Nr. 10(349)

Paprastasis èiobrelis - tai dau-giametis, uþaugantis iki 30 cmaukðèio puskrûmis, þydintis nuobirþelio pradþios iki liepos pabai-gos rausvai violetiniais þiedais.Paprastasis èiobrelis auga retuo-se, sausuose puðynuose, ant pyli-mø bei smëlio kalvø. Ádomu tai,kad daugelio pasaulio tautø vir-tuvëse èiobreliai yra vieni svar-biausiø prieskoniø, populiarumubesivarþantys su lauro lapais irpetraþolëmis. Vaistinis èiobrelis- daugiametis 10-20 cm aukðèiopuskrûmis. Pradeda þydëti gegu-þës pabaigoje ir þydi apie mënesá(palankiomis sàlygomis kai ku-rie krûmeliai þydi ir rugsëjo-spa-lio mënesiais). Jo þiedai rausvi ar-ba rausvai lelijiniai. Vaistinisèiobrelis kilæs ið Vidurþemio jû-ros pakranèiø. Tai labai kvapnus,

Geltonþiedis barkûnas - dvime-tis þolinis, maloniai kvepiantis au-galas. Jis mëgsta augti geresnëje þe-mëje, ant pylimø, dobilienose, dir-vonuose. Vaistinei þaliavai naudo-jama þydinti virðutinë augalo da-lis su lapais ir þiedais.

Barkûne esanèios veikliosios me-dþiagos pleèia kraujagysles ir raminanervø sistemà, todël ðio augalo pre-paratai naudojami stenokardijos spaz-mams atpalaiduoti iðtikus ðirdies krau-jagysliø trombozei. Ðis augalas taippat gerina kraujotakà, padeda leng-viau atsikosëti; juo gydomi ávairûsuþdegimai. Liaudies medicinos þino-vai geltonþiedá barkûnà vartoja atsi-kosëjimui lengvinti, juo gydo virðu-tiniø kvëpavimo takø gleivinës uþ-degimus. Taip pat ðiuo augalu gydo-ma nemiga, malðinami neuralginiaiskausmai, jo preparatai slopina þar-nyne puvimo procesus.

Uþpilui ruoðti reikia paimti duvalgomuosius ðaukðtus þaliavos,

Rûta daugelá amþiø visamepasaulyje buvo ne tik puoðnussimbolis. Nuo senø laikø ðá au-galà gydymui naudoja ir tradici-nës medicinos atstovai, ir liau-dies gydytojai. Ðtai II-III mûsøeros amþiuje gyvenæs poetasKvintas Samonikas raðë, kadPonto valdovo Mitridato prieð-nuodyje buvæ dvideðimt rûtos la-peliø. Ðá prieðnuodá jis gëræs dau-gelá metø. Pralaimëjæs karà, Mit-ridatas norëjæs nusinuodyti, ta-èiau nuodai jo neveikë. Salerno„Sveikatos kodekse” (XIV am-þiaus pradþia) taip pat patariamarûtas vartoti kaip prieðnuodá; beto, jos stiprinanèios regëjimà.

Liaudies medicinos þinovairekomenduoja rûtà vartoti nuospazmø, kai smarkiai plaka ðir-dis, svaigsta galva. Kai kurie þi-

GELTONÞIEDÞIOBARKÛNO GYDOMOSIOS

SAVYBËS

suberti á emaliuotà indà, uþpil-ti stikline verdanèio vandens,uþdengti ir kaitinti verdanèiovandens vonelëje 15 minuèiø.Paskui palaikyti kambariotemperatûroje 45 minutes, nu-koðti, o likusià þaliavà nusunk-ti. Pripilti virinto vandens ikibuvusio tûrio. Geriama po pu-sæ stiklinës 2-3 kartus per die-nà. Geltonþiedþio barkûno pre-paratai vartojami kompresams,- kaip minkðtinantis ir skaus-mà malðinantis vaistas. Ðio au-galo þolës nuoviru gydomosvotys, sumuðimai, pieno liau-kø ir ausø uþdegimas, sànariøpatinimas ir kt. Uþpilas kom-presams ruoðiamas ið 20 g þa-liavos ir vieno litro verdanèiovandens.

Gydantis geltonþiedþiu bar-kûnu, bûtinai reikia pasitarti sugydytoju: iðgërus per daug, gali-ma apsinuodyti.

JAU PRAÞYDO ÈIOBRELIAI

dekoratyvus augalas. Vaistinë þa-liava - antþeminë nesumedëjusi da-lis (þolë). Joje yra daug eterinio alie-jaus, kurio sudëtyje - iki 40 proc.veikliosios medþiagos timolio; taippat gausu flavonoidø, organiniørûgðèiø, rauginiø bei karèiøjø me-dþiagø, vitamino C, kalio, kalcio,seleno, magnio bei molibdeno.

Èiobreliø þolë ir ið jos paruoðtipreparatai naikina virusus bei mik-robus, veikia dezinfekuojamai, slo-pina uþdegiminius procesus, leng-vina atsikosëjimà, aktyvina proti-næ veiklà, stimuliuoja kraujotakà,skrandþio bei þarnyno veiklà.Èiobreliø nuoviras rekomenduoja-mas ir kaip priemonë mënesinëmsskatinti, visø rûðiø parazitams ið-varyti; juo patariama gydyti gal-vos ir gerklës skausmà, reumatà,ryklës uþdegimà. Ðis augalas turi

anesteziniø savybiø, todël èiobre-liai yra viena ið skausmui malðintiskirtø tepalø sudedamøjø daliø.Èiobreliai daugelyje tautø varto-jami kaip puiki priemonë nuo ko-sulio, bronchito, laringito, trachei-to ir kitø virðutiniø kvëpavimo ta-kø ligø; jø nuoviro kompresaisveiksmingai gydomas radikulitas,malðinami neuralginiai ir sànariøskausmai. Èiobrelio þiedadulkësaktyvina smegenø veiklà, regu-liuoja kraujotakà.

Pastebëta, kad èiobreliø eteri-niame aliejuje esantis timolis ne-igiamai veikia savijautà þmoniø,serganèiø ðirdies, kepenø ar inkstøligomis, todël jiems daug èiobre-liø uþpilo ar nuoviro gerti nereko-menduojama.

Vaistiniams èiobreliams augin-ti parenkama saulëta vieta, lengvair derlinga dirva; þinotina, kad jiemëgsta ðilumà. Augalas daugina-mas sëklomis (jos sëjamos ðiltna-miuose). Daigai á nuolatinæ augi-mo vietà sodinami pavasará arba ru-dená. Pasodinti èiobreliai toje pa-èioje vietoje gali augti 2-3 metus.Atkreipkite dëmesá, kad dygstan-tiems èiobreliams reikia daugiaudrëgmës, o suaugusiems augalamsdrëgmës perteklius kenkia. Pirmai-siais metais po pasodinimo èiob-reliai apkarpomi, kad geriau ásikrû-mytø. Èiobreliø þolë prieskoniamsrenkama vëlyvà rytà: kai rasa jaunudþiûvusi ir saulë dar nelabaiaukðtai pakilusi, renkami þydintysminkðti ûgliai. Surinkti ûgliai su-riðami á ðluoteles ir dþiovinami na-tûraliai - ðiltoje, tamsioje ir geraivëdinamoje patalpoje.

RÛTA – STIPRIU POVEIKIU PASIÞYMINTIS AUGALASniuonys rekomenduoja rûtø uþpi-lu gydyti aterosklerozæ, klimakte-rinius negalavimus; rûtos skatinatulþies ir ðlapimo iðsiskyrimà. Rû-tos þolëje yra nemaþai rutino, to-dël jà gydytojai daþnai rekomen-duoja vartoti nuo hemoraginës dia-tezës, reumato.

Rûtos uþpilas: vienà valgomàjáðaukðtà smulkintos þaliavos uþpi-lama stikline verdanèio vandens,pakaitinama verdanèio vandensvonelëje 15 minuèiø, tada 45 mi-nutes auðinama kambario tempe-ratûroje, nukoðiama ir geriama po1-2 valgomuosius ðaukðtus tris kar-tus per dienà.

Rûta - nuodingas augalas! Drau-dþiama jà vartoti didelëmis dozë-mis ir ilgai; ypaè ligoniams, kuriøpadidëjæs kraujo kreðumas ir kurieyra jautrûs ultravioletiniams spin-

duliams. Jautresniems þmonëms,jeigu jie rûtas skynë ar tiesiog jaspalietë saulëtà dienà, vakare arnaktá tos kûno vietos, kur prisi-lietë rûtø lapeliai, gali parausti,imti perðtëti. Gali iðkilti ávairausdidumo pûsliø - joms uþgijus, lie-ka patamsëjusios odos dëmës.Kartais tose vietose, kurias palie-të rûtø lapeliai, oda tik parausta.Þinotina, kad rûta ðiuos nemalo-nius reiðkinius sukelia tik tada,kai jos lapeliø paliestà odà ap-ðvieèia saulë. Nesaulëtà, ûkano-tà dienà prisilietus prie rûtø, galiðiek tiek perðëti odà, bet nei pûs-liø, nei dëmiø neatsiras. Rûta di-dina þmogaus jautrumà saulësspinduliams, nes joje yra medþia-gø, vadinamø furokumarinais.Todël gydantis rûtos preparataissaulës reikia vengti.

2

Þalumynai atsargai dþiovina-mi, rauginami ar marinuojami.Neretai tam tikslui pasirenkamisustabarëjæ augalai, netinkamivartoti þali. 25-50 minuèiø dþio-

Cinamonas iðgaunamas ið vi-dinës cinamono medþio þievësdalies. Ðis augalas kilæs ið Ceilo-no, Brazilijos, Javos, o dabar au-ginamas praktiðkai visoje tropi-nëje Azijos dalyje. Cinamonomedis uþauga iki 6-12 m aukð-èio. Prieskoniai gaminami tik iðjaunø jo ûgliø þievës. Nuo kele-to metø senumo augalo surinktiûgliai supjaustomi 20 cm ilgio ga-balëliais, nulupami ir dþiovina-mi saulës atokaitoje, kol ágaunagelsvai rusvà atspalvá, o jø krað-teliai uþsirieèia á vidø, suformuo-dami dvigubà vamzdelá. Sudþiû-væs yra karèiai salsvo skonio irskleidþia stiprø savità aromatà,kurá sàlygoja jame esantys eteri-niai aliejai ir kiti komponentai.

Cinamonas gerina virðkinimà,stiprina skrandá, þadina apetità.

Ðis malonaus kvapo prieskoni-nis ir vaistinis augalas yra kilæs iðVidurþemio jûros pakranèiø; sa-vaime auga Europoje bei Ameri-koje. Lietuvoje krapai auginamidarþuose. Ðvieþiø ðio augalo la-pø tradiciðkai dedama á salotas,miðraines, bulves, darþoviø sriu-bas, mësos bei þuvies patiekalus,o stiebø - á raugiamus agurkus.

Krapuose yra daug eterinioaliejaus, vitaminø C, B

1, B

2, P, PP,

flavonoidø, kalio, kalcio bei ge-leþies. Ðiame augale esanèiosveikliosios medþiagos þadinaapetità ir gerina virðkinamojo trak-to organø veiklà. Liaudies medi-cinoje krapo þolë ir vaisiai varto-jami þarnyne vykstantiems puvi-mo bei rûgimo procesams slopin-ti, malðinti pilvo skausmams, vi-duriavimui, skrandþio veiklos su-trikimams bei ðlapimo pûslës uþ-degimui gydyti. Esant ðiems ne-galavimams, rekomenduojamavalgyti maltø krapo vaisiø milte-liø (pusæ arba vienà arbatináðaukðtelá uþgerti ðiltu vandeniu)2-3 kartus per dienà, prieð valgá.

Be to, palyginti neseniai moks-

Agurkai - pati seniausia darþo-vë. Jie plaèiai paplitæ visame pa-saulyje. Kuo jie maþesni, þalesni irmaþiau prinokæ, tuo geresni ir ska-nesni. Pas mus agurkai atkeliavoið saulëtosios Indijos. Laukiniaiagurkai - tai lianos, auganèios tro-piniuose miðkuose. Ilgos jø ðakoslipa aukðtyn medþiais, o vaisiaisvyra þemyn.

Agurkuose daug vandens (95-96 proc.), mineraliniø druskø (fos-foro, kalcio, magnio, geleþies),mikroelementø (vario, mangano,sieros, kobalto, cinko, silicio, jo-do). Geleþies daugiau nei þemuo-gëse ar vynuogëse. Naudingi ser-gant ðirdies bei kraujagysliø, inks-tø ligomis, nes ðvelniai ðalina skys-èius. „Vertingiausia jø dalis - pa-èios gamtos distiliuotas skystis” -taip apie agurkus raðë Polis Bre-gas. Kaip þinome, distiliuotas van-duo padeda iðtirpinti daugelá nu-odø, susikaupianèiø gyvybinësveiklos procese. Tekëdamas perinkstus nepalieka juose neorgani-niø liekanø ir smëlio.

Daktaras Vokeris tvirtino, kadagurkai - puiki natûrali priemonë,gerinanti ðlapimo sekrecijà, skati-nanti ðlapimo rûgðties pertekliausskyrimàsi ið organizmo, vadinasi,gydanti reumatines ligas, podag-rà. Agurkai malðina acidozæ, gydolëtinius uþdegiminius procesus,pûlinius.

Agurkai netinka sergant ûminiuir lëtiniu nefritu, paûmëjus inkstø ne-pakankamumui, sergant inkstø ak-menlige. Bûtina maþiau valgyti agur-

PASIRUOÐKIMEÞALUMYNØ ATSARGAI

vinant þalumynus orkaitëje 80-100OC temperatûroje, iðsilaiko 70proc. vitamino C, o augalui bûdin-gas karstelëjæs skonis beveik ið-nyksta. Tai ypaè svarbu kaip prie-

skonines darþoves ruoðiant lauki-nius augalus. Apdorojant dþiovin-tus þalumynus, pvz., juos smulki-nant ligi milteliø pavidalo, keièia-si juos sudaranèios làstelienos sa-vybës ir ji tampa 2-3 kartus leng-viau pasisavinama plonøjø þarnøsistemos, taip pat iðvengiama rû-gimo procesø bei biogeniniø ami-nø susidarymo storojoje þarnoje.

Dþiovintø þalumynø milteliai,kaip ir ðvieþi þalumynai, vartotinigaminant tyres, padaþus, sriubas,keksus, tortus, plokðtainius, pudin-gus (tokiu atveju milteliø masë pa-prastai sudaro 25-40 proc. miltø irkruopø masës). Dþiovintø þalumy-nø miltelius reikia laikyti sanda-riai uþdengtuose stiklainiuose.

Patiekalai su raugintais þalumy-nais gaminami lygiai taip pat, kaipir su ðvieþiais. Pernelyg aðtrausskonio þalumynai prieð vartojimàperplaunami vandeniu. Marinuotiþalumynai vartojami be papildo-mo paruoðimo - kaip prieskoniai.

CINAMONAS ÞADINA APETITÀ

Jo galima dëti á ávairius patieka-lus, kuriuose yra cukraus: vaisiøsriubas, apkepus, kompotus, pudin-gus, pyragus, pieno gërimus ir t.t.

lininkai nustatë, kad krapø uþpi-las pleèia kraujagysles, maþinakraujospûdá, stiprina ðirdá ir geri-na jos veiklà, atpalaiduoja þarny-no ir tulþies latakø spazmus, skati-na tulþies bei ðlapimo iðsiskyrimà,naikina mikrobus ir stiprina visàorganizmà. Ðiam uþpilui paruoðtireikia vienà valgomàjá ðaukðtàsmulkintø krapo sëklø uþplikytistikline verdanèio vandens ir uþ-

dengus leisti, kad prisitrauktø. Ger-ti paðildytà po pusæ stiklinës 2-3kartus per dienà, prieð valgá. Be vi-sa kita, toks krapø uþpilas lengvi-na atsikosëjimà ir aktyvina krûti-mi þindanèiø motinø pieno liaukøsekrecijà.

Dëmesio! Krapø ir ið jø paga-mintø vaistiniø preparatø nereko-menduojama vartoti esant kraujoapytakos nepakankamumui.

KRAPAI PALANKIAI VEIKIA ÞARNYNÀIR KRAUJAGYSLES

Ði vienos savaitës dieta padësiðvalyti organizmà, be to, papildysvisø reikalingø mikroelementø irvitaminø atsargas. Laikantis ðiosdietos, kas dienà bûtina iðgerti po2-3 puodelius þaliosios arbatos.

1 diena - 1 kg braðkiø;2 diena - 1,5 kg braðkiø;3 diena - 1,5 kg braðkiø;4 diena - 2 kg braðkiø;5 diena - 1,5 kg braðkiø;6 diena - 1,5 kg braðkiø;7 diena - 1 kg braðkiø.Braðkes stenkitës kramtyti, lai-

kyti burnoje ir nenuryti kuo ilgiau.Visà dietos laikà gerkite tik þalià-jà arbatà - ji skystina kraujà, todëltie þmonës, kurie turi problemø dël

AGURKAI VALO IR STIPRINA ORGANIZMÀ

kø paûmëjus skrandþio opaligei,gastritui, enteritui, kolitui.

Dietologai pataria á salotas suagurkais nedëti pomidorø, kadan-gi tuomet smarkiai sumaþëja agur-kø vertingumas. O rauginti agur-kai naudingi tik sergantiems hipo-tonija ir nuo viduriø uþkietëjimo.

Nerekomenduotina valgytiraugintø agurkø nutukusiems,sergant ûminiu ir lëtiniu nefritu,paûmëjus gastritui, hepatitui,cholecistitui, tulþies takø diski-nezijai.

Agurkai puikiai gydo þarny-nà, stimuliuoja skrandþio sulèiørûgðtingumà. Agurkø sezono me-tu galima atsikratyti kolito. Re-komenduojama kasdien nepusry-èiavus suvalgyti po 100 g smul-kiai sutarkuoto agurko. Po to 30-40 minuèiø negerti ir nevalgyti.Nepakeièiami agurkai ir iðkrovosdienomis. Jie dera su visais pro-duktais, iðskyrus pienà.

Gydomøjø savybiø turi agur-kø sëklos, jos puikiai valo krau-jagysliø sieneles ir ðalina nerei-kalingà cholesterolá. Tai labaisvarbu aterosklerozës profilakti-kai. Nuo Tiberijaus laikø þino-ma, kad agurkø sëklos ir jauniagurkëliai maþina padidëjusá ly-tiná jaudrumà. Tai gerai þinojovienuoliai, todël daug agurkøbuvo auginama vienuolynø dar-þuose ir ðiltnamiuose.

Nuo seniausiø laikø þinomasagurkø sulèiø gebëjimas gydytiir atjauninti vystanèià veido irrankø odà.

kraujo kreðëjimo, jos gali iðgertiir daugiau nei nurodyta.

Braðkiø dieta tinka sergantinkstø (iðvalo ið inkstø smëlá), ke-penø ligomis, taip pat padidinahemoglobino kieká kraujyje, tin-ka osteochondrozës profilakti-kai.

Braðkiø dieta gali sukelti tamtikrø negalavimø - kartais prade-da krësti ðaltis, atsiranda silpnu-mas. Jei nesate alergiðki brað-këms, dël to jaudintis nereikëtø.Tai tik poþymis, kad organizmasvalosi. Prie áprastinio maisto per-eikite po dviejø dienø, o tuo me-tu valgykite darþoves, vaisius irkoðes.

BRAÐKIØ DIETA

Kai kurie kulinarai juo skanina þà-sienà, antienà ir ant þarijø kepamà við-tienà. Daugeliui gurmanø patinka ci-namonu kvepianti þuvis ir kava.

3

SVARBIAUSIA IÐPLAUTISKRANDÁ

Apsinuodi j imas mais toproduktais paprastai pasireið-kia pykinimu, vëmimu, vidu-riavimu, skrandþio ir þarnynoskausmais. Todël pajutus mi-nëtus simptomus ir átariant,kad buvo apsinuodyta mais-tu, pirmiausiai reikia iðplautiskrandá. Ði procedûra nëra ma-loni, bet bûtina. Ir kuo grei-èiau ji padaroma, tuo geriau,nes plaunant skrandá pasiða-lina toksinai, kurie gali ap-nuodyti visà organizmà. Ne-reikia laukti, kol organizmasjø atsikratys pats, sukëlæs vë-mimà. Pajutus ðleikðtulá, rei-kia iðgerti keletà stikliniø ðil-to virinto vandens, o dar ge-

SVAJOKITE... SAIKINGAIÐiltais geguþës pabaigos vaka-

rais neskubëkite namo - pavaikðti-nëkite po parkà ar miðkà, pasiklau-sykite lakðtingalø giesmiø, pasi-mëgaukite þydinèiø augalø aroma-tais ir prisiminkite malonius praei-ties ávykius arba pasvajokite apieateitá. Toks dvasinis poilsis jumsbus labai naudingas.

Jeigu pernelyg ánikote svajotiir darbe nebegalite susikaupti (pa-vasará tai bûdinga), galite sau pa-dëti: uþlaðinkite ant nosinaitës ke-letà laðø rozmarino aliejaus ir pa-kvëpuokite jo aromatu, kuris sti-muliuoja smegenø veiklà, gerinaatmintá ir didina dëmesingumà.

BÛKITE PRAKTIÐKISustokite prie þydinèio alyvø

krûmo ir ákvëpkite jo aromato. Betpernelyg ilgai juo nesimëgaukite,nes gali padaþnëti pulsas ir padi-dëti arterinis spaudimas. Jei serga-te podagra ir kenèiate dël „druskønusëdimo”, prisiskinkite alyvø þie-dø, suberkite juos á butelá, uþpilki-te ekstrahentu, sandariai uþkimð-kite ir padëkite tamsioje vietoje.Po trijø savaièiø perkoðkite antpi-là: gausite vaistà, kurá sergant mi-nëtomis ligomis rekomenduotinavartoti po 30 laðø 3 kartus per die-nà, prieð valgá, arba naudoti átryni-mams bei kompresams.

SPORTUOKITE ATSARGIAIUþuot treniravæsi sporto salëje

ar mynæ velotreniruoklio pedalus,verèiau pabëgiokite arba pavaþi-nëkite dviraèiu gamtoje. Judëjimasgryname ore duos dvigubos nau-dos jûsø organizmui. Jei sportuo-jant gausiai prakaituoja kojos, ásportbaèius áberkite berþo lapø, ovakarais pëdas pamirkykite aviþøðiaudeliø arba àþuolo þievës nuo-vire (50-100 g þaliavos - vienamlitrui vandens). Sportuojant atsira-dusias nuotrynas arba nubrozdini-mus galite dezinfekuoti ir greitaiuþgydyti ðvieþia svogûno koðele.

SAUGOKITE ODÀAktyvios pavasario saulutës

spinduliams glostant veidà, jamegreitai iðryðkëja vadinamosios mi-mikos raukðlës. Jeigu norite jø ið-vengti, tepkite veidà avokado, ab-rikosø kauliukø arba kvieèiø grû-dø aliejumi. Avokado aliejujeesantis kalis ir vitaminai A ir D pa-greitina epidermio atsinaujinimà,

Laisvadieniais taip norisi „ið-trûkti“ á gamtà, paiðkylauti prievandens, pasivartyti pliaþe. Taèiaunegalima pamirðti, kad ilgalaikissaulës tiesioginiø spinduliø povei-kis nepalankus odos sveikatai iriðvaizdai. Norint já, kiek ámanoma,sumaþinti, reikia ne tik naudoti spe-cialius apsauginius kremus, vei-kianèius odà iðoriðkai, bet ir var-toti tam tikrus maisto produktus,sauganèius jà ið vidaus.

ALYVUOGIØ ALIEJUSManoma, kad reguliariai var-

tojamas alyvuogiø aliejus gali 35proc. sumaþinti nepalankø sau-lës spinduliø poveiká odai. Ul-travioletiniai spinduliai provo-kuoja laisvøjø radikalø gamybà,o ðiame maisto produkte esantyspolifenolai ir vitaminas E su jaisefektyviai kovoja slopindami ak-tyvumà. Be to, alyvuogiø alie-jus padeda atsikratyti pleiskanøir iðvengti plaukø iðsausëjimo.

CITRUSINIAI VAISIAIMandarinai, apelsinai ir kiti cit-

rusiniai vaisiai, pagrástai laikomivitamino C ðaltiniu, turi daug me-dþiagø, sauganèiø odos làsteles

NATÛRALI APSAUGA NUO SAULËSSPINDULIØ

KELETAS PATARIMØ, KAIP ELGTISAPSINUODIJUS MAISTU

GRAÞIAUSIASMETØ LAIKAS TÆSIASI

Pavasaris. Pats augalø þydëjimo metas. Norisi kuo il-giau bûti gamtoje, mëgautis jos spalvø ávairove, klausy-tis iðsiilgtø paukðèiø giesmiø ir svaigti nuo þydinèiø au-galø aromato. Suteikite sau tokià galimybæ. Juolab kadtai labai naudinga sveikatai. Taèiau nepamirðkite, kadnet ðiuo nuostabiu metø laiku jûs nesate apsaugoti nuotam tikrø problemø.

Vasarà daþniau pasitaiko apsinuodijimø maisto produktais. Jie labai nemalonûs. Todëlsvarbu þinoti, kà tokiais atvejais pirmiausiai reikia daryti, siekiant kuo greièiau pagerintisavijautà.

riau druskos arba silpno (silpnairoþinio) kalio permanganato tir-palo ir pirðtais paspausti lieþu-vio pagrindà. Iðvëmus vandenásu maisto likuèiais, reikia kele-tà minuèiø palaukti ir pakartotiðià procedûrà. Kartoti jà reikiatol, kol vëmaluose nebeliekamaisto likuèiø.

PADEDA ADSORBENTAIIðplovus skrandá, reikia pradëti

vartoti adsorbentus.Þmonës daþnai daro klaidà ir

apsinuodijæ maistu gydosi antibio-tikais. Deja, visiðkai be reikalo, nesþarnyno infekcijas sukelia ne bak-terijos, o toksinai, kurie á antibio-tikus nereaguoja.

Pilvo skausmus kai kas tikisinumalðinti ðildykle. Bet be gydy-

tojo leidimo ðildyklës prie skau-damo pilvo glausti nevalia, nes ði-luma gali pakenkti.

SVARBU LAIKU KREIPTIS ÁMEDIKUS

Jeigu iðplovus skrandá savijau-ta nepagerëja, skausmai neiðnyks-ta, bûtina kviesti „Geitàjà pagal-bà”. Galbût apsinuodijimui bûdin-gus simptomus sukëlë kokia norsrimta liga, pavyzdþiui, apendici-tas, kurá bûtina nedelsiant gydytichirurginiu bûdu. Tokia diagnozëmaþai tikëtina tik vienu metu su-sirgus keletui ðeimos nariø.

Jeigu gydantis anksèiau minë-tais bûdais savijauta negerëja, rei-kia nedelsiant ieðkoti medikø pa-galbos, nes bet kokià ligà svarbupradëti gydyti kuo anksèiau.

nuo paþeidimø, maþina piktybiniøodos ligø iðsivystymo tikimybæ.

MORKOSÐios oranþinës darþovës turtin-

gos vitamino A, kuris gerina regë-jimà, maþina piktybiniø ligø tiki-mybæ, pasiþymi antiseptiniu po-veikiu, lëtina senëjimo procesus.Morkose esanèios medþiagos ak-tyviai kovoja su laisvaisiais radi-kalais ir saugo odà nuo neigiamosaulës spinduliø poveikio, nude-gimø. Morkø sultys padeda áveik-ti stresus ir atsikratyti nuovargio.

ÈESNAKAIÐios prieskoninës darþovës pa-

siþymi ne itin maloniu kvapu, betlabai naudingomis savybëmis.Èesnakuose esantis alicinas yrastiprus antioksidantas, saugantisodà nuo paþeidimø. Be to, èesna-kus patartina valgyti ir siekiant ap-sisaugoti nuo spuogø, norint suma-þinti plaukø slinkimà, pilvo pûti-mà, aterosklerozës vystymàsi.

GRANATAIGranatai turtingi antioksidantø,

kurie ne tik saugo, bet ir padedagydyti saulës nudegintà odà, ma-

þina odos pigmentacijà, sukeliamàtiesioginiø saulës spinduliø.

ALAVIJASÐio augalo sultys pasiþymi uni-

kalia savybe – gali blokuoti iki 90proc. odà pasiekianèiø saulës spin-duliø. Jos gerai ásigeria, maþina uþ-degimà, gerina odos iðvaizdà.

POMIDORAIStatistika byloja, kad kasdien

suvartojant po 5 valgomuosiusðaukðtus pomidorø pastos, odatampa ketvirèiu atsparesnë nude-gimams nuo saulës. Be to, pomi-doruose esantis pigmentas likope-nas pasiþymi antioksidacinëmis sa-vybëmis ir padeda neutralizuotisaulës spinduliø kenksmingà po-veiká.

ÞALIOJI ARBATATai bene geriausias gërimas

troðkuliui malðinti ir puiki priemo-në odai nuraminti. Kasdien iðge-riant po 1-2 puodelius þaliosios ar-batos, kur kas greièiau iðnykstaodos paraudimai dël nudegimosaulëje. Be to, þalioji arbata pade-da stabilizuoti cukraus kieká krau-jyje ir gerina kraujotakà.

drëkina odà irsuteikia jai elas-tingumo. Abri-kosø kauliukøaliejus turtingasriebiøjø rûgðèiø,kurios maitinaodà. O kvieèiøgrûdø aliejus,garsëjantis vita-mino E gausa,saugo odà, page-rina jos kraujo-

takà ir stabilizuoja hidrolipidøbalansà.

PASIRÛPINKITESKRANDÞIU

Pavasaris - sunkus metasskrandþiui ir þarnynui. Ðiuo me-tø laiku daþniau kamuoja gastri-tas ir skrandþio pilnumo jausmas,paûmëja opaligë. Siekdami ið-vengti ðiø nemalonumø, galiteprofilaktiðkai gerti ðvieþias bal-tagûþiø kopûstø sultis: po 0,5stiklinës 3 kartus per dienà, 30minuèiø prieð valgá. Kamuojantpilnumo jausmui, ant cukrausgabalëlio uþlaðinkite 3-5 laðusmëtø aliejaus ir suèiulpkite, arbasumaiðykite ðá aliejø su vande-niu ir iðgerkite. Kad bûtø efekty-viau, galite paveikti aktyviuo-sius taðkus, susijusius su virðki-namuoju traktu: atsigulkite antnugaros, ákvëpdami sulenkitevienà kelá, rankomis prispauski-te já prie krûtinës ir pakelkite gal-và, iðkvëpdami gráþkite á pradi-næ padëtá. Ðá pratimà pakartokite8 kartus.

PAPUOÐKITE APLINKÀGYVOMIS GËLËMIS

Kieme po langais arba balko-ne pasodinkite gëliø, kurios jumslabiausiai patinka. Jeigu menkaiiðmanote apie gëlininkystæ, ási-gykite specialios literatûros arapsilankykite gëliø parodoje.Rûpintis gyvomis gëlëmis labaimalonu ir naudinga sveikatai.

JEI TIKITE RYTIEÈIØIÐMINTIMI

Kinijos filosofija ðá metø pe-riodà sieja su gyvate, simbolizuo-janèia groþá, gudrumà ir atsisky-rimà. Tad jeigu jauèiate, kadjums trûksta energijos, sunku su-sikaupti, raskite galimybæ pabû-ti vienumoje ir pamàstyti apie sa-vo problemas, paieðkoti jø spren-dimo bûdø.

Geguþës pabaiga ir birþeliopradþia - Ugnies stichijos metas.Dël to ðiuo metu gali bûti labaisunku slopinti emocijas, valdytiaistras. Susitvardyti gali padëtiÞemës energija, kuri ðvelniai slo-pina Ugná. Þemës energijos gali-te ágauti specialiai valgydami josturinèius produktus: jautienà,kvieèius, abrikosus ir ávairius ki-tus gelsvai rusvus ir oranþiniusproduktus.

4

UODAIUodo ágëlimas palyginti nepa-

vojingas. Bet kasydamiesi vaikaigali sukelti infekcijà. Kad taip ne-atsitiktø, reikia daþnai plauti vai-ko rankas ir trumpai karpyti nagus.Labai nieþtinèias vietas reikia pa-trinti vësiu geriamosios sodos tir-palu ir patepti briliantine þaluma,kuri ne tik dezinfekuoja, bet ir dþio-vina þaizdeles.

Kad uodai maþiau sugeltø, rei-kia patalpas apdoroti specialiomispriemonëmis. Dabar yra tokiø, ku-rios nekenkia net alergiðkiems vai-kams.

BITËS IR VAPSVOSÐiø vabzdþiø ágëlimo pasekmës

jauèiamos visà savaitæ. Kartais netpakyla vaiko kûno temperatûra. Okà jau kalbëti apie alergiðkus ma-þylius. Jiems gali iðsivystyti netanafilaksinis ðokas. Kad taip neat-sitiktø, reikia visada po ranka tu-rëti antihistamininiø vaistø.

Ágëlus bitei, reikia nedelsiantpaðalinti geluoná. Já reikia suimtiuþ galiuko dviem pirðtais, nespau-dþiant nuodø „maiðelio”, kad ne-iðtrykðtø nuodai. Po to ágëlimo vie-tà reikia nuplauti ir atðaldyti ledu.Nuodø likuèius reikia neutralizuo-ti silpnu acto tirpalu, o tinimà irskausmà malðinti antihistamini-niais vaistais.

Vasarnamiø, sodø nameliø palë-pëse neretai ásitaiso vapsvos, kuriøágëlimai taip pat labai nemalonûsir gali bûti pavojingi. Kad ðiø vabz-dþiø bûtø maþiau, reikia apþiûrëtipatalpas ir paðalinti jø lizdus.

AKLIAIAkliai mëgsta drëgnas vietas,

Senovëje þmonës tikëjo, kadsidabriniai papuoðalai sergstiþmogø nuo ligø, nelaimiø ir pik-tøjø dvasiø, kad sidabrinës kul-kos gali apsaugoti nuo vampy-rø, o sidabrinës vinys karste galisulaikyti mirusiojo sielà.

Inkai sidabrà laikë ne metalu,o dieviðkàjà substancija, „mënu-lio aðaromis” ir manë, kad jis kar-tu su ðiuo ðviesuliu globoja mo-teris. Kitados Peru stovëjusiosMënulio ðventyklos sienos bu-vo iðpuoðtos sidabru, tikintis,kad tai sustiprins ryðá tarp Dievoir dvasininkø.

Produktø suðaldymas yra vie-nas ið paprasèiausiø ir naudin-giausiø konservavimo bûdø. Já pa-sirinkus labai svarbu laikytis tamtikrø taisykliø:

Ketinant ðaldyti didelá pro-duktø kieká, reikia ið ankstoájungti ðaldiklá greitojo ðaldymoreþimu.

Pasirûpinti, kad pradinë ðaldy-mo temperatûra bûtø ne aukðtes-në, negu -5OC, t.y. neleistø vai-siams ir uogoms prarasti savo sko-nio bei aromato.

Neðaldyti produktø su oru, nesdeguonis kenkia jø skoniui ir aro-matui: maiðelius kuo labiau pri-pildyti, o po to iðspausti ið jø orà,arba naudoti specialius já paðali-nanèius prietaisus.

Galima produktus paprasèiau-siai suvynioti á folijà, kuri geraipriglunda ir nepraleidþia oro.

Kad uogos neprarastø savo for-

Mûsø namai – tai mes patys.Keisdami aplinkà juose, mes kei-èiame ir save. Sutvarkykime ap-verstà rûsá ar spintas, perstatyki-me baldus svetainëje, pagalvoki-me apie ádomø pernelyg tamsioskertës kambaryje apðvietimà, uþ-siimkime seniai prieþiûros reika-laujanèiais kambariniais augalaisar sodo medþiais. Pataisykime tai,kas sulûþæ, iðmeskime tai, ko pa-taisyti nebeámanoma... Paðalinki-me ið savo akiraèio viskà, kas sim-bolizuoja sumaiðtá, problemas,þlugimà ir pusiaukelëje uþmestusreikalus.

KAD ENERGIJA LAISVAICIRKULIUOTØ

Norint atsiverti pasauliui,kartais pakanka atlaisvintiprieðkambario erdvæ, iðneðus iðjo gremëzdiðkà baldà, pavyz-dþiui, senà knygø spintà, á kitàkambará, nukabinus tà erdvæprislëgusius, jai atsiskleisti ne-leidþianèius pabodusius pa-veikslus ar menkaverèius kelio-niø suvenyrus nuo sienø... Na-muose kartais pakanka padary-ti tvarkà ir atverti langus. Daik-tø sangrûdos veda prie energi-jos sàstovio. Pakeiskime savonamus: padarykime remontà(puiki proga atsikratyti visko,kas nereikalinga), pamerkime á

vazà gëliø, prieð sekmadieniniuspietus neuþmirðkime uþtiesti sta-lo ðventine staltiese. O kad juosevisada vyrautø susitaikymo ir ra-mybës dvasia, vakarais padedan-ti atsigauti paðëlusio dienos tem-po nualsintai sielai, vietoje mo-derniø technologijø lempø ver-èiau pasirinkime meniðkus ðvies-tuvus ar þvakes. Svarbiausia na-mø tvarkymà suvokti ne kaip nað-tà, o kaip bûdà pagraþinti vietà,kurioje gyvename, ir patá savo gy-venimà padaryti harmoningà.

SUTVARKYKIME SAVOPOPIERIUS

Uþsiimant ðiuo bjauriu darbubent kartà per savaitæ, tausojaminervai ir iðsaugoma dvasios ramy-bë visam likusiam laikui. Neper-þiûrëtos sàskaitos, korespondenci-ja ir administraciniai dokumentai,kuriuos vis tiek reikës sutvarkyti,stabdo laisvà energijos apykaità.Paskirkime po keletà minuèiø lais-vadieniais, kad sutvarkytume ðiuospopierius – taip iðvengsime nerei-kalingo nerimo.

IÐTUÐTINKIME SPINTASSpintos durelës vos uþsidaro dël

ligi virðaus prigrûstø stalèiø ir len-tynø? Reikia þinoti, kad, be ðio ne-patogumo, pernelyg daug daiktøgresia energijos uþblokavimu. To-

dël bûtina reguliariai uþsiimti spin-tos turinio perrûðiavimu, paliekantlentynose tik tuos daiktus, kurie ið-ties mûsø naudojami, bei vietosnaujiems. Spintø iðtuðtinimas irsutvarkymas – tai tarsi gyvenimohigienos palaikymas. Kartais tainëra lengva. Nes kai mes klausia-me savæs: „Ar að kada nors dar dë-vësiu ðá daiktà?“ – daþniausiaiknieti atsakyti „taip“. Todël geriaupaklausti: „Kokia man nauda iðjo?“ Tuomet atsikratyti nereikalin-gø daiktø taps daug lengviau irnetgi malonu.

Labai naudingas áprotis ásigijusnaujà drabuþá ar interjero detalæ,senà ir nebereikalingà daiktà par-duoti arba atiduoti. Tai savotiðkadaiktø apykaita, atspindinti nieka-da nesibaigiantá juose ásikûnijusiogyvenimo judëjimà, kuris ir musskatina nuolat atsinaujinti. Bûtenttaip teigia ir kinø harmonijos suaplinka bei paèiu savimi mokslasfeng-ðui.

IÐVERSKIMESAVO RANKINÆ

Kartkartëmis tiesiog bûtina ið-versti savo rankinës turiná ant sta-lo ir atsikratyti visko, kas nereika-linga – nosinaièiø, sàskaitø, kvitø,tuðinukø, ávairiausiø tuðèiø dëþu-èiø, kuriose kitados kas nors buvo.Rankinë palengvës, o mums tapsgerokai lengviau joje rasti tai, koprisireikia. Netvarka, chaosas ran-kinëje irgi skatina energijos sàsto-vá.

TAISYKIME,KAS PATAISOMA,

IR ATSIKRATYKIME TO,KO NEÁMANOMA PATAISYTI

Sulûþæ ar neðvarûs daiktai pa-kerta mûsø energijà kiekvienàkart,kai uþ jø uþkliûna þvilgsnis ar ten-ka jais naudotis. Nepakankamas dë-mesys ir nepagarba aplinkai labaidaþnai rodo mûsø poþiûrá á paèiussave. Nors kartais pakaktø keliø mi-nuèiø, kad per tà laikà iðklibusádaiktà pataisytume, apmûsijusá –nuðveistume, o beviltiðkai suga-dintà – iðmestume. Ir tai suteiktømums palengvëjimà. Todël pasirû-pinkime savimi ir taupykime lai-kà!

bet skraido tik saulëtomis dieno-mis. Jie gelia labai skaudþiai irgali sukelti odos uþdegimus, net-gi pûlingus. Todël ágëlimo vietàreikia nuplauti su muilu ir ant josuþdëti geriamosios sodos tirpa-lo pavilgus. Be to, galima vai-kui duoti antihistamininiø vais-tø.

Akliai mëgsta ryðkias spalvas,todël norint jø iðvengti, saulëto-mis dienomis reikia vaikus reng-ti ðviesiais vienspalviais drabu-þiais ilgomis rankovëmis.

ERKËSErkës ásisiurbia á odà ir suke-

lia vietinius jos uþdegimus. Beto, jos platina erkiná encefalità irLaimo ligà. Ðios ligos labai pa-plitusios mûsø ðalyje. Norint ið-vengti encefalito, geriau ið anks-to nuo jo pasiskiepyti.

Ásisiurbusià erkæ reikia atsar-giai paðalinti, geriausia pincetu,kad odoje neliktø jos galvutë.Ásisiurbimo vietà reikia pateptiantiseptine priemone. Jokiu bû-du negalima ásisiurbusios erkësvilgyti spiritu, aliejumi, þibaluar pan.

Erkës daþniausiai slepiasiaukðtoje þolëje, auganèioje pa-miðkëse ir miðkø laukymëse. To-dël ruoðiantis iðkylauti tokiosevietose, reikia vaikus aprengtiðviesiais drabuþiais, kad bûtølengviau pastebëti erkes. Be to,reikia uþmauti gerai prigludusiaskelnes, uþvilkti megztiná ilgo-mis rankovëmis ir aukðta apykak-le. Bëgiojantá po þolæ vaikà rei-kia daþnai apþiûrëti nuo galvosiki kojø ir ypaè kruopðèiai pa-tikrinti kaklà ir pakauðá.

mos, reikia jas suðaldyti iðdëlio-tas ant padëklo, ir tik po to su-dëti á maiðelius. Taèiau kai ku-rioms uogoms (pavyzdþiui, brað-këms) net toks ðaldymo bûdasnepadeda iðsaugoti pradinës ið-vaizdos.

Suðaldymui skirtas darþoves(iðskyrus ðparagus, ankðtpipi-rius) reikia nuvalyti, nuplauti irblanðiruoti: keletà minuèiø pa-laikyti verdanèiame pasûdyta-me vandenyje, o po to perpiltiðaltu.

Suðaldytus produktus reikialaikyti ne aukðtesnëje, kaip -18OC temperatûroje, nes tik to-kioje visiðkai nesumaþëja jømaistinë vertë.

Stiprus ðaltis gali susilpnin-ti kai kuriø prieskoniø savybes,todël atðildþius bûtø naudingajuos sumaiðyti su trupuèiu ne-ðaldytø.

Senovës egiptieèiai tikëjo, kaddievo Ra kaulai yra sidabriniai, to-dël ðá metalà brangino labiau uþauksà.

Kai kuriø Prancûzijos vietoviøgyventojai jaunavedþius apjuos-davo sidabrine grandine, kad pa-keliui á baþnyèià jø niekas nenu-þiûrëtø.

Kai kuriø tautø gyventojai tikë-jo, kad sidabras gali padëti rasti at-sakà ið aukðtesniøjø jëgø. Ne-ástengdami savarankiðkai iðspræstikokios nors problemos, jie prieðnaktá lovos galvûgalyje pastatyda-vo kriðtolinæ stiklinaitæ su grynu

vandeniu ir ámerkdavo sidabrináðaukðtelá, tikëdamiesi, kad naktásusapnuos, kaip geriausia pasielg-ti.

Stebuklingoji sidabro galia bu-vo iðbandyta ir medicinoje. Þmo-nës nuo seno buvo gydomi sidab-ringu vandeniu, sidabro milteliaisir pan. Nustatyta, kad difterijos laz-delë ant sidabrinës plokðtelës þû-va per 3 dienas, stafilokokas - per2, o ðiltinës sukëlëjas - per 18 va-landø. Be to, ásitikinta, kad sidab-ro jonø prisodrintas vanduo gydonudegimus, skatina þaizdø gijimà,lëtinæ slogà, malðina uþdegiminiusprocesus, ðalina kai kuriuos þarny-no sutrikimus ir pan. Pastebëta, kadsidabras aktyviai naikina bakteri-jas ir nesudaro su vandens priemai-ðomis toksiniø junginiø, nesklei-dþia nemalonaus kvapo. Tam tikraprasme sidabro poveiká galima pri-lyginti antibiotikams.

ERDVË APIE MUS –GRAÞI IR JAUKI!

KAIP APSISAUGOTI NUOUODØ, ERKIØ IR KITØ

NEPAGEIDAUJAMØGAMTOS TVARINIØ

Erdvë, kurioje mes gyvename – tai tarsi mûsø „antroji oda“.Ji atspindi mûsø vidinæ bûsenà, padeda harmonizuoti mû-sø gyvenimà. Svarbiausia, þinoma, bûstas, kuriame gyve-name, ir jo aplinka. Vasarà visi skuba á sodus, paeþeres, prie jûros. Mëgauda-

miesi gamtos teikiamais malonumais, jie kartais pamirðta,kad aplinkui yra ávairiø vabzdþiø, kuriø ágëlimai gali bûtilabai pavojingi, ypaè vaikams. Kaip nuo jø apsaugoti vai-kus ir kà daryti, jeigu vabzdys vis dëlto ágëlë.

STEBUKLINGOJI SIDABRO GALIASidabras... Ðis taurus metalas tinka ne tik nuostabiems pa-puoðalams gaminti, bet ir ligoms gydyti, jø profilaktikai.Sidabras nuo seno naudojamas ávairiems magiðkiems ritu-alams atlikti bei - medicinoje, kosmetikoje. Kas labiausiaiásimenama ðio tauraus metalo istorijoje?

KAIP SUÐALDYTI MAISTOPRODUKTUS