kitoks mokytojas – kitokia pamoka – kitokia mokykla Kitoks mokytojas.pdf · ir informacinių technologijų pamokų ciklas Integruota biologijos ir istorijos pamoka Šiaulių Didždvario

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 2 (313) priedas

1

kitoks mokytojas – kitokia pamoka –kitokia mokykla

Už pa gal bą ren giant šį prie dą dė ko ja me jo ini cia to riui, Šiau lių Didž dva rio gim na zi jos matematikos mo ky to jui eks per tui Vin cui ta ma šaus kui

In teg ruo tos pa mo kos ir ug do mie ji pro jek tai – mo ki nių mo ky mui mo ky tisChe mi jos ti ria ma sis pro jek ti nis dar bas – mo ki nių re flek sy vaus mąs ty mo ug dy muiIn teg ruo tų lie tu vių kal bos ir ma te ma ti kos pa mo kų cik lasIn teg ruo tų lie tu vių kal bos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų pa mo kų cik lasIn teg ruo ta bio lo gi jos ir is to ri jos pa mo ka

Šiaulių Didždvario g-joje surengta konferencija „Rengi projektą – mokaisi mokytis“ buvo populiari

kitoks mokytojas – kitokia pamoka – kitokia mokykla

2

Didž dva rio gim na zi jos mo ky to jai ir mo ki niai da ly vau ja įvai-riuo se ti ria mų jų dar bų pro jek tuo se. Ma no me, kad vi si jie yra nau din gi ir pra smin gi, nes ple čia aki ra tį, tei kia ži nių. Itin reikšmingiyragimnazijojerengiamiintegruotikeliųmokomųjųdalykųugdomiejiprojektaiarintegruotospamokos. At lik-da mi to kius pro jek tus mo ki niai su pran ta, ko kie svar būs vi si mo ko mie ji da ly kai ir kaip glau džiai jie su si ję. Šių dar bų sėk mė pri klau so nuo no ro pla čiau pa žin ti moks lo gel mes. Pa tir tis pa-tvir ti no, kad per pa mo kas įgy tos ži nios la bai grei tai pa mirš ta-mos, o be jų sun ku ra cio na liai mąs ty ti spren džiant už da vi nius ar at lie kant ki tas už duo tis. Mūsųmokytojaistengiasimokytitaip, kad žinios ir gebėjimai ilgai liktų atmintyje, taptųkompetencijomis. Ug dy mo pro ce se svar bu ge ru mą, ati du mą, mei lę, pa gar bą puo se lė ti kas dien, įtrau kiant mo ki nius į įvai rias veik las. Ne ži nių gau sa, bet jaut ri pa sau lė jau ta vai ką da rys ge res nį, ska tins mąs ty ti, nuo ma žų die nų pra tins ne tik im ti, bet ir duo ti. Mesnesakome,kadtai,kąpateikiamešiamestraipsnyje,yratobula,tačiaunorimepasiūlytikeletąnaujųarkitokiųminčių,kaiprengtitarpdalykiniusugdomuosiusprojektusarvestikitokiastarpdalykinėsintegracijospamokas. Su si pa žin si te su tuo, ką vei kia ak ty vūs mo ky to jai, ko kius ver tin gus in teg ruo tus dar bus da ro, kaip juos ver ti na. Ma te ma ti-kos mo ky to ja eks per tė AistėVenclovienėmo ko ma te ma ti kos pa gal Tarp tau ti nio ba ka lau re a to (TB) pro gra mą, o įgy tą pa tir tį ver ti nant ug do muo sius pro jek tus re ko men da vo ir ki tiems gim-na zi jos mo ky to jams (lentelėpridedama).

Vi suo me nei itin rei ka lin gos kū ry bin gos ir ori gi na lios as me-ny bės, ku rių au gi mas ne at sie ja mas nuo vie nin te lio, ne pa kar-to ja mo sa vo jo „aš“ raiš kos. Gim na zi jo je mo ki niams su reng ta kon fe ren ci ja „Rengiprojektus–mokaimokytis“, ku rio je jie pri sta tė sa vo pro jek tus, aiš ki no jau nie siems drau gams, kaip rei kia su tvar ky ti at lik tus pro jek ti nius dar bus. Dar bo su tvar ky-mas, ap ra šy mas, kaip ir vi si ty ri mai, yra kū ry bi nis dar bas. In-for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to ja me to di nin kė DaivaBukelytė ir mo ki nius, ir mo ky to jus mo kė, kaip reng ti ug do mų jų dar bų ko ky biš kus pri sta ty mus, de monst ra vo tei sin gai at lik tų dar bų pa vyz džius. Šiuo lai ki nės in for ma ci nės tech no lo gi jos iš ple čia mo ky mo si lau ką, nes kom piu te riu mo ki niai at lie ka ban dy mus ne tik kla sė je, gim na zi jo je, bet ir ruoš da mi pa mo kas na muo se. Šių me to dų tai ky mas pro jek tuo se pa de da su vok ti ži nių svar-bą ir nau dą gy ve ni me. Mū sų mo ki niai, va do vau ja mi bio lo gi jos mo ky to jos eks per tės LinosKneižienės, sėk min gai da ly vau ja jau nų jų moks li nin kų kon kur suo se.

No riu ša lies mo ky to jus pa ska tin ti – bū ki me iš ra din gi. Mū-sų už da vi nys – pa dė ti mo ki niams su ras ti to kią veik lą, ku ri ati tik tų jų jė gas, ku rią jie ga lė tų sėk min gai at lik ti. Vie nas iš to kių ak ty vių mo ky mo me to dų – pro jek ti nė veik la. Man svar bu ug dy ti mokiniųsavarankiškumą. Vie na iš ma no nau do ja mų stra te gi jų – galimybėsrinktissudarymas: lais vai pa si rink ti svar biau sią už duo tį, jų at li ki mo ei liš ku mą (dar bo nuo ro das už ra šant len to je). Ga li my bė rink tis taip pat stip ri na mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją. Jiems dir bant sa va ran kiš kai sie kiu, kad

UG DO MIE JI PRO JEK TAI IR IN TEG RUO TOS PA MO KOS – MO KI NIŲ MO KY MO SI MO KY TIS KOM PE TEN CI JAI

VincasTAMAšAusKAsŠiauliųDidždvariog-josmokytojasekspertas,mokytojopatarėjas

tamasaus[email protected]

Šiuo lai ki nis ug dy mas, anot Tado Ta mo šiū no, ska ti na ma tant mąs ty ti ir mąs tant ma ty ti

pri rei kus pa ra mą su teik čiau kiek įma no ma grei čiau, kad juos lai ku pa siek tų grįž ta mo ji in for ma ci ja. Taip pat sten giuo si lai ky-tis tai syk lės, jog pa ra ma įvai riais me to dais tu ri bū ti tei kia ma tik to se sri ty se ir tik ta da, kai mo ki nys su si du ria su ne įvei kia mais sun ku mais.šiauliųDidždvariogimnazijosugdymoturiniuiįgyven

dinti irugdymoprocesuiorganizuoti keliamišie tikslai: įgy ven din ti ug dy mo pro gra mas ak cen tuo jant mo ki nių kom pe-ten ci jų ug dy mą, tarp da ly ki nę in teg ra ci ją, ug dy mo di fe ren ci ja vi-mą ir in di vi du a li za vi mą; ug dy mo pro ce se įgy ven din ti pro jek tus: „Tarptautiniobakalaureato,kaipvisuminiougdymomodelio,perkėlimasirtaikymasLietuvosšvietimokontekste“ (TB Pa grin di nio ug dy mo (MYP) pro gra mos ele men tų tai ky mas Im kl.); „Debatųmetodikosintegravimasįformaliojošvietimosistemą“ (še šių mo ky to jų, da ly va vu sių pro jek te, de ba tų me to do tai ky mas pa mo ko se bei ge ro sios pa tir ties sklai da ko le-goms); „Inovatyviųmokymosiprogramųrengimasutenossavivaldybėje plėtojant socialinępartnerystę“ (is to ri jos, bio lo gi jos, tech no lo gi jų, mu zi kos ir dai lės mo ky to jų, dir ban čių II kl., gy vo sios is to ri jos gy ven vie tė je su rink tos me džia gos bei su mo ki niais įgy tos pa tir ties tai ky mas pa mo ko se); įgy ven din ti in teg ruo tą da ly ko ir an glų kal bos mo ky mą I–II kl. per so cia li nių, gam tos, tiks lių jų moks lų, tech no lo gi jų, me nų bei kū no kul tū ros pa mo kas; įgy ven din ti in teg ruo tą da ly kų, da ly kų ir mo du lių, da ly kų ir ben drų jų kom pe ten ci jų, gy ve ni mo įgū džių ug dy mo, ug dy mo kar je rai bei pre ven ci nių pro gra mų mo ky mą I–IV kl.; tai ky ti sėk min gai nau do ja mus TB Di plo mo pro gra mos mo ky mo me to di kos prin ci pus I–IV kl. (pvz., prin ci po – mo ky ma sis ko man-do je, at si skai ty mas in di vi du a liai – tai ky mas mo ki niams).Kūrybinėveikla, ska ti nan ti vai ką ži no ti, da ry ti, bū ti ir gy ven ti

kar tu su ki tais, ga li iš es mės pri si dė ti prie ge bė ji mo at sa ky ti į su dė tin gus šiuo lai ki nio pa sau lio iš šū kius. Čia vie nas iš bū dų – me ni niai pro jek tai. Svar biau sias me ni nio ug dy mo tiks las – ben-dro ji me ni nė ir es te ti nė kom pe ten ci ja, su da ran ti są ly gas vai-kui pra smin gai reikš tis. Meniniougdymosritįsudaro ke tu ri pa grin di nėms me no ša koms at sto vau jan tys me ni nio ug dy mo da ly kai: dai lė, mu zi ka, šo kis, te at ras.

Šian dien mū sų vi suo me nė sparčiai kei čia si, pa grin di niu tiks lu tam pa sa va ran kiš ka, kū ry biš kai at sisklei džian ti as me ny bė. O sie kiant šio tiks lo vis in ten sy viau per ei na ma prie ne tra di ci nių vai ko ug dy mo for mų. Pro jek tų me to das pa de da su do min ti kon-kre čiu dar bu. Me ni nė kū ry ba – aukš čiau sia sa va ran kiš ku mo ir in di vi du a li za ci jos ap raiš ka. In teg ruo ta me ni nė veik la pa de da me no da ly kų mo ky to jams iš ju din ti moks lei vių jaus mų pa sau lį ir drau ge mo de liuo ti do ri nio po bū džio si tu a ci jas tuo su da ry da ma tin ka mas prie lai das vai kų ug dy mui. Pro jek to me to das ne tik lei džia plė to ti moks lei vių ug dy mo si mo ty va ci ją, bet ir ak ty vi na at sa ko my bės, tvir tos va lios, kū ry bin gu mo, sa va ran kiš ku mo ir ki tų as me ny bės sa vy bių for ma vi mą si. Gal tik vie nas ki tas ma ža sis šo kė jas, mu zi kas ar pie šė jas taps pro fe sio na liu me-ni nin ku, bet pri si lie ti mas prie me no vai kys tė je pa liks ge ru mo žy mę sie lo je vi sam gy ve ni mui.


3

Gim na zi jo je nu ma ty tas toks ben drų jų kom pe ten ci jų, gy ve-ni mo įgū džių ug dy mo, pre ven ci nių pro gra mų įgy ven di ni mas: pro gra mų tu ri nys kon kre ti zuo ja mas at si žvel giant į gim na zi jos ben druo me nės po rei kius; pro gra mos in teg ruo ja mos į mo ko mų-jų da ly kų pro gra mų tu ri nį, pro jek ti nę veik lą, or ga ni zuo ja mus ren-gi nius, kla sės ku ra to rių (auk lė to jų) veik lą; kon kre čias pro gra mų te mas mo ky to jai ap ta ria su si rin ki muo se ir fik suo ja sa vo da ly ko il ga lai kiuo se pla nuo se, kla sės ku ra to riai (auk lė to jai) – veik los pla nuo se; ver ti nant mo ki nių pa sie ki mus tai ko mi for muo ja mo jo ver ti ni mo me to dai ir bū dai; pro gra mų įgy ven di ni mą ko or di nuo ja so cia li nis pe da go gas, pro fe si nio in for ma vi mo taš ko (PIT) pa-ta rė jas ir ug dy mo sky rių ve dė jai.

Kad mo ki nys ga lė tų sėk min gai mo ky tis, ug dy mas in di vi-du a li zuo ja mas su da rant mo ki nio in di vi du a lų ug dy mo pla ną, ku riuo sie kia ma pa dė ti jam pla nuo ti, ug dy ti as me ni nę at sa ko-my bę už są mo nin gą mo ky mą si. Įgy ven di nant ug dy mo tiks lus, ten ki nant mo ki nių mo ky mo si po rei kius mo ky to jai ne ma žiau kaip du kar tus per moks lo me tus su da ro są ly gas mo ki niams mo ky tis ne kla sė je, o ki to se ap lin ko se. Be to, siek da mi pa dė ti jiems šiuo lai ki nė je be si kei čian čio je vi suo me nė je įgy ti bū ti-nų kom pe ten ci jų, ge bė ji mų, nuo sta tų dir ba ino va ty viai, sa vo da ly ko pa mo ko se (kiek lei džia iš tek liai) nau do ja šiuo lai ki nes mo ky mo(si) tech no lo gi jas: in ter ne tą, in tra ne tą, in te rak ty vi ą sias len tas, kom piu te rius, mo der nią ka bi ne tų, skai tyk los įran gą, bib lio te ką. Gam tos moks lų mo ky to jai, siek da mi ge rin ti mo ki nių eks pe ri men ti nius ir prak ti nius įgū džius, la bo ra to ri nius dar bus, eks pe ri men tus at lie ka spe cia li zuo tuo se ka bi ne tuo se ar gam tos moks lų la bo ra to ri jo je. Mo ki niams per mu zi kos, dai lės, tech no-lo gi jų pa mo kas yra su da ry tos są ly gos nau do tis mo der nio mis mo ky mo(si) prie mo nė mis ir pa ten kin ti in di vi du a lius ug dy mo si po rei kius.

Mo ky to jas, į ku rio mo ko mą jį da ly ką yra in teg ruo ja ma ki to da ly ko pro gra mos da lis ar vi sa pro gra ma, tai fik suo ja sa vo il ga lai kia me pla ne. Be to, vyk do ma tarp da ly ki nė in teg ra ci ja. Ke lia mi vis di des ni švie ti mo ko ky bės rei ka la vi mai at skleis ti žmo giš ką sias ver ty bes ir pa si reng ti jo mis grįs ti sa vo gy ve ni mą,

ug dy ti kri tiš kai mąs tan tį žmo gų. Ma te ma ti ka yra moks las, ti rian-tis re a lio jo pa sau lio ko ky bi nius ir kie ky bi nius san ty kius, erd vi nes for mas bei fi gū ras. Mo ky to jų dar bo vie nas iš tiks lų – pa ro dy ti mo ki niams ma te ma ti kos ži nių ry šį su gy ve ni mu ir šių ži nių reikš mę spren džiant gy ve ni mo ke lia mas pro ble mas. Ska tin da mi pa žin ti nį ak ty vu mą ir ug dy da mi mąs ty mo sa va ran kiš ku mą pa-dė si me mo ki niams su si for muo ti mąs ty mo ope ra ci jas, bū ti nas už duo tims spręs ti. Ypač netradiciškaisuformuluotosmatematikosužduotys ska ti na mo ki nius lo giš kai mąs ty ti. Taip jie ska ti na mi kū ry biš kai žvelg ti į są ly gą, ją in ter pre tuo ti, at si sa ky ti spren di mo al go rit mi za ci jos.

Po kiek vie no vyk dy to pro jek to vi si ne tik įgy ja me pa tir ties, bet ir su kau pia me me džia gą, ku ri su dė ta kom pak ti niuo se dis-kuo se. Šia me džia ga vi sa da ga li pa si nau do ti įstai go je dir ban tys mo ky to jai ir jų mo ki niai. Moks li nin kai tvir ti na, kad gim na zis tai ge riau siai mo ko si ką nors pa tys veik da mi, o ypač apie tai mąs-ty da mi, to dėl pro jek ti nė veik la ne tik ple čia ži nias, bet ir su tei kia prak ti nės veik los įgū džių, for muo ja at sa ko my bės jaus mą ir ati tin ka mą el ge sį ar ti miau sio je ap lin ko je. Vyk dant pro jek tą vi-sa da vyks ta ir au gi mas – ban dant ir klys tant. Pro jek ti nė veik la (dar bas) – tai ug dy mo, mo ky mo ir iš ki lu sių pro ble mų spren di-mo bū das, kai vi si pro jek to da ly viai ben dra dar biau da mi ti ria ir įver ti na iš ki lu sią pro ble mą, ieš ko tin ka miau sių spren di mo bū dų ir spren džia pro ble mas ne atit rū kę nuo so cia li nės tik ro vės. Taip sie kia ma gi les nio pa ži ni mo iš anks to nu ma ty tais bū dais ir me-to dais, įgy ven di nant už si brėž tą tiks lą.

No rė da mas ska tin ti vai kų mo ky mo si mo ty va ci ją sten giuo si su da ry ti są ly gas iš gy ven ti sėk mę, reiš kiu ti kė ji mą gim na zis to ga lio mis, tei kiu pa gal bą iš ti kus ne sėk mei, pa lai kau dar bin gą kla sės at mos fe rą, tei gia mą emo ci nį mo ky mo si fo ną. Kiek vie ną mo ki nį pri imu to kį, koks jis yra, su jo sil pno sio mis ir stip rio sio-mis pu sė mis. Sten giuo si kiek vie ną su pras ti, pa dė ti, pa guos ti, už jaus ti. Sie kiu pa dė ti jiems at skleis ti žmo giš ką sias ver ty bes ir jas cha rak te ri zuo ti. Toks ug dy mas, ma nau, pa de da kur ti ir pa lai ky ti šil tus tar pu sa vio san ty kius, grin džia mus pa gar ba kiek-vie no as mens uni ka lu mui, in di vi du a lu mui.

„Ug dy ki me kiek vie no kū ry biš ku mą ne tam, kad vi si bū tų me ni nin kai, o tam, kad nie kas ne bū tų ver gas“ (Dž. Ro da ris)

Iš vA DOS: per pro jek tus mo ki niai pa ti ria ben dra dar bia vi mo pa pil dant vie nas ki to kū ry bą džiaugs mą;

itin svar bu ži no ti, su pras ti vai kų po rei kius. O jų po rei kiai pa pras ti: džiaugs mo, gy ve ni mo pra smės, sa viauk los, bū ti pri pa žin tam, įver tin tam, dva sin gu mo, ti kė ji mo;

po pro jek to mo ki niai tam pa lais ves ni, drą ses ni, smal ses ni, jaut res ni. Leng viau iš reiš kia sa vo idė jas, min tis ir jaus mus įvai rio mis raiš kos prie mo nė mis;

su kur ti dar be liai pa nau do ja mi ka bi ne tų puo ši mui ar kaip do va nos;

mo ki niai ne tik ku ria, bet ir pa tys siū lo nau jus raiš kos bū dus;

at si sklei džia net ir pa čių ne drą siau sių mo ki nių kū ry biš ku mas;

Tai tik ke le tas ma no min čių ir idė jų, kaip ga li bū ti ug do mas mo ki nių kū ry bin gu mas. Kiek vie nas mo ky to jas tai da ro sa vaip. Svar-bu, kad mo ki niai pa mėg tų kur ti ir jaus tų si lais vi mąs ty da mi bei kur da mi.

mo ki niams svar bi mo ty va ci ja. Pa mąs ty ki te, kur ne tra di ci nį kū ri nį pa nau do si te, ko kia bus jo pa skir tis;

te gul vai kai pa ti ria ieš ko ji mo ir at ra di mo džiaugs mą;

kur ki te ben drus gru pi nius dar bus. Jie ža di na vai kų kū ry bi nę ini cia ty vą, tei kia ben dra dar bia vi mo džiaugs mą;

pa ste bė ki te ir įver tin ki te mo ki nio kū ry bos pro ce są, pa stan gas, su ma ny mus. Pa dė ki te vai kui pa jus ti kū ry bos džiaugs mą;

mo ky to jo as me ny bė, pa stan gos, ak ty vių jų me to dų tai ky mas įkve pia mo ki nius kū ry bai;

vie na iš pa grin di nių prie lai dų ug dy ti nių sa vi raiš kai plė to tis yra pe da go go ge bė ji mas ska tin ti mo ki nių ini cia ty vą, įsi klau sy ti į ug dy ti nius, at skleis ti jų po ten cia lą.


4

ugd

omųjųprojektų

vertinimas

01

23

45

Iš v

iso

– 20

tašk

ų

IM

atem

atin

ių ž

enkl

ų,

žym

ėjim

ų ir

term

inol

o-gi

jos

pana

udoj

imas

Mok

inys

nen

audo

ja ti

nka-

mų

mat

emat

inių

žen

klų,

žy

mėj

imų

ir te

rmin

olo-

gijo

s

Mok

inys

nau

doja

ka

i kur

iuos

tink

amus

m

atem

atin

ius

ženk

lus,

žy

mėj

imus

ir te

rmin

o-lo

giją

Mok

inys

nau

doja

tin

kam

us m

atem

atin

ius

ženk

lus,

žym

ėjim

us ir

ter-

min

olog

iją v

isam

e da

rbe

2

IIK

omun

ikav

imas

Mok

inys

nea

iški

na ir

ne-

pagr

indž

ia s

avo

veik

smų

bei n

enau

doja

tink

amų

tam

form

ų (g

rafik

ai, l

en-

telė

s, s

imbo

liai i

r pan

.)

Mok

inys

mėg

ina

aišk

inti

ir pa

grįs

ti sa

vo

veik

smus

bei

ban

do

naud

oti t

inka

mas

tam

fo

rmas

(gra

fikus

, len

te-

les,

sim

boliu

s ir

pan.

)

Mok

inys

pat

eiki

a ad

ekva

-či

us p

aaiš

kini

mus

, arg

u-m

entu

s sa

vo v

eiks

mam

s pa

aišk

inti

ir pa

grįs

ti

Mok

inys

išsa

mia

i paa

iški

-na

sav

o ve

iksm

us, a

iški

ai

kom

entu

oja

savo

nuo

mon

ę pa

grįs

dam

as ją

arg

umen

tais

3

IIIM

atem

atin

is p

roce

sas

Mok

inys

nem

ėgin

a na

udot

i mat

emat

inių

st

rate

gijų

Mok

inys

pas

itelk

ia m

a-te

mat

ines

stra

tegi

jas,

ka

d pa

teik

tų d

uom

enis

Mok

inys

sus

iste

min

a du

omen

isM

okin

ys m

ėgin

a an

aliz

uoti

duom

enis

, kad

gal

ėtų

sufo

r-m

uluo

ti be

ndrą

išva

dą

Mok

inys

sėk

min

gai

anal

izuo

ja k

orek

tiš-

kus

duom

enis

, kad

ga

lėtų

suf

orm

uluo

ti be

ndrą

išva

dą

Mok

inys

tikr

ina

bend

ros

išva

dos

pagr

įstu

mą

rem

-da

mas

is to

les-

niai

s pa

pild

omai

s pa

vyzd

žiai

s

5

IVR

ezul

tata

i, iš

vado

sM

okin

ys n

epat

eiki

a jo

kių

išva

dų a

pie

bend

rą m

o-de

lį ar

stru

ktūr

ą

Mok

inys

mėg

ina

pate

ik-

ti iš

vada

s ap

ie b

endr

ą m

odel

į ar s

trukt

ūrą

Mok

inys

pat

eiki

a te

isin

-ga

s iš

vada

s ap

ie b

endr

ą m

odel

į ar s

trukt

ūrą

Mok

inys

teis

inga

i išr

eišk

ia

bend

rą iš

vadą

nau

doda

mas

tin

kam

ą m

atem

atin

ę te

rmi-

nolo

giją

Mok

inys

teis

inga

i ap

ibrė

žia

bend

ros

išva

dos

galio

jimo

ribas

Mok

inys

pat

eiki

a te

isin

gą, n

efor

ma-

lų b

endr

os iš

va-

dos

pagr

indi

mą

5

VIT

pan

audo

jimas

Mok

inys

nau

doja

ska

i-či

uokl

į ar k

ompi

uter

į tik

ru

tinin

iam

s sk

aiči

avi-

mam

s at

likti

Mok

inys

mėg

ina

nau-

doti

skai

čiuo

klį a

r kom

-pi

uter

į, ka

d pa

gerin

tų

darb

o ko

kybę

Mok

inys

ribo

tai n

audo

ja

skai

čiuo

klį a

r kom

piut

e-rį,

kad

pag

erin

tų d

arbo

ko

kybę

Mok

inys

sum

ania

i nau

doja

sk

aiči

uokl

į ar k

ompi

uter

į, ir

tai ž

ymia

i pag

erin

a da

rbo

koky

bę

3

VI

Dar

bo k

okyb

ėŽe

ma

darb

o ko

kybė

Pat

enki

nam

a da

rbo

koky

bėP

uiki

dar

bo k

okyb

ė2


5

ChE MI JOS TI RIA MIE JI PRO JEK TI NIAI DAR bAI – mo ki nių mo ky mui mo ky tis ir re flek sy vaus mąs ty mo ug dy mui

Dar bas che mi jos la bo ra to ri jo je ir che mi nių ty ri mų me to dų tai-ky mas ap lin kos ty ri muo se ar ki tuo se pro jek tuo se mo ko rim ties, at sa kin gu mo, pa de da su vok ti ži nių svar bą. Mo ki nių pro jek ti nis dar bas – tai sa va ran kiš kas gim na zis to dar bas, ren gia mas per vie ne rius moks lo me tus ar trum pes nį lai ką, pa si žy min tis ne tik kon kre taus mo ko mo jo che mi jos da ly ko spe ci fi ka, bet ir tu rin tis moks li nio dar bo ele men tų, ku ria me pa tei kia mi ir api ben dri na mi įvai rių ty rė jų/moks li nin kų sam pro ta vi mai. Me ti niai pro jek ti niai dar bai ga li bū ti ti ria mie ji (pvz., mui lo ar de zo do ran tų be aliu-mi nio jo nų ga my ba, laik raš ti nio po pie riaus ty ri mas, ete ri nių alie jų ga vi mas ir t. t.), kū ry bi niai (nag ri nė ja ma te ma, pa mo kos pri sta ty mas ir t. t.).Kiekvienasprojektinisdarbas turi pagrindines struk

tūrinesdalis:te mos ak tu a lu mas, dar bo tiks las ir už da vi niai, rei ka lin gos prie mo nės ir re a gen tai dar bui, darbo eiga, darbo apibendrinimas ir išvados.

HI po te zės foR mu la vI masHi po te zė for mu luo ja ma, kai ty rė jas ne tu ri pa kan ka mai fak tų,

kad ga lė tų at sa ky ti į jam rū pin čius klau si mus ar iš spręs ti ko kią nors pro ble mą, t. y. moks li nė prie lai da, ku ria ban do ma nu sa ky ti ne ži no mus reiš ki nius. Šis spė ja ma sis tei gi mas ne re tai pa rei ka-lau ja daug stu di jų, re flek sy vaus mąs ty mo bei ste bė ji mo.

For mu luo jant hi po te zę rei kė tų lai ky tis šių rei ka la vi mų:a) ji tu ri bū ti iš es mės pa rem ta fak tais. Hi po te zės su kū ri mo

pa grin das – tu ri mos ži nios;b) hi po te zė tu ri aiš kin ti klau si mus, nu sa kan čius nag ri nė ja-

mo sios pro ble mos es mę;c) daž niau siai ji ne tu ri prieš ta rau ti anks čiau nu sta ty tiems

fak tams;d) hi po te zė vi sa da yra ti ki my bi nio po bū džio, ji ne for mu luo-

ja ma kaip klau si mas.

DarboeigaTir ti kuo di des nę ob jek tų gru pę, tiks liai ma tuo ti, kruopš čiai

at lik ti skai čia vi mus; pa lai ky ti vie no das ty ri mo są ly gas, pa rink ti

vie ną (re tai du) eks pe ri men ti nį kin ta mą jį, pa kar to ti ban dy mą ke lis kar tus; iš ves ti sta tis ti nį vi dur kį.

Darboapibendrinimasirišvados:a) for mu luo ja ma re mian tis api ben drin tais ty ri mų re zul ta tais;b) vi sa da sie ja ma su hi po te ze, ją pa tvir ti na ar ba pa nei gia.

At lik to dar bo re zul ta tų su tvar ky mas, ap ra šy mas, kaip ir at lik ti ty ri mai, yra kū ry bi nis dar bas. Jis tu ri bū ti at lik tas taip, kad at si-spin dė tų vi sa dar bo es mė. Kiek vie na te ma pri sta to ma sa vi tai. Daž nai pa si tai ko, kad dar bas pa da ry tas pui kiai, bet pri sta ty mas ne la bai ko ky biš kas. Pri sta ty mas lei džia to bu lin ti sa vo iš kal bą, mo kė ji mą dė lio ti min tis.

la bIau sIaI mėgs ta mų mo kI nIų pRo jek tI nIų DaR bų te mosIgimnazijosklasė: gam ti niai in di ka to riai (įvai riau sių gam ti-

nių in di ka to rių nau do ji mas ty ri nė jant įvai rius va lik lius); va lik liai – drau gai ar prie šai? (įvai rių va lik lių, nau do ja mų bui ty je, ty ri nė-ji mas); van duo – kas aš be jo?; lie taus ir snie go pH ty ri mai. Rūgš tūs lie tūs. Kaip rūgš tūs lie tūs ir au to mo bi lių iš me ta mo sios du jos vei kia me ta lus?II gimnazijos klasė:mais to prie dai mais te; de zo do ran tų

ga my ba (be aliu mi nio jo nų – na mų są ly go mis); ar svei kai mai ti-nuo si? (ma no mi ty ba, mais to pro duk tų su de ri na mu mas); at lie kų tvar ky mas ir jų įta ka ap lin kai; ar sku ba me gy ven ti? (ta ba kas ir al ko ho lis mū sų gy ve ni me).IIIgimnazijosklasė:mui lo ga my ba. Ką ge riau nau do ti –

mui lą ar sin te ti nes skal bi mo me džia gas?; ko kią ar ba tą ger ti svei ka? (ko fei no nu sta ty mas ar ba to je); ar vi si cit ru si niai vai siai tu ri pa kan ka mai vi ta mi no C? (vi ta mi no C nu sta ty mas cit ru si-niuo se vai siuo se įvai riais me tų lai kais); bio di ze li no ga vi mas iš įvai riau sių alie jų.

VirginijasAVICKAITĖŠiauliųDidždvariog-joschemijosmokytojametodininkė

IN TEG RUO TŲ lIE TU vIŲ KAl bOS IR MA TE MA TI KOS PA MO KŲ CIK lAS

Mokytojai: lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Jo lan ta Valančienė ir ma te ma ti kos mo ky to jas eks per tas VincasTamašauskas

Pa mo kų cik las tema–Interviuirdiagramųbraižymobeijųtyrimokartojimas

Žanras (mo nog ra fi ja, kny ga, fil mas, pa teik čių kom plek tas, pa mo kų cik las, ty ri mas, tes tas, mo ko mo sios už duo tys ir kt.)

ano ta CI jaDe šim to kai, rem da mie si as me ni ne, kul tū ri ne pa tir ti mi bei

įves ti mis (sche mo mis, diag ra mo mis ir kt.), mo ko si kur ti in for-ma ci nius ir pro ble mi nius straips nius. Pri si mi nę 9 kla sė je ap tar tą in ter viu žan rą mo ki niai pa ren gia in ter viu su šei mos na riais apie

laik raš čių ir žur na lų skai ty mą. Iš klau sę pro jek ti nio dar bo mo-ky mo si už da vi nius su si pa žįs ta su nu ro dy mais to les nei veik lai: su gru puo ti im tį pa gal „laik raš čiai“, „žur na lai“, už pil dy ti reikš mių len te lę bei nu brai žy ti skri tu li nę ir stul pe li nę diag ra mas. Re mian-tis diag ra mų duo me ni mis už ra šy ti tris bū ti nus, tris ne ga li mus ir ke tu ris at si tik ti nius įvy kius, ap skai čiuo ti jų ti ki my bes. Kiek vie-nas mo ki nys su ra šo la pe ir pri sta to sa vo dar bą: ma te ma ti kos skai čia vi mus, diag ra mas, įvy kius ir jų ti ki my bes. Mo ki niai sa vo dar bą įsi ver ti na pa gal mo ky to jo pa teik tas in struk ci jas su dė ti-niam ba lui: 2 ar ba 1 ar ba 0.

Pasiekimai:ge bės su pras ti, kaip rei kia at lik ti nu ma ty tas veik las ir pa- �siek ti tiks lą;su si ste mins ma ty tus vaiz dus, gi lins pa strai pos struk tū ros �ele men tus, kurs riš lų teks tą, to bu lins kū ry bi nius ge bė ji-mus;


6

Mokytojoveikla Mokiniųveikla Pasiekimai

Organizacinėdalis: įžan gi nis lie tu vių kal bos mo ky to jos žo dis, skel bia ma pro jek ti nės už duo ties te ma ir ug dy mo tu ri nys, nu sa ko mi už da vi niai, pa tei kia-mos už duo tys dar bo gru pėms

Matematikosužduotys:mo ky to jas kon sul tuo ja gru pė se dir ban-čius mo ki nius

Atliktųdarbųpristatymas.Mo ky to jai iš klau so at lik tų dar bų pri sta-ty mą, jei rei kia, pa ko men tuo ja, pa tiks-li na, pa pil do mo ki nių min tis

Vertinimas.Mo ky to jas pa pra šo mo ki nių įsivertinti žinias ir gebėjimus pildant įgytų žinių ir gebėjimų įsivertinimo lapus. Galu-tinį įvertinimą mokytojas pateikia kitą pamoką, kai susipažįsta su mokinių savęs vertinimo lapais

Išklauso projektinės veiklos mokymosi uždavinius, susipažįsta su nurodymais tolesnei veiklai

1 da lis: su gru puo ti im tį pa gal „laik raš čiai“, „žur na lai“;2 da lis: už pil dy ti reikš mių len te lę ir nu brai-žy ti skri tu li nę bei stul pe li nę diag ra mas;3 da lis: už ra šy ti tris bū ti nus, tris ne ga li mus ir ke tu ris at si tik ti nius įvy kius, ap skai čiuo ti jų ti ki my bes

Kiek vie nas mo ki nys na mie su ra šo la pe ir pri sta to sa vo dar bą: ma te ma ti nius skai čia-vi mus, diag ra mas, įvy kius ir jų ti ki my bes

Mokiniai patys save įsivertina pagal moky-tojo pateiktas instrukcijas sudėtiniam balui: 2 arba 1 arba 0

Gebės suprasti, kaip reikia atlikti nu-matytas veiklas ir pasiekti tikslą

Emo ci nis su ža di ni mas

Su si ste mins ma ty tus vaiz dus, gi lins pa strai pos struk tū ros ele men tus, kurs riš lų teks tą, to bu lins kū ry bi nius ge bė-ji mus

Su si ste mins im ties duo me nų gru pa-vi mo ir diag ra mų brai žy mo ži nias, įtvir tins fak to lo gi nę me džia gą

To bu lins kal bos kul tū ros, ko mu ni ka vi-mo, in for ma ci jos pateikimo įgūdžius, įtvirtins įgytas žinias

Savo žinių ir gebėjimų įsivertinimas leis numatyti tolesnę mokymo(si) strategiją

ug Dy mo tu RI nys

ma te ma tI kos už Duo tIes pla nas

lIe tu vIų kal bos už Duo tIes pla nas

Vertybinėsnuostatos Dalykiniaigebėjimai Akademinėsžinios(pagrindinėssąvokos) Bendriejigebėjimai

Sa vi tar pio su pra ti mas. Ini-cia ty vu mas. Kū ry biš ku mas. Sie kis to bu lin ti as me ni nę, so cia li nę, pa ži ni mo, kul tū ri nę, ko mu ni ka ci nę kom pe ten ci jas

Matematinio skai čia vi mogi li ni mas.Są vo kų var to ji mas.In te lek ti nė-prak ti nė veik la.Kal bos kul tū ros puo se lė ji mas

Pastraipa. Imties plotis. Reikšmių lentelė. Diagrama. Koordinačių ašys. Įvykiai ir jų tikimybės

Rasti, tvarkyti, grupuoti informaciją. Veikti kūrybiškai ir iniciatyviai, savarankiškai ir grupėje. Bendrauti ir bendra-darbiauti

su si ste mins im ties duo me nų gru pa vi mo ir diag ra mų brai- �žy mo ži nias, įtvir tins fak to lo gi nę me džia gą;to bu lins kal bos kul tū ros, ko mu ni ka vi mo, in for ma ci jos pa- �tei ki mo įgū džius, įtvir tins įgy tas ži nias.

Sa vo ži nių ir ge bė ji mų įsi ver ti ni mas leis nu ma ty ti to les nę mo ky mo(si) stra te gi ją.

Per lie tu vių kal bos pa mo ką ap ta ria mi in ter viu įver ti ni mai.Vertinimoaspektai:

pa va di ni mas – 1 taš kas; �klau si mų for mu la vi mas – 2 taš kai; �te mos at sklei di mas, ori gi na lu mas – 2 taš kai; �dar bo tvar kin gu mas (dar bas kom piu te riu) – 1 taš kas; �raš tin gu mas – 3 taš kai (1 klai da – 0,5 taš ko); �rei ka la vi mai in ter viu žan rui – 1 taš kas. �

Mo ki niai gru pė se ap ta ria sa vo diag ra mų re zul ta tus, in di vi du-a liai ra šo pa strai pas (100 žo džių) apie šei mos na rių do mė ji mą si pe ri odi niais lei di niais. Šis dar bas ver ti na mas 13 taš kų:

teks to struk tū ra – 2 taš kai; �teks to nuo sek lu mas – 3 taš kai; �žo din gu mas – 2 taš kai; �ben drie ji sti liaus rei ka la vi mai – 3 taš kai; �raš tin gu mas – 3 taš kai. �

Kiek vie nas mo ki nys gau na pa žy mį, ku rį su da ro:in ter viu įver ti ni mas; �pa strai pos įver ti ni mas. �

Po ke lių pa mo kų, ap ta rę straips nio žan rą mo ki niai ra šo dis ku si nį straips nį apie skai ty mo nau dą, ja me re mia si duo ta įves ti mi (diag ra ma), rei ka lui esant pa si nau do ja per in ter viu gau ta in for ma ci ja, iš sa ko sa vo nuo mo nę.

Mokytojoveikla Mokiniųveikla Pasiekimai

Organizacinėdalis:įžan gi nis lie tu-vių kal bos mo ky to jos žo dis, skel bia ma pro jek ti nės už duo ties te ma ir ug dy mo tu ri nys, nu sa ko mi už da vi niai

Iš klau so pro jek ti nės veik los mo ky mo si už da vi nius, su si pa žįs ta su nu ro dy mais to les nei veik lai

Ge bės su pras ti, kaip rei kia at lik ti nu-ma ty tas veik las ir pa siek ti tiks lą

Emo ci nis su ža di ni mas


7

pa stRaI pos kū RI mas

spaudospopuliarumasLietuvoje

Spau dos skai ty mas kai ku riems žmo-nėms yra ta pęs bū ti ny be. Sa vo die ną jie pra de da nuo laik raš čių, žur na lų skai ty-mo. Skai ty to jams svar bu su ži no ti ak tu a-lius pa sau lio, ša lies, mies to įvy kius. Pa-ren gus in ter viu, ku ria me da ly va vo pen ki res pon den tai, pa vy ko iš si aiš kin ti, kad laik raš čiai po pu lia res ni ne gu žur na lai. Ap klaus tie ji tvir ti no, jog ne re tai mėgs ta per žvelg ti dien raš čius in ter ne to por ta-luo se. Pats po pu lia riau sias skai ty to jų laik raš tis – „Lie tu vos ry tas“. Šiau lie čiai la bai do mi si įvy kiais sa vo mies te ir skai to „ŠIAU LIUS plius“ bei „Šiau lių nau jie nas“. Taip pat pa ste bė ta, kad res pon den tams itin svar bus Lie tu vos „žvaigž džių“ gy-ve ni mas. Apie jį su ži no ma iš žur na lo „Žmo nės“, ku ris, ap klau sos duo me ni mis, ta po skai to miau siu. Api ben drin da ma sa vo pa reng tą in ter viu ga liu teig ti, kad spau da tik rai po pu lia ri žmo nių gy ve ni-me. (99 ž.)

GretaKarnatkaitė,IIdklasė

Leidiniųpaklausa

Kiek vie ną die ną Lie tu vo je iš lei džia mas di de lis ti ra žas įvai rių laik raš čių ir žur na lų, ku rie skai to mi dau ge lio ša lies gy ven to jų. At li ku si ap klau są iš si aiš ki nau, kad laik-raš čių ir žur na lų yra skai to ma vie no dai, bet po pu lia res ni vis dėl to laik raš čiai. Kaip tei gė res pon den tai, dien raš čiuo se grei tai pa tei kia mos ak tu a li jos, die nos nau jie-nos, svar būs pa sau lio ir Lie tu vos įvy kiai. Ana li zuo jant ap klau są ma ty ti, jog po pu-lia riau sias ša lies laik raš tis yra „Lie tu vos ry tas“, o ap skri ties – „Šiau lių kraš tas“. Šie lei di niai dėl ob jek ty vios in for ma ci jos pel nė skai to miau sių lei di nių ti tu lą. Žur-na lų ka te go ri jo je pir mau ja „Žmo nės“. Jis skai ty to jus su do mi na nau jie no mis apie ta ria mas šou pa sau lio žvaigž des, lei džia skai tan čia jam at si pa lai duo ti. Tai gi ga li ma teig ti, kad žmo nės ren ka si pe ri odi nius lei-di nius pri klau so mai nuo nuo tai kos ir no ro su ži no ti pa ti ki mą in for ma ci ją. (101 ž.)

RobertaVaikutytė,IIdklasė

mo ky to jaI apIe šIą pa mo kąMa te ma ti kos mo ko mas mo ki nys tu rė tų su pras ti jos svar bą vi suo me nės vys-

ty mui si, su vok ti jos tęs ti nu mą, pe ri ma mu mą, vie tą tarp ki tų mo ko mų jų da ly kų, tarp da ly ki nius ry šius.

Lie tu vių kal bos pa mo ko se mo ki niai mo ko si skai ty ti ir su pras ti in te rak ty viuo sius teks tus, ku riuo se pras mė reiš kia ma ne tik žo di niais žen klais.

Skai ty da mi, brai žy da mi diag ra mas ir gra fi kus mo ki niai ga li pri tai ky ti ma te ma ti kos ir kal bos pa tir tį ne tik pa mo ko se, bet ir gy ve ni me.

Mo ki nys tu rė tų mo kė ti su si ras ti rei kia mą in for ma ci ją, nau do ti kom piu te ri nes tech-no lo gi jas, mo kė ti in for ma ci ją at si rink ti, ana li zuo ti, sis te min ti ir tai ky ti.

Mo ki nys tu rė tų mo ky tis ir bū ti mo ko mas šiuo lai kiš kai, at si žvel giant į be si kei čian tį gy ve ni mą.

MatematikosmokytojasekspertasVincasTamašauskas

Lie tu vių gim to sios kal bos Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mo pro gra-mo je ir ben dro jo je pro gra mo je nu ro dy ta, kad mo ki nys tu ri ge bė ti tin ka mai at rink ti in for ma ci ją, reikš ti sa vo nuo mo nę, ją pa grįs ti, su pras ti teks tus, ku riuo se pras mė ku ria ma ne žo di niais bū dais (pvz., iliust ra ci jos, šrif tai ir pan.), pa aiš kin ti jų pa skir tį ir t. t. Mi nė tų ge bė ji mų mo ki niui rei kia ne tik pa mo ko se, bet ir kas die nia me gy ve ni-me: ren giant pra ne ši mus, da ly vau jant kon fe ren ci jo se, ra šant straips nius spau dai ir pan. Be je, daž nai mo ki nys, įgi jęs ge bė ji mų, ži nių vie no da ly ko pa mo ko se, ne be-mo ka pri tai ky ti jų ki to da ly ko už si ė mi muo se. Tai gi vis dar pa si gen da ma vi su mi nio mo ky mo. Pa teik tų pa mo kų tiks las – mo ky ti su sie ti įvai rius mo ko muo sius da ly kus pri tai kant įgy tus ge bė ji mus pa mo ko se, mo ky ti kur ti teks tą pa si nau do jant įvai raus po bū džio įves ti mis (diag ra mo mis, gra fi kais). Su kur ti dar bai (pa strai pos, ra ši niai, vie šo sios kal bos) įro do, kad lie tu vių kal bos pa mo ko se mo ki niai pui kiai ge ba skai-ty ti ir su pras ti in te rak ty viuo sius teks tus, ku riuo se pras mė reiš kia ma ne tik žo di niais žen klais. Be to, įsi ti kin ta, kad skai ty da mi, brai žy da mi diag ra mas ir gra fi kus mo ki niai ge ba pri tai ky ti ma te ma ti kos ir kal bos pa tir tį ne tik pa mo ko se, bet ir gy ve ni me.

LietuviųkalbosmokytojametodininkėJolantaValančienė

mo kI nIaI apIe lIe tu vIų kal bos IR ma te ma tI kos pRo jek tąAt lik da ma šį pro jek tą įgi jau ži nių, kaip rei kia reng ti in ter viu. Bu vo įdo mu ir kar tu

ne ti kė ta ap klau sos re zul ta tus pa teik ti diag ra mo se. Kai api ben dri nau dar bą žo džiu, pa ste bė jau, kad leng va kal bė ti, da ry ti iš va das žiū rint į diag ra mą.

RobertaVaikutytė,IIdklasė

Pa grin di nė in teg ruo tų pa mo kų nau da ta, kad jos pa de da ge riau su pras ti ir įsi sa-vin ti mo ko mą ją me džia gą. Per in teg ruo tas lie tu vių kal bos ir ma te ma ti kos pa mo kas brė žė me diag ra mas, tai su in tri ga vo, to dėl ir taip įdo mi už duo tis – in ter viu su šei mos na riais – ta po dar įdo mes nė ir, ži no ma, nau din ges nė.

IndrėRašinskaitė,IIdklasė

Per in teg ruo tas lie tu vių kal bos ir ma te ma ti kos pa mo kas at li ko me įdo mias už-duo tis. Jos pa rei ka la vo abie jų da ly kų ži nių ir ge bė ji mų. Bu vo šiek tiek keis ta, kai skai čiuo da mi ieš ko jo me gra ma ti kos klai dų. Dar įdo miau, kai pa si rem da mi ap klau sos re zul ta tais brė žė me įvai rias diag ra mas. Pa si ro do, ma te ma ti ka ir kal bos moks lai pui kiai su de ri na mi.

EdvinasŠčefanavičius,IIdklasė

Lietuviųkalbosužduotys:mo ky to ja pri me na mo ki niams 9 kla sė je ap tar tą in ter viu žan rą, pa grin di nius rei ka la vi-mus šiam žan rui

Atliktųdarbųpristatymas.Iš klau so mas at lik tų dar bų pri sta ty-mas, jei rei kia, pa tiks li na ma, pa pil -do mos mo ki nių min tys

Vertinimas.Mo ky to ja ver ti na pa strai pas; su su-muo ja taš kus, gau tus už in ter viu ir pa strai pą, ra šo ben drą pa žy mį

Mo ki niai pa kar to ja rei ka la vi mus in ter viu. Pri si me na mos at vi rų ir už da rų klau si mų for mu luo tės

Ap ta ria at lik tus dar bus, ana li zuo ja nu ro-dy tus in ter viu teks to trū ku mus. Pri si me na pa strai pos struk tū rą

Ana li zuo da mi nu brėž tas diag ra mas ku ria 80–100 žo džių pa strai pą

Mokiniai analizuoja savo pasiekimus, aptaria sunkumus atliekant užduotis

Su si ste mins ma ty tus vaiz dus, gi lins pa-strai pos struk tū ros ele men tus, kurs riš lų teks tą, to bu lins kū ry bi nius ge bė ji mus

Su si ste mins im ties duo me nų gru pa vi-mo ir diag ra mų brai žy mo ži nias, įtvir tins fak to lo gi nę me džia gą

Tobulins kalbos kultūros, komunikavi-mo, informacijos pateikimo įgūdžius, įtvirtins įgytas žinias. Savo žinių ir gebėjimų įsivertinimas leis numatyti tolesnę mokymo(si) strategiją


8

Mokytojos: lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Jo lan ta Valančienė ir in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to ja me to di nin kė DaivaBukelytė

Pa mo kų cik las tema–Interviurengimas

Žanras (mo nog ra fi ja, kny ga, fil mas, pa teik čių kom plek-tas, pa mo kų cik las, ty ri mas, tes tas, mo ko mo sios už duo tys ir kt.)

IN TEG RUO TŲ lIE TU vIŲ KAl bOS IR IN fOR MA CI NIŲ TECh NO lO GI JŲ PA MO KŲ CIK lAS

ano ta CI ja De šim to kai veiks pa gal si tu a ci ją, ku rio je kiek vie nas tu rės du

vaid me nis: jau na sis žur na lis tas (lie tu vių kal bos pa mo ko se) ir me na mos lei dy bos įmo nės ma ke tuo to jas (in for ma ci nių tech no-lo gi jų „Kom piu te ri nės lei dy bos prad me nys“ pa mo ko se).

Mo ki nys pa rengs in ter viu, jį ma ke tuos kom piu te riu, api ben-drins gru pė se ir pa ra šys pa strai pą bei dis ku si nį straips nį.

Pamokųciklas. In ter viu ren gi masKlasė– 10Bendrosiosprogramos.GebėjimaiPa si rink ti kal bi nę raiš ką ir pri tai ky ti tu ri nį bei ad re sa tą (pvz.,

pa aug lių tė vai).Ra šy ti sie kiant in for muo ti, iš si aiš kin ti ir pa aiš kin ti ki tiems

nu ro dy ta te ma.Ra šy ti da ly ki nį teks tą – in ter viu, da ly vau ti po kal by je, gre tin ti,

sis te min ti in for ma ci ją.

MokymotikslasiruždaviniaiSu da ry ti prie lai das mo ki niams ug dy tis ko mu ni ka vi mo ir kul-

tū ri nę kom pe ten ci jas.Mo ky ti su sie ti įvai rius mo ko muo sius da ly kus pri tai kant įgy tus

ge bė ji mus pa mo ko se.Mo ky ti kur ti teks tą pa si nau do jant įvai raus po bū džio įves ti-

mis.

MokymosiuždaviniaiPa kar to ję in ter viu žan rą pa ren gia 15 klau si mų in ter viu su

šei mos na riu.In ter viu ren ka kom piu te riu, ma ke tuo ja teks tą.Gru pė se sis te mi na gau tą in for ma ci ją, api ben dri na, pa tei kia

iš va das.Pa kar to ję pa strai pos struk tū rą ku ria riš lų in for ma ci nio po bū-

džio 80–100 žo džių teks tą.

VeiklosSkel bia mi pa mo kų cik lo tiks lai ir už da vi niai.Kar to ja mas in ter viu žan ras (9 kla sės kur sas).Mo ki niai gau na už duo tį: pa reng ti in ter viu (15 klau si mų) su

šei mos na riu(-iais) apie pe ri odi nių lei di nių skai ty mą. Dar bas at lie ka mas per sa vai tę.

Mo ki niai at ne ša in ter viu, ku riuos ma ke tuo ja in for ma ci nių tech no lo gi jų pa mo ko je.

Ki tą pa mo ką įver tin ti dar bai ap ta ria mi.Mo ki niai po tris su skirs to mi į gru pes. Jo se api ben dri na gau-

tus re zul ta tus, ku ria pa strai pą (80–100 žo džių), su gal vo ja jai pa va di ni mą.

Ki tą pa mo ką ap ta ria mos pa strai pos, ana li zuo ja mi trū ku-mai.

Po ke lių pa mo kų, ap ta rę straips nio žan rą mo ki niai ren gia si ra šy ti dis ku si nį straips nį apie skai ty mo nau dą.Integracija. In for ma ci nės tech no lo gi jos: kom piu te ri nė lei-

dy ba.Refleksija. Ap ta ria me, kaip pa vy ko pa reng ti in ter viu, rei ka la-

vi mus in ter viu žan rui. Mo ki niai ly gi na sa vo gru pės kom piu te riu su rink tus teks tus, nagrinėja, kas pa vy ko ir kas ne.Pastaba. Mo ki niai gau na pa žy mį, ku rį su da ro du ver ti ni mai:

už in ter viu – 10 taš kų, už pa strai pą – 13 taš kų.

lIe tu vIų kal bos pa mo kų pla nas In foR ma CI nIų teCH no lo gI jų pa mo kos pla nas

Pamokostema. Dar bas su kom piu te ri nės lei dy bos sis te ma „Scri bus“: in ter viu ren gi masKlasė– 10BendrosiosprogramosKompiuterinėsleidybospradmenysNuostatos.Do mė tis in for ma ci nių tech no lo gi jų tai ky mu

kom piu te ri nė je lei dy bo je. No riai ir kū ry biš kai tai ky ti in for ma ci-nių tech no lo gi jų ga li my bes bei prie mo nes lei dy bo je.

Gebėjimai,žiniosirsupratimasPa teik ti ir re da guo ti teks tą lei di niuo se. Skai dy ti pus la pį į skil tis.Pa reng ti lei di nio ma ke tą. Reng ti lei di nius (lanks ti nu kus, at-

vi ru kus, skel bi mus, laik raš čius ir pan.).Spaus din ti pa reng tą lei di nį.

situacijaMo ki niai jau su si pa ži nę, kaip pro gra mo je „Scri bus“ teks tą

pa teik ti stul pe liais, mo ka kur ti teks to ir pa strai pų sti lius bei juos tai ky ti, įterp ti iliust ra ci jas.

MokymouždaviniaiUg dy ti pus la pio for ma ta vi mo ir ma ke ta vi mo, tech ni nio re da-

ga vi mo dar bų įgū džius. Ug dy ti pus la pio skai dy mo į skil tis įgū džius.Ug dy ti teks to sti lių kū ri mo įgū džius.

MokymosiuždaviniaiPer anks tes nes in for ma ci nių tech no lo gi jų pa mo kas su si pa ži-

nęs su ma ke ta vi mo bū dais ir pa vyz džiais kiek vie nas, nau do da-mas kom piu te ri nės lei dy bos sis te mą „Scri bus“, sa va ran kiš kai ma ke tuos 15 klau si mų in ter viu su šei mos na riu teks tą pa gal pa teik tus ver ti ni mo kri te ri jus ir įsi ver tins. Dar bą iš sau gos for-ma tais sla bei pdfsa vo ap lan ke.

Veiklos Skel bia mi pa mo kos už da vi niai – 2 min.Mo ky to ja de monst ruo ja ir ap ta ria už duo ties ver ti ni mo kri-

te ri jus – 3 min. Rin kme na su ver ti ni mo kri te ri jais pri ei na ma kiek vie nam mo ki niui.

Mo ki niai, nau do da mi „Scri bus“ pro gra mą, in di vi du a liai ren-gia lei di nio pus la pį, ku ria me pa tei kia sa vo in ter viu su šei mos na riu. Pus la pį tu ri su for ma tuo ti ir su ma ke tuo ti pa gal mo ky to jos pa teik tus už duo ties nu ro dy mus – 30 min.

Mo ki nys in ter viu klau si mus ir at sa ky mus jau yra su rin kęs į rin kme ną in ter viu.txt iš anks to.

Teks tą tu ri iš dės ty ti dviem skil ti mis. Mo ki niai tai ko įgy tas ži nias apie šrif tą, jo sti lių (pus juo dį, kur sy vą), dy dį, spal vą,


9

efek tus; pa strai pos sti lių (ly gia vi mą, įtrau kas, ei lu čių in ter va lus), tu ri pa rink ti pus la pio pa raš čių dy dį, pa dė tį (sta čias, guls čias), la po for ma tą.

Mo ky to ja kon sul tuo ja, pa de da tiems mo ki niams, ku riems rei ka lin ga pa gal ba.

Mo ky to ja pri me na apie „Scri bus“ rin kme nos iš sau go ji mą ir pdf rin kme nos su kū ri mą sa vo ap lan ke – 2 min.

Pra šo ma su si keis ti vie to mis su ša lia sė din čiu drau gu ir pa tik-rin ti bei už ra šy ti są siu vi ny je, kas drau go dar be ne ati tin ka už duo-ties nu ro dy mų. Mo ki niai iš klau so vie ni ki tų pa sta bas – 5 min.

Na mie lie pia ma pa to bu lin ti dar bą ir iš spaus din ti.

Priemonės.Kom piu te rių kla sė, kom piu te ri nis pro jek to rius, kom piu te ri nės lei dy bos sis te ma „Scri bus“, iš anks to pa reng ta rin kme na interviu_nurodymai.pdf.Integracija. Lie tu vių kal ba: kal bos kul tū ra, in for ma ci nio po-

bū džio teks to kū ri mas.Refleksija. Ap ta ria me, kaip pa vy ko ma ke tuo ti in ter viu, ku rie

teks to for ma ta vi mo da ly kai se kė si sun kiau, kas bu vo leng va. Mo ki niai ly gi na kom piu te riu su rink tus teks tus, nagrinėja, kas pa vy ko ir kas ne.Pastaba.Mo ki niai gau na pa žy mį pa gal iš anks to jiems ži-

no mus kri te ri jus.

mo kI nIų DaR baI „pa stRaI pa pa gal In teR vIu“Žurnalųirlaikraščiųskaitymoypatumai

Šian dien žmo gaus gy ve ni mas be pe ri odi nių lei di nių skai ty mo ne su vo kia mas. Skai to me spau dą, kad su ži no tu me die nos įvy kius, gau tu me įdo mios in for ma ci jos ir at si pa lai duo tu me. At li kus ap klau-są apie žur na lų ir laik raš čių skai ty mą pa aiš kė jo, kad res pon den tai skai to spau dą kiek vie ną die ną. Daž niau siai ren ka si pe ri odi nius lei-di nius, su si ju sius su jų pro fe si ja bei po mė giais. To dėl jų mėgs ta mi lei di niai yra to kie kaip „Ver slo kla sė“, „Dia lo gas“, „Spor tas“. Ty ri mų re zul ta tai pa ro dė, kad no rint su ži no ti svar biau sias die nos nau jie nas daž niau siai skai to mas „Lie tu vos ry tas“, nes tai yra di džiau sias ša lies dien raš tis. Be je, šis laik-raš tis daž nai pre nu me-ruo ja mas. Res pon den tai iš ski ria ir žur na lą „Žmo-nės“, lei džia mą kar tą per sa vai tę. Ja me ran da ma įdo mių straips nių apie įžy mius Lie tu vos ir pa-sau lio pra mo gų at sto vus. Skai tant mi nė tą žur na lą, anot ap klaus tų jų, ga li-ma pui kiai pail sė ti, be to, ja me spaus di na ma ir vi sos sa vai tės te le vi zi jos pro gra ma. Tai gi re mian tis ap klau sos re zul ta tais ga-li ma teig ti, kad pe ri odi nių lei di nių skai ty mas ga na po pu lia rus.

InterviuapibendrinoEvelinaAšmontaitė,GretaMichailovaitė, IngridaKlesauskaitė

Periodinėspauda,labiausiaidominantimoteris

Vi sai ne keis ta, kad dau ge lio žmo nių nuo mo nė apie skai to mus laik raš čius ir žur na lus su tam pa. Iš ana li za vu sios tris in ter viu pa ste-bė jo me, kad mo te rims la biau siai pa tin ka ke tu ri žur na lai: „Lai ma“, „Žmo nės“, „Sti lius“ ir „Edi ta“. Ta čiau res pon den tės ne pre nu me ruo ja mi nė tų žur na lų, nes per ka juos ta da, kai su do mi na ant raš tės. La-biau siai do mi ma si straips niais apie įvai rias die tas, mais to ruo ši mą, nau jau sius pa sau lio įvy kius. Pa si tei ra vu sios apie skai to mus laik-raš čius su ži no jo me, kad mėgs ta mi yra „Šiau lių kraš tas“, po to – „Lie tu vos ry tas“, tre čio je vie to je – „ŠIAU LIAI plius“. Res pon den tės, pa klaus tos, kas ne pa tin ka pe ri odi niuo se lei di niuo se, mi nė jo įvai raus po bū džio re kla mas, ku rios pui kuo ja si be veik kiek vie na me pus la py je. Tai gi at lik ti in ter viu mums pa dė jo iš si aiš kin ti mo te rų nuo mo nę apie skai to mus laik raš čius ir žur na lus.

InterviuapibendrinoRobertaMickutė, AurelijaPauraitė,GintarėŠeštokaitė

mo ky to ja apIe šIą pa mo kąSu ma ny mas mo kant 10 kla sė je pa gal mo du lį „Kom

piuterinės leidybospradmenys“ or ga ni zuo ti mo ki nių prak ti nę veik lą pa gal si tu a ci ją, ku rio je kiek vie nas tu ri du vaid me nis – jau na sis žur na lis tas (lie tu vių kal bos pa mo ko se) ir me na mos lei dy bos įmo nės ma ke tuo to jas (in for ma ci nių tech no lo gi jų pa mo ko se) – pa si tei si no, nes pa mo ko se mo ki niai tu rė jo pla čias ga li my bes veik ti kū ry-biš kai, kiek vie nas pa gal sa vo mo ky mo si ga lias, ug dy ti ko mu ni ka vi mo, pro ble mų spren di mo, mo kė ji mo mo ky tis, prak ti nius ge bė ji mus. Pro jek to veik los su da rė ga li my bę mo ki niams įver tin ti sa vo po lin kius.

Informaciniųtechnologijųmokytojametodininkė DaivaBukelytė

mo kI nIaI apIe lIe tu vIų kal bos IR In foR ma CI nIų teCH no lo gI jų pRo jek tąPro jek tas, ku rį at li ko me per lie tu vių kal bos ir in for ma ci-

nių tech no lo gi jų pa mo kas, su tei kė ga li my bę su sie ti šiuos mo ko muo sius da ly kus pri tai kant įgy tus ge bė ji mus. Šių ge bė ji mų mums pri rei kia, kai ten ka pa reng ti sien laik raš tį, pa si ruoš ti mo ki nių kon fe ren ci jai (skaid rės). Taip pat pa ti-ko kiek vie nam įsi ver tin ti dar bą, ap tar ti trū ku mus. Ma nau, to kių in teg ruo tų pa mo kų rei kė tų dau giau, nes bū tent jos mo ki niui su tei kia ga li my bę pa nau do ti sa vo ži nias ir ge-bė ji mus įvai rio se sri ty se.

RobertaMickutė,IIfklasė

Programos „Scribus“ langas


10

Mokytojos: is to ri jos mo ky to ja me to di nin kė GienaKubiliūtė ir bio lo gi jos mo ky to ja eks per tė LinaKneižienė

In teg ra ci niai ry šiai ne tik su pap ras ti na mo ky mo ir mo ky mo si pro ce są, bet ir lei džia su pras ti pa sau lį kaip ho lis tiš kai ne da lo-mą vi su mą. Kad mo ki nys tei sin gai su vok tų vi suo me nės rai dos ir is to ri jos pro ce sus, jam ga li pa si tar nau ti vie nas iš gam tos moks lų – bio lo gi ja.

In teg ruo ta bio lo gi jos ir is to ri jos pa mo ka, ve da ma dvie jų mo ky to jų (bio lo go ir is to ri ko), II gim na zi jos kla sė je pa si rink ta ne at si tik ti nai. Su jun gę šias dvi pa mo kas į vie ną te mą „Žmo gaus pri gim ti nių tei sių dis kri mi na ci ja ir an ti se mi tiz mas na cis ti nė je Vo kie ti jo je“ abu mo ky to jai per vie ną in teg ruo tą pa mo ką sie kia ben dro tiks lo: ug dy ti to le ran ci ją ir žmo giš ku mą, ne kar to ti vi suo-me nės ir is to ri jos klai dų. Šiam tiks lui pa siek ti rei ka lin gas kon kre-tus pa mo kos už da vi nys, nu ro dan tis mo ki niui bū dus ir me to dus. Pa mo kos pra džio je mo ki niai su sė da gru pė mis. Kiek vie na gru pė tu ri su gal vo ju si pa va di ni mą, at spin din tį pa mo kos idė ją.

Pa ma ti nė for muo ja mų ver ty bių ska lės da lis – bio lo gi ja. Nuo jos ir pra si de da pa mo ka. Re mian tis ir ge ne ti kos, ir evo liu ci jos dės niais mo ki niams su pran ta ma kal ba aiš ki na ma apie vie no dą žmo gaus ge ne ti nę pri gim tį. Nė ra aukš tes nių ir že mes nių ra sių. Tai tik vie nos rū šies žmo nių gru pės, pri si tai kiu sios prie skir tin gų ap lin kos są ly gų. At lie kant už duo tis įro do ma vie no da ge ne ti nė žmo gaus pri gim tis.

Įgytosžiniosįtvirtinamossupratimu,piešiantranką.Kiek vie na gru pė gau na skir tin gą už duo tį – ant nu pieš tos

ran kos pirš tų:

IN TEG RUO TA bIO lO GI JOS IR IS TO RI JOS PA MO KA

pa ra šy ki te žmo nes, su da ran čius šei mos ir gi mi nės me dį; �pa ra šy ki te, ko kios tau tos gy ve na Šiau liuo se; �ko kios tau tos gy ve na Lie tu vo je?; �ko kios tau tos gy ve na Eu ro po je?; �pa ra šy ki te 5 ar čiau siai Lie tu vos esan čias vals ty bes; �ko kios ra sės gy ve na Že mė je? �

In teg ra ci niais ry šiais pa rem to je pa mo ko je vie ni jan tis veiks- nys – ran kos sim bo lis, at spin din tis žmo ni jos kil mės me dį, ku-ria me tarps ta tar pu sa vio su pra ti mu ir to le ran ci ja grin džia mas žmo nių gy ve ni mas. Tai ir pa mo kos re flek si jos da lis.

Bio lo gi jos mo ky to jai pa de dant mo ki niai įro dė, kad vi si žmo-nės, ne pai sant sa vo fi zi nės iš vaiz dos, yra vie no di. Įgy to su-pra ti mo pa grin du to liau nag ri nė ja mos pro ble mos na cis ti nė je Vo kie ti jo je. Pa mo kos su ma ny mas – pa dė ti vai kams su vok ti, kad is to ri jo je yra bu vę žmo nių dis kri mi na ci jos, an ti se mi tiz mo ir net ho lo kaus to. Tuo tiks lu vi soms pen kioms mo ki nių gru pėms bu vo pa reng tos skir tin gos už duo tys, ku rio se vaiz duo ja mas an ti se mi tiz mo kri te ri jus.

Už duo tys trum pos ir kon kre čios, nes lai kas itin ri bo tas – jei ne spė si me pa da ry ti re flek si jos, pa mo kos tiks las ne bus pa-siek tas. Mo ki niai, ga vę už duo tis, dir bo no riai, nes jos tiks lios, trum pos ir aiš kios. Gru pės at sto vui pa tei kiant at lik tą už duo tį vi sa kla sė len to je ma to skaid rę su an ti se mi tiz mo kri te ri ju mi. Mo ki niai, at li kę už duo tis, tu ri aiš kią in for ma ci ją apie žy dų dis kri mi na ci ją na cis ti nė je Vo kie ti jo je. Pa mo ko je ne lie čia ma ho lo kaus to te ma, nes fi ziš kai ne įma no ma per vie ną pa mo ką iš nag ri nė ti tiek klau si mų. Nag ri nė ja mos an ti se mi tiz mo ir dis-kri mi na ci jos są vo kos.

Gru pės pa va di ni mas

Žmonių chromosomos vienodos

Re flek si ja. Idė jų pri sta ty mas

Koks an ti se mi tiz mo kri te ri jus pa vaiz duo tas šal ti ny je?


11

pa mo kos pRI va lu maI (Ren gė bio lo gi jos mo ky to ja eks per tė L. Knei žie nė ir is to ri jos mo ky to ja me to di nin kė G. Ku bi liū tė):

pa mo ko je dir ba du mo ky to jai, ir tai mo ki niams ne įpras ta; �tau po mas mo ky mo ir mo ky mo si lai kas; per vie ną pa mo ką �mo ki niai iš moks ta dvie jų da ly kų;mo ki niai dir ba gru pė se, tai ska ti na jų ben dra dar bia vi mą �bei ge bė ji mą pri im ti ben drus spren di mus;ug do mas mo ki nių kū ry biš ku mas, nes jie pa tys tu rė jo su- �gal vo ti pa siū ly mus to le ran ci jai ug dy ti;di na miš kos, pa trauk lios bei trum pos už duo tys vi są pa mo ką �iš lai ko mo ki nių dė me sį ir dar bin gu mą;ug do mas su pra ti mas apie is to ri jos ir gam tos dės nius, kaip �ben drą pa ži ni mo šal ti nį;sėk min ga da ly ko, te mos ir pa si rink tų pa mo kos me to dų bei �už duo čių in teg ra ci ja.

mo kI nIų at sI lIe pI maI apIe pa mo kąNie ka da ne ma niau, kad is to ri ją ga li ma su sie ti su bio lo gi ja.

Ši in teg ruo ta pa mo ka bu vo iš skir ti nė sa vo me to di ka ir įsi mi nė, nes iki tol ne te ko da ly vau ti to kio po bū džio pa mo ko je. Bu vo sma gu dirb ti gru pė se, at li ko me įdo mias už duo tis. Pa mo ka bu vo la bai in for ma ty vi ir įsi min ti na dėl me džia gos pa tei ki mo me to di kos. Vi liuo si, kad at ei ty je dar teks su da ly vau ti to kio se pa mo ko se.

GretaMichailovaitė

Tuo pa čiu me tu gau ni dvi gu bai ži nių.JūratėRemeikaitė

In teg ruo tos pa mo kos pa de da su pras ti te mą, ga li ma dis ku-tuo ti, grei čiau įsi sa vin ti. Šios pa mo kos įvai res nės.

GintarėBagdonaitė

Mo ki nys bū na ak ty ves nis. Yra ga li my bė pa dis ku tuo ti, iš reikš ti sa vo nuo mo nę.

EvelinaAšmontaitė

Kasyraantisemitizmas?Pa mo kos už da vi nys – ug dy ti

mo ki nių to le ran tiš ku mą, to dėl sie kia ma kar tu su vai kais ras ti spren di mą, ką da ry ti, kad mes pa tys bū tu me to le ran tiš kes ni, pa kan tes ni ki to kios fi zi-nės iš vaiz dos žmo nėms. Tuo tiks lu gru pės na riams

nu ro do ma pa dis ku tuo ti, pri im ti ben drą spren di mą ir

ant jų pa čių nu pieš tos ran kos del no už ra šy ti po tei gi nį, ku ris, jų

ma ny mu, ska tin tų žmo giš ku mą ir su pra ti mą.

Kiek vie na gru pė sa vo nu pieš tą ran ką su ant jos pa ra šy tu at sa ky mu pri se gė kla sės len to je. Taip pa si ga mi no me pui kų to le ran ci jos mo ko mą jį sten dą.

9ojimatematikosirinformaciniųtechnologijųmokytojųrespublikinėmetodinėpraktinėkonferencija

„MA TE MA TI KOS IR IN fOR MA CI NIŲ TECh NO lO GI JŲ UG DY MO PA GAl AT NAU JIN TAS bEN DRą SIAS PRO GRA MAS PA TIR TIS: Iš šū KIAI, GA lI MY bėS, PRO blE MOS“

Konferencijojebusnagrinėjama:mo ky mo si pa mo ko je stra te gi jos, pa de dan čios in di vi du a li zuo ti, �di fe ren ci juo ti ug dy mą;mo ky mo si mo ky tis kom pe ten ci jos įgy ven di ni mas (mo ki nių nu krei pi mas �ak ty viam ir są mo nin gam dar bui sa vo kom pe ten ci joms ug dy ti);mo ky mo si ap lin kos pri tai ky mas ug dy mui, kad kiek vie nas mo ki nys pa tir tų �sėk mę;ma te ma ti kos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų ug dy mo tu ri nio va dy ba (kaip sa- �vi tai pla nuo ja mas mo ki nių mo ky ma sis, orien tuo tas į pro ce są ir re zul ta tą);mo ky to jų pa reng tų mo ky mo si prie mo nių, pri tai ky tų at nau jin tam ug dy mo �tu ri niui įgy ven din ti, pri sta ty mas;mo ky tis pa de dan tis ver ti ni mas, pri tai ky tas pa žan gai įsi ver tin ti bei �in di vi du a liai pa žan gai ste bė ti;ma te ma ti kos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jų veik los, pa de dan čios �mo ki niams pri si tai ky ti prie vir tu a lios erd vės mo ky mo si erd vės ob jek tų pa ieš kai (pa si ren gi mas mo ky tis ben dra dar biau jant re a lio je ap lin ko je).

Renginiopradžia–10val.Re gist ra ci ja – 9–10 val.Kon fe ren ci jos da ly vio mo kes tis – 30 Lt. Pra šo me tu rė ti pa ve di mo ko pi ją. Pra ne šė jams ir klau sy to jams bus iš duo da mi Šiau lių mies to sa vi val dy bės Švie ti mo cen tro kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa žy mė ji mai.

Registruokitės ir pra ne ši mus siųskite ikivasario29d. el. pa štu konferencijadidzdva[email protected]. Re gist ra ci jos an ke tos for mą ra si te in ter ne te ad re su www.dg.su.lt.In for ma ci ja tei kia ma tuo pa čiu el. pa štu ar ba tel. (841)431424.

Kovo24d. Šiau lių Didž dva rio gim na zi ja (Vil niaus g. 188)


12

Priedą parengė: informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ vyr. redaktorė ZinaRimgailienė, korespondentė Linašepetytė, maketuotoja EglėLesniauskienė.Tel. (8 5) 264 9455, faks. 264 9468, el. p. – [email protected].

KRYžIAžODžIAIK R Y Ž I A Ž O D I S

18.

19.

5.3. 13.

11.17.

8. 12.15. 6.

14.2. 7. 4.

1.20.

16.

10.

9.

19. 6a2 - kas tai? (susiję su kubu)20. Kas yra "mokslų motina"?

15. Reiškinio rūšis.16. Kaip vadinama taisyklingosios piramidės, šoninės sienos aukštinė, išvesta iš viršūnės?17. Kas nurodo kvadratinės funkcijos šaknis?18. Atstumas nuo 0 iki tam tikro skaičiaus skaičių ašyje.

6. Kampas, kurio viršūnė yra apskritimo taškas.7. Kampas, kurio viršūnė yra apskritimo centas. 8. Sukinys, gaunamas statųjį trikampį sukant aplink vieną jo statinį.

14. Kas yra dviejų santykių lygybė?13. Skaičių rūšis.

1. Keturkampis, kurio dvi priešingos kraštinės yra lygios, o kitos dvi - ne.2. Erdvinė forma, kuri gali būti kelių rūšių (trikampio, stačiakampio, kvadrato).3. Ką turi bendro Vjietas, Pitagoras ir Talis?4.( ); [ ]; - kas tai?

9. Centrinis kampas skritulį dalija į dvi dalis. Kaip vadinama viena iš tų dalių?10. Styga skritulį dalija į dvi dalis. Kaip vadinama viena iš tų dalių?11. Erdvės dalis, apribota sferos.12. Figūra, sudaryta iš erdvės taškų, vienodai nutolusių nuo vieno taško, duotu atstumu.

5. y = f(x) - kas tai?

1. Keturkampis, kurio dvi priešingos kraštinės yra lygios, o kitos dvi – ne. 2. Erdvinė forma, kuri gali būti kelių rūšių (trikampio, stačiakampio, kvadrato). 3. Ką turi bendra Vijetas, Pitagoras ir Talis? 4. ( ); [ ]; – kas tai? 5. y = f(x) – kas tai? 6. Kampas, kurio viršūnė yra apskritimo taškas. 7. Kampas, kurio viršūnė yra apskritimo centras. 8. Sukinys, gaunamas statųjį trikampį sukant aplink vieną jo statinį. 9. Centrinis kampas skritulį dalija į dvi dalis. Kaip vadinama viena iš tų dalių?10. Styga skritulį dalija į dvi dalis. Kaip vadinama viena iš tų dalių?11. Erdvės dalis, apribota sferos.12. Figūra, sudaryta iš erdvės taškų, vienodai nutolusių nuo vieno taško duotu atstumu.13. Skaičių rūšis.14. Kas yra dviejų santykių lygybė?15. Reiškinio rūšis.16. Kaip vadinama taisyklingosios piramidės šoninės sienos aukštinė, išvesta iš viršūnės?17. Kas nurodo kvadratinės funkcijos šaknis?18. Atstumas nuo 0 iki tam tikro skaičiaus skaičių ašyje.19. 6a2 – kas tai? (susiję su kubu)20. Kas yra „mokslų motina“?

Šiaulių Didždvario gimnazijos matematikos mokytojos metodininkės BirutėsKriščiūnienės mokinės Alinosšveikauskaitės sudaryti kryžiažodžiai II gimnazijos klasės matematikos kursui. Jie sudaryti remiantis Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais. Panaudotos matematinės sąvokos atsižvelgiant į programos temas.

Atsakymai–kitame„Švietimonaujienų“numeryje.

1. Tai natūralusis skaičius, turintis daugiau nei du daliklius. Natūralieji skaičiai 2. Tai racionalieji ir iracionalieji skaičiai. Sveikieji skaičiai 3. Tai natūralieji skaičiai, jiems priešingi ir 0. Racionalieji skaičiai 4. Tai du skaičiai, kurie skaičių tiesėje nutolę vienodu atstumu į priešingas puses nuo 0. Iracionalieji skaičiai 5. Tai natūralusis skaičius, didesnis nei 1, kuris dalijasi tik iš savęs ir 1. Realieji skaičiai 6. Tai skaičiai, iš kurių nesitraukia šaknis, t. y. begalinės, dešimtainės, neperiodinės trupmenos. Kartotinis 7. Tai skaičius, kuris dalijasi iš duoto skaičiaus be liekanos. Pirminis skaičius 8. Tai skaičiai, kuriuos sudaro sveikieji skaičiai ir trupmenos. Sudėtinis skaičius 9. Tai skaičiai, kurių sandauga lygi 1. Priešingieji skaičiai10. Tai bet kokie teigiami skaičiai, kuriais skaičiuojame daiktus. Atvirkštiniai skaičiai

uŽDuOTIs:sujunkiteapibrėžimussutinkamomissąvokomisirsurašykiteįkryžiažodį.

Documents

kitoks mokytojas – kitokia pamoka – kitokia mokykla Kitoks mokytojas.pdf · ir informacinių technologijų pamokų ciklas Integruota biologijos ir istorijos pamoka Šiaulių Didždvario