•

101

101

Gamtos stebuklas

Ga

mto

s st

ebu

kla

s

lietuva

liet

uv

aZIGMANTAS GUDŽINSKAS

SELEMONAS PALTANAVIČIUS

ZIG

MA

NTA

S G

UD

ŽIN

SKA

S

SELE

MO

NA

S PA

LTA

NAV

IČIU

S

TapkiTe knygų klubo nariu!

www.almalittera.lt

ATrASKIME Ir PAŽINKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS!

• aukščiausios kalvos, giliausios daubos

• ilgiausios upės ir paslaptingi upeliukai

• įspūdingiausi ežerai ir maži, bet nepaprasti ežerėliai

• legendiniai šaltiniai ir stebuklingos versmės

• ir gerai žinomos, ir mažai girdėtos vietovės

• per amžius garbinami akmenys ir medžiai

• bekraštės girios ir nedideli, bet slėpiningi miškeliai

• įdomiausi ir bauginantys gamtos reiškiniai

• nepaprastas augalų ir gyvūnų gyvenimas

• daugiau nei 700 nuotraukų

• 90 žemėlapių

98

Kiek­vie­nas­eže­ras­ tu­ri­ sa­vo­vei­dą­ ir­ cha­rak­te­rį.­Tai­pri­klau­so­ne­tik­nuo­jo­kil­mės,­bet­ ir­ nuo­ ki­tų­ da­ly­kų:­ for­mos,­ gy­lio,­kran­tų,­pa­kran­tės­miš­kų.­

As­ve­ja,­ ku­rią­ anks­čiau­ va­di­no­ Du­bin­gių,­pa­kran­tės­mies­te­lio,­var­du,­yra­siau­ra­van­dens­pro­ta­ka­–­ lyg­upė.­Vi­są­eže­rą­–­be­veik­30­ki­lo­met­rų­ il­gio,­ ga­lė­tu­me­ pa­ma­ty­ti­ tik­ iš­pa­dan­gių.­As­ve­jos­eže­ro­ įlan­kos,­at­ša­kos­ tu­ri­ sa­vo­var­dus­ –­svar­biau­sios­yra­ 5­ki­lo­met­rų­ il­gio­Žalk­ty­nė,­ 3­ki­lo­met­rų­Vy­rio­ga­la.­eže­ran­ įsi­ter­pia­Ša­ky­mo,­Ša­ki­mo,­Du­bin­gių­pu­sia­sa­liai.­Prie­ As­ve­jos­ daug­kai­mų,­ to­dėl­eže­ro­da­lis­leng­va­va­din­ti­ir­jų­var­dais.

As­ve­ja­ vin­giuo­ja­ tarp­ kal­vų,­ ku­rias­ su­stū­mė­pas­ku­ti­nio­ le­dyn­me­čio­ le­do­ luis­tai.­Tie­sa,­ jie­pa­tys­įstri­go­tarp­ jų­ ir­čia­ iš­tir­po­–­nuo­aukš­to­kal­no­ga­li­ma­su­ras­ti­šių­ le­do­guo­lių­vie­tas.­Le­dy­nai­tir­po­ il­gai,­jų­van­duo­te­kė­jo­pla­čiu­srau­tu,­pas­kui­su­si­rin­ko­siau­res­nė­se­ iš­grau­žo­se,­ lo­mo­se,­at­ša­ko­se.­ Il­gai­vi­so­je­As­ve­jos­apy­lin­kė­je­ply­tė­jo­di­de­lis­eže­ras,­ku­ris­vė­liau­li­ko­tik­da­bar­ti­nio­eže­ro­guo­ly­je,­o­ki­to­se­že­mu­mo­se­li­ko­ki­ti­eže­rai­ir­pel­kės.­Da­bar­žiū­rė­da­mas­į­ dau­giau­ kaip­ 30­eže­rų­eže­rė­lių­ su­pran­ti,­ kaip­ jie­jun­gė­si,­kur­te­kė­jo­juos­vie­ni­ju­sios­upės.

Kur­As­ve­jos­kran­tai­lėkš­ti­ir­že­mi­–­ji­pla­tes­nė.­Ta­čiau­ki­tur­eže­ras­siau­ras­–­vos­po­ros­šim­tų­met­rų­plo­čio.­Kran­tai­čia­aukš­ti­ir­sta­tūs,­to­kie­pat,­sta­čiai­ny­ran­tys­gel­mėn,­ jie­ ir­ po­van­de­niu.­Na­rai,­pir­mą­kart­ pa­te­kę­ As­ve­jon,­ nu­stem­ba,­ iš­vy­dę­ gel­mėn­

Asveja – ilgiausias Lietuvos ežeras

Tada, kai dubingių ežero vietoje dunksojo

plati dykynė, šalia ant aukštumėlės, kur dabar stovi

miestelis, gyveno senas žmogus, vardu Aš Vėjas.

Jo pati buvo didelė pikčiurna ir taip smarkiai švep­

luodavo, kad net savo vyro vardo ne ištardavo. Dėl

to ir pasiliko visam laikui iškraipytas ežero vardas.

Užuot vadinę Ašvėju, žmonės vadina Dubingių

ežerą Asveja, kaip senuką šaukdavo jo pati.

smun­kan­tį­dug­ną.­Gi­liau­siuo­se­du­bu­riuo­se­ As­ve­ja­yra­ iki­ 50­met­rų­gy­lio,­ki­tur­ –­ iki­35,­ o­eže­ro­gy­lio­vi­dur­kis­ –­ apie­ 15­met­rų.­ Tarp­miš­kų­ esan­tis­gi­lus­eže­ras­ tam­sus,­ ja­me­ ne­daug­ van­dens­ au­ga­lų.­ Tik­pa­kraš­čiuo­se­ au­ga­ nen­drės,­ sek­lu­mo­se­ lin­guo­ja­mel­dai.

As­ve­ja­–­ lyg­upė:­ iš­kran­tų­ ir­dug­no­sa­vo­van­de­ni­mis­ją­mai­ti­na­šal­ti­niai,­iš­pa­ša­lių­–­upe­liu­kai.­Iš­Žver­no­eže­ro­į­As­ve­ją­sku­ban­ti­Žver­na­sa­vo­van­de­nis­ ati­duo­da­Ba­luo­šų­eže­rui,­ iš­ jo­ iš­te­ka­ jau­ ki­tu­ –­Ba­luo­šos­–­var­du­šau­kia­ma.­Ver­smių­ar­ma­žų­eže­rė­lių­ mai­ti­na­mos,­ šal­ti­nių­ ir­ pel­ku­čių­ pa­pil­do­mos­As­ve­jon­ sku­ba­Vė­lių­upe­lė,­Stir­ne­lė,­Kir­nė.­ Iš­ Suo­se­lio­eže­ro­iš­te­ka­Jur­kiš­kio­upe­lis,­ku­ris­iki­As­ve­jos­ke­liau­ja­tik­ki­lo­met­rą,­ta­čiau­įvei­kiant­šį­ke­lią­jo­dug­nas­pa­gi­lė­ja­pen­kio­li­ka­met­rų.­o­pa­ti­As­ve­ja­duo­da­pra­džią­ Du­bin­gai,­ iš­te­kan­čiai­ iš­ piet­ry­ti­nės­ eže­ro­da­lies­ir­sku­ban­čiai­į­Žei­me­ną.

As­ve­ją­ ži­no­ ne­ tik­ žve­jai,­ gau­dan­tys­ ly­de­kas­ ir­eše­rius,­ly­nus­ir­vė­gė­les,­be­si­mė­gau­jan­tys­eže­ri­nė­mis­stin­to­mis.­Tik­gi­liuo­se­van­de­ny­se­gy­ve­na­šios­žu­ve­lės.­As­ve­ja,­ku­rią­pa­pras­ta­pa­siek­ti­iš­vi­sų­pu­sių,­mėgs­ta­ma­po­il­siau­to­jų,­van­dens­tu­ris­tų.­Še­šio­se­eže­ro­sa­lo­se­ga­li­ma­ iš­lip­ti,­pa­si­žval­gy­ti.­ Ta­čiau­po­il­siau­ti­ rei­kia­trauk­ti­į­kran­tą,­kur­įreng­tos­su­sto­ji­mo­vie­tos.

Va­žiuo­da­mi­ į­Du­bin­gius­nuo­Gied­rai­čių­pu­sės,­As­ve­ją­ker­ta­me­be­veik­šim­to­met­rų­til­tu­–­Lie­tu­vo­je­ne­daug­to­kio­dy­džio­til­tų­per­eže­rus.­Toks­til­tas­čia­bu­vo­prieš­šimt­me­čius,­juo­pas­gra­ži­ą­ją­Bar­bo­rą­rad­vi­lai­tę­at­va­žia­vo­Žy­gi­man­tas­Au­gus­tas.­ Ta­čiau­nau­ja­sis­til­tas­pre­zi­den­to­A.­Sme­to­nos­rū­pes­čiu­bu­vo­pa­sta­ty­tas­1934­me­tais.

e ž e r a i

AS­Ve­JoS­re­GIo­NI­NIS­PAr­KAS

EŽe­rAS­Mo­Lė­tų,­ŠVeN­ČIo­NIų­Ir­VIL­NIAUS­rA­Jo­Nų­

SA­VI­VAL­Dy­Bė­SeIl­gis­–­29­km

Plo­tas­–­978,2­ha

1.­ rudagalvis­kiras.2.­ ruduo­prie­Karpakėlio­kaimo.3.­­Braido­pilkasis­garnys.4.­­Pilkieji­garniai­ilsisi­medyje.

1 3 4

2

!

99

Čia,­ne­to­li­ il­go­jo­ til­to,­ sru­ve­na­Du­bin­gių,­ o­prie­Ver­by­liš­kių­kai­mo­–­Kry­žiok­rais­čio­šal­ti­niai.­Ta­čiau­dau­giau­siai­šal­ti­nių­trykš­ta­pa­čiam­eže­re,­jo­gel­mė­se.

Prie­As­ve­jos­ ir­ jo­je­pa­čio­je­–­daug­gy­vy­bės:­čia­su­si­tin­ka­pu­šy­nai,­miš­rių­me­dy­nų­miš­kai­ir­ža­li­la­puo­ty­nai.­Daug­kur­stūk­so­se­ni­ąžuo­lai,­ži­no­mi­vi­soj­apy­lin­kėj.­Vi­sai­ne­se­niai­tarp­As­ve­jos­eže­ro­ir­Vy­rio­ga­los­įlan­kos­stūk­so­jo­ iš­džiū­vu­si­apie­ 350­me­tų­am­žiaus,­160­cen­ti­met­rų­sker­smens­ ir­30­met­rų­aukš­čio­Pur­vi­niš­kų­pu­šis,­ko­ge­ro,­sto­riau­sia­vi­so­je­Lie­tu­vo­je.­Ta­čiau­2009­m.­ru­de­nį­ji­ne­at­lai­kė­vė­jų­ir­nu­lū­žo.

As­ve­jos­eže­ro­ ir­Žalk­ty­nės­ įlan­kos­ker­tėj­glau­džia­si­sen­gi­rė­–­Ša­ky­mo­miš­kas.­Ban­guo­tas­rel­je­fas,­sta­tūs,­eže­ran­be­si­lei­džian­tys­šlai­tai­ap­au­gę­ąžuo­lais,­kle­vais,­uo­siais,­pu­ši­mis.­Čia­ –­ re­zer­va­tas,­ šie­me­džiai­ nie­ka­da­ ne­re­gės­pjūk­lo.­ Eže­ro­pa­šlai­tė­se­daug­ kur­ va­sa­ros­ pra­džioj­ gel­to­nuo­ja­ rus­me­nės,­pie­ve­lė­se­ kve­pia­ sirps­tan­čios­ že­muo­gės.­ Eže­ro­pa­kran­tė­se­su­šmė­žuo­ja­bal­tos­brie­džių­ko­jos,­sek­lu­mo­je­su­pliuš­ka­beb­rai,­ant­nu­vir­tu­sių­me­džių­ka­mie­nų­ sa­vo­ šei­my­nas­ sau­go­di­die­ji­dan­čias­na­piai.­Ko­kia­dos­ni­As­ve­ja­ –­gi­li,­van­de­nin­ga,­sa­vo­ tur­tus­da­li­jan­ti­žmo­gui,­paukš­čiui,­pa­kran­tės­ąžuo­lui.

PIlkasIs garnys (ardea cinerea)Mažesnis už gandrą, pilkas ilgakaklis paukštis. Prie­

kinė kūno dalis su tamsiom juodom išilginėm dė­

mėm. Virš akių yra juoda juostelė, pakaušyje ilgas

juodų plunksnelių kuodas. Laikosi prie vandens

telkinių, kur braido ir tyko žuvų. Gana pastabus ir

atsargus. Peri aukštai medžiuose, kolonijose. Lizde

užauga 2–4 jaunikliai, kuriuos tėvai maitina atneš­

tomis žuvimis. Kartais žiemoja Lietuvoje. Žiemoti

išskrenda į Afriką ar Vakarų Europą.

99

Čia,­ne­to­li­ il­go­jo­ til­to,­ sru­ve­na­Du­bin­gių,­ o­prie­Ver­by­liš­kių­kai­mo­–­Kry­žiok­rais­čio­šal­ti­niai.­Ta­čiau­dau­giau­siai­šal­ti­nių­trykš­ta­pa­čiam­eže­re,­jo­gel­mė­se.

Prie­As­ve­jos­ ir­ jo­je­pa­čio­je­–­daug­gy­vy­bės:­čia­su­si­tin­ka­pu­šy­nai,­miš­rių­me­dy­nų­miš­kai­ir­ža­li­la­puo­ty­nai.­Daug­kur­stūk­so­se­ni­ąžuo­lai,­ži­no­mi­vi­soj­apy­lin­kėj.­Vi­sai­ne­se­niai­tarp­As­ve­jos­eže­ro­ir­Vy­rio­ga­los­įlan­kos­stūk­so­jo­ iš­džiū­vu­si­apie­ 350­me­tų­am­žiaus,­160­cen­ti­met­rų­sker­smens­ ir­30­met­rų­aukš­čio­Pur­vi­niš­kų­pu­šis,­ko­ge­ro,­sto­riau­sia­vi­so­je­Lie­tu­vo­je.­Ta­čiau­2009­m.­ru­de­nį­ji­ne­at­lai­kė­vė­jų­ir­nu­lū­žo.

As­ve­jos­eže­ro­ ir­Žalk­ty­nės­ įlan­kos­ker­tėj­glau­džia­si­sen­gi­rė­–­Ša­ky­mo­miš­kas.­Ban­guo­tas­rel­je­fas,­sta­tūs,­eže­ran­be­si­lei­džian­tys­šlai­tai­ap­au­gę­ąžuo­lais,­kle­vais,­uo­siais,­pu­ši­mis.­Čia­ –­ re­zer­va­tas,­ šie­me­džiai­ nie­ka­da­ ne­re­gės­pjūk­lo.­ Eže­ro­pa­šlai­tė­se­daug­ kur­ va­sa­ros­ pra­džioj­ gel­to­nuo­ja­ rus­me­nės,­pie­ve­lė­se­ kve­pia­ sirps­tan­čios­ že­muo­gės.­ Eže­ro­pa­kran­tė­se­su­šmė­žuo­ja­bal­tos­brie­džių­ko­jos,­sek­lu­mo­je­su­pliuš­ka­beb­rai,­ant­nu­vir­tu­sių­me­džių­ka­mie­nų­ sa­vo­ šei­my­nas­ sau­go­di­die­ji­dan­čias­na­piai.­Ko­kia­dos­ni­As­ve­ja­ –­gi­li,­van­de­nin­ga,­sa­vo­ tur­tus­da­li­jan­ti­žmo­gui,­paukš­čiui,­pa­kran­tės­ąžuo­lui.

PIlkasIs garnys (ardea cinerea)Mažesnis už gandrą, pilkas ilgakaklis paukštis. Prie­

kinė kūno dalis su tamsiom juodom išilginėm dė­

mėm. Virš akių yra juoda juostelė, pakaušyje ilgas

juodų plunksnelių kuodas. Laikosi prie vandens

telkinių, kur braido ir tyko žuvų. Gana pastabus ir

atsargus. Peri aukštai medžiuose, kolonijose. Lizde

užauga 2–4 jaunikliai, kuriuos tėvai maitina atneš­

tomis žuvimis. Kartais žiemoja Lietuvoje. Žiemoti

išskrenda į Afriką ar Vakarų Europą.

136

Lie­tu­vo­je­ pats­ gi­liau­sias­eže­ras­ yra­Tau­rag­nas.­ Kal­bi­nin­kas­ K.­ Bū­ga­ma­nė,­ kad­ toks­var­das­eže­rui­te­kęs­dėl­ra­gą­pri­me­nan­čios­for­mos.­Ta­čiau­ki­ti­ty­ri­nė­to­jai,­ypač­a.­Va­na­gas,­jį­sie­jo­su­se­no­vės­gi­rių­žvė­ri­mi­tau­ru­–­

ne­abe­jo­ti­nai­tau­rai­čia­gy­ve­nę­ ir­bu­vo­me­džio­ja­mi.­To­kius­žvė­ris­me­džio­ti­bu­vo­lei­džia­ma­tik­di­di­kams,­o­šie­ga­lė­jo­gy­ven­ti­ant­eže­ro­kran­te­stūk­san­čio­Tau­ra­pi­lio­Min­dau­go­lai­kais­sto­vė­ju­sio­je­pi­ly­je.

Ute­nos­ ra­jo­no­ pa­kraš­ty,­ tarp­ gi­rių­ ir­ kal­vų­esan­tis­ri­ni­nis­Tau­rag­no­eže­ras­įdo­mus­ne­tik­sa­vo­var­du­ ir­ is­to­ri­ja.­jis­–­gi­liau­sias­ ir­esan­tis­aukš­čiau­siai­virš­ jū­ros­ ly­gio.­Eže­ro­plo­tas­513­hek­ta­rų,­ il­gis­9,5­km,­o­vi­du­ti­nis­plo­tis­apie­pu­sę­ki­lo­met­ro­–­kai­kur­ jis­ la­bai­pri­me­na­ne­eže­rą,­o­pla­čią­upę.­Į­Tau­rag­ną­ati­te­ka­6­ne­di­de­lės­upe­lės,­o­ne­to­li­Var­niš­kių­kai­mo­iš­te­ka­Tau­rag­na.­Ta­čiau­daž­nai­va­sa­rą­eže­ro­van­dens­ly­gis­nu­krin­ta­ir­upe­lis­iš­džiūs­ta­–­Tau­rag­nas­ta­da­bū­na­vi­sai­ne­nu­ota­ki­nis.­Tie­sa,­moks­li­nin­kai­nu­sta­tė,­kad­eže­ras­ne­ma­žai­van­dens­pra­ran­da­per­piet­ry­ti­nė­je­ du­bens­ da­ly­je­esan­čius­ žvy­rin­gus­grun­tus­–­jie­lai­dūs,­van­duo­fil­truo­ja­si­į­po­že­mius­ir­pa­de­da­ gy­vuo­ti­šiau­riau­esan­čiam­ Pliau­šio­eže­rui.­iš­šio­eže­ro­van­duo­per­pel­kes­srū­va­Pliau­šės­upe­liu­ir­pa­sie­kia­al­ma­jo­eže­rą,­esan­tį­prie­Gi­nu­čių.

Va­ka­ri­nė­je­da­ly­je­Tau­rag­no­gel­mės­di­džiau­sios.­1933­m.­bu­vo­nu­sta­ty­ta,­kad­di­džiau­sias­eže­ro­gy­lis­yra­60,5­m­–­to­kį­fak­tą­var­di­jo­dau­ge­lis­va­do­vė­lių­ir­ži­ny­nų.­Ta­čiau­vė­liau,­ma­tuo­jant­eže­ro­gel­mes,­to­kio­gy­lio­ne­ras­ta.­Tik­2007­m.­ba­ti­met­ri­niais­ir­ge­o­de­zi­niais­ma­ta­vi­mais­bu­vo­pa­tiks­lin­tos­ge­og­ra­fi­nės­ko­or­di­na­tės­ ir­eže­ro­ gy­lis.­Nu­sta­ty­ta,­ kad­Tau­rag­nas­yra­gi­les­nis­net­2­met­rais­–­62,5­m.­Van­dens­ly­gis­Tau­rag­ne­–­164,8­m­virš­jū­ros­ly­gio.

Siau­ras­eže­ras­jau­nuo­pat­kran­to­gi­lus­–­jo­vi­du­ti­nis­gy­lis­18,7­m.­Ka­dan­gi­van­dens­skaid­ru­mas­va­sa­rą­–­apie­5­m,­čia­mėgs­ta­nar­dy­ti­po­van­de­ni­nin­kai.­Va­sa­rą­van­duo­bū­na­šil­čiau­sias­ lie­pos–­rug­jū­čio­mė­ne­siais:­apie­19­ laips­nių,­o­rug­pjū­čio­pa­bai­go­je­daž­nai­bū­na­ iki­22­ laips­nių.­Įši­lu­si­di­de­lė­van­dens­ma­sė­(eže­ro­tū­ris­yra­apie­95,6­mln.­m³)­vės­ta­lė­tai,­eže­ras­už­šą­la­tik­prieš­pat­Ka­lė­das,­o­le­das­vi­siš­kai­nu­tirps­ta­

Giliausią gelmę saugo Tauragnas

ba­lan­džio­vi­du­ry­je.­Be­je,­bu­vę­ir­ki­to­kių­pa­va­sa­rių­–­štai­ 1956­ m.­ šal­tą­ žie­mą­ su­si­da­rė­ ypač­ tvir­ta­ le­do­dan­ga,­ku­ri­iš­tir­po­ge­gu­žės­3­die­ną.­Ta­čiau­da­bar­vis­daž­nes­nės­žie­mos,­kai­šis­re­ži­mas­pa­žei­džia­mas­ir­le­das­su­si­da­ro­la­bai­trum­pam.

Tau­rag­nas­–­aukš­tai­ti­jos­na­cio­na­li­nio­par­ko­da­lis.­Eže­ro­pa­kran­tė­se­au­ga­juod­alksnių­juos­tos,­sau­ses­nė­se­vie­to­se­ve­ši­eg­lės­ ir­ber­žai,­o­tra­ką­su­da­ro­laz­dy­nai,­saus­me­džiai.­jo­apy­lin­kė­se­yra­ap­tik­ta­apie­600­rū­šių­au­ga­lų,­eže­ro­pa­kran­čių­pie­vo­se­va­sa­rą­žy­di­mė­ly­na­sis­pa­le­mo­nas,­au­ga­re­ta­plunks­ni­nė­stru­gė.­Pa­va­sa­rį­pa­kran­tės­pu­šy­nuo­se­žy­di­pū­kuo­tos­vė­ja­lan­dės­ši­la­gė­lės.­Miš­kuo­se­daug­mė­ly­nių­ir­gry­bų.

Čia­ žve­jo­ti­ at­skren­da­ ere­lis­ žu­vi­nin­kas,­ po­il­siau­ja­juo­da­kak­lių­na­rų­pul­ke­liai­–­tik­jie­ga­li­pa­siek­ti­šio­eže­ro­gel­mė­se­nar­dan­čias­žu­vis.

Vaiz­din­gas­eže­ro­pa­kran­tes­ ir­ įreng­tas­ jau­kias­po­il­sia­vie­tes­ mėgs­ta­ tu­ris­tai.­ Nuo­ Tau­ra­pi­lio­ ga­li­ma­ ap­žvelg­ti­ to­li­mas­ apy­lin­kes,­pa­kran­tė­je­esan­tį­Tau­rag­nų­mies­te­lį.­Žve­jus­ trau­kia­ ly­de­kos,­kuo­jos,­ku­rias­ga­li­ma­gau­dy­ti­tie­siog­nuo­kran­to.­Vie­tos­gy­ven­to­jai­pa­sa­ko­ja,­kad­Tau­rag­no­gel­mė­se­au­ga­di­de­li­un­gu­riai.

e ž e r a i

UTE­NoS­r.,­TaU­raG­Nų­SE­Niū­Ni­ja,­

aUKŠ­Tai­Ti­joS­Na­cio­Na­Li­NiS­Par­KaS

Plo­tas­–­513­hail­gis­–­9,5­ha

Gy­lis­–­62,5­m

1.­ akmuo­Mokas­Daunorių­miške.2.­Tauragno­toliai­nuo­Tauragnų­piliakalnio.3.­Tauragnų­piliakalnis.

1 3

2

!

137

Senovėje, kai dar visi žmonės buvo pagonys,

kitoje Tauragno ežero pusėje gyveno žmogus,

vardu Mokas. Kai pradėjo plisti krikščionybė, Mo­

kas nepanorėjo apsikrikštyti ir sumanė su savo

šeimyna pasitraukti toliau į miškus. Besitraukiant

jam kelią pastojo Tauragno ežeras. Mokai nutarė

plaukti. Prieš išplaukiant vyras perspėjo žmoną:

„Tik neatsigręžk atgal, nes išsigąsi, kad krantai toli,

ir nuskęsi.“ Bet Mokienė neiškentė: ėmė ir atsi­

gręžė. Atsigręžusi pamatė, kad krantas liko toli, o

plaukti irgi dar daug teks, išsigando, neteko jėgų

ir nuskendo. Mokas su sūnum perplaukė ežerą ir,

kiek paėję, atsisėdo ant šlaito. Gailėdami žmonos

ir motinos, abu graudžiai pravirko. Verkė verkė

ir pagaliau iš gailesčio akmenimis pavirto. Toje

vietoje jie dar tebėra. O Tauragno ežero dugne

gulįs didelis akmuo – tai Mokienė. Žvejai, užkliu­

dę Mokienę, dažnai susidrasko tinklus.

Le O NO rA BuI čeN KIe Nė. Utenos krašto padavimai

Tauras (Bos primigenius)Iki XVI–XVII a. Lietuvos miškuose gyveno stam­

būs jaučiai – taurai, kurie buvo mūsų naminių

karvių protėviai. Žvėrys svėrė iki 800 kg, patinai

buvo visai juodi, patelės rusvos. Taurai turėjo

ilgus ragus, buvo grakštūs, labai jautrūs ir at­

sargūs. Šie žvėrys buvo mėgiamas medžioklės

objektas. XVII a. taurai išnyko dėl medžioklių,

taip pat keičiantis miškų struktūrai, dėl naminių

gyvulių pernešamų užkrečiamų ligų.

137

Senovėje, kai dar visi žmonės buvo pagonys,

kitoje Tauragno ežero pusėje gyveno žmogus,

vardu Mokas. Kai pradėjo plisti krikščionybė, Mo­

kas nepanorėjo apsikrikštyti ir sumanė su savo

šeimyna pasitraukti toliau į miškus. Besitraukiant

jam kelią pastojo Tauragno ežeras. Mokai nutarė

plaukti. Prieš išplaukiant vyras perspėjo žmoną:

„Tik neatsigręžk atgal, nes išsigąsi, kad krantai toli,

ir nuskęsi.“ Bet Mokienė neiškentė: ėmė ir atsi­

gręžė. Atsigręžusi pamatė, kad krantas liko toli, o

plaukti irgi dar daug teks, išsigando, neteko jėgų

ir nuskendo. Mokas su sūnum perplaukė ežerą ir,

kiek paėję, atsisėdo ant šlaito. Gailėdami žmonos

ir motinos, abu graudžiai pravirko. Verkė verkė

ir pagaliau iš gailesčio akmenimis pavirto. Toje

vietoje jie dar tebėra. O Tauragno ežero dugne

gulįs didelis akmuo – tai Mokienė. Žvejai, užkliu­

dę Mokienę, dažnai susidrasko tinklus.

Le O NO rA BuI čeN KIe Nė. Utenos krašto padavimai

Tauras (Bos primigenius)Iki XVI–XVII a. Lietuvos miškuose gyveno stam­

būs jaučiai – taurai, kurie buvo mūsų naminių

karvių protėviai. Žvėrys svėrė iki 800 kg, patinai

buvo visai juodi, patelės rusvos. Taurai turėjo

ilgus ragus, buvo grakštūs, labai jautrūs ir at­

sargūs. Šie žvėrys buvo mėgiamas medžioklės

objektas. XVII a. taurai išnyko dėl medžioklių,

taip pat keičiantis miškų struktūrai, dėl naminių

gyvulių pernešamų užkrečiamų ligų.

278

m i š k a i

KadaiseLietuvabuvobeveikištisaiapau­gusimiškais,tačiauperamžiusžmonėsdaug miškų iškirto, jų vietoje įkūrė dir­bamus laukus, miestus ir kaimus. Kurdirvožemiai derlingesni, girių nebeliko,

tenplytitikdidesniarbamažesnimiškai,okurdirvo­žemiaimažiauderlingiarbavisainederlingiirmažiautinkamižemėsūkiui,išlikodaugmiškų.giriomisvadi­namididelimiškųmasyvaisudarytiišdaugtarpusavy­jesusijungusiųarlabaiartivienaskitoesančiųatskirųmiškų.DabarįLietuvosvalstybinįmiškųkadastrąįra­šytabeveik80tūkst.girių,miškųirmažųmiškelių.Di­džiosiosgiriosirdidesnikaip10tūkst.hektarųmiškaiužimadutrečdaliusvisųšaliesmiškųploto.

Labanoro giria, dabar vis dažniau vadinamaLabanoro–Pabradės giria, yra antroji pagal dydįLietuvoje. Šalyje didžiausia Dainavos giria už La­banoroyramaždaugdukartusdidesnė.Labanorogiriosplatybėsapimadidesnęarbamažesnęigna­linos,utenos,Švenčionių,MolėtųirVilniausrajonųdalį.giriąsudarodidžiuliaiLabanoro,Pabradės,Pa­kretuonės, Švenčionėlių, Žeimenos, Lakajų miškaiir dar beveik 100 kitų įvairaus dydžio miškų. giriaužima91,5km²,betjojeyrakaimų,dirbamųlaukų,pelkių,upiųirežerų.Miškaiužima73,8km²plotą.

KaipvisojerytųLietuvoje,taipirLabanorogi­riojevyraujapušynai.Jiesudaromaždaug83proc.visųmedynų.PušynaidaugkuopanašūsįDainavosgirios pušynus, tačiau čia dirvožemiai derlingesni,todėljuosedidesnędalįsudarokitųrūšiųmedžiai.Beržynaigiriojeužimamaždaug9proc.,eglynai–6proc.,kitimedynai,pavyzdžiui, juodalksnynai,bal­talksnynai sudaro nedidelę girios dalį. Beveik ket­virtadalįgiriosmiškųsudarožmoniųsodintimedy­nai. Daug jaunuolynų, o brandūs medynai sudarotikapie11proc.Pušynuosevasarąprisirpstadaugmėlynių,kuriasrenkanetikvietosgyventojai.Pa­sirinkti mėlynių ar pagrybauti žmonės į Labanorogiriąvažiuojanetpokelisšimtuskilometrų.

Labanorogiriospuošmenairpasididžiavimas–ežerai irežerėliai. išvisosuskaičiuotadaugiaukaip320 pačioje girioje esančių arba bent vienu kraštu

Labanoro giria su ežerų akimis

igNaLiNoS,uTeNoS,ŠVeN ČioNių,MoLėTųirViLNiauS

raJoNai

priejosprisišliejusiųežerų.Didžiausigiriosežeraiyraasveja,Baluošas,Kertuojai,BaltiejiLakajai,JuodiejiLakajai, Peršokšnas, Siesartis, Spenglas, Žeimenys,tačiaugrožiujiemsnėkieknenusileidžiairdaugma­žesniežeraiarvisainedideliežerėliai,pritraukiantysdaugybępoilsiautojų.DarvienasLabanorogiriospa­sididžiavimas–nuostabiosupės.Per jąvinguriuojaŽeimena, surenkanti vandenis iš Dubingos, gulbi­nės, Jusinės, Kirnelės, Lakajos, Luknelės, Sąvalkos,Kretuonos,Meros,Sarios,Skerdiksnos,Voveraitėsirdarkeliųdešimčiųskaidriųupeliųirupokšnių.

ŠiaurinėLabanorogiriosdalispatenkaįaukštai­tijosnacionalinįparką.Didžiausiagiriosdalis–net58proc. ploto – priklauso Labanoro regioniniam par­kui, o jo pietiniai pakraščiai – asvejos regioniniamparkui.Bejų,LabanorogiriojeyraPravalobotaninis,algirdėnų irPerūnotelmologiniai,Žeimenosichtio­loginis, Maldžiūnų, Kuliakampio ir dar keli krašto­vaizdžiodraustiniai.NeveltuididelėdalisLabanorogiriospaskelbtasaugomomisteritorijomis.Miškuo­se,pelkėse,ežeruosegalimaaptiktidaugumąLietu­vojegyvenančiųpaukščių,nemažaižinduolių.Laba­norogiriojeveisiasi lūšys,upių irupeliųpakrantėsegyvenaūdros,yravilkų.Tiesa,vietosgyventojaisa­ko,kadkadaisevilkųbūtagerokaidaugiau.

išskirtinis Labanoro girios bruožas – visiškainepažeistųarmažaižmoniųveiklospakeistųnuo­stabausgrožiopelkių irpelkynųsuretomisirsau­gomomis pelkinėmis buveinėmis, gausybe retųaugalų, paukščių ir vabzdžių. Įdomiausios pelkėsyra Kanio raistas, Kiauneliškio, Beržaloto, girutiš­kio, aizputiškio, Perūno, algirdėnų pelkės ir pel­kynai.okiekdarvisokiųpelkučių,pelkėtųpievųirpievelių!Nevienojepelkėjeaptiktavisojeeuropojesaugomųsamanų–žvilgančiųjųriestūnių,išlikusiosgausios dvilapių purvuolių ir vėjalandžių šilagėliųpopuliacijos,keliosevietoseaptinkamaplačialapiųklumpaičių irplikažiedžių linlapių.giriospelkėseirpelkėtuosemiškuosegausuaukštųjų,baltijinių,dė­mėtųjų, raudonųjų gegūnių, rečiau pasitaiko siau­ralapių gegūnių, keliose žemapelkėse ir tarpinėsepelkėsegausiaiaugavabzdžiusgaudančiospapras­

1.Labanorogiriojenevienpušynai.2.giriagarsėjaderlingaismėlynynais.

2

1

!

279

to sios tuk lės, o ant ro je va sa ros pu sė je žie dus iš­sklei džia keis tuo liai dau gia me čiai pa tve niai. Vi sų re tų ir įdo mių au ga lų net ne su mi nė si.

Nuo sta bi ir pa slap tin ga La ba no ro gi ria trauk te trau kia ak ty vaus po il sio gam to je mė gė jus. Vie ni po­il siau ja prie eže rų, ki ti ren ka miš kų gė ry bes, dar ki ti, ne svar bu, žie ma ar va sa ra, tie siog klai džio ja po gi rią.

La ba no ro gi rios var dą gar si no va di na mo ji La ba­no ro dū da. Lie tu vo je apie šį mu zi kos in stru men tą pir­mų jų duo me nų ran da ma 1565 m. Vil niaus sei mo įsa­kuo se. Ry tų Lie tu vo je, dau giau sia La ba no ro kraš te, in stru men tas bu vo pa pli tęs XVI–XIX a., kai kur iš li ko iki XX a. vi du rio. La ba no ro dū da bu vo su da ry ta iš dūd­mai šio, pū tik lio ir dvie jų bir by nių. Dūd mai šiai bu vo da ro mi iš jau čių odos. Ka žin ar Lie tu vo je toks mu zi­kos in stru men tas ga lė jo at si ras ti ne pri klau so mai nuo ki tuo se kraš tuo se ži no mų ana lo giš kų dūd mai šių. Gal ka dai se jį bu vo at ga be nęs koks at vy kė lis ir vie tos gy­ven to jai ėmė ga min ti į jį pa na šius, o gal idė ją iš sve čių ša lių par si ve žė vie tos gy ven to jas. Tik ro ji La ba no ro dū­dos is to ri ja tik riau siai vi sa da liks ne įmin ta pa slap tis.

314

k i t i g a m t o s o b j e k t a i

Aukš­tai­ti­jo­je­ nie­ko­ ne­nu­ste­bin­si­ kal­vo­tu­kraš­to­vaiz­džiu­–­pa­ki­lu­mos­čia­pui­kiai­de­ra­su­klo­niais­ ir­ juo­se­žvil­gan­čiais­eže­rais.­ Šie­kraš­to­vaiz­džio­for­mų­ tur­tai­ iš­li­ko­ la­biau­siai­ ne­pa­

žeis­ti­ –­ sun­ku­ bu­vo­ kal­vo­to­se­ vie­to­se­ pel­kes­ sau­sin­ti,­be­ri­bius­dir­ba­mus­lau­kus­įruoš­ti.­Net­ir­miš­ką­kirs­ti,­rąs­tus­ iš­vež­ti­su­dė­tin­ga,­to­dėl­daug­kas­li­ko­ne­pa­lies­ta,­ne­su­ar­dy­ta,­ne­su­jauk­ta.­Vi­sa­tai­rei­kė­jo­iš­sau­go­ti.

Įžval­gūs­ gam­ti­nin­kai­ se­niai­ sva­jo­jo­gra­žiau­sią­aukš­tai­ti­jos­te­ri­to­ri­ją­pa­skelb­ti­sau­go­ma­–­so­vie­ti­niais­ lai­kais­ ver­tin­to­jams­ il­gai­ ne­pri­ti­ko­ na­cio­na­li­nio­par­ko­ var­das,­ ta­čiau­ 1975­ai­siais­apie­Gi­nu­čius­(Ig­na­li­nos­r.)­ply­tin­tis­kal­vų,­eže­rų,­miš­kų­ir­upe­lių­kraš­tas­jį­ga­vo.­To­kio­sta­tu­so­su­tei­ki­mas­dar­la­biau­pa­ska­ti­no­do­mė­ji­mą­si,­lan­ky­mą­si,­o­ap­gal­vo­tai­nu­ties­ti­ke­liai,­pa­žin­ti­niai­ta­kai­ve­dė­ir­ly­dė­jo­prie­įsta­bių­vie­tų.

Re­tas­aukš­tai­ti­jos­na­cio­na­li­nio­par­ko­lan­ky­to­jas­ne­pa­su­ka­prie­La­da­kal­nio­–­aukš­tos­kal­vos,­nuo­ku­rios­ at­si­ve­ria­ ne­pa­kar­to­ja­mo­gro­žio­pa­no­ra­ma.­Tie­sa,­aukš­tai­tiš­kai­skam­ban­tį­kal­vos­var­dą­ban­dy­ta­nor­min­ti,­va­din­ti­Le­da­kal­niu,­at­seit­–­le­do­kal­nu.­Is­to­ri­kai­ ir­ et­no­lo­gai­ ma­no,­ kad­ pa­va­di­ni­mas­ tu­ri­ki­tą­pras­mę­–­ant­kal­no­mū­sų­pro­tė­viai­au­ko­da­vo­au­kas­gy­vy­bės­dei­vei­La­dai,­o­pa­čio­je­kal­vos­vir­šū­nė­je­bu­vęs­jos­au­ku­ras.­Tie­sa,­fak­tų­ar­ki­tų­įro­dy­mų­ne­su­rink­ta,­ ta­čiau­ –­ ar­ ne­pa­kan­ka­ ti­kė­ji­mo­ ir­ gra­žios­min­ties?

La­da­kal­nis­ –­ vie­na­ iš­ ke­le­to­ žy­mes­nių­ kal­vų,­esan­čių­tarp­klo­nių­ iš­ki­lu­sia­me­Ši­li­niš­kių­–­La­da­ka­nio­kal­va­gūb­ry­je.­Gre­ti­mos­kal­vos­–­Gi­nu­čių­pi­lia­kal­nis,­Meš­ka­kal­nis­–­ne­ma­žiau­žy­mios­ir­iš­vaiz­džios.

Kas­gi­tas­kal­va­gūb­ris,­kaip­jis­su­si­da­rė?­Pas­ku­ti­nis­le­dyn­me­tis,­čia­pa­si­bai­gęs­prieš­14­000­m.,­pa­li­ko­su­for­muo­tą­kraš­to­vaiz­dį,­ku­ria­me­ryš­kė­jo­vie­nas­gre­ta­ki­to­esan­tys­gi­lūs,­ban­guo­jan­tys­klo­niai.­Tarp­to­kių­klo­nių­ki­lo­ iš­il­gi­niai­kal­vų­gūb­riai­–­tarp­jų­aukš­čiau­sių­briau­nų­bu­vo­vos­ke­lių­šim­tų­met­rų­at­stu­mas.­ Moks­li­nin­kai­ il­gai­ kė­lė­ skir­tin­gas­ hi­po­

Ladakalnis atsispindi ežeruos

IG­Na­LI­NoS­R.,­Pa­PI­LIa­KaL­NėS­K.,­

auKŠ­TaI­TI­JoS­Na­cIo­Na­LI­NIS­PaR­KaS

aukš­tis­–­175­m

te­zes­ –­ ma­ny­ta,­ kad­gūb­rius­ su­stū­mė­ slink­da­mas­le­dy­nas,­ kad­ klo­nius­ iš­plo­vė­ nuo­ le­dy­no­ vir­šaus­krin­tan­tys­van­dens­kriok­liai.­Ta­čiau­pa­na­šu,­jog­klo­nius­iš­plo­vė­iš­po­le­dy­no­trykš­tan­tis,­di­de­lio­svo­rio­spau­džia­mas­van­duo.­Gūb­rių­pa­vir­šiu­je,­taip­pat­ir­La­da­kal­ny­je,­ yra­ daug­ rie­du­lių,­ smul­kių­ ak­me­nų,­žvy­ro,­tai­ro­do,­kad­van­duo­šio­pa­vir­šiaus­ne­plo­vė­ir­ne­grau­žė­–­jis­te­kė­jo­tarp­kal­vų­ir­gūb­rių.

La­da­kal­nis,­ virš­ jū­ros­ ly­gio­ iš­ki­lęs­ 175­ met­rus,­nė­ra­aukš­čiau­sias­kal­nas.­Ta­čiau­nuo­ jo­ į­vi­sas­pu­ses­at­si­ve­ria­pui­kūs­vaiz­dai.­Vi­sų­pir­ma,­kur­žvelg­si,­spin­di­eže­rų­van­duo.­Pro­pra­re­tin­tus­me­džių­guo­tus­ry­tuo­se­žvil­ga­Lin­kme­nas­ir­asė­kas,­pie­tuo­se­–­alks­nas,­alks­nai­tis,­va­ka­ruo­se­–­Ūko­jas­ir­Pa­ka­sas.

Šiuos­eže­rus­ga­li­ma­pa­siek­ti­nu­si­lei­dus­sta­čiais­kal­no­šlai­tais­že­myn,­ta­čiau­dar­įdo­miau­La­da­kal­nį­ste­bė­ti­ plau­kiant­ eže­rais­ –­ jie­ jun­gia­si­ są­smau­ko­mis,­ma­žais­ srau­niais­ upe­liais,­ to­dėl­ per­ pus­die­nį­kal­ną­pa­ma­ty­si­iš­vi­sų­pu­sių.

Tu­ris­tai­ La­da­kal­nį­ pa­sie­kia­ va­žiuo­da­mi­ ke­liu­nuo­Gi­nu­čių­ar­pa­su­kę­ iš­žie­di­nio­na­cio­na­li­nio­par­ko­ ap­žval­gos­ ke­lio.­ Sa­vai­me­ at­si­ra­do­ pa­pro­tys­ į­kal­no­vir­šū­nę­už­neš­ti­ak­me­nu­kų­–­ jų­ten­jau­daug­su­si­kau­pė.­Iš­tik­rų­jų­toks­pa­pro­tys­yra­vi­sai­nau­jas,­jo­reikš­mės­nie­kas­ne­ga­li­pa­aiš­kin­ti­–­tie­siog­sma­gu­tai­da­ry­ti.

Nuo­La­da­kal­nio­vir­šaus­at­si­ve­rian­tys­ to­liai­ ne­tik­džiu­gi­na­akį.­Gam­ti­nin­kai­iš­aukš­tu­mos­ga­li­ste­bė­ti­ paukš­čius­ –­ aukš­tai­ti­jos­ par­ke­ dau­giau­ kaip­prieš­35­m.­pra­dė­jo­pe­rė­ti­pir­mie­ji­ša­ly­je­ere­liai­žu­vi­nin­kai,­ va­sa­rą­ juos­ ga­li­ma­ pa­ma­ty­ti­plaz­dan­čius­virš­ van­dens,­ne­rian­čius­ pas­kui­di­de­lę­ žu­vį.­ Va­sa­ros­pra­džio­je­eže­re­pa­by­ra­an­čių­kly­kuo­lių,­di­džių­jų­dan­čias­na­pių­šei­my­nos,­kark­si­au­suo­tie­ji­kra­gai.

Kal­vos­šlai­tuo­se­bai­gian­tis­pa­va­sa­riui­ban­guo­ja­ liek­no­sios­plu­kės,­gau­su­smė­ly­nų­ ir­žvy­ry­nų­au­ga­lų.­Paežerių­pievose­gausu­gegužraibinių­šeimos­augalų,­ pu­šy­nuo­se­ža­liuo­ja­ ir­ma­žu­čiais­ var­pe­liais­pra­žys­ta­li­nė­jos.­To­li­ry­tuo­se­ža­liuo­ja­18­ha­plo­to­Gi­nu­čių­ąžuo­ly­nas,­ku­ria­me­au­ga­įdo­mi­au­ga­li­ja,­pe­ri­re­ti­paukš­čiai.1.­ Nuo­Ladakalnio­atsiveria­vaizdas­į­ežerų­tolius.

2.­Ginučių­ąžuolyne.

2

1

!

315

nuo ladakalnio atsiveriantys ežerai:Ūkojas – plotas 190 ha, didžiausias gylis 30,5 m

Linkmenas – plotas 75 ha, didžiausias gylis 9 m

Almajas – plotas 100 ha, didžiausias gylis 10,5 m

Asėkas – plotas 45 ha, didžiausias gylis 5 m

Asalnai – plotas 335 ha, didžiausias gylis 33 m

Lūšiai – plotas 390 ha, didžiausias gylis 37 m

Alksnas – plotas 64 ha, didžiausias gylis 14,9 m

•

101

101

Gamtos stebuklas

Ga

mto

s st

ebu

kla

s

lietuva

liet

uv

a

ZIGMANTAS GUDŽINSKAS

SELEMONAS PALTANAVIČIUS

ZIG

MA

NTA

S G

UD

ŽIN

SKA

S

SELE

MO

NA

S PA

LTA

NAV

IČIU

STapkiTe knygų klubo nariu!

www.almalittera.lt

ATrASKIME Ir PAŽINKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS!

• aukščiausios kalvos, giliausios daubos

• ilgiausios upės ir paslaptingi upeliukai

• įspūdingiausi ežerai ir maži, bet nepaprasti ežerėliai

• legendiniai šaltiniai ir stebuklingos versmės

• ir gerai žinomos, ir mažai girdėtos vietovės

• per amžius garbinami akmenys ir medžiai

• bekraštės girios ir nedideli, bet slėpiningi miškeliai

• įdomiausi ir bauginantys gamtos reiškiniai

• nepaprastas augalų ir gyvūnų gyvenimas

• daugiau nei 700 nuotraukų

• 90 žemėlapių