklos prioritetai 2010 m.:

1. Nusikaltimų, susijusių su organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla, tyrimas; grupuočių ekonominio potencialo pakirtimas (gilesnis nusikalstamų veikų finansin÷s pus÷s tyrimas, siekiant konfiskuoti nusikalstamų veikų rezultatus; pinigų plovimo tyrimas).

2. Neteis÷tos narkotinių medžiagų gamybos, kontrabandos ir narkotinių medžiagų realizavimo užkardymas ir tyrimas, kovos su narkotinių medžiagų gamintojais, didmeniniais platintojais ir perpardavin÷tojais stiprinimas daug d÷mesio skiriant nelegalaus verslo organizatoriams ir asmenims, užsiimantiems narkotikų prekyba būtent dideliais kiekiais.

3. Tarptautinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo gerinimas kovoje su narkotinių medžiagų kontrabanda ir organizuotu nusikalstamumu akcentuojant kai kuriuos regionus.

4. Sintetinių narkotikų ir heroino apyvartos kontrol÷ ir tarptautiniai tyrimai.

2010 m. sausio 20 d. tarptautiniame Klaip÷dos jūrų uoste rasta apie 400 kg narkotin÷s medžiagos kokaino, pasl÷ptos d÷ž÷se su šaldyta žuvimi.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


14

3. Korupcija

Pagrindinis korupcin÷s nusikalstamos veikos požymis – viešojo intereso pažeidimas

tenkinant neteis÷tą asmeninį interesą.

Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 1999–2009 m.*

* kai 10 – labai skaidri valstyb÷, 0 – labai korumpuota valstyb÷.

Korupcin÷s nusikalstamos veikos: kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine pad÷timi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercin÷s paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstyb÷s tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nusl÷pti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Ikiteisminis tyrimas 2009 m. užregistruoti 989 skundai, pareiškimai ir pranešimai d÷l korupcinių

nusikalstamų veikų – kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, pagal kuriuos prad÷ti 708 ikiteisminiai tyrimai.

Ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teritorin÷se prokuratūrose gautų skundų, pareiškimų ir pranešimų apie šias nusikalstamas veikas pasiskirstymas pagal apygardos prokuratūrų veiklos teritorijas 2008-2009 m.

Gaunamų skundų, pareiškimų ir pranešimų apie aptariamas korupcines nusikalstamas veikas pasiskirstymas pagal apygardos prokuratūrų veiklos teritorijas iš esm÷s proporcingas tų teritorijų gyventojų skaičiui, tad galima tvirtinti, kad korupcija daugelyje Lietuvos administracinių vienetų paplitusi labai panašiai.

Transparency international Lietuvos skyriaus duomenimis, Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2009 m. buvo aukščiausias nuo 1999 m. ir siek÷ 4,9 (Estijos – 6,6; Latvijos – 4,5).

Šalies gyventojai Lietuvą tik nežymiai pradeda suvokti kaip skaidresnę valstybę; maž÷ja korupcijos paplitimas tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų.

400266

114 121 88

572

229 122 13267

0

200

400

600

800

Vilniaus apygarda Kauno apygarda Klaip÷dos apygarda Šiaulių apygarda Panev÷žio apygarda

3,8 4,1 4,8 4,8 4,7 4,6 4,8 4,8 4,8 4,6 4,9

02

46

810

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


15

Atlikus ikiteisminį tyrimą 144 bylos teismui perduotos su kaltinamuoju aktu, 102 ikiteisminius tyrimus prokurorai užbaig÷ baudžiamuoju įsakymu, 128 bylos teismui perduotos pagreitinto proceso tvarka.

Korupcini ų nusikalstamų veikų (kyšininkavimas, papirkimas, piktnaudžiavimas) tyrimas 2009 m. Apygardos prokurat ūros veiklos teritorijoje

Gauta skundų, pareiškimų ir

pranešimų apie nusikalstamas

veikas

Atsisakyta prad÷ti

ikiteisminių tyrimų

Prad÷ta ikiteisminių

tyrimų

Nutraukta ikiteisminių

tyrimų

Bylos, kuriose surašyti

kaltinamieji aktai

Bylos, pabaigtos

baudžiamuoju įsakymu

Bylos, pabaigtos pagreitinto

proceso tvarka

Vilniaus 400 97 248 120 55 28 19 Kauno 266 44 221 80 27 47 51 Klaip ÷dos 114 25 89 45 22 8 14

Šiaulių 121 53 80 23 27 8 24 Panev÷žio 88 16 70 21 13 11 20 Iš viso: 989 235 708 289 144 102 128

Iš viso 2009 m. teismui buvo perduotos 374 baudžiamosios bylos d÷l piktnaudžiavimo,

kyšininkavimo ir papirkimo (2008 m. – 314) kaltinant 446 (2008 m. – 405) asmenis. D÷l 102 asmenų buvo kreiptasi į teismą d÷l proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o 128 asmenų bylos išnagrin÷tos pagreitinto proceso tvarka. Prad÷ti ikiteisminiai tyrimai pagal nusikalstamas veikas Nusikalstamos veikos 2009 m 2008 m 2007 m. 2006 m. 2005 m. 2004 m. Kyšininkavimas 66 45 67 75 48 69 Piktnaudžiavimas 315 331 398 326 356 341 Papirkimas 327 271 383 394 73 51

Daugumą padaromų korupcinių nusikalstamų veikų sudaro piktnaudžiavimai ir

papirkimai. Apie papirkimą dažniausiai praneša patys valstyb÷s tarnautojai (dažniausiai – policijos pareigūnai), kuriems kyšis pasiūlomas, o apie piktnaudžiavimo atvejus sužinoma, kai nepriklausomai nuo piktnaudžiavusio asmens valios valstyb÷s institucijos nustato didelę žalą ar į teis÷saugos institucijas kreipiasi nukent÷jęs asmuo.

Kyšininkavimo atvejai išaiškinami, kai gana retais atvejais į teis÷saugos institucijas d÷l vienokių ar kitokių priežasčių kreipiasi asmuo, pranešdamas apie iš jo reikalaujamą kyšį. Atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas svarbi visuomen÷s pozicija ir operatyvinių tarnybų veikla. Nesant nukent÷jusiųjų nusikalstamos veikos dažniau atskleidžiamos ne pagal asmenų skundus ar pranešimus apie padarytą nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams atliekant operatyvinį tyrimą arba prad÷jus ikiteisminį tyrimą ir naudojant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir technines priemones.

Apie korupcinę nusikalstamą veiką pranešęs asmuo neretai patiria ne tik neigiamas emocijas, susijusias su neigiamu visuomen÷s požiūriu, bet ir įvairiausius trukdžius tolesn÷je darbin÷je veikloje. Vis dar vyraujantis didel÷s visuomen÷s dalies pakantumas korupcin÷ms nusikalstamoms veikoms neskatina asmenų pranešti apie daromas ar padarytas tokias nusikalstamas veikas. 2009 m. prad÷tas rengti Pareišk÷jų apsaugos įstatymo projektas reglamentuos tokių asmenų apsaugą darbo santykiuose, o Vyriausyb÷s 2010 m. sausio 20 d. priimtas nutarimas ,,D÷l atlyginimo už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei“ tur÷tų pagerinti korupcinių nusikalstamų veikų ištyrimą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


16

Didžiąją dalį asmenų, d÷l kurių padarytų korupcinių nusikalstamų veikų (dažniausiai papirkimo) bylos 2009 m. perduotos teismui, sudaro ne valstyb÷s tarnautojai, o kiti fiziniai asmenys. D÷l kyšininkavimo, piktnaudžiavimo buvo kaltinami policijos, Valstybin÷s vaistų kontrol÷s tarnybos, aukštųjų mokslo įstaigų, ministerijų, miestų ir rajonų savivaldybių, apskričių viršininkų administracijos, Lietuvos kariuomen÷s karo policijos, Kal÷jimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybin÷s darbo inspekcijos, Valstybin÷s sienos apsaugos tarnybos tarnautojai, taip pat miestų savivaldybių tarybų nariai, antstoliai, įmonių vadovai ir juridiniai asmenys.

Ikiteismini ų tyrim ų užbaigimo rezultatai 2009 m.

2009 m. nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius išliko beveik nepakitęs – 289 (2008 m. – 300), nepakito ir nutrauktų ikiteisminių tyrimų dalis, palyginti su teismui perduotomis bylomis.

Kasmet fiksuojamą didelį nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičių sąlygoja didelis nepagrįstų skundų, pareiškimų apie nusikalstamas veikas skaičius ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, neleidžiančios nagrin÷jant skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamas veikas atlikti jokių patikrinimo veiksmų, išskyrus skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką patikslinimą; atsisakyti prad÷ti ikiteisminį tyrimą galima tik tais atvejais, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios aplinkyb÷s, darančios baudžiamąjį procesą negalimą, tačiau tai nelaikytina Baudžiamojo proceso kodekso normų ar ikiteisminio tyrimo praktikos trūkumu.

2009 m. nutraukti ikiteisminiai tyrimai ir teismui perduotos bylos

Pagal 1961 m. Baudžiamojo proceso kodeksą buvo priimama daugiau nutarimų atsisakyti prad÷ti ikiteisminį tyrimą, o pagal 2002 m. kodeksą atlikus tyrimo veiksmus ir nustačius aplinkybes, darančias baudžiamąjį procesą negalimą, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Toks procesas ir ikiteisminio tyrimo tendencijos vertintinos teigiamai, nes taip užtikrinamas skunduose, pareiškimuose ar pranešimuose nurodytų aplinkybių išsamus tyrimas, proceso dalyvių teisių apsauga ir surinktų duomenų įrodomoji reikšm÷.

Nutarimai atsisakyti prad÷ti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukti 2009 m. buvo skundžiami gana retai. Esant skundams tokie nutarimai prokurorų ar teismo buvo panaikinti tik pavieniais atvejais, o tai rodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo įstaigų tyr÷jai, tiek ir prokurorai daugeliu

144102

128

289

0

70

140

210

280

350

Nutraukta ikiteisminių tyrimų Ikiteisminiai tyrimai, baigtisurašius kaltinamąjį aktą

Ikiteisminiai tyrimai, baigtiteismo baudžiamuoju įsakymu

Ikiteisminiai tyrimai, baigtipagreitinto proceso tvarka

Nutraukta ikiteisminių

tyrimų28944%

Bylos, kuriose

surašyti kaltinamieji aktai

arba perduotos teismui

supaprastinto

proceso tvarka374

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


17

atvejų priima teis÷tus ir pagrįstus, motyvuotus nutarimus, tinkamai taiko materialin÷s ir procesin÷s teis÷s normas.

Prokurorai 2009 m. atliko visą ikiteisminį tyrimą 48 bylose (2008 m. – 29) d÷l kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo. Visos prokurorų savarankiškai tirtos baudžiamosios bylos buvo sud÷tingos, suk÷l÷ didelį atgarsį visuomen÷je, reikalavo preciziško tyrimo ir aukštos tyr÷jo kvalifikacijos.

2009 m. apygardos prokuratūrose ir Generalin÷je prokuratūroje vyko koordinaciniai pasitarimai d÷l priemonių, skirtų gerinti korupcinių nusikalstamų veikų atskleidimą ir jų tyrimo efektyvumą. Pasitarimuose buvo aptariamos teorin÷s ir praktin÷s tokių veikų tyrimo problemos ir specifika, diskutuojama apie operatyvinių veiksmų ir baudžiamajame procese numatytų slaptųjų tyrimo veiksmų taikymo problemas, veikų kvalifikavimą, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų sąveiką.

Igyvendinant Nacionalin÷s kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano priemonę ,,D÷l išpl÷stin÷s turto konfiskacijos reglamentavimo ir d÷l nusikalstamų veikų valstyb÷s tarnybai ir vešiesiems interesams subjektų sampratos apibr÷žimo“, 2009 m. Generalin÷s prokuratūros prokurorai dalyvavo darbo grupių, sudrytų Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso normų pakeitimų ir papildymų įstatymų projektams parengti, veikloje. Rengti pasiūlymai ir d÷l Pareišk÷jų apsaugos įstatymo projekto, Valstyb÷s tarnybos įstatymo, Operatyvin÷s veiklos įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo bei kitų įstatymų, susijusių su korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimu, tobulinimo.

Įgyvendindami Europos Sąjungos 1999 m. baudžiamosios teis÷s konvenciją d÷l korupcijos Generalin÷s prokuratūros prokurorai 2009 m. pild÷ GRECO (Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grup÷) klausimynus, susitiko su GRECO ekspertais ir teik÷ pastabas d÷l jų išvadų projektų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai teismui perdav÷ baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai d÷l 11-os nusikalstamų veikų valstyb÷s tarnybai pareikšti 14 fizinių ir 5 juridiniams asmenims. Trakų rajono savivaldyb÷s meras V. P., vicemeras S. R., savivaldyb÷s administracijos direktorius L. K. ir kiti valstyb÷s tarnautojai kaltinti kyšininkavimu, piktnaudžiavimu savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kiti asmenys – valstyb÷s tarnautojų papirkin÷jimu, bendrininkavimu piktnaudžiaujant tarnyba, siekiant palankaus valstyb÷s tarnautojų sprendimo, ir kitais nusikaltimais. Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

2009 m. liepos m÷n. GRECO rekomendacijos Lietuvai: 1. Imtis papildomų priemonių: organizuoti mokymus, išplatinti aplinkraščius, atlikti

kitus informacijos sklaidos veiksmus, siekiant geriau tirti faktines aplinkybes kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo ir papirkimo nusikalstamoms veikoms įrodyti.

2. Baudžiamajame kodekse išpl÷sti kyšio sąvoką inkriminuojant kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą ir papirkimą, kad ji aiškiai apimtų bet kokią naudos formą, nepriklausomai ar ji yra materiali, ar nemateriali, taip pat ar turi nustatomą rinkos vertę.

3. Peržiūr÷ti už kyšininkavimą (papirkimą) ir tarpininko kyšininkavimą taikomas sankcijas, siekiant padidinti jų nuoseklumą ir taikomų bausmių lygį, užtikrinti jų veiksmingumą, proporcingumą ir atgrasumą.

4. Išanalizuoti Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomyb÷s teis÷saugos institucijoms pranešus apie pasiūlymą, pažad÷jimą duoti ar kyšio davimą ir praktiką bylose, kai papirk÷jas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomyb÷s, siekiant nustatyti piktnaudžiavimo šia gynybos priemone galimybes.

5. Padidinti baudžiamosios atsakomyb÷s senaties terminų lankstumą, numatant galimybę nutraukti arba sustabdyti senatį prad÷jus bylą nagrin÷ti teisme.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


18

3.1. Kyšininkavimas 2009 m. Lietuvoje buvo prad÷ti 66 ikiteisminiai tyrimai d÷l kyšininkavimo.

Prad÷ti ikiteisminiai tyrimai d ÷l kyšininkavimo 2003–2009 m. Nusikalstama veika 2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m. 2004 m. 2003 m.

Kyšininkavimas 66 45 67 75 48 69 63

2009 m. teismui buvo perduotos iš viso 24 bylos d÷l kyšininkavimo, teismai išnagrin÷jo

18 bylų d÷l 22 kaltinamųjų.

2008 ir 2009 m. išnagrin÷tos baudžiamosios bylos d÷l kyšininkavimo Asmenų skaičius Išnagrin÷tų bylų

skaičius Nuteistųjų Išteisintųjų Byla nutraukta

Nuosprendį pri ÷męs apygardos teismas

ar teritoriniai teismai 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m.

Vilniaus apygarda 6 4 7 4 - - 2 1 Kauno apygarda 4 4 4 3 - - - 2 Klaip÷dos apygarda - 3 - 3 - - - 1 Šiaulių apygarda 2 5 1 4 - - 2 1 Panev÷žio apygarda 1 2 1 3 - - - - Iš viso: 13 18 13 17 - - 4 5

Nagrin÷jant kyšininkavimo bylas daugeliu atvejų prokurorų ir teismo pozicijos d÷l

kaltinamųjų padarytų veikų kvalifikavimo ir skirtinos bausm÷s rūšies sutapo, o d÷l jos dydžio skyr÷si labai nežymiai.

2009 m. nei vienas kyšininkavimu kaltintas asmuo nebuvo teismo išteisintas.

Prokuror ų siūlytos ir teismo įsiteis÷jusiais nuosprendžiais paskirtos bausmių rūšys asmenims, nuteistiems pagal Baudžiamojo kodekso 225 str. numatytas veikas

Vilniaus apygarda

Kauno apygarda

Klaip ÷dos apygarda

Šiaulių apygarda

Panev÷žio apygarda

Iš viso asmenims

Bausmių rūšys / kiti sprendimai

Pro

kuro

ras

siūl÷

sk

irti a

smen

ims

Tei

smas

sky

r÷ as

men

ims

Pro

kuro

ras

siūl÷

sk

irti a

smen

ims

Tei

smas

sky

r÷ as

men

ims

Pro

kuro

ras

siūl÷

sk

irti a

smen

ims

Tei

smas

sky

r÷ as

men

ims

Pro

kuro

ras

siūl÷

sk

irti a

smen

ims

Tei

smas

sky

r÷ as

men

ims

Pro

kuro

ras

siūl÷

sk

irti a

smen

ims

Tei

smas

sky

r÷ as

men

ims

Pro

kuro

ras

siūl÷

Tei

smas

sky

r÷

Laisv÷s at÷mimas - - - - - - 1 - - - 1 -

Laiv÷s at÷mimo bausm÷s vykdymo atid÷jimas

2 - 1 - 1 1 1 2 1 1 6 4

At÷mimas teis÷s eiti tam tikras pareigas arba užsiimti tam tikra veikla

2 4 4 3 2 2 3 2 2 2 13 13

Nutraukti baudžiamąją bylą BK 40 str.

1 1 - 2 - - - 1 - - 1 4

Nutraukti baudžiamąją bylą BK 95 str.

- - - - 1 1 - - - - 1 1

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


19

3.2. Papirkimas 2009 m. Lietuvoje prad÷ti 327 ikiteisminiai tyrimai d÷l papirkimo. Aptariant papirkimus svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad tai latentin÷s nusikalstamos

veikos, tod÷l jų užregistravimo augimo tempus lemia ne tiek jų padarymo augimas, kiek teis÷saugos pareigūnų veiklos rezultatyvumas.

Daugelis ikiteisminių tyrimų buvo prad÷ta d÷l policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų papirkimo, siekiant išvengti administracin÷s atsakomyb÷s už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šių nusikalstamų veikų dalį bendrame skaičiuje lemia tai, kad vis daugiau pareigūnų informuoja apie papirkimą, o gavus tokią informaciją iš karto pradedamas ikiteisminis tyrimas, tod÷l bene svarbiausia yra principinga policijos pareigūnų reakcija.

Teismui d÷l papirkimo 2009 m. buvo perduotos 293 bylos, teismai išnagrin÷jo 267 bylas, kuriose kaltinti 286 asmenys.

2008 ir 2009 m. išnagrin÷tos baudžiamosios bylos d÷l papirkimo

Asmenų skaičius Išnagrin÷tų bylų skaičius Nuteistųjų Išteisintųjų Byla nutraukta

Nuosprendį pri ÷męs apygardos teismas ar kiti teritoriniai

teismai 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m.

Vilniaus apygarda 62 38 62 36 1 - 1 2

Kauno apygarda 91 73 89 70 - - 2 3

Klaip÷dos apygarda 38 40 37 40 1 - 5 1

Šiaulių apygarda 43 45 41 43 - - 14 2

Panev÷žio apygarda 33 35 31 37 - 1 2 3

Iš viso: 267 231 260 226 2 1 24 11

2009 m. buvo išteisinti tik 2 papirkimu kaltinti asmenys. Palaikydami valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose d÷l papirkimo prokurorai

teismui dažniausiai siūl÷ skirti kaltinamiesiems bausmes, nesusijusias su laisv÷s at÷mimu. Tokią prokurorų poziciją l÷m÷ tai, kad daugelis asmenų (121) buvo kaltinami baudžiamojo nusižengimo padarymu, t. y. mažesn÷s vert÷s negu 1 MGL kyšio davimu.

Prokuror ų siūlytų ir teismų skirtų bausmių rūšys (proc.)

2009 m. nagrin÷jant papirkimo bylas daugeliu atvejų prokurorų ir teismo pozicijos d÷l kaltinamųjų padarytų veikų kvalifikavimo sutapo, o d÷l skirtinos bausm÷s rūšies ir jos dydžio skyr÷si labai nežymiai. Visais atvejais, kai buvo paimtas papirkimo dalykas (pinigai), teismai konfiskavo pinigines l÷šas, kurias įtariamieji skyr÷ valstyb÷s tarnautojų papirkimui.

2009 m. išnagrin÷tose baudžiamosiose bylose prokurorai siūl÷, o teismai taik÷ ir kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemones: įmoką į nukent÷jusiųjų nuo nusikaltimų fondą, nemokamus darbus ar uždraudimą naudotis specialia teise. Šias baudžiamojo poveikio priemones prokurorai siūl÷ taikyti 22 asmenims, tačiau teismai skyr÷ tik 14 asmenų.

1% 1%6%

2%3%10%

1% 1%6%

2%9%

46%

3%

28%

6%

46%

3%

29%

0%

15%

30%

45%

60%

Reali la isv÷s

at÷mimobausm÷

Laisv÷s

at÷mimobausm÷,atidedant

vykdymą

Areštas Bauda Laisv÷s

apribojimas

Priverčiamosios

medicinospriemon÷s

Aukl÷jamojo

poveikiopriemon÷s

Byla nutraukta

pagal BK 95str.

Atleidimas nuo

baudžiamosiosatsakomyb÷spagal BK 40

str.

Prokurorų siūlytos bausm÷s

Teismo skirtos bausm÷s

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


20

3.3. Piktnaudžiavimas 2009 m. Lietuvoje buvo prad÷ta 315 ikiteisminių tyrimų d÷l piktnaudžiavimo. Teismui d÷l piktnaudžiavimo 2009 m. iš viso buvo perduota 61 byla, teismai išnagrin÷jo

38 bylas, kuriose buvo kaltinti 58 asmenys. Atkreiptinas d÷mesys į Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų

ministerijos Ikiteisminio tyrimo valdybos atliktus ikiteisminius tyrimus – teismui perduota net 19 bylų d÷l piktnaudžiavimo (visos d÷l Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktin÷s Lavoriškių užkardos Sargybų būrio pasieniečių piktnaudžiavimo tarnyba neteis÷tai imant pinigus iš asmenų, vykstančių per Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną).

Neretai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ar atsisakoma prad÷ti ikiteisminį tyrimą nenustačius būtinojo piktnaudžiavimo nusikaltimo sud÷ties požymio – didel÷s žalos, nes šis vertinamasis požymis iki šiol neturi teisinio išaiškinimo. Siekdamas formuoti vienodą ikiteisminio tyrimo praktiką, generalinio prokuroro pavaduotojas 2009 m. geguž÷s 27 d. raštu Nr. 17.2-9664 prokurorams pateik÷ rekomendacijas d÷l didel÷s žalos požymio vertinimo.

2008 ir 2009 m. išnagrin÷tos baudžiamosios bylos d÷l piktnaudžiavimo Asmenų skaičius Išnagrin÷tų bylų

skaičius Nuteistųjų Išteisintųjų Baudžiamoji byla nutraukta

Nuosprendį pri ÷męs apygardos teismas

ar teritoriniai teismai

2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m.

Vilniaus apygarda 14 14 14 18 9 5 - 4 Kauno apygarda 5 6 5 3 - - 1 5 Klaip÷dos apygarda 10 3 15 2 2 2 - - Šiaulių apygarda 3 9 1 8 1 - 1 3 Panev÷žio apygarda 2 6 2 8 - - - - Iš viso: 34 38 37 39 12 7 2 12

2009 m. teismuose išnagrin÷tų baudžiamųjų bylų d÷l piktnaudžiavimo skaičius, palyginti su 2008 m., pakito nežymiai, tačiau sumaž÷jo išteisintų asmenų skaičius, o asmenų, kuriems teismas baudžiamąsias bylas nutrauk÷, skaičius padid÷jo. Teismai bylas nutrauk÷ 11 asmenų, atleidus juos nuo baudžiamosios atsakomyb÷s pagal laidavimą, 1 asmeniui – kaltininkui ir nukent÷jusiajam susitaikius.

Nagrin÷jant piktnaudžiavimo bylas daugeliu atvejų prokurorų ir teismo pozicijos d÷l kaltinamųjų padarytų veikų kvalifikavimo beveik nesiskyr÷, tačiau pozicijos d÷l skirtinos bausm÷s rūšies gana dažnai nesutapo: laisv÷s at÷mimo bausmę skirti prokurorai siūl÷ 8 asmenims, o teismai šią bausmę skyr÷ 1 asmeniui; atleisti nuo baudžiamosios atsakomyb÷s pagal laidavimą prokurorai siūl÷ 6 asmenis, o teismai atleido 11 asmenų; laisv÷s at÷mimo bausmę, vykdymą atidedant, prokurorai teismo praš÷ skirti 6 asmenims, teismai šią bausmę paskyr÷ 7 asmenims; teis÷s dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla at÷mimą prokurorai siūl÷ skirti 25 asmenims, teismai šią bausmę skyr÷ 22 asmenims; baudas prokurorai siūl÷ skirti 12 piktnaudžiavusių asmenų, teismai paskyr÷ 9 asmenims.

Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms rekomenduotina daugiau d÷mesio skirti valstyb÷s ir savivaldyb÷s institucijų tarnautojų daromų korupcinių nusikalstamų veikų, susijusių su leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimu, dokumentų tvarkymu, teritorijų planavimu, žem÷s paskirties keitimu, nuosavyb÷s teisių atkūrimu, valstyb÷s užsakymų gavimu, viešaisiais pirkimais sveikatos apsaugos srityje, atskleidimui ir tyrimui.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


21

4. Sukčiavimas

4.1. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga 2009 m. prad÷ti 23 ikiteisminiai tyrimai (2008 m. – 24) d÷l 150 mln. litų dydžio

(2008 m. – 85,7 mln. litų) bendros Europos Sąjungos finansin÷s paramos l÷šų. Tyrimų metu nustatyta, kad projektų vykdytojai neteis÷tai gavo daugiau kaip 13 mln. litų (2008 m. –daugiau kaip 8,5 mln. litų) ES paramos l÷šų ir pasik÷sino neteis÷tai gauti apie 22 mln. litų (2008 m.– 11 mln. litų). Laikinai apribota teis÷ į daugiau nei 34 mln. litų vert÷s nuosavybę. ES finansin÷s paramos l÷šų grobstymo sumos nustatytos ikiteisminiuose tyrimuose 2006-2009 m.

22 13

83

10 6

46

111

17 8,4 1,6

150

0

30

60

90

120

150

180

ES finansin÷s paramos projektų, d÷l kuriųprad÷ti ikiteisminiai tyrimai, suma

ES finansin÷s paramos l÷šų, kuriaspasisavinti užkirstas kelias, suma

Įtariamųjų neteis÷tai gautų ES finansin÷sparamos l÷šų suma

mln. Lt

2009 m. 2008 m. 2007 m.2006 m.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje nuo 2005 m. veikia specializuotas Neteis÷to

paramos panaudojimo tyrimo skyrius, kurio atliekamus ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Generalin÷s prokuratūros prokurorai. 2009 m. buvo atliekama 40 ikiteisminių tyrimų (2008 m. – 32), iš jų 10 bylų prokurorai perdav÷ teismui, 11 – perdav÷ toliau tirti teritoriniams padaliniams arba kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, 2 ikiteisminius tyrimus nutrauk÷.

Teritorinių prokuratūrų prokurorai 2009 m. organizavo 16 tokios kategorijos ikiteisminių

tyrimų (2008 m. – 12).

2006–2009 m. organizuoti ikiteisminiai tyrimai d ÷l nusikaltimų ES finansiniams interesams Prokurat ūra 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Generalin÷ prokuratūra 16 23 33 40 Kauno apygardoje 2 7 8 11 Klaip÷dos apygardoje 6 2 3 - Panev÷žio apygardoje 3 2 - 2 Šiaulių apygardoje 3 1 1 2 Vilniaus apygardoje 1 1 - 1 Iš viso 31 36 45 56

Siekiant s÷kmingai atskleisti nusikalstamas veikas d÷l ES finansin÷s paramos l÷šų neteis÷to gavimo ir panaudojimo, būtina atlikti išsamią teis÷s aktų analizę ir tyrimą, tur÷ti specialių žinių ir tinkamą išsilavinimą, specialų profesinį pasirengimą (pvz., maisto pramon÷s srityje – nustatant, ar įdiegtos technologin÷s linijos atitinka projekte numatytus reikalavimus; energetikos sektoriuje – įvertinant vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą).

ES finansin÷s paramos l÷šų neteis÷to gavimo ir panaudojimo modeliai kinta atsiradus naujoms ES finansuojamoms sritims. Tokios nusikalstamos veikos paprastai būna gerai suplanuotos ir užmaskuotos nuo paramos administratorių kontrol÷s. Rengiant projektus ir juos įgyvendinant dažnai veikiama organizuotai, daromi apgaulingi veiksmai, siekiant sudaryti patikimo paramos gav÷jo įvaizdį.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


22

ES finansinių interesų apsaugos srityje atliekamų ikiteisminių tyrimų praktika atskleid÷ tokius nusikalstamų veikų modelius:

Nedetalizuojamos sąmatos ir atlikt ų darbų aktai

Su projektų įgyvendinimu susijusios įmon÷s pateikia netikslias ir nedetalizuotas sąmatas, kuriose nurodyti tik sugrupuotų darbų pavadinimai ir bendra vert÷. Tai sudaro galimybę rangovams ir subrangovams nepagrįstai padidinti numatomas išlaidas.

Nepagrįstai didinamas darbo užmokestis, mechanizmų ir medžiagų kainos

Konkursus laim÷jusios bendrov÷s medžiagas įsigyja iš dukterinių įmonių, kurios, nesukurdamos jokios prid÷tin÷s produkto vert÷s, tik perparduoda min÷tas medžiagas ir išrašo finansin÷s apskaitos dokumentus, dirbtinai padidindamos savo išlaidas.

Klastojami medžiagų ir žaliavų įsigijimo dokumentai

Vykdydamos darbus įmon÷s naudoja nelegaliai įsigytas medžiagas ir žaliavas, tačiau buhalterin÷s apskaitos dokumentuose nurodo melagingus duomenis, kad išlaidas patyr÷ įsigydamos išteklius, medžiagas iš teis÷tų šaltinių.

ES finansin÷s paramos teisinis reglamentavimas yra sud÷tingas, šios paramos administravimo sistemos dalyvių skaičius yra didelis, tod÷l siekiant šalinti galimas gr÷smes ir tinkamai vykdyti nusikalstamų veikų, susijusių su ES finansin÷s paramos l÷šų gavimu ir panaudojimu, atskleidimą bei tyrimą, taip pat tokių veikų prevenciją, būtina pasirašyti naujus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis paramą administruojančiomis institucijomis, ypač daug d÷mesio skirti prisijungimui prie vadovaujančiųjų institucijų naudojamų informacinių sistemų, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su kitomis ES finansin÷s paramos l÷šų gavimą, panaudojimą ir administravimą kontroliuojančiomis, prižiūrinčiomis Lietuvos ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis.

Naujuoju programavimo periodu siekiant užtikrinti efektyvesnį ES finansin÷s paramos l÷šų valdymo ir kontrol÷s mechanizmo veikimą, būtina tobulinti paramą administruojančių institucijų vidines procedūras (naudojamose informacin÷se sistemose įdiegti automatizuotas išankstinio persp÷jimo sistemas). Šios procedūros, atsižvelgiant į kiekvienoje institucijoje pagal jos administravimo sritį nustatytus rizikos rodiklius, pad÷tų identifikuoti rizikingiausius projektus ir užkirstų jiems kelią arba atskleistų nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama neteis÷tai gauti ar panaudoti ES l÷šas.

2009 m. teismui perduota 10 bylų d÷l ES paramos l÷šų grobstymo, kuriose įtarimai pareikšti 17 asmenų (16 fizinių, 1 juridiniam asmeniui). Teisme išnagrin÷tos 4 bylos, nuteisti 4 fiziniai asmenys, 1 byla nutraukta pagal laidavimą, išteisintų asmenų nebuvo. Išnagrin÷tose bylose priimti teismo baudžiamieji įsakymai, nuteistiesiems skirtos bausm÷s – baudos nuo 30 iki 70 MGL.

Prasid÷jus naujajam 2007–2013 m. ES paramos programavimo periodui, palyginti su 2004–2006 m. programavimo periodu, pasikeit÷ ES finansin÷s paramos l÷šų administravimo ir paramą administruojančių institucijų kompetencija, priimti nauji, papildyti ar panaikinti galioję teis÷s aktai, reglamentuojantys ES finansin÷s paramos l÷šų administravimą, šių l÷šų kontrolę ir priežiūrą.

ES paramos l÷šas administruojančios agentūros: Transporto investicijų direkcija, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Europos

regionin÷s pl÷tros fondas, Centrin÷ projektų valdymo agentūra, Nacionalin÷ mok÷jimų agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, Europos socialinio fondo agentūra.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


23

4.2. Mokesčių grobstymas

Didžiausią ikiteisminių tyrimų d÷l mokesčių grobstymo dalį sudaro tyrimai d÷l prid÷tin÷s vert÷s mokesčio (toliau – PVM) grobimų. PVM sukčiavimai yra glaudžiai susiję su pelno mokesčio sukčiavimais, tod÷l ikiteisminiai tyrimai d÷l šių mokesčių grobimų atliekami kartu ir įtariamajam inkriminuojami abiejų rūšių mokestiniai sukčiavimai.

Kaip ir ankstesniais metais, 2009 m. PVM ir pelno mokesčio grobimo modeliai iš esm÷s nekito. Populiariausias PVM ir pelno mokesčio grobimo modelis – naudojant suklastotus dokumentus imituojamas prekių ar paslaugų įsigijimas iš kitų Lietuvos teritorijoje veikiančių įmonių arba į prekių ar paslaugų pirkimo grandinę įtraukiamos priedangos (realios veiklos nevykdančios) įmon÷s, siekiant fiktyviai padidinti perkamų arba sumažinti parduodamų prekių ar paslaugų kainą.

Nusikalstamų modelių pagrindą sudaro veiksmai, kai realiai veikiančios įmon÷s vadovas, siekdamas išgryninti įmon÷s pinigus ir juos pagrobti, į įmon÷s buhalterinę apskaitą įtraukia fiktyvių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras apie tariamai parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.

Nustatytuose stambaus masto tarptautiniuose PVM sukčiavimuose Lietuvos mokesčių mok÷tojai dažnai naudojami kaip tarpininkai, kurie įtraukiami siekiant išvengti PVM mok÷jimo kitose Europos Sąjungos valstyb÷se. Siekiant sumažinti mok÷tinas PVM sumas bei padidinti deklaruojamas sąnaudas, įmon÷s darbus atlieka savo j÷gomis, apgaulingai juos įformindamos kaip atliktus kitų juridinių asmenų. Toks mokesčių vengimo būdas paplitęs statybų sektoriuje, nes statybos įmon÷ms gana lengva sukurti visą subrangovų tinklą ir sl÷pti nelegaliai įdarbintų asmenų veiklą.

Sukčiavimus vykdančioje organizuotoje grup÷je asmenys pasiskirsto vaidmenimis:

1–2 asmenys būna organizatoriai, kiti – vykdytojai ir tarpininkai. Organizatorius organizuoja firmų steigimą, suranda vykdytojus ir tarpininkus, jiems paskirsto užduotis, vykdytojas klastoja dokumentus, išgrynina pinigus, atlieka kitas smulkias funkcijas. Labiau užmaskuota veikla pasižymi tuo, kad organizatoriai su vykdytojais bendrauja tik per tarpininkus, kurių vaidmenį dažnai atlieka realią ekonominę veiklą vykdantys asmenys.

„ Telšių verslininkas įtariamas pasisavinęs daugiau nei milijoną litų“ , www.fntt.lt, 2009 m. gruodžio 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Telšių apskrities skyriaus pareigūnai baig÷

ikiteisminį tyrimą, kuriame Telšių bendrov÷s „G.“, teikiančios transporto ir statybų paslaugas bei užsiimančios prekyba nekilnojamuoju turtu, 28-erių metų direktorius D. V. įtariamas buhalterin÷s apskaitos dokumentų klastojimu ir sukčiavimu.

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad telšiškio vadovaujama bendrov÷ „G.“ su vienu komerciniu banku buvo sudariusi faktoringo sutartį. Nustatyta, kad 2008 m. rugs÷jo–gruodžio m÷nesiais pagal šią sutartį bendrov÷s direktorius D. V. bankui pateikdavo suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašyti melagingi duomenys apie neva suteiktas transporto paslaugas kitoms įmon÷ms, suklastoti tų įmonių atsakingų darbuotojų parašai ir antspaudai, o bankas bendrovei „G.“ pervesdavo 90 procentų faktoringo avanso. Įtariama, kad bendrov÷s „G.“ direktorius D. V. suklastojo 16-a tokių PVM sąskaitų faktūrų. FNTT Telšių apskrities skyriaus pareigūnai išaiškino, kad pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras apgautas bankas į bendrov÷s „G.“ sąskaitą perved÷ 1 003 132 litus faktoringo avanso.

Telšių rajono apylink÷s prokuratūra šią baudžiamąją bylą perdav÷ teismui.

2009 m. Lietuvoje vykdant PVM sukčiavimus nusikalstami ryšiai dažniausiai būdavo palaikomi su Latvijos, Estijos, Jungtin÷s Karalyst÷s, Suomijos, Ispanijos įmon÷mis ar gyventojais.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


24

Daugelio organizuotų nusikalstamų grupių lyderiai turi geras ekonomikos žinias, neretai būna įgiję aukštąjį išsilavinimą, nuolat gyvena Lietuvoje. PVM sukčiavimus organizuojantys asmenys išsiskiria intelektualumu, atrodo solidūs ir patikimi verslininkai. Jie išmano teis÷s aktų, reglamentuojančių PVM taikymo sritį, spragas ir trūkumus, gali būti anksčiau teisti už turtinius nusikaltimus, turi žinių kompiuterinių technologijų srityje. Kiti grup÷s nariai gali ir netur÷ti aukštos kvalifikacijos, vykdytojai dažniausiai būna s÷slūs Lietuvos, Latvijos gyventojai, turintys mažai pajamų ir menką išsilavinimą, dažnai anksčiau teisti už nesunkius nusikaltimus, o realios veiklos nevykdančių įmonių apsimestiniais akcininkais ir direktoriais skiriami asocialūs arba jauni asmenys, taip pat užsienio piliečiai.

PVM sukčiavimai dažniausiai nustatomi šiose srityse: - statybos ir projektavimo darbų; - prekybos naftos produktais, automobiliais (detal÷mis), plataus vartojimo prek÷mis; - reklamos ir įvairių paslaugų teikimo. Šių sričių ūkio subjektai dalyvauja nusikalstamos veiklos grandyse – tariamai gabenant,

saugant (sand÷liavimas) krovinius, fiktyviai įsigyjant prekes ar paslaugas. Dažniausiai priedangai įsteigtos bendrov÷s būna įregistruotos atskirai nuo pagrindinio organizatoriaus dar pradiniame įmon÷s kūrimo etape.

Sukčiavimai viešuosiuose pirkimuose yra susiję su korupciniais ryšiais valstybin÷se įmon÷se, įstaigose, viešųjų pirkimų komisijose, statybų objektus priimančiose komisijose, priešgaisrin÷s apsaugos ir priežiūros tarnybose. Viešuosiuose pirkimuose į korupcinę veiklą paprastai įsitraukia vidurinio ir aukštesnio lygio ministerijų, savivaldybių tarnautojai, valstyb÷s įmonių, įstaigų vadovai ar skyrių viršininkai, tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su viešųjų pirkimų organizavimu iš valstyb÷s biudžeto l÷šų.

Populiariausi sukčiavimo metodai vykdant viešuosius pirkimus: - neformalus, išankstinis dalyvių susitarimas d÷l kainos ar laim÷tojo; - institucijos vidin÷s informacijos nutekinimas vienam iš konkurso dalyvių; - konkurso sąlygų ir keliamų reikalavimų suderinimas prieš konkurso paskelbimą. Vykdant viešuosius pirkimus susisiekimo ir medicinos srityse jau nustatyti ir įmonių

karteliniai susitarimai d÷l rinkos (pvz., susitariama d÷l laim÷tojo tam tikrame mieste, regione, ligonin÷je ar ministerijoje).

Viešuosiuose pirkimuose neteis÷to atlygio dydis korumpuotiems pareigūnams dažniausiai svyruoja nuo 5 iki 10 procentų nuo sutarties vert÷s atskaičiavus PVM.

Atsižvelgdama į tai, kad 2009 m. PVM ir pelno mokesčio grobimų mechanizmai nekito,

prokuratūra daugiausia d÷mesio skyr÷ nusikalstamų veikų tyrimo efektyvumo stiprinimui, vienodos praktikos formavimui ir prokurorų mokymams. Stiprinant metodin÷s pagalbos

Vykdydama Prokuratūros prioritetinių sričių 2008–2009 m. įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 5.11-4, Generalin÷ prokuratūra atliko Vilniaus miesto ir Utenos rajono apylink÷s prokuratūrų veiklos ir darbo organizavimo patikrinimus, siekiant išsiaiškinti, kaip organizuojami ikiteisminiai tyrimai d÷l PVM sukčiavimo ir kaip jiems vadovaujama. Patikrinimų metu atkreiptas prokuratūrų vadovų ir tyrimus organizuojančių prokurorų d÷mesys į tyrimų organizavimo trūkumus ir neatitiktis Generalin÷s prokuratūros formuojamai tokių veikų tyrimo praktikai, pateikti pasiūlymai d÷l efektyvesnio tyrimo.

Pelnas d÷l PVM sukčiavimo planuojamas kaip ilgalaikis neteis÷tas pinigų gavimas ir dažnai siekia nuo keliasdešimt tūkstančių iki kelių milijonų litų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


25

teikimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams, gerinant ekspertizei skirti reikalingų klausimų ir medžiagos parengimo kokybę, mažinant nebūtinų ekspertizių skaičių, buvo parengtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. spalio 29 d. nurodymas Nr. PN-13 „D÷l užduočių skyrimo tiriant ūkinę finansinę veiklą“.

Generalin÷ prokuratūra 2009 m. organizavo specialius mokymus: - 32 prokurorai, besispecializuojantys tirti ekonominius, finansinius nusikaltimus ir

vadovauti tokiems tyrimams, dalyvavo 4 mokymo renginiuose; - 26 prokurorai 2009 m. sausio 28 d. dalyvavo renginyje tema „Vertybinių popierių

rinka“, kurį Generalin÷s prokuratūros Mokymo metodinis skyrius organizavo kartu su Vertybinių popierių komisija;

- teritorinių prokuratūrų besispecializuojantiems prokurorams organizuotas seminaras–pasitarimas apie PVM grobstymų, mokestinių sukčiavimų tyrimų efektyvumą ir praktiką.

2009 m. pastebimai padaug÷jo teismui perduotų baudžiamųjų bylų d÷l PVM ir pelno mokesčių grobimų. Palyginti su 2005 m., jų išaugo 3 kartus, o teismams perduota 6 kartus daugiau baudžiamųjų bylų.

2005–2009 m. organizuoti PVM ir pelno mokesčio grobimų tyrimai ir teismui perduotos bylos

2009 m. pirmosios instancijos teismai išnagrin÷jo 61 baudžiamąją bylą, kuriose 133 asmenys (iš jų 34 juridiniai asmenys) buvo įtarti PVM grobstymu, iš jų: 122 – nuteisti, 2 – išteisinti, 3 – atleisti nuo baudžiamosios atsakomyb÷s (iš kurių: 1 asmuo – susitaikius su nukent÷jusiuoju, 1 – aktyviai pad÷jęs atskleisti organizuotos grup÷s narių padarytas nusikalstamas veikas, 1 – pagal laidavimą), 6-iems – baudžiamosios bylos nutrauktos su÷jus baudžiamosios atsakomyb÷s senaties terminui.

Pirmosios instancijos teismų priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad PVM grobstymu

valstybei padaryta materialin÷ žala už daugiau kaip 13 mln. litų: - Vilniaus apygardos apylink÷s teismuose nustatyta daugiau kaip 10 mln. litų žalos;

2009 m. Generalin÷s prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorai dalyvavo tarptautiniuose mokymuose ir konferencijose, skirtuose mokestinių sukčiavimų tyrimui:

- Europos policijos koledžo mokymai Slovakijos Respublikoje tema „Ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai“;

- Europos kovos su sukčiavimu tarnybos konferencija Bulgarijos Respublikoje „Finansinio sukčiavimo ir korupcijos, naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų l÷šas, prevencija“;

- Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, Europos Komisijos Kovos su sukčiavimu koordinacinių tarnybų susitikimas Vengrijos Respublikoje;

- Europos kovos su sukčiavimu tarnybos Austrijos Respublikoje konferencija.

199163

12412288

49 47 21

383

262

0

80

160

240

320

400

480

2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m.

Organizuoti ikiteisminiai tyrimaiĮ teismą perduotos baudžiamosios bylos

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


26

- Kauno apygardos apylink÷s teismuose – daugiau kaip 1 mln. litų žalos; - Klaip÷dos apygardos apylink÷s teismuose – daugiau kaip 551 tūkst. litų žalos; - Šiaulių apygardos apylink÷s teismuose – daugiau kaip 939 tūkst. litų žalos; - Panev÷žio apygardos apylink÷s teismuose – daugiau kaip 222 tūkst. litų žalos. 2008 m. d÷l PVM grobstymų valstybei padaryta materialin÷s žalos už 3 mln. litų.

2009 m. pirmosios instancijos teismuose išnagrin÷tų baudžiamųjų bylų d÷l PVM grobimo rezultatai Apygardų teismai Asmenų, d÷l

kuri ų nagrin÷tos bylos, skaičius

Nuteista asmenų

Išteisinta asmenų

Nutraukta bylų d÷l senaties

Atleista nuo baudžiamosios atsakomyb÷s

84 8 2 - Vilniaus iš viso asmenų, iš jų juridiniai asmenys 25 24 1 -

23 20 2 1 Kauno iš viso asmenų, iš jų juridiniai asmenys 8 7 1 - Panev÷žio *iš viso asmenų 6 4 2 - - Šiaulių* iš viso asmenų 11 7 - 2 2

9 9 - - - Klaip÷dos iš viso asmenų, iš jų juridiniai asmenys 1 1 - - - Iš viso 133 122 2 6 3 *Šiaulių ir Panev÷žio apygardų bei jų teritorijų apylinkių teismai d÷l PVM grobstymo nenuteis÷ nei vieno juridinio asmens 2009 m. ir 2008 m. lyginamieji bylų nagrin÷jimo teisme rezultatai

122104 96

5 3

133

920

30

60

90

120

150

180

Įtariamų asmenų Nuteista asmenų Išteisinta asmenų Asmenų, kuriems bylanutraukta

2009 m.

2008 m.

2009 m. iš teismuose kaltintų 133 asmenų išteisinti 2 asmenys. Prokurorai apeliacine tvarka apskund÷ abu išteisinamuosius nuosprendžius, tačiau 1 apeliacinį skundą teismas atmet÷ ir paliko galioti priimtą išteisinamąjį nuosprendį, 1 skundas dar neišnagrin÷tas.

Nusikalstamos veikos, susijusios su PVM grobstymu, dažniausiai buvo kvalifikuojamos kaip sukčiavimas (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą) ir kaip sutaptis su kitomis Baudžiamajame kodekse numatytomis nusikalstamomis veikomis: dokumentų klastojimu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, keliose bylose – su turto pasisavinimu.

2009 m. pirmosios instancijos teismai nuteis÷ 122 asmenis (iš jų 32 juridinius asmenis). Už sukčiavimą (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą) nuteistiems fiziniams asmenims buvo skiriamos trijų rūšių bausm÷s – bauda, laisv÷s apribojimas arba laisv÷s at÷mimas, o juridiniams asmenims – bauda arba juridinio asmens likvidavimas.

2009 m. prokurorų siūlytos ir teismo paskirtos bausm÷s fiziniams asmenims, kaltintiems d÷l sukčiavimo Laisv÷s at÷mimas Bauda Kitos Bausmių rūšys

Prokuroras siūl÷

Teismas skyr÷ Prokuroras siūl÷

Teismas skyr÷

Prokuroras siūl÷

Teismas skyr÷

Vilniaus apygarda 17 13 17 21 - - Kauno* apygarda 7 1 1 6 - - Klaip÷dos apygarda 3 - - - - 3 Šiaulių apygarda 5 5 - - - - Panev÷žio apygarda 2 2 - - - -

*Kauno apygardos teismas 1 asmeniui taik÷ BK 40 straipsnį ir atleido nuo baudžiamosios atsakomyb÷s pagal laidavimą

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


27

2009 m. už sukčiavimą nuteisti 32 juridiniai asmenys, iš kurių 7 teismai, tenkindami prokurorų prašymus, paskyr÷ juridinio asmens likvidavimą, likusiems – įvairaus dydžio baudas. Bausm÷s už mokesčių grobimą 2008–2009 m.

Bauda Laisv÷s apribojimas Laisv÷s at÷mimas Bausm÷s

2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. Prokurorų siūlytos skirti bausm÷s 18 91 - 1 34 5 Teismo skirtos bausm÷s 27 93 - 1 21 3

Netinkama praktika 2009 m. buvo pripažinta tai, kad baudžiamosiose bylose d÷l

PVM grobstymo prokurorai siūl÷ taikyti skirtingos apimties turto konfiskavimą, pavyzdžiui, vienose bylose buvo siūloma konfiskuoti tik tą dalį išgrynintų pinigų, kurie buvo perduoti asmenims už dokumentų klastojimą, kitose – priešingai, buvo siūloma konfiskuoti turtą, išskyrus pinigus, kurie buvo sumok÷ti asmenims, klastojusiems finansinius dokumentus. Prokurorai taip pat siūl÷ teismui taikyti turto konfiskavimą įtariamiesiems, kuriems nebuvo inkriminuotas svetimo turto pasisavinimas arba, priešingai, siūl÷ konfiskuoti visą išgrynintų pinigų sumą. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad daugelyje baudžiamųjų bylų prokurorai visai nepasisak÷ d÷l turto konfiskavimo taikymo, nors iš teismų nuosprendžių matyti, kad teisinis pagrindas taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę buvo.

1.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo l÷šų įgijimas apgaul÷s būdu 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Ligos ir motinyst÷s socialinio draudimo įstatymo

redakcijai, nustatančiai naują motinyst÷s, t÷vyst÷s ir motinyst÷s (t÷vyst÷s) pašalpų mok÷jimo tvarką, paplito nauja sukčiavimo rūšis, kai neegzistuojant realiems darbo santykiams suklastojus dokumentus ir dirbtinai padidinus draudžiamąsias pajamas apgaule įgyjama teis÷ į žymiai didesnę pašalpą – Valstybinio socialinio draudimo fondo l÷šas.

„Prokurorai teismui perdav ÷ baudžiamąją bylą d÷l apgaule iš ,,Sodros“ pasisavintų motinyst÷s pašalpų“ , www.prokuraturos.lt, 2010 m. vasario 20 d.

Jonavos rajono apylink÷s prokuratūros prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkin÷s finansin÷s veiklos specialistai išaiškino tris kauniečius, asocialų asmenį ir keturias besilaukiančias moteris, gyvenančias Kaune ir Jonavoje, kurie įtariami apgaule pasisavinę 282 tūkst. Valstybinio socialinio draudimo l÷šų. Nustatyta, kad 2007 m. rudenį grup÷ susitarusių asmenų asocialaus žmogaus vardu įkūr÷ fiktyvi ą, realios veiklos nevykdančią dizaino įmonę. Įtariamieji asmenys pasiskirst÷ vaidmenimis: N. M. įpareigotas surasti asocialų asmenį ir paskirti direktoriumi, A. B. – surasti besilaukiančių moterų ir jas įtikinti veikti bendrai, J. S. – tvarkyti bendrov÷s buhalterinę apskaitą.

Fiktyvioje įmon÷je besilaukiančios moterys įformintos dizainer÷mis su nustatytu nuo 6 iki 11 tūkst. litų atlyginimu, tačiau nei viena netur÷jo dizainer÷s ar architekt÷s išsilavinimo: dirbo valytoja, anglų kalbos mokytoja, mok÷si vidurin÷je mokykloje.

2008 m. tie patys asmenys įkūr÷ antrą veiklos nevykdančią įmonę. Buvo įdarbinta profesinę mokyklą baigusi ir darbo biržoje įregistruota D. D. bei anksčiau įkurtoje įmon÷je dirbusi moteris. Dokumentuose nurodytas dizaino paslaugų užsakovas – Vokietijos pilietis D. H. yra Interpolo ieškomas kaip automobilių vagis Vokietijoje.

Didelius moterų atlyginimus deklaravę darbdaviai pasik÷sino iš „Sodros“ įgyti daugiau nei 530 tūkst. litų. Beveik visą kūdikius auginančių motinų pašalpą pasiimdavo darbdaviai, o moterys, kaip buvo susitarta, gaudavo vos 10 proc. pašalpos, t. y. nuo 400 iki 500 litų.

Byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrin÷ti Kauno miesto apylink÷s teismui, įtariant 5 asmenis. Dvi fiktyviai įdarbintos mamos prisipažino padariusios nusikalstamas veikas ir nuo baudžiamosios atsakomyb÷s buvo atleistos.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


28

2009 m. teritorin÷s prokuratūros vadovavo 611 ikiteisminių tyrimų d÷l nusikalstamų

veikų, kai sukčiavimo būdu įgyjama teis÷ į Valstybinio socialinio draudimo fondo l÷šas. Ikiteisminiai tyrimai d÷l sukčiavimo pašalpomis dažniausiai būdavo pradedami pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių skyrių ir Valstybin÷s mokesčių inspekcijos pateiktas informacijas arba kitą informaciją, gautą iš fizinių asmenų, taip pat atliekant operatyvinius veiksmus. 68 atvejais buvo atsisakyta prad÷ti ikiteisminį tyrimą.

Pasitarimas Klaip÷dos apygardos prokuratūroje 2009 m. nutraukti 124 ikiteisminiai tyrimai, iš jų: - 100 (80,6 proc.) – nenustačius, kad yra baudžiamojo nusižengimo požymių arba

nusikalstama veika padaryta; - 17 (13,7 proc.) – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę

d÷l nusikalstamos veikos padarymo; - 7 (5,7 proc.) – kaltininkui ir nukent÷jusiajam susitaikius. 2009 m. teismui su kaltinamuoju aktu ar baudžiamuoju įsakymu perduotos 37 bylos,

2 bylos grąžintos prokurorui, nes surašytas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Vienoje baudžiamojoje byloje nustatyta vidutiniška žala – nuo 2 930 iki 1 152 069 litų.

„Prieš teismą stos tarnybine pad÷timi piktnaudžiav ę, dokumentus klastoję ir sukčiavę šakiškiai“ , www.prokuraturos.lt, 2010 m. vasario 12 d.

Marijampol÷s rajono apylink÷s prokuratūros prokurorai baig÷ ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje d÷l keturių Šakių medicinos įstaigų gydytojų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Šakių rajono skyriaus inspektoriaus piktnaudžiavimo tarnybine pad÷timi, dokumentų klastojimo ir kyšininkavimo. Baudžiamojon atsakomyb÷n patraukti ir 2 Šakių gyventojai, kurie įtariami medikų papirkimu, tur÷dami tikslą neteis÷tai gauti pensijas. Įtariami asmenys iš valstyb÷s apgaule pasisavino 11 tūkst. Valstybinio socialinio draudimo fondo l÷šų.

Tyrimo duomenimis nustatyta, kad inspektorius keturis kartus pa÷m÷ kyšį už surinktus dokumentus nedarbingumo lygiui nustatyti ir neįgalumo pensijai gauti. Jis įkalb÷jo gydytojus suklastoti dokumentus, įrašant tikrov÷s neatitinkančius duomenis apie asmens nedarbingumo būklę. Pasinaudoję suklastotais dokumentais ir pateikę juos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, vienas jų pensiją gavo dvejus metus, kitas – vienerius.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


29

5. Nusikalstamos veikos kelių transporto eismo saugumui

2009 m. užregistruoti 3 827 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 370 žmonių (2008 m. – 499) ir

4 459 buvo sužeisti. Palyginti su 2008 m. (4 795 eismo įvykiai), eismo įvykių skaičius sumaž÷jo 20,2 proc., juose žuvusiųjų skaičius sumaž÷jo nuo 499 iki 370 arba 25,9 proc., sužeistų žmonių skaičius sumaž÷jo 23,4 proc.

Eismo įvykių, juose žuvusių ir sužeistų asmenų skaičius 2000–2009 m.

5972 60906771 6658 6448

47953827

6960 7103 7427 72637877

8466 8334 8042

5940

4459

641 706 697 709 751 773 760 740 499 370

637259635807

0

2000

4000

6000

8000

10000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Eismo įvykiai Sužeista Žuvo

Pagal eismo dalyvių grupes 2009 m. daugiausia žuvo: - vairuotojų – 121 (2008 m. – 156); - p÷sčiųjų – 121 (2008 m. – 175); - keleivių – 87 (2008 m. – 127); - dviratininkų – 34 (2008 m. – 38). Dauguma p÷sčiųjų (74,4 proc.) žuvo tamsiu paros metu. Vairuotojų, žuvusių tamsiu

paros metu, skaičius sudaro 33,9 proc. visų žuvusių vairuotojų. Užregistruoti 833 eismo įvykiai, kuriuose nukent÷jo

nepilnamečiai, t. y. 18,4 proc. mažiau nei 2008 m. (1 021). Eismo įvykiuose žuvo 36 nepilnamečiai (2008 m. – 33), t. y. jų skaičius padid÷jo 9,1 proc.; 11 nepilnamečių žuvo d÷l pačių neatsargumo (2008 m. – 7); eismo įvykiuose sužeisti 904 nepilnamečiai (2008 m. – 1 142).

Daugiausia eismo įvykių įvyko d÷l vairuotojų kalt÷s – 2 814 arba 70,9 proc. visų užregistruotų (2008 m. – 3 691). D÷l vairuotojų kalt÷s žuvo 251 žmogus (2008 m. – 350).

D÷l neblaivių vairuotojų kalt÷s įvyko 300 eismo įvykių arba 41,1 proc. mažiau nei 2008 m. (509).

2008–2009 m. Lietuvoje įvyko esminis lūžis mažinant eismo įvykių ir juose nukent÷jusių žmonių skaičių. Eismo įvykių maž÷jimo tendencija stebima jau antrus metus. Valstybin÷ eismo saugumo komisija pažym÷jo, kad tik 1967 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo kiek mažiau nei 500 žmonių. Nuo 1968 m. šis skaičius nuolat did÷jo. Įstatymų leid÷jo, Vyriausyb÷s įstaigų, policijos ir prokuratūros kompleksiškai

įgyvendintos priemon÷s (administracin÷s atsakomyb÷s už kelių eismo taisyklių pažeidimus sugriežtinimas, prokuratūros veiksmai, skirti ikiteisminio tyrimo efektyvumui didinti, policijos vykdytas propagandinis darbas), taip pat ir kitos prevencin÷s bei šviet÷jiškos priemon÷s, pakeit÷ pad÷tį saugaus eismo srityje.

2009 m. eismo įvykiuose žuvo 36 nepilnamečiai

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


30

Ikiteisminis tyrimas 2009 m. Lietuvoje užregistruotos 1 698 (2008m. – 2 449) nusikalstamos veikos d÷l kelių

transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, t. y. 751 (30,7 proc.) mažiau nei 2008 m.

2009 m. išaugo tokių nusikalstamų veikų ištyrimo procentas – ištirta 1 541 nusikalstama

veika (90,8 proc.), 2008 m. – 78,4 proc. Teismui (su kaltinamuoju aktu) perduota 800 bylų, 64 ikiteisminius tyrimus prokurorai užbaig÷ baudžiamuoju įsakymu, 4 ikiteisminius tyrimus baig÷ pagreitinto proceso tvarka, 673 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.

Užregistruotos ir ištirtos nusikalstamos veikos d÷l kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo

Nusikalstamos veikos

2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m. 2004 m.

Užregistruotos 1698 2449 3446 3439 3464 2966 Ištirtos 1541 1921 1924 1898 1778 1703 Ištirta dalis proc. -išaiškinamumas

90,8 78,4 55,7 55,2 51,3 57,4

Vienas iš pagrindinių prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos efektyvumo

rodiklių – trumpesni ikiteisminio tyrimo terminai.

Atsižvelgiant į tai, kad visuose ikiteisminiuose tyrimuose d÷l kelių eismo įvykių būtina

gauti specialisto išvadas apie nukent÷jusiesiems avarijų metu padarytus sveikatos sutrikdymus, beveik visais atvejais būtini ekspertiniai kelių eismo įvykio mechanizmo tyrimai, kurie užtrunka nuo 3 iki 9 m÷nesių, ne ilgesn÷ kaip 6 m÷nesių ikiteisminio tyrimo trukm÷ vertintina kaip efektyvus tyrimo rezultatas.

Ikiteismini ų tyrim ų d÷l kelių eismo transporto taisyklių pažeidimų trukm ÷ 2008–2009 m.

469

287

433

245

13062

37

213

0

100

200

300

400

500

600

Iki 6 m÷n. Nuo 6 iki 12 m÷n. Nuo 12 iki 24 m÷n. Daugiau kaip 24 m÷n.

2008

2009

Pagrindin÷ ikiteisminių tyrimų trukm÷s daugiau kaip 2 metus priežastis – proceso

dalyviai dažnai kreipiasi į nepriklausomus ekspertus d÷l eismo įvykio techninio tyrimo atlikimo po to, kai bylose jau būna atliktos Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertų ekspertiz÷s. Nepriklausomų ekspertų išvados dažnai skiriasi nuo byloje esančių, tod÷l kyla būtinyb÷ paskirti ir atlikti kompleksines ekspertizes.

Teigiamas ikiteisminių tyrimų trukm÷s 2009 m. požymis – 433 sprendimai (49,8 proc.) d÷l ikiteisminio tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto su bylos medžiaga perdavimo teismui iš 870 buvo priimti neviršijant 6 m÷nesių laikotarpio.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


31

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. I-146 „D÷l prokurorų specializacijos nusikalstamų veikų d÷l kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų srityje“ įpareigojo teritorinių prokuratūrų vadovus paskirti prokurorus, atsakingus už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir valstybinio kaltinimo palaikymą baudžiamosiose bylose d÷l kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Besispecializuojantiems prokurorams pavesta atlikti, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą visų instancijų teismuose, nagrin÷ti gaunamus skundus baudžiamosiose bylose d÷l nusikalstamų veikų d÷l kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Jie turi kaupti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie nusikalstamų veikų d÷l kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo praktiką bei problemas, rengti siūlymus d÷l ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo problemų šioje srityje sprendimo.

Specialiųjų prokurorų praktiniai įgūdžiai gali užtikrinti greitesnį ir tinkamesnį įrodymų surinkimą, jie gali duoti išsamesnius, kryptingesnius nurodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau labai svarbu, kad tokių nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą atliktų šioje srityje besispecializuojantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Valstybinis kaltinimas 2009 m. teismuose išnagrin÷ta 781 baudžiamoji byla d÷l 785 asmenų, kaltintų kelių

transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu (2008 m. – 871 byla d÷l 871 asmens).

Prokurorai, spręsdami asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomyb÷s klausimus, 2009 m., priešingai nei 2008 m., daugiau d÷mesio skyr÷ bylos aplinkybių, kaltinamojo asmenyb÷s įvertinimui, tačiau pasiekti rezultatai n÷ra visiškai patenkinami.

2009 m. 264 asmenys (34 proc. visų kaltintų asmenų) buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomyb÷s (2008 m. – 37 proc.).

Kaip dar vieną problemą reik÷tų įvardyti tai, kad sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomyb÷s klausimus prokurorai nemotyvuotai retai siūlo taikyti, o teismai, atleisdami asmenis nuo baudžiamosios atsakomyb÷s, retai skiria baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamasis kodeksas numato galimybę atleidžiamiems nuo baudžiamosios atsakomyb÷s asmenims taikyti baudžiamojo poveikio priemones, tačiau iš 266 nuo baudžiamosios atsakomyb÷s atleistų asmenų jos paskirtos tik 83 asmenims (31 proc.).

Prokurorams buvo rekomenduota visais atvejais, kai nusikalstama veika padaroma šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo taisykles, kartu su bausme siūlyti skirti baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau tik 232 asmenims iš 505 (46 proc. atvejų) nuteistųjų buvo taikytos tokio poveikio (nepilnamečiams – aukl÷jamojo poveikio) priemon÷s.

2009 m. teismai 34 atvejais neatsižvelg÷ į prokurorų siūlymus ir neskyr÷ baudžiamojo

poveikio priemonių arba skyr÷ kitokią nei praš÷ prokuroras, tačiau gindami savo pozicijas prokurorai padav÷ tik 5 apeliacinius skundus, iš jų 4 teismai patenkino, 1 – dar neišnagrin÷tas.

Generalin÷s prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrol÷s ir Valstybinio kaltinimo skyriuose, apygardos ir apylink÷s prokuratūrose paskirti 73 specialieji prokurorai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


32

Atleistiems nuo baudžiamosios atsakomyb÷s asmenims taikytos baudžiamojo poveikio priemon÷s

1

40

62

26

0

20

40

60

80

Uždraudimas vairuotitransporto priemonę

Įmokos į nukent÷jusiųjų fondą

Nemokami darbai Uždraudimas vairuotitransporto priemonę irįmoka į nukent÷jusiųjų

fondą

Uždraudimas vairuotitransporto priemonę ir

nemokami darbai

2009 m. nuo baudžiamosios atsakomyb÷s atleisti 266 (34 proc.) asmenys (2008 m. – 337). Dauguma asmenų (251 asmuo) nuo baudžiamosios atsakomyb÷s atleisti kaltinamajam ir nukent÷jusiajam susitaikius; 9 asmenys nuo baudžiamosios atsakomyb÷s atleisti pagal laidavimą, 4 nepilnamečiai – Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio (Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomyb÷s) pagrindu, 2 asmenys atleisti esant lengvinančioms aplinkyb÷ms.

2009 m. prokurorų siūlytos ir teismo skirtos bausm÷s, kaip ir 2008 m., skyr÷si nežymiai. Bausm÷s už nusikalstamas veikas kelių transporto eismo saugumui 2009 m.

194244

210236

274

209

166

262218

20 5

050

100150200250300350

Bauda Laisv÷s at÷mimas Areštas Teis÷s dirbti tamtikrą darbą arba

užsiimti tam tikraveika at÷mimas

Bausm÷s vykdymoatid÷jimas

Baudžiamojopoveikio

priemoniųtaikymasProkuroro siūlyta

Teismo skirta

Atkreiptinas d÷mesys, kad prokurorai privalo laikytis griežtos pozicijos ir, jeigu jų pasiūlytų, o teismo paskirtų bausmių rūšys ar dydis labai skiriasi, skųsti tokius nuosprendžius ir ginti savo poziciją apeliacin÷je instancijoje. Principinga valstyb÷s kaltintojų pozicija baudžiamosiose bylose d÷l kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų gali nulemti teisiamajam skiriamą bausmę.

Prokurorų ir teismų pozicijos d÷l kaltinamųjų veikos kvalifikacijos iš esm÷s sutampa. Tik 2 baudžiamosiose bylose teismai neatsižvelg÷ į prokurorų siūlymus 2 asmenis pripažinti kaltais nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 6 dalyse, padarymu motyvuodami tuo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji transporto priemones vairavo apsvaigę nuo alkoholio, ir jų veikas kvalifikavo atitinkamai pagal Baudžiamojo kodekso

281 straipsnio 1 ir 5 dalis. Vienas iš šių nuosprendžių apskųstas apeliacine tvarka.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


33

2008–2009 m. apygardos teismuose nuteisti (išteisinti) asmenys d÷l kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų (Baudžiamojo kodekso 281 str. 1-6 dalis)

Vilniaus apygarda

Kauno apygarda

Klaip ÷dos apygarda


Šiaulių apygarda

Iš viso

Metai

Apygardos teismas ir jo veiklos teritorijoje

esantys teismai

2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009

Asmenų skaičius 127 159 164 158 80 58 87 84 68 57 526 516

Nuteista 47 60 75 77 26 22 27 30 20 23 195 212 BK 281 str. 1 d. Išteisinta 2 1 1 - - - 1 1 2 - 6 2

Nuteista 32 22 30 31 24 9 16 17 19 13 121 92 BK 281 str. 2 d. Išteisinta - - - - - - - - - - - -

Nuteista 17 20 20 17 8 8 12 8 5 5 62 58 BK 281 str. 3 d. Išteisinta - - - 1 - - - 1 - - - 2

Nuteista 5 14 10 5 4 5 8 6 7 3 34 33 BK 281 str. 4 d. Išteisinta - - - - - - - 1 - - - 1

Nuteista 10 21 15 17 7 3 12 13 7 5 51 59 BK 281 str. 5 d. Išteisinta 1 4 - - - - - 2 - - 1 6

Nuteista 13 17 12 10 11 11 11 5 8 8 55 51 BK 281 str. 6 d. Išteisinta - - 1 - - - - - - - 1 -

2009 m. teismai pri÷m÷ 9 išteisinamuosius nuosprendžius, tačiau nebuvo išteisintas nei

vienas asmuo, kaltintas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas kelių transporto priemonę pažeid÷ kelių eismo saugumo ar transporto priemon÷s eksploatavimo taisykles, jeigu d÷l to įvyko eismo įvykis, d÷l kurio žuvo žmogus.

Prokurorai apeliacine tvarka pateik÷ skundus d÷l 6 išteisinamųjų nuosprendžių, iš kurių teismas 3 skundus atmet÷, 2 – pripažino pagrįstais ir bylose pri÷m÷ apkaltinamuosius nuosprendžius, viena baudžiamoji byla pagal prokuroro apeliacinį skundą dar nagrin÷jama apeliacin÷s instancijos teisme.

2009 m. prokurorai apeliacine tvarka apskund÷ 33 nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo kaltinti kelių transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, iš jų 14 skundų buvo patenkinta, 11 – atmesta, 8 – dar neišnagrin÷ti. D÷l nepagrįsto išteisinimo paduoti 6 apeliaciniai skundai, iš jų 3 skundai – atmesti, 2 – patenkinti, 1 – dar neišnagrin÷tas.

D÷l baudžiamojo poveikio priemon÷s – uždraudimo naudotis specialia teise – netaikymo apeliacine tvarka apskųsti nuosprendžiai d÷l 8 asmenų, iš jų 6 skundai buvo patenkinti, 1 – atmestas, 1 skundas dar neišnagrin÷tas.

Prokuror ų apeliaciniai ir kasaciniai skundai 2009 m.

Teismai patenkino 3 iš 5 prokuroro apeliacinių skundų d÷l per švelnių bausmių. Nepagrįstą bausm÷s vykdymo atid÷jimo taikymą prokurorai apskund÷ 9 baudžiamosiose bylose, iš jų 2 skundus teismas patenkino, 4 – atmet÷, kiti 2009 m. dar nebuvo išnagrin÷ti.

1

14

0

11

18

0

33

0

10

20

30

40

50

Apeliaciniai skundai Kasaciniai skundai

Paduota skundųPatenkinta skundųAtmesta skundųNeišnagrin÷ti

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


34

6. Nusikalstamos veikos aplinkai Generalin÷je prokuratūroje išanalizuota ir apibendrinta teritorinių prokuratūrų

prokurorų veiklos 2008–2009 m. organizuojant nusikalstamų veikų aplinkai ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, taip pat palaikant valstybinį kaltinimą šios kategorijos bylas nagrin÷jant teisme, praktika, įvertintas ikiteisminio tyrimo organizavimo ir šių nusikalstamų veikų atskleidimo efektyvumas.

2008–2009 m. teritorin÷s prokuratūros vadovavo 188 ikiteisminiams tyrimams d÷l aplinkai padarytų nusikalstamų veikų, iš kurių: 56 ikiteisminiai tyrimai buvo prad÷ti 2008 m., 85 – 2009 m.

Iki 2010 m. sausio 1 d. buvo atliekami 96 ikiteisminiai tyrimai d÷l aplinkai padarytų nusikalstamų veikų.

2008–2009 m. teismui su kaltinamuoju aktu perduotos 57 baudžiamosios bylos, kuriose ikiteisminis tyrimas atliktas d÷l nusikalstamų veikų aplinkai.

Esant nustatytiems įtariamiesiems daugeliu atvejų ikiteisminio tyrimo terminai neviršija 12 m÷nesių termino, tod÷l ikiteisminis tyrimas laikytinas pakankamai efektyviu. Tik vienoje byloje ikiteisminio tyrimo terminas viršijo 24 m÷nesius.

Ikiteisminio tyrimo trukm ÷ bylose, 2008–2009 m. perduotose teismui Aplinkai padarytų nusikalstamų veikų

ikiteisminis tyrimas ilgiau nei 12 m÷nesių dažniausiai trunka d÷l šių pagrindinių priežasčių: - ikiteisminis tyrimas pradedamas pra÷jus nemažam laiko tarpui nuo nusikalstamos veikos padarymo (nuo kelių m÷nesių iki kelerių metų); - nusikalstamos veikos dažnai padaromos nuošaliose, žmonių retai lankomose vietose;

- ikiteisminio tyrimo tyr÷jų kvalifikacijos stoka; - netinkamas pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų (pvz., įvykio vietos apžiūros)

atlikimas; - ilgai trunkantys objektų tyrimai, kai reikia nustatyti gamtai padarytos žalos dydį. Nustatyta atvejų, kai nei viena aplinkos apsaugos institucija nesiima vertinti, kokio

dydžio žala padaryta gamtai, arba nurodo, jog negali atlikti vienokių ar kitokių tyrimų, be kurių negalima įvertinti gamtai padarytos žalos dydžio. Tyr÷jams ir prokurorams reikia ieškoti specialistų, kurie gal÷tų atlikti specialius tyrimus (pvz., grunto užterštumo dideliame gylyje tyrimą), spręsti brangiai kainuojančių tyrimų finansavimo klausimus.

2008–2009 m. teritorin÷s prokuratūros nutrauk÷ 37 ikiteisminius tyrimus d÷l nusikalstamų veikų aplinkai. Nei vienas ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas d÷l pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukm÷s.

Aplinkai padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminių tyrimų skaičius 2008–2009 m. augo gana sparčiai – iki 2008 m. sausio 1 d. buvo prad÷ti 47 tyrimai, o iki 2010 m. sausio 1 d. – 96.

38

711

1

0

10

20

30

40

50

Iki 6 m÷n. Nuo 6 iki12 m÷n.

INuo 12 iki24 m÷n.

Daugiaukaip 24m÷n.

Prokurorai sodina egles

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


35

Teritorin÷se prokuratūrose 2009 m. rengti prokurorų, policijos ir aplinkos apsaugos institucijų vadovų koordinaciniai pasitarimai, kurių metu aptartos nusikalstamų veikų aplinkai atskleidimo, administracin÷s ir baudžiamosios atsakomyb÷s atribojimo, aplinkai padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo

problemos. Keletą metų niekaip neišsprendžiama baudžiamosios ir administracin÷s atsakomyb÷s atribojimo problema, nes Baudžiamasis kodeksas ir Administracinių teis÷s pažeidimų kodeksas numato atsakomybę už analogiškas veikas. Baudžiamoji atsakomyb÷ galima, kai atsiranda baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai: didel÷ žala augmenijai, gyvūnijai, kiti sunkūs padariniai aplinkai.

Teritorin÷se prokuratūrose vykusių pasitarimų rezultatai ir iškeltos problemos buvo apsvarstytos 2009 m. gruodžio m÷n. Generalin÷je prokuratūroje organizuotame pasitarime su Aplinkos ministerijos, Valstybin÷s aplinkos apsaugos inspekcijos, Policijos departamento atstovais. Generalin÷ prokuratūra pareng÷ Baudžiamojo kodekso papildymo 277¹ straipsnio 2 dalimi (sąvokų išaiškinimas) projektą, kuriame numatoma, kad didel÷ žala gyvūnijai, augmenijai ar kiti sunkūs padariniai aplinkai nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinta metodika. Projektas Nr. XIP-892 pateiktas Seimo Teis÷s ir teis÷tvarkos komitetui.

2009 m. vykę bendri prokurorų ir aplinkos apsaugos institucijų pareigūnų pasitarimai pagerino bendradarbiavimą, sąlygojo greitesnį nusikalstamų veikų atskleidimą ir ikiteisminio tyrimo užbaigimą.

2009 m. teismai išnagrin÷jo 23 baudžiamąsias bylas, kuriose d÷l nusikalstamų veikų aplinkai ir žmonių sveikatai kaltinti 36 asmenys. Išteisinamųjų nuosprendžių nepriimta (2008 m. išteisinti 6 asmenys).

2009 m. prokurorai dažniausiai siūl÷ teismui skirti bausmes, artimas sankcijose numatytam bausm÷s vidurkiui ar kiek mažesnes:

- 7-ose baudžiamosiose bylose prokurorai siūl÷ skirti švelnesnes bausmes nei skyr÷ teismas;

- 11-oje baudžiamųjų bylų prokurorų siūlytos bausm÷s sutapo su teismo skirtomis; - 9-ose baudžiamosiose bylose teismai skyr÷ kitos rūšies bausmes nei siūl÷ prokurorai.

Atliekant ikiteisminį tyrimą pranešimas apie įtarimą įteiktas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistei R. M. Ji įtariama tuo, kad būdama valstyb÷s tarnautoja ir atsakinga už teis÷s aktų, reglamentuojančių miško išteklių naudojimą, atkūrimą ir apsaugą, reikalavimų vykdymą bei kontrolę išdav÷ leidimą plynai iškirsti K÷dainių rajono Dotnuvos miško 261 kvartalo 23 sklype buvusius medžius, viename iš kurių buvo į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto mažojo erelio r÷ksnio lizdas; taip pat būdama informuota apie juodojo gandro lizdavietę tame pačiame miške nesi÷m÷ priemonių panaikinti jos pačios išduotą leidimą kirsti mišką. K÷dainių rajono Dotnuvos miško medžiai su juodojo gandro ir mažojo erelio r÷ksnio lizdais buvo iškirsti.

Įvertinus surinktus duomenis buvo nustatyta, kad saugomų objektų – paukščių lizdų – apsauga n÷ra tinkamai sureguliuota, n÷ra vadovaujantis norminiais aktais sudaryto bendro saugomų perimviečių registro ir nurodymo atsižvelgti į registro duomenis tvirtinant leidimų miško kirtimui projektus. Kilus abejon÷ms K÷dainių rajono apylink÷s prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutrauk÷.

Valstybin÷s aplinkos apsaugos institucijoms būtina bendra augalų ir gyvūnų kertinių buveinių apskaitos ir žym÷jimo sistema, kuri leistų riboti negalimą ūkinę veiklą.

Panev÷žio apygardos, Rokiškio ir Utenos rajonų apylink÷s prokuratūros pasiraš÷ dvišalius bendradarbiavimo susitarimus su aplinkos apsaugos institucijomis.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


36

Prokuroro siūlytos ir teismo skirtos bausm÷s 2009 m.

17%

40%

20%

36%

20%

7%7%

32%

14%7%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

Bauda Laisv÷s at÷mimas Areštas Viešieji darbai Laisv÷s apribojimas

Prokuroro siūlytaTeismo skirta

2009 m. už nusikaltimus aplinkai ir žmonių sveikatai teismai dažniausiai skyr÷ laisv÷s

apribojimo bausmes. Baudų, palyginti su 2008 m., buvo skiriama šiek tiek mažiau (9 asmenims), į valstyb÷s biudžetą nuteisti asmenys savanoriškai sumok÷jo 14 110 litų.

Baudos dydis (MGL)

53

11

52

10

0369

1215

Vilnius Kaunas Panev÷žys

Vidutiniškai prokuroro siūlyta

Vidutiniškai teismo skirta

2009 m. Lietuvos teismuose išnagrin÷tose baudžiamosiose bylose beveik visais atvejais prokurorai ÷m÷si priemonių, kad būtų nustatyta aplinkai padaryta žala (išskyrus 6 bylas, išnagrin÷tas Panev÷žio miesto, Var÷nos, Kelm÷s, Šalčininkų, Klaip÷dos ir Telšių rajonų teismuose).

2009 m. d÷l nusikalstamais veiksmais padarytos žalos gamtai teismai priteis÷ sumok÷ti į valstyb÷s biudžetą iš viso 71651 Lt.

„Prokuror ų teigimu, nusikaltimai aplinkai – mūsų dienų civilizacijos rykšt÷“, www.prokuratūros.lt, 2010 m. vasario 12 d. D÷l visam tam, kas gyva – augmenijai, gyvūnijai ir visai aplinkai, prieš kelerius metus

padarytos didel÷s žalos, kai K÷dainių miesto pakraštyje buvo išpilta apie 10 tonų mazuto ir 60 tonų juo užterštų pavojingų statybinių atliekų, iki šiol principingai kovoja prokurorai, nes vieni teismai bendrov÷s vadovą E. L. ir juridinį asmenį – tą pačią bendrovę pripažįsta kaltais ir nubaudžia, kiti – išteisina. D÷l to iki šiol nepatenkintas ir daugiau kaip ketvirčio milijono – 252 tūkstančių 229 litų aplinkosaugininkų civilinis ieškinys.

„Pavojingų atliekų išpylimo ir padarinių gamtai nepakankamas įvertinimas kelia didelę gr÷smę aplinkai ir visuomenei, tod÷l nusikaltimų aplinkai tyrimas yra tarp Seimo patvirtintų prioritetinių prokuratūros veiklos sričių. Atliekos neatsitiktinai yra įrašytos tarp ypač pavojingų, nes gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų. Jos daro nematomą poveikį orui, skleidžia nuodingas medžiagas, ypač vasarą, kai saul÷ ima kaitinti mazutą, toje vietoje žūsta visi mažesni ir kai kurie didesni gyviai. Tačiau teritorija iki šiol nesutvarkyta, nes tam reikia didelių išlaidų, o kaltininkai dar nenustatyti“, – teigia Panev÷žio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokuror÷ Valdemara Chodorcevičien÷.

Panev÷žio apygardos prokuratūros kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui d÷l esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo prašoma baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrin÷ti apeliacine tvarka.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


37

7. Prokuratūros specialieji tyrimai

7.1. Genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai 1990–2009 m. pagal Baudžiamojo kodekso XV skyriaus 99–113 straipsnius prad÷ti ir

atliekami 237 ikiteisminiai tyrimai d÷l šalies okupacijų laikotarpiu padarytų nusikaltimų žmoniškumui (įskaitant genocidą) ir karo nusikaltimų.

2009 m. prad÷ti 8 ikiteisminiai tyrimai, iš kurių 3 prad÷jo Generalin÷ prokuratūra, 1 – Kauno apygardos prokuratūra. 2 tyrimai prad÷ti d÷l genocido, 1 – d÷l genocido ir okupuotos valstyb÷s civilių tr÷mimo, 1 – d÷l okupuotos valstyb÷s civilių tr÷mimo. Dar 4 ikiteisminiai tyrimai d÷l genocido faktų teritorinių apylink÷s prokuratūrų prokurorų sprendimais atskirti nuo jau atliekamų ikiteisminių tyrimų.

Atsižvelgiant į objektyvias priežastis ir veiksnius, susijusius ar darančius tiesioginę įtaką šių nusikalstamų veikų atskleidimui, konstatuotina jau keletą pra÷jusių metų stebima (remiantis 2009 m. ir ankstesnių laikotarpių duomenimis) inicijuojamų ikiteisminių tyrimų d÷l nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų maž÷jimo tendencija.

Ikiteisminiai tyrimai (baudžiamosios bylos) d÷l nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1990–2009 m.

03

14

22

52 2 4

1016

10 11

29

12 1013

8 8 8

43

0

10

20

30

40

50

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

2009 m. teismams perduotos 5 baudžiamosios bylos įtariant 8 asmenis. Iš jų

4 baudžiamosios bylos (d÷l 7 kaltinamųjų) teismui perduotos su kaltinamuoju aktu, 1 (d÷l 1 asmens) – nustačius, kad yra pagrindas asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. 2 baudžiamąsias bylas perdav÷ Kauno apygardos prokuratūros, po 1 – Vilniaus, Klaip÷dos ir Panev÷žio apygardų prokuratūrų prokurorai.

3 ikiteisminius tyrimus atliko patys prokurorai, kitus 2 – Valstyb÷s saugumo departamento ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vadovaujami prokurorų.

D÷l nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, padarytų Lietuvoje jos okupacijų

laikotarpiu, 2009 m. prokurorai atliko, organizavo ikiteisminį tyrimą ir jam vadovavo iš viso 133 bylose. Iš jų 105 bylose tyrimo veiksmai buvo atliekami, o 28 bylose nebuvo atliekami, nes, tyrimo metu gautais ir įvertintais duomenimis, visi įmanomi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai jau buvo atlikti, tačiau tokių labai sunkių nusikaltimų ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 5 dalies nuostatas (d÷l senaties termino netaikymo), negali būti nutrauktas, kadangi šiuos nusikaltimus gal÷ję padaryti asmenys nenustatyti arba nustatyti, tačiau jų likimai ir dabartin÷ gyvenamoji vieta nenustatyta.

Atsižvelgiant į objektyvias priežastis ir aplinkybes tik÷tina, kad baudžiamųjų bylų d÷l nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kuriose toliau atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus taps neįmanoma arba labai komplikuota, skaičius ateityje tik did÷s.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


38

2009 m. prokurorai nutrauk÷ 6 (2008 m. – 6, 2007 m. – 9, 2006 m. – 5) šių nusikaltimų ikiteisminius tyrimus, iš jų 2 – Generalin÷s prokuratūros, 4 – teritorinių prokuratūrų prokurorai.

2009 m. baigtų ir teismams perduotų baudžiamųjų bylų d÷l nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų ir jose įtariamų asmenų skaičius yra didžiausias nuo 1990 m. Teismui 1990–2009 m. perduotos bylos d÷l nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų

0 0 0 01

0 0 0

3 3

1

4

1 1 1 1 1 12

5

0

2

4

6

8

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Teismui 1990–2009 m. perduoti asmenys d÷l nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų

Veiksniai ir priežastys, sąlygojančios genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų ikiteisminį tyrimą ir valstybinį kaltinimą:

- nacių ir sovietų okupacijų (1939–1941, 1941–1944, 1944–1990) laikotarpiu padarytų labai sunkių nusikaltimų tyrimas itin sud÷tingas;

- ypač didelis laiko tarpas nuo nusikaltimo padarymo (prieš 60–65 metus ar net anksčiau), galimų kaltininkų ir absoliučios daugumos liudytojų, nukent÷jusiųjų mirtis, o esant gyviems – senatv÷s sąlygota fizin÷, psichin÷ būkl÷ riboja jų galimybes būti veiksniais baudžiamojo proceso dalyviais;

- sunki ir objektyviai komplikuota archyvin÷s įrodomosios medžiagos ir kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų paieška;

Kasmet neišvengiamai ir objektyviai maž÷jant realių galimybių ištirti okupacijų metu Lietuvoje padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų faktus, nustatyti šiuos nusikaltimus padariusius ar darant bendrininkavusius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomyb÷n perduodant teismui, prokuratūros inicijuotos ir įgyvendintos priemon÷s, nuolatin÷ efektyvi tokių nusikaltimų ikiteisminių tyrimų kontrol÷ ir metodinis vadovavimas jiems buvo veiksmingi: būtent 2009 m. prokuratūra šioje veiklos srityje pasiek÷ geriausių rezultatų per paskutinius 20 metų.

0 0 0 0

4

0 0 0

3 3

5 5

1 1 1 12

12

8

0

2

4

6

8

10

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


39

- asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai nukent÷jusių nuo tokių veikų, taip pat politinių kalinių, tremtinių ar jų šeimos narių, giminaičių ar juos vienijančių nevyriausybinių organizacijų ir jų narių, menkas interesas inicijuoti nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimus;

- realios pagalbos iš min÷tų visuomen÷s grupių ir kitų visuomen÷s narių, ieškant galimų liudytojų, ikiteisminio tyrimo duomenų, reikšmingų ikiteisminio tyrimo operatyvumui ir jo s÷kmei, stoka;

- objektyvių galimybių ir priemonių ikiteisminio tyrimo, operatyvin÷s paieškos būdais nustatyti ne tik gyvų, bet ir mirusių, galimų kaltininkų, liudytojų, nukent÷jusiųjų likimus bei galimas dabartines jų gyvenamąsias vietas nebuvimas arba ribotumas, o atskirais atvejais ir jokių realių galimybių nustatyti net galimo kaltininko tapatybę nebuvimas;

Aversas ir reversas A. Kraujelio - paskutinio Aukštaitijos partizano kovos draugui užrašyta nuotrauka.

- kai kurių valstybių politin÷s santvarkos ir jose esančių režimų išankstin÷s pozicijos

d÷l Lietuvos Respublikos okupacijos fakto vertinimo, jų atsisakymas arba d÷l tų pačių objektyvių priežasčių negal÷jimas suteikti būtiną ir reikšmingą teisinę pagalbą.

2009 m. teismai iš 5 jiems perduotų baudžiamųjų bylų išnagrin÷jo 1 bylą. Šią bylą

užbaig÷ Klaip÷dos apygardos prokuratūros prokuroras ir teismui perdav÷ su nutarimu d÷l priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo asmeniui, buvusiam LSSR valstyb÷s saugumo ministerijos (MGB) agentui smogikui, įtariamam bendrininkavus sovietų okupacijos metu padarant nusikaltimą žmoniškumui, t. y. dalyvavus atskiros politin÷s grup÷s – pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių Lietuvos partizanų naikinime. 2009 m. išteisintų asmenų nebuvo.

1990–2009 m. teismai d÷l nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų: - kaltais pripažino ir nuteis÷ laisv÷s at÷mimo bausm÷mis 9 asmenis. Iš jų: 1 – iki gyvos

galvos už akių, 4 – laisv÷s at÷mimu, atliekant bausmę pataisos namuose, 3 – laisv÷s at÷mimu, tačiau atleido nuo realaus laisv÷s at÷mimo bausm÷s atlikimo d÷l ligos; 1 asmuo nuo laisv÷s at÷mimo bausm÷s atleistas pritaikius atsakomybę švelninantį baudžiamąjį įstatymą ir įstatymą d÷l amnestijos. Apygardų teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais už min÷tas nusikalstamas

2009 m. lapkričio 26 d. Klaip÷dos apygardos teismo nutartimi pripažinus, kad J. N. padar÷ visas ikiteisminio tyrimo metu prokuroro jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, jas darydamas veik÷ sąmoningai, pagal atliktos stacionarios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertiz÷s išvadas nusikaltimų padarymo metu suprato savo veiksmų esmę, tačiau šiuo metu d÷l diagnozuotų progresuojančių l÷tinių ligų (psichinio sutrikimo – kraujagyslin÷s silpnaprotyst÷s) negali suprasti savo veiksmų esm÷s ir jų valdyti, yra sunkios patologin÷s būsenos, n÷ra pavojingas visuomenei, negali apsieiti be artimųjų pagalbos ir priežiūros, baudžiamoji byla J. N. buvo nutraukta netaikant jam priverčiamųjų medicinos priemonių, o perdavus jį žmonos rūpybai ir nustatant medicininį psichiatro steb÷jimą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


40

veikas buvo nuteisti 2 asmenys, jiems paskirtos laisv÷s apribojimo bausm÷s. D÷l 1 asmens priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo konstatuotas kaltinamojo dalyvavimas nusikaltime, tačiau d÷l senatv÷s ir jos nulemto nepavojingumo visuomenei nuo baudžiamosios atsakomyb÷s ir bausm÷s jis atleistas;

- kaltais pripažino, tačiau d÷l senatvinių ligų nulemtos psichin÷s sveikatos patologin÷s būkl÷s baudžiamąsias bylas nutrauk÷ 7 asmenims, t. y. atleido juos nuo baudžiamosios atsakomyb÷s ir neskyr÷ priverčiamųjų medicinos priemonių, o perdav÷ juos artimųjų rūpybai ir jų gyvenamosios vietos gydymo įstaigų psichiatrų steb÷jimui;

- išteisino 4 apkaltintus asmenis d÷l jų kalt÷s įrodymų trūkumo; - nutrauk÷ baudžiamąsias byla 5 asmenims, kurie mir÷ nesulaukę bylos išnagrin÷jimo

teisme pabaigos ir nuosprendžio pri÷mimo; - dar 6 baudžiamosios bylos d÷l 9 asmenų apygardų teismuose iki 2010 m. sausio 1 d.

neišnagrin÷tos.

7.2. Nusikalstamos veikos asmens lygiateisiškumui ir sąžin÷s laisvei

Atsižvelgiant į prieš keletą pra÷jusių metų Lietuvoje akivaizdžiai išryšk÷jusias netolerancijos, neapykantos atitinkamoms žmonių grup÷ms viešojoje erdv÷je apraiškas, 2008–2009 m. teritorin÷se prokuratūrose buvo stiprinamas nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžin÷s laisvei (Baudžiamojo kodekso XXV skyrius), kitų nusikalstamų veikų, padaromų rasistiniais, ksenofobiniais ir susijusiais diskriminaciniais motyvais, ikiteisminio tyrimo veiksmingumas ir tokių tyrimų kontrol÷.

2009 m. užregistruota 51 tokia nusikalstama veika, 2008 m. – 105.

Įstatymų leid÷jas 2009 m. liepos 9 d. įstatymu Nr. XI-330 papild÷ Baudžiamojo kodekso XV skyrių nauju 1701 straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimą ir veiklą, tačiau 2009 m. ikiteisminių tyrimų pagal šį straipsnį prad÷ta nebuvo.

2009 m. prad÷ti 2 ikiteisminiai tyrimai d÷l diskriminavimo d÷l tautyb÷s, ras÷s, lyties, kilm÷s, religijos ar kitos grupin÷s priklausomyb÷s, 1 – d÷l trukdymo atlikti religines apeigas ar religines iškilmes, 48 – d÷l kurstymo prieš bet kokios tautos, ras÷s, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Nusikalstamų veikų struktūra iš esm÷s atitinka 2008 m. situaciją.

2008–2009 m. prad÷ti ikiteisminiai tyrimai (pagal žmoni ų grupių teisių pažeidimus)

36

2

30

1

1320

55

12

0102030

405060

70

D÷l netradicin÷s seksualin÷sorientacijos

D÷l religijos išpažinimo D÷l antisemitizmo D÷l kitos rasin÷s, tautin÷s,etnin÷s proklausomyb÷s

2008

2009

Nusikalstamos veikos, susijusios su asmens lygiateisiškumo ir sąžin÷s laisv÷s pažeidimais, jų atskleidimas ir prevencija yra prioritetin÷s Lietuvos valstybei ir visuomenei, žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Su žmogaus teisių pažeidimu ar prigimtinių laisvių suvaržymu susijusiems nusikaltimams ypač daug d÷mesio skiria ir Europos Sąjunga, tarptautin÷s institucijos – Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


41

2009 m. iš viso buvo atliekama 160 ikiteisminių tyrimų (įskaitant ir prad÷tus ankstesniais metais) d÷l nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžin÷s laisvei, t. y. 12,5 proc. daugiau nei 2008 m. (140 ikiteisminių tyrimų).

2009 m. nutraukti 43 šios kategorijos ikiteisminiai tyrimai (įskaitant ankstesniais metais prad÷tus). 2 ikiteisminiai tyrimai nutraukti nepilnamečių įtariamųjų, kurie buvo įtariami kurstę neapykantą atitinkamoms žmonių grup÷ms ir jų nariams viešojoje internetin÷je erdv÷je. Nepilnamečiai šiose baudžiamosiose bylose išveng÷ patraukimo baudžiamojon atsakomyb÷n atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

2009 m. teismui perduota 11 šios kategorijos baudžiamųjų bylų, iš kurių supaprastinto proceso tvarka – 10 baudžiamųjų bylų, su kaltinamuoju aktu – 1 baudžiamoji byla. 2004–2009 m. teismams perduotos bylos d÷l nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso XV skyriuje

02

0 0

5

11 1 1

13

23

10

0

5

10

15

20

25

30

2004 2005 2006 2007 2008 2009

BPK 220 str. tvarka

BPK 418 str. tvarka

Apylinkių teismai 2009 m. išnagrin÷jo 17 baudžiamųjų bylų, kuriose ikiteisminis

tyrimas buvo baigtas supaprastinto proceso tvarka, t. y. bylos perduotos teismams prokuroro pareiškimu d÷l proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamuoju įsakymu 11 asmenų (11 bylų) buvo pripažinti kaltais už tautin÷s, rasin÷s ar kitos neapykantos kurstymą, jiems paskirtos pinigin÷s baudos (nuo 260 iki 1 300 litų), 2-ose iš min÷tų baudžiamųjų bylų teismas nusprend÷ papildomai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę –

Šiaulių m. apylink÷s prokuratūra 2009 m. rugpjūčio 21 d. prad÷jo ikiteisminį tyrimą d÷l nepilnamečio R. G. padarytos nusikalstamos veikos, pasireiškusios galimu viešu neapykantos skatinimu ir kurstymu smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu d÷l jų seksualin÷s orientacijos. Įtariamasis paraš÷ komentarą atsiliepdamas į interneto tinklalapyje www.alfa.lt 2009 m. vasario 22 d. publikuoto Audriaus Bareišio straipsnio „Transeksualai – išsišok÷liai, visuomen÷s padugn÷s ar atstumtieji“ komentarą.

Ikiteisminis tyrimas 2009 m. birželio 10 d. nutrauktas, nes nepilnametis R. G nebuvo amžiaus, pagal kurį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomyb÷n, medžiaga perduota Šiaulių m. policijos komisariatui spręsti d÷l administracinio teis÷s pažeidimo (t÷vų valdžios nepanaudojimas).

Vilniaus m. apylink÷s prokuratūra 2009 m. vasario 24 d. prad÷jo ikiteisminį tyrimą d÷l nepilnamet÷s M. A. veiksmų. Ji paraš÷ kurstomo pobūdžio komentarą atsiliepdama į kito asmens R. P. 2008 m. kovo 29 d. 15.33 val. padarytą nusikalstamą veiką, interneto naujienų svetain÷je www.lrytas.lt pasireiškusią viešu neapykantos skatinimu ir kurstymu smurtauti prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį d÷l jų tautyb÷s (romų), kilm÷s, socialin÷s pad÷ties. Ikiteisminis tyrimas 2009 m. birželio 10 d. buvo nutrauktas, nes nepilnamet÷ M. A. nebuvo tokio amžiaus, pagal kurį gali būti traukiama baudžiamojon atsakomyb÷n.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


42

kaltininko turto (nusikaltimo priemon÷s) konfiskavimą; 6 baudžiamosiose bylose d÷l šios rūšies nusikalstamų veikų, nagrin÷tose įprasto baudžiamojo proceso tvarka, buvo priimtas 1 išteisinamasis nuosprendis, o likusiose bylose – 5 asmenys pripažinti kaltais ir nuteisti įvairiomis bausm÷mis (2 asmenys nuteisti laisv÷s apribojimui 6 ir 10 m÷nesių, vienas – subendrinus bausmę ir už kitą nusikalstamą veiką – 1 metų terminuotu laisv÷s at÷mimu, 1 asmuo – subendrinus bausmes 43 parų areštu, vienas asmuo – 5 000 litų pinigine bauda).

Nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžin÷s laisvei ikiteisminis tyrimas būna pakankamai greitas ir rezultatyvus, kai yra nustatytas veiką gal÷jęs padaryti asmuo. Ikiteisminiai tyrimai paprastai baigiami supaprastinto proceso tvarka – prokuroro pareiškimu d÷l proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Organizacin÷ veikla 2009 m. Generalin÷s prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius pareng÷ apibendrintą

informaciją rasistiniais, homofobiniais, ksenofobiniais motyvais padarytų, kitų su netolerancija susijusių nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo tema ir ją pateik÷ Vidaus reikalų ministerijai, Socialinių tyrimų institutui, JAV ambasadai, nevyriausybin÷ms organizacijoms ir kitoms visuomenin÷ms institucijoms, veikiančioms žmogaus teisių užtikrinimo ir priežiūros srityje.

2009 m. teritorin÷ms prokuratūroms buvo išplatintas 2008 m. gruodžio 31 d. Generalin÷je prokuratūroje parengtas nusikalstamų veikų, padaromų d÷l rasin÷s, etnin÷s, tautin÷s, religin÷s neapykantos, kitokios netolerancijos ir diskriminavimo, ikiteisminių tyrimų rezultatų, problematikos, tendencijų ir prevencijos priemonių apibendrinimas. Teritorinių prokuratūrų vadovai ir prokurorai paskatinti atkreipti d÷mesį į veikų dinamiką ir tendencijas, atsakingiau, kvalifikuočiau vertinti atvejus, kai yra bent minimalių požymių, kad padaryta nusikalstama veika yra ar gali būti susijusi su rasine, tautine, etnine, religine, seksualine neapykanta, tokios neapykantos kurstymu, pažeidžiamiausių mūsų visuomen÷s žmonių grupių ir joms priklausančių asmenų diskriminavimu.

Vykdant Vyriausyb÷s 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 317 patvirtintos Nacionalin÷s antidiskriminacin÷s 2009–2011 m. programos uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones, buvo parengtos ir generalinio prokuroro 2009 m. gruodžio 23 d. patvirtintos metodin÷s rekomendacijos prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams d÷l nusikalstamų veikų, padarytų rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais ar kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais, ikiteisminio tyrimo organizavimo, vadovavimo jam ir atlikimo ypatumų. Šios rekomendacijos skirtos formuoti vienodą aptariamos kategorijos nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo praktiką ikiteisminio tyrimo įstaigose ir prokuratūroje, užtikrinti efektyvų ir veiksmingą tokių nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą ir atskleidimą.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis, 2009 m. sumaž÷jo nusikalstamų veikų mirusiojo atminimui (kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas). D÷l šių veikų prad÷ta 50 ikiteisminių tyrimų (2008 m. – 76, 2007 m. – 93, 2006 m. – 84, 2005 m. – 103).

Didel÷ dalis tokių nusikaltimų padaroma rasistiniais, antisemitiniais, nacionalistiniais motyvais, tačiau nesant detalizuotų statistinių duomenų apskaitos, galima daryti tik pagrįstas prielaidas, kad maž÷ja d÷l min÷tų motyvų padaromų kapų ir viešosios pagarbos vietų išniekinamo atvejų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


43

III. PRIORITETIN ö PROKURATŪROS VEIKLA PAGAL FUNKCIJAS

8. Ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam stiprinimas

Prokuratūros strateginiame veiklos plane 2008–2010 m. numatytos programos ,,Kova su

nusikalstamumu, teis÷tumo ir teisingumo vykdymas“ pagrindinis uždavinys – nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo įgyvendinimas, baudžiamojo proceso ekonomiškumas.

2009 m. teismui perduotos 16 157 baudžiamosios bylos (2008 m. – 15 089), iš jų: - 2 863 (18 proc.) su pareiškimu d÷l baudžiamojo įsakymo (numatyta 20 proc.); - 2 107 (13 proc.) su pareiškimu d÷l bylos nagrin÷jimo pagreitinto proceso tvarka

(numatyta 10 proc.). Supaprastinto proceso tvarka baigta iš viso 4970 bylų, o tai sudaro 31 proc. visų teismui

perduotų bylų (numatyta 30 proc.). 2008 m. supaprastinto proceso tvarka buvo baigtos 4473 bylos arba 30 proc. visų teismui perduotų bylų (numatyta 30 proc.). Iš jų:

- 2673 (18 proc.) su pareiškimu d÷l baudžiamojo įsakymo (numatyta 20 proc.); - 1800 (12 proc.) su pareiškimu d÷l bylos nagrin÷jimo pagreitinto proceso tvarka

(numatyta 10 proc.). Perduodant teismui bylas su pareiškimu d÷l baudžiamojo įsakymo nepavyko visiškai

pasiekti planuoto 20 proc. nuo visų teismui perduotų bylų rodiklio, nes Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad šia proceso užbaigimo forma ikiteisminis tyrimas gali būti baigiamas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygino ar pašalino padarytą nusikalstama veika žalą arba įsipareigojo tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Dalis įtariamųjų negali atlyginti žalos d÷l turtin÷s pad÷ties, tod÷l ikiteisminis tyrimas negali būti užbaigiamas šia supaprastinto proceso forma. Pareiškimu d÷l baudžiamojo įsakymo gal÷tų būti baigiama žymiai daugiau bylų, jei Baudžiamajame kodekse būtų išpl÷stas nusikalstamų veikų, už kurias gal÷tų būti taikoma alternatyvi bausm÷ – bauda, sąrašas.

Tikslinga išanalizuoti teismų praktiką d÷l švelnesn÷s bausm÷s rūšies – baudos vietoje laisv÷s at÷mimo bausm÷s skyrimo už nusikalstamas veikas ir inicijuoti atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimus, nustatant alternatyvias bausmes.

Vertinamasis prokurorų veiklos vykdant baudžiamąjį persekiojimą ikiteisminio tyrimo stadijoje efektyvumo rodiklis – ištirtų nusikalstamų veikų ir baigtų ikiteisminių tyrimų skaičius, tenkantis vienam prokurorui.

2009 m. prokurorai pri÷m÷ sprendimą baudžiamąją bylą perduoti teismui arba ikiteisminį tyrimą nutraukti nereabilitavimo pagrindais d÷l 36 835 nusikalstamų veikų. Vienam Lietuvos prokurorui vidutiniškai teko po 44 užbaigtas tirti nusikalstamas veikas (numatyta ne mažiau kaip 37).

2009 m. 843 prokurorai baig÷ 89 464 ikiteisminius tyrimus (perduoti teismui ir nutraukti visais pagrindais, išskyrus ikiteisminius tyrimus, nutrauktus su÷jus baudžiamosios atsakomyb÷s senaties terminams). Vienam prokurorui vidutiniškai teko 106 baigti ikiteisminiai tyrimai (numatyta 90).

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


44

2008 m. prokurorai pri÷m÷ sprendimą baudžiamąją bylą perduoti teismui arba ikiteisminį tyrimą nutraukti nereabilitavimo pagrindais d÷l 34 233 nusikalstamų veikų. Vienam Lietuvos prokurorui vidutiniškai teko po 40 užbaigtų tirti nusikalstamų veikų (numatyta ne mažiau kaip 35).

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2008 m. ir 2009 m. 70 proc. perduotų į teismą ir nutrauktų ikiteisminių tyrimų (neįskaitant nutrauktų su÷jus patraukimo baudžiamojon atsakomyb÷n senaties terminams) truko iki 6 m÷nesių. Tik 5 proc. ikiteisminių tyrimų truko ilgiau kaip 2 metus.

Stiprinant ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą jam Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. I-111/5-V-572 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo gerinimo plano įgyvendinimo priemonių nauja redakcija (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. I-60/5-V-210).

2009 m. numatyta ir įgyvendinta: 1. Parengtas Ikiteisminio tyrimo terminų kontrol÷s tvarkos naujos redakcijos projektas.

Šiame dokumente nustatytos prokurorų, aukštesniųjų prokurorų, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir jų padalinių vadovų pareigos kontroliuojant ikiteisminio tyrimo terminus, siekiama formuoti vienodą ikiteisminio tyrimo terminų kontrol÷s praktiką, išgyvendinti formalios terminų kontrol÷s atvejus, padidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų savarankiškumą atliekant ikiteisminį tyrimą bylose, kuriose nenustatytas įtariamasis, padidinti prokuroro aktyvumą skiriant daugiau d÷mesio tyrimo organizavimui sud÷tingose didel÷s apimties bylose ir bylose, kuriose nustatyti įtariamieji. Projektas pateiktas derinti apygardų prokuratūroms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, planuojama jo įsigaliojimo data – 2010 m. kovo 15 d.

2. 2009 m. Generalin÷je prokuratūroje surengti 2 tiksliniai pasitarimai d÷l specialistų tyrimų ir ekspertizių skyrimo, jų atlikimo, ekspertinių tyrimo įstaigų veiklos optimizavimo ir reorganizavimo. Parengtas ir, suderinus su Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo

Prokuratūra, siekdama įgyvendinti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, kartu su Vidaus reikalų ministerija inicijavo naujos ikiteisminio tyrimo terminų statistin÷s ataskaitos rengimą. Duomenis administruojantis Informatikos ir ryšių departamentas nuo 2009 m. kas ketvirtį interneto tinklalapyje www.ird.lt viešai skelbia apibendrintą statistinę informaciją apie ikiteisminio tyrimo terminus. Tai palengvino prokurorų vykdomą ikiteisminio tyrimo terminų kontrolę, nes nebereikia peržiūr÷ti kiekvienos ikiteisminio tyrimo bylos; šiais duomenimis gali naudotis ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai.

Plano tikslai: didinti nusikalstamų veikų išaiškinimą ir siekti efektyvaus, greito tyrimo, bausm÷s neišvengiamumo ir padarytos žalos realaus atlyginimo.

Plano uždaviniai: siekti policijos ir prokuratūros veiksmingos veiklos atliekant ikiteisminį tyrimą; sukurti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, besispecializuojančių tirti tam tikros kategorijos bylas, darbo sistemą; sukurti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiklos vertinimo ir skatinimo sistemą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


45

centro, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriais, generalinio prokuroro 2009 m. balandžio 1 d. pasirašytas aiškinamasis raštas „D÷l DNR užduočių paskirstymo kriterijų“. Šiame rašte nustatyti kriterijai, kuriais remiantis užduotys d÷l DNR tyrimų pateikiamos Kriminalistinių tyrimų centrui arba Teismo medicinos institutui.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu sudaryta darbo grup÷ iš Generalin÷s prokuratūros, Policijos departamento, teritorinių prokuratūrų, policijos ir ekspertinių įstaigų atstovų pareng÷ rekomendacijų ,,D÷l užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo tvarkos“ projektą. Šiuo projektu siekiama stiprinti metodin÷s pagalbos teikimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams, gerinti specialistų išvadoms gauti ar ekspertizei skirti reikalingų klausimų ir medžiagos parengimo kokybę, mažinti nebūtinų ekspertinių tyrimų skaičių. Projektas pateiktas derinti visoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir ekspertin÷ms įstaigoms, planuojama jo įsigaliojimo data – 2010 m. kovo 15 d.

3. 2009 m. rugs÷jo–spalio m÷nesiais apylinkių prokuratūrų vyriausieji prokurorai su apylinkių teismų pirmininkais ir policijos komisariatų viršininkais koordinaciniuose pasitarimuose išnagrin÷jo problemas, trukdančias daugiau ikiteisminių tyrimų baigti pagreitinto proceso tvarka, siekti sutarimo d÷l realaus pagreitinto proceso taikymo, kai iki bylos teisminio nagrin÷jimo neatliekama proceso veiksmų.

4. Pagal Ikiteisminio tyrimo gerinimo plano vieną iš įgyvendinimo priemonių prokurorams ir policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodyta siekti optimaliai taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio reikalavimus, kad daiktai, galintys prarasti vertę, arba kurių saugojimas aiškiai per brangus, prokuroro sprendimu būtų nedelsiant parduodami (perduodami) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka arba, jei tai nepakenks procesui, grąžinami savininkams. Generalin÷ prokuratūra išanalizavo priežastis, d÷l kurių ilgą laiką saugomos Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sulaikytos transporto priemon÷s, ir pareng÷ generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 4 d. pasirašytą aiškinamąjį raštą Nr. 17.2-18995 „D÷l sulaikytų transporto priemonių laikymo terminų ir procesinių sprendimų“.

5. Apylinkių prokuratūroms, kurios įsikūrusios patalpose, esančiose toliau nuo policijos komisariatų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo vietų, nurodyta darbą organizuoti taip, kad suderinus su policijos komisariato vadovybe prokurorai periodiškai gal÷tų tikrinti ikiteisminio tyrimo ir atsisakymo prad÷ti ikiteisminį tyrimą medžiagas komisariatų patalpose. Taip siekiama mažinti biurokratinį susirašin÷jimą kontroliuojant ikiteisminį tyrimą, taupyti sąnaudas kurjerių ir pašto paslaugoms.

Įgyvendindamas Ikiteisminio tyrimo gerinimo planą, Policijos departamentas, atliko teritorinių policijos įstaigų ir teritorinių policijos komisariatų veiklos per 2009 m. pirmąjį pusmetį atliekant ikiteisminius tyrimus efektyvumo lyginamąją analizę, o Generalin÷ prokuratūra – apygardų ir apylinkių prokuratūrų veiklos per 2009 m. pirmąjį pusmetį organizuojant ikiteisminius tyrimus efektyvumo lyginamąją analizę.

2009 m. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro iniciatyva vieną kartą per m÷nesį rengiamuose koordinaciniuose pasitarimuose su ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovais būdavo aptariamos problemos ir numatomos konkrečios priemon÷s, susijusios su ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam stiprinimu, pvz., d÷l pagreitinto proceso dažnesnio taikymo; d÷l specialistų tyrimų ir ekspertizių pagrįstesnio ir optimalesnio paskyrimo.

2010 m. vasario m÷n. planuojama atlikti apygardų ir apylinkių prokuratūrų ikiteisminio tyrimo veiklos efektyvumo lyginamąją analizę, įvertinti 2009 m. rezultatus ir pateikti pasiūlymus d÷l optimalaus prokurorų skaičiaus atskirose prokuratūrose.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


46

2009 m. pagreitinto proceso tvarka iš viso teismui perduotos 2107 bylos, t. y. net 307 bylomis arba 17 proc. daugiau (2008 m. šia proceso forma baigta 1800 bylų).

2009 m. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras patvirtino proceso veiklos rekomendacijas, kurios yra privalomos prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams:

D÷l transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, pa÷mimo, saugojimo, tikrinimo ir gr ąžinimo atliekant ikiteismin į tyrim ą (patvirtinta generalinio prokuroro 2009 m. geguž÷s 19 d. įsakymu Nr. I-82)

Detalizuojami įstatymų reikalavimai, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant, atliekant ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą, kai sprendžiama d÷l transporto priemonių, įtarus, kad jos pagrobtos, pa÷mimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo.

D÷l nepilnamečio liudytojo ir nukent÷jusiojo apklausos (patvirtinta generalinio prokuroro 2009 m. rugs÷jo 16 d. įsakymu Nr. I-126)

Aptariami nepilnamečio liudytojo ar nukent÷jusiojo apklausos ypatumai ikiteisminio tyrimo procese.

Iš viso Generalin÷ prokuratūra yra parengusi ir šiuo metu galioja 23 rekomendacijos

d÷l proceso veiklos (paskelbtos prokuratūros interneto svetain÷je www.prokuraturos.lt).

Ikiteisminio tyrimo biurokratizmo problemos sprendžiamos prokurorams, aukštesniesiems prokurorams, ikiteisminio tyrimo teis÷jams ir teismams nagrin÷jant proceso dalyvių skundus d÷l ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų proceso nutarimų ir veiksmų.

Prokurat ūroje gautų pareiškimų nagrin÷jimo eiga 2008–2009 m.

2009 m., palyginti su 2008 m., padid÷jo

gautų ir išnagrin÷tų pareiškimų skaičius. Į prokuratūrą su rašytiniais ir žodiniais pareiškimais kreip÷si 48 952 asmenys, t. y. 6 311 asmenų (14,8 proc.) daugiau nei 2008 m.

Asmenys į prokuratūrą dažniausiai

kreipiasi ikiteisminio tyrimo klausimais. Tokie pareiškimai (19 710) sudaro 67 proc. visų išnagrin÷tų pareiškimų.

Nagrin÷jimo eiga 2008 m. 2009 m. Gauta pareiškimų 27 686 34 941

Išnagrin÷ta pareiškimų 23 200 29 387

Iš jų patenkinta 11 908 14 253

Prid÷ta prie bylų 10 180 10 737

Persiųsta kitai prokuratūrai 2464 3198

Persiųsta į kitas institucijas 1479 1684

Priimta asmenų 14 955 14 011

2009 m. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras asmeninio pri÷mimo metu pri÷m÷ 32 pareišk÷jus, generalinio prokuroro pavaduotojai – 64.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


47

9. Operatyvin÷s veiklos subjektų operatyvinių veiksmų teis÷tumo kontrol ÷s užtikrinimas

Operatyvin÷ veikla – tai operatyvin÷s veiklos subjektų vieša ir slapta žvalgybinio

pobūdžio veikla, kurios objektai yra rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teis÷saugos, krašto apsaugos ar kitas valstyb÷s valdžios ir valdymo institucijas, kitų valstybių specialiųjų tarnybų veikla bei kiti su valstyb÷s saugumu susiję asmenys ir įvykiai.

Šią veiklą, jos kontrolę, koordinavimą ir priežiūrą reglamentuoja Operatyvin÷s veiklos įstatymas.

Operatyvin÷s veiklos subjektų atliekamų operatyvinių veiksmų teis÷tumui kontroliuoti taikoma diferencijuota sistema, kurią sudaro išsami ir visaapimanti pačių operatyvin÷s veiklos subjektų vykdoma vidaus kontrol÷, ribota prokurorin÷ kontrol÷ ir teismo vykdoma kontrol÷.

Prokurorin÷ kontrol÷ vykdoma tik Operatyvin÷s veiklos įstatymo 21 straipsnyje aiškiai įvardytomis formomis:

- įgaliotiems prokurorams rengiant motyvuotus teikimus pagal operatyvin÷s veiklos subjektų prašymus;

- sankcionuojant ar atsisakant sankcionuoti veiksmus pagal operatyvin÷s veiklos subjektų prašymus;

- gaunant informaciją apie operatyvin÷s veiklos subjektų operatyvinių veiksmų atlikimo eigą ir rezultatus;

- tiriant asmenų skundus d÷l operatyvin÷s veiklos subjektų operatyvinių veiksmų. Prokurorai turi teisę susipažinti su operatyvinių bylų duomenimis, pagrindžiančiais

prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymus kreiptis į teismą su teikimu sankcionuoti slaptus veiksmus. Sprendžiant klausimą d÷l tokių kreipimųsi, operatyvin÷s veiklos subjektų prašymų d÷l sankcionuotinų operatyvinių veiksmų taikymo teis÷tumas ir pagrįstumas įvertinamas remiantis konkrečiais operatyvinio tyrimo bylose tinkamai užfiksuotais duomenimis. Atkreiptinas d÷mesys, jog įstatymas nenumato prokuratūros teis÷s kontroliuoti operatyvin÷s veiklos kaip bendros (kompleksin÷s) viešo ir slapto žvalgybinio pobūdžio operatyvin÷s veiklos subjektų veiklos.

Įgyvendinant operatyvin÷s veiklos vykdymo koordinavimo funkciją, Generalin÷je

prokuratūroje 2009 m. pagal bendradarbiavimo susitarimą buvo rengiami prokuratūros vadovyb÷s ir operatyvin÷s veiklos subjektų vadovų Koordinacin÷s grup÷s pos÷džiai. Šiuose pos÷džiuose buvo aptariamos ir analizuojamos operatyvin÷s veiklos tendencijos, rezultatai, keičiamasi nuomon÷mis d÷l institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo stiprinimo, keitimosi duomenimis tikslingumo ir spartos, nagrin÷jami Operatyvin÷s veiklos įstatymo pakeitimo inicijavimo klausimai. Dar trys tiksliniai pasitarimai buvo skirti konkretiems klausimais nagrin÷ti.

Viena problemų – žmogaus teisių apsaugos stiprinimas užtikrinant tinkamą operatyvin÷s veiklos kontrolę. Tai ypač svarbu tapo pastaraisiais metais, pripažinus, kad operatyvin÷ veikla yra vienas svarbiausių valstyb÷s instrumentų tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas, apsaugant šalies nacionalinius interesus ir kitas konstitucines vertybes.

Įstatymas suteikia prokurorui teisę kontroliuoti tik atskirų operatyvin÷s veiklos subjektų atliekamų operatyvinių veiksmų teis÷tumą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


48

2007 m. prokuratūros veiklos ataskaitoje buvo pabr÷žta, jog pagrindiniu asmens teisių į privataus gyvenimo neliečiamybę užtikrinimo trikdžiu pripažintina nepateisinamai ilgai (nuo 2004 m.) trunkanti Operatyvin÷s veiklos įstatymo naujos redakcijos pri÷mimo procedūra. Kasmet priimamais nutarimais Seimas įpareigoja prokuratūrą sugriežtinti operatyvin÷s veiklos kontrolę, tačiau nesudarydamas būtinų teisinių prielaidų nesuteikia prokuratūros institucijai procesinių instrumentų šiai pareigai deramai atlikti.

Tai, kad galiojantis Operatyvin÷s veiklos įstatymas vieningai pripažįstamas neatitinkančiu teisinių ir visuomeninių realijų, o nauja įstatymo redakcija vis dar svarstoma, sunkina operatyvin÷s veiklos kontrol÷s priemonių planavimą. Nesant pakankamo aiškumo d÷l kai kurių principinių būsimos Operatyvin÷s veiklos įstatymo redakcijos nuostatų, sud÷tinga iš esm÷s tobulinti egzistuojančius kontrol÷s mechanizmus, tinkamai pasirengti jų pertvarkai, parengti būtinų vidinių norminių teis÷s aktų projektus.

Kita sisteminio pobūdžio problema – operatyvin÷s veiklos subjektų veiksmus skirtingais atvejais reglamentuoja ne vienas, o keletas įstatymų: Operatyvin÷s veiklos įstatymas, Žvalgybos įstatymas, Užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatymas ir kiti. Atsižvelgiant į tai, kad operatyvin÷ veikla yra susijusi su asmenų teisių (ypač teis÷s į privatų gyvenimą) ribojimu, tikslinga susistemintas tokią veiklą reglamentuojančių teis÷s aktų nuostatas išd÷styti viename įstatyme ir numatyti aiškius šių teisių gynimo būdus, operatyvin÷s veiklos kontrol÷s formas.

Svarstant operatyvin÷s veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus galimos tokios išeitys: - Operatyvin÷s veiklos įstatymo atskirų dalių revizavimas arba; - sisteminis šio įstatymo reguliuojamų visuomeninių teisinių santykių reglamentavimo įvertinimas. Įvairių šalių, ypač kontinentin÷s teis÷s sistemos valstybių, teis÷kūros praktika liudija tendenciją panašios prigimties visuomeninius teisinius santykius reglamentuoti unifikuotai, vengiant teis÷s aktų gausos.

Pamin÷tina ir būtinyb÷ naujajame įstatyme suderinti dabartinio Operatyvin÷s veiklos įstatymo nuostatas su kitais susijusiais įstatymais, pvz., Baudžiamojo proceso kodeksu. Atsižvelgiant į sparčiai kintančias informacijos perdavimo technologijas, naujų susižinojimo būdų atsiradimą ir pl÷totę, kyla poreikis reglamentuoti ir teis÷tas tokios informacijos per÷mimo procedūras, numatyti jų kontrol÷s mechanizmus.

Generalin÷ prokuratūra yra pasirengusi aktyviai bendradarbiauti rengiant Operatyvin÷s veiklos įstatymo naujos redakcijos projektą, nes šio teis÷s akto pri÷mimas vertintinas kaip pagrindin÷ operatyvin÷s veiklos kontrol÷s stiprinimo prielaida.

Prokuratūros vykdoma operatyvin÷s veiklos kontrol÷ bendrame išskaidytos atsakomyb÷s kontrol÷s mechanizme užima santykinai nedidelę dalį, tačiau jau keletą metų prokuratūra, teikdama veiklos ataskaitas Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui, atkreipia aukščiausių valstyb÷s valdžios institucijų d÷mesį į būtinybę stiprinti operatyvin÷s veiklos kontrolę vieninteliu veiksmingu būdu – atlikti Operatyvin÷s veiklos įstatymo ir kitų lydimųjų teis÷s aktų sisteminę peržiūrą, revizuoti kontrol÷s mechanizmą ir perskirstyti vykdančių kontrolę institucijų kompetenciją.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


49

10. Nepilnamečių justicijos praktikos formavimas 10.1. Nepilnamečių nusikalstamumas Vienas svarbiausių prokurorų veiklos vertinimo kriterijų – nusikalstamumo kitimo

Lietuvoje būkl÷ ir tempai. Duomenys apie nepilnamečių nusikalstamumo 2000–2009 m. pokyčius rodo, kad nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius maž÷ja. Palyginti su 2008 m., nepilnamečių padarytų užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius 2009 m. sumaž÷jo 6,98 proc. (arba 302 nusikalstamomis veikomis).

Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius 2000–2009 m.

51524058

5021 4759 4244 4051 4325 402453965519

0

2000

4000

6000

8000

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Palyginti su bendru Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų skaičiumi, 2009 m.

nepilnamečių nusikalstamumas buvo mažiausias per pastaruosius 10 metų ir tai rodo teigiamą nuoseklaus maž÷jimo tendenciją. Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų lyginamoji dalis tarp visų nusikalstamų veikų

14,7%12,7% 13,1% 12,7% 11,7% 12,3% 12,7%

10,9%

15,1%16,7%

0%

5%

10%

15%

20%

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos Baltijos valstyb÷se 2009 m.:

Lietuvoje – 4 023, Latvijoje – 1 038, Estijoje – n÷ra duomenų. Duomenys tarp Baltijos valstybių suderinami pagal ,,Statistical information on the crime level“ rodiklių lentelę, tod÷l gali skirtis nuo Informatikos ir ryšių departamento pateikiamų duomenų.

2009 m. nepilnamečiai padar÷ 17 nužudymų (2008 m. – 23), 21 sunkų sveikatos sutrikdymą (2008 m. – 31), 29 išžaginimus (2008 m. – 20), 36 seksualinius prievartavimus (2008 m. – 32); taip pat:

31 nusikalstamą veiką d÷l neteis÷tos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos (2008 m. – 35), 390 viešosios tvarkos pažeidimų (2008 m. – 360), 1 915 vagysčių (2008 m. – 2 116), 527 pl÷šimus (2008 m. – 620), 24 turto prievartavimus (2008 m. – 55), 4 netikrų pinigų ir vertybinių popierių pagaminimus (2008 m. – 7).

2009 m. nepilnamečiai padar÷

17 nužudymų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


50

Daugiau kaip pusę visų nepilnamečių padarytų registruotų nusikalstamų veikų sudaro

vagyst÷s. Nepilnamečių padarytos vagyst÷s 2008–2009 m.

Iš jų: Metai Vagyst÷s Įsibraunant į

gyvenamąją patalpą Iš prekybos

taškų Transporto priemonių

Iš transporto priemonių

2008 m. 2116 378 224 337 193 2009 m. 1915 327 221 298 148

Priežastys, lemiančios nepilnamečių nusikalstamumą, išlieka tos pačios: neužimtumas, nepalanki šeimos socialin÷ aplinka, bendraamžių įtaka, mokykla. Nerimą kelia tai, kad vis daugiau moksleivių tiesiog šalinami iš mokymo įstaigų, neieškant gilesnių jų prasto pažangumo ar blogo elgesio priežasčių, nepakankamai atliekama aukl÷jamoji funkcija. Netur÷dami reikiamo amžiaus, išsilavinimo, profesijos jie negali įsidarbinti, yra neužimti, jų socialin÷ branda palyginti žema, savęs kritinis vertinimas – nepakankamas.

Nemažai nepilnamečių nusikaltimus padaro grup÷se su suaugusiais ar teistais kitais nepilnamečiais, buvo teisti anksčiau, yra įrašyti į įvairių rizikos grupių ar nepilnamečių profilaktikos įskaitą, tačiau pakartotinai nusikalstamas veikas padariusių nepilnamečių skaičius sumaž÷jo (2008 m. – 294, 2009 m. – 185).

Atkreiptinas d÷mesys, kad pastebimai daug÷ja organizuotų grupių, kurių nariai nepilnamečiai, jie padaro vis žiauresnius nusikaltimus, v÷liau šios grup÷s gali virsti pavojingomis nusikalstamomis struktūromis. Nepilnamečių bendrininkavimo formos 2008–2009 m.

Bendrininkavimo forma Grup ÷s sud÷tis Metai Bendrininkų

grup÷ Organizuota

grup÷ Nusikals-

tamas susivienijimas

Mišri (kartu su

suaugusiais)

Nepilnamečiai Nepilnamečiai ir mažamečiai

2008 m. 2009 12 0 751 1221 49 2009 m. 1820 16 1 818 955 64

Prokuratūra dalyvavo vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. geguž÷s 19 d. nutarimu Nr. 600 patvirtintas Nepilnamečių justicijos 2004–2008 metų programos priemones, rengiant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. rugs÷jo 2 d. nutarimu Nr. 1070 patvirtintą Nepilnamečių justicijos 2009–2013 metų programą, kurios paskirtis – sudaryti sąlygas kryptingam, ilgalaikiam ir kompleksiniam nepilnamečių justicijos sistemos, kuri orientuota į diferencijuotą nepilnamečių justicijos sistemos kūrimą, tobulinimui. Programos uždavinys – nustatyti ir įgyvendinti priemones skirtingoms rizikos grup÷ms priklausančių nepilnamečių poreikiams realizuoti, o teis÷s pažeid÷jus – resocializuoti.

2009 m. prokurorai vadovavo 4 024 ikiteisminiams tyrimams (2008 m. – 4 325) d÷l

nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų.

2009 m. nusikalstamas veikas padar÷ 3352 nepilnamečiai, iš jų: - 3 135 berniukai ir 217 mergaičių; - 14–15 metų amžiaus – 867; 16–17 metų amžiaus – 2 485.

2009 m. registruota net 45 proc. daugiau nepilnamečių padarytų išžaginimo atvejų ir 13 proc. daugiau seksualinio prievartavimo atvejų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


51

Ikiteisminiai tyrimai d ÷l nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų 2008–2009 m. Metai Atlikti ikiteisminiai

tyrimai Perduota bylų teismui Nutraukti ikiteisminiai

tyrimai 2009 m. 4024 1813 1097 2008 m. 4325 1926 1129

Skirtumas -301 -113 -32

Procentai 7,5 proc. 6,2 proc. 2,9 proc.

2009 m. teismuose išnagrin÷tose bylose buvo nuteisti 1604 nepilnamečiai, iš jų: 14 – d÷l nužudymų, 14 – d÷l sunkių sveikatos sutrikdymų, 26 – d÷l išžaginimų, 10 – d÷l seksualinių prievartavimų, 811 – d÷l vagysčių, 402 – d÷l pl÷šimų, 48 – d÷l nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotin÷mis ar psichotropin÷mis medžiagomis.

Nuteistiems nepilnamečiams 2009 m. skirtos bausm÷s rūšys

Viešieji darbai Bauda Areštas Laisv÷s at÷mimas

Laisv÷s apribojimas

Bausm÷s vykdymas atid÷tas

7 66 126 408 413 584

2009 m. teismuose išnagrin÷tose bylose buvo išteisinti 8 nepilnamečiai, 615 nepilnamečių atleisti nuo baudžiamosios atsakomyb÷s, 5-iems – pritaikytos priverčiamosios medicinos priemon÷s.

Vykdant Nepilnamečių justicijos 2009–2013 metų programos, patvirtintos Vyriausyb÷s 2009 m. rugs÷jo 2 d. nutarimu Nr. 1070, priemonę ,,Užtikrinti privalomą prokurorų dalyvavimą savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupių veikloje“, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. rugs÷jo 19 d. įsakymas Nr. I-176 ,,D÷l prokurorų specializacijos nepilnamečių justicijos srityje“ buvo papildytas nuostatomis, įpareigojančiomis nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojančius prokurorus dalyvauti atitinkamų savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupių veikloje. Apylinkių prokuratūrų vyriausieji prokurorai įpareigoti paskirti nepilnamečių justicijos srityje dirbančius prokurorus, kurie dalyvautų atitinkamų savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupių veikloje, taip pat užtikrinti, kad nesant paskirtojo prokuroro dalyvautų kitas prokuroras.

Daugelis teritorinių prokuratūrų prokurorų, organizuojančių nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminius tyrimus, intensyviai bendradarbiauja su savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, socialiniais darbuotojais, pedagogin÷s psichologin÷s tarnybos specialistais – psichologais. Siekiant kuo išsamiau nustatyti nepilnamečio padaryto nusikaltimo priežastis ir motyvus, kiekvieno prad÷to ikiteisminio tyrimo atveju iš savivaldybių Vaiko teisių atsaugos skyrių prašoma pateikti rašytinę informaciją apie nusikalstamą veiką padariusį jaunuolį ir jo šeimą.

Marijampol÷s rajono apylink÷s prokuratūra ypač daug d÷mesio skiria nusikaltimų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu mokyklose, prevencijai. 2009 m. specialieji prokurorai Marijampol÷s vidurin÷se ir pagrindin÷se mokyklose besimokančiam jaunimui skait÷ paskaitas apie narkotinių medžiagų daromą žalą, rod÷ vaizdinę medžiagą, atsak÷ į užduodamus klausimus. Mokyklose buvo išplatinta anonimin÷ anketa, kurioje moksleivių klausta apie narkotinių medžiagų platinimą mokyklose. Apibendrinti anoniminių anketų duomenys perduoti Marijampol÷s apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams, nes anketose buvo nurodyti ir konkretūs narkotinių medžiagų platinimo atvejai.

Visų teritorinių apylink÷s prokuratūrų specialieji prokurorai 2009 m. įsijung÷ į savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupių veiklą pagal Vaiko minimalios ir vidutin÷s priežiūros įstatymą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


52

Siekdami, kad su nepilnamečiais susiję ikiteisminiai tyrimai būtų atliekami kuo operatyviau, specialieji prokurorai organizuoja visų suinteresuotų institucijų atstovų (policijos komisariatų vadovų, pareigūnų, dirbančių su paaugliais, savivaldybių vaikų teisių tarnybų, švietimo įstaigų, apskrities globos namų, vaikų namų, seniūnijų socialinių darbuotojų) koordinacinius pasitarimus, kuriuose aptariamos aktualiausios darbo su nepilnamečiais problemos, numatomos prevencin÷s priemon÷s jų nusikalstamumui mažinti.

Prokurorai, dirbantys nepilnamečių prevencijos srityje, lankosi vaikų globos įstaigose, susitinka su globojamais vaikais, atsako į jų klausimus, aiškina apie nusikaltimais ne tik visuomenei, bet ir pačiam nusikaltusiam jaunuoliui daromą žalą.

Siekdami įvertinti taikomos vidutin÷s priežiūros priemon÷s efektyvumą apygardų prokuratūros prokurorai kartu su apylinkių prokuratūrų prokurorais, dalyvaujančiais savivaldybių administracijų prevencinio darbo koordinavimo grupių veikloje, 2009 m. vyko į vaikų socializacijos centrus, kur susitiko su personalu, vaikais ir jų atstovais.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. geguž÷s 6 d. įsakymu buvo

pertvarkyta Kauno miesto apylink÷s prokuratūros struktūra ir įsteigtas (neskiriant papildomų l÷šų) Ketvirtasis nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyrius, kurį sudaro 7 prokurorai.

Išanalizavus šio skyriaus veiklos rezultatus 2008 m. ir per 2009 m. pirmąjį pusmetį, skyriaus veikla įvertinta teigiamai. Skyriaus prokurorų vadovaujami ikiteisminiai tyrimai d÷l nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų ar veikų, d÷l kurių nukent÷jo nepilnamečiai, atliekami per trumpesnius terminus ir yra geresn÷s kokyb÷s. Specialiesiems prokurorams buvo suteikta galimyb÷ siekti profesinio tobul÷jimo ir geresnių įgūdžių organizuojant tokių nusikalstamų veikų ikiteisminius tyrimus, tiriant atskirų kategorijų nepilnamečių bylas atsirado geresn÷s galimyb÷s formuoti vienodą praktiką. Specializuotame skyriuje pager÷jo prokurorų darbo planavimas ir organizavimas, sudaryta galimyb÷ kokybiškiau atlikti analitinį darbą.

Išanalizuota galimyb÷ ir iš esm÷s pritarta specializuoto nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus steigimui Vilniaus miesto apylink÷s prokuratūroje. Tokio padalinio steigimas tur÷tų būti siejamas su Vilniaus mieste veikiančių ikiteisminio tyrimo įstaigų tyr÷jų specializacija, tačiau n÷ra galimas d÷l tyr÷jų trūkumo ir vykstančios policijos sistemos reformos. Nutarta prokuratūros struktūrą pertvarkyti po policijos sistemos reformos, kai bus nustatytas tikslus policijos įstaigų tyr÷jų etatų skaičius ir apsispręsta d÷l specializacijos.

10.2. Nusikalstamos veikos prieš nepilnamečius, smurtas šeimoje Vaiko teisių užtikrinimas ir jų teis÷tų interesų gynimas

baudžiamosios teisenos priemon÷mis yra viena prioritetinių Nepilnamečių justicijos veiklos sričių. 2009 m. Lietuvoje užregistruotos 83 203 nusikalstamos veikos (2008 m. – 78 060), nuo kurių nukent÷jo 57 075 (2008 m. – 56728) juridiniai ir fiziniai asmenys, iš jų 3222 (2008 m. – 3721) nepilnamečiai.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2009 m. spalio 13 d. išvykoje į Veliučionių socializacijos centrą dalyvavo prokurorai, įtraukti į savivaldybių prevencin÷s veiklos koordinavimo grupes, taikančias minimalią ir vidutinę priežiūrą nepilnamečiams.

2009 m. spalio 27 d. Kauno apygardos ir Kauno miesto apylink÷s prokuratūros prokurorai, besispecializuojantys nepilnamečių justicijos srityje, lank÷si Kauno apskrities vaikų (berniukų) socializacijos centre, susitiko su šio centro vadovais, personalu ir vaikais. Susitikimo metu buvo vertinamas vaiko vidutin÷s priežiūros priemon÷s efektyvumas ir problemų, su kuriomis susiduria socializacijos centrai, sprendimo būdai.

2009 m. nužudyti 9

nepilnamečiai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


53

Daugiausia nepilnamečių nuo nusikalstamų veikų nukent÷jo didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – 649 (2008 m. – 891), Kaune – 354 (2008 m. – 312), Klaip÷doje – 299 (2008 m. – 353), Šiauliuose – 143 (2008 m. – 178), Panev÷žyje – 125 (2008 m. – 119). Iš esm÷s stebimas nukent÷jusių nepilnamečių skaičiaus maž÷jimas, išskyrus Kauno miestą.

2009 m. Kauno rajone nukent÷jusių vaikų skaičius nepakito – 105 (2008 m. – 105), o Vilniaus rajone nepilnamečių nukent÷jo beveik per pusę mažiau – 51 (2008 m. – 90). Iš mažesnių miestų ir rajonų pamin÷tini Marijampol÷, kurioje nuo nusikalstamų veikų nukent÷jo 71 (2008 m. – 58) nepilnametis, Šilut÷s rajonas – 69 (2008 m. – 73), Telšių rajonas – 61 (2008 m. – 55).

Nukent÷jusių nepilnamečių skaičius pagal 2009 m. užregistruotas nusikalstamas veikas

886

479388

14 10

507

1280

581 654804

474321

9 9

318

1502

800661

0

300

600

900

1200

1500

1800

Nuosavybei,turtin÷msteis÷ms irturtiniamsinteresams

Pl÷šimai Vagyst÷s Žmogaussveikatai

Nežymussveikatos

sutrikdymasar sukeltas

fizinisskausmas

Nesunkussveikatos

sutrikdymas

Sunkussveikatos

sutrikdymas

Nužudymai Kelių eismoįvykiai

2008 m.

2009 m.

Sud÷tingiausias nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius tyrimo aspektas –

neišvengiamas nepilnamečių parodymų davimas teis÷saugos institucijų pareigūnams. Nukent÷jusio nepilnamečio (ir liudytojo) statusas baudžiamajame procese yra ypatingas,

nes vaikas dar neturi gyvenimiškos patirties, gali netur÷ti pakankamai išvystyto analitinio suvokimo, aplinką dažnai priima tiesiogiai, nesupranta perkeltinių prasmių, ypač streso būsenoje. Psichologiškai saugi aplinka atliekant vaiko apklausą daro tiesioginę įtaką parodymų kokybei. Įgyvendinant nuostatą – „nepilnametį nukent÷jusįjį, liudytoją ikiteisminio tyrimo metu apklausti tik vieną kartą, kad apklausa būtų jam saugi ir išsami“, būtina:

- sukurti tinkamas aplinkos sąlygas tinkamai įrengtose patalpoje ir pasitelkiant kvalifikuotą psichologo pagalbą;

- išspręsti specialiųjų ikiteisminio tyrimo tyr÷jų parengimo klausimą, nes ikiteisminius tyrimus d÷l nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų ir veikų, padarytų prieš nepilnamečius, atliekantys bendrosios kompetencijos tyr÷jai neturi reikiamos kompetencijos.

2009 m. 307 nepilnamečiai nukent÷jo nuo t÷vų (2008 m. – 363), 73 – nuo pat÷vių ar

įt÷vių (2008 m. – 59), 5 – nuo glob÷jų (2008 m. – 7), 38 – nuo artimųjų giminaičių (2008 m. – 61), 3 – nuo pedagogų (2008 m. – 3), 960 – nuo kitų asmenų (2008 m. – 1233).

2009 m. apibendrinta geriausia teritorinių prokuratūrų veiklos nepilnamečių justicijos

(d÷l nukent÷jusių nepilnamečių) srityje praktika.

Generalinio prokuroro 2009 m. rugs÷jo 16 d. įsakymu Nr. I-126 patvirtintos rekomendacijos ,,D÷l nepilnamečių liudytojų ir nukent÷jusiųjų apklausos“.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


54

Nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius tyrimą sunkina tai, kad šeimoje neblaivių t÷vų ar kitų artimųjų prieš juos pavartotą smurtą nukent÷jusieji supranta kaip nors ir netinkamą, tačiau aukl÷jimo priemonę; dažnai jie vengia pranešti apie smurtą šeimoje d÷l visuomen÷je klaidingai vertinamo tokio ,,aukl÷jimo“ metodo reikalingumo, o kartais d÷l socialinio neišprusimo tiesiog nesugeba duoti teisingų parodymų apie matytas ar suvoktas veikos aplinkybes.

2009 m. teismuose išnagrin÷tos 829 bylos, kuriose nukent÷jo nepilnamečiai asmenys,

iš jų: 68 nukent÷jo nuo seksualin÷s prievartos, 589 nukent÷jo nuo kitų smurtinių nusikaltimų, 354 – nuo kitų nusikaltimų. 2009 m. teismuose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai bylose (skaičiuojant asmenis), kuriose nukent÷jo nepilnamečiai

2009 m. priimta nuosprendžių Teismas

Iš viso priimta

nuosprendžių (asmenimis)

Kai nepilnamečiai nukent÷jo nuo

seksualin÷s prievartos

Kai nepilnamečiai nukent÷jo nuo kitų

smurtini ų nusikaltimų

Kai nepilnamečiai nukent÷jo nuo kitų

nusikaltimų

Vilniaus apygardos 212 21 99 74 Kauno apygardos 299 19 112 132 Klaip÷dos apygardos 205 14 104 59 Šiaulių apygardos 149 8 87 35 Panev÷žio apygardos 185 9 125 25 Iš viso 1050 71 527 325

2009 m. pirmosios instancijos teismuose išnagrin÷tose 829 bylose, kuriose nukent÷jo

1011 nepilnamečiai, buvo nuteisti 923 asmenys, 3 asmenys išteisinti, nuo baudžiamosios atsakomyb÷s nuosprendžiais atleisti 124 asmenys.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. išnagrin÷jo 32 baudžiamąsias bylas, kuriose nukent÷jo nepilnamečiai, ir nuteis÷ 41 asmenį (išteisintų nebuvo).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. išnagrin÷jo 37 baudžiamąsias bylas, kuriose nukent÷jo nepilnamečiai, ir nuteis÷ 39 asmenis (išteisintų nebuvo).

10.3. Nusikalstamos veikos d÷l seksualin÷s prievartos prieš nepilnamečius

„Teismo nuosprendžio sulauk÷ moksleivis, sutrikdęs pamokos rimtį ir v÷liau sumušęs bendraklasį“, www.prokuraturos.lt, 2010 m. vasario 12 d.

Pamokos rimtį sutrikdęs ir per pertrauką sumušęs savo bendraklasį Panev÷žio rajono vidurin÷s mokyklos nepilnametis moksleivis tur÷jo stoti prieš teismą už tai, kad įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeid÷ viešąją tvarką.

2009 m. spalio 29 d. Panev÷žio rajono vienos vidurin÷s mokyklos anglų kalbos kabinete šešiolikmetis moksleivis grasinimais ir patyčiomis sutrikd÷ pamokos rimtį ir tvarką. Kai vienas bendraklasis papraš÷ netrukdyti mokiniams ir mokytojai, atsikirto jam necenzūriniais žodžiais ir pagrasino po pamokos jį sumušti. Pertraukos metu koridoriuje jis du kartus kumščiu trenk÷ tam pačiam metais jaunesniam bendraklasiui į veidą.

„Apygardos prokurorai kartu su apylinkių kolegomis siekia užtikrinti vaikų interesų apsaugą ir aktyviai vykdyti nuo smurto nukent÷jusiųjų vaikų teisių ir teis÷tų interesų gynimą. Ypač saugus vaikas turi jaustis mokykloje, čia jis turi būti apsaugotas nuo bendraamžių ir kitų asmenų smurto, nes mokymo įstaiga yra valstybin÷s struktūros dalis, ji turi garantuoti vaiko saugumą. Visiems smurto prieš vaikus atvejams prokurorai skiria didelį d÷mesį, esame surinkę duomenis ir artimiausiu metu su apylinkių prokurorais ir tyr÷jais numatome analizuoti ikiteisminius tyrimus, atliekamus d÷l nukent÷jusių nuo smurto vaikų“, – teigia nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojantis Panev÷žio apygardos prokuratūros prokuroras Ignas Raila.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


55

2009 m. Lietuvoje užregistruota: - 149 išžaginimo atvejai (2008 m. – 164), iš jų prieš nepilnamečius – 57 atvejai

(2008 m. – 36), prieš mažamečius – 15 atvejų (2008 m. – 36). - 140 seksualinio prievartavimo atvejų (2008 m. – 143), iš jų prieš nepilnamečius –

33 atvejai (2008 m. – 24), prieš mažamečius – 63 atvejai (2008 m. – 68). - 9 privertimo lytiškai santykiauti atvejai (2008 m. – 6), iš jų prieš nepilnamečius –

5 atvejai (2008 m. – 3). - 60 mažamečio asmens tvirkinimo atvejų (2008 m. – 55). 2009 m. seksualinę prievartą patyr÷ 160 nepilnamečių (2008 m. – 155), iš kurių: 1–3 metų amžiaus – 4 (2008 m. – 2); 4–6 metų amžiaus – 10 (2008 m. – 15); 7–9 metų amžiaus – 27 (2008 m. – 33); 10–13 metų amžiaus – 52 (2008 m. – 44); 14–17 metų amžiaus – 67 (2008 m. – 61). D÷l prieš nepilnamečius įvykdytų seksualinių nusikaltimų, kurių metu nukent÷jo

61 vaikas, 2009 m. prokuratūroje baigti 106 ikiteisminiai tyrimai, 53 ikiteisminiai tyrimai d÷l 28 nukent÷jusių vaikų nutraukti. Bendras šių nusikaltimų ištyrimo rodiklis – 77,1 proc.

2010 m. Generalin÷je prokuratūroje numatyta organizuoti sprendimų nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo ir teis÷tumo patikrinimą, ypač tais atvejais, kai nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę d÷l nusikalstamos veikos padarymo, ar apskritai nusikaltimo įvykio, taip pat tų procesinių sprendimų, kurie nebuvo patikrinti aukštesniojo prokuroro ar teismo pagal proceso dalyvių skundus.

Nusikaltimų d÷l nepilnamečių seksualinio išnaudojimo ikiteisminį tyrimą visais atvejais organizuoja ir jam vadovauja specialieji prokurorai. Esant ypač sud÷tingiems atvejams procesinius veiksmus arba visą ikiteisminį tyrimą atlieka prokurorai.

Organizuojant vaikų seksualinio išnaudojimo faktų ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovaujant pagrindin÷ problema yra ribotas duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos faktą ir kaltininko tyčią, buvimas, nes gana dažnai teis÷saugos pareigūnai ar net t÷vai apie smurto prieš jų vaikus faktus sužino tik po kurio laiko, o ir patys vaikai ne visada nedelsdami kreipiasi d÷l prieš juos padarytos nusikalstamos veikos. D÷l amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos, nusikalstamos veikos sukelto išgąsčio ar kaltininko įbauginti ir šantažuojami vaikai negali nurodyti konkrečių įvykio aplinkybių, apibūdinti nusikaltimą padariusių asmenų išor÷s požymių, o mažamečių duodami parodymai neretai neatitinka tikrov÷s d÷l jiems būdingo neadekvataus vertinimo ir didesnio polinkio fantazuoti apie buvusį įvykį.

Jurbarko rajono apylink÷s prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą d÷l nepilnamet÷s seksualinio prievartavimo ir pasik÷sinimo išžaginti. Šios veikos padarymu buvo įtarti du Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą atliko specialusis prokuroras, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad veikos d÷l mažamečių asmenų išžaginimo ir seksualinio prievartavimo priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir teismingos apygardos teismui, tikslinga formuoti praktiką, kad apygardos prokuratūroje gautas proceso dalyvių skundas d÷l jos teritorin÷je apylink÷s prokuratūroje nutraukto min÷tos kategorijos ikiteisminio tyrimo nebūtų perduodamas nagrin÷ti apylink÷s prokuratūrai, o būtų išnagrin÷tas apygardos prokuratūroje.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


56

Statistiniais duomenimis, didžiąją dalį (92 proc.) smurtautojų sudaro nukent÷jusiam vaikui patys artimiausi asmenys: t÷vas, motina ar su motina gyvenantis asmuo. Tai asmenys, kurie vaikui daro didelę įtaką, ir būtent nuo jų vaikas dažniausiai yra visiškai priklausomas tiek psichologiškai, tiek ir materialiai, tod÷l labai svarbu, kad būtų parenkamas tinkamas nukent÷jusio asmens atstovas pagal įstatymą.

2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio

nuostata d÷l garso ir vaizdo įrašo, kuris v÷liau gali būti panaudojamas nagrin÷jant baudžiamąją bylą teisme, tačiau atliekant šį veiksmą būtina naudotis vaiko apklausos kambariais ir specialistų teikiamomis paslaugomis, nepilnamečius nukent÷jusiuosius ir liudytojus apklausti kartu su specialistais. Tai, kad kai kuriuose rajonuose n÷ra vaikų apklausos kambarių ir psichologų, galinčių dalyvauti apklausose, sunkina mažamečių ir nepilnamečių apklausas ir jų atlikimą laiku. Apklausos dažniausiai atliekamos pas ikiteisminio tyrimo teis÷ją, kur vaikai jaučiasi įsitempę, nesaugūs, verkia arba nekalba.

Ypač didelę įtaką ikiteisminio tyrimo trukmei daro objektų tyrimai (teismo medicinos,

DNR) ar ekspertiz÷s. Pagrindin÷ priežastis, d÷l kurios n÷ra galimyb÷s greitai priimti galutinius proceso sprendimus, – ilgai atliekamos šios kategorijos tyrimuose beveik neišvengiamos teismo psichiatrin÷s psichologin÷s ekspertiz÷s.

Nuo 2009 m. rugpjūčio m÷n. nepilnamečių psichologin÷s psichiatrin÷s ekspertiz÷s atliekamos ne teritorin÷se komisijose, o tik centrin÷je įstaigoje Vilniuje. Vien d÷l to atliekamų ekspertizių terminai pailg÷jo daugiau kaip trimis m÷nesiais.

Nuo 2005 m. geguž÷s m÷n. Vilniaus viešojoje įstaigoje „Vaiko namas“ apklausta apie 120 vaikų, nukent÷jusių nuo seksualin÷s prievartos. Specialistų čia vykdomos nukent÷jusiųjų apklausos yra veiksmingos, tačiau 2010 m. jos nebevyksta d÷l l÷šų stygiaus.

Mūsų visuomen÷je nemažai vaikų skriaudžiama šeimose, tampa nusikaltimų aukomis. Vaikai neapsaugoti nuo suaugusiųjų smurto, fizin÷s, seksualin÷s ir psichologin÷s prievartos, tod÷l svarbu, kad pirminiai ir neatid÷liotini ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami intensyviai ir laiku. Visos įvykio aplinkyb÷s dažniausiai nustatomos ir ištiriamos per pirmus du m÷nesius, tačiau kai kurie rezonansiniai prieš nepilnamečius padarytų nusikalstamų veikų, ypač d÷l seksualinio apisprendimo laisv÷s, tyrimai d÷l nepateisinamų priežasčių trunka per ilgai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


57

10.4. Prokuratūros veiklos tobulinimas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teis÷s ir teis÷tvarkos komiteto parlamentinio tyrimo d÷l aplinkybi ų, susijusių su D. K. skundų tyrimu, 2009 m. lapkričio 11 d. išvadą

Seimo Teis÷s ir teis÷tvarkos komitetas (toliau – Komitetas), vykdydamas 2009 m. spalio 22 d. Seimo nutarimą, atliko aplinkybių, susijusių su D. K. skundų tyrimu, parlamentinį tyrimą. Komitetas aiškinosi:

1) ar D. K. skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų; 2) ar nurodytas tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas; 3) kokių veiksmų tur÷tų imtis valstyb÷s institucijos, kad ikiteisminiai tyrimai vyktų

operatyviau ir ekonomiškiau, kokios yra su tuo susijusios teisinio reglamentavimo spragos.

Prokuratūra gerbia tautos valią ir pasitiki Seimo geb÷jimu priimti teisingas, nešališkas, faktiniais argumentais pagrįstas parlamentinio tyrimo išvadas ir atkreipia d÷mesį, kad nagrin÷jant tyrimo dalyką būtina atsižvelgti į prokuratūros vietą teis÷saugos institucijų sistemoje, įstatymų apibr÷žtą organizacinę sandarą ir funkcijas, sąveiką su ikiteisminio tyrimo įstaigomis ir teismais, teisinio reguliavimo pokyčių dinamiką, darbo krūvius, žmogiškuosius išteklius ir kitus aspektus.

Prokuratūra pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas turi itin sunkių problemų, tačiau mažamet÷s tvirkinimo bylos pagrindu padarytą išvadą svarbu įvertinti ir šiais aspektais:

o Vienas pagrindinių ikiteisminio tyrimo s÷kmę lemiančių veiksnių – šios ir kitų kategorijų bylas pradedančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų statusas, sud÷tis ir kvalifikacija.

o Ikiteisminio tyrimo terminai priklauso nuo specialistų, ekspertų tyrimų trukm÷s. o Esamas teisinis reguliavimas įpareigoja prokurorą atlikti daug formalių procedūrų

priimant sprendimus d÷l proceso dalyvių skundų, prašymų ir pareiškimų.

Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje numatyta, kad pareiga atskleisti nusikalstamas veikas vienodai tenka tiek prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigai. Vertinant mažamet÷s tvirkinimo bylos tyrimą atkreiptinas d÷mesys, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemun÷s policijos komisariato tyr÷ja neįvykd÷ Kauno miesto apylink÷s prokuror÷s, vadovavusios ikiteisminiam tyrimui, nurodymo ir tyrimo iki nurodyto terminio (iki 2009 m. sausio 30 d.) neužbaig÷, neatliko būtinų neatid÷liotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir taip sudar÷ prielaidas nevienareikšmiam bylos aplinkybių vertinimui viešojoje erdv÷je. Nors Komitetas konstatavo, kad atliekant šį tyrimą pažeidimų būta ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų veikloje, tačiau Vidaus reikalų

„Seimas palaimino A. Valantino atsistatydinimą“ , E. Samoškait÷, www.DELFI.lt, 2010 m. vasario 11 d.

Kalb÷damas Seime generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pabr÷ž÷, jog „d÷l tikrai skaudžių rezonansinių įvykių bei ekonominių ir socialinių problemų susikaupęs žmonių nusivylimas savo valstybe nukrypo į prokuratūrą“, tačiau yra ir pozityvus šios istorijos aspektas.

„Tas d÷mesys bei vieši debatai apie prokuratūros, jos vadovų darbą parod÷ mus dirbančius, jis atskleid÷, kokie svarbūs tie mūsų darbai, kad tas paprastas ir mažas Lietuvos žmogus jaustųsi didelis“. Šiuo periodu prokuratūra pasirod÷ kaip dirbanti, klystanti, bet gebanti prisiimti atsakomybę institucija. Prokuratūroje yra spręstinų problemų, tarp jų – būtinyb÷ aiškiai reglamentuoti ikiteisminio tyrimo terminus, tinkamai formuoti tyr÷jų korpusą. „Iki begalyb÷s ištobulinę procedūras gero rezultato netur÷sime, netur÷sime neatsigręžę į konkretų, darbą dirbantį, baudžiamąją bylą tiriantį pareigūną“, – sak÷ A. Valantinas.

Aplinkyb÷ negali būti vertinama atitraukiant ją nuo visumos ir išimant iš konteksto. Tai vienas pagrindinių besąlygiškai būtinų principų, siekiant objektyvaus vertinimo rezultato.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


58

ministerijos generalinis inspektorius padar÷ priešingą išvadą. D÷l to darytina išvada, kad pareigų ir atsakomyb÷s klausimai n÷ra pakankamai aiškūs.

Generalin÷je prokuratūroje atlikta kompleksin÷ Baudžiamojo proceso kodekso normų analiz÷ rodo, kad visiems proceso dalyviams numatyta galimyb÷ skųsti kiekvieną pareigūno procesinį veiksmą prokurorui, aukštesniajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teis÷jui bei aukštesniajam teismui (trijų pakopų skundų teikimo sistema) objektyviai ilgina ikiteisminio tyrimo trukmę, jei šia teise pasinaudoja nors vienas proceso dalyvis. Būtent toks įstatyminis reguliavimas būtinas demokratin÷je teisin÷je valstyb÷je kaip visapusiškai užtikrinantis baudžiamojo persekiojimo procese atsidūrusių asmenų teises. Kita vertus, įstatyme būtina numatyti ir tam tikrus saugiklius, leidžiančius sudrausminti tuos proceso dalyvius, kurie piktnaudžiauja procesin÷mis teis÷mis.

Labai svarbu aiškiai ir tiksliai konstatuoti ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktą, kurį neabejotinai gal÷tų nustatyti tik teismas. Dabartinis reguliavimas, kai tokia teis÷ kreiptis d÷l bylos vilkinimo numatyta tik įtariamajam, pra÷jus 6 m÷nesių terminui po jo pirmos apklausos (Baudžiamojo proceso kodekso 215 straipsnis), yra aiškiai nepakankamas.

Generalin÷je prokuratūroje atlikti tarnybiniai patikrinimai, be konkrečių prokurorų asmenin÷s atsakomyb÷s klausimo, nurod÷ keletą esminių žinybinių teis÷s aktų spragų, objektyviai išryšk÷jusių nestandartin÷se kritin÷se tyrimo situacijose. Joms pašalinti buvo:

- papildyti Generalin÷s prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrol÷s skyriaus nuostatai; - papildyti Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybin÷s nuobaudos taikymo

prokurorams nuostatai; - papildyti Dokumentų registravimo ir tvarkymo nuostatai; - naujai nustatyta Generalin÷s prokuratūros vadovyb÷s kompetencija pagal Lietuvos

Respublikos prokuratūros veiklos sritis.

Siūlytina: 1. Įstatymų lygmeniu išgryninti tyr÷jo ir prokuroro funkcijas bei atsakomybę

ikiteisminio tyrimo metu, nustatant, jog tyr÷jai atsakingi už nusikalstamų veikų atskleidimą, o prokurorai – už tyr÷jų surinktų duomenų vertinimą ir teisinių procedūrų organizuojant ikiteisminį tyrimą bei palaikant valstybinį kaltinimą teisme teis÷tumą.

2. Atkreipti Vyriausyb÷s d÷mesį ne tik į vaiko teisių apsaugos gerinimo klausimus, bet ir į būtinybę gerinti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, ypač policijos, veiklą, nes daugelį metų nesprendžiami tyr÷jų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, motyvacijos dirbti šį atsakingą darbą klausimai, nerandama galimybių sutelkti šiam darbui tinkamos kvalifikacijos pareigūnus, sureguliuoti darbo užmokesčio ir darbo krūvio proporcijas, atkurti buvusios Policijos akademijos lygmens mokymo įstaigą.

Siūlytina: 1. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti teisę d÷l bylos vilkinimo kreiptis ir

nukent÷jusiajam ar asmeniui, pranešusiam apie nusikalstamą veiką. 2. Siekiant užtikrinti geresnį Lietuvos gyventojų teisinį raštingumą ir jų teisių apsaugą

baudžiamajame procese, valstybin÷ms institucijoms – Seimo kontrolieriams, ministerijoms, savivaldyb÷ms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kitoms atsakingoms institucijoms – reik÷tų taikyti ne vien formalų skundo persiuntimą prokuratūrai ar kitai atsakingai institucijai, bet teikti išsamius piliečių teisių išaiškinimus pagal konkrečią pareišk÷jų nurodytą situaciją, kad būtų žinoma, kokio pareigūnų elgesio turima sulaukti kreipiantis į reikiamą instituciją. Tokia praktika, taikoma visoje šalyje, didintų visuomen÷s pasitik÷jimą valstyb÷s aparatu.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


59

Šios ir kitos organizacin÷s priemon÷s, taip pat prokuratūros pasiūlymai ir pastabos d÷l baudžiamojo proceso tobulinimo projektų, tur÷tų pad÷ti išvengti ikiteisminio tyrimo spragų, sudaryti prielaidas konstruktyviam prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų bendradarbiavimui ir pagerinti baudžiamojo persekiojimo kokybę.

Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis

reglamentuoja prokuratūros veiklos kontrolę. Įstatyme įtvirtintas aiškus prokurorų procesin÷s veiklos ryšys su teismu, nes ir prokurorų, ir teis÷jų nepriklausomumas pasireiškia priimant sprendimus, skirtus prokuratūrai, kurių pastaroji turi laikytis. Prokuratūra gali kreiptis į teismą d÷l įstatymuose numatytų veiksmų ir prašymų, tačiau ji niekaip negali kištis į teis÷jo priimamus sprendimus ir įstatymų yra įpareigota juos vykdyti.

Prokuratūros savarankiškumas tiesiogiai susijęs su

teismin÷s valdžios savarankiškumu. Prokuroro vaidmuo užtikrinant ir ginant tiek įtariamųjų, tiek nukent÷jusiųjų teises geriausiai atliekamas, kai prokuroras sprendimus priima nepriklausomai nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, kai teisingai atskirti teis÷jų ir prokurorų vaidmenys. Teis÷s normomis pagrįstoje demokratin÷je valstyb÷je būtent įstatymai (atskirais atvejai – pagrindinis įstatymas – Konstitucija) nustato prokuratūros statusą ir politiką.

Lietuvos prokuratūros statusas ir nepriklausomumas pagrįstas 2000 m. spalio 6 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto patvirtintomis Rekomendacijomis (2000)19 d÷l Prokuratūros vaidmens baudžiamojo teisingumo sistemoje ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto pavedimu parengta Bordo Deklaracija „Teis÷jai ir prokurorai demokratin÷je visuomen÷je“ (patvirtinta 2009 m. lapkričio 20 d.).

Nuotr. Herkaus Milaševičiaus

Prokuratūros veiklos vertinimas netur÷tų būti nulemtas atskirų bylų „(ne)s÷kmingo“ ištyrimo, tod÷l būtina nustatyti labai aiškius prokuratūros darbo efektyvumo matavimo kriterijus, siekti, kad prokurorai sprendimus priimtų savarankiškai ir klausydami tik įstatymo, o prokuratūra taptų patikima ir nuo politinių įtakų apsaugota valstyb÷s institucija.

Generalinio prokuroro sprendimu tarnybin÷s nuobaudos skirtos 7 prokurorams. Griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos – prokurorei taikyta d÷l pirminių veiksmų, kurie tur÷jo įtakos tyrimo s÷kmei, neatlikimo laiku. Ir tarnybinio patikrinimo, ir Komiteto išvadose konstatuota, jog tai prokuror÷s profesionalumo stokos, bet ne jos tyčios rezultatas. Kitiems prokurorams nuobaudos skirtos d÷l nepakankamai aktyvaus procesin÷s ir administracin÷s kontrol÷s mechanizmo išnaudojimo. Generalin÷s prokuratūros prokurorams taikytos griežtesn÷s nuobaudos, taip parodant, kad didesn÷s atsakomyb÷s reikalaujama iš aukštesnio rango pareigūnų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


60

11. Viešojo intereso gynimas

11.1. Socialiai saugomų asmenų teisių ir teis÷tų interesų gynimas Prokurorų veikla, susijusi su socialiai saugomų asmenų teisių ir teis÷tų interesų gynyba,

išliko aktyvi ir 2009 m. Prokurorai, nuosekliai gindami socialiai saugomų asmenų teises ir teis÷tus interesus, pagal gautus ir išnagrin÷tus prašymus bei savo iniciatyva pateik÷ teismams procesinių dokumentų:

2008 m. – 720, kurių bendra reikalavimų suma 2 153 407 Lt; 2009 m. – 728, kurių bendra reikalavimų suma 3 149 913 Lt.

2007–2009 metais pateikti procesiniai dokumentai

Bendra tendencija išliko ta pati – socialiai saugomų asmenų interesais pateiktų

procesinių dokumentų skaičius 2009 m. išaugo nežymiai (1 proc.), tačiau net 46 proc. padid÷jo pateiktų reikalavimų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad socialiai saugomų asmenų gynimas labiausiai koncentruotas

teritorin÷se apylinkių prokuratūrose, įsigaliojusioje Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų naujoje redakcijoje pagrindinis darbas šioje srityje pavedamas būtent joms.

Pagal procesinių dokumentų pobūdį 2009 m. vyravo procesiniai dokumentai d÷l asmens pripažinimo neveiksniu (222), d÷l t÷vų valdžios įgyvendinimo (184), d÷l neturtin÷s žalos atlyginimo (133), globos, rūpybos nustatymo (123) ir kt.

2009 m. ginant socialiai saugomų asmenų teises ir tes÷tus interesus pateiktų procesinių dokumentų pobūdis

16

107 13366

184222

0

70

140

210

280

350

D÷l pripažinimoneveiksniu

D÷l t÷vų valdžiosįgyvendinimo

D÷l globos D÷l rūpybos D÷l neturtin÷sžalos atlyginimo

Kita

2009 m. buvo nemažai atvejų, kai prokurorai gyn÷ socialiai saugomų asmenų teises

teikdami teismams sud÷tingesnius ieškinius. Tarp kitokio pobūdžio procesinių dokumentų, susijusių su fizinių asmenų teis÷tų interesų gynimu, pamin÷tini pareiškimai d÷l asmens pripažinimo veiksniu, pripažinimo mirusiu, pripažinimo nežinia kur esančiu (Akmen÷s rajono apylink÷s prokuratūra), d÷l glob÷jo ir turto administratoriaus pakeitimo (Šiaulių apygardos prokuratūra), ieškinys d÷l neturtin÷s žalos atlyginimo, pareikštas ginant asmenį, d÷l ligos

1462

874 719

16331700

970728813 720

0500

1000150020002500

2007 m. 2008 m. 2009 m. Pateikta procesinių dokumentų Iš jų d÷l valstyb÷s interesų Iš jų d÷l fizini ų asmenų interesų

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


61

negalintį teisme ginti savo interesų (Radviliškio, Telšių, Pakruojo rajonų apylink÷s prokuratūros).

Atkreiptinas d÷mesys į problemą, su kuria K÷dainių rajono apylink÷s prokuratūra susidūr÷ teisme nagrin÷jant bylas d÷l asmenų pripažinimo neveiksniais. K÷dainių rajono apylink÷s teismas išreišk÷ poziciją, kad d÷l l÷šų valstyb÷je stygiaus teisme nebus nagrin÷jamos civilin÷s bylos d÷l asmenų pripažinimo neveiksniais ir išsak÷ kategoriškus reikalavimus prokuratūrai tokių pareiškimų neteikti. D÷l to per 2009 m. antrąjį pusmetį K÷dainių rajono apylink÷s prokuratūra teismui neteik÷ pareiškimų d÷l asmenų pripažinimo neveiksniais arba ribotai veiksniais (per pirmąjį pusmetį buvo pateikti 5 pareiškimai).

Prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, teismų pareiškimai negali ir neturi būti kliūtis vykdyti funkcijas, l÷šų valstyb÷je trūkumas negali būti laikomas pateisinama priežastimi nesikreipti į teismą d÷l asmens teis÷s tur÷ti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens statusą ir įgyvendinti savo teises per teismo skirtą glob÷ją. Bet kokie teismo nurodymai neteikti vienokios ar kitokios kategorijos ieškinių, prašymų ar pareiškimų yra neteis÷ti, nes pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir teismai turi pareigą ginti asmenų teises, priimdami pagrįstus procesinius sprendimus.

11.2. Prokurorų veikla saugant nepilnamečių asmenų teises ir teis÷tus interesus

Pažeistų vaikų teisių ir teis÷tų interesų gynimas yra viena aktualiausių prokuratūros veiklos sričių ginant viešąjį interesą.

2009 m. prokurorai, siekdami apginti vaikų teises ir teis÷tus interesus, teismams pateik÷ 330 procesinių dokumentų (45 proc. visų socialiai saugomų asmenų interesais 2009 m. pateiktų procesinių dokumentų), kurių bendra reikalavimų suma 2 468 197 Lt (2008 m. – 319 procesinių dokumentų). Palyginti su 2008 m., 11 procesinių dokumentų pateikta daugiau, taigi prokuroro veikla nepilnamečių asmenų interesų gynybos srityje išliko aktyvi.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Vilniaus miesto 2-ajam apylink÷s teismui pateik÷ ieškinį d÷l įgaliojimo bei buto pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo. Ieškiniu prašoma panaikinti asmens, kuris sandorio sudarymo metu negal÷jo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, įgaliojimą atsakovei parduoti butą bei šio buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp negal÷jusio savo veiksmų suprasti asmens (įgaliotojos) ir atsakov÷s (įgaliotin÷s). Sandoriai ginčijami Civilinio kodekso 1.89 str. (apsimestinis sandoris) ir 1.91 str. (d÷l apgaul÷s sudarytas sandoris) numatytais pagrindais. Prašoma taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ginčijamu sandoriu įgytą butą, netaikant restitucijos neįgalaus asmens (pardav÷jos) atžvilgiu.

Mol÷tų rajono apylink÷s teismui Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pareišk÷ ieškinį d÷l žem÷s sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, dovanojimo sutarties, įgaliojimo bei paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Ieškiniu siekiama grąžinti asmeniui, kuris ginčijamų sandorių sudarymo metu d÷l savo psichin÷s būsenos negal÷jo suprasti savo veiksmų ir žem÷s sklypą pardav÷ už kainą, 7 kartus mažesnę nei rinkos vert÷, parduotą turtą. Taip pat ieškiniu ginčijamas šio asmens išduotas įgaliojimas kitam asmeniui, kuris įgaliojimo pagrindu įgaliotojo vardu pa÷m÷ paskolą ir įkeit÷ pastarajam priklausantį žem÷s sklypą.

Lietuvos teis÷s sistemoje įtvirtinti prioritetiniai vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principai, tad tiek priimant teis÷s aktus, tiek juos taikant ar sprendžiant klausimus, kurių teis÷s aktai nereglamentuoja, būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


62

Aktyviausiai šioje srityje dirbo Klaip÷dos ir Panev÷žio apygardų teritorinių prokuratūrų prokurorai, pateikę atitinkamai 82 ir 86 procesinius dokumentus nepilnamečių asmenų interesais.

Didžiąją dalį (52,4 proc. visų procesinių dokumentų) prokuroro teikiamų reikalavimų d÷l nepilnamečių asmenų teisių ir teis÷tų interesų teisin÷s gynybos sudar÷ reikalavimai,

susiję su t÷vų valdžios įgyvendinimu, o ypač d÷l t÷vų valdžios apribojimo (49 proc.). 2008

m. tokių ieškinių buvo atitinkamai 57 proc. ir 52 proc., 2007 m. – 60 proc. visų prokurorų pateiktų procesinių dokumentų vaikų interesais.

2009 m. nepilnamečių asmenų interesais pateiktų procesinių dokumentų pobūdis

10 11 328

163

115

0

50

100

150

200

D÷l t÷vų valdžiosapribojimo

D÷l neturtin÷sžalos atlyginimo

D÷l globos irrūpybos

nustatymo

D÷l vaikųatskyrimo nuo

t÷vų

D÷l asmenspripažinimoneveiksniu

Kitais pagrindais

Prokurorai, gindami vaikų interesus, pateik÷ teismams 30 procesinių dokumentų su kitokio pobūdžio reikalavimais: įpareigoti juridinius asmenis sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis su asmenimis, kurie gyvena socialiniame būste ir augina vaikus, d÷l išlaikymo vaikams dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.), d÷l išlaikymo vaikams priteisimo (CK 3.194 str.), d÷l teismo leidimo nepilnamečių vardu priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.), d÷l sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2009 m. prokurorai pateik÷ 115 ieškinių d÷l neturtin÷s žalos atlyginimo nepilnamečių asmenų interesais, kurių bendra reikalavimų suma 2 060 197 Lt, 2008 m. – 78 ieškinius, kurių bendra reikalavimų suma 1 780 000 Lt; 2007 m. – 60 ieškinių, kurių bendra reikalavimų suma 1 034 704 Lt.

2007–2009 m. ieškiniai d÷l neturtin ÷s žalos atlyginimo nepilnamečių asmenų interesais ir jų reikalavimų sumos

Šie ieškiniai parengti ginant nuo nusikalstamų veikų (dažnai smurtinių nusikaltimų) nukent÷jusius nepilnamečius asmenis ir pateikti baudžiamosiose bylose. Tik nedidel÷ jų dalis buvo pateikti Civilinio proceso kodekso tvarka, jau įsiteis÷jus nuosprendžiui.

Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas 2 nepilnamečių asmenų teisę į gyvenamąjį būstą, 2009-06-05 ieškiniu inicijavo teisminį procesą d÷l turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirk÷jui akto, kuriuo buvo parduotas 3 kambarių butas už 6 217 Lt, t. y. už sumą, kurios pakako tik įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti, nors tokio buto rinkos vert÷ (160 000 Lt) yra net keliolika kartų didesn÷, pripažinimo negaliojančiu.

78115

60

1.034.704 Lt

2.060.197 Lt1.780.000 Lt

0

50

100

150

2007 m. 2008 m. 2009 m.

0 Lt

500.000 Lt

1.000.000 Lt

1.500.000 Lt

2.000.000 Lt

2.500.000 Lt

Ieškiniai Ieškinių suma

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


63

Įgyvendindami Seimo 2008-05-13 nutarimą Nr. X-1539 „D÷l Lietuvos Respublikos

prokuratūros 2007 metų veiklos ataskaitos“, kuriuo socialiai saugomų asmenų (ypač vaikų) teisių ir teis÷tų interesų gynimas nustatytas prioritetine prokuratūros veiklos sritimi, prokurorai 2009 m. atliko ir neprocesinį darbą.

2009 m. teritorin÷s prokuratūros prokurorai ir jų veiklos teritorijos pensionatai, senelių namai, kitos socialines paslaugas teikiančios institucijos gana glaudžiai bendradarbiavo.

Prokurorai lank÷si socialines paslaugas teikiančiose institucijose; kreip÷si į policijos komisariatų ir nuovadų vadovus, seniūnijas, slaugos ligoninių administracijas ir informavo apie prokuroro įgalinimus, ginat socialiai saugomų asmenų teises ir teis÷tus interesus; dalyvavo už vaikų teisių apsaugą atsakingų institucijų tarpžinybiniuose pasitarimuose; bendravo su socialiniais pedagogais ir pačiais vaikais, siekdami užtikrinti operatyvų reagavimą į pažeidimus ir kreipimąsi į teismą; organizavo prokurorų ir vietos savivaldos institucijų darbuotojų susitikimus su socialiai saugomais asmenimis.

Susitikimų metu buvo aptarti prokuratūros veiklos klausimai, galimyb÷ teikti pagalbą socialiai saugomiems (senyvo amžiaus, neįgaliems, psichikos negalią turintiems ir kt.) asmenims, teikta teisin÷ informacija ir konsultacijos įvairiais klausimais (pvz., d÷l testamento surašymo), aptarti globos ir rūpybos klausimai, informuota apie prokuratūros kompetenciją ginant socialiai pažeidžiamų asmenų teises ir teis÷tus interesus.

Prokurorai aktyviai ir efektyviai pl÷tojo ryšius su socialines paslaugas teikiančiomis

institucijomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad toks bendradarbiavimas buvo vykdomas ir ankstesniais metais, ypač žymių pokyčių nebuvo. Susitikimų metu globos namų gyventojai ir administracija, gavę atsakymus į rūpimus klausimus, tik÷tina patys savarankiškai gyn÷ savo teises ir teis÷tus interesus, tod÷l į prokurorą nebesikreip÷. Prokurorų darbas susitinkant su globos įstaigų administracija ir gyventojais laikytinas ir šviečiamąja priemone, bendru d÷mesio rodymu socialiai ginamiems asmenims.

Teritorin÷s prokuratūros organizavo prokurorų ir vietos savivaldos institucijų darbuotojų susitikimus su socialiai saugomais asmenimis. Susitikimų metu prokurorai teik÷ informaciją apie prokurorų kompetenciją ginant viešąjį interesą, paaiškino, kokiais atvejais ir kur galima kreiptis įvairiais teisiniais klausimais, iškylančiais siekiant apginti socialiai saugomų asmenų teises ir teis÷tus interesus, atsak÷ į gyventojų klausimus.

Pamin÷tinas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys d÷l 131 559 Lt turtin÷s ir neturtin÷s žalos atlyginimo. Ieškinys pareikštas mažamet÷s, kuri buvo sumušta ir pasik÷sinta ją išžaginti, bei visa tai mačiusios nukent÷jusiosios sesers (taip pat mažamet÷s) interesais. Baudžiamojon atsakomyb÷n A. Š. nebuvo patrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nesugeb÷jo suvokti savo veiksmų pobūdžio ir jų valdyti. Jam paskirtas stacionarinis steb÷jimas sustiprinto steb÷jimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Prokuroras kreip÷si su ieškiniu į teismą, siekdamas priteisti neturtin÷s žalos atlyginimą iš nusikalstamą veiką padariusio asmens t÷vų Civilinio kodekso 6.268 str. 4 d. pagrindu. Ieškinys patenkintas iš dalies (mergait÷ms iš A. Š. t÷vų priteista 51 092 Lt turtin÷s ir neturtin÷s žalos atlyginimo).

Šiaulių apygardos prokuratūra palaiko glaudžius ryšius su VšĮ „Dainų pirmin÷s sveikatos priežiūros centras“ Psichikos skyriumi, kuris prižiūri ir kontroliuoja glob÷jų ir rūpintojų veiklą.

Kelm÷s rajono apylink÷s prokuror÷, atsakinga už viešojo intereso gynimą, bendradarbiauja su teritorine socialinių paslaugų tarnyba, bendromis pastangomis inicijuoja procesinių dokumentų d÷l rūpintojų ar glob÷jų skyrimo socialiai saugomiems asmenims rengimą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


64

Pažym÷tina, kad prokurorai nuolat ir aktyviai bendradarbiauja su savivaldos institucijomis, viešosiomis įstaigomis, atsakingomis už socialiai saugomų asmenų teisių gynybą. Šių įstaigų darbuotojai, ypač dirbantys kaimo vietov÷se ir geriausiai žinantys čia gyvenančių žmonių problemas, į prokuratūrą nukreipia asmenis, kuriems reikia nustatyti rūpybą, pripažinti neveiksniais ir panašiais klausimais. Tačiau ne visos vietos savivaldos institucijos noriai bendradarbiauja su prokurorais, pavyzdžiui, Radviliškio rajono vietos savivaldos socialin÷s paramos skyrius informavo Radviliškio rajono apylink÷s prokuratūrą, kad kilusias problemas jis sprendžia savarankiškai, su vietos savivaldos juridiniu skyriumi.

Siekiant nustatyti, ar prokurorai ÷m÷si priemonių, kad nukent÷jusiesiems būtų atlyginta

nusikalstama veika padaryta turtin÷ ir neturtin÷ žala, 2009 m. teritorin÷se prokuratūrose buvo patikrintos prokurorų atliekamų ar organizuojamų ikiteisminių tyrimų bylos. Nustatyta, kad prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso tvarka pateik÷ 448 (2008 m. – 512) civilinius ieškinius, t. y. 12,5 proc. mažiau nei 2008 m.

Atsižvelgiant į apygardų prokuratūrų atliktų patikrinimų metu pateiktus duomenis, prokurorų veikla šioje srityje vertintina teigiamai. Asmenų, nukent÷jusių nuo nusikalstamų veikų, procesin÷s teis÷s ikiteisminio tyrimo metu užtikrinamos tinkamai, esant būtinybei imamasi priemonių užtikrinti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą – surasti turtą, priklausantį įtariamajam, priimti nutarimus laikinai apriboti nuosavyb÷s teises ir pan. Didžiojoje dalyje tikrintų ikiteisminio tyrimo bylų nukent÷ję asmenys patys įgyvendino savo teisę reikšti ieškinius arba juos reišk÷ jų atstovai pagal įstatymą, o bylose, kuriose įtariamasis nenustatytas, apklausų metu pasisak÷ d÷l ieškinio pareiškimo nustačius kaltininką.

2009 m. prokurorai aktyviai gyn÷ socialiai pažeidžiamų asmenų teises ir teis÷tus interesus. Nors rengiamų procesinių dokumentų d÷l socialiai saugomų asmenų padaug÷jo nežymiai, tačiau prokurorų susitikimai su globos įstaigų administracija ir gyventojais yra reikalingi kaip tiesiogin÷ prokurorų pagalba Lietuvos gyventojams ir kaip šviečiamoji priemon÷ – vis dar pasitaiko administracijos vadovų, kurie nežino apie prokuroro funkcijas viešojo intereso gynimo srityje.

Prokurorų užmegzti ryšiai su socialiai saugomus asmenis (ypač vaikus) globojančiomis įstaigomis, valstyb÷s, savivaldybių institucijomis turi būti palaikomi ir pl÷tojami. Skatintinas ir prokurorų straipsnių, komentarų viešojo intereso gynimo klausimais skleidimas žiniasklaidos priemon÷se ir interneto erdv÷je.

Šilal÷s rajono apylink÷s prokuratūra pareng÷ ir spaudoje paskelb÷ informaciją apie prokurorų galimybes ginti viešąjį interesą. Biržų rajono apylink÷s prokuratūros prokurorai pareng÷ straipsnį apie viešojo intereso sąvoką, jo gynimą, asmenis, kurie atlieka šias funkcijas, jų tikslus ir uždavinius. Min÷ti straipsniai buvo išspausdinti vietos laikraščiuose. Panev÷žio apygardos prokuratūra pateik÷ 3 išsamius atsakymus į klausimus civilin÷s teis÷s temomis interneto svetain÷s DELFI rubrikoje „Atsako prokuroras“.

Visose bylose, kuriose yra nukent÷jusių nuo nusikalstamos veikos asmenų, ir jiems gal÷jo būti padaryta turtin÷s ar neturtin÷s žalos, privalo būti užtikrintos nukent÷jusių asmenų teis÷s pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o jei d÷l įvairių priežasčių tai nepadaroma, būtina siekti, kad nukent÷jusių asmenų interesus gintų prokurorai. Tai ypač aktualu, kai nukent÷jusieji yra nepilnamečiai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


65

11.2. Valstyb÷s ir visuomen÷s interesų gynimas

2009 m. prokurorai, gindami valstyb÷s ir visuomen÷s teises ir teis÷tus interesus, teismams pateik÷ 695 ieškinius (pareiškimus ir prašymus) (2008 m. – 874), kurių turtinio pobūdžio reikalavimų suma – 45 736 756 Lt. Taigi palyginti su 2008 m., teismams pateiktų ieškinių, pareiškimų ir prašymų skaičius sumaž÷jo 179 (20,5 proc.).

2007–2009 m. prokurorų procesinių dokumentų, pateiktų ginant valstyb÷s ir visuomen÷s interesus, skaičius ir reikalavimų sumos

2009 m. mažesnį procesinių dokumentų valstyb÷s ir visuomen÷s interesais skaičių l÷m÷ ieškinių ginant Valstybin÷s ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, t. y. d÷l nusikalstama veika patirtų gydymo išlaidų priteisimo, skaičius. Tai sąlygojo, kad kitos institucijos (Valstybin÷ ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdyba prie Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos), kurios pagal kompetenciją privalo ginti valstyb÷s teises ir teis÷tus interesus, vis aktyviau vykdo savo pareigas ir pačios reiškia tokius ieškinius.

2009 m. pateikti 429 (2008 m. – 547 , 2007 m. – 655) procesiniai dokumentai valstyb÷s

interesais d÷l žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo už nukent÷jusiųjų gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Nors valstyb÷s ir visuomen÷s interesais pareikštų procesinių dokumentų kontekste šio pobūdžio proceso dokumentų dalis išlieka gana didel÷ (61,7 proc.), apžvelgiant paskutinių trejų metų rodiklius šioje srityje stebima akivaizdi teigiama ieškinių d÷l

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomen÷s ir valstyb÷s teises bei teis÷tus interesus.

Iš 2009 m. prokurorų pateiktų aktualesnių visuomenei procesinių dokumentų pamin÷tinas Generalin÷s prokuratūros Vilniaus apygardos teismui pareikštas ieškinys d÷l privačių juridinių asmenų sudarytos preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiais, kurio vert÷ 19 508 240 litų.

Viešasis interesas šioje civilin÷je byloje grindžiamas aplinkybe, jog vienai iš bendrovių iškelta bankroto byla ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino šios bankrutuojančios įmon÷s kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma viršija 120 milijonų litų. Kreditorių sąraše esančių valstybinių įmonių, tokių kaip Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir Oro navigacija, kreditiniai reikalavimai sudaro daugiau kaip 25 milijonus litų. AB Turto bankas, administruojančios Finansų ministerijos perduotas paskolas, patvirtinti reikalavimai sudaro beveik 10 milijonų litų. Bankrutuojanti bendrov÷ liko neatsiskaičiusi ir su asmenimis, įsigijusiais bilietus skrydžiams, kurie buvo atšaukti d÷l įmon÷s bankroto. Prokuroro nuomone, ginčijami sandoriai sudaryti neteis÷tai, pažeidžiant imperatyvius teis÷s aktų reikalavimus, ginčijamų sandorių sudaryme dalyvavę asmenys veik÷ akivaizdžiai nesąžiningai. Byla neprad÷ta nagrin÷ti.

874

695870

56.033.000 Lt45.737.000 Lt

116.294.000 Lt

0

200

400

600

800

1000

1200

2007 m. 2008 m. 2009 m.

0 Lt

40.000.000 Lt

80.000.000 Lt

120.000.000 Lt

Prokurorų procesiniai dokumentai valstyb÷s ir visuomen÷sinteresaisIeškinių, pareikštų ginant valstyb÷s interesus, sumos

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


66

žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo už nukent÷jusiųjų gydymą sveikatos priežiūros įstaigose skaičiaus maž÷jimo tendencija. Net 78,5 proc. tokių procesinių dokumentų 2009 m. sumaž÷jo Klaip÷dos apygardos ir jos teritorin÷se apylinkių prokuratūrose.

81 procesinį dokumentą prokurorai pateik÷ bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismams, gindami viešąjį interesą nuosavyb÷s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje. Daugiausia tokių dokumentų pateik÷ Vilniaus (28) ir Šiaulių (18) apygardos ir apylink÷s prokuratūros.

43 procesiniai dokumentai pateikti ginant valstyb÷s interesus teritorijų planavimo ir statybos srityje: Vilniaus apygardos ir apylink÷s prokuratūros pateik÷ 16, Klaip÷dos – 15.

36 procesinius dokumentus prokurorai pareng÷ ir pateik÷ teismams d÷l gamtai padarytos žalos: po 11 Panev÷žio ir Kauno apygardos ir apylink÷s prokuratūros, net 9 Marijampol÷s rajono apylink÷s prokuratūra.

12,8 proc. padaug÷jo didesnių darbo ir laiko sąnaudų reikalaujančių, teis÷s aktų analiz÷s,

įrodymų rinkimo aspektu sud÷tingų procesinių dokumentų (2009 m. – 237, 2008 m. – 210). Tokie dokumentai paprastai teikiami d÷l valstybei ir visuomenei svarbių klausimų.

Valstybin÷s žem÷s panaudojimo teis÷tumas

D÷l valstyb÷s ir visuomen÷s interesų gynimo teritorij ų planavimo ir valstybin÷s

žem÷s panaudojimo statyboms srityje 2009 m. Lietuvos ūkis vyst÷si ne taip sparčiai, statybų apimtys taip pat sumenko, tačiau

teritorijų planavimo ir valstybin÷s žem÷s panaudojimo statyboms institutai išliko aktualia teisinių santykių sritimi. Prokurorai 2009 m. pareng÷ ir teismams pateik÷ 43 procesinius dokumentus, kuriais ginčijami administraciniai aktai šioje srityje (2008 m. – 41, 2007 m. – 16). Daugiausia jų (37,2 proc.) gindami valstyb÷s ir visuomen÷s interesus teritorijų planavimo ir statybos srityje pareng÷ Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Teritorijų planavimo ir statybų pažeidimai išlieka ypač aktualia prokurorinio darbo

sritimi Klaip÷dos regione. 2009 m. teismui pateikta 15 procesinių dokumentų (2008 m. – 17), kuriais ginčijama detaliųjų planų, jų pagrindu išduotų statybos leidimų ir kitų administracinių aktų teis÷tumas, 4 atvejais pareikšti reikalavimai statinius perstatyti (nugriauti).

D÷l statybų valstybin÷je žem÷je pateikti 4, d÷l statybų privačioje žem÷je, valstyb÷s saugomose teritorijose ar pažeidžiant paminklosauginio tvarkymo režimo nuostatas – 6, likę prašymai – d÷l teritorijų planavimą ir statybas reglamentuojančių teis÷s aktų pažeidimų.

2009 m. Klaip÷dos apygardos prokuratūra pateik÷ 4 procesinius dokumentus d÷l vykdomų statybų Palangos mieste. Bylos teisme dar neišnagrin÷tos. Pažym÷tina, kad d÷l galbūt neteis÷tų statybų Palangos mieste teismuose nagrin÷jamos iš viso 9 bylos (kartu su 2008 m. inicijuotomis bylomis), iš jų – 6 sustabdytos, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ginčijamas Palangos specialiojo paminklosauginio plano, kuriuo iš esm÷s grindžiami prokurorų reikalavimai, teis÷tumas.

2009 m. sausio 11 d. įsigaliojusių Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-215, naujoje redakcijoje (Žin., 2009, Nr. 3-82 ) nustatyta apygardų ir apylinkių prokuratūrų kompetencija viešojo intereso gynimo srityje ir klausimai, susiję su valstybin÷s žem÷s panaudojimo teis÷tumu, iš esm÷s priskirti apygardų prokuratūrų kompetencijai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


67

D÷l pažeidimų vykdant teritorijų planavimą (statybas) Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančioje valstybin÷je žem÷je ir kitose valstyb÷s saugomose teritorijose pateikti 6 procesiniai dokumentai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstyb÷

rūpinasi natūralios gamtin÷s aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies „ypač vertingos teritorijos“ sąvoką, yra konstatavęs, jog ši bendrin÷ sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietov÷s), kurios d÷l savo ekologin÷s, kultūrin÷s, istorin÷s, mokslin÷s ir kitokios reikšm÷s skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomen÷, tod÷l interesas, kad bet kokia veikla, galinti tur÷ti neigiamos įtakos min÷toms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teis÷s aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracin÷je byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracin÷je byloje Nr. A14-86/2007).

D÷l valstybin÷s žem÷s panaudojimo teis÷tumo atkuriant pilie čiams nuosavyb÷s

teises Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartyje civilin÷je byloje

Nr. 3K-3-317/2003 pripažino, kad Žem÷s reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žem÷s reforma būtų vykdoma pagal teis÷s aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai. Tie patys reikalavimai keliami ir nuosavyb÷s teisių atkūrimo procesui, kuris laikomas neatskiriama žem÷s reformos dalimi.

Viešojo intereso egzistavimą ir jo svarbą atkuriant Lietuvos Respublikos piliečiams nuosavyb÷s teises yra pažym÷jęs ir Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarime „D÷l problemų,

Klaip÷dos miesto apylink÷s prokuratūra praš÷ panaikinti administracinius aktus, kuriais patvirtintas Žuvininkyst÷s tyrimų laboratorijos pastatų komplekso pastato pri÷mimo naudoti aktas ir atlikta pastatų teisin÷ registracija, nes pagal Kuršių Nerijos nacionaliniame parko planavimo schemos–generalinio plano sprendinius šioje valstyb÷s saugomoje teritorijoje numatyta pramogų centro statyba, parengtas projektas jo finansavimo programai. Byla neišnagrin÷ta.

Generalinis prokuroras Vilniaus apygardos teismui pateik÷ ieškinį d÷l Vilniaus miesto valdybos sprendimų, Vilniaus apskrities viršininko įsakymų, žem÷s sklypų teisin÷s registracijos, valstybin÷s žem÷s sklypų nuomos ir panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (ieškinio suma 9 688 036 Lt). Ginčijamas žem÷s sklypų suformavimas ir nuoma Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje, kadangi Seimui 2002 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtinus Kultūrinio rezervato ribas, nebuvo teisinio pagrindo Kultūrinio rezervato teritorijoje formuoti žem÷s sklypus, kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, nustatyti kitą, o ne konservacinę žem÷s paskirtį, atlikti žem÷s sklypų teisinę registraciją ir v÷liau sudaryti šių žem÷s sklypų nuomos sutartis. Nekilnojamieji daiktai – žem÷s sklypai – buvo suformuoti ir įregistruoti neteis÷tų administracinių aktų pagrindu, pažeidžiant imperatyvias Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas. Byla neišnagrin÷ta.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


68

susijusių su nuosavyb÷s teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“, kuriuo prokuratūra įpareigota ginti viešąjį interesą bei siekti, kad sprendimai, kuriais neteis÷tai atkurtos nuosavyb÷s teis÷s į žemę, mišką ir vandens telkinius bei jų pagrindu sudaryti sandoriai, įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti.

2009 m. prokurorai aktyviai naudojosi teis÷s aktų suteikta teise teikti teismams ieškinius, prašymus ir pareiškimus, susijusius su galimais teis÷s aktų, reglamentuojančių žem÷s reformą, pažeidimais. Prokurorai pareng÷ ir teismams pateik÷ 81 procesinį dokumentą, kuriais buvo ginčijami nuosavyb÷s teisių atkūrimo srityje priimti administraciniai aktai bei jų pagrindu sudaryti turto perleidimo sandoriai, prašoma taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą valstybei, o nesant galimyb÷s taikyti restituciją natūra, priteisti iš atsakovų valstyb÷s naudai piniginį ekvivalentą. Iš jų bendrosios kompetencijos teismams Civilinio proceso kodekso tvarka pateikti 49 ieškiniai, specializuotiems (administraciniams) teismams Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka – 32 pareiškimai, ginčijant administracinius aktus, priimtus nesilaikant įstatymų, reglamentuojančių nuosavyb÷s teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, reikalavimų.

Prokurorų 2009 m. pateiktų procesinių dokumentų turtinio pobūdžio reikalavimų atsakovams suma sudar÷ 6 411 142 Lt.

Teismams pateiktų prokurorų procesinių dokumentų ginant viešąjį interesą nuosavyb÷s teisių atkūrimo srityje skaičius 2009 m. yra mažesnis, nes 2008 m. net 101 procesinį dokumentą iš 149, pareikštų ginant valstyb÷s interesus, pažeistus valstybin÷ms institucijoms nesilaikant imperatyvių įstatymų normų nuosavyb÷s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, pareng÷ Vilniaus apygardos prokuratūra. Tokį didelį procesinių dokumentų skaičių tuo metu sąlygojo Aplinkos ministerijos pateikti 3 pareiškimai d÷l galbūt neteis÷tų Vilniaus apskrities viršininko administracinių sprendimų, priimtų atkuriant asmenims nuosavyb÷s teises į žem÷s sklypus, kuriuose yra valstybin÷s reikšm÷s miško.

Žem÷s reforma Lietuvos Respublikoje tur÷tų eiti į pabaigą, tačiau ginčų šioje srityje iš esm÷s nesumaž÷jo. Tiek Lietuvos piliečiams, tiek žem÷s reformą vykdančioms institucijoms šie klausimai teb÷ra aktualūs ir, pareišk÷jų nuomone, gali būti išspręsti tik prokurorui vykdant viešojo intereso gynimo funkciją. 2009 m. didelę dalį procesinių dokumentų sudar÷ prokurorų parengti ieškiniai ir pareiškimai d÷l valstybinių miškų statuso pažeidimo atkuriant nuosavyb÷s teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažym÷ta, kad miškai yra ypatingi nuosavyb÷s teis÷s objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus

Galimai neteis÷tais administraciniais aktais, kuriuos 2009 m. ginčijo prokurorai, Lietuvos Respublikos piliečiams neatlygintinai perleista apie 258 ha (2008 m. apie 500 ha) bendro ploto valstybin÷s žem÷s (miško sklypų, vandens telkinių).

2009 m. rugs÷jo 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas Šiaulių apskrities viršininko prašymas inicijuoti teismo procesą ginant viešąjį interesą, kad būtų panaikinti administraciniai aktai, kurių pagrindu E. K. du kartus buvo atkurtos nuosavyb÷s teis÷s į buvusio savininko tur÷tą žemę, t. y. E. K. nuosavyb÷s teis÷s į jai tenkančią buvusio savininko tur÷tą žem÷s dalį – 6,56 ha buvo atkurtos 1995 m. Kelm÷s rajono valdybos administraciniais aktais suteikiant 4,56 ha žem÷s sklypą, esantį Miškinių kaime, Kelm÷s rajone, ir 2002 m. Šiaulių apskrities viršininko administraciniais aktais suteikiant 6,56 ha žem÷s sklypą, esantį Miškinių kaime, Kelm÷s rajone. Ieškinys neišnagrin÷tas.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


69

egzistavimo, žmogaus ir visuomen÷s išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerov÷s pagrindas (2005 m. geguž÷s 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Valstybin÷s reikšm÷s miškai priskirti išimtinai valstyb÷s nuosavybei ir jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavyb÷s teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šie miškai negali būti perduodami privačion nuosavyb÷n.

Prokurorai, pagal kompetenciją siekdami apginti pamatinę konstitucinę vertybę, 2009 m. teismams pateik÷ 28 proceso dokumentus (iš jų 16 ieškinių, kurių bendra reikalavimų suma 608 595 Lt, ir 12 pareiškimų Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka) d÷l apie 57 ha valstybin÷s reikšm÷s miškų ploto, perduoto piliečiams galimai pažeidus teis÷s aktų reikalavimus. 2007–2009 m. teismų išnagrin÷tų procesinių dokumentų, pateiktų ginant viešąj į interesą nuosavyb÷s teisių atkūrimo srityje, skaičius

2009 m. bendrosios kompetencijos teismai išnagrin÷jo 49 ieškinius, pateiktus 2009 m. ir ankstesniais metais, iš kurių 45 ieškinių reikalavimus, kurių suma 9 982 997 Lt, patenkino visiškai ar iš dalies ir į laisvos valstybin÷s žem÷s fondą grąžino apie 198 ha bendro ploto žem÷s ir miško sklypų.

2009 m. administracine teisena išnagrin÷tas 31 procesinis dokumentas (prašymai ir pareiškimai, kuriais siekiama apginti pažeistus valstyb÷s interesus), iš jų 26 teismai patenkino ir į laisvos valstybin÷s žem÷s fondą grąžino apie 58 ha bendro ploto žem÷s ir miško sklypų.

2009 m. prokurorų iniciatyva į laisvos valstybin÷s žem÷s fondą sugrąžinta iš viso apie 257 ha bendro ploto valstybin÷s žem÷s ir miško (iš jų ir valstybin÷s reikšm÷s miško) sklypų, t. y. apie 152 ha daugiau nei 2008 m., kai valstybei buvo grąžinta apie 105 ha, ir apie 65 ha daugiau nei 2007 m. (grąžinta apie 192 ha).

2007–2009 m. prokurorų iniciatyva į laisvos valstybin÷s žem÷s fondą sugrąžinta valstybin÷s žem÷s ir miško sklypų

2009 m. prokuratūra ieškojo glaudesnių bendradarbiavimo su visuomene formų, siekdama, kad būtų informuojama apie galimus pažeidimus asmenų teisių, valstybin÷s žem÷s panaudojimo bei statybų (ypač saugomose teritorijose) srityje, skatino pilietiškumą.

Šiaulių apygardos prokuratūra 2009 m. geguž÷s 25 d. atsakovams Telšių apskrities viršininko administracijai, J. R. V. ir V. L. pateik÷ ieškinį, kuriame nurodyta, kad 24 ha žem÷s sklypo Mažeikių rajone (suteikto nuosavyb÷s teisių atkūrimo proceso metu nuosavyb÷n) dalis patenka į Mažeikių girininkijos 50 kvartalo sklypą Nr. 12, kuris priklauso valstybin÷s reikšm÷s miškams. Min÷to sklypo dalis patenka ir į Šernyn÷s telmologinio draustinio, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugs÷jo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, teritoriją.

257192

105

0

60

120

180

240

300

2007 m. 2008 m. 2009 m.

4928

48 32

79 81101

51

149

0

50

100

150

200

2007 m. 2008 m. 2009 m.

CPK tvarka ABTĮ tvarka Iš viso

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


70

Teigiama praktika ieškant glaudesnio bendradarbiavimo su visuomene laikytina Šiaulių

apygardos prokuratūros veikla organizuojant susitikimus su gyventojais nuosavyb÷s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimais (2009 m. birželio 18 d. Šiauliuose ir 2009 m. lapkričio 5 d. Telšiuose). Kartu su Akmen÷s rajono ir Šiaulių miesto apylink÷s prokuratūromis Šiaulių apygardos prokuratūra reng÷ susitikimus su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento teritorin÷mis agentūromis, kreip÷si į savivaldybes, prašydama visuomenei prieinamose vietose patalpinti informaciją apie prašymą informuoti prokuratūrą apie galimus pažeidimus valstybin÷je žem÷je.

Panev÷žio apygardos prokuratūra 2009 m. birželio 23 d. organizavo gyventojų pri÷mimą nuosavyb÷s teisių į žemę atkūrimo klausimais, kuriame dalyvavo Nacionalin÷s žem÷s tarnybos Žem÷s reformos skyriaus vyriausieji specialistai, Panev÷žio apskrities viršininko administracijos Žem÷s tvarkymo departamento specialistai. Po susitikimo daugiau žmonių kreip÷si į prokuratūrą įvairiais rūpimais nuosavyb÷s teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą ir kitais klausimais. Panev÷žio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorai, vykdydami visuomen÷s teisinį švietimą, teik÷ atsakymus į klausimus civilin÷s teis÷s klausimais interneto svetain÷s DELFI rubrikoje „Atsako prokuroras“.

D÷l gamtai padarytos žalos atlyginimo Konstitucinio Teismo 2005 m. geguž÷s 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose

pabr÷žiama, kad pagal Konstituciją natūrali gamtin÷ aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietov÷s yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalin÷s vertyb÷s; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstyb÷s konstitucin÷ priederm÷.

2009 m. prokurorai teismams pateik÷ 36 (2008 m. – 13) procesinius dokumentus d÷l deliktin÷s atsakomyb÷s taikymo, siekiant aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Bendra turtinio pobūdžio reikalavimų suma – 324 620 Lt.

Teigiamai vertintinos teritorinių prokuratūrų iniciatyvos d÷l neprocesin÷s veiklos: - Šiaulių apygardos prokurorai 2009 m. birželio 23 d. susitiko su Šiaulių regiono

aplinkos apsaugos departamento vadovybe ir aptar÷ bendradarbiavimo sąlygas ir tikslus, paaiškino, kad prokuroras, be ikiteisminio tyrimo, vykdo ir viešojo intereso gynimo funkciją, nurod÷ galimybes kreiptis į teismą su ieškiniais d÷l gamtai padarytos žalos atlyginimo;

- siekiant glaudesnio prokuratūros ir gamtos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų bendradarbiavimo, Vilniaus apygardos skyriaus vyriausioji prokuror÷ dalyvavo bendrame susitikime su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovais;

Marijampol÷s rajono apylink÷s prokuratūra d÷l žalos gamtai atlyginimo pateik÷ 164 tūkst. Lt ieškinį atsakovui, kuris Višakio sl÷nio botaniniame draustinyje, Višakio up÷s apsaugos zonoje, sužalojo (pakeit÷) kraštovaizdį, t. y. pažeisdamas aplinkos apsaugos teis÷s normas ir reikalavimus iškas÷ neigiamą reljefo formą – 5250 m3 įdubą (kūdrą) ir taip aplinkai padar÷ 148 365 Lt žalą, o supildamas teigiamą reljefo formą paskleid÷ 298 m3 grunto ir taip aplinkai padar÷ 12632,22 Lt žalą bei 746 m2 plote sunaikino žolinę augmeniją, paskleisdamas gruntą sunaikino vel÷ną ir taip aplinkai padar÷ 3099,05 Lt žalą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


71

- Panev÷žio apygardos vyriausiasis prokuroras su Aplinkos ministerijos Panev÷žio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi pasiraš÷ bendradarbiavimo susitarimą, kuris pad÷s užtikrinti bendruosius tikslus atliekant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, sprendžiant Europos Sąjungos l÷šų panaudojimo teis÷tumo ir viešojo intereso gynimo klausimus.

Vykdant viešojo intereso gynimo funkciją, 2009 m. prokuratūra patyr÷ 27 tūkst. Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrin÷jimu, nuo kurių prokuroras n÷ra atleistas. Šios išlaidos atsiranda d÷l procesinių dokumentų įteikimo, pranešimo spaudoje, ekspertiz÷s atlikimo, atlyginimo už kuratoriaus darbą. Prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui apginti, yra savarankiškas proceso dalyvis, turintis visas Civilinio proceso kodekse numatytas ieškovo procesines teises ir pareigas.

Iki 2009 m. teismai, atmesdami prokuroro ieškinį, pareiškimą, prašymą, pareikštą ginant viešąjį interesą, priteisdavo bylin÷jimosi išlaidas iš valstyb÷s, tačiau teismų praktika pakito. Teismai išaiškino, kad kai teis÷s aktais valstyb÷s institucijai yra suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, yra skiriamos valstyb÷s biudžeto l÷šos tokiai valstyb÷s funkcijai vykdyti. Priteisus bylin÷jimosi išlaidas, jas turi apmok÷ti ta valstyb÷s institucija iš jos įgyvendinamoms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų.

Prokuratūra antrus metus kelią šį klausimą, tačiau ir 2010 m. proceso išlaidoms apmok÷ti prokuratūrai biudžeto asignavimų neskirta.

12. Nuosprendžių d÷l baudų pateikimo vykdyti ir vykdymo kontrol ÷s stiprinimas

Prokuratūra išanalizavo ir apibendrino prokurorų veiklos kontroliuojant nuosprendžių

d÷l baudų pateikimo vykdyti 2008–2009 m. praktiką, jų vykdymą baudžiamosiose bylose, nustat÷ ir įvertino problemas, numat÷ šių problemų sprendimo būdus.

Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras, kuris pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti baudžiamąją bylą, kurioje vykdomas įsiteis÷jęs nuosprendis, taip pat įtvirtinta prokuroro teis÷ apskųsti su nuosprendžių vykdymu susijusias teismų nutartis. Prokuratūros įstatymas, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai taip pat įpareigoja prokurorus kontroliuoti atitinkamų teismų nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą.

2008–2009 m. apygardų ir apylinkių teismai nuosprendžiais paskyr÷ baudą kaip bausmę 7 281 asmeniui (7 217 fizinių asmenų ir 64 juridiniams asmenims).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracin÷je byloje Nr. AS 143-428/2009 išaiškino savo 2009 m. liepos 17 d. nutartį, kad Klaip÷dos apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo trečiajam asmeniui J. L. iš valstyb÷s biudžeto priteista 1 851 Lt proceso išlaidų, turi būti pateiktas vykdyti Generalinei prokuratūrai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


72

Prokurorai iš esm÷s vykdo Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, tinkamai kontroliuoja nuosprendžių d÷l baudų pateikimą vykdyti ir jų vykdymą. Teismuose dauguma nuosprendžių, kuriais paskirtos baudos, pateikiami vykdyti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų terminų, t. y. ne v÷liau kaip per tris dienas nuo bausm÷s savanoriško sumok÷jimo termino pabaigos, tačiau prokurorai nustat÷ atvejų, kai teismas iš viso nepateik÷ nuosprendžių (teismo baudžiamųjų įsakymų) vykdyti ar pažeid÷ nuosprendžio pateikimo vykdyti terminą. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje esančiuose teismuose prokurorai nustat÷ 5 tokius pažeidimus, Kauno apygardos – 8, Panev÷žio – 26, Šiaulių – 4 tokius pažeidimus. 2008–2009 m. baudos bausme nuteisti asmenys ir baudų sumok÷jimas pagal apygardų prokurat ūrų veiklos teritorijas

Asmenų, kuriems paskirta baudos bausm÷, skaičius

Asmenų, iš kurių baudos išieškotos priverstinai, skaičius

Apygardos teismas ir jo veiklos teritorijoje esantys teismai

Fiziniai Juridiniai Fiziniai Juridiniai

Asmenys, baudą sumok÷jo savanoriškai

Priverstinai išieškotų baudų suma Lt

Savanoriškai sumok÷tų baudų suma

Iš viso išieškota baudų (Lt)

Vilniaus apygarda

2185 41 194 5 653 775680 1.1823935

2.599615

Kauno apygarda

1938 7 184 2 816 356415 1.523142

1.879557

Klaip÷dos apygarda

1246 9 204 - 479 118622 1.339083

1.457705


946 6 66 - 355 130974 648960 779934

Šiaulių apygarda

902 1 85 - 354 103153 686033 789186

Iš viso 7217 64 770 7 2657 1.484844 6.021153

7.505997

Bendras skaičius

7281 777 2657

2009 m. bauda kaip bausm÷ paskirta 3947 asmenims (2008 m. – 3334), baudos priverstinai išieškotos iš 440 fizinių (2008 m. – 337) ir 7 juridinių asmenų (2008 m. nebuvo).

2009 m. 2657 asmenys jiems paskirtas baudas sumok÷jo savanoriškai (36,5 proc.), iš 777 asmenų (770 fizinių ir 7 juridinių asmenų) baudos buvo išieškomos priverstinai (10,7 proc.), 219 asmenų neišieškotos baudos teismo sprendimu pakeistos kitomis bausm÷mis – viešaisiais darbais arba areštu (apie 3 proc.).

Bendra savanoriškai sumok÷tų ir priverstinai išieškotų baudų suma 2008–2009 m. sudaro 7 mln. 505 tūkstančius 997 litus (7 505 997 Lt):

- savanoriškai sumok÷ta – 6 021 153 Lt baudų; - priverstinai išieškota – 1 484 844 Lt baudų. 2009 m. baudų priverstinis išieškojimas, palyginti su 2008 m., išaugo apie 1,74 karto.

2008 m. priverstinai išieškotų baudų suma sudar÷ 541 817 Lt, 2009 m. – jau 943 027 Lt, t. y. 401 210 Lt daugiau nei 2008 m.

2008–2009 metais savanoriškai sumok÷tos ir priverstinai išieškotos baudos Kontroliuojant nuosprendžių vykdymą daugiausia problemų tiek 2008 m., tiek ir 2009 m. prokurorams kilo d÷l nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos priverstinio išieškojimo.

1.484.844 Lt

7.505.997 Lt6.021.153 Lt

0 Lt

2.500.000 Lt

5.000.000 Lt

7.500.000 Lt

10.000.000 Lt

Iš viso surinktabaudų

Iš jų savanoriškaisumok÷tos baudos

Priverstinaiišieškotos baudos

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


73

Įsiteis÷jusį nuosprendį d÷l baudos priverstinio išieškojimo teismas pagal Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksų reikalavimus privalo pateikti tiesiogiai antstoliams, tačiau kai kurie teismai nuosprendžius d÷l baudos priverstinio išieškojimo ir vykdomuosius raštus pateikia vykdyti ne antstoliams, o teritorin÷ms mokesčių inspekcijoms. Tokia praktika stebima Klaip÷dos miesto, Ignalinos, Švenčionių, Pakruojo rajonų apylinkių teismuose. Šie teismai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2007 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 5.15-03-215 bei Nacionalin÷s teismų administracijos 2007 m. kovo 16 d. raštu Nr. 4R-443-1.13, o ne Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksų nuostatomis. Tokiais atvejais mokesčių inspekcijos perduoda gautus vykdomuosius raštus antstoliams arba neįvykdytus grąžina juos išdavusiam teismui.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą nuosprendį vykdyti gavusi institucija, įstaiga ar įmon÷ ne v÷liau kaip kitą dieną turi pranešti apie tai nuosprendį vykdyti pateikusiam teismui, tačiau pareiga informuoti nuosprendžio vykdymą kontroliuojantį prokurorą – nenumatyta. Priverstinis baudų išieškojimas d÷l susirašin÷jimo užtrunka ilgą laiką, reikalauja papildomų sąnaudų ir trukdo prokurorams efektyviai kontroliuoti bausm÷s vykdymą, tod÷l dažnai kyla gr÷sm÷, kad d÷l per ilgo vykdymo proceso gali pasibaigti nuosprendžio vykdymo senaties terminai.

Antstoliai dažnai pažeidžia įstatymo nustatytą terminą, tam tikrais atvejais iš viso neinformuoja nuosprendžius pri÷musių teismų apie tai, kad gavo nuosprendžius vykdyti. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos prokuratūra nurod÷ net 543 baudžiamąsias bylas, kuriose antstoliai nepraneš÷ teismui apie gautą vykdyti nuosprendį. Panašius pažeidimus nurod÷ ir Vilniaus miesto, Kauno apygardos, Šilut÷s, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Klaip÷dos, Kretingos, Šilut÷s, Šilal÷s, Taurag÷s, K÷dainių, Rokiškio, Akmen÷s, Joniškio, Kelm÷s, Mažeikių, Radviliškio, Raseinių, Telšių, Šiaulių rajonų apylink÷s prokuratūrų prokurorai.

Nors įstatymas nereglamentuoja, kokiomis priemon÷mis prokuroras gali reaguoti į tokius

įstatymo pažeidimus, tačiau prokurorai ÷m÷si aktyvių veiksmų pažeidimams pašalinti. Pavyzdžiui, Palangos, Rokiškio, Kaišiadorių, Vilkaviškio rajonų apylink÷s prokuratūrų

vyriausieji prokurorai apie pažeidimus informavo Lietuvos antstolių rūmus, kiti prokurorai siunt÷ reagavimo raštus, kuriais atkreip÷ d÷mesį į antstolių pareigą pranešti teismui apie gautus vykdyti nuosprendžius. Zarasų rajono apylink÷s prokuratūros prokurorai pasiek÷, kad rajono antstoliai, kurie 2008 m. iš viso neinformuodavo teismų apie prad÷tą vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, nuo 2009 m. pranešimus teismui siųstų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nuosprendžių vykdymo kontrol÷s stiprinimas ir aktyvi prokurorų veikla leido pasiekti

teigiamų rezultatų. Kai nuteistasis neturi l÷šų sumok÷ti paskirtą baudą arba vengia savo noru ją sumok÷ti ir

n÷ra galimybių ją išieškoti, bauda gali būti pakeista kita bausme – viešaisiais darbais arba areštu. Baudos pakeitimą kita bausme įstatymų nustatyta tvarka privalo inicijuoti antstolis, kreipdamasis į teismą teikimu, tačiau antstoliai vangiai vykdo, o dažnai ir apskritai nevykdo šio reikalavimo, t. y. nustatę, kad nuteistasis vengia sumok÷ti baudą arba n÷ra galimybių išieškoti ją priverstinai, nesikreipia į teismą arba tai daro per v÷lai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


74

2009 m. antstoliai, netur÷dami galimyb÷s išieškoti baudas iš kaltų asmenų, aktyviau nei 2008 m. teismuose inicijavo baudos bausm÷s pakeitimą kita bausme. 2008 m. visuose apygardų teismuose ir jų veiklos teritorijoje esančiuose apylinkių teismuose baudos pakeistos viešaisiais darbais tik 26 asmenims, areštu – tik 23 asmenims. 2009 m. žymiai padid÷jo asmenų, kuriems neišieškota bauda pakeista kitomis bausm÷mis, skaičius. Bauda pakeista viešaisiais darbais 78 asmenims (3 kartus daugiau nei 2008 m.), areštu – 92 asmenims (4 kartus daugiau nei 2008 m.).

Asmenų, kuriems 2008–2009 m. bauda pakeista viešaisiais darbais, skaičius pagal apygardų

prokurat ūrų veiklos teritorijas

Asmenų, kuriems 2008–2009 m. bauda pakeista areštu, skaičius pagal apygardų prokurat ūrų

veiklos teritorijas

2008–2009 m. aktyviausiai baudos bausm÷s keitimą viešaisiais darbais arba areštu taik÷ Šiaulių ir Visagino miestų, Alytaus ir Marijampol÷s rajonų antstoliai, taip pat Kauno, Vilniaus, Klaip÷dos apygardų ir joms priklausančių teritorijų antstoliai.

2009 m. Panev÷žio apygardos ir daugumos jai priklausančių rajonų antstoliai, kaip ir 2008 m., retai kreip÷si į teismus, prašydami pakeisti neišieškotas baudas kitomis bausm÷mis. Pavyzdžiui, Anykščių, K÷dainių, Kupiškio rajonuose baudos bausm÷ viešaisiais darbais arba areštu nebuvo pakeista nei vienam nuteistajam, nors didel÷ dalis paskirtų baudų neišieškota.

Prokurorai neturi galimyb÷s naudotis teismų informacine sistema, tod÷l nuolat tikrina

teismuose esančias baudžiamąsias bylas, teikia paklausimus ir reagavimo raštus antstoliams. Antstoliai į raštus atsako vangiai arba nurodo, kad baudos išieškoti n÷ra galimybių, nes nuteistasis niekur nedirba, o turto, į kurį gal÷tų būti nukreipiamas išieškojimas, neturi.

Antstolių neveiklumą sąlygoja ir tai, kad jų veiklą reglamentuojančiuose teis÷s aktuose n÷ra išsamiai apibr÷žta tvarka ir terminai, kada antstolis turi inicijuoti neišieškotos baudos pakeitimą kita bausme. Toks susirašin÷jimas iš esm÷s vilkina nuosprendžio vykdymą ir reikalauja didelių darbo sąnaudų, tačiau kitų būdų ir priemonių stiprinti nuosprendžių d÷l baudų vykdymo kontrolę šiuo metu n÷ra.

1 0 1

22

13

5

1314

7

39

0

10

20

30

40

50

Vilniaus apygarda Kauno apygarda Klaip÷dos apygarda Panev÷žio apygarda Šiaulių apygarda

2008 m.

2009 m.

5 38

21

47

28

8

2

18

0

7

14

21

28

35

Vilniaus apygarda Kauno apygarda Klaip÷dos apygarda Panev÷žio apygarda Šiaulių apygarda

2008 m.

2009 m.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


75

Atsižvelgdama į tai, kad prokuroro ir antstolio įgaliojimai nuosprendžių vykdymo procese reglamentuoti nepakankamai, ir siekdama veiksmingesn÷s nuosprendžių vykdymo prokurorin÷s kontrol÷s Generalin÷ prokuratūra 2009 m. pasiūl÷ teisingumo ministrui inicijuoti Baudžiamojo proceso ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimus:

- Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, įpareigojančia teismą patvarkymo vykdyti nuosprendį nuorašą kartu su nuosprendžio nuorašu siųsti ir prokurorui;

- Baudžiamojo proceso kodekso 348 straipsnį papildyti nuostata, įpareigojančia nuosprendį vykdančią instituciją pranešti prokurorui apie nuosprendžio gavimą vykdyti ir jo vykdymą;

- Baudžiamojo proceso kodekso 47 straipsnį papildyti nuostata, kad per konkretų įstatymo nustatytą terminą (6 m÷nesius) antstolio neišieškota bauda būtų privalomai pakeista kita bausme, neapsiribojant viešaisiais darbais ir areštu.

Šiuo metu Seimui pateiktas ir jau svarstomas Baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų įstatymų pakeitimo ir papildymo projektas, registruotas 2009 m. lapkričio 9 d. Nr. XIP-1378.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


76

IV. KITA PROKURAT ŪROS VEIKLA PAGAL FUNKCIJAS

13. Teisin÷ pagalba ir tarptautinis bendradarbiavimas

Generalin÷ prokuratūra atlieka kompetentingos susižinojimo baudžiamosiose bylose su

užsienio valstybių įstaigomis, Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautin÷mis organizacijomis įstaigos funkcijas.

Prokuratūros tarptautinis teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose apima savitarpio pagalbą atliekant proceso veiksmus baudžiamosiose bylose, asmenų, įtariamų ar kaltinamų nusikalstamų veikų padarymu, ekstradiciją ar perdavimą pagal Europos arešto orderį į Lietuvos Respubliką ar į kitas valstybes, Europos turto arba įrodymų arešto akto liudijimo išdavimą ir užsienio valstybių išduoto Europos turto ar įrodymų arešto akto pripažinimą ir vykdymą, baudžiamojo persekiojimo perdavimą ir per÷mimą, darbą Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo institucijoje Eurojuste koordinuojant proceso veiksmų atlikimą keliose valstyb÷se, veiklą tarptautin÷se bendrose tyrimo grup÷se konkrečiose bylose, keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais bei informacija apie galiojantį teisinį baudžiamojo proceso reguliavimą atskirose valstyb÷se.

Vykdant susižinojimą su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautin÷mis

organizacijomis per Generalinę prokuratūrą ir apygardų prokuratūras 2009 m. užsienio valstybių įstaigoms buvo išsiųsti 695 teisin÷s pagalbos prašymai (2008 m. – 675, 2007 m. – 475, 2006 m. – 701), gauti ir vykdomi 572 teisin÷s pagalbos prašymai (2008 m. – 552, 2007 m. – 513, 2006 m. – 740).

2009 m. užsienio valstybių ir Lietuvos teis÷saugos institucijų tarpusavio susižinojimo ir teisin÷s pagalbos prašymų specifika:

- didesn÷s apimties ir d÷l sud÷tingesnių proceso veiksmų, taip pat ir dalyvaujant prašančiosios šalies pareigūnams;

- d÷l nusikalstamų veikų, padaromų peržengiant vienos ar kelių valstybių sienas; - siekiant koordinuoti tyrimo atlikimą keliose valstyb÷se.

Generalin÷s prokuratūros tarptautinio susižinojimo duomenys pagal tais metais prad÷tas ir užbaigtas procedūras Tarptautin ÷ teisin÷ pagalba 2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m.

Išsiųsti teisin÷s pagalbos prašymai užsienio valstyb÷ms

342 353 329 478 474

Gauti iš užsienio valstybių teisin÷s pagalbos prašymai

396 312 440 559 460

Kreiptasi d÷l asmenų ekstradicijos į Lietuvą (iš jų išduota per metus)

23 (6) 12 (6) n÷ra duome

nų

18 (6) 12 (4)

Gauta prašymų išduoti asmenis iš Lietuvos (iš viso išduota per metus)

12 (8) 5 (5) 5 (3) 3 (3) 11 (5)

Išduota Europos arešto orderių 211 248 225 388 433 Perduota Lietuvai asmenų pagal Europos arešto orderį

41 47 44 42 41

Gauta Europos arešto orderių iš užsienio valstybių 52 43 42 28 36 Perduota asmenų užsienio valstyb÷ms pagal Europos arešto orderį

37 37 18 26 13

Perduota baudžiamųjų bylų užsienio valstyb÷ms 27 26 24 25 24 Gauta prašymų perimti baudžiamąjį persekiojimą (iš jų perimta)

36 (26) 43(33) 32(27) 32 39

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


77

Generalin÷s prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisin÷s pagalbos skyrius d÷l netinkamos kokyb÷s grąžino 21 teisin÷s pagalbos prašymo projektą šių prašymų iniciatoriams – prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams (2008 m. – 26).

Dalis teisin÷s pagalbos prašymų iš ikiteisminio tyrimo įstaigų siunčiami tiesiogiai Generalinei prokuratūrai, be tyrimui vadovaujančio prokuroro žinios ir jam nekontroliuojant, tod÷l gana dažnai nepridedami prašymo vykdymui reikalingi dokumentai, delsiama pateikti vykdančiosios valstyb÷s prašomus papildomus duomenis ir dokumentus, dalis nusikalstamų veikų kvalifikuojama netiksliai, pačių prašymų turiniui neretai keliami tik minimalūs formalieji reikalavimai, neatsižvelgiant į vykdančiosios šalies galimybes iš pateiktų duomenų tinkamai išsiaiškinti pavedimo esmę. Šie trūkumai daro įtaką tyrimo veiksmų atlikimo užsienyje kokybei ir spartai.

Ikiteisminį tyrimą organizuojantys ir jam vadovaujantys prokurorai turi kontroliuoti susirašin÷jimą su užsienio valstybių institucijomis, ypač kai tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo įstaigos.

Europos arešto orderio (toliau – EAO) taikymo veiksmingumui, ekonomiškumui ir proporcingumui gerinti buvo skiriamas nuolatinis d÷mesys kontroliuojant tiek EAO projektų turinį, tiek skatinant naudoti kitas alternatyvias tarptautinio bendradarbiavimo priemones.

2009 m. buvo išduotas 221 EAO, 22 prašymus (2008 m. – 52, 2007 m. – 23) Generalin÷ prokuratūra grąžino d÷l esminių trūkumų arba su pasiūlymu apsvarstyti, ar juos išdavus tikrai bus pasiekti baudžiamajam procesui keliami tikslai ir užtikrintas procesinių prievartos priemonių proporcingumo principas.

Teritorinių prokuratūrų veiklos 2009 m. trūkumu laikytini atvejai, kai: - prašoma išduoti EAO neturint pakankamai duomenų apie asmens sl÷pimąsi Europos

Sąjungos valstyb÷se nar÷se; - EAO atšaukiami ieškomus asmenis sulaikius Lietuvoje, ieškomiesiems net nebuvus

išvykus į užsienį; - delsiama informuoti Generalinę prokuratūrą apie perduoto asmens baudžiamojo

persekiojimo rezultatus. Prokurorai neturi sutikti su ikiteisminio tyrimo pareigūno pasiūlymu kreiptis į

ikiteisminio tyrimo teis÷ją su prašymu d÷l EAO išdavimo neišnaudojus visų įmanomų asmens paieškos ir šaukimo dalyvauti proceso veiksmuose galimybių, remiantis tik formaliai surašytais dokumentais, kai griežčiausią kardomąją priemonę prašoma skirti tik paieškai palengvinti, nors įstatyme apibr÷žti pagrindai numato kitus procesinius tikslus.

Generalinio prokuroro ir teisingumo ministro 2009 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1R-312/I-140 „D÷l teisingumo ministro ir generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 1R-195/I-114 „D÷l Europos arešto orderio išdavimo ir asmens per÷mimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ papildytos EAO išdavimo ir asmenų per÷mimo pagal EAO taisykl÷s, siekiant sustiprinti šios priemon÷s taikymo proporcingumą ir proceso ekonomiškumą, tačiau Generalin÷ prokuratūra iki šiol neturi teisinio pagrindo atsisakyti išduoti EAO, jei pateikiamas projektas atitinka būtinus formaliuosius reikalavimus, ir gali tik atkreipti EAO iniciatoriaus d÷mesį į tai, kad nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis n÷ra proporcingi bendriesiems kardomosios priemon÷s su÷mimo skyrimo pagrindams bei proceso išlaidoms, susijusioms su asmens per÷mimu (pvz., prašomi perduoti asmenys įtariami mažaverčio turto vagyste iš patalpų ar saugyklų arba atvira tokio turto vagyste).

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


78

Europos arešto orderio taikymo 2005–2009 m. veiksmingumas

Duomenys apie EAO 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Išduota EAO 433 388 225 248 211 Perduota asmenų į Lietuvą 68 62 117 119 108 Atšaukta EAO 9 36 36 51 38 Nuteista perduotų į Lietuvą asmenų, iš jų:

- laisv÷s at÷mimo bausme 31 22 42 10 38 - bauda 10 13 14 7 11 - kita bausme 7 15 3 8 9

Nutrauktas procesas (išteisinta, amnestija, senatis, susitaikymas)

6 7 5 - 7

Išieškota perdavimo proceso išlaidų: - asmenų skaičius 12 12 35 14 43 - l÷šų suma 42.622 Lt

(nežinoma suma d÷l 4 asmenų)

67.804 Lt.

143.310 Lt (nežinoma suma d÷l 5 asmenų)

56.647 Lt 264.467 Lt (3 asmenys

atlygino savanoriškai)

2009 m. prokurorai 93 kartus kreip÷si į teismą d÷l asmens su÷mimo EAO bylose, ir tik d÷l 1 asmens prašymas nebuvo patenkintas, 1 asmeniui skirtas namų areštas, 5 – kitos kardomosios priemon÷s.

Asmens perdavimo supaprastinta tvarka teisinis reglamentavimas n÷ra pakankamai efektyvus – apie 80 proc. perduodamų iš Lietuvos Respublikos asmenų pasirenka supaprastinto perdavimo tvarką, t. y. raštu patvirtina sutikimą būti perduotiems EAO išdavusiai valstybei ir v÷liau tai dar kartą patvirtina Vilniaus apygardos teismo pos÷dyje. Taigi asmeniui, išreiškusiam valią būti greičiau perduotam, būtina laukti, kol sueis bendrieji teismo nutarties d÷l jo perdavimo apskundimo terminai, ir vien d÷l šios formalios priežasties neretai tenka kreiptis į teismą d÷l su÷mimo termino pratęsimo. Tai iškreipia asmens perdavimo supaprastinimo esmę, reikalauja papildomo laiko ir materialinių išteklių, ilgina perdavimo (išdavimo) ir bylos tyrimo terminus.

2009 m. prokurorai aktyviau išieškojo proceso išlaidas iš perduotų pagal EAO asmenų, tačiau poreikis nuosekliai formuoti bendrą perdavimo proceso kaštų atlyginimo praktiką išlieka. 2009 m. valstyb÷s išlaidos visų asmenų pervežimui EAO ar ekstradicijos pagrindu į Lietuvos Respubliką sudar÷ 1 151 001 litų (2008 m. – 841 008 Lt, 2007 m. – 818 030 Lt).

EAO veiksmingumas ir proporcingumas prokurorui, teis÷jui ir gyn÷jui vykdant funkcijas baudžiamajame procese, taip pat teis÷s mokslo požiūriu, buvo aptartas 2009 m. lapkričio m÷n. Briuselyje Europos Komisijos surengtame EAO taikymo ekspertų pasitarime, kuriame dalyvavo Generalin÷s prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisin÷s pagalbos skyriaus prokuror÷.

Pasitarime pasiektas bendro pobūdžio sutarimas, kad EAO inicijavimo proporcingumą privalo užtikrinti jį išduodanti valstyb÷, nes būtent jos kompetencija yra užtikrinti tokias alternatyvias teisinio bendradarbiavimo priemones kaip: asmens buvimo vietos nustatymas ir šaukimų įteikimas remiantis 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos d÷l 1985 m. Šengeno susitarimo 98 straipsnio įgyvendinimo pagrindu; asmenų apklausa vaizdo konferencijos būdu; kardomosios priemon÷s su÷mimo skyrimo pagrindai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


79

Siūloma papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsnio 4 dalį nuostata, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis perduoti (išduoti) asmenį supaprastinta tvarka yra galutin÷ ir neskundžiama.

Turto ir įrodymų arešto aktas 2009 m. pritaikytas tik 1 kartą (2008 m. – 2 kartus), iš užsienio valstyb÷s gavus vienintelį tokio akto liudijimą.

2009 m. stiprinant Europos Sąjungos tarnybų, atsakingų už nusikalstamu būdu gauto turto paiešką ir konfiskavimą, bendradarbiavimą Tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. Sprendimo 2007/845/TVR pagrindu per nusikalstamu būdu gauto turto paieškos ir konfiskavimo tarnybų kontaktinių asmenų tinklą buvo diegiamas bendras mechanizmas tokio turto paieškai ir išieškojimo veiksmingumui pagerinti.

Lietuvos Respublikos prokuratūra 2009 m. dalyvavo Europos specializuotų tinklų,

skirtų palengvinti kompetentingų teisin÷s pagalbos srityje Europos Sąjungos valstybių narių įstaigų bendradarbiavimą, veikloje.

2009 m. vasario 22–23 d. Generalin÷s prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisin÷s pagalbos skyriaus prokuror÷ dalyvavo ETT kontaktinių asmenų pasitarime Briuselyje kartu su ES teisinio bendradarbiavimo institucijos Eurojusto, Europos kovos su sukčiavimu biuro (OLAF), Tarybos sekretoriato, Europos Komisijos, Norvegijos ir Šveicarijos atstovais.

Pasitarime atkreiptas valstybių narių d÷mesys į būtinybę nacionalin÷je teis÷je tinkamai įgyvendinti Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo 2008/976/TVR nuostatas d÷l ETT funkcionavimo, užtikrinti kontaktinių asmenų veiklos efektyvumą, taip pat aptartos ETT interneto svetain÷s, siekiant ją paversti ir praktikų, dirbančių teisin÷s pagalbos srityje, tačiau nemokančių darbinių ETT kalbų, įrankiu, tobulinimo perspektyvos.

2009 m. sausio 29–30 d. ir 2009 m. lapkričio 9–10 d. Generalin÷s prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisin÷s pagalbos skyriaus prokuror÷ dalyvavo Nusikalstamu būdu gauto turto sugrąžinimo tarnybų (ARO) kontaktinių asmenų tinklo pasitarimuose Briuselyje, kuriuos organizavo Europos Komisija. Kartu dalyvavo Komisijos, Tarybos Generalinio Sekretoriato, Europos policijos biuro (Europolo), Eurojusto ir kitų institucijų atstovai.

Pasitarimuose pabr÷žta tarptautinių Turto arešto orderių registro įsteigimo kiekvienoje valstyb÷je nar÷je ir duomenų apie įšaldytą ar konfiskuotą turtą centralizuoto kaupimo svarba, aptartas policijos įstaigų ir prokuratūros sąveikos ieškant nusikalstamu būdu gauto turto ir apribojant nuosavyb÷s teises į jį organizavimas, prieigos prie atitinkamų duomenų bazių užtikrinimas atsakingiems pareigūnams ir jų profesinio mokymo būtinyb÷. Kartu Komisijos atstovai pristat÷ planus 2010 m. įvertinti valstybių narių veiklą šioje srityje.

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paimti tyrimui reikšmingus daiktus ar dokumentus bylose, kai nustatoma, kad nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas, daiktai ar dokumentai yra ar gali būti kitoje Europos Sąjungos valstyb÷je nar÷je, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, Turto arba įrodymų arešto akto liudijimo parengimo ir procesinių dokumentų d÷l daiktų, dokumentų ar kito turto laikinos apsaugos siuntimo Europos Sąjungos valstybių narių teismin÷ms institucijoms taisykl÷mis, patvirtintomis generalinio prokuroro ir teisingumo ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-150/1R-444, būtina kreiptis į Generalinę prokuratūrą d÷l Turto ar įrodymų arešto akto liudijimo išdavimo.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


80

2009 m. rugs÷jo 22–23 d. Generalin÷s prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras dalyvavo steigiamajame Europos prokurorų, atsakingų už nusikalstamų veikų, susijusių su sintetiniais narkotikais ir jų prekursoriais, tinklo susirinkime Amsterdame, kurį organizavo Olandijos ir Belgijos prokuratūros.

Aptartos neteis÷tos narkotinių medžiagų apyvartos tyrimo organizavimo ypatyb÷s, numatyti keitimosi informacija ir gerąja praktika būdai.

Generalin÷s prokuratūros ir Klaip÷dos apygardos prokuratūros prokurorai dalyvavo

Baltijos jūros regiono valstybių generalinių prokurorų iniciatyva įsteigtos Nusikaltimų aplinkai tyrimo ekspertų grup÷s veikloje, atliko funkcijas kaip nacionaliniai korespondentai Eurojuste bendraisiais nusikaltimų tyrimo ir kovos su terorizmu stiprinimo klausimais: Europos arešto orderio taikymo, tarptautinių jungtinių tyrimo grupių veiklos, bendradarbiavimo ieškant nusikalstamu būdu gauto turto.

Prokurorų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose patirtis pritaikoma rengiant

Lietuvos Respublikos pozicijas d÷l Europos Sąjungos teis÷s aktų projektų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2008 m. geguž÷s 19 d. potvarkiu Nr. 187 nustatytą prokuratūros dalyvavimą Tarybos Bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grup÷je (COPEN) ir iš dalies Organizuoto nusikalstamumo tarpdisciplinin÷je darbo grup÷je (MDG).

Generalin÷ prokuratūra teik÷ pastabas, išvadas ir pasiūlymus d÷l Tarybos pamatinio sprendimo d÷l teis÷s į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamuosiuose procesuose, Tarybos pamatinio sprendimo d÷l baudžiamojo proceso perdavimo; iniciatyvos d÷l Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos d÷l Europos apsaugos orderio projektų.

Atsižvelgiant į tai, kad prokurorų darbas teikiant pastabas ir pasiūlymus d÷l Europos Sąjungos teis÷s aktų projektų Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s tvarkomoje LINESIS sistemoje n÷ra reglamentuotas, gali kilti prokuratūros, kaip institucijos, ir prokuroro, kaip konkretaus padalinio atstovo bei savo srities eksperto, pozicijos suderinamumo klausimai.

Generalin÷s prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisin÷s pagalbos skyriaus vyriausiasis

prokuroras, kaip vienas Lietuvos paskirtų ekspertų, 2009 m. birželio 29 d. – liepos 2 d. dalyvavo valstybių prieš korupciją organizacijos GRECO plenarin÷je sesijoje Strasbūre (Prancūzija) pristatant Lietuvos Respublikos poziciją d÷l korupcijos apraiškų kriminalizavimo baudžiamuosiuose įstatymuose būkl÷s vertinimo ir pad÷jo pasiekti, kad nebūtų patvirtinti rekomendacijų projektai, aiškiai neatitinkantys Lietuvos Respublikos teisinio reglamentavimo.

Stiprinant ir koordinuojant Lietuvos Respublikos pr okuratūros tarptautin į

bendradarbiavimą su užsienio valstybių prokuratūromis, valstybin÷mis įstaigomis ar visuomenin÷mis organizacijomis, Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautin÷mis organizacijomis, formuojama bendra susižinojimo praktika, siekiama užtikrinti, kad teisin÷ pagalba baudžiamosiose bylose būtų suteikta greitai ir veiksmingai.

Tikslinga 2010 m. parengti pastabų teikimo per LINESIS sistemą tvarkos aprašą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


81

o 2009 m. vasario 6 d. pirmininkaujančios Europos Sąjungos valstyb÷s ir Tarybos iniciatyva Paryžiuje (Prancūzija) vykusiame Europos Sąjungos valstybių narių generalinių prokurorų darbiniame susitikime aptarti Europos Sąjungos teis÷s aktų taikymo ir prokuratūrų statuso, misijos bei vaidmens Europos Sąjungos erdv÷je klausimai.

o 2009 m. kovo 24–25 d.

Bukarešte (Rumunija) vykusiame Pasaulio valstybių generalinių prokurorų susitikime dalyvavo Jungtinių Tautų, Tarptautin÷s prokurorų asociacijos, Europos Tarybos, Europos Sąjungos Komisijos, Tarptautinio baudžiamojo teismo atstovai.

o 2009 m. rugs÷jo 24–25 d. Taline (Estija) surengta 12-oji kasmetin÷ Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos, Kroatijos, Lichtenšteino, Norvegijos prokuratūrų vadovų, Eurojusto, Tarptautin÷s prokurorų asociacijos atstovų konferencija EUROJUSTICE.

o 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos generalin÷je prokuratūroje lank÷si Prancūzijos kasacinio teismo magistrat÷. Vizito metu aptartos prokurorų ir teis÷jų statuso teisinio reglamentavimo aktualijos.

o 2009 m. rugs÷jo 21–22 d. Lietuvos Respublikos generalin÷je prokuratūroje lank÷si Kirgizijos generalin÷s prokuratūros prokurorų, atsakingų už korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimą, delegacija. Vizito metu pasikeista patirtimi tiriant šios kategorijos nusikaltimus, aptarti kiti aktualūs klausimai.

o 2009 m. birželio 19–20 d. Taline ir Sausti (Estija) surengtame 16-ajame Lietuvos, Latvijos ir Estijos generalinių prokurorų ir jų pavaduotojų darbiniame susitikime aptartos prokuratūrų veiklos organizavimo sunkmečio sąlygomis aktualijos, bendradarbiavimo konkrečiose bylose perspektyvos ir rezultatai.

Susitikimo metu buvo formuojama bendra prokuratūrų, atsakingų už baudžiamojo persekiojimo organizavimą visoje Europos Sąjungoje, pozicija Europos Sąjungos teisinio reguliavimo klausimais Bendrijų institucijose; įsteigtas Europos Sąjungos valstybių narių generalinių prokurorų (prokuratūrų vadovų) tinklas, patvirtinti jo įstatai. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pasiraš÷ steigiamąjį dokumentą. Trečiasis generalinių prokurorų tinklo susitikimas, remiant Europos Sąjungos pirmininkaujančiai valstybei Ispanijai, numatytas 2010 m. geguž÷s m÷n.

Susitikime aptartas prokuratūrų vadovų vaidmuo stiprinant visuomen÷s pasitik÷jimą prokuratūra ir baudžiamosios teis÷s sistema, prokurorų nepriklausomumo procese garantijos, vidinio ir išorinio poveikio prokuratūroms švelninimo priemon÷s, prokuratūros ir žiniasklaidos santykiai – riba tarp teis÷s žinoti ir ikiteisminio tyrimo efektyvumo interesų, Jungtinių Tautų Konvencijų prieš organizuotą nusikalstamumą ir korupciją taikymo aktualijos, prokuratūrų statuso pasaulio valstyb÷se stiprinimas, tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo vystymas, prokuratūrų nepriklausomumo ir visuomen÷s pasitik÷jimo prokurorais užtikrinimo veiksniai.

Konferencijoje paskelbta deklaracija d÷l būtinyb÷s užtikrinti pakankamą prokuratūrų atliekamo baudžiamojo persekiojimo finansavimą net ir sunkmečio sąlygomis; numatyti veiklos prioritetai išlaikant tokį prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmingumą, kuris palaikytų visuomen÷s pasitik÷jimą; pabr÷žta būtinyb÷ baudžiamajame procese griežtai laikytis nekaltumo prezumpcijos principo, užtikrinti tyrimo duomenų konfidencialumą ypač jautriose bylose ir asmens duomenų apsaugą, tuo pačiu nepažeidžiant teismo proceso viešumo; skatinti įtariamųjų ir kaltinamųjų aktyvią atgailą ir pagalbą tyrimui tarptautinio organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo bylose.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


82

o 2009 m. balandžio 22–24 d. Lietuvos Respublikos generalin÷je prokuratūroje lank÷si Airijos prokuratūros vadovas, Tarptautin÷s prokurorų asociacijos vicepirmininkas. Vizito metu jis susitiko su Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų vadovais, Konstitucinio Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teis÷jais. Aptarti aktualūs prokuratūrų statuso ir veiklos organizavimo klausimai, skaityta paskaita apie prokuratūros statusą ir visuomen÷s pasitik÷jimą.

o 2009 m. balandžio 1–2 d. Lietuvos Respublikos generalin÷je prokuratūroje lank÷si Tardymo komiteto prie Rusijos Federacijos prokuratūros pirmininko pavaduotojo vadovaujama delegacija. Vizito metu aptarti konkrečių bylų tyrimo gerinimo klausimai, tarpžinybinio susitarimo pasirašymo galimyb÷s.

o 2009 m. geguž÷s 6–8 d. Vengrijos prokuratūros kvietimu šioje valstyb÷je lank÷si Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro vadovaujama delegacija. Vizito metu aptartos dvišalio bendradarbiavimo aktualijos, prokuratūros atskaitomyb÷s parlamentui ypatumai, baudžiamosios teis÷s ir kriminalistikos mokslo panaudojimas vykdant prokuratūros funkcijas, bendradarbiavimo perspektyvos.

Eurojustas Siekiant stiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais 2002 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos

Tarybos sprendimu 2002/187/TVR įsteigta Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucija Eurojustas. Jį sudaro kiekvienos valstyb÷s nar÷s paskirti nacionaliniai nariai – prokurorai, teis÷jai arba lygiavert÷s kompetencijos policijos pareigūnai. Eurojusto įgaliojimus išpl÷t÷ 2009 m. birželio 4 d. įsigaliojęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimas Nr. 2009/426/TVR d÷l Eurojusto stiprinimo.

Eurojusto paskirtis – visokeriopai remti ir gerinti valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, institucijų bendradarbiavimą ir geros praktikos formavimą.

2009 m. prad÷tas įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos generalin÷s prokuratūros Dvynių projektas AZ8/PCA/JH/04 ,,Stiprinti Azerbaidžano Respublikos generalin÷s prokuratūros Kovos su korupcija departamento geb÷jimus“. Šio projekto tikslai: tobulinti šio departamento administravimą ir teikti pasiūlymus d÷l jo veiklos teisinio reglamentavimo keitimo geriausios Europos Sąjungos valstybių narių praktikos pavyzdžiu, gerinti prokurorų ir tardytojų profesinius įgūdžius tiriant korupcinio pobūdžio veikas bei susižinant su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautin÷mis organizacijomis, siūlyti operatyvinę veiklą ir baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teis÷s aktų pakeitimus.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


83

Eurojusto kolegijos sprendimu imtasi iniciatyvos paremti valstybes nares, rengiančias teisinį pagrindą perkelti Sprendimo nuostatas į nacionalinę teisę. Tam įsteigta neformali darbo grup÷ (pos÷džiai vyko 2009 m. balandžio 22 d., birželio 11–12 d., spalio 27–28 d. Hagoje, rugs÷jo 7–8 d. Stokholme), į kurią kaip nacionalinis ekspertas deleguotas Lietuvos Respublikos generalin÷s prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisin÷s pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras. Darbo grup÷je aptarti Eurojusto veiklos teisinio reglamentavimo nacionalin÷je teis÷je klausimai, pasikeista Europos Sąjungos valstybių narių patirtimi ir pristatyti gerosios praktikos pavyzdžiai, pristatomos Tarybos ir Komisijos nuomon÷s.

2009 m. Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucijoje Eurojuste (Nyderlandų Karalyst÷, Haga) dirbo 2007 m. deleguota Lietuvos nacionalin÷ nar÷ – Generalin÷s prokuratūros prokuror÷ Laima Čekelien÷.

Eurojuste 2008–2009 m. įregistruotos bylos:

Skatinant efektyviau naudotis Eurojusto veiklos instrumentais, 2009 m. balandžio 3 d.

Druskininkuose vyko Eurojusto seminaras, kuriame dalyvavo 80 prokurorų, teis÷jų, policijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, muitin÷s, Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Eurojusto kolegijos pirmininkas J. L. Lopes Da Mota, jo pavaduotojas R. Sepp, Jungtin÷s Karalyst÷s, Bulgarijos, Liuksemburgo ir Lietuvos nacionaliniai nariai (A. Williams, M. Lilova, C. Zeyen, L. Čekelien÷), Lietuvos policijos ryšių karininkas Europole M. Petrauskas, Eurojusto Teis÷s skyriaus pareigūnas C. F. C. Garsia seminaro dalyvius supažindino su Eurojustui keliamais uždaviniais ir tikslais, struktūra ir kompetencija, Lietuvos nacionalinio nario įgaliojimais, Eurojusto vaidmeniu kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, vieta abipusio pripažinimo instrumentų sistemoje ir kt. klausimais. Eurojusto kolegijos prezidentas Generalin÷je prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje pristat÷ visuomenei šios Europos Sąjungos institucijos misiją, veiklos rezultatus ir perspektyvas.

2010 m. teis÷jai, prokurorai ir tyr÷jai gali pagrįstai tik÷tis didesn÷s Eurojusto pagalbos, nes 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendime d÷l Eurojusto stiprinimo numatyti platesni nacionalinių narių įgaliojimai kartu kuriant bendrą koordinavimo sistemą valstyb÷se nar÷se.

Lietuvoje gana daug tiriama organizuoto pobūdžio nusikalstamų veikų, daugelio tyrimų metu kreipiamasi d÷l tarptautin÷s teisin÷s pagalbos į užsienio valstybes, o atsakymų neretai laukiama metus ir ilgiau. Eurojustas imasi iniciatyvos remti ir skatinti koordinacinius pasitarimus d÷l konkrečių bylų tyr÷jams ir prokurorams, suteikdamas jiems savo patalpas, apmok÷damas dalyvių kelion÷s ir apgyvendinimo išlaidas bei vertimą pos÷džių metu.

Koordinuojant keliose valstyb÷se atliekamus proceso veiksmus ar spartinant jų atlikimą, prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, 2009 m. įregistravo 48 Lietuvos Respublikos institucijų inicijuotas susirašin÷jimo bylas d÷l teisin÷s pagalbos pavedimų konkrečiose bylose (2008 m. – 26), dar 51 byloje tokios pagalbos praš÷ kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstaigos (2008 m. – 55).

26

48

55

51

0 20 40 60 80 100 120

2008

2009

Lietuvos nacionalinio nario Kreipiantis į Lietuvos pareigūnus

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


84

Eurojusto pagalba pavyksta greičiau užmegzti tiesioginius kontaktus tarp bylą tiriančių ir teisinę pagalbą vykdančių pareigūnų, spartinti pavedimų vykdymą. Šalys, 2008–2009 m. dalyvavusios Lietuvos bylose organizuotose koordinaciniuose pasitarimuose

Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste aktyviai dalyvavo Eurojusto išor÷s santykių darbo grup÷s veikloje. Lietuvos nacionalinis narys taip pat yra Eurojusto derybin÷s grup÷s su Rusijos Federacija narys. 2009 spalio 5–6 d. įvyko ketvirtasis šios darbo grup÷s ir Rusijos Federacijos delegacijos susitikimas – derybos d÷l bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo. Tolesnis derybų etapas perkeltas į 2010 m.

Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste taip pat dalyvavo: o Kasmetiniame Genocido tinklo susitikime (2009 m. balandžio 23–24 d. Hagoje); o Taktiniame Eurojusto seminare, skirtame nusikalstamoms veikoms, susijusioms su

terorizmu (2009 m. geguž÷s 4–5 d. Prahoje); o Strateginiame Eurojusto seminare d÷l kovos su terorizmu (2009 m. birželio 17 d.

Hagoje); o Susitikime su Tarybos, Komisijos ir pirmininkaujančių ES valstybių – dar vadinamo

Bendrijos trejeto (angl. Community Troika) – atstovais2009 m. birželio 18 d. ir gruodžio 12 d.

2009 m. liepos 8 d. Eurojusto patalpose Hagoje vyko koordinacinis pasitarimas baudžiamojoje byloje d÷l prekursoriaus BMK kontrabandos. Jame dalyvavo Generalin÷s prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, Lietuvos kriminalin÷s policijos biuro Narkotikų kontrol÷s skyriaus vyresnysis tyr÷jas, Lietuvos ryšių karininkas prie Europolo, Europolo „Synergy“ projekto vadovas, šio projekto pareigūnas, Nyderlandų prokuratūros ir policijos pareigūnai, Nyderlandų ryšių karininkas prie Europolo, Eurojusto Bylų valdymo skyriaus atstovai. Pasitarime aptartos bendro ikiteisminio tyrimo organizavimo gair÷s, numatytos priemon÷s reikšmingoms bylai aplinkyb÷ms nustatyti.

2

0

0

2

1

1

0

3

3

1

2

0

1

2

0 2 4 6

Vokietija

Lenkija

Didžioji Britanija

Nyderlandai

Čekija

Europolas

OLAF

2008 2009

2009 m. sud÷tingose bylose surengta 16 koordinacinių pasitarimų pavedimus vykdantiems ES šalių narių tyr÷jams ir prokurorams (2008 m. – 4). Jų organizavimo išlaidų didžioji dalis apmok÷ta Eurojusto l÷šomis.

Generalin÷ prokuratūra ir Eurojustas 2009 m. liepos 14 d. pasiraš÷ susitarimą d÷l dalyvavimo EPOC-IV projekte, kuriuo numatyta 2009–2011 m. atlikti informacin÷s prokuratūros sistemos ir kitų valstybių naudojamų bylų tvarkymo sistemų integralumo analizę bei parengti priemones jų sujungimui su Eurojusto bylų tvarkymo sistema. Lietuvos prokuratūros finansinis ind÷lis n÷ra didelis – apmok÷ti tik 30 proc. išlaidų, susijusių su dviejų atsakingų asmenų darbu projekto dalyvių pos÷džiuose. EPOC-IV projekto tikslais ir uždaviniais siekiama kitame etape įgyti galimybę vystyti informacinę prokuratūros sistemą panaudojant Europos Sąjungos biudžeto l÷šas. Pirmieji du projekto EPOC IV dalyvių susitikimai, kuriuose dalyvavo Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste ir Generalin÷s prokuratūros Valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, įvyko 2009 m. liepos 20–21 d. Hagoje ir lapkričio 26–27 d. Sofijoje.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


85

Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste teisinio statuso ypatumai Lietuvos prokuroro delegavimas į Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo

instituciją Eurojustą yra privalomas vykdant Lietuvos Respublikos naryst÷s Europos Sąjungoje įsipareigojimus, reikalavimai, keliami jo darbo vietai būtent Eurojusto buvein÷s valstyb÷je, suformuluoti 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimo 2009/426/TVR d÷l Eurojusto stiprinimo 2 straipsnio 2 dalies a punkte. Eurojusto statusas, veikla ir perspektyvos, be min÷to Tarybos sprendimo, reglamentuojami ir Lisabonos sutarties 85 ir 86 straipsniuose.

Prokuroro – Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste darbin÷s veiklos sąnaudos (biuro patalpos ir visa įranga, kanceliarin÷s priemon÷s, sekretoriatas, informacinių technologijų priemon÷s ir ryšiai, komandiruot÷s Eurojusto funkcijoms įgyvendinti) apmokamos tik Europos Sąjungos biudžeto l÷šomis.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 21 ir 22 straipsniuose, Lietuvos Respublikos biudžeto l÷šomis mokamas tik deleguojamo asmens darbo užmokestis, draudimas, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija ir Vyriausyb÷s nustatyto dydžio išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Tai atitinka naujausias sąlygas, Vyriausyb÷s formuluojamas asmenų delegavimo į Europos Sąjungos institucijas prioritetams.

Įgyvendinant Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo 2009/426/TVR d÷l Eurojusto stiprinimo nuostatas, generalinio prokuroro 2009 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-138 „D÷l darbo grup÷s nacionalinei teisei su Europos Sąjungos Tarybos sprendimu suderinti sudarymo“ sudaryta darbo grup÷ norminių teis÷s aktų projektams, reikiamiems šiam sprendimui perkelti į Lietuvos teisę, parengti.

Generalinio prokuroro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-182 „D÷l nacionalinio nario, nacionalinio nario pavaduotojo ir pad÷j÷jo, nacionalinio korespondento, nacionalinio korespondento terorizmo klausimais, Europos teisminio tinklo nacionalinio korespondento, Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų, jungtinių tyrimo grupių tinklo kontaktinių asmenų, genocido, nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų tinklo kontaktinio asmens, turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo tinklo kontaktinio asmens ir kovos su korupcija tinklo kontaktinio asmens Eurojuste paskyrimo ir įgaliojimų suteikimo“ paskirti konkretūs prokurorai, nustatyta jų kompetencija ir funkcijos.

2010 m. siektina gauti Užsienio reikalų ministerijos patvirtinimą, jog Generalin÷s prokuratūros prokuroro delegavimas į Europos Sąjungos instituciją Eurojustą atitinka Lietuvos Respublikos teis÷s aktuose nustatytus Lietuvos vidaus ir užsienio politikos bei delegavimo prioritetus, tikslus bei tarptautinius įsipareigojimus, ir taip užtikrinti tolesnį finansavimą.

Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, 8c ir 69d straipsniuose numatyta apibr÷žti Eurojusto veiklos parlamentinio (Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų) vertinimo mechanizmus.

Atsižvelgiant į šią sutartį, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ir kituose teis÷s aktuose nustatytą prokuratūros statusą, Eurojusto veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos teis÷s aktų nuostatas ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių patirtį, prokuroro Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste veiklos parlamentinis vertinimas tur÷tų būti reglamentuotas kaip sud÷tin÷ prokuratūros veiklos parlamentin÷s kontrol÷s dalis.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


86

14. Prokuratūros teis÷kūra

Siekdama išreikšti poziciją d÷l kitų institucijų rengiamų ir su prokuratūra derinamų teis÷s

aktų projektų, prokuratūra ÷m÷si iniciatyvos reglamentuoti šią sritį. Parengtas ir generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. I-160 patvirtintas Norminių teis÷s aktų projektų derinimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas. Šiame apraše nustatyta tokių norminių teis÷s aktų projektų apskaitos, pavedimų vykdymo kontrol÷s, teisinių išvadų ir atsakymų projektų rengimo bei atsakymų projektų pasirašymo Generalin÷je prokuratūroje tvarka.

2009 m. prokuratūra pareng÷ 24 išvadas (raštus) kitoms institucijoms d÷l 48 įstatymų projektų derinimo. Iš jų:

- 16 d÷l Baudžiamojo kodekso pakeitimo; - 4 d÷l Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo; - 3 d÷l Civilinio kodekso pakeitimo; - 2 d÷l Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo; - 1 d÷l Administracinių teis÷s pažeidimų kodekso pakeitimo; - 1 d÷l Prokuratūros įstatymo pakeitimo.

Institucijos, su kuriomis buvo derinti tarptautinių teis÷s aktų projektai

Projektas d÷l Europos Komisijos 2009 m. birželio 15 d. pateikto Komunikato „Laisv÷s, saugumo ir teisingumo erdv÷ piliečių labui“ (Stokholmo programa) Teisingumo

ministerija Pasiūlymas d÷l Tarybos pamatinio sprendimo d÷l teis÷s į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamuosiuose procesuose 2 ir 4 straipsnio nuostatų

Seimas Europos Komisijos pasiūlymas d÷l Tarybos pamatinio sprendimo d÷l teis÷s į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamuosiuose procesuose

Policijos departamentas

Pasiūlymo d÷l Tarybos sprendimo d÷l valstybių narių teis÷saugos institucijų ir Europolo prašymų lyginti duomenis su EURODAC duomenimis teis÷saugos tikslais projektas

Nacionalin÷ teismų administracija

Nuomon÷ „D÷l teis÷jų ir prokurorų santykių“ (Bordo deklaracija „Teis÷jai ir prokurorai demokratin÷je visuomen÷je“)

2009 m. prokuratūra pareng÷ 12 išvadų (raštų) kitoms institucijoms d÷l 13 Vyriausyb÷s

nutarimų projektų derinimo, 2 išvadas (raštus) – d÷l kitų teis÷s aktų projektų derinimo.

Vykdydama 2009 m. Seimo nutarimą, kuriuo Generalin÷ prokuratūra įpareigota sumažinti ikiteisminio tyrimo biurokratizmą, generalinio prokuroro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. I-113 „D÷l darbo grup÷s sudarymo“ sudaryta darbo grup÷ pareng÷ 4 Baudžiamojo proceso kodekso pataisų grupes, kurias pri÷mus būtų pakeista per 40 šio kodekso normų.

Prokuratūra šiais pakeitimai siūlo: - susipažinimo su pabaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga etapą

perkelti į pirmosios instancijos teismą. Taip tyrimas būtų baigtas greičiau, be to, pats procesas taptų viešesnis ir keltų daugiau pasitik÷jimo;

- keisti proceso metu gautų skundų nagrin÷jimo tvarką, numatant konkrečius terminus ir nurodant skundų pateikimo reikalavimus, kad

Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad prokuratūra dalyvauja teis÷kūros procese.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


87

skundžiamo veiksmo rezultatas būtų kuo operatyvesnis ir sutrumpintų ikiteisminį tyrimą; - griežtinti prievartos priemonių taikymo tvarką taip, kad būtų užtikrintos žmogaus

teis÷s ir laisv÷s, o Baudžiamojo kodekso normos atitiktų Europos Sąjungos teisyno reikalavimus;

- įsteigti susitarimo institutą, kuriuo vadovaudamiesi prokuroras ir kaltinamasis gal÷tų susitarti d÷l bausm÷s, žalos atlyginimo klausimų, tačiau lemiamą pasitenkinimą procesu pareikštų nukent÷jusioji šalis. Šis procesas baigtųsi galutinio ir neskundžiamo susitariamojo akto, kurį tvirtintų teismas, surašymu. Toks institutas efektyviai taikomas JAV, Kanadoje, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir kaimynin÷je Estijoje.

Pataisų projektas pateiktas Respublikos Prezidentei ir Seimo pirmininkei. Susipažinti su šiuo projektu galima Lietuvos Respublikos teis÷s aktų projektų duomenų baz÷je adresu: www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.projektai_l?p_org=6997.

Prokuratūros atstovai 2008–2009 m. aktyviai dalyvavo 5-ių Seimo valdybos sprendimais ir 6-ių Ministro pirmininko potvarkiais sudarytų darbo grupių, skirtų įstatymų ir įgyvendinamųjų teis÷s aktų projektams parengti ar galiojančiam teisiniam reglamentavimui įvertinti, veikloje:

Seimo valdybos sprendimais sudarytos darbo grup÷s:

Ministro pirmininko potvarkiais sudarytos darbo grup÷s:

Vaiko minimalios ir vidutin÷s priežiūros įstatymo pakeitimo projektui parengti;

Kovos su šeš÷line ekonomika priemon÷ms parengti;

Teis÷s aktų, susijusių su tautin÷s ir rasin÷s nesantaikos kurstymo apraiškomis ir panašaus pobūdžio nusikaltimų prevencija, analizei atlikti;

Statutinių valstyb÷s tarnautojų darbo apmok÷jimo nuostatoms įvertinti;

Senaties terminų taikymo atsakomybei už korupcinio pobūdžio veikas ir tarnybin÷s etikos pažeidimus problemoms išanalizuoti;

Valstyb÷s institucijų apsaugos nuo neteis÷to specialios technikos, skirtos informacijai apie asmenį ar asmenų grupę rinkti, panaudojimo klausimams išnagrin÷ti;

Administracinių teis÷s pažeidimų kodekso projekto tobulinimui;

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti;

Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalin÷s teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašui pagal valstyb÷s tarnautojų suvienodintų pareigybių priskyrimą grup÷ms sudaryti.

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo veiksmų planui parengti;

Ikiteisminio tyrimo organizacinių ir teisinių problemų nustatymui ir nagrin÷jimui.

Siekiant tobulinti prokuratūros vidinius teis÷s aktus, 2009 m. parengtas Lietuvos

Respublikos prokuratūros teis÷kūros tvarkos aprašas, patvirtintas generalinio prokuroro 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. I-24. Šiame apraše nustatyta teis÷s aktų projektų rengimo planavimo, jų rengimo, derinimo, pri÷mimo ir skelbimo tvarka, reikalavimai generalinio prokuroro įsakymams d÷l komisijų (darbo grupių) sudarymo, taip pat prokuratūros teis÷s aktų kontrol÷s ir steb÷senos tvarka. Generalinio prokuroro 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. I-23 patvirtintas ir Prokuratūros interneto svetain÷s administravimo tvarkos aprašas.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


88

Prokurorų siuntimo kelti kvalifikaciją bei jų mokymosi išlaidų apmok÷jimo taisykl÷s; Ikiteisminio tyrimo efektyvumo vertinimo kriterijų, svertinių balų ir taikymo metodika; Prokuroro žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo d÷l tarnybos faktinių aplinkybių nustatymo tvarkos aprašas; Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašas; Prokurorų ir prokuratūros personalo mokymo ir kvalifikacijos k÷limo 2010 m. programos; Generalin÷s prokuratūros biudžeto l÷šų racionalaus ir ekonomiško naudojimo priemonių planas; Tarnybinių komandiruočių įforminimo ir apmok÷jimo tvarkos aprašas; Generalin÷s prokuratūros Valdymo, Valstybinio kaltinimo, Civilinių bylų, Viešųjų ryšių, Specialiųjų tyrimų, Mokymo metodinio skyrių nuostatų naujos redakcijos; Rekomendacijos d÷l nepilnamečio liudytojo ir nukent÷jusiojo apklausos;

2009 m. prokuratūroje parengti 29 norminiai teis÷s aktai prokuratūros veiklos klausimais, 5 norminiai teis÷s aktai proceso klausimais ir 12 norminių teis÷s aktų d÷l prokuratūros finansų, buhalterin÷s apskaitos ir ūkio veiklos.

Rekomendacijos d÷l transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, pa÷mimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą.

Parengtas Prokurorų karjeros tvarkos aprašo projekto pirmasis variantas pateiktas

derinti Generalin÷s prokuratūros padaliniams ir teritorin÷ms prokuratūroms.

Atsižvelgiant į 2010 m. prokuratūrai skirtų valstyb÷s biudžeto asignavimų mažinimą,

taip pat į Seimo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. XIP-1391 „D÷l miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo ir teismo pavadinimo keitimo“ projektą, Generalin÷je prokuratūroje intensyviai rengiamos prielaidos galimiems prokuratūros struktūros pakeitimams:

1. Klaip÷dos apygardos vyriausiasis prokuroras 2010 m. sausio m÷n. pateik÷ pasiūlymą ,,D÷l geresnio Klaip÷dos apygardos ir Klaip÷dos miesto apylink÷s prokuratūrų veiklos organizavimo“.

Pasiūlyta sujungti Klaip÷dos apygardos ir Klaip÷dos miesto apylink÷s prokuratūrų veiklos organizavimą, t. y. tiesiogiai nekeisti proceso funkcijas atliekančių prokurorų statuso, tačiau sujungti dokumentų valdymą, raštinių veiklą, kitą administracinio ir aptarnaujamo pobūdžio veiklą.

2. Generalin÷s prokuratūros Valdymo skyrius 2009 m. lapkričio 6 d. pateik÷ pasiūlymą generaliniam prokurorui ,,D÷l racionalaus žmogiškųjų išteklių paskirstymo Generalin÷je prokuratūroje, Vilniaus apygardos prokuratūroje, Vilniaus miesto apylink÷s prokuratūroje ir Vilniaus rajono apylink÷s prokuratūroje“.

2010 m. siekiama sukurti prielaidas prokuratūros vidaus norminių teis÷s aktų kodifikavimui, t. y. sukurti Prokuratūros veiklos reglamentą arba kodeksą.

Prokuratūra, siekdama kuo aiškiau sureguliuoti proceso ir valdymo procedūras, jas suprastinti, prokuratūros funkcijų įgyvendinimą padaryti kuo efektyvesnį ir aiškesnį, aktyviai dalyvauja teis÷kūros procese.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


89

Pasiūlyta sujungti Generalin÷s prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros ūkin÷s veiklos valdymą ir iš dalies – Vilniaus miesto apylink÷s prokuratūros ūkin÷s veiklos valdymą; sujungti finansų ir buhalterin÷s apskaitos, vertimų, kanceliarijos, informacinių technologijų veiklos sričių valdymą; 2010 m. užbaigus Vilniaus miesto apylink÷s prokuratūros pastato 2-ojo korpuso rekonstrukciją spręsti d÷l Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylink÷s prokuratūrų ūkin÷s ir raštinių veiklos valdymo sujungimo. Įvykdžius optimizavimą Generalin÷je prokuratūroje, Vilniaus apygardos, Vilniaus miesto apylink÷s ir Vilniaus rajono apylink÷s prokuratūrose valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų skaičius iš viso sumaž÷tų 44 pareigyb÷mis.

3. Generalin÷s prokuratūros Personalo skyrius 2009 m. lapkričio 5 d. pateik÷

pasiūlymą generaliniam prokurorui ,,D÷l Valdymo, Personalo, Mokymo metodinio skyrių reorganizavimo į Valdymo, Teis÷s ir personalo ir Informacinių technologijų skyrius“.

4. Generalinio prokuroro 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. I-4 sudaryta darbo grup÷,

įvertinusi Lietuvos policijos sistemos pl÷trą, numatomus teismų pertvarkymus ir atsižvelgdama į Generalin÷s prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų veiklos sritis bei darbo krūvius, generaliniam prokurorui pateik÷ pasiūlymus ,,D÷l prokuratūros struktūros optimizavimo: Generalin÷s prokuratūros padalinių pertvarkymo, penkių didžiųjų miestų ir rajonų apylink÷s prokuratūrų reorganizacijos (pertvarkymo), Klaip÷dos apygardos ir Klaip÷dos miesto apylink÷s prokuratūrų veiklos pertvarkymo“.

Pasiūlyta sudaryti teisines ir vadybos prielaidas organizuoti Generalin÷s prokuratūros padalinių pertvarkymą ir veiklą optimaliausiais žmogiškaisiais, finansiniais ir materialiniais ištekliais, laiku ir kokybiškai užtikrinti kiekvienam padaliniui priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą; sujungti penkių didžiųjų miestų ir rajonų apylink÷s prokuratūrų veiklą, Klaip÷dos apylink÷s prokuratūros ūkinę finansinę veiklą sujungti su Klaip÷dos apygardos prokuratūros veikla.

Siekiant optimizuoti prokurorų etatų ir prokurorų darbo krūvio paskirstymą teritorin÷se prokuratūrose, Generalin÷ prokuratūra nuo 2005 m. periodiškai atlieka Teritorinių prokuratūrų ir prokurorų darbo krūvio tyrimą.

Tyrimo tikslai: 1) nustatyti teritorin÷s prokuratūros prokuroro vidutinį statistinį darbo krūvį; 2) nustatyti teritorin÷s prokuratūros prokuroro vidutinio statistinio darbo krūvio lygį, į

kurį atsižvelgiama sprendžiant d÷l teritorin÷s prokuratūros prokurorų etatų reikiamo skaičiaus; 3) pateikti teritorin÷s prokuratūros prokuroro vidutinio darbo krūvio lygio vertinimo

pagrindines išvadas ir rekomendacijas d÷l prokuroro darbo krūvio paskirstymo. 2009 m. atliekant bendrąjį teritorinių prokuratūrų ir prokurorų darbo krūvio 2008 m.

tyrimą kartu buvo įvertinti Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje esančių apylink÷s prokuratūrų darbo krūviai, Radviliškio rajono apylink÷s prokuratūros prokurorų individualūs darbo krūviai. 2010 m. planuojama ištirti Kaišiadorių, K÷dainių, Taurag÷s, Trakų, Utenos rajonų apylink÷s prokuratūrų prokurorų individualius darbo krūvius ir juos palyginti, siekiant suteikti metodinę pagalbą, kaip veiksmingai suvienodinti darbo krūvius.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


90

Generalin÷ prokuratūra 2009 m. pareng÷ du

valstyb÷s projektus pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių pl÷tros veiksmų programą.

Projekto „Lietuvos Respublikos prokuratūros, kaip valstybin÷s institucijos, valdymo efektyvumo didinimas“ metu numatyta atlikti galimybių studiją, kuri nurodys gaires, kaip sistemingai ir nuosekliai įgyvendinti prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, struktūros pertvarkymą, patobulinti dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymą, sudarys sąlygas s÷kmingiau diegti veiklos valdymo modelius, pagerinti vidaus administravimą prokuratūroje, padidinti valdymo efektyvumą. Studijos tikslai:

1. Atlikti prokuratūros veiklos sąsajų su viešojo administravimo subjektais, teis÷saugos institucijomis ir teismais analizę.

2. Atlikti prokuratūros struktūros, valdymo ir administravimo bei funkcijų pasiskirstymo efektyvumo analizę.

3. Atlikti prokuratūros žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių poreikio ir valdymo principų analizę.

4. Išanalizuoti prokuratūros informacinių technologijų poreikio ir valdymo principus. Projekte numatyti įgyvendinti struktūriniai ir strateginiai pokyčiai apims visą

prokuratūrą: Generalinę prokuratūrą, 5 apygardų prokuratūras ir 51 apylink÷s prokuratūrą. Projektą numatyta įgyvendinti per dvejus metus.

Kitas valstyb÷s projektas aprašytas Prokuratūros veiklos 2009 m. ataskaitos 16-ame skyriuje – Mokymo ir kvalifikacijos k÷limo sistemos tobulinimas.

Mokymai

„Gautas finansavimas Lietuvos Respublikos prokuratūros struktūrinei ir strateginei reformai – beveik 3 mln. litų“. www.prokuraturos.lt, 2010 m. vasario 17 d.

Generalin÷ prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra pasiraš÷ valstyb÷s projekto „Lietuvos Respublikos prokuratūros, kaip valstybin÷s institucijos, valdymo efektyvumo didinimas“ finansavimo ir administravimo sutartį. Didžiąją projekto l÷šų dalį – 2 mln. 318 tūkst. 672 Lt. – skiria Europos Sąjunga, likusi skiriama iš Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo l÷šų. Visa projekto vert÷ 2 mln. 727 tūkst. 849 Lt.

Projekto įgyvendinimo metu bus tobulinamas strateginis planavimas, diegiamos priemon÷s ir sistemos, būtinos naujiesiems struktūriniams bei strateginiams pokyčiams įgyvendinti. 2010 m. vasario 10 d. projekto finansavimo ir administravimo sutartį pasiraš÷ Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


91

15. Žmogiškųjų išteklių valdymas

Generalin÷ prokuratūra atsakinga už prokurorų ir prokuratūros personalo valdymo politikos formavimą. Pagrindiniai šios politikos uždaviniai – žmogiškųjų išteklių atranka ir karjeros užtikrinimas, efektyvus valdymas ir motyvacija, prokuratūros vidaus organizacin÷s kultūros formavimas.

Lietuvos prokuratūrą sudaro Generalin÷ prokuratūra ir 56 teritorin÷s prokuratūros (5 apygardos prokuratūros ir 51 apylink÷s prokuratūra).

2009 m. etatų skaičius Prokuror ų Valstyb÷s tarnautoj ų

Darbuotojų Iš viso

Bendras skaičius 885 228 546,5 1 659,5 Generalin÷je prokuratūroje 100 62 76,5 238,5 Apygardos prokuratūrose 195 32 158,5 385,5 Apylink÷s prokuratūrose 590 134 311,5 1 035,5

Lietuvos Respublikos Seimo Valdyba 2009 m. rugs÷jo 9 d. sprendimu Nr. SV-S-376 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūroje didžiausią leistiną valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių – 779, iš jų:

- valstyb÷s tarnautojų – 228; - darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, – 551.

Duomenys apie prokurorų ir prokurat ūros personalo etatų skaičių 2006–2009 m. Etatų skaičiusz 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Prokurorų 893 885 886 885 Valstyb÷s tarnautojų 228 223 300 228 Kitų darbuotojų 559 565 555 546,5 Iš viso 1680 1673 1741 1659,5

Prokuror ų tarnybos eiga 2009 m. į prokuroro pareigas priimti 9 asmenys, iš tarnybos atleisti 29 prokurorai.

2009 m. pabaigoje 42 prokurorų etatai buvo laisvi. Toks didelis prokurorų trūkumas per keletą metų susidar÷ d÷l nepakankamo darbo užmokesčio fondo (sumažinimo), ribojamo pretendentų pri÷mimo į prokuroro pareigas (pretendentų į laisvas prokuroro pareigas sąraše yra 70 kandidatų); 11 prokurorų iš÷jo į pensiją sulaukę amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, ir nesulaukę 65 metų.

2009 m. į prokuroro pareigas paskirti 9 pretendentai, 6 prokurorai perkelti (savo prašymu) į tos pačios pakopos prokuratūras, 11 – iš apylink÷s prokuratūrų perkelta į apygardos prokuratūras, 9 – paskirti į aukštesnes pareigas toje pačioje prokuratūroje, 4 – į žemesnes pareigas toje pačioje prokuratūroje, 9 – atleisti savo prašymu (iš jų 3 – d÷l paskyrimo teis÷ju), 1 – atleistas iš tarnybos paskyrus tarnybinę nuobaudą, 1 – atleistas d÷l sveikatos, kaip netinkantis tarnauti prokuroru, remiantis medicinos komisijos išvada,

Vilniaus apygarda Kauno apygarda Klaip÷dos apygarda Šiaulių apygarda Panev÷žio apygarda

Lietuvos prokuratūroje tarnauja (2009-12-13) Generalin÷je prokuratūroje – 97 prokurorai; apygardos prokuratūrose – 189 prokurorai; apylink÷s prokuratūrose – 557 prokurorai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


92

3 – atsistatydino su÷jus pensiniam amžiui, 5 – atleisti su÷jus 65 metams, 1 – atleistas d÷l laikino nedarbingumo, besitęsiančio daugiau kaip 120 kalendorinių dienų, 8 – sulaukus amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, 1 – atleistas įsiteis÷jus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

Prokurorų amžiaus vidurkis – 40 metų. Moterys sudaro 47 proc., vyrai – 53 proc. visų prokurorų.

Amžius (metais) Prokuror ų amžiaus grup÷s (metais) ir pasiskirstymas pagal lytis iki 30 31-40 41-50 51-60 61+

Vyrai Moterys

Bendras skaičius 77 368 256 127 15 447 396

Procentai: 9 44 30 15 2 53 47

Delegavimas į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas Tęsiant bendradarbiavimą su Europos Sąjungos, užsienio šalių institucijomis,

prokurorams ir prokuratūros valstyb÷s tarnautojams sudarytos sąlygos dalyvauti pretendentų į delegavimo rezervą atrankoje. Delegavimo rezerve į pareigas ar pareigybes tarptautin÷se, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijose, susijusias su krizių valdymu ir bendra Europos Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politika, numatyti 25 prokurorai ir 2 valstyb÷s tarnautojai.

Užsienio reikalų ministerija 2009 m. ne kartą kreip÷si d÷l kandidato atrinkimo iš delegavimo rezervo į atsilaisvinančias pareigybes deleguotiems nacionaliniams ekspertams, tačiau d÷l delegavimui skirtų l÷šų prokuratūros biudžete nenumatymo tik 1 Generalin÷s prokuratūros prokuroras deleguotas į patar÷jo teis÷s viršenyb÷s klausimais pareigas Europos Sąjungos policijos misijoje Afganistane nacionalinio eksperto statusu vieneriems metams. Delegavimo išlaidos šiuo atveju dengiamos iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto.

Prokuror ų tarnybin ÷s nuobaudos 2009 m. d÷l prokurorų veiksmų buvo atlikta 30 tarnybinių patikrinimų. Dar 3

tarnybiniai patikrinimai atlikti d÷l valstyb÷s tarnautojų veiksmų (pirmą kartą prokuratūroje nuo 2000 m.).

Duomenys apie prokurorus Atleista (išbraukta iš sąrašo) prokurorų

Metai Etatai Faktinis

skaičius Laisvi etatai

Paskirta per

metus Savo noru

Iš÷jus į pensiją

Netinka prokuroro pareigoms

D÷l mirties

Iš viso atleista

prokuror ų

2009 m. 885 843 42 9 9 18 2 - 29 2008 m. 886 863 23 39 23 5 6 3 37 2007 m. 885 863 22 43 25 5 2 2 34 2006 m. 893 854 39 35 27 8 2 2 39 2005 m. 896 859 37 55 38 8 2 2 50 2004 m. 895 840 45 28 n. d. n. d. n. d. n. d. 44 2003 m. 896 867 29 26 n. d. n. d. n. d. n. d. 31

Prokuror ų padaryti tarnybiniai pažeidimai 2009 m. Prokurat ūra

Tarnybin ÷s drausm÷s

pažeidimai

Prokuroro vardo

pažeminimas

Proceso įstatymo

pažeidimai

Kit ų įstatymų

pažeidimai

KET pažeidimai

Generalin÷je prokuratūroje - - 1 - - 5 apygardos prokuratūrose - - 3 1 3 5 miestų apylink÷s prokuratūrose 1 1 4 - 6 Kitose prokuratūrose 3 4 8 - 6

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


93

2009 m. prokurorams paskirtų nuobaudų skaičius, palyginti su 2007–2008 m. duomenimis, išaugo beveik trigubai, jų skirta daugiausia nuo 2004 m. Vadovai, teikdami generaliniam prokurorui tarnybinius pranešimus apie galimus prokurorų tarnybinius pažeidimus, kruopščiau, išsamiau ir objektyviau įvertina situaciją; antra vertus, po rezonansinių įvykių, kai Kauno miesto, Kauno apygardos ir Generalin÷s prokuratūros prokurorams už netinkamai atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jo kontrolę taikytos griežtos 7 tarnybin÷s nuobaudos, teritorinių prokuratūrų vadovai ÷m÷ reikliau kontroliuoti prokurorų darbo kokybę.

Iš 28 paskirtų tarnybinių nuobaudų 8 buvo paskirtos aukštesniesiems prokurorams, t. y. teritorinių prokuratūrų, jų padalinių vyriausiesiems prokurorams ar jų pavaduotojams. Vadovų elgsena privalo būti nepriekaištinga, pavyzdys kitiems prokurorams, nes d÷l netinkamai vykdomų funkcijų menkinamas prokurorų ir prokuratūros autoritetas, maž÷ja visuomen÷s pasitik÷jimas institucija. Akivaizdu, kad daugeliui teritorinių prokuratūrų vadovų reikalingi papildomi mokymai vadovavimo ir administravimo srityse, o tokius mokymus gali vesti Generalin÷s prokuratūros padalinių vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai.

2009 m. atlikus tarnybinius patikrinimus d÷l prokurorų veiksmų 2 atvejais tarnybin÷s nuobaudos, numatytos Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje, taikytos nebuvo, tačiau patikrinimo medžiaga perduota svarstyti Prokurorų etikos komisijai.

2009 m. d÷l tarnybinių patikrinimų išvadų 6 prokurorai pateik÷ skundus generaliniam prokurorui, kuris, peržiūr÷jęs tarnybinio patikrinimo medžiagas ir jas įvertinęs, skundus atmet÷.

2008 m. teismuose nebuvo nagrin÷jama skundų d÷l generalinio prokuroro įsakymu paskirtų tarnybinių nuobaudų, 2009 m. teismams apskųsti 4 tokie įsakymai. Vieną skundą išnagrin÷jo Vilniaus apygardos administracinis teismas ir paliko galioti generalinio prokuroro įsakymą.

Išaugusių skundų skaičius rodo, kad prokurorai labiau pasitiki savo j÷gomis, padarytus įstatymų pažeidimus vertina kaip savarankiški proceso dalyviai, iš dalies ir d÷l to, kad apygardų prokuratūrose tarnybiniai patikrinimai atliekami paviršutiniškai, nesilaikant teis÷s aktų nuostatų. Rekomenduotina siekti, kad tarnybiniai patikrinimai būtų dažniau atliekami Generalin÷s prokuratūros Personalo skyriuje arba dalyvaujant šio padalinio prokurorui.

2009 m. prokurorams skirtos tarnybin÷s nuobaudos Prokurat ūra Tarnybini ų

patikrinim ų Iš viso

nuobaudų Pastaba Papeikimas Kvalifikac.

rango pažeminimas

Perk÷limas į žemesnes pareigas

Atleidimas iš tarnybos

Iš viso 30 28 8 15 - 4 1 Generalin÷je prokuratūroje

3 3 1 1 - 1 -

5 apygardos prokuratūrose

6 5 2 1 - 2 -

5 miestų apylink÷s prokuratūrose

9* 6 2 2 - 1 1

Kitose prokuratūrose

14 14 3 11 - - -

*Kadangi keletas tarnybinių patikrinimų buvo atliekama ir d÷l apygardos, ir d÷l apylink÷s prokuratūrų prokurorų veiksmų, bendras tarnybinių patikrinimų skaičius nesutampa su skaičiumi, gautu išskirsčius patikrinimus pagal prokuratūras.

1211

28

913

17

0 5 10 15 20 25 30

Tarnybin÷snuobaudos

2009 m.

2008 m.

2007 m.

2006 m.

2005 m.

2004 m.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


94

Palyginti su 2008 m., 2009 m. paskirtos griežtesn÷s tarnybin÷s nuobaudos: 1 prokuroras atleistas iš pareigų, 4 prokurorai perkelti į žemesnes pareigas, 14-ai prokurorų skirti papeikimai, 8-iems prokurorams paskirtos pastabos.

Studentų praktikos organizavimas 2009 m. Generalin÷je prokuratūroje gauti

103 studentų prašymai atlikti praktiką, daugiausia – Vilniaus miesto apylink÷s ir Vilniaus apygardos prokuratūrose. Siekiant, kad studentai įgytų kuo daugiau praktinių žinių, buvo pasiūlyta praktiką organizuoti ir tų miestų ir rajonų prokuratūrose, kurių veiklos teritorijoje studentas gyveno prieš išvažiuodamas į Vilnių studijuoti. 2009 m. prašymus neribotą laiką atlikti praktiką prokuratūrose pateik÷ ne tik studentai, bet ir aukštųjų mokyklų absolventai.

2009 m. prokuratūra prad÷jo dalyvauti ilgalaikiame projekte „Galimybių akademija“, kurį organizuoja Lietuvos teisininkų draugija. Projekto tikslas – teisininką, turintį tik teorinių žinių, supažindinti su praktiniu darbu, kad jaunasis teisininkas taptų profesionalus ir darbdavio pageidaujamas darbuotojas, gal÷tų s÷kmingai integruotis į darbo rinką. Pirmajame projekto etape (4 m÷nesius) dalyvaus 10

studentų iš Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto. Studentai atliks profesinę ir organizacinę praktiką, dalyvaus seminaruose, o išlaikę egzaminą įgis pažym÷jimą. Jų žinias vertins Galimybių akademijos taryba, į kurios sud÷tį įeis prokurorai, notarai, advokatai, teis÷jai ir antstoliai. Šis projektas sudarys galimybę teismams, prokuratūrai, advokatams į laisvas pareigas (vietas) atsirinkti pačius gabiausius ir geriausius studentus. Iki 2010 m. vasario 1 d. vyko parengiamieji šio projekto darbai (projekto viešinimas, studentų atranka), o vasario 1 d. prasid÷s projekto įgyvendinimas.

2009 ir 2010 m. prad÷ti ikiteisminiai tyrimai d÷l prokurorų nusikalstamų veikų: - Vilniaus miesto apylink÷s prokuratūros prokuror÷ N. L. nušalinta nuo pareigų

2009 m. spalio 22 d. iki bus priimtas sprendimas prad÷tame ikiteisminiame tyrime d÷l dokumento suklastojimo ar disponavimo ir d÷l sukčiavimo;

- Šalčininkų rajono apylink÷s prokuratūros prokuroras A. S. atleistas 2009 m. spalio 27 d. įsiteis÷jus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui d÷l kyšininkavimo;

- Šalčininkų rajono apylink÷s prokuratūros prokuroras A. S. nuo pareigų nušalintas 2007 m. lapkričio 7 d. iki bus priimtas galutinis sprendimas prad÷tame ikiteisminiame tyrime d÷l kyšininkavimo;

- Kauno miesto apylink÷s prokuratūros prokuroras E. B. atleistas 2010 m. vasario 22 d. atsistatydinus savo prašymu, prad÷tas ikiteisminis tyrimas d÷l kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo;

- Panev÷žio apygardos prokuratūra prad÷jo ikiteisminį tyrimą d÷l netinkamo pareigų atlikimo Anykščių rajono apylink÷s prokuratūroje – galimu bylų tyrimo vilkinimu įtariamas buvęs prokuroras A. B. Susipažinęs su Panev÷žio apygardos prokuratūros atlikto tarnybiniu patikrinimo duomenimis A. B. 2010 m. vasario 23 d. atsistatydino iš užimamų pareigų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


95

Atostogų suteikimo organizavimas 2009 m. buvo suteikta daugiau nemokamų atostogų nei 2007 m. ir 2008 m. Didžioji

dalis asmenų, kuriems buvo suteiktos nemokamos atostogos, yra prokuratūros darbuotojai.

Generalinio prokuroro įsakymai d÷l atostogų prokurorams, valstyb÷s tarnautojams ir darbuotojams

2009 m 2008 m 2007 m

Kasmetin÷s atostogos 681 611 595 Tikslin÷s n÷štumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, t÷vyst÷s atostogos 22 14 13 Tikslin÷s nemokamos atostogos 32 5 11 Tikslin÷s mokymosi atostogos 1 2 5 Atšaukimas iš atostogų 7 6 6 Iš viso 743 638 630

2003 m. įsigaliojusiame naujos redakcijos Prokuratūros įstatyme įtvirtinta socialin÷ garantija prokurorams – papildomos atostogos, tod÷l daugiau prokurorų pasinaudojo papildomų 14 kalendorinių dienų atostogų už turimą tarnybos prokuroru stažą teise.

Vertinant teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų įsakymus d÷l atostogų pasteb÷ta, kad vadovai skirtingai interpretuoja Darbo kodekso ir Atostogų suteikimo, apmok÷jimo ir įforminimo tvarkos, patvirtintos generalinio prokuroro 2004 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. I-161, nuostatas.

2010 m. numatyta atlikti patikrinimus, kaip teritorin÷se prokuratūrose laikomasi teis÷s aktų, reglamentuojančių kasmetinių atostogų suteikimo ir įforminimo tvarką, reikalavimų ir formuoti vienodą praktiką.

Prokuror ų sveikatos tikrinimas Generalin÷ prokuratūra 2009 m. organizavo sveikatos patikrinimus teritorin÷se

prokuratūrose pagal sudarytus prokurorų sąrašus ir išankstinę registraciją Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro centrin÷je medicinos ekspertiz÷s komisijoje (CMEK).

Vadovaujantis generalinio prokuroro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-774/1V-460/I-159, prokurorai ir asmenys, pretenduojantys tapti prokurorais, privalo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą CMEK, kuri įvertina, ar prokuroro, ar asmens, pateikusio prašymą tarnauti prokuroru, sveikatos būkl÷ yra tinkama eiti prokuroro pareigas. Prokuroras privalo pasitikrinti sveikatą ne rečiau kaip kas penkerius metus.

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Išduota siuntimų pasitikrinti sveikat ą 954 63 51 50 55 731

2009 m. parengta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadovo

įsakymo ,,D÷l Prokurorų sveikatos tikrinimo tvarkos nuostatų patvirtinimo“ nauja redakcija, kurioje numatomi nauji prokuroro sveikatos būkl÷s reikalavimai, pakeista sveikatos patikrinimo tvarka, papildytas ligų ir sveikatos problemų sąrašas, išpl÷stos darbdavio galimyb÷s prokurorą atleisti iš tarnybos, jei jis negali toliau tinkamai eiti pareigų d÷l sveikatos.

Prokuratūrų vadovų rotacija – tai vienas instrumentų, siekiant modernizacijos ir

atsinaujinimo, stiprinant pasitik÷jimą karjeros prokuratūroje sistema. Rotacijos įgyvendinimo principai ir procedūros buvo svarbus 2009 m. Generalin÷s

prokuratūros atlikto tyrimo dalykas. Kai kurie teritorinių prokuratūrų vadovai tas pačias pareigas eina 15 ir daugiau metų. Pvz., Širvintų rajono apylink÷s vyriausiasis prokuroras į pareigas paskirtas 1991 m. birželio 10 d., Palangos miesto – 1995 m. sausio 16 d., Šiaulių apygardos –1995 m. sausio 9 d., Šakių rajono – 1997 m. liepos 21 d.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


96

2008 m. liepos 17 d. Prokuratūros įstatymo 34 straipsnio pakeitimai nustato, kad Generalin÷s prokuratūros departamento (skyriaus) ir teritorin÷s prokuratūros vyriausiasis prokuroras pasibaigus 5 metų paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui, remiantis Prokurorų atestacijos komisijos išvada, v÷l gali būti paskirtas į tas pačias pareigas. Ši nuostata taikoma visiems aukštesniesiems prokurorams. Teritorin÷s prokuratūros vyriausiesiems prokurorams nustatytas apribojimas eiti tas pačias pareigas ne ilgiau kaip 10 metų iš eil÷s.

2009 m. antroje pus÷je prad÷tos organizuoti prokurorų atrankos į teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pareigas pasibaigus 5 metų kadencijai. Naujai kadencijai buvo paskirta 13 vyriausiųjų prokurorų, iš jų 8 paskirti į tas pačias pareigas, 1 perkeltas į kitą apylink÷s prokuratūrą, 4 – pirmai kadencijai, 2 – laikinai eina vyriausiojo prokuroro pareigas.

Prokuror ų, siekiančių karjeros, sąrašas prad÷tas formuoti 2002 m. rugs÷jo m÷n., įtraukiant į jį prokurorus, siekiančius užimti vadovaujančias pareigas ar kitas aukštesnes pareigas teritorin÷se prokuratūrose. Šiuo metu (2009 m.) sąraše yra įrašyti 87 prokurorai, iš jų 20 prokurorų paskirta į siekiamas aukštesnes pareigas. Atrankos būdu į aukštesnes pareigas

tose pačiose prokuratūrose paskirti 9 prokurorai, iš jų į karjeros sąrašą buvo įrašyti tik 3.

Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašo veikimas turi ir esminių trūkumų. Dažniausiai siekiama užimti apygardos ar Generalin÷s

prokuratūros prokuroro pareigas, tačiau nesiekiama užimti apylink÷s prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigų. Tokią situaciją lemia tai, kad apygardos ar Generalin÷s prokuratūros prokuroro darbo užmokestis žymiai didesnis už apylink÷s vyriausiojo prokuroro darbo užmokestį, o vadovo atsakomyb÷ apylink÷s prokuratūroje iš esm÷s didesn÷ nei apygardos ar Generalin÷s prokuratūros prokuroro.

D÷l šių priežasčių tarnybos vertinimo metu prokurorai siekia aukštesnio rango, o ne būti įtraukti į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą ir perkelti į aukštesnes, tačiau mažiau apmokamas pareigas. Generalin÷s prokuratūros Personalo skyrius 2009 m. ieškojo naujų šios problemos sprendimo būdų.

2008–2009 m. atrenkant prokurorus į aukštesnes pareigas buvo taikomas pokalbio metodas. Paskelbus, kad yra laisvas prokuroro etatas, pretendentai pateikia prašymus užimti pareigas. Apie kiekvieną kandidatą parengiama išsami informaciją ir jie kviečiami pokalbiui į ad hoc sudarytą komisiją, kuri vertina kandidato tinkamumą pareigoms. Atrankose į teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pareigas arba aukštesnes prokurorų pareigas tose pačiose prokuratūrose paprastai dalyvaudavo 3–5 pretendentai.

Atrankų organizavimą teigiamai vertino dauguma jaunesnio amžiau prokurorų, taip pat kai kurie vyresni prokurorai, tačiau visi prokurorai nurod÷, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti atrankoje siekiant aukštesnių pareigų ir nustatyti aiškų atrankos proceso teisinį reglamentavimą. 2009 m. Generalin÷ prokuratūra pareng÷ Prokurorų karjeros tvarkos aprašo projektą, kurio tikslai:

- sukurti prokurorų, siekiančių karjeros, duomenų bazę; - skatinti prokurorus, siekiančius karjeros, pasirengti užimti aukštesnes pareigas; - organizuoti prokurorų, siekiančių karjeros, kvalifikacijos k÷limą; - užtikrinti, kad aukštesnes prokuroro pareigas užimtų geriausias dalykines ir

asmenines savybes išsiugdę prokurorai.

45

23

1717

109

0 4 8 12 16 20

Į karjeros sąrašąįrašyti

prokurorai

2009 m.2008 m. 2007 m.2006 m.2005 m.2004 m.2003 m.2002 m.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


97

Prokuror ų ir prokurat ūros personalo skatinimas 2009 m. už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, pasižym÷jimą tarnyboje

Prokuratūros įstatymo nustatytomis skatinimo priemon÷mis paskatinta 381 prokuroras, valstyb÷s tarnautojas ir darbuotojas (2008 m. – 319, 2007 m. – 149, 2006 m. – 148). Iš jų – už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, paskatinta 280 prokurorų. Atsižvelgiant į prokuratūros finansines galimybes ir taupant biudžeto l÷šas daugiausia prokurorų skatinta generalinio prokuroro pad÷komis, iš jų - 149 apylink÷s prokuratūros prokurorai (2008 m. – 37).

Aukštesnis kvalifikacinis

rangas

Vienkartin ÷ išmoka

Vardin ÷ dovana

Pad÷ka Medalis ,,Už

nuopelnus“

Iš viso Prokuror ų, prokurat ūros personalo skatinimas 2008–2009 m.

2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008

Iš viso 5 70 2 59 18 78 348 102 8 10 381 319 Generalin÷je prokuratūroje

- 13 19 2 18 64 32 - 2 66 84

Apygardos prokuratūrose

- 26 1 20 5 26 97 33 4 4 107 109

Apylink÷s prokuratūrose

5 31 1 20 11 34 187 37 4 4 208 126

Prokuroro garb÷s ženklo „Už nuopelnus“ pirmojo laipsnio medaliu apdovanoti už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikos prokuratūrai: Algirdas Antanas GINTAUSKAS, Klaip÷dos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas; Klementina JANKŪNIENö, Anykščių rajono apylink÷s prokuratūros prokuror÷.

Prokuroro garb÷s ženklo „Už nuopelnus“ antrojo laipsnio medaliu apdovanoti už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą: Dalia TURSIENö, Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausioji prokuror÷; Nida GRUNSKIENö, Panev÷žio apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja; Nijol ÷ POŽARSKIENö, Palangos miesto apylink÷s vyriausioji prokuror÷; Algirdas Aleksandras ČIURLYS , Kauno miesto apylink÷s vyriausiasis prokuroras; Irena MIKULIEN ö, Rokiškio rajono apylink÷s vyriausioji prokuror÷; Regina Emilija MOROZOVA, Klaip÷dos miesto apylink÷s prokuratūros skyriaus vyriausioji prokuror÷;

Aniceta KANCIENö, Šilal÷s rajono apylink÷s vyriausioji prokuror÷; už nuopelnus Lietuvos Respublikos prokuratūrai ir bendradarbiavimą: Vitalijus GAILIUS , Lietuvos kriminalin÷s policijos biuro viršininko pavaduotojas; Andžejus ROGINSKIS, Lietuvos kriminalin÷s policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos viršininkas;

Rymantas GEDVILAS, Lietuvos kriminalin÷s policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos viršininkas.

Prokuroro garb÷s ženklo „Už nuopelnus“ medaliais iš viso apdovanoti 58 asmenys (15 prokuratūros garb÷s asmenų ir 43 prokurorai).

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


98

Prokuratūros valstyb÷s tarnautojai Seimo valdybos 2009 m. rugs÷jo 9 d. sprendimu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos

prokuratūros didžiausias leistinas valstyb÷s tarnautojų pareigybių skaičius – 228. 2009 m. pakeistas Generalin÷s prokuratūros vyriausiojo prokuroro pad÷j÷jo pareigyb÷s

aprašymo specialusis reikalavimas. Dabar valstyb÷s tarnautojas, pretenduojantis užimti Generalin÷s prokuratūros vyriausiojo prokuroro pad÷j÷jo pareigas, privalo būti įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teis÷s krypties bakalauro ir magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą. Tik÷tina, kad aukštesni specialieji reikalavimai lems kvalifikuotesnių valstyb÷s tarnautojų at÷jimą į Generalinę prokuratūrą, taip pat tai suteiks galimybę valstyb÷s tarnautojams, turintiems reikiamą išsilavinimą, kilti karjeros laiptais – pereiti iš teritorinių prokuratūrų į Generalinę prokuratūrą.

Prokurat ūros valstyb÷s tarnautojai 2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m.

Konkursai laisvoms pareigoms užimti 3 9 9 9 12 Gauti pretendentų prašymai 37 232 259 360 340 Paskirti į pareigas konkursą laim÷ję asmenys 3 24 40 51 77 Priimta pakaitinių 5 15 11 4 2 Perkelta iš kitų valstyb÷s įstaigų - 2 2 - - Atsistatydino savo noru 4 21 30 18 13

Paskirti į prokuroro pareigas išlaikę pretendentų į prokurorus egzaminą

2 18 16 8 7

Prokuratūros valstyb÷s tarnautojų vertinimo sistema glaudžiai susijusi su darbo

užmokesčio sistema. 2009 m. Prokuratūros valstyb÷s tarnautojų vertinimo komisijoje 58 valstyb÷s tarnautojų tarnybin÷ veikla vertinta labai gerai (2008 m. – 104). Iš jų 57 valstyb÷s tarnautojų veikla buvo vertinta kasmetinio tarnybin÷s veiklos vertinimo metu, 1 – neeilinio vertinimo metu, 1 valstyb÷s tarnautoją (2008 m. – 33) pasiūlyta perkelti į aukštesnes pareigas.

Vyriausiojo prokuroro ir prokuroro

pad÷j÷jų etatai Vyriausiojo prokuroro ir prokuroro

pad÷j÷jų etatai faktinis skaičius Prokuroro pad÷j÷jų pasiskirstymas 2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m. 2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m.Iš viso 193 262 190 194 169 165 156 154 136 124 Generalin÷je prokuratūroje

27 28 28 31 28 24 25 24 22 13

5 apygardos prokuratūrose

32 42 28 28 26 22 22 17 12 12

5 miestų apylink÷s prokuratūrose

61 72 58 58 43 40 43 44 41 35

Kitose apylink÷s prokuratūrose

73 120 76 77 72 64 66 69 61 64

Siekiant įgyvendinti 2005–2010 m. prokuratūros strateginiame plane numatytus tikslus,

buvo planuota tęsti prokuroro pad÷j÷jų korpuso formavimą, tačiau atsižvelgiant į Valstyb÷s tarnybos įstatymo pakeitimų d÷l valstyb÷s tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijų intervalų mažinimo įgyvendinimo sustabdymą, gerokai mažesnį prokuratūros biudžetą ir Generalin÷s prokuratūros biudžeto l÷šų racionalaus ir ekonomiško naudojimo priemonių planą, patvirtintą generalinio prokuroro 2009 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. I-24 , 2009 m. prokuratūros valstyb÷s tarnautojų etatų skaičius nebuvo didinamas.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


99

Prokuratūros komisijų veikla Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo nuostatomis ir skaidraus valdymo principais,

Generalin÷je prokuratūroje sudarytos ir nuo 2003 m. nuolat veikia keturios komisijos. Prokuror ų atestacijos komisija vertina prokurorų tarnybą, kvalifikaciją ir tinkamumą

einamoms pareigoms. Prokuror ų atestacijos komisija

2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m. 2004 m. 2003 m. Iš viso

Pos÷džių skaičius 12 16 16 17 10 13 6 90 Vertinta prokurorų tarnyba 160 203 195 204 137 164 108 1171 Iš jų vertinta po stažuot÷s 46 48 33 17 6 21 14 185 Prokurorų tarnybos vertinimas atid÷tas

3 7 10 17 22 12 11 82

2009 m. Prokurorų atestacijos komisija siūl÷ suteikti aukštesnį kvalifikacinį rangą

78 prokurorams, generalinis prokuroras aukštesnį kvalifikacinį rangą suteik÷ 78 prokurorams, 46 prokurorams, įvykdžiusiems individualią stažuot÷s programą, suteik÷ pirmąjį – jaunesniojo justicijos patar÷jo kvalifikacinį rangą.

12-ai atestuojamųjų vyriausieji prokurorai siūl÷ suteikti aukštesnius kvalifikacinius rangus, bet Prokurorų atestacijos komisija tokių siūlymų generaliniam prokurorui neteik÷, dar 6 prokurorams tiesioginiai vadovai nesiūl÷ suteikti aukštesnį kvalifikacinį rangą, tačiau Prokurorų atestacijos komisija rekomendavo generaliniam prokurorui suteikti šiems prokurorams aukštesnį rangą.

Prokurorų atestacijos komisija 9 prokurorus pasiūl÷ įtraukti į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą; 11-ai apylink÷s vyriausiųjų prokurorų – vadovauti apylink÷s prokuratūrai dar 5 metus (dar vienai kadencijai), o Klaip÷dos miesto apylink÷s vyriausiajam prokurorui – užimti aukštesnes Klaip÷dos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas.

2009 m. 40 prokurorų tarnybą Prokurorų atestacijos komisija vertino jiems nedalyvaujant.

Pretendentų atrankos komisija, vykdydama asmenų, siekiančių laikyti pretendento į

prokurorus egzaminą, atranką 2009 m. sureng÷ 8 pos÷džius, taip pat 3 papildomus vertinimus: į Vilniaus apylink÷s prokuratūros prokuroro pareigas pretendavo 11 asmenų, į Palangos miestų ir Zarasų rajono apylink÷s prokuratūras po 7 pretendentus.

Iš Pretendentų į prokuroro pareigas sąrašo buvo išbraukti 3 pretendentai, nes pasibaig÷ egzamino 3 metų galiojimo terminas.

Pretendentų atrankos komisija

2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m. 2004 m. 2003 m. Iš viso

Gauta asmenų prašymų 49 70 93 105 106 53 107 583

Leista laikyti egzaminą 48 66 95 106 105 52 100 572

Įvertinta pretendentų, išlaikiusių egzaminą

43 54 54 36 66 31 - 284

Įvertinta pretendentų, atleistų nuo egzamino

- 3 4 - - - - 7

Teikta pretendentų į laisvas prokuroro pareigas

42 56 55 38 55 28 - 274

Pretendentai, laukiantys prokuroro pareigų

70 39 26 12 11 2 - 160

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


100

Pretendentų atrankos komisijoje 2009 m. įvertinti pretendentai, baigę: – Mykolo Romerio universiteto teis÷s bakalauro ir teis÷s magistro studijas – 62 proc.

(2008 m. – 65 proc., 2007 m. – 58 proc.); – Vilniaus universiteto vientisąsias teis÷s studijas – 35 proc. (2008 m. – 32 proc.,

2007 m. – 34 proc.) – Vytauto Didžiojo universiteto teis÷s bakalauro ir teis÷s magistro studijas – 3 proc.

(2008 m. – 3 proc., 2007 m. – 6 proc.). Komisija pasteb÷jo pretendentų teorinio pasirengimo skirtumus, kuriuos gal÷jo lemti

studijų specializacijos (Mykolo Romerio universiteto teis÷s magistro kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tiek baigiant tradicinių teis÷s šakų antrosios pakopos universitetines studijas, tiek ir žymiai siauresnio profilio studijas, pvz., ekspertinę teisę, bioteisę, Europos Sąjungos teisę, informatikos teisę). Tai sudaro objektyvias prielaidas skirtingai vertinti pretendentų pasirengimą prokuroro pareigoms.

Iš 2009 m. įvertintų 43 pretendentų: - 13 (30 proc.) dirbo ikiteisminio tyrimo tyr÷jais (2008 m. – 19 (33 proc.), 2007 m. –

23 (39 proc. )); - 14 (33 proc.) – prokurorų pad÷j÷jais (2008 m. – 24 (42 proc.), 2007 m. –

14 (24 proc. )); - 5 (12 proc.) – teis÷jų pad÷j÷jais (2008 m. – 4 (7 proc.), 2007 m. – 2 (3 proc. )); - teis÷s krypties socialinių mokslų daktarai 2008 m. ir 2009 m. nepretendavo

(2007 m. – 2 (3 proc. )). Pretendentų į prokurorus egzaminų komisija vertina pretendentų į prokurorus

profesinį pasirengimą. 2009 m. surengta 10 šios komisijos pos÷džių (2008 m. – 17). Norą laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą išreišk÷ 98 (2008 m. – 148) pretendentai, iš jų 73 (2008 m. – 115) atvyko laikyti egzaminą.

Asmenys, išlaikę pretendentų į prokurorus egzaminą

iš viso

Metai Asmenų, kurie laik÷ egzaminą iš pirmo

karto iš antro karto

iš trečio karto

iš ketvirto karto vnt. proc.

2006 m. 107 28 6 2 1 37 34,5 2007 m. 134 31 15 4 3 53 39,5 2008 m. 115 32 19 6 3 60 52.2 2009 m. 73 19 9 6 5 39 53.4 Iš viso 429 110 49 18 12 189 44,1

Prokuror ų etikos komisija 2009 m. svarst÷ 6 (2008 m. – 12, 2007 m. – 6, 2006 m. – 4,

2005 m. – 7) medžiagas d÷l prokurorų veiksmų, galinčių tur÷ti Prokurorų etikos kodekso normų ir etikos principų pažeidimų požymių, iš jų 3 d÷l teritorin÷s prokuratūros prokurorų ir 3 d÷l Generalin÷s prokuratūros prokurorų.

Komisija 2 atvejais nustat÷ prokuroro etikos pažeidimų (2008 m. – 3, 2007 m. – 3, 2006 m. – 1, 2005 m. – 3), 3 atvejais (2008 m. – 6) etikos pažeidimo nenustat÷, 1 atveju (2008 m. – 2) nusprend÷ tyrimo neprad÷ti, nes keliami baudžiamojo proceso klausimai.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


101

16. Mokymo ir kvalifikacijos k ÷limo sistemos tobulinimas

Vykdant Prokurorų ir prokuratūros personalo mokymo ir kvalifikacijos k÷limo gair÷se įtvirtintas nuostatas 2009 m. Generalin÷je prokuratūroje buvo parengtos ir vykdomos Prokurorų ir prokuratūros personalo mokymo ir kvalifikacijos k÷limo programos: einančiųjų prokurorų pareigas (stažuotojų) mokymo programa; prokurorų, prokuratūros vadovų, prokuroro pad÷j÷jų, besispecializuojančių prokurorų kvalifikacijos k÷limo programos (iš viso 11); geb÷jimų informacinių technologijų srityje ir užsienio kalbų įgūdžių tobulinimo programos (iš viso 2).

L÷šos ir dalyviai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Panaudota l÷šų 4 700 Lt 30 000 Lt 324 100 Lt 290 516 Lt 278 000 Lt 68 000 Lt

Mokymų dalyvių skaičius

1 286 731 1 218 1 094 1 277 556

Panaudota l÷šų vienam dalyviui

6 Lt 41 Lt 266 Lt 265 Lt 218 Lt 122 Lt

2009 m. 556 (2008 m. – 1 277) prokurorai, prokuratūros valstyb÷s tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, dalyvavo 42 (2007 m. – 106) mokymo ir kvalifikacijos k÷limo renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.

2009 m. d÷l sumažinto finansavimo daugiau kaip 50 proc. sumaž÷jo mokymo ir kvalifikacijos k÷limo renginių bei juose dalyvavusių asmenų skaičius. Duomenys apie 2005–2010 m. mokymui ir kvalifikacijos k÷limui panaudotas/skirtas prokuratūros l÷šas Lt.

290.516 Lt 278.000 Lt

68.000 Lt 40.000 Lt

324.100 Lt

30.000 Lt0 Lt

100.000 Lt

200.000 Lt

300.000 Lt

400.000 Lt

500.000 Lt

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Specialios kvalifikacijos k÷limo programos 2009 m. pagrindinis d÷mesys buvo skirtas besispecializuojančių prokurorų kvalifikacijos

k÷limui – 216 besispecializuojančių prokurorų dalyvavo 14-oje kvalifikacijos k÷limo renginių Lietuvoje, 9 prokurorai – 7-uose užsienyje vykusiuose renginiuose.

Pagal temas prokurorai specializavosi: Nepilnamečių justicija 66 prokurorai – 2 seminarai; Ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimas 32 prokurorai – 4 renginiai; Viešojo intereso gynimas 76 prokurorai – 8 seminarai; Prekybos žmon÷mis nusikaltimų tyrimas 1 prokuroras – 1 tarptautinis renginys; Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas 39 prokurorai – 3 renginiai Nusikaltimų intelektinei ir pramoninei nuosavybei tyrimas

11 prokurorų – 2 seminarai.

2009 m. 107 prokurorai dalyvavo 16-oje Teisingumo ministerijos mokymo centro organizuotų seminarų. Pažym÷tina, kad 2009 m. sausio m÷n. Teisingumo ministerijos

2009 m. 29 Lietuvos prokurorai ir kiti prokuratūros darbuotojai dalyvavo 48 tarptautiniuose mokymo ir kvalifikacijos k÷limo renginiuose.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


102

mokymo centro patalpose buvo organizuoti 2 (5 dienų trukm÷s) prokurorams skirti seminarai („Prokuroro komunikacija“ ir „Viešasis interesas“), kuriuose dalyvavo 84 pareigūnai.

2009 m. 114 prokurorų dalyvavo 5-iuose Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro organizuotose seminaruose, kuriuose susipažino su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atliekamų ekspertizių galimyb÷mis. Seminarų metu prokurorai ir ekspertai aptar÷ probleminius klausimus (užduočių ekspertams formulavimas, ekspertizių eiliškumas, būtinumas, trukm÷ ir kt.). Planuojama šį bendradarbiavimą tęsti ir 2010 m.

Vykdant einančiųjų prokuroro pareigas (stažuotojų) mokymo programą 34 stažuotojams

buvo organizuotas 14 akademinių valandų trukm÷s įvadinis mokymas, o išklausiusiems įvadinius mokymus 29 prokurorams surengtas tęstinis 16 akademinių valandų mokymas.

2009 m. parengta 13 generalinio prokuroro įsakymų projektų d÷l individualių stažuot÷s programų patvirtinimo, stažuot÷s vadovų paskyrimo ir stažuot÷s termino nustatymo, 5 generalinio prokuroro įsakymai d÷l stažuot÷s vadovų pakeitimo. Patikrintos įvykdytos 46 apylinkių prokuratūrų prokurorų individualios stažuot÷s programos ir Prokurorų atestacijos komisijai pateiktos išvados d÷l jų įvykdymo. Atestacijos komisija visų prokurorų veiklą stažuot÷s laikotarpiu įvertino teigiamai, jiems buvo pasiūlyta eiti tas pačias pareigas ir suteikti jaunesniojo justicijos patar÷jo kvalifikacinį rangą.

Svarbiausias 2009 m. pasiekimas mokymo ir kvalifikacijos k÷limo srityje – parengtas ir

2010 m. pradedamas įgyvendinti prokuratūros valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektas „Lietuvos Respublikos prokuratūros valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių pl÷tros veiksmų programos 1.4 prioriteto ,,Administracinių geb÷jimų stiprinimas ir viešo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę „Valstyb÷s institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“ (numatoma projekto trukm÷ 2010–2011 m.; projekto vert÷ – 2 287 929 Lt). Numatoma, kad mokymuose dalyvaus 360 Generalin÷s prokuratūros, 5-ių apygardų ir 51-os apylink÷s prokuratūros valstyb÷s tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

Darbo grup÷

Pagal projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos l÷šų, bus vykdomi mokymai, skirti tobulinti prokuratūros valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų specialiuosius profesinius geb÷jimus, gerinti bendrąją prokuratūros valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų profesinę kvalifikaciją, stiprinti prokuratūros valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų bendruosius administracinius ir bendravadybinius geb÷jimus, tobulinti prokuratūros valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų darbinių Europos Sąjungos kalbų mok÷jimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


103

17. Prokuratūros veiklos sklaida

Pagrindin÷ prokuratūros veiklos sklaidos visuomenei priemon÷ yra pranešimai spaudai.

2009 m. Generalin÷je prokuratūroje ir apygardų prokuratūrose buvo parengti ir išplatinti 467 pranešimai spaudai (27 daugiau nei 2008 m.).

Prokurat ūros išplatinti pranešimai spaudai 2008 – 2009 m. Prokurat ūra 2009 m. 2008 m. 2009 m.

vidutiniškai per m÷nesį

2008 m. vidutiniškai per

m÷nesį

Pokytis

Generalin÷ prokuratūra 189 123 15,8 10,2 + 66

Kauno apygardos prokuratūra 39 44 3,3 3,7 - 5 Klaip÷dos apygardos prokuratūra 68 59 5,7 4,9 + 9 Panev÷žio apygardos prokuratūra 144 116 12,0 9,7 + 28 Šiaulių apygardos prokuratūra 22 20 1,8 1,7 + 2 Vilniaus apygardos prokuratūra 5 78 0,4 6,5 - 73 Iš viso: 467 440 39,0 36,0 + 27

Kaip ir 2008 m., daugiausia pranešimų spaudai pareng÷ Panev÷žio apygardos prokuratūra – 144 (vidutiniškai 12 pranešimų spaudai per m÷nesį). Išorin÷s komunikacijos veiklos rodiklius pagerino Generalin÷ prokuratūra ir Klaip÷dos apygardos prokuratūra, tačiau Kauno ir Vilniaus apygardų prokuratūrose pranešimų spaudai parengta mažiau (gali būti, kad tai sąlygojo darbuotojų kaita).

Susirūpinimą kelia apygardos prokuratūrų spaudos atstovų veikloje pataikantys atvejai, kai informacija žiniasklaidos atstovams teikiama nesilaikant generalinio prokuroro 2006 m. gruodžio 15 d. įsakyme Nr. I-233 (Žin., 2006, Nr. 144-5529) nustatytų principų. Individualus darbas su žurnalistais arba kategoriškas atsisakymas su jais bendradarbiauti kuria prokuratūros neskaidrumo atmosferą. Tokia bendravimo su žiniasklaidos atstovais praktika turi neigiamos įtakos ir visos prokuratūros įvaizdžiui.

Informuodama visuomenę apie Seimo patvirtintų prioritetinių prokuratūros veiklos sričių įgyvendinimą, 2009 m. prokuratūra išplatino 278 pranešimus spaudai, kuriuose prioritetin÷s prokurorų darbo sritys akcentuotos 351 kartą. Daugiausia pranešimų spaudai parengta aprašant prieš nepilnamečius padarytų nusikaltimų ikiteisminius tyrimus, iš jų 26 kartus rašyta apie s÷kmingai išaiškintus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus.

2008 m. ir 2009 m. kiekvieną savaitę interneto naujienų portale www.delfi.lt specialioje

„Teis÷s“ skyrelio rubrikoje „Atsako prokuroras“ buvo publikuojami prokuroro komentarai. Komentarai skaitytojams suteik÷ galimybę gauti baudžiamosios teis÷s ar viešojo intereso

2010 m. daugiau d÷mesio būtina skirti pusiausvyrai tarp pareigūnų netrukdomo darbo ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyvių konstitucinių teisių išsaugojimo ir efektyvaus informavimo visuomenei aktualiais klausimais.

S÷kmingai teis÷saugos institucijų veiklai didel÷s įtakos turi teisinis švietimas. Informuojant visuomenę apie nusikaltimų atskleidimą, greitą ir teis÷tą baudžiamojo persekiojimo procesą, pasakoma – valstyb÷ nepalieka nusižengimų be pasekmių.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


104

gynimo specialistų atsakymus ir taip prisid÷jo prie visuomen÷s teisinio švietimo. Rengiant komentarus itin aktyviai veik÷ teritorin÷s prokuratūros. Ši priemon÷ pl÷t÷ prokurorų žinomumą, gerino jų įvaizdį.

Prokuror ų komentarų temos 2007–2009 m.

2009 m. buvo parengta 16 straipsnių prokuratūros interneto svetain÷s skyreliui „Savait÷s tema“ ir prokurorų tinklaraščiui www.prokuroromintys.blogas.lt (2008 m. – 19).

2009 m. prokuratūros vadovyb÷, prokurorai, darbuotojai ir apygardų prokuratūrų

vyriausieji specialistai (viešiesiems ryšiams) dalyvavo 65 autorin÷se radijo (16) ir televizijos (49) laidose. Prokuratūroje surengta 161 spaudos konferencija.

2008 m. 2009 m.

Prokurat ūra Autorin÷s laidos

Spaudos konferencijos

Autorin÷s laidos

Spaudos konferencijos

Generalin÷ prokuratūra 36 68 47 62 Vilniaus apygardos prokuratūra 4 32 1 0 Kauno apygardos prokuratūra 7 2 0 12 Klaip÷dos apygardos prokuratūra 6 28 3 14 Šiaulių apygardos prokuratūra 2 20 10 49 Panev÷žio apygardos prokuratūra 1 52 4 24 Iš viso: 56 202 65 161

Sumaž÷jo prokuratūros atstovų dalyvavimas autorin÷se laidose ir išaugo rengtų spaudos konferencijų skaičius, visgi, viešas prokuratūros atstovų pasirodymas radijo ir televizijos laidose 2009 m. buvo nušviečiamas dažniau neigiamai nei neutraliai ar teigiamai.

Pažym÷tina, kad žinių reporteriams išsakyta prokurorų pozicija konkrečiose bylose ar apie konkrečius administracinius sprendimus leidžia neutralizuoti suinteresuotą neigiamą kontekstą, tačiau dalyvavimui vadinamosiose tiriamosios publicistikos laidose, kurių iniciatoriai – dažniausiai suinteresuoti proceso dalyviai, prokurorams trūksta įgūdžių. Rekomenduotini prokurorų

mokymai šioje srityje, ypač aktyviau dalyvauti viešose diskusijose teisiniais klausimais, viešumoje aktualizuoti teisinį politinių įvykių aspektą, viešojo intereso gynimą.

Pl÷tojant šviečiamąją veiklą 2009 m. toliau rengtos išvažiuojamosios prokuratūros dienos, kurių metu aplankytos Švenčionių, Joniškio, Biržų, Akmen÷s, Var÷nos, Marijampol÷s, Klaip÷dos rajonų apylink÷s prokuratūros, kitos teis÷saugos institucijos, vietos savivaldos institucijos.

08

3 00 0 308 5

0 0166

25

1127

22

11

17

0

10

20

30

40

Ikite

ism

inio

tyri

mo

kla

usi

ma

i

Val

styb

inio

kalti

nim

op

robl

emat

ika

Vie

šasi

sin

tere

sas

Nep

ilnam

e čių

just

icija

Ko

va s

uo

rgan

izu

otu

nusi

kals

tam

um

u

Nus

ikal

tima

iž

mon

išku

mui

Pe

rson

alas

Ta

rpta

utin

iai

reik

alai

200720082009

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


105

Į tradicinę prokuratūros dienos renginių programą įtraukti ir Generalin÷s prokuratūros prokurorų susitikimai su vietos mokyklų moksleiviais. 2009 m. išvažiuojamųjų prokuratūros dienų metu susitikimai surengti su Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos, Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos, Biržų „Aušros“ vidurin÷s mokyklos, Naujosios Akmen÷s „Saul÷tekio“ pagrindin÷s mokyklos, Var÷nos „Ryto“ vidurin÷s mokyklos, Marijampol÷s Rygiškių Jono gimnazijos vadovais ir moksleiviais.

Susitikimų metu moksleiviams pristatyta prokuratūra, paaiškinta jos vieta teisin÷je sistemoje. Moksleiviai sužinojo, kas laikoma nusikaltimu, kokios bausm÷s gresia už netinkamą elgesį, ko reikia norint tapti teisininku; taip pat – kokios jų teis÷s, kokią atsakomybę numato mūsų šalies įstatymai už jų įžeidin÷jimą, patyčias, nepriežiūrą, kur ir kaip reik÷tų d÷l to kreiptis.

Išvažiuojamosios prokuratūros dienos metu Marijampol÷s rajono apylink÷s prokuratūroje pirmą kartą daugiau d÷mesio buvo skirta vidinei komunikacijai stiprinti – atliktas prokuratūros darbuotojų tyrimas. Pagrindin÷s apibendrintos šio tyrimo išvados – prokurorai ir prokuratūros personalas yra patenkinti darbo sąlygomis prokuratūroje, vyriausiojo prokuroro vadovavimo stiliumi, tačiau mano, kad jų darbo krūviai yra dideli, nors šią jų nuomonę paneigia Generalin÷s prokuratūros Valdymo skyriaus atliktas Teritorinių prokuratūrų ir prokurorų darbo krūvio 2008 m. tyrimas. Apibendrinime taip pat pateikti pasiūlymai Generalin÷s prokuratūros Valdymo, Mokymo metodiniam, Personalo skyriams d÷l vidin÷s komunikacijos stiprinimo. Tokio pobūdžio apklausas planuojama vykdyti ir ateityje.

Surengti renginiai 2009 m. buvo kokybiškesni, sulauk÷ daugiau palankaus atgarsio ir nušvietimo žiniasklaidoje:

o 2009 m. sausio 15 d. Panev÷žio apygardos prokuratūros kartu su Lietuvos Caritu organizuotas prokurorų sutikimas su vyskupu J. Kaunecku. Aktualizuota prekybos moterimis problema ir parodyta pad÷ka prokuroro darbui šioje srityje.

o 2009 m. sausio 23–25 d. Generalin÷s prokuratūros ir Panev÷žio apygardos prokuratūros organizuotas prokuroro G. Sereikos 10-ųjų mirties metinių min÷jimas. Dalyvauta šv. mišių ceremonijoje Klaip÷doje, aplankytas kapas ir žūties vieta prie namų.

o 2009 m. vasario 12 d. Generalin÷s prokuratūros surengta mokslin÷ konferencija „Teis÷saugos institucijų veiklos nušvietimas ir politiniai procesai Lietuvoje“, siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką politiniam gyvenimui turi prokuratūros sprendimai, konkrečių ikiteisminių tyrimų komentavimas, kada prokuratūra išnaudojama skandalams ir politiniams interesams. Renginys buvo skirtas centrinių ikiteisminio tyrimo įstaigų, teismų, ministerijų vadovams ir šių institucijų visuomen÷s informavimo srities specialistams.

o 2009 m. geguž÷s 4 d. Generalin÷je prokuratūroje organizuotas ELSA (European Law students association) renginys „Nuo nusikaltimo iki bausm÷s“. Ekskursija po prokuratūrą ir generalinio prokuroro paskaita apie prokuratūros veiklą studentams.

o 2009 m. geguž÷s 9 d. Briuselyje dalyvauta Europos Komisijos atvirų durų dienoje OLAF Komunikatorių tinklo stende reprezentuojant Lietuvos Respublikos prokuratūrą kaip tarptautinį Kovos su sukčiavimu tarnybos partnerį.

o 2009 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylink÷s prokuratūros ir Generalin÷s prokuratūros atstovai lank÷si Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre ir įteik÷ prokurorų paramą.

o 2009 m. kovo 30 d. Generalin÷s prokuratūros ir apygardų prokuratūrų organizuotas renginys jaunimui „Ką aš žinau apie prokurorą?“, siekiant supažindinti moksleivius ir skatinti dom÷tis prokuratūros veikla, pristatyti prokuroro darbą, papasakoti apie jo darbo specifiką.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


106

o 2009 m. liepos 1 d. vaikų stovyklos „Kuo būsi užaugęs“ diena Generalin÷je prokuratūroje.

Susipažinimas su pastatu, prokuroro profesija, baudžiamąja byla. o 2009 m. liepos 7 d. generalinis prokuroras skait÷ pranešimą „Prokuroro profesija nuo

seniausių laikų iki nūdienos“ Seimo Teis÷s ir teis÷tvarkos komiteto, Amerikos lietuvių teisininkų asociacijos (LABAS) ir Mykolo Romerio universiteto Teis÷s fakulteto rengtoje konferencijoje „Teisin÷s valstyb÷s raida Lietuvoje: minint pirmojo Lietuvos Statuto 480-ies metų išleidimo jubiliejų (1529–2009)“.

o 2009 m. rugs÷jo 25 d. teisinių žinių konkurso „Temid÷“ finalas, kuriame įsteigta speciali prokurorų nominacija „Tūkstantmečio teisininkas“. Renginys skirtas pamin÷ti Lietuvos vardo tūkstantmetį ir kartu skatinti jaunimą dom÷tis teise, rinktis prokuroro profesiją.

o 2009 m. gruodžio 4 d. Vilniaus universiteto Teis÷s fakulteto studentų vizitas Generalin÷je prokuratūroje. Ekskursija ir generalinio prokuroro paskaita.

o 2009 m. gruodį Kauno apygardos prokuratūra organizavo prokuratūros vadovyb÷s susitikimą su Kauno miesto gyventojais, kuriame aptarti viešojo intereso, prokuratūros veiklos reikalai.

o 2009 m. Kauno Aleksandro Puškino mokyklos dvyliktokams skaityta paskaita apie korupciją. Lektorius – Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras.

Interneto svetain÷s rubrikoje „Pad÷k, prokurore“ pareišk÷jams sudarytos sąlygos

elektroniniu paštu kreiptis į prokuratūrą, pateikti savo klausimus ir gauti į juos atsakymus. 2009 m. gauti 182 klausimai, t. y. 72 klausimais daugiau nei 2008 m. Prokuratūros

vadovyb÷s sprendimu į 24 klausimus nuspręsta neatsakyti. Dažniausiai rubrikoje „Pad÷k,

prokurore“ norima sužinoti prokuroro procesinių veiksmų atlikimo, jų teis÷tumo, apskundimo galimybes (31 atvejis), galimos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo prad÷jimo sąlygas (21 atvejis), kaip atlikti praktiką prokuratūroje (9 atvejai), kaip

elgtis d÷l netinkamų komentarų internete (7 atvejai). Su prokurorų konsultacijomis nesusiję 36 klausimai buvo persiųsti kitiems Generalin÷s prokuratūros padaliniams.

Laikotarpis Gauta klausimų

Atsakyta klausimų

Atsakymo terminas (vid. darbo dienomis)

2007 m. 131 128* 6 2008 m. 110 104* 8 2009 m. 182 167* 4 Pokytis +72 +63* -4

2009 m. gruodžio 15 d. ,,FraklinCovey Lietuva“ konsultantas skait÷ paskaitą apie lyderystę ir komandos darbą kuriant ilgalaikį pasitik÷jimą visuomene – „Efektyvus prokuratūros veikimas“.

Regis, gerą renginį vakar suorganizavot mokiniams. Mano dukra Gabriel÷ dalyvavo, tai grįžusi labai daug pasakojo ir apie nusikalstamumą, ir apie prokurorų darbą, ir apie A. Valantiną,

žodžiu, jai labai patiko. Taip liep÷ ir parašyt. S÷km÷s, kaip vaikas sak÷, jūsų ned÷kingame, bet labai garbingame darbe.

Daiva Ulbinait÷, 2009 m. kovo 31 d. Atsiliepimas po prokuratūroje organizuoto renginio moksleiviams „Ką aš žinau apie prokurorą?“

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


107

Siekiant nustatyti vidin÷s komunikacijos efektyvumą, pagrįsti formuojamos visuomen÷s informavimo praktikos nuostatas, prokuratūroje 2009 m. atlikti 2 tyrimai:

1. Generalin÷je prokuratūroje, apygardų ir apylinkių prokuratūrose atlikta anonimin÷ apklausa ,,Pasitenkinimas vidine komunikacija“. Dalyvavo tik maža dalis – 13 proc. visų darbuotojų. Pagrindin÷s išvados – dauguma (88 proc.) apklausoje dalyvavusių darbuotojų skaito ,,Dienos naujienų“ laišką, iš jų dauguma (80 proc.) jį skaito iki 12 val. Prokuratūros interneto puslapiu kasdien naudojasi tik penktadalis (23 proc.) apklaustųjų, prokuratūros BLOG‘u tik keletas (4 proc.).

2. Biržų rajono apylink÷s prokuratūra kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba atliko anoniminę apklausą ,,Ar nepilnamečiai patiria smurtą?“ (šeimoje, mokykloje ir ar žino, kur kreiptis pagalbos). Apklausoje dalyvavo 1789 mokiniai, iš jų – 488 3–5 klasių moksleiviai ir 1301 6–12 klasių moksleivis; 982 mergait÷s ir 907 berniukai. Pus÷ vyresniųjų klasių ir kiek mažiau jaunesniųjų klasių mokinių prisipažino patyrę smurtą – dažniausiai nukent÷ję nuo draugų, bendraamžių ar vyresniųjų vaikų. Dalis vaikų (10 proc.) prisipažino nukent÷ję nuo t÷vų, glob÷jų, keletas (4 proc.) buvo nuskriausti mokytojų.

Vaikai taip pat žino, kad gali kreiptis į mokytojus, policijos, vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojus, draugus, socialinius darbuotojus, medikus, psichologus. Daugiau kaip 100 atsak÷, kad į nieką nesikreiptų, nes nepasitiki ir su problema susitvarkytų patys. 83 proc. vaikų žino, kaip galima apsisaugoti nuo prievartos ir išvardijo daugiau kaip 10 būdų, tarp kurių siūlymai būti draugiškam, vengti konfliktų, nesikišti „ne į savo reikalus“, stengtis su visais sutarti, tur÷ti daug draugų, neprovokuoti, neužkabin÷ti kitų, mok÷ti apsiginti.

2009 m. sausio m÷nesį „Eltos“ ir „Baltijos

tyrimų“ atliktos ir dienraštyje „Respublika“ skelbtos apklausos duomenimis, prokuratūra kaip institucija pasitik÷jo 33 proc. (2008 m. – 34 proc.), nepasitik÷jo 47 proc. (2008 m. – 49 proc.), netur÷jo nuomon÷s 20 proc. (2008 m. – 17 proc.) gyventojų. 2009 m. gruodžio m÷nesį pasitik÷jimas prokurorų darbu sumaž÷jo: prokuratūra pasitik÷jo 26 proc. (2008 m. – 35 proc.) gyventojų, nepasitik÷jo 61 proc. (2008 m. – 48 proc.) gyventojų, o 13 proc. (2008 m. – 17 proc.) gyventojų netur÷jo nuomon÷s.

Pagrindin÷s išvados – beveik visi vaikai žinojo, kur gali kreiptis pagalbos, dauguma jų pasitiki t÷vais ir su jais tariasi.

Siekiant visapusiško ir objektyvaus visuomen÷s informavimo apie prokuratūros veiklą, prokuratūroje vykdoma visuomen÷s informavimo priemonių steb÷sena. Reaguojama į viešai skelbiamose publikacijose pasteb÷tą netikslią, šališką, tikrov÷s neatitinkančią ar Lietuvos Respublikos prokuratūros dalykinei reputacijai kenkiančią informaciją. 2009 m. operatyviai išplatinti 6 paneigimai, į kuriuos objektyvi žiniasklaida atkreip÷ d÷mesį.

2009 m. palankiai prokuratūrą vertino 29,5 proc. gyventojų (2008 m. – 37 proc.), nepalankiai – 56,2 proc. (2008 m. – 47 proc.), netur÷jo nuomon÷s – 14,3 proc. (2008 m. – 17 proc.).

Visuomen÷s ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos ir dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos apklausos „Palankiai ar nepalankiai vertinate visuomen÷s veik÷jus?“ duomenimis, 2009 m. palankiai šalies generalinį prokurorą vertino 12,3 proc. Lietuvos gyventojų (2008 m. – 15,1 proc.), nepalankiai – 25 proc. (2008 m. – 12,5 proc.), sunku pasakyti nuomonę – 62,7 proc. apklaustųjų (2008 m. – 72,4 proc.)

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


108

Interneto svetain÷s tobulinimo darbai. 2009 m. kovo 16 d. Generalin÷s prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius suderino interneto svetain÷s www.prokuraturos.lt techninį tobulinimo darbų aprašymą d÷l 17 užduočių redagavimo, papildymo, atnaujinimo, koregavimo ar sukūrimo. 2009 m. įgyvendintos 8 užduotys, iš kurių svarbiausios:

o Interneto svetain÷s lankytojams sudaryta galimyb÷ užsiprenumeruoti prokuratūros naujienas: pranešimai spaudai, prokuroro komentaras, renginiai, savait÷s tema, spaudoje. Jiems sudaryta galimyb÷ koreguoti savo prenumeratos duomenis (užsisakyti arba atsisakyti naujienos kategoriją). Interneto svetain÷s administratoriams sukurta paieška tarp naujienų prenumeratorių. Svetain÷s lankytojai gali patys pasirinkti, kokias prokuratūros naujienas nori gauti; naujienas jie gauna iš karto, kai tik jos paskelbiamos interneto svetain÷je.

o Atlikti naujienų modulio papildymai – naujienų įrašai sąraše rikiuojami pagal datą (naujausias viršuje), sukurtas automatinis autoriaus parašo išvedimas, puslapio gale sukurta nuoroda „Daugiau informacijos“, siūlanti tris naujausius įrašus iš tos kategorijos, galimyb÷ prid÷ti komentarą naujienų „Spaudoje“ įrašams, sutvarkytas naujienų įrašų archyvas. Svetain÷s lankytojams paprasčiau rasti naujausią įrašą; kiekvieno įrašo pabaigoje galima matyti dar 3 naujausius tos kategorijos įrašus – išvengiama papildomo „pel÷s“ mygtuko paspaudimo, nereikia grįžti į kategorijos sąrašą; patogiau orientuotis naujienų įrašų archyve.

o Sukurtas interneto svetain÷s lankomumo statistikos modulis. Interneto svetain÷s administratoriui matomi vidiniai ir išoriniai interneto svetain÷s lankytojai, atskirai fiksuojami unikalūs lankytojai ir puslapių parodymai. Svetain÷s administratoriai gali matyti ir palyginti statistinius lankomumo duomenis, orientuotis, kokie vartotojai dažniau lanko svetainę ir skelbti atitinkamą informaciją.

2009 m. vidutiniškai per m÷nesį prokuratūros interneto svetain÷je apsilank÷

8053 išoriniai ir 804 prokuratūros sistemos vartotojai. Išoriniai vartotojai vidutiniškai per m÷nesį 121 tūkst. 538 kartus peržiūr÷jo interneto svetain÷je esančią informaciją, prokuratūros sistemos vartotojai – 19 tūkst. 850 kartų.

*Statistika skaičiuojama tik 2009 m. rugs÷jo–gruodžio m÷nesiais, kai interneto svetain÷je buvo įdiegtas lankomumo statistikos modulis.

Lietuvos Respublikos prokuratūros interneto svetain÷ www.prokuraturos.lt atitinka 78,9 proc. Vyriausyb÷s 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 bendrųjų reikalavimų ir užima pirmąją vietą tarp aštuonių Seimui atskaitingų valstyb÷s institucijų.

Valstyb÷s institucijų interneto svetain÷s tyrimo ataskaita, 2009 m. rugs÷jis Tyrimą atlikto Europos tarpdisciplininių tyrimų institutas ir VšĮ „Visuomen÷s pl÷tros centras“

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


109

18. Informacin÷ prokurat ūros sistema Stiprinant prokuratūros veiklos veiksmingumą ginant asmens, valstyb÷s ir visuomen÷s

teises ir teis÷tus interesus, įgyvendinant baudžiamojo persekiojimo įstatymus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių geriausią praktiką, PHARE programos ir biudžeto l÷šomis 2006 m. sukurta Informacin ÷ prokurat ūros sistema, kuri į bendrą tinklą leido sujungti Generalin÷s prokuratūros ir 56-ių teritorinių prokuratūrų 1 368 kompiuterizuotas darbo vietas.

2007 m. įdiegta šios sistemos taikomoji programin÷ įranga, kuri apima duomenų

valdymą kiekviename modulyje, sukuria sąlygas įvesti duomenis, juos tvarkyti ar rasti bet kurioje prokuratūros kompiuterizuotoje darbo vietoje. Sukurti ir veikia:

o asmenų prašymų, pareiškimų, pranešimų ir skundų modulis; o ikiteisminio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo kontrol÷s modulis; o valstybinio kaltinimo modulis; o viešojo intereso gynimo modulis; o mokymo ir kvalifikacijos valdymo modulis; o teisin÷s pagalbos ir tarptautinių ryšių modulis. Informacin÷s prokuratūros sistemos priežiūrai ir atnaujinimui 2009 m. buvo numatyta: o pakeisti techninę ir programinę įrangą, didinti gedimų šalinimo efektyvumą; o įgyvendinti ir stiprinti sistemos ir duomenų saugumo reikalavimus; o įdiegti naujus modulius ir juos susieti su Dokumentų valdymo sistema. Nuo 2006 m. maž÷jant finansavimui Informacin÷s prokuratūros sistemos priežiūrai ir

atnaujinimui, dalis brangiai mokamų darbų liko neįgyvendinta.

Informacinei prokurat ūros sistemai skirtas finansavimas 2006–2010 m.

Didinant prokurorų veiklos efektyvumą, siektina tikslingiau naudoti žmogiškuosius

išteklius, naudoti reikiamus kitų žinybų duomenų baz÷se esančius duomenis. Tam reikalinga sukurti sąsają su:

- policijos registruojamų įvykių registru; - teismų informacine sistema „Liteko“; - Informatikos ir ryšių departamento duomenų baz÷mis.

4.055.000 Lt

300.000 Lt 14.200 Lt 0 Lt

13.000.000 Lt

0 Lt

3.000.000 Lt

6.000.000 Lt

9.000.000 Lt

12.000.000 Lt

15.000.000 Lt

2006m. 2007m. 2008m 2009m. 2010m.

Informacin÷s prokuratūros sistemos priežiūrai, atnaujinimui ir tobulinimui būtina skirti tinkamą finansavimą.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


110

19. Finansinių išteklių valdymas

2009 m. prokuratūros strateginiam veiklos planui ir programoms vykdyti Valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (ir v÷lesniais jo pakeitimais) skirta 109 416,9 tūkst. litų (panaudota 109 415,5 tūkst. litų) šioms programoms: „Kova su nusikalstamumu. Teis÷tumo ir teisingumo įgyvendinimas“, „Valstybinių pensijų mok÷jimas pareigūnams“; „Specialioji paslaugų teikimo programa“.

2009 m. prokuratūrai skirta 38 905,2 tūkst. litų mažiau asignavimų iš valstyb÷s biudžeto (iš jų – 10 904,8 tūkst. litų mažiau darbo užmokesčiui) nei 2008 m.

Asignavimai išlaidoms Asignavimų valdytojo/ programos pavadinimas Metai

Iš viso asignavimų

tūkst. Lt Iš viso

Iš jų darbo užmokesčiui

Asignavimai turtui įsigyti

2008 m. 145052 113052 77858,8 32000

2009 m. 106221 96318 66954 9903

Kova su nusikalstamumu. Teis÷tumo ir teisingumo įgyvendinimas 2010 m. 98996 87016 60038 11980

2008 m. 3251 3251 0 0

2009 m. 3180 3180 0 0

Valstybinių pensijų mok÷jimas pareigūnams

2010 m. 2990 2990 0 0 2008 m. 19,1 19,1 0 0 2009 m. 15,9 15,9 0 0

Specialioji paslaugų teikimo programa

2010 m. 64 13 0 51 2008 m. 148322,1 116322,1 77858,8 32000 2009 m. 109416,9 99513,9 66954 9903

Iš viso

2010 m. 102050 90019 60038 12031

Atlikti prokuratūrų patalpų remonto darbai: Mol÷tų rajono apylink÷s prokuratūroje patalpų remonto darbų atlikta už 134,6 tūkst. litų, Trakų rajono apylink÷s prokuratūroje – už 272,8 tūkst. litų, Kauno rajono apylink÷s prokuratūroje – už 395,7 tūkst. litų, Lazdijų rajono apylink÷s prokuratūroje – už 88,6 tūkst. litų, Šilal÷s rajono apylink÷s prokuratūroje – 1,9 tūkst. litų, Kauno ir Panev÷žio apygardos prokuratūrų pastato stogų remonto darbai – iš viso už 1068 tūkst. litų sumą.

31934195

1624

9903

66954

32000

3251

7785965088

2392

35550

58042,4

2035

12946

55530

1778

5505

52448

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000

L÷šos turtui įsigyti

Pareigūnų pensijos

Darbo užmokestis

2004 m. (tūkst. Lt)2005 m. (tūkst. Lt)2006 m. (tūkst. Lt)2007 m.(tūkst. Lt)2008 m. (tūkst. Lt)2009 m. (tūkst. Lt)

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


111

Svarbus įvykis gerinant Vilniaus miesto apylink÷s prokuratūros prokurorų ir kitų darbuotojų veiklos sąlygas – pastatų Vilniuje, Rinktin÷s g. 7 ir 9, rekonstravimo darbai. Rangovui UAB „V ÷trūna“ 2009 m. lapkričio 16 d. atlikus Vilniaus miesto apylink÷s prokuratūros rekonstravimo pirmąjį etapą, pastatas Rinktin÷s g. 9, Vilniuje, pripažintas tinkamu naudoti. Rangovas atliko darbų už 13 062,3 tūkst. litų.

2009 m. įvykdyti 7 atviri ir supaprastinti atviri konkursai, neskelbiamos derybos perkant

prekes ir paslaugas už 1592,4 tūkst. litų. Tiek÷jų apklausos būdu įvykdyti 63 prekių, paslaugų ir darbų pirkimai už 1 479 tūkst. litų.

2009 m. Generalin÷s prokuratūros aukcione parduota 12 nusid÷v÷jusių tarnybinių automobilių ir kito netinkamo naudoti ilgalaikio turto. Už parduotą turtą gauta 63,7 tūkst. litų, iš jų 30,6 tūkst. litų pervesta į valstyb÷s biudžetą ir 30,6 tūkst. litų panaudota prokuratūros reikm÷ms.

Turto fondui 2009 m. buvo perduoti 7 tarnybiniai butai (už 313,7 tūkst. litų), 6 Generalin÷s prokuratūros pastatai (už 14875 tūkst. litų), kito turto (už 250,5 tūkst. litų).

Į 2009 m. specialiąją nuompinigių už valstyb÷s ilgalaikį materialųjį turtą, pervestų į valstyb÷s biudžetą, kompensavimo programą buvo pervesta 52,9 tūkst. litų (2008 m. likutis sudar÷ 18 tūkst. litų). Iš šios programos įsigyta ilgalaikio turto už 57,7 tūkst. litų. Iš valstyb÷s biudžeto l÷šų įsigyta ilgalaikio turto už 67 tūkst. litų.

2010 m. numatoma: - tęsti ir baigti Vilniaus miesto ir rajono apylink÷s prokuratūrų

pastatų Rinktin÷s g. 7, Vilniuje, rekonstravimo antrąjį etapą; - prad÷ti ir vykdyti Klaip÷dos apygardos ir Klaip÷dos miesto

apylink÷s prokuratūrų pastato Vilties g. 12, Klaip÷doje, rekonstravimo ir renovavimo darbus;

- vykdyti Joniškio ir Kretingos rajonų apylink÷s prokuratūrų patalpų remontą; kitų teritorinių prokuratūrų būtinus remontus;

- vykdyti ilgalaikio turto įsigijimą už 441 tūkst. litų.

___________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________


112

20. Prokuratūros kolegijos išpl÷stinio pos÷džio 2010 m. vasario 23 d.

NUTARIMAS

I. Prokuratūra 2008 m. ir 2009 m. vykd÷ įstatymo nustatytas funkcijas ir Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. geguž÷s 13 d. nutarime Nr. X-1539 „D÷l Lietuvos Respublikos prokuratūros 2007 metų veiklos ataskaitos“ bei 2009 m. geguž÷s 5 d. nutarime Nr. X-245 ,,D÷l Lietuvos Respublikos prokuratūros 2008 metų veiklos ataskaitos“ numatytas veiklas.

II. Prokuratūros veiklos 2009 m. ataskaitos projektui pritarti. III. Prioritetin÷mis prokuratūros veiklos kryptimis 2010–2011 m. laikyti: 1. Baudžiamojo persekiojimo stiprinimą pagal šias nusikalstamas veikas: 1.1. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos; 1.2. neteis÷ta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1.3. sukčiavimas d÷l PVM mokesčių ir SODROS l÷šų; 1.4. ES finansinių interesų apsauga; 1.5. prekyba žmon÷mis; 1.6. seksualinis smurtas prieš nepilnamečius; 1.7. nusikaltimai aplinkai. 2. Nepilnamečių justicijos praktikos formavimą. 3. Operatyvin÷s veiklos subjektų veiksmų koordinavimo ir teis÷tumo kontrol÷s

praktikos formavimą. 4. Viešojo interesą gynimo stiprinimas šiose srityse: 4.1. vaikų teisių ir teis÷tų interesų apsauga; 4.2. valstyb÷s interesų apsauga. 5. Prokuratūros žmogiškųjų išteklių efektyvesnį valdymą: 5.1. prokurorų specializacijos sistemos sukūrimas; 5.2. prokurorų ir prokuratūros personalo rengimo, mokymo ir kvalifikacijos k÷limo

sistemos pl÷tra; 5.3. prokurorų darbo apmok÷jimo ir socialinių garantijų sistemos tobulinimas. 6. Prokuratūros finansavimo stiprinimą, siekiant užtikrinti funkcijų vykdymą ir

tinkamas darbo sąlygas: 6.1. bylin÷jimosi išlaidų, susijusių su viešojo intereso gynimu, apmok÷jimui; 6.2. prokuratūros informacin÷s sistemos atnaujinimui ir tobulinimui; 6.3. Vilniaus miesto ir rajono apylink÷s prokuratūrų pastato Rinktin÷s g. 7, Vilniuje,

rekonstrukcijai; 6.4. Joniškio ir Kretingos rajonų apylink÷s prokuratūrų patalpų remontui; 6.5. Klaip÷dos apygardos ir Klaip÷dos miesto apylink÷s prokuratūrų rekonstravimo ir

renovavimo projektin÷s dokumentacijos parengimui.

Einantis generalinio prokuroro pareigas Raimondas PETRAUSKAS Pareng÷: Generalin÷s prokuratūros Valdymo skyrius vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Virginijus SABUTIS, tel. 2662 302 , el. p.: [email protected] vyriausiojo prokuroro pad÷j÷ja Asta BALEVIČIŪTö, tel. 2500 921, el. p.: [email protected] vyriausiojo prokuroro pad÷j÷ja Aušra GRINEVIČIENö, tel. 2662 316, el. p.: [email protected]

Documents

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪRROOS ...Prokurat ūros veiklos 2009 m. ataskaita 3 1. Nusikalstamumo tendencijos 2009 m. Lietuvoje užregistruotos 83 273 nusikalstamos veikos, iš