www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt

2015 balandžio 17Nr. 15

KODĖL PARTIJOS SUSTABARĖJOKai politinėse organizacijose nėra normalios „apykaitos“, naujų lyderių partijaiieškoma tarp giminaičių ar kaip reklaminio veido, o kelti kandidatus į valstybės

vadovus kai kurios politinės jėgos nė nepretenduoja

DIDŽIOJI BRITANIJA: IŠĖJIMAS IŠ ESBŪTŲ „NEŠVARIOS SKYRYBOS“ 18 p.

SPECIALUSIS TYRIMAS

Lietuvos gimnazijų reitingas

PASIRINKIMAS: STUDIJUOTI GALIMAIR PO PROFESINĖS MOKYKLOS 32 p.

2015–04–17 ● 3

Turinys

Nr. 15, 2015 m. balandžio 17 d.

22 p.Švietimo pasiekimų formulėMokinys nesimoko žinių gabalais. Švietimo madas diktuojančios šalys pereina prie temų,apimančių skirtingų dalykų žinias, o ne dalijančių mokinio dieną į valandas.

54 p.PasauliotvarkdarionaštaAfganistane tebe-tarnaujantys JAVkariai gyvena lau-kimo, gal net laikotempimo nuotaiko-mis, tačiau Ameri-ka niekaip nepasi-ryžta jų susigrąžin-ti namo.

60 p.Kinas vis dartraukia masesKinas – tarp europiečiųpopuliariausia medija, pa-lyginti su internetu, televi-zija, muzika, radiju, kny-gomis, spauda, videožai-dimais bei socialiniaistinklais. Tik trys procentaiEuropos gyventojų yra vi-siškai abejingi kinui.

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaLyderystės krizė: partijose nėra normalios

kadrų apykaitos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .10

Savaitės interviuT.Haughtonas: „Didžiosios Britanijos išėjimas

iš ES būtų nešvarios skyrybos“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18

Gimnazijų reitingas. SPECIALUSIS TYRIMAS

Raidos tendencija: ribos tarp pamokų turi nykti . . . . . . . .22

Pasirinkimas: studijuoti galima ir po profesinės

mokyklos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .32

LietuvaKapinės: sunkiausia paveldą išsaugoti

didžiuosiuose šalies miestuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36

Lobizmas: ši veikla Lietuvoje beveik

nereguliuojama . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .42

VerslasEksperimentas: naujas būsto nuomos su išsipirkimu

finansinis modelis karjeros žmonėms . . . . . . . . . . . . . .46

B.Gatesas: labdara atėmė didžiausio

turtuolio karūną . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .50

PasaulisAfganistanas: JAV karių buvimui galo nematyti . . . . . . . .54

Skandinavijos gynyba: šiauriečiai

telkiasi prieš Rusiją . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .57

KultūraKinas: populiariausia Europos medija . . . . . . . . . . . . . . .60

SkaitiniaiMokslas: šventųjų nanotechnologijų

žengimas žemėn . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .62

IstorijaAtmintis: J.Juškytė – tautinio atgimimo eilinė . . . . . . . . .66

SportasGalimybių ribos: dešimtys ekstremalių

būdų įveikti save . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .70

LaisvalaikisKelionės: Vokietija – viena patogiausių

šalių automobilininkams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .76

KomentaraiRedaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

P.Jurkevičius: tas beprotiškas vyno pavadinimas . . . . . .81

R.Milašiūnas: ar turime pakankamai laiko,

kad išklausytume artimą? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .82

18 p.DidžiojiBritanija –atskalūnėApie galimą Di-džiosios Britanijospasitraukimą išEuropos Sąjungosdabar kalba rim-čiausi Europos po-litikai. Kuo gresiapasitraukimas,svarsto politologasiš Birmingamo uni-versiteto TimasHaughtonas.

VIRŠELYJE PANAUDOTA „SHUTTERSTOCK“, „BFL“ NUOTR., „VEIDO“ FOTOMONTAŽASPUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Vyresnio ir vidutinio am -žiaus sovietinės nomenk-latūros atstovai pelnė taš -

kų už darbus. Tiesa, ne šiaip uždar bus, o už tokius, kurie pa lan -kiai nušviesti. Keliai, tiltai, elekt-ri nės stovės ilgai. Tegul ilsisi ra -mybėje – darbai ir kūrėjai.

Įdomesni kiti, kurie lyg irmažiau nuveikė, tačiau laikomi„nesusitepusiais“ ar bent mažiau„susitepusiais“. Kultūriškai (kar-tais ir dinastiškai) jų šaknys driekiasi į tarpu-kario Lietuvą, kuri nuo televizinės kasdieny-bės atšokusiems piliečiams atrodo kaip sekti-nas „prisiminimas apie ateitį“.

Ar neteko sutikti Sąjūdžio šauklių, vedliųar šiaip aktyvių veikėjų, kurie gūdžiu soviet-mečiu stūksojo kaip nepajudinami akmenys?Komunistų valdžios nepriėmė, net į komjau-nimą nestojo, tyliai sau kažką skrebeno, kurnereikia – nepasirašinėjo, sovietinius mitin-gus ignoruodavo ir visaip kitaip rezistavo.Viešai gal ir nepastebimai priešinosi, o širdy-je audringai.

Užgriuvus permainoms su tokiais žmonė-mis sieta nemažai vilčių. Bent jau tie, kurieieškojo moralinių atramų, labiau vertino idė-jinį tvirtumą, o ne vadybinius sugebėjimus.Kai kurie iš grynuolių, apie kuriuos kalbame,ant Sąjudžio bangos pateko į valdžią. Su savi-mi jie atsinešė ir charakterio bruožų, kuriegalbūt labai pravertė tyliai ir dorai rezistuo-jant, tačiau nebuvo itin naudingi valdžiosžmogui. Rezistentas neprivalėjo būti neipatiklus, nei komunikabilus, nei visiems lip-šnus – tegul nomenklatūros mokyklą perėjęveiksniai visur pralenda.

Sovietinė santvarka nebuvo demokratiška– aplinkybės nevertė nei labai paisyti kitonuomonės, nei kolegialiai priimti sprendimų.Nebuvo nuo valdžios nepriklausomų įmonių,įstaigų, visuomeninių organizacijų. Visurvadovai būdavo parenkami: iškeliami arbanuimami.

Su Sąjūdžiu ir Ne pri klau so -my be atėjus dar ir laisvei, visuo-menė suskato kurti pati save. Betvisiems žinomas posakis, esąledai pajudėjo, tinka ir kitokiampalyginimui: juk prasidėjus ledo-nešiui juda ne kokie nors bičiųaviliai, o vis to paties ledo gaba-lai.

Politinėje erdvėje atsiradobent kelios daugiau ar mažiauautoritariškai tvarkomos parti-

jos, iš kurių ekskomunistai, sukūrę Lietuvosdemokratinę darbo partiją, vėliau tapusiąLietuvos socialdemokratų partija, buvo benejudriausi savo organizacijos viduje.

Narystė ES įspraudė ledonešį į aiškias„klimatines sąlygas“. Tegul ledai sau plaukia,o atmosfera tokia, kad upė veikiausiai vėlneužšals. Galima leistis į alternatyvios istori-jos fantazijas ir svarstyti, kuris pašalas būtųbuvęs geriau – tautinis ar nomenklatūrinis?Nei viena, nei kita įsitvirtinusi jėga nebūtųvengusi patriotizmo – gal skirtųsi spalvos irmastas. Kentėtų atsvarų ir patikrų kūrimasvalstybės lygmeniu, užtat visur būtų renčia-mos sąsparos ir atramos: į plyšius kalamosvolės – patikimi žmonės.

Partijoms ištikimi kadrai ir dabar „įkala-mi“ į reikiamas vietas, tačiau valstybinių ins-titucijų sistema nėra pridusinta, kaip taiįvyko Rusijoje, Baltarusijoje. Užtat daugeliopartijų viduje matome kokį nors vieną nepa-mainomą lyderį palaikančių sąsparų ir atra-mų statinius. Taip suramstytos partijos vei-kiau yra „šeimos“, o ne demokratinės organi-zacijos, kuriose autoritarizmui kelią užkertaatsvaros ir patikros.

Žmogaus prigimtis lanksti, ir politinis jau-nimas veikia pagal aplinkybes. „Juodųjųbuhalterijų“ bylose matome nomenklatūri-nės praeities nepaženklintus jaunus veidus.Išmintinga būtų puoselėti demokratiją, o nepasikliauti jaunyste. ■

Arūnas Brazauskas

Sąsparos ir atramos prieš atsvaras ir patikrasŠiuolaikinį jaunimą užguls ne vien esamų ir būsimų pensininkų išlaikymonašta. Kai kurie dabartiniai jaunuoliai po gero dešimtmečio taps šaliesvadovais. Norint atspėti, ko iš jų laukti, vertėtų pasvarstyt, iš kokių šaknųišaugo nūnai vis dar įtakingi šalies politiniai lyderiai.

2015 m. balandžio 17 d.; Nr. 15 (1154)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Verslas – A.Pocienė, tel. 264 9432Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičinėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Lukšienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421,V.Pukenytė, tel. 264 9419Platinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424

Buhalterija – tel. 264 9417Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redaktoriaus laiškas

6 ● 2015–04–17

Ekspresas

VEIDAS: Ar sieksite aktyviaukovoti su šešėline ekonomi-ka? Kokias priemones pasi-telksite?D.B.: Nuo šešėlinės ekonomi-kos kenčia ne tik kiekvienasšalies gyventojas, bet pir-miausia sąžiningai veiklą vyk-dantis verslas, kuriam sunkukonkuruoti su mokesčių ne-mokančiomis įmonėmis. To-dėl VMI, siekdama padėtiverslui sąžiningai konkuruotiir užtikrinti pajamų patekimą įbiudžetą, jau nuo gegužėsmėnesio pradeda pridėtinėsvertės mokesčio – PVM sąs-kaitų-faktūrų registro projektą.Mokesčių mokėtojai, kuriųveiklos rodikliai Mokesčių ins-pekcijai kelia pagrįstų įtarimųdėl skaidrumo, gaus nurody-mus kas mėnesį teikti PVMsąskaitų-faktūrų registriniusduomenis. Gaunami duomenų masyvai,duomenų „sukryžminimas“(angl. „cross-cheking“) leisVMI kone realiuoju laiku stebė-ti rizikingų mokesčių mokėtojųsandorius, kontroliuoti, kadmokesčiai už juos patektų įbiudžetą, kad įmonės nesusi-mažintų mokėtino PVM, prisi-dengdamos realiai neįvyku-siais pirkimais, o įmonių savi-ninkai nesipirktų už įmoniųlėšas mašinų, jachtų ir lėktuvų,nesumokėdami mokesčių. Šisprojektas labai pasiteisino kai-myninėje Estijoje. Jau nuo kitomėnesio tokius duomenis VMI

gaus iš 7 tūkst. rizikingų įmo-nių. Noriu pabrėžti, kad kitiverslo subjektai, kurių rodikliaikels įtarimų VMI, bet kada galipakliūti į šį sąrašą ir VMI konetiesiogiai pradės stebėti jųveiklą. VMI taip pat kurs analitinį cent-rą, kuris modeliuos mokesčiųmokėtojų elgseną, analizuosmokėtojų duomenis ir pagaltarptautinius susitarimus gau-namą informaciją, bus diegia-mos išmaniosios technologijosir, norėčiau akcentuoti, skiria-mas didesnis dėmesys mokes-čių mokėtojų švietimui, konsul-tavimui bei informavimui. VEIDAS: Kokias problemas teksspręsti artimiausiu metu?D.B.: Pavadinčiau tai ne proble-momis, o iššūkiais. Darbai,laukiantys VMI šiais metais:

institucija privalo parengti in-formacines sistemas nuo2016 m. veikti pagal SEPA(bendros mokėjimų euraiserdvės – „Veido“ past.) regla-mentą, kuris keis mokėjimotaisykles, standartizuos mokė-jimo formatus, perduodamusduomenis. Taip pat turi būtiužtikrinta teisinga VMI mokes-čių fondo apskaita ir efektyvusMokesčių apskaitos informaci-nės sistemos veikimas. Nekąmažiau svarbus VMI darbasturėtų būti darbuotojų kompe-tencijų stiprinimas, mokymai,naujų profesionalių specialistųpaieška. VEIDAS: Esate sakęs, kad VMInorite matyti kaip moderniau-sią viešojo sektoriaus įstaigąLietuvoje. Kokiais būdais tosieksite?D.B.: Mano vizija VMI susidedaiš aiškių konsultacijų ir tiksliosbei suprantamos personalinėsinformacijos mokesčių mokė-tojams; stabiliai veikiančių irpatogių e. paslaugų; propor-cingos mokesčių mokėtojų vie-tinės ir tarptautinės kontrolės;patikimos mokesčių mokėtojųveiklos ir tarptautinių duomenųanalizės, padėsiančios efekty-viau administruoti mokesčius;profesionalios pagalbos įstaty-mų leidėjams bei glaudausbendradarbiavimo su Finansųministerija ir kitais partneriaisdėl išmaniųjų technologijų die-gimo ir maksimaliai efektyvausresursų panaudojimo. ■

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „VŽ“, „SCANPIX“, „SHUTTERSTOCK“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

8 Tiek dienų liko iki visuotinės akcijos „Darom2015“, šįmet vyksiančios balandžio 25 dieną irpirmąkart raginsiančios švarinti šalį šūkiu„Vanduo – Lietuvos auksas“.

7 Tiek kartų „Darom“ jau vyko Lietuvoje.

200Tiek tūkstančių savanorių sudaro šios akcijosorganizaciją ir judėjimą.

850 Tiek tūkstančių Lietuvos gyventojų nuo 2008-ųjųįsitraukė į „Darom“ veiklą.

2 Tiek tūkstančių tonų atliekų buvo surinkta„Darom 2014“ metu.

7Tiek procentų per metus mažėja į regioninįkomunalinių atliekų sąvartyną atvežamų atliekųkiekis.

64 Tiek procentų 2013-aisiais sudarė į sąvartynusvežamų atliekų dalis – pagal šį rodiklį Lietuvayra viena prasčiausiai besitvarkančių EuroposSąjungos šalių.

16Tiek procentų buitinių atliekų tais pačiais metaisį sąvartynus išvežta Estijoje.

433 Tiek vidutiniškai kilogramų šiukšlių užpernaiteko vienam Lietuvos gyventojui.

312Tiek kilogramų šiukšlių 2013-aisiais teko vienamlatviui.

293 Tiek kilogramų šiukšlių tuo pat laikotarpiu tekovienam Estijos gyventojui.

65Mažiausiai tiek procentų komunalinių atliekųįsipareigoja perdirbti Lietuva iki 2020 metų. Šaltinis: „Darom“, „Eurostat“

Švaros metas

4 352 d.

10 d.

2 775 d.

9 125 d.

Valstybės saugumo departamento direktoriausDariaus Jauniškio kalendorius

Šiandien – 2015 m. balandžio 17 d.

2 569 d.

Vienai svarbiausių valstybės institucijų – Valstybės saugumodepartamentui vadovauti pradėjau prieš

Sužavėtas mano karinės biografijos ir penkių vaikų šeimos Seimas beveik vien-balsiai balsavo už mano paskyrimą (už – 107, prieš – nė vieno, susilaikė 1) prieš

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų (buvau vienas iš jų kūrė-jų) vadu tapau prieš

Į savo trečiąją misiją Afganistane – dalyvauti NATO vadovaujamoje tarptauti-nės saugumo paramos pajėgų operacijoje kaip eskadrono „Aitvaro“ vadasišvykau prieš

Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanotas buvau prieš

Vienu pirmųjų savanorių, atėjusių į Aukščiausiąją Tarybą jos saugoti, tapau irtaip savo kelią Lietuvos kariuomenėje pradėjau prieš

3 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)viršininkui Dainorui Bradauskui3 KLAUSIMAI3 KLAUSIMAI

2015–04–17 ● 7

Ekspresas

Medikamentai. Sveikatos ap-saugos ministerijos siūlymaiatskirose vaistų grupėse 100proc. kompensuoti tik mažiau-sios kainos vaistą kelia neri-mą, nes bus apribojama pa-cientų teisė pasirinkti jiemstinkamiausius vaistus.Ministerija parengė ir patvirtinoVaistų kompensavimo ir kaino-daros tobulinimo ir jų prieinamu-mo gerinimo priemonių planą,kurio vienas pagrindinių pakeiti-mų skelbia, kad tais atvejais, kaitas pats vaistas gaminamas trijųar daugiau gamintojų, reikėtųsiūlyti tik pigiausio grupės vaisto

100 proc. kompensaciją. Kiti tospačios grupės vaistai būtų kom-pensuojami tik 50 proc. Iš pirmo žvilgsnio tokia priemo-ne siekiama mažinti vaistų kai-nas, tačiau yra keletas proble-mų. Iškyla opi pacientų pasirinki-mo teisės dilema. Teikiantpirmenybę tik vienam grupėsvaistui ir mažiau kompensuojantkitus, ligoniai, kurie neturi gali-mybės primokėti, bus priverstivartoti tik pigiausią, o ne gydyto-jo skirtą ir jam individualiai la-biausiai tinkantį preparatą. Juk vaistų, net esančių vienojegrupėje, sudėtinės dalys skiriasi,tad tas pats vaistas nebūtinai tikskiekvienam. Vartojant vaistą, ku-rio organizmas gali ir netoleruoti,susijauks visas ligos gydymas, ogydytojo darbas taps bevertis.Tokiais atvejais žmogus greičiauatsidurs ligoninėje su komplikaci-jomis, kurių gydymas bus dešim-teriopai brangesnis. Tad kur čiatas deklaruojamas sutaupymas?Abejotina ir tai, ar siekis suma-žinti senų vaistų kainas bus įgy-

vendintas. Tokią abejonę keliaprojekto poveikio vertinimeesantis nurodymas, teigiantis,kad asmenims už generinį vaisti-nį preparatą, kurio bazinė kainagrupėje mažiausia, nereikėtųmokėti paciento priemokos, nesši vaistinio preparato kainos da-lis būtų kompensuojama išPSDF biudžeto lėšų, didinant to-kių vaistinių preparatų bazinękainą. Taigi iš esmės pati minis-terija prieštarauja priemonėstikslui, nes realiai ji jau iškart įsi-pareigoja kainas padidinti ir taipišleisti dar daugiau lėšų iš savobiudžeto. Dokumente numatytas draudi-mas gamintojams dengti pa-cientų priemokų nuolaidas. Nuo-laidų taikymo ribojimas, kai vals-tybė pati neturi galimybės dengtipriemokų pacientams, manonuomone, yra neracionalus irnesuderinamas su pacientų inte-resais. ■Vida AugustinienėLietuvos pacientų organizacijųatstovų tarybos pirmininkė

Undinė RadzevičiūtėLondono knygų mugėjesulaukė reikšmingo įverti-nimo. Jos metu EuroposKomisija paskelbė 2015metų Europos Sąjungosliteratūros premijos lau-reatus, tarp jų – lietuvių

rašytoja. Premija U.Radzevičiūtei skirta užknygą „Žuvys ir drakonai“. Ji taip pat yraparašiusi knygas „Strekaza“, „Frankbur-gas“, „Baden Badeno nebus“ ir „180“. ESliteratūros premijos laureatams įteikiamapo 5 tūkst. eurų, taip pat jie skaitinamiteikti paraiškas gauti knygų vertimo finan-savimą. ■

Arūnas Dulkys tapo naujuoju valstybės kont-rolieriumi penkerių metų ka-dencijai. Socialinių mokslųdaktaras A. Dulkys yra pinigųpolitikos ir viešųjų finansų val-dymo ekspertas, turi ilgametędarbo patirtį valstybės institu-

cijose: Lietuvos banke, Lietuvos monetų kalyk-loje. Nuo 2007 metų jis dirba Valstybės kontro-lės 8-ojo audito departamento direktoriumi – šisdepartamentas atsakingas už Europos Sąjun-gos struktūrinių lėšų panaudojimo teisingumą.A.Dulkys yra vadovavęs Seimo pirmininko sek-retoriatui, buvo Seimo pirmininko patarėjas eko-nomikos klausimais. ■

Odeta Tarvydienėnuo kovo 13 dienos nebe-dirba Valstybės vaiko tei-sių apsaugos ir įvaikinimotarnybos vadove. Sociali-nės apsaugos ir darbo mi-nisterijos teigimu, postą jipaliko abipusiu susitarimu.

Per metinį valstybės tarnautojų tarnybinėsveiklos 2014-aisiais vertinimą tarnybos va-dovė įvertinta ne aukščiausiu balu, o tik„gerai“. O.Tarvydienė Valstybės vaiko teisiųapsaugos ir įvaikinimo tarnybai vadovavonuo 2003 metų spalio. Jos kadencija turėjobaigtis 2018-aisiais. Konkursas į atsilaisvi-nusį postą dar nepaskelbtas. ■

Rimantui Vaitkui, buvusiam Visagino atomi-nės elektrinės (VAE) vado-vui, pareikšti Generalinėsprokuratūros įtarimai iki-teisminiame tyrime dėlenergetikos bendrovių gru-pę valdančios VAE viešųjų

pirkimų - dėl galimo tarnybinių pareigų ne-atlikimo. Ikiteisiminis tyrimas dėl VAE kon-kursų pradėtas dar 2013-ųjų sausį, liepąskelbta, kad prokurorai maždaug dešimtdienų krėtė elektrinės patalpas. Tuomet R.Vaitkus teigė, kad prokurorams pateikta visamedžiaga. Fiziko išsilavinimą turintis R. Vait-kus VAE vadovavo nuo 2011 metų. Nuopernai gegužės R. Vaitkus vadovauja „Vil-niaus baldams“. ■

SŪPUOKLĖSSŪPUOKLĖS

Nuomonė

Svarbiausia, kad būtų sudarytos sąlygos pacientamspasirinkti vaistus

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Pirmadienį ligoninėje Liubekemirė 87 metų vokiečių rašyto-jas, Nobelio literatūros premijoslaureatas Gunteris Grassas. 1927-aisiais laisvajame miesteDancige (dabar – LenkijosGdanskas) gimusio rašytojojaunystę lėmė Antrasis pasauli-nis karas: sulaukęs septynioli-kos 1944–1945 m. G.Grassastarnavo SS tankų divizijojeDresdene, o sąjungininkamsužėmus miestą 1945–1946 m.praleido amerikiečių nelaisvėje. Grįžęs namo dirbo kalio kasyklo-se, po kelerių metų pradėjo dai-lės studijas (daugelį savo knygųrašytojas vėliau iliustruodavopats). 1956 m. G.Grassas debiu-tavo kaip lyrikas, po metų – kaipdramaturgas. Bet pasaulinę šlovęjam atnešė romanas „Skardinisbūgnelis“, pasirodęs 1959 m. Juopradėta vadinamoji Dancigo trilo-gija, kurią 1961 m. pratęsė roma-nas „Katė ir pelė“, o 1963 m. –„Šuniški metai“. Trilogijoje pasa-kojama apie berniuką Oskarą išDancigo miesto, kuris, stebėda-mas nacistų valdžios veiksmus,nebenori suaugti... 1978 m. reži-sierius Volkeris Schlondorffas su-kūrė filmą „Skardinio būgnelio“

motyvais, kuris buvo apdovano-tas „Auksinės palmės šakele“ ir„Oskaru“. Daugeliui vokiečiųG.Grassas tapo pokarinės kar-tos, kuriai teko atsakomybė užtėvų dalyvavimą nacizmo nusi-kaltimuose, nuomonės reiškėju,pripažįstančiu praeities kaltes,bet kartu raginančiu tarptautinębendruomenę leisti Vokietijaitapti savimi pasitikinčia demok-ratiška valstybe. „Negali būtitaip, kad mano vaikai ir vaikaičiaikentėtų dėl stigmos, jog jie vo-kiečiai, – pareiškė G.Grassas,gavęs Nobelio premiją. – Bet šievaikai taip pat turi jausti atsako-

mybę už tai, kad tai niekada ne-bepasikartotų Vokietijoje.“ Priešmirtį rašytojas įspėjo dėl naujopasaulinio karo grėsmės. „Vienavertus, turime Ukrainą, kur situa-cija nesitaiso; Izraelyje ir Palesti-noje reikalai blogėja; dar ta ka-tastrofa, kurią amerikiečiai palikoIrake, „Islamo valstybės“ žiauru-mai ir Sirijos problema“, – sakė jisIspanijos dienraščiui duotame in-terviu, paskelbtame jau po rašy-tojo mirties. – Mes rizikuojamepadaryti savo ankstesnes klaidas.To nė nesuvokdami galime itsomnambulai nueiti į pasaulinįkarą.“ ■

In memoriam

Paskutinis G.Grasso perspėjimas

8 ● 2015–04–17

Ekspresas

Vytautas GrigasUAB „Grigo“ vadovas, vyriausiasis dizainerisJauna lietuvių įmonė už sukur-tą ąžuolinių grindų kolekciją,kuri atrodo tarsi būtų pagamin-ta iš džinso audinio, pelnė di-džiausios pasaulio dizaino

asociacijos „Red Dot“ apdovanojimą. Kolekcijosgrindlentės pagamintos iš pilkos spalvos medžio,kuris tam tikrose vietose „nusitrynęs“, grindlentėsšone eina geltona. Kategorijoje „Product Design“lietuvių pelnytas „Red Dot Award“ apdovanoji-mas, neretai vadinamas dizaino pasaulio „Oska-ru“, suteikiamas už novatorišką, funkcionalų irkokybišką produktų dizainą. ■

Dauguma piliečių – 86,6 proc.mano, kad geriausias premjeroamžius – nuo 41 iki 60 metų.Jaunystė kelia daugiau pasitikė-jimo: 56,6 proc. palaiko Vyriau-sybės vadovą, kuris įkopęs įšeš tą dešimtmetį. 9,2 proc. atsa-kė, kad Premjero darbo kokybė

nuo amžiaus nepriklauso, tačiaukraštutinumai ignoruojami – nėrapalaikančių jauniklius iki 30 metųir senolius, kuriems per 70, o31–40 ir 61–70 metų politikai ke-lia pasitikėjimą atitinkamai tik 2,8ir 1,4 proc. apklaustųjų. Požiūris,sakytume, blaivus, tačiau susijęs

tiktai su fizinėmis ir protinėmisgaliomis. Tačiau kaip išmatuotimoralines savybes, jeigu klau-siama apie amžių?Smalsumą žadinantis klausimasapie tai, kokias pareigas galėtųužimti Dalia Grybauskaitė, pasi-baigus prezidento kadencijai,kartu yra klausimas apie tai, ko-kias pareigybes apklaustieji ge-riausiai žino. Be abejo, EuroposKomisijos pirmininkės postas yrair žinomas, ir jo įgaliojimai su-prantami. Manantieji, kad dabar-tinė Prezidentė tinka visiems nu-rodytiems postams (10,8 proc.),beveik prilygsta tiems, kuriemano, kad ji netinka nė vienam(12,2). Manantieji, kadD.Grybauskaitė galėtų būtiJungtinių Tautų Organizacijosgeneralinė sekretorė, palygintisu tokiais rezultatais, nėra mažu-ma (7,8 proc.) ■

Lietuva praėjusią savaitę buvo ofi-cialiai pakviesta pradėti derybasdėl narystės pasaulio ekonomikųelitiniu klubu vadinamoje Ekono-minio bendradarbiavimo ir plėt-ros organizacijoje (EBPO). Norsmūsų šalies stojimas į EBPO, pa-sak užsienio reikalų ministro LinoLinkevičiaus, užtruks dvejus – tre-jus metus, naudą Lietuva gali pa-justi jau derybų dėl narystėsmetu. Analitikų vertinimu, priklau-syti EBPO yra ne tik prestižas, bet

ir didžiulis pripažinimas valstybei,jos vystymosi raidai. Be to, narys-tė EBPO neabejotinai pritrauks įLietuvą daugiau užsienio investi-cijų, taip pat gali pakilti Lietuvosskolinimosi reitingai.Derybų dėl narystės procesąkoordinuos vasario pabaigoje su-daryta Lietuvos narystės EBPOkoordinavimo komisija, kuriai pir-mininkauja Vyriausybės kanclerisAlminas Mačiulis. Į ją taip pat įei-na viceministrai, Lietuvos banko,

Konkurencijos tarybos, Statisti-kos departamento bei Valstybi-nės duomenų apsaugos inspek-cijos atstovai. Tiesa, Lietuva – pa-skutinė iš Baltijos šalių, pakviestaderėtis dėl narystės Paryžiuje įsi-kūrusio gerai ekonomiškai išsi-vysčiusių pasaulio valstybių klu-be. Latvija tokio kvietimo sulaukė2013 metais, o Estija, kuri dery-boms dėl narystės šioje organi-zacijoje buvo pakviesta 2007-ai-siais, po trejų metų tapo visateiseEBPO nare. Šiuo metu EBPO pri-klauso 34 valstybės. Dėl narystėsorganizacijoje, be Latvijos, derasiKolumbija ir Rusija, o nuo šiųmetų derybas pradės ne tik Lietu-va, bet ir, manoma, Kosta Rika.Turtingųjų klubu vadinamaEBPO – tai forumas, kuriamevalstybių narių ekspertai disku-tuoja, dalijasi patirtimi bei plėtojanaujas ekonominės bei socialinėspolitikos gaires, kurios vėliau per-keliamos į praktinį gyvenimą. Beto, EBPO tikisi tapti viena iš pa-grindinių globalizacijos procesusveikiančių organizacijų. ■

Indrė PuišėUAB „DPD Lietuva“ generalinė direktorėSiuntų pristatymo bendrovė„DPD Lietuva“ pardavimo pa-jamos pernai, palyginus su2013-aisiais, ūgtelėjo 8,7 proc.ir siekė 19,88 mln. eurų. Padi-

dinti veiklos pajėgumus ir įsitvirtinti pristatymoprivatiems asmenims segmente DPD grupė sie-kia įgyvendindama atsinaujinimo strategiją –keičia pozicionavimą ir prekių ženklą. „DPD Lie-tuva“ duomenimis, pernai siuntų srautai iš Lietu-vos į Europos Sąjungos šalis išaugo 32,9 proc.,tai atnešė 23,5 proc. daugiau pajamų. Bendrassiuntų kiekis padidėjo beveik 10 proc. ■

Giedrė Kvedaravičienė„Čili picos“ tinklo direktorėKultūros paveldo departamen-to (KPD) Vilniaus teritorinis pa-dalinys pareikalavo sustabdytisavavališkai vykdomus vidausremonto darbus „Čili picos“kavinėse sostinės senamiesty-

je. Anot departamento, patalpose Didžiojoje irVilniaus gatvėse vykdomi vidaus remonto dar-bai, neturint leidimų bei darkant barokinius ir go-tikinius rūsius, pažeidžia Nekilnojamojo kultūrospaveldo apsaugos įstatymą. Patys „Čili picos“atstovai teigia, kad darbai atliekami pasirūpinusvisais dokumentais bei leidimais, suderintais at-sakingose institucijose. ■

Arūnas Baltrušaitis UAB „Forum Cinemas“ vadovasTyrimą dėl galimo kartelio bai-gę Konkurencijos tarybos eks-pertai įtaria, kad Suomijos ka-pitalo „Forum Cinemas“, pla-tindama kino filmus, draudė

kitiems rinkos dalyviams taikyti nuolaidas bilie-tams. Tokie veiksmai, anot tarybos, galėjo padė-ti išlaikyti aukštesnes kainas kino teatruose Vil-niuje ir Kaune ir pažeisti Konkurencijos įstatymą.Šešis kino centrus Lietuvoje turinčiai „Forum Ci-nemas“ grupei priklauso filmų platintoja „ForumCinemas Home Entertainment“, užimanti di-džiausią rinkos dalį. ■

BLOG

OS N

AUJI

ENOS

GERO

S NA

UJIE

NOS

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. balandžio 9-11 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Narystė

Lietuva – pakeliui į turtingųjų klubą

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „VŽ“, „SCANPIX“, „SHUTTERSTOCK“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Kokio amžiaus Premjeras (-ė) Lietuvai būtųgeriausias? (proc.)

1 Iki 30 metų 0,0 2 31–40 metų 2,8 3 41–50 metų 56,6 4 51–60 metų 30,0 5 61–70 metų 1,4 6 Per 70 metų 0,0 7 Premjero darbo kokybė

nuo amžiaus nepriklauso 9,2

Apklausa

Tinkamiausi politikai – tarp 40 ir 60 m.

Kokias pareigas galėtų užimti D.Grybauskaitė po prezidento kadencijos? (proc.)1 Europos vadovų tarybos pirmininkės 16,8 2 Europos Komisijos pirmininkės 26,23 Europos Sąjungos vyriausiosios užsienio reikalų įgaliotinės 18,4 4 Jungtinių Tautų Organizacijos generalinės sekretorės 7,85 NATO generalinės sekretorės 3,2 6 Nė vienoms iš nurodytų pareigų D.Grybauskaitė netinka 12,27 Visoms iš nurodytų pareigų D.Grybauskaitė tinka 10,88 Apie tai negalvojau 4,6

2015–04–17 ● 9

Ekspresas

TAIP NEAr pritariate rusiško kanalo „RTR Planeta“ transliacijų sustabdymui?

Diskusi ja

Penktadienį, balandžio 17 d., 17 val. LietuvosDidžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuoseatidaroma tarptautinė vieno eksponato paroda„Viduramžių papuošalas. Mįslingasis VytautoDidžiojo epochos diržas“. Joje pristatomas,spėjama, XIV a. pabaigos –XV a. I pusės Genu-jos meistrų, dirbusių Krymo pusiasalyje, Kafosmieste, sukurtas diržo segmentų rinkinys, turin-tis rytietiškos ornamentikos bruožų. Rinkinį su-daro 11 apskritų plokštelių, sagtis, antgaliai irdu stačiakampiai apkalai. Visos diržo detalėspagamintos iš aukštos prabos sidabro, daugu-ma elementų paauksuota ir juodinta. Gotikinėssagties formos ir puošyba būdinga Lombardi-jos ir Venecijos meistrų mokyklai, o apskritosplokštelės liudija apie vietinę, tiurkišką įtaką. At-kreiptinas dėmesys į paukščių ir basiliskų vaiz-davimą plokštelėse. Šis toreutikos (meniniometalo apdirbimo) technikos kultūros paveldopaminklas yra unikali, viena brangiausių irreikšmingiausių vertybių Baltarusijos kultūrospaveldo registre.Diržas buvo rastas 1990 m. kartu su didžiuliumonetų lobiu Minsko srities Molodečno rajone,kaime, simboliniu pavadinimu Litva. Daugiaukaip dešimtmetį diržas priklausė privatiems ko-lekcininkams. 2006 m. Baltarusijos valstybiniouniversiteto profesoriaus Valentino Riabcevi-

čiaus dėka jis buvo perduotas valstybės nuosa-vybėn, o po metų pateko į Baltarusijos nacio-nalinio istorijos muziejaus rinkinius.Kai tik diržas pateko į viešumą, atsirado daugy-bė spėlionių ir interpretacijų dėl jo kilmės beipriklausomybės. Dalis istorikų, motyvuodamistilistine diržo puošyba, ornamentika, datavimuir tuo, kad tokio pobūdžio ir prabangos atributi-ka galėjo priklausyti tik pasiturinčiam bei aukš-tas pareigas einančiam asmeniui, šią vertybęsieja su Vytauto Didžiojo asmeniu. Sukurta hi-potezė, kad LDK gimęs chanas Chadži Girėjus1428–1429 m. jį įteikė kaip dovaną Lietuvos val-dovui. Taip pamažu įsitvirtino tradicija rastą dir-binį vadinti Vytauto diržu, nors tiesioginių ir ne-ginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, jog eks-ponuojama vertybė tikrai priklausėkunigaikščiui Vytautui, nėra. Vytauto Didžiojo laikus ir valdovo asmenį visdar gaubia paslaptys. Iki šiol nėra rastas Vytau-to kapas, nežinoma, kur dingo jam siųsta kara-liškoji karūna. Todėl kiekviena to laikotarpiovertybė sukelia didžiulį istorikų ir menotyrininkųsusidomėjimą. ■

Valdovų rūmuose – VytautoDidžiojo epochos diržas

KULTŪRAKULTŪRA

Gintautas MažeikisPropagandą tyrinėjantis filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriusAsmeniškai pats šiam žingsniui pritariu, bet nepa-teisinu sprendimo priėmimo procedūros. Lietuvosradijo ir televizijos komisija, paviešinusi, kas jų eks-pertai, sukėlė diskusijų audrą. Įprastai komisijos,kurios remiasi ekspertų išvadomis, saugo jų anoni-miškumą. Tokiu būdu visuomenė netenka galimy-bės daryti jiems viešo spaudimo. Taigi šiuo atvejupaminta etika ir moralė. Kitas abejones sėjantis momentas yra tas, kad Žur-nalistų etikos komisija, kurios paskirtis – vykdytiekspertavimą, atsisakė tai atlikti, o tai nebuvo pa-viešinta. Dar vienas sunkiai suvokiamas dalykas,jog tuo užsiėmė statutinė organizacija, kuri vado-vaujasi įsakymo principu (pastarasis ir skiria ją nuodemokratinių organizacijų). Taigi kyla abejonė, arstatutinė organizacija gali vykdyti žiniasklaidos sfe-ros ekspertavimą? Mano supratimu, kariuomenėsatstovų įtraukimas į sprendimų priėmimą dėl rusiš-kų kanalų uždraudimo - ydingas.Bet kokiu atveju trims mėnesiams sustabdžius ka-nalo „RTR Planeta“ transliacijas Rusijos skleidžia-ma propaganda ir agresyvus žmonių įtikinėjimassavo auditoriją vis tiek pasieks. Šiais laikais jokiabėda rasti informaciją internete ar pasiekti ją pasi-telkus palydovines antenas. Tiesa, daliai vyresnėskartos žmonių, nemokančių lietuvių kalbos, tai gali

tapti šiokia tokia problema: jie nebegalės matyti pa-mėgtų laidų ar filmų. Kita vertus, toks sprendimasišties šiek tiek sumažins agresyvų Rusijos įtikinėji-mą, prieš kurį Lietuvoje nėra sukurta pakankamaipriešnuodžių. Įprastai normalioje politikoje cenzūra derinama sudiplomatija, o jei kas nors draudžiama, tuo patmetu deramasi dėl sąlygų, kodėl tai turėtų būti leis-ta. Prisimenant ankstesnes diskusijas ir draudimus,kurie Lietuvoje vyko dėl įvairių Rusijos kanalų laidų,jokių derybų nebuvo (jos arba nebuvo paviešintos,arba aš apie tai nieko negirdėjau). Kaip žinia, cen-zūra be derybų mažai efektyvi. Taigi gal vertėtų per-žiūrėti Lietuvos valstybei demokratines procedūras,o cenzūravimą suderinti su diplomatijos ir derybųprincipu. Jei to nėra, kyla klausimas, ar rusiško tele-vizijos kanalo draudimo veiksmai pakankamai pa-grįsti ir racionalūs. Taip ir norisi paklausti, ką būtentmes norime apginti: savo demokratijos principus?O gal tokiu savo elgesiu panašėjame į tuos kraštusprieš kuriuos mūsų veiksmai nukreipti? ■

Kęstutis Girnius Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautiniųsantykių ir politikos mokslų instituto docentas

Esminis dalykas siekiant uždrausti televizijos trans-liacijas turėtų būti įrodymas, jog tai ne tik teoriškaikenksminga, bet esama ir konkrečių pavyzdžių(kad būtent dėl šių laidų kas nors nukentėjo, deja,šiandien pagrįstumo nėra). Asmeniškai man nie-kas nėra įrodęs, jog rusiško kanalo „RTR Planeta“transliacijos programos kurstė nesantaiką ar karą. Kaip pažiūrėsi, tai cenzūra ir jau akivaizdu, jog jiveiksminga nebus: supriešins Lietuvoje gyvenan-čius rusus. Kadangi pats nebuvau šio kanalo žiū-rovas, tiksliai nežinau, ko būtent neteks jo žiūrovai,tačiau mano prielaida, kad ši televizija žiūrėta nedėl žinių laidų, o dėl kitų programų: sporto, filmų,serialų ir pan. Iki šiol šias transliacijas stebėję tikraibus nepatenkinti ir, manau, jie turi teisę taip jaustis:juk jų teisės apribojamos. Iki šiol mėgtos televizijosprogramos tapo nebeprieinamos, taigi natūralu,kad pasipiktinimo netrūks. Ką šiuo atveju galėtų padaryti Lietuvos valdžia?Pasistengti, kad žmonės, kuriems ši informacijasvarbi, ją gautų per palydovinę televiziją. Šį Lietuvos žingsnį suvokiu kaip spaudos cenzūrą.Problemiška, kad šalies Konstitucija tai leidžia irįteisina. Mano įsitikinimu, spaudos cenzūra turėtųbūti pateisinama tiktai kraštutiniu atveju, jei būtųįrodyta, kad ji tiesiogiai veda prie smurto, o iki šiolniekas to nėra įrodęs. Esu gyvenęs JAV ir kitose šalyse, ten niekada nie-kas nėra kalbėjęs ar ėmęsis panašios cenzūros. Iškitos pusės, tuo metu dar nebuvo isterijos dėl in-formacinio karo. Tačiau ir šiandien daugelyje šaliųžmonės nemano, jog televizijos laidos, skelbian-čios akivaizdžią netiesą, gali būti nepaprastaiveiksmingos ir įtakingos. Žinoma, trys mėnesiai su-stabdytų televizijos transliacijų nėra ilgas laiko tar-pas. Norisi tikėti, kad po kiek laiko Lietuva atgaussveiką protą ir atsisakys panašių draudimų. Galbūtilgainiui ir patys cenzoriai supras, jog jų pasirinktaskelias nėra veiksmingas, o gal kitos šalys pradėssu šypsena žvelgti į Lietuvos kovingumą ir kai kuriųdemokratijos principų nepaisymą.Žinoma, nereikia pasiduoti Maskvos propagandai,bet kiekviename žingsnyje jos ieškoti taip pat ne-verta. Ne mažiau svarbu, kad nenustumtume į ant-rą planą vertybių, kurios svarbios demokratineivalstybei. ■

„Paskutines dienas befunkcionuojantisTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščioniųdemokratų pirmininkas Andrius

Kubilius pasitraukia pagal „geriausius“ kaimyni-nių Rytų valstybių pavyzdžius – pasiūlydamasįpėdinį“, – stebisi Kauno technologijos uni -versiteto Viešosios politikos ir administravi moinstituto direktorius prof. dr. Algis Kru pa vičius.

Maža to, A.Kubilius jį prilygino Estijos prem -

je rui, mat abu panašaus amžiaus. Tik Ta avi Rõi -vas į partiją, kuriai dabar atstovauja, įs to jo būda-mas devyniolikmetis, prieš septynioli ka metų, irvisą tą laiką joje aktyviai dirbo. O A.Kubiliausprotežė Gabrielius Landsbergis viešai televizijo-je prieš pusantrų metų prisipažino gerai nė neat-

simenantis, ar kada įstojęs į konservatorių parti-ją, kuriai dabar nori vadovauti.

Kita pretendentė atnaujinti konservatoriusIrena Degutienė – pusaštuntų metų vyresnė neipasitraukiantis lyderis. Patirtis – privalumas,nors kas galėtų paneigti, kad debiutuoti partijoslyderio poste beveik 66-erių gal kiek vėloka.Pasak A.Krupavičiaus, jei šalyse ne vyks ta revo-liucijos, partijų pirmininkais pa pras tai tampa

40–50 metų politikai. Bet galimos ir išimtys, taippat tokiais atvejais kaip dabar: TS-LKD lyderiųkaita ne tik subrendusi, bet ir perbrendusi, nesakivaizdu, kad A.Ku bilius neturėjo jokių gali-mybių sustiprinti savo autoritetą ir kartu padėtipartijai įgyti di desnį rinkėjų pasitikėjimą.

Politologas neabejoja, kad A.Kubiliui reikėjopasitraukti anksčiau, matant, kad rinkėjų para-ma gerokai „įšalusi“ ir partija, net būdama opo-zicijoje, nepajėgia mobilizuoti daugiau rinkėjų,o kita dešinioji partija – Liberalų sąjūdis aki-vaizdžiai auga ir šauna į priekį. Tad dabar, kon-servatoriams vėluojant keisti lyderį, pasak poli-tologo, blogame žaidime reikia ieškoti išeičių, irI.De gutienės sėkmės atveju ji būtų pereinamojolaiko pirmininkė, kol partijoje atsirastų patyręs,bet jaunesnis lyderis.

Bet ar beveik 15 tūkst. narių turinčioje parti-joje tik tokia konkurencija dėl lyderio posto, kadį jį gali pretenduoti partijos naujokas, nė kartonedalyvavęs Seimo ar savivaldybių rinkimuose, irpartijos veteranė, kurios amžiaus politikai daž-niau atsisveikina, nei debiutuoja partijos lyderioposte? O prie to pridūrus, kad per beveik ketvir-tį amžiaus, kai egzistuoja ši partija, tai bus tik tre-čias jos lyderis (nors ši partija yra kur kas skau-džiau prapylusi rinkimus, nei kad neseniai ren-kant savivaldybių tarybas ir merus), kyla abejo-nių, ar joje galioja, ar tik imituojami demokrati-niai procesai. Iki šiomis dienomis vykstančių par-tijos pirmininko rinkimų bent jau nebuvo kilęklausimų, ar nesupanašėjome su kokia Rytų tra-dicijų valstybe, kurioje postai paveldimi.

Kai nėra rimtos konkurencijos partijos vidu-je, nenuostabu, kad konservatoriai ne tik pralai-mi merų rinkimus net savo tėvonija laikomuosemiestuose, bet ir varžytis dėl prezidento postotebandė vienintelį kartą 1997 m., tačiau nesėk-mingai.

Politinės lyderystės krizė Partijos. Kai politinėse organizacijose nėra normalios „apykaitos“, naujųlyderių partijai ieškoma tarp giminaičių ar kaip reklaminio veido. Keltikandidatų į valstybės vadovus kai kurios politinės jėgos seniai nėnepretenduoja.

Partijos tampa prekiniais ženklais, rinkimų kampanijoje jos varžosi, kurigeriau įvaldys politinį marketingą, o jų lyderiai panašėja į iš šaliessamdomus supervadybininkus.

10 ● 2015–04–17

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Ir toli gražu konservatorių lyderystės brokasdar ne pats didžiausias tarp didžiųjų Lie tu vosparlamentinių partijų, turinčių per 5 tūkst.narių, jau nekalbant apie demokratijos procesuskai kuriose mažesnėse partijose. Apskritai arnormalu, kad Lietuvai per daugiau kaip 22-ejusmetus, kai buvo atkurta prezidento institucija,partijų deleguoti asmenys vadovavo tik šešeriusmetus: pirmus penkerius – socialdemokratųvedlys Algirdas My ko las Brazauskas ir metus sutrupučiu – gėdą Lie tuvai padaręs „Tvar kos irteisingumo“ ly de ris Rolandas Pak sas, iš šioposto nušalintas apkaltos būdu. Ne tik konser-vatoriai, bet ir kai kurios kitos di džiosios parti-jos ne tik ne kon kuruoja, bet net nekelia savokandidatų šalies vadovo rinkimuose.

Ką ten prezidento rinkimai – ne veltui parti-jos tiek metų priešinosi piliečių pageidavimuirinkti merus tiesiogiai, nes dabar kai kur jųregioniniai lyderiai neatsilaikė prieš grupelę rin-kimams susibūrusių visuomenės atstovų. Mažato, ir per Seimo rinkimus kai kurie vėliau aukš-tas pareigas parlamente gaunantys politikai ven-gia varžytis vienmandatėse apygardose ar josepralaimi konkurentams.

Paradoksas: rinkėjams taip mėgstant balsuo -ti už asmenis, o ne partijų sąrašus, net di džio siospartijos nesugeba iš savo narių surasti vienokandidato į prezidentus, bent poros dešimčių,kuriuos rinkėjai tiesiogiai išrinktų merais, ir trijųketurių savo narių, sėkmės Seimo rinkimuoseatveju pajėgsiančių vadovau ti ministerijoms.

Ir tai ne tik tų beveik 4 proc. piliečių, Lie tu -voje priklausančių partijoms, vidinė problema, ovisų mūsų bėda, nes nuo politinės klasės ir joselito kokybės priklauso visos valstybės kryptis irpažangos tempas. Kodėl partijos nebeatliekašios esminės savo funkcijos?

Nei atsinaujina, nei atsijaunina Kas Lietuvoje su partijomis negerai, jei tik

116 224 asmenys valstybėje yra jų nariai? Jukdemokratinis pasaulis geresnio valdymo būdonerado. Visuomenė kaltinama, kad tai dėl josneigiamo požiūrio į partijas – visi jie vagys! –pasitikėjimas jomis siekia vos apie 7 proc., oVokietijoje beveik keturiskart, Nyderlanduosepenkiskart daugiau. Tad kas Lietuvoje gali no rė -ti tapatintis su institucija, kuri kelia tokį ne pa -sitikėjimą?

Bet kur čia priežastis, kur pasekmė, galimaginčytis, kaip ir retoriškai klausti, kodėl tuometaktyvūs piliečiai neina į partijas ir nepakei čia jųį gera? Tiesa, per pastaruosius penkerius metuspartiečių padaugėjo beveik 8,5 tūkst. Daugėja irpartijų pavadinimų – dabar jų 41-a. Beje, kelioslikviduojamos, kelios apie save nepateikė duo-menų, nes, matyt, nėra ko ir pateikti, nes dažnapartija – „proginė“, vieniems rinkimams, okitos – tik kad koks pilypas galėtų prisistatytikažkam atstovaujantis.

Vis dėlto naujų partijų ar dabar dar ir visuo-meninių komitetų savivaldybių tarybų rinki-mams steigimasis rodo ir aktyvios visuomenės

dalies desperaciją, kad per esamas partijas savoidėjų nepareikši, dėl galimybės patekti į valdžiosinstitucijas nepakonkuruosi, nes partijos užda-ros, konkurentų esamiems favoritams jomsnereikia.

Kaip rodo tarptautinis „Euroelite“ tyrimas,Lietuvos parlamentinis elitas (tyrime prie parla-mentinio elito priskiriami visi parlamentonariai, prie partijų lyderių – visi vadovaujamaspozicijas partijose užimantys asmenys: pirmi-ninkai, pavaduotojai, frakcijų lyderiai ar se niū -nai parlamente) amžiumi vis solidėja. Po litikosveteranų tikrai nereikia kaip pasakoje so dintiant rogučių – ilgaamžiškumas ir patirtis politi-koje, žinoma, privalumas. Tačiau kai po ketvir-čio amžiaus nepriklausomybės turime pačiąvyriausią amžiumi Vyriausybę, kurioje yra netpirmojo Ministrų kabineto narių, vis dėl to kylaklausimas, ar tikrai per tiek metų ne pribrendonebe sovietinio išsilavinimo kartos žmoniųvadovauti bent jau toms sritims, kuriose labaisvarbios inovatyvios žinios.

Palyginimui: Lietuvos Vyriausybės amžiausvidurkis yra 55 metai, o Estijos – šiek tiek per 41metus, ką jau kalbėti apie jauniausią ES prem-jerą. O Estija, turime pripažinti, Lietuvą lenkiabeveik visais parametrais – nuo priėmimo į eurozoną ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėt-ros organizaciją datos iki moksleivių gebėjimųrezultatų ar gyvenimo trukmės ilgėjimo.

Apskritai Estijos politinis elitas, politologoA.Krupavičiaus skaičiavimais, vidutiniškai vosne dviem dešimtmečiais jaunesnis nei Lie tu vos,ir tai pasiekta ne kokiomis revoliucijomis, o nor-malia nuolatine politine apykaita. Taip,Lietuvoje kompartija buvo „tautinė“, tad josaktyvistų valdžios institucijose lig šiol tebėra, oEstijoje į valdžią iš karto atėjo jaunesnė karta.Bet ir Estijos liaudies fronto pirmeiviai, išskyruskelis politikus, jau išėję iš aktyvios politikos.„Ten apskritai politinio elito kaita didesnė, nesjų lyderiai keičiasi po kiekvieno partijos pralai-mėjimo. Tai rodo, kad partijos, kaip organizaci-jos, sveikos. Pas mus tokios dinamikos nėra“, –konstatuoja A.Krupavičius.

Taip, kol lyderiai ir jų vedamos partijos lai mirinkimus, jiems nėra reikalo trauktis. Bet, pasak

politologo, demokratiniame pasaulyje lyderys-tės atžvilgiu egzistuoja laiko ir saiko są vo ka, netkai partijoms vadovaujama sėkmingai. ŠtaiEstijoje vienas ilgaamžiškiausių prem jerų ESAndrusas Ansipas prieš rinkimus nu tarė postąperleisti naujam lyderiui.

Lietuvos partijose tas atsinaujinimas ir atsi-jauninimas vyksta kažkaip keistai. Štai Darbopartijos steigėjas Viktoras Uspaskichas tai ati-duoda kam ją valdyti, tai vėl valdžią susigrąžina,o ir davęs ją kam paturėti faktiškai vadžias laikosavo rankose.

Tiesa, atsinaujinimas ir atsijauninimas nėrasinonimai, o jaunystė nebūtinai reiškia moder-numą. Tai puikiai atskleidžia kelių jaunų politi-kų pasiekimų lyginimas. Štai iki 2014-ųjų apieG.Landsbergį žinojo tik diplomatai ir jo se nelioVytauto Landsbergio biografai. Į Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratų gretas 33-ejų G.Landsbergis įsiliejo tik pernai, o jaunetrukus buvo išrinktas į Eu ro pos Parlamentą.Galima neabejoti, kad išskirtinių idėjų per rinki-mų kampaniją nežarstęs politikas sėkmės sulau-kė dėl dviejų pagrindinių veiksnių – garsiospavardės ir fakto, kad su žmona augina keturisvaikus.

G.Landsbergis – Vilniaus universiteto šiuo-laikinės istorijos bakalauras, tarptautinių santy-kių ir diplomatijos magistras. 2002 m. jis pradė-jo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, kartu suDanija įsteigtoje taryboje, kuri padėjo pasireng-ti sėkmingam Lietuvos stojimui į ES. Vėliauministerijos Protokolo departamente organiza-vo tarptautines konferencijas, užsienio reikalųministro vizitus, prižiūrėjo užsienio diplomatųak reditavimo procesą.

Jaunojo politiko dosjė – ir darbas Pre zi den toValdo Adamkaus kanceliarijoje, jo vizitų į už -sienį organizavimas, taip pat ketveri metai dip-lomatinės tarnybos Lietuvos ambasadoje Bel -gijoje bei postas A.Kubiliaus vadovaujamos Vy -riau sy bės kanceliarijoje. Čia Gab rie lius vadova-vo Re gio nų skyriui, dirbo su projektais, skirtaislenkų tautinės mažumos integracijai, regionųplėtrai, santykiams su JAV ir Lenkija.

Tokia biografija ir karjeros raida yra puiki irsėk minga diplomatui, valstybės tarnautojui, gal-būt net politikui, žengiančiam pirmuosius žings-nius Seimo ar savivaldybės koridoriais. Ta čiau arto užtenka vienos didžiausių partijų va do vo irpremjero postui? Sėkmės atveju G.Lands bergistap tų ne tik jauniausiu, bet neabejotinai ir ma -žiausiai patyrusiu ministru pirmininku Eu -ropoje, iki tol nevadovavusiu ne tik kuriai norsšalies ministerijai, bet ir eiliniam partijos skyriui.

Tiesa, pastaruosius metus G.Landsbergispraleido Europos Parlamento darbų sūkuryje.Čia jis labiausiai pasižymėjo, kai parlamentoUžsienio reikalų komitetas jį paskyrė pagrindi-niu ataskaitos apie ES ir Rusijos santykius ren-gėju. Joje įvertinta ES ir Rusijos santykių padė-tis ekonomikos, politikos, energetikos ir kitosesrityse.

Ataskaitos projekte, dėl kurio galutinis balsa-vimas Parlamente numatytas birželio mėnesį,smerkiama Rusijos agresija, o ES raginamaaktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių įsi-pareigojimų bei imtis priemonių prieš jos pro-

2015–04–17 ● 11

Viršelio tema

�

Už šią partijąnebalsuotų

83,2

Irena Degutienė6,2

Gabrielius Landsbergis 10,6Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. 2015 m. balandžio 2-4 d. d. atlikta Lietu-vos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuo-roda į „Veidą“ būtina.

Rinkėjams labiau patiktųG.Landsbergis (proc.)Atiduotų savo balsą TS-LKDP Seimo rinkimuose, jei šios partijos lyderis būtų:

Per 22-ejus konservatorių gyvavimo metus – tik du pirmininkai, nes net po skaudžių fiasko rinki-muose jiedu nesitraukdavę iš posto

1996

Seimorinkimai

1997

savivaldosrinkimai

2000

savivaldosrinkimai

2000

Seimorinkimai

1995

savivaldosrinkimai

1992

Seimorinkimai

2129

5033

13 6

12 ● 2015–04–17

Tėvynės sąjunga(Sąjūdžio sąrašas)

Vytautas LANDSBERGIS1992

Socialdemokratai (LDDP)

52

209

14 11

36

Liberalai(LLS, LiCS, LS) 3 1 3

1123

pagandą, siekį skaldyti Europą ir pan. Jei par-lamentarai jam pritars, dokumentas bus teikia-mas kitoms europinėms institucijoms beiRusijos ir Rytų partnerystės valstybių vyriausy-bėms bei parlamentams.

Pasak Viešosios įstaigos „Europos sociali-niai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybospirmininko Klaudijaus Manioko, šiG.Landsbergio parengta ataskaita yra reikšmin-ga, o ypač svarbi Lietuvai ir toms valstybėms,kurios yra Rusijos kaimynės ir kurioms tai tarsiegzistencinis klausimas. Vis dėlto tokių ataskai-tų įvairiomis užsienio politikos temomis paren-giama daug.

„Pats paskyrimas yra rimta privilegija ir tamtikras pripažinimas, ypač G.Landsbergiui, kurisyra tik pradedantysis politikas. Paprastai tokias

ataskaitas rengia jau ne vieną kadencijąParlamente dirbę, įtakingi parlamentarai. Bet,žinoma, to pervertinti nereikia, nes tokių atas-kaitų parengiama daug ir tai nėra kažkoks uni-kalus dalykas“, – aiškina K.Maniokas.

Panašias užduotis Lietuvos deleguoti euro-parlamentarai vykdo nedažnai: šioje kadencijo-je panašią ataskaitą dėl Moldovos ir ES asocia-cijos susitarimo rengė Petras Auštrevičius, anks-tesnėse – Leonidas Donskis, ZigmantasBalčytis, Laima Andrikienė.

Žinoma, nereikėtų pervertinti ir EuroposParlamento įtakos ES užsienio politikoje, norspo Lisabonos sutarties ji ir didėja, nes instituci-nėje hierarchijoje, kaip ir nacionaliniu lygme-niu, tai daugiausia vykdomosios valdžios kom-petencija, o ES pagrindinis užsienio politikos

vykdytojas yra vyriausiasis įgaliotinis užsienioreikalams ir saugumo politikai.

Kitas G.Landsbergio nuopelnas dirbantEuropos Parlamente – pastangos dėl makrofi-nansinės 1,8 mlrd. eurų dydžio finansinės pagal-bos Ukrainai. Būtent jis pristatė šį siūlymą,kuriam kovą buvo pritarta Europos Parlamente.Žinoma, G.Landsbergiui atiteko tik pristatymogarbė, nes tokio masto sprendimai priimami beiderinami ilgai ir įvairiais skirtingais lygmenimis.Tačiau niekas nepaneigs fakto, kad iš 751 parla-mento nario pasirinktas buvo būtent jis.

Užsienio politika, santykiai su didžiąja Rytųkaimyne bei adekvatus jos pavojų įvertinimasyra tie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščioniųdemokratų arkliukai, kuriuos sėkmingai pasitel-kia kiekvienas aktyvus šios partijos politikas.

1992�Algirdas�1993

BRAZAUSKAS1993�Adolfas

�1996 ŠLEŽEVIČIUS Česlovas JURŠĖNAS

1995�Ginutis�1996

VENCIUS1996�Eugenijus

�1999GENTVILAS Rolandas PAKSAS

R.Paksas – pirmas ir vienintelis „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Socialdemokratų vidinę konkurenciją didino tai,kad į ją susibūrė dvi partijos

�

Viršelio tema

1996 2001

20011999

M.V

AIČ

IULI

O, „

BFL

“ N

UO

TR.

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

Lyderiai beveiknesikeitė net popralaimėjimųrinkimuose *

* mandatų Seime, savivaldybių Tarybose proc.

1993�Šarūnas�1995

DAVAINIS1990�Vytautas

�1993 RADŽVILAS

2002

savivaldosrinkimai

2004

Seimorinkimai

2008

Seimorinkimai

2011

savivaldosrinkimai

2012

Seimorinkimai

2015

savivaldosrinkimai

2007

savivaldosrinkimai

1218 17

32

1623

19

2015–04–17 ● 13

2003 Andrius KUBILIUS2003 2015

21 22 20 18 2127 27

10 13 12 8 6 716

Darbo partija2004�Viktoras

�2006USPASKICH

28

7 7 1121

11

7 12 11 10 8 6

Tačiau partijos lyderio ar ministro pirmininkokasdieninėje veikloje užsienio po li tika sudarotik nežymią dalį, nes tai visų pir ma Prezidento irUžsienio reikalų ministerijos kompetencija.Rinkėjus kur kas labiau domina šalies ekonomi-kos būklė, socialinių problemų sprendimobūdai, pajamos, mokesčiai ir panašūs klausimai,o G.Landsbergio vizijų ir idėjų šioms kasdienėspolitikos sritims kol kas žinome nedaug.

Vidinėje partijos virtuvėje ir kovoje dėl pir-mininko posto G.Landsbergis pabrėžia atsinau-jinimo būtinybę, kalba apie Sąjūdžio vienybėssugrąžinimą. „Apie Sąjūdžio dvasią kalbu tada,kai įsivaizduoju partijos vienybę. Daug girdimeapie skirtingas nuomones, frakcijas, požiūrius,daug dalykų, kas mus skiria. O Sąjūdžio dvasiayra tai, kas vienija. Tada tai buvo laisvė. Šiandien

partijos bičiulių klausiu, kas mus vienija. Kalbuapie tai. Tai yra Sąjūdžio idėja man“, – vienameinterviu sakė politikas.

Pats G.Landsbergis teigė kandidatuoti į par -tijos pirmininkus pasiryžęs po A.Kubiliaus irplataus partijos bendražygių rato parodytos pa -ramos – politiką esą palaikė tiek politiniai trem -tiniai ir kaliniai, tiek partijos tautininkų frak cija,tiek jaunoji karta.

Būtent pastarieji, vidurinio sluoksnio libera-lių pažiūrų miestiečiai, yra labiausiai tikėtiniG.Landsbergio šalininkai. Tačiau, kaip žinome,šis elektoratas akivaizdžiai „persidengia“ su vissparčiau populiarėjančių liberalų rinkėjais, o užkonservatorius aktyviai ir stabiliai balsuojavyresnio amžiaus žmonės, pensininkai. Ar jieišlaikytų savo simpatijas pasikeitus lyderiui

2016-ųjų Seimo rinkimuose, kuriuose greičiau-siai dalyvaus ir nauji dešiniųjų judėjimai, vado-vaujami Naglio Puteikio ar kitų pa na šaus pobū-džio politikų? Tokių abejonių iš reiškė daugelissenųjų konservatorių, o partijos lyderio rinkimųargumentu tai pasirinko ir pa grindinė G.Lands -bergio varžovė I.De gu tie nė.

„Treti partijos pirmininko rinkimai atspin-di, kad partijoje jau keleri metai vyksta aktyvidiskusija dėl partijos tapatybės, vertybių, veik-los strategijos ir ateities projekcijų. Iki šiol vislaimėdavo A.Kubiliaus modernusis konserva-tizmas. Šią strategiją galima suprasti, bet dau-geliu atvejų tai tėra retorika, naujas žodynas.Visuomenė tikisi iš politikų aiškių dalykų, pir-miausia savo padėties pagerėjimo, tikrų verty-bių. Mes negalime būti labiau liberalūs nei

Viktoras USPASKICH 2013�Loreta�2015

GRAUŽINIENĖ

GediminasKIRKILAS Algirdas BUTKEVIČIUS

Rolandas PAKSAS

2001�Eugenijus�2003

GENTVILAS2003�Artūras

�2006 ZUOKAS

2006�Petras�2008AUŠTREVIČIUS Eligijus MASIULIS

2006�Kęstutis DAUKŠYS�2007

�

Viršelio tema

Tvarka ir teisingumas(LDP)

Algirdas BRAZAUSKAS 200701 2001 iki dabar2009 20092007

iki dabar2008 01

iki dabar2004

2007 2013

14 ● 2015–04–17

Viršelio tema

patys liberalai“, – tokią nuomonę feisbuke iš -reiškė I.Degutienę remiančiam krikščioniųde mokratų flangui partijoje priklausantis Va -lentinas Stun dys.

Be to, tarsi iš niekur atsiradusio G.Lands ber -gio, kurio pagrindinis ginklas išlieka garsi pavar-dė, iškilimas gali ne itin patikti ir kitiems akty-viems partijos nariams, turintiems ambicijų kiltiaukščiau. Daugelis gali užduoti klausimą apiesavo perspektyvas, jeigu partijos lyderiu iš kartotampa pusantrų metų joje praleidęs šiandieni-nio partijos lyderio protežė ir jos įkūrėjo, ilga-mečio vadovo bei garbės pirmininko anūkas.

Pats G.Landsbergis sako, kad politinė siste-ma šalyje dar tik formuojasi, todėl pusantrųmetų stažą partijoje turinčiam politikui sėkmin-gas dalyvavimas pirmininko rinkimuose yra gali-mas.

Kaip pavyzdys G.Landsbergiui dažnai mi -nimas šiandieninis Estijos ministras pirmininkasT.Roivas, kuriam šiuo metu yra vos 35-eri. Jisyra jauniausias vyriausybės vadovas Eu ro posSąjungoje. Jį, kaip pavyzdį, pristatydamasGabrieliaus kandidatūrą, nurodė ir A.Ku bi lius.Tačiau skirtumai tarp šių dviejų asmenybių dau-giau nei akivaizdūs.

T.Roivas prie Reformų partijos prisidėjo1998-aisiais, būdamas vos devyniolikos. Po litinękarjerą jis pradėjo kaip teisingumo ministro

patarėjas, vėliau vadovavo vienai iš Talino savi-valdos tarybų, patarinėjo demografijos minist-rui. Netrukus T.Roivas tampa Reformų partijoslyderio A.Ansipo patarėju, yra išrenkamas įTalino miesto tarybą ir parlamentą, kur per dvikadencijas spėjo vadovauti Finansų ir Europosreikalų komitetams. 2012-ųjų pabaigoje T.Roi -vas pradeda vadovauti Socialinių reikalų mi -nisterijai, o dar po poros metų netikėtai tam paReformų partijos lyderiu ir Vyriausybės vadovu.

Nors jaunojo politiko karjera atrodo lygrožėmis klota, iš tiesų T.Roivui Reformų parti-jos vairas atiteko tik palankiai susiklosčiusiusaplinkybėms. A.Ansipui paskelbus apie ketini-mą dirbti Briuselyje, partijos pirmininko postasbuvo numatytas eurokomisarui, partijos įkūrė-jui ir buvusiam premjerui Simui Kallasui. Tačiaužiniasklaidoje pasirodė informacija apie įtartinąS.Kallaso, tuomet ėjusio Estijos banko vadovopareigas, 1995 m. susirašinėjimą su vienuRusijos banku, kuriame buvo įšaldytos Estijosįmonių lėšos, ir jis lyderio posto atsisakė. Tadapartijai pradėjo vadovauti T.Roivas.

Jaunasis lyderis kiekvieną kartą pabrėžiapatirties trūkumo nejaučiantis – darbo parla-mente, vyriausybėje ir A.Ansipo komandoje esąvisiškai užtenka naujoms pareigoms vykdyti. Visdėlto, nors Estija ir mėgsta pasigirti, kad jaivadovauja jauniausias premjeras ES, šis dažnai

ir kritikuojamas dėl idėjų bei turinio stygiaus. Kaip svarbiausią ir daugiausiai atgarsio

sulaukusį ministro pirmininko žingsnį analitikaiišskiria priimtą kohabitacijos įstatymą, kurisatvėrė galimybę nuo 2016-ųjų šalyje re gistruotitos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę.Didesnė dalis estų šiam sprendimui nepritaria,ir manoma, kad jis buvo viena iš dviejų naujųdešiniųjų partijų sėkmės per pastaruosius parla-mento rinkimus priežasčių. Užsitęsusios porin-kiminės derybos dėl naujosios valdančiosioskoalicijos parodė, kad dar ne viskas jaunajamlyderiui sekasi idealiai.

Bet jaunystė, kaip politinės kokybės, krite-rijus anaiptol nėra vienareikšmis. Štai Grai ki -jos vairą po šių metų sausį vykusių rinkimųperėmė radikali kairioji partija „Syriza“, vado-vaujama 40-mečio Alexio Tsipro, kurio vardasEuropoje jau tapo neatsakingos ir po pulistinėspolitikos simboliu. Ne iš bren da mų skolų naš-tos kamuojamai šaliai dar prieš rinkimusA.Tsipras žadėjo padidinti minimalų darboužmokestį, grąžinti vadinamąją tryliktą išmo-ką gaunantiesiems mažiausias pensijas, pa -keis ti ankstesnės vyriausybės įvestas taupymopriemones, kurias taikyti įpareigojo ES irTarp tautinis valiutos fondas. Be kita ko, „Sy ri -za“ iš Vokietijos už nacių nusikaltimus parei-ka lavo kelių šimtų milijardų eurų.

I.Degutienės amžius debiutui partijos lyderio poste kiek vėlyvas, tačiau G.Landsbergis politikoje kol kas garsus tik dėl savo pavardės

�

Š.M

AŽE

IKO

S, „

BFL

“ N

UO

TR.

„BFL

“ N

UO

TR.

„BFL

“ N

UO

TR.

2015–04–17 ● 15

Viršelio tema

Beje, dabar į konservatorių partijos lyde-rius pretenduojantis G.Landsbergis nėra vie-nintelis, kurio žvaigždė šios partijos politinėjepadangėje sužibo staiga ir prieš pat EuroposPar lamento rinkimus. 2009 m. Eu ropos Par la -men to rinkimuose mandatą praktiškai dova-nų gavo Radvilė Morkūnaitė. Baigusi fortepi-jono atlikėjos studijas ji porą metų dirbo kon-servatorių parlamentarų padėjėja-sekretore, oprieš Eu ropos Parlamento rinkimus tapo kon-servatorių valdomos Užsienio reikalų ministe-rijos ministro patarėja. Na, nesunku įsivaiz-duoti, kiek patarimų pianistė davė tuomečiamministrui, diplomatijos vilkui Vygaudui Ušac -kui. Jaunoji konservatorė daug nepasižymėjoir Europos Parlamente. Antrąkart išlošti šiojelo terijoje, kurios prizas – geriausiai apmoka-ma Lietuvos politiko vieta, nepavyko, kaip ne -pavyko ir laimėti rinkimų į atsilaisvinusią Sei -mo nario vietą.

Kai nėra natūralios „apykaitos“, toks jauni-mo protegavimas, kaip konservatorių partijojeR.Morkūnaitės ar G.Landsbergio, neturi niekobendra su lyderių ugdymu pagal demokratijoskanonus. Taip, partijos turi savo jaunimo orga-nizacijas, tačiau jos, gal išskyrus Dar bo partijos,visai menkai girdimos. Naujiems lyderiams par-tijose augti dirva labai nepalanki, nes amžiniejilyderiai ir jų favoritai bijo konkurencijos, oturintieji ambicijų kilti partinės karjeros laiptaisstokoja motyvacijos mokytis lyderystės: galitekti ir pensijos su laukti, kol gausi kokį postą,nes partijose nėra demokratiniame pasaulyjeveikiančios natūralios kadrų ir lyderių „apykai-tos“, kai partijai pralaimėjus rinkimus ar krin-tant jos reitingams prieš rinkimus lyderis užlei-džia postą tam, kuris gali timptelėti partiją įpriekį.

Per savo partijos egzistavimo metus nuo 1993m. konservatoriai turėjo vos du lyderius, social-demokratai – penkis. Liberalai (tiesa, jie vis jun-gėsi ir skyrėsi) – net aštuonis, „darbiečiai“ – tris,o „Tvarka ir teisingumas“ – vienintelį R.Paksą(tiesa, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ įsisteigėdešimtmečiu vėliau).

Konservatorių partijoje, nors pirmininko rin-kimai vyksta kas dveji metai, A.Kubilius buvorenkamas dvylika metų, nepaisant partijos sėk-mių ir visiškų fiasko. Politologas A.Krupavičiusstebisi paradoksalia situacija šioje partijoje:„Viena vertus, tai vienintelė partija Lietuvoje,kuri turi pirminius rinkimus, tai yra visi partijosnariai gali balsuoti. Kita vertus, politinės kultū-ros požiūriu akivaizdu, kad, žvelgiant į keleriusįvykusius lyderių rinkimus, šioje partijoje, nepa-isant demokratinių procedūrų, kultūra ir elgse-na gerokai autokratiška, autoritarinė, nomenk-latūrinė, o dabar atsiranda dar vienas neigiamaselementas – nepotizmas (giminių protegavi-mas). Vadinasi, vidinė partinė demokratija kaipmechanizmas veikia prastai – per mažai konku-rencijos, diskusijų, organizacija hierarchinė,visuomet žiūrima į viršų, ką sako stipresni, irtokios tradicijos neišnyksta.“

Politologo vertinimu, socialdemokratų gre-tose konkurencijos šiek tiek daugiau. Gal jąpaskatino tai, jog, susijungus dviem par ti joms –LDDP ir socialdemokratams, bu vo taikomos

įvairios formulės, kvotų mechanizmai, kadsuvienytoje partijoje būtų atstovaujama abiemdėmenims. A.Bra zaus kas buvo labai stiprus par-tijos vadovas, bet jam ši pozicija nebuvo esminė,gal todėl lyderių kaita vyko dažniau, nepopulia-rūs lyderiai gana lengvai buvo pakeičiami popu-liaresniais.

Beje, ir A.Brazauskas turėjo pageidavimųdėl savo posto perėmėjo – jame jis matė Zig -mantą Balčytį. Tačiau partiečiai savo partijospatriarchui nepakluso ir išsirinko GediminąKirkilą. O po jam vadovaujant prakištų Seimorinkimų 2009 m. socialdemokratai savo vedliupasirinko Algirdą Butkevičių. Partijos reitingairodo, kad neapsiriko. Vis dėlto, A.Kru pa vičiausnuomone, socialdemokratų vadovybėje akivaiz-džiai trūksta jaunesnės kartos politikų.

Nors savivaldos ir tiesioginių merų rinkimųrezultatai iš postų išvertė net dviejų partijų –konservatorių ir „darbiečių“ lyderius, tačiaujokie uraganai iš posto neišrauna „Tvarkos irteisingumo“ lyderio R.Pakso: įsisteigė sau par-tiją ir vadovauja vienuolika metų, pastaruosiusšešerius – nuotoliniu būdu, iš Briuselio. „Taihierarchinė, nomenklatūrinė partija, kuriojedominuoja R.Paksas. Bet kai trūksta konku-rencijos ir partijose, ir visoje partinėje siste-moje (o Lietuvos atvejis panašus), tada lyde-riai ir nesikeičia, o vieno lyderio partijos ne

tokios nesėkmingos, kaip galėtų būti“, – pa -brė žia A.Krupavičius.

O Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Ma siulis,sėkmingai susiklosčius rinkimų rezultatams,politologo nuomone, gali pretenduoti į premje-ro postą. Liberalų lyderis turi ir gerą komandą.Scenarijus, kai partijoje yra stiprus lyderis, kuristuri komandą, – geriausias. Kai yra komanda,bet mažiau matomas lyderis, gali kilti lyderystėsproblemų, bet blogiausia – kai lyderis vienas, bekomandos, o kiti tėra sekėjai. Tokios partijossėkmė laikina, nes tęsiasi tol, kol populiarus vie-nas asmuo.

Vis dėlto ir liberalai turi problemų dėl lyde-rystės. Štai per 2009 m. Europos Parlamentorin kimus liberalų garvežiu tapo jų partijai ne -priklausantis L.Donskis, per praėjusius – parti-jos naujokas Antanas Guoga, dabar pakartoti-niuose savivaldybių tarybų rinkimuose Tra kuoseliberalai kelia A.Guogos žmoną Aistę, Briu se -lyje auginančią kelių mėnesių sūnelį, o lig šiollabiau garsėjusią pasakojimais, kaip išsaugotigražias kūno formas.

G.Landsbergis vs I.Degutienė. Kuris Lietuvai geriau?

Konservatorių pirmininko rinkimai bet kuriopretendento pergalės atveju patvirtins partinėslyderystės problemų tendencijas: arba lyderis�

Liberalai į Trakų savivaldybę siūlo Briuselyje gyvenančią A.Guogienę, garsią tik tuo, kad yra A.Guogos žmona

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

16 ● 2015–04–17

Viršelio tema

bus palyginti solidaus amžiaus, arba valdžiągaus ne dėl savo nuoseklaus įdirbio visose val-džios pakopose.

Beje, „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų irkonsultacijų bendrovės „Prime consulting“atliktos apklausos duomenimis, rinkėjai labiaulauktų naujo veido: savo balsą per Seimo rinki-mus atiduoti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikš-čionims demokratams, jei šios partijos lyderisbūtų G.Landsbergis, žada 10,6 proc., jeiI.Degutienė – 6,2 proc., tačiau, bloga žinia kon-servatoriams, visai už juos neketina balsuoti83,2 proc.

Kuris laimės, prognozuoti sunku, nes krikde-miškoji konservatorių stovykla, palaikantiI.Degutienę, ir konservatoriškoji, remiantiG.Landsbergį, vertinant pagal ankstesnių parti-jų lyderių rinkimų rezultatus, apylygės.

Beje, 2011-aisiais dalyvaudama rinkimuoseI.Degutienė pasirodė netikėtai sėkmingai: užją balsavo 4628, už A.Kubilių – 5546 konserva-toriai. Politologas A.Krupavičius primena, kadtuo metu A.Kubilius buvo ministras pirminin-kas, o kai partijos vadovas dar užima ir tokiaspa reigas, partijos retai keičia lyderius. BetI.De gutienė tada metė A.Kubiliui pirštinę, irparama partijos viduje jai buvo tikrai labaisvari.

Kaip ir dabar, anuomet partijos lyderio rinki-muose susikovė konservatoriai, įkūnijantys skir-tingus partijos ideologinius sparnus. Skirtingasir jų politinis kelias. A.Kubilius – politikas pro-fesionalas. Fiziko diplomą pagal tiesioginępaskirtį jis naudojo vos šešerius metus: įsitrau-kęs į Sąjūdžio veiklą, tapo politiniu funkcionie-riumi ir juo yra lig šiol.

I.Degutienė aštuoniolika metų dirbo gydyto-ja, o karjerą valdžios institucijose pradėjopakviesta dirbti savo profilio – Sveikatos apsau-gos ministerijoje. Tarp Sąjūdžio aktyvistų ir kon-servatorių partijos steigėjų jos nebuvo.

A.Kubilius – dukart premjeras, partijos pir-mininkas. I.Degutienė dukart buvo Vy riau sybėsvadove, bet tik laikinąja ir trumpai – jai vis tenkadublerio vaidmuo. Net Seimo pirmininko postągavo „antruoju numeriu“, po Arūno Valinskopasitraukimo.

Rinkimų šūkiai 2011 m. dvikovoje gana taik -liai apibūdino veržovus: A.Kubiliaus – „Stip rivalstybė. Veržli ekonomika. Solidari visuomenė.Orus žmogus“, I.Degutienės – „Nie kada nesusi-pyk su savo sąžine“. Būdama Sei mo pirmininkeji vertė mažinti išlaidas, ji viešai smerkia prasi-žengusius kolegas. Tiesa, kartais neaišku, ar jospoziciją lemia principai, ar populistiniai bandy-mai pataikyti į toną.

O A.Kubilius gynė ir prisidirbusius partiečiusVilių Navicką, Vitą Matuzą, neetiškai besiel-giančiu pripažintą Dainių Kreivį nedvejodamaspakvietė į savo komandą. A.Kubilius dėl gali-mybės turėti valdžią ar nors kokią įtaką jai nesi-bodi nieko, pavyzdžiui, sudarinėjo 2K (Kirkilas+ Kubilius) sandorius.

Jis arogantiškas, o visuomenės nemeilė jamvisai nesvarbi, bent jau taip jis ne kartą deklara-vo. Jam nesuvokiama, kas yra socialinis jautru-mas. Tiesa, visi pripažįsta, kad tik toks kietakak-tis politikas gali vadovauti Vyriausybei krizės

laikotarpiu, o tokia misija A.Kubiliui tekodukart.

Taip, jis – intelektualas, vizionierius. Tačiaujam įdomiausia modeliuoti, kas bus po porosdešimtmečių, o šiandienos sopulių, kad ir šilu-mos kainų, jis nematė iki pat savo premjeravimokadencijos pabaigos.

I.Degutienė – visų laikų populiariausia kon-servatorių politikė, o A.Kubilius ir V.Lands -bergis tik vis tarpusavyje varžėsi, kuris nepopu-liaresnis. Tačiau patiems konservatoriams tai nėmotais – jiems du dešimtmečius tinkamiausiatrodė nepopuliarūs visuomenėje politikai.G.Landsbergio į patikimiausių politikų sąrašusper sociologų apklausas respondentai lig šiolnėra įrašę.

A.Krupavičiaus prognozėmis, dabar parti-jos lyderio rinkimuose I.Degutienė turi nema-žai šansų, nors ir vertinama kaip pereinamojolaikotarpio lyderė, kol atsiras kitas, veikiausiaijaunesnis, stiprus vadovas, bet toks, kurisneturės „uodegų“, kaip G.Landsbergis. O jo„uodegos“ pirmiausia tai, kad jis pats savaran-kiškai jokios politinės karjeros nėra padaręsnet pačioje partijoje ir, kaip paaiškėjo iš viešųinterviu, net pats negali atsakyti, kiek laiko jisyra konservatorių partijos narys. „Keista situa-cija: turime vieną iš trijų stipriausių partijųvalstybėje, ir staiga į jos lyderius pretenduojaasmuo, kuris sako: gal partijos nariu tapauprieš pusantrų metų, gal kiek seniau, tiksliainepamenu. Vien po tokio pareiškimo tokspretendentas neturėtų jokių galimybių taptipartijos lyderiu“, – mano A.Kru pa vičius.

Juolab, primena politologas, politikams,kurie turi giminystės ryšių, politinėje demok-ratijoje keliami net didesni reikalavimai – jieturi įrodyti savo vertę, savo galimybes, ir įrodi-nėti tai per konkrečią veiklą, visų pirma daly-vaudami rinkimuose. Jei politikas būtų dalyva-vęs savivaldybių, parlamento rinkimuose vien-mandatėje apygardoje, laimėjęs ar bent surin-kęs daug balsų, jei būtų užėmęs kokį postąvykdomojoje valdžioje, jei būtų įrodęs konkre-čiais veiksmais, kad yra kompetentingas irpakankamai patyręs, tuomet niekam nekiltų

klausimų dėl nepotizmo, ar tai būtųLandsbergis, ar Mazuronis, ar Saudargas, arkurios kitos politikų dinastijos atstovas.

„Dabar situacija priešinga ir vertintina kaipnepotizmo pavyzdys. Žaidžiama pavarde: fak-tas, kad konservatorių elektoratas ganėtinai sta-bilus, bet neauga, už juos balsuoja tie patys žmo-nės, o vienas didžiausių autoritetų jiems –Vytautas Landsbergis, ir tai garantija jo vaikai-čiui, kad už jį balsuos“, – sako A.Kru pa vi čius,primindamas, kad, sociologų apklausų duome-nimis, Lietuvoje dvi partijos turi tokius ištikimusrinkėjus: Lenkų rinkimų akcija, kurios per 80proc. elektorato – vis tie patys rinkėjai, ir šiektiek mažesnį tų pačių rinkėjų skaičių turintyskonservatoriai.

Kurio iš varžovų pergalė būtų geriauLietuvai? Tarptautinio projekto „Eurelite“, skir-to parlamentinio elito Europoje lyginamajamtyrimui, tyrėja ISM Vadybos ir ekonomikos uni-versiteto profesorė dr. Irmina Ma to nytė atkrei-pia dėmesį, kad lyderis vizionierius, žinoma,nėra blogai. Bet tokia lyderystė remiasi prielai-da, kad daug ką ir iš esmės reikia pakeisti, reikiavos ne revoliucijos. O lyderis telkėjas pabrėžiagebėjimą tartis, derinti interesus, siekti kompro-misų, tai yrs veikti demokratinės rutinos sąlygo-mis, kai pripažįstama, kad gerų idėjų monopolioviena partija (ar, tiksliau, jos hierachijos viršū-nė) neturi ir negali turėti.

„Grįžtant prie telkiančiosios lyderystės priva-lumų, jau ne kurios partijos, o politinės institu-cijos lygmeniu įdomus (ir kai kam netikėtas, ogal net išdavikiškas ir gėdingas) yra išrinktojoVilniaus mero liberalo Remigijaus Šimašiaussiekis ir pasiryžimas sudaryti perteklinę koalici-ją“, – sako I.Matonytė apie naują politinės lyde-rystės pavyzdį.

Šiuo požiūriu, A.Krupavičiaus nuomone,I.Degutienės pergalė būtų perspektyvesnisatvejis stengiantis suburti valdančiąją daugu-mą. Ji turi patirties ne tik Seime, bet ir vykdo-mojoje valdžioje, buvo ministrė, laikinojipremjerė. Kai ją skyrė Seimo pirmininke, netopozicija pritarė jos kandidatūrai, nes ji – gerakompromisinė kandidatė. Tiesa, kaip pataria

�

Lietuvos Vyriausybės amžiaus vidurkis – 55 metai

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

2015–04–17 ● 17

Viršelio tema

A.Krupavičius, I.Degutienei būtų pravartu,kad jos komandoje atsirastų jaunesnės kartoskonservatorių, – tuomet kartų problema savai-me atsidurtų antroje vietoje. O dabar pasitel-kus viešuosius ryšius bandoma sukurti įvaizdį,kad visi jauni konservatoriai palaiko jos kon-kurentą rinkimuose.

G.Landsbergis, pasak politologo, yra ne -prognozuojamas, o demokratinėje politikojepats blogiausias galimas politiko apibūdinimas –kad jis neprognozuojamas, nežinomas, nenu-spėjamas. Demokratinėse visuomenėse politi-ko, kaip lyderio, kokybė daugiausia matuojamajo politinės patirties indeksu (t.y. ar žmogus yradirbęs savivaldos lygiu, ar dalyvavęs įvairiuoserinkimuose, ar vadovavęs įvairioms politinėmsakcijoms, darbo grupėms, institucionalizuotomsstruktūroms ir pan.).

Lietuvai reikia įkvepiančios lyderystės,tokių lyderių, kurie temptų valstybę į priekį.Deja, partijos tokių lyderių nebeišugdo. Tam,pasak A.Krupavičiaus, pirmiausia reikia, kadpartijų viduje būtų vidinė demokratija ir kon-kurencija, kad jos pačios būtų gyvi mechaniz-

mai, kai netrukdoma atsirasti naujiems lyde-riams, o jie skatinami, motyvuojami, jiems pa -de dama.

„Lyg ir turime demokratines taisykles, tačiaujos tikrovėje veikia su išlygomis. Turime irapskritai demokratiją su trūkumais, ir partinędemokratiją su ženkliais trūkumais – trūkstakonkurencijos ir motyvacijos atsirasti jauniemslyderiams ir apskritai jauniems žmonėms eiti įpolitiką“, – teigia A.Krupavičius.

Kol amžinieji partijų vadovai su nepakeičia-mojo aureole diriguoja partijoms net formaliaipasitraukę iš pirmininko posto, kol nori patysparinkti įpėdinius iš savo favoritų, net jei šie –priešrinkiminiai partijos naujokai, tol sunkutikėtis, kad užaugs lyderių, tinkamų vadovauti

daugiau nei vienai partijai, karta.

Kuo skiriamės nuo europinio politinio elito

Ar daug mūsų politinis elitas skiriasi nuo kitųnaujųjų ir senųjų demokratijų? „Eu re lite“ tyrė-jai iš Vokietijos ir Čekijos iškėlė hipotezę, kadparlamentas stabilus tada, kai pagal išsilavinimą,profesijas ir kitus parametrus jis yra tarsi visuo-menės mini portretas. De mo kra tinėse Vakarųšalyse tai maždaug atitinka, o Vidurio ir RytųEuropoje parlamentarai daug labiau išsimoksli-nę nei šalių vidurkis, be to, beveik du trečdaliaijų – technokratai, mažiau nei vidutiniškai visuo-menėje mokytojų, akademinės bendruomenės,kūrybinių profesijų atstovų, vadinasi, galimadaryti prielaidą, kad mažiau idėjų generatorių,vizionierių.

Vienas iš „Eurelite“ tyrimo tyrėjų, ISM irVytauto Didžiojo universiteto lektorius dr. Gin -taras Šumskas primena, kad pirmuose Lietuvosparlamentuose po 1990 m. kūrybininkų propor-cija buvo kur kas didesnė, o paskui po kiekvienųrinkimų mažėjo, o jų vietą užėmė techninių spe-

cialybių atstovai, verslininkų tarpsluoksnis, parti-jų funkcionieriai. „Lietuvos parlamentas tampakeistu dariniu, skirtu savęs reprodukcijai,nukreiptu į savo paties išgyvenimą, savo vietosjame išsaugojimą, balsų medžioklę, o politikosidėjoms lieka vis mažiau vietos“, – konstatuojaG.Šumskas.

Tyrėjas priduria, kad partijos tampa prekiųženklais, rinkimų kampanijoje varžomasi, kasgeriau įvaldys politinę vadybą, o lyderiai panašė-ja į iš šalies samdomus supervadybininkus, kuriegalėtų patempti visą partiją, bet tai nesusiję neisu partine politika, nei su ideologija – tai tik ban-dymas mėgdžioti sėkmės istoriją. Partijų sąrašųlyderiai – kaip įmonių reklaminės kampanijosveidai. Prieš kiekvienus rinkimus pamedžiojama

sportininkų, populiarių dainininkų ar šoumenų. Tiesa, kaip pripažįsta politinio elito tyrėjas, ir

kitur pasaulyje partinės politikos mažėja, vietojjos lieka reformų politikos įgyvendinimo versloplanai, ir Vakaruose – populistinių partijųbumas, populiarėja postmodernios partijos,tokios kaip žaliųjų ar kitos, besirūpinančios kaž-kuria atskira sritimi, nes Vakaruose visuomenėsskirtumai trinasi, nebeliko poreikio kažko ginti,bet atsirado naujų problemų, pavyzdžiui, nepasi-tenkinimas dėl imigrantų.

Bet, kaip rodo „Eurelite“ tyrimas, Lietuvospo litinio elito, palyginti su vakariečiais, specifikata, kad mūsų lyderiai rečiau išrenkami vien -mandatėse apygardose, o kartais jose net nekan-didatuoja, kad yra santykinai vyresni, kad vismąžta jų anksčiau turėta darbo patirtis savival-dybių lygmeniu, kad mažai moterų.

Beje ir kitose ES valstybėse dažnai konsta-tuojama lyderystės krizė, pastebint, kad politiko-je labai trūksta stiprių figūrų, kurios gebėtų irturėtų valios prisiimti atsakomybę ir susidorotisu dideliais iššūkiais bei problemomis. Taip daž-nai aiškinama vangi ir valios stokojanti Europospozicija karo Ukrainoje kontekste, užsitęsęsekonomikos nuosmukis, euro problemoms ir kt.

Bet kol didžioji dalis Europos stagnuoja, eko-nomine tvirtove ir visos Bendrijos atrama išliekaVokietija su stabiliai mažu nedarbu ir lanksčiapramonės struktūra. Besitęsianti euro krizėpavertė Vokietiją didžiausia kreditore, o iš regio-no lyderės ji jau tapo viso žemyno supergalybe.Kai JAV socialinė nelygybė siekia rekordinesaukštumas, o Kongrese politinės rietenos prak-tiškai nuvedė į aklavietę, Vo kietija išsaugojosavo vidurinį sluoksnį ir socialinį solidarumą, oBundestage įstatymai prasiskina kelią per rekor-dinį laiką. Kai per pastaruosius EuroposParlamento rinkimus daugelyje šalių triumfavoįvairios kraštutinės politinės jėgos, Vokietijojelengvą pergalę iškovojo nuosaikios proeuropie-tiškos partijos.

Didžioji dalis šių nuopelnų priklauso 60 metųAngelai Merkel, kurią vokiečiai švelniai vadinaMamyte kanclere, o biografai jau praminė VisosEuropos kanclere. Nuo 2000-ųjų ji vadovauja Vo -kietijos krikščionių demokratų sąjungai, kuri vie-nija per pusę milijono narių, o nuo 2005 m. jautrečią kadenciją užima kanclerio postą.

Racionaliu ir šaltu mąstymu pasižyminti poli-tikė, jaunystėje įgijusi fizikinės chemijos daktarolaipsnį, vaidino pagrindinį vaidmenį ES susita-riant dėl Lisabonos sutarties, siekiant suregu-liuoti fi nansinę euro zonos krizę, susitarti dėlpaliaubų Ukrainoje, išspręsti nesibaigiančiusGraikijos finansinius sunkumus, išlaikyti ES vie-nybę, sureguliuoti JAV ir Vokietijos šnipinėjimoskandalą ir daugelį kitų stiprios rankos bei ryž-tingos pozicijos reikalaujančių problemų.

Daugelį šių užduočių jai pavyko atlikti išsau-gant stulbinamą 75 proc. siekiantį populiarumą.Svarbiausias ir daugiausiai nerimo keliantisklausimas šiuo metu – ar politikė sieks ir ketvir-tosios ka dencijos.

Žvelgiant į savąjį kiemą, tokios politinės lyde-rystės galima tik pavydėti. ■

Aušra Lėka, Dovaidas Pabiržis

Partijos, net turinčios keliolika tūkstančių narių, daug metų nerandakandidato varžytis dėl Prezidento posto ar pergalės Seimo rinkimuoseatveju – kelių savų ministrų.

Estijos Vyriausybės amžiaus vidurkis – 41 metai

AS

TIJO

S V

YRIA

US

YBĖ

S A

RC

HYV

O N

UO

TR.

18 ● 2015–04–17

Savaitės interviu

VEIDAS: Ne pirmas kartas, kai aukšti Di džiosiosBritanijos politikai prabyla apie galimą pasi-traukimą iš ES. Anksčiau niekas to per daugnesureikšmindavo, tačiau dabar ši idėja atrodoįgavusi visai kitą svorį. Kas čia nutiko: ar tokiagalimybė tapo realesnė, ar jos eskalavimą vei-kiau lemia artėjantys visuotiniai parlamentorinkimai?T.H.: Iš tikrųjų tokios galimybės tikėtinumas la -bai priklausys nuo gegužės 7-ąją vyksiančių rin-kimų rezultatų. Kodėl šis klausimas atsiradopo litinėje darbotvarkėje? Tai turi daug bendrosu Didžiosios Britanijos konservatorių partijosvadyba, taip pat siejasi su būdais, kaip tvarko-ma si su politinėmis skirtimis Europoje. Iš isto-rinės pusės verta paminėti, kad Di džiojoje Bri -

tanijoje jau esame dėl to turėję vieną referen-dumą 1975-aisiais. Tuo Haroldas Wilsonas,tuo metis ministras pirmininkas, iš esmės pasi-naudojo kaip Leiboristų partijos valdymo įran-kiu. Kadangi du leiboristų sparnai nesutarė,bu vo rastas paprastas sprendimas: leiskime saunesutikti, renkime referendumą ir spręsime, kątoliau daryti, atsižvelgdami į jo rezultatus.

Konservatorių partijoje yra labai iškilus eu -roskeptikų sparnas, greta – didžioji dalis kon -ser vatorių, kurie nerodo didelio entuziazmo ESatžvilgiu, bet mano, kad Didžioji Bri tanija visdėlto turėtų joje likti. Paminėtina, kad eu ro -skeptiškai nusiteikusi ir Didžiosios Britanijosne priklausomybės partija. Pa sta raisiais metais jiišgyvena pakilimą. Auganti parama Ne pri klau -

somybės partijai akivaizdžiai atplėšia rinkėjusnuo Davido Camerono Konservatorių partijos.

Praėjusių metų vasarį D.Cameronas „Bloom -berg“ centre Londone per savo kalbą pareiškė:jei per rinkimus Konservatorių partija parlamen-te gaus daugumą, 2017 m. bus surengtas refe-rendumas dėl Didžiosios Bri tanijos likimo ES.

Iš dalies D.Camerono strategija yra tokia,kad prieš pasilikimo ar išėjimo referendumą jisdar keliautų į Briuselį persiderėti dėl įvairių re -for mų rinkinio. Tuomet jis britams galėtų pasa-kyti: žiūrėkite, aš buvau Briuselyje, pa sie kiautam tikrų reformų, dėl jų nuo šiol ES taps ge res -nė, todėl siūlau mums visiems vis dėlto likti ES.

Antra priežastis, kodėl jis žada referendu-mą, susijusi su labai paprastais politiniais tiks-

T.Haughtonas: „Didžiosios Britanijosišėjimas iš ES būtų nešvarios skyrybos“Šalis atskalūnė. Nors dar neseniai į kalbas apie galimą Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungosžiūrėta kaip į populistų bandymus gauti dėmesio, dabar apie tai svarsto rimčiausi Europos politikai. Ar tai realu irkuo tai gresia, nagrinėjame su politologu iš Birmingamo universiteto Timu Haughtonu.

VU

TS

PM

I AR

CH

YVO

NU

OTR

.

Europos politikos ekspertas T.Haughtonas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute skaitė viešą paskaitą apie „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES galimybę

2015–04–17 ● 19

Savaitės interviu

lais. Referendumo nauda būtų ta, kad D.Ca -me ronas galėtų pasakyti – štai jis siūlo Di džio -sios Britanijos gyventojams apsisprendi moteisę dėl to, ar jie nori, ar nenori likti ES, o kiti,opo zicija, to nesiūlo. Vadinasi, D.Ca meronastuo tarsi nori pasiųsti žinią, kad jis yra demok-ratiškesnis nei kiti.

Ar tai reali galimybė? Aš nemanau, kad Di -džioji Britanija paliktų ES, bet tai priklausysnuo referendumo. Jei yra nors vienas dalykas,kurį sužinojome stebėdami referendumus pa -saulyje, tai būtent tai, kad referendumai – ne -nuspėjamos priemonės. Žmonės, balsuodamiper referendumą, ne visada tik atsako į klausi-mą balsavimo biuletenyje – dažnai jie kartu pa -reiškia nuomonę ir dėl kitų klausimų rinkinio.Tarkime, ar man patinka dabartinė valdžia.

Jei įdėmiau pažvelgtume į Europos istoriją,pamatytume, kad referendumai dažnai pa vei -kiami būtent šio aspekto. Pavyzdžiui, Pran cū -zijoje 1992 m. buvo beveik nubalsuota priešMas trichto sutartį. Taip nutiko daugiausia dėlto, kad tuo metu daug prancūzų nemėgo Fran -cois Mitterrand’o. Kitaip tariant, daug kas pri -klausys nuo visuomenės nuomonės re fe ren -dumo laikotarpiu.

Aš pritarčiau nuomonei, kad yra nedaug ga -li mybių, jog Didžioji Britanija paliks ES jauvien dėl šalies politinio elito daugumos ir vers -lo pasipriešinimo. Jie stipriai palaiko nuomo-nę, kad Didžiajai Britanijai reikėtų likti ES.Ne galima sakyti, kad jie nėra kritiški dėl tamtikrų šiandieninės ES aspektų, bet vis vien ginapasilikimą ES šalių klube.VEIDAS: Ar šiuo klausimu matomas stiprus lo -bizmas?T.H.: Verslo lobizmas yra reikšmingas. Ir jis bū -tų svarbus žaidėjas, jei referendumas tikraivyk tų. Vis dėlto yra didelis skirtumas: stambu-sis verslas labai palankus Didžiosios Brita nijospa silikimui ES, nes toks verslas labiau linkęsįsi traukti į valstybių sienas peržengiančią pre-kybą. Kadangi mažesnio dydžio verslas veltis įtarptautinę prekybą linkęs kur kas ma žiau,buvimo bendroje prekybos zonoje argumentasjį veikia daug menkiau. Nepaisant to, tokievers lai irgi signalizuoja, kad Didžiajai Bri ta ni -jai geriau pasilikti.VEIDAS: Kokios paprastų gyventojų nuotaikos?Ar jiems tai yra vienas svarbiausių klausimų?T.H.: Visiškai ne. Dėl paprastų gyventojų po žiū -rio stulbina vienas dalykas: Europa per rinki-mų kampanijas labai retai patenka tarp pa -grindinių klausimų. Tai paprastai būna gerokaimažiau reikšminga nei darbo vietos, viešosiospa slaugos, kitos sritys – tai tikrai nėra le mia -mas rinkimų aspektas.

Beje, viešoji nuomonė dėl ES DidžiojojeBri tanijoje svyravo gana smarkiai. Sakyčiau,dau guma britų rinkėjų ES klausimu yra perkal-bami. Jei viena ar kita pusė pateiktų gerų argu-mentų, nuomonė galėtų būti gana nesunkiaipakeista.

Žinote, koks skirtumas tarp britų ir dalieskitų valstybių požiūrio į ES? Sakykime, Lie tu vaistojimas į ES tam tikra prasme buvo civilizaci-nis pasirinkimas, nusakantis jūsų vietą ir paro-dantis, kad priklausote Europos tautų šeimai.

Tuo jūs tarsi sakote, kad pabėgote nuo sa voprieš 1990-uosius buvusios praeities ir ne tu ritenieko bendro su „didžiuoju broliu“ Ry tuo se. ODidžiajai Britanijai tai buvo kur kas menkesniscivilizacinis pasirinkimas. Di džio sios Bri tanijossvarstymas yra veikiau są naudų ir nau dos skai-čiavimas, kitaip tariant, kokie yra bu vimo EStrūkumai ir pranašumai. Dėl to ir ma nau, kadbritų nuomonė yra pa keičiama. Ji grindžiamakitaip nei kai kuriose kitose valstybėse.

Jei referendumas būtų rytoj, tai, naujausiųapklausų duomenimis, 55 proc. balsuotų už li -ki mą ES, 45 proc. – už išėjimą. Įdomu ir tai,kad, pagal naujausią informaciją, jei D.Ca me -ronas keliautų į Briuselį ir pasiektų tam tikrųnuolaidų, paklausus to paties klausimo, bal-suojančiųjų už pasilikimą ES procentas gerokaipadidėtų.VEIDAS: Kalbama, kad Didžioji Britanija galėtųpasitraukti iš ES, bet likti Europos ekonominė-je erdvėje, laisvosios prekybos zonoje. Ar taiįma noma ir naudinga?T.H.: Įmanoma. Toks eigos scenarijus visiškaiga limas, jei tik patinka norvegiškas pasirinki-mas. Norvegija yra Europos ekonominės erd-vės dalis, nors nepriklauso ES. Žinoma, tai pa -reikalautų derybų tarp ES ir Didžiosios Bri -tanijos.

Pastarajai išeiti visai neišeinant tam tikrapras me būtų paprasčiausia galimybė, tačiau visvien nešvari ir sudėtinga. Manau, tai ga lėtų nu -tikti – iš visų išėjimo galimybių ji net būtų rea -liausia. Aišku, tai pareikalautų tam tikros kai -nos. Pavyzdžiui, jei esi Europos ekonomikos er -dvės narys, iš esmės vis tiek turi laikytis bendro-sios rinkos reikalavimų, tačiau neturi žo džio.Nor vegija kiekvienais metais moka įnašą ES, tu -ri paklusti bendroms taisyklėms, bet ne tu ribalso. Ji neturi įtakos sprendimų priėmimo pro -cese ir turi priimti tai, kas būna nutariama kitų.

Tokiu atveju išliktų priėjimas prie rinkos, kasyra pozityvu, bet Didžioji Britanija neturėtų žo -džio ir veikiausiai vis tiek mokėtų įmokas ES.Toks variantas turėtų aiškią ekonominę kai ną.Ži noma, dabar kalbame tik apie rin ką, tačiauD i džioji Britanija būtų išstumta ir iš daugybėski tų sričių, o tai reikšmingai atsilieptų. Sa ky ki -me, ji suinteresuota daugybe di delių prekybos

sandorių, bet neturėtų jokio žodžio. ES derėtų-si jau dėl 27 valstybių narių naudos ir DidžiojiBritanija nebegalėtų pa veikti tų sandorių sąlygųbei aplinkybių. Dėl to ji pralaimėtų. Apiben dri -nant galima sakyti, kad toks būdas galėtų padė-ti sutaupyti šiek tiek pinigų, nes nereikėtų mo -kėti viso įnašo ES, bet atsirastų kitokių ekono-minių bei įtakos nuostolių.VEIDAS: Kaip manote, ar apsisprendimą stipriaipaveiktų tai, kad daug britų gyvena kitose ESvalstybėse?T.H.: Labai geras klausimas, kas tada nutiktų.Tarkime, yra daug britų, gyvenančių Is pa ni joje(daug kas nusprendžia praleisti savo pensijąsaulėtoje Ispanijoje, nes kam tai daryti lietin-goje Didžiojoje Britanijoje?). Jei Didžioji Bri -tanija paliktų ES, šie britai daugiau nebebūtųES piliečiai. Ar matytume šiuos žmones su grįž -tant? Nežinau, gal kai kurie grįžtų. Ne abe -jotinai reikėtų sukurti naują susitarimų rinkinį.Šį klausimą verta akcentuoti.

Nuo 1973 m. Didžioji Britanija yra ES su -ma nymo dalis. Daugybė sprendimų priimta to -kiame kontekste. ES politikos įstatymai iš da -lies kurti atsižvelgiant į faktą, kad Didžioji Bri -tanija priklauso šiam tarptautiniam klubui. Jeiji pasitraukia, kyla didžiulis klausimas dėl to,kas laukia visų tų dalykų, dėl kurių buvo susi-tarta nuo 1973 m. Labai daug nežinomųjų.

Vienas mano kritikos lobizmui, palaikan-čiam išėjimą iš ES, aspektų yra tas, kad nieka-da nemačiau Didžiosios Britanijos nepriklau-somybės partijos ar kieno nors kito rimto pla -no ir diskusiją, kaip tiksliai turėtų vykti išėji-mas.VEIDAS: Kokie įmanomi „Brexit“ mechaniz-mai?T.H.: Lisabonos sutartyje numatyta sąlyga, lei-džianti šaliai palikti ES. Kol ši sutartis nebuvoratifikuota, net nebuvo išlygos išeiti. Dabar tuoremiantis bent jau galima pradėti procesą.

Kad ir kas iš to išsirutuliotų, tai neišvengia-mai būtų nešvarios skyrybos ir neabejotinai pa -reikalautų daug sudėtingų derybų. At si dur tu menežinomoje teritorijoje. Stebėtume si tua ciją,kai viena pagrindinių ES šalių, turinti 65 mln.gy ventojų, išeina... Toliau – nežinomybė. Sa ky -čiau, kad britiškoje politinėje darbotvarkėjema žiausiai penkerius metus vyrautų derybosdėl išėjimo. Nemanau, kad tuo pačiu metu pa -vyk tų nuveikti daug kitų dalykų. Briuselyje taitaip pat sugertų labai daug laiko ir pastangų.

Derybos būtų sunkios. Negaliu įsivaizduoti,kad ES kas nors norėtų, jog Didžioji Britanijagautų palankesnes sąlygas. Jei ji to pasiektų, taigalėtų sukelti panašių minčių kitoms šalims.Tai potencialiai galėtų būti precedentas ar darnežinia kas. Atsidurtume tarsi pokerio lošime,kada statomos itin didelės sumos.VEIDAS: Dėl kokių dalykų Didžioji Britanijasiek tų derėtis iš naujo, kad nebekiltų išėjimoklausimo? T.H.: Yra daug politikos sričių, kuriose Di džio jiBritanija norėtų pamatyti tam tikrų reformų.Pavyzdžiui, praeityje būta bendros žemės ūkiopolitikos, žuvininkystės politikos ir kitų sričiųre formų. Tikriausiai Didžioji Britanija tai„stum tų“ toliau. Vis dėlto, mano požiūriu, �

Politologas doc. dr. Timas Haughtonas dėstoEuropos politiką Birmingamo universitete (Di-džioji Britanija). Jo moksliniai interesai apimarinkimų ir partinės politikos, Europos Sąjun-gos, Vidurio ir Rytų Europos vidaus politikos,santykių tarp Europos Sąjungos ir DidžiosiosBritanijos tyrimus. 2012–2014 m. jis buvo Ru-sijos, Europos ir Eurazijos studijų instituto di-rektorius. Nuo 2008 m. yra žurnalo „CommonMarket Studies Annual Review“ redaktoriųkolegijos narys. T.Haughtonas taip pat yrastažavęsis Harvardo ir Johnso Hopkinso uni-versitetuose. ■

Šaltiniai: Birmingamo universitetas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Apie ekspertą

20 ● 2015–04–17

Savaitės interviu

pagrindinė priežastis, kodėl Didžiosios Bri -tanijos išėjimo idėja tarp britų sulaukia tokiopopuliarumo, glaudžiai susijusi su migracija.Tai raktas.

Mano lūkesčiai tokie, kad jei iš tikrųjų tu -rėtų įvykti referendumas ir jei tai vyktų D.Ca -merono norima kryptimi, su ES būtų tariamasidėl migracijos klausimų. Tai D.Cameronas ga -lėtų „parduoti“ britams ir sakyti: žiūrėkite, pa -siekiau reformų būtent šioje aktualioje srityje.

Priminsiu, kad turime keturias fundamenti-nes ES steigimo laisves. Laisvas judėjimas yraviena iš jų. Tai šventa. Kas vis dėlto čia galėtųpasikeisti, tai naudos reikalavimo galimybės.

Tiesą sakant, šiuo klausimu daug ką būtųgalima pakeisti, jei būtų pakeista vidaus teisė,todėl D.Cameronas nemažai galėtų padaryti irpats. Vis dėlto, jei jis yra protingas vaikinas, kągi jis darytų? Jis susietų kai kurias vidinesreformas su kietomis derybomis ES, kad galė-tų išeiti iš Europos Komisijos pastato Briu se -lyje ir pasakyti, kad štai laimėjau šią esminęnuolaidą.

Kita sritis, kuri būtų svarbi ne tiek dėl bal sų,kiek Didžiosios Britanijos pramonei ir eko -nomikai, būtų finansinės paslaugos. Aiš ku,kiek vienas bandymas paveikti bendrąją žu -vininkystės ar žemės ūkio politiką britų bū tųpriimtas teigiamai.

Vis dėlto svarbiausia – su migracija susijęklau simai. Manau, britai skundžiasi ne tiektuo, kad atvykėliai atvažiavo čia ir dirba, kiektuo, kad jie atvyksta ir reikalauja naudos nuopirmos dienos, naudojasi Didžiosios Bri ta ni jossukurta gerove. Šis euroskeptikų lobizmo as -

pektas labai paveikus. Jei būtų rasta, kaip šitaiatremti, tai būtų svarbus argumentas. VEIDAS: Kaip manote, jei Didžioji Britanija pa -sitrauktų, ar ja pasektų kitos ES šalys na rės?T.H.: Iš pradžių tikrai ne, nors yra ir kitų šalių,turinčių nemažų euroskeptiškų sentimentų irsusirūpinusių tam tikrais aspektais. Ma nau,kiek viena valstybė, galbūt turinti kokių norsminčių į tą pusę, pirmiausia labai įdėmiai ste-bėtų, kas nutiks Didžiajai Britanijai.

Verta priminti, kad Didžioji Britanija turi 65mln. gyventojų. Dauguma ES valstybių kur kasmažesnės. Tikėtinumas, kad mažos valstybėsbandytų suktis vienos, tiesiog nerealus. Tokiaivalstybei kaip Lietuva taip daryti nebūtų jokiosprasmės, nors galbūt yra daug dalykų, kuriuosES norėtumėte matyti pa keistus.

Mintis, kad didelė Vokietija galėtų paliktiES, skamba beprotiškai. Prancūzija? Ispa nija?To taip pat neįsivaizduočiau. Taigi nėra apiekokias valstybes kalbėti. Net tose šalyse, kurio-se stiprūs euroskeptiški sentimentai, nematau,kad toks scenarijus tikėtinas ir galėtų atsirastipolitinėse darbotvarkėse. Jei Di džioji Britanijaišeitų, ji būtų viena.

Be abejo, niekas nežino, kas nutiks per ar -timiausią dešimtmetį, geopolitinė padėtis galismarkiai pakisti, vis dėlto nematau kitos šalies,kuri savanoriškai išeitų. Jau greičiau sugriuspati ES, nors ir tai labai mažai tikėtina. VEIDAS: Ar ES galėtų išlikti stipri praradusi to -kią stiprią valstybę, kaip Didžioji Britanija?T.H.: ES išgyventų ir be Didžiosios Britanijos. Šiyra sunki, neparanki partnerė, tikrai ne ta ESšalis, su kuria būtų lengviausia dirbti. Tai „vie-

nos narės mažuma“, dažnai blokuojanti spren-dimus. ES net palengvėtų, jei ji atsikratytų Di -džiosios Britanijos. Kita vertus, ES prarastųnemažai puikių tarnautojų iš Di džiosios Bri ta -nijos. Būtų labai stipriai paveikta gynybos poli-tika, nes realiai tik dvi šalys ES yra gynybinėsgalios – Didžioji Britanija ir Prancūzija.

Dar viena pasekmė – toks žingsnis padarytųVokietijos dominavimą ES dar didesnį. Tai tik-riausiai reikštų ir tai, kad ES taptų mažiau libe-rali, ypač ekonomikos srityje. Susifor muo tų vi -sai kitokia esybė, nors, manau, ES be Di džio -sios Britanijos neprapultų. Didžiajai Britanijaiišėjimas pridarytų daugiau žalos nei pačiai ES,nors tai stipriai smogtų abiem pu sėms. Pamąs -tykime apie dabar kaip tik vykstančias ES irJAV prekybos derybas, kuriomis siekiama su -da ryti Transatlantinę prekybos ir investicijųpart nerystės (TTIP) sutartį, ar bandymus suda-ryti sandorius su tokiomis didžiulėmis valstybė-mis, kaip Indija. Jei ES praranda 65 mln. po -tencialių vartotojų, ji tampi mažiau patraukliIndijai, Kinijai, JAV. Tai reiškia, kad veikiausiaibus gautos ne to kios pa lan kios sąlygos.VEIDAS: Lietuvoje labai aktualios temos yra Uk -raina ir Rusija. Jei būtų sutikta dėl sąlygų per-siderėjimo ar Didžioji Britanija pasitrauktų, arlieka vilčių, kad ES artimiausiais metais pajėg-tų spręsti tokio masto problemas?T.H.: Tai pareikalautų milžiniškų laiko sąnaudųtiek iš ES, tiek iš Didžiosios Britanijos. Va di -nasi, tas laikas negalėtų būti skirtas kitiems da -lykams. Ne tik Ukrainai ir Rusijai, bet ir dau -gybei kitų svarbių problemų, reformoms įvai-riose ES politikos srityse. Tai sulėtintų tokius

Konservatorių partijos lyderis D.Cameronas pažadėjo, kad jei per rinkimus konservatoriai gaus daugumą parlamente, 2017 m. vyks referendumas dėl išėjimo iš ES

�

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–04–17 ● 21

Savaitės interviu

Dar nuo tada, kai buvo steigiama Europos eko-nominė bendrija (EEB), Europos Sąjungospirmtakė, britai į šį sumanymą žvelgė skeptiš-kai. Nuo pat prisijungimo prie šio Europos vals-tybių klubo jie garsėjo kaip aršiausi vidiniai šiodarinio kritikai.1957 m., kai buvo pasirašoma Romos sutartis,įsteigusi EEB ir Europos atominės energijosbendriją (Euratomą), Didžioji Britanija ten kaipsavo atstovą nusiuntė net ne ministrą, o viduti-nio rango pareigūną – stebėti, o ne prisijungti.Tada šalis atsisakė prisidėti prie steigėjų, pa-brėždama savo siekį išsaugoti nacionalinį su-verenitetą. Viena stipriausių Europos šalių prieES (kartu su Airija ir Danija) prisijungė tik 1973m. – per pirmąjį plėtros etapą. Tiesa, Didžioji Britanija į ES pateko taip vėlai nevisai savo noru. Kad buvo padaryta strateginėklaida, suprasta praėjus keleriems metams poEEB steigimo, ir tuometis ministras pirmininkasHaroldas Macmillanas 1961 m. pareiškė norąprisijungti prie EEB. Prireikė dar dvylikos metų,nes Prancūzijos vadovas Charles’is de Gaulle’isbijojo, kad britai taps JAV Trojos arkliu ES. Mėgstama sakyti, kad kitoms Europos valsty-bėms dabartinės ES projektas buvo tarsi tamtikras civilizacinis apsisprendimas ar lūžis tarp-tautinės politikos srityje, o Didžioji Britanijajame įžvelgė daugiausia ekonominės naudosgalimybę.

Didžiosios Britanijos geografinė vieta lėmė tai,kad ji visada buvo šiek tiek nutolusi nuo žemy-ninės Europos aktualijų, prie sienų nebuvo ilga-mečių priešininkų, su kuriais taika buvo itinsvarbi (kaip tai svarbu „amžinoms“ priešinin-kėms Vokietijai ir Prancūzijai). Didžioji Britanijanebuvo ir nykštukė prie galingos sunkiai nuspė-jamos kaimynės (dėl ko įstoti į ES buvo aktualuBaltijos šalims). Kaip primena žurnalas „TheEconomist“, Didžioji Britanija yra bene vieninte-lė ES valstybė, kuri Antrąjį pasaulinį karą atsi-mena laubiau su išdidumu nei su baime, taigišiai stipriai ir įtakingai regiono valstybei tokieglaudūs ryšiai, kokius žadėjo ES, nebuvo tokieaktualūs.Nors 1973 m. ji galiausiai prisijungė prie šio Eu-ropos šalių klubo, tai padarė be didelio entuziaz-mo, ir jau 1975 m. vyko referendumas dėl to, arlikti jame, ar ne. Ne veltui „The Guardian“ pabrė-žia, kad su visuomenės skeptiškumu DidžiojiBritanija susiduria seniausiai tarp šalių narių, irironiškai vadina tai vienu sėkmingiausių Didžio-sios Britanijos eksporto produktų į žemyninę Eu-ropą.Kad Didžioji Britanija yra euroskepticizmo lop-šys, pagrindžia ir tas faktas, jog pirmą kartą bū-tent jos žiniasklaidoje, viename pagrindinių ša-lies leidinių „The Times“, 1985 m. buvo paminė-tas šis apibrėžimas.Didžiojoje Britanijoje galima matyti dvi euroskep-

ticizmo kryptis: vieni yra „kieti“ euroskeptikai,palaikantys Didžiosios Britanijos pasitraukimą išES, o kiti – „minkšti“, norintys padėtį pagerintireformomis. Pastarieji palaiko buvimą ES, tačiaustipriai oponuoja dar didesnei integracijai ar fe-deralinės Europos idėjai, vėlgi akcentuodami,kad ES tvarka negali būti aukščiau nacionalinės.Euroskepticizmas dažnai siejamas su Didžio-sios Britanijos dešiniaisiais – Konservatorių par-tija (toriai), vis dėlto ši nuotaika yra apėmusiskirtingose politinio spektro vietose esančiaspartijas. ES atžvilgiu kritiški britų politikai mėgs-ta eskaluoti mintį, kad dabartinė ES yra visai ki-tokia, nei buvo tada, kai britai į ją įstojo. Britainorėtų pokyčių įvairiose srityse, tačiau šiuometu vienas aktualiausių yra susijęs su didžiuleimigracija į šalį. Laisvas judėjimas – vienas es-minių ES principų, ir, žinoma, daugiausia juda-ma turtingiausių ir geriausiai išsivysčiusių vals-tybių link. Atvykėliai, besinaudojantys gėrybė-mis, kurių nepadėjo sukurti, neretai daugkainuoja.Remiantis Eurobarometro nuomonės apklauso-mis, pastaraisiais metais visuomenės pasitikėji-mas ES sumažėjo iki rekordinių mažumų. Nettradiciškai palankiausiai ES atžvilgiu nusiteikusiųvalstybių gyventojus, pavyzdžiui, vokiečius, is-panus, italus, vis labiau apima nusivylimas. ■Šaltiniai: Kardifo universiteto studija „Information Guide. Euroscepticizm“(2013 m.), Europos Komijos informacija, įvairūs žiniasklaidos šaltiniai

Britų euroskepticizmas

da lykus, kaip bet kokia ES ateities plėtra, su -komplikuotų Rytų partnerystės politiką. Paraturi tik 24 valandas, negalima lygia greta dary-ti daug skirtingų dalykų. Taip iš tikrųjų galimenukreipti žvilgsnį nuo kamuolio žaidime. VEIDAS: Ar mažos šalys būtų paveiktos labiau?T.H.: Veikiau galima kalbėti apie bendrą povei-kį ES, o ne atskirai tokioms mažoms šalimskaip Lietuva. Nors, aišku, ji irgi būtų paveikta.Juk Didžiojoje Britanijoje dirba daug lietuvių.Ką potencialiai dar prarastumėte? Tra diciškaiDidžioji Britanija yra ta šalis, kuri „stumia“ ESrinkos liberalizavimą ir panašius dalykus. VEIDAS: Ar daug vilčių lieka, kad referendumaspasirodytų esąs tik politinis pažadas?T.H.: Jei D.Cameronas laimės ateinančius rinki-mus, manau, kad referendumas įvyks. Tai ne iš tųpažadų, kuriuos būtų galima lengvai su lau žyti.Tiesa, D.Cameronas pasakė, kad re fe ren du masbus, jei jis turės konservatorių daugumą par la -mente, o pagal dabartines nuomonių ap klau sasto neturėtų nutikti. Iki to dar ne mažai trūksta,todėl konservatoriams gali tekti burti koaliciją arbūti mažumos vy riausybe. Teoriškai tokiu atvejubūtų galima nesilaikyti pažado. Ne pai sant to,manau, kad konservatoriams turint ir mažumosvyriausybę referendumas vis tiek įvyktų.VEIDAS: Kokios yra kitų partijų pozicijos?T.H.: Didžiosios Britanijos nepriklausomybėspar tija palaiko, pagrindinė opozicinė Leibo ris -tų partija yra sakiusi, kad bent artimiausiu me -tu referendumo nebus – esą referendumas ga -lė tų įvykti kada nors, jei būtų ratifikuota naujasutartis (remiantis 2011 m. įstatymu, referen-dumas įvyktų, jei būtų rengiama kita ES sutar-

tis, šiuo metu nematau tam entuziazmo, tadtaip vargiai nutiktų). Tikėtina, kad anks čiau arvėliau referendumas bus, tačiau kon servatoriųrengiamo referendumo klausimu Leiboristųpartija pasakė „ne“. Kiti kairieji irgi pasisakoneigiamai, bet, atrodo, jie atviri galimybėms –reikia atsiminti, kad jie yra jaunesnieji koalici-jos partneriai. Žalieji yra pasisakę, kad refe-

rendumo norėtų, tačiau jie turi tik vieną parla-mento narį iš 650. Galbūt čia įdomiausi būtų suŠkotija susiję dalykai. Škotijos nacionalineipartijai sekasi labai gerai, o škotai į referendu-mą žiūri pa lankiai.

Vis dėlto kol kas įvykiai labiausiai sukasiapie D.Cameroną ir jo pažadą. ■

Vaiva Sapetkaitė

Vienas opiausių klausimų britams – imigracija. Vis dėlto ES „variklio“ – Vokietijos kanclerė A.Merkel pareiškė, kad geriau matys ES be britų, nei darys kompromisų dėl laisvo žmonių judėjimo

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

Lietuvos mokyklose taip pat skatinamastoks požiūris ir pažintinė, tiriamoji veikla,paremta pedagogų darbu, kada jie derina-

si prie mokinio ir skatina jo kūrybą bei mąstymą.Kitaip tariant, kai sukūrę idėją Lietuvos moki-niai pagalvos, už kiek ją parduotų, o mokytojasmokys ne septintokus, bet septintoką, neabejoja-

ma, kad jie pasieks ir geresnių rezultatų.Šių metų „Veido“ gimnazijų reitingo metodi-

ka išliko tokia pati, kokia buvo pernai. Per 400šalies vidurinių mokyklų ir gimnazijų išsirikiavopagal svarbiausius akademinius pasiekimus.Kaip ir praėjusiais metais, šiemet reitinge 80galutinio balo taškų skiriama už valstybinių

brandos egzaminų (VBE) rezultatų vidurkį, odaugiausiai 20 taškų mokyklos galėjo pelnyti užabiturientų, pirmu pageidavimu įstojusių į „sva-jonių“ studijų programą, dalį.

Vienoda metodika leidžia palyginti 2013 ir2014 m. šalies bendrojo ugdymo mokyklų, išlei-dusių abiturientus, rezultatus. Matyti, kad vienosmokyklos stipriai pagerino savo rezultatus, kitosužleido pozicijas, šiųmečiame reitinge nukrisda-mos kad ir per šimtą ar daugiau vietų, o trečiospagerino bendrą savo balą, palyginti su praėjusiųmetų rezultatais, tačiau greta jų atsirado didesnępažangą padariusių mokyklų, todėl, nors ir pel-niusios daugiau taškų, šiek tiek nusileido žemyn.

Žinoma, drąsiai galima sakyti, kad Lietuvaturi prestižinių mokyklų lyderių: dešimtuke 2014m. lieka absoliučios pirmūnės – Vilniaus licėjus,Kauno technologijos universiteto gimnazija,Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Klaipėdos „Ąžuo-lyno“ gimnazija, Kauno ir Vilniaus jėzuitų gim-

Rezultatų sėkmė: ribostarp pamokų turi nyktiPasiekimai. Mokinys vienas, o mokomųjų dalykų daug, bet jis nesimokožinių gabalais, nes tai – natūralus pažinimo procesas, o ne griežtai laikesuplanuotas temų planas. Švietimo madas diktuojanti Suomija tikinapereinanti prie temų, susiejančių skirtingų dalykų žinias, o ne dalijančiųmokinio dieną į valandas, kurias jis mokysis matematikos ar istorijos, nesto iš jo pareikalaus darbo aplinka.

22 ● 2015–04–17

Ugdymo sėkmė priklauso ir nuo jo formų: chemijos galima mokytis iš vadovėlio, bet

galima ir eksperimentuoti

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS 2015

nazijos. Vis dėlto negalima paneig-ti, kad šios geriausios šalies ugdy-mo įstaigos išsirenka geriausiusmokinius.

Vertinant kitų ugdymo įstaigųdvejų metų egzaminų rezultatusmatyti, kad dalies jų įvertinimaikardinaliai skiriasi. Galima sakyti,tai ypač palietė mažesnes rajonomokyklas, kurių bendram įvertini-mui ryškią įtaką gali padaryti kad irmenki kelių mokinių rezultatai.Pavyzdžiui, Alytaus r. DaugųVlado Mirono gimnazija, pernaibuvusi 24 vietoje, šiemet nusileidoį 274 vietą. Šios gimnazijos VBEvidurkis nuo 60,71 balo 2013 m.nukrito iki 34,38 balo 2014 m.Panašus šuolis žemyn lydėjo irRokiškio r. Juodupės gimnaziją,

kurios abiturientai, 2013 m. surin-kę vidutiniškai 52,89 balo, šiamereitinge pelnė 35,30 balo.

Ryškūs svyravimai rodo, kadvienų metų VBE rezultatai pri-klauso nuo konkrečios abiturientųlaidos – jų gabumų, asmeninėsmotyvacijos, indėlio ir atsakomy-bės, galbūt korepetitorių pagal-bos. Ypač rajonų mokyklose į šįklausimą atsakyti padeda ir socia-linė, ekonominė aplinka, kuri darotiesioginę įtaką mokymosi rezulta-tams.

Alytaus r. Daugų Vlado Mi ro -no gimnazijos direktorius Al man -tas Jakimavičius pripažįsta sunkiaigalintis rasti atsakymą į klausimą,kodėl ne tik jo vadovaujamos rajo-no gimnazijos, bet ir kitų „galin-

2015–04–17 ● 23

I II III IV V VI VII VIII

100 GERIAUSIŲJŲ1 1 Vilniaus licėjus 531 93 90,83 63,41 85,35

2 2 VšĮ Kauno technologijos universiteto gimn. 313 75 85,96 58,67 80,50

3 3 Vilniaus jėzuitų gimn. 714 82 82,58 67,71 79,61

4 4 Vilniaus Žirmūnų gimn. 782 183 80,04 57,01 75,44

5 5 Vilniaus Mykolo Biržiškos gimn. 775 193 75,66 53,68 71,26

6 7 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimn. 664 209 75,44 52,30 70,81

7 23 Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimn. 311 17 78,53 38,89 70,60

8 29 VšĮ Vilniaus privati gimn. 221 27 72,65 45,95 67,31

9 8 Panevėžio Juozo Balčikonio gimn. 779 189 73,22 42,60 67,09

10 6 Kauno jėzuitų gimn. 779 81 71,23 49,04 66,79

11 18 Telšių Žemaitės gimn. 378 107 70,05 40,00 64,04

12 9 Šiaulių Juliaus Janonio gimn. 669 192 68,61 45,73 64,03

13 n.d. VšĮ „Saulės“ privati gimn. (Vilnius) 249 13 72,49 25,00 62,99

14 12 VšĮ Šiuolaikinės mokyklos centras (Vilnius) 454 44 65,83 47,83 62,23

15 21 Kauno Jono Jablonskio gimn. 742 228 65,54 38,27 60,08

16 29 Vilniaus Gabijos gimn. 1 489 172 63,15 42,01 58,92

17 26 Marijampolės marijonų gimn. 412 47 63,93 37,93 58,73

18 37 Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimn. 917 229 63,83 36,25 58,32

19 14 Vilniaus Simono Daukanto gimn. 699 170 63,57 28,84 56,63

20 31 Vilniaus Jono Basanavičiaus gimn. 602 141 60,48 39,10 56,21

21 n.d. VšĮ „Vaivorykštės tako“ vid. mok. (Klaipėda) 158 5 44,86 100,00 55,89

22 45 Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mok. 850 65 56,82 51,67 55,79

23 136 Utenos r. Užpalių gimn. 167 19 57,51 43,75 54,76

24 90 Vilniaus Pilaitės gimn. 499 120 57,80 41,67 54,57

25 28 Vilniaus šv. Kristoforo gimn. 534 153 58,81 35,96 54,24

26 182 Anykščių r. Kavarsko vid. mok. 171 23 54,74 51,72 54,13

27 20 Panevėžio 5-oji gimn. 760 138 59,91 30,72 54,07

28 33 Kauno dailės gimn. 327 35 53,48 55,81 53,95

29 88 Šiaulių „Romuvos“ gimn. 652 135 60,88 25,32 53,77

30 27 Vilniaus Abraomo Kulviečio vid. mok. 1 119 75 57,50 37,21 53,44

31 149 Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimn. 287 31 58,74 31,43 53,28

32 54 Šiaulių Didždvario gimn. 679 138 57,30 36,57 53,16

33 30 Mažeikių Gabijos gimn. 687 175 56,57 39,13 53,08

34 39 Kauno „Saulės“ gimn. 891 224 57,57 34,81 53,02

35 11 Vilniaus Žvėryno gimn. 1 195 136 57,36 33,94 52,67

36 46 Kretingos r. Salantų gimn. 469 44 55,05 42,86 52,61

37 22 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimn. 670 144 57,54 32,81 52,59

38 10 Vilniaus Užupio gimn. 611 136 58,31 27,81 52,21

39 122 Vilniaus Žemynos gimn. 800 198 57,51 30,86 52,18

40 31 Kauno Jono Basanavičiaus gimn. 673 121 57,78 29,46 52,12

41 58 Kauno „Santaros“ gimn. 552 182 56,87 32,72 52,04

42 25 Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimn. 492 44 58,13 27,12 51,93

43 43 Tauragės „Versmės“ gimn. 460 146 58,17 26,88 51,91

44 101 Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimn. 176 13 53,78 43,75 51,78

45 89 Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimn. 1 012 99 56,50 31,90 51,58

46 44 Utenos Adolfo Šapokos gimn. 588 152 55,08 37,50 51,56

47 131 Širvintų r. Gelvonų vid. mok. 197 47 56,83 30,00 51,46

48 50 Vilniaus Karoliniškių gimn. 734 165 55,23 35,34 51,25

49 106 Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimn. 805 238 56,99 27,57 51,11

50 177 Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimn. 394 40 58,97 18,60 50,90

51 279 Panevėžio r. Naujamiesčio vid. mok. 215 18 51,26 48,00 50,61

52 234 Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ vid. mok. 172 15 56,98 25,00 50,58

VIET

A 20

15 m

.REI

TING

E

Kie

k m

okin

ių b

uvo

2014

-09-

01

Kie

k m

okin

ių g

avo

baig

imo

pažy

mėj

imą

2014

m.

Gimnazijos/vid. mokyklos pavadinimas Kai

p m

okin

iai i

šlai

kė e

gzam

inus

(2

014

m. v

isų

VBE

vid

urki

s)

Kie

k ab

ituri

entų

įsto

jo į

Liet

uvos

au

kštą

sias

mok

ykla

s pi

rmu

page

idav

i-m

u (d

alis

pro

c. n

uo v

isų

stoj

usių

jų)

BEND

RAS

BALA

S 20

15 m

.(V

I ir

VII t

aškų

sum

a)

VIET

A 20

14 m

.REI

TING

E

Kuri gimnazija geriausia jūsų vaikui

�

Šaltinis: 2014 m. NEC, ŠVIS, LAMA BPO duomenys. Pastaba: 2014 m. VBE rezultatų vidurkis sudaro daugiausiai 80 bendro balo taškų, įstojusiųjų pirmu pageidavimu dalis – daugiausiai 20 bendro balo taškų.

Specialusis tyrimas

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

24 ● 2015–04–17

gesnių“ mokymo įstaigų, net įsi-kūrusių miestuose, rezultatais kas-met gali kardinaliai skirtis.

Viena vertus, abiturientų laidosskiriasi savo gebėjimas, motyvacijair lūkesčiais, kita vertus, juk dirbatie patys pedagogai, nors ir atnau-jinantys savo dėstymo formas, tai-kantys tą pačią mokymo sistemą.Pasak direktoriaus, ypač rajonomo kyk los susiduria su neišvengia-mų aplinkybių įtaka: socialineaplinka, ekonominiais rodikliais,veikiančiais mokinių pasiekimus.

„Mes nuolat apie tai kalbame iranalizuojame įvairias galimybes.Tačiau reikia pripažinti lai dų skir-tingumą, socialinę ap linką, iškurios tie mokiniai ki lę. Įdomu irsvarbu išsiaiškinti, ko dėl rezultataišokinėja. Pa vyz džiui, norėdamiatsakyti į šį klausimą esame anali-zavę mokinių pažangą nuo patpradinių klasių, net aiškinomės,kuris mokytojas jiems dėstė.Neįžvelgėme net tendencijos, susi-jusios su konkrečių pedagogųdarbu. Nebuvo taip, kad būtent tomokytojo ugdytiniai pasiekė gerųrezultatų, o kito – prastų“, – ko -mentuoja Alytaus r. Daugų VladoMi ro no gimnazijos direktoriusA.Ja ki mavičius.

O štai kitos rajono mokyklos –Rokiškio r. Juodupės gimnazijosdirektorei Dianai Guzienei pagal2014 m. VBE rezultatus pa vykoatspėti beveik tikslią vietą, kuriąjos vadovaujama įs taiga užima šių-mečiame „Vei do“ gimnazijų rei-tinge (257).

Direktorė neslepia, kad ryškūsvienų metų pokyčiai priklauso nuoto, kokia abiturientų laida taismetais baigia gimnaziją. Ji prog-nozuoja, kad kitų metų abiturien-tų laida vėl bus stipri, tikėtina,pasieks ir aukštesnių rezultatų.

„2014-ųjų abiturientų laidabuvo gana silpna, tai buvo matytinuo pat pradinių klasių“, – paaiš-kina gimnazijos vadovė.

Paklausta apie motyvus, le -mian čius skirtingus mokinių pa -sie kimus, D.Guzienė neabejoja,kad mokyklos indėlis, pedagogųdar bas 2014 m. nebuvo prastesnisnei ankstesniais metais, kai šiosgim nazijos abiturientai pa de mon -s travo geresnius rezultatus nei kaikurie jų bendraamžiai mies tųmokyklose. „Vis dėlto re zultataipri klauso nuo pačių mokinių, jųgebėjimų, mo ty vacijos, šeimospožiūrio, žinoma, ir nuo mokytojopastangų“, – vardija D.Guzienė.

Pedagogės teigimu, vertinganaujovė, kuri, tikėtina, ilgainiui

pa gerins mokinių pasiekimus, –standartizuoti testai. Mokykla,gavusi informaciją, kaip sekėsi josmokiniams, gali konkrečiai sužino-ti kiekvieno mokinio žinių spragasir sudaryti planą, strategiją, kaippagerinti jo pasiekimus.

„Tai svarbus privalumas, nesorientuojamės į kiekvieną mokinį.Vis dėlto mokykloje reikalaujamapraktinio mokymo, o per egzami-nus reikalingos teorinės žinios. Išstandartizuotų testų pa ste bime,kad mūsų mokiniai per ma žaimąsto ir geba pritaikyti ži nias, betsu tokia spręstina proble ma susi-duria visos šalies mo kyklos“, –komentuoja D.Gu zie nė.

Rokiškio r. Juodupės gimnazi-jos vadovė priduria, kad skai čiuo -jant apibendrintus VBE re zul -tatus, tarkime, matematikos srityjegali pralaimėti mažosios mokyk-los. Didelėse gimnazijose, kuriosemokosi daugiau mokinių, tarpugdytinių pasitaiko daugiau įvai-resnių gebėjimų mokinių, todėlpasiekti apie vidutinius re zul tatusbylojantį bendrąjį vidurkį yra kurkas lengviau. O mažųjų mokyklųbendrojo vidurkio svyravimus įgeresnę ir prastesnę pusę gali lemtivos kelių vaikų rezultatai.

Panašiais argumentais savo pa -tirtį pagrindžia ir mokyklos, ku -rioms iš sąrašo pabaigos pavykopasiekti penkiasdešimtuko vie tas.Pavyzdžiui, Panevėžio r. Nau ja -miesčio vidurinė mokykla, pernaibuvusi 279 vietoje, šiemet iškopė į51 vietą. Šios mokyklos VBE re -zultatų vidurkis 2014 m. buvo51,26 balo, o beveik pusė abitu-rientų įstojo į pirmu pageidavimupasirinktą studijų programą šaliesaukštosiose mokyklose.

Šios mokyklos vadovė DaivaDirsienė taip pat sako, kad už tokįrezultatą galima dėkoti praėjusiųmetų laidai, ir svarsto, jog to kiųstiprių abiturientų ši mo kyk la darnėra turėjusi. „Re zul tatai priklau-so nuo šeimų tradicijų: mokiniopasiekimai at spin di ir šeimospožiūrį. Taigi pernai turėjome stip-rius ir motyvuotus vaikus bei šei -mų pagalbą, tai ir pakėlė mūsų re -zul tatus aukštyn“, – paaiškinaD.Dir sie nė.

Paklausta apie motyvus, nuokurių priklauso mokinių pasiekimaiir ką gali užtikrinti mokykla, D.Dir -sienė sako, kad itin svarbios mokyk-los galimybės pasiūlyti įvairių ugdy-mo, saviraiškos formų. Tarp tau ti -niuose mo kinių mainuose dalyvau-jančios gimnazijos vadovė priduria,kad tokias sąlygas lemia mokyklos

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS 2015

53 180 Elektrėnų sav. Vievio gimn. 561 53 51,30 47,27 50,49

54 49 Vilniaus Jono Pauliaus II gimn. 373 118 55,22 27,34 49,64

55 138 Ukmergės Jono Basanavičiaus gimn. 453 126 54,92 28,29 49,60

56 47 Kauno „Varpo“ gimn. 571 127 54,54 29,17 49,46

57 111 Klaipėdos „Aitvaro“ gimn. 344 93 51,66 39,58 49,24

58 41 Kauno Jono Pauliaus II gimn. 1 430 94 52,57 34,94 49,04

59 375 Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimn. 469 35 53,90 29,27 48,97

60 38 Kėdainių šviesioji gimn. 457 147 53,43 29,89 48,72

61 124 Varėnos „Ąžuolo“ gimn. 481 106 53,68 28,44 48,63

62 302 VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ 331 12 49,93 42,86 48,52

63 59 Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimn. 716 207 54,24 25,20 48,43

64 143 Šiaulių Simono Daukanto gimn. 469 108 52,81 30,51 48,35

64 171 Vilniaus r. Pagirių gimn. 756 48 53,14 29,17 48,35

65 206 Vilniaus r. Egliškių šv. Jono Bosko vid. mok. 196 15 47,85 50,00 48,28

66 118 Vilniaus Mikalojaus Daukšos vid. mok. 1 309 72 52,33 32,00 48,27

67 64 Druskininkų „Ryto“ gimn. 582 206 53,60 26,42 48,17

68 241 Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ vid. mok. 107 17 54,64 21,74 48,06

69 53 Šiaulių Lieporių gimn. 575 149 50,22 39,04 47,99

70 n.d. Vilniaus Trakų Vokės gimnazija 365 22 49,30 41,94 47,83

71 133 Kaišiadorių r. Žiežmarių gimn. 575 51 51,73 32,14 47,81

72 246 Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ vid. mok. 176 20 50,95 35,00 47,76

73 399 Ukmergės r. Veprių vid. mok. 129 10 53,16 25,00 47,53

74 109 Jonavos Jeronimo Ralio gimn. 577 114 52,91 25,95 47,52

75 236 Šalčininkų Jano Sniadeckio gimn. 692 51 52,58 26,87 47,44

76 55 Marijampolės Rygiškių Jono gimn. 956 262 50,62 34,67 47,43

77 32 Klaipėdos Vydūno gimn. 602 33 48,85 41,18 47,32

78 223 Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vid. mok. 854 93 52,20 26,79 47,12

79 52 Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vid. mok. 408 55 50,17 34,78 47,09

80 226 Zarasų „Ąžuolo“ gimn. 327 82 50,96 31,58 47,08

81 63 Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimn. 561 156 51,82 27,65 46,99

82 315 Rokiškio r. Jūžintų Juozo Otto Širvydo vid. mok.132 13 48,32 41,18 46,89

83 102 Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimn. 507 145 49,92 34,59 46,85

84 81 Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimn. 507 158 52,20 25,15 46,79

85 243 Vilniaus Aleksandro Puškino vid. mok. 684 36 51,31 28,57 46,76

86 150 Vilniaus Tuskulėnų vid. mok. 989 55 52,11 25,33 46,75

86 304 Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija 142 33 49,54 35,56 46,75

87 134 Vilniaus r. Maišiagalos

kun. Juzefo Obrembskio vid. mok. 144 24 44,50 55,56 46,71

88 91 Kauno „Aušros“ gimn. 705 167 52,24 24,11 46,61

89 98 Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimn. 754 101 49,76 33,96 46,60

89 74 Vilniaus „Santaros“ vid. mok. 827 57 50,28 31,87 46,60

90 125 Palangos senoji gimn. 524 159 51,04 28,65 46,56

91 57 Šiaulių Stasio Šalkauskio gimn. 599 126 51,09 28,38 46,54

92 297 Visagino „Gerosios vilties“ vid. mok. 534 31 49,78 33,33 46,49

93 272 Kauno r. Raudondvario gimn. 450 50 52,16 22,64 46,25

94 115 Biržų „Saulės“ gimn. 438 119 50,88 27,67 46,24

95 66 Kauno „Vyturio“ katalikiška vid. mok. 1 134 94 51,49 24,78 46,15

96 266 Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimn. 535 68 50,11 29,79 46,05

96 54 Gargždų „Vaivorykštės“ gimn. 789 181 49,35 32,84 46,05

97 93 Trakų Vytauto Didžiojo gimn. 695 79 51,41 23,96 45,92

98 421 Šalčininkų r. Butrimonių Anos Krepštul gimn. 160 21 47,11 40,00 45,69

99 77 Pakruojo „Atžalyno“ gimn. 398 133 50,62 25,81 45,66

100 326 Plungės r. Platelių gimn. 206 22 50,33 26,67 45,60

101–200 101 16 Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimn. 1 082 85 49,65 29,17 45,55

102 100 Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimn. 686 104 50,05 27,19 45,48

103 188 Plungės r. Alsėdžių vid. mok. 266 30 48,18 34,62 45,47

104 103 Zarasų r. Antazavės

Juozo Gruodžio vid. mok. 198 17 51,02 23,08 45,43

105 69 Alytaus Jotvingių gimn. 701 169 49,84 27,64 45,40

106 298 Joniškio r. Skaistgirio gimn. 279 18 50,03 26,09 45,24

107 386 Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos vid. mok. 245 22 44,52 48,00 45,21

108 129 Klaipėdos Hermano Zudermano gimn. 575 40 48,08 33,33 45,13

109 95 Plungės „Saulės“ gimn. 673 222 49,75 25,81 44,96

110 87 Anykščių Jono Biliūno gimn. 645 146 49,15 27,97 44,92

111 152 Kretingos r. Darbėnų gimn. 394 34 48,39 30,77 44,87

I II III IV V VI VII VIII

�

Specialusis tyrimas

finansinės galimybės: „Tar ki me,mokinio rezultatams tikrai svarbu,ar jis per chemijos pamokas galieksperimentuoti, atlikti bandymuslaboratorijoje, ar mokosi tik iš va -do vėlio.“

Skirtingus rajonų mokyklų re -zultatus atskleidžia ir pirmą kartą„Veido“ pateikti duomenys apiegimnazijas ir vidurines mo kyk las,kurių abiturientai gavo geriausiusdažniausiai laikomų egzaminų –lietuvių kalbos ir literatūros, mate-matikos, užsienio kalbos (anglų) iristorijos įvertinimus. Pagal juosmatyti, kad Lietuvoje yra ir mažųmokyklų, kurių ugdytiniai pasižymiaukščiausiais VBE rezultatais. Ne -ga na to, tarp jų yra rajono mokyk-lų, kurios parengė kad ir po vienąšimtukininką. Taigi, nors kai kuriosmokyklos bendrame reitinge nepa-siekia aukščiausių pozicijų, pagalkonkrečių eg zaminų rezultatuspakliūva tarp 50-ies geriausių mo -kyklų.

Ieškant atsakymo į svarbiausiąklausimą, kas lemia mokinių pa -siekimus, ir dar svarbesnį – kaipjuos pagerinti, nuolat nurodomibent keli reikšmingiausi veiksniai.Dažnai ginčijamasi dėl ugdymo

turinio, neaprėpiamos privalomųišeiti programų apimties, pagalbosmokiniui ne tik pamokos metunuo skambučio iki skambučio,įvai rių konkrečiam mokiniui pa -trauklių mokymo ir mokymosiformų, pagaliau dėl pedagogopastangų jį motyvuoti, net dirbtibūtent to mokinio tempu.

Švietimo ir mokslo ministerijos(ŠMM) Pagrindinio ir viduriniougdymo skyriaus vedėja dr. LoretaŽadeikaitė, aiškindama mokiniųpasiekimų veiksnius, vardija kelisskirtingus indeksus, kurie daro tie-sioginę įtaką mokinių rezultatams:tai mokytojo darbas, mokinioindėlis, mokyklos valdymas, verti-nimas ir atskaitingumas, žinoma,ištekliai, socialinė, kultūrinė ireko nominė aplinka, kuri, nė ne -rei kia sakyti, rajonų mokykloseyra kitokia nei didmiesčiuose.

ŠMM atstovė tvirtina, kaddidžiausia pridėtinė vertė, kuriąmokykla gali sukurti savo ugdyti-niams, – sąlygos, kurias ji sudarokiekvienam vaikui. Vienos mo kyk -los daro savotišką spaudimą irragina nelaikyti VBE, kitos dirbasu kiekvienu vaiku, kad tik šis pasi-ektų asmeninę pažangą.

2015–04–17 ● 25

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS2015

112 115 Mažeikių Merkelio Račkausko gimn. 735 175 49,15 27,60 44,84

113 383 Alytaus r. Pivašiūnų vid. mok. 168 20 47,70 33,33 44,83

114 56 Elektrėnų sav. Semeliškių vid. mok. 200 14 47,58 33,33 44,73

115 13 VšĮ Vilniaus „Versmės“ katalikiškoji gimn. 516 48 48,38 29,31 44,56

116 121 Vilniaus Antakalnio gimn. 477 102 47,58 32,45 44,55

117 178 Kauno Antano Smetonos gimn. 649 248 49,36 25,09 44,51

118 48 Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimn. 417 72 50,28 20,88 44,40

119 60 Ukmergės Antano Smetonos gimn. 478 148 49,15 24,70 44,26

120 233 Visagino „Verdenės“ gimn. 445 32 48,28 27,91 44,20

120 291 Kauno Stasio Lozoraičio vid. mok. 382 53 50,79 17,86 44,20

121 280 Nidos vid. mok. 152 14 46,85 33,33 44,14

122 228 Vilniaus r. Sužionių mok. 52 8 46,75 33,33 44,07

123 70 Šilutės Vydūno gimn. 447 107 48,43 26,45 44,03

124 240 Radviliškio r. Šiaulėnų M.Šikšnio vid. mok. 229 16 48,07 27,78 44,01

124 200 Vilniaus Radvilų gimn. 450 108 50,01 20,00 44,01

125 141 VšĮ Šiaulių universiteto gimn. 548 137 47,85 28,26 43,93

126 181 Prezidento Jono Žemaičio gimn. 600 166 47,55 28,80 43,80

127 36 Trakų r. Aukštadvario vid. mok. 155 20 47,43 29,17 43,78

128 153 Vilniaus Levo Karsavino vid. mok. 532 58 45,84 34,78 43,63

129 146 Kupiškio r. Subačiaus gimn. 256 19 47,57 27,27 43,51

130 67 Šakių „Žiburio“ gimn. 517 166 46,82 30,15 43,49

131 198 Panevėžio Juozo Miltinio gimn. 755 188 48,08 24,89 43,44

132 37 Alytaus šv. Benedikto gimn. 753 61 45,87 33,33 43,36

133 157 Kauno Maironio universitetinė gimn. 505 128 47,06 28,07 43,26

134 78 Kauno technologijos universiteto inžinerijos

licėjus (buvusi Purienų vid. mok.) 1 097 73 46,94 28,40 43,23

135 208 Akmenės r. Ventos gimn. 373 31 46,50 30,00 43,20

136 62 Vilniaus „Minties“ gimn. 404 134 47,38 26,22 43,15

137 76 Vilniaus Simono Konarskio vid. mok. 393 56 46,11 31,25 43,13

138 301 Šalčininkų r. Baltosios Vokės

Elizos Ožeškovos vid. mok. 113 13 42,40 a45,45 43,01

139 282 Raseinių r. Ariogalos gimn. 611 48 47,23 25,81 42,94

139 51 Vilkaviškio „Aušros“ gimn. 722 199 46,81 27,48 42,94

140 84 Jonavos Senamiesčio gimn. 740 227 46,58 28,09 42,88

141 360 Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimn. 229 21 46,42 28,57 42,85

142 105 Klaipėdos „Varpo“ gimn. 517 106 47,20 25,42 42,84

142 75 Marijampolės Sūduvos gimn. 954 226 47,94 22,45 42,84

143 299 Radviliškio r. Šeduvos gimn. 665 58 47,67 23,44 42,83

144 199 Kelmės Jono Graičiūno gimn. 478 131 47,64 23,53 42,82

145 261 Šalčininkų r. Jašiūnų

Mykolo Balinskio vid. mok. 232 23 43,86 38,46 42,78

146 244 Kauno Juozo Urbšio katalikiška vid. mok. 1 061 84 46,98 25,74 42,73

147 311 Vilniaus sav. Grigiškių „Šviesos“ gimn. 599 59 45,55 30,99 42,63

147 97 „Šaltinėlio“ privati mokykla (Vilnius) 130 10 42,35 43,75 42,63

148 268 Raseinių r. Šiluvos vid. mok. 211 29 46,74 26,09 42,61

149 345 Vilniaus r. Čekoniškių vid. mok. 56 7 48,17 20,00 42,53

150 186 Kauno Šv. Mato gimn. 490 92 48,93 16,42 42,43

151 308 Telšių Vincento Borisevičiaus gimn. 626 43 46,47 25,93 42,36

152 173 Vilniaus Joachimo Lelevelio vid. mok. 423 29 44,93 31,58 42,26

153 114 Klaipėdos „Vėtrungės“ gimn. 626 159 46,65 24,47 42,21

154 218 Molėtų gimn. 531 118 46,79 23,81 42,19

155 232 Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimn. 325 34 46,91 23,26 42,18

156 293 Kauno Stepono Dariaus ir

Stasio Girėno gimn. 791 225 45,87 27,20 42,14

157 241 Kelmės r. Tytuvėnų gimn. 454 46 46,27 25,45 42,11

158 310 Elektrėnų „Versmės“ gimn. 536 124 44,01 34,03 42,01

159 154 Prienų „Žiburio“ gimn. 505 112 47,15 21,32 41,98

160 231 Širvintų L.Stuokos-Gucevičiaus gimn. 394 105 46,55 23,66 41,97

161 250 Kupiškio L.Stuokos-Gucevičiaus gimn. 573 181 45,74 26,79 41,95

162 155 Kauno Milikonių vid. mok. 665 66 44,14 32,91 41,90

163 210 Kauno r. Neveronių vid. mok. 311 19 48,14 16,67 41,84

164 204 Jurbarko A.Giedraičio-Giedriaus gimn. 577 222 44,91 29,18 41,76

164 251 Panevėžio r. Velžio gimn. 519 32 44,43 31,11 41,76

165 315 Kretingos r. Vydmantų vid. mok. 292 18 45,31 26,92 41,63

166 120 Kauno Juozo Grušo meno vid. mok. 1 203 91 46,77 20,41 41,50

167 192 Vilniaus Ozo gimn. 1 202 90 43,15 34,78 41,47

I II III IV V VI VII VIII

�

Specialusis tyrimas

Atstumus tarp miesto ir rajonų mokyklų trina virtuali erdvė, tačiau paskatinti vaikus panaudoti šiuolaikines mokymosi galimybes turi pedagogas

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

26 ● 2015–04–17

Laimei, socialinius skirtumus irrajono mokyklų silpnybes dauge-liu atvejų išlygina naujos moky-mosi priemonės, įvairūs konkursai– NEC Matematinio ir gamta-mokslinio raštingumo, „Bebras“,„Ken gū ra“, „Jaunojo tyrėjo“, lei-džiantys mokiniui pačiam reali-zuoti save, nepaisant to, kuriojemokykloje jis mokosi. O asmeni-nės motyvacijos galimybės jukneribotos, jei tik yra sudaromossąlygos mokiniui realizuoti save.

„Pavyzdžiui, mokiniai galimokytis virtualiuose moksleiviųuniversitetuose, taip pat suskait-menintas pagrindinio ugdymoturinys, sukurta informacinėmokymosi šaltinių bazė. Ko reikiaturint tokių galimybių? Mo ty -vacijos, kurią jau daugiausia nu le -mia mokytojas“, – aiškina L.Ža -deikaitė ir priduria, kad šiuolaiki-nės mokymo priemonės, kompiu-terių galimybės daugeliu atvejųpatrauklesnės pačiam mokiniui,juolab kad ir mokinio pažangosmatavimą, jo įvertinimą galimaperkelti į kompiuterines progra-mas.

L.Žadeikaitės teigimu, ir to liaureikia didinti mokinių dėmesįpatraukiančio skaitmeninio tu -rinio apimtis, nes būtent virtualiaplinka, į ją integruotas mokymo-si turinys trina atstumus tarp rajo-no ir didmiesčių mokyklų, paga-liau leidžia mokiniui gilintis į tai,kas jam atrodo prasminga.

„Veido“ pašnekovai, ieškantysatsakymo į klausimą, kaip gerinti

mokinių pasiekimus, laimei, ran-komis neskėsčioja. Regis, jie turipasiūlymų ir viziją, kaip gali atro-dyti mokyklinis ugdymas. Benesvarbiausia jo siekiamybė – ugdytitokį mokinį, kokio paveikslas pie -šiamas ir Švietimo įstatyme: ug dytigebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis irorientuotis šiuolaikinėje visuome-nėje. Iš tiesų, besikeičiant šiuolai-kinėms tendencijoms, reikalavi-mams, pamažu kei čiasi ir mokymotikslai, lėtai, bet keičiasi ir jo turi-nys bei forma.

Taigi svarbiausias ugdymo tiks-las, „Veido“ pašnekovų nuomone,yra ugdyti tokias mokinio kompe-tencijas, kurių jam prireiks ne tikmokykloje. „Manau, kad šiuolaiki-nėje mokykloje niekur ne dingsinuo ateities, reikės stengtis, kadmokinys susirastų dalyką, kuriojam reikia, o mokytojas visomisišgalėmis turės padėti. Bet patsmokinys turi siekti suprasti ir būti-nai jį pritaikyti, ko anksčiau nebu-vo“, – pasiekimų ir gebėjimų, onebe vien žinių tikslą šiuolaikinėjemokykloje formuluoja ŠiauliųDidždvario gimnazijos matemati-kos mokytojas ekspertas, švietimokonsultantas Vincas Tamašauskas.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gim -nazijos fizikos mokytojas To masKivaras, išrinktas Kauno tech -nologijos universiteto gimnazijosdirektoriumi, įsitikinęs, kad moki-nio pasiekimai priklauso ir nuo joindėlio, prisiimamos atsakomybėsuž rezultatus. Šiandien, pasakT.Kivaro, daugelis mokinių į

mokyklą žvelgia kaip įprivalomą lankyti įstai-gą, ne kaip į švietimoįstaigą, iš ku rios jų tėvaiar seneliai kažkadatikėjosi galimybės gyve-nime pasiekti aukštes-nių tikslų.

„Kalbėdamiesi sukolegomis aptariame,kad mokiniai analizuo-ja konkrečius atvejus,tai, ką turi žinoti pagalug dymo programas,ta čiau jiems stinga es -mi nių dalykų, pagrin-dų, kuriuos reikia pri-taikyti. Tarkime, moki-niai turi suformuluotiišvadas, apibendrinti,ką darė, ką išsiaiškino,o pateikti tokius faktus

jiems yra didžiausiaproblema, su kuria da -lis jų vėliau susiduria iruniversitete“, – svarsto2013 m. dr. Mei lės Luk -

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS 2015

168 144 Šalčininkų r. Dieveniškių

Adomo Mickevičiaus vid. mok. 97 9 39,26 50,00 41,41

169 197 Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimn. 516 161 46,36 21,38 41,37

170 123 Kauno r. Garliavos Jonučių vid. mok. n.d. 70 43,33 32,89 41,24

171 133 Kauno r. Vilkijos gimn. 503 44 43,40 31,25 40,97

171 85 Trakų r. Lentvario

Henriko Senkevičiaus vid. mok. 182 23 45,38 23,33 40,97

172 207 Juodšilių „Šilo“ gimn. 367 23 45,03 24,24 40,88

173 170 Kėdainių „Atžalyno“ gimn. 702 165 45,20 23,53 40,87

174 142 Alytaus r. Simno gimn. 363 33 44,01 28,13 40,83

174 127 Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimn. 633 180 45,67 21,43 40,83

175 222 Pasvalio Petro Vileišio gimn. 630 179 43,54 29,60 40,75

176 113 Vilniaus Salomėjos Nėries gimn. 516 138 44,94 23,47 40,64

177 169 Joniškio r. Žagarės gimn. 330 20 45,18 22,22 40,59

178 325 Šakių r. Griškabūdžio gimn. 364 34 43,05 30,56 40,55

179 17 Radviliškio r. Baisogalos gimn. 357 46 44,86 23,26 40,54

180 217 Švenčionių r. Švenčionėlių Mindaugo gimn. 245 83 46,72 15,53 40,48

181 145 Radviliškio Lizdeikos gimn. 523 148 43,08 29,49 40,36

182 72 Šilutės pirmoji gimn. 527 126 45,83 18,44 40,35

183 358 Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimn. 579 59 45,18 20,93 40,33

184 313 Kelmės r. Pakražančio vid. mok. 201 16 43,27 27,78 40,17

185 225 Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimn. 846 193 44,17 24,04 40,15

186 40 VšĮ Pranciškonų gimn. 993 91 43,90 24,77 40,07

187 242 Kauno Palemono vid. mok. 409 27 42,85 28,57 40,00

188 390 Lazdijų r. Šventežerio mokykla 114 19 41,19 35,00 39,95

189 94 Vilniaus sav. Grigiškių vid. mok. 333 21 44,07 23,33 39,92

190 152 Klaipėdos „Aukuro“ gimn. 591 139 42,32 30,26 39,91

191 245 Vilniaus „Juventos“ gimn. 269 46 42,58 28,79 39,82

192 273 Vilniaus r. Avižienių gimn. 322 29 42,84 27,27 39,72

193 306 Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimn. 316 95 42,60 27,93 39,67

194 213 Vilniaus r. Nemenčinės K.Parčevskio gimn. 512 49 41,61 31,88 39,66

195 376 Vilniaus r. Mickūnų vid. mok. 183 14 40,36 36,36 39,56

196 303 Klaipėdos „Žemynos“ gimn. 546 138 42,55 27,44 39,52

197 351 Kauno šv. Pranciškaus mokykla 519 55 42,24 28,26 39,44

198 265 Vilkaviškio r. Sūdavos vid. mok. 203 14 45,71 14,29 39,43

199 309 Molėtų r. Alantos gimn. 207 20 43,23 24,00 39,39

200 156 Rokiškio r. Obelių gimn. 265 25 41,62 30,00 39,29

201–300 201 127 Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimn. 213 34 44,61 17,65 39,22

202 322 Kauno Juozo Gruodžio konservatorija 153 37 39,45 38,18 39,20

203 92 Lazdijų r. Seirijų A.Žmuidzinavičiaus gimn. 280 24 42,12 27,27 39,15

204 193 Biržų „Aušros“ vid. mok. 823 76 42,30 26,51 39,14

204 248 Visagino „Atgimimo“ gimn. 412 35 48,93 0,00 39,14

205 264 Šakių r. Lukšių Vinco Grybo gimn. 412 49 41,05 31,25 39,09

206 278 Kėdainių r. Akademijos gimn. 428 34 45,59 12,50 38,97

206 347 Pakruojo r. Žeimelio vid. mok. 266 23 42,94 23,08 38,97

207 215 Rokiškio r. Pandėlio gimn. 261 29 41,87 27,27 38,95

208 239 Rietavo Lauryno Ivinskio gimn. 691 64 40,83 30,59 38,78

209 175 Plungės r. Kulių vid. mok. 173 14 42,16 25,00 38,73

210 128 Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimn. 532 45 43,37 20,00 38,70

211 294 Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimn. 206 16 45,34 11,76 38,62

212 331 Panevėžio r. Smilgių vid. mok. 230 20 42,80 21,74 38,58

213 212 Alytaus Putinų gimn. 511 183 42,25 22,80 38,36

214 312 Vilniaus r. Rukainių vid. mok. 233 26 39,97 31,82 38,34

215 379 Tauragės r. Batakių vid. mok. 132 14 41,96 23,53 38,28

216 219 Naujosios Akmenės Ramučių gimn. 489 99 43,07 18,97 38,25

217 86 Marijampolės šv. Cecilijos gimn. 363 19 41,84 23,81 38,23

218 277 Šilalės r. Kaltinėnų A.Stulginskio gimn. 326 29 40,20 30,30 38,22

219 132 Joniškio „Aušros“ gimn. 515 137 42,47 21,18 38,21

220 71 Lavoriškių vid. mok. 155 12 40,56 28,57 38,16

220 196 Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimn. 297 36 42,97 18,92 38,16

221 117 Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vid. mok. 912 51 42,20 21,28 38,01

222 176 Riešės gimn. 704 39 41,29 23,91 37,82

223 335 Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus vid. mok. 557 29 41,92 21,05 37,75

224 214 Vilniaus Gerosios Vilties vid. mok. 656 65 41,64 21,88 37,69

225 225 Birštono gimn. 545 84 42,42 18,45 37,63

I II III IV V VI VII VIII

Specialusis tyrimas

KTU gimnazijos direktoriumi išrinktas fizikosmokytojas T.Kivaras įsitikinęs, kad gerus

pa siekimus lemia mokinio indėlis, todėl užuotnuolaidžiavus ir paprastinus užduotis, mokytojas

turi padėti susidoroti su iššūkiais

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–04–17 ● 27

šienės premijos lau reatas T.Ki -varas.

Iš tiesų, juk Lietuvos penkiolik-mečiai tarptautiniame PISA tyri-me nusileidžia kaimynams pagalpasiekimus, gebėjimų taikymą.Būtent praktinių įgūdžių iš moki-nių bus reikalaujama ne tik mokyk-loje, bet ir darbo, socialinėje aplin-koje. „Veido“ kalbinti ekspertaineabejoja, kad mokykla turi ugdytigebėjimus, polinkį kelti klausimusir spręsti problemas.

Vilniaus universiteto Ma te ma -tikos ir informatikos me todikoskatedros profesorė dr. (HP) Va -lentina Dagienė, 2004-aisiais sukū-rusi informatikų „Bebro“ moky-mosi modelį, prie kurio prisijungėdaugiau kaip 40 šalių, įsitikinusi,kad ugdant gebėjimus mokiniamsreikia sukurti tokią aplinką, kurio-je jie jaustų kūrybinę atmosferą.Profesorės teigimu, svarbiausia nevien lyginti jų rezultatus, bet suda-ryti galimybes stengtis: pavyzdžiui,septintoką aplankytų nuostabusjausmas, jei jis žinotų, kad sugebasukurti programėlę, kuria naudosisketvirtokas.

„Mūsų mokyklos stiprios proce-dūriniu mokymu, ypač tiksliųjųmokslų. Mūsų mokiniai puikiaiišmoksta spręsti lygtį, atpasakotiistorinį tekstą. Polinkis į procedūri-nį mokymąsi būdingas RytųEuropai, ir jo nereikia nuvertinti.Pavyzdžiui, kai lankiausi dviejosegeriausiose Tai vano mokyklose, jųatstovai taip pat didžiavosi tokio-mis ypatybėmis. Viskas gerai,tačiau negalime jų vertinti tik vie-noje plotmėje. Mums trūksta kitųkomponentų – kūrybiškumo, vers -lumo. Dažnai lankausi Ny derlandųmokyklose, kuriose verslumo li nijaprasideda nuo pat pirmųjų klasių.Pradinukų klausiama, už kiek jieparduos savo idėją, o vaikai atsako,kad pagaminę ir pardavę ženkliukąuždirbs du centus. Taigi pusių yravisokių, tačiau reikia įvertinti jųprivalumus ir trūkumus“, – ko -men tuoja profesorė.

Vis dėlto V.Dagienė perspėja,kad teigiami turinio ar formospokyčiai neįvyks per vieną dieną. Jiprimena, kad Lietuvos mokyklos,mokytojai, mokslininkai ir dokto-rantai yra sukūrę nemažai gerosiospatirties, todėl tolesni laukiantysklausimai turėtų būti su siję su tuo,kokio reikėtų ba lanso tarp to, kąjau padarėme, ir to, ko mums dartrūksta.

„Ne tik Lietuvai trūksta tokiobalanso – jo ieško ir kitos šalys.Mums neretai stinga susikalbėjimo

ir bendro darbo. Kaip pasakoje:turime daug gražių virbelių, betnesugebame sudėti jų į bendrąšluotą. Mums reikia susitelkti“, –neabejoja V.Dagienė.

Tokio balanso paieškose rea-guodama į šiuolaikines rinkos ten-dencijas ir reikalavimus, ku riuosugdytiniams kels darbo aplinka,švietimo sistemos kokybe ir efek-tyvumu galinti didžiuotis Suomijapranešė, kad dalykų mokymąsi vislabiau keis temų mokymusi. Beabejo, matematika iš Suomijosmokyklų niekur nedings, tačiaumokiniai, užuot valandą ryte pasi-mokę grynos istorijos, po pietųvalandą sky rę grynajai geografijai,mokysis temų, kurios apims keliųdalykų žinias. Pavyzdžiui, EuroposSąjungos tema įprasmintų ir vie-nytų ekonomikos, istorijos, kalbųbei geografijos elementus.

„Mokymasis vyksta visur ir visa-da. Todėl formalaus ir neformalausugdymo ribos turėtų išnykti.Suomijoje, skiriant vis didesnįdėmesį temų mokymuisi, skirtingųdalykų žinios integruojamos. Mo -kytojas negali sakyti, kad jo „dar-žas“ yra vien fizika ar anglų kalba,nes vaikas yra vienas ir jis viskomokosi vienu metu. Todėl mokyto-jas, nors ir neišmano kito moko-mojo dalyko, turi pasitelkti jo pro-fesionalus ir kolegas. Taigi mokyk-loje turi bendradarbiauti ne tikmokiniai, bet ir pedagogai“, – apieskirtingų dalykų turinio in teg -racijos poreikį svarsto V.Da gie nė.

Būtent toks natūraliai pagalmokinio pažinimo etapus su kom -ponuotas ugdymo turinys ir turėtųbūti, įsitikinusi ir ŠMM Pa grin -dinio ir vidurinio ugdymo skyriausvedėja L.Ža dei kaitė.

Ji tvirtina, kad jei siekiamemokytis iš valstybių, pirmaujančiųpagal švietimo kokybę, turimetrinti pamokos ribas nuo skambu-čio iki skambučio.

ŠMM atstovė neabejoja, kadugdymo turinys turi būti koncent-ruotas, aiškiai nukreiptas siektiiškeltų tikslų, o svarbiausia joefektyvumo dalis – mokytojo pro-fesionalumas ir metodika. Tin ka -mai pasirenkant metodus, pasakL.Žadeikaitės, reikia kelti klausi-mą ne ko, bet kaip mokyti. O deri-nant kelių dalykų žinias ir formu-luojant bendrus tikslus atsirandasinergija.

„Mokiniams turime pasiūlytikuo daugiau patrauklaus, skati-nančio kelti klausimus ir spręstipro blemas turinio, – aiškina L.Ža -deikaitė. – Turime reaguoti ir į

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS2015

226 367 Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimn. 428 42 39,55 29,41 37,52

227 350 Pagėgių sav. Vilkyškių vid. mok. 180 18 41,52 21,43 37,50

228 385 Varėnos r. Valkininkų vid. mok. 213 10 37,91 35,71 37,47

229 96 Trakų r. Paluknio "Medeinos" vid. mok. 146 13 34,28 50,00 37,43

230 99 Radviliškio Vaižganto gimn. 273 73 39,63 28,43 37,39

231 246 Šilalės Simono Gaudėšiaus gimn. 521 120 40,24 25,81 37,35

232 281 Kauno Šančių vid. mok. 397 54 41,25 20,97 37,19

233 321 Vilkaviškio r. Kybartų K.Donelaičio gimn. 346 80 43,76 10,53 37,11

234 391 Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimn. 161 12 41,17 20,83 37,10

235 320 Raseinių r. Nemakščių M.Mažvydo vid. mok. 235 15 41,54 19,23 37,08

236 227 Panevėžio „Minties“ gimn. 576 204 40,50 23,18 37,04

237 277 Šilutės r. Vainuto gimn. 275 28 39,00 28,57 36,91

238 394 Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio vid. mok. 223 15 40,76 21,05 36,82

239 357 Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimn. 428 53 39,14 27,45 36,81

240 295 Kauno Kovo 11-osios vid. mok. 540 44 40,14 23,08 36,73

241 190 Vilniaus r. Buivydžių vid. mok. 138 16 40,89 20,00 36,71

242 258 Ignalinos gimn. 299 108 39,75 24,24 36,64

243 235 Vilniaus r. Nemėžio šv. R.Kalinausko gimn. 616 34 40,66 19,51 36,43

244 317 Kalvarijos gimn. 811 63 40,13 20,99 36,30

245 270 Šalčininkų r. Eišiškių S.Rapolionio gimn. 327 25 42,02 12,82 36,18

246 42 Šiaulių r. Meškuičių gimn. 263 34 41,75 13,64 36,13

247 220 Tauragės r. Skaudvilės gimn. 449 52 40,71 17,78 36,12

248 307 Akmenės r. Akmenės gimn. 512 47 38,04 28,26 36,08

249 107 Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimn. 514 33 36,75 32,35 35,87

250 112 Vilniaus r. Rudaminos F.Ruščico gimn. 524 36 39,67 20,41 35,82

250 82 Šiaulių „Saulėtekio“ gimn. 473 96 40,17 18,39 35,82

251 371 Šakių r. Kudirkos Naumiesčio V.Kudirkos gimn. 390 48 38,98 22,92 35,77

252 314 Klaipėdos r. Endriejavo vid. mok. 140 10 38,31 25,00 35,65

253 260 Molėtų r. Giedraičių A.Jaroševičiaus vid. mok. 163 15 40,76 15,00 35,61

254 362 Pagėgių Algimanto Mackaus gimn. 402 66 41,59 11,43 35,56

255 128 Ukmergės r. Taujėnų vid. mok. 165 18 39,65 18,75 35,47

256 135 Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimn. 357 31 40,03 17,14 35,45

256 104 Trakų vid. mok. 145 15 41,81 10,00 35,45

257 35 Rokiškio r. Juodupės gimn. 299 23 35,30 36,00 35,44

258 286 Tauragės Žalgirių gimn. 712 220 38,62 22,62 35,42

259 290 Trakų r. Onuškio Donato Malinausko vid. mok. 175 14 37,89 25,00 35,31

260 158 Panevėžio r. Raguvos gimn. 245 27 40,69 13,64 35,28

261 201 Kelmės r. Kražių gimn. 246 19 35,46 34,38 35,24

262 226 Klaipėdos Baltijos gimn. 340 119 36,95 28,35 35,23

263 179 Lazdijų r. Veisiejų gimn. 343 43 38,57 21,43 35,15

264 209 Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimn. 414 107 39,27 18,58 35,13

265 262 Kauno r. Babtų gimn. 450 40 39,28 18,42 35,11

266 216 Skuodo r. Mosėdžio gimn. 387 42 37,71 24,24 35,01

267 372 Vilniaus r. Paberžės šv. S.Kostkos vid. mok. 171 15 38,96 18,18 34,80

268 285 Telšių „Džiugo“ gimn. 518 147 39,41 16,25 34,78

269 189 Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimn. 302 122 37,68 22,81 34,71

270 275 Turgelių vid. mok. 145 14 30,85 50,00 34,68

271 274 Alytaus r. Krokialaukio

Tomo Noraus-Naruševičiaus vid. mok. 178 17 38,97 17,39 34,66

272 289 Kauno Juozo Naujalio muzikos gimn. 345 19 33,09 40,74 34,62

273 388 Vilniaus r. Juodšilių

šv. Uršulės Leduchovskos vid. mok. 176 17 35,91 28,57 34,44

274 24 Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimn. 292 29 34,38 34,29 34,36

275 344 Vilniaus Lazdynų vid. mok. 534 34 38,84 16,33 34,33

276 205 Raseinių r. Viduklės S.Stanevičiaus gimn. 392 35 37,66 20,93 34,31

277 318 Vilniaus Salininkų gimn. 508 30 37,34 21,95 34,26

277 185 Šalčininkų r. Eišiškių gimn. 446 60 37,47 21,43 34,26

278 108 Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla 521 13 37,25 22,22 34,24

279 406 Raseinių r. Betygalos Maironio vid. mok. 168 17 37,43 21,43 34,23

280 292 Kauno Veršvų vid. mok. 723 69 39,21 14,29 34,22

281 183 Švenčionių Zigmo Žemaičio gimn. 390 75 39,00 14,63 34,12

282 271 Vilniaus „Laisvės“ gimn. 200 64 36,13 26,04 34,11

283 230 Plungės r. Žemaičių Kalvarijos vid. mok. 247 21 38,58 16,00 34,06

284 287 Kazlų Rūdos sav. Plutiškių vid. mok. 219 24 35,57 27,78 34,01

285 172 Vilniaus Šeškinės vid. mok. 561 84 37,44 20,00 33,95

286 101 Vilniaus Simono Stanevičiaus vid. mok. 634 85 37,76 18,02 33,82

I II III IV V VI VII VIII

�

Specialusis tyrimas

28 ● 2015–04–17

kitą šiandien aktualią kryptį: vai-kai mokosi nebe po vieną, o drau-ge. Bendradarbiaudami mokyklo-je jie mokosi dirbti komandoje.Juk tokiomis sąlygomis, nepaisantlaiko juostų skirtumų, išvien vei-kia ir tarptautinių kompanijų dar-buotojai. Vadinasi, šių principųturime laikytis ir mokykloje.“

Taigi keičiasi ir mokymosimetodai, ugdantys mokiniųgebėjimą vienoje komandojepriimti sprendimus, tuo pačiuvisas mokymas(is) turi vykti„mokinio mokymosi stiliumi“.Tai reiškia ne tik individualizuo-tą ugdymą pagal mokinių gebėji-mus arba klasės skirstymą į kelislygius, bet darbą su konkrečiuvaiku: pagal jo išsakytus lūkes-čius, asmeninius gebėjimus, netjo tempą. Tokios individualizuo-tos pagalbos prerogatyva jau pri-klauso pačiai mokyklai.

Beje, pagalba mokiniui susijusiir su „minkštaisiais“ rodikliais:mokinio savijauta, kaip glaudžiaijis susitapatina su mokykla ir t.t.Tokią pagalbą, daugiausia le mian -čią ir mokinio asmeninę pažangą,rezultatus, akcentuoja ir tarptauti-niame penkiolikmečių PISA tyri-me dalyvaujančios šalys, aptarian-čios pasiekimų gerinimo galimy-bes.

ŠMM atstovė L.Žadeikaitė pri-duria, kad dėmesys konkrečiamvaikui ypač reikalingas po pradi-nės mokyklos iki 10 klasės (priva-lomojo ugdymo laikotarpiu).Būtent tada „minkštuosius“ ro -diklius – mokinio savijautą, moty-vaciją gali lemti paauglystės veiks-niai. Vadinasi, mokyklos bendruo-menės pagalba jam pasireiškia netik mokymosi procese, pavyzdžiui,neužtenka skirti daugiau laikoužduočiai atlikti, nes jam sunkiaususikaupti. Tolydžio reikia vykdytiir patyčių prevenciją, ugdyti moki-nio emocinį socialinį atsparumą,kad jis nenuleistų rankų mokytisvien todėl, kad jo bendraamžiaipašiepia besistengiančius ben-draklasius.

L.Žadeikaitė perspėja, kad bemokinio pasitikėjimo savo jėgo-mis, jo ištvermingumo nebus irvidinės bei pedagoginės motyvaci-jos, vadinasi, nepasieksime rezul-tatų neatsakę į klausimus, kaipvaikas bendradarbiauja mo kyk -loje, ar jis identifikuojasi su savomokykla, bendruomenės ver -tybėmis, ar jis nevėluoja į pa mo -kas vien dėl to, kad nori bendrak-lasiams pademonstruoti sa vonepriklausomybę.

„Dėl paauglystės veiksnių vai-kas sunkiai priima pagalbą, jamkyla vidinių identiteto klausimų.Su sidoroti su šiais iššūkiais galipadėti ne vien jo klasės auklėto-jas, bet ir kiti mokytojai. Turimesu pras ti, jog būna atvejų, kai vai-kas pats nedrįsta prašyti pagal-bos, todėl reikia, kad jį lydėtųgera ranka. Juk mokiniui gerasmokytojas yra tas, kuris atitinkajo mokymosi stilių, parodo kitasmokymosi formas, laiku atverčiaknygą, – vardija ŠMM atstovė. –Galima tai pavadinti nematomuugdymo turiniu.“

Ji perspėja, kad „nematomo“ugdymo turinio efektyvumas turibūti paremtas pastangomis padėtimokiniui, bet ne parodyti jo pažy-mį ir rezultatą palyginti su kitųbendraamžių. Pavyzdžiui, svarstantapie privalomus standartizuotuspasiekimų testus (4 ir 8 klasės),kuriuos dabar pagal vienodą verti-nimą išbando šalies mokyklos,aklai lyginant jų rezultatus su„konkurentais“ galima ir persi-steng ti.

Vis dėlto būtent ši galimybė,kaip tikimasi, ilgainiui padarytųteigiamos įtakos mokinių pasieki-mams.

Pavyzdžiui, Lietuvos progimna-zijų asociacijos tarybos pirminin -kas, Vilniaus Baltupių pro gim -nazijos vadovas Viktoras Bli no vasšių testų nauda neabejoja ir patiki-na, kad standartizuoti testai yragalimybė mokykloms ir pedago-gams objektyviai įvertinti pasieki-mus, gauti grįžtamojo ryšio infor-maciją, kurios reikia ugdymo koky-bei ir vadybai gerinti.

„Taip atsiranda galimybė moki-niui, jo šeimai, mokytojui, klasėsvadovui, mokyklos administracijaikas kelerius metus įsivertinti savosituaciją, nustatyti „diagnozę“ irpriimti sprendimus, ką reikėtųkeisti, – sako V.Blinovas. – Manau,kad standartizuotas vertinimas 2,4, 6, 8 klasėse turėtų tapti privalo-mas, o jo rezultatai, pavyzdžiui,nuo 2017 m. turėtų būti skelbiamiviešai. Iki tol turime susitarti dėlskaidrios šio vertinimo tvarkos.“

Pažangus Suomijos pavyzdys,mokymasis temomis, integruojantkelių dalykų žinias ir formuluojantbendrus tikslus vienai užduočiaiatlikti, o ne mokymasis griežtaiatskirtų dalykų, galima sakyti, kolkas pasireiškia projektine veikla,įvairesnėmis ugdymo, ne tik vyks-tančio klasėse, formomis. Tačiau,kaip teigia patys pedagogai, norskilnus tikslas ir pateisina priemo-

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS 2015

I II III IV V VI VII VIII287 338 Tauragės r. Žygaičių gimn. 265 30 37,47 18,75 33,73

288 329 Mažeikių r. Viekšnių gimn. 469 37 37,65 17,86 33,69

289 254 Kaišiadorių r. Rumšiškių A.Baranausko gimn. 410 27 36,56 21,95 33,64

290 340 Vilniaus r. Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimn. 151 35 33,21 35,29 33,63

291 276 Jurbarko r. Veliuonos

Antano ir Jono Juškų gimn. 208 34 35,12 27,59 33,62

292 339 Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimn. 187 35 36,95 20,00 33,56

293 237 Panevėžio r. Ramygalos gimn. 472 42 33,33 34,04 33,47

294 151 Visagino Draugystės vid. mok. 385 23 36,53 21,05 33,44

295 79 Mažeikių „Jaunystės“ vid. mok. 37 13 38,20 14,29 33,41

295 403 Kauno Aleksandro Puškino gimn. 861 111 37,59 16,67 33,41

296 238 Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimn. 478 46 38,96 11,11 33,39

297 352 Šiaulių r. Gruzdžių gimn. 343 32 34,16 30,00 33,33

298 195 Pakruojo r. Linkuvos gimn. 524 39 35,80 23,40 33,32

299 348 Šalčininkų r. Kalesninkų L.Narbuto vid. mok. 134 15 34,13 30,00 33,30

300 319 Kauno r. Kulautuvos vid. mok. 140 17 34,06 29,41 33,13

301–396301 341 Vilniaus r. Medininkų šv. Kazimiero vid. mok. 96 9 41,39 0,00 33,12

302 327 Kaišiadorių r. Kruonio gimn. 319 24 34,57 27,27 33,11

303 364 Utenos Dauniškio gimn. 610 147 36,06 21,28 33,10

304 419 Trakų r. Paluknio vid. mok. 75 5 35,08 25,00 33,07

305 202 Trakų r. Rūdiškių gimn. 378 28 34,68 26,47 33,04

306 73 Vilniaus r. Valčiūnų vid. mok. 125 7 35,00 25,00 33,00

307 262 Pasvalio r. Joniškėlio

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimn. 489 32 34,75 25,71 32,94

308 361 Šiaulių r. Bazilionų mok.-daugiafukncis centras 98 16 38,72 8,33 32,64

309 n.d. Švenčionių r. Švenčionėlių antroji vid. mok. 162 20 33,05 30,77 32,59

309 412 Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo

Kunigaikščio Algirdo vid. mok. 245 17 35,74 20,00 32,59

310 239 Panevėžio r. Vadoklių vid. mok. 111 20 37,38 13,33 32,57

311 174 Kauno „Atžalyno“ vid. mok. 657 79 35,84 18,29 32,33

312 327 Kauno r. Domeikavos gimn. 643 41 34,44 22,64 32,08

312 396 Švenčionių vid. mok. 330 8 35,93 16,67 32,08

313 376 Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio vid. mok.129 9 40,00 0,00 32,00

314 328 Kelmės r. Vaiguvos Vlado Šimkaus vid. mok. 128 15 33,74 25,00 31,99

315 129 Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimn. 252 38 36,06 15,56 31,96

316 263 Panevėžio r. Krekenavos M.Antanaičio gimn. 357 31 34,79 20,45 31,92

317 203 Kauno r. Piliuonos vid. mok. 188 19 34,52 21,43 31,90

318 416 Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimn. 297 27 34,33 21,95 31,86

319 382 Kretingos r. Kartenos vid. mok. 148 14 35,04 18,75 31,78

320 15 Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimn. 365 32 36,33 13,33 31,73

321 355 Kėdainių r. Josvainių gimn. 376 26 36,55 12,00 31,64

322 140 Vilkaviškio r. Vištyčio Petro Kriaučiūno vid. mok.111 15 33,75 23,08 31,61

323 252 Jurbarko r. Eržvilko gimn. 277 48 37,17 8,82 31,50

324 244 Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimn. 602 55 33,83 21,88 31,44

325 34 Šalčininkų r. Baltosios Vokės „Šilo“ vid. mok. 111 7 35,07 16,67 31,39

326 415 Ignalinos r. Dūkšto vid. mok. 109 11 32,10 27,78 31,23

326 253 Šiaulių r. Kužių vid. mok. 205 13 37,12 7,69 31,23

327 221 Trakų r. Lentvario „Versmės“ gimn.

(buvusi 1-oji vid. mok.) 148 18 32,95 24,00 31,16

327 65 Anykščių r. Svėdasų

Juozo Tumo-Vaižganto gimn. 240 23 35,61 13,33 31,16

328 296 Kelmės r. Šaukėnų

Vlado Pūtvio-Putvinskio vid. mok. 259 32 34,94 16,00 31,15

329 229 Vilniaus centro vid. mok. 270 44 37,86 3,85 31,06

330 120 Molėtų r. Suginčių vid. mok. 103 15 34,63 16,67 31,03

331 119 Vilniaus Fabijoniškių vid. mok. 704 61 33,96 19,23 31,02

332 377 Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimn.591 35 34,20 17,65 30,89

333 423 Vilniaus r. Zujūnų vid. mok. 103 15 30,87 30,00 30,70

334 333 Varėnos r. Senosios Varėnos

Andriaus Ryliškio vid. mok. 171 19 32,45 23,08 30,58

335 257 Vilniaus r. Marijampolio M.Lukšienės vid. mok. 240 20 38,19 0,00 30,55

335 288 Akmenės r. Papilės Simono Daukanto gimn. 349 21 35,51 10,71 30,55

336 316 Vilniaus „Saulėtekio“ vid. mok. 505 30 34,82 13,33 30,52

337 n.d. VšĮ „Vaivorykštės tako“ vid. mok.

(Vilniaus filialas) 158 5 38,13 0,00 30,50

�

Specialusis tyrimas

2015–04–17 ● 29

nes, jiems tokius įrankius ne visadalengva pasitelkti.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gim-nazijos fizikos mokytojas T.Kivaraspastebi, kad kai kurias siekiamybespamina klestinti biurokratija arbagriežtos ugdymo programos. Ne -paisant kai kurių trukdžių, pe da -gogas įsitikinęs, kad mokykla yra taerdvė, kurioje vyksta ne tik moky-mosi, bet ir pažintinis procesas,neįsivaizduojamas be tiriamosiosveiklos, kuria, leidžiant prisiliestiprie mokslo, galima sudomintimokinį.

„Mokiniai turi pažinti mokslą.Tarkime, naktį lauke per teleskopąstebėti žvaigždes – juk tiriamojiveikla nevyksta vien klasėse. Betkad būtų galima pasiūlyti tokiųformų, mokytojo nereikėtų ap -krau ti šūsnimis dokumentų, kadtik jis galėtų jas įgyvendinti. Pa vyz -džiui, mokinys į mokyklą gali atva-žiuoti troleibusu, bet jei mokytojaskartu su mokiniais nori troleibusunuvykti į universitetą atlikti kokionors eksperimento, lengvai topadaryti negali, nes turi parašytibent tris raštus“, – apie pažangių irpatrauklių ugdymo formų apriboji-mus svarsto T.Kivaras.

Daugeliu atvejų pedagogams,norintiems pasiūlyti inovatyvesniųmokymosi metodų, rankas surišair nepajudinami ugdymo progra-mų rėmai, kai lekiant per privalo-mas išmokti ir atsiskaityti temasnebelieka laiko įvairesnėms ugdy-mo formoms.

Štai T.Kivaras skaičiuoja, kadgimnazistai ugdomi pagal trisprogramas: pagrindinio, viduriniougdymo ir VBE programą, kurios,teigiama, dera tarpusavyje, betjose lyg ir nėra iškeltais tikslaisįprasminto bendro ketverių metųtrukmės ciklo. Mokytojas pastebi,kad neretai pažintinės, tiriamosiosveiklos įterpimas į tradicinį ugdy-mo procesą yra gana komplikuo-tas, o jo kliūtys paliekamosišspręsti pačiam mokytojui.

„Pavyzdžiui, su mokiniais vyko-me į ekskursiją po elektrinę. To -kiai išvykai reikia parengti užduo-tis, užtikrinti integruotą mokymą,suplanuoti atsiskaitymą, antraiptai bus turistinė kelionė. Jei nėraįvertinimo, vadinasi, mokiniainieko neišmoko. Bet man dažnaikyla klausimas, ar reikia tadatokios kelionės. Mokiniai išmokyklos išvyksta į edukacinę

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS2015

338 373 Pasvalio r. Pumpėnų vid. mok. 180 12 30,80 28,57 30,35

339 283 Kauno Simono Daukanto vid. mok. 434 69 31,93 23,81 30,30

340 337 Mažeikių r. Sedos Vytauto Mačernio gimn. 397 60 32,38 21,82 30,26

341 130 Vilniaus „Ateities“ vid. mok. 636 37 32,04 22,92 30,21

342 300 Vilniaus Senvagės gimn. 420 116 32,43 21,28 30,20

343 369 Skuodo r. Barstyčių vid. mok. 154 20 32,93 18,75 30,09

344 267 Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimn. 286 33 30,71 26,92 29,95

345 324 Šiaulių „Santarvės“ vid. mok. 110 13 28,99 33,33 29,86

346 284 Varėnos r. Matuizų vid. mok. 175 14 30,48 27,27 29,84

347 334 Vilniaus r. Eitminiškių vid. mok. 141 10 34,73 10,00 29,78

348 400 Ukmergės r. Želvos vid. mok. 204 20 32,79 17,65 29,76

349 387 Šiaulių Vijolių vid. mok. 197 40 32,40 17,65 29,45

350 356 Šilalės r. Kvėdarnos

Kazimiero Jauniaus gimn. 343 62 34,68 8,45 29,43

351 342 Kauno Rokų gimn. 367 35 29,77 27,78 29,37

352 126 Alytaus r. Miroslavo vid. mok. 215 17 35,14 4,76 29,06

353 n.d. Generolo P.Plechavičiaus kadetų mokykla 323 19 29,09 28,57 28,98

354 413 Prienų r. Jiezno gimn. 287 24 31,47 18,52 28,88

355 379 Marijampolės sav. Liudvinavo

Kazio Borutos vid. mok. 204 14 30,48 22,22 28,83

356 194 Mažeikių r. Židikų

Marijos Pečkauskaitės vid. mok. 155 13 30,11 23,53 28,79

357 353 Kauno Jurgio Dobkevičiaus vid. mok. 409 44 33,86 7,69 28,63

358 228 Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimn. 228 29 30,66 20,00 28,52

359 255 Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija 145 37 25,62 40,00 28,50

360 420 Kalvarijos sav. Sangrūdos gimn. 186 30 30,53 19,05 28,23

361 204 Radviliškio r. Sidabravo vid. mok. 258 23 32,73 10,00 28,19

362 336 Kauno r. Vandžiogalos vid. mok. 186 17 31,96 13,04 28,18

363 366 Biržų „Atžalyno“ vid. mok. 392 41 29,22 23,68 28,11

364 384 Telšių r. Luokės vid. mok. 249 30 32,12 11,54 28,01

365 370 Utenos „Saulės“ gimn. 416 134 30,86 16,35 27,96

366 389 Švenčionių r. Adutiškio vid. mok. 158 6 29,17 23,08 27,95

367 68 Vilniaus „Žaros“ vid. mok. 630 42 31,40 13,89 27,90

368 349 Kauno Gedimino sporto ir

sveikatinimo vid. mok. 402 45 29,87 18,37 27,57

369 414 Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio vid. mok. 105 13 26,02 30,77 26,97

370 392 Šalčininkų r. Turgelių

P.K.Bžostovskio vid. mok. 155 13 29,79 14,29 26,69

371 202 Lazdijų r. Šeštokų mokykla 171 13 28,50 18,75 26,55

372 405 Ukmergės r. Siesikų gimn. 215 27 29,93 11,54 26,25

373 116 Alytaus r. Butrimonių gimn. 273 29 29,39 13,16 26,15

374 343 Prienų r. Stakliškių vid. mok. 205 11 30,06 9,52 25,95

375 365 Panevėžio r. Paįstrio

Juozo Zikaro vid. mok. 276 14 25,85 25,00 25,68

376 357 Ignalinos r. Vidiškių gimn. 250 19 26,51 21,05 25,42

377 422 Mažeikių Sodų vid. mok. 506 97 27,89 15,15 25,34

378 374 Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimn. 251 28 26,79 19,23 25,28

379 282 Rietavo sav. Tverų vid. mok. 231 13 29,71 5,88 24,95

380 424 Pasvalio r. Vaškų vid. mok. 245 16 29,26 7,14 24,83

381 381 Marijampolės Igliaukos A.Matučio vid. mok. 204 19 27,41 14,29 24,79

382 407 Pakruojo r. Lygumų vid. mok. 130 11 25,53 20,00 24,42

383 148 Šilalės r. Upynos Stasio Girėno vid. mok. 122 14 26,08 16,67 24,20

384 256 Kėdainių r. sav. Šėtos gimn. 387 34 27,31 11,43 24,14

385 417 Vilkaviškio r. Virbalio vid. mok. 222 16 27,18 11,76 24,09

386 409 Vilniaus Senamiesčio vid. mok. 270 31 22,85 27,59 23,80

387 408 Varėnos r. Panočių vid. mok. 101 5 29,66 0,00 23,73

388 305 Vilkaviškio r. Gražiškių gimn. 241 20 26,65 11,76 23,67

389 401 Vilkaviškio r. Bartninkų

J.Basanavičiaus vid. mok. 191 18 26,10 13,33 23,55

390 354 Skuodo r. Ylakių gimn. 411 30 25,79 9,09 22,45

391 378 Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimn. 299 34 23,62 13,16 21,53

392 269 Marinos Mižigurskajos privati gimn. 76 6 20,83 23,08 21,28

393 380 Kelmės r. Užvenčio Šatrijos Raganos gimn. 338 20 23,28 8,33 20,29

394 418 Pasvalio r. Saločių Antano Poškos vid. mok. 247 13 14,34 42,86 20,04

395 137 Akmenės r. Kruopių vid. mok. 109 8 20,32 0,00 16,26

396 393 Šalčininkų „Santarvės“ vid. mok. 156 19 12,83 25,00 15,27

I II III IV V VI VII VIII

�

Specialusis tyrimas

Standartizuoti testai, kurios išbando Lietuvos mokyklos, kas kelerius metusleistų pamatuoti mokinio pasiekimus ir sudaryti planą, kaip juos pagerinti

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

30 ● 2015–04–17

kelionę, bet kai pamato užduočių lapus, džiu-gesys jų veiduose dingsta. Kol kas tai sunkiaisuderinama, nes po pamokų mokiniai užsiimasava veikla – būreliais, papildomomis pamoko-mis, o privalomų pamokų metu tokias išvykasorganizuoti sudėtinga. Reikia vos ne atskirųtvarkaraščių, kad ekskursija nevyktų kitų dalykųpamokų sąskaita, arba tie dalykai turi būti labaiartimai susiję, integruoti, kad jų pamokos nebū-tų „pavagiamos“, – komentuoja T.Kivaras.

Apie ugdymo programų nesuderinamumą,nesklandų perėjimą iš vieno ugdymo etapo į kitąkalbama jau nebe pirmus metus. Kaip teigia„Veido“ kalbinti pašnekovai, kartais jų skirtybėsnet trukdo siekti numatytų tikslų, net organizuo-ti tradicinę pamoką, ką jau kalbėti apie įmant-resnę projektinę veiklą.

Šiaulių Didždvario gimnazijos matematikosmokytojas ekspertas V.Tamašauskas įsitikinęs,kad šiuolaikinė pamoka susideda iš trijų dalių:mokytojo darbo, jo pamokos organizavimo,ugdymo proceso individualizavimo ir diferenci-javimo pagal kiekvieno mokinio poreikius beiįsivertinimo. Jo teigimu, šiems komponentamsužtikrinti kliudo ir metodinės medžiagos stygius.

Nors ugdymą reikalaujama diferencijuoti,mokytojui paliekama tai daryti, kaip jis išmano:vadovėlyje kalbama apie viena, kontroliniodarbo reikalavimai prašo ko kita, o mokytojasturi viską išnagrinėti, kad sužinotų, ar dėstęsvieną dalyką atsiskaitymo metu iš mokinių nerei-kalauja visai kitų žinių.

V.Tamašauskas neabejoja, kad papildomaliteratūra turi derėti su privalomu vadovėlių turi-niu, o skirtingų klasių vadovėliuose pateikiamamedžiaga turėtų derėti pagal sudėtingumą,mokinio jau įgytas žinias. Idealiu atveju tokiąmedžiagą turėtų parengti tie patys autoriai.

„Turiu patirties, susijusios su tarptautiniobakalaureato programa mūsų gimnazijoje. Josvadovėliuose užduotys yra diferencijuotos,mokytojui nereikia pusę nakties rinkti iškarpų išskirtingų šaltinių, kad tik jis kitą dieną moki-niams suformuluotų skirtingas užduotis. Antra,reikia veiksmingesnio vertinimo ir įsivertinimoįrankių. Neturėtų būti šitiek kontrolinių užduo-čių knygelių, kurias aš vadinu bulvarinėmis.Mano nuomone, vienuoliktokams pakaktų dvie-jų trijų tokių knygelių – svarbiausia, kad jas būtųįvertinę ekspertai, kurie sudarė vadovėlį.

Papildoma literatūra negali atsirasti iš bet kur.Trečia, ne tik matematikai, bet visiems dalykamsreikia intervencijos į loginį mąstymą. Plan -šetiniai kompiuteriai neturi mąstyti už mokinį.Leiskime jam galvoti, nes gera pamoka yra ta,kurioje mokiniai dirba, tariasi ir ieško. To mumsir trūksta,“ – vardija V.Tamašauskas.

Panašiai, keliomis pakopomis – užtikrinantugdymo priemones, parengiant ugdymo prog-ramas, apmokant mokytojus, ir planuojamaatnaujinti ugdymo programų turinį. ŠMMatstovė L.Žadeikaitė teigia, kad patvirtinuspažangią priešmokyklinio ugdymo programą,kuria orientuojamasi į kompetencijų ugdymą,prasmingų pokyčių – ugdyti kompetencijas irgebėjimus, o ne kaupti teorinių žinių bagažą –reikia ir pradinio ugdymo, progimnazijosmetais. Ji perspėja, kad ugdymo turinį vertintigalima vien pagal programą, bet globaliaubūtų į jį žvelgti per viso ugdymo proceso, vadi-nasi, ir priemonių, ir aplinkos, ir pedagogųpasirengimo, prizmę.

„Į programų atnaujinimą reikia žiūrėti komp-leksiškai: aprūpinti mokinius priemonėmis, įran-ga. Daug mokyklų išbandė kom petencijų tobuli-

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS 2015

Geriausiai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinįbrandos egzaminą išlaikę mokiniai

1 Vilniaus licėjus 92 83,13

2 Rokiškio r. Jūžintų Juozo Otto Širvydo vid. mok. 5 78,60

3 Vilniaus Žirmūnų gimn. 182 78,01

4 Vilniaus jėzuitų gimn. 81 75,30

5 Kauno technologijos universiteto gimn. 74 74,16

6 Vilniaus Mykolo Biržiškos gimn. 192 69,21

7 Kauno jėzuitų gimn. 80 68,99

8 Kauno šv. Pranciškaus mok. 8 67,25

9 Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimn. 13 65,00

10 Panevėžio r. Naujamiesčio vid. mok. 13 63,85

11 Utenos r. Užpalių gimn. 11 63,55

12 Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vid. mok. 11 63,27

13 „Saulės“ privati gimn. 12 63,08

14 Vilniaus Trakų Vokės vid. mok. 21 62,05

15 Telšių Žemaitės gimn. 108 61,23

16 Panevėžio Juozo Balčikonio gimn. 189 60,99

17 Vilniaus Tuskulėnų vid. mok. 48 60,83

18 Klaipėdos r. Endriejavo vid. mok. 5 60,20

19 Radviliškio r. Šeduvos gimn. 36 60,11

20 Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimn. 64 59,77

21 Vilniaus privati gimn. 19 59,37

22 Tauragės „Versmės“ gimn. 127 59,23

23 Šiaulių Juliaus Janonio gimn. 185 59,08

24 Kėdainių šviesioji gimn. 130 58,65

25 Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ vid. mok. 2 58,50

26 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimn. 203 58,43

27 Alytaus r. Pivašiūnų vid. mok. 7 57,29

28 Šiuolaikinės mokyklos centras 38 57,18

29 Kauno „Varpo“ gimn. 97 57,15

30 Klaipėdos Vydūno vid. mok. 30 56,93

Kaip mo-kiniai iš-

laikė lietu-vių kalbosir literatū-ros egza-

miną*

Kiek mo-kinių laikė

lietuviųkalbos ir

literatūrosegzaminą

Gimnazijos/ vid. mokyklos pavadinimas

Geriausiai matematikos valstybinį brandosegzaminą išlaikę mokiniai

1 Vilniaus licėjus 90 88,88

2 Kauno technologijos universiteto gimn. 70 82,04

3 Vilniaus Žirmūnų gimn. 155 79,04

4 Vilniaus jėzuitų gimn. 66 77,38

5 „Saulės“ privati gimn. 9 72,78

6 Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimn. 8 71,50

7 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimn. 173 70,30

8 Vilniaus Mykolo Biržiškos gimn. 160 68,08

9 „Vaivorykštės tako“ vid. mok. 1 68,00

10 Panevėžio Juozo Balčikonio gimn. 166 66,55

11 Kauno jėzuitų gimn. 60 65,82

12 Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimn. 14 61,36

13 Šiaulių Juliaus Janonio gimn. 162 58,07

14 Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimn. 165 57,97

15 Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vid. mok. 26 57,69

16 Telšių Žemaitės gimn. 90 54,71

17 Kauno Jono Jablonskio gimn. 127 54,38

18 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimn. 110 54,01

19 Alytaus šv. Benedikto gimn. 36 53,94

20 Vilniaus Joachimo Lelevelio vid. mok. 11 53,91

21 Joniškio r. Skaistgirio gimn. 5 53,80

22 Visagino „Gerosios vilties“ vid. mok. 14 53,71

23 Vilniaus Gabijos gimn. 121 53,13

24 Kretingos r. Salantų gimn. 30 52,67

25 Vilkaviškio r. Sūdavos vid. mok. 5 52,60

26 Marijampolės marijonų gimn. 41 52,34

27 Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimn. 24 52,17

28 Vilniaus Simono Daukanto gimn. 113 51,57

29 Utenos Adolfo Šapokos gimn. 117 51,39

30 Vilniaus Abraomo Kulviečio vid. mok. 54 51,33

Kaip mo-kiniai iš-laikė ma-tematikosegzami-

ną*

Kiek mo-kinių laikėmatemati-kos egza-

miną

Gimnazijos/ vid. mokyklos pavadinimas

�

* pateikiami tik tų mokyklų VBE rezultatų vidurkiai, kuriose 2014 m. šį egzaminą laikė bent 10 proc. abiturientų, nuo visų, laikiusių bet kuriuos VBE

Specialusis tyrimas

2015–04–17 ● 31

nimą, pa rodė mokytojams,kaip tai padaryti praktiškai.Ugdymo programos ir šian-dien inovatyvioms mokyklomsleidžia visiškai kitaip organi-zuoti ugdymo procesą. Tačiauyra mokyklų, kurios į tokiusraginimus atsakytų neturinčiosžinių, kompiuterių ar laborato-rijų. Taigi pokyčiai susideda išmaterialinės bazės, mokytojomokymo, o programa turi būtikomponuojama derinant turi-nį, procesą ir rezultatus. Jukpagal programą negali būtimokoma viena, o rezultataisreikalaujama visai ko kita“, –paaiškina L.Žadeikaitė.

„Manęs dažnai klausia,kada baigsis švietimo reforma,o aš atsakau: švietimo reformabaigtis negali“, – apibendrinamatematikas V.Ta ma šaus kas. ■

Gabija Sabaliauskaitė

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS2015

Geriausiai anglų kalbos valstybinį brandosegzaminą išlaikę mokiniai

1 Vilniaus licėjus 89 97,63

2 Kauno technologijos universiteto gimn. 66 92,61

3 Vilniaus jėzuitų gimn. 70 88,50

4 Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimn. 13 85,23

5 Vilniaus Žirmūnų gimn. 145 81,78

6 Kauno jėzuitų gimn. 57 80,33

7 Vilniaus Mykolo Biržiškos gimn. 169 79,89

8 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimn. 158 77,30

9 „Saulės“ privati gimn. 7 76,86

10 Šiuolaikinės mokyklos centras 34 76,59

11 Vilniaus Žvėryno gimn. 123 76,03

12 Panevėžio Juozo Balčikonio gimn. 147 75,53

13 Vilniaus Simono Daukanto gimn. 146 73,86

14 Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimn. 166 73,72

15 Ukmergės r. Veprių vid. mok. 2 73,50

16 Vilniaus Trakų Vokės vid. mok. 14 73,21

17 Vilniaus Pilaitės gimn. 102 71,70

18 Marijampolės marijonų gimn. 37 71,65

19 Šiaulių Juliaus Janonio gimn. 164 71,33

20 Kauno „Saulės“ gimn. 177 71,19

21 Kauno „Santaros“ gimn. 141 71,09

22 Vilniaus Užupio gimn. 103 70,05

23 Vilniaus Žemynos gimn. 164 69,97

24 Vilniaus privati gimn. 27 69,96

25 Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus 37 69,68

26 Kauno dailės gimn. 32 69,38

27 Kauno Jono Jablonskio gimn. 205 69,33

28 Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimn. 14 69,07

29 Plungės r. Alsėdžių vid. mok. 6 68,83

30 Zarasų „Ąžuolo“ gimn. 23 68,70

Kaip mo-kiniai iš-

laikė ang-lų kalbosegzami-

ną*

Kiek mo-kinių laikėanglų kal-bos egza-

miną

Gimnazijos/ vid. mokyklos pavadinimas

Geriausiai istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikę mokiniai

1 Vilniaus licėjus 39 81,56

2 Kauno technologijos universiteto gimn. 27 74,00

3 Vilniaus Žirmūnų gimn. 100 71,68

4 Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimn. 4 70,75

5 Vilniaus jėzuitų gimn. 50 69,64

6 Vilniaus privati gimn. 10 69,10

7 Vilniaus Mykolo Biržiškos gimn. 110 68,27

8 Marijampolės marijonų gimn. 18 62,94

9 Kauno jėzuitų gimn. 34 60,91

10 „Saulės“ privati gimn. 4 60,25

11 Vilniaus r. Čekoniškių vid. mok. 1 60,00

12 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimn. 57 59,88

13 Vilniaus Trakų Vokės vid. mok. 16 55,25

14 Lavoriškių vid. mok. 2 55,00

15 Šiuolaikinės mokyklos centras 21 53,90

16 Panevėžio Juozo Balčikonio gimn. 72 53,51

17 Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimn. 104 52,25

18 Telšių Žemaitės gimn. 44 51,80

19 Kauno Jono Jablonskio gimn. 93 51,75

20 Šiaulių r. Bazilionų mok.–daugiafunkcis centras 4 51,75

20 Rokiškio r. Jūžintų Juozo Otto Širvydo vid. mok. 6 50,33

21 Vilniaus Valdorfo mok. 9 50,22

22 Šiaulių Juliaus Janonio gimn. 106 49,58

23 Utenos Adolfo Šapokos gimn. 88 49,27

24 Kauno r. Neveronių vid. mok. 8 49,13

25 Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimn. 17 48,88

26 Alytaus r. Pivašiūnų vid. mok. 10 48,60

27 Vilniaus Simono Daukanto gimn. 104 48,42

28 Vilniaus r. Rukainių vid. mok. 5 48,20

29 Elektrėnų sav. Semeliškių vid. mok. 2 48,00

Kaip mo-kiniai iš-

laikė isto-rijos eg-zaminą*

Kiek mo-kinių laikėistorijos

egzaminą

Gimnazijos/ vid. mokyklos pavadinimas

Specialusis tyrimas

Bręstantys ugdymo programų pokyčiai neapsiribos gražesniu jų turiniu: kartu ruošiamasi aprūpinti mokinius jų kompetencijų ugdymui reikalinga įranga

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

32 ● 2015–04–17

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS 2015

Studijų sutartis su aukštosio-mis mokyklomis 2013 m. su -darė 1,7 tūkst. baigusiųjų

pro fesines mokyklas. Taigi, karje-rą modeliuoti galima ir ne nuoaukščiausio laiptelio. Ne bū ti nagauti aukštojo diplomo, kadsuprastum, jog nori išmokti ama to(kaip pernai padarė 1,5 tūkst. uni-versitetų ir kolegijų absolventų).

„Veido“ atlikti skaičiavimaiatskleidžia, kad esama profesiniomokymo įstaigų, kurių auklėtiniaipagal VBE rezultatų vidurkį,pasirodo geriau nei kai kuriųmokyklų ar gimnazijų ugdytiniai.Kadangi šiemet „Veidas“ pirmąkartą pagal tą pačią metodikąapskaičiavo ir profesinio mokymoįstaigų akademinius rezultatus, jeinorisi, galima palyginti jų bendrąbalą. Tarkime, jei pirmoje vietojeatsidūrusi profesinė mokyklapakliūtų į gimnazijų reitingą, jiužimtų 170–171 vietą.

„Kaip skiriasi vidurinės mo -kyklos bei gimnazijos, taip įvairiosyra ir profesinio mokymo įstai-gos“, – sutinka Švietimo ir moksloministerijos (ŠMM) Mokymosivisą gyvenimą departamento di -rektorius dr. Saulius Zy bar tas. Jisneabejoja, kad esama profesiniųmokyklų, kurios yra stiprios ne tikmokydamos amato, bet ir bendro-jo ugdymo pasiekimais. Skirtingusšių mokyklų akademinius pasieki-mus ŠMM atstovas sieja su jų pro-filiu, siūlomų profesijų įvairove,siekiamos kvalifikacijos lygmeniu.

Kadangi profesinėse mokyklo-se galima įgyti profesijas nuo

pirmo iki penkto lygmens pagalEuropos kvalifikacijų sąrangą,besimokantieji sudėtingesnių,aukštesnės kvalifikacijos specialy-bių mokiniai gali būti gabesni,labiau motyvuoti, taigi ir pasiektigerų akademinių rezultatų. „Ge -rų profesinių mokyklų akademi-nių rezultatų absoliutinti negali-ma, tačiau yra mokyklų ar atskirųprofesijų, kurios pasižymi aukš-tais akademiniais pasiekimais,kitose labiau dominuoja viduti-niai. Tačiau pritarčiau, kad turimeprofesinio mokymo įstaigų,kurios pasiekia ypač aukštų rezul-tatų, net ir akademinių. Tai dau-giausia lemia ir specialybė. Tar -kime, nemaža dalis naujai prade-damo vykdyti sertifikuotų aviaci-jos mechanikų mokymo vykstaanglų kalba, rengiami mechatro-nikos specialistai turi ypač geraiišmanyti fiziką, automechanikai –elektroniką, fiziką, o į naują,kartu su IRT įmonių asociacija„Infobalt“ IT siūlomą specialistųrengimo specialybę priimamiasmenys turėjo pereiti sudėtingąkelių etapų atranką, nes į vienąvietą pretendavo beveik dešimtnorinčiųjų“, – skirtingus profesi-nio mokymo ly gius apžvelgiaS.Zy bartas.

Nors „Veido“ kalbinti pašne-ko vai sutartinai tikina, kad profe-sinės mokyklos egzaminų rezulta-tais neketina prilygti geriausiomsšalies gimnazijoms, jų teigimu,norintieji įgyti amatą ir vidurinįišsilavinimą puikiai tą gali padary-ti ir profesinio mokymo įstaigose.

I II III IV V VI VII

1 Visagino technologijos ir verslo prof.

mokymo centras 43,52 31,03 58 47 41,02

2 Trakų r. Aukštadvario žemės ūkio mok. 37,50 25,00 8 5 35,00

3 Kauno maisto pramonės ir prekybos

mokymo centras 36,81 17,78 45 30 33,01

VIET

A 20

15 m

.REI

TING

E

Kai

p m

okin

iai i

šlai

kė e

gzam

inus

(2

014

m. v

isų

VBE

vid

urki

s)

Kie

k ba

igus

iųjų

įsto

jo į

Liet

uvos

auk

štąs

ias

mo-

kykl

as p

irm

u pa

geid

avim

u (d

alis

pro

c. n

uo v

isų

stoj

usių

jų)

Profesinio mokymo įstaigos pavadinimas Kie

k ba

igus

iųjų

201

4 m

. sto

jo

į auk

štąs

ias

mok

ykla

s

Kie

k st

ojus

iųjų

201

4 m

. bu

vo p

akvi

esti

stud

ijuot

i

BEND

RAS

BALA

S (I

II +

VI T

AŠKŲ

SUM

A)

Profesinio mokymo įstaigų pasiekimai

Profesinės mokyklos bendradarbiauja su kolegijomis,todėl kai kurios iš jų sudaro galimybę įskaityti dalį mokomų-jų dalykų ir taip kone metais sutrumpinti profesinio bakalau-ro studijas

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

Šaltinis: 2014 m. NEC, ŠVIS, LAMA BPO duomenys. Pastaba: 2014 m. VBE rezultatų vidurkis sudaro daugiausiai 80 bendro balo taškų, įstojusiųjų pirmu pageidavimu dalis – daugiausiai 20 bendro balo taškų.

Specialusis tyrimas

Studijuoti patartinair po profesinėsmokyklos – neatvirkščiaiProfesinis rengimas. Kasmet daugėja aukštųjųmokyklų absolventų, kurie patraukia mokytis amato įprofesines mokyklas, tačiau kelią galima pradėti irne nuo finišo. Valstybinius brandos egzaminus (VBE)laiko, į aukštąsias mokyklas stoja bei įstoja irprofesinių mokyklų mokiniai. Kartais jiems pasisekageriau nei jų bendraamžiams vidurinėse mokyklose irgimnazijose.

2015–04–17 ● 33

12-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJŲ REITINGAS2015

Juk jose mokiniai ne gauna kažkąpanašaus į vidurinį išsilavinimą,bet įgyja tą patį vidurinį išsilavini-mą kaip ir jų bendraamžiai, baigęgimnazijas. Beje, kai kurios pro-fesinio mokymo įstaigos turi irgimnazijų skyrius, į kuriuos gali-ma pakliūti po aštuntos klasės.Besimokančiųjų šiame skyriujemokslas nuo bendrojo ugdymomokyklų skiriasi nebent sustiprin-tais technologijų dalykais, kadįgiję pagrindinį išsilavinimą irnorintys toliau siekti amato moki-niai lengviau išsirinktų profesiją.

Pagal akademinius rezultatuspirmoje vietoje yra Visagino tech-nologijos ir verslo profesiniomokymo centras, viena pirmųjųprofesinio mokymo įstaigų, įkū-rusių gimnazijos skyrių. Šios įstai-gos mokiniai, 2014 m. 10 VBEišlaikė vidutiniškai 43,52 balo.Pavyzdžiui, 14 abiturientų laikytoanglų kalbos VBE vidurkis –42,86 balo, o perspektyvų IT eg -za miną, nors ir laikė tik trysmokiniai, jie pelnė 82,67 balo.

Šio centro direktorius dr. Vy -tautas Petkūnas patvirtina, kad ge -ri jo vadovaujamos mokyklosrezultatai egzaminuose ir stojant įšalies aukštąsias mokyklas – nevienkartinis atsitiktinumas, ir pri-duria, jog ir pernai viena abitu-rientė pakliuvo tarp geriausiųšalies abiturientų, kuriuos apdova-nojo premjeras. Anot direkto-riaus, taip nutiko todėl, kad profe-sinė mokykla, kuri iš pradžių bu votechnologinė gimnazija, bendruo-menę įtikino, jog mokslų kokybėčia ne prastesnė nei re gionomokyklose.

„Nuolat stebime ir analizuoja-me mokinių pažangumą, jų lan-komumą, bandome tenkinti indi-vidualius ugdymo planus, indivi-dualizuoti ir diferencijuoti ugdy-mo procesą pagal kiekvieno auk-lėtinio poreikius. Įrodėme, jogprofesinėje mokykloje galima įgy -ti ne vidurinio išsilavinimo atitik-menį, bet visiškai „normalų“ vi -du rinį išsila vinimą, o bendrojoug dymo dalykų mokytojai čia dir -ba ne prastesni, kartais net geres-ni nei kitose mokyklose“, – aiški-na V.Petkūnas.

Jis svarsto, kad jei tik pedago -gų komanda pasirengusi pa pil do -miems iššūkiams, o ugdymo pro-ce sas atitinka mokinio asmeni-nius gebėjimus ir lūkesčius, gali-ma pasiekti gerų rezultatų.Direktoriaus teigimu, svarbiausiaefektyvaus mokymosi sąlyga –kad profesinių mokyklų auklėti-niai nesigėdytų pasakyti, kur jie

mokosi. „Šito mes ir siekėmedaug metų“, – priduria Visaginotechnologijos ir verslo profesiniomokymo centro vadovas.

Kad būtent darbas su kiekvie-nu mokiniu ir visais ugdymo pro-ceso dalyviais – tėvais bei mokyto-jais gali duoti rezultatų, neabejojair Kauno maisto pramonės ir pre-kybos mokymo cen tro direktoriusAlvydas Pra nas Grevas. Jis paaiš-kina, jog cent re stengiamasi „pri-sijaukinti“ mokinius, kad šie tęstųmokslus. Pavyzdžiui, 2014 m.pagrindinį išsilavinimą (10 klasių)šioje Kauno profesinio mokymoįstaigoje įgijo 32 mokiniai, 30 iš jųnusprendė likti tęsti mokslų irkartu su profesija įgyti vidurinioišsilavinimo.

„Kas antrą savaitę vykstan-čiuose vadovų tarybos posė-džiuose aptariame ugdymo pro-cesą, įvertiname, kaip mokiniailanko pamokas, kokią pažangądaro. Tarkime, jei mokinys pra-leidžia daug pamokų, o jo žiniosyra silpnos, vadinasi, jis nebaigsmokyklos arba, jei rinksis egza-minus, jų neišlaikys. Tokiais at ve -jais kartu su tėvais, švietimo pa -galbos darbuotojais aptariamevisas galimybes ir stengiamėspadėti mokiniui“, – apie mokyk-los dėmesį bendrojo ugdymo re -zultatams pasakoja A.P.Grevas.

Jis skaičiuoja, kad iš maždaug84 pedagogų daugiau nei ketvirta-dalis turi aukštesnes kvalifikacineskategorijas: centre dirba penkimokytojai ekspertai, per 20 moky-tojų metodininkų ir vyresniųjųmokytojų. Pro fesio nalus kolekty-vas ir mokyklos po žiūris, pasakA.P.Grevo, turintiems gebėjimų irmotyvuotiems auklėtiniams suda-ro sąlygas iš laikyti egzaminus irtęsti studijas aukštojoje mokyklo-je. Pavyz džiui, pernai 45 Kaunomaisto pramonės ir prekybosmokymo centro auklėtiniai stojo įaukštąsias mokyklas, 30 jų buvopa kviesti studijuoti.

Baigusiųjų profesinę mokyklągalimybės įstoti į aukštąją yraneribojamos, priešingai, kai kuresama ir palengvinimų. 2015 m.baigusiems tos pa čios srities pro-fesinio mokymo programas supagyrimu arba turintiems nemažesnį kaip vienų metų darbopagal įgytą kvalifikaciją stažą buspridedamas papildomas balasstojant į kolegijas, o stojant įtechnologijos mokslų programasvietoj vieno brandos egzaminogalima įskaityti kompetencijųvertinimą. ■

Gabija Sabaliauskaitė

4 Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mok. 38,16 11,43 35 24 32,82

5 Kėdainių profesinio rengimo centras 33,20 23,08 13 12 31,18

6 Zarasų žemės ūkio mok. 28,68 40,00 10 9 30,94

7 Utenos regioninis profesinio mok. centras 35,07 14,29 21 15 30,91

8 VšĮ Kelmės profesinio rengimo centras 28,88 37,50 8 7 30,60

9 Anykščių technologijos mok. 29,56 25,00 4 4 28,64

10 Vilniaus r. Bukiškių žemės ūkio mok. 22,88 50,00 10 9 28,30

11 Kupiškio technologijos ir verslo mok. 25,85 37,50 16 12 28,18

12 VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras 26,88 32,43 37 31 27,99

13 Klaipėdos turizmo mok. 29,97 17,78 45 29 27,53

14 Vilniaus automechanikos ir verslo mok. 26,27 30,19 53 43 27,06

15 Švenčionių profesinio rengimo centras 29,70 14,29 7 5 26,62

16 Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų

profesinio rengimo centras 28,26 17,50 40 26 26,11

17 VšĮ Elektrėnų profesinio mok. centras 27,13 21,43 14 12 25,99

18 Klaipėdos laivininkų mok. 24,69 29,27 41 26 25,61

19 Kauno ryšininkų mok. 28,89 12,00 25 20 25,51

20 Kauno buitinių paslaugų ir verslo mok. 25,29 25,93 27 17 25,42

21 Tauragės profesinio rengimo centras 23,22 31,25 16 8 24,83

22 Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mok. 23,11 29,09 55 39 24,31

23 Kauno statybininkų rengimo centras 21,33 35,56 45 38 24,18

24 Pasvalio r. Joniškėlio Igno Karpio žemės

ūkio ir paslaugų mok. 11,33 75,00 4 4 24,07

25 Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio

mokymo centras 25,18 15,07 73 42 23,16

26 VšĮ Kuršėnų politechnikos mok. 23,13 22,22 9 5 22,95

27 Mažeikių politechnikos mok. 21,63 27,59 29 23 22,82

28 VšĮ Kauno mechanikos mok. 22,20 25,00 16 9 22,76

29 Jonavos politechnikos mok. 23,06 21,05 19 14 22,66

30 Vilniaus geležinkelio transporto ir

verslo paslaugų mok. 23,10 20,00 55 42 22,48

31 Vilniaus technologijų ir verslo profesinio

mokymo centras 21,76 25,00 32 24 22,41

32 VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras 20,73 28,00 25 21 22,18

33 Panevėžio M.Rimkevičaitės technologinė mok. 21,29 19,30 57 43 20,89

34 VšĮ Alantos technologijos ir verslo mok. 21,39 18,75 16 7 20,86

35 VšĮ Daugų technologijos ir verslo mok. 22,19 10,00 10 7 19,76

36 Klaipėdos paslaugų ir verslo mok. 17,94 26,09 115 82 19,57

37 Alytaus profesinio rengimo centras 17,66 26,67 75 58 19,46

38 Veisiejų technologijos ir verslo mok. 22,35 7,69 13 7 19,42

39 Marijampolės profesinio rengimo centras 16,99 27,78 54 34 19,15

40 Plungės technologijų ir verslo mok. 19,23 16,95 59 42 18,78

41 Joniškio žemės ūkio mok. 18,04 20,69 29 21 18,57

42 Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mok. 18,72 17,14 35 17 18,40

42 VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mok. 23,00 0,00 6 3 18,40

42 Alytaus dailiųjų amatų mok. 23,00 0,00 4 1 18,40

43 VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras 17,17 23,26 43 34 18,39

44 VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mok. 18,29 18,75 16 11 18,38

45 Šiaulių profesinio rengimo centras 17,21 20,22 89 57 17,81

46 Biržų technologijų ir verslo mokymo centras 18,03 14,29 7 3 17,28

47 Klaipėdos statybininkų mok. 13,90 29,27 41 32 16,97

48 Kauno taikomosios dailės mok. 15,55 20,69 29 19 16,58

49 Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mok. 16,14 17,65 17 12 16,44

50 Šilutės žemės ūkio mok. 16,35 16,67 30 18 16,41

51 Ukmergės technologijų ir verslo mok. 16,73 14,29 28 20 16,24

52 Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo

darbuotojų profesinio rengimo centras 15,20 16,67 6 4 15,49

53 Smalininkų technologijų ir verslo mok. 10,03 33,33 6 4 14,69

54 Kaišiadorių technologijų ir verslo mok. 13,73 11,11 9 7 13,21

55 Dieveniškių technologijų ir verslo mok. 16,22 0,00 3 1 12,98

56 Žeimelio žemės ūkio mok. 15,54 0,00 3 3 12,43

57 VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mok. 12,56 11,11 9 8 12,27

58 Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mok. 14,29 0,00 3 2 11,43

Radviliškio technologijų ir verslo mok. centras ** 62,25 50,00 2 2 59,80

Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mok. ** 33,00 0,00 1 1 26,40

Vilkijos žemės ūkio mok. ** 22,00 0,00 7 5 17,60

I II III IV V VI VII

Pastaba: pateikiamos tik tos profesinio mokymo įstaigos, kurių mokiniai 2014 m. laikė bent 2 VBE ir stojoį aukštąsias mokyklas ** šiose profesinio mokymo įstaigose VBE laikė tik 1 mokinys

Specialusis tyrimas

34 ● 2015–04–17

Pasak Lietuvos edukologijos universite-to Ugdymo mokslų fakulteto dekanėsprof. Onos Monkevičienės, vienas nau-

jausių smegenų tyrimų atskleidė: jeigu nori-te, kad jūsų vaikas išaugtų gabus, ankstyvojevaikystėje sudarykite sąlygas jam patirti kuoįvairesnių pojūčių.

„Be to, 4–6 metų amžiaus vaikai sparčiaiug dosi savireguliaciją, tikslingą elgesį, gebėji-mą planuoti – savybes, kurios vėliau gyvenimedažnai lemia sėkmę. Tačiau šios savybės galifor muotis tik tinkamai ugdant vaikus, suda-rant sąlygas patirti ir įveikti iššūkius“, – sakoO.Monkevičienė.

Naujausių tyrimų duomenimis, nuo to, arvaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pra-džia, nemažai priklauso ir tai, kaip jam seksismokytis toliau. Anksčiau nustačius mokymosisunkumus, anksčiau galima ir padėti juos iš -tai syti. Nepašalinti ankstyvoje vaikystėje, šieskirtumai turi tendenciją dar labiau ryškėti.

Vaikų, kurie ankstyvoje vaikystėje buvo ug -domi nevienodai, kognityvinis, socialinis,emo cinis vystymasis skiriasi. Mokslininkai pri-pažįsta, kad tikslingas, kokybiškas ankstyvasisug dymas daro stiprią įtaką vaiko raidai. Pras -

tiems mokymosi rezultatams daugiausiai įta-kos turi skurdas ir šeimos disfunkcija. Todėlankstyvasis institucinis ugdymas yra vienas išbūdų mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

Buvo lyginami Europos šalių vaikų, kurielankė ankstyvojo ugdymo įstaigas ir kurie ne,pasiekimai. Lankiusių įstaigas vaikų pasieki-mai yra net 18 taškų aukštesni nei vaikų iš to -kių pat šeimų, kurie nedalyvavo ikimokykli-nio ir priešmokyklinio ugdymo programose(tai Europos Komisijos duomenys iš „Eu -ridikės“ ir „Eurostato“ ataskaitų). Ru mu ni -joje šie skir tumai yra net 74 taškai, Bul ga -rijoje – 44, Šve dijoje ir Slovakijoje – daugiaunei 20. Lie tuvoje skirtumas šiek tiek mažes-nis, siekia 16 taškų, tačiau taip pat laikomasreikšmingu.

Kiti atskleidė tyrimai, į ankstyvąjį vaikų ug -dymą investavus vieną JAV dolerį, ateityjegalima sutaupyti devyniskart daugiau: papras-tai netenka leisti pinigų prevencinėms progra-moms, o žmogus, įgijęs išsilavinimą, greičiaususiranda darbą. Tyrimai patvirtina, kad suau-gusieji, kurie vaikystėje lankė ankstyvojo ug -dymo programas, būdami 40-mečiai uždirbodaugiau nei tokių programų nelankiusieji.

Išanalizavus ir įvertinus padėtį Lietuvoje,susipažinus su kitų šalių patirtimi, pas mustaip pat pasiūlyta įteisinti privalomą priešmo-kyklinį ugdymą.

Europos tendencijos „Daugelyje šalių vaikai pradeda lankyti

mo kyklą šešerių metų, tik Lietuvoje, Ru mu -nijoje, Bulgarijoje ir Skandinavijos valstybėse– nuo septynerių. Apskritai pastebima institu-cinio ugdymo ankstinimo tendencija“, – sakoLai mutė Jankauskienė, Švietimo ir mokslomi nisterijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdy-mo skyriaus vedėja.

Šiaurės Airijoje gyvenanti Audronė, trijųvaikų mama, pasakoja, kad čia jau trejų metu-kų mažyliai pėdina į darželį, kuris panašesnisį priešmokyklinę grupę: jie jau gauna knygu-čių, pieštukų ir pan.

„Į pirmą klasę vaikai privalo eiti nuo ketve-rių arba penkerių metų – priklauso nuo gi mi -mo dienos. Pavyzdžiui, mūsiškis Justas pradė-jo mokslus ketverių metukų, Augustas – be -veik penkerių. Mano nuomone, keturmečiuidar per anksti į mokyklą, jis dar turėtų stiprėtišeimoje. Tuo labiau kad yra vaikų, kuriems

Gyvenimo sėkmę prišaukiančiossavybės ugdomos vaikystėjeAnkstyvasis ugdymas. Žmogus gimsta jau turėdamas didžiulį spiečių neuronų, vėliau, jam augant, smegenyse tarpneuronų formuojasi ryšiai. O nenaudojami ar rečiau naudojami ryšiai nunyksta. Nors neuronų jungtys gali ataugtiir vėliau, tačiau sparčiausiai jos formuojasi ankstyvame vaiko amžiuje. Ir kuo įvairesne veikla užsiima vaikas, tuodaugiau išsivysto neuroninių jungčių.

PR

Tikslingas, kokybiškas ankstyvasis ugdymas daro stiprią įtaką vaiko raidai

ŠM

M A

RC

HYV

ON

UO

TR.

2015–04–17 ● 35

PR

sunku priprasti prie svetimų žmonių, orientuo-tis kitokioje aplinkoje. Bet išimčių nedaroma.Nors, kita vertus, taip vaikas greičiau pripran-ta prie disciplinos ir vidaus taisyklių. O jei vai-kas iš rizikos šeimos ir, tarkim, neturi draugų,tai jam puiki galimybė anksčiau integruotis įvisuomenę.“

Audronė pasakoja, kad pirmieji treji metaimažai kuo skiriasi nuo likusių ketverių pradi-nėje, tik viskas būna mažesnėmis dozėmis – irnamų darbų mažiau, ir testų, kontrolinių, omokymasis atmieštas žaidimais. Bet jie moko-si tų pačių dalykų kaip ir vyresniokai – kalbos,matematikos, kūno kultūros ir pan., tik „švel-nesne“ forma.

Belgijoje įsikūrusi Aida, dviejų mažamečiųmotina, gali nemažai papasakoti apie sudė-tin gą šios šalies švietimo sistemą. „Tai, kaslie tuviškoje švietimo sistemoje vadinama dar-želiais, Belgijoje dažnai – vienu pavadinimu„mo kykla“. Mano sūnus nuo 2 metų ir 11 mė -nesių lanko prancūzišką darželį ir kalbėdamasu juo dažniausiai sakau „mokyklėlė“ ar „mo -kykla“. Prieš tai jis nuo vienų metų lankė lop-šelį. Ikimokyklinis ugdymas yra trijų ciklų:pa rengiamoji grupė (nuo 2,5 metų), mažojisekcija (3–4 metų), vidurinė sekcija (4–5metų) ir didžioji sekcija (5–6 metų)“, – aiški-na Aida.

Iš pradžių į ankstyvą institucinį vaikų ugdy-mą ji sako žiūrėjusi skeptiškai. Tačiau antrai-siais sūnaus mokyklėlės lankymo metais nuo-monė pasikeitė. „Iš klasėje iškabintų vaikųdarbelių matau, kaip jie nuosekliai dirba tiestam tikromis temomis, žaismingai, bet meto-diškai mokosi piešimo, tapymo, skaitymo irrašymo pradmenų. Ankstyvajame amžiuje,atsižvelgiant į prancūzų kalbos specifiką, raš-tas prisijaukinamas atliekant įvairias užduotė-les su dėlionėmis, paveiksliukų su piešiniais iržodžiais atpažinimu, grupavimu, – pasakoja

jauna mama. – Būtų galima kalbėti ir apie bel-giškos ankstyvojo priešmokyklinio ugdymosistemos trūkumus, tačiau apsiribosiu subjek-tyviu pastebėjimu, kad patys tėvai ir vaikai įdarželius žiūri daug pozityviau nei Lietuvoje.Žinoma, tai susiję ne tik su pačia švietimo sis-tema, mokymo metodika, bet ir su daugeliukultūrinių, socialinių aspektų.“

Nors ikimokyklinis ugdymas nėra privalo-mas, „Eurostato“ duomenimis, Belgijoje šiasįstaigas lanko apie 98–99 proc. vaikų. Pradinisugdymas prasideda nuo šešerių. „Trimečiui arketurmečiui lankyti mokyklą – šis žodis labiaunei darželio terminas apibūdina belgišką ug -dymo specifiką – yra savaime suprantamas da -lykas. Darželius lanko net ir vaikai iš šeimų,ku riose tėvas ar motina nedirba. Požiūris įdar želius, apskritai žiūrint, yra pozityvus –ma noma, kad vaikai juose įgyja socialinių,ben druomeniškumo, psichomotorinių ir pir-mųjų kultūrinių kompetencijų, – pasakoja Ai -da. – Užsiėmimai mokyklose trunka nuo 9 iki15 valandos. Trečiadieniais tiek darželiuose,tiek mokyklose užsiėmimai vyksta tik iki 12val. Dažnai vienas iš tėvų trečiadieniais dirbane visą darbo dieną.“

Pasak Aidos, tėvai moka už maistą, norsyra galimybė valgyti savo atsineštą, taip pat užužklasinę grupę ar pasirinktus būrelius pobendrųjų užsiėmimų. Mokesčiai nėra dideli,socialiai remtinos šeimos gauna paramą iš sa -vo bendruomenės.

Belgijoje yra ir privačių darželių, bet jų ne -daug ir jie labai brangūs.

Pamoka – tai labiau žaidimasO.Monkevičienės manymu, Lietuvoje dalis

tėvų delsia savo mažylį nuvesti į priešmokykli-nio ugdymo grupę, nes kažkodėl įsivaizduoja,kad šešiamečiai neatsitraukdami sėdi priestalų ir mokosi skaityti bei rašyti. Profesorės

teigimu, ne visi tėvai susipažinę su šiuolaikinepedagogika – vaiko ugdymu per jam įdomią irsmagią veik lą: kartu su bendraamžiais ir auk-lėtoja ta riantis, bendraujant, žaidžiant ir pan.Šiandien vaikai ugdomi padedant jiems įsi-traukti į žaidimus ir kurti įdomią, smagią veik-lą, sudarant są lygas tyrinėti, atrasti, veiktibendradarbiaujant su bendraamžiais ir peda-gogais.

„Pagrindinis priešmokyklinio ugdymo tiks-las yra padėti vaikui pasirengti tapti mokiniu,kad jis norėtų mokytis mokykloje ir jam sek-tųsi. Svarbu, kad vaikas išmoktų pasitikėtisavimi, bendrauti, nesibaimintų imtis naujosveiklos. Kad išmoktų „girdėti“, ką kalba kiti,su gebėtų nors trumpai išlaikyti dėmesį ir pan.Jei pradžia bus sėkminga, didelė tikimybė,kad vaikas noriai mokysis ir vėliau“, – sakoL.Ja n kauskienė.

Siekiant sudaryti sąlygas visiems vaikams gautikokybišką ugdymą įgyvendinamas ES struk tū -rinių fondų finansuojamas projektas „Iki mo kyk -linio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“. Mažųvaikų ugdymas derinamas su kon krečioje vietovė-je gyvenančių šeimų poreikiais: pakeistas ugdymoįstaigų darbo laikas, siūloma daugiau veiklų, įs -teig tos naujos grupės. Didelis dėmesys skirtas iriki mokyklinio, priešmokyklinio ugdymo kokybėsgerinimui. Auklėtojams, darželių vadovams ir ki -tiems specialistams buvo organizuojami moky-mai, sukurtos kvalifikacijos tobulinimo progra-mos bei parengtos metodinės priemonės. ■

Teresė Karklinytė

KroatijaNuo 2014 m. vaikai turi vienus metus iki mo-kyklos lankymo pradžios dalyvauti priešmo-kyklinio ugdymo programoje.VengrijaNuo 2015 m. ikimokyklinis ugdymas privalo-mas vaikams nuo 3 metų. LenkijaNuo 2015 m. privalomas mokymasis mokyk-loje pradedamas nuo 6 metų, 2015 m. įveda-mas visuotinis ugdymas vaikams nuo 4 metų,o 2017 m. – nuo 3 metų. ŠveicarijaKai kuriuose kantonuose nuo 2015–2016mokslo metų įvedamas privalomas ikimokyklinis ugdymas nuo 4 metų.

Vaikų ugdymo reformos Europoje

Vaikų ugdymas Lietuvoje0–6 m.Ikimokyklinis ugdymas (neprivalomas)6–7 m.Priešmokyklinis ugdymas Nuo 7 m.Pradinis ugdymas (privalomas)

Šiandien vaikai ugdomi padedant jiems įsitraukti į žaidimus, sudarant sąlygas tyrinėti, veikti bendradarbiaujant su bendraamžiais ir pedagogais

ŠM

M A

RC

HYV

ON

UO

TR.

Europos socialinis fondasEuropos regioninės plėtros fondasSanglaudos fondas

Balandį, tradiciškai vadinamą švaros mėne-siu, po žiemos atgyja ir kapinės. Nu -renkamos Vėlinių žvakutės, sodinami

augalai, perdažomos tvorelės – kapinėse krutakas gyvas. Duoklę savo mirusiems artimiesiemspaprastai atiduodame itin uoliai. Tačiau tosekapinėse, kuriose jau nebelaidojama arba laido-jama ribotai, tai yra tik į giminės kapavietes,vaizdas kitas. Istorinėse kapinėse, nutirpus snie-gui, vėl išlenda į paviršių metų metais nespren-džiamos problemos.

Paveldosaugininkai pabrėžia, kad sudėtin-giausia padėtis, susijusi su paveldo išsaugojimu,yra didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje.Paveldas ne tik nėra tinkamai prižiūrimas, bet irneginamas nuo nesąžiningų statytojų. Vienasgražiausių sostinėje Bernardinų kapines nese-niai „papuošė“ kalvos, ant kurios jos įsikūrusios,papėdėje išdygęs monstras. Iškilusio daugiabu-čio namo griaučiai jau dabar užstoja kapiniųkalvą žiūrint nuo Vilnios pusės.

„Tai vizualinė tarša. Pastatas įsiterpė per daugagresyviai“, – pripažįsta Kultūros paveldo depar-tamento vyriausioji valstybinė inspektorė Aud -ro nė Vyšniauskienė.

Šiuo metu statybos sustabdytos, laukiamaValstybinės teritorijų planavimo ir statybų ins-pekcijos sprendimo. Užupio bendruomeneiėmus reikšti nepasitenkinimą paaiškėjo, kadpastatas iškilo aukštesnis ir užima didesnį plotą,nei patvirtinta planuose.

Paveldo sergėtojai tikisi, kad kapinių vizuali-nę vertę žalojančio naujadaro neliks. Juk nesovietmetis, kai jų balso galima buvo nepaisyti.Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išvienos Bernardinų kapinių pusės iškilo nedidelisgyvenamųjų namų kvartalas, tarp kurių – ir devy-nių aukštų pastatas, iš kitos pusės į jų tvorąbeveik įsirėžė „Vilijos“ fabriko penkiaaukštis.Vilnios slėnio vaizdus atveriančioms kapinėmsbuvo padaryta nepataisoma žala.

Ginti kapinesnuo gyvųjųkol kassekasisunkiaiAmžinybė ir pinigai. Pasidairius polietuviškas amžinojo poilsio vietasryškėja paradoksas: istorinėspaveldosauginę vertę turinčioskapinės griūva ir nyksta, o naujosiosakį rėžia pompastišku pertekliumi.

Daug senųjų Bernardinų kapinių paminklų turimeninę vertę, jie liudija, koks buvo žmogaus

santykis su amžinybe XIX amžiuje

Miestas vis agresyviau kelia koją į romantiškiausias Vilniuje Bernardinų kapines

„BFL

“ N

UO

TR.

„BFL

“ N

UO

TR.

2015–04–17 ● 37

Lietuva

Architektai, paveldosaugininkai, visuomeni-ninkai vis apeliuoja į miestiečių budrumą, ragin-dami dalyvauti miesto, jų rajono plėtros proce-suose. Tačiau yra ir kita medalio pusė, kai kultū-ros paveldo objektais gyventojai naudojasi kaipvėliava, tikėdamiesi susitvarkyti taip, kaip jiemspatogiau.

„Nesame sulaukę nė vienos aplinkinių gyven-tojų iniciatyvos, kad Bernardinų kapinėms būtųpadaryta kas nors gero. Mane glumina tokiažmo nių reakcija. Paskelbus apie planus atgaivin-ti Paupyje, anapus Vilnelės, esančią teritoriją,ku ri matyti nuo kapinių pusės, taip pat kilo šur-mu lys, pasipriešinimas. Negaliu suprasti: negigy ventojus tenkina tokia situacija, kokia yra da -bar?“ – apie šiukšlynais ir benamių landynėmispaverstus plotus vertingiausiose Se na mies čiovietose kalba A.Vyšniauskienė.

Kapinių kaimynai taip pat ieškojo būdųsustabdyti jau seniai kiaurais langais stūksojusiobuvusio „Vilijos“ fabriko pastato griovimą ir vie-toj jo planuojamo gyvenamojo kvartalo statybą.Specialistės įsitikinimu, kapinėms tokia kaimy-nystė tikrai bus saugesnė, nei anksčiau apleista-me pastate šeimininkavę asocialūs asmenys, nuokurių vandalizmo kentėjo kapinių paminklai.

Vis dėlto būtent vilniečių aktyvumas ne kartąyra apsaugojęs Bernardinų kapines. Ir net jasišsaugojęs. Septintojo dešimtmečio viduryje joseuždrausta laidoti, ketinant dar po ketvirčioamžiaus sulyginti jas su žeme. Pagal to meto įsta-tymus kapines buvo leidžiama naikinti po pasku-tinio palaidojimo praėjus ne mažiau kaip 25metams. Sklype buvo numatyta plėsti greta jaupradėtą gyvenamųjų namų kvartalą – kaip užfik-suota Registrų centre išlikusiuose sovietiniųlaikų dokumentuose, skirti jį mažaaukščiamspastatams.

Tarp senų vilniečių sklando kalbos, kad Ber -nardinų kapines nuo sovietinio buldozerio apsau-gojo... komunistinis veikėjas Feliksas Dzer žins kis,tiksliau, čia esantis jo motinos kapas. Nutaruskapines uždaryti, žmonėms buvo duotas nurody-mas ekshumuoti savo artimųjų palaikus ir perlai-doti juos kitur. Vilniečių prašymų nenaikinti jųkapaviečių ir miesto paveldo niekas nenorėjo gir-dėti, kol nebuvo sugalvota pasinaudoti F.Dzer -žinskio, vieno artimiausių Lenino bendražygių,vardu. Kapinių, kuriose ilsisi svarbaus komunistųveikėjo motina, valdžia liesti neišdrįso.

„Abejoju, ar tai tiesa. Juk Helenos Dzer žins -kos kapas net nebuvo įtrauktas į Kultūros ir isto-rijos paminklų sąrašą. Kita vertus, jei visuome-nės spaudimo vis dėlto būta, būtų galėję ją per-laidoti Antakalnio kapinėse, greta kitų svarbių tometo kapų. Anuomet palaikų perkėlimas buvodažna praktika. Manau, kad išsaugant Ber nar di -nų kapines suveikė kitas motyvas – santykiai suLenkija. Atvažiuodavo daug lenkų, kurie lanky-davo tiek Rasų, tiek Bernardinų kapines. Jiepalikdavo skundų dėl netvarkos jose, dėl to, kadjos apleistos. Planų uždaryti kapines greičiausiaiatsisakyta siekiant išvengti įtampos tarp Lenkijosir Sovietų Sąjungos“, – svarsto A.Vyšniauskienėir primena, kad lietuviškų kapų Bernardinųkapinėse yra tik apie dešimtadalį.

Sovietmečiu kėsintasi ir į Rasų kapines.Užsimota tiesti kelią, o trukdančią tam kapinių

dalį tiesiog nukirsti, kapus perkeliant kitur.Vilniečiams pasipriešinus sugalvotas dar „gud-resnis“ planas – virš kapinių iškelti estakadą. Jaubuvo prasidėjęs politinis atšilimas ir už Rasųišsaugojimą stojo daugybė žmonių. Tų įvykių liu-dininkams protestai prieš Rasų naikinimą asoci-juojasi su tautos sąmonėjimu, atgimimo pradžia.

Tačiau ir visuomenės, ir valdžios institucijųentuziazmo sutvarkyti ar bent jau išsaugoti isto-rines kapines užteko neilgam. Pačiais pirmaisiaisatkurtos nepriklausomybės mėnesiais dar buvoatstatyti neogotikiniai Rasų kapinių vartai. Taipadaryti pavyko pagal atsivėrusiuose archyvuoserastą nuotrauką, darytą Jono Ba sa na vičiaus lai-dotuvių dieną. Tie, kuriuos vietoj is to rinių neogo-tikinių lenkai išmūrijo ruošdami me morialą –įrengdami tarpukario Lenkijos va dovo JózefoPilsudskio širdies ir jo motinos ka pą, buvonugriauti. „Tada pinigų atsirado ir Rasų vartams,ir Bernardinų kapinių koplyčia pradėta restau-ruoti, nereikėjo kryžiaus kelių eiti“, – atsidūstaA.Vyšniauskienė, aną metą lygindama su dabar-timi, kai iš valdininkų tegirdėti „nėra pinigų“.

Visų šalies kapinių šeimininkės yra savivaldy-bės, tačiau paveldo saugotojai vos vienai kitaineturi priekaištų dėl šio turto priežiūros. Yrasavivaldybių, kurios net nežino, kiek jų teritori-joje yra kapinių. Kapinių priežiūros ir paveldojose išsaugojimo padėtis prasčiausia didžiuo-siuose miestuose, ypač Vilniuje. Kitose valstybė-se svarbios istorinės kapinės nakčiai rakinamos,samdomos saugos tarnybos joms saugoti. Lie -tuvoje nieko panašaus nėra.

2010-asiais buvo minimas Vilniaus Ber nar di -nų kapinių 200 metų jubiliejus. Ta proga lenkų irlie tuvių kalbomis buvo išleista knyga, kurioje pa -

tei kiami duomenys apie visus jose palaidotusžmo nes. Ji vainikavo prieš keliolika metų pradė-tą tarp valstybinį projektą restauruoti paminklus,in ventorizuoti kapus. Tačiau ši iniciatyva gimėLen kijoje, ne Lietuvoje. Šiuo metu lenkai įgyven -dina ir Rasų kapinių inventorizavimo projektą.

A.Vyšniauskienės įsitikinimu, kai miestų arrajonų valdžia kalba apie pinigų trūkumą, taipviso labo tenorima pateisinti nieko neveikimą.Tik nedidelė dalis šalies istorinių kapinių sure-gistruotos, nors jų yra kone kiekvienoje seniūni-joje. Be to, kapinėse nėra pasirūpinta informaci-ja lankytojams, istorinėse kapinėse niekur nėražemėlapių su pažymėtomis iškilių žmonių kapa-vietėmis.

Prieš ketvirtį amžiaus pradėtas Bernardinųka pinių koplyčios restauravimas baigtas tik per-nai. 2014-aisiais Kultūros paveldo departamen-tas skyrė tam 150 tūkst. Lt iš Paveldosaugos pro -gra mos, dar tiek pat – Vilniaus miesto savivaldy-bė. Dabar teliko įrengti pastato vidų, bet darbainutrūko, nes savivaldybė nepateikė paraiškosjuos tęsti.

Pradėti ir pusiaukelėje numesti ir kolumbariu -mo tvarkymo darbai. Restauruotam vakariniamsparnui jau vėl reikia remonto. Rytinis sparnas ap -skritai neatkurtas. Kolumbariume kadaise palai-doti palaikai sovietmečiu buvo išimti ir suguldyti įbendrą duobę, net nepažymint tikslios perlaidoji-mo vietos, ką jau kalbėti apie mirusiųjų vardus irpavardes. Tarp jų yra ir Vilniaus universiteto pro-fesorių, ir Napoleono ar mijos generolas... At mi -nimo lentai įrengti, kaip ir viskam kitam, miestovaldžia – kapinių valdytoja vis neturi pinigų.

Restauravus vakarinį kolumbariumo sparnąKultūros paveldo departamentas davė savivaldy-bei sutikimą jame laidoti su sąlyga, kad miestasskirs lėšų rytinei jo daliai sutvarkyti. Per keletąmetų amžinojo poilsio čia atgulė keli iškilūs vil-niečiai, palikę savo pėdsaką ir Užupyje, tačiausavivaldybei netesint pažadų ir vis nepradedantdarbų paveldosaugininkai laidojimus kolumba-riume sustabdė.

Pastaraisiais dešimtmečiais nemažai Ber nar -di nų kapinių paminklų savo lėšomis sutvarkė,restauravo lenkų specialistai. Tačiau bendrakapinių būklė tebėra apgailėtina. Laikas negai-lestingai jas ardo, paminklai sensta ir virsta.

„Bendravau su Vilniaus dailės akademijos Pa -mink lotvarkos katedros dėstytoju, jis jau seniaipuoselėja idėją senosiose Vilniaus kapinėserengti kūrybines stovyklas savo studentams. Jiegalėtų imtis paminklų atkūrimo, sutvirtinimodarbų – entuziazmo netrūksta, tačiau reikėtųbent minimalių lėšų medžiagoms įsigyti. Iš savi-val dybės pusės rūpinimosi kapinėmis, kaip sau-gomu vienetu, nėra. Tiesa, kai kreipiamės dėlišskirtinių antkapių, esančių Kultūros vertybiųregistre, jie sureaguoja, bet to maža, nes būtentpačios kapinės, jų visuma yra didžiausia verty-bė“, – tikina A.Vyšniauskienė.

Vis daugiau lietuvių išreiškia valią amžinojo poilsio sugrįžti į savogimtųjų vietų kapinaites, ramias, nedideles, jaukias. Gal tai apsaugosjas nuo sunykimo?

Etnologas L.Klimka: „Tradicinių kapinių plėtra ne-turi perspektyvos – tą matome akivaizdžiai. Jos ne-turėtų būti plėtojamos pirmiausia dėl socialinių ir es-

tetinių niuansų.“

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

�

38 ● 2015–04–17

Lietuva

Antros pagal senumą Vilniuje Bernardinųkapinės įkurtos 1810-aisiais, kai Vilniaus miestotarybos sprendimu Bernardinų vienuolynui čiabuvo paskirtas plotas kapinėms. Kapinių pano-ramoje dominuojanti klasicistinė koplyčia iškilo1825–1827 m. Kapinių sienoje įrengtą kolumba-riumą ji dalija į du sparnus – rytinį ir vakarinį. Šiskolumbariumas – vienintelis tokio tipo statinysLietuvoje.

Pagrindiniai Bernardinų kapinių statiniai išli-ko nepakitę, tad jos yra ypač vertingas senosios

laidojimo kultūros pavyzdys. Šie statiniai liudija,kad Vilniuje kapinės buvo kuriamos atsižvel-giant į Europoje nusistovėjusias kapinių steigi-mo tradicijas. Romantišką pasivaikščiojimą šim-tamečiais kapinių takeliais galima suderinti suVilniaus istorijos pažintimi. Čia ilsisi daug jainusipelniusių šviesuolių, tarp kurių – Vilniausuniversiteto profesoriai, mokslininkai, kultūrosvei kėjai: dailininkai Kanutas ir Boleslovas Ru -seckai, Vincas Sledzinskis, garsūs fotografai Sta -nislawas Filibertas Fleury ir Józefas Cze cho -wiczius.

XIX amžiuje Bernardinų kapinėse buvo lai-dojami ir Vilniaus masonai, išliko dvylika jųkapų. Žinomiausi iš jų – Leonas Borowskis irZahariaszas Niemczewskis. L.Borowskis buvoliteratūros tyrėjas, Vilniaus universiteto, vėliauDvasinės akademijos profesorius, parengė dirvąlenkiškam ir lietuviškam romantizmui, išugdėAdomą Mickevičių. Jis, kaip ir Vilniaus universi-teto profesorius matematikas Z.Niemczewskis,testamentu paskyręs pinigų Vilniaus labdariųdraugijai, kitoms labdaros įstaigoms kurti, pri-klausė masonų ložei „Uolusis lietuvis“, Šubravcųdraugijai.

Daug senųjų paminklų turi meninę vertę, jieliudija, koks buvo žmogaus santykis su amžinybeXIX amžiuje.

Tiek Bernardinų bei Rasų kapinėse, tiek kito-se istorinėse amžinojo poilsio vietose laidojamatik į šeimos kapavietes. Jose per metus iškyla vosvie nas kitas naujai supiltas kauburėlis.

Veikiančios kapinės dažniausiai rėžia akįbeskonybe, glumina tuo, kiek išleidžiama kapa-vietei įrengti, kad ji būtų „tokia kaip visų“. Savoartimąjį palaidoję lietuviai negaili ne tik pinigų

kapavietei įrengti, bet ir savo laiko. Apsodinus jąnuolatinės priežiūros reikalaujančiais augalais,šiltuoju metų laiku kapinėse tenka lankytis daž-nai. Tiems, kurie laiko neturi, išeitis – dirbtinėsgėlės. Naujosiose kapinėse žiemą vasarą šviečiajūra netikrų žiedų. Ir klysta manantieji, kad taine tik patogu, bet dar ir gražu. Miestų kapinėseatsirandančios kolumbariumo sienelės, kapiniųspecialistės A.Vyšniauskienės teigimu, estetikairgi nepasižymi, nebent išsprendžia vietos, kuriostrūksta kapinėms plėsti, problemą.

„Tradicinių kapinių plėtra neturi perspekty-vos – tą matome akivaizdžiai. Jos neturėtų būtiplečiamos pirmiausia dėl socialinių ir estetiniųniuansų. Aplink miestus – didžiuliai kapinių plo-tai, be krašto, be galo, juose labai sunku rastinetgi savo artimo žmogaus kapavietę. Būti palai-dotam tokiame kapinių lauke turbūt ne kiekvie-nam priimtina. Ypač į miestus atsikėlę seni žmo-nės nori prižiūrėti savo artimųjų kapus, dažnaipersistengia prisodindami per daug gėlių, paskuilaistydami jas per vargus. Kyla daug keblumų,kurie sunkiai sprendžiami“, – tikina Lietuvosedukologijos universiteto profesorius etnologasLibertas Klimka.

Estetinį naujųjų kapinių vaizdą jis apibūdinavienu žodžiu – tragiškas. Labiausiai kapinesdarko masiškai ant kapų statomos šlifuoto grani-to plokštės. Jos suvienodino visas Lietuvos kapi-nes. Kažkada kiekvienas regionas turėjo išskirti-nes kryžių, paminklų formas, tad kiekvieno kraš-to kapinaitės buvo unikalios. Be to, granitas –svetimkūnis gamtoje, be sąsajų su aplinkiniukraš tovaizdžiu. Laidojimo kultūrai granitopaminklų mada padarė labai didelę žalą.

„Ar kiekvienas mūsų esame vertas to, kad

Paveldosaugininkė A.Vyšniauskienė:„Vokietijoje anonimiškų palaidojimų vietą prižiūrėti

įsipareigoja kapinių kontora, ir tik patys artimiausiejižino, kurioje vietoje ilsisi jų mirusysis. Susimąstyti

apie jų patirtį verta ir mums.“

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

Namelio formos antkapiniai paminklaibuvo statomi tik Vilniuje

Vakariniame Užupio kapinių kolumbariumo sparne laidoti vėl nebeleidžiama – taip paveldosaugininkai baudžia pažadų atkurti rytinę jo dalį netesinčią savivaldybę

„BFL

“ N

UO

TR.

„BFL

“ N

UO

TR.

�

2015–04–17 ● ??

Lietuva

būtume minimi ir prisimenami po tūkstančiometų? – klausia etnologas. Jo manymu, graniteiškaltos mirusiųjų pavardės, dažnai net ir portre-tai, rodo tik kuklumo stoką. – Mūsų senoji tradi-cija visai kitokia: būdavo statomas medinis kry-žius, visai šeimai vienas, po penkiasdešimtiesmetų, kai supūdavo, pakeičiamas kitu. Pirmasisbūdavo sudeginamas Vėlinių lauže. O dabarvargšai pensininkai taupo paskutinius pinigus,kad giminaičiai jiems pastatytų granitiniuspaminklus, bet nepagalvoja, ar jau po 50 metųjuose įamžintos pavardės kam nors berūpės.“

Šį kovą A.Vyšniauskienė lankėsi Vokietijojeir domėjosi tos šalies laidojimo kultūra, kapiniųvaldymo bei jų priežiūros organizavimo ypatu-mais. Vokiečiai laidojimo sienelėse, t.y. kolum-bariumuose jau nori atsisakyti, nes žmonės jasišpuošia kiekvienas pagal savo skonį – neįmano-ma sukurti bendro estetinio vaizdo.

„Vokietijoje susipažinau su šiuolaikiniais lai-dojimo būdais. Vis dažniau žmonės išreiškiavalią būti palaidoti anonimiškai, ir kapinės prieto prisitaiko. Tarkim, pasodinamas medis, aplinkjį laidojamos urnos nepažymint nei kryžiais, neilentelėmis. Gražiai atrodo ir gėlėmis apjuostospievelės, kuriose barstomi mirusiųjų pelenai.Prižiūrėti anoniminių palaidojimų vietą įsiparei-goja kapinių kontora, ir tik patys artimiausi žmo-nės žino, kurioje vietoje ilsisi jų mirusysis.Vokiečių tradicijos pas mus šimtu procentų galnebūtų tinkamos, bet susimąstyti apie jų patirtįverta“, – neabejoja A.Vyšniauskienė.

Racionalų vokiečių požiūrį į amžinojo poilsioreikalus formavo protestantų tikėjimas ir... pini-gai. Žemė jų kapinėse yra mokama – sklypelį lai-dojimui privalu išsipirkti dvidešimčiai metų.

Vėliau yra galimybė sumokėti dar už du dešimt-mečius, bet po šio laikotarpio kapavietės nebe-lieka. Artimieji privalo nusikelti antkapį arbakapinių administracija jį sunaikina, o buvusiokapo vieta paruošiama naujiems laidojimams.Apskritai vokiečiams jų senelių karta, juo labiauprosenelių ir dar tolesnė, nebeįdomi, jie be sen-timentų paleidžia juos iš savo atminties, visiemslaikams atsisveikina ir su jų kapais. Daugeliui lie-tuvių tai atrodytų kaip erezija.

Maža to, dabartinės kapinės vokiečiams jauper didelės. Kadangi net 90 proc. kūnų yra kre-muojama, atsiranda vis daugiau tuščių plotų,kuriuos išlaikyti – brangu. Vokietijoje kapiniųprie žiūra yra išimtinai bendruomenės rankose, jisusirenka pinigus iš laidojimo sklypų nuomos,priežiūros darbų, valstybė neskiria tam jokiofinansavimo. Mažėjant įplaukoms bendruomenėspriverstos ieškoti būtų išsilaikyti – nenaudoja-miems kapinių plotams rengiami investiciniai pro-jektai, jie parduodami kitoms veikloms plėtoti.

Vis dažniau atsisakoma ir kremuotų palaikųlaidojimo. Atsisveikinimas su artimaisiais išbars-tant jų pelenus – taip tenkinant jų valią – niekonestebina. Gaminamos specialios kapsulės pele-nams, kurios įmestos į jūrą ištirpsta vos pervalandą, taip pat per labai trumpą laiką sunykstaužkastos į žemę.

„Ten saugomi tik meniniu požiūriu įdomūspa minklai ar garsių žmonių kapai. Sakykim, vie -nų Berlyno istorinių kapinių, kuriose lankiausi,administracijai miesto magistratas moka už 700žymių žmonių kapų saugojimą ir priežiūrą“, –pasakoja A.Vyšniauskienė.

Paveldosaugininkė nemano, kad lietuviaigalėtų perimti vokiečių požiūrį – jų kitokios

Nacionalinis muziejusLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Katedros a. 4, Vilnius

TARPTAUTINĖ PARODA

2015 m. balandžio 17–liepos 12 d.

V I D U R A M Ž I Ų P A P U O Š A L A S

Parodos rėmėjas

Parodos informaciniai rėmėjai

Parodos globėjaiLietuvos Respublikos kultūros ministras

ŠARŪNAS BIRUTIS Baltarusijos Respublikos kultūros ministras

BORISAS SVETLOVAS

Parodos organizatoriaiNacionalinis muziejus

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos muziejus

Parodos partneriai Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos RespublikojeLietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje

Neogotikiniai Rasų kapinių vartai atstatyti pačioje nepriklausomybės pradžioje.Deja, kartu su Atgimimo dvasia išblėso ir valdžios institucijų entuziazmas sutvarkyti tautos panteoną

„BFL

“ N

UO

TR.

�

40 ● 2015–04–17

Lietuva

tradicijos, kita religija. Pasidairius po šiuolaikines mūsų kapines aki-

vaizdūs du akcentai: didelį plotą užimančioskapavietės ir labai daug akmens. Tai gan naujamada, bet kažkodėl žmonės laikosi jos įsikibę.Pasak etnologo L.Klimkos, galima rasti sąsajątarp dabar populiarių granito paminklų ir istori-nės tradicijos – kažkada pilkapiai būdavo apjuo-siami akmenų vainikais. Tai reikšdavo atskirtįtarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Akmenų vaini-ku mirusieji būdavo tarsi uždaromi. Iš čia irgerokai vėlesnių laikų tradicija būtinai aptvertikaimo kapinaites, kad ir pačia menkiausia tvora.Tai tos pačios gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio atskir-ties simbolika. Tačiau šiuolaikinė granitiniųpaminklų mada su ja neturi nieko bendro. Ji atsi-rado sovietmečiu, o visuotinį mastą įgavo vosprieš kelis dešimtmečius.

Gilesnes šaknis akmeniniai antkapiai turi tikkeliose vietose, kur buvo puoselėjama akmens-kaldžių tradicija: Rytų Lietuvoje apie Rokiškį,taip pat Šilalės rajone. Bet juos kūrę akmentašiaipaminklų niekada nešlifuodavo, palikdavo mati-nį paviršių, tad tokie paminklai labai natūraliai,harmoningai įsiterpdavo į gamtą. Visur kitursenosiose kapinėse vargiai rastume bent vienąakmeninį paminklą – jos kuklios, pilkos ir jau-kios. Tarkim, riboto laidojimo Klaipėdos rajonoKisinių kapinėse vaizdas labai panašus į tą, kurįA.Vyšniauskienė matė šiuolaikinėse Berlynokapinėse: kapavietės neįrėmintos borteliais, jųribas žymi apželdinimas, tai sudaro lengvą įspū-dį, kapinės atrodo kaip parkas.

„Laidojimo papročiai etnologų yra laikomivienais pačių konservatyviausių, juos labai sunkupa keisti, – paveldosaugininkei pritaria ir L.Klim -ka. – Žmonės nori būti palaidoti taip, kaip kadai-se jų tėvai ir seneliai. Kita vertus, gyvename per-mainų laikais ir kai kurios iš kitų kraštų ateinan-čios idėjos mūsų krašte stebėtinai greitai adap-tuojamos. Manau, kad mūsų visuomenėje įsitvir-tins ir nauji laidojimo papročiai.“

Vis daugiau Lietuvos gyventojų savo artimuo-sius laidoja kremuodami, nors prieš keletądešimtmečių tai greičiau buvo išimtis, o ne ten-dencija. Galbūt kremavimas tapo pakankamailengvai priimtinas ir vis dažniau pasirenkamas,nes palaikų deginimas – ne kokia užsienio mada,bet sena lietuviška, net baltiška tradicija. Mūsųkraštuose kremavimo paprotys buvo įsitvirtinęsdu ilgus laikotarpius – vieną tūkstantmetį priešKristų ir beveik tūkstantį metų po Kristaus.

Etnologą L.Klimką džiugina, kad vis daugiaulietuvių išreiškia valią amžinojo poilsio sugrįžti įsavo gimtųjų vietų kapinaites, ramias, nedideles.Tikėtina, kad ši tendencija apsaugos jas, dažnaipamirštas ir apleistas, nuo sunykimo.

Sakoma, kad kapinės subtiliai atspindi ben-drą visuomenės kultūrą. Tačiau ką galima pasa-kyti apie visuomenę, kurios šiuolaikinės kapinėsblizga granitais, o istorinės – grimzta užmarštin?

„Jei kalbėtume apie Vilniaus istorines kapines,kas gi jomis rūpinsis, kai savivaldybėje, ko gero,nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų tikras vilnietisarba tikrų vilniečių ainis? Mus valdo variagai,kurie nėra suaugę su šita žeme. Prie šingų pavyz-džių žinau nedideliuose miesteliuose, kur seniū-nas yra tos žemės vaikas. Ten visos mažos kapi-

naitės prižiūrėtos, Pirmojo pasaulinio karo kariųkapai sutvarkyti, sužymėti. Požiūris į kapines yrabendros kultūros dalykas“, – tvirtina L.Klimka.

Dar nesame pribrendę istorinei atminčiai, jospuoselėjimui. Retas vilnietis težino, kad ant Tau -ro kalno dar visai neseniai buvo evangelikų liute -ronų ir reformatų kapinės, sunaikintos sovieti-niais laikais statant Santuokų, Prof są jun gų

rūmus. Išliko tik koplyčia, bet ji stovi parke ap -leis ta ir neprižiūrima, nors čia galėtų būti įam-žintas žymių profesorių, nusipelniusių vilniečių,kurie čia ilsėjosi, atminimas. Nė atminimo lentosnenusipelnė ir Simonas Konarskis, kuris į šiaskapines buvo perlaidotas. Štai tokia vilniečiųistorinė atmintis – trumpa ir neatsakinga. ■

Jūratė Kiliulienė

Sapinta, Rumuni jaMiniatiūrinės kapinaitės, esančios pačiame Ru-munijos ir Ukrainos pasienyje, yra įtrauktos įUNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai, ko gero,linksmiausia amžinojo poilsio vieta pasaulyje.Sapintos kapinaitėse akys raibsta nuo ryškiųspalvų ir piešinių. Antkapių mozaikų paveikslė-liai vaizduoja svarbiausias velionio gyvenimoakimirkas, juos puošia ir neįprastos epitafijos –eiliuotas užrašas, su humoro gaidele nusakantismirusiojo gyvenimą.

Pere Lachaise, Paryž iusŠios kapinės yra vienos lankomiausių pasauly-je. Į jas plūsta minios žmonių, norinčių atiduotipagarbą čia besiilsinčioms garsenybėms. Ketu-riasdešimt keturių hektarų plotą užimančioseprestižinėse kapinėse, įkurtose 1804 metais, pa-

laidoti rašytojai Honore de Balzacas, MarcelisProustas, Oscaras Wildas, kompozitorius ir pia-nistas Fredericas Chopinas. Vienalankomiausių – grupės „Doors“ lyderio, poetoJimo Morrisono kapavietė.

Highgate, Londonas1839 metais Šiaurinėje Londono dalyje įkurtoskapinės yra tarp svarbiausių šio miesto turistiniųobjektų. Lankytojus viliojančios įstabiais Viktori-jos epochos požemiais ir augmenijoje skendin-čiais antkapiais kapinės yra paskebtos gražiau-siomis Anglijoje. Jos yra vadinamos ir elitiniumirusiųjų klubu, mat čia ilsisi garsūs ir turtingipraėjusių amžių žmonės – rašytoja Mary AnnEvans, rašiusi George'o Elioto slapyvardžiu,mokslininkas Michaelis Faraday, filosofas KarlasMarxas.

Kapinės, įdomios ir turistams

�

Sapinta, Rumunija

Highgate, LondonasPere Lachaise, Paryžius

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

42 ● 2015–04–17

Lietuva

Pasak Rūtos Mrazauskaitės, vienos išTILS tyrimo autorių, ši iš dviejų dalių(lobizmo padėties analizės ir reprezenta-

ty vios Lietuvos įmonių vadovų apklausos apielobistinę veiklą) susidedanti studija parodė ke -turis svarbiausius dalykus. Pirma, įvairios inte-resų grupės siekia daryti įtaką įstatymų leidy-bai Lietuvoje (prieš tai nebuvo tai rodančiotyrimo). Antra, pasitaiko nemažai atvejų, kaipo litikai ne išklauso visas suinteresuotas pu -ses, o vadovaujasi kokios nors vienos grupėsin teresais. Trečia, dažniausiai poveikį darytisie kiama energetikos, farmacijos, statybos, al -koholio ir tabako gaminių srityse, ir galiausiai– subjektai, kurie įvardijami kaip dažniausiaisiekiantys daryti įtaką teisės aktų leidybai Lie -tuvoje, yra asociacijos, verslo įmonės ir regist-ruoti lobistai.

Kadangi tik pastarieji turi teikti ataskaitasapie savo veiklą, galima daryti išvadą, kad la -bai didelė dalis politikams ar valstybės tarnau-tojams daromos įtakos lieka šešėlyje. Blo giau -sia, kad, verslininkų nuomone, interesų grupėsjų sprendimus daugiausia bando paveikti ne -ofi cialiais, neteisėtais būdais – pasinau doda -mos pažintimis, žadėdamos atlygį už palankiussprendimus ar dalyvaudamos neoficialiuosesusitikimuose.

Nors juridiniams asmenims draudžiamateikti finansinę paramą partijoms ir politi-kams, o fiziniai asmenys turi teisę politineskam panijas paremti tik tam tikro riboto dy -džio sumomis, netiesioginės finansinės para-mos problema išlieka aktuali. TILS tyrime da -lyvavę teisėkūros atstovai atkreipė dėmesį,

kad verslo įmonės yra radusios būdų, kaipapeiti taisykles ir, pavyzdžiui, per politineskam panijas tam tikroms paslaugoms suteikialabai dideles nuolaidas arba partijas grynai-siais pinigais paremia neoficialiai.

Dar viena įdomi detalė: kai kurioms versloasociacijoms yra net skirtos patalpos Vyriau -sybėje, o oficialiame kontaktų sąraše jos nuro-domos kaip „atstovai Vyriausybėje“. Kadangišių organizacijų veiklos darant įtaką sprendi-mų priėmimui nereguliuoja lobistinės veiklosteisės aktai, vadinasi, nėra ir jokios viešos in -formacijos apie jų indėlį į teisėkūrą.

Kad situacija nėra gera, matyti plika akimi:verslininkų apklausa parodė, kad 77 proc. jųžino atvejų, kai sprendimai buvo priimti ne va -dovaujantis visuomenės interesu, o siekiantnau dos kažkokiai interesų grupei. Be to, 83proc. apklaustųjų sprendimų priėmimą laikonepakankamai atviru, kad į procesus vienodaigalėtų įsitraukti visos suinteresuotos grupės,be veik pusė (43 proc.) jų mano, kad Lietuvojeneaiškiai pateikiama vieša informacija apie vi -sas interesų grupes, su kuriomis buvo konsul-tuojamasi priimant sprendimus.

2000 m., nusižiūrėjus nuo JAV lobizmo reg-lamentavimo modelio, priimtas Lobistinėsveik los įstatymas. 2003 m. atnaujinta jo redak-cija galioja iki šių dienų. Kad jis yra netinka-mas, kalbama jau seniai, ir Seimui svarstyti bu -vo pateiktas ne vienas pataisų projektas, ta -čiau tai nusėsdavo stalčiuose. Paminėtina, kadLietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių,turinčių atskirą lobistinės veiklos įstatymą, visdėlto ekspertai sutinka, kad jis praktiškai

neveikia. Taigi nenuostabu, kad, nors yra tieknegerovių, per tiek metų pasitaikė labai ne -daug atvejų, kai buvo pritaikyta atsakomybėuž neteisėtą lobistinę veiklą.

Kadangi Lietuvoje daug teisės aktų buvo pri-imta nusižiūrėjus nuo kitų valstybių, kuriose taiveikia, o ne atsižvelgiant į susiklosčiusias politi-

Lobistinė veikla Lietuvoje praktiškai nereguliuojamaLobizmas. „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pristatėišsamų lobistinės veiklos tyrimą. Rezultatai nedžiugina: Lobistinės veiklosįstatymas neveikia, ši veikla suvokiama primityviai, o didžioji dalis siekiųpaveikti teisėkūrą – ne įstatymų reguliuojamais būdais.

Sunku pasakyti

4 Taip14

Šaltinis: TILS užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa„Požiūris į lobistinę veiklą“

Ar Lietuvoje sprendimų priėmi -mas pakankamai atviras, kad į jįvienodai galėtų įsitraukti visossuinteresuotos pusės? (proc.)

Savivaldybių administracijose 66Savivaldybių įmonėse 65Savivaldybių tarybose 64Vykdomojoje valdžioje nacionaliniu lygmeniu – ministerijose 61Įstatymų leidžiamojoje valdžioje – Seime 61Valstybės įmonėse 49Teisėsaugos institucijose 42

Šaltinis: TILS užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa„Požiūris į lobistinę veiklą“

Skaidrumas, viešumas, informavimas 22Didesnė atsakomybė, griežtesni įstatymai, bausmės 15Sprendimo priėmimo subjektų savybės (pilietiškumas, atsakomybė, sąžiningumas) 15Visuomenės aktyvumas 8Žiniasklaida 5Kita 7Nežino / neatsakė 28

* Atviras klausimasŠaltinis: TILS užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa„Požiūris į lobistinę veiklą“

Kas prisidėtų prie didesniolobizmo skaidrumo ir atskai -tingumo / viešumo?* (proc.)

Ne83

Kuriame lygmenyje, Jūsų nuomo -ne, politikai ir valstybės tarnau -tojai dažniausiai painioja vie šuo -sius ir privačius interesus? (proc.)

2015–04–17 ● 43

Lietuva

nes, kultūrines tradicijas, be to, neretai aktua-liausias motyvacinis veiksnys būdavo tas, kadstojant į ES ar kitas tarptautines organizacijasreikėjo tam tikrų teisės aktų, turime tai, ką turi-me. Žinoma, sakyti, kad pats reglamentavimomodelis, kai priimamas atskiras įstatymas lobis-tinei veiklai reguliuoti, yra neteisingas, negali-ma. Yra valstybių, kuriose tai neblogai veikiajau daugybę metų – čia daug ką lemia ir valsty-bių politinė, socialinė bei ekonominė aplinka.

Nors Seime kaip tik užregistruotas naujasLo bistinės veiklos įstatymo projektas, su juodaug vilčių taip pat nesiejama: tam tikros ydostaisomos, bet iš esmės jis situacijos nepakeis.

Vis dėlto džiugu, kad verslo praktika evo-liucionuoja šiek tiek greičiau, nei tobulinamiįstatymai, tad bendra padėtis po truputį gerė-ja. Tai lemia ir stiprėjantis mūsų verslo sąmo-ningumas, išaugantis į įvairius etikos kodeksusbei panašius dokumentus, ir vis daugiau atsi-randančių užsienio kapitalo įmonių, kuriosretai rizikuoja neskaidriai daryti įtaką sprendi-mams ir stengiasi tai daryti arba per oficialiairegistruotus lobistus, arba per kažkokias ofi-cialias procedūras.

Dabartinis Lobistinės veiklos įstatymas re -miasi jame apibrėžta lobisto sąvoka, kuri yralabai siaura. Šis įstatymas iš esmės reguliuojatik tų asmenų, kurie patys nori užsiregistruotikaip profesionalūs lobistai, veiklą. RemiantisVy riausiosios tarnybinės etikos komisijos(VTEK) duomenimis, registruotų veiklą vyk-dančių lobistų yra tik apie tris dešimtis, vadi-nasi, jis reguliuoja tik nedidelę dalį Lietuvojevykdomos lobistinės veiklos.

Studijos autorių teigimu, dabartiniame Lo -bistinės veiklos įstatyme lobisto ir lobistinėsveiklos sąvokos pernelyg siauros, be to, jamenetrūksta daug įvairių „techninių“ negerovių.Pavyzdžiui, numatyta, kad lobistai savo veiklosataskaitas turi teikti kartą per metus. Tai nelo-giška jau vien dėl to, kad poveikis jau padary-tas ir dažniausiai jau būna per vėlu ką nors pa -keisti. Taigi nustatyta tvarka turėtų užtikrintide talią ir laiku pateikiamą informaciją apie lo -bistų veiklą, jos apimtį, susijusias išlaidas.

Nors dabartinis įstatymo projektas panašiassmulkesnes negeroves pataiso, proveržio vei-kiausiai jis nesukels.

„Be to, naujajame įstatymo projekte mato-

me keletą neatitikimų. Lobisto sąvoka vis vienapibrėžiama per siaurai, nors ir yra išplečiama,panaikinant kai kurias išimtis, nusakančias,kas nėra lobistas. Būtent jos didelei daliai po -veikį siekiančių daryti subjektų leido nesire-gistruoti. Sąvoką plėsti būtų protinga pirmiau-sia peržiūrint šias išimtis. Dabar lobistu laiko-mas tik fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikiaužsakovo interesu ir registruojasi Vyriau sio -sios tarnybinės etikos komisijos registre“, –sako R.Mrazauskaitė.

Netinkamas sąvokos apibrėžimas ne kartąsurišo rankas VTEK. Vykdydama tyrimus skir-tingose su lobistine veikla susijusiose bylose, šiins titucija negalėjo vertinti kitų įtaką darančiųsub jektų, kurie paprasčiausiai nebuvo regist-ruoti kaip lobistai, nors siekis daryti įtaką buvoakivaizdus. Tarkime, verslo įmonių atstovų, nesįmonės veikia savais interesais. Šią pagrindinętei sės aktų spragą, tai yra kad savo interesaisvei kiančioms įmonėms nebūtina registruotis lo -bistais, ir tiesioginei lobistinei veiklai taikomųišimčių riziką iliustruoja bendrovių „Gazp rom“ir „E.ON Ruhrgas International GmbH“ pa -vyzdys. Šiuo atveju VTEK turėjo pripažinti, kadį teisinę lobistinės veiklos sąvoką nepatenka netir plataus masto tiesioginio lobizmo veiks mai,tad VTEK negali vertinti, ar asmenų veiksmainepažeidė Lobistinės veik los įstatymo.

„Naujas įstatymo projektas išplečia sąvokąir panaikina dalį išimčių, pavyzdžiui, dėl nepel no siekiančių organizacijų, šiek tiek keičiapožiūrį į kliento ir veikiančio lobisto santykius.Siūlytume lobisto sąvoką apskritai susieti nesu konkrečiu apibrėžimu, o su tuo, ar vykdomalobistinė veikla. Siejimas su profesine grupeapriboja lobistinės veiklos reguliavimo apim-tį“, – aiškina R.Mrazauskaitė.

Rekomenduojama apskritai peržiūrėtiVTEK pajėgumus ir kompetencijas prižiūrintlobistinę veiklą. Jos kompetencijos turėtų ap -imti ne tik siaurą lobistinės veiklos priežiūrą,bet ir stebėjimą, tyrimą, ar teisės aktams beisprendimų priėmimui nėra daromas neteisėtasarba neatskaitingas poveikis.

Kodėl tiek mažai Lietuvoje registruojasi lo -bis tų, atsakyti nesudėtinga. Pasak R.Mra zaus -kai tės, šiuo metu ne tik nėra jokio užsiregistra-vu sių lobistų skatinimo – padėtis tokia, kadjiems patogiau nesiregistruoti. Tada išvengiamapa pildomos administracinės naštos, nereikianie kam teikti veiklos ataskaitų, o poveikį galimadaryti tokiais metodais, kokie yra patogūs. „Ži -no ma, veikia ir tai, kad reikia mokėti registra ci -jos mokestį, tai, kad visuomenėje vy rauja neigia-mas požiūris į lobistus, o kartais ir patys politikaigali privengti su jais bendrauti“, – priduria ji.

TILS vadovas, vienas šios studijos autoriųSergejus Muravjovas pabrėžia, kad vienassprendimo būdų – užsiregistravusiems lobistųregistre ir deklaravusiems norą daryti poveikįinteresų grupių atstovams leisti lengviau priei-ti prie sprendimų priėmėjų, nesvarbu, ar jieatstovautų verslo, asocijuotoms ar nevyriausy-binėms struktūroms.

Kol kas turime tai, kad registruotų ir še šė -lyje veikiančių lobistų skaičiai skiriasi dešimti-mis kartų. �

Lobizmas gali stiprinti interesų grupių atstovavimą demokratijoje ir prisidėti prie teisėkūros tobulinimo.Deja, Lietuvoje tai dažniau siejasi su protekcionizmu ir korupciniais ryšiais

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

44 ● 2015–04–17

Lietuva

S.Muravjovas pabrėžia, jog daryti poveikįsa vaime nėra blogai, tačiau svarbu užtikrinti, kadjis būtų daromas skaidriai ir kad skirtingos in -teresų grupės, piliečiai galėtų įsitraukti ly gio misteisėmis. „Didžiausia problema ta, kad nežino -me, kas šiuo metu Lietuvoje daro įtaką įstatymųpriėmimo procesui, – įsitikinęs jis. – At si ras tųkur kas daugiau skaidrumo, jei būtų imtas taiky-ti vadinamasis teisėkūros pėdsakas ir užtikrintatinkama politikų interesų derinimo stebėsena.“

Beje, pagal TILS atliktą apklausą net 62proc. įmonių vadovų teko girdėti apie atvejus,kai politikai arba valstybės tarnautojai, baigętarnybą, gavo pareigas privačiame sektoriujekaip atlygį už anksčiau priimtus sprendimus.

O teisėkūros pėdsakas iš esmės nusako tai,kad bet koks interesų grupių poveikis būtų fik-suojamas pačių politikų ir visuomenei būtų su -darytos sąlygos susipažinti su informacija apievisas interesų grupes bei jų pasiūlymus, pateik-tus svarstant tam tikrus įstatymo projektus arpriimant sprendimus. Kaip paaiškina R.Mra -zauskaitė, būtent tai dažnai įvardijama kaip al -ternatyva atskiram lobistinę veiklą reglamen-tuojančiam įstatymui.

„Pavyzdžiui, Lenkijoje neseniai priimta daugįstatymų, susijusių su lobistine veikla, ir dabarjau įstatymais politikai įpareigoti pranešti, kadjiems buvo siekiama daryti poveikį, taip patkieno bei kokia apimtimi tai buvo da roma. Beabejo, kai kalbiesi su kolegomis Len kijoje, jiemsišlieka daug klausimų, nes juk viskas priklausonuo to, ar politikas apie tai sąžiningai praneš.Juk prie kiekvieno negali pastatyti prižiūrėtojo,– niuansus atskleidžia R.Mra zaus kai tė. – Lie -tuvoje kaip teigiamą pavyzdį galima paminėti

naujai išrinktą Vilniaus savivaldybės tarybos na -rę Aušrą Maldeikienę, kuri nusprendė savano-riškai skelbti apie visus savo susitikimus su inte-resų grupėmis. Nors to ne reikalauja jokie įstaty-mai, politikė nusprendė, kad taip nori atsiskaity-ti ją išrinkusiems asmenims.“

S.Muravjovas sutinka, kad prie lobistinėsveiklos skaidrumo galėtų daug prisidėti dides-nis visuomenės spaudimas, tačiau yra įsitiki-nęs, jog paprastam lietuviui nacionalinis lyg-

muo nėra toks jau aktualus ir tai galėtų geriausuveikti savivaldybių lygmeniu.

„Dažnai pamirštame, kad ne ką mažiau in -teresų susikerta ir ne ką mažiau problemų yrasavivaldos lygmenyje. Būtent čia matyčiau ga -limybę labiau įtraukti visuomenę į sprendimųpriėmimą ir būtų galima kur kas daugiau kon-sultuotis su ja, nei tai daroma šiuo metu. Deja,prieš pusantro mėnesio mūsų atliktas savival-dybių skaidrumo tyrimas parodė, kad daugumasavivaldybių neskelbia duomenų apie politikųsusitikimus su suinteresuotomis pusėmis, daž-nai negalima viešai pamatyti savivaldybėsvadovybės, politikų interesų deklaracijų“, – tei -gia S.Muravjovas.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne -reikia kalbėti vien apie teisinio reglamentavimoblogybes, – daug kas priklauso ir nuo politiniųpar tijų, kurių nariai yra paslydę politikai ar vals -tybės tarnautojai. Iš ankstesnių pavyzdžių ne -sunku suprasti, kad mūsų partijos gana nenoriaiprisiima atsakomybę už prasižengusius savo na -rius ir ne itin stengiasi dalyvauti dialoge dėl poli-tikų interesų konfliktų ar skaidresnio lobizmo.„Kai kildavo koks nors skandalas, partijos nepa-sinaudodavo galimybe pareikšti savo vertybiniųnuostatų šiuo klausimu ir visuomenei parodyti,kad netoleruos tokių nusižengimų, – buvo sten-giamasi kuo greičiau skandalą nuslėpti“, – tvirti-na TILS vadovas.

Galima pastebėti ir nerimą keliančią prie-šingą tendenciją. Tyrimo metu apklausti prie-žiūros ir teisėsaugos institucijų atstovai pabrė-žė, kad neretai ir patys politikai, ypač savival-dybių tarybose, vykdo lobistinę veiklą, neabe-jotinai viršijančią jų konstitucinius įgaliojimus.Buvo pateiktas kad ir toks pavyzdys: Seimonariai neretai tiesiog skambina į savivaldybę arį savivaldybės tarybą ir bando spausti dėl tamtikrų dalykų, argumentuodami, jog taip esąrūpinasi gyventojais. ■

Vaiva Sapetkaitė

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo S.Muravjovo, norint efektyviau reguliuoti lobistinę veiklą reikėtų taikyti vadinamąjį

teisėkūros pėdsaką

R.Mrazauskaitės, vienos TILS tyrimo autorių,teigimu, dažniausiai poveikį daryti siekiama ener -getikos, farmacijos, statybos, sveikatos apsaugos,

alkoholio ir tabako gaminių srityse

Pasaulyje vyrauja du skaidrūsir demokratijos sąlygoms pri-taikyti valstybės institucijų ir in-teresų grupių sąveikos teisėsaktų leidyboje modeliai. Pirma-sis modelis, amerikietiškasis,grindžiamas teisėtų lobizmoformų leidimų ir, priešingai,neįteisintų lobizmo reiškiniųdraudimų ir sankcijų už jų pa-naudojimą sistema, yra įstaty-mu įtvirtintas nedaugelyje vals-tybių, pirmiausia JAV, Kanado-je, Australijoje ir keliosepokomunistinėse šalyse, taippat ir Lietuvoje. Antrasis modelis, europietiška-sis, vyrauja daugumoje de-mokratinių valstybių, įskaitantvisas senąsias ES nares. Joseyra matoma lobistų veikla ir

realūs tos veiklos mastai, ta-čiau vieno lobizmą reglamen-tuojančio įstatymo nėra. Re-miamos spontaniškai atsiran-dančios skaidrios lobistinėsveiklos formos, kurios regu-liuojamos tik minimaliai. Atsar-giai elgiamasi baiminantis pa-žeisti trapią pusiausvyrą irgyvą komunikaciją tarp piliečiųvisuomenės ir valstybės, dirbti-nai susiaurinti asmenų ir jų su-sikurtų asociacijų teises siektiįtakos politikų ir pareigūnųsprendimams teisės aktų lei-dybos srityje.„Vadinasi, pasirinkus europie-tiškąjį modelį lobistinė veiklareglamentuojama ne įstatymu,bet įvairiais įstatymų įgyvendi-namaisiais teisės aktais, pa-

vyzdžiui, taisyklėmis įstaigose,statutais parlamentuose, eti-kos kodeksais, skaidrumo rei-kalavimais. Mano nuomone,kažkada pasirinkdami ameri-kietiškąjį reglamentavimo mo-delį pasirinkome neteisingai.Tokios srities sukontroliuoti tei-siškai neįmanoma. Juk lobiz-mas – tai bendradarbiavimas,bendravimas, sąlytis tarp poli-tinės valstybės ir piliečių vi-suomenės. Čia yra milijonai vi-sokių atvejų, kasdieninių kon-taktų“, – „Veidui“ sakė MykoloRomerio universiteto docentasdr. Rimgaudas Geleževičius. ■Šaltinis: mokslo darbas „Lobizmo teisinis re-

guliavimas ir institucionalizacija Lietuvoje: pir-

mojo dešimtmečio išdavos ir pamokos“

(R.Geleževičius, 2013 m.)

Amerikietiškasis ir europietiškasis modeliai

�A

SM

EN

INIO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

A.U

FAR

TO, „

BFL

“, N

UO

TR.

2015–04–17 �45

PR

Kaip nori mokytis šiuolaikiniai vaikaiUgdymas. Prieš daugiau kaip dvidešimtmetį amerikiečių mokslininkai W.Straussas ir N.Howe’as pristatė kartųteoriją. Dabartiniai ir būsimi moksleiviai (gimę nuo 2003 iki 2023 m.) priklauso Z kartai – taip vadinama internetokarta, kuri informaciją priima ir apdoroja greičiau nei kiti, bet tik nedidelius jos kiekius.

Kiekvienos kartos atstovai turi savo moky-mosi ypatumų, todėl nepaprastai svarbustampa mokytojo uždavinys – atsižvelgti,

su kokiais mokiniais dirbama ir kaip jiems per-duoti žinias, kurios ne tik sudomintų, būtųsuprastos, bet ir įsimintų.

„Keičiantis mokinių kartoms turi keistis irtobulėti mokymosi metodikos. Atsižvelgiant įšiandieninės kartos specifiką, į mokymo progra-mą turi būti įtrauktos naujos mokymo aplinkos:e. mokymas, e. knygos, atvirieji mokymosi ištek-liai, žaidimai ir t. t.“, – įsitikinusi VytautoDidžiojo universiteto (VDU) Edukologijoskatedros vedėja Lina Kaminskienė.

Jos teigimu, Z karta puikiai įvaldo naujausiasinformacines ir komunikacines technologijas,tačiau tuo pačiu metu susiduria su dėmesio išlai-kymo ir susikoncentravimo stoka. Visi šie poky-čiai ir specifika kelia iššūkių mokytojams beimokslininkams.

„Z kartos atstovai nemėgsta apribojimų – jienori visada turėti teisę rinktis, pavyzdžiui, nuro-dymas spręsti konkretų uždavinį iš tikimybiųteorijos gali sulaukti pasipriešinimo, tačiau „lei-dimas“ rinktis, kokį uždavinį spręsti tarp analo-giškų tikimybės uždavinių, bus priimtas palan-kiai“, – teigia VDU Ekonomikos ir vadybosfakulteto dėstytoja doc. dr. Eglė Stonkutė.

Pasak jos, šiuolaikiniai vaikai ir paaugliainemėgsta prievartos, griežtų taisyklių ar įsak-maus tono, jie nori, kad su jais būtų bendrauja-ma liberaliai.

Šiuolaikinė karta iš visų kitų išsiskiria tuo,kad yra novatoriškų mąstytojų karta, kuriai šiuo-laikinės technologijos yra neatsiejama kasdieny-bė. Kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ir interne-tu vaikai nori naudotis ne tik laisvalaikiu, bet irpamokose. Ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį.

Tačiau dėl to, kad didžiąją savo laiko dalįįprato būti įbedę akis į kompiuterio ekraną, jienesugeba išlaikyti žvilgsnio, kai kalba gyvai.Didžiausią stresą šios kartos atstovai patiria tada,kai reikia ką nors pasakoti ir pristatyti prieš audi-toriją, diskutuoti, todėl komunikaciniai gebėjimaibendrauti tiesiogiai turi būti lavinami. Priešinguatveju viešas kalbėjimas ar konstruktyvūs debataivisada išliks silpniausia Z kartos sritimi.

Pedagogai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti įtai, kad dabartiniai mokiniai ilgam negali sukon-centruoti dėmesio, tai yra jiems lengviau sekasigreitai atlikti trumpas, skirtingas užduotis, neiprie vienos dirbti visą pamoką ar ilgiau.„Informaciją mokiniai ar studentai nori gauti iratlikti taip, kaip socialiniame tinkle „Facebook“:štai viena informacija iš vienos srities, štai iškitos, štai nuotrauka, štai ir vaizdo įrašas. Irtokių trumpų tekstinių ar vizualių žinučių –begalė. Nepaisant to, kad vyresniems toks infor-macijos gavimo būdas atrodo padrikas ir netvar-

kingas, Z kartai tai tinka geriausiai“, – pasakojaekonomistė E.Stonkutė.

Dėl nesugebėjimo ilgai susikoncentruoti tiesvienu darbu knygų skaitymas taip pat nėramėgstamas moksleivių užsiėmimas, vis dėltoskaitymo procesas turėtų būti skatinamas. PagalTarptautinio moksleivių vertinimo programos(angl. Programme for International StudentAssessment) tyrimą, kuris pradėtas nuo 2000 m.ir atliekamas kas trejus metus, Lietuvoje viduti-nis 15-mečių skaitymo lygis siekia 477 taškus –tai yra mažiau už Ekonominio bendradarbiavi-mo ir plėtros organizacijos ( EBPO) šalių vidur-kį (496 taškai).

Remiantis to paties tyrimo išvadomis,Lietuvoje pastebimas ryškus mergaičių pranašu-mas pagal vidutinį mokslinį raštingumą (viduti-niškai 15 taškų daugiau už berniukus) ir skaity-mo užduočių atlikimą (55 taškais daugiau užberniukus). O iš matematikos 15-mečiaiLietuvoje surenka vidutiniškai 479 taškus, kaiEBPO vidurkis – 494 taškai.

Mokslininkai lietuvių mokinių atsilikimą nuobendro vidurkio aiškina tuo, kad kitose valstybė-se per pamokas būna kur kas daugiau kūrybiš-kumo, kuris padeda labiau sudominti dėstomudalyku ir geriau jį suprasti. Lietuvoje dėl keičia-mos ir iki galo nebaigtos mokslo reformos visdar nėra aiškios vizijos, kaip turėtų vykti moky-mosi procesas. Aišku tik viena – šiuolaikinei kar-tai seni mokymo metodai nebeveiksmingi.

VDU Edukologijos katedros vedėjos teigi-mu, nereikia kalbėti vien tik apie technologijųpritaikymą mokymuisi. Naujausios metodikospagrįstos interaktyvumu, tarpdiscipliniškumu,aukščiausio mąstymo lygmens gebėjimų stiprini-mu. Tokie metodai, kaip probleminis mokymas,patirtiniai mokymosi metodai, integruotas (pvz.,kalbų) mokymas, šiandienos mokyklose yra tai-komi ir plėtojami. „Vienas naujųjų uždaviniųmokslininkams ir praktikams yra kurti, tobulintiir diegti formaliojo ugdymo ir neformaliojo švie-timo interaktyvias, patirtines edukacines siste-mas bei technologijas, taip mažinant skaitmeni-nę atskirtį – novatorišku, technologijomis grin-džiamu švietimu besinaudojančių asmenų irtokios galimybės neturinčių asmenų atotrūkį“, –įžvalgomis dalijasi ekspertė.

„Nors mokytojai gauna įvairių mokymų,tačiau jų nėra pakankamai apie tai, kaip išnaudo-ti gausybę e. šaltinių ir aplinkų, kurias būtų gali-ma sėkmingai integruoti į ugdymo procesą. Taippat trūksta mokymų, kaip naudoti atviruosiusmokymo išteklius, kaip kurti e. priemones, kaipapsaugoti sukurtų mokymosi išteklių intelektinęnuosavybę ir pan.“, – teigia L.Kaminskienė.

Ji siūlo mokyklose skatinti virtualų mobilumą– tai būtų puiki galimybė moksleiviams ir moky-tojams plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą,ugdyti kalbų, technologijų taikymo, problemųsprendimo ir tarpkultūrinius gebėjimus. �Rimgailė Dikšaitė

Įdomus faktas: Lietuvoje kur kas daugiau moksleivių (38,6 proc.) pripažino, kad praleidinėja pamokas, neiyra EBPO šalių vidurkis (24,9 proc.)

J. P

ETR

ON

IO N

UO

TR.

46 � 2015–04–17

Verslas

A.Avulio eksperimentuisavanorių netrūkstaBūstas. Privati bendrovė pasiūlė naują nuomos su išsipirkimu finansinįmodelį gerai uždirbantiems karjeros žmonėms.

Maždaug po poros mėnesių 29-eriųinformatikos technologijų specialistasPovilas Mitė (vardas ir pavardė pakeis-

ti – A.P.) įsikels į naują dviejų kambarių butąVilniuje, daugiabučių namų gyvenvietėje „Ozonamai“. Kas mėnesį už šio 50 kvadratinių metrųbuto nuomą bendrovei „Hanner“ dvejus metusjis mokės 652 eurus, kol sukaups 15 proc. butokainos, arba būsto paskolos pradinį įnašą. Jobutas kainuoja 107 tūkst. eurų (įskaičiuota butoapdaila ir automobilio stovėjimo vieta), 85 proc.šios sumos jis skolinsis iš banko.

P.Mitė – vienas tų jaunų žmonių, kurienusprendė pasinaudoti nekilnojamojo turtoplėtros bendrovės „Hanner“ vos prieš mėnesįpaskelbtu nauju būsto įsigijimo finansavimomodeliu „Būsto nuoma su išsipirkimu“ (angl.„Rent2Buy“). Savo klientams bendrovė pasiūlėpradinį įnašą nuomos mokesčio pavidalusukaupti per dvejus metus, gyvenant išsirinkta-me bute. Šis modelis skirtas tiems, kurie negalibuto nusipirkti už nuosavus pinigus, jų neturi arpakankamai jų neturi pradiniam įnašui imantpaskolą iš banko, tačiau turi stabilias ir nema-žas pajamas.

Pagrindinis šio finansavimo modelio princi-pas – pirkėjas pagal poreikius išsirenka butą irjo apdaila, gali išsirinkti ir baldus, pasirašonuomos sutartį su teise butą įsigyti ir iki dvejųmetų moka fiksuotas nuomos įmokas. Jų dydisapskaičiuojamas taip, kad per nuomos laiko-tarpį žmogus sumokėtų 15 proc. įsigyjamoturto kainos, o pasibaigus nuomos sutarčiai josbūtų įskaitomos kaip pradinis įnašas būsto pir-kimo sutartyje.

Naudojantis šia paslauga būstas, jo įrengi-mas ir automobilio stovėjimo vieta kainuojatiek pat, kaip ir įsigyjant juos iš karto.Vienintelė keliama sąlyga – nuomos įmokosper numatytą 24 mėnesių laikotarpį turipadengti 15 proc. bendros sumos.

Povilas sako, jog šis bendrovės pasiūlymasjam pasirodė labai patrauklus ir lėmė tai, kad išgiminių butą nuomojęsis vyras, iki tol labai rim-tai nesvarstęs įsigyti nuosavo būsto, apsispren-dė pasinaudoti šia galimybe. Vienos paklau-siausių šiais laikas – informacinių technologijųprofesijos žmogui, per mėnesį „į rankas“ uždir-bančiam 1300–1400 eurų atlyginimą, tokia gali-mybė įsigyti būstą yra pagal kišenę.

Didžiausia problema, pasak Povilo, ir yrasukaupti tą paskolai gauti reikalingą pradinįįnašą. Dalį pinigų vaikinas sako yra sukaupęs,todėl iš jų ketina dengti maždaug pusę mėnesi-nės nuomos įmokos. Jis skaičiuoja, kad išbanko ims paskolą 30-iai metų, bet sutartyjebūtinai numatys galimybę grąžinti ją greičiau.

Jis mano, kad pajamos jam leis paskolą grąžin-ti per 20 metų, kad ji labai neišbrangtų.

„Šis pasiūlymas man pasirodė labai geras,todėl apsisprendžiau gana greitai. Iš tiesų žmo-gui, kuris nepaveldėjo būsto iš močiutės, netu-ri turtingų tėvų ar kitokių galimybių įsigytibūsto, tačiau turi darbą ir neblogai uždirba, šisfinansavimo modelis yra kaip tik tai, ko reikia.Pats patyriau, kad nuomojantis būstą sunkususitaupyti pinigų pradiniam įnašui, kurio ban-kai dabar reikalauja pagal atsakingo skolinimo-si taisykles. Už tai, kad įmokos laukia dvejusmetus, bendrovė neskaičiuoja jokių papildomųprocentų – mėnesio įmokos kaina priklauso tiknuo perkamo nekilnojamojo turto vertės“, –pasakoja būsimasis naujakurys.

Vaikinas pasinaudojo bendrovės pasiūlymuįrengti buto apdailą, nors didžioji dalis klientų,pasak bendrovės „Hanner“ vadovo ArvydoAvulio, vis dėlto renkasi patys įsirengti butus.Viena vertus, taip bandoma sutaupyti, antravertus, norima įsirengti pagal savo skonį irsupratimą.

„Man patiko, kad sau tinkamas buto apdai-los medžiagas galima rinktis iš trijų pasiūlytųvariantų ir susikomplektuoti savąjį, o ne griež-tai rinktis vieną iš trijų pasiūlytų standartų.Būtent tai man buvo nepriimtina, kai domėjau-si butu kitos bendrovės pastatytame name.Šiuo atveju kaip pagrindinę pasirinkau viduti-nės klasės apdailą ir kai kurias man patikusiasmedžiagas renkuosi iš aukštesnės klasės apdai-los varianto“, – apie tai, kaip kuria savo namus,pasakoja vaikinas.

Beje, lygiai taip pat iš įvairių siūlomų varian-tų galima pasirinkti ir baldus.

Povilas netaupo ir įsigydamas automobiliostovėjimo vietą, nes dar turi ir motociklą, todėlperka platesnę vietą, kainuojančią 8688 eurus.Už vietą tik automobiliui reikėtų mokėti 5792eurus. Ir šiam savo sprendimui jis turi argu-mentų, sakydamas, kad ten, kur gyvena dabar –Šiaurės miestelyje, automobilio stovėjimo vie-tos rinkoje pardavinėjamos po 12 tūkst. ir dau-giau eurų.

Vaikino teigimu, nauji butai „Ozo namuo-se“ neatrodo tokie brangūs, kai lygini juos subutų kainomis antrinėje rinkoje. Pavyzdžiui,tame pačiame Šiaurės miestelyje už 50 kvadra-tinių metrų butą prašoma daugiau nei 100tūkst. eurų.

„Naują butą, pasinaudojus nuomos su išsipir-kimu finansiniu modeliu, galima nusipirkti irdešimčia tūkstančių eurų pigiau nei „Ozonamuose“. Bendrovė tokius butus parduodaanksčiau statytoje gyvenvietėje „Bajorų kalvos“.Žinau, kad vienas mano kolega ten rengiasi

tokiu būdu pirkti butą. Aš pasirinkau brangesnįvariantą, nes įvertinau susisiekimo patogumą irman buvo svarbu, kad įsigyjamas nekilnojamasisturtas būtų likvidus, kad bet kada, pasikeitusgyvenimo aplinkybėms, galėčiau jį parduoti arnuomoti“, – aiškina Povilas.

Jis sako, kad, ko gero, mielai nuomotųsibutą, nei pirktų savo, jei rinkoje būtų pasiūlytapatrauklių butų nuomos variantų. Pavyzdžiui,nekilnojamojo turto plėtros bendrovės pasiūlytųtokių butų ir jie būtų nuomojami legaliai. Toksvariantas būtų priimtinas, jei nuomos mokestisnebūtų didesnis nei mėnesio įmoka už paskolą.„Kai nuomojiesi, nereikia daryti remonto, inves-tuoti į buitinę techniką, baldus. Manau, kad visaiapsimokėtų. Bet, žinoma, galų gale visi mesnorime turėti savo namus, todėl ir perkame“, –svarsto Povilas, pats sau netikėtai apsisprendęsnepraleisti geros progos įsigyti nuosavą būstą.

Galima sakyti, Povilas atstovauja išskirtiniam

„HA

NN

ER

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–04–17 �47

Verslas

jaunimo sluoksniui – informacinių technologijųprofesionalams, kurių paklausa rinkoje lemia irišskirtines jų finansines galimybes. Vaikinas įsiti-kinęs, kad jam tikrai negresia likti be geraimokamo darbo, – pasiūlymų jis sulaukia nuolat.

„Hanner“ vadovas A.Avulis sako, kad būtentį tokius jaunus karjeros žmones, gaunančius sta-bilias pajamas, ir yra orientuota nauja bendro-vės paslauga. Jiems reikia būsto, bet trūkstapinigų pradiniam įnašui. Jei nėra kitos galimy-bės, žmonės atsiduria uždarame rate.

„Jauni žmonės paprastai daro karjerą ir jųatlyginimai pamažu didėja, todėl mes daromeprielaidą, kad po dvejų metų, sukaupę pradinįįnašą, šie jauni žmonės turės didesnes pajamasnei šiandien arba bent jau ne mažesnes. Tačiaukad nekiltų problemų ir nebūtų nepagrįstų iliu-zijų, mes prašome, jog prieš pasirašydamas butopirkimo sutartį klientas banke pasitikrintų savogalimybes. Tuomet paaiškėja, ar žmogus gali

gauti paskolą ir kokio dydžio ji galėtų būti. Sutais, kurie gauna iš banko teigiamą išvadą, pasi-rašome sutartį“, – aiškina A.Avulis.

Jis sako tikėjęsis, kad ši idėja sudomins žmo-nes, tačiau susidomėjimas pranoko lūkesčius.A.Avulio tikinimu, teko net didinti klientusaptarnaujančių darbuotojų skaičių, nes sunkubuvo atsiliepti į visus telefono skambučius,atsakyti į elektroninius laiškus. Nors dauginformacijos buvo pateikta interneto tinklala-pyje, stengtasi, kad ji būtų aiški ir lengvaisuprantama, tačiau žmonėms kilo labai daugklausimų, pavyzdžiui, kas bus, jei kas nors atsi-tiks po metų, ar galima bus nutraukti sutartį, arteks mokėti baudas, ar galima bus atsisakytipirkti butą.

Pasak A.Avulio visos šios situacijos ir aplin-kybės yra aptartos sutartyje, kuri pateikiamatuomet, kai žmogus apsisprendžia įsigyti butą.Pavyzdžiui, sutartyje numatyta, kad klientas bet

kada gali sutartį nutraukti, apie tai pranešęsprieš du mėnesius.

„Svarbiausia, ką turėtų suvokti žmogus, – taididžiulį privalumą, kurį jis gauna. Už butonuomą reikia mokėti maždaug apie 10 proc.brangiau, nei tektų už nuomą mokėti rinkoje.Tačiau šiaip nuomojantis būstą pinigai, galimasakyti, prarandami, o šiuo atveju jie kaupiami irbus įskaityti kaip pradinis įnašas“, – aiškina ben-drovės „Hanner“ vadovas.

Nuomos įmokas nuomininkai kas mėnesįperveda į bendrovės sąskaitą. Tai visiškai teisėta,nes nekilnojamojo turto nuoma yra viena pagrin-dinių įmonės veiklos sričių. Įmonė nuomoja pre-kybos plotus, biuro patalpas, o dabar ir butus.

„Jei žmogus butą pirktų iš karto, 15 proc.pradinį įnašą jis taip pat pervestų į mūsų sąskai-tą, o likusią 85 proc. dalį bankas pervestų irgimums. Visus pinigus už butą gauname mes. Tikskirtumas tas, kad pardavimo atveju visą sumą

Šiais laikais butus statyti kur kas lengviau, nei juos parduoti ar įpirkti.

�

48 � 2015–04–17

Verslas

gaunu per kelias dienas iš karto, o nuomosatveju sutinku pradinį įnašą dalimis gauti kasmėnesį per dvejus metus“, – kur slypi skirtumas,nurodo A.Avulis.

Jis neneigia, kad darydamas paslaugą klien-tui laimi ir pats, tik tas laimėjimas yra ne trum-poje, o ilgoje distancijoje. Bendrovė taip pri-traukia tuos klientus, kurie pradiniam įnašuisusitaupytų po penkerių ar dešimties metų, okiti gal ir iš viso nesugebėtų susitaupyti.Remiantis statistiniais duomenimis, jaunašeima, gyvendama nuomojamame būste, permėnesį gali taupymui atidėti 100 eurų, todėl pra-diniam įnašui galėtų sukaupti geriausiu atvejupo penkerių metų.

Pirminėje būsto rinkoje Vilniuje šiuo metu,pasak A.Avulio, vyksta nuožmi konkurencinėkova. Daugiabučius stato ir tie, kurie dar vakarkepė bandeles ar prekiavo silkėmis. Užtenkaturėti kelis ar keliolika milijonų, ir galima nesun-kiai įsilieti į daugeliui aukso kasyklomis atrodan-čią nekilnojamojo turto rinką. Šiuo metu butųpasiūla sostinėje, palyginti su paklausa, yra per-teklinė.

„Statistika, tendencijos rodo, kad konkuren-cija rinkoje tik aštrės. Norint turėti pranašumą,reikia pasiūlyti kažką kitaip ir geriau. Neabejoju,kad mūsų pasiūlymas bus naudingas jauniemsžmonėms. Mes darome paslaugą, kurios rinkaireikia. Bet tai tikrai nėra vien tik verslas. Mansvarbu, kad jauni žmonės turėtų stogą virš gal-vos, nes tuomet jie jausis saugiai, gimdys vaikus.Kurdami šią paslaugą, galvojome ir apie tai.Galų gale, jei nori kažką gauti, pirmiausia turiduoti“, – sako A.Avulis.

Jis pripažįsta, kad būsto kainų ir atlyginimųžirklės Lietuvoje neadekvačiai didelės, tačiaupabrėžia, jog ne kainos yra didelės, o atlyginimaimaži. „Visada taip yra: tam, kas perka, atrodobrangu, kas parduoda – pigu. Tačiau nekilnoja-mojo turto kainas reguliuoja rinka, joje esantipaklausa ir pasiūla, sąnaudos, o štai atlyginimaineišvengiamai turės didėti, nes kitos išeitiesnėra“, – mano verslininkas.

Jis prognozuoja, kad nuomojami nauji butai– tik laiko klausimas. Rinkoje atsiras ir tokiapaslauga, nors jos populiarumą Lietuvoje sunkuprognozuoti. Kol gali parduoti butus, bendrovėstikrai nestatys butų nuomai, nes visi nori kuogreičiau atgauti investicijas.

Savąją butų nuomos su išsipirkimu idėją vers-lininkas vadina pasiteisinusia ir rezultatais sakoesąs patenkintas: „Manau, kad patenkinti irklientai. Tikimės laimingos pabaigos ir po dvejųmetų. Prognozuojame, kad apie 90 proc. klientųturėtų pasirašyti buto pirkimo sutartis (aukštanuomos kainos kartelė yra tarsi saugiklis, nesdvejus metus už buto nuomą mokėjus kur kasdidesnę kainą nei rinkoje būtų nuostolinganepirkti buto – A.P.), o iki dešimties procentųgali nubyrėti“, – prognozuoja verslininkas.

Daugiabučių statybas jis kol kas finansuojanuosavomis lėšomis, tai, žinoma, bendrovei lei-džia ilgiau laukti investicijų grąžos.

A.Avulis neabejoja, kad sulauks sekėjų.„Tikrai žinau, kad būsime kopijuojami, tik norė-tume kaip idėjos autoriai bent porą mėnesiųturėti šiokį tokį pranašumą“, – juokiasi jis.

Tačiau kol kas neatrodo, kad konkurentailabai skubėtų sekti bendrovės „Hanner“ pėdo-mis. Bet jau taip tvirtina.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MGValda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė tikina išperkamosios nuomosporeikio nejaučianti. „Įmonė šiuo metu plėtojatris gyvenamuosius projektus: „Pušų terasos“,„LightHouse“ ir „Užupio krantinės“. Visi mūsųprojektai yra vidutinės ir aukštesnės už ją klasės,todėl išperkamosios nuomos poreikio nejaučia-me. Lig šiol daugiau nei pusė butų pirkimo san-dorių sudaroma be papildomo banko finansavi-mo. Tokia tendencija tęsiasi jau kelerius metus.Jauniems žmonėms, imantiems būsto paskolą,siūlome rinktis butus su visa apdaila. Tokiu atve-ju bankas finansuoja 85 proc. buto vertės kartusu apdaila“, – sako ji.

Jau šešiasdešimt metų gyvenamuosius namusstatančios bendrovės „Veikmė“ vadovasEugenijus Zaremba taip pat teigia kol kas niekopanašaus neketinantis daryti. Įmonė stato vidu-tinės klasės butus ir su jų pardavimo problemo-mis kol kas nesusiduria. E.Zaremba apskritainebuvo likęs vertinti konkurentų pasiūlytos nau-jovės, kol nėra matęs sutarties sąlygų.

Kur kas aktualesni šiuo metu, jo manymu,yra neseniai Lietuvos banko visuomenės ir spe-cialistų svarstymui pateikti siūlymai dėlAtsakingojo skolinimo nuostatų pataisų. „Manonuomonė dėl atsakingo skolinimosi politikossugriežtinimo yra kategoriška. Tai kažkokiųpriešiškų jėgų veiksmai, siekiant sužlugdytiLietuvos ekonomiką. Tikra diversija – nė žaliųjųžmogeliukų nereikia“, – rėžia E.Zaremba.

Jo įsitikinimu, jauni žmonės, galintys ir turin-

tys valstybei gimdyti piliečius, dar labiau stumia-mi į pakraštį. Paskolą būstui jie galėjo imti ketu-riasdešimčiai metų, o dabar galimybės apriboja-mos iki trisdešimties. Vadinasi, tai apribosnemažos dalies vidutinio sluoksnio žmonių gali-mybes apskritai pasiskolinti būstui.

„Butus daugiausia perka jaunimas. Didžiojidalis jų perka pinigų skolindamiesi bankuose.Lietuvoje neturime oficialios statistikos, kiekžmonių, paėmę būsto paskolas, bankrutavo.Bankininkai sako, kad skaičiai neviršija EuroposSąjungos statistikos. Tuomet kodėl reikia griež-tinti skolinimosi sąlygas?“, – Lietuvos bankopolitikos nesupranta ir nepateisina „Veikmės“vadovas.

Lietuvos bankas aiškina, kad pataisomis būtųįtvirtintas reikalavimas atsakingai vertinti klien-to riziką dėl galimo palūkanų kilimo, o siūloma

trumpesnė maksimali būsto paskolos trukmėspartintų paskolos grąžinimą ir mažintų pertek-linio įsiskolinimo galimybę.

„Dabartinės palūkanų žemumos didina rizi-ką pervertinti savo paskolos grąžinimo galimy-bes. Todėl atsiranda papildomas saugikliųporeikis, kad namų ūkiai išvengtų skaudžiųpasekmių“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvosbanko valdybos pirmininkas. Jo teigimu, numa-tomomis pataisomis siekiama dviejų pagrindi-nių tikslų – užtikrinti, kad skolininkas būtų pasi-rengęs galimiems palūkanų pokyčiams, ir padė-ti išvengti prasiskolinimo.

Mažindamas perteklinio įsiskolinimo riziką,Lietuvos bankas siūlo nuo 40 iki 30 metų trum-pinti maksimalios paskolos trukmę. Pasiūlymaspateiktas įvertinus tarptautinę praktiką ir sie-kiant užkardyti tendencijas, kai dėl mažesnėsmėnesio įmokos smarkiai ilginama paskolostrukmė. To rezultatas – gerokai išsipūtusi ben-dra kliento sumokėtų palūkanų suma. Ver -tinant pagal pastarojo dešimtmečio vidutinespalūkanų normas, paskolos terminą sutrumpi-nus nuo 40 iki 30 metų kliento mėnesio įmokapadidėtų maždaug dešimtadaliu, tačiau bendrakredito įstaigai sumokėta palūkanų suma suma-žėtų net 40 proc.

Lietuvos banko analizė rodo, kad ilgesnėpaskolos trukmė susijusi ir su dažnesniais pasko-los įmokų vėlavimais. Kai kurios šalys, pavyz-džiui, Kanada, Prancūzija, Portugalija, Suomija,Bulgarija, riboja paskolos trukmę iki 25 metų.

Siekiant neutralizuoti galimą pataisų poveikįskolinimo apimtims ir sudaryti galimybes ban-kams lanksčiau atsižvelgti į išskirtinius atvejus, siū-loma išimtis: dešimtadaliui suteiktų naujų būstopaskolų portfelio kredito įstaigos galėtų taikyti iki60 proc. pajamų ir paskolos įmokos santykį.

Kiti šiuo metu galiojantys Atsakingojo skoli-nimo nuostatų reikalavimai, pavyzdžiui, 85proc. paskolos ir įkeisto turto vertės santykis,nesikeičia.

Pataisas numatoma taikyti tik naujoms būstopaskoloms, įsigalioti jos turėtų nuo šių metų lie-pos 1 dienos. �Aušra Pocienė

Bendrovės „Hanner“ vadovas A.Avulis: „Tai tikrainėra vien tik verslas. Man svarbu, kad jauni

žmonės turėtų stogą virš galvos, nes tuomet jie jausis saugiai, gimdys vaikus. Kurdami šią

paslaugą, galvojome ir apie tai“

Statistika, tendencijos rodo, kad konkurencija nekilnojamojo turto rinkojetik aštrės. Norint turėti pranašumą, reikia pasiūlyti kažką kitaip ir geriau.

�

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–04–17 �49

PR

Gatvių dulkės gali būti nuodingosAplinkosauga. Pavasarį miesto gyventojų sveikatai ypač kenkia kietosios dalelės, atmosferoje atsirandančios dėlgatvių taršos. Įpirkti gatvių valymo įrangą gali ne kiekviena savivaldybės įmonė, todėl šiuo atveju gelbsti EuroposSąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.

Po žiemos mūsų miestų gatvės atsiveria visugražumu – jas reikia valyti, kad į orą paki-lusios dulkės nepakenktų gyventojų svei-

katai. Aplinkos stebėsenos duomenys liudija,kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos mies-tuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m.

Europos aplinkos agentūra (EUA), išanali-zavusi duomenis iš 400 Europos miestų, paskel-bė, kad devyniuose iš dešimties jų gyventojaikvėpuoja labai užterštu oru. Agentūros duome-nimis, tai lemia 400 tūkst. pirmalaikių mirčiųper metus. Šios agentūros tyrimas atskleidė,kad širdies ligos ir insultas yra labiausiai dėl oroužterštumo paplitusios mirties priežastys.Toliau eina plaučių ligos ir vėžys.

Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros(AAA) atliekamų oro kokybės vertinimų rezul-tatai rodo, kad nelietingą, šiltą pavasarį ir sau-suoju metų laiku aplinkos oro užterštumas kie-tosiomis dalelėmis labai padidėja. Tam didelęįtaką daro laiku ir tinkamai nenuvalytos miestųgatvės, šaligatviai.

Pastaruoju metu didžiuosiuose šalies mies-tuose fiksuojama padidėjusi kietųjų daleliųkoncentracija ore, o kai kur nustatytą ribą ji vir-šija daugiau nei du kartus. Šio visuomenės svei-katai pavojingo reiškinio stebėjimu ir kontrolerūpinasi Aplinkos apsaugos agentūra.Pasinaudojusi 2007–2013 m. ES struktūrinėsparamos finansavimo laikotarpiu įgyvendinamaSanglaudos skatinimo veiksmų programa irEuropos regioninės plėtros fondo teikiamufinansavimu, AAA įgyvendino projektą„Aplinkos oro monitoringo sistemos atnaujini-mas ir stiprinimas“. Jo metu buvo įsigyta įranga,reikalinga aplinkos oro stebėjimo sistemųatnaujinimui ir stiprinimui, kartu modernizuo-tas oro kokybės stebėjimo sistemos tinklas.

Aplinkos apsaugos specialistai, naudoda-miesi oro stebėjimo stotyse sumontuota įranga,gali registruoti ir iš karto internete(http://oras.gamta.lt) viešai paskelbti tiksliusįvairių oro teršalų, pavyzdžiui, sieros dioksido,azoto dioksido, švino, ozono, kietųjų dalelių,

anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių,matavimų duomenis. Taigi galimybė skleistiinformaciją ne tik skatina visuomenę domėtisaplinkos būkle, bet ir gali pasitarnauti kaippavojaus signalas, jei to prireiktų.

Oro stebėjimo metu gauti oro teršalų mata-vimų duomenys perduodami ir į EuroposSąjungos duomenų bazę. Šioje bazėje pateikia-mi visų ES ir kai kurių asocijuotų šalių orokokybės matavimų duomenys. Todėl kiekvienasgyventojas turi galimybę realiuoju laiku pama-tyti informaciją apie oro taršą jį dominančiojevietovėje.

Nors Aplinkos apsaugos agentūra nuolatosvykdė oro stebėseną, tačiau atnaujinus tam rei-kalingą įrangą šis procesas tapo tikslesnis irpatikimesnis. Oro stebėsenos stotyse kietųjųdalelių koncentracija ore ir kiti meteorologiniaiparametrai matuojami nepertraukiamai. Todėlgauti duomenys leidžia tiksliai įvertinti oro

užterštumo lygį, prognozuoti aplinkos orokokybę, vertinti šalies klimato ir ozono sluoks-nio pokyčius bei teršalų pernašų iš kitų valstybiųpoveikį bendram Lietuvos oro užterštumolygiui.

Šiuo metu atnaujintą ir sustiprintą valstybi-nio aplinkos oro stebėjimo stočių sistemą suda-ro 14 automatinių miesto stočių, esančiųdidžiuosiuose šalies miestuose, taip patJonavoje, Kėdainiuose, Naujojoje Akmenėje irMažeikiuose, trys integruoto stebėjimo stotysAukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos kaimo vie-tovėse bei viena mobilioji stotis. �Austė Merkytė

Pradėti aplinkos oro taršos mažini-mo darbai naujuoju 2014–2020 m.ES investicijų laikotarpiu ir toliaubus tęsiami pagal priemonę „Aplin-kos oro kokybės gerinimas“. Ka-dangi kietųjų dalelių koncentracijaore tampa viena didžiausių aplin-kos oro taršos priežasčių, didžiųjųšalies miestų – Vilniaus, Kauno,Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio sa-vivaldybės bus skatinamos įsigyti

gatvių taršos valymo mašinų ir įren-ginių, taip pat plėsti stacionarių orokokybės matavimo stotelių tinklą,kurti mobiliąsias oro kokybės mata-vimo laboratorijas, rengti aplinkosoro kokybės valdymo priemoniųplanus bei informuoti visuomenęapie galimybes gyventojams prisi-dėti prie oro kokybės gerinimo.Pasak Aplinkos ministerijos Taršosprevencijos departamento Aplinkos

oro skyriaus vedėjos Elenos Auglie-nės, šia priemone siekiama suma-žinti miestuose kietųjų dalelių ore ircheminių medžiagų grunte pavo-jaus sveikatai ir taršos lygį. Todėlpasirūpinti, kad taršos rodikliai ne-būtų viršyti, yra savivaldybių parei-ga. Viena efektyviausių priemonių –gatvių valymas, o esant sausamorui – drėkinimas. „Tikimės, kad savivaldybės įsigis

efektyvių gatvių valymo technologi-jų ar įrenginių, kuriuos tinkamai irlaiku naudodamos reikšmingai pri-sidės prie oro užterštumo kietosio-mis dalelėmis lygio mažinimo.Ypač sausuoju metų laiku, pavasa-rį, kai dėl gatvėse dulkančių, trans-porto priemonių pakeliamų po žie-mos susikaupusių nešvarumų jau-čiama itin suprastėjusi oro kokybė“,– sako E.Auglienė. �

Užtikrintas aplinkos oro taršos mažinimo tęstinumas

Žmonių sveikatai didelę žalą daro laiku ir tinkamai nenuvalytos miestų gatvės, šaligatviai

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

50 ● 2015–04–17

Verslas

Vienas „Microsoft“ korporacijos įkūrėjųir buvęs ilgametis jos generalinis direk-torius Billas Gatesas „užsidirbo“ turtin-

giausio ir įtakingiausio žmogaus titulus, betpirmojo keleriems metams neteko, susitelkęs įfilantropinę veiklą.

B.Gatesas žiniasklaidoje pristatomas kaipžmogus, kuriam sekasi viskas, ko tik jis imasi,tiesiog karalius Midas, gavęs iš dievų galią pa -versti auksu viską, prie ko prisiliečia. Tačiau šįmitinį antikos veikėją ištiko nelemtas galas –gobšumas jį pražudė. B.Gatesas, kaip ir dau-gelis turtingų bei sąžiningų žmonių, suvokė,kad kaupti turtus vien savo gerovei – niekšin-ga, ir ėmė jais dalytis. Vienu atveju tai gali būtijaunų protų įdarbinimas, kitu atveju – labdara,arba konkrečiu buvusio „Microsoft“ lyderiopasirinkimu – finansinė pagalba ir socialinių,sveikatos projektų įgyvendinimas trečiojopasaulio šalyse.

Pirmiausia B.Gatesas žinomas dėl pasauli-nio masto korporacijos įkūrimo ir vadovavimojai. 1975 m. kartu su artimu draugu PauluAlle nu jis įkuria programinės įrangos įmonę„Microsoft“. Du jaunuoliai, nuovokūs, bet ma -žai patyrę verslo vandenyse, iš pat pradžių su -sidūrė su sunkumais, nežinodami, kaip valdytibendrovę ir skirstyti darbus. Bendrovė ne tu -rėjo pakankamai pinigų samdyti patyrusio par-davimo vadybininko, todėl šią funkciją atlikoB.Gateso motina.

„Microsoft“ po truputį dirbo, bet pelno ne -buvo jokio. Tai turėjo kaip reikiant pakirstijaunųjų verslininkų pasitikėjimą. Pagrindinėprie žastis buvo piratavimas: daugelis žmoniųtiesiog nukopijuodavo „MS-Basic“ ir perduo-davo ją kam nors kitam. B.Gatesas dėl tokiųincidentų tiesiog įsiuto, ypač todėl, kad pirata-vimas atėmė iš jo pajamas. Be to, tose paskli-dusiose po JAV versijose buvo keletas klaidų,kurias jis norėjo ištaisyti iki oficialaus „MS-Basic“ išleidimo. Jaunasis verslininkas 1976-ųjų vasarį parašė atvirą laišką, kuriame išreiš-kė nepasitenkinimą esama padėtimi.

Atvirumas ir gėdinimas paveikė tik iš da -lies. „Microsoft“ gavo 300 laiškų, tačiau tik ne -daugelyje jų buvo pridėtas ir čekis finansinei irne ką mažesnei moralinei žalai kompensuoti.

Kadangi B.Gatesas labai įsitraukė į įmonėsvaldymą, studijoms laiko nebeliko, ir būdamas

21 metų jis metė universitetą. Tėvai, žinoma,tam priešinosi, bet vėliau jis įrodė, kad kurtiprograminę įrangą – pelninga. Per finansinius1977 metus bendrovė uždirbo 500 tūkst. dole-rių, tuo metu ji turėjo 13 darbuotojų.

Žinoma, gerai besiklostant veiklai B.Ga te sasbuvo pastebėtas, jį bandyta įvairiai provokuo tiir vesti iš kelio. Šįkart provokatoriaus vaid menįatliko jau pažengusi IBM kompanija, kuri siūlėsukurti operacinę sistemą (OS). B.Gatesui tekoatsisakyti viliojančio pasiūlymo. Pirmiausia jisdar neturėjo patirties ku riant OS, antra – valdėsavo bendrovę. Taigi dar viena auka ir atsakin-gas pasirinkimas, kurį padarė būsimasis turtin-giausias pasaulio žmogus.

Vis dėlto IBM ir B.Gateso keliai susikerta1980-aisiais, kai įmonės pasirašo bendradar-bia vimo sutartį, kuri abiem pusėms išeina įnau dą. Pirmiausia „Micorosoft“ anksti nusi-krato konkurento „Digital Research“ ir turiga limybę ūgtelėti gaudama šviesos iš didelėskompanijos.

Pasirašyta sutartis buvo lemtinga ne tikšioms dviem kompanijoms, bet ir apskritai as -meninių kompiuterių istorijai. IBM kitąmetjau pardavinėjo kompiuterius su MS-DOS, onetrukus įdiegė ir kitus „Microsoft“ produk-tus: BASIC, COBOL, „Pascal“. 1995 m. buvodar vienas lūžis: „Windows 95“ pasirodymasneregėtai pakėlė įmonės akcijas rinkoje, o permetus šios OS buvo parduota 25 mln. kopijų.Vė liau buvo išleistos dar kelios „Windows“ver sijos, kurios užkariavo personalinius kom-piu terius. Praėjus pusmečiui po nemenko nu -sivylimo „Windows Vista“, 2008 m. B.Ga tesaspaskelbė apie planus trauktis iš generalinio di -rektoriaus pareigų.

Po trijų dešimtmečių vadovavimo korpora-cijai ir pasiekto tikslo, kad kiekviename namųūkyje, kur yra kompiuteris, būtų „Microsoft“sukurta įranga, B.Gatesas pasitraukia iš vado-vo pareigų, bet lieka akcininkas ir neribotąlaiką išliks bendrovės valdybos pirmininkas.Tačiau viskas vyko pamažu: apie rengimąsitrauktis kalbėta dar 2000 m., o 2014 m. legen-dinis generalinis direktorius pardavė dalį savokorporacijos akcijų ir nuo to laiko nebėra di -džiausias „Microsoft“ akcininkas, juo tapoSte ve‘as Ballmeris, kuris buvo vienas pirmųjųB.Gateso pasamdytų darbuotojų.

Taigi B.Gateso pasitraukimas nebuvo staig-mena, veikiau ilgai ir nuosekliai kurtas planas.Verslininkas pasitraukė iš pelningos technolo-gijų bendrovės, kaip jis pats nurodo, kad galė-tų visą dėmesį skirti fondui. Viename interviuB.Gatesas kontrastingai pateikia interneto irvakcinos nuo maliarijos būtinybę pasaulyje. Jisklausia – kas svarbiau? Jei kas nors mano, kadinterneto ryšys, – puiku, bet jis dabar taip ne -bemąsto. 1997 m. B.Gatesas tiesiogiai susidū-rė su Afrikos realybe, kai siekė kompiuterinestechnologijas įdiegti skurdžiuose šio žemynoregionuose.

B.Gatesas norėjo padaryti neįmanomą,netgi absurdiškai skambantį dalyką: kam kom-piuteris šeimai, kuri neturi elektros ir stokojašvaraus vandens? Norėdamas išsisukti iš padė-ties, sumanusis vadovas sukūrė elektros gene-ra torių, kad Afrikos vaikai turėtų galimybęnaudotis „išmaniąja dėžute“, bet galiausiai,kaip sakė žurnalistui Charlie Rose‘ui, jis nega-lėjo pasipriešinti „poreikių hierarchijai“ irturėjo atsisakyti idėjos įdiegti kompiuteriustre čiojo pasaulio šalyse.

Billo Gateso spindesys ir skurdasTurtingiausias labdarys. Matematikos vunderkindas, būdamas 15 metų už200 tūkst. dolerių pardavęs programinę įrangą, skirtą kelių eismoreguliavimui gerinti, studijavo Harvardo universitete, įkūrė vienąvertingiausių IT kompanijų. Turtingiausias pasaulio žmogus Billas Gatesasšiuo metu garsėja filantropine veikla, su žmona Melinda vadovaudamas jųšeimos vardo fondui, kuris padeda trečiųjų šalių piliečiams šviestis irsveikiau gyventi.

2015–04–17 ● 51

Verslas

Apsilankymas Afrikoje vienam turtingiau-sių pasaulio žmonių atvėrė akis: jis suvokė tik-rąjį skurdą ir atrado, kad reikia humanitarinėspagalbos, o ne technologijų diegimo. B.Gatesožmona Melinda pasakojo, kad jiems lankantisAfrikoje Billas apžiūrėjo vietinę tuberkuliozėsligoninę ir grįžęs iš jos sutuoktinei pareiškė:„Tai mirties bausmė. Patekti į ligoninę yra mir-ties bausmė.“ Sukrėstas B.Gatesas ėmėsi veik-los – 2000 m. su žmona įkūrė fondą, kuris tapodidžiausiu privačiu fondu pasaulyje, o iki pra-ėjusių metų lapkričio žmonių gerovei kurtibuvo skirta 42,3 mlrd. dolerių.

Ką Gatesai nuveikė su šiais pinigais? Vie -nas svarbiausių žingsnių – bankas, skirtasvarg šams. Skamba šiek tiek paradoksaliai, betmo derniame pasaulyje finansinė institucijaturi egzistuoti net ir skurdžiuose regionuose.Apie 2,5 mlrd. suaugusiųjų visame pasaulyjeneturi oficialių banko sąskaitų, o fondas iškė-lė sau rimtą iššūkį sukurti geresnes galimy besūkininkams, smulkiesiems verslininkams irkitiems dirbantiems žmonėms geriau apsau-goti savo pinigus. Fondas siekia pasinaudoti

mobiliųjų te lekomunikacijų ir skaitmeniniųmokėjimų sistema, kad išplėstų įperkamas irpatikimas fi nansines priemones, ku rios skir-tos vargingiausių žmonių poreikiams tenkinti.

Šią strategiją vykdo Rodgeris Voorhiesas,du dešimtmečius iki prisidėjimo prie fondosky ręs besivystančioms rinkoms. Jis intensyviaidirbo Afrikoje ir Rytų Europoje, kad sukurtųtvarias mikrofinansų organizacijas, o klientaigautų naujoviškas finansines paslaugas, to pa -ties siekta net ir neturtingiems namų ūkiamsbei bendruomenėms. Tai vienas stambiausių irsavo apimtimi bei sudėtingumu kitus fondotikslus lenkiančių projektų.

Esama ir „žemiškesnių“ tikslų, pavyzdžiui,sustabdyti ligų protrūkius atokiuose regionuo-se, bet ir ta užduotis yra kompleksinė: be švie-timo, informavimo ar geresnių sanitariniųsąlygų įveikti maliariją, tuberkuliozę, ŽIV,plau čių uždegimą būtų sudėtinga. Gatesų fon -do pasaulinės sveikatos skyrius siekia pa -naudoti mokslo pažangą ir technologijas gyvy-bėms besivystančiose šalyse gelbėti. Dar buo -tojai bendradarbiauja su mokslininkais, kad

sukurtų įrankius, įskaitant skiepus, vais tus irpaprastus kilnojamuosius diagnostikos įrengi-nius. Gatesų fondas nurodo, jog in vestuoja įvakcinas, kad žmonės išvengtų in fekcinių ligų,įskaitant ŽIV, poliomielitą ir ma liariją, taippat remia integruotų sveikatos spren dimų, su -sijusių su šeimos planavimu, mi tyba, motinosir vaiko sveikata, kūrimą.

Esminis B.Gateso aukojimo principas – pa -dedu kitiems, nes tik besivystantis, tobulėjan-tis pasaulis kartu gali nuveikti daugiau, to dėljie su žmona jau skyrė labdarai daugiau neitrečdalį uždirbto grynojo pelno, o ateities tiks-las yra skirti 95 proc. uždirbamų pinigų.

B.Gateso dosnumas kelerius metus atėmėiš jo turtingiausio pasaulio žmogaus titulą, kurįpaverždavo Meksikos telekomunikacijų mag-natas Carlosas Slimas, viešai kritikuojantislab daros fondų veiklą. Vis dėlto B.Gatesastur tingiausio planetos žmogaus titulą pelnė 16metų iš pastarųjų 21-ų.

Paradoksalu, bet 2014 m. jis labdarai skyrėmažiau, nei uždirbo. Taip pat pastebėtina, kadpastaraisiais metais skiriami labdaros kiekiaiyra mažesni, palyginti su ankstesniais, kai fon-das labai plėtėsi. B.Gateso atstovas Johnas Pi -nette‘as nenurodo priežasties, kodėl verslinin-kas skyrė mažiau pinigų humanitarinei veiklai,bet aiškina, kad efektyviai paskirstyti didelessu mas – sudėtingas darbas.

Gatesų fondas yra trigubai didesnis už an -trą pagal dydį Fordo fondą, tokios institucijospaprastai kasmet turi išleisti 5 proc. savo turtodotacijoms ir išlaidoms, kad išlaikytų neapmo-kestinamąjį statusą. Kadangi didžioji dalis po -tencialių paramos gavėjų yra santykinai smul-kūs, kaip įspėja analitikė Melissa A.Berman,rasti organizacijų, kurios gebėtų produktyviaipanaudoti dideles dotacijas, gali būti sudėtin-ga. Teisės profesorius Paulas Brestas iš Stan -fordo universiteto ir buvęs Williamo ir FlorosHewlettų fondo prezidentas antrina, jog „labaipaprasta atiduoti pinigus, bet reikia geraipagalvoti, kad ta auka turėtų tikrą ir ilgalaikįpoveikį“.

Rodos, kad vakcinų, sanitarinių sąlygų kū -rimas ir švietimas – prasmingos kryptys, ku -rias B.Gatesas jau atrado ir sugebėjo savo idė-jomis uždegti kitus. Nepaisant to, kad fon dovar das nurodo, jog tai filantropinė šeimosveik la, būtų klaidinga manyti, kad pinigus au -koja vien Gatesai, – nuo 2006 m. prie projek-tų įgyvendinimo aktyviai finansiškai prisidedair Warre nas Buffettas. Taigi aiškėja, kaipB.Gatesas išlaviruoja tarp turtingiausio ir dos-niausio žmogaus titulų: jis ne tik pasikvietė įfondo veiklą atlapaširdį W.Buffettą, bet ir su -gebėjo prižiūrėti „Microsof“ taip, kad jos ak -cijų vertė kiltų.

Be to, „Microsoft“ įkūrėjas, kaip nurodoinvestuotojas Vinodas Khosla, tiesiogiai inves-tavo į tam tikras ekologines įmones, remiamaspaties V.Khoslos. Jos apima energijos tinkloįrangos gamintoją „Varentec“ ir mažos taršosva riklių gamintoją „EcoMotors“. V.Khoslataip pat įkalbėjo B.Gatesą investuoti į „Ter -raPower“ įmonę, kuri siekia išgauti energiją išradioaktyviųjų atliekų. �

B.Gateso dosnumas kelerius metus atėmė iš jo turtingiausio pasaulio žmogaus titulą

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

52 ● 2015–04–17

Verslas

Dar keletas ateityje atsipirksiančių (ir jaudabar atsiperkančių) milijardieriaus pastebėtųprojektų: 30 mln. dolerių investicija į vaistuskuriantį startuolį „Schrodinger“, neliko nepa-stebėtas ir „Nimbus Discovery“, kurio tikslas –naudotis kompiuteriais kuriant vaistus.

Vienas ryškesnių B.Gateso filantropinėsveiklos viešinimo pavyzdžių – vandens iš žmo-gaus atliekų gėrimas. Į milijardieriaus akis pa -kliuvo projektas „Omniprocessor“. Tai savaei-gė mašina, paverčianti kanalizacijos dumblą įšvarų geriamąjį vandenį, pelenus ir elektrosenergiją. B.Gatesas nepraleido progos apsi-lankyti šio įrenginio pristatyme ir paragavo iš -valyto vandens. Mašiną sukūrė „Janicki Bi o -energy“, kurios rūpestis – suteikti prieigą priešvaraus vandens besivystančiose šalyse. Labaidažnai tokiuose regionuose atliekos tiesiogverčiamos į artimiausią upę ir patenka į dides-nius vandens telkinius.

Mašina veikia taip: dumblas kaitinamas tol,kol atsiskiria kietosios dalelės ir vandens garai.Kuras įrenginio viduje sukuria garą ir elektrą.Ši varo valymo sistemą, kuri išgrynina vandenį.Įrenginys apie pusę litro vandens iš atliekų ge -riamuoju vandeniu paverčia per kelias mi -nutes. Bandomoji programa numatyta šiaismetais Dakare, Senegale. Šiuo metu garo ma -šina kainuoja apie 1,5 mln. dolerių, bet tikima-si, kad netrukus ji atsipirks, nes yra labai ver-tingas įrenginys.

Kitas netikėtas B.Gateso būdas atkreiptidėmesį į pasaulio problemas (būtent ne į save,o į šalis kamuojančius sunkumus) – šlapimuįkraunamos telefono baterijos. Verslininkuirū pi ne tik modernizuoti, bet kai kur ir kurtigyvybiškai būtinas sanitarines sąlygas, kad

žmonės galėtų ne tik civilizuotai naudotis tua-letais, bet ir sumaniai panaudoti atliekas. Bri -tų mokslininkai sugalvojo, kaip šlapimą pa -versti elektros energija. Dar 2013 m. ši idėja,garsiai nuskambėjusi žiniasklaidoje, sudominoir kitus mokslininkus, kurie gyrė ekologišką irnetikėtą išradimą.

„Microbial Fuel Cell“ yra energijos konver-teris, kuris verčia organines medžiagas tiesiai įelektrą, naudodamas gyvų mikroorganizmųme tabolizmą. Iš esmės elektra yra šalutinis na -tūralaus mikroorganizmų būvis.

Anksčiau irgi buvo bandoma įdarbinti nedi-deles apvalias daleles, mikrobų kuro elemen-tus: jų viduje yra mikroorganizmai, kurie su -renka šlapimą, jį išskaido, o vėliau gaminaelektrą, bet B.Gateso vardas šiam „MicrobialFuel Cell“ įrenginiui garantavo dėmesį. Di -džiau sias iššūkis kūrėjams – patobulinti siste-mą taip, kad būtų pagamintas kuo didesniselektros energijos kiekis. Tai priklauso nuo sis-temoje esančių kuro elementų keitiklių, kuriųkiekvienas turi mikrobų.

Dar viena gera naujiena vargingoms ša -lims – vadinamasis „pee power“ (angl. šlapi-mo ga lios) projektas, įgaunantis pagreitį irnaujų formų. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi„Ox fam“ labdaros organizacija, taip pat irtur tingiausias pasaulio žmogus, remia britųmokslininkų tyrimus, kaip žmogaus atliekaspaversti energija. Bandomasis įrenginys buvopastatytas šalia Mančesterio universiteto.Stu dentai bei akademikai, naudodamiesi spe-cialiu tualetu, patys aprūpina elektros energi-ja poilsio kambarius. Bristolio bioenergijoscentro vadovas ir projekto lyderis IoannisIeropoulas teigia, kad jei šie tualetai pasitvir-

tins, technologija bus labai naudinga pabėgė-lių stovyklose.

Tai, kad buvo reklamuojama, jog gaunamaiš šlapimo energija gali įkrauti telefono bateri-ją, – veikiau moderniam pasauliui tinkantistriukas. Akademikai dar nedrįsta teigti, kadsistema galės aprūpinti elektra ištisus kaimusar stovyklas, nes tam reikia ją tobulinti. Visdėlto išradimas vertas dėmesio ir atvertų tur-tuolių piniginių.

V.Khosla nėra vienintelis žmogus, kuriamB.Gatesas patikėjo „auginti“ savo pinigus. La -bai svarbus asmuo, sakytume, pilkasis kardi-nolas jo finansiniuose reikaluose – Michae lasLar sonas. Jis valdo asmeninę investicinęB.Ga teso bendrovę „Cascade InvestmentLLC“, finansuojamą tik B.Gateso. Vaistųkūrimas, švari energija, energija ar vanduo iššlapimo – dar ne viskas, į ką investuoja versli-ninkas. Jo vardu M.Larsonas kuria milžiniškąpel ną, investuodamas į nekilnojamojo tur to irnetechnologines bendroves, pavyzdžiui, „Ca -nadian National Railway“, „Auto Na tion“,„Re public Services“. Būtent šios in vesticijos įinfrastruktūrą davė didžiausią grąžą.

Reikėtų pabrėžti, kad M.Larsonui suteik-ta visiška laisvė (tai, žinoma, reiškia milžiniš-ką at sakomybę) valdyti B.Gateso finansus: įšią in vesticinę bendrovę milijardierius visiš-kai nesikiša, nes absoliučiai pasitiki M.Lar -sonu.

Kai M.Larsonas pradėjo dirbti įmonėje, ku -rios neformalus pavadinimas – „Bill Gates In -vestments“, buvo paprastas darbuotojas, betvė liau jam buvo patikėta valdyti 11,5 mlrd. do -lerių. Nors nėra aišku, kiek tiksliai B.Ga tesopinigų dabar jis valdo, spėjama, kad investuo-jama suma gali viršyti 80 mlrd. dolerių, – jiapima fondo ir asmeninius B.Gateso turtus.Vis kas, kas susiję su turto didinimu ir investa-vi mu, – labai slapta, pats M.Larsonas neduodain terviu, o tai, ką išpeša žiniasklaida, yra la -biau prielaidos nei išsamūs faktai, nes galiojagriežtos įmonės privatumo taisyklės.

Nors B.Gatesas bene vienintelis iš turtuoliųyra įkūręs savo vardo fondą, dar keletas ITgigantų vadovų irgi užsiima humanitarineveikla. Timas Cookas neseniai paskelbė tiks-lingiau užsiimsiąs filantropija, kai jo 10 metųsūnėnas, kurio išsilavinimą finansuoja, įstos įaukštąją mokyklą. „Apple“ generalinis direk-torius paaukosiąs 785 mln. dolerių ir prisidė-siąs prie milijardieriaus finansininko W.Bu ffe -tto idėjos, kuria raginama labai turtingus as -menis atiduoti bent pusę savo per gyvenimąuž dirbtų pinigų labdarai, kad pasaulis taptųge resnis. Tą jau padarė B.Gatesas, MarkasZuc kerbergas, valdantis „Facebook“, ir „Ora -c le“ vadovas Larry Ellisonas. Jie įtraukti į „Gi -ving Pledge“ sąrašą.

Kol kas T.Cooko skiriami pinigai nėra dide-li, palyginti su minėtų verslininkų, jis nėra įsi-traukęs į aukotojų sąrašus ir vengia atkreiptidėmesį į savo filantropinę veiklą.

Prie W.Buffeto akcijos prisidėjo ir ekscent-riškasis britas Richardas Bransonas su žmonaJoan, vienas turtingiausių JAV verslininkųMichaelas Bloombergas, daugelio pasisekusių

Esminis B.Gateso aukojimo principas – padedu kitiems, nes tik besivystantis, tobulėjantis pasaulis kartu gali nuveikti daugiau

�„S

CA

NP

IX“

NU

OTR

.

2015–04–17 ● 53

Verslas

įmonių įkūrėjas Elonas Muskas ir kiti. Tačiauoficialiame „Giving Pledge“ tinklalapyje ne -nurodomi nei labdaros prioritetai, nei veiklossritys – tai veikiau formalus priminimas, kadšie daug uždirbantys ir už daug ką atsakingi as -menys dar galvoja ir apie visą pasaulį.

Taip pat netiesioginiai trečiojo pasaulio ša -lių gerinimo būdai – bandymai priartinti jasprie šiuolaikinių technologijų. „Apple“,„Goog le“, „Facebook“ ir „Amazon“ šiemet ti -kisi iš „Boeing“ įsigyti interneto palydovų irtaip diegti ryšį atokiuose regionuose. „Boeing“atstovas pasakojo, kad kuriant įrenginius įmo-nėms dėmesys bus kreipiamas į itin didelionašumo galimybes, tai yra kad palydovas tiek-tų duomenis gigabaitų, terabaitų, petabaitųpajėgumu.

Jimas Simpsonas po „Satellite 2015“ konfe-rencijos atsisakė suteikti konkrečios informa-cijos apie diskusijas su technologijų bendrovė-mis, bet pasidalijo vienu didžiausių rūpesčių –sumažinti palydovinio ryšio išlaidas. Bet ku -riuo atveju tikslas – kurti tikrai efektyvius pa -lydovus.

„Google“, „Amazon“ ir kitos kompanijossiekia, kad internetą pasaulyje turėtų 70 proc.teritorijų, kuriose šiuo metu ryšio nėra. O kolkuriami palydovai, „Facebook“ vadovasM.Zu kerbergas pasigyrė, kad bendrovės nepi-

lotuojamas orlaivis, skirtas interneto tiekimui,jau įvykdė sėkmingą bandomąjį skrydį Jung -tinėje Karalystėje. „Orlaiviai padės įjungti visąpasaulį į interneto tinklą, jie galės aptarnauti10 proc. pasaulio gyventojų, gyvenančių ato-kiose bendruomenėse be interneto infrastruk-tūros“, – rašė M.Zuckerbergas savo oficialioje„Facebook“ paskyroje.

Tikimasi, kad galutinis orlaivio dizainas bussu „Boeing 737“ sparnais, bet priemonė buslengvesnė nei automobilis. Saulės energija va -romas lėktuvas, M.Zuckerbergo teigimu, galėsskristi daugiau nei 60 tūkst. pėdų aukštyje ke -letą mėnesių per visus metus be papildomųku ro šaltinių.

Tai, ką daro verslininkai, turi dvejopą po -veikį: pirma, jie gerina gyvenimo sąlygas, an -tra, garsina savo vardą ir taip gauna papildo-mų taškų iš vartotojų. Tačiau tai, kuo nori užsi-imti „Amazon“, „Google“ ir kiti, – tik to lesnisžingsnis, kurį vertėtų žengti. Kam internetastiems, kurie, net ir neturėdami vakariečiamsįprastų daiktų, kaip rodo tyrimai, yra už muskur kas laimingesni. Atrodo, kad didžiosios ITkompanijos ne ten nukreipia savo pinigus irveikiau ieško naudos sau.

„Virgin Group“ įkūrėjo R.Bransono geraižinoma frazė „Dirbk gerai, linksminkis, ir pini-gai patys ateis“ yra daugelio didelių verslo

įmo nių pagrindas. Tačiau net ir nedidelės įmo-nės siūlymą „linksmintis“ dažnai pakeičia arbasuvokia kaip „dalykis su kitais“ ir užsiima lab-dara. Vis dėlto aukojimas nėra tiesiog pinigųdavimas kam nors – tai irgi rimtas verslas, ku -ris ateityje duoda grąžos didesniu pelnu, taigišioje situacijoje laimi visi.

O ką laimi B.Gatesas? Pasitenkinimo jaus-mą, pasaulio gelbėtojo titulą? Be abejo, šiokstoks pasitikėjimo ir pasididžiavimo jausmasturėtų aplankyti stebint, kad pasaulis juda įpriekį, po truputį trinama riba tarp Vakarų irbesivystančių šalių. Kaip teigia pats verslinin-kas, didžiausias malonumas jam – „įdarbinti“pinigus, kad jie kurtų naudą vargingiausiemsžmonėms. Žinoma, jis viena akimi prižiūri, kasvyksta „Microsoft“, kad auksas nenustotų by -rėti į kišenes, kurios atvertos humanitarineiveikla.

Kaip mąsto turto konsultantas CharlesasLowenhauptas, B.Gatesui pasitraukus iš akty-vios korporacijos veiklos ir perėjus prie labda-ros, jo vardas įgavo naują „prekės ženklą“.

Taigi G.Gatesas tapo nauju „prekės ženk-lu“: viena ranka apkabinęs nuo maliarijos pa -sveikusį afrikietį, kitoje laikantis vandens stik-linę, išgautą iš atliekų, bet vis dar turtingiau-sias pasaulio žmogus. ■

Deimantė Daugintytė

W.Buffettas ragina labai turtingus asmenis atiduoti bent pusę savo per gyvenimą uždirbtų pinigų labdarai. Tą jau padarė B.Gatesas

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

54 � 2015–04–17

Oficialios priežasties būti Afganistane jauseniai nebėra: juk intervencijos į Afganistanąpretekstu tapo 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro

išpuoliai JAV, už kuriuos atsakomybę prisiėmė „AlQaeda“ ir tuometis jos lyderis Osama bin Ladenas(tiesa, oficialiai atsakomybę už vadinamuosius 9/11išpuolius teroristų lyderis prisiėmė tik 2004 m.). Tadnuo 2011 m. vasaros, po O.bin Ladeno nužudymo,NATO lyderiai neturėjo kitos išeities, kaip susitartidėl visų savo pajėgų išvedimo iš Afganistano plano.Tačiau nuo to laiko Afganistane tebetvyro nesibai-gianti išlydėtuvių atmosfera. Ji trunka jau taip ilgai,kad begaliniai atsisveikinimai atbukino ne tik tokiųiškilmių organizatorių fantaziją, bet net irAfganistano valdžios bei pačių gyventojų nerimą dėlto, kas bus šalį palikus paskutiniam ISAF kariui.

Nerimauti gal ir per anksti, nes šalyje likęJAV kariai namo išvykti net patys labai norėda-mi kurį laiką dar negalės.

Kovo pabaigoje JAV prezidentas BarackasObama pareiškė, kad JAV lėtina karių išvedimoiš Afganistano procesą. Jis pranešė, kad kariųskaičius Afganistane bent iki 2016 m. išliks ne

mažesnis nei 9,8 tūkst., nors anksčiau žadėtadar iki šių metų birželio jį sumažinti perpus. Ojuk dar prieš kelierius metus svaičiota, kadAfganistane šiuo metu jau iš viso nebebus nėvieno ISAF kario.

Žinoma, tai bene dešimt kartų mažesnis

karių skaičius nei tuomet, kai buvo vykdomoskarinės operacijos. Ir, savaime suprantama,dešimt tūkstančių karių Afganistane išlaikytiyra nepalyginti pigiau – ir labiau pateisinamavisuomenės akyse.

Afganistano karas iš tiesų stipriai išvarginoJungtines Amerikos Valstijas. Sociologai kons-tatuoja, kad nei Vietnamo, nei Korėjos, neiIrako karai nepatyrė tokio smukimo visuome-nės akyse, kaip šis: invazijos pradžioje 2001 m.karo veiksmus palaikė net devyni iš dešimtiesamerikiečių, o dabar šis skaičius nesiekia vienoiš trijų. Tai visiškai suprantama, nes karas parei-kalavo per daug aukų bei išlaidų. Vien ameri-kiečiams kariniai veiksmai atsiėjo beveik trilijo-ną dolerių.

Kadangi Afganistano geografinė padėtis yraitin nepalanki logistikai, karių išlaikymo šioješalyje kainą daugiausia lėmė jų aprūpinimo rei-kalingomis priemonėmis sąnaudos. Ne vienusmetus buvo naudojamasi transporto koridoriu-mi per Pakistaną – per šią šalį į Afganistanąkasdien vyko šimtai konteinerių su maisto pro-

Afganistano eksportonuosmukisMetinis eksportas (BVP proc.)2005 m. 27,42006 m. 26,52007 m. 17,82008 m. 182009 m. 14,72010 m. 102011 m. 6,12012 m. 5,52013 m. 6,3Šaltinis: Pasaulio bankas

Pasaulio tvarkdario naštaKova su terorizmu. Afganistane tebetarnaujantys JAV kariai gyvena laukimo, gal net laiko tempimo nuotaikomis,tačiau visų iki vieno jų namo susigrąžinti JAV niekaip nesiryžta.

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–04–17 �55

Pasaulis

duktais, higienos priemonėmis, drabužiais ir,žinoma, amunicija. Skaičiuojama, kad vienolitro degalų, nugabenamų iki Afganistano,kaina išauga iki 100 dolerių, tai yra degalaipabrangsta maždaug šimtą kartų. O vieno karioišlaikymas Afganistane karo laikotarpiu,„Stratfor“ duomenimis, atsieidavo maždaugmilijoną dolerių per metus (palyginimui, afga-nistaniečių kario išlaikymo kaina per metusnesiekė 12 tūkst. dolerių)

Ši kaina šiek tiek sumažėjo NATO ėmusnaudoti koridorių per Rusiją.

Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Kabule pasirašy-tą Pajėgų statuso sutartį tarp naujojoAfganistano prezidento ir NATO, šalyje dabarvykdoma nekarinė misija „Tvirta parama“,kurios pagrindinis tikslas – mokyti, patarti irparemti Afganistano nacionalines saugumopajėgas, ministerijas ir kitas valdžios institucijas.Misijoje nuo šių metų sausio dalyvauja apie 12tūkst. NATO ir partnerių šalių karių.

Tiesa, karių „likutis“ per daug nebesiplėšo,nes tai jau ne koviniai, o palaikymo daliniai.Didžioji jų dalis dirba mokymų, žvalgybos,apsaugos srityse ar atlieka konsultantų vaidme-nį. Tad Afganistano kontrolė faktiškai jau per-duota šios šalies karinėms pajėgoms. Tačiaukitas klausimas, kaip joms sekasi su šia užduoti-mi susidoroti.

Pakanka pažvelgti į pastarųjų dienų įvykius,kad galėtume įsivaizduoti, kuo gyvena naujosusirėmimų su talibais „sezono“ laukiantysafganistaniečiai.

Kovo pabaigoje Afganistano rytuose, netolisienos su Pakistanu esančiame Chosto mieste,susisprogdino teroristas mirtininkas, kartu susavimi nusinešdamas 16 žmonių gyvybių. Obalandžio pradžioje granatomis ginkluoti, kariš-kių uniformas vilkintys talibų kovotojai šturma-vo teismo kompleksą Afganistano šiaurėje irnužudė du bei sužeidė dešimtis žmonių.

Šios atakos buvo surengtos prieš tradicinįTalibano pavasario puolimą – naują mūšių sezo-ną, per kurį šiemet po keturiolikos metų per-traukos afganistaniečių saugumo pajėgos pirmąkartą su maištininkais kovos be visapusiškosNATO paramos.

Pakanka vos kelių pavyzdžių, kad neliktųabejonių, jog saugumo padėtis šioje šalyje tebė-ra labai trapi. Žinoma, ji geresnė nei prieš pen-ketą ar juolab dešimtį metų, o NATO pajėgosjau kurį laiką kryptingai rengėsi didelio mastoatsitraukimui. Tarkime, 2008-aisiais tarptauti-nių pajėgų Afganistane buvo triskart daugiaunei vietos pajėgų, o dabar šis santykis – priešin-gas. Afganistane šiandien yra apie 350 tūkst.parengtų karių, policininkų ir kitų vietos parei-gūnų, perimančių ankstesnį NATO vaidmenį.

Tačiau afganistaniečių pareigūnų kaita yradidžiulė, o kai kurių jų neprofesionalumas, liu-dininkų teigimu, kartais tiesiog bado akis.

Vienas pavyzdžių apie tai, kaip Afganistanovaldžiai sekasi tvarkytis savo kieme, yra istorijaapie milijoną CŽV dolerių. Neseniai „The NewYork Times“ atskleidė, kad tokią sumą JAV

centrinė žvalgybos valdyba 2010-aisiais skyrėAfganistanui slaptoms operacijoms rengti. Okadangi šios tikrai buvo slaptos, Afganistanovaldžia, nebijodama, kad reikės pateikti atas-kaitą, pinigus slapta pervedė talibams, kaipišpirką už vieną pagrobtą Afganistano diploma-tą. Kitaip sakant, CŽV liko apkvailinta, nes,pati to nežinodama, solidžia sumele parėmėtalibų kovotojus.

O kur dar didžiulis šalies ekonominis nuo-smukis, visuomet gresiantis masiniais neramu-mais ir radikalių jėgų sustiprėjimu.

Tad tokiomis aplinkybėmis gali kilti visaipagrįstas klausimas, ar nereikėtų baimintis netik naujo pilietinio karo, bet ir Talibano sugrįži-mo į valdžią.

Douglasas Greenas iš „Times of CentralAsia“ šiandieninę situaciją kaip tik ir lygina sudevintuoju dešimtmečiu, kai po karo nunioko-tame Afganistane, likusiame tarsi viso pasaulioužribyje, valdžią 1992 m. paėmė islamo funda-mentalistai.

„Dabar Afganistanas, bent jau ekonominiupožiūriu, kaip ir anuomet, vėl niekam neįdo-mus. Šalies finansus yra ištikęs visiškas kolap-sas, apie žmonių gerovę nėra ko kalbėti, oužsienio investuotojai Afganistano neįtraukianet į mažai tikėtinų investicijų sąrašus. Ir šisituacija gali ne tik negerėti, bet dar ir pablogė-ti“, – pesimistiškai nusiteikęs analitikas.

Jis pateikia ir nieko gero nežadančių skaičių.Nuo 2003 iki 2012 m. maždaug po 9 proc. kas-met augęs Afganistano BVP (tiesa, augęs labainetolygiai), ėmė stoti. Lėtai iš vietos kruta ir visisvarbesni Afganistano sektoriai, pradedantpaslaugomis, baigiant žemės ūkiu.

Dar viena optimizmo nedaug teikiantiaplinkybė yra ta, kad iki šiol kas trečias afga-nistanietis gyveno netoli vienos ar kitos kari-nės NATO bazės ir pragyveno iš jos: kas įsi-darbindavo statybose, kas prisidėdavo priebazės aptarnavimo.

Baigėsi ir NATO finansuojami Afga nistanoplėtros projektai, kuriems JAV išleido apie 100mlrd. dolerių. „Dabar sostinėje ir kituosemiestuose styro neužbaigtų statinių sienos, iršie vaiduokliai greičiausiai niekada nebetapsgyvenamaisiais ar biurų pastatais“, – niūrųvaizdą piešia D.Greenas.

Tiesa, Afganistano žemėje slūgso apie 12mln. tonų vario, keli milijardai tonų geležiesrūdos. Yra ir smulkesnių telkinių – švino,cinko, gyvsidabrio, brangakmenių, taip patbaterijų gamybai reikalingo, dėl to pramoneilabai svarbaus ličio. Skaičiuojama, kad visimineraliniai Afganistano ištekliai gali būtiverti 3 trln. dolerių.

Dar Afganistane, be šiokių tokių naftosatsargų, yra ir didžiulės dujų atsargos. Tačiaunaudingųjų iškasenų telkiniai arba nenaudoja-mi, arba naudojami netinkamai. Tik keli iš jųsulaukė Kinijos investuotojų, tačiau ir šie atėjone tik su pinigais, bet ir su savo darbuotojais,

Afganistano BVP karuselėMetinis BVP pokytis, proc.

2003 m. 8,42004 m. 1,12005 m. 11,22006 m. 5,62007 m. 13,72008 m. 3,62009 m. 212010 m. 8,42011 m. 6,12012 m. 14,42013 m. 1,92014 m. 1,5Šaltinis: Pasaulio bankas

Afganistane šiuo metu misiją atlieka vos apie 12 tūkst. NATO karių - maždaug dešimt kartų mažiau nei per karą

Šalyje yra ir pozityvių permainų, tačiau skurdo čianemažėja, o talibai vis dar aktyvūs

�

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

56 � 2015–04–17

Pasaulis

įskaitant apsaugą, tad vietiniai beveik neturigalimybių čia įsidarbinti.

Tačiau, kaip sakoma, viskas priklauso nuopožiūrio kampo. Nors Afganistanas yra nuopasaulio izoliuotas, talibų kvėpavimą į nugarąjaučiantis nuskurdęs ir karo nualintas kraštas,vilties čia vis dėlto esama. Buvęs JAV jūrų lai-vyno admirolas Jamesas Stavridis – vienas išoptimistų dėl Afganistano ateities. „ForeignPolicy“ straipsnyje jis įtikinėja, kad talibųsugrįžimas yra beveik neįtikėtinas. „Nebustaip, kad talibai sulipa į savo „Toyota“ sunkve-žimius ir atvažiuoja į Kabulą. Ir pastarasiskaras baigsis visiškai kitaip nei karai, kuriuospraėjusiame amžiuje Afganistane kariavo bri-tai ar sovietai.“

J.Stavridžio nuomone, Afganistano sėkmėslypi trijuose dalykuose. Pirmasis – tai švieti-mas, sveikatos apsauga ir moterų teisės.Antroji sėkmės sąlyga – tarptautinė parama,ypač skirta nacionalinėms Afganistano saugu-mo pajėgoms stiprinti. Galiausiai Afga -nistano likimas dabar yra ir naujai išrinktojoprezidento Ashrafo Ghani bei premjeroAbdullah Abdullah rankose.

J.Stavridis įsitikinęs, kad visos trys sąlygosjau dabar yra įgyvendinamos. Pavyzdžiui,pokyčiai, kurių švietimo, sveikatos apsaugos irmoterų teisių srityse Afganistanui pavyko pasi-ekti per pastarąjį dešimtmetį, – gniaužiantyskvapą. Pavyzdžiui, tikėtina gyvenimo trukmė,Jungtinių Tautų duomenimis, Afganistane perdešimtmetį padidėjo nuo 47 iki 62 metų.Kūdikių ir gimdyvių mirtingumas smarkiaisumažėjo, o sveikatos paslaugų prieinamumasišaugo nuo 10 proc. (tiek gyventojų galėjo nau-dotis gydytojų paslaugomis esant talibų val-džiai) iki 65 proc.

Be to, iki JAV invazijos Afganistano mokyk-lose mokėsi mažiau nei milijonas berniukų.Šiandien mokyklą lanko beveik 7 mln. vaikų, iškurių 40 proc. yra mergaitės. Dėl šios priežas-ties raštingumo rodikliai Afganistane sparčiaikyla, o vis daugiau jaunų afganistaniečių galistudijuoti šalies ir užsienio universitetuose.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad patys gyvento-

jai vis optimistiškiau vertina savo ir šalies atei-tį. „Asia Foundation“ apklausa liudija, kad per50 proc. Afganistano gyventojų tiki, jog reika-lai krypsta gera linkme, pastarieji rinkimaibuvo laisvi ir sąžiningi, o naujai išrinktas prezi-dentas tinkamai rūpinsis šalies gerove.

Dar labiau optimizmu dvelkia pasitikėjimorodikliai: tos pačios agentūros apklausos bylo-ja, kad šiandien Afganistano kariuomene pasi-tiki 90 proc., o policijos pajėgomis – 70 proc.gyventojų.

Tą patį liudija ir sausio mėnesį paskelbti„Gallup“ apklausos rezultatai. Visuomenėsnuomonė daugmaž vienoda: Afganistanui pasi-seks, jei prezidentas A.Ghani pasieks pažangos„stabilumo trikampyje“, kurį sudaro ekonomi-ka, saugumas ir žmogiškieji ištekliai, – būtenttrys kertiniai jo inauguracijos kalbos aspektai.

Na, o kai kalbama apie Afganistano saugu-mo pajėgų finansavimą iš užsienio, NATOpasiryžusi ne tik pati neužverti piniginės, bet irįtraukti kitas šalis, pavyzdžiui, Rusiją bei

Kiniją, ir taip sumažinti savo pačios prisiimtą irgana sunkiai įgyvendinamą atsakomybę užAfganistano ateitį.

Jau nuo 2012 m. NATO ragina Rusiją irKiniją prisidėti prie stabilumo Afganistane tiekfinansiškai, tiek siunčiant čia savo karių. Na,karių siųsti, regis, nė viena neketina, tačiau kito-kios jų paramos Afganistane tikėtis visai realu.

Neseniai Rusijos prezidento atstovasAfganistano klausimais Zamiras Kabulovaspatikino, kad Rusija nėra pasirengusi pakeistiNATO karių Afganistane. „Manau, kad dabarir JAV bei NATO du kartus pagalvotų, ar jomsverta įvesti savo kariuomenes į Afganistaną.Tačiau mes joms patariame ne tik stabilizuotikarinę padėtį, bet ir įnešti indėlį į šios šaliesplėtrą. Štai čia Rusija gali joms padėti“, – sakėRusijos atstovas.

Savo ruožtu Kinija nesibaido taikdarėsvaidmens Afganistane. Kinijos specialusisatstovas Afganistane ir Pakistane ambasado-rius Sun Yuxi sako, kad Kinija pasirengusipadėti Afganistanui ir net rengiasi pakviestiTalibano atstovus atvykti derybų į Kiniją.

Pekine jau lankėsi ir Afganistano preziden-tas A.Ghani – jis pats prašė kinų daryti spaudi-mą artimam Kinijos sąjungininkui Pakistanui,kad šis leistų Afganistano vyriausybei susitiktisu Talibano lyderiais, gyvenančiais Pakistane.

Na, o ambasadorius S.Yuxi aiškina, kadKinija skatina diskusijas tarp valstybių, todėlmielai rengia tarptautinius susitikimus. Į vienąjų įtrauktos trišalės Kinijos, Afganistano irPakistano derybos. Regiono šalių grupei, pava-dintai „Šeši plius vienas“, priklauso JAV, Rusija,Kinija, Indija, Pakistanas, Iranas ir Afga -nistanas. Šios grupės atstovai buvo susitikę jaudu kartus.

Beje, Kinija per šias diskusijas siekia ne tiksutaikyti Afganistaną, bet ir susodinti prie ben-dro stalo tokių konfliktuojančių šalių, kaipIndija ir Pakistanas bei Iranas ir Pakistanas,lyderius. �Rima Janužytė

Afganistano karas prasidėjoNATO pajėgų intervencija į Af-ganistano pilietinį karą. Tai įvy-ko netrukus po 2001 m. rugsė-jo 11 d. atakų norint sumažinti„Al Qaedos“ jėgas ir nuverstiTalibaną. Visos koalicinės ša-lys sudarė Tarptautines saugu-mo palaikymo pajėgas (angl.ISAF).Tuometis JAV prezidentasGeorge’as W.Bushas pareika-lavo, kad Talibanas išduotųOsamą bin Ladeną. Talibai tei-gė, kad Afganistane jo nėra, iratsisakė padėti neįrodžius joįtakos Rugsėjo 11-osios at-

akoms. JAV atsisakė imtis betkokių derybų ir 2001 m. spalio7 d. kartu su Didžiąja Britanijapradėjo operaciją „Tvirta lais-vė“. Vėliau prie jų prisidėjo ki-tos pajėgos, įskaitant ir NATO.Pajėgos nuvertė Talibaną nuovaldžios ir įsteigė bazes dau-gumoje šalies miestų. Didelėdalis „Al Qaedos“ narių pabė-go į Pakistaną ir kitas kaimyni-nes šalis.2011 m. gegužės 2 d. JAVspecialiųjų pajėgų kariai Pakis-tano Abotabado mieste atlikospecialią operaciją, kuriosmetu buvo nukautas O.bin La-

denas. Maždaug po trijų savai-čių NATO lyderiai susitarė dėlvisų savo pajėgų išvedimo išAfganistano plano. 2014 m. rugsėjo 30 d. Kabulepasirašyta Pajėgų statuso su-tartis tarp naujojo Afganistanoprezidento ir NATO dėl nekari-nės misijos „Tvirta parama“,kurios pagrindinis tikslas – mo-kyti, patarti ir paremti Afganis-tano nacionalines saugumopajėgas, ministerijas ir kitasvaldžios institucijas. Misijojenuo šių metų sausio dalyvaujaapie 12 tūkst. NATO ir partne-rių šalių karių. �

NATO Afganistane

Afganistano gyventojai šalies sėkmę sieja su pernai išrinktu prezidentu A.Ghani

�

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–04–17 ● 57

Pasaulis

Šią deklaraciją, kuri vėl priminė prieš keletąmetų nuskambėjusią idėją sukurti „ŠiaurėsNATO“, paskelbė didžiausias Norvegijos

dien raštis „Aftenposten“, ir tai Rusijoje sukėlėne mažą audrą.

Šiaurės šalių gynybos ministrai dokumenteRu siją be užuolankų vadina didžiausia grėsmeEu ropos saugumui ir teigia, kad būtinas artimes-nis bendradarbiavimas gynybos srityje bei dides-nis solidarumas su Baltijos valstybėmis. Ministraipabrėžia, kad artimesnė Skandinavijos ir Baltijosvalstybių kooperacija padidintų regiono saugumąir atbaidytų nuo karinių veiksmų.

Tuo pat metu su Latvijos ir Estijos premjeraisVilniuje susitikęs Lietuvos ministras pirmininkasAlgirdas Butkevičius pareiškė, kad trys Baltijosšalys turėtų svarstyti bendro ginkluotės įsigijimoklausimą, bendradarbiaudamos gynybos srityje.Paramą bendram ginkluotės įsigijimui patvirtinoir Latvijos premjerė Laimduota Straujuma.

Vienu metu nuskambėjusios šios abi naujie-nos gerokai įkaitino atmosferą Maskvoje, kaip,beje, ir praėjusių metų lapkritį pasirašyta sutar-tis stiprinti bendrą gynybos bendradarbiavimątarp 12 šalių – Šiaurės ir Baltijos valstybių, Len -kijos, Nyderlandų, Vokietijos ir DidžiosiosBritanijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM)

sek madienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijosžingsniai glaudesnių ryšių su NATO link kelia„ypatingą nerimą“. Kaip teigia Maskva, ŠiaurėsEu ropos bendradarbiavimas gynybos srityje, ki -taip negu praėjusiais metais, pradėjo įgauti priešRusiją nukreiptą kryptį, o tai gali pakirsti teigia-mą konstruktyvaus bendradarbiavimo Šiaurėjepatirtį, sukauptą per pastaruosius dešimtmečius.

„Šiame fone ypatingą nerimą kelia sustiprėju-si Suomijos ir Švedijos tendencija palaikyti arti-mesnius ryšius su kariniu NATO bloku, oficialiailai kantis nepriklausymo karinėms sąjungoms po -litikos“, – pabrėžė Rusijos URM.

Maskva mano, kad „vietoj atviro ir konstruk-ty vaus dialogo, kuriuo būtų ieškoma bendrųspren dimų, kaip sustiprinti saugumą Šiaurės Eu -ropoje ir visame žemyne, įskaitant vidinio konf-likto Ukrainoje sureguliavimą, Šiaurės šalių vi -suomenės nuomonei peršamas atvirai konfronta-cinis požiūris“.

Norvegijos gynybos analitikė ir šalies gynybosministrės Ine Eriksen S?reide patariamosios eks-pertų grupės narė Janne Haalandas Matlary to -kios Rusijos reakcijos pataria nesureikšminti. „Tu -rime suprasti, kad šis žingsnis sulauks negatyviosreakcijos iš Rusijos pusės, tačiau tai neturėtų bū tisureikšminama, – teigia ekspertė. – Prieš dve jusme tus Norvegija perspėjo Rusiją apie 2015-aisiais

vyksiančias karines pratybas „Joint Viking“Finmarke, netoli sienos su Rusija, ir su laukė stip-rios žodinės reakcijos iš aukščiausių valdžiossluoks nių Maskvoje“, – priduria ji.

Tačiau ši deklaracija kelia ir daugiau aistrų –ne vien Rusijoje. Kai kurių analitikų nuomone,tai dar vienas Europos eižėjimo įrodymas, matSe najame žemyne esą vis ryškiau formuojasi ats -ki ros stovyklos: viena jų – vadinamoji frankoger -ma nijos ašis, kita – Didžiosios Britanijos ir Šiau -rės šalių blokas.

Ypač daug apie tai imta diskutuoti po 2011 m.sausį Londone įvykusio Šiaurės Europos ir Bal -tijos valstybių viršūnių susitikimo, kuriame da ly -vavo devynių šalių – Didžiosios Britanijos, Is lan -di jos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos,Li e tuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai.Šia me susitikime britų premjeras Davidas Ca me -ronas aptarė galimybę sukurti naują karinį aljan-są, vadinamąjį mini NATO.

„Mini NATO“ – tai penkių Šiaurės šalių irDi džiosios Britanijos karinio bendradarbiavi-mo, sie kiant Arktyje sukurti atsvarą Rusijai, pla-nas. Į Arkties šelfą pretenduojančios valstybėsrengiasi kovai dėl gamtos išteklių ir... skaičiuojašovinius.

Beje, tai ne tas pats, kas utopinė Šiaurės Są -jun ga arba Jungtinė Šiaurės Federacija (United

Ar Baltiją apgins „Šiaurės NATO“?Gynyba. Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos gynybos ministrai pasirašė deklaraciją, teigiančią,kad Šiaurės Europa privalo ruoštis galimoms krizėms ir incidentams dėl Rusijos.

�

Šiaurės šalys susitarė vykdyti daugiau bendrų pratybų, o kai kuriais atvejais net leisti vienai šaliai naudotis kitos oro erdve

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

58 ● 2015–04–17

Pasaulis

Nordic Federation), kurią pasiūlė švedų istori-kas Gunnaras Wetterbergas, 2009 m. išleidęskny gą, kurioje įrodinėja „skandinaviškos Šveica-rijos“ arba „Jungtinių Skandinavijos Valstijų“ su -kū rimo bū tinybę. Neva tokio aljanso nariai išsau-go tų na cionalinį savitumą, o naujai federacineistruk tūrai deleguotų užsienio, gynybos ir iš dalieseko no mikos funkcijas.

Tačiau G.Wetterbergo idėją sukurti ŠiaurėsSą jungą, kurios vadovė būtų Danijos karalienėMargrethe II, minėtų penkių valstybių premjeraiat metė dar 2009 m. spalį – juos atbaidė tai, kad 25mln. gyventojų turintis darinys būtų vos dešimtapagal BVP dydį pasaulio ekonomika.

Šį sykį Šiaurės šalių gynybos ministrai nei apieko vą dėl gamtos išteklių, nei apie pačią Arktį ne -užsimena, visą dėmesį sutelkdami į galimus ben-drus prieš Rusiją nukreiptus karinius veiksmus

Baltijos regione. Tačiau iš esmės naujasis projek-tas nedaug kuo skiriasi nuo ankstesnės „miniNATO“ iniciatyvos.

Kaip pabrėžia „Financial Times“, ši idėja ne -kon kuruoja nei su NATO, nei su ES. Mat tikNor vegija, Danija ir Islandija, kuri neturi gink-luo tųjų pajėgų, yra NATO narės. Nei Suomija,ku rios sienos ribojasi su Rusija, nei Švedija Al -jansui nepriklauso, nors su juo artimai bendra-dar biauja, o jų šalyse nesiliauja debatai dėl gali-mos narystės.

Be to, kaip pabrėžia finansinio leidinio anali-tikai, naujojoje deklaracijoje nėra kalbama apieįsipareigojimą valstybėms ginti vienai kitą, kaiptai numato 5-asis NATO sutarties straipsnis. Kal -ba ma tik apie konkrečius žingsnius glaudesnioben dradarbiavimo link. Tarp jų – geresnė in for -ma cijos apie kiekvienos šalies oro erdvės pa žei -

dimus sklaida; diskusijos apie galimybes apsigintinuo kibernetinių atakų; daugiau bendrų pra tybųir leidimas vienai šaliai naudotis kitos oro erdveesant prastoms oro sąlygoms; taip pat – glau des -nis bendradarbiavimas tarptautinėse mi sijose,pa vyzdžiui, Afganistane, Malyje ar Irake.

Tuo tarpu gynybos analitikė J.H.Matlary pa -brėžia, jog bandymas į bendrą sąveiką kaip įma-noma labiau įtraukti ne NATO šalis – Švediją irSuomiją – gali reikšti ir tai, kad pastarosios dvivalstybės kaip tik rengiasi didesniam įsitraukimuiį NATO.

Pirmasis šio „išplėstinio bendradarbiavimo“, okartu ir sąveikos su NATO įrodymas bus bendroskarinės pratybos „Arctic Challenge“, kurios vyksgegužės pabaigoje Švedijoje ir Norvegijoje. Pra -nešama, kad ir JAV į pratybas atsiųs naikintuvųF-16, kurie dislokuoti Jungtinėje Karalystėje.

Ar šis karinis bendradarbiavimas gali teiktisau gumo jausmą Baltijos valstybėms, analitikaine sutaria. Viena vertus, bendradarbiavimas tarpŠiaurės šalių ir Baltijos valstybių nėra naujiena, omaždaug prieš dešimtmetį jis įgavo ir instituciniųbruožų. Pavyzdžiui, devintajame dešimtmetyje at -sirado formulė „5+3“ (5 Šiaurės šalys ir 3 Bal ti josvalstybės): taip buvo pavadinti reguliarūs Šia u rėsšalių ir Baltijos valstybių ministrų susitikimai.

2000 m. Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių ben-dradarbiavimas buvo pervadintas į „Šiaurė-Bal -tija Aštuoni“ (Nordic-Baltic Eight, NB8). Tie sa,„Šiaurė-Baltija Aštuoni“ reiškė iš esmės tą patį,ką ir formulė „5+3“, tačiau apėmė ne tik politi-nę, bet kartu ir ekonominę sritį. Konsta tuo ta, kad„Šiaurė-Baltija Aštuoni“ bendradarbiavimo tiks-lai – prisidėti prie demokratijos, saugumo, stabi-lumo gerovės ir kultūrinių ryšių tarp aštuoniųdalyvaujančių valstybių skatinimo.

Šiaurės šalių įsitraukimas į Baltijos valstybiųsau gumą tiek anksčiau, tiek dabar susijęs ir suJAV interesais Baltijos valstybėse. XXI a. pra-džio je Šiaurės šalys tapo savotiška JAV ir kitų Va -karų Europos valstybių tiltu, per kurį JAV ga lėjoveikti procesus Baltijos valstybėse. Tik, priešingainei dabar, tuomet Šiaurės šalių aktyvesni veiks-mai Baltijos valstybių atžvilgiu nesukeldavo nei-giamos Rusijos reakcijos.

2015 4 112014 49 742013 41 582012 41 712011 34 482010 36 37

2014 m. NATO lėktuvai

400 kartų palydėjo „pasiklydusius“

Rusijos orlaivius

Rusijos skrydžiaiRusijos orlaivių maršrutai

praėjusiais metais

Bodo aviacijosbazė

Norvegija

Oslas

Didžioji Britanija

Londonas

Rusija

Maskva

Engelso karinė bazė

NATO orlaivių pakilimas reaguojant į pranešimus, gautus iš Bodoaviacijos bazės

Pakilimų skaičius Identifikuoti pažeidėjai

Šaltinis: Norwegian joint headquarters, GOV.CO.UK

4 1149 74

41 5841 71

34 4836 37

Arkties regiono valstybių bendradarbiavimąskatina ir Arkties taryba, kuriai priklauso Danija,

Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija, taip pat Rusija, Kanada ir JAV

�

Šiuo metu situacija tarptautinėje erdvėje gero-kai pasikeitusi. Dar 2006-aisiais JAV neslėpda-mos deklaravo norą, kad Šiaurės šalys atliktų spe-cialų vaidmenį, susijusį su Baltijos valstybių sau-gumu. Tokia buvo, pavyzdžiui, JAV inicijuotospro gramos e-PINE (the Enhanced Partnership inNorthern Europe) paskirtis. Tai buvo priemonėskatinti bendradarbiavimą, kurio vienas tikslų –kooperacinio saugumo stiprinimas tarp JAV irŠiaurės šalių bei Baltijos valstybių. Šis bendradar-biavimas, kaip ir „Šiaurė-Baltija Aštuoni“, buvoparemtas vyriausybės pareigūnų susitikimais irišplėstas į formulę „8+1“.

Pamažu Lietuvos ir Šiaurės šalių santykiai per-eina į naują dimensiją – santykius, pagrįstus inte-resais Arktyje. Ar naujoji Šiaurės šalių deklaraci-ja su tuo turi ką nors bendra, vienareikšmio atsa-kymo nėra. Tačiau kai kurių analitikų teigimu,Rusijos agresija Ukrainoje niekada netaps prie-žas timi trečiajam pasauliniam karui kilti, o štai in -

teresai Arktyje gali įplieksti nemenką tarptautinįkonfliktą, kuriam jau dabar pamažu ruošiamasi.

Juk anksčiau Arkties valstybėmis laikytos tikRusija, JAV, Norvegija, Kanada ir Danija suGren landijos sala. Dabar, kai Arktyje atsiveria visdidesni naudingųjų iškasenų klodai, tarp naujųArkties užkariautojų minimos jau apie 20 šalių,tarp jų ir Lietuva, Latvija, Estija. Tiesa, Baltijosša lys tarp tų, kurios turi interesų Arktyje, mini-mos tik todėl, kad yra NATO narės.

Šiuo metu yra sudaryta Arkties taryba, kurią,be jai nuo gegužės vadovausiančių JAV, sudaroKa nada, Islandija, Norvegija, Danija, Švedija,Suo mija ir Rusija.

Yra suburtos ir kitos Arkties valdymo organi-zacijos: Barenco-Euroarkties regiono taryba,Šiau rės taryba. Nė į vieną jų Baltijos šalys – Lie -tuva, Latvija, Estija neįtrauktos nei tikrųjų narių,nei stebėtojų teisėmis. Tačiau, pavyzdžiui, su Ark -ties regionu tiek pat kiek ir Lietuva susieta Len -ki ja jau yra Barenco-Euroarkties regiono tarybosveiklos stebėtoja.

Atskiruose Arkties regionuose tarp įvairiųvals tybių jau įsiliepsnoja karai. Danija ir Kanadagin čijasi dėl trijų kilometrų ilgio apledėjusiosHan sa (Turkupaluko) salelės, kuri yra apledėju-sioje dalyje tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų.

Kanada ginčijasi su JAV dėl jūros sienos Bo -for to jūroje. Nesutariama, kam turi priklausytine didelė sala Chuano de Fukos įlankoje.

Airija neišsprendžia ginčo su Danija, DidžiąjaBritanija ir Islandija dėl Farerų salų kontinenti-nio šelfo 200 jūrmylių zonos.

Norvegija turi priekaištų Rusijai dėl Ka ra lie -nės Mod žemių, Špicbergeno salos dalies. JAV ke -lia pretenzijas Rusijai dėl dalies rajonų, per ku -riuos eina vadinamasis Šiaurės Arkties jūrų kelias.

JAV jau paskelbė karinę programą, pagal ku -rią Aliaskoje bus įkurdintos trys sausumos ir trysoro pajėgų karinės bazės su 24 tūkst. kariškių.

Technines žvalgybos ir apsaugos priemonesArk ties zonoje kuria ir Norvegija. Arktyje veikiajos vadavietė, Norvegija įsigijo 48 karinius lėktu-vus „Lockheed F-35“ patruliuoti šioje zonoje.

Kasmet šiaurinėse Švedijos „Lulea“, Nor ve -gijos „Bodo“ ir suomių „Oulu“ karinėse bazėsevyksta NATO kariniai mokymai. Jų scenarijusbūna toks, kad tarp dviejų valstybių dėl naftos irkitų naudingųjų iškasenų Šiaurės regione įvykstakonfliktas ir jį spręsti padeda NATO pajėgos.

Danija taip pat įgyvendina 2010–2014 m. Ark -ties regiono apsaugos planą, kuriam skirta 600mln. Danijos kronų. Pagal tuos planus kuriamosmobilios Arkties pajėgos, taip pat stiprinamaGrenlandijoje esanti karinė aviacijos bazė „Tule“.Ji priims ir NATO karinius lėktuvus.

Į kovą dėl Arkties įsitraukė ir Didžioji Bri ta -nija. 2012 m. vyko NATO ir Didžiosios Britanijosmokymai „?old Response-2012“. Juose dalyvavo14 NATO šalių ir 16 tūkst. kariškių. Gausiausiaspajėgas sudarė Didžiosios Britanijos karo laivai iraviacija.

Vis dėlto didžiausių interesų Arkties regioneturi Rusija. Ji yra parengusi Arkties karinių veiks-mų iki 2020 m. programą. Arkties regione numa-tyta papildomai sukurti keleto rūšių kariuomenėsdalinius, įskaitant aviaciją, karinius laivus. ■

Rima Janužytė

Deividas Čarlzas Manersas

Beribis DangusDvidešimtmetis Deivi-das Čarlzas Maner-sas (David CharlesManners) nukeliauja įHimalajus, kad ište-sėtų duotą pažadą irsusirastų savo gimi-naičius. Tačiau neti-kėtai atsidūręs šalianepaliečių šamanošventyklėlės kalnopašlaitėje, jis išsukaiš suplanuoto kelio irleidžiasi didžių atradi-mų kryptimi.

Knygoje Beribis dangus autorius dalijasi išminti-mi ir įžvalgomis, kurių įgijo iš šamano Kušalo Ma-garo, tapusio jo mokytoju ir draugu. Pasitelkęssudėtingus išbandymus, Kušalas Magaras išmo-kė Deividą gyventi visa širdimi, drąsiai ir laimin-gai, būti nesavanaudiškai dosniu ir geraširdžiu,sukaupti valią ir aiškiai suprasti, kokie yra jo gy-venimo tikslai. Deivido kalnuose patirtos gyvenimiškos pamo-kos šiandien gali būti naudingos mums visiems.

Arline Curtiss

Smegenų jungiklisNauja kognityvi protoelgsenos pratimų sis-tema, kuri remiasineurologiniais tyr-mais ir smegenų kar-tografija.Jeigu jūs ar jumsbrangs žmogus ken-čia nuo depresijos,minčių kaitymas galibūti tas dalykas, ku-ris padės visam laikuijos atsikratyti. Jūs negalite tiesiogištraukti savęs iš dep-

resijos gniaužtų. Ją sukelia sutrikusi cheminiųmedžiagų pusiausvyra smegenyse. Bet minčiųkaitymas padeda! Tai paprasta mąstymo pratimųsistema, sukurta remiantis neurologiniais tyrimaisir smegenų kartografija. Pasitelkus šią minčių nu-kreipimo techniką, mintis, jog jus yra apėmusidepresija, galite perkelti į kitą smegenų dalį.Vaistų ir psichoterapijos poveikio gali tekti lauktisavaites ar net mėnesius. Minčių kaitymas veikiaakimirksniu. Kai depresinės mintys iš emocinėssmegenų dalies laikinai persikelia į mąstančiąjąsmegenų dalį, kurioje niekada nebūna depresi-jos, atsiranda galimybė greitai atsikratyti šios li-gos.Arline Curtiss – licencijuota kognityvaus elgesioterapeutė. Jos darbai spausdinti garsiausiuoseJAV periodikos leidiniuose, ji parašiusi daug kny-gų, tarp kurių – „Depresija yra pasirinkimas: lai-mėti kovą nevartojant vaistų“ ir apdovanojimųpelniusios knygos vaikams „Meškų kompanijoje“bei „Dievų vaikai“.

Rusijos lyderiai jau parodė, jog yra pasirengępraktiškai ir efektyviai panaudoti karines prie-mones, kad pasiektų savo politinių tikslų, netjei tai ir pažeidžia tarptautinę teisę. Baltijos ša-lyse ir mūsų regione didėja karinis aktyvumasir intensyvėja žvalgybų veikla. Rusijos kariuo-menė meta iššūkį mums prie mūsų sienų, oBaltijos valstybėse jau užfiksuota pasienio pa-žeidimų.Rusijos veiksmai yra didžiausias iššūkis Euro-pos saugumui. Rusijos propaganda ir politi-nis manevravimas sėja nesantaiką tarp tautųir tokiose organizacijose kaip NATO ir Euro-pos Sąjunga.Sutarėme plėtoti ir gerinti sąlygas, reikalingasvykstantiems pokyčiams mūsų aplinkoje, tiekžemėje, tiek jūroje ar ore, stebėti. Mes pabrėžiame keitimosi informacija apiekiekvieną oro erdvės pažeidimą svarbą, sie-kiant pagerinti išankstinio perspėjimo galimy-bes ir sumažinti netikėtų įvykių bei nesusipra-timų riziką. Mes taip pat nusprendėme ir to-liau keistis kibernetinių puolimų informacijabei patirtimi. ■

Ištrauka iš Šiaurės šaliųdeklaracijos

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

60 ● 2015–04–17

Kultūra

Filmų žiūrėjimui kasdien skiriama mažiauvalandų nei naršymui internete, sociali-nėms medijoms ir muzikos klausymuisi,

tačiau apskritai filmai yra žiūrimi dažniau neikita televizijos produkcija. Tokius rezultatusatskleidė Europos Komisijos užsakymu atliktaišsami Europos kino auditorijos tyrimo atas-kaita, kurios svarbiausi rezultatai pristatyti„Ki no pavasario“ metu vykusioje konferenci-joje „Meeting Point – Vilnius“. Tyrime dalyva-vo beveik 5 tūkst. gyventojų nuo ketverių ikipenkiasdešimties metų amžiaus iš dešimtiesEuropos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvos.Jame analizuoti europiečių prioritetai ir nuo-statos renkantis filmus, lankymosi kine ir filmų

žiūrėjimo namų sąlygomis įpročiai, taip patskirtumai tarp šalių nacionalinio, Europos irJungtinių Amerikos Valstijų kino paklausumo.

Tyrimo organizatoriai, remdamiesi gyven-tojų apklausa, išskyrė penkias kino žiūrovųgrupes.

Kai kalbama apie didžiajam ekranui kuria-mus filmus, populiariausios platformos jiemsžiūrėti yra televizija, kino teatrai ir vaizdo įra-šai. Žinoma, turint omenyje šių platformųnau dojimo dažnumą, lankymasis kino teatrenublanksta prieš filmų žiūrėjimą per televizijąir siuntimąsi iš interneto. Tam yra gana pra-gmatiškų priežasčių. Tyrimo rezultatai rodo,kad 14 proc. apklaustų dalyvių, o Lietuvoje –net 27 procentų, nuo artimiausio kino teatroskiria daugiau nei pusvalandis kelio. Kitospriežastys – ribotas kino teatrų repertuaras,di delės kainos ir laiko stoka.

Pagrindinė kino žiūrovų auditorija – jauniišsilavinę miesto gyventojai, kurie domisi pa -

čiais įvairiausiais filmais ir daugiausia siunčia-si juos iš interneto nemokamai, nes legaliairodomų filmų pasiūla ir kaina jų netenkina.

Kaip pabrėžė tyrimo rezultatus pristatęsįmonės „Headway international“ vadovas Ar -naud Dupont’as, tarptautinio audiovizualiniosektoriaus rinkodaros ekspertas, renkantisfilmą europiečiams didelę įtaką daro du daly-kai: tai, kokia istorija jame pasakojama, ir dis-kusijos su draugais bei artimaisiais, kokį filmąvertėtų pamatyti. Beveik 30 proc. kino žiūrovųsąmoningai nesirenka, ką žiūrėti, bet remiasikitų rekomendacijomis. Pasak pranešėjo, tyri-mas atskleidė, kad rinkdamosi filmus moterysdažniau nei vyrai remiasi kitų žmonių reko-mendacijomis bei žinutėmis socialiniuose tink-luose, o vyrai daugiau informacijos ieško inter-nete, pavyzdžiui, IMDB (liet. Internetinė fil -mų duomenų bazė).

Efektyviausia filmų rinkodaros priemonė –anonsiniai filmukai, kuriuos prieš eidami įkiną peržiūri per 80 proc. apklaustų tyrimo da -lyvių. Populiariausi žanrai – komedija, veiks -mo ir nuo tykių, nors Europoje sukuriama ne -ma žai dra mų, kurios populiaresnės tarp mote-rų ir vy resnio amžiaus žmonių. Žanras, siuže-tas ir ak toriai yra svarbiausi filmų atrankos kri-terijai.

Vienas tyrimo tikslų buvo padėti Europojekuriamiems filmams peržengti savo kilmėsšalis ir patekti į tarptautinę rinką. Tyrimas pa -rodė, kad europiečiai kur kas daugiau nei apiesavo žemyno filmus žino apie komerciškai sėk-mingus Holivudo filmus ir juos žiūri. Pagalžiū rovų skaičių šie yra net tris kartus populia-resni nei antroje ir trečioje vietoje atsidūręnacionaliniai ir europietiški filmai.

JAV kino industrijos sukurtą produkcijąžiū ri beveik visi, nors minimi ir jos trūkumai:per daug smurto, specialiųjų efektų, pernelygstereotipiniai personažai ir nuspėjami siužetai.Kita vertus, europinis kinas daliai žmonių kliū-va dėl užsienio kalbos nemokėjimo. 46 proc.apklaustųjų norėtų, kad europietiški filmai bū -tų rodomi originalo kalba su subtitrais jų gim-tąja kalba.

Tyrimo dalyvių taip pat buvo prašoma iš -rinkti geriausius būdus, kaip didinti europinio

kino žiūrimumą. Atsakydami į šį klausimą 53proc. apklaustųjų nurodė, kad norėtų matytidaugiau europietiškų filmų reklamų per televi-ziją, 50 proc. mano, kad būtų reikalinga sukur-ti internetinę duomenų bazę su išsamia infor-macija apie visus Europoje sukuriamus filmus.Maždaug pusė apklaustųjų norėtų, kad euro-pietiški filmai apskritai būtų daugiau rekla-muojami internete. Tiek pat yra manančiųjų,kad būtų prasminga inicijuoti kino teatruoseEuropos kinui skirtus renginius.

Taigi šis tyrimas parodo, jog Europos kinoindustrija tikrai neišnaudoja visų galimybių,kad pasiektų platesnę auditoriją. Iš daugiaunei tūkstančio kasmet Europoje sukuriamų fil -mų tik nedaugelis pakliūva į užsienio rinkas.Europos Komisija pabrėžia, kad vienas būdų,kaip didinti kino filmų prieinamumą ir pasiek-ti naujas auditorijas, yra nebrangių internetoplatformų kūrimas. Tuo pačiu metu patariamastiprinti tradicines platformas: filmų peržiūraskine paverčiant ypatinga švente, kurios metususitinkama su filmo komanda ir draugais dis-

Kinas – labiausiaipaplitusi medijaMeno sociologija. Kaip atskleidė Europos Komisijos tyrimas, kinas tarpeuropiečių yra pati populiariausia medija, palyginti su internetu, televizija,muzika, radiju, knygomis, spauda, videožaidimais bei socialinėmismedijomis. Tik 3 proc. Europos gyventojų yra visiškai abejingi kinui, odidžioji dalis kiekvieną savaitę vidutiniškai pažiūri daugiau nei du filmus.Beveik 70 proc. Europos gyventojų siunčiasi filmus ar žiūri juos internetunemokamai, daugiau nei pusė mėgaujasi jais savo kompiuteryje arnešiojamajame įrenginyje.

A.Dupont’as, „Head -way international“:„Renkantis filmąeuropiečiams įtakosturi tai, kokia istorija

jame pasakojama, ir diskusijos sudraugais bei artimaisiais“

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–04–17 ● 61

Kultūra

ku tuoti apie filmą, taip pat – televizijoje ku -riant programas, skirtas supažindinti su euro-piniu kinu. Informacijos sklaidai svarbu išnau-doti socialinius tinklus ir kurti informaciniustinklalapius apie kiną.

Remdamiesi respondentų atsakymais apieįpročius ir nuostatas kino atžvilgiu, tyrimoorganizatoriai išskyrė penkias žiūrovų grupes,kurių polinkiai turėtų padėti kino prodiuse-riams apibrėžti filmų auditoriją ir kurti rinko-daros strategiją.

Pati gausiausia grupė – tai „priklausomybę“nuo kino turintys jauni miesto gyventojai,aktyvūs interneto ir socialinių tinklų naudoto-jai. Jie turi pakankamai laisvo laiko, domisikul tūra ir jos naujienomis, išmano aktualijas.Jiems svarbu pamatyti pačių naujausių filmųpremjeras. Šios grupės žmonės žiūri daug fil -mų įvairiose platformose ir medijose, jie nėraišrankūs – žiūri tiek JAV, tiek nacionalinį ireuropinį kiną. Į juos, kaip į vieną pagrindiniųauditorijų, galima orientuotis kuriant europi-nių filmų rinkodaros strategiją.

Antroji grupė – išrankieji filmų žiūrovai.Tai daugiausia vyresnio amžiaus, gerai išsilavi-nę, dirbantys, tačiau nelabai turtingi miestųgy ventojai, paprastai moterys. Šie žmonės yrakultūros srities darbuotojai. Tai pagrindinėeuropinio kino žiūrovų auditorija, nemėgstan-ti amerikietiškų filmų. Jie tradicinių pažiūrų,todėl renkasi filmų žiūrėti kino teatruose.Šiems žmonėms visai nesvarbu, ar filmas nau-jas, ar senas. Jie renkasi sau įdomius filmus,ne siremdami tuo, kas tuo metu populiaru. To -dėl jie gali laukti ir keletą metų, kad pažiūrėtųišsirinktą filmą per DVD ar kine.

Trečia pagal gausumą grupė – populiarių fil -mų (angl. blockbusters) gerbėjai. Kaip ir dvipirmosios grupės, tai yra kino gerbėjai, tačiaukartu ir aktyvūs pramogų industrijos vartotojai.Jie pirmenybę skiria JAV filmams. Tačiau tainereiškia, kad šie žmonės renkasi lengvą ir pa -viršutinišką Holivudo produkciją, skirtą vienpramogai. Vis dėlto juos sunkiau sudomintieuropinio kino produkcija, nes jie laikosi nuo-statos, kad JAV filmai geresni ir įdomesni.

Paskutinės dvi grupės – jauni žmonės, daž-niau merginos, besimokančios ir gyvenančiosmažesniuose miesteliuose su tėvais. Jos akty-viai naudojasi socialiniais tinklais ir yra šiuo-laikinės kultūros vartotojos. Šios grupės žiūro-vams įdomūs filmai socialine tematika, kuriejiems perduoda kokią nors svarbią žinią. Be to,ši grupė domisi kitomis kultūromis, taigi ireuropiniu kinu.

Galiausiai yra žmonės, kurie nesidomi kinuir žiūri tik itin populiarius JAV filmus bei na -cionalines komedijas.

Pristatymo pabaigoje buvo supažindinta suty rimo atskleistais lietuvių kino žiūrėjimo įp -ročiais ir nuostatomis. Pasak A.Dupount’o,Lie tuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kadčia yra mažiau didelių kino gerbėjų, pastebi-mas didesnis atotrūkis tarp jų ir likusios daliesgy ventojų, kurie toli nuo kino industrijos. Lie -tuvos gyventojai taip pat mažiau įsitraukę įdiskusijas apie kino filmus socialiniuose tink-luose.

Kita vertus, lietuvius domina patys įvairiau-si filmai, o festivaliai yra viena populiariausiųplatformų. Daugiau nei kiti europiečiai mesmanome, kad europietiški filmai yra įdomūs irartimi mūsų realybei. Tačiau džiugesio nekeliaišvada, kad lietuviai, palyginti su kitų šalių žiū-rovais, nuvertina filmų žiūrėjimo kino teatrepatirtį.

Prieš Europos kino auditorijos tyrimo atas-kaitos pristatymą kalbėjęs lietuvių prodiuseris,Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociaci-jos valdybos narys, vienas Vilniaus kino klaste-rio iniciatorių Kęstutis Drazdauskas pristatėsavo projektą, kuris jau sulaukė Lietuvos Res -pub likos vidaus reikalų ir Kultūros ministerijųpalaikymo. Šio projekto tikslas – sukurti na -cio nalinį kino teatrų tinklą, nes maždaug pusėLietuvos populiacijos neturi prieigos prie ki -no. Kaip pasakojo pranešėjas, šiandien visiLie tuvos kino teatrai yra pagrindiniuose tri-juose miestuose, o jų repertuaras orientuotas įHolivudo produkciją. Tad šiuo projektu siekia-ma gerinti kino prieinamumą rajonuose.

Pasak K.Drazdausko, kino teatrai galėtųįsikurti kultūros centruose, taigi būtų išnaudo-ta esama infrastruktūra. Greta šio tinklo taippat būtų įsteigtas centralizuotas profesionaliųkino platintojų tinklas, kuris atrinktų filmusperžiūroms ir išplatintų juos po keliasdešimtplanuojamų kino teatrų. Tai taip taip padėtųpopuliarinti lietuvišką kiną. Pranešėjo teigi-mu, šiuo metu Lietuvoje valstybė remia filmųkūrimą, bet ne platinimą.

Jei valstybė ir verslo įmonės prisidėtų priešio projekto įgyvendinimo, gal bent iš daliesbūtų išspręstas po pristatymo auditorijojenuskambėjęs retorinis klausimas, kaip išugdytimeilę kinui, jei į kino teatrus einama vis re -čiau, Europoje ryškėja tendencija juos uždary-ti. Vis dėlto kaltinti šiuolaikinių technologijųneverta, nes dėl jų filmai bent jau pamatomikino teatre nesilankančių ar neturinčių gali-mybės lankytis žmonių. Tik, žinoma, reikėtųdaugiau kalbėti apie autorių teisių apsaugąinternete ir kino edukaciją. ■

Martyna Bražiūnaitė

Pati gausiausia žiūrovų grupė – tai „priklausomybę“ nuo kino turintys jauni miesto gyventojai,aktyvūs interneto ir socialinių tinklų naudotojai

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

62 � 2015–04–17

Skaitiniai

Kadaise euforiją keldavo labai skirtingižodžiai: socializmas, fiureris, pramoni-nė revoliucija, mokytojas Mao, mikroe-

lektronika. Kai kurie žodžiai kanonizuojami.Mantros hare krišna hare krišna, krišna krišnahare hare kartojimas lyg ir pakylėja net visaiabejingus krišnaizmui žmones. Panašias emo-cijas dabar daug kam kelia šventasis žodisnanotechnologijos - net ir tiems, kurie nesusi-mąsto, ką gi jis galėtų reikšti.

Šios sąvokos prasmė per pastaruosius trisdešimtmečius labai pakito. XX a. aštuntajamedešimtmetyje pradėję ją vartoti Kimas ErikasDreksleris (Kim Eric Drexler) ir jo bendra-minčiai nanotechnologijas siejo su idėja paga-minti mažesnes nei ląstelė, keleto nanometrųdydžio mašinas (variklius, robotus, kompiute-rius), kurie atliktų naudingus darbus, pavyz-džiui, gydytų ląstelės pažeidimus, atmosferojenaikintų CO2 arba ozoną ardančius chloro irfluoro junginius, iš atliekų gamintų maistą.

Daug nanometrinių matmenų objektų,atliekančių tam tikras funkcijas, egzistuojagamtoje. Kartais tos funkcijos nepageidauti-nos, pavyzdžiui, virusų sukeliamos ligos.Tačiau galima tikėtis jas pakeisti. Pritaikytivirusus žmogui naudingoms veikloms atliktibuvo viena pirmųjų bionanotechnologijoskrypčių. Virusas yra 20–300 nm darinys, susi-dedantis iš genetinę informaciją saugančiosnukleorūgšties, apsuptos apsauginiu baltymųapvalkalu – kapside. Virusai gali daugintis(replikuotis), tačiau tik įsiterpę į gyvą šeimi-ninko ląstelę. Jie gali plisti gyvūnų organiz-muose, augaluose, grybuose, bakterijose. Yradaug rūšių virusų, kai kurie sukelia sunkiasligas: gripą, pasiutligę, AIDS ir pan. Tačiauvirusai – toli gražu nevisiškai suprasti objektai.Vien ŽIV tyrimams daugelį metų skiriamosmilžiniškos lėšos, tačiau dar negalima pasigir-ti, kad jis jau pažintas ir mokama nuo jo apsi-ginti. Išmokę pakeisti virusų genomus galėsi-me juos priversti atlikti reikiamas funkcijas.

Žmogaus organizme yra daug neabejotinainaudingų nanomašinų. Pavyzdžiui, ATP sinta-zė. Už jos tyrimus 1997 m. buvo paskirtaNobelio chemijos premija. Adenozint ri -fosfatas (ATP) daugumoje gyvųjų organizmųyra pagrindinė energiją pernešanti molekulė.Energija joje sukaupiama prie adenozindifos-fato (ADP) molekulės prisijungus dar vienam

fosforo jonui, o išsiskiria vykstant atvirkštineireakcijai. ATP sintezė vyksta ląstelės mito-chondrijų vidinėje membranoje esančiamemaždaug 10 nm dydžio mechaniniame malū-nėlyje, vadinamame ATP sintaze. Malūnėlįsuka per jį iš vienos membranos pusės į kitąjudantys protonai. Veikiant šiai mechanineijėgai, malūnėlio kamerose ADP molekulėsuspaudžiama su fosforo jonu, ir po tokios pri-verstinės santuokos susidaro ATP molekulė.ATP sintazės malūnėliui toliau sukantis, ATPmolekulė išmetama iš kameros ir keliauja ląs-telėje ten, kur reikia energijos. Tenai ta prie-vartinė santuoka išyra, ir išsiskyrusi energijaatitenka tikrajai meilei – sunaudojama nau-joms molekulėms kurti.

Kita labai paplitusi nanomašina yra fotosis-temos – šviesą surenkantys kompleksai.Pagrindinis žaliųjų augalų, dumblių ir melsva-bakterių atliekamo šviesos energijos vertimochemine energija mechanizmas – fotosintezė.Tai daugiapakopis procesas, kurio metu švie-sos energija panaudojama elektros krūviamsatskirti. Po to iš anglies dioksido ir vandenssintetinami angliavandeniai ir išsiskiria deguo-nis. Šviesą sugeria chlorofilai, karotenoidai arkiti fotopigmentai ir perduoda sužadintuselektronus į fotocheminės reakcijos centrus –pigmentų, baltymų ir kt. junginių kompleksus,arba fotosistemas. Tų kompleksų matmenys –keletas nanometrų.

Taigi, nanotechnologijos atsirado dauganksčiau nei žmonės, o nanotechnologijų ter-minas biochemijoje atsirado anksčiau nei kito-se mokslo srityse. Ilgainiui nanomokslo irnanotechnologijų uždaviniai tapo konkretesni,o aprėptis sparčiai plėtėsi į biofiziką, bioche-miją, chemiją, fiziką, elektroniką, fotoniką,spintroniką. Tai lėmė ne tik novatoriški norai,bet ir augančios technologinės galimybės.Daugelyje sričių atsirado būdų prognozuoja-mai gaminti nanometrų dydžio darinius ir jųsistemas. Tai kas gi tie nanodariniai? Dabarlaikoma, kad jie turi turėti tris savybes.

Pirma, kaip sako pavadinimas, nanodarinys– tai toks objektas, kurio matmenys maži, nuokelių iki kelių šimtų nanometrų. Žmogausplauko storis yra apie 50 mikrometrų.Vadinasi, skersai jūsų plauko galima vienasprie kito išrikiuoti apie tūkstantį nanodarinių.Tiesiogiai jų įžiūrėti neįstengiame ne dėl to,

kad valgome per mažai morkų, o todėl, kad jiedaug mažesni už regimosios šviesos bangosilgį, tad jų neįmanoma pamatyti įprastu būdu.Tačiau atominės jėgos mikroskopu, dabar jauįprastu prietaisu mokslinėse laboratorijose,galime gauti informacijos apie nanodariniųformą. Įsivaizduokit, kad tamsią naktį švelniaibraukiate pirštu per kūną. Pagal tai, kur pirštaspakyla ir nusileidžia, galite spręsti apie kūnoiškilumus ir įdubimus. Taip veikia ir atominėsjėgos mikroskopas. Tik jo skiriamoji gebadidesnė: įmanoma nustatyti nanometrų eilėsiškilumus ir įdubimus. Be to, elektroniniu mik-roskopu, kuriame bandinys apšviečiamas nešviesa, o elektronų srautu, pagal medžiagospoveikį tam srautui galime nustatyti netginanodarinių vidinę struktūrą.

Antras išskirtinis bruožas – nanodariniaituri mažų matmenų lemiamų savybių, kuriųdideli objektai neturi. Daugeliui nanodariniųbendra tai, kad elektronų nebegalime įsivaiz-duoti ir apibūdinti kaip labai labai mažų dale-lių, kurių padėtį įmanoma nustatyti. Nebeliekaprasmės kalbėti apie tikslią elektrono vietąerdvėje. Elektronas aprašomas bangine funk-cija, o išorinių jėgų poveikis elektronui apibū-dinamas ne remiantis Niutono dėsniais, osprendžiant Šrėdingerio (Schrödinger) lygtį

Šventųjų nanotechnologijų žengimas žemėnPažanga. Nanotechnologijos šiuo metu yra vienas tų transcendentiniųžodžių, kurie sukelia euforiją, kuriuos sunku apibrėžti, bet jie reiškia tai, kasgerai. Šiuo požiūriu jis panašus į žodį demokratija. O jei jums prireiktųtiksliai apibrėžti, kas yra demokratija? Labai tikėtina, kad apibrėžimas būtųarba per daug bendras ir neinformatyvus, arba per konkretus ir neišsamus,arba toks ilgas, kad niekas jo neskaitytų.

2015–04–17 �63

Skaitiniai

(yra tokia lygtis, ją paprasta užrašyti, bet sunkuišspręsti). Kai banginės funkcijos aprėptis rea-lioje erdvėje viršija nanodalelės tūrį, elektro-nas gali turėti ne bet kokią, o tik tam tikrąenergiją, kaip atome. Taigi, mažindami nano-dalelės matmenis tarsi sukuriame dirbtinįatomą, kurio savybės priklauso nuo nanodale-lės matmenų. Antra vertus, šiuolaikinėje elekt-ronikoje naudojami lustai sudaryti iš laukotranzistorių, mažesnių nei 100 nm, tačiau tokiųlustų gamyba nevadinama nanotechnologijo-mis, nes šių tranzistorių veikimas neparemtasmažų matmenų lemiamais efektais.

Trečias nanodarinių ypatumas yra jų gamy-bos būdas. Paprastai nanodariniais nėra vadina-mi tokie objektai, kurie gaunami įprastais,nanotechnologijoms nepriskiriamais būdais.Pavyzdžiui, beveik visuose šiuolaikiniuose žibin-tuvėliuose šviesa emituojama iš 2-3 nanometrųstorio šviestuko aktyviosios dalies, tačiau niekasnesako, kad šviestukai yra nanotechnologijųproduktas. Tokius plonus medžiagos sluoksniusleidžia auginti pramoninėje gamyboje jau įdieg-tos metalo organinių junginių cheminio nusodi-nimo iš garų fazės ar molekulinio pluošteliotechnologijos. Nano technologais nevadiname irviduramžių meistrų, gaminusių spalvotus stiklusbažnyčių vitražams, nors daugelyje tų stiklų yra

susiformavusios puslaidininkinės nanodalelės,suteikiančios jiems spalvą.

Nanodarinius galime gaminti „iš viršaus“(top down), kai dalelė laipsniškai mažinamašalinant nuo jos medžiagą, arba „iš apačios“(bottom-up), kai dalelė formuojama iš mažes-nių dalelių (molekulių, atomų). Gaminant „išviršaus“, lieka daug atliekų – nepanaudotosmedžiagos. Technologijos „iš apačios“ taupes-nės, bent jau taupiau naudojamos medžiagos.1990 m. (prieš 25 metus!) firmos IBM specia-listai paskelbė elektroniniu mikroskopu darytąnuotrauką, kurioje matyti IBM firmos logoti-pas iš pavienių ksenono atomų, sustumdytų antnikelio kristalo paviršiaus skenuojančiojo tune-linio mikroskopo zondu (žr. 142 pav.). Žinoma,toks būdas yra toli gražu per brangus, kad būtųtaikomas masinei gamybai. Bet formuoti nano-darinius galima ir visai nebrangiai. Pavyzdžiui,puslaidininkiniai nanokristalai gali augti vyks-tant cheminėms reakcijoms tirpale ar formuo-tis difunduojant ir kristalizuojantis tą puslaidi-ninkį sudarantiems atomams jų atžvilgiu per-sotintoje stiklo matricoje.

Nanodariniams formuoti „iš apačios“ tiki-masi plačiai panaudoti savitvarkį augimą.Sudarius tinkamas sąlygas, iš struktūrinių ele-mentų savaime formuojasi taisyklingi dariniai.

Savitvarkis augimas turi keletą specifinių savy-bių. Pirma, jo procesai yra grįžtami. Didelėtikimybė, kad netaisyklingai susiformavusiosdalys iširs ir vėl susiformuos taisyklingai.Antras pranašumas – tai technologija be atlie-kų. Jei savitvarkis auginimas vyksta tinkamo-mis sąlygomis, visi struktūriniai nanodarinioelementai randa savo vietą ir susinaudoja.Dažniausiai bereikia struktūros šablonų, pade-dančių inicijuoti pradinį reikiamų elementųsavaiminį augimą. Be to, vienu metu gali for-muotis daug nanodarinių.

Taigi, technologijos žada daug galimybių,tačiau, kaip „Fauste“ rašė V.Gėtė, „Teorija,brolau, – sausa šaka, užtat gyvenimo vaisingasmedis žydi.“1 Ar nanotechnologijos naudoja-mos praktiškai? Taip, naudojamos. Pavyz džiui,puslaidininkiniai nanokristalai naudojami kaiporganinių molekulių žymekliai medicinoje.Šviesos sužadintas puslaidininkinis nanokrista-las šviečia. Prisegus tokį nanokristalą prietiriamos rūšies molekulių, pagal švytėjimą gali-ma aptikti, kur gyvame organizme jos nukelia-vo. Selektyviam ženklinimui dažniausiai nau-dojami antikūnai, prikabinami puslaidininki-nio nanokristalo paviršiuje (žr. 123 pav.).Antikūnai – tai didelės Y pavidalo baltyminėsmolekulės, kurias organizmo imuninė sistemanaudoja patogeninėms bakterijoms ir virusamsaptikti. Antikūno atšakos gale yra specifinėskonfigūracijos struktūrinė atomų grupė, atitin-kanti tam tikro antigeno erdvinę konfigūraciją.Todėl antikūnas gali selektyviai jungtis prie to,ir tik prie to antigeno. Antigenas (angl. antigeniš antibody generation) – tai baltymo arba poli-sacharido molekulė, stimuliuojanti imuninesreakcijas organizme. Daug pageidaujamųženklinti biologinių objektų turi specifiniusantikūnus. Taigi, prie norimo antigeno prisika-binus jo konfigūraciją atitinkančiam antikūnuisu nanokristalu, visas kompleksas keliaujadrauge, kaip jaunųjų automobilis su pririštaisbalionais. Anksčiau ženklinti būdavo naudoja-mos fluorescuojančios molekulės, tačiau pus-laidininkiniai nanokristalai daug ilgaamžiškes-ni, inertiškesni, jie ryškiau švyti.

Dabar su nanotechnologijomis dažniausiaisusiduriame net buityje. Kremuose nuo saulėsir šiaip geruose veido kremuose esantys cinkooksido nanokristalai sugeria ultravioletinę spin-duliuotę. Grybelius ir blogą nešvarių kojiniųkvapą naikina sidabro nanodalelės. Labai gaila,kad 2005 m. pradėta gaminti šokoladinė kram-tomoji guma O’Lala Foods Choco’la su nanok-ristalais kažkodėl neišpopuliarėjo. O nanotech-nologijos čia taip tiko... Ar susimąstėte, kodėlnėra šokoladinės kramtomosios gumos? Dėllabai fundamentalios priežasties: skonį sutei-kiantis kakavos sviestas mažina kramtomosiosgumos polimerų elastingumą ir guma tampatrapi. Nanokristalai keičia paviršiaus morfolo-giją, todėl nanošokoladinė guma išlieka elastin-ga. Ir ji nebrangi: 12 pagalvėlių pakelis kainavo1,25 dolerio. Nesuprantu, dėl kokio antinano-technologinio sabotažo šokoladinės kramto-mosios gumos neįmanoma nusipirkti ne tikVilniuje, bet ir Amerikoje, kur komercinė josgamyba buvo pradėta prieš dešimtmetį.

Mantros kartojimas lyg ir pakylėja net visai abejingus žmones. Panašias emocijas dabar daug kam kelia šventasis žodis nanotechnologijos

�

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

64 � 2015–04–17

Skaitiniai

Nepaisant laikinų nesklandumų su nano-šokoladine kramtomąja guma, daugelyje tech-nologijos sričių atrandama metodų patikimaimanipuliuoti nanometrinių matmenų objek-tais. Biotechnologai iškerpa DNR molekuliųgabaliukus ir keičia juos kitais, puslaidininkiųtechnologijos leidžia gaminti vienelektroniustranzistorius. Gaminami netgi nanodariniai,atliekantys mechanines funkcijas. Nano -technologija tapo horizontalia technologija:tai ne naujos technologijos krypties pavadini-mas, o terminas, apibūdinantis grupę techno-logijų, naudojamų daugelyje sričių.

TelekomunikacijosLotyniško žodžio communicare pagrindinė

reikšmė yra dalytis. Graikiškai tēle reiškia toli-mas. Taigi, žodis telekomunikacijos galėtųreikšti dalijimąsi duona kasdiene su tolimaisgiminaičiais ir pan. Tačiau 1904 m. prancūzųinžinierius ir rašytojas Eduaras Estonjė(Édouard Estaunié, 1862-1942) šiuo žodžiupavadino bendravimą, techninėmis priemonė-mis atliekamą per atstumą, tik turbūt nėnenumanė, kuo galiausiai visa tai baigsis.Informacijos teorijos tėvu vadinamas KlodasŠenonas (Claude Shannon, 1916–2001) rašė,kad „pagrindinė komunikacijos problema yravienoje vietoje sudarytos žinutės tikslus arapytikslis atkūrimas kitoje vietoje“. Kadangimobiliųjų telefonų tuo metu dar nebuvo, taiŠenonas žinutę suprato plačiau – kaip duome-nų seką, paveikslą, garsų grupę ir pan.Informacija žmonijos istorijoje pirmiausiabuvo perduodama žodžiu. Šamanas ją perduo-davo savo įpėdiniui, sena ragana – jaunesneiraganai. Paskui filosofai savo išmintį pamoky-mais ar dialogais perduodavo mokiniams. Šiekeliaudavo iš vieno mokytojo pas kitą, kartugabendamiesi ir įgytų žinių bagažą. Aplinkžymiausius mąstytojus burdavosi mokinių gru-pės, formavosi mokyklos. Maždaug 385 m. pr.Kr. Platono įkurtą filosofijos mokykląAkademiją, dievo Apolono vardu pavadintąAristotelio filosofijos mokyklą likėjų (ApolloLyceus) ir mažiau žinomas senovės Graikijos

mokyklas galėtume laikyti netgi šiuolaikiniųuniversitetų pirmtakėmis.

Norėdami savo mokymą kuo plačiau viešin-ti, filosofai, be žinių galios ir sugebėjimų jasskleisti, turėjo tris kelius: 1) ekstravagantiškuelgesiu įsirėžti į amžininkų ir vėlesnių kartųatmintį (pavyzdžiui, apsigyventi statinėje kaipDiogenas), 2) sudominti valdovus, įgyti jų prie-lankumą (kaip didieji astronomai T.Brahė irJ.Kepleris) arba 3) parašyti knygą (kaipM.Kopernikas ar Č.Darvinas). Istorija parodė,kad patikimiausias yra trečiasis būdas. Žinoma,ypač pageidautina knygą išleisti globojant vien-valdžiam valdovui ar demokratinei valdžiai irsavo ekstravagantišku elgesiu ją paviešinti.

Pirmosiose „knygose“ (skirtingose pasau-lio vietose jos pasirodė labai skirtingu metu)buvo rašomi, matyt, svarbiausi dalykai: sakra-liniai ženklai, užkeikimai, prašymai aukštes-nėms jėgoms. Tokiomis knygomis galėtumelaikyti Šangų dinastijos laikų (1600–1045 pr.Kr.) įrašus ant vėžlio kiauto ir jaučio mentės.Šumerų dantiraščiu išrašytose molinėse plokš-telėse dominuoja sąskaitos, skolų aprašymai.Tačiau jose randama ir astronominių stebėji-mų užrašų, kitų mokslo žinių.

Dabartinėje Europos Sąjungos valstybėjeLietuvoje tarybiniais laikais iki XX a. septin-tojo dešimtmečio kolūkiečiai į ataskaitinį-rin-kiminį kolūkio susirinkimą būdavo kviečiamikrivūlėmis. Krivūlę – popierėlį su tekstu,informuojančiu, kada reikia rinktis į kolūkiokultūros namų salę, - kaimynas kaimynui per-duodavo pagal nusistovėjusį eiliškumą.Panašiai kaip prieš pusę tūkstantmečio PietųAmerikoje klestėjusioje inkų imperijoje.Inkai, neturėdami rašto, skaitinę informaciją(kada rinktis į ataskaitinį-rinkiminį susirinki-mą) perduodavo spalvotų siūlų mazgeliais.Spalvos, spėjama, irgi turėjo prasmę.

Venecijos pirklys Markas Polas (MarcoPolo) 1299 m. buvo paleistas iš kalėjimo, kurkameros draugui jau buvo spėjęs padiktuotisavo įspūdžius iš 24 metus trukusių kelioniųpo Kiniją ir kitus tolimus Azijos kraštus, 1492m. Kolumbas atrado Ameriką, Magelano

(Ferdinand Magellan) ekspedicija, 1521 m.kovose su filipiniečiais praradusi ekspedicijosvadą, 1522 m. apiplaukė pasaulį. Žmonės pra-dėjo keliauti vis daugiau ir toliau, o grįžępasakodavo daugybę keistų, neįtikėtinų pasa-kojimų apie tolimus kraštus. Tai galėtume lai-kyti telekomunikacijų eros pradžia, nes infor-macija pradėjo keliauti iš labai tolimų kraštų –telekraštų. Iš XXI a. perspektyvos akivaizdu,kad svarbiausias telekomunikacijų paramet-ras buvo ir tebėra informacijos perdavimosparta. Iš pradžių informaciją apie tolimuskraštus perduodavo keliautojai. Tačiau kelio-nės geriausiu atveju tęsdavosi ilgai, o blogiau-siu – amžinai. Pavyzdžiui, žymaus berberų kil-mės keliautojo Ibn Batutos (Abu Abd AllahMuhammad, 1304–1368 ar 1369) pirmojikelionė iš Maroko į Meką ir atgal užtruko 24metus. Kitos jo kelionės irgi buvo netrumpos,mat reikėjo kokių 40 kupranugarių, kad būtųgalima pasiimti visas žmonas ir biblioteką.

Kelionės su biblioteka ir žmonomis gal irmalonios, bet lėtos. Žinias dideliais atstumaisgreičiau pernešdavo profesionalūs pasiunti-niai. Bene žymiausias iš visų pasiuntinių buvograikų pasiuntinys Feidipidas (Pheidippides),kuris, pasak legendos, 490 m. pr. Kr. nubėgo42 km 195 m iš Maratono mūšio lauko ikiAtėnų, pranešė apie pergalę prieš persus ir čiapat krito negyvas. Jo vardą dabar mažai kaspamena, bet ir dabar atsiranda keistuolių,kurie bėga tuos 42 kilometrus ir 195 metrus,atbėga pusiau gyvi ir jokios naudingos infor-macijos neatneša. Tačiau maratonas bėgamasnuo pat pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidy-nių (1896 m.) ir laimėtojams atneša olimpi-nius medalius.

Žinioms nešioti ilgainiui susiformavo paštotarnybos. Jos atsirado dar prieš Kristų –Persija, Indija, Kinija gali ginčytis, kur pir-miau. Pirmieji laiškai parašyti dantiraščiu antmolinių lentelių. Kadangi žmonės visada turė-davo paslapčių, tai tokius molinius laiškus įdė-davo į uždarą molinę dėžutę – dabartiniovoko analogą. Ilgainiui laiškai imti gabentisparčiau, prie pagrindinių kelių susiformavopašto stočių tinklai. Mes turime tokį išlikusįSankt Peterburgo-Varšuvos trakto Zarasų-Kauno ruožą, tiestą 1830-1836 m., su kasvalanda kelio išmūrytomis pašto stotimis,kurių dar nemažai tebestovi. Pašto karietaiatvykus į stotį, nuvargę arkliai būdavo pakei-čiami pailsėjusiais, ir siuntos galėdavo keliau-ti toliau. Tačiau į užjūrius paštas keliaudavoitin lėtai. 1815 m. sausio 8 d. prie NaujojoOrleano įvyko didelis Britanijos ir Amerikoskariuomenių mūšis, nors pagal Belgijoje 1814m. gruodžio 24 d. pasirašytą Gento sutartįkaras jau buvo pasibaigęs. Žmonės NaujojoOrleano mūšyje žuvo dėl to, kad žinia apie tai-kos sutartį dar nebuvo perplaukusi Atlanto.

Daug greičiau nei paštu informaciją buvogalima perduoti semaforų linijomis, sudaryto-mis iš tiesioginio matomumo atstumu įrengtųstočių, kuriose panaudojant specialias mecha-nines sistemas informacija būdavo perduoda-ma tam pritaikyta ženklų sistema. Semoforaisnaudotasi ir Romos imperijoje, bet jie veikda-Išmokę pakeisti virusų genomus galėsime juos priversti atlikti reikiamas funkcijas

�

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

2015–04–17 �65

Skaitiniai

vo tik giedromis dienomis, kai būdavo gerasmatomumas. Elektrinis telegrafas veikė betkokiu oru, bet tik nuo XIX a. devintojodešimtmečio. Įvairias versijas tuomet siūlė netkeleto šalių inžinieriai, tačiau telegrafo atradi-mas dažniausiai priskiriamas SamueliuiMorzei. Iš visų žymių išradėjų Morzė turbūtbuvo labiausiai nekvalifikuotas. Jis buvo daili-ninkas, vienas Niujorko nacionalinės dailėsakademijos kūrėjų ir jos prezidentas. 1832 m.aplankiusiam daug Europos muziejų ir grįž-tančiam Amerikon prezidentui kilo miglotamintis, kaip sukonstruoti telegrafą. Tai min-čiai atsirasti padėjo ilga kelionė garlaiviu,elektromagnetizmą išmanantis bendrakeleivisir nuo jaunų dienų kirbantis noras ką norsišrasti. Morzė susidūrė su daugybe mokslinių irtechninių problemų, bet rado patarėjų, padėjė-jų ir 1844 m. sugebėjo 40 mylių ilgio telegrafolinija iš Baltimorės, kur vyko Liberalų partijoskongresas, į Kapitolijų Vašingtone perduotižinią, ką partija išrinko kandidatu į JAV prezi-dentus. Morzė netgi Morzės abėcėlės neišrado.Tai gerą techninį išsilavinimą turėjusio jo padė-jėjo Alfredo Veilo (A.Vail) nuopelnas. Morzėturėjo kitą Dievo dovaną, beje, gan nedažną –jis turėjo stipriai išreikštą savybę, kurią ameri-kiečiai vadina draivu.

O Aleksandras Belas (Alexander GrahamBell, 1847–1922) turėjo kurčią žmoną. Tai jįskatino domėtis klausos aparatais. Galiausiaijis išrado telefoną ir pirmasis užpatentavo jį1876 m. Paaiškėjo, kad laidu įmanoma ne tikperduoti trumpų ir ilgų srovės impulsų sekaužkoduotą informaciją, bet ir kalbėtis perdidelį atstumą beveik taip, kaip būnant greta.Po šešerių metų, 1882 m., pirmoji telefonolinija Kretinga–Plungė–Rietavas buvo nuties-ta ir Lietuvoje. Tobulėjant elektronikai tapoįmanoma vienu laidu vienu metu perduoti nevieną telefono pokalbį. Po Antrojo pasauliniokaro vienu telefono kabeliu jau buvo įmano-ma perduoti apie 2000 telefono pašnekesių iškarto, per septintąjį dešimtmetį šis skaičiusišaugo šimteriopai.

Esminis šuolis tankinant informacijos per-davimo kanalus įvyko pradėjus naudoti švie-solaidžius. Tai plona gija iš stiklo, kvarco arskaidraus plastiko. Perdavimo sparta labaipadidėja, jei informacija perduodama neelektros srove, o šviesolaidžiu sklindančiušviesos pluošteliu. Jei gija pakankamai plona(šviesolaidžiuose tokios ir naudojamos), tai perjos galą į giją patekusi šviesa daug kartų atsi-spindi nuo gijos paviršiaus kampu, didesniu užvisiško vidaus atspindžio kampą, ir sklinda švie-solaidžiu neištrūkdama į jo išorę. Visiško vidausatspindžio mechanizmas pailiustruotas 125 pav.Įsivaizduokime: iš birios šalikelės ant asfaltuotokelio užvažiuoja automobilis. Kairiajam prieki-niam ratui užvažiavus ant asfalto, automobilispasisuks (125a pav.). Jei automobilis juda įasfalto ribą smailesniu kampu, tai pasisuks tiek,kad vėl sugrįš į šalikelę (125b pav.). Įsivaizduo-kime, kad paveiksle šalikelę atitinka šviesolai-džio stiklinė gija, o asfaltą – oras aplink giją.Oru šviesa sklinda greičiau nei stiklu, todėl švie-sa šviesolaidyje, kaip pavaizduota 126 pav., ir

patiria daugybę vidaus atspindžių.Šviesolaidžiu galima vienu metu perduoti

daug daugiau informacijos nei laidu. Dabarviena optinio kabelio gija galima iš karto per-duoti keletą milijonų telefono pokalbių.Magistralinėse ir daugelyje vietinių ryšių lini-jų jau nutiesti optiniai kabeliai. Ilgą laiką buvoaktuali paskutiniosios mylios problema: kaipdidelio pralaidumo komunikacijų linijąnutiesti iki galutinio vartotojo. Jeigu jis gyve-na kaimo vietovėje, tai vien jam ir jo šeimaipasiekti prireikia ilgos ryšių linijos. Miesteatstumai iki galutinio vartotojo nedideli, betryšių linijas dažnai tenka tiesti per gatves, tan-kiai užstatytas teritorijas, jos kertasi su kitų,neinformacinių komunikacijų (vandentiekio,kanalizacijos) linijomis. Paskutiniosios myliosproblema po truputį sprendžiama, ir šviesolai-džiai pasiekia vis daugiau gyventojų ir biurų.

Labai paprastai paskutiniosios myliosproblemą sprendžia bevielis ryšys: jis tiesiog ją

panaikina. Jei visoje Lietuvos teritorijoje yrareikiamu atstumu pristatyta reikiamo galingu-mo mobiliojo ryšio stočių, tai ir pasikalbėti, irinternete panaršyti galima bet kur. Beveik taipdabar ir yra. Laimingai susiklosčius aplinky-bėms, Lietuvoje turime net tris konkurencin-gus mobiliojo ryšio paslaugų teikėjus, tai jie iškailio neriasi ir diegdami geresnę techniką, irmažesnėmis kainomis viliodami vienas iš kitoklientus. O ką jiems, vargšams, daryt? Pa -saulio ekonomikos forumo duomenimis, 2013m. vienam lietuviui teko po pusantros sutar-ties su mobiliojo ryšio tiekėjais. Pagal šįrodiklį Lietuva yra 13-oje vietoje pasaulyje.Bet tuo džiaugiantis nereikia užmiršti, kadaukštos šio rodiklio vertės skirtingose šalyseatsirado dėl skirtingų priežasčių. Kad ir kaipten būtų, mes, lietuviai, pelnytai galimedžiaugtis gerai išplėtotu mobiliuoju ryšiu irdidelės spartos interneto prieiga.

O kas gi yra tas internetas? Tai vielinėmislinijomis, optiniais kabeliais ar bevieliais ryšiųkanalais visiems prieinamas tarpusavyje susietųkompiuterinių tinklų tinklas. Tačiau tas tinklasbūtų bevertis, jei nebūtų sukurtas pasaulinisžiniatinklis www (World Wide Web). O tai tarpu-savyje susijusių hipertekstinių dokumentų, priekurių yra interneto prieiga, sistema. Tai, ką eili-niai vartotojai vadina internetu, apima abušiuos aspektus, aparatūrinį ir programinį.

Internetas jau nuėjo ilgą kelią. XX a. nuopenktojo iki aštuntojo dešimtmečio buvo tobu-linamas JAV radarinių sistemų tinklas SAGE(Semi Automatic Ground Environ ment), 1978m. buvo išplėtota tinklinė infrastruktūra IPSS(International Packet Switched Service), 1986m. CERN darbuotojas Timas Bernersas Ly(Tim Berners-Lee) sukūrė žiniatinklio wwwprototipą, 1991 m. www pateiktas viešam nau-dojimui, 1994 m. Džeimsas Klarkas (JamesClark) sukūrė pirmąją visame pasaulyje vei-kiančią interneto naršyklę „Netscape“.Pastaruoju metu internetas įsisiautėjo: įsi-skverbė į bankus, prekybos tinklus, pakeitėinformacijos paieškos įpročius, įdiegė naujasmokymosi formas, atpigino vaizdo pokalbius.Ir tai dar ne viskas. �Gintautas Tamulaitis

„Mokslas supriesko-niais“ – pa-prastai apietai, kas ne-paprasta GintautasTamulaitis

apie save. Gimiau viename išseptynių Lietuvoje esančiųKlausučių kaimų, užaugau Su-valkijoje, aukso medaliu bai-giau Kriūkų vidurinę mokyklą,Vilniaus universitete gavau fizi-ko diplomą su pagyrimu, ap-gyniau dvi disertacijas, su

žmona Birute užauginau dusūnus – Giedrių ir Audrių, ga-vau dvi valstybines Lietuvosmokslo premijas, paskelbiauper du šimtus moksliniųstraipsnių, kurie cituojami bentdukart per savaitę, aplankiaudaugiau nei 50 šalių. „Mokslas su prieskoniais“ –knyga apie gamtos reiškiniusnetgi tiems, kurie neturi specifi-nio gamtamokslinio išsilavini-mo arba visiems, kam galiojafiziko D.A.Vylerio (J.A.Wheeler)suformuluotas kriterijus: „Jeišiandien nepa stebėjai nieko

neįprasto, tai diena nuėjo per-niek.“ Esu labai dėkingas savotėčiui – ypatingam Kriūkų vidu-rinės mokyklos fizikos mokyto-jui. Jis mane mokė ir, tikiuosi,šiek tiek išmokė visur įžvelgtiesmę, turinčią plačią prasmę. Ar gali Mėnulis gaminti elektrąŽemėje?Kodėl ežerai užšąla ne nuodugno?Kas pakeis gintarinius kompiu-terius?Kuo mes panašūs į vandeninįkirstuką?Kodėl juoda juodoji skylė? �

Apie autorių ir knygą

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

66 ● 2015–04–17

Istorija

Lietuvos nepriklausomybės priešai, visųpirma rusai ir lenkai, šaipėsi iš mūsų tau-tinio judėjimo, iš jo dalyvių pastangų iš -

kovoti laisvę, ir ne be pagrindo. Tada,XIX–XX a. slenkstyje, buvome valstiečių tau -ta, turinti labai nedaug išsilavinusių žmonių,inteligentų, nes mūsų elitas – bajorai nu ėjo paslenkus. Per 1897 m. Rusijos gyventojų surašy-mą pavyko rasti tik 2843 lietuvius, turinčiusdidesnį nei pradinį išsilavinimą (žinoma, toligražu ne visi jie aktyviai dalyvavo tautiniamejudėjime!) ir vos šimtą studentų. Tačiau Lie -tuvos Respublika politiniame Europos žemė-lapyje vis dėlto atsirado. Kodėl?

Turbūt visų pirma todėl, kad daugelis tome to mūsų inteligentų buvo visuomeniškai la -bai aktyvūs, stengėsi dirbti už kelis – tokia bu -vo ir Jadvyga Juškytė. Be to, jie pasižymėjo netik darbštumu, bet ir drąsa – nebijojo pakliūtiį kalėjimą ar imtis tokių darbų, kuriuos men-kai teišmanė, nes tų išmanančiųjų nebuvo. Tą,kaip toliau matysime, galima pasakyti ir apieJ.Juškytę, kuri, Jono Juškevičiaus dukra, neat-sitiktinai pasirinko grynai lietuvišką pavardę.

Ir dar viena labai svarbi mūsų laimėjimosunkioje nelygioje kovoje priežastis – valstie-čiai, kaimo žmonės pasitikėjo inteligentija, ėjopaskui ją.

Jadvyga gimė 1896 m. sausio 1 d. Per na ra -vos dvare dabartiniame Kėdainių rajone, miš-rio je, bet šviesioje bežemių bajorų šeimoje. Tė -vas, baigęs Panevėžio gimnaziją, daug metųtar navo Kaune teismo raštininku. Vedęs Ma ri -ją Šeliutaitę, baltarusių kilmės, taip pat išsilavi -nu sią, po vedybų pramokusią ir lietuviš kai,nuo mojosi Pernaravos dvarą. Padėjo 1863 m.su kilėliams, dėl to buvo patekęs į kalėjimą, iškur ištrūkti padėjo gretimo kaimo valstiečiai,su kuriais gerai sugyveno. Dvaro savininkasgra fas Benediktas Tiškevičius už tai jo nekentė,vadino chlopomanu ir norėjo išvaryti, ta čiaunepajėgė, nes tebegaliojo nuomos sutartis.

Dukrą namie mokė abu tėvai – kalbų, ma te -matikos, geografijos, istorijos, muzikos, tetadar išmokė siūti. Noras mokyti kitus Jadvygaikilo anksti: būdama devynerių ar dešimties me -tų ji išmokė skaityti ir rašyti dvare dirbantį pie-menuką. O vėliau ir kitus dvaro tarnus, tarnai-tes, žinoma, slėpdamasi nuo žandarų, nes už taigrėsė kalėjimas. Turėjo ir panelių, bajoraičiųmokyklą, kurioje mokė ne tik lenkų, rusų kal -bų, kitų dalykų, bet ir siūti, siuvinėti, už tai irpinigų užsidirbdavo – knygoms, laikraščiams.1891 m. „Varpe“ pasiskelbė ieškanti mokytojosvie tos, atsiliepė tik du lietuvininkai iš Prūsijos –jaunikiai, pirštis… Bet vedybos Jadvygai nerū-pėjo. Tais pat metais Per na ra vo je siautė difteri-

to epidemija – ji giminaičio gy dytojo pamokytagydė pati, daugelį išgelbėjo nuo mirties.

Dar vaikystėje iš senutės kaimynės išgirdusiliau dies dainų vėliau rinko tautosaką, daugiau-sia pasakas, siuntė jas Jonui Basanavičiui, ta dagyvenusiam Bulgarijoje, susirašinėjo su juo,gavo dovanų knygą „Iš gyvenimo vėlių bei vel -nių“. 1901 m. gavusi kvietimą nepabūgo keliau-ti net už Uralo, į Irbito miestą – mokyti ten gy -ve nančio teisininko Kazimiero Drąsu ta vi čiaus,kuris labai domėjosi lituanistika, vaikų.

Šeimininkas turėjo daug lietuviškų knygų irpasiūlė Jadvygai parengti lietuviškų chresto-matijų – skaitymo knygų mokiniams, nes jų la -bai trūko. Ji suplanavo ir ėmė rengti bent ke -turias, skirtas įvairaus amžiaus mokiniams, betspėjo užbaigti tik vieną, skirtą patiems mažiau-siems, panaudodama J.Basanavičiaus paskelb-tas liaudies pasakas, kad knygelėje, kaip patirašė, „būtų tikra lietuviška dvasia“. Ji pasirodė1905 m. pavadinta „Vaikų skaitynėliais“. Taivie na pirmųjų mūsų knygų, išleistų jau Vil niu -je, atgavus spaudą.

J.Juškytė parengė ir daugiau knygų mokyk-loms: „Lietuviškuosius diktantus pradedamo-sioms mokykloms (1907), „Rašybos lavinimosidarbus pradedamosioms mokykloms“ (2 dalys,1909 ir 1920 m. kartu su S.Varneliu).

Toli nuo Lietuvos praleidusi metus, kaip ra -šė laiške J.Basanavičiui, liūdėjusi svetimame

krašte, Jadvyga grįžo namo. 1903 m. Graužikųdvare (Kelmės r.) mokė Vlado Putvinskio, vie -no iš nedaugelio mūsų stambių dvarininkų, li -kusių ištikimų savo tautai, žmoną ir jos seserislietuvių kalbos.

O 1905 m. ją pakvietė dirbti jau tikroje mo -kyk loje, nors ir slaptoje, įkurtoje Ginkūnųdva re netoli Šiaulių, – pats jo savininkas grafasVladimiras Zubovas, daug nusipelnęs mūsųtautiniam judėjimui. Sutiko, ryžosi ne iš karto– juk pati nebuvo lankiusi jokios mokyklos.Bet suprato: daugiau nėra kam to daryti, irsėk mingai mokė – lietuvių kalbos, Lietuvos is -to rijos, geografijos, aritmetikos, higienos.Dirb ti teko labai daug, dabar, sakytume,dviem etatais: po pamokų Ginkūnuose kiemejau laukdavo grafo atsiųstas vežėjas, kuris vež-davo panelę mokytoją į kitą Šiaulių priemiestį– Guberniją, taip pat vaikų mokyti.

Lygia greta dirbo labai įvairų visuomeninį irliteratūrinį darbą, kuriam impulsą taip pat ga -vo anksti, jaunystėje, kai pats Jonas Šliūpas,ta da dar studentas, padovanojo jai pirmąjį„Auš ros“ numerį. Todėl siuntė „Varpui“ ko -respondencijas dar menkai temokėdama lietu-viškai rašyti. Pasiuntė apie tai laišką pačiamVincui Kudirkai ir gavo iš jo lietuviškų grama-tikėlių, tokių, kokios tada tebuvo: pirmiausiavisai mažą, vėliau – šiek tiek didesnę. Jos labaipravertė – juk teko dėstyti lietuvių kalbą.

„Žmonių geradarių eita erškėčių keliu…“Atmintis. Taip rašė apie didįjį Simoną Daukantą Jadvyga Juškytė, nepaprastai aktyvi, daug nuveikusi kovotoja dėlmūsų tautos teisių, mokytoja, literatė. Bet ir jos pačios gyvenimas buvo toks pat sunkus, vargingas. Verta jąprisiminti, kaip ir kitus laisvės kovų dalyvius, ne tik pačius svarbiausius, lyderius, bet ir vadinamuosius eilinius,dabar jau mažai kam žinomus. Nes be jų ir tie lyderiai nedaug ką būtų galėję padaryti.

Jadvyga Juškytė ir jos kūrinys 1922 m.

NU

OTR

. IŠ

KN

YGO

S „

JAD

VYG

A J

UŠ

KYT

Ė“

2015–04–17 ● 67

Istorija

Susipažinusi su Gabriele Petkevičaite-Bite,kurią jau pažinojo iš jos raštų, J.Juškytė susi-draugavo su ja visam gyvenimui – abi buvomo kytojos iš pašaukimo, abi aktyvios visuome-ni ninkės ir patriotės. „1894 m. atkeliavo pasma ne, į Panevėžio apskritį, susipratusi lietu-vai tė iš Kauno apskrities Jadvyga Juškytė. Josapsilankymas buvo mano gyvenime neapsako-mai svarbus atsitikimas. Pasijutau jau ne taipvienų viena, įgijau bendramintę, draugę, ku -riai lygiai kaip ir man rūpėjo tėvynės kėlimas“,– vėliau rašė G.Petkevičaitė-Bitė.

Tada joms ir kilo mintis įkurti draugiją, kuripadėtų eiti mokslus gabiam, bet neturtingamjaunimui, ir tą pavyko padaryti. Draugijai labaiprasmingą vardą „Žiburėlis“ parinko pats Jo -nas Jablonskis. O V.Kudirka „Varpe“ 1896 m.nepagailėjo gerų žodžių ir draugijai, ir jos įkū-rėjoms. Jie tikrai buvo pelnyti: „Žiburėlis“ su -šelpė kelias dešimtis būsimų garsių Lietuvosžmo nių – menininkų, profesorių, ministrų. Taipats V.Kudirka, Jonas Biliūnas, Kipras Pe -traus kas, Kazimieras Būga, Ernestas Gal va -naus kas, Žemaitė ir daug daug kitų. Vien iki1900 m. pašalpoms ir stipendijoms draugija iš -leido apie 3 tūkst. rublių, daugiausia paaukotųJAV lietuvių, taip pat surinktų iš loterijų, kon -certų, nario mokesčio.

Veikti teko ypatingos konspiracijos sąlygo-mis: jokių aukotojų ar šelpiamųjų sąrašų, pro-tokolų ar kvitų, nes jie būtų didelis laimikispo licijai. Tik 1906 m. po revoliucijos jau buvoga lima dirbti legaliai, bet ir tai ne visai.

1893 m. nelaimė ištiko žymų mūsų kalbinin -ką kun. Kazimierą Jaunių. Kauno vyskupijosdva sinė vyriausybė už per didelį dėmesį kalboty-rai jį, Kunigų seminarijos profesorių, nubaudė –pasiuntė klebonu į Kazanę. O ten jam, dėl ne -svei katos neatlaikiusiam mišių už mirusį ca rą

Alek sandrą III, grėsė politinė byla ir Si bi ras.Tie sa, gubernatorius suteikė „malonę“ – pa siun -tė jį į nervų ligoninę, o kunigo giminės ne pa norojo iš ten pasiimti. J.Juškytė, žinodama apieK.Jau niaus nuopelnus lietuvių kalbai, iš girdusiapie jo nelaimę ryžosi jį gelbėti. 1895 ar 1896 m.pa vasarį nuvažiavo į Kazanę, gerų žmo nių pade-da ma pateko pas gubernatorių ir pri prašė jįsiųs ti telegramą į Peterburgą – kad K.Jau nių iš -leis tų. Sunku buvo patikėti, kad tai pa vyks, nesjau buvo bandyta, bet šį kartą pa vyko.

J.Juškytė padėjo kunigui grįžti į Lietuvą,surado jam globėjus. O šis atsigavęs, uždirbęspi nigų nusprendė savo gelbėtojai atsidėkoti –padovanoti jai auksinę apyrankę, auskarus irsegę. Norai buvo geri, bet jie idealistės Jad vy gosnenudžiugino – priešingai, įžeidė ją: juk ne dėlbrangių dovanų, ne dėl blizgučių, anot jos, sten-

gėsi, o norėdama išgelbėti mokslininką nuo pra-žūties svetimame krašte. Todėl apyrankė atiteko„Žiburėlio“ loterijai, o auskarai, se gė – seseriai.

1898 m. vasarą – vėl kelionė, ne tokia toli-ma, bet nelengva ir svarbi: pas V.Kudirką įNau miestį. Tokią idėją, atrodo, pasiūlė G.Pet -kevičaitė-Bitė, kuri vėliau rašė: „Ne greta rusųvaldžios, o viršiau rusų valdžios koncentravosimūsų šalies valdymas to didelio ligonio ranko-se… Argi gali būti nuostabu, kad mes, jo gar-bintojai, mokiniai ir pasekėjai, panorėjome sujuo pasimatyti, įvairiais tautos klausimais pasi-tarti, pasiaiškinti?“

Keliavo penkiese: G.Petkevičaitė-Bitė, Jad -vy ga ir Marija Juškytės, du studentai – PovilasVišinskis ir Petras Avižonis. Susirinko Per na -ra voje, pas Juškyčių tėvus, važiavo jų arkliaisiki Vilkijos, pakeliui aplankė archeologą TadąDau girdą. Po to garlaiviu plaukė iki Plokščių,kur tuo metu gyveno ir dirbo teisėju PetrasKriau čiūnas, buvęs garsus lietuvių kalbos mo -kytojas Marijampolės gimnazijoje, iš ten išva-rytas, bet savo idėjų neišsižadėjęs. Čia sužino-jo, kad V.Kudirką lankyti daug kas bijo – taipjį prižiūri žandarai, seka kiekvieną jo žingsnį.

Bet keliauninkai neišsigando, surado vežėjąir pasiekė Naumiestį – vidurnaktį, o ryte juos įsa vo „globą“ jau paėmė policija: rodykit doku-mentus, sakykit, ko atvažiavote. Vos dėlto suvietos gyventojų pagalba, su paties apskritiesviršininko leidimu pavyko išsilaisvinti – nuslė-pus savo kelionės tikslus ir davus pažadą po 12valandų iš Naumiesčio išvažiuoti.

Pas V.Kudirką ėjo labai atsargiai, ne visi iškar to, ir rado jį labai blogos sveikatos. G.Pet -kevičaitė-Bitė rašė: „Išvydau žmogaus še šėlį.Puiki naujitėlaitė šviesiai pilkų drabužių eilėkabojo kaip ant medžio, veidas neapsakomaisusmulkėjęs…“

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – geriausiaJ.Juškytės draugė ir bendramintė

Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė labiausiai rūpinosi slaptomis lietuviškomis mokyklomis Zubovų dvaruose

�

NU

OTR

. IŠ

KN

YGO

S „

JAD

VYG

A J

UŠ

KYT

Ė“

NU

OTR

. IŠ

KN

YGO

S „

JAD

VYG

A J

UŠ

KYT

Ė“

68 ● 2015–04–17

Istorija

Tačiau ir paskutiniais savo gyvenimo me -tais Didysis Varpininkas nebuvo palūžęs,toliau di r bo, rašė „Varpui“, visada pasirengęssudegin ti savo raštus – jei užkluptų žandarai.Jis papasakojo atvykusiems svečiams apielabai pa sunkėjusias dėl valdžios persekiojimųlietuviš kos veik los sąlygas Sūduvoje. „Mes, su -valkiečiai, kė lėm iki šiol viso mūsų judėjimonaštą. Ne tru kus ji nukris ant jūsų, kauniečiai“,– sakė tu rėdamas galvoje Kauno gubernijosvei kėjus.

Džiaugėsi svečių sulaukęs, kvietė ateiti ir ry -tojaus dieną, dar pasikalbėti – bet tas juk bu vone įmanoma… J.Juškytė rašė: „Neno rė dami jovar ginti ilgai nebuvome, atsisveikinome… Ėjaugreitai pro duris, idant balsu nepravirkčiau.“

Tuo pačiu keliu per Plokščius ir Vilkiją ke -liauninkai grįžo namo. O V.Kudirkos priešmir-tinis priesakas buvo įvykdytas: galima sakyti,kad mūsų tautinio judėjimo vėliavą iš sūduviųperėmė žemaičiai ir aukštaičiai – P.Višinskis,bro liai Vileišiai, broliai Biržiškos, SteponasKai rys, Antanas Smetona ir kiti. To judėjimocen tru tapo Šiauliai. Todėl neatsitiktinai pir-mąjį viešą lietuvišką spektaklį „Amerika pirty-

je“ 1899 m. vasarą suvaidino šiauliečiai, J.Juš -kytei jame teko Bekampienės vaidmuo.

Ir „Varpas“ V.Kudirkai mirus persikėlė čiaiš Sūduvos: 1903 m. Šilo Pavėžupyje, vienameiš dvarų, rinkdavosi „Varpo“ redakcinė komi-sija – P.Višinskis, Jurgis Šaulys, J.Jablonskis irkiti. Jie atrinkdavo medžiagą eiliniam laikraš-čio numeriui, o jį sutvarkyti, redaguoti per-duodavo J.Juškytei. Ši rašė straipsnius, kores-pondencijas ne tik „Varpui“ – ir „Ūkininkui“,„Tė vynės sargui“, „Naujienoms“, vėliau, atga-vus spaudą – „Vilniaus žinioms“, „Vilčiai“,„Vai rui“ – Širšės slapyvardžiu. Išvertė iš kitųkalbų ar parašė nemaža trumpų komedijų – jųtaip reikėjo scenos mėgėjams kaime. Parašė irapysakaitę „Ubagė“, pilną atjautos vargstan-tie siems, labai gerai įvertintą P.Višinskio.

Kartą susitikę Palangoje P.Višinskis, G.Pet -ke vičaitė-Bitė, P.Avižonis ir kiti veikėjai at krei pėdėmesį, kad Tilžėje lietuviškos maldaknygės lei-

džiamos nežmoniškai sudarkyta kal ba, pilnabarbarizmų, – leidėjams rūpėjo tik pel nas. O juktokios maldaknygės darė blogą įtaką tūks tan -čiams, kenkė jų šnekamajai kalbai. Nu spren dė,kad reikia naujos, patriotiškos maldak nygės, pa -rašytos taisyklinga lietuvių kalba. Bet kas para-šys? Nutarė: „Tegul parašo Juš kytė.“

Ir parašė, panaudodama Motiejaus Va lan -čiaus, Mikalojaus Daukšos, Antano Ba ra naus -ko, Maironio sukurtas maldas ir giesmes, pa -pildžiusi jas gražesnėmis maldomis iš senųmal daknygių, kantičkų, bet pataisiusi jų kalbą.Pati sukūrė maldą „Šauksmas prie Viešpatiesper šv. Antano užtarimą“ (apie lietuvių var-gus), kurią perskaitęs J.Jablonskis, sako, netap s iverkęs… Nauja maldaknygė, pavadinta„Sveika Marija“, išėjo Vilniuje 1906 m.

Dar vienas svarbus įvykis J.Juškytės gyveni-me buvo 1905 m. Didysis Vilniaus Seimas, ku -riame ji dalyvavo, o po to organizavo jo nu ta -rimų įgyvendinimą savo gimtinėje.

Labai sunkūs buvo karo, vokiečių okupaci-jos metai: 1916 m. mirus tėvui Jadvygai tekošei mininkauti dvare. Bet ištvėrė ir sulaukė iš -svajotosios nepriklausomybės, tada su dviguba

energija griebėsi darbų. Pernaravoje ji įkūrėsavivaldybę, vartotojų kooperatyvą, iš pradžiųbuvo jo pirmininkė ir pardavėja. Įkūrė ir šauliųbūrį, jam pirmininkavo. Kaip rašė šaulių žur -nalas „Trimitas“, „visur, kur tik buvo kviečia -ma, kur tik reikėjo dirbti, ji dirbo neatsikalbi -nėdama“. Prasidėjus žemės reformai tapo vie -tinės jos įgyvendinimo komisijos pirmininke.

1920 m. rudenį Želigovskiui užgrobus Vil -nių ir toliau braunantis į mūsų kraštą Seimokvietimu visur radosi Lietuvos gynimo komite-tai. Pernaravoje jį organizavo J.Juškytė: surin-ko daug aukų mūsų kariuomenei paremti, išsavo valdomo dvaro paaukojo nemažai maistoproduktų. O tuo, kaip turbūt ir žemės refor-mos vykdymu, labai pasipiktino vietos dvari-ninkai, kiti lenkuojantys vietos gyventojai, ži -noma, laukę Želigovskio armijos. Pasakojo,kad net iš Varšuvos atėjusi komanda – išvarytiJ.Juškytę iš Pernaravos dvaro!

Taip ir buvo padaryta: grafo B.Tiškevičiausįga liotinis iškėlė jai bylą, kurią teismas svarstėat sa kovei nedalyvaujant dėl ligos ir nusprendėne jos naudai. Sprendimas su vietos gyventojųpa gal ba įvykdytas nedelsiant: J.Juškytė atsidū-rė lau ke, daug jos sukaupto kultūrinio turtopražuvo.

Po to ji dirbo vietinės pradžios mokyklosve dėja, mokė vaikus. 1928 m. nepriklausomy-bės dvidešimtmečio proga buvo apdovanotanet keturiais Nepriklausomybės medaliais: at -skirai už savivaldybės įkūrimą, už darbą Že -mės reformos komisijoje, Lietuvos gynimo ko -mitete ir už pedagoginį darbą – kito tokio at -vejo pas mus turbūt nėra buvę. Vėliau gavo darir trečio laipsnio Gedimino ordiną.

Viskas būtų buvę gerai, jei ne 1930 m. už -puolusi sunki liga. Teko ilgai gydytis, bet visaiiš gyti nepasisekė – kairioji kūno pusė liko pa -ralyžiuota. Reikėjo palikti mokyklą ir gyventiiš valdžios paskirtos pensijos.

Ir dabar, vežimuke sėdėdama, J.Juškytė ne -pa lūžo, nenusiminė: daug skaitė, domėjosituo, kas dedasi pasaulyje ir Lietuvoje, ypač ži -nio mis iš moterų kultūrinio gyvenimo. Su si -rašinėjo su G.Petkevičaite-Bite, ši savo senaidraugei 1938 m. spalį rašė: „Malonu visuometprisiminti tų aukso laikų, kada bendromis pa -stangomis pasisekdavo šį bei tą bendromis jė -gomis svarbesnio atlikti Tėvynės naudai.“

Kaimynų paprašyta padėdavo jų vaikamsmo kytis, pasiruošti pamokoms, egzaminams –tai buvo jai, tiek metų dirbusiai su vaikais, taipjuos mylėjusiai, atgaiva, malonumas.

Bet blogi žmonės ir dabar nepaliko jos ra -mybėje: apskundė mokesčių inspekcijai, kadmo kydama uždarbiauja, o ši nurėžė jai dalįpensijos. Pasistengė ir vietos šauliai: ji negalė-davo dalyvauti visuose būrio susirinkimuose –kartais nebūdavo kam padėti jai pasiekti susi-rinkimo vietos, nustumti ten jos vežimuko. Užtai pasiūlyta pašalinti ją iš šaulių. Tiesa, bal-suojant toks pasiūlymas buvo atmestas, betnuoskauda liko. „Kažkodėl pradeda skriaustimane lietuviai“, – guodėsi 70 metų sulaukusikovų veteranė savo buvusiai mokinei.

1939 m. vėl bandyta J.Juškytę išvaryti išPer naravos, pavyko atsiginti, regis, tik pačiamPrezidentui užtarus…

Paskutinieji gyvenimo metai jai buvo ypačsunkūs, liko visai vieniša – G.Petkevičaitė-Bi -tė, kurią ji dar kartais aplankydavo, mirė 1943m. Tiesa, 1946 m. ją, alkaną, sušalusią, pri-kaus tytą prie lovos, susirado ir priglaudė krikš-taduktė Sofija Bernatavičienė, gyvenanti Mil -vydų kaime. Ten 1948 m. pavasarį J.Juškytė irbaigė savo gyvenimo kelią.

Velionė prašė ją palaidoti su šaulės unifor-ma, taip ir buvo padaryta, bet dėl to mokyto-jai, mokiniai laidotuvėse dalyvauti negalėjo –tokie buvo laikai…

Dabar pagrindinė Pernaravos gatvė pava-dinta J.Juškytės vardu. 2011 m. rugsėjo 16 d. jibu vo pagerbta gražiu, turiningu renginiu Per -na ravoje: nors ir pavėluotai, kraštiečiai grąži-na skolą tai, kuri tiek daug gero padarė savogim tinei ir visai Lietuvai. ■

Jonas Rudokas

�

1888 m. vasarą P.Avižonis, G.Petkevičaitė, M.Juškytė, P.Višinskis, J.Juškytėaplankė sergantį V.Kudirką

NU

OTR

. IŠ

KN

YGO

S „

JAD

VYG

A J

UŠ

KYT

Ė“

70 � 2015–04–17

Sportas

Ties galimybių riba, arba dešimtys būdų įveikti saveUžribis. Ar įmanoma per tris savaites dviračiu numinti 3300 – 3500 km, per 3,5–4 val. įveikti 50 km sportinioėjimo trasą arba per savaitę nubėgti 250 km Sacharos dykuma? Sporto daugiadienių gerbėjai dar galėtų pasiūlytidvidešimtgubą ultratriatloną, susidedantį iš 76 km plaukimo, 3600 km važiavimo dviračiu ir 844 km bėgimo.Paprastam žmogui atrodo, kad tai greičiau žmogaus galimybių ribų išbandymas, o sportuojantieji tvirtinapriešingai: tai yra sportas, tiesiog jam reikia tinkamai pasirengti.

Kokios mintys užplūsta pamačius sunkiaiaplinkoje besiorientuojantį, tarkime,ilgųjų nuotolių bėgiką ar ėjiką, kuriam

iki finišo iš 42 ar 50 km beliko vos keli šimtaimetrų, bet į jį pažvelgus atrodo, kad jis sunkiaisuvokia, kur šiuo metu yra. Medikai papasa-kotų daugybę panašių istorijų tęsinių: kaiptenka gaivinti išsekusius, neapskaičiavusiuskrūvio, tinkamai jėgų trasoje nepaskirsčiusiussportininkus arba kaip nuo persitempimo, perdidelių krūvių lūžta kaulai, trūksta raiščiai,ilgainiui dėl atsiradusio raumenų disbalansokinta žmogaus judesiai.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos(LLAF) gen. sekretorė Nijolė Medvedevaramina, kad yra tam tikra kategorija sportinin-kų, kurie po kiekvieno finišo, trasoje atidavęvisas jėgas, krinta ant žemės. „Tai momentinissunkumas, kuris greit praeina ir po kelių minu-čių sportininkas jau pats eina šypsodamasis“, –sako buvusi šuolininkė į tolį.

Ji pamini, kad išsekus organizmui, ėmusstigti tam tikrų medžiagų, neapskaičiavus jėgųir sportininkui gali kojas pakirsti, o tada nuo jopaties nebepriklauso, ar jis dar sugeba, tarki-me, bėgti, ar tik šliaužti. „Bet kiti ir keturiomisfinišuoja – čia jau nuo žmogaus charakterio,valios, ryžto priklauso. Labai svarbu, kaip spor-

tininkas sugeba paskirstyti jėgas, ar, pavyzdžiui,ilgųjų nuotolių bėgikai ir ėjikai moka taisyklin-gai išsidėlioti krūvį: reikia ir tinkamai pradėti –nei per greitai, nei per lėtai, ir jėgų finišui pasi-likti“, – perspėja buvusi lengvaatletė.

Sporto daugiadienėsNesibaisėti iš pažiūros alinamomis ir, atro-

dytų, neįveikiamomis daugiadienėmis dvirati-ninkų lenktynėmis ragina Lietuvos dviračiųsporto federacijos (LDSF) techninis direkto-rius Karolis Einikis. Nors per didžiuosius eliti-nių dviratininkų sezono iššūkius – daugiadie-nes lenktynes – jiems tenka įveikti po3300–3500 km, aukščiausiajai dviračių sportolygai priklausantys sportininkai per sezonąnumina dešimtkart daugiau kartu su treniruo-tėmis – apie 35 tūkst. km. Betgi tiek per metusne kiekvienas automobiliu nuvažiuoja.

K.Einikis primena, kad prie trejų didžiųjųdaugiadienių lenktynių – „Giro d‘Italia“, „Tourde France“ ir „Vuelta a Espana“ dar reikėtų pri-dėti didžiąsias klasikines varžybas, tokias kaipneseniai vykusios Paryžius–Rubė („Paris-Rou -baix“). Klasikinių lenktynių dalyviai varžosi vienądieną, bet jiems reikia įveikti nemažą atstumą.Pavyzdžiui, nuo Prancūzijos sostinės iki Rubė dvi-ratininkams teko numinti 253,5 km ilgio trasą.

„Didžiojo turo lenktynės trunka ilgiau neitris savaites, nes paprastai būna trijų dienų per-trauka, per kurią organizatoriai, dviratininkaiir visas techninis personalas keliasi į kitą vieto-vę ar šalį. Visose 21 etapo lenktynėse sporti-ninkams kasdien tenka įveikti bent po 160–180km, vienas ar du etapai būna 30-60 km lenkty-nės laikui. Labai kalnuoti ruožai gali būti trum-pesni, lygūs – ilgesni, siekti ir per du šimtuskilometrų“, – priduria K.Einikis. Pavyzdžiui,pernykščių „Tour de France“ dalyviai turėjonuminti 3663,5 km. Šiai distancijai įveikti nuga-lėtojui Vincenzo Nibali prireikė 89 val. 59 min.ir 6 sek.

LDSF specialistas kelissyk pabrėžia, kaddviračių sportas – komandinė sporto šaka, tadlenktynėms, ypač daugiadienėms, į komandąburiami įvairių savybių turintys plento lenktyni-ninkai: be sprinterių lyderių, dar yra vadinamų-jų darbininkų, kurie vėlgi skirstomi – vieni pui-kiai jaučiasi kalnuose, o kiti gerai važiuoja lygu-momis. Pirmieji neretai būna mažesni ir leng-vesni, antrieji – aukštesni ir sunkesni, todėlkažkokių ypatingų fiziologinių savybių renkan-tis dviračių sportą nereikia, čia visi atrandasavo vietą, kryptį ir užduotį.

Didžiojo turo lenktynėse dalyvauja po devy-nis vienos komandos narius ir aštuoni dirbatam vienam lyderiui. Vienam sportininkui visą21 etapą važiuoti priekyje ir vien savo jėgomislaimėti tokio sudėtingumo lenktynių neįmano-ma. „Važiuoti grupėje, ne priekyje ir ne gale,maždaug 50 km/val. greičiu nereikia dideliųpastangų. Patenki į tam tikrą vakuumą, taveveža priekyje dirbantys komandos draugai, o tuvažiuoji ir ilsiesi. Lyderis dirba paskutinius15–20 km. Komandos jėgos išsklaidomos – tiktada įmanoma kalbėti apie tokias lenktynes irjų finišą, vienas žmogus šitiek nenuvažiuotų.Be to, dviratininkams dar dirba pagalbinis per-sonalas – trasoje jie maitinami įvairiais energi-niais užkandžiais, gėrimais ir panašiai“, – kaipištveriamos šios lenktynės, pasakoja K.Einikis.

Ne paslaptis, kad dviračių sportas kaip retaskitas nestokoja dopingo skandalų. Buvo metas,kai dėl draudžiamųjų preparatų vieną po kitodiskvalifikuodavo lenktynių laimėtojus. Argitai ne geriausias įrodymas, kad šios alinamoslenktynės prasilenkia su žmogaus galimybėmis,jų vien savo jėgomis neįmanoma įveikti?

„Per pastaruosius trejus ketverius metusdviračių sportas labai išsivalė. Prieš penke-rius–septynerius metus vos ne kiekvienos

Balandžio viduryje pasibaigęsvadinamasis smėlynų marato-nas („Marathon des Sables“),vykęs jau trisdešimtą kartą, šie-met sulaukė 1490 drąsuolių.Beje, du iš jų – Estijos piliečiai.Ne veltui sakoma, kad tai la-biausiai varginančios bėgimolenktynės, kurių dalyviai perseptynias dienas turi įveikti apie250 km trasą, besidriekiančiąper Sacharos dykumą Maroke.Šio ekstremalaus maratono da-lyviai, kuriems tenka ne tik ko-voti su smėlynais, smėlio kopo-mis ir kilometrais, bet ir įveiktinepakeliamą karštį (oro tempe-ratūra kartais siekia ir 50 laips-nių, o įkaitęs smėlis – dar dau-giau), su savimi turi neštis dy-

kumoje būtiniausių daiktų: van-dens, maisto atsargų, apsau-gos nuo saulės priemonių,sporto inventoriaus ir pan. Perdieną įveikiamo etapo ilgis –nuo maždaug 30 iki 90 km. Vi-dutinis mažiausias smėlynųmaratonininkų greitis yra 3km/val., didžiausias – 14km/val.Irgi stoti prieš dykumą, įveiktivien 9 tūkst. km greičio ruožų,daugiau nei dvi savaites kovotisu smėliu, smėlio dulkėmis,karščiu ir dar technika leidžiasiDakaro ralio dalyviai. Kaip žino-ma, idėja rengti tokias lenkty-nes kilo Sacharoje pasiklydu-siam prancūzui, kuris išsigelbė-jęs pažadėjo darkart sugrįžti ir

pabandyti įveikti smėlio stichiją.Šiemet dykumai iššūkį metė406 įvairių transporto priemo-nių ekipažai ir technikai, puseijų – 199 pasiekti finišo pakylosBuenos Airėse nepavyko. Savo kovos lauką – vandenį irvėją turi buriuotojai, jachtomisbesileidžiantys į vieną ekstre-maliausių kelionių aplink pa-saulį. Šiemet „Volvo OceanRace“ lenktynių dalyvių laukiaketuri vandenynai ir 71 745 km.Šios lenktynės, trunkančios de-vynis mėnesius, – ir vienos il-giausių, ne tik sunkiausių.Išskyrus smėlynų maratoną, ki-tose dvejose išgyvenimo lenk-tynėse mesti sau iššūkį neven-gia ir lietuviai. �

Ypač aštrių pojūčių mėgėjams

2015–04–17 �71

Sportas

didesnės lenktynės neapsieidavo be dopingoskandalo, šiandien tokia tendencija dar gajikalbant apie kazachstaniečius, rusus – Rytainelabai spėja persiorientuoti, o Vakarų šalysdabar investuoja nebe į gydytojus kaip anks-čiau, bet į technologijas ir mokslą, kiekvie-noms varžyboms pagal trasą pritaikomi dvira-čiai ir pan. Aišku, prie šių pokyčių labai prisi-dėjo ir suaktyvėjusi dopingo kontrolierių veik-la – dabar dviratininkai stebimi 24 valandasper parą“, – apie šio sporto kuluaruose vyks-tančius pokyčius prabyla dviračių sporto spe-cialistas.

Vienos paros neužtenka ir ultratriatloni-ninkų varžyboms, ypač toms keliaguboms„geležinio žmogaus“ („Ironman“) rungtims.Štai lietuvio Vidmanto Urbono 1998 m.Meksikoje pasiektas dvidešimtgubo ultratriat-lono, sunkiausio, koks tik gali būti, pasauliorekordas – 437 val. 21 min. 40 sek. Per 18 parųir beveik 6 valandas valingasis lietuvis nuplau-kė 76 km, nuvažiavo dviračiu 3600 km ir nubė-go 844 km.

Kaip minėta, tai pati ekstremaliausia ultrat-riatlono rungtis, kitos (jeigu taip galima apiejas sakyti) lengvesnės. Pavyzdžiui, paprastoji„Ironman“ rungtis, dar vadinama klasikiniutriatlonu, susideda iš 3,8 km plaukimo, 180 kmvažiavimo dviračiu ir 42,2 km bėgimo. Elitiniaisportininkai šį nuotolį įveikia per 8–10 valandų.Jeigu renkamasi dvigubo ultratriatlono distan-ciją, vos vienam jos komponentui – 360 km dvi-račiu įveikti – važiuojant sparčiai, apie 30km/val. vidutiniu greičiu, reikia maždaug 12val. Pati trumpiausia triatlono distancija yrasprinto: 750 m plaukimas, 20 km dviračiu ir 5km bėgimas.

Nuo 2000 m. olimpinių žaidynių triatlonastapo olimpine sporto šaka, bet žiūrovams suteisėjais nei paros, nei savaitės nugalėtojų lauk-ti nereikia, nes specialiai žaidynėms patvirtin-tas olimpinis triatlono nuotolis – 1,5 km plau-kimas, 40 km dviračiu ir 10 km bėgimas. „Laikoatžvilgiu ši rungtis maždaug atitinka maratonobėgimą – priklausomai nuo trasos sudėtingumoelitiniai sportininkai ją įveikia per 2 val. 45–50min., – atkreipia dėmesį Lietuvos triatlonofederacijos (LTF) prezidentas DainiusKopūstas. – Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 56sportininkai, tarp kurių patekti labai sudėtinga.Jeigu imtume atskiras rungtis – plaukimą,važiavimą dviračiu ir bėgimą, visi šie 56 olim-piečiai galėtų varžytis su geriausiais Lietuvosatitinkamų sporto šakų atstovais ir tapti varžy-bų prizininkais, nes jų atskirų rungčių rezulta-tai labai aukšti.“

Ši palyginti jauna sporto šaka išgyvena tikrąpakilimą. Kartais į triatlono ar ultratriatlonovaržybas susirenka net ne šimtai, o tūkstančiaidalyvių. Už sudarytą galimybę pasivaržyti nere-tai dar tenka susimokėti, o įnašą su kaupuatgauna tik pirmųjų vietų laimėtojai. Tarkime,šiemet Lietuvos triatlono sostinėje Panevėžyjepo dešimtmečio vėl vyks dvigubo ultratriatlono(7,6 km plaukimas, 360 km dviračiu ir 84,4 kmbėgimas) Pasaulio taurės etapo varžybos, kuriųdalyviams teks susimokėti 250 eurų mokestį.

Lietuvoje triatlonas irgi populiarus. „Tai

Pastaroji krepšinio visuomenę ir aistruolius nuliūdinusi žinia – aukštaūgio D.Motiejūno nugaros bėdos, privertusios iki tol galingai žaidusį lietuvį bent keturiems mėnesiams primiršti

krepšinį ir rūpintis pooperacine reabilitacija �

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

72 � 2015–04–17

Sportas

sunki, daug jėgų, ištvermės reikalaujantisporto šaka, bet žmonės vis tiek ją renkasi.Atsakyti „kodėl“ galima klausimu į klausimą: okodėl žmonės nori įveikti maratoną? Todėl,kad jie nori įveikti save. Tie, kuriems paklūstabėgimo ir dviračių sporto maratonas, nori konors įvairesnio, todėl neretai iš pradžių pasi-šauna įveikti olimpinę triatlono distanciją, o

paskui pereina prie sunkesnių“, – pasirinkimomotyvus bando atskleisti D.Kopūstas, pridur-damas, kad entuziastų, visų pirma trokštančiųnugalėti save, ir Lietuvoje netrūksta: štai įTrakuose rengiamus atvirus šalies triatlonočempionatus susirenka per porą šimtų žmonių.

Triatlonininkams reikalingai ištvermei irvaliai pailiustruoti pašnekovas pateikia dar

vieną pavyzdį. Tarkime, profesionalūs marato-nininkai maksimaliai geram rezultatui šią dis-tanciją bėga du tris kartus per sezoną, o ultrat-riatlono Pasaulio taurės varžybos susideda išaštuonių–dešimties etapų. Jeigu varžybas skiriasavaitė, per ją didelių treniruočių triatloninin-kai nerengia, nes laiko vargiai pakanka orga-nizmui atsigauti.

„Dėl to šis sportas įdomus ir gal tik iš pirmožvilgsnio atrodo ekstremalus. Yra specialiostaisyklės, kaip reikia tokioms varžyboms ruoš-tis. Labai svarbi ir gera sportininko palaikymokomanda, kuri gebėtų pasirūpinti maistu, gėri-mais, o prireikus ir medicinine pagalba. Jukblogiausia, kas gali nutikti ir nuo ko prasidedavisos kitos bėdos, – dehidratacija ir bendrasorganizmo išsekimas. Būna, kad triatloninin-kas gerai jaučiasi, bėga, o po dešimties minučių– viskas, jis jau nieko nebegali padaryti. Todėlsvarbu, kad komandoje būtų žmonių, kuriepastebėtų tokius dalykus, nes būna tokių aki-mirkų, kai pats sportininkas nelabai supranta,kas vyksta“, – apie šio sporto sunkumus prasi-taria pats buvęs ultratriatlonininkasD.Kopūstas.

Svarbiausia – geras pasirengimasNors triatlonininkų sveikata olimpiadose

Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojuiDaliui Barkauskui dar neteko rūpintis, su šiossporto šakos atstovu, tikėkimės, ne dėl trau-mos, jis turės galimybę pabendrauti po porosmėnesių Baku vyksiančiose pirmosioseEuropos žemyno sporto žaidynėse, į kuriasvyks ir vienas mūsų šalies triatlonininkas – LTFprezidento sūnus Tautvydas Kopūstas, pernaitapęs Europos jaunimo olimpinės distancijos

Diana Lobačevskė, balandžio pa-baigoje pirmąkart po motinystėsatostogų Hamburge vėl bėgsiantimaratoną (kurį, beje, prieš porąmetų jai pavyko laimėti), sako, kadmaratonas jai – didžiausiasdžiaugsmas. Šiam iššūkiui ji inten-syviai ruošiasi tris mėnesius, treni-ruodamasi po dukart per dieną: ry-tais įveikia apie 20–25 km, o vaka-rais – po 10–20 km, bet iš viso perdieną vidutiniškai nubėga ne ma-žiau kaip 35 km. Ir taip šešias die-nas iš eilės. „Per sezoną dažniau-siai įveikiu du arba daugiausia trismaratonus, nes bėgu maksimalio-mis apsukomis, todėl po to nema-žai laiko užtrunka fiziškai ir psicho-logiškai atsigauti“, – paaiškinasportininkė. Pirmąjį maratoną 2008 m. Vilniuje jinubėgo per 2 val. 46 min., dabarti-nis jos geriausias laikas – 2 val. 28min. Diana puikiai mena ne tikemocijas, užplūdusias pirmąkartįveikus 42 km 195 m bėgimo trasą,

bet ir visų kitų varžybų emocinępusę. „Kiekvieną kartą kirtus finišoliniją apima labai geras jausmas –euforija, pasitenkinimas. Net jeivisą distanciją būna sunku bėgti,vis tiek finišas suteikia labai gerųemocijų: daug žmonių, visi ploja,nepaisydami to, kelinta atbėgi. To-dėl kartais prieš finišo liniją ar ją kir-tus net apsiverkti norisi – juk priešmaratoną tenka įdėti labai daugtriūso ir prakaito“, – atvirai pasako-ja maratonininkė ir pusiau juokaispriduria, kad jei distancijos pra-džioje jaučia nepagaunanti tinka-mo ritmo, nenusimena, nes ji kaipdyzelinis variklis, kuriam reikia pa-mažu įšilti. O kai pamato įveiktą 30km žymą, pagalvoja, kad viskas,maratonas baigiasi – kas čia tie be-likę 12 km. Ar noras bėgti maratoną gali kiltistaiga, vos ne per naktį? Ne, patiki-na, tam reikia intensyviai fiziškai irpsichologiškai ruoštis, įdėti daugdarbo, atsidavimo, tenka ir nema-

žai paaukoti. „Maratonininkai mokakentėti, jie stiprios valios žmonės,kantrūs, – save ir kolegas apibūdi-na maratono bėgikė. – Bet įveikustrasą euforija trunka tik tą dieną, pa-skui grįžti prie įprastų darbų, nes pomaratono jau žinai, kas bus toliau –kokios treniruotės laukia, kada buskitos varžybos ir panašiai.“Diana sutinka daug bėgiojančiųžmonių. Ji sako, kad atšilus oramsbėgiojimas tampa vos ne manija.Žavėdamasi judančiais ir aktyves-nį, sveikesnį gyvenimą propaguo-jančiais žmonėmis bėgikė perspė-ja, kad nereikėtų pradėti bėgti ilgųnuotolių po pusmečio žieminio sė-dėjimo, būtina nuolat judėti ir ne-būtinai tik bėgioti. „Aš be bėgimonegaliu, esu nuo jo priklausoma. Išmanęs juokiasi, kai, tarkime, polaisvo sekmadienio į treniruotę atei-nu greičiau pavargusi, nei pailsėju-si, nes mano organizmui stresasnejudėti, turbūt man jau nebesvei-ka sustoti, – juokiasi Diana. – Tik

ne visi gali bėgioti, bet sveika ir dvi-ratį minti, ir plaukioti – svarbiausiajudėti.“Svarstydama, kur pradingo mūsųvyrija, Diana sako, kad gal marato-nininkėms lengviau kovoti nei vy-rams, nes vyrams, ypač europie-čiams, sunku įsitvirtinti pirmaujan-čiose maratono pozicijose, mat čiaužtikrintai laimi Afrikos šalių bėgikai,visų pirma etiopai. „Bėgdami per 2val. 20 min. vyrai gal nelabai ką galiužsidirbti, tai moteriškas rezultatas“,– apie finansinę šio nelengvo sportopusę prasitaria Diana. O Lietuvoje sustiprėjusi konkuren-cija merginoms prideda papildo-mos motyvacijos, nes visos stip-riausios penkios mūsų maratoni-ninkės, net ir įvykdžiusios ganaaukštus tarptautinių varžybų nor-matyvus, nei į pasaulio čempiona-tą, nei į olimpiadą nepateks, jomsdar reikės tarpusavyje išsiaiškinti,kurios tuo metu bus geriausiossportinės formos. �

Diagnozė – priklausomybė nuo bėgimo

R.Milevičius – pirmas lietuvis, dalyvaujantis sunkiausiose buriuotojų lenktynėse aplink pasaulį „Volvo Ocean Race“

�

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–04–17 �73

Sportas

čempionu. Bet apie šią sportą šaką, kaip ir apiedaugumą kitų, patyręs sporto medikas turi savonuomonę. „Ne kiekvienas gali tokiomis sportošakomis užsiimti. Aišku, jai visų pirma reikalin-gas psichologinis pasirengimas, bet dabartokios sporto šakos madingos ir populiarios,nebe tokios retos – gal prieš trisdešimtmetį į jasbuvo žiūrima kreivai. Lietuvoje ir tarp sportomedikų turime savų ultrininkų: AndriusRamonas, Lietuvos olimpinės rinktinės gydy-tojas, neseniai Naujojoje Zelandijoje laimėjo80 km bėgimą. Taigi kiekvienas randa kur saveatskleisti ir pritaikyti“, – konstatuoja D.Bar -kauskas.

Ir į daugiadienio, ir į balansuojančio tiesžmogaus galimybių riba sporto kategorijąneabejotinai patenka galiūnų sportas. Štaikeletas šių metų „Arnold Strongman Classic“varžybų, kurias Žydrūnui Savickui iš viso pavy-ko laimėti septyniskart, lietuvio rezultatų,šįkart jam lėmusių vicečempiono titulą: keturiskartus iš eilės iškeltas 205 kg sveriantis rąstas,680 kg naščių nešimo nuotolis įveiktas per29,25 sek., o 125 kg svarmuo viena ranka iškel-tas keturis kartus.

Tituluotasis Lietuvos galiūnas sako, kad betkoks profesionalus sportas yra pavojingas, nesjeigu sieki rekordų ar nori laimėti varžybas,atsiranda rizika. „Čia kaip su automobiliais:važiuojant leistinu greičiu paprastai nenutinkaavarijų, bet kai jį viršiji, tada visko gali būti“, –perspėja Ž.Savickas.

Arti dvidešimties įvairių pasaulio rekordųautorius tikina, kad visko galima pasiekti kryp-tingomis treniruotėmis ir valios pastangomis.„Nėra didelis rodiklis, kiek kilogramų per tre-niruotę iškeli, nes jei kilnoji labai didelius svo-rius, paprastai keli mažiau kartų. Nors organiz-mui tenkantis krūvis beprotiškai didelis, ben-dras tonažas būna mažesnis, nei keliant leng-vesnius svorius, bet atliekant daugiau pakarto-jimų. Tada kitaip pavargsti, bet nėra tokiosdidelės apkrovos sąnariams, raiščiams ir rau-menims, nei keliant mažiau, bet didesnius svo-rius“, – apie žiūrovams nematomas kasdienestreniruotes pasakoja galiūnas.

N.Medvedevos tikinimu, maratoną prašlep-senti beveik kiekvienas sveikas žmogus gali, betjį įveikti per tris ir mažiau valandų, kaip ir pa -siekti aukštą bet kurios kitos rungties rezultatą,

be specialaus pasirengimo nepavyks, nes taididžiulis iššūkis organizmui. „Maratonas įvei-kiamas, bet va su kartimi peršokti tikrai ne betkas gali. Mėgėjai bėgioja beprotiškai daug, oprofesionaliam sportininkui pačiu aukščiausiulygiu rekomenduojama maratoną bėgti du triskartus per sezoną. Po to tausojant savo sveika-tą reikia leisti organizmui po didelių krūviųatsigauti. Bet daugumos individualių sportošakų atstovai pačią geriausią formą demonst-ruoja ne dešimt kartų per sezoną, o tik kelis,paprastai du tris“, – nieko neįprasta čia nema-to LLAF gen. sekretorė.

Tarp mėgėjų sparčiai populiarėjantis mara-tonas sporto medikui D.Barkauskui nuostabosnekelia. „Man tik neramu, nes mano pacientųdaugės, – šypteli specialistas ir paaiškina: –70–80 proc. žmonių bėgti apskritai yra nepasi-rengę, o jie dar nusprendžia bėgti maratoną.Kiekvienas bėgant žengtas žingsnis lygus tris-kart kūno svoriui. Pavyzdžiui, bėgate kilomet-rą, o tai yra maždaug 1200 žingsnių per šešiasminutes. Tada žingsnius dauginate iš triskartkūno svorio ir gaunate tonažą, kuris tenkasąnariams. Maratonui reikia būti ypač pasi-

Daugiadienės dviračių lenktynės – tai ne tik sportininkų, bet ir trenerių, viso aptarnaujančio personalo, sporto medikų ir mokslininkų kova su kalnais, lygumomis ir tūkstančiais kilometrų

�

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

74 � 2015–04–17

Sportas

rengusiam, o dauguma bėgikų būna nepasi-rengę. Tai štai ir pacientai.“

Pastaruoju metu užderėjo ne tik mėgėjų, betir profesionalių maratono bėgikių. Buvomeįpratę prie vienos ar dviejų, o dabar jų – pen-kios. „Maratonas nėra jaunų sportininkų rung-tis, taigi vienos merginos atėjo iš kitų rungčių,kitos užaugo, subrendo ir dabar turime kaipniekada daug stiprių maratonininkių. Ikimaratono užaugti reikia daug laiko. Tarkime,visoms mūsų merginoms, išskyrus Vaidą Žūsi-naitę, apie trisdešimt, o pradėjo jos sportuotinuo 12–14 metų – vadinasi, tiek ir reikia laikomaratonui prisijaukinti“, – dėsto buvusi šuoli-ninkė N.Medvedeva, prisipažindama, kad patiišbandyti šios distancijos nesiryžtų.

50 km sportinis ėjimas, LLAF gen. sekreto-rės manymu, yra dar sunkesnis nei maratonas.Gal dėl to šioje rungtyje varžosi tik vyrai.„Šios distancijos ėjikų visada turėdavome.Būdavo, vienas kitas vyras metus ar ilgėliaupabando, bet mato, kad nepatempia, persudėtinga, ir pereina į trumpesnį nuotolį. Irmėgėjai tokių distancijų nevaikšto, nes čia jauvien ištvermės nepakanka“, – tarsteli

N.Medvedeva, filosofiškai pridurdama, kadkiekvienas pasirenka savo sunkų kelią, jeigutik jis to nori. O lengvoji atletika – tai mūsųprigimtis, juk eiti, bėgti pirmiausia ir išmoks-tame.

Ar sportininkas – jau diagnozė?Olimpinės rinktinės vyr. gydytojas sako,

kad vadinamųjų ribinių sporto šakų ar rungčiųgalima rasti daug. „Jėgos aitvarai irgi ekstre-malūs, kaip ir daugelis techninių sporto šakų,motosportas, parašiutizmas, nardymas, ypačnardymas be jokios įrangos, – žmonės nardokuo giliau be nieko. Tačiau bet kuri sportošaka reikalauja bendro fizinio pasirengimo.Daugeliui ekstremalių sporto šakų irgi reika-lingas geras, visapusiškas fizinis pasirengimas.Todėl prieš pradėdamas kalbėti su pagalbosatėjusiu sportininku žiūri, kaip jis atitinka tuoskriterijus, kuriuos mes suprantame kaip fizinįir psichologinį žmogaus pasirengimą. Yralabai specifinių sporto šakų, bet pasakyti, kadčia nenormalu, negalėtume“, – jų skirstytinesiima patyręs medikas.

Kalbėdami apie fiziškai itin sunkias sporto

šakas ir rungtis pašnekovai atkreipia dėmesį įdar vieną aspektą – užmokestį. Jeigu iš tossporto šakos galima pragyventi, interesai jaužsiimti yra visiškai kitokie. Pavyzdžiui, sunkunesutikti, kad iš dviratininkų vienodai daugjėgų reikalauja ir treko, ir plento varžybos, bettrekininkai, palyginti su plento dviratininkais,finansiškai yra nuskriausti.

„Trekas labai specifinis: ten viską lemiavalstybės finansai, pats sportininkas negalidalyvauti kokiose nors komercinėse varžyboseir užsidirbti, nes tokių varžybų, kaip ir komer-cinių klubų, kurie už atstovavimą trekininkuimokėtų atlyginimą, nėra. O pats trekas labaibrangus – vien dviratis keliasdešimt tūkstan-čių eurų kainuoja. Bet, tarkime, „Tour deFrance“ lenktynės transliuojamos į du šimtuspasaulio šalių, o treko čempionatai net neturisavo transliacijos per televiziją, jie rodomiinternetu, nes, matyt, nėra tokio susidomėji-mo“, – lygina LDSF techninis direktoriusK.Einikis.

Kita finansinė detalė – pasauliniu lygiutarp plentininkų vyrų konkurencija kokiusdešimt kartų didesnė nei tarp moterų. Tad

Stipriausio pasaulio žmogaus titulą pelnęs Ž.Savickas stokojantiesiems užsispyrimo pataria net nebandyti šios sporto šakos, o pats sako sustosiantis tada, kai nusibos ir ims nebejausti pergalių alkio

�

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

2015–04–17 �75

Sportas

J.Girskio stuburogydymo centrosporto medici-nos gydytojasMantas Ambraška

Sėdėjimas žalin-gas stuburui, tai ne mažiau pavojin-gas veiksnys nei kokia nors sportošaka. Sėdint, stovint ir gulint labaikeičiasi stuburo juosmeninės daliesapkrova. Gulint ant nugaros juosme-niui tenka apie keturis kartus mažiauapkrovos nei stovint. Stovėjimasmaždaug trečdaliu „draugiškesnis“nei bet koks taisyklingas sėdėjimas.O bėgant nugarai tenka apie du kar-tus daugiau krūvio nei sėdint. Pagaltokią matematiką sportas pavojin-gesnis nei televizoriaus žiūrėjimas,bet suskaičiavus, kiek laiko žmogusvidutiniškai sėdi ir kiek bėgioja, vie-nareikšmiškai absoliučiu blogiu turė-tų būti laikomas sėdėjimas. Kad nei kėdė, nei sportiniai bateliaižmogui netaptų priešu, reikia prižiū-rėti savo raumenis. O tai reiškia, kadreikia kūną parengti sportavimui irreabilituoti, padėti jam atsigauti poilgų sėdėjimo valandų.

Kita vertus, veikla, kuriai būdingas di-delių svorių kilnojimas, stiprūs šuoliaiarba reikalingas labai didelis lankstu-mas, didina raumenų ir kaulų siste-mos traumų ar pažeidimų riziką. Pa-žeidžiamas nebūtinai stuburas, bet il-gainiui dėl atsiradusio raumenųdisbalanso kinta žmogaus judesiai,o įnešta sumaištis į atramos sistemągaliausiai išprovokuoja stuburostruktūros, ne tik funkcijos pakitimus.Kodėl, liaudiškai tariant, nelaiko nu-gara? Pagrindinė to priežastis, kaddažniausiai nugaroje pasireiškiantyssimptomai yra pasekmė, o ne prie-žastis. Ištyrus tokius „silpnos“ nuga-ros savininkus paaiškėja, kad jųbėda – visai kiti raumenys, o nugaratapusi savotišku atpirkimo ožiu. To-dėl nugaros skausmo prevencijanėra tapatu nugaros stiprinimui. Nu-garos raumenys, stuburas, dubuo,galingi kojų, pečių raumenys yra ge-rai sustyguotas kolektyvas. Jei, tarki-me, tame kolektyve atostogų režimupradeda dirbti vieni galingiausiųkūno raumenų – sėdmenys, dalį krū-vio turi perimti šalia esantys raume-nys. Neadekvatų krūvį nuolat pati-riantys raumenys ilgainiui išvargina-mi, pertempiami ir ima streikuoti.

Kinta jų funkcija, atsiranda skaus-mas, jie kelia sumaištį visoje judėji-mo ir atramos sistemoje, kol galiau-siai atsiranda stuburo struktūros po-kyčių. Todėl sveikai nugarai reikalingistiprūs, ištvermingi ir, žinoma, ganaelastingi liemens, dubens, kojų rau-menys. Galiūnų sportas – labai egzotinėsporto šaka, žvilgtelėkime į mumskur kas įprastesnes šakas, tokiaskaip irklavimas, sunkumų kilnojimas,meninė gimnastika, imtynės. Taikantneadekvačius krūvius ir galvojant tikapie medalius, bet ne apie sveikatą,galima sulaukti Donato Motiejūno li-kimo. Lietuviai labai didžiuojasi savokrepšinio mokykla, deja, dažnas jau-nasis krepšininkas nevalgo profesio-nalo duonos vien dėl nugarosskausmų. Krepšininkai, kuriuos galė-tume vadinti savaitgalio kariais (žai-džiantys kamuoliu kartą ar daugiau-sia dukart per savaitę), pakliūva į di-desnės rizikos grupę, nes jiemėgaujasi tik žaidimu ir emocijomis,bet visai nekreipia dėmesio į fizinį pa-sirengimą. Panašaus likimo broliai yra ir bėgikai.Populiarėjant šiai sporto šakai mato-me daug kilometrus skaičiuojančių

sporto mėgėjų, bet retas jų ruošiasavo kūną bėgimui. Tokio atsainumopadarinys – perkrovos, geriau žino-mos kaip lėtinės, krūvio sukeltostraumos ar skausmai. Žmogaus kūno galimybės sunkiaiapibrėžiamos. Štai buvęs regbinin-kas Richardas Parksas dėl petiestraumos turėjo baigti karjerą ir ypačilgas distancijas, maratonus ir triatlo-nus pasirinko kaip treniruotes ruo-šiantis kopimui į visų žemynų aukš-čiausias viršukalnes bei žygiams įŠiaurės ir Pietų ašigalius. Tad sunkiaiįveikiamos distancijos gali tapti tiktarpine stotele, „lengvomis“ treniruo-tėmis. Kita vertus, reikėtų nepamiršti,kad šis atletas buvo profesionalussportininkas ir turėjo gerą bendrą fizi-nį pasirengimą. Pakilus nuo biuro kėdės be pasirengi-mo ir 10 km atstumas gali tapti rimtuiššūkiu stuburui. Todėl pagrindinė ži-nutė ketinantiems ieškoti nuotykių:norint įveikti maratoną, nepakanka tikbėgioti, norint nuvažiuoti visą „Tour deFrance“ distanciją, nepakanka tik va-žinėti dviračiu – reikia ir bendro pobū-džio bei specifinių tai sporto šakai jė-gos, ištvermės ir raumenų elastingu-mo lavinimo pratimų. �

Sėdėti ar sportuoti – kas pavojingiau?

nors ir vyrams, ir moterims tenka įveikti pra-gariškas lenktynes, vyrai už pergalę gauna kurkas solidesnius prizus nei moterys.

Garbingi prizai ir titulai, sutvirtinti pinigi-niu čekiu, verčia sunkiai lieti prakaitą ir galiū-nus. „Titulai sportininkui svarbu, nes visųpirma nori nugalėti save, kelti didesnius svo-rius, gerinti rekordus, bet laimėti varžybas yramalonu, tai vienas iš tų stimulų, kurie veda įtreniruotes. Labai retai žmogus pasitenkinaviena pergale, nes ta pergalė gali būti ir atsi-tiktinė. Sportininkas paprastai nėra tas žmo-gus, kuris siekia vienos pergalės. O kelias įpergalę daug įdomesnis nei pati pergalė, todėllaimėjęs vienas varžybas sportininkas noritoliau rengtis ir laimėti kitas“, – paaiškinadaugybę titulų per ilgą savo karjerą iškovojęs,bet jų alkį tebejaučiantis Ž.Savickas.

Gal stipruoliams svetimos silpnumo akimir-kos, kai atrodo – viskas, nė centimetro toliau,nė gramo daugiau. Ž.Savickas, šiuo metu besi-treniruojantis tam, kad apgintų pasaulio čem-piono titulą, primena, jog, anot mokslininkų,žmonės panaudoja iki 70–80 proc. savo šim-taprocentinio potencialo. Taigi potencialo turi-me kiekvienas, bet kuo sportininkas labiaupatyręs, tuo jis gali save geriau mobilizuoti irpasiimti trūkstamų atsargų, nes žmogus nieka-da visko nepadaro šimtu procentų.

Ar gali būti, kad galiūnams už raumenųjėgą svarbesni psichologiniai dalykai, kuriemsjie teikia daug reikšmės? Ne, sako Ž.Savickas,

treniruotės sunkios, o daug metų sportuojanttai užgrūdina ir fiziškai, ir psichologiškai,todėl bent jis specialaus psichologinio pasi-rengimo nepraktikuoja.

Kažin ar aktyvus sportas ir ypač ekstremu-mo elementų turintis profesionalusis galivisiškai nepaveikti sveikatos – jei ne sportuo-jant, tai baigus karjerą. Esame girdėję apiekarjerą baigusių krepšininkų sveikatos sutriki-mus, o LTF prezidentas D.Kopūstas primena,kad kartais ir ultratriatlonininkams kūnaspasako turįs ribas. Dabartinį Triatlono federa-cijos prezidentą privertė sustoti rimta trauma,o jo kolegai V.Urbonui medikai apskritainieko gero nežadėjo, tik invalido vežimėlį.„Organizmas išseko, atsisakė kepenų, inkstųveikla, bet laiku įsikišo medikai ir viskas susi-tvarkė. Dabar Vidmantas vyksta į stovyklas suLietuvos rinktinės nariais ir pats kartu bėgio-ja, plaukioja“, – sėkmingai pasibaigusią kole-gos ligos istoriją primena D.Kopūstas.

Dar jis perspėja, kad nereikėtų per ankstibandyti įveikti sunkiųjų triatlono trasų: patspo trejų treniruočių metų pabandęs įveikti ultra -triatlono distanciją pažįsta tokių, kurie tą darėpo metų, bet po to apskritai jokio triatlononebenorėjo.

K.Einikis įsitikinęs, kad dviračių sportas –universali ir viena sveikatai palankesnių sportošakų. „Dažniausiai dviratininkai susilaužo rak-tikaulį, bet dabar medicina tokia, kad šios trau-mos greičiau gydomos. Kai metų pradžioje

Evaldas Šiškevičius susilaužė raktikaulį, podviejų savaičių jau sėdėjo ant dviračio, o potrijų jau dalyvavo varžybose, – neslepia nuosta-bos LDSF techninis direktorius. – Kiek žino-ma, nei specifiniais sąnarių, nei raumenų arkojų skausmais buvę garsūs dviratininkai nesi-skundžia – ir Artūras Kasputis, ir GintautasUmaras tebedalyvauja mėgėjų varžybose.“

Ž.Savickas pripažįsta, kad ne vieno galiūnonuolatinis palydovas yra nugaros skausmai.„Bet bėdų dėl nugaros galima turėti ir nuosėdimo darbo, ne tik nuo svorių kilnojimo.Dideliems svoriams kilnoti reikia gerus raume-nis turėti, nes vienas stuburas nieko neišlaiky-tų“, – tarsteli Ž.Savickas, paklaustas, kodėl žiū-rint į galiūnų varžybas ne vienam norisi griebtisuž nugaros.

N.Medvedeva pritaria, kad ištvermės spor-tas – dviračiai, ilgųjų nuotolių bėgimas ar ėji-mas – nepasižymi tokiu traumatizmu kaip, tar-kime, jėgos sporto šakos. O sąnarius gali tektikeisti ir tiems, kurie visiškai nesportuoja.

Pasak šeštąjį olimpinį ciklą kartu su sporti-ninkais įpusėjusio sporto mediko D.Bar -kausko, sportininkai dar nepakankamai pažįstasavo kūną, nelabai suvokia vykstančius fiziolo-ginius reiškinius: „Kai kas domisi, kai kas ne.Vieni nori siekti maksimaliai, bet ir žinoti viskąmaksimaliai, o kiti bet kokia kaina nori pasiek-ti tą maksimumą – visokių žmonių yra, kiekvie-nam savo.“ �Inga Jarmalaitė-Necelienė

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

76 ● 2015–04–17

Kelionės

Susiruošus keliauti į Vokietiją verta nešniukš tinėti internete, ieškant gražiausiųVo kietijos miestų ar įdomiausių vietų de -

šim tukų, o išsitraukti iš lentynos istorijos va -dovėlį ir jį pasklaidyti. Būtent šios šalies istorijapadiktuos pačius įdomiausius kelionių maršru-tus, vedančius į dar ir šiandien prabanga žėrin-čias istorines sostines ar seniausius miestus.

Jei reikėtų išrinkti patį prašmatniausią ir tu -ristiniu požiūriu įdomiausią miestą, laurus skir-čiau Brandenburgo žemės sostinei Potsdamui,buvusiai Prūsijos karaliaus rezidencijai, ir šian-dien viliojančiai rūmais, pilimis, parkais bei me -no kolekcijomis. Galime pasidžiaugti, kad ka rųaudros nenušlavė, o Rytų Vokietijos valdžia ne -spėjo suniokoti viso šio istorinio palikimo. 1990m. Potsdamo kultūrinis kraštovaizdis įt rauk tas įUNESCO pasaulio paveldą, o vėliau dar keliskartus papildytas.

Turistams reikia iš anksto nusiteikti, kad vie-nos ar dviejų dienų šiam miestui gerokai per ma -žai, nes tiek laiko tikrai neužteks net bėgte api-bėgti Naujojo sodo, Babelsbergo ir Glinikės par -kų, Povų salos su elegantiška pilimi, Sakrovo irLinšteto pilių bei jų parkų, rusų kolonijos Alek -sandrovkos ir kt.

Jei tiek apibėgsite, tai tikrai nebeužteks jėgųpasižvalgyti vienoje gražiausių barokinių Euro -pos aikščių Alter Mark, pasigrožėti Šv. Mika lo -jaus bažnyčia ar Senąja rotuše, nusifotografuotiprie trejų įspūdingų miestų vartų: Branden bur -go, pastatytų Septynerių metų karui atminti, Me -džiotojų ir Naueno.

Trumpiau sakant, poros dienų vos pakankaPots damo pažibai – Sansusi rūmams ir įdomiaiįrengtam parkui apžiūrėti. Juk pasaulio paveldasšia me mieste apima daugiau nei 500 ha parkų(vien Sansusi parkas užima beveik 300 ha teritori -ją) ir daugiau nei 150 XVIII a.–XX a. pr. pastatų.

Sansusi (Sanssouci) rūmų pavadinimas išver-tus į lietuvių kalbą reiškia „be rūpesčių“. Prūsijoskaraliui Frydrichui II (vėliau pavadintas Fry dri -chu Didžiuoju) žūtbūt prireikė tokios vietos, ku -rioje galėtų atsikvėpti nuo visų karališkų rūpes-čių ir smulkesnių ar didesnių rūmų intrigų, benttrumpam atitrūkti nuo karų ir politikos. Tad ėmėir pasistatė prašmatnią užmiesčio rezidenciją,ku rioje galėjo pasinerti į muzikos, meno ir moks-lo pasaulį, gal todėl rezidencijos rūmams parin-ko tokį simbolinį pavadinimą.

Pasak legendos, jo didenybė yra prikišęs na -gus ir prie rūmų projekto, mat užsispyręs reika-lavo, jog rūmai būtų tik vieno aukšto, nors archi-tektai bandė įrodinėti, kad iš tolo jų beveik nesi-matys – aplinka užgoš. Vis dėlto perkalbėti kara-liaus nepavyko. Rūmų statyba buvo patikėta ar -chitektui Georgui Wenzeslausui von Knobels -dorffui, kuris ataskaitas apie statybą valdovuisiuntė net į karo lauką.

Rezultatas – įspūdingas. Žingsniuojant parkujau iš tolo atsiveria reginys, nuo kurio negali ati-traukti akių: neaukštas kalnas, kurio šlaito tera-sose įrengtuose savotiškuose nedideliuose ele-gantiškuose šiltnamiuose žaliuoja vynuogienojaiir figmedžiai. Pro juos link viršuje pūpsančių ba -rokinių rūmų veda 132 laipteliai.

Ne vienas turistas stabteli ir prie apačiojeįrengto fontano, kurio purslai vasarą trykšta į 36m aukštį, ir bando nufotografuoti tiek rūmus suvy nuogynais, tiek jų atspindį vandenyje. Už ko -pus laipteliais pasitinka daugybės FriedrichoChris tiano Glume statulų žvilgsnių, o metęsžvilgs nį žemyn apsąli nuo fontano, vynuogynų,gė lynų panoramos.

Patys Sansusi rūmai labai maži – 12 prašmat-nių kambarių, dabintų marmuru, granitu, kolo-nomis, statulomis ir krištolo sietynais. Apėjusrūmus visai smagu prisėsti ant suoliukų, sustaty-tų prie kolonadų, nors prieš kelis šimtus metųvaizdas tikriausiai buvęs įspūdingesnis, nei apa-čioje gatve zujantys automobiliai.

Netikėtai žvilgsnį patraukia grupė vokiškaikalbančių žmonių, kurie net sugriuvę kažką fo to -grafuoja ant žemės. Priėjus reginys išties nuste-bina: ant akmens plokštės, panašios į antkapį, iš -dėliotos bulvės ir pavytusios gėlių puokštelės.Da rosi įdomu, ar čia vietiniai taip keistai atna-šauja aukas. Gal taip tikisi numaldyti bulvių die-vus ir sulaukti geresnio derliaus?

Įsižiūrėjęs perskaitai užrašą „Friedrich derGrosse“. Pasirodo, bulvėmis pagerbiamas patsFry drichas Didysis. Karalius mirė 1781 m. irprieš mirtį pageidavo būti palaidotas Sansusi rū -muose. Jo valia buvo įvykdyta tik 1991 m., ir val-dovo palaikai (karo metu slėpti tai vienoje vieto-je, tai kitoje) pagaliau atgulė amžino poilsio ten,kur gyvas būdamas jis galėjo atitrūkti nuo kas-die nių rūpesčių. Na, o šiandien vokiečiai Fry -drichą Didįjį pagerbia bulvėmis, mat būtent jamvaldant šis augalas paplito šalyje.

Vis dėlto koncentruoti dėmesį tik į vieninte-lius rūmus būtų klaida – juk visas aplink besidrie -kiantis parkas yra tikras šedevras, pilnas netikė-tų staigmenų. Architektas Knobelsdorffas visurpristatė fontanėlių, grotų, pavėsinių, paviljonų,statulų, kurias pamatai netikėtai nusukęs nuopa grindinio tako. Čia driekiasi ir statulų ga le ri -jos, stūkso Kamerno svečių namas. Buvo pa sta -tyti ir dar vieni prašmatnūs rūmai, pavadinti tie-siog Naujaisiais (beje, būtent juose buvo pasira-šyta Pirmojo pasaulinio karo deklaracija), ta čiauteigiama, kad karalius juose negyvenęs, mat jamlabiau patikę Sansusi.

Apskritai vaikštinėjant po parką užvaldo siur-realistinis pojūtis – pasijunti atsidūręs vis kitoješa lyje. Pasukęs už gyvatvorės supranti žvelgiąs įan tikinę šventyklą, dar keli posūkiai – iš gėlynųkyšo sfinkso galva, o netoliese ir nimfos su panaisdumia į medžių tankmę. Štai Sansusi rūmų kai-rė je sparnais moja malūnas, labai primenantistuos, kurie neatskiriami nuo olandiško peizažo,prie vartų šalia ežero dangun stiebiasi tik Italijaibū dingos architektūros bokštas, parko gilumojenu d žiugina Kinija, tiksliau, kiniškas arbatos na -melis, o jau važiuodamas automobiliu pasidžiau-gi išvydęs ir egiptietišką obeliską. Toks įspūdis,kad į parką bent po vieną pavyzdį perkeltos visopasaulio architektūrinės įdomybės.

Ką dar įdomaus nuveikti Potsdame? Man,be veik pusę gyvenimo praleidusiai sovietinėjeLie tuvoje, buvo įdomūs keli objektai, pavyzdžiui,Cecilienhofo rūmai. Juose 1945 m. vyko Pots -

Vokietija: gyvenimas be rūpesčių, iš pelenųprisikėlę miestai irManhatanas prie ElbėsKelionės. Vokietija – viena patogiausių Europos šalių keliauti automobiliu:čia patogus ir kokybiškas greitkelių tinklas ir daugybė legendomis apipintųistorinių miestų.

2015–04–17 ● 77

Kelionės

damo konferencija, kurioje susitiko karą laimė -jusių šalių vadovai Harry Trumanas, Wins to nasChurchillis ir Josifas Stalinas. Būtent čia nu -spręsta, kad laimėjusios šalys demilitarizuos irdenacifikuos Vokietiją, buvo nubrėžta Vokietijosir Lenkijos siena, dabartinė Kaliningrado sritisati teko sovietams, būtent čia Lietuvai grąžintasKlai pėdos kraštas, tačiau mūsų šalis palikta So -vietų Sąjungos įtakos zonoje. Paprasčiau sakant,Potsdame tada buvo pasidalyta įtakos sferomis irnuspręsta daugelio Rytų Europos šalių ateitis.

Na, o patys Cecilienhofo rūmai ir parkas dvel-kia tiesiog idiliška ramybe. Rūmai ir daugiaukaip 100 ha parkas įkurti Heiligeno ir Jungfernoežero pakrantėse. Šalia rūmų gyvatvorės ir krū-mai iškarpyti įvairiausiomis figūromis, įveisti gra-žiausi gėlynai. Beje, parke gražiausia pasivaikš-čioti žydint tulpmedžiams.

Antrasis objektas, į kurį įdomu bent iš tolouž mesti akį, yra jau šiek tiek už Potsdamo – Glie -nic ke miestelyje esantis tiltas. Jis žymus tuo, kadant jo vykdavo itin slaptos operacijos – rusai iramerikiečiai apsikeisdavo šnipais. Ne vienamešiuolaikiniame filme apie šaltąjį karą ir šnipusgalima atpažinti šio tilto kontūrus.

Verta paminėti dar vieną istorijos momentą:1933 m. kovo 21 dieną (ši data Vokietijoje vadi-na ma „Potsdamo diena“) Potsdamo įgulos baž-ny čioje įvyko Vokiečių nacionalsocialistų darbi-nin kų partijos vadovo Adolfo Hitlerio ir Vei maroRespublikos prezidento Paulo von Hin den burgorankų paspaudimo ceremonija, simbolizuojanti

Vo kietijos kariuomenės ir nacionalsocializmo(paprasčiau sakant, nacizmo) susijungimą.

Tiesa, šiandien bažnyčios jau nebėra – 1945m. per bombardavimą pastatas stipriai apdegė,po karo dar bandyta ją atstatyti, tačiau vėliau nu -spręsta nugriauti. Mat Rytų Vokietijos valdžiastengėsi visus paminklus ir pastatus, primenan-čius Prūsijos karinę galybę, nušluoti nuo žemėspaviršiaus. Bažnyčios vietoje prieš kelerius me -tus iškilo tik simbolinė arka.

Bėgte perbėgus per istoriją Potsdame, toliautinka kelionę tęsti Berlyne: apžiūrėti Berlyno sie-nos likučius ir šio miesto simbolį Brandenburgovartus, pakilti ant Reichstago stogo, pasivaikščio-ti Unter der Linden gatve, aplankyti Memorialąnužudytiems Europos žydams.

Verta apžiūrėti Kaizerio Vilhelmo Atminimobažnyčią. XIX a. pastatyta neoromantinio sti-liaus bažnyčia buvo labai stipriai apgriauta perBerlyno bombardavimą. Po karo buvo sujungtiišsaugoti bažnyčios griuvėsių likučiai ir naujastik linė bažnyčia, tarsi simbolinis anų laikų iršian dienos susikabinimas. Bažnyčios neįmano-ma pražiopsoti, nes ji stūkso prie pat garsiausiosBer lyno parduotuvių gatvės.

Na, o daugiausiai viešnagės Berlyne laiko rei-kėtų skirti muziejams. Nukeliavus į Muziejų saląsunku ir išsirinkti, į kurį muziejų – Pergamo, Se -ną jį, Naująjį, Bode ar Senąją nacionalinę galeri-ją patraukti. Jei sunku išsirinkti ir dar nė viena-me nesižvalgyta, tai reikėtų daug nesvarstantžygiuoti į Pergamo muziejų. Jis pastatytas XX a.

pr. specialiai graikų Pergamo altoriui demonst-ruoti, tačiau jame eksponuojamos ir kitos neįkai-nojamos vertybės – nuo asirų valdovų rūmų ikiBabilono Ištarės vartų ir daugybė kitų artefaktų.

Tiek Potsdamas, tiek Berlynas per karą nu -kentėjo, buvo apgriauti, o kai kurie pastatai irvisiškai sunaikinti, tačiau savo veidą per stebukląjiems pavyko išlaikyti. Vis dėlto nemažai miestųkaro metu neteko juos garsinusių senamiesčių, oštai Drezdenas, Saksonijos sostinė, po prieštarin-gai vertinamo sąjungininkų antskrydžio virtogriuvėsių ir pelenų krūva – buvo beveik nušluo-tas nuo žemės paviršiaus.

Po karo pradėtas atstatyti, bet dar ir šiandienbando atgimti kaip feniksas iš pelenų. Vis dėltovaikštinėjant šalia garsiausių statinių neapleidžiajausmas, kad tai tik maketas, didžiulis, tikroviš-kas, bet ne tas klestintis ir prabanga alsuojantismiestas prie Elbės, dingęs karo liepsnose. Šian-dien Drezdene vaikščiojant reikia neskubėti, ap -lankyti kiekvieną atstatytą pastatą ir atidžiai pa -nagrinėti, koks jis buvo ir koks yra.

XVII a. Saksonijos karalius Augustas II (dėlsa v o jėgos vėliau vadintas Augustu Stipriuoju),be je, išrinktas Lenkijos karaliumi bei Lietuvosdi džiuoju kunigaikščiu, tiesa, iš šių pareigų podevynerių metų atsistatydinęs, užsimojo savo re -zidenciją prie Elbės paversti tokiu miestu, kurispranoktų ir Veneciją, ir Florenciją, ir Paryžių.Pinigų šiam sumanymui negailėta, tad tuoj nusi-driekė gatvės, šalia kurių kilo vienas už kitą gra-žes ni namai, pastatyti Operos teatras, Tašen ber -go rūmai, Šv. Petro bazilika, iškilo Cvingerio ku -polai ir nusidriekė jo kolonados.

Atrodytų, tokiems prašmatniems rūmamsCvin gerio pavadinimas nelabi tinkamas, tačiaurūmų vietoje kažkada buvo išorinis gynybinis įt -virtinimas, būtent iš to aptvaro pavadinimo (vok.Zwinger – narvas arba arena) ir kilo rūmų pa va -dinimas.

Barokiniai rūmai, jų paviljonai ir kolonadossuprojektuotos taip, kad formuotų uždarą erdvęsu fontanais ir skulptūromis. Verta paminėti, kadDrezdeno barokui būdingas lengvas formų žais-mingumas, grakštūs kontūrai ir puošybos har-monija. Kad ir preciziškai visa tai atkurta, būtųįdomu palyginti su originaliuoju meistrų darbu.

Beje, rūmuose buvo saugomi ir Meiseno por-celiano kolekcijos, ir grasiausių to meto dailinin-kų šedevrai. XIX a. viduryje pastatyta paskutinėšių puošnių rūmų ansamblio dalis, kurioje buvosukabinti Rubenso, Rembrandto, Diurerio irRa faelio šedevrai. Per antskrydį rūmai žiauriaisu griauti, tačiau neįkainojamos porceliano ir ta -pybos kolekcijos apdairiai buvo suslėptos ir ne -nukentėjo.

Verta paplaukioti Elbe ir apmąstyti vienąkeisčiausių ekskursijų. Beje, dviratininkams irgiyra kas veikti, nes palei Elbę nutiestas geras dvi-račių takas. O turint laiko įdomu užsukti į fan-tastiško grožio Elbės slėnį, esantį netoli Drez de -no. Čia prieš akis atsiveria dar vienas fantasma-goriško grožio miestas. Laikas ir erozija nugludi-no uolas, paversdami pilių bokštais ir sienomis,šventyklų kolonomis, bažnyčių kupolais ir gotiš-komis varpinių smailėmis. Štai tarsi burtininkoužkeiktas sustingo garvežys, amžiams suakmenė-jo vienuolių ir plepančių merginų grupelės, �

Nors Berlyno sienos nebėra, tačiau ir plika akimi matyti, kuri miesto dalis priklausė Rytų Vokietijai, o kuri – Vakarų Vokietijai

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

78 ● 2015–04–17

Kelionės

besileidžiant saulei imi įžiūrėti karališkos piliesgriuvėsius, o uolų šešėlių ir šviesos žaisme paste-bi atgyjančius veidus.

Drezdeną įdomu palyginti su Desau, buvusiaAnhalto kunigaikštystės sostine. Drezdeno pra-bangai šis miestas tikriausiai nė iš tolo niekadaneprilygs. Per karą jis buvo suniokotas ir likoneatstatytas, tad vaikštant po kažkada buvusįsenamiestį net šiandien spaudžia širdį. Štai rotu-šė, o iš ją kažkada supusių prieš kelis šimtmečiusstatytų namų belikęs tik vienas.

Šalimais pridygę penkiaaukščių šešiaaukščiųdėžučių, kurių pas mus pilna sovietmečiu staty-tuose miestų rajonuose, o už jų stiebiasi dar vienisenoviniai bokštai. Netrūksta čia bažnyčių, rūmųir parkų, tačiau važiuojant per miestą krinta į akis,kad miesto architektūrinis veidas šiek tiek chao-tiškas, tarsi miestas būtų plėtęsis greitai ir bjaurūsgyvenamieji namai paberti bet kur ir bet kaip.

Šiame mieste pastatytas ir pirmas bauhausostiliaus namas, kitaip sakant, pirmas pasaulyjenegražus namas, nors šiam architektūros stiliuiprijaučiantys žmonės tokiam apibūdinimui tik-riausiai prieštarautų. Priminsime, kad bauhausas– modernizmo laikotarpio architek tūros ir dizai-no kryptis, atsiradusi Veimare, vėliau klestėjusiDesau ir Berlyne. Desau verta ap žiūrėti penkisbauhauzo gyvenamuosius na mus ir bauhausopastatą, kuris iš pirmo žvilgsnio primena betkurią sovietmečiu statytą mokyklą.

Viso pasaulio architektai tuoj pagavo šio sti-liaus funkcionalumą, patogumą bei pigumą, iršiandienos miestai jau neįsivaizduojami be pana-šaus stiliaus statinių. Tad nieko nestebina faktas,kad šis stilius laikomas bene sėkmingiausia XX a.Vokietijos kultūros eksporto preke. Bauhauso ar -chitektūra šiandien čia sutraukia kur kas di des -nes minias lankytojų nei išlikę rūmai su parkais.

Dairantis daugiau istorinių sostinių, kuriosbūtų įdomios turistiniu požiūriu ir turėtų bentkelis autentiškus pastatus, verta atkreipti dėmesįį Acheną ir skirti jam bent gerą pusdienį. Juk neveltui Achenas vadinamas Europos valstybių

lop šiu. Tai Karolio Didžiojo VIII a. įkurta sosti-nė, dar ir šiandien besididžiuojanti karinių įtvir-tinimų likučiais, VIII a. katedra, šalia esančia aš -tuonkampe bizantiško stiliaus koplyčia, gotikinerotuše.

Daugiausiai dėmesio reikėtų skirti miestosimboliu vadinamai katedrai. Joje stūkso baltomarmuro sostas, kuriame nuo X iki XVI a. karū-nuoti 31 karalius ir Šventosios Romos imperato-rius. Pats Karolis Didysis palaidotas katedroje, ojo sarkofagas saugomas choro salėje. Įdomu, kad

tai, kaip atrodė šis legendinis karalius, galima pa -matyti lobyne, kuriame saugomas iš aukso paga-mintas jo biustas.

Achenas – ne vienintelis Vokietijos miestas,ku riame galima paganyti akis į legendinius pa -status. Štai pasirinkus kelionės kryptį link Reinoir Mozelio upių slėnių, verta nukrypti nuo kelioir aplankyti dar kelias istorines sostines. Pradėtireikėtų nuo Vormso, vieno seniausių Vokietijosmiestų, buvusios V a. burgundų sostinės, įkurtoskairiajame Reino krante. Bene garsiausias mies-to architektūrinis paminkas – romaninė Šv. Pet -ro katedra, karūnuota šešiais bokštais ir skai-čiuojanti beveik tūkstantį metų.

Maincas, Pfalco sostinė, – dar vienas miestasprie Reino krantų. Miestas įkurtas strategiškaipa togioje vietoje – upės vingyje, apsaugančiamejį iš trijų pusių. Nenuostabu, kad šioje vietoje gy -veno priešistoriniai žmonės, vėliau keltai, ku -riuos išgujo romėnų kariai. Per karą miestas bu -vo beveik visai sugriautas, tad ieškantiems se no -vės telieka pasidairyti akveduko, miesto sienos li -kučių ir skubėti prie katedros.

Beje, Maincas garsėja ir fachverkiniais na -mais. Verta paminėti ir istorinį faktą – būtent šia -me mieste Johannesas Gutenbergas sugalvojo,kaip galima būtų spausdinti knygas.

Pasižvalgius Maince galima traukti į Špejerį,garsėjantį romanine katedra ir senamiesčiu, ku -riame vienas prie kito prigludę mūriniai ir fach-ver kiniai namai. Katedra kur kas rūstesnė, betkar tu ir didingesnė. Einant į vidų akis užkliūva užpusės žmogaus dydžio akmeninio indo, stūksan-čio katedros prieigos. Pasirodo, šis indas va dinasiDomnapf ir per pačias didžiausiais šventes, naujovyskupo paskyrimo, popiežiaus vizito pro ga ar

�

Augusto Stipriojo pageidavimu Drezdenas turėjęs prašmatnumu pralenkti garsiausias Europos sostines

Įdomu, ar turkai šiandien nesigriaužia XIX a. pab. vokiečiams pardavę antikinį altorių iš Pergamo

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

kai buvo minimas katedros 950 metų jubiliejus,pagal seną tradiciją yra pripildomas vyno.

Bene didžiausia to meto romaninė katedrabu vo statoma tris dešimtmečius – 1030 m. staty-ti ją pradėjo Šventosios Romos imperatoriusKon radas II, darbus tęsė jo sūnus Henrikas III.Jie abu palaidoti katedros rūsiuose. Svarbu pa -minėti, kad pirminis šventyklos interjero vaizdasgerokai pakitęs: XVII–XVIII a. katedra buvo irapiplėšta, ir padegta. Bandyta atstatyti, tačiaujau barokiniu stiliumi. Per Napoleono karo žygįkatedroje buvo įkurtos arklidės, vėliau ligoninė.Galop dar kartą restauruota ir grąžinta tikintie-siems, šiandien saugoma ir UNESCO.

Vien katedra, kad ir įdomios istorijos, apsiri-boti nereikėtų – reikia pavaikščioti po miestelį ir,tarkime, nusifotografuoti prie piligrimo statulos:sukumpęs išdžiūvusio veido žmogus, nuo saulėsir lietaus pasislėpęs po plačiakrašte skrybėle, ap -sigobęs didžiuliu beformiu apsiaustu, atsirėmęs įtvirtą lazdą, skirtą ir pavargus pasiremti, ir šu -nims atbaidyti (įdomu, kad dažnai tokiose tuš-čiavidurėse lazdose iš Šventosios žemės būdavopargabenamos šventosios relikvijos), basas žen-gia miesto gatvės grindiniu.

Toks piligrimo įvaizdis išliko iš krikščionybėspradžios, kai IV a. Europos miestuose pasklidusgandams apie Šventojoje Žemėje rastas Jėzauskryžiaus relikvijas padaugėjo žmonių, bandančiųkokiu nors būdu pasiekti Jeruzalę ir taip išpirktisavo kaltę, įprasminti gyvenimą, tesėti Dievuiduotą pažadą, o kartais ir apsimetus tikinčiuojusprukti nuo bausmės.

Maždaug tada pirmą kartą rašytiniuose šalti-niuose ir paminėti piligrimų žygiai. Juos 333–334m. mini anoniminis autorius, žinomas tik kaip Pi -

ligrimas iš Bordo, savotiškame viduramžių kelio-nių vadove į Šventąją Žemę „Itinerarium Bur di -ga lense“, kuriame užfiksuojami kai kurie maršru-to, vedančio Dunojaus slėniu, per Šiaurės Ita liją,Konstantinopolį, Palestiną į Jeruzalę, aspektai. Šįveikalą galima vadinti ir pirmuoju kelionių gidu.

Piligrimo statula Špejeryje pastatyta neatsi-tiktinai – iš šio miesto į Jeruzalę irgi iškeliaudavopiligrimai.

Beje, Vokietijoje irgi yra nuostabi vieta, įkurią būriais traukia piligrimai, – tai viena įspū-dingiausių Vokietijos bažnyčių, rokoko stiliausWieskirche. Pasakojama, kad XVIII a. pr. pa -pras ta kaimo mergaitė nuoširdžiai meldusis prie-šais nuplakto Jėzaus statulėlę, vėliau ši statulabuvo iškilmingai nešama Didžiojo penktadienioprocesijoje.

Po procesijos pasklido kalbos apie tai, kad Jė -zaus statulos akyse procesijos metu pasirodžiu-sios ašaros, o ligoniai, dalyvavę eisenoje, ėmėste buklingai sveikti. Tokioms kalboms plačiai pa -sklidus į kaimą ėmė traukti būriai maldininkų irligonių, tikėdamiesi maldos metu pasveikti, oprie statulos nusidriekė eilės tikinčiųjų.

Buvo nuspręsta pastatyti tokią bažnyčią, ku -rioje žmonės pasijustų patekę į dangų. Ar chi -tektas Dominikas Zimmermannas ėmėsi projek-tuoti statinį, o jo brolis Johanas Baptistas sukūrėfreskas. Ir nors bažnyčios eksterjeras stebina rūs-čia didybe, įžengęs į vidų net prisimerki nuo spal-vų ir šviesos žaismo. Virš galvos pakimba links-mos ir žaismingos angelų pynės, akį ramina irdailininko įsivaizduoto rojaus pastelinės spalvos.

Beje, nuo 1985 iki 1990 m. bažnyčia buvo res-tauruojama – freskoms pakenkė turistų kvėpavi-mas. Tenka pripažinti, kad turizmas ne tik naudąteikia, bet dažnai netyčia ir kenkia. Gal kartaistokią vietą geriau užkonservuoti ir saugoti, kolbus sugalvota, kaip pademonstruoti šį grožį jamnepakenkiant.

Grįžkime prie Reino. Aplankę rūsčiuosius vi -duramžių laikus menantį Špejerį traukime įDarmš tatą pasidžiaugti ta lengvabūdiška epo-cha, kai buvo parodyti pirmi filmuoti kadrai, odangun skrydžiams kilo pirmieji skraidantys apa-ratai, kai pagaliau menas pradėtas kurti kasdie-nybei ir tapo prieinamas kiekvienam žmogui.

Tuo metu Prancūzijoje suklestėjo Art Nou -veau, Austrijoje – secesija, Vokietijoje – jugen-das. Šis stilius bene kiekvienoje šalyje turi savopa vadinimą, tačiau jį vienija dekoratyvumas,puo š numas, banguotos linijos, stilizuoti gamti-niai motyvai, nepaprastai grakštūs moterų silue-tai ir nimfų veidai.

Jugendo stiliaus statinių nemažai galima rastivisoje Vokietijoje, tačiau vieni įdomiausių yraDarmštate, Menininkų kolonijoje, įkurtoje antMatildos kalvos. Visų pirma į akis čia krinta be -veik 50 m aukščio plaštaką primenantis bokštas,padabintas puošniu laikrodžiu, saulėje blyksin-čiomis aukso spalvos dekoro detalėmis ir fresko-mis. Ypač įspūdinga ir ne viename jugendo sti-liaus darbams skirtame albume besipuikuojantisfreska – aistringas dviejų angelų bučinys. Ne vel-tui šiame bokšte tuokiamos jaunavedžių poros.

Šalia bokšto plytinti aikštė puikiai dera priebokšto: idealiai taisyklingomis ir lygiomis greto-mis susodinti platanai, kurių gumbuotos bela- �

Svetlana Čecka

Moteris iš dvigubo pasaulio

Kai Helgai buvo dešimtmetų, ji liko našlaitė.Augo tarp svetimų sveti-muose namuose ir slap-ta svajojo suvaldyti lai-ką. Dėl to baigusi mo-kyklą išvyko į kitą šalįstudijuoti fizikos ir troškopatekti į mokslininkųšventovę – legendomisapipintą Mokslo Korpo-raciją. Deja, nors ir apsi-gynė įdomią disertaciją,

Korporacija ja nesusidomėjo. Gyvenimas, atrodė,palengva virsta nykia nuobodybe, Helga beveiksusitaikė su likimu, bet staiga ji gauna keistą laiškąir kvietimą į Korporaciją, negana to, stebuklingaipersimaino veidmainis sutuoktinis. Atrodo, gyveni-mas vėl įgauna prasmę, bet realybė pasirodo nevisai tokia, kokios tikėjosi Helga. Korporacijoje jisužino apie slaptojo mokslo užkulisius ir pagaliausupranta, dėl ko buvo čionai pakviesta. Sutuokti-nis padovanoja jai kelionę į Egiptą, bet ne dėl to,kad palepintų žmoną. Romane lygiagrečiai plėto-jamos dvi siužetinės linijos: apie laikui nepaval-džias moters laimės paieškas ir paralelinių erdviųpaieškas, taip pat mokslo užkulisius.

Joėl Dicker

Visa tiesa apie HarioKveberto bylą

2012 metų literatūrinėsensacija. Pasaulinis be-stseleris, Prancūzijojesusišlavęs visas svar-biausias premijas už ge-riausią metų knygą.Neatskleisto nusikaltimopaslaptys, slapta už-draustos meilės istorija ir31 patarimas, kaip para-šyti gerą romaną. Taimeistriškai parašyta kny-ga, kurioje susitinka ko-kybiška pramoga ir tie-

siog gera literatūra. Laikas negailestingai senka,bet jaunas ir perspektyvus Amerikos rašytojasMarkusas Goldmanas niekaip neįstengia parašytiknygos, kurią jau po kelių mėnesių turi įteikti leidė-jui. Jis tikisi, kad išbristi iš krizės padės labiau paty-ręs bičiulis – garsus rašytojas Haris Kvebertas, da-bar gyvenantis ramiame Auroros miestelyje. Ta-čiau netikėtai pasiekia žinia, kad pagalbos reikiapačiam Hariui – jo sode atrastas sudūlėjęs jaunosmerginos kūnas. Tai Nola Kelergan, keistomis ap-linkybėmis dingusi be žinios prieš trisdešimt metų.Visi įkalčiai prieš Harį, bet Markusas Goldmanasnetiki jo kaltumu. Jis ryžtasi pats vykti į Aurorosmiestelį – išsiaiškinti visą tiesą apie Hario Kvebertobylą ir galbūt pagaliau parašyti knygą. Kad sužino-tų tiesą ir parašytų knygą, Markusui Goldmanuiteks rasti atsakymą į mažiausiai tris klausimus: kasnužudė Nolą Kelergan? Kas iš tikrųjų įvyko Auro-roje prieš trisdešimt metų? Ir ką reikia daryti, kadparašytum bestselerį?

80 ● 2015–04–17

Kelionės

pės šakos tarsi atkartoja Jaunavedžių bokštoaugalinius motyvus. Tik jos pakraštyje tarsi dide-lis tortas, padabintas grietinėlės ir glajaus bokš-teliais, padrėbta cukrinė cerkvė visiškai iškrintaiš konteksto. Kita vertus, net kelis kartus ratuapsuki šį statinį grožėdamasis spalvų ir dekoraci-jų pre cizika bei perdėtu puošnumu.

Matildos kalvos šlaitą aplipusios prabangiosjugendo stiliaus vilos, dekoruotos auksiniais sau-lės ir augalų motyvais. Dauguma jų privačios, ta -čiau bent viena priklauso miesto muziejui, čiavyksta literatūros vakarai, taigi joje gali pasižval-gyti ir paprasti mirtingieji. Įspūdingas ir patsDarmš tato meno kolonijos muziejus, įkurtasErns to Ludwigo projektuotame baltutėliameele gantiškame name, o jame eksponuojami tiek

meno, tiek buičiai skirti jugendo stiliaus daiktai –nuo automobilių iki erotiškų moterų skulptūrų.

Ir tai dar ne visos miesto įdomybės: net ir la -bai skubant verta nulėkti prie FriedensreichoHundertwasserio gyvenamojo namo komplekso,pavadinto „Miško spirale“. Sakoma, kad archi-tektas projektą nupiešė vakarieniaudamas antser vetėlės, ir namo projektas nedaug pakito. Spi -rale pastatytas namas atrodo kaip mažo vaiko nu -pieštas zigzagas. Jis nudažytas ryškiausiomis spal -vomis, padabintas auksiniais bokšteliais, krei vaislangeliais, o ant stogo prisodinta me džių. Visosšios detalės būdingos šio architekto kūrybai, nevieną jo kūrinį galima išvysti Aus trijoje.

Iki soties paganius akis į pusnuoges jugendodailininkų mūzas, įamžintas freskose, metas pa -

traukti pasidairyti po fachverkinius miesteliusRei no ir Mozelio pakrantėse. Turistai dažnai da -ro klaidą, pirma apvažiuodami miniatiūriniusMo zelio miestelius, o tada traukdami link galin-gojo Reino ir šalia pabirusių miestų bei pilių. Ko -dėl tai klaida? Ogi todėl, kad prie Mozelio mi -nia tiūrų įpratusiai akiai Reino slėnis atrodo ge -rokai per didelis ir nebedaro jokio įspūdžio.

Reinu rekomenduotina plaukti laivu – tokiaekskursija trunka nuo kelių valandų iki kelių die -nų. Keliauti Mozelio slėniu galima įvairiai: ak ty -vaus sporto mėgėjai rinksis žygį dviračiais, kom-forto mėgėjai sės į automobilį ar plauks lai vu.Nesvarbu, kaip keliausi, tačiau nuo fachtverkiniųmiestukų akis atitraukti bus sunku.

Priminsime, senajai vokiečių architektūraibūdingi nedideli gražūs nameliai, kurių tinkuo-tos sienos įrėmintos įstrižų, horizontalių ir verti-kalių medinių sijų. Fachverkinės statybos trijųketurių aukštų namai paplito viduramžiais, tik-riausiai dėl pigumo ir praktiškumo, nes pati sta-tybinė medžiaga nebrangi: plotai tarp sijų užpil-domi molio ir šiaudų mišiniu. Be to, toks namasžiemą puikiai saugo šilumą, o svarbiausia – taiilgaamžiai statiniai. Tą liudija iki šių dienų išlikętarsi iš pasakos atkelti Mozelio ir Reino slėniomiesteliai.

Šios vietos – bene gražiausi peizažai, kuriuo-se puikiai dera gamtos didybė ir fachverkiniųmiestų dekoratyvumas bei elegancija. Tiesa,patys vokiečiai gražiausios Vokietijos vietos siun-čia ieškoti į Bodeno ežerą ir jo apylinkes. Čia yraRo mos imperatoriaus vardu pavadintas Kons -tancos miestas ir jaukus miestas-sala Lindau.

O gėlių mėgėjams patariama apsilankyti spal-vingoje ir kvapioje Mainau saloje, kuri dažnai va -dinama Gėlių Laivu. Į salą galima nužingsniuotitiltu ir apeiti per kelias valandas, nors tikrai no -rėsis likti gerokai ilgiau. Salą išpuoselėtu sodupa vertė buvusio savininko Lennarto Ber na dot -te’s užgaida. Čia stūksančius barokinius rū mussupa nuostabiausios gėlynų kompozicijos, vaiz-duojančios gyvūnus, tropinių augalų ir rožių so -dai. Čia galima susipažinti su rečiausiomis gėliųrūšimis ir užuosti egzotiškiausius kvapus.

O kas įdomaus Vokietijoje sukurta šiais lai-kais? Vieni įdomiausių ir labiausiai vaizduotęžadinančių pastatų pasaulyje yra skirti muzie-jams. Pavyzdžiui, Vokietijos mieste Brėmene yraUniversum mokslo centras, įkurtas pastate, pri-menančiame pusiau iššokusį iš vandens banginįarba vos prasižiojusį moliuską. Pastate yra trysskyriai, supažindinantys lankytojus su kosmosu,mokslu, ir pramogų zona, kurioje veikia restora-nas, instaliacijos bei parodos.

O štai naujoji Štutgarto biblioteka stebina itinskaitytojams patogiais interjero sprendimais –erdve, šviesa ir laiptais, vienijančiais visus devy-nis aukštus.

Tačiau tai tik keli pavyzdžiai – įdomių projek-tų galima pamatyti ne viename mieste. ApskritaiVokietija yra ta šalis, kurioje kelionės maršrutasgali vingiuoti ne tik per istoriją, bet ir per litera-tūrą, dailę, kurioje galima užsukti į koncertųsales ar paklaidžioti senovinių ir naujausių bib-liotekų labirintuose. Tik atostogos turėtų truktiilgiau nei dvi savaites. ■

Daiva Urbienė

�

F. Hundertwasserio „Miško spiralė“ – nuotaikingas gyvenamasis namas Darmštate

Desau 1926 m. pastatytas vienas pirmųjų pasaulyje bauhauzo stiliaus pastatų

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

2015–04–17 �81

Komentaras

Prie midijų savo sultyse tiktų ispaniškas baltasis „Žaliasisšuo“ (Kastilija). O prie argentinietiškos jautienos kepsnio– sicilietiškas „Tūkstantis ir viena naktis“. Arba – Avelino

„Juodasis mėnulis“. Nors neblogai, matyt, būtų ir Friulio regio-no „Skrisk, svajone“. O gal geriau – Trevizo „Mintys“? Juoderėtų ir pabaigti, nes laiku nesustoję sulauksime ValtelinosAlpių „Pragaro“. Bet yra ir išlaikyto („rezervinio“) „Rojaus“.Kam klius, kam neklius.

Todėl, užuot ragavęs vyną, bandau šifruoti vyno pavadini-mus. Bandau aiškintis, kodėl jo vardai yra būtent tokie ir ką jiegalėtų reikšti. Pradėkime nuo „Žaliojo šuns“ (isp. „El perroverde“). Tai ganėtinai gaivus baltasis iš verdejo vynuogių. Kaipjau minėta – tinka prie žuvų ir jūrų gėrybių. Arba vakarienės įžangoje – kaipaperityvas. Klausimas, kodėl reikėjo pavadinti vyną šuniškai, galėtų turėtiįvairių loginių niuansų. Gal vyndarys turėjo šunį, kurį labai mylėjo. Gali taipbūti? Manau, kad taip. O štai klausimas, kodėl tas šuo – žalias, yra kebles-nis. Žalių šunų nebūna. Netgi Kastilijoje, manyčiau. Po truputį artėju prieišvados: matyt, šio vyno padauginus akyse pradeda lakstyti žali šunys. Galitaip būti? Nežinau. Tačiau aš, kaip vartotojas, šiam pavadinimui nepritariu.

Mąstome toliau. Kai vienas bičiulis pranešė, kad gimtadienio progadovanos „Tūkstantį ir vieną naktį“ – nustebau: iš pasakų amžiaus, regis,išėjome abu ir visiems laikams. Bičiulis man įteikė ne knygą, o magnumą(dvigubą butelį) raudonojo „Mille e una notte“ ir patenkintas trynė ranko-mis, kad smagiai apšovė. Paaiškėjo, kad „Tūkstantis ir viena naktis“ yrajėga: garsaus Sicilijos ūkio „Donnafugata“ kūrinys iš nero d‘avola vynuogių,brandintas medyje, kvepia vyšnių uogiene, egzotiškais prieskoniais. Tikkažin ar kitą dieną būtume tryškę pasakiška sveikata, jeigu būtume tą mag-numą išragavę dviese. Atidėjau į šoną.

Tiesa, vėliau teko bendrauti su „Donnafugata“ savininke Jose‘ Rallo. Jiman paaiškino, kad etiketėje pavaizduotas arabiško stiliaus rūmas Sicilijojeiš tiesų egzistuoja, jame gyveno kunigaikštis Tomasi di Lampedusa.Pavadinimui pritariu.

Dėl „Juodojo mėnulio“ – abejoju. Taip pasivadino ir savo butelius krikš-tija Kampanijos regiono ūkis. Paantraštėje – romantiška Oscaro Wilde'ocitata: „Svajotoju gali pasivadinti tas, kuris save atranda mėnesienoje.“Gražu. Bet astrologijoje juodasis mėnulis svajonių išsipildymo nežada.Atvirkščiai. Todėl „Luna Nera“ iš aglianico vynuogių – sodrus, piktų taninųpritvinkęs vynas. Kažin ar patiks svajotojams. Pritariu su išlygomis.

O dabar – „Skrisk, svajone!“ Daug ąžuole brandinto raudonojo nerei-kės – svajonės gan greitai atsiplėš nuo žemės, 14 laipsnių vynas „kabina“.Na, gal ne taip smarkiai, galingai kaip Giuseppe Verdi arija „Va pensiero“iš „Nabuko“, bet šiokio tokio entuziazmo gali sukelti. Ir įvairių spėjimų. Arvyndarys baigė konservatoriją, paskui ėmėsi vyno? O gal Verdis yra jomėgstamas kompozitorius, ir šis vynas skirtas vergų choro fanams? Visi šiedalykai lieka paraštėje. Net nežinau, ar pavadinimui pritariu. Ypač dėl poli-tinių priežasčių: rytinė Italija, regionai tarp Austrijos ir Slovėnijos vis žadaatsiskirti nuo Italijos ir įkurti savo valstybę – Padaniją. Tokie šiauriečių sie-kiai –man įdomūs ir patrauklūs. Tiesa, vergų choras Italijoje, kaip mūsiškėMaironio „Tėvyne brangi“, – himnas šalies vienybei. Vyndarys, kiek supran-tu, nenori nepriklausomos Padanijos. O gaila...

Toliau – „Mintys“ iš netolimo Trevizo. Tai desertinis vynas iš džiovintųvynuogių. Tinka sunkios vakarienės pabaigai. „I pensieri“ neabejotinaisukels įvairių minčių. Priklauso nuo vakarienės ir nuo kompanijos. Betpavadinimui nepritariu. Banalus. Jeigu vynas nesukelia jokių minčių, geriaugerti gazuotą mineralinį.

Pabaigai – „Rojus“ arba „Pragaras“. Čia taip išeina, kad nė šventojoPetro ir paskutinio teismo nebereikia – nusprendžia pats vartotojas. Įdomu.

Abu raudonieji – iš puikių nebbiolo vynuogių. Abu spaudžia-mi Valtelinos slėnyje, Alpių papėdėje. Dėl „Rojaus“, tiesąsakant, abejoju. Ūkio „Nera“ savininkas, matyt, yra nepatai-somas optimistas. Jo „rezervinis“ keletą metų ąžuole brandin-tas raudonasis vertas aplodismentų, bet vyno pavadinimas –retoriškas ir pretenzingas. O jeigu tas „Rojus“ kamščio ydąpasigaus? Bus rojus su yda? Kažin ar toks liturginis konceptasgalėtų egzistuoti. Nelabai pritariu.

„Pragaras“ spaudžiamas Alpių šlaituose, pakeliui į slidinė-jimo kurortus. „Juodoms“ trasoms nusiteikęs slidininkas išva-karėse vargu ar ragaus vyno, ant kurio didelėmis raidėmisparašyta: „Inferno“. Nelabai logiška. Bet pavadinimui pritar-

kime, nes logikos jame vis dėlto yra: vasarą Alpių šlaitų terasose, kur žaliuo-ja „Inferno“ vynuogynai, būna labai karšta. Kone pragaras. Žodžiu, vynopragaras ir vyno rojus – vienas šalia kito, netoliese.

Šiek tiek keistų, labai keistų ir visai nesuvokiamų vyno pavadinimų visdaugėja. Kažin ar vyno ragautojai ir studiozai pastebi šią tendenciją.Knygyne renkamės knygą pagal autorių ir pavadinimą. Vyną kažkodėl ren-kamės neįsigilinę į pavadinimą. Įpratę prie klasikinių, nuobodžių chateau(pranc. – pilis), tenuta (it. ūkis, dvaras), prie sunkiai ištariamų vokiečių vyn-darių pavardžių, armijos italų markizų ir baronų, nė nepastebėjome, kaippasikeitė vyno pasaulis. Kinai tapo geriausiais „Chateau Lafite“ klientais,nes pavadinime nėra raidės „r“. Ir tegu. Mums, matyt, ne pakeliui.

Ispanai metėsi į gyvulių pasaulį ir neblogai parduoda. Jau minėjau„Žaliąjį šunį“. O kur dar „Katino kiaušai“? „Cojon de Gato“ – puikusAragonos raudonasis su juoda etikete, kurioje pavaizduoti du balti bumbu-liukai. Ką mąsto vyrai, degustuodami šį vyną – reikėtų klausti ūkininko.Moterims, matyt, nebus labai smagu su someljė (vyru) diskutuoti apie„Karvės tešmens“ aromato savybes. Šis grynuolis „Teta de Vaca“ iš tempra-nillo vynuogių kainuoja keletą eurų ir yra prieinamas eiliniam vartotojui.

Tikrų vyno profesionalų džiaugsmas, matyt, yra itališkas vynas iš Abrucų

regiono „Chronicon“. Tai Montepulciano d‘Abruzzo vynuogės, o etiketėje vaiz-duojamas rankas pamaldžiai sudėjęs diedulis. Įsivaizduoju, kaip ateinu mūsiš-kį prekybos centro vyno skyrių ir išsirenku porą butelių chronikono. Prie kasosvisi į mane keistai žiūri, o aš apsimetu, kad nieko nesuprantu, ir tiek.

Amerikiečiai gerą vyną tapatina su moterų vilionėmis, ir jiems to neuždrau-si. Todėl tik vyriškoje kompanijoje ragautinas raudonasis „Gili iškirptė“. Ant šio„Cleavage Creek“ (cabernet sauvignon) butelio vaizduojama tai, kas dėstomapavadinime, – daili blondinė ir jos iškilus biustas (atrodo, kad natūralus, kaip irvynas). Čia – pradžiai, o toliau, vyrams įsismaginus pasakoti savo nuotykius,tiktų „Beprotė namų šeimininkė“ („Mad housewife“). Ir taip toliau.

Beje, italai erotiškų vyno pavadinimų lenktynėse neatsilieka. Vienaslabai neblogas „supertoskanietis“ iš merlot vynuogių vadinasi... Na, atviraikalbant, nerizikuoju tiksliai išversti, nes redaktorius gali nepraleisti.Vadinasi jis „Topa Nera“. Čia – toskaniečių dialektas: „topa“ yra intymimoters vieta, o „nera“ – juoda. Vyndarys sako, kad visais laikais taip buvo:toskaniečiai garsėja ne tik puikiu vynu, bet ir savo palaidu liežuviu.

Išvada? Kai vyno someljė atneš pasirinktą ar rekomenduotą butelį, būti-nai klauskite, ką konkrečiai reiškia pavadinimas. Nes ragauti baltąjį „DePuta Madre“ arba raudonąjį „Fat Bastard“ ir nežinoti, ką ragauji, būtųneatleistina vyno kultūros spraga. �Paulius Jurkevičius, „Veidui“ iš Romos

Tas beprotiškas, beprotiškas, beprotiškas vyno pavadinimasMaistologija. Someljė pradžiamoksliuose sakoma, kad vyną reikia vertinti akimis, nosimi ir gomuriu. Galimasdaiktas. Bet sveikas protas irgi nepakenktų. Žvilgtelėjęs į kai kurių gamintojų etiketes, pradedu manyti, kadvyndariai tapo humoristais. Arba bepročiais.

Jeigu vynas nesukelia jokių minčių, geriau gerti gazuotą mineralinį.

82 � 2015–04–17

Paskutinis puslapis

Tyrimas nustatė, kad antrasis pilotas pasirinko savižu-dybės kelią, vadinasi, neabejotinai buvo sutrikusiospsichikos. O kur dar netiesioginiai šios versijos įkal-

čiai: kadaise nustatyta depresijos diagnozė, nedarbingumodėl jos lapeliai, gresianti regėjimo netektis, kuri neabejoti-nai skatino depresijos gilėjimą. O jei depresija, tai ir savižu-dybė visuomet greta.

Paaiškinimas paprastas ir atsakantis į visus klausimus.Tūlam lietuviui, o ir ne tik jam, valdoma katastrofa yra gero-kai malonesnė naujiena nei nevaldoma žūtis. Juk techninislėktuvo gedimas mums atrodo gerokai baisesnis, mat jis galinutikti bet kurią akimirką, ir niekas nieko numatyti negali.Baisu, kai dešimties tūkstančių metrų aukštyje sugenda kokia nelemtadetalė ir lėktuvas su keliais šimtais keleivių nugarma žemyn. Negaliprognozuoti – labai nesaugu...

Kita istorija, kai lėktuvą sunaikina pilotas. Šitą prognozuoti gali: tie-siog atitinkamos institucijos surems pečius, ir daugiau tai nebepasikar-tos. Techninis gedimas nuo mūsų valios nepriklauso ir kvestionuoja visąskrydžių saugumo sistemos patikimumą, o štai žmogų suvaldyti lengviau,tereikia tinkamai pasirinkti.

O ką reiškia tinkamai? Štai čia ir raminančio mus tyrėjų paaiškinimoesmė – nereikia prie technikos prileisti „ligonio“! Ir ypač „psichikos ligo-nio“, nes didžiajai daliai žmonijos depresija ir paniekinantis žodis „psi-chas“ yra vienas ir tas pats. Skamba bjauriai, bet prisipažinkime sau nekartą šį žodelį vartoję, kai susidūrėme su kokiu nors neadekvačiai besi-elgiančiu žmogumi, nesvarbu, ar beprotiškai prieš mus nardančiu auto-mobiliu, ar aprėkiančiu mus darbe.

Vis dėlto neretas visai nesusimąstome, kad „psichai“ esame mes visi.Pasakysiu dar daugiau – manau, kad ir jūs, skaitytojau, toks esate.Dirbdamas savo darbą ir susipažindamas su vis naujomis pacientų istori-jomis galiu teigti, kad dažniausiai ne jie yra tikrieji „psichai“, mat šie vaikš-to gatvėse, kasdien eina į darbą, bendrauja su draugais, vakarais apsilankokavinėje ar klube, o grįžę namo aprėkia savo vaikus ar partnerius.

Tai vis dramatiškos istorijos, bet yra gerokai daugiau tylių istorijų apiežmones, kurie tiesiog tyliai kenčia liūdesį, išgyvena nerimą, sukandę dan-tis nuryja pyktį, bet vos atsidūrę prieš kitus žmones nuolankiai šypsosi irstengiasi niekam nieko neparodyti. Ar bent vienas nepažinote savęs? Arpridėję ranką prie širdies vis dar tvirtinsite, kad gyvenate tiesiog puikiaiir niekuomet nepatiriate streso, jūsų neaplanko liūdesys ar nerimas? Visimes „psichai“, jei ir toliau šį bjaurų žodį vartosime.

Todėl norėčiau baigti su gatvės lygio diagnozėmis ir tikrąją diagnosti-ką palikti psichiatrijai. Depresija iš tikrųjų yra psichikos sutrikimas,tačiau tikrai ne toks, kuris galėtų kam nors iš aplinkinių daryti žalą.Neįtikėtina, kad depresija sergantis ir mirtį pasirinkęs žmogus kartu susavimi į ją išsigabentų dar bent vieną niekuo dėtą sielą. Todėl apkaltintipiloto „liguistą psichiką“ yra mažų mažiausia lengvabūdiška.

Netikiu šia versija, bet tikiu kita. Pilotas tikrai turėjo psichikos prob-lemų, jis išgyveno didelį stresą darbo ar merginos netekties akivaizdojeir pasirinko dramatišką gyvenimo pabaigą. Maža to, nevilties akimirką jisnubaudė ir kitus, niekuo dėtus žmones. Tai lyg kerštas žmonijai, kurįneretai renkasi rimtų asmenybės problemų turintieji. Bet ir vėl nepulki-me kaltinti psichikos sutrikimų turinčiųjų – mes, sveikieji, visi turime tam

tikrų asmenybės problemų, todėl sakau ir sakysiu, kad psi-chologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalba reikalingamums visiems!

Žmogus dažnai pakliūva į sudėtingas situacijas, išgyvenavienokius ar kitokius jausmus ir bando su tuo susitvarkyti.Tvarkymosi būdai, deja, yra skirtingi. Jie priklauso nuo asme-nybės brandos lygio, jos struktūros ir panašių profesionalamsžinomų dalykų. Ne visi nusižudo ar nužudo, bet nežinau nėvieno, kurio slapčiausioje sąmonės kertelėje niekada nebūtųpasirodžiusi savižudybės fantazija. Net vaikai, ir tie neretaifantazuoja: „Aš numirsiu, ir jūs visi gailėsitės...“ O kiek mūsųnet yra fantazavę apie tai, kaip atrodys mūsų laidotuvės?

Žodžiu, suversti atsakomybę psichikos sutrikimams yra pernelygpaprasta, bet lygiai taip pat pernelyg paprasta sakyti, kad reikia tiesiogneprileisti prie pavojingos veiklos jų turinčių žmonių, ir viskas bus gerai.Deja, mūsų psichika mįslinga, ir mes niekada nežinosime, kurią akimir-ką ji nuspaus lemtingąjį durų blokavimo mygtuką ir palydės į mirtį...

Kaip sakiau, mes visi turime psichikos problemų, todėl tiesiog turėtu-me suvokti paprastą tiesą: ne psichikos ligomis sergantieji žudo kitus. Tądarome mes, sveikieji. Bet tik tuomet, kai pasijuntame įspeisti į kampą,nebematome išeities iš sudėtingos situacijos, prarandame saugumą.Viskas turi priežastį, ir kartais net nedidelė kibirkštėlė įkuria didelį laužąiki tol stabilaus ir ramaus žmogaus viduje.

Bėda ta, kad dažniausiai mes nepasitikime vieni kitais. Tai lemia įvairiospriežastys: visuotinis skubėjimas nestabilioje ekonominėje erdvėje, dvasiniųvertybių nuvertinimas ir visokiausių kūniškų grožybių iškėlimas, auklėji-mas. Beje, auklėjimas ir patirtis išlieka didžiausia grėsmė mūsų pasitikėji-mui žmogumi. Kiek mūsų esame pamokyti dar vaikystėje neverkti, nes tainegražu, nevyriška? O kiek girdžiu argumentų iš savo pacientų, sakančių,kad savo bėdas reikia išgyventi patiems – negi suversi jas ant kito?

Tad ir nutinka, kad stresą išgyvenantis žmogus ima jaustis vienišas,nes jį taip išmokė tėvai ir toliau sėkmingai tebemokome mes. Tampamepaviršutiniški ir tiesiog nusisukame, kai pamatome kenčiantį žmogų:„Fui, koks negražus...“ O paskui įvykus nelaimei koks nors veidų eks-pertas atsainiai mesteli: „Tereikėjo pažvelgti į jo veidą, ir viskas būtųbuvę aišku, kokia grėsme jame slypi...“ O kurgi jūs buvote iki tol?

Mes tapome paviršutiniška tauta. Skubame, žavimės žaisliukais, betnenorime matyti sielos. Todėl pas mus tokie populiarūs tampa įvairiausiburtininkai ir ekstrasensai. Jie nereikalauja įsigilinimo ir sprendimų ieš-kojimo, nes viską pasiūlo patys. O mums juk nėra laiko, mes norimeviską gauti sukramtytą...

Neseniai viename interneto portale skaičiau straipsnį apie verslinin-ką, kuris netikėtai pajuto galįs gydyti psichologines problemas ir dabar„nusėdęs“ Ispanijoje tą ir daro internetinėje erdvėje. Maža to, jis sunie-kina tikruosius psichologus, teigdamas, kad per šešis kartus gali su žmo-gumi padaryti bet ką, o tie, kurie tris mėnesius dirba ir vis dar nematorezultato, tėra nevykėliai. Žmogelis net savo technikai pavadinimą atra-do – „inovatyvioji psichologija“. Nieko keista, mat „mokslus“ jis baigėRusijoje, šalyje, kur, matyt, per keletą mėnesių galėtum net JėzausKristaus išsilavinimą įgyti. Bet liūdniausia yra tai, kad šiuo mitu mintažurnalistai ir skleidžia jį toliau.

Burtininkų visada buvo ir bus, bet ar tikrai reikia taip suprimityvintižmogų, kad net per žiniasklaidą bruktume „greitojo maisto kultūrą“?

Viskas šiame pasaulyje baigiasi. Tačiau prieš pabaigą mes visuomet turi-me pakankamai laiko pratęsti net ir menkai akimirkai. O akimirka, kuriągalime praleisti su kitu žmogumi, atiduodami kažką savo ir paimdami jo, yraypač brangi. Nes vienas žvilgsnis, vienas žodis gali pakeisti daug. Bet dau-giausiai pakeisti gali išklausymas ir įsiklausymas. Jis gali pakeisti likimus. �Raimundas Milašiūnas, Psichoanalitikas

Ar turime pakankamai laiko įsiklausyti?Kai „Germanwings“ nelemtojo skrydžio antrasis pilotas į mirtį su savimi nusigabeno dar apie pusantro šimtogyvybių, ne vienas tautietis lengviau atsikvėpė. Tenenuskamba tai jūsų ausims keistai, mielas skaitytojau, ašnesuklydau, nes mintyje turėjau ne pasitenkinimą aukomis, bet itin paprastą mįslingos tragedijos paaiškinimą,kurį mums visiems pasiūlė katastrofos tyrėjai.

Paskutinis puslapis

Mes visi turime psichikos problemų, todėl tiesiogturėtume suvokti paprastą tiesą: ne psichikos ligomissergantieji žudo kitus. Tą darome mes, sveikieji.

MYKOLOROMERIOUNIVERSITETAS

BAKALAUROSTUDIJOS

www.facebook.com/MykoloRomerioUniversitetas

www.linkd.in/1xJLMAx

BAST

AKALDIJTUUDURLAAURROJOSRO

UNIVERSITETOMERIOR

OLOKYM

ASTTAE

.lwww

.fwww om

Ax

ko

.in/1xJLMinkd

ykoloRom/M.cebookfac etasersitioUnivmer