LEKSIKOGRAFIJA 4 paskaita - Vilniaus universitetasweb.vu.lt/.../files/2015/03/LEKSIKOGRAFIJA_4_paskaita.pdfVII leidimas ( 2012 , gale yra naujų žodži ų priedas) 2015.04.11 3 Redaktori

2015.04.11

1

LEKSIKOGRAFIJA

Rengė dr. Vilma Zubaitienė

AIŠKINAMIEJI ŽODYNAI

Vienakalbiuose aiškinamuosiuosežodynuose aiškinami gimtosios kalbos žodžiai bei žodžių junginiai.

Galimi tipai:� tezaurai (LKŽe)� norminamieji (DLKŽe)� mokomieji (Mokomasis lietuvi ų kalbos

žodynas, toliau – MLKŽ)

AIŠKINAMIEJI ŽODYNAI

Sudarant aiškinamuosius žodynus kyla įvairių problemų:

� kokius žodžius traukti į antraštynus,

� kaip juos pateikti,

� kokią fonetinę, gramatinę informaciją nurodyti,

� kokia eilės seka pateikti reikšmes, kaip jas apibrėžti ir pan.

ANTRAŠTYNAS

Leksikos apimtis priklauso nuo žodyno sudarytojo keliamų tikslų: ar pateikti tik dažniausiai buityje vartojamus, labiausiai bendraujant reikalingus žodžius, ar surinkti kuo daugiau ir kuo įvairesn ės leksikos .

Pirmasis leksikografo, ketinančio sudaryti žodyną, žingsnis – atrinkti kalbos žodžius, kitaip tariant, surūšiuoti jos leksiką.

Antraštynas

Antraštyno temines grupes lemia rašomo žodyno pob ūdis ir jo numatoma paskirtis bei adresatas , pvz.,

� LKŽ – dalinis tezauras, visos įmanomos užfiksuoti pamatinės lietuvių kalbos leksikos archyvas

� DLKŽ – parašytas galvojant apie dabartinę vartoseną.

� MLKŽ – skirtas mokytis lietuvių kalbos

AntraštynasViena didžiausių problemų, su kuria

neišvengiamai susiduria bet kurio žodyno autorius, yra susijusi su būtinybe tiksliai „nustatyti korpuso ribas laiko ašyje “ (Pruvost 2006, 163).

• šiuolaikinėje leksikografijoje lingvistin ės statistikos metodai antraštinių žodžių atrankai gali suteikti nemažai objektyvumo.

• lemiamą vaidmenį šiuo atveju atlieka pats žodyno autorius, jo lingvistin ė kompetencija, poži ūris į aprašom ąją kalbą.

2015.04.11

2

Antraštynas

� Šiandien bendrojo pobūdžio aiškinamųjų žodynų sudarymas neįsivaizduojamas be tekstyno ir iš jo sudaryto konkordansokiekvienam antraštiniam žodžiui.

AntraštynasGrupės, kelian čios problem ų:• nesunorminti šnekamosios kalbos

žodžiai ,• dažnesni vulgarizmai ir žargonizmai ,

kurie nėra užfiksuoti ir stilistiškai įvertinti lietuvių kalbos žodynuose,

• plačiai vartojami naujažodžiai,• tarminiai žodžiai,• pasenę žodžiai (archaizmai ir istorizmai).

Antraštynas

� Nė viename iš keturių „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (toliau – DLKŽ) leidimų nerasime vulgaresnio šnekamosios kalbos žodžio, įvardijančio fiziologinius žmogaus organizmo procesus...

� DLKŽ pratarmėje labai kategoriškai yra atsiribojama nuo „šiurkščių vulgarizmų bei nepadorių žodžių“ (DLKŽ 2000, VIII).

Antraštynas

� Neturime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuoto norminamojo bendrinės lietuvių kalbos žodyno, atspindinčio dabar realiai funkcionuojančių bendrinės kalbos žodžių taisyklingą vartoseną. Būsimasis žodynas turėtų būti tarsi „norm ų rinkinys“ (G. Naktinienė).

DLKŽ

Tai yra pirmas grynai lietuviškas aiškinamasis norminamasis bendrasis universalus ir palyginti didelis lietuvių kalbos žodynas, atitinkantis kitų kalbų tokio pobūdžio žodynus ir už juos ne prastesnis.

DLKŽ yra pateiktos sudėtų žodžių ir jų reikšmių, taip pat žodžių rašybos, kirčiavimo, kaitymo, junglumo, stiliaus normos (S. Keinys).

DLKŽ leidimai

Lietuvoje išėjo 7 DLKŽ leidimai.

� I leidime (1954) – ~ 45 000 žodžių,� II leidime (1972) – ~ 60 000 žodžių,� III–IV leidimuose (1993, 2000) – ~ 75 000 žodžių, �V leidime (2003, tik komp. plokštelė ir internetinis

variantas) – ~ 80 000 bendrinių žodžių ir pirmą kartą per žodyno istoriją įdėta apie 3000svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių.

�VI leidimas (2006, tik komp. plokštelė)

�VII leidimas (2012, gale yra naujų žodžių priedas)

2015.04.11

3

Redaktori ų kolegija� Pirmųjų dviejų leidimų (1954 ir 1972 m.) atsakomasis

redaktorius Jonas Kruopas (1908–1975)

� Trečio–penkto leidimų vyr. redaktorius Stasys Keinys .

� Atskirų leidimų redaktorių kolegijų narys Jonas Kabelka (1914–1986)

� Jonas Klimavičius, Antanas Lyberis (1909–1996), Domas Lukšys (1912-1981), Jonas Paulauskas (1923-2003, vienintelis dirbęs prie visų penkių ligšiolinių žodyno leidimų),

� Juozas Pikčilingis (1926-1991), Juozas Senkus (1907-1970), Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydo (1910-1996) ir Vytautas Vitkauskas.

DLKŽ leidimai

� Kiekvienas leidimas papildytas naujais žodžiais arba išbraukta neteiktinų, pasenusių.

� DŽ6e, kaip ir DŽ5e, pateikta apie 3000 svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių

� DŽ7 išmesti bendrinei kalbai neteiktini žodžiai, atsisakyta dalies pasenusių ir retesnių regioninių žodžių bei variantų, įdėtas naujų žodžių priedas, patikslinti kai kurių žodžių reikšmės aiškinimai bei kirčiavimas.

DLKŽ antraštynas(V el. leidimo papildymai)

antilietuviškas, -a, Arkikatedra, bakalauras,-ė, benamis, -ė dkt., bevariklis, -ė, bevizis,-ė, euras, internetas, jogurtas, kultūrizmas, kūrinija, magistrantas, -ė, metropolitas, mokestinti, muitinti,

neįgalus, -i, opozicininkas, -ė,

pica, prarastis, privilegijuoti,

relikvinė, skalbiamoji dkt., teikyba,vadybininkas,-ė,žymena, žiniasklaida ir kt.

DLKŽ antraštynas(IV leidimo pakeitimai)

Išbraukta per šimtą DŽ4 buvusių ankstesniais laikais vartotų, bet dabar nebesvarbių žodžių, taip pat užsilikusių porečių variantų, pvz.:

• agitpunktas, antitarybinis, -ė, antraatskyrininkis, -ė, bolševikinis,-ė, dešimtrublė, kolūkinis, -ė, maištmetis, menševikas, -ė, parininkas, -ė „kas baudžiamas paromis", proletariškas, -a, rublinė, smulkiasavininkiškas, -a, trejetukininkas, -ė „mokinys, kuris mokosi trejetais", vaizdininkas, -ė „peizažininkas" ir kt.

DLKŽ antraštynas(IV leidimo pakeitimai)

Reikšmės

penketukininkas, -ė: „kas mokosi labai gerai, penketukais" (DŽ 4) = „kas mokosi silpnai, penketukais“ (DŽ 5)

Kaip neteiktinos įdėtos per pastaruosius keliolika metų padažnėjusios svetimybės

menedžeris, -ė „vadybininkas" ir menedžmentas „vadyba".

DLKŽ antraštynasĮ žodyną nededami:

1) siaurai vartojami ir bendrinei kalbai nereikalingi tarmi ų žodžiai , pvz.: drõgnė „dargana“, kepérsis „gabalas“ ir kt.;

2) seniai iš ėję iš vartosenos sen ųjų raštų archaizmai , pvz.: brosė „teta“, dragės „mielės“, paduksis „viltis“ ir kt.;

3) labai special ūs mokslo, meno, technikos ir kit ų sri čių terminai bei tik specialiojoje literat ūroje vartojami tarptautiniai žodžiai , pvz.: balnagalvỹstė (med.), gaubtãgyviai (zool.), próžvaigždė (astr.), zoofãgas „mėsėdis“ ir kt.;

4) reti ir nereikalingi bendrinei kalbai naujadarai, v ertiniai, perdirbiniai ir svetimyb ės, pvz.: apystova „aplinkybė“, biusthalteris „liemenėlė“, gintra „elektra“ ir kt.;

2015.04.11

4

DLKŽ antraštynas5) retos žodži ų darybos gretimyb ės, reti, pasenę ar

tarminiai variantai, pvz.: dabarı̇ǹis, -ė, dabãris, -ė, dabartinas, -a šalia įprasto dabartı̇ǹis, -ė, kãrė, karià, kãrios, kãris šalia įprasto kãras ir kt.;

6) šiurkšt ūs vulgarizmai bei nepador ūs žodžiai ;

7) reti d ūriniai, kuri ų reikšm ė aiški iš sand ų reikšm ės, pvz.: baltaaũsis, -ė, devyniolikaaũkštis, mėlynkepùris ir kt.;

8) retesni priešd ėliniai veiksmažodžiai , pavyzdžiui, šalia plačiau žinomų atkėb̃linti, įkėb̃linti, iškėb̃linti, nukėb̃linti nededami apkėb̃linti, pri(si)kėb̃linti, sukėb̃linti;

9) reti ištiktukai, jaustukai, daugelis burtažodži ų, refren ų;

10) asmenvardžiai .

DLKŽ (V leid.) nepateko

• beliašas, čenachas, jogurtas, kibinas, pica, spagečiai

• befstrogenas (muštos, juostelėmis supjaustytos, pakepintos ir patroškintos jautienos patiekalas), langetas (pailgos formos muštos jautienos kepsnys), servelatas (rūkyta dešra iš susmulkintos mėsos (jautienos ar kiaulienos)

• brendis, džinas.

DLKŽ antraštynas

Yra liuteronas, kalvinistas, nėra reformatas;

Yra fėja, džinas, nėra elfas, trolis ;Yra džiazas, rokas , nėra bliuzas, kantri,

repas ;Yra sekstetas, oktetas , nėra septetas ;Yra neoklasicizmas, neoromantizmas ,

nėra neorealizmas, postmodernizmas .

Bendrin ės lietuvi ų kalbos žodynas

� BŽ kol kas dar tik rengiamas, todėl visuomenei prieinama tik dalis teksto .

� Planuojama, kad žodyną turėtų sudaryti apie 200 autorini ų lankų; apie 1 mln. žodži ų, pavartotų žodyno tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.);

� apie 80 tūkst. leksikografini ų straipsni ų. � Kai kurių raidžių žodžių pavyzdžius žr.

http://bkz.lki.lt/?pg=c

BŽ antraštynas

Pagrindiniai BŽ ir DŽ antraštyno skirtumai yra tokie:

� į BŽ įtraukta per 9000 nauj ų žodžių ir nemažai naujų reikšmi ų; nepateko apie 12000 žodžių, buvusių DŽ;

� atsisakyta lizdinio žodžių pateikimo;

� kaip antraštiniai iškelti ir aiškinami visi žodžiai, vartojami apibrėžtyse;

� Kaip antraštiniai iškeliami dažniau vartojami dvižodžiai ar keliažodžiai terminai, realijų pav.

BŽ antraštynas

� Į antraštyną traukiami ne tik bendriniai žodžiai, bet ir nemažai tikrinių – labiau paplitę Lietuvos ir pasaulio vietovardžiai, pagrindiniai religiniai, mitologiniai vardai.

2015.04.11

5

BŽ antraštynas

� stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą tarp oficialiosios ir šnekamosios kalbos;

� įtraukta daugiau tarptautinių žodžių, terminų, naujažodžių, įvardijančių naujas realijas;

� kompiuterijos, muzikos, religijos teminės grupės papildytos gausiai.

BŽ antraštynas

baltasis gandras

baltasis garnysbaltasis kraujo k ūnelisbaltasis lokys

Baltieji Lakajaibaltieji pipiraiBaltieji r ūmai

Baltijos j ūraBaltijos menk ė

BŽ antraštynasbãgis dkt. (2) sportinis lengvasis vienvietis automobilis be kabinos,

skirtas krosui labai raižyta vietove: Vaikáms léidome pasivažin�titriračiù bagiù. Bãgyje – keli� maš!nų detãlės. Bagiùs konstrúoju ir ja&svažin�ju sàvo malonùmui.

báikeris, báikerė dkt. (1) prisiekęs motociklininkas, kuris laikosi tam tikros gyvensenos, stiliaus; sin.rokeris: Báikerių klùbas. Báikerių sezòno atidãrymas.

bakárdis dkt. (1) stiprus alkoholinis gėrimas, romo rūšis: Kokte&lis su bakárdžiu. Bakárdis visamè pasáulyje gars�ja kaip nepama&nomasįvairiáusių kokte&lių komponeñtas.

daikt�nė dkt. (2) automobilio priekyje įrengtas uždaras įtaisas dokumentams, smulkmenoms susidėti; sin. dėtuvė: Atidarýti [uždarýti] daikt!nę. Daikt!nė yrà kele&vio pùsėje. Vairúotojas ilga& ieškójo tèchninio pãso daikt!nėje. Iš daikt!nės j!s išs!ėmė žibintuv8lį.

BŽ antraštynas

baisiùkas, baisiùkė dkt. (2)šnek. kas baisus, negražios išvaizdos: Àš ne gražuõlė, bet ir ne baisiùkė.

balsãdėžė dkt. (1)tam tikra (ppr. rakinama) dėžė, į kurią metami

rinkimų, referendumų ir pan.

balsalapiai; sin. urna: Pat!krink, ar balsãdėžėyrà tuščià. Balsãdėžėje rast� negaliójančiųbiuletènių ska&čius.

BŽ

Dainúojanti revoliùcija1988–1991 m. politiniai įvykiai kurioje nors vienoje

ar visose Baltijos valstybėse, siekusiose

nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos, pasižymėję

gausiais taikiais mitingais, kurių metu buvo

dainuojamos liaudies ir patriotinės

dainos: Dainúojanti revoliùcija suv=enijo šimtùst>kstančių Èstijos, Lãtvijos ir Lietuvõs žmoni�. Ta& knygà apiẽ Dainúojančios revoliùcijos Cvykius. Vyresn=ems, išgyvẽnusiems Dainúojančią revoliùciją, š!s f!lmas greičiáusiai sukeFs nostálgiją.

Nenusistovėję terminai

• liekninamasis kv ėpavimas / kvėpyba (ntk. bodifleksas),

• dailymankšt ė / grakštinamoji mankštà (ntk. šeipingas),

• vėlinys (ntk. dredai).Kaip elgtis su žodžiais andergraungas,

barbekiu, hitas, penthauzas, topas , kuriuos vieni kalbininkai laiko vartotinais, kiti griežtai smerkia?

2015.04.11

6

BŽ

barbekiù dkt. vyr. nekait.1. iškyla, vakarėlis ar pan., kurių metu ant žarijų, dažniausiai naudojant metalines groteles turintį prietaisą, kepamas maistas, ppr. mėsa: Barbekiù sezònas [čempionãtas]. Penkių ̃dalių ̃barbekiùį̇ŕankių rinkinỹs. Saváitgalį ẽsame pakviestı̇ ̀ į barbekiù. Sekmãdieniobarbekiù laikýtinas sėkmı̇ ̀ngu, jei jõ nesugadı̇ ̀na sudẽgusi mėsà ar netikė́tai užklùpęs lietùs.2. ant grotelių ar iešmo pagaminti patiekalai arba tokiu būdu gaminti skirti maisto produktai: Vištı̇ ́enos [kiaulı̇ ́enos, žuviẽs] barbekiù su rỹžiais. Barbekiù pãdažas [marinãtas, prı̇ ́eskonių mišinỹs]. Eı̇s̃iumarinúoti mėsõs, kèpsime barbekiù. Erdviamè balkonè taı̇p̃ ir mãgakókį barbekiù išsikèpti.3. KEPSNINĖ 1: Vienkartı̀̇nisbarbekiù. Barbekiù degı̇ ̀klis. Pastarúojumetù ýpač paplı̇ ̀to barbekiù tı̇ ̀po krosnẽlės. Barbekiù jau konètautiniù atributù tãpęs!

BŽhı̇ ̀tas dkt. (2)

populiari pramoginė daina ar melodija: Rãdijo stotı̇s̀ išriñko saváitės hı̇t̀ą. Daininiñkė pùblikos prãšymu sudainãvo kelı̇s̀ sàvo hitùs.

dailýmankšt ė dkt. (1)DAILIOJI MANKŠTA: Dailýmankštės treniruõtės.

dailióji mankštà fizinių pratimų (ppr. jėgos) kūnui formuoti sistema: Dailióji mankštà pàdeda taisýtifigūr̃ą, laikýseną, gẽrina organı̇z̀mo fùnkcinębū́klę.

BŽ

Madeirà dkt. vns. (2)1. upė Bolivijoje ir Brazilijoje, dešinysis Amazonės intakas: Made&ros ùpė yrà vienà vandeningiáusių pasáulyje.2. Portugalijai priklausanti sala Atlanto vandenyne: Made&rojevýrauja šiFtos vãsaros bei šveFnios žiẽmos.

maderà, madèros dkt. vns. (2)spirituotas baltasis vynuogių vynas: Madèrą gam!na iš Made&ros salojè išaug!ntų vỹnuogių.

Neteiktina leksika antraštyne

• sližikas (2) ntk. = p r ė s k u t i s

• sosiska (2) ntk. = d e š r e l ė

Mokomasis lietuvi ų kalbos žodynas

�MLKŽ pasirodė dviem leidimais: 2000 ir 2010 metais.

�Skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, kurie mokosi lietuvių kalbos.

�Žodyne pateikta apie 8000 žodžių ir žodžių junginių, 280 žodžių ar jų reikšmių iliustruota.

�Rengiant MLKŽ buvo naudotasi įvairiais lietuvių kalbos žodynais bei panašaus pobūdžio anglų prancūzų ir kt. mokomaisiais žodynais.

Mokomasis lietuvi ų kalbos žodynas

Nuo DŽ jis skiriasi keliais požymiais:

� žodyne pateikiama gausesnė gramatinė informacija,

� įtraukta daug nesudėtingų vartojimo pavyzdžių,

� į antraštyną įtraukta sudėtingo kirčiavimo vietovardžių, reikalingiausių santrumpų. Prieduose pateikiama daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių, dalyvių linksniavimo bei veiksmažodžio asmenuočių paradigmų, teminių sąrašų: spalvų, gyvūnų, augalų, drabužių pavadinimų, skaičių ir kt. Pabaigoje įdėta žodžių rodyklė lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių–lenkų–rusų kalbomis.

2015.04.11

7

Žodyno redagavimas LSG

� Antraštynas redaguojamas pagal leksines semantines grupes .

� Tai leidžia vienodai aprašyti tos pačios leksinės grupės bei to paties darybos tipo žodžius, geriau pastebimi reikšmių apibrėžimų nenuoseklumai ir įtrauktini nauji žodžiai.

� Toks metodas lėtina rašymą – juk žodžius reikia atsirinkti, susigrupuoti ir gerokai pasukti galvą, kaip juos vienodžiau ir tiksliau apibūdinti, kiek formalizuoti apibrėžimą. Neretai tenka ieškoti kompromisijų tarp sistemiškumo ir realios vartosenos, žodyno paskirties ar ekonomiškumo.

Žodžių pateikimas

� Abėcėlinis žodžių grupavimas (BŽ);

� Lizdinis žodžių grupavimas (DLKŽ ir iš dalies MLKŽ).

Lizdinis grupavimas

� Patogus ir naudingas būdas pateikti papildomos informacijos apie antraštinį žodį, šiuo atveju –apie jo darybinius ryšius .

� iš tokio pateikimo (beveik) nieko negalima spręsti apie abstrakto ar kito vedinio semantin ę strukt ūrą, vartosen ą, stilistinius ypatumus ir kt., nes pateikiami duomenys yra minimalūs – paprastai viena kita morfologijos, kirčiavimo ar kt. pažyma.

Lizdinis grupavimas� vargina darybini ų nuorod ų gausa , darybiniai

variantai žodyne pateikti arba atskirais straipsniais arba viename

� viename straipsnyje pateikiamos kelios kalbos dalys (pavyzdžiui, prieveiksmiai būdvardžio ir veiksmažodžio straipsnyje),

� žodžiai su mažybin ėmis priesagomis pateikiami tame pačiame arba atskirame straipsnyje ;

� sangr ąžiniai veiksmažodžiai ir veiksmažodiniai daiktavardžiai – nesangrąžinių veiksmažodžių straipsniuose kaip reikšmės ar atspalviai.

DLKŽ dalis leksikos yra pateikiama tik darybiniu poži ūriu – vediniai be definicijų ir vartosenos pavyzdžių įtraukiami į pamatinių žodžių straipsnius (lizdus):

• veikėjus pavadinantys priesag ų -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, - ė vediniai ,• veiksmažodiniai priesagos -imas / -ymas ,•būdvardiniai priesag ų -umas, -yb ėabstraktai , •prieveiksmiai su priesagomis -(i)ai, -yn .

Žodžių lizdas

2015.04.11

8

Priesagos -imas/-ymas vediniai

Greta grynos transpozicinės reikšmės atsiranda konkretaus daikto reikšmė:

kalėjimas „buvimas įkalintam“ – kalėjimas „kalinimo vieta, pastatas“,

skelbimas „žinios pranešimas“ ir skelbimas „lakštas popieriaus, kuriame užrašyta toji žinia“,

pūdymas „darymas, kad pūtų“ ir pūdymas „žemė, palikta nesėta pailsėti“.

Žodžių lizdas

Priesagos -ikas, -ėjas

rašytoj |as, ~a dkt. (1)1. (nuoroda į) rašyti.2. literatūros kūrėjas: ~ų sąjunga. Liaudies, vaikų r.

valy |ti, valo, valė1. daryti švarų, švarinti2. šalintinereikalingus, trukdančius daiktus3. imti nuo lauko, vokti~tojas, ~toja dkt. (1)

Viename straipsnyje gali būti kito leksikografinio vieneto, nepateikiamo žodyne atskiru straipsniu, duomenų, -tarkim, kai antraštinis žodis iliustruojamas jo vediniais (deminutyvais):

-inis, -iškas būdvardžiai lizde

žodžiai angliškas nukreipiama į anglai, aksominis – į aksomas , arterinis – į arterija .

Sangrąžiniai veiksmažodžiai ir įvardžiuotinių būdvardžių formos pateikiami kaip atskiros reikšmės ar reikšmių atspalviai:

2015.04.11

9

BŽ

� Bendrinės lietuvių kalbos žodyne veiksmažodži ų abstraktai bus pateikiami, nurodant į pamatin į veiksmažod į su reikšm ės numeriu . Tie priesagos vediniai, kurie yra įgiję veiksmo rezultato, veiksmo vietos ar kokią kitą konkrečią reikšmę, BŽ aiškinami.

� Pateikiami atskirais straipsniais – tiek darybiškaipaprastieji žodžiai, tiek produktyvi ųjų priesag ų -tojas, -a, - ėjas, -ė bei mažiau darios priesagos -ikas, -ė vediniai . Atrenkant minėtų priesagų vedinius pateikti BŽ pirmiausia žiūrima jų vartojimo dažnumo bei darybos ir leksinės reikšmių santykio (leksikalizacijoslaipsnio). Reti transpoziciniai vediniai į žodyną nededami.

BŽefektyvùs, efektyv� bdv. (4)

duodantis norimą rezultatą, labai

paveikus; sin. veiksmingas: Efektyvùs dárbas [vaFdymas]. Efektyv! apsaugà [š!ldymo sistemà]. Efektỹvūs metòdai [váistai]. Pasi>lyti efektỹvų sprend!mą. Užt!krinti efektỹvią ve&klą. | aukšt.:KL darýti, kàd gýdymas b>tų efektyvèsnis [kàd reklamà b>tų efektyvèsnė]. |aukšč.: Efektyviáusia dietà. Efektyviáusias bMdas apsisáu

efektyvùmas dkt. ppr. vns. (2)→ efektyvus: Áukštojo mókslo sistèmos efektyvùmas. Enèrgijos vartójimo efektyvùmas. D!dinti dárbo efektyvùmą. Pasižym�ti efektyvumù.goti nuõ gr!po.

BŽ

badmiriãvimas dkt. ppr. vns. (1)→ badmiriauti: La&kantis griežtõs diètos organ!zmas !lgainiui priprañta prie badmiriãvimo ir pràdeda taupýti enèrgiją.

BŽ

báltintojas, báltintoja dkt. (1)kas baltina (1 r.): Baltarùsijoje d!rbau vandeñs bókštų dažýtoju ir fèrmų báltintoju.

ėd$jas, ėd$ja dkt. (1)1. gyvulys, kuris ką ėda: Tàs arklỹs prãstasėd�jas – visadà paliẽka nesu�dęs aviž�.2. vabzdys, kuris ką ėda, graužia, naikina: Geguž8 mùms pràneša pavãsarį, õ mẽdžių ėd�jams – vabaláms – miPtį.

BŽ

DŽ: obuolin |is, ~ė (2) žr. o b u o l y s 1: O. Pyragas

obuolı ̇ ̀nis, obuolı ̇ ̀nė bdv. (2)1. pagamintas iš obuolių, su obuoliais: Mamà kẽpa obuoliniùs pyragùs. |turintis obuolių skonį: Pavaišı̇ǹsiu tavè putójančiu obuoliniù gė́rimu.2. parazituojantis obuoliuose: Obuolı̇ǹis pjūklẽlis [vaisėd̃is].

obuoliùkas dkt. (2)dem. obuolys: Nuskı̇ǹsiu visùs obuoliukùs. Vaı̇k̃o žandùkai kaip obuoliùkai (raudoni, gražūs).

BŽ

batẽlis dkt. (2)1. lengvas batas: Fùtbolininkas su kãmuoliu nuspýrė ir batẽlį.2. dgs. tokių batų pora: Apsiaũk spòrtinius bateliùs.3. lengvas vasarinis ar vakarinis moteriškas batas, ne visai dengiantis pėdą: Batẽlio kulniukù užkabinaũ sijõną.4. dgs. tokių batų pora: Aukštakulñiai batẽliai. Madı̇ǹgi batẽliai (su) aukštaı̇s̃ kulnaı̇s̃. Lakı̇ǹiai batẽliai. Prie šiõs suknẽlės tı̇k̀tų raudóni batẽliai.

2015.04.11

10

BŽbais ė́ti, baisė́ja, baisė́jo vksm.

1. darytis baisiam (1 r.), keliančiam baimę: Negãlite užmı̇ ̀gti, miñtyssùkasi galvojè, áuga ir baisė́ja.2. darytis labai prastam, bjauriam: Gyvẽnimo są́lygos vis baisė́jo. Óras baisė́jo, dãrėsi visái nebejaukù.3. darytis labai negražiam, bjaurios išvaizdos: Tà ãktorė baisė́ja ne dienõm, bet valandõm, o juk tokià gražı̇ ̀ bùvo. Kelı̇ ̀s šim̃tmečiusmiẽstas statiniaı̇s̃ puõšėsi, o dabar ̃tik baisė́ja.4. darytis vis piktesniam, nuožmesniam: Kart̃ais kalb̃ama apiẽ taı̇,̃ kad šiuolaikı̇ ̀nis jaunı̇ ̀mas baisė́ja ir žiaurė́ja, bet vargù, ar taı̇ ̃tiesà.5. darytis labai stipriam, intensyviam, sunkiam: Lı̇ ̀gos baisė́ja, sunkė́ja ir dažnė́ja.6. sngr. (ko) jausti, kęsti baimę, baisumą; sin. bijoti: Jı̇ ̀s tavę̃s baı̇s̃isi. Vaı̇k̃as baisė́josi atitrū́kti nuo tėvų.̃7. sngr. (kuo) jaustis dėl ko baisiai, nemaloniai; sin. piktintis, šlykštėtis, bjaurėtis: Baisė́jausi neištikimýbe [neteisýbe]. Senẽlėbaisė́josi dabartı̇ ̀niais laikaı̇s̃.

Žodyno straipsnis DLKŽ

1. Antraštinis žodis (+).

2. Pagrindinės jo formos (+).

3. Kalbos dalies pažyma (+).

4. Kirčiuotė (+).

5. Reikšmių skaičius (-).

6. Reikšmės eilės numeris (daugiareikšmių žodžių) (+).

7. Kitos morfologinės pažymos (dgs. ir pan.) (+).


8. Terminų pažymos (±).

9. Stilistinės pažymos (±).

10. Tarmybių pažymos (+).

11. Semantinių grupių pažymos (-).

12. Definicija (+)

12.1. Sinonimai (+);

12.2. Antonimai (+).


13. Iliustracijos (+).

14. Sudėtiniai terminai ir kiti sudėtiniai pavadinimai (DLKŽ jie pateikiami

po trikampio ženklo) (+).

15. Frazeologizmai (DLKŽ jie pateikiami po rombo ženklo) (+).

16. Vartojimo dažnumo rodiklis (-).

Gramatin ės pažymos

DLKŽ – nenurodoma daiktavardžių ir būdvardžių kalbos dalis

Numatoma BŽ:

� Prie visų žodžių nurodoma kalbos dalis, keblesniais atvejais – ir skaičius ar giminė.

� Prie veiksmažodžių ir kai kurių būdvardžių – sintaksinis junglumas.

Gramatin ės pažymosdailùs, dail� bdv. (4)

1. malonus pažiūrėti, labai gražus: Dailùs jaunikáitis. J! bùvo graž!, dailaũs sudėj!mo merginà. Áugo kiemè klevẽlis, laba& dailùs medẽlis (flk.).2. glotnus, lygus (apie paviršių): Tókiu dailiù keliù bepigù važiúoti.

maèstras dkt. (2)MAESTRO: Maèstrą svéikino jõ bùvę mokinia&.

maèstro dkt. vyr. nekait.pagarbus žymaus menininko (dirigento, kompozitoriaus,

muzikos atlikėjo, režisieriaus ir kt.) vardas: Gyvyb!ngojosmu&ko maèstro griež!mas sužav�jo pùbliką. Kartù su vargõnųmaèstro grõs Lietuvõs mùzikos akadèmijos studeñtai. Režisiẽriuimaèstro Juõzui Milt!niui Panevėžyjè pastatýtas pamiñklas.

2015.04.11

11


bintúoti, bintúoja, bintãvo vksm.(ką, kuo, su kuo) tvarstyti, aprišti

bintu: Bintúoti rañką (su) steriliù b!ntu.


Kai kurie vediniai, padaryti su priesaga -uolis, -ė lietuvių kalbos gramatikose laikomi ir daiktavardžiais, ir būdvardžiais. Pavyzdžiui, barškuolė „tokia gyvatė“, biruolis, -ė „kas byra, birus daiktas“, yra daiktavardžiai, o junginiuose barškuoliai obuoliai, barškuolė gyvatė, biruoliai rugiai, tokie žodžiai vadinami jau būdvardžiais.

Taip pat yra atsitikę ir su priesagų -oklis, -ė bei -uoklis, -ė vediniais.


barškuõlė1 dkt. (2)nuodinga šiltųjų kraštų gyvatė su tam tikru barškalu

uodegos gale plėšrūnams nubaidyti (Crotalus, Sistrurus): Šuõ išgélbėjo šeiminiñkės gyvýbę, k>nuužstódamas jL nuo barškuõlės. Giñdamasi barškuõlėjùdina barškùtį, ta&p pérspėdama užpuol!ką. Jau greičiaũ į tavè dv!dešimt kártų patáikys lėktùvas nei įkLs barškuõlė.

barškuõlis, barškuõlė2 dkt. (2)kas barška: Barškuõlis (žaislas) l!nksmino kMdikį.


Neretai keblu žymėti kalbos dalį prie tokių žodžių, kurie iš vienos kalbos dalies pereina ar jau yra perėję į kitą:

• subūdvardėję ar sudaiktavardėję dalyviai,

• sudaiktavardėję būdvardžiai.

Gramatin ės pažymos• tikintysis dažniausiai laikomas

daiktavardžiu,

• pėsčiasis – kai kur daiktavardžiu, kai kur būdvardžiu,

• pažįstamas – daiktavardžiu, būdvardžiu ar dalyviu,

• baigiamasis, baudžiamasis, pažymimasis, sudedamasis – dalyviu arba būdvardžiu,

• apsiniaukęs, miręs – dažniausiai dalyviu, bet retkarčiais ir būdvardžiu, turinčiu dalyvio formą.

Gramatinės pažymos

baigiamàsis, ba&giamąjį, baigiamóji, ba&giamąją bdv. įvr. (kilnoj. kirč.)atliekamas mokymosi, darbo ar kt. veiklos

pabaigoje: Baigiam=eji egzãminai [darba&, renginia&]. Mag!stro ba&giamojo dárbo temà. Pareñgti ba&giamąją atãskaitą. Ba&giamąjį žõdį pasãkė skỹriaus vadõvas. Min!stras dalyvaũs baigiamãjame derýbų etapè. B!lietai į ba&giamąjį koncèrtą bùvo kaipmàt išpirkt!.

2015.04.11

12


dalelyčių, jungtukų, prielinksnių ar prieveiksmių atskyrimas:

• bemaž – dll. (DLKG 433), prv. (DŽ5e, LKŽ I2 743);

• beveik – dll. (DLKG 432), prv. (DŽ5e, LKŽ I2 790);

• dar – dll. (DLKG 432) prv. (DŽ5e, DLKG 413);

• ypač – dll. (DLKG 434), prv. (DŽ5e, LKŽ IV 128);


bemàž dll.1. vos ne: Bemàž pargriuvaũ paslýdusi.2. beveik, kone, mažne: Bùlvės jaũ bemàžiškẽpusios. Dukt8 jaũ bemàž aštuoniólikos mẽtų.

bevéik dll.vartojama kiekiui ar laipsniui tikslinti: Bùlvėsjaũ bevéik išv!rusios. Jaučiaũsi bevéik laim!ngas. Susirink!mas trùko bevéik tr!s vãlandas.

Reikšmi ų aiškinimo b ūdai

Keturi pagrindiniai apibrėžimo būdai:

� aiškinamasis, � sinoniminis,� nuorodinis .

Tendencijos

SIŪLOMA.� Gerokai mažinti sinoniminio ir nuorodinio aiškinimo

būdų, nes aiškinant sinonimais niveliuojami artimų žodžių reikšmių skirtumai, o nuorodinis aiškinimas apskritai tik nukreipia į kitą žodį.

� Nuorodinio aiškinimo visai atsisakyti .

� Be to, laikomasi principo, kad žodis turi b ūti apibr ėžiamas visiems suprantamais, nespecifiniais, semantiškai ir stilistiškai neutraliais žodžiais, kuriuos visus galima rasti šiame pa čiame žodyne .

Pagrindiniai principai� Semantinėms grupėms priklausančių žodžių reikšmi ų

aiškinimuose paprastai vartojamas pagrindinis tos grup ės ar pogrupio žodis (hiperonimas),

� Darybinėms grupėms bei pogrupiams priklausančių žodžių – pamatinis žodis .

� Reikšmių aiškinimuose stengiamasi vengti dviprasmybi ų, todėl žodžiai paprastai vartojami pagrindine reikšme .

� Stilistiškai konotuoti žodžiai gali b ūti vartojami tik kitų stilistiškai konotuot ų žodžių apibr ėžimams papildyti kaip sinonimai.

� Frazeologizmas niekada neaiškinamas kitu frazeologizmu .

Pagrindiniai principai

� Daugiareikšmio žodžio reikšmė, kuri yra pakankamai susiformavusi, savarankiška, turinti daug vartojimo pavyzdžių, dažnokai ir iš jos išvestų kitų to paties žodžio ar kitų žodžių (vedinių) reikšmių, pateikiama kaip atskira su reikšm ės numeriu, kuris rašomas pusjuodžiu šriftu ir gali tur ėti vien ą ar kelis atspalvius bei pavartojimo atvej ų, kurie pateikiami po kabliataškio ar stataus brūkšnelio .

2015.04.11

13

Apibrėžtys

� Pateikti išsam ų, gerai visiems suprantam ą reikšm ės aiškinim ą.

� Turėtų būti išvardyta pakankamai semantinių žodžio požymių.

� Daugelyje Vakarų Europos šalių žodynų įprasta visus žodžius apibrėžti, vartojant keletą tūkstančių visuotinai žinomų bendrinės kalbos žodžių, kurie yra kiek įmanoma semantiškai ir stilistiškai neutralesni (vadinamoji metakalba).

Metakalba

Rašant BŽ skirtos tokios semos: ‘Dievas/mitinė dievybė’, ‘asmuo/žmogus’, ‘gyvūnas’, ‘augalas’, ‘daiktas’, ‘gamtos jėga’, ‘abstraktus dalykas’, ‘veiksmas’, ‘būsena’, ‘veiksmo ar būsenos pradžia’, ‘veiksmo ar būsenos pabaiga/rezultatas’, ‘slinktis’, ‘mušimas’, ‘kalbėjimas’, ‘garsai’, ‘regėjimas’, ‘emocijos’, ‘intelektas’, ‘padarymas’, ‘destrukcija’, ‘gausumas’, ‘įstengimas ką daryti’, ‘intensyvus veiksmas’ ir kt.

Apibr ėžtys

� Visi reikšmei aiškinti vartojami žodžiai turi būti randami žodyne.

� Būtina vienodai aprašyti tos pačios leksinės grupės bei to paties darybos tipo žodžius.

� Norint sistemiškai rašyti aiškinamąjį žodyną, reikia turėti teminį žodyną arba bent jau teminių grupių sąrašą.

(plg. Jono Paulausko Sisteminis lietuvių kalbos žodynas (1987).

Apibr ėžtys

� Pagal griežtas formules žodžius apibrėžti pavyksta ne visada, kartais aiškinimas pasidarytų pernelyg griozdiškas ar net nelogiškas.

� Naujoji leksika galėtų būti apibrėžiama enciklopediškiau ir iliustruojama gausiau nei jau visiems gerai žinomi ir įprasti žodžiai

Apibr ėžčių problemos

DLKŽ tai pačiai semantinei grupei priklausą žodžiai pateikiami labai įvairiai:

� jie apibrėžiami pagal skirtingas schemas,

� analogiškais atvejais išskiriamas nevienodas reikšmių skaičius (kartais to paties lygio sememos laikomos reikšmės atspalviais, kartais – atskiromis reikšmėmis).

Apibrėžčių problemos

Abėcėliniuose žodynuose neretai pasitaiko sisteminių trūkumų - panašaus tipo žodžius rašo vis kiti žmonės, todėl neišvengiami nelygumai.

Rašyti leksinėmis semantinėmis grupėmis.Prieš akis turint panašius žodžius, juos galima vienodžiau apibr ėžti , jei yra reikalas, netgi susikurti tam tikras apibr ėžimo schemas .

2015.04.11

14

Apibrėžčių problemos

Tai nėra griežta taisyklė, nes ne vienu atveju sunku vienareikšmiškai nuspręsti, kuri formul ė taikytina . Kiekvienas sudėtingesnis atvejis vertintinas individualiai, atsižvelgiant į daugelį įvairių veiksnių, neretai – ekstralingvistinių.

Kartais tenka įtraukti retesnius žodžius vien tod ėl, kad jais apibr ėžiami kiti žodžiai ir ne visada pavyksta sudėtingus terminus apibrėžti paprastais žodžiais.

Apibrėžčių schemos

Veiksmažodžių (kartotinių, dažninių,

mažybinių, priežastinių) reikšmės aiškintinos pagal darybinių tipų ir potipių reikšmes, į aiškinimą įtraukiant ir pamatinį žodį:

• nešioti vksm. kart. 1. dažnai, nuolat nešti;• pirkinėti vksm. kart. mžb. ne kartą, po

truputį pirkti;

• apkerpėti vksm. apaugti kerpėmis;

• karštėti vksm. darytis karštam ir t. t.

Dabar DLKŽ

• nešió |ti, ~ja, ~jo 1. džn. nešti • pirkin ė|ti, ~ja, ~jo džn. mžb. pirkti 1

Apibrėžimų schemos

parūpinamųjų veiksmažodžių

schema rūpintis / pasirūpinti, užsakyti ar paprašyti, kad kas ką padarytų.

• pasiūdinti ‘pasirūpinti, užsakyti, kad kas (ppr. siuvėjas, batsiuvys) pasiūtų’;

• statydinti ‘rūpintis, užsakyti, kad kas (ppr. statybininkai) statytų’;

• sukviesdinti ‘pasirūpinti, paprašyti, kad kas sukviestų’.

Dabar DLKŽ

• pasiūdin|ti, ~a, ~o prp.pasiūti 1: Tėvas ~o vaikui drabužius. | sngr.: Pasisiūdinau kailinius.

• statydin|ti, ~a, ~o prp.statyti 5: Namus s. | sngr.: ~tis namą.

• sukviesdin|ti, ~a, ~o prp.sukviesti

Apibrėžimų schemosTautų pavadinimams apibrėžti – tauta, gyvenanti

tam tikroje vietoje, kalbanti tam tikros grupės kalba

• airiai ‘tauta, gyvenanti Airijoje ir Šiaurės Airijoje, kalbanti viena keltų kalbų ir anglų kalba’;

• arabai ‘grupė tautų, gyvenančių VakarųAzijoje ir Šiaurės Afrikoje, kalbančių viena semitų kalbų’;

• kurdai ‘tauta, gyvenanti Irane, Irake, Turkijoje, Sirijoje ir kt., kalbanti viena iranėnų kalbų’.

2015.04.11

15

Dabar DLKŽ

air |iai dgs. (2)tauta, gyvenanti Airijoje.

arab |ai dgs. (2)grupė tautų, gyvenančių Vakarų Azijoje bei Šiaurės Afrikoje, kalbančių viena semitų kalbų.


Indams bei stalo įrankiams apibrėžti kaip atrodo, kam skirtas (kartais – ir iš ko pagamintas).

• keptuv ė ‘negilus metalinis apvalus indas (ppr. su rankena) valgiui kepti’;

• puodas ‘apvalus gilus indas valgiui virti’;• kavinukas ‘indas su dangteliu,

rankenėle ir kakleliu kavai virti ar tiekti’;

• šakut ė ‘įrankis su dviem ar daugiau dantelių maistui pasmeigti’

Dabar DLKŽ

• keptuv ė (2), keptuv ė (3b)plokščias metalinis indas sklindžiams, mėsai ir kt. Kepti;

• puod |as (1)indas valgiui virti; į jį telpantis kiekis

• kavin |is (2), ~ukas (2)indas kavai virti, laikyti

• šakut |ė (2)1. įrankis, kuriuo valgis pasmeigiamas valgant


Veikėjų pavadinimų su priesagomis -ėjas,

-ėja, -ojas, -oja ir -ikas, -ikė reikšm ės yra aiškintinos formule „kas daro“.

Nemaža dalimi tokių vedinių gali būti vadinami tik žmonės (tai priklauso nuo pamatinio veiksmažodžio semantikos). Tokiu atveju jų definicijose vartojami žodžiai žmogus, asmuo arba vediniai apibrėžiami kitaip, apibūdinant išsamiau.


Tiek minėtų priesagų vediniams, tiek kitiems panašios semantikos žodžiams(paprastiesiems ir išvestiniams bei sudurtiniams, saviems ir tarptautiniams bei hibridams) –taikomos tam tikros formulės, pavyzdžiui:

„žmogus, kuris (yra koks, ką daro ir kt.)“,

„asmuo, kuris (yra koks, ką daro ir kt.)“,

„kas (ką daro)“, „kas (koks)“,

„x miesto [miestelio] ar jo apylinkių gyventojas“,

„x klasės mokinys“, „x (srities) specialistas“ ir kt.


Bandoma vienodinti asmenų pavadinimų apibrėžimus, žodį žmogus jų definicijose vartojant, kai žmonės apibūdinami pagal fizines, charakterio savybes, išvaizdą ir pan.

Tuo tarpu asmuo taikomas apibūdinant juos pagal pareigas, socialinę padėtį, mokslo ar karinį laipsnį, titulą ir kai kuriais kitais, „oficialesniais“, atvejais.

2015.04.11

16

Žodžio reikšmės

Žodynai dažnai pateikia ne tik visiškai susiformavusias žodžių reikšmes, bet ir reikšmių atspalvius. Riba tarp jų yra gana sąlygiška. Vieni žodynai tuos pačius dalykus laiko reikšmės atspalviais, kiti - savarankiškomis reikšmėmis; plg.:

Žodžių reikšmės

DLKŽe: citrina – bot. rūtinių šeimos šiltųjų kraštų vaismedis, vedantis sultingus, rūgščius vaisius (Citruslimon); jo vaisius:Mókslinis citrı̇ǹos pavadı̇ǹimas yrà tikróji citrinà. Arbatà su citrinà. Išgérk sòdos vandeñs su citrı̇ǹų sùltimis. Pasidžiovinaũ citrı̇ǹų žievẽlių. Keliaı̇s̃ citrı̇ǹų sùlčių lašaı̇s̃ gãlima nuvalýti peı̇l̃io ãšmenis.

BŽe: citrina – 1. ovalus šviesiai geltonas sultingas, labai rūgštus citrusinis vaisius, turintis daug vitamino C 2. CITRINMEDIS: Citrı̇ǹą, išaugı̇ǹtą iš sė́klos, bū́tina paskiẽpyti.

Žodžių reikšmės

DLKŽe: cukrus – saldi vandenyje tirpstanti medžiaga, gaminama ppr. iš cukrinių runkelių, cukranendrių: Smulkùsis [gabalı̇ǹis, rafinúotas] cùkrus. Arbatà su cùkrumi. Į kãvą įdė́k dù šaukšteliùs cùkraus.

BŽe: cukrus – vns. vandenyje tirpstanti saldi kristalinė medžiaga, gaminama iš cukrinių runkelių ir cukranendrių ppr. dgs. ANGLIAVANDENIS: Saldai̇ñiai kaipmàt slopı̇ǹa alk̃į, nes juosè ẽsantys cùkrūs greı̇t̃ai skỹla.

Dgs. pavadinimai

� Kai kurie pavadinimai (konkrečiau – sriubų) pateikiami ne atskiru straipsniu, o atitinkamų žodžių straipsnių gale, plg. kopūstas (2) 1. bot. kryžmažiedžių šeimos maistinis ir pašarinis daržų augalas (Brassica oleracea), 2. gūžė. ∆ Kiškio (zuikio) k. (kiškiakopūstis). Jūros ~ai (dumbliai laminarijos); kopūstai dgs. (2) pjaustytos šios daržovės gūžės ar lapai; sriuba iš jų, kopūstienė.

� rūgštỹnė (2), rūgštynė (1) bot. rūgtinių šeimos laukinis ir kultūrinis maistinis, vaistinis augalas, piktžolė (Rumex); rūgštỹnės dgs. (2) šio augalo lapai ar sriuba iš jų.

Dgs. pavadinimai

rūgštỹnė (2), rūgštynė (1) bot. rūgtinių

šeimos laukinis ir kultūrinis maistinis, vaistinis augalas, piktžolė (Rumex); rūgštỹnės dgs. (2) šio augalo lapai ar sriuba iš jų.

Plg. barščiai dgs. (2) 1. burokėlių sriuba, 2. rauginti burokėliai su rūgštymu.

2015.04.11

17

Daugiareikšmių žodžių definicijos

Pateikiant reikšmes vieną po kitos, kreipiamas dėmesys ne į žodžio etimologiją ir reikšmių istorinio atsiradimo nuoseklumą, o į bendrinės kalbos vartosenos įprastumą ir dažnumą.

Po įprasčiausios ar dažniausios reikšmės pateikiamos kitos, kiek įmanoma artimiau su jomis susijusios reikšmės, paskiausiai –siauriau vartojamos bendrinėje kalboje tarminės, pasenusios ar specialiųjų vartojimo sričių reikšmės.


� Aiškinamuosiuose žodynuose pirmoji pateikiama plačiausiai vartojama reikšmė, tačiau ne visada ta reikšmė istoriškai yra seniausia arba pirminė.

� Pagrindinė žodžio reikšmė yra ta, kuri labiausiai nulemta paradigminių ir mažiausiai – sintagminių santykių.

� Pagrindinė, motyvuojanti, reikšmė yra lėmusi kitų reikšmių atsiradimą.


� Pirma rašomos darybinės reikšmės (pagal pamatinio žodžio reikšmių seką), po to specializuotos. Darybinė reikšmė nededama, jei ji visai nevartojama bendrinėje kalboje arba vartojama ypač siaurai.

� Dėl semantikos reiškini ų sudėtingumo ištisin ė reikšmi ų numeracija tik iš dalies rodo reikšmi ų tarpusavio ryš į.


balt |as, ~a (3)

prš. j u o d a s.

1. kuris sniego spalvõs, visai šviesus : ~a drobė, gulbė. ~i (prinokę)rugiai. ~a duona. ~a dantys. ~i miltai. ~a mėsa. B. (žilas) senelis. ~īeji dobilai. ~ā vėliava (taikos, paliaubų simbolis).

2. užbaltintas (ppr. apie viral ą).

3. švarus, nesuteptas : B. (numazgotas) stalas. ~os rankos. ~ut›liaimarškiniai.

4. tts. geras, mielas, brangus : O ko verki, dukrele, o ko verki, ~óji? (d.).

~osios eilės (be rimo). ~óji karštligė (med. delirium tremens).

… ~omis žiūrėti (šnairuoti).

báltas1, baltà bdv. (3)1. visiškai šviesus (apie spalvą), sniego, pieno spalvõs: Baltà ir spalvóta kreidà. Balt! dañtys. Balt� daž� slúoksnis. Júodas kãtinas su baltom!s leten8lėmis. M�gti báltą spaFvą. Susid�ti báltus plastikiniùs lángus. Baltà kaip guFbė núotaka (apsirengusi baltos spalvos drabužiais).Pakalnùtės žýdi didelia&s balta&s žieda&s. | aukšt.:Ant stãlo – báltas (pagamintas iš varškės)s>ris, dár baltèsnė stáltiesė. bálta bev.: Pasn!go, apliñk bálta bálta. Šiamè audinyjè gražia& dẽra bálta su m�lyna. • ant. juodas.2. turintis šios spalvos žiedus: BaltiŹeji dobila&. Báltosios lel!jos. Dovanóti báltą rõžę.3. (labai) šviesios spalvos: Baltàsis alùs [šokolãdas]. Kepsnỹs su baltúoju pãdažu. | įvr.: Jùms báltojo ar raudónojo vỹno (įp!lti)? | aukšt.:Mirkýtų lin� plúoštas baltèsnis. | aukšt., aukšč.: J!s bùvo mirtina& išbãlęs – baltèsnis už balčiáusią sniẽgą. • plg. tamsus.4. keptas iš kvietinių miltų (apie duoną): Baltà fòrminė dúona. • plg.juodas.5. balintas (apie kavą, sriubą, viralą): Baltà lãkštinių sriubà. Prašýčiau puodẽlį baltõs kavõs. • plg. juodas.6. nesuteptas, neišterliotas; sin. švarus: Šuõ užšóko ant baltõs pãtalynės ir jL išpuPvino. Báltos grindỹs. • plg. juodas, purvinas.◊ baltà várna žr. varna.baltà v6liava žr. vėliava.baltóji mirt�s žr.mirtis.baltóji vérgė žr. vergas.baltóji vergijà žr. vergija.baltom�s akim�s žr. akis. ir júoda, ir bálta [ir júodo, ir bálto] žr.juodas. iškélti báltą v6liavą žr. iškelti. júodu ant bálto [júoda ant bálta] žr. juodas.kélti báltą v6liavą žr. kelti.

Vedinių aiškinimas

2015.04.11

18

Vedinių aiškinimas Priešdėliniai veiksmažodžiai

Rašant veiksmažodžius derintinos nepriešdėlinių ir priešdėlinių veiksmažodžių reikšmės.

Definicijų tikslumas

Dabar DLKŽ

• didžkukulis (1) didelis apvalainas kukulis, ppr. su mėsos ar varškės įdaru,

tačiau kukuliai būna ne tik iš bulvių, bet ir iš miltų, mėsos, žuvies, taigi šiuo atveju būtina konkretizuoti, iš ko kukulis pagamintas.

Definicijų tikslumas

DLKŽe: bebras – zool. brangiakailis graužikų būrio vandens žvėrelis žvynuota uodega.

BŽe: bebras – vandenyje ir sausumoje gyvenantis graužikas plačia plokščia uodega, gebantis nugraužti medžius ir pastatyti užtvankas.

DLKŽe: hiena – į vilką panašus plėšrūnas stambia galva, ėdantis dvėseną.

BŽe: hiena – į šunį panašus plėšrus Afrikos ir Pietų Azijos žvėris, ėdantis dvėselieną.

Vienos LSG žodžių aiškinimas

• nuoviralas (1) ž r. n u o v i r a s

• nuoviras (1) skystimas, kuriame kas nors suverda

• padažalas (34b) padažas

• padažas (3b) valgio dažinys, pamirkalas

• užmaišalas (34b), užmaišas (1) duonos užmaišymas, užmaišomi miltai

Apavo pavadinimų apibrėžtys

Definicijoje – apavas ar avalynė

1 veltinis „iš vilnų veltas žiemos apavas“,

šlepẽtė „lengvas kambarinis apavas“,

kurpaitė „lengvas, ne visai dengiantis pėdą apavas“,

naginė 1. „iš odos surauktas apavas su apyvarais“,

klumpė „avalynė mediniu padu ar visa iš medžio“.

2015.04.11

19


Definicijoje – batelis

basutė „lengvas atviras vasarinis batelis“ (atskiro straipsnio batẽlis DLKŽ nėra,

šis daiktavardis pateikiamas tik kaip žodžio batas iliustracija, nors batelis nėra šiaip

mažas batas)


Definicijoje – batas

aulinis „batas su aulais“,

aulinukas „batas su aulais (paprastai moteriškas)“,

pusbatis „be auliuko batas“,

startukas sport. „batas su vinutėmis pade geriau pasispirti“,

sportbatis „sporto batas“.


Kartais definicijoje nurodoma,

• iš ko apavas padarytas (batas, klu mpė, veltinis),

• smulkiau apibūdinama jo išvaizda (kurpa itė, aulinukas, naginė).

• sporto termino startukas apibrėžime nurodoma ir jo paskirtis;

• tuo tarpu sportbatis yra tiesiog „sporto

batas“ ir nelaikomas terminu.

Ydingas žodžių aiškinimo vienas kitu, plg.:

• musulmonas ‘islamo išpažinėjas’;• islamas ‘musulmonų tikyba’

Ydingas aiškinimas

Sinoniminis/nuorodinis aiškinimas

Neretai pasitaiko, kad pavadinimas aiškinamas vienu žodžiu (ar nukreipiamas į jį nuoroda žr.) arba keliais sinonimais, pastarieji – vėl tuo pačiu žodžiu, o aiškinamojo žodžio tiksli reikšmė taip ir nepaaiškėja, pvz.:

• dažinỹs (3b) 2. ž r. padažas,

• padažas (3b) valgio dažinys, pamirkalas,

• pamirkalas (34b) padažas, mirkalas,

• mirkalas (3b) taukų su miltais, pienu ir kt.

padažas, dažinys.

Sinoniminis/nuorodinis aiškinimas

dvigubos nuorodos, pvz.,

• buiza (4) ž r. b u z a,

• buza (4) ž r. p l i u r z a 2

• tešlainis (2) 2. ž r. s a u s a i n i s 2,

• sausainis (2) 2. ž r. d ž i ū v ė s i s ir pan.

2015.04.11

20

Nuorodinis aiškinimas

• želdyti į želdinti,

• atsiūlėti į apsiūlėti,

• dygsėti į dilgčioti.

Dabar DLKŽ

žéld |yti, ~o, ~ėžr. želdinti

Reikšmės paplitimasReikėtų ypatingą dėmesį atkreipti į tikslią

apibrėžiamųjų žodžių reikšmę (kuri turėtų būti paplitusi bendrinėje kalboje), kad neatsirastų dviprasmybių, pvz.:

• varškėtis (2) pyragaitis ar virtinis su varške,

• pyragaitis (1) 2. tarm. virtinis, didžkukulis,

• virtinis (2)tarkuotų bulvių ar tešlos kukulis su įdaru

varškėtis būtų *virtinis, didžkukulis ar virtinis (kuris yra didžkukulis ar teš los kukulis) su varške.

Stilistinis žymėjimas

• ėdalas (3b) menk. prastas valgis

• pliurza šnek. (1) prastas, skystas valgis

Bet be pažymos:

• kepaišis (2) prastai iškeptas pyragas ar duona,

• gėralas (3b) prastas gėrimas.

Terminijos žymėjimas

• tešlainis (2) 1. toks saldžios tešlos kepinys

• žagarėlis (2) 2. kul. sausas, plonas, riebaluose virtas tešlainis, auselė

Tarminės leksikos pateikimas/problemos

• Priklauso nuo rengėjų požiūrio į tarminių žodžių vietą bendrinėje kalboje.

• Ar DLKŽ pateikiama per daug/per mažai tarminės leksikos?

• Ar visos tarmės atspindimos tolygiai?

• Kurių kalbos dalių pavyzdžių pateikiama daugiausiai?

• Ar tarminė leksika tolygiai žymėta stilistiškai?


• Ar dalis etnografijos, kulinarijos, žemės ūkio ar kitų mokslo, meno, technikos, buities sričių terminų nėra DLKŽ nepažymėtos tarmybės?

• Ar didžioji dalis vaizdingųjų veiksmažodžių nėra kartu ir tarmybės?

2015.04.11

21


DLKŽ pateikti 2152 (2,9 %) antraštinių žodžių su tarminėmis pažymomis:

• tarm. – tarminis

• aukšt. – aukštaičių

• dz. – dzūkų

• ryt. – rytų aukštaičių

• vak. – vakarų aukštaičių

• žem. – žemaičių.

Dialektologinių pažymų statistika

• 687 žodžiai (31,9 %) – žemaitybės

• 767 žodžiai (35,7 %) – aukštaitybės

• 698 žodžiai (32,4 %) – apskritai tarmybės

Sintaksinių duomenų laukas

� Kokios sintaksinės žodžio ypatybės turi atsispindėti aiškinamajame žodyne.

� Svarbiausios junginių ar sakinių sudarymo taisyklės aprašomos ne žodynuose, o gramatikose, bet jose paprastai nurodomos ne kiekvieno žodžio jungimosi su kitais žodžiais išgal ės, o pateikiami bendrieji strukt ūriniai sintaks ės modeliai .

� Žodynas, kaip integralus leksikos aprašas, turėtų teikti informaciją apie tai, kaip kiekviena leksema individualiai prisitaiko prie kalbos sintaksin ės sistemos .

� Pati bendriausia sintaksinė informacija yra nurodymas, kokiai kalbos daliai priklauso aiškinamasis žodis . Pažyma, kad vienas žodis yra daiktavardis, kitas – būdvardis, o trečias –veiksmažodis, jau rodo, kokį vaidmenį jis gali vaidinti junginyje ar sakinyje.

Lietuvių kalbos žodžių tvarka sakinyje yra daug laisvesnė, žodžiai, susiję valdymo, derinimo ar šliejimo ryšiu, gali atsidurti bet kurioje sakinio vietoje, todėl priklausymo kalbos daliai pažyma labiau orientuoja vartotoj ą į jų kaitym ą negu į sintaks ę (beje, dažname žodyne tokių pažymų ir visai vengiama).



Iš sintaksinių požymių kai kuriose kalbose paminėtinas daiktavardžių galėjimas pavadinti skaičiuojamus ar neskaičiuojamus dalykus (pvz., anglų bean 'pupa' – skaičiuojamas, o bread'duona' – neskaičiuojamas), nes su pirmo tipo daiktavardžiais junginį gali sudaryti vieni kiekį reiškiantys žodžiai, su antro tipo – kiti (many beans, bet much bread).

� Sintaksine informacija lietuvių kalbos žodynuose laikytina ir linksnių pažymos ties prielinksniais.


Veiksmažodžių sintaksines savybes žodynuose pirmiausia rodo tranzityvumo/ intranzityvumo / beasmeniškumo pažymos (tr., vt. / intr., vi; impers. /beasm.).

Lietuvių kalbos žodynuose sintaksinę informaciją dar teikia daugiskaitinio daiktavardžio pažyma, pranešanti ne tik apie jo defektinę paradigmą, bet apie savybę jungtis ne su paprastais kiekiniais, o tik su dauginiais skaitvardžiais (taisyklingi junginiai yra dveji marškiniai, dvejos žirklės, o ne *du marškiniai, *dvi žirklės) ir t.t.

2015.04.11

22


� Iš sintaksinių požymių kai kuriose kalbose paminėtinas daiktavardžių galėjimas pavadinti skaičiuojamus ar neskaičiuojamus dalykus (pvz., anglų bean 'pupa' – skaičiuojamas, o bread 'duona' – neskaičiuojamas), nes su pirmo tipo daiktavardžiais junginį gali sudaryti vieni kiekį reiškiantys žodžiai, su antro tipo – kiti (many beans, bet much bread).

� Sintaksine informacija lietuvių kalbos žodynuose laikytina ir linksnių pažymos ties prielinksniais.


� Veiksmažodžių sintaksines savybes žodynuose pirmiausia rodo tranzityvumo/ intranzityvumo / beasmeniškumo pažymos (tr., vt. / intr., vi; impers. /beasm.).

� Lietuvių kalbos žodynuose sintaksin ę informacij ą dar teikia daugiskaitinio daiktavardžio pažyma , pranešanti ne tik apie jo defektinę paradigmą, bet apie savybę jungtis ne su paprastais kiekiniais, o tik su dauginiais skaitvardžiais (taisyklingi junginiai yra dveji marškiniai, dvejos žirklės, o ne *du marškiniai, *dvi žirklės) ir t.t.


šauti (šaunamuoju ginklu). Galima šauti į ką, iš ko, su kuo (plg. Sližienė 2004: 259).

Tačiau randama ir tokių pavyzdžių:

Šovė pro langą G; Šovė pro šalį T; Nusikaltėliai šovė per langą T; Signalinė raketa šovė po Artūro kojomis G.

Kada sustoti, kiek pavyzdži ų dėti?

Sintaksinių duomenų laukasNorint nustatyti būdingąsias veiksmažodžio ryšių

sintagmas, reikia rasti analizuojamose fraz ėse veiksmažod į asmenuojam ąja forma ir vardažod į ar jų grup ę, su kuria jis susij ęs subjektiniais ar objektiniais ryšiais. Jos paprastai rodo b ūtinąjį sintaksin į veiksmažodžio valentingum ą. Sintagmos, kuriose visi tos pačios grupės veiksmažodžiai vienodai jungiasi su kitais žodžiais, žodynui nėra aktualios, o galvojant apie glaustumo reikalavimą, sintaksinių duomenų lauke ir visai nežymimos.


� Sintaksiniai duomenys žodyno straipsnyje galėtų būti pateikiami valdymo modeliais .

� Tai būtų sutrumpintos pažymos tų leksemų sintaksinių savybių, kurios leidžia ar neleidžia jai užimti tam tikras pozicijas sintaksinėje konstrukcijoje

� Subjektinis partneris žodyne netur ėtų būti nurodomas , nes jis paprastai bendras visiems asmenuojamiesiems veiksmažodžiams.

Sintaksinių duomenų laukas� Valdymo modeliai tur ėtų būti pateikiami vis ų

dvivalen čių ar keliavalen čių veiksmažodži ų ir daugumos dvivalen čių būdvardži ų straipsniuose .

� Modelių pateikimo būdą, valentingumo formules ar simbolius galėtų rinktis kiekvieno žodyno autoriai, tik svarbu, kad pasirinkti b ūdai būtų paaiškinti ir nesunkiai suprantami vartotojams .

� Iki šiol retame aiškinamajame žodyne tai daroma, ir apie žodžių valentines išgales paprastai sužinoma iš iliustracinių pavyzdžių.

� Kiek dažniau su sintaksiniais požymiais supažindinama tik mokomuosiuose žodynuose .

2015.04.11

23

Vartosenos pavyzdžiai

Laikomasi nuomonės, kad žodyno straipsniuose pateikiami vartosenos pavyzdžiai turi būti maksimaliai informatyvūs ir autentiški, o ne sugalvoti žodynininko.

Morfologinių samplaikų pateikimas DLKŽ

Lietuvių kalboje dažnai vartojami stabilūs iš kelių, dažniausiai nekaitomų, žodžių sudaryti junginiai, sudarantys sintaksiškai ir semantiškai nedalomą vienetą, pvz.: bet kas, kada nors, iš tikrųjų, iš anksto ir pan. Jie dar vadinami morfologinėmis samplaikomis (toliau MS).

Kadangi morfologinės samplaikos atlieka kokio nors vieno žodžio funkciją, jos turėtų būti pateikiamos ir žodynuose kaip atskiras leksinis vienetas.


Sunku suprasti, kurie žodžiai DLKŽ vartojami kaip stabilieji junginiai:

• samplaika iš dalies DLKŽ pateikta kaip atskiras antraštinis žodis,

• o frazės iš eilės, iš esmės randamos tik pavyzdžiuose, iliustruojančiuose antrųjų dėmenų vartoseną.


DLKŽ sustabarėjusios samplaikos pateikiamos kaip atskiros leksemos, tačiau žodyno vartotojams sunku nuspėti, kurios samplaikos žodyną rašiusių autorių nuomone yra taip sustabarėjusios, kad būtų pateikiamos atskiru žodyniniu straipsniu

• kol kas pateikiama kaip atskira leksema, o kur kas – tik prie dalelytės kur,

• abi šias frazes reikėtų laikyti stabiliaisiais junginiais ir žodyne nurodyti kaip savarankiškus vienetus.


Jei samplaika dar nėra visiškai sustabarėjusi, ji pateikiama prie vieno kurio nors dėmens. Tada kyla problema, prie kurio frazės dėmens ieškoti, iš kur žinoti, kuris samplaikos dėmuo pagrindinis, kuris ne.


DLKŽ ir DLKG duomenų neatitikimai priskiriant samplaikas atitinkamai kalbos daliai, pvz.,

• ligi kol DLKŽ laikomas prieveiksmiu, o DLKG – jungtuku;

• vis tiek DLKŽ pateikiama kaip prieveiksmis, o DLKG – kaip jungtukas.

• vos ne vos pagal DLKŽ – prieveiksmis, o DLKG rašiusių autorių manymu –dalelytė.

2015.04.11

24


Ne visada DLKŽ nurodytą kalbos dalį patvirtina tekstyno duomenys, pvz.,

• junginys ligi pat laikomas prieveiksmiu, bet vartosena rodo, kad minėtas junginys vartojamas kaip prielinksnis, plg.: atėjo ligi vartų – atėjo ligi pat vartų.

Šiuo atveju dalelytė pat tik pabrėžia prielinksnį ligi.


Kaip prieveiksmis ligi gali būti vartojamas tokiose samplaikose: ligi kol, ligi šiol, ligi tol ir pan. Pastebėta, kad dalelytė pat nekeičia pagrindinio samplaikos nario reikšmės, todėl negali keisti priklausymo kokiai nors kalbos daliai. Vadinasi, ir DLKŽ neaprašytus junginius iki kol, iki tol, iki šiol reikėtų laikyti prieveiksmiais, o iki pat –prielinksniu.


Trečioji problema – kokia kalbos dalimi laikyti DLKŽ pateiktą stabilųjį junginį. Žodyne prie kiekvieno antraštinio žodžio dažnai nurodoma kalbos dalis.

Prie kai kurių DLKŽ junginių parašyta, kad tai – įterptinis žodis ar posakis, pvz., tokiu įterpiniu laikoma MS be abejo.


Vis dėlto įterpinys – tai jau sintaksinė kategorija, o žodyne turėtų būti pateikiama ir morfologinė informacija.

Tas pats pasakytina ir apie DLKŽ kaip frazeologinius junginius pateikiamas MS, pvz., dėl visa ko, iš karto. Frazeologizmai ar jų junginiai dažniausiai vartojami kaip neskaidomi vienetai, taigi turėtų būti laikoma kuria nors viena kalbos dalimi, tačiau iš DLKŽ pateiktų pavyzdžių neaišku, kokia tai galėtų būti kalbos dalis.


DLKŽ vardažodžiai dažniausiai nurodomi vardininko linksniu, nors kartais atrodo, kad geriau vertėtų nurodyti ne vardininką, o realiai kažkokiame junginyje stabiliai vartojamą morfologinę formą.

• Plg. omenis, perstojis, atvanga, kurių vardininko formos daugumai lietuvių skamba labai neįprastai. Įprasta matyti bei vartoti minėtus žodžius tik junginiuose turėti omeny(je), be perstojo, be atvangos.


Kai kurios frazės pateikiamos kaip antraštiniai žodžiai su atitinkama morfologine informacija, pvz., nurodoma MS be galo kaip atskira lema ir šis junginys laikomas prieveiksmiu.

Documents

LEKSIKOGRAFIJA 4 paskaita - Vilniaus universitetasweb.vu.lt/.../files/2015/03/LEKSIKOGRAFIJA_4_paskaita.pdfVII leidimas ( 2012 , gale yra naujų žodži ų priedas) 2015.04.11 3 Redaktori