Kalbotyros pradmenys

Kartojimas ir ţinių gilinimas

Parengė Panevėţio r. Raguvos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Rita Karpavičienė

,,Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies

gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet

daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri

didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba

yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo

tėvas, valstybės sargas.”

Mikalojus Daukša. ,,Postilė”

Mokslas, tiriantis kalbas, vadinamas

kalbotyra, arba lingvistika

(lot. lingua - kalba).

Kalbotyros (lingvistikos) specialistas –

kalbininkas, arba lingvistas.

Pasaulyje priskaičiuojama

apie 3 tūkst. kalbų.

Didţiausiosiausios kalbos:

1. Kinų.

2. Anglų .

3. Ispanų.

4. Rusų.

Mirusios, bet kai kada dar vartojamos

kalbos:

• lotynų,

• senovės graikų,

• senovės arabų,

• sanskrito.

Ţmonės yra sukūrę ir dirbtinių kalbų.

Esperanto kalbąXIX a. pabaigoje sugalvojo Lietuvoje (Veisiejuose) dirbęs gydytojas okulistas

Liudvikas Lazaris Zamenhofas.

Malda ,,Tėve mūsų” esperanto kalba

Artimos, giminiškos kalbos sudaro

kalbų šeimas.

Svarbiausios pasaulio kalbų šeimos:indoeuropiečių;

semitų - chamitų;

kinų - tibetiečių.

ugrų - finų;

tiurkų;

Lietuvių kalba priklauso

indoeuropiečių kalbų šeimai.

Šios šeimos kalbos pasaulyje plačiausiai

vartojamos - jomis šneka beveik pusė viso

pasaulio gyventojų.

Kalbų šeimos skirstomos į šakas.

Lietuvių kalba priklauso

baltų kalbų šakai.

Baltų kalbos

Gyvos

lietuvių

latvių

Mirusios

prūsų

kuršių

sėlių

ţiemgalių

jotvingių

poteriai, parašytineţinomo asmens ranka vienos 1503 m. išleistos lotyniškos knygos paskutiniame puslapyje.

Tyrinėtojai nustatė, kad rašyta XVI a. pradţioje.

Seniausias ţinomas lietuviškas

tekstas -

Autorius – Martynas

Maţvydas.

Išleista 1547 m.

Karaliaučiuje.

Išliko du šios knygos

egzemplioriai: vienas

saugomas Vilniaus, kitas -

Torunės universitete

(Lenkijoje).

Pirmoji lietuviška knyga –

,,Katekizmas”

1. Lotyniškas ketureilis ,,Lietuvos

Didţiajai Kunigaikštystei“.

2. Karaliaučiaus universiteto

profesoriaus Stafilo lotyniška pratarmė.

3. Maţvydo lietuviška pratarmė

,,Knygelės pačios bylo...“ (112 eilučių).

4. Lietuviškas elementorius (abėcėlė ir

skaitymo pratimai).

5. Katekizmas - religiniai, socialiniai ir

doroviniai pamokymai.

6. 11 giesmių su gaidomis.

Maţvydas rašė gimtąja ţemaičių tarme su

aukštaičių tarmės priemaišomis.

,,Katekizmo” sandara

Pirmoji lietuvių kalbos gramatika

,,GRAMMATICA Litvanica”

• Parašyta Danieliaus

Kleino.

• Išleista 1653 m.

Karaliaučiuje.

• Parašyta lotyniškai.

Pirmoji mokslinė lietuvių kalbos

gramatika

,,Litauische Grammatik”

• Parašyta kalbininko

Augusto Šleicherio.

• Išleista 1856 m.

Prahoje.

• Parašyta vokiškai.

Pirmasis

lietuvių kalbos ţodynas -

,,Dictionarium trium linguarum”

• Autorius -

Konstantinas

Sirvydas.

• Išleistas 1620 m.

Vilniuje.

Lotyniški ţodţiai

išversti į lenkų ir

lietuvių kalbas.

Reikšmingiausias, didţiausias ir išsamiausias yra

daugiatomis

,,Lietuvių kalbos ţodynas”.

Sumanytojas ir pirmasis

leidėjas - kalbininkas

Kazimieras Būga.

Jo darbą tęsėJuozas Balčikonis

ir kiti kalbininkai.

Išleista 20 tomų:

pirmasis tomas

1924 m.

dvidešimtasis tomas

2002 m.

Išleido Lietuvių kalbos

institutas.

,,Lietuvių kalbos ţodyno” reikšmė:

• Tai pats svarbiausias lietuvių

leksikografijos darbas (leksikografija –

ţodynų visuma).

• Jis apima ir dabartinės

bendrinės kalbos, ir visų tarmių,

ir senųjų raštų leksiką.

• Ţodynas unikalus ir Europoje,

ir pasaulyje.

Ţymiausias lietuvių kalbininkas, parašęs pirmąją norminę

bendrinės kalbos gramatiką,

didysis lietuvių bendrinės kalbos ugdytojas ,

nepailstantis kovotojas su kalbos negerovėmis,

didţiausias rašomosios kalbos tobulintojas -

Jonas Jablonskis (Petras Kriaušaitis,

Rygiškių Jonas)

(1860 -1930)

Reikšmingiausias veikalas apie

lietuvių kalbą -

Zigmo Zinkevičiaus

,,Lietuvių

kalbos istorija”

(išleista 1984 – 1994 m.)

Šešiatomė ,,Lietuvių kalbos istorija”

Kiti ţymūs lietuvių kalbininkai:

• Antanas Baranauskas

• Pranas Skardţius

• Antanas Salys

• Kazimieras Jaunius

• Antanas ir Jonas Juškos

• Jurgis Gerulis

Ţymūs nelietuvių kalbininkai,

tyrę lietuvių kalbą:

• Augustas Šleicheris

• Janis Endzelynas

• Viljamas Šmolstygas

• Christianas Stangas

• Vladimiras Toporovas

• Janas Otrembskis

Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta

nuo XIX a. vidurio.

1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos

Valstybinės kalbos įstatymas,

kuriuo skelbiama, kad Lietuvos Respublikos

valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Valstybinės kalbos globos kryptis ir uţdavinius

nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė

lietuvių kalbos komisija.

Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų

neoficialaus bendravimo.

Asmenys, paţeidę šį įstatymą, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą

viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos

apsaugą, kontrolę ir atsakomybę uţ Valstybinės

kalbos įstatymo paţeidimus.

Lietuvių kalba turi dvi pagrindines

tarmes -

aukštaičių

ir

ţemaičių.

Tarmės skyla į patarmes.

Aukštaičiai

rytų * vakarų * pietų

* * *

Ţemaičiai

šiaurės * vakarų * pietų

Aukštaičių tarmę patogiausia skirstyti į

patarmes pagal am, an, em, en ir ą, ę tarimą.

Ţemaičių tarmę į patarmes patogiausia

skirstyti pagal dvibalsių ie ir uo tarimą.

Senuosius garsus ir formas geriau išlaikė

aukštaičiai.

Bendrinė lietuvių kalba susiformavo vakarų

aukštaičių patarmės (tiksliau pietinės jos

dalies) pagrindu.

Kitų kalbų įtaka lietuvių kalbai

Lietuvių kalbą daugiausia veikė ir veikia slavų

(lenkų, rusų)

ir germanų (vokiečių, anglų) kalbos.

Lietuvių kalbos senoviškumo

poţymiai

• Išlaikytas laisvas ţodţių kirčiavimas (kirtis nesusietas

su vienu kuriuo skiemeniu).

• Archaiškos priegaidės (tvirtapradė ir tvirtagalė).

Pvz.: l ngas, laũkas.

• Nesuplakti ilgieji ir trumpieji balsiai (tiek grynieji, tiek

mišrieji).

• Išlikę baltų priebalsiai š, ţ, pvz.: šienas, ţiedas.

Lietuvių kalbos kilmės teorijos

XV - XVI a. garsėjo lietuvių kilmės iš romėnų teorija.

Mykolas Lietuvis traktate pateikė net 74

lotyniškus ţodţius, skambančius panašiai kaip lietuvių

kalboje:

ansa - ąsa, dentes - dantys, deus - dievas, rota - ratas,

mensis - mėnesis, nasus - nosis, unda - vanduo,

ovis - avis, gentes - gentys, noctis - naktis ir pan.

Nuo XVIII a. atsiranda vis daugiau balsų,

keliančių savaiminę lietuvių kalbos kilmę.

Įdomu

• Biblija kalbų įvairovę aiškina Babelio bokšto legenda.

• Ţmonija jau prarado 9 tūkst. kalbų.

• Kalbos išnyksta greičiau nei retieji gyvūnai ar

augalai.

• Pirmiausia išnyksta primityvių tautų ir genčių kalbos.

• Kalba sėkmingai gyvena ir tobulėja, jei ja kalba

1 mln. ţmonių.

• Šiuo metu perspektyvą išlikti turi 250 kalbų.

• Šiuo metu lietuvių kalbą vartoja apie 2,7 mln. lietuvių

Lietuvoje ir daugiau nei 640 000 uţsienyje.

• Be to, lietuvių kalbą moka ir gali ją vartoti per 90 %

nelietuvių šalies gyventojų.