ŠIAME NUMERYJE:

Lietuvos elektros sistema mini septyniasdešimtmetį

LitPol Link“ jungties projektui – Lenkijos verslo dėmesys ir pripažinimas

Galimybės geriau išnaudoti elektros sistemą – mūsų rankose

Žvilgsnis į

Leidinį leidžia elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“

2015 spalis | Nr. 7 (35)

PSO NAUJIENOS

Plačiau 7-8 p.

Plačiau 5 p.

Nukelta į 4 p.

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų spalį, pradėjo veikti Lietuvos elektros sistema. Elektros lini-jai sujungus Kaune ir Vilniuje veikusias elektrines, sinchroni-zuotas šių elektrinių generato-rių darbas, o elektros gamybos ir suvartojimo balansą pradėjo palaikyti centrinė dispečerinė tarnyba.

Iki tol pirmosios dispečeri-nės Vilniuje, Kaune, Klaipė- Nukelta į 2 p.

PSO NAUJIENOS

Karališkoji pora ypatingą dėmesį skyrė „NordBalt“Į Lietuvą valstybinio vizito at-vykęs Švedijos karalius Kar-las XVI Gustavas su karaliene Silvija ypatingą dėmesį skyrė bendram strateginiam Lie-tuvos ir Švedijos projektui  – elektros jungčiai „NordBalt“. 450  km ilgio kabelis pradės veikti jau po dviejų mėnesių ir pirmą kartą istorijoje Lietuva ir Švedija galės tiesiogiai pre-kiauti elektra.

patikimiau: įvykus gedimui viename ruože, tiekimą varto-tojams buvo galima užtikrinti iš kito šaltinio.

Per septyniasdešimt gyva-vimo metų šalies elektros sistema daugybę kartų kei-tėsi, sistemos valdymu be-sirūpinantiems žmonėms kaskart ieškant naujų būdų, kaip geriausiai prisitaikyti prie

Per 70 metų šalies elektros sistema daugybę kartų keitėsi, kaskart ieškant naujų būdų prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių

doje ir Šiauliuose buvo skirtos tik vieno kurio nors rajono elek-tros energetikai valdyti. Bendro dispečerinio centro tiesiog ne-reikėjo – kiekviena elektrinė tie-kė elektrą tik savam rajonui.

Elektros sistema atsirado kar-tu su poreikiu ją centralizuotai valdyti. Sujungus kelių elektrinių darbą į bendrą sistemą, buvo galima jas valdyti koordinuotai ir elektros vartotojus aprū pinti

Nuo sausio dvi startuojančios elektros jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ Lietuvai atveria naujas galimybes geriau išnau-doti elektros sistemos infras-truktūrą naujiems dideliems vartotojams pritraukti.

2015 m. spalio 20 d. Lenkijoje vykusiame tradiciniame Naujo-sios ekonomikos kongrese ap-dovanojimas įteiktas elektros jungties „Litpol Link“ projektą įgy-vendinančioms įmonėms PSE, „Litgrid“ ir „LitPol Link“. Nomina-cija „Naujasis impulsas 2015“ projektui skirta už drąsius spren-dimus pritaikant naujas techno-logijas ir novatoriškus sprendi-mus energetikos sektoriuje.

2 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

Lietuvos elektros sistema mini septyniasdešimtmetįAtkelta iš 1 p.

PSO NAUJIENOS

Elektros sistema atsirado kartu su poreikiu ją centralizuotai valdyti. Sujungus kelių elektrinių darbą į bendrą sistemą, buvo galima jas valdyti koordinuotai ir elektros vartotojus aprū­pinti patikimiau: įvykus gedimui viename ruože, tiekimą vartotojams buvo galima užtikrinti iš kito šaltinio.

„Litgrid“ Sistemos valdymo centras 2010 metais

Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila dažnai pasakoja čia apsilankantiems apie dispečerių darbo iššūkius

„Litgrid“ Sistemos valdymo centras 2015 metais

kintančių vartotojų poreikių.

„Susikūrusi sistema pirmiausia išgyveno intensyvios plėtros etapą. 1953–1965 m. buvo sta-tomos naujos elektrinės: Igna-linos atominė, Kruonio hidro-akumuliacinė, didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės. Jas visas reikėjo įjungti į sistemą ir iš naujo planuoti elektros srautus. 2010-aisiais laukė kitas iššū-kis: uždarius atominę elektrinę reikėjo visiškai pakeisti elektros srautų kryptį, nes iš daugiausiai eksportuojančios šalies tapome didžiausiu elektros importuoto-ju. O štai paskutinius trejus me-tus ruošiamasi visiškai naujai energetikos erai – metų pabai-goje atsiversiančioms jungtims su Švedija ir Lenkija, kurios vėlgi diktuos naujas elektros srautų kryptis“,  – apie sistemos raidą pasakoja „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Keičiantis elektros sistemai ir modernėjant technologi-joms keitėsi ir sistemos valdy-mas. Šiandien Vilniuje įsikūręs „Litgrid“ sistemos valdymo centras – moderniausias Balti-jos šalyse. Visa sistemai valdy-ti būtina informacija gaunama nuotoliniu būdu, o čia dirbantys dispečeriai turi suvokti signalų reikšmes, priimti sprendimus ir laiku paspausti mygtuką.

„Elektra ypatinga tuo, kad jos negalima sandėliuoti – varto-tojus turi pasiekti būtent tiek

elektros, kiek jos reikia tuo metu. Pavyzdžiui, prieš praside-dant šildymo sezonui daugybė žmonių įsijungia elektrinius šil-dytuvus ir elektros poreikis iš-kart auga. Vasarą daugiau laiko praleidžiant lauke, jos reikia ma-žiau. Į visus šiuos poreikius rei-kia reaguoti užtikrinant elektros gamybos ir suvartojimo balan-są“, – sistemos valdymo funkciją paaiškina D. Virbickas.

Visą Lietuvos energetikos sis-temą 24 valandas per parą stebi keturi žmonės. Balanso

3Nr. 7 (35)2015 spalis

Susikūrusi sistema pirmiausia išgyveno intensyvios plėtros etapą. 1953–1965 m. buvo statomos naujos elektrinės: Ignalinos atominė, Kruonio hidroakumuliacinė, didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės. Jas visas reikėjo įjungti į sistemą ir iš naujo planuoti elektros srautus.

Atkelta iš 2 p.

dispečeris stebi įvairius koky-bės parametrus ir ar jie neviršija leistinų normų. Kiti trys dispe-čeriai stebi įrenginius ir tinklą – ar niekas nesugedo ir neatsi-jungė. Prireikus dispečeris gali išjungti elektros liniją, kad joje būtų galima saugiai dirbti, arba nupirkti elektros ten, kur ji tuo metu pigiausia.

Visus šiuos sprendimus rei-kia priimti sekundės tikslumu. Prisiimdami tokią didelę at-sakomybę, visi „Litgrid“ dis-pečeriai yra nepriekaištingai pasirengę valdyti dideles rizi-kas ir veikti krizinėse situaci-jose. Norint tapti dispečeriu, dirbant kitose pozicijose šiam darbui rengiamasi bent pen-kerius metus, o ir tapus juo tenka nuolat mokytis  – pasi-kartoti turimas žinias ir jas papildyti naujomis.

Tam, kad šiuos procesus įsi-vaizduoti būtų dar paprasčiau, septyniasdešimtmečio proga „Litgrid“ kviečia ir į ekskursi-jas sistemos valdymo centre. „Litgrid“ specialistai papasakos, ką reiškia dirbti pačiame ener-getikos sistemos smaigalyje ir kokius klausimus kasdien tenka spręsti.

Elektros tinklai visais laikais buvo kuriami tam, kad patenkin-tų vartotojų poreikius. Tinklų po-kyčius, kurie buvo diegiami per visą elektros energetikos siste-mų egzistavimą, lėmė vartotojų poreikiai.

Elektros prieinamumas – svarbiausias uždavinys, keltas elektros tinklams prieš 50–60 metų. Vyresni žmonės dar Sistemos valdymo centre 70-ečio proga lankėsi buvę centro darbuotojai

Apie sistemos raidą ir kokius klausimus kasdien tenka spręsti pasakoja „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas

atsimena, kad 1950–1960  m. Lietuvoje buvo daugybė atokių ir nelabai atokių vietovių, kur elektros tiesiog nebuvo, todėl svarbiausias tuometinis elek-tros tinklų tikslas buvo elek-tros prieinamumo užtikrini-mas. Dėl šio tikslo tuometiniai

perdavimo ir skirstomasis tin-klai tiesė naujas linijas ir sta-tė transformatorių pastotes, kad elektra fiziškai pasiektų kiekvieną gyventoją, atokiau-sius miestelius, kaimus ir vienkiemius.

Užtikrinus elektros prieinamu-mą tinklų operatoriams buvo keliami kiti uždaviniai, konkre-čiai – nepertraukiamo elektros tiekimo patikimumas. Šis po-reikis diktavo savo sprendimus, dėl kurių buvo sukurtos ir per-davimo bei skirstomojo tinklo įrenginiuose pradėtos diegti įvairios apsaugos ir automati-nio veikimo sistemos bei įren-giniai, kurie užtikrino automa-tinius elektros linijos įjungimus ir tinklo atkūrimo galimybes po trumpųjų jungimųsi. Tinklai tapo išmanesni.

XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje, atsiradus ir įsibėgėjus techno-logijoms, leidusioms vartoto-jams patiems turėti elektros generatorius savo kiemuose ar ant namų stogų, tinklams kilo nauji iššūkiai. Pastarojo laikme-čio uždavinys – užtikrinti šių

„naminių“ elektros generatorių įjungimą į sistemą.

XX a. pabaigoje išnyko radi-jo taškai ar telegrafo paslau-gos, tačiau esminės funkcijos, kurias jie atliko, iš esmės tik pakeitė formą. Ir toliau svarbi informacija perduodama rei-kiamiems adresatams, tik mo-dernus pasaulis turi modernias priemones tam daryti. Panašiai galima prognozuoti ir elektros tinklų evoliuciją – jie prisitaikys prie naujų vartotojų poreikių, kad ir kokie jie būtų ir tol, kol bus reikalingos jų atliekamos funkcijos.

Istorija rodo, kad elektros tin-klas visada klausė vartotojų poreikių ir prie jų taikė savo plė-tros strategijas ir taktikas. Vie-na funkcija, kuri visada buvo ir lieka esmine elektros tinklo tei-kiama paslauga – tai sistemos rezervo užtikrinimas ir stabilus sistemos veikimas. Tikėtina, kad šis poreikis liks ir toliau, o tinklai ir toliau taikysis prie var-totojų poreikių ir diegs šiuos poreikius atitinkančius spren-dimus bei technologijas.

4 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

Į Lietuvą valstybinio vizito atvykęs Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas su karaliene Silvija ypatingą dėmesį skyrė bendram strateginiam Lietuvos ir Švedijos projektui – elektros jungčiai „NordBalt“. 450 km ilgio kabelis pradės veikti jau po dviejų mėnesių ir pirmą kartą istorijoje Lietuva ir Švedija galės tiesiogiai prekiauti elektra.

Atkelta iš 1 p.

Karališkoji pora ypatingą dėmesį skyrė „NordBalt“

„Dabar tiesiogine prasme esa-me sujungti tuo kabeliu, kurį ką tik matėme. Tai labai simboliška ir jums, ir mums, tai pagrindas, ant kurio galima pradėti statyti politiką, ekonomiką, visą bendra-darbiavimą. Jaučiu tam tikrą pa-sididžiavimą matydamas, ką ge-bėjome padaryti kartu“,  – spalio 9 d. žiniasklaidai sakė Švedijos karalius, apsilankęs „NordBalt“ aukštosios įtampos nuolatinės srovės keitiklio statybų aikšte-lėje šalia Klaipėdos. Čia karaliui su karaliene ir LR Prezidentei Daliai  Grybauskaitei buvo trum-pai aprodytas visas keitiklis, kurį

PSO NAUJIENOS

Karalius Karlas XVI Gustavas lankėsi Lietuvos elektros sistemos valdymo centre, kurį valdo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“

5Nr. 7 (35)2015 spalis

PSO NAUJIENOS

Karaliui su karaliene ir LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo trumpai aprodytas visas keitiklis, kurį sudaro įspūdingų gabaritų įrenginiai

sudaro įspūdingų gabaritų įrenginiai, keisiantys nuolatinę srovę į kintamąją, ir atvirkščiai.

Spalio 8 d. karalius Karlas XVI Gustavas lankėsi Lietuvos elek-tros sistemos valdymo centre, kurį valdo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operato-rius „Litgrid“. Švedijos monar-chas gyvai domėjosi tolesniais Lietuvos planais energetikos sektoriuje. Jis galėjo savo aki-mis įsitikinti ir būsima „Nord-Balt“ nauda – tądien Lietuvos ir Švedijos elektros kainos rinkoje skyrėsi keturis kartus. 700 MW galios jungtis skandinaviškos elektros prieinamumą visoms Baltijos šalims padidins 70 proc., vien Lietuvoje ji gali pa-dengti beveik visą elektros po-reikį šiltą vasaros dieną.

6 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

PSO NAUJIENOS

2015 m. spalio 16 d. Valstybi-nė kainų ir energetikos kon-trolės komisija pagal 2015 m. rugsėjo mėn. pakoreguotą Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tie-kimo paslaugų bei visuome-ninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką patvir-tino 0,691 ct/kWh elektros energijos perdavimo aukšto-sios įtampos tinklais paslau-gos kainos viršutinę ribą, kuri

PSO NAUJIENOS

12,7

0,54

100,8

13,2414,13

59,713,19

40,6

12,84

46,3

0,640,70,670,670,7719,1

12,84

220,8

250,0

200,0

150,0

100,0

50,0

0,0201520142013201220112010

024681012

Perdavimo tarifas, euro ct/kWh

Investicijos, mln. eurų

Elektros kaina, euro ct/kWh

1416

ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO PASLAUGOS KAINOS VIRŠUTINĖ RIBA, NUO 2016 M. SAUSIO 1 D.

Šaltinis www.regula.lt

Galimybės geriau išnaudoti elektros sistemą – mūsų rankoseNuo sausio dvi startuojančios elektros jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ Lietuvai atveria naujas galimybes geriau išnau-doti elektros sistemos infras-truktūrą naujiems dideliems vartotojams pritraukti, 7-ojoje Lietuvos energetikos konfe-rencijoje pabrėžė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdy-bos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas. Jo teigimu, įgyvendinus šiuos regioninį saugumą ir elektros tiekimo patikimumą užtikrinan-čius projektus būtina pasinau-doti sukaupta patirtimi ir regi-one užsitarnauti energetikos kompetencijų centro vardą.

„Galimybės geriau išnaudoti elektros sistemos infrastruk-tūrą visų gerovei kurti ir eko-nominiam augimui skatinti yra mūsų rankose. Turime gerai išplėtotą ir patikimą aukšto-sios įtampos elektros perdavi-mo tinklą, kuris nuo kitų metų užtikrins elektros srautus iš penkių kaimyninių elektros sistemų, po 2,2  proc. kasmet augsiantį elektros vartojimą ir skaidriai veikiančią elektros rinką. Visa tai atitinka didžiųjų elektros vartotojų  – pramonės ir paslaugų sektorių, sunau-dojančių apie 70  proc. visos

elektros Lietuvoje, poreikius. Jų noras yra vienas – kad elek-tros kaina būtų konkurencinga, o tiekimas – patikimas“, – sakė D. Virbickas.

Anot jo, elektros sistemos svarbą iliustruoja šį rugpjūtį ištikusi elektros sistemos krizė Lenkijoje, kai dėl karščių didie-siems pramonės vartotojams buvo apribotas elektros naudo-jimas siekiant užtikrinti tiekimo saugumą visiems vartotojams ir elektros sistemos saugumą. Analitikų skaičiavimais, per dvi dienas ribojimų Lenkijos pramonė galėjo patirti apie 40 mln. eurų nuostolių. „LitPol Link“ jungtis šiuos nuostolius būtų padėjusi sumažinti.

Pristatydamas kasmet „Litgrid“ atnaujinamą Lietuvos energe-tikos sistemos ir tinklų plėtros planą, Lietuvos elektros per-davimo sistemos operatoriaus vadovas pabrėžė, kad elektros

perdavimo tinklo raida pla-nuojama pasitelkus mažiausių sąnaudų principą, o strategi-nės kryptys išlieka tos pačios – visavertė integracija į žemy-ninės Europos tinklus, bendra Europos elektros rinkos plėtra ir patikimas sistemos darbas.

„Investicijos į elektros perda-vimo tinklą sudaro mažiau nei 6  proc. Lietuvos elektros var-totojų mokamos kainos, tačiau įgyvendinami projektai turi įta-kos visam elektros tarifo ma-žėjimui“, – pabrėžė D. Virbickas.

Lietuva Europoje išlieka viena iš nedaugelio valstybių, kurioje iki 2024 m. prognozuojamas elek-tros vartojimo augimas. Pagal prognozes per dešimtmetį elek-tros vartojimas gali išaugti nuo dabartinių 10 teravatvalandžių iki 13,79 teravatvalandės.

Europoje, priešingai, pernai elek-tros vartojimas krito 2,4  proc.

Kaip ir gamybą, vartojimą labiau-siai veikia visame žemyne sulėtė-jęs ekonominis augimas, palyginti šiltos žiemos ir siekis energeti-kos išteklius naudoti efektyviau. Vartotojai ir toliau daugiausia naudoja elektrą, pagamintą iš-kastinio kuro, branduolinėse ir hidroelektrinėse. 2014 m. vėjo ir saulės instaliuota galia išaugo po 12 proc., ir energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, sudarė beveik trečdalį visos suvartotos elektros.

Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje gamyba ma-žės, tačiau numatoma, jog išaugus vėjo, vandens ir kitai gamybai iš at-sinaujinančių išteklių 2024 m. vie-tos elektrinės gamins apie  pusę visos suvartotos elektros. Planuo-jama, kad per dešimt metų investi-cijos į Lietuvos elektros perdavimo tinklą sieks 870 mln. eurų, iš jų du trečdaliai bus skiriami strategi-niams projektams.

galios nuo 2016 m. sausio 1 d. Mokestis už elektros perda-vimą yra mažiausia galutinės elektros kainos, kurią moka vartotojai, dalis. Pastarųjų metų bandymai vis mažinti šio mokesčio dydį kėlė klau-simus dėl galimybių ateity-je tinkamai prižiūrėti kritinę šalies elektros infrastuktūrą. Nuo 2016 m. pradžios elek-tros perdavimo tarifas sugrįš į 2013 m. lygį.

Kainų komisija patvirtino didesnę elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą

Galimybės geriau išnaudoti elektros sistemos infrastruktūrą visų gerovei kurti ir ekonominiam augimui skatinti yra mūsų rankose. Turime gerai išplėtotą ir patikimą aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklą, kuris nuo kitų metų užtikrins elektros srautus iš penkių kaimyninių elektros sistemų, po 2,2 proc. kasmet augsiantį elektros vartojimą ir skaidriai veikiančią elektros rinką.

7Nr. 7 (35)2015 spalis

2015 m. spalio 20 d. Lenkijoje vykusiame tradiciniame Naujo-sios ekonomikos kongrese ap-dovanojimas įteiktas elektros jungties „Litpol Link“ projektą įgyvendinančioms įmonėms PSE, „Litgrid“ ir „LitPol Link“. Nominacija „Naujasis impul-sas 2015“ projektui skirta už drąsius sprendimus pritaikant naujas technologijas ir novato-riškus sprendimus energetikos sektoriuje.

Naujosios ekonomikos kongre-sas pažymi daugiausiai pasie-kusias ir didžiausią progresą demonstruojančias įmones ir verslo sprendimus, turinčius reikšmės Lenkijos ekonomikos plėtrai, energetikos sektoriaus raidai ir naujoms verslo gali-mybėms. Nominacija „Naujasis impulsas“ akcentuoja, kokie pro-jektai ir iniciatyvos energetikos sektoriuje gali lemti jo ateitį ir perspektyvas, nustatyti naujas tendencijas ir pozityvių pokyčių kryptis.

„LitPol Link“ projektas apdo-vanotas už nuoseklų darbą ir novatoriškus sprendimus pla-nuojant ir įgyvendinant Lietu-

Vidutinė rugsėjo elektros kai-na „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje sie-kė 44,3  EUR/MWh. Tai 5 proc. mažesnė kaina nei rugpjūtį ir 23  proc. mažesnė kaina lygi-nant su praėjusių metų rugsėju.

Praėjusį mėnesį Lietuva impor-tavo 68 proc. suvartotos elek-tros, maždaug pusė šios ener-gijos pasiekė iš Latvijos, Estijos ir Skandinavijos, likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Po rugpjūčio karš-čių pagaliau atsigavo upės – jose vandens lygis pamažu ėmė kilti, todėl ir Latvijoje, ir Lietuvoje jos pagamino daugiau elektros energijos.

„Nord Pool Spot“ biržos Skan-dinavijos šalių prekybos zo-

nose kaina trečią mėnesį iš eilės pamažu augo ir pasiekė 17,45  EUR/MWh. Net ir pakilu-si kaina išlieka beveik per pusę mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Po itin žemų kainų vasaros Šve-dijos SE4 prekybos zonoje kaina ūgtelėjo trečdaliu – iki 22 EUR/MWh, tačiau išliko beveik lygi su kitomis trimis Švedijos kainų zonomis. Kylančias kainas lėmė iki rugsėjo vidurio mažėjusi ga-myba hidroelektrinėse, vėliau energijos pasiūlą rinkoje didino po remonto pradėjusi veikti vie-na iš atominių elektrinių.

Suomijoje kaina beveik nesikeitė ir siekė 31,75 EUR/MWh. Rugsėjo 18 d. dėl streiko nedirbo keli suo-

Rugsėjį elektros rinkoje tęsėsi vasarinis atokvėpis

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

PSO NAUJIENOS

mių popieriaus fabrikai ir 1 GWh sumažėjus elektros paklausai rinkoje kainos smuko per pusę. Teigiamą streiko poveikį paju-to ir vartotojai Estijos prekybos zonoje. Beveik visą mėnesį suo-mių ir estų kainos rinkoje išliko vienodos. 31,7 EUR/MWh kainų vidurkį Estijoje padėjo palaikyti ir elektrinės, pagaminusios 28 proc. daugiau nei reikėjo vietos vartotojų poreikiams tenkinti.

Lenkijoje po rugpjūčio karščių padėtis elektros sistemoje išli-ko įtempta, tačiau vidutinė mė-nesio kaina rinkoje beveik ne-pakito ir siekė 42,4 EUR/MWh. Vokietijoje vidutinė elektros kaina buvo 31,9  EUR/MWh. Kai rugsėjo 6  d. vėjo elektrinių ga-mybos galia perkopė 20 GWh, biržoje ėmė formuotis neigia-mos kainos, minimali siekė 29,9 EUR/MWh.

Praėjusį mėnesį Lietuva importavo 68 proc. suvartotos elektros, maždaug pusė šios energijos pasiekė iš Latvijos, Estijos ir Skandinavijos, likusi dalis – iš trečiųjų šalių.

„LitPol Link“ projektas apdovanotas už nuoseklų darbą ir novatoriškus sprendimus planuojant ir įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį

„LitPol Link“ jungties projektui – Lenkijos verslo dėmesys ir pripažinimas

vos ir Lenkijos elektros jungtį. Būdamas pirmąja elektros jungtimi tarp Lietuvos ir Lenki-jos, o tuo pačiu tarp Vakarų Eu-ropos ir Baltijos šalių elektros sistemų, „LitPol Link“ prisidės didinant elektros tiekimo sau-

getikos sektorių ekspertus bei ekonomistus iš Lenkijos ir visos Europos. Naujosios pramonės kongreso tikslas yra skatinti naujas teigiamų pokyčių elek-tros, dujų ir kuro sektoriuose iniciatyvas.

gumą ir patikimumą Lietuvoje ir Lenkijoje.

Naujosios pramonės kongresas yra vienas įtakingiausių eko-nomikos forumų Lenkijoje, jau 12 metų iš eilės pritraukiantis svarbiausius pramonės ir ener-

8 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

Andriaus Ufarto, Wojciech Kowalczyk „Smartly“, Tomo Pikturnos, „Svenska Kraftnat“, „LitPol Link“, ir „Litgrid“ nuotraukos

Daugiau informacijos:Vilija Railaitė„Litgrid“ komunikacijos vadovėTel.: (8 5) 278 2361, 8 613 19 977El. paštas vilija.railaite@litgrid.eu

AB „Litgrid“Elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO)A. Juozapavičiaus g. 13 LT-09311 Vilnius

Prenumerata

Tel. +370 5 278 2777 Faks. +370 5 272 3986

El. paštas info@litgrid.eu www.litgrid.eu IS

SN 2

029-

9605

Norėdami užsisakyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ leidžiamą naujienlaiškį „ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ“, rašykite elektroniniu paštu info@litgrid.eu

ELEKTROS RINKA

Baltijos jūros regione elektros srautai – realiu laiku „Litgrid“ tinklalapyje www litgrid.eu nuo šiol galima rasti momen-tinius duomenis rodantį Šiau-rės šalių žemėlapį ir sužinoti, kokie realiu laiku yra elektros srautai Baltijos jūros regione. Žemėlapyje realiu laiku pavaiz-duojamos tuo metu Šiaurės šalių prekybos zonose susi-formavusios elektros kainos. Ten pat matomi ir Baltijos jūros regiono valstybių vartojamos ir gaminamos elektros duome-nys, galima palyginti atskirose prekybos zonose veikiančių ir įvairių tipų elektrinėse gami-namos elektros apimtis.

Šiaurės šalių žemėlapis su mo-mentiniais duomenimis „Litgrid“ svetainėje įdiegtas siekiant rin-kos dalyviams operatyviai pa-teikti kuo išsamesnę informaci-ją ir užtikrinti skaidrumą. Iki šiol Lietuvos elektros rinkos dalyviai galėjo matyti valandinius duo-menis, kurie buvo publikuojami Šiaurės šalių elektros biržos

„Nord Pool Spot“ interneto sve-tainėje www.nordpoolspot.com bei bendroje UMM sistemoje (UMM – skubūs rinkos praneši-mai, angl. urgent market mes-sages).

Šiaurės šalių žemėlapis su momentiniais duomenimis „Litgrid“ svetainėje įdiegtas siekiant rinkos dalyviams operatyviai pateikti kuo išsamesnę informaciją ir užtikrinti skaidrumą.

www litgrid.eu