KALINČIŲ MOTERŲ PATIRTAS SMURTAS SUVOKIMAS – ATPAŽINIMAS – VEIKIMAS

1

KALINČIŲ MOTERŲ PATIRTAS KALINČIŲ MOTERŲ PATIRTAS SMURTASSMURTAS

SUVOKIMAS – ATPAŽINIMASSUVOKIMAS – ATPAŽINIMAS – VEIKIMAS– VEIKIMAS

STRONG Project: Capacity Building on Female Prisoners2

Mokymo tikslai

Parengti mokymo dalyvius, kad jie gebėtų palaikyti nuo smurto nukentėjusias įkalintas moteris.

Baigę programą, darbuotojai turi gebėti: 1. užduoti klausimus moteris apie patirtą smurtą; 2. adekvačiai reaguoti į pranešimus apie smurtą;

3. suteikti tinkamą pagalbą ir nusiųsti į specializuotas tarnybas.

Įvadas


Etiniai mokymo aspektai

Susitarti dėl konfidencialumo taisyklių.

Suprasti, kad mokymuose gali dalyvauti tiek nukentėjusieji, tiek smurtautojai.

Tiek su mokymo dalyviais, tiek su įkalintomis moterimis būtina elgtis supratingai ir pagarbiai.

Įvadas


Ko galite tikėtis

1 užsiėmimas: Smurto šeimoje formos, paplitimas ir padariniai

2 užsiėmimas: Socialinis ir teisinis smurto kontekstas 3 užsiėmimas: Keitimosi procesas – kliūtys ir galimi būdai keistis

4 užsiėmimas: Smurto identifikavimas ir problemos sprendimas

5 užsiėmimas: Profesionalus elgesys: galimybės ir suvaržymai

6 užsiėmimas: Tarpžinybinis bendradarbiavimas

Įvadas


Smurto šeimoje formos, paplitimas ir padariniai

1 užsiėmimas


Smurto šeimoje formos

Smurtas šeimoje ar intymaus partnerio smurtas – tai smurtas tarp suaugusių dabartiniuose arba ankstesniuose artimuose socialiniuose santykiuose.

Seksualinė prievarta apima žodinius ir fizinius nusižengimus ir seksualinius veiksmus, su kuriais auka nesutiko ir nesutiktų bei vertimą / spaudimą kitus daryti tokius veiksmus arba vertimą / spaudimą, kad tokie veiksmai būtų daromi pačiam arba kitiems.

1 užsiėmimas


Smurto šeimoje formos

Psichologinis smurtas – taityčinė, pasikartojanti žodinė agresija, grasinimai, šmeižimas, kaltinimai be pagrindo, dominuojantis elgesys, prievarta arba kontrolė, kuria siekiama pažeminti arba apriboti kito asmens gebėjimą spręsti arba veikti pagal savo laisvą valią.

(Steffens, 2011 m.)

1 užsiėmimas


Kiek moterų (ir vyrų) patiria smurtą šeimoje?

1 užsiėmimas

Moterys n=10 264Müller, Schröttle, 2004 m.

Vyrai n=200Luchnitz ir kiti, 2004 m.

25 % bent kartą patyrė savo lytinio partnerio fizinį ar seksualinį smurtą

25 % bent kartą patyrė savo moteriškos ar vyriškos lyties lytinio partnerio agresiją

68 % šių moterų patyrė sužalojimus dėl šių veiksmų

5 % šių vyrų patyrė sužalojimų dėl šių veiksmų

Apie 45 % iš šių 68 % smurtą patyrusių moterų bijojo patirti rimtų arba gyvybei pavojingų sužalojimų

0,5 % iš šių 5 % smurtą patyrusių vyrų bijojo patirti papildomų sužalojimų

Šalies

duomenys!!!


Smurtą ar prievartą patyrusios kalinčios moterys*

*Šaltinis: STRONG projektas: Su nuteistosiomis dirbančio kalėjimų personalo vertinimai ir NVO bendradarbiavimas su kalėjimais

1 užsiėmimas

Šalis %

Vokietija 50 – 80 %

Suomija 10 – 90 %

Jungtinė Karalystė 50 – 75 %

Danija / Švedija / Norvegija

75 – 100 %


Moterų, patyrusių įvairaus pobūdžio smurtą, skaičius

Šaltinis: Schröttle/Müller, 2004 m.

1 užsiėmimas

Smurto forma Visos moterys n=10 264

Moterys kalėjime n=88

Seksualinė prievarta vaikystėje

10 % 47 %

Seksualinė prievarta suaugus

13 % 57 %

Psichologinis smurtas (suaugus)

42 % 89 %

Fizinis smurtas (suaugus)

32 % 91 %

Šalies

duomenys!!!Šalies

duomenys!!!


Jungtinės Karalystės duomenys apie smurtą šeimoje

44 proc. moterų patiria daugiau negu vieną smurto išpuolį šeimoje;

kas savaitę nuo smurtaujančio partnerio arba buvusio partnerio rankos žūsta vidutiniškai 2 moterys;

beveik 40 proc. nužudymo aukų yra dėl smurto šeimoje nužudytos moterys;

60 proc. moterų, kurios nutraukia smurtinius santykius, kaip priežastį nurodo „baimę būti nužudytai“.

Šalies

duomenys!!!Šalies

duomenys!!!


Negalia ir patirtas smurtas

Smurto forma

Visos moterys

n= 10.264

Neįgalios moterys

n=1220

Klausos sutrikimų turinčios moterys

n=83

Aklos moterysn=128

Fiziškai neįgalios moterys n=130

Psichiškai neįgalios moterys

N=102

Seksualinė prievarta vaikystėje

10% 25 -36% 52% 40% 34% 36%

Seksualinė prievarta suaugus

13% 21-28% 43% 29% 29% 38%

Psichologinis smurtas (suaugus)

42% 68-90% 84% 88% 78% 90%

Fizinis smurtas (suaugus)

32% 58-73% 75% 66% 59% 73%

Šaltinis: Schröttle/Hornberg, 2012 m.

1 užsiėmimas


Įkalintų moterų patiriamas smurtas

1 užsiėmimas

Lyginant su visų moterų patiriamu smurtu, įkalintos moterys patiria žymiai daugiau ir stipresnio

fizinio ir seksualinio smurto;

žymiai rimtesnių sužalojimų ir pasekmių sveikatai;

jaučia žymiai didesnę baimę patirti gyvybei pavojingų sužalojimų.


Kai vaikas mato smurto scenas šeimoje

1 užsiėmimas

Šaltinis: Kaveman & Seith, 2006 m.

N=150 Smurtas

prieš motiną

Smurtas

prieš tėvąŠaukimas 83 % 3 %Gąsdinimas 85 % 3 %Purtymas 79 % --Mušimas, spardymas 66 % 3 %Seksualinis priekabiavimas, žaginimas

13 % --


Rizikos grupei priklausančių

moterų nustatymas kalėjime

pakitęs elgesys, kai netoliese yra pareigūnų vyrų;

pernelyg dažni partnerio bandymai palaikyti ryšį;

nenoras bendrauti su kalėjimo tarnybomis;

atvežtos į kalėjimą moterys yra patyrusios nepaaiškinamų sužalojimų;

nerimas dėl paleidimo iš kalėjimo.

1 užsiėmimas


1 užsiėmimas

Smurtiniai santykiai:Sisteminis smurtas

Užburtas valdžios demonstravimo ir kontrolės ratas

Šaltinis: Pence/Paymar,1983 m.,Atnaujino GESINE 2011 m.

Žaginimas, vertimas

užsiimti seksu, vertimas žiūrėti

pornografiją arba užsiimti prostitucija…

Stumdymas, mušimas, spardymas, smaugimas,

pririšimas, deginimas, plikinimas, grasinimas

arba sužalojimas daiktais ar ginklais…

Jos ryšių stebėjimas arba

draudimas palaikyti ryšius, jos atskyrimas nuo kitų, jos

telefono skambučių kontrolė…Bauginimas,

įžeidinėjimas, grasinimas, vadinimas pamišusia, žeminimas…

Draudimas jai dirbti arba vertimas ją dirbti,

pinigų davimas arba nedavimas, jos išlaidų

kontrolė…

Menkinimas, vaikų kaip įkaitų naudojimas jai pagąsdinti arba šantažuoti, jos terorizavimas

darbe…


Smurto poveikis sveikatai

1 užsiėmimas

Fizinės pasekmės• Sužalojimai• Funkciniai pakenkimai• Chroninės ligos

(Fizio-)somatinės pasekmės• Somatiniai sutrikimai• Virškinimo-žarnyno sutrikimai• Širdies ir kraujagyslių sutrikimai• Odos ligos• Kvėpavimo sutrikimai

Fiziologinės pasekmės• Potrauminis stresas• Depresija• Nerimo sutrikimai• Valgymo sutrikimai• Savigarbos ir savivertės praradimas• Polinkis į savižudybes

Reprodukcinė sveikata• Menstruacinio ciklo sutrikimai• Apatinės pilvo dalies operacijos• Nepageidaujamas nėštumas• Komplikacijos nėštumo metu• Persileidimai ir priešlaikiniai gimimai

Nesveikos kovos su smurtu strategijos• Pavojingas seksualinis elgesys• Rūkymas• Alkoholio ir narkotikų vartojimas• Savęs žalojimas


Kas yra trauma?

1 užsiėmimas

Psichologinė trauma – tai stiprus psichinis sukrėtimas, sukeltas įvykių, kurie sutrikdo žmogaus saugumo jausmą ir dėl kurių žmogus pasijunta bejėgis, vienišas ir pažeidžiamas pavojingame pasaulyje.


Potrauminis streso sutrikimas: galimas ilgalaikis poveikis (1 dalis)

1 užsiėmimas

Depresija• Letargija;• Mintys apie savižudybę ir/arba bandymas žudytis;• Miego sutrikimai.

Sielvarto reakcija• Normalaus gyvenimo praradimas;• Santykių praradimas;• Giedros ateities praradimas.

Padidėjęs jautrumas• Miego sutrikimas; mieguistumas;• Nesugebėjimas užmigti dėl įkyrių minčių;• Su buvimu lovoje susijusi baimė;• Dirglumas, pyktis, agresija, į kitus asmenis nukreiptas priešiškumas;• Padidėjęs budrumas – išgąstis išgirdus staigų triukšmą, uždarų erdvių baimė;• Fizinė reakcija į įvykius, panašius į smurtą. Kenkimas sau

• Piktnaudžiavimas receptiniais vaistais;• Nelegalių vaistų vartojimas;• Priklausomybė nuo alkoholio;• Savęs žalojimas;• Rizikingas elgesys.

Santykių problemos• Pasitikėjimo stygius;• Stiprus emocinio palaikymo poreikis, žmogus priklausomas nuo kito asmens;• Nemokėjimas nustatyti ribų;• Su lytiniu gyvenimu susijęs savivertės pojūtis.


Pakartotinė smurto patirtis• Intensyvūs prisiminimai;• Sapnai;• Praeities epizodai;• Kančia susidūrus su panašiais įvykiais.

Vengimo neigimas• Su smurtu susijusių veiklos rūšių ir (arba) situacijų vengimas;• Vengimas lankytis pas gydytoją arba odontologijos klinikoje;• Neigimas – “Tai nebuvo smurtas, aš tik prisigalvojau”;• Prisiminimų slopinimas.

Menka savigarba • Prasta nuomonė apie savo kūną;• Neapykanta sau.

Disociatyvinė reakcija• Atsisiejimas – nuklydimas mintimis kitur;• Depersonalizacija – išeinama iš kūno, žvelgiama į save tarsi iš šalies;• Daugybinės asmenybės sutrikimas – 80% nuo šio sutrikimo kenčiančių asmenų yra patyrę smurtą.

Potrauminis streso sutrikimas: galimas ilgalaikis poveikis (2 dalis)

1 užsiėmimas

Dalijamoji medžiaga


Socialinis ir teisinis smurto kontekstas

2 užsiėmimas


Smurtas konkrečiame kontekste (PSO 2002 m.)

Socialiniskontekstas

Santykiai Šeima

AsmenybėVisuomenė

2 užsiėmimas

Šaltinis: PSO – Pasalinė ataskaita dėl smurto ir sveikatos, 2002 m. Ekologinis smurto suvokimo modelis



Socialinės ir ekonominės pasekmės

2 užsiėmimas

Draugų ir socialinių ryšių praradimas.

Asmens atsiskyrimas.

Darbo praradimas.

Pajamų ir turto praradimas.

Socialinio statuso praradimas.

Žala santykiams su savo vaikais, ryšių su jais praradimas.


Smurto padariniai ir nusikalstamumas

2 užsiėmimas

Narkotikų vartojimas ir su narkotikais susiję nusikaltimai dažnai susiję su patirtu smurtu.

(Nelegali) prostitucija dažniausiai susijusi su patirtu smurtu.

Spaudimas daryti nusikaltimus gali būti tam tikra smurto šeimoje forma.

Moterys, nuteistos už smurtinius nusikaltimus, dažniau būna pačios patyrę smurtą negu kitos įkalintos moterys.

Jei šeimoje smurtaujama, galima žmogžudystė ginantis.


Rizikos faktorius: socialinis-struktūrinis

2 užsiėmimas

Amžius: visos amžiaus grupės; Išsilavinimas: žemas išsilavinimas, virš 45 - aukštasis

išsilavinimas; Pajamos: nedidelės pajamos,

virš 45 - didelės pajamos, partneris nedirba;

Migracijos priežastys (pvz.: turkai, rusai Vokietijoje);

Vaikystėje matytas smurtas; Buvimas kalėjime; Negalia yra didžiausias rizikos veiksnys.


Rizikos faktorius: narkotikų vartojimas

Šalies

duomenysŠalies

duomenys

2 užsiėmimas

Maždaug 50 % smurto šeimoje atvejų įvyksta, kai vartojamas alkoholis / narkotikai.

Apie 20 % smurtą patiriančių moterų vartoja alkoholį / išrašytus vaistus kaip kovos su smurtu strategiją.


Procentinė narkotikus vartojančių įkalintų moterų dalis yra gerokai didesnė negu įkalintų vyrų;

Narkotikų vartojimas dažnai tampa būdu, padedančiu ištverti neigiamą gyvenimo patirtį, pavyzdžiui, smurtą;

Patirtas smurtas ir (arba) prievarta, ypač jeigu smurtavo ar prievartavo artimi šeimos nariai arba partneris, gali paskatinti daryti nusikaltimus;

Be to, kad moterys pačios griebiasi smurto arba netgi nužudymo, jos labai dažnai įvykdo su narkotikais susijusius nusikaltimus arba priverčiamos nusikalsti versdamosi prostitucija ir įsitraukdamos į sekso pramonę;

Nusikalstama veika dažnai susijusi su viktimizacija. Vieno Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis įkalintų moterų įžvelgia sąsają tarp pačių iškentėto smurto ir nusikalstamumo.

Smurtas ir narkotikų vartojimas: išgyvenimo strategija

2 užsiėmimas



Teisinis kontekstas: tarptautinės konvencijos ir deklaracijos

Jungtinių Tautų elgesio su kalinėmis ir nusikaltėlėms taikomų priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taisyklės (Bankoko taisyklės, 2010 m.)

Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo (2011 m. )

ES direktyva, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (2012 m.)

Handout2 užsiėmimas



Nacionalinės teisinės sistemos

Policijai suteikti intervencijos įgaliojimai.

Apsaugą nuo smurto reglamentuojantys teisės aktai.

Teisinė šalies sistemaTeisinė šalies sistema

2 užsiėmimas



Keitimosi procesas:

Kliūtys ir galimi būdai keistis

3 užsiėmimas


Pratimas

Stresas

darbe

3 užsiėmimas



Kliūtys, trukdančios palikti smurtautoją

3 užsiėmimas


Išsiskyrimas ne visada išsprendžia problemą. Išsiskyrimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis

procesas. Smurto proveržio pavojus (penkis kartus

padidėja rizika būti nužudytai). Socialinių, ekonominių ir sveikatos išteklių

trūkumas. Pagalbos stoka arba neadekvati pagalba.


Kova su smurtu: galimybės ir rizikos kalėjime

Session 3

Palankios sąlygos Tam tikra prasme kalėjimo sienos apsaugo moteris nuo

smurtaujančių partnerių. Kalinamos moterys sužino, kad ir daug kitų moterų turi panašią

patirtį. Pagerėjusi sveikatos būklė (įskaitant galimybę atsikratyti

narkotikų) palengvina įveikti su smurtu susijusius išgyvenimus.

Nepalankios sąlygos Struktūrinės sąlygos kalėjime gali vėl traumuoti (laisvės

praradimas, kontrolė ir t.t.). Kalėjime taip pat yra smurto.


Glorijos istorija

34

3 užsiėmimas Pratimas


Kelias į pokyčius

3 užsiėmimas

Keitimosi procesas priklauso nuo asmeninių išteklių ir gebėjimo greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas.

Keitimosi procesas priklauso nuo realių galimybių elgtis kitaip.

Smurtas arba grasinimas smurtu bet kada gali nutraukti keitimosi procesą.

Laikas, kai vykdomas įsikišimas, nebūtinai yra tinkamas laikas pokyčiams.

Ankstyvas įsikišimas padidina tikimybę nutraukti smurto ciklą.


Keitimosi etapų modelis Prochaska, Di Clemente, 1998 m.

3 užsiėmimas


P adėtis ik i apm ąstym o

(v is dar nepripaž įs tam a

prob lem a)

Apm ąstym as (p r ipaž įs tam a

prob lem a)

P as ireng im as / Aps isprend im as

(pas ireng im as pokyč iam s)

Veiksm ai / Valios stiprybė

(e lgesio pasike itim as)

S ituac ijos pa la ikym as

(e lges io pokyč ių pa la ikym as)

Atkrytis (pokyčių

ats isakym as)


Smurto identifikavimas ir problemos sprendimas

4 užsiėmimas


Prieštaringos situacijos kalėjime

Session 4

Ar nuteistoji patyrė smurtą, ar ji tik bando juo dangstyti savo atsakomybę?

Abejonė, ar nuteistoji tikrai patyrė smurtą šeimoje. Abejonė, ar nuteistoji nori kalbėtis apie smurtą

šeimoje. Trūksta laiko tokiems pokalbiams. Ar domėjimasis smurtu šeimoje yra mano profesinio

vaidmens dalis? Abejonė, ką reikės daryti, jeigu paaiškės, kad

nuteistoji patyrė smurtą šeimoje (Ką reikės daryti, jeigu ji atsakys „taip“?).


Kaip reaguoti į smurtą?

Svarbu ne tai, ar jūs kalėjime susidursite su moterimis, kurios patyrė smurtą, bet tai, kaip profesionaliai jūs reaguosite, kai paaiškės, kad jos patyrė smurtą (GESINE, 2005).

4 užsiėmimas


Pratimas

Bendravimo užduotis: Kaip kalbėti apie smurtą šeimoje

4 užsiėmimas

Dalinamoji medžiaga


Bendravimo metodai, kai kyla įtarimas, kad šeimoje buvo patirtas smurtas

4 užsiėmimas

Parodykite, kad esate pasirengęs kalbėtis. Kalbėkite neoficialioje, saugioje aplinkoje,

nedalyvaujant trečiajai šaliai. „Aktyviai“ klausykitės. Užduokite suprantamus, aiškius ir konkrečius

klausimus. Paaiškinkite, kodėl klausiate. Pabrėžkite, kad nėra pateisinamos priežasties

partneriui naudoti smurtą.


Atviras ir konfidencialus susitikimas

Nukentėjusiajai nėra lengva kalbėti apie smurtą ir jo paviešinimą bei kreiptis pagalbos.

Konfidencialūs santykiai – tai būtina sąlyga norint atvirai kalbėti apie sudėtingas problemas.

Jūs, kaip darbuotojas, turite užtikrinti atvirą, užjaučiamą ir tiesų bendravimą.

Rodykite teigiamą pavyzdį, kaip bendrauti (pvz., atkreipkite dėmesį į savo laikyseną ir balso toną).

Iškeldami smurto problemą, parodote profesinę atsakomybę, rūpestį ir dėmesį.

Atminkite, kad galite būti pirmoji grandis, nuo kurios prasideda smurto paviešinimas ir sustabdymas.

Rimtai ir įdėmiai išklausykite moters pasakojimą.

4 užsiėmimas


Jei kalinamoji patvirtina jūsų įtarimus

4 užsiėmimas

Parodykite, kad esate pasiruošęs išsiaiškinti šiuos klausimus. Papasakokite jai apie pagalbos galimybes įstaigos viduje ir

išorėje. Venkite klausinėti apie smurto priežastį. Paskatinkite moteris prašyti pagalbos, siekiant susidoroti su

praeities išgyvenimais. Pripažinkite, kad moteris gali nenorėti aptarti šių klausimų iš

karto (laikykite „atvertas duris“). Įvertinkite moteriai galintį iškilti pavojų pasimatymų metu ar

lygtinio paleidimo laikotarpiu. Atsižvelkite į tai, kad ir kalinčios moters vaikams gali grėsti

pavojus.


Gebėjimų stiprinimo ratas

4 užsiėmimas

Dalinamoji medžiaga

Gerbkite Gerbkite konfidencialumąkonfidencialumą

Tikėkite Tikėkite moterimi,moterimi,

patvirtinkite jospatvirtinkite jospatirtįpatirtį

SkatinkiteSkatinkitenaudotis naudotis

visuomenės visuomenės paslaugomispaslaugomis

Pripažinkite, Pripažinkite, kad prievarta kad prievarta

neteisinganeteisinga

Padėkite jaiPadėkite jaiplanuoti saugią planuoti saugią

ateitįateitįGerbkite Gerbkite motersmoters

savarankiškumąsavarankiškumą

Gebėjimų Gebėjimų stiprinimasstiprinimas


Profesinis elgesys – galimybės ir suvaržymai

5 užsiėmimas


Įkalinimo įstaigoms skirta intervencijos į smurtą sistema turėtų:

5 užsiėmimas

Sukurti sąlygas, kurioms esant kalinčios smurtą patyrusios moterys:

Galėtų kalbėti apie savo smurtinius išgyvenimus.

Galėtų prašyti pagalbos ir gauti pagalbą.

Sulauktų jautrios ir tinkamos reakcijos.

Kiek įmanoma, būtų nukreiptos į kompetentingas, jų poreikius atitinkančias įstaigas.


Kaip jautriai prabilti šia tema

Pagrindinėse kalėjimo vietose pakabinkite arba išdėliokite informacinius lankstinukus ir medžiagą;

Naudokitės profesinio tobulėjimo galimybėmis; Paskirkite konkrečius asmenis, galinčius

inicijuoti pokalbius apie smurtą; Pristatykite intervencinę struktūrą.

5 užsiėmimas


Profesionalaus elgesio galimybės ir suvaržymai

GALIMYBĖS Galiu: Pastebėti visas užuominas; Parodyti užuojautą; Žodžiais išreikšti savo mintis ir

jausmus; Papasakoti apie prieinamas

pagalbos paslaugas; Suteikti informacijos ir/arba

duoti lankstinukų; Paskatinti įkalintas moteris

judėti į priekį.

SUVARŽYMAI

Skuba; Išteklių (lėšų) stoka; Ar tai įrašyta į mano

pareigybės aprašymą? Ar išdrįsiu įsitraukti? Ką galiu padaryti (koks mano

vaidmuo)? Kas yra naudinga, o kas

kenkia?

5 užsiėmimas


Gerosios praktikos pavyzdžiai

Pateikite šalies duomenų, jeigu jų yra.

5 užsiėmimas

Šalies

duomenys!!!Šalies

duomenys!!!


Smurto šeimoje intervencijos programa

5 užsiėmimas

Darbuotojai ir sveikatos tarnybų darbuotojai kalėjimuose yra apmokyti apie smurtą šeimoje;

Ši tema įprastai keliama visų terapinių užsiėmimų metu;

Nuteistosioms yra prieinama informacija apie regionines pagalbos tarnybas;

Bibliotekoje yra informacijos ir suvokimui reikalingos medžiagos;

Kalėjimas nuolat bendradarbiauja su specializuotomis pagalbą smurto aukoms teikiančiomis tarnybomis.


Tarpžinybinis bendradarbiavimas

6 užsiėmimas


Palaikomi bendradarbiavimo ryšiai?

Čia pateikite informaciją apie dabar palaikomus šio kalėjimo ir išorės tarnybų bendradarbiavimo ryšius arba pasiteiraukite dalyvių apie tokį bendradarbiavimą.

6 užsiėmimas

Šalies

duomenys!!!Šalies

duomenys!!!


Institucinio bendradarbiavimo pagrindai

6 užsiėmimas

Turi būti aišku, kokios yra dalyvaujančių institucijų galimybės ir suvaržymai.

Bendradarbiavimas pagrįstas bendro tikslo siekimu ir yra sisteminis (neapsiriboja atskirais atvejais).

Abipusę pagalbą ir naudą sieja bendras tikslas. Partneriai gerbia vieni kitų skirtumus ir bendrauja,

susitikdami tiesiogiai. Bendradarbiavimas yra aktyvus procesas.


Šalies duomenys

Regioninės/vietinės pagalbos tarnybos

Pagalba moterims

6 užsiėmimas


Apsauga ir saugumas pagalbos moterims tarnybose

Šalies duomenys

6 užsiėmimas

Pagalbos moterims tarnybos siūlo su konkrečiu atveju susijusią: rizikos analizę; saugumo planavimą; reikšmingų pagalbos priemonių nustatymą; nukreipimą į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų

jautriai reaguojama į smurtą; patarimus ir konkrečiam atvejui tinkamas konsultacijas

pagalbą teikiantiems asmenims; nukreipimą į smurto šeimoje aukų prieglaudą.


Smurto šeimoje aukų prieglauda

Šalies duomenys

6 užsiėmimas


Pro vartus: saugumas ir rizikos veiksniai

6 užsiėmimas

Rizikos veiksnių vertinimas: Gali būti, kad moterys, nubaustos alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis, šiuo metu patiria smurtą ir seksualinę prievartą šeimose. Laisvės atėmimo bausme nuteistos moterys gali laikinai jaustis santykinai saugios (nors kai kurie smurtautojai neduoda moterims ramybės ir kalėjime), tačiau išėjusios į laisvę jos gali ir toliau patirti prievartą. Labai svarbu rimtai atsižvelgti į pačios moters rizikos veiksnių vertinimą: ji gerai pažįsta smurtautoją ir dažniausiai gali geriausiai įvertinti, koks jis gali būti pavojingas ir ko jai gali prireikti, kad užsitikrintų saugumą.

Saugumo planavimas yra būdas padėti moteriai apginti save ir savo vaikus. Šis būdas padeda jai suplanuoti, ką daryti, jeigu ateityje smurtas ir prievarta pasikartotų, bei apmąstyti, kaip ji gali padidinti savo saugumą, nesvarbu, ar ji nuspręs toliau palaikyti smurtinius santykius (grįžti), ar juos nutraukti. Pati moteris negali nutraukti smurto ir prievartos; tai gali tik smurtautojas. Tačiau yra dalykų, kuriuos ji gali padaryti savo saugumo labui.


Visą informaciją ir papildomos medžiagos galite rasti tinklalapyje adresu www.daphne-strong.eu

Visa pateikta informacija ar medžiaga galite nevaržomai naudotis darbe, tačiau visada nurodykite STRONG projektą kaip informacijos šaltinį. Dėkojame.

Dėkojame už dėmesį!


Documents

KALINČIŲ MOTERŲ PATIRTAS SMURTAS SUVOKIMAS – ATPAŽINIMAS – VEIKIMAS