MIELI SKAITYTOJAI,

Leidinys „Informacija ir biblioteka“ jau seniai peržengė kadaise numatytas ribas. Besiplečiantis skaitytojų ratas skatina įvairinti tematikų. Atsižvelgiant j tai, pastaruoju metu leidinyje publikuo­jami straipsniai, kurie domina ne tik specialiųjų technikos bibliotekų tinklo atstovus, bet ir viešųjų bibliotekų ir knygomis prekiaujančių organizacijų specialistus, akademinį jaunimą. Šis numeris - ne išimtis. Be Lietuvos technikos bibliotekos (LTB) darbuotojų A.Kažukausko, E.Ragauskaitės, L.Mikučionytės straipsnių čia rasite ir doc. dr. Janavičienės, L. Bendžiuvienės, I.Ručinskienės, V.Kairienės ir kt. publikacijas. Taip pat spausdiname ir žadėtų dr. Neringos Markauskaitės straipsnį apie Vilniaus jėzuitų naujokyno sieninę tapybą. Juk būtent Šiame architektūriniame ansamblyje ir įsikūrusi Lietuvos technikos biblioteka. Sieninės tapybos fragmentai įamžinti LTB fotografo R.Vilavičiaus nuotraukose. Aplankykite mus ir įsitikinkite, kad pastato erdvės vertos dar ne vienos fotografijos ar straipsnio.

Ateikite pas mus skaityti, naršyti internete, susitikti su knygų autoriais, apžiūrėti parodas. O gal puodelio kavos? Visiškai nesvarbu priežastis, tiesiog užsukite...

Ant slenksčio - 2012-ieji. Lai jie būna kupini šypsenų, naujų idėjų ir visokeriopos sėkmės.

Dėkui, kad esate su mumis.Su nuoširdžiausiais linkėjimais

Leidinio „Informacija ir biblioteka“redakcija

PATENTINĖ INFORMACIJA

A.Kažukauskas. NAUJOS PASLAUGOS VERSLUI PATENTINĖS INFORMACIJOS CENTRE________________ 2

LIETUVOS TECHNIKOS BIBLIOTEKOS ARCHITEKTŪRINIS ANSAMBLIS

Dr.N. Markauskaitė. VILNIAUS JĖZUITŲ NAUJOKYNO IR ŠV.IGNACO BAŽNYČIOS SIENINĖS TAPYBOS FRAGMENTAI___________________________________________________________________________4

LIETUVOS IR UŽSIENIO BIBLIOTEKOSE

E.Ragauskaitė. MOTYVACIJA DARBE (II dalis. Pradžia Nr.2 )___________________________________________ 7

I.Ručinskienė, doc.dr. D. Janavičienė. PASAKŲ TERAPIJA ŠEIMOJE IR BIBLIOTEKOSE___________________ 10

L.Mikučionytė. BIBLIOTEKININKE BŪTI REIKIA DRĄSOS_____________________________________________ 18

E. Bendžiuvienė, doc.dr. D. Janavičienė. BIBLIOTERAPIJOS TAIKYMAS NEĮGALIŲJŲ BIBLIOTEKINIAME APTARNAVIME: PATIRTIES ANALIZĖ_________________________________________ 19

RENGINIAI

V. Kairienė. 77 - OSIOS IFLA KONFERENCIJOS ĮSPŪDŽIAI___________________________________________23

PARODOS

LIETUVOS HIDROMETEOROGIJOS TARNYBAI - 90________________________________________________ 27

NAUDINGA INFORMACIJA

LIETUVOS TECHNIKOS BIBLIOTEKOS SKAITOMIAUSIŲ KNYGŲ TOP 5_____________________________29

ŠIUOLAIKINIAI LIETUVIŲ IŠRADIMAI: IRIDŽIO ORGANINIAI KOMPLEKSAI, JŲ GAMYBOS BŪDAS IR ORGANINIS ELEKTROLIUMINESCENCINIS ELEMENTAS_____________________ 30

ISSN 1392-6993INFORMACIJA IR BIBLIOTEKA, 2011, Nr.3-4

Teminis ketvirtinis rinkinys bibliotekininkams ir informacijos vadybininkams.Leidžiamas nuo 1993m. (pavadinimas ir periodiškumas keitėsi)

Vyr. redaktorė Daiva Kalvaitienė Dizaino ir maketo autorius Albertas Šadys

Redakcinė kolegija:Sigita Vikšraitienė

Danguolė Kliukienė Dalia Dudzinskienė

Informacija ir biblioteka, 2011, Nr.3-4 Teminis rinkinys

2011 11 17. Užsakymas Nr. 16 Tiražas 70 egz.

LTB, Šv. Ignoto 6,01120 Vilnius Tel.: (85) 262 51 96

El.paštas daiva.kalvaitiene@tb.lt

PATENTINĖ INFORMACIJA

NAUJOS PASLAUGOS VERSLUI PATENTINĖS INFORMACIJOSCENTRE

LTB Patentinės informacijos centras šalies įmonėms siūlo įvairias paslaugas, padedančias joms spręsti užduotis bei sėkmingai veikti konkurencingoje aplinkoje. Šios paslaugos tai patentinių dokumentų pateikimas vietoje ir elek­troniniu paštu (techninių problemų sprendimai, naujų idėjų generavimas), patentų, prekių ženklų ir dizaino paieškos bei informacijos monitoringas (stebėsena), mokamos ir nemokamos konsultacijos įmonėms, išradėjams ir kitiems vartotojams (išradimų patentavimo, informacijos paieškos, pramoninės nuosavybės panaudojimo, patentų komercia- lizavimo klausimais) ir kt.

Šiame straipsnyje apžvelgiamos dvi naujos Patentinės informacijos centro paslaugos, pasiūlytos visuomenei šių metų rudenį - kompanijų paieška ir technologijų stebėsena.

Kompanijų paieškaŠi paieška, lyginant su anksčiau siūlytomis paieškomis, yra tikslesnė, apimanti didesnį duomenų kiekį ir pateikian­

ti išsamesnę ataskaitą.Kokias galimybes suteikia ši paslauga įmonei arba privačiam klientui? Įmonėms, sprendžiančioms savo gamybos,

prekybos, plėtros užduotis, reikia susirasti verslo partnerius savo šalyje arba užsienyje. Daugelis individualių išradėjų ar smulkių įmonių, turinčių patentuotą išradimą dėl lėšų stokos negali pradėti masinės produkcijos gamybos ir vykdy­ti marketingo veiksmų. Norint augti, joms gyvybiškai svarbu surasti licenciatą kuris įsigytų leidimą naudoti išradimo patentą. Kitas galimas būdas - rasti įmonę, kuri norėtų nusipirkti patentą.

Atvirkštinis variantas, kai įmonės, nenorėdamos skirti laiką tyrimams arba neturėdamos atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų ir lėšų gali pasinaudoti kompanijų paieškos rezultatais surandant jiems reikalingų technologinių patentų savininką - licenciarąir tartis su juo dėl licencijos įsigijimo.

{monė, nerandanti savo šalyje specializuotų ir aukštos kokybės detalių gamintojo, pasinaudojusi paieška, gali rasti kompaniją įsikūrusią gretimoje valstybėje ir todėl ekonomiškai patrauklią dėl nedidelių prekių transportavimo kaštų. Smulkios įmonės paieškos rezultatais galėtų pasinaudoti siūlydamos didelėms įmonėms savo komplektuojamus gami­nius, žaliavų apdirbimą ar paslaugas.

Jeigu įmonė planuoja plėstis arba eksportuoti prekes į kitas šalis, kompanijų paieška padės jai atskleisti potencia­lius konkurentus konkrečioje šalyje ar regione. Tai leis susipažinti su tų kompanijų tyrimų veiklos apimtimi, sužinoti jų plėtros tendencijas ir išsiaiškinti, ar dominanti rinka nėra apsaugota nuosavybės teisėmis.

Panašiai yra ir su technologijų partnerių paieška: kadangi vietiniai gamintojai geriausiai pažįsta vietos rinką todėl bendradarbiavimas tarp įmonių leistų prisitaikyti ten neskausmingai ir per trumpiausią laiką.

Kiti galimi kompanijų paieškos tikslai:rasti verslo tarpininkus (agentus, atstovus, distributorius) arba siūlyti jais tapti, rasti prekybos partnerius, sudaryti franšizės sutartį, steigti bendrą įmonę,siūlyti parduoti/įsigyti visą įmonę ar jos dalį, siūlyti susijungti įmonėms,siūlyti abipusį gamybinį bendradarbiavimą arba kitas paslaugas (garantinį aptarnavimą technines konsultacijas ir

kt.),surasti subrangovąrasti naujo verslo nišą tam tikroje teritorijoje, rasti tarptautinio bendradarbiavimo partnerius.Kompanijų paiešką galima vykdyti įvedus įvairius patentavimo laiko apribojimus (5-10 metų ar ilgiau) arba apsi­

ribojant teritorija (viena šalimi, šalių grupe, regionu).Paieškos ataskaita susideda iš trijų dalių:1) grafinė patentavimo vizualizacija (1 pav.),2) kompanijų kontaktai (adresai),3) išradimų sąrašas.Kiti papildomi ataskaitos komponentai gali būti užsakomi atskirai pagal užsakovo pageidavimus ir susitarus dėl

kainos.Kompanijų paieškos, atliekamos Patentinės informacijos centre, pranašumai: inovatyviausių konkrečios technikos srities šalies, regiono ar pasaulio kompanijų atspindys, sparta (3 darbo dienos),prieinama kaina, pateikiamas platus potencialių partnerių ratas,

2

3

Kompanijų paieškos ATASKAITA

Nr.

1 dalis - Kompanijų patentavimo aktyvumo grafikas

įvairūs duomenys (kompanijų kontaktinė informacija, patentavimo aktyvumas, išradimų sąrašas, grafinis atvaizda­vimas), ataskaitos pristatymas ei. paštu.Technologijų stebėsenaTechnologijų stebėsena yra viena iš patentų stebėsenos rūšių. Ši paslauga LTB Patentinės informacijos centre

siūloma vartotojams, kurie nori sekti naujausius konkrečioje technikos srityje atsirandančius išradimus. Technologijų sektoriaus informacija apie naujai paskelbtas patentų paraiškas ir patentus bei apie naujai įjungtus dokumentus į duo­menų bazę yra reguliariai peržiūrima. Ši informacija padeda informacijos vartotojui:

matyti savo technologijų sektoriaus plėtros pasiekimus, gauti atnaujintą informaciją apie dabartinių ir naujų kon­kurentų inovacinę veikląįvertinti ir prognozuoti technologijų plėtrą ateityje.

Stebėsena vykdoma nustatytais laiko intervalais - kas savaitę, dvi savaites arba mėnesį. Dėl kitokio laiko intervalo su stebėsenos užsakovu taip pat gali būti tariamasi. Nuo ataskaitos pateikimo dažnumo priklauso paslaugos kaina. Peržiūrėdamas ataskaitos dokumentų sąrašą užsakovas gali per sąsają greitai patekti į Espacenet duomenų bazę ir

Kompanija Dokumentų skaičiusTAKATACORP 668TOYODA GOSEI KK 352AUTOLIV DEV 254AUTOLIV ASP INC 182HONDA MOTOR CO LTD 174KEY SAFETY SYSTEMS INC 173TAKATA PETRI AG 159TOYOTA MOTOR CO LTD 118HYUNDAI MOTOR CO LTD 110NIHON PLAST CO LTD 101

perskaityti visą išradimo aprašymą.Potencialiems užsakovams suteikiama galimybė išbandyti paslaugą nemokamai. Tereikia ei. p. patent@tb.lt nu­

siųsti prašymą bei nurodyti dominančią technikos sritį. Elektroniniu paštu bus atsiųsta vienos savaitės ataskaita.Kompanijų paieška ir technologijų stebėsena vykdoma Europos patentų tarnybos patentų bibliografinių duomenų

bazėje Global Patent Index, apimančioje 70 mln. patentų įrašų iš daugiau kaip 80 pramoninės nuosavybės tarnybų Kitos susijusios paslaugos - kompanijos patentavimo veikla (laikotarpis, šalys, technikos sritys, statistika), kom­

panijos patentuotų technologijų stebėsena, kompanijos patentų teisinio statuso stebėsena, konkurentų stebėsena, pa­tento teisinio statuso stebėsena, patentų statistikos stebėsena.

Arvydas Kažukauskas LTB direktoriaus pavaduotojas patentiniams reikalams

EI. p.: arvydas.kazukauskas@tb.lt

LIETUVOS TECHNIKOS BIBLIOTEKOS ARCHITEKTŪRINIS ANSAMBLIS

VILNIAUS JĖZUITŲ NAUJOKYNO IR ŠV.IGNACO BAŽNYČIOS SIENI­NĖS TAPYBOS FRAGMENTAI

gais . Tai busimieji Vilniaus jėzuitų akademijos ir kolegi­jų dėstytojai ir profesoriai: Motiejus Kazimieras Sarbie­vijus, Žygimantas Liauksminas, Albertas ir Kazimieras Vijūkai-Kojelavičiai, Tomas Žebrauskas, Martynas Počo­butas, šventasis kankinys ir pamokslininkas Andrius Bo- bola, kiti Lietuvos jėzuitų provincijos teologai, istorikai, literatai, matematikai ir architektai.

Apie 1600 m. Lietuvos jėzuitų viceprovincijolas Paulius Bokša (Boxa) ėmėsi rūpintis naujokyno fundaci­jomis, reikalingomis įsteigti ir išlaikyti šią instituciją. Ją sudarė Lietuvos diduomenės padovanotos valdos. Pradinę fundaciją sudarė Kundzieno (Kundzien) dvaro žemė, iš kurios gaunamas pajamas karalius Steponas Batoras 1584 m. buvo paskyręs Gardino jėzuitų kolegijai (ji pastatyta ir

__________________________________________________ atidaryta 1664 m.). XVII a. pradžioje karalius ZigmantasBuvęs jėzuitų reflektorijus, dabar Lietuvos technikos bibliote- Vaza jėzuitams leido iš dalies pakeisti fundaciją ir jėzuitų

kos Bendroji skaitykla generalinė vyresnybė tam neprieštaravo 3.Vilniaus jėzuitų naujokynas buvo įsteigtas 1604-1605

m., kai Paulius Bokša kartu su naujokyno rektoriumi Mykolu Bekanu (Becanus) nupirko kelis namus netoli dabartinės

Vilniaus jėzuitų naujokyno ansamblis, esantis senosios gynybinės sienos pakraštyje prie buvusių Totorių vartų, for­mavosi XVII a.-XVIII a. pradžioje1. Architektūros ansamblį niokojo net penki gaisrai, po jų būdavo kuriama nauja ir restauruojama senesnė sieninė tapyba.

Naujokynas, kaip institucija, buvo svarbus 1608 m. įkurtai Lietuvos jėzuitų provincijai. Įstojusieji į Jėzaus Draugiją šiuose namuose, prieš duodami pirmuosius įžadus, gyvendavo dvejus metus. Vilniaus naujokyne gyveno broliai, kurie nesiruošdavo būti kunigais.2 Naujokyne jie įgydavo vienokią arba kitokią profesiją pvz., mūrininko, dailidės, kalvio, auksakalio, skulptoriaus, tapytojo. Juose gyveno ir naujokai scholastai, kurie ruošdavosi būti kuni-

1. E. Purlys, “Šv. Ignoto bažnyčios ir jėzuitų noviciato pastatų ansamblis”, in: Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 109-110.2. P. Rabikauskas, Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai, sud. Jovaiša, Vilnius, 2002, p. 430.3. J. Paszenda, Budowle Jezuickie w Polsce XVI-XVIII w., Krakow, 2000, t. 2, p. 39-40.

4

5

Šv. Ignoto gatvės, kuriuose įrengtos jėzuitų gyvenamos patalpos ir koplyčia. Didėjant stojančiųjų į naujokyną skaičiui, buvo nuspręsta padidinti posesiją kuri buvo iš­plėsta po 1610 m. gaisro. Šv. Ignaco bažnyčia pradedama statyti 1622 m., konsekruota 1647 m. Pastaroji bažnyčia buvo stačiakampio plano su plačia pagrindine nava, be kupolo (jis iškeltas vėliau), su uždaromis koplyčiomis šoninėse navose. Nėra žinoma, kas buvo šio projekto au­torius, galbūt tai vietinio jėzuitų architekto planas, kurį galėjo pataisyti Romos generalinis architektas4. Vilniaus jėzuitų naujokyno statybos aikštelėje buvo suburti pir­mieji Lietuvos jėzuitų provincijos mūrininkai: Valentinas Budakas (Budak), Motiejus Bitanavičius (Bitanowicz),Kristupas Steponavičius (Stefanowicz). Jiems galbūt va­dovavęs Stanislovas Bogdzevičius (Bohdzewicz), išug­dęs ne vieną Lietuvos jėzuitų mūrininkų kartą5.

Paskutinį kartą Šv. Ignaco bažnyčia ir iš dalies naujokynas buvo perstatomas po 1748 m. gaisro. Pirmajame staty­bų etape rekonstrukcijai 1749-1750 m. vadovavo jėzuitų architektas Tomas Žebrauskas6. Jis pertvarkė Šv. Ignaco bažnyčios erdvę, perstatė bokštų viršūnes, padidino lan­gus. Šv. Ignaco bažnyčios 1774 m. liustracija rodo, kad šioje šventovėje buvo įrengta dvylika mūrinių altorių, pa­puoštų skulptūromis ir paveikslais7. XVIII a. I pusėje Šv. Ignaco bažnyčią dekoravo ne atskiri dailininkai, bet nau­jokyne išugdyti stiuko meistrai ir tapytojai. Skulptoriams vadovavo jėzuitas Jurgis Šykas (Szyk) ir jo mokinys Jokūbas Grimas (Grym), puošęs naujokyną ir bažnyčią skulptūromis. Be to, skulptūrų Šv. Ignaco bažnyčioje su­kūrė jėzuitai Antanas Datsratas (Datzrath) ir Pranciškus Pšyščynskis (Przyszczynski)8.

Pastarojo laikotarpio Šv. Ignaco bažnyčios architek­tūra šiandien beveik neatpažįstama. Dalis autentiškų ar­chitektūros formų, pvz., bokštai, vakarinis ir rytinis fasa­dai, portalai, taip pat įranga ir dekoras buvo sunaikinti po 1798 m., kai naujokynas buvo atiduotas rusų kariuome­nės įgulai. Naujokyno ir bažnyčios inventorius perduotas kitoms bažnyčioms, apie kurį šiandien žinoma nedaug. Iki mūsų dienų išliko paveikslas „Šv. Ignaco regėjimas“, nutapytas Simono Čechavičiaus apie 1753 m. bažnyčios didžiajam altoriui (dabar vėl sugrąžintas šiai šventovei). XVII a. - XVIII a. jėzuitai puoselėjo Mikalojaus Lanci- cijaus 1608 m. iš Italijos į Lietuvą atvežtos Švč. Mergelės Marijos skulptūros gerbimą kuri po jo mirties pateko į Vilniaus naujokyną (dabar yra Jėzuitų naujokyne Stara

Šv. Mergelė Marija - Jėzaus Draugijos globėja. XVIII a.I-os Wieš, Lenkijoje).pusės sieninė tapyba XX a. I pusėje Šv. Ignaco bažnyčia perstatyta

pagal architekto Povilo Vendziagolskio (Wędziagolski) projektą. Per šią rekonstrukciją dailininkas Stanislovas Matusiakas (Matusiak) kartu su Stepono Batoro universiteto studentais bažnyčioje nutapė kompozicijas (atidengtos apsidėje), bet jų meninė raiška neatliepė jėzuitų tapytojų su­kurtos sieninės tapybos. XX a. II pusėje naujokyno pastatai buvo atiduoti įvairioms institucijoms, 8-9 dešimtmečiais

Gnoma. XVII a.I-os pusės sieninė tapyba

4. Bažnyčios planas yra pažymėtas Romos generalinio architekto antspaudu. Žr. Vilniaus Šv. Ignaco bažnyčios įgyvendinto projekto [1621-1622 m.] aprašymą: J. Vallery-Radot, Le recueil de plans d'édifices de la Compagnie de Jésus conservé d la Bibliothèque Nationale de Paris, Rome, 1960, p. 334.5. J. Poplatek, J. Paszenda, Siownik jezuitôw artystôw, Krakôw, 1972, p. 86-87, 96, 204.6. V. Zubovas, Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai, Vilnius, 1986, p.7. Rusijos centrinis senųjų aktų archyvas Maskvoje, f. 2188, ap. 1, b. 8.8. J. Poplatek, J. Paszenda, p. 103, 121.

naujokyno pastatai pagal architekto Evaldo Purlio projektą restauruoti ir pritaikyti Lietuvos mokslinei techninei bibli­otekai, įsteigtai 1983-1985 metais. Šv. Ignaco bažnyčia 2004 m. rekonstruota pagal E. Purlio, Daliaus Striuko ir Editos Zarkovienės projektus, ir tais pačiais metais atšventinta9.

Iki mūsų dienų ansamblio fasadų eksterjere, taip pat interjeruose išliko tik nedidelė dalis dekoratyvios ir figūrinės tapybos. XVII a. jėzuitai naujokyno koridorius, refektorįjų ir kitas patalpas dekoravo gnomomis. Gnomų kompozi­cijas sudarė sentencijos išdėstytos tapytose juostose arba aprėmintos dekoratyviais metais. Jas tyrinėjęs dr. Liudas Jovaiša yra pastebėjęs, kad gnomų iniciatoriumi galėjo būti jėzuitas Laurynas Bartilijus10. Sentencijoms buvo panau­dotos ištraukos iš Šventojo Rašto, kurios naujokų gyvenime bylodavo apie neturtą kuklumą pasninkavimą ir buvo siejamos su dorybių praktikomis. Vienoje atidengtoje gnomoje įrašyti psalmės žodžiai pataria pavesti Viešpačiui savo rūpestį, kad jis išmaitintų (Iacta Super Dominum Curam tuam, et ipse te enutriet - Psal. 21 [!])n. Tikėtina, gnomas sukūrė naujokyno namuose gyvenę jėzuitų tapytojai. Iki šiol nėra žinoma, gnomas įvaizdinusi ikonografinė medžiaga. Jėzuitai šias sentencijas galėjo perpiešti ir atnaujinti ne vieną kartą ypač po gaisrų. Pastarųjų kompozicijų turinys buvo žinomas ir kitoms čia gyvenusių jėzuitų kartoms, nes sentencijos buvo dokumentuotos Mikalojaus Kopeco (-1615-1658) užrašuose12.

Šv. Ignaco bažnyčioje autentiškos tapybos restauratoriai neaptiko, išskyrus XVIII a. fragmentus bažnyčios skliautų vakarinėje dalyje. XVIII a. bažnyčioje buvusios jėzuitų nutapytos kompozicijos buvo suniokotos po 1737 m. ir 1748 m. Vilniaus gaisrų13. XX a. 8-9 dešimtmečiais jėzuitų naujokyno refektorijaus skliautuose ir paskliautėse buvo atidengta, manoma, XVIII a. I pusės sienų tapyba. Skliautuose nutapytos keturios kompozicijos, dvi iš jų „įrėmintos“ iliuziniais paveikslų rėmais, galėjo būti sukurtos po 1748 m. gaisro. Vienoje iš kompozicijų yra pavaizduotos mirusių­jų sielos, besidžiaugiančios danguje Viešpaties teisingumu, perteiktu originalia tekančios saulės metafora. Nutapytoje juostoje įrašyta citata iš psalmės, kurioje šlovinama teisingumas. (Sati abor cum apparuerit gloria tua. Psal. 16. [V. 15]. Taip pat centrinėje skliautų dalyje nutapyta Švč. Mergelė Marija kaip Jėzaus Draugijos globėja. Šalia pastarųjų kompozicijų nutapyti du iliuzinę architektūrą primenantys kupolai, perteikia asociacijas apie italų jėzuito Andrea Pozzo kūrybą.

Naujokyno refektorijaus paskliautėse jėzuitai tapytojai sukūrė šių namų fundatorių ir geradarių atvaizdus. Atidengti sieninės tapybos fragmentai su įrašais parodo Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Zigmantą Vazą Lietuvos didįjį etmoną ir Vilniaus vaivadą Mykolą Pacą taip pat Lietuvos kariuomenės pulkininką Luką Chodor- kovvskį, kitus Vilniaus naujokyno globėjus. Vienas iš geradarių pavaizduotas rankose laikantis naujokyno bažnyčios paveikslą. Paskliautėse nutapytas jėzuitas kankinys Simonas Mafonas, kazokų nužudytas Lietuvos karo su Maskva metais, taip pat misionierius Kinijoje Andrius Rudamina kartu su savo pagalbininku kinu. Tikėtina, kad refektorijaus skliautuose buvo nutapyti ir Jėzaus Draugijos vyresniųjų portretai, nes vienoje iš paskliaučių galima įžiūrėti įrašą apie generalinį vyresnįjį Nikelį Gosviną (Nickel Goswin, 1652-1664).

Kas galėjo sukurti šiuos tapybos atvaizdus? Tikėtina, kad dvi kompozicijas, kuriose pavaizduota Jėzaus Drau­gijos Karalienė ir Danguje besidžiaugiančios sielos, galėjo nutapyti jėzuitas tapytojas Matas Beijtnikas (Beytnik), naujokyne gyvenęs apie 1727-1731 m. Viename iš naujokyno koridorių jis taip pat nutapė garbių jėzuitų portretų. Atvaizdus refektorijaus paskliautėse, manoma, nutapė jėzuitai Ignacas Doretis (Doretti) ir Fryderykas Obstas (Obst), jie abudu kūrė Vilniaus naujokyne ir po 1737 m. gaisro14. Refektorijaus sieninė tapyba, manoma, nukentėjo per 1748 m. gaisrą vėliau ją galėjo atnaujinti tie patys tapytojai, arba jų mokiniai, pastarojo šimtmečio penktajame ir šeštajame dešimtmečiais15.

Vilniaus naujokyno patalpose sukurta sieninė tapyba perteikia jėzuitų dvasines praktikas, pamaldumą Švč. Mer­gelei Marijai, Jėzaus Draugijos globėjai. Šiose kompozicijose yra įamžinti šių namų fundatoriai ir geradariai. Skir­tingose naujokyno patalpose ir bažnyčioje sukurta sieninė tapyba liudija apie čia veikusias jėzuitų tapytojų dirbtuves, apie Jėzaus Draugijos narių bendrą kūrybinį darbą atstatant ir dekoruojant po karų ir gaisrų suniokotus pastatus.

Dr. Neringa Markaus kaitėLietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus mokslo darbuotoja

R. Vilavičiaus nuotraukos

9. Dabar Šv. Ignaco bažnyčia perduota Lietuvos kariuomenės ordinariatui.10. L. Jovaiša, „ Vilniaus jėzuitų naujokyno gnomos“, in: Menotyra, 2004, Nr. 3, p. 17-25.11. L. Jovaiša, p. 21.12. L. Jovaiša, p. 17—25.13. Šv. Ignoto bažnyčios polichrominių paieškų ataskaita, 1982 m. (Vilniaus apskrities archyvas, f. 5-3011).14. J. Poplatek J■ Paszenda, p. 106-107, 169-170.15. F. Paluszkiewicz, SJ, „Būvąs jėzuitų naujokynas ir Šv. Ignaco bažnyčia Vilniuje“, in: Laiškai bičiuliams, 2005 m. pavasaris, p. 8-13.

6

Terminai

Gnoma (gr. gnome - pamokoma mintis) - pamokomasis posakis, sentencija.Apsidė - išsikišusi pusapvalė ar daugiakampė bažnyčios vidinė dalis, kurioje įrengiamas altorius.Stiukas - medžiaga iš gipso, kalkių, smėlio ir marmuro miltelių.Nava - bažnyčios erdvė tarp presbiterijos ir priebažnyčio.Konsekracija (lot. consecratio — pašventimas)- bažnyčios, altoriaus, varpų, liturginių indų pašventinimas. Posesija - teritorija, sklypas.Refektorijus - vienuolyno valgomasis.Liustracija - apžiūros inventorius, aktas.Scholastas (gr. scholastės — atsidavęs mokslui)-jėzuitas išėjęs naujokyną ir padaręs pirmuosius įžadus. Portalas - puošnus įėjimas į pastatą

L I E T U V O S I R U Ž S I E N I O B I B L I O T E K O S E

MOTYVACIJA DARBE

(tęsinys, straipsnio pradžia leidinyje Informacija ir biblioteka 201 lm.Nr.2)

Motyvacija - pagrindinė sėkmingos organizacijos vadovavimo sąlyga. Šiais laikais, kai viskas nuolat keičiasi: si­tuacija rinkoje, įmonių struktūra, technologijos, keičiasi ir vadovams keliami reikalavimai - gebėti vadovauti vykstant nepaliaujamoms permainoms. Kiekvienas organizacijos vadovas, siekiantis sėkmingos verslo veiklos, turi išmanyti vadovavimo stilius ir gebėti juos taikyti skirtingose situacijose. Kokį vadovavimo stilių pasirinkti, nulemia vadovau­jamos komandos žmonių sugebėjimai, patirtis ir motyvacija. Vadovas turi gebėti įžvelgti, koks yra pavaldinių lygis, ir teisingai pasirinkti vadovavimo stilių. Priešingu atveju vadovas gali ne tik nesuvaldyti komandos, bet ir prarasti darbuotojus. Iš kitos pusės, daugelis vadovų dirbdami su žmonėmis taiko vienus elementus iš vieno stiliaus, kitus - iš kito.

Kadangi dažnoje organizacijoje darbuotojų sudėtis yra gana įvairi: administracijos darbuotojai - su aukštuoju išsilavinimu, savo darbo kvalifikuoti profesionalai, kiti darbuotojai - dažniausiai turintys vidurinio lygio išsilavinimą dažnai dirbantys ne pagal įgytą specialybę. Todėl abiem darbuotojų grupėmis reikalingas skirtingas vadovavimo sti­lius. Organizacijos darbuotojų motyvacija - kaip išsaugoti geriausius.

Šiandien, kai darbo rinka tokia konkurencinga, nepastovi ir trūksta daugelio profesijų darbuotojų vadovai susi­duria su rimta problema - kaip išsaugoti esamus bei pritraukti naujus. Pastebima dažna darbuotojų kaita. Jie labiau linkę ieškoti kur geriau - didesnis atlyginimas, komandiruotpinigiai, ne toks griežtas vadovas, daugiau laisvadienių, patogesni darbo grafikai, darbui suteikiamos organizacijos transporto priemonės ar kita.

Organizacijos vadovas, norėdamas išlaikyti darbuotojus, suteikia jiems kaip įmanoma geresnes darbo sąlygas, atlyginimą dauguma darbuotojų turi galimybę lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus. Metų pabaigoje administracija apdovanojama piniginėmis premijomis arba kelionėmis. Tai darbuotojus verčia lygiuotis į geriausius.

Todėl galima reziumuoti, kad organizacijos vadovas yra priverstas taikyti skirtingus vadovavimo stilių elementus skirtingose situacijose, tačiau tai visada yra orientuota į darbuotojų ugdymą ir jų atsakomybės didinimą į bendradar­biavimo santykių kūrimą.

Darbuotojo individualus pasitenkinimas gerai atliktu darbu ir didžiavimasis jo rezultatais ugdo atsakomybę. Tai ne mažiau svarbu už skatinimą. Žmogus įgytą kvalifikaciją, sugebėjimus, žinias bei patirtį siekia panaudoti darbe ir

7

kuo geriau jam sekasi, tuo didesnis yra jo pasitenkinimo lygis, taip pat ir motyvacijos lygis. Šiuo atveju, darbuotojas organizacijos tikslus laiko savais tikslais. Ten, kur vadovavimas ir darbo organizavimas suteikia darbuotojams gali­mybes pasireikšti, jų darbas bus efektyvus. Todėl motyvuoti darbuotojų veiklą-tai suvokti jų interesus, suteikti jiems galimybę realizuoti gebėjimus darbo procese.

Organizacijos vadovas norėdamas konkurencinio pranašumo bei efektyviai siekti tikslų, privalo koordinuoti žmo­nių darbą ir priversti jį atlikti. Savo sprendimus vadovai įgyvendina pasinaudodami motyvacijos principais.

Motyvavimas - savęs ir kitų skatinimas veikti asmeninių ir organizacijos tikslų įgyvendinimui. Panašu, kad darbai kokybiškai ir laiku būtu atlikti, reikia darbuotojams atlyginti ir juos skatinti. Kiekvienas organizacijos vadovas pagal galimybes, norą pats pasirenka kokias skatinimo priemones skirti darbuotojams, siekdamas juos sulaikyti savo orga­nizacijoje ir būti pranašesniu prieš konkurentus.

Kokie organizacijos konkurencinio pranašumo veiksniai skatinant darbuotojus? Tai - materialios, įvertinamos aktyvinimo priemonės:

darbo apmokėjimas darbo sąlygos darbuotojų parinkimas socialinis biudžetas

Vidinė darbuotojo arba grynoji motyvacija: pasitenkinimas darbu valdymo stilius informacija ir komunikavimas kvalifikacijos kėlimas saviraiškos galimybės dalyvavimas valdyme konfliktų valdymas

Motyvacija - vienas iš keleto veiksnių, lemiančių asmens veiklos rezultatus ir priemonė, kuria vadovai gali valdyti darbo santykius organizacijoje.

Kai motyvuojamas darbuotojas jaučia poreikį, tai jį skatina veikti, ką nors daryti. Tikslas šiuo atveju yra supranta­mas, kaip poreikio patenkinimo įrankis, būdas. Atsižvelgdamas į poreikių patenkinimo laipsnį, darbuotojas žino, kaip jam reikės elgtis organizacijoje ateityje.

Poreikiai yra labai svarbūs organizacijos konkurencingumui. Darbuotojai aktyviai sieks organizacijos tikslų, kai bus tikri, kad drauge patenkins ir savo poreikius. Todėl vadovai, norėdami motyvuoti savo pavaldinius organizacijos tikslams siekti, turi būtinai žinoti ir įvertinti jų poreikius. Taigi motyvavimo svarba yra dar ir kaip konkurencinio pranašumo veiksnys.

Organizacijos darbuotojo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą darbu, norą ar nenorą dirbti lemia dvi veiksnių grupės: su darbo aplinka susiję veiksniai ir visa tai, kas susiję su darbo turiniu (ar jis kūrybiškas, ar jis pažįstamas, ar yra dar­buotojo paaukštinimo galimybės ir pan.).

Taip pat labai svarbus darbo motyvacijos veiksnys - tai, kaip individas vertina gautą atlygį, ir ar jis tą atlyginimą laiko pakankamu. Asmenys yra motyvuoti tik tada, kai gauna atlygį, proporcingą jų pastangoms. Darbuotojas, kurio atlyginimas - per mažas, stengiasi „pataisyti situaciją“, įdėdamas mažiau pastangų. Asmenys yra motyvuoti, kai el­giasi taip, kad artėtų prie tam tikrų aiškių tikslų, kuriuos jie patys sau išsikelia, ir tikisi pasiekti. Apibendrinant, galiu pasakyti, kad vienas iš pagrindinių vadovo uždavinių yra žinoti arba jausti, kokie poreikiai skatina veikti konkretų žmogų. Šie poreikiai nėra pastovūs, jie kinta, todėl negalima teigti, kad tie patys veiksmai bus efektingi visą laiką.

Darbuotojų motyvacija yra viena iš kertinių organizacijos egzistavimo sąlygų, kuri leidžia išspręsti svarbią prak­tinę problemą - pasiekti organizacijos ir jos narių asmeninių siekių atitikimą. Darbuotojų motyvacija gali tapti veiks­mingu įrankiu, koordinuojančiu darbuotojų veiksmus, siekiant bendrų tikslų.

Organizacijos vadovas norėdamas konkurencinio pranašumo bei efektyviai siekti tikslų, privalo koordinuoti žmo­nių darbą ir priversti jį atlikti. Savo sprendimus vadovai įgyvendina pasinaudodami motyvacijos principais.

Motyvavimas - savęs ir kitų skatinimas veikti asmeninių ir organizacijos tikslų įgyvendinimui. Panašu, kad darbai kokybiškai ir laiku būtu atlikti, reikia darbuotojams atlyginti ir juos skatinti. Kiekvienas organizacijos vadovas pagal galimybes, norą pats pasirenka kokias skatinimo priemones skirti darbuotojams, siekdamas juos sulaikyti savo orga­nizacijoje ir būti pranašesniu prieš konkurentus.

Šiuolaikiniai vadovai jau supranta, jog vien tik pinigų už darbą neužtenka, kad žmogus atėjęs į darbą siektų kuo efektyviau panaudoti savo gabumus, ir taip organizacija taptų pranašesnė prieš konkurentus. Skatinant darbuotojus verta prisiminti, kad žmogui svarbu ne tik pinigai. Tai gali būti ir pagyrimas, didesnės atsakomybės suteikimas, sudė­tingesnės užduoties skyrimas, galimybė tobulintis, laisvas penktadienis. Ir visa tai yra puikūs skatinimo būdai, ypač jei jie taikomi atsižvelgiant į tai, kas konkrečiam darbuotojui yra svarbu.

Siūlytini darbuotojų skatinimo būdai, kurie turėtų palaikyti ir didinti jų motyvaciją:• individualizuotas skatinimas

8

• laimėjimo jausmo palaikymas grįžtamasis ryšys adekvatus darbo krūvis santykiai kolektyve

Gali būti taikomos įvairios darbuotojų motyvavimo priemonės: atlyginimaspapildomos atostogų dienos (pvz., kaip atlygis už gerai atliktą užduotį, ar ilgą gerą darbą) premijos ar priedai prie atlyginimų

• įvertinimo pažymėjimo priemonės (pvz., garbės raštai, padėkos)• kelionės išlaidų iš/į darbą kompensavimas arba atvežimas į darbą įmonės transportu• papildomas (darbdavio apmokamas) sveikatos draudimas

papildomas (darbdavio apmokamas) pensijų kaupimas papildomas (darbdavio apmokamas) gyvybės draudimasdarbdavio apmokamos sveikatingumo paslaugos (pvz., apsilankymas sanatorijoje) sudaroma galimybė mokytis, studijuotidarbdavys sumoka už jūsų, studijas, ar kvalifikacijos kėlimo kursuslankstus darbo grafikaskita

Prie materialinio skatinimo galėtume bent iš dalies priskirti ir geras (modernias, tvarkingas, gražias, komfor­tiškas) darbo sąlygas. Sakome iš dalies, nes viliojimas tokiomis sąlygomis gal ir nelabai didina darbo produktyvumą bet tokių sąlygų nebuvimas šį produktyvumą gali gerokai sumažinti.

Vien į bazinius ir saugumo poreikius orientuotis nepakanka - kai jie patenkinti, „atsibunda“ ir kiti lūkesčiai. Pirmiausiai tai būtų noras dirbti darniame kolektyve, kuriame vyrauja gera psichologinė atmosfera. Šis noras ypač būdingas tiems, kurie labiau orientuoti į procesą-jis turi būti malonus ir dėl darbo turinio, ir dėl aplinkos, taip pat ir socialinės. Rūpestis komandos formavimu tikriausiai būtų kažkur per vidurį tarp materialinio ir nematerialinio.Tiesio- ginis vadovas ir jo gebėjimas bendrauti bei vadovauti, be to, bendra įmonės socialinė aplinka, savotiška organizacijos mikrokultūra taip pat yra ne mažiau svarbu.

Kokie dar galimi poreikiai ir lūkesčiai, susiję su darbu? Tai gera psichologinė atmosfera - tai ne vien drau­giški bendradarbiai organizacijoje. Užsidirbti pragyvenimui ir šiek tiek daugiau, būti garantuotam dėl ateities, dirbti tarp gerų ir kūrybiškų žmonių... Ko dar trūksta? Gal progos pasireikšti, būti vertinamam, gal net parungtyniauti ir parodyti, ką galiu. Tai - poreikis būti pripažintam. Vadinasi, žmogui reikia būti įvertintam, vertinamam.

Kaip susijęs vertinimas su skatinimu? Įmonėse paprastai egzistuoja tam tikros vertinimo sistemos, naudojamasi tam tikrais vertinimo būdais ir, žinoma, stengiamasi, kad jie būtų objektyvūs, kiek įmanoma labiau išreikšti skaičiais. Visa tai labai gerai, tik klausimas būtų toks: ar vertinimas reikalingas tik tam, kad būtų galima teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį ir jo priedus (piniginis skatinimas) bei suteikti tam tikras privilegijas (kitoks materialinis skatini­mas)? O gal vertinimo procedūra pati gali tapti skatinimo priemone? Taip vadinamas metinis pokalbis tiesioginio vadovo su kiekvienu darbuotoju, jei jis organizuojamas tinkamai, turėtų atrodyti ne formalumas tiek vienai, tiek kitai pusei, o laukiama proga aptarti tikslus, lūkesčius, pasiekimus ir visa tai įvertinti. Todėl, pirma, pats įžvelkite jo naudą. Antra, raskite naudą darbuotojui ir parodykite ją.

Pateikdami savo vertinimą geriau kalbėkite kiek įmanoma labiau akcentuodami pažangius dalykus. Tarkim, ga­lima vardyti tai, kas buvo padaryta gerai ir kas blogai. O galima kalbėti apie tai, kas buvo padaryta gerai ir kas turėtų būti padaryta dar geriau. Skirtumas lyg ir nedidelis, bet vienu atveju pateikiamas vertinimas ir leidžiama pačiam darytis išvadas, kitu - skatinama pasitempti ir nurodoma, kaip tai daryti.Taigi pasirodo, net ir suaugusiam žmogui pagyrimai ir teigiami vertinimai yra svarbūs. Kai kada jie gali būti ir vieši - skelbiami įmonės laikraštyje, interneto svetainėje ar bendrų renginių metu. Tai, beje, gali skatinti ne tiek tuos, kurie „pasižymėjo“, kiek visus kitus, ypač naujokus ir norinčius daryti karjerą.

Kas dar? Beliko saviraiška - A. Maslovv (vienas žymiausių humanistinės psichologijos įkūrėjas amerikietis psi­chologas) piramidės viršūnė. Sugrįžtame ten, nuo ko ir pradėjome - tai vidinės motyvacijos „variklis“. Jei darbuotojas darbo pradžioje jos ir neturėjo, bet pamažu įgijo bedirbdamas jūsų kolektyve, galite džiaugtis: jūs iš tiesų mokėjote jį skatinti.

Ir pabaigoje dar - apie grįžtamąjį ryšį. Visos jūsų parinktos motyvacijos priemonės gali būti veiksmingos arba ne. Nuspėti tai sunku. Be to, kas buvo gerai vakar, nebūtinai bus gerai ir šiandien. Vadinasi, reikia tiesiog nuolat tai tikrinti, stebėti ar veikia. Ir, žinoma, pasiklausti - kiek tai patinka, kiek veiksminga, kiek naudingesnės būtų kitos prie­monės, kurios šiuo metu netaikomos, bet galėtų būti įdiegtos. Proga pasiklausti, kaip jau minėjome, gali būti ir metinis pokalbis, bet yra ir greitesnių būdų - tai įvairios apklausos raštu. Jei darbuotojai matys šių anketų pildymo prasmę ( žinoma, turite juos motyvuoti - pavyzdžiui, paaiškinti, kad bus atsižvelgiama į anketų rezultatus ir tobulinama veikla), atsakymai turėtų būti tokie, kokie ir yra iš tikrųjų.

9

Ten, kur vadovavimas ir darbo organizavimas suteikia darbuotojams galimybes pasireikšti, jų darbas bus efekty­vus. Todėl motyvuoti darbuotojų veiklą - tai suvokti jų interesus , suteikti jiems galimybę realizuoti gebėjimus darbo procese. Juk kiekvieno organizacijos vadovo svajonė - kad jo žmonės vadovaujamoje organizacijoje būtų laimingi dėl to, ka jie daro.Vadovo užduotis - sudaryti palankias sąlygas vidinei motyvacijai atsirasti ir pasireikšti.

Naudotų šaltinių nuorodos

1 .И.Б.Стрелкова.Мотивация как необходимый фактор профессиональной успешности библиотечного специалиста//Научные и техннические библиотеки-2011 .-No.-2.-C. 63-73.

2. Kaip padidinti darbuotojų motyvaciją ir darbo efektyvumą?[interaktyvus] [žiūrėta 2011 gegužės 09 d.]. Prieiga per internetą: http://gyvenimas.delfi.lt/career/article.php?id-21903403

3.Motyvacija [interaktyvus] [žiūrėta 2011 gegužės 09 d.].Prieiga per internetą:http://lt.wikipedija.org/wiki/Mo- tyvacija

4.Darbuotojų motyvacija [interaktyvus] [žiūrėta 2011 gegužės 09 d. ]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/ wiki/Darbuotoj%C5%B3 motyvavimas

5. Darbuotojų motyvacija kaip organizacijos konkurencinio pranašumo veiksnys [interaktyvus] [žiūrėta 2011 ge­gužės 09 d. ].Prieiga per internetą: http://egidijaus.wordpress.com/2009/ll/16>

6. Vadovavimas ir motyvacija [interaktyvus] [žiūrėta 2011 gegužės 09 d. ].Prieiga per internetą: http://www.versla- laikis. lt/straipsniai/344-vadovavimas-ir motyvacija>

7. Organizacijos mikroklimatas ir darbuotojų motyvacija [interaktyvus] [žiūrėta 2011 gegužės 09 d.]. Prieiga per internetą: http://www. verslobanga. It/patark.full/48c3924fb4869.1 >

8.Darbuotojų motyvavimas sunkmečiu[interaktyvus] [žiūrėta 2011 gegužės 09 d.].Prieiga per internetą:http:// www.teisėsforumas.lt/index.php/kitos-teisės-sakos/1030-darbuotojų-motyvavimas>

9.Darbuotojų skatinimas-padėti ar tik netrukdyti [interaktyvus] [žiūrėta 2011 gegužės 09 d.].Prieiga per internetą: http://www.vakarai.lt/article.php? id= 101

Eglė Ragauskaitė LTB vyresn.bibliotekininkė

atsakinga už metodinį darbą egle. ragauskaite@tb.lt

PASAKŲ TERAPIJA ŠEIMOJE IR BIBLIOTEKOSE

Straipsnyje analizuojamas pasakų terapijos svarbumas vaiko ugdyme, jos elementų taikymo galimybės šeimoje ir bibliotekoje. Darbo autorių teigimu, būtina kuo aktyviau nuo pat mažens integruoti pasakų terapijos elementus vaiko ugdyme ir skatinti tėvų domėjimąsi ja. Bendradarbiaudama su tėvais biblioteka gali tapti institucija, turinčia didelę įtaką vaiko ugdymui ir jo sėkmingai socializacijai.

Temos aktualumas.Šiuolaikiniame intensyviame gyvenime tėvams vis mažiau lieka laiko bendrauti su vaikais, analizuoti ir spręsti

jų problemas. Knygoje „Terapinės pasakos“ M.Molicka aptaria didėjančią vaikų ir tėvų bendravimo problemą. Au­torės tyrimų analizė apie vaikų problemų ir baimių, įvairių fobijų atsiradimą leidžia daryti prielaidą kad būtina kuo aktyviau nuo pat mažens integruoti pasakų terapijos taikymo elementus vaikų ugdyme ir skatinti tėvų domėjimąsi ja. Mokslininkų teigimu, pasakų skaitymas - tai vienas iš geriausių būdų praplėsti vaiko pasaulėžiūrą. Šeimose, kur skai­tomos knygos, vaikai dažnai perima skaitymą kaip savybę. Tokiu būdu mažai skaitantys ar neskaitantys savo vaikams vaikystėje tėvai praranda autoriteto vaidmenį bei dar vieną temą kuria gali pasikalbėti su savo vaiku, aptarti su juo gyvenimiškas problemas1. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad net toje pačioje šeimoje augdami vaikai skirtingai išgyvena aplinką todėl tinkamai parinkus literatūrą ir ją skaitant panaudojus pasakų terapijos elementus šeimoje galima ieškoti būdų vaiko problemoms išspręsti, tęsti prasmingą dialogą tarp suaugusiųjų ir vaiko.

Svarstant, kaip turėtų atrodyti ateities vaikų biblioteka, reikėtų atkreipti dėmesį į ryškėjančias bibliotekų veiklos tendencijas ir kryptis. Stiprėjant elektoriniams ryšiams tarp namų ir bibliotekų (virtualios bibliotekos paslaugos),

10

1. ŠVENTICKAS, A., ŠVENTICK1ENĖ, A. Vyresniųjų paauglių grožinės literatūros skaitymo nuostatos dabarties sąlygomis, Vilnius, 2006, p. 157 [žiūrėta 2011 02 04]. Prieiga per internetą: <http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2006/83/sven- tickaitesventickas.pdf>

kiekviena biblioteka turi savo prioritetus ir siūlo savo specifines paslaugas. Bibliotekos taikydamos pasakų terapijos elementus gali nemažai padėti vaikui, ugdydamos jo kūrybinius gebėjimus ir saviraišką, organizuodamos veiklą, ska­tinančią vaikus skaityti.

Straipsnyje remiamasi anksčiau darytais sociologinių tyrimų duomenimis: formuojant darbo problematikos aspek­tą, analizuojami 2004, 2006, 2008 metų leidinių „Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimas“ ir Vilniaus pedagoginio universiteto V. Glebuvienės, B. Grigaitės, O. Monkevičienės „Lietuvos vaikų brandumo mokyklai tyrimas“ rezultatai, kuriose įvertinami ne tik vaikų pasiekimai, bet ir analizuojami vaikų pasiekimams turintys įtakos veiksniai (vaikų socialinė kultūrinė aplinka, mokymosi aplinka ir vaikų namų aplinka.Siekiant geriau pažinti vaikų požiūrį į grožinės literatūros kūrinius ir pasakas, remiamasi doc. Dr. A.Šventicko ir A.Šventickienės tyrimu „Vyresniųjų paauglių gro­žinės literatūros skaitymo nuostatos dabarties sąlygomis“, skirtu literatūros įtakos tėvų ir vaikų bendravimui šeimoje analizei.

Studijuojant šių tyrimų gautas išvadas, analizuojant vaikų ir paauglių psichologės M. Molickos, G. Meslinienės ir kitų autorių darbus, pagrįsta tyrimo problema. Apžvelgus psichologų, edukologų, pasakų terapijos, biblioterapijos ir kitų sričių specialistų (M. Molickos, D. Janavičienės, N. Bražienės, D. Sokolovo, O. Tįjūnėlienės, A. Barath ir L. Sabljak, Bukitienės, N. Bražienės, M. Jelnikovo, V. Daujotytės, A. Ruzgienės, A. Lapienienės, G. Raguotienės, G. Skabeikytės, R. Skučiaitės, G. Gudaitės, B. Kerbelytės, V. Mikalauskio,) mokslinius darbus ir literatūrą, sociologinius tyrimus apie pasakų skaitymo teigiamą poveikį vaikams, parašyta teorinė darbo dalis. Literatūros analizė leido ap­žvelgti pasakų naudą ir jų teigiamą poveikį, svarbumą šeimoje ir vaiko ugdyme. Keliant tikslą nustatyti šiuolaikinių tėvų ir vaikų požiūrį į pasakas bei jų terapinio poveikio panaudojimą atsiradus naujoms technologijoms ir kitoms laisvalaikio praleidimo formoms, pasitelkti empirinio tyrimo metodai. Taikytas pasakos pabaigos kūrimo interpretaci­nis metodas, dirbant su vaikais grupėje, o jo rezultatai pasitelkiami, analizuojant pasakų terapijos taikymo galimybes bibliotekose.

Pasakų vaidmuo vaiko ugdymeVaikystė - svarbiausias žmogaus prigimties, fizinių ir dvasinių galių plėtotės tarpsnis, apibūdinamas kaip sociali-

zacijos procesas, kuriame vaikas įjungiamas į socialinių santykių sistemą mokosi gyventi tarp suaugusiųjų, pamažu tampa pilnateisiu šeimos, ikimokyklinės grupės, mokyklos, klasės, bendruomenės nariu2. Šiuolaikinio pasaulio kaita, spartus vaiko vystymasis keičia ugdymo sampratą daro stiprią įtaką suaugusiųjų nuostatoms. Vaikas jautrus visiems visuomenės pokyčiams, kasdien kelia naujas užduotis suaugusiems ir sau ()...Jis kelia klausimus, kurie niekada neiš­kyla suaugusiems, ir atsakyti įjuos suaugusieji nepasirengę3. Kartais tėvai susiduria su rimta problema, ką pasakyti vaikui ir kaip jam padėti išspręsti atsiradusią problemą ir čia, kaip jungianti grandis gali pasitarnauti pasaka ir pasakų terapijos taikymas, nes pasakos padeda praplėsti vaiko pasaulėžiūrą ir jo problemų suvokimą rasti problemų spren­dimo būdą ir pasimokyti iš pasakos personažų, o įvertinant literatūrinių personažų klaidas, galima ieškoti būdų vaiko problemoms išspręsti. Kaip teigia profesorė tautosakininke B. Kerbelytė, pasakose nusakoma labai daug tiesos apie realųjį pasaulį. „Tai lengva pastebėti, nes dažnai ne tik vienos, bet ir kelių tautų tam tikros pasakos variantai panašūs. Čia galima atsekti ir sąsajas su žmogaus gyvenimu, gausu įvairių atradimų, kovojama už laimę, patariama, kaip elgtis su draugais, o kaip su priešais ir panašiai. Daugelį pasakose meniškai iliustruojamų elgesio taisyklių mes naudojame panašiose situacijose. Jos mums savaime suprantamos, gerai žinomos, todėl net nepagalvojame, kad kažkas turėjo jas atrasti, o kažkas - pasirūpinti, kad jos išliktų žmonių atmintyje. Pasakose neretai parodoma, kad elgesio taisyklė jau žinoma: laimi tie herojai, kurie sugeba pasinaudoti vyresniųjų patirtimi ir klauso patarimų o pralaimi tie, kurie nepaiso įspėjimų, pasiduoda svetimųjų klastoms“4. Taip pat pasakose akcentuojama pagarba ir parama senam žmogui - svarbūs pasakų moralės įstatymai. Tereikia prisiminti liaudies pasakas: susidūrimas su senu žmogumi - herojaus dorovingumo patikrinimas. Pagailėjęs seno žmogaus, padėjęs jam, pasikliovęs jo patarimu, pasakos herojus įveikia visas kliūtis, o tą kuris paniekino seną ištinka nelaimė5.

Skaitymas vaikams yra vienas svarbiausių gebėjimų, ugdant asmenybę. Vaikai literatūroje ieško sektinų pavyz­džių lengvai susitapatina su knygos herojumi. Tyrėjų A. Barath, L. Sabljak, D. Janavičienės, G. Raguotienės teigimu, knyga ir skaitymas gali sukurti tokią dvasinę būseną kuri padeda kovoti su liga, vienatve, stresu, depresija, baime, įveikti psichologinę įtampą. Skaitymas stiprina žmogaus pasitikėjimą savo dvasios ir kūno jėgomis, žadina viltį, ati­traukia nuo sunkių minčių, dvasinių traumų, palengvina adaptaciją pakelia nuotaiką.

Psichologai atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau pasitaiko vaikų, kurie yra puikūs matematikai, tačiau, paprašyti paanalizuoti literatūrinį tekstą nusakyti estetinius kriterijus ir panašiai, susiduria su sunkumais apibūdinti teksto struktūrą suskaidyti, o paskui vėl sudėlioti tekstą iš fragmentų. Ir taip dažnai nutinka vaikams, kurie mažai skaito. „Jei vaikai patys neperskaitys ar jiems vaikystėje nebus skaityta Brolių Grimų, H. K. Anderseno, A. de Sent-

2. RUZGIENĖ, A., PETRUŽIENĖ, S. Vaikas ir aplinka: monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2005, p. 103. RUZGIENĖ, A., PETRUŽIENĖ, S. Vaikas ir aplinka: monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2005, p. 74. KERBELYTĖ, B. Pasakos žmonijos atradimų liudininkės//Gyvasis vanduo. Vilnius, 1990, p. 386-389.5. SKABEIKYTĖ, G. Tautosakos vaidmuo vaikų poezijoje/ZKudirka J. Vaikai ir liaudies kūryba: str. rinkinys, Vilnius, 1989,p. 59

11

Egziuperi, Šarlio Pero, A. Lindgren, K. S. Leviso kūrinių - jų sielose liks didžiulės spragos, neužpildytos įdomių siu­žetų, vaikams nebus sudaryta progų pamilti ir susižavėti kuriuo nors pasakų personažu, jie taip ir neišsiugdys poreikio svajoti, liks neišlavinta jų fantazija ir gyvenime bus sunku priimti sprendimus“6.

Tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurių šeimoje skaitymo veiklai skiriamas reikiamas dėmesys, geriau mokosi, sklan­džiau dėsto mintis, labiau išlavėjusi jų fantazija. Nustatyta, kad vaikai, kuriems vaikystėje buvo skaitomos knygos ir sekamos pasakos, tėvai su jais dažnai aptardavo perskaitytas knygas, filmus, spektaklius - pasiekia geresnių moky­mosi rezultatų7.

Įvairių autorių teigimu (M.Molicka, D. Janavičienė, G.Meslinienė ir kt.) pasakų skaitymas, analizė ir interpretacija, pasakų kūrimas taikomi terapijos tikslais, siekiant atstatyti dvasinę asmens harmoniją. Terapija pasakomis - tai žinių apie dvasinius žmogaus išgyvenimus ir socialinę realizaciją perdavimo būdas; tai - asmens vidinio pasaulio tobuli­nimas, mokymas geriau suprasti gyvenimo įvykius, gilinimas žinių apie gyvenimo dėsningumus ir kūrybinių galių pasireiškimo būdus.

Pasakų terapijos elementų taikymas šeimojeTėvų ir vaikų bendravimas - pats svarbiausias gyvenimo lopšys, kuriame nuo pat gimimo yra ugdomas vaikas: tai

išgyvenimai, keitimasis patyrimu ir mintimis apie gautą informaciją. Šeima pati pirmoji teikia vaikui pradinį aplinkos ir gyvenimo problemų sprendimą. Vaiko tikrovės supratimas prasideda nuo pastovių santykių su tėvais, nuo to, kaip prasideda ir stiprėja jo bendravimas su jais, priklauso, koks išaugs vaikas. „Bendravimo kultūra šeimoje priklauso nuo identifikacijos raiškos; kaip šeimos narys supranta vaiką. Vaikui itin svarbus jo tapatybės pripažinimas8. M. Molickos nuomone: „Pasyvumas, įgytas sėdint priešais televizoriaus ekraną atbukina emocinį jautrumą dėl to mažėja vaiko jautrumas kitų skausmui, kančiai ar pažeminimui“. Vaikai būdami darželyje ar mokykloje, didelę laiko dalį praleidžia be tėvų, dažnai grįžę namo tėvai neranda pakankamai laiko vaikams. Tai daugeliu atvejų sukelia vaiko asmenybės pro­blemas, kuomet vaikas tampa užsidaręs, ir tai gali paveikti tolimesnę vaiko asmenybės raidą. Psichologiniai sunkumai taip pat priklauso nuo santykių šeimoje, o norint juos pašalinti, reikia pakeisti vaiko vaidmenį ir bendravimo stilių su juo. „Girdint motinos ir vaiko pokalbį dažnai galima pastebėti, kiek mažai jie klausosi vienas kito. Motina kritikuoja, nurodo, o vaikas - prieštarauja ir teisinasi. Panaši situacija atsiranda ne dėl meilės stokos, o dėl pagarbos, bendravi­mo įgūdžių trūkumo. Vaikai vengia kalbėti su savo tėvais arba jų pokalbis iš esmės nieko nereiškia.... Kalbėjimas su vaikais turi savas taisykles ir prasmę. Vaikų pasakymuose, klausimuose slypi jiems kilusios problemos, kurias būtina teisingai suprasti ir atsakymais išsklaidyti nerimą keliančias mintis, paaiškinti vaikui rūpimuosius dalykus“9.

Svarbiausia pasakos funkcija šeimoje yra palengvinti tėvams aiškinti vaikui pasaulio tikrovės sudėtingumą netei­sybės, baimės egzistavimą ir jų nugalėjimo būdus. Kiekvienoje pasakoje slypi problemos sprendimas, vaikas klausy­damas pasakos ir įsijausdamas į personažą gali suprasti ir įveikti savo sunkumus. Kitas pasakos funkcijos aspektas yra tas, kad pasaka leidžia tėvams suprasti, kas neramina vaiką. Dažniausiai, kai tėvai pradeda atvirai ir rimtai su vaikais kalbėti apie jų problemas, jie užsisklendžia ir išsisuka nuo pokalbio. O klausydami pasakos vaikai tapatinasi su jos herojais, atvirai išsako savo nuomonę tėvams, kas padeda kartu išspręsti iškilusią problemą realiame gyveni­me. Pasakos leidžia suprasti vaikui, kad jo mėgstami herojai jaučia tą patį, jis ir kiti vaikai gali kovoti su savo baime ir spręsti iškilusias problemas. Tokiu būdu vaikas atsikrato nepilnavertiškumo kompleksų įgyja pasitikėjimo savimi, kas ir padeda įveikti jam sunkumus bendraujant. Bendravimas sekant pasakas vertingas ir tuo, kad sužinodamas kažką naujo vaikas jaučiasi tam tikra prasme nepriklausomas. Skaitymas kartu su tėvais, nuo mažens ugdo vaiko asmenybę, prisideda prie vaiko pasaulėžiūros formavimo, moko pažinti save.

Pasakų terapijos elementų taikymas bibliotekojeBiblioterapija bibliotekose nesiejama su gydymu (išskyrus specialius atvejus bendradarbiaujant su medikais). Tra­

diciniu požiūriu biblioterapija bibliotekose - tai bibliotekos paslaugos skaitytojams, kurių metu rekomenduojami skaityti tekstai, galintys pagelbėti skaitytojui. Tai - rūpesčio skaitytoju, artimo globos išraiška, naudojant bibliotekinio aptarnavimo priemones.

Anot M. Molickos, taikant terapiją vaikams, literatūra padeda dar vienu aspektu - ji gali suteikti paramą ir palaiky­mą. Geriausiai tai matyti tuomet, kai vaikas atsiduria tokioje pačioje situacijoje kaip personažas. Laiminga pasakojimo pabaiga teikia vilties ir tikėjimo sėkme. Knyga ir jos personažai gali kompensuoti, tai yra pakaitiniu būdu patenkinti svarbius poreikius. Tačiau tokios knygos turi parodyti vaikams, kaip galima realizuoti save iš tikrųjų, o ne tik svajonė­se. D. Janavičienė nurodo įvairiuose šaltiniuose identifikuotus biblioterapijos taikymo bibliotekose būdus:

• konkrečių temų bibliografinių sąrašų sudarymas (pateikiant literatūrą tema, kuria daugeliui asmenų nepatogu klausti patarimo);

6. LAPIENIENĖ A., 2008 p. 36 Lapienienė A. Žvirblių takas // Knyga ir vaikystė žmogaus gyvenime. - Vilnius, 2008 (2) p. 33 - 387. 2006 metų nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas, 2008, p. 35 [žiūrėta 2011 02 04]. Prieiga per internetą: <www.smm.lt/fit/ svbūkle/tyrimainmp.htm>8. RUZGIENĖ, A., PETRUŽIENĖ, S. Vaikas ir aplinka: monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2005, p. 154-1559 TF.N PAT n 1S7

12

• individualios rekomendacijos skaitytojams, turintiems konkretų lavinimosi tikslą (siūlant vertingą klasikinę, aukso fondo literatūrą teminę įvairaus pobūdžio šviečiamąją literatūrą populiariosios psichologijos, savipagalbos leidinius ir kt.);

• skaitymo klubų prie bibliotekų veikla, vadovaujama bibliotekininko. Klubai arba grupės formuojasi pagal skai­tymo ir bendravimo poreikius. Bibliotekininkas juos apibendrina ir sudaro skaitymo planą susitikimų kalendorių. Paeiliui bibliotekininkas ir grupės nariai susitikimuose aptaria perskaitytą literatūrą10.

Vadovaujantis, D. Janavičienės nurodytais biblioterapijos taikymo bibliotekose būdais, siūlytini šie pasakų terapi­jos taikymo bibliotekose būdai:

• Konkrečių pasakų, kurios galėtų padėtį vaikams atsakyti į jiems rūpimus klausimus arba išspręsti jų problemą bibliografinių sąrašų sudarymas.

• Skaitymo klubų vaikams prie bibliotekų veikla, vadovaujama bibliotekininko. Klubai arba grupės formuotųsi pagal amžiaus, skaitymo ir bendravimo poreikius. Kur taikant kritinio mąstymo ugdymo schemą būtų skaitomas ir analizuojamas pasakų tekstas. Bibliotekininko parenkamos būtų tokios pasakos, kurios paskatintų vaikus išsakyti savo nuomonę tam tikru klausimu.

Todėl pasakų terapijos elementų taikymą bibliotekoje galima sėkmingai naudoti ir padėti tėvams ugdyti vaikus, koreguojant jų elgesį, padedant spręsti iškilusius emocinius, psichologinius sunkumus.

Tam, kad būtų išsiaiškintos pasakų terapijos taikymo galimybės bibliotekoje ir nustatyta, kiek dėmesio vaikų ugdyme tėvai skiria pasakų terapijos taikymui šeimoje, buvo atliktas pasakų terapijos elementų taikymo vaikams tyrimas.

Pasakų terapijos elementų taikymo vaikams tyrimas (apima tris skirtingus tyrimus, atliktus tęstiniu būdu gilinantis į temą 2010-2011 metais).

Tyrimo vieta: Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kalnupės vaikų filialas „Ruoniukas“. Tiriamie­ji: 1 tyrimas (vaikų anketinė apklausa): 160 bibliotekos skaitytojų (6-12 metų amžiaus vaikų); 2 tyrimas (tėvų anketinė apklausa): 157 suaugusieji, pirmojo tyrimo respondentų (6-12 metų vaikų) tėvai; 3 tyrimas (pasakų terapijos elementų taikymas ugdant vaikus grupėje): tyrime dalyvavo 10 skirtingo amžiaus vaikų nuo 6 iki 9 metų.

Vaikų apklausos tyrimo duomenų analizėPirmame tyrime atlikta vaikų anketinė apklausa apie pasakų skaitymą ir jos įtaką vaikui. Pagrindinis apklausos

tikslas nustatyti, ar vaikai dar domisi pasakomis, ar teigiamas pasakų pavyzdys padeda jiems atsakyti į kartais atsiran­dančius klausimus jų gyvenime arba situacijose.

Išanalizavus respondentų pasiskirstymą pagal amžių paaiškėjo, kad didžiausią respondentų dalį apklausoje sudarė 11 metų vaikai - 27%, 8 metų vaikai - 23%. Mažiausią dalį sudarė 6 ir 7 metų vaikai. Procentinė respondentų amžiaus išraiška atspindi ir tyrimo metu lankančių Kalnupės vaikų filialą skaitytojų amžiaus struktūrą.

Antruoju klausimu „Ką labiausiai mėgsti veikti namuose?“ siekiama išsiaiškinti, šiuolaikinių vaikų laisvalaikio praleidimo būdus. Respondentai dažniausiai nurodė, tokius laisvalaikio praleidimo būdus:

Žaisti kompiuteriu.Skaityti.Žaisti (lauke, stalo žaidimai).Žiūrėti televizorių.Piešti.Dauguma vaikų nurodė žaidimą kompiuteriu ir skaitymą kaip pagrindinius laisvalaikio praleidimo būdus.Trečiasis ir ketvirtasis anketos klausimai („Ar dažnai skaitai pasakas?“ „Kokios pasakos tau patinka?“) pateikti,

norint išsiaiškinti respondentų domėjimosi pasakomis lygį.Respondentų pasakų skaitymo lygio procentinė išraiška pateikta 1 paveiksle pavaizduotoje diagramoje.

10. JANAVIČIENĖ, D. Biblioterapijos, skaitymo ir gyvenimo kokybės sąsajos: Tarpdisciplininis požiūris // Knygotyra. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. [žiūrėta 2011 01 14]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/knygot/44/ straipsniaiZstrl6.pdf

13

Kaip parodė apklausa, dauguma vaikų dažnai skaito pasakas ir vaikams patinka įvairios pasakos (apie gyvūnus, apie princeses ir princus, apie raganas, apie vaiduoklius, baisios, apie burtininkus, apie piratus ir t.t.).

Vaikų atsakymai parodo, kad domėjimasis pasakomis išlieka, o knygos vis dar yra pagrindinis pasakų šaltinis. Tai nurodo atsakymai į šeštą klausimą („Ar dažnai eini žiūrėti pasakų vaidinimus?“). Respondentų atsakymų pasiskirsty­mas rodo, kad dauguma vaikų (57%) retai lankosi pasakų spektakliuose arba vaidinimuose, o 18% procentų visai jų nežiūri.

Septintuoju klausimu („Ar prisimeni kokia buvo pirma tavo pasaka, kurią išgirdai?“) išsiaiškinta, kad dauguma vaikų (70 % apklaustųjų), kaip ir buvo akcentuojama teorinėje darbo dalyje, savo pirmas pasakas prisimena, ir jos ilgai išlieka vaiko atmintyje.

Penktuoju klausimu „Ar dažnai tavo tėveliai tau skaito?” buvo norima sužinoti, ar tėvai skiria laiko pasakų skai­tymui kartu su vaikais. Dauguma respondentų nurodė, kad tėvai pasakas jiems skaito arba skaitė kuomet jie buvo mažesni. Į šį klausimą neigiamai (visai neskaito arba niekada neskaitė) atsakė 25% respondentų.

Aštuntu klausimu buvo siekiama nustatyti teigiamų pasakų arba jų veikėjų daromą įtaką vaikams. Respondentų atsakymų į aštuntą klausimą „Ar kada nors skaitydamas ko nors pasimokei iš pasakų arba knygų herojų?“ pasiskirs­tymas pateiktas 2 paveiksle:

2 pav. Teigiamų pasakos veikėjų įtaka respondentamsTyrimo metu pastebėta, kad būtent neigiamai į penktą klausimą atsakiusieji respondentai taip pat neigiamai arba

visai neatsakė į 8 klausimą: „Ar kada nors skaitydamas ko nors pasimokei iš pasakų arba knygų herojų?“. Tuo tarpu dauguma respondentų kurie nurodė, kad tėvai labai dažnai skaito arba vaikystėje jiems skaitė, atsakė teigiamai ir į 8 klausimą.

Respondentų, kuriems dažnai skaito (skaitė) ir kuriems neskaito (neskaitė) šeimoje, atsakymų į klausimą apie teigiamų pasakų veikėjų įtaką palyginimas yra pavaizduotas diagramoje 3 paveiksle.

14

3 pav. Respondentų, kuriems šeimoje dažnai skaito (skaitė) ir kuriems neskaito (neskaitė), atsakymų apie teigia­mų pasakos veikėjų įtaką palyginimas

Išanalizavus diagramą galima teigti, kad tyrimo rezultatai atskleidė pasakų skaitymo šeimoje ypatumus. Tai dar

kartą patvirtina ankstesnių tyrimų analizės rezultatus, kuriais įrodyta, kad vaikai, kurių šeimoje skaitymo veiklai ski­riamas dėmesys, sklandžiau dėsto mintis, labiau išlavinta jų fantazija. Taip pat daroma išvada, kad vaikai, kuriems dažnai buvo skaitoma vaikystėje, labiausiai linkę ieškoti sektinų ir teigiamų elgesio pavyzdžių pasakose arba knygose.

Paskutiniame 8 anketos klausime teigiamai atsakiusiems respondentams buvo pateikiamas klausimas ir prašoma nurodyti konkrečiai, kokia tai buvo pamoka. Dauguma vaikų nurodo tokias pamokas iš perskaitytų pasakų:

Gelbėjant draugą reikia pasiaukoti.Kaip elgtis gyvenime.Kaip elgtis įvairiose situacijose.Nedaryti tokių pat klaidų, kaip knygos herojus.Negalima atstumti kitų.Negalima būti godžiam, pavydėti ir šaipytis iš kito žmogaus.Negalima meluoti ir pavesti kitų.Negalima skriausti gyvūnų.Nekalbėti ir neatidaryti durų nepažįstamam.Nenuklysti nuo kelio, džiaugtis viskuo.Nepykti ir nekeršyti žmonėms, būti draugišku.Nereikia muštis ir vartoti netinkamų žodžių.Padėjo įdomių žaidimų sugalvoti.Pomėgis viską tyrinėti, kaip pasakų personažas.Tikėti stebuklais.Tinkamo elgesio ir mandagumo, kultūros.Turi būti geras kitiems, dalytis, draugauti.Tokiu būdu pasakos vaikams yra atsakymų į daugelį klausimų šaltinis, o teigiami herojai - tinkamo elgesio gyve­

nime pavyzdys. Vaikai, kuriems dažnai buvo skaitoma vaikystėje, labiausiai linkę ieškoti sektinų ir teigiamų elgesio pavyzdžių pasakose arba knygose.

Tėvų apklausos duomenų analizėIšdalinta 160 anketų, grąžintos 157. Pagrindinis apklausos tikslas - nustatyti, ar tėvams pažįstamas „pasakų tera­

pijos“ terminas, ar tėvai bando remdamiesi pasakų įtaka koreguoti savo vaiko elgesį ir požiūrį.Pirmoje anketos dalyje 1, 2, 3,4, 5 ir 6 klausimais siekta surinkti iš tėvų informaciją apie vaikus (amžių, jų pomė­

gius, pasakų domėjimosi lygį), taip pat siekiama išsiaiškinti alternatyvius pasakų skaitymo būdus šeimoje. Tėvų ap­klausos tyrimo duomenys patvirtino ir pačių vaikų apklausos tyrimus. Daugelis respondentų nurodė, tokias pat vaiko pagrindines laisvalaikio praleidimo formas: žaidimai, knygų skaitymas, piešimas, televizoriaus žiūrėjimas, kompiute­riniai žaidimai. Tėvų apklausos analizė patvirtino, kad vaikams patinka pasakos, jie jas mielai skaito ar klausosi.

Antroje anketos dalyje klausimais siekiama išsiaiškinti tėvų požiūrį į pasakų terapiją jos elementų taikymą šei­moje. Septintu ir aštuntu klausimu siekiama išsiaiškinti tėvų kompetenciją pasakų terapijos sąvokos pažinojimo lygiu. Atsakymų į klausimą„Ar pažįstami Jums terminai „biblioterapija“ ir „pasakų terapija“? duomenys rodo, kad daugelis tėvų jau žino, ką reiškia terminas „pasakų terapija“ ir „biblioterapija“. Tarp neigiamai atsakiusių respondentų pasitai­kė ir tokių pasakymų: „aš tikrai neskaitysiu savo vaikui Biblijos“ arba „terminas pažįstamas, bet tikrai nenaudojau ir nenaudosiu“. Tai rodo visišką respondentų biblioterapijos sąvokos nežinojimą ir nesidomėjimo lygį.

Aštuntu klausimu („Ar žinote, kad pasakų skaitymą ir analizavimą galima taikyti šeimoje?“) išsiaiškinta, kad dau­guma respondentų (55 %) žino arba girdėjo apie pasakos terapijos taikymą šeimoje. Devintu, dešimtu ir vienuoliktu klausimu siekiama išsiaiškinti ar respondentai taiko pasakų terapijos elementus savo šeimoje, ar bando remdamiesi pasakomis koreguoti vaiko elgesį arba spręsti jo problemas. Respondentų atsakymai į 9 klausimą („Ar bandėte kada nors pasinaudoti pasaka vaiko problemai išspręsti?“) rodo, kad pusė apklaustųjų tėvų naudoja pasakas ir pasakų per­sonažo elgesį, kaip tinkamo elgesio pavyzdį savo vaikų auklėjime. Tarp neigiamų atsakymų buvo ir keletas su pasta­bomis: „Ne nebandžiau, bet manau, tikrai dar pasinaudosiu“, „Ne, bet reikėtų pasidomėti šiuo klausimu“.

Apklausos duomenų analizė tyrimas parodė, kad daugeliui tėvų jau pažįstamas terminas „pasakų terapija“, bet beveik pusė respondentų nežino, kad ją galima taikyti šeimoje. Daugiau kaip pusė apklaustų tėvų, vienaip arba kitaip bandė pasakomis kažką išaiškinti savo vaikui, o kai kurie bandė spręsti tikrai rimtas problemas, tokias kaip tėvo mirtis, vaikų konfliktai, nepasitikėjimo savimi ir kitų žmonių atstūmimo problemas. Tai patvirtina teorinėje dalyje išdėstyta psichologų ir specialistų nuomonė, kad pasakos turi didelę įtaką vaikui, sprendžiant egzistencinius klausimus, taip pat charakterio formavimuisi, asmenybės brandai, požiūriui į save ir supantį pasaulį. Pasakomis tėvai bando atskleisti vaikui bendras žmonių gyvenimo taisykles, padėti suprasti šių taisyklių paskirtį.

Deja, atliktas tėvų apklausos tyrimas taip pat patvirtino, kad daugelis nors ir girdėjo terminus „pasakų terapija“ ir „biblioterapija“, bet nemaža dalis tėvų (49%) kol kas rimtai nesusimąstė, kokią įtaką vaikui daro jų perskaityta pasa­ka, kokias emocijas vaikui sukelia pasakos personažų elgesys. Pastaruoju metu vis dažniau tenka girdėti iš tėvų kad pasakos vaikui beveik neskaitomos dėl laiko stokos. Todėl būtinas pačių tėvų suvokimas, kad pasakų skaitymas tai ne tuščias laiko švaistymas, kad tinkamai parinkta pasaka gali būti prasmingas dialogas tarp vaiko ir jų padedantis vaikui

15

adaptuotis šiame pasaulyje. Terapinė pasaka gali tapti tėvams kaip pagalbinė priemonė vaiko jausmams ar emoci­joms atskleisti. Informaciją apie pasakų terapijos naudą jos metodiką rekomenduotina skleisti tėvams bibliotekose ir ikimokyklinėse įstaigose.

Siekiant išsiaiškinti pasakų terapijos elementų taikymo galimybes bibliotekoje, buvo atlikta paskutinė tyrimo da­lis. Jos tikslas - patikrinti, ar tikrai bibliotekoje remiantis pasakomis galima išanalizuoti atskirą situaciją taip pat ugdyti vaiko savarankišką problemos sprendimų iniciatyvumą kad jis nebijotų susidurti su problemomis, kliūtimis, taikant kritinį mąstymą skaitant ir analizuojant specialiai bibliotekininko parinktą pasaką kuri paskatintų vaikus išsa­kyti savo nuomonę tam tikru klausimu ir išspręsti problemą.

Pasakų terapijos elementų taikymas ugdant vaikus grupėjeTyrimo metu buvo taikomas stebėjimo metodas. Taikant šį metodą lengviau ištirti visos grupės ir atskiro asmens

elgesį, nes tuo pačiu metu galima stebėti, kaip vaikai elgiasi, bendrauja ir analizuoja aptarinėdami tam tikrą klausimą pasakų terapijos užsiėmimo metu. Šio tyrimo tikslas buvo skatinti vaikų mastymą sprendžiant problemas, ieškoti išeities iš įvairių situacijų. Tyrime dalyvavo 10 skirtingo amžiaus vaikų nuo 6 iki 9 metų (6 mergaitės ir 4 berniukai), kurie buvo pakviesti tęstiniam pasakų terapijos užsiėmimui bibliotekoje.

Pasakų terapijos specialistų teigimu pasakų terapijos elementų taikymas padeda vaikams geriau suprasti įvykius, gauti žinių apie gyvenimo dėsningumus ir atskleisti jų kūrybinių galių pasireiškimo būdus. Taip pat, specialistų nuo­mone, terapijos funkcijos padeda vykti visiems vaiko pozityviniams ugdymo procesams. Todėl šiame tyrime buvo panaudotas pasakos tęsinio sukūrimo elementas ir pasakos personažo elgesio analizavimas.

Tyrimo metu buvo taikomi šie metodai:Pasakos „Lapiukas smaližiukas“ skaitymas.Pasakos pabaigos kūrimas, savarankiškas problemos sprendimo būdas.Sukurto pasakos tęsinio ir personažo elgesio analizavimas.Tyrimo metu vaikams buvo perskaityta pusė pasakos ir pasiūlyta sugalvoti, išspręsti vietoj pasakos veikėjo pro­

blemą rasti išeitį iš nemalonios padėties. Tyrimas atliktas vadovaujantis lenkų vaikų ir paauglių psichologės Marijos Molickos darbais ir jos knyga „Terapinės pasakos“. Tyrimui buvo parinkta pasaka „Lapiukas smaližiukas“, kuri yra tinkama vaiko baimės būti išjuoktam arba būti nubaustam už netinkamą poelgį bei melavimo problemai išspręsti. Pa­sakos personažas, eidamas į gimtadienį pas savo draugą ir nešdamas jam gimtadienio dovaną - krepšelį su skanėstais, pakeliui nejučia viską suvalgo, o vėliau gėdindamasis eiti į gimtadienį be dovanos, o taip pat bijodamas grįžti namo ir prisipažinti, kad jis blogai pasielgė, pasakos personažas pasimeta ir svarsto galimybę pateisinti savo poelgį melu. Vis dėl to kito pasakos personažo dėka veikėjas supranta, kad negalima ieškoti išeities, naudojant melą ir apgaulę, geriau ieškoti tinkamų būdų savo problemoms išspręsti.

Tyrimo pradžioje vaikams buvo perskaityta pusė pasakos ir pasiūlyta sugalvoti savo pasakos pabaigos versiją surandant išeitį iš keblios padėties. Dalis vaikų sukūrė pasakos tęsinį, kiti ne, nors bandė ir siūlė variantus.

Toliau su vaikais buvo analizuojamas pasakos personažo elgesys. Vaikai atsakinėdami į klausimą: „Ar teisingai la­piukas pasielgė suvalgęs dovaną kurią nešė savo draugui?“ išsakė savo nuomonę. Jos buvo skirtingos. Į klausimą „Ar gerai pasielgė personažas?” 2 respondentai atsakė „taip“. Šiems vaikams buvo užduotas antras klausimas: „O jeigu įsivaizduotumėte, kad lapiukas yra jūsų draugas ir tai jūsų gimtadienis, ar norėtumėte, kad jūsų draugas pasielgtų taip pat su jūsų dovana?“ Vaikų atsakymas buvo neigiamas. Vienas vaikas pasakė, kad jeigu jau lapiukas norėjo valgyti, jam reikėjo suvalgyti tik pusę dovanos. Paklausti, ar jie norėtų gauti dovaną pavyzdžiui pusę torto, o kita pusė būtų suvalgyta, vaikai pradėjo juoktis, bet atsakė „ne“. Dauguma (7 vaikai) atsakė, kad personažas negerai pasielgė.

Tyrimo eigoje pabandyta su vaikais išanalizuoti keletą jų pačių pateiktų pasakos pabaigos variantų. Pastebėtas vaikų susidomėjimas tema. Visi tyrimo dalyviai labai noriai priėmė šią diskusiją nes apklausa vyko žaidimo forma, ir buvo akcentuota, kad tai pasakos personažo veiksmai, o ne tyrimo dalyvių sugalvotas pasakos tęsinys. Ypač tai buvo akcentuojama, kur pasitaikydavo pasiūlymai pameluoti, kad krepšelį su dovanomis pavogė. Daug buvo tikrai gražių pasiūlymų: padovanoti gėlių miško uogų arba nupiešti gražų paveiksliuką ir padovanoti draugui. Stebint dalyvių reakciją buvo pastebėta, kad vaikai noriai ir linksmai svarsto pasakos personažo veiksmus ir sugalvoja įvairiausias išeitis iš sudėtingos situacijos.

Taigi tyrimo duomenys rodo, kad vaikai domisi pasakomis, jos jiems patinka. Kartu ši veikla palengvina bendra­vimą tarp vaiko ir suaugusiųjų. Vaikai lengviau aptaria ir analizuoja sugalvoto personažo elgesį, negu savo. Jie noriai svarsto ir siūlo įvairiausias išeitis. Tuo pačiu atsiskleidžia kūrybiškumas, vaikai nesigėdindami ir nesidrovėdami ana­lizuoja, išsipasakoja ir siūlo variantus. Pasitelkiant pasakų terapiją vaikas supranta, kad iš kiekvienos nemalonios pa­dėties visada galima rasti racionalių būdų problemai išspręsti, o melas ir netinkamas elgesys negali būti toleruojamas problemų sprendimo būdas.

Pasakų terapijos elementų taikymo pasiūlymai šeimoms ir bibliotekomsKaip parodė tyrimai, pasakų terapijos taikymas šeimoje gali būti puiki komunikacijos priemonė vaikų ir tėvų

santykiams pagerinti, ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, padėti vaiko ugdymo ir elgesio koregavimo problemose. Tei­giamos pasakos tikrai turi biblioterapinį poveikį vaikams, padeda koreguoti vaiko požiūrį į save, savo santykius su tėvais, draugais, įtakoja vaiko vidinę būseną. Derinant įvairias pasakų terapijos technikas, galima padėti vaikui išgy-

16

venti daugelį situacijų, o susidūręs su jomis gyvenime, jis lengviau suras išeitį ir problemos sprendimo būdą. Todėl svarbu, kad patys tėvai suvoktų, kad terapinių pasakų taikymas šeimoje gali būti prasmingas dialogas tarp vaiko ir jų, padedantis vaikui adaptuotis šiame pasaulyje.

Tam, kad tėvams būtų palengvintos pasakų terapijos taikymo šeimoje galimybės būtina, kad atsirastų kuo daugiau tėvams tinkamos literatūros apie pasakų terapiją, pasakų terapijos elementų taikymo šeimoje metodinių nurodymų. Labai svarbu surasti tinkamą pasaką, kuri geriausiai atspindėtų vaiko problemą ar situaciją ir turėtų biblioterapinį poveikį. Tam galėtų pasitarnauti atitinkamai sudaryti terapinių pasakų sąrašai, kuriose būtų nurodyti tinkamų pasakų ir knygučių pavadinimai, instrukcijos, kaip jas taikyti vaikui. Sąrašus patartina sudarinėti atsižvelgiant į skirtingą vai­kų amžiaus tarpsnį arba atskirai kokiai nors vaiko problemai spręsti. Taip pat tokius pasakų terapijos sąrašus reikėtų naudoti bibliotekininkams pasakų terapijos užsiėmimų metu. Biblioterapinių rodyklių vaikams sudarymas galėtų tapti viena iš daugelio bibliotekos bendruomenei teikiamų naudingų paslaugų. Atliktų tyrimų analizė patvirtino pozityvų vaikų ir tėvų požiūrį į pasakas. Tokios tyrimo analizės išvados leidžia atsirasti prielaidai, kad pasakų terapijos inte­gracija bibliotekose neturėtų susilaukti neigiamos reakcijos iš vaikų ir tėvų pusės. Dėl neigiamos reakcijos atsiradimo priežasties galima prielaida, kad pats „pasakos terapijos“ terminas gali neraminti vaikus ir tėvus, nes žodis „terapija“ jiems asocijuojasi su kažkokia negale, psichinėmis ligomis, todėl galima kryptingai šiems tikslams pakeisti tokių už­siėmimų pavadinimus į „pasakų būrelį“, „svečiuose pas pasaką“.

Bibliotekos inovatyviais darbais ir naujomis technologijomis, interaktyviomis priemonėmis reikia siekti populia­rinti ir viešinti biblioterapijos ir pasakų terapijos naudą pritraukti į biblioteką daugiau vaikų, padėti išspręsti bręstan­čiai asmenybei gyvenime iškilusius klausimus ir suteikti galimybes talentingam jaunimui įgyvendinti savo kūrybinį potencialą. Praplečiant pasakų pateikimo galimybes šiuolaikinėje bibliotekoje, rekomenduojama kurti tinklalapius apie pasakų terapiją vaikams su pateiktomis temomis (problemomis) ir terapiniais pasakų tekstais. Pasakų terapijos naudos reklama ir viešinimas internetu - tai priemonės, kuriomis galima padėti vaikams ir suteikti informaciją jų tėvams apie pasakų terapijos naudą.

Darbo autorė Irina Ručinskienė pristato pasakų terapijos svetainės pavyzdį (svetainės adresas: http://www.pasa- kuterapija.projektas.lt). Atsižvelgiant į tai, kad tėvai dažniausiai turi mažai laiko skaityti ir ieškoti reikalingos infor­macijos, parengtame tinklalapyje surašyta pažintinė informacija ir nuorodos apie pasakas ir pasakų terapiją Tokius arba panašius svetainės puslapius rekomenduojama naudoti bibliotekoms, tam kad suteiktų informacijos tėvams apie pasakų terapijos naudą ir veiksmingumą

LITERATŪRABALYS, J. Pasakojamoji tautosaka ir jos tyrinėjimai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002.BARATH, A., SABLJAK, L. Bibliografija gydant vaikų ir jaunuolių karo traumas. Permainos. Vilnius, 2001 (4) p.

14-19.BUKANTIENĖ, J. Biblioterapija kaip neformaliojo savarankiško skaitymo metodas pradinėse klasėse [žiūrėta

2010 11 25]. Prieiga per internetą: <http://www.gimtasiszodis.lt/Bukantienej08_4.htm >DAUJOTYTĖ, V. Skaitymas: džiaugsmas, mokymasis, mokymas. Žvirblių takas. Vilnius, 2008 (2) p. 25-27.GUDAITĖ, G. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose. Vilnius: Tyto alba, 2001.JANAVIČIENĖ, D. Biblioterapija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009.JANAVIČIENĖ, D. Biblioterapijos, skaitymo ir gyvenimo kokybės sąsajos: Tarpdisciplininis požiūris. Knygotyra.

Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005 [žiūrėta 2011 02 14]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/ inetleid/knygot/44/straipsniai/str 16.pdf

KERBELYTĖ, B. Pasakos žmonijos atradimų liudininkės. Gyvasis vanduo: Lietuvių liaudies stebuklinės pasakos. Vilnius: Vyturys, 1989, p. 386-389.

KERBELYTĖ, B; ALEKSYNAS, K. Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės. Vilnius: Vaga, 1981KNEIŽIENĖ, I. Savarankiško skaitymo ir skaitytojo ugdymas. Žvirblių takas. Vilnius, 2008 (1) p. 10 - 15LAPIENIENĖ, A. Knyga ir vaikystė žmogaus gyvenime. Žvirblių takas. Vilnius, 2008 (2)p. 33 - 38MESLINIENĖ, G. Po pasakos sparnu. Aš ir psichologija, Kaunas, 2009 (1)[interaktyvus] [žiūrėta 2011 02 01].

Prieiga per internetą: <http://www.asirpsichologija.lt/index.php?po-pasakos-sparnu&category=12&id=105>MOLICKA, M. Pasakų terapija. Vilnius: Vaga, 2010.MOLICKA, M. Terapinės pasakos. Vilnius: Vaga, 2007.NAVAITIS, G. Lietuvos šeima: psichologinis aspektas. Vilnius: Tyto alba, 1999.RAGUOTIENĖ, G. Atversta knyga. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008.RUZGIENĖ,A., PETRUŽIENĖ,S. Vaikas ir aplinka: monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla,

2005.SAUKA, L. Lietuvių tautosaka. Kaunas: Šviesa, 1989.ŠULC1ENĖ, D. Knyga paauglio vertybių kontekste. Rubinaitis. Vilnius, 2001 (2) p. 3 -4.ŠVENTICKAS, A., ŠVENTICKIENĖ, A. Vyresniųjų paauglių grožinės literatūros skaitymo nuostatos dabarties są­

lygomis, Vilnius, 2006, p. 157 [žiūrėta 2011 02 04]. Prieiga per internetą: <http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/17

PDF/2006/83/sventickaitesventickas.pdf>2008 m. bendrosios nacionalinio 6 ir 10 klasių mokinių pasiekimų tyrimų išvados, 2008 [žiūrėta 2011 02 04].

Prieiga per internetą: < http://www.smm.lt/fit/sv_bukle/tyrimai_nmp.htm>2006 metų nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas: dalykinė ataskaita [žiūrėta 2011 02 04]. Prieiga per internetą

: <www.smm.lt/fit/svjbukle/tyrimai_nmp.htm>ЗИНКЕВИЧ- ЕВСТИГНЕЕВА, T. Д., ГРАБЕНКО, T.М. Практикум по креативной терапии, 2001 [žiūrėta

2011 02 04]. Prieiga per internetą: <http://lib.adtm.ru/lib/psy/zinkevich_evstigneeva/practical_work_on_creative_ therapy>

ДРЕ1ЛЕР, Ю.Н. Современная концепция подготовки специалиста библиотерапевта. Москва: Либерея, 2003.

Irina RučinskienėKlaipėdos universiteto Informologijos studijų absolventė

Daiva Janavičienė Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedros docentė

BIBLIOTEKININKE REIKIA BŪTI DRĄSOS

18

Džiugu, kad atsiranda vis daugiau jaunų žmo­nių, kurie drąsiai renkasi bibliotekininko specialy­bę, nes nori būti gerais informacijos specialistais ir dirbti bibliotekoje. Manau, kad tiems „tikriesiems bibliotekininkams“ pasisekė sutikti savo darbą mėgstančias bibliotekininkes. Deja, nežiūrint to, kad bibliotekos virsta moderniais informacijos centrais, kuriuose dirba jauni ir patrauklūs žmo­nės, vis dar biblioteka ir bibliotekininko profesija nėra vertinama ir gerbiama, kaip turėtų būti.

Dažnai papasakojus apie Lietuvos technikos biblioteką ir pasakius, kiek joje dirba žmonių, dau­gelis labai nustemba: negi reikia tiek žmonių, kad sudėtų knygas į lentynas? Kiti net nežino, kad yra universitete tokios studijos kaip bibliotekininkys­tė ir informaciją o jei ir sužino nesupranta, kam reikalinga tokia studijų programa - juk tokį darbą gali dirbti ir mokyklos nebaigęs žmogus. Gaila, kad tokius klausimus tenka išgirsti iš baigusiųjų universitetą užimančių aukštas pareigas žmonių.

Neigiamą nuomonę apie bibliotekininko pro­fesiją tenka išgirsti dažnai. Pavyzdžiui, visai at­sitiktinai paėmusi moterų žurnalą ėmiau skaityti kažkokią meilės istoriją apie tai, kaip darbdavys vykdė darbuotojų atranką kurioje dalyvavo mo­terys, pretendavusios į administratorės pareigas. Apie kiekvieną iš jų jis turėjo savo nuomonę. Pa­gyvenusi, netekėjusi, nemadingais drabužiais ap­sirengusi moteris, jo mintyse labiausiai tiko dirbti kaimo bibliotekoje, o ne jo įmonėje. Akivaizdu, kad bibliotekininkes jis įsivaizduoja būtent taip.

Neseniai į biblioteką atėjusi moteris aplankyti buvusių bendradarbių, dabar jau pensininkė, prisipažino, kad jai buvo gėda prisipažinti, iš pradžių kad studijuoja bibliotekininkystę, o paskui, kad dirba bibliotekoje. Prisipažinsiu, kad ir aš vos įstojusi studijuoti ir sutikus klasės draugus, nesakydavau, ką studijuoju, nes man, puikiai mokyklos sportininkei ir matematikei, buvo gėda. Dabar jau suprantu, kad bibliotekininko įvaizdį mes kuriame patys. Jei žinomas krepšininkas ar mylimas pramogų verslo atstovas studijuotų bibliotekininkystę, manau, kad stojančių padaugėtų, tačiau ar reikia bibliotekoms žmonių, kurie neturi savo nuomonės ir daro tą ką daro kiti? Kita vertus, kodėl bibliotekininkė negali tapti sektinas pavyzdys, užkrečiantis savo charizma ir atsidavimu darbui?

Viena yra drąsiai ir su pasididžiavimu pasakyti, aš esu bibliotekininkė, o visai kita pusę lūpų, kad niekas negirdėtų pasakyti, kad dirbu bibliotekininke ir staigiai nukreipti kalbą kita linkme, kad neišgirstume nuomonės apie šią profesi­ją. Sakoma, kad kaip apie save galvoji, taip tave kiti ir mato. Galima būtų tai pritaikyti ir profesijai. Galbūt mes patys nevertiname savo profesijos?

Daugeliui tikriausiai neįtikėtina, bet bibliotekininkės laisvalaikiu ne tik mezga, bet ir šokinėja parašiutu, šoka, kopia į kalnus, keliauja... Jos turi tatuiruočių, lankosi sporto klubuose, domisi mada... Ir jos nė kiek nekvailesnės nei vadybininkės, teisininkės, ekonomistės... Tik nedaugelis tai žino, nes ne visi bibliotekininkai prisipažįsta, jog jie yra bibliotekininkai (sako, jog jie yra informacijos specialistai, komunikacijos ir informacijos specialistai ir pan.)

Kad bibliotekininko profesija taptų vertinama, visų pirma reikia ją pradėti vertinti patiems bibliotekininkams. Ir nesvarbu, ar bibliotekoje dirbi viešųjų ryšių atstove, ar duomenų bazių administratore, ar užimi kitas pareigas, kuriose nėra žodžio bibliotekininkė, nereikia bijoti pasakyti: aš esu bibliotekininkė, nes tik tada žmonės supras, kad bibliote­kininke gali būti ne tik ta gatve einanti senamadiškais drabužiais apsirengusi, plaukus susirišusi į kuodą ir „penkiagu- bus” akinius užsidėjus moteris, bet ir ta žavi, stilinga mergina.

Lina Mikučionytė Vyrės n. bibliografė, duomenų bazių administratorė

BIBLIOTERAPIJOS TAIKYMAS NEĮGALIŲJŲ BIBLIOTEKINIAME APTARNAVIME: PATIRTIES ANALIZĖ

Negalios žmonės sudaro didelę pasaulio gyventojų dalį, jie dėl tam tikrų sutrikimų nepajėgia gyventi savarankiš­kai be pašalinės pagalbos, specialiai pritaikytos aplinkos ar praktinių įrengimų. Tačiau ir neįgalieji turi norą ir teisę gyventi pilnavertį gyvenimą šviestis, būti svarbiausių įvykių liudininkais. Paslaugas tokiems žmonėms teikia įvairių šalių viešosios ir specialiosios bibliotekos, o pati neįgalių skaitytojų globa, rūpinimasis jais gali būti įvardinama bi­blioterapija (terapija - ne tik ligonių gydymas, bet ir rūpinimasis ligoniu, jo globa). Biblioterapija taikoma ligoninėse, sanatorijose, mokyklose, pensionatuose bei kitose gydymo, profilaktikos ir reabilitacijos įstaigose ir jų bibliotekose.

Nors biblioterapija Lietuvoje dažnai taikoma bibliotekose, tačiau neįvardijama, kaip biblioterapija, ir skaitytojai neretai pageidauja tokių paslaugų kurios įeina į biblioterapijos sampratą. Kita vertus, Lietuvoje biblioterapijos gali­mybės nėra visiškai išnaudojamos. Lietuvos valstybė skatina neįgaliųjų integracijos į visuomenę veiklą o bibliotera­pija yra viena iš šios integracijos sudedamųjų dalių.

Tyrimo objektas: biblioterapijos taikymas aptarnaujant neįgaliuosius bibliotekose.Darbo tikslas - lyginti biblioterapijos taikymo ypatumus aptarnaujant neįgaliuosius Lietuvoje ir užsienyje: Šilu­

tės pensionato ir Airijos Dublino miesto Richmond Cheshire House pensionato Dun Laoghaire Community Library bibliotekose.

Žmogus, susidūręs su negalia ar liga, nuolat galvoja apie savo nelaimę, jaudinasi, sielojasi, nerimauja. Bibliotera­pijos tikslas - atverti naujas galimybes dvasiškai augti, išsivaduoti iš slogių išgyvenimų atsipalaiduoti, padėti žmogui jam nepakenkiant, kad šis galėtų kovoti su emociniu susijaudinimu, stresu, skausmu, neviltimi, kančia, su gyvenimo prasmės praradimu. V. Meškos ir A. Juozulyno teigimu, biblioterapija turi ugdyti atsparų stresui, negandoms, valingą išsilavinusį žmogų, praturtinti jo vidaus pasaulį, skatinti norą pažinti, praplėsti akiratį, įvairinti interesus, žadinti tei­giamas emocijas, jas puoselėti, rūpintis jausmų ekologija.

Mokslininkų teigimu galima išskirti tris biblioterapijos sampratos aspektus: klinikinę biblioterapiją palaikomąją - reabilitacinę biblioterapiją ir vystymosi biblioterapiją. Klinikinę biblioterapiją taiko medikai gydymo tikslais. Vys­tymosi biblioterapija taikoma daugelio šalių viešosiose, vaikų bei mokyklų bibliotekose, kaip kūrybingumą skatinanti priemonė. Palaikomoji - reabilitacinė biblioterapija, dažniausiai taikoma gydymo įstaigų bibliotekose. Pastaruoju atveju, rekomenduojant parinktą skaityti literatūrą kuriamas palankus emocinis fonas, padedantis skaitytojui ne tik iškęsti skausmus, bet ir pasisemti stiprybės, ieškoti pozityvių kelių savo problemai spręsti. Gydytojai tokiame procese nedalyvauja.

19

Biblioterapija neįgaliesiems padeda pagerinti savo paties įvaizdį, gerai suvokti kitų veiksmus, jų motyvacijas, labiau mylėti save, išplėsti domėjimosi akiratį (nesusikaupti tik ties savo problemomis), suvokti, kad yra keletas pro­blemos sprendimo būdų, išsikalbėti, išsiaiškinti, susidaryti individualų planą, susitvarkyti vidaus gyvenimą, susikurti nuostatas moralinėms problemoms spręsti, rasti kitų tikslų. Anot Z. Sinkevičienės, knyga uždariems ar psichikos problemų turintiems žmonėms, visada yra puiki bendravimo priemonė. Literatūra skatina mąstyti, sukelia įvairių išgyvenimų, iš dalies padeda susidaryti savo poziciją gyvenime. Meną ir pažinimą ji puikiai suderina su pramoga, malonumu ir džiaugsmu. Kūrėjai nejučiomis moko kilniau gyventi, nes skaitant artimi pasidaro kitų žmonių likimai, jų mintys, jausmai, kovos, pralaimėjimai ir pergalės.

Ne vienas autorius pažymi, kad biblioterapija yra efektyvus pagalbinis metodas skirtas ne tik suaugusių, bet ir neįgalių vaikų reabilitacijai (?Rodecka, R.Januškevičienė, M.Molicka ir kt.). Skaitymas skatina ir vaikų vaizduotę, atitraukia nuo skaudžios ralybės, padeda atrasti vidinių jėgų pasveikti. Vaiko sveikimo proceso metu pagrindinį vai­dmenį atlieka gydytojai, gydymo kursas, rūpestinga slauga, artimieji. Tačiau vaikams labai praverstų ir pagalba bibli­otekininko - biblioterapeuto, taikančio atitinkamus biblioterapijos metodus konkrečiu atveju, nes sergančiam vaikui labai dažnai knyga tampa vieninteliu draugu ir patarėju, laisvalaikio, kurio jis turi labai daug, metu.

Tiems, kurie negali patys skaityti, yra įgarsintų knygų, kartais kūrinius skaitovai skaito gyvai. Tai ypač aktualu neprimatantiems ar turintiems visišką regos negalią asmenims. Labai svarbu, kokia literatūra yra parenkama neįga­liesiems. Svetimi dokumentuose fiksuoti gyvenimai ir veikėjų išgyvenimai padeda atsiskleisti neįgalaus vaiko ar suaugusio vidiniam pasauliui, padeda formuoti jo vertybių ir išgyvenimų sistemą.

Tyrimo eiga. Siekiant ištirti biblioterapijos metodų taikymų skirtumus dviejų skirtingų valstybių institucijų bi­bliotekose, atlikta anoniminė anketinė apklausa. Respondentai parinkti atsitiktinės atrankos būdu. Apklausti Šilutės pensionato ir Airijos Dublino miesto Richmond Cheshire House pensionato Dun Laoghaire Community Library bibli­otekininkai ir socialiniai darbuotojai.

Apklausa vyko dviem būdais: išsiimtus anketas elektroniniu paštu ir tiesiogiai anketuojant Šilutės pensionato bibliotekininkus ir socialinius darbuotojus. Buvo išplatinta 80 anketų Airijos valstybės piliečiams (Dublino miesto pensionato bibliotekininkams ir socialiniams darbuotojams) ir 80 Lietuvos valstybės piliečiams (Šilutės pensionato socialiniams darbuotojams ir bibliotekininkams). Klausimyną iš viso užpildė 154 respondentai iš jų 77 airių ir 80 lie­tuvių. Apklausai naudotos dvi anketos, kurias sudarė po penkis uždaro ir po vienuolika atviro tipo klausimų.

Kaip teigia I. Sidarienė, pasiryžusi tapti biblioterapijos centru, biblioteka turi apsibrėžti savo biblioterapinį fondą. Reikalingi tam tikri kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti susisteminama literatūra. Tam tikslui išsiaiškinti buvo pateik­tas klausimas respondentams Ar reikalingas specialus dokumentų fondas neįgaliems skaitytojams aptarnauti. 80 % Airijos respondentų mano, kad toks fondas reikalingas, tuo tarpu Šilutės pensionato darbuotojai linkę manyti, kad toks fondas reikaliangas (53 %) ir nemažai respondentų mano, kad „tik iš dalies“. Tai rodo, kad Lietuvos pensionato respondentų nuomone biblioterapiją galima teikti ir remiantis bendru bibliotekiniu fondu.

Negalios žmonės, tiek vaikai, tiek suaugusieji, sunkiai išgyvena savo negalią, skirtingumą nuo kitų visuomenės narių. Kitu klausimu norėta išsiaiškinti, koks tyrime dalyvavusių institucijų bibliotekų skaitytojų negalios pobūdis. Negalia skirstoma įvairiai: ir pagal negalios laipsnį, ir pagal jos pobūdį. Šilutės pensionate visi gyventojai turi psichinę negalią (100%). Kai kurie iš jų - dar ir kitas negalias - Dauno sindromą įvairias psichines ligas, judėjimo negalią Žmonės, turintys protinę negalią anot I. Sidarienės, bibliotekose skaito dažniausiai tik tie, kurių negalia nedidelio laipsnio. Kiti negali įvaldyti skaitymo įgūdžių. Likusieji lieka visą gyvenimą pasakų ar vaikiškų iliustruotų knygelių skaitytojais. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokie žmonės labai mėgsta įvairius jiems skirtus renginius. Dublino miesto pensionato bibliotekos lankytojai - sutrikusį intelektą protinę negalią Dauno sindromąbei judėjimo negalias turintys skaitytojai.

Tyrimu norėta išsiaiškinti, kaip dažnai neįgalieji suaugusieji lankosi bibliotekoje. Juk nuo to, kaip dažnai suaugęs ar vaikas lankysis bibliotekoje, priklauso jo biblioterapijos proceso kokybė. Šilutės pensionato bibliotekoje neįgalūs skaitytojai, kurių amžius siekia nuo 25 iki 60 metų, lankosi dažniausiai, t.y. kasdien. Tam įtakos turi tai, kad pensio­nato gyventojai gyvena tame pačiame pastate, kur yra biblioteka. Vyresnio amžiaus neįgalių skaitytojų grupės atstovai bibliotekoje lankosi kartą per mėnesį arba iš viso nesilanko. Dublino miesto pensionate dažno lankomumo biblioteko­se nepastebėta - skaitytojai lankosi bibliotekose po kelis kartus per metus, kartą per mėnesį.

Kitu klausimu siekta sužinoti, kokio pobūdžio paslaugas neįgaliems skaitytojams teikia bibliotekos. Suaugusiems Šilutės pensionato neįgaliems skaitytojams dažniausiai teikiamos šios paslaugos: padedama pasirinkti literatūrą (86 proc.), aptariamos perskaitytos knygos (60 proc.), teikiama individuali pagalba (55 proc.). (žr.l diagramą). Panašios paslaugos vyrauja ir Dublino miesto pensionato bibliotekose aptarnaujančiose suaugusius neįgaliuosius. Tik čia res­pondentai daugiau išskyrė ne tik pagalbą pasirenkant literatūrą bei individualią pagalbą bet ir renginių organizavimą neįgaliems skaitytojams. Individualios pagalbos poreikis, aptarnaujant skaitytojus, rodo biblioterapijos taikymo būti­nybę. Renginių organizavimas neįgaliesiems turi biblioterapinių tikslų - neįgalieji renginių metu bendrauja tarpusa­vyje, jų metu intensyviau išgyvena renginiu skatinamas teigiamas emocijas.

20

Tyrimu siekta nustatyti, kokio pobūdžio papildomų paslaugų dar reikia tiriamų bibliotekų neįgaliems suaugusiems skaitytojams. Šilutės pensionato respondentai pažymėjo, jog pageidautų savo skaitytojams daugiau renginių skirtų neįgaliesiems kartu su sveikaisiais, daugiau pokalbių apie perskaitytas knygas, naujų knygų pristatymų, susitikimų su rašytojais, su knygų leidėjais, įgarsintų knygų (ypač tiems, kurie negali patys skaityti), o Dublino miesto pensionato neįgaliems skaitytojams, respondentų nuomone, reikėtų knygų Brailio raštu, nes šiame pensionate yra ir silpnaregių, ir visai aklų gyventojų; daugiau renginių susijusių su biblioterapija.

Taip pat užduotas klausimas kokio pobūdžio pageidavimus pateikia bibliotekininkams patys skaitytojai dėl bibli- oterapinio aptarnavimo. Šilutės pensionato bibliotekos neįgalūs skaitytojai bibliotekininkams pateikia tokio pobūdžio pageidavimus: pageidauja daugiau diskusijų apie perskaitytas knygas (80 proc.) ir daugiau žinių apie savo ligas ir jų gydymą (74 proc.), kaip ir Dublino miesto pensionato neįgalūs skaitytojai.

1 lentelė. Suaugusių skaitytojų pageidavimai dėl bibliotekinio aptarnavimo

Tyrimu siekta išsiaiškinti, kas neįgaliems suaugusiems skaitytojams parenka knygas. Atsakymų variantai parodė, jog Šilutės pensionato gyventojams dažniausiai (52%) knygas parenka socialinis darbuotojas kartu su bibliotekininku, beveik pusė (46%) respondentų nurodė, jog knygas parenka bibliotekininkas, trečdaliui (38%) pataria draugai ir tik du dešimtadaliai neįgalių suaugusių skaitytojų (22%) knygas pasirenka patys. Dublino miesto pensionato neįgaliems suaugusiems gyventojams dažniausiai (88%) knygas parenka bibliotekininkas, o daugiau nei pusė (60%) skaitytojų pasirenka patys. Pusei (50%) skaitytojų knygas kaip ir Lietuvos neįgaliesiems parenka socialinis darbuotojas naudo­damasis bibliotekininko patarimu, ir trečdaliui (31%) (kaip ir Lietuvoje) pataria draugai. Taigi bibliotekininko-bibli- oterapeuto pagalba visada reikalinga neįgaliems skaitytojams, tačiau labai gerai, kai neįgalusis asmuo turi galimybę knygą pasirinkti ir pats, ir renkasi draugų padedamas.

Kitas klausimas turėjo padėti nustatyti, kokiais kriterijais vadovaujasi bibliotekininkai, kai rekomenduoja knygas neįgaliems skaitytojams. Bibliotekininkas privalo atsižvelgti į skaitytojo negalios laipsnį ir gebėjimą skaityti. Taip nurodo abiejų institucijų visi respondentai. Būtina atsižvelgti į skaitytojo amžių emocinę būseną - taip pat nurodo beveik visi abiejų institucijų respondentai. Daugiau nei pusė (Šilutės - 52 proc., Dublino - 60 proc.) abiejų institucijų respondentų pažymi skaitytojo pomėgių svarbą. Reikšmės turi ir knygų fondo gausa. Taip teigia 45 proc. Šilutės pen­sionato respondentų ir 34 proc. Dublino (žr. 2 diagramą).

21

Skaitytojų pageidavimai Suaugę

Lietuvoje AirijojePageidauja malonesnio aptarna­

vimo16% 20%

Skaitytojai pageidauja daugiau diskusijų apie perskaitytas knygas

80% 89%

Skaitytojai pageidauja daugiau žinių apie savo ligas ir jų gydymą

74% 86%

Tyrimu siekta sužinoti, ar pastebėjo respondentai, kad jų rekomenduotos knygos tenkina neįgalių skaitytojų pa­geidavimus. Tiek Šilutės pensionato respondentai (68 proc.), tiek Dublino (62 proc.) pažymi, jog jų rekomenduotos knygos visada tenkina neįgalių suaugusių skaitytojų pageidavimus. Taigi, galima teigti, jog abiejų institucijų bibliote­kininkai gerai pažįsta savo skaitytojus, žino jų poreikius.

Anketoje siekta išsiaiškinti, ar skaitomoji medžiaga padeda neįgaliems suaugusiems skaitytojams. Skaitydamas knygą ir kartu įsitraukdamas į herojų gyvenimus, asmuo identifikuoja savo problemą, ją apmąsto ir mėgina spręsti pasitelkdamas herojų gyvenimus bei jų išsakytas mintis. Perskaitytos knygos skatina žmogų savarankiškai mąstyti, pačiam mobilizuoti savo psichines jėgas. Atsakymai rodo, jog daugiau nei pusei Šilutės pensionato bibliotekos lan­kytojų (58 ir 55 proc.) skaitymas padeda atsipalaiduoti ir išspręsti problemas. Dublino miesto pensionato respondentų nuomone tai padeda 78 ir 75 proc. skaitytojų. Pamiršti rūpesčius skaitymas padeda ketvirtadaliui (25 proc.) Šilutės pensionato skaitytojų ir beveik pusei (42 proc.) Dublino miesto pensionato bibliotekos neįgalių skaitytojų.

Atsakymuose „kita“ respondentai pažymėjo, jog skaitymas pakelia nuotaiką padeda rasti atsakymus į įvairius gyvenimiškus klausimus, ugdo pasitikėjimą savimi, stiprina bendravimo įgūdžius, skatina patį bendravimą.

Aiškinantis rekomenduotos literatūros poveikį neįgaliems skaitytojams, nustatyta, jog suaugusiems ir vaikams literatūra daro teigiamą poveikį. Tačiau 3 proc. Airijos neįgalių vaikų literatūra daro neigiamą poveikį, o suaugusiems neigiamo poveikio respondentai nepastebėjo.

Tyrimu nustatyta, jog įspūdžiais apie perskaitytas knygas daugiau dalijasi suaugę neįgalūs skaitytojai, ypač su draugais ir artimaisiais, o vaikai su bibliotekininku ir draugais.

Apibendrinant atliktą dviejų institucijų bibliotekų tyrimą būtų galima daryti prielaidą kad taikoma biblioterapija tiek neįgaliems vaikams, tiek suaugusiems daro gydomąjį atsipalaiduojamąjį poveikį. Neįgalūs vaikai dažniau lankosi bibliotekose nei suaugusieji. Tiriant neįgalių skaitytojų pageidavimus, pastebėti tokie skirtumai: savo ligomis susirū­pinę daugiau suaugę neįgalūs skaitytojai, malonesnio aptarnavimo daugiau pageidauja suaugę neįgalūs abiejų insti­tucijų skaitytojai. Tačiau tiek vaikai, tiek suaugę skaitytojai vienodai pageidauja diskusijų apie perskaitytas knygas. Tai sudaro nuo 74 proc. iki 89 proc. Knygas neįgaliems vaikams parenka daugiausia bibliotekininkas (80-88 proc.), suaugusiems skaitytojams šioje srityje taip pat dažnai pagelbsti bibliotekininkas.

Literatūra:

1. BORECKA, I. Biblioterpia w szkole. Warszawa. 1998. 4- 127 p. ISBN 83-907996-4-2.2. GLOSIENĖ A. Bibliotekų paslaugos negalios ir senyviems žmonėms. Viešųjų bibliotekų plėtra. PHARE/OSI

seminarų medžiaga. Vilnius, 1998, p. 40-603. GLOSIENĖ A. Viešoji biblioteka. tradicija ir modernumas. Vilnius, 1998, p. 49-1294. JANAVIČIENĖ, D. Biblioterapijos, skaitymo ir gyvenimo kokybės sąsajos: tradicinis požiūris. Knygotyra,

2005, nr.44, p. 1-2.5. JANUŠKEVIČIENĖ, R. Vasaros susitikimai. Vilnius, 2005, p. 28. ISBN 9955-17-498-6.6. KRIŠČIŪNAS A. Psichikos ligos ir mes. - Vilnius. 2002.7. KVEDARAUSKAS, J. Žodis žeidžia, žodis gydo: psichologo mintys apie biblioterapiją. [interaktyvus],2007

[žiūrėta 2008-04-04d], Prieiga per internetą: www.lhpa.lt/pakeitimai/duomenys/8. LISICYNAS, J„ ŽILIAJEVA J. Medicina ir menas. Vilnius, 1989, p. 37. ISBN 5-420-00325-2.9. MANŽUČH, Z. Biblioterapija- naujas bibliotekų pasiūlymas. Tarp knygų. 2001, nr. 10, p. 7-11.10. MEŠKA, V, JUOZULYNAS, A. Streso malšinimas. Vilnius, 1996, p. 108. ISBN 9986-776-05-8.

22

11. MOLICKA, M. Terapinės pasakos. Vilnius, 2007, p. 224. ISBN 978-5-415-01975-5.12. PLASTININA, B., Bendravimo džiaugsmo neatstoja jokie vaistai, [interaktyvus], 2007[žiūrėta 2008 m. vasa­

rio 12d.]. Prieiga per internetą:< http://www.santarve.lt/article/view/3390>13. RAGUOTIENĖ, G. Žodžiai apie knygą: skaitytojo kraitė. Vilnius: Vyturys, 1998, p. 208. ISBN 5-7900-

0905-0.14. SIDARIENĖ, 1. Biblioterapija, arba kaip knyga padeda gyventi.Tarp knygų. 1993. Nr. 10, p.6-1015. SIDARIENĖ, I. Darbo su negalios žmonėmis formos. Užsienio patirtis. Šiandien aktualu: metodikos reko­

mendacijos seminarams. 1996, IIpusmetis., p. 26-56.16. SINKEVIČIENĖ, Z. Biblioterapija - gydymas knyga. Šiandien aktualu: metodinės rekomendacijos semina­

rams. 2003, IIpusmetis., p. 13217. SRIDHAR, D., VAUGHN, S. Bibliotherapy for all: Enhancing reading comprehension, self-concept, and

behavior. Teaching Exceptional Children, 2000, No. 33 (2), p. 74-82.18. STANKEVIČIENĖ,A. Psichoterapeuto kabinete - bibliovaistinė. Lietuvos žinios. 2008,Nr. 45 (11977), vasa­

rio 26 d. [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2008 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą: <www.lzinios.lt/lt/2008-02-26. html - 124k>

19. STANLEY, J. Reading to heal:how to use bibliotherapy to improve your life. Element Books, Inc. 1999, p. 8. ISBN 1-86204-390-6.

20. ОГАНЕСЯН, H. Т. Библиотерапия: самоактуализация психических состояний через поезию. Москва, 2002. р. 271, [1] ISBN 5-86894-559-Х

Edita Bendžiuvienė Doc. dr. Daiva Janavičienė

Straipsnis parengtas Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedroje sėkmingai apginto

R E N G I N I A I

77 - OSIOS IFLA KONFERENCIJOS ĮSPŪDŽIAI

Šių metų vasaros pabaigoje, rugpjūčio 13-18 dienomis, pasaulinis bibliotekininkystės ir informacijos kongresas, 77-oji IFLA generalinė konferencija, vyko Puerto Riko sostinėje San Chuane. San Chuanas (isp. San Juan) - tai di­džiausias Puerto Riko miestas, uostas ir šios šalies sostinė. Jame 434,4 tūkst. gyventojų (2000 m.). Išsidėstęs šiaurės rytinėje Puerto Riko salos dalyje, iki šių dienų išsaugojo gynybinius pastatus, XVI-XVIII amžiaus pastatus. Miestą 1508 m. įkūrė ispanai ir pavadino Kapara (Caparra). 1521 m. sostine tapo Puerto Rikas (Puerto Rico arba San Juan Bautista de Puerto Rico); palaipsniui šis pavadinimas prigijo visai salai, o miestas nuo tada pradėtas vadinti San Chu- anu.

77-tosios IFLA konferencijos tema Bibliotekos, pranokstančios lūkesčius: integracija, inovacijų diegimas ir in­formacija visiems (Libraries beyond libraries: Integration, Innovation and Information for all), todėl nemažai renginių buvo skirta diskusijai, pamąstymams apie bibliotekos ir bibliotekininko vaidmenį informaciniame naujų technologijų amžiuje. Bibliotekos, pranokstančios lūkesčius, suprantamos kaip išeinančios už tradicinės bibliotekos ribų, sėkmin­gai diegiančios pačias moderniausias technologijas, pritaikančios naujausias idėjas bei metodus, suteikiančios ne tik informacijos prieinamumą ir atvirumą bet ir galimybę visiems vartotojams naudotis naujomis technologijomis.

77-toji IFLA generalinė konferencija vyko PRCC konferencijų centre (The Puerto Rico Convention Centre). PRCC yra ne tik didžiausias konferencijų centras Karibuose, bet ir technologiškai pažangiausias visuose Karibuose bei Lotynų Amerikoje. Puerto Riko konferencijų centras įsikūręs San Chuano pusiasalio širdyje (Isla Grande) šalia Miramar, Condado rajonų bei Senojo San Chuano. PRCC konferencijų centras - tai 580 000 kvadratinių pėdų erdvė, talpinanti iki 10 000 žmonių, todėl čia buvo pakankamai vietos pranešimams skaityti, posėdžiams, praktiniams seminarams bei parodai rengti.

IFLA konferencijos renginiai prasidėjo oficialia konferencijos atidarymo ceremonija. Jos metu atidarymo kalbą23

perskaitė IFLOS prezidentė Ellen Tise. Ji sakė: „Man didelė garbė Jus visus pasveikinti San Chuane, Pasaulio bibli­otekų ir informacijos kongrese: 77-toje IFLA generalinėje konferencijoje. Iš tiesų malonu vėl susitikti Lotynų Ameri­kos bei Karibų jūros šalių regione. Tai tik antras kartas, kai IFLA konferencija yra rengiama šiame regione - pirmasis susitikimas vyko Kuboje 1989 metais. Aš esu tikra, kad daugelis iš Jūsų ne tik dalyvaus šioje konferencijoje, bet taip pat turės galimybę pasimėgauti nuostabios Puerto Riko salos teikiamais malonumais.“ IFLA prezidentė savo kalboje pažymėjo, kad IFLA laikosi savo pagrindinių bibliotekų kokybės bei informacinių paslaugų visiems principų tačiau per pastaruosius kelerius metus įvyko esminių pasikeitimų, su kuriais susiduria bibliotekininko ir informacijos speci­alisto profesija: technologiniai pokyčiai, proporcingai augantis informacijos kiekis, informacijos poreikio priežastys, informacijos panaudojimas, žinių kūrimas. Susirinkusius dalyvius taip pat sveikino WLIC nacionalinio komiteto pir­mininkė Luisą Vigo-Cepeda, San Chuano meras ir Puerto Riko turizmo kompanijos direktorius.

Tos pačios dienos popietę vyko ir parodos atidarymas, km- konferencijos dalyviai turėjo galimybę tiesiogiai ben­drauti su parodos dalyviais, aptarti bendradarbiavimo sąlygas. Parodą šiemet puošė įvairių kompanijų, bibliotekų, valstybinių institucijų bei leidėjų stendai. Ekspozicijos patvirtino, kad vis daugėja naujų technologijų kurias gali pritaikyti biblioteka.

IFLA konferencijų metu vyksta daugybė renginių, todėl labai sunku pasirinkti, kur eiti. Šiais metais 77-oje IFLA generalinėje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 2000 delegatų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijos metu daugiau negu 400 lektorių skaitė pranešimus penkiose sekcijose: atviros prieigos ir skaitmeninių išteklių; politikos, strategijos ir propagandos; vartotojų prieigos ir paslaugų; priemonių ir technikos bei idėjų, inovacijų, naujovių numatymo.

Labiausiai domino temos, susijusios su akademinių bibliotekų veikla: naujausios paslaugos, naujos idėjos bei inovacijos. Pranešimų ir informacijos iš tiesų daug, tad pamėginsiu aptarti ir išsamiau supažindinti su keliais prane­šimais.

Vienos iš politikos, strategijos ir propagandos sekcijų tema buvo susijusi su akademinių bibliotekų ateitimi 2020 vizija: pažangios veiklos kryptys, paslaugos ir priemonės (Vision 2020: innovative policies, services and tools). Pra­nešimus šioje sekcijoje skaitė Amerikos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Australijos ir kitų šalių atstovai.

Pranešėjas iš Džordžtauno (angį. Georgetown) seniausio katalikiško universiteto, esančio Vašingtone, Jim 0‘Donnell (UbiLib: when the library is everywhere) kalbėjo apie bibliotekų „ateities istoriją“. Pats pranešimo autorius gan ironiškai apibūdino „ateities istoriją“. Jis sakė: „kaip galima nupasakoti bibliotekų ateitį 25 metams į priekį, kai pasakodami istoriją mes turime būti visa tai jau išgyvenę.“ Kalbėdamas apie bibliotekų „ateities istoriją“ pranešimo autorius trumpai aptarė pastaraisiais metais susiformavusią bibliotekų sampratą. Pasak Jim 0‘Donnell, šiandien bibli­oteka suprantama dvejopai: kaip fizinė biblioteka ir kaip mobili biblioteka. Fizinė biblioteka - tai tradicinė biblioteka, kurios paslaugų pagrindas - materialios kolekcijos ir patalpos. Mobili biblioteka - tai asmeninė biblioteka mobilia­jame telefone. Mobiliosios bibliotekos kaip reiškinys atsirado palyginti neseniai, kai mobilieji telefonai tapo išma­niaisiais ir suteikė daugiau galimybių. Naudodamasis mobiliąja biblioteka vartotojas bet kuriuo metu gali susisiekti su biblioteka arba netgi gauti priėjimą prie bibliotekos informacinių resursų internete, norėdamas pasiskolinti leidinį, paklausti bibliotekininko, dalyvauti renginiuose (virtualiuose) prisijungia prie bibliotekos svetainės ir nuotoliniu būdu naudojasi jos paslaugomis.

Pranešimo autorius daugiau dėmesio skyrė ne naujausioms technologijoms, kurios paverčia biblioteką virtualia ir pasiekiama iš bet kur, bet tradicinės bibliotekos vaidmeniui. Jo teigimu, labai svarbu išsaugoti tradicinės bibliotekos vaidmenį, nes tampa praktiškai neįmanoma įsivaizduoti tokią biblioteką ateityje. Atrodytų kad šiandien prieigai prie informacijos fizinė biblioteka tapo nebereikalinga, tačiau vis dar reikalinga susisteminta informacija, kurią biblioteki­ninkai gali teikti internetu per didelį atstumą todėl natūraliai iškyla klausimas, kodėl vis dar yra naudojamasi tradicine biblioteka. Autorius teigė, jog yra kelios svarbios priežastys, padedančios išlikti tradicinei bibliotekai: jose metai iš metų saugomos vertybės, tai skaitymo, susibūrimo vietos, šalia naujovių esančios senosios tradicijos bei atvirumas inovacijoms. Tradicinė biblioteka, besiorientuojanti į individualius skaitytojus, užtikrina kiekvienam jos lankytojui patogias darbo sąlygas, puikiai įrengtas darbo ir laisvalaikio praleidimo erdves, kompetentingą personalą pasiruošusį atsakyti į kiekvieną pateiktą užklausą. Autorius pabrėžė, kad bibliotekininkai privalo saugoti bibliotekos tradicijas, išlikti atsakingi už tradicinio skaitymo išsaugojimą informacijos prieinamumą visiems ir visada, o bibliotekos turi išlikti įkvėpimo vietomis, kur galimi visi skaitymo būdai. Pranešimas buvo pabaigtas tokia mintimi: „Tegul Google ima viską o biblioteka visuomet atsirinks, kas vertinga.“

Įdomus buvo Stratklaido universiteto (University of Strathclyde) profesoriaus Derek Law pranešimas, kurio pa­vadinimui autorius panaudojo Antuano de Sent-Egziuperi mintį: „Kalbant apie ateitį, tavo tikslas nenumatyti ją bet suteikti galimybę“. Savo pranešime autorius kalbėjo apie ateities bibliotekininko vaidmenį nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Priežastys verčiančios domėtis bibliotekininko vaidmeniu yra įvairios. Viena iš šiuo metu aktualiausių priežasčių - tai globalūs bibliotekininko profesijos pokyčiai, vykstantys informacijos ir komunikacinių technologijų plėtros įtakoje. Vykstantys pokyčiai turi įtakos naujiems bibliotekininkų vaidmenims ir naujoms veiklos kryptims. Tačiau susiduriama ir su dar viena problema - iki šiol vis dar mažai kalbama apie bibliotekininko reikšmę visuome­nėje. Bibliotekininko profesija vis dar nematoma, o įvykus kultūrinei revoliucijai bibliotekininkai vis susiduria su naujomis grėsmėmis. Pastaraisiais metais sparti informacinių technologijų plėtra stūmė bibliotekas kompiuterizavimo

24

link Sėkminga skaitmeninių bibliotekų plėtra tapo pretekstu manyti, jog netrukus visa informacija bus prieinama internetu, o bibliotekos, kartu su bibliotekininkais taps nereikalingos. Bibliotekininkai turi iš naujo integruotis, imtis naujų vaidmenų, mokytis visą gyvenimą siekti valdyti, projektuoti savo karjerą kurti įvaizdį, kad įveiktų iškylančias grėsmes, priimtų naujus iššūkius ir galėtų atlikti naujus vaidmenis. Derek Law pabrėžė, kad inovatyvfls bibliotekinin­kai visuomet yra naudingi ir reikalingi vartotojui. Pranešimo autorius išskyrė tokius bibliotekininko vaidmenis:

Bibliotekininkas kaip detektyvas/tyrėjas. Bibliotekininkai puikiai orientuojasi informacijos gausoje, tinkamai ją surenka ir pateikia. Jie tarsi įgudę detektyvai, turintys specifinių žinių įvairiose mokslo srityse. Vykstant nuolatiniams pokyčiams bibliotekininkai privalo mokėti analizuoti situaciją nustatyti problemas bei numatyti efektyvius jų spren­dimo būdus.

Bibliotekininkas kaip revoliucionierius/kovotojas. Bibliotekininkai privalo būti ne pasyvūs stebėtojai, bet aktyvūs dalyviai bei savo srities lyderiai, greitai priimantys pokyčius ir naujoves, nebijantys rizikos, galintys greitai numatyti technologines grėsmes ir galimybes.

Bibliotekininkas kaip revoliucinis oratorius, sugebantis būti ne tik lyderiu, bet ir suburti gerą komandą dideliems darbams, turintis fantaziją įžvalgumą ir gebėjimą vizijas paversti realybe.

Bibliotekininkas kaip agentas provokatorius, galintis ir mokantis valdyti visą turimą informaciją panaudojantis ją taip, kad teiktų didžiausią naudą.

Bibliotekininkas kaip inteligentiškas analitikas, ne tik mokantis dirbti su partneriais, bet ir imlus žinioms bei vis­kam, kas susiję su jo darbu, nes niekada negali žinoti, kokių žinių gali prireikti ateityje.

Bibliotekininkas kaip „penktoji kolona“. Terminas „penktoji kolona“ paprastai vartojamas norint nusakyti kitos valstybės grupuotę ar grupę asmenų vykdančių ardomąją veiklą toje valstybėje, kitos valstybės naudai, bet mūsų kontekste „penktoji kolona“ suprantama kaip papildomas ramstis.

Bibliotekininkas kaip karys, visuomet turi būti pasirengęs pokyčiams ir naujovėms bei sugebantis išnaudoti visas pasitaikančias galimybes.

Bibliotekininkas kaip kovotojas už laisvę, visuomet didžiuojasi tuo, ką daro.Pranešimo pabaigoje autorius akcentavo kelis pagrindinius dalykus: svarbu pabrėžti tai, kad profesijos reikšmin­

gumą lemia ne tik naujų komunikacinių technologijų atsiradimas, bet ir tradicinės bibliotekininko vertybės. Išsilavinę bibliotekininkai yra ir bus svarbiausias bibliotekos veiksnys, nes jie visuomet turėjo pakankamai kompetencijos ir smalsumo tam, kad galėtų naudotis ir taikyti naujausias skaitmenines priemones bei paslaugas. Antras ne mažiau svarbus dalykas tas, kad pokyčių situacijoje reikalinga kuo daugiau kalbėti apie bibliotekininko vaidmenis.

Nacionalinės Singapūro bibliotekos direktorius Lėk Choh Ngian savo pranešime (Libraries of the Future: What Our Users Want: the NLB Singapore’s perspective) kalbėjo apie bibliotekų inovatyvumą sugebėjimą keistis, biblio­tekų vaidmenis bei pristatė Nacionalinės Singapūro bibliotekos atliktą tyrimą. Pranešimo pradžioje Lėk Choh Ngian sakė, kad bibliotekų vaidmuo yra nuolat kintantis, jis keitėsi ilgus metus, keičiasi šiandien ir drąsiai galima teigti, kad dar keisis ir ateityje. Bibliotekos ir bibliotekininkai iki šiol vis dar yra jungtis tarp žmonių tarp žmonių ir išteklių ir tarp kelių išteklių. Bibliotekininkai iki šiol atlieka vadovo, gido ir instruktoriaus vaidmenį padėdami žmonėms surasti jiems reikalingą informaciją. Kas ir kaip pasikeis, priklausys nuo naujų aplinkybių nuo to, kaip bibliotekininkas suge­bės atlikti naudingą vaidmenį žmonių gyvenime, kaip sugebės pateikti informaciją vartotojams, ypač skaitmeninę.

Singapūro Nacionalinės bibliotekos direktorius pateikė iš tiesų įspūdingus skaičius. Singapūro gyventojų skaičius viršija 5 milijonus, bibliotekos turi daugiau kaip 2 milijonus skaitytojų, tai sudaro apie 35 milijonus vartotojų per metus 23 bibliotekose. Per pastaruosius 5 metus naudojimasis interneto ir naujų technologijų teikiamomis paslau­gomis dramatiškai padidėjo. Didelė dalis informacijos yra perkeliama į internetą todėl vis labiau auga informacijos pasiekiamumas vartotojams. Remdamasi pateiktais duomenimis, 2010 metų lapkričio mėnesį Singapūro Nacionalinė biblioteka atliko mokslininkų ir vartotojų apklausą. Apklausa parodė, kad daugelis vartotojų mano, jog fizinė biblio­teka nėra patogi naudotis. Jie nurodė, kad jei turėtų galimybę, mieliau rinktųsi prieigą prie skaitmeninių dokumentų, nei vyktų į biblioteką. Respondentai taip pat nurodė, kad nors biblioteka turi gerus duomenų bazių išteklius, jais nėra lengva naudotis, paieška reikalauja daug pastangų norint surasti reikalingą informaciją. Daugeliui iš jų Google ir kitos paieškos sistemos yra mėgstamesnės kaip pradinis paieškos šaltinis. Apklausa taip pat parodė, jog vartojai yra linkę į bibliotekininką kreiptis tik tuomet, kai nesuranda reikiamos informacijos. Susisteminus gautus apklausos duomenis buvo parengta bibliotekos vartotų vizija, kokia turėtų būti jų ateities biblioteka:

Lengva prieiga. Vartotojai norėtų gauti visą galimą informaciją internete. Informacija turi būti pasiekiama iš bet kur, kur jie yra ir bet kokiomis priemonėmis, kurias jie turi;

Paieškos veiksmingumas. Vartotojai norėtų, kad bibliotekos paieškos sistemos būtų panašios į Google, tačiau pati paieška turėtų būti efektyvesnė ir tikslesnė.

Turinio turtingumas. Vartotojai norėtų turėti paprastą prieigą prie turtingų talpyklų turinio, visais galimais forma­tais ir kalbomis 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.

Prieinamos paslaugos. Vartotojai yra pasirengę mokėti už paslaugas, tačiau jie norėtų derėtis dėl kainų ir mokėjimo galimybių.

Vertimo paslaugos. Vartotojai norėtų kad būtų suteikta galimybė pasirinkti tą kalbą kurią geriausia jie supranta.

25

Nacionalinės Singapūro bibliotekos direktorius Lėk Choh Ngian pabrėžė, kad bibliotekos centre visuomet yra vartotojas, todėl būtina atsižvelgti į jo poreikius. Kalbėdami apie idealią biblioteką vartotojai iš tiesų nori gauti tą informaciją kurios jiems reikia būtent tuo metu ir toje vietoje, kur jie yra, ir nenori laukti atsakymų pusę dienos ar ilgiau. Tai visuomet buvo svarbiausias vartotojų pageidavimas. Biblioteka gali būti naudinga ne tik tradicinėmis pas­laugomis, bet ir taikydama naujausias technologijas. Naudodamos šiuolaikines, modernias technologijas, bibliotekos gali lengviau išpildyti vartotojų pageidavimus.

Kad galėtų įsijungti į vartotojo gyvenimą biblioteka turi nuolat permąstyti savo teikiamas paslaugas bei kurti naujus savo vaidmenis. Lėk Choh Ngian išskyrė tokius ateities bibliotekų vaidmenis:

Biblioteka kaip paslauga. Ateities biblioteka - daugiau nei vieta, kur žmonės ateis skolintis knygų. Ji egzistuos kaip sudėtinė vartotojų gyvenimo dalis. Kaip skaitmeninė biblioteka, ji suteiks informacines paslaugas vartotojams bet kur ir bet kada, kai jų labiausiai reikia, tuo tarpu, kaip fizinė biblioteka, ateityje bus modulinė, prisitaikanti ir judri, atsiras tose vietose, kur žmonės dažnai lankysis.

Biblioteka kaip draugas. Teiks informacines paslaugas atsižvelgiant į tai, kur vartotojas yra, kokį prietaisą turi ran­kose ir kokios informacijos tuo metu jam reikia. Paslaugos bus pritaikytos tokiems prietaisams, kokį turi vartotojas.

Biblioteka kaip vartai. Šiandien dažnai vartojama sąvoka „informacijos okeanas“, kuriame sunku orientuotis, bū­tent biblioteka užtikrina saugų „plaukiojimą“ informacijos okeane.

Biblioteka kaip socialinis lygintojas. Atvira prieiga prie įvairių informacijos šaltinių visiems skaitytojams.Biblioteka kaip atmintis, sauganti tai, kas vertinga, kas buvo kaupiama ilgus metus ir tai, kas liks atmintimi.Biblioteka kaip patirtis, suteikianti galimybę pasinaudoti per ilgus metus sukaupta patirtimi.Biblioteka kaip tinklas. Ateities biblioteka sujungs turinį su turiniu, taip sudarydama žinių turinio tinklus, prieina­

mus vartotojams.Pranešimo pabaigoje autorius uždavė retorinį klausimą ar ateities biblioteka yra tik vizija ir svajonė? Jau daugelį

metų bibliotekininkai svajoja apie ateities bibliotekas, o daugelis vartotojų ateities biblioteką supranta kaip vietą kur jie gali gauti jiems reikalingą informaciją tokia kalba, kokia jiems reikia, bet kokiu laiku, laisvai ir su tomis techno­loginėmis priemonėmis, kurias jie turi. Skaitmeninimas ir laisva prieiga prie turinio - tai viena iš svajonių kuri tapo realybe.

Kitas įdomus šios sesijos pranešimas (Effective marketing of libraries in a never-better world even if it ever-was that way) Jannine Schmidt iš Makgilio (McGill) universiteto. Pranešimo autorė daug dėmesio skyrė bibliotekoms, išgyvenančioms naujus pokyčius, nuolat susiduriančioms su naujomis technologijomis ir jų kaita. Jannine Schmidt akcentavo, kad internetas iš esmės pakeitė pasaulį. Kai kurie, autorės teigimu, mano, kad naujų technologijų teikia­mos galimybės niekada nebuvo tokios geros, kokios yra dabar, yra ir tokių kurie aprauda praeitį ir nori, kad tie pasi­keitimai būtų niekada neįvykę ir likusieji, kurie mato dabartinę situaciją kaip visumos dalį. Ar šiandien vykstantys pokyčiai padeda stiprinti bibliotekos savitumą ar bibliotekos lieka nematomos, pasitraukia į užmarštį, jei nenaudoja naujų technologijų, jei nesivadovauja marketingo principais. Kaip yra iš tiesų autorė mėgino atsakyti savo pranešime. Jannine Schmidt teigė, jog sparčiai besikeičiančiame pasaulyje prieinama informacija ir komunikacinės technologijos suteikia galimybę bibliotekoms ne tik teikti, bet ir valdyti paslaugas. Bibliotekininkai neturi pamiršti, jog kartu su naujomis technologijomis atsiranda ir daugybė alternatyvių paslaugų tiekėjų, kad daugelis bibliotekos vartotojų vis dar nežino, kokias paslaugas jiems gali suteikti biblioteka. Todėl galima teigti, kad efektyvus marketingas yra tarsi raktas ne tik į bibliotekų sukauptą patirtį, kuri atitinka vartotojų lūkesčius, bet ir į bibliotekų išlikimą teikiant paslau­gas. Yra daugybė marketingo pavyzdžių ir tipų, kuriais gali naudotis biblioteka, tačiau, visų pirma, reikalinga tvirta lydery stė ir nuolat besikeičiantis požiūris į biblioteką ir bibliotekininką Pranešimo autorė remiasi Sarah Anne Murphy (The Librarian As Information Consultant, 2011) pateiktu modeliu: bibliotekininkai kaip informacijos konsultantai. Šio modelio autorė inovatyviai permąsto dabartinę bibliotekų filosofiją. Pasikeitė bibliotekų vartotojų poreikiai ir paieškos metodų galimybės. Todėl šiandien bibliotekininkas privalo dirbti visiškai naujais būdais, ne tik orientuotais į paslaugų suteikimą bet ir į verslumą. Sarah Anne Murphy, pasak pranešimo autorės, išskiria du bibliotekininko modelius: „pririštasis“ bibliotekininkas ir „keliaujantis“, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, kalbant apie bibliotekų ateitį ir jų verslumą. Daugelis bibliotekininkų vis dar yra nuošaly, nematomi, pasislėpę savo bibliotekose, tačiau dabar atėjo laikas išlįsti ir pasirodyti vartotojams. Tokiems bibliotekininkams reikia tik paskatinimo: lavinkite savo protą; Jūs gyvenate informacijos pasaulyje; savo bibliotekoje Jūs galite atrasti neįtikėtinų dalykų; raskite geriausią kelią į informaciją; prisijunkite, būkite prisijungę, likite prisijungę; neleiskite sau sustoti; nenaudokite tik Google; stenkitės reikalingus faktus surasti greitai; nebijokite sėkmės; nebijokite vadovauti.

XXI amžiaus pradžioje keičiasi bibliotekos samprata ir vaidmuo. Šiandienės bibliotekos veiklai didelę įtaką daro visuomenėje vykstantys pokyčiai bei spartus informacinių technologijų vystymasis. Tai skatina keisti požiūrį į biblio­teką suvokti pasikeitusius bibliotekos veiklos ir bibliotekininkų kompetencijos reikalavimus. Bibliotekininkai turėtų žinoti ir gebėti naudotis naujomis informacijos gamybos, saugojimo ir perdavimo technologijomis ir priemonėmis, susipažinti su naujomis mokymosi visą gyvenimą teorijomis. Šiuolaikinė biblioteka yra ne tik spaudinių saugykla, bet ir smalsumą skatinanti informacinė aplinka(l).

Kalbant apie ateities bibliotekas, galima teigti, jog tiek naujausioms paslaugoms, tiek bibliotekininko vaidmenims

26

šiandien daugiausia įtakos turi naujausios technologijos. Dėl naujų technologijų panaudojimo biblioteka tampa vis labiau ir labiau matoma ir prieinama, padidėja vartotojų skaičius. Naujos paslaugos bibliotekose persikelia į iPad, ei. knygų skaitykles, mobiliuosius išmaniuosius telefonus. Mobiliųjų įrenginių plėtra skatina naujų paslaugų radimąsi. Tarp studentų greitai plinta įvairūs mobilieji įrenginiai. Intensyvėjant mobilios įrangos naudojimui, internete siūloma vis daugiau paslaugų kuriomis galima naudotis pasitelkiant šią įrangą. Tai keičia vartotojų reikalavimus akademinių bibliotekų paslaugoms. Todėl bibliotekos turėtų perkelti savo elektroninio katalogo, bibliografinio konsultavimo ir kitas populiarias paslaugas į mobiliųjų įrenginių aplinkas.

Dalyvavimas tarptautinėje IFLA konferencijoje suteikė galimybę susipažinti ne tik su profesine programa: įgyti patirties, pamatyti naujus atliktus darbus, taikomas naujoves bei naujausias technologijas, bet ir susipažinti su tos šalies, kurioje vyksta konferencija, istorija, kultūra bei tradicijomis. IFLA konferencija paliko didelį įspūdį ir suteikė naujos patirties.

1. Juodienė, Dalia. Bibliotekos paslaugos [interaktyvus], 2010 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 25 d.] Prieiga per internetą: http://blogas.kvb.It/2010/05/27/bibliotekos-paslaugos/#more-10604

Virginija Kairienė Klaipėdos valstybinės kolegijos bibliotekininkė (PDB)

v. kairiene@kvk. lt

PARODOS

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBAI - 90Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo metus skaičiuoja nuo 1921 m., kai Lietuvos Vyriausybės nutarimą apie

Centrinės meteorologijos stoties ir antraeilių meteorologijos stočių steigimą 1921 m. rugsėjo 30 d. pasirašė tuometinis Ministras Pirmininkas daktaras Kazys Grinius ir Švietimo ministras Kazimieras Bizauskas. Tuo nutarimu laikinojoje sostinėje Kaune buvo įkurta Centrinė meteorologijos stotis - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pirmtakė.

Lietuvos hidrometeorologai tikrai gali pasigirti ilga ir turtinga stebėjimų ir prognozavimo istorija: Martyno Počo­buto vadovaujamo Vilniaus universiteto observatorijoje jau 1770 m. pradėta reguliariai matuoti oro temperatūrą šiek tiek vėliau - kritulius. Hidrologinių stebėjimų Nemune ties Smalininkais duomenų seka galime didžiuotis Europoje -jie nuo 1811 m. Net ir didieji karai nenutraukdavo meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų. Tai lėmė darbuotojų sąmoningumas, tęstinumo vertės suvokimas.

Jau 1926 m. sausio 2 d. pradedamas leisti kasdieninis Lietuvos meteorologinis biuletenis su pirmuoju sinoptiniu žemėlapiu ir orų prognoze (pirmieji sistemingi meteorologiniai stebėjimai pasaulyje pradėti 1721 m. Didžiojoje Bri­tanijoje, o pirmoji pasaulyje nacionalinė meteorologijos tarnyba įkurta 1854 m. Jungtinėje Karalystėje, pirmoji orų prognozė sudaryta ir išspausdinta laikraštyje The Times 1860 m.).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba mini ne tik savo veiklos devyniasdešimtmetį. Šie metai taip pat yra ir dvi­dešimtieji Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio meteorologijos organizacijoje metai. Todėl rugsėjo 29 d. į konfe­renciją METEOROLOGIJA IR HIDROLOGIJA JUMS, skirtą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 90-čiui, atvyko ir būrys garbių užsienio svečių - pasaulio ir Europos regiono hidrometeorologų bendruo­menės atstovų.

Renginys buvo skirtas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paslaugų vartotojams, mokslininkams, bendradar­biaujančioms organizacijoms, jauniesiems tyrėjams ir visiems besidomintiems tuo, kaip keitėsi meteorologiniai ii hidrologiniai matavimai, kaip atsiranda orų prognozės, ar keičiasi Lietuvos klimatas, kokios paslaugos yra teikiamos vartotojams ir visuomenei kai kuriose Europos šalyse ir Lietuvoje.

Pradėjusi nuo meteorologijos ir hidrologijos, ir šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nesistengia la­bai nutolti nuo savo ištakų, tiktai turi modernesnį stebėjimų tinklą naudojasi pažangiausia technologija, prognozii

27

modeliais, atkūrė agrometeorologinius stebėjimus, vysto biometeorologinių prognozių sritį. Orų prognozės 1950 m. buvo sudaromos tik 24 ir 36 valandoms. Šiandien tokiu pat tikslumu jau sudaromos 7 parų prognozės. Dabar iš 100 orų prognozių vienai parai nepasitvirtina 3-5 prognozės. Tai nebūtų įmanoma be šiuolaikinių technologijų ir Pasaulio meteorologijos organizacijos tarptautinio koordinavimo vykdant stebėjimus, tyrimus, analizę, modeliavimą.

Spartus vystymasis ir naujausios technologijos atėjo kartu su Lietuvos nepriklausomybe. 1992 m. Lietuva tapo Pasaulinės meteorologijos organizacijos nare, ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradėjo dirbti kaip ir kitų vals­tybių nacionalinės tarnybos, dalyvauja tarptautinėse programose ir projektuose. Tarnyba atstovauja Lietuvos Respu­blikai specializuotoje Jungtinių Tautų Organizacijos agentūroje - Pasaulinėje meteorologijos organizacijoje (WMO), Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijoje (EUMETSAT) bei Europos vidutinės trukmės orų prognozių centre (ECMWF), taip pat yra HIRLAM (didelio tikslumo orų prognozių mažai teritorijai modelis) progra­mos visateisė narė. Tarnyba aktyviai dalyvauja ir kitų tarptautinių meteorologinių ir hidrologinių organizacijų darbe.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, atsižvelgdama į didžiulius pastarųjų dešimtmečių pasiekimus meteorolo­gijoje ir hidrologijoje bei įvertindama šiuos pokyčius, pagal galimybes stengiasi vystyti savo veiklą gerinti valstybės institucijų kitų vartotojų aptarnavimą bei visuomenės informavimą. Plačioji visuomenė, naudodamasi šiuolaikiniais informacinių technologijų pasiekimais, tampa vis reiklesnė ir smalsesnė, o tai įpareigoja kasdien tobulėti ir būti kuo arčiau Tarnybos veiklos rezultatų vartotojų, todėl dažnai skaitomos paskaitos, organizuojami susitikimai su Lietuvos miestų visuomene, dalyvaujama radijo ir televizijos laidose.

Minėdama gražią sukaktį LHMT surengė teminę parodą Lietuvos technikos bibliotekos „Tako” galerijoje rugsėjo

5 - spalio 17 dienomis. Parodoje išsamiai ir vaizdingai apžvelgta LHMT istorija:įkūrimo dokumentai, nuotraukos su pirmųjų meteorologinių stebėjimų aikštelių vaizdais. Pristatyti senieji bei da­

bartiniai Tarnybos leidiniai, LHMT skyrių veiklos apžvalga, reklaminiai bukletai, patarimai, kaip elgtis įvairių stichijų metu ir pan.

Parodą vainikavo LHMT muziejaus eksponatai - asmeniniai prof. Stepono Kolupailos daiktai: mantija su kepure, akiniai ir parkeris.

Parodos iniciatorės - LHMT darbuotojos dr.Audronė Galvonaitė ir Snieguolė Rastenytė.Tikimės, kad tarpinstitucinis Lietuvos technikos bibliotekos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bendradar­

biavimas nenutrūks ir ateityje.

Parengta pagal: http://www.meteo.lt/naujiena.php?id=425S.Rastenytės nuotrauka

28

NAUDINGA INFORMACIJA

LIETUVOS TECHNIKOS BIBLIOTEKOS SKAITOMIAUSIŲ KNYGŲTOP 5

1. 10 geriausių investicijų artimiausiems dešimčiai metų: kaip investuojant su­sikurti finansinę gerovę / J.Mellon ir A.Chalabi. - Vilnius, 2009. - 192 p. - ISBN 978- 9955-460-88-6

Tai, kad gyvensime ilgiau, yra neužginčijama tiesa, tačiau vyriausybės iki šiol igno­ruoja didžiulius trūkumus, esančius valstybinėse pensijų sistemose. Prieš mus - bauginanti perspektyva, kad gali reikėti gyventi iš savo santaupų 20-30 metų negaunant atlyginimo ir valstybinės pensijos. Tų, kuriuos tai užklups netikėtai, laukia liūdna ateitis.

Gera žinia ta, kad niekada ne per vėlu pradėti investuoti rytojui - ir kodėl gi nepadarius to šiandien. Knygos autoriai yra įsitikinę, kad kiekvienas gali išmokti sėkmingai inves­tuoti ir užsitikrinti finansiškai saugią ateitį.

2. Investicijų portfelio anatomija ir valdymas: monografija / A.V.Rutkauskas, R.Martinkutė. - Vilnius, 2007. - 360 p. - ISBN 978-9955-28-216-7

Monografija siekiama inventorizuoti inovatyvias žinias apie portfelio investicijas, kai kiekvieno investicinio aktyvo efektyvumo galimybės yra traktuojamos kaip stochastinis dydis, o investicinio efektyvumo portfelio galimybės vertinamos ne tik pagal jų dydį ir rizikingumą bet ir pagal kiekvienos iš galimybių patikimumą. Monografija turėtų būti naudinga tiek investuotojams profesionalams, ieškantiems sistemingų investavimo būdų ir galimybių, tiek akademinei visuomenei - mokslinantiems ir studijuojantiems investi­cijų valdymą.

3. Makroekonomika : [vadovėlis] / O.Blanchard. - Vilnius, 2007. - xix, 669 p. - ISBN 978-9986-16-545-3

Lietuvos studentams, dėstytojams ir visiems, kurie domisi, kaip veikia ekonomika, pa­teikiamas vieno garsiausių dabarties ekonomistų Olivier Blanchard’o makroekonomikos vadovėlis. Vadovėlis yra žinomas ir populiarus ne tik JAV, bet ir daugelio kitų pasaulio valstybių universitetuose. Jame suprantama kalba dėstomos makroekonomikos teorijos, koncepcijos, pateikiami skaičiavimai. Autorius įtikinamai atskleidė svarbiausia - kasdie­nybę, slypinčią už teorinių modelių, ir pasaulį, kurį kuriame patys, rinkdamiesi vieną ar kitą prekę, sprendimą politiką ar idėją.

4. Trumpas matematikos kursas : vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams / V.Pekarskas. - Kaunas, 2005. - 463 p. - ISBN 9955-09-858-9

Vadovėlyje daugiausiai dėmesio skiriama ne tiek griežtam kai kurių matematinių me­todų pagrindimui, kiek tų metodų esmės bei jų taikymo galimybių aiškinimui. Svarbiausi klausimai knygoje pateikiami su įrodymais, o išdėstant kitus apsiribota apibrėžimų ir rei­kalingų formulių pateikimu. Teorija knygoje iliustruojama daugeliu išspręstų pavyzdžių. Kiekvieno skyriaus gale pateikta uždavinių, skirtų studentams išspręsti savarankiškai.

29

5. Šiuolaikinė logistika: vadovėlis / R.Palšaitis. - Vilnius, 2010. - 335, [1] p. - ISBN 978-9955-28-547-2

Vadovėlyje analizuojama šiuolaikinės logistikos koncepcija ir logistikos uždaviniai. Išsamiai išnagrinėtos pagrindinės logistinės veiklos sritys - klientų aptarnavimas, užsa­kymų tvarkymas, transporto organizavimas ir valdymas, atsargų bei medžiagų sandėlia­vimas ir jų srautų valdymas bei šių veiklų sąsajos. Pateikti logistinio bendradarbiavimo, globaliosios logistikos organizavimo principai, logistinės sistemos įvertinimo ir pertvar­kymo metodinės gairės.

Skaitomiausių knygų TOP 5 apžvalgą rasite ir šiuo adresu: xttp://www.youtube. com/watch?v=NKbAZ3D-8rE&feature=youtu. be

ŠIUOLAIKINIAI LIETUVIŲ IŠRADIMAI:Iridžio organiniai kompleksai, jų gamybos būdas ir organinis

elektroliuminescencinis elementas

Nauji šviesos šaltiniai yra viena iš aktualių šių dienų problemų. Jie turi būti efektyvesni - tam pačiam šviesos kiekiui gauti reikia kelis kartus mažiau energijos nei reikalauja kaitrinė lempu­tė. Liuminescencinės, gerokai efektyvesnės lempos, turi esminių trūkumų-jose yra gyvsidabrio (ekologinės utilizavimo problemos), nemaži gabaritai. Maži, efektyvūs, skirtingos spalvos šviesos šaltiniai reikalingi ne tik apšvietimui, bet ir naujos kartos televizoriams, kompiuterių ir nešiojamų­jų telefonų ekranams ir pan. Šiems reikalavimams atitinka šviesą emituojantieji diodai - šviestu­kai (angį. LED). Šviestukai jau pradedami naudoti šviesoforuose, žibintuose, šviesos šaltiniuose apšvietimui ir t.t.

Šviestukai elektros energiją verčia šviesa tiesiogiai - elektronai susidūrę su teigiamais krūvio nešėjais (skylėmis) rekombinuoja ir jų energija virsta spinduliuote. Tai vadinama elektroliumines- cencija. Šviestuke visada yra du elektrodai - neigiamas, iš kurio teka elektronai, ir teigiamas, kuris yra skylių šaltinis, - ir sluoksnis, kur susiduria elektronai ir skylės - šviesos emiterio sluoksnis. 1 pav. pateikta paprasčiausia šviestuko schema. Čia ITO - stiklas su skaidriu ir laidžių indžio-alavo oksido sluoksniu (skylių šaltinis), 8a - emiterio sluoksnis, Al - aliuminio elektrodas (elektronų šaltinis), Ca - pagalbinis sluoksnis. Visi sluoksniai yra labai ploni - nuo 20 iki 1 OOnm.

Šiuo metu dauguma šviestukų yra gaminami iš neorganinių medžiagų, jas garinant vakuume. Tai gana brangi technologija. Be to, neorganinės medžiagos yra trapios ir nepavyksta padaryti lanksčių struktūrų. Naujas galimybes atveria organinės medžiagos, iš kurių galima gauti plonus sluoksnius jas liejant iš tirpalų. Emiterio medžiaga lemia emituojamos šviesos spalvą ir didele da­limi šviestuko efektyvumą. Emiterio medžiagoms be technologinių reikalavimų (tirpumas, išlieto sluoksnio vientisumas bei tolygumas, lankstumas) labai svarbi yra šviesos spalva, efektyvumas, taip pat būtina, kad joje galėtų judėti skylės. Šis išradimas atitinka tokius reikalavimus - sudėtin­gos struktūros iridžio kompleksas, kuriame karbazolo žiedai lemia skylių judrį, o iridis - efektyvią šviesos emisiją (2 pav.). Šviestukas su šia medžiaga šviečia raudonai, kas gerai atitinka raudoną spalvą, reikalingą spalvotų vaizdų gavimui (RGB) ekranuose.

30

Pareiškėjai:VILNIAUS UNIVERSITETAS, KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITE­TAS, UAB "TIKSLIOJI SINTEZĖ”

Išradėjai: Povilas ADOMĖNAS, Valentas GAIDELIS, Vytautas GETAUTIS,Juozas GRAŽULEVIČIUS, Saulius JURŠĖNAS, Karolis KAZLAUSKAS,Tadas MALINAUSKAS, Ringaudas RINKŪNAS, Jonas SIDARAVIČIUSParaiškos Nr: LT 2009 096Paraiškos paskelbimo data: 2011 07 25

2 pav. Medžiagos struktūrinė formulė ir emituojamos šviesos spalva spalvų trikampyje (baltas kvadratėlis)

Medžiagąparengė R. Smagurauskaitė. LTB PIC Patentinės informacijos paslaugų skyriaus vedėja

31

1 pav. Šviestuko (LED) schema

32

SKANIAUSIAS KĄSNIS...

...naujausios ir patikimiausios informaci­jos ekonomikos, teisės, medicinos, inžinerijos, architektūros, informa­tikos, istorijos, menų temomis...

P.S. „Atsikąsti“ ypač rekomenduojama studentams, mokslininkams, pedagogams.

Image: Ambro / FreeDigitalPhotos.net

Daugiau informacijos Elektroninės informacijos skaitykloje, ei. paštu lina.mikucionyte@tb.lt, tel. (85) 2621919.