1

Integruotas pilietiškumo pagrindų ir

informacinių technologijų mokymas II klasėje

Jolita Stankevičienėinformacinių technologijų mokytoja metodininkė

Jūratė Jankevičienėistorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja metodininkė

Panevėžio 5-oji gimnazija

2012-09-25

Pilietiškumo ugdymas

• Europos Sąjungos direktyviniuose dokumentuose ir Lietuvos švietimo strategijoje keliamas kaip vienas iš pagrindinių švietimo sistemos tikslų.

• Pagrindinėje mokykloje pilietiškumo ugdymui skiriamas išskirtinis dėmesys – pilietinę tematiką siūloma integruotiį įvairių mokomųjų dalykų turinį (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Vilnius, 2009).

2

Panevėžio 5-oji gimnazija

• Mokykla siekia ugdyti kūrybišką, kritiškai mąstančią, pilietiškai brandžią asmenybę.

• Mokykla dalyvauja „Charakterio ugdymo“ projekte, kuris ugdo ir stiprina mokinių sąžiningumą, pagarbą, pilietiškumą.

Pilietiškiausio 12-oko apdovanojimai(AB ,,Linas Agro“ premijos)

Metai I-oji premija II-oji premija III-oji premija

2006 Rytis Masiliūnas Arnas Bareika Marija Andrašūnaitė

2007 Eugenijus Žvykas Ermina Jeršova Giedrė Vokietytė

2008 Gabrielė Vilma Balčiūtė Liudas Mikalkevičius Ignė Zdanavičiūtė

2009 Vilma Žilinskaitė Jonas Simanavičius Benediktas Petkevičius

2010 Vykintas Glodenis Ignas Gutauskas Ieva Sargautytė

2011 Julija Musteikytė Justina Ramoškaitė Eglė Vasiliauskaitė

2012 Kotryna Patapaitė Žilvinas Klivickas Lina Morozovaitė

Premijos:I vietos laimėtojo premija 5000 LtII vietos laimėtojo premija 3000 LtIII vietos laimėtojo premija 2000 Lt

3

Pilietiškumo ugdymo stiprinimas mokykloje

• 2010-2011 m.m. pradėtas dėstyti integruotas pilietiškumo pagrindų ir informacinių technologijų kursas 10 klasėse.

• Mokykla suinteresuota papildomu mokinių IKT gebėjimų ugdymu, nes dalis mokinių nesirenka informacinių technologijų dalyko 11-12 klasėse.

Integruoto kurso tikslas

Sudaryti galimybę visiems gimnazijos II klasių mokiniams įgyti žinių ir gebėjimų, išsiugdyti nuostatas, būtinas, kad galėtų aktyviai bei atsakingai dalyvauti Lietuvos demokratinės valstybės ir pilietinės visuomenės gyvenime, tikslingai, saugiai taikant šiuolaikines technologijas.

4

Veikla

• Pilietiškumo pagrindų mokymui gimnazijos II klasėse skirtos 2 savaitinės pamokos. Viena pamoka skiriama pilietiškumo pagrindų dalyko mokymui, kita – pilietinės problematikos integravimui į informacinių technologijų turinį.

• Integruotos pamokos sudaro ypač geras galimybes taikyti įvairius aktyvius mokymo metodus, lavinti mokinių kūrybiškumą.

Integruotų pamokų metu mokiniai atlieka:

• trumpalaikius (1-2 pamokų) projektus

• ilgalaikius (3-5 pamokos) projektus

5

Trumpalaikiai projektai

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

1 pamokos projektas

6

Lankstinukų ir skelbimųkūrimas

Vasario 16-ajaiKovo 11-ajai

2 pamokų projektai

7

Vasario 16-osios lankstinukai

8

Kovo 11-osios lankstinukų kūrimas

Demokratinės vertybės

1-2 pamokų projektas

9

10 svarbiausių demokratijos vertybių

Panevėžio 5-oji gimnazijaJustina Banelytė, Agnė Čiukšytė, Marija Čepukaitytė, Milda Jurkutė,

Paulius Rapševičius, Paulius KurnickasIId

2011 m. spalis

10

Pirma vertybė

Pliuralizmas

Antra vertybė

Laisvė

11

Trečia vertybė

Daugumos valdžia

Ketvirta vertybėMažumos teisė

12

Penkta vertybė

Tolerancija

Šešta vertybė

Bendradarbiavimas

13

Septinta vertybė

Atsakomybė

Aštunta vertybė

Sąžiningumas

14

Devinta vertybė

Išsimokslinimas

Dešimta vertybė

Organizuotumas

15

Ilgalaikiai projektai

Mokyklos bendruomenės taisyklės

3‐4 pamokų projektas

16

Mokyklos bendruomenė

Tadas Andriuškevičius, Kristina Karpavičiūtė, Laura Petkevičiūtė, Mindaugas Strazdas, Skaistė Ulkytė,

Gintarė Vaičiulėnaitė, Simas Vaičiūnas, 10c kl.2010 m. spalis

Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla

Mokykla įsteigta 1918 m. Tuo metu ji vadinosi Panevėžio 1-oji pradinė mokykla. 1951 m. reorganizuota į septynmetę mokyklą, o 1954 m.

rugsėjo 1 d. – į 5-ąją vidurinę mokyklą. Mokykla yra švietimo įstaiga, teikianti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Dabartinis mokyklos

direktorius – Antanas Doniela.

17

Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklosbendros elgesio taisyklės

1. Nesityčiok iš kitų.2. Nesikeik.3. Nesimušk.4. Būk pagarbus kitiems.5. Sveikinkis su visais mokyklos darbuotojais.6. Nenusirašinėk.7. Negadink mokyklos inventoriaus.8. Gerbk kitų darbą.

9. Atsakingai lankyk pamokas.10. Elkis su kitais taip kaip nori, kad

elgtųsi su tavim.11. Dirbk per pamokas.12. Striukę pasikabink rūbinėje.13. Nežaisk azartinių žaidimų.14. Vykdyk pilietines teises ir

pareigas.15. Dirbk bendruomenės labui.16. Suvok savo žmogiškąją vertę ir

orumą.

18

17. Dalyvauk mokyklos ir bendruomenės veikloje.

18. Spręsk apie kitą pagal jo nuopelnus, o ne pagal išvaizdą.

19. Visada sakyk tik tiesą.20. Būk nuoširdus.21. Laikykis duoto žodžio.22. Neslėpk netiesos.23. Nemeluok ir neapgaudinėk.24. Sąžiningai atlik užduotis.

Aprangos taisyklės Kasdienė apranga

1. Apranga turėtų būti tvarkinga.2. Negalima dėvėti sportinės aprangos. 3. Apranga turėtų atitikti estetinius reikalavimus.4. Negalima dėvėti labai trumpų „mini“ sijonų.5. Makiažą naudoti labai saikingai, arba visai nenaudoti.6. Negalima rengtis drabužių, kurie nedengia juosmens.7. Negalima rengtis drabužių, kurie atidengia per daug nuogo kūno. 8. Viršutinės dalies drabužių iškirptė neturėtų būti per gili.

19

Šventinė apranga

1. Apranga turėtų būti tvarkinga.2. Vaikinai turėtų apsirengti kostiumą ar kitokią formalią aprangą3. Merginos turėtų apsirengti kostiumėlį ar kitokią formalią aprangą.4. Nesirenkite per daug iššaukiančiai.5. Nesirenkite džinsų ir kitokios neformalios

aprangos.6. Neavėkite sportinių batelių.

Išvados

• Sukūrėme mokyklos mokinių vidaus elgesio ir aprangos taisykles. Taisyklės apibrėžia mokinių elgesį mūsų mokyklos bendruomenėje.

• Tikimės, kad jų laikysis.

• Visos darbo grupės atsiuntė savo taisykles laiku.

20

Konstitucija – žmogaus teisių ir laisvių garantas3-4 pamokų projektas

Lietuvos Respublikos Konstitucija52 straipsnis

Ugnė RamanauskaitėIId kl.

2011 m. lapkritis

21

Turinys

52 straipsnis52 straipsnio įgyvendinimas LRIšvadosInformacijos šaltiniai

52 straipsnis

Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

22

52 straipsnio įgyvendinimas LR

Pagyvenusių Ir Senų Žmonių Apsauga

• Pagrindinį vaidmenį užtikrinant pensinio amžiaus žmonių socialinę apsaugą senatvėje atlieka valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. 

• Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą nuo 1995 metų didinamas pensinis amžius, kad dirbantys gyventojai pajėgtų finansuoti pensijų sistemą. 

• Tačiau dėl šio sprendimo mažėjantį senatvės pensininkų skaičių atsveria invalidumo pensininkų skaičiaus augimas.

23

Socialinės Paslaugos• Socialinės paslaugos žmonėms teikiamos jų pačių namuose 

ir įvairaus tipo senelių namuose.• Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. socialines 

paslaugas namuose gavo apie 4,2 tūkst., o stacionarios globos įstaigose 4,7 tūkst. Pagyvenusių asmenų. Lietuvoje tiek stacionarios globos, tiek pagalbos namuose paslaugas gauna labai nedaug pagyvenusių žmonių.

Neįgaliųjų Socialinė Apsauga

• Vaikams invalidams, pripažintais invalidais asmenims iki 24 metų amžiaus arba dėl iki to laiko buvusios ligos ar traumos padarinių asmenims iki 26 metų amžiaus pripažinto invalidumo numatyta galimybė gauti šalpos pensiją. 

• Taip pat šalpos pensijos nustatytais atvejais skiriamos ir už neįgaliųjų slaugą. 

• Didžiausią invalidumo pensininkų dalį sudaro vyresnio amžiaus asmenys (46‐65 m.). 

24

Bedarbių Apsauga• Socialinė apsauga nedarbo atveju apima pasyvias 

(bedarbio pašalpą) ir aktyvias (profesinį mokymą, viešuosius užimtumo fondo remiamus darbus ir pan.) darbo rinkos politikos priemones. 

• Pastarosioms skiriama vis daugiau dėmesio – siekiama padidinti bedarbių galimybes ir jų motyvaciją įsidarbinti.

• Veiksmingiausias būdas didinti bedarbių įsidarbinimo galimybes – profesinis mokymas.

Tėvų globos netekusių vaikų integracija ir socialinis darbas su probleminėmis šeimomis

• Jau daug metų nemažėja skaičius probleminių šeimų, kurių vaikams dažnai reikalinga laikinoji ar nuolatinė globa, o dauguma tų pačių šeimų metai po metų patenka į probleminių šeimų sąrašą. 

• Lietuvoje visų socialinių išlaidų dalis, skirta išlaidų šeimoms ir vaikams, yra maždaug tokia kaip kitose šalyse.

• Bet skaičiuojant tas išlaidas vienam asmeniui, Lietuva atsiduria tarp šalių, prastai besirūpinančių šeimomis su vaikais.

• Į globėjų šeimas siunčiama apie 40‐45% visų tėvų globos netekusių vaikų. Kiti patenka į vaikų globos namus.

25

Socialinės rizikos gyventojų grupių socialinė integracija

• Svarbiausia pagalba socialinės rizikos asmenims, siekiant jų socialinės integracijos, teikiama socialinių paslaugų forma.  

• Piniginė, materialinė parama socialinės rizikos gyventojų grupių asmenims teikiama pagal bendras visiems šalies gyventojams socialinės apsaugos sąlygas.  

• Rizikos grupės asmenų problemos dažniausiai kompleksinės:piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, nedarbas, būsto neturėjimas, sveikatos problemos, smurtas ir kt. 

Išvados

Per trumpą laikotarpį Lietuva sugebėjo sukurti Europos tradicijas atitinkančią socialinės apsaugos sistemą, tačiau jos finansavimui skiriama ženkliai mažesnė BVP dalis nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. 

Tai sąlygoja tiek mažą socialinės apsaugos išmokų lygį, tiek silpnai išplėtotą, palyginti su daugeliu Europos šalių, socialinių paslaugų sistemą.

26

Šaltiniai

Letukienė N., Bitlieriūtė S., Bužinskas S. Pilietiškumo pagrindai 9‐10 kl. Kaunas: Šviesa, 2009.http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/europa/II_dalis.pdfhttp://www.sec.lt/docs/pubs/socbook_97.pdfhttp://www.siauliai.lt/socialine_apsauga/index.php

Mes – Lietuvoje, Lietuva –Europoje

4‐5 pamokų projektas

27

Projekto „Mes – Lietuvoje, Lietuva –Europoje“ akimirkos

Projekto „Mes – Lietuvoje, Lietuva –Europoje“ akimirkos

28

Projekto „Mes – Lietuvoje, Lietuva –Europoje“ akimirkos

Teorijos ir praktikos dermė

• Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suprasti pilietinės visuomenės reiškinius.

• Mokiniai, susidurdami su šiuolaikinio gyvenimo problemomis, stengiasi ieškoti jų sprendimo būdų.

• Pristatydami savo darbus, mokiniai gali pasitikrinti ir įsivertinti savo žinias, gebėjimus bei įgūdžius.

29

Išvados• Integruotas pilietiškumo pagrindų ir informacinių

technologijų mokymas ugdymo procesą daro kokybiškesnį – ugdo mokinių bendrąsias kompetencijas:

mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinę, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninę.

• Integruotas mokymas sustiprina pilietiškumo pagrindų ir informacinių technologijų dalykines kompetencijas.

Klausimai?

jolsta2@gmail.comjurate.jankeviciene@gmail.com