219

KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

ISSN 1822-2617 (spausdintas) ISSN 2335-8734 (internetinis)

KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS 2015/15

Santrauka. Šiame straipsnyje analizuoja-ma 1918–1933 m. Kauno aps. pareigas ėjusių policininkų tarnyba. 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę šalia kitų svarbiausių valstybės institucijų buvo imtasi organizuoti teisėtvarkos struktūras. Iki trečio dešimtmečio vidurio dėl nestabilios padėties šalies viduje viešąją tvarką užtikrino milicija. 1924 m. sausio 1 d. milicija buvo reformuota į policiją ir suskirstyta pagal veiklos sritis į viešąją, pasienio, geležinkelių, kriminalinę. Viešoji policija tapo svarbiausia tvarką užtikrinusia struktūra.

Nepriklausomybės pradžioje kurti savų įstatymų neskubėta. Pasitikėta Rusijos įstaty-miniu paveldu. Policijos tarnautojų komplektavimas pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo prastai reglamentuotas. Savarankiškai besikuriančioms savivaldos struktūroms buvo pavesta policijos veiklos kontrolė, tačiau dėl valdininkų trūkumo teisėtvarkos struktūros daž-niausiai veikė savarankiškai.

Policija nepriklausomybės pradžioje buvo kuriama ypač nepalankiu metu, trūkstant finansų, nesant kompetentingų valdininkų. Įstojusius į policiją asmenis buvo stengiamasi parengti tarnybai. Tam 1923 m. Rokiškyje įkurta Žemesnioji policijos mokykla, kurioje tar-nybai rengti eiliniai ir vyresnieji policininkai. Vieni pareigūnai į mokyklą buvo siunčiami dar prieš pradedant eiti pareigas, kiti – pradėjus tarnybą. Išklausę 3–6 mėn. trunkančius kursus tarnautojai buvo skiriami eiliniais nuovadų policininkais. Tačiau dėl prasto aprū-pinimo ir mažų atlyginimų policininkai po mokyklos baigimo pareigas vidutiniškai eidavo tik trejus metus. Esant didelei tarnautojų kaitai, policininkus rengusi mokykla 1926 m. buvo uždaryta.

Dėl įstatyminės bazės neišvystymo nepriklausomybės laikotarpiu policijos tarnautojų karjera priklausė ne tik nuo gebėjimo tinkamai atlikti pareigas, bet ir santykių su viršinin-kais bei visos policijos sistemos padėties. Eiliniai policininkai tarnybos metu gana dažnai nusižengdavo taisyklėms. Už pažeidimus jiems buvo skiriamos drausminės nuobaudos (nuo vienos iki keturiolikos parų). Dažnai prasižengiantys pareigūnai buvo šalinami iš tarny-bos ar perkeliami į kitą tarnybos vietą. Trumpai eidami pareigas policininkai nespėdavo pasiekti aukštesnio laipsnio. Policijos struktūroje kiekvienais metais vyko tarnautojų ates-tacija. Jos metu pareigūnai galėjo būti skiriami į auštesnes pareigas, paliekami tose pačiose arba šalinami iš tarnybos. Dėl neišvystytos atrankos sistemos policijoje vyko didelė tarnautojų kaita, todėl Kauno aps. policijos pareigūnų karjera nepriklausomybės laikotarpiu buvo labai komplikuota. Straipsnis parengtas remiantis 2014 m. gegužės 7 d. VDU tarpuniversiteti-nėje studentų istorikų konferencijoje ,,Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai

Kęstutis NOREIKALietuvos edukologijos universitetas

Tarnyba Kauno miesto ir apskrities viešojoje policijoje 1918–1932 m.

StraipSniai

220 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

tyrinėjimai“ skaitytu pranešimu ,,Angelo sargo asmuo Kauno viešojoje policijoje (1919–1940 m.): prozopografinis tyrimas“.

Reikšminiai žodžiai: Kauno viešoji policija, komplektavimas, tarnybos problemos, nuo-baudos.

Siekiant suvaldyti po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje kilu-sią suirutę, buvo pradėtos orga-

nizuoti teisėtvarkos struktūros. Chaotiškai susibūrusių ir veiklą vykdžiusių apsaugos būrių padėtis pasikeitė 3 dešimtmečio pradžioje, kai buvo užmegzti ryšiai su Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) ir Piliečių apsaugos depar-tamentu (toliau – PAD). 1920 m. išleidus, Milicijos įstatymą, buvo apibrėžti pareigūnų komplektavimo nuostatai. Nuo 1924 m. naujai priimamiems parei-gūnams nustatyti reikalavimai, kurie kasmet augo. Nepaisant vis tobulėjančios policijos sistemos, ji iki pat nepriklausomybės pabaigos susidūrė su pareigūnų apmokymo, didelės kaitos ir policininkų nusižengimo tarnybos taisyklėms pro-blemomis.

Tyrimo objektas – pareigūnų tarnyba Kauno miesto ir apskrities viešojoje policijoje. Nuo 1918 m. pabaigos iki 1940 m. viešoji policija buvo pagrindinė struktūra, užtikrinusi tvarką. Nepriklausomybės pradžioje dėl karinių veiksmų šalies viduje viešosios tvarkos užtikrinimu rūpinosi milicija1, kuri 1924 m. sau-sio mėn. reformuota į policiją. Minėta reforma nepadarė didelės įtakos tei-sėtvarkos struktūroms. Reorganizuojant teisėtvarkos struktūras, policija pagal veiklos specifiką suskirstyta į atskiras rūšis: geležinkelio, vandens, pasienio, vie-šąją. Pastaroji struktūra turėjo rūpintis ne tik viešosios tvarkos užtikrinimu, gyventojų ir jų turto saugumu, bet ir mokesčių rinkimu, gatvių švara, apsauga nuo gaisrų. Kaune, skirtingai nei kitose apskrityse, veiklą vykdė miesto ir aps-krities viešoji policija. Kitur teisėtvarkos struktūros buvo sudarytos iš apskrities viešosios policijos. Siekiant apibrėžti abu administracinius vienetus, tyrime var-tojamas Kauno viešosios policijos apibrėžimas.

Straipsnio tikslas – išnagrinėti Kaune dirbusiųjų viešosios policijos parei-gūnų tarnybą 1918–1932 m.

Uždaviniai:1. Išanalizuoti Kauno viešosios policijos personalo komplektavimo siste-

mos kūrimo ir tarnautojų apmokymo problemas.2. Atskleisti policijos tarnautojų karjeros galimybes ir nuobaudas už tar-

nybos metu padarytus nusižengimus. Socialinės istorijos tyrimuose dažnai taikomas prozopografinis metodas.

1 Straipsnyje, analizuojant visą 1919–1940 m. laikotarpį, bus vartojama policijos sąvoka. Cituojant šaltinius milicijos sąvoka nebus keičiama į policijos.

221KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kęstutis NOREIKA

Jo pagrindas – pasirinktos socialinės grupės narių biografinių duomenų tyri-mas, kuris leidžia rekonstruoti jos kolektyvinę biografiją. Socialinė grupė api-brėžiama kaip žmonių susibūrimas bendrai veiklai tarpusavyje bendraujant. Remiantis tokiu apibrėžimu, tyrime išskirta Kaune tarnavusių policininkų socialinė grupė. Tiriamąją grupę sudaro 724 pareigūnai2, priimti į tarnybą 1918–1932 m. kaip eiliniai ar vyresnieji policininkai. Socialinę grupę sudaran-čius pareigūnus nulėmė pasirinktas analizuoti Kauno viešosios policijos tarnau-tojų sąrašas, kuriame charakterizuojama policininkų tarnybos eiga.

Straipsnio chronologinių ribų pradžia sietina su Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir Lietuvos policijos kūrimo pradžia. 1932 m. pertvarkytas policijos komplektavimas, įvedant kandidatų sistemą. Po pertvarkų į policiją priimti asmenys siųsti į specialią policijos mokyklą, kurioje buvo tikrinami kandidatų gebėjimai ir tinkamumas tarnybai.

Istoriografijoje Lietuvos policijos tema nėra išplėtota. Iki šiol atlikti apžvalginio pobūdžio darbai, kuriuose siekta atskleisti visos Lietuvos 1918–1940 m. policijos struktūros problemas. Tačiau nuodugnesnių Kauno policijos struktūrą, komplektavimą, tarnybos eigą analizuojančių darbų kol kas nėra.

Policijos veikla ir jos problemos atskleistos dar nepriklausomybės laikotar-piu. 1930 m. Igno Tomašausko redaguotame darbe3 aptartas pirmasis policijos veiklos dešimtmetis (1918–1928 m.), aprašytos kiekvienos apskrities skirtingų policijos rūšių organizavimo ir veiklos problemos, apžvelgtas VRM ir PAD kūrimas.

Česlovas Mančinskas yra paskelbęs darbų4, kuriuose nagrinėjama poli-cijos istorija, tačiau juos rengdamas autorius mažai naudojosi archyviniais dokumentais, todėl pasigendama naujumo. Lietuvos vidaus reikalų ministeri-jos devyniasdešimtmečiui skirtos kolektyvinės monografijos5 penktojoje dalyje istorikas Zenonas Butkus apžvelgia, ko gero, patį sunkiausią ne tik VRM, bet

2 1918–1933 m. Kauno miesto ir apskrites policijos tarnautojų tarnybos byla, LCVA, f. 402, ap. 1 policijos sk., b. 259, l. 4, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 14, 15, 17, 19, 30–47, 49–53, 55–61, 63, 64, 66–70, 128, 145, 146–152, 170–175, 177, 179, 180–183, 185–191, 205, 206, 215–233, 235–237, 239–244, 290, 303, 304, 318–322, 324, 325, 327–333, 336, 337, 339–343, 345, 365, 367, 368, 370–376, 378–399, 401–414, 440, 442–451, 453, 454, 457, 458, 475–487, 489–501, 503, 505–516, 550–559, 575–579, 595, 597–601, 603–607, 609–617, 619–625, 628, 672–686, 689–691, 716–739, 740–754, 801–806, 808–817, 852–861, 863, 891–893, 895–899, 912–934, 936–938, 961–969, 981–988, 990–992.

3 Lietuvos policija, Red. i. Tomašauskas, Kaunas, 1930.4 Č. Mančinskas, Lietuvos policija 1926–1932 m., Mokslo darbai, t. 2, 1994, p. 3–7;

Č. Mančinskas, 1935 metų policijos mokyklos statutas, Kriminalinė justicija, nr. 7, 8, 1997, p. 102–110; Č. Mančinskas, Policija Lietuvoje 1918–1940 metais, Vilnius: Lietu-vos teisės akademija, 1998, 131 p.; Č. Mančinskas, Policijos mokslas tarpukario Lietu-voje, Jurisprudencija, t. 35 (27), 2002, p. 26–34.

5 Lietuvos vidaus reikalų istorija, Vilnius, 2008.

StraipSniai

222 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

ir visos valstybės nepriklausomybės laikotarpį 1918–1920 m. Vėlesnius teisė-tvarkos struktūrų kūrimosi ir veiklos aspektus (iki 1940 m.) analizuoja istorikas Algirdas Jakubčionis. Valstybės tarnyba ir policijos komplektavimo problemos yra aptartos ir mokslinėse disertacijose6. Kauno miesto savivaldos organizavi-mui, tarnybai valstybinėse institucijose ir kitoms problemoms aptarti nemažai dėmesio skirta Kauno istorijos metraštyje 7.

Daug informacijos apie policijos veiklos problemas pateikta 1922–1940 m. PAD leistame žurnale Milicijos žinios ir Policija. Atskleisti viešosios policijos kūrimo ir veiklos aspektus padeda po 1918 m. išleisti įsakymų ir aplinkraščių rinkiniai, kuriuose susisteminti visi įsakymai ir įstatymai, reglamentavę polici-jos veiklos barus, komplektavimą, santykius su kitomis tarnybomis8. Svarbiau-sią šaltinių bazę sudaro Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau – LCVA) saugomi dokumentai. Nagrinėjant komplektavimo ir tarnybos problemas remtasi Kauno apskrities viršininko (f. 402), VRM Policijos departamento (f. 394), Kauno miesto policijos pirmosios nuovados (f. 440) ir Vidaus reikalų ministerijos (f. 377) fondais.

Personalo komplektavimo sistemos kūrimas

Viešoji policija nepriklausomybės lai- kotarpiu buvo pati svarbiausia teisėtvarkos struktūra. Teisininkas Jonas Undraitis teigia, jog ,,pagrindinė policijos rūšis yra viešoji policija. Ji yra pla-čiausia savo darbu, aplamai, apima visas policinės paskirties sritis. Reikalui esant, viešosios policijos pagalba naudojasi visos kitos policijos rūšys, nes ji yra paskirstyta visoje teritorijoje“9.

6 V. Smalskys, Policijos personalo rengimas transformacijų laikotarpiu, daktaro disertacija, Kaunas, 2006; A. Mikalauskas, Valstybės tarnautojai ir valstybės tarnybą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.), daktaro disertacija, Kaunas, 2007.

7 A. Morkūnaitė-Lazauskienė, Pirmieji Kauno Miesto tarybos rinkimai (1918 m.), Kauno istorijos metraštis, t. 3, 2002, p. 105–117; A. Mikalauskas, Personalo organizavimas Kauno miesto savivaldybėje 1918–1940 metais, Kauno istorijos metraštis, t. 6, 2005, p. 149–163; M. Balkus, Kauno miesto gatvių infrastruktūros plėtra XX a. 3–4 dešimtmečiais, Kauno istorijos metraštis, t. 11, 2011, p. 96–97.

8 Instrukcija milicijos tarnautojams, Kaunas, 1920, nr. 363; Milicijos įstatymas, Lai-kino-sios Vyriausybės žinios, nr. 32, 1920 gegužės 20, p. 1; Piliečių Apsaugos Departa-mento Aplinkraščių Rinkinys, Kaunas, 1931; Policijos departamento aplinkraščių sąva-das, Kaunas, 1937; Lietuvos Valstybės tarybos protokolai 1917–1918, Vilnius, 1991; A. Morkūnaitė-Lazauskienė, Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. doku-mentai, Šiauliai, 2010.

9 J. Undraitis, Judėjimo priežiūros organizavimo reikšmė, Policija, nr. 18 (286), 1938 rugsėjo 15, p. 330.

223KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kęstutis NOREIKA

Kauno miesto ir apskrities ribos, kaip ir policijos veikimo plotas, nebuvo pastovios. 1919 m. prie Kauno miesto buvo prijungti Vilijampolės, Žemųjų Šančių, Žaliakalnio priemiesčiai ir dalis Aleksoto. Miesto teritorija išsiplėtė nuo 557 iki 1 518 hektarų. Iki 1933 m. prijungus Panemunę, Aleksotą, Vilijam-polę, Žaliakalnio pakraščius, miesto teritorija išaugo net iki 3 983 hektarų10. Kauno aps. viešosios policijos nuovadų skaičius augo kartu su miesto ir apskri-ties teritorijos plėtra. Jei 1919 m. pradžioje Kauno miesto ir apskrities policiją sudarė devynios nuovados11, tai ketvirtajame dešimtmetyje nuovadų skaičius išaugo iki dvidešimt penkių (Kauno aps. viešąją policiją sudarė penkiolika (kie-kviename valsčiuje buvo įkurta savarankiškai veikianti nuovada) (žr. 1 pav.), o miesto – dešimt nuovadų. Penktoji Kauno miesto nuovada turėjo rūpintis mokesčių išieškojimu, o dešimtoji – eismo priežiūra12. Be jų veiklą vykdė nepil-namečių vaikų ir specializuota teismo nuovada (žr. 2 pav.).

VRM nepriklausomybės pradžioje buvo pavesta rūpintis savivaldos ir policijos organizavimu. Siekdama bent kiek kontroliuoti šių institucijų kūrimą VRM į apskritis siuntė įgaliotinius13. Vietose pirmuosius policijos būrius orga-nizavo zakristijonai, vargoninkai, advokatai kiti teisėtvarkos struktūrų svarbą suprantantys asmenys14. 1919 m. VRM dėl Vilniaus okupacijos teko persikelti į Kauną. 1919 m. vasario 6 d. prie VRM buvo įkurtas PAD, kuriam pavesta organizuoti policiją, nustatyti pareigūnų etatus ir jų veiklos barus, tirti netei-sėtus tarnautojų veiksmus, skirti ir šalinti iš tarnybos policininkus15. 1935 m. PAD reformuotas į Policijos departamentą, kuris turėjo rūpintis viešosios, pasienio, geležinkelių ir vandens policija16. Nors centrinės policijos institucijos buvo sukurtos nepriklausomybės pradžioje, tačiau vietose veikiantys apsaugos būriai dėl įstatyminės bazės neišvystymo ir aprūpinimo problemų susidūrė su sunkumais.

Kaimo vietovėse besikuriantys apsaugos būriai beveik nepalaikė jokių ryšių su centro institucijomis ir veikė savarankiškai. Valsčių susirinkimuose buvo renkami ar skiriami tinkamiausi policijos tarnybai asmenys. Tačiau ne visi žmonės tikėjo šalies ateitimi ir teisėtvarkos struktūrų perspektyva. 1918 m.

10 M. Balkus, Kauno miesto gatvių infrastruktūros plėtra XX a. 3–4 dešimtmečiais, Kauno istorijos metraštis, t. 11, 2011, p. 96–97.

11 1919 m. sausio 19 d. Kauno miesto policijos viršininko A. Šostako Paskelbimas, LCVA, f. 394, ap. 5, b. 134, l. 74.; 1919 m. Kauno aps. policijos sąstatas, LCVA, f. 394, ap. 5, b. 131, l. 44.

12 Viešoji policija, Policijos departamento aplinkraščių sąvadas, Kaunas, 1937, p. 9.13 A. Morkūnaitė-Lazauskienė, Pirmieji Kauno Miesto tarybos rinkimai (1918 m.), Kauno

istorijos metraštis, nr. 3, 2002, p. 107.14 A. Jakubčionis, Policija ir kitos VRM jėgos struktūros, Lietuvos vidaus reikalų istorija,

Vilnius, 2008, p. 199.15 I. Tomašauskas, Policija Lietuvoje 1918–1928, Kaunas, 1930, t. 1, p. 1930, p. 130.16 J. Undraitis, Judėjimo priežiūros organizavimo reikšmė, Policija, nr. 18 (286), 1938

rugsėjo 15, p. 330.

StraipSniai

224 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

spalio 17 d. vykstant Kauno aps. Aukštosios Panemunės parapijos komiteto susirinkimui, jo atstovai ragino vyrus savanoriauti apsaugos būriuose, tačiau: ,,Visi juokėsi ir nė vienu nepatikėjo, bet [...] maža saujelė drąsuolių stojom į kovą su vokiečiais ir su vietiniais bolševikais [...].“17 Algirdas Jakubčionis paste-bėjo, jog nepriklausomybės pradžioje kurti ir prižiūrėti apsaugos būrių veiklą buvo pavesta vietos iniciatyvai tikintis, jog tai padės geriau užtikrinti viešąją tvarką18. Tačiau, kaip matome iš pateikto pavyzdžio, ne visuose valsčių komi-tetuose vyko sklandus teisėtvarkos struktūrų organizavimas.

Savarankiškai veikiantys apsaugos būriai dažnai perlenkdavo lazdą. Kauno miesto policijos vadas įsakyme teigė, jog ,,tarnautojai eidami pareigas nemandagiai ir žiauriai elgiasi su piliečiais, todėliai įspėju, kad visoki neman-dagumai ir žiaurumai iš milicijos pusės, atnešant į piliečius – neleidžiami“19. Toks pareigūnų elgesys ypač dažnas buvo pirmaisiais nepriklausomybės mėne-siais. Savarankiškai susikūrę ir veikiantys apsaugos būriai nepalaikydami ryšių su VRM neturėjo jai atsiskaityti už vykdomą veiklą.

1919 m. buvo parengti įstatai Kauno mieste tarnaujantiems pareigūnams. ,,Milicijonieriai tarnystėn privalo pribūti savo laiku iki jai prasidėsiant. [...] Raštvedyba vedama lietuvių kalboje, laikinai rusų, įvedant išlengvo lietuvių kalbą. Pirmais laikais raštvedyba vesis tai lietuvių, tai rusų kalbomis arba net abiejuose kalbose vienu laiku. [...] Už padarytus tarnystėje prasižengimus mili-cijos tarnautojai atsako sulig savo kaltės administratyve bausme arba baudžiami teismo keliu.“20

1919 m. balandžio 29 d. Kaune vykusiame apskričių viršininkų suvažia-vime VRM buvo pavesta rūpintis policija. Po suvažiavimo ministerija pradėjo vykdyti policijos centralizavimą visos šalies mastu21. 1919 m. spalio 1 d. buvo reglamentuoti visos Lietuvos policijos veiklos barai išleidus Instrukciją milici-jos tarnautojams22. Nors instrukcijoje buvo nustatyta policijos kompetencija valstybės įstaigų ir visuomeninio ūkio, teismo ir kariuomenės reikalais, bet nebuvo nurodyta jos priklausomybė, atrankos į tarnybą reikalavimai. 1920 m. visi nuogąstavimai dėl policijos priklausomybės pasikeitė priėmus VRM statu-tus ir nustačius PAD funkcijas.

17 1929 m. Kauno aps. Aukštosios Panemunės valsčiaus pirmųjų apsaugos būrių tarnautojų prašymas VR ministrui, LCVA, f. 377, ap. 6, b. 56, l. 23.

18 A. Jakubčionis, Policija ir kitos..., p. 200–201.19 1922 m. rugsėjo 12 d. Kauno miesto policijos vado įsakymas, LCVA, f. 440, ap. 1, b. 42,

l. 54.20 1919 m. Laikini įstatai tarnaujantiems Kauno miesto policijoje. Priedermės ir teisės

tarnaujančiųjų, LCVA, f. 394, ap. 5, b. 134, l. 9–10.21 A. Lazauskienė, Savivaldybių atstovų ir apskričių viršininkų suvažiavimo svarstymo pro-

tokolas, Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai, Šiauliai, 2010, p. 53.

22 Instrukcija milicijos tarnautojams, Kaunas, 1920.

225KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kęstutis NOREIKA

1920 m. gegužės 14 d., išleidus Milicijos įstatymą, buvo nustatyta poli-cijos organizacinė schema, pagal kurią už eilinių, vyresniųjų policininkų ir nuovadų viršininkų komplektavimą bei policijos veiklą atsakingas apskrities ar miesto policijos vadas. Šie policijos valdininkai buvo pavaldūs apskrities ar miesto viršininkams, o pastarieji – VRM. Įstatyme nurodyta, kad apskričių ir miesto policijos vadus į tarnybą skiria ir atleidžia VR ministras. Nors tarnau-tojų komplektavimas buvo reglamentuotas, tačiau dėl įstatyminės bazės neiš-vystymo ir nuolatinio policininkų trūkumo juos į tarnybą priimdavo nuovadų viršininkai. Kaip teigė Kauno miesto policijos viršininkas, ,,nuovadų viršinin-kai patys be mano žinios priima tarnybon milicijantus, juos leidžia atostogoms ir t. t. Toks nuovadų viršininkų elgesys yra priešingas drausmės dėsniams ir išeina iš jų kompetencijos ribų ir negali būti leidžiamas“23.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį į policiją buvo priimami asmenys, – gera sveikata ir atlikta tarnyba kariuomenėje. Nuo 1924 m. visi priimami į tarnybą asmenys turėjo būti ne jaunesni kaip 21 ir ne vyresni kaip 32 metų amžiaus, ne žemesni kaip 170 cm ūgio. Kandidatai į policiją turėjo pristatyti apskrities gydytojo liudijimą apie sveikatos būklę, turėti ne mažesnį kaip liaudies moky-klos išsilavinimą. Naujai priimti į tarnybą policininkai iš pradžių turėjo būti skiriami į centro nuovadas, kur galėtų vado prižiūrimi susipažinti su tarnyba. Kiekvienas priimtas į tarnybą asmuo turėjo pasirašyti pasižadėjimą, pagal kurį jiems buvo suteikiamas šešių mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu kan-didatai galėjo būti perkeliami į kitą tarnybos vietą24. Nepriklausomybės pra-džioje tarnybos trukmė turėjo būti ne mažesnė kaip trys mėnesiai25.

Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine buvo ypač rūpinamasi viešosios tvarkos užtikrinimu. Nuo 1922 m. prie Kauno viešosios policijos pradėtas kurti rezervas, kuris turėjo sustiprinti tvarkos užtikrinimą26. Raitojo policijos rezervo būrys buvo dislokuotas prie Aukštesniosios policijos mokyklos, o jam vadovavo mokyklos viršininkas. Būrio pareigūnai, skirtingai nei viešosios poli-cijos tarnautojai, gyveno policijos mokyklos bendrabutyje27. Rezervui buvo pavesta sklaidyti draudžiamus susibūrimus, demonstracijas, atremti ginkluotus išpuolius, plėšimus, malšinti riaušes. Be šių funkcijų policijos rezerve tarnau-jantys pareigūnai viešajai policijai turėjo padėti patruliuoti gatvėse28. Ištarnavę

23 1922 m. rugsėjo 21 d. Kauno miesto policijos vado įsakymas, LCVA, f. 440, ap. 1, b. 42, l. 58.

24 Piliečių apsaugos departamento aplinkraščių rinkinys, Kaunas, 1931, p. 21–23.25 1919 m. Kosto Budrevičiaus pasižadėjimas, LCVA, f. 402, ap. 12, b. 116, l. 3.26 Č. Mančinskas, Policijos mokslas tarpukario Lietuvoje, Jurisprudencija, t. 35 (27), 2002,

p. 27.27 Raitojo policijos rezervo vidaus tarnybos statutas. Bendri dėsniai, LCVA, f. 394, ap. 2,

b. 257, l. 1.28 PAD apl. rink. apl. nr. 51. PAD 1934 X 23 įsak. nr. 29 & 2, Policijos departamento

aplinkraščių sąvadas, Kaunas, 1937, p. 14.

StraipSniai

226 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

rezerve trejus metus, nebausti drausmės nuobaudomis ir išėję nustatytą pro-gramą pareigūnai galėjo būti skiriami viešosios policijos vyresniaisiais polici-ninkais. Rezervo pareigūnais negalėjo tapti vedę asmenys. Jei vesdavo tarny-bos metu, būdavo paskirti eiti viešosios policijos eilinių pareigas. Nesutikus pakeisti tarnybos policininkai buvo šalinami iš pareigų29.

Tarnautojų mokymas

Siekiant priimtuosius į tarnybą parei-gūnus mokyti nebuvo tenkinamasi vien tik praktinio prado tarnautojų pasiruo-šimu. Jau 1919 m. rugsėjo 7–8 d. VRM tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl policijos mokyklos įkūrimo. Taryba nusprendė šiuo klausimu konsultuotis su švedų specialistais30. 1919 m. rugsėjo 14 d. Tarybos posėdyje buvo pažymėta, jog ,,slaptosios milicijos mokykla pradėjo veikti nuo pirmadie-nio rugsėjo 22 d. š. m. parinkimui kontingento mokinių pranešti apskričių vir-šininkams ir paskelbti laikraštyje, pažymint pageidavimą, kad mokiniai žodžiu ir raštu žinotų bent 2–3 kalbas (jų tarpe ir vokiečių). Kas link viešos milicijos – galutinai nutarta steigti ją, išdirbus atitinkamą programą (kursus)“31. Rug-sėjo 28 d. mokyklos gretose jau mokėsi 11 asmenų32. Viešosios policijos siste-mos kūrimui ir pareigūnų mokymui iš Švedijos atvyko 2 instruktoriai, kurie 1919 m. spalio mėn. turėjo vesti kursus policijos tarnautojams33.

Nepriklausomybės pradžioje buvo svarbus ne tik specializuotas pareigūnų rengimas. 1919 m. kovo mėn., Kauno miesto policiją papildžius penkiolikai naujų pareigūnų, buvo pasirūpinta organizuoti lietuvių kalbos kursus. Trūks-tant kompetetingų policijos nuovadų viršininkų ir jų padėjėjų, 1922 m. Kaune buvo įsteigta aukštesnioji policijos mokykla, o 1923 m. – Rokiškio žemesnioji policijos mokykla. Pastaroji mokykla rengė žemesnių grandžių policijos tar-nautojus. Pareigūnai nuo trijų iki šešių mėnesių trunkančiuose kursuose buvo mokomi lietuvių kalbos, policijos tarnybos pagrindų ir statutų, valstybinės ir administracinės teisės, kovos su nusikaltimais metodų, sanitarijos ir higi-enos, ginklų pažinimo, raštvedybos, šaudymo, rikiuotės ir gimnastikos. Per ketverius veiklos metus Rokiškio Žemesnioji policijos mokykla parengė tik

29 Raitojo policijos rezervo..., l. 1.30 1919 m. rugsėjo 7–8 d. VRM Tarybos posėdžių protokolas, LCVA, f. 377, ap. 9, b. 7,

l. 6.31 1919 m. rugsėjo 7–8 d. VRM Tarybos posėdžių protokolas, LCVA, f. 377, ap. 9, b. 7,

l. 7.32 1919 m. rugsėjo 28 d. VRM Tarybos posėdžių protokolas, ten pat, l. 9.33 1919 m. VRM darbuotės apžvalga, LCVA, f. 377, ap. 9, b. 88, l. 2.

227KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kęstutis NOREIKA

404 tarnautojus34. Tyrimas atskleidė, jog iš pasirinktos analizuoti grupės, kurią sudaro 724 Kauno policijos tarnautojai, tik 66 pareigūnai (9 %) mokėsi Rokiš-kio žemesniojoje policijos mokykloje.

Prieš pradėdami eiti pareigas 33 Kauno policijos pareigūnai baigė Rokiš-kio žemesniąją policijos mokyklą. Dar 33 policininkai buvo pasiųsti į mokyklą jau pradėję eiti tarnybą policijoje. 9 policininkai pasiųsti tais pačiais metais. Net 14 tarnautojų į policijos mokyklą buvo pasiųsta po metų tarnybos, 5 – po dvejų, 3 – po trejų, 2 – po ketverių metų. Pastarieji policininkai policijos mokyklos nebaigė. Kauno aps. ketvirtosios policijos nuovados tarnautojas Vla-das Jankauskas neišlaikė egzaminų policijos mokykloje, o apskrities trečiosios nuovados vyresnysis policininkas Jonas Strižalka iš mokyklos pašalintas dėl sil-pnos sveikatos.

Policininkai, pradėję eiti pareigas po išklausytų kursų žemesniojoje poli-cijos mokykloje, gana greitai buvo atleisti arba savo noru išėjo iš tarnybos. 5 policininkai buvo atleisti iš pareigų po metų tarnybos, 8 – po dvejų, 2 – po trejų, 3 – po ketverių, 6 – po penkerių, 2 – po šešerių. Septynerius metus ištar-navo 1925 m. tarnybą Kauno miesto pirmojoje policijos nuovadoje pradėjęs Juozas Misiulis.

Pažymėtina, kad iš 33 policininkų, kurie į mokyklą buvo išsiųsti pradėjus eiti pareigas iki 1933 m., buvo atleisti 25 tarnautojai. 3 policininkai iš tarny-bos atleisti tais pačiais metais, kaip ir baigė kursus. Vienerius metus ištarnavo 4 policininkai, dvejus – 5, trejus – 6, ketverius – 5, šešerius – tik 2 pareigūnai. Vidutiniškai policininkai tiek prieš tarnybą, tiek ir tarnybos metu baigę žemes-niąją policijos mokyklą pareigas eidavo tik trejus metus. Kaip teigė aukštesnio-sios policijos mokyklos viršininkas Alfonsas Ramanauskas, dėl iškreipto suvo-kimo apie policijos mokyklą valdininkai į jas siuntė nemotyvuotus tarnautojus. O gerų tarnautojų nesiųsdavo, nenorėdami jų prarasti35.

Greitai po policijos mokyklos baigimo tarnybą nutraukiantys policininkai privertė reformuoti eilinių ir policininkų rengimą. 1926 m. uždarius Rokiš-kio policijos mokyklą žemesniųjų grandžių tarnautojų ruošimas buvo patikė-tas policijos nuovadų viršininkams36. Nuo 1938 m. Kaune įsteigta mokomoji komanda, kuri turėjo ruošti naujai priimtus į tarnybą pareigūnus37.

34 E. Palskys, Prieškario Lietuvos policijos mokslinimas (Iš Lietuvos policijos mokyklų isto-rijos), Mokslo darbai, t. 1, 1993, p. 6.

35 1927 m. Policijos mokyklos darbo planas, LCVA, f. 394, ap. 15, b. 92, l. 2.36 V. Smalskys, Policijos personalo rengimas transformacijų laikotarpiu, daktaro disertacija,

Kaunas, 2006, p. 79.37 1938 m. balandžio 13 d. Kauno miesto policijos vado raportas Kauno aps. viršininkui,

LCVA, f. 394, ap. 6, b. 203, l. 288.

StraipSniai

228 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

Policijos tarnautojų karjera

Karjera nepriklausomybės laikotarpiu buvo suprantama, kaip aukštesnio laipsnio skyrimas. Tačiau jo suteikimas pri-klausė nuo asmens išsilavinimo, individualių gebėjimų ir savybių, profesinės kompetencijos, santykių su viršininkais38.

Policijos tarnautojai struktūroje buvo skiriami į žemesniuosius ir aukš-tesniuosius pareigūnus. Žemesniųjų tarnautojų kategorijai buvo priskiriami eiliniai, vyresnieji policininkai ir vachmistrai. Aukštesnieji tarnautojai: polici-jos nuovadų viršininkai, jų padėjėjai, punktų vedėjai, instruktoriai ir policijos mokyklos viršininkas39. Per visą nepriklausomybės laikotarpį viešojoje polici-joje daugiausia buvo eilinių policininkų etatų. 1919 m. Kauno miesto viešojoje policijoje tarnavo 235 eiliniai ir 15 vyresniųjų policininkų40. 1933 m. polici-ninkų skaičius išaugo iki 271 eilinio ir 26 vyresniųjų policininkų 41.

Policijos viršininkų ir žemesnės grandies pareigūnų tarnyba buvo verti-nama kiekvienais metais. Policijos nuovadų viršininkai ir jiems pagal pareigas lygūs valdininkai kiekvienų metų gruodžio mėn. surašydavo jiems pavaldžių tarnautojų atestacijas42. Tarnautojai galėjo būti aukštinami ar žeminami parei-gose, įspėti dėl nevisiško tinkamumo, atleidžiami kaip netinkami tarnybai arba paliekami tose pačiose pareigose43. 1927 m. nuovados viršininko padėjėjo Jono Lankskarauskio atestacijoje buvo pažymėta, jog jis ,,tarnybos pareigas pildo labai blogai, apsileidęs [...] ir užimamai vietai Kaune netinka. Bendras išsilavi-nimas pakankamas, bet policijos srity visai nenusimano, reikalinga nuolatinė priežiūra. [...] Gyventojų tarpe pasitikėjimo neturi, dėlei silpno žinojimo par-eigų ir nerimto atsinešimo prie pareigų“44.

Policijos vadai ir nuovadų viršininkai taip pat reguliariai tikrindavo nuo-vadų veiklą. Kauno aps. policijos vadas 1930 m. gruodžio mėn. patikrinęs apskrities policijos nuovadas ataskaitoje pastebėjo, jog Garliavos nuovadoje ,,kai kurie policininkai nežino savo policijos punktų ribų ir esamų punktų pavadinimų“45. Apžvelgdamas Babtų nuovados veiklą policijos vadas teigė, jog

38 A. Mikalauskas, Valstybės tarnautojai ir valstybės tarnybą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.), daktaro disertacija, Kaunas, 2007, p. 92.

39 1928 m. policijos įstatymo projektas, LCVA, f. 394, ap. 15, b. 130, lapai nenumeruoti.40 1919 m. birželio 1 d. Kauno miesto policijos etatai, LCVA, f. 440, ap. 1, b. 3, l. 46.41 1930–1933 m. Kauno miesto ir aps. policijos etatai, LCVA, f. 402, ap. 1, b. 174, l. 1–43.42 VrM 1933 XII 30 apl. nr. 499, Policijos departamento aplinkraščių…, p. 215.43 PAD apl. rink. apl. nr. 10, Policijos departamento aplinkraščių…, p. 209.44 1927 m. Kauno miesto policijos valdininkų atestacijų rezultatai, LCVA, f. 394, ap. 2,

b. 560, l. 38.45 1930 m. gruodžio mėn. Kauno aps. policijos nuovadų revizijų ataskaita, LCVA, f. 402,

ap. 1, b. 320, l. 3.

229KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kęstutis NOREIKA

,,dauguma esamų nuovadoje šautuvų išrūdiję. Policininkai silpnai žino lietuvių kalbą raštu, lėtai atsakinėja į klausimus ir silpnai žino rikiuotę“46.

Trūkstant policijos struktūroje vieno ar kito laipsnio pareigūno į jo vietą laikinai buvo skiriami žemesnio rango policininkai. Nepasirengę naujoms pareigoms asmenys neatlikdavo pareigų ir būdavo grąžinami į ankstesnę tar-nybos vietą. 1927 m. Kauno policijos vadas, apibūdindamas policijos kom-plektavimo problemas, pastebėjo, jog nuovadų viršininkų padėjėjai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. ,,Tai buvę be mažų išimčių ne rikiuotės puskarinin-kiai – raštininkai, menko išsilavinimo, netaktiški, neturintieji supratimo apie drausmę ir santykius su valdiniais žmonės.“47

Policininkų perkėlimas į kitas pareigas ar tarnybos vietą priklausė ir nuo tarnautojų skaičiaus sistemoje. Trūkstant vieno ar kito laipsnio tarnautojų eilinis policininkas galėjo būti skiriamas vachmistru, po kiek laiko – nuova-dos viršininko padėjėju, o dėl nesugebėjimo susitvarkyti su užimamomis pa-reigomis ar kitų priežasčių vėl skiriamas eiliniu policininku. Kaip pastebėjo A. Mikalauskas, policijoje pasireiškusi didelė tarnautojų kaita sudarė palan-kesnes sąlygas kopti karjeros laiptais. 1927–1930 m. kasmet pakeltų pareigose pareigūnų skaičius padidėjo nuo 2,5 iki 4,1 %, pažemintų pareigose tarnauto-jų skaičius nebuvo didelis, nes už nusižengimus ar netinkamai atliekamas pa-reigas policininkai dažniausiai buvo baudžiami drausminėmis nuobaudomis48.

Tyrimas atskleidė, jog iš 724 Kauno viešosios policijos pareigūnų tarny-boje vieną kartą buvo paaukštinti 163 policininkai. Iš eilinių į vyresniuosius policininkus – 124 tarnautojai. Nepaisant to, 23 pareigūnai vėl paskirti eiti eilinių policininkų pareigas. Antrą kartą paaukštinti 27 pareigūnai. 24 vyres-nieji policininkai tapo nuovadų viršininkų padėjėjais ir vachmistrais. 2 polici-jos punktų vedėjai perkelti į aukštesnes pareigas – nuovados viršininko padė-jėjų. 1 pareigūnas tavo nuovados viršininku. Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, kad Kauno viešojoje policijoje buvo paaukštinta 22,5 % eilinių ir vyresniųjų policininkų.

Kauno miesto policijoje keturis kartus tarnyboje paaukštintas tik 1 asmuo. 1923 m. pradėjęs tarnybą, o 1924 m. balandžio 1 d. baigęs kursus Žemesniojoje policijos mokykloje Adomas Nutautas buvo paskirtas Kauno miesto antrosios nuovados eiliniu policininku. Tais pačiais metais jam buvo pavesta eiti nuovados viršininko padėjėjo, o nuo 1925 m. sausio 1 d. – vyres-niojo policininko pareigas. Kovo 15 d. A. Nutautas grįžo prie tiesioginių par-eigų, o po mėnesio perkeltas į ketvirtąją miesto nuovadą, kur ėjo nuovados viršininko padėjėjo pareigas. Tačiau jau rugpjūčio 24 d. paskirtas eiliniu poli-cininku antroje nuovadoje. 1927 m. sausio 3 d. baigęs Aukštesniąją policijos

46 Ten pat, l. 3.47 1927 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto policijos vado raportas miesto ir apskrities

viršininkui, LCVA, f. 394, ap. 15, b. 101, l. 227.48 A. Mikalauskas, Valstybės tarnautojai..., p. 98.

StraipSniai

230 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

mokyklą A. Nutautas balandžio 13 d. laikinai paskirtas antro policijos kvartalo vedėju. Įgavęs patirties ir atsakingai ėjęs pareigas spalio 21 d. tarnautojas tapo Kauno aps. ketvirtos nuovados viršininko padėjėju. A. Nutautas nuo 1929 m. gruodžio 21 d. buvo Telšių aps. trečiosios nuovados viršininku. Kaip matome iš pateikto pavyzdžio, pareigūnai ilgai netarnaudavo vienoje vietoje. Dažna tar-nybos vietos ir pareigų kaita neleido tarnautojams priprasti prie naujos vietos, susipažinti su gyventojais, tarnybos specifika (1 lentelė).

Gerai atliekantys pareigas ar tarnyboje pasižymėję policininkai buvo ska-tinami. Už gerą tarnybą ar pasižymėjimą sulaikant nusikaltėlius buvo skiria-mos piniginės premijos ar padėkos. Tyrimo duomenys atskleidė, jog Kauno viešojoje policijoje buvo apdovanota 20 nusipelniusių pareigūnų. 5 eiliniai ir 1 vyresnysis policininkas apdovanoti piniginėmis premijomis, kurios siekė nuo 30 iki 100 litų. 11 eilinių ir 3 vyresnieji policininkai apdovanoti premijomis už nusikaltėlių sulaikymą ar gerą tarnybos pareigų atlikimą. 1922 m. tarnybą Kauno miesto pirmojoje nuovadoje pradėjęs eiti policininkas Aleksas Savickas per 1925–1927 m. net tris kartus buvo pagirtas už susektus slaptai degtinę par-davinėjančius asmenis. Paradoksalu, tačiau tarnautojas per tuos pačius metus septyniolika parų arešto buvo nubaustas už alkoholio vartojimą tarnybos metu.

Apdovanotų už nuopelnus tarnyboje policijos pareigūnų buvo labai mažai. Tai galima paaiškinti tuo, jog policijai visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo užtikrintas geras finansinis aprūpinimas. Dėl trumpos tarnybos tru-kmės policininkai nespėdavo pasižymėti, kad jiems būtų išmokėtos premijos.

Tarnautojų nuobaudos

Policininkai tarnybos metu dėl netin-kamo elgesio ar įsakymų nevykdymo buvo baudžiami areštu. Parų skaičius, kuriomis buvo baudžiami policininkai, priklausė nuo nusižengimų. 1920 m. priimtame Policijos įstatyme numatyta, jog policija ,,tvarkoma drausmės pagrindais“. Policininkai už mažus nusikaltimus, dėl kurių negresia baudžia-moji atsakomybė, baudžiami savo viršininkų drausminėmis nuobaudomis. Nuovadų viršininkams įstatymas suteikė teisę savo pavaldinius bausti papei-kimu ar areštu iki 5 parų. Apskrities policijos ir miesto policijos vadai galėjo pavaldinius bausti papeikimu, areštu iki 10 parų ir apskrities ar miesto viršinin-kui sutikus šalinti iš tarnybos49.

Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, kad Kauno viešosis polici-jos pareigūnams buvo skiriama nuo 1 iki 14 parų arešto. Iš 724 policininkų vieną kartą buvo nubausta 360 tarnautojų, du – 197, tris – 124, keturis – 67, penkis – 41, šešis – 25, septynis – 14, aštuonis – 12, devynis – 6, dešimt – 4.

49 Milicijos įstatymas nr. 363, Laikinosios vyriausybės žinios, nr. 32, 1920 gegužės 20, p. 1.

231KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kęstutis NOREIKA

Iš 360 kartą nubaustų policininkų 35 bausmė buvo skirta dėl alkoholio var-tojimo tarnybos metu. Už tokį nusižengimą skirta nuo 2 iki 14 parų arešto. Vidutiniškai tarnybos metu vienas policijos tarnautojas buvo nubaustas 2 paro-mis arešto. Nors policininkai gana dažnai pažeisdavo tarnybos taisykles, tačiau dėl nuolatinio jų trūkumo nebuvo skubama atleisti iš tarnybos. Kaip pastebėjo VR ministras, ,,didelis tarnautojų skaičius būna atleidžiamas iš policijos tarny-bos dėl netinkamumo arba už netinkamą pareigų atlikimą. [...] pavedu susi-laikyti nuo pernelyg greitų ir nepakankamai išaiškintų sprendimų. Gi mažiau nedrausmingus, apsileidusiems ir kitiems silpnavaliams tarnautojams pirmoje eilėje taikyti drausmės priemones“50.

Nepaisant to, kad policijos struktūroje nuolat trūko policijos pareigūnų, jie už pasikartojančius nusižengimus buvo atleidžiami ar savo noru palikdavo tarnybą. Atleisti už nusižengimus tarnautojai neigiamai veikė policijos struk-tūrą, tačiau dėl sistemos spragų pareigūnai į tarnybą net po pašalinimo iš jos buvo priimami. Tokią situaciją vaizdžiai apibūdino Kauno miesto ir aps. vir-šininkas, teigdamas, jog nuovadų viršininkai ne kartą baustiems pareigūnams pasiūlydavo parašyti prašymą savo noru išeiti iš tarnybos ir taip išvengti paša-linimo. Po tam tikro laiko toks policininkas galėjo tikėtis vėl būti priimtas į tarnybą. Rečiau atgal priimti pašalinti už nusižengimus policininkai51.

Remiantis 1927–1932 m. Lietuvos viešosios policijos statistiniais duo-menimis, iš 666 atleistų pareigūnų 380 policininkų tarnybą paliko savo noru, 89 buvo atleisti kaip netinkami tarnybai, 114 – dėl netinkamo pareigų ėjimo, 34 – dėl padarytų nusikaltimų, 49 – dėl kitų priežasčių. Per penkerius metus Lietuvos viešojoje policijoje eidami pareigas žuvo 3 policininkai, o 16 mirė dėl nesmurtinių priežasčių52.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog iš 724 Kauno viešosios policijos pareigūnų iki 1933 m. buvo pašalinti ar paliko tarnybą savo noru 415 policininkų (57 %). Net 123 pareigūnai buvo pašalinti praėjus vos vieneriems tarnybos metams. Toks didelis pašalintų iš policijos tarnautojų skaičius rodo, jog jie nebūdavo tinkamai paruošti tarnybai. Pareigūnas Krasnickis apibūdindamas tarnybos pradžią teigė, jog ,,į policiją priimami asmenys be patyrimo ir nepasiruošę poli-cistų pareigoms. [...] Labai dažnai toks policistas, atlikdamas jam pavestas par-eigas, kartais pats padaro nusikalstamą darbą, perviršydamas teises“53. Tačiau ne visiems policininkams tarnyba trukdavo taip trumpai. 4 Kauno policininkai tarnavo net 12 metų. 1919 m. gruodžio 20 d. tarnybą Kauno miesto pirmojoje policijos nuovadoje pradėjęs Petras Paulauskas, 1920 m. rugsėjo 26 d. priimtas

50 VRM ministro įsakymas nr. 3, LCVA, f. 394, ap. 6, b. 15, l. 87. 51 1927 m. kovo 8 d. Kauno miesto ir aps. viršininko pranešimas, LCVA, f. 402,

ap. 1 policijos sk., b. 19, l. 18.52 Apskričių viršininkų ir policijos tarnautojų 1933 m. pasikeitimas statistinių duomenų

šviesoje, Policija, nr. 13 (161), 1933 m. liepos 1 d., p. 216.53 J. Krasnickis, Policijos mokslinimo reikalu, Policija, nr. 15–16 (283–284), 1938 m.

rugpjūčio 1–15 d., p. 298.

StraipSniai

232 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

į kriminalinį skyrių, vėliau perėjęs į viešąją policiją Andrius Kučma ir Kauno miesto pirmojoje policijos nuovadoje 1919 m. sausio 1 d. tarnybą pradėjęs Juo-zas Tamošiūnas iš pareigų buvo atleisti dėl kūno susilpnėjimo. 1919 m. sau-sio 15 d. Kauno miesto ketvirtos policijos nuovadoje pradėjęs tarnybą Stepas Unikauskas iš jos buvo atleistas dėl netinkamo elgesio. 12 Kauno aps. policijos pareigūnų eidami tarnybą mirė dėl nesmurtinių priežasčių, po 2 policininkus nusišovė ir nuskendo.

Antrą kartą iš tarnybos buvo atleisti 24, trečią – 5 pareigūnai. 1927 m. pradėjęs eiti pareigas Kauno miesto trečiojoje policijos nuovadoje Stasys Bara-nauskas 1929 m. liepos 20 d. atleistas iš tarnybos dėl alkoholio vartojimo tarny-bos metu. 1929 m. spalio 15 d. policininkas buvo priimtas į tą pačią nuovadą, tačiau 1930 m. rugpjūčio 8 d. atleistas dėl alkoholio vartojimo ir muštynių sukėlimo. Nenuleidęs rankų S. Baranauskas 1930 m. rugsėjo 1 d. trečią kartą įstojo į Kauno miesto trečią policijos nuovadą, tačiau tais pačiais metais buvo nubaustas 10 parų arešto už girtuokliavimą ir 7 paromis už melagingą infor-maciją raporte. Nepaisant šių nusižengimų pareigūnas 1931 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas vyresniuoju policininku, o tų pačių metų spalio mėn. atleistas iš tar-nybos dėl alkoholio vartojimo.

Nors policija turėjo prižiūrėti ir palaikyti tvarką, tarnybos metu, ypač eiliniai, tarnautojai dažnai svaigindavosi alkoholiu. Net 50 pirmą kartą atleistų pareigūnų eidami pareigas vartojo alkoholį, dėl šios priežasties turėjo palikti tarnybą. Trečio dešimtmečio viduryje buvo susirūpinta ,,dėliai policijos išsi-siūbavusio girtuokliavimo ir didelio skaičiaus iškeltų policijos tarnautojams kriminalinių bylų“54. PAD direktorius įsakė visiems policijos valdininkams imtis griežtų priemonių dėl įsigalėjusio alkoholizmo. Pastebėtus tarnyboje neblaivius pareigūnus buvo numatyta tuoj pat šalinti iš tarnybos55. Tyrimas atskleidė ir gana kurioziškų nutikimų, dėl kurių pareigūnai būdavo atlei-džiami. Pavyzdžiui, 1927 m. į Kauno miesto trečiąją policijos nuovadą pri-imtas Jonas Bengardavičius pašalintas iš tarnybos 1931 m. už vandens vogimą iš hidroforo.

Išvados

1. Pirmaisiais nepriklausomybės mė-nesiais kurti savus, policijos atranką ir kompetencijas apibrėžiančius teisės aktus nebuvo kada. Remiantis laiko aktualijų neatitinkančiais Rusijos impe-rijos įstatymais 1918 m. imtasi komplektuoti policiją. 1924 m. reglamenta-vus policijos tarnautojų atrankos kriterijus teisėtvarkos struktūros pasipildė

54 1925 m. gruodžio 31 d. PAD direktoriaus pranešimas, LCVA, f. 402, ap. 1 policijos sk., b. 19, l. 5.

55 Ten pat, l. 5.

233KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kęstutis NOREIKA

išsilavinusiais, karinės patirties turinčiais asmenimis. Trūkstant policijos siste-moje pareigūnų į tarnybą buvo priimami ir ne visus atrankos kriterijus atitin-kantys asmenys. Esant tokiai situacijai trečiojo dešimtmečio pradžioje įsteigta specializuota pareigūnų rengimo mokykla.

2. Siekiant kokybiškai parengti pareigūnus 1923 m. Rokiškyje įkurta žemesnioji policijos mokykla, kuriai pavesta rengti eilinius policininkus. Moky-kloje jie mokyti ne tik bendrųjų disciplinų, siekta pagerinti žinias apie tarnybą. Dėl riboto kursantų skaičiaus ne visi pareigūnai buvo siunčiami į mokyklą. Atliktas tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai po mokyklos baigimo policininkai tarnybą eidavo tik trejus metus. Dėl didelės kaitos valstybės investicijos į jų ruošimą buvo bevaisės, todėl 1926 m. policijos mokykla uždaryta, o pareigūnų rengimas patikėtas nuovadų viršininkams.

3. Policijos tarnautojų karjera priklausė ne tik nuo policininkų gebėjimų ir turimų kompetencijų, bet ir visos sistemos padėties. Trūkstant aukštesnių laipsnių pareigūnų, į jų vietas buvo skiriami ir eiliniai. Dėl nesugebėjimo atlikti pavestas pareigas ar atsiradus tinkamos kompetencijos pareigūnui, tarnautojas buvo perkeliamas į ankstesnę tarnybos vietą. Didžiausios įtakos tarnautojų kar-jerai turėjo kasmetinės atestacijos. Be to, pareigūnai gana dažnai buvo perke-liami į kitą tarnybos vietą.

4. Policijos tarnautojų karjeros galimybės priklausė ir nuo jų elgesio tar-nybos metu. Pareigūnai dėl nusižengimų ar netinkamo pareigų ėjimo buvo baudžiami drausminėmis bausmėmis nuo 1 iki 14 parų. Tyrimas atskleidė, jog vidutiniškai vienas Kauno viešosios policijos pareigūnas tarnybos metu buvo nubaustas 2 paromis arešto. Verta pastebėti, jog policininkai drausminėmis nuobaudomis buvo baudžiami ne tik dėl apsileidimo, bet ir sudėtingų tarnybos sąlygų.

LiteratūraA. ANUŠAUSKAS, A. BUMBLAUSKAS, Z. BUTKUS, R. ČIUPAILA, E. GUDAVI-

ČIUS, A. JAKUBČIONIS, S. JEGELEVIČIUS, R. PETRAUSKAS, E. RAILA, P. STANKERAS, V. ULYTĖ-GRIGELEVIČIENĖ, A. VASILIAUSKAS, Lietu-vos vidaus reikalų istorija, Vilnius, 2008.

M. BALKUS, Kauno miesto gatvių infrastruktūros plėtra XX a. 3–4 dešimtmečiais, Kauno istorijos metraštis, t. 11, 2011.

Č. MANČINSKAS, 1935 metų policijos mokyklos statutas, Kriminalinė justicija, nr. 7, 8, 1997.

Č. MANČINSKAS, Lietuvos policija 1926–1932 m., Mokslo darbai, t. 2, 1994. Č. MANČINSKAS, Policija Lietuvoje 1918–1940 metais, Vilnius, 1998. Č. MANČINSKAS, Policijos mokslas tarpukario Lietuvoje, Jurisprudencija, t. 35 (27),

2002.A. MIKALAUSKAS, Personalo organizavimas Kauno miesto savivaldybėje 1918–

1940 metais, Kauno istorijos metraštis, t. 6, 2005.

StraipSniai

234 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

A. MORKŪNAITĖ-LAZAUSKIENĖ, Pirmieji Kauno Miesto tarybos rinkimai (1918 m.), Kauno istorijos metraštis, t. 3, 2002.

E. PALSKYS, Prieškario Lietuvos policijos mokslinimas (Iš Lietuvos policijos mokyk- lų istorijos), Mokslo darbai, t. 1, 1993.

I. TOMAŠAUSKAS, Policija Lietuvoje 1918–1928, Kaunas, 1930, t. 1, 1930.

Kęstutis NOREIKA SERVICE AT KAUNAS COUNTY PUBLIC POLICE IN 1918–1932

Summary

The present article analyses police service at Kaunas County in 1918–1933. In 1918, when Lithuania regained its independence, law enforcement structures were organized in addition to other most important state institutions. Until mid-1920s, public order was ensured by militia because of an uns-table situation in the country. On January 1, 1924, militia was reformed to police and subdivided into public, border, railway, and criminal police. Public police became the most important structure in ensuring order.

There was no rush in making laws at the beginning of the Lithuanian indepen-dence as the Russian law heritage was trusted. Police officers’ recruitment was very scar-cely regulated during the first years of independence. The governance structures, which were independently established, were appointed to control police activities; however, law enforcement structures were mainly operating independently because of lack of officials.

At the beginning of independence, police was established during a very unfavou-rable time when there were no competent officials and there was a lack of finances and people suitable to hold office. An attempt was made to prepare a person for the position when s/he entered the police. For this reason, The Lower Police School was establis-hed in 1923 in Rokiškis, where policemen and senior policemen were trained. Some officers entered the school before starting their service, while others after they started their service. After three–six months training, the officers were appointed as policemen at a police station. However, policemen stayed at their position only for three years on average because of poor supply and low salaries. As the changing of officers was high, the school which trained policemen was closed in 1926.

Due to the fact that the law base was undeveloped, the career of police officers depended not only on their skills but also on their relationship with their heads and the situation in the whole police system during the independence period. Ordinary policemen often broke the rules during their service time. For violations, penalties were imposed, i.e. arrest from one to fourteen days. The officers who were often at fault did not perform their service for a long time and were dismissed or transferred to another place. As policemen performed their service for a short time, they could not reach a higher rank. Every year attestation of the officers took place in the police structure. During attestation, officers could attain a higher rank, stay in the same position, or be dismissed. The changing of officers was high because of an undeveloped selection system in the police; therefore, the career of policemen at Kaunas County was very complicated during the independence period.

Keywords: Kaunas Public Police, Manning, Working Problems, Penalties.

235KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kęstutis NOREIKA

Priedai

1 pav. A. Gliožaitis, Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose. Nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios, Vilnius, 2008, p. 286–287, LCVA, f. 394, ap. 7, b. 5, l. 284.

2 pav. 1935 m. Kauno miesto žemėlapis, Kauno miesto planai: XIX a. – XX a. pirmoji pusė, sud. N. Ambraškienė, V. Girčytė, Kaunas, 2007, LCVA, f. 394, ap. 6, b. 203, l. 278–283.

StraipSniai

236 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

1 lentelė. 1918–1932 m. Kauno viešosios policijos tarnautojų rotacija56

Tarnybos trukmė

Tar

naut

ojų

skai

čius

Tar

navo

toje

pači

oje v

ietoj

e

Pake

itė ta

rnyb

os v

ietą v

ieną

kartą

Pake

itė ta

rnyb

os v

ietą d

u ka

rtus

Pake

itė ta

rnyb

os v

ietą t

ris

kartu

s

Pake

itė ta

rnyb

os v

ietą k

etur

is ir

daug

iau

kartų

Iš tarnybos atleisti tais pačiais metais

60 57 3

Vieneri metai 119 102 10 2 4 1

Dveji metai 77 58 13 4 1 1

Treji metai 47 34 8 3 2

Ketveri metai 27 10 14 1 2

Penkeri metai 27 12 9 3 2 1

Šešeri metai 13 5 4 3 1

Septyneri metai 15 6 6 2 1

Aštuoneri metai 7 3 1 2 1

Devyneri metai 8 4 2 1 1

Dešimt metų 7 3 1 1 2

Vienuolika metų 4 1 3

Dvylika metų 4 3 1

56 1918–1933 m. Kauno miesto ir apskrities policijos tarnautojų tarnybos byla, LCVA, f. 402, ap. 1 policijos sk., b. 259, l. 4, 5, 7–9, 11–15, 17–19, 30–47, 49–64, 66–70, 128, 145–152, 170–175, 177, 179–183, 185–191, 205, 206, 215, 217– 233, 235–237, 239–244, 290, 303, 304, 318–322, 324, 325, 327–333, 336, 340, 342, 343, 365, 367, 368, 370, 389, 391–396, 398, 399, 401, 406–410, 413, 414, 440, 443–445, 447, 449–451, 476 – 486, 489–500, 502, 508, 510, 513, 514, 516, 550–559, 575–577, 579, 595, 597–601, 603–606, 609–611, 613–615, 617, 622, 623, 672–676, 678, 680, 682–686, 691, 717, 719, 720, 722–726, 728, 729, 734–737, 739, 740–742, 745, 747–750, 753, 801–806, 808–810, 812–816, 852–857, 859, 860, 863, 891–893, 895, 896, 898, 899, 913–919, 921–923, 926–934, 936, 962, 964, 965, 968, 981–988, 990–992.