Gydy m a s au g a l a i s , n amų v a i s t i n ė l ė ,

a kupre s ū r a

Danguolė, Juozas, Audrius

VA S I L I A U S K A I

• • •

• • •

Šios knygos autoriai – garsi medikų šeima: gyd. Danguolė Vasiliauskie- nė – viena pirmųjų Lietuvos aku-punktūrininkių, šį metodą taikanti beveik 40 metų; doc. dr. Juozas Va-siliauskas – garsus Lietuvos fitotera-peutas, išleidęs knygų apie gydymąsi vaistažolėmis, tarp jų ir didelio pasi-sekimo sulaukusią „Gamtos vaistinę“ („Alma littera“, 2010); dr. Audrius Vasiliauskas – gydytojas, medicinos mokslų daktaras, tyrinėjantis augalų naudą gydant skrandžio ligas.

Knygos „Ilgo gyvenimo paslaptys“ kūrėjai Lietuvoje gerai žinomi kaip sveiko gyvenimo būdo puoselėtojai ir Rytų medicinos propaguotojai. Kny-goje glaustai ir aiškiai pateikiami kinų medicinoje plačiai taikomi metodai: akupunktūra, akupresūra, įvairūs masažai, supažindinama su pas mus dar mažai žinoma meridianų sistema. Taip pat čia aptartos daugelio negalavimų priežastys, siūlomi būdai, kaip nesusirgti, o jeigu jau susirgote, kaip sau pa-gelbėti. Leidinyje gausu patarimų bei receptų, pasakojama apie vaistažolių, bičių produktų, rečiau naudojamų priemonių (pirčių, hidroterapijos, gyvū-nų terapijos) įtaką sveikatai stiprinti.

Ši knyga bus vertingas informacijos šaltinis kiekvienam, besirūpinan-čiam savo sveikata. Dr. Juozapas Račkus

ILGO GYVENIMO PASLAPTYS

ILG

O G

YV

ENIM

O P

ASL

APT

YS

Dan

guol

ė, J

uoza

s, A

udri

us V

asil

iaus

kai

Tapkite Knygų klubo nariu!• Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį • Naujausios ir populiariausios knygos • Ypatingi pasiūlymai • Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštąwww.knyguklubas.ltwww.almalittera.lt

9 7 8 6 0 9 0 1 0 1 5 8 2

• kur yra ilgaamžiškumo taškas • • organų veikla ir metų laikai • kas yra kraujospūdis • • kaip gydyti cukrinį diabetą ir mažinti cholesterolį •

• slogos gydymas šepečio masažu • • kada geriausia gerti vaistus •

105

L i g ų p r o f i l a k t i k a i r p a g a l b a

Minėtus taškus reikėtų įsidėmėti, kad visada būtumėte pasirengę suteikti pirmąją pagalbą gatvėje, troleibuse, kitose susibūrimų vietose. Ši procedūra nepavojinga ir efektyvi. Ir mes esame šitaip nesyk pagelbė-ję žmonėms.

Imuniteto stiprinimas. Peršalimo ligų profilaktika

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso, kas jam genetiškai nepriimtina. Pirmiausia tai atsparumas infekcinėms ligoms. Žmogus, kurio imunitetas stiprus, serga labai retai arba visai neserga. Nusilpus imuninei sistemai, dažniau peršąlame, sloga ar gerklės skaus-mu prasidėjęs paprastas peršalimas pereina į bronchitą, sinusitą, ausų uždegimą. Kai imuninė sistema nusilpusi, dažnai puola ir ilgai nepra-eina sloga, kamuoja lūpų pūslelinė, silpnumas, depresija, greičiau pa-vargstama, ilgai gyja žaizdos.

Imunitetą silpnina netinkamas gyvenimo būdas: psichologinis ir fizinis pervargimas, nuolatinis nuovargis, stresas, įtampa, panika, neri-mas,baimė,kitosneigiamosemocijos;kaiorganizmuitrūkstavitaminų,mineralų,antioksidantų;žalingi įpročiai (rūkymas,alkoholis);kai ilgaisėdime ankštose, tvankiose patalpose, nejudrus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka, kai per mažai būname gryname ore, kai neišsimiegame.

Norėdami sustiprinti imunitetą, imkitės visų įmanomų natūralių priemonių:• grūdinkitės vandeniu (kontrastinis dušas), oru – namuose tegu

būna vėsiau, naktį miegokite ne per šiltai apsikloję.• Valgykitesveikąmaistą–daugiaudaržovių,grūdiniųproduktų,rie-

šutų. Imunitetą stiprina bičių produktai (bičių duonelė, žiedadul-kės, bičių pikio produktai).

• Rūpinkitėssavožarnynu,nesjįužteršusimunitetassilpnėja.Vienądieną per savaitę naudinga iškrovos dieta, kad organizmas išsivaly-tų.

• Venkitestresų,optimistinėsmintysirjuokasnetikgerinaimunite-tą, bet ir ilgina gyvenimą. Jei kasdien juoksitės bent 10–15 minučių,

106

I L G O G Y V E N I M O P A S L A P T Y S

pajusite teigiamą poveikį. Jei galite, lankykite jogos juoko užsiėmi-mus.

• Laikykitėspoilsiorežimo–ankstigulkitėsirankstikelkitės.Mie-gant ne tik ilsisi smegenys, bet ir tamsoje išsiskiria hormonas mela-toninas, svarbus imuninei sistemai.Imunitetą stiprina vitaminas C, vyresniems žmonėms svarbus vi-

taminas E. Imuninės sistemos veiklą stimuliuoja B grupės vitaminai, vitamino A reikia ląstelėms atsinaujinti, stiprinant vidinę organizmo apsaugą (neleidžia patekti virusams).

AkupresūraImunitetą labai sustiprinsite ir tapsite atsparesni peršalimo bei viru-

sinėms ligoms masažuodami akupunktūrinius taškus. Prieš pradėdami masažuoti, tiksliai išsiaiškinkite tų taškų vietas (27 pav., žr. 107 p.).

J17 – (XIV grupė, priekinis vidurinis meridianas) priekinėje krū-tinės vidurio linijoje, ketvirto šonkaulio (spenelių) aukštyje. Lengvina kosulį.

J22 – (XIV grupė, priekinis vidurinis meridianas) kakle, virš krūtin-kaulio junginės įlankos viršutinio krašto, ties viduriu. Lengvina kosulį ir dusulį.

IG17 – (VI grupė, plonosios žarnos meridianas) po apatinio žandi-kaulio kampu, duobutėje. Mažina gerklės skausmus, reguliuoja kraujo- spūdį.

VB12 – (XI grupė, tulžies pūslės meridianas) prie ausies speninės ataugos užpakalinio krašto, 12 mm į viršų nuo plaukuotosios galvos da-lies ribos. Veikia vegetacinę nervų sistemą.

T14 – (XIII grupė, užpakalinis vidurinis meridianas) nesimetriškas, tarp septinto kaklo ir pirmo krūtinės slankstelių dyglinių ataugų: palen-kus galvą jaučiamas įdubimas, po labiausiai atsikišusiu kaklo slankste-liu. Gerina nuotaiką, stimuliuoja hormonų išsiskyrimą.

GI20 – (II grupė, storosios žarnos meridianas) simetriškas, nosies sparnelių šonuose. Mažina slogą.

V2 – (VII grupė, šlapimo pūslės meridianas) simetriškas, antakio pradžioje. Pamasažavus bus mažiau užgulta nosis.

107

L i g ų p r o f i l a k t i k a i r p a g a l b a

Ausų masažas gerina visų vidaus organų veiklą. Ausies kaušelyje yra taškai, atstovaujantys visiems vidaus organams.

GI4 – (II grupė, storosios žarnos meridianas) simetriškas, tarp pir-mo ir antro delnakaulių, arčiau antro delnakaulio vidurio. Prispaudus nykštį prie rodomojo piršto, taškas bus ant iškilusio raumens. Tai svar-bus bendro poveikio akupunktūrinis taškas, padedantis viršutinės kūno dalies organams.

Delnų trynimas, ypač pirštų galų, irgi tonizuoja, jei trinsite trumpai (9–11 kartų), arba ramina, jei trinsite ilgai (60–100 kartų).

Profilaktiškai kiekvieną minėtą tašką reikia masažuoti sukamaisiais judesiais, pagal ir prieš laikrodžio rodyklę, po 9–11 kartų, 2–3 kartus per dieną. Masažuokite 1–2 mėnesius, ypač rudenį ir žiemą. Labai pa-tartina tai daryti mokiniams prieš pamokas (kartu su kitais mankštos pratimais).

Susirgus sloga ar gripu, kiekvieną tašką masažuokite po 2 minutes, tai yra 60 kartų į vieną ir tiek pat kartų į priešingą pusę, kas valandą, 3–5 dienas, žinoma, kartu vartokite ir gydytojo skirtus vaistus.

GI4 J17

J22

IG17

GI20

V2VB12

T14

27 pav.

108

I L G O G Y V E N I M O P A S L A P T Y S

AugalaiKai siaučia peršalimo ligos ir įvairūs kiti virusai, derėtų nepamiršti

ir papildomų imunitetą stiprinančių priemonių. Vaistažolės veikia švel-niau, retesnis pašalinis poveikis.

Rausvažiedė ežiuolė (viena pagrindinių vaistažolių): 1 valgomąjį šaukš-

tą susmulkintos žolės užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40

minučių pritraukti, perkoškite. Gerkite ryte ir vakare, po pusę stiklines

prieš valgį (ne ilgiau kaip 4 savaites).

Vartokite kuo daugiau česnakų – virtų, keptų, žalių. Siaučiant gri-pui, susmulkintų ar sutrintų į košelę česnakų išdėliokite namuose, kam-bariuose ant visų paviršių, kad jaustumėte jų aromatą (dezinfekuoja).

Garšvos išdygsta anksti pavasarį, auga iki vėlyvo rudens, todėl pa-ranku vartoti salotoms, o išdžiovintų – arbatoms. Jose yra daug biolo-giškai aktyvių medžiagų, todėl valo organizmą, saugo nuo alergijos ir stiprina imuninę sistemą.

Kiaulpienės – bene plačiausiai pasaulyje, ypač Kinijoje, Prancūzi-joje vartojami vaistingieji augalai. Jos turi biologiškai aktyvių medžia-gų (beta karoteno jose yra daugiausiai iš visų augalų). Kiaulpienės valo kraują, teigiamai veikia daugelį vidaus organų, taip pat viršutinius kvė-pavimo takus, stiprina imunitetą. Jos nesukelia jokio pašalinio poveikio, tad patartina vartoti profilaktiškai, kai daug dirbate ar esate nusilpę. Sa-lotoms imkite lapus ir žiedus, o arbatoms – džiovintus lapus, žiedus ir šaknis. Iš žiedų gaminamas sirupas.

Kiaulpienių nuovirui: 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų kiaulpienių šak-

nų užplikykite stikline verdančio vandens, 30 minučių virkite vandens vo-

nelėje, palikite ataušti, perkoškite. Šiltą nuovirą gerkite 15 minučių prieš

valgį, po trečdalį stiklinės 3–4 kartus per dieną.

Imuninės sistemos veiklą skatina ir raudonieji burokėliai, nes juose yra flavonoidų grupei priklausančios raudonosios medžiagos – betani-no, daug vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių. Pektininės medžiagos naudingos žarnyno mikroorganizmams, jos naikina puvi-mo bakterijas storojoje žarnoje, pašalina iš organizmo švino ir stroncio

109

L i g ų p r o f i l a k t i k a i r p a g a l b a

radioaktyviuosius junginius, kitus nuodingus medžiagų apykaitos pro-duktus.

Valgykite burokėlių salotų, gerkite jų sulčių. Burokėlių sultys svei-kam žmogui labai naudingos, bet sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, reikia gerti nedideliais kiekiais (dirgina skrandžio glei-vinę), o labiausiai tiktų burokėlių ir morkų sultys (santykiu 1:3), jų per dieną išgerkite 1–2 stiklines.

Burokėliuose yra medžiagų, didinančių kraujo krešumą, todėl jų nereikėtų daug valgyti vyresniems žmonėms,

kurių kraujo krešumas padidėjęs.

Morkos reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina organizmą ir imu-ninę sistemą, mat turi daug vitaminų, mineralinių druskų ir kitų me-džiagų, kurias organizmas lengvai įsisavina (ypač daug beta karoteno).

Avižos irgi naudingos imuninei sistemai. Jos suteikia jėgų, valo organizmą, mažina kraujospūdį. Vartojant avižas, gerėja nagų, plaukų būklė. Iš visų grūdinių kultūrų avižos – naudingiausios, nes jose dau-giausia mikroelementų ir vitaminų.

Imbieras (didina atsparumą, stimuliuoja plaučių funkciją): imbiero

šaknį sutarkuokite, sumaišykite perpus su medumi ir 1 citrinos sultimis.

Vartokite profilaktiškai po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną, keičiantis

metų sezonams ir per gripo epidemijas.

Peršalimo ligos

Mūsų šalyje ir visoje Europoje peršalimo ligos paplitusios labiau-siai. Įprasta manyti, kad peršalimas mūsų „tyko“ žiemą ir drėgnu, lietin-gu laikotarpiu. Lietuvoje dažnai persišaldome jau pereinamuoju laiko-tarpiu – orams staiga atvėsus po vasaros karščių.

Peršalimą sukelia virusas, kurio atmainų yra labai daug. Virusai ypač kimba prie vaikų, kai po vasaros atostogų jie vėl visu būriu susitin-ka darželyje ar mokykloje.

334

I L G O G Y V E N I M O P A S L A P T Y S

C (vandenyje ištirpinkite 1 g), o visą kitą dieną gerkite ramunėlių, dilgėlių,pipirmėčiųarbakraujažoliųarbatos;

• 12arbatiniųšaukšteliųmedausištirpinkitešiltamevandenyje(arbavalgykitemedaus);

• perdienąišgerkite2–3tabletesmagniosuvitaminuB6;• išsivirkitelėkštęavižiniųdribsniųsriubos,įjąįpilkite1puodelįka-

vos ir ½ citrinos sulčių. Išmaišykite ir valgykite. Skonis bjaurus, bet pagirios tikrai nebekamuos.

• Visądieną,3–4kartuspervalandą,valgykitepoduonosgabalėlį,ant kurio užlašinkite po 5 lašus homeopatinio vaisto „Nux vomica“ (nuodingųjų činčibirų tinktūros).

Alkoholizmo atveju: lygiomis dalimis sumaišykite skėtines širdažoles,

pelynų žolę, čiobrelius. 15 g šio mišinio užplikykite stikline verdančio van-

dens (galima termose), šiltai palaikykite 2 val. Nukoškite ir gerkite po 1

valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.

Alkoholizmo atveju: supjaustytą vaistinės gelsvės šaknį ir 2 susmulkin-

tus lauro lapus suberkite į 250 g degtinės. Palaikykite 2 savaites. Alkoho-

likui duokite išgerti stiklinę šio gėrimo – pajus pasibjaurėjimą degtine.

Alkoholizmo atveju: 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų europinių pipir-

lapių šaknų užpilkite stikline vandens ir 10–15  min. virkite ant silpnos

ugnies; nuėmę, šiltai uždengę palaikykite 30 minučių. 1  valgomąjį.

šaukštą šio nuoviro įpilkite į stiklinę degtinės ir duokite išgerti. Žmo-

gus pradės vemti ir bus atgrasintas nuo alkoholio. Augalas nuodingas,

todėl jokiu būdu neperdozuokite.

Pirčių gydomosios savybės

Pirčių Lietuvoje būta nuo XIII amžiaus. 1536 metais Vilniaus mies-tui buvo suteikta karaliaus privilegija statyti viešąsias pirtis. Mūsuose pirtys buvo labiau paplitusios Aukštaitijoje, Dzūkijoje bei Vidurio Lie-tuvoje.

335

K a s d i e n ė v a i s t i n ė l ė

Nuo seniausių laikų pirtys skirstomos į 2 kategorijas:• kaikaitinamasikarštusausuoru,• kaikaitinamasikarštaisgarais.

Pirtyje stenkitės kvėpuoti pro nosį. Jeigu periatės gydymo tikslais, temperatūra turi

būti ne aukštesnė kaip 60 °C, drėgnumas 30–35 proc.

Kokios temperatūros pirtyje geriausia kaitintisVieni sako: kuo aukštesnė temperatūra, tuo geriau. O dar geriau

esą tada, kai vargšas mūsų kūnas kankinamas smarkiai kaitaliojant tem-peratūrą – tai šutinamas iki 100 laipsnių įkaitusioje pirtyje, tai žiemą metamas į vos 4 laipsnių šiltumo ežero ar upės vandenį. Iš tikrųjų toks elgesys nėra išmintingas ir maudynės gali baigtis tragiškai. Beje, yra dar keli draudimai: prieš eidami į pirtį nepersivalgykite, antraip sulauksite bėdos. Alkoholį gerti pirtyje draudžiama. Liaudies išmintis sako: „Gir-tam pirtis – greita smertis.“ Draudžiama gerti ir alų, nes jis priverčia dirbti inkstus ir virškinamąją sistemą, taigi užuot šalinęs nereikalingas medžiagas iš kūno, organizmas ima jas gaminti.

Kada eiti į pirtįPertis einame visais metų laikais, tik pirtyje jaučiamės nevienodai.Ruduo – susikaupimo laikas, žmogus lyg ir juda lėčiau, ruošiasi niū-

rokam žiemos laikotarpiui be saulės ir šilumos. Rudenį patartina pirtyje grūdintis, pratintis prie šaltesnio vandens, stiprinti organizmą, kad ne-pultų virusai ir infekcijos.

Žiemą mūsų oda sausesnė, jautri. Tad pirtyje įkaitusį kūną derėtų tepti specialiais aliejais, kremu, kad įsigertų į gilesnius odos sluoksnius. Pėrimasis vanta – tai tarsi susilietimas su gamta, žaluma, kurios ilgimės šaltuoju metų laiku. Žiemą pirtis – lyg atsvara šalčiams: šilumoje jauku, atgaivinamos emocijos.

Pavasarį maudydamasis pirtyje žmogus atsinaujina kaip ir gamta.Vasarą pirtis – maloni pramoga.

336

I L G O G Y V E N I M O P A S L A P T Y S

Kokia pirtis geriausiaSenovėje žmonės pirtyje ne tik prausdavosi, bet ir atsipalaiduoda-

vo, pasisemdavo energijos iš ugnies ir įkaitusių akmenų. Vienas moksli-ninkas kadaise net užpatentavo savo tyrinėjimus, pavadintus „Žmogaus energijos pusiausvyros išlaikymas“. Anot mokslininko, mūsų organiz-mas net pusę jam reikalingos energijos turi gauti ne iš maisto, o iš saulės. O bet kuri ugnis ar įkaitintas daiktas – tai toji pati saulės energija. To-dėl mūsų protėviai pirtyje ir semdavosi energijos tamsiuoju bei šaltuoju metų laiku.

Apie pirčių gerumą sakoma taip: kuo pirtis paprastesnė, tuo ji ge-resnė. Labai gera krosnis yra ta, kurioje ugnis „eina“ per akmenis. Žino-ma, akmenis galima įkaitinti ir elektra arba per metalą – šitaip garo irgi bus, bet jis vis tiek neprilygs tam, kuris gimsta susijungus visoms gamtos stichijoms: ugniai, orui, vandeniui ir žemei.

Gera pirtis turi būti pastatyta iš natūralių medžiagų – geriausia iš medžio, joje turi stovėti gera akmeninė krosnis, turi būti vandens ir van-tų. Pasak lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininko Egidijaus Žu-kausko, pirtyje žmogus turi išprakaituoti, nutrinti nešvarumus ir seną odą, pakvėpuoti karštu ir drėgnu oru, pasivanoti vantomis, sušildyti są-narius, raumenis, liemenį, kojas, pečių juostą, atsipalaiduoti fiziškai ir moraliai, prakaituodamas apsivalyti nuo toksinų.

Kokią pirtį rinktis – su sausu karštu oru (vadinamąją sauną, suo-mišką pirtį) ar garinę su drėgnu karštu oru (rusišką, kur periamasi van-tomis) – tai jau kiekvieno žmogaus skonio reikalas.

Saunoje temperatūra itin aukšta (90–100 °C), o drėgmės mažai (10–15 proc.). Sauna rekomenduojama mažiau užsigrūdinusiems žmonėms arba sveikstantiems po ligos, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat vai-kams ir moterims. Tai labiau gydomoji pirtis. Suomiai sako: „Kaitintis gali kiekvienas, svarbu tik ateiti iki saunos.“ (Suprask, kas pajėgus ją pa-siekti.) Saunoje valomas veidas, tik maitinamąsias kaukes rekomenduo-jama dėti ne iškart, o jau kelissyk pabuvojus karštojoje patalpoje.

Garinėje pirtyje temperatūra ne itin aukšta (45–60  °C), bet labai drėgna (90–100  proc.). Garinė pirtis labiau apkrauna organizmą, pir-miausia – termoreguliacijos, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir nervų

337

K a s d i e n ė v a i s t i n ė l ė

sistemas. Ši pirtis labiau tinka fiziškai sveikiems, užgrūdintiems žmo-nėms. Apkūnios moterys, nuolat besiperiančios garinėje pirtyje, nume-ta svorio (jeigu sykiu mankštinasi ir laikosi mitybos režimo).

Yra ir kitokių pirčių. Turkiškoje daug garo, pirties viduryje įreng-tas karštas marmuro gultas, ant kurio atsigulus kaitinamasi (pavyzdžiui, nugarą). Šitaip šiltai gulint patariama daryti masažą. Tačiau tokį karštį ištveria ne visi, paskui būna sunku susikaupti, sutelkti dėmesį.

Japoniška pirtis – tai tiesiog karšto vandens vonia, tiktai ji akme-ninė;įvoniąpilama40–60 °Cvandens.Maudomasipusiausėdomis,įvandenį pasinėrus taip, kad širdies plotas būtų neapsemtas.

Japonai kaitinasi ir karštose kedrų pjuvenose: į medinę statinę pri-pila pjuvenų, įkaitintų iki 50  °C ir pabūna jose 8–12 minučių. Tokios pirties privalumai: į pjuvenas susigeria prakaitas, o vertingos medžiagos iš medienos įsigeria į kūną. Manoma, kad japoniška pirtis išvalo kūną, grūdina organizmą, žmogus tampa darbingesnis.

Grūdinimosi ir higienos tikslais į sauną patartina eiti 2–4 kartus per mėnesį, o gydymosi tikslais,

pavyzdžiui, sanatorijoje, – 2 kartus per savaitę.

Kaip kaitintis saunojePrieš eidami į sauną, pirmiausia nusiprauskite po dušu (be muilo) ir

sausai nusišluostykite. Karštoje pirtyje pabūkite 5–12 minučių (ligoniai – trumpiau), atsipalaiduokite, nekalbėkite. Paskui atvėskite 35 °C tempe-ratūroje (pabūkite šaltoje patalpoje arba nusiprauskite po vėsiu dušu, baseine;mėgėjaižiemąpasivoliojasniege).Pailsėkite15–20minučiųirvėl eikite pasikaitinti (iš viso 3 kartus).

Vaikams iki 3 metų sauna nerekomenduojama. Vaikams iki 10 metų pirtyje galima būti apie 5 minutes 60 °C temperatūroje (užeiti 2 kartus). Vaikams nerekomenduojamos ir kontrastinės procedūros (šaltas dušas, baseinas).

338

I L G O G Y V E N I M O P A S L A P T Y S

Kaip pertis garinėje pirtyjeEidami į garinę pirtį pasiimkite: pirties kepurę, 2 rankšluosčius,

šlepetes, vantų, druskos ar medaus (galite sumaišyti su kavos tirščiais), eterinių aliejų.

Prieš eidami į garinę pirtį, 2–4 minutes pastovėkite po dušu (van-duo 35–38 °C), nusiprauskite (be muilo) ir sušilkite. Tai ypač rekomen-duojama vyresnio amžiaus žmonėms ir ligoniams. Naudinga ir karšto vandens vonia kojoms.

Geriausia, kai pirtyje šiluma yra 65 °C, oro drėgmė – 40 proc.Pirtyje būkite su veltine kepure ar vilnone plačiakrašte skrybėle,

arba apgobkite galvą rankšluosčiu. Galvos apdangalą nuolat sušlapinkite.Pirmą kartą pirtyje kaitinkitės 5–7 minutes, bet nesivanokite. Pas-

kui laiką kaskart galite ilginti 1–2 minutėmis. Iš viso garinėje pirtyje lei-džiama būti 15–35 minutes, ne ilgiau (ligoniams 12–15 min.).

Taigi pirmiausia vien tik pagulėkite (galva ir kojos turi būti viename aukštyje). Taip sušilę, 1–2 minutes pasėdėkite. Tada išeikite, nusipraus-kite po šiltu dušu, pailsėkite 15–20 minučių. Galite išgerti vaistažolių arbatos: liepžiedžių, aviečių (skatina prakaitavimą) arba spanguolių ar citrinų sulčių.

Užėję antrąkart, patogiai atsigulkite ant suolo. Geriausia, kai jus va-noja kitas žmogus. Iš pradžių tegul nevanoja, o tik mojuoja vanta, kad kūną sušildytų oro srovės. Tada pradedama vanoti, bet iš pradžių ne-smarkiai. Vanojamojo galva turi būti saugi ir vėsi, tad geriausia ją už-dengti šalta vanta. Jei žmogus labai nerimauja, įsitempęs, apipilkite jį šaltu vandeniu – tai atpalaiduoja.

Iš pradžių vanojama nugara, paskui – pilvas, galiausiai – vėl nu-gara, tik dabar jau smarkiau. Vanta plekšnojama per visą kūną tolygiai ir nuosekliai, didžiausią dėmesį skiriant didesnėms raumenų grupėms: dubeniui, nugarai, mentėms, pečiams, krūtinei, šlaunims. Vėliau vanta galima ir patrinti kūną – veikia kaip kompresas: sumažina skausmą, su-šildo, stimuliuoja prakaitavimą.

Išvanotajam reikėtų visa galva pasinerti į vėsų vandenį arba nuo galvos iki kojų apsipilti vandeniu iš kibiro ar nusiprausti po vėsiu dušu (taip masažuojamos kraujagyslės). Nebijokite sušlapinti galvos, antraip

339

K a s d i e n ė v a i s t i n ė l ė

gali ją skaudėti. Apsiprausę atsigulkite ir tyliai ramiai pagulėkite – krau-jas tolygiai pasiskirstys po visą kūną ir pailsėsite.

Šaltu vandeniu apsipilkite neskubėdami. Jeigu norite pajusti kuo di-desnį energijos antplūdį, prieš perdamiesi galite murktelėti į šaltą van-denį. Šią procedūrą kartokite kassyk išėję iš kaitinimosi patalpos. Tačiau jeigu po pirties norite gerai išsimiegoti, šalto vandens procedūrų atsisa-kykite. Į kaitinimosi patalpą patartina eiti tris kartus: pirmą kartą – su-šilti, antrą – išsivanoti, įtrinti kūną aliejumi, medumi, druskomis, trečią kartą – atsipalaiduoti, nusiraminti.

Kuo pirtis naudingaVisos pirtys geros savaip: šiluma, garai ir staigūs temperatūros po-

kyčiai teigiamai veikia organizmą – tiek profilaktiškai, tiek gydantis. Kūnui tai įkaistant, tai atvėstant, pirmiausia stimuliuojama žmogaus termoreguliacija. Karštyje išsiplečia periferinės kraujagyslės, išpra-kaituojama (moterys prakaituoja mažiau nei vyrai). Prakaituojant (iš-prakaituojame apie 1,5  l) išsiskiria daug elektrolitų, pirmiausia natris (Na) ir kalis (K), pašalinami nereikalingi šlakai: šlapalas, pieno ir ami-no rūgštys. Oda apsivalo, senos ląstelės nusilupa, oda tampa švelni ir elastinga.

Jeigu pirtyje maudomasi nuolat, organizmas įpranta prisitaikyti prie aplinkos temperatūros svyravimų, yra grūdinamas ir tampa atsparesnis ligoms. Pirtis treniruoja širdį ir kraujagysles, sureguliuoja kraujospūdį. Išėjus iš pirties, pulsas padažnėja, pagilėja kvėpavimas, sumažėja krau-jospūdis. Pirtyje atsipalaiduoja bronchai. Karštame ore raumenys darosi elastingesni, sąnariai judresni. Pirtyje smarkiai prakaituojant, mažiau išskiriama šlapimo, laikinai sumažėja svoris. Perdamasis karštyje žmo-gus nusiramina, treniruojama vegetacinė nervų sistema, vyksta trum-palaikiai pokyčiai endokrininėje nervų sistemoje (pavyzdžiui, pagerėja oksitocino sekrecija, o sykiu ir pieno laktacija).

Tačiau dera nepamiršti, kad pirtyje elgiantis neteisingai, gali paū-mėti uždegimai, sutrikti širdies ir kraujagyslių darbas.

Gydy m a s au g a l a i s , n amų v a i s t i n ė l ė ,

a kupre s ū r a

Danguolė, Juozas, Audrius

VA S I L I A U S K A I

• • •

• • •

Šios knygos autoriai – garsi medikų šeima: gyd. Danguolė Vasiliauskie- nė – viena pirmųjų Lietuvos aku-punktūrininkių, šį metodą taikanti beveik 40 metų; doc. dr. Juozas Va-siliauskas – garsus Lietuvos fitotera-peutas, išleidęs knygų apie gydymąsi vaistažolėmis, tarp jų ir didelio pasi-sekimo sulaukusią „Gamtos vaistinę“ („Alma littera“, 2010); dr. Audrius Vasiliauskas – gydytojas, medicinos mokslų daktaras, tyrinėjantis augalų naudą gydant skrandžio ligas.

Knygos „Ilgo gyvenimo paslaptys“ kūrėjai Lietuvoje gerai žinomi kaip sveiko gyvenimo būdo puoselėtojai ir Rytų medicinos propaguotojai. Kny-goje glaustai ir aiškiai pateikiami kinų medicinoje plačiai taikomi metodai: akupunktūra, akupresūra, įvairūs masažai, supažindinama su pas mus dar mažai žinoma meridianų sistema. Taip pat čia aptartos daugelio negalavimų priežastys, siūlomi būdai, kaip nesusirgti, o jeigu jau susirgote, kaip sau pa-gelbėti. Leidinyje gausu patarimų bei receptų, pasakojama apie vaistažolių, bičių produktų, rečiau naudojamų priemonių (pirčių, hidroterapijos, gyvū-nų terapijos) įtaką sveikatai stiprinti.

Ši knyga bus vertingas informacijos šaltinis kiekvienam, besirūpinan-čiam savo sveikata. Dr. Juozapas Račkus

ILGO GYVENIMO PASLAPTYS

ILG

O G

YV

ENIM

O P

ASL

APT

YS

Dan

guol

ė, J

uoza

s, A

udri

us V

asil

iaus

kai

Tapkite Knygų klubo nariu!• Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį • Naujausios ir populiariausios knygos • Ypatingi pasiūlymai • Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštąwww.knyguklubas.ltwww.almalittera.lt

9 7 8 6 0 9 0 1 0 1 5 8 2

• kur yra ilgaamžiškumo taškas • • organų veikla ir metų laikai • kas yra kraujospūdis • • kaip gydyti cukrinį diabetą ir mažinti cholesterolį •

• slogos gydymas šepečio masažu • • kada geriausia gerti vaistus •