Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal regionines ...eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Valstybes ilgalaikes... · Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įţvalga

Taikomasis mokslinis tyrimas

Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas

ATASKAITA

Uţsakovas LR ūkio ministerija

Vykdytojas VšĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centras

Vilnius

2007


Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įţvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas

Ataskaita

- - 2

Taikomojo mokslinio tyrimo ataskaita


Vilnius 2007, 271 p.

VšĮ Socialinės ir ekonominės plėtros centras

J. Galvydţio g. 3, LT-08236 Vilnius

www.sepc.lt

Direktorius Mindaugas Danys

Kalbos redaktorė Laima Šiaulytienė

Taikomojo mokslinio tyrimo vadovas:

prof. habil. dr. Valentinas Snitka

Darbo grupė: dr. Romualdas Kalytis

doc. dr. Algirdas Miškinis

doc. dr. Rimvydas Skyrius

prof. habil. dr.Vytautas Smailys

dr. Rolandas Strazdas

Sigitas Brazinskas

Alfons de Laat (dokt.)

Eigirdas Ţemaitis

Jonas Jatkauskas

Konsultantai: Claire Nauwelaers, Jungtinių Tautų ir Mastrichto universitetų Mastrichto

ekonominių ir socialinių tyrimų ir mokymo centras inovacijoms ir technologijoms UNU-

MERIT

Jelena Angelis, „Oxford Innovation―

© 2007, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Visos teisės saugomos



Ataskaita

- - 3

Darbo turinys

LENTELIŲ SĄRAŠAS .................................................................................................................. 9

SANTRAUKA.............................................................................................................................. 11

1. ILGALAIKĖS PERSPEKTYVOS (2015-2020 m.) GEOPOLITINĖS, EKONOMINĖS IR

SOCIALINĖS PLĖTROS SCENARIJAI ..................................................................................... 15

1.1. Pasaulinės tendencijos, globalizacijos procesai, jų įtaka socialinei ir ekonominei plėtrai,

procesų specifika ...................................................................................................................... 15

1.2. ES procesai, jų įtaka socialinei ir ekonominei plėtrai, procesų specifika .......................... 27

1.3. Baltijos jūros regiono procesai, jų įtaka socialinei ir ekonominei plėtrai, procesų specifika

.................................................................................................................................................. 35

1.4. Globalių, Europos ir kaimyninių šalių scenarijų analizė ir įvertinimas, remiantis

pripaţintomis mokslinėmis prognozėmis ................................................................................. 42

1.4.1. Globalios krizės poţymiai .......................................................................................... 42

1.4.2. Europos Sąjungos šalių vystymosi prognozės ............................................................ 43

1.4.3. Rusija ir jos regionai ................................................................................................... 49

2. GEOPOLITINIS APLINKOS TYRIMAS BEI LIETUVOS VIETA GLOBALIAME

PASAULYJE ................................................................................................................................ 52

2.1. Lietuvos ūkio vystymosi įvertinimas makroekonominiu aspektu ..................................... 52

2.2. ES ekonominė erdvė ir Lietuvos vieta ............................................................................... 74

2.3. Galima Lietuvos vieta globalioje rinkoje .......................................................................... 79

3. LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS (MTEP) BEI

INOVACINIS POTENCIALAS ................................................................................................... 87

3.1. MTEP ir inovacijų sistemos kiekybinių rodiklių analizė .................................................. 87

3.2. Mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos 2004-2005 m. Lietuvos ir ES lyginamieji rodikliai

.................................................................................................................................................. 95

4. ŢMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ, SPECIALISTŲ IR MOKSLININKŲ RENGIMO BEI JŲ

MIGRACIJOS TENDENCIJŲ ANALIZĖ ................................................................................ 108

4.1 Gyventojų skaičiaus kitimo dinamika ir prognozės Lietuvoje ......................................... 108

4.2 Darbo jėgos kitimo tendencijos Lietuvoje ........................................................................ 112

4.3. Mokslininkų išteklių, ruošimo ir kokybės analizė ........................................................... 114

4.4. Mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ruošimo sistemos SSGG analizė ...... 130

5. LIETUVOS ŪKIO SEKTORIŲ SITUACIJOS ĮVERTINIMAS .......................................... 131

5.1. Sukurta pridėtinė vertė ..................................................................................................... 132

5.2. Eksporto apimtys ............................................................................................................. 138

5.3. Uţimtumas ....................................................................................................................... 142

5.4. Sektorių pelningumas ...................................................................................................... 143

5.5. Investicijos ....................................................................................................................... 146

5.6. Tiesioginės uţsienio investicijos ..................................................................................... 151

5.7. Konkurencingumo potencialas vidaus ir tarptautinėse rinkose, stipriosios ir silpnosios

pusės, galimybės jas koreguoti ............................................................................................... 152

5.8. Lietuvos ūkio apsirūpinimas ţaliavomis ir medţiagomis (2004 – 2005 m. duomenys) . 171

5.8.1. Medţiagų sunaudojimas ir atsargos .......................................................................... 171

5.8.2. Medţiagų sunaudojimas pramonėje ......................................................................... 176

6. ŪKIO SEKTORIŲ GALIMYBĖS PASINAUDOTI NAUJAUSIAIS ŠALIES IR UŢSIENIO

MOKSLO BEI NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ LAIMĖJIMAIS .................................................... 179

6.1. Pasaulinės MTEP plėtros tendencijos, konverguojančios technologijos ......................... 179

6.2. Nacionalinė inovacijų sistema, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąveika ........................... 184



Ataskaita

- - 4

6.3. Lietuvos ūkio sektorių galimybės pasinaudoti naujausiais mokslo ir technologijų

pasiekimais ............................................................................................................................. 196

6.4. Aukštųjų ir ţemųjų technologijų pramonės supriešinimas, ţemųjų technologijų

inovatyvumas bei Lietuvos ūkio plėtros perspektyvos ........................................................... 200

6.5. Ūkio sektoriai, kuriuose Lietuva turi arba gali išvystyti konkurencinį pranašumą.

Perspektyviausios nišos .......................................................................................................... 206

6.6. Rekomendacijos Lietuvos pramonės plėtros politikai ..................................................... 209

7. ŪKIO SEKTORIUOSE IŠSKIRTŲ KRYPČIŲ PLĖTROS SKATINIMAS,

PANAUDOJANT TURIMUS INTELEKTINIUS, FINANSINIUS IR MATERIALINIUS

IŠTEKLIUS, ES PARAMĄ IR UŢSIENIO INVESTICIJAS.................................................... 212

7.1. Europos regionų konkurencingumo potencialas ir pasiruošimas ţinių ekonomikai ....... 214

7.2. Ţemės ūkio produktų ir perdirbimo pramonės regionų inovatyvumas ir paramos sektoriai

................................................................................................................................................ 216

7.3. Rekomendacijos dėl prioritetinių krypčių plėtros skatinimo ir ES SF paramos

panaudojimo ........................................................................................................................... 217

8. Esamų ekonomikos plėtros ir MTEP prioritetų aktualumo bei perspektyvos įvertinimas ..... 221

8.1. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. nustatytų prioritetų, jų aktualumo,

perspektyvos įvertinimas ........................................................................................................ 221

8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės MTEP nustatytų prioritetų, jų aktualumo ir

perspektyvos įvertinimas ........................................................................................................ 223

Galimų prioritetinių MTEP krypčių perspektyvos ir pasirinkimo rizikos įvertinimas ....... 226

9. Nacionalinių technologinių platformų strateginės kryptys ir jų vertinimas ........................... 227

9.1 Vertinimo metodologija .................................................................................................... 227

9.2 Nacionalinės technologijų platformos „Ateities gamyba― vertinimas.............................. 228

9.3. Lazerių ir šviesos nacionalinės technologijų platformos vertinimas ............................... 230

9.4. Biotechnologijų Nacionalinės technologijų platformos vertinimas ................................ 233

9.5. Darnios chemijos Nacionalinės technologijų platformos vertinimas .............................. 237

9.6. Vandenilio ir kuro celių nacionalinės technologijų platformos vertinimas ..................... 239

9.7. Fotoelektros Nacionalinės technologijų platformos vertinimas ...................................... 242

9.8. Miškų sektoriaus nacionalinės technologijų platformos vertinimas ................................ 244

9.9. Naujų medţiagų nacionalinės technologijų platformos vertinimas ................................. 246

9.10. Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės Nacionalinės technologijų platformos

vertinimas ............................................................................................................................... 248

9.11. Maisto ūkio nacionalinės technologijų platformos vertinimas ...................................... 250

9.12. Biodegalų nacionalinės technologijų platformos vertinimas ......................................... 252

10. Lietuvos socio-ekonominės plėtros scenarijai ...................................................................... 255

10.1. Scenarijų analizė ir komentarai ..................................................................................... 262

Išvados ir rekomendacijos .......................................................................................................... 266



Ataskaita

- - 5

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Paveikslas 1. Inovacijų mazgai – globalios ekonomikos varikliai ............................................... 16

Paveikslas 2. Pasaulio ekonominių galių persiskirstymas: besivystančių ekonomikų dalies

pokyčiai visoje pasaulio apyvartoje, proc..................................................................................... 22

Paveikslas 3. JAV korporacijų antrinių įmonių pardavimo dinamika 1986-2003 m. .................. 23

Paveikslas 4. JAV prekybos deficito dinamika 1986-2006 m. ..................................................... 23

Paveikslas 5. Ekonominės galios per BVP pasiskirstymo pasaulyje prognozės 2005-2020 m. ... 24

Paveikslas 6. TUI koncentracijos regionai 1986-2005 m. ............................................................ 25

Paveikslas 7. Reikalingos darbo jėgos kompetencijų kitimo tendencijos 1960-2000 m. ............. 26

Paveikslas 8. Darbo jėgos, tinkamos dirbti tarptautinėse korporacijose (TK), ruošimas ir kokybė

pasaulio mastu 2003 m. ................................................................................................................ 27

Paveikslas 9. ES senbuvių (ES-15) ir naujųjų narių gyventojų skaičiaus ir BVP santykis 2004 m.

...................................................................................................................................................... 34

Paveikslas 10. Baltijos šalių BVP augimo dinamika 2000-2006 m. ............................................ 36

Paveikslas 11. JAV nekilnojamojo turto kainų kitimas per 1970-2006 metus ............................. 43

Paveikslas 12. Ekonominės regionų atskirties kitimo tendencijos Europoje 1990-2000m.18

...... 47

Paveikslas 13. Šalių su maţiausia regionine atskirtimi našumo kitimo tendencijos .................... 48

Paveikslas 14. Šalių su didţiausia regionine atskirtimi našumo kitimo tendencijos21

................. 48

Paveikslas 15. Pasaulio ţinių ekonomikos regionų ir esamų bei planuojamų Rusijos dujotiekių ir

naftotiekių schema ........................................................................................................................ 51

Paveikslas 16. Lietuvos BVP 1 gyventojui perkamosios galios standartais augimas 2001-2005

m., lyginant su ES-15 ir ES-25, proc. ........................................................................................... 53

Paveikslas 17. BVP pokyčių dinamika ES-15, ES-25 šalyse ir Lietuvoje 2001-2005 m., proc. .. 54

Paveikslas 18. Įvairiose Europos šalyse aukštoms ir vidutiniškai aukštoms technologijoms

priskiriama dalis apdirbamojoje pramonėje 2005 m. , proc. ........................................................ 56

Paveikslas 19. Europos šalių pajamų iš ţemės ūkio veiklos kitimo procentinis pokytis 2003-

2004 m., ........................................................................................................................................ 56

Paveikslas 20. Investicijų į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą dalis Lietuvos BVP

struktūroje 2001-2005 m., proc. ................................................................................................... 57

Paveikslas 21. Investicijų į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą dalis kitų šalių BVP

struktūroje 2005 m., proc. ............................................................................................................. 58

Paveikslas 22. Investicijų augimo struktūra pagal ūkio veiklas 2005 m., palyginant su 2004 m.,

proc. .............................................................................................................................................. 58

Paveikslas 23. TUI srautai pagal šalis 2000-2003 m. vidutiniškai ir 2005 m. 1 gyventojui, eurais

...................................................................................................................................................... 59

Paveikslas 24. Šalių tiesioginės uţsienio investicijos 2005 m. pabaigoje, proc. .......................... 59

Paveikslas 25. SIR 2005 m. .......................................................................................................... 61

Paveikslas 26. Nedarbo lygis ES 25, ES 15 ir Lietuvoje 2001-2005 m., proc. ............................ 63

Paveikslas 27. Realaus BVP ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje 2001-2005 m., lyginant su

ankstesniais metais, proc. ............................................................................................................. 63

Paveikslas 28. Lietuvos ūkio ir ūkio veiklų darbo našumo pokyčiai 2000-2005 m., lyginant su

2000 m., proc. ............................................................................................................................... 64

Paveikslas 29. Vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų metiniai kainų pokyčiai ES šalyse

2001-2005 m., proc. ...................................................................................................................... 65

Paveikslas 30. ES 15, ES 25 ir Lietuvos biudţeto deficito pokyčiai, lyginant su BVP, 2001-2005

m., proc. ........................................................................................................................................ 67

Paveikslas 31. ES 15, ES 25, Lietuvos valdţios sektoriaus bendroji skola, palyginti su BVP,

2001-2005 m., proc ....................................................................................................................... 68



Ataskaita

- - 6

Paveikslas 32. Europos šalių uţsienio skola 1 gyventojui 2003 m. eurais ................................... 69

Paveikslas 33-34. Europos šalių uţsienio skola pagal PGP 2003 m. eurais ................................. 69

Paveikslas 35. BVP 1 gyventojui pagal apskritis Lietuvoje 2005 metais, tūkst. Lt ..................... 70

Paveikslas 36. BVP struktūra pagal apskritis Lietuvoje 2005 m., proc........................................ 70

Paveikslas 37. BVP struktūra pagal veiklas Lietuvoje 2005 m., proc. ......................................... 71

Paveikslas 38. Vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis pagal apskritis Lietuvoje 2005m., Lt ...... 71

Paveikslas 39. Namų ūkių pajamų struktūra Lietuvoje 2005 m., proc. ........................................ 72

Paveikslas 40. TUI Lietuvoje 1 gyventojui 2005 m.pabaigoje, Lt. .............................................. 73

Paveikslas 41. BVP palyginimas pagal ekonominį aktyvumą ES 25 ir Lietuvoje, 2006 m. II

ketvirtis ......................................................................................................................................... 73

Paveikslas 42. Sukurta pridėtinė vertė įvairiose Europos šalyse ir Lietuvoje, 2004 m. ............... 74

Paveikslas 43.EU 15 prekybos integracija 1993 ir 2005 m. (proc. nuo visos prekybos) ............. 75

Paveikslas 44. EU 10 šalių tarpusavio prekyba 1993, 2003 ir 2005 m (proc. nuo visos prekybos)

...................................................................................................................................................... 75

Paveikslas 45. EU 10 ir EU 15 konkurencinių pranašumų palyginimas: EU 10.......................... 76

Paveikslas 46 Pasaulio šalių bendri pramonės šakų plėtros pokyčiai .......................................... 80

Paveikslas 47 Verslo investicijų į MTEP veiklą ES šalyse palyginimas, 2003 m. ...................... 88

Paveikslas 48. ES šalių mokslinių darbuotojų skaičius 1000 gyventojų, 2003 m. ....................... 91

Paveikslas 49. Naujų mokslo darbuotojų su daktaro laipsniu ruošimas Lietuvoje ...................... 92

Paveikslas 50. Įvairių šalių MTEP išlaidų dydis nuo BVP, proc. ................................................ 93

Paveikslas 51. ES šalių narių SII, 2005 m. ................................................................................. 100

Paveikslas 52. Palyginamieji Europos šalių, JAV ir Japonijos inovacijų sistemos

„įėjimo― indikatoriai 2005m ....................................................................................................... 101

Paveikslas 53 Palyginamieji Europos šalių, JAV ir Japonijos inovacijų sistemos

„išėjimo― indikatoriai 2005m. .................................................................................................... 101

Paveikslas 54. Europos šalių, JAV ir Japonijos registruotų patentų skaičiaus palyginimas 2005

m. ................................................................................................................................................ 102

Paveikslas 55. Apibendrinto SII ir vidutinio augimo greičio ryšys ES šalyse 2005 m.. ............ 103

Paveikslas 56. Lietuvos inovacijų sistemos indikatoriai 2004 m. .............................................. 104

Paveikslas 57. Inovatyvumo rodiklių kitimo ES 25 tendencijos 2003-2005 m.......................... 105

Paveikslas 58. Lietuvos inovacinės veiklos modelis .................................................................. 105

Paveikslas 59. Gyventojų skaičiaus kitimas Lietuvoje 1990-2006 m., tūkst. gyv. .................... 108

Paveikslas 60. Prognozuojamas gyventojų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2005-2050 m. ............ 109

Paveikslas 61. Prognozuojamas gyventojų skaičiaus kitimas Lietuvoje, Airijoje, Danijoje 2005-

2050 m. ....................................................................................................................................... 110

Paveikslas 62. Prognozuojama gyventojų sudėtis pagal amţių Lietuvoje 2005-2050 m. .......... 110

Paveikslas 63. Gimusių ir mirusių skaičiaus dinamika Lietuvoje 1990-2005 m. ...................... 112

Paveikslas 64. Darbo jėgos kiekio dinamika Lietuvoje 1998-2005 m., tūkst. gyventojų .......... 113

Paveikslas 65. Bedarbių skaičiaus kitimo dinamika Lietuvoje 1998-2005m., tūkst. gyventojų 113

Paveikslas 66. Uţimtumo dinamika pagal ūkio šakas Lietuvoje 1998-2005 m., proc. .............. 114

Paveikslas 67. MTEP darbuotojų pasiskirstymas sektoriuose 2005 m. ..................................... 115

Paveikslas 68. Tyrėjų skaičius sektoriuose skirtingose valstybėse 2004 m. , tūkstančiais asmenų

.................................................................................................................................................... 116

Paveikslas 69. Studentų skaičius Europos valstybėse, 2003 m., tūkst. ...................................... 117

Paveikslas 70. Inţinerinių specialybių studentų skaičius Europos šalyse, 2003 m., tūkst. ........ 117

Paveikslas 71. Moksliniams tyrimams skirtų lėšų dalis, tenkanti vienam gyventojui 2003 metais,

eurais ........................................................................................................................................... 118

Paveikslas 72. Moksliniams tyrimams skirtų lėšų absoliutūs dydţiai, eurais ............................ 118

Paveikslas 73. MTEP darbuotojai pagal mokslo sritis 2005 m. Lietuvoje ................................. 119

Paveikslas 74. MTEP darbuotojai su laipsniu pagal mokslo sritis 2005 m. ............................... 119



Ataskaita

- - 7

Paveikslas 75. Bendra Lietuvos MTEP darbuotojų sudėtis ir ištekliai pagal sritis 2005 metais 120

Paveikslas 76. Dėstytojų universitetuose pasiskirstymas pagal amţiaus grupes Lietuvoje, 2005

m. ................................................................................................................................................ 121

Paveikslas 77 Vyresnių kaip 65 m. universitetų dėstytojų skaičiaus dinamika Lietuvoje, 2001-

2005 m. ....................................................................................................................................... 121

Paveikslas 78. 35-44 metų amţiaus universitetų dėstytojų skaičiaus dinamika Lietuvoje 2001-

2005 m. ....................................................................................................................................... 122

Paveikslas 79. 25-34 m. amţiaus universitetų dėstytojų skaičiaus dinamika Lietuvoje 2001-2005

m. ................................................................................................................................................ 122

Paveikslas 80. Lietuvos ir gretimų valstybių mokslinių publikacijų skaičius ISI 1996-2001 m.

.................................................................................................................................................... 124

Paveikslas 81. Universitetų mokslinių publikacijų, referuojamų ISI duomenų bazėje, dinamika

2002-2003 metais ....................................................................................................................... 124

Paveikslas 82. Lietuvos universitetų mokslinių publikacijų, referuojamų ISI duomenų bazėje,

pasiskirstymas 2005 m................................................................................................................ 125

Paveikslas 83. Lietuvos institutų mokslinių publikacijų, referuojamų ISI duomenų bazėje,

pasiskirstymas 2005 metais ........................................................................................................ 125

Paveikslas 84. KTU mokslinius tyrimus vykdančių padalinių mokslinių publikacijų, referuojamų

ISI duomenų bazėje, pasiskirstymas 2005 m.............................................................................. 126

Paveikslas 85. VGTU mokslinius tyrimus vykdančių padalinių mokslinių publikacijų,

referuojamų ISI duomenų bazėje, pasiskirstymas 2005 m. ........................................................ 126

Paveikslas 86. VU mokslinius tyrimus vykdančių padalinių mokslinių publikacijų, referuojamų

ISI duomenų bazėje, pasiskirstymas 2005 m.............................................................................. 127

Paveikslas 87. 7BP 2005 m. pasirašytos sutartys biotechnologijų srityje, tūkst. eurų ............... 127

Paveikslas 88. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys IT srityje, tūkst. eurų ................................... 128

Paveikslas 89. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys nano ir naujų medţiagų srityje, tūkst. eurų .. 128

Paveikslas 90. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys maisto kokybės ir saugos srityje, tūkst. eurų

.................................................................................................................................................... 129

Paveikslas 91. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys tvarios plėtros ir ekosistemų srityje, tūkst. eurų

.................................................................................................................................................... 129

Paveikslas 92. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys ţinių visuomenės srityje, tūkst. eurų ........... 129

Paveikslas 93. Dešimt didţiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių Lietuvoje 2000-2004

m. ................................................................................................................................................ 133

Paveikslas 94. Dešimt maţiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių Lietuvoje 2000-2004

m. ................................................................................................................................................ 134

Paveikslas 95. Labiausiai augę 2000-2004 m. sektoriai pagal pridėtinės vertės vienam

darbuotojui pokytį Lietuvoje, proc. ............................................................................................ 135

Paveikslas 96. Lietuvos sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo pridėtinė vertė 1

darbuotojui, tūkst. Lt .................................................................................................................. 136

Paveikslas 97. Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. lėčiausiai augo pridėtinė vertė absoliučia

išraiška, tūkst. Lt ......................................................................................................................... 136

Paveikslas 98. Lietuvos sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo pridėtinė vertė 1


Paveikslas 99. Lietuvos sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. lėčiausiai augo pridėtinė vertė 1


Paveikslas 100. Daugiausiai eksportuojančų sektorių eksporto apimčių dinamika 2000-2005 m.,

mln. Lt ........................................................................................................................................ 141

Paveikslas 101. Didţiausią produkcijos dalį eksportuojančių sektorių eksporto dalies dinamika

2000-2005 m., proc. .................................................................................................................... 141

Paveikslas 102. Sektorių pelningumo pokytis Lietuvoje 2000-2004 m., proc. .......................... 144



Ataskaita

- - 8

Paveikslas 103. Pelningiausių 2004 m. sektorių pelningumo dinamika, proc. .......................... 145

Paveikslas 104. Labiausiai padidėjusio pelningumo sektorių pelningumo dinamika 2000-2005

m., proc. ...................................................................................................................................... 145

Paveikslas 105. Aukštų technologijų verslo dalis visoje Lietuvos verslo apyvartoje 2003-2004

m., tūkst. Lt ................................................................................................................................. 148

Paveikslas 106. Lietuvos aukštųjų technologijų verslo sukurta pridėtinė vertė, dalis procentais

nuo viso verslo pridėtinės vertės (1), investicijų į materialųjį turtą dalis (2), tūkst. Lt .............. 149

Paveikslas 107. Lazerių subsektoriaus sukurta pridėtinė vertė, darbuotojai ir investicijos į

materialųjį turtą Lietuvoje 2001-2004 m., tūkst. Lt ................................................................... 149

Paveikslas 108. Biotechnologijų subsektoriaus sukurta pridėtinė vertė, darbuotojai ir investicijos

į materialųjį turtą Lietuvoje 2003-2005 m., tūkst. Lt ................................................................. 150

Paveikslas 109. „Sicor-Biotechna― pardavimas farmacijų rinkoje ir jų dinamika ..................... 150

Paveikslas 110. Visos Lietuvos farmacijos pramonės ir pirmaujančių naujų ES narių farmacijos

pramonių konkurencingumo palyginimas 2001 m. .................................................................... 151

Paveikslas 111. TUI Lietuvoje 2000-2005 m., mln. Lt .............................................................. 151

Paveikslas 112. Schumpeterio ekonominio augimo bangos ir bazinės technologijos ................ 180

Paveikslas 113 Sociotechnologija – kokybiškai nauja mokslo ir technologijų kryptis .............. 183

Paveikslas 114. Nacionalinio konkurencingumo augimo etapai ................................................ 184

Paveikslas 115 Vertės kūrimo procesas ...................................................................................... 187

Paveikslas 116 Technologinės inovacijos veiklos ribos ............................................................. 188

Paveikslas 117 Ţinių gamybos ir ţinių transformacijos į inovacijas srautai: a - ţinių gamybos

ţiedas; b - inovacijų ţiedas. ........................................................................................................ 189

Paveikslas 118 Nacionalinės ţinių bazės sudėtinės dalys .......................................................... 192

Paveikslas 119 Ekonominės veiklos Schumpeterio ekonomikos aplinkoje schematinis

atvaizdavimas ............................................................................................................................. 194

Paveikslas 120 Pakantumo, kūrybingumo ir ekonominio augimo ryšys .................................... 199

Paveikslas 121. Ţinių ekonomikos regionų tipologija ................................................................ 214

Paveikslas 122. Ţinių ekonomikos regionų specializacija ......................................................... 215

Paveikslas 123. Lietuvos ūkio sektorių reikšmė Lietuvos ūkiui 2015 metais, sureitinguota pagal

atliktą respondentų apklausą. ...................................................................................................... 217

Paveikslas 124. MTEP valdymo schema .................................................................................... 219



Ataskaita

- - 9

LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelė 1. VRE šalių TUI šaltiniai 2002 m. ................................................................................. 39

Lentelė 2. VRE šalių uţsienio bankų aktyvų šaltiniai 2004 m. .................................................... 39

Lentelė 3. Svarbiausi Lietuvos ūkio raidos rodikliai 2001-2005 m. ............................................ 52

Lentelė 4. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai,

pokyčiai 2000-2005 m., Lt. .......................................................................................................... 54

Lentelė 5. Įvairių šalių BVP struktūra pagal ūkio veiklas 2004 metais, proc .............................. 55

Lentelė 6. Darbo našumo pokyčiai Lietuvoje 2001-2005 m. , lyginant 2000 m. kainomis, proc.64

Lentelė 7. Kainų lygiai naujose ES šalyse 2004 m. ...................................................................... 66

Lentelė 8. TUI pagal miestus ir rajonus 2001 ir 2005 m. Lietuvoje ............................................. 72

Lentelė 9. Lietuvos eksportas ir importas 2005 m. ....................................................................... 77

Lentelė 10. Pasaulio prekių eksporto struktūra ............................................................................ 80

Lentelė 11. Prekių eksporto struktūra, 1990-2004 m. .................................................................. 81

Lentelė 12.. ES šalių eksporto dinamika 1997-2005 m., mln. JAV dolerių ................................. 86

Lentelė 13. MTEP išlaidos Lietuvoje 2001-2005 m., mln.Lt. ...................................................... 87

Lentelė 14. MTEP darbuotojų skaičius 2, ..................................................................................... 89

Lentelė 15. MTEP darbuotojų uţimtumas 1 asmeniui per metus, 2005 metais ........................... 90

Lentelė 16. Mokslininkų pasiskirstymas pagal sritis Lietuvoje 2005 m ...................................... 90

Lentelė 17. Pasaulio šalių išlaidos vienam mokslininkui metams, eurais .................................... 94

Lentelė 18. EIS 2005 rodikliai ...................................................................................................... 97

Lentelė 19. Prognozuojamas sparčiausiai pasaulyje nykstančių šalių sarašas 2000-2005 m. .... 109

Lentelė 20.. Oficiali tarptautinė migracija, tūkst. gyventojų ...................................................... 111

Lentelė 21. Oficiali ir neoficiali emigracija 2001-2005 m.,tūkst. gyventojų ............................. 111

Lentelė 22. Bendras mokslo darbuotojų skaičius Lietuvoje 2001-2005 m. ............................... 115

Lentelė 23. Tyrėjų skaičius Lietuvos sektoriuose, 2005 ............................................................ 115

Lentelė 24. Duomenys apie Lietuvos MTEP darbuotojus pagal amţiaus grupes (be verslo

sektoriaus) 2004 metais, proc. .................................................................................................... 120

Lentelė 25. MTEP veiklos finansavimo pasiskirstymas pagal socialinius ekonominius tikslus

2004 m. ....................................................................................................................................... 122

Lentelė 26. MTEP darbuotojai verslo įmonių sektoriuje 2005 m. Lietuvoje ............................. 123

Lentelė 27. Mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ruošimo sistemos SSGG analizė

.................................................................................................................................................... 130

Lentelė 28. Lietuvos ūkio sektoriuose 2000-2004 m. sukurta pridėtinė vertė, tūkst. Lt ............ 132

Lentelė 29 Didţiausios pridėtinės vertės sektoriai vienam darbuotojui 2004 m. , tūkst. Lt ....... 134

Lentelė 30. Maţiausios pridėtinės vertės sektoriai vienam darbuotojui 2004 m. , tūkst. Lt ...... 134

Lentelė 31. Labiausiai augę pagal pridėtinės vertės vienam darbuotojui pokytį sektoriai

Lietuvoje 2000-2004 m. ............................................................................................................. 135

Lentelė 32. Lėčiausiai augę 2000-2004 m sektoriai pagal pridėtinės vertės vienam darbuotojui

pokytį Lietuvoje, proc................................................................................................................. 135

Lentelė 33. Lietuvos eksporto apimtys 2000-2005 m. pagal ūkio šakas, mln.Lt ....................... 138

Lentelė 34. Lietuvos sektorių eksportuojamos produkcijos dalis 2000-2005 m., proc. ............. 139

Lentelė 35. Lietuvos sektoriai - didţiausi eksportuotojai 2005 m., mln. Lt ............................... 140

Lentelė 36. Didţiausią savo produkto dalį 2005 m. eksportuojantys sektoriai Lietuvoje, proc. 140

Lentelė 37. Daugiausiai padidinę 2000-2005 m. eksporto apimtis sektoriai Lietuvoje, proc. ... 140

Lentelė 38. Daugiausiai padidinę 2000-2005 m. eksporto dalį sektoriai Lietuvoje, proc. ......... 140

Lentelė 39. Labiausiai sumaţinę 2000-2005 m. eksporto dalį sektoriai Lietuvoje, proc. .......... 140

Lentelė 40. Labiausiai padidėjęs darbuotojų skaičius 2000-2005 m. Lietuvos sektoriuose, proc.

.................................................................................................................................................... 142



Ataskaita

- - 10

Lentelė 41. Labiausiai sumaţėjęs darbuotojų skaičius 2000-2005 m. Lietuvos sektoriuose, proc.

.................................................................................................................................................... 142

Lentelė 42. Lietuvos sektorių pelningumas 2000-2004 m., proc. .............................................. 143

Lentelė 43. Pelningiausiai 2004 m. dirbę ūkio sektoriai (pelno procentais) .............................. 144

Lentelė 44. Labiausiai padidėjusio pelningumo sektoriai (2000-2005 m., procentais) .............. 144

Lentelė 45 . Materialinės investicijos pagal ūkio sektorius, tūkst. Lt ........................................ 146

Lentelė 46. Materialinės investicijos 1 darbuotojui Lietuvoje, tūkst. Lt .................................... 147

Lentelė 47. Lietuvos sektoriai, daugiausiai investavę 1 darbuotojui 2000-2004 m. , tūkst. Lt .. 147

Lentelė 48. Lietuvos sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo investicijos ................. 148

Lentelė 49. GKI ES 10 ir kandidatėse .......................................................................................... 155

Lentelė 50. Subindeksų reikšmių palyginimas atskirose vystymosi stadijose ........................... 156

Lentelė 51. Pajamų slinktis pagal vystymosi stadijas ................................................................. 156

Lentelė 52. Valstybių sąrašas pagal vystymosi stadijas ................................................................... 157

Lentelė 53. Verslo konkurencingumo indekso (VKI) (Business Competitiveness Index BCI)

reitingas ...................................................................................................................................... 158

Lentelė 54. Įvairių šalių verslo aplinkos įvertinimas .................................................................. 161

Lentelė 55. Lietuvos prekių eksporto konkurencingumo rodikliai, 2000 - 2004 m. .................. 168

Lentelė 56. Lietuvos transporto paslaugų eksportas ir importas, mln. Lt. ................................. 169

Lentelė 57. Medţiagų sunaudojimas Lietuvoje 2004 m. ............................................................ 172

Lentelė 58. Medţiagų sunaudojimas Lietuvoje 2005 m. ............................................................ 172

Lentelė 59. Ţaliavų ir medţiagų, kurių Lietuvoje negaminama, apyvarta 2004 m. ................... 173

Lentelė 60. Ţaliavų ir medţiagų, kurių Lietuvoje negaminama, apyvarta 2005 m. .................. 174

Lentelė 61. Medţiagų balansas 2004 m. ..................................................................................... 174

Lentelė 62. Medţiagų balansas 2005 m. ..................................................................................... 175

Lentelė 63. Juodųjų ir spalvotųjų metalų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2004 m. (tonomis)

.................................................................................................................................................... 176


.................................................................................................................................................... 176

Lentelė 65. Chemikalų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2004 m. (tonomis) ......................... 176

Lentelė 66. Chemikalų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2005 m. (tonomis) ......................... 177

Lentelė 67. Medienos dirbinių ir popieriaus sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2004 m. ......... 177

Lentelė 68. Medienos dirbinių ir popieriaus sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2005 m. ......... 177

Lentelė 69. Statybinių medţiagų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2004 m. .......................... 178

Lentelė 70. Statybinių medţiagų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2005 m. .......................... 178

Lentelė 71 Tyrimų tipai ir jų charakteristikos ............................................................................ 192

Lentelė 72. Strateginės rekomendacijos ..................................................................................... 218

Lentelė 73. Scenarijų aprašymas. ............................................................................................... 256

Lentelė 74. Scenarijų prielaidų bendros politinės pasekmės ...................................................... 261

Lentelė 75. Socialinės inovacijos (reikiamos arba įgyvendintos) .............................................. 261



Ataskaita

- - 11

SANTRAUKA

Taikomasis mokslinis tyrimas buvo atliktas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

uţsakymą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr.

1270 patvirtintą nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonę „Atlikti

Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įţvalgą pagal regionines ir pasaulio tendencijas―.

Mokslinio tyrimo tikslai buvo šie: išskirti prioritetines plėtros kryptis, kurios geriausiai

tenkintų šalies interesus ir uţtikrintų nuoseklų ir spartų jos ekonomikos augimą optimalaus

integravimo į ES ir racionalaus atvirumo pasaulinei globalizacijai sąlygomis (ţr. skyrius ???);

numatyti konkrečias priemones šių prioritetinių krypčių plėtrai skatinti panaudojant turimus

vidinius resursus, ES teikiamą paramą ir uţsienio investicijas ( ţr. skyrius ???) ir nustatyti

Lietuvos ūkio plėtros proverţio kryptis (ţr. skyrius ???).

Mokslinį tyrimą atliko VšĮ Socialinės ir ekonominės plėtros centro sudaryta tarptautinė

mokslininkų ir konsultantų darbo grupė, kurioje su Lietuvos ekspertais dalyvavo ir Jungtinių

Tautų ir Mastrichto universitetų Mastrichto ekonominių ir socialinių tyrimų ir mokymo centras

inovacijoms ir technologijoms (Maastricht Economic and Social Research and Training Centre

on Innovation and Technology, trumpinys UNU-MERIT).

Lietuvos ūkio (ekonomikos) sektorių analizė, suderinus su uţsakovu, buvo atliekama

remiantis Lietuvos Respublikoje naudojamu ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK).

Tačiau, mokslinio tyrimo darbo grupei įţvalgoje įvertinus atskirų veiklos sričių įtaką bendrajam

vidaus produktui (BVP) bei bendrajai pridėtinei vertei (BPV) to meto kainomis ir dešimties

metų makroekonomikos raidos tendencijas, galima daryti išvadą, kad apdirbamoji gamyba yra ir

išlieka pagrindinė sudėtinė dalis. Pagal LR statistikos departamento duomenis 2006 m.

apdirbamosios gamybos BPV bazinėmis kainomis sudarė 22 proc. BVP, o kartu su

kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo bei elektros, dujų ir vandens tiekimo sektoriais – 26,3

proc. BVP.

Atsiţvelgiant į atskirų pramonės šakų gebėjimą priimti inovacijas, galima sakyti, kad

apdirbamoji pramonė yra viena iš imliausių tiesioginėms technologijų inovacijoms. Kitos

pramonės ir ūkio šakos bei sektoriai naudoja jau apdirbamojoje pramonėje sukurtas

technologijas, todėl jų ryšys su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) yra

netiesioginis.

Mokslinio tyrimo darbo grupės nariai, makroekonominiu aspektu įvertinę atskirų veiklos

sričių įtaką Lietuvos BVP, gebėjimą priimti inovacijas ir realios pridėtinės vertės augimo

potencialą, kaip pagrindinį tyrimo objektą pasirinko apdirbamąją pramonę, kuri sudaro didţiąją

eksporto dalį ir nulemia Lietuvos ūkio tarptautinį konkurencingumą.

Geopolitinė situacija, regioninė ir socialinė aplinka, ţmogiškieji ištekliai, inovacijų kūrimo

sistema, MTEP yra traktuojami ir nagrinėjami kaip pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklauso

darbo grupės pasirinktas tyrimo objektas.

Transportas, statyba, ţemės ūkis, energetika bei kitos ūkio ir paslaugų šakos buvo

apibūdintos ne taip išsamiai, jos iš dalies įvertintos atskirose įţvalgos dalyse.

Apdirbamoji pramonė lemia visų ūkio šakų plėtrą, ji yra pagrindinis eksporto šaltinis ir

imliausia inovacijoms. Todėl moksliniame tyrime buvo siekiama įvertinti šalies ekonomikos bei

MTEP potencialą ir numatyti realias prioritetines proverţio kryptis, į kurias investavus vidinius

intelektinius, finansinius bei materialinius išteklius ir ES teikiamą paramą, papildomai

pritraukus uţsienio investicijų, būtų uţtikrintas nuoseklus ir spartus ekonomikos augimas.



Ataskaita

- - 12

Mokslinio tyrimo ataskaitoje duomenys ir analitinė medţiaga išdėstyta dešimtyje

skyrių. Pradedama nuo ilgalaikės perspektyvos (2015-2020 m.) geopolitinės, ekonominės ir

socialinės plėtros scenarijų apţvalgos ir analizės, kurioje buvo įvertintos svarbiausios

globalizacijos procesų tendencijos.

Skyriuje pastebėta, kad dar anksti kalbėti apie tai, ar Azija taps ekonomikos lyderė kitą

dešimtmetį, tačiau galios persiskirstymas vyksta. Kinija ir Indija uţims ţymią pasaulio

ekonomikos dalį. Naujų ekonomikų bendros pajamos augs sparčiau nei išsivysčiusių kraštų.

Darbui intensyvi gamyba toliau kelsis į ţemų kaštų šalis. Globalizacija lems ekonomikos

augimą, o dalyvavimas globaliose vertės grandinėse bus svarbi ekonomikos konkurencingumo

sąlyga. Globalizacija ir tinklinės komunikacijų technologijos leis įmonėms naudoti visą pasaulį

kaip talentų ir medţiagų tiekimo bazę. Gamybiniai ryšiai taps fragmentuoti ir pasiskirstys po

pasaulį: jie bus ten, kur galima kuo geriausiai įgyvendinti verslo tikslus. Sugebėjimas dirbti ir

būti tinkle bus svarbus veiksnys.

Prognozuojama, kad JAV ekonominė galia silpnės, tačiau artimiausią dešimtmetį ji išliks

pagrindine ekonomine ir karine galia, ir pasaulis bus vienpolis. Europos ekonominis pajėgumas

išliks, tačiau augimas bus lėtas, stiprės regionų ir valstybių atskirtis. Ekonominė galia

koncentruosis Vakarų Europos ir Anglijos koridoriuje, formuosis Hamburgo, Berlyno, Prahos

ekonominis koridorius. Baltijos šalims gresia atsidurti nuošalyje nuo vertės kūrimo grandinių,

todėl gali lėtėti ekonomikos ir pragyvenimo lygio augimas. Siekiant sukurti vertės kūrimo

regioninį tinklą, regioninė kooperacija su Skandinavija ir kitais kaimynais padėtų Lietuvai

įsijungti į globalius tinklus. Rusijos vaidmuo ir politinė įtaka stabilumui regione nėra išryškėjusi.

Galimi įvairūs scenarijai, taip pat ir sąjunga su Baltarusija. Kaliningrado sritis gali suvaidinti

tiek teigiamą, tiek neigiamą vaidmenį.

Antrąjame skyriuje buvo atliktas geopolitinis aplinkos tyrimas bei nustatyta Lietuvos

vieta globaliame pasaulyje. Šiame skyriuje išnagrinėtos Lietuvos makroekonomikos raidos,

eksporto plėtros, investicijų ir tiesioginių uţsienio investicijų būklė ir tendencijos

Skyriuje teigiama, kad pastaraisiais metais sparčiai augęs šalies ūkis nesulėtino

ţingsnio ir pernai. Po Lietuvos prisijungimo prie ES atsivėrusios naujos galimybės verslui bei

itin ţemos bankų paskolų palūkanų normos suvaidino lemiamą vaidmenį ir visiškai kompensavo

kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus, energijos ir kai kurių ţaliavų brangimo bei Azijos bendrovių

skverbimosi į Europos rinkas neigiamą poveikį. Praėjusiais metais šalies prekių ir paslaugų

eksportas išaugo net 27 proc. – pasireiškė teigiama Lietuvos integracijos į ES įtaka, o importas

padidėjo šiek tiek maţiau. Einamosios sąskaitos deficitas santykinai kiek sumenko ir sudarė 7

proc. BVP, jį smukdė ir didėjantys ES lėšų pervedimai. Prognozuojama, kad 2006 m. jis padidės

iki 8 proc. Tikėtina, kad šiemet importas išaugs daugiau nei eksportas, jo vertinę išraišką didins

brangstantys metalai, nafta ir dujos. Be to, dėl neišvengiamo gamybos modernizavimo turėtų

ţenkliai padidėti investicinių prekių įveţimas. Spartus atlyginimų kilimas ir įsivyravusi

energijos brangimo tendencija verčia manyti, kad 2006 m. infliacijos rodiklis viršyjęs 3 proc.

vargu ar ţenkliau sumaţės 2007 m.

Taip pat prognozuojama, kad ūkio plėtra turėtų nuosaikiai lėtėti dėl Lietuvos integracijos į

euro zoną nesėkmės, o tai neigiamai paveiks investicinį klimatą šalyje ir atvėsins karštligę

nekilnojamojo turto rinkoje. Tiek tyrimo, tiek ir darbo birţos duomenys rodo bedarbių maţėjimo

tendenciją. Vis aktualesnis tampa darbo jėgos stygius, ypač trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Deja, darbuotojų struktūrinio trūkumo problema vis dar nesprendţiama – iš esmės specialistai

rengiami neatsiţvelgiant į paklausą. Norint uţtikrinti ilgalaikį spartų ūkio augimą vien mokesčių

tarifų sumaţinimo nepakanka. Reikia įgyvendinti visą priemonių kompleksą. Ypač svarbu į

Lietuvą pritraukti investicijas, susijusias su šiuolaikinėmis technologijomis. Priešingu atveju,

situacija šalies ūkyje gali gana greitai pasikeisti bloga linkme, nes daugeliui mūsų šalies įmonių



Ataskaita

- - 13

gaminių palanki dabartinė konjunktūra pasaulio rinkose yra laikina. O kokias pasekmes šalies

ūkiui gali turėti ţenklus eksporto smukimas, parodė Rusijos krizės poveikis.

Trečiąjame skyriuje pateikiama Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros

(MTEP) bei inovacinio potencialo analizė, kurioje išanalizuoti kiekybiniai rodikliai ir atliktas

palyginimas su ES lyginamaisiais rodikliais.

Ketvirtąjame skyriuje atlikta ţmogiškųjų išteklių, specialistų ir mokslininkų rengimo bei

jų migracijos tendencijų analizė, kuriame atskleidţiama, kad darbo jėgos maţėjimas dėl

gimstamumo maţėjimo ir migracijos bus viena iš svarbiausių Lietuvos problemų. Didėjant

kvalifikuotų specialistų ir mokslininkų poreikiui Europoje ir pasaulyje, stiprės kvalifikuotų ir

talentingų specialistų migracija. Lietuva turės konkuruoti su Europos valstybėmis, siekdama

išlaikyti talentus ir kvalifikuotą darbo jėgą. Norėdama kompensuoti emigraciją, Lietuva turės

imtis aktyvios imigracijos politikos. Didės visuomenės amţiaus vidurkis, darbo jėga bus

vyresnio amţiaus, augs išlaidos pensijoms.

Penktąjame skyriuje atliktas Lietuvos ūkio sektorių situacijos įvertinimas rodo, kad

Lietuvoje vyrauja tradicinė pramonė, orientuota į ţaliavų perdirbimą. Per pastaruosius 5 metus

ūkis sparčiai augo, didindamas sukuriamą pridėtinę vertę ir eksportą. Lietuvos aukštųjų

technologijų pramonės sukurta pridėtinė vertė sudarė tik apie 2,5 procento visos sukurtos vertės.

Sėkmingiausiai dirbo maisto perdirbimo, medienos, baldų, tekstilės ūkio sektoriai. Augo ţemės

ūkio produktų gamyba ir eksportas. Tačiau sėkmingai ūkio plėtrai ateityje reikia perkelti

naujausias pasaulyje besiformuojančias technologijas į visas ūkio šakas. Šalies ūkis turi didinti

investicijas į naujų technologijų įsisavinimą (absorbciją) ir inovacijų kūrimą. Tai būtina sąlyga

Lietuvos ūkiui išlikti konkurencingam globalioje rinkoje kitą dešimtmetį.

Šeštąjame skyriuje įvertintos ūkio sektorių galimybės pasinaudoti naujausiais šalies ir

uţsienio mokslo bei naujų technologijų laimėjimais. Prognozuojama, kad visuomenės ţinių ir

technologijų absorbcinis pajėgumas nulems Lietuvos ūkio sektorių pajėgumą pasinaudoti

globaliais mokslo ir technologijų pasiekimais ir priartėti prie Europos lyderių pagal technologinį

lygį, našumą bei gyvenimo kokybę. Absorbcinį pajėgumą savo ruoţtu lems mokslinių tyrimų ir

inovacijų sistemos plėtra. Dabartinės Lietuvos MTEP plėtra rodo neigiamas tendencijas ir tai

gali būti rimta ūkio plėtros lėtėjimo prieţastis kitame dešimtmetyje. Maţas mokslo darbuotojų

skaičius versle ir menkos investicijos į technologinę įrangą neuţtikrins našumo augimo ir

inovacijų. Tai gali išstumti Lietuvos ūkį iš tarptautinių rinkų.

Septintąjame skyriuje atlikta ūkio sektoriuose išskirtų krypčių plėtros skatinimo,

panaudojant turimus intelektinius, finansinius ir materialinius išteklius, ES paramą ir uţsienio

investicijas, analizė ir pateiktos rekomendacijos.

Aštuntąjame skyriuje įvertintos esamos ekonomikos plėtros ir MTEP prioritetų

aktualumas bei perspektyvos.

Devintąjame skyriuje atliktas nacionalinių technologijų platformų (NTP) strateginių

krypčių vertinimas.

Dešimtąjame skyriuje išanalizuoti Lietuvos socio-ekonominės plėtros scenarijai. Buvo

įvertinti trys alternatyvūs scenarijai: Problemų bei grėsmių―, „Tolygios plėtros― bei „Sėkmės―.

Apibendrinat aukščiau paminėtų nuo septinto iki dešimto skyrių informaciją

prognozuojama, kad Ţinių vadyba ir organizavimas bus vienas iš konkurencingumo veiksnių.

Produktų gamyba bus nukreipta į platų vartojimą, procesai plačiai automatizuoti. Efektyvi

vadyba bus koncentruota visose srityse – nuo inovacijų iki paslaugų, asmeninės savybės ir

kūrybinė dvasia bus svarbiau uţ taisykles ir procesus. Per 15 metų pagrindinis iššūkis vadybai



Ataskaita

- - 14

bus ţinių darbuotojų našumo didinimas diegiant naujas technologijas, vykdant mokymus ir

taikant naujas organizacines formas.

Ataskaitos pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.



Ataskaita

- - 15

1. ILGALAIKĖS PERSPEKTYVOS (2015-2020 M.) GEOPOLITINĖS, EKONOMINĖS

IR SOCIALINĖS PLĖTROS SCENARIJAI

1.1. Pasaulinės tendencijos, globalizacijos procesai, jų įtaka socialinei ir ekonominei plėtrai,

procesų specifika

Remiantis naujausia teorine, statistine medţiaga bei pasaulio ekonomikos plėtros

prognozėmis šioje dalyje bus aptartos pagrindinės pasaulio ekonomikos plėtros tendencijos,

išanalizuoti svarbiausi globalizavimo procesai bei jų įtaka pasaulio, taip pat Lietuvos

ekonominei ir socialinei plėtrai.

Didţiausias dėmesys bus skiriamas šiems globalizavimo procesams ir jų galimam

poveikiui Lietuvos plėtrai:

tolesnis prekybos liberalizavimas ir prekybos su trečiosiomis šalimis apribojimų

panaikinimas tiek pasaulyje, tiek ES;

laipsniškas subsidijų panaikinimas;

kapitalo judėjimo intensyvėjimas bei sparti tiesioginių uţsienio investicijų plėtra;

kvalifikuotos darbo jėgos judėjimas ir jo pasekmės emigracijos ir imigracijos šalims.

Siekiant atsakyti į klausimą, kas lemia dabartinę Lietuvos situaciją ar kokiais veiksniais

bei priemonėmis turėtų būti grindţiama jos ekonomikos plėtra ateityje, svarbu suprasti, kokios

yra pasaulinės ekonomikos plėtros tendencijos ir kokios įtakos jos gali turėti Lietuvos ūkio

plėtrai. Be abejo, tai, kas šiuo metu vyksta globalioje erdvėje, nebūtinai turi būti pritaikyta ir

Lietuvoje, tačiau nekelia abejonių, kad Lietuvai galima ir būtina pasinaudoti kitose, ypač

kylančios ekonomikos šalyse sukaupta patirtimi.

Reikėtų atsakyti ir į klausimą, ar Lietuva galėtų pasiekti ţymių ekonomikos plėtros

laimėjimų vien kopijuodama tas priemones, kurias taikė ir taiko kitos šalys. Ne viską galima

pritaikyti iš to, kas buvo ir yra daroma didelėse pramoninėse šalyse. Antra vertus, reikia

atsiţvelgti į tai, kad Lietuva yra didţiulės ES rinkos dalis, ir turėti omenyje, kad globalizavimo

procesai leidţia pasiekti radikalių lūţių ekonomikoje pasinaudojant kitose šalyse sukauptais

ištekliais. Pavyzdţiui, ekonomikos augimui gali būti panaudotas ne tik sukauptas šalyje

kapitalas, bet ir tas, kurį galima pritraukti iš kitų šalių. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus

gamybos veiksnius – technologijas, darbo jėgą ir pan.

Taigi atsirado papildomų revoliucinių galimybių ekonomikos plėtrai paspartinti. Tačiau

esminė problema – kaip tai padaryti? Ar visuomenė ir politikai yra pasiruošę tai daryti? Taip pat

reikėtų suvokti, kad pasaulis nėra vienalytis, nors ir globalizuojasi. Yra turtingų ir atsilikusių

šalių, egzistuoja taip vadinama Šiaurės ir Pietų atskirtis. Yra regionai – pridėtinės vertės kūrimo

grandinės lyderiai, yra pasekėjai bei atsilikėliai. Inovacijos nėra kuriamos tolygiai netgi

atskirose šalyse. Net JAV yra Silicio Slėnis, Bostonas, bet yra ir Alabama. Pridėtinės vertės

kūrimo grandinės viršuje tėra nedidelis skaičius inovatyvių pasaulio regionų. Tuose regionuose

išsiskiria stambios bendrovės, kurios iš esmės ir yra pasaulinės rinkos ţaidėjos. Esminis dalykas

yra suvokti fundamentalias globalizacijos prieţastis ir atskirus vykstančius reiškinius. Politika ir

politikos įgyvendinimas gali turėti blogų pasekmių, jei bus remiamasi gerais, bet romantiniais

norais.



Ataskaita

- - 16

Lietuvos vietą globaliame inovacijų tinkle rodo 1 pav.

Paveikslas 1. Inovacijų mazgai – globalios ekonomikos varikliai

Šaltinis: V.Snitka Mokslinių tyrimų, inovacijų, technologijų politika ir ţinių ekonomikos plėtra. Nacionalinio

plano metmenys.

Globaliame ekonominiame tinkle tiek finansiniai, tiek ţmogiškieji ištekliai koncentruojasi

tinklo mazguose. Lokalus ekonominis mazgas (economy hub) gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu

regione yra tankus socialinių-ekonominių komunikacijų tinklas, intensyviai sąveikaujantis su

globaliu tinklu. Tačiau globalizacijos esmė yra ta, kad finansinių išteklių srautai pasiskirstę

visame pasaulyje, jie dinamiškai persiskirsto ir jų valdymas iš vyriausybinių reguliavimo sferų

perėjo į rinkos reguliavimo sferą1.

Šioms tendencijoms prieštarauja didėjantis skaičius vyriausybinių projektų prekybos

zonoms kurti. Svarbiausia tokia prekybos zona yra Europos Sąjunga, tačiau regioninio

grupavimosi tendencijos matyti ir kitose pasaulio dalyse. Tai Šiaurės Amerikos laisvosios

prekybos sutartis (NAFTA), MERCOSUR, Azijos Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos

taryba (APEC). Šiose trijose zonose yra sukaupta apie 80 proc. pasaulinės ekonominės galios.

Taigi nepaisant globalizacijos tendencijų, ypač politiniu lygiu, stebimas ir

protekcionistinės politikos įsigalėjimas. Tuo pačiu metu vis labiau ryškėja ir tarpregioninės

prekybos mastų augimas augant vidiniam vartojimui. Tai yra esminis momentas: regioninės

prekybos modelis vis labiau išsikvepia ir jį keičia daugiasluoksnė ir daugiatinklė prekybos

trajektorijų struktūra2, kurios specifiką sunku suvokti, jeigu kalbame apie šalis kaip prekybos ir

konkurencijos subjektus. Rinkoms globalizuojantis tikrieji prekybos subjektai yra ne šalys, o

bendrovės ir jų tinklai. Tai nereiškia, kad visos bendrovės prekiauja pasauliniu mastu. Tai rodo,

kad tiek didelių, tiek maţų bendrovių tikslas yra prekiauti visame pasaulyje – tiesiogiai arba per

ryšius su pasaulinėje rinkoje veikiančiais tinklais.

1 States Against Markets: The limits of Globalization, R.Boyer, D.Drache (Eds), Routledge, London, 1996.

2 The Rise of the Network Society, M.Castells (Edt), Blackwell Publishers, 2001.



Ataskaita

- - 17

Norint pasinaudoti besiformuojančia pasauline ekonomine-geografine situacija Lietuvos

ekonominei plėtrai, svarbu yra suvokti vykstančių procesų esmę. Kyla klausimas: ar stebimi

regioninės politinės integracijos procesai, kuriuos skatina rinkos artumas, juda ta pačia linkme

visuose trijuose regionuose? Įvairių autorių atliktos procesų analizės rodo, kad procesai yra gana

skirtingi ir nėra pagrindo manyti, kad jie judės ta pačia trajektorija.

ES šiandien yra labiausiai išvystytas ir geriausiai struktūruotas ekonominis-politinis

blokas. ES buvo sukurta orientuojant jos politiką į visų Europos regionų tolygią plėtrą, tačiau

akivaizdu, kad vystantis ES išryškėjo proceso laimėtojai ir pralaimėtojai. Išsiplėtusioje Europoje

diferenciacija, matyt, stiprės. Atskirų valstybių vietinė politika turės didelės įtakos jų sėkmei

konkurencinėje kovoje. Prisijungimas prie eurozonos kartu su teikiamais privalumais sukels ir

problemų. Valstybių narių galimybės valdyti periodines krizes taikant finansinius ir fiskalinius

mechanizmus labai susilpnės. Daliai valstybių suvereniteto praradimas yra kol kas nepriimtinas,

todėl visuotinės integracijos procesai, matyt, uţtruks ilgai ir bus taikomos dalinės, skatinančios

integraciją priemonės (pvz. laikina konstitucija).

NAFTA susitarimas yra visiškai kito pobūdţio ir yra nukreiptas į ekonominius tikslus.

Šiuo susitarimu JAV siekia stabilios ekonominės plėtros Amerikos ţemyne, lengvesnės prieigos

prie Meksikos ţaliavų, ypač naftos, rinkų ir pigios darbo jėgos. Kanada šiuo susitarimu siekia

laisvos prieigos prie JAV rinkos, tuo pačiu siekdama išsaugoti savo politinę-kultūrinę specifiką.

Meksikos interesai yra pritraukti investicijas iš JAV, tuo pačiu iš Europos ir Azijos, taip pat

saugiai įeiti į JAV rinkas su savo produktais. Skirtingai negu Europos Sąjunga, NAFTA

susitarimas nekelia jokių apribojimų šalims sudaryti prekybinius susitarimus su trečiosiomis

šalimis. Pagrindinis NAFTA tikslas yra prekybinių barjerų maţinimas. Nepanašu, kad NAFTA

susitarimas vystytųsi ta kryptimi kaip ES sutartis.

Azijoje yra visiškai kitokia padėtis. Joje dominuoja kiti interesai. Azijos ir Ramiojo

vandenyno Ekonominės kooperacijos forumas APEC, kuris įsigaliojo 1989 m., apima ne tik

Azijos šalis, bet ir Australiją, N.Zelandiją, JAV, Meksiką ir Kanadą. Jos narių interesai gana

skirtingi. Dalis bloko narių priklauso Azijos šalių ASEAN organizacijai. Jos nariai siekia laisvos

regioninės prekybos, tačiau atskiros valstybės situaciją vertina taip pat gana skirtingai. JAV,

Kanada, Australija siekia laisvos prekybos regione jau 2010 m., tuo tarpu Azijos šalys mano,

kad tai turi įvykti iki 2020 m.. Tai regioninė organizacija, tačiau vienas iš jos tikslų yra siekti

laisvos pasaulinės prekybos ir išvengti pasaulio padalijimo į blokus bei blokams nepriklausančių

šalių diskriminacijos.

Be rinkų ir finansinių srautų globalizacijos yra ir kita medalio pusė. Tai pats gamybos

metodas ir vertės kūrimo grandinė. Pastarąjį dešimtmetį spartėja prekių ir paslaugų gamybos,

paskirstymo bei vadybos internacionalizavimo procesas. Jį sudaro trys tarpusavyje susijusios

dedamosios: tiesioginių uţsienio investicijų (TUI) didėjimas, daugiataučių bendrovių (DTB)

(angliškai multinational corporations) kaip svarbiausių gamintojų pasaulinėje ekonomikoje

vaidmens stiprėjimas ir tarptautinių gamybos tinklų formavimasis.

Bendra tendencija yra TUI pastovus augimas, tačiau ryškėjanti tendencija yra šių

investicijų ţenklus augimas besivystančiose ekonomikose, nors tai sudaro maţiau nei 10

proc.viso pasaulinio TUI kapitalo. TUI srautų trajektorijos taip pat įvairėja, tačiau pagrindinės

TUI vartotojos tebėra stiprios ekonomikos šalys.

Analizuojant DTB investicijas ir pačių DTB juridinę priklausomybę stebima nauja

tendencija. Priešingai įsigalėjusiai nuomonei, kad Azijos šalių augimą lemia TUI ir DTB filialų

steigimas jose, pastaraisiais metais gauti duomenys rodo, kad dauguma DTB stengiasi įsitvirtinti

ekonomiškai stipriuose regionuose. Stebima pasaulinio proceso asimetrija. Europos DTB

stengiasi įsitvirtinti JAV gamybos grandinėse, JAV siekia įsitvirtinti Europoje. Tuo tarpu

Japonija, turėdama daugybę iš esmės Japonijos nacionalinių DTB filialų Europoje ir JAV, savo



Ataskaita

- - 18

teritorijoje turi labai maţai DTB filialų. Akivaizdu, kad besivystančių šalių DTB taip pat siekia

įsitvirtinti pasaulinės gamybos tinklų grandinėse, tačiau šis procesas kol kas gana menkas.

Europoje aktyviai veikia Ispanijos DTB: jos siekia įsitvirtinti Europos rinkoje vienydamosis su

Vokietijos ir kitų šalių bendrovėmis.

Lietuvos galimybės atsidurti daugianacionalinių bendrovių interesų zonoje kol kas

apsiriboja „Maţeikių nafta―, nes jos gamybos apimtys ir vieta vertės kūrimo grandinėje yra

regioninio, o gal net globalaus masto. Todėl natūralu, kad TUI į kitas Lietuvos pramonės sritis

beveik neateina. Globaliame gamybos tinkle Lietuva pagal savo geopolitinę padėtį yra nuošalėje.

Tai, kad Lietuvoje maţėja tiesioginių uţsienio investicijų, yra esminis signalas: matyt, Lietuvos

kaip ekonominio mazgo ryšiai su globaliu gamybos tinklu silpnėja.

Taigi vidiniu vartojimu, ţemos pridėtinės vertės gamyba besiremianti Lietuvos ekonomika

neturi strateginės plėtros perspektyvos, nepaisant spartaus BVP augimo pastaruoju metu.

Lietuva neturi galimybių atkurti buvusių stiprių sovietinės pramonės šakų ir sukurti įmones,

kurios būtų konkurencingos rytojaus rinkoje. Praeitimi besiremiančios ir dalyje visuomenės

įsitvirtinusios nuostatos, turi didelės įtakos tiek mokslinių tyrimų, tiek ūkio politikai.

Gamybinio sektoriaus, ypač mašinų gamybos ir elektronikos sektorių, silpnėjimo

tendencijos Europoje bei gamybos perkėlimas į Azijos šalis net iš Vidurio Europos šalių rodo,

kad Lietuvos politikos orientacija į tradicinio gamybinio sektoriaus plėtrą yra įmonių paramos

politika, o ne tvari į valstybės ekonomikos plėtrą orientuota politika. Esminis klausimas nėra

kaip pritraukti TUI, nes vienos ar kitos investicijos pritraukimas dar negarantuoja, kad

investicijos neišeis. Taip įvyko ir su Vokietijos prekybos tinklo „Lidl― bandymais ateiti į

Lietuvą.

Kyla esminis klausimas: kokių reikia imtis priemonių, kad Lietuva atsidurtų

finansinių ir globalių vertės kūrimo srautų trajektorijos zonoje? Ir kokių srautų – tradicine

gamyba besiremiančios vertės kūrimo ar paslaugų teikimo? Tam reikia suvokti vertės tinklų

formavimosi tendencijas Baltijos regione, sudaryti globalių tinklų ( tiekimo grandinių, vertės

kūrimo, paslaugų, darbo jėgos) srautų ţemėlapį ir imtis priemonių daryti įtaką ir išnaudoti

efektyviausių srautų kryptis. Tam reikia aktyviai dalyvauti Baltijos regiono tiek viešojo, tiek

verslo sektoriaus kooperacijos organizacijose. Štai kodėl kyla klausimas, ar kai kurių politikų,

verslininkų ir kitų veikėjų pareiškimai apie būtinybę vystyti vienas ar kitas ūkio šakas Lietuvoje

tikrai yra motyvuoti. Jei globalių investicinių srautų kryptis priešinga nei kryptis kurių nors

Lietuvos įmonių veiklos srityje, tai vargu ar Lietuva yra pajėgi pakeisti srautų kryptį. Tai rodo ir

faktai, kad šios įmonės neauga. Jeigu jų apyvarta ir didėja, tai ne daugiau negu bendras

pasaulinio ūkio augimas. Neatsiranda naujų įmonių, nematyti sektoriaus plėtros. Bandymas

remti tokias įmones valstybės lėšomis yra valstybės parama privatiems asmenims, bet ne ūkio

plėtros politika.

Produktyvumo problema globalioje ekonomikoje yra esminė. Strateginiu poţiūriu tai yra

valstybės gerovės šaltinis. Technologijos, taip pat organizacinės bei vadybos technologijos, yra

pagrindinis našumą skatinantis veiksnys. Tačiau ekonomikos subjektų poţiūriu našumas pats

savaime nėra jų veiklos tikslas. Į technologijas niekas neinvestuoja vien todėl, kad tai –

technologinės naujovės. Štai kodėl ekonominės plėtros konceptualizavimo schema turi būti

konstruojama remiantis techninės kaitos, įmonių pajėgumo ir valstybės institucijų tarpusavio

ryšių analize3.

Ekonominio augimo subjektai yra valstybės ir įmonės. Ekonominių subjektų tikslas nėra

noras pirmauti pagal technologijas, jie nesiekia didinti našumą, kad pagerintų vargstančių

gyvenimą. Jie veikia laikydamiesi ekonominės sistemos taisyklių ir siekia išlikti rinkoje. Įmonių

3 G.Dosi et al. (Eds), Technical Change and Economic Theory, London, Pinter, 1988.



Ataskaita

- - 19

veiklos motyvas yra pelningumas ir siekis pakelti akcijų vertę. Produktyvumas ir technologijos

yra svarbūs, tačiau tai tik priemonės tam pasiekti ir jos nėra vienintelės.

Politinės institucijos, kurių interesai platesni, ekonominėje plotmėje orientuojasi į jas

suformavusių ekonominių sistemų konkurencingumo didinimą. Štai kodėl tikrieji technologines

naujoves ir našumo didinimą lemiantys veiksniai yra konkurencingumas ir pelningumas. Jei

konkrečioje istorinėje politinėje situacijoje įmonės mato galimybes padidinti pelningumą

kitomis priemonėmis, pavyzdţiui valstybės parama ar subsidijomis, jos savo veiklą nukreips

maţesnių sąnaudų keliu. Ir kol bus galimybė, jos sieks piniginės paramos, o ne didinti

konkurencingumą. Tuo ir paaiškinama įvairi lobistinė ir net korupcinė veikla. Tačiau ilgalaikėje

perspektyvoje įmonių subsidijavimas ir tiesioginė parama duos atvirkštinį efektą: įmonės

konkurencingumas menkės, ji atsiliks pagal technologijas nuo konkurentų, kuriems pavyti reikės

dar didesnių sąnaudų. Kaip rodo atlikti tyrimai, nepaisant ilgalaikės ES SF paramos daugelis

Europos regionų tebėra atsilikę, o ES SF parama buvo maţai efektyvi4.

Dar viena svarbi globalizacijos pasekmė yra jos įtaka socialiniams procesams. Globalinė

ekonomika formavosi politiniu pagrindu. Ją inicijavo Anglijos ir JAV administracijos

liberalizuodamos rinką aštuntame dešimtmetyje. Dabar viena iš ryškėjančių tendencijų yra

valstybės galių menkėjimas valstybei įsijungiant į globalius gamybos tinklus ir augant

daugianacionalinių bendrovių galiai. Globaliazcijos akivaizdoje politinės sistemos yra apimtos

struktūrinės legitimumo krizės, jas krečia skandalai, jos visapusiškai priklausomos nuo

ţiniasklaidos palankumo, lyderių ir vis labiau tolsta nuo piliečių. Socialiniai judėjimai

fragmentiški ir lokalūs, orientuoti į pavienes problemas. Tai akivaizdţiai matyti ir iš nykstančio

„ţaliųjų― judėjimo.

Tokiame neapibrėţtame kompleksinių kvantinių laukų pasaulyje ţmonėms trūksta

saugumo jausmo. Jie ima grupuotis pamatinių tapatumo kategorijų – religinių, etninių,

nacionalinių – pagrindu. Religinis fundamentalizmas tampa asmeninio bei kolektyvinio

telkimosi veiksniu. Tai pasakytina ne tik apie islamą. Rusijoje cerkvė darosi viena iš esminių

nacionalinio tapatumo įtvirtinimo veiksnių net valstybiniu lygiu. Tokiu sudėtingu tinklinės

ekonomikos formavimosi laikotarpiu, kai globaliniai instrumentinių mainų tinklai pasirinktinai

įtraukia arba atstumia asmenis, grupes, regionus ar net šalis pagal jų tinkamumą įgyvendinti

tinklo keliamus tikslus, ţmonės vis labiau linksta socialinės savivokos reikšmę grįsti ne savo

veikla, bet tuo, kuo jie save laiko. Visuomenės struktūra formuojasi dvipolės - tinklo ir

savimonės priešpriešos pagrindu 2. Esant tokiai situacijai socialinio bendravimo būdai darosi vis

labiau įtempti, bendradarbiavimas tarp visuomeninių grupių ţlunga, nustoja egzistuoti net

konfliktinio bendravimo forma (socialinės kovos ar politinės opozicijos atveju). Socialinės

grupės ir individai susvetimėja, atskiros grupės kitas grupes laiko pavojingais priešininkais.

Silpnėjant valdţios institucijoms, siekiančios realizuoti interesus įvairios grupės per

visuomenines organizacijas stengiasi daryti įtaką vyriausybių sprendimams, stumdamos šalį į

„demokratinio anarchizmo― įsigalėjimą. Tokioje visuomenėje nuolat kuriami nauji planai, tačiau

jų nepajėgiama įgyvendinti.

Tokių procesų pasekmės šiuo metu matyti Vidurio Europos šalyse, kuriose vyriausybės

nepastovios ir populistinės, reformoms būdinga stagnacija, o ekonominio augimo tendencija yra

neigiama. Prieţastys slypi socialinėje sferoje, o ne dėl technologijų ar kapitalo. Lietuvoje šis

susvetimėjimo procesas stipriai ryškėja5

ir gerai matyti aukštojo mokslo sistemoje, kuri

akivaizdţiai yra krizinėje situacijoje6. Jos sprendimo būdus siūlo įvairiausios visuomeninės,

4 Clair Newelars, MERIT , pranešimas Lietuvos ūkio ministerijoje, 2006

5 Donskis L. Visų karas prieš visus ar naujos nomenklatūros grimasos, Klaipėda, 2006 m. lapkričio 6 d.

6 Vernickaitė A. Vidutinybių fabrikai, Veidas, Nr.41, 2006



Ataskaita

- - 20

verslo, tarptautinės organizacijos7, tačiau iki šiol nesugebėta paruošti net mokslinių tyrimų

sistemos plėtros Nacionalinio plano. Tai palikta piliečių iniciatyvai8.

Tokioje visuomenėje plinta fragmentacija, menki verslo ryšiai ir bendradarbiavimas,

piliečiai praranda ryšį su valstybe ir ieško galimybių socialiniam tapatumui įtvirtinti

emigruodami. Tuo tarpu politikoje įsitvirtina romantiniai siekiai, kuriamos realybe nepagrįstos

vizijos apie Lietuvos klasterizaciją (kuri iš esmės remiasi pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, ko

Lietuvoje ir trūksta), Lietuvos ekonomikos peršokimą į pridėtinės vertės kūrimo grandinės

viršūnę vystant atskiras siauros rinkos nišos technologijas, ţinių ekonomikos kūrimą.

Nesuvokiama, kad pramonės ir paslaugų gamybos technologinis lygis yra visos visuomenės

technologinio ir kultūrinio išsivystymo lygio pasekmė, tai evoliucinis ir socialinis procesas.

Pridėtinės vertės kūrimo piramidė yra pastatyta ant socialinės organizacijos pamatų9.

Neturtingiausios šalys pasiţymi ir nestabiliausia, blogai organizuota socialine sistema. Jos

nesugeba planingai plėtoti infrastruktūrą, sukurti modernią švietimo sistemą. Tačiau istorija

moko, kad sėkmės ir nesėkmės keičia viena kitą, ir turtingos tautos gali prarasti savo pozicijas.

Argentina, Čilė, Rusija yra naujausi pavyzdţiai. Po sėkmingo ekonominio šuolio praeitame

dešimtmetyje Japonija atsidūrė gilioje ekonominėje stagnacijoje. ES, pamoninės revoliucijos

lyderė XX amţiuje, praranda pozicijas XXI amţiaus ţinių ekonomikos revoliucijoje, todėl

Lietuva neturėtų pasyviai vykdyti Briuselio instrukcijas, kurios labiau orientuotos į ES 15 šalių

politiką. Ji turėtų sukurti savo ateities viziją ir siekti ją įgyvendinti aktyvia nacionaline politika.

Siekiant pozityvios Lietuvos valstybės ekonominės raidos, būtina suvokti, kad

technologijos yra esminis ūkio augimo instrumentas. Be jų nėra ateities ekonomikos. Spartėjantį

technologinių pokyčių procesą būtina sieti su jį formuojančiu socialiniu kontekstu. Taip pat

svarbu suvokti, kad Lietuvos ateičiai svarbūs ne tik techniniai, ekonominiai pokyčiai, bet ir

Lietuvos piliečių savos tapatybės suvokimas, regionų plėtra. Nauja politika turi būti formuojama

aiškiai suvokiant tikrovę, o ne remiantis įsigalėjusiais stereotipais, kuriuos visuomenei kemša į

galvą interesų grupės.

Spartus globalizavimas sukuria ne tik naujų galimybių. Jis meta iššūkių politikos

planuotojams. Ypač sparti technologijų kaita, komunikacijų ir transportavimo kaštų kritimas,

geografinių ir prekybinių barjerų maţėjimas, didėjanti konkurencija tiek iš senųjų, tiek iš

naujųjų šalių, tokių kaip Kinija, Indija ar Rusija, pusės Lietuvos ekonomikos planuotojams kelia

didelių iššūkių, kaip pasinaudoti šiais naujais ekonomikos augimo šaltiniais. Jeigu šalyje nebus

sudarytos palankios veiklos sąlygos, tai į ją nebus pritraukta papildomų gamybos veiksnių.

Maţa to, dalis vietinių gamybos veiksnių (kapitalas, darbo jėga) gali palikti šalį pasmerkdami ją

lėtai vegetuoti. Sėkmingiausios šalys bus tos, kurios gali keistis ir greitai reaguoti į sparčius

rinkos ir technologijų pokyčius, paremti perspektyvias įmones, jų našumo kilimą, inovacijų

plėtrą ir taip padėti kilti joms į vertės kūrimo grandinės viršų8.

Pagrindinės šiuolaikinės pasaulio ekonomikos plėtros tendencijos yra susijusios su

ekonomikos globalizavimu, kuris gali būti suprantamas kaip prekių ir paslaugų rinkų, finansų

sistemos, bendrovių ir šakų, technologijų ir konkurencijos internacionalizavimas.

Globalizavimo proceso plėtrai turėjo įtakos šie veiksniai:

kapitalo judėjimo ir ypač finansinių paslaugų liberalizavimas ir dereguliavimas;

7 Lithuania Aiming for a Knowledge Economy, World Bank, 2003

8 Snitka V. Mokslinių tyrimų, inovacijų, technologijų politika ir ţinių ekonomikos plėtra. Nacionalinio plano

metmenys. Kaunas, Naujasis lankas, 2002, p.264 9 Thurow L, Creating Wealth, The new rules for Individuals, Companies and Countries in Knowledge-Based

Economy, Nicholas Brealey Pub.,



Ataskaita

- - 21

rinkų atvėrimas prekybai ir investicijoms, padidinęs tarptautinę konkurenciją;

informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra.

Lemiamą vaidmenį globalizavimo procese vaidina transnacionalinės bendrovės, tačiau

svarbų vaidmenį atlieka ir šalių vyriausybės, veikdamos per įvairias tarptautines organizacijas.

Iš šių organizacijų ypač paminėtina PPO, suvaidinusi lemiamą vaidmenį liberalizuojant

tarptautinės prekybos sąlygas, bei TVF, padėjęs pagrindus kapitalo judėjimui liberalizuoti ir

globalinių finansų sistemai susiformuoti.

Prekių ir paslaugų prekybos globalizavimas atvėrė naujas milţiniškas rinkas. Finansų

rinkų globalizavimas paskatino spartų investicijų portfelių augimą ir didelius trumpalaikio

kapitalo judėjimus tarp šalių bei investuotojų veiklą vieningoje rinkoje. Konkurencijos

globalizavimas iš bendrovių pareikalavo naujų globalinių strategijų. Dėl bendrovių ir kai kurių

šakų globalizavimo išaugo TUI, įmonės perkeltos iš vieno regiono į kitą, įkuriant bendrąsias

įmones ar gamybos sistemas, sudarant kooperavimosi sutartis ar strateginius aljansus,

susivienijant ar įsigyjant kitas įmones. Dėl viso to gamybos procesai fragmentizavosi: skirtingos

produkto gamybos stadijos atliekamos skirtingose šalyse.

Tarptautinės bendrovės vis daţniau perkelia kapitalą ir šiuolaikines technologijas į

besivystančias šalis, kuriose siekia pasinaudoti pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos teikiamais

pranašumais bei augančiomis naujomis rinkomis. Šios tendencijos parodytos 2 pav.

Globalinės tiekimo grandinės keičiasi, nes bendrovės vis daţniau perkelia gamybą ir

paslaugas į ţemų kaštų šalis, kuriose palaipsniui stiprėja ţinių ekonomikos sektoriai. Vertikali

gamybos integracija keičia tradicinę prekybą galutiniu produktu: darbui imlių produkto

gamybos komponentų gamyba perkeliama į besivystančias šalis, o pramoninėse šalyse

paliekama tik tą gamybos ciklo dalis, kuri sukuria daug pridėtinės vertės. Lietuvai iškyla reali

grėsmė, kad tarptautinės bendrovės aplenks Lietuvą ir ţinioms imlią gamybą perkels į

besivystančias šalis. Ilgalaikis buvimas vertės grandinės apačioje turėtų labai neigiamų

pasekmių Lietuvos ekonomikai, nes pagal ekonomikos išsivystymo lygį ją aplenktų daugelis

dabartinių besivystančių šalių.



Ataskaita

- - 22

Paveikslas 2. Pasaulio ekonominių galių persiskirstymas: besivystančių ekonomikų dalies pokyčiai visoje

pasaulio apyvartoje, proc.

12%10% 9%

23%

20%19% 18% 18%

35% 36%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

BVP Eksportas Importas Energijos

suvartojimas

TUI

Užim

am

a d

ali

s,

pro

c.

1986

2005

Šaltinis: Pasaulio bankas, UNCTAG, JAV energijos departamentas10

Naujoje ekonomikoje panaikinus rinkos kliūtis pasiekti rinką atstumai ţymiai sumaţėjo ir

šalies sienos atsivėrė. Įvairių šalių rinkos ir gamybos procesai tapo labai priklausomi vienas nuo

kito. Informacinių ir komunikacinių priemonių dėka įmonės buriasi į transnacionalinius tinklus,

taip reaguodamos į padidėjusią konkurenciją ir strateginio bendradarbiavimo poreikį. Gamyba

tapo internacionalinė – daugelio produktų komponentai, paslaugos bei kapitalas daţnai yra

internacionaliniai, įgyjami sudarant kooperacijos ar rangos sutartis. Globalios korporacijos vis

daugiau savo veiklos perkelia į besivystančias šalis ir siekia mokestinių lengvatų. Tai gerokai

paspartino technologijų tarptautinę sklaidą ir sutrumpino produkto gamybos ciklą bei

technologijų atnaujinimo laiką.

Globalizavimo sąlygomis didėja priklausomybė tarp įvairių aspektų ir veiksnių. Tarkim,

dėl TUI didėja prekių ir paslaugų eksportas iš investuojančios šalies daugiau perduodama

technologijų ir įgytų ţinių („know-how―), labiau juda kapitalas (įstatinis, tarpvalstybinės

paskolos, dividendai, palūkanos, mokesčiai uţ intelektualiąją nuosavybę). Panašiai yra ir su kitų

aspektų tarpusavio sąveika.

Kapitalo judėjimo paspartėjimas ir didesnis gamybos veiksnių mobilumas pakeitė šalių

tradicinės specializacijos modelius. Pramoninių šalių įmonės siekia sustiprinti savo

konkurencinius pranašumus specializuodamosis gaminti didelio technologinio turinio

diferencijuotus produktus. Ši specializacijos forma gali paaiškinti prekybą šakos viduje. Esant

tokiai specializacijai atsiranda bendradarbiavimo sutartys, organizuojami tinklai, susivienijimai ,

išauga TUI. Prekyba šakos viduje taip pat vyksta ir dėl kitose šalyse įsteigtų filialų. Pardavimas

per antrines įmones sparčiai didėja. Ši tendencija gerai matyti iš augančių JAV antrinių įmonių

pardavimo rodiklių (3 pav.).

10

P.Dicken, Global Shift, Transforming the World Economy, The Guilford Press, 3-rd edition.



Ataskaita

- - 23

Paveikslas 3. JAV korporacijų antrinių įmonių pardavimo dinamika 1986-2003 m.

Šaltinis: JAV ekonominės analizės biuras11

Tačiau didėjant pardavimui per antrines įmones, maţėja šalių eksporto pajėgumas. Tai turi

didelės įtakos prekybos balansui. Su šia problema susiduria JAV (4 pav.).

Paveikslas 4. JAV prekybos deficito dinamika 1986-2006 m.

Šaltinis:Global Insight, INC

Firmų konkurencingumas priklauso nuo daugelio privalumų – šakinių, finansinių,

technologinių, rinkodaros, administracinių, kultūrinių, kurie pasireiškia daugelyje šalių ar

pasaulio regionų, o ne kurioje nors vienoje. Vis daugiau firmų konkuruoja ne tik savo šalies, bet

kitų šalių ar net regionų rinkose. Dėl konkurencijos persikėlimo į globalines rinkas, kuriose

konkuruoja daugybė gamintojų iš viso pasaulio, įgyta rinkos pozicija būna trumpalaikė. Norint

11

P.Dicken, Global Shift, Transforming the World Economy, The Guilford Press, 3-rd edition.



Ataskaita

- - 24

ją išlaikyti, reikia nuolat diegti inovacijas. Dėl globalizavimo atsiranda ir naujos vidinės firmų

veiklos organizavimo formos (tiksliai laiku, sparti ir lanksti gamyba, išorės šaltinų panaudojimas,

gamybinių padalinių maţėjimas, darbo uţduočių ir atlyginimų individualizavimas, hierarchinių

struktūrų plokštėjimas, skaidrumo didėjimas ir t.t.).

Dabartinės pasaulinės ekonomikos tendencijos rodo, jog keičiasi pasaulinės ekonominės

galios centrai. Jau po 15 metų Kinija taps antrąja valstybe pagal ekonominį lygį , tarp

pirmaujančių valstybių atsidurs ir Indija. Dėl ypač didelių investicijų 1992 – 2005 m. Kinijos

BVP vidutinis metinis augimas viršijo 9 proc. Naujų centrų atsiradimas gali iš esmės pakeisti

atskirų šalių gaminių konkurencingumą. Toliau šalinant prekybos kliūtis Kinijos ir Indijos

prekės bei paslaugos gali pradėti dominuoti tarp vidutinės kokybės ir maţų kainų gaminių ir

išstumti ES bei JAV gamintojų gaminius. Nedaug tokių prekių gamintojų iš dabartinių

išsivysčiusių šalių atlaikys konkurenciją, todėl jos, siekdamos išgyventi, turi kilti vertės

grandine aukštyn. Kaip prognozuoja „The Economist Intelligence Unit― grupė12

, ilgalaikės

perspektyvos poţiūriu, pasaulis išliks vienpoliaris ir dominuos JAV. JAV ir ES ekonominį

dominavimą uţtikrins technologiniai pranašumai, tačiau Rytų Europai prognozuojamos

skeptiškos perspektyvos: 2020 metais vienam gyventojui Rytų Europos BVP sudarys tik apie 60

procentų Vakarų Europos lygio.

Paveikslas 5. Ekonominės galios per BVP pasiskirstymo pasaulyje prognozės 2005-2020 m.

Šaltinis: Economist Intelligence Unit

Lietuvai reikėtų atkreipti dėmesį į dar dvi pasaulines tendencijas. Pirma, šalies eksporto

prekių vertė priklauso nuo šalies pajamų lygio. Turtingos šalys gamina ir eksportuoja

brangesnius produktus nei skurdesnės šalys. Antra, šiuolaikinės pasaulinės ekonomikos

tendencija yra ta, kad šalims vis labiau būdinga ne horizontali specializacija atskirose šakose, o

vertikali specializacija skirtingose to paties produkto vertės grandinės pakopose. Turtingos šalys

specializuojasi gaminti aukštesnėse vertės grandinės pakopose, o maţiau turtingos –

ţemesnėse.13

Iš čia išplaukia viena svarbi išvada: norint pakelti šalies ekonomikos lygį reikia

keisti ūkio struktūrą ir šalies specializaciją didinant aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir

paslaugų gamybą. Ką tokiu atveju daryti, pvz., Lietuvos aprangos įmonėms, gaminančioms

tokius pačius gaminius kaip Kinija, tik juos gali pagaminti daug pigiau? Viena išeitis –

sumaţinti lietuviškų aprangos gaminių kainą iki Kinijos gaminių kainų lygio ir toliau bandyti

konkuruoti maţinant darbo uţmokestį bei keliant darbo našumą. Antra išeitis – nustoti gaminti

tuos gaminius arba pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės, Kinijos įmonėse negaminamų

12

The Economist, Foresight 2020, Economic, industry and corporate trends, 2006 13

Peter K. Schott. Do rich and poor countries specialize in a different mix of gooods? Evidence from product-level

US trade data. Working Paper 8492, 2001. http://www.nber.org/papers/w8492.

http://www.nber.org/papers/w8492



Ataskaita

- - 25

gaminių gamybos, kuriai reikia kitų lyginamųjų pranašumų – darbo jėgos aukštesnės

kvalifikacijos ir kapitalo gausos. Tokiu atveju tiesioginio konkuravimo su Kinija beveik neliktų

– Kinija gamintų aprangos gaminius vienam rinkos segmentui, o Lietuvos įmonės kitam. Tik

nereiktų uţmiršti, kad tokiu atveju aukštos pridėtinės vertės tekstilės gaminių segmente teks

konkuruoti su išsivysčiusių šalių gamintojais, nes jie sprendţia tą pačią problemą.

Didėjant šalyje sukauptam kapitalui gamybos apimtys vienam darbuotojui didėja14

. Kaip

rodo ūkio struktūrų dinamika, vidutinio ekonomikos išsivystymo lygio šalių gamyboje tuomet

sumaţėja aprangos ir tekstilės dalis, o padidėja mašinų ir įrenginių dalis. Tuo tarpu turtingose

šalyse su gausiu kapitalu pastarosios dalis maţėja , o didėja aukštos pridėtinės vertės paslaugų

pramonės dalis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nepaisant globalizacijos procesų ir besivystančių

ekonomikų dalies augimo bendroje pasaulio ekonomikoje, TUI kol kas yra daugiausiai

orientuotos į išsivysčiusius kraštus. Didţioji jų dalis kol kas tenka JAV ir Vakarų Europai. TUI

pasiskirstymas pateiktas 6 pav.

Paveikslas 6. TUI koncentracijos regionai 1986-2005 m.

Šaltinis: Global Insight, Inc.

Tokių prekių gamintojų konkurenciją atlaikys nedaug dabartinių išsivysčiusių šalių.

Siekiant išlaikyti bent esamą pragyvenimo lygį, išsivysčiusių šalių ekonomikos turi kilti vertės

grandine aukštyn. Visuotinai priimta, kad tai gali padaryti tik inovatyvios įmonės ir inovatyvi

visuomenė apskritai, tam būtina didinti investicijas į ţinių gamybą ir ţinių sklaidą, tai yra didinti

investicijas į MTEP. Tai vienas iš pagrindinių ES Lisabonos strategijos tikslų.

Kol kas nėra gana aišku, kaip tai įgyvendinti ir ar to pakaks. Pastarųjų metų ekonomikos

augimo teorijoje ir inovacijų politikoje imama suvokti, kad ateities ekonomikai formuotis bus

labai reikšmingas socialinis veiksnys. Vienu iš konkurencinio pranašumo lemiamų veiksnių bus

ţmogiškųjų išteklių kiekis, kokybė bei specifinės savybės.

Globalizacijos kontekste dirbti tarptautinėse korporacijose ir tinklinėje ekonomikoje reikia

specifinio mentaliteto ir gebėjimo suvokti tiek vienos įmonės veiklą, tiek globalių įmonių

sąveiką ir efektyvumą sąlygojančius veiksnius, sugebėti strategiškai ir plačiai mąstyti, tai yra

turėti analitinių sugebėjimų. Tokių specialistų poreikis nuolat didės. Skirtingos kokybės darbo

jėgos poreikio tendencijos JAV darbo rinkoje pateiktos 7 pav.

14

Global Insight, Inc



Ataskaita

- - 26

Paveikslas 7. Reikalingos darbo jėgos kompetencijų kitimo tendencijos 1960-2000 m.

Šaltinis: F. Levy, R. J. Murnane, ―How Computerized Work and Globalization Shape Human Skill

Demands,‖ Quarterly Journal of Economics, May 31, 2006

Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo sistemos tendencijos ir toliau laikytis masinio

mokslo modelio reiškia, kad ši sistema nebus pajėgi paruošti kūrybingų ir aukšto intelekto darbo

jėgos. Be tokio lygio darbuotojų iš principo neįmanoma kurti globalios ekonomikos ir joje

dalyvauti. Pasaulio regionų galimybių ruošti aukščiausio lygio globaliai ekonomikai reikiamą

darbo jėgą įvertinimas pateiktas pav. 8.

Įvertinant pastaruoju metu Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro uţsakymu15

ir kitų

organizacijų atliktas aukštųjų mokyklų kokybės vertinimo studijas, darosi akivaizdu, kad reikia

skubių ir radikalių priemonių mokslinių tyrimų ir studijų kokybei Lietuvoje gerinti16,17

.

15

Universitetų pajėgumas vykdyti magistratūros studijas, Studijų kokybės vertinimo centro studija, 2006 16

A.Vernickaitė, Vidutinybių fabrikai, Veidas, Nr. 41 17

R. Šimašius, Karčios mokslo šaknys, 2006-08-30, http://www.lrinka.lt

http://www.lrinka.lt/



Ataskaita

- - 27

Paveikslas 8. Darbo jėgos, tinkamos dirbti tarptautinėse korporacijose (TK), ruošimas ir kokybė pasaulio

mastu 2003 m.

Šaltinis: MCKinsey Global Instutite, The emerging Labor Market 2005

1.2. ES procesai, jų įtaka socialinei ir ekonominei plėtrai, procesų specifika

ES senųjų narių ekonomika patiria nemaţą stagnaciją. Nepaisant visų pastangų, numatytų

Lisabonos ir kitose strategijose, ji kol kas atsigauna sunkiai. JAV federalinių rezervų bankas dar

2006 m. pradţioje prognozavo, kad artimiausiais metais JAV ekonomikos plėtra, nepaisant

rekordinio einamosios sąskaitos deficito, kasmet sieks ne maţiau kaip 3 proc. ir lenks ES.

Tačiau 2006 m. lapkričio mėnesio šuoliniai pokyčiai JAV rinkose ir dolerio kurso smukimas

iškėlė abejonių dėl JAV tolimesnės plėtros. Nemaţai analitikų prognozuoja JAV ekonomikos

perėjimą į stagnaciją. Pagrindiniu ES ekonomikos atsigavimo variklis gali būti Vokietija, kurioje

darbo našumas bei eksportas augo sparčiausiai iš visų eurozonos valstybių.

Viena iš aktualiausių ES problemų – darbo rinkos problema. Nelanksti darbo rinka stabdo

darbo jėgos mobilumą ir didina nedarbą, ypač tarp imigrantų. Nuo 8-ojo dešimtmečio ES

privatus sektorius beveik nesukuria darbo vietų. JAV 75 proc. aktyvių gyventojų dirba, kai

senosiose ES šalyse tik 6318

proc. Nedarbo lygis Vokietijoje ir Prancūzijoje yra dvigubai

didesnis nei JAV. Jeigu dabartinės tendencijos išliks, tai pajamos vienam gyventojui per

artimiausius metus Vokietijoje išaugs 44 proc., kai JAV padvigubės. Todėl ES šiuo metu

kalbama, kaip remiantis JAV ar Kanados pavyzdţiu pritraukti kvalifikuotos darbo jėgos iš

uţsienio.

Visuomenės senėjimas ES šalyse padidins naštą valstybių biudţetams, sumaţins gamyboje

uţimtos visuomenės dalį bei patį gyventojų skaičių. Prognozuojama, kad 2000 m. Italijos

gyventojų skaičius sumaţės nuo 57 iki 45 milijonų, o daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų bus

vyresni nei 55 metų. JAV atliktas tyrimas rodo, kad ES ir Japonija iki 2015 m. nesugebės

suvaldyti demografinių iššūkių. Gyventojų senėjimas vyksta labai sparčiai. 2015 m. reikės

18

Helle C. Dale. Challanges Facing Europe in a World of Globalisation. Heritage Lecture. November 28, 2005.



Ataskaita

- - 28

daugiau nei 110 mln. naujų darbuotojų siekiant išlaikyti dabartinę proporciją tarp dirbančių

ţmonių ir pensininkų. Konfliktas tarp socialinių paslaugų ir imigracinės politikos didţiausiose

ES valstybėse apsunkins ekonomikos augimą19

.

Europos gyventojų senėjimas yra precedento neturinti visos visuomenės problema, kurią

mes turime kuo greičiau spręsti – skelbiama naujojo ES EK komunikato ―The demographic

future of Europe – from challenge to opportunity― išvadose20

. Pagrindiniais sėkmę lemiančiais

elementais minimi: demografinis augimas, didesnis darbo vietų skaičius, ilgesnis darbingas

amţius, didesnis našumas, migrantų integracija ir stabili valstybės finansų padėtis. Naujajame

komunikate išskiriamos penkios sritys konkrečių veiksmų, kurie turėtų padėti valstybėms

narėms prisitaikyti prie demografinių pokyčių:

padėti ţmonėms derinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą taip, kad

būsimieji tėvai galėtų auginti tiek vaikų, kiek jie nori;

gerinti pagyvenusių ţmonių įsidarbinimo galimybes;

didinti našumą ir konkurencingumą įvertinant ir pagyvenusių, ir jaunų darbuotojų

indėlį;

padidinti teigiamą migracijos poveikį darbo rinkai;

uţtikrinti valstybės finansų stabilumą garantuojant ilgalaikę socialinę apsaugą.

Kitas ES dokumentas, „Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija―, skirtas

spręsti visuomenės senėjimo problemas. Joje numatomi konkretūs reformos ţingsniai: būtina

keisti įmonių veiklą, kitaip organizuoti darbą ir išmokti kitaip reaguoti į pokyčius. Dabartinis

komunikatas neskelbia naujos strategijos visuomenės senėjimo problemai spręsti, o tik pabrėţia,

kad norint įgyvendinti šią strategiją valstybėms narėms būtina labiau pasistengti, nes daugelyje

jų yra maţai padaryta šioje srityje .

Subalansavusios savo biudţetus per vidutinės trukmės laikotarpį ES valstybės narės būtų

labiau pasiruošusios dėl gyventojų senėjimo gresiančioms pensijų išlaidoms. Jei tai pavyktų,

2050 m. ES vidutinis skolos ir BVP santykis išaugtų tik iki 80 proc. vietoj šiuo metu esančių 63

proc.. Jei išliktų dabartinė politika, šis santykis pašoktų iki 200 proc., teigiama komunikate ES

Tarybai ir Parlamentui dėl ilgalaikio ES viešųjų finansų tvarumo. Iš komunikato taip pat matyti,

kad didesnis pavojus gresia toms valstybėms narėms, kurių biudţeto disbalansas yra didelis ir

kuriose numatoma daug su gyventojų amţiumi siejamų išlaidų.

Kai kurių valstybių narių finansai jau yra subalansuoti, daugelis įgyvendino pensijų ir

kitas reformas, kad būtų pasirengusios artėjantiems sunkumams. Tačiau daugumai reikia dar

daug nuveikti. Lietuva priskiriama maţos rizikos valstybių grupei, nes jos finansai (valstybės

skola, biudţetas) yra subalansuoti. Taip pat svarbu, kad valstybės narės didintų uţimtumą, ypač

moterų ir vyresnio amţiaus ţmonių, bei darbo našumą. 2005 m. ES uţimtumo lygis buvo 63,8

proc. – daugiau negu 2000 m. (62,4 proc.) , tačiau dar toli nuo siektinų 70 proc., dėl kurių

valstybės narės yra susitarusios. Lietuvoje šis rodiklis siekia 62,6 proc. ir yra artimas ES

vidurkiui, bet atsilieka nuo pirmaujančios Danijos – 75,9 proc.21

.

Ekspertai mano, kad ES siekiant išbristi iš dabartinio ekonomikos stagnacijos periodo

svarbi politikos priemonė galėtų būti prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo rinkų tolesnis

19

Global Trends 2015: A Dialogue About a Future With Nongovernment Experts. NIC. December 2000, p. 23. 20

Commission Communication. The demographic future of Europe – from challenge to opportunity. Brussels,

12.10.2006. COM(2006) 571 final. 21

Report on First Progress Reports on the Lisbon National Reform Programmes 2005-2008. Brussels, 13

November 2006. ECFIN/EPC(2006)REP/56778 final, p. 18.



Ataskaita

- - 29

liberalizavimas. ES toli paţengė kurdama ekonominę erdvę, kurioje galėtų laisvai judėti ţmonės,

prekės, paslaugos ir kapitalas. Tačiau dar liko daug neišnaudotų galimybių, todėl šiuo metu

svarstoma, kaip toliau tobulinti vidaus rinkos politiką.

1985 m. EK pradėjo ryţtingą vidaus rinkos kūrimo programą, kurioje buvo pateiktas

išsamus sąrašas būtinų priemonių, skirtų panaikinti kliūtis prekybai, mobilumui ir investicijoms

tarp valstybių narių. Šiandien rinkos yra didţiąja dalimi integruotos ir teikia didelę naudą

piliečiams bei įmonėms. Pavyzdţiui, 2002 m. tyrimu nustatyta, kad dėl vidaus rinkos poveikio

2002 m. BVP išaugo 1,8 proc., o nuo 1992 m. buvo sukurta 2,5 milijono darbo vietų. Be to,

vidaus rinka vartotojams suteikė didesnį prekių ir paslaugų pasirinkimą uţ maţesnę kainą.

Nepaisant daugelio pasiekimų, vidaus rinka susiduria su daug uţdavinių:

Dar ne visose srityse vidaus rinka tapo realybe. Rinkos vis dar yra per daug

susiskaidţiusios šiose srityse: paslaugos, maţmeninės finansinės paslaugos,

viešieji pirkimai, transportas, energetika ir telekomunikacijos. Be to, reikia

papildomų veiksmų siekiant suteikti galimybę maţoms ir vidutinėms įmonėms

bei vartotojams prekiauti arba pirkti kitose šalyse taip pat paprastai, kaip ir jų

kilmės valstybėje narėje.

Globalizacija iš esmės keičia ES ekonomikos veikimą. Įmonės vis daţniau veikia

pasauliniu mastu ir verčia persvarstyti įprastus mūsų ekonomikos, socialinių ir

reguliavimo sistemų veikimo būdus.

Spartūs technologijų pokyčiai daro įtaką tradiciniams gerovės kūrimo modeliams.

Šiandien našumo didėjimą ir augimą lemia inovacijos, jis priklauso nuo atvirų ir

dinamiškų rinkų, tačiau vidaus rinka ne visada gali būti pakankamai prisitaikiusi

prie šios naujos realybės. Pavyzdţiui, tyrimais nustatyta, kad tarp ES ir jos

pagrindinių konkurentų vis didėja atotrūkis inovacijų srityje.

Įmonės vis labiau suvokia vidaus rinkos privalumus, tačiau kai kurių šalių

vyriausybės pradėjo trukdyti tarpvalstybiniams susijungimams ir įsigijimams,

ypač vadinamuosiuose „jautriuose― sektoriuose. Tokie protekcionistiniai

poţiūriai kelia grėsmę patiems vidaus rinkos pagrindams.

Pastaraisiais metais ES vidaus prekyba ir kainų konvergencija išgyvena stagnaciją, o

tiesioginių uţsienio investicijų srautai buvo nepastovūs. Nors Europos ekonomika turėtų

atsigauti, tikėtina, kad jos augimas bus lėtesnis lyginant su kitų pasaulio regionų ekonomika.

Atsiţvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Europos ekonomikos konkurencingumo didinimas ir

darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas yra pagrindiniai ES prioritetai. Šiuo atţvilgiu

vidaus rinkos politika tenka esminis vaidmuo.

Manoma, kad ateities vidaus rinkos politika turėtų susitelkti į šiuos penkis prioritetus22

:

1. Didesnis dėmesys skatinant rinkos dinamizmą ir inovacijas. Jei Europos ekonomika

nori būti konkurencinga pasauliniu lygiu, jai būtina dinamiška vidaus rinka.

Įmonėms turėtų būti suteikta galimybė veiksmingai ir paprastai patekti į rinką bei iš

jos pasitraukti. Be to, vidaus rinka turėtų būti palanki inovacijoms, t. y. ji turėtų

skatinti mokslinius tyrimus, naujų idėjų bei technologijų sklaidą ir prekių bei

paslaugų, kuriems kurti reikia mokslinių tyrimų, rinkodarą.

22

Viešosios konsultacijos dėl vidaus rinkos ateities. 2006.

http://ec.europa.eu/internal_market/strategy/index_en.htm

http://ec.europa.eu/internal_market/strategy/index_en.htm



Ataskaita

- - 30

2. Geresnis reglamentavimas. Būtina uţtikrinti, kad ES norminė bazė yra aukštos

kokybės ir padės veiksmingai įgyvendinti politikos tikslus. Geresnis

reglamentavimas daro tiesioginį poveikį ekonomikos konkurencingumui.

3. Geresnis teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas. Kad vidaus rinka taptų realybe, turi

būti tinkamai įgyvendinamos ir praktiškai taikomos taisyklės. Valstybės narės šiuo

atţvilgiu atlieka esminį vaidmenį: bendradarbiaudamos su EK ir viena su kita jos turi

uţtikrinti veiksmingą ES teisės taikymą.

4. Daugiau dėmesio pasauliniam kontekstui. Vidaus rinkos politika taip pat turėtų

paţvelgti uţ ES sienų. Ji turėtų remti Europos įmonių konkurencingumą, skatindama

palankią ir nuoseklesnę pasaulinio reglamentavimo aplinką. Siekiant šio tikslo

reikėtų suartinti įvairių pasaulio regionų reglamentavimo sistemas.

5. Daugiau investicijų į informaciją ir komunikaciją. Piliečiai ir įmonės turi būti

tinkamai informuojami apie vidaus rinkos teikiamus privalumus ir juos visiškai

išnaudoti.

Siekiant uţtikrinti, kad vidaus politikos kryptys būtų panaudojamos pagal pirmą

prioritetą skatinant ir spartinant inovacijas bei patekimą į rinką, numatoma:

uţtikrinti, kad INT apsaugos tvarka palengvintų ţinių ir technologijos kūrimą

bei sklaidą;

uţtikrinti dinamišką ir integraciją skatinančią viešųjų pirkimų rinką;

skatinti privataus kapitalo, rizikos kapitalo finansavimo ir kitų finansavimo

sprendimų (taip pat inovaciniams projektams) tobulinimą;

gerinti paslaugų patekimo į rinką sąlygas ir skatinti paslaugų rinkos

inovacijas.

Įgyvendinant antrą prioritetą numatoma didinti pastangas uţtikrinti aukštos kokybės

norminę bazę. Prieš keletą metų EK pradėjo ryţtingą geresnio reglamentavimo programą, kurios

tikslas yra uţtikrinti, kad vidaus rinkos norminė bazė ţengtų koja kojon su rinkos ir technologijų

plėtra. Tai labai svarbu įmonių (ypač MVĮ, kurias, atrodo, labiausiai slegia neproporcingo

reglamentavimo našta) konkurencingumui ir rinkų patrauklumui. Valstybės narės privalo

perkelti ES direktyvas į nacionalinę teisę. Jei nacionalinė teisė papildoma kitomis taisyklėmis

(vad. „persistengimo― procesas), gali susidaryti nereikalinga našta arba rinka gali vėl būti

suskaidyta. Valstybės narės turėtų taip pat paremti EK pastangas supaprastinti taisykles ir vengti

neproporcingų administracinių sąnaudų, imdamosi to paties darbo šalies lygmenyje.

Įgyvendinant trečią prioritetą numatoma uţtikrinti, kad vidaus rinkos taisyklės būtų

tinkamai taikomos valstybėse narėse. Labai daţnai yra neišnaudojamas vidaus rinkos

ekonominis potencialas dėl per didelės biurokratijos nacionaliniu lygiu, bendradarbiavimo

stokos tarp nacionalinių administracijų arba net dėl vietos, regiono arba nacionalinių

administracijų, kurios yra atsakingos uţ ES taisyklių taikymą, ţinių stokos.

Komisija kuria VRIS, kuri padės įvairių valstybių narių administracijoms susisiekti ir

keistis informacija elektroninio ryšio sistema su galimybe pasirinkti kalbą. Valstybės narės

privalo uţtikrinti, kad jų administracijos ir teismų sistema turėtų būtinas ţinias apie vidaus

rinkos teisę ir galėtų ją tinkamai įgyvendinti bei vykdyti. Jos taip pat turi nustatyti veiksmingas

teisės gynimo priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti visi, ypač piliečiai ir MVĮ.



Ataskaita

- - 31

Siekdama palengvinti vidaus rinkos taisyklių vykdymą valstybėse narėse, EK kartu su

valstybėmis narėmis sukūrė konkrečius neteisminius problemų sprendimo mechanizmus.

SOLVIT – IT tinklas padeda spręsti tarp piliečių arba įmonių ir nacionalinių administracijų

iškilusias problemas, Fin-Net tinklas sprendţia vartotojų problemas finansų sektoriuje, ECC

tinklas sprendţia vartotojų problemas kitose srityse.

2006 m. EK nusprendė pradėti nagrinėti paţeidimų procedūras dėl 16 valstybių narių,

kurios į nacionalinę teisę neperkėlė vienos ar daugiau iš šešių skirtingų vidaus rinkos direktyvų.

Lietuva tarp tų 16 valstybių nepatenka.

Įgyvendinant ketvirtą prioritetą numatoma veiksmingai reaguoti į globalėjančią aplinką.

Siekiant padėti ES įmonėms konkuruoti pasaulyje ir uţtikrinti, kad vidaus rinka išliktų patraukli

uţsienio investuotojams, būtina paţvelgti uţ ES sienų. Tobulinant vidaus rinkos politiką būtina

vis labiau atsiţvelgti į uţsienyje taikomas taisykles bei reglamentus ir atvirkščiai. Štai kodėl ES

plėtoja dvišalius reguliavimo institucijų dialogus su pagrindiniais prekybos partneriais (ypač

JAV, Japonija ir Kinija, taip pat ir su kitomis šalimis, pavyzdţiui, Rusija ir Indija). Be to, turėtų

būti stiprinama ES įtaka tarptautiniuose taisyklių kūrimo forumuose ir tarptautinėse

nevalstybinėse standartus nustatančiose institucijose. Norinčių sėkmingai veikti pasaulinėje

rinkoje įmonių esminis reikalavimas yra vienodų sąlygų pasaulyje uţtikrinimas.

Įgyvendinant penktą prioritetą numatoma uţtikrinti, kad piliečiai ir įmonės būtų

tinkamai informuoti apie vidaus rinkos teikiamas galimybes, ir skatinti juos kuo daugiau jas

išnaudoti. Šiuo atveju yra svarbūs du aspektai. Pirma, įmonės ir piliečiai turi būti susipaţinę su

savo teisėmis, kai jie vykdo verslą arba juda ES, ir jie turi būti skatinami naudotis tomis teisėmis.

Štai kodėl ES sukūrė informacijos priemones, pavyzdţiui, „Europe Direct―, „Your Europe―,

SIMAP arba „Single Market Newsletter―. Be to, piliečiai gali gauti teisinę pagalbą Piliečių

konsultavimo tarnybose arba Europos informacijos centruose. Specialiai vartotojų klausimams

spręsti yra įsteigti Europos vartotojų centrai, galintys teikti vertingą informaciją ir konsultacijas.

Ţinoma, valstybės narės taip pat atlieka svarbų vaidmenį informuodamos piliečius ir tardamosis

su jais. Antra, valstybės narės turėtų būti skatinamos propaguoti vidaus rinką kaip puikią

galimybę vystyti savo ekonomiką.

Kita svarbi ES problema yra energetikoje. EK išdėstė Europos energetikos politikos

pagrindus naujojoje pagrindinėje Ţaliojoje knygoje. Joje kviečiama pateikti pastabas dėl šešių

konkrečių prioritetinių sričių ir pateikiama daugiau kaip 20 konkrečių galimų naujų veiksmų

pasiūlymų. Ţaliojoje knygoje aprašoma, kaip Europos energetikos politika galėtų padėti siekti

trijų pagrindinių energetikos politikos tikslų: tvaraus vystymosi, konkurencingumo ir tiekimo

patikimumo. Europos energijos politikos sukūrimas bus sunkus ilgalaikis uţdavinys. Siekdama

šiam procesui sukurti pagrindą, EK siūlo ES Tarybai ir Parlamentui reguliariai pateikti

strateginę ES energetikos apţvalgą, kurioje būtų išdėstomi visi energetikos politikos klausimai.

Tai reikštų, kad Europos Vadovų Taryba ir ES Parlamentas turės reguliariai vertinti visus

energetikos politikos aspektus ir kurti veiksmų planus, stebėti paţangą ir nustatyti naujas

problemas ir jų sprendimo būdus.

Iš viso buvo nustatytos šešios prioritetinės sritys. Siekiant baigti kurti energetikos vidaus

rinką, Ţaliojoje knygoje siūlomos naujos priemonės: Europos energetinės sistemos kodai,

prioritetinis Europos tarpusavio ryšių planas, Europos energetikos reguliavimo institucija ir

naujos iniciatyvos, kurios padėtų uţtikrinti tinkamas vienodas sąlygas, ypač atsiejant tinklus nuo

konkurencinės veiklos.

Viena iš prioritetinių sričių yra susijusi su energetikos tiekimo vidaus rinkai patikimumu ir

valstybių narių solidarumo uţtikrinimu. Tarp galimų priemonių yra pasiūlymas įkurti Europos

energetikos tiekimo stebėjimo tarnybą ir perţiūrėti esamus ES teisės aktus dėl naftos ir dujų

atsargų, siekiant uţtikrinti, kad būtų įmanoma išspręsti galimų tiekimo sutrikimų problemas.



Ataskaita

- - 32

Tvaresni, veiksmingesni ir įvairesni energijos šaltiniai yra trečioji prioritetinė sritis.

Valstybių narių energijos šaltinių pasirinkimas ir toliau bus subsidiarumo klausimas, tačiau

vienos valstybės narės pasirinkimas neišvengiamai turės įtakos jos kaimynų ir visos Bendrijos

energetiniam saugumui. Jį galima pasiekti rengiant Strateginę ES energetikos apţvalgą, kurioje

būtų apţvelgiami visi energetikos politikos aspektai, analizuojami įvairių energijos šaltinių –

nuo atsinaujinančių iki anglies ir branduolinių – privalumai bei trūkumai. Siekiant uţtikrinti

tiekimo patikimumą, bet gerbiant valstybių narių teisę priimti su energetika susijusius

sprendimus, tikslai dėl ES bendros energetikos šaltinių galiausiai gali būti nustatyti ES lygmeniu.

Dėl ketvirtos veiksmų srities EK siūlo kelias priemones spręsti visuotinio atšilimo

problemas. Konkrečiai ji pateikia galimą Energetikos efektyvumo veiksmų planą, kurį EK

patvirtins vėliau šiais metais. Šiame Veiksmų plane bus nustatytos priemonės, kurių reikia imtis,

siekiant, kad ES sutaupytų 20 proc. energijos, kurią ji suvartotų iki 2020 m. Be to, siūloma, kad

ES paruoštų naujas atsinaujinančių energijos šaltinių ES gaires ir galbūt nustatytų tikslus iki

2020 m. ir vėlesniems metams, siekiant sukurti stabilų investicinį klimatą konkurencingesnės

atsinaujinančios energijos gamybai Europoje. Energiją taupančios ir maţai anglies į aplinką

išskiriančios technologijos sudaro sparčiai augančią tarptautinę rinką, kuri ateityje bus verta

milijardų eurų. Strateginis energetikos technologijų planas, siūlomas kaip penktoji Ţaliosios

knygos sritis, uţtikrins, kad Europos pramonė bus šių naujų technologijų ir procesų kūrimo

lyderė pasaulyje.

Galiausiai Ţaliojoje knygoje pabrėţiamas poreikis turėti bendrą išorės energetikos politiką.

Sprendţiant problemas, kylančias dėl didėjančios paklausos, aukštų ir labai svyruojančių

energijos kainų, didėjančios priklausomybės nuo importo bei klimato atšilimo, Europa

tarptautinėje bendruomenėje turi kalbėti vienu balsu. EK siūlo Strateginėje energetikos politikos

apţvalgoje nustatyti infrastruktūros prioritetus, siekiant uţtikrinti ES tiekimo patikimumą

(įskaitant vamzdynus ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalus) ir susitarti dėl konkrečių

veiksmų, kuriais jie būtų įgyvendinti; pateikti bendrai reguliuojamos visos Europos energetikos

bendruomenės sukūrimo gaires; susitarti dėl naujo poţiūrio į Europos partnerius, įskaitant

Rusiją (pačią svarbiausią ES energijos tiekėją), kuris parodytų mūsų tarpusavio priklausomybę

ir galiausiai pasiūlytų naują ES mechanizmą, padėsiantį greičiau ir koordinuotai reaguoti į

ypatingas situacijas, susijusias su išorės energijos tiekimu.

EK baigia ruošti Strateginę energijos apţvalgą, kuri numatys prioritetinius veiksmus

siekiant darnos, konkurencingumo ir tiekimo saugumo tikslų. 2003 metais priimta Antroji

elektros ir dujų direktyva turėjo tikslą ES palaipsniui sukurti vieną integruotą energijos rinką.

Tai turėjo būti padaryta iki 2004 metų, bet net ir dabar nėra baigta. Tarpvalstybiniams tinklams

sujungti reikia papildomų investicijų. Baltijos valstybių energetinės sistemos yra sujungtos, bet

jos izoliuotos nuo ES, kol nebaigta Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo linija. Sunkiai

pasiekiamas ir tikslas, kad 2010 m. 21 proc. energijos ES būtų pagaminta naudojant

atnaujinamus šaltinius. EK taip pat mano, kad ES galima būtų sutaupyti iki 20 proc. energijos,

jei būtų įdiegtos neseniai priimto Energijos efektyvumo veiksmų plano priemonės. Taupymas

ypač aktualus Lietuvai, kurioje energijos intensyvumas siekia 1135,6, kai, pvz., Švedijoje tik

217,523

. Tai yra didţiulės išlaidos. Sutaupytos lėšos , galėtų būti panaudotos ekonomikos plėtrai.

ES sunkiai sekasi įgyventi Lisabonos strategijoje uţsibrėţtus tikslus, ką rodo neseniai

pristatyta ataskaita apie Lisabonos nacionalinių reformų programų įgyvendinimą24

. Viena iš

sudėtingiausių problemų – pasiekti, kad MTEP išlaidos 2010 m. siektų 3 proc. BVP. Kol kas šį

tikslą įgyvendino tik dvi valstybės. Geriausia, ką galima pasiekti, tai uţtikrinti, kad valstybės

23

Report on first progress reports on the Lisbon national reform programmes 2005-2008. Brussels, 13 November

2006 ECFIN/EPC(2006)REP/56778 final http://ec.europa.eu/economy_finance/epc/epc_structuralreforms_en.htm 24

Ten pat.

http://ec.europa.eu/economy_finance/epc/epc_structuralreforms_en.htm



Ataskaita

- - 33

išlaidos MTEP pasiektų 1 proc., tuo tarpu privačių išlaidų lygis dar labai ţemas ir vargu ar

tikslas bus pasiektas. Ataskaitos duomenimis, Lietuvoje privačios išlaidos tesudarė 16,7 proc.

visų MTEP išlaidų (net 2000 m. buvo daugiau – 31,6 proc.), ţemiausias lygis tarp visų ES šalių.

Palyginimui, Suomijoje privataus sektoriaus dalis siekė 70 proc., Švedijoje – 65.

Siekiant paspartinti inovacijas būtina sukurti tinkamas sąlygas joms diegti – pakelti

konkurenciją, pagerinti darbo jėgos rinkų funkcionavimą, sustiprinti mokymą ir kvalifikacijos

kėlimą, prieigą prie kapitalo, pagerinti reguliavimą, sustiprinti intelektualinės nuosavybės

apsaugą ir standartizavimą.

Siekdama pagerinti mokymą, Vokietija įdiegė „Top Universities Excellence Initiative―,

panašiai ţada pasielgti ir Austrija. Beveik visos valstybės daugiau ruošia tiksliųjų mokslų

specialistų ir inţinierių. Kai kurios valstybės, tarp jų Estija bei Čekija, priėmė priemones, skirtas

pritraukti kvalifikuotus ţmones iš šalių uţ ES ribų. EK padėjo daug pastangų kurdama vieningą

Europos rinką mokslininkams ir skatindama kvalifikuotos darbo jėgos imigraciją.

Tolesnę ES ekonomikos ir ypač Lietuvos ekonomikos plėtrą palies BŢŪP likvidavimas,

kuris sumaţins ţemės ūkio darbuotojų lyginamąjį svorį. Tačiau vartotojai ir kiti sektoriai laimės

dėl maţų ţemės ūkio produktų kainų bei išlaisvintų fondų, kurie galės būti panaudoti mokslo

tiriamiesiems darbams finansuoti. Dabar ES 46 proc. savo biudţeto išleidţia ţemės ūkiui

subsidijuoti.

ES plėtra priimant 10 naujų narių ir 2007 m. priimant dar 2 naujas nares yra procesas,

kurio pasekmes ilgalaikėje perspektyvoje sunku numatyti. ES Konstitucijos ratifikavimas,

bendrų sprendimų priėmimas (Lenkijos veto ES ir Rusijos sutarčiai), energetinių išteklių

problemos, Rusijos ekonominės ir politinės galios didėjimas yra tik dalis problemų, kurios

akivaizdţiai matyti. Tačiau giluminėje ES socialinėje-ekonominėje sistemoje formuojasi

pokyčiai, kurie gali kardinaliai pakeisti Europos situaciją. Lietuva vėl gali atsidurti kritinėje

(chaoso paribio) zonoje.

Dviejų greičių Europos idėjos, nors pastaruoju metu ir maţiau girdimos, nėra išmestos iš

kai kurių Vakarų Europos politikų planų. Savo ruoţtu, ES yra demokratinių valstybių sąjunga,

kuri nėra valdoma centralizuotai. Vienas iš esminių jos valdymo metodų yra „atviras

koordinavimo metodas―, kuris nėra privalomas instrumentas. Todėl ES valstybės yra atsakingos

uţ EK politikos įgyvendinimą ir tuo pačiu uţ savo ateitį. Tačiau naujosios narės nesuvokia

realijų visu mastu. Daugumoje naujų ES narių politinės sistemos yra silpnos ir nestabilios,

daţnai populistinės, todėl nėra pajėgios įgyvendinti būtinų politikos instrumentų, kurie yra

kritiniai besivystančioms ekonomikoms.

Savo ruoţtu, pokomunistinės šalys (ES-10, įsijungdamos į bendrą ES rinką ir politiką,

laikui bėgant matyt pakeis ir visą Europos ekonomikos bei politikos vaizdą. ES plėtra sukurs

labai sudėtingą, besiplėtojančią socialinę bei ekonominę struktūrą ir pakeis visą Europos plėtros

trajektoriją25

. Labai sunku prognozuoti, kokią įtaką turės ekonomiškai silpniausių naujų narių,

Rumunijos ir Bulgarijos, prisijungimas. Esant dabartinei ES ekonominei ir politinei situacijai

sunku tikėtis, kad ES SF parama ES-10 šalims nebus perţiūrėta. Reikia pasakyti, kad kol kas

beveik nėra gilios naujų realijų analizės, dar nematyti ryškių pokyčių. Sunku įvertinti kol kas tik

atskirus faktus, nes praėjo nedaug laiko, kad šitie pokyčiai būtų matomi ES mastu. Europa yra

gana konservatyvi sistema. Kol kas pagrindinė politinio mąstymo sistema ES plėtrą traktuoja

kaip mechanišką procesą ir mato naujas ES nares kaip Europos mašinos naujus sraigtelius.

Naujas nares suvokdami kaip ne visai tobulas, bet reikalingas ES mašinos dalis, Briuselio

25

V.Snitka EU New Member States, Innovation and Complexity, (kviestinis pranešimas), FPAK Colloquium,

Human Science Center, Liudvig-Maximillian University, Munich, June 10-11, 2006

(http://www.microsys.ktu.lt/Snitka/)



Ataskaita

- - 34

politikai politikos instrumentus nukreipia pagerinti dalių darbą mašinoje. Reikia sumaţinti trintį

tarp mašinos dalių ir tam panaudojamas „tepimo― instrumentas – ES SF ir kiti plėtros rėmimo

fondai, kurie yra anomalijos laisvosios rinkos mechanizme.

Paveikslas 9. ES senbuvių (ES-15) ir naujųjų narių gyventojų skaičiaus ir BVP santykis 2004 m.

Šaltinis: Eurostat

Naujose narėse ir EK įsivyravo praktika ir nuostata, kad naujosios narės yra tik Europos

politikos ir bendros rinkos taisyklių perėmėjos ir jų uţdavinys – diegti šias taisykles savo

praktikoje. Naujosios ES narės, matyt, dar ilgai bus tik priedėlis prie Europos ekonomikos. Tai

akivaizdu, jeigu palyginsime ES 15 ir ES 10 ekonominius ir ţmonių išteklių rodiklius (ţr. 9

pav.) Matome, kad senųjų ES šalių ekonomikos efektyvumas yra beveik 5 kartus didesnis negu

naujųjų narių. Tačiau naujosios ES narės gali vaidinti ţymų politinį vaidmenį esant dabartinei

ES politinei sąrangai, ką rodo ir Lenkijos veto ES susitarimui su Rusija. Naujųjų narių ateitis

priklauso ne tik nuo Bendrosios rinkos ţaidimo taisyklių. Daug svarbiau tai, kaip naujosios

narės sugebės integruotis į globalios gamybos ir finansinius srautus.

Pastarųjų 10 metų sukaupta ES patirtis rodo, kad ypač stipri EK remiama ir brangiai

kainavusi inovacijų ir ūkio plėtros politika davė menkų rezultatų. Dar nepradėjus įgyvendinti

Lisabonos strategijos, tapo aišku, kad deklaruoti tikslai nėra realūs. Juos teko perţiūrėti.

Nepaisant šio išskirtinio dėmesio naujovių politikai, ES trūkumai nėra pakankamai veiksmingai

šalinami, o jos ekonomika dar netapo tokia visapusiška naujovių ekonomika, kokia turėtų būti.

Ataskaitoje „Novatoriškos Europos kūrimas‖ 26

nurodomos pagrindinės prieţastys, kodėl šis

potencialas iki šiol nebuvo visiškai išnaudotas, ir raginama imtis neatidėliotinų veiksmų, „kol

dar ne per vėlu―. Reikia pripaţinti, kad EK kvalifikuotai ir greitai reaguoja į kintančias realijas ir

tai išreiškia įvairių komunikatų pavidalu27

, tačiau vis daţniau konstatuojami nauji šūkiai realioje

politikoje ir visuomenėje sunkiai randa atgarsį.

26

„Novatoriškos Europos kūrimas―: Europos Komisija, Esko Aho, sudarytos nepriklausomos ekspertų grupės dėl

mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų ataskaita. 27 Ţinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija, Europos Komisijos komunikatas, Briuselis, 2006

09 13

KOM(2006) 502 galutinis

83,00% (370 mln.) 95,77%

(8500 mln.)

17,00% (75 mln.)

4,23% (360 mln.)

0,00%

20,00%

40,00%

60,00%

80,00%

100,00%

120,00%

Gyventojų skaičius BVP

Naujosios ES narės

ES-15



Ataskaita

- - 35

Deklaruojant Europos mokslinių tyrimų puikius rezultatus pasaulio mastu sukurtas mitas,

vadinamas „Europos fenomenu―28

, kuris sako, kad Europa pirmauja pasaulyje savo moksliniais

tyrimais, bet blogai juos panaudoja versle. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad ES tiek mokslinių

tyrimų sistema, tiek verslo įmonės yra silpnos, tyrimai blogai finansuojami, bendrosios tyrimų

programos (Framework programme) nenašios, lėšos naudojamos neefektyviai29

.

Savo ruoţtu, matydama kylančias problemas EK siekia suvokti procesus ir sukurti naujus

ūkio plėtros instrumentus. Prie tokių instrumentų galima priskirti technologijų platformų

iniciatyvas30

, tyrimus, skirtus naujai inovacijų politikai ir jos instrumentams sukurti10

.

Taigi darosi aišku, kad naujos šalys, bandydamos tik perimti EK kuriamas taisykles, kurių

daţnai vietiniai politikai ir valdymo institucijos ne visiškai supranta, vystosi kaip ES dalis ir

juda kartu su Europa, tačiau vargu ar galima numatyti, kokia trajektorija ir kokie rezultatai bus

pasiekti, tarkim, 2015 m. Daugelis ekspertų gana kritiškai vertina ES kaip regiono perspektyvas

globalioje XXI amţiaus konkurencinėje ekonomikoje, kuri siekdama išlaikyti gerovės valstybės

modelį ir tvarią ekonomiką pasirinko sparčios plėtros kelią31

.

Plėtra sukelia ir naujus procesus, kurių pasekmių Briuselio biurokratai numatyti negali.

Didėjanti Europos fragmentacija kelia grėsme ateičiai32

. Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo:

jeigu iki 1990 m. ES plėtra vyko regionų sanglaudos link, tai po 1995 m. išryškėjo ES regionų

vystymosi skirtumai33

ir šių skirtumų didėjimo tendencija ypač ryškėja po ES plėtros.

Globalizacijos ir jos keliamų problemų kontekste svarbu, kad Lietuva vykdytų

savarankišką, apibrėţtų ir visuomenei suprantamų siektinų tikslų politiką, kurios formavimas

neturėtų keistis keičiantis vyriausybėms. Tokios politikos formavimas yra pastovus, kryptingas

ir ilgai trunkantis procesas, kurį įgyvendinti gali tik aukštos kompetencijos politikai ir

profesionaliai dirbantis valdymo aparatas34

1.3. Baltijos jūros regiono procesai, jų įtaka socialinei ir ekonominei plėtrai, procesų

specifika

Baltijos jūros šalis paliečia tie patys globalūs arba europiniai procesai, tačiau galima

išskirti ir tendencijas, būdingas daugiau šiam regionui arba atskiroms valstybėms. Regione yra

įkurta nemaţai institucinio bendradarbiavimo formų, kurių veiklos rezultatai nėra labai

pastebimi. Ţymiai platesnė konvergencija yra verslo srityje.

Vienas iš išskirtinių Baltijos šalių ekonomikos bruoţų yra aukštas BVP augimas,

viršijantis augimo tempus kitose ES šalyse. Lietuvos ekonomikos augimo tempai maţesni nei

kitose Baltijos šalyse. Tai bus įvertina tolesniuose skyriuose. Reikia paţymėti, kad Rusija ir kitų

buvusių sovietinio bloko šalių augimo tempas taip pat spartus. Kyla klausimas: ar ilgai Baltijos

šalims pavyks išlaikyti tokį aukštus augimo tempą? Norint tai suprasti pirmiausia reikia

28

From ‗European Paradox‘ to declining competitiveness? Snapshots ‗Key Figures 2003/2004‘ EC 29

G Dosi, P. Lerena M.S. Labini The Relationships between Science, Technologies and Their Industrial

Exploitation, Science Policy, 2006 30

Technology platforms, http:// www.cordis.lu 31

The impact of the EU's Eastern Enlargement on the future of Europe, http://www.europe2020.org 32

Europe's Utopian Hangover, Forbes, http://www.forbes.com/forbes/1006/037.html 33

European future, The Past, Current and Future Economic Performance of European Nations, Robert Huggins

Associates 34

Europe's fraying fringe, Time to worry about the governments of Eastern Europe—especially with Russia in the

wings, The Economist, Oct 12th 2006



Ataskaita

- - 36

išsiaiškinti šio augimo prieţastis. Pvz., Latvijoje sparčiausiai auga su vartojimu susijusios šakos,

tokios kaip maţmeninė prekyba ir gyvenamųjų namų statyba, kurių augimas turi ribas.

Paveikslas 10. Baltijos šalių BVP augimo dinamika 2000-2006 m.

Šaltinis: Eurostat

EK mano, kad Lietuvos BVP 2006 m. išaugs 7,8 proc., 2007 m. – 7,0 proc., 2008 m. – 6,5

proc. Tai labai aukšti tempai palyginus su visos ES perspektyva (2,4 proc.), juo labiau, kad

gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau maţės. Panašiai rutuliosis ir kaimyninių šalių ekonomika.

Tikimasi, kad Latvija, kol kas labiausiai ekonomiškai atsilikusi ES šalis, 2006 m. pasieks net

11,0 proc. BVP augimą, 2007 m. – 8,9 proc., o 2008 m. – 8,0 proc. Estijos BVP 2006 m.

padidės 10,9 proc., 2007 m. - 9,5 proc., 2008 m. – 8,4 proc. Baltijos šalys įspėjamos, kad

galimas ekonomikos perkaitimo pavojus, kuris destabilizuotų ūkį ilgesniam laikotarpiui.

Pagrindinė grėsmė dėl perkaitimo – aukšta infliacija, kuri gali nutolinti euro įvedimą neribotam

laikotarpiui.

Pagrindinė Baltijos šalių ekonomikos augimą skatinanti varomoji jėga yra vidaus paklausa,

tačiau nemaţą įtaką turi ir išorės paklausa. Tarp didţiausią įtaką Baltijos šalių augimui turinčių

šalių yra ES šalys. ES ekonomika yra daug svarbesnė visoms trims valstybėms (eksporto į ES

dalis Lietuvoje sudaro 62 proc., Latvijoje – 75 proc., Estijoje – 64 proc.), nei ryšiai su JAV ar

net Rusija. Tarp ES šalių reikėtų išskirti Skandinavijos šalis, kurių ypač didelė TUI dalis. Kiti

svarbūs Baltijos šalių ekonominiai partneriai yra Vokietija (daugiau negu 10 proc. Latvijos

eksporto, 8,1 proc. – Lietuvos eksporto ir 5 proc. – Estijos), Jungtinė Karalystė (beveik 8 proc.

Latvijos eksporto, 4 proc. – Lietuvos) ir Danija. Ekonomikos sulėtėjimas ES-15 gali paskatinti

perkelti gamybą į Baltijos valstybes, nors pigi darbo jėga jau nebėra svarbiausias patrauklumo

veiksnys, tačiau sustiprėjęs euras gali sumaţinti eksporto galimybes uţ eurozonos ribų (ypač uţ

ES ribų).

Dėl didelių TUI ir kylančios vidaus paklausos Baltijos valstybės susiduria su einamosios

sąskaitos deficito problema. 2006 m. pirmąjį pusmetį Latvijos einamosios sąskaitos deficitas

sudarė 16,4 proc. BVP. Tai didţiausias kada nors buvęs deficitas (2005 m. buvo 12,7 proc.).

Daugiausiai jį didino blogėjantis prekybos balansas: jo deficitas siekė net 22,5 proc. BVP (2005

m. buvo 19,2 proc.). 2006 m. Estijos einamosios sąskaitos deficitas siekė apie 9 proc., o

Lietuvos – apie 10 proc. (2005 m. tesiekė 7,2 proc.)35

. Dideli einamosios sąskaitos deficitai

atsirado didele dalimi dėl sparčios finansinės integracijos, kuri pasireiškė dideliu kapitalo

įplaukimu į šalis. Todėl kuo didesnės TUI šalyje, tuo didesnis ir šalies einamosios sąskaitos

deficitas bei uţsienio įsipareigojimai. Estijos uţsienio įsipareigojimai sudaro 100 proc. BVP, o

35

Hansabankas. Baltijos regiono apţvalga. 2006 m. lapkričio mėn., p. 16, 24, 35.



Ataskaita

- - 37

jos finansinė integracija į globaliąją finansų sistemą (turto uţsienyje ir įsipareigojimų uţsieniui

suma) siekia net 205 proc. BVP, Latvijos - 18036

.

Einamosios sąskaitos deficitą padengia TUI ir paskolos. Lietuvoje dominuojančią padėtį

uţima uţsienio paskolos bankams (LB duomenimis, 2005 m. jos siekė net 7 mlrd. litų).

Komercinių bankų išduotų paskolų portfeliui augant dvigubai greičiau negu daugėja indėlių,

Lietuvos bankai priversti daugiau skolintis uţsienyje. 2005 m. palyginus su 2004 metais TUI

srautas į Lietuvą išliko maţai pakitęs (Lietuvos banko duomenimis, atitinkamai 2,85 ir 2,2 mlrd.

litų). Paţymėtina, kad TUI iš Lietuvos į uţsienį nuolat didėja ir 2005 m. pasiekė 1,9 mlrd. litų.

Svarbi problema, su kuria susiduria visos trys Baltijos šalys, yra padėtis darbo rinkoje.

Visose Baltijos šalyse dabartinė ūkio plėtra daugiausiai remiasi papildomu darbuotojų įtraukimu

į gamybą, o šie ištekliai sparčiai senka. Riboti gamybos pajėgumai, o ypač darbo jėgos trūkumas

greitu metu pristabdys ekonomikos augimą, jei nebus surasta priemonių našumui kelti. Visos

trys šalys jaučia vis didesnį darbo jėgos stygių, o darbo uţmokestis didėja greitai ir nėra jokių

poţymių, kad jo didėjimas sulėtėtų. Darbuotojų stygius sudaro geras sąlygas toliau didėti

atlyginimams. Dėl šios prieţasties vidaus vartojimas dar keletą metų išliks stipri varomoji jėga.

Tačiau atlyginimų kilimas, viršijantis darbo našumo didėjimą, ilgai tęstis negali. Šios

tendencijos turės neigiamos įtakos tolimesnei plėtrai: maţės vietos įmonių (ir ekonomikos)

konkurencingumas ir didės spaudimas restruktūrizuoti.

Kitas plačiai diskutuojamas visose trijose valstybėse klausimas yra infliacija. Infliacija

nemaţėja, nes vietinė paklausa kyla. Didėjimas yra dėl pajamų augimo, taip pat dėl energijos ir

dujų kainų kilimo. Brangesnių gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos turės ilgalaikį poveikį

infliacijai Baltijos šalyse. Tikimasi, kad sprendimus priimančios institucijos išspręs infliacijos

problemą, nors suprantama, kad pinigų politikos priemonėms, kurias būtų galima taikyti, yra

nedaug arba iš viso nėra. EK 2008 m. prognozuoja gan aukštą infliaciją Latvijoje (apie 5,5

proc.), Estijoje (apie 4,5 proc.) ir Lietuvoje (3,5 proc.). Infliaciją paspartino ir sparčiai

besiplečianti kreditų rinka. Spartų kreditų augimą lemia natūralūs veiksniai (ţema palyginamoji

ankstesnių metų bazė, pajamų didėjimas, prieinamesnės paskolos, maţesnės marţos). Kai kurie

iš jų turėtų pradėti lėtinti augimą (pvz., palūkanų normų didėjimas).

Infliacija ne tik privertė atidėti euro įvedimą, bet ir sumaţino Baltijos šalių ekonomikų

konkurencingumą. Esant dabartiniams fiksuotiems valiutų kursams ir daug didesnei infliacijai

negu eurozonoje, kylant realiems valiutų kursams gali sumaţėti visų trijų šalių

konkurencingumas. Tai galėtų būti viena iš prieţasčių, nulėmusių Latvijos ir Estijos eksporto į

ES valstybes nares sumaţėjimą. Infliacija kitose Rytų Europos šalyse (pirmiausiai Rusijoje) yra

dar didesnė negu Baltijos valstybėse, todėl realūs valiutų kursai šiose valstybėse tebėra palankūs

eksportui į jas. Tačiau su šių valstybių ekonomikomis susijusi rizika yra didesnė negu ES.

Bankų ekspertai mini ir dar vieną problemą, apie kurią kalbama maţai arba neišsamiai.

Tai ES lėšų naudojimas37

. Lietuva, Latvija ir Estija iš ES biudţeto gauna didţiausią finansavimą

vienam gyventojui lyginant su kitomis naujomis valstybėmis narėmis, tačiau šios lėšos daţnai

panaudojamos netinkamai. Kalbant apie pinigų panaudojimo sritis, manome, kad per daţnai ES

lėšos naudojamos ne ilgalaikėms (pvz., technologijų pokyčiams, socialinėms reformoms), o

trumpalaikėms ekonominėms problemoms spręsti. Siekiant uţkirsti kelią galimai korupcijai

padėtų informacijos apie paramos gavėjus skelbimas. Šiuo metu informacijos apie paramos

gavėjus prieinamumas priklauso nuo kiekvienos valstybės narės. Informacija apie gaunančius

paramą iš BŢŪP šiuo metu prieinama tik vienuolikoje valstybių narių (Belgijoje, Danijoje,

Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Švedijoje

36

Philip R. Lane and Gian Maria Milesi-Ferretti. Capital Flows to Central and Eastern Europe. IMF Working Paper.

2006, No. 188, p. 7. 37

Hansabankas. Baltijos regiono apţvalga. 2006 m. lapkričio mėn.



Ataskaita

- - 38

ir Jungtinėje Karalystėje). Lietuva tokios informacijos kol kas neskelbia. Remiantis EK

strateginiais tikslais 2005–2009 m., aukšti skaidrumo standartai yra bet kokios modernios

administracijos teisėtumo pamatas.

Ar ilgam uţteks Baltijos šalių ekonominio augimo potencialo? Iki šiol pagrindiniai

ekonomikos augimo veiksniai buvo šie: ryţtingos reformos ir šalių atsivėrimas konkurencijai ir

investicijoms, Skandinavijos šalių artumas ir susidomėjimas, aukšta darbo jėgos kvalifikacija ir

gera infrastruktūra, maţi darbo uţmokesčiai ir palankūs mokesčiai. Tačiau ekonominės

reformos jau baigėsi, ir verslo aplinka Baltijos šalyse tapo panaši į kitų kylančios ekonomikos

šalių aplinką .

Dėl spartaus ekonomikos augimo ir darbo jėgos nutekėjimo darbo uţmokesčiai kyla, o

kvalifikuotos darbo jėgos pradeda trūkti. Buvusi gera mokslo, o iš dalies ir fizinė infrastruktūra

dėl maţų investicijų pastaraisiais metais prarado savo patrauklumą. Vienintelė išeitis išlaikyti

aukštus ekonomikos augimo tempus – tai pereiti prie naujo ekonomikos augimo modelio,

paremto visiškai kitais augimo veiksniais. Šis modelis remiasi aktyviu valstybės dalyvavimu

ekonomikos procesuose tiek investuojant į naujus darbo jėgos gebėjimus, tiek į infrastruktūrą ir

efektyvias viešojo sektoriaus paslaugas. Be vyriausybės įsikišimo sunku tikėtis, kad įmonės

sparčiai pačios pakils vertės grandine į viršų. Čia vien mokesčių maţinimas nepadės.

Vyriausybė pati turi aktyviai dalyvauti kuriant palankias sąlygas našumui kelti, inovacijoms ir

naujiems produktams kurti. Spartesnis ekonomikos augimas neįmanomas be gamybos veiksnių

(kapitalo, darbo jėgos, technologijų) pritraukimo iš uţsienio, o tam reikia sukurti palankesnias

sąlygas nei sukūrė kitos valstybės. Airija, Singapūras, Honkongas parodė, kaip galima pereiti

nuo ekonomikos modelio, pagrįsto pigiais ištekliais, prie modelio, pagrįsto dideliu našumu.

Latvijos ekonomikoje „perkaitimo― poţymių yra daugiausia (dideli BVP augimo tempai ir

infliacija pasiekė itin aukštą lygį, auga paskolų portfelis, didelės investicijos į nekilnojamąjį

turtą). Sparčiai auga statybų ir prekybos sektoriai, apdirbamoji pramonė apimta sąstingio, o

ţemės ūkyje sukurta pridėtinė vertė maţėja. Latvija tampa tipiška paslaugų valstybe, kurioje

pramonė vaidina antraeilį vaidmenį. Eksportas auga sparčiau nei importas, ypač į kaimynines

šalis, tuo tarpu pagrindinių prekybos partnerių – Vokietijos ir Didţiosios Britanijos – pozicijos

silpnėja. Ypač smarkiai kylantis darbo uţmokestis gali sumaţinti Latvijos prekių ir paslaugų

tarptautinį konkurencingumą. Estijoje sparčiausiai auga finansinio tarpininkavimo paslaugos bei

apdirbamoji pramonė. Kaip ir kitose šalyse eksportas auga sparčiau nei importas. Estijos, kaip ir

Latvijos bei Lietuvos, prekių ir paslaugų konkurencinį pranašumą nulemia maţi kaštai, kurie

sparčiai didėja kylant darbo uţmokesčiui.

Svarbiu tolesnio ekonomikos augimo veiksniu galėtų tapti darbo pasidalijimo gilėjimas ir

verslo integracija. Baltijos valstybių ekonominė integracija pastaraisiais metais padidino trijų

šalių tarpusavio ekonominę priklausomybę. Tiek prekyba, tiek investicijos tarp valstybių dabar

intensyvesnės nei buvo anksčiau. Lietuvos eksportas į Estiją ir Latviją siekia 17 proc., Latvijos

eksportas į Lietuvą ir Estiją – apie ketvirtadalį viso eksporto. „Hansabankas― prognozuoja, kad

per ateinančius kelerius metus ši tendencija bus dar intensyvesnė ir dėl to teigiami pokyčiai

vienoje šalyje bus naudingi ir kitoms dviem šalims38

.

Su ES naryste išaugo susidomėjimas visomis Baltijos valstybėmis, ypač kaimyninėse

Baltijos jūros šalyse bei Didţiojoje Britanijoje. Baltijos valstybės imtos vadinti „Baltijos tigrais‖,

tačiau tai tik ES, o ne globalinio lygio tigrai. Kaip teigia banko „Nordea― analitikas Baltijos

šalims ir Lenkijai Mika Erkkilä, nereikia ieškoti ekonomikos tigrų toli Azijoje – jie yra prie pat

mūsų durų slenksčio. Baltijos valstybėms tapus ES narėmis ekonominiai ryšiai su trečiosiomis

valstybėmis beveik neišaugo. Ateityje tikėtina, kad Baltijos valstybių ir Skandinavijos šalių

38




Ataskaita

- - 39

rinkos visiškai integruosis. Jau dabar daugeliui Švedijos įmonių Baltijos šalys tapo namų rinka.

Prieš keletą metų Lietuvos IT kompanijos išsiplėtė į kitas Baltijos šalis, įsteigdamos ten savo

padalinius. Dabar jau Baltijos šalių IT kompanijos kartu plečiasi į kitas šalis. Tas pats

pasakytina apie telekomunikacijų, finansų, prekybos sektorius.

Apačioje pateikiamas TVF atlikto tyrimo rezultatai apie Skandinavijos reikšmę

finansuojant Baltijos šalių ekonomiką39

. Kaip rodo 1 ir 2 lentelėse pateikta statistika, Švedijos ir

Danijos dalis TUI Lietuvoje siekia beveik 60 proc. Panašiai ir Latvijoje. Tik Estijoje šių šalių

dalis maţesnė. Jeigu dar įtrauktume Suomijos ir Norvegijos investicijas, tai visose trijose

Baltijos šalyse Skandinavijos TUI sudarytų ne maţiau kaip ¾ visų TUI. Tai patvirtina

gravitacijos taisyklę, kad tiek TUI, tiek ir prekyba vyksta daugiausia su geografiškai artimomis

kaimyninėmis valstybėmis. 2 lentelė parodo švediško kapitalo vaidmenį bankų sektoriuje.

Lentelė 1. VRE šalių TUI šaltiniai 2002 m.

EPS Jungtinė

Karalystė

JAV Danija Švedija Šveicarija VREŠ

Bulgarija 87,0 5,3 5,7 1,0 1,0

Kroatija 81,4 1,8 1,1 2,7 13,0

Čekijos Respublika 82,3 5,3 4,3 1,0 1,9 4,4 0,9

Estija 47,4 0,7 1,5 3,4 46,1 0,8

Vengrija 79,2 7,3 8,1 0,7 2,3 1,5 1,0

Latvija 25,7 1,1 -0,6 15,7 44,6 13,5

Lietuva 2,3 0,5 2,8 34,7 24,5 14,0

Lenkija 73,1 7,4 9,3 2,9 3,8 3,1 0,3

Rumunija 89,4 1,3 7,7 0,4 1,1

Slovakijos Respublika 83,5 8,6 0,7 1,4 5,8

Slovėnija 95,5 1,6 0,0 3,0

Šaltinis: „Eurostat―

Lentelė 2. VRE šalių uţsienio bankų aktyvų šaltiniai 2004 m.

EPS JAV Jungtinė

Karalystė

Švedija Šveicarija Japonija Honkongas

Bulgarija 68,4 1,5 24,7 0,4 3,8 1,2 0,0

Kroatija 85,5 11,2 0,0 0,9 2,4 0,0

Čekijos Respublika 90,5 1,7 6,9 0,1 0,7 0,1 0,0

Estija 45,0 6,3 47,7 0,5 0,9 0,0

Vengrija 82,0 0,3 15,5 0,1 1,0 0,9 0,2

Latvija 62,3 3,6 32,1 1,9 0,0 0,0

Lietuva 63,2 2,3 33,8 0,5 0,3 0,0

Lenkija 81,1 2,9 10,1 1,8 1,1 2,9 0,1

Rumunija 71,9 3,5 20,8 1,1 1,7 1,0 0,0

Slovakijos

Respublika

93,0 6,0 0,0 0,6 0,4 0,0

Slovėnija 91,8 7,1 0,1 1,0 0,0 0,0

Šaltinis: „Bank of International Settlements―

39

Philip R. Lane and Gian Maria Milesi-Ferretti. Capital Flows to Central and Eastern Europe. IMF Working

Paper. 2006, No. 188, p. 19-20.



Ataskaita

- - 40

Visose Baltijos šalyse vyksta nemaţi pokyčiai ūkio struktūrose. Štai Lietuvoje ilgą laiką

pirmavusį tekstilės ir aprangos sektorių keičia kita šaka – baldų gamyba. Baldų eksporto

apimtys nuo 2001 m. padvigubėjo, įmonės daug investuoja į naujas technologijas. Siekiant

sėkmingai konkuruoti su Kinijos ir kitų pigios darbo jėgos šalių gamintojais, Lietuvos, taip pat

Latvijos baldų gamintojams reikia sukurti savo prekių ţenklus, o ne dirbti pagal subrangos

sutartis, ir įtikinti vartotojus, kad jų pagaminti baldai yra geresni uţ kiniškus. Kaip ir tekstilėje,

išeitis čia ta pati – ne masinė gamyba, kurioje Kinija nepralenkiama, o vienetinė ar smulki

gamyba, orientuota į Skandinavijos rinką, kurios vartotojai pasiruošę uţ aukštos gamybos

gaminį mokėti didesnę kainą. Šiuo metu daugiausiai naudojamas Skandinavijos dizainas ir

vardai, bet ateityje, kai pasaulis labiau paţins Baltijos gaminių kokybę, turėtų būti plačiau

naudojamas ir vietinis dizainas. Aišku, dėl pragmatinių pasaulio rinkų sumetimų maţai tikėtina

panaudoti vietinius prekių pavadinimus.

Visose Baltijos šalyse sparčiai auga metalo apdirbimo ir mašinų gamybos sektoriai.

Didesnė dalis šių sektorių produkcijos yra eksportuojama. 1999-2005 m. Lietuvos mašinų ir

įrenginių eksportas išaugo net 3 kartus ir šiuo metu uţima antrą vietą tarp eksportuojamų

gaminių. Šiame sektoriuje Baltijos šalys tapo svarbiu paslaugų nuomos (outsourcing) šaltiniu.

Baltijos šalių gamintojai gali pagaminti ir pateikti gaminius Europos įmonėms per keletą dienų,

gaminti juos maţomis partijomis ar pritaikyti gaminius pagal poreikius. Taigi jie yra daug

lankstesni nei dauguma konkurentų. Tai idealūs partneriai, ypač MVĮ. Tačiau kylant darbo

uţmokesčiui ir kainoms uţsienio kompanijos pradės ieškoti naujų paslaugų tiekimo šaltinių.

Šiame sektoriuje taip pat stinga inţinierių ir metalo apdirbimo specialybių darbininkų.

Pagrindinis Baltijos šalių gaminių trūkumas – silpna gaminių, įmonių ir šalies rinkodara.

Globalizuotame pasaulyje kuklumas nėra dorybė. Būtina aktyviau dalyvauti uţsienio mugėse.

Siekiant tapti labiau ţinomiems Europoje ir pasaulyje būtina turėti prekės ţenklą savo šalyje.

Estijos prekės ţenklas „Welcome to ESTonia‖ yra gerai ţinomas, lygiai kaip Estijos vienoda

mokesčių norma ar elektroninis balsavimas. Išgarsėjo Estija ir per „Skype‖, kurioje ji atlieka

tam tikras funkcijas, prekybą „eBay‖. Jeigu Estija pozicionuojama kaip aukštųjų technologijų

šalis, tai Lietuva gan sėkmingai – kaip apdirbamosios pramonės ir ypač baldų bei mašinų

gamybos įrangos gamybos centras. Latvijos prekės ţenklas susijęs daugiausia su Ryga kaip

nauju Europos pokylių bei nekilnojamojo turto centru.

Kalbant apie kitas Baltijos šalių prekybos partneres reikia paţymėti, kad Rusijos

ekonomikos poveikis Baltijos valstybių ekonomikoms pastaraisiais metais sustiprėjo (eksporto į

Rusiją dalys Lietuvoje siekia 11,6 proc., Latvijos – 8 proc., Estijos – 7 proc.). Dėl palankesnių

ES prekybos sąlygų ši didelė ir sparčiai auganti rinka tapo daug paprastesnė ir maţiau rizikinga.

Vakarų valstybių prekių tranzitas į Rusiją teikia Baltijos valstybėms taip pat nemaţas pajamas.

Rusija ir toliau išlieka priklausoma nuo ţaliavų eksporto, todėl Baltijos šalių pajamos iš

„tradicinio― tranzito taip pat bus didelės. Didėjant Rusijos norui ţaliavas perdirbti savo šalyje,

atsiranda rizika prarasti kai kuriuos iš šių prekybos srautų (ypač kalbant apie Rusijos naftos

eksportą).

Rusija turi gausius gamtinius išteklius ir stiprų ţmogiškąjį kapitalą. Jos metiniai BVP

augimo tempai siekia apie 5-6 proc. Spartus investicijų augimas (apie 8-9 proc. per metus)

leidţia tikėtis, kad dideli augimo tempai išliks ir artimiausiu metu. Didelė vidaus paklausa dėl

paskolų ir darbo uţmokesčio kilimo bei investicijos sąlygojo aukštą infliaciją. Jos lygis viršija

Baltijos šalių lygį. Paţymėtina, kad dėl naftos ir dujų kainų kilimo Rusija turi labai didelį

einamosios sąskaitos perteklių, viršijantį 10 procentų nuo BVP. Taigi Rusijos problema yra ne

pinigų stygius, o jų perteklius.

Pastaruoju metu Rusijoje vykdoma atsargi politika, kuria siekiama išnaudoti palankius

išorinės aplinkos ir ypač palankių pasaulio kainų veiksnius. Rusijos potencialas technologinių



Ataskaita

- - 41

inovacijų kūrimo ir diegimo verslo srityje panaudojamas nepakankamai, nes tam nėra palanki

verslo aplinka. 2005 m. pagal aukštųjų technologijų pramonėje diegimo rodiklį Rusija uţėmė 56

vietą tarp 104 valstybių. Siekiant artimiausiais metais padidinti Rusijos ekonominio augimo

tempus reikalingos reformos. Jos leis pagreitinti teisinės valstybės,kurioje būtų ginamos

nuosavybės teisės, uţtikrinama konkurencijos laisvė ir lygios galimybės rinkoje, kūrimą .

Prie palankių Rusijos plėtrai veiksnių galima priskirti gamtinius išteklius, stiprų

ţmogiškąjį potencialą, dideles TUI investicijas į energetikos sektorių. Prie neigiamų veiksnių

priskirtini senstanti infrastruktūra, blogėjanti demografinė situacija, valdţios nepajėgumas

įgyvendinti struktūrines reformas, nepalankios verslo sąlygos, ypač MVĮ. Rusijos ekonomika

labai priklausoma nuo energetikos sektoriaus, kuris duoda apie ketvirtadalį šalies konsoliduoto

biudţeto pajamų, pritraukia apie 40 proc. investicijų, sudaro net 60 procentų šalies eksporto.

Sumaţėjusi pasaulinė naftos paklausa ar kainos galėtų sutrukdyti ekonomikos augimui, bet dėl

didelių valstybės biudţeto rezervų prognozuojamas staigus ir gilus ekonomikos nuosmukis, kaip

įvyko 1998 m. Esant didelei infliacijai šalyje (2006 m. infliacija viršija 10 proc.) vietos

gamintojams yra sunku konkuruoti su uţsienio kompanijomis.

Institucinės Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo formos nėra labai veiksmingos.

NB8 yra aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės: Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija,

Lietuva, Latvija, Estija. Nuo 1992 m. jos reguliariai bendradarbiauja įvairiose srityse,

daugiausiai politiniuose lygmenyse. Šalių atstovų susitikimuose aptariamos tarptautinės

politikos aktualijos, įvairūs praktiniai bendradarbiavimo klausimai. Kiekvienais metais vyksta

šių valstybių Ministrų Pirmininkų ir Uţsienio reikalų ministrų susitikimai. Vienas iš praktinių

bendradarbiavimo rezultatų yra 2004 m. kovo 26 d. Kopenhagoje pasirašytas NB8 švietimo ir

mokslo ministrų susitarimas kurti bendrą Šiaurės ir Baltijos valstybių švietimo ir mokslo erdvę

(konkrečiai kalbama apie bendrą mokslinių tyrimų ir paţangių technologijų vystymo erdvę).

Daug veiksmingesnė yra BJVT, įkurta 1992 m. Kopenhagoje, esanti tarpvyriausybinio

bendradarbiavimo Baltijos jūros regione koordinavimo forumas. BJVT veikla apima beveik

visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo regione sritis, išskyrus karinę gynybą. BJVT narės

yra 11 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija,

Švedija, Vokietija, taip pat EK. Pagrindinė veiklos sritis – nacionalinių politikų koordinavimas.

Tuo tikslu periodiškai rengiami BJVT valstybių šakinių ministrų ir ţinybų vadovų susitikimai.

Po BJVT „skėčiu‖ veikia įvairios bendradarbiavimo darbo grupės. 1998 m. Stokholme buvo

įkurtas BJVT nuolatinis sekretoriatas, kuris padeda pirmininkaujančiai valstybei, uţtikrina

BJVT veiklos tęstinumą keičiantis pirmininkaujančiai valstybei ir jau yra tapęs didţiausia

įvairialypio bendradarbiavimo ryšių regione duomenų baze. BJVT, kaip regioninį

bendradarbiavimą koordinuojantis forumas, aktyviai remia ES Šiaurės matmens politiką. ES

Šiaurės matmens pirmajam ir antrajam veiksmų planui BJVT pasiūlė prioritetų ir projektų

sąrašą.

Baltijos jūros šalis paliečia tie patys globalūs arba europiniai procesai, tačiau galima

išskirti ir tendencijas, būdingas daugiau šiam regionui arba atskiroms valstybėms. Regione yra

įkurta nemaţai institucinio bendradarbiavimo formų, kurių veiklos rezultatai nėra labai

pastebimi. Ţymai platesnė konvergencija verslo srityje. Šiame moksliniame tyrimedidelis

dėmesys bus skiriamas prekybos ir investicijų srautams tarp Baltijos jūros valstybių. Jo tikslas –

nustatyti, ar dabar kartais vadinamas Baltijos mazgas (Baltic Hub) turi perspektyvas tapti vienu

iš svarbiausių ekonomikos traukos centrų.



Ataskaita

- - 42

1.4. Globalių, Europos ir kaimyninių šalių scenarijų analizė ir įvertinimas, remiantis

pripaţintomis mokslinėmis prognozėmis

1.4.1. Globalios krizės poţymiai

Pastarųjų metų sėkminga JAV ekonomikos plėtra, Azijos ekonomikos, įskaitant Japoniją,

augimas, Europos ekonomikos atsigavimas sudarė iliuziją, kad globalizacija pasaulinės

ekonomikos augimui turi tik teigiamos reikšmės. Šiame fone sėkmingai augant Baltijos šalių

ekonomikai, dauguma analitikų Lietuvai bent penkerius metus taip pat prognozuoja maţiausiai

5-6 proc. ekonomikos augimą40

ir „giedrą ekonomikos dangų―41

. Tačiau rinkos analitikai tame

pačiame „Verslo ţinių― numeryje pradeda įţvelgti pavojaus ţenklų42

. Gana negatyvios Baltijos

šalių ekonomikos ateities perspektyvos prognozuojamos ţurnale The Economist43

. Dar

didesnius pavojus pasaulio ekonomikos plėtrai, visų pirma, JAV ekonomikos stagnaciją ir dėl

jos galimą pasaulinės ekonomikos krizę prognozuoja grupė tarptautinių analitikų, kurie nuolat

stebi ir vertina pasaulio ekonomikos tendencijas44

. Remdamiesi pastarųjų dešimtmečių globalios

plėtros tendencijomis, kai kurie autoriai45

, tarp jų ir TVF46

, daro išvadą, kad pasaulio

ekonominė-finansinė sistema artėja prie radikalių pokyčių. Darbo22

autoriai išvardija prieţastis,

kurios turi įtakos krizei formuotis. Ryškūs jų prognozių ţenklai prasidėjo 2006 m. lapkričio

mėnesį ir tęsis keletą metų:

Š.Korėjos ir Irano branduolinės krizės gilėjimas ir JAV galios silpnėjimas bei

negebėjimas daryti įtakos procesams, tarp jų ir Izraelio bei Palestinos

konfliktui;

Irako karas ir JAV ekonomikos lėtėjimas bei galima stagnacija iki 2010 m.;

JAV ir ES NATO partnerių nesugebėjimas suformuoti bendrą poţiūrį

sprendţiant Afganistano problemas ir net galimas talibų įsigalėjimas regione;

JAV nekilnojamojo turto rinkos ţlugimas ir proceso plėtra į Europos

nekilnojamojo turto rinkas;

draudimo fondų sistemos nestabilumas;

prasidedanti JAV ekonomikos recesija;

JAV prekybos deficito augimas ir JAV mokumas;

tolesnis dolerio kurso kritimas;

JAV gyventojų vidinės skolos augimas.

40

Baltijos regiono apţvalga, Hansabankas, 2006 41

Konkurencingumo strategijų šerdis, Verslo ţinios, 2006 11 27 42

Ar didelis investuotojų optimizmas gali būti pavojaus ţenklas, Verslo ţinios, 2006 11 27. 43

Eastern Europe‗s Economies, Hot and bothered, Te Economist, 10-16 March, 2007. 44

GlobalEurope Anticipation Bulletin, N8, http://www.leap2020.eu 45

Third thoughts on foreign capital, The economist, November 18, 2006 46

Financial globalisation: A reapraisal, IMF Working paper WP/06/189.



Ataskaita

- - 43

Paveikslas 11. JAV nekilnojamojo turto kainų kitimas per 1970-2006 metus

Šaltinis: „Haver Analytics―

JAV nekilnojamojo turto akcijų vertės kitimo tendencijos pateiktos 11 pav. Kitimo

tendencijose stebimas stiprus kainų kritimas 2006 m. lapkričio mėn., kurį atkartoja JAV dolerio

kurso kritimas pagrindinių valiutų atţvilgiu. Ši tendencija, kuri buvo prognozuota dar 2006 metų

rudenį, pasitvirtino 2007 metų kovo mėnesį akcijų rinkose kilusia akcijų kainos korekcija,

kurios tendencijos kol kas nėra aiškios ir dalies analitikų poţiūriu tai yra ilgalaikio globalaus

ūkio augimo lėtėjimo poţymiai.

Dėl daugelio vienu metu atsiradusių turinčių įtakos veiksnių besiklostanti nepalanki

situacija įgauna pagreitį, taip pat ir naujos politinės situacijos po JAV Senato rinkimų ir dirbtinių

manipuliacijų finansų rinkose. Jei scenarijus vystysis prognozuojama trajektorija, krizė tęsis

metus ar daugiau ir stipriai paveiks rinkas bei jos dalyvius, pensijų fondus ir JAV santykius su

ES ir Azija, globalizacijos ir regionalizacijos politikų pusiausvyrą.

1.4.2. Europos Sąjungos šalių vystymosi prognozės

Vienas iš pagrindinių ir oficialiai Europos mastu realizuojamų ekonominės-socialinės

plėtros scenarijų yra Lisabonos strategija. Joje aiškiai nusakyta, ko siekia ES artimiausioje

perspektyvoje – tapti konkurencingiausia ekonomika pasaulyje ir uţtikrinti Europos sanglaudą.

Tai yra Europos plėtros scenarijus EK akimis, kurį ji siekia įgyvendinti naudodama įvairius

politinius instrumentus. Tačiau įgyvendinant scenarijų susiduriama su daugeliu sunkumų. EK

imasi veiksmų ir inicijuoja instrumentų, reikalingų Europai grąţinti į norimą plėtros trajektoriją,

kūrimą. Neanalizuodami Lisabonos strategijos pagrindinių nuostatų, šiame moksliniame

tyrimepateiksime tik pačias naujausias EK iniciatyvas ir jas vertinančių apţvalgų analizę.

EK kelias į naujoviškesnę Europą

ES naujovių (inovacijų) sistemos trūkumus galima apibendrinti kaip naujovių išteklių ir

pajėgumų, naujovių skatinimo priemonių ir sąveikos tarp naujovių veikėjų trūkumus.



Ataskaita

- - 44

Nuo 2003 m. imtasi veiksmų ištaisyti šiuos trūkumus ir nacionaliniu, ir Bendrijos lygiu. 3

proc. veiksmų planas47

ir 2005 m. spalio mėn. EK komunikatas ,,Daugiau mokslinių tyrimų ir

naujovių― buvo svarbūs ţingsniai siekiant šio tikslo.

Komunikatas „Ţinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija― minėtus

veiksmus pateikia platesniu aspektu. Juo siekiama skatinti ir naujovių pasiūlą, ir naujovių

paklausą. Taip daroma atsiliepiant į Aho ataskaitos rekomendacijas. Jis padėjo pagrindą

įvairialypei naujovių strategijai, kurios reikalavo pavasario ES Taryba. Strategijos tikslų galima

pasiekti tik tada, kai ją įgyvendinti imsis daugelis veikėjų: ES, valstybės narės bei jų regionai.

Taip pat raginama, kad į šį procesą įsitrauktų ne tik viešosios valdţios institucijos, bet ir verslo

sektorius bei pilietinė visuomenė.

Toliau pateikiama 10 veiksmų, turinčių ypatingą politinę svarbą Lisabonos strategijoje

augimui ir darbo vietoms:

1 veiksmas. Valstybės narės raginamos gerokai padidinti švietimui skirtą

valstybės biudţetą ir nustatyti bei šalinti kliūtis švietimo sistemose, trukdančias

kurti naujovėms palankią visuomenę. Ypač jos privalo įgyvendinti

rekomendacijas, pateiktas komunikate „Dėl universitetų modernizacijos

darbotvarkės vykdymo―48

, kuriomis siekiama gerinti švietimą ir naujovių ugdymą.

2 veiksmas. Įsteigti Europos technologijos institutą (toliau ETI), kuris padėtų

padidinti Europos naujovių pajėgumą ir veiklą. EK ketina pateikti pasiūlymą

2006 m. spalio mėn. 2009 m. ETI turi pradėti savo veiklą.

3 veiksmas. Bendrija ir valstybės narės turėtų toliau plėtoti ir įgyvendinti

strategiją sukurti atvirai, bendrai ir konkurencingai Europos mokslo darbuotojų

darbo rinkai su patraukliomis karjeros galimybėmis. Strategija turėtų numatyti ir

galimas mobilumo skatinimo priemones.

4 veiksmas. Siekiant gerinti menką mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą

Europoje, artimiausiu metu EK priims komunikatą, kuriame valstybėms narėms ir

suinteresuotosioms šalims bus rekomenduotos neprivalomos gairės ir veiksmai,

padėsiantys perkelti ţinias iš universitetų ir kitų valstybinių mokslinių tyrimų

organizacijų į pramonę.

5 veiksmas. 2007–2013 m. ES sanglaudos politika bus sutelkta paremti

regionines naujoves. Visos valstybės narės turi siekti, kad iš 308 mlrd. eurų

sumos didelė dalis būtų atidėta investicijoms į ţinias ir naujoves.

6 veiksmas. Iki 2006 m. pabaigos Komisija priims naują Valstybės pagalbos

moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovėms programą, kuri padės

valstybės narėms geriau nukreipti valstybės pagalbą į blogai veikiančius rinkos

elementus, trukdančius mokslinių tyrimų ir naujovių veiklai. Valstybės narės

turėtų nukreipti valstybės pagalbos biudţetus šiems tikslams įgyvendinti,

atsiţvelgdamos į bendrą įsipareigojimą teikti ,,maţiau, bet tikslingesnės

pagalbos‖. Vėliau EK pristatys komunikatą su išsamiomis gairėmis,

nurodančiomis, kaip kurti ir vertinti MTEP skirtas bendrai taikomas mokesčių

lengvatas.

47

Komisijos komunikatas „Investavimas į mokslo tyrimus: Europos veiksmų planas―, COM(2003) 226 galutinis/2,

2003 06 04. 48

Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai – Švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės, –

COM(2006) 208, 2006 05 10.



Ataskaita

- - 45

7 veiksmas. Remdamasi neseniai vykusiomis viešomis konsultacijomis, EK iki

2006 m. pabaigos pristatys naują patentų strategiją, o iki 2007 m. parengs

išsamesnę INT strategiją, skatinančią inter alia naujų idėjų sklaidą.

8 veiksmas. Remdamasi autorinių teisių acquis tyrimu, EK toliau tęs darbą, kad

uţtikrintų, jog teisinis pagrindas ir jo taikymas yra palankūs naujų skaitmeninių

produktų, paslaugų ir verslo modelių plėtrai. Iki 2006 m. pabaigos EK pasiūlys

,,autorinių teisių mokesčio‖ iniciatyvą.

9 veiksmas. 2007 m. EK išbandys strategiją, skatinančią naujovėms palankių

pirmaujančių rinkų atsiradimą. Po viešųjų konsultacijų, ypač su

technologinėmis platformomis bei Europos INNOVA naujovių grupėmis, EK

atidţiai išanalizuos, kokie galimi trikdţiai diegiant naujas technologijas tam

tikrose srityse. Tuo pat metu atsiţvelgdama į šią patirtį EK parengs išsamią

pirmaujančių rinkų strategiją.

10 veiksmas. Iki 2006 m. pabaigos EK paskelbs ir išplatins vadovą apie tai, kaip

ikikomerciniai ir komerciniai pirkimai gali skatinti naujoves. Tai padės

valstybėms narėms pasinaudoti galimybėmis, kurių teikia naujos pirkimų

direktyvos.

Šių veiksmų įgyvendinimo pagrindas yra atnaujinta Lisabonos strategija, skatinanti

augimą ir darbo vietų kūrimą. Tai reikalauja visų šalių, ypač valstybių narių, įsipareigojimo

įvykdyti naujoves skatinančias struktūrines reformas. EK stebės šių veiksmų įgyvendinimą kaip

dalį Lisabonos proceso. Šioms sritims bus skiriamas ypatingas dėmesys būsimame Metiniame

paţangos pranešime ir vertinant nacionalines reformų programas.

Analizuojant EK vykdomą Europos plėtros politiką ir jos įtaką Lietuvos ateičiai, trumpai

apţvelgsime jos kritikų darbus17

.

Prestiţinis verslo ţurnalas „Forbes― įvadiniame savo straipsnyje49

„ Utopinės Europos

pagirios― analizuoja ES gerovės valstybės modelį ir lygina jį su Sovietų Sąjungos utopija sukurti

komunizmą, kuris baigėsi tuo, kad šiandien Rusijos ekonomika pagal savo pajėgumus maţai

skiriasi nuo Olandijos. Autorius teigia, kad Europoje vykstantys procesai remiasi fantazija - vis

maţiau dirbant, ilginant atostogas ir vis anksčiau išeinant į pensiją sukurti vis geresnius

gyvenimo standartus. Procesų pasekmės ypač gerai matomos Prancūzijoje, Vokietijoje, tačiau

šioms šalims sunkiai sekasi vykdyti reformas, todėl biurokratinis reguliavimas apima vis

platesnes gyvenimo sritis. Senųjų ES šalių visuomenėms priešinantis reformoms, EK bando jas

įgyvendinti diegdama vis naujas biurokratines priemones, kurios darosi vis nepopuliaresnės

visuomenėje. Europai plečiantis, jos ekonomika nepajėgi uţtikrinti didėjančių ES išlaidų.

Besikeičianti geopolitinė situacija Europai kelia nuosavos gynybinės galios stiprinimo

problemas, kurias iki šiol sprendė NATO. Tai nauja našta ES ekonomikai. Viena iš svarbių

Vakarų Europos valstybių problemų yra socialinės paramos, pensijų ir sveikatos apsaugos

sistemų krizė. Augant nedarbui socialinės sistemos pajėgumai maţėja. Taigi autorius daro

išvadą, kad Europa gyvena išlaidomis viršydama savo pajamas. Norint išvengti ekonominės

stagnacijos, kuri gali tęstis dešimtmečius, Europai lieka viena išeitis – ES plėtra, kuri sudaro

sąlygas naujai ekonominei plėtrai. Tačiau šiam procesui Europoje vadovauja biurokratai, tuo

tarpu JAV valdymo sistema uţtikrina savaiminę ūkio plėtrą. Teritorinės plėtros galimybės yra

ribotos, todėl jos pasekmes sunku numatyti – Europos ateitis sunkiai prognozuojama.

49

Europe's Utopian Hangover, Forbes, http://www.forbes.com/forbes/1006/037.html



Ataskaita

- - 46

Panašią padėties analizę pateikia autoriai ţurnale „The Wall Street Journal―50

. Jo

straipsnyje „Dinaminis kapitalizmas― analizuojamos Europos ūkio plėtros problemos ir jų ryšys

su ES politine ir vertybių sistema. Sprendţiant Europos problemas, ypač energetikos, svarbų

vaidmenį vaidina Rusija. Jos plėtros scenarijai ir vaidmuo globalioje ekonomikoje analizuojami,

tačiau nėra išryškėję.

EK uţsakymu nepriklausomų ekspertų grupės sukūrė kelis Europos plėtros scenarijus51, 52

ir analizavo jų galimas pasekmes Europos ateičiai dar iki ES plėtros 2004 m. Iš pateiktų trijų

plėtros scenarijų šiandien tikslinga paminėti A scenarijų, kuris beveik įgyvendintas. Autoriai

mato tokias šio scenarijaus grėsmes:

galima rizika dėl ES institucijų darbo blokavimo, nes nėra sukurtas 25 ES

narių veiksmingas valdymo mechanizmas,

konflikto tarp scenarijaus ir Europos visuomenės demokratinių aspiracijų

rizika,

visuomeninės nuomonės priešiškumo ES plėtrai plitimas.

Dėl šių prieţasčių didėjanti priešprieša tarp ES institucijų, nacionalinių interesų ir

visuomeninės nuomonės maţins valdymo efektyvumą ir stabdys ekonomikos plėtros dinamizmą.

Neprognozuojamų pasekmių turės ir Rumunijos bei Bulgarijos įsijungimas į ES. Problemų

sukels ir joms, kaip neturtingiausioms ES narėms, reikalinga nauja ES SF parama. ES SF

perskirstymas, kaip paţymi dauguma ekspertų, matyt, neišvengiamas, o tai sukeltų įtampą tarp

ES narių.

Europos ateitis

Europos ateitis ţinių ekonomikos plėtros kontekste analizuojama moksliniame tyrime

„Europos ateitis―18

. Moksliniame tyrime keliami klausimai:

Ar Europoje ir tautose vyksta sanglaudos (konvergencijos) ar atskirties

didėjimo (divergencijos) procesai?

Kokie įvyko esminiai regioniniai ekonominiai pokyčiai tarp Europos tautų

1990- 2000 m.?

Kaip veikia Europos regionų ţinių ekonomikos?

Kokia yra Europos tautų ateitis?

Kokie galimi scenarijai ir kaip pagerinti ekonomikų kokybę?

Prognozuojant Europos šalių vystymosi tendencijas, moksliniame tyrime naudojamas

Europos ţinių ateities prognozės modelis, kurį sukūrė „Robert Huggins Associates― bendrovė.

Trumpai apţvelgsime pagrindinius darbo teiginius, kurie svarbūs mūsų studijai. Darbo išeities

duomenimis buvo pasirinkta egzistuojantys ekonominio našumo (BVP/gyventojui) skirtumai

tarp šalių, EK politika, siekianti Europos ekonominio-socialinio vystymosi sanglaudos, bei

Europos plėtra.

50

E.Phelps, Dynamic capitalism, The Wall Street Journal, October 10, 2006 51

Europe 2020: The three scenarios of enlargement, http://www.europe2020.org/en/section_elargis/index.htm 52

The impact of the EU's Eastern Enlargement on the future of Europe, http://www.europe2020.org



Ataskaita

- - 47

Pagrindiniai moksliniame tyrime gauti rezultatai:

nepaisant spartaus visos Europos ekonominio augimo ir taip vadinamo

„gerovės laikotarpio― 1994-2000 m., šalių ekonominis našumas augo

nevienodai ir 2000 m. skirtumai siekė iki 25 proc.

dalies valstybių viduje regioninei skirtumai sumaţėjo, pvz. Vokietijoje

skirtumai sumaţėjo iki 40 proc., tuo tarpu Prancūzijoje tik 5 proc.

Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje skirtumai tarp regionų išaugo iki

atitinkamai 124 proc. ir 54 proc.

Moksliniame tyrime atliktos prognozės 2010 m. rodo tokius rezultatus:

Belgijos našumas (BVP/gyventojui) sumaţės 6 proc.; didţiausias maţėjimas

bus regionuose, kurių ekonomika remiasi gamyba;

Danijoje numatomas ţenklus kritimas, sieksiantis iki 11 proc.;

Vokietijoje prognozuojamas kritimas iki 2 proc., maţėjant našumo augimui

vakariniuose regionuose ir didėjant našumui rytiniuose regionuose;

Graikijoje našumas ir toliau maţės, išskyrus labiausiai išsivysčiusį Attiki

regioną.

Airijoje ekonomikos našumas toliau didės ir pasieks 27 proc., tačiau augimas

vyks periferinių, o ne jau išsivysčiusių regionų sąskaita. Tuo būdu Airijos

ekonomika bus stipriausios regioninės sanglaudos pavyzdys;

Suomijoje numatomas augimas iki 8 proc., daugiausia pietinių regionų

sąskaita; regionų atskirtis didės;

didţiausias darbo našumo augimas numatomas Jungtinėje Karalystėje, kuris

pietiniuose regionuose sieks 18 proc.; Švedijoje našumas padidės iki 15 proc.;

blogiausia padėtis laukia Austrijos, kurios ekonomikos našumas nuolat krenta

ir iki 2010 m. sumaţės 19 proc. lyginant su 1994 m.; Šveicarijos našumas

nukris iki 14 proc.

Apibendrintos ekonominės regionų atskirties kitimo tendencijos Europoje pateiktos 12

paveiksle.

Paveikslas 12. Ekonominės regionų atskirties kitimo tendencijos Europoje 1990-2000m.18

Šaltinis: Robert Huggins Associates „ European Competitiveness Index 2003



Ataskaita

- - 48

Kaip matyti iš pateiktų rezultatų, Europos regionų netolygaus vystymosi tendencijos

sustiprėjo pradėjus formuotis ţinių ekonomikai. Taip pat gauti rezultatai rodo, kad našumo

kitimo tendencijos yra susijusios su didėjančia regionų atskirtimi. Šios našumo maţėjimo

tendencijos yra netolygaus regionų gamybinio pajėgumo išvystymo ir vyriausybių politikos,

orientuotos į socialinę paramą regionams, pasekmė. Dėl silpnai išvystytos verslo struktūros šie

regionai nesugeba dalyvauti globalios žinių ekonomikos veiklose.

Kalbant apie ţinių ekonomiką reikėtų būti tikriems, ar išties gerai suvokiame jos sudėtines

dalis ir priemones, kuriomis galėtume įvertinti ţinių ekonomikos plėtrą. Tai aktuali problema

Lietuvoje, kurioje politikai, ţurnalistai ir suinteresuotos grupės ţinių ekonomikos vėliavą

naudoja siekdami grupinių tikslų. Tai neturi nieko bendro su kryptinga ţinių ekonomikos plėtros

politika, kuri iš tikrųjų yra reikalinga.

Paveikslas 13. Šalių su maţiausia regionine atskirtimi našumo kitimo tendencijos

Šaltinis: Robert Huggins Associates „ European Competitiveness Index 2003― 53

Paveikslas 14. Šalių su didţiausia regionine atskirtimi našumo kitimo tendencijos21

Šaltinis: Robert Huggins Associates „ European Competitiveness Index 2003

53

Robert Huggins Associates „ European Competitiveness Index 2003―



Ataskaita

- - 49

Darbo53

autorių išvados yra svarbios formuojant Lietuvos ūkio plėtros strateginius

prioritetus ir regioninę politiką. Siekiant sparčios ir ilgalaikės ekonominės plėtros, būtina

investuoti į visos Lietuvos regionų socialinę-ekonominę plėtrą ir instrumentų, padedančių

regionams geriau įsitraukti į globalius ţinių ekonomikos tinklus, sukūrimą. Kaip rodo įvairių

autorių pastaraisiais metais atlikti tyrimai, valstybės lėšų investavimas į įsivaizduojamas (ţinių

ekonomikos) lokalias struktūras, subsidijos sektoriams ar MTEP veiklos finansavimas neduoda

ekonominio rezultato54

, didina metropolių ir regionų atskirtį, emigraciją ir maţina valstybės

konkurencingumą.

Ţinių ekonomikos esmė ir plėtra Lietuvoje išsamiai analizuojama 6 skyriuje.

1.4.3. Rusija ir jos regionai

Rusija ir jos plėtros scenarijai yra gyvybiškai svarbūs Lietuvai, tiek dėl politinio stabilumo

regione, tiek dėl augančių rinkų, kurios Lietuvai vėl darosi svarbios. Jei po 1998 m. krizės

Lietuvos eksportas persiorientavo į ES šalis, tai pastaruoju metu vėl stebimas eksporto augimas į

NVS šalis. Rusijos ekonomika, kuri šiuo metu remiasi energetiniais ištekliais, virstančiais

politikos instrumentu, svarbi Lietuvai ir kaip energetinių išteklių šaltinis55

.

Rusijos ateities scenarijai yra pateikti Kopenhagos ateities studijų instituto moksliniame

tyrime „Rusijos perspektyva – politiniai ir ekonominiai scenarijai―56

. Rusijos ekonomikos

restruktūrizacija nėra uţbaigta, tačiau pramonės valdymas stabilizavosi ir ekonomikoje veikia

rinkos mechanizmai. Globalioje rinkoje konkurencingų produktų gamyba yra labai menka.

Importą daugiausiai sudaro gamybos produktai. Ir atvirkščiai, eksportas remiasi energetiniais

ištekliais. Tikėtina, kad Rusija sukurs konkurentabilią plataus vartojimo produktų gamybos

pramonę, tačiau tai bus ilgas kelias. Ekonomikos augimas Rusijoje per pastaruosiuss 5 metus

vidutiniškai siekė 6,5 proc. BVP, kuris sudaro 1,282 trilijono JAV dolerių (perkamosios galios

paritetu). Rusijos BVP gyventojui sudaro 8900 JAV dolerių. Jei Rusija prisijungs prie PPO ir

išvengs nestabilumų, susijusių su šiuo procesu, tikėtina, kad Rusijos BVP augs 5-9 proc. kasmet

ir 2020 m. pasieks ES vidurkį. Ekonomiškai stipri Rusija gali būti tiek teigiamas, tiek

grėsmingas veiksnys Lietuvai. Tai priklauso nuo Rusijos politinės sąrangos. Rusijos

prisijungimas prie PPO sudarys jai sąlygas įsijungti į pasaulio finansinę sistemą ir jos valdymą ir

gerinti ūkio įsiliejimą į globalios prekybos ir vertės kūrimo grandines bei išnaudoti

globalizacijos privalumus.

Rusijos gyventojų skaičius maţėja ir tai bus problema tolimesnėje ateityje, tačiau per

artimiausius 15 m. Rusijos darbo rinką papildys nauja išsilavinusi karta, kuri skatins

ekonomikos augimą. Tiek Rusijos verslas, tiek visuomenė kol kas yra hierarchinio tipo. Reikės

daug laiko, kol įvyks pokyčiai ir susiformuos tinkliniai ryšiai. Tačiau tendencijos rodo, kad

vystantis tinklinėms struktūroms lygiagrečiai stiprėja hierarchinė sistema, dėl to visuomenė

tampa sunkiai prognozuojama.

Jei Rusijos plėtros scenarijus vystysis integracijos su Vakarais kryptimi, po 15 m. Rusija

bus svarbus strateginis Vakarų pasaulio partneris. Rusija taps PPO nariu, iki 2020 m. bus

suformuoti pastovūs ryšiai su NATO, ES, JAV ir Azijos šalimis. Spartėjant pokyčiams

visuomenėje, stiprės ir liberalios ekonomikos tendencijos ūkyje bei demokratizacijos procesai,

artindami Rusiją prie Europos.

54

L.Soete, A Knowledge Economy Paradigm and its Consequences, United Nations University, MERIT, 2005 55

Russia‗s New World Order, Time, July 10, 2006. 56

Russia prospects-political and economic scenarios, Copenhagen Institute of Future Studies, 2005.



Ataskaita

- - 50

Jei Rusija vystysis autokratijos ir planinės ekonomikos kryptimi, ateitis bus visiškai

kitokia. Rusija neišnaudos globalizacijos teikiamų galimybių nei ekonominėje, nei socialinėje

sferoje. Jei vyriausybės ir verslo konfrontacija tęsis, tai neigiamai veiks ekonomikos plėtrą. Taip

pat stiprės konfrontacija su kaimyninėmis šalimis, kurios siekia integruotis į pasaulio ekonomiką.

Rusija gali įsivelti į prekybinius o gal ir karinius konfliktus. Abejotina, kad Rusija veltųsi į

karinius konfliktus su ES ar JAV. Globalizacijos procese kol kas Rusija yra neišvengiamas

ekonominis, politinis ir prekybos partneris tiek Europai, tiek JAV. Maţai tikėtina, kad kiltų

karinių konfrontacijų tarp NATO ir Rusijos per artimiausius 15 metų. Tolimesnė ateitis šiandien

vargu ar gali būti prognozuojama.

Maţai tikėtina ir tai, kad per artimiausius 15 metų Rusija susiformuos kaip vientisas

ekonominis-politinis vienetas. Greičiausiai tai bus ekonominio liberalizmo ir protekcionizmo

formų samplaika. Politikoje bus tiek demokratijos, tiek autokratijos apraiškų. Tačiau

analizuojant scenarijus, svarbiausia yra ne tai, kas yra tvirtai ţinoma, bet tie veiksniai, nuo kurių

gali priklausyti Rusijos vystymosi pokyčiai.

Tarp tokių veiksnių, kurie daro ateitį neapibrėţiamą, yra:

nesusiformavusi politinė sistema, kurios tolimesnį scenarijų lems tai, kokia

politinė sistema įsigalės Rusijoje – centralizuota ar decentralizuota,

autokratija ar demokratija.

Dėl to Rusija gali tapti arba diktatūros valdoma valstybė arba stipri demokratija (JAV

tipo). Kiti scenarijai – stiprių regionų arba federacinė valstybė – yra maţai tikėtini.

Galimi ekonominiai scenarijai remiasi dviem neapibrėţtumo ašimis:

laisva rinka arba planinė reguliuojama ekonomika,

ţaliavų ekonomika arba diferencijuotos gamybos ir paslaugų ekonomika.

Maţai galimybių, kad Rusija grįţtų prie planinės ekonomikos, tačiau pastarųjų metų

nacionalizavimo tendencijos daro ateitį miglotą. Rusijos ekonomika, kuri remiasi ţaliavomis,

labai jautri pasaulinėms ţaliavų kainoms. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ji gali lengvai

pereiti iš augimo fazės į stagnaciją. Todėl Rusijai svarbu sukurti modernios gamybos pramonę ir

įsijungti į pasaulinius ţinių ir informacijos mainus.

Rusijos energetinių išteklių ir globalių pasaulinių ţinių generacijos klasterių sąveika

parodyta 15 pav. Galima daryti išvadas, kad, matyt, Rusijos energetinių išteklių prijungimas prie

pasaulio ekonomikos variklių zonų, nėra tik vienpusės prekybos interesas. Greičiausiai siekiama

ir atvirkštinio proceso – ţinių ir technologijų tekėjimo atvirkščia kryptimi, į Rusiją.

Nereiktų uţmiršti, kad pramoninio kapitalizmo pagrindas buvo ţaliavos. Ţinių

ekonomikos pagrindas yra nematerialieji ištekliai – informacija ir ţinios. Tai, kad Baltijos jūros

dujotiekis gali virsti šnipinėjimo instrumentu (informacijos rinkimo kanalu), jau viešai pareiškė

ir Švedijos vyriausybė.



Ataskaita

- - 51

Paveikslas 15. Pasaulio ţinių ekonomikos regionų ir esamų bei planuojamų Rusijos dujotiekių ir naftotiekių

schema

Šaltinis: V.Snitka EU New Member States, Innovation and Complexity

Kaliningrado ateitis

Kaliningrado vieta ES ţemėlapyje svarstyta ne kartą ir įvairiais lygiais, tačiau iki šiol

ateitis išlieka miglota57

. Iš vienos pusės, Rusija palieka sprendimų laisvę Kaliningrado valdţiai,

siekiančiai glaudesnių ryšių su ES. Iš kitos pusės, Rusija naudoja Kaliningrado kortą derybose

įvairiais klausimais su ES, taip formuodama neapibrėţto regiono įvaizdį, o tai trukdo pritraukti

investicijas.

ES Kaliningradas taip pat dilema, kadangi Maskva nėra linkusi glaudesnei integracijai su

ES. Suteikusi regionui ypatingos zonos statusą, Rusija gali jį bet kada atšaukti, ypač įstojusi į

PPO. Integracijai trukdo aukštas nusikalstamumo lygis, nelegali migracija. Taigi kol kas

Kaliningrado sritis sunkiai randa vietą Europos ţemėlapyje, nesuvokia savo tapatumo ir ateityje

galbūt orientuosis į Europą. Kaip paţymi ekspertai, kol kas nelabai suprantama, ką rusai

paţymėjo 2005 m. švęsdami 750 metų jubiliejų –Karaliaučiaus, Kaliningrado ar I.Kanto miesto

įsteigimo metines? Pastaruoju metu pasigirdo politikų pareiškimų, kad Kaliningrado srityje

numatoma didinti perkeliamų iš Rusijos gyventojų skaičių ir taip padidinti srities gyventojų

skaičių iki 3 milijonų. Matyt, Rusija mato Kaliningrado sritį kaip savo forpostą Europoje. Taip

pat pastaruoju metu pastebėta, kad Rusijos investicijos į Kaliningrado sritį labai auga, čia

formuojamas stambus transporto ir logistikos mazgas.

Ekonominė situacija Kaliningrado srityje tebelieka problematiška, pragyvenimo lygis

atsilieka nuo kaimynų, tiesioginės uţsienio investicijos menkos, daugiausia perkeliama gamyba

iš Lietuvos ir Lenkijos. Pastaraisiais metais ekonomikos augimas buvo ţymus, vidutiniškai iki 9

proc., regiono atvirumas prekybai ir investicijoms pritraukė apie 2000 uţsienio įmonių,

daugiausiai Lietuvos ir Lenkijos. Į regioną atėjo keletas tarptautinio lygio investuotojų, tokių

kaip BMW ir „Thomson―, tačiau investicijos nėra didelės. Tarp Kaliningrado srities gyventojų ir

jų kaimynų yra didţiulis pragyvenimo skirtumas. Jei situacija negerės, Kaliningrado orientacija

link ES gali stiprėti. Geriausias sprendimas tiek Kaliningradui, tiek ES būtų regiono

integravimas į Baltijos jūros ES regioną, stiprinti prekybos ir bendradarbiavimo ryšius ir

transformuoti sritį į Rytų bei Vakarų santykių kūrimo regioną. Tačiau integracija galima tik

išsprendus sienų problemas, o tai priklauso nuo visų pusių interesų.

57

The uncertain future of the Russian region of Kaliningrad, http://www.europe2020.org

http://www.europe2020.org/



Ataskaita

- - 52

2. GEOPOLITINIS APLINKOS TYRIMAS BEI LIETUVOS VIETA GLOBALIAME

PASAULYJE

2.1. Lietuvos ūkio vystymosi įvertinimas makroekonominiu aspektu

Pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomika pasiţymėjo ypač sparčiais (7,6

proc./metams) augimo tempais. Palyginti su ES 15 šalių grupe, BVP vienam gyventojui

perkamosios galios standartais padidėjo nuo 37 proc. iki 48 proc., o palyginti su ES 25 šalių

grupe – nuo 40 proc. iki 52 proc.

Lentelė 3. Svarbiausi Lietuvos ūkio raidos rodikliai 2001-2005 m.

2001 2002 2003 2004 2005

Gyventojų skaičius, tūkst. (c) 3481,3 3469,1 3454,2 3435,6 3414,3

Dirbantieji, gyventojų uţimtumo tyrimo

duomenimis, tūkst. (c) 1351,8 1405,9 1438,0 1436,3 1473,9

Nedarbo lygis, gyventojų uţimtumo tyrimo

duomenimis, proc. (c) 17,4 13,8 12,4 11,4 8,3

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo

uţmokestis, Lt

(c)

982,3 1013,9 1072,6 1149,3 1276,2

Bendrasis vidaus produktas galiojusiomis kainomis,

mln. Lt (b) 48585 51971 56804 62587 71200

Bendrojo vidaus produkto pokytis, proc. (b) 6,6 6,9 10,3 7,3 7,6

Valstybės biudţeto pajamos, mln.Lt (b) 6344,7 8900,3 9624,6 11794 14153

Valstybės biudţeto išlaidos, mln.Lt (b) 6974,8 10011,7 10815,5 12653 14822

Biudţeto deficitas, palyginti su BVP, proc. (b) -1,3 -2,1 -2,1 -1,4 -0,9

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudţeto

pajamos, mln. Lt (b) 4438,0 4570,0 4886,2 5564,1 6390,5

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudţeto

išlaidos, mln. Lt (b) 4451,4 4461,1 4703,1 5324,3 6129,6

Valstybinio soc. draudimo fondo biudţeto deficitas,

palyginti su BVP, proc (b) -0,03 +0,2 +0,3 +0,4 +0,4

Infliacija, proc. (b) 2,0 -1,0 -1,3 2,9 3,0

Visos pramonės parduota produkcija galiojusiomis

kainomis, mln. Lt

(b) 26610 26334 30322 35468 41814

Statybos įmonės atliko darbų savo jėgomis, mln. Lt (b) 2725,1 3321,3 4289,5 4881,9 5854,9

Maţmeninė prekių apyvarta, mln. Lt (b) 14091 15640 17641 19613 22923

Materialinės investicijos, mln. Lt (b) 7824,0 8124,3 8677,7 10097 12186

Eksportas (FOB kainomis), mln. Lt (b) 17117 19117 21263 25819 32767

Importas (CIF kainomis), mln. Lt (b) 24241 27479 29438 34384 43152

Einamosios sąskaitos balansas, palyginti su BVP,

proc. (a) -4,7 -5,1 -6,8 -7,7 -7,2

Pinigai plačiąja prasme (P2), mln. Lt (a) 12691 14835 17537 21765 28935

Gyventojų indėliai, mln.Lt (a) 6357 6878 7887 9812 13751

(a) - laikotarpio pabaigoje

(b) - per metus

(c) - vidutiniškai per metus.

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

Nedarbo lygis nuolat maţėjo ir tai jau nėra šalies ekonomikos problema. Atsivėrus ES

šalių sienoms dėl darbingo amţiaus gyventojų migracijos kai kuriose ūkio veiklose ėmė stigti

kvalifikuotos darbo jėgos. Buvęs ţemas infliacijos lygis, deja, pastaruoju metu ţymiai išaugo ir

darosi grėsmingas, turint galvoje 2007 m. energetinių išteklių brangimą.



Ataskaita

- - 53

Šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo uţmokesčio kilimas viršija ekonomikos

augimą – per penkerius metus nominalus VDU padidėjo 31,1 proc. Tai turėjo įtakos sparčiam

paklausos augimui vidaus rinkoje. Dėl gyventojų pajamų augimo ir įmonių pelningumo labai

padidėjo nekilnojamojo turto paklausa. Statybų apimtys galiojusiomis kainomis šiuo laikotarpiu

padidėjo 2,149 karto, o materialinės investicijos į šalies ekonomiką – 1,6 karto.

Lietuvos ekonomika tampa vis labiau atvira. Uţsienio prekybos apimčių santykis su šalies

BVP išaugo nuo 85 proc. 2001 m. iki 107 proc. 2005 m.

Gyventojų santaupos komerciniuose bankuose išaugo nuo 6357 mln. Lt 2001 m. iki 13751

mln. Lt 2005 m., t.y. 2,2 karto.

Ekonomikos augimas

Nuo 2004 m. geguţės mėnesio Lietuvos ekonomika yra bendros ES ekonominės erdvės

dalis. Nuo šiol Lietuvos ekonomikos pasiekimai bus nuolat palyginami su pasiektu bendru ES

lygiu, su pirmaujančiomis ir atsiliekančiomis šalimis. Kaip ir daugumai naujųjų ES šalių,

Lietuvos ekonomikai būdingas besivejančios plėtros modelis: pagrindinis tikslas yra kuo

greičiau priartėti prie ES ekonomikos išvystymo lygio. Vertinimui naudojamas BVP, tenkančio

vienam šalies gyventojui, rodiklis. Akivaizdţiai matyti, kad lyginant su ES senbuvėmis ir

neseniai tapusiomis ES šalimis, Lietuva kiekvienais metais yra vis arčiau jų. .

Paveikslas 16. Lietuvos BVP 1 gyventojui perkamosios galios standartais augimas 2001-2005 m., lyginant su

ES-15 ir ES-25, proc.

37 3841

4448

4042

4548

52

0

10

20

30

40

50

60

2001 2002 2003 2004 2005

Palyginti su ES 15

Palyginti su ES 25


Lietuvoje sėkmingai įgyvendinamas besivejančios plėtros modelis: per penkeriuss metus

BVP vienam gyventojui perkamosios galios standartais palyginti su ES 15 padidėjo nuo 37 proc.

iki 48 proc., o palyginti su ES 25 – nuo 40 proc. iki 52 proc.



Ataskaita

- - 54

Paveikslas 17. BVP pokyčių dinamika ES-15, ES-25 šalyse ir Lietuvoje 2001-2005 m., proc.

1.91.1 1.1

2.31.51.9

1.2 1.2

2.41.6

6.6 6.9

10.3

7.3 7.6

0

2

4

6

8

10

12

2001 2002 2003 2004 2005

ES 15

ES 25

Lietuva

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Palyginti su visu šalies ūkiu, daugiau pridėtinės vertės galiojusiomis kainomis per vieną

dirbtą valandą buvo sukurta transporto, sandėliavimo ir ryšių, finansinio tarpininkavimo,

kasybos ir karjerų eksploatavimo, elektros, dujų ir vandens tiekimo ekonominės veiklos rūšyse.

Lentelė 4. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai, pokyčiai

2000-2005 m., Lt.

Ekonominė veikla 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Visas ūkis 25,10 27,55 29,30 30,87 32,85 35,92

Ţuvininkystė 20,52 20,54 27,33 22,84 12,15 18,02

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 51,76 70,64 54,80 55,22 51,58 57,07

Apdirbamoji gamyba 22,83 25,09 25,80 27,86 32,26 37,60

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 24,29 31,29 34,02 45,05 50,81 56,47

Statyba 25,03 23,39 29,10 32,49 31,74 34,10

Didmeninė ir maţmeninė prekyba 37,36 36,97 36,96 39,18 40,38 40,18

Viešbučiai ir restoranai 29,29 31,69 34,05 31,77 28,91 25,22

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 38,54 45,58 52,03 54,83 54,52 61,33

Finansinis tarpininkavimas 32,85 35,77 40,65 37,08 46,61 60,72

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo

veikla 50,14 58,62 58,02 57,59 60,60 61,70

Viešasis valdymas ir gynyba 20,72 22,88 22,81 21,28 23,57 24,59

Švietimas 11,03 11,53 12,16 12,02 12,93 13,75

Sveikatos prieţiūra ir socialinis darbas 8,77 9,73 9,42 9,77 10,88 12,94

Kita veikla 16,30 22,48 24,82 24,65 23,82 23,84


Pasiskirstymas pagal atskiras ūkio veiklas yra svarbus BVP augimo galimybėms ir

perspektyvos poţiūriu. Ţemiau pateiktoje lentelėje matome naujai priimtų narių bendrosios

pridėtinės vertės struktūrą pagal ūkio veiklas 2004 m. (2005 m. duomenų „Eurostat― dar nėra

pateikęs). Į pirmąją ţemės ūkio ir ţvejybos veiklą taip pat įeina medţioklė ir miškininkystė, prie

apdirbamosios pramonės priskiriama energetika bei kasyba, į prekybos ir transporto skiltį kartu

įtraukiama viešbučių ir restoranų veikla, finansų ir verslo skiltyje taip pat atsispindi investicijų į



Ataskaita

- - 55

nekilnojamąjį turtą ir jo nuomą dalis, į paskutinę skiltį „kita veikla― įeina viešasis

administravimas, išlaidos sveikatos apsaugai bei švietimui.

Kalbant apie ţemės ūkį, kuris dabar labai aktualus, Lietuva iš visų naujų narių sukuria

didţiausią BVP dalį - 5,9 proc. Nedaug nuo jos atsilieka kaimynė Lenkija (5,1 proc.).

Maţiausiai BVP šioje srityje sukuria Malta ir Slovėnija (po 2,5 proc.).

Pramonės sektoriuje labiausiai pasiţymi Slovėnija – čia sukuriama 29,5 proc. BVP.

Maţiausiai šioje šakoje sukuria Kipras (12,1 proc.), kuris didţiąją dalį BVP gauna iš prekybos

bei transporto sektoriaus. Tačiau jį pastarajame dar lenkia Malta (28,6 proc.), Lietuva (32,3

proc.) ir Latvija (35,4 proc.). Pastaroji pirmauja šiame sektoriuje.

Apibendrinant galima pastebėti, kad Kipras, Malta Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija

daugiausia BVP sukuria prekybos bei transporto, Čekija, Vengrija, Slovėnija ir Slovakija –

pramonės sektoriuose.

Lentelė 5. Įvairių šalių BVP struktūra pagal ūkio veiklas 2004 metais, proc

Šalys Ţemės ūkis,

ţvejyba

Pramonė Statyba Prekyba ir

transportas

Finansai ir

verslas

Kita

veikla

ES 25 2,1 20,7 5,9 21,5 27,0 22,8

ES 15 2,0 20,3 5,9 21,3 27,6 23,0

Čekija 3,3 31,0 6,9 25,4 16,3 17,1

Estija 4,3 22,2 6,7 28,2 20,7 18,0

Kipras 3,1 12,1 8,2 28,5 23,9 24,2

Latvija 4,1 16,8 5,8 35,4 18,2 19,7

Lietuva 5,9 25,5 7,2 32,3 12,4 16,8

Vengrija 3,8 26,1 5,1 20,5 20,5 24,0

Malta 2,5 18,9 4,8 28,6 17,7 27,3

Lenkija 5,1 25,4 5,6 27,2 17,5 19,3

Slovėnija 2,5 29,5 5,7 21,0 20,3 20,9

Slovakija 3,9 26,5 5,6 25,8 21,3 16,9


Lietuvos ūkio struktūra nėra paţangi – palyginti su ES 15 ir naujomis ES šalimis daugiau

pridėtinės vertės sukuriama ţemės ūkyje ir tradicinėse pramonės bei prekybos veiklose.

Apdirbamoji pramonė Lietuvoje išlieka svarbus ekonomikos variklis, tačiau

„Eurostat― duomenimis, Lietuva ţenkliai atsilieka pagal aukštoms ir vidutiniškai aukštoms

technologijoms priskiriamą apdirbamosios gamybos dalį.

Lietuvai vis dar aktuali ţemės ūkio sfera, todėl verta panagrinėti bendrą pajamų kitimą iš

ţemės ūkio veiklos 2004 metais. Lietuvos ţemdirbių pajamos 2004 m., palyginti su 2003 m.,

išaugo 46,6 proc., tačiau jos augo lėčiau nei vidutiniškai visose naujose ES narėse, kuriose

ţemdirbių pajamos padidėjo 53,8 proc.



Ataskaita

- - 56

Paveikslas 18. Įvairiose Europos šalyse aukštoms ir vidutiniškai aukštoms technologijoms priskiriama dalis

apdirbamojoje pramonėje 2005 m. , proc.

4,4

5,9

7,6 7,9

10,1 10,4

12,813,7

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Lietuva Lenkija ES 25 Slovakija Slovėnija Čekija Vokietija Airija


Paveikslas 19. Europos šalių pajamų iš ţemės ūkio veiklos kitimo procentinis pokytis 2003-2004 m.,

-20

0

20

40

60

80

100

120

Čekija

Le

nkija

Estija

Na

ujo

s

Lie

tuva

La

tvija

Slo

va

kija

Ve

ng

rija

Vo

kie

tija

Slo

vė

nija

Da

nija

Liu

kse

mb

urg

as

ES

-25

Ma

lta

Gra

ikija

Šve

dija

Isp

an

ija

Ita

lija

ES

-15

Po

rtu

ga

lija

Didžioji

Au

str

ija

Air

ija

Kip

ras

Pra

ncū

zija

Su

om

ija

Be

lgija

Au

str

ija


Pagal EK duomenis, pajamos iš ţemės ūkio, skaičiuojant vienam darbuotojui, sparčiau nei

Lietuvoje augo Čekijoje (padidėjo 107,8 proc.), Lenkijoje (73,5 proc.) ir Estijoje (55,9 proc.).

Latvijoje ţemdirbių pajamos per metus padidėjo 41,8 proc., Slovakijoje - 28,9 proc., Vengrijoje

- 28,3 proc., Slovėnijoje - 13,1 proc., Maltoje - 3,1 procento (ţr. 1.3 pav.).

Galima daryti išvadą, jog dideliais tempais pajamos iš ţemdirbystės auga dėl ES skiriamų

subsidijų. Vis dėlto galima teigti, kad proporcingai ţenkliai didėjo pajamos iš kitų sektorių, nes



Ataskaita

- - 57

Lenkijoje, Čekijoje ir Estijoje pajamos iš ţemės ūkio padidėjo ţenkliausiai, nors ţemės ūkis nėra

šių valstybių svarbi sudėtinė BVP dalis.

Investicijos

Ekonomikos augimo tempams pasitarnavo intensyvus investicinis procesas – vis didesnė

BVP dalis buvo skiriama investicijoms. Šio proceso aktyvumą lėmė tokios prieţastys: aštrėjanti

konkurencija gamybos sektoriuje, brangstanti darbo jėga ir vis labiau ryškėjantis kvalifikuotos

darbo jėgos trūkumas, maţos bankų paskolų palūkanos, išaugęs ūkio subjektų pelnas, lėšos iš

ES SF.

Paveikslas 20. Investicijų į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą dalis Lietuvos BVP struktūroje 2001-

2005 m., proc.

20.120.3

21.2

22.3 22.4

19

19

20

20

21

21

22

22

23

23

2001 2002 2003 2004 2005


Sparčiai auganti investicijų dalis neturėtų klaidinti, nes investicinį aktyvumą reikėtų

vertinti lyginant su kitų valstybių duomenimis. Ypač atkreiptinas dėmesys į Latvijos ir Estijos

duomenis perspektyvos poţiūriu: didesnis investicinis aktyvumas dabar pasitarnaus ekonomikos

augimui ateityje. Nereikėtų stebėtis ES 15 skaičiais, nes turtingos valstybės labiau kreipia

dėmesį į investicijų struktūros progresyvumą. Tuo tarpu visą pasaulį stebina rimti Kinijos siekiai

tapti ekonomiškai stipriausia pasaulio valstybe: 2005 m. ji net 45,6 proc. BVP skyrė

investicijoms.

Taigi Lietuvoje vis didesnė dalis sukuriamo BVP struktūroje skiriama investicijoms,

tačiau pagal šį santykinį rodiklį atsiliekama nuo daugumos naujų ES šalių.



Ataskaita

- - 58

Paveikslas 21. Investicijų į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą dalis kitų šalių BVP struktūroje 2005

m., proc.

19,722,3 23,1

24,826,2 26,4

28,9 29,1

0

5

10

15

20

25

30

35

ES 15 Lietuva Vengrija Slovėnija Slovakija Čekija Latvija Estija


Pagal ūkio veiklas investavimo struktūra taip pat nėra progresyvi. Sparčiausiai investicijos

augo statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose, kurie išsiskyrė kylančiomis nekilnojamojo

turto kainomis ir aukšta investicijų grąţa. Investicijų augimas energetikoje ir apdirbamojoje

pramonėje labiau sietinas su pagrindinio kapitalo atnaujinimu ir naujų technologijų taikymu.

Lietuva daug uţdirba iš transporto ir sandėliavimo paslaugų. Tai matyti iš šalies mokėjimų

balanso duomenų. Šai kodėl investicijos į šią sfera yra visiškai pateisinamos. Tuo tarpu

investicijų sumaţėjimas švietimo sferai visiškai nepateisinamas, nors yra deklaruojamas ţinių

visuomenės kūrimo prioritetas.

Paveikslas 22. Investicijų augimo struktūra pagal ūkio veiklas 2005 m., palyginant su 2004 m., proc.

33,2 33,1

21,9

16,613,3 12,3

9,9

-5,8-7,8

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Nek

ilnojam

as tu

rtas,

nuo

ma ir

pan

.

Statyba

Elektro

s, d

ujų

ir va

nden

s tie

kim

as

Apdirb

amoj

i pra

mon

ė

Trans

porta

s ir

sand

ėliavim

as

Did

men

inė

ir m

aţm

enin

ė pr

ekyb

a

Ţemės

ūkis, m

edţiok

lė, ţ

uvin

inky

stė

Pašta

s ir

tele

kom

unika

cijos

Šviet

imas


Investuojant daugiau dėmesio kreipiama į veiklos sferas, kurios uţtikrina aukštą

investicijų grąţą dabartiniu laikotarpiu, bet maţai investuojama į aukštų ir santykinai aukštų

technologijų veiklas.

Po įstojimo naujosios ES šalys tikėjosi spartesnio TUI srauto, tačiau 2005 metų rezultatai

dţiugina ne visas šalis, įskaitant ir Lietuvą. 2005 m. TUI srautas į naujas ES šalis, palyginti su



Ataskaita

- - 59

2004 m., išaugo apie 30 proc. ir siekė 37 mlrd. JAV dolerių, tačiau didesnio dėmesio susilaukė

tik Čekija ir Estija. Bendras TUI srautas buvo didesnis į Čekiją, tačiau skaičiuojant vidutiniškai

vienam gyventojui akivaizdus lyderis buvo Estija.

Paveikslas 23. TUI srautai pagal šalis 2000-2003 m. vidutiniškai ir 2005 m. 1 gyventojui, eurais

234 217

1652

161

865

214294

505

166 155 162

351 329 361

711582

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

Liet

uva

Latvija

Estija

Lenk

ija

Čeki

ja

Slovė

nija

Slova

kija

Ven

grija

2005 metai

2000-2005m. Vidutiniškai


Paveikslas 24. Šalių tiesioginės uţsienio investicijos 2005 m. pabaigoje, proc.

Danija

21,3%

Švedija

18,5%

Estija

11,6%

JAV

9,5%

J.Karalystė

7,4%

Suomija

6,6%

Šveicarija

3,7%

Kitos

21,3%


Pagrindinė prieţastis, kodėl TUI srautai aplenkia Lietuvą, ekonomikos ekspertų nuomone,

yra nepatrauklus investicinis klimatas, geografinė padėtis, maţėjantys darbo jėgos resursai.

Pagrindinės investuotojos į Lietuvos ekonomiką yra Skandinavijos šalys: Danija, Švedija,

Suomija.

Inovacijos ir konkurencingumas

Pagal naujausią Europos inovacijų rezultatų suvestinę, Švedija, Suomija, Šveicarija,

Vokietija ir Danija yra Europos inovacijų lyderės. Šiuo metu dauguma naujųjų valstybių narių

stengiasi pasivyti pirmaujančias šalis, tačiau palyginti lėtas šio proceso tempas vargu ar leis



Ataskaita

- - 60

joms greitu metu prilygti Europos lyderėms. Be to, jeigu tendencijos 25 valstybėse narėse išliks

nepakitusios, atotrūkis tarp Europos ir JAV inovacijų srityje nemaţės.

Europos inovacijos rezultatų suvestinė išryškina didelius nacionalinius skirtumus ir

pateikia bendrą Europos inovacijos rezultatų vaizdą. Šiaurės Europos šalys kartu su Vokietija

yra ES inovacijų lyderės. Naujosios valstybės narės arba mėgina pasivyti pirmaujančias šalis,

arba smarkiai nuo jų atsilieka. Dauguma senųjų valstybių narių priklauso vidutinių rezultatų

grupei.

Atsiţvelgiant į inovacijų rezultatus, suvestinėje Europos šalys yra suskirstytos į keturias

grupes:

pirmaujančios šalys: Šveicarija, Suomija, Švedija, Danija ir Vokietija;

vidutinių rezultatų šalių grupė: Prancūzija, Liuksemburgas, Airija, Jungtinė

Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Norvegija, Italija ir Islandija;

mėginančių pasivyti šalių grupė: Slovėnija, Vengrija, Portugalija, Čekija, Lietuva,

Latvija, Graikija, Kipras ir Malta;

nepajėgiančių pasivyti šalių grupė: Estija, Ispanija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija,

Rumunija ir Turkija.

Kaip matome, didţioji dalis į ES įstojusių naujųjų šalių priskiriamos prie mėginančių

pasivyti šalių grupės, išskyrus Estiją, Lenkiją ir Slovakiją, kurios 2005 m. buvo vertintos kaip

nepajėgiančios pasivyti šalys. Tačiau visos be išimties ES naujokės suvestiniu inovacijų rodikliu

(SIR) nusileidţia ES 25 vidurkiui.

Jei kalbėtume ne apie SIR, o apie vidutinį jo augimo tempą 2005 m., reikėtų paminėti, kad

visų naujų ES valstybių narių, išskyrus Estiją, SIR vidutiniškai augo sparčiau nei ES 25.

Viena iš nemaţėjančio atotrūkio tarp ES ir JAV prieţasčių – investicijos į mokslinius

tyrimus. ES investuoja trečdaliu maţiau lėšų nei JAV. Siekiant įveikti šį atotrūkį, inovacijų

skatinimas buvo įtrauktas kaip pagrindinis elementas į Lisabonos partnerystę58

spartinti

ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. 2005 m. spalio 12 d. EK pateikė integruotą inovacijų

(mokslinių tyrimų) veiksmų planą, kuriame raginama iš esmės pagerinti mokslinių tyrimų ir

inovacijų sąlygas Europoje. Veiksmų plane numatytos toli siekiančios iniciatyvos inovacijoms ir

moksliniams tyrimams skatinti, pvz., valstybės pagalbos perskirstymas, intelektinės nuosavybės

apsauga, papildomų lėšų moksliniams tyrimams telkimas, inovacijų centrų kūrimas, universitetų

bei pramonės įmonių partnerystės stiprinimas.

10 pav. vertikalioje ašyje parodytas SIR, o horizontalioje ašyje – vidutinis SIR augimo

tempas. Šalių, esančių virš horizontalios punktyrinės linijos, inovacinės veiklos rezultatai šiuo

metu viršija ES 25 vidurkį. Vertikalios punktyrinės linijos dešinėje pusėje esančių šalių SIR

vidutiniškai augo sparčiau nei ES 25. Paveiksle taip pat pavaizduotas šalių suskirstymas į

keturias pagrindines grupes: viršuje – pirmaujančios šalys, viduryje – vidutinių rezultatų šalys,

apatiniame dešiniajame kampe – mėginančių pasivyti šalių grupė ir apatiniame kairiajame

kampe – nepajėgiančių pasivyti šalių grupė.

58

2000 metais Lisabonoje 15 ES valstybių vadovų pasirašytas dešimties metų planas - strategija, kaip ES padaryti

konkurencingiausiu pasaulio regionu, spartinant ekonomikos augimą, siekiant visiško uţimtumo.



Ataskaita

- - 61

Paveikslas 25. SIR 2005 m.

Šaltinis: Innovation Scoreboard

Lietuvos ekonomikos konkurencingumas – tai gebėjimas pasiekti ir išlaikyti aukštus

ekonomikos augimo tempus. Todėl tikslinga nagrinėti svarbiausius veiksnius ir vystymosi

etapus, darančius įtaką šalies konkurencingumui.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad konkurencingumą apibūdina keturios galimybės: galimybė

parduoti (eksportuoti), galimybė pritraukti (uţsienio investicijas), galimybė prisitaikyti

(inovacijos) ir galimybė uţdirbti (pastaroji galimybė yra ankstesnių trijų išvestinė).

Egzistuoja taip pat nuomonė, kad reikia atsiţvelgti ne tik į ekonominį, bet ir į socialinį

šalies konkurencingumą, nes konkurencingumas, pasiektas mokant darbuotojams maţas algas ir

nesudarant tinkamų darbo sąlygų, greičiau rodo šalies nekonkurencingumą: tokia šalis

neuţtikrina savo gyventojams aukšto pajamų lygio. Tikrai konkurencinga yra ta valstybė, kuri

sugeba suteikti gyventojams aukštą pragyvenimo lygį, kokybišką išsilavinimą, tinkamą

sveikatos ir socialinę apsaugą bei pasirinkimo laisvę ir galimybę. Šis poţiūris išplečia

konkurencingumo sampratą.

2005 m. patvirtintoje nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje

konkurencingumas apibrėţiamas kaip „valstybių gebėjimas konkuruoti tarptautiniu mastu ir ilgą

laikotarpį uţtikrinti dideles gyventojų pajamas ir maţą nedarbą―.

Pamatinė Lietuvos konkurencingumo didinimo priemonė nacionalinėje Lisabonos

strategijos įgyvendinimo programoje nurodyta ţmogiškųjų išteklių vystymas (jis turėtų būti

vykdomas didinant valstybės išlaidas bei padedant ES struktūriniams fondams), tačiau

paţvelgus į ES SF lėšų paskirstymo kryptis matyti, kad tikrovė yra kitokia. 2004-2006 m.

Lietuva ţmogiškųjų išteklių plėtrai skyrė 18 proc. visų ES dotacijų, t.y. vos kiek daugiau negu

NL UK

DE DK

SE CH

FI

BE

FR

AT

IS LU NO

IT

JP US

TR

MT

IE

ES EE

LV BG

SK

HU

EL

PL

RO

CY SI PT

CZ LT

0.00

0.10

0.20

0.30

0.40

0.50

0.60

0.70

0.80

-5.0 -4.0 -3.0 -2.0 -1.0 0.0 1.0 2.0 3.0 4.0 5.0 6.0

Vidutinis SIR augimo tempas Punktyrinės linijos rodo ES 25 vidutinius rezultatus.



Ataskaita

- - 62

ţemės ūkiui (16 proc.). Tačiau šiame ūkio sektoriuje sukuriama vos apie 6 proc. BVP, jis

priskiriamas prie darbui imlių, nedidelę pridėtinę vertę tesukuriančių, taigi ir ilgalaikio šalies

konkurencingumo neuţtikrinančių ūkio sektorių. Didţioji dalis mūsų šaliai tenkančių ES lėšų

(38 proc.) atitenka socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai, iš jų beveik pusė pinigų (42

proc.) atitenka transporto infrastruktūrai vystyti, kuri ir taip laikoma viena geriausių Rytų

Europoje. Mokslo infrastruktūros plėtrai (universitetams, mokykloms, mokslo ir tyrimų

centrams modernizuoti) atitenka vos 16 proc. visų šalies infrastruktūrai skiriamų lėšų.

Įvairias konkurencingumo sąvokas turbūt geriausiai apibendrina Pasaulio ekonomikos

forumo tyrimuose naudojamas apibrėţimas: konkurencingumas yra „ekonomikos sugebėjimas

pasiekti ir išlaikyti aukštus ekonomikos augimo tempus‖.

Tiriant konkurencingumą daţnai naudojamas Pasaulio ekonomikos forumo skaičiuojamas

augimo konkurencingumo indeksas (GCI) bei trijų ekonomistų, C. Zinneso, Y. Eilato bei J.

Sachso sukurtas alternatyvus konkurencingumą matuojantis indeksas (ZES).

Šalies ekonomikos augimo potencialas taip pat gali būti tiriamas duomenų apgaubimo

analizės (angl. Data Envelopment Analysis (DEA)) metodu. Šį būdą, paprastai naudojamą

įmonės gamybinių padalinių efektyvumui analizuoti, galima perkeltas iš mikro į makro plotmę ir

pritaikyti visos šalies, t.y. valstybės politikos efektyvumui ištirti. Tai suteikia galimybę patikrinti

konkurencingumą pagal vieną iš šios sąvokos apibrėţimų, teigiančių, kad konkurencingumas

yra valstybės sugebėjimas visus esamus išteklius panaudoti geriausiu įmanomu būdu. (Lietuvos

ekonomikos konkurencingumo skaičiavimus atliko V. Čekanavičiūtė).

Pagal DEA analizės rezultatus, Lietuva pasiekia 83 proc. to BVP augimo, kokį galėtų

pasiekti, jeigu visiškai išnaudotų visus savo pranašumus technologijų, viešųjų institucijų ir

makroekonominės politikos srityse. Visiškai išnaudodama savo turimus išteklius, Lietuva galėtų

daugiau nei ketvirtadaliupadidinti metinius ekonomikos augimo tempus.

Nesugebėjimą maksimaliai išnaudoti savo turimos technologijos, viešųjų institucijų bei

makroekonominės politikos galima paaiškinti valstybės ekonominės politikos šioje srityje

neišbaigtumu:

1. Technologijų neefektyvumas gali atsirasti dėl netinkamai naudojamų šalyje parengtų

ţmogiškųjų išteklių.

2. Viešųjų institucijų neefektyvumas galėtų būti paaiškintas tuo, kad esant dabartiniam

Lietuvos korupcijos, nusikalstamumo, teisinės sistemos nepriklausomybės bei

nuosavybės teisių apsaugos lygiui ekonomikos plėtrą gali stabdyti neefektyvios ir

brangios administracinės procedūros. Pastarieji veiksniai svarbūs siekiant uţtikrinti

efektyvų verslo funkcionavimą bei tų pačių technologijų panaudojimą.

3. Makroekonominės aplinkos trūkumus galėtų sąlygoti valstybės išlaidų

neefektyvumas. GCI faktorius įvertina, ar vyriausybės išlaidos nėra švaistomos. Gali

būti, kad Lietuvos valstybės išlaidos nukreiptos į reikiamus sektorius, tačiau kai

kuriems iš jų galėtų būti skiriama maţiau arba daugiau lėšų nei dabar, t.y. valstybės

išlaidų kryptys gali būti teisingos, tačiau jų paskirstymas neefektyvus.

Uţimtumas, nedarbas ir darbo našumas

Dėl sparčių ekonomikos kilimo tempų situacija naujųjų ES narių darbo rinkoje nuolat

gerėja. Darbo jėgos paklausos didėjimas, gerėjantis našumas, ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų

konvergencija įstojus į ES turi teigiamos įtakos darbo uţmokesčio kilimui. Tikėtina, kad



Ataskaita

- - 63

vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis naujose ES narėse ir toliau sparčiai kils. Dauguma įmonių

plečiasi, atsirado skverbimosi į naujas rinkas galimybė, todėl turimų darbo jėgos išteklių stygius

toliau didinant gamybos apimtis teigiamai veikia darbo rinką, nes naujų darbo vietų daugėja. Per

pastaruosius metus naujajame dešimtuke bendras uţimtumo lygis kyla greičiau nei visoje

likusioje ES. Uţimtumo didėjimą akivaizdţiai skatina ES finansinė parama.

Lietuvoje nedarbo lygis pastaraisiais metais sparčiai maţėjo. 2005 m. Lietuvoje pirmą

kartą nedarbo lygis buvo ţemesnis palyginti su visa ES 25 šalių grupe.

Nedarbas maţėja itin sparčiai. Atskirose ūkio sferose tampa aktuali darbuotojų trūkumo

problema. Kvalifikuotų darbuotojų ypač stinga statybose, apdirbamojoje pramonėje, kai kuriose

paslaugų sferos veiklose.

Paveikslas 26. Nedarbo lygis ES 25, ES 15 ir Lietuvoje 2001-2005 m., proc.

7,3 7,6 8 8,1 7,98,4 8,8 9 9,1 8,7

16,5

13,512,5

11,4

8,3

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2001 2002 2003 2004 2005

ES 15

ES 25

Lietuva


Ekonomikos ekspertams nerimą kelia kitas svarbus ekonomikos augimo veiksnys – darbo

našumas. Pastaraisiais metais darbo našumo augimas atsiliko nuo bendro ekonomikos augimo.

Darbo našumas buvo šoktelėjęs 2001 m., o vėliau nuolat atsilikdavo nuo bendros ekonomikos

plėtros.

Paveikslas 27. Realaus BVP ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje 2001-2005 m., lyginant su ankstesniais

metais, proc.

6,4 6,8

10,5

77,5

9,9

6,45,7

2,63,4

0

2

4

6

8

10

12

2001 2002 2003 2004 2005

Realus BVP

Darbo našumas




Ataskaita

- - 64

Įdomus yra Statistikos departamento atliktas atskirų ūkio veiklų darbo našumo vertinimas

(palyginimų bazė 2004 m.). Darbo našumo augimo poţiūriu, šalies ūkyje pirmauja pramonė

plačiąja prasme (kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji pramonė, elektros, dujų ir

vandens tiekimas). Per penkerius pastaruosius metus darbo našumas labiausiai padidėjo šiose

ūkio veiklose: elektros, dujų ir vandens tiekimo – 126,4 proc., apdirbamosios gamybos – 50,7

proc., transporto, sandėliavimo ir ryšių – 45,7 proc. Šis augimas visiškai nublanksta palyginus

su pirmaujančių ES valstybių darbo našumo rodikliais. „Eurostat― duomenimis, 2003 m.

Lietuvos apdirbamojoje pramonėje darbo našumas sudarė tik 11,9 proc., palyginti su Vokietijos

apdirbamąja pramone.

Paveikslas 28. Lietuvos ūkio ir ūkio veiklų darbo našumo pokyčiai 2000-2005 m., lyginant su 2000 m., proc.


Lentelė 6. Darbo našumo pokyčiai Lietuvoje 2001-2005 m. , lyginant 2000 m. kainomis, proc.

Ekonominė veikla 2001 2002 2003 2004 2005

Visas ūkis 9,9 6,4 5,7 2,6 3,4

Ţuvininkystė -4,6 40,2 -21,2 -47,4 33,0

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 57,1 -18,6 4,8 -18,1 -12,2

Apdirbamoji gamyba 13,6 7,1 8,9 7,7 5,7

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 28,2 7,9 32,5 14,5 7,9

Statyba -6,0 24,3 10,5 -7,9 -0,2

Didmeninė ir maţmeninė prekyba -1,2 -0,4 6,9 0,7 -3,4

Viešbučiai ir restoranai 0,0 2,3 -7,0 -10,2 -13,5

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 15,3 9,1 3,5 0,2 11,7

Finansinis tarpininkavimas 9,4 8,6 -1,9 6,7 3,2

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 17,2 -2,2 -1,4 2,6 -1,6

Viešasis valdymas ir gynyba 13,3 5,5 -9,6 4,8 -0,1

Švietimas 1,7 2,7 -0,7 3,6 4,8

Sveikatos prieţiūra ir socialinis darbas 10,2 -2,2 0,1 1,9 10,8

Kita veikla 29,2 8,1 -1,3 -4,2 -2,7




Ataskaita

- - 65

Infliacija

Lietuvoje naudojamas valiutų valdybos modelis pasitarnavo siekiant daugelio

makroekonominių rodiklių stabilumo. Buvo paţabota infliacija, o šis rodiklis tapo pagrindinis

kriterijus siekiant pakeisti nacionalinę valiutą euru. Dabar siekiama uţtikrinti infliacijos rodiklio

stabilumą. Tam naudojamos įvairios fiskalinės politikos priemonės.

Paveikslas 29. Vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų metiniai kainų pokyčiai ES šalyse 2001-2005 m.,

proc.

2,2 2,1 2 2 2,1

2,5

2,11,9

2,1 2,2

1,6

0,3

-1,1

1,2

2,7

-2

-1

-1

0

1

1

2

2

3

3

2001 2002 2003 2004 2005

ES 15

ES 25

Lietuva

Šaltinis: Eurostat

Vartotojų kainų indeksai atspindi ir infliaciją šalyje. Bendrą jų bei infliacijos lygį naujose

ES šalyse dabar ir artimoje ateityje vis dar lems darbo uţmokesčio augimas, uţtikrinantis

konkurencingumą ir sudarantis sąlygas tenkinti paklausą sparčiai nedidinant kainų. Infliacija

labiausiai pasireikštų tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kuriose didesnę santykinę dalį

sudaro paslaugos. Palaipsniui efektyvesnis ekonominio potencialo panaudojimas ir našumo

kilimas iš dalies kompensuos sparčiai kylantį vidutinį mėnesinį darbo uţmokestį ir slopins kainų

kilimą.

Nagrinėjant kainas ir jų kitimo tendencijas įdomu paţvelgti ir į Europos bendruomenės

paruoštą ataskaitą apie bendrus kainų skirtumus ES valstybėse. Lentelėje yra pateikti

palyginamieji kainų indeksai dešimtyje šalių naujokių. Šie indeksai padeda palyginti kainų lygių

skirtumus šalyse, palyginti su ES vidurkiu (100). Jei indeksas yra aukštesnis uţ 100, tai reiškia,

kad nagrinėjama valstybė yra palyginti brangesnė negu ES vidurkis, ir atvirkščiai.

Iš šios lentelės galime pastebėti nemaţai skirtumų tarp naujų priimtų narių. Pavyzdţiui,

Kipre beveik visos kainos viršija ES vidurkį. Pagal atliktą tyrimą, maţiausias palyginamasis

kainų lygis yra Lenkijoje. Po Lenkijos seka Lietuva, Latvija, Čekija Slovakija. Pastebėtina, kad

valstybėse kaimynėse kainos yra iš esmės panašios. Plačiau išnagrinėjus lentelę galima atsirinkti,

kuriose šalyse atskiri produktai yra sąlyginai pigesni, kuriose brangesni. Labiausiai skiriasi

tabako gaminių kainos: jos svyruoja nuo 29% ES vidurkio Latvijoje iki 81% brangiau

parduodamų analogiškų tabako gaminių Kipre. Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione kainos

tikrai maţos ir artimiausioje ateityje neviršys ES vidurkio.



Ataskaita

- - 66

Lentelė 7. Kainų lygiai naujose ES šalyse 2004 m.

Ček

ija

Est

ija

Kip

ras

Latv

ija

Lie

tuva

Ven

gri

ja

Malt

a

Len

kij

a

Slo

vėn

ija

Slo

vakij

a

Bendras lygis 61 65 106 60 57 63 88 55 85 59

Maistas 59 66 98 60 57 62 82 53 91 58

Duona ir grūdų gaminiai 50 61 102 54 51 51 80 50 99 49

Mėsa 53 62 75 53 46 53 69 47 88 50

Ţuvis 62 59 117 58 55 62 91 56 89 65

Pienas, sūris, kiaušiniai 65 71 119 69 68 74 92 54 83 68

Aliejus ir riebalai 78 77 107 77 71 74 90 72 99 80

Vaisiai 65 75 96 72 66 65 73 52 84 63

Darţovės 59 64 92 58 56 66 91 53 100 51

Cukrus, medus, šokoladas, saldumynai 65 70 142 70 76 79 94 65 92 72

Nealkoholiniai gėrimai 77 79 131 79 69 80 105 65 87 76

Kava, arbata, kakava 81 69 130 85 66 96 87 62 94 96

Mineralinis vanduo, vaisvandeniai, sultys 76 86 131 74 72 75 112 67 85 67

Alkoholis 79 89 149 93 83 74 120 88 83 70

Tabako gaminiai 50 39 110 29 31 53 95 35 56 52

Šaltinis: Eurostat

Ţiūrint į bendrą ES paveikslą yra akivaizdus kainų atotrūkis. Todėl nenuostabu, kad

kasmet kainos naujajame dešimtuke auga greičiau uţ ES ir tai puikiai atskleidţia aukščiau

pateiktas suderintas (harmonizuotas) vartotojų kainų indeksas bei jo kitimo tendencijos per

paskutiniuosius metus.

Suderinto (harmonizuoto) vartotojų kainų indekso palyginimas su ES vidurkiu parodo, kad

artimiausiais metais kainų konvergencija yra neišvengiama, todėl infliacija bus ţenkli.

Biudţeto deficitas ir valstybės uţsienio skola

Ekonomistai sieja valstybės skolos didėjimą su sumaţėjusiomis galimybėmis finansuoti

privačiąsias investicijas iš skolintų lėšų, o tai gali reikšti sulėtėjusį ekonominį augimą ir ţemesnį

ateities kartų gyvenimo lygį. Todėl yra svarbu nagrinėti valstybės skolos kitimą lyginant su ES

senbuvėmis ir bendra ES erdve.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi teigiami valdţios sektoriaus deficito poslinkiai.

2001 metais šis rodiklis (palyginti su BVP) buvo didesnis nei ES 25 šalių grupėje. Vėlesniais

metais sėkmingas nacionalinio biudţeto plano vykdymas leido ţymiai sumaţinti valdţios

sektoriaus deficitą. Jis yra net keliskart maţesnis, palyginti su bendru ES vidurkiu.



Ataskaita

- - 67

Paveikslas 30. ES 15, ES 25 ir Lietuvos biudţeto deficito pokyčiai, lyginant su BVP, 2001-2005 m., proc.

-1,2

-2,2

-2,9

-2,6

-2,3

-1,3

-2,3

-3

-2,6

-2,3

-2

-1,4-1,2

-1,5

-0,5

-4

-3

-3

-2

-2

-1

-1

0

2001 2002 2003 2004 2005

ES 15

ES 25

Lietuva

Šaltinis: Eurostat

Šalies uţsienio skolą sudaro valstybės ir ūkio subjektų skolos. Valstybės vykdoma

ekspansinė fiskalinė politika daţnai neišvengia biudţeto deficito, kurį ji priversta finansuoti

skolintomis lėšomis. Finansų rinkos labai atidţiai stebi biudţeto deficitą, nes jis parodo, kiek

vyriausybei atitinkamu laiku reikia finansavimo ir kokiu mastu didėja valstybės skola. Biudţeto

deficitas gali suteikti informaciją apie vidaus išteklių mobilizavimo efektyvumą ir valstybės

išlaidų valdymą. Pagrindinės biudţeto deficito prieţastys gali būti pajamų surinkimo problemos,

pernelyg didelės išlaidos ar netinkama kontrolė.

Pastaruoju metu į didėjantį fiskalinį deficitą beir valstybės skolą vis daţniau ţiūrima kaip į

atskirą rimtą problemą. Valstybės skolos ir biudţeto deficito rodikliai yra tiesiogiai priklausomi

– didėjant skolai, didėja skolos tvarkymo išlaidos. Pagrindinę jų dalį sudaro palūkanos, o tai

savaime didina biudţeto išlaidas ir deficitą, jei nesikeičia biudţeto pajamos. Jei skola ir jos

tvarkymo išlaidos didėja sparčiau negu nacionalinis produktas, situacija tampa sunkiai valdoma

ir nestabili. Šiuo atveju, valstybei nesusidorojus su biudţeto deficitu, atsiranda reali finansinės ir

fiskalinės krizės grėsmė.

Ekonomikos reformų metu visose šalyse kandidatėse nuolat trūko lėšų reformoms vykdyti.

Šalių uţsienio skola nuolat didėjo, nes buvo skolinamasi tarptautinėse finansinėse institucijose ir

uţsienio bankuose. Tarptautinių finansinių institucijų nuomone, vertinant pagal susikaupusio

skolos lygio santykį su BVP (ţr. 30 pav.) daugumoje šalių situacija nėra grėsminga. Didelė

Maltos ir Kipro skola vis vien nesiekia ES 25 vidurkio.

Apskritai pereinamosios ekonomikos šalims, prie kurių priskiriamos ir naujosios ES narės,

būdingas nuolatinis einamosios sąskaitos deficitas. Be to, šias valstybes vienija besitęsiančios

reformuojamų valstybės sektoriaus ir biudţetų problemos. Einamosios sąskaitos deficitą lemia

gerokas investicijų padidėjimas atsigavimo proceso metu, o tai savo ruoţtu turi poveikį eksporto

didėjimui. Nuo 2000 m. Lietuvoje ir Slovakijoje valstybės uţsienio skola sumaţėjo, Čekijoje –

padvigubėjo, tačiau prognozuojama, kad bendras biudţeto deficitas jose maţės dėl spartaus BVP

augimo. Bendras biudţeto deficitas ţada maţėti ir visose likusiose šalyse, išskyrus Estiją, kuriai

prognozuojamas neţymus biudţeto perteklius.

Valdţios sektoriaus bendroji skola (vidaus ir uţsienio), palyginti su BVP, nuolat (nors ir

neţymiai) didėja visoje ES erdvėje, bet maţėja Lietuvoje. Pagal biudţeto deficito ir valdţios

sektoriaus rodiklius, Lietuvos rodikliai vieni geriausių iš visų ES šalių, tačiau Estijos pavyzdys

rodo, kad galima turėti ir teigiamą biudţeto balansą



Ataskaita

- - 68

Paveikslas 31. ES 15, ES 25, Lietuvos valdţios sektoriaus bendroji skola, palyginti su BVP, 2001-2005 m.,

proc

63,1 61,5 63,1 63 64,662 60,5 62 62,4 63,4

22,9 22,3 21,2 19,5 18,7

0

10

20

30

40

50

60

70

2001 2002 2003 2004 2005

ES 15

ES 25

Lietuva

Šaltinis: Eurostat

Vis dėlto vertinti valstybės skolą tik pagal santykį su BVP nėra labai paranku, nes

kiekvienos valstybės BVP apimtys skirtingos. Štai kodėl tarptautinėje praktikoje yra įprasta

nustatyti vidutiniškai vienam šalies gyventojui tenkančios uţsienio skolos dydį, perskaičiuojant į

vieną kurią pasirinktą uţsienio valiutą („Eurostat― tokį perskaičiavimą atliko eurais). Toliau

parodytuose paveiksluose yra pateikta vienam gyventojui tenkanti valstybės skolos dalis eurais,

taip pat skola, išreikšta pagal perkamosios galios paritetą (PGP).59

Pagal uţsienio skolos kriterijų Lietuvos skola yra viena iš maţiausių: Lietuvą lenkia tik

Latvija ir Estija. Apskritai naujų įstojusių šalių padėtis nėra kritinė, tuo labiau, kad visos šios

ekonomikos yra besivystančios ir auga gana dideliu tempu.

59

PGP – tai dydis, naudojamas panaikinti skirtumą tarp kainų lygio skirtingose šalyse ir taip objektyviau įvertinti

nagrinėjamus dydţius.



Ataskaita

- - 69

Paveikslas 32. Europos šalių uţsienio skola 1 gyventojui 2003 m. eurais

13057

21831440

567

4631

6048

4998 4814

7919

13046

11334

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

ES 2

5

Liet

uva

Latv

ija

Estija

Lenk

ija

Ček

ija

Slovė

nija

Slova

kija

Vengr

ija

Kipra

s

Mal

ta


Paveikslas 33-34. Europos šalių uţsienio skola pagal PGP 2003 m. eurais

12258

1006 605 313

21792986

3616

2300

4255

11273

7533

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

ES 2

5

Liet

uva

Latv

ija

Estija

Lenk

ija

Ček

ija

Slovė

nija

Slova

kija

Vengr

ija

Kipra

s

Mal

ta


Regioninis aspektas

Svarbus šalies ekonomikos uţdavinys yra sumaţinti ekonomikos lygio skirtumus tarp

regionų. Kol kas šį uţdavinį spręsti sekasi sunkiai. Ekonomikos rodiklių analizė daţnai parodo,

kad skirtumai tarp pirmaujančių ir atsiliekančių apskričių didėja, o ne maţėja.

Lietuvos apskritys skiriasi savo plotu, gyventojų skaičiumi, ekonominės veiklos struktūra

ir bendru ekonomikos išvystymo lygiu. Visa tai lemia skirtingą bendrojo vidaus produkto lygį

apskrityse. Daugiau nei trečdalis BVP tenka Vilniaus apskričiai ir beveik trečdalis dviem –

Kauno ir Klaipėdos apskritims. Šiose apskrityse santykinai labiau išvystytos pramonė, statyba ir

infrastruktūra.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys taip pat yra pirmaujančios pagal BVP, tenkantį

vidutiniškai vienam gyventojui.



Ataskaita

- - 70

Paveikslas 35. BVP 1 gyventojui pagal apskritis Lietuvoje 2005 metais, tūkst. Lt

14,6

20,221,9

13,3

17,315,8

10,7

18,4 17,5

30

0

5

10

15

20

25

30

35

Aly

tau

s

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

po

lės

Pan

evėţ

io

Šia

uli

ų

Tau

rag

ės

Tel

šių

Ute

no

s

Vil

nia

us

2005

Vidurkis


Paveikslas 36. BVP struktūra pagal apskritis Lietuvoje 2005 m., proc.

3,7

19,4

11,7

3,5

7,1 8

24,6 4,4

35,8

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

po

lės

Panev

ėţio

Šia

uli

ų

Taura

gės

Telš

ių

Ute

no

s

Vil

nia

us


Per kelis dešimtmečius Lietuvos apskrityse susiklostė skirtinga ūkio struktūra.

Marijampolės, Tauragės, Šiaulių, Panevėţio apskritys pasiţymi labiau išvystytu ţemės ūkiu;

Telšių, Utenos, Panevėţio, Alytaus ir Kauno apskrityse santykinai labiau išvystytos pramonė ir

statyba, o Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse – gamybinės ir negamybinės paskirties paslaugos.

Skirtingas apskričių ekonomikos potencialas lemia ir darbo uţmokesčio skirtumus.

Ekonomiškai stipresnėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse didesnis ir darbo uţmokestis.

Kai kuriose apskrityse darbo apmokėjimo lygį nulemia didelės strateginės įmonės: Telšių

apskrityje – „Maţeikių nafta―, o Utenos apskrityje – Ignalinos AE.



Ataskaita

- - 71

Paveikslas 37. BVP struktūra pagal veiklas Lietuvoje 2005 m., proc.

5,7 6,6 5,2 3,9

16,710,9 12,2

17

6,1 6,32,1

34,338 35,4 35,4

32,6

41,5

32,327,6

52,7 51,3

28,2

6055,4

59,4 60,7

50,747,7

55,5 55,5

41,1 42,5

69,7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Lie

tuv

a

Aly

tau

s

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

po

lės

Pan

evėţ

io

Šia

uli

ų

Tau

rag

ės

Tel

šių

Ute

no

s

Vil

nia

us

Žemės ūkis

Pramonė ir

statyba

Paslaugos


Paveikslas 38. Vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis pagal apskritis Lietuvoje 2005m., Lt

1276

1072

11921256

10011094 1049

936

1248 1231

1487

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Lie

tuv

oje

Aly

tau

s

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

po

lės

Pan

evėţ

io

Šia

uli

ų

Tau

rag

ės

Tel

šių

Ute

no

s

Vil

nia

us


Nuo apskričių ūkio struktūros priklauso ir namų ūkių pajamų šaltiniai. Vilniaus, Kauno ir

Klaipėdos apskrityse su labiau išvystytomis pramonės, statybos ir paslaugų veiklomis didesnę

namų ūkių pajamų dalį sudaro samdomo darbo pajamos. Tuo tarpu Marijampolės, Šiaulių,

Tauragės apskrityse santykinai didesnę ekonominės veiklos dalį sudaro ţemės ūkis. Šių

apskričių gyventojai daugiau pajamų gauna iš šios veiklos.

Pajamų struktūrai turi įtakos ir gyventojų struktūra pagal amţiaus grupes. Apskrityse, kur

daugiau senyvo amţiaus gyventojų, svarbus pajamų šaltinis yra pensijos ir kitos socialinės

išmokos. Kai kurių vietovių specifika (Palangos, Neringos) lėmė, kad didelę pajamų dalį sudarė

pajamos iš verslo ir individualios veiklos.



Ataskaita

- - 72

Paveikslas 39. Namų ūkių pajamų struktūra Lietuvoje 2005 m., proc.

56,649,7

57,865,1

45,9 45,9 49,6 47 49,2 47,7

64,3

8,814,1

6,43,9

21,313,7

15,7 18,4 15,210,5

3,34,9 3,1 4,34,6 5,1

7,23 6,4 6,2

4,9

5,5

22,6 27,2 23,820,7 22,3

27,3 23,624,2 23

32,218,4

7,1 5,9 7,7 5,7 5,4 5,9 8,1 4 6,4 4,7 8,5

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Lie

tuv

os

Aly

tau

s

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

po

lės

Pan

evėţ

io

Šia

uli

ų

Tau

rag

ės

Tel

šių

Ute

no

s

Vil

nia

us

NŪ - samdomo darbo žemės ūkio veiklos

verslo ir individualios veiklos socialinės išmokos

kitos pajamos


Atskirų apskričių patrauklumas investavimui lėmė, kad TUI šalies teritorijoje pasiskirstė

labai nevienodai. Be abejo, sostinės statusas buvo labai svarbus, kad daug TUI tektų Vilniaus

miestui. Kita vertus, ţymi TUI dalis Telšių apskričiai buvo nulemta strateginio investuotojo

atėjimu į AB „Maţeikių nafta―.

Lentelė 8. TUI pagal miestus ir rajonus 2001 ir 2005 m. Lietuvoje

Miestai ir

rajonai

TUI pagal miestus ir rajonus

2001 m. pabaigoje

TUI pagal miestus ir rajonus 2005

m. pabaigoje

proc. tenka 1 gyv. Lt proc. tenka 1 gyv. Lt

Šalyje 100,0 3068 100,0 7022

Kaunas 10,4 2938 5,6 3735

Klaipėda 9,6 5313 5,1 6495

Klaipėdos r. 1,8 4160 3,4 16719

Panevėţys 3,4 3055 2,6 5415

Šiauliai 1,1 906 0,7 1324

Maţeikių r. 0,2 246 15,9 57913

Utenos r. 1,7 3550 1,0 4822

Vilnius 64,1 12342 55,7 24064

Kitos vietovės 7,7 - 10,0 -


Daug vilčių dėl TUI pritraukimo buvo dedama steigiant laisvąsias ekonomines zonas. Tai

sėkmingai vyko Klaipėdos LEZ: Klaipėdos rajonas tapo vienas iš pirmaujančių pagal bendras

TUI apimtis ir skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui. Tuo tarpu Kauno ir Šiaulių miestų

rezultatai šiuo klausimu liko labai kuklūs.



Ataskaita

- - 73

Paveikslas 40. TUI Lietuvoje 1 gyventojui 2005 m.pabaigoje, Lt.

7022

21943796

5673

5482360

775 208

21797

1508

16005

0

5000

10000

15000

20000

25000

Lie

tuv

oje

Aly

tau

s

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

po

lės

Pan

evėţ

io

Šia

uli

ų

Tau

rag

ės

Tel

šių

Ute

no

s

Vil

nia

us


Apibendrinti analizės rezultatai

Ţemiau pateikiami apibendrinti Lietuvos ūkio makroekonominiai rodikliai ir jų

palyginimas su ES ir kaimyninėmis šalimis, kad būtų lengviau suvokti Lietuvos ūkio stipriąsias

ir silpnąsias puses, nukrypimus nuo analogiškų šalių vidurkių60

. Rezultatai pateikiami grafine

forma.

Paveikslas 41. BVP palyginimas pagal ekonominį aktyvumą ES 25 ir Lietuvoje, 2006 m. II ketvirtis


60

Duomenų šaltiniai: EPRB, Lietuvos bankas

ES 25, 2005 Lietuva, 2006, II ketvirtis



Ataskaita

- - 74

Paveikslas 42. Sukurta pridėtinė vertė įvairiose Europos šalyse ir Lietuvoje, 2004 m.


2.2. ES ekonominė erdvė ir Lietuvos vieta

Kai Lietuva ruošėsi tapti ES nare, išaugo jos prekyba su senosiomis narėmis. Europos

sutartys liberalizavo prekybą ir sudarė prielaidas prekybos plėtrai, nors pradţioje buvo taikomi

apribojimai prekybai ţemės ūkio produktais, tekstilės ir aprangos gaminiais. 2003 m. ES 10

šalių eksportas į ES 15 sudarė 67 proc. viso jų eksporto ir 58 proc. jų importo, palyginus su

atitinkamai 57 ir 55 proc. 1993 m..

Po įstojimo ES 15 dalis naujųjų narių prekyboje sudarė vidutiniškai apie 62 proc. Tai rodo

aukštą integracijos lygį, aukštesnį ir uţ ES 15 šalių (60 proc.). Naujųjų ES šalių prekybos

apyvartos santykis su BVP sudarė net 93 proc., kai senųjų narių – tik 55.

Lietuva, kaip ir kitos maţosios ES narės, yra labai atvira prekybai, tačiau Lietuvos

integracijos laipsnis dar ţemesnis nei kitų naujųjų narių. Tai rodo paveikslas apačioje. Atkreipia

dėmesį faktas, kad nuo 1993 iki 2005 m Lietuvos prekybos su ES dalis net sumaţėjo. Euro

įvedimas neabejotinai būtų prisidėjęs prie prekybos išaugimo, nes būtų sumaţinęs transakcijų

kaštus bei padidinęs kainų skaidrumą..



Ataskaita

- - 75

Paveikslas 43.EU 15 prekybos integracija 1993 ir 2005 m. (proc. nuo visos prekybos)

Narystė ES padidino ir prekybą tarp naujųjų ES narių, kuri 1993-2003 m. sudarė apie 12

proc. jų prekybos apimčių, o po narystės išaugo iki 14 proc.. Šių šalių dalis Lietuvos uţsienio

prekyboje didesnė nei kitų šalių dėl išaugusios Baltijos šalių integracijos.

Paveikslas 44. EU 10 šalių tarpusavio prekyba 1993, 2003 ir 2005 m (proc. nuo visos prekybos)

1993-2005 m. išaugo ir naujųjų ES šalių dalis ES 15 importe (nuo 8 iki 13 proc.), tačiau

ES 15 vis dar turi ţymų prekybos balanso perteklių. Lyginamųjų pranašumų vertinimas

patvirtina, kad naujųjų ES šalių eksporte į ES 15 kol kas dominuoja ţemo ir vidutinio lygio

technologijų darbams imlūs produktai, kai tuo tarpu ES 15 eksporte dominuoja produktai,

reikalaujantys aukštesnių gebėjimų bei daugiau kapitalo. Naujosios ES šalys susiduria su didele

tokių šalių kaip Kinija ir Indija konkurencija, tačiau jų dalis pasaulio rinkose taip pat padidėjo

(nuo 1 proc. 1992 m. iki 2,8 proc. 2003 m.). Ţemiau esančiuose paveiksluose palyginti naujųjų

ES šalių ir ES 15 konkurenciniai pranašumai. Vertinant naujųjų ES šalių konkurencinius

pranašumus pagal gebėjimų pobūdį, aiškiai matyti, kad jų eksporte dominuoja ţemų (apie 40

proc. eksporto) ir vidutinių technologijų (daugiau kaip 20 proc.) gaminiai, tuo tarpu iš ES 15

importuojamos aukštesnių technologijų ir IRT prekės.



Ataskaita

- - 76

Paveikslas 45. EU 10 ir EU 15 konkurencinių pranašumų palyginimas: EU 10

Šaltinis: EK

Vertinant naujųjų ES šalių konkurencinius pranašumus pagal gamybos veiksnių

panaudojamumą, matyti, kad ES 10 eksporte dominuoja darbui (apie 30 proc.) ir kapitalui imlios

(apie 15 proc.) prekės, tuo tarpu importuojamos mokslui imlios prekės. ES 15 šalių eksporto ir

importo struktūra yra priešinga.

Kaip ir galima buvo tikėtis iš besivejančių šalių, ES 10 einamųjų sąskaitų deficitai yra gan

dideli. Juos padengia tiesioginės uţsienio investicijos. Vidutinis ES 10 prekybos deficitas sudaro

apie 3 proc., Lietuvos ir kitų Baltijos šalių jis yra gerokai didesnis.

Kalbant apie Lietuvos ir ES prekybą reikia paţymėti, kad Lietuvos eksportas į ES auga

lėčiau nei bendras eksportas. Štai 2005 m. bendras eksportas išaugo 26,9 procento, kai į ES – 24

proc. Remiantis Lietuvos uţsienio prekybos išankstiniais pirmųjų aštuonių 2006 m. mėnesių

duomenimis, importas padidėjo 29,8 proc., o eksportas – 28,3 proc.. Uţsienio prekybos

perspektyvos į trečiąsias valstybes išlieka palankios – tikimasi, kad Rusijoje ir kitose NVS



Ataskaita

- - 77

šalyse paklausa ir toliau išliks didelė61

. Augo daugelio prekių grupių eksportas. Pagrindinės

eksporto prekės pastaraisiais metais buvo mineraliniai produktai, mašinos ir įrengimai,

transporto priemonės. Dėl Lietuvos maţmeninės prekybos tinklų plėtros kaimyninėse rinkose

per 2006 m. pirmuosius aštuonis mėnesius labiausiai išaugo gatavų maisto produktų, gėrimų,

tabako gaminių eksportas (43,7%), plastiko eksporto augimas sudarė 72,3 proc., o transporto

priemonių – 39,7 proc. Per artimiausius porą metų eksporto augimas turėtų šiek tiek atsilikti nuo

importo, todėl didės prekybos balanso deficitas. Lietuvos eksporto pajėgumas turėtų dar pagerėti

dėl ankstesniais metais padarytų investicijų, tačiau ir importas didės, nes kils privatus vartojimas

ir investicinis aktyvumas.

Santykinai pablogėjo paslaugų eksportas. Importo augimui gerokai viršijant eksportą

(atitinkamai 22,5 proc. ir 13,8 proc.), per 2006 m. pirmuosius aštuonis mėnesius paslaugų

eksporto perviršis sumaţėjo 3 proc. Tris ketvirtadalius viso paslaugų eksporto sudarė kelionių ir

gabenimo paslaugos. Pigių skrydţių oro linijų bendrovės pagyvino kelionių sektorių. Pirmąjį

pusmetį kelionių paslaugų eksportas išaugo 11,8 proc. (ypač padaugėjo verslo kelionių – 54,8

proc.). Gabenimo paslaugų eksportas išaugo 4,8 proc., ypač padidėjo transportavimo sausumos

keliais paslaugų apimtis (11,1 proc.). Prognozuojame, kad artimiausiais metais sparčiausiai augs

turizmo paslaugų eksportas.

Kaip ir 2005 m., eksportas į naująsias ES šalis ir NVS išaugo daugiau negu eksportas į

senąsias ES šalis. Bendrojoje eksporto struktūroje ES rinkos dalis šiek tiek sumaţėjo, o NVS –

padidėjo. ES, kuriai tenka 62,4 proc. Lietuvos eksporto (59,6 proc. importo), išliko pagrindinė

eksporto rinka. Per pirmuosius aštuonis mėnesius eksportas į ES išaugo 19 proc.. Eksportas į

NVS rinkas sudarė 19,7 proc. bendros apimties, bet augimas buvo net 43,5 proc.. Prekyba su

daugeliu ES šalių yra dar labai maţa.

Lentelė 9. Lietuvos eksportas ir importas 2005 m.

Sąjunga, valstybė 2005 m. sausis - gruodis

eksportas importas

Iš viso 32767,3 43151,9

Europos Sąjunga 21419,5 25586,0

Airija 169,5 91,8

Austrija 77,3 441,0

Belgija 617,5 962,6

Čekijos Respublika 190,5 643,0

Danija 1420,1 1300,3

Estija 1937,0 1222,8

Ispanija 883,1 438,8

Italija 631,5 1277,2

Jungtinė Karalystė 1542,1 955,1

Latvija 3362,7 1707,9

Lenkija 1812,3 3585,0

Nyderlandai 1005,7 1601,5

Portugalija 180,9 42,6

Prancūzija 2301,8 1209,7

Slovakija 50,7 170,6

Slovėnija 11,9 116,9

Suomija 325,1 1325,1

61




Ataskaita

- - 78

Švedija 1633,1 1481,8

Vengrija 137,0 364,4

Vokietija 3075,5 6538,4

NVS 5816,4 13436,4

Baltarusija 1063,0 753,6

Kazachstanas 305,6 87,2

Rusija 3422,1 12006,3

Ukraina 743,5 511,1

ELPA 912,1 497,5

Islandija 188,2 37,1

Norvegija 524,8 222,3

Šveicarija 198,8 236,5

Kitos valstybės 4619,3 3632,0

Bulgarija 39,1 48,6

Indija 79,8 54,8

Japonija 43,0 142,3

Jungtinės Valstijos 1543,4 843,0

Kanada 939,5 38,1

Kinija 38,4 1005,5

Malaizija 26,7 94,4

Pakistanas 47,8 30,6

Pietų Korėja 30,1 246,0

Rumunija 54,0 30,0

Singapūras 918,2 16,8

Turkija 415,9 281,1


Tiesioginės uţsienio investicijos

Nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio labai padaugėjo uţsienio bendrovių Lietuvoje ir kitose

ES šalyse. 2004 m. sukauptos TUI ES 10 pasiekė 190 mlrd. eurų, iš kurių ¾ atėjo iš senųjų ES

narių. Lietuvai teko 7,4 mlrd. šių investicijų, arba tik apie 4 proc., tačiau didţioji jų dalis atėjo iš

ES ir tik neţymi dalis – iš trečiųjų šalių. Reikia paţymėti, kad ES 15 investicijos į naująsias

nares sudarė tik 4 proc. visų ES 15 investicijų, 53 proc. teko kitoms ES 15 šalims ir 12 proc. –

JAV.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad daug ES 15 investicijų atėjo per privatizavimą ir

nesukūrė naujų gamybinių pajėgumų. Jei Vokietija daugiausia investuoja į Čekiją, Vengriją,

Lenkiją ir Slovakiją, tai Skandinavijos bendrovės – į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. ES 10

daugiausiai (55 proc.) investuota į paslaugas, tuo tarpu į apdirbamąją pramonę – 37 proc. Jeigu

Baltijos šalyse ir Lenkijoje ES 15 investuoja į tradicines šakas (maisto, tekstilės, medţio

apdirbimo), tai Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje – į šiuolaikinės apdirbamosios pramonės

šakas (biurų įrangos, kompiuterių, telekomunikacijų, automobilių gamybą).

Iki narystės ES 15 buvo baiminamasi, kad dėl maţesnių mokesčių ES 10 kapitalas gali

nutekėti į naująsias nares. Tačiau TUI statistika rodo, kad investicijų srautus lemia kiti veiksniai,



Ataskaita

- - 79

tokie kaip darbo jėgos kaštai ar erdvinė koncentracija (geografinė padėtis, rinkos dydis, išorinės

ekonomijos, bendra verslo aplinka, ţmogiškasis kapitalas).

Be to, pelno mokesčio poveikis įmonių pajamoms, o tuo pačiu ir sprendimams investuoti

daug priklauso ir nuo darbo apmokestinimo, mokesčių bazės bei bendro įmonių mokesčių

skaidrumo ir suderinamumo (dvigubi mokesčiai, transferinės kainos, galimybė pervesti pajamas

iš pagrindinės į antrinę įmonę ir atvirkščiai). Štai kodėl įmonių pelno mokesčių normos daro

maţesnį poveikį investiciniams sprendimams nei kiti veiksniai.

Kapitalo rinka

Nuo 10-ojo dešimtmečio bankų krizės nė vienoje ES 10 šalių, taip pat ir Lietuvoje, nebuvo

ţymesnių finansų sistemos sukrėtimų. Kaip išimtį galima būtų paminėti tik nemaţus lito kurso

svyravimus susiejant jį nuo vienos valiutos prie kitos. Lietuvos, kaip ir kitų naujųjų ES narių,

finansų sistema yra nedidelė, nors vystosi labai sparčiai. Tą akivaizdţiai rodo dabartinis kreditų

augimo bumas. Nepaisant to, įsiskolinimo bankams lygis šiose šalyse dar labai ţemas, todėl

galima tikėtis tolesnio paskolų portfelio augimo. Tas pasakytina ir apie akcijų rinkos

kapitalizavimą.

Finansinio sektoriaus integracija vyko labai sparčiai. Dabar naujosiose narėse uţsienio

bankų dalis didesnė nei senosiose narėse. Ypač aktyvūs yra Austrijos bankai (Slovakijoje,

Vengrijoje) bei Skandinavijos šalių bankai (Baltijos šalyse). Austrijos bankai net 25 proc. savo

turto yra investavę ES 8. Padidėjusi konkurencija sumaţino palūkanų normas, kurios dabar

beveik nesiskiria nuo ES 15. Tačiau pastaruoju metu pasiektas paskolų lygis jau kelia nerimą

bankams dėl galimo vartotojų nemokumo, situaciją aštrina auganti infliacija ir realios

perkamosios galios maţėjimas. Lietuvos vidinės rinkos plėtros problemas akcentuoja tiek

Pasaulio Bankas, tiek Tarptautinis valiutos fondas ir kiti tarptautiniai ekonomikos ekspertai.

2.3. Galima Lietuvos vieta globalioje rinkoje

Lietuvos vietą globalioje rinkoje lemia jos prekių ir paslaugų konkurenciniai pranašumai,

pasaulinių kainų dinamika. Lietuvoje įsitvirtinęs ekonominis poţiūris, kad Lietuva yra maţa

šalis, jos dalis pasaulinėje atskirų prekių gamyboje ar eksporte yra maţa, todėl ir Lietuvos įtaka

formuojant pasaulio prekybos sąlygas yra minimali. Tai abejotina tezė rinkos teorijos poţiūriu.

Tik įmonės gali nuspręsti, ar naujose rinkose jos laikysis „einančių iš paskos― strategijos,

ar sieks sukurti inovatyvius produktus, o gal net formuoti rinkas, sukurdamos „trūkio― (ang.

disruptive) ar „proverţio― (ang. breakthrough) inovacijas. Dėl dabartinės Lietuvos ūkio būklės

tiek pirminėse, tiek apdirbamosios pramonės ar paslaugų rinkose tikslinga kalbėti tik apie

Lietuvos gamybos struktūros atitikimą pasaulinės rinkos tendencijoms ir apie Lietuvos

galimybes padidinti eksportą. Pastarojo mastus ir augimo perspektyvas lemia šalies, jos šakų ir

produktų konkurenciniai pranašumai.

Šalies lyginamasis (konkurencinis) pranašumas yra kompleksinis reiškinys. Jis priklauso

nuo daugelio veiksnių ir gali būti įvertinamas empiriniais tyrimais, kuriuose analizuojama

eksporto struktūra, darant prielaidą, jog lyginamasis pranašumas pasireiškia tik šalies uţsienio

prekyboje. Manoma, jog šalis turi lyginamąjį pranašumą eksporto prekių gamyboje ir neturi

pranašumo importo prekių gamyboje. Lyginamojo pranašumo įgijimas yra labai svarbus dalykas,

nes jis leidţia finansuoti šalies importą. Todėl šiame skyrelyje bus apţvelgta Lietuvos eksporto



Ataskaita

- - 80

struktūra ir bus bandoma rasti konkurencingiausius šalies sektorius trumpalaikėje ir ilgalaikėje

perspektyvoje.

Kaip rodo paveikslas apačioje, pasaulyje sparčiausiai auga prekyba apdirbamosios

pramonės gaminiais.

Paveikslas 46 Pasaulio šalių bendri pramonės šakų plėtros pokyčiai

Vidutinė metinė kaita, proc.

0

2

4

6

8

10

12

1950-73 1973-90 1990-05

Ţemės ūkio produktai

Kuras ir kasybos produktai

Apdirb. pr. gaminiai

Šaltinis: PPO

Lygindami Lietuvos eksporto ir pasaulio eksporto struktūrą, rastume nemaţai skirtumų.

Lietuvos eksporte ţemės ūkio produktai 2005 m. sudarė 12,9 proc., o pasaulyje jų dalis yra

maţesnė. Daug didesnė ir kuro dalis eksporte (atitinkamai 27 ir 6,5 proc.). Chemijos ir ypač

farmacijos produktų eksportas iš Lietuvos gerokai atsilieka nuo pasaulio vidurkio. Jeigu

pasaulio eksporte šie produktai sudaro 15,2 ir 5,0 proc., tai Lietuvos – 7,3 ir 0,5 proc.. Mašinos

ir įrenginių dalis Lietuvos eksporte yra maţesnė nei pasaulio, o tekstilės ir aprangos gaminių –

didesnė.

Lentelė 10. Pasaulio prekių eksporto struktūra

2001 2002 2003 2004 2005

Bendras pasaulio prekių eksportas 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0

Ţemės ūkio produktai 9,2 8,7 9,6 9,2 9,1

Maistas 7,6 7,3 8,0 7,7 7,6

Ţuvis 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6

Kiti maisto produktai 7,0 6,7 7,4 7,1 7,0

Ţaliavos 1,6 1,4 1,5 1,5 1,5

Kuras ir kalnakasybos produktai 7,7 6,8 7,2 7,7 9,3

Rūdos ir kitos ţaliavos 0,7 0,6 0,7 0,9 0,9

Kuras 5,1 4,5 4,9 5,1 6,5

Spalvotieji metalai 1,9 1,7 1,6 1,7 1,8

Apdirbamosios pramonės gaminiai 80,0 75,9 80,9 80,8 79,7

Geleţis ir plienas 2,7 2,4 2,7 3,3 3,5

Chemijos produktai 12,9 12,7 14,9 14,9 15,2

Farmacijos produktai 3,1 3,6 4,9 5,0 5,0

Kiti chemikalai 9,8 9,1 9,9 9,9 10,2

Kiti pusiau apdirbamosios

pramonės gaminiai 8,8 8,2 8,7 8,7 8,5



Ataskaita

- - 81

Mašinos ir transporto įranga 41,6 39,2 40,3 40,1 39,2

Biuro ir telekomunikacijų

įranga 10,8 9,5 8,4 8,3 8,5

EDP ir biuro įranga 4,3 3,8 3,5 3,4 3,3

Telekomunikacijų įranga 4,3 3,8 3,4 3,4 3,7

Integruotos plokštės 2,2 1,9 1,5 1,6 1,4

Transporto įranga 15,7 15,3 16,9 16,8 16,0

Autoproduktai 10,9 10,5 12,1 12,0 11,4

Kita transporto įranga 4,8 4,8 4,8 4,7 4,6

Kitos mašinos 15,1 14,4 15,0 15,0 14,7

Tekstilė 2,3 2,2 2,1 2,0 1,8

Apranga 2,4 2,3 2,6 2,4 2,4

Kiti apdirbamosios pramonės

gaminiai 9,3 8,9 9,6 9,4 9,2

Asmens ir namų ūkio prekės 2,2 2,1 2,2 2,1 2,0

Moksliniai ir kontrolės

instrumentai 1,9 1,9 2,1 2,1 2,0

Kitos prekės 5,2 5,0 5,3 5,2 5,2

Šaltinis: PPO

Kaip rodo Jungtinių tautų statistika, skelbiama kasmet leidţiamojoje „Ţmogiškosios

plėtros ataskaitoje―, 2004 m. pirminių produktų eksportas Lietuvos prekių eksporto struktūroje

sudaro 42 proc., apdirbamosios pramonės gaminių dalis – 58 proc., o aukštųjų technologijų dalis

apdirbamosios pramonės gaminių eksporte – tik 5 proc. Estijos eksporto struktūroje šie skaičiai

sudaro atitinkamai 22, 72 ir 14, Čekijos – 10, 90 ir 13, Vengrijos – 11, 88 ir 29.

Lentelė 11. Prekių eksporto struktūra, 1990-2004 m.

Prekybos struktūra

Prekių ir

paslaugų

importas

(% BVP)

Prekių ir

paslaugų

eksportas

(% BVP)

Ţaliavų

eksportas

(% eksp.

prekių)

Produkcijos

eksportas

(% eksp.

prekių)

Aukštųjų

technologijų

eksportas

(% eksp.

prekių)

Prekybos

sąlygos

(1980=100)a

Reitingas 1990 2004 1990 2004 1990 2004 1990 2004 1990 2004 2004

Aukštas išsivystymo lygis

1 Norvegija 34 30 40 44 67 77 32 19 12 18 130

2 Islandija 33 43 35 37 91 82 8 17 10 6 ..

3 Australija 17 21* 17 18* 71 58 26 25 12 14 96

4 Airija 52 65 57 80 26 10 70 86 41 34 94

5 Švedija 29 38 30 46 16 14 83 81 13 17 98

6 Kanada 26 34* 26 38* 36 35 59 60 14 14 99

7 Japonija 9 10* 10 12* 3 3 96 93 24 24 116

8 JAV 11 14* 10 10* 21 14 75 82 34 32 112

9 Šveicarija 34 37* 36 44* 6 7 94 93 12 22 ..

10 Nyderlandai 51 60 54 65 37 30 59 70 16 29 99

11 Suomija 24 32 23 37 17 16 83 83 8 21 99

12 Liuksemburgas 100 125 104 146 .. 13 .. 86 .. 10 ..



Ataskaita

- - 82

13 Belgija 69 81 71 84 19 18 77 81 .. 8 ..

14 Austrija 37 46 38 51 12 15 88 84 8 12 ..

15 Danija 31 38 36 43 35 31 60 66 15 20 110

16 Prancūzija 23 26 21 26 23 17 77 83 16 19 ..

17 Italija 20 26 20 27 11 11 88 86 8 8 132

18 Jungtinė Karalystė 27 28 24 25 19 18 79 76 24 24 99

19 Ispanija 20 29 16 26 24 21 75 77 6 7 121

20 Naujoji Zelandija 27 29* 27 29* 72 65 26 31 10 14 121

21 Vokietija 25 33 25 38 10 9 89 84 11 17 112

22 Honkongas, Kinija (SAR) 124 184 132 193 7 3 92 96 .. 32 99

23 Izraelis 45 49 35 44 13 5 87 94 10 19 118

24 Graikija 28 29 18 21 46 38 54 59 2 11 79

25 Singapūras .. .. .. .. 27 13 72 84 40 59 70

26 Korėja Resp. 29 40 28 44 6 8 94 92 18 33 75

27 Slovėnija 79 61 91 60 .. 10 .. 90 .. 6 ..

28 Portgalija 39 38 33 31 19 15 80 85 4 9 ..

29 Kipras 57 .. 52 .. 42 35 58 65 8 22 ..

30 Čekija 43 72 45 72 .. 10 .. 90 .. 13 ..

31 Barbadosas 52 54* 49 49* 55 47 43 52 .. 15 ..

32 Malta 99 83 85 76 7 9 93 90 44 58 ..

33 Kuveitas 58 33 45 60 94 .. 6 .. 3 .. ..

34 Brunėjus .. .. .. .. 97 88* 3 12* .. 5* ..

35 Vengrija 29 68 31 64 35 11 63 88 .. 29 84

36 Argentina 5 18 10 25 71 70 29 29 .. 8 103

37 Lenkija 22 41 29 39 .. 19 .. 81 .. 3 459

38 Čilė 31 30 35 36 87 86 11 13 5 5 47

39 Bahreinas 95 64 116 82 54 90 45 10 .. 3 ..

40 Estija .. 86 .. 78 .. 22 .. 77 .. 14 ..

41 Lietuva 61 61 52 54 .. 42 .. 58 .. 5 ..

42 Slovakija 36 79 27 77 .. 14 .. 86 .. 5 ..

43 Urugvajus 18 28 24 30 61 68 39 32 .. 2 77

44 Kroatija .. 56 .. 47 .. 27 .. 72 .. 13 ..

45 Latvija 49 60 48 44 .. 36 .. 61 .. 5 ..

46 Kataras .. .. .. .. 82 87 18 13 .. 1 ..

47 Seišeliai 67 96 62 94 74 93 26 6 .. 10 ..

48 Kosta Rika 41 49 35 46 66 37 27 63 .. 37 125

49 Jungtiniai Arabų Emyratai 41 65 66 82 .. .. .. .. .. .. ..

50 Kuba .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. ..

51 Saint Kitts ir Nevis 83 63 52 50 .. 18* .. 82* .. 1* ..

52 Bahamai .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. ..

53 Meksika 20 32 19 30 56 20 43 80 8 21 32

Šaltinis: Human Development Report 2006

Šalies konkurencingumą lemia turimi gamybos veiksniai. Pertekliniai gamybos veiksniai

yra arba Dievo dovana, arba šalies politikos rezultatas, t.y. lyginamąjį pranašumą galima tiek

gauti iš gamtos, tiek įgyti. Pasikeitus valstybės politikai gali pasikeisti ir lyginamieji

pranašumai. Tik reikia turėti omeny, kad ir gausių gamtinių turtų turinčios šalys nėra uţtikrintos,



Ataskaita

- - 83

kad jos turės šį lyginamąjį pranašumą visą laiką. Lyginamasis pranašumas yra dinaminis

veiksnys, nepaisant to, ar jis paveldėtas ar įgytas. Kadaise Japonija garsėjo savo tekstile, bet

šiandien ji niekam nesiasocijuoja su šia šaka. Taivanis neturi jokių gamtinių išteklių, tačiau

šiandien garsėja elektronikos ir kitomis šiuolaikinėmis šakomis. Garsi Vokietijos Rūro sritis,

netekusi buvusio lyginamojo pranašumo metalurgijos pramonėje, dabar įnirtingai ieško naujų

veiklos sričių. Singapūras savo kelią 1965 m. pradėjo kaip agrarinė valstybė, tačiau jo

lyginamieji pranašumai šiandien yra visiškai kitose šakose (kaip matyti iš aukščiau pateiktos

lentelės, Singapūro aukštųjų technologijų eksportas sudaro net 59 proc. apdirbamosios pramonės

eksporto).

Patirtis rodo, kad konkurencingumas gali pereiti ir iš vienos šalies į kitą. Šalis, turėjusi

pranašumą dėl ţemesnių darbo kaštų arba gausių gamtinių išteklių, vystantis jos ekonomikai gali

tapti nekonkurencinga tam tikrų prekių ir paslaugų gamyboje. Tačiau esant atvirai ekonomikai,

šalis gali tapti konkurencinga gamindama kitas prekes ar paslaugas. Paprastai šis procesas

vyksta palaipsniui.

Lietuva neturi gamtos dovanotų lyginamųjų pranašumų (ypatingos gamtinių išteklių,

kapitalo gausos ar pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos pertekliaus), todėl juos reikia įgyti ir tai

priklauso nuo šalies ekonominės politikos.

Singapūras dar 1976-1984 m. nustojo remti tekstilę, siuvimą, elektronikos surinkimą, laivų

remontą, o visą paskatų sistemą nukreipė skatinti investicijas į ţinioms ir aukštoms

technologijoms imlias šakas - kompiuterių, elektronikos, mašinų bei vaistų gamybą. Vienu

ţodţiu, buvo siekiama plėtoti tas šakas, kuriose sukuriama daug pridėtinės vertės ir kurios

reikalauja daug kvalifikuoto darbo. Siekdama paspartinti ekonominį augimą šalis turi

specializuotis tose pramonės ir paslaugų šakose bei pošakiuose, kuriuose yra didelės pridėtinės

vertės augimo perspektyvos. Vadinasi, kuriant politikos priemones svarbu sukurti lyginamuosius

arba konkurencinius pranašumus ekonominio augimo poţiūriu perspektyviose šakose.

Inovacijoms skatinti netinka politika, kuri taikoma, kai šalis turi perteklinių gamtinių išteklių,

pigios darbo jėgos ar daug pigaus kapitalo. Lemiamą vaidmenį šiuolaikinėmis sąlygomis vaidina

apsirūpinimas kapitalu ir inovacijos. Pastarosioms taip pat reikalingas didelis kapitalas bei

aukšta kvalifikacija.

Tai pasiekiama didelėms tarptautinėms bendrovėms, todėl gali pirštis išvada, kad šalies

lyginamąjį pranašumą šiuolaikinėmis sąlygomis gali nulemti šalies sugebėjimas pritraukti

tarptautines bendroves. Tuo būdu į išorę orientuotą prekių konkurenciją keičia konkurencija dėl

tiesioginių uţsienio investicijų, orientuotų į vidų. Tik ne bet kokių investicijų, o tokių, kurių

dėka šalyje būtų sukurta šiuolaikinių technologijų produktų gamybos bazė bei kuo didesnės

pridėtinės vertės lyginamasis svoris. Taip pat svarbu, ar atėjusios Tiesioginės uţsienio

investicijos sudaro sąlygas Lietuvos visuomenei įsisavinti naujas technologijas ir pakelti

visuomenės technologinį raštingumą, bei įgyti naujus įgūdţius.

M. Porteris savo konkurencinio pranašumo „deimanto― teorijoje teigia: nors šalys gali būti

patenkintos dirbdamos su turimais ištekliais, jų įmonės gali pagerinti šalies konkurencingumą

panaudodamos tokius šiuolaikinius gamybos veiksnius kaip kvalifikuota darbo jėga, išvystyta

ţinių ir mokslo bazė, konkurencinė aplinka vidaus firmoms62

.

62

M.Porteris teigia, kad šalies tarptautinis konkurencingumas priklauso nuo aplinkos, kurioje konkuruoja šalies

vidaus rinka. Pagal jį konkurencingumą tiesiogiai lemia šie keturi „deimanto― veiksniai. Pirmiausiai tai gamybos

veiksniai (gamtiniai ištekliai ir darbo jėgos kiekis bei kokybė), antra grupė – tai paklausos dydis ir kokybė, trečia –

konkurentų kiekis šalies vidaus rinkoje ir valdymo gebėjimai, ketvirta – susiję ir aptarnaujantys pramonės sektoriai,

pirmiausia paslaugų sektoriaus infrastruktūra. Dar jis pamini papildomus tarptautinį konkurencingumą lemiančius

veiksnius – šansas ir vyriausybė. Plačiau ţiūrėti

www.ukmin.lt/index.php/lt/pramoneirverslas/pramone/konkurencingumas/budai.

http://www.ukmin.lt/index.php/lt/pramoneirverslas/pramone/konkurencingumas/budai



Ataskaita

- - 84

Lietuvos geografinė padėtis kai kuriose srityse teikia pranašumų (logistikos tarp Rytų ir

Vakarų paslaugoms), bet nėra labai palanki uţsienio prekybai ir tiesioginėms uţsienio

investicijoms. Ekonomistai pripaţįsta, kad verslininkai yra jautrūs uţsienio sindromui, todėl

paprastai mieliau investuoja kaimyninėse, o ne geografiškai nutolusiose šalyse63

. Tą patvirtina ir

ES 8 statistika. Daugiausiai uţsienio investicijų sulaukia valstybės, kurių kaimynystėje yra

senosios ekonomiškai labiau išsivysčiusios šalys. Į Vengriją, Slovakiją ir Čekija daug investuoja

Austrijos ir Vokietijos bendrovės, į Estijos – Suomijos ir Švedijos. Galima laukti, kad TUI

pamaţu pasieks ir Lietuvą, tačiau siekiant paspartinti jų atėjimą Lietuvos vyriausybei reikėtų

imtis priemonių, kurios sumaţintų geografinį atskirtumą .

Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinėje

studijoje64

, atliktoje Ūkio ministerijos uţsakymu, daromos išvados, kad net ¾ visos pramonės

produkcijos yra sukuriama ţemą pridėtinę vertę generuojančiose pramonės šakose ir kad

Lietuvoje vyrauja tradicinės, ţemą arba vidutinę pridėtinę vertę generuojančios pramonės šakos.

Manoma, kad net daugelis „statistiškai‖ priklausančių aukštą pridėtinę vertę kuriančių

kategorijai įmonių (pvz. prietaisai, elektronika, biotechnologija, farmacijos pramonė) savo

konkurencinį pranašumą grindţia toli graţu ne ţiniomis ir inovacine veikla, bet santykinai

pigesnėmis veiklos sąnaudomis, t.y. maţesniu nei ES senbuvėse darbo uţmokesčiu, pigesnėmis

ţaliavomis, dar prieš 15-20 metų įdiegtomis bazinėmis technologijomis, o jų pagrindinės rinkos

yra besivystančios šalys. Tai pripaţino ir aukštų technologijų pramonės atstovai, tokie kaip

„Brown― and „Sharp Precizika―65

.

Siekiančiai sumaţinti ekonominį atotrūkį nuo senųjų ES narių Lietuvai tokia pramonės

struktūra yra neperspektyvi, nes nesudaro didesnių augimo galimybių. Dabartinė pramonė

priversta konkuruoti su ţemo arba vidutinio ekonominio išsivystymo šalių pramone. Šitoje

konkurencinėje kovoje ji neturi daug konkurencinių pranašumų. Reikia paţymėti, kad ši

konkurencinė kova vyksta net ne trečiųjų šalių, o ES rinkose, į kurią be didelių kliūčių patenka

trečiųjų šalių gaminiai. Vadinasi, esant dabartinei ūkio struktūrai Lietuvos gamintojų

pagrindiniai konkurentai išlieka Pietryčių Azijos (ypač Kinijos ir Indijos) gamintojai,

gaminantys tam pačiam rinkos segmentui. Brangstant darbo jėgai Lietuvos įmonės, ypač

aprangos, tekstilės, baldų, praras konkurencingumą darbui imlių gaminių gamyboje, jei nepakils

vertės grandine aukštyn. Studijos autorių nuomone, ypatingą dėmesį ir prioritetą – tiek

valstybės, tiek įmonių lygiu – reikia teikti naujų technologijų ir verslo modelių perėmimui iš

išsivysčiusių kraštų, tiek perkant įrengimus, tiek modernizuojant esamą gamybą, siekiant

aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo visuose pramonės sektoriuose, kas gerintų ekonomikos

konkurencingumą ir plėtrą. Minėtos studijos autoriai tai pat akcentuoja, kad vis didesnę svarbą

įgauna sėkminga veikla strateginiuose aljansuose ir partnerystės sutartyse.

Paviršutiniškai ţiūrint ir nesigilinant į prieţastis, gali susidaryti vaizdas, kad šalies

ekonomika pajėgi išsiversti ir be šiuolaikinės pramonės, plėtodama vien paslaugų sektorių.

Paslaugų sektoriaus dalis pramoninėse valstybėse didėja, tačiau jis nepakeičia pramonės. Viena

iš prieţasčių yra susijusi su paslaugų specifika: jos nematerialios, taigi jas nėra paprasta

eksportuoti. Tačiau plėtojant ţinių ekonomiką ir jos infrastruktūrą, didės ir paslaugų teikimo

galimybės globaliu mastu. Esant ribotoms paslaugų eksporto galimybėms, šalis gaus maţas

eksporto pajamas ir maţai galės importuoti, o tai pasmerktų šalį vegetuoti, nes nedaug šalių

pasaulyje pragyvena iš paslaugų eksporto.

63

In Hyeock Lee, Alan M. Rugman. Multinationals, Globalization, and Public Policy towards FDI in the

Republic of Korea, 2006, October 14. http://www.kelley.iu.edu/cibe 64

Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių kompleksinė studija, KTU Verslo strategijos institutas,

2006 http://www.ukmin.lt 65

Inovacijos: tiltai tarp mokslo, pramonės ir verslo, Mokslas ir technika, Nr. 10, p.6, 2006.

http://www.ukmin.lt/



Ataskaita

- - 85

Palyginus atskirų prekių ir paslaugų galimybes konkuruoti globalioje rinkoje galima

konstatutoi, kad ţemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybės yra didelės, įskaitant ir ES

vidaus rinką. Pavyzdţiui, 2005 m. ES vidaus rinkoje šių produktų apyvarta sudarė 286

mlrd.dolerių. Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų eksportas į ES 2005 m. siekė vos 1,6 mlrd.

dolerių.

Lietuvos įmonės eksportuoja daug chemijos produktų, ypač trąšų, tačiau šiame sektoriuje

eksporto galimybės neribotos. 2005 m. Singapūras chemijos pramonės gaminių eksportavo uţ

20,7 mlrd. dolerių, o Šveicarija net uţ 44 mlrd. dolerių, tuo tarpu Lietuvos šių prekių eksportas

tesiekė 885,2 mln. JAV dolerių.

Tikėtina, kad išliekant didelėms kuro kainoms, mineralinių produktų dalis Lietuvos

eksporte ir toliau turėtų būti didelė. Net labai pakilus pasaulinėms kainoms 2005 m. Lietuvos

mineralinio kuro eksportas tesudarė 3,3 mlrd. JAV dolerių. PPO duomenimis, 2005 metai

bendrasis kuro pardavimas pasaulyje einamosiomis kainomis išaugo net 41 procentu, o kuro

dalis pasaulio eksporte pasiekė beveik 14 procentų (1400 mlrd. JAV dolerių).

Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį labai sparčiai augo (daugiau nei 10 procentų per metus)

chemijos produktų, telekomunikacijų įrenginių, mokslinių ir kontrolės instrumentų pasaulinės

rinkos.

Lietuvos transporto paslaugų eksporto plėtros galimybės yra milţiniškos. Štai Vokietijos

transporto paslaugų eksportas 2005 m. sudarė 38 mlrd. dolerių, Didţiosios Britanijos – 31,4,

Danijos – 26,2, Niderlandų – 21,1, Norvegijos – 15,6 mlrd. dolerių, tuo tarpu Lietuvos tesudarė

4,4 mlrd. litų (apie 1,6 mlrd. dolerių).

Lietuvos tekstilės ir aprangos gaminių eksportas 2005 metais siekė 1,1 mlrd. dolerių.

Didesnė dalis Lietuvos aprangos ir tekstilės eksportuojama į ES rinkas. Kaip rodo PPO

statistika, .tekstilės ir aprangos gaminių iš daugumos pasaulio valstybių eksportas į ES 2005 m

sumaţėjo. Jį pamaţu išstumia eksportas iš Kinijos, 2005 metais išaugęs net 43 proc. (prieš tai

dvejus metus augo po 22 proc.). Tiesa, Kinijos importas neigiamai atsiliepė kitų šalių eksportui į

ES, tuo tarpu pačių ES tiekėjų pardavimas ES vidaus rinkoje 2005 m. išliko 2004 m. lygio. Tai

maţa paguoda, nes 2004 m. Europos vidaus pardavimas buvo padidėjęs net 16 proc.. Dėl vis

augančio Kinijos eksporto Lietuvos gamintojams atsiranda ir kita problema – pigus Kinijos

eksportas kasmet sumaţina pasaulines aprangos ir tekstilės gaminių kainas.

Lietuva uţima labai maţą pasaulinės rinkos dalį, nepaisant labai sparčiai augančio

eksporto. 1995-2005 m. Lietuvos eksportas išaugo 4,4 karto, Estijos – 4,2, Latvijos – 4,0,

Vengrijos – 4,8 karto. Pagrindinė atsilikimo prieţastis – ţemas darbo našumas. Tai aiškiai

matyti, palyginus dydţiu panašios į Lietuvą Airijos eksporto apimtis, kurios 2005 m. siekė net

110 mlrd. dolerių, su Lietuvos eksporto apimtimis, kurios sudarė tik 11,8 mlrd. dolerių. Todėl

Lietuvoje eksporto plėtros galimybės, padidinus našumą..



Ataskaita

- - 86

Lentelė 12.. ES šalių eksporto dinamika 1997-2005 m., mln. JAV dolerių

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Čekija 22360 25855 26556 29094 33324 38492 48702 68986 78246

Danija 49273 49013 50295 51293 51705 57495 66512 77079 85137

Estija 2936 3245 3017 3830 4015 4336 5622 5932 7667

Suomija 41471 43752 42243 46103 43237 45145 53171 61520 66016

Prancūzija 302144 320631 325520 327616 323379 331719 392039 452106 460157

Vokietija 512891 543752 543529 551818 571645 615831 751560 909887 969858

Graikija 11326 10867 11069 11751 10244 10414 13382 15308 17044

Vengrija 19100 23005 25032 28192 30436 34517 43094 55567 62109

Airija 53348 64330 71238 77414 82835 88265 92755 104788 109853

Italija 240414 245801 235559 240521 244490 254427 299333 353782 367200

Latvija 1670 1810 1723 1868 2001 2285 2893 4009 5161

Lietuva 3860 3710 3004 3810 4583 5475 7162 9302 11813

Liuksemburgas - - 8203 8378 9759 10214 13297 16250 18390

Malta 1641 1834 1978 2453 1822 2028 2252 2491 2276

Nyderlandai 207832 213977 218575 233133 230855 244058 296012 357417 402407

Lenkija 25750 28230 27359 31747 35998 41133 53762 75047 89288

Portugalija 23955 24793 24541 24364 24108 25908 31757 35787 38133

Slovakija 9635 10724 10211 11832 12595 14405 21837 27548 31956

Slovėnija 8372 9048 8560 8770 9267 10366 12766 16361 18633

Ispanija 100756 111973 104431 115252 116660 125687 156147 182623 187182

Švedija 82757 84767 84888 87134 75645 81499 102104 123267 130104

Jungtinė

Karalystė

280406 273949 272161 285429 272715 280195 305627 347493 382761

Šaltinis: PPO



Ataskaita

- - 87

3. LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS (MTEP)

BEI INOVACINIS POTENCIALAS

3.1. MTEP ir inovacijų sistemos kiekybinių rodiklių analizė

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra yra inovacijų sistemos bazė, todėl be jų plėtros

neįmanoma ir bendra ūkio plėtra. Kokia šiandien Lietuvos mokslinių tyrimų ir technologinės

plėtros sistema, koks jos našumas ir vertė ūkio plėtros poţiūriu? Lietuvos mokslinių tyrimų

infrastruktūrą sudaro valstybiniai institutai, universitetai, kitos viešosios tyrimų įstaigos ir

įmonės. Lietuvoje praktiškai neveikia mokslinių tyrimų efektyvumo kiekybinių rodiklių sistema,

todėl visiškai įvertinti atskirų Lietuvos mokslo ir technologijų krypčių mokslinį potencialą ir jo

specializacijos lygį kol kas yra neįmanoma. Nustatyti tiek įėjimo (investicijų į mokslinių tyrimų

ir technologinės plėtros (toliau – MTEP) apimtis, mokslinio personalo skaičių), tiek išėjimo

(publikacijos, patentai, tyrimais paremti inovaciniai produktai) parametrus verslo sektoriuje

sudėtinga, nes oficialioji statistika neatspindi tikrovės. Ţinant, kad Lietuvos ūkis remiasi

senomis technologijomis, investicijos į mokslinius tyrimus verslo sektoriuje kol kas, matyt,

didesnės reikšmės valstybės mastu neturi. „Eurostat― ir EK66

pateikia tam tikrų duomenų apie

verslo išlaidas MTEP, tačiau 2003 m. suvestinėse pateikti duomenys kelia abejonių, lyginant

šiuos duomenis su Statistikos departamento 2004 m. ir 2005 m. duomenimis67

.

Šaltinyje1 pateiktais duomenimis, Lietuvos verslo išlaidos MTEP veiklai sudaro 21,5 proc.

visų išlaidų MTEP veiklai (Lietuvos statistikos departamento duomenimis2, verslo išlaidos 2004

ir 2005 m. atitinkamai sudaro 21,4 proc. ir 20,38 proc.). Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad

2004–2005 m. sparčiai augo BVP, todėl valstybinis MTEP veiklos finansavimo augimas buvo

spartesnis negu verslo sektoriuje. Augant BVP finansinės bendrosios valstybės investicijos į

MTEP veiklą beveik neaugo.

Lentelė 13. MTEP išlaidos Lietuvoje 2001-2005 m., mln.Lt.

2001 2002 2003 2004 2005

Išlaidos iš viso, mln. Lt, iš jų, % 326,8 344,7 381,8 472,7 542,0

fundamentiniams tyrimams 35,3 40,9 35,5 35,8 34,7

taikomiesiems tyrimams 29,8 36,3 38,0 36,7 36,4

eksperimentinei plėtrai 34,9 22,8 26,5 27,5 28,9

Išlaidų MTEP santykis su BVP, % 0,67 0,66 0,67 0,76 0,76*


66

Key Figures 2003–2004 Towards a European Research Area Science. Technology and Innovation, European

Commission, ISSN 1725-3152. 67

Mokslo darbuotojai ir jų veikla 2005, Lietuvos statistikos departamentas, 2006.



Ataskaita

- - 88

Paveikslas 47 Verslo investicijų į MTEP veiklą ES šalyse palyginimas, 2003 m.

Švedija

Šveicarija

Japonija

Izraelis

JAV

Suomija

Vokietija

Airija

Anglija

Slovakija

Danija

ES-15

ES-25

Austrija

Prancūzija

Rumunija

Čekija

Norvegija

Slovėnija

Islandija

Olandija

Ispanija

Italija

Portugalija

Latvija

Vengrija

Lenkija

Turkija

Graikija

Estija

Lietuva

Bulgarija

Kipras

Šaltinis: Key Figures 2003–2004 Towards a European Research Area Science. EC

Kaip jau buvo parodyta, tarptautinėje praktikoje vienas iš pagrindinių mokslinio darbo

našumo (efektyvumo) rodiklių yra mokslinių publikacijų skaičius. Publikacijos ir jų citavimo

indeksas atspindi tiek atskirų tam tikros srities mokslininkų, tiek institucijų mokslinę

kompetenciją. Publikacijų gali būti įvairių ir įvairiuose leidiniuose. Net itin vertingos

publikacijos, perteikiančios naujų ţinių visuomenei, bus vertingos tik tada, kai šiomis ţiniomis

galės naudotis visi.

Ekonominė konkurencija yra tarptautinė ir darosi globali, todėl norint įvertinti valstybės

mokslinį ir technologinį pajėgumą, jos rodiklius būtina palyginti su kitų valstybių rodikliais.

Taigi rodikliai turi būti visuotinai priimti. Vienas iš tokių rodiklių yra publikacijų skaičius

ţurnaluose, kurie yra įtraukti į Mokslo informacijos instituto (angl. Institute of Scientific



Ataskaita

- - 89

Information – ISI) ţurnalų sąrašą. Tam tikros mokslinės ir technologinės krypties valstybės

specializacijos lygis yra nustatomas pagal formulę:

S=(A/C) 100,

kur S – duotos mokslinių tyrimų krypties valstybės specializacijos lygis, A – mokslinės krypties

publikacijų dalis bendrose valstybės publikacijose, C – mokslinės krypties publikacijų dalis

bendrose pasaulinėse tos krypties publikacijose.

Jei valstybės rodiklis yra daugiau negu 100, tai galima tvirtinti, kad valstybė

specializuojasi duotoje kryptyje. Bendras valstybės indėlis į pasaulinę ţinių gamybą yra

matuojamas valstybės publikacijų skaičiaus ir bendro pasaulinių publikacijų skaičiaus santykiu.

Ji skaičiuojant pasaulinės statistikos organizacijos taip pat remiasi ISI duomenimis.

Ţinoma, vertinant atskiro mokslininko ar institucijų veiklą, būtina atsiţvelgti į daugybę

kitų rodiklių ir darbo efektyvumo aspektus, tačiau valstybės mokslo politiką realizuojančios

institucijos turi turėti įrankių, kurie leistų tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai įvertinti valstybės

skiriamo finansavimo panaudojimo efektyvumą, taikomos mokslo politikos sprendimų

efektyvumą ir panaudoti juos gerinant mokslo sistemos valdymo efektyvumą.

Šiuo metu Lietuvos mokslinių tyrimų sistemą sudaro apie 120 MTEP institucijų. Aukštojo

mokslo ir studijų sektoriuje yra 10 universitetų, 5 akademijos, 7 valstybinės kolegijos, 9

nevalstybinės kolegijos ir 5 valstybinės tyrimų įstaigos. Valstybinį mokslinių tyrimų sektorių

sudaro 26 valstybiniai institutai, 18 valstybinių tyrimo įstaigų ir 25 kitos organizacijos. Verslo

sektoriuje dirba apie 60 institucijų, vykdančių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą.

MTEP darbuotojų skaičius, pasiskirstymas atskiruose sektoriuose ir pagal mokslo sritis

pateikiamas ţemiau esančiose lentelėse.

Pateikti 2004-2005 metų duomenys rodo MTEP darbuotojų maţėjimo tendencijas viešame

sektoriuje ir darbuotojų augimo tendencijas verslo sektoriuje (19 proc). Taip pat sumaţėjo iš

uţsienio šalių gaunamos verslo investicijos į MTEP veiklą (60 proc.).

Lentelė 14. MTEP darbuotojų skaičius 2,68

Iš viso Aukštojo

mokslo

sektorius

Valdţios

sektorius

Verslo

įmonių

sektorius

skaičius % skaičius % skaičius % skaičius %

Iš viso 2004 m. 16436 11797 3330 1309

Iš viso1 (2005) 16323 100 11505 100 3259 100 1559

10

0

Tyrėjai 11918 73 9124 79 1878 58 916 59

turintys mokslo laipsnį, pedagoginį

vardą 5893 49 4737 52 1029 55 127 14

kiti tyrėjai 6025 51 4387 48 849 45 789 86

Technikai ir jiems prilyginti

darbuotojai 1737 11 724 6 672 21 341 22

Kiti aptarnaujantys darbuotojai 2668 16 1657 15 709 21 302 19

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

68

Mokslo darbuotojai ir jų veikla. Lietuvos statistikos departamentas.Vilnius, 2004, ISSN 1392-9909.



Ataskaita

- - 90

Lentelė 15. MTEP darbuotojų uţimtumas 1 asmeniui per metus, 2005 metais

Iš viso Aukštojo

mokslo

sektorius

Valdţios

sektorius

Verslo

įmonių

sektorius

Iš viso 11002 6699 3113 1190

Tyrėjai 7637 5116 1805 716

turintys mokslo laipsnį, pedagoginį vardą 3612 2563 1049 -

Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai 1436 563 629 244

Kiti aptarnaujantys darbuotojai 1929 1020 679 230


Lentelė 16. Mokslininkų pasiskirstymas pagal sritis Lietuvoje 2005 m

Hum

anit

arin

iai

moksl

ai

Soci

alin

iai

moksl

ai

Tec

hnolo

gij

os

moksl

ai

Fiz

inia

i m

oksl

ai

Biomedicinos

mokslai

agra

rinia

i m

oksl

ai

gam

tos

moksl

ai

med

icin

os

moksl

ai

Tyrėjai, turintys mokslo laipsnį, pedagoginį vardą 670 522 650 732 213 390 435

iš jų moterys 342 286 125 215 98 205 234

Kiti tyrėjai 676 748 646 532 138 190 379

iš jų moterys 476 521 256 265 91 130 235

Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai 90 61 305 146 260 151 179

iš jų moterys 68 44 161 59 222 116 157


Kaip matyti iš pateiktų rezultatų, Lietuvoje maţėja mokslinių darbuotojų. Lietuvos

pozicija ES valstybėse pagal mokslinių darbuotojų skaičių 1000 gyventojų pateikta ţemiau

esančiame paveiksle.



Ataskaita

- - 91

Paveikslas 48. ES šalių mokslinių darbuotojų skaičius 1000 gyventojų, 2003 m.

Suomija

Islandija

Švedija

Japonija

Liuksemburgas

Norvegija

JAV

Belgija

Danija

Prancūzija

Vokietija

Šveicarija

ES-15

Didţioji Britanija

Olandija

Airija

Austrija

Slovėnija

Lietuva

Ispanija

Estija

Slovakija

Vengrija

Portugalija

Portugalija

ES-10

Graikija

Lenkija

Latvija

Čekija

Italija

Bulgarija

Rumunija

Kipras


Naujų mokslo darbuotojų su daktaro laipsniu ruošimo Lietuvoje duomenys, palyginti su

kitomis ES šalimis, pateikti 50 paveiksle.



Ataskaita

- - 92

Paveikslas 49. Naujų mokslo darbuotojų su daktaro laipsniu ruošimas Lietuvoje

Švedija

Šveicarija

Suomija

Vokietija

Prancūzija

Didţioji Britanija

Austrija

Airija

EU-15

EU-25

Belgija

Danija

Slovėnija

JAV

Olandija

Čekija

Ispanija

Slovakija

Portugalija

Japonija

Lenkija

Lietuva

Graikija

Italija

Estija

Norvegija

Vengrija

Bulgarija

Latvija

Turkija

Kipras

Malta


Analizuojant mokslinių darbuotojų Lietuvoje pasiskirstymą pagal amţių, šaltinis nurodo

tokius duomenis: mokslinių darbuotojų, kurių amţius 45 ir daugiau metų, yra 66,4 proc., iš jų –

11,6 proc. vyresni kaip 65 metų.

Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad Lietuva turėtų rūpintis mokslinių

darbuotojų ruošimu, nes senstant mokslo darbuotojams iškils ne tik darbuotojų problema, bet ir

nutrūks ţinių perimamumo procesas. Senos kartos mokslininkai, kurių daugumos mokslinis

našumas yra labai ţemas, savo ruoţtu yra pagrindinis jaunus daktarus ruošiantis vadovų

sluoksnis. Jų pagrindinių ţinių lygis yra praeitų dešimtmečių, o tai jau turi neigiamų padarinių

tolesnei mokslininkų ruošimo kokybei.



Ataskaita

- - 93

MTEP finansavimas Lietuvoje uţima palyginti neblogą poziciją tarp ES naujųjų valstybių,

tačiau, kaip jau buvo minėta, apie 95 proc. mokslinių tyrimų investicijų Lietuvoje yra viešos

lėšos. Dėl maţo valstybės BVP Lietuvos mokslinių tyrimų finansavimas yra vienas prasčiausių

Europoje. Kita silpnoji pusė yra labai menkos lėšos, skiriamos mokslo darbuotojams

universitetuose. Lietuvos rodiklis yra vienas ţemiausių ES. Vieta tarp ES narių pagal bendrą

išlaidų sumą proc. nuo BVP Lietuvoje pateikta 51 paveiksle.

Paveikslas 50. Įvairių šalių MTEP išlaidų dydis nuo BVP, proc.

Izraelis

Švedija

Suomija

Islandija

Japonija

JAV

Šveicarija

Vokietija

Danija

Prancūzija

Belgija

ES-15

Austrija

Olandija

ES-25 (1.93)

Didţioji Britanija

Liuksemburgas

Norvegija

Slovėnija

Čekija

Airija

Italija

Ispanija

Vengrija

Estija

Portugalija

Lietuva (0.69)

Graikija

Slovakija

Lenkija

Turkija

Bulgarija

Latvija

Rumunija

Kipras


Taigi Lietuvos MTEP veiklos bendras finansavimas sudaro apie 30 proc. ES 25 vidutinio

finansavimo. Reikia suvokti, kad lyginamieji rodikliai rodo tik valstybės politikos tendencijas,

tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje, esant tam pačiam procentui kaip ir Suomijoje, MTEP veikla

bus finansuojama lygiai tiek pat. Akivaizdu, kad Suomijos BVP yra ţymiai didesnis nei

Lietuvos, todėl absoliučia verte litais Lietuvos MTEP veikla bus finansuojama tiek pat kartų

maţiau.



Ataskaita

- - 94

Lietuvoje nesimato teigiamos investicijų į MTEP veiklą tendencijos nei viešajame, nei

verslo sektoriuose. Pagal absoliučią vertę investicijos auga, tačiau dalis nuo BVP išlieka

daugmaţ pastovi. Situacija turėtų ţymiai pagerėti 2007 m. pradėjus naudoti struktūrinių fondų

paramą. Tačiau neteisinga struktūrinių fondų panaudojimo politika gali turėti labai neigiamų

pasekmių po 2013 m., kai parama bus nutraukta ir reikės pereiti prie nacionalinių MTEP

finansavimo išteklių.

Svarbūs ne tiek santykiniai Lietuvos rodikliai, kiek reali pinigų suma, atitenkanti

vykdančiam tyrimus mokslininkui. Pateikiamas lėšų, tenkančių vienam mokslininkui,

palyginimas. ES, JAV ir Japonijos išlaidos vienam mokslininkui eurais metams pateiktos 17-oje

lentelėje.

Lentelė 17. Pasaulio šalių išlaidos vienam mokslininkui metams, eurais

Šalis Iš viso Versle Aukšto

mokslo

sektoriuje

Viešame

sektoriuje

Belgija 153 201 90 127

Danija 188 254 121 132

Vokietija 199 236 121 186

Graikija 54 101 38 86

Ispanija 78 172 41 74

Prancūzija 180 239 94 205

Airija 139 151 111 130

Italija 188 239 150 165

Olandija 186 223 145 170

Austrija 180 183 168 228

Portugalija 58 121 41 59

Suomija 125 156 76 103

Švedija 227 291 128 132

Didţioji Britanija 145 164 92 214

ES 15 171 225 103 170

Kipras 81 67 47 140

Čekija 55 87 31 41

Estija 14 30 11 15

Vengrija 37 54 24 30

Lietuva 9 55 5 12

Latvija 10 15 7 13

Lenkija 23 49 12 39

Slovėnija 76 131 40 57

Slovakija 16 45 3 15

ES 25 156 214 90 147

Bulgarija 8 13 4 8

Rumunija 9 10 7 9

Turkija 60 125 50 35

Islandija 140 180 95 123

Norvegija 154 165 137 144

Šveicarija 266 312 171 222

JAV 182 169 171 361

Japonija 212 245 103 404 Šaltinis: Key Figures 2003–2004 Towards a European Research Area Science. EC



Ataskaita

- - 95

Apibendrinant MTEP sistemos rodiklius, nusakančius sistemos mokslinį potencialą

(vadinamieji įėjimo rodikliai), galima pasakyti, kad pagal darbo jėgos, turinčios aukštąjį

išsilavinimą, kiekį, santykinį finansavimo dydį Lietuva formaliai uţima gerą poziciją tarp

naujųjų ES narių, tačiau pagal mokslininkui tenkančią realią pinigų sumą Lietuva yra

paskutinėje vietoje ES. Lietuvos mokslininkų atlyginimai yra maţiausi Pabaltijyje: skirtumas

siekia iki 3 kartų. Vertinant visus rodiklius, MTEP sistemos strateginį potencialą ir jo

tendencijas, galima teigti, jog Lietuvos MTEP sistemos laukia nemaţai grėsmių.

Analizė rodo, kad Lietuvos mokslinis našumas yra vienas iš ţemiausių Europoje. Štai

kodėl stebina kai kurių politikų ir verslo atstovų bandymai veikti politiką siekiant, kad valstybės

lėšos būtų investuotos į technologines kryptis, kurių mokslinių tyrimų sektoriai per pastaruosius

15 metų nerodo našumo augimo, o verslo sektorius garsėja bankrotais. Pateikti rezultatai rodo,

kad moksliniai tyrimai Lietuvoje yra sukoncentruoti viešajame sektoriuje, mokslo finansavimas

yra vienas prasčiausių Europoje, verslo investicijos į MTEP veiklą sudaro maţą dalį nuo bendro

MTEP finansavimo ir mokslinių ţinių, o gamyba yra viena blogiausių tarp ES 25. Tai rodo, kad

potencialios verslo galimybės kurti inovacijas yra labai menkos ir nerodo tendencijų gerėti. ES

šalyse verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą sudaro iki 60 proc. visų MTEP veiklos

valstybės investicijų. Reikėtų pastebėti, kad šaltinyje1

pateikti Lietuvos duomenys yra gana

prieštaringi ir turėtų būti vertinami kritiškai. Jame pastebimas akivaizdus prieštaravimas tarp

verslo investicijų ir vyriausybės investicijų apimčių į MTEP veiklą.

Pagal 2005 m. Statistikos departamento duomenis, pagrindiniai tyrimai atliekami

valstybiniame sektoriuje. Privačiame sektoriuje egzistuoja keletas laboratorijų ir įmonių,

išlaikančių tarptautinį mokslinių tyrimų lygį, gaminančių konkurencingą tarptautinėje rinkoje

produkciją. Tačiau šių įmonių produkcijos konkurencingumas išsivysčiusių šalių rinkose, matyt,

yra menkas, gaminiais prekiaujamas vietinėje arba besivystančių šalių rinkose, bendra apyvarta

sudaro tik procentų dalis nuo BVP ir nerodo ţymaus augimo ţenklų. Įmonių plėtros

perspektyvos turėtų būti įvertintos kritiškai, nepaisant to, kad jos priskiriamos prie aukštųjų

technologijų įmonių. Tokioms šakoms būtinos didţiulės investicijos, o plėtra turi būti jų verslo

interesas. Valstybės lėšos turėtų būti skiriamos ne versle veikiančioms atskiroms įmonėms

paremti, bet naujoms įmonėms kurtis. Tik tokiu būdu galima tikėtis grupių formavimosi

(klasterizacijos) proceso. Procesą gali uţtikrinti tik platus mokslinių tyrimų institucijų tinklas ir

atitinkamas finansavimas. Jei pačios įmonės nenori investuoti į tyrimus, vadinasi, jos nemato

perspektyvų. Tuomet kodėl turėtų rizikuoti valstybė ir mokesčių mokėtojai?

Pateikti duomenys rodo, kad Lietuvos MTEP sistema artėja prie krizinės situacijos.

Lietuvos ţinių gamybos sistema negali uţtikrinti inovacijų kūrimo ţinių ir įgūdţių, o verslas,

šiandien besiremiantis pigia darbo jėga, yra ţemos pridėtinės vertės ir nepajėgia investuoti į

tyrimus.

Įvertinus Lietuvos mokslo darbuotojų amţių, emigracijos tendencijas ir sąlygas, kuriomis

mokslo darbuotojai dirba Lietuvoje, galima daryti prielaidą: jeigu tokia Lietuvos MTEP ir

inovacijų politika tęsis, Lietuvos pramonės konkurencingumas toliau maţės.

3.2. Mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos 2004-2005 m. Lietuvos ir ES lyginamieji

rodikliai

Inovacijos yra bendras ES narių ir EK prioritetas. Skirtingose valstybė buvo sukurta

daugybė politikos priemonių ir paramos schemų siekiant inovatyvumo augimo. Priemonių

įvairovė akivaizdţiai rodo skirtingas verslo sąlygas, kurias nulėmė šalių kultūriniai skirtumai,

politinė ir verslo aplinka bei daugybė kitų vietinių veiksnių.



Ataskaita

- - 96

Pirmas ES bandymas sukurti bendrą inovacijų politiką ir jos analitinio vertinimo metodiką

buvo „Inovacijų veiksmų planas Europai―, paskelbtas EK 1996 m. Plano sudėtinė dalis –

praktinis instrumentas „Inovacijų tendencijų diagrama― (angl. trendchart), skirtas inovacijų

politikams, organizatoriams ir vadovams.

Valdomas EK įmonių direktorato, šis instrumentas nuolat atnaujina ir analizuoja inovacijų

politikos informaciją, gaunamą iš nacionalinių ir ES lygio duomenų bazių. Tai „atviros politikos

koordinavimo― instrumentas, įtvirtintas 2000 m. kovo mėn. Lisabonos Tarybos nutarimu.

„Inovacijų tendencijų diagrama― apibendrina ES valstybių narių inovacijų politiką, jos

kokybinius rodiklius ir tendencijas, taip pat tarnauja patirties ir „geros praktikos― sklaidai

Europoje69

. Portalas „Trend Chart― teikia tokias paslaugas:

pateikia Europos šalių inovacijų politikos rodiklius ir tendencijas;

suteikia galimybę naudotis duomenų baze;

nurodo inovacijų politikos dalyvius;

teikia kasmetines ataskaitas apie inovacijų politikos tendencijas valstybėse ir

regionuose;

sudaro Europos inovacijų rodiklių skelbimų lentą;

sudaro ir pateikia metines sintetines ataskaitas.

Lietuvos esamos būklės ir tendencijų analizė atlikta, remiantis EK siūloma metodologija70

ir minėtame portale pateiktais duomenimis, taip pat Lietuvos statistikos departamento duomenų

baze.

Inovatyvumo indeksas ir vertinimo metodologija

Inovacijų vertinimo rodikliai5 yra skirstomi į 5 kategorijas ir 2 grupes – įėjimo ir išėjimo.

Inovacijų sistemos įėjimo rodikliai:

inovacijų varikliai (5 rodikliai) – rodo struktūrines sąlygas, reikalingas

inovacijų potencialui formuotis;

ţinių kūryba (5 rodikliai) – įvertina investicijas į MTEP veiklą; tai

esminiai sėkmingos ţinių ekonomikos plėtros rodikliai;

inovacijos ir antreprenerystė (6 rodikliai) – rodo įmonių pastangų

inovacijas.

Inovacijų sistemos išėjimo rodikliai:

pritaikomumas (5 rodikliai) – nusako inovacijų kūrimo kokybę,

išreikštą kaip darbo ir verslo aktyvumą bei jų kuriamą pridėtinę vertę

inovatyviuose sektoriuose;

intelektinė nuosavybė (5 rodikliai) – nusako pasiektus rezultatus

sėkmingose specifinių ţinių kūrimo srityse (angl. know-how).

69

European Trendchart on Innovation, http://www.cordis.lu/trendchart 70

Methodology Report on European Innovation Scoreboard. 2005, EC 2005.

http://www.cordis.lu/trendchart



Ataskaita

- - 97

18 lentelėje nurodyti 5 pagrindinių kategorijų 26 rodikliai ir jų

pirminis šaltinis.

Lentelė 18. EIS 2005 rodikliai

Įėjimo rodikliai – inovacijų varikliai

1.1. Mokslininkų ir inţinierių skaičius 1 000 gyventojų (20–29 metų) 16,3 „Eurostat―

1.2. Gyventojų su tretiniu išsilavinimu 1 000 gyventojų (25–64 metų) 25,2 „Eurostat―,

OECD

1.3. Plačiajuosčio ryšio skverbtis (linijų sk. 100 gyventojų) 2,5 „Eurostat―

1.4. Besimokantys visą gyvenimą (100 gyventojų, 25–64 metų) 6,5 „Eurostat―

1.5. Jaunimo išsilavinimo lygis (proc. su antriniu išsilavinimu nuo 20–24 metų

gyventojų skaičiaus) 86,1 „Eurostat―

Įėjimo rodikliai – ţinių kūryba

2.1. Viešojo sektoriaus MTEP išlaidos (proc. nuo BVP) 0,54 „Eurostat―,

OECD

2.2. Verslo sektoriaus MTEP išlaidos (proc. nuo BVP) 0,14 „Eurostat―,

OECD

2.3. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų MTEP dalis (proc. MTEP išlaidų gamyboje) 62,1 „Eurostat―,

OECD

2.4. Įmonių, gaunančių viešą inovacinės veiklos finansavimą, dalis –– „Eurostat―

(CIS)

2.5. Universitetų MTEP išlaidos, gaunamos iš verslo 7,4 „Eurostat―,

OECD

Įėjimo rodikliai – inovacijos ir antreprenerystė

3.1. SVV įmonės, kuriančios vidines inovacijas (proc. nuo viso SVV įmonių skaičiaus)

22,1 „Eurostat―(CIS)

3.2. Įmonės, besikooperuojančios kurti inovacijas (proc. nuo viso SVV įmonių skaičiaus)


3.3. Inovacijų kūrimo išlaidos (proc. nuo apyvartos) 1,74 „Eurostat―

(CIS)

3.4. Ankstyvasis rizikos kapitalas (proc. nuo BVP) –– „Eurostat―

3.5. IRT išlaidos (proc. nuo BVP) 5,8 „Eurostat―

3.6. SVV įmonės, naudojančios ne technologinius pokyčius (proc. nuo viso SVV įmonės

skaičiaus) 30,7

„Eurostat―

(CIS)

Išėjimo rodikliai – pritaikomumas

4.1. Darbo jėga aukštųjų technologijų sektoriuje (proc. nuo visos darbo jėgos) 1,65 „Eurostat―

4.2. Aukštųjų technologijų produktų dalis nuo viso eksporto 3 „Eurostat―

4.3. Naujų rinkos produktų pardavimo dalis (proc. nuo visos apyvartos) 4,3 „Eurostat―(CIS)

4.4. Naujų įmonės, bet nenaujų rinkoje produktų pardavimo dalis (proc. nuo visos apyvartos)

10,. „Eurostat―(CIS)

4.5. Darbo jėgos dalis vidutinėje ir aukštųjų technologijų gamyboje (proc. nuo visos darbo

jėgos) 3,,03 „Eurostat―

Išėjimo rodikliai – intelektualinė nuosavybė

5.1. EPO patentų (milijonui gyventojų) 2,6 „Eurostat―



Ataskaita

- - 98

5.2. USPTO patentų (milijonui gyventojų) 0,5 „Eurostat―

5.3. Triados patentų (milijonui gyventojų) 0,3 „Eurostat―,

OECD

5.4. Nauji prekių ţenklai (milijonui gyventojų) 4,9 OHIM

5.5. Nauji kūriniai (milijonui gyventojų) 6,4 OHIM

Įėjimo rodikliai – inovacijų varikliai

1.1 Mokslininkų ir inţinierių skaičius 1 000 gyventojų (20–29 metų amţiaus) 16,3 „Eurostat―

1.2 Gyventojų su tretiniu išsilavinimu 1 000 gyventojų (25–64 metų amţiaus) 25,2 „Eurostat―,

OECD

1.3 Plačiajuosčio ryšio skverbtis (linijų sk. 100 gyventojų) 2,5 „Eurostat―

1.4 Mokymasis visą gyvenimą (100 gyventojų, 25–64 metų amţiaus) 6,5 „Eurostat―

1.5 Jaunimo išsilavinimo lygis (proc. su antriniu išsilavinimu nuo 20–24 metų

gyventojų skaičiaus) 86,1 „Eurostat―

Įėjimo rodikliai – ţinių kūryba

2.1 Viešojo sektoriaus MTEP išlaidos (proc. nuo BVP) 0,54 „Eurostat―,

OECD

2.2 Verslo sektoriaus MTEP išlaidos (proc. nuo BVP) 0,14 „Eurostat―,

OECD

2.3 Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų MTEP dalis (proc. MTEP išlaidų gamyboje) 62,1 „Eurostat―,

OECD

2.4 Įmonių dalis, gaunančių viešą finansavimą inovacinei veiklai –– „Eurostat―(CIS)

2.5 Universitetų išlaidos MTEP, gaunamos iš verslo 7,4 „Eurostat―,

OECD

Įėjimo rodikliai – inovacijos ir antreprenerystė

3.1 SVV įmonės, kuriančios vidines inovacijas (proc. nuo viso SVV įmonių skaičiaus)


3.2 Įmonės, besikooperuojančios kurti inovacijas (proc. nuo viso SVV įmonių skaičiaus)


3.3 Išlaidos inovacijoms kurti (proc. nuo apyvartos) 1,74 „Eurostat―(CIS)

3.4 Ankstyvasis rizikos kapitalas (proc. nuo BVP) –– „Eurostat―

3.5 IRT išlaidos (proc. nuo BVP) 5,8 „Eurostat―

3.6 SVV įmonės, naudojančios ne technologinius pokyčius (proc. nuo viso SVV įmonės

skaičiaus) 30,7 „Eurostat―(CIS)

Išėjimo rodikliai – pritaikomumas

4.1 Darbo jėga aukštų technologijų sektoriuje (proc. nuo visos darbo jėgos) 1,65 „Eurostat―

4.2 Aukštųjų technologijų produktų dalis nuo viso eksporto 3 „Eurostat―

4.3 Naujų rinkos produktų pardavimo dalis (proc. nuo visos apyvartos) 4,3 „Eurostat―(CIS)

4.4 Naujų įmonės, bet nenaujų rinkoje produktų pardavimo dalis (proc. nuo visos apyvartos)


4.5 Darbo jėgos dalis vidutinėje ir aukštųjų technologijų gamyboje (proc. nuo visos darbo

jėgos) 3,03 „Eurostat―

Išėjimo rodikliai – intelektinė nuosavybė



Ataskaita

- - 99

5.1 EPO patentų milijonui gyventojų 2,6 „Eurostat―

5.2 USPTO patentų milijonui gyventojų 0,5 „Eurostat―

5.3 Triados patentų milijonui gyventojų 0,3 „Eurostat―,

OECD

5.4 Nauji prekių ţenklai milijonui gyventojų 4,9 OHIM

5.5 Nauji kūriniai milijonui gyventojų 6,4 OHIM

Šaltinis: European Innovation Scoreboard

Naudojantis pateiktais rodikliais ir Metodologijos ataskaitoje7 pateikiama metodika,

sudaromas suminis inovacijų indeksas (toliau – SII). SII ir inovatyvumo rodikliai yra

apibendrinti statistiniai duomenys (rodikliai). Jie skiriasi savo prigimtimi ir matavimo vienetais,

todėl suminių rodiklių metodologija yra apibendrinamasis metodas. Jis remiasi statistine

matematine analize, įvertinančia įvairius duomenų patikimumo rizikos veiksnius. Ši analizė

išsamiai išdėstyta darbuose71,72

.

Kaip rodo metodika, tik keletas IRT rodiklių (1.3, 3.5) yra tiesiogiai susiję su rodikliais,

lemiančiais SII. Tačiau MTEP veikla ir inovacijos IRT sektoriuje yra priklausomos nuo

daugybės rodiklių, pateiktų metodikoje.

Tokiu būdu inovacijas IRT sektoriuje reiktų traktuoti kaip vieną iš bendro valstybės

inovacinio pajėgumo sudedamųjų dalių. Numatomos paramos priemonės didinti inovacinį

pajėgumą turėtų būti bendros paramos dalis.

Lietuvos inovatyvumo būklė ES kontekste

ES 25 narių SII pateiktas ţemiau esančiame paveiksle.

71

Nicoletti, Scarpetta and Boylaud. Summary Indicators of Product Market Regulation with an Extension to

Employment Protection Legislation. OECD, 2000, Economics department working papers No. 226,

ECO/WKP(99)18. 72

Melyn W., Moesen W. Towards a Synthetic Indicator of Macroeconomic Performance: Unequal Weighting

when Limited Information is Available. Leuven, Center for Economic Studies, 1991, Public Economics Research

Paper 17.



Ataskaita

- - 100

Paveikslas 51. ES šalių narių SII, 2005 m.


Kaip matyti iš pateiktų rezultatų, Lietuva uţima vidurinę vietą tarp naujųjų ES narių,

tačiau yra atsilikusių šalių grupėje tarp ES 25.

Apibendrintas Lietuvos ir atskirų rodiklių grupių suminis inovatyvumo rodiklis, gautas

remiantis jau minėta metodika,7 yra toks:

Lietuvos apibendrinti rodikliai: SII – 0,27. Vieta tarp ES 25 narių: 19.

Inovacijų varikliai: SII – 0,46. Vieta – 10.

Ţinių kūryba: SII – 0,4. Vieta – 13.

Inovacijos, antreprenerystė: SII – 0,36. Vieta – 16.

Pritaikomumas: SII – 0,15. Vieta – 22.

Intelektualinė nuosavybė: SII – 0,01. Vieta – 24.

Iš 25 ES narių Lietuva pagal SII rodiklį yra 19 vietoje. Europos Sąjungoje Lietuva kartu su

Bulgarija, Rumunija, Norvegija ir Šveicarija uţima gana aukštą – 15 vietą pagal inovacijų

įėjimo rodiklius ir 28 (priešpaskutinę) – pagal inovacijų išėjimo rodiklius. Tai rodo, jog Lietuvos

inovacijų sistemos viduje yra „kamščių―, trukdančių laisvai tekėti ţinioms, vykti ţinių mainams,

kurie yra būtini kurti inovacijas. Sistema beveik neįgyja naujų ţinių, o pats kūrybos procesas

socialinėje srityje yra labai silpnas. Tokiu atveju sistema nesugebės efektyviai pasinaudoti

informacija bei ţiniomis iš išorinių šaltinių, net esant gerai IRT infrastruktūrai.

Tai rodo, kad darbo jėgos ir socialinė sferos apskritai yra nekūrybingos ir silpnai

motyvuotos. Turint omeny, jog socialiniai procesai vyksta lėtai, galima tikėtis, kad viena iš

galimų esminių grėsmių Lietuvai – ilgas socialinės sferos transformacijos procesas kuriant ţinių

visuomenę dėl silpno jos kūrybinio pajėgumo. Nevykdant esminių reformų šis procesas taps dar

sudėtingesnis dėl egzistuojančios blogos švietimo ir darbo jėgos ruošimo sistemos, maţo

Lietuvos noro mokytis visą gyvenimą, objektyvių ţinių trūkumo politikoje ir procesų,

vykstančių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, klaidingo suvokimo. Vien įgyvendinti EK

direktyvas negana, kad valstybės valdymas būtų sėkmingas.



Ataskaita

- - 101

Paveikslas 52. Palyginamieji Europos šalių, JAV ir Japonijos inovacijų sistemos „įėjimo― indikatoriai 2005m


Paveikslas 53 Palyginamieji Europos šalių, JAV ir Japonijos inovacijų sistemos „išėjimo― indikatoriai

2005m.




Ataskaita

- - 102

Paveikslas 54. Europos šalių, JAV ir Japonijos registruotų patentų skaičiaus palyginimas 2005 m.


Išskirtinis Lietuvos inovacijų sistemos bruoţas yra didelis inovacijų rodiklių atotrūkis.

Lietuvos inovacijų variklių rodiklių vidurkis yra didesnis uţ ES 25 dėl gerų išsilavinimo rodiklių,

tačiau pasiţymi ţemu verslo išlaidų tyrimų rodikliu, kurį iš dalies kompensuoja ypač didelės

verslo išlaidos finansuoti tyrimus universitetuose (235 proc. ES vidurkio). Tačiau aukštas

rodiklis ne visada reiškia pozityvią tendenciją. Toks rodiklis gali būti siekiamybė ekonomikai,

kurioje yra aukštas investicijų į tyrimus lygis verslo viduje. Tokiu atveju pagreitėja inovacijų

procesas įmonei neprarandant vidinių kūrybingumo ir kompetencijos išteklių. Atsiliekančių

šalių atveju, tai rodo, kad verslas nepajėgus kurti inovacijų įmonės viduje ir tuo pačiu kelti

mokslinę bei inovacijų kultūrą, todėl tyrimų perkėlimas iš verslo į universitetus yra trumpalaikė

verslo strategija, kuri ekonomikos mastu toliau maţins įmonių inovacinius gebėjimus. Tai

oficialus statistikos rodiklis, tačiau suvokiantiems tikrą situaciją Lietuvos tyrimų sektoriuje šis

rodiklis panašesnis į statistikos klaidą ir turėtų būti tikslinamas. Lietuvos intelektinės

nuosavybės rodiklis yra beveik nulis. Įvertinus Lietuvos mokslinių publikacijų tarptautiniuose

ţurnaluose našumą, galima daryti išvadą, kad viena iš svarbiausių Lietuvos inovacijos sistemos

problemų yra vienas iš ţemiausių Europoje ţinių gamybos lygis.

Tendencijų analizė

Apibendrintos Lietuvos inovacijų sistemos vystymosi tendencijos nuteikia gana

optimistiškai. 2005 m. duomenimis, Lietuva yra priskirtina prie ES narių, rodančių augančias

inovacijų tendencijas, tačiau keletas rodiklių rodo neigiamas plėtros tendencijas, kurios ilgainiui

gali pavirsti grėsmėmis. Taip pat reikia turėti galvoje, kad inovacijų politika ir jos iki šiol

taikomi inovacijų sistemų vertinimo rodikliai buvo sukurti praėjusiame dešimtmetyje ir

tobulinami tik dalinai.

Globalios ir ţinių bei tinklinės ekonomikos formavimasis itin keičia rodiklių svorio

koeficientus. Jau akivaizdu, kad ES inovacijų politika nėra sėkmingas dėl jos orientacijos į

inovacijų sistemos administravimą ir infrastruktūros kūrimą. Formuojant inovatyvią ekonomiką

vis didesnį vaidmenį vaidina ţinių kūryba, visuomenės kūrybingumas, talentingi ir pokyčiams

palankūs piliečiai, o ne infrastruktūra. Tarp neigiamų tendencijų rodiklių reikėtų paminėti:

2,5 – universitetų išlaidos MTEP, gaunamos iš verslo, Lietuvos tendencija

-25, ES tendencija +1;

IRT išlaidos (proc. nuo BVP), Lietuvos tendencija -4, ES tendencija +7;

4,5 – darbo jėgos dalis vidutinėje ir aukštųjų technologijų gamyboje,

Lietuvos tendencija -2, ES tendencija -3;



Ataskaita

- - 103

5,3 – Triados patentų milijonui gyventojų, Lietuvos tendencija -6,7, ES

tendencija +1,2.

Neigiamas tendencijas rodo ir naujausi 2005 m. Lietuvos statistikos departamento

duomenys, pateikti ankstesniuose skyriuose.

Gyventojų, turinčių tretinį išsilavinimą, skaičius augo nuolat nuo 2001 m. ir 2004 m.

pasiekė 25,2 proc., tačiau kylančias grėsmes rodo maţa jaunų mokslininkų dalis, uţimta MTEP

sektoriuje. Verslo MTEP veiklos išlaidos augo, tačiau sudaro tik 0,14 proc. BVP, kai viešosios

išlaidos sudaro 0,54 proc., tačiau procentine išraiška tepasiekė 1998 m. lygį.

Apibendrinto suminio inovacijų indekso ir vidutinio augimo greičio ryšys ES šalyse

pateiktas 24 paveiksle. ES 25 vidutinė rodiklių vertė yra prilyginta 100. Rodiklių reikšmės,

esančios tarp 0–50, laikomos ţemomis vertėmis, 50–80 – vidutiniškai ţemomis, 80–120 –

vidutinėmis, 120–150 – vidutiniškai aukštomis, 150–200 – aukštomis. Lietuva išsiskiria labai

aukštomis universitetinių tyrimų verslo išlaidomis – jų rodiklis yra 2,37 karto didesnis uţ ES

vidurkį. Ţinant realią padėtį, šis rodiklis kelia abejonių ir turėtų būti tikslinamas. Lietuvos IRT

išlaidos yra panašios kaip ir vidurkis, tačiau plačiajuostis ryšys sudaro tik 30 proc. ES vidurkio.

Paveikslas 55. Apibendrinto SII ir vidutinio augimo greičio ryšys ES šalyse 2005 m..


Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Lietuva rodo teigiamas augimo tendencija, tačiau

pateikti rodikliai remiasi didţiausio Lietuvos ekonominio augimo laikotarpio rezultatais (2000–

2004 m.). Lietuvos statistikos departamento pateikiami 2005 m. rodikliai ir jų palyginimas su

2004 m. rodo besiformuojančią neigiamą sistemos plėtrą.

Ţemiau esančiame paveiksle pateikti laiko intervalai (57 pav.), per kuriuos, kaip

prognozuojama, visos ES 25 šalys pasieks ES inovacijų rodiklių vidurkį. Planuojama, kad

naujųjų ES narių inovatyvumas gerės sparčiau, senosioms narėms didinti inovacijas bus sunkiau.

Greiti pokyčiai Lietuvoje neplanuojami. Jei prognozės pasitvirtintų, ES vidurkio Lietuvai tektų

siekti 20 metų. Kaip rodo statistika, netolygus vystymasis labai ryškus ir senosiose ES narėse,



Ataskaita

- - 104

todėl sunku nuspėti, kokios įtakos gali turėti spartėjantys globaliniai procesai. Vis sudėtingesne

tampančioje globalios ekonomikos sistemoje net ir nedidelės politikos klaidos gali turėti

skaudţių pasekmių.

Pateikti rezultatai leidţia įvertinti atsilikimo arba paţangos tendencijas. Kaip matyti iš

pateiktų rezultatų, Lietuva pakliūva į pozityvių pokyčių grupę, tačiau, kaip minėta, daugybė

rodiklių rodo galimas grėsmes.

Paveikslas 56. Lietuvos inovacijų sistemos indikatoriai 2004 m.

Inovacijų varikliai

Mokslinių ir inţinerinių absolventų

Tretinis mokymas

Plačiajuostis ryšys

Mokymasis visą gyvenimą

Jaunimo mokymasis

Ţinių kūryba

Viešos MTEP išlaidos

Verslo MTEP išlaidos

Vidut. ir aukštos pram. MTEP išlaid.

Viešas inovacijų finansavimas

Universitetų finansavimas iš verslo

Antreprenerystė

SVV įmonių inovacijos jų viduje

SVV įmonių bendradarbiav. inovac.

Inovacijų išlaidos

Ankstyvos stadijos rizikos kapitalas

IRT išlaidos

Ne techniniai pokyčiai įmonėse

Taikymai

Darbo jėga aukšt. ir techn. paslaugų srityje

Aukštų techn. pramonės eksportas

Naujų produktų rinkoje pardavimai

Naujų įmonės produktų pardavimai

Darbo jėga aukšt. ir techn. gamyb. sekt.

Intelektualinė nuosavybė

EPO patentai

USPTO patentai

ES, JAV, Japonijos patentai

ES prekių ţenklai

ES dizainas




Ataskaita

- - 105

Paveikslas 57. Inovatyvumo rodiklių kitimo ES 25 tendencijos 2003-2005 m.


Paveikslas 58. Lietuvos inovacinės veiklos modelis


Šiuo metu Lietuvos inovacijų sistema yra orientuota į inovacijų sklaidą modifikuojant

technologijas ir pritaikant jas rinkos poreikiams. Pagal pritaikomų inovacijų kiekį Lietuva ES

uţima 6 vietą, pagal moksliniais tyrimais paremtas kūrybines inovacijas – 19.

Lietuvos inovacijų sistema pagal daugelį inovacijų sistemos įėjimo rodiklių tarp ES narių

atrodo gana pozityviai.

Geriausiai Lietuva atrodo ES pagal išsilavinusios darbo jėgos kiekį, tačiau jos kokybė ir

kūrybingumas, atsiskleidţiantys kuriant inovacijas, yra toks pat, kaip ES atsilikėlių. IRT

finansavimas yra panašus į ES vidurkį, tačiau rodo tendencijas maţėti. Plačiajuosčio ryšio

panaudojimas yra vienas iš Lietuvos inovatyvumo sistemos silpnų vietų. Mokslinių tyrimų



Ataskaita

- - 106

intensyvumas ir ţinių kūryba IRT sektoriuje, kaip ir kitose srityse, Lietuvoje yra menkas. Pagal

šį rodiklį Lietuva tarp ES šalių atsilieka.

Lietuvai būtina sukurti vientisą mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų politiką,

didinti mokslinių tyrimų investicijas tose mokslinėse kryptyse, kurios lems rytojaus technologijų

kūrimą ir naujo verslo atsiradimą, būtina orientuotis į konverguojančių technologinių krypčių

(info, nano, bio paţinimo) plėtrą ir kurti joms reikalingų mokslinių ţinių kūrybą.

Lietuvos inovacijų sistemos SSGG vertinimas

Toliau pateiktas visos Lietuvos inovacijų sistemos stiprybių, silpnybių, galimybių,

grėsmių (toliau – SSGG) vertinimas akcentuoja IRT sektoriaus būdingas ypatybes.

Stiprybės

Auganti sukuriamos vertės dalis (BVP).

Santykinai nebloga krašto bendra ir informacinių bei komunikacinių sistemų

infrastruktūra.

Viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų išlaidos ir technologijų plėtra yra panašios į ES

vidurkį.

Artimas ES vidurkiui mokslo darbuotojų skaičius.

Silpnybės

Ţemas investicijų lygis į rytojaus technologijų tyrimus ir plėtrą.

Labai maţas tyrėjų, dirbančių verslo įmonėse, skaičius.

Maţas darbuotojų skaičius aukštųjų technologijų pramonėje.

Labai ţemas verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir į technologijų plėtrą lygis.

Nedaug įmonių, plėtojančių strategiškai svarbias bei kūrybines inovacijas.

Maţa kuriamų produktų pridėtinė vertė, palyginti su Centrine Europa.

Prastas ţinių kūrybos našumas ir kokybė.

Inovacijų sistema fragmentuota, silpni inovacijų sistemos dalyvių vidiniai ryšiai.

Fragmentuota, neturinti sisteminės vizijos ir politikos įgyvendinimo instrumentų

mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, veikiama ir klaidinama interesų grupių.

Švietimo (vidurinės grandies, aukštosios mokyklos) sistema fragmentuota, studijų

kokybė neatitinka šiandienos kokybinių reikalavimų.

Menka, nusidėvėjusi viešoji mokslinių tyrimų bazė, menki mokslinių tyrimų,

technologinės plėtros ir inovaciniai gebėjimai tyrimų įstaigose ir įmonėse.

Ţemas ţinių panaudojimo lygis (kūrybingumas) ir verslumo kultūros stoka

visuomenėje.



Ataskaita

- - 107

Galimybės

Didėjanti ES finansinė parama.

Didėjanti konkurencija ir tarptautinis bendradarbiavimas skatins daugiau investuoti į

inovacijas.

Inovacijų sistemos įėjimo rodikliai rodo, kad Lietuva tebeturi vienas iš geriausių

galimybių tarp ES 10 sukurti modernią inovacijų sistemą.

Platus ir vis plintantis informacinių technologijų naudojimas įmonėse ir namų

ūkiuose (informacinės visuomenės aspektas).

Pasinaudoti tiesioginėmis uţsienio investicijomis, technologijų perdavimu bei

uţsienio technologijų licencijavimu spartinant Lietuvos verslo įmonių

konkurencingumo ir našumo atsilikimo nuo ES maţinimą.

Bendrų projektinės veiklos apimčių su ES įmonėmis bei mokslo institucijomis

augimas leis geriau pasinaudoti finansiniais ir intelektiniais ES ištekliais bei perimti

inovacijų sklaidos patirtį.

Efektyvių viešųjų paslaugų verslumui ir inovacijoms skatinti buvimas kitose ES

valstybėse.

Grėsmės

Konsoliduotos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos, paremtos objektyvia analize,

nebuvimas, plėtros ir technologinių trajektorijų bei vykstančių globalių procesų

nesuvokimas, politika, paremta direktyvų vykdymu, gali iškreipti Lietuvos

ekonomikos plėtros trajektoriją ir priversti vegetuoti, o ne sparčiai augti.

Pasenusio „tiesinio― inovacijų modelio įsitvirtinimas Lietuvos inovacijų politikoje.

Asmenybių nuomonėmis, bet ne modernios politikos metodais grindţiama ir

įgyvendinama Lietuvos mokslinių tyrimų politika stabdo inovacijų sistemos

formavimąsi.

Stiprių verslo ir politikos interesų grupių formavimasis Vakarų Europoje gali palikti

Rytų Europą ES ekonomikos vartojimo rinka.

Kritinė situacija visų grandţių švietimo sistemoje, kurioje blogėjanti kokybė ir

darbuotojų amţius (kartų kaita) dėl sistemos uţdarumo artimiausioje ateityje virs

nacionaline problema.

Ţema mokslinių tyrimų, technologinės plėtros kokybė ir jų pritaikomumas versle gali

pagilinti esamas įmonių konkurencingumo problemas ir tapti naujų problemų

prieţastis.

Brangstanti darbo jėga ir jos išteklių maţėjimas.

Azijos valstybių MTEP ir inovacijų sektoriaus bei ekonomikos konkurencingumo

augimas.

Didėjančios energijos išteklių kainos.

Lietuvos įmonių tarptautinio konkurencingumo maţėjimas.



Ataskaita

- - 108

4. ŢMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ, SPECIALISTŲ IR MOKSLININKŲ RENGIMO BEI JŲ

MIGRACIJOS TENDENCIJŲ ANALIZĖ

4.1 Gyventojų skaičiaus kitimo dinamika ir prognozės Lietuvoje

Darbo jėgos perspektyvas atspindi bendra šalies demografinė padėtis. Lietuvos statistikos

departamento duomenimis, 1990 – 2006 m. kasmet vidutiniškai sumaţėjo po 16 tūkstančių

Lietuvos gyventojų. Nuo 2000 m. kasmet vidutiniškai maţėja po 20 tūkstančių.

Paveikslas 59. Gyventojų skaičiaus kitimas Lietuvoje 1990-2006 m., tūkst. gyv.

3693,9

3643

3615,2

3588

3562,3

3536,4

3512,1

34873475,6

3462,53445,9

3425,3

3403,3

3671,3

3693,737023706,3

3250

3300

3350

3400

3450

3500

3550

3600

3650

3700

3750

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006


2004 m. JTO atlikti tyrimai73

prognozavo, kad Lietuvoje gyventojų sumaţės 69

tūkstančiais. Pagal absoliutų gyventojų maţėjimą Lietuvai pasaulyje buvo prognozuota 11 vieta

ir 10 vieta pagal gyventojų sumaţėjimą, tenkantį tūkstančiui gyventojų .

Faktiškai 2000-2005 m. Lietuvoje gyventojų maţėjo sparčiau nei numatė JTO. Lietuvos

statistikos departamento duomenimis, 2000-2005 metais Lietuvoje gyventojų sumaţėjo 111,1

tūkstančiais.

73

United Nations Department of Economic and Social Affairs/Population Division

World Population Prospects: The 2004 Revision, Volume III: Analytical Report



Ataskaita

- - 109

Lentelė 19. Prognozuojamas sparčiausiai pasaulyje nykstančių šalių sarašas 2000-2005 m.

Šalis

Gyv.skaičius

2000 metais

(tūkstančiais)

Gyv.skaičius

2005 metais

(tūkstančiais)

Pokytis

(tūkstančiais)

Gyv.

sumaţėjimas,

tenkantis

tūkstančiui

gyventojų

Rusija 146560 143202 -3358 -23,4

Ukraina 49116 46481 -2635 -56,7

Rumunija 22117 21711 -406 -18,7

Baltarusija 10029 9755 -274 -28,1

Bulgarija 7997 7726 -271 -35,1

Gruzija 4720 4474 -246 -55,0

Kazachstanas 15033 14825 -208 -14,0

Vengrija 10226 10098 -128 -12,7

Lenkija 38649 38530 -120 -3,1

Lietuva 3500 3431 -69 -20,1

Moldavija 4275 4206 -69 -16,4

Latvija 2373 2307 -66 -28,6

Armėnija 3082 3016 -66 -21,9

Čekija 10267 10220 -48 -4,7

Serbija ir Juodkalnija 10545 10503 -42 -4,0

Estija 1367 1330 -37 -27,8

Šaltinis: JTO

Paveikslas 60. Prognozuojamas gyventojų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2005-2050 m.

Šaltinis: JTO

Remiantis JTO prognozėmis ir pasitvirtinus pesimistiniam variantui, 2020 m. Lietuvoje

gyvens tik apie 3 mln., 2050 m. – apie 2 mln. ţmonių.

JTO ekspertų nuomone, tokį ţenklų maţėjimą lems emigracija ir gyventojų senėjimo

problemos (maţas gimstamumas). Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse numatomas nedidelis



Ataskaita

- - 110

augimas. Pagrindinis tokio augimo veiksnys – imigracija iš Rytų Europos šalių, taip pat ir

Lietuvos. Ypač spartus gyventojų skaičiaus augimas prognozuojamas Airijoje – nuo 4,1 mln.

2005 m. iki 5,7mln. 2050 m.

Paveikslas 61. Prognozuojamas gyventojų skaičiaus kitimas Lietuvoje, Airijoje, Danijoje 2005-2050 m.

Šaltinis: JTO

Paveikslas 62. Prognozuojama gyventojų sudėtis pagal amţių Lietuvoje 2005-2050 m.


Dėl emigracijos ir gimstamumo maţėjimo JTO prognozuoja spartų Lietuvos gyventojų

senėjimą. Jau 2020 metais 60 ir vyresnio amţiaus gyventojai sudarys 25,4 proc., o 2050 m. – net

45,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Ţenkliai maţės jaunų Lietuvos gyventojų. 2020 m. 5-24

metų gyventojai sudarys 10,2 proc., o 2050 m. – tik 6,7 proc. visų Lietuvos gyventojų.



Ataskaita

- - 111

Gyventojų migracijos tendencijos Lietuvoje

Net oficialus emigracijos mastas yra gana ţenklus. Tik per 2001-2005 m. iš Lietuvos

emigravo apie 56 tūkstančius gyventojų.

Lentelė 20.. Oficiali tarptautinė migracija, tūkst. gyventojų

Emigravo

Imigravo Migracijos

saldo1

1000-iui gyventojų

Emigrantų Imigrantų migracijos

saldo1

2001 7253 4694 -2559 2,1 1,4 -0,7

2002 7086 5110 -1976 2,0 1,4 -0,6

2003 11032 4728 -6304 3,2 1,4 -1,8

2004 15165 5553 -9612 4,4 1,6 -2,8

2005 15571 6789 -8782 4,6 2,0 -2,6


2006 m. Lietuvos statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, tik kas antras-

trečias Lietuvos gyventojas emigruodamas deklaruoja savo išvykimą. 2001–2005 m. neoficialiai

iš šalies išvyko apie 70 tūkst. ţmonių. Įvertinus deklaravusius savo išvykimą per penkerius

metus iš šalies išvyko apie 126 tūkst. šalies gyventojų.

Lentelė 21. Oficiali ir neoficiali emigracija 2001-2005 m.,tūkst. gyventojų

Asmenys, deklaravę išvykimą

(oficiali emigracija)

Asmenys, nedeklaravę išvykimo

(neoficiali emigracija)

2001–2005 2004 2005 2001–2005 2004 2005

Iš viso 56,1 15,2 15,6 69,8 24,7 24,4

iš jų:

15 metų ir vyresni 48,2 13,2 13,4 61,8 20,6 22,9

vyrai 23,2 6,1 7,0 39,0 11,4 16,8

moterys 25,0 7,1 6,4 30,8 13,3 7,6


Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m., įvertinant ir neoficialią

migraciją, per pastaruosius šešiolika metų iš Lietuvos emigravo apie 404 tūkst. ţmonių.

Imigracijos mastai nėra dideli. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais į Lietuvą

imigravo apie 7 tūkstančius ţmonių. JTO ekspertai didelio imigracijos masto į Lietuvą

neprognozuoja.

Gyventojų gimstamumo ir mirtingumo tendencijos Lietuvoje

Gimstamumas Lietuvoje sumaţėjo beveik dvigubai: nuo 57 tūkstančių 1990 m. iki apie 30

tūkstančių 2005 m. Skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų nuolat didėja. 2005 m. natūralus

maţėjimas siekė net 13258. 1990 m. natūralus prieaugis siekė 17108. Dėl natūralaus maţėjimo

2005 m. sumaţėdavo 36 Lietuvos gyventojais per dieną. Atitinkamai 1990 m. padidėdavo po 47

per dieną.



Ataskaita

- - 112

Paveikslas 63. Gimusių ir mirusių skaičiaus dinamika Lietuvoje 1990-2005 m.


Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito nuo 2,03 (1990 m.) iki 1,27. Statistikos

departamento duomenimis, 2005 m. Lietuvoje nusiţudė 1319 ţmonių. Tai reiškia, kad kiekvieną

dieną Lietuvoje nusiţudo 3-4 ţmonės. Daugiausia nusiţudo darbingo amţiaus (15-44) ţmonių

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, saviţudybių skaičius staigiai padidėjo

1992-1993 m. . Nuo 1993 metų Lietuva pasaulyje pirmauja pagal saviţudybių skaičių vienam

gyventojui tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Šis rodiklis iš dalies parodo visuomenės gyvenimo

kokybę.

4.2 Darbo jėgos kitimo tendencijos Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje darbo jėgos nuolant maţėja.

Ypač ţenkliai darbo jėgos maţėja pastaraisiais metais. Per 2003-2005 m. Lietuvoje sumaţėjo

net apie 40 tūkstančių darbingų ţmonių (ţr. pav. 65).



Ataskaita

- - 113

Paveikslas 64. Darbo jėgos kiekio dinamika Lietuvoje 1998-2005 m., tūkst. gyventojų


Nuo 2001 metų pastebimas ţenklus bedarbių skaičiaus maţėjimas. Lietuvos statistikos

departamento tyrimo duomenimis, iki 2005 m. bedarbių sumaţėjo daugiau nei 150 tūkstančių.

(ţr. 66 pav.).

Paveikslas 65. Bedarbių skaičiaus kitimo dinamika Lietuvoje 1998-2005m., tūkst. gyventojų


Net ir maţėjantis bedarbių skaičius negali kompensuoti darbo jėgos maţėjimo. Įvertinus

prognozuojamus demografinius pokyčius (didėjančią emigraciją, gimstamumo maţėjimą,

gyventojų senėjimą bei mirtingumą), darbo jėgos trūkumas bus dar didesnis.

Lietuvos uţimtumo statistika rodo, kad didţiausi augimo tempai 1998-2005 m. laikotarpiu

buvo stebimi paslaugų srityje. Per šį laikotarpį paslaugų dalis išaugo 4,8 proc.. (ţr. pav.).

Pramonėje ir statyboje atitinkamai padidėjo 0,4 %. Ţemės ūkyje dalis sumaţėjo 5,2 proc.

Paslaugos akivaizdţiai laimi konkurencinę kovą pritraukiant trūkstamą darbo jėgą.



Ataskaita

- - 114

Paveikslas 66. Uţimtumo dinamika pagal ūkio šakas Lietuvoje 1998-2005 m., proc.


4.3. Mokslininkų išteklių, ruošimo ir kokybės analizė

Lietuvos MTEP sektoriaus ţmonių išteklių ir finansavimo statistinę analizę atlieka

Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvoje nėra veikiančios mokslinių tyrimų, technologinės

ir inovacijų politikos vertinimo sistemos, todėl įvertinti sistemos našumą, mokslinę

kompetenciją ir kokybę remiantis oficialia statistika nėra galimybių.

Kaip buvo minėta 3-iame skyriuje, tam tikros šakos ir valstybės specializaciją yra priimta

vertinti jos publikacijų indėliu į šalies ar pasaulio bendrą publikacijų skaičių ir citavimo indeksą.

Taigi šiame moksliniame tyrime pateikiami duomenys apie Lietuvos universitetų ir mokslinių

institucijų mokslinį aktyvumą, mokslininkų skaičių, tarptautinių projektų (FP 6) kiekį,

mokslininkų skaičių atskirose mokslinėse kryptyse ir jų finansavimą. Aišku, šie duomenys

leidţia susidaryti tik bendrą vaizdą apie mokslinį aktyvumą, tačiau Lietuvoje jau laikas įsisavinti

EK priimtas metodikas74

ir jomis vadovaujantis pradėti mokslinių grupių ar institucijų mokslinės

kompetencijos atitinkamose kryptyse vertinimus.

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, mokslinių tyrimų sistemos įtaka

verslo plėtrai ir inovacijoms yra labai silpna: tik apie 3,7 proc. visų inovacijų Lietuvoje yra

sukuriama bendradarbiaujant su universitetais ar institutais, tuo metu, kai su uţsienio partneriais

sukuriama 27 proc., o pačių įmonių jėgomis – 57 proc. Tai rodo, kad Lietuvos mokslinių tyrimų

sistema atlieka labai menką tiesioginį vaidmenį inovaciniame procese. Siekiant įvertinti

Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos realią padėtį, nacionalinės ţinių bazės lygį ir tuo pačiu

74

How to Map Excellence in Research and Technology Development in Europe, Commision Staff Working Paper

SEC, 2001, p. 434, 2001.



Ataskaita

- - 115

nacionalinės inovacijų sistemos potencialą, pateikiami Lietuvos mokslo darbuotojų išteklių

apţvalga ir mokslinis našumas (ţr. 22 lentelę).

Lentelė 22. Bendras mokslo darbuotojų skaičius Lietuvoje 2001-2005 m.

2001 2002 2003 2004 2005

Iš viso (Pagrindinėje darbovietėje dirbančių asmenų skaičius) 14980 13540 14534 16436 16323

tyrėjai, turintys mokslo laipsnį, pedagoginį vardą 5130 5163 5399 5809 5893

procentais 34 38 37 35 36

MTEP dalyvaujančių darbuotojų skaičius, tenkantis

1000-čiui gyventojų 4,3 3,9 4,2 4,8 4,8

1000-čiui darbo jėgos 9,1 8,3 8,8 10,1 10,2


Lentelė 23. Tyrėjų skaičius Lietuvos sektoriuose, 2005

Iš viso Aukštojo mokslo

sektorius

Valdţios

sektorius

Verslo įmonių

sektorius

skaičius % skaičius % skaičius % skaičius %

Iš viso (Pagrindinėje darbovietėje

dirbančių asmenų skaičius) 16323 100 11505 100 3259 100 1559 100

Tyrėjai 11918 73 9124 79 1878 58 916 59

turintys mokslo laipsnį,

pedagoginį vardą 5893 49 4737 52 1029 55 127 14

kiti tyrėjai 6025 51 4387 48 849 45 789 86

Technikai ir jiems prilyginti

darbuotojai 1737 11 724 6 672 21 341 22

Kiti aptarnaujantys darbuotojai 2668 16 1657 15 709 21 302 19

Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

Paveikslas 67. MTEP darbuotojų pasiskirstymas sektoriuose 2005 m.

2%

80%

18%

13%

73%

14%

Tyrėjai, turintys mokslo

laipsnį, pedagoginį vardą

Kiti tyrėjai


Iš pateiktų duomenų matyti, kad verslo sektoriuje dirba tik 2 proc. tyrėjų, turinčių mokslinį

laipsnį.



Ataskaita

- - 116

Apibendrinant Lietuvos inovacijų sistemoje susiformavusią padėtį, tenka konstatuoti, kad

per 15 nepriklausomybės ir laisvos rinkos ekonomikos metų Lietuvoje tebedominuoja buvusios

Sovietinės mokslo bei pramonės sistemos palikimas. Sovietinėje sistemoje įmonės beveik

nedarė tyrimų – pramonės tyrimai buvo atliekami šakiniuose mokslo institutuose. Tačiau laisvos

rinkos sąlygomis įmonės turi rūpintis savo plėtra, investuoti lėšas ir pačios atlikti joms

reikalingus mokslinius tyrimus.

Paveikslas 68. Tyrėjų skaičius sektoriuose skirtingose valstybėse 2004 m. , tūkstančiais asmenų

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

Lie

tuva

Dan

ija

Slo

vėn

ija

Slo

vakij

a

Esti

ja

Viso

Verslas

Vyriausybė

Aukštas mokslas

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, „Eurostat―

Lietuvos ir kitų posovietinių šalių duomenų palyginimas su Danijos duomenimis rodo,

kokia iškraipyta inovacijų sistema Rytų Europoje. Nemaţa dalis visuomenės dar laikosi senosios

sistemos principų. Tuo pačiu metu šie ţmonės priversti taikyti naujos inovacinės sistemos

principus. Akivaizdu, kodėl Lietuvos inovacijų sistema taip neefektyviai veikia.

Uţuot pradėjęs kurti savo tyrimų sistemą įmonėse, verslas reikalauja, kad tai atliktų

valstybinė sistema75

. Šito ji negali ir neturi daryti iš principo, nes mokslo sistemos paskirtis –

gaminti ţinias panaudojant pinigus, verslo paskirtis - gaminti pinigus, panaudojant ţinias. Jei

mokslas bus suplaktas su verslu – o ši tendencija vis stiprėja – Lietuvos mokslinių tyrimų

sistema iš ţinių kūrimo sistemos bus paversta racionalizacinių pasiūlymų verslui sistema ir

nepajėgs vykdyti aukšto lygio mokslinių tyrimų. Universitetai neturėtų ruošti darbo jėgos

pramonei. Tai turi daryti kolegijos. Universitetai turi ruošti aukščiausios kvalifikacijos

specialistus, turinčius naujausių ţinių ir gebančius jas savarankiškai ir kūrybingai naudoti.

Lietuvos universitetų būklę vertinančios darbo grupės dalyvis, JAV Creightono universiteto

profesorius Terry D.Clarkas taip apibūdina padėtį technologiniuose universitetuose: „…padėtis

jūsų universitetuose siaubinga. Tai rodo, kad šie fakultetai miršta, ir būtų geriau, jei tai atsitiktų

kuo greičiau‖76

. Tai rodo, kad aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgos, sugebančios kurti

inovacijas, ruošimo sistema neatlieka savo funkcijų.

Neturėdamos kvalifikuotų mokslinių darbuotojų, įmonės negali panaudoti naujų,

universitetuose kuriamų ţinių, nes nėra intelektualiai pajėgios tas ţinias perimti. Situaciją gerai

atspindi Lietuvos ir Danijos mokslo bei verslo tyrėjų skaičiaus ir finansavimo palyginimas,

75

Inţinerinė pramonė:kokiu keliu sukti ienas? Verslo ţinios, Lietuvos verslo lyderiai 2006/2007, p.120. 76

Vidutinybių fabrikai, Veidas, Nr. 41, 2006 10 12.



Ataskaita

- - 117

pateiktas ţemiaus esančiame paveiksle, taip pat mokslinių publikacijų skaičiai ir jų palyginimas

su kitomis šalimis.

Pateikiami duomenys atspindi mokslinių tyrimų efektyvumą ţinių gamybos poţiūriu, bet

nieko nesako apie tų ţinių panaudojimo ūkio plėtrai efektyvumą. Neveiksmingą išteklių

panaudojimą Lietuvoje rodo ir 10 ir 11 paveiksluose pateikti ruošiamos kvalifikuotos darbo

jėgos kiekis ir jų atitiktis rinkos poreikiams.

Paveikslas 69. Studentų skaičius Europos valstybėse, 2003 m., tūkst.

0

50

100

150

200

250

Lie

tuva

Dan

ija

Slo

vėn

ija

Slo

vakij

a

Esti

ja


Paveikslas 70. Inţinerinių specialybių studentų skaičius Europos šalyse, 2003 m., tūkst.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Lie

tuva

Danija

Slo

vėnija

Slo

vakija

Estija


Pavyzdţiui, 2006 m. priėmimo plane numatyta į mechanikos specialybę priimti 700

studentų, 600 iš jų – į valstybės mokamas studijas. Tuo tarpu Danija, turėdama ţymiai daugiau

išteklių ir gamybinę pramonę, priima maţiau studentų į inţinerines specialybes nei Lietuva.



Ataskaita

- - 118

Paveikslas 71. Moksliniams tyrimams skirtų lėšų dalis, tenkanti vienam gyventojui 2003 metais, eurais

0

50

100

150

200

250

300

Suom

ija

Lie

tuva

Danija

Slo

vėnija

Estija


2003 m. Danijoje MTEP veiklai buvo skirta 4,851 milijardo eurų, iš jų verslo investicijos

sudarė 3,355 milijardo, aukšto mokslo sektoriaus – 1,126 milijardo ir viešojo sektoriaus – 337

milijonai eurų.

Aktyviai bendradarbiaudamas su verslu, viešasis sektorius pritraukė dalį verslo investicijų

savo MTEP veiklai finansuoti. Didţioji verslo MTEP lėšų dalis sunaudojama įmonių vidaus

tyrimams ir technologinei plėtrai.

Paveikslas 72. Moksliniams tyrimams skirtų lėšų absoliutūs dydţiai, eurais

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

Lie

tuva

Dan

ija

Slo

vėn

ija

Slo

vakij

a

Esti

ja

Viso

Verslas

Vyriausybė

Aukštas mokslas


Lietuvos mokslo darbuotojų dalis versle yra tokia maţa, kad jos statistinė analizė pagal

verslo veiklos kryptis vargu ar turi prasmės, tačiau bendram vaizdui ji pateikta paveiksle ţemiau.



Ataskaita

- - 119

Paveikslas 73. MTEP darbuotojai pagal mokslo sritis 2005 m. Lietuvoje

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000

Iš viso

Humanitariniai mokslai

Socialiniai mokslai

Technologijos mokslai

Fiziniai mokslai

Biomedicinos mokslai

agrariniai mokslai

gamtos mokslai

medicinos mokslai

Šaltinis: Eurostat

Paveikslas 74. MTEP darbuotojai su laipsniu pagal mokslo sritis 2005 m.

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000

Iš viso

Humanitariniai mokslai

Socialiniai mokslai

Technologijos mokslai

Fiziniai mokslai

Biomedicinos mokslai

agrariniai mokslai

gamtos mokslai

medicinos mokslai




Ataskaita

- - 120

Paveikslas 75. Bendra Lietuvos MTEP darbuotojų sudėtis ir ištekliai pagal sritis 2005 metais

1156

1025

1142

995

292

476

680

1271 1257

942

743

232 248

543

12278

323

214

314

172 173

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Be verslo sektoriaus

Asmenų skaičius

Tyrėjai, turintys mokslo laipsnį, pedagoginį vardą

Kiti tyrėjai

Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai

Humanitariniai

mokslai

Socialiniai

mokslai

Technologijos

mokslai

Fiziniai

mokslai

Agrariniai

mokslai

Gamtos

mokslai

Medicinos

mokslai


Duomenys apie MTEP darbuotojus pagal amţiaus grupes pateikti ţemiau esančiame

paveiksle.

Lentelė 24. Duomenys apie Lietuvos MTEP darbuotojus pagal amţiaus grupes (be verslo sektoriaus) 2004

metais, proc.

Iki 25

m.

25–34 35–44 45–54 55–64 65 m.

ir

vyresni

Iš viso, turintys mokslo laipsnį, pedagoginį vardą 0,3 12,7 20,6 28,1 26,7 11,6

Tyrėjai, turintys mokslo laipsnį:

habilituoto daktaro - - 5,1 22,8 39,6 32,5

daktaro 0,4 15,4 23,7 28,9 24,1 7,5

pedagoginį vardą:

profesoriaus - - 4,0 19,0 38,6 38,4

docento - 1,4 13,8 35,1 36,6 13,1

Kiti tyrėjai 9,5 51,3 16,8 12,7 7,5 2,2

doktorantai 15,4 72,3 9,8 2,5 - -

Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai 13,9 17,4 20,2 25,6 19,0 3,9


Mokslinių tyrimų ir pedagoginių darbuotojų resursus universitetuose atspindi ţemiau

pateikti duomenys.



Ataskaita

- - 121

Paveikslas 76. Dėstytojų universitetuose pasiskirstymas pagal amţiaus grupes Lietuvoje, 2005 m.

Šaltinis: Universitetų pajėgumas vykdyti magistratūros studijas, SKVC studija, Kaunas, 2006

Paveikslas 77 Vyresnių kaip 65 m. universitetų dėstytojų skaičiaus dinamika Lietuvoje, 2001-2005 m.


Kaip matome iš pateiktų duomenų, 55 metų ir vyresni profesoriai sudaro 77 proc. visų

dėstytojų. Analizuojant jaunesnes grupes, peršasi išvada, kad Lietuvoje kartų kaita nieko gera

neţada: profesūra, kuriai 50 ir daugiau metų77

, moksle vyraus dar dešimtmečius. Nesiimant

esminių reformų naujų mokslinių krypčių ir technologijų įsisavinimas Lietuvoje bus sunkus ir

lėtas procesas.

77

Vernickaitė A. Senstantys universitetai, Veidas, 2006 11 06.



Ataskaita

- - 122

Paveikslas 78. 35-44 metų amţiaus universitetų dėstytojų skaičiaus dinamika Lietuvoje 2001-2005 m.


Paveikslas 79. 25-34 m. amţiaus universitetų dėstytojų skaičiaus dinamika Lietuvoje 2001-2005 m.


Lentelė 25. MTEP veiklos finansavimo pasiskirstymas pagal socialinius ekonominius tikslus 2004 m.

Iš viso Iš viso Aukštojo mokslo

sektorius

Valdţios

sektorius

100,0 100,0 100,0

Ţemės ir atmosferos tyrimas 2,9 2,1 4,4

Infrastruktūra 4,1 4,7 2,7

Gamtos apsauga ir kontrolė 4,2 4,4 3,9

Sveikatos apsauga 11,6 16,4 1,1

Kuro ir energijos gamyba 2,9 2,2 4,6

Ţemės ūkis, miškininkystė, ţuvininkystė ir veterinarija 9,0 6,1 15,5

Pramonė 13,8 17,7 5,2

Švietimas, socialinė apsauga ir kultūra 30,1 31,5 27,0

Gynyba 0,3 0,3 0,2

Kiti tyrimai 21,1 14,6 35,4 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas



Ataskaita

- - 123

Lentelė 26. MTEP darbuotojai verslo įmonių sektoriuje 2005 m. Lietuvoje

Iš viso Tyrėjai ir

inţinieriai

Technikai

ir jiems

prilyginti

darbuotojai

Kiti

aptarnaujan

tys

darbuotojai

Sąlyginis

darbuotojų

skaičius

Iš v

iso

mo

tery

s

Iš v

iso

mo

tery

s

Iš v

iso

mo

tery

s

Iš v

iso

mo

tery

s

Iš v

iso

mo

tery

s

Iš viso 1559 617 916 277 341 165 302 175 1190 472

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 5 2 4 1 1 1 - - 5 2

Apdirbamoji gamyba

maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 53 31 43 27 8 4 2 - 36 23

tekstilės ir tekstilės gaminiai 53 39 21 18 16 9 16 12 44 32

plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminiai;

leidyba ir spausdinimas 48 23 5 2 24 11 19 10 28 11

chemikalų ir chemijos pramonės gaminiai 120 76 105 62 11 10 4 4 119 75

kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 32 12 16 4 10 6 6 2 16 4

pagrindinių metalų gamyba 3 - 3 - - - - - 3 -

metalo gaminių, išskyrus mašinas ir

įrenginius, gamyba 56 11 43 10 13 1 - - 55 11

mašinų ir įrangos gamyba 104 38 48 7 39 17 17 14 90 36

elektros mašinų ir aparatūros gamyba 101 63 36 10 17 14 48 39 89 60

radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei

aparatūros gamyba 276 136 107 28 118 72 51 36 159 73

medicinos, tiksliųjų ir optinių prietaisų

gamyba 189 37 136 19 27 5 26 13 105 16

transporto įrangos gamyba 16 3 16 3 - - - - 14 3

baldų gamyba 5 1 3 - 2 1 - - 5 1

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 5 - 5 - - - - 5 -

Statyba 12 5 8 3 4 2 - - 10 4

Didmeninė ir maţmeninė prekyba; variklinių

transporto priemonių, motociklų remontas,

asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 24 - 5 - 5 - 14 - 21 -

Viešbučiai ir restoranai - - - - - - - - - -

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 16 1 11 1 5 - - - 16 1

Finansinis tarpininkavimas 102 30 47 19 7 2 48 9 102 30

Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 65 16 52 10 2 - 11 6 60 15

Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 243 84 181 44 22 10 40 30 178 67

Kita verslo veikla 23 3 13 3 10 - - - 23 3

Kita veikla 8 6 8 6 - - - - 7 5


81 - 85 paveiksluose pateikti duomenys apie Lietuvos universitetų ir institutų mokslinių

publikacijų našumą yra vienas iš rodiklių apie turimą mokslinį potencialą ir jo galimybes

dalyvauti pasauliniame ţinių kūrimo procese ir tuo pačiu skleisti naujausias ţinias Lietuvos

pramonėje ir ūkyje apskritai. Šios ţinios yra ateities verslo pagrindas. Ar jos bus panaudotos, iš

esmės priklauso nuo verslo, o ne mokslinių tyrimų institucijų. Institutuose ir universitetuose yra

tik maţa dalis verslui reikiamų ţinių, (tokių kaip technologijų ar produkto kūrimo), todėl įmonės

turėtų kurti jas pačios. Studijoje pateikti rezultatai rodo, kad šiandien Lietuvos verslui kol kas

labiau reikia darbo jėgos, o ne inovatorių.



Ataskaita

- - 124

Technikos universitetų atskirų krypčių mokslinis našumas pateiktas 28 pav. Kaip buvo

minėta, magistrantūros studijas Lietuvos universitetuose vertinusios darbo grupės nariai,

uţsienio ekspertai, paţymėjo, kad padėtis technologiniuose fakultetuose yra kritinė.

Paveikslas 80. Lietuvos ir gretimų valstybių mokslinių publikacijų skaičius ISI 1996-2001 m.

Šaltinis: Institute Scientific Information

Paveikslas 81. Universitetų mokslinių publikacijų, referuojamų ISI duomenų bazėje, dinamika 2002-2003

metais

Šaltinis: Universitetų pajėgumas vykdyti magistratūros studijas, SKVC studija, Kaunas 2006

88950

67388

50341 47636

41881

28267 23800

18388 11484

8868 3044 2434 1929 1872 1686 1493

0

10000

20000

30000

40000

50000 60000

70000

80000

90000

100000

Švedija Izraelis

Lenkija

Danija Suomija

Airija

Čekija Singapūras

Slovakija Bulgarija

Estija Lietuva

Latvija Islandija

Urugvajus Vietnamas



Ataskaita

- - 125

Paveikslas 82. Lietuvos universitetų mokslinių publikacijų, referuojamų ISI duomenų bazėje, pasiskirstymas

2005 m.

Šaltinis: Šaltinis: Mokslo institucijų duomenų bazė. Matematikos ir kibernetikos institutas, 2005

Paveikslas 83. Lietuvos institutų mokslinių publikacijų, referuojamų ISI duomenų bazėje, pasiskirstymas

2005 metais

Šaltinis: Šaltinis: Mokslo institucijų duomenų bazė. Matematikos ir kibernetikos institutas, 2005.



Ataskaita

- - 126

Paveikslas 84. KTU mokslinius tyrimus vykdančių padalinių mokslinių publikacijų, referuojamų ISI

duomenų bazėje, pasiskirstymas 2005 m.

Šaltinis: Mokslo institucijų duomenų bazė. Matematikos ir kibernetikos institutas, 2005.

Paveikslas 85. VGTU mokslinius tyrimus vykdančių padalinių mokslinių publikacijų, referuojamų ISI

duomenų bazėje, pasiskirstymas 2005 m.


Lietuvos ir Vakarų Europos universitetų publikacijų skaičiaus ir citavimo indekso

palyginimas rodo, kad Lietuvos inovacijų sistemos problema yra ne tik prastas mokslo ir verslo

ryšys. Didţiausia problema yra ta, kad Lietuvos mokslinių tyrimų sistema yra nenaši apskritai.

Technologiniai fakultetai beveik nekuria naujų ţinių, todėl nėra pajėgūs tinkamai parengti

magistrantus ar daktarus. Tretinis studijų lygis remiasi studijomis, kurių esmė – šiuolaikiniai



Ataskaita

- - 127

moksliniai tyrimai. Lietuva suvokia aukštojo mokslo problemą, tačiau sprendimo kol kas

neturi78

Paveikslas 86. VU mokslinius tyrimus vykdančių padalinių mokslinių publikacijų, referuojamų ISI duomenų

bazėje, pasiskirstymas 2005 m.


Iš dalies Lietuvos mokslinį potencialą atspindi ir Lietuvos mokslininkų dalyvavimas

Europos projektuose. Palyginimui buvo pasirinkta 6-osios Bendrosios programos 2005 m.

pasirašytų projektų statistika pagal prioritetines kryptis. Ţemiau pateikti EK

apţvalgos79

rezultatai.

Paveikslas 87. 7BP 2005 m. pasirašytos sutartys biotechnologijų srityje, tūkst. eurų

Šaltinis: Šaltinis: Mokslo institucijų duomenų bazė. Matematikos ir kibernetikos institutas, 2005.

78

Viliūnas G. Lietuva neturi kitos išeities, http://www.delfi.lt 79

Europos Komisija



Ataskaita

- - 128

Paveikslas 88. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys IT srityje, tūkst. eurų

Šaltinis: EK

Reikia paţymėti, kad informacinėms technologijoms skirta finansavimo suma BP6

programoje ţymiai viršija kitų krypčių finansavimą.

Paveikslas 89. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys nano ir naujų medţiagų srityje, tūkst. eurų

Šaltinis:EK



Ataskaita

- - 129

Paveikslas 90. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys maisto kokybės ir saugos srityje, tūkst. eurų

Šaltinis: EK

Paveikslas 91. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys tvarios plėtros ir ekosistemų srityje, tūkst. eurų

Šaltinis: EK

Paveikslas 92. 6 BP 2005 m. pasirašytos sutartys ţinių visuomenės srityje, tūkst. eurų

Šaltinis: EK

Įvertinant Lietuvos finansines ir ţmonių išteklių tendencijų galimybes, galima daryti

išvadą, kad Lietuva dar ilgai nebus pajėgi savo lėšomis sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų

sistemą.



Ataskaita

- - 130

4.4. Mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ruošimo sistemos SSGG analizė

Lentelė 27. Mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ruošimo sistemos SSGG analizė

Šaltinis: Universitetų pajėgumas vykdyti magistratūros studijas, SKVC studija, Kaunas 2006



Ataskaita

- - 131

5. LIETUVOS ŪKIO SEKTORIŲ SITUACIJOS ĮVERTINIMAS

Lietuvos Respublikoje nuo 1990 m. bandyta atkurti ir stabilizuoti ūkį. Atkūrimo metu tam

tikras ūkio šakas reikėjo nukreipti į veiklą rinkos sąlygomis – veikti savarankiškai, atsisakyti

neveiksmingų veiklos metodų ir pasenusių technologijų, rasti rinkų ir partnerių, investuoti į

įrangą ir kvalifikaciją ir t. t. Šių pasikeitimų metu ūkio sektoriai nevienodai gerai prisitaikė prie

pakitusių veiklos sąlygų. Atskirų sektorių plėtra nebuvo ir nėra tolygi – tai lemia įvairūs vidiniai

ir išoriniai veiksniai.

Vidiniai veiksniai.

1. Teigiami:

stiprių ūkio sektorių (maisto, baldų, tekstilės) atsinaujinimas ir

investicijos;

patirties įgijimas veiklos rinkos sąlygomis – naujų rinkų, nišų,

partnerių paieška;

didėjanti eksportuotojų konkurencija ir maţėjantis priklausomumas

nuo vienos rinkos;

darbo jėgos struktūriniai pokyčiai – kvalifikuotų, iniciatyvių

profesionalių darbuotojų atsiradimas, ypač paslaugų srityse;

kvalifikacinių galimybių naudojimas programinės įrangos,

projektavimo, vadybos ir viešųjų ryšių srityse. Taip pat konsultavimas

teisės, finansų, verslo klausimais;

2. Neigiami: :

atsilikusios technologijos ir neveiksmingas darbo organizavimas.

Neveiksminga išteklių, energetinė sistemos);

lėti naujovių kūrimo ir diegimo tempai;

darbo jėgos struktūriniai pokyčiai – technikos specialistų maţėjimas;

nepalankios sąlygos SVV veiklai;

Išoriniai veiksniai:

1. Teigiami:

palankios rinkos egzistavimas ( paklausa iš Lietuvos siūlomiems

produktams ir paslaugoms, patikimi pirkėjai ir partneriai, tinkamos

kainos, palankus prekybos reţimas);

tiesioginės uţsienio investicijos, skatinančios ţinių poreikį ir

plėtojančios eksporto kanalus;

svarbiausių ūkio subjektų (logistikos centrų, gamybos įmonių)

įkūrimas Lietuvoje dėl palankių veiklos sąlygų ir geografinės

padėties;

2. Neigiami:

rinkos sumaţėjimas arba uţsidarymas tam tikroms ūkio šakoms (pvz.,

buvusi SSSR – staklėms, elektronikai);



Ataskaita

- - 132

gamybos migracijos į naujus globalius gamybinės veiklos ţidinius

(Kinija, Indija) tendencija;

nepalankios energetinių išteklių rinkos tendencijos (dujų kaina);

Šiame moksliniame tyrime Lietuvos ūkio sektoriai vertinti pagal tokius parametrus:

sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė ir jos dalis, tenkanti 1 darbuotojui;

eksporto apimtys;

darbuotojų skaičius;

sektoriaus pelningumas;

bendros investicijos;

TUI.

Sektoriai suskirstyti, remiantis oficialiai priimta NACE klasifikacija. Sektorių vertinimas

rėmėsi Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, taip pat įvairių institucijų

atliktais Lietuvos ūkio ir atskirų jo sektorių tyrimais, kitais konsultantų turimais duomenimis.

5.1. Sukurta pridėtinė vertė

Pagal 2000-2004 m. duomenis, Lietuvos ūkio sektoriuose sukurta pridėtinė vertė

pasiskirstė taip:

Lentelė 28. Lietuvos ūkio sektoriuose 2000-2004 m. sukurta pridėtinė vertė, tūkst. Lt

Ūkio sektorius 2000 2001 2002 2003 2004

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

gamyba 1.251.316 1.298.166 1.296.631 1.413.074 1.587.133

Medienos ir medinių dirbinių gamyba 298.316 325.242 405.604 458.146 516.867

Baldų ir niekur nepriskirta gamyba 193.132 215.348 294.082 415.311 484.058

Tekstilės gaminiai 358.221 349.224 318.537 347.450 391.502

Leidyba ir spausdinimas 254.649 268.878 297.078 314.759 327.725

Radijo, televizijos ir ryšių aparatūros

gamyba 258.233 316.834 282.204 276.481 327.524

Kitų nemetalo mineralinių produktų

gamyba 176.998 234.816 239.245 271.892 322.308

Projektavimas, konstravimas 202.783 247.856 266.115 298.931 314.797

Chemikalų, chemijos produktų ir

cheminių pluoštų gamyba 120.856 192.818 193.825 230.167 308.473

Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 216.493 210.189 248.307 266.832 275.904



Ataskaita

- - 133

Guminiai ir plastikiniai gaminiai 131.123 181.254 221.075 255.817 274.607

Programinė įranga 53.860 94.002 92.995 130.817 172.742

Trąšų ir azoto junginių gamyba 58.069 127.335 116.804 159.676 219.262

Plaušienos ir popieriaus gaminiai 69.228 90.478 72.739 78.370 80.279

Turizmo veikla 36.935 27.888 34.748 38.212 52.288

Oda ir odos gaminiai 42.120 35.316 25.303 36.734 11.610

Farmacijos preparatų gamyba 27.315 27.649 29.713 20.786 35.770

Pagrindinių metalų gamyba ir metalo

gaminiai 24.668 27.856 19.860 24.124 20.266

Transporto įrangos gamyba 2.805 4.169 16.706 14.919 32.953

IT subvektorius - 53.729 23.003 26.488 22.598

Biotechnologijų subsektorius - 15.778 18.893 19.501 22.667

Lazerių gamybos subsektorius - 12.899 13.675 13.445 14.182

Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 3.671 9.309 8.752 12.291 13.192

Kita pramoginė veikla 4.242 6.523 4.559 8.458 7.972


Lietuvos ūkio sektorių, sukuriančių didţiausią ir maţiausią pridėtinę vertę, palyginimas

pateiktas 94 ir 95 pav..

Paveikslas 93. Dešimt didţiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių Lietuvoje 2000-2004 m.




Ataskaita

- - 134

Paveikslas 94. Dešimt maţiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių Lietuvoje 2000-2004 m.


Didţiausias darbo našumas 2004 m. buvo šiuose sektoriuose:

Lentelė 29 Didţiausios pridėtinės vertės sektoriai vienam darbuotojui 2004 m. , tūkst. Lt

Sektorius Pridėtinė vertė vienam

darbuotojui, tūkst..Lt

Trąšų ir azoto junginių gamyba 85,9

Biotechnologijos 78,7

Lazeriai ir jų komponentai 77,1

Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 60,0

Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių

pluoštų gamyba 58,8

Programinė įranga 52,7

Transporto įrangos gamyba 45,8


Maţiausias darbo našumas 2004 m. buvo šiuose sektoriuose:

Lentelė 30. Maţiausios pridėtinės vertės sektoriai vienam darbuotojui 2004 m. , tūkst. Lt

Sektorius Pridėtinė vertė vienam

darbuotojui, tūkst. Lt

Oda ir odos gaminiai 4,9

Kita pramoginė veikla 9,9

Medienos ir medinių dirbinių gamyba 17,4

Tekstilės gaminiai 20,8

Baldų ir niekur nepriskirta gamyba 21,1




Ataskaita

- - 135

Taip pat įvertinti pridėtinės vertės vienam darbuotojui pokyčiai procentine išraiška tam

pačiam 2000-2004 m. laikotarpiui. Labiausiai pagal šį rodiklį augę sektoriai pateikti 31 lentelėje,

maţiausiai – 32 lentelėje.

Lentelė 31. Labiausiai augę pagal pridėtinės vertės vienam darbuotojui pokytį sektoriai Lietuvoje 2000-2004

m.

Sektorius Pridėtinės vertės vienam

darbuotojui pokytis, proc.

Transporto įrangos gamyba 547,0



pluoštų gamyba 213,0

Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 186,5

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 106,3


Paveikslas 95. Labiausiai augę 2000-2004 m. sektoriai pagal pridėtinės vertės vienam darbuotojui pokytį

Lietuvoje, proc.


Lentelė 32. Lėčiausiai augę 2000-2004 m sektoriai pagal pridėtinės vertės vienam darbuotojui pokytį

Lietuvoje, proc

Sektorius Pridėtinės vertės vienam

darbuotojui pokytis, proc.

Oda ir odos gaminiai -60,1

Turizmo veikla 6,4

Radijo, televizijos ir ryšių aparatūros gamyba 8,1


gaminiai gamyba 14,4





Ataskaita

- - 136

Paveikslas 96. Lietuvos sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo pridėtinė vertė 1 darbuotojui, tūkst.

Lt

0

50.000

100.000

150.000

200.000

250.000

300.000

350.000

2000 2001 2002 2003 2004

Chemikalų, chemijos

produktų ir cheminių

pluoštų gamyba

Trąšų ir azoto junginių

gamyba

Transporto įrangos

gamyba

Kitų nemetalo mineralinių

produktų gamyba

Elektrinės ir optinės

įrangos gamyba


Sukurtos pridėtinės vertės šiuose sektoriuose grafikas pateiktas 97 pav. ( sparčiausiai augę

sektoriai) ir 98 pav. (lėčiausiai augę sektoriai). 1 darbuotojui sukurtos pridėtinės vertės grafikas

– 99 pav. ( sparčiausiai augę sektoriai) ir 100 pav. (lėčiausiai augę sektoriai).

Paveikslas 97. Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. lėčiausiai augo pridėtinė vertė absoliučia išraiška, tūkst. Lt

0

50.000

100.000

150.000

200.000

250.000

300.000

350.000

2000 2001 2002 2003 2004

Odos ir odos gaminių

gamyba

Radijo , televizijos ir

ryšių aparatūros

gamyba

Pagrindinių metalų ir

metalo gaminių

gamyba

Krovinių tvarkymas ir

sandėliavimas

Turizmo veikla




Ataskaita

- - 137

Paveikslas 98. Lietuvos sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo pridėtinė vertė 1 darbuotojui, tūkst.

Lt

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

90,0

100,0

2000 2001 2002 2003 2004

Chemikalų, chemijos

produktų ir cheminių

pluoštų gamyba

Trąšų ir azoto

junginių gamyba

Transporto įrangos

gamyba

Kitų nemetalo

mineralinių produktų

gamyba

Elektrinės ir optinės

įrangos gamyba


Paveikslas 99. Lietuvos sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. lėčiausiai augo pridėtinė vertė 1 darbuotojui, tūkst.

Lt

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

2000 2001 2002 2003 2004

Odos ir odos gaminių

gamyba

Radijo , televizijos ir

ryšių aparatūros

gamyba

Pagrindinių metalų ir

metalo gaminių gamyba


sandėliavimas

Turizmo veikla


Vertinant sektorius pagal sukurtą pridėtinę vertę, pirmauja ţaliavų perdirbimo sektoriai

(maisto perdirbimas, chemikalai, trąšos, kiti mineraliniai produktai). Apimtimi ir augimo

tempais juos vejasi tokie apdirbamosios pramonės sektoriai kaip transporto priemonių ir įrangos

gamyba, elektrinės ir optinės įrangos gamyba. Neatsilieka ir paslaugų sektoriaus atstovai –



Ataskaita

- - 138

programinės įrangos gamyba. Tai sektoriai, kurie gamina galutinį produktą, o ne pirmines

ţaliavas.

5.2. Eksporto apimtys

Eksporto apimtys 2000-2005 m. pagal ūkio sektorius vertine išraiška pateiktos 33 lentelėje,

eksportuojamos produkcijos dalis – 34 lentelėje.

Lentelė 33. Lietuvos eksporto apimtys 2000-2005 m. pagal ūkio šakas, mln.Lt

Sektorius 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Durpių gavyba ir aglomeravimas 41,9 44,5 47,8 52,7 68,1 68,6

Nevalytos naftos gavyba 206,0 271,8 224,5 203,7 175,7 188,6

Akmens, smėlio ir molio karjerų

eksploatavimas 65,6 62,1 75,7 108,3 131,9 149,6

Maisto produktų ir gėrimų gamyba 3149,0 3629,9 3451,6 3919,1 4488,5 4941,1

Tabako gaminiai

Tekstilės gaminiai 1129,1 1280,7 1149,8 945,3 1032,7 902,2

Drabuţių siuvimas 1541,0 1610,3 1456,0 1591,8 1414,4 1293,7

Odos ir odos dirbinių gamyba 67,6 68,8 53,8 48,5 46,8 59,6

Medienos ir medienos gaminiai 748,5 835,0 967,7 1362,6 1285,8 1477,8

Plaušienos, popieriaus gaminiai 224,4 263,1 263,3 258,8 238,3 237,7

Leidyba, spausdinimas, laikmenų

tiraţavimas 419,0 479,3 432,6 571,0 575,5 569,0

Rafinuotų naftos produktų gamyba

Chemikalų ir chemijos pramonės

gaminiai 1165,9 785,8 305,0 918,1 1039,7 1229,7

Guminiai ir plastikiniai gaminiai 283,1 358,2 387,0 605,6 626,6 861,9

Kitų nemetalo min.produktų gamyba 356,3 414,6 492,4 618,2 500,4 648,0

Pagrindinių metalų gamyba 64,9 66,1 54,2 38,7 33,1 39,4

Metalo gaminiai 237,0 278,4 309,8 439,9 505,2 617,8

Mašinų ir įrangos gamyba 166,8 182,1 290,2 348,0 325,9 437,2

Įstaigos įrangos ir kompiuterių

gamyba 13,5 13,9 10,0 11,0 15,0 12,7

Elektros mašinų ir aparatūros

gamyba 105,5 118,8 141,1 197,3 359,9 378,0

Radijo, televizijos ir ryšių įrangos

gamyba 326,3 506,1 572,1 543,1 585,1 419,5

Medicinos, tiksliųjų ir optinių

prietaisų gamyba 45,9 57,6 59,7 69,2 87,1 93,5

Transporto priemonės 4,4 7,6 12,5 12,4 20,9 26,2

Kita transporto įranga 33,2 23,0 27,4 34,5 61,4 107,9

Baldai 331,0 307,6 176,5 281,0 371,9 243,3

Metalo atliekos ir lauţas 7,9 11,6 4,8 6,2 19,4 29,9




Ataskaita

- - 139

Lentelė 34. Lietuvos sektorių eksportuojamos produkcijos dalis 2000-2005 m., proc.

Sektorius 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Chemikalų ir chemijos pramonės

gaminiai 79,6 74,9 78,3 81,1 81,7 79,7

Tekstilės gaminių gamyba 80,4 84,0 84,9 81,3 79,5 78,8

Elektros mašinų ir aparatūros

gamyba 71,6 75,0 74,4 82,4 81,8 78,8

Rafinuotų naftos produktų gamyba 65,8 73,0 72,0 75,4 79,5 78,1

Drabuţių siuvimas 90,2 90,2 91,7 81,1 79,7 76,7

Metalo atliekos ir lauţas 91,2 91,3 84,2 83,3 84,5 75,5

Radijo, televizijos ir ryšių įrangos

gamyba 80,6 79,9 79,7 81,3 75,7 73,7

Tabako gaminiai 30,9 35,4 34,4 38,1 59,3 72,9

Durpių gavyba ir aglomeravimas 71,6 72,6 73,1 84,3 70,0 71,5

Kita transporto įranga 90,6 90,3 88,9 81,5 74,4 67,4

Mediena ir medienos gaminiai 63,7 69,7 72,8 71,2 66,0 65,4

Pagrindinių metalų gamyba 76,4 71,1 58,1 44,4 64,7 62,3

Nevalytos naftos gavyba 98,3 74,6 25,9 71,5 67,1 61,2

Medicinos, tiksliųjų ir optinių

prietaisų gamyba 55,3 55,5 53,4 56,4 54,9 59,7

Baldai 59,3 66,1 78,4 78,6 58,5 56,6

Mašinų ir įrangos gamyba 57,9 57,2 61,6 60,6 56,7 54,7

Odos ir odos dirbinių gamyba 62,5 64,2 71,7 67,4 54,7 51,3

Guminiai ir plastikiniai gaminiai 35,6 33,1 42,1 49,7 43,2 50,5

Plaušienos, popieriaus gaminiai 37,6 37,1 36,2 37,8 46,3 46,2

Metalo gaminiai 26,9 29,8 31,6 28,5 41,0 44,8

Transporto priemonės 44,1 63,7 69,5 56,8 53,5 44,8

Maisto produktų ir gėrimų gamyba 23,0 26,6 25,8 27,8 30,7 33,5

Kitų nemetalo min.produktų gamyba 28,8 24,5 24,3 19,4 17,2 16,3

Leidyba, spausdinimas, laikmenų

tiraţavimas 8,4 5,4 6,8 8,3 12,6 15,4

Įstaigos įrangos ir kompiuterių

gamyba 55,0 44,1 20,3 26,3 26,4 15,4

Akmens, smėlio ir molio karjerų

eksploatavimas 6,5 8,7 3,6 3,2 5,4 8,6


35 - 38 lentelėse pateikiamos kelių svarbių sektorių eksporto charakteristikos. 35 lentelėje

pateikiami sektoriai – stambiausi eksportuotojai 2005 m. vertine išraiška; 36 lentelėje –

didţiausią savo produkto dalį 2005 m. eksportavę sektoriai; 10 lentelėje – labiausiai padidinę

2000-2005 m. eksporto apimtis sektoriai; 37 lentelėje – labiausiai padidinę 2000-2005 m.

eksporto dalį sektoriai; 38 lentelėje – labiausiai sumaţinę 2000-2005 m. eksporto dalį sektoriai.



Ataskaita

- - 140

Lentelė 35. Lietuvos sektoriai - didţiausi eksportuotojai 2005 m., mln. Lt

Maisto produktų ir gėrimų gamyba 2119,4

Chemikalų ir chemijos pramonės gaminiai 1601,4

Mediena ir medienos gaminiai 1351,8

Drabuţių siuvimas 1346,4



Lentelė 36. Didţiausią savo produkto dalį 2005 m. eksportuojantys sektoriai Lietuvoje, proc.

Chemikalų ir chemijos pramonės gaminiai 79,7


Elektros mašinų ir aparatūros gamyba 78,8

Rafinuotų naftos produktų gamyba 78,1

Drabuţių siuvimas 76,7


Lentelė 37. Daugiausiai padidinę 2000-2005 m. eksporto apimtis sektoriai Lietuvoje, proc.

Transporto priemonės 961,4

Metalo gaminiai 428,9

Guminiai ir plastikiniai gaminiai 300,1

Akmens, smėlio ir molio karjerų eksploatavimas 174,3

Baldai 150,5


Lentelė 38. Daugiausiai padidinę 2000-2005 m. eksporto dalį sektoriai Lietuvoje, proc.

Tabako gaminiai 135,9

Leidyba, spausdinimas, laikmenų tiraţavimas 83,3

Metalo gaminiai 66,5

Maisto produktų ir gėrimų gamyba 45,7

Guminiai ir plastikiniai gaminiai 41,9


Lentelė 39. Labiausiai sumaţinę 2000-2005 m. eksporto dalį sektoriai Lietuvoje, proc.

Įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba -72,0

Kitų nemetalo min.produktų gamyba -43,4

Nevalytos naftos gavyba -37,7

Kita transporto įranga -25,6

Pagrindinių metalų gamyba -18,5


Daugiausiai eksportuojančių sektorių eksporto apimties dinamika 2000-2005 m. pinigine

išraiška pavaizduota 101 pav., o didţiausią savo produkcijos dalį eksportuojančių sektorių

eksporto dalies dinamika 2000-2005 m. procentais pavaizduota 102 pav.



Ataskaita

- - 141

Paveikslas 100. Daugiausiai eksportuojančų sektorių eksporto apimčių dinamika 2000-2005 m., mln. Lt

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2000,0

2500,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Maisto produktų ir gėrimų

gamyba

Chemikalų ir chemijos

pramonės gaminių

gamyba

Medienos ir medienos

gaminių gamyba

Drabuţių siuvimas

Tekstilės gaminių gamyba


Paveikslas 101. Didţiausią produkcijos dalį eksportuojančių sektorių eksporto dalies dinamika 2000-2005

m., proc.

60,0

65,0

70,0

75,0

80,0

85,0

90,0

95,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Chemikalų irchemijos pramonėsgaminių gamyba

Tekstilės gaminiųgamyba

Elektros mašinų iraparatūros gamyba

Rafinuotų naftosproduktų gamyba

Drabuţių siuvimas


Oficialių duomenų apie eksporto tendencijas 2006 m. Lietuvos statistikos departamentas

dar nepateikia, tačiau panašios eksporto tendencijos įvardijamos „Hansaban-

ko― makroekonominėje apţvalgoje80

: per 2006 m. pirmuosius aštuonis mėnesius eksporto lyde-

riai buvo mineralinių produktų, mechanizmų, elektros įrenginių ir transporto priemonių sektoriai.

Labiausiai išaugo plastiko ir jo gaminių (72,3 proc.), maisto produktų, tabako gaminių (43,7

80

Baltijos regiono apţvalga. Makroekonomikos apţvalga. Hansabankas, 2006 11 06, p.11.



Ataskaita

- - 142

proc.) ir transporto priemonių eksportas (39,7 proc..). Ţymią plastiko ir jo gaminių sektoriaus

eksporto plėtrą lėmė padidėjęs tiesioginių uţsienio investicijų srautas, visų pirma, dviejų didelių

plastikinės taros ţaliavų gamyklų statyba Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Stiprios

maisto sektoriaus pozicijos eksporto struktūroje, analitikų nuomone81

, gali dar pagerėti dėl darbo

našumo didinimo, pagerėjusių eksporto sąlygų ir subsidijų eksportui į trečiąsias šalis. Transporto

priemonių sektoriaus, kurio eksportas 2000-2005 m. išaugo 9,6 karto, plėtrą sąlygojo pastaruoju

metu aktyvėjantys geleţinkelio riedmenų bei automobilių kėbulų ir priekabų gamybos

subsektoriai.

5.3. Uţimtumas

Uţimtumo rodikliai ir jo tendencijos, nors ir netiesiogiai, liudija apie sektorių aktyvumą.

Tačiau tokie prieštaringi veiksniai, kaip emigracija, darbo jėgos išteklių maţėjimas ir darbo

našumo didėjimas apsunkina objektyvų sektorių aktyvumo priklausomybės nuo uţimtumo

vertinimą. Duomenys apie sektorius, kuriuose labiausiai padidėjo ar sumaţėjo darbuotojų

skaičius, pateikti 40 ir 41 lentelėse.

Lentelė 40. Labiausiai padidėjęs darbuotojų skaičius 2000-2005 m. Lietuvos sektoriuose, proc.

Programinė įranga 100,5%

Transporto įrangos gamyba 81,6%

Baldų ir niekur nepriskirta gamyba 72,3%

Kita pramoginė veikla 54,7%

Guminiai ir plastikiniai gaminiai 49,1%


Lentelė 41. Labiausiai sumaţėjęs darbuotojų skaičius 2000-2005 m. Lietuvos sektoriuose, proc.

Oda ir odos gaminiai -31,0%

Plaušienos ir popieriaus gaminiai -28,4%

Pagrindinių metalų gamyba ir metalo gaminiai -28,2%

Farmacijos preparatų gamyba -26,9%

Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba -18,5%


81

Lietuvos ekonomikos perspektyvos. DnB Nord bankas, 2006, p. 76.



Ataskaita

- - 143

5.4. Sektorių pelningumas

Bendri duomenys apie sektorių pelningumą pateikti 42 lentelėje, jų apdorojimo ir

derinimo su kitais duomenimis rezultatai – 43 ir 44 lentelėse.

Lentelė 42. Lietuvos sektorių pelningumas 2000-2004 m., proc.

2000 2001 2002 2003 2004 Pokytis proc.

Oda ir odos gaminiai 0,29 2,34 1,33 2,94 3,31 1052%

Maisto produktų, gėrimų ir

tabako gamyba -1,00 2,69 13,04 6,37 9,31 1033%

Turizmo veikla -0,89 0,92 3,42 4,64 4,07 559%

Leidyba ir spausdinimas -3,06 10,17 6,91 9,13 6,51 313%

Trąšų ir azoto junginių gamyba -2,15 -0,02 -0,82 -25,45 2,71 226%

Medienos ir medinių dirbinių

gamyba -2,24 2,63 1,34 3,43 2,39 207%

Projektavimas, konstravimas -9,19 -2,86 -6,02 2,97 3,19 135%

Plaušienos ir popieriaus gaminiai -11,08 -28,10 -0,63 -0,64 3,29 130%

Elektrinės ir optinės įrangos

gamyba -3,40 -1,53 -11,70 -11,50 2,12 162%

Biotechnologija 6,08 15,92 12,49 7,78 11,01 81%


sandėliavimas 4,45 4,42 2,90 5,69 5,30 19%


cheminių pluoštų gamyba 3,92 5,74 5,17 4,73 2,77 -29%

Lazeriai 13,14 13,93 9,90 7,47 7,08 -46%

Radijo , televizijos ir ryšių

aparatūros gamyba 5,17 -21,22 0,65 4,72 1,58 -69%

Tekstilės gaminiai 0,84 -5,70 -6,44 -0,27 0,76 -10%


produktų gamyba -1,69 -3,62 -9,30 -11,76 -21,87 -1196%

Informacinė technologija 0,34 3,65 2,27 -1,70 2,32 582%




Ataskaita

- - 144

Paveikslas 102. Sektorių pelningumo pokytis Lietuvoje 2000-2004 m., proc.


Lentelė 43. Pelningiausiai 2004 m. dirbę ūkio sektoriai (pelno procentais)

Pelno % % Sukurta vertė, mln. Lt

Biotechnologija 11,01 22. 667

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 9,31 1.587.133

Lazeriai 7,08 14.182

Leidyba ir spausdinimas 6,51 327.725

Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 5,30 275.904


Lentelė 44. Labiausiai padidėjusio pelningumo sektoriai (2000-2005 m., procentais)

Plaušienos ir popieriaus gaminiai 14,4

Projektavimas, konstravimas 12,4

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 10,3

Leidyba ir spausdinimas 9,6

Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 5,5




Ataskaita

- - 145

Paveikslas 103. Pelningiausių 2004 m. sektorių pelningumo dinamika, proc.

-5.00

0.00

5.00

10.00

15.00

20.00

2000 2001 2002 2003 2004

Biotechnologija

Maisto produktų,

gėrimų ir tabako

gamyba

Lazeriai

Leidyba ir

spausdinimas

Krovinių tvarkymas

ir sandėliavimas


Paveikslas 104. Labiausiai padidėjusio pelningumo sektorių pelningumo dinamika 2000-2005 m., proc.

Labiausiai padidėjusio pelningumo sektorių (2000-2005 m., proc.

punktais) pelningumo dinamika

-35,00

-30,00

-25,00

-20,00

-15,00

-10,00

-5,00

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

2000 2001 2002 2003 2004

Plaušienos irpopieriausgaminių gamyba

projektavimas,konstravimas

Maisto produktų,gėrimų ir tabakogamyba

Leidyba irspausdinimas

Elektrinės iroptinės įrangosgamyba


Aukštųjų technologijų sektoriui priskiriamų įmonių (biotechnologijos, lazerių

panaudojimo ir informacinių bei komunikacinių technologijų) pelningumas 2001-2004 m.

laikotarpiu rodo ţymias maţėjimo tendencijas ir atsilieka nuo tokių šakų, kaip maisto pramonė.

Sukurta pridėtinė vertė yra maţa, rinka yra siaura ir augimo tendencijos nedidelės. Darbo

našumas tarp pirmaujančių sektorių Lietuvoje yra panašaus lygio kaip ţemų technologijų

pramonės šakose, tokių, kaip krovinių tvarkymas, sandėliavimas) ir ţemesnis nei trąšų gamybos

sektoriuje.



Ataskaita

- - 146

Preliminariaisiais duomenimis, apdirbamoji pramonė 2005 m. gavo 2,2 mlrd. Lt pelno82

(iš 36,2 mlrd. Lt pajamų). Analitikų nuomone, tokį (6,2 proc.) pelningumą lėmė šalies

verslininkų aktyvumas, palanki prekinio ūkio padėtis, pagerėjusi eksporto situacija, siejama su

įstojimu į ES. Pagal turimus duomenis, tarp pelningiausių ar labiausiai pelningumą padidinusių

sektorių dominuoja sektoriai, gaminantys galutinį produktą, o ne pirmines ţaliavas. Tad

pirmauja maisto produktų gamyba, elektrinės ir optinės įrangos gamyba, leidyba ir spausdinimas,

taip pat sektoriai, priskiriami aukštosioms technologijoms ir ţinioms imliai veiklai. Tačiau

ţinioms imlių sektorių veikla pagal pelningumą yra artima toms šakoms, kurios tradiciškai

laikomos ţemųjų technologijų šakomis. Tradicinių sektorių pelningumo ir apimčių augimo

tempai nepalyginamai aukštesni uţ vadinamus aukštųjų technologijų sektorių augimo

tendencijas. Tai svarbi išvada, kuri bus pateikta išsamiau projekto eigoje.

5.5. Investicijos

Lentelė 45 . Materialinės investicijos pagal ūkio sektorius, tūkst. Lt

2000 2001 2002 2003 2004

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 458.947 438.840 418.826 509.521 595.011


pluoštų gamyba 119.267 74.539 97.670 151.408 143.112

Biotechnologija 1.790 3.752 2.801 3.601 2.641

Farmacijos preparatų gamyba 27.259 22.177 16.329 24.450 27.554

Trąšų ir azoto junginių gamyba 71.551 39.670 69.627 115.255 49.139

Guminiai ir plastikinisi gaminiai 51.106 83.883 82.293 75.401 248.536

Tekstilės gaminiai 73.089 1.333.911 95.767 90.923 97.015

Oda ir odos gaminiai 5.775 9.818 9.368 4.762 10.303

Transporto įrangos gamyba 1.734 1.308 2.618 6.746 13.293

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 61.825 59.656 81.367 81.659 158.387

Plaušienos ir popieriaus gaminiai 7.448 29.904 30.073 15.108 30.029

Leidyba ir spausdinimas 55.745 49.510 88.353 65.654 63.804

Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 1.250 646 1.983 1.564 2.615

Informacinės technologijos 4.799 3.158 2.821 1.652 2.919

Lazeriai 1.452 1.516 2.294 1.048 685

Radijo, televizijos ir ryšių aparatūros gamyba 93.501 169.846 129.558 137.810 157.658

Pagrindinių metalų gamyba ir metalo gaminiai 4.371 2.620 6.880 3.136 1.940

Medienos ir medinių dirbinių gamyba 82.230 114.119 139.386 212.871 167.418

Baldų ir niekur nepriskirta gamyba 41.933 51.078 74.603 92.369 120.677

Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 107.684 75.951 91.091 97.042 160.681

Programinė įranga 8.862 9.887 11.083 15.897 27.576

Turizmo veikla 10.358 7.548 7.723 6.322 12.054

Kita pramoginė veikla 957 2.817 2.374 5.562 2.406

Projektavimas, konstravimas 28.084 25.727 68.730 71.020 91.336


82

Lietuvos ekonomikos perspektyvos. DnB Nord bankas, 2006, p. 74.



Ataskaita

- - 147

Lentelė 46. Materialinės investicijos 1 darbuotojui Lietuvoje, tūkst. Lt

2000 2001 2002 2003 2004

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 8,0 7,9 7,9 9,3 11,0

Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų

gamyba 18,5 12,2 17,3 25,9 27,3

Biotechnologija 5,8 13,4 10,0 12,2 9,2

Farmacijos preparatų gamyba 21,1 17,7 13,6 22,7 29,3

Trąšų ir azoto junginių gamyba 27,8 16,3 30,1 46,6 19,2

Guminiai ir plastikiniai gaminiai 8,9 12,8 11,4 9,7 29,0

Tekstilės gaminiai 3,3 62,4 5,0 4,7 5,2

Oda ir odos gaminiai 1,7 3,4 3,2 1,8 4,4

Transporto įrangos gamyba 4,4 4,0 6,1 8,9 18,5

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 5,3 5,5 8,1 8,1 15,4

Plaušienos ir popieriaus gaminiai g 2,5 10,6 11,4 6,8 14,3

Leidyba ir spausdinimas 5,5 4,8 8,6 6,2 5,9

Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 3,1 1,9 5,7 3,6 5,2

Informacinės technologijos 8,6 5,4 3,9 2,5 4,8

Lazeriai 10,0 10,0 13,1 5,9 3,7

Radijo, televizijos ir ryšių aparatūros gamyba 11,9 22,0 15,8 16,8 17,1

Pagrindinių metalų gamyba ir metalo gaminiai 3,3 2,0 6,1 2,8 2,1

Medienos ir medinių dirbinių gamyba 3,6 4,5 5,0 7,3 5,6

Baldų ir niekur nepriskirta gamyba 3,2 3,4 4,4 4,3 5,3

Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 24,8 17,6 21,2 22,0 35,0

Programinė įranga 5,4 5,0 5,0 5,4 8,4

Turizmo veikla 7,0 4,9 4,6 3,5 6,2

Kita pramoginė veikla 1,8 4,9 4,3 7,0 3,0

Projektavimas, konstravimas 3,1 2,5 7,1 7,2 10,2


Lentelė 47. Lietuvos sektoriai, daugiausiai investavę 1 darbuotojui 2000-2004 m. , tūkst. Lt



Farmacijos preparatų gamyba 104,3

Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų

gamyba 101,1

Radijo, televizijos ir ryšių aparatūros gamyba 83,6




Ataskaita

- - 148

Lentelė 48. Lietuvos sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo investicijos

Plaušienos ir popieriaus gaminiai 463,2%

Transporto įrangos gamyba 322,2%

Projektavimas, konstravimas 230,8%

Guminiai ir plastikiniai gaminiai 226,1%


gamyba 190,2%


Pagal turimus duomenis, vidutinė investicijų vienam darbuotojui apimtis per 2000-2004 m.

yra 51, 2 tūkst. Lt. Pabrėţiama, kad sektoriai, priskiriami aukštosioms technologijoms arba

ţinioms imliai veiklai, pagal tą patį rodiklį nesiekia visų sektorių vidurkio (tūkst. Lt):

biotechnologijos - 50,7;

lazeriai - 42,7;

projektavimas, konstravimas - 30,1

informacinės technologijos - 30,1

elektrinės ir optinės įrangos gamyba - 19,5

Pateikti duomenys rodo, kad aukštųjų technologijų verslo apyvartos dalis augo, tačiau

siekė tik apie 1,5 proc. viso verslo sukurtos vertės ir ta dalis (1,3 proc. 2004 m.) maţėjo. Kita

svarbi išvada yra ta, kad aukštųjų technologijų sukurtos dalies augimas atsilieka nuo viso verslo

augimo tempų. Tai rodo, kad tradiciniame versle darbo našumas ir konkurencingumas auga

sparčiau negu AT versle. Investicijų maţėjimas AT versle rodo verslo koncentravimąsį į pelno

siekimą, bet ne į verslo plėtrą. Norint argumentuotai paaiškinti tokias tendencijas, reikalingos

gilesnės studijos.

Paveikslas 105. Aukštų technologijų verslo dalis visoje Lietuvos verslo apyvartoje 2003-2004 m., tūkst. Lt




Ataskaita

- - 149

Paveikslas 106. Lietuvos aukštųjų technologijų verslo sukurta pridėtinė vertė, dalis procentais nuo viso

verslo pridėtinės vertės (1), investicijų į materialųjį turtą dalis (2), tūkst. Lt


Paveikslas 107. Lazerių subsektoriaus sukurta pridėtinė vertė, darbuotojai ir investicijos į materialųjį turtą

Lietuvoje 2001-2004 m., tūkst. Lt




Ataskaita

- - 150

Paveikslas 108. Biotechnologijų subsektoriaus sukurta pridėtinė vertė, darbuotojai ir investicijos į

materialųjį turtą Lietuvoje 2003-2005 m., tūkst. Lt


Paveikslas 109. „Sicor-Biotechna― pardavimas farmacijų rinkoje ir jų dinamika

Šaltinis: Verslo ţinios

Viso Lietuvos farmacijos sektoriaus palyginimas su Rytų Europos gamintojais pateiktas

110 pav. Biotechnologijų sektorius („Sicor-Biotechna―) uţima tiktai dalį Lietuvos farmacijos

sektoriaus.

Viso Lietuvos farmacijos pramonės ir pirmaujančių naujųjų ES narių farmacijos pramonių

konkurencingumo palyginimas83

(2001 m. duomenys, apskritimų dydis rodo metinio pardavimo

apimtį.)

83

Farmacijos įmonių konkurencingumo didinimas integruojantis į ES, Lietuvos ŪM, 2003.



Ataskaita

- - 151

Paveikslas 110. Visos Lietuvos farmacijos pramonės ir pirmaujančių naujų ES narių farmacijos pramonių

konkurencingumo palyginimas 2001 m.

Šaltinis: Farmacijos įmonių konkurencingumo didinimas integruojantis į ES, Lietuvos ŪM, 2003

5.6. Tiesioginės uţsienio investicijos

Lietuva nėra lyderė pagal TUI srautą, lyginant su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis.

Ypač aktualus TUI pritraukimas būtų ţinioms imliems aukštųjų technologijų ir kitiems aukštos

kvalifikacijos reikalaujantiems sektoriams.

Paveikslas 111. TUI Lietuvoje 2000-2005 m., mln. Lt

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

gamyba 1.077,2 1.157,1 1.480,6 1.602,0 1.670,1 1.618,5


cheminių pluoštų gamyba 285,1 299,9 314,2 349,3 957,4 1.890,9

Biotechnologija n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Farmacijos preparatų gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Trąšų ir azoto junginių gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Guminiai ir plastikiniai gaminiai n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Tekstilės gaminiai , įskaitant odos

gaminius 435,7 431,3 413,4 417,0 367,2 482,7

Transporto įrangos gamyba 192,4 151,3 149,3 242,7 260,7 292,5


gamyba 150,2 190,3 200,3 217,2 225,7 300,9

Plaušienos ir popieriaus gaminiai ,

įskaitant leidybą 101,0 113,0 127,5 155,5 161,3 204,9

Elektrinės ir optinės įrangos gamyba,

įskaitant radijo, televizijos ir ryšių

įrangą 212,1 218,3 266,5 336,5 434,6 333,4

Informacinės technologijos n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.



Ataskaita

- - 152

Lazeriai n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.


gaminiai 46,4 63,5 73,7 82,2 97,3 103,4

Medienos ir medinių dirbinių gamyba 163,5 167,7 194,0 257,6 317,9 333,9

Baldų ir niekur nepriskirta gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Programinė įranga n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Turizmo veikla n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Kita pramoginė veikla 58,4 85,6 151,2 205,5 146,8 170,4


Apibendrinus pateiktus duomenis matyti, kad Lietuvos ūkyje šiuo metu stipriausias

pozicijas uţima tradiciniai sektoriai – maisto produktų gamyba, chemijos pramonė, tekstilė,

medienos perdirbimas ir baldai, logistika ir sandėliavimas, apdirbamoji pramonė.. Pastebimi

poslinkiai galutinio produkto gamybos ir maţiau ţaliavoms imlių sektorių stiprėjimo link.

Reikia paţymėti, kad šioje darbo dalyje analizuoti tik šiuo metu egzistuojantys, pripaţinti

ir oficialiai apskaitomi Lietuvos statistikos departamento ir kitų institucijų sektoriai. Riboti

duomenys apie statybų sektorių (tai sektorius, kurio įtaka Lietuvos ekonomikai pastaruoju metu

ţymiai išaugo), paslaugas ir šių sričių eksportą. Pagal egzistuojančią ūkio sektorių klasifikaciją

sudėtinga įvertinti tokį šiuolaikinei ekonomikai svarbų sektorių kaip fiksuoto ir mobiliojo ryšio

paslaugos, kuris tarptautinėje klasifikacijoje priskiriamas aukštų technologijų paslaugų sektoriui.

5.7. Konkurencingumo potencialas vidaus ir tarptautinėse rinkose, stipriosios ir silpnosios

pusės, galimybės jas koreguoti

Lietuviškų prekių konkurencingumą vidaus rinkoje lemia gyventojų bei įmonių ir

organizacijų paklausa, kuri priklauso nuo pajamų lygio. Kylant ekonomikai, kyla pajamų lygis,

didėja prekių ir paslaugų paklausa. Vienų prekių grupėse Lietuvos pirkėjai pirmenybę teikia

lietuviškoms prekėms, kitų prekių grupių paklausa tenkinama įveţtinėmis prekėmis. Daugelyje

prekių grupių Lietuvos gamintojai konkuruoja su įveţtinėmis prekėmis. Statistikos

departamento duomenimis, vidaus rinkai skirta 2/3 maisto ir gėrimų gamybos, apie 20 proc.

mineralinių produktų ir trašų, apie 43 proc. baldų. Kai kurių prekių ir paslaugų pardavimai

vietinei rinkai yra dideli (leidybos produkcijos 85 proc. skirta vidaus rinkai, įstaigos įrangos ir

kompiuterių gamybos 84 proc., mašinų ir įrangos 45proc., medicinos ir tiksliųjų optinių

prietaisų 40 proc. gamybos skirta vidaus rinkai. Dėl šių prieţasčių galima būtų didinti eksportą į

kitas šalis.

Tarptautinio konkurencingumo samprata daţnai naudojama analizuojant šalies

makroekonominės veiklos, taip pat uţsienio prekybos rezultatus. Konkurencingumas gali būti

apibrėţiamas kaip šalies gebėjimas teikti tarptautinei rinkai paslaugas ir gaminti reikalingas ir

naudingas prekes. Konkurencingumas gali būti apibrėţiamas ir kaip įtaka gamybos veiksniams

(kapitalui ir darbo jėgai). Jis apima kokybinius (specializaciją, technologijų lygį) ir kiekybinius

rodiklius (našumą). Siauresne prasme konkurencingumo tyrimui naudojami atskiri uţsienio

prekybos (ypač eksporto) arba makroekonominiai (BVP ir kt.) rodikliai. Daugelis mano, jog

konkurencingumas yra labai sudėtingas ir daugiaaspektis reiškinys. Norint jį įvertinti reikia

atsiţvelgti į įvairių sričių rezultatus.

Konkurencingumas vertinamas įvairiais aspektais: šalies, šakos ar pošakio ir įmonės. Šalis

yra konkurencinga, jei jos verslo aplinka yra palanki ūkio plėtrai ir sudaro prielaidas efektyviai



Ataskaita

- - 153

panaudoti išteklius. Šaka ar pošakis yra konkurencingi, jei joje esanti konkurencija sudaro

prielaidas kelti ir plėsti našumą . Įmonė yra konkurencinga, jei ji gamina ir parduoda produktus

uţsienio rinkose geresnėmis kainomis nei kitos įmonės arba gamina unikalius gaminius, kurių

negamina kitos įmonės.

Naujausios ekonominio augimo teorijos, siekiančios paaiškinti modernios ekonomikos

augimo prieţastis labai papildo konkurencingumo sampratą. Šalies konkurencingumas naujų

teorijų poţiūriu bus nagrinėjamas kitame skyriuje.

Šalies konkurencingumas

Pasaulyje atlikta daug tyrimų, tiek kompleksinių, tiek specializuotų, kuriuose vertinamas

atskirų šalių konkurencingumas. Vertindami Lietuvos konkurencingumą, naudosimės uţsienyje

atliktais tyrimais, kuriuose vertinamas Lietuvos konkurencingumas kitų valstybių atţvilgiu. Tarp

įvairių vertinimų labiausiai paplitęs Pasaulio ekonomikos forumo atliekamas tyrimas. Jis remiasi

globalaus konkurencingumo indekso skaičiavimais. Jį, kaip pagrindą, naudoja ir Lietuvos

ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinės studijos autoriai84

.

Šis kompleksinis rodiklis jungia daug šalies makroekonominių rodiklių. Jis pateikia visapusišką

vaizdą apie šalies konkurencinį pranašumą, lyginant su kitomis valstybėmis.

Globalaus konkurencingumo indeksas remiasi pagrindinėmis devyniomis rodiklių

grupėmis. Tai viešosios ir privačios institucijos, infrastruktūra, makroekonomika, sveikatos

apsauga ir pradinis mokymas, aukštasis mokslas ir mokymai, rinkos efektyvumas, technologinis

pasirengimas, verslo patirtis, inovacijos. Šis indeksas leidţia spręsti tiek apie bendrą šalies

konkurencingumą, tiek ir apie šalies makroekonominį augimą, technologijų vystymo ir

inovacijų sklaidos tempus, švietimo, sveikatos apsaugos ir darbo jėgos našumo rodiklius,

viešosios infrastruktūros kokybę, viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumą, verslo

aplinkos vaidmenį, nulemiantį konkurencinių pranašumų įgijimą, tinklų ir pramonės klasterių

kūrimosi tempus ir galimybes, šalies įmonių taikomas strategijas ir konkurencijos lygį tarp jų

bei aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo tempus.

Pagal 2006 m. tyrimo rezultatus, pirmojoje vietoje yra Šveicarija, kurioje yra patikima

institucinė aplinka, puiki infrastruktūra, efektyvios rinkos ir aukštas technologinių inovacijų

lygis. Šalis turi gerai išvystytą mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Įmonės daug lėšų skiria MTEP.

Stipri intelektualinės nuosavybės apsauga, viešosios institucijos yra stabilios ir skaidrios. JAV,

kaip ir anksčiau, pasiţymi puikia verslo aplinka, efektyviomis rinkomis. JAV yra pasaulio

technologinės plėtros centras, tačiau jos makroekonomika nėra visiškai subalansuota.

Skandinavijos šalys turi biudţeto perteklių ir maţas skolas, jų fiskalinė politika leidţia daug

investuoti į švietimą, infrastruktūrą ir socialines paslaugas.

84

Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija. KTU, 2006, p. 114.



Ataskaita

- - 154

111 Paveikslas. Pasaulinis konkurencingumo indeksas

Šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas

Bendras Lietuvos globalaus konkurencingumo indeksas santykinai yra gana aukštas

pasaulio mastu. Tačiau plėtros tendencijos yra negatyvios. 2005 m. Lietuva uţėmė 34 vietą

bendrame pasaulio valstybių sąraše, o 2006 m. nukrito į 40 vietą. Pagal tradicinės ekonomikos

konkurencingumo sampratą Lietuva aplenkia Vengriją, Italiją, Graikiją, Lenkiją, Pietų Afriką ir

daug kitų ekonomiškai stiprių valstybių.

Bendrame pasaulio valstybių sąraše Lietuva uţima 59 vietą viešųjų ir privačiųjų institucijų

sektoriuje, 44 – infrastruktūros, 41 – makroekonomikos, 70 – sveikatos apsaugos ir pradinio

mokymo sektoriuose. 29 vietą Lietuva uţima aukštojo mokslo ir mokymų sektoriuje, 45 – rinkos

efektyvumo, 42– technologinio pasiruošimo, 41 – verslo patyrimo , 50 – inovacijų sektoriuose.



Ataskaita

- - 155

Labiausiai Lietuva atsilieka sveikatos apsaugos ir pradinio švietimo, institucijų veiksmingumo,

inovacijų diegimo, rinkos veiksmingumo sektoriuose. Geresnis uţ bendrą indeksą tėra aukštojo

mokslo ir mokymų rodiklis.

Lietuvos rodikliai, palyginus su kitomis naujosiomis ES narėmis ir kandidatėmis

pateikiami 49 lentelėje.

Lentelė 49. GKI ES 10 ir kandidatėse

Globalaus konkurencingumo 125 tirtų šalių ataskaitoje paţymėta, kad skirtumas tarp

turtingiausios ir neturtingiausios šalies pagal BVP vienam gyventojui yra net 117 kartų.

Ataskaita skiria tris ekonominės plėtros stadijas, kurias šalys praeina ekonominės plėtros

procese. Be abejo, šalių, esančių skirtingose ekonominio augimo pakopose, ekonominės

politikos prioritetai skiriasi. Trijų stadijų idėja remiasi prielaida, kad kylant šalių ekonomikai

darbo uţmokestis turi tendenciją didėti. Siekiant palaikyti šią tendenciją, turi augti ir darbo

našumas.

Pirmoje ekonominio augimo stadijoje, kurios varomoji jėga yra gamybos veiksniai, šalys

konkuruoja, remdamosi gamybos veiksniais, pirmiausia, nekvalifikuota darbo jėga ir gamtiniais

ištekliais. Įmonės konkuruoja kainomis ir parduoda bazinius produktus. Ţemas darbo našumas

atsispindi ţemame darbo uţmokestyje. Šioje stadijoje konkurencingumas remiasi stabilia

makroekonomine baze, gerai funkcionuojančiomis viešosiomis ir privačiomis institucijomis,

tinkama infrastruktūra, sveika ir raštinga darbo jėga. Kylant ekonomikai ir darbo uţmokesčiui,

šalys pakyla į antrą stadiją, paremtą gamybos veiksmingumu. Antrojoje stadijoje būtina plėtoti

veiksmingesnius gamybos procesus ir gerinti produktų kokybę. Šioje stadijoje konkurencingumą

lemia kvalifikuota darbo jėga, esamos rinkos, technologijų panaudojimas darbo našumo

didinimui. Trečiojoje stadijoje, besiremiančioje inovacijomis, aukštus darbo uţmokesčius ir

aukštą pragyvenimo lygį galima uţtikrinti tik tuo atveju, jei verslas rinkoje gali konkuruoti

naujais ir unikaliais produktais, ir augančia investicijų grąţa. Šioje stadijoje įmonės konkuruoja

inovacijomis, naujais ir diferencijuotais produktais, kuriems gaminti naudoja sudėtingus ir daug

ţinių ir kūrybingumo reikalaujančius gamybos ir valdymo procesus.

Aukščiau minėti devyni atramos taškai yra svarbūs kiekvienai šaliai, tačiau kiekvieno iš

jų reikšmė priklauso nuo šalies plėtros stadijos. Atsiţvelgiant į tai, Globalaus konkurencingumo



Ataskaita

- - 156

ataskaitoje skiriami trys subindeksai, kurių kiekvienas yra svarbiausias tam tikroje augimo

stadijoje. Pirmojoje stadijoje dominuoja bazinių reikalavimų subindeksas, antrojoje –

veiksmingumo subindeksas, trečiojoje – naujovių ir sudėtingumo subindeksas. Ţemiau

pateikiamas atskirų subindeksų reikšmė skirtingose vystymosi stadijose.

Lentelė 50. Subindeksų reikšmių palyginimas atskirose vystymosi stadijose

Reikšmės Baziniai

reikalavimai

Efektyvumo

kėlimas

Inovacijų ir

patyrimo veiksniai

Gamybos veiksnių sąlygojama

stadija

50 % 40 % 10 %

Efektyvumo sąlygojama stadija 40 % 50 % 10 %

Inovacijų sąlygojama stadija 30 % 40 % 30 %

Globalaus konkurencingumo ataskaitoje visos šalys yra suskirstytos į tris grupes pagal

BVP vienam gyventojui. Kai kurios šalys atsidūrė pereinamajame laikotarpyje iš vienos stadijos

į kitą.

Lentelė 51. Pajamų slinktis pagal vystymosi stadijas

Vystymosi stadija BVP vienam gyventojui (JAV doleriais)

1 stadija. Gamybos veiksnių sąlygojama

stadija

< 2000

Perėjimas nuo 1 stadijos prie 2 stadijos 2000-3000

2 stadija. Efektyvumo sąlygojama

stadija

3000-9000

Perėjimas nuo 2 stadijos prie 3 stadijos 9000-17000

3 stadija. Inovacijų sąlygojama stadija > 17000

Pagal šią ataskaitą Lietuva atsidūrė antrojoje stadijoje, kurioje šalių konkurencingumą

lemia aukštojo mokslo ir mokymų lygis, rinkų efektyvumas, esamų technologijų veiksmingas

panaudojimas. Lietuvai norint pereiti į kitą gyvenimo lygio grupę, būtina plačiau diegti

inovacijas, plėsti naujų ir diferencijuotų produktų gamybą, diegti sudėtingesnius gamybos

procesus. Pereinant į trečią stadiją turės pasikeisti ir ūkio struktūra. Vietoje šakų, kuriose

gamybos procesai remiasi pigia darbo jėga ir gamtiniais ištekliais, turės atsirasti modernios ūkio

šakos.



Ataskaita

- - 157

Lentelė 52. Valstybių sąrašas pagal vystymosi stadijas

1 stadija Perėjimas nuo 1

stadijos prie 2 stadijos

2 stadija Perėjimas nuo 2

stadijos prie 3

stadijos

3 stadija

BVP 1 gyv. <

2000 JAV dol.

BVD 1 gyv. 2000-3000

JAV dol.

BVP 1 gyv. 3000-

9000 JAV dol.

BVP 1 gyv.. 9000-

17000 JAV dol.

BVP 1 gyv. >

17000 JAV dol.

Angola Albanija Alţyras Bahreinas Australija

Armėnija Bosnija ir

Hercegovina

Argentina Barbadosas Austrija

Azerbaidţanas Kolumbija Botsvana Čekijos

Respublika

Belgija

Bangladešas Ekvadoras Brazilija Estija Kanada

Beninas Salvadoras Bulgarija Vengrija Kipras

Bolivija Jordanija Čilė Korėja Danija

Burkina Faso Makedonija Kosta Rika Malta Suomija

Burundis Namibija Kroatija Taivanis, Kinija Prancūzija

Kambodţa Peru Dominikos

Respublika

Trinidadas ir

Tobagas

Vokietija

Kamerūnas Surinamas Jamaika Graikija

Čadas Tailandas Kazachstanas Honkongas SAR

Kinija

Tunisas Latvija Islandija

Egiptas Lietuva Airija

Etiopija Malaizija Izraelis

Gambija Mauricijus Italija

Gruzija Meksika Japonija

Gvatemala Panama Kuveitas

Gajana Lenkija Liuksemburgas

Hondūras Rumunija Nyderlandai

Indija Rusijos

Federacija

Naujoji Zelandija

Indonezija Serbija ir

Juodkalnija

Norvegija

Kenija Slovakijos

Respublika

Portugalija

Kirgizijos

Respublika

Pietų Afrika Kataras

Lesotas Turkija Singapūras

Madagaskaras Urugvajus Slovėnija

Malavis Venesuela Ispanija

Malis Švedija

Mauritanija Šveicarija

Moldova Jungtiniai Arabų

Emyratai Mongolija Jungtinė Karalystė

Globalaus konkurencingumo indeksas atspindi daug makroekonominių bei socialinių

aspektų. Atsiţvelgiant į tai, kad realiai konkuruoja ne šalys, o šakos ar verslo įmonės, pasaulio

ekonomikos forumas apskaičiavo ir verslo konkurencingumo indeksą.



Ataskaita

- - 158

Lentelė 53. Verslo konkurencingumo indekso (VKI) (Business Competitiveness Index BCI) reitingas

2005 BVP

Nacionalinės verslo aplinkos Įmonių veiklos ir strategijos per capita

VKI reitingas kokybės reitingas reitingas (PPP-

įvertinta

) Valstybė/ekonomika 2006 2005 2004 2003 2002 2001 2006 2005 2004 2003 2002 2001 2005 2005 2004 2003 2002 2001

JAV 1 1 1 2 1 2 1 1 2 2 1 2 1 1 2 1 1 1 41,399

Vokietija 2 2 3 5 4 5 2 3 3 6 5 5 2 2 1 3 2 4 30,579

Suomija 3 3 2 1 2 1 3 2 1 1 2 1 8 8 6 2 4 3 31,208

Šveicarija 4 8 9 8 7 4 4 8 9 8 6 3 4 6 8 8 9 5 32,571

Danija 5 4 4 4 6 8 6 4 4 3 4 8 6 5 10 7 8 10 34,737

Nyderlandai 6 7 8 9 8 3 5 7 7 10 8 4 7 9 5 9 7 2 30,862

Švedija 7 11 5 3 5 6 8 13 6 4 7 6 3 7 4 4 5 7 29,898

Jungtinė Karalystė 8 5 6 7 3 9 7 6 5 9 3 10 9 4 7 6 3 8 30,470

Japonija 9 9 7 13 11 16 9 9 8 19 16 17 5 3 3 5 6 9 30,615

Honkongas SAR 10 17 11 16 21 18 10 15 11 14 21 18 12 20 12 23 25 19 33,411

Singapūras 11 6 12 6 10 10 11 5 12 5 10 9 21 14 14 11 13 12 28,100

Austrija 12 12 16 19 14 12 14 11 17 18 13 12 10 11 15 16 15 13 33,615

Islandija 13 16 20 14 16 15 12 17 20 12 15 15 19 15 18 18 17 15 35,586

Norvegija 14 19 17 21 20 17 13 18 16 21 19 16 20 21 23 21 22 24 42,364

Kanada 15 14 15 12 12 11 16 14 15 11 11 11 18 17 16 14 18 14 34,273

Prancūzija 16 10 14 11 17 7 18 12 14 13 20 7 11 10 9 10 10 6 29,316

Belgija 17 18 18 15 13 13 17 20 19 17 12 13 13 13 13 12 11 11 31,244

Australija 18 13 10 10 9 14 15 10 10 7 9 14 23 23 17 13 14 17 30,897

Izraelis 19 22 22 18 18 20 19 22 22 16 18 20 15 19 22 19 20 21 23,416

Malaizija 20 23 23 24 25 37 20 23 24 24 25 35 14 25 27 26 26 34 11,201

Taivanas, Kinija 21 15 13 20 15 21 22 16 13 20 14 21 16 12 11 15 12 20 27,572



Ataskaita

- - 159

Airija 22 21 21 22 23 22 23 21 21 22 23 22 17 16 21 17 16 18 34,275

Naujoji Zelandija 23 20 19 17 19 19 21 19 18 15 17 19 24 22 20 22 24 22 24,769

Estija 24 27 24 27 27 26 24 25 25 25 26 26 35 32 30 35 33 32 16,414

Korėjos Respublika 25 24 26 23 22 27 29 24 27 23 22 27 22 18 19 20 19 27 20,590

Tunisas 26 36 36 31 34 25 35 33 31 33 33 45 47 39 39 — 8,255

Indija 27 31 31 37 37 38 27 32 31 38 36 36 25 28 29 37 38 41 3,344

Portugalija 28 28 30 34 36 30 26 27 28 32 34 28 40 41 43 50 52 39 19,335

Čilė 29 29 29 30 29 29 28 29 30 28 28 30 29 31 36 33 36 29 11,937

Ispanija 30 25 27 25 24 23 31 26 26 26 24 23 31 24 25 24 23 23 26,320

JAE 31 32 25 — — — 30 30 23 — — — 39 35 33 — — — 27,957

Čekija 32 26 33 35 32 31 32 28 35 36 30 29 28 27 32 34 34 44 18,375

PAR 33 30 28 28 30 28 34 31 29 29 31 31 27 26 24 28 30 25 12,160

Kataras 34 41 __ __ __ __ 33 39 — — — — 44 69 — — — — 31,397

Indonezija 35 59 53 50 66 57 38 58 55 52 67 58 26 52 37 45 59 47 4,458

Slovėnija 36 33 32 32 28 32 36 33 34 33 29 33 34 29 28 29 27 30 21,911

Tailandas 37 35 35 33 33 39 37 36 36 34 35 38 30 33 34 31 32 37 8,319

Italija 38 37 42 26 26 24 42 38 44 27 27 24 32 30 31 25 21 16 28,760

Vengrija 39 38 40 39 31 25 35 37 38 37 32 25 43 43 52 48 29 31 17,405

Slovakija 40 43 43 43 40 36 39 43 43 43 39 34 45 54 42 46 45 56 16,041

Malta 41 46 46 41 — — 40 44 45 40 — — 63 59 64 47 — — 19,739

Barbadosas 42 — — — — — 41 — — — — — 60 — — — — — 17,610

Lietuva 43 39 37 38 38 47 45 41 37 39 38 46 37 42 38 42 40 53 14,158

Kuveitas 44 40 — — — — 44 40 — — — — 59 65 — — — — 16,301

Kipras 45 34 41 — — — 43 34 40 — — — 67 47 63 — — — 21,232

Turkija 46 49 55 52 51 48 46 49 57 56 51 48 41 38 48 44 51 49 7,950

Latvija 47 48 50 29 44 41 48 48 49 30 42 41 47 50 51 27 47 43 12,622

Mauricijus 48 50 51 45 49 46 49 50 51 46 50 47 46 44 45 36 46 50 12,966

Graikija 49 45 38 42 42 42 47 47 39 41 41 42 53 46 41 41 43 48 22,392

Kosta Rika 50 52 47 47 41 45 52 55 50 47 47 45 36 36 35 32 31 36 10,434



Ataskaita

- - 160

Bahreinas 51 47 34 — — — 50 45 32 — — — 64 64 49 — — — 19,799

Jordanas 52 42 44 36 48 40 51 42 42 35 46 40 70 56 58 56 58 55 4,825

Lenkija 53 44 63 44 43 33 53 46 64 44 43 32 49 40 53 40 44 33 12,994

Jamaika 54 53 56 54 58 43 55 52 56 54 54 44 52 49 56 57 67 35 4,293

Brazilija 55 51 39 40 35 34 58 53 41 42 37 37 38 34 26 30 28 28 8,584

Kroatija 56 65 70 60 55 __ 54 64 70 62 56 — 56 74 72 67 53 — 12,158

Meksika 57 58 52 48 59 51 56 57 53 48 60 51 42 55 44 38 48 45 10,186

Panama 58 56 60 67 54 50 57 61 59 66 53 50 58 37 61 63 55 40 7,283

Kolumbija 59 60 62 58 56 59 59 59 63 58 58 59 54 48 55 52 50 54 7,565

Salvadoras 60 57 64 65 62 61 60 56 62 65 62 62 61 63 66 62 62 66 4,511

Gvatemala 61 102 85 85 72 68 66 103 87 86 73 68 50 88 80 71 72 70 4,155

Urugvajus 62 63 69 66 57 44 61 60 68 61 55 43 71 77 81 78 60 52 10,028

Trinidadas ir Tobagas 63 62 59 51 46 35 64 63 61 51 48 39 65 61 54 54 42 26 14,258

Kinija 64 54 48 46 39 49 65 54 48 45 40 49 69 53 39 43 37 46 7,204

Šaltinis: Business Competitiveness Index



Ataskaita

- - 161

Šis indeksas skirsto šalis pagal mikroekonominį konkurencingumą, nustato šalių verslo

aplinkos ir įmonių strategijų stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertina pasiektą gerovės lygį. Buvo

skirstomos 121 valstybė ir Lietuva tarp jų uţėmė gana aukštą – 44 vietą, nors prieš porą metų

yra buvusi ir 37 vietoje. Prie bendro vertinimo, atskirai skirstoma šalies verslo aplinka ir įmonių

veikla bei strategijos. Autoriai mano, kad šis indeksas daugiau nei 80 proc. lemia, atskirų šalių

BVP skirtumą vienam gyventojui, tuo patvirtindami mikroekonominių veiksnių svarbą gerovės

lygiui. Pirmąją vietą pagal šį indeksą uţima JAV, kurios pagrindinis privalumas yra palanki

aplinka verslui. Ji yra pirmoji pagal vietinės konkurencijos ir antimonopolinės politikos lygį,

pagal rizikos kapitalo prieinamumą, vietinį akcijų rinkos priėjimą, finansų rinkos išmanymą,

universitetų ir pramonės bendradarbiavimo, įmonių išlaidas mokslui, specializuotų tyrimų ir

mokymų paslaugų prieinamumą, tyrimų institucijų kokybę. Sparčiai kyla Indijos įmonių

vadybos ir privataus sektoriaus plėtra. Kinijos augimas remiasi daugiausia naujomis

investicijomis. Indijos našumo augimas pastaraisiais metais daug sėkmingesnis nei Kinijos.

Vertinant verslo aplinkos konkurencingumą, galima remtis Pasaulio banko tyrimais. Jie

yra išanalizuoti Investicijų plėtrą skatinančių priemonių identifikavimo ir pritaikymo Lietuvos

sąlygoms programinėje studijoje85

. Pasaulio banko atlikto tyrimo rezultatai apibendrinti ţemiau

pateiktoje lentelėje:

Lentelė 54. Įvairių šalių verslo aplinkos įvertinimas

DK IE BE NL LT LV EE PL CZ HU SK SL

Verslo aplinkos paprastumas 8 11 18 24 15 26 16 54 41 52 37 63

Verslo pradėjimas 15 11 34 42 37 26 43 92 77 72 48 78

Statybos leidimų gavimas 6 14 31 66 16 47 9 120 87 119 40 48

Įdarbinimas ir atleidimas 17 59 43 70 93 103 111 64 60 85 74 133

Turto registravimas 31 69 141 20 2 89 29 75 57 96 6 88

Kredito gavimas 22 11 45 14 36 26 48 88 21 24 28 57

Investuotojų apsauga 18 10 13 103 61 40 27 22 68 84 118 46

Mokesčių mokėjimas 61 21 33 120 31 83 18 106 70 98 69 77

Uţsienio prekyba 1 18 9 5 31 62 14 34 24 38 60 63

Sutarties sąlygų uţtikrinimas 2 32 17 20 7 15 19 104 21 31 81 85

Verslo nutraukimas 25 7 9 8 29 11 42 23 101 50 44 69

Šaltinis: Pasaulio bankas, „Doing Business― programa, 2005, skaičiai lentelėje parodo šalies vietą pasaulyje

Teigiamas įvertinimas

Vidutiniškas įvertinimas

Neigiamas vertinimas

Analizuojamoms šalims pagal kiekvieną rodiklį priskiriami trijų tipų vertinimai:

pirmajam skyriui lentelėje aukščiausius balus gavusioms šalims priskiriamas

„teigiamas― vertinimas;

šalims, gavusioms ţemiausius įvertinimus, priskiriamas „neigiamas― vertinimas;

likusioms šalims, t.y. antrajam ir trečiajam skyriams, priskiriamas

„vidutiniškas― vertinimas.

85

Investicijų plėtrą skatinančių priemonių identifikavimo ir pritaikymo Lietuvos sąlygoms programinė studija.

Ernst & Young Baltic. 2006, p. 10.



Ataskaita

- - 162

Apibendrindami tyrimo rezultatus ir palyginamąją analizę su pasirinktomis šalimis,

norėtume pabrėţti šiuos aspektus:

pagal verslo vystymo paprastumą teisine administracine prasme, Lietuvai tenka

15 vieta pasaulyje; tai yra aukščiausias įvertinimas tarp naujųjų ES šalių;

pagrindiniai Lietuvos teisinės administracinės aplinkos privalumai – efektyvios

turto registravimo procedūros (2 vieta pasaulyje), gerai veikiančios sutarties

sąlygų uţtikrinimo procedūros (7 vieta pasaulyje), efektyvios statybos leidimų

išdavimo procedūros (16 vieta pasaulyje);

pagrindiniai Lietuvos teisinės administracinės aplinkos trūkumai – nelanksčios

sąlygos, reglamentuojančios darbo santykius (93 vieta pasaulyje), sąlyginai silpna

investuotojų/akcininkų apsauga (61 vieta pasaulyje).

Verslo ir investicijų aplinkos gerėjimą Lietuvoje pabrėţia ir Pasaulio banko atliktas

Lietuvos investicijų tyrimas86

. Tačiau 2006-2007 metais visoje Rytų Europoje ryškėja

ekonominės aplinkos neigiamos tendencijos dėl fiskalinio deficito augimo, augančios infliacijos

ir ekonomikos perkaitimo poţymių bei politinės sistemos fragmentacijos. Baltijos šalių

ekonomiką tai daro ypač maţai patrauklią uţsienio investuotojams.

Tačiau konkurencingumo vertinimas pagal OECD metodiką, kuris remiasi industrinės

ekonomikos rodiklių panaudojimu ir metodika, kurią taiko naujausias Šefildo ir Dţ. Vašingtono

universitetų atliktas tyrimas, kuris vertindamas panaudoja ţinių ekonomikai būdingus rodiklius,

ES šalis surikiavo kiek kitokia tvarka87

. Šioje konkurencingumo vertinimo lentelėje Lietuva

atsiduria dar blogesnėje pozicijoje, negu ji įvertinta OECD. Esminis šių vertinimų skirtumas yra

tas, kad Šefildo ir Dţ. Vašingtono universitetų Europos konkurencingumo indeksas matuoja,

lygina ir vertina Europos tautas ir regionus, apibrėţdamas konkurencingumą kaip ekonomikų

pajėgumą uţtikrinti augančius tos ekonomikos dalyvių gyvenimo standartus, pritraukiant naujas

ir palaikant esamas įmones su stabilia arba augančia jų uţimamų rinkų dalimi. Tokiu būdu

regiono konkurencingumas priklauso nuo regiono gebėjimų įţvelgti ir numatyti kylančius

vidinės ir išorinės aplinkos ekonominius ir socialinius iššūkius ir regiono gebėjimų sėkmingai

prie šių iššūkių prisitaikyti, sukuriant naujas ekonomines galimybes, įskaitant ir aukštesnės

kokybės darbo vietas.

Tautos ar regiono konkurencingumas iš esmės yra susietas su ekonominės veiklos našumu,

tačiau vis daţniau jis vertinamas tokiais parametrais kaip ekonomikos ţinių bazė, investicijų

inovacijoms lygis, taip pat regiono polinkiu siekti konkurencinio pranašumo naudojant

modernias technologijas ir siekiais auginti ekonomikos sektorius. Taip vertinama todėl, kad

ilgalaikis ekonominis regiono pranašumas priklauso nuo jame veikiančių subjektų sugebėjimų

prisitaikyti prie pokyčių ir regiono sugebėjimų atverti jame naujas galimybes darbo jėgai ir

įmonėms.

Regiono gebėjimą atverti naujas galimybes ekonominės sistemos dalyviams lemia daug

skirtingų veiksnių: viešos ir privačios investicijos į ţmogiškąjį kapitalą, fizinė infrastruktūros

kokybė, darbo jėgos našumas, instituciniai pajėgumai, socialinis kapitalas, inovacijos ir

mokslinių tyrimų infrastruktūra, rinkų prieinamumas, ir kita. Todėl, kitais ţodţiais tariant,

konkurencingumas vis labiau yra matuojamas ne vien grynu akumuliuotu ekonominiu turtu, bet

ir kitais ekonominio modelio kriterijais, tokiais kaip kūrybingumas, ţinios ir aplinkos sąlygos.

Šiuolaikinę konkurencingumo sąvoką aiškiai nusako Europos Tarybos teiginys88

: „Europa turi

atnaujinti savo konkurencingumo bazę, padidinti augimo potencialą ir našumą, sustiprinti

86

Lithuania. Investment climate assessment. ECSPF December 2004. 87

Robert Huggins Associates Ltd., European Competitiveness Index, 2006 88

Presidency Conclusions, European Council, March 2005.



Ataskaita

- - 163

socialinę sanglaudą, sutelkdama savo pastangas ţinių gamybai, inovacijoms ir optimizuodama

ţmogiškąjį potencialą―.

Todėl analizuojant Lietuvos ekonomikos ir ūkio sektorių galimybes augti ir išlikti

konkurencingiems ilgalaikėje perspektyvoje, šiame moksliniame tyrime buvo atsiţvelgta ne tik į

tradicinės ekonomikos teorijas89

ir konkurencingumo sampratą, kurios pabrėţia fizinius ir

finansinius išteklius, bet ir naujausias ekonominio augimo teorijas, poţiūrį, kuris susiformavo

per paskutinius 10-15 metų. Naujos endogeninio (vidinių prieţasčių) augimo teorijos

makroekonomikos modelį formuoja ant mikroekonomikos pagrindų ir įvertina ţinių ir kūrybinės

ekonomikos specifiką ir veiksnius1,90

. Tradicinės teorijos laikosi poţiūrio, kad įmonės ir regionai

konkuruoja gamybos veiksniais, tokiais kaip darbo jėga, kapitalas ir bet kuris regiono

ekonomika gali augti jei regione daug ţaliavų šaltinių arba jo gera ekonominė infrastruktūra,

palanki įsikurti įmonėms.

Tokio ekonomikos suvokimo politinė išraiška yra pastangos, nukreiptos padaryti regioną

patrauklų ir efektyvų verslui, tam naudojant mokesčių lengvatas, kuriant verslo parkus ir

plėtojant transporto magistrales.

Tačiau pasaulio ekonomikos paţangiausių regionų augimo analizė rodo, kad to nepakanka

ir reikalingas naujas poţiūris ir naujos ekonominio augimo teorijos. Nauja augimo teorija

ekonominį augimą modeliuoja įtraukdama įvairius veiksnius, kurie iki šiol buvo lyg ir uţ

ekonominės sistemos ribų, tokius kaip inovacijos, technologijos ir švietimas. Technologijos ir

ţinios, kuriomis technologijos remiasi yra vidinė ekonominės sistemos savybė. Todėl

technologiniai pokyčiai formuojasi kaip tikslinga ţmonių, reaguojančių į rinkoje atsirandančius

poreikius ir stimulus, veikla. P.Romerio91

modelis akcentuoja ţinias kaip pagrindinį kapitalą, ir

todėl lemiantį ilgalaikį ekonominį augimą, kuris (ţinių pavidalu) naudojamas kuriant naujas

technologijas ir procesus. Šiame modelyje atskiriama ţinios įkūnytos ţmogiškajame kapitale

nuo produkto, kuriame yra panaudotos ţinios ir kuris gali būti gamyboje atkartojamas ir

platinamas (technologijos).

Tai yra ţmogus traktuojamas kaip konkurencingas produktas, jis negali būti vienu metu

paskirstytas ir veikti skirtingose vietose. Todėl ţmogus gali būti laikomas konkurencinga preke

laisvoje rinkoje. Tuo tarpu technologijos nėra konkurencinga prekė, vieną kartą atrastas

mokslinis dėsnis, įregistruotas patentas, dizainas ar programinė įranga, gali būti kopijuojama,

naudojama, vėl ir vėl modifikuojama. Tokiu būdu išsilaisvinusi technologinė sklaida kuria

naujas inovacijas, technologinius pokyčius, tuo pačiu didina našumą ir yra ekonominio augimo

variklis. Savo ruoţtu, ši sklaida ţinias ir technologijas vis labiau daro nekonkurenciniu produktu.

Todėl investicinė grąţa iš mokslinių tyrimų darosi vis labiau išsklaidyta. Tuo pačiu

įmonėms reikalingos ţinios gali būti gaunamos labai įvairiais būdais, neįdedant didelių

investicijų į mokslinius tyrimus. Besivystančios šalys, kurių verslas turi ribotus finansinius

pajėgumus, gali sparčiai kelti savo technologinį pramonės lygį, neinvestuodamas į brangius

mokslinius tyrimus, tačiau naudodamasis ţiniomis, kurios yra pigiai ir laisvai prieinamos

pasauliniuose ţinių bankuose.

Investicijos į ţmogiškąjį kapitalą ir jo ţinojimo lygio kėlimą yra didėjanti investicinė

grąža. Tuo tarpu investicija į technologijos ar produkto kūrimą, kuri įmonei pradiniu momentui

89

Stephen Parente, The Failure of Endogenous Growth, Knowledge Technology & Policy Volume XIII, Number 4. 90

Paul M. Romer, Economic Growth, The Concise Encyclopedia of Economics, David R. Henderson, ed. Liberty

Fund, 2007. 91

P.Romer Endogenous Technological Change, Te Journal of Political Economy, V.98(5), University of Chicago

Press.



Ataskaita

- - 164

suteikia konkurencinį pranašumą, augant produkto gamybos apimtims ir didėjant gamintojų

skaičiui, yra mažėjanti investicinė grąža.

Įmonė ar regionas, kuriame daug ţinias kaupiančios darbo jėgos, yra sparčiai augančios

ekonomikos ir konkurencingas regionas. Tokį ekonomikos modelį pasirinko Skandinavijos šalys.

Toks modelis paaiškina, kodėl daugelyje kraštų, kuriuose yra daug darbo jėgos, kapitalas

neinvestuojamas. Matyt, tai duoda atsakymą ir į klausimą, kodėl Lietuvoje menkos tiesioginės

uţsienio investicijos.

Tačiau augimo teorija neatsako į klausimą, kodėl vienuose regionuose šios

konkurencingos prekės „ţinių darbininkų― yra susikaupę daug, ir kodėl kituose jų trūksta. Šį

reiškinį bandoma paaiškinti remiantis 4 pagrindinėmis teorijomis92

: aglomeracijos teorija;

tinkline ir įkūnytos gamybos teorija; ţinių ekonomikos teorija; nauja konkurencijos ir prekybos

teorija93

.

Tradicinė aglomeracijos teorija argumentuoja, kad inovacijos koncentruojasi aplink

stambius miestus, nes jų aplinka yra palankesnė naujoms įmonėms steigtis ir įsitvirtinti.

Tinklinės gamybos teoretikai teigia, kad smulkioms įmonėms kauptis tam tikruose regionuose

yra tikslinga dėl kvalifikuotos darbo jėgos išteklių, patogumų formuoti tiekimo tinklus,

maţesnės transakcijų kainos. Ţinių ekonomikos teoretikai teigia, kad ţinių ekonomika

formuojasi aplink stambias korporacijas, kadangi jose vykdoma intensyvi MTEP veikla ir

vietinė inovacijų sistema yra ţinių, kuriamų korporacijose, sklaidos rezultatas.

Ţinių darbuotojų sankaupa tokiuose regionuose taip pat aiškinama geromis sąlygomis

studijoms, palankia atmosfera darbuotojų mainams tarp įmonių. Viską apibendrinus tai formuoja

„besimokančio regiono― įvaizdį, kuris yra patrauklus kvalifikuotai darbo jėgai. Nauja

konkurencingumo ir prekybos teorija, kurios atstovas yra M.Porteris, akcentuoja klasterizaciją ir

vietinės konkurencijos svarbą, kuri sudaro sąlygas įmonėms tapti konkurencingoms pasaulyje.

Naujausia teorija94

, kuri sparčiai plėtojasi, įveda „kūrybinės klasės― sąvoką. Tai klasė,

kurios „ekonominė funkcija yra kurti naujas idėjas, technologijas ir kūrybinį turinį―. Šią klasę

sudaro ţmonės, vykdantys mokslinius tyrimus, kuriantys technologijas, dirbantys architektūros

ir dizaino sferoje, muzikai ir menininkai, artistai, rašytojai, pramogų sektoriaus darbuotojai ir

kiti, susiję su kūrybine veikla. Tai apima taip pat ir kūrybinį darbą verslo sferose, finansuose ir

teisėje, kur darbas yra susietas su savarankiškų sprendimų priėmimu ir reikalauja aukšto

išsilavinimo ir ekspertinių ţinių lygio. Tradicinėje ekonomikos teorijoje laikoma, kad ţmonės

juda ten, kur yra darbo, tačiau šiuolaikinėje modernioje visuomenėje taip nebėra. Kūrybinga ir

talentinga darbo jėga juda ten, kur yra darbo vietų, tačiau ji pasirenka tokią gyvenimo ir darbo

vietą, kur yra įvairovė, pasirinkimo galimybė, kur aplinka tolerantiška kūrybai ir minčių

įvairovei, lengvai priima naujas idėjas. Tokią aplinką galima apibūdinti pagal tai:

kokia ji yra – aplinkinės gamtos teikiami privalumai ir civilizacijos sukurti

patogumai;

kas joje yra- ţmonių įvairovė, bendruomenė lengvai priimanti naujai atvykusius,

lengva įsijungti į vietinį gyvenimą, stabili ir saugi politinė situacija;

92 J.Simmie, J.Sennet, P.Wood, D.Hart Innovation in Europe: a tale of networks, knowledge and trade in five rities,

Regional Studies, v.36(1) 93

W.Porter, The Competitive Advantage of Nations, Free press, NY, 1990. 94

R.Florida The Rise of the Creative Class – and how it‗s transforming work, leisure, community and everyday life.

Basic Books, NY, 2002.



Ataskaita

- - 165

kas joje vyksta- aktyvus gyvenimas gatvėse, kavinių kultūra, intensyvus meno ir

muzikos pasaulio gyvenimas, apskritai skatinanti ir aktyvi kūrybinė aplinka, atvira

idėjų mainams.

Tokio regiono savybių pasekmė – išsilavinę, kūrybingi ţmonės keliasi į šiuos regionus,

įmonės juda paskui ţmones, tokiuose regionuose kuriasi įmonės, auga jų koncentracija ir

formuojasi klasteriai.

Ekonomikos, kuriose yra stiprus kūrybinis potencialas, nuolat atnaujina ir kuria naujus

produktus, atnaujina procesus, sukuria ekonominę infrastruktūrą, kuri palaiko kūrybingumą, taip

pat sistemiškai investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą, rizikos kapitalą ir antreprenerystę. Šių

teorijų pagrindu apibendrinta konkurencingumo indekso koncepcija pateikta 112 paveiksle.

Paveikslas 112 Konkurencingumo indekso koncepcija1

Pateikta konkurencingumo koncepcija akivaizdţiai rodo, kad šalies ekonomikos

konkurencingumo pagrindas negali būti viena, dvi ar net 10 nors ir gerai dirbančių ir

konkurencingų įmonių. Šalies konkurencingumo ilgalaikėje perspektyvoje negali uţtikrinti netgi

globaliai konkurencingas ūkio sektorius. Įmonei „Nokia― perkėlus masinę gamybą į pigesnės

darbo jėgos kraštus, Suomijos ekonomikai iškiltų nemaţos problemos, todėl Suomija pasirinko

kūrybingos visuomenės plėtros kelią, siekdama ekonominio tvarumo95

, kuriame tradicinės

ekonomikos sektorių ( miškų ir medienos, tekstilės, mašinų gamybos ir kitų) sektorių plėtra

siejama su informacinių-komunikacinių technologijų intensyviu panaudojimu našumui didinti

bei naujos inovacinės bangos ( naujos S-kreivės) technologijų (biotechnologijų,

nanotechnologijų, naujų paţinimo technologijų) kūrimu, siekiant ir ateityje Suomiją išlaikyti

naujos bangos inovacinių produktų rinkoje.

95 FINLAND AND THE FUTURE OF EUROPE, REPORT BY THE COMMITTEE FOR THE FUTURE 1/1997



Ataskaita

- - 166

Europos šalių konkurencingumo reitingų lentelė pagal apibendrintą konkurencingumo

indeksą pateikta 113 paveiksle.

Paveikslas 113. 2006m. Europos šalių ţinių ekonomikos konkurencingumo indeksas

Šaltinis: Sheffield ir George Washington Unviversitetai

Pagal įvairias konkurencingumo indekso dedamąsias dalis, apibendrintas naujųjų ES narių

konkurencingumo vaizdas pateiktas 113 paveiksle. Kaip matome, pagal ţinių ekonomikos

konkurencingumo rodiklius Lietuva yra vienoje iš paskutinių vietų Europoje. Atskirų

konkurencingumo indekso dedamųjų naujose Europos Sąjungos narėse ir ES-25 vidutinio lygio

palyginimas pateiktas 114 paveiksle.



Ataskaita

- - 167

Paveikslas 114 Konkurencingumo indekso dedamųjų palyginimas1

Pateikti duomenys akivaizdţiai rodo intervencijos sritis, kurių rodiklių gerinimas turėtų

būti Lietuvos vyriausybės prioritetas, Lietuvai siekiant strateginėje perspektyvoje Europos

Sąjungos šalių konkurencingumo lygio.

Analogiškas priemones, paremtas tradicinės ekonomikos teorija, rekomenduoja ir studijos

„Pagrindinių veiksnių, įtakojančių Lietuvos eksporto plėtrą, poveikio analizė ir jų efektyvumo

didinimas― autoriai, kurie siūlo taikyti horizontalias priemones eksportui skatinti: pagerinti

įėjimą į rinką, skatinti sąnaudų maţinimą, verslumą, techninę paţangą ir naujoves. Autoriai

mano, kad sektorinės paramos priemonės yra ne tokios efektyvios, kaip horizontalios

ekonominės politikos priemonės.

Šakos (šakų) konkurencingumas

Šiame dokumente pateikiami tyrimai, kurių tikslas yra nustatyti konkurencingas šalies

ekonomikos šakas ar pošakius, įvertinti jų plėtros perspektyvas tarptautinėse rinkose ir veiksnius,

turinčius įtakos konkurencingumui. Vertinant šakos konkurencingumą, pirmiausia remiamasi jos

eksporto rodikliais. Daroma prielaida, kad eksporto šakų prekės turi santykinį pranašumą ir yra

konkurencingos uţsienio rinkose. Todėl daţniausiai yra tiriamas eksportabilių prekių

tarptautinis konkurencingumas. Vertinant šakos konkurencingumą taip pat naudojami

palyginamieji veiksmingumo, rezultatyvumo ir kai kurie kokybės rodikliai.

Lietuvos eksporto struktūra pagal atskiras prekių grupes nurodo, kad šalyje yra šakų,

kurios sėkmingai bent trumpalaikėje perspektyvoje konkuruoja uţsienio rinkose. Tačiau

atsiskleidţia ir kai kurios nepalankios Lietuvai tendencijos. Studijos „Pagrindinių veiksnių,

įtakojančių Lietuvos eksporto plėtrą, poveikio analizė ir jų efektyvumo didinimas― autorių



Ataskaita

- - 168

nuomone, svarbiausia iš jų yra ta, jog Lietuvos eksporto šakinė struktūra yra tokia, kokia

būdinga besivystančioms šalims. Joje nedidelis lyginamasis svoris šiuolaikinių šakų, sukuriančių

daug pridėtinės vertės. Eksporte vyrauja maţai kvalifikuoto darbo, gamtinių išteklių ir energijos

reikalaujančios šakos96

. Studijos autoriai taip pat paţymi, jog Lietuvai bus labai sunku ir toliau

išlaikyti aukštus eksporto augimo tempus, jei nepasikeis eksporto šakinė struktūra ir jei joje

nepadidės prekių, kuriose įskaičiuota daugiau pridėtinės vertės. Pakilus pirminių išteklių

(ţaliavų, darbo jėgos) kainoms, pakils ir gamybos kaštai. Lietuvos eksportui bus sunku

konkuruoti su pigiu eksportu iš ţemų kaštų šalių. Didinti eksporto struktūrą galima skatinant

naujų sektorių kūrimąsį ir plėtrą, bei atnaujinant ir stabilizuojant esamus.

Lietuvos prekių eksporto struktūroje pagal prekių grupes 2005 m. didţiausią dalį sudarė

mineraliniai produktai – 27,5 proc. viso eksporto, mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai -

12,4 , tekstilės dirbiniai – 9,2 , chemijos produkcija – 7,3 proc. Palyginus 2005 m. pagrindinių

eksporto prekių struktūrą su 2000 m. eksporto struktūra matyti, kad eksportuojančios šakos

nepasikeitė, o pakito tik šakų lyginamieji svoriai visame Lietuvos eksporte.

Lentelė 55. Lietuvos prekių eksporto konkurencingumo rodikliai, 2000 - 2004 m.

Prekių

sk.

Nr. Prekių skyriaus pavadinimas

Eksporto

dalis visame

Lietuvos

eksporte

2004 m., %

Eksporto

vid. metinis

prieaugio

tempas,

2000-

04 m., %

Grynosios

pajamos

iš prekių

eksporto,

mln. Lt

Grynųjų

pajamų iš

eksporto

pokytis,

2000-04 m.

mln. Lt

I Gyvi gyvūnai, gyvūnų produktai 4.3 14.6 498.8 187.1

IV Paruošti maisto produktai; gėrimai;

tabakas 4.4 17.1 -155.5 68.0

V Mineraliniai produktai 25.2 32.8 -277.1 1570.8

VI Chemijos pramonės produkcija 6.9 9.9 -1111.5 -326.6

VII Plastikai; kaučiukas 3.0 19.3 -1116.0 -389.9

IX Mediena; kamštiena; jų dirbiniai; dirbiniai

iš šiaudų 5.0 10.9 612.9 -7.1

XI Tekstilė ir tekstilės gaminiai 11.7 2.0 589.3 -208.6

XV Netaurieji metalai ir jų gaminiai 4.4 25.1 -1342.8 -820.4

XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros

įrenginiai 12.7 19.5 -3250.1 -1451.7

XVII Antţeminio, oro, vandens transporto

priemonės 9.1 37.6 -2203.7 -1338.3

XX Įvairūs pramonės gaminiai 6.4 29.1 1064.1 766.2


96

Pagrindinių veiksnių, įtakojančių Lietuvos eksporto plėtrą, poveikio analizė ir jų efektyvumo didinimas.

Ekonominės konsultacijos ir tyrimai. 2003, p. 10.



Ataskaita

- - 169

Lentelės viršuje pateiktas Lietuvos prekių eksporto vidutinis metinis prieaugio tempas

2000-2004 m., parodantis, kaip sparčiai kai kurios šakos skverbėsi į uţsienio rinką. Tarp

produktų, sudarančių ţymesnį svorį Lietuvos eksporte, sparčiausiai augo mineralinių produktų,

plastikų, mašinų ir įrenginių eksportas. Augantis transporto priemonių ir metalų eksportas

daugiau rodo ne šių prekių, o transporto paslaugų eksporto augimą, nes minėtos prekės skirtos

daugiausiai reeksportui. Apie šakų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje galima spręsti iš

grynųjų pajamų (skirtumo tarp eksporto ir importo) dydţio. Iš lentelės matome, kad

konkurencingi yra ţemės ūkio, medţio apdirbimo bei tekstilės ir aprangos sektoriai.

Kaip rodo Lietuvos mokėjimų balanso duomenys, labai sėkmingai tarptautinėje rinkoje

konkuruoja Lietuvos transporto sektorius, ypač krovinių gabenimas automobiliais ir

geleţinkeliais. Jų eksportas nuo 2000 m. išaugo daugiau nei 2 kartus. Eksporto perviršis 2005 m.

siekė beveik 2 mlrd. litų.

Lentelė 56. Lietuvos transporto paslaugų eksportas ir importas, mln. Lt.

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Eksportas 1 966,54 2 127,33 2 395,30 2 851,81 3 760,39 4 413,23

Importas -884,45 -946,47 -1 085,60 -1 549,98 -1 841,21 -2 496,86

Balansas 1 082,09 1 180,86 1 309,70 1 301,83 1 919,18 1 916,37


Nemaţą teigiamą balansą turi ir kelionių sektorius: 2005 m. balansas sudarė +494,3 mln.

litų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos eksporto struktūroje dominuoja stambūs

eksportuotojai. 12 Lietuvos įmonių eksportas sudaro beveik 38 proc. viso šalies eksporto, o 61

įmonės eksportas – 56 proc. viso šalies eksporto. 2002 ir 2000 metais 1,6 proc. eksportuotojų

eksportuoja beveik du trečdalius viso Lietuvos eksporto. MVĮ sektoriuje eksporto veiklą vystė

apie 12-14 proc. visų Lietuvos įmonių 97

.

Prekių ir paslaugų konkurencingumas

2005 m. Lietuva turėjo teigiamą prekybos balansą šiais produktais: pieno produktai –

+753 mln. litų, javai – +359,2 mln. litų, sėklos, pašarai – +103,1 mln. litų, mėsos ir ţuvies

gaminiai – +189,2 mln. litų, nealkoholiniai gėrimai – +187,5 mln. litų, tabako gaminiai – +174,4

mln. litų, trąšos – +1179 mln. litų, mediena ir medienos gaminiai – +612,1 mln. litų, megzti ir

nerti drabuţiai – +426,8 mln. litų, drabuţiai ir jų priedai – +951,3 mln. litų, kiti tekstilės

gaminiai – +164,1 mln. litų, laivai – +340,0 mln. litų, baldai – +1337,3 mln. litų.

Konkurencingiausios Lietuvos prekės yra trąšos, baldai, drabuţiai, pieno produktai.

Konkurencingais galima būtų laikyti ir mineralinius produktus, nepaisant, kad jų balansas yra

neigiamas, nes šiame sektoriuje naudojamos vien įveţtinės ţaliavos. Kaip matome, Lietuvos

eksporte vyrauja tradicinės prekės, kurių gamyba daugiausiai remiasi pigia darbo jėga ir

97

Pagrindinių veiksnių, įtakojančių Lietuvos eksporto plėtrą, poveikio analizė ir jų efektyvumo didinimas.

Ekonominės konsultacijos ir tyrimai. 2003, p. 15-16.



Ataskaita

- - 170

gamtiniais ištekliais. Tarp šių prekių nėra nė vienos, kurią galėtume priskirti prie aukštųjų

technologijų ar kitokių šiuolaikinių produktų.

Mineralinių produktų aukštą konkurencingumą lėmė naftos ir jos produktų kainų augimas.

Baldų eksporto apimtis lėmė baldininkų sutartys su švedų koncernu IKEA, tačiau

eksportuojamų prekių pardavimas vienam pirkėjui padidina eksporto riziką. Šioje šakoje reikėtų

labiau orientuotis į didesnės pridėtinės vertės gaminius. Dėl Kinijos tekstilės gaminių invazijos

rizikingas ir aprangos gaminių eksportas. Šioje šakoje gamintojams būtina persiorientuoti į

aukštesnės kokybės ir sudėtingesnių produktų gamybą. Chemijos pramonės ir jai giminingų

šakų produkcijos eksportas, kuriame trąšos sudaro 65 proc., farmacijos produktai – apie 13 proc.,

nuo 2002 m. vis didėjo . Šios šakos eksportui lemiamą įtaką turi dviejų į didţiausių

eksportuotojų dešimtuką patenkančių bendrovių – „Achema― ir „Lifosa―, veikla. Šio sektoriaus

eksporto didinimo perspektyvos vertintinos teigiamai.

Transporto priemonių eksporto apimtims, kuriose sausumos transporto (automobilių ir jų

reikmenų) dalis 2004 m. buvo 60 proc., laivų ir kitų plaukiojančių įrenginių – 31 proc., būdingas

nestabilumas. 1999 m. jos nusmuko iki 650 mln. Lt, po to sparčiai augo ir 2002 – 2003 m. siekė

apie 3,3 mlrd. Lt arba 15 – 16 proc. bendrosios eksporto apimties. 2004 m. eksportas maţėjo iki

2,3 mln. Lt arba 9,1 proc. Iš esmės, čia kalbama apie automobilių ir remontuotų laivų reeksportą,

todėl ţenklūs svyravimai yra objektyvūs ir sunkiai prognozuojami. Atsiţvelgiant į Rytų

kaimynų rinkų dydį, vakarietiškų automobilių paklausą ir mūsų verslininkų patyrimą, ateityje

galima tikėtis reeksporto augimo.

Medienos, popieriaus ir jų dirbinių eksporto apimtims būdinga augimo tendencija, bet

atskirais laikotarpiais tempas skirtingas. Bendrajame eksporte jo dalis svyruoja 6 – 7 proc.

ribose. Spartesnę plėtrą stabdo ne maţa paklausa, o kokybiškos vietinės ir ypač įveţtinės

ţaliavos stygius, taip pat itin ţema darbo jėgos, dirbančios medienos perdirbimo įmonėse,

kvalifikacija. Apskritai šioje kryptyje reikėtų labiau orientuotis į didesnę pridėtinę vertę

turinčius gaminius.

Metalų ir jų gaminių eksporto apimtys, kuriose apie 80 proc. sudaro juodieji metalai ir jų

gaminiai, viršija 1 mlrd. Lt ir siekia 4,3 proc. bendrojo eksporto. Šios prekių grupės eksporto,

kuriame nemaţą dalį sudaro reeksportas, tendencijos nėra stabilios, nors jų paklausa ES šalyse

gana didelė.

Eksporto plėtros poţiūriu, geras perspektyvas turi plastikas ir jo gaminiai, kurių apimtys,

įskaitant kaučiuko gaminius, nuolat augo ir 2004 m. siekė beveik 800 mln. Lt arba 3 proc. viso

eksporto. Numatoma atidaryti PET ţaliavos gamyklą „Klai – PET―, bendrovėje

„Putokšnis― planuojama įsisavinti naujus produktus. Tai leidţia tikėtis sparčiausio eksporto

augimo apdirbamojoje pramonėje .

Eksporto struktūroje pagal makroekonomikos kategorijų klasifikaciją vyrauja tarpinio

vartojimo prekės, kurių dalis 2004 m. gana ţenkliai padidėjo ir siekė 53,2 proc. Ekonomikos

konkurencingumo poţiūriu, tai nėra teigiamas reiškinys, nes šios prekės daţniausiai yra maţos

pridėtinės vertės. Vartojimo prekių eksporto apimtys didėjo, bet lėčiau negu viso eksporto, todėl

jų dalis nuosekliai maţėjo ir 2004 m. sudarė 26,8 proc. Kuo aukštesnis šalies išsivystymo lygis,

tuo daugiau ji eksportuoja investicinių prekių. Lietuvoje jų dalis bendrame eksporte ilgą laiką

siekė 5 – 5,5 proc., tik 2002 – 2003 m. ţenkliai išaugo iki 11 – 12 proc., o 2004 m. vėl nukrito

iki 8,1 proc. 98

.

98

Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto analizė, jos plėtros ir skatinimo strateginių krypčių parengimas. VGTU,

2005, p. 49-50.



Ataskaita

- - 171

2005 m. Ūkio ministerijos uţsakymu atlikto tyrimo „Lietuvos prekių bei paslaugų

eksporto analizė, jos plėtros ir skatinimo strateginių krypčių parengimas― autoriai atkreipia

dėmesį į tokias problemas ir neišnaudotas galimybes padidinti konkurencingumą:

per maţai lėšų ir kitų išteklių skiriama rinkų tyrimams, maţai prekybos

atstovybių uţsienyje;

nebeatnaujinama Nacionalinė kokybės programa, maţai remiamos įmonių

pastangos įsigyti CE ar kitų gerąsias savybes apibūdinančių prekybos ţenklų;

produktų patekimą į rinkas apsunkina tai, kad dauguma įmonių maţos, pačios

nepajėgios giliai ištirti rinkas, pirkėjus ir konkurentus; nepopuliari ir maţai

propaguojama bei remiama įmonių kooperacija; neįkurta eksportuotojų asociacija

ar eksportuotojų klubai; neįkurti produktų paskirstymo centrai bei didelių

parduotuvių sandėliai uţsienio šalyse;

eksportas į Ukrainą nuolat maţėjo; nepavyko pasiekti eksporto į kitas šalis

stabilumo; 2000 – 2004 m. eksportas nuolat augo tik į Daniją, Estiją, Švediją ir

Norvegiją;

Statistikos departamentas nepateikia eksporto struktūros pagal įmonių dydį;

remiantis įvairių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad apie 90 proc. viso

eksporto uţtikrina maţiau kaip šimto šalies įmonių veikla;

tradicinė uţsienio prekybos statistika apima tik prekes; mokėjimų balanso analizė

rodo, kad pastaraisiais metais sparčiai augo paslaugų eksportas, kuris sudaro

daugiau kaip 20 proc. viso eksporto;

eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai

pastaruoju laikotarpiu kasmet skiriama maţiau dėmesio nei anksčiau.

Studijos „Pagrindinių veiksnių, įtakojančių Lietuvos eksporto plėtrą, poveikio analizė ir jų

efektyvumo didinimas― autoriai siūlo taikyti horizontalias priemones eksportui skatinti:

pagerinti įėjimą į rinką, skatinti sąnaudų maţinimą, verslumą, techninę paţangą ir naujoves.

Autoriai mano, kad sektorių paramos priemonės yra ne tokios efektyvios, kaip horizontalios

ekonominės politikos priemonės. Paprastai jos turi neigiamų šalutinių pasekmių – iškreipia

lūkesčius, išstumia galimas privačias paslaugas, silpnina įmonių gebėjimus konkuruoti. Iš tokių

priemonių turėtų būti taikomos maţiausiai rinką iškraipančios priemonės – informacinių

paslaugų teikimas, orientuojantis į bendro pobūdţio informaciją apie Lietuvos verslo aplinką

(uţsienio įmonėms) ar uţsienio rinkas (Lietuvos įmonėms).

5.8. Lietuvos ūkio apsirūpinimas ţaliavomis ir medţiagomis (2004 – 2005 m. duomenys)

5.8.1. Medţiagų sunaudojimas ir atsargos

Šiame skirsnyje pateikiama Lietuvos ūkio apsirūpinimo ţaliavomis ir medţiagomis

analizė remiasi Lietuvos statistikos departamento leidiniu „Ţaliavos ir medţiagos 2005― (ISSN

1648-0813). Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad leidinyje nėra duomenų apie apsirūpinimą

daugeliu ţaliavų ir medţiagų – energetiniais ištekliais ir ţaliavomis (nafta, gamtinėmis dujomis,

mazutu, atominiu kuru), maisto pramonės ţaliavomis (grūdais, aliejumi), chemijos pramonės

ţaliavomis (azoto, fosforo junginiais) ir kitomis. Todėl analizė apima tik leidinyje pateiktus

duomenis ir dėl to tik iš dalies atspindi apsirūpinimo ţaliavomis ir medţiagomis situaciją

Lietuvos ūkyje.



Ataskaita

- - 172

Medţiagų balansas

Duomenys apie pagrindinių medţiagų gamybą Lietuvoje, importą, sunaudojimą ir

eksportą 2004 –2005 m. pateikti 57 ir 58 lentelėse, surūšiavus juos pagal didţiausius sunaudotus

kiekius.

Lentelė 57. Medţiagų sunaudojimas Lietuvoje 2004 m.

Medţiagos Pagaminta Importuota Sunaudota Eksportuota

Kokia dalis

panaudoto

kiekio importuota,

proc.

Sieros rūgštis, t 1019200,0 7062,9 1025455,5 146,5 1

Juodieji metalai, t 51912,3 538820,2 495310,3 80241,0 109

Siera, t 67094,0 258675,0 334406,4 13960,4 77

Popierius ir kartonas, t 99101,0 109420,7 138230,2 68983,7 79

Polietilenas, t 2125,3 46473,6 41762,0 7460,9 111

Keraminės statyb. plytos, tūkst. vnt. 31344,1 9384,9 39180,8 1422,6 24

Klijuot. fanera, m3 19386,0 26961,0 32382,0 14010,0 83

Polistirenas, kopol., t 432,5 20213,1 21260,0 335,3 95

Kalcinuotoji soda, t 0,0 16526,0 15576,0 1194,8 106

Vinilo chlorido polimerai, t 378,4 14962,9 15180,3 195,9 99

Bituminė stogo danga, tūkst.m2 7819,8 5854,2 8245,3 4376,5 71

Aliuminis, t 4248,7 8591,1 8084,4 4792,7 106

Kaustinė soda, t 0,0 8317,4 7273,1 855,7 114

Keraminės plytelės, tūkst.m2 2364,9 4192,5 5902,4 1141,6 71

Varis, t 0,0 6241,2 5726,2 411,2 109

Statybinis stiklas, tūkst.m2 0,0 6725,2 5381,8 1082,7 125

Apvalioji mediena, t.m3 6112,2 223,5 5030,1 1219,7 4

Polipropilenas, t 163,4 3449,8 2927,0 1174,6 118

Beasbesčio šiferio lakštai, tūkst.m2 1707,9 133,1 1370,1 125,5 10

Ugniai atsparios plytos, tūkst. vnt. 0,0 1263,7 1274,3 11,3 99

Cementas, tūkst. t 753,1 184,0 723,8 247,9 25

Ketus, t 0,0 661,6 593,6 146,8 111

Cinkas, t 0,0 463,3 561,9 13,1 82

Med. droţlių plokštės, t.m3 271,7 226,0 387,2 83,0 58

Švinas, t 0,0 230,7 223,9 6,2 103

Alavas, t 0,0 30,9 23,2 5,9 133


Lentelė 58. Medţiagų sunaudojimas Lietuvoje 2005 m.


Kokia dalis

panaudoto

kiekio

importuota

Sieros rūgštis, t 1092100,0 7935,6 1100639,0 1024,1 1


Siera, t 74276,7 302615,5 358803,2 3850,9 84



Ataskaita

- - 173


Polietilenas, t 2763,0 55471,4 42027,8 16750,3 132


Klijuot. fanera, m3 15349,0 26941,0 29085,0 13172,0 93

Polistirenas, kopol., t 947,0 23133,9 22621,3 1744,9 102




Aliuminis, t 3497,0 10936,7 8708,0 5759,2 126


Kaustinė soda, t 0,0 7974,1 6977,5 1102,5 114

Varis, t 0,0 6600,1 6371,4 404,4 104


Apvalioji mediena, t.m3 6285,7 289,1 5086,1 1174,5 6


Beasbesčio šiferio lakštai, tūkst. m2 2158,8 410,2 2150,3 390,6 19


Pjautinė mediena, t.m3 1455,0 658,1 1204,5 908,3 55

Cementas, tūkst. t 832,1 266,0 818,7 299,8 32

Cinkas, t 0,2 781,6 773,7 34,2 101

Ketus, t 0,0 676,1 625,6 234,4 108

Med. droţlių plokštės, t.m3 276,1 258,7 414,2 82,1 62

Švinas, t 0,0 221,6 245,8 0,0 90

Alavas, t 0,0 36,1 29,0 9,4 124


59 ir 60 lentelėse pateikiami duomenys apie medţiagų, kurių Lietuvoje negaminama,

sunaudojimą 2004 ir 2005 m.

Lentelė 59. Ţaliavų ir medţiagų, kurių Lietuvoje negaminama, apyvarta 2004 m.


Kokia dalis

sunaudoto kiekio

importuota,

proc.


Kaustinė soda, t 0,0 8317,4 7273,1 855,7 114

Varis, t 0,0 6241,2 5726,2 411,2 109



Ketus, t 0,0 661,6 593,6 146,8 111

Cinkas, t 0,0 463,3 561,9 13,1 82

Švinas, t 0,0 230,7 223,9 6,2 103

Alavas, t 0,0 30,9 23,2 5,9 133




Ataskaita

- - 174

Lentelė 60. Ţaliavų ir medţiagų, kurių Lietuvoje negaminama, apyvarta 2005 m.


Kokia dalis sunaudoto

kiekio

importuota, proc.



Kaustinė soda, t 0,0 7974,1 6977,5 1102,5 114

Varis, t 0,0 6600,1 6371,4 404,4 104


Ketus, t 0,0 676,1 625,6 234,4 108

Švinas, t 0,0 221,6 245,8 0,0 90

Alavas, t 0,0 36,1 29,0 9,4 124


61 ir 62 lentelėse pateikiami medţiagų apyvartos duomenys, surūšiavus juos pagal

importuotą poreikio dalį. Įvertinus šiuos duomenis galima pastebėti, kad daugelio ţaliavų

poreikis yra 100 ir daugiau procentų tenkinamas iš importo. (Didesnę negu 100 proc. reikšmę

galima paiškinti tuo, kad dalis importuoto ţaliavų kiekio reeksportuojama) Išskyrus keletą iš

vietinių šaltinių gaunamų ţaliavų rūšių, reikšminga poreikio dalis importuojama ir ţaliavomis,

kurių gamyba vykdoma Lietuvoje – klijuotoji fanera, popierius ir kartonas, keraminės plytelės ir

kt.

Lentelė 61. Medţiagų balansas 2004 m.


Kokia dalis

sunaudoto kiekio

importuota,

proc.

Alavas, t 0,0 30,9 23,2 5,9 133



Kaustinė soda, t 0,0 8317,4 7273,1 855,7 114

Ketus, t 0,0 661,6 593,6 146,8 111

Polietilenas, t 2125,3 46473,6 41762,0 7460,9 111

Varis, t 0,0 6241,2 5726,2 411,2 109


Aliuminis, t 4248,7 8591,1 8084,4 4792,7 106


Švinas, t 0,0 230,7 223,9 6,2 103

Ugniai atsparios plytos, tūkst. vnt 0,0 1263,7 1274,3 11,3 99


Polistirenas ir stireno kopolimerai, t 432,5 20213,1 21260,0 335,3 95

Klijuotoji fanera, m3 19386,0 26961,0 32382,0 14010,0 83

Cinkas, t 0,0 463,3 561,9 13,1 82


Siera, t 67094,0 258675,0 334406,4 13960,4 77





Ataskaita

- - 175

Medienos droţlių plokštės, t.m3 271,7 226,0 387,2 83,0 58

Cementas, tūkst. t 753,1 184,0 723,8 247,9 25


Beasbesčio šiferio lakštai, tūkst. m2 1707,9 133,1 1370,1 125,5 10

Apvalioji mediena, t. m3 6112,2 223,5 5030,1 1219,7 4

Sieros rūgštis, t 1019200,0 7062,9 1025455,5 146,5 1


Lentelė 62. Medţiagų balansas 2005 m.


Kokia dalis

sunaudoto

kiekio importuota,

proc.


Polietilenas, t 2763,0 55471,4 42027,8 16750,3 132

Aliuminis, t 3497,0 10936,7 8708,0 5759,2 126

Alavas, t 0,0 36,1 29,0 9,4 124

Kaustinė soda, t 0,0 7974,1 6977,5 1102,5 114


Ketus, t 0,0 676,1 625,6 234,4 108



Varis, t 0,0 6600,1 6371,4 404,4 104

Polistirenas ir stireno kopolimerai, t 947,0 23133,9 22621,3 1744,9 102

Cinkas, t 0,2 781,6 773,7 34,2 101


Klijuotoji fanera, m3 15349,0 26941,0 29085,0 13172,0 93

Švinas, t 0,0 221,6 245,8 0,0 90


Siera, t 74276,7 302615,5 358803,2 3850,9 84




Medienos droţlių plokštės, t.m3 276,1 258,7 414,2 82,1 62

Pjautinė mediena, tūkst.m3 1455,0 658,1 1204,5 908,3 55


Cementas, tūkst. t 832,1 266,0 818,7 299,8 32

Beasbesčio šiferio lakštai, tūkst.m2 2158,8 410,2 2150,3 390,6 19

Apvalioji mediena, tūkst.m3 6285,7 289,1 5086,1 1174,5 6

Sieros rūgštis, t 1092100,0 7935,6 1100639,0 1024,1 1




Ataskaita

- - 176

5.8.2. Medţiagų sunaudojimas pramonėje

Juodieji metalai

Iš turimų duomenų atrinkus Lietuvos pramonės šakas, kuriose daugiausiai sunaudojama

juodųjų ir spalvotųjų metalų, atrinktieji duomenys pateikti 63 ir 64 lentelėse.


Pramonės šaka Juodieji

metalai Varis Aliuminis

Metalo gaminiai, išskyrus mašinas

ir įrenginius 132547,4 95,6 1878,3

Kita transporto įranga 58557,0 20,7 249,0

Mašinos ir įranga 21967,7 353,0 1158,9

Kiti nemetalo mineraliniai

produktai 19917,2 4,6 466,3

Elektros mašinos ir įrengimai 5281,7 4749,4 232,7



Pramonės šaka Juodieji

metalai Varis Aliuminis

Metalo gaminiai, išskyrus mašinas

ir įrenginius 168192,4 124,2 2245,6

Kita transporto įranga 65924,1 34,6 365,2

Mašinos ir įranga 28406,7 349,2 1010,9

Kiti nemetalo mineraliniai

produktai 22957,9 3,9 227,2

Elektros mašinos ir įrengimai 5544,0 4518,6 154,1


Chemikalai

Chemikalų sunaudojimas 2004 ir 2005 m. tose Lietuvos pramonės šakose, kur poreikiai

yra bent kiek reikšmingesni (matuojami tūkstančiais tonų), pateiktas 65 ir 66 lentelėse.

Lentelė 65. Chemikalų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2004 m. (tonomis)

Pramonės šaka Siera Sieros rūgštis Kalcinuotoji

soda Polietilenas Polistirenas

Vinilo chlorido

polimerai

Naftos produktai ir chemijos pramonės gaminiai

334332,4 1021284,2 671,3 85,6 212,3 33,0

Guminiai ir plastikiniai dirbiniai

1,1 0,0 0,0 39855,3 7282,8 11530,8

Mašinos ir įranga 0,0 9,5 2,0 6,0 6728,3 5,6


produktų gamyba 0,0 0,0 6359,3 0,0 1913,6 0,0




Ataskaita

- - 177

Lentelė 66. Chemikalų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2005 m. (tonomis)

Pramonės šaka Siera Sieros rūgštis Kalcinuotoji

soda Polietilenas Polistirenas

Vinilo chlorido

polimerai

Naftos produktai ir chemijos pramonės gaminiai 358209,8 1097107,9 381,0 24,3 392,7 7,7

Guminiai ir plastikiniai

dirbiniai 0,6 0,0 0,0 39171,3 7170,6 16262,7

Mašinos ir įranga 0,0 8,8 2,2 11,5 7011,0 2,5


produktų gamyba 0,1 0,0 7842,9 0,0 3522,0 22,2


Medienos dirbiniai ir popierius

Medienos dirbinių ir popieriaus sunaudojimas 2004 ir 2005 m. tose Lietuvos pramonės

šakose, kur šių ţaliavų poreikiai yra reikšmingi, pateiktas 67 ir 68 lentelėse.

Lentelė 67. Medienos dirbinių ir popieriaus sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2004 m.

Pramonės šaka

Apvalioji

mediena,

tūkst. m3

Medienos

plaušų

plokštės,

tūkst. m2

Klijuotoji

fanera, m3

Popierius ir

kartonas, t

Mediniai gaminiai (išskyrus baldus) 2956,2 2473,4 14210,0 14027,4

Baldai 200,1 7185,8 7040,0 3918,0

Plaušiena, popierius ir popieriaus gaminiai 0,0 0,4 20,0 32752,3

Leidyba, spausdinimas 0,0 0,2 10,0 45215,8


Lentelė 68. Medienos dirbinių ir popieriaus sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2005 m.

Pramonės šaka

Apvalioji

mediena,

tūkst. m3

Medienos

plaušų

plokštės,

tūkst. m2

Klijuotoji

fanera, m3

Popierius ir

kartonas, t

Mediniai gaminiai (išskyrus baldus) 2904,1 2792,0 12893,0 13773,8

Baldai 289,0 7772,2 9188,0 4008,2

Plaušiena, popierius ir popieriaus gaminiai 0,0 0,0 5,0 35284,2

Leidyba, spausdinimas 0,0 0,1 0,0 57545,1


Statybinės medţiagos

Statybinių medţiagų sunaudojimo 2004-2005 m. pasiskirstymas įvairiose ūkio srityse

pateikiamas 69 ir 70 lentelėse.



Ataskaita

- - 178

Lentelė 69. Statybinių medţiagų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2004 m.

Medţiagos Miškinin-

kystė

Kasyba ir

karjerų

eksploata-

vimas

Apdirbamoji

gamyba

Elektros,

vandens ir

dujų tiekimas

Statyba

Cementas, tūkst. t 0,1 1,5 425,6 0,5 163,9

Bituminė stogo danga, tūkst.m2 2,8 0,6 122,2 38,6 2501,7

Beasbesčio šiferio lakštai, tūkst.m2 5,3 0,6 6,0 0,4 76,3

Ugniai atsparios plytos, tūkst. vnt. 0,7 5,8 420,5 14,5 677,0

Keraminės statyb. plytos, tūkst.vnt. 1,9 0,0 57,6 5,1 8512,9

Keraminės plytelės, tūkst.m2 0,8 0,2 77,9 6,3 719,3

Statybinis stiklas, tūkst.m2 0,4 0,1 4318,9 2,9 179,4


Lentelė 70. Statybinių medţiagų sunaudojimas Lietuvos pramonėje 2005 m.

Medţiagos Miškinin-

kystė

Kasyba ir

karjerų

eksploata-

vimas

Apdirbamoji

gamyba

Elektros,

vandens ir

dujų tiekimas

Statyba

Cementas, tūkst. t 0,3 2,1 511,5 0,4 203,7

Bituminė stogo danga, tūkst.m2 2,8 0,2 142,9 31,4 2303,3

Beasbesčio šiferio lakštai, tūkst.m2 1,4 0,9 18,3 1,5 59,0

Ugniai atsparios plytos, tūkst.vnt. 0,9 0,3 525,1 22,5 471,2

Keraminės statyb. plytos, tūkst.vnt. 2,3 1,1 126,4 28,2 8751,6

Keraminės plytelės, tūkst.m2 1,6 0,0 69,9 4,6 982,9

Statybinis stiklas, tūkst.m2 0,5 0,2 5189,3 2,7 41,3

Remdamiesi šiame darbo skirsnyje pateiktais duomenimis, taip pat ankstesnių tyrimų

duomenimis (ūkio sektorių analizė, atlikta 2006 m. pabaigoje), galime konstatuoti, kad:

Lietuvos ūkyje reikšmingą dalį veiklų sudaro ţaliavoms ir medţiagoms imlios

veiklos;

didţiąją dalį ţaliavų Lietuva importuoja; tokia medţiagoms imli ir nuo išorės

šaltinių priklausoma ūkio struktūra yra paţeidţiama ir nepaslanki (nes ţaliavoms

imlios veiklos sukuria didţiąją produkto dalį).

Lietuva yra labai priklausoma uţsienio energetinių ţaliavų tiekėjų, todėl, norint sumaţinti

šią priklausomybę, svarbu plėtoti alternatyvią ir atsinaujinančią energetiką Lietuvoje.



Ataskaita

- - 179

6. ŪKIO SEKTORIŲ GALIMYBĖS PASINAUDOTI NAUJAUSIAIS ŠALIES IR

UŢSIENIO MOKSLO BEI NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ LAIMĖJIMAIS

6.1. Pasaulinės MTEP plėtros tendencijos, konverguojančios technologijos

Šio darbo tikslas yra 2015 – 2020 m. valstybės socialinė-ekonominė raidos vizija, todėl

šiame skyriuje apţvelgsime mokslo ir technologijų raidos tendencijas iš ilgalaikės perspektyvos,

kad būtų sukurtas pagrindas tolesnėms plataus rato diskusijoms formuojant įţvalgos išvadas,

siekiant suvokti ir nustatyti Lietuvos ūkio sektorių ir įmonių vietą vykstančiuose pasauliniuose

technologinių pokyčių procesuose bei įvertinti jų galimybes pasinaudoti mokslo ir technologijų

laimėjimais.

Technologiniai pokyčiai yra tam tikra mokymosi forma, kaip išspręsti specifines

problemas labai skirtingoje ir nepastovioje aplinkoje. Tai toli graţu nėra tiktai siaurai techninis

procesas. Technologija – tai socialinis procesas, įtvirtinamas tiek socialinėje aplinkoje, tiek

institucijoje. Technologinį procesą kuria ir priima (arba ne) ţmonija: individai, organizacijos,

visuomenė. Technologijos naudojimo būdą lemia jos socialinis ir ekonominis kontekstas. Jis

apima ir veikiančios intensyvios konkurencijos sąlygomis įmonės vertybes bei motyvaciją. Štai

kodėl technologijų pasirinkimui ir jų naudojimui didelės įtakos turi pelno siekis, kapitalo

akumuliacija ir investicijos, rinkos potencialas ir t. t.

Technologinius pokyčius apibūdina keturi bendri technologinių pokyčių tipai, išvardyti

ţemiau (pagal svarbą ekonominei paţangai)99

.

Laipsniškos inovacijos: smulkios, progresuojančios esamų produktų ir procesų

modifikacijos; tokios inovacijos atsiranda ne dėl naujų mokslinių tyrimų ar naujų ţinių. Iš esmės,

jos remiasi turimomis ţiniomis, bet jų suminis efektas yra labai svarbus, didinant darbo našumą

pramonėje.

Radikalios inovacijos: šuoliniai reiškiniai, kurie iš esmės gali pakeisti esamus produktus

arba procesus. Pavienės radikalios inovacijos ekonomikoje vaidina neţymią vaidmenį. Jų

reikšmė lieka vietinė ir neţymi tol, kol visa gamybinė įmonių grupė nesusitelkia į radikalios

inovacijos gamybą. Įmonėms susitelkus ima formuotis naujos pramonės ar paslaugų šakos,

tokios kaip praeityje puslaidininkių pramonė Silicio slėnyje ar biotechnologijos ir

nanotechnologijos pastaruoju metu daugelyje pasaulio klasterių. Technologijų įtaka ekonomikos

augimui intensyviai nagrinėjama darbuose, skirtuose naujausioms ekonomikos teorijoms, ypač

evoliucinės ekonomikos teorijai100

.

Technologinių-ekonominių paradigmų pokytis: tai globalūs, didelių mastelių

revoliuciniai pokyčiai. Šios inovacijos yra Schumpeterio teorijos ekonominių bangų generatoriai.

Jos daro visaapimantį poveikį ekonomikai ir pakeičia gamybos stilių bei vadybą visoje sistemoje.

Vaizdūs tokių visuotinių transformacijų pavyzdţiai: garo, elektros mašinų atsiradimas,

kompiuterizacija. Kita banga formuojasi interneto įtakoje, tačiau pastarųjų metų tendencijos

rodo, kad viena iš technologijų, kuri, matyt, sukels naują paradigmų pokytį, bus

nanotechnologija.

99

Tensen C. The innovator‗s dilemma, HBS press. 100

Schumpeter J. The Theory of Economic Development, Cambridge, Massachusetts, Harward University Press,

1934



Ataskaita

- - 180

Naujosios transformacijos prasideda įmonių grupėse ir regionuose, vėliau perauga į kelių

technologinių sistemų transformaciją. Inovacijos sukelia ne tik naujų produktų, paslaugų,

sistemų ar pramonės šakų transformaciją. Jos tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką visoms

ekonomikos sritims.

Ekonomistas Schumpeteris pastebėjo, kad globalūs ekonominio augimo šuoliai, kuriuos jis

analizavo ekonomikos teorijos kontekste, vyksta apytikriai kas 50 metų101

. Daugelio autorių

atlikti tyrimai apie dabartinį laikotarpį įrodo, kad dabartinė ekonomika gyvena pradinėje 5-os

bangos fazėje (114 pav.).

Paveikslas 112. Schumpeterio ekonominio augimo bangos ir bazinės technologijos

Šaltinis: Snitka V., Mokslinių tyrimų, inovacijų, technologijų politika ir ţinių ekonomikos plėtra.

Nacionalinio plano metmenys, Kaunas, Naujasis lankas, 2002

Kiekviena banga susijusi su ypač svarbiais technologiniais pokyčiais (kartu su kitomis

inovacijomis) visose ekonominės veiklos sferose – gamyboje, produktų paskirstyme ir

organizacijose, ir sparčiai plinta visose veiklos srityse. Sparčiai plintančios technologijos skatina

ekonominį augimą ir nedarbo maţėjimą, tačiau pačių technologijų buvimas dar nėra pakankama

ekonominio augimo sąlyga: socialiniai, demografiniai, finansiniai ir kiti visuomenės atributai

taip pat turi būti atitinkamai organizuoti. Pasiekus tam tikrą ekonomikos lygį, maţėja

visuomenės poreikiai, dėl didelės konkurencijos krenta pelno normos, investicijų lygis.

Prasideda ekonomikos recesija. Įmonės bando racionalizuoti savo veiklą, persiorganizuoti.

Tuomet nedarbo lygis ima augti. Šis procesas stebimas nuo praeito dešimtmečio visame

pasaulyje. Tačiau stagnacijos metu formuojasi mokslinių ţinių ir naujų technologijų pagrindas

kitai ekonominio augimo bangai.

Šį procesą vis labiau spartina šiuo metu besiformuojančios „bazinės‖ technologijos:

genomo tyrimai ir biotechnologija, informacinės technologijos, nanotechnologija, kuri ateityje,

matyt, bus viena iš pagrindinių gamybinių technologijų, taip pat paţinimo mokslas ir naujos

socialinės technologijos (angl. cognitive science), kurios bus svarbios sėkmingai visuomenės

veiklai ţinių ekonomikoje.

101

Verspagen B. Economic growth and technological change: an evolutionary interpretation, STI working papers

2001/1, OECD

1770 / 80 1830 / 40 1880 / 90 1930 / 40 1980 / 90 2015 Laikas ( metai )

Mechanizacija Garo Elektra Masinė jėgainės

gamyba Paţinimo technologijos Nanotechnologijos Biotechnologija Informacinės technologijos

Ū

kio

ek

on

om

inis

ak

tyv

um

as



Ataskaita

- - 181

Konverguojančios technologijos

Technologijų vystymosi greitis, santykinai maţėjantys biudţetiniai ištekliai mokslo,

technologijų ir inovacijų plėtrai reikalauja iš vyriausybių teisingai įvertinti technologijų

vystymosi tendencijas ir pasirinkti teisingus prioritetus, kurie leistų koncentruoti finansinius ir

ţmogiškuosius valstybės išteklius ir siekti jų maksimalios įtakos ekonominiam augimui.

Sisteminė technologijų vystymosi ir bendrų Europos bei pasaulinės plėtros scenarijų analizė yra

svarbūs instrumentai planuojant ir Lietuvos socialinės-ekonominės plėtros politiką bei strategiją.

Lietuvoje daţnai kartojamas argumentas, kad Lietuvoje reikia vystyti tas mokslo kryptis, kuriose

yra įdirbis. Tačiau ekonominėje konkurencinėje kovoje įdirbis neturi vertės, jei jis remiasi

senomis ţiniomis. Vertę turi tos mokslinės ţinios, kuriomis remiantis galima kurti potencialiai

didelių rinkų technologijas ir produktus Lietuvoje. Tokios technologinės kryptys turi būti

numatomos, įvertinamas Lietuvos specializacijos lygis tose kryptyse. Jei specializacija

nepakankama, reikia imtis priemonių vystyti naujas kryptis. Kai kurie autoriai, atliekantys

mokslo ir technologijų prognozes102,103

, vis garsiau kalba, kad ateinančio dešimtmečio verslas

bus veikla, orientuota į ţmogaus sveikatos ir ekologinės sistemos poreikius. Proceso aktualumą

rodo tai, kad formuojasi rizikos kapitalo grupės, kurios jau dabar orientuojasi į šių naujų

technologinių krypčių verslo plėtrą ir tokio verslo vadybos problemų analizę.

Reikia įsisąmoninti, kad technologijos yra kuriamos verslui, siekiant patenkinti naujus

rinkos, o ne vargšų poreikius. Vargani kraštai neturi perkamosios galios, todėl verslas negali

savo veiklos kreipti ten, kur nebus pelno. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, mokslinis

personalas ir finansai yra koncentruoti turtinguose kraštuose, mokslinių tyrimų lyderiai yra

stambiosios korporacijos. Jos vadovaujasi pasaulinės rinkos poreikiais, kuriuos nulemia didelės

perkamosios galios pirkėjai. 1998 metais išsivystę kraštai išleido 520 milijardų JAV dolerių

moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Tai prilygsta 30 neturtingiausių pasaulio kraštų

bendrai jų ekonomikų sukurtai vertei. Išsivysčiusiuose kraštuose daugiau kaip 60 proc.

mokslinių tyrimų yra finansuojami privataus verslo, o valstybinio finansavimo dalis maţėja. Dėl

to naujos technologijos vis labiau yra orientuotos į turtingas rinkas, bet ne į vargšų poreikius.

Remiantis šiais argumentais, kai kurių Lietuvos mokslininkų kultūrininkų samprotavimai ir

abejonės dėl naujausių technologijų įsisavinimo ir vystymo Lietuvoje reikalingumo gali turėti

labai blogų ekonominių pasekmių.

Toliau pateiktos skirtingų technologinių krypčių vystymosi prognozių schemos, kurios

suteikia galimybę įvertinti Lietuvos galimybių dalyvauti pasaulinės technologinės plėtros

procese stipriąsias ir silpnąsias puses.

Per pirmuosius XXI amţiaus dešimtmečius vyks procesai, kurių eigoje ţmogaus kuriamas

mokslas ir technologijos (technologinė evoliucija) jungsis į visumą, analogišką vieningam

gamtos vystymuisi (biologinė evoliucija). Šį technologijų susiliejimo procesą palaikys ţmogaus

paţinimo ir komunikacijos galimybės bei nauji socialiniai mokslai, kurie dar tik pradeda

formuotis. Pirmiausia reikia paminėti ţmogaus paţinimą (angl. Human Cognom) - dedamas

įvairiapuses pastangas suprasti ţmogaus proto struktūrą, funkcijas ir potencialą, besiformuojantį

naują socialinį mokslą – memetiką104

, kuris bando sukurti ţmogaus genomo kultūrinį

102

25 hard questions, Science, 1 July 2005. 103

Fontela E. Structural Analysis of NBIC Convergence, Int. Seminar on Future –Oriented Technology Analysis

(FTA) 28-29 September, 2006, Sevilla. 104

Auger R. Darwinizing culture: The status of memetics as a science. Oxford:Oxford University Press.



Ataskaita

- - 182

ekvivalentą ir kurio pavadinimas susietas su genetika, pakeičiant biologinę geno sąvoką jos

socialiniu ekvivalentu „meme‖ ir pritaikant bioinformatikos metodologijas kultūros tyrimuose105

.

Kaip biologinė genetika padėjo ţmonijai kovoti su ligomis, inţinerinė genetika sukūrė

našesnes ir atsparesnes ligoms augalų ir gyvūnų veisles, o genetika padeda giliau suprasti gyvąją

gamtą ir supantį pasaulį, taip ir memetika turėtų padėti geriau paţinti ir valdyti socialinę sistemą.

Memetika bando nustatyti kultūrinės patologijos prieţastis, kurios sukelia nusikalstamumo

augimą, terorizmo plitimą ir kitas socialinių virusų sukeltas socialinio gyvenimo ligas. Kaip

genetika buvo naudojama ţemės ūkyje pagerinti augalų ir gyvūnų atsparumą ligoms, taip

kultūros pramonė gali panaudoti memetikos mokslą padidinti visuomenės atsparumą

socialiniams virusams. Memetikos mokslas darosi svarbus siekiant suprasti socialinių grupių

funkcionavimą globalizacijos procese, ypač šiandien, suvokti radikalių pasaulinių judėjimų

atsiradimo prieţastis ir rasti politinių galimybių juos valdyti, kad pasaulis nepereitų į chaoso

būseną.

Svarbu suvokti, kad kultūra nėra tik meninė, populiarioji ar intelektualioji kultūra.

Visuomeninė kultūra apima ir profesinius, technologinius įgūdţius, posėdţių vedimo ar dantų

gydymo stilių, finansinę sistemą, tiltų statybą, mašinų remontą ir aptarnavimą restorane. Įprastos

elgesio normos šeimoje, įmonėje, valstybinėse organizacijose taip pat yra tautos kultūra.

Kultūrinio elgesio normos nėra genetiškai paveldėtos. Jos įgyjamos mokantis ir gali būti

keičiamos.

Jeigu gamybinė pramonė kuria modernios ekonomikos įrenginius, tai kultūros pramonė –

visuomenės programinę įrangą. Siekiant visuomenės klestėjimo šiuolaikiniame pasaulyje, abi

dedamosios yra svarbios ir turi būti kaskart atnaujinamos panaudojant naujas ţinias. Jei mes

geriau suprasime, koks yra ţmogaus veiklos kurti naujoves mechanizmas – ar tai būtų muzika ar

inţinerinė veikla, galėsime sukurti priemonių daryti tai dar geriau.

Visuomenei globalizuojantis socialinės programinės įrangos reikšmė ir poreikis jai didės,

todėl mokslinis kultūros supratimas gali padėti nukreipti greitai augančią kultūrinę pramonę į tas

sritis, kuriose galima sukurti ţenklią ekonominę vertę. Socialinių ir humanitarinių mokslų

svarba šiuolaikinei Lietuvos visuomeninei ir ekonominei raidai pradedama vis giliau suvokti, šią

problemą nagrinėja daugelis autorių106

.

Spartūs biotechnologijos, informacinių technologijų ir nanotechnologijos susiliejimo

tempai skatina naujos socialinės „technologijos‖ (angl. socio-tech) formavimąsi. Jos mokslinį

pagrindą sudaro mokslas apie ţmogaus protą (ne tik smegenų neurologija), kuriame kultūrinis

genomas yra svarbi sritis.

Sociotechnologija yra nuspėjantis visuomenės elgesio savybes mokslas, kuris remiasi

informacija, gaunama iš gamtos, socialinio elgesio ( psichologijos, paţinimo mokslo) ir

visuomenės mokslų. Iš kitos pusės, jis remiasi naujais metodais, instrumentais ir tuo pačiu

ţymiai praplėstomis duomenų gavimo bei apdorojimo galimybėmis, kurias suteikia

nanotechnologija, informacinės technologijos107

.

Strateginėje perspektyvoje šiuolaikines technologinės evoliucijos tendencijas galima būtų

atvaizduoti taip, kaip tai pateikta 115 pav. „Susiliejančių‖ technologijų proceso ir tradicinių

technologijų numatoma įtaka techninei ir ekonominei paţangai.

105

Dawkins R. The Selfish Gene, Oxford:Oxford University Press, 1976. 106

Viliūnas G. Humanitariniai ir socialiniai mokslai šiandieninėje Lietuvos mokslo politikoje. 107

Converging Technologies for a Diverse Europe, Conference report, European Commission, 2004



Ataskaita

- - 183

Paveikslas 113 Sociotechnologija – kokybiškai nauja mokslo ir technologijų kryptis



Apibendrinant trumpą šiuolaikinių technologijų vystymosi tendencijų apţvalgą, reiktų

pabrėţti, kad bendras vardiklis, kuris vienija šį procesą, yra „technologijų susiliejimas‖, kuriame

šiuo metu dalyvauja keturios bendrinės technologijos: biotechnologija, informacinės

technologijos, nanotechnologija ir paţinimo technologija. Jau dabar šios technologijos yra

ateities ekonomikos varikliai. Ateities ekonomika jau daug arčiau nei manome. Kyla klausimas:

ar Lietuvos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, ūkio, socialinė politika atitinkamai

reaguoja į šiuos pasaulinius procesus?

Aišku, kad kol kas pasaulinis supratimas, kokios jėgos skatina šiuos procesus, tėra

pradinėje stadijoje. Tačiau jau akivaizdu, kad artimiausiais dešimtmečiais šie procesai nulems

valstybių likimus. Ne nafta ar geleţis bus valstybių strateginiai ištekliai, bet ţmonės, įvaldę

„susiliejančias‖ technologijas, kad per aukščiausią kūrybingumą siektų globalaus

konkurencingumo.

Tik nacionalinio masto iniciatyvos gali pakeisti visuomenės narių ţmogiškąją kokybę ir

išnaudoti tas galimybes, kurias ţada naujos tendencijos. Tam reikia pakeisti visas visuomeninio

gyvenimo sritis: mokymo programas, darbo jėgos įgūdţius, verslo modelius, pramonės ir

socialinę infrastruktūrą. Visuomenėje turi formuotis nauja kultūra, kuri leistų išnaudoti šių naujų

technologijų kuriamą globalią socialinę bei technologinę erdvę tautos konkurencingumui

uţtikrinti. Ruošiant šiuolaikinę mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, laikas įsisąmoninti ir

Lietuvoje, kad XXI amţiaus galios įrankiai bus „susiliejančios‖ technologijos. Jos reikalaus

naujos tarpdisciplininės mokslinių tyrimų politikos, tyrimų, orientuotų ne tik suprasti reiškinį,

bet ir suvokti visą sistemą, ne tik tarpdisciplininių, bet ir „tarpmokslinių‖ tyrimų.

2000 2005 2010 2015 2020

Laikas (metai)

Tec

hnin

ė-ek

onom

inė

paţ

anga

Biotech

Infotech

Nanotech

Nanotech

Infotech

Biotech

Socio-tech

Numato visuomenės

elgesį

Kompleksiškumo

teorija

Sociologija

Antropologija

Psichologija

Memetika Aprašo

visuomenės

elgesį



Ataskaita

- - 184

Esminis dalykas yra tas, kad sėkmingiausios bus ne siauras aukštų technologijų verslo

nišas kuriančios tautos, o tos, kurias šias technologijas panaudos visose – ir senos, ir naujos

ekonomikos verslo, paslaugų bei valdymo sferose.

6.2. Nacionalinė inovacijų sistema, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąveika

Norint įvertinti Lietuvos įmonių galimybes pasinaudoti tiek vietiniais, tiek globaliais

mokslo ir technologijų pasiekimais, būtina įvertinti Lietuvos inovacijų sistemos funkcionavimo

ypatumus. Dalyvauti globalios ekonomikos vertės kūrimo grandinėse gali tik tokios įmonių

grupės, kurios intensyviai naudojasi naujausia ţinių baze ir kuria ţinias bei inovacijas. Tai

pajėgios daryti tik atitinkamo išsivystymo lygio ekonomikos.

Bendroje konkurencingumo ir ekonominio augimo evoliucijoje valstybės ekonominis

vystymasis pereina kelis etapus: nuo gamybos veiksnių ekonomikos link investicijų bei

inovacijų ekonomikos. Kiekvieną šių etapų atitinka tam tikras visuomeninės-ekonominės

formacijos saviorganizacijos lygis, infrastruktūra, darbo jėgos motyvavimo lygis. Šie etapai108

pateikti 116 paveiksle.

Paveikslas 114. Nacionalinio konkurencingumo augimo etapai

Šaltinis: Porter M. Competitive advantage of Nations, Harward University Press, 1990

Gamybos veiksnių ekonomikoje baziniai gamybos veiksniai lemia konkurencingumą.

Tokia ekonomika pasiţymi silpna tarptautine konkurencija, subsidijomis bei vidaus rinkos

protekcionizmu.

Investicijų ekonomikos fazėje konkurencingumą lemia ne tik gamybos veiksniai, bet ir

aukšta įmonių bei darbuotojų motyvacija, didėjantys vidinės rinkos poreikiai, vidinė įmonių

konkurencija. Inovacijų ekonomikoje gamybos veiksniai tampa specializuoti. Nematerialusis

kapitalas tampa svarbi varomoji jėga, įmonės kuria globalią strategiją, vidinė rinka sudėtinga ir

orientuota į naujus produktus, paslaugos ir paslaugų pramonė yra gerai išvystyta. Gyvybiškai

svarbu ir tai, kad motyvacija sunkiai dirbti ir siekti didesnio pelno bei kurti naujas įmones turi

būti visuomenės vidinis įsitikinimas: uţ sunkų ir gerą darbą, geras ir sėkmingas idėjas bus

atlyginta. Kapitalo valdytojai turi būti motyvuoti investuoti kapitalą.

Labai svarbi sėkmingo ekonomikos augimo sąlyga – platus gamybos veiksnių

pasirinkimas, bet dar svarbesnė sąlyga – sistema, kuri uţtikrintų paţangos ir specializuotų

108

Porter M. Competitive advantage of Nations, Harward University Press, 1990.

Gamybos

veiksniais

besiremianti

ekonomika

Investicijomis

pagrįsta

ekonomika

Inovacijomis

besiremianti

ekonomika

Turtu

pagrįsta

ekonomika

EKONOMINĖ PAŢANGA EKONOMINĖ STAGNACIJA



Ataskaita

- - 185

gamybos veiksnių, būtinų ekonomikos plėtrai, kūrimą109

. Tokį veiksnių kūrimo mechanizmo

vaidmenį atlieka švietimo sistema: universitetai, aukštosios mokyklos, tęstinio mokymo

institucijos. Universitetinių studijų metu kartu su studentais vykdomi moksliniai tyrimai – tai

mechanizmas perduoti naujausias ţinias verslo aplinkai. Tačiau naujų ţinių gaunama tik

vykdant tikrai naujus mokslinius tyrimus, o ne kartojant senus, jau kitų atliktus. Šiandien

kodifikuotos ţinios greitai tampa plačiai prieinama informacija. Įmonė gali jos rasti įvairiuose

spausdintuose šaltiniuose, duomenų bazėse, internete. Akivaizdu, kad šis visuomenės

aprūpinimo ţiniomis būdas yra daug pigesnis, negu patiems kartoti kitų atliktus tyrimus.

Mokslinių tyrimų imitacija, kuri yra daţnas reiškinys Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigose, yra

labai brangus ekonomikos aprūpinimo ţiniomis būdas. Naujausios, nekodifikuotos mokslinės

ţinios, gaunamos mokslinėse laboratorijose, ir būtinos inovacijos perkeliamos į pramonę

įvairiais būdais: ţinios ateina kartu su jaunais specialistais, vykdomi bendri tyrimai

universitetuose ar institutuose, vykdomi tyrimai pačiose įmonėse, organizuojamos bendros

programos su įmonėmis, kurių dėka jauni ţmonės atlieka praktiką aukštųjų technologijų

įmonėse ir taip įgauna įgūdţių bei polinkį dirbti tokioje pramonėje. Besivystančiose šalyse naujų

technologijų įsisavinimas ir ţinios apie jas daţniausiai ateina per įsikūrusių šalyje tarptautinių

korporacijų, antrinių ar bendrųjų įmonių gamybos procesą ir darbuotojų mokymą. Taip

formuojama kvalifikuota ir kūrybinga darbo jėga potencialiai konkurencingose pramonės srityse.

Kryptinga valstybės ir ūkio politika, ruošiant aukštai kvalifikuotą darbo jėgą, yra vienas iš

veiksmingiausių ilgalaikės ūkio plėtros politikos įrankių. Visose šalyse valstybės investicijos į

naujausių krypčių mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą suvaidino lemiamą vaidmenį

naujoms pramonės šakoms rastis. Jos įgijo konkurencinį pranašumą dėl inovacijų ir savo

naujumo. Nacionalinė aplinka taip pat turi lemiamos įtakos tyrimo rezultatų (ţinių) panaudojimo

efektyvumui bendrame ekonominio augimo procese. Vokietija yra ypač stipri šalis, tiek

fundamentinių, tiek taikomųjų mokslinių tyrimų srityse, universitetai bendradarbiauja su

pramone, veikia ištisa mokslinių institutų (Makso Planko, Fraunhoferio) sistema, kurioje vieni

atlieka bazinius, kiti – taikomuosius tyrimus. Vokietijos įmonės pačios aktyviai vykdo

mokslinius tyrimus, įrodydamos stiprią technologinę orientaciją, tačiau Vokietija ţymiai

atsilieka nuo JAV naujų pramonės krypčių išradyboje arba nuo Japonijos, komercializuojant

naujus produktus. Vokietija pirmauja atnaujinant ir tobulinant egzistuojančias technologijas,

tačiau naujų technologijų kūrimą daţniausiai perkelia į kitas šalis arba randa jose partnerius.

Vokietijos vyriausybės politika yra mukreipta į gamybos konkurencingumo veiksnių kūrimą per

universitetų, tyrimo institucijų intensyvų finansavimą bei diegiant ţinių sklaidą skatinančias

priemones visuomenėje.

Kitoks vaizdas yra Italijoje. Ten universitetinis finansavimas santykinai yra silpnas,

moksliniai tyrimai ir doktorantūra vangūs, o gamybos veiksniai kuriami dalyvaujant

intensyviuose tarptautiniuose mainuose bei įvairiose tyrimų programose . Tačiau per

pastaruosius dešimtmečius Italijos ekonomikos konkurencingumas ţymiai išaugo. Vienas

lemiamų veiksnių yra intensyvus nematerialiojo kapitalo augimas pačioje verslo aplinkoje.

Formuojant ateities Lietuvos viziją, svarbu teisingai įvertinti Lietuvos galimybes ir

specifiką, pasirenkant teisingus politikos instrumentus inovacijų sistemos plėtrai.

Ţinių gamyba, inovacijos ir mokslinė-technologinė paţanga yra ekonominio augimo ir

konkurencinio įmonės ar visos valstybės pranašumo kritiniai veiksniai inovacijomis

besiremiančioje ekonomikoje. Nepaisant spekuliatyvių kalbų ar net vyriausiybinių sprendimų

dėl „inovacijų‖, „technologijų perdavimo‖, „ţinių vadybos ir ţinių ekonomikos‖, iš tikrųjų

daugelis ne visiškai suvokia šių sąvokų esmės. Dėl procesų nesuvokimo atsiranda klaidinga

nacionalinė politika, o iš čia ir apgailėtini ekonominiai rezultatai.

109

Ten pat [16].



Ataskaita

- - 186

Ţinių gamyba bei inovacijos yra chaotinis, kompleksinis, netiesinis ir interaktyvus

procesas, kuriame tikrai nelengva suvokti sisteminius ir esminius intelekto, profesionalių ţinių,

technologijų ir inovacijų tarpusavio ryšius . Net jeigu vadybininkai šį procesą ir supranta, to

neužtenka ekonominei naudai gauti.

Trumpai apţvelgsime pagrindinius inovacijų proceso tarpusavio ryšius ir kintamuosius,

norėdami parodyti, kaip įvairūs ţinių, intelekto, mokslo, technologijų ir inovacijų aspektai

sąveikauja kurdami vertę, ir kaip įmonės, siekdamos konkurencinio pranašumo, gali sėkmingai

organizuoti šį procesą. Šios analizės tikslas – mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir ūkio

sistemų integracija, todėl pagrindinis dėmesys bendroje sistemos analizėje yra skiriamas ryšiams

tarp ţinių gamybos ir jų panaudojimo ūkio plėtrai.

Inovacinis procesas nėra tiesinis vertės kūrimas, bet kompleksinė sistema.

Trumpai apţvelgsime svarbias sąvokas šiam procesui suvokti.

Duomenys – faktai, signalai apie įvykius, tam tikrą veiklą ir t.t. Duomenys patys savaime

turi nedidelę vertę, tačiau juos patogu saugoti skaitmeninėse duomenų bazėse.

Informacija – ţmonių interpretuoti ar kontekste pateikti duomenys. Informacija yra

ţmonių bendravimoįrankis, perduodant ţinias. Ţinios tampa informacija, jas kodifikuojant.

Informacija yra vertingesnė uţ duomenis, bet tuo pačiu metu yra labiau neapibrėţta ir gali būti

skirtingai interpretuojama. Informacija saugoma rašytiniuose šaltiniuose, skaitmeninėse

duomenų bazėse.

Ţinios yra saugomos ţmonių protuose. Ţinios yra labai vertingos, nes jomis remdamiesi

ţmonės kuria naujas idėjas, interpretuoja įvykius ir visa tai taikydami daro sprendimus. Ţinių

vadyba yra sudėtinga, kadangi ţinios – tai ţmogaus minčių prigimties produktas, jos nematomos

ir tiesiogiai nepamatuojamos, o jų naudojimas ir perdavimas kitiems individams priklauso nuo

perduodančiojo motyvacijos. Ţinios neturi vertės, jei jos nėra panaudojamos praktiniams ir

naudingiems tikslams siekti.

Intelektas – paţintiniai sugebėjimai: pajėgumas kurti ţinias, sugebėjimas racionaliai ir

kūrybingai naudotis ţiniomis ir informacija. Intelektą sudaro (didėjančia svarbos tvarka): (1)

paţintinės ţinios (suprasti, „kas čia yra‖), tam tikros disciplinos, faktai ir taisyklės; (2) įgyti

įgūdţiai (ţinoti, „kokiu būdu‖), pajėgumas gan gerai atlikti tam tikras uţduotis, efektyviai

konkuruojant; (3) sisteminis suvokimas (ţinoti, „kodėl taip vyksta‖), tarpusavio ryšių,

vykstančių pokyčių ir esminių veiksnių sistemos supratimas; (4) motyvuotas kūrybingumas

(domėtis, „kodėl reiškinys vyksta‖), sugebėjimas sujungti keletą disciplinų, siekiant sukurti

naujus efektus, padaryti atradimus arba išradimus; (5) intuicija ir sintezė (suvokti, „kaip ir

kodėl‖), sugebėjimas suprasti ar numatyti reiškinius ir ryšius, kurie tiesiogiai nėra pamatuojami.

Bendras intelektas nėra vien tik ţmogaus smegenyse, jo dalis gali būti integruota į įmonės

organizacinę sistemą, duomenų bazes ar vartojamas technologijas.

Mokslas ugdo augantį supratimą apie gamtinius reiškinius ir vykstančius procesus. Jo

rezultatus sudaro faktiniai konstatavimai arba teorijos, kurie gali būti patvirtinti stebėjimais arba

pasikartojančiais eksperimentais. Moksliniai rezultatai skleidţiami viešai, platinami atviroje

literatūroje ir t.t.

Technologija yra ţinios, kurios sistemiškai taikomos, siekiant naudingų tikslų. Jei

mokslas yra kryptingai taikomas praktiniams tikslams, jis tampa technologijos dalimi.

Sisteminis reiškinių supratimas tokiose srityse kaip vadyba, sveikatos apsauga, gamtosauga gali

peraugti į technologiją. Technologijos paprastai turi ţymią dalį įgytų įgūdţių (angl. know how),

kurie neįgyjami iš viešų publikacijų.



Ataskaita

- - 187

Paveikslas 115 Vertės kūrimo procesas



Išradimas ar atradimas susideda iš pradinių naujų reiškinių tyrimų arba jų patvirtinimo

(atradimas) ir problemos, kuri remiasi naujų reiškinių tyrimu, sprendimo būdo (išradimas).

Inovacija susideda iš socialinių ir vadybinių procesų, kuriais perteikiamas sprendimas

socialiniam naudojimui. Technologinė inovacija susideda iš mokslo ţinių, išradingumo ir

praktinio patyrimo derinio, skirto sukurti naujus produktus ar paslaugas, kuriuos naudotų

visuomenė. Inovacijai reikalingos ţinios gaunamos mokslinių tyrimų sistemoje, verslo bei

rinkos aplinkoje. Sėkmingos inovacijos remiasi sudėtinga ţinių sistema, kurią sudaro ne tik

technologinės, bet ir vadybos, rinkodaros ar kitos ţinios. Bendras vertės kūrimo procesas,

apimantis ţinių gamybą ir inovacinį procesą, parodytas 4 paveiksle. Inovacija, net technologinė,

įgyvendinama vienoje kultūrinėje aplinkoje, gali būti neįgyvendinama kitoje kultūrinėje-

technologinėje aplinkoje. Europos Sąjungoje sėkmingai taikomos vadybinės inovacijos,

mechaniškai perkeltos į Rytų Europos aplinką, neduoda laukiamų rezultatų.

Difuzija paskleidţia inovacijas įmonėje arba visuomenėje. Inovacijos aukštosiose

technologijose, paslaugose, konsultaciniame versle, ekologijoje, finansuose, informacinėse

sistemose reikalauja stiprios daugybės plačiai pasiskirsčiusių individualių ekspertų ir įmonių

sąveikos. Kiekvienas jų turi savo interesų. Inovacijos ašis yra intelektas ir vartotojai

sąveikaujančios sistemos mazguose. Norėdami pasiekti ţymių inovacinių rezultatų, sistemos

dalyviai turi intensyviai keistis informacija. Todėl inovacijos geriausiai įgyvendinamos

neformaliose organizacijose, naudojant tinklus, duomenų bazes, bendradarbiavimą rinkoje, t.y.

esant nepriklausomam bendradarbiavimui, kai yra maţiausiai formalių barjerų ţinių mainams.

Programinės įrangos dėka ţinių srautai turi laisvai tekėti tarp skaitmeninių ryšio tinklo sistemų.

Tokioje sistemoje sujungta bendriems tikslams programinė įranga tampa organizacija.

Organizacijos pajėgumas auga eksponente, didėjant dalyvių skaičiui tinkle. Toks ţinių gamybos

ar inovacijų voratinklis gali būti labai veiksmingas , tačiau gali ir ţlugdyti visą idėją, jeigu jis

netinkamai organizuotas arba nėra sukurtos būtinos paramos struktūros. Taigi reikia kritiškai

vertinti įvairių struktūrų mechaninius perkėlimus į lietuvišką terpę, nepaisant, kad jos sėkmingai

Mokslas

Bazinių ţinių

kūrimas

Visuomenė Ištekliai: žmogiškieji, kapitalo, žinių,

technologiniai

Tyrimai Technologijų

plėtra, (profesinės

ţinios) Technologijų

perdavimas (inţinerija)

Verslo

aplinka

(gamyba)

Rinka

(produktai,

paslaugos)



Ataskaita

- - 188

veikia kitose šalyse. Tarp tokių sistemų būtų galima paminėti Inovacijų perdavimo centrų

( Innovation Reley Centres) tinklą, kurį sukūrė ir palaiko Europos Komisija.

Yra daugybė pavyzdţių, kada suvokiant sistemos specifiką ir veikiančius veiksnius, buvo

gauti geri rezultatai ir hierarchinėse sistemose, pvz., Singapūre, Pietų Korėjoje ir kitur.

Įvairiose studijose ţinoma per 20 inovacinio proceso strategijų. Tačiau kūrybinio intelekto

sėkmingo organizavimo ir valdymo raktas yra gilus paties inovacinio proceso suvokimas, jo

nukreipimas apibrėţtiems strateginiams tikslams siekti ir supratimas, kaip motyvuoti proceso

dalyvius ir sujungti proceso dalis į visumą.

Kaip rodo Vakarų valstybių praktika, politiniame kontekste tokia strategija pasireiškia

rengiant Nacionalinio mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų planą. Tai sudaro

galimybę įvertinti savo mokslo, technologijų ir verslo stipriąsias bei silpnąsias puses bei

nukreipti plano ateities veiksmus Nacionalinio plano (NP) strateginiam vaidmeniui įtvirtinti,

kurį NP turi atlikti krašto ekonominiame ir socialiniame vystymesi110

Nacionalinio plano rengimas sudaro galimybę valstybėje kaip pprioritetus įtvirtinti

mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas ir padėti jiems uţimti tą vietą, kurią

moksliniai tyrimai, technologinė plėtra bei inovacijos ir privalo uţimti, siekiant krašto

ekonominio augimo ir valstybės konkurencingumo globalioje ekonomikoje.

Įmonių galimybės pasinaudoti mokslo ir technologijų pasiekimais yra glaudţiai susietos su

mokslinių ţinių bazės ir verslo inovacijų kūrimo sistemos tarpusavio sąveika. Sąveikos

mechanizmai gali būti gana skirtingi skirtingose valstybėse, tačiau bendrą schemą galima

pavaizduoti taip, kaip pateikta 118 ir 119 paveiksluose.

Paveikslas 116 Technologinės inovacijos veiklos ribos



Technologinių inovacijų veikla parodoma siauriau, įvertinant faktą, kad inovacijos apskritai yra

daug platesnė sąvoka nei technologinė inovacija. 5 paveikslas taip pat rodo, kad dalis mokslinių

tyrimų aspektų perţengia technologinių inovacijų ribas ir net inovacijas apskritai. Tuo pačiu

metu mokslinių tyrimų tikslai, skirti generuoti ţinias, nebūtinai turi būti tiesiogiai susieti su

inovacijų procesu gamybiniuose sektoriuose. Bazinių ţinių kūrimo ir sklaidos ţiedas bei

technologinių ţinių ir inovacijų ţiedas – tarpusavyje susijusios sistemos (6 pav.), tačiau jų

sąveika pagrįsta ne mechaniniais instituciniais ryšiais. Tai sudėtinga ir daugialypė dalyvių

110

http://www.forfas.ie.

Inovacijos

Technologinės inovacijos

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra



Ataskaita

- - 189

sąveika, daţnai per tiesioginius įmonių santykius, kurių metu ţinios perduodamos netiesioginiu

būdu. Tokią sistemą pavojinga reguliuoti mechaniniais metodais, direktyvomis ar šablonais, nes

tai gali tik sukelti sistemos stagnaciją111

.

Nacionalinio plano tikslas – sudaryti palankią aplinką valstybės moksliniams tyrimams,

technologinei plėtrai ir inovacijų sistemoms vystytis, kad naudojant naujausių ţinių teikiamus

privalumus būtų galima skatinti verslo tarptautinį konkurencingumą.

Paveikslas 117 Ţinių gamybos ir ţinių transformacijos į inovacijas srautai: a - ţinių gamybos ţiedas; b -

inovacijų ţiedas.



Technologinė inovacija suprantama kaip procesas, kurio metu gaunami nauji produktai ar

paslaugos arba patobulinami jau esantys produktai ar paslaugos. Ji laikoma įvykusi tada, kai

produktai ar paslaugos pasiekia rinką.

Inovacija turėtų būti matoma ne tik kaip galutinis mokslinių tyrimų rezultatas, bet kaip

pirmas ţingsnis, skatinantis įmones naudotis mokslinių tyrimų teikiama nauda. Šiame plane nėra

įtrauktos organizacinės ar komercinės inovacijos. Iš kitos pusės, tyrimai ir plėtra apima veiklą,

kuri vykdoma sistemingai tam, kad padidinti mokslinių ar technologinių ţinių kiekį valstybėje

arba tam, kad būtų rasti nauji būdai tas ţinias panaudoti.

Inovacijos ir jų difuzija visuomenėje, kaip jau minėta, yra kompleksinis procesas, kuriame

sąveikauja daugybė dalyvių. Tačiau įvairios, inovacinių procesų eigos versle ir vyriausybinėse

valdymo struktūrose studijos rodo, kad ţinios, inovacijos ir technologijos vystosi ir formuojasi

lėtai, joms būdinga nemaţai visoms bendrų savybių112

. Iš jų yra paţymėtinos tokios:

Tikimybinė. Inovacija yra pirmas bandymas perkelti naujovę į socialinę aplinką, todėl

galima tik numatyti, ar inovacinis sprendimas visuomenėje veiks, kaip efektyviai veiks, ar

priims jį vartotojai ir kaip jį naudos.

Kompleksinė. Labai maţai svarbių inovacijų šiandien yra įgyvendinama individų arba

vienos disciplinos srityje. Dauguma inovacijų reikalauja daugelio disciplinų ţinių. Tikras

pasisekimas rinkoje galimas tik tada, jei inovacijos kūrėjai ir visa komanda turi artimų

pasauliniam lygiui ţinių ir bendrų galimybių. Tik tokios grupės gali sukurti tikras inovacijas,

kurios padidintų esamą pridėtinę vertę. Labai maţai galimybių įgyvendinti inovacijas turi tie

individai ar kolektyvai, kurie tik imituoja jau kitų grupių gautas ţinias ar veiklą.

111

Biotechnology Foresight in Estonia, http://www.eforesee.info/estonia/biopilot.shtml

112 A trans-national analysis of results and implications of industrially-oriented technology, Foresight studies,

European Commission, JRC, April 2002.

a b



Ataskaita

- - 190

Todėl ir investitoriai, rizikos kapitalistai kreipia ypatingą dėmesį į technologinių

antreprenerių techninių ţinių lygį, motyvaciją, sisteminį suvokimą ir bendravimo sugebėjimus.

Tinklinis darbo organizavimas ir tinkama programinė įranga turės vis didesnės reikšmės

dinamiškoje, išsklaidytoje, daug informacijos reikalaujančioje ateities aplinkoje.

Reikalaujanti žymių laiko sąnaudų. Įvairios sistemos, jų dalys, komponentai, individai ir

t.t. inovacijų kūrimo eigoje sąveikauja taip sudėtingai ir sunkiai nusakomai, kad būtina puiki

projektų vadyba norint laiku pasiekti rezultatą su turimais ištekliais. Šiuolaikinės programinės

įrangos įsisavinimas yra vienas esminių sėkmingo inovacinio proceso generavimo ir jo

realizavimo dalių.

Inovacijų kliūtys. Nė vienas inovacinis projektas nėra tiesinis ir tolygus. Inovacijoms

daţnai priešinasi dalis visuomenės, nes jos griauna nusistovėjusių struktūrų galią ir paţeidţia

interesus. Todėl inovaciniame procese svarbu įtraukti į inovacijų tinklą nemaţai partnerių -

pradedant finansiniais ir baigiant socialiniais bei politiniais. Siekiant inovacijų įgyvendinimo,

norint įveikti pasipriešinimo barjerą, labai svarbus yra veiksmų greitis. Daţnai inovacijos

neįgyvendinamos ne todėl, kad jos neturi potencialios vertės, bet todėl, kad jos neatitinka

aplinkos poreikių arba aplinkai nėra akstino priimti inovacijas. Inovacijos griauna planus,

galimybes tų, kurie esamoje sistemoje naudojasi jos teikiamomis galimybėmis. Sėkminga

inovacijų politika turi nugalėti jėgas, remiančias „status quo‖. Paţymėtina, kad nauji sprendimai

valstybės valdyme daţnai taip pat yra inovacijos, todėl valstybės inovacijų politika nėra tiktai

ūkio politikos dalis, bet visos valstybės politika.

Poreikių sukeltos. Inovacinio proceso tyrimai rodo, kad apie 70 proc. sėkmingų inovacijų

atsirado dėl rinkos poreikių, o ne dėl naujų koncepcijų, technikos ar technologijos kūrėjų norų

komercializuoti savo kūrinius. Todėl Lietuvoje įvairiuose lygiuose įsigaliojusi dar viena tezė,

kad „ mokslinių tyrimų įdiegimo ar panaudojimo pramonėje efektyvumas rodo mokslinių tyrimų

reikšmingumą‖ yra klaidinga iš esmės. Daug svarbiau yra mokslinio kolektyvo daugiaplaniai

ryšiai su kitomis mokslinėmis grupėmis bei verslu, nes tai uţtikrina, kad mokslinio kolektyvo

kuriamos ţinios sklistų visuomenėje, o tai pagrindinė mokslinės grupės misija.

Mokslininkai neturi ir negali dirbti rinkos tyrimuose. Tą darbą turi atlikti tarpinės tarp

mokslininkų ir rinkos grandys. Be abejo, mokslininkai turi gerai ţinoti savo krypties vystymosi

tendencijas ir jausti rinkos poreikius, ko, deja, šiandien Lietuvoje trūksta. Tarpinės komercinės

grandys gali būti mokslinių institucijų vidiniai padaliniais arba išorinės struktūros, bet jų veikla

bus efektyvi tik tuomet, kada visa sistema dirbs kaip tinklas, siekiantis tam tikrų bendrų tikslų.

Dabartinėje išsivysčiusių šalių ekonominėje sistemoje apie 50 proc. inovacijų inicijuoja

vartotojai, kurie skatina arba net dalyvauja įmonės naujos pridėtinės vertės kūrimo procese.

Įmonės produktų ar paslaugų, vartotojų aptarnavimo struktūros atlieka ne tik eksporto skatinimo

vaidmenį. Ji tarnauja kaip grįţtamojo ryšio grandinė, inicijuojanti naujas inovacijas įmonės

gamybos procese.

Intuicija ir žinios. Inovacijos labai greitai kinta, kūrimo rezultatai nėra iš anksto ţinomi,

todėl inovacijų negalima sukurti remiantis tik kodifikuotomis ţiniomis ar informacija. Didesnė

dalis ţinių, naudojamų inovacijų kūryboje, gaunama per asmeninius ţinių mainus, nuojautą. Ši

informacija nėra dokumentuota, todėl inovacijų kūrybai labai svarbus yra mokslininkų,

inovatorių ir verslo atstovų neformalus bendravimas. Tokiam bendravimui būtinas platus įvairių

kooperacijos ir informacinių srautų tinklas, kuris skatintų ne tik ţinių mainus, bet ir

konkurenciją, keltų naujus uţdavinius.

Inovacijų fanatikai. Kaip rodo inovacijų patirtis, daţniausiai svarbias inovacijas

generuoja ir patį procesą vysto inovacijų entuziastai. Tai ţmonės, turintys ryškių lyderio,

antreprenerio bruoţų. Inovacijų kūryba – tai jų veiklos varomoji jėga. Inovacijos retai gimsta

formaliose administruojamose struktūrose. Administracinės struktūros ir konservatyvi aplinka,



Ataskaita

- - 191

deklaruodama inovacijų svarbą, daţniausiai kovoja prieš inovatorius ir antreprenerių tipo

darbuotojus, nes jie yra permainų organizacijose nešėjai.

Inovacinės aplinkos kūrimas valstybėje turi būti orientuotas į palankių sąlygų

aktyviausiems ir kūrybingiausiems visuomenės nariams kūrimą. Antreprenerystės plėtra yra

vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių inovacijų kūrimą bei jų įgyvendinimą visuomenėje, verslą

naudojant kaip įrankį inovacijų plėtrai113

. Tačiau tokios aplinkos kūrimas yra ilgalaikis procesas,

jis labai priklauso nuo nacionalinės kultūros, papročių, tradicijų. Savybių, būtinų sėkmingai

ekonominei veiklai XXI amţiuje, įdiegimas tautos sąmonėje, tinkamos ekonominei veiklai

aplinkos suformavimas bus lemiami veiksniai, kurie sudarys socialines-ekonomines tautos

išlikimo sąlygas ateities globalioje aplinkoje.

Inovacijų ţiedo sėkmingas veikimas priklauso nuo nacionalinės ţinių bazės. Jos esmę ir

potencialą sudaro ne mokslininkų, publikacijų skaičius ar pasirašytos sutartys. Ţinių bazę sudaro

realiai visuomenėje egzistuojančios naujausios ţinios ir sistema, uţtikrinanti visuomenei

galimybę tomis ţiniomis naudotis. Įvairūs rodikliai (publikacijų skaičius, finansavimo lygis,

mokslininkų skaičius ir t.t atspindi ţinių bazės lygį tik iš dalies. Publikacijų skaičius nėra pats

savaime vertingas dalykas valstybės ekonominei sėkmei. Jei valstybėje maţai tarptautinę

ekspertizę praėjusių publikacijų, tai tiesiog rodo, kad valstybėje yra ţemas vykdomų mokslinių

tyrimų lygis arba jie nevykdomi. Taigi nevykdant šiuolaikinių tyrimų negalima tikėtis sukurti

valstybėje solidţią ţinių bazę, be kurios neįmanomos inovacijos ir ekonomikos plėtra, tuo labiau

ţinių ekonomikos plėtra. Mokslininkai, kurie nepublikuoja savo darbų tarptautinėje spaudoje,

negali būti vertinami kaip turintys aukštą mokslinę kvalifikaciją. Nevykdydami tyrimų jie

nevaldo naujausių mokslinių ţinių, o jų daromi sprendimai negali būti teisingi šios dienos

situacijoje, nes jie remiasi senomis ţiniomis.

Technologijoms ir jų gaminamiems produktams tampant vis sudėtingesniems, tiek

kolektyvui, tiek individui reikia tarpdisciplininių mokslinių ţinių, rinkos supratimo bei

antrepreneriškos vadybos ir motyvuoto kūrybingumo sėkmingoms inovacijoms kurti.

Visuomenėje ţinios gali būti kuriamos, absorbuojamos ir skleidţiamos įvairiais būdais.

Ţinios, taip pat ir technologinės, gali sklisti ir būti absorbuojamos iš geografiškai artimo regiono,

kuriame vykdoma intensyvi ţinių gamyba, į regioną, kuriame ţinių gamybos lygis yra ţemesnis.

Tokiu ţinių sklaidos pavyzdţiu gali būti Helsinkio ir Talino regionai. Daug svarbesnė yra ţinių

sklaida, kuri vyksta tiesiogiai iš tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančių centrų. Ţinių sklaida

netiesiogiai stimuliuoja naujų technologijų, procesų ar produktų kūrimą įmonėse, duodama

ţymią ekonominę naudą. Net jei inovacijos yra patentuojamos, ţinios „nuteka―, o tai daţnai

skatina naujų inovacijų kūrimą. Įmonė, kuri vykdo tyrimus, juos komercializuodama gauna

pelną, tačiau „nutekėjusios― ţinios skatina inovacijas gretutinėse įmonėse, tuo pačiu didindama

naudą ir gaunamas pajamas visai ekonomikai. Kuo geresnė ţinių sklaida , tuo vienos įmonės

atlikti tyrimai sukuria didesnę ekonominę vertę visai ekonomikai.

113

Snitka V., Gerdvila S. Antreprenerystė ir jos įtaka ekonomikos augimui, Ekonomika,VU leidykla,2001.



Ataskaita

- - 192

Paveikslas 118 Nacionalinės ţinių bazės sudėtinės dalys



Pagal potencialą kurti ekonominę vertę per ţinių sklaidą, ekonomistai skiria 3 tipus tyrimų,

kurių metu yra sukuriamos ţinios. Tyrimų tipų aprašymas ir jų sklaidos potencialas bei

ekonominė vertė pateikti 57 lentelėje.

Lentelė 71 Tyrimų tipai ir jų charakteristikos

Tyrimų

tipas

Veiklos

aprašymas

Sklaidos

potencialas

Privati/ socialinė vertė

(stimulas privačiai

investicijai)

Dalis nuo visų

privačių

investicijų,

proc.

Baziniai

tyrimai

Gamtos statybinių

blokų savybių

atskleidimas

Labai

didelis Maţa / maţas 5

Taikomieji

tyrimai

Esminių savybių,

svarbių

konkrečiam

Ţymus Ribota/Vidutinis 30

Tarptautiniai

tyrimų

vartotojai

Studijos ir

mokymas Fundamentiniai

tyrimai

Vietiniai taikomieji tyrimai

Importuoti

tyrimų rezultatai

Nacionalinė ţinių bazė (akumuliuotos visuomenėje ţinios)

Besiformuojanti

nauja pramonė

(spin-off, start-up)

Tradicinės

pramonės

palaikymas

Tiesioginis

darbo vietų

kūrimas

(indiv. įmonės)

Patentai, know-how,

honorarai

(valstybės pajamos)

Uţsienio partnerių

rėmimas



Ataskaita

- - 193

komerciniam

taikymui, tyrimas

Produkto

kūrimas/

plėtra

Prototipo ir pelną

duodančios

technologijos

kūrimas

Menkas Didelė/Aukštas 65



Baziniai tyrimai paprastai vykdomi universitetuose ar kitose akademinėse institucijose,

kuriose tyrimai nėra orientuoti į komercinę veiklą, tačiau jie kuria ţinias, kuriomis pagrįsti visi

komerciniai taikymai. Daţniausiai baziniai tyrimai finansuojami per viešuosius lėšų šaltinius, jų

rezultatai priklauso visai visuomenei. Dėl šios prieţasties bazinių tyrimų sklaida negali būti

ribojama, rezultatai paprastai viešai publikuojami. Finansuodamos bazinius tyrimus, įmonės

juos priskiria labai ankstyvai „prieškonkurencinei― inovacijų stadijai, todėl įmonių interesas

investuoti į tokius tyrimus yra menkas, tačiau ţinių sklaida ir jų netiesiogiai skatinama

ekonominė plėtra gali būti labai didelė. Moderni ekonomikos augimo teorija ţinias prilygina

kapitalui, todėl ţinių kaupimas valstybėje, analogiškai finansinio kapitalo kaupimui, didina

valstybės ekonomikos plėtros galimybes114

. Tokio proceso schema parodyta 121 paveiksle.

Reikia paţymėti, kad daugelis autorių, analizuodami JAV ir ES mokslinių tyrimų rezultatų

komercializavimo efektyvumą, daro išvadą, kad aukšto lygio fundamentinių tyrimų ţinių bazė,

kurią formuoja viešojo sektoriaus institucijos (universitetai, institutai) yra vertingiausias

kapitalas, itin svarbus inovacijų šaltinis inovacijų sistemoje, kurioje gerai veikia ţinių sklaida.

Tai viena iš prieţasčių, kodėl JAV inovacijų sistema veikia efektyviau uţ ES115

. Bandymai

priartinti universitetus prie inovacijų skatinant patentavimą, „pumpurinių― įmonių formavimąsi,

bendrus tyrimus su verslu, kaip rodo tyrimai, ţymiai pablogino patentų ir universitetinių tyrimų

kokybę116

ir galiausiai aplinkos inovatyvumą117 , 118

. Palyginus su JAV, Japonija ţemos

investicijos į bazinius mokslinius tyrimus iš valstybės pusės ir ţemas mokslinių tyrimų

intensyvumas bei investicijos į taikomuosius tyrimus iš verslo pusės yra viena iš esminių

Europos Sąjungos ţemo inovatyvumo prieţasčių, nepaisant aktyvios EK inovacijų politikos.

Šiam trūkumui kompensuoti ir buvo įsteigta Europos Mokslo Taryba.

114

Aghion P. and Howitt P. (1998), Endogenous Growth Theory, Cambridge MA, MIT Press. 115

Pavitt K. ‖Public Policies to Support Basic Research: What Can the Rest of the World Learn from US Theory

and Practice? Industrial and Corporate Change, 10(3), (2001), 761-779. 116

Henderson R., A.B. Jaffe and M. Trajitenberg ‖Universities as a Source of Commercial Technology: a Detailed

Analysis of University Patenting, 1965- 1988.‖ Review of Economics and Statistics, 80(1), 1998, 119-127. 117

Florida, R. (1999). ‖The Role of the University: Leveraging Talent, Not Technology.‖ Issues in Science and

Technology. Summer, 67-63. 118

Nelson R.R. ‖The Market Economy, and the Scientific Commons.‖ Research Policy, 33(3), 2004, 455-471.



Ataskaita

- - 194

Paveikslas 119 Ekonominės veiklos Schumpeterio ekonomikos aplinkoje schematinis atvaizdavimas



Siekiant stiprinti nacionalinę mokslinių ţinių bazę, valstybės investicijos nukreipiamos į

bazinius (fundamentinius) mokslinius tyrimus ir jų infrastruktūrą, siekiant bazinių ţinių

akumuliacijos ir jų maksimalaus panaudojimo visuose ūkio sektoriuose per ţinių sklaidą. Tam

naudojamas konkursinis finansinių grantų instrumentas, taip pat ir mokslinių grupių

infrastruktūros plėtrai. Besikeičianti ţinių gavimo, kūrimo ir sklaidos aplinka, interneto

galimybės sudaro sąlygas akademinius tyrimus daug sparčiau paversti komerciniais rezultatais.

Tokiu būdu didėja viešųjų investicijų komercinė grąţa ir valstybės interesas investuoti į bazinius

tyrimus.119

Kitas valstybės interesas investuoti į universitetinius tyrimus yra kvalifikuotos ir

globaliai konkurencingos darbo jėgos ruošimas. Savo ruoţtu, investicijos į universitetinius

tyrimus bus sėkmingos tik tuo atveju, jei universitetai atitiks nūdienos reikalavimus120

.

Taikomieji tyrimai yra bazinių tyrimų tęsinys, tačiau juos vykdant jau yra numatomas tam

tikras komercinis tikslas. Tai apriboja tyrimų sritį. Tyrimai koncentruojami siauresnėje kryptyje,

tuo pačiu yra siauresnė galimos sklaidos sritis ir maţesnė jos sukuriama visoje ekonomikoje

vertė, apribota įmonės kūrėjos veikla. Šie tyrimai tiesiogiai susieti su tolimesniu produkto

kūrimu ir efektyvia kokybės bei kainos prasme technologija, kad produktas būtų konkurencingas

rinkoje. Produktas kuriamas atlikti tam tikrą paskirtį, todėl jo gamybos technologija sunkiai

pritaikoma kitų produktų gamyboje. Tai ţymiai apriboja sklaidos galimybes ir taikomųjų ţinių

galimą ekonominę naudą. Tačiau kurianti produktą įmonė mato taikomųjų tyrimų tiesioginę

119

Pavitt K. Changing Patterns of Usefulness of University Research: Opportunities and Dangers, Nobel

Symposium 123 ―Science and Industry in the 20th Century‖, Stockholm, 21-23 November 2002. 120

Cowan R. Universities and the Knowledge Economy, MERIT – Maastricht Economic Research, Institute on

Innovation and Technology, 2005.



Ataskaita

- - 195

naudą. Štai kodėl įmonės yra linkusios investuoti į taikomuosius tyrimus ir tam skiria ţymią

savo lėšų dalį. Dėl inovatyvių produktų apsaugos rinkoje įmonės labai atsargiai vykdo tyrimus

uţ įmonės ribų. Daţniausiai tokiais tyrimais siekiama gauti trūkstamų ţinių ar įgūdţių, o ne

pritraukti viešas tyrimų institucijas kurti produktus ar procesus. Dėl šios prieţasties valstybės

parama taikomiesiems tyrimams turi būti ribota ir tik kaip skatinamoji parama siekiant privačių

lėšų pritraukimo į mokslinių tyrimų sektorių. Lisabonos strategija, siekdama 2010 metais 3 proc.

nuo BVP moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, savo ruoţtu šį rodiklį paskirsto taip: 1/3

valstybės investicijoms ir 2/3 šių investicijų turi tekti verslui. Tik aktyvus verslo dalyvavimas

savo investicijomis mokslinių tyrimų ir plėtros procese gali išjudinti visą nacionalinę sistemą ir

padidinti viešo sektoriaus efektyvumą121

. Tai sudėtinga problema, kuri kiekvienoje valstybėje

vis kitokia, nelygu įmonių globalieji tikslai, ekonomikos pajėgumas ir vyraujančių sektorių

struktūra. Maţai tikėtina, kad be ţymaus privataus verslo indėlio į mokslinių tyrimų sistemą,

kurią įmonės naudoja savo tikslams realizuoti, viešajame sektoriuje sukurtos mokslo ţinios bus

sėkmingai ir efektyviai panaudotos ekonominei vertei kurti. Todėl abejotina, kad „Aukštųjų

technologijų plėtros programos‖ viešojo sektoriaus dalyviai, bandydami uţ biudţeto lėšas kurti

„naujas‖ technologijas ir produktus, būtų pajėgūs sukurti rinkoje sėkmingą produktą net ir

kooperuodamiesi su įmonėmis. „Aukštųjų technologijų programa―, kaip taikomųjų ir

technologinių ţinių kūrimo programa, galbūt tikslinga, tačiau jos dalyviams neturėtų būti

keliami neįgyvendinami tikslai, tuo labiau, kad lėšos skiriamos menkos.

Lietuvos mokslo institucijose vykdomi daugiausiai taikomieji tyrimai, tačiau beveik

visiškai finansuojami iš valstybės biudţeto. Pramonė savo lėšų į tokius tyrimus Lietuvoje beveik

neinvestuoja. Tai rodo, kad tokių tyrimų poreikis Lietuvos įmonėse yra labai menkas. Tokiu

būdu Lietuvos biudţeto lėšos taikomųjų mokslinių tyrimų veiklai yra naudojamos negaunant

ekonominės naudos valstybei. Siekiant ekonominės naudos, valstybė turi labai apgalvotai

naudoti finansavimo mechanizmus taikomųjų tyrimų veiklai taip, kad įmonės siektų pasinaudoti

tyrimų rezultatais, bet ne finansine subsidija.

Produkto kūrimas apima tyrimų sritį, kuri yra tiesiogiai susijusi su realaus komercinio

produkto kūrimu. Tai didţiausia tyrimų sritis, vykdoma įmonėse, ir svarbi savo rezultatų

sklaidos poveikiu, kuris daro įtaką kitų įmonių darbuotojų fantazijai ir kūrybingumui, skatina

kurti naujus produktus arba pritaikyti ţinias apie produktą kitais atvejais. Ši sklaida pasireiškia

per rinką, santykius su vartotojais, parodų metu ir t.t.

Per pastaruosius 5 metus internetas iš esmės pakeitė sklaidos galimybes, tiek bazinių

tyrimų, tiek produktų kūrimo ţinioms. Šiandien beveik visos pasaulio įmonės per internetą gali

gauti naujų ţinių visose srityse, net apie rinkas. Savo ruoţtu, kitiems rinkos dalyviams įmonės

per internetą suteikia ţinių, kurias jos sukaupė savo įmonėje. Visa ši globali ţinių mainų sistema

iš esmės darosi naujų ţinių gamybos tinklu, kuriame dėl milţiniško sąveikaujančių subjektų

skaičiaus procesas greitėja eksponentiškai.

Nacionalinė ţinių bazė gali atlikti savo vaidmenį visuomenėje tada, kai visuomenėje yra

visos geros jos sudėtinės dalys ir tarp jos sudėtinių dalių yra efektyvi sąveika, kuri uţtikrina ne

tik ţinių gamybą, bet ir ţinių sklaidą visuomenėje ir jų panaudojimą ekonominei vertei kurti.

121

Soete L. A Knowledge Economy Paradigm and its Consequences, UNU-MERIT, 'Global Europe; Social Europe'

edt. by Tony Giddens, Roger Liddle, and Patrick Diamond, 2005.



Ataskaita

- - 196

6.3. Lietuvos ūkio sektorių galimybės pasinaudoti naujausiais mokslo ir technologijų

pasiekimais

Analizuojant ūkio sektorių galimybes pasinaudoti naujausiais mokslo ir technologijų

laimėjimais, siekiama atsakyti į šiuos klausimus:

Kokiu tikslu verslas siekia pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais, technologijomis ir

kuriam laikui tai yra numatoma?

Kokie yra šalies mokslo ir technologiniai pasiekimai?

Ar verslui naudingiau naudoti vietines ar pasaulines ţinias ir technologijas?

4 skyriuje pateikta Lietuvos MTEP sistemos analizė rodo, kad Lietuva beveik nekuria

technologijų, kurios turėtų bent kiek svarbesnės reikšmės gamybos ar paslaugų sektoriui, taip

pat yra gana ţemas mokslinių tyrimų našumas ir ruošiamų specialistų kokybė. Todėl

analizuojant 8 pav. pateiktą schemą, akivaizdu, kad inovacijų generacija sektoriuose ir jų

inicijuotų produktų kūrimas yra problema, nes daugelis grandţių, matyt, yra silpnos.

Baigtai 2003-2006 metų „aukštųjų technologijų plėtros programai― buvo išleista 22

milijonai litų. Kaip teigiama ataskaitoje, rinkai buvo pateikti 47 nauji gaminiai, tačiau nėra

ţinoma, ar jie virto inovacijomis, tai yra produktu rinkoje, ir kokios tų produktų pardavimo

apimtys. Todėl būtų tikslinga atlikti šių gaminių tolimesnio egzistavimo rinkoje tyrimus ir

įvertinti programos efektyvumą.

Ši programa nepaskatino nė vienos naujos įmonės susikūrimo nei biotechnologijų, nei

lazerių, nei informacinių technologijų kryptyse122

. Lazerių sektoriaus įmonės investavo 300 000

litų į Fizikos instituto laboratoriją, tuo pačiu iš valstybės gavo 4 milijonus litų123

. Tačiau tikrasis

konkurencingumas, kaip tvirtina M.Porteris, yra įmonės sugebėjimas išlikti rinkoje be protekcijų

ir subsidijų124

, nes protekcijų ir subsidijų siekimo strategija veda į konkurencingumo praradimą.

Ar nebūtų tikslingiau šias lėšas skirti ne esamoms įmonėms subsidijuoti, bet naujoms

technologinėms verslo idėjoms paversti „pumpurinėmis įmonėmis―, skelbiant atvirą konkursą

finansavimui tokioms įmonėms steigti?

Atlikti moksliniai tyrimai leidţia daryti išvadą, kad šalies moksliniai ir technologiniai

laimėjimai yra uţuomazgos stadijoje. Ţinant pasaulinę praktiką, kad naujo produkto sukūrimas

ir pateikimas rinkai yra ilgas kelias, kuris trunka nuo 5 iki 10 ir daugiau metų bei reikalauja

ţymių investicijų, darosi akivaizdu, kad šiuo metu vyraujančiam Lietuvoje verslui būtų

nepagrįstai rizikinga investuoti į lietuviškų technologijų, gamybos procesų ir net naujų,

aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą. Kita šios problemos pusė yra ta, kad šalies ūkio

sektorių galimybės pasinaudoti naujausiais mokslo ir technologijų laimėjimais priklauso ne tiek

nuo atskirų įmonių norų ir galimybių, kiek nuo visos šalies verslo aplinkos ir ekonomikos

išsivystymo lygio125

. Šiandien pasaulinėje rinkoje vien produkto inovacijos nėra pakankama

sąlyga įmonei išlikti rinkoje ir jos pelningumui augti. Pastovus gamybos procesų ir technologijų

tobulinimas, įskaitant ir organizacines bei vadybines technologijas, yra viena iš esminių sąlygų

visuose ūkio sektoriuose . Šį procesą lemia 3 pagrindiniai sprendimai:

naudojamos technologijos pasirinkimas

gamybos apimtys

gamybos vieta.

122

Ko reikia, kad susikurtų pumpurinė įmonė. Mokslas ir technika, Nr.11, 2006. 123

Verslas ir mokslas – vienos poros batai, Respublika, gruodţio 16 d. , 2006. 124

Porter M.The Competitive Advantage of Nations. The Free Press, 1990 125

Vilkas E. Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ekonominio augimo, struktūrinės plėtros, ekonominės reformos ir

ekonominės politikos strategija.



Ataskaita

- - 197

Įmonių poreikis naujoms technologijoms ir inovacijoms yra nulemtas objektyvių

aplinkybių ir priklauso nuo nacionalinės ekonomikos išsivystymo lygio – akumuliuoto

finansinio kapitalo, akumuliuotų ţinių nacionalinėje ţinių bazėje, gaminamos produkcijos,

darbo jėgos kainos, rinkų. Lietuvos įmonės, įskaitant priskiriamas aukštų technologijų sektoriui,

gamina produkto gyvavimo ciklo ( S-kreivės) pabaigoje esančius gaminius – biotechnologijos

sektoriuje gaminamus vaistus bandoma įvesti į rinką, kai pasibaigia Vakarų firmų gaminamų

vaistų patento galiojimo laikas, baldų pramonė orientuota į pigią masinę gamybą ir t.t. Tai yra

tipinė besivystančios ekonomikos šalių verslo strategija, nes jos kol kas neturi galimybių būti

savo šakos lyderės. Todėl verslo strategija tokioje ekonomikoje yra nukreipta didinti gamybos

apimtis ir darbo našumą, ir tai nulemia naudojamų technologijų pasirinkimą. Tokioje situacijoje

įmonės renkasi importuoti jau naudojamus Vakarų įmonėse technologijas ir įrenginius, o ne

kurti inovatyvias technologijas ar produktus, investuojant į mokslinius tyrimus vietinėje

aplinkoje, ką patvirtina ir atlikti tyrimai126

. Atskiros įmonės, kurių veikla nukreipta į intensyvius

mokslinius tyrimus, gali išlikti rinkoje kaip uţsakomųjų darbų pagal sutartis įmonės, tačiau be

ţymaus vietinio konkuruojančių įmonių tinklo ir vietinės rinkos jų galimybės išaugti iki ţymių

gamybinių apimčių įmonių yra ribotos127

. Todėl maţai tikėtina, kad artimiausiais dešimtmečiais

Lietuvos ekonomikoje jos vaidins bent kiek ţymesnį vaidmenį.

Lietuvos valstybės politikos tikslas yra visos ekonomikos našumo ir konkurencingumo

didinimas, todėl svarbu suvokti, kokios yra ūkio šakų galimybės iš technologinio atsilikimo

fazės kuo sparčiau pereiti į technologinių lyderių gretas siekiant didinti šakos našumą ir kuriamą

vertę.

Pavyti pagal technologinį lygį išsivysčiusias šakas koncentruojant valstybės investicijas į

siaurų, rizikingų ir nišinių sektorių plėtrą arba plačią vietinių technologinių tyrimų plėtrą yra

ilgas ir, matyt, beviltiškas kelias Lietuvos atveju. Sėkmingesnis būdas būtų pasinaudoti

pasauliniais technologiniais pasiekimais, remiantis jais atnaujinti ir restruktūrizuoti pramonę

naudojant įvairias horizontalaus poveikio valstybės paskatas ir kuriant stiprią nacionalinę ţinių

bazę ateities gamybai ir paslaugų verslui. Tam reikia, kad Lietuvos mokslinė, verslo visuomenė

ir valdţios institucijos sugebėtų atpaţinti, asimiliuoti ir panaudoti tarptautinių ţinių sklaidos

srautus ţinojimo skirtumams tarp Lietuvos visuomenės ir pirmaujančių technologinių šalių

sumaţinti. Šie sugebėjimai, dar vadinami krašto absorbciniais gebėjimais arba gebėjimais

perimti ţinias, net kaimyninių šalių yra skirtingi128

. Tik aukšto lygio absorbcinius gebėjimus

turinti visuomenė sugebės pasirinkti teisingas technologinės plėtros kryptis, kurios maţintų

skirtumą, esantį tarp Lietuvos ūkio ir pasaulinių lyderių.

Valstybė norinti perimti ţinias, turi turėti kvalifikuotą darbo jėgą. Tačiau vien to taip pat

nepakanka. Absorbciniai pajėgumai reikalauja skirtingų tipų ţinių integracijos ir koordinacijos

bei atitinkamo ţmonių išteklių organizavimo ir valdymo. Visuotinai priimta, kad moksliniai

tyrimai įmonėse skatina inovacijų kūrimą, tačiau ne maţiau svarbu, kad tyrimai ir technologinė

plėtra įmonėse išvysto gebėjimus atpaţinti, pritaikyti ir panaudoti ţinias, kurios ateina į įmonę iš

aplinkos, įskaitant pasaulinius ţinių srautus. Tai yra įmonių gebėjimas „mokytis visą gyvenimą―.

Dalies Lietuvos mokslo ir verslo visuomenės absorbcinių gebėjimų nebuvimą rodo net

akivaizdus neigimas tų procesų, kurie jau vyksta mokslo ir technologijų pasaulyje. Tai rodo ir

nacionalinių prioritetų formavimo procesas ir net poţiūris į patį įţvalgos procesą, bandant jį

nuneigti.

126

The 2006 EU Industrial R&D Investment Scoreboard 127

Porter M.E. Competitive Advantage : Creating and Sustaining Superior Performance, Harward Press. 128

Cohen W.M. and Levinthal, D.A. ‗Innovation and Learning: The Two Faces of R&D‘, The Economic Journal,

99,1989, 569-596.



Ataskaita

- - 198

Ţiūrint iš konvergencijos teorijos perspektyvos, besivystančios ekonomikos turi tam tikrų

privalumų technologinių lyderių atţvilgiu. Jei jos orientuosis į lyderių kuriamas ţinias ir

technologijas, jos gali įsisavinti naujausias technologijas ţymiai maţesnėmis sąnaudomis.

Technologinė paţanga yra generuojama vystant ţinias pačiam arba absorbuojant sklindančias

ţinias ir jas naujai panaudojant. Taigi iš esmės šios ţinios yra prekės, kurias galima gauti be

konkurencijos. Sukurtos ţinios gali būti naudojamos bet kurioje vietoje tam investuojant maţai

lėšų, nes jų kūrimui lėšas jau panaudojo technologijų lyderiai129

. Taip technologiniai atsilikėliai,

orientuodami savo politiką į naujausių ţinių, kurias jau sukūrė lyderiai, panaudojimą, gali

sparčiai maţinti egzistuojantį technologinį atsilikimą. Čia slypi viena iš Suomijos, Korėjos ir

kitų šalių sėkmės prieţasčių. Tačiau ilgai trunkanti imitacinė gamyba, kurios keliu ėjo Korėja,

Taivanis, kad ir orientuota į naujas technologijas, šiandien vargu ar pasiteisins dėl didţiulių

technologijų kitimo tempų. Šiandieninėje situacijoje absorbciniai pajėgumai turi būti nukreipti

ne į imitacinę gamybą, bet į inovacijų kūrybą. Jei technologinis skirtumas yra didelis,

absorbcinių pajėgumų vystymas nebus pakankama sąlyga artėti prie pirmaujančių technologinių

lyderių. Tam reikės sukurti ir išvystyti labai didelio pajėgumo absorbcinius gebėjimus.

Kalbant apie artėjimą prie technologinių lyderių, neturima galvoje noras tapti technologijų

kūrėjais. Tai noras perkelti modernias technologijas į gamybos procesą. Perkant įrenginius ir

juos įsisavinant gamybos procesuose taip pat reikia tam tikro ţinojimo lygio, kurį uţtikrina

atitinkami absorbciniai pajėgumai. Valstybės investicijos, nukreipiamos į ūkio sektoriaus vienos

įmonės ir universiteto darinį, sumaţins regiono absorbcinį pajėgumą ir ekonomikos

konkurencingumą.

Taigi, pirma, pakankami absorbciniai gebėjimai reiškia, kad ūkio sistema turi turėti

kvalifikuotų mokslo darbuotojų, kurie sugeba suprasti išorinius ţinių srautus ir atpaţinti jų vertę

darbinėje veikloje. Kitaip sakant, krašte turi būti stipri ţmogiškųjų išteklių bazė su gerai

išvystytais moksliniais, inţineriniais ir techniniais įgūdţiais.

Antra, absorbciniai gebėjimai yra sustiprinami, jei gerai veikia ţinių komunikaciniai

srautai tarp įvairių mokslinių tyrimų grupių, įskaitant verslo įmonių bendradarbiavimą.

Absorbciniai pajėgumai didėja, jeigu bendradarbiaujant suvienijamos kelių skirtingų tipų ţinios,

o iš jų kuriamos naujos ţinios.

Trečia, ūkio absorbcinio pajėgumo lemiamas veiksnys yra mokslinių tyrimų ir plėtros

personalas, kuris dirba įmonėse. Jei universitetų ir tyrimų institutų veikla tinkamai organizuota,

jie yra labai svarbūs nariai absorbcinio pajėgumo sistemoje, net jau sukurti produktų prototipai

turi būti adaptuoti įmonėje ir pritaikyti jos gamybinei bei organizacinei struktūrai. Tai gali

padaryti tik kvalifikuotas personalas. Tai reiškia, kad įmonė suvokia inovaciją ir pajėgi ją priimti.

Esminis dalykas inovacijų plėtrai įmonėse – mokslinių tyrimų personalas turi dalyvauti gamybos

procese. Tai labai padidins sektoriaus absorbcinius ir tuo pačiu ţinių difuzijos pajėgumus.

Atlikti tyrimai 130

rodo: jei technologinis skirtumas yra per didelis arba menki absorbciniai

gebėjimai, skirtumas tarp technologinių lyderių ir atsilikėlių visuomenės akumuliuotų ţinių

kiekio didės, maţės galimybių kurti inovacijas, augti ekonomikai ir konkurencingumui. Kartu su

krašto absorbciniu pajėgumu akumuliuoti ţinias svarbus inovacijų sistemoje veikiančių ţmonių

kūrybingumas. Kūrybingumas ir antrepreneriniai gebėjimai darosi vieni iš svarbiausių varomųjų

jėgų inovacijų ekonomikoje. Štai kodėl kūrybingos ir antrepreneriškos darbo jėgos, kitaip tariant,

talentų formavimo ir pritraukimo į šalies ekonomiką politika darosi viena iš svarbiausių

129

Romer P.M. 'Endogenous Technological Change', Journal of Political Economy, 98, 1990, 71-102. 130

Dahlman C. and Nelson R. Social Absorption Capability, National Innovation Systems and Economic

Development, paper prepared for the United Nations University Institute for New Technologies (UNU/INTECH),

Maastricht, The Netherlands, 1993.



Ataskaita

- - 199

inovacijų ir konkurencingumo politikos ašių131,132

. Nauja ekonominė politika yra patyrimo,

sukaupto per pastaruosius 10-15 metų, rezultatas, kuris gana stipriai pakeitė sampratą apie

ekonomikos varomąsias jėgas XX amţiaus pabaigos ekonomikoje133

. Nauja teorija, kuri vis

plačiau naudojama, įveda „kūrybinės klasės― sąvoką. Tai ţmonių grupė, kurios ekonominė

funkcija yra kurti naujas idėjas, technologijas arba kūrybinį turinį, jie dirba mokslo, technologijų

kūrimo, architektūros ir dizaino, muzikos, meno ir pramogų sferose. Naujo ekonominio augimo

teorijos schema parodyta 122 paveiksle.

Paveikslas 120 Pakantumo, kūrybingumo ir ekonominio augimo ryšys



Kitame dešimtmetyje Lietuvos ūkio plėtrai didelę įtaką darys šios naujos ekonomikos

varomosios jėgos: pakantumas, talentai ir technologija (3T). Jų neįvertinimas formuojant

ekonominę politiką gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių Lietuvos ateičiai.

Lietuvoje ţinių gamybos ir nacionalinės ţinių bazės politiką formuoja Švietimo ir mokslo

ministerija, inovacijų politiką – Ūkio ministerija, tačiau tiek šios studijos, tiek kitų darbų

rezultatai rodo, kad pastaruosius 16 metų Lietuvos ţinių ir technologiniai absorbciniai

pajėgumai maţėja, o ne didėja. Įvertinus esamą Lietuvos ūkio ir MTEP padėtį, ţmogiškuosius

išteklius ir jų ruošimo bei pajėgumų kitimo tendencijas, galima daryti išvadą, kad Lietuvos ūkio

pajėgumai pasinaudoti tiek šalies, tiek pasauliniais ţinių ir technologiniais pasiekimais yra

menki. Esminė problema yra ne investicijų trūkumas, ne finansinė parama įmonėms, bet ţemas

mokslo bei verslo visuomenėje akumuliuotų šiuolaikinių ţinių lygis bei įsisavintų ţinių

siaurumas. Iš čia – klaidinga ir pastaruoju metu akivaizdţiai ţalinga valstybės ateičiai Švietimo

ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento politika, kuria siekiama proteguoti

siauros nišos sektorius, neigiama naujos S-kreivės technologijų svarba Lietuvai, nors visų šalių

vyriausybės ir verslas sparčiai investuoja būtent į šias naujas technologines kryptis. Lietuvos

MTEP politikos formuotojai argumentuoja, kad šios kryptys neperspektyvios, nes Lietuvoje

nėra šių naujų krypčių verslo. Tokie teiginiai kelia abejonių dėl politikų kompetencijos, nes

131

Florida R. The Rise of the Creative Class: And How Its Transforming Work, Leisure, Community and

Everyday Life, 2002,New York: Basic Books. 132

Huggins R., Davies W. European Competitiveness Index, Robert Huggins Associates, Ltd., 2006. 133

Krugman P., ―Increasing Returns and Economic Geography‖, Journal of Political Economy, vol. 99, 3, 1991, p.

483-499.



Ataskaita

- - 200

investuojama būtent tam, kad sukurti tai, ko dar niekas nesukūrė. Jei Lietuva neinvestuos į

MTEP veiklą naujai besiformuojančiose kryptyse, kitame dešimtmetyje Lietuvos verslas

nebeturės galimybių dalyvauti naujose verslo kryptyse, ir Lietuvos ekonominis augimas bus

sustabdytas. Mokslinių tyrimų ir inovacijų politika taip pat neveiksminga, orientuota į pasenusį

tiesinį inovacijų modelį, todėl ţemas ne tik Lietuvos ţinių, bet ir pasaulinių mokslinių tyrimų

rezultatų panaudojimo efektyvumas versle, prasta ruošiamų specialistų kokybė.

Viena iš problemų yra prastas ţmogiškųjų išteklių panaudojimas ir ţinių srautų valdymas,

kurio iki šiol nepajėgė išspręsti Švietimo ir mokslo ministerija, nepaisant daugelio

rekomendacijų, kurias pateikė tarptautiniai134

, tiek ir vietiniai ekspertai8.

6.4. Aukštųjų ir ţemųjų technologijų pramonės supriešinimas, ţemųjų technologijų

inovatyvumas bei Lietuvos ūkio plėtros perspektyvos

Ţinių ekonomikos koncepcijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje procese vis labiau

suvokiama, kad gebėjimai kurti, perimti ir naudoti naujas ţinias, yra kritiškai svarbūs

ekonomikos augimui ir socialinei raidai. Todėl susidaro įspūdis, kad aukštųjų technologijų

pramonė, intensyviai vykdanti mokslinius tyrimus ir kurianti ţinias, yra pagrindinis ateities

ekonomikos variklis, kad tik šios pramonės įmonės yra laikomos paţangiomis, ir kad tik jos gali

kurti inovatyvius ir didelės pridėtinės vertės produktus, kurių konkurentai negali nukopijuoti ir

imituoti. Įspūdis suformuoja poţiūrį, kuris formuoja politinius sprendimus, kad išsivysčiusios

šalys turi koncentruoti savo pastangas į šių pramonės šakų plėtrą ir įmonių rėmimą. Ţemų ir

vidutinių technologijų pramonė matoma kaip menkai galinti prisidėti prie valstybės ekonominio

augimo ir konkurencingumo, todėl jai politinis dėmesys ir finansinė parama neturėtų būti ir

skiriama. Tokiai „praeities― pramonei daţniausiai priskiriama maisto produktų gamyba,

medienos ir baldų gamyba, metalo apdirbimas, plastmasės gamyba, chemijos pramonė, kurios

sudaro Lietuvos ekonomikos pagrindą. Tačiau nereikėų pamiršti, kad Lietuva nėra priskiriama

aukštai išsivysčiusioms šalims. Tai pereinamosios ekonomikos šalis, kurioje aukštųjų

technologijų pramonės beveik nėra, todėl ir sprendimai turi būti atitinkami.

Tokio poţiūrio teorinis pagrindas yra tiesinis inovacijų modelis. Jis ir jo interpretacijos

dar labai paplitusios visuomenėje. Viena iš jo įsitvirtinimo prieţasčių yra ta, kad nemaţa dalis

visuomenės narių tebegyvena centralizuoto pramoninio ūkio stereotipais. Planinėje ekonomikoje

pramonei skirti moksliniai tyrimai būdavo vykdomi šakiniuose institutuose, pramonei skirti

rezultatai konkretinami konstruktorių biuruose, paruošta dokumentacija perduodama

bandomajai gamybai ir tik po to prasidėdavo serijinė gamyba. Pramonės įmonės mokslinių

tyrimų nevykdydavo. Jos įsisavindavo technologinę ir techninę dokumentaciją, organizuodamos

gamybos procesą. Šiuo metu senos sistemos tarpinių grandţių nebeliko. Dalis privačiojo verslo

vis dar mano, kad inovacijos kuriamos uţ valstybės lėšas universitetuose ir institutuose, o

įmonių esminis tikslas yra kapitalo kaupimas. Neturėdamas savo mokslinių darbuotojų, verslas

nėra pajėgus perimti ne tik pasaulinių, bet ir vietinių ţinių, nes sąveikos procesas yra sudėtingas.

Jis reikalauja daugelio dalyvių nuolatinio ryšio ir ,aišku, verslo investicijų į mokslinius tyrimus

bei technologinę plėtrą. Be to, inovacijos iš principo yra kuriamos įmonėse, jų idėjų šaltinis

daţniau yra įmonės produktų ir paslaugų vartotojai, o ne moksliniai tyrimai, tačiau tyrėjų

buvimas įmonėje yra svarbus aspektas, siekiant realizuoti naujas idėjas, nesvarbu iš kur jos

ateitų. Bet, kaip buvo minėta aukščiau, Lietuvos verslo plėtros prioritetai kol kas yra nukreipti į

pagrindinių išteklių panaudojimą ir kapitalo kaupimą. Ţymaus masto inovacijų kūrimui Lietuvos

134

Pasaulio Bankas, Lietuva link ţinių ekonomikos, 2003.



Ataskaita

- - 201

ekonomikoje kol kas nėra prielaidų, todėl, kaip rodo statistika, inovacijomis, suvokiamomis

remiantis senais stereotipais, kol kas labiau rūpinasi politikai nei Lietuvos verslas.

Statistinė tokių argumentų bazė yra gerai ţinoma rodiklių sistema, kuri matuoja įmonių

MTEP išlaidų nuo bendros apyvartos dalį ir pagal tai skirsto pramonę į aukštų, ţemų ir vidutinių

technologijų šakas 135

.

Fraskati ţinynas aukštųjų technologijų verslui priskiria verslą, kuris investuoja į MTEP

veiklą daugiau kaip 5 proc. nuo savo metinės apyvartos; ţemųjų technologijų verslui priskiriami

tie, kurie investuoja į MTEP veiklą maţiau kaip 3 proc. nuo apyvartos. Toks statistinis pasaulio

padalijimas į „gerą― ir „blogą― verslą vis akivaizdţiau prieštarauja faktams. Tų faktų

stengiamasi nematyti, tačiau jie rodo, kad netgi tokioje aukštųjų technologijų šalyje kaip JAV

pagrindiniai ekonomikos varikliai yra tradicinės (priskiriamos ţemųjų technologijų grupei) ūkio

ir verslo šakos. Atlikti labiausiai išvystytų pasaulio ekonomikų tyrimai parodė visiškai kitą

ekonomikų struktūros ir augimo veiksnių vaizdą.Tokius faktus pastebėjo ir ţurnalo „The

Economist‖ ekspertai136

, ir kiti ekonomikos augimo prieţasčių tyrėjai137 , 138

, ir Europos

Komisija139

. Prekybos tinklas „Walmart‖, įdiegęs inovatyvius verslo organizavimo modelius,

yra JAV ekonomikos variklis, sudarantis ţymią JAV bendrojo vidaus produkto dalį. Tuo tarpu

aukštųjų technologijų pramonės sektorius auga labai lėtai. Pastaruoju metu garsieji aukštųjų

technologijų klasteriai išgyvena nuosmukį. Netgi tokiame aukštųjų technologijų plėtros

variklyje kaip JAV Silicio slėnyje, ţemųjų technologijų pramonė kuria didesnę bendrojo vidaus

produkto dalį nei aukštųjų technologijų pramonė.

Istorinė ekonominės plėtros perspektyva rodo, kad „ţemųjų technologijų― pramonė visada

pirmavo ir vaidino svarbiausią vaidmenį gaminant, paskirstant ir aprūpinant būtiniausiais

produktais visuomenę. Jos produktai buvo pagrindiniai vidinio vartojimo produktai ir

ekonominio augimo variklis. Silpna vietinė būtiniausių tradicinių vartojimo produktų pramonė

Lietuvoje yra viena iš mokėjimų balanso didėjančio deficito prieţasčių.

Reikėtų aiškiai įvardyti, kad negalima priešpastatyti tradicinę pramonę aukštų technologijų

pramonei. Ţinių ekonomikos kontekste galiotų tezė140

:

„Inovatyvumas ir ekonomikos našumas neturi būti priešpastatomi vienas kitam―.

Taip pat reikėtų atsakyti į klausimus:

Kokios yra tokio akivaizdaus tradicinių pramonės šakų stabilumo prieţastys?

Ar gali ši pramonė būti vadinama inovatyvia ir kokie yra šio ne moksliniais tyrimais

paremto inovatyvumo specifiniai veiklos modeliai?

Kokios turėtų būti politinės rekomendacijos, kad šie sektoriai, jų našumas bei

konkurencingumas augtų?

Taip pat reikėtų išskirti ir rekomendacijų lygius:

135

OECD 2002: Frascati Manual. Proposed Standard for Surveys on Research and Experimental Development.

Sixth revision, Paris 136

The Economist 1998: The strange life of low-tech America. October 17th, pp. 85-86 137

Palmberg, C. 2001: Sectoral patterns of innovation and competence requirements – a closer look at lowtech

industries. Sitra Report Series No. 8, Helsinki 138

Tunzelmann, von N.; Acha, V. 2003: Innovation in „Low-Tech― Industries. TEARI working Paper No. 15,

October, SPRU, University of Sussex 139

Schmierl, K.; Köhler, H.-D. 2005: Organisational learning: Knowledge management and training in lowtech

and medium low-tech companies. Paper for the Conference ―Low-tech as Misnomer: The Role of

Non-Research-Intensive Industries in the Knowledge Company‖, 29-30 June, Brussels 140

Mendonça, S. 2004: Brave old World: Accounting for ―High-Tech‖ Knowledge in ―Low-Tech‖ Industries.

Paper presented at the DRUID conference, Elsinore/DK



Ataskaita

- - 202

- atskiroms įmonėms,

- sąveikos tarp įmonių tinklai ir regioninė plėtra,

- poveikis inovacijų ir pramonės politikai siekiant tradicinių sektorių ekonominės

plėtros.

Taip pat reikėtų įvertinti tradicinės pramonės Vakarų Europoje ir jos inovatyvumo bei

tradicinės pramonės inovatyvumo Rytų Europoje apskritai ir Lietuvoje konkrečiai skirtumus.

Pateikiami bendri dėsningumai ir inovacijų modeliai yra būdingi daugelio Europos Sąjungos

šalių tradicinei pramonei:

1. Pagrindinis ES šalių ekonomikos augimo variklis tebėra tradicinės pramonės šakos. Šios

pramonės šakų įmonės yra intensyvios ţinių naudojimo ir inovacinės veiklos įmonės, tačiau

daţniausiai be tiesioginės mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos.

Šis faktas kelia iššūkį kol kas dar vyraujančiai sampratai apie ateities ekonomikos

augimo šaltinius.

Aukščiau cituojamų šaltinių gauti tyrimų rezultatai rodo, kad ekonomikos auga ne dėl

naujų ūkio sektorių kūrimo ir nukreipiamų valstybės lėšų į tuos sektorius, o dėl jau veikiančių

ekonomikos sektorių transformacijos.

Politiškai pervertinant aukštųjų technologijų sektorių vaidmenį ignoruojamos pagrindinės

šiuolaikinės ekonomikos augimo dimensijos.

Rekomendacija. Pastoviam ekonomikos augimui uţtikrinti politikos kūrėjai turi

telkti pastangas skatinti inovacijų procesus ir kūrybingumą visų ūkio sektorių įmonėse.

2. Investicijos į MTEP veiklą turi būti analizuojamos kartu su kitais inovatyvumo kriterijais ir

bendru ekonomikos technologiniu lygiu. Vertinant krašto inovatyvumą, būtina remtis ne

apibendrintu rodikliu, o rodiklių grupėmis. Tyrimai rodo, kad labai didelių abejonių kelia

įsitvirtinęs teiginys apie tiesioginį ryšį tarp MTEP veiklos ir ekonomikos inovatyvumo regiono

ar valstybės makroekonomikos lygiu.

Rekomendacija. Lietuvos ūkio sektorių inovatyvumo vertinimas remiantis priimta

inovatyvumo vertinimo metodika (European Scorebord) gali būti su ţymiomis

paklaidomis, todėl reikalingi nauji inovatyvaus verslo modeliai ir naujos vertinimo

metodikos.

3. Tyrimai rodo, kad moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra dabartinio supratimo prasme yra

ne vienintelis ir toli graţu ne pagrindinis inovatyvumo veiksnys. Remiantis vykstančiomis

diskusijomis tarp modernios kompleksiškumo vadybos mokslo ir ekonomikos dinamikos tyrėjų,

tikslinga įvesti „gebėjimų, sudarančių sąlygas inovatyvumui― koncepciją. Ši koncepcija svarbi

analizuojant turimų išteklių ir inovatyvumo resultatų sąveiką.

Rekomendacija. Tradicinių pramonės šakų inovatyvumas yra paremtas paţinimo,

finansinių ir materialinių (įrenginiai, gamybinė bazė ir t. t.) išteklių, kuriais naudojasi

įmonė, ypatinga konfigūracija ir sąveika. Būtina sukurti tokią kompleksinę sistemą, kuri

sudarytų sąlygas kilti ekonomikos našumui ir konkurencingumui.



Ataskaita

- - 203

4. Vidinė įmonės organizacinė praktika – ţinių vadyba ir politika personalo atţvilgiu –

gyvybiškai svarbūs inovatyvumo varikliai. Priešingai įsigalėjusiems stereotipams, praktika rodo,

kad vadinamos ţemųjų ir vidutiniųjų technologijų įmonės naudoja modernius valdymo ir

bendradarbiavimo metodus. Dalyvavimas įvairiuose tinkluose yra svarbi veiklos forma, rodanti

jų tinklinės ekonomikos metodų suvokimą. Ir priešingai, regiono teritorijoje yra aukštųjų

technologijų įmonių, tačiau jų veikla izoliuota ir hierarchinė. Tai akivaizdţiai matyti Lietuvos

atveju. Tą parodė ir aukštųjų technologijų sektoriaus klasterizacijos tyrimai, atlikti Ūkio

ministerijos uţsakymu.

Rekomendacija. Tinklinė sąveika tarp įmonių ir palaikantys įmonių veiklą regione

socialiniai tinklai yra labai svarbūs. Tai didėjančios svarbos ištekliai įmonių inovaciniams

gebėjimams vystyti. Įvairių formų veikla tinkle yra svarbus veiksnys įmonei, kuris suteikia

galimybę jai jaustis saugiau ir dinamiškiau reaguoti į pasaulinės aplinkos pokyčius bei

naujus globalizacijos iššūkius. Valstybė turi dėti pastangas skatinti tokios sistemos

formavimąsi.

5. Tvirtai galima sakyti, kad Europos ir tuo labiau Lietuvos ateities pramonės plėtra ir

ekonominis augimas priklauso ne nuo to, ar mes pasirinksime aukštųjų, ar ţemųjų technologijų

pramonės vystymo kelią. Akivaizdu, kad šiandien Lietuva neturi tokių išteklių ir politinių

priemonių, kurie leistų sparčiai kurti aukštųjų technologijų pramonę. Net turimi ištekliai to

nepadėtų padaryti. Tam reikia naujos visuomenės, kuriai inovacijos yra gyvenimo būdas. Tai

ilgas socialinės transformacijos kelias.

Tiek aukštųjų, tiek ţemųjų technologijų pramonė išvystytose ekonomikose ir visuomenėse

yra vienos sudėtingos ekonominės sistemos dalys, kurias sieja daugialypiai santykiai. Jie yra

visos ekonomikos inovatyvumo pagrindas. Gerai išvystytoje ekonomikoje vietinė tradicinė

pramonė yra aukštųjų technologijų pramonės produktų vartotojas. Ši sąveika reiškia, kad

vietinės aukštųjų technologijų pramonės gyvybingumas priklauso nuo vietinės tradicinių šakų

pramonės gyvybingumo ir inovatyvumo. Ši simbiozė Lietuvoje neegzistuoja. Tai rodo, kad

Lietuvoje nėra aukštųjų technologijų pramonės. Tėra įmonės, neintegruotos į vietinę ekonominę

sistemą, todėl plėtros perspektyvos ribotos.

Rekomendacija. Lietuvos ūkio plėtros pagrindu tikslinga pasirinkti tradicinės

pramonės našumo didinimo kelią, tuo pačiu siekiant ją transformuoti į naujų,

daugiafunkcių produktų gamybos ir paslaugų ekonomiką. Stiprinant MTEP sistemą ir

intensyvinant naujausių technologinių ţinių gamybą, skatinti naujų aukštųjų technologijų

įmonių atsiradimą visose srityse.

Niekas negali pasakyti, kokių šakų verslas atsiras ir susiformuos konkurencinėje

kovoje strateginėje perspektyvoje.

6. Lietuvos, kaip ir kitų Naujųjų ES narių, situacija yra dar sudėtingesnė. Tradicinės pramonės

plėtros galimybėms didelės įtakos turi jų specifika, istorinės prieţastys, kultūra ir moralė, todėl

politinės plėtrai taikomos priemonės turi būti paruoštos apgalvotai, įvertinant regioninę

specifiką.

Rekomendacija. Konkrečios paramos priemonės turėtų būti kruopščiai paruoštos

išsamiai išanalizavus atskirų Lietuvos sektorių specifiką. Tradicinės pramonės plėtra ir

inovatyvumo didinimas gali būti sėkmingas Lietuvoje tik gerai suvokus vietinės pramonės

specifiką. Politika turi būti sukurta įvertinant vietinius trūkumus ir privalumus, plačiai orientuota,



Ataskaita

- - 204

o ne nukreipta į pavienius sektorius. Mechaninis bendrų Europos politinių priemonių perkėlimas

neduos laukiamo efekto.

Tyrimai rodo, kad ES ir Lietuvos politikoje įsitvirtinusi nuostata, jog pagrindinis

inovatyvumo didinimo šaltinis yra MTEP veiklos stiprinimas. Šio darbo tyrimo rezultatai rodo,

kad priešingai nei išsivysčiusiose šalyse, Lietuvoje verslo sektoriuje moksliniai tyrimai ir ţinių

kūrimas beveik nevyksta. Todėl yra svarbios politinės priemonės, kurios padėtųs įmonėms

pagerinti savo ţinių bazę ir įmonių absorbcinius pajėgumus. Verslo plėtros politika turėtų telkti

dėmesį į įmonių poreikius ir sugebėjimus kooperuotis, skatinti jų bendradarbiavimą. Ji turėtų

padėti kurti atitinkamus komunikacijos kanalus, skatinti darbo tinkle asmeninius gebėjimus.

Nepaisant įvairių kritinių pasisakymų apie vadinamų ţemųjų technologijų pramonės

nykimo Europoje tendencijas dėl globalizacijos, pigios darbo jėgos kraštų konkurencijos,

daugelio tyrimų faktai to nepatvirtina. Faktai rodo, kad perėjusi vidinės transformacijos tarpsnį,

kai įsisavinamos naujos didelio našumo technologijos, perėmusi informacinės visuomenės

teikiamas galimybes tradicinė pramonė gali tapti ţinioms imlia ir inovatyvia pramone ir toliau

vaidinti pagrindinį ekonomikos vaidmenį ţinių ekonomikoje.

Tai gali būti dėl tokių prieţasčių:

1. Restruktūravusi ir perėjusi į inovatyvių produktų gamybą, tradicinė pramonė galės išsaugoti

savo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje naudodamasi specifine įmonių kompetencija, kurios

neturės konkurentai. Konkurencingumas bus ne turimi įrenginiai, bet kompetencija apskritai,

įskaitant ţmones.

Tradicinės pramonės artumas vartotojų rinkoms ar specifinėms grupėms stiprina jos

konkurencinį pranašumą. Ši pramonė yra lanksti, lengvai prisitaikanti prie rinkos ir vartotojų

poreikių. Tai dar vienas jos pranašumas augant ekonomiškai.

3. Nemaţa dalis tradicinės pramonės pritaiko savo reikmės aukštųjų technologijų pramonės

technologijas. Jos sistemiškai perima ir diegia aukštųjų technologių sukurtas naujoves. Aukštųjų

technologijų pramonė, orientuota į regioninę ir vietinę rinką, yra teigiamas ir pageidautinas

regioninės ekonomikos plėtros veiksnys, tačiau ši pramonė vaidins menką ekonominį vaidmenį

regiono plėtroje, jei nebus neintegruota horizontaliai su kitomis regiono ūkio šakomis. Tada

valstybės investicijos tokioms įmonėms remti ekonomiškai nepasiteisins.

Šios išvados turėtų padėti formuoti naują Lietuvos ekonominės plėtros viziją 2007-2015

metams. Tikėtina, kad per tą laiką tradicinė Lietuvos pramonė restruktūruosis, taps imli ţinioms

ir inovatyvi, efektyviai vystys ūkinę veiklą ţinių visuomenėje. Kol kas tebėra politinė dilema,

kokiu keliu turėtų būti vystoma tradicinė pramonė ir kokios politinės priemonės būtų

sėkmingiausios. Jos sprendimas reikalauja tolimesnės situacijos analizės. Viena aišku: įprastų

priemonių panaudojimas nėra sėkmingas būdas.

Nepanašu, kad ir visoje Europoje pramonės plėtra eitų radikaliai tiesmuku keliu – keičiant

„seną pramonę― į „naują―, paremtą šiuolaikinėmis technologijomis. Tradicinės pramonės

transformacija vyks daugiau dėl vidinių, nei išorinių pokyčių. Maţai tikėtina, kad pačios

moderniausios technologijos taps tradicinės pramonės varomoji jėga. Pramonės restruktūrizacija

yra nesibaigiantis evoliucijos procesas, kurio eigoje aukštųjų technologijų įmonės virsta

tradicine ekonomika, jas pakeičia naujai atsiradusios naujų technologijų įmonės.

Lietuvos mokslinių tyrimų sistema turi palaikyti mokslinių ţinių gamybą visuose

naujausių mokslinių ir technologinių krypčių tyrimuose, kad šis kartų kaitos procesas nenutrūktų.



Ataskaita

- - 205

Nė viena mokslinė-technologinė kryptis negali sėkmingai vystytis be įvairių sričių ţinių

tarpusavio sąveikos. Tik esant ţinių mainams ir skirtingų įgūdţių sąveikai gimsta socialinę ir

ekonominę reikšmę turinčios inovacijos. Kaip rodo sėkmingiausių šalių praktika, geriausiai

veikia ir didţiausią socialinę-ekonominę naudą duoda konkursinė, subsidijų pagrindu veikianti

finansavimo sistema.

Rekomendacija. Lietuvos MTEP sistema turi vykdyti mokslinius tyrimus strategiškai

svarbiose kitam dešimtmečiui technologinėse kryptyse (info-bio-nano-cogno) . Palaipsniui

perkeliami į Lietuvos tradicinę pramonę jų rezultatai transformuotų Lietuvos ūkį į

inovatyvių ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų ūkį.



Ataskaita

- - 206

6.5. Ūkio sektoriai, kuriuose Lietuva turi arba gali išvystyti konkurencinį pranašumą.

Perspektyviausios nišos

Pramonės plėtotės prioritetų įvardijimas yra atsakingas ir kartu nevienareikšmis uţdavinys.

Įvardyti konkrečias pramonės šakas prioritetinėmis yra problemiška dėl tokių prieţasčių:

- konkurencingumą daugiausiai lemia ne valstybės parama, o konkrečių įmonių

pastangos;

- valstybės galimybės daryti įtaką privačių įmonių veiklai ir strateginiams tikslams

yra ribotos;

- ES ir Lietuvoje galiojanti valstybės paramos privačiam verslui tvarka yra grieţtai

reglamentuota, todėl tokia parama galima daugiau netiesioginėmis priemonėmis.

Dėl šių aplinkybių sunku nurodyti konkrečius ūkio sektorius, kurie iš tikrųjų taps Lietuvos

ūkio lyderiai, sulaukę išskirtinio Vyriausybės palaikymo.

Atsiţvelgiant į daugelį analitinių darbų, šioje studijoje laikomasi tokios nuostatos:

perspektyviausiomis laikomos ūkio šakos, kuriančios didţiausią pridėtinę vertę, turinčios plėtros

potencialą rinkoje ir galimybių didinti našumą. Tai leistų Lietuvos įmonėms įsitvirtinti tradicinių

pramonės šakų didelę pridėtinę vertę kuriančiose vertės grandinėse, o vėliau pereiti link

didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo ir konkurencingumo gerinimo. Valstybės prioritetu

turi būti laikoma subalansuota pramonės plėtotė.

Kaip matyti iš atliktos ūkio sektorių ekonominės veiklos analizės, prie svarbiausių

Lietuvos ekonomikai ūkio sektorių, sukuriančių didţiausią pridėtinę vertę ir rodančių

akivaizdţias konkurencinio pranašumo augimo tendencijas, reikėtų priskirti:

- maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą,

- medienos ir medinių dirbinių gamybą, baldų gamybą,

- tekstilės gaminių gamybą,

- trąšų ir azoto junginių gamybą,

- chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamybą,

- logistiką, krovinių tvarkymą ir sandėliavimą.

Maţiausią pridėtinę vertę sukuria:

- biotechnologijų sektorius,

- lazerių technologijų sektorius,

- elektrinės ir optinės įrangos gamyba,

- kita pramoninė veikla.

Biotechnologijų ir lazerių sektorių pelningumo rodikliai aukštesni, tačiau minėtas rodiklis

bei sukuriama vertė vienam darbuotojui yra beveik toks pat, kaip ir tradicinių ūkio sektorių.

Bendra sukuriama vertė aukštųjų technologijų sektoriuose vaidina menką vaidmenį Lietuvos

ekonomikoje. Pavyzdţiui, pelningumo rodikliai:

biotechnologija 11,01 proc. ( sukurta vertė – 22 667 mln. litų);

maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 9,31 proc. (sukurta vertė – 1 587 133

mln. litų);



Ataskaita

- - 207

lazeriai 7,08 proc. ( 14 182 mln. litų);

leidyba ir spausdinimas 6,51 proc. ( sukurta vertė 327 725 mln. litų);

krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 5,30 proc.

Šių vadinamų aukštųjų technologijų sektorių sukurta pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikos

gamybos sektoriuje sudaro tik apie 0,4 proc. Nors šie sektoriai priskiriami aukštųjų technologijų

verslo grupei, tačiau jų lyginamieji rodikliai kai kuriais rodikliais atsilieka nuo tradicinių ūkio

šakų rodiklių. Pavyzdţiui, pagal vienam darbuotojui sukuriamą pridėtinę vertę sektoriai

pasiskirsto taip (tūkst. litų vienam darbuotojui):

trąšų ir azoto junginių gamyba 85,9

biotechnologijos 78,7

lazeriai ir jų komponentai 77,1

krovinių tvarkymas ir sandėliavimas 60,0

chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba 58,8

Tyrimai rodo, kad per pastaruosius 5 metus darbo našumas, tiek eksporto apimtys

sparčiausiai augo tradiciniuose ūkio sektoriuose. Tokiu būdu iš atliktų tyrimų rezultatų galima

daryti išvadą, kad Lietuvos ekonomikos ir jos augimo pamatas bus esamų tradicinių ūkio

sektorių plėtra. Galima drąsiai tvirtinti, kad apţvelgiamoje strateginėje perspektyvoje Lietuvos

ūkio augimą ir toliau lems tradicinės ūkio šakos, jų konkurencingumas pasaulinėje rinkoje didės,

jei tradicinių ūkio šakų įmonės suvoks naujausių technologijų svarbą ir sugebės įsisavinti jų

teikiamas galimybes.

Tačiau dalyje Lietuvos politikos, verslo, mokslo visuomenės pastaruoju metu gana tvirtai

įsivyravo nuostata, kad Lietuva gali pasiekti ekonominio augimo ir aukštų visuomenės

gyvenimo standartų tik intensyviai remdama aukštųjų technologijų pramonę. Tokia laikomos

biotechnologijos ir lazerių technologijos, kurioms Lietuvoje atstovauja keletas įmonių. Tačiau

6.4 skyriuje pateikta naujausių mokslinių tyrimų rezultatų ir ekspertinių studijų, skirtų Europos

Komisijos politikai formuoti, apţvalga rodo, kad šios nuostatos yra senojo mąstymo rezultatas.

Jis prieštarauja faktams.

Tokioms nuostatoms įsitvirtinti turėjo įtakos labai aktyvi verslo interesų grupių veikla.

Savo ruoţtu, jos glaudţiai susijusios su kitomis aukščiau minėtomis visuomenės grupėmis. Iš

kitos pusės, tokiai nuostatai įsitvirtinti padėjo visoje Europos Sąjungoje ištisą pastarąjį

dešimtmetį formuojama inovacijų politika, kuri rėmėsi tiesiniu inovacijų modeliu su jam

būdinga dichotomija. Modelio esmė buvo suprantama gana primityviai: moksliniai tyrimai kuria

ţinias, ţinios naudojamos kurti naujiems produktams ir technologijoms, o jie naudojami aukštos

pridėtinės vertės produktams kurti, t. y. veiklos tikslas buvo nukreiptas į sistemos išėjimo

rodiklių gerinimą. Aukščiau minėtos technologijos ir produktai „a priori― priskiriami ţinioms

imliai gamybai, kuri tik ir gali sukurti vertingų inovacijų, todėl jų ekonominė vertė

nediskutuotina. Tokiu būdu vertinant oficialius Lietuvos statistikos departamento duomenis apie

investicijas aukštųjų technologijų verslo sektoriuje (pav. 106 – 107), kyla abejonių dėl šių

sektorių konkurencingumo strateginėje perspektyvoje. Šio modelio įsitvirtinimas sutapo su

informacinių ir ryšio technologijų verslo formavimosi ir plėtros laikotarpiu ir dalinai su

biotechnologijų plėtra, todėl šios technologijos tapo verslo sinonimu. Tačiau informacinių

technologijų sparti plėtra baigėsi 1999 metais pasauline krize ir perėjo į naują – technologijų

panaudojimo visose ūkio šakose fazę. Informacinės technologijos intensyviai skverbiasi į verslo

sferą ir, galima sakyti, virsta tiesiog verslo technologijomis, sudarydamos galimybes kurti

inovatyvius verslo valdymo produktus. Tokiu būdu formuojasi aukštųjų technologijų paslaugų



Ataskaita

- - 208

sektorius, kurio apyvartos apimtys viršija pačių informacinių technologijų įrangos kūrimo

apimtis. Informacinės technologijos sparčiai diegiamos ir tokiose tradicinėse pramonės šakose

kaip statyba, medienos apdorojimas ir kitose. Jos sudaro sąlygas tradicinėms pramonės šakoms

pasiekti tokį našumo lygį, kokio nė viena Lietuvoje veikianti taip vadinama aukštųjų

technologijų įmonė pasiekti kol kas neturi jokių galimybių.

Chemijos ir chemijos produktų pramonei daţnai priskiriama ir biotechnologijų pramonė.

Tai nėra tikslu. Biotechnologijų pramonė (pramoninis procesas) − tai transformacijos procesas,

naudojamas naujiems gaminiams (vartojimo prekėms, tarpiniams produktams arba

pagrindiniams gamybos priemonėms) gaminti, buvusioms vartojimo prekėms perdirbti arba

teikti paslaugas pramonei, kuri pagal pagal EVRK klasifikuojama: sekcija C (kasyba ir karjerų

eksploatavimas), D (apdirbamoji pramonė), E (elektros, dujų ir vandens tiekimas) ir F (statyba).

Taigi biotechnologijų pramonė nėra priskirtina tik vienai veiklos rūšiai. Ji gali būti naudojama ir

maisto produktų, ir farmacinių preparatų, ir kitų produktų gamyboje. Nagrinėjant AVT gamybą,

pateikiami tik daliniai biotechnologijų pramonės duomenys.

Visoje chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyboje biotechnologijų pramonė yra

imliausia mokslui. Didţioji dalis Lietuvos biotechnologijos pramonės potencialo sukoncentruota

Vilniuje. Tačiau šiai pramonei atstovauja vos keletas įmonių, iš kurių ţinomiausios UAB

„Fermentas", UAB „SICOR Biotech" ir UAB „Biocentras". Šių įmonių veikla – genų inţinerijos

produktų ir biotechnologinių vaistų gamyba bei cheminių teršalų šalinimas biotechnologiniais

būdais. Didţioji šių įmonių produkcijos dalis yra eksportuojama. Pajamos iš eksporto, kaip ir

visoje šakoje, sudaro apie 80 proc. visų šių įmonių pajamų.

Šiuolaikinės biotechnologijos pramonės konkurencingumui įtaką daro biologijos ir su ja

susijusių mokslų pasiekimai. Tolesnė biotechnologijos pramonės plėtros sparta Lietuvoje

priklausys nuo to, kiek šalyje bus remiami moksliniai tyrimai ir kiek dėmesio bus skiriama šios

srities aukštos kvalifikacijos specialistams rengti. Tačiau šios pramonės pardavimo rodikliai

nėra svarbūs Lietuvos pramonės prekybos struktūroje, todėl investicijos į mokslinius tyrimus

Lietuvos biotechnologijų sektoriuje gali būti ekonomiškai neefektyvios―.

Tokią išvadą daro Ūkio ministerijos uţsakymu atlikto tyrimo autoriai

141 . Analogišką

poziciją išsako ir biotechnologijų sektoriaus įmonės UAB „Sicor Biotech― vadovas 142 -

Autorių išvadas patvirtina ir Europos biotechnologijos asociacijos atliktas Europos

valstybių biotechnologijos pramonės palyginamasis vertinimas 143 . Šioje studijoje Lietuva

apskritai nėra įtraukta į valstybių, turinčių biotechnologijų pramonę, sąrašą, nes Lietuvoje veikia

per maţa kritinė verslo masė, kad ji būtų vertinama kaip pramonė.

Biotechnologijų pramonės perspektyvos visame Baltijos regione, įskaitant Suomiją

vertinamos gana atsargiai. Suomijoje veikia ( 2001m. duomenimis) daugiau kaip šimtas

biotechnologijos įmonių, sektoriuje dirbo 1735 darbuotojai, pardavimas siekė 141 milijoną eurų,

į MTEP veiklą 2001 metais buvo investuota 114 milijonų eurų, o pelnas minus 96 milijonus

eurų. Suomijos vyriausybė nusprendė maţinti investicijas į biotechnologijų sektorių ir patvirtino

strategiją, kurioje numatoma skatinti biotechnologijų pramonę įsijungti į kooperacijos tinklus su

tradicinėmis Suomijos ūkio šakomis, tokiomis kaip miškų pramonė, elektronika ir farmacija.

Tokiu būdu tikimasi suformuoti gyvybingą Suomijos biotechnologijų pramonę ir numatoma,

141

Ilgalaikės Lietuvos pramonės vystymosi perspektyvos, LR ūkio ministerija, 2004. 142

http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/200301/volstritas.doc 143

Biotechnology in Europe: 2006 Comparative study, The European Association of Bioindustries, 2006



Ataskaita

- - 209

kad ţymesnį indėlį į bendrą Suomijos vidaus produktą biotechnologijų pramonė įneš po 20-30

metų144

.

Išvada. Tradicinių ūkio šakų plėtra strategiškai svarbi Lietuvai ne tik dėl sukuriamos

vertės augimo, bet ir dėl to, kad šios ūkio šakos gamina pagrindinio vartojimo prekes. Todėl

siekiant importo maţėjimo ir norint išlaikyti teigiamą mokėjimų balansą, būtina didinti

kokybiškų vartojimo prekių gamybą vietinei rinkai arba sparčiai didinti eksportą, plėtojant

pramonę. Tačiau be tiesioginių uţsienio investicijų tai padaryti sunku.

Įvertinant aplinkinių valstybių bei regionų aukštųjų technologijų sektoriaus apskritai ir

biotechnologijos sektoriaus konkrečiai plėtros tendencijas, pastarojo dešimtmečio Lietuvos

aukštųjų technologijų sektoriaus plėtros dinamiką ir sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės

apimtis, Lietuvos bendrą ūkio struktūrą ir pasaulines tendencijas, matyt, aukštųjų technologijų

pramonės sektorius nevaidina ţymesnio vaidmens Lietuvos ekonomikoje, o nišinė pramonė

neturi ekonominio augimo perspektyvų.

Aukštųjų technologijų pramonė ir ypač jos plėtra visuose sektoriuose yra svarbi ūkio

augimo dedamoji, tačiau ji turėtų orientuotis į regioninę rinką, kurti produktus, kurie padėtų

tradicinei Lietuvos pramonei virsti inovatyvių vartojimo produktų pramone, formuoti aukštųjų ir

tradicinių pramonės šakų tarpusavio bendradarbiavimo tinklus, taip atlikdama savo socialinį-

ekonominį vaidmenį – skatinti viso ūkio augimo dinamiką ir technologinio atsinaujinimo

procesą.

Tačiau artimiausioje 10 – 15 metų perspektyvoje Lietuvos ūkio technologinio

atsinaujinimo šaltinis ir toliau bus tarptautinė bei pasaulinė rinka, iš kurios bus importuojami

įrenginiai ir absorbuojamos pramoninės technologinės ţinios.

6.6. Rekomendacijos Lietuvos pramonės plėtros politikai

Įvertinant pateiktą analizę ir tyrimo rezultatus siūlomos tokios ūkio plėtros politinės

priemonės:

1. Politikoje vyrauja ribotas viso ūkio inovatyvumo mechanizmo supratimas, kuris iš

tikrųjų yra ţymiai sudėtingesnis nei deklaruojama politikoje ir orientuojasi į MTEP veiklą,

kaip į pagrindinį inovacijų šaltinį. Todėl inovacijų reikšmei tradicinės pramonės įmonėse

neskiriama reikiamo dėmesio, pagrįstai yra skiriamas antraeilis dėmesys, laikant jas kaip

nesugebančias inovuoti.

Ţymios politinės pastangos turi būti nukreiptos remti veiklas ir priemones, skatinančias

tradicinės pramonės poreikius ir veiklos sąlygas.

Pirma šio proceso fundamentali sąlyga yra formuoti visuomenės suvokimą, kad inovacijos

yra kuriamos remiantis ne tik moksliniais tyrimais, bet ir globalių ţinių absorbcija. Europos

Komisijoje ir OECD vykstančios diskusijos apie būtinybę sukurti naują inovatyvumo įvertinimo

rodiklių sistemą šią tezę tik patvirtina.

Antra sąlyga yra suvokti, kad inovacijų procesas pramonėje yra holistinis ir apima įvairių

ţinių spektrą bei kompleksinį jo panaudojimą. Šis procesas priklauso nuo konkrečios įmonės

pajėgumų. Įmonės veikla yra inovatyvi ir pelninga, kai pajėgumai panaudojami efektyviai, todėl

144

International mega-trends and growth prospects of the Finnish biotechnology industry: Recent economic

research and policy implications, Journal of Commercial Biotechnology, Vol 11, No 2, s. 134-145



Ataskaita

- - 210

politinės priemonės turi būti nukreiptos į visą pramoninės inovacijos kūrimo grandinę, ryšių tarp

sektorių stiprinimą ir tradicinės pramonės inovacinio potencialo atskleidimą.

Trečia sąlyga yra sukurti politines priemones pagal regioninę specifiką. Europos Sąjungos

lygio priemonės, tokios kaip Bendroji tyrimų programa, Eureka ir kitos beveik neturi įtakos

Lietuvos ūkio inovatyvumui.

2. Tradicinės pramonės augimo perspektyva pirmiausiai priklauso nuo pramonėje esančių

ţinių bazės ir sugebėjimų pritaikyti gaunamas iš aplinkos ţinias inovacijų procese.

Pramonėje inovacijų procesas vyksta kūrybiškai panaudojant vidines (daţniausiai

praktinius įgūdţius) ir kompleksines ţinias, kurios gaunamos iš sąveikos tinklų.

Politinės priemonės turėtų būti nukreiptos šių gebėjimų vystymui palaikyti, ypač

organizacinių ir vadybinių gebėjimų ţinioms panaudoti. Darbo jėgos mokymai ir darbo jėgos

kokybės gerinimas turėtų būti tarp esminių politinių priemonių.

3. Vietinė ir regioninė įmonių integracija bei tinklinės įmonių kooperacijos skatinimas ir

koordinavimas yra didėjančios svarbos procesas įmonių inovatyvumui stiprėti.

Politinės priemonės turi būti nukreiptos vystyti ir modernizuoti įmonių organizacinę

struktūrą, kuri būtų nukreipta į kooperaciją, veiklą įmonių komunikavimo tinkluose ir regioninės

ekonomikos tinklo stiprinimą.

Kita svarbi politinė priemonė turėtų būti nukreipta vystyti įmonių gebėjimus suvokti

vietinės ūkio aplinkos ir pasaulinės rinkos tarpusavio sąveiką bei tendencijas ir pasirinkti

teisingus strateginius sprendimus. Tiek klasteriai, tiek fragmentuotos ekonomikos plėtra

reikalauja efektyvių tarpinių institucijų, kurios susietų visus ekonomikos dalyvius ir sukurtų

palankią inovatyvumui aplinką regione. Dirbtinai sukurti, neturintys pakankamos kompetencijos

seno tiesinio inovacijų modelio politiniai instrumentai, tokie kaip technologiniai parkai,

inovacijų centrai, veikdami kaip fragmentuotos sistemos dariniai, nepasiteisino ir nedavė laukto

ekonominio rezultato.

4.Lietuva turi suformuoti savo, kaip konkurencingos ekonomikos pasaulinėje rinkoje

prekės ţenklą, aiškiai duodama suprasti pasauliniam verslui ir investuotojams, kur yra jos

ekonomikos unikalumas ir jėga.

Tokią bendrą rekomendaciją Baltijoms šalims pateikia dr. Christian Ketels ir prof.

M.Porteris iš Harvardo verslo mokyklos, dalyvavę regiono plėtros konferencijoje Taline145

.

Lietuvoje turėtų būti dedamos politinės pastangos padėti formuotis plataus spektro

aukštųjų technologijų pramonei ir plėtoti tradicinę inovatyvią pramonę. Didelio našumo galima

pasiekti tik esant regiono specializacijai, kuri būtų paremta išskirtinėmis regiono sąlygomis tai

specializacijai pasireikšti.

Aukštųjų technologijų pramonės plėtra turi remtis mokslinių tyrimų, reikiamų visoms kito

dešimtmečio technologijoms formuotis, vykdymu ir intensyvia ţinių kūryba MTEP institucijose.

Šiandien niekas negali pasakyti, kokia aukštųjų technologijų pramonė vyraus Lietuvoje 2015

metais ir koks tradicinės ekonomikos sektorius išliks konkurencingas.

145

The Baltic Times, July 12, 2006.



Ataskaita

- - 211

Šiuo metu Lietuva pasaulinėje rinkoje matoma kaip medţio apdirbimo ir baldų gamintoja,

logistikos regionas ir cheminių produktų gamintoja bei perdirbėja.



Ataskaita

- - 212

7. ŪKIO SEKTORIUOSE IŠSKIRTŲ KRYPČIŲ PLĖTROS SKATINIMAS,

PANAUDOJANT TURIMUS INTELEKTINIUS, FINANSINIUS IR MATERIALINIUS

IŠTEKLIUS, ES PARAMĄ IR UŢSIENIO INVESTICIJAS

Ūkio sektorių išskirtinių krypčių skatinimas yra glaudţiai susijęs su valstybės pramonės

politika, kuri apima valstybės sąmoningai vykdomą sektorių subsidijavimą arba kitokį jų

augimo skatinimą. Pramonės politika visuomet remia tam tikrą nacionalinės ekonomikos dalį

kitų sąskaita, todėl pagrindinė problema yra kriterijai, pagal kuriuos turi būti parenkami

valstybės remiami (prioritetiniai) ekonomikos sektoriai. Šalies ekonomikos augimo spartinimo

atţvilgiu, valstybė turi skatinti šių sektorių augimą146

:

kuriuose didelė vidutinė vieno darbuotojo pagaminama pridėtinė vertė;

kurie gamina tarpinį produktą kitiems galutinį produktą gaminantiems sektoriams;

kurie turi didelį augimo potencialą.

Motyvuotai pasirinkdama pramonės politiką, valstybė turi pateisinti savo įsikišimą

argumentais, kad išteklių judėjimas į svarbius spartinant ekonomikos augimą sektorius yra

nepakankamas dėl pačios rinkos trūkumų.

Nepaisant to, kad aukštųjų technologijų pramonės plėtra yra teigiamas veiksnys,

pasirenkant tokius sektorius subsidijuoti valstybės lėšomis reikia atidţiai išnagrinėti tokius

klausimus:

• valstybės sugebėjimas atrinkti ţinias generuojančias veiklas, kurios bus subsidijuojamos;

• valstybės sugebėjimas nustatyti optimalius subsidijų dydţius;

• ribotos Lietuvos paskatos remti tokius sektorius, nes nemaţą dalį naudos iš sukuriamų šalyje

ţinių gauna kitų šalių įmonės arba įmonių veikla nėra integruota į vietinio verslo tinklus,

todėl technologijų ir ţinių sklaida iš šių įmonių menka ir neskatina technologinės paţangos

regione.

Analizuojant ūkio plėtros skatinimą panaudojant turimus išteklius, tikslinga pirmiausiai

išanalizuoti ES struktūrinių fondų (SF) panaudojimo senosiose ES narėse patirtį, jos specifiką

naujose narėse, Lietuvoje ir Europos Komisijos rekomenduojamas priemones naujam 2007–

1015 metų paramos laikotarpiui.

Senųjų ES šalių „1 tikslo regionų― ES SF parama buvo skirta sukurti inovacijų ir

technologijų perdavimo sistemą. SF buvo pagrindinis finansinis šaltinis, palaikantis MTEP ir

inovacijų sistemos kūrimą, tačiau naujose ES narėse, taip pat ir Lietuvoje, situacija yra priešinga.

„1 tikslo― regionams svarbiausia yra parama priemonėms, reikalingoms pramonei

restruktūrizuoti, efektyviai panaudoti kvalifikuotą ir sąlyginai pigią darbo jėgą bei sudaryti

sąlygas uţsienio investicijoms ateiti. Regiono stiprybės ir silpnybės:

Stiprybės Silpnybės - veikianti valstybinė finansinė parama ir

egzistuojanti MTEP veiklos koncepcija,

- diegiamos paţangios vadybinės ir procedūrinės

priemonės

- diegiami nauji politiniai instrumentai, telkiantys

inovacijų ir MTEP sistemos veikėjus(universitetus,

- technologijų ir inovacijų kūrybos ir perdavimo

sistema nefunkcionuoja

- neveikia nacionalinė inovacijų sistema, kadangi

silpna tiek vieša, tiek privačių įmonių bazė ir

inovacinė aplinka

- menkas dėmesys horizontalioms inovacinės

146

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015m. ilgalaikė strategija, LRV, 2002 m. birţelio 12 d. Nr. 853.



Ataskaita

- - 213

inovacijų centrus , įmones ir t. t..) ir maţinantys

regionų skirtumus. sistemos veikloms.

Dėl silpno ryšio tarp mokslinių tyrimų institucijų ir verslo ţinių sklaida inovacijų

sistemoje nėra efektyvi, todėl santykinai aukšti Lietuvos inovacijų rodikliai nederina su vienais

iš ţemiausių Europoje inovacijų sistemos išėjimo rodiklių. Tai rodo, kad iki šiol taikytos

politikos priemonės, kurios remiasi tiesinių inovacijų modeliu, koncentruojant MTEP veiklą

daugiausiai Vilniaus ir Kauno mokslinių tyrimų institucijose, buvo neefektyvios.

1 rekomendacija. Įkurti regioninius visą Lietuvą apimančius kooperavimosi ir taikomųjų

tyrimų bei techninių ţinių sklaidos centrus, kurie dirbtų išvien su vietinio verslo įmonėmis,

remti bendrus tyrimus ir inovacinę veiklą.

2 rekomendacija. Sukurti priemones, kurios stiprintų įmonių internacionalizaciją,

dalyvavimą inovacijų tinkluose, stiprintų inovacinius ir technologinius gebėjimus remiant naujų

gamybos procesų įsisavinimą, naujų technologinių pajėgumų įsigijimą ir kokybės sertifikavimą.

Paramos schema turėtų siekti stiprinti horizontalias veiklas, o ne remti sektorius.

3 rekomendacija. Įkurti naujų įmonių kūrimosi startinio kapitalo fondą, kurio finansinė

parama remtųsi vien įmonės-pareiškėjos į rinką orientuotų galimybių vertinimu. Paramą gautų

tik didelio augimo potencialo ir aukštos kokybės vadybos įmonės. Fondą turėtų valdyti rizikos

kapitalo įmonės, kurios specializuojasi finansinių investicijų vadyboje. Fondo valdytojai turėtų

būti tarptautinių konkursų ir tarptautinėje rizikos kapitalo veikloje turintys patirtį vadybininkai.

Fondo apimtys pradiniu etapu galėtų siekti iki 15 milijonų litų, maţiausiai 25 proc. lėšų būtų iš

privačių partnerių fondo valdytojų. Tai maţintų veiklos riziką. Fondo veiklos įgyvendinimo

problema gali būti silpnas Lietuvos institucinis kontekstas.

4 rekomendacija. Tinkliniam bendradarbiavimui skatinti regiono mastu sukurti (pvz.

Inţinerinės pramonės įmonių asociacijos pagrindu) informacinį gamybos medţiagų tiekimo

tinklą, veikiantį mokamos narystės principu. Toks tinklas skatintų viešojo ir privačiojo

sektoriaus bendradarbiavimą bei formuotų regioninę tinklinę įmonių kooperacijos sistemą.

Tačiau spartus finansinių investicijų augimas kelia pavojų, ar Lietuvai pakaks gebėjimų

sukurti priemones ir jas valdyti – vis sudėtingesnes, kartais naujoviškas ir rizikingas, tokias kaip

inovacijų regionai, tinklai, klasterių politika, kompetencijos centrai, ir kita. Šios politinės

priemonės reikalauja daug didesnių vadybinių sugebėjimų ir praktinės patirties (ang. know-how),

negu standartinės subsidijos vienai įmonei arba produktą kuriančios tyrimo grupės rėmimas,

kaip buvo praktikuojama anksčiau. Todėl 2007–2015 metų SF parama turėtų būti kruopščiai

apgalvota ir parengta.

Daugelio autorių atliktas struktūrinių fondų panaudojimo vertinimas parodė, kad pereiti

nuo centralizuotos prie decentralizuotos MTEP politikos nėra paprasta. Tai reikalauja stipraus

regioninės

MTEP politikos persiorientavimo į MTEP paklausos politiką ir konkurencinio

finansavimo instrumentų, kad būtų išvengta pasiūlos tipo veikėjų (tyrėjų) primestos jiems

naudingos „eksploatavimo― politikos.



Ataskaita

- - 214

7.1. Europos regionų konkurencingumo potencialas ir pasiruošimas ţinių ekonomikai

OECD ţinių ekonomiką apibrėţia kaip „ ekonomika ,kuri tiesiogiai remiasi ţinių ir

informacijos gamyba, jų paskirstymu ir naudojimu―147

. Yra daugybė būdų investuoti į ţinių

ekonomiką Europoje. Taip pat yra daug veiklos veiksnių, kurie nulemia ţinių ekonomikos plėtrą,

ir nemaţai svarbių veiksnių, kurie nusako ţinių ekonomikos kokybę. Iš tikrųjų, dėl nemaţų

išsiplėtusios Europos regioninių skirtumų inovacinės politikos ir ūkio plėtros poreikiai ir

pasirinkimai gali stipriai skirtis148

.

Pagal pasirengimą veikti ţinių ekonomikoje Europos regionai buvo analizuoti ir suskirstyti

į tipus bei specializacijas Europos Komisijos uţsakymu atliktoje studijoje149

Paveikslas 121. Ţinių ekonomikos regionų tipologija

Išanalizavus apie 215 Europos regionų pagal inovatyvumo kokybės parametrus ir augimo

potencialą, autoriai sudarė Europos ţinių ekonomikos regioninio lygio ţemėlapį (Pav. 122).

Regionų ekonominės veiklos specializacija pateikta pav.123.

Šių regionų struktūrinių fondų galima parama skiriasi pagal savo tikslus. Turėtų būti

parinktos priemonės, atitinkančios regioninę specifiką.

Pradedantys ţinių ekonomikos fazę regionai, įskaitant Lietuvą, susidurs su skirtingomis

plėtros trajektorijomis, kuriomis judės į ateitį visuomenės ir ekonomikos. Kai kurie Rytų

Europos regionai (Budapeštas, Praha,Varšuva), matyt, sparčiai judės link aukštųjų technologijų

intensyvios veiklos, kuri remsis esama darbo jėgos įgūdţių baze, augančiomis investicijomis į

ţinias ir taip pritrauks į šiuos regionus tyrimams imlią pramonę. Tuo tarpu tikėtina, kad ţemės

ūkio pramonės regionai, įskaitant Lietuvą, vystysis išnaudodami informacinių-komunikacinių

technologijų tinklų teikiamus pranašumus, plėtos inovatyvius sprendimus ir produktus turizmo

147

The knowledge-based economy‖ (OECD, 1996). 148

Todtling, F. & M. Trippl (2005), ―One size fits all? Towards a differentiated regional innovation policy

approach‖. Research Policy 34, 1203–1219. 149

Strategic Evaluation on Innovation and the knowledge based economy in relation to the Structural and Cohesion Funds, for the programming period 2007-2013. Synthesis Report, October 2006.



Ataskaita

- - 215

sektoriuje bei restruktūruos tradicinio ţemės ūkio sektorių, orientuojantis į naujus produktus

(biokuras, kiti technologiniai produktai).

Paveikslas 122. Ţinių ekonomikos regionų specializacija

Regioninio inovatyvumo potencialas: perspektyvinė analizė

Europos Komisijos atliekama apklausa, ES valstybių ataskaitų analizė150

ir aukščiau

minėti darbai rodo, kad kai kurie ūkio sektoriai yra svarbūs daugeliui regionų nepriklausomai

nuo jų tipo. Regiono specifinių sektorių konkurencingumo palaikymas ir jo gerinimas ar

konkurencinio pranašumo kūrimas šiuose sektoriuose yra labai svarbios veiklos tiek

ekonominiam augimui, tiek gyventojų uţimtumui. Europoje yra svarbiausi šie sektoriai: IRT,

maisto, automobilių pramonė, sveikata, farmacija, MTEP paslaugos, rekreacija ir kultūrinė

veikla, ţemės ūkis, turizmas, tradicinė pramonė, energetika, chemikalai. Lietuvos specializacija

šiose svarbiausiose Europos Sąjungai kryptyse buvo analizuota ankstesniuose skyriuose.

Analogiškiems sektoriams kylantys iššūkiai yra panašūs visoje Europoje, tačiau sektorių

dinamika ir našumas bei jo didinimo būdai yra skirtingi įvairiuose regionuose. Tai lemia regiono

specifika, todėl skirtingų politinių priemonių komleksas turi būti paruoštas kiekvienam regionui

atskirai .

Rytų Europos pramoniniams regionams svarbu sukurti stiprius ir patikimus tiekimo tinklus,

įsijungti į tarptautines gamybos grandis, kad pritrauktų tiesiogines uţsienio investicijas.

Taip pat visiems minėtiems sektoriams yra svarbu suvokti, kad formuojasi naujos

techninės sritys, kurių plėtra yra labai svarbi daugumai aukščiau paminėtų pramonės sektorių,

nes naujų krypčių sukurtos technologijos ir produktai nulems tradicinių ir pagrindinių

ekonomikos šakų inovatyvumą ir konkurencingumą ateityje. Trys iš tokių visuotinai

prasiskverbsiančių ir kritiškai svarbių ekonomikos augimui technologijų yra nanotechnologija,

pramoninė biotechnologija ir gamtosauginės technologijos (eko-inovacijos).Ţinių bazės ir

kompetencijos šiose naujas inovatyvumo galimybes atveriančiose technologijose

(nanotechnologija, pramoninė biotechnologija ir gamtosauginės technologijos (eko-inovacijos))

150

Aho‘s report , European Commission 2005.



Ataskaita

- - 216

kūrimas nulems ekonomikos inovatyvumo ir konkurencingumo potencialą visuose regionuose,

sektoriuose ir vertės kūrimo grandyse. Investicijos į nanotechnologijas sparčiai auga visame

pasaulyje. Tai, kad pramonei jos tampa vis reikšmingesnės, patvirtina ir ISO standartų komiteto

įsteigimas151

, kurio narė yra Lietuva. 2007 m. įsteigtas ir Lietuvos nanotechnologijų standartų

komitetas prie Lietuvos standartų departamento.

Nanotechnologijos plačiai taikomos tokiose pramonės šakose kaip maisto pramonė,

energetika152

,plastikai (dangos, daţai), chemikalų, automobilių pramonė, elektronika, sveikatos

apsauga (nanomedicina), statybos ir IRT. Dar daugiau, nanotechnologijų konvergencija su

kitomis technologijomis įvairiuose sektoriuose kuria naujos kartos produktus net tradiciniuose

sektoriuose – maisto gamybos, kosmetikos. Todėl tarpdisciplininiai tyrimai ir horizontali

technologijų sklaida per visus sektorius yra svarbi veikla ekonomikos innovatyvumui ir

augimui . Nanotechnologijos yra jauna ir besiformuojanti sritis, esanti bazinių tyrimų, atradimų

ir kūrybinių ieškojimų fazėje, todėl investuojant į nanotechnologijas reikėtų atsiţvelgti į

strateginę ekonomikos perspektyvą ir šiuo metu investuoti į akademinius ir taikomuosius

tyrimus. Tačiau jau dabar turi būti dedamos politinės pastangos suinteresuoti įmones naujomis

galimybėmis, kurias atveria nanotechnologijos, ypač tose srityse, kur jau pasiekta

komercializacijos stadija (dangos, daţai, naujos medţiagos, maisto priedai ir t. t.). Šiuo atveju

SF parama turi būti skirta technologijų perėmimui ir inovacijoms, bet ne tyrimams įmonėse.

Biotechnologijų taikymo pagrindiniai sektoriai yra ţemės ūkis, maistas ir farmacija, nors

ji vis labiau taikoma ir kituose sektoriuose. Ţemės ūkio gamyboje biotechnologijos daugiausiai

taikomos siekiant didinti gamybos išeigą, maţinti grūdų auginimo sąnaudas (trąšų, vandens),

taip pat kuriant kenkėjų kontrolės metodus. Maisto pramonėje taikant biotechnologiją siekiama

gerinti kokybę, gamybos procesus ir kontrolę. Biotechnologinių taikymų srityse vyrauja

didţiulės Vakarų korporacijos, tačiau vietinė biotechnologijų pramonė, orientuota į vietinės

pramonės sektorius, gali pagerinti šių sektorių konkurencinius pranašumus.

Todėl ţemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės regionams skirtos paramos sritys turėtų

būti technologijų perdavimas, mokslo bei verslo ryšių stiprinimas, skiriant ypatingą dėmesį

ţinomų technologijų pritaikymui ir pagerinimui, personalo mokymams, specialistų ruošimui.

Lietuvoje yra 3 į skirtingas rinkas orientuotos įmonės, tačiau biotechnologijos pramonės, kuri

bendradarbiautų su vietine pramone, nėra.

Eko-inovacijos yra labai svarbios visiems sektoriams, ypač tiems, kurie turi didţiausią

įtaką gamtai: sunkioji pramonė, energetika, stastybų pramonė, chemija, ţemės ūkis ir maisto

perdirbimas, medienos pramonė. Globalus atšilimas verčia perţiūrėti energetikos plėtros

koncepciją, taikyti kompleksinius sprendimus. Naujų išteklių ir išteklių taupančių technologijų

didėjantis poreikis reikalaus iš principo perţiūrėti MTEP ir inovacijų sistemos tikslus, įvertinant

gamtosauginius reikalavimus153

. Regioninė politika 2007 – 2013 metų laikotarpiu turėtų skatinti

visos nacionalinės inovacijų sistemos pokyčius, skirtus šiems globaliems iššūkiams atremti.

7.2. Ţemės ūkio produktų ir perdirbimo pramonės regionų inovatyvumas ir paramos

sektoriai

Šių regionų ekonomika remiasi tradicine gamyba (tekstilė, maistas, baldai ir medţio

perdirbimas). Lietuva išsiskiria stipria logistikos pramone, chemijos pramone ir naftos

perdirbimu. Svarbiausias šių ekonomikų uţdavinys yra atgaivinti ir restruktūrizuoti tradicinę

151

ISO technical committee ISO/TC 229, Nanotechnologies. 152

www.cientifica.com 153

Viola Peter ―Eco-Industries‖, Scoping Paper, 31.05.2006 http://www.europeinnova.org



Ataskaita

- - 217

(ţemųjų technologijų) pramonę, paverčiant ją inovatyvių masinės gamybos produktų pramone.

Ateityje pagrindiniai šios pramonės konkurentai bus pigios darbo jėgos šalys, nesančios

Europoje. Būtent šiose pramonės šakose konverguojančios technologijos (nanotech-infotech-

biotech), kurių panaudojimas galimas visuose sektoriuose, galėtų sudaryti sąlygas tradicinių

šakų pramonei (tekstilei, maistui, prietaisų gamybai, baldams, t.t.) sukurti naują bazę

konkurenciniams pranašumams ir aukštesnės kokybės produktams gaminti. Ţemės ūkio paskirtis

turėtų būti daugiafunkcė. Taip pat visuose regiono sektoriuose svarbu įsisavinti naujas ir

efektyvesnes, energiją taupančias technologijas. Lietuva apibūdinama kaip turinti gana stiprų

Vilniuje ir Kaune koncentruojamą mokslinių tyrimų potencialą. Ši tendencija rizikinga: gerai

valdomas, šis dvimiestis galėtų ateityje tapti technologijų generavimo ir kūrimo regionu su

ţymiu inovaciniu potencialu, tačiau tokie pramoniniai miestai kaip Klaipėda, Šiauliai ir

Panevėţys gali visiškai prarasti inovacinį potencialą, jei politika nebus koreguojama ir „protų

nutekėjimo― tendencija į Vilnių ir Kauną stiprės.

Lietuvai gyvybiškai svarbu vystyti verslumo kultūrą siekiant didinti privataus sektoriaus

indėlį į vietinio produkto kūrimą. Tam reikia remti verslumo įgūdţių diegimą ankstyvose

švietimo sistemos grandyse, skatinti įmonių kūrimąsi ir gerinti SVV įmonių paramos tinklų

kokybę.

Atlikta įvairių Lietuvos verslo sektorių respondentų apklausa - kokius Lietuvos ūkio

sektorius jie mato kaip svarbiausius 2015 m. Pav. 123 patvirtina aukščiau išsakytus teiginius.

Paveikslas 123. Lietuvos ūkio sektorių reikšmė Lietuvos ūkiui 2015 metais, sureitinguota pagal atliktą

respondentų apklausą.

7.3. Rekomendacijos dėl prioritetinių krypčių plėtros skatinimo ir ES SF paramos

panaudojimo

Pirminė struktūrinių fondų paramos paskirtis yra Europos šalių sanglauda. Kaip pabrėţia

Europos Komisija, visi Bendrijos instrumentai turėtų būti vieningai panaudoti siekiant

sanglaudos ir konkurencingumo tikslų. Todėl siekis didinti regionų konkurencingumą

nepriklausomai nuo to, kokio lygio pajamų kategorijai jis priklauso, – tai paradigma, kuri turėtų

būti regioninės politikos pagrindas.



Ataskaita

- - 218

Turint galvoje Lietuvos inovacijų sistemos rodiklius, kuriuos būtina skubiai gerinti,

pirmasis prioritetas Lietuvai būtų bendradarbiaujant viešųjų mokslinių tyrimų institucijoms ir

verslui sukurti strateginės inovacijų politikos aplinką.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, 2007– 2013 m. rekomenduojama:

1. Palaikyti inovacijų plėtrą tradiciniuose ūkio sektoriuose;

2. Remti naujus ir transformuoti esamus turizmo verslus į didesnės pridėtinės vertės

veiklas;

3. Remti veiklas, verčiančias ţemės ūkį daugiafunkcine struktūra;

4. Stiprinti MTEP infrastruktūrą ir skatinti vykdyti bazinius naujų technologijų

tyrimus, kad ateityje padidėtų pramonės ir viso ūkio konkurencingumas ir darbo

jėgai būtų uţtikrintos naujausios ţinios;

5. Būtina pagerinti MTEP sistemos vadybą ir modernizuoti sistemos valdymo

struktūrą, kad investicijos į MTEP būtų efektyvios.

Apibendrintos strateginės paramos panaudojimo rekomendacijos pateiktos lentelėje.

Lentelė 72. Strateginės rekomendacijos

Esminės strateginės nuostatos

• Sukurti inovacinės politikos struktūrą, kuri būtų paremta regionine partneryste.

• Sukurti naujos specializacijos sritis, derinant vietinius pranašumus tradicinėse pramonės

šakose su ţinioms intensyvia veikla, panaudojant naujausias konverguojančias technologijas.

• Restruktūrizuoti ţemės ūkio veiklą pereinant prie daugiaprofilinės ţemės ūkio veiklos.

• Išplėtoti naujas turizmo veiklos trajektorijas, jungiant jas su didelės pridėtinės vertės

veiklomis.

• Skatinti aplinką tausojančių atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir diegti švarias

gamybos technologijas.

Poreikiai Poreikiai Poreikiai

• Sukurti ir išplėtoti

atitinkamą valdymą ir tarpines

inovacijų sistemos grandis,

kurios efektyviai susietų visus

sistemos dalyvius

• Gerokai padidinti verslo

MTEP veiklos mastus ir šiai

veiklai panaudojamų TUI

mastus

• Racionaliai išnaudoti turimą

MTEP infrastruktūrą ir

ţmonių išteklius tobulinant jų

kompetenciją

• Padidinti našumą ir

produktų inovatyvumą





sistemos dalyvius




mastus




kompetenciją







sistemos dalyvius




mastus




kompetenciją





Ataskaita

- - 219

tradiciniuose ūkio sektoriuose,

kur susitelkusi pagrindinė

darbo jėga ir sukuriamas

pagrindinis regiono BVP









Rekomenduojami paramos būdai

- Tradicinių ūkio sektorių inovatyvumui didinti gali būti panaudotos subsidijos ir paramos

schemos, atsiţvelgiant į įmonių grupės horizontalias veiklas, o ne konkrečių įmonių projektus.

- Paramos schemos, didinančios supratimą apie inovacijas, inovacijų vadybos gerinimas. Visa

tai palengva formuotų inovacijų poreikį pačiose įmonėse.

Kad nacionalinė inovacijų sistema veiktų efektyviai ir jos valdymas atitiktų keliamus

reikalavimus, būtina pagerinti sistemos valdymo kokybę. Pirmiausiai turėtų būti pertvarkytas

esamos MTEP sistemos, kaip vienos iš pagrindinių dalių, nuo kurios veiklos efektyvumo

priklauso visa nacionalinė inovacijų sistema ir kartu ūkio plėtra, valdymas.

Rekomenduojama įgyvendinti siūlomą MTEP valdymo schemą:

Paveikslas 124. MTEP valdymo schema

Nacionalines programas, kaip tyrimų prioritetų įtvirtinimo preimones, turėtų siūlyti ir

vykdyti atitinkamos ministerijos ir ţinybos, geriausiai suvokiančios kuruojamų ūkio sektorių

problemas ir specifiką.



Ataskaita

- - 220

Inicijuoti nacionalines programas „iš apačios―, apklausiant mokslininkus ir tyrimų

institucijas, yra bloga praktika, prieštaraujanti MTEP politikos principams. Mokslininkai yra

suinteresuoti asmenys, todėl jų ekspertizė negali būti objektyvi, kai formuojami nacionalinių

programų tikslai. Programas privalo rengti ministerijos – taip jos turi siekti išspręsti problemas,

atskleistas kartu su verslu. Tam turi būti atitinkami gebėjimai ir pajėgumai.

Politiniu lygiu visos suinteresuotos ministerijos bendradarbiauja dalyvaudamos tiek

Valstybinio mokslo ir studijų fondo (Tyrimų agentūros), tiek Lietuvos technologijų agentūros

valdyme (atstovaudamos valdymo organams), tačiau agentūrų administracinis pavaldumas

priklauso nuo pagrindinės veiklos krypties ir jų tikslų įgyvendinimą ir finansavimą uţtikrina

atitinkama ministerija. Lietuvos technologijų agentūra, kurios veikla tiesiogiai priklauso nuo

verslo poreikių, turėtų būti pavaldi Lietuvos ūkio ministerijai.

Tradicinių ūkio sektorių inovatyvumui didinti gali būti panaudotos subsidijos ir paramos

schemos, tačiau jos turėtų būti nukreiptos į horizontalias įmonių ar įmonių grupių veiklas, o ne

skirtos konkrečioms įmonėms tiesiogiai remti.

Kad pačiose įmonėse formuotųsi inovacijų poreikis, reikalinga parama, didinanti įmonių

personalo supratimą apie inovacijas ir gerinanti inovacijų vadybą įmonėse.

Siekiant padidinti visos MTEP ir inovacijų sistemos veiklos efektyvumą ir uţtikrinti

tinkamą inovacijų plėtrą, būtina pertvarkyti MTEP ir inovacijų sistemų valdymą bei MTEP

sistemos, kaip vienos iš svarbiausių inovacijų sistemos grandţių, finansavimo principus:

- paţangių pasaulio ir Europos valstybių pavyzdţiu sukurti skaidrią MTEP ir inovacijų

valdymo institucinę struktūrą, kurioje būtų aiškiai apibrėţti sprendimus dėl MTEP ir

inovacijų politikos priimančių institucijų (Seimo, Vyriausybės), šią politiką formuojančių

institucijų (ministerijų) bei ją įgyvendinančių institucijų (agentūrų, fondų, centrų ir pan.)

įgaliojimai ir funkcijos;

- sukurti nacionalinių MTEP programų inicijavimo, formavimo, tvirtinimo ir vykdymo

tvarką, kurioje būtų įtvirtintas principas, kad nacionalines programas gali inicijuoti tik

ministerijos ir kitos valstybės institucijos, gerai išmanančios konkrečių ūkio sektorių

poreikius, problemas ir specifiką;

- pertvarkyti viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijų MTEP veiklos finansavimo

sistemą taip, kad būtų uţtikrintas stabilus ir pakankamas MTEP finansavimas –

pagrindinės valstybės lėšos MTEP veiklai uţtikrinti būtų skirtos programiniam MTEP

finansavimui konkurso būdu.



Ataskaita

- - 221

8. ESAMŲ EKONOMIKOS PLĖTROS IR MTEP PRIORITETŲ AKTUALUMO BEI

PERSPEKTYVOS ĮVERTINIMAS

8.1. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. nustatytų prioritetų, jų aktualumo,

perspektyvos įvertinimas

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija sudaryta iš tokių

skyrių154

:

1. SSGG analizė;

2. Lietuvos ekonomikos vizija;

3. Valstybės misija;

4. Strateginiai tikslai;

5. Strateginių tikslų įgyvendinimo veiksmai ir priemonės

5.1. Makroekonominė politika

5.2. Pramonės politika

5.3. Ekonomikos reforma

5.4 Socialinės veiklos ir uţimtumo ekonominių veiksnių politika

5.5. Aplinkos apsaugos ekonominių veiksnių politika

5.6. Išorės ekonominių santykių plėtros politika

5.7. Regionų ekonominės veiklos plėtros politika

5.8. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros politika

5.9.Pramonės plėtros politika

5.10.Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politika

5.11. Kaimo ir ţemės ūkio plėtros politika

5.12. Energetikos plėtros politika

5.13. Transporto plėtros politika

5.14. Statybos plėtros politika

5.15. Turizmo plėtros politika

6.1. Lietuvos pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

6.2. Specifinės(sektorinės) strategijos

Strategija susideda iš gausybės smulkmeniškai surašytų siektinų tikslų bei priemonių. Dalis jų

neatitinka strategijos lygio, yra bendro pobūdţio. Tik pramonės plėtros politikos ir energetikos

plėtros politikos skyriuose yra įvardyti prioritetai.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikėje strategijoje pateikiami šie

Lietuvos pramonės plėtros prioritetai155

:

1. didelę pridedamąją vertę kurianti veikla, grindţiama mokslu, ţiniomis bei aukštosiomis

technologijomis bet kurioje pramonės šakoje, tarp jų ir tradicinėse pramonės šakose;

2. tos pramonės plėtros kryptys, kurios grindţiamos ţiniomis, pripaţintomis

prioritetinėmis kuriant ir plėtojant bendrą ES mokslo ir tyrimų erdvę. Kuriant ir įdiegiant

mokslinius tyrimus bei technologijas Lietuvos pramonės struktūra artėtų prie išsivysčiusių

šalių, panaudotų ES lėšas ir mokslinį – technologinį potencialą, o Lietuvos įmonės bei

mokslo organizacijos galėtų įsijungti į stiprius klasterius;

154

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015m. ilgalaikė strategija, LRV, 2002 m. birţelio 12 d. Nr. 853. 155

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015m. ilgalaikė strategija, LRV, 2002 m. birţelio 12 d. Nr. 853.



Ataskaita

- - 222

3. subalansuota pramonės plėtra, uţtikrinanti racionalesnį energijos ir gamtinių išteklių

vartojimą, atliekų ir taršos, sukurto produkto poveikio aplinkai jo viso būvio ciklo metu

sumaţinimą, tolygesnę regionų plėtrą ir jų potencialo geresnį panaudojimą.

2 prioritetas yra nekompetetingai parašytas iš esmės, nes pramonės plėtros prioritetai ir ES

mokslinių tyrimų erdvė yra visiškai skirtingos politikos sritys. Neaišku, kokias išsivysčiusias

šalis turi galvoje autoriai, nes skirtingų šalių struktūra yra gana skirtinga. Tarkim, Liuksemburge,

kuriame vieno gyventojo pajamų vidurkis 2 kartus didesnis uţ ES -15 vidurkį, beveik nėra

pramonės. Visi 3 prioritetai yra bendro pobūdţio teiginiai. Šiuos iš principo teisingus teiginius

vargu ar galima įvardyti kaip pramonės plėtros prioritetus.

Energetikos plėtros politikos skyriuje pateikiamos tokios prioritetinės mokslinių tyrimų

sritys:

branduolinės energetikos sauga, energetinių įrenginių patikimumas ir

ilgaamţiškumas, konstrukcinių medţiagų senėjimas;

panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyviųjų medţiagų tvarkymas, saugojimas

ir laidojimas;

energijos taupymas ir energetikos efektyvumas, energetikos aplinkosaugos aspektai;

atsinaujinančiųjų, vietinių ir atliekinių energijos išteklių vartojimo technologijos;

maţos šiluminės elektrinės, tarp jų elektrocheminiai kuro elementai;

energetikos ekonomika, sudėtingų sistemų projektavimo ir valdymo technologinių

procesų optimizavimas bei jų kontrolė, energetikos sistemų eksploatavimas

konkurencinės rinkos sąlygomis;

elektros, naftos ir dujų ūkio įrenginių eksploatavimas;

informatika energetikos srityje.

Pagrįsti ir atnaujinti šiuos prioritetus turėtų būti atsakingų uţ energetiką ir aplinkosaugą

ministerijų pareiga. Tai nėra numatyta šiame darbe.

Išvada išnagrinėjus Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015m. ilgalaikės strategijos

dokumentą:

dokumente pateiktos sektorinės strategijos sistemiškai nepateikia ūkio plėtros ir MTEP

veiklos prioritetų. Pramonės plėtros strategija remiasi nuostata, kad įvardyti prioritetinius

ūkio sektorius yra netikslinga, nes visos ūkio šakos yra svarbios ekonomikos augimui.

Tikslingos yra tos valstybės paramos priemonės, kurios didina įmonių našumą,

inovatyvumą ir konkurencingumą rinkoje. Taip pat tikslinga remti verslą, orientuotą į

naujas technologijas ir aukštą pridėtinę vertę, jei verslas turi perspektyvą ţenkliai augti

rinkoje.



Ataskaita

- - 223

8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės MTEP nustatytų prioritetų, jų aktualumo ir

perspektyvos įvertinimas

Lietuvos MTEP prioritetai patvirtinti 2007 m. vasario 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.

166 „Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių―

Patvirtintos šios prioritetinės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007–

2010 metų kryptys:

1.1. moksliniai tyrimai ţmogaus gyvenimo kokybei uţtikrinti:

1.1.1. genomika ir biotechnologijos sveikatai ir ţemės ūkiui;

1.1.2. geros kokybės, saugaus ir ekologiško maisto technologijos;

1.1.3. ekosistemų ir klimato pokyčiai;

1.2. moksliniai tyrimai, skirti ţinių visuomenei kurti:

1.2.1. informacinės visuomenės technologijos;

1.2.2. piliečiai ir valdymas ţinių visuomenėje;

1.2.3. tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis;

1.3. moksliniai tyrimai, skirti nanotechnologijoms kurti:

1.3.1. nanomokslas;

1.3.2. nanotechnologijos;

1.3.3. daugiafunkcių nanostruktūrinių medţiagų kūrimas;

1.4. moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, skirti branduolinės saugos

eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nutraukiant jos eksploatavimą bei radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo uţdaviniams spręsti:

1.4.1. branduolinė sauga;

1.4.2. radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologijos;

1.5. moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, skirti Lietuvos pramonės tarptautiniam

konkurencingumui didinti: biotechnologijos, mechatronikos, lazerinių, informacijos ir kitų

aukštųjų technologijų kūrimas.

Įvertinti nustatytų prioritetų aktualumą ir perspektyvą beveik nėra galimybių, nes nėra

šiuos prioritetus pagrindţiančių dokumentų, taip pat neapibrėţtas šių prioritetų turinys.

Vertinant šį dokumentą ir jo turinį galima daryti prielaidą, kad dokumento sudarytojai rėmėsi

Europos Sąjungos 6-osios Bendrosios Programos prioritetais, pritaikydami juos Lietuvai, todėl

bendrąja prasme prioritetai yra aktualūs ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Keistai atrodo 1.5. prioritetas, kuriame įvardijamos konkrečios techninės kryptys, kurios,

kaip rodo ši studija, vaidina menką vaidmenį Lietuvos ūkyje, tuo labiau didinant ūkio

konkurencingumą. Matyt, prioritetų sudarytojai vadovavosi išankstine nuomone, o ne

ekonominėmis ir mokslo paţangos tyrimų studijomis.

Reikėtų paţymėti, kad Europos Komisija nuolat vertina atliekamų tyrimų svarbą,

prioritetinių krypčių atitiktį kintančioms sąlygoms. Todėl ir Bendrųjų programų tyrimų

prioritetai yra nuolat atnaujinami ir koreguojami. 2007m. vasario mėn. patvirtinti Lietuvos

prioritetai orientuojasi į 2002 metais paskelbtos 6-os Bendrosios programos prioritetus. Nėra

paaiškinimo, kokie buvo prioritetų sudarytojų motyvai. Nors strateginės prioritetų kryptys 6 BP

ir 7 BP daugeliu atvejų sutampa, tačiau atskirų prioritetinių krypčių turinys ir akcentai gana

reikšmingai skiriasi.

Pavyzdţiui: 6 BP socialinių mokslų kryptis kaip prioritetas buvo nukreiptas į problemas

„Piliečiai ir valdymas ţinių visuomenėje―. Įvertinus kylančius globalius iššūkius Europai 7 BP

prioritetu pasirinktas platesnis poţiūris – „Socio-ekonominiai mokslai ir humanitariniai

mokslai―, iš kurių pasirinkti šie pagrindiniai prioritetai:



Ataskaita

- - 224

- ekonominis augimas, darbas, konkurencingumas ţinių visuomenėje,

- ekonominių, socialinių, gamtosaugos tikslų sąveika ES perspektyvoje,

- tendencijos visuomenėje ir jų galima įtaka,

- piliečiai Europos Sąjungoje,

- įţvalgos – globalių ţinių, naujai besiformuojančių mokslinių tyrimų ir technologijų

įtaka ateities visuomenei ir ekonomikai, galima rizika, senėjimas, migracija.

6 BP prioritetas „Informacinės visuomenės technologijos― 7BP programoje transformavosi

į „Informacines ir ryšio technologijas― dėl visiškai suprantamų prieţasčių – ES informacinė

visuomenėje iš esmės sukurta. Prasidėjo naujas, IRT naudojimo etapas, orientuotas į ţinių

ekonomikos poreikius. Reikia spręsti naujus uţdavinius, kuriuos FP 7 ir įvardija kaip prioritetus

IRT panaudojimo ţinių visuomenei sprendţiant pagrindinius iššūkius:

- našumo didinimas ir inovacijos išnaudojant kūrybingumą ir vadybą,

- viešų paslaugų modernizavimas,

- mokslo ir technologijų paţanga, gerinant kooperaciją.

Keliamoms problemoms spręsti pasirinktos prioritetinės kryptys:

- prasiskverbiantys ir patikimi paslaugų tinklai;

- paţinimo sistemos, sąveika, robotika;

- mikrosistemos, nanosistemos, nanoelektronika, inţinerija;

- skaitmeninės bibliotekos ir jų turinys;

- suasmenintos medicinos paslaugos;

- IRT mobiliam gyvenimui, tvariai gamtai ir energijai.

Pasirenkant prioritetus svarbu suvokti ne tik pasaulines ir ES tendencijas, bet ir Lietuvos

vietą pasaulyje pagal MTEP bei pasirinkti prioritetus, kuriuose didţiausia tikimybė sukurti

pridėtinę vertę.

Informacinių-ryšio technologijų mokslinių tyrimų galimybės, Lietuvos potencialas ir

prioritetai buvo nagrinėjami darbe, atliktame Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR

Vyriausybės uţsakymu156

. Moksliniame tyrime rekomenduojamos remti technologinės kryptys

IRT kryptyje:

strateginės svarbos kryptys 2005 – 2013 laikotarpiui ir jų technologiniai varikliai:

tinklai: didelio greičio, plačiajuosčiai, belaidţiai, duomenų/garso konvergencija, signalų

apdorojimas, tinklų vadyba, Internetas 2;

sistemos: paskirstytos, lygiagrečios, patikimumo inţinerija, saugumas;

komponentai: integracija, mikrosistemos, nanosistemos, nauja architektūra;

156

„2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos programavimo periode planuojamų viešųjų

intervencijų krypčių informacinės visuomenės plėtros srityje studiją" IVPK, 2006.



Ataskaita

- - 225

vartotojų sąsajos: daugiasensorinės, virtuali realybė, dirbtinis intelektas;

taikymai: informacijos paėmimas, analizė, filtravimas ir vadyba, bioinformatika,

simuliavimas ir modeliavimas, telemedicina, paskirstytas darbas, tiekimo grandţių

vadyba, kompiuterinės studijos.

Sritys kuriose IRT taikymas yra prioritetinis:

švietimas

sveikatos apsauga

transportas

vyriausybė

Vertinant Lietuvos Vyriausybės patvirtintų MTEP prioritetų aktualumą, pasaulinių

tendencijų kontekste galima tvirtinti, kad šie prioritetai atspindi pasaulines tendencijas, tyrimų

kryptys yra aktualios ir perspektyvios tiek Lietuvos ūkiui, tiek visuomenei. Tačiau konkretūs

Lietuvos poreikiai ir jų sprendimo būdai pasitelkiant MTEP nėra įvertinti, todėl tai ne politikos

instrumentas, bet solidarumo su ES dokumentas. Nors šių prioritetinių mokslinių tyrimų krypčių

baziniai moksliniai tyrimai, skirti kurti ţinioms, yra svarbūs visos pramonės ir inovacijų

sistemos konkurencingumo augimui strateginėje perspektyvoje, tačiau MTEP veiklos prioritetai,

nukreipti į konkrečių ūkio sektorių plėtrą, turėtų būti išsamiai parengti, atsiţvelgiant į siekiamus

MTEP veiklos tikslus ir nuolat atnaujinami.

Aukštųjų technologijų plėtros prioritetų (1.5) akcentuojamos kryptys yra siauros, valstybės

investicijų galima ekonominė nauda nėra pagrįsta. Praktika parodė, kad šiose kryptyse Lietuvai

per 15 metų nepavyko pritraukti ţymesnių uţsienio investicijų, todėl maţai tikėtina, kad jų

pavyks pritraukti ateityje.

Rekomendacija. Aukštųjų technologijų plėtros prioritetai turėtų būti perţiūrėti, išskiriant

tas technologinės plėtros kryptis, kuriose artimiausioje ateityje planuojamas didţiausias TUI

augimas pasaulyje. Tokių krypčių vystymas Lietuvoje suteiks galimybę padidinti Lietuvos ūkio

inovatyvumą ir pritraukti TUI.

Specifiniai prioritetai (1.4) ir jų aktualumas Lietuvai šiandien turėtų būti ne bendro

pobūdţio akademinių tyrimų ir Švietimo ir mokslo ministerijos veiklos sfera. Šių prioritetų

turėtų imtis ţinybos, panaudodamos tokias priemones kaip nacionalinės programos. Uţ MTEP

veiklą šioje kryptyje turėtų būti atsakingos šios srities ministerijos ir ţinybos.

Siekiant MTEP veiklos efektyvumo ir mokslinių tyrimų potencialo panaudojimo valstybei

svarbioms problemoms spręsti, turėtų būti įgyvendinta pastovi ir periodinė MTEP veiklos

planavimo, vykdymo ir vertinimo sistema.

Valdymo ir MTEP prioritetinių veiklų prasme turėtų būti aiškiai atskirtos ţinių gamybos

(bazinių ţinių) ir eksperimentinės-technologinės plėtros sritys. Ţinių gamyba turėtų būti

Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sfera, o eksperimentinės-technologinės plėtros ir

inovacijų sistema turėtų būti Ūkio ministerijos reguliavimo sfera. Atitinkamų veiklų

finansavimą vykdytų Valstybinis mokslo ir studijų fondas bei Lietuvos technologijų agentūra.

Šiandien Lietuvoje besiklostanti situacija, kai Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija imasi

iniciatyvos vystyti kai kurias verslo sritis157

: „Darbo tikslas – parengti galimybių studiją (toliau

– Studija), apimančią specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, rengimą, MTEP, mokslui

imlaus verslo vystymą konkrečioje (pvz. biotechnologijų ar komunikacijos ir informacijos

157

Konkursas galimybių studijai parengti, http://www.smm.lt/naujienos/konkursai.htm#gal_stud

http://www.smm.lt/naujienos/konkursai.htm#gal_stud



Ataskaita

- - 226

technologijų) srityje“. Tai rodo, kad valstybės MTEP sistemos valdymas tampa fragmentuota,

jam daro įtaką suinteresuotos grupės. Toks valdymas neturi bendros vizijos valstybės mastu. Tai

gresia visos inovacijų sistemos kokybės tolesniu blogėjimu ir ūkio konkurencingumo augimo

problemomis.

Galimų prioritetinių MTEP krypčių perspektyvos ir pasirinkimo rizikos įvertinimas

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir jų ekonominė nauda

Inovacijos – ilgalaikė sritis. Jos rezultatai tampa matomi po daugel metų, todėl pasirenkant

intervencijų kryptis būtina strategiškai numatyti prioritetines kryptis ir jų įtaką Lietuvos

ekonominei plėtrai. Remtis tarptautinėmis prognozėmis yra būtina, tačiau svarbu įvertinti

vietinius rizikos veiksnius, tokius kaip nepakankama rinkos ir politikų kompetencija dėl

naudojamos ne visos ar klaidingos informacijos, interesų grupių įtaka ir t. t.

Sudarant prioritetinių tyrimų ir technologinių krypčių finansavimo programas, turi būti

atliktas analitinis įvertinimas ir įţvalgos. To nepadarius kyla grėsmė paruošti tyrimų programas,

kurių apskritai vykdytojai nebus pajėgūs vykdyti arba tyrimai bus siauros specializacijos, su

menkomis galimybėmis sukurti tarptautinio lygio produktus, todėl nekels Lietuvos

konkurencingumo. Dar blogiau, pasirinkus siauros krypties tyrimus Lietuva neįsitrauks į naujai

kylančių ir konverguojančių technologijų kūrimą ir iškris iš modernių technologijų kūrėjų tarpo.

Tai paveiks visą valstybės technologinį lygį ir ekonomiką tolimesnėje perspektyvoje ir sumaţins

galimybes tapti ţinių ekonomika. MTEP veikla yra ilgalaikė ir nukreipta į strateginius tikslus,

todėl pirmiausiai turėtų būti investuojama į tyrimų ir technologinę įrangą, mokslinių centrų prie

universitetų stiprinimą, siekiant gerinti ţmogiškuosius išteklius prioritetinėse MTEP kryptyse.

Siekiant kaip galima efektyviau panaudoti išteklius ir politines priemones būtina veiksminga

valstybės institucijų sąveika formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką.



Ataskaita

- - 227

9. NACIONALINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMŲ STRATEGINĖS KRYPTYS IR

JŲ VERTINIMAS

Nacionalinių technologijų platformų suformuotos strateginės MTEP veiklos kryptys buvo

vertinamos pagal tai, kokią potencialią naudą jos galėtų duoti nacionaliniu mastu, taip pat kaip

jos prisidėtų prie ES mastu keliamų uţdavinių sprendimo ir kokios ekonominės naudos duotų.

TP vertinimo uţdavinys yra įsitikinti, kad:

NTP tyrimų ir veiksmų programa bei jos uţdaviniai atspindi pasaulines tendencijas;

programos įgyvendinimas gali pakylėti Lietuvos ūkį ir sukelti teigiamus ekonominius bei

socialinius pokyčius Lietuvos mastu;

programos įgyvendinimas yra lankstus; numatytos priemonės išvengti techninių ar

politinių įvykių kaitos įtakos siekiamiems tikslams.

Vertinimas turėtų padėti NTP pagerinti savo strateginio planavimo dokumentus siekiant

uţsibrėţtų tikslų.

9.1 Vertinimo metodologija

Lietuvos technologijų platformų vertinimo metodologija yra grįsta technologijų platformų

tyrimų strateginiuose planuose identifikuotais esminiais kriterijais ir struktūra (kai kuriais

atvejais ir kitais dokumentais, kurie buvo pateikti, taip pat šio darbo ekspertų grupės ir TP

atstovų dvišalėse diskusijose).

Kriterijai, kurių pagrindu yra vertinamos Nacionalinių technologijų platformų strateginės

krytys ir potencialas yra šie:

Vizija ir uţdaviniai - ar vizija ir siekiami įgyvendinti uţdaviniai yra svarbūs,

pagrįsti ir esminiai šakos plėtrai, ar jie susieti tarpusavyje ir atitinka dabarties

galimybes, ar nukreipti proverţio kryptimi.

Technologiniai siekiai – ar keliami siekiai aiškiai apibrėţti, esminiai, tarpšakiniai ir

įgyvendinami.

Finansiniai poreikiai bei ištekliai – ar pagrįstai įvertinti keliami TP technologiniai

siekiai ir numatomi finansiniai ištekliai, ar pagrįstos galimybės jiems gauti.

Technologinis potencialas – ar pateikti TP dokumentai liudija turimą technologinį

potencialą, tokį, kuris sudarytų sąlygas teigiamiems pokyčiams visame Lietuvos

ūkyje sukelti (artimoje ir tolimoje perspektyvoje).

Atitiktis ES TP dokumentams – ar Lietuvos NTP dokumentai pakankamai gerai

atspindi analogiškus dokumentus, kuriuos priėmė analogiškos TP Europos mastu.

Nauda Lietuvos ūkio plėtrai iš TP planuojamų vykdyti mokslinių tyrimų ir

veiklos –



Ataskaita

- - 228

kaip platformos tyrimų programoje numatytų tyrimų rezultatai bus panaudoti

Lietuvos mastu.

Santykis su FP7 ir atitiktis MTEP kryptims – kiek Lietuvos TP programos

įgyvendinimas pagerins Lietuvos dalyvių konkurencingumą FP7 programoje, kaip

dera prioritetinių krypčių tematikos (FP7 ir NTP).

9.2 Nacionalinės technologijų platformos „Ateities gamyba― vertinimas

Vizija ir uţdaviniai

Vizija. Dokumentuose vizija yra pakankamai suderinta su ES TP „Ateities gamyba― vizija.

Savo struktūra dokumentas atkartoja ES platformos dokumento struktūrą. Vizija pabrėţia

gamybos sektoriaus svarbą tiek Lietuvos, tiek Europos ekonomikai. Ji numato tarptautinių tinklų

ir bendradarbiavimo svarbą, inovatyvumo reikšmę atskirose įmonėse.

Tačiau tokiai skirtingai ir diversifikuotai Lietuvos ūkio šakai kaip inţinerinė pramonė

tokia vizija yra gana ţemo strateginio lygio. Ji per daug optimistiškai vertina sektoriaus be

radikalių transformacijų išlikimo galimybes.Vizija turėtų kelti ambicingesnius tikslus: siekti

atskirų šakų pasaulinio konkurencingumo, o ne vien palaikyti kitų šalių siekius, taip pat rasti

savo vietą kitų kuriamuose darbų pasiskirstymo tinkluose.

Taip pat trūksta vizijos, kaip padaryti Lietuvos gamybos pramonę patrauklią investuo-

tojams.

Keliami uţdaviniai ţymiai padidinti MTEP personalo, dirbančio pramonėje, skaičių; padidinti

inţinerinės krypties studijų apimtį ir kokybę; skatinti sektoriaus dalyvių jungimąsi į vietinius ir

tarptautinius tinklus, įskaitant specialistų staţuotes uţsienio įmonėse ir technologiniuose

centruose.

Tiek vizija, tiek uţdaviniai atspindi dabartinę eklektišką inţinerinio sektoriaus struktūrą ir

amorfišką potencialą. Aiškūs reikšmingi pasiekimai ir inovacijos nėra įvardinti, dėl ilgalaikio

aktyvios pozicijos nebuvimo sunku nustatyti aiškesnes dabarties gaires ir derinti jas su pasaulio

patirtimi. Bendru poţiūriu, vizija ir uţdaviniai dera su ES TP „Ateities gamyba― vizija ir tikslais,

tačiau norėtųsi matyti labiau ambicingą ir mobilizuojančią viziją.

Technologiniai siekiai

Inţinerinės gamybos pramonės siekiai dera su ES analogiškos platformos siekiais.

Nustatant Lietuvos inţinerinės pramonės vietą pasaulyje, reikšmingas pats faktas, kad Lietuvos

siekiai įvardijami Europos technologinių tendencijų kontekste. Tačiau pateiktoje strateginių

tyrimų programoje įvertinti technologinius siekius nėra galimybių, nes tokių duomenų beveik

nepateikta.

Paţymėtina, kad „Ateities gamybos― technologinė platforma vienija daug įvairaus

technologinio išsivystymo lygio ir technologinės kultūros sektorių, todėl nurodyti tikslias

platformos technologines gaires neįmanoma. Platformos STP dokumentuose pateiktos veiksmų

kryptys daugiau nukreiptos į bendrąją inţinerinio (pramoninio) sektoriaus inovacijų kultūrą,

vadybos tobulinimą, inovacinės aplinkos stebėjimą ir galimybių vertinimą.

Kai kurios kryptys yra įvardytos: metalų apdirbimas ir įranga, elektrotechniniai įrenginiai,

automobilių dalys. Tačiau beveik nieko nepasakyta apie jų vizijas ir uţdavinius. Toliau vystant

strateginius dokumentus, būtų svarbu įvardyti šių sektorių pagrindines kompetencijas, būdingas



Ataskaita

- - 229

Lietuvos gamybos pramonei. Šiame dokumente neatsispindi įmonių dalyvavimas, nėra

pramonės nacionaliniu mastu įvertinimo, todėl nėra galimybių įvertinti šios platformos

technologinius siekius.

Finansiniai poreikiai ir ištekliai

Bendru poţiūriu, finansiniai poreikiai yra suderinti su vizija ir uţdaviniais. Tačiau

apytiksliai įvertinus matyti, kad tikslams pasiekti numatytos lėšos turėtų būti didesnės. Taip pat

turėtų matytis ţymus įmonių indėlis, kuris nėra pagrįstas.

Pateikti finansinių išteklių poreikiai yra tokie (tūkst. Lt):

Švietimo ir studijų sistemos pokyčiai 550

Inţinerinės pramonės įvaizdţio gerinimas 1 300

Inovacinių iniciatyvų infrastruktūros

gerinimas

3 300

Nauji verslo modeliai 1 150

Naujų strateginių produktų sukūrimas 450

Iš viso: 6 750

Platformos dokumentuose nurodoma kita bendra poreikio suma – 7,2 mln.Lt, bet

skirtumas nėra paaiškintas. Finansiniai poreikiai suplanuoti 4 metų laikotarpiui. Tokiam

strateginiam dokumentui reikėtų planuoti ilgesniam laikui ir būtų tikslinga pateikti finansinius

planus, susiejant priemones su lėšų poreikiu.

Dėl anksčiau įvardytų prieţasčių pateikti finansinių išteklių poreikiai neatspindi sąryšio su

technologiniais siekiais. Pasirinktos veiklos kryptys ir jų finansavimo poreikiai pateiktuose STP

dokumentuose pagrįsti, tačiau ilgametė inţinerinės pramonės įmonių inovacinė inercija kelia

abejonių dėl sėkmingo šių krypčių įgyvendinimo.

Technologinis potencialas

Tai viena iš svarbiausių Strateginių tyrimų plano dalių, tačiau apie tai beveik nieko

nepasakyta. Turėtų būti atliktas technologinis šakos įvertinimas nacionalinės plėtros vizijos

poţiūriu. Būtina išryškinti pagrindinės inţinerinės pramonės šakos kompetencijas. Tačiau vis

dėlto dar keletą metų viena iš pagrindinių gamybos varomųjų jėgų, matyt, bus ţema darbo jėgos

kaina. Ji gali kuriam laikui ir pritraukti investitorių.

Atitiktis ES TP dokumentams

Atitiktis ES TP dokumentui yra gera. Lietuvos TP dokumentas buvo rengtas jo pagrindu ir

net išlaikyta jo struktūra. Vis dėlto Nacionalinė platforma yra skirta nacionaliniams uţdaviniams

spręsti. Deja, šių uţdavinių išryškinimas ir jų sprendimo priemonės yra silpnoji dokumento pusė.

Dokumente trūksta esminių gamybos šakos veiksnių ir pagrindinių kompetencijų įvertinimo.

Nauda Lietuvos ūkio plėtrai iš TP planuojamų vykdyti mokslinių tyrimų ir veiklos

Planuojami tyrimai, veiklos reorganizavimas ir inţinerinio potencialo palaikymas padės

išlaikyti esamas darbo vietas ir sukurti tam tikrą skaičių naujų darbo vietų, tačiau kalbėti apie



Ataskaita

- - 230

kitas kryptis nei nišų paieška ir jų išnaudojimas yra sudėtinga. Šioje srityje tiek stambaus

nacionalinio dalyvio ar grupės atsiradimas, tiek stambaus ţaidėjo iš uţsienio atėjimas (atsinešant

inovacijų ir jų įgyvendinimo patirtį) yra maţai tikėtini. Dokumente nesimato gamybos

sektoriaus vietos ir reikšmės nacionalinėje ekonomikoje. Klausimai nagrinėjami šaką matant

kaip izoliuotą sektorių, todėl nėra informacijos, kuri leistų vertinti, kokią reikšmę Lietuvos

ekonomikos mastu suvaidintų šio plano MTEP veiklos įgyvendinimas. Šiame plane MTEP nėra

skiriama reikšminga vieta.

Santykis su FP7 ir atitiktis MTEP kryptims

Faktiškai nėra duomenų, kurie rodytų gamybos sektoriaus mokslinių tyrimų potencialą

dalyvauti Europos mastelio mokslinių tyrimų projektuose, sprendţiančiuose mokslines gamybos

problemas. Šiuo metu tai galėtų būti tik į bazinius mokslinius tyrimus ir aukštajį išsilavinimą

nukreipta veikla. Potencialas taikomiesiems tyrimams europinio lygio gamybos problemoms

spręsti galbūt atsiras ateityje.

Išvados ir rekomendacijos

Dokumentas rodo sektoriaus interesus mokymo problemoms, darbo jėgos kvalifikacijos

kėlimui bei moksliniams tyrimams. Suinteresuotos pusės kelia panašius klausimus kaip ir

Europos TP dalyviai.

Lietuvos gamybos pramonės konkurencingumo potencialas dar keletą metų remsis pigia

darbo jėga, tačiau šis konkurencinis pranašumas nyksta. Tai vis stiprėjantis iššūkis pramonei.

Lietuvos inţinerinės gamybos pramonė dar turi kelerių metų rezervą. Per tą laiką ji turėtų

išsiugdyti modernią inţinerinės gamybos kompetenciją. Tai leistų pritraukti pastovių investicijų

į sektorių. Sektoriaus solidţiai ir pagrįstai ateities vizijai sukurti reikia pritraukti kuo daugiau

suinteresuotų dalyvių.

Paruoštą vizijos ir jos įgyvendinimo priemonių versiją reikėtų laikyti teigiamu ţingsniu

siekiant inţinerinės pramonės atsinaujinimo. Tačiau tai tik pradinės pastangos, bet ne galutinis

parengtas veiksmų planas ateičiai. Dokumentas neatsako į klausimą, kokiomis strateginės

plėtros kryptimis inţinerinė pramonė turėtų vystytis, silpnai įvertintos technologinės plėtros

galimybės.

Rekomenduojama: prieš imantis veiksmų įgyvendinti Strateginių tyrimų planą, atlikti šioje

šakoje esančios kompetencijos, jos galimybių ir interesų gilią analizę , pritraukiant visus

suinteresuotus dalyvius, ir gauti realų ir gilų šakos galimybių vaizdą ir viziją visos šalies mastu.

Tik tada būtų galima įvardyti pagrįstus šakos plėtros prioritetus, kurie ateityje duotų ekonominės

naudos valstybės mastu. Tam pasitarnautų ir kitų šalių jau atliktos gamybinės pramonės šakų

analizės ir plėtros vizijų studijos.

9.3. Lazerių ir šviesos nacionalinės technologijų platformos vertinimas

Vizija ir uţdaviniai

Vizija. Sektoriaus konkurencingumo didinimas perkeliant šakos dalyvių dėmesio centrą

nuo mokslinių tyrimų rinkų link pramoninių ir ekologinių lazerių taikymų nišų. Sektorius kelia

uţdavinį išeiti iš verslo nišos rinkoje į masinio naudojimo produktų rinką. Kartu turi būti sukurta

šiems taikymams reikalingų specifinių optinių komponentų gamyba. Sektorius kelia ambicingą



Ataskaita

- - 231

tikslą įeiti į jau susiformavusią pasaulinę pramoninių lazerių rinką. Tam siekiama restruktūruoti

lazerių sektorių ir stiprinti mokslo bei studijų institucijų sąveiką. Kaip viena iš plėtros krypčių

numatoma organinių pulaidininkių pagrindu veikiančių lazerių ir šviesos elementų gamybos

sektoriaus plėtra, įskaitant ir didelio ploto plokščiųjų ekranų gamybą. Tvirtinama, kad tai leistų

Lietuvai grįţti į televizinių ekranų gamybos rinką.

Vizija akivaizdţiai remiasi „technologijų stūmimo į rinką― koncepcija, tačiau Lietuvoje jai

nėra pakankamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ţmogiškojo potencialo ir ypač

technologinės plėtros ir gamybinės bazės. Savo ruoţtu, tam reikia didţiulių finansinių investicijų,

kurių Lietuva neturi. Tai galėtų padaryti tik stambus tarptautinis verslas. Tačiau jis pasirinko

Lenkiją, kurioje ir bus gaminami naujos kartos plokštieji ekranai. Vizijai pagrįsti pabrėţiamas

konsorciumas „Orgelita―. Jo pagrindinis gamybinis partneris numatoma įmonė „Vilniaus

Vingis―. Įvertinant šiandien esamą padėtį televizinių ekranų gamybos pramonėje, galima

tvirtinti, kad šioje technologinėje platformoje formuluojama vizija neturi pagrindo.

Nesėkmingais verslo atvejais galima būtų įvardyti tai, kas vizijoje nurodoma kaip atskiri

sėkmingi mokslinės-technologinės plėtros ir produkto sėkmingo pardavimo atvejai – lazeriniai

ţymekliai. Parduota tik keli įrenginiai, tačiau išplėtoti šių gaminių pardavimo nepavyko.

Išvada. Vizijoje keliami ambicingi tikslai įsiverţti į pasaulinę lazerių rinką, tačiau turimas

Lietuvoje ţmogiškas ir technologinis potencialas ir tam reikalingos finansinės investicijos

neatitinka keliamų tikslų. Vizijai tobulinti patartina pritraukti pasaulinės rinkos ir rinkodaros

ekspertų, kurie įvertintų Lietuvos lazerių sektoriaus augimo galimybes ir reikalingus išteklius.

Uţdaviniai.

lazerių ir optinių technologijų taikomųjų tyrimų sistemos reforma,

mokslinių tyrimų, specializuotų studijų ir pramoninės plėtros koncentravimas vienoje

apibrėţtoje teritorijoje,

ţymus mokslinių tyrimų infrastruktūros pagerinimas ir atnaujinimas,

ekperimentinės plėtros infrastruktūros (technologijų perdavimo centro, pumpurinių

bendrovių inkubatoriaus, sertifikavimo centrų, verslo ţvalgybos ir t. t.) sukūrimas.

Uţdaviniai yra nukreipti į MTEP infrastruktūros ir ţmogiškųjų išteklių ruošimo

restruktūravimą, bet ne į verslo MTEP intensyvinimą.


Įvertinus dabartinę šakos padėtį tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, STP dokumentuose

išskiriamos 4 pagrindinės strateginių tyrimų kryptys:

1. Lazeriai ir šviesos šaltiniai pramonei, diagnostikai ir moksliniams tyrimams.

2. Preciziški optiniai lazerių komponentai.

3. Funkcinės lazerių sistemos.

4. Šviesos technologijos.

Turint galvoje turimus ribotus išteklius, verslo krypties plėtros per pastaruosius 10 metų

tendencijas, tokios plačios verslui orientuotos technologinės plėtros perspektyvos nėra pagrįstos.



Ataskaita

- - 232


Pateikti finansinių išteklių poreikiai skaičiuojami iki 2017 metų ir yra tokie (mln. Lt):

1. Lazeriai ir šviesos šaltiniai pramonei,

diagnostikai ir moksliniams tyrimams.

60

2. Preciziški optiniai lazerių komponentai 40

3. Funkcinės lazerių sistemos. 50

4. Šviesos technologijos 24

5. Mokymas ir kvalifikacija 33

Pagal finansavimo šaltinius poreikių pasiskirstymas nurodytas toks:

Viešasis sektorius (ES parama, vietiniai fondai) 136

Privatus sektorius 71

Iš viso: 207

Finansiniai poreikiai vizijai įgyvendinti, tuo labiau verslui sukurti yra akivaizdţiai per

maţi, orientuojamasi ne į verslo investicijas, bet į valstybės paramą. Verslo investicijos sudaro

71 milijoną litų 10 metų laikotarpiui, t. y. MTEP veikloms planuojama skirti kasmet po 7

milijonus. Pagal pateiktą sektoriaus apyvartą (57 milijonai 2005 metais), investicijos būtų

didesnės negu yra sektoriaus pelnas. Vargu ar sektorius pajėgus 10 metų investuoti į MTEP

veiklą net ţymiai padidėjus apyvartai.

Daugelis formuluojamų tikslų ir finansinis poreikis jiems bei planuojama valstybės

parama infrastruktūrai atrodo nepagrįsti: Į lazerinio mikroapdirbimo įrenginio kūrimą

planuojama investuoti 13 milijonų litų, tačiau teigiama, kad įrengiamoje Nacionalinio lazerių

centro infrastruktūroje bus sumontuotas pirktinis lazerinio mikroapdirbimo įrenginys.

Ketinimas konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiais analogiškų produktų gamintojais nėra

suprantamas. Daugelis veiklų planuojama 2017 metams. Turint galvoje rinkos kitimo greičio

tendencijas, tokių siaurų ir konkrečių veiklų planavimas į tokią tolimą ateitį verslo prasme yra

labai rizikingos investicijos.

Suformuota vizija, uţdaviniai ir planuojami finansiniai ištekliai nesuderinti, todėl tikslų

įgyvendinimas nėra pagrįstas. Būtina atlikti finansinius skaičiavimus ir įvertinti verslo pajėgumą

nešti tokią finansinę naštą ištisą dešimtmetį.


Technologinis potencialas yra siauros nišos, sukoncentruotas keletoje į MTEP veiklą

orientuotų įmonių. Nėra stambių gamybinių įmonių, o uţimamose nišose veikia daug pasaulinio

lygio įmonių. Šios technologinės nišos augimo galimybės yra ribotos, praktinė patirtis (ang.

know-how) gaminant šią produkciją yra atvira ir neapsaugota patentais. Dėl to neapsisaugoma

nuo naujų konkurentų atsiradimo pigios darbo jėgos šalyse, tokiose kaip Kinija. Tai rodo UAB

„Ekspla― patyrimas su lazeriniais ţymekliais, kuriuos gamina Kinija.

Technologinis potencialas organinių šviestuvų kryptyje – tai daugiausiai viešojo

sektoriaus smulkios mokslinės grupės. Jos gali vykdyti uţsakomuosius MTEP tyrimus, tačiau



Ataskaita

- - 233

nėra pajėgios kurti gamybines technologijas, tuo labiau sukurti Lietuvoje gamybinę pramonę.

Tam reikia tiesioginių uţsienio investicijų ir technologijų importo.


Nacionalinės platformos tikslai menkai dera su ES TP „Photonic‗s21― vizija ir tikslais. Iš

esmės, lazerių ir šviesos TP tikslai yra trumpalaikės technologinės perspektyvos, tačiau jiems

įgyvendinti pasirinktas ilgas laikotarpis (2017 metai). Lyginant su ES TP ilgalaikiais tikslais

(2015 m.) akivaizdi abiejų platformų keliamų tikslų neatitiktis.


Sektoriaus metinis pelnas sudaro apie 6 – 7 milijonus litų per metus, pelno augimas per

pastaruosius metus kito neţymiai (6,6 mln. Lt 2003 m., 6,16 mln.Lt 2004 m. ir 6,92 mln. 2005

m.), planuojamos verslo investicijos sudaro 71 milijoną litų per 10 metų, t. y. apie 7 milijonus

litų per metus. Esant tokiam planuojamų investicijų lygiui abejotina, ar verslas apskritai galėtų

išgyventi. Ekonominė nauda iš valstybės investicijų į tokį sektorių su tokiais verslo planais labai

abejotina.


Atitikimas FP7 prioritetams gana ribotas, sąsajos yra tik su keletu siaurų sektorių,

orientuotų į fotonikos medţiagų kūrimą.


Strateginiai dokumentai, TP vizija yra ambicinga, tačiau nepagrįsta turimais ištekliais ir

finansinėmis investicijomis. Planuojami finansiniai ištekliai yra nepagrįsti, o vizija orientuota į

platų rinkos segmentą ir gana skirtingus sektorius (lazeriai ir šviesos elementai), kurių gamybai

reikalinga brangi technologinė gamybinė įranga, taip pat tektų konkuruoti su jau esančiais

rinkoje gamintojais. MTEP strateginiai tikslai nukreipti į tolimą perspektyvą, tačiau savo turiniu

yra šiuolaikinės pramonės problemų lygio. MTEP vizija turėtų būti orientuota į pačias

naujausias problemas, susijusias su šiuo sektoriumi ir geriau suderinta su ES TP keliamais

tikslais - tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais.

9.4. Biotechnologijų Nacionalinės technologijų platformos vertinimas

LNBP bei strateginio tyrimų plano bendriausias tikslas yra biotechnologijos sektoriaus

Lietuvos ūkyje plėtra bei jo konkurencingumo didinimas skatinant verslo ir mokslo subjektų

bendradarbiavimą, telkiant ir nukreipiant biotechnologijos sektoriuje veikiančių įmonių bei jame

dirbančių mokslininkų veiksmus vykdyti perspektyviausias biotechnologijos veiklas.

Kitais šio plano tikslais galima įvardinti Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje

2007 – 2010 metų programos bei Aukštųjų technologijų plėtros programos biotechnologijos

skyriaus įgyvendinimą, pagalbą Lietuvos specialistams siekiant įsijungti į Europos Sąjungos

technologijų platformų vystomą veiklą su biotechnologija susietose srityse.



Ataskaita

- - 234

Tikslas yra labai bendras. Neapibrėţta, kokios yra perspektyviausios biotechnologijos

veiklos ir kodėl jos perspektyviausios. Pabrėţiamos dvi teminės grupes, nukreiptos į konkrečius

plėtros klausimus:

farmacinė biotechnologija, produktai molekulinei biologijai ir diagnostikai;

pramoninė biotechnologija ir agrobiotechnologija.

Pirmoji teminė grupė apima labai plačią sritį – naujų vaistų, produktų molekulinės

biologijos tyrimams ir molekulinei diagnostikai kūrimą ir gamybą, įvairių fermentų, terapinių

baltymų ir kitų sveikatos apsaugai ir molekulinės biologijos tyrimams reikalingų medţiagų

paieškas, jų bandymus, gamybos organizavimą. Pagal interesų sritis čia dirba didţioji dalis

pasaulio biotechnologijų bendrovių. Ne išimtis ir Lietuva. Šioje srityje Lietuva turi didţiausią

įdirbį ir geras plėtros perspektyvas visose išvardytose veiklos sferose. Dauguma Lietuvos

biotechnologijų bendrovių vykdo savo veiklą būtent šioje srityje.

Pramoninė biotechnologija yra nauja pramonės sritis, siekianti gaminti reikalingas

chemines medţiagas iš atsinaujinančių ţaliavų, kurios tiekiamos iš ţemės ūkio ir miškininkystės

sektorių. Pramoninės biotechnologijos srityje galimybių greitai išsiplėsti į didelės apimties

gamybą Lietuvoje turi biopolimerų (pradiniu etapu, krakmolo) gavimas ir perdirbimas bei

biotechnologijos metodų panaudojimas biodegalų gamyboje. Yra realių galimybių, kad

pramoninės biotechnologijos srities ekonominė svarba didės.

Agrobiotechnologinių darbų tikslas – uţtikrinti atsinaujinančių ţaliavų bazę ilgalaikei

pramoninės biotechnologijos plėtrai. Pradiniu etapu, artimiausiais metais, pramoninė

biotechnologija naudos turimą biomasę, gaunamą iš ţemės ūkio ir miškų ūkio. Plečiantis

gamybos apimtims ir siekiant turėti konkurentišką pasaulinėje rinkoje pramonę bus gyvybiškai

svarbu plėsti ir tobulinti ţaliavų bazę. Optimalių vietinių augalų parinkimas, naujų augalų

įvedimas, jų tobulinimas tradiciniais ir genų inţinerijos metodais yra būtini darbai tolimesnei

ateičiai.

Vizija. Pateiktame Strateginių tyrimų plane sektoriaus viziją pakeitė biotechnologijų

padėties pasaulyje apţvalga visose mokslinėse kryptyse – raudonojoje, ţaliojoje ir pramoninėje.

Apţvalga paviršutiniška, daugiau paţintinio pobūdţio, o ne verslo tikslams skirta analizė.

Apţvelgiama raudonosios biotechnologijos padėtis pasaulyje ir Lietuvoje, pateikiama

esama Lietuvos įmonių veiklos apţvalga, iš kurios galima daryti išvadą, kad Lietuvos

raudonosios biotechnologijos pramonės augimo perspektyvos yra menkos. Pavyzdţiui, teigiama,

kad „UAB „Fermentas” yra vienas iš pasaulinių lyderių restrikcijos endonukleazių gamybos

srityje. Įmonės laboratorijose buvo atrasta apie 30 proc. visų pasaulyje žinomų restrikcijos

endonukleazių. Įmonės strateginis tikslas – tapti paruoštų naudoti diagnostinių rinkinių

gamintoju ir tiekėju, tokiu būdu sukurti molekulinės diagnostikos rinkinių gamybos pramonę

Lietuvoje. “

Tačiau lyginant šiuos teiginius su pateikta apyvarta (apie 40 milijonų litų per metus) ir jos

augimo dinamika seka išvada, kad tai – labai siaura niša rinkoje, kurioje nėra ţymių augimo

galimybių.

Teigiama, kad Lietuvoje rekombinantinius terapinės paskirties baltymus gamina UAB

„SICOR Biotech―, kurios apyvarta siekia 30 milijonų litų. Tokios pramonės nėra kitose

Vidurio ir Rytų Europos valstybėse.

Todėl kyla klausimas: galbūt kitose aplinkinėse šalyse, turinčiose, kaip rodo Europos 2006

metų Biotechnologijos pramonės apţvalga, ţymiai didesnį biotechnologijos potencialą, tokios

krypties gamybos nėra, nes ji neperspektyvi?



Ataskaita

- - 235

Apţvelgus Lietuvos raudonosios biotechnologijos padėtį daroma išvada: „ Įgyvendinus

planuojamas investicijas, per artimiausią dešimtmetį terapinių baltymų gamyba taps svarbia ir

prestižine Lietuvos pramonės dalimi, taikančia aukščiausias technologijas ir užtikrinančia

aukštą darbo našumą. Visų trijų įmonių (SICOR Biotech, Biotechpharma ir Biota) metinė

pardavimų apimtis 2012 metais turėtų viršyti 200 mln. Litų“. Tačiau pagal verslo ir investicijų

santykį bei investicijų grąţą Strateginių tyrimų plane pateikiami teiginiai yra visiškai nepagrįsti.

Įvertinus tarptautinių ekspertų pateikiamus duomenis, kad Lietuvoje biotechnologijų

pramonė iš esmės neegzistuoja, tėra 3 – 4 nedidelės įmonės, orientuotos į MTEP veiklą, o

mokslinių tyrimų sektorius yra menko našumo, reikėtų daryti išvadą, kad biotechnologijų TP

turėtų suformuoti aiškią ir pagristą viziją, uţdavinius bei MTEP veiklos strategines kryptis.

Rekomendacija. Susiformuoti raudonosios biotechnologijos sektoriaus plėtros viziją;

suformuoti veiklos uţdavinius ir numatyti būtinas investicijas ir realistinius galimus finansinius

šaltinius tikslams pasiekti.

Pramoninės biotechnologijos plėtra yra pateikiama siejant ją su integruotų biokombinatų

(ang. integrated biorefineries) kūrimu. Tai kaimiškuose regionuose pastatytos didelės gamyklos,

kurios perdirba tame regione sukuriamas įvairias biomasės rūšis, cheminiais ir

biotechnologiniais metodais gamina daug įvairių cheminių produktų. Didelis ekonominis efektas

pasiekiamas, panaudojant biokatalizatorius (fermentus, ląsteles) gaminti cheminiais metodais

sunkiai gaunamus produktus, tokius kaip pusprodukčiai farmacijos pramonei, medţiagos

specialioms technikos sritims. Biokombinatais galėtų laipsniškai virsti kai kurios biodegalų bei

cheminės gamyklos. Greta biodegalų gaminant aukštesnės pridėtinės vertės produktus galima

tikėtis sumaţinti biodegalų savikainą. Tikslas – pasiekti, kad biodegalai be valstybės dotacijų

galėtų konkuruoti su degalais, gaunamais iš naftos .

Rekomendacija. Turint omenyje ribotus Lietuvos pramonės išteklius ir atsiţvelgiant į tai,

kad analogišką veiklą planuoja vykdyti Nacionalinės biodegalų technologinės platformos

dalyviai ir Nacionalinė biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo platforma, siūloma šių

platformų dalyviams ir kitoms suinteresuotoms pusėms susivienyti į vieną platformą, suformuoti

bendrą plėtros viziją ir tikslus bei priemones jiems įgyvendinti ir bendrai panaudoti finansinius

išteklius.


Apţvelgtos pasaulinės biotechnologijų vystymosi tendencijos, aktualios plėtros kryptys,

tačiau Lietuvos biotechnologijų sektoriaus technologiniai siekiai liko neįvardyti. Reikėtų dar

kartą paţymėti, kad Lietuvos nėra Europos biotechnologijų ţemėlapyje, todėl keliant sektoriaus

plėtros tikslus reikėtų analizuoti, ne kas vyksta JAV ir kitose biotechnologijų pramonę turinčiose

šalyse, bet kaip pradėti nuo šiuo metu Lietuvoje esamo lygio.


Lėšų poreikis MTEP kryptims vystyti

Lėšų šaltinis Lėšų poreikis

(mln. Lt)

Viešasis sektorius (ES parama, nacionalinės lėšos) 384,6

Privatusis sektorius 495,0

IŠ VISO 881,4



Ataskaita

- - 236

Numatomi lėšų šaltiniai MTEP veikloms raudonajai biotechnologijai (1 teminė kryptis):

Privačios lėšos. Iš viso numatoma 285 mln. Lt

Viešojo sektoriaus lėšos. Iš viso numatoma 78,4 mln. Lt

Struktūrinių fondų parama. Iš viso numatoma 90 mln. Lt

ES 7 bendrosios programos lėšos. Iš viso numatoma 35 mln. Lt

Nepagrįstos privačiojo sektoriaus investicijos. Atsiţvelgiant į tai, kad iki 2006 metų

investicijos biotechnologijų sektoriuje sudarė apie 1,5 procento nuo apyvartos, maţai tikėtina,

kad įmonės bus pajėgios padidinti investicijas kelias dešimtis kartų. Elementarūs skaičiavimai

rodo, kad esant sektoriaus apyvartai apie 80 milijonų per metus, 1,5 proc. investicijos sudarys

1,2 milijono litų. Tačiau tai bendros investicijos, o ne investicijos į MTEP veiklą. Turint galvoje

planuojamą gamybinių plotų plėtrą, investicijos į MTEP veiklą sudarys nedidelę dalį visų

investicijų. Jei visos įmonių investicijos būtų skirtos tik MTEP veiklai, tai per 10 metų būtų

investuota 15 milijonų litų. Tai gerokai maţiau nei numatyta (285 mln.). Jei darysime prielaidą,

kad apyvarta didės, tai ji didėtų apie 10 kartų. Tačiau, kaip rodo Strategijos rengėjų rinkos

apţvalga, pasaulinio sektoriaus biotechnologijų augimas tikėtinas vidutiniškai 5 – 12 procentų.

Investuoti didesnes lėšas nei jas laikui bėgant galėtų padengti įmonės pelnas, yra labai

neperspektyvi verslo strategija.

Maţai tikėtina, kad planuojamos lėšos būtų gautos ir iš ES 7-os Pagrindų programos, nes

6-oje programoje Lietuvos biotechnologijų sektorius dalyvauja tik keliuose projektuose.

Taip pat nepagrįsta, kodėl pramoninės biotechnologijos sektorius, kurio apyvarta keletą

kartų viršija raudonos biotechnologijos sektoriaus apyvartą, planuoja investuoti gerokai maţiau.

Rekomendacija. Planuojant TP veiklas ir finansinius išteklius naudotis verslo praktikoje

priimta metodika, įvertinti galimą riziką ir atitinkamus scenarijus. Toks finansinis pagrindimas

rodo autorių kvalifikacijos stoką arba neatsakingą poţiūrį į ruošiamą strategiją.


Tai viena iš svarbiausių Strateginių tyrimų plano dalių, tačiau vertinant turimą techninį

potencialą apsiribojama kelių siauroje nišoje dirbančių įmonių apţvalga, todėl sunku susidaryti

vaizdą, kokį realų potencialą turi Lietuva visose Strateginio plano kryptyse.


ES gretutinės platformos nėra analizuotos, todėl ryšio su ES platformomis ir jų vizija bei

uţdaviniais nustatyti nėra galimybių.


Įvertinant, kad planuojamas lėšų poreikis yra netoli 1 milijardo litų, ir turint omenyje, kad

šiandien sektorius neturi pagrįstų galimybių investuoti adekvačios vertės, kyla abejonių dėl

planuojamų vykdyti mokslinių tyrimų apimties pagrįstumo.




Ataskaita

- - 237

Dalis planuojamų veiklų atitinka 7-os PP prioritetus.


Susidarė išvada, kad Strateginių tyrimų planas yra biotechnologijų sektoriaus reklama, o

ne verslo plėtros tikslams skirtas dokumentas. Nėra suformuotos Lietuvos biotechnologijų

sektoriaus vizijos. Vietoje jos pateikta sektoriaus pasaulinių tendencijų apţvalga. Planuojami

finansai nepagrįsti ir akivaizdţiai nerealūs, todėl planas neįgyvendinamas. Dalis strategijos

veiklų dubliuojama Biodegalų platformos ir Biomasės ir biokuro gamybos bei naudojimo

platformoje.

Biotechnologija yra daugiadisciplinė savo esme, todėl siaura specializacija ir atskirų

įmonių veikla negali būti sektoriaus veiklos pagrindas. Tuo tarpu dokumente nėra

akcentuojamas nei bendradarbiavimas Lietuvos viduje, nei su pasauliniais partneriais, nėra

veiklų, nukreiptų į tinklinį bendradarbiavimą.

9.5. Darnios chemijos Nacionalinės technologijų platformos vertinimas

Vizija ir uţdaviniai. Vizija suformuluota neaiškiai. Ji turėtų pateikti norimos ateities

vaizdą; aprašyti, kurios sritys yra Lietuvos interesas. Tačiau gan gerai suformuluota, kaip

strateginio plano tikslai galėtų būti pasiekti:

1 etapas – dialogas tarp partnerių.

2 etapas – strateginio plano kūrimas remiantis verslo ir mokslo partnerių bendrais

interesais, bendros vizijos kūrimas, strateginių tyrimų plano paruošimas.

3 etapas – strateginių tyrimų plano įgyvendinimas; veiklos, skirtos pasiekti

numatytus uţdavinius.

Visos veiklos numato ţymias viešąsias ir privačiąsias investicijas. Tačiau tai, matyt, tik

pradinis dialogo etapas, todėl bendra ateities vizija nėra susiformavusi.

Ilgalaikiai uţdaviniai, įvardyti dokumente:

- stimuliuoti chemijos pramonės plėtrą, kuri remiasi paţangiomis ir

gamtosauginėmis technologijomis;

- įvertinti gamtosauginius reikalavimus;

- efektyviai naudoti išteklius;

- gerinti konkurencingumą diegiant aukštąsias technologijas;

- diegti naujas technologijas, inovacijas ir naujus produktus.

Dokumente išskirtos dvi teminės sritys:

- plėtra, tyrimai ir aukštos pridėtinės vertės cheminių medţiagų ir produktų kūrimas;

- neorganinės chemijos produktai gamtosaugai.

Šios teminės sritys yra racionalios ir laikytinos svarbiomis bet kokiai chemijos pramonei ir

tai turi būti daroma įmonėse. Kyla klausimas, kuo mokslininkai gali šioje veikloje įmonėms

padėti. Turbūt viešojo sektoriaus paskirtis – padėti įmonėms savo kompetencija ir ruošiant darbo



Ataskaita

- - 238

jėgą. Įmonės ir mokslas galėtų bendradarbiauti siekiant nustatyti abiem pusėms svarbias tyrimų

kryptis ir reikalingas studijų kryptis. Įvardytos tyrimų kryptys yra svarbios ir akivaizdu, kad jos

– dabartinės Lietuvos pramonės interesas:

- aukštos pridėtinės vertės naftos produktai,

- sintezė ir polimerizacija,

- katalizė.

Sritys, kurios atspindi aukštųjų technologijų poreikį:

- bioaktyvios medţiagos,

- elektronikos, optinės, magnetinės, biokeraminės, nanomedţiagos,

- atsinaujinančios medţiagos,

- medţiagos medicinai,

Šios kryptys dera su pasaulinėmis tendencijomis.


Aukštos prodėtinės vertės cheminės medţiagos aiškiai apibrėţtos, produktai apibūdinti.

Tačiau, matyt, dalis veiklų ir krypčių atsikartoja Naujų medţiagų technologinėje platformoje. Iš

dalies veiklos dubliuojasi ir su Biomasės ir biokuro platformos veiklomis. Todėl reikėtų gerai

įvertinti bendradarbiavimo naudą ir galimus būdus, nes tik taip galima bus sukurti tikrai

vertingas technologijas.


2004 metais sektoriaus finansinės MTEP investicijos buvo 23,6 mln. Lt. Įdiegus

numatytas priemones pasiekti 186,7 mln. Lt gali būti gana sudėtingas uţdavinys. Chemijos

pramonės apyvarta 2006 metais siekė 1600 milijono litų. Pagal pateiktą dokumentą MTEP

investicijos sieks daugiau nei 10 proc. nuo apyvartos. Tai gana didelis procentas lyginant su

priimta praktika. Jis pateisinamas tik gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus. Įsisavinti

tokias investicijas gali trūkti darbo jėgos. Vertinant investicijų apimtis litais, būtų pageidautina,

kad jos būtų pateiktos ir pagal finansus vienam tyrėjui.


Dokumente pateiktas technologinis potencialas atspindi trumpalaikius pramonės siekius.

Ilgalaikiai tikslai ir įgyvendinimo reikšmė visuomenei turėtų būti išsamiai išanalizuoti.


Modifikavus dokumentą ir pertvarkius veiklas, esančias skirtingose platformose, galima

būtų sukurti naudingą sektoriaus plėtrai dokumentą. Gamtosauginis medţiagų ir ţaliavų

naudojimas, medţiagų perdirbimas derinant su medţiagų mokslu, nanotechnologijomis,

informacinėmis ir biotechnologijomis yra Europos lygio mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra.




Ataskaita

- - 239

Nacionaliniu lygiu planuojamos veiklos atspindi pramonės poreikius. Platformos veiksmų

planas turės įtakos studijų kokybės lygiui. Vidutinėje ir tolimoje perspektyvoje tai teigiamai

paveiks pramonę ir visuomenę.


Europos piliečių gerovė ir inovatyvumas yra svarbūs veiksniai tiems, kurie daro

sprendimus.

Aplinkos kokybė yra labai svarbus veiksnys. Chemijos ţinios yra svarbios siekiant

pagerinti gyvenamąją aplinką. Tačiau to neuţtenka; 7-oji Pagrindų programa skirs daug

pastangų atsinaujinančioms ţaliavoms kūrimui ir naujoms energijos gamybos rūšims.


Naujų medţiagų gamyba, kuri remiasi natūralių gamtos molekulių panaudojimu, yra

svarbi mokslinių tyrimų ir medţiagų pramonės plėtros kryptis Europos mastu. Chemija

reikalinga naujoms medţiagoms išskirti, išvalyti, modifikuoti ir sintetinti. Šioje srityje planuoja

dirbti dar kelios platformos:

Naujų medţiagų

Maisto

Biomasės ir Biokuro

Biotechnologijos

Daug veiklų dubliuojasi, todėl būtina šias platformų veiklas ir planuojamus išteklius

perţiūrėti visos Lietuvos mastu, viena kitą dubliuojančias veiklas sujungti, turimus išteklius

sukoncentruoti ir veiksmingai panaudoti viešąsias investicijas.

Panašu, kad suplanuotos veiklos yra kilusios iš pramonės poreikių, tačiau Nacionalinio

mastelio vizijai reikalinga tolimesnė konsoliduota visu suinteresuotų partnerių veikla, kad būtų

sukurta tikrai Lietuvos interesus atitinkanti chemijos pramonės vizija.

9.6. Vandenilio ir kuro celių nacionalinės technologijų platformos vertinimas

Vizija ir uţdaviniai. Pateiktas dokumentas sukurtas remiantis atitinkamos Europos

technologinės platformos dokumentais, todėl Lietuvos nacionalinės platformos tikslai labai gerai

orientuoti į Europos tikslusm tačiau Lietuvos tikslai ir specifika atspindėti menkai. Dokumentas

nurodo du ilgalaikius tikslus:

1. Integruoti Lietuvos vandenilio ir kuro celių ekonomiką į ES inovacijų erdvę ir verslą.

2. Stimuliuoti Lietuvos vandenilio ir kuro celių technologijų kūrimą, ekonominį augimą.

Tačiau prieš imantis integruoti Lietuvos vandenilio ekonomiką į Europos erdvę, reikėtų

paruošti išsamią nacionalinę viziją, numatyti verslo ir valstybės institucijų sąveiką , įvertinti

technologinę perspektyvą.

Aiškios nacionalinės vizijos nebuvimas lemia ir tikslų pasirinkimą, todėl didţiausias

dėmesys kreipiamas į studijų ir tyrimo veiklas universitetuose. Visa vizija atrodo



Ataskaita

- - 240

neįgyvendinama dėl menko pramonės dalyvavimo. Nepaisant aukščiau paminėtų bendrų

strateginės orientacijos veiklų, iš tiesų strategija yra trumpalaikė.

Moksliniame tyrime nėra aiškiai atskirta, kurios veiklos būtų europinio lygmens, o kurios

nacionalinio.

2-ame skyriuje nustatant pagrindines veiklas pirmiausiai reikėtų išanalizuoti ir įvertinti

Lietuvos verslo įmonių, tyrimo institucijų galimybes ir vyriausybės interesus. Nesant

nacionalinės strategijos matyti, kad dokumentas tėra ES dokumentų skoliny, tačiau Europos

interesai ne visada atitinka nacionalinius interesus.


Nukreipti į mokslinius tyrimus universitetuose ir tyrimų institutuose. Pasirinkti

atitinkantys Europos tendencijas siekiai ir veikiausiai perkelti iš atitinkamų Europos platformų

dokumentų. Tai reikia aiškiai įvardyti, nes aklai nukopijuotus ES tikslus paskelbus

nacionaliniais dar nereiškia, kad nacionaliniai interesai bus realizuoti.

Sunku įvertinti, kokios naudos galėtų turėti visuomenė ir ekonomika iš tokių siekių.

Didelis dėmesys skiriamas vandenilio ekonomikai, kuriai Lietuvoje nėra svaraus

pagrindo.Ttuo tarpu biokuro ir dujų galimybės kuro celių kryptį nacionaliniame kontekste daro

labiau tikėtiną.

Mobiliojo kuro elementų kryptis atrodo abejotina, nes tam reikia stipraus verslo partnerio,

apie kurį net neuţsimenama. Be to, tokios krypties ekonominis panaudojimas reikalauja

infrastruktūros, socialinių institucijų ir vadybos bei politinio pagrindo. Apie visa tai dokumente

nėra kalbama.

Spręsti apie tokios platformos gyvybingumą iš pateiktų dokumentų nėra galimybės.


Daugiausiai orientuojamasi į europinius ir tarptautinius finansinius šaltinius, tačiau norint

pasinaudoti tarptautiniais fondai, pirmiausiai reikia turėti nacionalinių lėšų ir verslo finansavimą.

Tikėtis finansavimo tik iš Europos būtų klaidinga strategija.

Numatomos finansavimo apimtys gerokai viršija panašių darbų finansavimo apimtis kitose

Vakarų šalyse.

Planuojamos branduolinės sintezės, vėjo ir vandenilio bei mobiliųjų vandenilio celių

kryptys neatrodo turinčios realų pagrindą. Šios kryptys nenumatytos ir ES lygyje.


Norint įvertinti technologinį potencialą, reikia išsamaus technologijų aprašo, taip pat

reikėtų ţinoti technologijos kūrėjų kompetenciją bei nacionalinį kontekstą, kuriame

technologijos kuriamos.

Tokios analizės nėra pateikta, todėl vertinti potencialą būtų galima tik remiantis intucija, o

tai nebūtų kokybiška. Galima sakyti, kad duomenų apie platformos potencialą nėra. Turint

galvoje pasirinktas artimiausio laikotarpio veiklas, maţa galimybių, kad per artimiausius 10



Ataskaita

- - 241

metų iš šios platformos būtų ekonominės naudos. Perspektyvas dar labiau maţina pramonės

partnerių nebuvimas.


Dokumentai turi labai daug sąsajų su analogiškais ES dokumentais, tačiau tai rodo ir

silpną nacionalinių interesų analizę ir įvertinimą. Siūlomi sintezės tyrimai nesiderina su ES

poţiūriu.


Kalbant apie naudą nacionalinei ekonomikai ir MTEP sistemai, dokumente apsiribojama

bendromis frazėmis ir niekuo nepagrįstomis iliuzijomis. Gauti finansavimą iš europinių projektų

atliekant tam tikrus tyrimus yra trumpalaikė galimybė, tačiau Lietuva tokiuose projektuose

atlieka pagalbinį vaidmenį. Tai rodo pateikti projektai.

Kadangi nėra nacionalinės analizės, nėra ir FE pramonės Lietuvoje, todėl labai sunku

suvokti, kas turėtų įgyvendinti tokias veiklas kaip gamybinių linijų kūrimas, paleidimas. Kaip

Lietuva savo pajėgomis gali sukurti Silicio auginimo iš smėlio technologijas, neturėdama tam

nei mokslinio, nei gamybinio ir verslo potencialo? Norint svarstyti tokio projekto galimybes

toliau, reikia ţymiai rimtesnės ir labiau pagrįstos verslo plano tipo studijos.


Sėkmingas dalyvavimas Europos projektuose reikalauja tiek tyrėjų kompetencijos, tiek

pramonės dalyvavimo ir vyriausybinės paramos. Dokumentuose daugiausiai aptarti tyrimų

aspektai ir numatomi medţiagų tyrimai vandenilio saugykloms, tačiau kompetencijos lygis,

turimi ištekliai nėra išsamiai pateikti, todėl sunku lyginti su europiniu lygiu. Dalyvavimas kai

kuriuose Europos projektuose rodo, kad tam tikras tyrimų potencialas egzistuoja, tačiau jo

ekonominė vertė menka.


Pateikti dokumentai rodo, kad Lietuvos mokslinėse institucijose yra tyrėjų, rodančių

suinteresuotumą dalyvauti Europos lygio moksliniuose tyrimuose, siekiant sukurti kietojo kūno

vandenilio saugyklas.

Tačiau vandenilio išskyrimas nuvertina kuro celių technologinę kryptį, kurioje gali būti

naudojamos biomasės ir dujų atsargos. Nors vandenilio elementai yra Europos lygio interesas,

Lietuvos interesai turėtų būti aptariami platesniame suinteresuotų veikėjų sluoksnyje. Pramonės

nebuvimas ir vyriausybės pozicijos neaiškumas trukdo įvardyti galimas šios platformos veiklos

perspektyvas. Sunku įvertinti technologinį potencialą, tačiau tikėtina, kad per artimiausius 10

metų jis nebus ekonomiškai vertingas.

Prieš pradedant tokios platformos veiklų įgyvendinimą, reikėtų dar kartą gerai įvertinti

turimus išteklius, pritraukti pramonę ir išgirsti jų poţiūrį. Tada radus bendrų interesų apibrėţti

įgyvendinamas veiklas, numatant trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, jų galimą ekonominę vertę

ir suformuoti realistinį ir įgyvendinamą, reikšmingą ekonominiu poţiūriu strateginių tyrimų

planą.



Ataskaita

- - 242

9.7. Fotoelektros Nacionalinės technologijų platformos vertinimas

Vizija. Pabrėţiama orientacija į analogišką ES platformą. Išnagrinėti ES energetikos

plėtros strateginiai dokumentai. Pateikiamas fotoelektros jėgainių įdiegimo Europoje ţemėlapis.

Pagal jį išeitų, kad pagrindiniai fotoelektros vartotojai yra Pietų Europos šalys. Tokios šalys kaip

Airija, Suomija, Vengrija, Austrija fotoelektros beveik nenaudoja.

Apţvelgiama energetikos politika Lietuvoje ir daroma išvada, kad teisinės ir politinės

aplinkos formavimas turėtų tapti vienu iš fotoelektros nacionalinės technologinės veiklos

prioritetų. Tokia plėtros vizija prieštarauja pačiai technologijų platformų misijai – MTEP

veiklos skatinimas ir strateginių krypčių tyrimų vykdymas sektoriaus suinteresuotų dalyvių

bendromis pastangomis. Teigiama, kad fotoelektros sektoriuje verslo Lietuvoje nėra. Taip pat

teigiama, kad pagrindinis TP dėmesys bus skiriamas MTEP veiklai institutuose ir

universitetuose.

Numatomos veiklos skirstomos į trumpalaikės ar vidutinės ir ilgalaikės perspektyvos. Prie

trumpalaikių priskiriamos naujų technologijų kūrimas (savaiminio formavimosi ir lazerių

panaudojimo), naujų medţiagų kūrimas.

Formuojant tikslus keliami artimiausi uţdaviniai:

įkurti ir išvystyti fotoelektros sektorių Lietuvoje;

sukurti aukštos pridėtinės vertės fotoelektros rinką;

sukurti kritinę masę;

atsiţvelgti į kylančias problemas.

Tarp numatomų konkrečių tikslų yra įsteigti fotoelementų surinkimo gamyklą ir sukurti

polikristalinio silicio gamybos technologiją bei pastatyti gamyklą.

Vizija orientuojasi į bendradarbiavimą su visomis nacionalinėmis TP, tačiau šių platformų

strateginiuose planuose ir vizijose FE TP neminima.

Ilgalaikės priemonės yra bendro pobūdţio, sunkiai pamatuojamas jų galimas rezultatas ir

nauda. Jos orientuotos į bendros aplinkos formavimą, o ne MTEP veiklas.


Orientuojamasi į technologijų tobulinimą naudojant savaiminio formavimosi reiškinius,

lazerių panaudojimą plokštelių apdirbimui. Tolimesni siekiai nukreipti į silicio gamybos

technologijų kūrimą, netvarkias struktūras, kvantinių dalelių sintezę, fotosintezę. , Įvertinant

Lietuvos potencialą ir tai, kad Lietuvoje nėra verslo sektoriaus, pajėgaus dalyvauti tokių apimčių

darbuose, technologiniai siekiai yra nerealistiniai. Savaiminio formavimosi technologija yra

lietuviškas kūrinys, plačiai aprašytas atviroje spaudoje. Jei jis ekonomiškai vertingas, tai būtų

plačiai naudojamas pasaulinių firmų, dirbančių šioje srityje. Tačiau nėra duomenų, kad taip būtų.

Taigi apibendrinant reikėtų daryti išvadą, kad technologiniai siekiai nerealistiniai ir per

artimiausius 15 metų vargu ar įgyvendinami. Tuo labiau, kad autoriai TP vizijoje kaip pagrindinį

prioritetą numato teisinės ir politinės aplinkos formavimą.

Kaip verslo projektas numatyta silicio plokštelių gamyklos statyba. Prašomos statybai

lėšos akivaizdţiai neatitinka tikrųjų tokios įmonės kaštų. Verslas, grandioziniai tikslai ir jų

įgyvendinimas nėra pagrįsti ekonomiškai.



Ataskaita

- - 243


Finansiniai skaičiavimai lėšų poreikiui pateikti su klaidomis. Poreikiai pateikti atskiroms

veikloms ir bendra suma skiriasi 16 milijonų litų. Privatus verslas planuoja investuoti apie 30

milijonų litų, tačiau nepaaiškinama, koks tai verslas: tvirtinama, kad Lietuvoje tokio verslo nėra

ir planuojama daugiausiai tiriamoji ir studijų veikla.

Finansiniai poreikiai iš ištekliai neatitinka keliamų tikslų. Silicio gamyklos statybai

planuojama pritraukti uţsienio investitorių, tačiau jokių duomenų apie jį nepateikta. Iš Lietuvos

verslo TP dalyvauja UAB „Telebaltikos importas ir eksportas― ir UAB „Altechna― – smulkios

įmonės, neturinčios išteklių.

Strateginių tyrimų plane pateikiamas lėšų poreikis yra 235 milijonai litų. Tai nesiderina su

vizijos aprašyme pateikiamu lėšų poreikiu – 81 milijonas litų.


Ryšio su ES TP dokumentais nematyti.


Dokumente naudos nacionalinei ekonomikai ir MTEP sistemai analizė apsiriboja

bendromis frazėmis. Trumpalaikė galimybė gauti finansavimą iš europinių projektų yra, bet

sunku įvertinti, kokia iš to gautųsi ekonominė nauda.

Nesant nacionalinės analizės, įvardyto pramonės vaidmens, sudėtinga įvertinti kokia

galėtų būti ekonominė tokios platformos veiklos vertė. Tam reikia išsamesnės Lietuvos

galimybių studijos.

Bendras dokumento pagrindimas, keliamų tikslų ir turimų ţmogiškų resursų bei finansinių

išteklių neatitiktis, dėmesys į naujos pramonės šakos sukūrimą, o ne turimų išteklių efektyvų

panaudojimą, leidţia daryti išvadą, kad keliami tikslai nerealūs, investicijos būtų akivaizdţiai

rizikingos, o nauda Lietuvai abejotina.


Galimybės dalyvauti naujų medţiagų ir atsinaujinančios energetikos projektuose yra

siauros.


Technologinė platforma „Fotoelektra‖ neturi išteklių, būtinų keliamiems tikslams pasiekti.

Tikslai nerealistiniai, niekuo nepagrįsti. TP dalyvių sąrašas ir ištekliai menki. TP dalyviams,

siekiantiems įgyvendinti tikslus, reikėtų išsamiau ir objektyviau įvertinti turimus finansinius ir

ţmogiškuosius išteklius, rasti investuotoją, pasiryţusį investuoti šimtus milijonų litų į

„Anykščių smėlį― ir tada paruošti naują platformos viziją.



Ataskaita

- - 244

9.8. Miškų sektoriaus nacionalinės technologijų platformos vertinimas

Lietuvos miškų sektoriaus vizija iki 2030 m.:

Lietuvos miškai – sveiki, ekologiškai tvarūs, našūs, optimaliai suskirstyti pagal

naudojimo prioritetus ir nuosavybės formas, atliekantys daugiafunkcį ekonominį,

ekologinį ir socialinį vaidmenį darnioje visuomenėje.

Lietuvos miškų ūkis – moderni, nuolat gausinanti miško išteklius ir racionaliai juos

naudojanti šalies ūkio šaka, turinti išplėtotą infrastruktūrą bei kvalifikuotus darbuotojus,

teikianti darbo vietas ir kurianti aplinką, atitinkančią visuomenės dabarties ir ateities

lūkesčius.

Medienos pramonė – technologiškai moderni, klasterizuota, į optimalų vietinių

medienos išteklių panaudojimą ir eksportą orientuota, integruota, pirminio medienos

apdirbimo ir aukštesnės pridėtinės vertės medienos produktų gamybos bei pasauliniu

mastu konkurencinga, į tarptautinių prekybos tinklų poreikius orientuota, integruota

medienos plokščių bei korpusinių baldų pramonė, labai svarbi Lietuvos ūkio šaka.

Biomasės energetikos sektorius – savo gamybos apimtimis labai reikšmingas, šalies

energetinę nepriklausomybę didinantis, tvarios plėtros principais savo veiklą grindţiantis

šiluminės ir elektros energijos bei degalų gamybos sektorius, „ţalios― energijos gamybai

naudojantis produkcijos gamybai netinkamą tradicinių miškų ir energetinių plantacijų

biomasę, panaudotų neperdirbamų medienos produktų atliekas.

Mokslo institucijos – visuomenės, pramonės ir energetikos poreikius atitinkančius

mokslinius tyrimus vykdančios, kompetentingos ir autoritetingos miškų sektoriaus

mokslo institucijos, savo ţiniomis ir tyrimais prisidedančios prie tvarios miškų

sektoriaus plėtros, miškų sektoriaus dalyvių kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos

didinimo.

Lietuvos miškų sektoriaus vizijai įgyvendinti yra numatomi tokie strateginiai tikslai:

Plėtoti į didţiausios pridėtinės vertės gamybos iš vietinių medienos išteklių nukreiptą

medienos pramonės struktūrą: Lietuvos medienos pramonės pagrindą turi sudaryti

integruota pirminio medienos apdirbimo ir aukštesnės pridėtinės vertės medienos

produktų gamyba bei integruota medienos droţlių plokščių, vidutinio tankio medienos

plaušo plokščių bei korpusinių baldų pramonė.

Diegti inovatyvius produktus atsiţvelgiant į besikeičiančius rinkos ir vartotojų poreikius:

plėtojant bendradarbiavimą su pagrindiniais maţmeninės prekybos centrais, diegti

aukštesnės pridėtinės vertės naujus produktus, tokius kaip vidutinio tankio medienos

plaušo plokščių, kitų kompozitinių medţiagų, aukštos pridėtinės vertės inţinerinių

medienos produktų gamybą, uţtikrinant į eksportą orientuotą spartesnį medienos

produktų pramonės nei visos šalies pramonės augimą.

Plėtoti moderniausiomis technologijomis paremtus gamybos procesus, tarp jų nukreiptus

į medienos išteklių kuo efektyvesnį panaudojimą ir energijos sąnaudų maţinimą.

Didinti miškų biomasės prieinamumą didėjantiems pramonės ir energijos poreikiams

tenkinti: uţtikrinti, kad miškų biomasės pasiūla pramonės ir energetikos sektoriaus

vartojimui (likvidi mediena) per artimiausius penkerius metus išaugtų iki 7,5 mln.



Ataskaita

- - 245

m³/metus (nuo 6,4 mln. m³ 2005 m.), o 2030 m. siektų ne maţiau kaip 9,5 mln. m³ /

metus.

Plėtoti šiluminės ir elektros energijos bei degalų gamybos iš miško biomasės sektorių,

„ţalios― energijos gamybai panaudojant produkcijos gamybai netinkamą tradicinių

miškų ir energetinių plantacijų biomasę, panaudotų neperdirbamų medienos produktų

atliekas.

Uţtikrinti paţangią ir tvarią miškų išteklių vadybą: uţtikrinti paţangių formų valstybės ir

privačios nuosavybės bendradarbiavimą miškininkystėje.

Uţtikrinti sektoriaus visuomeninį vaidmenį.

Skatinti sektoriaus mokslinę-tiriamąją veiklą, nukreiptą pramonės, energetikos sektoriaus

ir visuomenės poreikiams tenkinti, pirmiausia orientuojantis į Lietuvos mokslo

institucijų potencialo išnaudojimą miškų sektoriaus tvariai plėtrai uţtikrinti ir miškų

biomasės pasiūlai didinti.

Plėtoti standartizacijos darbus miško ūkyje ir medienos pramonėje: rengti miško ir

medienos terminijos, medienos gaminių techninių ir kokybės reikalavimų, matavimo ir

bandymų standartus. Prioritetinė vykdomų standartizacijos darbų kryptis – Europos

standartų (EN) perėmimas Lietuvos standartais (LST EN) ir jų taikymas Lietuvos miškų

sektoriuje

Uţtikrinti sektoriaus ţmogiškųjų išteklių mokymo ir ugdymo galimybes

Strateginis tyrimų planas išsamiai išanalizuoja Lietuvos miškų ūkio būklę,

konkurencingumą, turimus išteklius, įvertina silpnąsias ir stipriąsias puses, įvertina esamą

technologinį lygį.

Išvada: Vizija ir tikslai suformuluoti gana aiškiai ir leidţia susidaryti vaizdą apie miškų

ūkio vietą Lietuvos ekonomikoje. Platformos dalyviai taip pat gerai suvokia siekiamus tikslus.

Sektoriaus plėtros strategijos priemonės gerai apgalvotos, apima tiek vertikalią, tiek horizontalią

integraciją, sektorius matomas kaip sparčiai besivystantis gamybinis klasteris. TP matoma kaip

vienas iš ūkio šakos strateginių tikslų įgyvendinimo instrumentas, argumentuotai pateikiama

technologinės platformos paskirtis ir veiklos sritys.


Išsamiai išnagrinėti turimi MTEP sistemos ištekliai, įvardytos svarbiausios mokslinių

tyrimų ir technologinės plėtros kryptys, modernių technologijų panaudojimas miškų ūkio

konkurencingumui ir medienos kokybei gerinti (naudojant biotechnologijas, genetiką).

Argumentais pagrįstos planuojamos veiklos. Numatyti vykdytojai, reikalingų investicijų apimtys.


Planuojami finansiniai ištekliai MTEP veiklų pagal TP darbų planą 8 – 10 milijonų litų per

metus iš įvairių, taip pat verslo šaltinių atrodo pagrįstai.



Ataskaita

- - 246


Atitinka ES analogiškos platformos dokumentus. Lietuvos miškų ūkis matomas kaip

vieninga ES miškų sistemos ir ūkio dalis.


Miškų ūkis, jo modernus tvarkymas ir naujausių technologijų diegimas yra svarbūs visos

Lietuvos ekosistemai ir gyvenimo kokybei bei medţio pramonės plėtrai.


Lietuvos miškų ūkio platformos dokumentai atspindi gerai apgalvotą, suinteresuotų

dalyvių koordinuotą veiklų visumą, skirtą padidinti miškų ūkio konkurencingumą ir našumą.

Reikėtų paţymėti, kad miškų urėdijų pelningumas 2005 metais siekė 16 procentų, tai gerokai

viršija aukštų technologijų sektorių pelningumą, kuris sudaro apie 11 procentų. Tai patvirtina

teiginius apie tradicinių pramonės šakų svarbą ekonomikos augimui.

Pateikti dokumentai rodo, kad miškų technologinė platforma turi paruošusi gerai

apgalvotą viziją ir numačiusi jos įgyvendinimo priemones. Platformos veikla yra svarbi

Lietuvos ekosistemos palaikyti ir modernizuoti, taip pat yra svarbi ekonomikos dalis ir sudaro

ţaliavų bazę baldų pramonei.

Išvada: Miškų technologinė platforma yra remtina valstybės veikla.

9.9. Naujų medţiagų nacionalinės technologijų platformos vertinimas

Vizija. NTP naujųjų medţiagų vizijos dokumente pateikiami tokie technologiniai tikslai:

- neorganinės elektronikos ir optoelektronikos medţiagos;

- organinės elektronikos ir optoelektronikos medţiagos;

- dangos ir paviršiaus inţinerija;

- unkcinės organinės medţiagos ir polimerai;

- nanostruktūrizuotos medţiagos.

Taip pat pateikiami verslo tikslai, edukaciniai tikslai ir tarptautinio bendradarbiavimo

tikslai.

Daugiausiai pabrėţiamos universitetų ir institutų galimybės , kurios, deja, remiasi buvusiu

potencialu ir buvusių laikų įdirbiu. Socialiniai tikslai yra išsaugoti „dešimtmečiais sukauptą

ţmogiškąjį potencialą―.

Vienas iš svarbiausių TP verslo tikslų – plėtoti atsikuriančią Lietuvos elektronikos

pramonę sutelkiant svarbiausios srities verslo partnerius, taip pat šioje srityse dirbančius

Lietuvos mokslo kolektyvus ir tuo pačiu uţtikrinti svarbių mokslinių techninių uţdavinių

vykdymą, numatomą prioritetinėse Lietuvos bei Europos Sąjungos mokslinių tyrimų

programose. Taip pat verslo tikslas yra įkurti infrastruktūrą uţ valstybės lėšas: Nacionalinį

centrą Santariškėse, perkeliant į jį Puslaidininkių fizikos, Chemijos ir kitus institutus. Vienas

svarbiausių uţdavinių yra visokeriopai skatinti tolesnį Lietuvos mokslo ir verslo



Ataskaita

- - 247

bendradarbiavimą tam tikslui panaudojant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, taip pat

struktūrinių fondų paramą.

Tačiau Naujų medţiagų TP dokumentuose bendra sektoriaus vizija ir vieta Lietuvos

ekonomikoje bei MTEP ir inovacijų sistemoje taip ir nesuformuluota. Pagrindinis dėmesys yra

skiriamas Lietuvos ir tarptautinių tyrimo krypčių svarbai pristatyti, tačiau tai tik fragmentinis

įvairiausių krypčių surašymas.


Technologiniai siekiai yra patys įvairiausi ir planuojami tokių apimčių, kad juos visus

vargu ar galėtų įgyvendinti tokia valstybė kaip Vokietija. Pateikiamas tik bendras įvairiausių

technologijų krypčių aprašymas, pradedant dangomis metalinių velenų atsparumui didinti ir

baigiant molekuline elektronika, nėra realaus pagrindimo. Patys technologiniai siekiai neparemti

nei turimu ţmogiškuoju potencialu ir jo kompetencija, nei finansiniais ištekliais, nei

infrastruktūra.


Finansiniai poreikiai įvertinami 161975 milijonų litų, iš kurių 12 milijonų galėtų investuoti

verslas.

Privačios lėšos būtų investuojamos, jei pavyktų įkurti Organinės elektronikos medţiagų

(OEM) centrą.

Jokių vidinių savo išteklių TP nenumato.


Ryšio su ES TP dokumentais nematyti.


Kaip teigia TP dokumentų sudarytojai, pagrindinis Naujųjų medţiagų NTP socialinis

ekonominis poveikis turėtų pasireikšti jos gebėjimu ne tik išsaugoti turimą mokslinių darbuotojų

potencialą, bet ir sukurti naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams ir mokslininkams.


Nėra pateikta jokių aiškių sąsajų, tačiau galima spėti, kad dalis mokslininkų galėtų

dalyvauti projektuose.


Kūrinio sudarytojai nesuvokė ne tik Technologinių platformų esmės, bet ir mokslinių

tyrimų paskirties valstybės ekonomikoje. Susidaro vaizdas, kad kuriamos TP tikslas yra

mokslininkų grupių bandymas iš viešojo sektorius gauti struktūrinių fondų lėšų tolesnei

egzistencijai.



Ataskaita

- - 248

Platformos dokumentuose vyrauja valstybinės institucijos, verslo partnerių indėlis

abejotinas, ekonominė investicijų vertė neįvertinta. TP dalyviai turėtų paruošti naujus

dokumentus remdamiesi ES platformų praktika. Platformų varomąja jėga turėtų būti verslas. Jei

jo nėra, TP veikla neturi prasmės.

9.10. Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės Nacionalinės technologijų platformos

vertinimas

Vizija. Pateikti dokumentai yra „Galimybių studija―, todėl vertinti galima tik preliminariai.

Galimybių studijos tikslas – įvertinti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės

technologijų platformos poreikį, tikslingumą ir perspektyvumą, numatyti Lietuvos tekstilės ir

drabuţių pramonės sektoriaus strategines kryptis, kad koordinuoti veiksmai ir suvienyti ištekliai

leistų pasiekti kokybiškai naujų rezultatų, atkreipiant didţiausią dėmesį į integraciją, naujų

technologijų diegimą, ne technologinio pobūdţio inovacijas: darbuotojų mokymus, jų uţimtumo

didinimą, naujų originalių produktų sukūrimą.

Šiems tikslams pasiekti siūloma plėtoti tris pagrindines aprangos ir tekstilės pramonės

prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis:

1. Perėjimas nuo prekių prie specialių produktų (pluošto, siūlų ir medţiagų), pagamintų

naudojant lanksčius naujausių technologijų procesus.

2. Tekstilės kaip pasirenkamos ţaliavos kūrimas ir plėtra daugelyje pramonės sektorių ir

naujose taikymo srityse.

3. Masinės tekstilės produktų gamybos eros pabaiga ir perėjimas prie naujos pritaikymo

uţsakovo reikalavimams, individualizacijos, intelektinės produkcijos, logistikos ir

platinimo paradigmos.

Studijoje išsamiai išanalizuoti sektoriaus turimi ištekliai, sukurti galimo tekstilės pramonės

restruktūrizavimo arba gamybos perkėlimo į kitas šalis scenarijai. Studijoje rekomenduojamas

restruktūrizacijos ir perėjimo prie aukštesnės pridėtinės vertės scenarijus. Įvertintas sektoriaus

MTEP potencialas ir turimi ištekliai.Tikslams pasiekti siūloma vystyti tokias MTEP kryptis:

- perėjimas nuo prekių prie specialių produktų (pluošto, siūlų ir medţiagų),

pagamintų naudojant lanksčius naujausių technologijų procesus;

- tekstilės kaip pasirenkamos ţaliavos kūrimas ir plėtra daugelyje pramonės sektorių

ir naujose taikymo srityse;

- perėjimas prie naujos pritaikymo uţsakovo reikalavimams, individualizacijos,

intelektinės produkcijos, logistikos ir platinimo paradigmos.

Pateikiami problemų sprendimo būdai apsiriboja mokslinių tyrimų projektų sąrašu.

Šiuos projektus norėtų vykdyti viešojo sektoriaus, daţniausiai KTU, mokslininkai. Nėra

pateikiama argumentų, ar įmonės yra suinteresuotos šių tyrimų rezultatais, tik daromos

prielaidos, kad jie turėtų būti joms įdomūs. Dalį projektų planuojama vykdyti su verslo

įmonėmis, tačiau jokio pagrindimo, įskaitant finansinio, nepateikta.



Ataskaita

- - 249


Perėjimas nuo prekių prie specialių produktų (pluošto, siūlų ir medţiagų), pagamintų

naudojant lanksčius naujausių technologijų procesus. Tekstilės kaip pasirenkamos ţaliavos

kūrimas ir plėtra daugelyje pramonės sektorių ir naujose taikymo srityse. Masinės tekstilės

produktų gamybos eros pabaiga ir perėjimas prie naujos pritaikymo uţsakovo reikalavimams,

individualizacijos, intelektinės produkcijos, logistikos ir platinimo paradigmos.

Nėra aiškiai pateikta, kaip bus įgyvendinti technologiniai siekiai. Matyt, tai nėra suvokta.


Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės technologijų platformos numatomų įgyvendinti

MTEP veiklos ir projektų finansavimo šaltiniai:

Finansavimo šaltinis Numatoma suma

Privačios lėšos 27,06 mln. Lt

Viešojo sektoriaus lėšos 2,70 mln. Lt

ES struktūrinių fondų parama 16,23 mln. Lt

ES 7 bendrosios programos lėšos 8,12 mln. Lt


Pateiktuose TP dokumentuose teigiama: „Įvertinant mokslo institucijose ir verslo įmonėse

sutelktą tekstilės mokslų specialistų potencialą, sukauptą mokslinių tyrimų patirtį ir pasiektus

mokslinius rezultatus, glaudų bendradarbiavimą su šalies ir uţsienio mokslo institucijomis,

verslo įmonėmis, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, tarptautinėse mokslinėse

konferencijose bei eilę išleistų mokslinių publikacijų, parengtų ir išleistų mokslo knygų galima

drąsiai teigti, kad šių institucijų mokslininkų ir tyrėjų įgytos ţinios ir įgūdţiai, vykdomi tyrimai

gali turėti didelę teigiamą įtaką šio Lietuvos pramonės sektoriaus konkurencingumo augimui―.

Tačiau palyginus platformos technologinius siekius su įmonių ir tyrimo institucijų veiklos

kryptimis tokio aiškaus ryšio pasigendama. Iš pateiktų dokumentų nematyti, kad ambicingi

platformos uţdaviniai ir siekiai virstų inovatyviais produktais.


Pateiktuose platformos dokumentuose duomenų apie sąsajas su analogiškų ES TP

kryptimis nėra.


Numatoma, kad įgyvendinus Strateginių tyrimų plane iškeltus uţdavinius, per vidutinį

laikotarpį – iki 2010 metų – bus atlikta 20 bendrų verslo ir mokslo institucijų MTEP veiklos

projektų bei 2 MTEP infrastruktūros kūrimo projektai, pritraukta apie 27 mln. litų privataus

kapitalo investicijų. Ilguoju laikotarpiu – iki 2017 metų – bus įgyvendinta 50 MTEP veiklos bei



Ataskaita

- - 250

fizinės plėtros projektų, sukurtas aprangos ir tekstilės pramonės mokslo ir verslo sąveikos

centras, verslo išlaidos MTEP veiklai ir infrastruktūrai sieks 2 pardavimo procentus, bus

uţregistruoti 5 patentai bei 10 prekių ţenklų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų.

Toks konkretus projektų sąrašas 15 metų į priekį kelia abejonių dėl jų gyvybingumo.

Pateikti dokumentai kelia didelių abejonių, ar planuojama veikla atneš ekonominės naudos

Lietuvai.


Pagal sektoriaus STP dokumentus, 7-ojoje Bendrojoje programoje (FP7) numatytos šios

aprangos ir tekstilės sektoriaus prioritetinės tyrimų sritys, kurioms bus skiriama finansinė

parama:

naujų audinių ir kompozitinių audinių, pritaikomų inovatyvių tekstilės gaminių

gamybai, kūrimas;

tekstilės produktų gamybai tinkamų medţiagų funkcionalumo didinimas ir su tuo

susijusių procesų kūrimas bei tobulinimas;

biomedţiagų ir biotechnologijų pritaikymas naujiems – aplinkos neteršiantiems

audiniams kurti;

modelinių drabuţių ir prekių ţenklų (angl. – brand) kūrimas;

naujų tekstilės ir aprangos produktų, skirtų ţmogui (panaudojimas medicinoje,

apsaugos reikmėms) kūrimas;

„išmanių― audinių kūrimas ir pritaikymas plačiam vartojimui;

naujų tekstilės gaminių, skirtų panaudoti techninėms reikmėms (transportui,

statybai ir pan.), kūrimas;

plataus vartojimo prekių ir produktų bei paslaugų sektoriaus įmonėms kūrimas;

tyrimų programos, skirtos vystyti pramoninių audinių inovatyvų pritaikymą.


Įvertinus tai, jog tekstilės ir aprangos sektorius šiuo metu yra kryţkelėje dėl iškilusių

globalių sektoriaus pokyčių, nerimą kelia ta aplinkybė, jog skelbiami technologinių inovacijų

siekiai nevirsta arba lėtai virsta inovatyviais produktais. Šis nepaslankumas sektoriui gali

brangiai kainuoti, ypač pasirinkus restruktūrizacijos ir aukštesnės vertės produktų su nuosavais

prekės ţenklais kūrimo ir įvedimo į išorines rinkas scenarijų. Siūloma toliau tęsti darbus ir

suformuoti sektoriaus viziją, tikslus, sprendimo būdus ir veiksmų programą, pagrįstą finansiniais

ir ţmogiškaisiais ištekliais.

9.11. Maisto ūkio nacionalinės technologijų platformos vertinimas

Vizija. TP pateikia ūkio plėtros ir sektoriaus MTEP viziją iki 2022 metų. Suformuluotos

strateginės veiklos kryptys. Strateginiam tikslui pasiekti LNMŪTP planuoja savo veiklą vystyti

tokiomis strateginėmis kryptimis:



Ataskaita

- - 251

1. Didesnės pridėtinės vertės produktai, pasiţymintys išskirtine kokybe, patogūs vartoti,

tinkami ir perkami.

2. Maksimaliai į vartotoją orientuotas ir jo poreikius tenkinantis funkcionalus maistas.

3. Ypač saugus maistas, kuriuo visiškai pasitiki vartotojas.

4. Į ateities technologijas orientuota tausojamoji maisto gamybos sistema.

Išanalizuotos ir suformuluotos strateginių krypčių vystymui reikalingos MTEP veiklos

kryptys. Pateikta suformuota vizijos tikslų įgyvendinimo strategija. Vizija yra labai optimistinė

lyginant su turimais ir planuojamais ištekliais.


Technologiniai siekiai suplanuoti keliomis kryptimis:

funkcinio maisto ir sveikatos;

maisto saugos;

maisto kokybės;

tausojamosios gamybos.

Siekiai atspindi bendras ES tendencijas maisto gamybos moksliniuose tyrimuose ir yra

pagrįsti.


Dokumentuose pabrėţiama, kad TP dalyvaujančios įmonės neturi sukaupusios lėšų, kurias

pajėgtų investuoti į tyrimus, todėl numatoma jų skolintis arba siekti įvairaus pobūdţio viešųjų

lėšų, numatytų kaip valstybės parama. Nuosavų lėšų viešajame tyrimų sektoriuje taip pat

nepakanka numatomoms veikloms vykdyti.

Reikėtų geriau išanalizuoti turimus ir galimus išteklius ir koreguoti veiklų planą, nes

nepagrįstos ištekliais veiklos nebus įgyvendintos, taigi ir vizija liks nerealizuota. Planuojamas

lėšų poreikis – 444 milijonai litų, iš kurių 177 milijonai būtų verslo sektoriaus lėšos. Tačiau nėra

pateikiama, kaip lėšos bus panaudojamos pagal veiklas ir siekiamus tikslus, todėl sunku vertinti

tiek lėšų poreikį, tiek jo tikslingumą. Taip pat neaišku, kaip verslas šiomis investicinėmis

lėšomis disponuos ir kokie jų šaltiniai, jei tvirtinama, kad verslas investicinių lėšų neturi.


Sąsajos su analogiškomis ES platformomis yra aptariamos, tačiau nėra išsamios analizės

dėl atitikties veikloms, finansavimo mechanizmų ir įsijungimo į ES mastelio veiklas.


Mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimas MTEP srityje suteiks galimybių kurti naujus,

aukštų technologijų produktus, ateityje padidės Lietuvos įmonių gamybos apimtys, našumas bei

efektyvumas. NMŪTP veiklos rezultatai paskatins Lietuvoje kurtis naujas, aukštą pridėtinę vertę

kuriančias įmones, orientuotas į naujausius mokslo pasiekimus. Papildomos darbo vietos bei



Ataskaita

- - 252

tinkamos darbo sąlygos leis Lietuvos mokslininkams realizuoti savo potencialą Lietuvos labui

bei sumaţins „protų nutekėjimo― efektą. Aukšta sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, turimas

verslo bei mokslo potencialas leidţia tikėtis proverţio šiame Lietuvai svarbiame apdirbamosios

pramonės sektoriuje. Dėl aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų maisto produktų eksporto

padidėjimo Lietuvos prekių ir paslaugų gamybos ir eksporto struktūra priartės prie ES struktūros,

nes naujai sukurti ir ateityje į gamybą įdiegti aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų

produktai padidins aukštųjų technologijų pramonės produkcijos kiekį Lietuvos eksporto

struktūroje ir gerins konkurencingumą.

Išvada ir rekomendacijos

Transformuoti maisto pramonę į modernią ūkio šaką, be abejonės, yra svarbu tiek

tiesioginiam Lietuvos ūkio augimui, tiek gyvenimo kokybei uţtikrinti. Šis siekis turėtų būti

valstybės politikos dalis. Sektoriaus kokybinė plėtra yra remtina. Kad siekis būtų įgyvendintas,

reikia atsakingos, tikrove paremtos vizijos, instrumentų bei išteklių jai įgyvendinti. Tikėtina, kad

TP dalyviai planuoja tai labiau išgryninti savo darbe.

9.12. Biodegalų nacionalinės technologijų platformos vertinimas

Vizija. Pateikta gana akivaizdi ir remtina vizija iki 2020 – 2030 metų . Pateiktas ir vizijos

techninis pagrindimas. Vizijos įgyvendinimas skirstomas etapais, siejamas su visos Lietuvos

ūkio plėtros ir konkurencingumo tikslais, numatomos veiklos.


Technologiniai siekiai pateikti išsamiai. TP dalyviai gerai suvokia siekius ir galutinius

veiklos tikslus.


Nėra pateikta jokių duomenų nei apie sektoriaus dalyvius, nei apie mokslinių tyrimų

sektoriaus išteklius, nei apie verslo sektorių. Taip pat nėra jokių duomenų apie TP vizijos

įgyvendinimui planuojamų lėšų poreikius, verslo išteklius.


Be bendros politinės ekonominės sektoriaus vietos ES erdvėje daugiau duomenų apie

atitinkamas sąsajas su ES platformomis nėra pateikta.


Sėkmingai plėtojamas sektorius gali suvaidinti svarbų vaidmenį Lietuvos ateities

ekonomikoje. Konkrečiai vertinti sektoriaus potencialias galimybes ir planuojamų veiklų

pagrįstumą remiantis pateiktais dokumentais nėra galimybių, nes trūksta duomenų. Matyt, TP

dokumentai nėra išbaigti, vyksta jų ruošimo procesas.

Apibendrintos Nacionalinių technologijų platformų vertinimo išvados



Ataskaita

- - 253

Technologinių platformų vertinimo tikslas buvo nustatyti, ar pateikti dokumentai aiškiai

nusako planuojamas TP veiklas, ar tos veiklos rezultatai bus teigiami, ar ši veikla bus naudinga

Lietuvos valstybei ir tuo pačiu ES bendrijai. Pateikti dokumentai akivaizdţiai parodė, kad būtina

toliau gerinti dokumentų kokybę ir planuojamų TP vadybą.

Pirmiausiai reikėtų pabrėţti, kad Technologinės platformos yra instrumentas padėti

stiprinti verslo sektorių ir gerinti sektoriaus įmonių konkurencingumą, plėtojant MTEP veiklą.

TP nėra instrumentas, skirtas palaikyti mokslinių grupių veiklą, kuri nėra tiesiogiai susijusi su

verslo interesais. TP varomoji jėga yra verslo įmonės. TP, kuriose vyrauja verslo interesai,

paruošti dokumentai išsiskiria ţymiai aukštesne kokybe. Teigiamai reikėtų vertinti miškų ūkio,

biokuro , maisto TP pateiktus dokumentus ir neigiamai naujų medţiagų TP dokumentus. kurie

maţai ką bendro turi su Technologinių platformų koncepcija.

Svarbi išvada būtų ta, kad Technologinių platformų formavimosi procesas sudarė

prielaidas atskirų sektorių mokslo ir verslo dalyvių bendradarbiavimo procesui.

Bendradarbiavimas paskatino kurti viziją, tuo pačiu išryškino silpnąsias ir stipriąsias sektorių

puses ir padėjo TP dalyviams geriau susivokti globalioje erdvėje.

Rekomendacijos, kurios turėtų būti įgyvendintos toliau tęsiant Technologinių platformų

formavimosi procesą:

objektyviai išanalizuoti ir įvertinti turimus išteklius, įvardyti stipriąsias ir silpnąsias

puses;

suformuoti nacionalinio mastelio sektorių vizijas, kuriose atsispindėtų verslo,

mokslo ir valdţios interesai;

skirti daugiau dėmesio tolimesnei strateginei perspektyvai, o ne dabartiniams

uţdaviniams, kuriuos spręsti MTEP veikla maţai kuo gali padėti;

stiprinti verslo vaidmenį ir įtaką TP veikloje;

sumaţinti platformų skaičių ir rasti aiškius, realiu interesu pagrįstus

bendradarbiavimo tikslus ir būdus.



Ataskaita

- - 254



Ataskaita

- - 255

10. LIETUVOS SOCIO-EKONOMINĖS PLĖTROS SCENARIJAI

Remiantis atlikta pasaulinių, regioninių ir nacionalinių plėtros tendencijų analize bei

įvertinant varomąsias ekonomikos ir visuomenės jėgas bei atsitiktinius veiksnius, galinčius turėti

ţenklios įtakos visuomeninės ir ekonominės sistemos plėtros trajektorijai, buvo suformuluoti

trys Lietuvos socio-ekonominės plėtros scenarijų variantai.

Formuluojant scenarijus buvo panaudoti preliminarūs apklausos, atliktos „Delfi― metodu,

rezultatai.

Ekspertų darbo grupė nustatė 3 alternatyvius galimus Lietuvos socio-ekonominės plėtros

scenarijus:

- „Problemų bei grėsmių― – stagnacija ir nepritekliai;

- „Tolygios plėtros― – tikėtinas modelis ir

- „Sėkmės― – sėkmė visiems.

Pasirinkta scenarijų pateikimo lentelėje forma suteikė galimybę išdėstyti visus tris

scenarijus pagal veiksnių sritis. Tai leidţia palyginti scenarijų veiksnių pobūdį.

Problemų bei grėsmių scenarijus remiasi prielaidomis, kad Lietuvos politinė darbotvarkė

ir toliau išliks prieštaringa, visuomenė nebus pajėgi konsoliduotis siekti bendrų tikslų, ryškės

socialinės atsakomybės stoka (stiprės individualizmas), silpnės tautinio tapatumo suvokimas.

Dėl to ir toliau didės emigracija (ypač talentingų ţmonių), Lietuva formuosis kaip ES

paribio valstybė, kurioje vyraus maţos pridėtinės vertės ūkio šakos, pajėgios išlaikyti tik

nedidelę visuomenės dalį. Ekonomikoje pradės vyrauti trumpalaikiai tikslai ir maksimalaus

pelno siekis. Tai įmones vers dirbti ant stabilumo ribos.

Lietuva garsės kaip ekologiškos aplinkos, kaimo turizmo kraštas su graţia ir palyginti

švaria gamta.

Tolygios plėtros scenarijus remiasi prielaida, kad Lietuvoje palaipsniui gerės ţinių

svarbos konkurencingumui ir ekonomikai augti praktinis suvokimas.

Dėl to didės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), bus

stiprinama valstybės ţinių bazė. Nepaisant vidutinių nuokrypių, dabartinį Lietuvos ekonomikos

augimą ir toliau skatins palankūs vidiniai ir išoriniai ekonomikos veiksniai, todėl BVP augs iki 5

procentų per metus. Iki 2015 metų Lietuva priartės prie 50-60 proc. vidutinio ES-27

pragyvenimo lygio.

Sėkmės scenarijus remiasi prielaidomis, kad 2 – 3 metų laikotarpiu Lietuva suformuos

veiksmingą politinę darbotvarkę, visuomenė numatys aiškią valstybės raidos viziją, kuri bus

subordinuota bendriems tikslams įgyvendinti naudojant politinius instrumentus ir palankią

aplinką verslui. Tuo atveju, jei ES parama bus veiksmingai panaudota ūkio skatinimui ir greitam

ekonomikos augimui, iki 2015 metų gyventojų pajamos turėtų pasiekti 80 procentų Vakarų

Europos valstybių (ES 15) lygio.



Ataskaita

- - 256

Lentelė 73. Scenarijų aprašymas.

Veiksniai

Stagnacija ir nepritekliai Tikėtinas modelis Sėkmė visiems

Prielaidos

Pasekmės Prielaidos

Pasekmės Prielaidos

Pasekmės

Esminės socio-

ekonominės plėtros

trajektorijos kryptys,

posūkio taškai, įvykiai

Lietuvos politinė

darbotvarkė ir toliau

išlieka prieštaringa.

Visuomenė nepajėgi

konsoliduotis siekti

bendrų tikslų.

Ryškėja socialinės

atsakomybės stoka

(stiprėja individualizmas).

Silpnėja tautinio tapatumo

suvokimas.

Paskatos verslui plėtoti

nepakankamos; bendra

verslo aplinka netinkama

įmonių pelningumui

didinti.

MTEP ir inovacijų plėtros

politiką formuojančios ir

įgyvendinančios

institucijos ir toliau

nesugeba tinkamai valdyti

ţinių kūrimo ir

panaudojimo ekonomikos

augimui spartinti

sistemos.

Maţėja viešojo sektoriaus

nekompetencija ir didėja

korupcija.

Vykdoma neefektyvi

regioninė politika.

Lietuva liks marginaline

ES valstybe, nepalankiai

įsijungusia į tarptautinės

ekonomikos tinklus ir

tarptautines vertės kūrimo

grandines. Visuomenė ir

toliau bus raminama, kad

Lietuvos ekonomika

sparčiai auga, grindţiant

vienpusiais rodikliais,

neatspindinčiais tikrosios

ūkio padėties, pavyzdţiui,

BVP augimu.

Lietuva ir toliau bus

nepatraukli

investuotojams.

Technologinis

ekonomikos lygis ir toliau

liks ţemas.

Maţės Lietuvos valdymo

sistemos efektyvumas.

Turtas koncentruosis

sostinėje, skurdindamas

regionus, o tai dar labiau

spartins vidinės

migracijos procesus.

Toliau išlaikoma esama

politinė, ekonominė,

socialinė plėtra,

tobulinamas valstybės

veiklos modelis.

Investicijos į MTEP

veiklą palaipsniui

didinamos.

Europos Sąjunga ir jos

politinė bei ekonominė

parama Lietuvai stiprės.

Palaipsniui augs ţinių

svarbos

konkurencingumui gerinti

ir ekonomikai augti

praktinis suvokimas.

Palaipsniui gerės

valstybės valdymas.

Nacionalinė politika

vaidins vis maţesnį

vaidmenį, nes ūkio

augimą ţymia dalimi

lems ES politika ir

finansinė parama.

ES struktūrinių fondų

parama bus panaudota

inovatyviai aplinkai

visoje visuomenėje ir

versle kurti bei valstybės

infrastruktūrai gerinti,

atsiţvelgiant į

subalansuotą regionų

plėtrą.

Lietuva sugeba susikurti

vieningą plėtros viziją,

valstybės institucijos

įgyvendina „nacionalinio

tikslo siekimo― politiką ir

prieţasčių, stabdančių

konkurencingumo

augimą, palaipsniui

maţėja.

Bendradarbiavimas ir

tinklo tipo struktūrų

formavimasis, kad būtų

visuotinai panaudotos

ţinios, siekiant gerinti

konkurencingumą, tampa

visuomenės elgesio

norma.

Visuomenės išmintis -

vadybos sistemos, kuriose

dalyvauja visi norintys.

Visų protas ir teisės yra

vertinamos.

Palaipsniui bus

įgyvendinamas visuotinės

gerovės valstybės

modelis.

Ţinių visuomenės

infrastruktūra visiems

taps arba laisvai

prieinama arba bus labai

pigi.

Valstybės periferiniai

regionai intensyviai

naudos informacines ir

ryšių technologijas, dėl ko

maţės šių regionų

atskirtis.



Ataskaita

- - 257

Ekonominė struktūra ir

ūkio efektyvumas

Sparčiai augantis

einamosios sąskaitos

deficitas.

Ţemas darbo našumas

Aukštos kvalifikacijos

darbuotojų ir specialistų

trūkumas.

Menkai plėtojamas naujų

technologijų ir inovatyvių

produktų verslas

Tradiciniai Lietuvos ūkio

sektoriai (tekstilė, baldų

gamyba, informacinės

technologijos,

elektronika,) vis daugiau

plėtojami Pietryčių Azijos

šalyse, kur koncentruojasi

kūrybos ir gamybos,

potencialas.

Lietuvos įmonės plėtoja

tik uţsakymų vykdymo

politiką (angl.

subcontracting), t. y.

tampa tik vykdytojais, o

naujos technologijos,

naujų gaminių modeliai

kuriami kitose šalyse.

Formuosis kritinė

situacija, sutriks

mokėjimų balansas, litas

bus atrištas nuo euro,

ekonomika darysis

nestabili, sumaţės jos

atsparumas išoriniams

veiksniams.

Ţinioms imlus verslas ir

veikla palaipsniui trauksis

iš Lietuvos

azinės ūkio šakos

(tradicinė ekonomika)

darysis nekonkurencingos

ir jų augimas lėtės. Ūkio

atsinaujinimas ir

gyventojų pajamų

augimas vyks lėtai.

Lietuva bus ţemo

pragyvenimo lygio ES

periferija.

Lietuva neteks galimybės

integruotis į vertės kūrimo

grandines tinkamais

produktais ir kuriama

pridėtine verte.

Lietuvos įmonės kurs vis

maţėjančią pridėtinę

vertę.

Nepakankamas ūkio

našumas ir didėjantis

einamosios sąskaitos

deficitas. Darbo jėgos

trūkumas. Riboti verslo

ciklai netenkina

ekonomikos augimo.

Deramas visuomenės

verslumo

(antreprenerystės)

ugdymas.

Palaipsniui ūkis

restruktūruojasi

Formuojasi vidiniai ir

tarptautiniai tinklai.

Blogės Lietuvos ūkio

augimo perspektyvos,

ekonomikos augimas

sulėtės.

Lietuva darysis verslių

ţmonių kraštu.

Augs paslaugų, įskaitant

ir aukštomis

technologijomis bei

aukšta darbuotojų

kvalifikacija grįstų

paslaugų, sektorius.

Tradicinės ūkio šakos

importuos ir diegs naujas


Našūs įrenginiai keis

tradiciškai iki šiol

naudojamą fizinę darbo

jėgą.

Lietuvoje formuosis bent

vienas pasaulinio mastelio

ūkio klasteris. (Tikėtina,

kad tai galės būti

logistikos ir tarptautinių

gabenimų klasteris,

apimantis sausumos, oro,

jūrų transporto ir krovinių

sandėliavimo

infrastruktūrą.

Galimi ir maisto ūkio,

medienos perdirbimo ir

baldų gamybos klasteriai).

Vykdoma veiksminga ir

sėkminga ES paramos

panaudojimo politika.

Atliktos reikalingos

reformos ūkio ir darbo

jėgos ruošimo

sektoriuose.

Sudarytos puikios sąlygos

verslumui realizuoti,

verslo plėtra netiesiogiai

skatinama politikos

priemonėmis.

Verslui lengvai

prieinamas startinis ir

augimo kapitalas.

Universitetų valdymas

efektyvus, grindţiamas

rinkos principais, atitinka

pasaulines tendencijas,

vadovauti universitetams

kviečiami geriausi verslo

srities atstovai.

Bus uţtikrintas stabilus

ekonomikos augimas.

Vis didesnę ekonomikos

dalį sudarys modernus

verslas.

Tradicinė ekonomika

atsinaujins naujų ţinių ir

modernių gamybos

technologijų pagrindu.

Bus sudarytos sąlygos

plėtotis naujam

mokslinių tyrimų ir

modernių technologijų

plėtros verslui.

Kūrybiškumas taps vienu

iš pagrindinių

ekonomikos variklių,

darančių ţenklią įtaką

ekonomikos augimui

Lietuvoje formuosis 2 –3

pasaulinio mastelio ūkio

klasteriai. (Tikėtina, kad

tai galės būti logistikos ir

tarptautinių gabenimų

klasteris, apimantis

sausumos, oro, jūrų

transporto ir krovinių

sandėliavimo

infrastruktūrą.

Galimi ir maisto ūkio,

medienos perdirbimo ir

baldų gamybos klasteriai)

Mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės

(technologinės) plėtros

(MTEP) bei inovacijų

politika

MTEP valdymo sistema

priklausoma nuo

individualių asmenų

sprendimų ir grupinių

interesų ir valdoma

neprofesionaliai.

Sistemai tampant vis

sudėtingesnei ir blogėjant

valdymo kokybei, bus

priimami

nekompetentingi

sprendimai, kurie nulems

Politikos MTEP ir

inovacijų srityse

formavimas remiasi

naujausiomis

mokslinėmis ţiniomis,

nepriklausomų ekspertų

Palaipsniui bus diegiama

kompetentinga, objektyvi

MTEP ir inovacijų

politika bei jos

įgyvendinimo

instrumentai.

Lietuvos MTEP ir

inovacijų sistema

reformuojama

atsiţvelgiant į pasaulines

tendencijas.

Bus sukurta moderni,

apimanti visas ţinių

ekonomikai svarbias

socialinių ir technologinių

mokslų sritis (info-bio-

nano-cogno), ţinių



Ataskaita

- - 258

ES struktūrinių fondų

lėšos vykdomai MTEP

sistemos reformai

panaudojamos

nekvalifikuotai ir

neefektyviai.

Auga tarptautinio

bendradarbiavimo MTEP

srityje reikšmė.

neefektyvią MTEP

sistemos veiklą. Pagal

MTEP sistemos veiklos

rodiklius Lietuva ir toliau

liks ES reitingų

paskutinėse vietose.

Maţės aukštos

kvalifikacijos MTEP

srities darbo jėgos

(tyrėjų) ištekliai.

Visos sistemos

kompetencijos sąskaita

bus pirmenybė bus

teikiama siauroms MTEP

kryptims, kris bendra

sistemos kompetencija ir

ţinių gamyba, MTEP

sistema bus nepajėgi

atlikti savo funkcijos

visuomenėje. Dėl ţinių

gamybos ciklo sutrikimo

inovacijų sistema negalės

normaliai veikti, nesikurs

naujų įmonių ir menkės

bendras Lietuvos ūkio

konkurencingumas

grupės atlieka nuolatinį

MTEP politikos

vertinimą.

Europos Sąjunga ir jos

politinė bei ekonominė

parama Lietuvai stiprės.

Augs technologijų

poreikis ir naudojimas.

Vis daugiau sprendimų

dėl MTEP politikos

priimama ES politikos

lygiu ir koordinuojant su

kitomis ES narėmis.

Lietuvos MTEP sistema

darosi ES mokslinių

tyrimų sistemos

integruota dalis.

MTEP sistema palaipsniui

bus transformuojama į

gerai veikiančią ţinių

kūrimo ir inovacijų

sistemą.

Pramonė diegs naujausias


Nors ir lėtai, bet augs

našumas, didės galimybės

formuotis naujam aukštos

pridėtinės vertės verslui

įvairiose ūkio srityse.

Augantis technologijų

poreikis ir naudojimas

skatins jų kūrimą, o tuo

pačiu bus sudaromos

prielaidos naujų ţinių

kūrimui ir diegimui.

Auga investicijos į

bazinius mokslinius

tyrimus ir į su jais

glaudţiai susijusias

studijas.

Verslas sparčiai didina

investicijas į

taikomuosius mokslinius

tyrimus ir technologijų

plėtrą įmonių viduje.

Vyksta darbuotojų mainai

tarp verslo įmonių ir

universitetų, studentai

savo studijų projektus

daţnai vykdo įmonėse.

Inovacijų skatinimo

sistema plėtojama

programiniu principu.

gamybos sistema.

Bus sukurta inovacijų

skatinimo sistema,

atitinkanti išsivysčiusių

pasaulio valstybių

modelius.

Bus sukurta apimanti

visus regionus

technologinių centrų

sistema, kuri sudarys

sąlygas ţinių sklaidai ir

inovacijų kūrimui.

Bus formuojama visą

kraštą apimanti ţinių

visuomenė ir sudarytos

prielaidos moderniai

socialinei ir ekonominei

plėtrai.

Socialinės ir politinės

aplinkybės

Socialinės atsakomybės

stoka tiek politikoje, tiek

versle. Nesikuria

nevyriausybinės

organizacijos,

besirūpinančios

socialiniais reikalais.

Nereformuota pensijų

sistema (valstybinis

socialinis draudimas

Augs gyventojų pajamų

netolygumai., didės

socialinė atskirtis.

Valstybėje atsiras vis

daugiau elgetų

apgyvendintų zonų,

turtingieji sluoksniai

koncentruosis gero

gyvenimo zonose.

Valstybė vykdo

subalansuotą regioninę

politiką, kurią lemia ES

politinė ir ekonominė

parama.

Siekiant visuomenės

stabilumo, uţtikrinamas

socialinis jos narių

saugumas.

Viešojo sektoriaus ir

finansinių srautų

centralizacija maţės,

gerės balansas tarp

didţiųjų miestų ir regionų

plėtros tempų..

Visuomenė vis labiau

įsisavina IRT, kurios

vaidina vis didesnę svarbą

kasdienėje veikloje

Modernios informacinės

ir ryšių technologijos taps

visuotinio vartojimo

produktais, tokiais, kaip

dabar vanduo ar elektra.

Jomis galės naudotis visos

valstybės gyventojai.

Lietuva taps aukštos

gyvenimo kokybės ir

socialinės gerovės



Ataskaita

- - 259

tampa nebepajėgus

išlaikyti pensininkų).

Politikos darbotvarkėje

vyrauja partikuliaristiniai

interesai, kova dėl galių ir

skandalai.

Augs prieštaravimai

visuomenėje, kils

nepasitenkinimas,

peraugantis į neramumus.

Visuomenė taps maţiau

atspari išorės įtakoms.

valstybe.

Gyvenimo sąlygos:

- šeimos struktūra, vaikai

ir pagyvenę šeimos

nariai,

- namų ūkis,

- darbo pasidalijimas,

- darbo ir „gyvenimo

sau― laiko santykis,

laiko panaudojimas,

- viešų paslaugų kokybė,

- gyvenimo standartai,

- socialinis ir politinis

aktyvumas.

Moralinių vertybių

devalvacija.

Lėtėja ekonomikos

augimas, ryškėja viešojo

sektoriaus

partikuliarizmas



bendrų tikslų.


atsakomybės stoka


Silpnėja tautinio tapatumo

suvokimas.

Skyrybos, gyvenimas be

vedybų darysis norma,

vaikai bus vis maţiau

priţiūrimi tėvų.

Yranti šeimos institucija

didins asmenų nesaugumo

jausmą, visuomenėje

didės socialinė įtampa.

Didės pajamų

diferenciacija. Tik turtingi

visuomenės nariai galės

sau leisti asmeninio

aptarnavimo (dvasinės

sferos) paslaugas.

Neturtingieji turės

apsiriboti pigių

materialinių vertybių

vartojimu. Formuosis

skirtingo dvasinio lygio

visuomenės sluoksniai.

Dėl vyraujančios ţemos

pridėtinės vertės

tradicinės pramonės

jaunimas nesirinks

darbininkiškų specialybių,

stiprės visuomenės

senėjimo reiškiniai, ūkis

susidurs su našumo

didinimo problemomis.

Darbo ir poilsio laiko

santykis nesubalansuotas.

Stiprėja individualizmas

Gyvenimo standartai

Lietuvoje auga.

Daug laiko dirbantys

arba naudojantys lankstų

darbo reţimą, nebeturės

laiko šeimai.

Šeimų struktūra darysis

įvairi, tradicinės šeimos

struktūra darosi vis

maţiau priimtina.

Pajamų skirtumas tarp

turinčių kvalifikuotą

darbą ir paprastų

darbininkų didės.

Išryškės skirtingi

vartojimo polinkiai ir

augs vartotojų

individualizacija

Darbas išliks esmine

ţmogaus veikla, tačiau

stiprės poreikis poilsiui

bei suderinti poilsį ir

darbą.

Modernių technologijų,

tokių, kaip informacinės-

komunikacinės

technologijos sąsaja

ţmogus-įrenginys

panaudojimas gyvenime

ir gamybos procesuose

Piliečių teisės aiškiai

apibrėţtos ir

garantuojamos valstybės.

Naujų technologijų

panaudojimas taps

paprastu ir visiems

prieinamu procesu,

nereikalaujančiu

specifinių įgūdţių.

Kiekvienam piliečiui bus

uţtikrintos tinkamos

viešosios paslaugos,

vienodai suteikiamos

visuose regionuose.

Darbo sąlygos:

- darbas ir nedarbo lygis,

- darbo įgūdţiai ir

Trūksta darbo jėgos,

darbo rinka darosi labai

lanksti, bet nenuspėjama.

Padėties darbo rinkoje

šeimininku Lietuvoje

darysis darbuotojas, kuris

Darbo jėgos maţėja.

Darbo santykiai tampa

Darbo jėgos trūkumas

bus kompensuojamas

apgalvota imigracijos

Tinklai pakeičia

hierarchines struktūras.

Darbdaviai vis labiau

atsiţvelgs į darbuotojų

poreikius, lankstus darbo



Ataskaita

- - 260

mokymai, reikalingi

darbui,

- darbo aplinkos kokybė,

- dalinis darbo laikas,

- naujos darbo formos.

Darbo našumas ţemas.

Aukštos kvalifikacijos

darbuotojų ir specialistų

trūkumas.

Menkai plėtojamas naujų

technologijų ir inovatyvių

produktų verslas

Lietuvos įmonės plėtoja

tik uţsakymų vykdymo

politiką (angl.

Subcontracting), t. y.

tampa tik vykdytojai, o

naujos technologijos,

naujų gaminių modeliai

kuriami kitose šalyse.

turės vis daugiau

galimybių pasirinkti,

galės daţnai keisti darbą,

nejaus įsipareigojimų

darbdaviui.

Atlyginimų lygis kils

lėtai, darbuotojai

nerealizuos savo

profesinių siekių, todėl

ieškos tokių galimybių

kitose ES šalyse.

Bus apsunkintas

inovatyvios ir kūrybingos

visuomenės

formavimasis, visuomenė

darysis susiskaldţiusi,

chaotiška ir su silpnais

bendradarbiavimo ryšiais.

Tai trukdys formuotis

inovatyviai ir

konkurencingai verslo

aplinkai.

Darbo ir poilsio reţimai

nesubalansuoti, didėja

darbuotojų sergamumas.

Formuojasi naujų įgūdţių

poreikis: rasti geriausią

darbo vietą ir sugebėti

išsilaikyti joje, paisant tik

savęs.

maţiau reglamentuoti.

Nyksta ribos tarp darbo ir

poilsio.

Stiprėja tinklinė

visuomenė ir ekonomika.

Valdţios centralizacija

maţėja.

politika bei našių

technologijų

panaudojimu

Tinklinėje ekonomikoje

darbo įgūdţiai gerės dėl

komunikavimo kanalų

skaičiaus tinkle augimo.

Tai stiprins kūrybingumą.

Bendruomenės vis

aktyviau įsitrauks į

sprendimų priėmimo

procesus.

Maţės hierarchija visose

gyvenimo ir darbo

sferose, tačiau skirtumai

tarp turinčių darbą ir jo

neturinčių pamaţu ryškės.

Nepaisant politinių

priemonių, regioninė

atskirtis išliks.

Darbuotojų įgūdţiai

efektyviai bendradarbiauti

tinkle yra viena iš jo

vertybių.

laikas bus derinamas su

darbuotojais, tuo pačiu

darbuotojai suvoks, kad

jie yra įmonės dalis,

lemianti įmonės našumą.

Santykiai profesinėje

veikloje

(darbo santykiai)

- profsąjungos ir jų įtakos

bei tendencijos

- darbuotojų dalyvavimas



bendrų tikslų.


atsakomybės stoka


Profsąjungos iš esmės

nebevaidins vaidmens

priimant sprendimus ir

sprendţiant konfliktus

Darbo pobūdis nuolatos

kinta, daţnėja laikino

įdarbinimo atvejai.

Priimami nauji

atitinkantys laikotarpį šios

srities teisės aktai.

Profsąjungų veikla

prisitaikys prie naujų

sąlygų, tačiau atsiras ir

kitų formų darbuotojams

dalyvauti priimant

sprendimus bei

sprendţiant konfliktus.

ES diktuoja teisės normas

darbo santykiuose

Profsąjungos darosi

tarptautinės, jos gina

pagrindines darbuotojų

teises.

Augs individualių darbo

sutarčių tarp darbdavio ir

darbuotojo reikšmė.

Įmonėse formuosis

komandinio (grupinio)

darbo ir valdymo

sistemos.



Ataskaita

- - 261

priimant sprendimus dėl

organizacinių ir

technologinių pokyčių

Lentelė 74. Scenarijų prielaidų bendros politinės pasekmės

Ekonomikai,

uţimtumui,

švietimui,

socialinėms paslaugoms,

pensijoms,

inovacijoms,

bendram valdymui

Stagnacija ir nepritekliai Tikėtinas modelis Sėkmė visiems Socialinė, ekonominė ir politinė situacija blogės

daugeliu aspektų.

Gyventojų pajamų skirtumai dar labiau ryškės ir sukels

socialinių grupių konfrontaciją.

Didės nepasitikėjimas politine sistema.

Ekonomika iš principo grįsta ţiniomis.

Darbas ne visą darbo dieną ir laikinas darbas tampa

įprastas.

Visuomeninės kaitos procesams didesnę įtaką daro

ekonomika, o ne politiniai sprendimai.

„Elektroninė valdţia― visuomenei suteikia papildomų

galimybių, tačiau tuo pačiu ir kelia naujų iššūkių.

Visuomenė palaiko ir finansuoja mokymosi visą

gyvenimą procesus.

Socialinės ir sveikatos apsaugos priemonės prieinamos

visiems.

Veikia lanksti pensijų sistema.

Į MTEP veiklą kaip į strateginę ţinių ekonomikos

kryptį, investuojamos didţiulės lėšos.

Formuojasi tinklinio tipo valstybės valdymo bei verslo

organizavimo modelis ir aktyvi visuomenė. Lentelė 75. Socialinės inovacijos (reikiamos arba įgyvendintos)

Valstybėje,

ekonomikoje,

pilietinėje visuomenėje

Stagnacija ir nepritekliai Tikėtinas modelis Sėkmė visiems

Tam kad būtų išvengta šio scenarijaus, tikslinga:

perţiūrėti politikos ir jos įgyvendinimo

instrumentų formavimo praktiką

vykdomosios valdţios institucijose,

stiprinti įgūdţius ir sugebėjimus dirbti

tarptautinėje plotmėje ir kurti

bendradarbiavimo tarp ekspertų tinklus,

įveikti Lietuvai būdingą grupinių interesų

įtaką politikai,

atsisakyti įtakos grupių konfrontacijos

pagrindu vykdomos politikos,

švietimo įstaigose diegti tinklinio darbo

metodus.

stiprinti pilietinę visuomenę.

Tam, kad Lietuvos verslas galėtų dalyvauti kuriant

naujos kartos inovatyvius produktus, o visuomenė juos

vartotų bei siekiant sudaryti sąlygas, kad Lietuva

pasinaudotų naujausiomis ţiniomis ir remdamasi jomis

pritrauktų ir įsisavintų naujausias technologijas,

tikslinga didinti investicijas į universitetinius

mokslinius tyrimus (informacinių technologijų ir

biotechnologijų, nanotechnologijų bei paţinimo

technologijų srityse).

Radikaliai reformuojama švietimo ir mokslinių tyrimų

sistema, orientuojantis ne į tradicinį Europoje

įsitvirtinusį modelį, bet į rytojaus ţinių visuomenės

poreikius atitinkantį modelį (pvz., skandinaviškąjį).

Reformuojama mokesčių sistema, pereinant prie naujo

modelio, išlaisvinančio verslumo potencialą.

Sukuriama saugi valstybės informacinių- ir ryšių tinklų

sistema.



Ataskaita

- 262 -

10.1. Scenarijų analizė ir komentarai

Darbo sąlygos

Scenarijų kūrimas ir analizė rodo, kad ateityje darbo laiko, darbo paieškos ir samdos sutarčių

lankstumas visuomenėje bus vis labiau vertinamas ir toleruojamas. Savo ruoţtu, tai bus iššūkis

darbdaviams.

Įmonių vadyba vis labiau decentralizuosis. Sėkmingiausios bus tos įmonės, kuriose formuosis

komandinio (grupinio) darbo įgūdţiai. Stiprėjant ES politikos įtakai, decentralizacija turėtų pereiti ir

į politinį bei socialinį gyvenimą, t. y. daugiau sprendimų bus priimama vietiniu lygiu, tačiau dėl

gebėjimų trūkumų tai gali maţinti sprendimų pagrįstumą ir gautų rezultatų efektyvumą.

Pesimistinio scenarijaus atveju, dėl lėtai augančio darbo našumo ir darbo jėgos trūkumo,

atlyginimų didėjimas maţins įmonių konkurencingumą, įmonės sieks atnaujinti technologijas,

maţindamos darbuotojų skaičių. Savo ruoţtu, tai gali skatinti emigraciją. Maţėjantis gimstamumas

ir visuomenės senėjimas bus papildomi ekonominiai iššūkiai.

Scenarijų analizė rodo, kad tiek pesimistiniu atveju, tiek tikėtino scenarijaus atveju Lietuvoje

didės poliarizacija tarp sostinės ir periferinių valstybės regionų gyvenimo kokybės rodiklių.

Gyvenimo sąlygos

Lietuvoje pragyvenimo lygis augs, tačiau pesimistinės prognozės rodo, kad iki 2015 metų

vidutinis atlyginimas uţ darbą Lietuvoje sudarys iki 30% ES-15 valstybių atlyginimų vidurkio. Tuo

pačiu didės atlyginimų skirtumai tarp sostinės bei kitų didţiųjų miestų ir periferijos.

Beveik visų socio-ekonominės raidos scenarijų atveju, darbas bus viena iš svarbiausių

gyvenimo veiklų visuomenei siekiant aukštesnių gyvenimo standartų. Laiko balansas kis poilsio

nenaudai. Tai maţins šeimų stabilumą, vaikų prieţiūros kokybę, nulems stiprėjantį visuomenėje

nesaugumo jausmą ir skatins agresiją.

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) darysis prieinamos net ţemiausiems visuomenės

sluoksniams. Nanotechnologijų sukurtos IRT priemonės suteiks galimybes naudotis informacine

virtualia erdve kiekvienam piliečiui ir nereikalaus specialių įgūdţių. Jos taps kasdienio gyvenimo

infrastruktūros dalis, tokia kaip vandentiekis, kanalizacija ar elektra.

Gamybiniai santykiai

Darbdavių ir darbuotojų santykius atstovaujančių profsąjungų veikla Lietuvoje darysis maţai

reikšminga, nes darbdavių ir darbuotojų santykius reguliavimas pereis į ES lygio normų įtvirtinimą

Lietuvos teisinėje sistemoje.



Ataskaita

- 263 -

Svarbiausios socialinės inovacijos (tikėtinos iki 2015 metų) ir jų vykdytojai

Visiems scenarijams reikšmingos socialinės permainos ir naujovės, todėl jų įgyvendinimo

kokybė ir mastai nulems scenarijų realizaciją. Tai labai svarbūs scenarijų įgyvendinimo veiksniai,

kurie išsamiai pateikti lentelėse.

Siekiant išvengti pesimistinio scenarijaus, reikėtų rimtai įvertinti šiuos veiksnius dabartinėje

situacijoje ir imtis politinių bei valdymo priemonių tam, kad realizuotųsi sėkmės scenarijai.

Visuomenės vertybių visuma

Tam, kad Lietuva ne tik deklaruotų kurianti ţinių visuomenę, bet ir ją sukurtų artimoje

strateginėje perspektyvoje, Lietuvos visuomenės plėtros problemas, įvardytas šiame darbe, turėtų

suvokti pati visuomenė. Ji turėtų susiformuotų viziją, kokią Lietuvą norėtų matyti ateityje.

Būtina apsispręsti, ar riboti ištekliai ir toliau bus naudojami trumpalaikėms problemoms

spręsti bei „gaisrų gesinimo― politikai vykdyti, ar vis dėlto visos visuomenės ir valdţios

pastangomis sugebėsime susitelkti į sisteminius sprendimus, kurie ateityje uţtikrintų verslios ir

kūrybingos visuomenės kūrimąsi. Savo ruoţtu, tai nulems konkurencingą ir stabiliai augančią

ekonomiką bei socialinį stabilumą.

Šiame kontekste svarbu apsispręsti, ar valstybė investuos ţymias lėšas į privataus verslo

technologinį atnaujinimą, našumo didinimą ir bendrą Lietuvos ekonominės galios stiprinimą, ar

orientuosis tik į bendro pobūdţio infrastruktūros, inovacinės aplinkos ir darbo jėgos ruošimą,

išlaikydama socialiai saugios valstybės įvaizdį.

Investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijų sistemą

Fundamentaliai ţinoma, kad pasaulinės ekonomikos augimo kreivė nėra nuolatos kylanti.

Visų ekonominių ciklų inovacijos pereina gimimo, augimo ir mirties stadijas (vadinama S –

gyvenimo ciklo kreivė). Šio etapo svarba yra ta, kad informacinių ir ryšių technologijų inovacijų bei

investicijų bumo ciklas baigėsi 2000 metų krize ir jau perėjo iš produktų kūrimo į produktų ir

paslaugų vartojimo ciklą. Biotechnologijų ciklas tęsiasi jau apie 2 dešimtmečius, tačiau dar

nesibaigė, nes dar tęsiasi biotechnologinių produktų kūrimas. Tačiau dėl savo specifikos

biotechnologijos reikalauja milţiniškų investicijų ir didelių kvalifikuotos darbo jėgos išteklių, todėl

šio sektoriaus pramonė koncentruojasi tik tam tikruose pasaulio regionuose, kuriuose reikalingi

ištekliai sukaupti. Ekonominiu poţiūriu, biotechnologijų plėtra Lietuvoje gali būti sėkminga tik tuo

atveju, jei jos produktai bus plačiai naudojami daugumoje valstybės ekonominės veiklos sričių,

augs biotechnologinių įmonių skaičius ir atsiras vietinė konkurencija (M.Porteris). Smulkios įmonės,

uţimančios specifines sektoriaus nišas bei orientuotos į mokslinius tyrimus, nebegali uţtikrinti

didelės investicinės grąţos, veikdamos net ir palankiose šiai šakai verslo zonose.

Kitas pasaulinės ekonomikos augimo ciklas (kita S-kreivė) yra siejamas su naujų technologijų

– nanotechnologijų ir naujų socialinių technologijų plėtra. Tai yra MTEP, į kurią šiuo metu

pasaulyje investuojamos didţiausios lėšos, ir yra vienas iš pagrindinių MTEP prioritetų tiek

išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Tai patvirtina publikacijų skaičiaus bei patentų

dinamika.



Ataskaita

- 264 -

Šių technologijų pramoninis panaudojimas dar tik prasideda, tačiau jų reikšmė valstybės

ekonomikai išryškės kitame dešimtmetyje bei nulems Lietuvos ekonomikos konkurencingumą 2015

metais. Todėl pasirinkus tikslą – kurti ţinių visuomenę Lietuvoje, reikalingos ţymios investicijos į

šių naujausių technologinių krypčių tyrimus. Likusi be ţinių šiose besiformuojančiose naujo

ekonomikos ciklo kryptyse, Lietuva neturės nei ţmonių išteklių, nei tinkamos infrastruktūros kurti

naujos kartos inovacijas ir ateityje tapti konkurencingos ekonomikos valstybe.

Kai kurių MTEP politikos ir verslo atstovų argumentai, kad šias kryptis Lietuvoje vystyti

netikslinga, nes nėra tokių šakų pramonės, skamba analogiškai teiginiui, kad „neverta maţo vaiko

mokyti skaityti, nes neaišku, ar jis po to norės mokytis universitete―.

Ţymios MTEP investicijos į šias naujausias kryptis Lietuvai reikalingos tam, kad iš senos

ekonomikos S – kreivės pabaigos (kurioje investicijos baigiasi) ji sugebėtų pereiti į ekonomikos

kitos S - kreivės augimo fazę, kurioje būtų galima tikėtis naujo ir esminio tiesioginių uţsienio

investicijų srauto augimo.

Pavojingos tendencijos, kurios šiuo metu stebimos formuojamoje MTEP politikoje ir jos

įgyvendinimo priemonėse, gali turėti skaudţių ir nepataisomų pasekmių tolimesnei Lietuvos

ekonomikos plėtrai.

Aukštojo mokslo problemos

Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ES pagal studentų skaičių, tenkantį tūkstančiui

gyventojų, tačiau studentų paruošimo kokybė netenkina nei verslo, nei pačių studentų. Reikalinga

radikali, gerai paruošta aukštojo mokslo sistemos reforma, kuri turėtų būti vykdoma aiškiai

suvokiant reformos tikslus. Reforma turėtų įvertinti tuos reikalavimus aukštajam mokslui, kurie

Europos erdvėje bus svarbūs po 10 ir daugiau metų.

Kūrybingumo, motyvacijos ir verslumo savybių ugdymas turėtų tapti svarbi mokymo proceso

dalis, einanti kartu su profesinių ţinių perteikimu.

Kosmetinė, fragmentiška ir gerai neparuošta reforma gali sukelti dar didesnių problemų ateityje.

Technologinės visuomenės problemos

Visuomenės technologizacija, naujų technologijų produktai, kuriuose vis daugiau įkūnyta

ţinių, o jų naudojimas kasdienėje veikloje kelia vis didesnius reikalavimus individui. Dalis

visuomenės šių naujų produktų aplinkoje jausis nesaugiai ir nesugebės jais visapusiškai naudotis.

Ypač tai pasakytina apie konverguojančių technologijų (info-bio-nano) produktus, kurie jau

atsiranda rinkoje. Todėl technologinis visuomenės raštingumas darosi svarbi socialinė-ekonominė

problema. Visuomenės technologiniu raštingumu turėtų rūpintis mokymosi visą gyvenimą sistemos

bei kuriamos vizualinės technologinio raštingumo priemonės.

Ţinių visuomenės aspektai visose srityse

Ţinių visuomenės klausimai neturi būti centralizuojami specifiniuose komitetuose ar

apsiriboti tik pagrindiniais šios srities veikėjais. Ţinių visuomenės aspektai turi apimti visą

visuomenę, o jų reikšmė turi būti įvertinta visose visuomenės gyvenimo ir ekonomikos srityse.



Ataskaita

- 265 -

Turi atsirasti suvokimas, kad ţinių visuomenė – tai ne vien ţinių panaudojimas aukštųjų

technologijų sektoriuje. Atvirkščiai, ţinių visuomenė – tai ţinių panaudojimas visuose valstybės

ekonomikos ir paslaugų sektoriuose, siekiant, kad jie kiltų vertės kūrimo grandine aukštyn ir taptų

aukštos pridėtinės vertės sektoriais. Aukštųjų technologijų sektorius neturi egzistuoti pats sau. Jis

turi skleisti ţinias ir produktus, kurie ir tradicinių technologijų pramonės sektoriams padėtų

transformuotis į modernius, paţangiomis technologijomis grįstus pramonės sektorius.

Valstybėje turi formuotis ne viena ar dvi siauros aukštųjų technologijų nišos. Joje turi būti

sudarytos sąlygos plataus spektro įvairių modernių technologinių krypčių įmonėms. Ir tik plati

vietinė bei tarptautinė konkurencija gali parodyti, kurios ūkio šakos yra gyvybingiausios.



Ataskaita

- 266 -

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Pagrindinis ekonomikos variklis išlieka tradicinės pramonės šakos. Aukštųjų technologijų

pramonė neturėtų būti priešinama su tradicinių technologijų pramone ir kitais ūkio sektoriais.

Turėtų įvykti tradicinių pramonės šakose proverţis, o Lietuvos aukštųjų technologijų verslo

proverţis yra tiesiogiai susijęs su viso ūkio ir atskirų sektorių gebėjimu perimti inovacijas.

Rekomendacijos

Skatinti tradicinių ūkio šakų technologijų ir vadybos modernizaciją, kad padidėtų

tarptautinis konkurencingumas.

Skatinti aukštųjų technologijų pramonės plėtrą sutelkiant dėmesį į horizontalų aukštųjų

technologijų taikymą visuose ūkio sektoriuose.

2. Eksporto plėtros ir darbo našumo didinimo galimybės Lietuvoje nėra visiškai

išnaudojamos. Dėl globalizacijos Lietuva ir Baltijos šalys gali atsidurti nuošalyje nuo

pasaulinių vertės kūrimo grandinių, todėl gali lėtėti ekonomikos ir pragyvenimo lygio

augimas.

Lietuvos pramonės plėtra ir ekonomikos augimas ateityje priklausys nuo to, kaip bus

atsiţvelgiama į pasaulines invovacijas ir MTEP paţangą, ar bus sugebama greitai reaguoti į

besikeičiančius (dėl inovacijų) rinkos poreikius ir efektyviai įdiegti inovacijas.

Rekomendacijos

Remti integraciją į tarptautines vertės kūrimo grandines.

Visoje Lietuvoje įkurti regioninius kooperavimosi, techninių tyrimų ir paslaugų centrus,

kurie dirbtų išvien su vietinėmis verslo įmonėmis.

Remti bendrus mokslinius tyrimus ir inovacinę veiklą.

Sukurti priemones, kurios stiprintų įmonių internacionalizaciją, sudarytų sąlygas dalyvauti

inovacijų tinkluose, stiprinti inovacinius ir technologinius gebėjimus (remti naujų gamybos

procesų įsisavinimą, technologinio pajėgumo didinimą ir kokybės sertifikavimą).

Kurti horizontalių įmonių veiklų, skatinančių inovacijas, paramos schemas, vengiant

tiesioginės paramos konkrečių ūkio sektorių ar įmonių verslui.

3. MTEP yra ne vienintelis ir ne pagrindinis inovacijų kūrimo veiksnys.

Rekomendacijos

Inovacijų kūrimo metodus ir procesus plėtoti pasitelkiant ne tik MTEP, bet ir įvairius

informacinius kūrybinius šaltinius.

Skatinti kūrybiškumą ir novatoriškumą.

4. Socialiniai tinklai, palaikantys regiono įmonių veiklą ir jų sąveiką, tampa svarbūs ugdant

įmonių inovacinius gebėjimus.



Ataskaita

- 267 -

Rekomendacijos.

Kurti ir įgyvendinti klasterizacijos principais grįstas iniciatyvas.

5. Didėjant kvalifikuotų specialistų ir mokslininkų poreikiui Europoje ir pasaulyje, stiprės

kvalifikuotų ir talentingų specialistų migracija, vis daugiau jų emigruos iš Lietuvos.

Rekomendacijos

Lietuva turi pradėti įgyvendinti aktyvią imigracijos politiką ir imtis neatidėliotinų priemonių,

kad padidintų vidinius darbo jėgos išteklius. Todėl būtina gerinti specialistų rengimo kokybę,

didinti darbo uţmokestį ir iki pasaulinio lygio modernizuoti technologijas (tai daryti būtina

visuose ūkio sektoriuose pagal horizontalias programas, pradedant nuo tų sektorių, kurie turi

atitinkamo lygio specialistus).

6. MTEP finansavimas Lietuvoje buvo nepakankamas visus nepriklausomybės metus. Todėl

MTEP infrastruktūra technologiškai ir morališkai paseno, mokslinis personalas senėja,

mokslininkų maţėja ir jie tampa ne tokie aktyvūs. Viena iš didţiausių problemų yra

neveiksmingas MTEP sistemos valdymas ir jos organizacinė struktūra, kuri neuţtikrina

efektyvios šios sistemos veiklos sąlygų.

Dėl menkų verslo investicijų į MTEP Lietuvos verslo pajėgumas taikyti mokslo ir

technologines žinias yra labai menkas.

Rekomendacijos

Iš esmės padidinti viešojo sektoriaus investicijas į MTEP ir sukurti verslo investicijų į

MTEP skatinimo sistemą.

Sukurti Lietuvos MTEP ir inovacijų sistemą, galinčią padėti verslui įgyti sugebėjimus

perimti pasaulinio lygio inovacijas ir technologiškai modernizuoti Lietuvos ūkį:

- paţangių pasaulio ir Europos valstybių pavyzdţiu sukurti skaidrią MTEP ir inovacijų

valdymo institucinę struktūrą, kurioje būtų aiškiai apibrėţti sprendimus dėl MTEP ir inovacijų

politikos priimančių institucijų (Seimo, Vyriausybės), šią politiką formuojančių institucijų

(ministerijų) bei ją įgyvendinančių institucijų (agentūrų, fondų, centrų ir pan.) įgaliojimai ir

funkcijos;

- sukurti nacionalinių MTEP programų inicijavimo, formavimo, tvirtinimo ir vykdymo tvarką,

kurioje būtų įtvirtintas principas, kad nacionalines programas gali inicijuoti tik ministerijos ir

kitos valstybės institucijos, gerai išmanančios konkrečių ūkio sektorių poreikius, problemas ir

specifiką;

- pertvarkyti viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijų MTEP veiklos finansavimo

sistemą taip, kad būtų uţtikrintas stabilus ir pakankamas MTEP finansavimas – pagrindinės

valstybės lėšos MTEP veiklai uţtikrinti būtų skirtos programiniam MTEP finansavimui

konkurso būdu.

Padėti įgyvendinti ţinių siekį (priemonės) gerinant MTEP infrastruktūrą ir ţmonių išteklių

kokybę.

Taikyti paramos priemones, kurios skatintų verslo inovacinę veiklą.



Ataskaita

- 268 -

7. Ţinių vadyba ir organizavimas yra vienas iš pagrindinių konkurencingumo didinimo

veiksnių. Ţinių sklaida ir taikymas tampa vienu iš svarbiausių inovacijų kūrimo veiksnių

Lietuvos ūkyje. Tam reikalinga palanki terpė: bendradarbiavimo tinklai, bendruomenės,

klasteriai, technologinės platformos.

Rekomendacija

Lietuva valstybės lygmeniu turi skatinti tokios bendradarbiavimo terpės kūrimą.

8. Ilgainiui Lietuvoje investicijas nulems naujos S kreivės technologijų bangos varomoji jėga –

info-bio-nano-cogno technologijų konvergencija.

Rekomendacija

Sukurti visuomenėje ţinių ir technologijų bazę, kuri Lietuvai leistų dalyvauti naujos

ekonominio augimo S kreivės investicijų pritraukimo ir technologijų (info-bio-nano-cogno)

kūrimo procese.

2007–2013 m. Lietuvos ūkio plėtros pagrindu tikslinga pasirinkti tradicinės pramonės

našumo didinimą ir kartu siekti naujų, daugiafunkcių produktų gamybos ir paslaugų

ekonomikos. Stiprinant MTEP sistemą ir intensyvinant naujausių technologinių ţinių siekį

reikia skatinti naujų aukštųjų technologijų įmonių atsiradimą visose srityse, nes niekas

negali pasakyti, kokių šakų verslas susiformuos konkurencinėje kovoje.

9. Nacionalinės technologijų platformos (NTP) yra svarbi ūkio efektyvumo didinimo

priemonė, tačiau Lietuvoje jos dar tik formuojasi.

Rekomendacijos

Objektyviai išanalizuoti ir įvertinti turimus išteklius, nustatyti NTP pranašumus ir

trūkumus.

NTP veiklos pagrindu suformuoti nacionalines ūkio sektorių vizijas, kuriose

atsispindėtų verslo, mokslo, valstybinės ir vietinės valdţios bei vartotojų interesai.

Didesnį dėmesį skirti tolesnei strateginei NTP perspektyvai, o ne smulkiems

dabartiniams uţdaviniams, kuriuos sprendţiant MTEP veikla maţai kuo gali padėti.

Stiprinti verslo vaidmenį ir įtaką NTP.

Sumaţinti NTP skaičių ir rasti aiškius, realiais interesais pagrįstus bendradarbiavimo

tikslus ir būdus.

Išvados ir rekomendacijos dėl Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimo

1. Lietuvos ūkio augimas pirmiausia priklauso nuo tradicinės pramonės ţinių bazės ir nuo

šios pramonės inovacinių gebėjimų, t. y. nuo gebėjimų kūrybingai panaudoti kompleksines

vidines (daţniausiai praktinius įgūdţius) ir išorines (gaunamas iš sąveikos tinklų) ţinias.

Rekomendacija



Ataskaita

- 269 -

Politinės priemonės Lietuvos ūkio plėtrai skatinti turėtų sustiprinti šiuos gebėjimus, ypač

gebėjimus naudotis organizacinėmis ir vadybos ţinioms. Esminė priemonė šioje srityje

turėtų būti darbo jėgos mokymai, kad pagerėtų darbo jėgos kvalifikacija.

2. Vietinė ir regioninė įmonių integracija bei tinklinis įmonių bendradarbiavimas

(kooperacija ir veiklos koordinavimas) yra vis didesnę svarbą įgyjantys veiksniai, stiprinantys

įmonių inovatyvumą.

Rekomendacija

Politinės priemonės turi skatinti įmonių organizacinės struktūros plėtrą ir modernizavimą,

reikia siekti įmonių kooperacijos, bendros veiklos įmonių ryšių tinkluose ir stipresnių

regioninių ekonomikos tinklų.

Kita svarbi politinė priemonė turėtų ugdyti įmonių gebėjimą suvokti vietinės ūkio aplinkos

ir pasaulinės rinkos tarpusavio sąveiką bei tendencijas, daryti teisingus strateginius

sprendimus. Efektyvesniai verslo ir MTEP plėtrai bei tarpusavio sąveikai, įskaitanta ir su su

valdţios institucijomis, reikalingos efektyvios tarpinės institucijos, kurios susietų visus

ekonomikos dalyvius ir sukurtų inovacijoms palankią aplinką regione. Dirbtinai sukurtos,

pakankamos kompetencijos neturinčios seno tiesinio inovacijų modelio politinės priemonės,

tokios kaip technologiniai parkai, inovacijų centrai, veikė kaip fragmentuotos sistemos

dariniai, nepasiteisino ir nedavė laukto ekonominio rezultato.

3. Lietuvos konkurencinis potencialas yra ţemas. (Lietuva tarp 25 ES šalių yra 24 vietoje

pagal apibendrintą konkurencingumo indeksą.)

Šiandien sunku aiškiai nustatyti, kokia aukštųjų technologijų pramonė vyraus 2015 m.

Lietuvoje ir kokios tradicinės ekonomikos sritys išsilaikys pasaulinės konkurencijos sąlygomis.

Lietuva turi suformuoti savo, kaip konkurencingos ekonomikos šalies pasaulinėje rinkoje,

prekės ţenklą, kad pasauliniam verslui ir investuotojams duotų aiškiai suprasti, kuo jos ūkis

unikalus ir stiprus.

Lietuvoje turėtų būti dedamos politinės pastangos, kad kurtųsi plataus spektro ateities

aukštųjų technologijų pramonė, tačiau neturi būti atsisakyta plėtoti naujovėmis pagrįstą

tradicinę pramonę, nes ji dar dešimtmečius bus Lietuvos ekonomikos pagrindas.

Aukštųjų technologijų pramonės plėtra turi būti paremta moksliniais tyrimais ir intensyviu

kito dešimtmečio technologijoms kurti reikalingų ţinių siekiu visose mokslinių tyrimų

kryptyse.

Valstybės ūkio plėtros prioritetu būtina paskelbti veiklą, susijusią su naujų technologijų ir

verslo modelių perėmimu iš išsivysčiusių šalių (naujų įrengimų pirkimą, esamos gamybos

modernizavimą, naujų verslo vadybos modelių taikymą bei priemonių didesnei pridėtinei

vertei siekti kūrimą visame ūkyje).

Documents

Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal regionines ...eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Valstybes ilgalaikes... · Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įţvalga