Upload
vuongdieu
View
217
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Krantai 135
46
Tar pu ka rio ir so vie ti nio lai ko tar pio stu di jos per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų pažengė gana toli:išleistaspecifiniusmenogyvenimoaspektusatskleidžiančiųleidinių, parengta dailininkų monografijų, atkreiptas dėmesys įPauliausGalaunės, JustinoVienožinskio,VytautoKairiūkščio,VladoDrėmosdailėtyrinęveiklą, tačiauapievienintelės to meto aktyvios meninio gyvenimo veikėjosmoters–etnografės,kritikės,dailininkėsHalinosKairiūkštytėsJacinienės (1896–1984) gyvenimą ir veiklą iki šiolnėrajokioatskiroleidinio.Enciklopedijoseirstraipsniuoseji vadinamažymia,Lietuvoskultūrai nusipelniusiaveikėja, bet jos gyvenimas apibūdinamas tik keliais štrichais,nustelbiamasbrolioVytautobiografijos.Tamįtakosturėjomoterų studijoms nepalankios istoriografinės tradicijos.Šiandienosdailėtyrosirkritikosgretosedidžiąjądalįužimamoterys,tadKairiūkštytėJacinienėnusipelnobūti„atrasta“kaipsimbolinėmenoistorikiųpramotė.Ji–pirmojimenoistorijosdaktarėLietuvoje,parašiusipirmąmokslinįveikaląapiežymųpraeitieskultūrospaminklą–Pažaislioarchitektūrinįansamblį.
Istoriografijoješiosmenotyrininkėsveikląįprastaskirstytiįtrisetapus.Pirmasis–studijosužsienyjeirdisertacijosrašymas, antrasis – aktyvi kritinė veiklaKaune, trečiasis,patsilgiausias–lietuviųtautiniųdrabužiųstudijos.Mažaikamžinoma,kokiągyvenimodramąslepiašieetapai.Apietai leidžia spręsti KairiūkštytėsJacinienėsmemuarai, kuriuoseaprašytiįvykiaikaiptiksiekia1926metus,laikotarpįnuovaikystėsikimokslųbaigimoirgrįžimoįKauną.NorsbūtakeletoZitosŽemaitytės,JaninosBielinienėsstraipsnių,kuriuosešiektiekdėmesioskirtaankstyvajaimenotyrininkėsbiografijai,visdėltošisjosasmenybės,pasaulėžiūros,estetiniųpažiūrųformavimuisididelęreikšmęturėjęsetapasvertasatskiro,gilesniožvilgsnio.
Halina gimė1896metų spalio 13 dienąSeinuose, pedagogo, lietuvių kalbos puoselėtojo Juozo Kairiūkščio(1855–1937)irlenkųpoetės,vertėjosJulijonosVichertKairiūkštienės (1864–1949) šeimoje.Kairiūkštis buvo vienaspirmųjų Lietuvos pedagogų profesionalų, dirbo šį darbąištisus 55 metus. Tarp jo žmonos giminių visada būdavožmoniųsumenopolinkiais,kuriuosjiaiškinogiminystesuSmuglevičiumi.VichertmočiutėTeklėbuvoPranoSmuglevičiausbrolioAntano(tapytojo,scenografo)dukra.
AštuoniKairiūkščiųpalikuonysvėliautapopedagogais,gydytojais, menininkais. Įgijo puikų išsilavinimą:Vladasmedicinos mokėsi Krokuvoje, Kazys – Grace, Stasys – Tbilisyje,VytautasirHalina–Maskvoje.VyriausiojiduktėJanina(Tumėnienė;1884–1972)tapoprancūzųirvokiečiųkalbųmokytoja. JibuvogeriausiaMarijosPečkauskaitės
Jo lan ta Marcišauskytė-Jurašienė
ĮžyMi,betnepažintaApie dAi lė ty ri nin kę HA li ną kAi riūkš ty tę-JA ci nie nę
Neišaiškinto asmens pieštas Halinos Kairiūkštytės portretas. 1922. Nuotrauka iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
Famous but unknown: the art CritiC halina KairiūKštytė-Jacinienė
between the wars and during the 20 years of independence, studies in art history progressed quite a lot: specific aspects
of art, in special editions and artists’ monographs, were published, and attention was paid to the art theory and
criticism by Paulius Galaunė, Justinas Vienožinskis, Vytautas Kairiūkštis and Vladas Drėma. But there is no separate
publication about the life and work of the only woman active in art criticism at that time, the ethnographer, critic and artist Halina KairiūKštytė-Jacinienė (1896–1984),
even though she was a student of the famous art historian heinrich wölfflin, gained the first doctorate in art history in
Lithuania, and wrote the first research work about the famous monastery at Pažaislis. Features of the life of this exceptional
personality, connected first of all with her studies abroad, based on her memoirs, are reviewed by the art critic Jolanta
MarcišaUSKytė-JUrašienė.
Krantai 135
47
ŠatrijosRaganosbičiulė.Kazimieras(1886–1918)–geležinkeliųinžinierius,pirmasislietuvis,tarnavęsvalstybinėsepareigoseVienoje.Vladas(1887–1965)–žymusgydytojasir terapeutas, Kaunomedicinos instituto docentas. Stasys(1889–1942)–pedagogas.Vytautas(1890–1961)–žymusdailininkasavangardistas,dailėtyrininkas,kritikas.AnatolijaAldona(Dymnicka;1893–1980)–ilgametėrusųkalbosmokytoja.
Halina ir josbrolisdvynysJonas buvo jauniausiKairiūkščiųvaikai.Įdomijųvardųistorija:viešėdamaVaršuvojeKairiūkštienėklausėsiStanisławoMoniuszkosoperos„Halka“.Jauturėdamašešetąvaikų,pajuokavo,kadjeiDievasduotųdarporą–berniukąirmergaitę,pavadintųjuosoperospersonažųvardais–Halina ir Jonteku.Lygiaipometų jaigimėdvynukai.Jonas(1896–1957)tapogydytojuterapeutu, LTSRMokslų akademijos nariu, Valstybinio Vilniausuniversiteto Medicinos fakulteto dekanu, buvo ateizmojudėjimoiniciatorius.
Norsmotinabuvoišauklėtalenkųkultūrosdvasia,šeimoje dominavo lietuviškas patriotizmas. 70ųjų metiniųprogaišėjusiame„Lietuvosmokyklos“laikraštyjeredakcijapažymėjoKairiūkštįkaiptautosatgimimoapaštalą, tautosdarbininkąirpedagogą,kilnųtautietįirmokytoją,pavyzdįmūsų tautinio atgimimo pradžioje1. Per knygnešius šeimagaudavovisusPrūsijojeleidžiamuslaikraščius.Vaikaijuosskaitė,mokėsilietuviųkalbos.Tėvoracionalumas,pedagogi
nistaktasdiegėvaikamspareigos,darbštumo,atsakomybėsjausmus, discipliną ir savikontrolę. SeinuoseKairiūkščiaivyskupoAntanoBaranauskoirkitųbuvolaikomipavyzdinešeima.KunigasPranasBučys,lankydamasisKairiūkščiųnamuose,stebėdavosi,kadvaikaižaidžiasužalčiais,ypačtaimėgoHalina.Anot jos,vaikųžaidimąsužalčiaisgalima būtų pavadinti tolima senovės lietuvių liaudies žalčiųgarbstymoreminiscencija2.
PlatindamaslietuviškąžodįKairiūkštisnuolatrizikavoprarastimokytojodarbovietą.Užrastąperkrataslietuviškąknygutę jambuvo iškeltabyla, tačiaudėl įrodymų stokospaleistas.1903metaisišSeinųKairiūkštiskartušeimabuvoperkeltasįVeiverius,kurįsidarbinoseminarijosdėstytoju.Po1905–1906metųRusijos revoliucijos įvykiųmiestelyjekilobruzdėjimas,Kairiūkštisskatinojaunimąreikalautidaugiaulietuviškųpamokų.Malšinantrevoliucijospadarinius,keliųkolegųmokytojųįskųstaskaippavojingascarovaldžiai,Kairiūkštissuvisašeimabuvopriverstaspersikeltiį PietųLenkiją, Jendžejuvą, nes tik tengalėjo dirbti savomylimądarbą.
Pirmieji Halinosmokslai prasidėjo 1907metais,mergaičiųgimnazijojeKielcuose.TėvasbuvoPeterburgo imperatoriaus Nikolajaus Didžiosios fizikos observatorijosnaryskorespondentas,darydavometeorologiniusstebėjimus,kuriaisVytautasirHalinažavėjosi.1910metaisKairiūkštispriešjonorąbuvoatleistas,jamsuteiktapensija.Norėdamas
Veiveriuose, 1904–1907. Pirmoje eilėje iš kairės: Janina, Aldona, Vladas, Stasys; antroje eilėje: Vytautas, Kazys, tėvas Juozas Kairiūkštis, motina Vichert-Kairiūkštienė, Halina, Jonas. Nuotrauka iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
Krantai 135
48
irtoliaumokyti,jisišvažiavoįVilniųieškotišeimaibuto.GyvendamasVilniujedalyvavovisuomeniniamegyvenime,dėstė lietuviųkalbągimnazijoje,buvodraugijų„Sąjunga“ir„Rytas“valdybųnarys.
1911metaisHalina buvo priimta į aukštesniąjąMarijosaštuonmetęmokykląVilniuje,kuriojetuometumokėsirusųir lenkųtautybėsmergaitės.Čiaįgijogerusprancūzųir vokiečių kalbų pagrindus.Mokyklojemergaitę globojojosgabumuspastebėjęspiešimomokytojas.Halinasvajojotapti dailininke, domėjosi poezija (Michailo Lermontovo,VladimiroSolovjovo,SemionoNadsono,AdomoMickevičiaus,JanoKarłowicziaus).Memuaruoserašė:„Skaitydamavisadakreipiaudėmesįįautoriauslabiauatitrauktustikrovėsreiškinius,apibendrinančiussamprotavimus.Stengiausi joįdomiasirmannaujasidėjasasimiliuoti,kadjostaptųlygirmanoprotoirdvasiospasauliodalimi“3.Jautadapradėjoišsirašinėtisentencijas,ypačtokias,kuriose„glūdėjokokiostaurios,prakilniosidėjos,skelbiančiosiriškeliančiosgilesnę žmogaus gyvenimo prasmę ar tikslą, amžiną žmogausveržimąsi įaukštybes“4.Vėliaujisurinkodidelęaforizmųkartotekąaštuoniomisužsieniokalbomis.Anot jos:„Mes,vaikai, bene iš savo tėvopaveldėjomekažin kokią vidinęrimtį;visibuvomelinkęįturtingesnįirprasmingesnįlaikopraleidimą, į protingąveiklą.Savo tėvųpavyzdžiunemėgometuščiaipraleistilaikolėkštosepramogoseirpigiuosepasilinksminimuose rūkant,girtaujant,kortomis lošiantaršokant“5.
KartusubroliuVytautumokėsiIvanoTrutnevopiešimomokykloje.1915metųrudenį,prasidėjuskaruiirartinantisvokiečiams,draugesudideledalimimokyklųjaunuomenėsšeimaturėjoevakuotisįVoronežą.HalinaįstojoįMaskvosaukštesniųjųmoterųkursųFizikosirmatematikosfakultetoGamtosskyrių,kurisrengėgamtosmokytojasgimnazijoms.Jos nedžiaugsmingą apsisprendimą tapti mokytoja liudijamemuarai: „Mane, tiesą pasakius, visada traukėmenas irmenoistorija,betargianaislaikaisgalėjausvajotiapiemenoistorijosstudijas?Turėjau rinktispraktiškesnęprofesiją“6;„Kaip aš pavydėjau Humanitarinio fakulteto studentėms,kurios laisvai, pagal savo norą, galėdavo studijuoti tokią
nuostabiąmokslodisciplinąkaipvisuotinęmenoistoriją“7.Nutaikiusiprogą,klausėsikaikuriųmenoistorijospaskaitų.Lankėsimuziejuose,viešuosevakaruose,kuriuosegirdėjoAleksandroBloko,KonstantinoBalmonto,IgorioSeverianinoskaitomąpoeziją.
Nepaisantgriežtotėvoautoritetoirvaikamsdiegiamoslietuvybės,dvitautėješeimojebuvokalbamadviemkalbomis,oužsienyjestudijuojantysvaikaineiškartoidentifikavosavekaiplietuvius.Halinosbiografijojesvarbusyratrumpas1917metų laikotarpis, dar prieš Spalio revoliuciją, kai ji buvoišvykusipasseserįJaniną(Tumėnienę)įPetrapilį.Vasarosatostogųmetugyvendamasesersvadovaujamamemergaičiųbendrabutyjeirklausydamasijųlietuviškaidainuojamųliaudiškųdainų,Halinapradėjosąmoningaižengtisavotėvo–tėvynės,lietuviųkalbosmylėtojo–pėdomis.
PetrapilyjesusipažinosulenkųgenerolosūnumiVitolduJacyna,energingu,muzikaliuinžinieriumi,svajojusiutaptismuikininku.1918metais,pasibaiguskarui, ji turėjogalimybęgrįžtiišVoronežosutėvaisįišsvajotąVilnių.Tačiaukaro, nerimo, badodienomis užgimusiosmeilės apakinta,jaunamoteris lemtingaiapsisprendė–sutiko tekėtiužJacynos. „Ištisas tris dienas šis jaunas, temperamentingaslenkųjaunuolisįkalbinėjomanenusileistijomaldavimamsirprašymams.Betvisveltui.Jukgalvojemanbuvotikintelektualinis plėtojimasis, o ne tekėjimas už vyro ir iš toišplaukiančių pareigų sau ant kaklo užsikrovimas“8. 1918metųvasarąabuišvyko įLeningradą irbe jokių iškilmiųsusituokė.Halinatikėjosiirtoliaugalėsiantimokytis,padavėdokumentus,tačiauvyrasgavogeriauapmokamądarbąsenojojeRusijoje.JaupomėnesioHalinaėmėlauktiskūdikio.Josmotinosgarbeibalandžio1dienągimęsberniukaspavadintasJuliausvardu.„Studijavimas,lavinimasisaukštojojemokslo įstaigojeatrodėmankaipprarastas rojus, iškurioašlikimovaliabuvauišvaryta“9.
Jekaterinburge KairiūkštytėsJacinienės laukė sunkūsmetai. Vyras mėnesiams išvykdavo į komandiruotes, o jividuryjesniegynų,šaltojetrobojesėdėdavosumažyliuantkelių, galvodama, kuo jį pamaitinti. Švietimasis, menas,muzika liko tik svajonėse.Vieną dieną Jacyna, grįžęs popenkiųmėnesių komandiruotės, pareiškė turįs kitąmoterįirreikalaująsskyrybų.TuometuHalinalaukėsijauantrojokūdikio.Puolusiąįgiliąneviltį, jąpagavošviesesnęateitįpranašaujantimintis:„PersiskyrussuJacyna,ašjukateityjegalbūtgalėsiusugrįžti įmanomieląjągimtinępassavomylimustėvus!“10
1920metųžiemąišsiskyrėsuvyruir išvykoįOmskąpas vyresniąją seserįAldoną. Pagimdė kūdikį viena, norssvainisgydytojasbuvogretimamekambaryje.Nusprendė,kad naujagimis į šį pasaulį turi ateiti tyloje. Pavadino jįLiudu,nestaipriminėžodį„liūdesys“–jukjisgimėsilpnossveikatos,neturėdamastėvoiržiauriomisaplinkybėmis:pogimdymopaaiškėjo,kadHalinasirgosunkiaviduriųšiltine.Paleidusi įpasaulįnaujągyvybę,kelias savaitesvadavosimirtimi.Deja, jaunėlisdėlorganizmoišsekimoiržarnynoatrofijosteišgyvenovoskeletąmėnesių.
Įveikusisunkiąligąirnetekusikūdikio,1921metųsausįkartusuAldonaposavaitėskelionėsgyvuliniaisvagonais
Lietuvių studentų kolonija Miunsteryje. Centre – Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. 1922.
Nuotrauka iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
Jo lan ta Marcišauskytė-Jurašienė
Krantai 135
49
HalinagrįžoišRusijosįLietuvąirapsigyvenoKaunepasseserįJaniną.Euforiškąvidinębūsimosmenotyrininkėssavijautąveikėnetiksusitikimassuartimaisiais,betirLietuvospaskelbimas nepriklausoma respublika: „Pasijutau lietuvepatriotepilnatožodžioprasme...ManoLietuvataposavarankiška,nepriklausomavalstybe.Artainebuvogyvenimostebuklas?“11 Nepriklausomybėsatgavimasdaugeliuiįkvėpėindividoišsilaisvinimo,neribotoveržlumopojūtį.Tėvynėskaip idealo, tikslo suvokimasnepasyviu jausmu reiškėsi,betraginoimtisaktyviosveiklos.
Nuomažųdienųskaitomosklasikinėsliteratūrosirfilosofijosišugdytihumanistiniaiidealai,polinkismąstytiapiegyvenimąkaipapieaukštesniųjėgųžmoguipavestąmisijąskatino ją dar kartą įžengti įmokslo pasaulį.Antrą dienąpogrįžimonutarėprašytitėvuspriimtiglobotisūnųirleistijaivyktimokytis.Memuaruoserašė:„Jukašjaučiausitokianepatenkintasavoikitoliniugyvenimu.Jukašjaučiautokįbekraštį, nepasotinamą žinių troškimą, tokį nenutildomąveržimąsišviestis,mokytis,tobulintisavoasmenybę,visapusiškaiplėtotigamtosmandovanotusgabumus,kadvėliausavožiniomisgalėčiauprisidėtipriemanotėvynėskultūroskėlimoirbūtinaudingakitiems“12.Žinoma,bekarštaideklaruojamopatriotizmo,slypėjosužeistosmoterstroškimasišsivaduotiišnelaimingossantuokospatirties,kompensuotiprarastusmetusirpagaliaurealizuotisave.
Nėra šaltinių, kurie suteiktų pakankamai žinių, kodėlstudijuoti buvo pasirinktasMiunsterio universitetas.AnotAlfonsoVaišvilos,kuriskalbinomenotyrininkępaskutiniaisjosgyvenimometais,šismiestasjaiimponavokaipvokiečiųkatalikybėscentras,kur„menasirreligijabuvoperdėmpersiėmęvienaskitu“13.Priesprendimogalėjoprisidėtijostėvas,uoluskatalikas.Atsižvelgusįjonuopelnusvalstybei,studentėgavoLietuvosvalstybinęstipendijąmokslams.
Į kelionę vykoBaltijos jūra kartu suBaliuSruoga, jojaunesniubroliu,poetuFaustuKirša.AtvykusįBerlyną,pakeleiviaiišsiskyrė,KairiūkštytėJacinienėkeliavoįMiunsterį.Memuaruoserašė:„Miunsteryje,šitojeganaprovinciališkojeirkonservatyvioje,ganatyliojeVestfalijossostinėje,ašbuvautarsi feministė,moteris–savarankiškesnio irpažangesniogyvenimo pionierė. Šiltesniu oru visada pomiestą vaikščiojau vyriškai ryžtingu žingsniu, vienplaukė ir trumpaiapsikirpusi, nešina po pažastim didoku vyrišku portfeliu.Anaislaikaistaibuvonaujovė,manau,užkrečiantiirkitasjaunasmoteris,ypačmerginas.Tadniekonuostabaus,kadvienągražiąpavasariodieną,gatvėjepralenkusivyresniojoamžiausmoterį,išgirdaupaskuisavejospasipiktinimopilnusžodžius:Das ist die Frau des zwan zigs ten Jahr hun derts! (Taiyradvidešimtoamžiausmoteris!)“14
Pradėjusistudijas,stengėsipažintisavometopasaulėžiūrines,filosofines,religines,psichologines,etinesirestetinesmokyklasirsroves,jųistorinęraidą.IšklausėtokiųXXa.pradžios profesorių kaip žymaus fenomenologoEdmundoHusserliomokinioMoritzoGeigerio,MartinoWackernageliopaskaitas. Lankė valstybinęmuzikosmokyklą ir piešimo,grafikostechnikųbeianglųkalboskursus.
SkaitydamaspaskaitasWackernagelis rėmėsižymausformaliosiosanalizėsšalininkoHeinrichoWölfflinosuformu
luotaisdailėsistorijosaiškinimometodais,rekomenduodavostudentamsjoveikalus.IdėjineorientacijajisbuvoneokantininkoKonradoFiedleriomokinys,giliauišplėtojęs„matymoformų“ teoriją. Wölfflinas suformulavo penkių priešybiųmatymo teoriją (linijinis–tapybinis, paviršinis–giluminis,formųuždarumas–formųatvirumas,motyvovienovė–motyvųįvairovė, formos aiškumas–formos neaiškumas). Ši naujamenotyrinėkoncepcijaaiškiausiaiatsiskleidė„Pamatinėsemenoistorijossąvokose“(1915).AnotVaišvilos,Wölfflinometodologijospopuliarumądidinotai,kadjisbuvoteoriškaiorientuotas,priešingaineididelėdalismokslininkų,suvokėbūtinybę organiškai sieti meno istorijos analizę su menofilosofija,žiūrėjoįmenotyrąkaipįtaikomąjąestetiką15.Joveikalamsbūdinga istoriniųveikalų analizęužbaigti estetiniuvertinimuirapibendrinimu.TokiupatprincipuvėliauvadovausisirKairiūkštytėJacinienė.
Studenteiimponavoprofesoriausidėjos,jistengėsinuosekliai studijuoti naujasmenotyros koncepcijas. Pometų,atsiradusgalimybeipereiti į kitąuniversitetą, ji pasirinkostudijasMiunchene,kurtuometudėstytojavopatsWölfflinas.SumanymuipritaręsWackernagelisparašėWölfflinuirekomendacinį laišką, kuriameHaliną pristatė kaip uolią,kūrybingąstudentę.
Halina Kairiūkštytė Italijoje. 1924. Nuotrauka iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
ĮžyMi, bet nepažinta
Krantai 135
50
1923 metais prasidėjo studijos Miunchene. Guvi, komunikabili, šešiomis kalbomis kalbanti studentė netrukopelnyti profesoriaus prielankumą. Paskaitose Wölfflinasnepateikdavojokiųistoriniųarbiografiniųdailininkųduomenų, sakydamas, jog tuos duomenis studentai patys galirastiknygose.Rodydamaskūriniųdiapozityvus,analizavodailininkųkūrybą,kreipdamasdėmesįneįdarbųturinį,oįjųformaliuosiusbruožus:koncepcijosypatybesirjostraktavimąpsichologiniupožiūriu,kūriniolinijųritmą,spalvųkompozicijąirkt.
Pagal Vokietijos universitetų reglamentą Wölfflinas,sulaukęs60metų,nebegalėjodėstytiMiunchene.TrečiojodešimtmečioWölfflinodienoraščiųpuslapiuoseirlaiškuosematyti,kadmokslininkąbuvoužklupęsnusivylimasgyvenimuirpedagogineveikla,irtaibuvovienapriežasčiųgrįžtiį gimtąjį Ciurichą. KairiūkštyteiJacinienei taip pat iškilokliūtistęstimokslusMiunchene.TuometuVokietijosuniversitetuose reiškėsi pangermanizmas – jai buvo siūlomanagrinėtiXVIIamžiausvokiečiųmenąarbakeliautiatgalįKauną.TadpasiryžusidisertacijąrašytiapieLietuvosmeną ir skatinamaWölfflino, kuris pats ketino grįžti dėstytiį tėvynę, 1924metais ji įstojo įmeno istorijos specialybęCiurichesusąlyga,kadpasižadabaigusimokslusneieškotidarboŠveicarijoje.
Ciuricho universitete išklausė architektūros istorijosprofesoriaus Josepho Zempo kursus, papildomai lankė
architektūros istorijos paskaitas Ciuricho politechnikume.Meno istorijos dalykus dėstėWölfflinas. Jis dažnaikviesdavosi studentę į svečius – jo namuose rinkdavosiŠveicarijosmenoatstovai:muzikai,poetai,dailininkai.Susvečiaisdėstytojasapiedailęnekalbėdavęs.Halinamokėjoskambintipianinu,todėlmuzikabuvovienadažniausiųjųpokalbių temų.Memuaruosemenotyrininkėaprašėanekdotišką jos „egzaminavimo“ atvejį, kai svečiuodamasipasprofesoriųkitamekambaryjeišgirdokažkąskambinantpianinu.Wolfflinuipaprašiusįvertintimelodiją,Halinaatsakiusi,kadgarsaskažkoksnegyvas,automatiškas.Abiembuvojuoko,kaiprofesorius išdavė, jog iš tikrųjų taibuvoplokšteliųgrotuvas16.
Studentės akiratyje ypatingą vietą užėmė praėjusiųamžiųarchitektūra.Geri architektūrosžinovai,kuriųpaskaitųjiklausė,įteigėnuostatą,kadar chi tec tu ra est re gi na om nium ar ti mu(architektūra–visųmokslųkaralienė).Tuometu net literatūros tyrinėjimuose vartotos architektūroskategorijos,pagaljosistoriniusstiliusbandytatipologizuotitapybiniobei literatūrinio srovės suvokimo ir vaizdavimostilius.Barokas,kaiparchitektūrosirdailės,religiniųritualų,muzikossintezepasižymintismenostilius,ypačimponavoKairiūkštyteiJacinienei. Be to, jis visada buvoWölfflinopaskaitųdėmesiocentre.
Susidomėjimąarchitektūraskatinošeimojerinktosįvairiųkeliauninkųknygos,tęstiniaimoksloleidiniai„RocznikTowarzystwa Przyjaciół Nauk wWilnie“, „SprawozdaniakomisyidobadaniahistoryisztukiwPolsce“beitradicija,spaudojeaptikuskąnorsapieLietuvojeesantįobjektą,siųstitąžinutęnamiškiams.MenotyrininkėįvairiuoseleidiniuosematėautoriųsusižavėjimąarbandymąmoksliškiauanalizuotiPažaislioarchitektūrinįansamblį.TačiauistoriografijojeirKairiūkštytėsJacinienėsmemuaruosepažymima,jograšyti apie Pažaislio vienuolyną jai pasiūlęs PauliusGalaunė.TuometiniamČiurlioniogalerijosdirektoriui rūpėjovienogražiausiųLietuvosbarokoansambliųlikimas.Jaunuo1920metųpavasariojisstengėsiapsaugotikarometuvokiečiųkareiviųnuniokotąvienuolynąirjovertingąsieninętapybą.
Disertacijayrapirmasisveikalas,liudijąsapiejausubrendusiasmenotyrininkės pažiūras, patobulintus tyrimometodus,analitinįmąstymą,nepaprastąkruopštumąrenkantirsisteminantmedžiagą.1924–1925metųvasaromisstudijųtikslaisjiaplankėgarsiausiusItalijosmenocentrus(Milaną,Veneciją,Florenciją,Pizą,Romą,Neapolįirkt.),Arecoapylinkėjeesantįpirmąjįkamalduliųvienuolyną,analogijomspersipiešėkaikuriųbažnyčiųarchitektūrosplanus.DaugvertingosmedžiagosradoRapersvilioLenkųmuziejausbibliotekojeŠveicarijoje.DarbovadovupaskirtasprofesoriusZempas apsiribojo pagalba nustatant ansamblio tapybos,skulptūrosirarchitektūrosautorius,suvokiantjųkūrybosdvasią.KonceptualiudisertacijosvadovubuvoWölfflinas,kurioakimistuometuHalinažiūrėjusiįmenopasaulįirjįvertinusi.RemdamasiWölfflinomenokūriniokoncepcija,pasakkurioskūrinysyraorganiškameninės formos,medžiagossavybių,klimatoirvietosetnokultūriniųtradicijųsintezė, ji ieškojo sąsajų nuo pačių bendriausių principųiki konkrečių detalių, siekdamaužčiuopti originalumo ir
Halina Kairiūkštytė-Jacinienė savo namuose Kaune. 1929. Nuotrau-ka iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
Jo lan ta Marcišauskytė-Jurašienė
Krantai 135
51
perimamumosantykįvienuolynoarchitektūroje.Poto,kaiHalinadisertacijąparodėprofesoriuiZempui,jis
teigęs,kaddaktarolaipsniuiįgytijaiužtektųpusėstodarbo.1926metųspalio26dienąHalinabaigėCiurichouniversitetoFilosofijosfakultetoMenoistorijosskyrių,pristačiusidisertaciją„Pažaislis,einBarockklosterinLitauen“,irįgijofilosofijosdaktarėslaipsnį.Disertacijabuvoįvertintasum ma di li gen tia con scrip ta(parašytasudidžiausiustropumu).Sutrum pin ta stu di ja išspaus din ta Kau no uni ver si te to pe ri odi nio leidinio„Tautairžodis“VItome17,recenzuojamaLietuvos,Latvijosspaudoje.ProfesoriusVosyliusSezemanasįtvirtinojąkaipsavarankiškaisautorės tyrinėjimaispagrįstąpirmąir vienintelį lietuviųmeno istorijojemoksliškai traktuotąleidinįapiežymųpraeitieskultūrospaminklą.
Studijoslabaiišplėtėmenotyrininkėskultūrinįakiratį,suformavo estetinį skonį, profesinę kompetenciją. ApieKairiūkštytęJacinienę kritika vėliau rašys, kad ji išėjusipuikiąmokyklą, turinti puikųmetodologinį išsilavinimą,gerai suvokia meno istorijos problemų esmę ir estetikosatžvilgiupasižymisubtiliuirvisapusiškutųproblemųsupra ti mu18.Gimtuosiuosenamuosepuoselėtahumanistinėirpatriotinėatmosfera,atgimstančiostautinėssąmonėsidėjosir studijosMiunsterio, Miuncheno bei Ciuricho universitetuosepasžymiusXXa.pirmosiospusėsmeno istorikusir teoretikus ne tik lėmėmenotyrininkės estetinių pažiūrųformavimąsi.Josdargiliauįdiegėnuolatinįintelektualinėsplėtotėstroškimąirbūtinybę(con di tio si ne qua non)–pagrindinęvienosįdomiausiųiržymiausiųXXamžiausmoterųcharakterioypatybę.
GrįžusiįLietuvą,kupinakibirkščiuojančiosambicijoskuo labiau prisidėti prie krašto kultūros kėlimo, įsiliejo įnegausiasdailėskritikųgretas,skaitėviešaspaskaitas,dirboKaunomenomokyklos bibliotekos vedėja, rėmėpriešpseudoliaudiškas tendencijas nukreiptą Marginių, Žemėsūkio bendrovių veiklą. Ištekėjusi už žymaus Latvijos tapytojoGedertoEliasso, kurį laiką gyvenoRygoje, tačiausantuokavėlnenusisekė.Pirmosios sovietinėsokupacijosmetaisgrįžoįVilniųirpraleidojamevisąlikusįgyvenimą.Iš ti ki ma me no sub jek ty vu mo ir ne su in te re suo tu mo kon cepcijai,patyrėsovietųokupacinėsvaldžiosrepresijas–išjosatimtasdaktaro laipsnis, atleista išDailės instituto,ValstybinioVilniausuniversitetodėstytojospareigųirpriverstapasitraukti įkultūriniogyvenimoperiferiją.Nepaisydamato, net keturiasdešimt gyvenimo metų nepailsdama rašė„Tautinėsdangovėsistoriją“,taipirnesulaukusiąleidimo.Įkvėptalietuviųliaudiesmeno,ėmėsiteptuko:sukūrėmoksliniais tyrimaisparemtųdrabužių rekonstrukcijų, atvirukųliaudies ornamentikos motyvais. Nedaug kas žino, kadbrolio Vytauto palikimo sutvarkymas, paveikslų katalogosudarymasyrajojaunėlėssesersHalinos,kuriąjisvadinovaikščiojančiaenciklopedija,nuopelnas.Birželio30dienąNacionalinėjedailėsgalerijojeatidaromatarptautinėparoda„VytautasKairiūkštisirjoaplinka“raginaatsigręžtiirįpamirštąHalinosKairiūkštytėsJacinienėsbiografiją,gausųjosasmensarchyvą,kuriameleidėjųdėmesiolaukianetkeletasnespėtųišleistiknygų.
Jo lan ta Marcišauskytė-Jurašienė
1VilniauslietuviųMokytojųSeminarijosdirektoriuiJuozuiKairiūkščiui70metųsukakus//Lietuvosmokykla.–1925,Nr.10,p.368.2HalinosKairiūkštytėsJacinienėsmemuarai(rankraštis).LLMA,f.397,ap.1.,b.758,l.43.3Tenpat,l.120.4Tenpat.5Tenpat,l.134.6Tenpat,l.104a.7Tenpat,l.105.8Tenpat,l.131.9Tenpat,l.141.10Tenpat,l.156/206.11HalinosKairiūkštytėsJacinienėsmemuarai(rankraštis,IId.).LLMA,f.397,ap.1.,b.759,l.196.12Tenpat,l.247.13AlfonsasVAIŠVILA.H.Wölfflinaslietuviųmenotyroje//Krantai.–1990,birželis,p.37.14LLMA,f.397,ap.1.,b.759,l.219a/273.15AlfonsasVAIŠVILA,p.37.16LMTA,f.397,ap.1,b.759,l.227/256.JaninaBielinienė,matyt,perklaidąmonografijosapiePažaislįautoreiskirtojeapybraižojeminiatvirkštinęsituaciją:kitamekambaryjegrojęsvirtuozas,irHalinasėkmingaiišlaikiusi„egzaminą“,supratusi,jogtaineautomatas.17Pažaislis,einBarockklosterinLitauen,AbbandlungzurErlangungderDoktorwürdederphilosophischenFakultätdelUniversitätZürich,vorgelegtvonHalinaKAIRIŪKŠTYTĖJACINIENĖvonKaunas//Tautairžodis.–Kaunas,1930,t.VI.AntrąkartąKairiūkštytėsJacinienėssutrumpintamonografijabuvoišleistakartusujaiįpirštubendraautoriuarchitektuJuozuBaršausku(H.KairiūkštytėJacinienė,J.Baršauskas.Pažaislis.–Vilnius:Valstybinėpolitinėsirmokslinėsliteratūrosleidykla,1960).18VosyliusSEZEMANAS.Estetika.–Vilnius,1970,p.408.
ĮžyMi, bet nepažinta