Kraštiečiai. Palanga

VšĮ Leidybos idėjų centrasKaunas, 2013

Palanga. Rinktinės biografijos

ISBN 978-609-95578-0-9

UDK 929(474.5)(035) Pa-112

© VšĮ Leidybos idėjų centras, 2013

VšĮ Leidybos idėjų centro leidžiamose rinktinių biografijų knygose pristatomi nusipelnę žmonės, jų pasiekimai, apdovanojimai ir nuveikti darbai. Mums svarbu į vieną vietą su-telkti išskirtinius, kūrybingus, savo nuveiktais darbais džiuginančius aktyvius ir naujų idėjų turinčius žmones. Manome, kad apibendrinti ir įprasminti šią idėją kuo puikiausiai tinka vienas žodis – „Asmenybės“. Asmenybės formavimasis – tai nuolat besitęsiantis procesas. Per patirtis, socialinę, visuomeninę ar kultūrinę aplinką, pasiektus darbo rezultatus ir ta-lentą atsiskleidžia žmogaus asmenybė. Esame įsitikinę, kad bet kuris žmogus, atspindintis svarbiausius socialinius ar kultūrinius bruožus, aktyviai dalyvaujantis visuomenėje, gali būti vertinamas kaip asmenybė. Tad tikime, kad „Asmenybės“ sutelks į vieną vietą nusipel-niusius, savo darbais mūsų šalį gražinančius ir puoselėjančius žmones. Palanga – vienas seniausių Lietuvos kurortų, ryškus, gyvybingas, pulsuojantis energija miestas prie Baltijos jūros. 2013 metai Palangos miestui svarbūs daugeliu atžvilgių: šiais metais minima Palangos 760 metų įkūrimo sukaktis, švenčiamas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus, sukanka 125 metai, kai Palangai suteiktas kurorto statusas, 80 metų, kai Palangai suteiktos miesto teisės, minimas Palangos gintaro muziejaus 50 metų jubiliejus. Įsimintinos ir svarbios datos miestui suteikia išskirtinę bei reikšmingą poziciją reprezen-tuojant save visoje Lietuvoje. Šiais metais Palanga tapo Lietuvos kultūros sostine. Miestui tai puiki galimybė per unikalios gamtos, istorijos, kūrybingų žmonių prizmę pristatyti kul-tūrinį gyvenimą, skatinti jį, prisidėti prie Lietuvos kultūrinės aplinkos plėtros. Rinktinių biografijų serija „Kraštiečiai“ tęsiama jau anksčiau įvairių leidėjų išleistų pana-šaus pobūdžio knygų tradicija. Palangos miestui skirtame rinktinių biografijų serijos „Kraš-tiečiai“ leidinyje siekiama įamžinti iškiliausias, įdomiausias, darbščiausias Palangos krašto asmenybes. Knygoje pristatomas miesto regioninis, nacionalinis ir net tarptautinis tapatu-mas, kuris atsiskleidžia neabejotinai įdomiose palangiškių biografijose. Šią knygą po kurio laiko bus galima įvardyti kaip istorinį palikimą, kuriame išliks užfiksuotos šio laikotarpio Palangą kuriančios, gražinančios ir savo darbais garsinančios asmenybės. Juk būtent žmo-nės prisideda prie miesto tapatumo kūrimo, tik žmonių pastangomis ir iniciatyva kuriamas, puoselėjamas ir garsinamas miestas. Leidinyje pristatomos 355 verslo, kultūros, meno, politikos, mokslo, medicinos, švietimo, sporto ir kitose srityse nusipelniusių žmonių biografijos. Tai yra žmonės, kilę iš Palangos, kurį laiką gyvenę, mokęsi ar dirbę, dabar Palangoje besidarbuojantys, kuriantys, savo dar-bais, pasiekimais, profesiniais ar kūrybiniais laimėjimais garsinantys ne tik savo gimtąjį miestą – Palangą, bet ir Lietuvą. Atskirą knygos dalį sudaro praeityje garsių, jau mirusių palangiškių ar su Palanga susijusių žmonių gyvenimo aprašymai – pristatomos 152 istorinių asmenybių biografijos. Tai yra žmonės, ne tik gimę ar gyvenę Palangoje, bet ir kurį laiką mokęsi Palangos progimnazijoje ar gimnazijoje. Net ir trumpą laiko tarpą gyvenę Palangoje šie žmonės paliko ryškų pėdsaką miesto istorijoje, čia pradėjo formuotis ir tobulėti jų asme-nybės. Paskutinioji knygos dalis džiugina nuostabiais Palangos vaizdais – esame dėkingi fo-tomenininkams, sutikusiems su skaitytojais pasidalyti savo kūrybinėmis idėjomis. Žmones, kurių biografijos surinktos į knygą, atrinko VšĮ Leidybos idėjų centro redakcija, atsižvelgda-ma į tų žmonių veiklos pobūdį, jiems patikėtą atsakomybę, asmeninį indėlį ar profesinius laimėjimus. Teko remtis ir viešaisiais informacijos šaltiniais (pagal juos parengtos žmonių biografijos pažymėtos žvaigždute). Apgailestaujame, jei ne visi nusipelnę palangiškiai pateko į knygą. Tikimės, kad ateityje Palangai skirta knyga bus didesnės apimties.Esame dėkingi įmonėms ir organizacijoms, prisidėjusioms prie knygos išleidimo. Taip pat nuoširdžiai dėkojame Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai, aktyviems palangiškiams už pagalbą rengiant knygą – už rekomendacijas ir su-teiktą informaciją apie iškilias asmenybes. Tikime, kad ši knyga pradžiugins kiekvieną palangiškį, išliks prasminga, įdomi ir vertinga, o kraštiečių gyvenimo aprašymai bus įrašyti į istorijos puslapius.

VšĮ Leidybos idėjų centro redakcija

Palangos garbės piliečiai ir Palangos miesto merai ................................ 6

Iš Palangos miesto istorijos ...................................................................24

Praeities asmenybės ..............................................................................36

Dabarties asmenybės ........................................................................... 120

Partneriai ir rėmėjai ............................................................................305

Palanga fotomenininkų akimis ........................................................... 337

T U R I N Y S

6

G A R B Ė S P I L I E Č I A I

AlfredAs Tiškevičius(1913–2008)

Už giminės nuopelnus kuriant ir plėtojant Palangos kurortą 1997 m. suteiktas Palangos miesto

pirmojo Garbės piliečio vardas.

7

romuAldAs Budrys

Lietuvos dailės muziejaus direktorius

Už didelį indėlį kuriant Gintaro muziejų Palangoje, restauruojant kurorto bažnyčios istorines, ypatingos

vertės relikvijas, leidžiant vertingus leidinius apie Palangą ir dirbant kitus darbus 2009 m. suteiktas

Palangos miesto antrojo Garbės piliečio vardas.

G A R B Ė S P I L I E Č I A I

24

I Š P A L A N G O S M I E S T O I S T O R I J O S

Prieš 15000–10000 metų Lietuvos teritorijoje pradėjo tirpti paskutinis ledynas. Ledynui trau-kiantis atsirado pirmykščių medžiotojų grupės. Manoma, kad vėlyvojo neolito laikotarpiu, maž-daug 2500 m. pr. Kr., susidarė palankios sąlygos kurtis pirmiesiems gyventojams. III–I tūkstantmetyje pr. Kr. Palangos teritorijoje jau gyveno žmonės. II tūkstantmetyje pr. Kr. Palangos pie-tinėje dalyje jau buvo įsikūrusi gyvenvietė. Gau-sesni radiniai randami išlikę iš žalvario ir geležies amžių. III–IV a. kapinyne rasta Romos monetų, žalvarinių papuošalų, geležinių įrankių ir ginklų, VIII–XIII a. kapuose – kuršiams būdingų žalva-rinių ir sidabrinių papuošalų, ginklų, svarstyklių, gintaro kabučių ir karolių. V–VI a. buvo apgy-vendinta pietinė dabartinio miesto dalis, Ronžės (Roužės, Rąžės) upelio kairioji pakrantė, Birutės kalno papėdė, Žemaičių kalnelis. Šiuo laikotar-piu aptinkami pirmieji žmonių pėdsakai Birutės kalno papėdėje. Tyrinėjant Palangos miesto for-mavimosi istoriją negalima nepaminėti kuršių vardo. Kuršių gyvenamajame areale susiformavo penkios žemės, iš kurių Mėguvos plotas sudarė apie 500 kvadratinių kilometrų. Viena iš pagrin-dinių šios žemės gyvenviečių buvo Palanga. Jūra ne tik maitino senuosius palangiškius, bet buvo ir patogus būdas bendrauti su kitomis teritorijo-mis. Remiantis archeologiniais tyrinėjimais nu-statyta, kad X–XI a. Palangos apylinkėse be vie-tinių gyventojų gyvenvietėje prie Birutės kalno, Žemaičių kalnelyje ir prie Ronžės upelio gyveno ir atvykėliai iš vakarinio Baltijos jūros kranto ir Jutlandijos pusiasalio. Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. (kaip Palange). Ši data oficia-liai laikoma Palangos miesto įkūrimo data. XIII ir XIV a. Palanga buvo žvejų kaimas, bet jau žy-mus prekybos centras ir vienas svarbiausių Lie-tuvos uostų. Dažnai jį puldavo danai ir švedai, kuriuos gyventojai vadindavo vikingais. Įdomus faktas miesto istorijoje – Birutės kalno alkaspaleoastronominė observatorija. Pajūrio kuršių pasaulėžiūroje jūra buvo susijusi su vėlių buveine. Birutės kalno viršūnėje buvo pastatytos dvi eilės stulpų: atstumai tarp jų ir laikotarpiai, kuriuos sudaro per gretimus stulpus fiksuojamos datos, siejosi tarpusavyje. Stulpai buvo skirti Saulės bei Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti. Spėjama, kad čia buvo bendras žemai-

čių ir kuršių religinis centras. Šventykla galėjo būti sunaikinta netrukus po 1413 m. Žemaičių krikšto. Tai iš dalies gali paaiškinti ir kunigaikš-tienės Birutės kulto fenomeną. Pasak legendos, Birutė buvo viena iš vaidilučių, kurios prižiūrėjo šventąją ugnį ant kalno.Palanga buvo vietovė tarp dviejų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Vokie-čių ordino Prūsijoje ir Livonijos Latvijoje. Ma-noma, kad XIV a. Palangą kontroliavo abi pusės ir nei viena iš jų Palangoje nesugebėdavo išsi-laikyti ilgesnį laikotarpį. Pirmieji diplomatiniai žingsniai įtraukti Palangą į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį – 1422 m. Melno taikos sutartis. Tačiau ginčai tęsėsi ir po taikos sudary-mo, nes sutarties tekstas buvo netikslus. Įdomu, kad už tai, jog Palanga liko Lietuvoje, turėtume būti dėkingi karaliui Jogailai, kuris mainais už Palangą leido atstatyti mūrinį Liubičo malūną Ordino ir Lenkijos pasienyje. Dar vienas įdomus faktas – 1427 m. spalio 27 d. Jogaila pirmą kartą gyvenime Palangoje pamatė jūrą.Nuo XV a. vidurio prasideda Palangos ir jos apylinkių vidaus kolonizacija. Naujakuriai – kuršiai iš Livonijos ir žemaičiai. Palanga tampa Žemaitijos administracinio vieneto – valsčiaus centru ir didžiojo kunigaikščio žemės valda. Palangos dvaras įsikūrė prie Palangos mieste-lio. Pradėjus pustyti jūros smėliu pajūrio žemes senasis dvaras buvo apleistas ir užpustytas. Valsčiaus valdymas perkeltas į Darbėnų dvarą. Valstiečių prievolė buvo činšas – piniginė renta už naudojamą žemę. XVI–XVII a. Palanga buvo seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 1529–1562 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neprivilegijuotųjų miestų sąraše. 1550 m. Žy-gimanto Senojo duktė Ona užrašė fundaciją Palangos bažnyčiai. 1590 m. buvo pastatyta pirmoji Palangos bažnyčia. Nuo XVI a. vidu-rio Palangoje minima ir valstybės institucija – muitinė, kuri veikė iki XVIII a. pabaigos. 1600 m. Palanga gauna teisę vieną kartą per savaitę rengti turgų, du kartus per metus – prekyme-čius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplės-tos. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza žydams suteikė teisę kurtis Palangoje. 1667 m. minimas Palangos pavietas.

25

1701 m. Švedijos kariuomenė nusiaubė Palan-gą, išgriovė uostą. Šiaurės karas, Didžiojo maro epidemija (XVIII a.) sumažino miestelio gyven-tojų skaičių. Iki 1775 m. Palanga buvo karališką-ja valda. 1782 m. tapo privačia Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio valda. Po ilgų teisminių ginčų buvo grįžta prie valstybės valdymo. 1791 m. (ar 1792 m.) Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises (savivalda įvesta, bet privilegijos nespėta gau-ti). 1792 m. prasidėjus karui tarp Respublikos reformų šalininkų ir Targovicos konfederacijos Palanga neišvengė karinių veiksmų. Reformos buvo sustabdytos, vėl atstatytos Vilniaus vys-kupo I. Masalskio valdos. 1794 m. I. Masalskis perleido Palangos seniūniją naujiems šeimi-ninkams – grafams Tiškevičiams. Palangos gyventojai ilgus amžius išvengė baudžiavos, 1791–1792 m. išbandė laisvųjų miestų statusą, nuo 1795 m. tapo Rusijos imperijos dalimi. XIX a. pradžioje Palanga pradėjo garsėti kaip kurortas. Pasigrožėti jūra, kopomis ir pušynais važiuodavo žymūs Lietuvos žmonės. Jau 1818 m. čia gydėsi vyskupas I. Giedraitis, 1824 m. lan-kėsi poetas Adomas Mickevičius. 1824 m. už 177 171 sidabro rublį iš generolo Ksavero Niesiolov-skio Palangos grafystę nusipirko grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761–1839). Per 1831 m. sukilimą sudegė didžioji dalis miestelio gyvena-mųjų namų ir Vilimiškės kaimas. Tų pačių metų gegužės 10–13 d. mieste vyko Palangos mūšis tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės. Nors miestelis patyrė daug nuostolių, Palanga buvo greitai atstatyta. Tam įtakos turėjo tai, kad tuo metu per Palangą ėjo svarbus pašto kelias Berlynas–Ryga. Po Mykolo Tiškevičiaus mirties 1839–1856 m. Palangą valdė Juozapas Tiškevi-čius (1805–1844), po pastarojo mirties – jo sū-nus Juozapas Tiškevičius (1835–1891).1848 m. pradėta formuoti Tiškevičių dvaro so-dyba, 1897–1899 m. įkurtas parkas, 1897 m.

pastatyti rūmai. Galutinai dvaro sodyba susi-formavo tarpukariu. Dvaro sodybos vystymesi išskiriami šie etapai: 1848–1902 m. – pietinėje Palangos dalyje esančiame pušyne įkuriamas parkas pagal žymaus prancūzų kraštovaiz-džio architekto E. Andre projektą, pastatomi 2 aukštų rūmai, koplyčia ant Birutės kalno, o jos šiaurinėje papėdėje iš akmenų įrengiama Lurdo grota; 1922–1924 m. – atnaujinami karo metu nukentėję rūmai, pastatomi pagalbiniai ir ūki-niai pastatai (arklidės, daržinė, tvartai, ledainė, didelė oranžerija ir kt. – iki mūsų dienų neiš-likę). Naujus dvaro rūmus projektavo žymus Vokietijos architektas F. Švechtenas. Pastatų architektūroje dominuoja pseudorenesansiniai rūmai su aštuonkampe koplyčia ir išskirtinės vertės gamtovaizdiško tipo parkas (senoji jo dalis) su reikšmingu archeologijos ir istorijos palikimu. Rūmų pastatas – rusiškos „p“ raidės plano, pusiau atviro dviejų aukštų su cokoliniu aukštu tūrio. Pagrindiniame fasade turi nedide-lį portiką, šiauriniame – aštuonkampę koplyčią, pietiniame – keturių kolonų laikomą balkoną. Per pagrindines šiaurinio fasado duris patenka-ma į dviaukštį vestibiulį su reprezentacine laip-tine ir židiniu. Vidaus planinės struktūros tipas – anfiladinis. Meniniu požiūriu vertingi rūmų interjerai su plastiniu ir polichrominiu (imituo-jančiu dirbtinio marmuro apdailą) dekoru.

Palangos kurhauzo parkas, 1902 m.

Palangos grafų Tiškevičių rūmai, 1929 m. Palangos kurhauzo interjeras

26

Ilgą laiką Palangoje nebuvo specialių kurorti-nės paskirties statinių: vasarnamių, viešbučių, restoranų. 1877 m. grafas Juozas Tiškevičius pastatė erdvų restoraną, jis pavadintas „Ca-sino“. Apie 1880 m. pastatas buvo išplėstas, jame įrengtas pirmas kurorto viešbutis. Pagal kaimyninių kraštų tradiciją jis pradėtas vadin-ti kurhauzu. XIX a. pabaigoje kurhauzas tapo besikuriančio kurorto centru. Jame veikė res-toranas, kavinė, skaitykla, biliardo salė. Greta parke pastatytas vasaros teatras. Ilgą laiką tai buvo vienintelis viešbutis Palangoje. Kurortui plėstis trukdė infrastruktūros stoka: nebuvo susisiekimo su didžiaisiais Rusijos mies-tais, traukiniais ar laivais poilsiautojai turėdavo atvykti į Liepoją ar Klaipėdą ir tik po to arkliais į Palangą. Grafai Tiškevičiai sumanė poilsiauto-jus laivu plukdyti į Palangą, todėl 1884–1888 m. buvo pastatyta prieplauka laivams. Iš Palangos nuo prieplaukos į Liepoją buvo gabenamos ply-tos, pagamintos Vilimiškės palivarko plytinėje. 1888 m. įkurtas kurortas. 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. 1891 m. mirus Juozapui Tiškevičiui Palanga ati-teko jo sūnui Feliksui Tiškevičiui (1870–1932). Kartu su Plungės dvaro šeimininku kunigaikš-čiu Mykolu Oginskiu grafas Feliksas Tiškevičius iškėlė ambicingus tikslus Palangą paversti tokių garsių Europos kurortų kaip Sopoto, Baden Ba-deno konkurentu. Kunigaikštis parėmė pinigais, grafas turėjo naudingų pažinčių ir tai lėmė, kad Palangoje prasidėjo statybos. Projektuoti ku-rorto statinius buvo kviečiami europinio lygio specialistai. XIX a. pabaigoje pastatyta daug po-ilsinių vilų pietinėje Ronžės upės pusėje, kuri iki šių dienų yra gražiausia kurorto dalis.1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje daržinėje prie jūros tilto suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“. 1902 m. pastatyta plytų mūro sinagoga, tais pačiais metais nutarta prie jūros statyti naują kurhauzą. Pastatas buvo suprojektuotas, bet netikėtai mi-rus Mykolui Oginskiui šis projektas nebuvo re-alizuotas. 1907 m. Palangos centre pagal švedų architekto K. Strandmano projektą baigta staty-ti nauja neogotikinė katalikų bažnyčia. 1910 m. prie kurhauzo iškastas artezinis šulinys.Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iki 1915 m. aktyvių karo veiksmų Palangos apylin-kėse nevyko. Kovo mėnesį vokiečių kariuomenė pradėjo stumti rusų kariuomenę iš Rytų Prū-sijos. Kovo 23 d. vokiečių kariuomenė užėmė Palangą. Šių karinių veiksmų metu miestelis

Jūros šventė ant tilto, 1939 m. rugpjūčio 15 d.

Senasis Palangos tiltas, 1907 m.

Šv. Roko atlaidai Palangoje, 1913 m.

27

nukentėjo nuo vokiečių laivyno: apgriauta vila „Komoda“, grafų Tiškevičių rūmų koplyčia, apgadinta Palangos bažnyčia, sudaužyti jos vitražai. Vokiečių okupacija tęsėsi iki 1918 m. rudens. Kaip visoje Oberosto teritorijoje, taip ir Palangoje buvo vykdoma karinė ekonomi-nė politika. Kraštas buvo niokojamas: kertami miškai, renkami pagalvės, žemės mokesčiai. Vokiečių administracija pradėjo kontroliuoti žvejybą Palangos–Šventosios ruože, nusavin-davo pagautas žuvis, kurios buvo vežamos į Vokietiją, į frontą kareiviams maitinti. Taip pat nebeliko pajamų iš poilsiautojų. Sustojo preky-ba, įsigalėjo natūriniai mainai. Pinigai prarado savo vertę, kartu su carinės Rusijos rubliais cirkuliavo ir Vokietijos markės, ostmarkės. Pra-dėjus trūkti smulkiųjų pinigų, Palangos vaisti-ninkas V. Bertingas išleido nedidelio nominalo piniginių ženklų, pagamintų iš vyniojamojo po-pieriaus su vaistinės antspaudu. 1918 m. rudenį Vokietijai pralaimėjus karą iki 1919 m. rudens Palangoje nebuvo stabilios valdžios. Pakrikus vokiečių administracijai kraštą kontroliavo įvairios karinės grupuotės, bermontininkai, kol 1919 m. lapkričio 23 d. iš Kretingos atvyko lietuvių kareiviai bei policininkai ir išvijo iš Pa-langos bermontininkus. Tačiau lapkričio 27 d. Palangą užėmė Latvijos kariuomenė. Miestelis tapo tarptautinių ginčų objektu. Palangą pri-jungus prie Rusijos imperijos, ji buvo priskir-ta Kauno gubernijai, todėl Kuršo vokiečiams, vykstantiems į Prūsiją, nuolat reikėdavo prašyti gubernatoriaus leidimo pervažiuoti šią terito-riją. Vokiečiams kildavo nepatogumų, todėl jie pasirūpino, kad kliūtys per jų keliones būtų pa-šalintos – 1819 m. Palanga buvo prijungta prie Kuršo gubernijos. Dėl to Kuršo gubernijos pa-kraščiuose atsidūrė daug žemaičių. Po Pirmojo pasaulinio karo, susikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, sienų klausi-mas jų santykiuose buvo vienas iš svarbiausių.

Jį kuo greičiau prašė išspręsti ir Palangos bei jos apylinkių gyventojai, kurie ne kartą kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę ir išsakėi savo nuomonę, kad iki 1819 m. Lietuvai priklausęs Palangos pajūris turi būti sugrąžintas Lietuvai. Stiprėjant ginčams dėl Lietuvos–Latvijos sienos, abiejų valstybių vyriausybės 1920 m. rugsėjo 28 d. pa-sirašė arbitražo sutartį sienai nustatyti. Pagal šią sutartį, nustatant sienas turėjo būti atkreip-tas dėmesys į abiejų šalių istorines ir etnografi-nes ribas, taip pat vietinių gyventojų interesus. Pasisakyta ir už tai, kad tuo atveju, jeigu būtų nutarta daryti plebiscitą tam tikruose ginčyti-nuose rajonuose, tai turėtų būti daroma pagal komisijos patvirtintas taisykles, siekiant iš-vengti administracinio spaudimo vietiniams gyventojams. Abiejų šalių sutikimu, superarbi-tru buvo išrinktas Anglijos pilietis – Edinburgo universiteto profesorius J. Y. Simpsonas. 1921 m. sausio 6–10 d. komisija lankėsi Palangoje, kur bendravo su vietiniais gyventojais, nusta-tinėjo jų tautybę, religiją, politines nuotaikas. Kovo 21 d. paskelbtas galutinis sprendimas dėl sienos tarp Latvijos ir Lietuvos. 1921 m. kovo 30 d., Latvijos karinei ir civilinei valdžiai pasi-

Kunigaikštienės Birutės šventė, 1930 m. liepos 17 d.

traukus iš Palangos, iš Kauno į Kretingą atvyko trys traukiniai su Lietuvos Respublikos atsto-vais. Be oficialios delegacijos buvo daug žmo-nių iš Kretingos, Gargždų, Kartenos. Kariuo-menės, važiuotų ir pėsčiųjų eisena šventiškai pasipuošusių palangiškių sutikta prie buvusio rubežiaus – sienos – pastatytais garbės vartais su užrašu „Sveiki, broliai“. Laikytos padėkos mišios Palangos bažnyčioje, po to palangiškiai ir svečiai patraukė prie Birutės kalno. Palanga vėl tapo Lietuvos dalimi. Su nepriklausomybės laikotarpiu prasidėjo naujas Palangos, kaip kurorto, etapas. Kiek palangiškių dalyvavo kovose dėl Lietuvos ne-priklausomybės, nežinoma, bet Palanga gali didžiuotis Jonu Piktuižiu (1901–1920), kuris

Grafų Tiškevičių rūmai po vokiečių armijos apšaudymo, 1915 m.

P R A E I T I E S A S M E N Y B Ė S


37

ADIKLIENĖ EMILIJA (1906–1993)

Pedagogė, kraštotyrininkė. Gimė 1906 m. vasario 14 d. Sidabravo kaime (Radviliškio r.). Mokėsi Aukštelkių kaimo pra-dinėje mokykloje, 1924 m. baigė Šiaulių gim-naziją, 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje. 1932–1972 m. dirbo peda-goginį darbą. 1935 m. jos iniciatyva Palangos progimnazijoje buvo įkurtas literatų būrelis. 1938–1940 m. (su pertraukomis) šis būrelis leido moksleivių laikraštį „Birutės tėviškė“. 1946–1951 m. – Palangos senosios gimnazijos direktorė. Netrumpą laikotarpį dirbo Palangos jaunimo vakarinės mokyklos direktore. 1966 m. išėjo į pensiją. Dirbo kraštotyrinį, kultūrinį darbą, pasižymėjo aktyvumu, organizaciniais sugebėjimais. Buvo paskirta LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus pirmininke. Rūpinosi, kad Palangoje būtų įsteigtas Kraštotyros muziejus. Kartu su kitais palangiškiais surinko per 200 kraštoty-rinių eksponatų. Rašė straipsnius apie Palan-gos istoriją, sudarė Palangos saugotinų kultū-ros paminklų sąrašus. Organizavo kraštotyros ekspedicijas po senąją Palangą ir jos apylinkes – „Palangos senosios sodybos ir gyventojai“, „Pajūrio etnografiniai objektai“. Parengė kraš-totyros darbų apie Palangos gatves, namus, so-dybas, senuosius palangiškius. Palangoje įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto, Palan-gos miestely“, dalyvavo jame, rašė scenarijus, mokė legendų, mįslių. Mirė 1993 m. lapkričio 11 d., palaidota Palangos kapinėse.

ALMINAS LEANDRAS (1927–1990)

Tautodailininkas, tautosakos rinkėjas, muzi-kantas.Gimė 1927 m. Daugelį metų gyveno Palangoje. Vadovavo Palangos miesto savivaldybės kultū-ros skyriui, kolektyvo „Bočiai“ dainininkams ir muzikantams, medžio drožėjų sekcijai, or-ganizavo klubą „Verpstė“, sutelkė Palangoje gyvenančius tremtinius. 1988 m. įkūrė folklo-ro ansamblį „Mėguva“. Palangoje gyvenusius folkloro mėgėjus ragino užrašinėti ir skleisti pajūrio krašto dainas, šokius ir instrumentinę muziką. Mirė 1990 m.

ANDRĖ EDUARDAS FRANSUA (1840–1911)

Dendrologas, kraštovaizdžio architektas.Gimė 1840 m. liepos 17 d. Burže (Prancūzija). Stažavosi Paryžiaus nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje. Nuo 1860 m. – Paryžiaus želdinių skyriaus vyriausiasis sodininkas. Buvo Versalio nacionalinės sodininkystės mokyklos dėstytoju, nuo 1892 m. – Kraštovaizdžio ar-chitektūros katedros dėstytoju, profesoriumi. Suprojektavo apie 100 privačių ir visuomeninių parkų visame pasaulyje (Prancūzijoje, Anglijo-je, Danijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Belgijo-je, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Lotynų Ameriko-je ir kitur). Žinomiausi iš jo sukurtų kūrinių yra Seftono parkas Liverpulyje (Anglija), buvusios Liuksemburgo citadelės sodai, taip pat dauge-

A


38

lis želdynų Paryžiaus viešosiose erdvėse. Para-šė knygas: „Sodų menas. Visuotinis traktatas apie parkų ir sodų komponavimą“ (1879 m.), „Bromelinių šeimos augalai“ (1889 m.). Nema-žai straipsnių parkotyros tema parašė žurnale „Revue Horticole“, buvo šio žurnalo redakto-riumi. XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvoje supro-jektavo peizažinio stiliaus parkus Tiškevičių dvaruose Lentvaryje, Trakų Vokėje, Užutrakyje ir Palangoje. Juose harmoningai sukomponuoti architektui būdingi kraštovaizdžio elementai: tvenkiniai, dirbtinės grotos ir uolos, sudaran-čios kalnų įspūdį, išradingai priderinti natū-ralūs vandens telkiniai, padailinti dirbtiniais elementais, vandens kaskadomis ir kriokliais. Mirė 1911 m. spalio 25 d. La Krua (Prancūzija).

ANDRIEKUTĖ REGINA (1933–2012)

Tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė.Gimė 1933 m. Palangoje. Ten pat augo ir mo-kėsi. Baigusi vidurinę mokyklą, dirbo biblio-tekoje, knygyne. Po to baigė Medicinos seserų mokyklą, kurį laiką dirbo Kurortologijos moks-linio tyrimo laboratorijoje. Vėliau perėjo dirbti į Palangos gintaro cechą. 1964 m. tapo Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus nare, dalyvavo draugijos rengiamose liaudies meno kūrinių parodose, kurios vyko tiek Lie-tuvoje, tiek ir užsienyje. Dirbo Lietuvos dailės fondo Klaipėdos „Dailės“ kombinate. Mirė 2012 m., palaidota Palangoje.

ANDRIJAUSKAS LEOPOLDAS PETRAS

(1868–1947)

Dailininkas. Gimė 1868 m. lapkričio 26 d. Žemaitijos dvari-ninkų šeimoje Siraičiuose (Telšių r.). Vaikystėje buvo mokomas namuose. 1882–1888 m. mo-kėsi Mintaujos realinėje mokykloje, 1889–1890 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademi-joje, 1891–1897 m. – Miunchene. 1891 m. da-lyvavo Miuncheno dailės parodoje, joje buvo apdovanotas. 1897–1898 m. gyveno Paryžiuje,

ten susipažino su dailininku ir literatu K. Duni-nu-Markevičiumi, Nepriklausomųjų dailininkų draugijos nariais, dalyvavo jų salono veikloje – eksponavo paveikslus „Rytas“ ir „Žiema“. 1898 m. kartu su L. Duninu-Markevi čiumi atidarė parodą, kurioje pristatė 5 peizažus: „Prieš pi-etus“, „Trobelė mėnesienoje“, „Rytas“, „Po lie-taus“, „Sutemos Senoje“. 1898–1906 m. gyveno Varšuvoje. Dalyvavo Varšuvos dailiųjų menų draugijoje surengtoje parodoje. 1901–1906 m. aktyviai dalyvavo dailės parodose. Varšuvos A. Kryvulto salone dalyvavo penkiose parodose: 1900 m. (du kartus), 1901 m., 1902 m. ir 1906 m. Baigęs dailės studijas sugrįžo į Lietuvą. Ap-sigyveno savo tėvo name Palangoje (Basanavi-čiaus g.). Dirbo grafo Felikso Tiškevičiaus par-ko sodininku, laisvu laiku tapė. Tarnyba buvo nebūtinas pragyvenimo šaltinis, o malonus už-siėmimas. Labiausiai mėgo tapyti gamtą. 1907 m. iš tėvo paveldėjo Kentralių dvarą ir išvyko gyventi ten, nors dažnai lankydavosi Palangoje. 1910 m. mirus tėvui persikėlė gyventi į Siraičių dvarą. Daug tapė, tačiau paveikslų išliko ma-žai. Daugiausia išlikę dviejų žanrų – peizažo ir portreto – paveikslų. Mirė 1947 m. spalio 10 d. Telšiuose, palaidotas Telšių kapinėse.

ANDRIUŠKA-ANDRUŠKA BENEDIKTAS (1884–1951)

Jėzuitas, kunigas, rašytojas, vertėjas.Gimė 1884 m. kovo 30 d. ūkininkų šeimoje Vilkaičiuose (Plungės r.). Lankė Lieplaukės

A


39

rusišką pradinę mokyklą. 1901 m. baigė Pa-langos progimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Po pusantrų metų ją baigė, slapta nuo tėvų perėjo Rusijos-Aus-trijos sieną ir 1903 m. įstojo į Alicijos jėzui-tų naujokyną. Pabaigęs naujokyną ir davęs pirmuosius įžadus studijavo senąsias kalbas, ruošėsi filosofijos studijoms, vadovavo klieri-kų chorui. Po dvejų metų persikėlė į Naująjį Sončą netoli Čekoslovakijos ir 1908 m. pra-dėjo studijuoti filosofiją. Nuo 1911 m. trejus metus mokytojavo jėzuitų gimnazijoje Chiro-ve (Austrija), prižiūrėjo ligonius. Iki 1913 m. dėstė rusų kalbą ir liturginį giedojimą Chirovo didžiojoje jėzuitų gimnazijoje. 1913–1917 m. studijavo teologiją Prancūzijos jėzuitų teo-logate Lione. 1915 m. įšventintas į kunigus. Iki 1918 m. Kenterberyje mokėsi asketizmo. 1919 m. atvyko į Londoną, specializavosi fi-losofijos srityje, ruošė religinę literatūrą lie-tuvių kalba. 1919 m. kartu su prelatu Povilu Januševičiumi atkūrė šv. Vincento Pauliečio konferenciją. 1920 m. sugrįžo į Lietuvą. Kau-no kunigų seminarijoje dėstė filosofiją, fiziką, liturginį giedojimą. 1920 m. išvyko į Belgiją, kur Antverpeno aukštosios komercijos mo-kyklos internate dirbo auklėtoju, dėstė rusų kalbą. 1923 m. grįžo į Lietuvą. Kauno kunigų seminarijoje dėstė bažnyčios istoriją ir lotynų kalbą. 1923 m. atnaujino Maldos apaštalavi-mo sąjungą ir jai vadovavo iki 1930 m. 1925 m. kartu su profesoriumi P. Venckumi įsteigė naują apaštališką Kunigų sąjungą (Unio Apos-tolica) ir iki 1936 m. jai vadovavo. 1926–1927 m. – religinio žurnalo „Žvaigždė“ redaktorius. Parašė ir išvertė 34 knygas bei brošiūras, su-kūrė porą vaidinimų ir muzikinių kūrinių. Iki 1930 m. – Kauno kunigų seminarijos profeso-rius. 1926 m. – Maldos apaštalavimo sąjungos ir Kunigų sąjungos direktorius. Nuo 1930 m. – Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios rektorius. Šiau-liuose įkūrė chorą, parašė daug giesmių. Buvo Lietuvos jėzuitų viceprovincijolu. Lietuvą užė-mus vokiečiams persikėlė į Pagryžuvį ir dėstė filosofiją jėzuitams klierikams. Nuo 1944 m. – Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios rektorius. Vė-liau gyveno Varlaukyje (Jurbarko r.). Čia 1949 m. buvo suimtas ir nubaustas kalėti 10 metų. Mirė 1951 m. vasario 6 d. Verchneuralske, Če-liabinsko srityje (Rusija).

ANDRULIS DOMAS (1896–1973)

Chorvedys, pedagogas, kompozitorius.Gimė 1896 m. balandžio 28 d. Juodlaukio kai-me (Kelmės r.). Mokėsi Kelmės mokykloje, nuo 11 metų pradėjo giedoti bažnyčios chore. Keletą metų privačiai pasimokęs muzikos, nuo 1915 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Vaiguvoje, mokytojavo ir vadovavo chorams Kurtuvėnų ir Šakynos pradžios mokyklose. 1918 m. Šiau-liuose eksternu išlaikė keturių gimnazijos kla-sių baigimo egzaminus ir pradėjo mokytojauti Žagarės pradžios mokykloje. Dėstė muziką Žagarės mokytojų kursuose, vadovavo Šaulių būrio chorui. Lankė mokytojų kursus Šiauliuo-se ir 1924 m. gavo pradžios mokyklos mokyto-jo diplomą. 1924–1929 m. Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi muzikos teorijos ir kompo-zicijos, chorvedybos ir fortepijono dalykų. 1926 m. apsigyveno Palangoje ir važinėjo į Klaipėdą, tęsė muzikos studijas, dirbo muzikos mokyklos raštinėje, vadovavo styginių orkestrui, talkino muzikos žurnalų leidybai, rašė „Muzikos mene“, „Muzikoje“ ir „Muzikos baruose“. Mokytojavo ir vadovavo chorui Palangoje. 1929–1930 m. – Plungės gimnazijos, nuo 1930 m. – Telšių gim-nazijos muzikos mokytojas ir choro vadovas. Statė savo ir kitų autorių muzikinius veikalus, organizavo dainų šventes. Persikėlęs į Vilnių, kartu su K. Kavecku ir J. Bendoriumi 1945 m. įkūrė dešimtmetę muzikos mokyklą ir buvo jos direktoriumi. Nuo 1947 m. J. Tallat-Kelp-šos muzikos mokykloje dėstė teorines discipli-nas. 1948–1950 m. vadovavo Mokytojų namų

A


40

mišriajam chorui, surengė koncertų ir išvykų. 1951–1953 m. – Panevėžio muzikos mokyklos, 1953–1973 m. – Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos teorinių disciplinų dėstytojas, mėgė-jų chorų vadovas. Parašė nemažai straipsnių, surinko ir užrašė apie 2000 lietuvių liaudies dainų, kurių dalį harmonizavo Sukūrė solo ir choro dainų, instrumentinių pjesių ir muziki-nių scenos veikalų: opera „Pasaka“ (1930 m.), baletas „Pirmosios pavasario gėlės“ (1932 m.) ir kt. Su J. Žilevičiumi parašė dainynėlį „Jaunas dainininkas“ (1927 m.), išleido dainų rinkinį „Dainos mažiesiems dainininkams“ (1932 m.), dainų ciklą „Gimtinės garsai“ ir „Dainos skau-tams“ (1936 m.), chorinių dainų rinkinį „Yra ša-lis“ (1938 m.), „Dainynėlį“ (1938 m.) ir kt. Mirė 1973 m. spalio 31 d. Šiauliuose.

ANTINIS ROBERTAS (1898–1981)

Dailininkas, skulptorius, skulptūros „Eglė žal-čių karalienė“ autorius.Gimė 1898 m. gruodžio 3 d. Kaldabrunoje (Lat-vija). Mokėsi Rokiškyje, 1921–1922 m. lankė piešimo kursus Kaune, 1922–1927 m. mokėsi Kauno meno mokyklos Skulptūros skyriuje, 1928–1933 m. studijavo Paryžiaus aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje. 1933–1940 m. dėstė Tauragės ir Kauno vidurinėse mokyklose, 1940–1951 m. – Kauno taikomosios ir dekora-tyvinės dailės institute. Jo mokiniai: Konstan-tinas Bogdanas, Gediminas Jokūbonis, Kazi-mieras Kisielis, Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, Leonas Žuklys ir kt. Nuo 1933 m. dalyvavo parodose. Nuo 1936 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kūrė dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką, paminklus. Sukūrė skulptūras paminklams: Širvintose (1927 m.), Kretingoje, Biržuose (1929–1930 m.), Rokiškyje (1931 m.), Rietave (1949 m.), Ukmergėje (1951 m.), Drus-kininkuose (1952 m.). Reikšmingiausi kūriniai – dekoratyvinės skulptūros: „Eglė žalčių kara-lienė“ Palangoje (1958 m.), „Dūdorius“ Pane-vėžyje (1963 m.), „Kanklininkas“ Kaune (1968 m.), „Bičiulystė“ Klaipėdoje (1981 m.). Parengė projektus memorialiniams muziejams Salaspi-lyje (Latvija, 1963 m.) ir Kauno IX forte (1970 m.). Kai kurios skulptūros yra sukurtos kartu su sūnumi Robertu Antiniu (jaunesniuoju). LTSR

nusipelnęs meno veikėjas (1969 m.), 1973 m. suteiktas LTSR liaudies dailininko vardas. 1969 m. apdovanotas LTSR valstybine premija. Mirė 1981 m. lapkričio 19 d. Kaune, palaidotas Kau-no Petrašiūnų kapinėse.

ARIS KONSTANTINAS (1874–apie 1941)

Keliautojas, entomologas.Gimė 1874 m. birželio 13 d. Palangoje. 1876 m. su tėvais persikėlė gyventi į Liepoją, mokėsi Liepojos gimnazijoje. Vėliau gyveno Maskvoje, dirbo vaistinėje, 1897 m. išvyko praktikuotis į Bucharą (Uzbekija). 1897–1909 m. rengė eks-pedicijas į Vidurinę Aziją, Pamyrą, Afganistaną, Persiją, tyrė tų kraštų gamtą, surinko įvairių gy-vūnų (daugiausia roplių ir vabzdžių) kolekcijų. 1898 m. atliko pirmuosius entomologinius ste-bėjimus ir paieškas. Vidurinėje Azijoje išaugino medvilnės plantacijas ir tapo milijonieriumi. Vidurinėje Azijoje išgyveno apie 20 metų, suor-ganizavo 5 ekspedicijas į atokesnius jos kampe-lius. Pirmasis iš europiečių pasiekė Zeravšano ledyną Tian Šanio kalnuose. 1922 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Tvarkė surinktas ko-lekcijas, keitėsi eksponatais su kitais entomolo-gais. 1931 m. su zoologu T. Ivanausku dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje į Braziliją. Vykdyda-mas Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetų užsakymus, surinko įvairių gyvūnų kolekcijų, fotografavo, aprašinėjo juos. Susistemino apie 18 000 vabzdžių. Ekspedicijose surinktą apie 30 000 zoologijos eksponatų kolekciją padova-nojo Vytauto Didžiojo universitetui, išlikusius

A


41

eksponatus (apie 11 000 vienetų) saugo Tado Ivanausko zoologijos muziejus. K. Ario ento-mologinėmis kolekcijomis naudojosi Rusijos ir Turkmėnijos universitetai. Jo vardu pavadintos 2 vabalų ir l drugių rūšis. Parašė 2 tomų kny-gą „Mano ekspedicija į Vidurinę Aziją“ (1933–1934 m.). Buvo užsibrėžęs parašyti knygų apie keliones į Karakumų ir Mujunkumo smėlynus, į Afganistaną, Iraną, Braziliją, tačiau to nepada-rė. Išliko įdomių, mokslui vertingų dienoraščių. Mirė apie 1941 m.

BALSYS EDUARDAS (1919–1984)

Kompozitorius, pedagogas, Kretingos rajono garbės pilietis. Gimė 1919 m. gruodžio 20 d. Nikolajeve (Ukrai-na). 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą, apsistojo Skuode. 1928 m. su šeima persikėlė gyventi į Klaipėdą. Uostas ir jūra paliko ryškius prisimi-nimus, tuo metu užfiksuoti ir pirmieji E. Bal-sio muzikiniai įspūdžiai. Su broliais daug laiko praleisdavo stebėdami atplaukiančius laivus. Iki 1939 m. lankė Klaipėdos Vytauto Didžio-jo gimnaziją, dainavo chore, grojo pučiamųjų orkestre altu ir tūba. Gimnazijoje garsėjo kaip puikus gimnastas, futbolininkas, krepšininkas. 1937 m. su Klaipėdos sporto sąjungos koman-da tapo Lietuvos futbolo čempionu, 1938 m. žaidė Lietuvos futbolo rinktinėje. 1939 m. su tėvais persikraustė į Kretingą, vėliau – į Pa-langą. Palangoje šeima pasistatė namą (dabar – J. Šliūpo g. 4). 1940 m. įstojo į Kauno karo mokyklą, suteiktas leitenanto laipsnis. Čia pra-

dėjo kurti muziką, žygio dainas. 1941–1945 m. – Kretingos gimnazijos mokytojas. 1948–1950 m. studijavo LTSR konservatorijoje, dėstė te-orines disciplinas Juozo Gruodžio muzikos mokykloje. 1950–1953 m. studijavo Leningra-do konservatorijoje (baigė aspirantūros studi-jas). Nuo 1953 m. dėstė LTSR konservatorijoje, 1960–1984 m. buvo Kompozicijos katedros vedėju, 1969 m. – profesoriumi. Žymiausi mo-kiniai: Julius Andrejevas, Vidmantas Bartu-lis, Algimantas Bražinskas, Jonas Domarkas, Benjaminas Gorbulskis, Giedrius Kuprevičius, Faustas Latėnas, Tomas Leiburas, Algirdas Martinaitis, Vaclovas Paketūras, Rimvydas Racevičius, Anatolijus Šenderovas, Juozas Šir-vinskas, Jonas Tamulionis, Audronė Žigaitytė ir kt. 1954–1962 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius, 1962–1972 m. – pirmininkas. 1963–1974 m. – LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Žymiausi kūriniai: „Kelionė į Tilžę“ (opera, 1980 m.), „Eglė žalčių karalienė“ (baletas, pa-statytas 1960 m.), „Nelieskite mėlyno gaublio“ (oratorija, 1969 m.), „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui (1965 m.), styginių kvartetas (1952 m.), „Elektrėnų žibu-riai“ (estradinė daina, S. Žlibino žodžiai). Pa-rašė muziką šiems kino filmams: „Tiltas“ (1956 m., rež. B. Šreiberis), „Žydrasis horizontas“ (1957 m., rež. V. Mikalauskas), „Adomas nori būti žmogumi“ (1959 m., rež. V. Žalakevičius), „Gyvieji didvyriai“ (1960 m., rež. M. Giedrys, B. Bratkauskas, A. Žebriūnas, V. Žalakevičius), „Kanonada“ (1961 m., rež. A. Žebriūnas, R. Vabalas), „Žingsniai naktį“ (1962 m., rež. R. Vabalas), „Vienos dienos kronika“ (1963 m., rež. V. Žalakevičius), „Eglė žalčių karalienė“ (filmas-baletas, 1965 m., rež. V. Grivickas, A. Mockus), „Naktys be nakvynės“ (1966 m., rež. A. Araminas, G. Karka), „Akmuo ant akmens“ (1972 m., rež. R. Vabalas), „Inkasatoriaus krep-šys“ (1977 m., rež. A. Baltrušaitis). Taip pat su-kūrė kantatų, 2 koncertus smuikui ir orkestrui, koncertą smuikui solo (skirtas R. Katiliui), simfoniją koncertą vargonams, pučiamiesiems ir mušamiesiems, simfoninių poemų, kameri-nių kūrinių, išplėtojo (daugiausia chorui) lietu-vių liaudies dainų. Redagavo M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ (1956 m.). LTSR nusi-pelnęs meno veikėjas (1959 m.), LTSR liaudies artistas (1965 m.), TSRS liaudies artistas (1980

B

D A B A R T I E S A S M E N Y B Ė S


121

ABROMAS RAIMONDAS

UAB „Raimota“ direktorius, Palangos miesto automobilių sporto klubo „Turbožiedas“ prezi-dentas.Gimęs 1968 m. Klaipėdoje. Žmona Daiva (g. 1964 m.). Vaikai: Gintarė.Išsilavinimas: baigė Palangos 2-ąją vidurinę mokyklą.Profesinės veiklos sritis: automobilių re-montas.Faktai: daugkartinis 1000 km lenktynių Pa-langoje prizininkas.Laisvalaikis: automobilių sportas.Darbo kontaktai: UAB „Raimota“, Kretingos g. 20, LT-92211 Klaipėda, el. paštas [email protected].

Atrask save, Palanga, tvirtai, solidžiai, savaip ir ilgam: susikurk savą architektūros stilių, sa-vas orias gyvenimo ir ypač poilsio tradicijas, tradicinius renginius visiems metų laikams, visų amžių ir polinkių žmonėms. Tegul čia klaidžioja visų mūzų dvasia su savo išdidžia klasikine muzika, daile, skulptūra, poezija, o savitumą susirask tautiniame mentalitete. Būk savita ir sava visiems, mieloji Palanga!

Feliksas Užpelkis

Kad virš Palangos visada šviestų saulė, o žmo-nių širdyse nestigtų šilumos, gerumo ir vilties.

Jonas Laimonas Tapinas

ADOMYNAS EDMUNDAS

Karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas, VĮ „Oro navigacija“ Šiaulių skrydžių valdymo cen-tro viršininkas.Gimęs 1958 02 19 Palangoje. Žmona Tatjana (g. 1957 m.), inžinierė-technologė. Vaikai: Elena (g. 1980 m.), buhalterė, Nadiežda (g. 1984 m.), finansininkė.Išsilavinimas: 1975 m. baigė Kauno 10-ąją vidurinę mokyklą, 1976–1980 m. mokėsi Vil-niaus aukštojoje priešlėktuvinės gynybos radio-elektronikos karo mokykloje (įgijo radioelek-troninių sistemų eksploatacijos inžinieriaus specialybę).Karjera: iki 1992 m. – TSRS radiolokacinių dalinių automatizuotos sistemos pamainos in-žinierius, radiolokacinės kuopos būrio vadas, radiotechninio pulko Oro erdvės kontrolės centro viršininkas, 1992–1995 m. – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės tarnybos skyriaus viršininkas, 1995–2000 m. – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės ir gynybos centro vadas, 2000–2001 m. – Lietuvos kariuomenės Kari-nių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontro-lės valdybos štabo viršininkas, 2001–2002 m. – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadas, 2002–2003 m. – Lietuvos kariuomenės Kari-nių oro pajėgų vadas, 2003–2006 m. – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo viršinin-kas, 2006–2009 m. – NATO ryšių su Lietuva atstovas Aljanso vadavietėje transformacijai

A


122

(Norfolkas, JAV), 2009–2010 m. – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gin-kluotės politikos skyriaus vedėjas, 2010–2011 m. – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos mi-nisterijos Ginkluotės departamento Planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjas, nuo 2012 m. – VĮ „Oro navigacija“ Šiaulių skrydžių valdy-mo centro viršininkas.Profesinės veiklos sritis: iki 2011 m. – kari-nė tarnyba, šiuo metu – administravimas.Apdovanojimai: už ilgametę nepriekaištingą tarnybą Lietuvos kariuomenėje apdovanotas ka-riuomenės vado ir karinių oro pajėgų vado padė-komis, krašto apsaugos ministro garbės ženklu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos minis-terijos ir kariuomenės vado garbės raštais, ka-riuomenės pajėgų lygmens medaliu „Už pasižy-mėjimą“, karinių oro pajėgų atminimo medaliu, Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo žen-kleliu už asmeninį indėlį plėtojant transatlanti-nius ryšius ir Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, Slovakijos Respublikos gynybos ministro atminimo medaliu, VĮ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus padėkos raštu.Faktai: jo pastangomis tarnybos Lietuvos ka-riuomenėje metu buvo atnaujinta Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos mate-rialinė bazė ir radiolokacinių postų įranga. Tar-naudamas karinėse oro pajėgose, daug prisidėjo kuriant ir įgyvendinant Lietuvoje integruotos oro eismo vadybos ir stebėjimo (ATMAS – Air Traffic Management And Surveillance) bei tarp-tautinio oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sis-temos (BALTNET – Baltic Network) projektus. Diegiant šiuos projektus 2000 m. Lietuvoje buvo įkurtas Regioninis oro erdvės stebėjimo ir koor-dinavimo centras Karmėlavoje (Kauno r.). Šis centras yra prisijungęs prie NATO Europos oro erdvės kontrolės ir stebėjimo tinklo, centre šiuo metu tarnauja Lietuvos, Latvijos, Estijos kariai.Laisvalaikis: mokymasis visko, kas nauja. Sportas (atletinė gimnastika), karyba, istorinė, grožinė literatūra, mokslinė publicistika.Linkėjimas: deja, dar nėra išsamiai ištirta Palangos miesto urbanistinė raida, etninė ir so-cialinė topografija mieste, jos kitimo priežastys ir dinamika. Manau, kad jau laikas, ir tai būtų tolesnis įdomus šio miesto istorijos tyrimų eta-pas, o gal ir nauja Palangos istorija. Palangiš-

kiams noriu palinkėti gero ūpo puoselėti šio ant ošiančios jūros kranto stovinčio mažo, bet nuostabaus miesto atmosferą ir tradicijas.Darbo kontaktai: VĮ „Oro navigacija“ Šiau-lių skrydžių valdymo centras, Lakūnų g. 3, LT-77103 Šiauliai, tel. / faks. (8 41) 39 81 28.

ALEKNAITĖ BIRUTĖ

Ilgametė kultūros srities darbuotoja.Gimusi 1938 08 06 Tendžiogalos kaime, Rasei-nių rajone. Vaikai: Arūnas (g. 1960 m.).Išsilavinimas: 1953–1956 m. mokėsi Kauno kooperacijos technikume, 1966–1969 m. – Vil-niaus kultūros mokykloje, 1973–1978 m. studi-javo Leningrado kultūros institute.Karjera: 1956–1962 m. – Raseinių rajonų ko-operatyvų sąjungos buhalterė, 1962–1964 m. – Raseinių komjaunimo komiteto bendro sky-riaus vedėja, 1964–1965 m. – Raseinių rajono vaikų bibliotekos skaityklos vedėja, 1965–1975 m. – Raseinių rajono vykdomojo komiteto Kul-tūros skyriaus inspektorė, 1975–1976 m. – Pa-langos miesto vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vyriausioji inspektorė, 1976–1990 m. – Palangos miesto vykdomojo komiteto Kul-tūros skyriaus vedėja, 1990–1992 m. – UAB „Alovė“ renginių organizatorė, 1992–2009 m. – Palangos miesto botanikos parko vyriausio-ji buhalterė, 2009–2011 m. – Palangos miesto botanikos parko vyriausioji specialistė.Profesinės veiklos sritis: kultūros, švietimo darbo vadyba. Biudžetinės įstaigos ekonomika ir finansai.

A


123

Apdovanojimai: įteiktas Lietuvos TSR kul-tūros žymūno ženklas, apdovanota Visasąjun-ginės knygos bičiulių draugijos garbės raštu, 1979, 1981, 1985 m. – įvairiomis LTSR kultūros ministerijos premijomis.Laisvalaikis: kultūros renginių lankymas, vi-suomeninė veikla.

ALEKSANDRAVIČIUS VACLOVAS

Kino teatro „Naglis“ direktorius.Darbo kontaktai: kino teatras „Naglis“, Vy-tauto g. 82, LT-00132 Palanga, tel. (8 460) 57 575, faks. (8 460) 53 036, el. paštas [email protected].

ANDRIEKUTĖ BIRUTĖ

Dailininkė grafikė, Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos dailės mokytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.Gimusi Palangoje.Darbo kontaktai: Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, Klaipėdos g. 20, LT-96341 Priekulė, Klaipėdos r.

ANDRIJAUSKAS EDMUNDAS

Architektas, UAB „Andrijauskas ir partneriai“ Klaipėdos architektų biuro projektų vadovas.Gimęs 1954 06 18 Palangoje. Žmona Laima. Vaikai: Aistė, Eglė.

Išsilavinimas: 1978 m. baigė Vilniaus inžine-rinį statybos institutą.Karjera: 1978–1987 m. – UAB „Klaipėdos komprojektas“ architektų grupės vadovas, projektų vyriausiasis architektas, 1987–1994 m. – Klaipėdos paminklų restauravimo projek-tavimo instituto architektas, 1990–1996 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos narys, 1994–2001 m. – UAB Restauravimo centro vy-riausiasis architektas, nuo 1992 m. – privačios įmonės E. Andrijausko projektavimo firmos vadovas, 1997–2002 m. – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, nuo 2000 m. – UAB „Uostamiesčio projektas“ pro-jektų vadovas, nuo 2005 m. – UAB „Andrijaus-kas ir partneriai“ Klaipėdos architektų biuro akcininkas ir vadovas.Darbai: suprojektuoti daugiabučiai gyve-namieji namai ir administraciniai pastatai Klaipėdoje: Herkaus Manto, Liepų, Dariaus ir Girėno, Minijos, Bijūnų, Jurginų gatvėse, viešbučiai „Viktorija“ ir „Vecekrug“, prekybos centrai „Herkaus galerija“, „Liepa“. Yra knygų architektūrine, urbanistine, istorine tematika bendraautoris, urbanistinių-istorinių analizių ir urbanizacijos planų Klaipėdoje autorius.Faktai: 1988–1992 m. – Lietuvos Persitvar-kymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos Klaipėdoje narys, 2007–2013 m. – Lietuvos ar-chitektų rūmų tarybos narys.Linkėjimas: mūsų, tėvų ir senelių Palangos stebuklas išlieka širdyse visą gyvenimą kaip ir vaikystės prisiminimai ar jaunystės atradimai. Norėtųsi, kad šiandienos palangiškiai išsaugo-tų tą nuostabų miesto gležnumą neatsiduoda-mi pinigų troškuliui, vulgarybės tvanui ir pigių blizgučių spindesiui.Darbo kontaktai: UAB „Andrijauskas ir par-tneriai“ Klaipėdos architektų biuras, Turgaus a. 25, LT-91246 Klaipėda, tel. (8 46) 41 19 56, el. paštas [email protected].

Linkiu, kad Palanga būtų gražiausias kurortas Lietuvoje, kad miestas taptų mielas ir svetin-gas tiek jo gyventojui, tiek miesto svečiui. Pa-langai – žydėjimo, augimo, klestėjimo ir lai-mingos ateities.

Vaidas Šimaitis

A


124

ANDRUŠKIENĖ JURGITA

Biomedicinos mokslų daktarė, Klaipėdos vals-tybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto Burnos sveikatos katedros vedėja, docentė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fa-kulteto Visuomenės sveikatos katedros lektorė, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų ir Lie-tuvos burnos higienistų draugijos narė.Gimusi 1976 02 01 Palangoje. Vyras Marius (g. 1978 m.), informacinių technologijų ir teleko-munikacijų inžinierius. Vaikai: Martynas (g. 2001 m.), moksleivis, Kristina (g. 2008 m.).Išsilavinimas: 1983–1994 m. mokėsi Palan-gos 2-ojoje vidurinėje mokykloje, 1994–1998 m. studijavo Kauno medicinos akademijoje (įgijo visuomenės sveikatos bakalauro laipsnį ir burnos higienisto profesinę kvalifikaciją), 1998–2000 m. – Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos vadybos magistrantūro-je, 2000–2005 m. – Kauno medicinos univer-sitete (įgijo biomedicinos mokslų visuomenės sveikatos krypties daktaro laipsnį).Karjera: 1998–2000 m. – AB Stomatologijos poliklinikos burnos higienistė, 2000–2006 m. – Kauno medicinos universiteto Psichofiziolo-gijos ir reabilitacijos instituto Psichosomatinių sutrikimų ir miego tyrimų laboratorijos jaunes-nioji mokslo darbuotoja, 2006–2010 m. – Kau-no medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Informacinių techno-logijų ir visuomenės sveikatos departamento mokslo darbuotoja, 2009–2010 m. – Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos sveikatos katedros

lektorė, nuo 2006 m. – Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveika-tos katedros lektorė, nuo 2010 m. – Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos sveikatos katedros vedėja, docentė.Darbai: 2005 m. apgynė biomedicinos moks-lų daktaro disertaciją „Nusiskundimai miegu, jų sąsajos su išemine širdies liga, arterine hi-pertenzija, depresine nuotaika ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe“, 2007 m. stažavosi Alikantės (Ispanija) universitete pagal Eras-mus dėstytojų mainų programą, 2010−2011 m. − projekto „Visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimas“ lektorė, 2011 m. staža-vosi Kristianstado (Švedija) universitete pagal Erasmus dėstytojų mainų programą.Faktai: 2004−2012 m. publikavo 14 mokslinių straipsnių tarptautinėse duomenų bazėse refe-ruojamuose leidiniuose, išleido knygas: „Sleep, Depression and Quality of Life in Coronary Arte-ry Disease. Prevalence, Symptoms and Preventi-on“ (kartu su G. Varonecku, 2010 m.), „Kursinių ir baigiamųjų darbų metodinės rekomendacijos“ (kartu su F. Stepukoniu, B. Strukčinskiene, A. Jurgučiu, 2010 m.), „Miegas ir jį veikiantys fak-toriai: mokomoji knyga“ (kartu su G. Varonecku, 2010 m.), „Burnos ligų epidemiologija: moko-moji knyga“ (2012 m.). Nuo 2009 m. – Lietu-vos Respublikos odontologų rūmų ir Lietuvos burnos higienistų draugijos narė, nuo 2011 m. – mokslinio žurnalo „Applied Research in Health and Social Sciences: Interface and Interaction“ redaktorių kolegijos narė, Klaipėdos valstybinės kolegijos akademinės tarybos narė.Laisvalaikis: šeima.Darbo kontaktai: Klaipėdos valstybinės ko-legijos Sveikatos mokslų fakulteto Burnos svei-katos katedra, K. Donelaičio g. 8, LT-92143 Klaipėda, tel. (8 46) 21 80 51, faks. (8 46) 41 01 53, el. paštas [email protected].

Linkiu palangiškiams nepamiršti, kad Palan-ga – ne tik kurortas, bet ir vienas seniausių Lietuvos miestų, kad Palanga turtinga ne tik gamtos dovanomis, bet ir savo istorija, žmo-nėmis. Ir tuo reikia didžiuotis.

Kęstutis Rudys

A


125

ANDZIULIENĖ SVETLANA

Palangos lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė.Gimusi 1953 06 01 Šventojoje. Vyras Leonas (g. 1949 m.), pensininkas. Vaikai: Eglė (g. 1987 m.).Išsilavinimas: 1973–1974 m. mokėsi Klai-pėdos Antano Venclovos pedagoginėje moky-kloje, Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginiame institute (įgijo ikimokyklinės pedagogikos-psi-chologijos specialybę), 2006 m. baigė Klaipė-dos universitetą (įgijo švietimo edukologijos magistro laipsnį).Karjera: 1973–1984 m. – Klaipėdos lopše-lio-darželio „Pabiručiai“ ikimokyklinio ug-dymo auklėtoja, 1982–1984 m. – Klaipėdos lopšelio-darželio „Dobiliukas“ direktoriaus pa-vaduotoja ugdymui, 1984–1986 m. – Palangos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdy-mo auklėtoja, nuo 1986 m. – Palangos lopše-lio-darželio „Sigutė“ direktorė.Profesinės veiklos sritis: švietimo vadyba.Darbai: suteikta trečioji vadybos kvalifikaci-nė kategorija. Pedagoginio darbo stažas – 40 metų, iš jų 27 metai – vadybininko darbo. Parengė kvalifikacijos tobulinimo programą „Tėvų ir pedagogų sąveikos tobulinimo gali-mybės ikimokyklinėje įstaigoje“, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministerijos. 2007–2012 m. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų ins-titute vedė seminarus, kuriuose dalijosi savo patirtimi.Apdovanojimai: apdovanota jubiliejiniu me-daliu „Palangos miestui 750 metų“ už tai, kad prisidėjo prie Palangos miesto etnokultūros

garsinimo (2003 m.), Šventosios seniūnijos padėkos raštu už išleistas poezijos knygas „Pra-budimas“ ir „Labirintų šešėliuose“ (2006 m.), Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus padėkos raštu už bendradar-biavimą (2008 m.), Šventosios kultūros cen-tro padėka už kultūrinį indėlį į Palangą (2011 m.), Šventosios bibliotekos padėkos raštu už dalyvavimą Nacionalinėje Lietuvos bibliotekų savaitėje (2012 m.), Klaipėdos universiteto pa-dėkos raštu už sėkmingą bendravimą ir bendra-darbiavimą su Tęstinių studijų institutu sklei-džiant gerąją patirtį (2013 m.).Faktai: poezijos renginių Palangoje dalyvė.Laisvalaikis: kūryba, menai, psichologinės pedagoginės mokslinės literatūros skaitymas, Lietuvos ir kitų pasaulio šalių grožinė literatū-ra, įvairių žanrų muzika, humanistinės teorijos nagrinėjimas, kelionės.Linkėjimas: linkiu Palangos miesto gyven-tojams tęsti esamas tradicijas, papročius ben-dradarbiauti su kuršių bendruomene, gražinti Šventosios įvaizdį, aktyviai dalyvauti kuriant šią gyvenvietę, nuo vaikystės ugdyti tokias vertybes kaip meilė, atjauta, pagarba savo ar-timiesiems, puoselėti lietuvių liaudies tradici-jas, papročius.Darbo kontaktai: Palangos lopšelis-darželis „Sigutė“, Mokyklos g. 19, LT-00303 Palanga, tel. / faks. (8 460) 45 577, el. paštas [email protected].

ANTROPIKAS LAURYNAS*

Tenisininkas.Gimęs 1993 08 10 Palangoje.Išsilavinimas: baigė Palangos senąją gimna-ziją.Darbai: 2011 m. tapo Tarptautinės teniso fe-deracijos (ITF) teniso turnyro „Belkanton Cup“ finalininku.Apdovanojimai: laimėjo 2009 ir 2010 m. Lietuvos atviruosius teniso čempionatus, 2011 m. – trečiąją vietą Lietuvos atvirajame vyrų te-niso čempionate. Išrinktas geriausiu 2011 m. Palangos sportininku.Faktai: šiuo metu gyvena JAV.

A


126

ANTROPIKIENĖ ŽIVILĖ

UAB „Palangos versmė“ viešbučio „Medūza“ direktorė.Darbo kontaktai: UAB „Palangos versmė“ viešbutis „Medūza“, Kontininkų g. 9, LT-00169 Palanga, tel. (8 460) 56 450.

APANAVIČIŪTĖ IRENA

Palangos sporto centro lengvosios atletikos tre-nerė.Gimusi 1952 10 25 Raugalų kaime, Šakių rajo-ne.Išsilavinimas: 1971–1976 m. studijavo Vil-niaus valstybiniame pedagoginiame institute.Karjera: dirbo Klaipėdos rajono sporto mo-kyklos lengvosios atletikos trenere, Palangos miesto „Žalgirio“ kompleksinės sporto moky-klos lengvosios atletikos trenere, Palangos spor-to centro mokyklos lengvosios atletikos trenere.Darbai: suteikta trenerio metodininko kvalifi-kacinė kategorija.Apdovanojimai: apdovanota Palangos švieti-mo skyriaus padėkos raštais, Palangos miesto savivaldybės mero padėkos raštais, Lengvosios atletikos federacijos padėkos raštu.Faktai: išugdė šiuos Lietuvos čempionatų nu-galėtojus ir prizininkus: A. Skuodaitę, A. Gar-deikytę, R. Surplytę, M. Stonkų, E. Kasinską, K. Akelaitytę, E. Vigelį, K. Banytę, P. Baltrušį, R. Luneckaitę. Laisvalaikis: kelionės, kalnų turizmas, klasi-

kinė muzika, literatūra.Linkėjimas: nepamirškite, brangieji, kad ju-dėjimas gali pakeisti vaistus, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo. Judėkite! Sportuoki-te! Laimėkite – nugalėkite save! Šypsokitės ir būkite laimingi!Darbo kontaktai: Palangos sporto centras, Vytauto g. 21, LT-00131 Palanga, tel. (8 460) 40 289, el. paštas [email protected].

ATKOČIŪNAS EDMUNDAS

Poetas, muzikas, lietuvių, gyvenusių užsienyje, visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ preziden-tas, Pasaulio lietuvių žurnalistų asociacijos narys, Lietuvos kultūros kongreso valdybos narys.Gimęs 1958 03 27 Kaune.Išsilavinimas: 1969–1976 m. mokėsi Palan-gos vidurinėje mokykloje, 1976–1978 m. studi-javo orkestrinį dirigavimą Klaipėdos universi-tete, 1981–1986 m. – teologiją Kauno kunigų seminarijoje (įgijo bakalauro laipsnį), 1990 m. – psichologiją, filosofiją ir dvasinį auklėji-mą Pontificia Università Antonianum (Italija), 1997–1998 m. – edukologiją Klaipėdos univer-sitete (įgijo magistro laipsnį).Karjera: 1978–1980 m. tarnavo priverstinė-je tarybinėje armijoje Belamorske (Karelija), nuo 1996 m. – 1-800 Mass Times (JAV) infor-macinės duomenų bazės specialistas, 1986–2007 m. – lietuvių bendruomenių Lietuvoje ir išeivijoje (Italijoje, Rusijoje, Kazachstane, JAV) kultūrinės veiklos vadovas, 2003–2007 m. – Cornerstone Music Conservatory (JAV) muzikos pedagogas, 2007–2008 m. – Jono

A


127

Meko vizualiųjų menų centro vyriausiasis spe-cialistas, 2008–2009 m. – VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“ socialinis pedagogas, 2009–2010 m. – Lietuvos tūkst antmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kance-liarijos vyriausiasis specialistas, 2010–2011 m. – memorialinio kultūros centro – M. K. Čiurlionio namų – parodų koordinatorius, 2011–2013 m. – Lietuvos edukologijos univer-siteto Socialinės komunikacijos instituto lek-torius-asistentas.Darbai: 1993 m. išleido poezijos rinkinį „Pa-guodos angelas“, 1995 m. – „Einu jums vietos paruošti“, 2008 m. – „Nostalgijos vitražas“, 2010 m. – autobiografiją „Nesu kaltas, kad myliu“.Faktai: nuo 2001 m. – Pasaulio lietuvių žurna-listų asociacijos narys, nuo 2009 m. – lietuvių, gyvenusių užsienyje, visuomeninės organizaci-jos „Sugrįžus“ prezidentas, nuo 2010 m. – Lie-tuvos kultūros kongreso valdybos narys.Laisvalaikis: poezija, muzika, socialinė bei kultūrinė veikla.

AUGAITYTĖ ELENA

Skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narė.Gimusi 1928 04 22 Kuisių kaime, Tauragės ra-jone.Išsilavinimas: 1949 m. baigė Tauragės gim-naziją, 1955 m. – Vilniaus valstybinį dailės ins-titutą.Karjera: dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinato etalonų kūrimo gintaro ceche.Profesinės veiklos sritis: etalonų, gintaro

papuošalų kūryba, skulptūros darbai.Darbai: gintaro dirbinius eksponavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.Faktai: gyvena Palangoje.Laisvalaikis: kryžiažodžiai, TV detektyvai, buvimas gamtoje, grožinės literatūros skaity-mas.Linkėjimas: saugotis Baltijos ir ją saugoti.

BAGDONIENĖ NIJOLĖ

Palangos miesto savivaldybės viešosios biblio-tekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja.Gimusi 1950 02 24 Sarickų kaime, Anykščių rajone. Vaikai: Irmantė Česnavičienė (g. 1968 m.), Klaipėdos universitetinės ligoninės gydy-toja, Ieva Atraškevičienė (g. 1980 m.), VĮ „Oro navigacija“ Oro navigacijos informacijos sky-riaus vyresnioji instruktorė.Išsilavinimas: 1956–1960 m. mokėsi Miš-kiniškių pradinėje mokykloje, 1960–1965 m. – Vilniaus technikos mokykloje Nr. 21, 1969–1971 m. – Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje, 1971–1977 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Filologijos fakultete.Karjera: 1967–1972 m. – Anykščių rajono ryšių mazgo ryšių monterė, 1972–1976 m. – Anykščių pašto normuotoja, 1976–1978 m. – Palangos miesto vaikų bibliotekos bibliote-kininkė, 1978–1985 m. – Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus atsakingoji sekretorė, 1978–1988 m. – Palangos miesto vaikų ekskursinės turisti-

A , B

P A L A N G A F O T O M E N I N I N K Ų A K I M I S

Juozas Baltiejus. Tautodailininkai Albertas ir Linas Žulkai, 1997–1998 m.

Juozas Baltiejus. Profesorius Petras Grecevičius, 1997–1998 m.

Tomas Budrys. Jūros etiudai, 2007 m.

Tomas Budrys. Jūros etiudai, 2007 m.

LeidėjasVšĮ Leidybos idėjų centrasGedimino g. 47-219, LT-44242 KaunasTel. / faks. (8 37) 20 02 [email protected]

Direktorė Vesta Jozonienė

Vyriausioji redaktorė Kristina Pečiūraitė

Kalbos redaktorė Danguolė KalinauskaitėMaketuotoja-dizainerė Milda AmbrasienėLeidybos vadovas Arnas JozonisPrenumeratos vadovė Denisa SimanavičienėProjekto vadovė Roma MilašienėBuhalterė Dovilė Čubaraitė

Autoriai ir bendradarbiai:Jūratė AdomaitienėRūta Gurčinienė

SpausdinoUždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „Kopa“Kampo g. 7, LT-50153 KaunasTel. (8 37) 30 16 16, faks. (8 37) 30 16 15El. paštas [email protected] www.kopa.lt Tiražas 600 egz.

KRAŠTIEČIAIPalanga. Rinktinės biografijos

Rinktinių biografijų serijos „Kraštiečiai“ knyga skirta įamžinti iškiliausias, įdomiausias, darbščiau-sias Palangos krašto asmenybes. Leidinyje pristatoma Palangos miesto istorinė apžvalga, 355 dabar-ties asmenybių biografijos: verslo, kultūros, meno, politikos, mokslo, medicinos, švietimo, sporto ir kitose srityse nusipelniusių žmonių. Tai yra žmonės, kilę iš Palangos, kurį laiką gyvenę, mokęsi ar dirbę, dabar Palangoje besidarbuojantys, kuriantys, savo darbais, pasiekimais, profesiniais ar kūry-biniais laimėjimais garsinantys ne tik savo gimtąjį miestą – Palangą, bet ir Lietuvą. Atskirą knygos dalį sudaro praeityje garsių jau mirusių palangiškių ar su Palanga susijusių žmonių gyvenimo apra-šymai – pristatomos 152 istorinių asmenybių biografijos. Paskutinėje dalyje – Palangos fotomeni-ninkų nuotraukos su miesto vaizdais. Ši knyga skiriama Palangos miesto 760 metų jubiliejui.

Documents

Kraštiečiai. Palanga