LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETASGAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Algimantas Česnulevičius

KURSINIŲ, BAKALAURO IR MAGISTRO DARBŲ RENGIMO

METODOLOGIJA(Geografijos studijų programa)

Metodinė priemonė

Vilnius, 2013

2

© Algimantas Česnulevičius, 2013 © Leidykla „Edukologija“, 2013

Metodinė priemonė apsvarstyta Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų mokslų fakulteto Geografijos ir tu-rizmo katedros posėdyje 2012 m. vasario 9 d. (protokolo Nr. 8), Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų mokslų fakulteto Geografijos studijų programos komiteto posėdyje 2012 m. va-sario 27 d. (protokolo Nr. 2), Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2012 m. kovo 5 d. (protokolo Nr. 3) ir rekomenduota spausdinti.

Recenzavo: prof. dr. Saulius Stanaitis (Lietuvos edukologijos universitetas)doc. dr. Artūras Bautrėnas (Vilniaus universitetas)

ISSN 2335-240XISBN 978-9955-20-842-6

3

TURINYS

Pratarmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Mokslinio tyrimo metodai ir pagrindinės sąvokos . . . . . . . . . . . . . . 7

Mokslo tyrimo darbams keliami reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

Referatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

Kursinis darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

Bakalauro darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

Magistro darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

Darbo planavimas ir vykdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

Darbo temos pasirinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23

Literatūros studijos ir analizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

Statistiniai duomenys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

Kartografiniai informacijos šaltiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29

Interneto tinklų duomenys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

Referatų, kursinių, bakalauro ir magistro darbų rengimo nuostatos ir struktūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

Referatų, kursinių, bakalauro ir magistro darbų apipavidalinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39

Darbų gynimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48

Darbų vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50

Darbų saugojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52

Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55

4

5

PRATARMĖ

Universitetinės studijos yra orientuotos skatinant studentus siekti ži-nių ir ugdyti jų kūrybiškumą. Per paskaitas studentams pateikiamos vieno ar kito dalyko turinio esminės nuostatos, o visas dalyko turinys formuo-jamas seminarų, praktinių darbų, mokomųjų praktikų metu. Kita vertus, siekiant išsamiau perteikti dalyko turinį, dažnai pasitelkiamos įvairios savarankiško darbo formos: referatai, namų darbų užduotys ir panašiai. Studentai daug dirba savarankiškai rinkdami duomenis kursiniams, ba-kalauro ar magistro darbams.

Šių darbų kokybė daug priklauso nuo studento teorinio pasirengimo, mokomųjų praktikų metu įgytų įgūdžių. Puikus derinys, kada studentų teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai yra paremti kruopštumu, plačia eru-dicija ir noru gilintis į analizuojamą problemą. Tai duoda puikių rezultatų. Taip pat labai svarbus dalykas yra asmeniniai sugebėjimai analizuoti ty-rimų duomenis, juos grupuoti, tinkamai pateikti. Visa tai leidžia įvairios apimties darbuose formuluoti korektiškas išvadas.

Dar vienas svarbus dalykas, būtinas rašant kursinius, bakalauro ar magistro darbus, – studentų sugebėjimas nuosekliai, logiškai ir kūrybiškai pateikti tyrimo rezultatus. To galima išmokti, prisilaikant tam tikrų nuos-tatų ir taisyklių, lemiančių darbų estetinį vaizdą.

Nuo 2009 m. Lietuvos edukologijos universitete vykdoma nauja ge-ografų bakalaurų studijų programa. Vienas esmingiausių pokyčių – tai, kad visi bakalaurantai rašo baigiamąjį darbą, kurį viešai gina. Ši nuostata ir paskatino parašyti metodologinio pobūdžio rekomendacijas, kurių tiks-las – padėti studentams sėkmingai baigti studijas.

Rengiant metodologines rekomendacijas, remtasi Lietuvos eduko-logijos universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų patirtimi. Atsi-žvelgta į tai, kad geografijos studijų programos studentų kursiniai, ba-kalauro ir magistro darbai turi savo specifiką – juose turi būti gausu iliustracijų: brėžinių, žemėlapių, schemų, nuotraukų. Tam, kaip reikia parengti ir pateikti šiuos darbus, skirtas atskiras šios metodinės priemo-nės skyrius.

Šio leidinio tikslas – sunorminti pagrindinius kursiniams, bakalauro ir magistro darbams keliamus reikalavimus. Kai kurie jų yra formalūs, pa-

6

vyzdžiui, bibliografinių šaltinių citavimas. Kiti reikalavimai labai svarbūs atskleidžiant darbų turinį ir esmę – žemėlapiai ir schemos.

Autorius dėkingas recenzentams, atidžiai peržiūrėjusiems šią meto-dinę priemonę ir išsakiusiems konstruktyvių pastabų. Manau, kad recen-zentų ir autoriaus įdėtas triūsas pagelbės Lietuvos edukologijos universite-to studentams rengiant ir pristatant savo tyrimus.

7

MOKSLINIO TYRIMO METODAI IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Moksle taikomas pažinimo ar tyrimo būdas yra vadinamas metodu. Metodas yra tam tikrų praktinių arba pažintinių rezultatų gavimas, tai-kant įvairias priemones. Kiekviena mokslo sritis, o tuo labiau kryptis turi savus tyrimo metodus, tačiau yra ir bendrų mokslinio tyrimo metodų – eksperimentas, stebėjimas, analizė, apibendrinimas.

Pradedant mokslinį tyrimą, būtina apgalvoti ir pasirinkti būsimos veiklos metodus – tyrimo metodologiją. Konkretus tyrimas pradedamas išskiriant tyrimo lauką (objektą, reiškinius ar procesą) ir jį apibrėžiant. Nusakoma pagrindinė idėja ir ją pagrindžiantys teoriniai teiginiai, kuriais remiantis formuojamas tyrimas. Būtina apibrėžti tyrimo metodų visu-mą  – tyrimo metodologiją, kuri išreiškiama per taikomų metodų sekos logiką. Tas ypač svarbu geografiniuose tyrimuose, kur dažnai vienu metu taikomi keli tyrimo metodai.

Mokslinio tyrimo tikslas – gauti reikalingą informaciją. Atliekant gamtinės ir visuomeninės geografijos tyrimus dažnai taikomas empirinis tyrimas, kada reikalinga informacija gaunama tyrėjui kontaktuojant su tiriamu objektu, stebint objektą, reiškinį ar procesą. Empiriniuose tyri-muose skiriami du pagrindiniai metodai – stebėjimas ir eksperimentas.

Stebėjimas – tai pirminės informacijos rinkimo metodas, kuris įgy-vendinamas iš anksto suplanuotai ir sistemingai kaupiant faktinius duo-menis. Duomenis galima registruoti, kontroliuoti, suvokti ir tikrinti. Pra-dėdamas stebėjimą, tyrėjas nežino atsakymo į iškeltą klausimą. Rezultatą atskleidžia stebėjimo metu sukaupti duomenys.

Vykdant eksperimentą, galimas atsakymas į iškeltą klausimą dažnai suformuluojamas tyrimo hipotezėje. Eksperimento esmė – kelių tiriamų grupių palyginimas, kai joms daromas nevienodas išorinis poveikis.

Tyrimų duomenys įgyja prasmę tik tuomet, kai jie yra lyginami su kitais duomenimis arba su tam tikra teorija. Dauguma empirinio tyrimo duomenų gali būti statistiškai sugrupuoti, remiantis kokia nors teorija. Tokiu būdu apibendrinti duomenys vadinami antriniais. Kaip antriniai duomenys gali būti vidurkiai, koreliacijos koeficientai, dažnio rodikliai.

8

Atliekant mokslo tiriamąjį darbą, būtina argumentuotai parinkti ty-rimui tinkamus metodus, susijusius su konkrečia mokslo sritimi ir kryp-timi. Moksliniuose tyrimuose dažnai taikomas metaanalizės metodas. Šis metodas leidžia apibendrinti anksčiau kitų tyrėjų vykdytų tyrimų rezul-tatus, jiems suteikiant naują lygmenį. Tai kaupiamasis būdas, kada prie ankstesnių žinių pridedamos tyrėjo naujai sukauptos žinios.

Hipotezė – tai iš publikacijų ir preliminariai apibendrintų faktinių duomenų suformuluota mokslinė prielaida ar argumentuotas mokslinis spėjimas. Ja bandoma nusakyti nežinomus tiriamuosius reiškinius, įver-tinti priežastinius ryšius ir jų sąveiką. Remiantis hipoteze, apibrėžiama pagrindinė tyrimo idėja (tyrimo koncepcija), numatomos tyrimų kryp-tys ir pasirenkami tyrimo metodai. Mokslinę hipotezę galima apibūdinti kaip mokslinio pažinimo formą, išreiškiančią pagrįstus, tačiau dar ne-patikrintus ir nepatvirtintus galimus dėsningumus, priežastinius ryšius, objektų savybes ir jų struktūrinę sandarą. Hipotezę visada reikia patvir-tinti tyrimais. Hipotezė gali būti patvirtinta ar paneigta tyrimo duome-nimis.

Mokslinis tyrimas – sudėtingas ir nevienalytis procesas. Jame skiria-mos kelios sudėtinės dalys:

1. Tyrimo planavimas.2. Problemos formulavimas.3. Hipotezės formulavimas. 4. Tyrimo procedūros parinkimas.5. Empirinis tyrimas.6. Statistinis duomenų apdorojimas.7. Teorinis duomenų apdorojimas.8. Rezultatų praktinis pritaikymas.Mokslinio tyrimo pradžioje būtina išsiaiškinti, koks yra tyrimo tiks-

las, kam jis skirtas ir kokų rezultatų iš jo tikimasi. Mokslinio tyrimo metu turi būti gaunama nauja informacija apie objektus, reiškinius ir procesus. Mokslinio tyrimo paskirtis – rasti naujų būdų ir galimybių prognozuoti, koreguoti ir valdyti reiškinius bei procesus, siekiant jų praktinio pritaiko-mumo.

Aukštojoje mokykloje moksliniai tyrimai baigiami parašius įvairaus pobūdžio mokslo tiriamąjį darbą (referatą, kursinį, bakalauro ir magistro darbus, ataskaitą, disertaciją), kurio apimtis ir detalumas priklauso nuo

9

atlikto tyrimo išsamumo. Rašant mokslo tiriamąjį darbą vadovaujamasi mokslo tiriamojo darbo vykdymo logika, kuri susideda iš kelių etapų:

1. Temos pasirinkimas.2. Tiriamos problemos formulavimas.3. Pirminis susipažinimas su bibliografiniais, statistiniais ir karto-

grafiniais šaltiniais.4. Preliminarus tyrimo plano sudarymas.5. Svarbiausio tiriamojo teiginio formulavimas.6. Empirinės medžiagos rinkimas ir kaupimas.7. Duomenų ir sukauptos medžiagos analizė.8. Darbo išvadų ir rekomendacijų formulavimas.

10

MOKSLO TYRIMO DARBAMS KELIAMI REIKALAVIMAI

Mokslo tyrimo darbai gali būti istorinio-apžvalginio, taikomojo (praktinio) ir teorinio pobūdžio.

Istorinio-apžvalginio pobūdžio darbuose turi būti: • pateikta teritorinė nagrinėjamo reiškinio ar proceso sklaida ir

raida (Lietuvoje, Baltijos šalyse, Europoje, pasaulyje);• atlikta įvykusių ir vykstančių pokyčių priežasčių bei juos le-

miančių veiksnių analizė;• pateikta nagrinėjamo reiškinio raidos perspektyvinė prognozė; • suformuluotos apibendrinamosios išvados. Taikomojo pobūdžio darbuose turi būti: • apibūdinti nagrinėjamos problemos teoriniai aspektai: tyri-

mo metodikos, pripažintos teorijos, probleminiai ir diskusiniai klausimai, apžvelgti ir išanalizuoti Lietuvoje ir užsienyje atlikti svarbiausi darbai;

• remiantis pirminės (empirinės) ir antrinės (paremtos statisti-niais rodikliais) informacijos duomenimis atlikta išsami esamos būklės analizė;

• remiantis atlikta analize, pateikti siūlymai ir rekomendacijos problemai spręsti;

• įvertintos nagrinėjamos problemos raidos prognozės ir siūlomi sprendiniai būklei optimizuoti.

Teorinio pobūdžio darbuose turi būti: • remiantis plačiomis ir naujausiomis publikacijomis, atlikta na-

grinėjamos temos pasaulinė apžvalga, įvertinti atlikti svarbiausi darbai, išanalizuotos egzistuojančios skirtingos teorinės koncep-cijos;

• aptarti probleminiai ir diskusiniai klausimai, įvertinta dabartinė problemos būklė;

• remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, pateikta teorinių koncepcijų ir atskirų teiginių apžvalga bei įvertinimas, kartu pareiškiant argumentuotą tyrėjo nuomonę;

11

• aptartos nagrinėjamos problemos teorinių teiginių, taikomų me-todikų, siūlomų rekomendacijų panaudojimo galimybės prakti-koje.

Visuose darbuose turi būti: • atskleistas nagrinėjamos problemos (temos) aktualumas;• įvertinta problemos reikšmė mokslo srities teorijai ir praktikai;• įvertinta problemos (temos) išnagrinėjimo situacija ir atlikti dar-

bai Lietuvoje; • aiškiai apibrėžtas mokslo tiriamojo darbo tikslas ir uždaviniai; • surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių tinkamai išnagrinė-

ti pasirinktą temą; • pasiektas iškeltas mokslo tiriamojo darbo tikslas ir išspręsti nu-

matyti uždaviniai; • prisilaikyta darbo apimties, jo įforminimo, duomenų ir publika-

cijų šaltinių sąrašo sudarymo tvarkos reikalavimų.

12

REFERATAS

Referatas yra skirtas teorinės problemos analizei. Jame pateikiama įvairių mokslininkų nuomonė apie tiriamą problemą. Referate studentas susistemina įvairias mokslines teorijas, susijusias su nagrinėjama proble-ma, ir pateikia savo vertinimą dėl taikomų teorijų tinkamumo.

Referato tikslas – gilintis į studijuojamo dalyko atskiras temas, ugdyti tinkamo darbo gebėjimus, gebėjimus vykdyti publikacijų analizę, reiški-nių analizę ir loginį mąstymą.

Rašant referatą, giliau ir teisingiau suvokiamos pagrindinės mokslo šakos ar krypties sąvokos bei terminija, išsiugdomas mokslinio rašymo stilius, išmokstama tinkamai apipavidalinti mokslinį tekstą, teisingai ci-tuoti kitų autorių publikacijas, teisingai sudaryti panaudotų publikacijų ir duomenų šaltinių sąrašą.

Referato darbų temas kiekvieno semestro pradžioje pasiūlo studijuo-jamo dalyko dėstytojas. Referato temos gali būti siūlomos ir paties studen-to, jas suderinus su dalyko dėstytoju.

Referato apimtis – iki 20 puslapių.Referate turi būti viršelis, referato turinys (planas), įvadas, struktū-

rizuota pagrindinė teksto dalis, apibendrinimas arba išvados, panaudotos literatūros ir duomenų šaltinių (bibliografijos) sąrašas.

Viršelis apiforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Įvade nurodomas nagrinėjamos temos ar problemos aktualumas, jos

naujumas, galimas praktinis pritaikomumas, suformuluojamas referato tikslas, apibrėžiami referate nagrinėjami uždaviniai.

Referato turinyje (plane) įvardijamos visos struktūrinės referato da-lys, nurodant puslapius, kuriais jos prasideda.

Pagrindinėje dalyje aptariamos vyraujančios koncepcijos ir požiū-riai, kurie susiję su nagrinėjama tema ar problema. Šią referato dalį priva-loma struktūrizuoti.

Apibendrinime arba išvadose pateikiama glausta autoriaus nuomonė apie tiriamą temą ar problemą, nurodomos galimos tirtų reiškinių ar pro-cesų raidos tendencijos ir galimas jų pritaikomumas.

Panaudotos literatūros ir duomenų šaltinių (bibliografijos) sąraše pateikiami visų referate naudotų dokumentų (mokslinių monografijų,

13

mokslinių straipsnių, interneto svetainių, žemėlapių, mokslinio tyrimo darbų ataskaitų) sąrašai pagal atitinkamus reikalavimus.

Referato vertinimo kriterijai: 1. Gebėjimas suvokti problemą.2. Gebėjimas analizuoti kitų autorių kūrinius.3. Gebėjimas teisingai suvokti analizuojamų publikacijų esmę ir pa-

grindinius akcentus. 4. Gebėjimas savarankiškai surinkti duomenis iš įvairių informacijos

šaltinių.5. Aiškus ir nuoseklus minčių dėstymas – mąstymo logiškumas. 6. Rašto kultūros lygis.7. Gebėjimas estetiškai pateikti referato tekstą ir iliustracijas.8. Gebėjimas tinkamai cituoti publikacijas ir sudaryti jų sąrašą.

14

KURSINIS DARBAS

Kursinis darbas yra skirtas siauros problemos teorinei analizei ir praktiniam jos sprendimui. Šiame darbe pateikiama įvairių mokslininkų nuomonė apie tiriamą problemą. Kursiniame darbe studentas apžvelgia įvairias mokslines teorijas, susijusias su nagrinėjama problema, pateikia savarankiško tyrimo metu sukauptus duomenis, juos analizuoja ir siste-mina, formuluoja išvadas, paremtas tyrimo rezultatais.

Kursinio darbo tikslas – gilintis į geografijos problemas, ugdyti tin-kamus savarankiško darbo gebėjimus, gebėjimus atlikti publikacijų anali-zę, analizuoti reiškinius, formuluoti apibendrinimus ir išvadas.

Duomenų kursiniam darbui rinkimas ir paties darbo rašymas pade-da giliau ir teisingiau suvokti pagrindines geografijos krypties ar jos šakų sąvokas bei terminiją, įvaldyti tyrimo metodus, išsiugdyti analitinius ge-bėjimus, mokslinį rašymo stilių, išmokti tinkamai pateikti tyrimų rezul-tatus, kurti ir parinkti iliustracijas, remiantis tyrimo duomenimis formu-luoti išvadas ir apibendrinimus.

Kursinių darbų temas V semestro pradžioje pasiūlo Geografijos ir turizmo katedros dėstytojai. Kursinio darbo temos gali būti siūlomos ir paties studento, jas suderinus su kuruojančiu dėstytoju – kursinio darbo vadovu. Kursinio darbo temos turi būti apsvarstytos ir patvirtintos kate-dros posėdyje.

Kursinio darbo apimtis – 30–35 puslapiai.Kursiniame darbe turi būti viršelis, titulinis lapas, darbo turinys, įva-

das, struktūrizuota pagrindinė teksto dalis, apibendrinimas arba išvados, panaudotos literatūros ir duomenų šaltinių (bibliografijos) sąrašas ir priedai.

Viršelis apiforminamas pagal 2 priede pateiktą pavyzdį. Įvade nurodomas nagrinėjamos temos ar problemos aktualumas,

autoriaus tyrimo naujumas, tyrimo rezultatų galimas praktinis pritaiko-mumas, suformuluojamas kursinio darbo tikslas ir jam pasiekti išsikelti uždaviniai.

Kursinio darbo turinyje įvardijamos visos struktūrinės darbo dalys, nurodant puslapius, kuriais jos prasideda. Turinio struktūrizacija turi būti daugialygė, tai yra stambūs darbo skyriai skaidomi į poskyrius.

15

Pagrindinėje kursinio darbo dalyje pristatoma kitų autorių anksčiau atliktų tyrimų apžvalga, išsamiai apibūdinama darbo metodologija ir tai-kyti tyrimo metodai, pateikiami tyrimo rezultatai. Šią kursinio darbo dalį privaloma struktūrizuoti.

Kursinio darbo išvadose pateikiami glausti apibendrinimai, susiję su stambiaisiais pagrindinės dalies skyriais: publikacijų darbo tema analize, metodika, atskiromis darbo dalimis. Išvadose autorius būtinai privalo su-formuluoti savo požiūrį į tirtą problemą, jį argumentuodamas faktais.

Panaudotos literatūros ir duomenų šaltinių (bibliografijos) sąraše nurodomi visų kursiniame darbe naudotų dokumentų (mokslinių mono-grafijų, mokslinių straipsnių, interneto svetainių, žemėlapių, mokslinio tyrimo darbų ataskaitų, statistinių duomenų) sąrašai pagal atitinkamus reikalavimus.

Kursinio darbo prieduose gali būti pateikiami statistiniai duomenys, darbui atlikti naudoti žemėlapiai ir kiti grafiniai kūriniai.

16

BAKALAURO DARBAS

Bakalauro baigiamasis darbas rengiamas IV kurse. Jame studentai pristato savo savarankiško tyrimo rezultatus.

Bakalauro darbo tikslas – praktiškai pritaikyti ir apibendrinti studijų metu įgytą žinių ir mokslinio darbo patirtį.

Duomenų bakalauro darbui rinkimas bei paties darbo rašymas pa-deda įsigilinti į geografijos mokslo problematiką, tinkamai operuoti ter-minais bei sąvokomis, įvaldyti geografinio tyrimo metodus, ugdyti ana-litinius gebėjimus, formuoti ir tobulinti mokslinį rašymo stilių, sugebėti tinkamai logiškai ir nuosekliai pateikti tyrimų rezultatus, savarankiškai parinkti ir kurti žemėlapius bei iliustracijas, remiantis tyrimo duomeni-mis formuluoti konkrečias išvadas ir apibendrinimus.

Bakalauro darbų temas VII semestro pradžioje pasiūlo Geografijos ir turizmo katedros dėstytojai. Bakalauro darbo temos gali būti siūlomos ir paties studento, jas suderinus su kuruojančiu dėstytoju – bakalauro darbo vadovu. Pageidautina, kad bakalauro darbo temos būtų tęstinės, tai yra toliau būtų plėtojamos kursinio darbo temos. Bakalauro darbų temos turi būti apsvarstytos ir patvirtintos Geografijos ir turizmo katedros posėdyje.

Bakalauro darbo apimtis – iki 50 puslapių.Bakalauro darbe turi būti viršelis, titulinis lapas, darbo turinys, įva-

das, struktūrizuota pagrindinė teksto dalis, darbo išvados, panaudotos li-teratūros ir kitų duomenų šaltinių (bibliografijos) sąrašas ir priedai.

Viršelis ir titulinis lapas apiforminami pagal 3 ir 4 prieduose pateik-tus pavyzdžius.

Įvade nurodomas nagrinėjamos temos ar problemos aktualumas, au-toriaus atlikto tyrimo naujumas, tyrimo rezultatų praktinis pritaikomu-mas, suformuluojamas bakalauro darbo tikslas, darbo uždaviniai ir auto-riaus paskelbtos publikacijos, susijusios su bakalauro darbo tema (jeigu tokių yra).

Bakalauro darbo turinyje įvardijamos visos struktūrinės darbo dalys, nurodant puslapius, kuriais jos prasideda. Bakalauro darbo turinio struk-tūra turi būti daugialygė – stambūs darbo skyriai skaidomi į poskyrius.

Pagrindinėje bakalauro darbo dalyje pristatoma išsami kitų autorių anksčiau atliktų tyrimų apžvalga darbo tema, išsamiai apibūdinama dar-

17

bo metodologija ir taikyti tyrimo metodai, pateikiami tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai pristatomi 3–4 stambiuose skyriuose, kurie savo ruožtu skirstomi į 2–4 poskyrius.

Bakalauro darbo išvadose glaustai pateikiami apibendrinimai, susiję su stambiaisiais pagrindinės dalies skyriais, apimančiais publikacijų dar-bo tema analizę, metodikos tinkamumą, atskirus stambius darbo skyrius. Išvadose autorius būtinai privalo remtis gautais tyrimo rezultatais, argu-mentuotai juos pateikdamas.

Panaudotos literatūros ir duomenų šaltinių (bibliografijos) sąraše nurodomi visų bakalauro darbe naudotų dokumentų (mokslinių mono-grafijų, mokslinių straipsnių, interneto svetainių, žemėlapių, mokslinio tyrimo darbų ataskaitų, statistinių duomenų) sąrašai pagal atitinkamus reikalavimus.

Bakalauro darbo prieduose gali būti pateikiami statistiniai duome-nys, darbui atlikti naudoti žemėlapiai ir kiti grafiniai kūriniai.

Bakalauro darbo pabaigoje pateikiama santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (iki 2000 spaudos ženklų). Santraukoje nurodoma, kad tai baka-lauro darbas, parašomas darbo pavadinimas, darbo autorius. Santraukos pabaigoje pateikiami 4–6 prasminiai žodžiai. Prie spausdinto darbo pri-dedama elektroninė darbo versija.

18

MAGISTRO DARBAS

Magistro baigiamasis darbas rengiamas II magistrantūros studijų kurse. Jame studentai pristato savo savarankiško tyrimo rezultatus.

Magistro darbo tikslas – praktiškai pritaikyti ir apibendrinti studijų metu įgytą žinių ir mokslinio darbo patirtį bei pateikti naujas mokslines žinias.

Duomenų magistro darbui rinkimas bei darbo rašymas padeda įsi-gilinti į geografijos mokslo problematiką, įvaldyti mokslinius geografinio tyrimo metodus, lavinti analitinius ir sintetinimo gebėjimus, tobulinti mokslinių darbų rašymo stilių, tinkamai logiškai ir nuosekliai pateikti ty-rimų rezultatus, savarankiškai kurti žemėlapius, iliustracijas bei kitus gra-finius kūrinius, modeliuoti vykstančius procesus bei reiškinius, remiantis tyrimo duomenimis formuluoti konkrečiais išvadas ir apibendrinimus.

Magistro darbų temas III semestro pradžioje pasiūlo Geografijos ir turizmo katedros dėstytojai. Magistro darbo temos gali būti siūlomos ir paties studento (pageidautina), jas suderinus su kuruojančiu dėstytoju – magistro darbo vadovu. Magistro darbų temos turi būti apsvarstytos ir patvirtintos Geografijos ir turizmo katedros posėdyje. Magistro darbams gali vadovauti Lietuvos edukologijos universiteto geografijos katedrų dės-tytojai ir kitų institucijų darbuotojai, turintys mokslo laipsnį.

Magistro darbo apimtis – iki 60 puslapių.Magistro darbe turi būti viršelis, titulinis lapas, darbo turinys, įva-

das, struktūrizuota pagrindinė tekstinė dalis, darbo išvados, panaudotos literatūros ir kitų duomenų šaltinių (bibliografijos) sąrašas ir priedai.

Viršelis ir titulinis lapas apiforminami pagal 5 ir 6 prieduose pateik-tus pavyzdžius.

Įvade nurodomas nagrinėjamos temos ar problemos aktualumas, autoriaus atlikto tyrimo naujumas, tyrimo rezultatų praktinis pritaiko-mumas, suformuluojamas magistro darbo tikslas, darbo uždaviniai ir au-toriaus paskelbtos publikacijos, susijusios su magistro darbo tema (jeigu tokių yra).

Magistro darbo turinyje įvardijamos visos struktūrinės darbo dalys, nurodant puslapius, kuriais jos prasideda. Magistro darbo turinio struk-tūra turi būti daugialygė – stambūs darbo skyriai skaidomi į poskyrius.

19

Pagrindinėje magistro darbo dalyje pristatoma išsami kitų autorių anksčiau atliktų tyrimų apžvalga darbo tema, išsamiai apibūdinama dar-bo metodologija ir taikyti tyrimo metodai, pateikiami tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai pristatomi 4–5 stambiuose skyriuose, kurie savo ruožtu skirstomi į 2–4 poskyrius.

Magistro darbo išvadose glaustai pateikiami apibendrinimai, susiję su stambiaisiais pagrindinės dalies skyriais, apimančiais publikacijų dar-bo tema analizę, metodikos tinkamumą, atskirus stambius darbo skyrius. Išvadose autorius būtinai privalo remtis gautais tyrimo rezultatais, juos susiedamas su egzistuojančiomis teorinėmis nuostatomis bei argumen-tuotai juos pateikdamas.

Panaudotos literatūros ir duomenų šaltinių (bibliografijos) sąraše nu-rodomi visų magistro darbe naudotų dokumentų (mokslinių monografi-jų, mokslinių straipsnių, interneto svetainių, žemėlapių, mokslinio tyrimo darbų ataskaitų, statistinių duomenų) sąrašai pagal atitinkamus reikala-vimus.

Magistro darbo prieduose gali būti pateikiami autoriaus sukurti di-delio formato žemėlapiai ar kiti grafiniai kūriniai, autoriaus surinkti sta-tistiniai duomenys, darbui atlikti naudoti žemėlapiai, aerofotografinės nuotraukos bei skenuoti archyviniai dokumentai.

Magistro darbo pabaigoje pridedama santrauka lietuvių ir anglų kal-bomis (iki 2000 spaudos ženklų). Santraukoje nurodoma, kad tai magistro darbas, parašomas darbo pavadinimas, darbo autorius. Santraukos pabai-goje pateikiami 4–6 prasminiai žodžiai. Prie spausdinto darbo pridedama elektroninė darbo versija.

20

DARBO PLANAVIMAS IR VYKDYMAS

Kursiniai, bakalauro ir magistro darbai atliekami pagal Geografijos ir turizmo katedros patvirtintus darbo vykdymo grafikus.

Kursiniai darbai. Iki rugsėjo 5 dienos Geografijos ir turizmo katedros vedėjas paskelbia galimas būsimų kursinių darbų kryptis bei jas kuruo-jančių vadovų sąrašą. Iki rugsėjo 15 dienos III bakalauro kurso studentai privalo pasirinkti kursinio darbo kryptį, susitikti su būsimu darbo vadovu ir suderinti preliminarią kursinio darbo temą.

Iki spalio 1 dienos organizuojamas Geografijos ir turizmo katedros posėdis, kuriame svarstomos ir aprobuojamos kursinių darbų temos.

Iki spalio 31 dienos studentas kartu su darbo vadovu turi parengti kursinio darbo turinį, numatyti būsimus lauko tyrimo ir kamerinius dar-bus, aptarti būtinos darbui parengti literatūros ir duomenų šaltinių sąra-šą, numatyti būtinas darbo iliustracijas.

Iki kovo 31 dienos studentas kartu su darbo vadovu išsiaiškina iškilu-sias problemas ir galutinai patikslina kursinio darbo turinį, galutinį darbo pavadinimą, darbo tekstinę ir grafinę apimtis.

Iki balandžio 15 dienos Geografijos ir turizmo katedros vedėjas pa-skelbia viešo kursinių darbų gynimo datas.

Iki gegužės 1 dienos studentas parengia kursinio darbo juodraštį, kurį pristato vadovui. Darbo vadovas, susipažinęs su kursiniu darbu, pa-teikia studentui savo pastabas (raštu), numato ir aptaria darbo tobulinimo ir jo apipavidalinimo būdus.

Iki gegužės 20 dienos studentas galutinai parengtą darbą įteikia dar-bo vadovui.

Iki gegužės 31 dienos Geografijos ir turizmo katedroje vyksta viešas kursinių darbų gynimas.

Bakalauro darbai. Iki rugsėjo 5 dienos Geografijos ir turizmo kate-dros vedėjas paskelbia galimas būsimų bakalauro darbų kryptis bei jas ku-ruojančių vadovų sąrašą. Iki rugsėjo 15 dienos IV bakalauro kurso studen-tai privalo pasirinkti bakalauro darbo kryptį, susitikti su būsimu darbo vadovu ir suderinti preliminarią bakalauro darbo temą. Pageidautina, kad bakalauro darbe studentas tęstų ir plėtotų kursinio darbo temą.

21

Iki spalio 1 dienos organizuojamas bendras Geografijos ir turizmo katedros posėdis, kuriame svarstomos ir aprobuojamos bakalauro darbų temos ir darbų vadovai.

Iki spalio 31 dienos studentas kartu su darbo vadovu turi pareng-ti bakalauro darbo turinį, numatyti būsimus lauko tyrimo ir kamerinius darbus, aptarti būtinos darbui parengti literatūros ir duomenų šaltinių są-rašą, numatyti būtinas darbo iliustracijas ir priedus.

Iki lapkričio 15 dienos bakalauro darbo vadovas kartu su studentu numato ir užfiksuoja bakalauro darbo rengimo etapų grafikus ir pristato Geografijos ir turizmo katedros vedėjui.

Iki kovo 31 dienos studentas kartu su darbo vadovu išsiaiškina iški-lusias problemas ir galutinai patikslina bakalauro darbo turinį, galutinį darbo pavadinimą, darbo tekstinę ir grafinę apimtis.

Iki balandžio 15 dienos Geografijos ir turizmo katedros vedėjas paskel-bia viešo bakalauro darbų gynimo datas.

Iki gegužės 1 dienos studentas parengia bakalauro darbo juodraštį, kurį pristato vadovui. Darbo vadovas, susipažinęs su bakalauro darbu, pa-teikia studentui savo pastabas (raštu), numato ir aptaria darbo tobulinimo ir jo apipavidalinimo būdus.

Iki gegužės 10 dienos Geografijos ir turizmo katedroje įvyksta ba-kalauro darbų rengimo viešas atsiskaitymas – mokslinė konferencija. Jos metu galutinai konstatuojamas darbo parengimo laipsnis ir galimybė vie-šai ginti.

Iki gegužės 20 dienos studentas galutinai parengtą bakalauro darbą įteikia darbo vadovui. Vadovas įvertina darbą ir leidžia arba neleidžia dar-bą ginti, tai patvirtindamas savo parašu.

Iki gegužės 31 dienos studentas įrištą ir pagal taisykles parengtą bei darbo vadovo parašu patvirtintą darbą pristato į Geografijos ir turizmo katedrą. Katedra parenka bakalauro darbų recenzentus. Bakalauro dar-bo recenzentu gali būti skiriamas mokslų daktaras ar habilituotas mokslų daktaras.

Magistro darbai. Iki rugsėjo 5 dienos Geografijos ir turizmo katedros vedėjas paskelbia galimas būsimų magistro darbų kryptis bei jas kuruojančių vadovų sąrašą. Iki rugsėjo 15 dienos II kurso magistrantai privalo pasirinkti magistro darbo kryptį, susitikti su būsimu darbo vadovu ir suderinti preli-minarią magistro darbo temą.

22

Iki spalio 1 dienos organizuojamas Geografijos ir turizmo katedros posėdis, kuriame svarstomos ir aprobuojamos magistro darbų temos bei darbų vadovai.

Iki spalio 31 dienos studentas kartu su darbo vadovu turi parengti magistro darbo turinį, numatyti būsimus lauko tyrimo ir kamerinius dar-bus, aptarti būtinos darbui parengti literatūros ir duomenų šaltinių sąra-šą, numatyti būtinas darbo iliustracijas ir priedus.

Iki lapkričio 15 dienos magistro darbo vadovas kartu su studentu nu-mato ir užfiksuoja magistro darbo rengimo etapų grafikus ir pristato Ge-ografijos ir turizmo katedros vedėjui.

Iki kovo 31 dienos studentas kartu su darbo vadovu išsiaiškina iš-kilusias problemas ir galutinai patikslina magistro darbo turinį, galutinį darbo pavadinimą, darbo tekstinę ir grafinę apimtis.

Iki balandžio 15 dienos Geografijos ir turizmo katedros vedėjas paskel-bia viešo magistro darbų gynimo datas.

Iki gegužės 1 dienos studentas parengia magistro darbo juodraštį, kurį pristato vadovui. Darbo vadovas, susipažinęs su magistro darbu, pa-teikia studentui savo pastabas (raštu), numato ir aptaria darbo tobulinimo bei jo apipavidalinimo būdus.

Iki gegužės 10 dienos Geografijos ir turizmo katedroje įvyksta magis-tro darbų rengimo viešas atsiskaitymas – mokslinė konferencija. Jos metu galutinai konstatuojamas darbo parengimo laipsnis ir galimybė viešai gin-ti.

Iki gegužės 20 dienos studentas galutinai parengtą magistro darbą įteikia darbo vadovui. Vadovas įvertina darbą ir leidžia arba neleidžia dar-bą ginti, tai patvirtindamas savo parašu.

Iki gegužės 31 dienos studentas įrištą ir pagal taisykles parengtą bei darbo vadovo parašu patvirtintą darbą pristato į Geografijos ir turizmo katedrą. Katedra parenka magistro darbų recenzentus. Magistro darbo recenzentu gali būti skiriamas mokslų daktaras ar habilituotas mokslų daktaras.

23

DARBO TEMOS PASIRINKIMAS

Mokslo tiriamojo darbo rengimo metu temą neretai tenka patikslin-ti, koreguoti, todėl iš pradžių ji formuluojama preliminariai. Pasirenkant temą, reikia atkreipti dėmesį į šias rekomendacijas:

Temos aktualumas. Tema turi būti aktuali, tai yra svarbi dabartiniu laikotarpiu, reikšminga mokslui ir praktikai. Temos aktualumą apibrėžia mokslinė hipotezė – rezultatas, kurį tikimasi gauti atlikus tyrimą. Baka-lauro ir magistro darbuose mokslinė hipotezė yra privaloma.

Temos teorinis apibrėžtumas. Tema turi būti susijusi su atitinkamos mokslo krypties ar šakos teorija ir praktika, tarp kurių turi būti išlaikytas glaudus ryšys. Bakalauro ir magistro darbai gali būti teoriniai ar taiko-mieji. Teoriniuose darbuose sprendžiamos teorinės arba metodologinės problemos, taikomuosiuose darbuose – aktualios praktinės problemos.

Interesų suderinamumas. Bakalauro ir magistro darbų temos turi būti formuluojamos atsižvelgiant į mokslinių tyrimų tematiką, vykdomą katedros, bei studento interesus. Labai svarbu, kas domina patį bakalau-rantą ar magistrantą, su kokiomis problemomis jis susiduria, kokias geo-grafijos šakos problemas jis pajėgus spręsti.

Temos atskleidimas. Reikia atsižvelgti į temos atskleidimo galimybes: ar yra pakankamai teorinių ir metodologinių mokslinių publikacijų, ar yra galimybė gauti reikalingų duomenų, ar bakalaurantas / magistrantas sugebės pritaikyti tinkamus metodus, ar galės skirti pakankamai laiko iš-samiai problemos analizei.

Temos išsamumas. Prieš formuluojant temą, būtina aiškiai nusistatyti mokslo tiriamojo darbo aprėptį. Kiekviename darbe gali būti nagrinėjama tik apibrėžta ir palyginti gana siaura platesnės problemos dalis ar klausi-mų grupė. Tokiu atveju formuojamos galimybės tinkamai temos analizei.

Lietuvos edukologijos universiteto bakalauro studijų programa api-ma dviejų mokslo sričių – fizinių ir socialinių – problemų ratą. Tai lemia kursiniams ir bakalauro darbams reikalingų duomenų kaupimo pobūdį, naudojamus informacijos šaltinius, darbų struktūrą bei patį darbų pobūdį.

Fizinės geografijos krypties darbams būtini natūriniai stebėjimai, aplinką apibūdinančių duomenų kaupimas vietovėje, jų kokybinė ir kie-kybinė analizė. Socialinės geografijos krypties darbams būdinga statisti-

24

nių duomenų kaupimas, jų kokybinė ir kiekybinė analizė. Pasirinkdamas atitinkamos krypties darbą, studentas privalo įvertinti darbui reikalingų duomenų informacinių šaltinių prieinamumą, savo metodinį pasirengimą vykdyti savarankiškus lauko tyrimus, sugebėjimą atlikti sukauptų duo-menų visapusišką kokybinę ir kiekybinę analizę.

Geografijos bakalauro ir magistro darbai gali būti teoriniai ir taiko-mieji. Baigiamuoju darbu bakalaurantas / magistrantas turi įrodyti savo sugebėjimus analizuoti problemą, kartu kritiškai įvertinti kitų asmenų anksčiau atliktų atitinkamos krypties ar šakos tyrimų publikacijas, for-muluoti kompleksines ir sintetinančias išvadas.

Teoriniuose darbuose bakalaurantas / magistrantas pateikia išsamią įvairių mokslininkų nuomonę tiriama problema, susistemina ir vertina te-orijas, taikytas tyrimo metodikas, jų taikymo galimybes bei aptaria toles-nes pasirinktos problemos tyrimo kryptis. Praktinio pobūdžio darbuose studentas akcentuoja teorinę atliktos analizės svarbą, formuluoja ar pa-grindžia empirinių duomenų rinkimo metodiką, savarankiškai surenka empirinius duomenis, atlieka jų kokybinę ir kiekybinę analizę, pateikia pasiūlymus problemoms spręsti.

Tyrimo tema ir jo tikslas turi atitikti bakalauro ir magistro darbams keliamus reikalavimus. Todėl labai svarbu gerai apgalvoti temą ir tinka-mai formuluoti jos pavadinimą. Tema lemia būsimo tyrimo strategiją ir tyrime taikomus metodus: duomenų kaupimo, jų analizės, apibendrini-mo ir pateikimo. Tyrimo tema parenkama iš kelių svarstomų alternatyvių idėjų.

Atlikdamas tyrimą, studentas turi būti įgijęs atitinkamų metodinių įgūdžių, būtinų darbui atlikti. Metodinius įgūdžius galima papildomai formuoti, nustatant tam būtinas laiko sąnaudas. Svarbu įvertinti tyrimui reikalingų statistinių, kartografinių bei kitokių duomenų prieinamumą. Būtina atminti, kad fizinės geografijos lauko tyrimai yra ilgalaikiai ir su-siję su metų sezonais.

25

LITERATŪROS STUDIJOS IR ANALIZĖ

Literatūros studijos ir jos analizė turi vykti viso mokslo tiriamojo darbo rengimo metu. Kita vertus, literatūros skaitymo ir analizavimo uždaviniai įvairiuose bakalauro ir magistro darbo rengimo etapuose yra skirtingi. Pradedant rengti mokslo tiriamąjį darbą, literatūros analizė padeda susipažinti su kitų autorių atliktais darbais. Jie gali būti svarbūs chronologiniu (erdvinės aprėpties, laiko ar sezono), metodiniu požiū-riais.

Publikuotų ir rankraštinių kūrinių analizė leidžia sukaupti žinias apie atliktus darbus (istorinė apžvalga) bei naujausius vykdomus tyrimus (metodiniai aspektai). Turint tokią informaciją, galima (jeigu to prireikia) koreguoti tyrimų temą ar taikomą metodiką.

Pirmasis literatūros studijų etapas – literatūros sąrašo sudarymas. Literatūros šaltinių paieška, rinkimas ir jų studijos yra vienas svarbes-nių savarankiško darbo rengimo etapų. Reikiamos literatūros reikia ieškoti naudojant bibliotekų kortelinius ar internetinius katalogus. Šiuo metu Lietuvoje funkcionuoja Lietuvos integralios bibliotekų informa-cijos sistemos (LIBIS), suvestinis, Lietuvos nacionalinės Martyno Maž-vydo bibliotekos (LNB) elektroninis, Pasaulio bibliotekų LIBDEX elek-troninis, Jungtinis Šiaurės ir Baltijos šalių serijinių leidinių (NOSP) ir Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLABa) katalogai. Nau-dojantis tarptautiniais katalogais galima gauti reikiamus spaudinius.

Svarbus informacijos šaltinis yra interneto svetainės. Daugelis moks-linių žurnalų yra pateikiami atitinkamose leidyklų svetainėse (visatekstės ar santraukų duomenų bazės). Lietuvos edukologijos universitetas prenu-meruoja visatektes plataus spektro leidinių duomenų bazes, kuriose yra fizinei ir visuomeninei geografijai skirti leidiniai.

Analizuojant literatūros šaltinius būtina pasinaudoti Geografijos ir turizmo katedroje saugomais bakalauro ir magistro darbais.

Literatūros šaltinių kaupimas ir nagrinėjimas turi išliekamąją ver-tę – jais bus galima naudotis vėliau rengiant referatus bei profesinėje vei-kloje.

Fiksuojant reikiamus literatūros ir kitų duomenų šaltinius būtina prisilaikyti bibliografinių aprašų sudarymo taisyklių. Tai leis ateityje su-

26

taupyti laiko rengiant galutinius bakalauro ar magistro darbų naudotos literatūros ir duomenų šaltinių sąrašus. Pirminis literatūros sąrašas darbų rašymo metu turi būti pastoviai pildomas.

Sudarant literatūros darbinį sąrašą jame būtina pažymėti pagrindi-nius šaltinius ir šaltinius, kurie suteikia papildomą dalinę, tačiau svarbią informaciją. Iš gausios literatūros reikia atrinkti tai, kas artimiausiai sieja-si su darbo tema (turinio ir metodiniais aspektais).

Literatūros analizę tikslinga pradėti iš pradžių studijuojant bendres-nio pobūdžio leidinius: vadovėlius, monografijas, teminių straipsnių rin-kinius, disertacijų santraukas, mokslinių konferencijų pranešimus. Vėliau tikslinga analizuoti atskiriems problemos klausimams skirtus mokslinius straipsnius, statistinius duomenis bei kartografinius kūrinius. Literatūros analizę verta pradėti nuo naujausių kūrinių, vėliau pereinant prie senesnių publikacijų.

Publikuotuose leidiniuose yra pateikiami naudotos literatūros sąra-šai. Tai labai svarbus jau sisteminis bibliografinės informacijos šaltinis. Tyrėjo nuomone, tinkamas publikacijas būtina įtraukti į bakalauro ar ma-gistro darbo preliminarius literatūros sąrašus.

Svarbius perskaitytus veikalus tikslinga konspektuoti. Tai padeda ge-riau suprasti pagrindines mintis, geriau įsimenama ir įsisąmoninama pa-teikta informacija. Konspektuojant ugdomas gebėjimas koncentruotai ir lakoniškai pateikti mintis.

Skaitomų veikalų konspektavimą reikėtų suprasti ne kaip mecha-nišką teksto ar lentelių perrašymą, o kaip tikslingą teksto analizę, kurios metu glaustai pateikiama skaitomo šaltinio esminių teiginių interpreta-cija.

Konspektuose galima pateikti ištisines analizuojamo teksto frazes. Tai autoriaus minčių citavimas, kuris vėliau gali būti panaudotas rašant kursinį, bakalauro ar magistro darbą.

Šiuolaikinės technologijos leidžia optimizuoti konspektavimo pro-cesą. Konspektuojamą tekstą galima fiksuoti elektroninėse laikmenose, kas žymiai palengvina jo tolimesnį naudojimą: kopijavimą, pertvarkymą, skaidymą į dalis. Konspektai gali būti kelių formų:

1. Konspekte gali būti glaustai fiksuojamas ištisinis skaitomo veikalo tekstas, nepateikiant jokių pastabų ar komentarų.

27

2. Konspekte gali būti pateikiama skaitomo teksto kritinė analizė. Tokiu atveju konspektas struktūrizuojamas, į vieną visumą susiejant auto-riaus mintis su skaitytojo komentarais ir pastabomis.

3. Konspektas gali būti skirtas konkrečiai rengiamo darbo daliai ar skyriui. Tokiu atveju konspektuojamos kelių autorių mintys ir nuomonės, pagrindžiamos išsamiais komentarais.

Šiuo metu vietoje įprastų konspektų dažnai kaupiamos dominančių veikalų neištisinių teksto dalių kopijos. Ypač dažnai tokia publikuotos in-formacijos forma taikoma skaitant elektronines periodinių leidinių versi-jas ar elektronines knygas. Šis metodas labai patogus, jeigu vėliau tinka-mus teiginius ketinama cituoti būsimame studento darbe.

28

STATISTINIAI DUOMENYS

Rašant geografijos krypties referatus, kursinius, bakalauro ir magis-tro darbus plačiai naudojami statistiniai gamtinių ir socialinių reiškinių rodikliai. Statistinė informacija gaunama iš statistinių žinynų, enciklope-dijų, publikuotų ir nepublikuotų įvairių žinybų statistinių sąvadų bei atas-kaitų, interneto svetainių.

Visi darbuose naudotų statistinių duomenų šaltiniai turi būti pateik-ti literatūros sąraše ir cituojami darbuose. Statistiniai duomenys gali būti naudojami iš antrinių informacijos šaltinių – kitų autorių publikacijų. Tokiu atveju būtina cituoti pirminį statistinės informacijos šaltinį. Dabar vykstančių procesų analizei naudojami naujausi statistiniai duomenys, o reiškinių ir procesų raidos analizei – įvairių laikotarpių duomenys.

Pirminiai kiekybiniai duomenys yra analizuojami, siekiant sukurti įvairaus pobūdžio išvestinius rodiklius (vidurkį, dispersiją, vidutinį kva-dratinį nuokrypį, procentus), kurie vėliau apibendrinami ir naudojami teoriniams darbo rezultatams patvirtinti. Remiantis pirminiais ir apiben-drintais kiekybiniais rodikliais, gali būti sudaromos diagramos, grafikai ir lentelės. Jeigu statistiniai duomenys susieti su erdvės taškais (koordinatė-mis) ar su administracinėmis teritorijomis, jais remiantis kuriami karto-grafiniai kūriniai – žemėlapiai ir kartoschemos.

Geografijos studijų programos studentų parengtuose referatuose, ba-kalauro ir magistro darbuose pateikiami originalūs žemėlapiai padidina darbo vertę, kadangi juose išryškėja reiškinių ir procesų erdvinė sklaida, jų vidinės struktūrinės sąsajos.

29

KARTOGRAFINIAI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Geografijos studijų referatus, kursinius, bakalauro ir magistro dar-bus privaloma iliustruoti kartografiniais kūriniais. Studentas kartu su darbo vadovu formuluodami tyrimo temą turi numatyti, kokie kartogra-finiai kūriniai bus naudojami darbe ir kokiais kartografiniais kūriniais bus papildomas darbas.

Kartografiniais kūriniais galima perteikti informaciją, taikant vizu-alinės, grafinės, kartometrinės ir statistinės analizės būdus. Dar vienas būdas informacijai kaupti ir transformuoti – matematinis modeliavimas. Geografijos studijų programos baigiamuose darbuose tikslinga taikyti kiek galima daugiau žemėlapių analizės būdų, suteikiančių visapusiškesnę informaciją.

Parengtus referatus, kursinius, bakalauro ir magistro darbus labai svarbu papildyti originaliais kartografiniais kūriniais. Jiems sudaryti tiks-linga naudoti kompiuterines grafines programas: AdobeIllustrator, Ado-bePhotoshop, CorellDraw, ArcGIS, AutoCAD bei kitas. Dažnai sudaromas kartografinis kūrinys nėra visiškai originalus: jo pagrindu būna skenuotas kitų autorių sudarytas žemėlapis ar duomenų bazės, o studentas prideda individualiai parengtą informaciją. Tokiu atveju būtina nurodyti, koks že-mėlapis ar duomenų bazė naudota. Grafinių kompiuterinių programų bei duomenų bazių naudojimas suteikia galimybę keisti žemėlapių mastelius, transformuoti vaizdo pateikimo būdus.

Visi panaudoti (publikuoti ar nepublikuoti) kartografiniai kūriniai ir duomenų bazės turi būti įtraukti į darbuose naudotų publikacijų sąrašus, būtinai nurodant kūrinio autorių ir pirminį šaltinį.

30

INTERNETO TINKLŲ DUOMENYS

Interneto ryšys suteikia prieigą prie bibliotekų elektroninių katalo-gų, leidyklų pateikiamų periodinių ir neperiodinių leidinių visateksčių duomenų bazių, atskirų teminių interneto svetainių. Internete galima naudotis integraliomis mokslinėmis informacinėmis bibliotekų sistemo-mis ir jose esančiais katalogais: Lietuvos akademinės elektroninės biblio-tekos (eLABa), Lietuvos integralios bibliotekų sistemos (LIBIS), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB), Pasaulio bibliotekų (LIBDEX), Jungtiniu Šiaurės ir Baltijos šalių serijinių leidinių (NOSP), elektroninių knygų (elabrary) ir kitomis.

Interneto svetainėse yra skelbiama labai įvairi informacija, kurią ga-lima naudoti rašant referatus, kursinius, bakalauro ir magistro darbus, ta-čiau labai svarbu įsitikinti skelbiamos informacijos patikimumu. Reikia atminti, kad daugelyje svetainių informacija nėra recenzuojama ar reda-guojama, todėl tokių informacijos šaltinių naudojimas reikalauja ir pati-kros.

Geografų rengiamiems referatams, kursiniams, bakalauro ir magis-tro darbams gali praversti Lietuvoje leidžiamų periodinių leidinių ir su geografijos mokslu susijusių institucijų interneto svetainės:http://www.leidykla.leu.lt/ (žurnalas Pedagogika).http://www.leidykla.leu.lt/ (žurnalas Socialinis ugdymas)http://www.lmaleidykla.lt/geografija/ (žurnalas Geografija).http://www.lmaleidykla.lt/geologija/ (žurnalas Geologija).http://www.lmaleidykla.lt/ekologija/ (žurnalas Ekologija).http://www.lmaleidykla.lt/energetika/ (žurnalas Energetika).http://www.lmaleidykla.lt/filosofijasociologija/ (žurnalas Filosofija. Socio-logija).http://www.lmaleidykla.lt/zemesukiomokslai/ (žurnalas Žemės ūkio mokslai).http://www.geo.lt/geo/index (žurnalas Annales Geographicae). http://www.balticajournal.lt (žurnalas Baltica).http://www.leidykla.vu.lt/mokslo-darbai/ekonomika/ekonomika (žurna-las Ekonomika)http://www.erem.ktu.lt (žurnalas Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba).

31

http://www.miskininkyste.mi.lt/miskininkyste (žurnalas Miškininkystė).http://www.asu.lt/vz/vti (žurnalas Vandens ūkio inžinerija).http://www.tandfonline.com/teel (žurnalas Aplinkos inžinerija ir krašto-tvarka)http://www.tandfonline.com/tgac (žurnalas Geodezija ir kartografija).http://www.ku.lt/leidykla/leidiniai/jura (žurnalas Jūra ir aplinka).http://www.ku.lt/leidykla/tiltai (žurnalas Tiltai).http://www.lgt.lt/ (Lietuvos geologijos tarnyba).http://www.geo.lt/geo/ (Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas).http://www.meteo.lt/ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba).http://www.vstt.lt/ (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba).http://www.vzi.lt/ (valstybės įmonė Valstybės žemės fondas).http://www.nzt.lt/ (Nacionalinė žemės tarnyba).http://www.gis-centras.lt (valstybės įmonė „GIS-Centras“). http://www.agi.lt/ (Aerogeodezijos institutas).http://www.stat.gov.lt/ (Lietuvos statistikos departamentas). http://www.tourism.lt/ (Valstybinis turizmo departamentas).http://www.am.lt/ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

32

REFERATŲ, KURSINIŲ, BAKALAURO IR MAGISTRO DARBŲ RENGIMO NUOSTATOS IR STRUKTŪRA

Darbų rengimo nuostatos. Lietuvos edukologijos universitete įgyven-dinama studento laisvo pasirinkimo nuostata. Tai reiškia, kad studentas savarankiškai gali rinktis kursinio, bakalauro ar magistro darbo temą ir mokslinį darbo vadovą. Rašant referatą, pasirinkimas yra limituojamas dėstomu dalyku, o referato temas siūlo konkretaus dalyko dėstytojas.

Kursinio darbo temą studentas renkasi atsižvelgdamas į savo moks-linius interesus, pasirengimo galimybes. Kursinio darbo temos siūlomos atsižvelgiant į Geografijos ir turizmo katedroje vykdomus mokslinius tyrimus. Tai, kokia bakalauro ar magistro darbo tema yra pasirenkama, dažniausiai lemia būsimų darbų sėkmę.

Studentų baigiamųjų darbų (bakalauro ir magistro) temos turi sie-tis su studijų programos turiniu, tai yra atitikti geografijos pedagogikos, gamtinės ir socialinės geografijos bakalauro darbams keliamus reikala-vimus. Pasirinkta baigiamųjų, ypač magistro, darbų tema turi būti aktu-ali, turi pasižymėti taikomų metodų, nagrinėjamos problemos, erdvinės tyrimų aprėpties naujumu, tyrimų svarba geografijai ar su ja susijusiems mokslams.

Aukštesni reikalavimai keliami magistro baigiamiesiems darbams. Šie darbai privalo turėti problematiškumo aspektą – tai reiškia, kad juose turi būti iškelta problema ir pateiktas galimas jos sprendimas.

Visi baigiamieji studentų darbai yra orientuoti į kritinio mokslinio mąstymo ugdymą. Juose būtina pateikti asmeninį požiūrį į nagrinėjamą problemą, kritinę problemos analizę, metodologines problemos sprendi-mo galimybes, asmeniškai surinktus tyrimo duomenis ir juos apibendrin-ti pateikiant išvadas. Šis reikalavimas ypač taikytinas magistro darbams.

Bakalauro ir magistro darbo temą studentas suformuluoja kartu su moksliniu vadovu. Tema pasirenkama iš studentą dominančios ir ją ga-linčios atskleisti geografijos šakos. Formuluojant temą būtina atsižvelgti į studento polinkius, jo sugebėjimus, motyvaciją, kvalifikacinius tyrimo gebėjimus, materialias ir finansines sąlygas tyrimui atlikti, esamą infor-

33

macinių duomenų bazę ir galimybę ją papildyti bei mokslinio darbo va-dovo kompetenciją.

Pasirinktos temos pavadinimas turi būti tikslus, aiškiai apibrėžiantis tiriamąjį objektą, reiškinį ar procesą. Temos pavadinimas turi būti sufor-muluotas kiek galima trumpesnis: jame būtina pateikti tik svarbiausius nagrinėjamos problemos aspektus. Lietuvos edukologijos universitete ren-giamos bakalauro darbų temos gali būti orientuotos į geografijos didakti-ką, gamtinę (fizinę) geografiją, socialinę geografiją, ekonominę geografiją, pažintinę geografinę veiklą (turizmą), kartografiją ir geografines informa-cines sistemas.

Studentas kartu su darbo vadovu apsibrėžia būsimo tyrimo erdvines, laiko ir metodologines ribas. Toks aktas leidžia aiškiau suvokti nagrinė-jamų klausimų ir sprendžiamų uždavinių ratą. Bakalauro darbuose tiks-linga formuluoti siauresnę tyrimų temą metodologiniu, erdviniu ir laiko požiūriu.

Formuluojant temą būtina atsižvelgti į jos aktualumą, metodologinių sprendimo priemonių galimybę, galimus sprendimo rezultatus, galimas kliūtis atliekant tyrimą. Į šiuos dalykus turi atsižvelgti tiek pats studentas, tiek temos mokslinis vadovas.

Darbų struktūra. Studentų baigiamieji darbai yra mokslinio darbo pradžia. Jiems taikomi tokie pat struktūriniai reikalavimai kaip ir visiems mokslinius tyrimus apibendrinamiesiems darbams.

Referatai yra orientuoti į literatūrinę nagrinėjamos problemos apž-valgą. Dėl šios priežasties juose didesnis dėmesys skiriamas kitų autorių publikuotoms idėjoms. Tai lemia daug didesnį ir išsamesnį referatuose pa-naudotų publikuotų darbų sąrašą.

Kursiniuose darbuose nagrinėjama siauresnė esamos problemos da-lis. Juose akcentuojama taikytos tyrimų metodikos svarba bei aptariamos jos naudojimo galimybės. Kursinis darbas metodologiniu pagrindu yra naudingas toliau rašant bakalauro darbą – jame siauresniame erdvės ir laiko intervale išbandomi tyrimų metodai.

Atskirose bakalauro ir magistro darbų struktūrinėse dalyse privalo būti išryškintas darbo aktualumas, naujumas, tikslas, uždaviniai, galimas praktinis pritaikomumas, anksčiau atliktų tyrimų apžvalga, darbo tyrimo metodologija ir metodika, darbo rezultatai, tyrimo išvados bei rekomen-dacijos. Bakalauro ir magistro darbuose taip pat turi būti pateiktas naudo-

34

tos literatūros, kuria remiantis atliktas tyrimas ir atskleista darbo tema, sąrašas ir, jeigu reikalinga, darbo priedai.

Darbo tikslas ir uždaviniai. Referato, kursinio, bakalauro ir ma-gistro darbų tikslas turi atspindėti viso darbo esmę ir jo prasmę. Darbo tikslo formuluotė privalo būti konkreti, aiški ir trumpa. Darbo tikslo pristatymas – tai darbo hipotezės įvardijimas. Darbo hipotezę reikėtų suvokti kaip dar nepatvirtintą, tačiau galimą ir numatomą nagrinėjamų reiškinių sąsają. Tyrėjas, prieš pradėdamas tyrimą, konstruoja sau būti-ną neištirtos problemos ar jos dalies sampratą. Vėliau problemai spręsti bus taikomi atitinkami metodai, leidžiantys rasti galimą optimaliausią sprendinį.

Remdamasis darbe iškelta hipoteze, tyrėjas sau aiškiai apsibrėžia dar-bo tikslą, kurį įvardija. Darbo tikslas privalo tampriai sietis su tyrimo te-mos pavadinimu. Be to, įvardijant darbo tikslą, būtina nusakyti ir būsimą tyrimo objektą. Geografijoje tyrimo objektas dažniausiai yra įvairaus ran-go ir pobūdžio teritoriniai dariniai.

Kita svarbi dalis – darbo uždaviniai, kuriuos būtina atlikti darbo tikslui pasiekti. Kursiniam darbui formuluojami 3–4, o bakalauro ir ma-gistro darbams – 4–6 uždaviniai. Darbo uždaviniuose pateikiamos kon-krečios darbo vykdymo fazės: pradedant publikacijų ir kitų informacijos šaltinių analize ir baigiant išvadomis ar rekomendacijomis.

Darbo struktūra. Referato, kursinio, bakalauro ir magistro darbų sandara privalo atitikti moksliniams darbams keliamus reikalavimus. Darbe privalo būti:

1. Titulinis lapas.2. Darbo turinys.3. Anotacija.4. Įvadas.5. Ankstesnių tyrimų apžvalga.6. Darbo metodologija.7. Tyrimo rezultatai.8. Tyrimo išvados.9. Naudotų publikacijų ir kitų informacijos šaltinių sąrašas.10. Santrauka lietuvių kalba.11. Santrauka anglų kalba.12. Priedai.

35

Titulinis lapas yra reikalingas visiems darbams. Jame nurodoma pa-grindinė darbą apibūdinanti informacija: institucija, fakultetas, katedra, darbo autorius, darbo pavadinimas, darbo pobūdis, darbo vadovas, metai (4 ir 6 priedai).

Darbo turinys turi būti sudarytas referatams, kursiniams, bakalauro ir magistro darbams. Pradinėje darbo rengimo fazėje darbo turinys yra kaip nuoroda rengiant darbą. Jį galima traktuoti kaip darbo planą, kuriuo remiantis numatoma darbo struktūra bei vykdomi darbo etapai. Esant ga-lutiniam referato, kursinio, bakalauro ar magistro darbo variantui darbo turinys parodo visą darbo struktūrą, kas ir kokiais metodais buvo tirta, kokie gauti rezultatai ir kokios darbo išvados. Galutinį darbo turinį suda-ro visi darbo dalių, skyrių ir skyrelių bei priedų pavadinimai, nurodant jų pradžios puslapius (7 priedas).

Darbo turinio dalys, skyriai ir poskyriai yra numeruojami, atsižvel-giant į hierarchinę jų priklausomybę. Hierarchinė turinio struktūra netu-ri viršyti trijų lygmenų, tai yra ją gali sudaryti dalys, skyriai ir poskyriai, kurie numeruojami arabiškais skaitmenimis, pradedant 1.

Dalių, skyrių, poskyrių numeracija ir jų pradiniai puslapiai darbo tu-rinyje ir pačiame darbe turi sutapti.

Darbo anotacijos tikslas – perduoti koncentruotą su darbu susijusią informaciją. Anotacija rašoma lietuvių kalba. Jos apimtis – iki 0,5 pus-lapio. Joje glaustai pristatomas tikslas, uždaviniai, taikyti tyrimo būdai, gauti rezultatai ir apibendrinanti išvada. Anotacijos pabaigoje parašomi 5–7 prasminiai žodžiai, atspindintys atlikto darbo temą (8 priedas).

Darbo įvade pristatomas atlikto darbo aktualumas, apibrėžiamas tyrimų objektas, įvardijama tyrimo hipotezė, nurodomas darbo tikslas ir uždaviniai, apibūdinamas darbo naujumas, galima tyrimo pritaikymo sritis, nurodoma darbo apimtis ir struktūra. Papildomai įvade gali būti pateikti vartojami žodžių, institucijų ir dokumentų pavadinimų sutrum-pinimai. Įvade, jeigu to nori darbo autorius, gali būti išreikštos padėkos darbo vadovams ir konsultantams.

Temos aktualumas atskleidžia, kiek pasirinkta tema yra svarbi ge-ografijos ir edukologijos mokslui teoriniu ir taikomuoju aspektu, kiek ji susijusi su nūdienos aktualijomis, kokiu mastu atliktas tyrimas geba paaiškinti praeityje vykusių procesų, lėmusių dabarties sąlygas ir būklę, eigą.

36

Tyrimo objektu nusakomas konkretus tyrimų objektas ir nagrinė-jamų reiškinių bei procesų aprėptis (lokaliniai, regioniniai, globaliniai), reiškinių savitarpio ryšiai, procesų intensyvumas ir jų dinamika.

Tyrimo hipotezė apima suformuluotą konkrečią mokslinio tyrimo prielaidą – numatomas sąsajas tarp reiškinių bei procesų raidos tenden-cijas. Tai bendro pobūdžio teiginys, reikalaujantis moksliniu tyrimu pa-remto patvirtinimo.

Darbo įvade privalomai pateikiamas darbo tikslas ir darbo uždavi-niai.

Darbo naujumas. Jis atskleidžiamas, parodant, kokios novacijos siū-lomos sprendžiant mažai tyrinėtus klausimus arba kokios pateikiamos metodinio pobūdžio naujovės, leidžiančios kitais būdais nagrinėti gamti-nės ir visuomeninės geografijos problemas.

Tyrimų pritaikymo sritis parodo atlikto tyrimo teorinio ir taikomojo pritaikymo galimybes atskiroms geografijos šakoms. Lietuvos edukologi-jos universitete rašomi kursiniai, bakalauro ir magistro darbai paprastai turi edukologinį pritaikomumą.

Darbo apimtį ir struktūrą atskleidžia darbo dalių ir skyrių skaičius, nurodoma darbo tekstinė apimtis bei darbą iliustruojantys priedai.

Kursinių darbų įvado apimtis siekia 2–3, o bakalauro ir magistro – 3–5 puslapius.

Ankstesnių tyrimų apžvalga – tai savarankiška ir būtina bakalauro ir magistro darbų dalis. Šioje darbo dalyje apžvelgiami kitų tyrėjų anksčiau atliktų tyrimų publikuoti rezultatai. Taip pat gali būti apžvelgti ir anali-zuojami nepublikuoti tyrimų rezultatai: mokslinės ataskaitos, taikomie-ji projektai, nedidelės apimties lokalinio pobūdžio tyrimai. Šioje dalyje kreipiamas dėmesys į kitų tyrėjų taikytas metodikas, tyrimų aprėptį, gau-tus rezultatus ir jų galimą panaudojimą autoriaus atliktuose tyrimuose. Ankstesnių tyrimų apžvalga privalo būti struktūrizuota, remiantis meto-diniais, erdvinės apimties, tyrimų laikotarpio aspektais.

Ankstesnių tyrimų apžvalgos apimtis bakalauro ir magistro darbuo-se siekia 4–6 puslapius. Kursiniuose darbuose ir referatuose jos apimtis mažesnė – 2–4 puslapiai.

Darbo metodologija – savarankiška ir būtina kursinių, bakalauro ir magistro darbų dalis. Šioje darbo dalyje pristatomas darbo rengimo pro-cesas, išsamiai nurodomi visi informacijos šaltiniai, lauko ir kameriniai

37

tyrimai, taikyti tyrimo metodai, naudota tyrimo įranga, taip pat patei-kiami tyrimo analizės ir apibendrinimo būdai: kartografavimas, statistinė analizė, loginis modeliavimas, matematinis modeliavimas.

Darbo metodologijos dalies apimtis – 2–3 puslapiai. Darbe taikant skelbtas įprastines tyrimų metodikas, tikslinga pateikti publikacijų nuo-rodas, o naudojant originalias metodikas jas būtina detaliai aprašyti.

Darbo rezultatai. Tai pagrindinė kursinio, bakalauro ir magistro darbo dalis. Joje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai, įprasminamas darbo tikslas ir atsakoma į darbo įvade suformuluotus uždavinius. Darbo rezultatų dalis yra privalomai struktūrizuojama: ji skiriama į 3–4 skyrius, kuriuose išskiriama po 2–3 poskyrius. Skyrių skaičius turi atitikti iškeltų darbo uždavinių skaičių. Kiekvienas darbo rezultatų skyrius turi būti tin-kamai atskleistas ir atspindėti konkretų tyrimų uždavinį.

Darbo rezultatų dalies apimtis kursiniame darbe sudaro 15–20 pusla-pių, bakalauro darbe – 20–30 puslapių, magistro darbe – 30–40 puslapių.

Darbo išvados. Jos privalo remtis atlikto savarankiško tyrimo duo-menimis. Išvadose privalo atsispindėti apibendrinti tyrimų rezultatai, ku-rie pateikiami glausta forma. Pateikiant išvadas gali būti pristatoma anali-zuojamos problemos būklė pasaulyje ir Lietuvoje, taikytos metodikos tin-kamumas, tyrimo rezultatai (kiekvienas skyrius atskirai).

Darbo išvados pateikiamos tekstu. Kiekvienos išvados tekstinė apim-tis neturi viršyti 2 sakinių, geriausia – vienu išplėstiniu sakiniu. Išvadose neteikiamos iliustracijos ir lentelės. Visos išvados turi būti numeruoja-mos. Kursinių darbų išvadų apimtis – ne mažesnė kaip 0,5 puslapio, baka-lauro ir magistro darbų – ne mažesnė kaip 1 puslapis.

Darbo santrauka. Ji rašoma lietuvių ir anglų kalbomis. Santraukoje privalomai nurodomas autoriaus vardas ir pavardė, darbo pavadinimas, vieta, kur atliktas darbas (Lietuvos edukologijos universitetas), glaustai pateikiamas darbo tikslas ir uždaviniai, taikyti tyrimų metodai, gauti ty-rimo rezultatai ir pagrindinės tyrimo metu suformuluotos išvados. Kursi-nio darbo santraukos apimtis – 0,5–1 puslapis, bakalauro ir magistro dar-bų – 1–2 puslapiai (8–9 priedai).

Literatūros sąrašas. Jame pateikiami visi darbe naudotų informa-cijos šaltinių bibliografiniai duomenys. Atliekant tyrimą galima remtis įvairaus pobūdžio informaciniais šaltiniais: monografijomis, periodinių mokslo žurnalų straipsniais, straipsnių rinkiniais, mokslinėmis ataskai-

38

tomis, kartografiniais kūriniais, geografinėmis duomenų bazėmis, inter-neto svetainėmis, įstatyminiais ir norminiais dokumentais. Visi naudoti informaciniai šaltiniai turi būti cituojami darbo tekste, lentelėse ar ilius-tracijose. Kursiniuose, bakalauro ir magistro darbuose privalomai turi būti pateiktas tik darbe naudotų informacinių šaltinių sąrašas, tai yra in-formaciniai šaltiniai tekste ir literatūros sąraše turi sutapti. Visi naudoti informaciniai šaltiniai turi būti cituojami darbo tekste.

Darbe panaudoti informaciniai duomenys turi būti aiškiai atskir-ti nuo autoriaus surinktų duomenų. Tai daroma pateikiant informacinio šaltinio trumpą bibliografiją sakinio ar pastraipos pabaigoje. Panaudoti rankraštiniai kūriniai (disertacijos, kursiniai, bakalauro ir magistro dar-bai, mokslinių tyrimų ataskaitos, kitų autorių nuotraukos) taip pat turi būti pateikti literatūros sąraše ir atitinkamai cituojami darbo tekste.

Informaciniai šaltiniai tekste cituojami nurodant: • autorių (ar autorius) ir leidimo metus; • informacinio šaltinio pavadinimo tris pirmuosius žodžius ir lei-

dimo metus; • informacinio šaltinio pavadinimo tris pirmuosius žodžius ir

sudarymo metus (kartografiniams kūriniams ir geografinėms duomenų bazėms);

• informacinio šaltinio pavadinimo tris pirmuosius žodžius ir pa-rašymo metus (mokslinėms ataskaitoms);

• informacinio šaltinio adresą ir lankymosi datą (interneto svetai-nėms);

• informacinio šaltinio pavadinimo tris pirmuosius žodžius ir įsi-galiojimo datą (įstatyminiams ir norminiams aktams).

Literatūros sąrašo pavyzdys pateikiamas 10 priede. Darbo priedai. Juose pateikiami visi pagalbiniai tekstiniai (įstaty-

miniai ir norminiai dokumentai, istorinių dokumentų kopijos, anketos, klausimynai), skaitmeniniai (pirminių duomenų lentelės) ar kartografi-niai (žemėlapiai ir planai) kūriniai. Jeigu darbo autorius atlikto tyrimo tema yra paskelbęs publikacijų, jų atspaudai taip pat pateikiami darbo prieduose.

39

REFERATŲ, KURSINIŲ, BAKALAURO IR MAGISTRO DARBŲ APIPAVIDALINIMAS

Reikalavimai tekstui. Spausdinant referatus, kursinius, bakalauro ir magistro darbus, būtina prisilaikyti raštvedybos reikalavimų:

1. Darbai spausdinami ant balto A4 formato popieriaus lapo (210 × 297 mm). Lapo paraštės: lapo apačia ir viršus – 2,5 mm, lapo kairė pusė – 3 mm, lapo dešinė pusė – 2 mm.

2. Tekstas rašomas naudojant kompiuterinę Microsoft Word progra-mą Times New Roman šriftu 12 punktų (12 pt) dydžiu.

3. Tarp teksto eilučių turi būti 1,5 intervalo tarpai (1,5 line spacing).4. Iliustracijos, esančios tekste, numeruojamos eilės tvarka, pra-

dedant 1 ir pateikiant žodžio „paveikslas“ trumpinį. Pavyzdžiui: 2 pav., 20 pav. Visos iliustracijos privalo turėti pavadinimus. Iliustracijos nume-ris ir pavadinimas rašomas po iliustracija.

5. Lentelės, esančios tekste, numeruojamos eilės tvarka, pradedant 1. Pavyzdžiui: 1 lentelė, 11 lentelė. Visos lentelės privalo turėti pavadinimus. Lentelės numeris ir pavadinimas rašomas virš lentelės.

6. Iliustracijų ir lentelių pavadinimai turi būti glausti ir informaty-vūs – ne ilgesni kaip 10 žodžių.

7. Jeigu iliustracijos ir lentelės yra ne autoriaus, prie jų turi būti patei-kiamos nuorodos į pirminį informacijos šaltinį. Pavyzdžiui: 22 pav. R. Sa-vidžero šlaitų tipų ir formų klasifikacija (Savigear, 1967); 4 lentelė. Ž. Tri-karo reljefo klasifikacinė schema (Tricart, 1965).

8. Referato, kursinio, bakalauro ir magistro darbo tekste esančios len-telės ir iliustracijos privalo tilpti į lapą ir neišsikišti už jo paraščių. Plačias lenteles ar iliustracijas galima pateikti gulsčias.

9. Referatas, kursinis, bakalauro ir magistro darbas privalo turėti vir-šelį (1 priedas.) ir darbo turinį (7 priedas).

10. Referato, kursinio, bakalauro ir magistro darbo teksto puslapiai numeruojami arabiškais skaitmenimis, pradedant įvadu. Viršelis ir turi-nio puslapis nenumeruojami, tačiau jie įskaičiuojami į visą darbo puslapių skaičių.

11. Referato, kursinio, bakalauro ir magistro darbo tekstas turi būti išlygintas iš kairės ir dešinės pusių.

40

12. Teksto pastraipos pradedamos nauja eilute. Pastraipos pradžia atitraukiama per 15 mm nuo kairės teksto pusės pradžios.

13. Teksto dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis pusjuodėmis rai-dėmis lapo centre. Pavadinimo pabaigoje skyrybos ženklas – taškas – ne-dedamas. Dalių pavadinimai pradedami rašyti naujame lape, 5 lapo eilutė-je nuo viršaus. Po pavadinimo, praleidus vieną intervalą, rašomas tekstas.

14. Teksto skyrių pavadinimai rašomi pusjuodėmis mažosiomis rai-dėmis lapo centre. Pirmoji pavadinimo raidė didžioji. Pavadinimo pabai-goje skyrybos ženklas – taškas – nededamas. Skyrių pavadinimai rašomi žemiau prieš tai esančio teksto, palikus vieno intervalo tarpą. Po pavadi-nimo, praleidus vieną intervalą, rašomas tekstas.

15. Teksto poskyrių pavadinimai rašomi pusjuodėmis mažosiomis raidėmis lapo centre. Pirmoji pavadinimo raidė didžioji. Pavadinimo pa-baigoje skyrybos ženklas – taškas – nededamas. Poskyrių pavadinimai rašomi žemiau prieš tai esančio teksto, palikus vieno intervalo tarpą. Po pavadinimo, praleidus vieną intervalą, rašomas tekstas.

16. Dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti tame pačiame lape kaip tolesnis tekstas. Dalies, skyriaus ar poskyrio pavadinimą rašyti vie-name lape, o tekstą kitame negalima.

17. Tekste galima išryškinti žemesnio rango struktūrines dalis (po-skyrius), kurios neatsispindi darbo turinyje. Tokias struktūrines dalis tikslinga paryškinti, naudojant kursyvą (italics) ir pusjuodį (bold) šriftą. Jos pradedamos nauja eilute, o po pavadinimo dedamas taškas.

18. Puslapiai numeruojami apačioje dešinėje pusėje. 19. Referatas, kursinis, bakalauro ir magistro darbas turi būti įsegtas

į aplanką (referatas) arba įrištas spirale (kursinis, bakalauro ir magistro darbas).

Viršelis. Viršelį turi turėti visi rašomi darbai. Viršelio viršuje didžio-siomis pusjuodėmis raidėmis rašomas universiteto, fakulteto ir katedros pavadinimas (18 pt).

Referatuose ir kursiniuose darbuose žemiau dešinėje pusėje rašomas žodis „Įvertinimas“.

Žemiau centre pusjuodėmis raidėmis rašomas autoriaus vardas ir pa-vardė (18 pt). Vardas ir pavardė pradedami didžiosiomis raidėmis, toliau – mažosios. Žemiau centre pusjuodėmis didžiosiomis raidėmis rašomas re-ferato, kursinio, bakalauro ar magistro darbo pavadinimas (30 pt). Žemiau

41

po pavadinimu įvardijamas darbo tipas: referatas, kursinis darbas, baka-lauro darbas, magistro darbas. Užrašas pradedamas didžiąja raide (16 pt).

Referatuose, kursiniuose, bakalauro ir magistro darbuose žemiau de-šinėje lapo pusėje rašomas darbo vadovo mokslinis laipsnis ir pedagogi-nis vardas, jo vardas ir pavardė (16 pt). Darbo vadovo mokslinis vardas ir mokslinis laipsnis rašomas sutrumpintai: prof., doc., habil. dr., dr.

Lapo apačioje centre pusjuodėmis didžiosiomis raidėmis rašomas miestas (Vilnius) (18 pt), o po juo centre pusjuodėmis raidėmis – metai (18 pt) (1, 2, 3 ir 5 priedai).

Titulinis puslapis. Titulinis puslapis pateikiamas bakalauro ir ma-gistro darbuose. Titulinio puslapio viršuje didžiosiomis pusjuodėmis rai-dėmis rašomas universiteto, fakulteto ir katedros pavadinimas (18 pt).

Žemiau dešinėje pusėje rašomas žodis „Įvertinimas“. Žemiau centre paryškintomis raidėmis rašomas autoriaus vardas ir

pavardė (18 pt). Vardas ir pavardė pradedami didžiosiomis raidėmis, to-liau – mažosios. Žemiau centre pusjuodėmis didžiosiomis raidėmis rašo-mas bakalauro ar magistro darbo pavadinimas (30 pt). Žemiau po pava-dinimu įvardijamas darbo tipas: bakalauro ar magistro darbas. Užrašas pradedamas didžiąja raide (18 pt).

Žemiau dešinėje lapo pusėje pusjuodėmis raidėmis rašomas dar-bo vadovo mokslinis laipsnis ir pedagoginis vardas, jo vardas ir pavardė (16 pt). Darbo vadovo mokslinis vardas ir mokslinis laipsnis rašomas su-trumpintai: prof., doc., habil. dr., dr.

Lapo apačioje centre pusjuodėmis didžiosiomis raidėmis rašomas miestas (Vilnius) (18 pt), o po juo centre pusjuodėmis raidėmis – metai (18 pt) (4 ir 6 priedai).

Darbo tekstas. Darbo tekstas struktūrizuojamas. Pateikdamas min-tis, darbo autorius gali remtis jau paskelbtomis publikacijomis ar kitais informacijos šaltiniais. Juos visus būtina įvardyti. Kitų autorių mintys gali būti pateikiamos dvejopai: ištisai jas cituojant ir perfrazuojant (atpasako-jant).

Dažniausiai ištisai cituojami įvairūs istoriniai dokumentai. Citata ne-turėtų apimti daugiau kaip vienos pastraipos. Ji visada išskiriama kabutė-mis, citatos gale nurodant bibliografinį šaltinį, metus ir citatos puslapį. Pa-vyzdžiui: „Geomorfologinio rajonavimo esmė – teritorijos suskirstymas į morfogenetiškai vientisus paviršiaus vienetus, kuriuos sukūrė įvairūs

42

reljefą formavę veiksniai: tirpstančio ledyno plaštakos ir liežuviai, ledyno tirpsmo vandenys, kiti vėliau paviršių veikę egzogeniniai procesai“ (Guo-bytė, 2010, p. 16).

Perfrazavimas – tai cituojamo autoriaus minties perteikimas savais žodžiais. Pavyzdžiui: R. Guobytė pastebi (Guobytė, 2010), kad geomorfo-loginio rajonavimo esmę sudaro teritorijos suskirstymas į morfogenetiš-kai vienalyčius paviršiaus darinius, kuriuos sukūrė įvairūs paviršių for-mavę veiksniai.

Nuorodos į naudotus bibliografinius ir kitus informacijos šaltinius gali būti pateikiamos pačiame tekste, išnašose puslapio apačioje ar darbo pabaigoje. Plačiausiai naudojamas būdas – literatūros ar kito informaci-nio šaltinio nuorodos pateikimas tekste, kai parašoma autoriaus pavardė ar dalis kūrinio pavadinimo ir leidimo metai. Pavyzdžiui: (Žaromskis, 2008), (Taminskas, Švedas, Švedienė, 2006), (Lietuvos šlapynės…, 2011). Kūrinio autoriaus pavardė ar kūrinio pavadinimas rašomas lenktiniuose skliaus-tuose. Jeigu kūrinio autorių yra trys ar mažiau, tekste cituojamos jų visų pavardės. Pavyzdžiui: (Taminskas, Švedas, Švedienė, 2006). Jeigu kūrinio autorių yra daugiau negu trys, tekste cituojama tik vieno autoriaus pavardė, nurodant, kad yra ir daugiau autorių. Pavyzdžiui: (Kisielienė ir kt., 2008), kai visas bibliografinis kūrinio aprašas yra toks: Kisielienė D., Stančikaitė M., Mažeika J., Blaževičius P. 2008. Natūralūs ir žmogaus sąlygoti aplinkos pokyčiai Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje VI ir XIV–XV a. Geologijos akiračiai, Nr. 2, p. 19–28.

Pateikiant nuorodas į skirtingus kelių autorių publikuotus šaltinius, autorių pavardės ir kūrinių publikavimo metai rašomi vienuose skliauste-liuose, skirtingus kūrinius atskiriant kabliataškiu. Pavyzdžiui: (Arustie-nė, Kadūnas, 2007; Giedraitienė, 2009; Šmitienė, Gaigalis, 2010; Vaikasas, Bastienė, 2000).

Pateikiant nuorodą į kelias to paties autoriaus publikacijas, išleistas tais pačiais metais, jos atskiriamos prie metų prirašant mažąsias raides a, b, c, d ar daugiau. Pavyzdžiui: (Baltrūnas, 2008 a; Baltrūnas 2008 b), kai abiejų to paties autoriaus kūrinių bibliografinis aprašas būtų toks: Bal-trūnas V. 2008. Kvartero geologijos renesanso link. Geologijos akiračiai, Nr. 2, p. 6–9; Baltrūnas V. 2008. Ledkalnių pėdsakai Lietuvoje. Geologijos akiračiai, Nr. 2, p. 13–18. Toks pats žymėjimas privalo būti ir darbo gale pateikiamame naudotos literatūros sąraše.

43

Visos darbe panaudotos kitų autorių iliustracijos ar duomenų bazės turi turėti nuorodas į pirminius informacijos šaltinius. Darbe taip pat turi būti nuorodos į kolektyvinius informacijos šaltinius (žemėlapius, atlasus) bei interneto svetaines.

Referate, kursiniame, bakalauro ar magistro darbe autorius gali pateikti nuorodas ir į savo kūrinio kitus puslapius, iliustracijas, lenteles ar priedus. Tokiu atveju įvardijamas cituojamas objektas. Pavyzdžiui: (žr. p. 36), (žr. 2 skyrių), (žr. 6 lentelę), (žr. 4 pav.), (žr. 3 priedą).

Literatūros sąrašas. Literatūros sąrašas gali būti sudaromas pagal keletą sistemų, tačiau darbe privalu prisilaikyti vienos. Šiuo metu Lietu-voje galioja kelios bibliografinio aprašo pateikimo sistemos, turinčios ben-drų bruožų ir skirtingumų.

Prie kiekvieno literatūros šaltinio pateikiama būtina informacija: kūrinio autorius, kūrinio leidimo metai, kūrinio pavadinimas, leidinys, kuriame išspausdintas kūrinys (periodinis ar neperiodinis), leidinio nu-meris, kūrinio puslapiai leidinyje.

Sudarant referato, kursinio, bakalauro ar magistro darbų literatūros sąrašus būtina prisilaikyti tam tikrų taisyklių:

1. Literatūros sąrašas sudaromas lotyniškos abėcėlės raidžių sekos tvarka.

2. Literatūros sąrašas pateikiamas lotyniška abėcėle, o kitos abėcėlės transkribuojamos.

3. Abėcėlių transkripcija atliekama remiantis taisyklėmis, pateiktomis tinklalapyje: http://en.wikipedia.org/wiki/BGN/PCGN_romanization.

4. Autorių pavardės pradedamos didžiąja raide, o toliau rašoma ma-žosiomis. Nurodoma tik pirmoji autoriaus vardo raidė, o po jos dedamas taškas. Jeigu autorius turi du ir daugiau vardų, rašomos tik pirmosios jų raidės.

5. Vieno autoriaus keli darbai literatūros sąraše pateikiami chrono-logine tvarka.

6. Jeigu vieno autoriaus keli darbai yra publikuoti tais pačiais metais, prie metų papildomai pridedamos mažosios raidės a, b, c, d ir taip toliau (žr. poskyrį „Darbo tekstas“).

7. Literatūros sąraše iš pradžių pristatomi vieno autoriaus publikuoti kūriniai, o po to (jeigu tokių yra) kūriniai, publikuoti su bendraautoriais. Šiuo atveju taip pat būtina prisilaikyti lotyniškos abėcėlės raidžių sekos

44

tvarkos: antrojo autoriaus pavardę, trečiojo autoriaus pavardę ir taip to-liau.

8. Jeigu publikacijų autoriai yra keli, jų pavardės pateikiamos tokia tvarka, kokia pateikti pirminiame šaltinyje.

9. Literatūros sąraše reikėtų vengti sutrumpinimų ir stengtis pateikti visą bibliografinę informaciją.

10. Knygų (monografijų, straipsnių rinkinių) ir periodinių leidinių pavadinimai pradedami didžiąja raide, toliau rašoma mažosiomis. Pava-dinimai pateikiami kursyvu.

11. Literatūros sąraše pateiktoms knygoms būtina nurodyti visą jų puslapių skaičių.

12. Kūriniams, kurie išspausdinti straipsnių rinkiniuose, periodi-niuose leidiniuose ar pateikti kaip atskiros knygų dalys bei skyriai, būtina nurodyti puslapių intervalą.

13. Literatūros sąraše pateikiamos tik tos publikacijos, kuriomis re-miamasi ir kurios cituojamos darbe.

14. Literatūros sąrašo pozicijos nenumeruojamos. Iliustracijos. Referatuose, kursiniuose, bakalauro ir magistro dar-

buose gali būti pateikiami įvairaus pobūdžio vaizdiniai kūriniai, kurie va-dinami iliustracijomis. Iliustracijomis gali būti:

1. Grafikai. Tai linijinius objektus (profilius) ar reiškinių dinamiką vaizduojančios kreivės, turinčios 2 ašis – vertikalią ir horizontalią. Gra-fikais dažniausiai pateikiamas paviršiaus aukštis ar kontinualių reiškinių raida tam tikru laikotarpiu. Horizontalioje ašyje atidedami laiko interva-lai, vertikalioje – reiškinio kiekybinės reikšmės atitinkamu laiko momen-tu. Grafikai sudaromi naudojant Microsoft Ofice Exel, Adobe Illustrator, Corel Draw programines įrangas (11 priedas).

2. Diagramos. Jomis pateikiama kontinualių ir diskretiškų reiškinių bei procesų kaita. Diagramos gali būti stulpelinės, juostinės, skritulinės, taškinės, linijinės, plotinės ir turėti kubo, cilindro, kūgio ar piramidės formą. Diagramos įprastai sudaromos naudojant Microsoft Ofice Exel pro-graminę įrangą (12 priedas).

3. Schemos. Tai sudėtingų objektų, reiškinių ar procesų struktūrinių dalių vaizdai, atskleidžiantys realius ryšius bei priklausomybę tarp atskirų dalių. Schemos gali būti sudaromos naudojant Microsoft Ofice Exel, Adobe Illustrator, Corel Draw programines įrangas (13 priedas).

45

4. Žemėlapiai ir planai. Tai stambaus (planai) ir smulkaus (žemėla-piai) mastelio žemės paviršiaus objektus, reiškinių erdvinę plėtrą bei pro-cesų erdvinį intensyvumą iliustruojantys vaizdai. Žemėlapiams sudary-ti gali būti naudojamos ArcGIS, Adobe Illustrator, Corel Draw, AutoCAD programinės įrangos (14 priedas).

5. Aerofotografinės ir kosminės nuotraukos. Tai metriški Žemės pavir-šiaus, jame vykstančių reiškinių ar procesų vaizdai, fiksuoti iš lėktuvų ir kosminių palydovų (15 priedas).

6. Nuotraukos. Tai nemetriniai objektus, reiškinių ar procesų vyksmą iliustruojantys kūriniai (16 priedas).

7. Piešiniai. Nemetriniai individualizuotą požiūrį į tiriamus objektus, reiškinius ar procesus pateikiantys grafiniai kūriniai (17 priedas).

Iliustracijų kiekis referate, kursiniame, bakalauro ar magistro darbe priklauso nuo darbo temos. Geografiniuose darbuose iliustracijos yra bū-tinos. Ypač svarbios erdvę apibūdinančios iliustracijos: planai, žemėlapiai, fotonuotraukos. Visoms iliustracijoms keliami reikalavimai:

1. Iliustracijos įterpiamos į pagrindinį darbo tekstą.2. Iliustracijos gali būti nespalvotos arba spalvotos. 3. Referatų iliustracijos gali būti kopijuotos iš kitų informacijos šalti-

nių. Kopijos privalo būti kokybiškos. 4. Kursinių, bakalauro ir magistro darbų iliustracijos turi būti origi-

nalios, tai yra jas turi sudaryti pats darbo autorius, naudodamas atitinka-mas kompiuterines programas.

5. Užrašai iliustracijose turi būti aiškiai skaitomi.6. Iliustracijose naudojami tik standartizuoti sutrumpinimai.7. Grafikuose ir diagramose turi būti nurodyti matavimo vienetai.8. Padalos, esančios iliustracijose, turi būti aiškiai įvardytos. 9. Tekste iliustracijos numeruojamos eilės tvarka, pradedant 1.10. Iliustracijos privalo turėti savo pavadinimą, kuris pateikiamas po

iliustracija. 11. Jeigu iliustracija yra kopijuota iš kito informacijos šaltinio, būtina

pateikti jos bibliografinius duomenis (autoriaus pavardė ir metai), kuriuos reikia nurodyti skliaustuose po iliustracijos pavadinimo.

12. Visi iliustraciją paaiškinantys sutartiniai ženklai turi būti įkom-ponuoti į iliustraciją. Jeigu sutartinių ženklų daug, jų paaiškinimai gali būti pateikiami po iliustracijos pavadinimu.

46

13. Tekste esančios iliustracijos dydis neturi viršyti A4 formato lapo su paraštėmis (250 × 170 mm).

14. Didesnio formato iliustracijos (planai, žemėlapiai) gali būti deda-mos į darbo priedus, juos tinkamai sulanksčius ir įsegus.

Lentelės. Lentelės yra struktūrizuota kiekybinių duomenų pateikimo forma. Informacijos struktūrizacija lentelėse yra atliekama duomenis gru-puojant skirtingose eilutėse ar stulpeliuose. Lentelės atlieka informacijos kreipimo ir papildymo funkcijas – iliustruoja vidutinius ir ekstremalius kiekybinius dydžius. Lentelėms sudaryti ir pateikti referatuose, kursiniuo-se, bakalauro ir magistro darbuose keliami reikalavimai:

1. Visos lentelės turi būti numeruotos. Numeracija pradedama ara-bišku skaitmeniu 1.

2. Lentelės numeris ir pavadinimas rašomas virš lentelės.3. Jeigu duomenys, pateikiami lentelėje, yra paimti iš kitų informaci-

jos šaltinių, būtina nurodyti jų bibliografinius duomenis (autoriaus pavar-dė ir metai), kurie turi būti rašomi skliaustuose po lentelės pavadinimo.

4. Darbo tekste pateikiamos lentelės privalo būti analitinės ar api-bendrinančios, tai yra jose nurodyti duomenys jau turi būti susisteminti.

5. Lentelių eilučių ir stulpelių pavadinimai pradedami didžiosiomis raidėmis. Po pavadinimo skyrybos ženklai nerašomi.

6. Lentelėje turi būti pateikti gautų duomenų matavimo vienetai. Jei-gu matavimo vienetai vienodi visai lentelei, jie gali būti nurodyti po lente-lės pavadinimo skliaustuose. Jeigu matavimo vienetai skiriasi, jie turi būti pateikti kiekvienoje eilutėje ar kiekviename stulpelyje.

7. Skaičiai lentelėse išdėstomi tikslingai: vienetai po vienetais, dešim-tys po dešimtimis, šimtai po šimtais ir taip toliau (18 priedas).

8. Lentelės, turinčios daug stulpelių ir nedaug eilučių, gali būti patei-kiamos gulsčiai (landscape).

9. Jeigu lentelių eilučių skaičius yra didelis, lentelę verta skaidyti į ats-kiras dalis ir jas pateikti per kelis lapus. Tokiu atveju po stulpelių pava-dinimų būtina sukurti papildomą eilutę, kurioje arabiškais skaitmenimis įvardijamas kiekvienas stulpelis. Kitame lape nerašomi stulpelių pavadi-nimai, o tik pateikiami atitinkami skaitmenys (19 priedas).

10. Didelės apimties lenteles, kuriose nurodomi nesusisteminti duo-menys, tikslinga pateikti prieduose. Prieduose taip pat būtina taikyti len-telių skaidymą į atskiras dalis ir atitinkamą jų stulpelių žymėjimą.

47

11. Didesnio formato lentelės gali būti dedamos į darbo priedus, jas tinkamai sulanksčius ir įsegus.

Darbo įrišimas. Visi referatai, kursiniai, bakalauro ar magistro dar-bai privalo būti įrišti. Referatams įrišti naudojamas segtuvas. Kursiniai, bakalauro ir magistro darbai įrišami spiraliniu segtuvu. Įrištas referatas ir kursinis darbas privalo turėti viršelį. Bakalauro ir magistro darbai privalo turėti viršelį ir titulinį puslapį. Tituliniame puslapyje yra rašomas darbo įvertinimas.

Prieš įrišant darbą, jis turi būti atidžiai peržiūrėtas: tinkamai sude-dami jo puslapiai, žiūrima, ar visi puslapiai numeruoti, ar teksto puslapių numeracija atitinka numeraciją, pateiktą referato, kursinio, bakalauro ar magistro darbo turinyje.

Elektroninė darbo versija. Bakalauro ir magistro darbai papildomi elektronine darbo versija. Elektroninė darbo versija įrašoma į kompiuteri-nę laikmeną (CD arba DVD). Joje pateikiamas visas darbo tekstas su jame esančiomis iliustracijomis ir lentelėmis. Elektroninėje versijoje taip pat pa-teikiamos prieduose esančios iliustracijos ir lentelės.

Prie bakalauro ir magistro darbo paskutinio viršelio vidinės pusės klijuojamas vokas, kuriame įdedama kompiuterinė laikmena.

Elektroninėje darbo versijoje bakalauro ar magistro darbas įrašomas dviem formatais: Microsoft Word ir PDF. Pastarasis formatas naudojamas darbą publikuoti internete.

48

DARBŲ GYNIMAS

Referatai, kursiniai, bakalauro ir magistro darbai yra ginami. Jie gali būti ginami individualaus ir viešo pristatymo metu. Individualus darbų gynimas – tai referato pristatymas seminarų metu. Pristačius referatą, vyksta diskusija, kurios metu dėstytojas ir kolegos užduoda klausimus. Prelegentas turi kiek galima išsamiau į juos atsakyti, rodydamas mokslinį išprusimą atitinkamoje srityje.

Kursiniai, bakalauro ir magistro darbai yra ginami viešai juos pri-statant. Kursiniams darbams ginti Geografijos ir turizmo katedra sufor-muoja keturias kursinių darbų gynimo komisijas: gamtinės geografijos, socialinės ir ekonominės geografijos, kraštotyros ir turizmo, geografijos edukologijos sričių. Gynimo metu prelegentas privalo glaustai pristatyti darbo tikslą ir jo uždavinius, taikytą tyrimų metodiką, svarbiausius ty-rimo metu gautus rezultatus, tyrimo pagrindu suformuluotas išvadas bei pasiūlymus. Darbui pristatyti skiriama iki 10 minučių. Po kursinio darbo pristatymo vyksta diskusija, kurios metu komisijos nariai ir kolegos už-duoda klausimus. Prelegentas turi kiek galima išsamiau į juos atsakyti, rodydamas mokslinį išprusimą atitinkamoje srityje.

Bakalauro darbams ginti Lietuvos edukologijos universiteto rekto-rius suformuoja baigiamųjų egzaminų, baigiamųjų darbų gynimo ir kva-lifikavimo komisijas. Bakalauro darbas ginamas baigiamųjų darbų komi-sijoje. Geografijos baigiamųjų darbų komisiją sudaro 5 nariai. Komisijos pirmininku skiriamas ne Lietuvos edukologijos universitete dirbantis mokslininkas. Gynimo metu prelegentas privalo glaustai pristatyti darbo tikslą ir jo uždavinius, taikytą tyrimų metodiką, svarbiausius tyrimo metu gautus rezultatus, tyrimo pagrindu suformuluotas išvadas bei pasiūlymus. Darbas pristatomas naudojant multimediją (Microsoft Power Point Presen-tation) ar grafoprojektorių. Darbui pristatyti skiriama iki 15 minučių.

Po bakalauro darbo pristatymo vyksta diskusija, kurios metu komi-sijos nariai ir kolegos užduoda klausimus. Prelegentas turi kiek galima iš-samiau į juos atsakyti, rodydamas mokslinį išprusimą atitinkamoje srity-je. Baigus gynimą, skaitoma recenzento parašyta darbo recenzija. Prele-gentas privalo kvalifikuotai atsakyti į recenzento pastabas. Gynimo metu pristatomas darbo vadovo atsiliepimas apie atliktą darbą. Jame darbo va-

49

dovas trumpai apžvelgia, kaip buvo rengiamas darbas, įvertina autoriaus iniciatyvumą bei metodologinį pasirengimą, darbo uždavinių įvykdymo ir darbo tikslo pasiekimo laipsnį, nurodo darbo svarbą.

Magistro darbams ginti Lietuvos edukologijos universiteto rektorius suformuoja baigiamųjų darbų gynimo komisijas. Magistro darbas gina-mas baigiamųjų darbų komisijoje. Magistro baigiamųjų darbų komisiją sudaro 5 nariai. Komisijos pirmininku skiriamas ne Lietuvos edukologi-jos universitete dirbantis mokslininkas. Gynimo metu prelegentas privalo glaustai pristatyti darbo tikslą ir jo uždavinius, taikytą tyrimų metodiką, svarbiausius tyrimo metu gautus rezultatus, tyrimo pagrindu suformu-luotas išvadas bei pasiūlymus. Darbas pristatomas naudojant multimediją (Microsoft Power Point Presentation) ar grafoprojektorių. Darbui pristatyti skiriama iki 15 minučių.

Po magistro darbo pristatymo vyksta diskusija, kurios metu komisi-jos nariai ir kolegos užduoda klausimus. Prelegentas turi kiek galima iš-samiau į juos atsakyti, rodydamas mokslinį išprusimą atitinkamoje srity-je. Baigus gynimą, skaitoma recenzento parašyta darbo recenzija. Prele-gentas privalo kvalifikuotai atsakyti į recenzento pastabas. Gynimo metu pristatomas darbo vadovo atsiliepimas apie atliktą darbą. Jame darbo va-dovas trumpai apžvelgia, kaip buvo rengiamas darbas, įvertina autoriaus iniciatyvumą bei metodologinį pasirengimą, darbo uždavinių įvykdymo ir darbo tikslo pasiekimo laipsnį, nurodo darbo svarbą.

50

DARBŲ VERTINIMAS

Referatai, kursiniai, bakalauro ir magistro darbai vertinami pagal dešimties balų sistemą. Darbą ginti leidžiama darbo vadovo sutikimu. Darbo vadovas pateikia savo atsiliepimą, kuriame pareiškia savo nuo-monę apie svarbiausius minimalius darbui keliamus kriterijus: darbo metodologinis pagrįstumas, darbo tikslo ir uždavinių įvykdymas, dar-bo rezultatai, darbo teorinė ir praktinė svarba, darbo apipavidalinimas (20 priedas). Galutinį darbo įvertinimą pateikia komisija, atsižvelgdama į tai, kaip pristatomas darbas, kaip ginami teiginiai, kokie yra darbo re-cenzento ir darbo vadovo vertinimai, kaip prelegentas atsako į jam už-duodamus klausimus.

Bakalauro ir magistro darbas įteikiamas recenzentui ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki darbo gynimo. Recenzentas, rašydamas darbo recenziją, joje aptaria darbo aktualumą, tyrimų tikslą ir uždavinius, naudotus infor-macijos šaltinius, tyrimų imtį, tyrimų metodiką, duomenų apibendrinimo būdus, tyrimų rezultatų pateikimo aiškumą, išvadų originalumą ir jų ati-tiktį darbo uždaviniams, darbo kalbos taisyklingumą, darbo apipavida-linimą. Pabaigoje recenzentas pateikia galutinę išvadą – darbo vertinimą (teigiamai arba neigiamai) (21 priedas).

Darbo metodologinis pagrįstumas apima:• Taikytų metodų atitiktį darbo tikslui ir uždaviniams. • Tyrėjo metodinį pasirengimą.• Taikytų metodų visumą.• Taikytų metodų įvairiapusiškumą.Darbo tikslo ir uždavinių įvykdymas apima:• Darbo tikslo teorinį ir praktinį pagrįstumą.• Darbo tikslo realumą.• Darbo tikslo ir uždavinių suderinamumą.• Gautų rezultatų ir iškeltų uždavinių atitikimą.Darbo rezultatai apima: • Gautų duomenų originalumą. • Įvairiapusę ir korektišką duomenų analizę.• Mokslinę duomenų interpretaciją. • Darbo išvadų pagrįstumą.

51

Darbo teorinė ir praktinė svarba apima:• Tyrimo naujumo laipsnį.• Darbo metodologinį reikšmingumą.• Darbo praktinį pritaikomumą.Darbo apipavidalinimas apima:• Formalią apipavidalinimo atitiktį keliamiems reikalavimams.• Teksto kalbos taisyklingumą.• Iliustracijų tikslingumą ir kokybę.• Darbo estetinį vaizdą. Komisijos nariai, vertindami darbą, privalo objektyviai atsižvelgti į

visus išvardytus kriterijus. Galutinis įvertinimas nustatomas suskaičiavus visų komisijos narių individualaus vertinimo aritmetinį vidurkį.

Gynimui laiku nepristatyti ar gynimo metu neapginti bakalauro ir magistro darbai gali būti ginami ne anksčiau kaip po vienų metų. Išimtys gali būti taikomos tik ypatingais atvejais.

52

DARBŲ SAUGOJIMAS

Atitinkamo dalyko dėstytojai referatus saugoja vienus metus. Po to referatai gali būti grąžinti studentams.

Kursiniai darbai saugomi Geografijos ir turizmo katedroje trejus me-tus. Po šio termino kursiniai darbai perduodami saugoti darbų vadovams.

Bakalauro ir magistro darbai kartu su jų elektroninėmis versijomis saugomi Geografijos ir turizmo katedroje neribotą laiką. Darbai regis-truojami baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų saugojimo žurnale.

Visi viešai pristatyti ir apginti darbai yra prieinami geografijos stu-dijų programos bakalaurantams ir magistrantams. Norintieji susipažinti su referatais turi kreiptis į atitinkamo dalyko dėstytojus, o pageidaujan-tieji susipažinti su kursiniais darbais, pirmus 3 metus turi kreiptis į Geo-grafijos ir turizmo katedrą, po to į atitinkamo darbo vadovus. Norintieji susipažinti su bakalauro ar magistro baigiamaisiais darbais turi kreiptis į Geografijos ir turizmo katedrą. Darbai susipažinti duodami laikinai, prieš tai pasirašius atitinkamame žiniaraštyje.

Bakalauro ir magistro darbų lietuviškos anotacijos ir angliškos san-traukos skelbiamos katedros tinklalapyje.

53

LITERATŪRA

1. Adomaitienė J., Zubrickienė I. 2007. Referatų, kursinių ir baigiamųjų darbų rengimo metodika. Vilnius: VPU leidykla. 64 p.

2. Bončkutė R. 2001. Studentų mokslinių darbų metodinės rekomendaci-jos. Klaipėda: KU leidykla. 40 p.

3. Dailidienė I. 2010. Hidrologijos ir okeanografijos, Jūrų hidrologijos kursinių, bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų rengimo metodinės rekomendacijos. Klaipėda: KU leidykla. 56 p.

4. Dumbliauskienė M., Prapiestienė R. 1997. Kursinių ir bakalauro bei magistro darbų rašymo bendrieji metodiniai nurodymai. Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla. 28 p.

5. Eidukevičienė M. 1998. Rekomendacijos geografijos magistro darbui. Klaipėda: KU leidykla. 28 p.

6. Grecevičius P., Dučinskienė E., Marčius R., Sebeckas A., Urbonienė R. 2008. Metodinės rekomendacijos rekreacinės architektūros ir krašto-tvarkos (kraštovaizdžio architektūros) bakalauro baigiamajam darbui rengti. Klaipėda: KU leidykla. 24 p.

7. Grecevičius P., Genys J., Olšauskas A., Staševičiūtė R. 2007. Krašto-vaizdžio architektūros, rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos ma-gistro baigiamojo darbo (tezių) rengimo metodinės rekomendacijos. Klaipėda: KU leidykla. 36 p.

8. Janonis O. 2005. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika. Vilnius: VU leidykla. 51 p.

9. Juška A., Kučinskas V. 1998. Metodiniai patarimai rašantiems kursi-nius, diplominius, magistro baigiamuosius darbus ir daktaro disertaci-jas. Klaipėda: KU leidykla. 56 p.

10. Kavaliauskas P., Dumbliauskienė M. 2006. Studijų darbų rengimo bendrieji metodiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidy-kla. 124 p.

11. Lileikienė A., Martinkienė J., Zulumskytė A. 2009. Diplominio (bai-giamojo) darbo rengimo metodika. Klaipėda: KU leidykla. 40 p.

54

12. Makštutis A. 2003. Bakalauro studijų baigiamojo darbo rengimo me-todiniai nurodymai ir patarimai. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. 28 p.

13. Navickas V., Ruškytė D. 2010. Magistro baigiamojo darbo rengimo me-todiniai nurodymai. 2010. Vilnius: VPU leidykla. 144 p.

14. Noreika R., Balevičienė J., Smaliukas D. 1997. Magistro darbas. Meto-dinės rekomendacijos. Vilnius: VPU leidykla. 36 p.

15. Oleninas S. 1996. Metodiniai nurodymai ekologijos kursiniam darbui. Klaipėda: KU leidykla. 6 p.

16. Stepukonis F. 1999. Referatų rašymo ir pristatymo metodiniai patari-mai. Klaipėda: KU leidykla. 16 p.

17. Unikaitė-Jakuntavičienė I. 2009. Politikos mokslų krypties studentų rašto darbų rašymas ir pristatymas: mokomoji metodinių nurodymų knyga. Kaunas: VDU leidykla. 64 p.

18. Vaičekauskaitė R., Acienė E. 2007. Mokslinių darbų rengimo metodi-nės rekomendacijos socialinio darbo bakalauro ir magistro programų studentams. Klaipėda: KU leidykla. 60 p.

19. Vaitekūnas S. 1995. Kursinių darbų rašymo metodiniai nurodymai. Klaipėda: KU leidykla. 10 p.

20. Zulumskytė A. 2003. Edukologijos pagrindinių studijų mokslinių dar-bų rengimo metodinės rekomendacijos. Klaipėda: KU leidykla. 40 p.

55

PRIEDAI

5631

1 priedas

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETASGAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Įvertinimas:

Dovilė Dičiūtė

GEOGRAFIJOS EDUKOLOGIJOS

METODOLOGINĖS KONCEPCIJOS

Referatas

VILNIUS2013

1 PRIEDAS

57

2 PRIEDAS

32

2 priedas

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETASGAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Įvertinimas:

Salomėja Lukaitė

VAKARŲ KURŠO MORENINĖS AUKŠTUMOS MAŽŲJŲ UPELIŲ

BASEINŲ STRUKTŪRA (KALTIES UPĖS PAGRINDU)

Kursinis darbas

Darbo vadovasprof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius

VILNIUS2013

58

3 PRIEDAS

33

3 priedas

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETASGAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Valda Šuminskaitė

ŽEMĖS DREBĖJIMAI LIETUVOJE

Bakalauro darbas

Darbo vadovasprof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas

VILNIUS2013

59

4 PRIEDAS

34

4 priedas

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETASGAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Įvertinimas:

Valda Šuminskaitė

ŽEMĖS DREBĖJIMAI LIETUVOJE

Bakalauro darbas

Darbo vadovasprof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas

VILNIUS2013

60 35

5 priedas

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETASGAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Simona Šilinskaitė

LIETUVIŠKOSIOS GEOGRAFIJOS TERMINIJOS RAIDOS ASPEKTAI JURGIO AMBRAZIEJAUS PABRĖŽOS

„GEOGRAPYJE“Magistro darbas

Darbo vadovasdoc. dr. Mykolas Mikalajūnas

VILNIUS2013

5 PRIEDAS

61

6 PRIEDAS

36

6 priedas

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETASGAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Įvertinimas:

Simona Šilinskaitė

LIETUVIŠKOSIOS GEOGRAFIJOS TERMINIJOS RAIDOS ASPEKTAI JURGIO AMBRAZIEJAUS PABRĖŽOS

„GEOGRAPYJE“Magistro darbas

Darbo vadovasdoc. dr. Mykolas Mikalajūnas

VILNIUS2013

62

7 PRIEDAS

TURINYS

1. Anotacija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32. Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43. Ankstesnių tyrimų apžvalga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64. Tyrimo metodologija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85. Tyrimų rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

5.1. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografijos vadovėlio terminų kilmės šaltiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

5.1.1. Lietuvių kalbos žodžių pritaikymas geografijos terminams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115.1.2. Naujų terminų daryba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 155.1.3. Skolinti terminai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

5.2. Rankraščio „Geograpyje“ geografinių terminų reikšminė analizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

5.2.1. Gamtinės (fizinės) geografijos terminai . . . . . . . . . . . . . . . . 215.2.2. Visuomeninės geografijos terminai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 265.2.3. Bendrieji geografijos terminai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

6. Pedagoginis tyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 336.1. Tyrimo nuostatos ir sąlygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 346.2. Tyrimo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38

7. Išvados ir pasiūlymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 418. Literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 439. Santrauka lietuvių kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4610. Santrauka anglų kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4711. Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48

63

8 PRIEDAS

Šuminskaitė V. Žemės drebėjimai Lietuvoje: bakalauro darbas. Vilnius: VPU, 2009.

Anotacija. Pastarųjų kelių dešimtmečių seisminiai stebėjimai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse liudija, kad ir Lietuvoje gali įvykti vidutinio stiprumo žemės drebėjimai. Istorijos šaltiniuose yra užfiksuota praeityje buvusios griaunamo-jo pobūdžio žemėdrebos. Tai rodo, kad ir ateityje išlieka jų rizika. Šio darbo tikslas – nustatyti žemės drebėjimų pobūdį Lietuvoje, apžvelgti jų priežastis ir fiksuotas tautosakines užuominas. Darbe buvo analizuotas gausus tauto-sakinis palikimas, analizuoti teminiai tektoniniai, seismingumo ir geologinės struktūros žemėlapiai, atlikta padavimų, legendų ir vietovardžių, siejamų su žemėdrebos reiškiniais, lyginamoji analizė su turima krašto geologine infor-macija. Bakalauro darbe pateikta glausta informacija apie litosferos plokštes, jų raidos teorijas bei tipus, išskirtos žemės drebėjimų skalės. Pateikta svar-biausia informacija apie Eurazijos plokštę ir joje esančią Lietuvos teritoriją. Plačiau aprašyta Lietuvos tektoninė sandara, įvardyti įvairios kilmės žemės plu-tos drebėjimai. Taip pat analizuoti kaimyninėse šalyse vykstantys ir tautosaki-niuose padavimuose fiksuoti žemės drebėjimai. Atliktas padavimuose fiksuo-tos žemėdrebos padarinių palyginimas. Remiantis lietuvių liaudies pasakoja-mosios tautosakos analize, bandyta atsekti tikėtinai buvusius žemės drebėjimų reiškimus Lietuvoje. Bakalauro darbe pateiktos žinios apie žemės drebėjimų prevenciją ir prognozes.

Tekstas – 50 psl., priedai – 8 psl.; 22 pav., 4 lentelės. Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis.

Prasminiai žodžiai: seisminiai judesiai, žemės drebėjimai, tautosa-ka, padavimai.

64

9 PRIEDAS

Sandra Ribokaitė

Panevėžio apskrities turistinis potencialas ir jo pritaikomumas edukaciniams tikslams

Santrauka

Turizmas yra viena iš atraktyviausių ir greitai augančių Lietuvos ūkio šakų. Jis labai svarbus gyventojams ir atskiriems miestams bei teri-torijoms, rodantis regionų patrauklumą. Turizmo sektoriaus plėtra labai svarbi tiems regionams, kuriuose vangiai plečiamas ūkis. Vienas tokių yra Panevėžio apskritis, kur kitų ūkio šakų plėtra vyksta gana sunkiai.

Panevėžio apskritis yra viena silpniausiai išplėtotų turizmo požiūriu, nepatenkanti į pagrindinius turistinius arealus. Kita vertus, esamas turis-tinis potencialas nėra iki galo išnaudotas, taip pat ir edukaciniu požiūriu. Šio darbo tikslas – apžvelgti regiono turistines galimybes, o įvertinti turis-tinį potencialą būtų pagrindinis šio darbo tikslas.

Atliekant tyrimą, iš pradžių buvo išskirti Panevėžio pažintiniai-kul-tūriniai turistiniai objektai. Šiuolaikinis turizmas suvokiamas ne tik kaip įžymių vietų ir objektų lankymas, tačiau ir kaip žinių kaupimo bei savęs lavinimo procesas. Kultūrinė edukacija yra viena iš svarbiausių šiuolaiki-nio turizmo funkcijų, kuri dar mažai pažinta ir rutuliojama.

Pagrindinis magistro darbo tikslas – atlikti Panevėžio apskrities tu-ristinio potencialo analizę ir jos pritaikomumo edukacijai vertinimą.

Darbui atlikti panaudoti įvairūs būdai: teorinė ir istorinė analizė, sta-tistiniai metodai, objektų klasifikacija, duomenų kaupimas, palyginimas ir sisteminė analizė bei išvadų formulavimas. Darbą sudaro įvadas, šešios dalys, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.

Teorinėje darbo dalyje apžvelgta turizmo samprata, turizmo šakos, pasaulio ir Europos turizmo tendencijos bei Lietuvos turizmo ypatybės. Aptarti Panevėžio apskrities turistiniai objektai bei jų platesnis taikymas visuomenės pažintiniam ugdymui. Pateikti Panevėžio apskrities ir atskirų turistinių objektų žemėlapiai.

65

Toliau nagrinėjamas Panevėžio apskrities turistinių objektų pritai-komumas visuomenės pažintiniam ugdymui. Apklausta 140 respondentų. Anketinės apklausos metodas buvo vienas pagrindinių tyrimo būdų.

Tyrimas parodė, kad beveik pusė respondentų mano, jog turistiniai objektai lengvai pasiekiami, tačiau apie juos trūksta informacijos. Tai stabdo pažintinio-edukacinio turizmo plėtrą. Tiriamieji mano, kad kai-mo, laisvalaikio ir pobūvio bei sportinio turizmo formos taip pat turi pa-žintinio-edukacinio turizmo bruožų. Daugelis respondentų siūlo labiau reklamuoti ir atnaujinti turistinius objektu, kas padarytų Panevėžio aps-kritį labiau patrauklią.

Gauti rezultatai yra svarbūs Panevėžio apskrities turizmo ir informa-cijos centrui, kuris profesionaliai organizuoja miesto ir aplinkinių vieto-vių pažintinį turizmą.

Tekstas – 62 psl., priedai – 6 psl.; 19 pav., 12 lentelių. Santrauka lietu-vių ir anglų kalbomis.

Prasminiai žodžiai: turizmo formos, turistiniai ištekliai, pažintinis turizmas, kultūrinis turizmas, Panevėžio apskritis.

66

Sandra Ribokaitė

Touristic potential of Panevėžys County and its use for educational purposes

Summary

Tourism is one of the most attractive and fastest growing industries in Lithuania. It is very important for public and individual regions or cit-ies, because it is one of growth and development indicators. The tourism sector particularly preferable to the less developed regions of the country, and one of them is Panevėžys County, where other development opportu-nities are difficult.

Panevėžys County is on of the least developing regions in Lithuania, and is outside the tourism zone of influence, in addition, the tourism po-tential, which can bring the educational point of view and numerous ben-efits to the society, are not fully utilized. It is therefore important not to overlook the development of tourism opportunities in the region. Increas-ing potential should be one of the main tasks.

In order to keep the work relevant and meaningful to present, the selected object of study: is contemporary-cognitive - cultural tourism in Panevėžys. Contemporary tourism describes the fact that it does not in-volve just entertainment, but entertainment is connected with the person-al self-development and cultural knowledge of the visited area. Cultural education is one of the most modern tourism functions and it has become the most important and least studied sectors within the tourism.

The main aim of the final magister paper is to analyze and present the tourism potential in the Panevėžys County and analyzes educational potential within tourism.

Various working methods were used for the analysis: the theoretical, historical, statistical, classification, aggregation, comparison, and system-atic analysis, and summary. The work consists of introduction, six chap-ters, conclusions, suggestions, bibliography, summary in Lithuanian and English languages, and appendixes.

Theoretical overview of the work consists of definitions of tourism, types of tourism, global and European tourism trends, and the common

67

features of Lithuanian tourism. Discuss Panevėžys tourism resources, their distribution and use to more intensively increase public education. Present tourism resource maps of Panevėžys County and separate areas of the region.

In order to analyze the Panevėžys county tourism resources adapta-tion of public education, the study was completed involving interviews of the hundred and forty respondents. A questionnaire survey method was used for the above referenced study.

The research has showed that almost half of the respondents believe that the supply of tourist facilities, advertising and maintenance of the county is inadequate, and they support the educational -cognitive tourism development in the district. The respondents have also indicated that ru-ral, leisure and entertainment, and sports tourism to be used as cognitive-educational. Most respondents have suggested advertising and renewal of tourism resources as the most effective method to increase the interest in Panevėžys County.

The results obtained are significant for Panevėžys County of Tourism and Information Center, professionals working in the field of tourism, and every-body interested in the possibilities of tourism in the city of Panevėžys County.

Text – 62 p., appendix – 6 p.; Fig. 19, Tables 12. Summary in Lithu-anian and English.

Keywords: tourism types, tourism resources, cognitive tourism, cul-tural tourism, Panevėžys County.

68

10 PRIEDAS

Literatūros šaltinių citavimo pavyzdžiai

Visi literatūros šaltiniai (taip pat ir parašytieji kirilika) pateikiami lotyniškais rašmenimis pagal abėcėlę, vieno autoriaus darbai – chrono-logine tvarka. Cituojant šaltinį tekste skliausteliuose nurodoma autoriaus pavardė ir leidimo metai, kai autorių daugiau kaip trys – tik pirmoji pavar-dė (Wang ir kt., 2008). To paties autoriaus publikacijos rikiuojamos chro-nologine tvarka.

Knygų ir straipsnių rinkinių pavadinimai turi būti transliteruoti lotyniškais rašmenimis. Žurnalų pavadinimai netrumpinami. Translite-ravimo lentelę (BGN/PCGN sistema) galima rasti šiuo interneto adresu: http://en.wikipedia.org/wiki/BGN/PCGN_romanization.

Knygos:

1. Basalykas A. 1999. Žemė – žmonijos buveinė. Antras leidimas. Vilnius: Alma littera. 280 p.

2. Coastal Management and Habitat Conservation. 1995, vol. Editors A. H. P. M. Salman, H. Berends, M. Bonazountas. Leiden: EUCC. 502 p.

3. Directions in European Coastal Management. 1995. Editors M. G. He-aly, J. P. Doody. Cardigan: Samara Publishing Limited. 556 p.

4. Holmes A. 1965. Principles of Physical Geology. Second edition. New York: The Ronald Press Company. 1288 p.

5. Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamasis žodynas. 2000. Suda-rytojas V. Vainauskas. Vilnius: Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba. 616 p.

6. Povilaitis A., Taminskas J., Gulbinas Z., Linkevičienė R., Pileckas M. 2011. Lietuvos šlapynės ir jų vandensauginė reikšmė. Vilnius: Gamtos paveldo fondas. 328 p.

7. Vostokova A. V., Košel S. M., Ušakova L. A. 2002. Oformlenyje kart: kompiu-ternyj dizain. Moskva: Aspekt Press. 288 p.

8. Žaromskis R. 1996. Okeanai, jūros, estuarijos. Vilnius: Debesija. 296 p.

69

Knygų dalys ir skyriai:

1. Bukantis A., Rimkus E., Stankūnavičius G. 2001. Lietuvos klimato svyra-vimai ir kaita. Iš: Klimato svyravimų poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje. Redaktoriai A. Bukantis, K. Kilkus, E. Rimkus. Vil-nius: Geografijos institutas, p. 27–107.

2. Rauktys J. 1990. Gyvūnija. Iš: Lietuvių enciklopedija. T. 15. Antrasis leidi-mas Vilnius: Lietuvos enciklopedijų redakcija, p. 51–56.

3. Steponaitis V. 1991. Contrasting patterns of Mississippian developments. Iš: Chiefdoms: Power, Economy and Ideology. Editor T. Earle. Cambridge: Cambridge University Press, p. 193–228.

Publikacijos straipsnių rinkiniuose ir periodiniuose leidiniuose:

1. Baubinas R. 1998. Ignalinos atominės elektrinės ir Visagino miesto povei-kis visuomeniniams teritoriniams procesams regione: geografinio tyrimo ypatybės. Ignalinos AE: žmogaus gyvenimo ir veiklos sąlygos. Vilnius–Visaginas: Eugrimas, p. 13–22.

2. Daubariene J., Valiuskevicius G., Asijaviciute V. 2011. The influence of morphometric characteristic on the functional usage of Lithuanian lakes. Environmental Engineering. 8th International conference. Selec-ted papers, vol. 2, p. 543–548.

3. Kozoderov V. V. 2003. Interactions between the atmosphere, land surface and ocean: contribution from remote sensing Earth sciences techniques. Proceedings of 4th European Congress on Region Geoscientific Carto-graphy and Information Systems. Bologna, p. 491–492.

4. Michno A. 2008. Age and main phases of accumulation of sedi ments in the Nidzica valley bottom (Southern Poland). Geografija, Nr. 44(2), p. 15–27.

Diseratacijos:

1. Bardauskienė D. 2008. Sociokultūrinių aspektų vaidmuo miesto darnioje plėtroje: daktaro disertacija. Vilnius: Technika 160 p.

2. Bevainis L. 2011. The analysis and evaluation of cartographical images of educational digital and paper maps (On the basis of graphic information load). Summary of doctoral dissertation. Vilnius: Vilnius University. 36 p.

70

Žemėlapiai ir atlasai:

1. Atlas kampusu 600-lecia odnowienia universutetu Jagiellońskiego. 2007. Kraków: Uniwesytet Jagielloński. 71 p.

2. Aukštaitijos nacionalinis parkas. 2011. M 1:100 000. Vilnius: Alma lit-tera.

3. Geomorfologinis žemėlapis. 1981. M 1:1 000 000. Lietuvos TSR atlasas. 50–51. Maskva: Vyriausioji geodezijos ir kartografijos valdyba.

4. Lietuvos geografinis žemėlapis. 2001. M 1:50 000. Vilnius: Nacionalinė žemės tarnyba.

5. Luftbildkarte von Berlin. 2000. M 1:5 000. Berlin: Deutsches Zentrum für Luft- und Raumfahrt.

Ataskaitos:

1. Lietuvos reljefo kadastras. 2001: mokslinio darbo ataskaita. Darbo vadovas A. Česnulevičius. Vilnius: Geografijos institutas. 114 p. Interneto svetainės:

1. Tumanovas B. 2008. Baltijos šalys Europos chaose. Geopolitika. Prieiga per internetą: <http://www.geopolitika.lt/?artc=2739> [žiūrėta 2011 12 16].

2. What is GIS? GIS Lounge. Prieiga per internetą: <http://gislounge.com/what-is-gis/> [žiūrėta 2009 01 01].

71

11 PRIEDAS

1 pav. Kalties upės išilginis profilis (Vakarų Kuršo aukštuma)

43

11 priedas

1 pav. Kalties upės išilginis profilis (Vakarų Kuršo aukštuma)

72

12 PRIEDAS

44

12 priedas

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

mėnesiai

nuot

ėkis,

m³ A

B

2 pav. Vilniaus miesto upelių nuotėkis: A – Riešė ties Dvarykščiais; B – Rudamina ties Totorine

0102030405060708090

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

mėnesiai

kritu

lių k

ieki

s, m

m

3 pav. Kritulių kiekis Vilniuje 1995 m. (Vilniaus meteorologinės stoties duomenys)

112%

32%

1016%

52%

61%7

12%82%

91%

212%11

36%

44%

4 pav. Lietuvos reljefo morfometrinių reljefo formų kompleksų struktūra

44

12 priedas

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

mėnesiai

nuot

ėkis,

m³ A

B

2 pav. Vilniaus miesto upelių nuotėkis: A – Riešė ties Dvarykščiais; B – Rudamina ties Totorine

0102030405060708090

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

mėnesiai

kritu

lių k

ieki

s, m

m

3 pav. Kritulių kiekis Vilniuje 1995 m. (Vilniaus meteorologinės stoties duomenys)

112%

32%

1016%

52%

61%7

12%82%

91%

212%11

36%

44%

4 pav. Lietuvos reljefo morfometrinių reljefo formų kompleksų struktūra

2 pav. Vilniaus miesto upelių nuotėkis: A – Riešė ties Dvarykščiais; B – Rudamina ties Totorine

3 pav. Kritulių kiekis Vilniuje 1995 m. (Vilniaus meteorologinės stoties duomenys)

44

12 priedas

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

mėnesiai

nuot

ėkis,

m³ A

B

2 pav. Vilniaus miesto upelių nuotėkis: A – Riešė ties Dvarykščiais; B – Rudamina ties Totorine

0102030405060708090

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

mėnesiai

kritu

lių k

ieki

s, m

m

3 pav. Kritulių kiekis Vilniuje 1995 m. (Vilniaus meteorologinės stoties duomenys)

112%

32%

1016%

52%

61%7

12%82%

91%

212%11

36%

44%

4 pav. Lietuvos reljefo morfometrinių reljefo formų kompleksų struktūra4 pav. Lietuvos reljefo morfometrinių reljefo formų kompleksų struktūra

73

13 PRIEDAS

45

13 priedas

5 pav. Geomorfologinių tyrimų kryptys XX–XXI a.5 pav. Geomorfologinių tyrimų kryptys XX–XXI a.

74

6 pav. Kenos ir jai priklausančių upių baseino schema

46

6 pav. Kenos ir jai priklausančių upių baseino schema

75

14 PRIEDAS

7 pav. Erozijos intensyvumas Lietuvoje (mm/metus) (Česnulevičius, 1999): 1 – 0,0; 2 – 0,0–0,1; 3 – 0,1–1,0; 4 – 1,0–2,0; 5 – 2,0–3,0

47

14 priedas

6 pav. Erozijos intensyvumas Lietuvoje (mm/metus) (Česnulevičius, 1999): 1 – 0,0; 2 – 0,0– 0,1; 3 – 0,1–1,0; 4 – 1,0 – 2,0; 5 – 2,0–3,0

76

15 PRIEDAS

8 pav. Pietvakarinės Vilniaus miesto dalies (Lazdynų ir Karoliniškių) kosminė nuotrauka (M 1:15 000)

77

9 pav. Vakarinės Vilniaus miesto dalies (Sudervėlės ir Grigiškių) aerofotografinė nuotrauka (M 1:14 000)

78

16 PRIEDAS

10 pav. Ledyno pakraščio dariniai ir fliuvioglacialinis srautas. Lavereto ledynas (Pietvakarių Grenlandija)

49

16 priedas

9 pav. Ledyno pakraščio dariniai ir fliuvioglacialinis srautas. Lavereto ledynas (Pietvakarių Grenlandija)

79

17 PRIEDAS

11 pav. Gręžinių vieta upės slėnyje: a – požeminio vandens zona; b – požeminio vandens horizonto kraigas; c – aeracijos zona;

d – lizimetrinių gręžinių vietos

50

17 priedas

10 pav. Gręžinių vieta upės slėnyje: a – požeminio vandens zona; b – požeminio vandens horizonto kraigas; c – aeracijos zona; d – lizimetrinių gręžinių vietos

80

18 PRIEDAS

1 lentelė. Vandens debitų matavimo postų charakteristikos

Eil. Nr.

Upė Postas Baseino plotas (km²)

Atstumas nuo žiočių (km)

1. Kairėnė Smėlynė 14,30 1,02. Kairėnė Baniškės 10,69 3,53. Veržuva Veržuva 27,56 3,64. Antavilė Liepynė 19,75 1,15. Karklė Žemieji Karklėnai 14,94 0,56. Murlė Grigaičiai 8,13 1,27. Nemėža Rudamina 43,06 1,58. Rudamina Totorinė 42,16 15,99. Sudervė Gudeliai 39,90 0,8

10. Salotė Pilaitė 30,63 0,111. Cedronas Naujakiemis 4,50 1,812. Verkė Verkiai 8,28 0,113. Riešė Dvarykščiai 72,44 4,1

81

Eil.

Nr.

Ežer

asPa

vyzd

žių

ėmim

o ta

škas

Pavy

zdžio

ėm

imo

gylis

, m

nuo

ežer

o pa

virš

iaus

Orga

ninė

m

edžia

gaKa

itini

mo

nuos

tolis

CO2

CaCO

3Ca

OPe

lenai

Min

eral

inė

med

žiaga

Nuos

ėdų

char

akte

ristik

os

12

34

56

78

910

1112

1M

ažie

ji Gu

lbin

ai1

5,60

27,4

245

,81

18,3

941

,79

23,4

054

,19

30,7

9Ka

rbon

atin

gas d

umbl

as2

Maž

ieji

Gulb

inai

28,

2525

,51

37,8

912

,38

28,1

515

,76

62,1

046

,34

Karb

onat

inga

s dum

blas

3M

ažie

ji Gu

lbin

ai3

10,0

027

,59

38,8

211

,23

25,5

314

,30

61,1

846

,88

Karb

onat

inga

s dum

blas

4M

ažie

ji Gu

lbin

ai4

9,20

32,6

645

,53

12,8

729

,25

16,3

854

,47

38,0

9Ka

rbon

atin

gas d

umbl

as5

Maž

ieji

Gulb

inai

510

,65

21,0

536

,76

15,7

135

,70

19,9

963

,23

43,2

5Ka

rbon

atin

gas d

umbl

as6

Maž

ieji

Gulb

inai

67,

5027

,86

35,9

0 8

,04

18,2

810

,23

64,0

953

,86

Karb

onat

inga

s dum

blas

7M

ažie

ji Gu

lbin

ai7

1,20

1,2

6 3

,25

1,9

9 4

,52

2,5

396

,75

94,2

2Sm

ėlis

8M

ažie

ji Gu

lbin

ai9

3,60

10,8

434

,07

23,3

352

,79

29,5

665

,93

36,3

7Ka

rbon

atin

gas d

umbl

as9

Maž

ieji

Gulb

inai

10 a

3,50

47,3

058

,52

11,2

225

,50

14,2

841

,48

37,2

0Sa

prop

eling

as d

umbl

as10

Maž

ieji

Gulb

inai

127,

20 1

,63

2,8

8 1

,25

2,8

4 1

,59

97,1

295

,53

Smėli

s11

Maž

ieji

Gulb

inai

138,

0013

,81

19,3

9 5

,58

12,6

8 7

,10

80,6

173

,51

Dum

blin

gas s

mėli

s12

Maž

ieji

Gulb

inai

148,

2017

,93

25,7

7 7

,84

17,8

2 9

,98

74,2

864

,30

Sapr

opeli

ngas

mol

is13

Maž

ieji

Gulb

inai

1612

,50

25,9

737

,93

11,9

627

,18

15,2

262

,07

46,8

5Ka

rbon

atin

gas d

umbl

as14

Maž

ieji

Gulb

inai

1812

,00

25,3

137

,72

12,4

128

,21

15,7

962

,27

46,7

8Ka

rbon

atin

gas d

umbl

as15

Maž

ieji

Gulb

inai

198,

1026

,39

38,6

912

,30

27,9

015

,65

61,3

045

,65

Karb

onat

inga

s dum

blas

19 P

RIE

DA

S

2 le

ntel

ė. R

iešė

s bas

eino

eže

rų p

avir

šini

ų nu

osėd

ų ch

emin

ė su

dėtis

(pro

c. a

bsol

iuči

ai sa

usos

med

žiag

os)

(Jar

ošiū

tė, 1

963)

82

12

34

56

78

910

1112

16Gu

delių

11,

5068

,38

69,3

1 0

,93

2,1

1 1

,18

30,6

929

,51

Sapr

opeli

s17

Gude

lių3

2,50

68,4

670

,21

1,7

5 3

,98

2,2

229

,79

27,5

7Sa

prop

elis

18Gu

delių

42,

5070

,87

71,1

0 0

,23

0,5

2 0

,29

28,9

028

,61

Sapr

opeli

s19

Gude

lių5

1,40

0,5

4 2

,19

1,6

5 3

,75

2,1

097

,81

95,7

1Sm

ėlis

20Gu

delių

81,

7570

,09

70,1

5 0

,06

0,1

4 0

,08

29,8

529

,77

Sapr

opeli

s21

Gude

lių10

1,50

58,0

758

,62

0,5

5 1

,25

0,7

041

,38

40,6

8M

olin

gas s

apro

pelis

22Gu

delių

111,

8064

,02

64,7

4 0

,72

1,6

4 0

,92

35,2

634

,34

Mol

inga

s sap

rope

lis23

Gude

lių12

1,00

93,6

094

,07

0,4

7 1

,07

0,6

0 5

,93

5,3

3Sa

prop

elis

24Kr

yžiu

očių

138

,00

8,49

30,4

122

,92

52,0

929

,17

69,5

940

,42

Mol

ingo

s gėla

vand

enės

kl

inty

s25

Kryž

iuoč

ių2

34,0

06,

4735

,37

28,9

065

,68

36,7

854

,25

27,4

7M

olin

gos g

ėlava

nden

ės

klin

tys

26Kr

yžiu

očių

316

,70

7,24

41,6

934

,45

78,2

943

,84

58,3

114

,47

Gėlav

ande

nės k

linty

s27

Kryž

iuoč

ių5

6,8

07,

5625

,24

17,6

840

,18

22,5

074

,76

52,2

6Ka

rbon

atin

gas m

olis

28Kr

yžiu

očių

637

,00

5,72

16,6

210

,90

24,7

713

,87

83,3

869

,51

Karb

onat

inga

s mol

is29

Kryž

iuoč

ių8

16,5

07,

5938

,74

31,1

570

,79

39,6

460

,00

21,6

2M

olin

gos

gėlav

ande

nės

klin

tys

83

20 PRIEDAS

20 priedasRECENZIJA

Darbo autorius …………………………………………………………………………………Darbo pavadinimas ……………………………………………………………………………

Bakalauro darbo struktūra (apimtis, paveikslai, priedai, lentelės ir t. t.)................................. ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Vertinimo skalė (pažymėti):

Vertinimo požymis Puikiai Labai gerai

Gerai Viduti-niškai

Patenki-namai

Blogai

Darbo aktualumasDarbo naujumasDarbo tikslas ir uždaviniaiInformacinių šaltinių analizėTyrimo imtisTyrimų metodika Duomenų apibendrinimasTyrimo rezultatų pateikimasIšvadų pagrįstumasIšvadų atitiktis darbo tikslui ir uždaviniamsIliustracijų ir lentelių kokybėKalbos taisyklingumasKitaRodiklių suma

Pastabos.............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Galutinė išvada..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Recenzentas ...................................................................... Parašas ....................................Data .........................................

84

21 priedasRECENZIJA

Darbo autorius …………………………………………………………………………………Darbo pavadinimas ……………………………………………………………………………

Magistro darbo struktūra (apimtis, paveikslai, priedai, lentelės ir t. t.)...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Vertinimo skalė (pažymėti):

Vertinimo požymis Puikiai Labai gerai

Gerai Viduti-niškai

Patenki-namai

Blogai

Darbo aktualumasDarbo naujumasDarbo tikslas ir uždaviniaiInformacinių šaltinių analizėTyrimo imtisTyrimų metodika Duomenų apibendrinimasTyrimo rezultatų pateikimasIšvadų pagrįstumasIšvadų atitiktis darbo tikslui ir uždaviniamsIliustracijų ir lentelių kokybėKalbos taisyklingumasKitaRodiklių suma

Pastabos.............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Galutinė išvada..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Recenzentas ...................................................................... Parašas ....................................Data .........................................

21 PRIEDAS

85

22 PRIEDAS

Bakalauro ir magistro darbo recenzento atmintinė

Bakalauro ir magistro darbo recenzijoje būtina įvertinti šiuos rodi-klius:

1. Darbo aktualumas.2. Darbo naujumas.3. Darbo tikslas ir uždaviniai.4. Informacijos šaltinių analizė.5. Tyrimo imtis.6. Tyrimo metodika.7. Duomenų apibendrinimas.8. Tyrimo rezultatų pateikimas.9. Išvadų pagrįstumas.10. Išvadų atitiktis darbo tikslui ir uždaviniams.11. Iliustracijų ir lentelių kokybė.12. Kalbos taisyklingumas.13. Kiti pastebėjimai.

Darbo aktualumas. Recenzentui būtina atkreipti dėmesį į tai, kiek pa-sirinkta bakalauro ir magistro darbo tema yra svarbi geografijos ir eduko-logijos mokslui teoriniu ir taikomuoju aspektu, kiek ji susijusi su nūdienos aktualijomis. Istoriniuose analitiniuose darbuose būtina pabrėžti, kokiu mastu atliktas tyrimas paaiškina praeityje vykusius procesus, nulėmusius dabarties sąlygas, būklę ir eigą.

Darbo naujumas. Recenzentui būtina atkreipti dėmesį į tai, kokios novacijos siūlomos sprendžiant tyrinėtus klausimus, kokios pateikia-mos metodinio pobūdžio naujovės, leidžiančios kitais būdais nagrinėti gamtinės ir visuomeninės geografijos bei geografijos edukologijos pro-blemas.

Darbo tikslas ir uždaviniai. Recenzentui būtina atkreipti dėmesį, ar bakalauro ir magistro darbo tikslas atspindi darbo esmę, ar aiški darbo tikslo formuluotė, ar ji konkreti ir trumpa. Darbo tikslas turi atsispindėti darbo hipotezėje, kurioje pateikiamos dar nepatvirtintos, tačiau galimos ir numatomos nagrinėjamų reiškinių sąsajos. Recenzentas turi įvertinti,

86

kaip darbo tikslą paremia darbo uždaviniai, kuriuos įgyvendinant pasie-kiamas darbo tikslas.

Informacijos šaltinių analizė. Recenzentui būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip išsamiai apžvelgiami ir nagrinėjami kitų tyrėjų anksčiau atliktų tyrimų publikuoti rezultatai, kaip plačiai nagrinėjamos mokslinės ir tai-komųjų tyrimų ataskaitos.

Tyrimų imtis. Recenzentui būtina atkreipti dėmesį į tai, ar pasirinktas pakankamas minimalus tyrimų skaičius, leidžiantis padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Būtina atsižvelgti, ar teisingai atlikta išankstinė at-ranka, kaip ji atspindi tiriamo reiškinio visumą, ar taikyti tikimybiniai ir netikimybiniai grupių atrankos būdai. Reikia įvertinti matavimų tikslu-mą, statistinį duomenų patikimumą ir rezultatų ekstrapoliacijos galimy-bes.

Tyrimų metodika. Recenzentui būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip ko-rektiškai pritaikyti lauko ir kamerinių tyrimų metodai, kokia naudota ty-rimo įranga, kiek ji patikima. Jeigu darbe taikyta originali metodika, skir-ti ypatingą dėmesį jai įvertinti.

Duomenų apibendrinimas. Recenzentui būtina įvertinti, kaip atlikti tyrimo analizės ir apibendrinimo būdai, kokie taikyti rezultatų gavimo metodai: kartografinė ir statistinė analizė, loginis ir matematinis mode-liavimas.

Tyrimo rezultatų pateikimas. Recenzentui būtina įvertinti, kaip pa-teikti tyrimo rezultatai ir kokie panaudoti pateikimo būdai: kartografavi-mas ir žemėlapių sudarymas, statistinių rodiklių grafinis pateikimas, ma-tematinę priklausomybę išreiškiančių formulių pateikimas, kompleksinis duomenų iliustravimas (žemėlapiai, lentelės, grafikai).

Išvadų pagrįstumas. Recenzentui būtina įvertinti, kaip darbo išvados atspindi atliktą tyrimą ir gautus rezultatus, kiek jos paremtos savarankiš-kai autoriaus atliktu tyrimu.

Išvadų atitiktis darbo tikslui ir uždaviniams. Recenzentui būtina įver-tinti, ar bakalauro ir magistro darbo išvados atskleidžia užsibrėžtą darbo tikslą, ar darbo išvados atspindi visus iškeltus darbo uždavinius.

Iliustracijų ir lentelių kokybė. Recenzentui būtina įvertinti, ar baka-lauro ir magistro darbo iliustracijos bei lentelės atitinka joms keliamus kokybės reikalavimus. Svarbu pabrėžti, kokia iliustracijų dalis sudaryta savarankiškai, kokia transformuota, kokia paimta iš kitų informacijos šal-

87

tinių. Būtina nurodyti iliustracijų ir lentelių informatyvumo laipsnį: tin-kamas šriftų, spalvų ir ženklų dydžio parinkimas žemėlapiuose, apiben-drinimo lygmuo lentelėse ir grafikuose.

Kalbos taisyklingumas. Recenzentas privalo atkreipti dėmesį į baka-lauro ir magistro darbo teksto kalbos taisyklingumą (gramatines ir sin-taksės klaidas) bei kalbos turtingumą ir vaizdumą. Ypatingas dėmesys turi būti įvertinant, ar tinkamai vartojami terminai ir apibrėžimai.

Kiti pastebėjimai. Recenzentas gali įvertinti bakalauro ir magistro darbą kitais, neišvardytais, aspektais, nurodydamas pranašumus ir trū-kumus.

88

23 PRIEDAS

DARBO VADOVO ATSILIEPIMAS

Darbo autorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Darbo pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Temos originalumo vertinimas

Darbo užduočių atlikimo vertinimas

Darbo rengimo vertinimas

Studento metodinių būdų įvaldymo vertinimas

Studento iniciatyvumo vertinimas

Studento savarankiškumo vertinimas

Galutinė išvada

Darbo vadovas................................................. Parašas ....................................Data .........................................

89

90

Leidinyje pateiktos pagrindinės mokslinį tyrimą ir tyrimo metodus apibrėžiančios sąvokos. Apibūdintos mokslinio tyrimo sudėtinės dalys, įvardyti mokslo tyrimo darbams keliami reikala-vimai. Išsamiai išnagrinėtos studentų rengiamų mokslinių darbų formos: referatai, kursiniai, bakalauro ir magistro darbai.

Aptartas darbų planavimas ir vykdymas, darbo temos pasirin-kimas, literatūros studijos ir jos analizė, statistinių duomenų kau-pimas ir pateikimas, kartografinių informacijos šaltinių panaudo-jimas, pristatytos reikalingiausios interneto tinklų svetainės. Kny-goje išsamiai išnagrinėtos referatų, kursinių, bakalauro ir magistro darbų rengimo nuostatos bei jų struktūra, išgvildentos darbų apipa-vidalinimo problemos, aprašytos darbų gynimo procedūros, darbų vertinimo nuostatos bei darbų saugojimo tvarka.

Prieduose pateikti referatų, kursinių, bakalauro ir magistro darbų titulinių lapų, anotacijų, darbų santraukų, literatūros ir kitų informacijos šaltinių bibliografijos aprašų, iliustracijų, lentelių ir žemėlapių pateikimo pavyzdžiai. Taip pat yra pateikti bakalauro ir magistro darbo recenzijų pavyzdžiai bei atmintinė.

Autorius tikisi, kad ši metodinė priemonė leis sunorminti pa-grindinius referatams, kursiniams, bakalauro ir magistro darbams keliamus reikalavimus ir padės geriau parengti šiuos darbus.

Redagavo Reda AsakavičiūtėMaketavo Donaldas Petrauskas

CD viršelio autorė Dalia Raicevičiūtė

SL 605. 5,75 sp. l. Tir. 50 egz. Užsak. Nr. 013-054Išleido leidykla „Edukologija“, T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius

Tel. +370 5 233 3593, el. p. leidykla@leu.ltwww.edukologija.lt

Algimantas Česnulevičius. Kursinių, bakalauro ir magistro darbų rengimo metodologija (Geografijos studijų programa)  / Lietuvos edukologijos universitetas. Gamtos, matematikos ir technologijų fakultetas. Elektron. opt. diskas. – Vilnius : Edukologija, 2013. – 90 p.

ISBN 978-9955-20-842-6