Kasdieną sau kelkite tik aukščiausius reikalavimus - kam.lt apsauga 10_15.pdf · dieną sau kelkite tik aukščiausius reikalavimus, taikykite tik aukš-čiausius atsakomybės

Nr. 15 (214) 2011 08 01 – 2011 05 15 Kraðto apsaugos ministerijos informacinis leidinys ISSN 2029-4565

Nuo liepos 11 d. Krašto apsaugos minis-terijos Personalo departamento direk-toriaus pareigas eina jūrų kpt. Renius Pleškys. Krašto apsaugos sistemoje jūrų kpt. R. Pleškys tarnauja nuo 1992 metų. Prieš paskyrimą į naujas pareigas jis va-dovavo ministerijos Ginkluotės ir valdy-mo sistemų departamento Planavimo ir projektų valdymo skyriui. Anksčiau jis ėjo Karinių jūrų pajėgų Jūros pakrančių stebėjimo tarnybos viršininko pareigas.

2011 07 15 Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotaja-me pėstininkų batalione liepos 15 dieną įvyko dalinio vado inauguracijos cere-monija. Nuo 2008 m. batalionui vado-vavusį plk. ltn. Mindaugą Steponavičių pakeitė mjr. Artūras Radvilas.

Liepos 19 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomajam ba-talionui vadovavusį plk. ltn. Saulių Pa-liulį pakeitė plk. ltn. Algirdas Mackonis. Prieš paskyrimą Dragūnų bataliono vadu plk. ltn. A. Mackonis tarnavo Lietu-vos kariuomenės Jungtiniame štabe. Plk. ltn. S. Paliulis tęs tarnybą Lietuvos kariuomenės ryšių karininku JAV.

Kasdieną sau kelkite tik aukščiausius reikalavimus

Lietuvos Respublikos Prezi-dentė Dalia Grybauskaitė liepos 19 d. suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį 47 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo aka-demijos kariūnams.

Iš tapusiųjų leitenantais kariū-nų keturiasdešimt vienas ketve-rius metus studijavo akademijoje pagal bazinio karinio rengimo programą ir įgijo motorizuoto-jo pėstininkų būrio vado kvali-fikaciją bei vieną iš bakalauro kvalifikacinių laipsnių – viešojo administravimo, vadybos ir verslo administravimo, politikos mokslų, keturi būsimieji aviacijos specia-listai studijavo pagal bendrą Karo akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aviacijos instituto karinių oro pajėgų specialistų rengimo pro-gramą ir du kariūnai šiais metais baigė studijas Jungtinių Amerikos

Valstijų karinių jūrų ir oro pajėgų akademijose.

„Prisiekėte tarnauti Tėvynei Lietuvai visą gyvenimą. Todėl kas-dieną sau kelkite tik aukščiausius reikalavimus, taikykite tik aukš-čiausius atsakomybės kriterijus. Prisiimdami šią atsakomybę kaip misiją visam gyvenimui tapote pro-fesionaliais kariais. Karininkais, kurie nesudvejos gindami tautos, valstybės ir sąjungininkų laisvę bei idealus“, – prisiekusiems Tėvynei leitenantams kalbėjo Prezidentė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad pa-grindinis šiuolaikinės kariuomenės pranašumas – ne tiek modernūs ginklai, kiek karių motyvacija, pro-fesionalumas, ryžtas ir nuolatinis žinių siekimas. Kad ir kur tarnautų, kad ir kokias užduotis vykdytų, Lie-tuvos kariai turi išlikti pavyzdžiu ki-tiems ir nuolat jausti atsakomybę už tai, kad Lietuvos kariuomenė

būtų inovatyvi, moderni, pažangi ir galinti apginti Tėvynę.

Kaip ir kiekvienais metais, va-dovaujantis Lietuvos karo akademi-jos vidaus taisyklių nustatyta tvarka, renkamas geriausias absolventas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ceremonijos Simo- no Daukanto aikštėje metu kaip garbės simbolį geriausiajam absol-ventui Rimgaudui Kutkaičiui įteikė kardą. Jaunuosius karininkus palai-mino Lietuvos kariuomenės ordi-naras vyskupas Gintaras Grušas.

Ceremonijoje dalyvavo Lietu- vos Respublikos Seimo ir Vyriau-sybės nariai, Krašto apsaugos mi-nisterijos ir kariuomenės vadovy-bė, buvę Lietuvos karo akademijos viršininkai, užsienio šalių gynybos atašė, absolventų tėvai ir artimieji, kiti svečiai.

KAM VRD, Prezidentės spaudos tarnybos inf.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė leite-nanto laipsnius suteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pagal tradicijas įteikė garbės simbolį – kardą – geriausiam šių metų akademijos absolventui Rimgaudui Kutkaičiui

2K R A Ð T O A P S A U G A

2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 15 (214)

KOVINIS RENGIMAS

2011 07 12-13 Baltijos šalyse devintą kartą įvyko Baltijos re-giono karinių pajėgų treniruotė BRTE IX (angl. Baltic Region Training Event IX), kurią orga-nizavo NATO sąjungininkų oro pajėgų vadavietė Ramšteine.

Renginio metu Latvijos kari-niame Adažių poligone trijų Bal-tijos šalių kariuomenių oro atakų vadovų grupės treniravosi kviesti oro paramą sausumos pajėgoms. Oro paramą teikiančio orlaivio užduotis imitavo Lietuvos karinių oro pajėgų lengvieji atakos lėktu-vai L-39 ir JAV karinių oro pajėgų naikintuvas F16 „Fighting Falcon“. Vykdoma treniruotė – tai viena iš priemonių ruošiant oro atakų va-dovus tarptautinei NATO opera-cijai Afganistane. Šiuo metu Af-

Treniruotė BRTE IX: treniravosi oro atakų vadovų grupės

ganistano Helmando provincijoje Danijos kontingento sudėtyje tar-nauja keturi oro atakos valdymo grupės kariai iš Lietuvos.

Pasak brg. gen. Gianni Baron (Giani Barono), Ramšteino va-

davietės viršininko pavaduotojo operacijoms, pratybose siekiama gerinti oro ir sausumos elementų tarpusavio sąveiką, kuri yra neat-siejama bet kurių jungtinių opera-cijų dalis.

„Šių pratybų metu oro atakos vadovai turi pademonstruoti, ką moka ir sugeba. Jie tobulina savo įgūdžius ir semiasi naujos patirties, dirbdami su įvairių šalių lėktuvais naujoje vietovėje, – savo įspūdžiais dalijosi mokymuose dalyvavusios Artilerijos bataliono Antrosios oro atakos valdymo grupės vadas kpt. Darius Kalėda. – Smagu, kad organizuojamos tokios pratybos, kuriose gali susitikti trijų Baltijos šalių oro atakos vadovai. Jie gali pasidalyti patirtimi, susipažinti su naudojama įranga“.

Pasak kpt. D. Kalėdos, pratybų scenarijus parengtas atsižvelgiant į naujausią patirtį tarptautinėje operacijoje Afganistane.

„Pratybose įgyta patirtis nau-dinga ne tik misijose. Viskas, kas išmokstama, pritaikoma ruošiant karius krašto gynybai“, – sakė kpt. D. Kalėda.

Treniruotės metu NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse budinčių Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvų „Mirage 2000“ įgulos kartu su skrydžių vadovais taip pat tobulino procedūras, rea-guodami į situacijas praradus ryšį su orlaiviu.

NATO Baltijos regiono kari-nes treniruotes BRTE rengia nuo 2008 metų. Šiomis treniruotėmis siekiama tobulinti NATO oro po-licijos misijoje Baltijos šalyse daly-vaujančių NATO orlaivių įgulų it kito personalo įgūdžius, standarti-zuoti procedūras, taip pat parodyti NATO sąjungininkių solidarumą ir pasirengimą vykdyti kolektyvinio saugumo įsipareigojimus.

VRD inf.

Latvijos kariniame Adažių poligone trijų Baltijos šalių kariuomenių oro atakų vadovų grupės treniravosi kviesti oro paramą sausumos pajėgoms

Treniruotėje dalyvavo Lietuvos karinių oro pajėgų lengvieji atakos lėktuvai L-39

Normunds Mežiņš (Latvijos gynybos ministerija) nuotraukos

3F A K T A I B E K O M E N T A R Ø


KOVINIS RENGIMAS

2011 07 11-14 Lietuvos didžio-jo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono Van-dens valymo vieneto ir Vidutiniųjų sunkvežimių būrio kariai, priskirti budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force, NRF) 2012 m., dalyvavo pa-sirengimo pratybose Kazlų Rūdos poligone.

Pratybose Logistikos valdy-bos štabo komisija tikrino vienetų personalo pasirengimą ir kovinį parengtumą, technikos ir mate-rialinių priemonių būklę bei lo-gistiką.

Budėjimui besiruošiančių vie- netų užduotis pratybose buvo vyk-dyti operacijų aprūpinimą. Vandens valymo vienetas skleidėsi nuro- dytose vietose, o Vidutiniųjų sun-kvežimių būrys savo pajėgumais pervežinėjo krovinius. Vienetams pratybų metu teko nuolat reaguoti į besikeičiančias situacijas ir greitai priimti racionalius sprendimus.

Vytenio bataliono Vandens va-lymo vienetas ir Vidutiniųjų sun-kvežimių būrys metų trukmės bu-dėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose pradės 2012 m. sausio mė-nesį. Šių metų pirmą pusmetį Van-dens valymo vieneto kariai budėjo Europos Sąjungos kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group, EU BG) kartu su Austrijos, Olandijos, Suo-mijos ir Vokietijos kariais.

Budėjimo metu, NATO vado-vybei priėmus sprendimą aktyvuoti pajėgas, Vandens valymo vienetas būtų atsakingas už dislokuotų pa-dalinių aprūpinimą geriamuoju vandeniu, o Vidutiniųjų sunkveži-mių būrys vykdytų krovinių trans-portavimą.

Kariai ruošiasi budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose

Abu vienetai budės savo nuo-latinėje dislokacijos vietoje – Ma-rijampolėje – pasirengę bet kada išvykti į NATO vadovaujamą tarp-tautinę operaciją, jei būtų priim-tas sprendimas panaudoti NATO pajėgas.

Vytenio bataliono Vandens valymo vienetas budėjimo metu nau-dos dvi skirtingas vandens valymo įrangas. WTC-1600 GT įranga buvo patikrinta realiomis sąlygomis 2005 m., kuomet Vandens valymo vienetas, budėjęs NATO greitojo reagavimo pajėgose, buvo akty-vuotas teikti humanitarinę pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėju-siam Pakistanui. 2010 m. buvo įsi-gyta nauja vandens valymo įranga ROWPU 1500, kuri yra mobili, pa-

prasta eksploatuoti ir remontuoti. Vidutiniųjų sunkvežimių būrys bu-dėjimo metu naudos sunkvežimius SISU. Kiekvienais metais jie per-veža iki 650 t krovinių.

Iki šiol budėjimo NATO grei-tojo reagavimo pajėgose trukmė būdavo šeši mėnesiai, bet vykdant NATO reformą ir pakeitus NATO greitojo reagavimo pajėgų koncep-ciją, nuo 2011 metų budėjimai šio-se pajėgose truks vienerius metus.

NRF – aukštos parengties, tech- nologiškai pažangios daugiana-cionalinės NATO pajėgos. Šias pajėgas sudaro joms priskirti vals-tybių narių kariniai vienetai, kurie tam tikrą laiką aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti

į operacijos regioną, jei būtų pri-imtas sprendimas panaudoti pa-jėgas. Priėmus sprendimą, NRF gali išvykti į operacijų rajoną per penkias dienas. NRF turi sausu-mos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus.

2011 metais Lietuva NRF yra skyrusi Karinių oro pajėgų karių pagrindu suformuotą Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetą ir Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir neutralizavimo laivus M52 „Sū-duvis“ bei naująjį „Hunt“ klasės lai-vą M53 „Skalvis“, taip pat Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo me-chanizuotojo pėstininkų bataliono karių pagrindu suformuotą Pajėgų apsaugos kuopą – apie 100 karių.

Vytenio bataliono inf.

Vandens valymo vienetas budėjimo metu naudos dvi skirtingas vandens valymo įrangas – WTC-1600 GT įrangą ir 2010 m. įsigytą naują vandens valymo įrangą ROWPU 1500, kuri yra mobili, paprasta eksploatuoti ir remontuoti

Vidutiniųjų sunkvežimių būrys budėjimo metu naudos sunkvežimius SISU. Kiekvienais metais jie perveža iki 650 t krovinių. Vytenio bataliono nuotraukos



KOVINIS RENGIMAS

2011 07 07 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo ba-talione Vilniaus apskrities prieš-gaisrinės gelbėjimo valdybos spe-cialistai per priešgaisrinės saugos teorines pratybas bataliono karius supažindino su gaisro gesinimo sis-temomis, dėstė gaisro gesinimo ir elgesio gaisro metu pagrindus.

Po teorinių pratybų, liepos 8-ąją, vyko pratybos, per kurias buvo siekiama patikrinti Gedimi-no štabo bataliono ir jo teritorijoje dislokuotų karinių vienetų karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ben-dro veiksmų, kilus gaisrui karinėje teritorijoje, plano veiksmingumą. Pratybas stebėjo ir vertino Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai ir bataliono karininkas kpt. Jonas Ragauskas, atsakingas už priešgaisrinę saugą batalione.

Pratybų metu Gedimino šta-bo bataliono kareivinių pastate buvo imituojamas gaisras. Suvei-kus priešgaisrinei signalizacijai, iš pastato pradėjo evakuotis kariai.

Bataliono budėtojas, gavęs in-formaciją apie mokomąjį gaisrą, surinko informaciją apie gaisrą ir, vadovaudamasis instrukcijomis, iš-kvietė Vilniaus priešgaisrinę gelbė- jimo tarnybą.

Po pratybų Priešgaisrinės gel-bėjimo tarnybos atstovai išsakė pastabas ir pasiūlymus dėl prieš-gaisrinės saugos plano tobulinimo. Tokios pratybos batalione buvo su-organizuotos pirmą kartą.

Gedimino štabo bataliono už-davinys – būti pasirengus išskleisti, apsaugoti operacines vadavietes ir užtikrinti jų funkcionavimą. Batalionas taip pat turi aprūpinti kariuomenės vadovybę reikalinga informacija ir priemonėmis siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir efekty-vų kariuomenės valdymą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų. Bataliono kariai taip pat re-prezentuoja Lietuvos valstybę ir ka-riuomenę oficialiuose renginiuose.

Parengta pagal vyr. srž. Daivos Norkuvienės,

Štabo bataliono S5 viešųjų ryšių vyr. specialistės, inf.

Pratybose Štabo bataliono kariai mokėsi priešgaisrinės saugos

2011 07 11-13 Oro gynybos bataliono (OGB) kariai dalyvavo tarptautinėse NATO elektroninės kovos pratybose „Ramstein Guard 2011“. Šias pratybas jau ne pirmą kartą organizuoja Jungtinių oro operacijų centras (angl. Combined Air Operations Centre, CAOC2) Baltijos šalių kariams, kurių tiks-las visų orlaivių skrydžių kontrolė virš NATO šalių. Šių pratybų ko-ordinavimo centras buvo įsikūręs Karmėlavoje.

Pratybos vykdomos pagal NATO elektroninės kovos progra-mą (angl. NATO Electronics War-fare Force Integration Program). Elektroninės kovos pratybų metu mūšis vyksta apžvalgos radaro monitoriuje. Operatorius privalo aptikti orlaivį, kuris skleisdamas atitinkamus trukdžius, stengiasi išlikti nematomas.

NATO elektroninės kovos pratybose dalyvavo OGB kariai

Oro gynybos bataliono Apžvalgos radarų baterija elektroninę kovą vykdė visos baterijos pajėgumais. OGB nuotr.

Pratybas sudarė trys etapai. Pirmajame etape Apžvalgos rada-rų skyrių vadai ir operatoriai buvo supažindinti su įvairiais skleidžia-mais trukdžiais. Antrojo etapo metu kovai su trukdžiais tarp ra-darų buvo vykdoma trianguliacija, kuri leido be papildomų kontrprie-monių aptikti orlaivius. Trečiojo etapo metu buvo vykdoma inten-syviausia elektroninė kova, panau-dojant visas galimas elektroninės apsaugos priemones.

Šių metų pratybos ypatingos tuo, kad Oro gynybos bataliono Apžvalgos radarų baterija elek-troninę kovą vykdė visos bateri-jos pajėgumais. Tai leido geriau supažindinti, paruošti ir įvertinti karius. Pagrindinis pratybų tikslas pasiektas.

vyr. ltn. DeiviDas GaŠČiŪNas,Oro gynybos batalionas

Liepos mėnesį Krašto apsau-gos savanorių pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomajame batalione misijai Afganistane rengiasi Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) keturioliktoji pamaina. Daugiau nei 60 karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių atnaujina savo karinius įgūdžius.

Kurso tikslas yra priminti kurso

Misijai Afganistane besirengiantys kariai atnaujina karinius įgūdžiusdalyviui individualius kario įgū-džius tam, kad gebėtų tinkamai atlikti kario pareigas taikos ir karo metu Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų. Kurso dalyviai prisimena, kaip atlikti individualias taktikos užduotis, valdyti automatinį šautu-vą, pistoletą, orientuotis vietovėje naudojantis žemėlapiu ir kompasu, atpažinti ABC ginklo panaudojimo požymius, inžinerinius sprogsta-

muosius užtaisus, naudotis radijo ryšio priemonėmis ir kt.

Kariai jau atliko kovinius šau-dymus iš automatų G-36 ir pisto-letų GLOCK 17. Taip pat išklausė paskaitų apie pirmąją medicininę pagalbą, psichologinę paramą tarptautinės operacijos metu.

„Šis kursas – puiki galimybė šta- bo kariams prisiminti įgūdžius ir įsi-lieti į pasiruošimo misijai etapą“, –

teigė provincijos atkūrimo gru- pės vadas plk. ltn. Eligijus Senulis.

Po šio kurso PAG-14 štabo ka-riai pradės baigiamąjį pasiruošimo etapą, kada jau visa PAG-14 ruošis tarptautinei misijai Afganistane. Planuojama, kad kariai į Afganis-taną išvyks šių metų lapkritį.

Parengta pagal vyr. ltn. Tomo Pakalniškio, PAG-14

visuomenės informavimo karininko, inf.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai mokė karius gaisro gesinimo pagrindų. Gedimino štabo bataliono nuotr.



tARptAutINIS bENdRAdARbIAVIMAS

„Jungtinės Amerikos Valstijos tebėra pagrindinės ir itin patiki-mos Lietuvos partnerės, Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengu-sios vykdyti visus savo įsipareigoji-mus kolektyvinei gynybai“, – sakė liepos 21 d. Vilniuje su Krašto ap-saugos ministerijos ir kariuomenės atstovais susitikęs JAV sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Mark P. Her-tling (Markas Hertlingas). Vienas svarbiausių JAV generolo vizito Lietuvoje tikslų – patikinti Lietuvą apie JAV pasiryžimą stiprinti abie-jų šalių bendradarbiavimą.

Sustikimuose JAV sausumos pajėgų Europoje vadas taip pat įvertino Lietuvos kariuomenės in-

Generolas pabrėžė JAV įsipareigojimų kolektyvinei gynybai tvirtumą

dėlį bendradarbiaujant su Baltijos ir kitomis valstybėmis.

„Turime išnaudoti progą dirbti drauge ir stiprinti Aljansą. Manau, naujos bendradarbiavimo iniciaty-vos, didinančios Lietuvos karinių pajėgų pasirengimo kokybę, tie-siogiai prisidėtų ir prie Lietuvos saugumo stiprinimo“, – teigė ge-nerolas.

Viešėdamas Vilniuje svečias lan- kėsi Krašto apsaugos ministerijoje ir susitiko su laikinai ministerijos politikos direktoriaus pareigas einančiu Robertu Šapronu, Lie-tuvos kariuomenės Jungtiniame štabe dalyvavo susitikime su Lietu-vos kariuomenės Sausumos pajėgų

vadu gen. mjr. Jonu Vytautu Žuku, ministerijos Pajėgumų planavimo departamento direktoriumi plk. Egidijumi Karveliu, laikinai ei-nančiu Jungtinio štabo viršininko pareigas plk. ltn. Algirdu Norku-mi ir kitais Lietuvos kariuomenės atstovais.

Tai yra pirmasis gen. ltn. M. Hertling vizitas Lietuvoje jam einant šias pareigas. Vizito metu JAV kariuomenės atstovas buvo supažindintas su Lietuvos naciona-linio saugumo ir gynybos priorite-tais, Lietuvos kariuomenės pajėgų struktūra ir plėtotės planais, Lie-tuvos kariuomenės galimybėmis prisidėti prie Afganistano saugu-

mo pajėgų vystymo. Taip pat buvo aptarti bendradarbiavimo su JAV karinėmis pajėgomis Europoje ir kiti klausimai.

JAV sausumos pajėgų vadas yra pavaldus JAV karinių pajėgų vadavietei Europoje (angl. Uni-ted States European Command, EUCOM). Šiai vadavietei taip pat priklauso JAV karinių jūrų, oro, specialiųjų operacijų ir jūrų pės-tininkų pajėgų vadai. Vadavietei vadovauja adm. James Stavridis (Džeimsas Stavridis), kuris yra ir vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje.

kpt. Nerijus ParFiONOvas,Jungtinis štabas

Svečias lankėsi Krašto apsaugos ministerijoje ir susitiko su laikinai ministerijos politikos direktoriaus pareigas einančiu Robertu Šapronu

JAV sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Mark P. Hertling ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas

Lietuvoje su pažintiniu vizitu viešėję Baltarusijos karo akade-mijos kadetai labiausiai žavėjosi Generolo Jono Žemaičio Lietu-vos karo akademijos tradicijomis ir aukščiausios šalies vadovybės rodomu dėmesiu Karo akademiją baigusiems kariūnams.

Liepos 19 d. svečiai kartu su Lie- tuvos karo akademijos bendruo-mene Vilniaus Simono Daukanto aikštėje stebėjo ceremoniją, kurios metu šalies Prezidentė suteikė pir-mąjį karininko laipsnį Karo akade-miją baigusiems kariūnams.

Baltarusijos karo akademi-jos kadetų grupės vizitas birželio 18-21 d. Lietuvoje suorganizuotas pagal dvišalio karinio bendradar-biavimo, kuriuo siekiama gerinti

šalių tarpusavio santykius ir pasi-tikėjimą, planus.

Lankydamiesi Lietuvos karo akademijoje Baltarusijos kade-tai susipažino su Lietuvos karo akademijos ir Kariūnų bataliono struktūra, dabar dėstomomis ir planuojamomis universitetinių ir karinių studijų programomis, ba-kalauro ir magistro studijomis.

Svečiai taip pat lankėsi Kaune, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir IX forte, susipažino su Lietuvos ir šalies kariuomenės istorija.

Svečiai pakvietė juos priėmu-sius ir lydėjusius kariūnus 2011 metų rudenį atvykti į Baltarusiją.

LKA inf.

Lankydamiesi Lietuvos karo akademijoje Baltarusijos kadetai susipažino su Lie-tuvos karo akademijos ir Kariūnų bataliono struktūra. LKA nuotr.

Baltarusijos kadetus sužavėjo Lietuvos kariūnams rodomas dėmesys




2011 07 13 Lenkijos Seime ati-daryta Lietuvos gyventojų genoci-do ir rezistencijos tyrimo centro, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Lenkijos tautos atminties ins-tituto parengta paroda „Lenkai internuoti Lietuvoje 1939–1940“. Viena iš parodos iniciatorių ir rė-mėjų buvo Lietuvos ambasada Var-šuvoje. Parodos atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos ir Lie-tuvos Parlamentinės Asamblėjos vicepirmininkė, Seimo narė Urs-zula Augustyn (Uršula Augustyn), Lenkijos tautos atminties instituto direktoriaus pavaduotoja Agnies-zka Rudzinska (Agnieška Rudzins-ka), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direk- torė Birutė Teresė Burauskaitė, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys, buvęs Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius, Lietu-

Lenkijoje atidaryta paroda „Lenkai internuoti Lietuvoje 1939–1940“

vos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius ats. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Genocido aukų muziejaus direktorius Euge-nijus Peikštenis, Lietuvos amba-sadorė Lenkijoje Loreta Zakare-vičienė.

Anot Lietuvos ambasadorės Lenkijoje L. Zakarevičienės, pa-roda apie Lietuvoje internuotus lenkus nukelia į tragiškus praei-ties įvykius, bet kartu parodo, kaip tautos sugyveno ir padėjo viena kitai labai sunkiu laiku. Renginyje kalbėjusi B. T. Burauskaitė sakė, kad atsigręždami į 1939 m. rudens įvykius, galime teigti, kad Lenkijos karių ir civilių priglaudimas Lietu-voje 1939–1940 m. ilgiems dešim-tmečiams išliks pozityviu ir sektinu mūsų šalių istorijos faktu, liudijan-čiu, kad net ir pačiomis nepalan-kiausiomis sąlygomis mūsų tautos sugebėjo laikytis geros kaimynystės

ir tarpusavio paramos principų, ne-pasiduoti emocijoms, kiršinimams ir įtampos eskalavimui. Šios nuos-tatos buvo svarbios ne tik 1939 m., jos lieka aktualios ir dabartiniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Renginio organizatorius ir svečius pasveikinusi Seimo narė U. Augus-tyn teigė, kad Lenkijos parlamen-tas su pagarba žvelgia į 1939–1940 metų įvykius, o žinią apie šį istorinį laikotarpį reikia perduoti ir atei-nančioms kartoms.

Ats. plk. ltn. dr. G. Surgailis teigė neabejojantis, kad, jeigu būtų galimybė, tiek Lenkija, tiek Lietuva išbrauktų 1939 metus iš savo isto-rijos. Nepaisant sudėtingos situa-cijos ir įtemptų santykių, Lietuvai tais metais nusprendus atidaryti administracinę sieną, į mūsų šalį atvyko 13 tūkst. lenkų karių ir 27 tūkst. civilių asmenų. Anot atsargos plk. ltn. dr. G. Surgailio, kaimynų

negalime pasirinkti, turime ateiti jiems į pagalbą ir būti su jais tiek džiaugsme, tiek varge, o Lietuvos valstybė tokį egzaminą išlaikė.

Parodoje eksponuojamos nuo-traukos iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valsty-binio archyvo, Birštono miesto muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Vokietijos užsienio rei-kalų ministerijos politinio archyvo, Lenkijos centrinio karinio archyvo, Gardino valstybinio istorinio, ar-cheologinio muziejaus, Lenkijos tautos atminties instituto, Londo-no generolo Sikorskio muziejaus, Nepriklausomybės muziejaus Var-šuvoje, Lenkijos nacionalinio skai-tmeninio archyvo, Nacionalinės archyvų ir įrašų administracijos „College Park“ (NARA), organiza-cijos „Karta“ bei privačių archyvų.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje pranešimą spaudai

Parodos iniciatoriai ir organizatoriai Paroda „Lenkai internuoti Lietuvoje 1939–1940“

Vytauto Didžiojo karo mu-ziejus pasipildė NATO oro pa-truliavimo misiją Baltijos šalyse vykdančios Prancūzijos oro pajė-gų karių dovanotais eksponatais. Liepos 12 dieną muziejuje apsi-lankę prancūzų kariai – kpt. Syl-vain Favier (Sylvenas Fevjieras), ltn. Marianne Jeune (Marijana Žiun) – padovanojo kontingento vado plk. ltn. Bruno Cunat (Bru-no Kunato) uniformą su skiriamai-siais ženklais, kepurę (pilotę) bei fotografo Oliver Ravenel (Olive-rio Ravenelio) nuotraukų albumą „Aviators“ su autentišku misijos vado įrašu ir parašu. Muziejus turi tikslą surinkti visų NATO oro patruliavimo misiją Baltijos šalyse vykdančių šalių karių uniformas.

Prancūzų misijos karių dovana Vytauto Didžiojo karo muziejuiSvečiai pasirašė Karo muziejaus

svečių knygoje, apžvalginės eks-kursijos po muziejų ir jo sodelį metu domėjosi viskuo, kas atspin- di Lietuvos karinius ir politinius įvykius, suteikia duomenų apie Lietuvos valstybės ginkluotąsias pajėgas ir karybos būdus. Prancū-zų karius lydėjo muziejaus direk-toriaus pavaduotojas Steponas Gečas ir Naujausiųjų laikų kary-bos istorijos skyriaus vyr. muzie-jininkė Aušra Jurevičiūtė, eks- kursiją vedė Justas Motijauskas.

Prancūzijos kariai NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vyk-do jau trečią kartą.

reGiNa rajeCKieNĖ,Karo muziejaus Edukacijos ir

informacijos skyriaus vedėjaPadovanojo karo muziejui kontingento vado plk. ltn. Bruno Cunat uniformą su skiriamaisiais ženklais. Artūro Užgalio nuotr.

Lie

tuvo

s Res

publ

ikos

am

basa

dos L

enki

joje

nuo

trauk

os




2011 07 17 Lenkijoje, Ščecine ir netoli Myslibužo esančio Pščelniko kaimo miške, paminėtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 78-osios metinės.

Ščecine, Šv. Jokūbo katedroje, buvo padėti vainikai prie 2008 me-tais atidengtos S. Dariaus ir S .Gi-rėno atminimo lentos. Pščelniko miške, kur 1933 m. žuvo Lietuvos lakūnai, buvo aukojamos šv. mišios, surengtas iškilmingas minėjimas.

Lietuvos ir Lenkijos atstovai kalbėdami pažymėjo, kad Lietuvos lakūnų žygdarbis buvo pasiaukoji-mo ir meilės Tėvynei pavyzdys, o

Pagerbtas S. Dariaus ir S. Girėno atminimas jų žūties vietoje LenkijojeS. Dariaus ir S. Girėno idealai ligi šiol puoselėjami naujų kartų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.

„Tai yra pavyzdys, kai dvi kai-myninės tautos, katalikiškos tautos, kurias vienija tos pačios vertybės, gali susivienyti tragiško liūdesio akimirką, ir šiandien esame liudi-ninkai, kai ne tik vietiniai, bet ir iš Ščecino atvyksta žmonės pagerbti Steponą Darių ir Stasį Girėną, iš-reikšti pagarbą lietuvių tautai“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų vi-ceministras Egidijus Meiliūnas.

„Lakūnų žygdarbio atminimas ir pagerbimas svarbus ne tik kaip

pagarbos ženklas, bet ir kaip ryžto ir įkvėpimo šaltinis kuriant atei-tį“, – pabrėžė viceministras.

Po šv. mišių lietuvių kalba, ku-rias aukojo kunigas Kęstutis Ge-nys, buvo pašventinti lietuviški ko-plytstulpiai. Juos Lenkijoje sukūrė Lietuvos skulptoriai, vadovaujami Algimanto Sakalausko. Jie pasta-tyti įvairiose Pščelniko miško vie-tose ir žymi kelią link S. Dariaus ir S. Girėno paminklo. Tai Myslibužo miesto muziejaus inicijuoto tarp-tautinio meninio projekto viena iš dalių, siekiant šiame miške sukurti skulptūrų parką. Minėjimo išvaka-rėse Myslibužo miesto muziejuje buvo atidaryta jau trečius metus rengiamo tarptautinio meno ple-nero ,,Laisvės ikarai“ tapybos dar-bų paroda, kurioje šiemet taip pat dalyvavo lietuvių dailininkai.

Prie paminklo žuvusiems Lie-tuvos didvyriams padėti vainikai ir gėlės, moksleiviai iš Punsko atliko meninę programą.

Už ilgametį Lietuvos kultūros populiarinimą ir istorijos įamžini-mą Lietuvos užsienio reikalų mi-nisterijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ buvo įteik-tas Liubušo vaivadijos vyriausiajam inspektoriui Leszek Wiktor Bonc-zuk (Lešekui Viktorui Bončukui).

Iškilminguose renginiuose da-lyvavo Lietuvos užsienio reikalų vi-ceministras Egidijus Meilūnas, Už-sienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius, Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Za-karevičienė, Lietuvos ambasados Lenkijoje gynybos atašė plk. Euge-nijus Vosylius, kultūros atašė Jurgis Giedrys, Lietuvos garbės konsulas Ščecine Wieslaw Wierzchos (Vies-lavas Viežchosas), Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių atsto-vai, Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos moksleiviai, Pamario vai-vadijos, Myslibužo miesto valdžios ir bažnyčios atstovai.

Lakūnų žūties vietoje, Pščelniko (buvusio Soldino) miške, 1936 metais buvo pastatytas architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojek- tuotas paminklas. Lenkijos lietuvių ir vietos gyventojų pastangomis paminklas išliko netgi komunisti-niu laikotarpiu. Myslibužo mieste S. Dariaus ir S. Girėno vardu yra pavadinta gimnazija ir miesto skve-relis, kuriame 2008 metais atideng-tas paminklinis akmuo su atmini-mo lenta, įamžinantis S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą.

plk. Eugenijaus Vosyliaus, Lietuvos gynybos atašė Lenkijoje, inf.

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 78-ųjų metinių minėjime Lenkijoje dalyvavo Lietuvos gynybos atašė plk. Eugenijus Vosylius

2011 07 14 Krašto apsaugos mi-nisterijoje akredituotas naujas gy-nybos atašė Lietuvai plk. ltn. Pek- ka Sviili (Peka Svilis) ir atsisvei-kinta su Suomijos gynybos atašė plk. ltn. Erkki Pekonen (Erkiu Pekonenu).

Už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos ir Suomijos bendradar-biavimą gynybos srityje plk .ltn. E. Pekonen apdovanotas krašto ap-saugos sistemos lygmens medaliu „Už nuopelnus“.

Naujasis Suomijos gynybos ata- šė plk. ltn. P. Sviili šalies kariuomenė-je tarnauja nuo 1981 metų. 1985 m. baigęs Suomijos karo akademiją tarnavo Karelijos brigadoje, Ry-tinėje karinėje apygardoje, Gyny- bos štabe, vadovavo Savo brigados Jėgerių batalionui. Plk. ltn. P. Svi-ili aktyviai dalyvavo akademinėje veikloje – dirbo Baltijos gynybos koledže Tartu (Estijoje) ir Nacio-naliniame gynybos universitete Hel- sinkyje (Suomijoje). Moka švedų, estų ir anglų kalbas.

Akredituotas naujasis Suomijos gynybos atašė LietuvaiLietuva yra akreditavusi savo

gynybos atašė Suomijai plk. ltn. Ed- garą Petrauską, kuris reziduoja Vilniuje.

Lietuva su Suomija vysto ak-tyvų dvišalį bendradarbiavimą gy-nybos srityje, taip pat plėtojamas nuoseklus bendradarbiavimas pa-gal bendrus Baltijos valstybių pro-jektus siekiant užtikrinti šalių oro erdvės stebėjimą ir kurti saugesnę aplinką Baltijos šalių kaimynystė-je. Suomija, būdama viena Baltijos jūros stebėjimo ir bendradarbiavi-mo (SUCBAS) iniciatyvos steigė-jų, aktyviai remia Lietuvos narystę šiame projekte, kurio tikslas – in-tegruoti jūros stebėjimo sistemas Baltijos jūros regione.

2001 metais birželio 9 d. Turku mieste (Suomijoje) buvo pasirašy-tas Lietuvos ir Suomijos gynybos ministerijų tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradar-biavimo karinėje srityje.

Aukšto lygmens dvišaliai susi-tikimai vyksta nuo 2003 metų. Šių

Naujas gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. Pekka Sviili, kadenciją baigęs Suomijos gyny-bos atašė plk. ltn. Erkki Pekonen, krašto apsaugos viceministras Rimas Jonaitis

metų kovo mėnesį oficialaus vizito Vilniuje lankėsi Suomijos kariuo-menės vadas gen. Ari Puheloinen (Aris Puheloinenas). 2010 m. rug-pjūčio 24-25 d. Suomijoje lankėsi krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės vadovaujama dele-gacija.

Suomija yra viena aktyviausių

Lietuvoje vykstančių tarptautinių pratybų „Gintarinė viltis“ dalyvių.

Lietuva iš Suomijos bendro-vės „Oy Sisu Auto AB“ yra įsigi-jusi modernius, didelio pravažumo daugiaašius (8x8) daugiafunkcinės paskirties kovos aprūpinimo šar-vuotus sunkvežimius SISU E11T.

VRD inf.

Lie

tuvo

s Res

publ

ikos

am

basa

dos L

enki

joje

nuo

trauk

os




Iškovojo du aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius

Sandra Paužaitė iškovojo aukso medalį moterų orientavimosi sporto varžybų ilgoje trasoje

Simonas Krėpšta iškovojo aukso medalį vyrų orientavimosi sporto varžybų vidu-tinio nuotolio trasoje

Lietuvai žaidynėse atstovavo orientavimosi sporto, krepšinio komandos, dziudo, bokso ir paplūdimio tinklinio atstovai

Kariuomenės krepšininkai, užtikrintai žengę tikslo link ir pasiekę penkias pergales iš eilės, krepšinio turnyro ketvirtfinalyje pralaimėjo Pietų Korėjos krepšininkams ir nepateko į pusfinalį. Alexandre Durao, Ernesto Carrico, Severino Silva, Alytaus sporto ir rekreacijos centro ir Lietuvos delegacijos narių nuotraukos

Tinklininkams pirmąsias dvikovas teko kovoti su labai pajėgiais varžovais – ame-rikiečiais. Tiek vyrų, tiek moterų rinktinės pralošė

2011 07 16-24 Rio de Žaneire, Brazilijoje vykusiose 5-osiose pa-saulio kariškių sporto žaidynėse Lietuvos kariuomenės atstovai – kariai savanoriai eiliniai Simonas Krėpšta ir Sandra Paužaitė – orien-tavimosi sporto varžybose iškovojo po aukso medalį. Estafečių varžy-bose moterų grupėje lietuvaitės Indrė Valaitė, Ieva Sargautytė, Sandra Paužaitė po įtemptos ko-vos iškovojo sidabro medalį. Ko-mandinėje įskaitoje Lietuvos vyrų ir moterų orientavimosi sporto komandos buvo įvertintos bronzos medaliais.

Liepos 22 d. estafečių varžy-bose moterų grupėje lietuvaitės I. Valaitė, I. Sargautytė, S. Paužaitė po įtemptos kovos iškovojo sida-bro medalius, nusileisdamos tik sportininkėms iš Estijos. Trečiąja vieta tenkinosi Brazilijos ortien-tacininkės. Vyrų grupėje Lietuvos komanda – Vilius Aleliūnas, Do-natas Stulgys, Simonas Krėpšta – iškovojo aukštą ketvirtąją vietą. Nugalėtojais tapo Lenkijos spor-tininkai, sidabro medalius iškovo-jo šveicarai, o ant trečiojo pakylos laiptelio pakilo Estijos komanda.

Liepos 20 d. moterų orientavi-mosi ilgoje trasoje (6,9 km) auksą pelnė Sandra Paužaitė. Ji distanci-ją įveikė per 48 min. 48 sek.

Liepos 19 d. vyrų orientavi-mosi vidutinėje trasoje (4,3 km) varžybas laimėjo Simonas Krėpš-ta. Distanciją jis įveikė per 24 min. 13 sek. Kitų Lietuvos atstovų – Vi-liaus Aleliūno ir Donato Stulgio – rezultatai buvo vienodi (26 min. 12 sek.). Jie pelnė 12-ąsias vietas.

Liepos 22 d. kariuomenės krep- šininkai, užtikrintai žengę tikslo link ir pasiekę penkias pergales

iš eilės, krepšinio turnyro ketvirt-finalyje rezultatu 73:85 pralaimė-jo Pietų Korėjos krepšininkams ir nepateko į pusfinalį. Prieš tai įveiktos Italijos, Kazachstano, Uzbekistano, Kataro ir Brazilijos komandos.

Lietuvai žaidynėse, be orien-tavimosi sporto ir krepšinio ko-mandų, atstovavo dziudo, bokso ir paplūdimio tinklinio atstovai. Su Lietuvos kariškių delegacija į žaidynes vyko ir krepšinio rungty- nėse teisėjavo Romualdas Bra-zauskas.

5-osiose pasaulio kariškių spor- to žaidynėse startavo daugiau nei 7 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 100 pasaulio šalių.

VRD inf.



AfGANIStANAS

Afganistano Goro provincijoje liepos 12-14 dienomis vyko pirmasis Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai pro-gramos lėšomis finansuojamo projekto „Pagalba Goro provincijos gyventojams ugdant jų gebėjimus didinti žemės ūkio produktyvumą“ įgyvendinimo etapas – provincijoje lankėsi Lietuvos žemės ūkio eks-pertų delegacija. Su vietos specialistais aptarta provincijos žemės ūkio padėtis, išsiaiškintos opiausios problemos ir pagrindiniai porei-kiai. Remiantis vizito rezultatais ir bendradarbiaujant su Goro pro-vincijos valdžios ir Čagčarano žemės ūkio mokyklos atstovais, 2011 metų rudenį vietos specialistams planuojama surengti pažangių au-galininkystės technologijų taikymo ir gyvūnų užkrečiamų ligų stebė-senos, kontrolės ir prevencijos mokymus, aprūpinti juos būtiniausia įranga. Projektą įgyvendina Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei Lietuvos žemdirbystės institutu. (URM inf.)

2011 07 13 Čagčarane, Afga-nistano Goro provincijos policijos vadavietėje, Afganistano naciona-linės policijos pareigūnams įteikti bazinio pirmosios medicininės pagalbos kurso baigimo pažymė-jimai. Paruošti pareigūnai yra pir-mieji Goro policininkų tarpe, ku-rie naudodami kurso metu įgytas žinias, galės savarankiškai suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą nukentėjusiems kolegoms.

Kursus vedė jungtinė Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos karių pa-grindu suformuotos policijos ope-racinės mokymo ir sąveikos gru-pės (POMSG) antrosios pamainos kariai. Kursus inicijavo POMSG-2 kartu su Europos Sąjungos polici-jos misijos Afganistane (EUPOL) atstovais.

„Laiku ir vietoje suteikta medi-cinos pagalba yra pagrindinis fak-torius gelbstint pareigūnų gyvybes, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos dovanoti pirmo-sios medicinos pagalbos krepšiai pateks į apmokytų pareigūnų ran-kas ir bus profesionaliai panaudoti gelbstint žmonių sveikatą ir gyvy-bes“, – kalbėjo kurso iniciatorius, Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane (EUPOL) Čagčarano padalinio vadas komisaras Vytaras Ratkevičius.

Kurso metu POMSG-2 pa-ramedikai gr. Aurimas Moročka ir srž. Nicolas Crouse (Nikolas Krauze) supažindino Afganistano policininkus su pirmosios medi-

Paruošti pirmieji Goro provincijos policininkai paramedikai

cinos pagalbos suteikimo pagrin-dais, apmokė įvertinti situaciją ir nukentėjusiojo būklę, atstatyti ir kompensuoti gyvybines funkcijas, stabilizuoti sužeistojo būklę, kol bus suteikta profesionali medici-ninė pagalba.

Jungtinė Lietuvos kariuome-nės ir JAV Pensilvanijos naciona-linės gvardijos policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė savo veiklą Goro provincijoje pradėjo 2010 m. lapkričio viduryje. Gru-pėje tarnaujantys Lietuvos ir JAV kariai bei Viešojo saugumo tarny-bos pareigūnai sudarė bazinio po-licijos patrulio rengimo programą, apmokė 93 Afganistano naciona-linės policijos pareigūnus, atlieka Goro provincijos policijos padali-nių vertinimą, patys padeda ir kon-sultuoja Goro provincijos policijos pareigūnus jų kasdieninėje veiklo-je, tarpininkauja vystant projektus logistikos ir personalo srityse.

Įgyvendinant naująją NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganistane strategiją, vis didesnis dėmesys Afganistane skiriamas šalies nacionalinių sau-gumo pajėgų rengimo projektams. Bendrai su JAV Lietuva deleguo-dama jau antrąją POMSG koman-dą, prisideda prie Afganistano saugumo pajėgų rengimo, didina paramą Afganistano saugumo pa-jėgoms savo atsakomybės rajone Goro provincijoje, kur daugumą saugumo pajėgų sudaro vietos policija.

Karo policijos inf.

Afganistano nacionalinės policijos pareigūnams įteikti bazinio pirmosios medici-ninės pagalbos kurso baigimo pažymėjimai. Karo policijos nuotr.

2011 07 14 Afganistano Goro provincijos sostinės Čagčarano mokytojų rengimo centre atidaryta viešoji biblioteka. Biblioteka ir joje veikian-ti kompiuterių klasė įrengtos JAV ambasados Afganistane viešosios diplomatijos programos lėšomis. Didžioji dalis bibliotekoje esančių knygų – apie penkis šimtus – nupirktos Lietuvos specialiosios misijos Afganistane lėšomis. Bibliotekos atidarymo ceremonijoje dalyvavo Gore įsikūrusios Lietuvos vadovaujamos provincijos atkūrimo grupės (PAG) vadas plk. Nerijus Stankevičius, Lietuvos specialiosios misijos vystomojo bendradarbiavimo patarėjas Evaldas Galvanauskas, JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) atstovas PAG Jason Chau, Goro provincijos departamentų vadovai, Mokytojų rengimo centro darbuotojai, mokytojai, vietiniai Čagčarano gyventojai. (vyr. ltn. Paulius BABILAS, PAG-13 visuomenės informavimo karininkas).

2011 07 18 JAV generolas David Petraeus (Deividas Petreusas) NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų vado pareigas perdavė gen. John Allen (Džonui Alenui), kuris išgarsėjo Irake, kai jam pavyko susitarti su sunitų lyderiais. Gen. D.Petraeus taps naujuoju JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovu.

Aut

oria

us n

uotr.

Štb.

srž

. Bra

ndon

Pom

renk

e (J

AV

kar

iuom

enė)

nuo

tr.

2011 08 01 – 2011 08 15

Rinktinės (6)

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS

KARIUOMENĖS VADAS

Rinktinės (6)

Bendrosios paramos logistikos

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS

KARIUOMENĖS VADAS

Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2011 metais:

1) Sausumos pajėgos – Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Kara-liaus Mindaugo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Kuni-gaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas);

2) Karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro gynybos batalionas, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;

3) Karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tar-nyba;

4) Specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatin-gosios paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir personalo valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;8) Karo policija.2. Bendras ribinis karių skaičius 2011 metais nustatomas nuo 12 850 iki 15 310. Iš

šio skaičiaus (galioja iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.):

1) profesinės karo tarnybos karių – nuo 7 700 iki 8 400, iš jų: generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 128, majorų ir komandorų leitenantų – iki 380;

2) privalomosios pradinės karo tarnybos karių, dalyvaujančių būtinuosiuose ka-riniuose mokymuose, – nuo 500 iki 700 per metus;

3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių – nuo 4 500 iki 6 000;4) kariūnų – nuo 150 iki 210.3. Bendras ribinis karių skaičius 2011 metais nustatomas nuo 12 960 iki 15 490. Iš

šio skaičiaus (įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d.):1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 7 700 iki 8 400, iš jų: ge-

nerolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 128, majorų ir komandorų leitenantų – iki 380;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 520 iki 780 per metus, iš šio skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių – 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 500 iki 700, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 20 iki 80;

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 500 iki 6 000;

4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skai-čius – nuo 90 iki 100;

5) ribinis kariūnų skaičius – nuo 150 iki 210.4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2011 metais nustatomas nuo

150 iki 180.

Principinė Lietuvos kariuomenės struktūra 2011 metais Planuojama principinė Lietuvos kariuomenės struktūra 2016 metais

Nustatyta 2011 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2011 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nu-statymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2011 metais ir 2016 metais patvirtinimo į s ta tymu Nr. XI-1529. Principinė kariuomenės struktūra yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra.

Gintaro Mockevičiaus, Petro Malūko, Vyginto Sereikos, Luko Kalvaičio nuotraukos

Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2016 metais:

1) Sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Ka-raliaus Mindaugo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės mechanizuo-tasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Ku-nigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Oro gynybos batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas);

2) Karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės val-dyba;

3) Karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tar-nyba;

4) Specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatin-gosios paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;6) Mokymo ir personalo valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos

mokomasis pulkas;7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;8) Karo policija.2. Bendras ribinis karių skaičius 2016 metais nustatomas nuo 17 700 iki 18 930.

Iš šio skaičiaus (galioja iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.):

1) profesinės karo tarnybos karių – nuo 9 000 iki 9 500, iš jų: generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 120, majorų ir komandorų leitenantų – iki 360;

2) privalomosios pradinės karo tarnybos karių, dalyvaujančių būtinuosiuose ka-riniuose mokymuose, – nuo 1 000 iki 1 200 per metus;

3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių – nuo 7 500 iki 8 000;4) kariūnų – nuo 200 iki 230.3. Bendras ribinis karių skaičius 2016 metais nustatomas nuo 18 270 iki 19 620.

Iš šio skaičiaus (įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d.):1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 000 iki 9 500, iš jų: ge-

nerolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 120, majorų ir komandorų leitenantų – iki 360;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 1 020 iki 1 280 per metus, iš šio skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių – 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 1 000 iki 1 200, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 20 iki 80;

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 7 500 iki 8 000;

4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skai-čius – nuo 550 iki 610;

5) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 230.4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2016 metais nustatomas nuo

150 iki 180.



AfGANIStANAS

2011 07 09 Afganistano Goro provincijoje įsikūrusios provincijos atkūrimo grupės (PAG) Lietuvos kariai kartu su Afganistano nacio-nalinės armijos (ANA) kariais vyk-dė bendrą patrulį.

Kariai lankėsi Šakhalmand kaime ir susitiko su vietos bendruo-menės nariais. Patrulyje dalyvavęs Čagčarane dislokuotos ANA kuo-pos vadas plk. Mahmad Meer Amee- ree domėjosi gyventojų problemo-mis ir esama saugumo situacija.

„Goro provincijoje veikiančių Tarptautinių saugumo paramos pa-jėgų padedami mes siekiame, kad saugumo problemos būtų spren-džiamos kuo efektyviau, tačiau turite suprasti, kad jūsų pagalba taip pat yra labai svarbi. Jūs turite mumis pasitikėti ir apie visas sau-gumo problemas informuoti mūsų pajėgas. Mes negalime išspręsti problemų apie jas nežinodami“, – susitikime akcentavo ANA kuopos vadas.

Lietuvos vadovaujamos PAG sudėtyje veikianti mokymo grupė, kurios kariai dalyvavo šiame patru-lyje, nuolat vykdo Čagčarane dislokuotos ANA kuopos karių rengimą. Afganistano kariams organizuoja-mos ryšių palaikymo, ginkluotės nau- dojimo, medicinos ir taktikos teori-nės bei praktinės pratybos. Taip pat planuojamos ir vykdomos bendros užduotys: patruliai, oro uosto ap-

Lietuvos ir Afganistano kariai vykdo bendras užduotis provincijoje

sauga, kontrolės postai. Šioms už-duotims vadovauja tiek PAG, tiek ANA kariai. Mokymo grupės kariai šių užduočių metu stebi ANA karių veiksmus, pataria jiems.

ANA kuopos kariai Goro pro-vincijoje dislokuoti nuo šių metų sausio mėnesio. Pagrindinis kuo-pos uždavinys provincijoje – suteikti paramą Afganistano nacionali-nei policijai, kuri šiuo metu kartu su PAG kariais rūpinasi saugumu provincijoje.

Vykdant naująją Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganis-tane strategiją, vis didesnis dėme-

sys skiriamas Afganistano nacio-nalinių saugumo pajėgų rengimo projektams.

Lietuva aktyviai prisideda prie Afganistano saugumo pajėgų ren-gimo. Nuo praėjusių metų lapkri-čio mėnesio Goro provincijos po-licijos pareigūnus ruošia Lietuvos vadovaujama policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė. Nuo šių metų vasario mėnesio Kandahare dislokuota Lietuvos vadovaujama oro pajėgų mokymo grupė rengia Afganistano nacionalinės armijos Oro korpuso aviacijos vieneto karius – sraigtasparnių pilotus ir

aptarnaujantį personalą. Afganis-tano pietuose dislokuotas Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių eskadronas, kuris taip pat priside-da rengiant Afganistano policijos kovinę kuopą.

Lietuvos vadovaujama Goro provincijos atkūrimo grupė – ben-dra civilių ir karių misija, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų dalis, kuri Goro provin-cijoje pradėjo veikti 2005 metų vasarą. Pagrindinė misijos užduo-tis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąly-gas provincijai atkurti. Prielaidos Afganistane dislokuotoms tarp-tautinėms pajėgoms baigti misiją bus sudarytos tuomet, kai šalies nacionalinės saugumo pajėgos bus pajėgios pačios užtikrinti savo vals-tybės ir gyventojų saugumą.

Šiuo metu Goro PAG tarnauja tryliktoji Lietuvos karių pamaina, suformuota Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bata-liono pagrindu.

Goro PAG stovykloje Čagča-rane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suo-mijos ir Ukrainos atstovai.

vyr. ltn. Paulius BaBilas,PAG-13 visuomenės informavimo

karininkas

Kariai lankėsi Šakhalmand kaime ir susitiko su vietos bendruomenės nariais. Autoriaus nuotr.

Liepą misiją Afganistano pie-tuose baigusius Lietuvos kariuo-menės Specialiųjų operacijų pa-jėgų eskadrono „Aitvaras“ karius pakeitė nauja eskadrono pamaina. Misiją baigę kariai grįžo namo.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, liepą lankydamasi Afganistane, susitiko su eskadro-no „Aitvaras“ kariais, pasidžiaugė puikiais Lietuvos specialiųjų ope-racijų pajėgų eskadrono vertini-mais, kurių sulaukiama iš sąjun-gininkų.

Ministrė kariams perdavė Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Secu-rity Assistance Force, ISAF) vado gen. David Petraeus (Deivido Pe-treuso) ir ISAF pajėgų Pietų re-gione vado gen. mjr. James Terry (Džeimso Terio) padėką už neprie-kaištingai vykdomas užduotis.

Ministrė pažymėjo, kad Lie-

Misiją Afganistane baigę eskadrono „Aitvaras“ kariai sugrįžo į namustuvos specialiųjų operacijų pa-jėgų karių vertybės ir mąstysena galėtų būti pavyzdys ir Lietuvos kariuomenei, ir visai visuomenei. Ministrė taip pat atkreipė dėme-sį, kad net ir turėdami ribotus re-sursus, šių pajėgų kariai pasiekia puikių rezultatų. Sveikindama ka-rius Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga, R. Juknevičienė pabrėžė kario profesijos svarbą, tiek at-kuriant Lietuvos valstybingumą, tiek atremiant šiandienos iššūkius, ir džiaugėsi regėdama eskadrono karių tvirtumą ir pasiryžimą, įro-dančius Lietuvos kariuomenės ir visuomenės stiprybę.

Lietuvos kariuomenės Specia-liųjų operacijų pajėgų kariai Tarp-tautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane tarnauja nuo 2007-ųjų. Misijoje kariai vyk-do plataus spektro užduotis – nuo

susitikimų su vietos valdžios atsto-vais, vietinių valdymo ir adminis-travimo klausimų sprendimo iki sukilėlių šalyje neutralizavimo.

Afganistane įgytą kovinę pa-tirtį, išmoktas pamokas, sukauptą informaciją eskadronų kariai per-duoda vieni kitiems pratybų metu. Vyksta nuolatinis karių tobulėjimo procesas, auga karių profesionalu-mas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Nuo liepos vidurio misiją Afganis-tane perėmusioje naujoje „Aitva-ro“ pamainoje visi kariai jau turi tarnybos Afganistane patirties.

Pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operaci-jų kariai misijos metu didžiausią dėmesį skiria karinės paramos užduotims. Pagal NATO vado-vaujamų ISAF planus jau keletą metų atsakomybė už saugumo už-tikrinimą Afganistane palaipsniui perduodama šalies pajėgoms. Pa-

brėžiama Afganistano saugumo pajėgų mokymo ir rengimo svarba. Atitinkamai ir Specialiųjų opera-cijų eskadrono prioritetai – kuo greičiau perduoti Afganistano nacionalinio saugumo pajėgų ka-riams visą šalies valdymą, rajono ir gyventojų saugumo užtikrinimą.

Nors ir jauniausia pajėgų rū-šis, Specialiosios pajėgos jau yra užsitikrinusios svarią vietą šalies gynybos, tarptautinių operacijų ir užduočių taikos metu srityse. Sėk-mę pajėgoms garantavo specialią-sias operacijas vykdžiusių atskirų Lietuvos kariuomenės padalinių sujungimas į atskirą, vientisą pa-jėgų rūšį – Specialiųjų operacijų pajėgas.

Siųsdama į Afganistaną Specia- liųjų operacijų pajėgų karius, Lie-tuva prisideda prie NATO bendros saugumo politikos.

LK SOP inf.



MŪSŲ PUSLAPIS

Lietuvos gynybos politikos tikslas ir uždaviniai

Lietuvos gynybos politika yra sudėtinė nacionalinio saugumo po-litikos dalis, kurios tikslas – plėtoti (formuoti) Lietuvai palankią tarp-tautinę saugumo aplinką, priside-dant prie tarptautinio stabilumo ir taikos, ir sukurti tokį valstybės gy-nybinį pajėgumą, kuris užtikrintų tiek atgrasymą nuo ginkluoto už-puolimo, tiek ir patikimą gynybą ginkluotos agresijos atveju.

Gynybos politikos uždaviniai:• užtikrinti veiksmingą krašto

apsaugos sistemos funkcijų taikos metu vykdymą;

• užtikrinti pasirengimą pati-kimai gynybai ginkluotos agresijos atveju, įskaitant pasirengimą mo-bilizacijai ir piliečių parengimą;

• prisidėti prie NATO gynybi-nio pajėgumo stiprinimo bei kitų tarptautinį saugumą didinančių iniciatyvų, įskaitant dalyvavimą tarptautinėse operacijose;

• pasirengti atsakyti į neka-rinio pobūdžio grėsmes kariniais pajėgumais teikiant pagalbą valsty-bės ir savivaldybių institucijoms.

Valstybės gynybos principai

Lietuvos Respublikos teisės ak- tai nustato valstybės gynybos prin-cipus, kuriais vadovaujantis formu-luojama ir įgyvendinama gynybos politika. Lietuvos gynimas yra visuotinis ir besąlyginis, taip pat derinamas su NATO kolektyvinės gynybos principų įgyvendinimu.

Gynybos visuotinumas reiškia, kad Lietuvą ginklu gina naciona-linės ir NATO sąjungininkų gin-kluotosios pajėgos, kad gynybai panaudojami valstybės ištekliai, kad kiekvienas pilietis ir Tauta priešinasi visais pagal tarptautinę teisę leistinais būdais.

Gynybos besąlygiškumas reiš-kia, kad Lietuvos gynyba nėra saistoma jokių sąlygų ir kad niekas negali varžyti Tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepri-klausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Siekda-ma NATO sąjungininkų ir kitokios tarptautinės pagalbos gynybai, Lie- tuva ginasi ir priešinasi pati, ne-laukdama, kada toji pagalba bus suteikta.

Lietuvos gynimas turi būti derinamas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) ko-

Siekiama, kad Lietuvos kariuomenė būtų gerai parengta ir mobililektyvinės gynybos principų įgy-vendinimu. NATO, kurios nare Lietuva tapo 2004 m., steigiamo-sios 1949 m. Vašingtono sutarties 5 str. nurodo, kad ginkluotas už-puolimas prieš vieną ar daugiau NATO šalių yra traktuojamas kaip visų NATO šalių užpuolimas, ga-lintis susilaukti gynybinio atsako pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 str. Lietuvos valstybės gynyba yra kolektyvinė visų NATO narių gynyba, kartu tai reiškia valstybės įsipareigojimą, kad Lietuva grėsmę vienai iš NATO valstybių traktuos kaip grėsmę ir jai pačiai.

Pagrindinės gynybos politikos nuostatos

Plėtojant Lietuvos gynybos poli- tiką ir nustatant Lietuvos kariuome- nės vystymo prioritetus, atsižvelgia- ma į svarbias tarptautinės saugu-mo aplinkos tendencijas, grėsmių valstybės saugumui pobūdį. Šiuolai- kinę saugumo aplinką galima api-būdinti kaip greitai kintančią, kom-pleksišką, sunkiai prognozuojamą. Šalia tradicinių grėsmių iškyla naujo pobūdžio nekonvencinės grėsmės, tokios kaip terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, ki-bernetinės atakos. Lietuvai, kaip ir kitoms NATO ir Europos Sąjungos (toliau – ES) narėms, pasirengimas atsakyti į naujo pobūdžio grėsmes tampa vis svarbesniu ir aktualesniu gynybos politikos klausimu.

Lietuvos saugumo ir gynybos užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su aktyviu dalyvavimu tarptautinių organizacijų, ypač NATO ir ES, veikloje. NATO yra pagrindinis Lietuvos saugumo garantas. Lie-tuvos indėlis į NATO kolektyvinės gynybos pajėgumų vystymą, dalyva-vimas formuojant ir įgyvendinant ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką prisideda prie euroatlan-tinės bendrijos pastangų kurti sau-gią tarptautinę aplinką. Lietuvos saugumo užtikrinimas yra neatsie-jamas nuo kaimyninėse valstybėse, euroatlantiniame regione ir už jo ribų vykstančių procesų.

Siekiant užkirsti kelią grės-mėms valstybės saugumui ir ge-bėti atsakyti į kylančius iššūkius, turi būti nuolat stiprinami ir vys-tomi Lietuvos gynybos pajėgumai ir tinkamai vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su naryste NATO ir ES, todėl Lietuvos gyny-bos politika apima šias pagrindines nuostatas:

• balanso tarp nacionalinių po-reikių ir tarptautinių įsipareigoji-mų užtikrinimas, stiprinant krašto gynybai reikalingus karinius pajė-gumus, proporcingai prisidedant prie NATO kolektyvinės gynybos pajėgumų vystymo ir tarptautinių pastangų užtikrinant taiką bei sta-bilumą už Aljanso ribų;

• būtinybė ugdyti visuomenės valią ir gebėjimą ginti valstybę ir užtikrinti konstitucinę teisę ir prie-volę kiekvienam piliečiui būti pa-sirengus ginti Lietuvos nepriklau-somybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką;

• siekis, kad NATO išliktų pa-tikima kolektyvinės gynybos ir sau-gumo organizacija, garantuojančia savo narių saugumą ir gynybą;

• parama NATO transforma-cijos ir glaudesnio sąjungininkių bendradarbiavimo iniciatyvoms, kurios stiprina Aljanso gebėjimą atsakyti į kylančius saugumo iššū-kius ir galimas grėsmes;

• parama ES civilinių ir karinių pajėgumų krizių valdymo ir konf-liktų prevencijos srityse kūrimui, siekiant plėtoti efektyvią ES ben-drą saugumo ir gynybos politiką;

• civilinių ir karinių pajėgumų sąveikos stiprinimas, tarptautinių organizacijų veiklos koordinacijos gerinimas, atkuriant stabilumą, saugumą ir gerovę konfliktų nua-lintuose regionuose ir šalyse;

• indėlis į tarptautinio ir re-gioninio saugumo ir stabilumo užtikrinimą, dalyvaujant ginklų kontrolės režimų veikloje, įgyven-dinant pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones; dalyva-vimas užtikrinant nacionalinį ir sąjungininkų saugumą atsakant į terorizmo ar masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmes;

• bendradarbiavimo gynybos srityje su šalimis, siekiančiomis tapti euroatlantinės saugumo ben-drijos dalimi, plėtojimas.

Lietuvos karinių pajėgumų plėtros kryptys

Įgyvendindama gynybos poli-tiką, Lietuva stiprina karinius pa-jėgumus, reikalingus tiek valstybės gynybai, tiek proporcingam indė-liui į NATO kolektyvinę gynybos ir ES krizių valdymo ir greitojo reagavimo pajėgumų plėtrą ir pri-sidėti prie tarptautinių pastangų plėsti taiką ir stabilumą už Aljanso ir ES ribų.

Siekiama, kad Lietuvos kariuo-

menė būtų gerai parengta ir ap-ginkluota, mobili ir gebėtų sava-rankiškai ir kartu su sąjungininkais vykdyti valstybės ir Aljanso gyny-bos užduotis, taip pat dalyvauti tarptautinėse operacijose. Tam stiprinami reguliarieji Lietuvos kariuomenės vienetai, o krašto gy-nybos užduotims vykdyti formuo-jamas ir rengiamas rezervas:

• stiprinant valstybės karinius pajėgumus ypatingas dėmesys skiriamas kariuomenės kovinių pajė-gumų plėtrai siekiant parengti juos tinkamai reaguoti į šalies suvereni-teto pažeidimus, dalyvauti tarptau-tinėse operacijose ir NATO greito-jo reagavimo pajėgų ir ES kovinių grupių budėjimuose, vykdyti prii-mančiosios šalies paramą;

• atsižvelgiant į tai, kad pati-kimai valstybės gynybai būtinos ne tik reguliariosios pajėgos, bet ir pakankamai tinkamai parengto rezervo, ypatingas dėmesys ski-riamas jo formavimui ir rengimui, taip pat remiamas pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas, kuris skatintų karinį piliečių rengimąsi valstybės gynybai, ir tokiu būdu užtikrintų visapusišką valstybės ir piliečių pasirengimą gynybai.

Demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės principai

Visus sprendimus dėl Lietu-vos gynybos politikos, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo, kariuome-nės plėtros planų, kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos ma-terialinių išteklių ir jos apginkla-vimui bei kitoms reikmėms skirtų asignavimų priima demokratiškai išrinkta civilinė valdžia. Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietu-vos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioji-mus ir atsakomybę įgyvendinant demokratinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę nustato Lietuvos Respu-blikos Konstitucija ir įstatymai.

Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Lietuvos Respublikos Pre-zidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsau-gos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šaltinis: http://www.kam.lt/lt/ gynybos_politika_490/lietuvos_

gynybos_politika_491.html



MŪSŲ PUSLAPIS

2011 07 15 Karinėse jūrų pajė-gose (KJP) lankėsi Lietuvos Res-publikos Seimo Nacionalinio sau-gumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ir kiti komiteto nariai.

NSGK narių grupę KJP štabe pasitiko KJP vadas fl. admr. Kęs-tutis Macijauskas. KJP štabo kariai Seimo nariams pristatė KJP už-davinius, vykdomas užduotis, taip pat papasakojo apie įvairių KJP padalinių atsakomybę vykdant ir užtikrinant Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje kontrolę.

Svečiai taip pat lankėsi KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tar-nybos (JPST) Valdymo centre ir Jūros gelbėjimo koordinavimo centre (JGKC). JPST Valdymo centre, kur centralizuotai valdo-ma iš visų jūros stebėjimo radio-lokacinių postų apie padėtį jūroje atsiunčiama informacija, tarnybos viršininkas kpt. ltn. Marius Šakinis

svečius supažindino su JPST tech-ninėmis galimybėmis aptinkant jū-roje taikinius ir vykdant teritorinių vandenų kontrolę, papasakojo, kaip įgyvendinamas Jūros stebė-jimo informacinės sistemos mo-

Seimo nariai domėjosi Karinių jūrų pajėgų padalinių veikla

dernizavimo projektas. Naujausio KJP struktūrinio vieneto – Jūros gelbėjimo koordinavimo centro (JGKC) – viršininkas kmdr. Ar-tūras Andrušaitis Seimo nariams papasakojo apie centro vykdomas

paieškos ir gelbėjimo funkcijas, taip pat apie tai, kokių priemonių imasi JGKC budėtojai ištikus vie-nokiai ar kitokiai nelaimei Baltijos jūroje ar Kuršių mariose.

NSGK nariai lankėsi ir KJP Ka- ro laivų flotilėje (KLF). Čia sve-čius pasitiko laikinai einantis floti-lės vado pareigas kpt. ltn. Egidijus Oleškevičius ir kiti KLF karinin-kai. NSGK nariai apžiūrėjo nau-jai iš Jungtinės Karalystės įsigytą „Hunt“ klasės minų paieškos ir neutralizavimo laivą M54 ,,Kur-šis“, susipažino su minų aptikimo jūroje technika. Apie Povande-ninių veiksmų komandos (PVK) vykdomą veiklą ir narų išminuo-tojų technines priemones pasako-jo PVK vadas kpt. ltn. Romanas Polovcevas. Svečiams taip pat buvo suteikta galimybė apžiūrėti „Stan-darflex“ klasės patrulinius laivus, susipažinti su šių laivų navigacinė-mis ir kovinėmis galimybėmis.

Karinių jūrų pajėgų inf.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ir komiteto nariai susipažino su Karinių jūrų pajėgų užduotimis. KJP nuotr.

2011 07 19 Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narei Liu-dvikai Juodienei sukako šimtas metų. Jubiliejaus proga birutietę pasveikino krašto apsaugos vice-ministrė Indrė Pociūtė-Levickienė ir Lietuvos didžiosios kunigaikštie-nės Birutės karininkų šeimų mo-terų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė.

Ministerijos vadovybė pasveikino šimto metų sulaukusią birutietęŠimtametė jubiliatė – nepri-

klausomos Lietuvos karininko Prano Juodžio žmona. Moteris ištvėrė skirtingus ir sunkius Lie-tuvos valstybės tarpsnius – karą, slapstymąsi, baimę būti suimtai ir ištremtai. Nepaisydama sunku-mų ir gresiančių pavojų, Liudvika Juodienė savo laiką skyrė šeimai ir Tėvynei – užaugino dvi dukras, taip pat priklausė Aštunto pulko

birutietėms ir iki šių dienų yra Lie-tuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė.

Lietuvos karininkų šeimų mo-terų draugija įkurta 1925 m. kovo 15 d. Kaune. Draugijos narėmis galėjo būti tikrosios tarnybos atsar-gos karininkų žmonos ir dukros.

Šiandien Birutiečių sąjunga yra savarankiška nepolitinė visuomeni-

nė organizacija, tęsianti prieškario Lietuvoje veikusios tokios pat orga-nizacijos tradicijas. Sąjungos narių tikslas – ugdyti jaunimo patriotiz-mą, pilietinę savimonę, puoselėti lietuviškus šeimos papročius ir tradicijas, saugoti Lietuvos kariuo-menės istorinį paveldą, propaguoti kultūrinį bendradarbiavimą, stiprint moters vaidmenį karių šeimose.

VRD inf.

Birutietę Liudviką Juodienę 100-ojo jubiliejaus proga pasveikino krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė. Giedrės Maksimovicz nuotraukos



MŪSŲ PUSLAPIS

2011 07 15-16 Lietuvos kariuo-menės kariai ir istorinių klubų na-riai atstovavo Lietuvai Lenkijoje Griunvaldo lauke kasmet rengia-moje Žalgirio mūšio inscenizaci-joje.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir kitų istorinių klubų – iš viso per pusšimtis atstovų – ins-cenizuotame mūšyje kovėsi jung-tinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikš-tystės kariai.

Šiemet pirmą kartą mūšyje lietuvių gretose buvo ir viduram-žių lankininkai, kuriuos atsiuntė istorinis klubas „Strėlė“.

Inscenizuotame mūšyje da-lyvavę kariai ir jų pagalbininkai įsikūrė pagal viduramžių papro-čius įrengtoje stovykloje, kurioje gyveno viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudodami viduramžiams būdingus rakandus ruošė valgį, tvarkėsi ginklus, ilsė-josi.

Stovykloje lankytojams buvo siūloma apžiūrėti ginklų ir šarvų parodą, stebėti parodomąją kovos programą su senaisiais lietuvių ginklais, apžiūrėti Vytauto Didžio-jo palapinę ir pabendrauti su šios šeimininku ir kariais.

Lietuvos atstovams draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ dova-nojo kelionės finansinių nuosto-lių draudimą – kiekvieno mūšyje dalyvavusio kario ar riterio svei-kata buvo apdrausta 138 tūkst.

Lietuvos atstovai Griunvaldo lauke atkartojo lietuvių karių kovas

litų verte. Taip jie buvo apsaugoti nelaimingų atsitikimų draudimu, į kurį papildomai buvo įtrauktos sportinės traumos, kurios gali nu-tikti kovų metu.

Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Inscenizacijos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose da-lyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos insceni-zacijos kovose dalyvauja nuo 2004 metų. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietu-vos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės ir Lenkijos Karalystės kariuo-

menė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios per-galės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos Didžiosios Ku-nigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.

Praėjusiais metais, minint Žal- girio mūšio 600-ąsias metines, mū-šio inscenizacijoje Griunvaldo lau-ke pirmą kartą Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos atstovas. Garbingas vaidmuo buvo patikėtas mjr. Donatui Mazurkevičiui. Ju-biliejinėje inscenizacijoje Vytautą Didįjį į mūšio vietą lydėjo ir insce-nizacijoje dalyvavo apie pusšimtis riterių.

VRD inf.

Stovykloje lankytojams buvo siūloma apžiūrėti ginklų ir šarvų parodą, stebėti parodomąją kovos programą

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių uniformomis

Svečiai lietuvių stovykloje galėjo pabendrauti su Vytautu Didžiuoju, kurio vaidmenį garbingai atliko mjr. Donatas Mazurkevičius

Šiemet pirmą kartą mūšyje lietuvių gretose buvo ir viduramžių lankininkai, kuriuos atsiuntė istorinis klubas „Strėlė“. Donato Babensko nuotraukos



MŪSŲ PUSLAPIS

2011 07 14 Motorizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Gele-žinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto

Karinės stovyklos auklėtiniai supažindinti su karių gyvenimo ypatumais

Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės pramos logistikos batalione lankėsi Krikščioniškųjų karių gerovės namų rengiamos kariškos stovyklos auklėtiniai. Vaidoto TPLB nuotr.

Bendradarbiaus Karo muziejus ir Kauno apskrities viešoji biblioteka

Plk. Kęstutis Kuršelis ir Asta Naudžiūnienė. Artūro Užgalio nuotr.

2011 06 15 Karaliaus Mindaugo mechanizuotajame pėstininkų ba-talione netradiciškai buvo paminė-ta Žalgirio mūšio diena. Į tarptau-tinę misiją Afganistane išvykusios Goro provincijos atkūrimo grupės 13-osios Lietuvos karių pamainos artimųjų iniciatyva batalione buvo organizuotas kliūčių ruožas Vilko takas. Kliūčių ruože savo jėgas išmėginti ryžosi 15 moterų: karių žmonos, seserys ir net vieno kario

Silv

ijos

Pra

naus

kaitė

s-B

itini

enės

nuo

tr.

tiesioginės pramos logistikos bata-lione (TPLB) Rukloje (Jonavos r.) lankėsi Krikščioniškųjų karių ge-

rovės namų rengiamos kariškos stovyklos auklėtiniai.

Stovykloje vaikai yra mokomi

patriotiškumo, draugiškumo, iš-tvermės, kariškos drausmės.

Su kariškoje stovykloje daly-vaujančiais vaikais susitiko Vaido-to bataliono vadas plk. ltn. Sigitas Mundris, kuris pasidalijo vado tarnybos patirtimi.

Kalbėdamas su vaikais, batalio-no vadas pabrėžė, kad kariui ne-būdinga neveiklumas, nedrausmin-gumas, atsakingumo stoka, kad tai yra nesuderinama su kario vardu.

„Reikia atkakliai siekti užsi-brėžto tikslo. Tai gyvenime yra svarbiausia“, – sakė Vaidoto bata-liono vadas plk. ltn. S. Mundris.

Po susitikimo Vaidoto batalio-no kariai vaikams papasakojo apie bataliono užduotis, supažindino su karių gyvenimo ypatumais ir kari-ne technika.

Vaidoto batalionas vykdo lo-gistinę paramą ir kovinį logistinį aprūpinimą MPB „Geležinis Vil-kas“ ir jai priskirtiems kariniams vienetams.

Vaidoto bataliono inf.

2011 07 13 Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. Kęs- tutis Kuršelis ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) di-rektorė Asta Naudžiūnienė pasira-šė bendradarbiavimo sutartį.

Sutartimi šalys įsipareigojo dalyvauti rengiant ir įgyvendinant ben-drus socialinius ir kultūrinius pro-jektus, bendradarbiauti rengiant kilnojamąsias ir virtualias parodas, pagal galimybę keistis dokumentais ar jų kopijomis, skleisti informaci-ją apie bendrą veiklą, kviesti kitos

šalies atstovus į įvairias šventes ir svarbius renginius.

KAVB direktorė, susipažinusi su naujausiomis muziejaus ekspozici-jomis „Karyba priešistorinėje Lietu- voje“ ir „Lietuvos Didžiosios Ku-nigaikštystės karybos istorija XIII–XVII a.“, Didžiosios salės ekspozi-cija, teigė, kad muziejus atgimė iš naujo. Muziejaus fotografas Artū-ras Užgalis Kauno apskrities vieša-jai bibliotekai padovanojo autorinį fotoalbumą „Gamtos dovana“.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.

Kliūčių ruože savo jėgas išmėginti ryžosi 15 moterų

mama. Prieš kliūčių ruožą būsi-moms ,,vilkėms“ teko apsivilkti ka-rinę lauko uniformą, užsimaskuoti veidą, padaryti apšilimo pratimus. Skanduodamos dvi moterų grupės nugalėjo savo baimę ir, padedamos instruktorių, įveikė visas kliūtis sausumoje ir vandenyje. Gavę di-plomus jos neslėpė džiaugsmo ir pareiškė norą dalyvauti panašiame renginyje kitais metais.

Mindaugo bataliono inf.



MŪSŲ PUSLAPIS

2011 07 11 krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė lan-kėsi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomajame batalione Klaipėdoje ir jam priklau-sančiame Kairių poligone. Viceministrė susitiko su bazinio kario savano-rio kurso dalyviais – LŠS kovinių būrių šauliais, kariais savanoriais. Nuo liepos 3 d. Dragūnų batalione ir Kairių poligone rengiamas trijų savai-čių bazinis kario savanorio kursas. 43 LŠS kovinių būrių nariai mokosi karo topografijos, inžinerijos, medicinos, susipažįsta su ginklais, mokosi naudotis radijo ryšio priemonėmis, kt., t. y. įgyja teorinių žinių, kurių pa-grindu formuojami praktiniai kario įgūdžiai. Šie mokymai LŠS nariams organizuojami pagal naująją Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo redakciją, kurioje numatyta formuoti kovinius būrius – rinktinių padalinius. Šie būriai savanoriškumo pagrindu bus sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie yra tinkami tikrajai karo tarnybai, bet jos neatlieka. (VRD inf.).

Dra

gūnų

bat

alio

no n

uotr.

Ministerija aktyviau informuos visuomenę apie tarnybą kariuomenėjeKrašto apsaugos ministerija

aktyvins visuomenės informavimą apie karo prievolės naujoves ir įvairiomis reklaminėmis priemo-nėmis sieks labiau populiarinti tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Šio tikslo siekiama, norint kuo daugiau jaunuolių pritraukti savo noru atlikti karo tarnybą – ateiti į būtinuosius karinius mokymus (nuo rugsėjo jie vadinsis baziniais kariniais mokymais, BKM), rinktis krašto apsaugos savanorių tarnybą arba profesinę karo tarnybą.

Liepą įsigaliojus įstatymui, ku-ris nustato kariuomenės principinę struktūrą 2011 metais, planuojamą struktūrą 2016 metais ir atitinka-mų metų krašto apsaugos sistemos karių ribinius skaičius, tarp jų ir savanoriškai BKM dalyvaujančių karių skaičius, šiemet į šiuos mo-kymus planuojama priimti daugiau jaunuolių. Palyginti su praėjusias metais šiemet planuojama pareng-ti dukart daugiau BKM karių – iki 700. Taip pat planuojama didinti profesinės karo tarnybos eilinių karių skaičių.

Norėdamos, kad kuo daugiau jaunuolių susidomėtų karine tar-nyba, krašto apsaugos instituci-jos stiprins bendradarbiavimą su mokyklomis ir jaunimo organiza-cijomis, švietimo įstaigomis. Bus

aktyviau bendradarbiaujama ir su darbdaviais, kad krašto gynybai pasiruošti panorusiems jaunuo-liams būtų sudarytos tam būtinos sąlygos. Informaciją skleisti taip pat planuojama tiek per labiau tradicines priemones – spaudą, televiziją, radiją, internetą, tiek ir aktyviau naudojant socialinių tin-klų galimybes.

Be to, visuomenė bus plačiau informuojama apie motyvacines priemones, skatinančias savano-riškai atlikti karo tarnybą, ir apie galimybes tapti profesinės karo tar-nybos eiliniais kariais, kitais su karo tarnyba susijusias klausimais.

Galimybę šaukimą į privalo-mąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškumo pagrindu organi-zuojamais BKM numato Seimo priimtas naujasis Karo prievolės įstatymas, įsigaliosiantis rugsėjo 1 dieną.

Naujasis įstatymas nustato lank- sčią privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sistemą. Iš viso yra numatyti trys tarnybos atlikimo būdai: devynių mėnesių trukmės nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, 70-90 d. baziniai kariniai mokymai ir jaunesniųjų karininkų vadų kursai (aukštųjų mokyklų stu-dentams ir absolventams). Kasmet tvirtindamas ribinius karių skaičius,

Seimas taip pat patvirtins būdą, kuriuo bus atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba.

Dabar galiojantis ribinių skai-čių įstatymas kaip privalomosios pradinės karo tarnybos atitiki-mo būdą 2011–2016 m. nustato BKM.

Įstatymas numato į bazinius ka-rinius mokymus jaunuolius kviesti savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus – atsitiktine tvar-ka pašaukti noro nepareiškusius karo prievolininkus. Tikimasi, kad

pareiškusių norą dalyvauti BKM bus pakankamai ir šaukti priva-lomai nereikės. Prie to turėtų prisidėti ir aktyvesnis visuomenės informavimas.

BKM ar kitos formos privalo-mąją pradinę karo tarnybą atlikę jaunuoliai galės pretenduoti tapti profesinės karo tarnybos kariais arba pasirinkti kario savanorio tar-nybą Krašto apsaugos savanorių pa-jėgose, taip pat savanorišką tarnybą aktyviojo rezervo vienetuose.

VRD inf.

Į šių metų pratybas, kurios vyks rugpjūčio 8-21 dienomis, kvie- čiami karo prievolininkai, 2005–2008 metais atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą Motorizuo-tosios pėstininkų brigados „Gele-žinis Vilkas“ padaliniuose: Lietu-vos didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio, Karaliaus Mindaugo ir Didžiosios kunigaikštienės Bi-rutės motorizuotuose pėstininkų batalionuose. Pirminiame etape – siunčiant šaukimo lapelius ir kvie-čiant į Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės ir kom-plektavimo (KASP) teritorinius poskyrius, tikslinami atsargos ka-ro prievolininkų duomenys, vė-liau dalis jų vyks į karo medicinos ekspertizės komisiją Kaune ir bus paskirti į mokymus. Tačiau galima kreiptis į KASP teritorinį poskyrį ir nelaukiant šaukimo lapelio bei registruotis į mokymus.

Kviečiame atsargos prievolininkus į mokymus!

Per pirmąją pratybų savaitę kariai Mokomajame pulke Ru-kloje atnaujins individualius kario įgūdžius. Per antrąją pratybų dalį kariai vykdys kolektyvines skyriaus lygmens užduotis Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio Algirdo mechanizuotaja-me pėstininkų batalione.

Puikiai pasirodę mokymuose karo prievolininkai galės preten-duoti į laisvas vietas profesinėje karo tarnyboje. Atsargos kario prie-volininkų mokymų metu ir tvarkan-tis dokumentus bus mokamas atly-gis pagal turimo darbo užmokesčio vidurkį arba pagal karinį laipsnį.

Daugiau informacijos telefonu 8 80012340, interneto svetainėje www.karys.lt arba artimiausiame KASP karo prievolės ir komplek-tavimo teritoriniame poskyryje.

VRD inf.



KARjERA

2011 07 19 Lietuvos kariuo-menės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragū-nų mokomajame batalione vyko bataliono vadovybės pasikeitimo ceremonija.

Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono vadas plk. ltn. Saulius Paliulis bataliono vėliavą grąži-no KASP vadui plk. ltn. Romu-aldui Moldariui, o jis ją įteikė naujai paskirtam bataliono vadui plk. ltn. Algirdui Mackoniui.

„Man garbė buvo vadovauti šiam batalionui. Dėkoju visiems kariams ir civiliams tarnautojams už tarnybą, tikiu, kad buvome esame ir būsime“, – kalbėjo buvęs bataliono vadas plk. ltn. Saulius Paliulis.

Naujas Dragūnų bataliono va-das plk. ltn. A. Mackonis pasvei-kino karius. „Mūsų laukia nauji iššūkiai ir, drįstu teigti, naujos galimybės. Mes, dragūnai, todėl nedvejodamas tikiu, kad susitelkę bendram tikslui ir visomis jėgomis dirbdami Tėvynės labui ryžtingai įveiksim visus sunkumus“, – sakė plk. ltn. A. Mackonis.

Iškilmingame bataliono vadų

pasikeitimo renginyje dalyvavo KASP vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris, Klaipėdos miesto me-ras Vytautas Grubliauskas, KASP rinktinių vadai, kiti svečiai, žinias-klaidos atstovai.

Plk. ltn. S. Paliulis eis ryšio karininko pareigas Centrinėje va-davietėje Tampoje, JAV.

Prieš paskyrimą į naujas parei-gas plk. ltn. A. Mackonis tarnavo Lietuvos kariuomenės Jungtinia-me štabe.

Vadovybės pasikeitimo ce-remonija sutapo su bataliono 19-osiomis įkūrimo metinėmis. Ta proga pasižymėjusiems bataliono kariams ir darbuotojams buvo įteikti apdovanojimai, kariams su-teikti aukštesni kariniai laipsniai.

Tylos minute buvo pagerbtas bataliono įkūrėjas ir pirmasis ba-taliono vadas plk. ltn. Rimantas Baltušis, prie jo atminimui skirto paminklo padėta gėlių kompozici-ja. Renginio metu savo parodomą-ją programą parodė Karinių jūrų pajėgų orkestras.

Parengta pagal Gražinos Lukauskienės,

Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono vyr. specialistės, inf.

Skaudžią netekties valandą dėl mylimos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame mjr. Valentiną Ylą.

Lietuvos kariuomenės Mokymo ir personalo valdybos kolektyvas

Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos vadą

netekus mylimos mamos.

Specialiųjų operacijų pajėgų kariai

Birutės batalionui vadovauja mjr. Artūras Radvilas

Nuo 2008 m. batalionui vadovavusį plk. ltn. Mindaugą Steponavičių pakeitė mjr. Artūras Radvilas. Gaivos Veniukevičienės nuotr.

Vadovavimą Dragūnų batalionui perėmė plk. ltn. Algirdas Mackonis

Rugpjūčio 26-28 dienomis vyks 11-asis Lietuvos kariuomenės žygis „Radvilų keliais“. Šiais metais žygis skiriamas kunigaikščiui Kristu-pui Radvilai II atminti. Norinčius dalyvauti žygyje, kviečiame jau da-bar registruotis svetainėje http://www.radviluzygis.kam.lt/. Taip pat dalyvių registracija vyks rugpjūčio 26 d. Mokomajame pulke. Žygyje gali dalyvauti Lietuvos ir užsienio šalių piliečiai nuo 16 metų, taip pat šeimos su vaikais. Žygį organizuoja Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono vadas plk. ltn. Saulius Paliulis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Romu-aldas Moldaris, naujasis bataliono vadas plk. ltn. Algirdas Mackonis

Skaudžią netekties valandą dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame vyr. srž. Eimontą REMEIKĄ,

Štabo ir aprūpinimo kuopos Paskirstymo būrio vado pavaduotoją.

Kunigaikščio Vaidoto TPLB kolektyvas

2011 07 15 Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotajame pėstinin-kų batalione (Alytuje) vyko dalinio vado inauguracijos ceremonija.

Nuo 2008 m. batalionui vadova-vusį plk. ltn. Mindaugą Steponavi-čių pakeitė mjr. Artūras Radvilas.

Ceremonijoje dalyvavo briga-dos „Geležinis Vilkas“ štabo virši-ninkas plk. ltn. Alvydas Šiuparis, Alytaus miesto ir rajono savivaldy-bių, dvasininkijos, Vidaus tarnybos padalinių, žiniasklaidos atstovai, brigadai priklausančių dalinių va-dai, kariai.

Mjr. A. Radvilas krašto apsau-gos sistemoje tarnauja nuo 1992 metų. Jis yra tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo me-

chanizuotajame pėstininkų batalione, brigadoje „Geležinis Vil-kas“, Tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso štabo grupėje Ščecine (Lenkijoje), taip pat tarptautinėje operacijoje Afganistane.

Mjr. A. Radvilas baigė Lietu- vos karo akademiją, tobulinosi kari- nėse mokymo įstaigose užsienyje: Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Vo-kietijoje ir kitose šalyse. Mjr. A. Radvilas yra apdovanotas kariuo-menės lygmens medaliu „Už pasi-žymėjimą“, įvertintas kitais apdo-vanojimais.

Iki šiol batalionui vadovavęs plk. ltn. M. Steponavičius tarnybą tęs Baltijos gynybos koledže Tartu (Estijoje). Jis eis instruktoriaus pareigas.

Birutės bataliono inf.



KARjERA

M I N I S T R Ė A P d o v A N o j o PERKELTA PRIIMTA PASKIRTA ATLEISTA

Nuo 2011 07 11 Antanas PLIESKIS paskirtas Lietuvos šaulių sąjungos vadu.

Nuo 2011 07 18 plk. ltn. Aleksandras SAJENKO perkeltas į Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento Medžiagų vadybos centro viršininko pareigas.

Nuo 2011 07 18 mjr. Alfredas RUMBUTIS perkeltas į Depų tarnybos vado pavaduotojo pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. Albertas DAPKUS perkeltas į Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Vytautas GILYS perkeltas į Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininko pavaduotojo mokymui pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Algis LIORENTAS perkeltas į Divizijos gene-rolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos štabo viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 mjr. Kęstutis TUMŠYS perkeltas į Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Fizinio rengimo centro viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. Gintaras AŽUBALIS perkeltas į Lietuvos kariuo-menės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Aleksandras KUCHAREVAS perkeltas į Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos štabo viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Arūnas PUDŽEMIS perkeltas į Lietuvos ka-riuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos štabo Individualiojo rengimo skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Vladimiras BIELIAUSKAS perkeltas į Lie-tuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos štabo G2/5 skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Virginijus KIRVAITIS perkeltas į Lietuvos ka-riuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos štabo G4/6 skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Gintaras VIDZICKAS perkeltas į Lietuvos ka-riuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Kolektyvinio rengimo skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. Valdas KIVERIS perkeltas į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Karinio rengimo valdybos J7 viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Stasys PALDŪNAS perkeltas į Lietuvos kariuo-menės Jungtinio štabo Karinio rengimo valdybos J7 Pratybų planavimo skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Gintaras SMALIUKAS perkeltas į Lietuvos ka-riuomenės Jungtinio štabo Karinio rengimo valdybos J7 Karinio rengimo planavimo skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. Rimantas GASPARAVIČIUS perkeltas į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 mjr. Rimantas KAUŠYS perkeltas į Lietuvos kariuo-menės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 Karinio personalo vadybos skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 mjr. Violeta PAKENIENĖ perkelta į Lietuvos kariuo-menės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 Karinio personalo administravimo skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 01 plk. ltn. Egidijus VAICVENAS perkeltas į Lietuvos ka-riuomenės Jungtinio štabo Operacijų valdybos J3 Karo tarnybos skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 05 plk. ltn. Arturas JASINSKAS perkeliamas į Lietuvos ka-riuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų skyriaus viršininko pareigas.

Nuo 2011 08 05 mjr. Rimantas JARMALAVIČIUS perkeliamas į Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vado pareigas.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu

Ginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvius, įstatymo nustatyta tvarka pripažintus kariais savanoriais:

eil. Joną GARŠVINSKĄ (po mirties);eil. Miką KLUSĄ,

eil. Adolfą TAMAŠAUSKĄ (po mirties),eil. Algirdą Pranciškų ŽYPRĘ.

Asmenis, pasižymėjusius nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą:

Dainių BAGDONĄ,Virginijų BALTUŠĮ,

Giedrių CEGELSKĄ,Artūrą ČEBATAVIČIŲ,Kazimierą GAIDJURGĮ,

Algimantą JUODKĄ,Gintarą KAŠĖTĄ,

Audrių MAŽUOLĮ,Stasį MINEIKĄ,Liną MIŠKINĮ,

Saulių MORKŪNĄ,Audrių PAULAUSKĄ,

Audrių PEČIULĮ,Valerijų PONTEŽĮ,Donatą STREIGĮ,Arūną SUBAČIŲ,Balį VALIUKĄ.

Vardine dovana

Už ilgametę pavyzdingą ir sąžiningą tarnybą, atsakingumą, kompetenciją, iniciatyvų ir sumanų vadovavimą

plk. Gintarą Leoną VEROMĖJŲ, KAM GI.

Už ilgametę tarnybą, sąžiningą pareigų vykdymą, profesionalumą, sumanumą ir atsakingumą

mjr. Robertą KOPŪSTĄ, KAM GVSD.

Už pavyzdingą ir nepriekaištingą tarnybą, kompetenciją, atsakingumą, iniciatyvų ir sumanų vadovavimą skyriui

Aušrą KAZLAUSKIENĘ, KAM PD.

Už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje, pavyzdingai ir nepriekaištingai atliekamas pareigas

mjr. Vilmą JUKNEVIČIENĘ, KAM GI.

Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos kariuomenę, sąžiningą ir kruopštų pareigų vykdymą, profesionalumą ir ilgametę nepriekaištingą

tarnybą krašto apsaugos sistemoje

kpt. Vidą URBONAITĘ, KAMBRD.

Suvenyriniu kardu

Geriausią 2011-ųjų metų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventą

ltn. Rimdaudą KUTKAITĮ, LKA.

AKcENtAI20K R A Ð T O A P S A U G A


Adresas: Totoriø g. 25, LT-01121 vilnius. Tel. 273 5551, faksas 273 5616. El. paðtas [email protected]

Fotografas A. Pliadis.Stilistë Ž. Švobienė.dizainerë v. Pikèiûnaitë. Tiraþas 1 000 egz. Uþsakymas GL-267. Spausdino LK KKC, Muitinës g. 4, domeikava, Kauno r.Leidinys platinamas nemokamai.

Leidëjas Kraðto apsaugos ministerija.Redaktorë kpt. v. Urbonaitë.Redakcinë kolegija: pirmininkė I. Pociūtė-Levickienė,pirmininko pavaduotojas gen. mjr. A. Pocius.Nariai: kpt. T. Balkus, A. janonytė, plk. A. Leika, U. Naujokaitytė, R. Putnikienė, doc. dr. v. Rakutis.

I S S N 2 0 2 9 - 4 5 6 5

Informuojame, kad vykdant karo prievolės reformą, kariuomenės komplektavimo funkcija perduota Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP). Karo prievolės, kandidatų atrankos ir priėmimo į profesinę karo tarnybą (PKT), naujokų šaukimo į būtinuosius karinius mokymus (BKM) klausimais galite kreiptis į KASP štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyrių arba į teritorinius poskyrius pagal gyvenamąją vietą (adresus galima rasti www. karys.lt). Šiuo metu vyksta kandidatų atranka į BKM bei PKT, tad mielai kviečiame aktyvius, karyba besidominčius jaunuolius išbandyti save! Mūsų kontaktai: 8 800 12340 (nemokamas); www.karys.lt.

Gin

taro

Moc

kevi

čiau

s nu

otr.

Documents

Kasdieną sau kelkite tik aukščiausius reikalavimus - kam.lt apsauga 10_15.pdf · dieną sau kelkite tik aukščiausius reikalavimus, taikykite tik aukš-čiausius atsakomybės