Jūratė Silenkovienė PRADINI Ï KLASI Ï MOKYTOJ Ï ......Magistro baigiamasis darbas Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas621X20021 Edukologijos studijų kryptis

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS

Jūratė Silenkovienė

PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ

TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMAI

PRIMARY SCHOOL TEACHERS’ APPLICATION SKILLS OF

INFORMATION AND COMMUNICATIONS TECHNOLOGIES

Magistro baigiamasis darbas

Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021

Edukologijos studijų kryptis

Vadovė prof. dr. Genutė Gedvilienė________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta _____________________________ ________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2018

2

Santrauka

Jūratė Silenkovienė „Pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo

gebėjimai“; Darbo vadovė Prof. Dr. Genutė Gedvilienė; Švietimo vadybos studijų programa, Edukologijos institutas,

Socialinių mokslų fakultetas, Vytauto Didžiojo universitetas; Kaunas, 2018.

Tyrimo problema. Būtinybė atitikti pedagogo profesijai keliamus reikalavimus, nuolat mokytis, kelti

kvalifikaciją ir IKT taikymo gebėjimų stoka bei nepakankamos galimybės didelę pedagoginę patirtį turintiems ir ilgai

dirbantiems aktyviems mokytojams tobulėti.

Tyrimo objektas. Pradinių klasių mokytojų IKT valdymo ir taikymo gebėjimai.

Tyrimo tikslas. Atskleisti pradinių klasių mokytojų IKT taikymo gebėjimus.

Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių, dokumentų analizė; anketinė apklausa; statistinė duomenų analizė.

Rezultatai. Analizuojant teorinę literatūrą išskirta, kad svarbiausi gebėjimai: technologijų valdymas ir

edukacinę IKT taikymo kompetenciją atitinkantys gebėjimai: kūrybiškai individualizuoti ugdymo turinį; tikslingai

naudoti IKT priemones ugdymo procese; sistemingai, pagrįstai taikyti mokymo ir mokymosi metodus; planuoti IKT

naudojimo veiklą; organizuoti IKT išteklių valdymą ugdymo procese; vertinti ir reflektuoti IKT naudojimą (ŠMM,

2007). Aptariant pradinių klasių mokytojų technologijų valdymą atskleista, jog dauguma mokytojų kasdien naudoja

IKT ugdydami vaikus. Jie dažniausiai naudoja vaizdo ir garso priemones, multimediją, rečiau- interaktyviąją lentą,

planšetes, rečiausiai- išmaniuosius telefonus, kurių naudojimo tikslingumui mažiau pritaria. Multimediją dažniau

naudoja mokytojai, turintys didesnį darbo stažą ir aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Tik kas penktas mokytojas gali

naudotis keliais kompiuteriais savo klasėje. Trys iš keturių mokytojų turi arba iš dalies turi galimybę naudotis

kompiuterių klase. Išskiriant edukacinę kompetenciją atitinkančius gebėjimus išryškėjo, kad mokytojai, turintys

didesnį pedagoginį darbo stažą ir aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, geriau įsivertina gebėjimą kūrybiškai

individualizuoti dalyko turinį, naudojant IKT. Magistro laipsnį turintys mokytojai blogiau įsivertina šį gebėjimą nei kitų

išsilavinimo grupių respondentai. Didesnį pedagoginį darbo stažą turintys mokytojai geriau įsivertina gebėjimą

tikslingai naudoti IKT priemones.

Išvados.

1. Apžvelgiant IKT gebėjimų sampratą ir reikmę paaiškėjo, kad pradiniam vaikų ugdymui mokytojams svarbu ir

reikia turėti bei tobulinti IKT valdymo ir taikymo gebėjimus, kurie turi įtakos mokytojų veiklai.

2. Išsiaiškinta, kad pradinių klasių mokytojų svarbiausi IKT gebėjimai yra technologijų valdymas ir edukacinę

IKT taikymo kompetenciją atitinkantys gebėjimai. Atskleista, kad mokytojams trūksta IKT gebėjimų;

skatinimo tobulintis virtualioje erdvėje; IKT specialisto pagalbos.

3. Atskleista, kad dauguma pradinių klasių mokytojų kas dieną naudoja technologijas. Mokytojai aukštai

įsivertina edukacinę IKT kompetenciją atitinkančius gebėjimus.

4. Palyginus mokytojų IKT gebėjimus matyti, turintys didesnį pedagoginį darbo stažą ir aukštesnę kvalifikacinę

kategoriją pedagogai, geriau įsivertina gebėjimą kūrybiškai individualizuoti dalyko turinį, naudojant IKT.

Magistro laipsnį turintys mokytojai blogiau įsivertina šį gebėjimą. Didesnį pedagoginį darbo stažą turintys

mokytojai geriau įsivertina gebėjimą tikslingai naudoti IKT priemones.

Reikšminiai žodžiai. Pradinių klasių mokytojai, informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimai

3

Summary

Jūratė Silenkovienė “Primary School Teachers’ Application Skills of Information and Communications

Technologies”; Thesis advisor Prof. Dr. Genutė Gedvilienė; The Educational Management Study Programme, The

Institute of Education, Faculty of Social Sciences, Vytautas Magnus University; Kaunas, 2018.

Research problem. The need to meet the requirements for teacher’s profession, to study continuously, to

raise one’s qualification and the lack of ICT application skills as well as insufficient opportunities for improvement for

active teachers who have been working for a long time and have accumulated much pedagogical experience.

Research object. Primary school teachers’ ICT management and application skills.

Goal of research. To disclose primary school teachers’ ICT application skills.

Methods of research: analysis of scientific sources and documents; questionnaire; statistical analysis of

data.

Results. Analyzing theoretical literature, the main skills were distinguished: management of technologies

and skills corresponding to educational ICT application competence: to creatively personalize the contents of

education; to use ICT purposefully in the process of education; to apply systematically and reasonably methods of

teaching and learning; to plan activity of using ICT; to organize the management of ICT resources in the process of

education; to assess and to reflect on the use of ICT (ŠMM, 2007). Discussion of primary school teachers’

management of technologies revealed that the majority of teachers use ICT daily for the education of children. Most

often they use video and audio means, multimedia, less often – interactive whiteboard and tablets, least often –

smartphones as the purposefulness of their use teachers approve less. Multimedia is used more often by teachers having

much work experience and a higher qualification category. Only every fifth teacher can use a few computers in their

classroom. Three out of four teachers have or partially have access to a computer class. Distinguishing skills

corresponding to the educational competence, it was discovered that teachers having more experience of pedagogical

work and a higher qualification category better assess their ability to creatively personalize the content of the subject by

using ICT. Teachers having Master’s degree assess this ability worse than other education groups’ respondents.

Teachers having more experience of pedagogical work better assess their ability to use ICT purposefully.

Conclusions.

1. An overview of the concept of and the need for ICT skills has shown that it is important and necessary for the

primary school education teachers to have and to improve their ICT management and application skills that

have an impact on teachers’ activity.

2. It has been found out that the most important primary school teachers’ ICT skills are technology management

and skills corresponding to educational ICT application competence. It was disclosed that teachers lack

ICT skills, promotion to improve in virtual space and help of an ICT specialist.

3. It was disclosed that the majority of primary school teachers use technologies daily. Teachers highly assess

their skills corresponding to educational ICT application competence.

4. Comparison of teachers’ ICT skills shows that pedagogues having more experience of pedagogical work and a

higher qualification category better assess their ability to creatively personalize the content of the subject by

using ICT. Teachers having Master’s degree assess this ability worse. Teachers having more experience of

pedagogical work better assess their ability to use ICT purposefully.

Key words. Primary school teachers, application skills of information and communications technologies

4

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................5

1. PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ

TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMAI...................................................................12

1.1 Pedagogų informacinių ir komunikacinių technologijų kompetencijos reikmė..............12

1.2 Informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimų apibrėžtis

dokumentuose..................................................................................................................17

1.3 Pradinių klasių mokytojų būtinybė taikyti informacines ir komunikacines technologijas

šiuolaikiniame pradinukų ugdymo procese.....................................................................20

1.4 Pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo

gebėjimai.........................................................................................................................25

1.5 Pradinių klasių mokytojų galimybė tobulinti informacinių ir komunikacinių

technologijų taikymo gebėjimus.....................................................................................28

2. PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ

TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMŲ METODOLOGIJA..................................30

2.1 Tyrimo organizavimas.....................................................................................................30

2.2 Kiekybinio tyrimo instrumentas......................................................................................32

2.3 Pradinių klasių mokytojų IKT taikymo gebėjimų empirinio tyrimo rezultatai ir jų

apibendrinimas................................................................................................................34

2.3.1 Respondentų demografinė charakteristika.................................................................34

2.3.2 Informacinių ir komunikacinių technologijų valdymas.............................................38

2.3.3 Edukacinę IKT taikymo kompetenciją atitinkantys gebėjimai..................................48

DISKUSIJA.......................................................................................................................................70

IŠVADOS..........................................................................................................................................73

REKOMENDACIJOS.....................................................................................................................75

LITERATŪRA.................................................................................................................................76

PRIEDAI...........................................................................................................................................83

5

ĮVADAS

Problemos aktualumas. „Gebėjimas naudoti, kurti ir suvokti IKT šiame šimtmetyje turi

tokią pat svarbą, kaip anksčiau gebėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti“ (Informatikos, informacinių

technologijų ugdymas nuo 2015 metų. Strategijos gairės, p. 1). Naujosios technologijos keičia

pamokas mokyklose ir pačią mokyklų organizacinę struktūrą (Helmke, 2012). „Nuolat mokytis ir

kelti savo kvalifikaciją turėtų ir pedagogai“ (Pedagogų prestižo kėlimo programa, 2016). „Didelis

informacijos kiekis tampa prieinamas naujais, įvairiais formatais ir gali būti pateiktas

nepriklausomai nuo vietos ir laiko bei pritaikomas pagal atskirų asmenų poreikius.“ (Gedvilienė ir

Kankevičienė, 2014, p. 18). Tai turi įtakos visuomenės pokyčiams, kurie lemia ir švietimo sistemos

kaitą.

Ankstesniuose tyrimuose apie IKT naudojimą pradinėse klasėse pastebėta, kad mokytojai

turėtų lavinti jaunesniojo amžiaus vaikų kompiuterinius gebėjimus tikslingai. „IKT pačios savaime

nenulemia geresnių ugdymo rezultatų, neišmoko vaiko mokytis. Jos yra tik priemonė, padedanti

formuoti ir ugdyti moksleivio motyvaciją“ (Šalkuvienė, 2007).

Tyrimo problema. Ateidami į mokyklą vaikai jau moka naudotis išmaniaisiais telefonais,

planšetėmis, žaidžia kompiuterinius žaidimus, žiūri animacinius filmus, mokosi užsienio kalbų,

naršo socialiniuose tinklalapiuose. Taigi, vaikai dažniausiai turi IKT naudotojo gebėjimų, nes

tiesiog yra pasinėrę į technologijų pasaulį. Pedagogai, norėdami sėkmingai juos ugdyti, privalo

suprasti šiuolaikinius vaikus, technologijų pasaulio atstovus, turi lavinti informacinių ir

komunikacinių technologijų „kalbą“, kitaip tariant, IKT taikymo gebėjimus. Beveik trisdešimt metų

esu pradinių klasių mokytoja. Todėl galiu drąsiai pritarti, kad „pradinėse klasėse autoritetas –

mokytoja“ (Kuzminskienė, 2005). Neišmanant technologijų pasaulio ypatumų, taip svarbų

mokytojo autoritetą vaikų akyse galima prarasti. Ar visi mokytojai linkę tobulinti šiuos gebėjimus?

„Lietuva yra tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose itin aktuali pedagoginių darbuotojų senėjimo

problema (amžiaus vidurkis, 2015 m. duomenimis, yra apie 48 metai). 2015–2016 mokslo metais

bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose bei profesinio

mokymo įstaigose dirbo 19 092 mokytojai, kurie turi 30 ir didesnį darbo stažą“ (Pedagogų prestižo

kėlimo programa, 2016, p. 2). Keičiantis demografinei gyventojų padėčiai, senstant valstybei,

tolinant išėjimo į pensiją amžių, kelti mokytojų kvalifikaciją ypač aktualu, nes būtent šie

profesionalūs pedagogai gali motyvuoti ir parengti jaunus švietimo darbuotojus (Pedagogų prestižo

kėlimo programa, 2016). Dėl nepakankamo informacinių ir komunikacinių technologijų žinių bei

įgūdžių taikymo dažniausiai šie ryšiai apsiriboja bendradarbiavimu ir patirties sklaida tik

6

institucijoje. Problema: būtinybė atitikti pedagogo profesijai keliamus reikalavimus, nuolat

mokytis, kelti kvalifikaciją ir IKT taikymo gebėjimų stoka bei nepakankamos galimybės didelę

pedagoginę patirtį turintiems ir ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams tobulėti (ne tik

savarankiškai ugdantis, per tikslinius seminarus, bet ir mokantis aukštojoje mokykloje).

Probleminiai klausimai: Kaip pradinių klasių mokytojai geba taikyti informacines ir

komunikacines technologijas? Kokiu būdu pradinių klasių mokytojai planuoja lavinti informacinių

ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimus?

Tyrimo objektas: Pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų

valdymo ir taikymo gebėjimai.

Tyrimo tikslas: Atskleisti pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių

technologijų taikymo gebėjimus.

Tyrimo uždaviniai:

Teorinės tyrimo dalies uždaviniai:

1. Apžvelgti gebėjimų sampratą ir reikmę pradiniam vaikų ugdymui.

2. Išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų

taikymo gebėjimus, atskleidžiant esančias problemas.

Empirinės tyrimo dalies uždaviniai:

3. Atskleisti pedagogų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimų

įsivertinimą.

4. Palyginti pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų

valdymo ir taikymo gebėjimus pagal demografinius kintamuosius.

Tyrimo metodai:

mokslinių šaltinių, dokumentų analizė;

anketinė apklausa;

statistinė duomenų analizė.

7

Sąvokų žodynėlis

Gebėjimas – „vienas iš atlikimo lygmenų, pasireiškiantis kaip socializacijos būdu

iš(si)ugdytas gabumas; mokėjimo prielaida.“ (Pukelis ir Smetona, 2014, p. 27).

Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) – „informacinės technologijos,

papildytos ryšio priemonėmis. Santrumpa – IKT. Ypatingas dėmesys skiriamas kompiuterių

tinklams, informacijos perdavimo būdams“ (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas)

Informacinis raštingumas – „informacijos ir su ja susijusių šaltinių teikiamų galimybių

suvokimas ir gebėjimas jais naudotis“ (Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Komunikåcija (angl. communication) –„socialinė sąveika, kai tarpusavyje keičiamasi

(perduodama ir priimama) informaciniais ženklais (kalba, vaizdais, gestais, mimika, judesiais)“

(Lingvodidaktikos terminų žodynas, 2012, p.103).

Kompetencija – „gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų,

įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma“ (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011, p. 10).

Kompiuterinis raštingumas – „naudojimosi asmeniniu kompiuteriu žinių, metodų ir

mokėjimų visuma. Šiuolaikinėmis sąlygomis kompiuterinis raštingumas yra lygiavertis gebėjimui

rašyti ir skaityti“ (Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Mókymasis (angl. learning) – „aktyvi, kryptinga žmogaus veikla, kurios tikslas – gauti

žinių, jas suprasti ir įsiminti, formuotis įgūdžius ir ugdytis gebėjimus“ (Lingvodidaktikos terminų

žodynas, 2012).

Mokinys – „asmuo, kuris mokosi“ (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011, p.

11).

Mokytojas – „asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo

programas“ (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011, p. 11).

Pedagoginę patirtį turintis mokytojas – mokytojas, turintis 15 metų ir didesnį

pedagoginio darbo stažą.

Póži ris (angl. attitude) – „kompetentingumo elementas, kurį lemia asmens vertybės ir

kuris rodo asmens mokėjimą vertinti įvairius profesinius ir / arba socialinius reiškinius“ (Pukelis ir

Smetona, 2014, p. 57).

Pradinių klasių mokytojas – mokytojas, mokantis ir ugdantis 1–4 klasių mokinius.

8

Prof sinis tobulė jimas (angl. professional development) – „asmens veikla, vedanti į

aukštesnį asmens profesinį kompetentingumą ir jo pripažinimą vienokia ar kitokia forma. Pvz.,

tęstinis profesinis tobulėjimas“ (Pukelis ir Smetona, 2014, p. 60).

Taikymas – „pedagoginė procedūra, kai mokymo ar auklėjimo turinys, daiktai ir veiksmai,

metodai ir būdai naudojami numatytam tikslui pasiekti. Visa tai – priemonės, kuriomis siekiama

ugdymo tikslų“ (Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Technologijomis grindžiamas mokymas (-is) (TGM) – „mokymo (-si) forma, pritaikyta

mokyti (-s) nuotoliniu, elektroniniu, virtualiu ir kitu būdu, pasitelkiant technologijas, organizuoti

mokymą (-si), vykdyti bet kokio pobūdžio sąveiką ir atlikti kitus su mokymu (-si) susijusius

veiksmus internetinėje erdvėje. TGM yra plačiausia sąvoka ir apima nuotolinį, virtualų, elektroninį,

mobilųjį ir mokymąsi socialiniuose tinkluose“ (Teresevičienė, Volungevičienė, Žydžiūnaitė,

Kaminskienė, Rutkienė, Trepulė ir Daukilas, 2015, p. 10).

9

Lentelių sąrašas

Eil.

Nr.

Lentelės pavadinimas Puslapis

1. Profesinio tobulėjimo veiklos srities kompetencijos (pagal pradinių klasių mokytojų rengimo

standartą)

19

2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal demografinius duomenis 30

3. Tyrimo proceso etapai (pagal Žydžiūnaitę, 2011) III semestrą 31

4. Tyrimo proceso etapai IV semestrą 32

5. Klausimyno sudarymo pagrindas 32

6. Naudojamų IKT priemonių ir demografinių duomenų priklausomybė. Koreliacijos koeficientas r 39

7. Naudojamų IKT priemonių ir demografinių duomenų priklausomybės statistinis reikšmingumas p 39

8. Tikslingų IKT priemonių pasirinkimo priklausomybė nuo demografinių kriterijų pagal koreliacijos

koeficientą r

41

9. Tikslingų IKT priemonių pasirinkimo priklausomybės nuo demografinių kriterijų statistinis

reikšmingumas p

41

10. Galimybės naudotis keliais kompiuteriais ir demografinių duomenų priklausomybė. Koreliacijos

koeficientas r

43

11. Galimybės naudotis keliais kompiuteriais ir demografinių duomenų priklausomybė. Pagal

koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p

43

12. IKT naudojimo pamokų metu dažnumo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus

koreliacijos koeficientą r

45

13. IKT naudojimo pamokų metu dažnumo ir demografinių duomenų priklausomybė. Pagal koreliacijos

koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p

45

14. Požiūrio į IKT įtaką mokytojo darbui ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus


47

15. Požiūrio į IKT įtaką mokytojo darbui ir demografinių duomenų priklausomybė. Pagal koreliacijos

koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p

47

16. Elektroninių pratybų naudojimo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos

koeficientą r

49

17. Koreliacijos koeficiento r taikymo rezultatai (p reikšmė), elektroninių pratybų naudojimo ir

demografinių duomenų priklausomybė

50

18. Mokinių kūrybinių darbų saugojimo (bendros atsakymų sumos) ir demografinių duomenų

priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos koeficientą r

52

19. Mokinių kūrybinių darbų saugojimo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus


52


koreliacijos koeficientą r. Pagal koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p

53

21. Mokytojų IKT taikymo gebėjimai ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus


54



55

23. Mokytojų galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus ir demografinių duomenų priklausomybė,

apskaičiavus koreliacijos koeficientą r

58


apskaičiavus koreliacijos koeficientą r. Pagal koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas statistinis

reikšmingumas p

58

25. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas virtualioje aplinkoje ir demografinių duomenų

priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos koeficientą r

62

26. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas virtualioje aplinkoje ir demografinių duomenų

priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos koeficientą r. Pagal koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas

statistinis reikšmingumas p

62

27. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus


64

28. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus


64

10

Paveikslų sąrašas

Eil.

Nr.

Paveikslo pavadinimas Puslapis

1. TGM teorijos (pagal Teresevičienė ir kt., 2015, p. 60) 15

2. IKT panaudojimo švietime modelis (pagal Paulionytė ir kt., 2010, p. 8) 21

3. IKT pradinėje mokykloje (pagal Dagienę ir Jasutę, 2015) 23

4. IKT taikymo įtaka mokinio artimiausiai vystymosi zonai (pagal Girdzijauskienė ir kt., 2010, p. 14) 24

5. Pedagogo dinaminės IKT kompetencijos modelis (pagal Brazdeikį ir Jucevičienę, 2003; Dagienė ir

kt., 2008)

25

6. IKT diegimo etapų ir mokytojo IKT kompetencijų sąryšis (pagal Jucevičienę, 2003; Dagienė ir kt.,

2008, p. 9)

26

7. IKT kompetencijas atitinkantys gebėjimai (pagal Jucevičienę ir Brazdeikį, 2003; Dagienė ir kt.,

2008)

27

8. IKT taikymo kompetencijos plėtojimo etapai (apibendrinant pagal Brazdeikį ir Jucevičienę, 2003;

Dagienė ir kt., 2008)

27

9. IKT taikymas suaugusiųjų švietimui (pagal Tolutienė ir Puškorius, 2014) 29

10. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (N-306) 34

11. Pasiskirstymas pagal pedagoginį darbo stažą (N-306) 35

12. Pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (N-306) 35

13 Pasiskirstymas pagal darbo vietą (N-306) 36

14. Pasiskirstymas pagal darbo vietą (N-295) 36

15. Dažniausiai naudojamos IKT priemonės (N-306) 38

16. Dažniausiai naudojamos IKT priemonės (N-306) 39

17. Naudojamų IKT priemonių ir demografinių duomenų priklausomybė. Koreliacijos koeficientas r 39

18. Tikslingos naudotis IKT priemonės 40

19. Tikslingos naudotis IKT priemonės (N-306) 41

20. Tikslingų IKT priemonių pasirinkimo priklausomybė nuo demografinių kriterijų pagal koreliacijos

koeficientą r

42

21. Galimybė naudotis keliais kompiuteriais ugdant vaikus (N-306) 43

22. Galimybės naudotis keliais kompiuteriais klasėje ir demografinių duomenų priklausomybė.

Koreliacijos koeficientas r

44

23. IKT naudojimo pamokose dažnumas (N-306) 45

24. IKT naudojimo pamokų metu dažnumo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus


46

25. IKT įtaka mokytojo darbui (N-306) 46

26. .IKT įtakos mokytojo darbui ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos

koeficientą r

48

27. Elektroninių pratybų naudojimas (N-306) 49

28. Elektroninių pratybų naudojimo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos

koeficientą r

50

29. Mokinių skatinimas savarankiškai naudoti IKT (N-306) 51

30. Mokinių kūrybinių darbų saugojimas elektroniniu formatu (N-306) 52



53

32. Mokytojų IKT taikymo gebėjimai (N-306) 54



54

34. Mokytojų galimybės tobulinti IKT taikymo gebėjimus (N-306) 57


apskaičiavus koreliacijos koeficientą r

58

36. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Turite galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus.“ sutinku ir

nesutinku atsakymų pasiskirstymas

59

37. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Turite galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus.“ atsakymų

sutinku ir iš dalies sutinku bendra suma

60

38. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos ir teiginio „Jūs manote, kad savaime atsiranda galimybių

tobulinti IKT taikymo gebėjimus.“ sutinku ir nesutinku atsakymų pasiskirstymas

60

11

39. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos ir teiginio „Jūs manote, kad savaime atsiranda galimybių

tobulinti IKT taikymo gebėjimus.“ atsakymų sutinku ir iš dalies sutinku bendra suma

61

40. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas virtualioje aplinkoje (N-306) 62

41. Mokytojų išsilavinimo grupių ir teiginio „Jūs bent kartą per mėnesį peržiūrite virtualių seminarų

įrašus.“ atsakymų pasiskirstymas

63

42. Mokytojų išsilavinimo grupių ir teiginio „Jūs bent kartą per mėnesį peržiūrite virtualių seminarų

įrašus.“ atsakymų sutinku ir iš dalies sutinku bendra suma

63

43. IKT taikymo gebėjimų tobulinimas 64

44. Mokytojų pedagoginio darbo stažo grupių ir teiginio „Jūs planuojate tobulinti IKT taikymo

gebėjimus aukštojoje mokykloje.“ atsakymų pasiskirstymas

65

45. Pedagoginio darbo stažo grupių ir teiginio „Jūs planuojate tobulinti IKT taikymo gebėjimus

seminaruose.“ Atsakymų pasiskirstymas

66

46. Pedagoginio darbo stažo grupių ir teiginio „Kad patobulintumėte IKT taikymo gebėjimus, kreipsitės

pagalbos į kolegas.“ atsakymų pasiskirstymas

66

47. Pedagoginio darbo stažo grupių ir teiginio „Kad patobulintumėte IKT taikymo gebėjimus, kreipsitės

pagalbos į IKT specialistą mokykloje.“ atsakymų pasiskirstymas

67

48. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Jūs planuojate tobulinti IKT taikymo gebėjimus seminaruose.“

Atsakymų pasiskirstymas

68

49. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Kad patobulintumėte IKT taikymo gebėjimus, kreipsitės pagalbos į

kolegas.“ atsakymų pasiskirstymas

68

50. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Kad patobulintumėte IKT taikymo gebėjimus, kreipsitės pagalbos į

IKT specialistą mokykloje.“ atsakymų pasiskirstymas

69

12

1. PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR

KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMAI

1.1 PEDAGOGŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ

KOMPETENCIJOS REIKMĖ

Mokslo darbuose apie šiandienos raštingumą, kuris grindžiamas naujomis

technologijomis, rašo Anderson (1983), Taylor (2000) Gedvilienė ir Kankevičienė (2012, 2015).

Mokslininkai, pabrėždami kompiuterinio raštingumo reikšmę šiandienos žmonėms, jį lygina su

tradiciniu raštingumu tėvams ir seneliams bei jo svarba XIX- XX amžiuose.

Taip autoriai akcentuoja IKT kompetencijos svarbą. Žinoma, seniau rašyti, skaityti ir

skaičiuoti mokė tik patys tai daryti gebantys asmenys. Kas dabar tai turėtų daryti? Jei anksčiau

svarbiausias žinias, mokėjimus ir įgūdžius mokiniai įgydavo pradinėje mokykloje, tai gal

kompiuterinio raštingumo turėtų taip pat mokyti pradinių klasių mokytojai? Bet ar patys mokytojai

turi kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir gebėjimų? O ką daryti, jeigu jie nepakankami? Šiandienos

mokykloje dauguma pradinių klasių mokytojų tikrai turi elementariausio kompiuterinio raštingumo

įgūdžių, pavyzdžiui, pateikti spausdintus planus, demonstruoti skaidres, pildyti elektroninį dienyną,

teikti įvairias ataskaitas ir kt. Bet technologijos tobulėja ir apie pastaraisiais metais itin išaugusią

informacinių priemonių ir technologijų (vaizdo medžiagos, mokomųjų programų ir interneto)

reikšmę bei poveikį mokymui(si) rašo užsienio ir Lietuvos mokslininkai: A. Helmke, G.

Gedvilienė, V. Dagienė ir kiti. Jie akcentuoja IKT technologijų taikymo kaitą ir svarbą šiandienos

informacinėje visuomenėje. Mokslininkai pažymi, kad gebėjimai naudotis informacinėmis ir

komunikacinėmis priemonėmis yra sąlyga, kuri leidžia visavertiškai gyventi. Keičiasi ir gyvenimas

mokykloje. Paprastą mokyklinę lentą keičia interaktyvioji lenta ar ekranas; vadovėlius, knygas,

sąsiuvinius – elektroniniai vadovėliai, knygos, pratybos. Skaityklas mokyklų bibliotekose –

kompiuterinės skaityklos ir pan. Mokyklos pasipildo ne tik planšetėmis kiekvienam mokiniui, bet ir

kitokiomis priemonėmis bei įranga, pavyzdžiui, išmaniaisiais kubais, pritaikytais būtent

pradinukams. „Atsiradusios naujos technologijos reikalauja nuolat tobulinti savo raštingumo

gebėjimus taip, kad galėtume naudotis ta įranga“ (Gedvilienė ir Kankevičienė, 2012, p. 56). O tai

yra didžiulis iššūkis pradinių klasių mokytojams, nes nepakanka vienkartinio išsimokslinimo ir

penkių dienų seminarų per metus,– reikia skirti gerokai daugiau laiko, kad galima būtų įsigilinti į

technologinių priemonių, įrangos veikimo subtilumus, apgalvoti, kada tikslinga naudoti priemonę,

turėti IKT gebėjimų.

Mokslininkės Kalesnikienė ir Saylik (2013) pritaria, jog IKT yra kaitos priežastis, tuo

pačiu jos teigia, kad „IKT ne tik pakeitė pasaulį, bet ir prisidėjo prie mokymo jame gyventi“

13

(Kalesnikienė ir Saylik, 2013, p. 32). Tai turėtų reikšti, jog ugdyti mokinius ir patiems mokytojams

tobulintis galima pasitelkus IKT priemones. „Sparčiai formuojantis informacinei ir kūrybinei

visuomenei ir modernizuojant ugdymą, iškilo daug klausimų dėl IKT taikymo ugdymo procese, dėl

tradicinių ir inovatyvių ugdymo metodų efektyvumo bei santykio tarp jų pamokoje“ (Kalesnikienė

ir Saylik, 2013, p. 32). Pritariant mokslininkėms reikėtų sakyti, kad IKT taikymas dar tikrai

neužtikrina, jog pamokos laikas panaudotas efektyviausiai. Reikėtų pažymėti, kad mokytojams

labai svarbu priemonių taikymo tikslingumas. Taigi, apgalvojama, kokį metodą, tradicinį ar

inovatyvų, pasirinkti, nes netikslingai pasirinktas metodas nebus efektyvus, netgi priešingai, o

inovatyvi, bet dar gerai neįvaldyta priemonė, gali mokinius blaškyti.

Dudzinskienė, Kalesnikienė, Paurienė ir Žilinskienė (2010) taip pat akcentuoja IKT

taikymo tikslingumą. Mokslininkės apie IKT kaip inovatyvų metodą rašo: „turime įvertinti jo

tikslingumą, kryptingumą, veiksmingumą“ (Dudzinskienė, Kalesnikienė, Paurienė ir Žilinskienė

2010, p. 67). Metodinės priemonės pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams

autorės rašo ir apie laukiančius naujus iššūkius mokytojui. Dudzinskienė ir kt. (2010) moksliniame

darbe analizuoja, kas ugdymą galėtų keisti, gyvinti. „Vienas iš galimų atsakymų galėtų būti-

apgalvotas, sąmoningas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymas“ (Dudzinskienė ir kt.,

2010, p. 67). Bet ar šiandien užtenka tik pagyvinti ar paįvairinti vaikų ugdymą IKT taikymo

epizodais pamokoje? Pradinių klasių mokytojai seniai taiko šį metodą. Tai puikiai sutelkia mokinių

dėmesį. Pavyzdžiui, vaizdo peržiūra ekrane, garso įrašų perklausos (p. s. plokštelių įrašus keitė

kasetės, vėliau – CD). Taigi, vėl galėtume gilintis į jau Kalesnikienės ir Saylik (2013) minėtus

tradicinius ir inovatyvius ugdymo metodus, bei jų santykį pamokoje. O svarbiausia išsiaiškinti, ar

tikrai mokytojai tikslingai naudoja IKT, ar kritiškai vertina priemones, kurias planuoja naudoti.

Taigi, vėl reikia galvoti apie mokytojų IKT gebėjimus.

„Švietimo sistemą veikia trys pagrindiniai veiksniai (Westera, 2010): 1) švietimo praktika,

2) švietimo tyrimai ir 3) švietimo technologijos“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 28). Apie

svarbiausius švietimo veiksnius rašo VDU mokslininkai. Verta įsigilinti į jų darbus, nes apie

technologijų naudojimą jie rašo: „Šiandienos besimokantieji apsupti skaitmeninių technologijų, jie

tikisi, kad mokymo(-si) procese jos ir bus naudojamos“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 28). Tai

nusako besimokančiųjų lūkesčius. Praktinis technologijų panaudojimas šiandienos mokykloje

svarbus ir mokytojams, nes būtent jie turi įgyti IKT gebėjimų, kurių reikia norint efektyviai

panaudoti inovatyvias priemones. Kokie tie gebėjimai turėtų būti? Kokius IKT taikymo gebėjimus

išskiria mokytojai? Kokie mokslininkų išskirti IKT taikymo gebėjimai svarbūs pradinių klasių

mokytojams? Atliekant tyrimus apie IKT technologijų taikymą švietimo įstaigose, bandoma

atsakyti ir į šiuos klausimus.

14

Paulionytė, Grabauskienė, Žemgulienė, Schoroškienė, Makarskaitė-Petkevičienė (2010)

analizuoja Europos valstybėse atliktus nacionalinius tyrimus. Mokslininkės rašo: „pradinių klasių

mokytojai pilnai neišnaudoja IKT kaip ugdymo potencialo“ (Paulionytė, Grabauskienė,

Žemgulienė, Schoroškienė, Makarskaitė-Petkevičienė (2010, p. 21 ). Paulionytė ir kt. (2010)

teorinėje ataskaitoje šią mintį plėtoja, pabrėždami mokytojų IKT kompetencijos nepakankamą ar

skirtingą lygį. Jie pažymi „didelę pagalbą gali suteikti IKT konsultantai“ (Paulionytė ir kt., 2010, p.

39). Šiandien IKT konsultantai (specialistai) labai reikalingi. Pirmiausia, kad palengvintų pradinį

elgesį naujos IKT priemonės diegimo stadijoje, kad IKT priemonės nebūtų „primestos“, kartais net

galutinai nesukomplektuotos, be reikiamų programų, o mokytojas neliktų vienas. Masiniai

seminarai, paskubom greitakalbių jaunų žmonių vedami ilgą pedagoginę patirtį turintiems

mokytojams, nevisada efektyvūs. Taigi, ryškėja dar vienas labai svarbus IKT taikymo gebėjimas –

organizuoti technologinių išteklių valdymą.

Europos Komisijos komunikate „Atviresnis švietimas“ pateikiami „bendro EK ir EBPO

tyrimo duomenimis, 60 proc. mokytojų nebuvo mokyti, kaip klasėje naudotis IRT“ (Komisijos

komunikatas „Atviresnis švietimas“, 2013). Nereikėtų tuo stebėtis, juk jau minėtas mokytojų

amžiaus vidurkis – apie 50 metų. Daugiau nei pusė mokytojų mokėsi tuo metu, kai šiuolaikinės

informacinės ir komunikacinės technologijos buvo tik pristatomos visuomenei. Pavyzdžiui,

aukštojoje mokykloje apie kompiuterį pasakojama, bet jo galimybės neparodomos. Dokumente

rašoma, jog reikia sudaryti mokytojams sąlygas, kad šie įgytų skaitmeninių gebėjimų“ (Komisijos

komunikatas „Atviresnis švietimas“, 2013), nes tyrimai rodo, jog skaitmenines technologijas

išmanančių ir propaguojančių mokytojų yra 30–50 proc., o „70 proc. mokytojų norėtų pagerinti

savo IRT naudojimo gebėjimus“ (Komisijos komunikatas „Atviresnis švietimas“, 2013). O tai rodo,

kad skaitmeninio raštingumo gebėjimai nepakankami. Dokumente akcentuojama mokytojų

skaitmeninių gebėjimų svarba.

Vėlesni Lietuvoje ir Europoje atlikti tyrimai skelbia, jog „vertėtų ne tik atkreipti dėmesį į

šios srities profesinio pedagogų tobulėjimo, bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi plėtojimą, bet ir

numatyti priemones didinti mokytojų pasitikėjimą savo gebėjimais“ (Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministerija, 2014). Mokytojų pasitikėjimą galėtų padidinti efektyvesnė IKT

koordinatoriaus pagalba. Taigi, ne taip svarbu, kaip pavadinsime mokykloje dirbantį IKT specialistą

– koordinatoriumi ar IKT konsultantu, šie asmenys gali labai padėti mokytojams tobulintit IKT

taikymo gebėjimus ugdant vaikus.

„Informacinių technologijų nuolatinis tobulėjimas leidžia naujai vertinti metodologinius

ugdymo pagrindus, pagrindines teorijas (biheviorizmą, kognityvizmą, socialinį konstruktyvizmą), o

kartu ir svarbaus ugdymo technologijų komponento – vadovėlio – svarbą pamokoje“

15

(Pečiuliauskienė ir Barkauskaitė, 2011, p. 84–85). Mokslininkės rašo apie konektyvizmą ir

technologijų diegimą ugdyme. „Pagal konektyvizmą mokymasis yra ryšio su informacijos šaltiniais

sudarymo procesas, informacija nuolat keičiasi, atnaujinama, todėl svarbu palaikyti ryšį su

naujausia informacija“ (Pečiuliauskienė ir Barkauskaitė, 2011, p. 85). „Svarbi tapo ne tik

informacija, bet ir galimybė laiku ir greitai ją gauti“ (Gedvilienė ir Kankevičienė, 2014). Todėl

greitai senstančius vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius keičia populiarėjančios EDUKA klasės, EMA

ir kitos elektroninės mokymosi aplinkos, teikiančios naujausią diferencijuotą ir individualizuotą

ugdymąsi. Virtualioje erdvėje tampa prieinami ir pagal poreikį koreguojami vadovėliai, plakatai ir

kitos priemonės. Mokytojai bendrauja su kolegomis, mokiniais, mokinių tėvais virtualioje erdvėje,

patys kuria internetines svetaines, talpina savo ir mokinių kūrybinius darbus, dalijasi metodine

medžiaga ir pan. Išpopuliarėjo socialiniai tinklai, darantys įtaką tarpusavio bendravimui ir

bendradarbiavimui, kuriant naują skaitmeninį ugdymo(si) turinį. Taigi, mokymas(is) tampa vis

labiau grindžiamas technologijomis.

Technologijomis grindžiamo mokymo(si) teorijas analizuoja S. Daukilas (Teresevičienė ir

kt., 2015, p. 60) Jis išskiria jau minėtas TGM filosofijos koncepcijas bei pateikia lentelę (žr. 1 pav.).

1 paveikslas. TGM teorijos (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 60)

Analizuojant pateiktų koncepcijų komponentus matyti besikeičiančios technologinės

priemonės nuo TV, radijo, spausdintuvų iki komunikavimo socialiniuose tinkluose; nuo skaitymo ir

stebėjimo iki tyrimų, nuolatinio (įsi)vertinimo ir refleksijos mokymo(si) metodų; nuo individualios

ar grupinės veiklos iki mokymosi socialiniuose tinkluose, nuo mokytojų kuriamo turinio iki turinio,

kuriamo interaktyviai dalyvaujant besimokančiajam. Besimokančiojo pažinimo raida keičiasi nuo

pažinimo, kuris remiasi daugiausia atmintimi, sintezės iki artefaktų ir simbolių kūrimo. Labiausiai

keičiasi mokytojo vaidmuo – iš turinio kūrėjo, moderatoriaus, vėliau – diskusijų lyderio, pažinimo

16

vadovo – jis tampa konstruktyviu kritiku, pažinimo turinio bendraautoriumi. Toliau pateikiami

mokslininkų labiausiai akcentuoti kognityvizmo ir biheviorizmo, socialinio konstruktyvizmo ir

konektyvizmo koncepcijų svarbiausi aspektai.

Kognityvizmo ir biheviorizmo koncepcija. Pagal šią TGM filosofijos koncepciją,

naudojamos žinias perduodančios technologinės priemonės: televizija, radijas, spausdintuvai,

tarpasmeninė komunikacija. Mokytojas ne tik parengia (arba parenka jau kitų sukurtą) mokomąjį

turinį, perduoda susistemintas žinias, bet ir nukreipia, skatina veikti, tyrinėti, išreikšti, dalintis.

Mokiniai individualiai skaito ar stebi pateiktą mokomąją medžiagą, remiasi savąja gyvenimo

patirtimi, aktyviai kaupia ir konstruoja žinias. Edukacinis procesas tampa mokymo ir mokymosi

procesu“ (Sinicaitė-Karikova, 2011). Ypač svarbu, kad veikla gali būti individuali. „Atsiradusios

technologijos leido naudoti balsą kaip garsą (audio-) ir pedagogo kūno kalbą (video-), kurią galima

buvo stebėti TV, filmuose ir multimedija paremtoje mokymo (-si) produkcijoje“ (Teresevičienė ir

kt., 2015, p. 16). Taigi, Lietuvos pradinėje mokykloje galima įžvelgti kognityvizmo ir biheviorizmo

koncepcijų apraiškų, nes vis dar labai svarbi mokytojo ir mokinio sąveika. Atliktame tyrime

pradinių klasių mokytojai sutinka, jog dažnai naudoja multimedija pagrįstą mokymosi medžiagą.

Konstruktyvizmo koncepcija. „Mokymasis yra susietas su kontekstais, santykiais, ryšiais,

o ne su individualiu mąstymu“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 68). Mokslininkai išsamiai paaiškina:

„Mokymosi tikslas yra tapti kūrybiškam ir inovatyviam analizuojant, konceptualizuojant ir

sintetinant buvusias patirtis, kuriant jų pagrindu naujas žinias“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 69).

Per garso ir vaizdo konferencijas diskutuojama, kuriama, projektuojama. Turinys kuriamas

vadovaujant mokytojams, tariantis su besimokančiaisiais. Dominuoja informacijos sintezės ir

pažinimo veiksmai. Mokytojas yra diskusijų lyderis, pažinimo vadovas (Teresevičienė ir kt., 2015).

Jau ir pradinukams vis lengviau pasiekiami atvirieji švietimo ištekliai, o gauta informacija

papildoma turima patirtimi ir tampa naujomis žiniomis. Per garso ir vaizdo konferencijas,

diskutuodami grupėse, vadovaudamiesi savo patirtimi, tobulinasi ir pradinių klasių mokytojai. Ypač

taip lavinami pradinių klasių mokytojų IKT taikymo gebėjimai.

Konektyvizmo koncepcija. „Mokymasis vyksta per tyrimus, kūrybinę veiklą, nuolatinį

(įsi)vertinimą ir refleksiją, komunikuojant socialiniame tinkle. Turinys kuriamas kartu interaktyviai

dalyvaujant besimokančiajam. Vyksta artefaktų ir simbolių kūrimas. Mokytojas – konstruktyvus

kritikas, pažinimo turinio bendraautorius“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 60). Mokytojai vis drąsiau

kuria klasės internetines svetaines ar grupes socialiniuose tinkluose, kur aptariamos veiklos ir

įvykiai, talpinami mokinių kūrybiniai darbai, reflektuojama, vertinama.

Taigi, kad VDU dėstytojų grupės plačiai aprašytas technologijomis grįstas mokymas(is)

taptų realybe ir pradinėse klasėse, mokytojai privalo turėti pakankamą IKT kompetencijos lygį.

17

Apibendrinant, visų minėtų mokslininkų darbuose akcentuojama pedagogų IKT

kompetencijos svarba ir reikmė ją nuolat tobulinti, keičiantis technologinėms priemonėms,

tradicinių ir inovatyvių metodų ugdymo procese santykiui. Taigi, keičiasi arba atsiranda naujos

mokymosi formos, keičiasi ir pradinių klasių mokytojo vaidmuo ugdyme. Mokytojas privalo turėti

IKT kompetenciją, kad galėtų kritiškai vertinti bendrai su mokiniais kuriamą mokymosi turinį,

patarti mokiniams, kaip saugiai elgtis, ieškant informacijos internete, bendraujant socialiniuose

tinkluose.

1.2 INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO

GEBĖJIMŲ APIBRĖŽTIS DOKUMENTUOSE

Apie pedagogų IKT kompetencijai keliamus reikalavimus ne tik svarstoma ir rašoma

moksliniuose darbuose, diskutuojama pedagogų forumuose, bet pažymima ir valstybiniuose bei ES

dokumentuose.

Aktyvūs mokytojai tobulina ir atnaujina savo gebėjimus, kompetencijas. Tiek ankstesniame

Mokytojo profesijos kompetencijos apraše (2007), tiek Pedagogų profesijos kompetencijų apraše

(2015) yra nurodoma: „Pedagogų profesijos kompetencijas sudaro: bendrosios kompetencijos,

didaktinės kompetencijos, dalykinės kompetencijos“ (Pedagogų profesijos kompetencijų aprašas,

2015, p. 2). Prie bendųjų kompetencijų priskiriama ir naujų technologijų, ir informacijos valdymo

kompetencija mokytojams geriau suprantama kaip IKT kompetencija. Žinoma, ši kompetencija yra

sąlyga, užtikrinanti didaktinės ir dalykinės kompetencijos tobulinimą šiuolaikiniame ugdymo

procese. „Naujų technologijų ir informacijos valdymo kompetencija – mokėjimas ir sugebėjimas

naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir įranga, informacijos paieškos šaltiniais, rengiant tekstinę

ir vaizdinę informaciją, ugdyti mokinių informacinę ir virtualaus bendravimo kultūrą sistemingai

plėtojant jų skaitmeninį raštingumą“ (Pedagogų profesijos kompetencijų aprašas, 2015, p. 2).

Dokumente pabrėžiama technologijų ir informacijos valdymas. Šiame apraše atsiranda naujų sąvokų

junginys „skaitmeninėmis technologijomis ir įranga“, kuris tikslina ankstesniame apraše vartojamą

„kompiuterio techninę ir programinę įrangą“ (Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas, 2007).

Pedagogų profesijos kompetencijų aprašas (2015) mokytojams ne tik nurodo profesinius

reikalavimus, bet ir leidžia patiems įsivertinti savo gebėjimus pagal kompetencijų augimo kriterijus.

Taigi, dokumente IKT kompetencija tikslinama ir vadinama naujų technologijų ir informacijos

valdymo kompetencija. Apraše išskiriami 4 lygių skaitmeninio raštingumo ir taikymo bei

informacijos valdymo gebėjimai. Nors dokumente nurodomi gebėjimai nesiejami su kvalifikacinėmis

18

mokytojų kategorijomis, bet, tarkim, mokytojas metodininkas turėtų siekti III lygį atitinkančių

gebėjimų, pavyzdžiui, gebėti „bendradarbiaudamas su kitais kurti inovatyvų skaitmeninį turinį“

(Pedagogų profesijos kompetencijų aprašas, 2015, p. 9). Tikrai dar ne kiekvienas mokytojas

metodininkas geba tai daryti, vadinasi, šios kvalifikacinės kategorijos mokytojams ugdytis šį

gebėjimą yra siekiamybė. Kita vertus, vyr. mokytojai ir mokytojai metodininkai „geba parengti,

redaguoti, keisti ir tobulinti paties ar kitų parengtą skaitmeninį turinį (tekstus, lenteles, vaizdus,

nuotraukas, garso įrašus, skaitmenines užduotis, žaidimus, interaktyvias veiklas ir pan.)“ (Pedagogų

profesijos kompetencijų aprašas, 2015, p. 9). O tai priskiriama prie naujų technologijų ir informacijos

valdymo kompetencijos II lygio gebėjimų.

Žvelgiant į ankstesnius dokumentus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė R.

Žakaitienė pasirašė 2007 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 555 „Dėl reikalavimų mokytojų kompiuterinio

raštingumo programoms“. Šiame dokumente aiškiausiai apibrėžiama mokytojų IKT kompetencija, ją

vadinant IKT taikymo kompetencija. Išskiriama, jog IKT taikymo kompetenciją sudaro

„technologinio raštingumo pagrindai“ ir „edukacinė IKT taikymo kompetencija“. Trumpai ir

suprantamai pateikiami svarbiausi gebėjimai. Gebėjimai vertinami 3 lygmenimis. Pavyzdžiui,

vertinant gebėjimą organizuoti išteklių valdymą, II lygmenį atitinka gebėjimas organizuoti pamokas,

kuriose naudojamos IKT, o III lygmenį atitinka gebėjimas organizuoti „virtualias mokytojų grupes

pamokoms aptarti“ (ŠMM, 2007). Remiantis dokumento medžiaga galima teigti, kad IKT taikymo

kompetencijos plėtojimui yra svarbu:

technologinio raštingumo pagrindai;

edukacinė IKT taikymo kompetencija.

Technologinis raštingumą atitinka Europos kompiuterinio raštingumo programos (ECDL

programa) pradinį lygį. Dažniausiai mokytojai turi Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą,

kuriame nurodoma, kad išlaikyti testai, reikalingi ECDL pažymėjimui gauti. Šiame pažymėjime

įrašomi lankyti moduliai, pavyzdžiui, tekstų tvarkymas, bylų tvarkymas ir kt.

Dokumente išvardijami mokėjimai ir gebėjimai, priskiriami edukacinei IKT taikymo

kompetencijai, pavyzdžiui, planuoti IKT panaudojimą ir kt. Mokėjimai ir gebėjimai išskiriami į dvi

dalis: pedagoginę ir vadybinę. Plačiau apie išskirtus gebėjimus bus rašoma skyriuje „Informacinių ir

komunikacinių technologijų taikymo gebėjimai“.

Analizuojant kitus dokumentus, reikėtų paminėti „Pradinio ugdymo mokytojo rengimo

standartą“. Dokumento priede pateikiamos pradinių klasių mokytojų veiklos sritys ir

kompetencijos. Šiame darbe analizuojamai problemai svarbu būtų išskirti profesinio tobulėjimo

veiklos sritį, kurioje nurodomos svarbiausios kompetencijos yra reikšmingos ne tik pradedančiam

19

dirbti jaunam pedagogui, bet ir pedagoginę patirtį turinčiam pradinių klasių mokytojui (žr. 1

lentelę).

1 lentelė. Profesinio tobulėjimo veiklos srities kompetencijos (pagal pradinių klasių mokytojų rengimo

standartą)

Šioje lentelėje labai paprastai įvardinama IKT kompetencijos esmė – „naudoti

informacines komunikacines priemones“. Juk tai yra svarbi sąlyga mokėjimo mokytis

kompetencijai bei profesiniam tobulėjimui virtualioje profesinėje veikloje.

Pedagogų prestižo kėlimo programoje (2016) rašoma, kad „keičiantis ugdymo turiniui,

pedagoginių darbuotojų pasirengimo reikalavimams ir kompetencijoms, itin svarbu, kad visi

pedagogai nuosekliai ir kryptingai tobulintųsi, įgytų XXI a. pedagogui būtinų kompetencijų“

(Pedagogų prestižo kėlimo programa, 2016, p. 3). Dokumente užsimenama apie jaunų mokytojų

trūkumą. Tai pasitvirtina analizuojant duomenis Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS).

Pedagogų prestižo kėlimo programoje (2016) teigiama, kad „patyrusius ir ilgus metus dirbančius

pedagoginius darbuotojus motyvuoti pokyčiams yra sunkiau, o jauni ir kūrybingi įsijungti į sistemą

neturi galimybės ir nesiekia, matydami ribotas įsidarbinimo galimybes“ (Pedagogų prestižo kėlimo

programa, 2016, p. 3). Dėl šių teiginių patyrę ir ilgus metus dirbantys mokytojai galėtų diskutuoti.

Taigi, dokumente gvildenama mokytojų senėjimo problema, kuri yra svarbi ir pedagogų

IKT kompetencijai. „O mokytojų darbo pobūdis, gebėjimas veiksmingai jį atlikti yra tiesiogiai

susijęs su asmens amžiumi“ (Pedagogų prestižo kėlimo programa, 2016, p. 2). Analizuojant

dokumentą kyla klausimai: „Kaip mokytojų pedagoginė patirtis galėtų būti naudinga Lietuvos

švietimo sistemai? Ar tikrai Lietuva turi kuo pakeisti ilgai dirbančius mokytojus?“

Valstybinės švietimo strategijos vienas iš tikslų: „apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir

rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai“ (Valstybinė švietimo 2013–2022 metų

strategija, 2014, p. 29). Tikslui pasiekti numatomi uždaviniai orientuojami į gabių jaunų žmonių

motyvavimą rinktis karjerą švietimo įstaigose ir į mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Apie šią strategiją

rašoma, kad ji ragina „aktyviau naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis bei visiems

prieinamais švietimo ištekliais. Nuolat mokydamiesi savo kvalifikaciją turėtų kelti ir pedagogai“

(Pedagogų prestižo kėlimo programa, 2016, p. 3).

Labai svarbus dokumentas yra Europos Komisijos komunikatas „Atviresnis švietimas“

(2013), kuriame rašoma apie atvirą mokymosi aplinką, atviruosius švietimo išteklius, ryšį ir

naujoves, bendras pastangas pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamomis galimybėmis. „Itin

20

daug dėmesio turėtų būti skiriama pirminio mokytojų rengimo etapu skaitmeninėmis

technologijomis grindžiamo mokymo metodams (vadinamajai skaitmeninei pedagogikai)“

(Komisijos komunikatas „Atviresnis švietimas“, 2013). Europos Komisijos dokumente rašoma apie

mokytojų nuolat atnaujinamų gebėjimų svarbą. Visa tai siejasi ir su suaugusiųjų švietimu.

Besimokantiesiems svarbu atvirieji ištekliai, o ypač – galimybė mokytis nuotoliniu būdu, kai įgyta

kompetencija ir kvalifikacija vertinima ir pripažįstama darbdavių. Todėl būtina paminėti ir Europass

(CV) 2015 gyvenimo aprašymo formą, kurioje pretenduojantys į naują darbo vietą turi įsivertinti

įvardijamus skaitmeninius gebėjimus: informacijos apdorojimas, komunikacija, turinio kūrimas,

saugos reikalavimų išmanymas, problemų sprendimas, prisiskirdami pradedančiojo, pažengusio ar

įgudusio vartotojo statusą. Išsamūs paaiškinimai pateikiami „Skaitmeniniai gebėjimai – Savęs

įvertinimo lentelėje“ (Europass (CV), 2015).

Paminėti dokumentai yra aktualūs ir pradinių klasių mokytojų IKT taikymo gebėjimams

apibrėžti, vertinti, tobulinti. Pasak Europos Komisijos komunikate „Atviresnis švietimas“ (2013)

išsakytos minties, dalis sėkmės priklauso ir nuo mokytojų, kurie yra visą gyvenimą suaugusieji

besimokantieji.

1.3 PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ BŪTINYBĖ TAIKYTI

INFORMACINES IR KOMUNIKACINES TECHNOLOGIJAS ŠIUOLAIKINIAME

PRADINUKŲ UGDYMO PROCESE

Pradinio ugdymo programoje rašoma, kad ugdyti mokinių informacinių technologijų

naudojimo gebėjimus reikėtų juos integruojant į kitas sritis. (Lietuvos Respublikos Švietimo ir

mokslo ministerija [ŠMM], 2016). Tai reiškia, jog mokytojas neturi atskiros informatikos dalyko

pamokos, o IKT naudojamos per visų dalykų pamokas. Programoje teigiama: „Mokytojas, kuris

integruoja informacines technologijas į ugdymo procesą, siekia panaudoti IKT ugdymo procesui

modernizuoti ir tobulinti: kitaip organizuoti mokymą ir mokymąsi, kitaip pateikti mokomąją

medžiagą ir t. t.“ (ŠMM, 2016, p. 16). Rašoma, kad keičiasi mokymo(si) metodai ir formos,

pateikiant mokomąją medžiagą, vertinant mokinių pasiekimus ir kt. Tai atlikti mokytojui reikalingi

IKT taikymo gebėjimai: planuoti IKT naudojimo veiklą; organizuoti IKT išteklių valdymą;

kūrybiškai individualizuoti dalyko turinį ir kt. Pradinio ugdymo programoje akcentuojama:

„svarbu ugdyti nuostatą, kad informacinėmis technologijomis naudotis reikia saugiai, atsakingai ir

teisėtai“ (ŠMM, 2016, p. 16). Programoje rašoma, kad „mokytojas turi pasirūpinti darbo

kompiuteriu higiena, supažindinti mokinius su saugaus darbo kompiuteriu taisyklėmis, skatinti

21

mokinius jų laikytis“ (ŠMM, 2016, p. 16). Ši nuostata ypač svarbi, nes nesilaikant taisyklių prastėja

mokinio regėjimas, iškrypsta stuburas, didėja nutukimo ir priklausomybės nuo technologijų rizika.

Programoje rekomduojama: „supažindinti mokinius su jų amžiui skirtomis įvairių dalykų

mokomosiomis kompiuterių programomis ir edukaciniais žaidimais, tikslingai, pagal galimybes

taikyti juos ugdymo procese“ (ŠMM, 2016, p. 16). Taigi, gebėti tikslingai naudoti IKT priemones

ugdymo procese – vienas mokytojų edukacinės IKT taikymo kompetencijos gebėjimų. Šios

nuostatos akcentuoja mokytojo, kaip patarėjo, vaidmenį, nukreipiant ugdytinius pasirinkti

edukacines veiklas ir saugiai bendrauti virtualioje erdvėje, bei atskleidžia būtinybę mokytojams

turėti IKT taikymo gebėjimų.

Paulionytė ir kt. (2010) siūlo labai aiškų apibendrintą IKT panaudojimo švietime modelį

(žr. 2 pav.), kuris parodo IKT priemonių panaudojimo seką.

2 paveikslas. IKT panaudojimo švietime modelis (pagal Paulionytė ir kt., 2010, p. 8)

IKT panaudojimo modelyje parodoma seka nuo mokymo link savarankiško mokymosi.

Tobulėjant technologijoms, keičiantis mokymo formoms, jau pradinėse klasėse mokytojams ir

mokiniams tampa aktuali interaktyvi sąveika. Dalis mokytojų naudojasi interaktyviąja lenta su

apklausos priemonėmis, bendrauja su mokiniais virtualioje ervėje ir pan. Aptariant mokslininkų

pateiktą modelį ryškėja dar vienas labai svarbus gebėjimas – sistemingai bei pagrįstai taikyti

mokymo(si) metodus, kuriems įtakos turi IKT priemonių naudojimas.

22

Gana išsamiai apie kompiuterines mokymo(si) priemones (KMP), naudojamas pradinėse

klasėse, rašo VDU mokslininkai (Gedvilienė, Laužackas, Lileikienė, Mačianskienė, Sabaliauskas,

Sajienė, Stasiūnaitienė, Teresevičienė ir Tūtlys, 2008). Apie KMP rašo ir kiti mokslininkai. „Tokių

leidinių siūlo „Šviesa“ (multimedija leidiniai), „Vaga“ (garso knygos), „TEV“ (skaitmeniniai

vadovėliai, CD, atmintukai, parsisiųsdinamos versijos), „Baltos lankos“ (CD), „Kronta“ (CD/DVD,

knygos su CD) ir kt.“ (Paulionytė ir kt., 2010, p. 64)

Reikėtų paminėti išaugusį išmaniųjų mobiliųjų telefonų populiarumą. Ši priemonė, kurioje

integruota skaitmeninė foto-, vaizdo kamera ir kitos technologinės programos, gali būti plačiai

naudojama pradinių klasių mokiniams ugdyti. Tobulėja interaktyviosios lentos, jų naudą pagrindžia

tyrimai. Interaktyvios lentos „išplečia kompiuterinio demonstravimo bei modeliavimo galimybes,

gerina mokytojų ir klasės bendravimą per pamoką“ (Paulionytė ir kt., 2010, p. 20). Panašiomis

funkcijomis pasižymi ir interaktyvūs ekranai, kuriems nereikia projektoriaus, nėra šešėlių, tinka

naudoti šviesioje patalpoje. Grafinį projektorių beveik pakeitė multimedijos projektorius, nes

pastarasis gali perteikti informaciją iš kompiuterio tiesiai į ekraną ir nereikia daryti specialių

pateikčių. „Demonstruojant Power Point skaidres, žiūrint filmą ir pan., tas pats vaizdas bus

matomas tiek kompiuterio ekrane, tiek ekrane ant sienos, todėl jas rodyti yra labai patogu – tiesiog

galite dirbti, žiūrėdami į kompiuterio ekraną kaip ir įprastai“ (Gedvilienė ir kt., 2008, p. 117).

Interaktyvūs kubai yra naujas būdas paįvairinti mokymąsi. Ši priemonė leidžia sukurti

dinaminę ugdymo(si) aplinką. Mokiniai mokosi judėdami. Taigi, taip naujausių inovatyvių

technologijų kūrėjai bando spręsti vaikų judėjimo stokos problemą. Nes populiariausios

technologijos tukdo judėjimui. „Daugelis šiandienos mokinių yra „įgimti kalbėtojai“ skaitmenine

kompiuterių kalba, vaizdo žaidimų bei interneto; jie yra „skaitmeniniai čiabuviai“ (angl. digital

natives), kurie galvoja ir apdoroja informaciją skirtingais būdais, nei tai darė jų pirmtakai. Todėl

mokytojas turi išmokti pritaikyti savo praktiką taip, kad ji atitiktų jų – „skaitmeninių mokinių“ –

poreikius“ (Gedvilienė ir kt., 2008, p. 122). Galima būtų teigti, kad mokytojams reikia kūrybiškai

individualizuoti savo dalyko turinį.

Apie informatinio ugdymo pradinėje mokykloje programą ir ateities perspektyvas savo

darbuose rašo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorė V. Dagienė. Ji

teigia, kad informatinis ugdymas mokiniams padėtų lavinti mąstymą bei skaitmeninius gebėjimus,

būtinus visaverčiam gyvenimui (Dagienė ir Jasutė, 2015). Pagal V. Dagienę ir E. Jasutę (2015),

išskiriamos penkios informatinio ugdymo pradinėje mokykloje sritys (žr. 3 pav.).

23

3 paveikslas. IKT pradinėje mokykloje (pagal Dagienę ir Jasutę, 2015)

Trumpai aptariama kiekviena sritis. Informacija- ugdomas informatinis mąstymas,

įgyjami skaitmeninio raštingumo pradiniai gebėjimai. (Vadinasi, atrenkama, rūšiuojama ir įrašoma

informacija). Skaitmeninės technologijos- informacijos vizualizavimas ir pristatymas. Algoritmai

ir programavimas– problemų sprendimo ir programavimo pradmenys. Virtualus komunikavimas

– bendravimas virtualioje erdvėje (e. paštu, skype, socialiniuose tinkluose). Saugumas, etika, teisė

svarbu visose prieš tai paminėtose srityse (Dagienė, Jasutė, 2015). Taigi, visose penkiose srityse

mokytojai turi turėti IKT gebėjimų.

Dudzinskienė ir kt. (2010) rašo apie IKT taikymo aplinkybes ir dažnumą pradinio ir

specialiojo ugdymo procese. Tai aktualu pradinių klasių mokytojams, nes beveik kiekvienoje

klasėje yra mokinių su specialiaisiais poreikiais. IKT taikymas šiuos vaikus lengviau integruoja,

palengvina ugdymo procesą. Mokslininkės išskiria šiuos aspektus: „Darbas su mokiniais –

mokymo(-si) procesas; darbas su tėvais – bendravimas ir bendradarbiavimas; mokytojo darbo

proceso organizavimas; mokytojų patirties sklaida“ (Dudzinskienė ir kt., 2010, p. 67). Kiekvienai

autorių minimai ugdymo proceso veiklai IKT naudojama kaip: „1) mokomoji priemonė, 2)

mokymosi priemonė, 3) mokymosi aplinka, 4) bendravimo priemonė, 5) terapinė pagalbos

priemonė, 6) diagnostikos priemonė, 7) priemonė administravimo užduotims atlikti“ (Dudzinskienė

ir kt., 2010, p. 67). Taip mokslininkės suklasifikuoja IKT atliekamas funkcijas. Kartu tai nuoroda,

kad mokytojams būtina vertinti ir reflektuoti IKT panaudojimą.

Girdzijauskienė, Gudynas, Jakavonytė ir Jevsikova (2010) rašo: „IKT gali būti labai

naudingos mokymui ir mokymuisi, nes padeda praplėsti mokinio artimiausio vystymosi zoną“

(Girdzijauskienė, Gudynas, Jakavonytė ir Jevsikova 2010, p. 14) (žr. 4 pav.).

24

4 paveikslas. IKT taikymo įtaka mokinio artimiausiai vystymosi zonai (pagal Girdzijauskienė ir kt.,

2010, p. 14)

Autoriai paaiškina, kad „naudodamasis IKT mokinys gali atlikti sąlygiškai sudėtingesnes

veiklas ir užduotis nei jomis nesinaudodamas“ (Girdzijauskienė ir kt., 2010, p. 14). Mokslininkai

paaiškina IKT priemonių teikiamą naudą mokinių pasiekimams bei akcentuoja galimybes ir

mokėjimą naudotis IKT priemonėmis. Tai labai svarbus pastebėjimas: neturėdami priemonių

negalime išmokti jomis naudotis..

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitokį požiūrį. „Internetiniai žaidimai, socialiniai tinklai vaikų

gyvenime daro didelę įtaką ne tik fizinei, bet ir kalbos, pažinimo raidai.“ (Kinčiūtė, 2015). Interneto

dienraštyje Bernardinai.lt skelbtame straipsnyje autorė rašo, kad vaikai išgyvena stresą, bet negeba

iš jo išsivaduoti. Straipsnio autorė remiasi savo ir Australijos mokslininkų tyrimais. „Mokyklose ir

net darželiuose beveik kiekvienas vaikas turi mobilųjį telefoną, nuolat kalbamasi apie internetinius

žaidimus, matytus vaizdo įrašus“ (Kinčiūtė, 2015). Pradinių klasių mokytojai ir mokinių tėvai turėtų

atsižvelgti į tyrimų rezultatus, be to, ir patys mokytojai pastebi, kad mokiniai net ir pertraukų metu

mieliau renkasi virtualų bendravimą socialiniuose tinkluose, kompiuterinius žaidimus ir pan.

Suaugusieji turėtų domėtis, kokio turinio vaizdus vaikai mato.

Negalima ignoruoti technologijų žalos. Populiariame žurnale „Tavo vaikas“ Šiaulių

universiteto docentė dr. D. Mockevičienė kalba apie nugaros skausmą dėl menko fizinio aktyvumo.

Docentė teigia, kad laikas sėdint prie įrenginių yra proporcingas patiriamiems nugaros skausmamas.

(Tavo vaikas, 2017). Todėl vėl grįžtame prie nuostatos, kad IKT priemonėmis reikia naudotis

saugiai.

Pradedant mokyti informatikos ir informacinių technologijų pradinėse klasėse ir

informatinį ugdymą integruojant ir į kitų dalykų pamokas (Dagienė ir Jasutė, 2015) mokytojams

būtina turėti edukacinę IKT taikymo kompetenciją bei atsižvelgti į teikiamą technologijų taikymo

naudą ugdymui ir pavojus sveikatai.

25

1.4 PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ

TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMAI

Gedvilienė ir Kankevičienė (2012) sako, kad kompiuterinis raštingumas orientuojamas į

taikomąjį kompiuterių naudojimą. Mokslininkės rašo apie kompetencijas ir reikalingus „gebėjimus:

(kompiuterio naudojimas ir bylų tvarkymas, tekstų tvarkymas, skaičiuoklės, e. paštas, informacijos

paieška ir saugojimas, komunikacijos priemonės) nustato ECDL“ (Gedvilienė ir Kankevičienė,

2012, p. 55). Išvardintas kompetencijas ir gebėjimus turi ir pradinių klasių mokytojai. Taigi,

mokslininkės rašo apie IKT kompetencijos plėtojimui svarbius technologinius raštingumo

pagrindus.

Paulionytė ir kt. (2010) rašo, kad „Nuo programinės įrangos pasirinkimo priklauso

mokymo metodai. Pavyzdžiui, pradinių klasių pedagogų tarpe populiarus Microsoft PowerPoint

naudojimas pamokose rodo, kad demonstravimo arba pristatymo metodas ugdant jaunesnio

mokyklinio amžiaus vaikus pasirenkamas dažnai“ (Paulionytė ir kt., 2010, p. 63). Mokslininkai

teorinėje studijoje taip pat rašo, jog pradinių klasių mokytojai taiko pagrindines programines

priemones. „Tai atspindi pradinių klasių mokytojų technologinio raštingumo pasiekimus“

(Paulionytė ir kt., 2010, p. 63). Reikėtų akcentuoti, jog tobulėjant ir atsirandant naujoms IKT

priemonėms ir programoms, mokytojai turi nuolat atnaujinti gebėjimus, kurie priskiriami

technologinio raštingumo pagrindams.

Dagienė, Grigas, Krapavickaitė, Kurilovas, Radavičius, Chmieliauskaitė, Dagys, Jasutienė,

Jevsikova, Jonaitytė ir Žilinskienė (2008) pateikia lentelę (žr. 5 pav.) „Pedagogo dinaminės IKT

kompetencijos modelis“, iš kurios matyti, kaip keičiasi mokytojų IKT kompetencijos lygmuo ir

IKT diegimo stadijos. Mokslininkai paaiškina IKT diegimo etapų ir mokytojo IKT kompetencijos

sąryšį (Dagienė, Grigas, Krapavickaitė, Kurilovas, Radavičius, Chmieliauskaitė, Dagys, Jasutienė,

Jevsikova, Jonaitytė ir Žilinskienė, 2008) (žr. 6 pav.).

5 paveikslas. Pedagogo dinaminės IKT kompetencijos modelis (pagal Brazdeikį ir Jucevičienę,

2003; Dagienė ir kt., 2008)

26

6 paveikslas. IKT diegimo etapų ir mokytojo IKT kompetencijų sąryšis (pagal Jucevičienę, 2003;

Dagienė ir kt., 2008, p. 9)

Dagienė ir kt. (2008) nurodo, kad pradiniame etape pagrindinis dėmesys skiriamas

technologiniams pagrindams, akcentuojama mokytojų bazinė IKT kompetencija – IKT raštingumas.

Jis svarbus mokiniams ir mokytojams. „Pageidautina, jog kiekvienas pedagogas turėtų gebėjimų

ugdyti mokinių kompiuterinį raštingumą“ (Dagienė ir kt., 2008, p. 9). Mokslininkai šiame etape taip

pat išskiria technologinius raštingumo pagrindus.

Dagienė ir kt. (2008) išskirtia antrą ir trečią taikymo etapus, kurie susiję su edukacine IKT

kompetencija. Mokslininkai nurodo, jog antrajame etape mokytojai žino IKT taikymo ugdyme

galimybes bei gali gerai įvaldyti IKT naudojimo metodus, jais naudotis (Dagienė ir kt., 2008).

Taigi, mokytojui reikalingi IKT taikymo gebėjimai, pavyzdžiui, demonstruoti multimedija

mokomąją medžiagą. Trečiajame etape „atsiranda pedagogo IKT vadybinės kompetencijos

poreikis“ (Dagienė ir kt., 2008, p. 9). Šiame etape svarbu IKT integruoti į ugdymo procesą.

Dagienė ir kt. (2008) nurodo ir ketvirtąjį etapą, kuris mokytojams yra siekiamybė.

Mokslininkai išskiria virsmo etapą ir holistinę IKT kompetenciją. Šiame etape mokytojai ne tik

naudoja, taiko IKT ugdymo procese, bet ir kuria, padeda kolegoms, įtakoja mokyklos kultūrą. „IKT

tampa universalia priemone visose mokyklos, mokinių, mokytojų mokymo, mokymosi, veiklos

srityse“ (Dagienė ir kt., 2008, p. 9). Reikėtų sakyti, kad šiame etape mokytojai ne tik geba IKT

taikyti visame ugdymo procese, tai tampa mokytojo veiklų – bendravimo su kolegomis, mokiniais,

tėvais, administracija – sąlyga ir priemone.

Dagienė ir kt. (2008) pateikia labai svarbias „mokytojų IKT kompetencijų IKT diegimo

sąsajas“ (Dagienė ir kt., 2008, p. 9), kurias anksčiau yra nurodžiusi Jucevičienė (žr. 7 pav.).

27

7 paveikslas. IKT kompetencijas atitinkantys gebėjimai (pagal Jucevičienę ir Brazdeikį, 2003; Dagienė ir

kt., 2008)

Apibendinant mokslininkų tyrinėtą mokytojų IKT kompetenciją ir gebėjimus, darbo autorė

pateikia plėtojimo etapus, siejamus su mokytojų kvalifikacinės kategorijos reikalavimais, nurodant

IKT diegimo stadiją, kompetenciją ir gebėjimus (žr. 8 pav. ).

8 paveikslas. IKT taikymo kompetencijos plėtojimo etapai (apibendrinant pagal Brazdeikį ir Jucevičienę,

2003; Dagienė ir kt., 2008)

Galiausiai galima įvardyti svarbiausius IKT gebėjimus. Pirmiausia, mokytojas privalo

turėti technologinius raštingumo pagrindus, t. y. gebėti naudotis IKT ir jas valdyti. Taikydamas

IKT mokytojas kūrybiškai individualizuoja ugdymo turinį; tikslingai naudoja kompiuterines

28

priemones; sistemingai ir pagrįstai taiko mokymo(si) metodus; planuoja technologijų naudojimo;

organizuoti IKT išteklių valdymą; vertintina IKT panaudojimą (ŠMM, 2007).

1.5 PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ GALIMYBĖ TOBULINTI

INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMUS

Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje pedagogai susiduria su didžiuliais profesiniais

iššūkiais ir būtinybe atitikti pedagogo profesijai keliamus reikalavimus, o tai reiškia nuolat mokytis,

kelti kvalifikaciją. Apie mokytojų tobulėjimą ir bendradarbiavimą pedagoginėje literatūroje rašo

įvairūs užsienio ir šalies autoriai: R. Arends, A. Copley, T. Good, J. Brophy, A. Helmke, G.

Gedvilienė, M. Teresevičienė, G. Butkienė, A. Kepalaitė, K. Pukelis ir kt. Jie pažymi, „kad

taptumėte geru mokytoju, turite įgyti žinių, gebėjimų, nuostatų ir juos taikyti pamokų veikloje,

atsižvelgdamas į visas aplinkybes“ (Good ir Brophy, 2014). Mokytojo darbas yra sudėtingas ir

įdomus, tačiau reikia laiko mokymo gebėjimams lavinti. Daugelis patyrusių mokytojų supranta

pradedančių kolegų problemas ir yra pasirengę jiems padėti (Good ir Brophy, 2014). „Mokytojas

privalo visą gyvenimą mokytis, atnaujinti ne tik dalykines žinias, bet ir bendrąsias“ (Butkienė ir

Kepalaitė, 1996, p. 86).

Kai kurių dalykų mokytojų skaičiaus mažėjimą lemia menkas darbo užmokestis ir blogos

darbo sąlygos (pavyzdžiui, prastas vadovavimas, per mažai savarankiškumo) (Good ir Brophy,

2014) Be to, kai kuriose mokyklose vykdomos kvalifikacijos programos verčia mokytojus dirbti

tam tikru konkrečiu būdu, užuot leidus jiems tobulėti pagal jų pačių turimų gebėjimų ir nuostatų

modelį (Good ir Brophy, 2014). Mokslininkai akcentuoja, kad mokytojams labai svarbios darbo

sąlygos. Helmke (2012) rašo, jog mokytojų dalykinė kompetencija jokiu būdu neapsiriboja vien tik

dalykinėmis žiniomis. Ji grindžiama įvairių gebėjimų visuma – dalykine didaktika, dalyku kaip

mokslu, pedagogika, psichologija (Helmke, 2012)

Trakšelys (2013), atlikęs kvalifikacijos programų naudingumo tyrimus, rašo, „kad įvairios

mokymo ir tobulinimo programos nėra efektyvios, nes daugelį jų parenka organizacijų vadovai“

(Trakšelys, 2013, p. 104). Mokslininkas teigia, kad taip įgytos žinios darbe mažai taikomos. Tik 35

proc. respondentų teigė žinias pritaikantys darbe. Be to, pastebima, kad 23 proc. darbdavių

nepatenkinti, kad darbuotojai mokosi (Trakšelys, 2013). Vadinasi, mokytojai tinkamai neskatinami

tobulinti IKT kompetenciją.

Mokytojams ypač svarbi atsiradusi galimybė mokytis, tobulinti profesinę kompetenciją

nuotoliniu būdu. Navickienė ir Vainorytė (2015) rašo, kad mokytis nuotoliniu būdu motyvuoja

29

galimybė planuoti laiką, rinktis, kas įdomu, naudinga, patogioje vietoje. Apie nuotolinį mokymą

rašo ir sėkmingai jį taiko VDU mokslininkai: Gedvlienė, Teresevičienė, Trepulė, Rutkienė ir kt.

Deja, šio darbo autorės atliktas tyrimas atskleidžia, kad mokytojai retai jungiasi prie virtualių

seminarų, jog IKT taikymo gebėjimų nelinkę tobulinti aukštojoje mokykloje.

Tolutienė ir Puškorius (2014) nurodo pagrindinės IKT priemones, naudojamas mokant

suaugusiuosius (žr. 9 pav.).

9 paveikslas. IKT taikymas suaugusiųjų švietimui (pagal Tolutienė ir Puškorius, 2014)

Dauguma mokytojų naudojasi nurodytomis priemonėmis: internetu, elektroniniu paštu,

„Microsoft Office“, vaizdo ir garso įrašais, mokomaisiais žaidimais. Dalis mokytojų dalyvauja

forumuose, tiesioginėse vaizdo konferencijose, naudojasi atviraisiais švietimo ištekliais. Populiarėja

Europos suaugusiųjų elektroninė mokymosi platforma „Epale“, nemokamos kalbų mokymosi

platformos.

Naudojant IKT ir tobulinant(is) IKT taikymo gebėjimus išskiriami trys akcentai: ugdymo

proceso efektyvumo didinimas, mokymosi galimybių didėjimas bei požiūrio į ugdymo turinio ir

veiklos santykį kaita“ (Tolutienė ir Puškorius, 2014). Kitaip tariant, labai svarbu, kad pradinių

klasių mokytojai ieškotų ir rastų galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus, o tai ugdymo procesą

darytų efektyvesnį. Žinoma, tai labai priklausys nuo mokytojo požiūrio į technologijų teikiamą

naudą ir žalą, nuo požiūrio į besikeičiantį ugdymo(si) turinį ir veiklas, papildytas inovatyviomis

technologinėmis priemonėmis.

30

2. PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR

KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMŲ

METODOLOGIJA

2.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS

Tyrimu siekiama atskleisti pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių

technologijų taikymo gebėjimus. Įgyvendinant išsikeltą tikslą buvo sudarytas kiekybinio tyrimo

instrumentas. Naudojant klausimyną siekiama atskleisti pedagogų informacinių ir komunikacinių

technologijų taikymo gebėjimų įsivertinimą, palyginti pradinių klasių mokytojų informacinių ir

komunikacinių technologijų valdymo ir taikymo gebėjimus pagal demografinius kintamuosius. Per

trumpą laiką norima apklausti daugiau respondentų.

Tyrimo metodas. Duomenų rinkimo metodas – apklausa (internetu) Klausimyne pateikta

15 klausimų: 11 uždaro tipo klausimų po 4–6 teiginius prie kiekvieno pagrindinio klausimo ir 4

klausimai apie respondentų demografiją. Anketos nuoroda internete:

https://docs.google.com/forms/d/11IXqfxS75G5cVQu6_Qy_wcZB8ifnRl6sT7XxK2lEKkA/edit

Tyrimo imtis. „Kuo didesnį norime gauti duomenų patikimumą, tuo daugiau reikia

tiriamųjų“ (Kardelis, 2002). Socialinių mokslų tyrimams paprastai pasirenkamas 95 proc.

patikimumas. Pagal ŠVIS duomenis pasirinkta visos šalies pradinių klasių mokytojai, kurių

populiacija – 6984, imtis – 364. Apklausoje dalyvavo 306 respondentai. Patikimumas artimas 95

proc.

Rinkdamasi tyrimo populiaciją darbo autorė pirmiausiai analizavo Švietimo informacinių

technologijų centro (ŠVIS) duomenis apie N¹ rajono ir N² miesto pradinių klasių mokytojų darbo

vietą, stažą, turimą kvalifikacinę kategoriją ir išsilavinimą. Pasirinkta tirti miesto ir kaimo

mokyklose dirbančių pradinių klasių mokytojų gebėjimai taikyti informacines komunikacines

technologijas. Pagrindinis kriterijus: pradinių klasių mokytojo darbo vieta. Darbo autorė, norėdama

užtikrinti rezultatų patikimumą, lygina tiriamųjų demografinius duomenis ir bendrus N¹ rajono ir N²

miesto pradinių klasių mokytojų demografinius duomenis (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal demografinius duomenis

Kriterijai Tiriamųjų demografiniai

duomenys

Bendri N¹ rajono ir N²

miesto pradinių klasių mokytojų

demografiniai duomenys

Darbo vieta

Kaime

Mieste

37,3 %

62,7 %

24,0 %

76,0 %

https://docs.google.com/forms/d/11IXqfxS75G5cVQu6_Qy_wcZB8ifnRl6sT7XxK2lEKkA/edit

31

Pedagoginis darbo stažas

Iki 4 metų

Iki 9 metų

Iki 14 metų

15 metų ir daugiau

5,2 %

1,3 %

5,9 %

87,5 %

10,3 %

8,6 %

5,3 %

75,8 %

Kvalifikacinė kategorija

Mokytojas

Vyr. Mokytojas

Metodininkas

Ekspertas

Kita

7,2 %

38 %

52,4 %

1,3 %

14,96 %

33,4 %

55,9 %

0,83 %

4,96 %

Išsilavinimas

Pedagoginis aukštasis

išsilavinimas

Kita

96,7%

3,3 %

97,2 %

2,8 %

Tyrimo duomenų analizė. Duomenų rinkimui, apdorojimui ir įforminimui naudojama

Google Form ir MS Office Exel programos. Gauti rezultatai sisteminami ir pavaizduojami

paveiksluose.

Tyrimo etika. Vykdant tyrimą stengiamasi užtikrinti etikos principus. Taigi, laikomasi

pagrindinių tyrimo etikos principų (Žydžiūnaitė, 2011):

Teisingumo principo – klausimyne pateikti tik abstraktūs klausimai apie amžių,

pedagoginį darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją, darbo vietą, kurie neleis atpažinti asmens.

Duomenys pateikti apibendrintai.

Geranoriškumo principo – klausimynas siunčiamas elektroniniu paštu, anketą

kviečiama pildyti socialiniame tinkle facebook. Klausimyno kreipinyje į respondentą nurodytas

tyrimo tikslas.

Pagarbos asmens orumui principo – anketos pildymas savanoriškas, kiekvienas

respondentas laisvai apsisprendžia dėl dalyvavimo tyrime.

Dalis empirinio tyrimo proceso atlikta III semestre, apklausta 68 respondentai (žr. 3

lentelę). IV semestre apklausiama dar 238 pradinių klasių mokytojai. Iš viso apklausoje dalyvavo

306 mokytojai. Gauti duomenyss išsamiai lyginami, analizuojami, vertinami ir pateikiamos išvadas

(žr. 4 lentelę).

3 lentelė. Tyrimo proceso etapai (pagal Žydžiūnaitę, 2011) III semestrą

Veikla Laikas

Žvalgomasis tyrimo duomenų rinkimas 2017-09-01–2017-10-01

Žvalgomojo tyrimo duomenų analizė 2017-10-02–2017-10-15

Teiginių tobulinimas ir tikslinimas 2017-10-16–2017-10-20

Tyrimo plano peržiūra 2017-10-21–2017-10-24

Tyrimo duomenų rinkimas 2017-10-25–2017-12-24

Tyrimo duomenų analizė ir aprašymas 2017-12-25–2018-01-05

Baigiamojo darbo tyrimo parametrų tikslinimas 2018-01-06–2018-01-10

32

Tyrimo rezultatų interpretavimas 2018-01-11–2018-01-16

Empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas 2018-01-17–2018-01-23

4 lentelė. Tyrimo proceso etapai IV semestrą

Veikla Numatomas laikas

Analitinės dalies tobulinimas ir tikslinimas 2018-01-27–2018-02-20

Duomenų rinkimas. Empirinės baigiamojo darbo dalies tikslinimas 2018-02-21–2018-03-20

Išvadų ir rekomendacijų rengimas 2018-03-21–2018-04-12

Tarpinis darbo gynimas 2018-04-20

Tyrimo rezultatų sklaida. Grįžtamasis ryšys dalyvavusiems tyrime 2018-04-21–2018-05-20

Baigiamojo darbo gynimas 2018-05-23

2.2 KIEKYBINIO TYRIMO INSTRUMENTAS

Tyrimo instrumentas – uždaras klausimynas, sudarytas remiantis teorinėje kursinio

projekto dalyje išskirtomis charakteristikomis ir kriterijais. Klausimyno sudarymo pagrindas

pateikiamas lentelėje (žr. 5 lentelę). Klausimyną (žr. 1 priedą) sudaro 3 dalys: technologijų

valdymas, edukacinę IKT taikymo kompetenciją atitinkantys gebėjimai ir demografiniai duomenys.

Pirmosios ir antrosios dalių klausimų teiginiams matuoti pasirinkta Likerto skalė. Dikčius (2011)

rašo, kad dalyvių prašoma nurodyti sutikimo ar nesutikimo su kiekvienu teiginiu lygį pagal penkių

balų skalę. „Atsakymai yra vertinami taip, kad atitiktų kryptingumą – kiekvieno teiginio vertinimas

gerėja, augant respondento sutikimo laipsniui“ (Dikčius, 2011, p. 59). Demografinės dalies

pirmiems 3 klausimams naudojama Ranginė skalė. Tai tokia „skaičių eilė, kurioje skaičiai išdėsto

objektus į tam tikrą nuoseklumą“ (Dikčius, 2011, p. 51). Paskutinis demografinės dalies klausimas

matuojamas Nominaline skale. „Paprastai tokia skalė naudojama, kai turime „arba – arba“ tipo

klausimus. Tokio tipo skalė naudojama, kai turime ir plataus pasirinkimo“ (Dikčius, 2011, p. 59)

klausimą. Respondentų klausiama: Jūsų darbo vieta? 1. Kaime. 2. Mieste.

5 lentelė. Klausimyno sudarymo pagrindas

Dalys Klausimai (teiginiai) Teiginiai (atsakymai) Klausimo

reikšmingumas

Technologijų

valdymas

Dažniausiai mokykloje

naudojamos IKT priemonės:

Dauginimo aparatas Interaktyvioji lenta Multimedija Vaizdo ir garso

priemonės

Išmanieji telefonai Planšetės

Norima išsiaiškinti,

kuriomis IKT

priemonėmis dažniausiai

naudojasi pradinių klasių

mokytojai.

Pradinių klasių ugdymo procese

būtų tikslinga naudoti šias IKT

priemones.

Interaktyviąją lentą su balsavimo ir apklausos

priemonėmis

Planšetes


mokytojų nuomonę,

kokias priemones

tikslinga naudoti.

33

Kelis kompiuterius klasėje

Išmaniuosius telefonus

Galimybė naudotis keliais

kompiuteriais ugdant vaikus.

Keli kompiuteriai klasėje Kompiuterių klasė Kompiuterinė skaitykla Keli nešiojami

kompiuteriai

Norima išsiaiškinti

galimybę naudotis

kompiuterių klase arba

keliais kompiuteriais

vienu metu.

Kaip dažnai pamokų metu

naudojate IKT?

Vieną kartą per savaitę Kasdien Beveik kiekvieną pamoką Nenaudoju Kita

Norima išsiaiškinti, ar

dažnai naudojamos IKT

pamokose.

Mokytojas privalo visą gyvenimą

mokytis ir domėtis IKT

naujovėmis.

Ne Neturiu nuomonės Taip


svarbu domėtis IKT

naujovėmis.

Edukacinę IKT

taikymo kompetenciją

atitinkantys gebėjimai

Ar skatinate ir padedate

mokiniams naudotis

elektroninėmis pratybomis (EMA,

eduka ar kt.)?

Taip Ne Tik kaip papildoma

priemone


naudojamos elektroninės

pratybos.

Ar jūsų mokiniai dažnai ruošia

pristatymus, namų darbus

naudodamiesi IKT?

Taip Ne Nepakankamai Kita

Norima išaiškinti, ar

skatinami ugdytiniai

savarankiškai naudoti

IKT.

Kur saugojami mokinių kūrybiniai

ir projektiniai darbai?

Mokinio e. aplankale Klasės e. aplankale Projekto e. aplankale Nesaugoju Internetinėje svetainėje


kaupiami kūrybiniai ir

projektiniai mokinių

darbai.

Ar kūrybiškai individualizuojate

savo dalyko ugdymo turinį

naudojant IKT?

Taip Dažniausiai taip Kartais Retai Niekada


kūrybiškai

indivividualizuojamas

dalyko ugdymo turinys.

Ar tikslingai naudojate IKT

priemones ugdymo procese?

Taip Dažniausiai taip Kartais Retai Beveik niekada

Norima išsiaiškinti

mokytojų nuomonę, ar

tikslingai naudojamos

IKT priemonės.

Ar sistemingai, pagrįstai taikote

IKT mokymo(si) metodus?

Taip Dažniausiai taip Kartais Retai Beveik niekada


mokytojų nuomonę, ar

sistemingai, pagrįstai

taikoma

Documents

Jūratė Silenkovienė PRADINI Ï KLASI Ï MOKYTOJ Ï ......Magistro baigiamasis darbas Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas621X20021 Edukologijos studijų kryptis