Med. dr. Julius Neverauskas

Kas svarbiausia?

KAIP IŠSAUGOTI SVEIKATĄ IR DARBINGUMĄ I dalis

Med. dr. Julius Neverauskas

Kas svarbiausia?

KAIP IŠSAUGOTI SVEIKATĄ IR DARBINGUMĄ I dalis

© Julius Neverauskas© UAB „Sveikas žmogus“

Išleido UAB „Sveikas žmogus“Tvirtovės al. 90A, 50185 KaunasTel.: (8 37) 33 15 59 Dizainerė-maketuotoja Inga GrigaliuvienėKalbos redaktorė Aurelija-Gražina Rukšaitė

Spausdino: UAB „ARX Baltica“.Veiverių g. 142B, Kaunas Už spaudos kokybę atsako spaustuvė.

Turinys

Ką reiškia būti sveikam? • 4

Nuo ko sveikata priklauso daugiausiai? • 6

Kokia mūsų padėtis? • 6

Nuo ko pradėti? • 7

Visapusišką sveikatą išsaugančių ir stiprinančių priemonių piramidė • 8

Sveika gyvensena svarbiausia • 9

Ką daryti? • 12

Apie sveikatos patikrą (profilaktinius tyrimus) • 17

10 simptomų, kurių negalima ignoruoti • 18

Jeigu susirgote • 22

Apie senėjimo prevencijos (angl. anti-aging) mediciną • 23

Gyvenimo būdas ir ilgaamžiškumas • 26

Sveikas žmogus trokšta tūkstančių dalykų, o sergantis tenori tik vieno – sveikatos. Todėl sveikata – viena svarbiausių žmogaus laimės sudedamųjų dalių, viena didžiausių vertybių. Tai žmogaus dvasios ir kūno jėgų derinys. Sveikatą galima apibūdinti ir taip, kaip atskiras individas ar jų grupė sugeba įgyvendinti savo tikslus bei patenkinti poreikius ir kaip geba keisti ir valdyti aplinką. Todėl sveikata yra kas-dienio gyvenimo šaltinis ir prielaida, o ne jo tikslas ir apima asmeninius ir socialinius išteklius bei fizines galimybes.

Pati sveikata neužtikrina visiškos laimės ar labai aukštos gyvenimo kokybės, tačiau sunku įsivaizduoti pilnutinę laimę ar gerą gyvenimą sunkiai sergant ar varginant ne-galiai. Todėl gera sveikata yra būtina laimės, pasitenkinimo ir klestėjimo sąlyga. Kaip ir daugelis gerų dalykų šiam gyvenime, ji neatsiranda iš niekur ir reikalauja nuolatinių pastangų norint ją išsaugoti ir puoselėti. Ši knygelė apie tai, kaip įgauti, išlaikyti ir didinti dvi bene svarbiausias mūsų vienintelio gyvenimo kokybės prielaidas – sveikatą ir darbingumą.

Ką reiškia būti sveikam?Žmonės dažnai susimąsto ir pradeda vertinti tik tai, ko neteko. Taip yra

ir su sveikata. Protingieji stengiasi numatyti keletą žingsnelių toliau. Todėl jie savo ir savo artimųjų sveikata pradeda aktyviai rūpintis kuo anksčiau, domisi vis naujomis ir veiksmingesnėmis galimybėmis ir jas taiko praktikoje.

Gyvenimas šiuolaikiniam žmogui kelia vis didesnius iššūkius ir reikalavimus. Iš esmės yra pasikeitę tūkstančius metų žmonėms buvę būdingi gyvenimo būdas, mity-ba, fizinis aktyvumas, psichologiniai ir emociniai krūviai. Iš aktyvių jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių šiuo metu vis daugiau laukiama didžiausio darbingumo, aktyvios protinės veiklos, įvairių sudėtingų gebėjimų. Net ir vyresni bei senyvo amžiaus žmo-nės, norėdami gerai jaustis, priversti tobulinti savo adaptacijos įgūdžius ir įgauti vis naujų žinių, nors tai jiems sukelia nemažą stresą ir reikalauja daug jėgų.

Kita vertus, sparčiai besivystantis mokslas ir greitas jo pasiekimų įgyvendinimas praktikoje suteikia ir naujų galimybių. Jau daug žinoma apie sveikatą bei darbingu-mą išsaugojančias bei stiprinančias strategijas, ir šių žinių vis daugėja bei jos tikslė-ja. Taip pat atsiranda vis daugiau diagnostikos bei intervencinių galimybių pirminei

A i s t r a g y v e n t i

5

profilaktikai (kai stengiamasi užkirsti kelią ligų išsivystymui) ir antrinei ligų profilakti-kai (kai imamasi priemonių, padedančių sustabdyti besivystančią ligą ir išvengti jos komplikacijų). Besivystantis medicinos mokslas taip pat pateikia daugiau sveikatos stiprinimo ir ligų gydymo galimybių, kurdamas naujus vaistus, maisto papildus, funk-cinį maistą, medicinos procedūras ir technologijas.

Kas gi yra ta sveikata? Bene labiausiai yra vartojamas dar 1948 metais Pasauli-nės sveikatos organizacijos pateiktas apibūdinimas, kad sveikata – tai ne tik ligų ar negalių nebuvimas, bet fizinė, emocinė ir socialinė gerovė.

Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne vien tik ligos ar negalios nebuvimas. (Pasaulio sveikatos organizacija, 1948)

Taigi fizinė, psichinė ir socialinė sveikata – tai pagrindinės žmogaus gyvenimo ašys. Šios trys dalys stipriai ir giliai tarpusavyje susijusios ir viena kitai daro įtaką bei stiprina. Pavyzdžiui, fiziškai sveikas, stiprus ir ištvermingas žmogus paprastai geriau jaučiasi psichologiškai ir daugiau pasiekia socialinėje-ekonominėje veikloje. O dau-giau išsilavinę ir sėkmingiau gyvenantys žmonės turi daugiau resursų ir motyvacijos stiprinti savo sveikatą ir didinti darbingumą.

Kà reiðkia bûti sveikam praktiðkai? Galima išvardinti dešimtis žmogaus savy-bių (galimybių, gebėjimų ar trukdžių nebuvimo), kurių turėjimas leidžia jam jaustis sveikam. Pateikiame svarbiausias:

Fizinë sveikata: • Ligų ar negalios nebuvimas• Diskomfortą keliančių simptomų nebuvimas• Atsparumas ligoms ir infekcijoms• Pasitenkinimą keliančios ir gerą savijautą bei darbingumą užtikrinančios fizi-

nės savybės (jėga, ištvermė, lankstumas, koordinacija, vikrumas)• Gebėjimas fiziškai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir stresų• Pakankamas fizinis darbingumas Psichologin ir dvasinë sveikata:• Psichinių ligų ar piktnaudžiavimo nebuvimas• Užsitęsusio ar nuolatinio psichologinio diskomforto ar psichikos sutrikimų

simptomų nebuvimas• Harmoninga, brandi asmenybė• Pasitenkinimą keliantis dvasinis gyvenimas (religija, pomėgiai)• Pozityvūs, pasitenkinimą keliantys tarpasmeniniai santykiai • Atsparumas žalojantiems psichologiniams veiksniams ar įtakoms• Pakankamos nervų sistemos funkcinės galimybės (ištvermė, dėmesio koncen-

tracija, atmintis)• Sugebėjimas prisitaikyti besikeičiant sąlygoms

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

6

• Sugebėjimas mokytis ir tobulėti• Sugebėjimas mylėti ir būti mylimam• Pasitenkinimą keliantis seksualinis gyvenimas• Pragmatiškas, pozityvus požiūris į save (išvaizdą, padėtį, galimybes, trūku-

mus, patirtį)• Pakankamas protinis darbingumas ir protinės veiklos efektyvumas

Socialinë sveikata:• Gebėjimas jaustis visaverčiu bendruomenės nariu ir užsitikrinti pasitenkinimą

keliančią padėtį • Pasitenkinimą keliantys tarpasmeniniai šeimoje ir kolektyve• Pasitenkinimą kelianti darbinė ir kūrybinė veikla• Gebėjimas spręsti problemas ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų• Pasitenkinimą kelianti socialinė saviraiška

Nuo ko sveikata priklauso daugiausiai?Sveikata nėra savaiminė būsena. Jos kokybę skirtinga dalimi lemia daug

nuo mūsų priklausančių ir nelabai priklausančių priežasčių. Kiek būsime sveiki ar nesveiki, daugiausiai priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo, nes apie 45–50 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Dar penktadalis sveikatos taip pat daug priklauso nuo mūsų, nes aplinka lemia 20 proc. Ir tik likusiam trečdaliui mes patys įtakos padaryti negalime, nes 20 proc. sveikatos potencialo sudaro genetiniai veiksniai ir 10–15 proc. priklauso nuo medicinos. Paradoksalu, bet medicinai, kurios reikšmė yra pati mažiausia (tik 10–15 proc.!), šiuolaikinės visuomenės skiria daugiau kaip 90 proc. visų sveikatai skirtų lėšų, kitoms sritims palikdamos tik 10 proc. Taip yra dėl žmonėms būdingo psichologinio fenomeno, kai sveikata pradedame rūpintis tik susirgę ir manome, kad medicina turi kompensuoti mūsų pačių nenorą, neži-nojimą, nerūpestingumą ir apsileidimą. To reikalaujame ir iš politikų, kurie būtent taip skirsto visuomenės pinigus. Taigi norintiesiems geresnio rezultato savo sveikatos išsaugojimu bei stiprinimu reikia rūpintis patiems. Ir tai labai mažai kainuoja pinigine prasme. Tiesiog reikia žinoti ir kasdien laikytis svarbiausių sveikatą išsaugančio bei stiprinančio gyvenimo taisyklių.

Kokia mūsų padėts?Prieš ką nors keičiant reikia įvertinti esamą situaciją. Nusistatyti asmeninę

sveikatos būklę padės mūsų rekomenduojamas profilaktinių tyrimų planas, atsižvel-giant į jūsų lytį ir amžių (þr. „Apie sveikatos patikrà“, p. 17).

Tačiau ne mažiau svarbu žinoti ir bendrą situaciją Lietuvoje, kuri nėra džiuginanti (2005 m. duomenys). Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 71,3 m., t.y.

A i s t r a g y v e n t i

7

mažesnė negu daugelyje išsivysčiusių šalių. Pagrindinės mirties priežastys išlieka krau-jotakos sistemos ligos (54,4 proc. nuo visų mirusių), piktybiniai navikai (18,4 proc.) bei nelaimingi atsitikimai, traumos ir apsinuodijimai (12,7 proc.). Šios priežastys sudaro apie 85 proc. visų mirčių. Mirties priežasčių struktūra priklauso nuo gyventojų amžiaus. Iki 45 m. amžiaus gyventojai dažniausiai miršta nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodi-jimų ir traumų, o nuo 45 m. mirties priežasčių struktūroje svarbiausią vietą užima krau-jotakos sistemos ligos, kurių dalis tarp kitų ligų senstant didėja. Net 67 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

2005 m. Lietuvoje piktybiniais navikais susirgo 16 124 asmenys (472,3/100 000 gyventojų), t. y. 1,1 proc. daugiau nei 2004 metais. 39,1 proc. ligonių di-agnozė nustatyta III–IV stadijos. 2005 m. piktybiniais navikais susirgo 8243 vyrai (517,6/100 000 vyrų). Vyrai daugiausiai serga priešinės liaukos, trachėjos ir plau-čių, odos bei skrandžio piktybiniais navikais.

2005 m. piktybiniais navikais susirgo 7781 moterys (432,6/100 000 moterų). Moterys daugiausiai serga krūties, odos, gimdos kūno ir gimdos kaklelio piktybiniais navikais. Per paskutinius penkerius metus mirštamumas nuo piktybinių navikų padi-dėjo 3 procentais. Vyrų mirštamumas yra 1,2 didesnis negu moterų.

Mirštamumas dar nėra svarbiausias žymuo. Labai svarbu, kaip mūsų gyve-nimo kokybę nulemia sveikatos būklė. Tyrimai rodo, kad nemažą gyvenimo dalį mes praleidžiame sirgdami ar turėdami negalią. Nekalbant jau apie suaugusius arba vyresnio amžiaus žmones, net į pradines klases ateina vos 34,5 proc. visiškai sveikų vaikų, 56,1 proc. jų jau būna funkcinių sutrikimų. Mokinių sveikata kasmet blogėja, nustatoma daug regos, judėjimo aparato, nervinių ligų bei kitų sutrikimų. Atkreipia dėmesį į save ir tas faktas, kad 11 metų amžiuje nesijaučia laimingos 28,3 proc. mergaičių ir 22,2 proc. berniukų; iš trylikamečių – 43,7 proc. mergai-čių ir 31,4 proc. berniukų; iš penkiolikmečių – 50,4 proc. mergaičių ir 36,1 proc. berniukų. Taigi, metams bėgant, „nelaimingųjų“ skaičius didėja.

Èia slypi milžiniškas rezervas. Jeigu jūs rimtai pasinaudosite šioje knygelėje esa-ma informacija ir pritaikysite žinias kasdieniniame savo gyvenime, pasieksite ne tik galbūt sunkiau šiuo metu suvokiamų tolimesnių tikslų (gyvenimo pailgėjimo, ligų ar negalios išvengimo), bet ir betarpišką naudą (savijautos pagerėjimą, didesnį pasi-tikėjimą savimi, didesnį darbingumą ir energiją, todėl ir galėjimą iš gyvenimo gauti daugiau, didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir savimi).

Nuo ko pradėti?Pradėti geriausia nuo svarbiausio dalyko – apsisprendimo. Ar neno-

rėtumėte būti sveikesni, energingesni, stipresni, ištvermingesni, darbingesni? O linksmesni ir laimingesni? Gal norite dirbti efektyviau, valgyti skaniau, miegoti

Julius Neverauskas

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

8

geriau ir mylėtis karščiau? Be to, šiuos gebėjimus išsaugoti visą laiką, net ir sen-dami?

Tai įmanoma! Ir nėra taip sudėtinga. Nemažai žmonių mėgaujasi tokio geresnio gyvenimo privalumais. Jie jaunatviški, optimistiški, jiems sekasi, jie efektyviai dirba ir įdomiai ilsisi ne tik jaunystėje ar brandžiame amžiuje, bet ir senatvėje.

Norint iðsaugoti ir stiprinti sveikatà bei iðlaikyti didelá darbingumà, reikia:

• Motyvacijos (reikia suprasti, kodėl norite būti sveikesni bei darbingesni ir žinoti, ką trokštamo tai jums duos).

• Þiniø (turite turėti pakankamai žinių ir įgūdžių ir nuolat juos atnaujinti).• Atkaklumo, kantrybës ir iðtvermës (gyvenimas pilnas pagundų ir netikrų, ža-

lojančių „malonumų“, dauguma iš jų dirbtinai sukurti siekiant gauti pelno).• Pozityvaus nusistatymo, kurio gali prireikti tam tikros įtampos reikalaujančio-

se veiklose, pavyzdžiui, reguliariai mankštinantis.• Mokëjimo pasirinkti (jūs turite patys valdyti savo gyvenimą ir aplinką, todėl

nuolat teks atsirinkti svarbiausius dalykus ir atsisakyti šalutinių ar jums truk-dančių).

Sveikatos stiprinimas skatina asmeninį ir socialinį tobulėjimą per gaunamą in-formaciją, sveikatos mokymąsi ir gyvenimo įgūdžių ugdymą. Svarbu, kad žmonės mokytųsi visą gyvenimą, pasiruoštų visiems gyvenimo periodams ir žinotų, kaip elgtis susirgus lėtine liga ar susižalojus bei kaip nuo to apsisaugoti.

Taigi pirmoje vietoje – informacija.

Visapusišką sveikatą išsaugančių ir stiprinančių priemonių piramidėPriemones, padedančias žmogui visapusiškai išsaugoti bei sustiprinti

sveikatą ir padidinti darbingumą, galima suskirstyti į grupes, sudarančias lyg savo-tišką piramidę. Jų apačioje yra svarbiausios visiems prieinamos priemonės, o kuo aukščiau, tuo jos specifiškesnės ir sudėtingesnės.

Kaip matome iš piramidės struktūros, svarbiausias priemones žmonės gali pradėti taikyti jau patys, net be medikų pagalbos. Svarbu jas žinoti ir turėti pakan-kamai motyvacijos, t. y. norėti gyventi kuo geriau ir... kuo ilgiau. Specialistai, aiš-ku, turi padėti jas pritaikyti, atsižvelgdami į individualius ypatumus bei poreikius, ir patarti, kaip viską daryti daug efektyviau. Net, atrodytų, tokie nekalti dalykai, kaip mankšta ar vitaminų bei mineralų papildų vartojimas, gali būti nepakanka-mai veiksmingi arba net žalingi, jeigu daromi netinkamai. Kitos priemonės jau reikalauja dar daugiau specialistų darbo.

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

9

Sveika gyvensena svarbiausia Ir tai galite jûs patysSveika gyvensena tai ne abstrakti sąvoka. Kaip žinome, nuo jos priklauso

pusė mūsų sveikatos arba nesveikatos. Mes bet kuriuo atveju vis pasirenkame gyventi arba sveikai (kitais žodžiais sakant saugoti ir didinti mūsų galimybes), arba ne (tai yra save silpninti bei žaloti).

Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervi-nes organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo svei-katą. Sveikos gyvensenos veiksniai yra: saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinio gyvenimo optimizavimas, streso valdymas, geri bendravimo įgūdžiai, optimali mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, ir kt.. Sveika gyvense-na daug nekainuoja. Priešingai, taip gyvenant galima sutaupyti. Ir ne tik neišleidžiant vaistams ir gydytojams. Sveikai gyvenant mažiau kainuoja buitis, sveikai maitinantis – maistas (kad ir kaip tai keista) ir net transportas (juk tokiu atveju keletą šimtų metrų ar net poros kilometrų nevažiuosime automobiliu). Sveika gyvensena taip pat duoda nemažą pasitenkinimo ir savivertės jausmą (atsisakote to, nuo ko kiti žmonės priklauso ir todėl turi problemų, taip pat laimite prieš savo silpnybes ir t.t.).

Estetinës medicinos ir kos-

metologijos priemonës Rekreacinës (atkuriamosios), fizioterapijos ir kitos sveikatà

stiprinanèios procedûros, atliekamos medicinos ástaigose, sanatorijose ir gydyklose

Maisto papildai, þoliniai preparatai ir specifiniai organizmo funkcijas pagerinantys nereceptiniai vaistai

Profilaktiniai tyrimai, ankstyva ligø diagnostika ir gydymasProtinë veikla ir specialûs pratimai, padedantys iðsaugoti ir

stiprinti màstymo funkcijasPasitenkinimà teikiantis seksualinis gyvenimas

Optimalus fizinis aktyvumas (apimantis ir kûno rengybà, t.y.tikslingà kûno proporcijø formavimà siekiant estetiniø tikslø)

Sveikatà bei darbingumà iðsaugojanti mityba (apimanti ir maitinimosi bûdà, ir dietà, ir specialø funkciná maistà)

Sveikatà iðsaugantis ir stiprinantis gyvenimo bûdas (miego ir bûdravimo, darbo ir poilsio sàlygos bei reþimai, nepiktnaudþiavimas cheminëmis medþiagomis, ekologinë profilaktika, streso suvaldymas,

emocinio gyvenimo optimizavimas, geri komunikaciniai ágûdþiai, specialios higienos priemonës)

Visapusiðkà sveikatà iðsauganèiø ir stiprinanèiø priemoniø piramidë.© Julius Neverauskas

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

10

Pradžioje apie pagrindinę prielaidą – gyvenimo būdą.

Þinokite, kas jums kenkia Pavojingi aplinkos veiksniai, kurie turi įtakos sveikatai, yra skirstomi į penkias

grupes:• Biologiniai• Cheminiai• Fiziniai• Socialiniai• PsichologiniaiVeiksnys pakenkia individui, jeigu jo koncentracija, dydis ar poveikio trukmė bus

pakankama.Pavojingi aplinkos veiksniai, kurie turi tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, daž-

niausiai būna antropogeninės kilmės, tai yra žmogaus ir jo veiklos rezultatai. Todėl, ieškodami informacijos ir naudodami turimą, daugelio iš jų mes visiškai arba bent jau dalinai galime išvengti.

Biologiniø veiksnių grupei yra priskiriamos bakterijos, virusai ir parazitai, kurie, nesant pakankamo atsparumo jiems, gali sukelti infekcijas.

Á cheminiø veiksnių grupę įeina dauguma aplinkos toksinų. Tai metalai, oro teršalai, tirpikliai, pesticidai. Cheminių veiksnių grupei taip pat priskiriamos dulkės. Tarp maisto priedų, keliančių riziką sveikatai, yra stabilizatoriai, konservantai, dažai, skonį keičiančios ir kitos mitybinės vertės neturinčios bei tik dažniausiai komercinę maisto vertę didinančios medžiagos. Tabako dūmai taip pat yra priskiriami cheminių teršalų grupei, keliančiai ypač didelį pavojų sveikatai. Mums kenkia ne tik mūsų pačių rūkymas, bet ir kvėpavimas tabako dūmais aplinkoje, t.y. pasyvus rūkymas. Rūkaliai daug dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių vėžiu, kvėpavimo bei šir-dies ir kraujagyslių ligomis.

Pavojingų fiziniø veiksnių grupei priskiriami: automobilių, mechanizmų ir įrengi-nių keliamas triukšmas, virpesiai, radiacija, elektromagnetiniai laukai ar netinkamas apšvietimas. Šiai grupei yra priskiriami ir klimato veiksniai, tokie kaip šaltis, karštis, drėgmė.

Tarp socialiniø veiksnių, keliančių riziką sveikatai, yra specifinės, žalojančios sveikatą profesijos ir sveikatai kenksmingos darbo sąlygos, žemas išsilavinimas su jam būdingomis mažomis pajamomis, elgsenos rizikos veiksniai ir socialinė, net šei-mos padėtis (pavyzdžiui, nevedusių ar išsiskyrusių vyrų mirtingumas yra daug dides-nis už gyvenančių stabiliose šeimose, o išsiskyrusios moterys daug dažniau serga depresija).

Psichologiniai kenksmingi veiksniai taip pat gali skatinti daugelio ligų (širdies, kraujagyslių, psichikos) progresavimą ir didina sergamumo jomis riziką. Didelį pa-

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

11

vojų sukelia nuolatinis nekontroliuojamas psichologinis stresas, įtempti tarpusavio santykiai, priešiška, išnaudojanti ar žeminanti orumą aplinka.

Svarbiausi pavojingi sveikatai aplinkos veiksniai

Psichologiniai Stresas Negatyvūs tarpusavio santykiai Priešiška, išnaudojanti ar žeminanti orumą aplinka

Socialiniai Išsilavinimas Šeimos padėtis Socialinė padėtis Gyvenimo sąlygos Darbo sąlygos Pajamos

Fiziniai Netinkamas apšvietimas Temperatūra Triukšmas Elektros ir magnetiniai laukai Radiacija

Cheminiai Cheminės medžiagos Vaistai Dulkės ir dujos bei garai Maisto priedai Tabakas

Biologiniai Bakterijos Virusai Parazitai

Kenksmingų aplinkos veiksnių sukeliamo sveikatos sutrikdymo dydis priklauso ne tik nuo veikiančiojo agento toksiškumo, koncentracijos, veikimo būdo bei trukmės, bet ir nuo individualių organizmo savybių. Pavojingų aplinkos veiksnių poveikio dy-džiui ir sukeliamų sveikatos sutrikimų pasireiškimui įtakos turi: genetinė predispozici-ja, fizinė žmogaus būklė, psichologinė būklė, individo atsparumas konkrečiam po-veikiui, organizmo gebėjimas prisitaikyti, mityba, lytis, amžius, net asmenybės tipas. Pavyzdžiui, asbestas daug daugiau kenkia rūkantiems negu nerūkantiems; rūkymas

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

12

gali daug mažiau kenkti specifinį genotipą turintiems žmonėms (tokių daugiau tarp azijiečių), o tie patys maisto produktai (pavyzdžiui, brokoliai) vieniems žmonėms gali veikti kaip maistas nuo vėžio, o kitiems tokio poveikio neturėti. Vieni gali palyginti daug valgyti ir nestorėti, kitiems maisto kiekį riboti iki optimalaus labai svarbu. Taip pat žinome, kad tie patys vaistai gali visiškai skirtingai veikti skirtingus žmones dėl jų genetinių savybių arba vartojamo maisto. Moterų organizmas dėl specifinių savy-bių, ypač nėštumo metu, yra pažeidžiamas labiau. Žmogaus organizmo atsparumas kenksmingiems aplinkos veiksniams kūdikystėje ir vaikystėje yra labai pažeidžiamas dėl nesusiformavusio imuniteto. Po to organizmo atsparumas sparčiai didėja iki 18–25 metų, kada, pasiekęs didžiausią lygį, laipsniškai ima mažėti. Iki 45–50 metų atsparumas ligoms ir sveikatos pažeidimas mažėja palengva, po to imuninė siste-ma ir organizmo atsparumas dėl senėjimo proceso pradeda silpti sparčiau. Metams bėgant, lėtėja medžiagų apykaita, progresuoja lėtinės ligos, organizme greičiau kaupiasi toksinės medžiagos, dažnėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais. Stabili dvasinė būsena organizmo atsparumą aplinkos veiks-niams didina.

Ką daryti?Neþûkite, nesusiþalokite, venkite traumø. Lietuvoje ankstyvą mirtį ir

neįgalumą labai dažnai sukelia traumos autoavarijose arba darbe. Išvengę jų, tikrai pridėsite keletą metų darbingo gyvenimo. Ką daryti? Laikykitës eismo taisykliø, ne-vairuokite ir nedirbkite su árengimais apsvaigæ, automobilyje segëkite saugos dirþus. Laikykitës darbø saugos ir prieðgaisrinës saugos taisykliø ir darbe, ir namuose.

Nesinuodykite. Nerûkykite. Vien tik nerūkymas prideda žmogui apie dešimt metų gyvenimo ir dar porą dešimtmečių gyvenimo be lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – nuolatinio kosulio, dusulio, skrepliavimo. Rūkantys žmonės lëtiniu bronchi-tu serga 5,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji. Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėžiu. Rūkančiųjų mirštamumas nuo plaučių ligų yra didesnis nei nerūkan-čiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie surūko daugiau cigarečių, pradeda anksčiau rūkyti ir giliau įkvepia dūmus. Sergančiųjų lėtiniu obstrukciniu bronchitu rūkalių mirtingumas yra 10 kartų didesnis nei nerūkančiųjų. Pavojus susirgti kvė-pavimo organų ligomis ypač didėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis – chemijos, metalo, kalnakasybos, gumos, žemės ūkio ir panašiose pramonës ša-kose. Kai kuriose šalyse į tokias darbo vietas rūkančiųjų rekomenduojama nepriimti. Tikimybė, kad rūkaliui, tiek aktyviam, tiek pasyviam, atsiras kvėpavimo komplikacijų chirurginės operacijos metu, šešiskart didesnė negu visiškai nerūkantiems. Rūkalių kvėpavimo takuose išskiriama daugiau gleiviø, tačiau jos pašalinamos silpniau dėl kvėpavimo takų virpamojo epitelio pažeidimų. Rūkalių kvėpavimo takuose silpnesnis

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

13

ir ląstelinis bei humoralinis imunitetas. Todėl anestezijos metu rizika, kad rūkaliui sutriks kvėpavimas, prasidės plauèiø uþdegimas ar atelektazë (plaučių subliuški-mas), gerokai didesnė, ypač jei atliekama krūtinės ląstos ar pilvo organų operacija. Kad operacijos metu rūkalių mirtingumas sumažėtų ir taptų artimas nerūkančiųjų mirtingumui, prieš operaciją rūkaliai turi mažiausiai 8 savaites nerūkyti. Naudinga mesti rūkyti bet kuriuo momentu, niekada nėra per vėlu.

Alkoholinius gërimus vartokite saikingai (iki 2 alkoholio vienetų per dieną vy-rams ir 1 vienetą – moterims, o ilgų pobūvių metu ne daugiau nei 4 alkoholio vienetus vyrams ir 2 alkoholio vienetus moterims* Pastaba: alkoholio vienetas – tai 330 ml alaus arba 40 ml stipraus gėrimo, arba 130 ml vyno). Jeigu saikingai nepavyksta, negerkite visiškai. Alkoholizmas – tai liga, kurią reikia ir galima gydyti. Venkite nereikalingos buitinës chemijos. Neplaukite indų su chemikalais, naudokite tam karštą vandenį. Valymo chemines priemones naudokite tik tiek, kiek būtina. Naudokite ekologiškus skalbimo miltelius. Ir kuo mažiau. Valymo priemones ir skalbimo miltelius laikykite ten ir taip, kad nejaustumėte jų kvapo patalpoje. Ne-kvëpuokite automobiliø iðmetamosiomis dujomis. Kai važiuodami esate arti kito automobilio, vėdinimo sistemą perjunkite į vidinį režimą, kad dujos iš priekinio automobilio išmetimo vamzdžio nepatektų jums į saloną. Nevedþiokite maþø vaikø tarp automobiliø, paimkite juos ant rankø. (Ásivaizduokite save jų vietoje, kai didelis išmetamasis vamzdis dvelkia į veidą.) Ypač venkite dyzelino garų, jie gali sukelti vėžį. Jūsų būstas ar darbo vieta taip pat gali būti žalingi. Venkite ðalia savæs ájungtø elektros prietaisø gausos, nes magnetinis laukas jus sekina ir sukelia ligas. Didelių sveikatos sutrikimų gali sukelti radonas – gamtinė radioaktyvi dujinė medžiaga, kuri nuolat skiriasi iš statybinių medžiagų ir pro kvėpavimo takus patenka į žmonių organizmą. Radonas yra vienas iš svarbių plaučių vėžio vystymosi veiksnių. Mano-ma, kad jis gali sukelti nuolatinį nuovargį ir daug lėtinių ligų. Ši medžiaga neturi slenkstinės dozės, ir net mažos jos koncentracijos gali būti kenksmingos. Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje atlikus radono koncentracijos tyrimus gyvenamosiose patal-pose, gauti duomenys šokiravo: dalyje gyvenamųjų patalpų nustatytos koncentra-cijos buvo didesnės negu urano šachtose. Radono koncentraciją patalpose didina tabako dūmai. Taip yra dėl to, kad radono skilimo produktai, turintys krūvį, jun-giasi su dūmų dalelėmis ir išlieka stabilūs aplinkoje. Radonas į patalpas gali sklisti iš žemės paviršiaus pro pamatus ir grindis, išsiskirti iš statybinių namo medžiagų degant dujoms. Didžiausią plaučių apšvitos dozę žmogus gauna būdamas užda-rose nevėdinamose patalpose. Lietuvoje radono uždarose patalpose, palyginti su aplinkos oru, gali būti apie 8 kartus daugiau. Natūraliai vėdinant patalpas, rado-no koncentracija sumažėja 70–80 proc. Dirbtinis vėdinimas, oro kondicionavimas yra mažiau efektyvūs. Vëdinkite patalpas. Bent vienà kartà per savaitæ kuo ilgiau pasivaikðèiokite parke ar miðke.

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

14

Bûkite þingeidûs. Mokykitës visà gyvenimà. Tyrimais įrodyta, kad ilgiau gyve-na ir sveikesni išlieka daugiau išsilavinę, aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Jie taip pat ilgiau išlaiko atmintį, darbingumą ir sugeba pasirūpinti savimi net sunkių ligų atveju. Didele dalimi tai lemia nuolatinis smegenų funkcijos lavinimas ir geresnis su-gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų. Ką daryti? Nuolat mankð-tinkite smegenis. Lavinkitës. Skaitykite knygas. Spræskite kryþiaþodþius. Bendraukite su ávairaus amþiaus þmonëmis, bûtinai su vaikais ir jaunimu. Mokykitës ið jø. Stenkitës suþinoti naujoves ir pritaikyti jas sau.

Judëkite. Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių sveikatą išsaugančių ir sti-prinančių veiksnių. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis ir mankšta gerina medžiagų apykaitą, hormonų pusiausvyrą, skatina organizmo „išsivalymą“ ir „atsinaujinimą“. Greitu þingsniu eikite arba mankðtinkitës po 30 min. 3–4 kartus per savaitæ. Kasdien lipkite laiptais (6 aukðtus per dienà). Specialias pratybas, tikslingai stiprinančias svei-katą, galima sąlyginai suskirstyti į tris grupes: aerobinius pratimus, tempimo pratimus ir jėgos pratimus. Jų dėka bet kuriame amžiuje galima labai pagerinti savo fizinę, so-matinę ir net psichologinę būklę. (Išsamiau supažindinsime trečioje knygelės dalyje.)

Dirbkite ir ilsëkitës protingai. Ir varginantis darbas, ir per didelis poilsis yra kenksmingi. Bûtinai dirbkite. Visą gyvenimą. Tačiau tai darykite taip, kad eidami į darbą ir eidami namo dėl to džiaugtumėtės. Ieðkokite darbo, kurá mëgtumëte. Yra geras posakis, kurį sau gali pritaikyti ir nereligingi žmonės: „Dievas paskutiniojo teis-mo dieną neklaus, koká darbą jūs dirbote. Jis klaus, kaip jį dirbote“. Jeigu turite daug darbų, darykite ne skubiausius, bet svarbiausius. Nepervarkite. Nedirbkite ilgiau kaip 12 val. per dienà. Kiekvieną rytą pasveikinkite save su nauja diena, o vakare pasi-džiaukite tuo, kas buvo gerai. Planuokite laikà, tačiau palikite rezervo nenumatytiems dalykams. Keiskite darbo pobûdá, kad jis neįgautų monotoniškumo. Kas 5–9 metus keiskite darbą, ieškokite naujų iššūkių. Ir su jais susidorokite. Bent pusantros paros per savaitæ visiðkai nedirbkite. Atostogaukite ne trumpiau kaip 2 savaites pagrindiniø atostogø metu, nes greičiau organizmas nespėja prisitaikyti prie pasikeitusio režimo, ir jūs tiesiog patirsite dar vieną stresą. Atostogaukite du kartus per metus. Dar geriau, jeigu galėtume turėti keletą dienų ar savaitę papildomai kiekvieno sezono metu. Vi-sus metus kuo daugiau laiko praleiskite gamtoje, pabûkite saulëje, ypaè ryte. Nepa-mirškime, kad mes esame gamtos dalis ir jos „vaikai“. Darbo laikà naudokite naudin-gai. Vakare būtinai paskirkite laiko maloniems, raminamiems užsiėmimams. Ribokite laiką prie televizoriaus – tai streso šaltinis, laiko rijikas ir sveikatos gadintojas.

Iðsimiegokite. Miegas – tai ne tik poilsis. Dabar įrodyta, kad tai pakankamai aktyvus procesas. Jis labai svarbus organizmo atsinaujinimui, atminčiai, hormonų pusiausvyrai, daugelio vidaus organų veiklai, mūsų emocinei būklei. Dėl blogo mie-go įvyksta daug avarijų, žmonės tampa nedarbingi dieną, o tai savo ruožtu vėlgi skatina stengtis atlikti reikalingus darbus miego sąskaita. Visada eikite miegoti tuo

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

15

paèiu metu (laikas gali svyruoti iki pusės valandos). Kelkitės taip pat. Nedarbo die-nomis stenkitės nenukrypti nuo režimo daugiau kaip 1–2 valandas. Taip miego ciklas prisitaikys prie jūsų režimo, ir per tą patį laiką jūs daug geriau pailsėsite bei atsigau-site. Nesilaikant ritmo, organizmas nesugeba prisitaikyti, eikvoja savo resursus daug intensyviau ir sunkiau juos atnaujina. Pradinėje miego fazėje daugiausiai iki vidur-nakčio pliūpsniais išsiskiria labai svarbus sveikatą saugantis ir priešlaikinį senėjimą stabdantis augimo hormonas. Teisingai liaudies išmintis teigė, kad norint augti reikia eiti miegoti anksti. Taip darykite ir jūs – nepraleiskite progos atsinaujinti ir „atsijau-ninti“ natūraliai. Gerą miegą užtikrina kitas neurohormonas – melatoninas, tačiau jis išsiskiria tik tamsoje, todėl miegokite visiðkoje tamsoje. Ásigykite tamsias užuolaidas arba roletus, nelaikykite įjungtų jokių šviečiančių buitinių prietaisų. Venkite stiprios ðviesos ir valandà prieð miegà. Prasibudæ, prieðingai, kuo daugiau apðvieskite patal-pà, kurioje būnate, kad organizmo hormonų pusiausvyra prisitaikytų prie maksima-laus būdravimo. Jeigu vis tiek blogai miegate ar vargina specifiniai miego sutrikimai, tokie kaip knarkimas, neramių kojų sindromas, – kreipkitės į specialistus.

Ar stresas jus ar jûs stresà? Labai svarbus ne tik sveikatos ir darbingumo, bet ir jūsų laimės garantas yra mokėjimas susidoroti su gyvenimo sunkumais. Neįmanoma įsivaizduoti laimingo žmogaus, kuris nemoka kontroliuoti streso. Stresu vadinamas bet koks neįprastas kasdieninei veiklai nebūdingas įvykis ar poveikis, nesvarbu, teigia-mas ar neigiamas. Taip pat bet koks (ir teigiamas, ir neigiamas stresas) gali būti jums būti arba naudingas, arba žalingas. Pavyzdžiui, galima susirgti išlošus loterijoje arba susituokus, net jeigu to labai troškote. Naudingas stresas yra toks, kuris mobilizuoja žmogų, padidina jo adaptacijos galimybes ir efektyvumą. Žalingas, kuris dar vadi-namas distresu, viršija adaptacijos galimybes, sekina, sargdina, slopina. Mokëkite tvarkytis su stresu. Streso neįmanoma išvengti, tačiau jį galima kontroliuoti. Tam gali labai padėti ir aukščiau aptartas tinkamas darbo ir poilsio režimas, geras miegas, fizinis aktyvumas, proto mankšta. Tačiau yra ir specifinių priemonių, skirtų tikslingai mažinti stresą ar jo poveikį mums. Bûkite ramûs, taèiau budrûs, emocingi, taèiau emo-ciðkai stabilûs. Kurkite ðeimà tik bûdami tvirtai ir brandþiai apsisprendæ. Saugokite santykius ðeimoje ir savo ðeimos narius. Turëkite artimus santykius bent su vienu dviem þmonëmis, jeigu neturite savo šeimos. Palaikykite tradicijas (šeimos pietūs, šventės ir susitikimai). Laikykitės saikingumo ir auksinio vidurio taisyklės kituose (darbiniuose ir socialiniuose) santykiuose. Paskirkite laiko pomëgiams, ypač jeigu jūsų darbas nėra jūsų hobis. Negyvenkite vienas ilgiau kaip 5 metus. Jeigu jaučiatės vienišas, įsigy-kite naminį gyvūnėlį. Naudokite specialias atsipalaidavimo technikas – meditaciją, įvairias relaksacijas. Puoselëkite dvasingumà. Jeigu esate religingi, reguliariai lan-kykite apeigas ir melskitės. Jeigu ne – užsiimkite labdaringa veikla, padėkite tiems, kuriems sekasi blogiau. Ðypsokitës. Net tada, kai to nesinori. Yra žinoma, kad net sąmoninga šypsena dėl nervinės informacijos, sklindančios į smegenis iš atitinkamų

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

16

veido mimikos raumenų, padidina gerą nuotaiką sukeliančių ir palaikančių endorfinų išsiskyrimą smegenyse. Nepamirðkite humoro. Humoras – tai ne tik pramoga, bet gali būti ir nuostabus gynybinis mechanizmas, padedantis spręsti konfliktus, priimti proble-mas ir sunkumus. Pavyzdžiui, plinkantis vyras gali labai jaudintis dėl savo defekto arba mokėti iš savęs pasijuokti. Humoras gali tapti gyvenimo stiliumi ir labai padėti mums pozityviai susitvarkyti su nemaloniausiomis gyvenimo situacijomis. Nesiskųskite, kad jūs neturite humoro jausmo. Jo galime mokytis ir išmokti.

Kiekvienà nesëkmæ ar pralaimëjimà priimkite kaip pamokà. Jeigu tai „kainuoja“, galvokite, kad „susimokėjote“ už mokslą. Bûkite optimistiðki, matykite stiklinę ne kaip pusiau tuščią, bet kaip pusiau pilną. Tai apsimoka. Tarp sėkmingai gyvenančių ir ilgaamžių bei ilgai išliekančių sveikais ir darbingais žmonių pesimistų nėra. Mokëkite pyktá pakeisti kitomis emocijomis. Išreikškite jį elegantiškai, pavyzdžiui, pasakykite: „tavo toks elgesys mane skaudina, o kartais apima net toks pyktis, kad norisi tau už-duoti, ko aš, aišku, niekada nepadarysiu, nes noriu su tavimi susitarti net esant ir su-dėtingiausioms situacijoms“, ir... gražiai nusišypsokite... Derëkitës, ieðkokite sprendi-mø, kurie padëtø laimëti abiem pusëms. Jeigu valdytis vis dėlto negalite, elkitės taip, kaip duota gamtos, – veikite... Tik užuot puolę ir norėję fiziškai sudoroti oponentą, „iðdeginkite adrenalinà“ padidinæ fiziná krûvá – greitu žingsniu eikite, lipkite laiptais ar darykite pritūpimus. Iðmokite gauti pasitenkinimà ir malonumà ið darymo gera kitiems þmonëms be laukiamo atlygio, o kartais net ið pasiaukojimo, kai to reikia. Raðykite dienoraðtá. Ásisàmoninkite kiekvienà savo gyvenimo tarpsná. Mokykitës ið praeities, o ne gailëkitës dël jos. Jeigu su sunkumais tvarkytis sekasi nelengvai, profesionalios pagalbos kreipkitës á psichoterapeutà.

Darykite tai, kas jums svarbiausia. Tai, ką nuolat darome gyvendami, tai tenkiname įvairiausius savo poreikius.

Abrahamas Maslow, amerikiečių psichologas, dar vadinamas humanistinės psi-chologijos tėvu, sudarė žmogaus poreikių piramidę (žr. pav.)

Dvi apatinės pakopos apima pagrindinius gyvybinius poreikius, aukštesnės dvi – psichologinius, o aukščiausia, viršutinė, – saviraiškos ir savirealizacijos poreikius. Piramidės apačioje yra biologiniai instinktai, pavyzdžiui, troškulio ir alkio patenkinimas, tuštinimasis, lytinis geidulys. Aukštesnėje pakopoje iškyla tokie poreikiai, kaip pažinimas, estetinis suvokimas, komunikacija, noras pri-klausyti vienminčių būriui, dar vėliau atsiranda poreikis lavinti save, kūrybiškai išreikšti savo potenciją, įsilieti į bendruomenės, visuomenės, valstybės ar net žmonijos veiklą. Kai žmogus patenkina pagrindinius poreikius, jam aktualūs tampa aukštesnės pakopos poreikiai. Taip patenkindamas savo poreikius, žmo-gus neišvengiamai susiduria su klausimais: ko aš noriu? ko aš siekiu? koks mano gyvenimo tikslas? kaip tapti laimingam? ką daryti, kad mylimi žmonės jaustųsi laimingi?

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

17

Moralë, kûrybingumas,

spontaniðkumas, problemø sprendimo ágûdþiai,

iðankstiniø nuostatø nebuvimas, realybës priëmimas

Savigarba, pasitikëjimas savimi ir kitais, kitø gerbimas, kitø pagarbos uþsitarnavimas,

pasiekimai, prestiþas

Draugystë, meilë, ðeima, intymumas

Fizinis saugumas, apsirûpinimas resursais, turto saugumas, artimøjø saugumas, visuomenës saugumas

Oras, maistas, vanduo, tuðtinimasis, miegas, ðviesa, ðiluma, dauginimasisFiziologiniai poreikiai

Saviraiška

Savigarba, pasieki-mai ir prestižas

Meilė ir priklau-somumas

Saugumas

Patenkinęs savo poreikius, žmogus jaučiasi laimingas. Tačiau pernelyg lengvai ir greitai įveikus kliūtis ir patenkinus poreikius, gyvenimas tampa kasdienybe, rutina, stipriai sumažinančia šį laimės pojūtį, todėl kyla nauji poreikiai. Taigi gyvenimas – tai nuolatinis laimės ir pasitenkinimo siekimas. Tai lyg mėlynoji paukštė – trokštama, matoma, tačiau pasitraukianti priartėjus.

Niekada taip nebūna, kad visada gautume viską ko norime ir suspėtume viską padaryti ar patirti.

Todėl prioritetų nusistatymas ir gyvenimo subalansavimas yra labai svarbūs norint pasiekti laimę. Žmogus pasitenkinimą ir pilnatvę gali gauti tik pasirinkęs prioritetinius tikslus, atitinkančius savo galimybes. Árodyta, kad su 20 proc. pastangų galima pa-siekti 80 proc. rezultato. Likęs 20 proc. rezultato reikalauja dar 80 proc. pastangų. Verta pagalvoti, ar to tikrai reikia. Taip pat svarbu pasirinkti mūsų pastangų kryptį, kad jos duotų esminius ir kokybinius, o ne tik kiekybinius pasikeitimus. Susitelkime didesniems dalykams, nesiblaðkykime ir negaiðkime laiko ir resursø nepakankamai svarbiems reikalams.

Apie sveikatos patikrą (profilaktinius tyrimus) Kaip nemirti per anksti, jeigu lemta susirgti? Dauguma ligų sukelia

mirtį ar negalią tik todėl, kad jos diagnozuojamos ir pradedamos gydyti jau užleistų stadijų. Nustačius pradinių stadijų, jos dažniausiai būtų išgydomos arba kontroliuo-jamos. Pavyzdžiui, kiekviena vis didesnė vėžio stadija sumažina išgyvenimo tikimybę dešimtis kartų. Deja, beveik visada tik susirgus nepasireiškia jokių juntamų simpto-mų, ir žmonės nesikreipia į gydytojus. Tačiau jūs galite elgtis kitaip ir neleisti sau mirti anksčiau laiko.

Þmogaus poreikiø piramidë. Pagal A. Maslow

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

18

Tiesiog tam tikru periodiškumu reikia atlikti tyrimus, kurių dauguma visai ne-sudėtingi. Kokius tyrimus reikia atlikti, priklauso nuo jūsų amžiaus, lyties ir net galimo paveldimumo. Tyrimus reikia atlikti net jeigu ir jaučiatės puikiai. Tai ne taip jau daug ir kainuoja, palyginti su tuo, kiek jums teks išleisti susirgus ir kokias pa-sekmes tai gali sukelti. Pavyzdžiui, aš pats svarbiausius metinius tyrimus stengiuosi atlikti savo gimtadienio savaitę. Taip lengviau prisiminti ir net savotiškai papildo-mai įprasminamas įsisąmoninimas, kad esi pragyvenęs dar vienerius metus ir visai norėtum tęsti. Nesvarbu, kada jūs tai darysite, tačiau toks elgesys iki minimumo sumažina ankstyvos ar netikėtos mirties arba sunkios ligos riziką. Tai atsakingas prieš save ir savo artimuosius elgesys. Nemažai, kaip gydytojui, teko matyti stiprių, sudėtingų ir sumišusių artimųjų jausmų staiga mirus ar nustačius nepagydomą ligą vienam iš jų (gailestis, nerimas, pyktis, kad auka nesirūpino savimi (kartu ir jais), kaltė, kad patys nepasirūpino prieš aukos valią, ir t.t.). Neretai prireikia ilgos psichoterapijos ar net medicininių intervencijų, kad taip sutrikusiam aukos artimajam padėtum grįžti į normalų gyvenimą ir į jį žiūrėti atsakingiau. Nebūkite aplaidūs. Gyvenimu mėgaukitės atsakingai.

Taigi pateikiame profilaktiškai reikalingų tyrimų planą su paaiškinimais.

Tyrimo pavadinimas

Kuriame amþiaus tarpsnyje ir kaip daþnai

reikia atlikti?Paaiðkinimai

Fizinis tyrimas (ūgis, svoris, kūno masės indeksas)

Suaugusiems kiekvienais metais, kai nėra pakitimų ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, nusta-čius patologiją

Kūno masės indeksas [(KMI), t.y. kūno masė kilogra-mais padalinta iš ūgio kvadratu, išreikšto kvadratiniais metrais (KMI = kg/m2 )yra labai svarbus žymuo, nurodantis galimą antsvorį ar nutukimą ir kartu cukrinio diabeto, aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių pažeidimų riziką. Normalus KMI yra 18,5–24,9. Neleiskite, kad jis viršytų normą. Sverkitės dažniau, jeigu esate likę stambėti. Daug lengviau yra pakoreguoti svorį, kai jis dar nesukėlė nebeišnykstamų sutrikimų.

Arterinio kraujo spaudimo matavimas

Suaugusiems kiekvienais metais, kai nėra pakitimų ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas nustačius patologiją

Normalus arterinis kraujo spaudimas yra nuo 90/60 mm iki 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio, o optimalus – apie 120/80 mm gyvsidabrio stulpelio. Jeigu jūsų kraujo spaudimas nuolat padidėjęs, labai didelė rizika, kad daug greičiau patirsite smegenų insultą ar kraujotakos sutrikimą, širdies nepakanka-mumą, inkstų pažeidimą ir ankstyvą mirtį. Arterinę hipertenziją palyginti nesunkiai galima gydyti vaistais, kurių pasirinkimas šiuo metu milžiniškas, ir galima parinkti tinkamiausius kiekvienam individu-aliam atvejui.

Svarbiausi tyrimai, padedantys apsisaugoti nuo netikëtø sveikatos sutrikimø (neatsiþvelgiant á lytá)

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

19

Svarbiausi tyrimai, padedantys apsisaugoti nuo netikëtø sveikatos sutrikimø (neatsiþvelgiant á lytá) (lentelës tæsinys)

Tyrimo pavadinimas

Kuriame amþiaus tarpsnyje ir kaip daþnai

reikia atlikti?Paaiðkinimai

Bendras kraujo tyrimas

Suaugusiems kasmet Padeda nustatyti kraujo ligas, mažakraujystę, atsiran-dančią, pavyzdžiui, sergant onkologinėmis ir kitomis ligomis, uždegimo procesus ir t.t.

Bendras šlapimo tyrimas

Suaugusiems kasmet Padeda nustatyti šlapimo takų infekcijas ir inkstų pažeidimus

Išmatų tyrimas dėl akimi nematomų kraujo pėdsakų

Nuo 50 metų kasmet Gali padėti nustatyti žarnyno vėžį

Cukraus kiekis kraujyje

Nuo 40 metų kasmet Nustatyti besivystantį cukrinį diabetą, kuris kitais požy-miais gali dar nepasireikšti

Cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas

Nuo 20 iki 40 metų kas 5 metus, po to kasmet

Padeda apsisaugoti nuo besivystančios aterosklerozės ir jos komplikacijų (miokardo infarkto, smegenų insulto, erekcijos sutrikimų ir t.t.)

Dermatologo apžiūra

Atsiradus naujadarams odoje arba pasikeitus anksčiau buvusiems apgamams

Padeda laiku nustatyti odos vėžį

Odontologo ap-žiūra ir profesionali burnos higiena

Bent du kartus per metus Nepakankama ir uždelsta dantų priežiūra sukelia estetinių problemų ir finansinių sunkumų, kai reikia sudėtingų ortopedinių intervencijų. Be to, lėtinės infek-cijos burnos ertmėje neigiamai veikia ir nuodija visą organizmą, gali sukelti vidaus organų pažeidimus.

Akių tyrimas su akis-pūdžio matavimu

Nuo 40 metų amžiaus kas dvejus metus

Gali padėti laiku nustatyti ligas, kurių negydant išsivys-tyto sunkūs regos pažeidimai iki aklumo, nors pradžioje žmogus nejaučia jokių aiškių simptomų (glaukomą, tinklainės ligas ir t.t.)

Vidaus organų echoskopija

Nuo 35 metų amžiaus kasmet

Nustato net nedidelius vidaus organų pažeidimus, tarp jų ir onkologinius

Aortos pilvinės dalies aneurizmos (išsiplėtimo) tyrimas

Sulaukus 65 metų am-žiaus vienkartinai, ypač žmonėms, kurie surūkė bent 100 cigarečių per gyvenimą

Padeda laiku nustatyti galimą aortos aneurizmą, kurią išoperavus galima išvengti staigios mirties

Tiesiosios ir riestinės žarnos endoskopinis tyrimas

Nuo 50 metų kas 5 metus

Padeda laiku nustatyti tiesiosios ir riestinės žarnos vėžį

Storosios žarnos en-doskopinis tyrimas

Nuo 50 metų kas 10 metų

Padeda laiku nustatyti storosios žarnos vėžį

Lytiniu būdu per-duodamų infekcinių ligų (hepatitai B ir C, AIDS, chlamidi-jos ir kt.) tyrimas

Po nesaugių lytinių santykių

Laiku nustačius ir gydant galima išvengti sunkių lytinių ligų komplikacijų ir jų plitimo

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

20

10 simptomų, kurių negalima ignoruotiBeveik visi žino, kad, jeigu kraujuojate, labai stipriai skauda pilvą arba

krūtinę, būtina kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos. Tačiau taip nutinka paly-ginti retai. Daug dažniau žmonės neatkreipia reikalingo dėmesio į ne tokius atpažįs-tamus lėčiau besivystančius ir pradžioje nestiprius, bet labai reikšmingus simptomus. Reikšmingus todėl, kad jie dažniausiai byloja apie prasidėjusią ligą, kurią reikėtų kuo greičiau diagnozuoti ir pradėti gydyti, nes, ignoruojant simptomus ir pavėluotai pradėjus gydytis, pasekmės būna skaudžios.

Taigi, kada delsti negalima? • Jeigu dėl nežinomų priežasčių jums krinta svoris (daugiau kaip 5 procentų

buvusio per vieną mėnesį arba daugiau kaip 10 procentų per 12 mėnesių). Tai gali būti vėžio, liguistai padidėjusios skydliaukės veiklos, kepenų funkcijos sutrikimo, depresijos arba sutrikusio medžiagų pasisavinimo iš virškinamojo trakto požymis.

Tyrimai, padedantys apsisaugoti nuo netikëtø sveikatos sutrikimø (tik moterims)

Tyrimo pavadinimas Kuriame amþiaus tarpsnyje ir kaip daþnai reikia atlikti? Paaiðkinimai

Savarankiška krūtų apžiūra (taisyklingai atliekama)

Suaugusioms moterims bent kas 3–6 mėnesius

Padeda laiku nustatyti krūties ligas

Krūtų ultragarsinis ištyrimas Nuo 40 metų kasmet Padeda laiku nustatyti krūties ligas

Mamografija (specialus rentge-nologinis krūtų tyrimas)

Nuo 40 metų kas 1-3 metai Padeda laiku nustatyti krūties vėžį

Ginekologo apžiūra, gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas ir ultragarsinis dubens organų tyrimas

Iki menopauzės kasmet, po menopauzės du kartus per metus

Padeda laiku nustatyti lyties organų ligas, tarp jų onkologines ligas

Skydliaukės hormonų tyrimas ir skydliaukės echoskopija

Po 40 metų kasmet Padeda laiku nustatyti skydliaukės funkcijos sutrikimus ir ligas

Tyrimai, padedantys apsisaugoti nuo netikëtø sveikatos sutrikimø (tik vyrams)

Tyrimo pavadinimas Kuriame amþiaus tarpsnyje ir kaip daþnai reikia atlikti? Paaiðkinimai

Prostatos tyrimas pro tiesiąją žarną

Nuo 50 metų kasmet Padeda laiku nustatyti prostatos vėžį arba gerybinę prostatos hiperplaziją

Prostatos specifinio antige-no (PSA) tyrimas kraujyje

Nuo 45 metų kasmet PSA didėjimas kraujyje rodo galimą prostatos onkologinę ligą

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

21

• Nuolat arba dažnai karščiuojant. Kreipkitės į gydytoją, jeigu karščiuojate daugiau nei 37,5o C ilgiau nei savaitę, o jeigu jus dar krečia šaltkrėtis arba temperatūra artėja prie 39o C, nedelskite nei dienos. Taip pat kreipkitės į specialistus, net jeigu jūsų temperatūra pradėjo svyruoti apie 37o C dvi savai-tes ir ilgiau. Tai gali būti slaptų infekcijų, tokių kaip tuberkuliozė ar šlapimo takų infekcijos, simptomas. Taip pat karščiavimu gali pasireikšti onkologinė liga – limfoma.

• Jeigu jus pradėjo varginti oro trūkumo jausmas. Nedelsdami skambinkite Greitajai pagalbai, jeigu staiga pradėjote dusti įprasto fizinio krūvio metu, ramybėje arba pasilenkę. Tai gali būti širdies ligos ar krešulio plaučiuose simptomas. Ne toks staigus dusulys gali signalizuoti apie plaučių ligą, astmą, besivystantį širdies nepakankamumą, net nerimo ar panikos priepuolį (tai nėra grėsminga, tačiau labai nemalonu).

• Pasikeitus tuštinimuisi. Kreipkitės į medikus, jeigu: a) stipriai viduriuojate dau-giau kaip 2 dienas, b) lengvai viduriuojate ilgiau kaip savaitę, c) viduriai lai-kosi užkietėję ilgiau kaip 2 savaites, d) vargina pilvo spazmai, e) pastebėjote kraują išmatose arba jos tapo tamsios. Tokie simptomai gali rodyti žarnyno infekciją, uždegimą arba vėžį.

• Gana staiga pasikeitus psichinei būklei ar elgesiui, t.y. atsiradus sumišimui, dezorientacijai, agresyviam elgesiui, haliucinacijoms, sutrikus pažintinei vei-klai. Minėtų smegenų funkcijos sutrikimų gali atsirasti dėl smegenų auglio, infekcijos, traumos, insulto, cukraus kiekio kraujyje sumažėjimo, vartojamų vaistų (ypač jeigu tik ką pradėjote juos vartoti).

• Jeigu atsirado anksčiau nevarginę galvos skausmai (ypač jeigu jums daugiau nei 50 metų). Ypač didelę grėsmę rodantys požymiai, jeigu kartu su galvos skausmu atsiranda karščiavimas, kaklo sustingimas, kūno odos bėrimai, trau-kuliai, regėjimo sutrikimai, galūnių silpnumas arba aptirpimas, kalbos sutri-kimai. Tai gali būti smegenų insulto, auglio, kraujagyslių uždegimo (arterito), kraujagyslės išsipūtimo (aneurizmos), kraujavimo į smegenis simptomai.

• Pasireiškus net ir trumpalaikiams regėjimo, kalbos ar judesių kontrolės su-trikimams. Jeigu jums atsirado panašių simptomų, reikšmingos gali tapti minutės. Tai yra smegenų insulto (praeinančio arba išsivysčiusio) požymiai. Á kvalifikuotą pagalbą jums galinčią suteikti medicinos įstaigą turite patekti nedelsiant.

• Pradėjus „žaibuoti“ ar „blykčioti“ akyse. Tai akies tinklainės atšokimo simpto-mai. Norėdami išsaugoti pažeistos akies regą, turite nedelsiant būti gydomi (dažniausiai operuojant) specializuotoje akių klinikoje.

• Vargina skrandžio „pilnumo“ jausmas net ir nedaug pavalgius. Jeigu pradė-jote tai dažnai jausti, ypač jeigu kartu vis papykina, kuo greičiau ieškokite

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

22

medicinos pagalbos. Tikėtina, kad tai gali būti kasos vėžio, skrandžio vėžio arba kiaušidžių vėžio (moterims) simptomai.

• Patinus ir paraudus sąnariui. Tai gali jums „pranešti“ apie bakterinės kilmės sąnario uždegimą. Jeigu norite užkirsti kelią grėsmingam šių bakterijų plitimui organizme, pasirodykite gydytojui. Kita mažiau ūmi šių simptomų priežastis gali būti kitos kilmės sąnario uždegimas, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas.

Akių diskomfortas ar skausmas Oro trūkumo jausmasAusies skausmas Šlapinimosi sutrikimaiDubens skausmas Širdies plakimas nesant krūvioDusulys SvaigimasGalvos skausmai Viduriavimas. Vidurių užkietėjimasKojos ar pėdos patinimas Sąnarių skausmasKojos ar pėdos skausmas Rijimo sutrikimaiKosulys Regėjimo sutrikimaiKraujas išmatose Rankų tirpimasKrūtinės skausmai Pykinimas ar vėmimasNugaros skausmas Pilvo skausmaiOdos bėrimai Peties skausmas

Tikëtina, kad jûs nesate sveikas, jeigu pasireiðkia þemiau iðvardintø simptomø. Kreipkitës á gydytojà, jeigu tiksliai neþinote jø kilmës,

jei jie uþsitæsë arba sustiprëjo.

Jeigu susirgoteKad ir kaip saugojame sveikatą, kiekvienas iš mūsų galime susirgti. Kai

kurios ligos mums net yra naudingos. Pavyzdžiui, vaikiškomis infekcijomis geriau pra-sirgti vaikystėje, nes suaugusiesiems jos gali sukelti gana rimtų komplikacijų. Taip pat čia dažnai gali galioti principas „Kas mūsų nenužudo, tas mus sustiprina“, ypač jeigu mes mokėsime tinkamai elgtis sunegalavę, pasimokysime iš savo laikinos negalios ir sustiprinsime motyvaciją stengtis būti dar sveikesni.

Svarbiausios taisyklės, kuriomis turėtume vadovautis sunegalavę ar jausdami sveikatos sutrikimo simptomus, yra šios:

• Nekentëkite. Tuo neparodysite nei savo stiprybės, nei pasiaukojimo, nei pra-našumo. Jeigu dėl to rimtai susirgsite, kiti žmonės (ir jūs pats) galų gale šį jūsų bruožą vertins kaip nedovanotiną aplaidumą.

• Kreipkitës medicinos pagalbos. Jeigu pradėjote jausti naujus, neįprastus arba stiprėjančius sveikatos sutrikimo simptomus, nedelsdami kreipkitės į medikus ir reikalaukite visaverčio ištyrimo ir pagalbos.

• Uþduokite klausimus. Išsiaiškinkite visus neaiškumus ir sužinokite, kaip elgtis (kokius tyrimus atlikti, kokio režimo laikytis, kokių vaistų, kada ir kaip vartoti,

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

23

kokių šalutinių poveikių galite sulaukti ir kaip su jais tvarkytis, kaip pasiruošti procedūroms ir operacijoms, kokios gali būti diagnostikos ar gydymo prie-monių alternatyvos).

• Nepasimeskite. Priimkite ligą kaip naują jus stiprinančią patirtį. Stenkitės su-žinoti ir išmokti, kaip saugoti ir stiprinti sveikatą toliau.

• Bendradarbiaukite su medikais. Būkite sąžiningas ir nesigėdinkite pasakoda-mas tai, ką jaučiate. Tiksliai vykdykite jų nurodymus.

• Gerbkite medicinos personalà, elkitës mandagiai, bet bûkite aktyvûs ir at-kaklûs. Medikai irgi žmonės, kartais gali būti išsiblaškę ar sutrikę, padėkite jiems susikoncentruoti į jūsų problemas iki visiško jų išsprendimo.

• Mokykitës suteikti skubiàjà pagalbà netekus sàmonës, uþspringus ar patyrus traumà. Skatinkite mokytis to artimuosius. Tai gali būti pats vertingiausias išmoktas įgūdis gyvenime, nes jūs galite išgelbėti vienas kitam gyvybę.

• Domëkitës savo liga. Ieškokite papildomos informacijos, tačiau būkite jos atžvilgiu kritiški. Diskutuokite su specialistais. Populiarioje literatūroje ir ypač internete daug neteisingos ar neišsamios informacijos. Ieškokite objektyvių, nešališkų šaltinių. Mokykitės atskirti reklamą nuo objektyvios informacijos. Reklama gerai, jeigu ji informuoja (tokios yra gana nemažai), blogai – jeigu klaidina. Netapkite kieno nors komercinių interesų auka.

Apie senėjimo prevencijos (angl. anti-aging) mediciną Ar jau galima pailginti žmogaus gyvenimą? Atsakymas yra TAIP. Ypač,

jeigu kalbama apie kokybišką žmogaus gyvenimą, kai žmogus yra darbingas, o jo gyvenimas teikia džiaugsmą jam pačiam ir kitiems. Tuo rūpinasi sparčiai besivystanti ir tik kelis dešimtmečius skaičiuojanti medicinos sritis – senėjimo prevencijos (anti-aging) medicina (AAM).

Kas toji senėjimo prevencija? Ar tikrai tai jau pasiekiama? Aišku, terminas atspin-di daugiau siekiamybę, o ne realybę. Senėjimo kol kas (galima pabrėžti, kad tik kol kas) visai sustabdyti negalima. Tačiau jau tikrai galima imtis profilaktinių priemonių prieš liguistą, nenatūralų, nesveiką, ankstyvą ir disfunkcinį senėjimą, kurį, deja, pati-ria dar turbūt dauguma žmonių. Senėjimo prevencijos medicina glaudžiai siejasi su funkcine medicina – medicinos sritimi, nagrinėjančia žmogaus ir organizmo funkcijų išsaugojimo ir gerinimo problemas. Taigi AAM, kurią labai nesuklydus būtų galima pavadinti ir „jaunatvės medicina“, yra naudinga ir jauniems, ir vyresniems, ir sergan-tiems, ir sveikiems žmonėms.

Senėjimo prevencijos medicina vis labiau tampa atskira disciplina, besiremian-čia ir integruojančia savo tikslams siekti daugelio mokslo sričių žinias:

• Bendrosios ir profilaktinės medicinos

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

24

• Endokrinologijos• Mitybos• Kūno kultūros• Psichologijos• Psichiatrijos• Genetikos• Socialinių mokslų • Ekonomikos• EdukologijosLabai svarbūs senėjimo prevencijos medicinos bruožai yra jos mokslinis pagrįs-

tumas, orientacija į praktiką, novatoriškumas (naujų metodų kūrimas, diegimas į praktiką ir populiarinimas), etiškumas. Senėjimo prevencijos medicina kovoja su jos suvulgarinimu ir visada galinčiu pasitaikyti šarlatanizmu, kuris šioje jautrioje srityje vis nori pasireikšti jau nuo alchemikų, pardavinėjusių jaunystės eliksyrą, laikų.

Tai lyg ir klinikinė profilaktinė medicina, kuri, besiremdama mokslo laimėjimais, kuria vis daugiau ir vis patikimesnes priemones, padedančias žmonėms išlikti maksi-maliai darbingiems, energingiems, turėti gerai dirbantį kūną ir aštrų protą, prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių aplinkos sąlygų. Ir kuo anksčiau pradėsime, tuo geresnio rezultato sulauksime.

Priemones, padedančias žmogui gyventi ir geriau, ir ilgiau, galima suskirstyti į gru-pes, sudarančias savotišką piramidę, kuri papildo aukščiau aprašytą sveikatą išsaugan-čių ir stiprinančių priemonių piramidę keturiomis pakopomis, dvi aukščiausios jų skirtos dar praktikoje nenaudojamoms, bet jau žinomoms priemonėms, kurios turės pačią di-džiausią įtaką kokybiško žmogaus gyvenimo pailginimui. Priemonės, esančios apačioje, yra visiems prieinamos, o kuo aukščiau, tuo jos specifiškesnės ir sudėtingesnės.

Jums gali padėti specialiai pasiruošę senėjimo prevencijos medicinos specia-listai. Lietuvoje ši sritis žengia dar tik pirmuosius žingsnius, nors vien tik Amerikos senėjimo prevencijos akademijai (Americal Academy of Anti-Aging Medicine, A4M) priklauso apie 11 500 gydytojų bei mokslininkų. Lietuvoje taip pat neseniai įkurta funkcinės ir senėjimo prevencijos medicinos asociacija, padėsianti vystyti šią unikalią mokslo ir praktikos sritį mūsų šalyje. Reikalingą sėkmingai praktikai kompetenciją gauti nėra lengva ir, pavyzdžiui, autoriui, norint užsitikrinti pakankamai žinių, teko mokytis dvejų metų trukmės senėjimo prevencijos medicinos specializacijos kursuo-se, dalyvauti daugelyje seminarų ir mokymo programų tarptautiniuose kongresuose Prancūzijoje, Monake, Tailande, JAV.

Vadovaujantis bei naudojantis atitinkamais senėjimo prevencijos „instrumentais“, netolimoje ateityje ir garbaus amžiaus sulaukę liksime puikios fizinės ir psichinės svei-katos bei maksimaliai darbingi, patraukliai atrodantys. Kai kam gali kilti klausimas, ar to siekiančiam žmogui nėra tam tikros priklausomybės pavojaus – iki žilos sena-tvės likti savęs puoselėjimo įkaitu.

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

25

Kartais tai vadinama „priklausomybe nuo gyvenimo“. Esu skaitęs „rimtų“ sam-protavimų, kad reikia atsiduoti natūraliai egzistencijai ir neverta nei domėtis savo sveikata, nei gydytis, viskas turi būti natūralu, taip pat mirtis. Tokį aplaidų gyvenimo būdą ir dabar renkasi nemaža dalis žmonių. Taip pat kiti renkasi greitesnę ar lėtesnę savižudybę piktnaudžiaudami alkoholiu, rūkydami, vartodami narkotikus ar nesau-giai elgdamiesi. Galima, aišku, diskutuoti, ar ir kiek reikia pastangų skirti asmeninei higienai, vaikų mokymui ir t.t. Senėjimo prevencijos medicina skirta ne šiems žmo-nėms. Èia filosofinis pasirinkimo klausimas. Ji skirta tam tikrai daliai žmonių, kuriems svarbu jų pačių ir jų artimųjų gyvenimas, sveikata ir savijauta. Tiesiog jie nori kuo ilgiau išlikti veiksnūs, darbingi, naudingi sau, kitiems bei visuomenei ir supranta, kad tam reikia tam tikrų pastangų. O senėjimo prevencijos medicina tik reaguoja

Jaunatviðkumo (angl. anti-aging) medicinos priemoniø ir galimybiø piramidë.© Julius Neverauskas

Genø terapija

(turëtø bûti masiðkai taikoma po 10–20 metø)

Kamieniniø làsteliø terapija (turëtø bûti masiðkai taikoma po 5–10 metø)

Organø ir jø daliø transplantacija (keitimas)

Pakeièiamoji hormonø terapija ir kiti receptiniai vaistai

Estetinës senëjimo prevencijos medicinos priemonës (neinvazinës ir invazinës gydomosios kosmetikos

procedûros bei priemonës) Rekreacinës, fizioterapinës, detoksikacinës ir kitos neinvazinës

procedûros, atliekamos medicinos ástaigose ir rekreacinëse gydyklose

Maisto papildai, þoliniai preparatai ir specifiniai maksimaliai organizmo funkcijas pagerinantys nereceptiniai vaistai

Profilaktiniai tyrimai, ankstyva ligø diagnostika ir gydymasProtinë veikla ir specialûs pratimai, padedantys iðsaugoti ir stiprinti màstymo funkcijas

Pasitenkinimà teikiantis seksualinis gyvenimas Optimalus fizinis aktyvumas (apimantis ir kûno rengybà, t.y. tikslingà kûno proporcijø

formavimà, siekiant estetiniø tikslø)Sveikatà bei darbingumà iðsaugojanti ir stiprinanti mityba (apimanti ir maitinimosi bûdà,

ir dietà, ir specialø, funkciná maistà)Liguistà senëjimà stabdantis ir organizmo funkcijas iðsaugantis bei gerinantis gyvenimo bûdas

(miego-bûdravimo, darbo ir poilsio sàlygos bei reþimai, nepiktnaudþiavimas cheminëmis medþiagomis, ekologinë profilaktika, streso suvaldymas, emocinio gyvenimo optimizavimas, geri bendravimo ágûdþiai,

specialios higienos priemonës)

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

26

į tokią paklausą ir kuria bei praktiškai taiko atitinkamus diagnostikos, gydymo ir lavinimo metodus. Medicinos paslaugos, kaip ir kiekvienos kitos, atsiranda esant dviem sąlygoms – paklausai ir techninėms galimybėms. Laimei, senėjimo preven-cijos technologijos taip sparčiai vystosi, kad jau vis labiau gali atitikti ir savo ruožtu didėjančios paklausos lūkesčius. Daugiau informacijos apie tai svetainėse www.jaunatvesnamai.lt ir www.neuromedicina.lt.

Gyvenimo būdas ir ilgaamžiškumasDaugybė mokslinių ilgaamžiškumo stebėjimų ir tyrimų parodė, kad efek-

tyviausiai pailginti gyvenimą galime tik optimizavę savo gyvenimo būdą, nes nuo jo priklauso daugiau kaip pusė galimybių išvengti ligų ir negalios. Amerikos Antiaging medicinos akademija, atlikusi daugelį tyrimų, išskyrė pagrindinius veiksnius, kurie lemia ilgaamžiškumą ir gyvenimo kokybę.

Tai: • Veiksniai, priklausomi nuo genetinio senëjimo. Pačiam žmogui, be medici-

ninių intervencijų pagalbos, jų paveikti neįmanoma, tačiau, remiantis medi-cinos mokslo pasiekimais hormoninės terapijos, kamieninių ląstelių ir genų inžinerijos srityse, juos bus galima koreguoti artimiausiais dešimtmečiais.

• Veiksniai, priklausantys nuo gyvenimo bûdo. Jie priklauso nuo pamatinių, svarbiausių sveikatai įtaką darančių veiksnių, taip pat galimybės naudotis sveikatos priežiūros specialistų paslaugomis dar prieš pasireiškiant aiškiems senėjimo požymiams. Juos galima kontroliuoti pačiam žmogui, tačiau tam reikia motyvacijos, žinių ir pastangų.

• Veiksniai, priklausantys nuo þmogaus sugebëjimo save apsaugoti. Jie neveikia fizinio senėjimo, bet sumažina galimybę mirti ar tapti neįgaliam per anksti dėl žalingų įpročių ar aplaidumo. Juos kontroliuoti gali pats žmogus (ir reikia tai daryti).

Veiksniai, lemiantys ilgalaikæ gerą sveikatą ir ilgaamžiškumą

Genetiniai veiksniai• Ne maþiau nei 2 seneliai, gyvenæ ilgiau nei 80 metø• Visø 4 seneliø gyvenimo trukmës vidurkis 71 metai ir daugiau• Nei vienas ið tëvø nepatyrë miokardo infarkto ar smegenø insulto iki 50 metø.

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

28

• Nei vienas ið tëvø, seneliø, broliø ir seserø nesirgo arterine hipertenzija, ðirdies ligomis, diabetu ir onkologinëmis ligomis iki 65 metø amþiaus

Gyvenimo bûdo veiksniai• Didesnis nei vidutinis pajamø lygis• Aukðtasis iðsilavinimas• Ramus, bet gyvybingas temperamentas• Pasitenkinimà keliantis darbas• Nëra tiesioginio kontakto su aplinkos terðëjais, toksinëmis medþiagomis,

chemikalais, radiacija ir pan.• Gyvenimas kaime ar kitoje neurbanizuotoje vietovëje• Gyvenimas aplinkoje, kur oro uþterðtumo nëra arba jis labai maþas • Gyvenimas vietovëje, kurioje nusikalstamumo lygis þemas• Gyvenimas name, neturinèiame radono• Trumpas atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbo• Gyvenimas ne toliau nei 50 km iki artimiausios medicinos ástaigos• Socialinis ir medicininis draudimas• Gerai dirbantis bendrosios praktikos gydytojas• Kokybiðkas paslaugas teikianti medicinos ástaiga• Nerûkymas• Saikingas alkoholio vartojimas• Bent 30 min. saikingo aerobinio krûvio maþiausiai 3 kartus per savaitæ• Lipimas laiptais kasdien (6 namo aukðtø atitikmuo)• Vaikðèiojimas pësèiomis ne maþiau kaip 2 km per dienà• Idealus ûgio ir svorio santykis• Subalansuotas maistas ir valgymas reguliariu laiku• Nereikalingø uþkandþiø ir valgymo vëlai vakare vengimas• Sotûs pusryèiai kiekvienà dienà• 6–8 stiklinës vandens kasdien• Raudona mësa ne daþniau nei kartà per savaitæ• 5 skirtingø darþoviø ir vaisiø porcijos per dienà• Soèiøjø riebalø vengimas• Þuvies patiekalø valgymas kelis kartus per savaitæ• Pusgaminiø ir maisto ið greitojo maitinimosi ástaigø vengimas• Rupios duonos su grûdais ar/ir grûdø koðiø valgymas kiekvienà dienà• Papildø, turinèiø optimalias profilaktines vitaminø ir mineralø dozes, vartojimas• Omega-3 riebalø rûgðèiø vartojimas• Aspirino (75–150 mg) vartojimas kasdien vyrams po 45 metø ir kas antrà

treèià dienà moterims po 50 metø • Profilaktiniai medicininiai tyrimai pagal rekomendacijas (bûtinai kasmet po 50

metø) (þr. papildomà informacijà aukðèiau)• Harmoninga santuoka arba ilgalaikiai santykiai su gyvenimo partneriu (tokiu

atveju ligø, nelaimingø atsitikimø ir mirties tikimybë sumaþëja 50 proc.)

Julius Neverauskas

A i s t r a g y v e n t i

29

• Visavertis seksualinis gyvenimas• Gyvenimas vienam ne ilgiau kaip 5 metus• Trijø ar daugiau artimø draugø turëjimas• Aktyvus dalyvavimas visuomeninëje veikloje• Naminio gyvûno turëjimas ir prieþiûra• Rami, taèiau uþpildyta dienotvarkë • Ne maþiau nei 7–8 val. nepertraukiamo miego naktá• Átemptas darbas ne daugiau nei 40 valandø per savaitæ• Atostogos ne maþiau kaip 2 savaites nepertraukiamai per metus (dar geriau

turëti papildomas atostogas bent savaitæ kitu metø laiku)• Efektyvus streso valdymas (atsipalaidavimo praktikavimas, joga, meditacija,

malda) • Nuolatinis intelektualiniø funkcijø ir atminties bei kûrybiðkumo treniravimas• Pasitenkinimas savo gyvenimu didesnæ laiko dalá• Pasitenkinimas santykiais su ðeimos nariais, artimaisiais ir draugais• Savo asmeninio gyvenimo ir karjeros kontrolës jausmas• Pagrindiniø finansiniø poreikiø patenkinimas• Vis naujø uþdaviniø ir iððûkiø iðsikëlimas ir ágyvendinimas • Hobio ar mëgstamos kûrybinës veiklos turëjimas • Pasitenkinimà keliantis laisvalaikis• Mokëjimas ir galëjimas laisvai reikðti jausmus• Iðvystytas humoro jausmas• Teigiamas poþiûris á gyvenimà• Mokëjimas lengvai „papykti“, taèiau nesifiksavimas á negatyvius gyvenimo

momentus• Mokëjimas pasakyti „ne“• Neprasmingos kritikos ir savikritikos vengimas• Varginanèio vieniðumo jausmo neturëjimas, esant vienam ar su kitais• Savigrauþos neturëjimas dël situacijø, kuriø negalime kontroliuoti; efektyviø

problemø sprendimø radimas situacijose, kurias galima kontroliuoti; mokëji-mas atskirti vienà nuo kito

• Praeities analizavimas tik siekiant pasimokyti; neprasmingos savigrauþos dël praeities neturëjimas

Veiksniai, priklausantys nuo þmogaus sugebëjimo save apsaugoti • Vaþinëjimas automobiliu, kurio saugumas árodytas, sverianèiu ne maþiau nei

1,5 tonos ir turinèiu kuo daugiau papildomø saugumo priemoniø• Saugos dirþø naudojimas• Nevaþiavimas apsvaigus, pervargus arba su tokiu vairuotoju• Saugus vengiant virðyti greitá ir patekti á avarijas vaþiavimas tik su saugiai

vairuojanèiu vairuotoju

Kas svarbiausia?K

AIP

IÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

30

• Vengimas vaþiuoti automobiliu be bûtino reikalo ir nesaugiose situacijose• Vengimas situacijø, kuriose gali pasireikðti fizinis smurtas• Prieðgaisrinë signalizacija namuose• Toksiniø ir kenksmingø veiksniø aplinkoje ir mityboje iðvengimas • Nesaugiø lytiniø santykiø neturëjimas

PabaigaVisa, kas čia parašyta, neišgalvota. Visi patarimai pagrįsti moksliniais

tyrimais ir stebėjimais. Jų laikymasis kainuoja nedaug, o nesilaikymas – labai daug. Dažnai pačią didžiausią kainą – mūsų gyvenimą. Paskirkite laiko savo gyvenimo kokybės gerinimui. Domėkitės medicinos ir psichologijos pasiekimais, leidžiančiais jums gyventi geriau ir ilgiau. Naudokitės jais praktikoje. Atminkite – kiekvieną dieną mes pasirenkame. Dažnai pasirinkimai būna labai svarbūs...

Apie autorių

Žurnalo „Sveikas žmogus“ redakcijos parengtos knygelės „Kaip išsaugoti svei-katą ir darbingumą?“ yra skirtos suteikti besidomintiems žmonėms pagrindines moksliškai patvirtintas žinias apie naujas sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo galimybes Lietuvoje.

Knygelių autorius med.dr. Julius Neverauskas, Lietuvos funkcinės ir senėjimo prevenci-jos medicinos asociacijos prezidentas, Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas, nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas, aktyviai besidomintis ir dirbantis funkcinės ir senėjimo prevencijos (anti–aging) medicinos srityje. Dvejus metus studi-javo tęstiniuose Europos senėjimo prevencijos ir estetinės medicinos kvalifikacijos kursuose, reguliariai dalyvauja Amerikos senėjimo prevencijos medicinos akademijos kongresuose ir seminaruose bei Europos senėjimo prevencijos medicinos kongresuose bei seminaruose.

Dr. J. Neverauskas ne tik aktyviai dirba klinikinės profilaktinės medicinos srityje, bet ir pats praktiškai ją propaguoja savo gyvenimo būdu ir pavyzdžiu.

Knygelėje pateikiama dr.J.Neverausko pasiūlyta originali sveikatą išsaugojančių ir stipri-nančių priemonių piramidė ir aprašomos visos svarbiausios fizinės ir psichologinės žmogaus būklės gerinimo galimybės.

Kas svarbiausia?

KA

IP I

ÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

30

• Vengimas vaþiuoti automobiliu be bûtino reikalo ir nesaugiose situacijose• Vengimas situacijø, kuriose gali pasireikðti fizinis smurtas• Prieðgaisrinë signalizacija namuose• Toksiniø ir kenksmingø veiksniø aplinkoje ir mityboje iðvengimas • Nesaugiø lytiniø santykiø neturëjimas

PabaigaVisa, kas čia parašyta, neišgalvota. Visi patarimai pagrįsti moksliniais

tyrimais ir stebėjimais. Jų laikymasis kainuoja nedaug, o nesilaikymas – labai daug. Dažnai pačią didžiausią kainą – mūsų gyvenimą. Paskirkite laiko savo gyvenimo kokybės gerinimui. Domėkitės medicinos ir psichologijos pasiekimais, leidžiančiais jums gyventi geriau ir ilgiau. Naudokitės jais praktikoje. Atminkite – kiekvieną dieną mes pasirenkame. Dažnai pasirinkimai būna labai svarbūs...

Apie autorių

Žurnalo „Sveikas žmogus“ redakcijos parengtos knygelės „Kaip išsaugoti sveikatą ir darbingumą?“ yra skirtos suteikti besidomintiems žmonėms pagrindines moksliškai patvirtintas žinias apie naujas svei-katos išsaugojimo ir stiprinimo galimybes Lietuvoje.

Knygelių autorius med.dr. Julius Neverauskas, VšĮ Neuromedici-nos instituto direktorius, Lietuvos funkcinės ir senėjimo prevencijos medicinos asociacijos prezidentas, Lietuvos kognityviosios ir elgesio

KA

IP I

ÐSA

UG

OTI

SV

EIK

ATÀ

IR

DA

RB

ING

UM

À?

Med. dr. Julius NeverauskasKas svarbiausia?

KAIP IŠSAUGOTI SVEIKATĄ IR DARBINGUMĄ I dalis