II VADOVAS

JUNGTINĖS II PAKOPOS SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMOS TURINIO REALIZAVIMO SPECIFIKA TAIKANT INOVATYVIUS METODUS

Mokomoji knyga

UAB „BMK Leidykla“Vilnius, 2014

II VADOVAS

JUNGTINĖS SOCIALINIO DARBO II PAKOPOS STUDIJŲ PROGRAMOS TURINIO REALIZAVIMO SPECIFIKA TAIKANT INOVATYVIUS METODUS

Mokomoji knyga

Recenzentai:Kateryna Kolchenko, Liudmyla Serdiuk

SudarytojaIngrida Baranauskienė

Lietuvių kalbos redaktorė Angelė Pletkuvienė

ISBN 978-609-8080-93-3 © Ingrida Baranauskienė, 2014 © Angelė Pletkuvienė, 2014 © UAB „BMK Leidykla“, 2014

Turinys

Pratarmė ...................................................................................................................... 4Socialinio darbo studijų programos sociokultūrinis kontekstas. Liuda Radzevičienė......................................................... 6Nuotolinės socialinio darbo studijos. Aistė Valaikienė, Asta Rimeikytė ................................................................................. 18Studijų rezultatų vertinimas: kriterijai ir metodai. Kristina Rūdytė, Asta Rimeikytė.................................................................................. 32Studijų programos specifika, jos vykdymas ir administravimas. Renata Bilbokaitė ......................................................................... 47Literatūros sąrašas ................................................................................................... 60

4

Pratarmė

Pristatoma mokomoji knyga, kaip vadovas studentams, parengta pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ tikslą ir uždavinius „Mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimas“, įgyvendinant Šiaulių universiteto parengtą ir vykdomą projektą „II pakopos jungtinės studijų progra-mos Socialinis darbas parengimas ir įgyvendinimas bendradarbiaujant su universitetu „Ukraina“ (SOCNET)“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-069.

Mokomoji knyga skirta specialiesiems gebėjimams, dėstytojų pedagoginėms ir studentų dalykinės kompetencijoms tobulinti, joms sujungti su studijų turinio ir metodų inovacijomis. Studentai supažindinami su pasirengimo įgyvendinti jungtinę studijų programą tarpkultūriniu, socialiniu ir praktiniu aspektais, nuotolinio studijų metodo praktinio naudojimo gilinamųjų žinių, studijų specifikos ir vertinimo ypatumais.

Ketvirtojoje leidinio dalyje „Studijų programos specifika, jos vykdymas ir adminis-travimas“ (aut. R. Bilbokaitė) nagrinėjami jungtinės studijų programos organizavimo ir vykdymo socialiniai ir praktiniai aspektai, studijų Socialinis darbas specifika. Ak-tualizuojamas pagrindinis šios programos išskirtinumas atskleidžia puikias galimybes studentams studijų metu įgyti reikiamas kompetencijas ne tik Šiaulių universitete, bet ir Ukrainos universitete, o tai praplės studijuojančių asmenų patirtį ir lavins perkelia-muosius gebėjimus, vertingus sėkmingai konkurencijai darbo rinkoje. Šioje programoje sujungti du esminiai komponentai, laiduojantys veiksmingą perspektyvaus absolven-to parengimą, t. y. socialinio darbuotojo kompetencijų gilinimas ir plėtojimas; mok-slinio tiriamojo darbo kompetencijų įtvirtinimas ir plėtojimas. Minėti komponentai reprezentuoja socialinio darbo praktikos elementus, kuriuos studentas įsisavins studi-juodamas bei mokslinės praktikos veiklose, tikslingai orientuotose į socialinio darbo erdvių bei technologijų įvaldymą. Programos absolventai įgis socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį, suteikiantį teisę užsiimti profesionaliu socialiniu darbu ir / ar tęsti studijas trečiojoje pakopoje – doktorantūroje.

Pirmojoje dalyje aptariamas studijų sociokultūrinis aspektas, kuriame išryškina-mi studijų proceso savitumai, atsiskleidžiantys tarpkultūrinių aplinkų sąveikose (aut. L. Radzevičienė). Parodomos palankios galimybės plėtoti tiek pedagogo, tiek studento tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijas. Jos įgyjamos per patirtinį mokymąsi dau-giakultūriame kontekste, kai studentas, dalyvaudamas studijų procese, įsitraukia į realų, natūraliai vykstantį tarpkultūrinių skirtumų stebėjimą, susiduria su situacijomis, kuriose tenka tiesiogiai ar netiesiogiai pažinti kitą kultūrą. Skyriuje analizuojamas tarpkultūri-nis dialogas jungtinių studijų procese yra viena iš svarbiausių sėkmingo žinių perkėlimo į žinojimo lygmenį prielaidų. Dialogas su studentais ir dėstytojais iš kitos šalies ir kultū-ros turi turėti labai aiškią struktūrą, kurios pagrindiniai elementai – kultūriniai skirtumai (vieni kitų pažinimas, atitinkamo požiūrio vieni į kitus formavimas, bendravimas be spaudimo, kompromiso radimas) ir trukdžių numatymas (socialinių, ekonominių, tei-sinių) – detaliai aptariami šiame skyriuje. Taigi daugiakultūrė ar kitos kultūros aplinka yra palanki terpė formuotis ir bendražmogiškajam pažinimui, reikalaujančiam asmeny-bės mąstymo ir integralumo vienovės.

5

Antroji dalis skiriama nuotolinėms socialinio darbo studijoms (aut. A. Valaikienė, A. Rimeikytė) pristatyti. Virtualiojoje aplinkoje vykdomos nuotolinės studijos – tai ga-limybė įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą studentams, kurie dėl laiko stokos ar kitų priežasčių negali studijuoti dieninėse studijose ir reguliariai atvykti į universitetą. Studentams visa reikalinga informacija pateikiama virtualiojoje Moodle aplinkoje, ku-rioje jie bendrauja su dėstytojais, kurso draugais, atlieka užduotis, grupinius darbus, sužino įvertinimus. Skyriuje smulkiai aptariama Moodle sistema ir jos galimybės, pri-sijungimas bei studijų aplinka Moodle sistemoje, dėmesio skiriama nuotolinio studijų metodo praktinio naudojimo gilinamųjų žinių pristatymui ir nurodymams, kuriais stu-dentai praktiškai vadovausis studijų metu.

Trečiojoje dalyje „Studijų rezultatų vertinimas: kriterijai ir metodai“ išsamiai pristato-mi studijų tikslai, rezultatai ir vertinimo kriterijai (aut. K. Rūdytė, A. Rimeikytė). Tiks-las yra siekiamybė ir jis atskleidžia, kokias profesines socialinio darbo veiklos funkcijas absolventas turės / gebės atlikti baigęs studijų programą, o studijų rezultatai rodo, kaip socialinio darbo profesinės veiklos funkcijos bus atliekamos; pamatuojami studijų re-zultatai nurodo, kokie minimalūs reikalavimai turi būti pasiekti. Aptariama vertinimo proceso tvarka ir nuoseklumas. Skyriuje pristatomas ne tik studijų dalykų vertinimas, bet ir baigiamojo magistro darbo vertinimo kriterijai bei jo gynimo procedūra.

Parengtas leidinys padės antrosios pakopos jungtinės studijų programos Socialinis darbas klausytojams efektyviau pasirengti profesiniam darbui, socialinių problemų sprendimų strategijas siejant su aktualiu šiuolaikinio socialinio darbo tarpkultūriniu ir organizaciniu kontekstais.

Prof. dr. Ingrida BaranauskienėLeidinio sudarytoja

6

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMOS SO-CIOKULTŪRINIS KONTEKSTAS

Liuda Radzevičienė

Kultūrų įvairovė yra labai subtilus ir plačiai socialinių mokslų disciplinose nagrinėjamas konceptas. Dažnai nurodoma, kad atliekant bet kokią intervenciją (pvz., socialinio darbo) svarbus individualus ir kolektyvo identitetas bei tokie gyvenimo patirties ir sociokultūriniai konstruktai, kaip rasė, etniškumas, lytis, socialinė klasė, seksualinė orientacija, religija, sveikata ar negalia (Atkinson, Morten, Sue, 1998). Todėl studijų proceso metu studentams labai svarbu reflektuoti ir pasirinkti tyrinėjimams šiuos dalykus.

Socialinio darbo turinys pastaraisiais metais tampa vis globalesnis bei universalesnis savo problemomis, jų sprendimo būdais. Tiek studentai, tiek dėstytojai negali ribotis tik savo šalies visuomenės normų, tradicijų, socialinių ir politinių kontekstų supra-timu, todėl vienas iš esminių šiuolaikinio socialinio darbo būsimo ir esamo specialisto bruožų – tai tarpkultūrinė kompetencija, kuri leidžia ne tik identifikuoti universalias ir globalias socialines problemas, bet ir sudaro prielaidas asmenybės brandos plėtotei (Crotty, 2013; Burgess, 2000; Rimkus, 2013). Bendriausia buitine prasme tarpkultūrinė kompetencija apibrėžiama kaip žmogaus gebėjimas komunikuoti ir sąveikauti su žmonėmis, kalbančiais kita negu bendraujančiojo gimtąja kalba. Tačiau šiandieninė globalizacija pateikia pavydžių, kai įvairioms kultūroms priklausantys žmonės kalba viena kalba, nors priklauso skirtingoms etninėms, rasinėms, kultūrinėms grupėms. Taigi etninio kultūrinio identiteto klausimo kalbos vartojimas apspręsti negali. Tai gilesni as-menybiniai, psichologiniai ir socialiniai kriterijai, kurių optimali dermė leidžia kalbėti apie tarpkultūrinę kompetenciją.

Daugiakultūrė visuomenė Tarpkultūrinė visuomenė

1 pav. Daugiakultūrės ir tarpkultūrinės visuomenės modelis (Bagdonaitė, Zuzevičiūtė, 2011)

Jungtinės studijų programos, vykdomos dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų, socia-linio darbo studijose sudaro palankias galimybes plėtoti tiek pedagogo, tiek studen-

7

to tarpkultūrines kompetencijas. Svarbiausia iš jų yra tarpkultūrinės komunikacijos kompetencija, kuri įgyjama per patirtinį mokymąsi, vykstantį daugiakultūriame kon-tekste, kai studentas, dalyvaudamas mobilumo programose, praktikose, rengdamas studijų dalykų ataskaitas, įsitraukia į realų, natūraliai vykstantį tarpkultūrinių skirtumų stebėjimą, susiduria su naujomis situacijomis, kuriose tenka tiesiogiai ar netiesiogiai pažinti kitą kultūrą (Barzelis, Barcytė, 2008). Tokiu būdu Fantini, 2000; Byram, 2004; Bennet, 1993; Hoopes, 1997 (cit. Barzelis, Barcytė, 2008) tarpkultūrinė komunikacijos kompetencija yra traktuojama ne kaip duotybė, o kaip asmens nuolatinės raidos ir vy-stymosi rezultatas. Ši kompetencija tam tikromis sąlygomis formuojasi visą gyvenimą ir dažnai aukščiausias lygis yra sunkiai pasiekiamas.

Pasak A. Telešienės (http://www.lidata.eu/index.php), holistinė kompetencijos idėja akcentuoja žmogaus savybes ir vertybes, požiūrį į save kaip į profesionalą, o tai įgalina veikti neapibrėžtose veiklos situacijose. Tai ypač būdinga socialinio darbo praktikoje, kai dėstytojams ir studentams specialistams tenka priimti skubius ir konstruktyvius sprendimus, kurių rezultatas turi būti priimtinas daugumai, nes dažnai tokia situacija gali nebepasikartoti. Holistinė kompetencijos koncepcija jungia ugdymo ir veiklos sri-tis, plėtodama į veiklą orientuotą kompetencijos ugdymą. Socialiniame darbe tai itin ak-tualu, suvokiant kitos kultūros prigimtį per savo asmeninį žinių, gebėjimų, individualių savybių, požiūrių ir vertybių lygmenį (žr. 2 pav.). Tarpkultūrinę kompetenciją socialin-iame darbe sudaro 5 elementai (Barzelis, Barcytė, 2008).

kompetencijas. Svarbiausia iš jų yra tarpkultūrinės komunikacijos kompetencija, kuri įgyjama per

patirtinį mokymąsi, vykstantį daugiakultūriame kontekste, kai studentas, dalyvaudamas mobilumo

programose, praktikose, rengdamas studijų dalykų ataskaitas, įsitraukia į realų, natūraliai vykstantį

tarpkultūrinių skirtumų stebėjimą, susiduria su naujomis situacijomis, kuriose tenka tiesiogiai ar

netiesiogiai pažinti kitą kultūrą (Barzelis, Barcytė, 2008). Tokiu būdu (Fantini, 2000; Byram, 2004;

Bennet, 1993; Hoopes, 1997; cit. Barzelis, Barcytė, 2008) tarpkultūrinė komunikacijos

kompetencija yra traktuojama ne kaip duotybė, o kaip asmens nuolatinės raidos ir vystymosi

rezultatas. Ši kompetencija tam tikromis sąlygomis formuojasi visą gyvenimą ir dažnai aukščiausias

lygis yra sunkiai pasiekiamas.

Pasak A. Telešienės (http://www.lidata.eu/index.php), holistinė kompetencijos idėja

akcentuoja žmogaus savybes ir vertybes, požiūrį į save kaip į profesionalą, o tai įgalina veikti

neapibrėžtose veiklos situacijose. Tai ypač būdinga socialinio darbo praktikoje, kai dėstytojams ir

studentams specialistams tenka priimti skubius ir konstruktyvius sprendimus, kurių rezultatas turi

būti priimtinas daugumai, nes dažnai tokia situacija gali nebepasikartoti. Holistinė kompetencijos

koncepcija jungia ugdymo ir veiklos sritis, plėtodama į veiklą orientuotą kompetencijos ugdymą.

Socialiniame darbe tai itin aktualu, suvokiant kitos kultūros prigimtį per savo asmeninį žinių,

gebėjimų, individualių savybių, požiūrių ir vertybių lygmenį (žr. 2 pav.). Tarpkultūrinę

kompetenciją socialiniame darbe sudaro 5 elementai (Barzelis, Barcytė, 2008).

2 pav. Tarpkultūrinių kompetencijų socialiniame darbe struktūra (Barzelis, Barcytė, 2008)

Tarpkultūrinės kompetencijos struktūriniai elementai vienas su kitu glaudžiai siejasi ir

veikia vienas kito kokybines charakteristikas.

• Nuostatos: smalsumas ir atvirumas, tolerancija kitoms kultūroms, perdėtas pasitikėjimas

savąja kultūra, stengimasis elgtis pagal kitoje kultūroje priimtas taisykles.

Tarpkultūrinės kompetencijos socialiniame darbe

Nuostatos Žinios

Interpretavimo ir susiejimo įgūdžiai

Atradimo ir sąveikos įgūdžiai

Kritinis kultūrinis sąmoningumas / politinis išsiugdymas

2 pav. Tarpkultūrinių kompetencijų socialiniame darbe struktūra (Barzelis, Barcytė, 2008)

Tarpkultūrinės kompetencijos struktūriniai elementai vienas su kitu glaudžiai siejasi ir veikia vienas kito kokybines charakteristikas. • Nuostatos: smalsumas ir atvirumas, tolerancija kitoms kultūroms, perdėtas

pasitikėjimas savąja kultūra, stengimasis elgtis pagal kitoje kultūroje priimtas tai-sykles.

• Žinios apie savo ir kitos kultūros socialinių grupių tautinius, nacionalinius ypatumus, kurie apima esminių elementų (simboliai, vertybės, elgesio pavyzdžiai, pasisveikini-mas, apranga, elgesys ir kt.) pažinimą.

8

• Interpretavimo ir susiejimo įgūdžiai: gebėjimas interpretuoti kitos kultūros įvykius, suprasti, paaiškinti ir susieti socialines aplinkas su jose galinčiomis kilti socialinėmis problemomis.

• Atradimo ir sąveikos įgūdžiai: gebėjimas įgyti naujų žinių apie kitą kultūrą ir socialinį gyvenimą, gebant identifikuoti socialinio darbo objektus, strategijas ir kontekstus. Bendraujant su asmenimis iš kitos sociokultūrinės aplinkos demonstruoti lankstumą ir supratingumą, kurie padėtų mažinti stresą kitoje socialinėje grupėje; taikyti elgesio modelius, būdingus kitai sociokultūrinei grupei, stengiantis neįžeisti jų savo elgesiu, apranga ir kt.

• Kritinis kultūrinis sąmoningumas / politinis išsiugdymas: gebėjimas kritiškai vertinti perspektyvas, praktikas ir veiklos produktus savo ir kitose kultūrose bei šalyse. Tai-gi (Crotty, 2013; Burgess, 2000) studentas, įgijęs tarpkultūrinę kompetenciją, geba matyti santykius tarp skirtingų kultūrų ir būti tarpininku-mediatoriumi, turi kritinį analitinį savo ir kitos kultūros supratimą. Tarpkultūrinis dialogas jungtinių studijų procese yra viena svarbiausių sėkmingo ži-

nių perkėlimo į žinojimo lygmenį prielaidų, ypač studijuojant tarpkultūrinėje erdvėje (Gerulaitis, 2013). Dialogas su studentais ir dėstytojais iš kitos šalies ir kultūros turi būti labai aiškios struktūros, kurios pagrindiniai elementai: kultūriniai skirtumai (pažini-mas vieni kitų, tinkamas požiūris į kitus, bendravimas be spaudimo, kompromiso radi-mas) ir trukdžių numatymas (socialinių, ekonominių, teisinių) (žr. 3 pav.). Tam, kad vyktų konstruktyvus studentų ir dėstytojų dialogas, reikalingas netrumpas pastangų ir geranoriškumo reikalaujantis darbas su studentais iš skirtingų sociokultūrinių aplinkų. Toks darbas, žinant jo specifiką, gali būti atliekamas sklandžiai, o studentų ir dėstytojų tarpusavio bendravimas gali tapti naudinga, džiaugsmo teikiančia veikla.

• Žinios apie savo ir kitos kultūros socialinių grupių tautinius, nacionalinius ypatumus,

kurie apima esminių elementų (simboliai, vertybės, elgesio pavyzdžiai, pasisveikinimas, apranga,

elgesys ir kt.) pažinimą.

• Interpretavimo ir susiejimo įgūdžiai: gebėjimas interpretuoti kitos kultūros įvykius,

suprasti, paaiškinti ir susieti socialines aplinkas su jose galinčiomis kilti socialinėmis problemomis.

• Atradimo ir sąveikos įgūdžiai: gebėjimas įgyti naujų žinių apie kitą kultūrą ir socialinį

gyvenimą, gebant identifikuoti socialinio darbo objektus, strategijas ir kontekstus. Bendraujant su

asmenimis iš kitos sociokultūrinės aplinkos demonstruoti lankstumą ir supratingumą, kurie padėtų

mažinti stresą kitoje socialinėje grupėje; taikyti elgesio modelius, būdingus kitai sociokultūrinei

grupei, stengiantis neįžeisti jų savo elgesiu, apranga ir kt.

• Kritinis kultūrinis sąmoningumas / politinis išsiugdymas: gebėjimas kritiškai vertinti

perspektyvas, praktikas ir veiklos produktus savo ir kitose kultūrose bei šalyse. Taigi (Crotty, 2013;

Burgess, 2000) studentas, įgijęs tarpkultūrinę kompetenciją, geba matyti santykius tarp skirtingų

kultūrų ir būti tarpininku-mediatoriumi, turi kritinį analitinį savo ir kitos kultūros supratimą.

Tarpkultūrinis dialogas jungtinių studijų procese yra viena svarbiausių sėkmingo žinių

perkėlimo į žinojimo lygmenį prielaidų, ypač studijuojant tarpkultūrinėje erdvėje (Gerulaitis, 2013).

Dialogas su studentais ir dėstytojais iš kitos šalies ir kultūros turi būti labai aiškios struktūros,

kurios pagrindiniai elementai: kultūriniai skirtumai (pažinimas vieni kitų, tinkamas požiūris į

kitus, bendravimas be spaudimo, kompromiso radimas) ir trukdžių numatymas (socialinių,

ekonominių, teisinių) (žr. 3 pav.). Tam, kad vyktų konstruktyvus studentų ir dėstytojų dialogas,

reikalingas netrumpas pastangų ir geranoriškumo reikalaujantis darbas su studentais iš skirtingų

sociokultūrinių aplinkų. Toks darbas, žinant jo specifiką, gali būti atliekamas sklandžiai, o studentų

ir dėstytojų tarpusavio bendravimas gali tapti naudinga, džiaugsmo teikiančia veikla.

3 pav. Tarpkultūrinio dialogo struktūra

Tarpkultūrinis dialogas

Kultūriniai skirtumai

Trikdžių numatymas

3 pav. Tarpkultūrinio dialogo struktūra (Gerulaitis, 2013)

Mokymasis tarpkultūrinėje erdvėje turi būti naudingas abiem pusėms: kultūriniai ir istoriniai panašumai (istorinė praeitis, mokymo(si) tradicijos, bendravimo kultūra – svetingumas, atvirumas), gebėjimas priimti įvairovę (unikali mokymosi patirtis kitos šalies gerosios patirties kontekste), studentų profesinių interesų panaudojimas studijų procese ir mokslinės tiriamosios socialinio darbo praktikos (Lietuvoje ir Ukrainoje) metu (įvertinti motyvai, turima patirtis ir adaptacija naujoje aplinkoje).

Vis dažniau tenka susidurti su kitomis kultūromis, bendrauti su kitų tautų atstovais,

9

derintis prie kitų kultūrų normų ir tradicijų. Tokia yra šiandieninio gyvenimo realybė. Buvimas kitos kultūros aplinkoje ar artima pažintis su ja suteikia neįkainojamą patirtį, įgalinančią mus palyginti savo ir kitų aplinką, papročius, elgsenos modelius, ver-tybes (Baranauskienė, 2013). Nepažinę kitos kultūros, vargu ar galėsime adekvačiai ir visavertiškai suvokti savąją ir atskleisti sau jos išskirtinumą.

Prieš pradedant studijas tarpkultūrinėje aplinkoje turi būti įvertintos trys prisiderini-mo – adaptacijos – formos (Karaliūtė, 2009), kurias visi studijų proceso dalyviai turi sėkmingai įveikti (žr. 4 pav.).

Mokymasis tarpkultūrinėje erdvėje turi būti naudingas abiem pusėms: kultūriniai ir

istoriniai panašumai (istorinė praeitis, mokymo(si) tradicijos, bendravimo kultūra – svetingumas,

atvirumas), gebėjimas priimti įvairovę (unikali mokymosi patirtis kitos šalies gerosios patirties

kontekste), studentų profesinių interesų panaudojimas studijų procese ir mokslinės tiriamosios

socialinio darbo praktikos (Lietuvoje ir Ukrainoje) metu (įvertinti motyvai, turima patirtis ir

adaptacija naujoje aplinkoje).

Vis dažniau tenka susidurti su kitomis kultūromis, bendrauti su kitų tautų atstovais, derintis

prie kitų kultūrų normų ir tradicijų. Tokia yra šiandieninio gyvenimo realybė. Buvimas kitos

kultūros aplinkoje ar artima pažintis su ja suteikia neįkainojamą patirtį, įgalinančią mus palyginti

savo ir kitų aplinką, papročius, elgsenos modelius, vertybes (Baranauskienė, 2013b). Nepažinę kitos

kultūros, vargu ar galėsime adekvačiai ir visavertiškai suvokti savąją ir atskleisti sau jos

išskirtinumą.

Prieš pradedant studijas tarpkultūrinėje aplinkoje turi būti įvertintos trys prisiderinimo –

adaptacijos – formos (Karaliūtė, 2009), kurias visi studijų proceso dalyviai turi sėkmingai įveikti

(žr. 4 pav.).

4 pav. Adaptacijos tarpkultūrinėje erdvėje formos (Karaliūtė, 2009)

Psichologinė – mentalinės ir fizinės gerovės palaikymas, t. y. gebėjimas įveikti stresą,

nerimą, nusivylimą ir nepasitenkinimo jausmą;

Sociokultūrinė – aktyvumas naujoje aplinkoje, kasdienių problemų įveikimas ir geras

kontaktų palaikymas;

Darbinė – kompetentingai atliktas darbas, sėkmingas tikslų siekimas, gebėjimas

prisiderinti prie darbo grupės, savitarpio santykių tobulinimas.

Vienas iš studijų programoje taikomų inovatyvių metodų yra kritinio mąstymo

ugdymas(is). Jis, kaip ir bet kokio kito mąstymo procesas, pats savaime yra kultūriškas,

formuojamas konkrečios kultūros reikalavimų, vertybių ir tradicijų. K. Holz Deal, J. Pittman (2009)

Adaptacijos formos tarpkultūrinėje

aplinkoje

Psichologinė

Sociokultūrinė

Darbinė

4 pav. Adaptacijos tarpkultūrinėje erdvėje formos (Karaliūtė, 2009)

· Psichologinė – mentalinės ir fizinės gerovės palaikymas, t. y. gebėjimas įveikti stresą, nerimą, nusivylimą ir nepasitenkinimo jausmą;

· Sociokultūrinė – aktyvumas naujoje aplinkoje, kasdienių problemų įveikimas ir geras kontaktų palaikymas;

· Darbinė – kompetentingai atliktas darbas, sėkmingas tikslų siekimas, gebėjimas pri-siderinti prie darbo grupės, savitarpio santykių tobulinimas.Vienas iš studijų programoje taikomų inovatyvių metodų yra kritinio mąstymo

ugdymas(is). Jis, kaip ir bet kokio kito mąstymo procesas, pats savaime yra kultūriškas, formuojamas konkrečios kultūros reikalavimų, vertybių ir tradicijų. K. Holz Deal, J. Pitt-man (2009) pabrėžia, kad kritinio mąstymo gebėjimai glaudžiai koreliuoja su požiūrio platumu ir atvirumu naujai patirčiai. Be to, kritinis mąstymas neįmanomas be savęs pažinimo, savo ribų ir prisiimtų stereotipų, kultūrinio šališkumo bei mąstymo speci-fikos suvokimo. Tačiau šio suvokimo kontekstas yra ne siaura asmeninė erdvė, o pla-tus paveikslas, apimantis skirtingų kultūrų žmones, skirtingas patirtis ir pasaulėžiūras. Tik tokioje erdvėje lyginant, analizuojant, susiejant kultūrų skirtybes ir bendrumus įmanomas savo išskirtinumo ir vietos tarp kitų kultūrų pažinimas.

Taigi daugiakultūrė ar kitos kultūros aplinka yra palanki terpė formuotis ir bendražmogiškajam pažinimui, reikalaujančiam asmenybės mąstymo ir integralumo vienovės. Integralumas – tai nuolatinis, nesibaigiantis procesas, kai mintys, emocijos ir patirtys susiejamos į visumą ir realizuojamos skirtingos socialinės realybės mąstymo ir praktinės veiklos kontekstuose (Adams, Dominelli, Payne, 2009). Integralumas yra būtinas norint suvokti tarpkultūrinės aplinkos dimensijos kompleksiškumą – ir tai pirmiausia vyksta dėl kritinio mąstymo gebėjimų. Plačioje kultūrų įvairovėje gal-

10

ima rasti įvairių kultūrinio integralumo interpretacijų. Kartais gilinimasis į aplinkos priežastingumą, viešas požiūrių diskutavimas yra nepriimtini netgi ne dėl politikos, o dėl susiformavusių tradicijų ir papročių. Taigi kultūros raiškos įvairovė, būdama tęstinės prigimties, sąlygoja ir savitus mąstymo stilius. Būtent tokiose neapibrėžtose ir kompleksiškose situacijose ir prireikia kritinio mąstymo įgūdžių ir asmenybės inte-gralumo (Acienė, Kreivinienė, 2013). Tam, kad nepažeistume kitų įsitikinimų, tradicijų, nesukeltume nereikalingų įtampų ir patys būtume suprasti, būtina nuolat iš naujo kritiškai vertinti savo žinias, įsitikinimus, vertybes ir veiksmus.

Kita vertus, pati Lietuvos visuomenė palyginti neseniai įsiliejo į vakarietiškos demokratijos erdvę. Todėl vargu ar galime laikyti save puikiai žinančiais ir suprantančiais kritinio mąstymo principus ir reikšmę visuomenės raidai. Greičiau esame šių dalykų besimokanti visuomenė. Taigi dėmesys kritinio mąstymo įgūdžiams ir jų taikymas visuomeninėje ir profesinėje veikloje gali tapti svariu kiekvieno iš mūsų įnašu transfor-muojant Lietuvos kultūrinę erdvę ir įtvirtinant joje demokratinės, aktyvios visuomenės principus.

Kita tarpkultūriškumo dimensija socialinio darbo jungtinėje studijų programoje išryškėja studijas organizuojant įrodymais grįstu mokymu. Ši mokymo(si) strategija leidžia pažvelgti į tarpkultūriškumą per konkrečios situacijos analizę, interpretuojant ir viešinant įtraukti kultūriškai jautrius aspektus, vertybines nuostatas. Kaip teigia Ber-nal, Rodriguez (2012), tam, kad būtų galima sėkmingai dirbti su etninių mažumų ir kultūriškai skirtingų grupių atstovais, įrodymais grįsta praktika turi būti kultūriškai adaptuota. Tam reikalingos mokslininkų, praktikų, studentų diskusijos metodologi-jos, vertybių ir panašiais klausimais. Taikant įrodymais grįsto mokymosi ir praktikos strategiją, esminiai žingsniai susiję su savo vertybių ir pasirengimo dirbti su skirtingų kultūrų atstovais vertinimas (Baranauskienė, 2013). Tam padeda keletas žingsnių: ren-kant informaciją apie klientą ir jo socialinį kontekstą reikia įvertinti ir jo kultūrą bei gyvenimo esamoje bendruomenėje patirtį; išlaikyti konfidencialumą ir kitus etinius so-cialinio darbo principus; savo hipotezes apie kliento situaciją tikrinti įvairiais būdais, skirtingais metodais; svarbu įgyti pasitikėjimą; suprasti diskomforto ir priešinimosi priežastis; socialinės paramos teikimo procesą, tikslus, priemones vertinti ir iš kliento perspektyvos; kuriant pagalbos strategiją ar planą, įtraukti kliento požiūrius.

Užsienio kalbos integravimas į studijų procesą yra tiesiogiai siejamas ne tik su studi-jomis tarpkultūrinėje aplinkoje, bet ir su tarpkultūrinėmis studijomis. CLIL metodo sąsajos su tarpkultūriškumo skatinimu, tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės įgūdžių stiprinimu, gebėjimų dirbti daugiakalbėse ir daugiakultūrėse profesionalų komandose lavinimu ne kartą yra pabrėžtos mokslinėje literatūroje (Rimkus, 2013).

Jeigu bandytume įsivaizduoti CLIL įgyvendinimo principus grafiškai, tai galėtų būti trikampis, kurio kampuose yra pažinimas, turinys ir bendravimas, o kultūra – tarsi ben-dras fonas, užpildantis trikampį ir tampantis šių principų raiškos lauku. Taip dar kartą pabrėžiama kultūrinės dimensijos CLIL metodui svarba. V. Rimkus (2013) nurodo svar-bius komponentus, kuriais realizuojama tarpkultūriškumo dimensija:1. Dalyko turinys – atitinkamai parenkant kalbinę medžiagą, priemones, pateikiamus

autentiškus pavyzdžius ir problemas; 2. Kalba – atskleidžiant kultūrinius aspektus, parenkant kalbą ir aplinką;

11

3. Integracija – iškeliant kultūrai jautrius tikslus, kontaktuojant su asmenimis, vartojančiais kalbą, kurios mokomasi;

4. Mokymosi procesas – sudarant galimybes dalyvauti tarpkultūriniame mokymesi, skatinant savirefleksiją.

CLIL požiūris į kalbos mokymą atspindi šiandieninio pasaulio tendencijas, kai kalba nebevertinama vien tik kaip informacijos perteikimo priemonė, bet laikoma pažintinės veiklos priemone, kuria kalbos vartotojai eksternalizuoja savo mąstymą, šitaip atver-dami jį aplinkinių vertinimui ir kritikai (Jarvinen, 2009). Tuo pačiu kalba tampa savo asmenybės, aplinkos ir kultūros konstravimo priemone. Šioje perspektyvoje CLIL galima vertinti kaip šiuolaikišką ir vertingą priemonę asmeninei patirčiai koduoti užsienio kalba ir savo žinioms bei kultūrai atstovauti globalioje visuomenėje, kai nuolat auganti įvairių gyvenimo sričių integracija ir globalizacija reikalauja integruoto švietimo (Rimkus, 2013).

Taikant CLIL metodą, ne tik kalba yra tarpkultūrinės kompetencijos stiprinimo priemonė. Ja tampa ir autentiški šaltiniai (tekstai, publicistika, muzika, filmai), kuriuos naudoti mokant užsienio kalbos yra savaime suprantamas ir vertingas dalykas. Visos šios priemonės atspindi kitos kultūros ypatybes, jos paimtos iš konkrečių kultūrinių kontekstų, taigi tampa puikia mokomąja medžiaga. Svarbu pabrėžti, jog tam, kad visa tai virstų tarpkultūriniu lavinimu, o ne liktų tiesiog demonstracija, būtina stu-dento refleksija, savo kultūrinio konteksto suvokimas ir palyginimas su kitos šalies situacija (Sudhoff, 2010). Europos Taryba, akcentuodama užsienio kalbos mokymosi svarbą, pabrėžia, kad besimokantis žmogus ne tik išmoksta bendrauti dviem skirtin-gomis kalbomis, bet ir tampa daugiakalbiu (angl. plurilingual), stiprina tarpkultūrinius gebėjimus. Vienos kalbos lingvistinės ir kultūrinės kompetencijos yra veikiamos antro-sios, taip stiprindamos studento tarpkultūrinį sąmoningumą, gebėjimus ir žinias (Coun-cil of Europe, 2001).

Didelis autentiškumo, sąsajų su realiomis situacijomis poreikis natūraliai atveria duris tarpkultūriniam mokymuisi. Kultūrinio aspekto įtraukimas mokant kalbos daro kalbą kultūriškai prisotintą, o tai savo ruožtu įgalina studentą tiksliau iššifruoti kitos šalies kultūrinius ir lingvistinius kodus. Taigi kultūrinio konteksto įtraukimas į CLIL mokymą yra ne galimybė, o neišvengiamumas. Kaip minėta, bene pagrindinis šio mokymo būdo propagavimo motyvas yra augantis tarptautiškumo ir globalumo lygmuo (Rimkus, 2013). Didėjant studentų mainų, tarptautinių programų skaičiui, besimokantiems žmonėms vis dažniau tenka susidurti su kitos kultūros asmenimis, todėl tarpkultūrinės komunikaci-jos gebėjimų ugdymas įgyja ypatingą reikšmę. CLIL taikymas tarpkultūrinėse grupėse, tarptautinėse programose gali atskleisti stipriausias metodo savybes. Tarpkultūrinės pat-irtys mokant CLIL gali būti atskleistos įvairias būdais: per tarpdalykinius ryšius, grupės etosą, dalyko turinio sąsajas su platesniu pasauliu. Šiandien, technologijų įsigalėjimo laikmečiu, tai nėra sudėtingi uždaviniai (Baranauskienė, 2013).

Studijos kitoje kultūrinėje aplinkoje reikalauja tam tikrų studento tarpkultūrinių komunikacijos kompetencijų, kurios padėtų ne tik saugiai jaustis kitoje aplinkoje, bet ir leistų pažinti socialinio darbo specifiką kitoje socialinėje sistemoje. Pirmiausia reikėtų pabrėžti atvirumą naujoms patirtims, kurios leidžia giliau pažinti kitą kultūrą, tradicijas bei socialinę šalies realybę. E. Virgailaitė-Mečkauskaitė (2011) nurodo, kad tarpkultūrinės kompetencijos apibrėžtyje išskiriami trys aspektai: žinios, įgūdžiai ir

12

požiūris. Tarpkultūriniame švietime reikšmingi yra mokymosi ir mokymo veiksniai, ku-rie realizuojami gyvenant daugiakultūrėje aplinkoje. Siekiant įgyvendinti tarpkultūrinio švietimo idėjas aukštosiose mokyklose, taip pat svarbų vaidmenį vaidina jausminis, kognityvusis ir elgsenos aspektai (Gerulaitis, 2013).

Tarpkultūriškumas švietimo sistemoje – šiandieninė aukštojo mokslo realija, kuri savitai veikia studijų procesą, tarpasmeninius santykius, praplečia studijuojamo dalyko sampratą. Tai inicijuoja gilesnį kultūrų pažinimą, toleranciją, supratingumą, skatina pagarbą kitoniškumui. Tarpkultūrinė situacija formuojasi tada, kai bendraujantiems žmonėms ar žmonių grupėms nebūdingas vienodas supratimas apie to paties dalyko reikšmes ir reikšmės raiškos būdus (Marandon, 2003; Aleksejūnė, Pilinkaitė-Sotirovič, Valentinavičius, Viščinytė, 2010). Kalbant apie socialinio darbo studijas tarpkultūrinėje aplinkoje akivaizdu, kad studentai iš esmės susiduria su kitomis socialinės sistemos di-mensijomis, kurios ne tik tampa iššūkiu studijuojančiam asmeniui, bet ir spartina naujų žinių įgijimą (Barzelis, Barcytė, 2008).

Tarpkultūrinės studijos dažnai vyksta dirbant grupėje, todėl svarbu grupės narių savi-tarpio supratimas, jų gebėjimas siekti bendrų rezultatų. Mokantis pagal atvejo metodą tarpkultūrinėje grupėje reikėtų atsižvelgti į bendruosius darbo tarpkultūrinėje grupėje principus (1 lentelė; Pundzienė, 2010).

1 lentelėDarbo tarpkultūrinėje grupėje principai

Punktualumas Prieš pradėdami darbą grupės nariai pasidalija užduotimis, kurias turi atlikti. Susitariama dėl laiko, kada kiekvienas grupės narys turi pristatyti savo tyrimo dalį. Įprasta, kad grupės nariai, likus 1 sa-vaitei iki darbo pristatymo, parengia savo dalis tam, kad likęs laikas galėtų būti skiriamas apibendrinimui ir pasirengimui jį pristatyti dėstytojui. Grupės nariai nustatytu laiku gali rinktis į diskusijas ar aptarimą. Dirbant tarpkultūrinėje aplinkoje punktualumas, susitari-mo laikymasis įgyja svarbią reikšmę, nes tai yra ne tik pasitikėjimo kitais, bet ir studijų dalyko sėkmės veiksnys.

Pozityvumas Dirbant tarpkultūrinėje aplinkoje susiduriama su įvairiais požiūriais, darbo, mokymosi tradicijomis, skirtinga atlikto darbo vertinimo sistema, todėl neretai kyla nesusipratimų, priešiškų grupės narių vertinimų (Barzelis, Barcytė, 2008). Inovatyvūs studijų metodai, kuriuos grupė naudoja studijuodama vienus ar kitus dalykus, yra palankūs siekiant mažinti tokio pobūdžio prieštaravimus. Studijuo-jant gali būti taikomi įvairūs metodai, prieigos ir metodologinės nuostatos, todėl prieš pradedant darbą ir pasiskirstant užduotis re-komenduojama grupės nariams drauge aptarti tyrimo strategiją, kad būtų pasiektas konsensusas. Kiekvienas grupės narys turi teigiamos patirties ir žinių, kurios gali būti naudingos visam grupės darbui, todėl pozityvus nusiteikimas, siekiant kiekvienam suteikti savire-alizacijos galimybes, yra ir prielaida gerai parengti užduotį.

13

Pagarba visoms nuomonėms, idėjoms

Grupės nariai, studijuodami tarpkultūrinėje aplinkoje, turi nevienodą patirtį, žinias, yra atėję iš skirtingų švietimo sistemų ir šalies socialinės politikos praktikų, todėl natūralu, kad reikia nemažai pastangų ir laiko tam, kad būtų rasti bendri teoriniai ir prak-tiniai sąlyčio taškai. Studijų dalyko turinio kontekste grupės nariai turėtų pristatyti savo požiūrius, idėjas, pateikti argumentus, organi-zuoti debatus. Tiesioginio rezultato iš karto gali ir nebūti, tačiau pats nuomonių, idėjų pristatymas, diskusijos yra labai vertingos tarpkultūriniu aspektu, nes plečia studijuojančio asmens galimybes giliau pažinti skirtingų socialinių situacijų prasmes (Gillham, 2001). Kiekvieno studijų dalyko ataskaitos – tai samprotavimai ir sprendimų paieška, konkretaus atvejo / problemos / situacijos sprendimas. Tai leidžia grupės nariams, gerbiant vieniems kitų nuo-mones, priimti bendrus sprendimus, atspindinčius ir tarpkultūrines socialines dimensijas.

Trumpa, glausta kalba

Žmonės, pradėdami dirbti grupėje, dažnai iki tol buvo nepažįstami, kilę iš skirtingų kultūrinių aplinkų, todėl efektyviam darbui reika-lingas psichologinis ir lingvistinis tarpusavio supratimas. Diskutuo-jant grupėje patartina kalbėti neskubant, trumpais sakiniais, vartoti žinomus terminus (gerai pateikti drauge su anglų kalbos terminus). Leisti grupės nariams pasisakyti iki galo, jų nepertraukti, nes ne visi studentai vienodai koncentruotai ne gimtąja kalba gali reikšti mintis (Barzelis, Barcytė, 2008).

Konfidencialumas Rengiant bet kurią užduotį grupėje, reikalingas darnus ir kon-struktyvus telktinis darbas. Grupės nariai turi pasitikėti vienas kito žiniomis, praktiniais ir socialiniais gebėjimais, visi turi siekti ben-dro tikslo – tinkamai parengti ir pristatyti atvejo analizės ataskaitą. Reikia vengti nepagrįstos informacijos skleidimo, grupės narių asmeninių savybių aptarinėjimo arba tokių pokalbių provokavimo. Pozityvus požiūris į grupės narius ir atviras bendradarbiavimas su-daro konfidencialią darbo aplinką. Konfidencialumą reikia išlaikyti ir dirbant su tiriamo atvejo dalyviais, iš anksto aptarus kiekvienoje kultūroje priimtas tradicijas.

Personalizavimas Personalizavimo klausimas tarpkultūrinėje studijų aplinkoje aktu-alus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai citavimo, duomenų naudoji-mo sistemų skirtumai, kurie turi būti aptarti bendro darbo pradžioje. Bendrose grupių ataskaitose rekomenduojama naudoti APA stilių, kuris priimtinas daugelio pasaulio šalių akademinėse aplinkose. Kadangi naudojama gausi mokslo literatūra, autentiškas tiriamųjų tekstas, gausu tyrėjo refleksijų ir apibendrinimų, todėl turi būti aiškiai nurodoma autorystė arba cituojami autoriai / mokslo darbai (Pundzienė, 2010).

14

Savanoriškumas Savanoriškumas yra svarbus grupinio darbo veiksnys. Paprastai dar-bo grupės yra sudaromos savanoriško dalyvavimo principu, tačiau gali atsitikti taip, kad dirbdami grupės nariai patiria diskomfortą, prasideda nesutarimai, sutrinka numatytas darbo procesas. Tokiu atveju studentai tarpusavyje (o jeigu reikia, kreipiasi į mentorių) bando aiškintis priežastis ir ieško būdų problemoms spręsti.

Atvirumas įvairovei

Tai tarpkultūrinė dimensija, kuri ryškėja susidūrus su skirtinga studijuojančių asmenų socialine, tautine ir kultūrine įvairove. Reikia laiko suvokti ir priimti ne gimtosios kultūros kitoniškumą, taip pat žinių ir bendravimo su kitataučiais patirties. Todėl drauge praleis-tas laikas ne tik studijų metu, bet ir laisvalaikiu tampa gera prak-tika ir mokykla kitai kultūrai, religijai, tradicijoms ir pan. pažinti (Virgailaitė-Mečkauskaitė, 2011). Visi grupės nariai yra pasirengę dirbti kartu ir siekti bendro studijų tikslo, šį procesą lengvina tol-erancija, empatija, noras pažinti kitą kultūrą, t. y. prielaidos, kurios užtikrina atvirumą įvairovei ir sėkmingą bendrą darbą.

Bendravimas tarpkultūrinėje aplinkoje Žmogus visada suvokia save kaip dalį visumos, su kuria nuolat vyksta informaci-

jos mainai. Būdamas su žmonėmis pirmiausia keičiasi pats žmogus, jo reagavimas į supantį pasaulį, jausmai, veido išraiška. Formuojasi nauji bendravimo įgūdžiai, įgyjama naujos patirties, suvokiamos bendravimo kontekstų prasmės, kyla visiškai naujos psichinės būsenos, kurias žmogus reflektuoja. Sakoma, kad bendraujant su įdomia, turininga asmenybe per savaitę išmokstama ir sužinoma tiek, kiek pats vie-nas gali išmokti per mėnesį. Bendravimo metu sukaupta informacija išsilaiko ilgiau, kadangi ją perimant aktyviai dalyvauja abiejų bendraujančių asmenų emocinis, jausminis pasaulis (Baranauskienė, 2013).

Tarpkultūrinėse studijoje svarbu, kad bendraujantys žmonės patirtų ir pasitenkinimą bendravimu. Kokybiškas bendravimas yra tai, kai kalbėdami žinome, kas esa-me, išreiškiame save ir tai darome siekdami tam tikrų tikslų. Visa tai žinodami bendravimą galime stiprinti ne vien verbaliniais niuansais, o galutinę žinutę paversti savo atspindžiu (Jensen, 2012). Kokybiškas bendravimas turėtų pasižymėti tokiais bruožais: • tiksliai žinoma, ką norima pasakyti. Ką turi suprasti kitas žmogus? Kas yra pirminė

idėja? Rengiantis pokalbiui patariama užsirašyti pagrindines mintis ar bent jau mintyse savęs paklausti, ką norite ir turite pasakyti;

• geros manieros. Bendraujant tai svarbu, tačiau nereikėtų leisti joms nuslopinti natūralių emocijų ir asmenybės. Geros manieros svarbios tiek pat, kiek ir sąžiningas elgesys bei reakcijos;

• tikslūs klausimai. Jiems parenkami tikslūs žodžiai. Abstraktus klausimas lems abstraktų atsakymą. Kokybiškas bendravimas kuriamas naudojant tikslią kalbą – žodžius, tik-sliai atspindinčius ir išreiškiančius patirtį, suvokimą, troškimus;

• pozicija. Iš kokios pozicijos kalbama ir iš kokios klausomasi? Tai žinodami ir besirem-dami pozicijomis ar poreikiais galime kokybiškai kalbėti ir kokybiškai klausytis;

15

• bendraujant pateikiami įvairūs požiūriai, nusakantys esminę idėją. Įtraukdami skirtingų požiūrių išdėstymą į savo kalbą, kuriame turtingesnę ir galingesnę komunikaciją;

• žodžių ir veiksmų derinimas. Žodžių ir veiksmų nesuderinamumas kuria konfliktą;• žodžiai yra svarbūs tiek pat, kiek ir tyla tarp jų, nes būtent tylos klausymasis leidžia

suprasti žodžius;• nuomonių skirtumai – neišvengiamas momentas. Kita vertus, tai yra produktyvu.

Daugiau išmokstame dėl nuomonių skirtumų, o ne dėl vienos jų patvirtinimo;• bendraudami esame atsakingi ne tik už savo kalbėjimą, bet ir už kito asmens

klausymąsi. Reikia prisiimti atsakomybę ne tik už tai, kas pasakoma, bet ir už tai, kaip pasakymas yra išgirstas ir suprastas. Sakoma, kad bendraujant reikia žaisti žodžiais tol, kol randamas vienas sprendimas ir pasiekiamas norimas rezultatas.Laisvumas, temos išmanymas ir empatiškumas – geriausi šių idėjų realizavimo pa-

galbininkai (Jensen, 2012). Žmonių bendravimas padeda pažinti ir save, ir kitus. Bendraujančių asmenų reakci-

jos į išvaizdą, savybes, poelgius leidžia žmogui pajusti savo vertę arba trūkumus. Bendravimas išmoko pažinti žmones, suprasti jų siekius, veiklos motyvus, polinkius, poreikius ir pažiūras (Staniulienė, 2010).

Bendraujant tarpkultūrinėje aplinkoje svarbu teisingai suvokti siunčiamus signalus, juos identifikuoti ir gebėti adaptyviai elgtis. Tam gali būti naudojamos įvairios kūno raiškos priemonės (žr. 5 pav.).

• žodžių ir veiksmų derinimas. Žodžių ir veiksmų nesuderinamumas kuria konfliktą;

• žodžiai yra svarbūs tiek pat, kiek ir tyla tarp jų, nes būtent tylos klausymasis leidžia

suprasti žodžius;

• nuomonių skirtumai – neišvengiamas momentas. Kita vertus, tai yra produktyvu.

Daugiau išmokstame dėl nuomonių skirtumų, o ne dėl vienos jų patvirtinimo;

• bendraudami esame atsakingi ne tik už savo kalbėjimą, bet ir už kito asmens klausymąsi.

Reikia prisiimti atsakomybę ne tik už tai, kas pasakoma, bet ir už tai, kaip pasakymas yra išgirstas ir

suprastas. Sakoma, kad bendraujant reikia žaisti žodžiais tol, kol randamas vienas sprendimas ir

pasiekiamas norimas rezultatas.

Laisvumas, temos išmanymas ir empatiškumas – geriausi šių idėjų realizavimo

pagalbininkai (Jensen, 2012).

Žmonių bendravimas padeda pažinti ir save, ir kitus. Bendraujančių asmenų reakcijos į

išvaizdą, savybes, poelgius leidžia žmogui pajusti savo vertę arba trūkumus. Bendravimas išmoko

pažinti žmones, suprasti jų siekius, veiklos motyvus, polinkius, poreikius ir pažiūras (Staniulienė,

2010).

Bendraujant tarpkultūrinėje aplinkoje svarbu teisingai suvokti siunčiamus signalus, juos

identifikuoti ir gebėti adaptyviai elgtis. Tam gali būti naudojamos įvairios kūno raiškos priemonės

(žr. 5 pav.).

5 pav. Sėkmingas bendravimas taikant kūno priemones (Asminavičius, 2013)

Gestai. Gestais pašnekovas turi būti taip pat įtikinamas, paveikiamas, kaip ir kalba.

Tarpkultūrinio bendravimo metu reikėtų vengti gestų, kurie galėtų būti netinkamai suprantami

pašnekovo. Apsauginiai gestai neigiamai veikia pašnekovo informacijos ir paties komunikuojančio

asmens priėmimą. Reikėtų vengti apsauginių judesių: rankų sunėrimas už nugaros, savęs

„apkabinimas“, rankų kryžiavimas krūtinės srityje, nes jie reiškia nepasitikėjimą tuo, ką sakote.

Gestai turėtų būti atviri. Nepatartina naudotis pamokančiais judesiais: kalbėti pakeliant smilių,

„nameliu“ sudėjus pirštus (tai atskleidžia jūsų išdidumą). Šypsena veide padės susilaukti palankios

Kūno priemonės, naudojamos sėkmingam bendravimui

Gestai

Balsas

Judesiai

5 pav. Sėkmingas bendravimas taikant kūno priemones (Asminavičius, 2013)

Gestai. Gestais pašnekovas turi būti taip pat įtikinamas, paveikiamas, kaip ir kalba. Tarpkultūrinio bendravimo metu reikėtų vengti gestų, kurie galėtų būti netinkamai su-prantami pašnekovo. Apsauginiai gestai neigiamai veikia pašnekovo informacijos ir paties komunikuojančio asmens priėmimą. Reikėtų vengti apsauginių judesių: rankų sunėrimas už nugaros, savęs „apkabinimas“, rankų kryžiavimas krūtinės srityje, nes jie reiškia nepasitikėjimą tuo, ką sakote. Gestai turėtų būti atviri. Nepatartina naudo-tis pamokančiais judesiais: kalbėti pakeliant smilių, „nameliu“ sudėjus pirštus (tai atskleidžia jūsų išdidumą). Šypsena veide padės susilaukti palankios nuomonės, susti-prins klausančio asmens pasitikėjimą kalbančiuoju. Sąmoningas žvilgsnio palaikymas su klausytoju visuomet bus priimamas kaip pasitikėjimo, palankumo ženklas.

Balsas. Bendraujant balsas turėtų skambėti įtikinamai. Mintis turėtų būti bai-giama žemesniu, lygesniu tonu, reiškiančiu, kad tai, kas pasakyta, – neginčijama.

16

Studijų metu, kai susitinka skirtingų kultūrų atstovai, dažniausiai vyksta neformalus pristatymas. Jei aplinka laisva ir norite, kad žmonės būtų atviri, aptardami savo prob-lemas, jūsų išvaizda ir elgesys gali būti ne tokie orūs, bet privalote gebėti užmegzti individualų kontaktą su aplinkiniais ir mokėti išreikšti jų požiūrio supratimą. Elgia-masi kitaip nei formaliuose renginiuose, klausimai ir judesiai turi būti nuoširdūs.

Kalba – svarbi ir pagrindinė bendravimo priemonė, nes apie žmogaus elgesį, gebėjimą gražiai bendrauti pirmiausia sprendžiama iš kalbos. Pokalbiuose išryškėja asmens savi-tumas ir kultūros požymiai, požiūriai. Atsižvelgiant į situaciją reikia parinkti tinkamus žodžius, frazes, jausti tinkamą intonaciją. Kalbančio asmens laikysena, kalbos maniera parodo žmogaus vidinės ir išorinės kultūros darną.

Judesiai. Nepatartina bendravimo metu stovėti vienoje vietoje. Judėjimas erdvėje ir kvietimas pasisakyti suteiks bendravimui neformalumo. Kalbant kitiems pataria-ma atsisėsti, paliekant kalbėtojui didesnę erdvę. Tai tam tikras signalas, rodantis, jog kalbėtojo žodžiai domina visus, taigi ir jus, klausytoją.

Kūno kalba. Elgesiu galima paveikti žmones, sudarant jiems gerą arba blogą įspūdį apie save. Kūno kalba yra subtili, nes daugeliui sunku verbalizuoti jos prasmes. Re-komenduojama bendravimo metu sėdėti tiesiai, susidomėjimą pašnekovu galima išreikšti lengvai palinkstant į priekį. Bendravimo metu nepatartina nuleisti žvilgsnio nuo pašnekovo.

Klausymasis. Viena iš sėkmingo tarpkultūrinio bendravimo sąlygų yra aktyvus klausy-masis – sekti kalbėtoją parodant, kad jo žodžiai yra svarbūs ir įtikinami. Rekomenduo-jama rašytis pastabas, kad vėliau būtų galima pakartoti svarbiausias pasisakymo mintis.

Kūno kalba, gestai, judesiai, kalbos stilius – visa tai sudaro pagrindą sėkmingam ir konstruktyviam bendravimui. J. Ablačinskaitė (2012) nurodo penkias kokybiško ben-dravimo taisykles, kurios būdingos ir tarpkultūrinio bendravimo erdvei.1. Bendravimas, o ne kalbėjimas. Kiekvienas asmuo turi savitą kalbėjimo stilių ir sit-

uacijos suvokimą, todėl privalu išsiugdyti gebėjimą lanksčiai reaguoti į kito mąstymą ir mąstymo raiškos būdą. Gebėjimas lanksčiai bendrauti su kiekvienu žmogumi leis ne tik deramai išreikšti savo poziciją, bet ir padės aplinkiniams susidaryti teigiamą įspūdį, o tai reiškia, kad toks bendravimo būdas užtikrins norimus bendravimo rezul-tatus.

2. Ramybė net ir ekstremalioje situacijoje. Emociškai įtemptose, nenumatytose sit-uacijose kito asmens reakcijų nesuvaldysime, tačiau galime suvaldyti savo emocijas. Taigi neįprastoje situacijoje valdant save galima iš dalies paveikti ir kito žmogaus emocijas. Nereikėtų didinti atskirties tarp „kaltųjų“ ir „teisiųjų“, stengtis suprasti daly-vius, leisti pasisakyti kiekvienam situacijoje dalyvaujančiam žmogui, nes tol, kol nėra išklausomos visų nuomonės, situacija išlieka emociškai sudėtinga. Konfliktinė situacija „užgesinama“ pasitelkiant ramų toną ir objektyviais faktais paremtą situacijos analizę.

3. Bendravimas be įtampos. Įtampa trukdo laiku atlikti užduotis, ji skatina nepasitikėjimą savimi, formuoja emocinį nuovargį. Įtampą bendraujant galima sumažinti atrandant jos priežastis ir pasireiškimo būdus, nusistatant konkrečius bendravimo tikslus ir jų siekiant.

4. Atidus klausymasis. Atidus klausymasis yra pagarbos pašnekovui ženklas. Klausy-muisi padeda susikoncentravimas į tai, kas sakoma, ir papildomų minčių, pasiūlymų, reakcijų teikimas tuo pat metu.

17

5. Atsakymas į klausimus. Atsakas kalbėtojui gali būti ne mažiau informatyvus ir veiksmingas: emocingas pritarimas ir paskatinimas, nepritarimas ir argumentai, frazeologizmas pokalbio tema arba padėka už pašnekovo nuomonę. Mokėti ne tik pasisakyti, bet ir reaguoti į pasisakymą. Vadovaujantis aptartais principais ir nuostatomis, sociokultūrinės patirties perėmimas

studijuojant jungtinę antrosios pakopos Socialinio darbo programą leis ne tik įgyti gilesnių žinių bei gebėjimų, bet ir sudarys galimybes studento asmenybės tarpkultūrinių dimensijų plėtrai.

18

NUOTOLINĖS SOCIALINIO DARBO STUDIJOS

Aistė Valaikienė, Asta Rimeikytė

Įgyvendinant jungtinę socialinio darbo studijų programą akademinio mobilumo pa-grindu turi būti vykdoma ne mažiau kaip 40 proc. studijų programos apimties (iš jų ne daugiau kaip 10 proc. gali sudaryti virtualus mobilumas) (LR ŠMM 2011-07-29 įsakymas Nr. V-1468). Siekiant įgyvendinti LR teisės aktuose nustatytus studijų reika-lavimus, dalis paskaitų bus vykdomos nuotoliniu būdu. Nuotolinės studijos – tai puiki galimybė norintiems įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet dėl laiko stokos ar kitų priežasčių negalintiems studijuoti dieninėse studijose ar reguliariai atvykti į uni-versitetą. Visa reikalinga informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje, kurioje studentai bendrauja su dėstytojais, kurso draugais, atlieka užduotis, grupinius darbus, sužino įvertinimus.

Virtualioji mokymosi aplinka – tai programinė įranga kompiuterių tinklu teikiamam mokymosi procesui valdyti. Virtualioji mokymosi aplinka teikia bendrą glaudžiai inte-gruotą sąsają visai medžiagai pristatyti kartu su paramos ir bendravimo priemonėmis (Abarius, Bražėnaitė ir kt.). Virtualiųjų mokymosi aplinkų programų yra didelė įvairovė (Manhattan Virtual Classroom, Moodle, Fle3, Claroline ir kt.). Kiekviena institucija naudoja jai parankiausią įrankį. Tačiau egzistuoja problema perkeliant kursą iš vienos virtualiosios mokymosi aplinkos į kitą. Su šia problema susiduria dėstytojai, dirbantys keliose institucijose (Čižienė, Vaišnorienė, Vitkūnienė, 2004).

Moodle yra viena iš populiariausių virtualiųjų mokymosi aplinkų Lietuvoje, supro-jektuota organizuoti mokymosi kursus tinkle ir atitinkanti kursų valdymo sistemų gru-pę. Ši sistema platinama nemokamai, ją galima pritaikyti savo poreikiams, nepažei-džiant licencijos sutarties, išsiversti į norimą kalbą ir naudoti be apribojimų. Moodle yra virtualiojo mokymosi aplinka, suprojektuota padėti dėstytojams organizuoti mokymosi kursus internetiniame tinkle.

Moodle remiasi socialinio konstruktyvizmo teorija ir yra pripažinta pedagoginiu požiūriu viena lanksčiausių virtualiojo mokymo aplinkų. Socialinis konstruktyvizmas skleidžia idėją, kad geriausiai besimokantys asmenys išmoksta tada, kai jie sąveikauja su mokymo medžiaga, konstruoja naują medžiagą kitiems ir diskutuoja tarpusavyje. Skirtumas tarp tradicinės klasės ir socialinio konstruktyvizmo yra tas pats, kaip ir skir-tumas tarp paskaitos ir diskusijos (Rice, 2006). Tačiau Moodle sistema siūlo, o ne reika-lauja naudoti tik socialinio konstruktyvizmo metodus. Studentai gali ne tik diskutuoti, bet ir skaityti paskaitų konspektus, naršyti dėstytojo nurodytuose tinklalapiuose ir taip susipažinti su informacija.

Dėstytojas Moodle aplinkoje suteikia galimybę neakivaizdinio skyriaus ir paskaitų nelankantiems studentams gauti kurso medžiagą jiems patogiu būdu ir laiku. Moodle gali būti skirta ne tik nuotolinėms studijoms organizuoti, bet ji yra ir puikus pagalbi-ninkas dėstytojui ir studentui, kur gausu įvairių veiklų, iš kurių dažniausiai naudojamos teorinės medžiagos ištekliai – paskaitų konspektai, individualios užduotys, padedančios studentui pasitikrinti žinias ar pagal temą atlikti užduotis, kolegų vertinimas, diskusijos

19

ir testai. Tačiau Zavadskas, Trinkūnas, Jarmuškaitė (2004) pažymi, kad vien teorija dar nėra kursas, analogiškas mokymuisi auditorijoje, todėl idealu, jeigu yra galimybė virtu-aliąją mokymosi aplinką derinti su paskaitomis.

Moodle aplinkos lankstumą lemia tai, kad mokomąjį kursą galima pateikti trimis bū-dais (Baziukaitė, Vaira, Gorbunovas, 2008):• savaitiniu, kai paskaitos studijuojamos ir atliekamos užduotys griežtu laiku, kaip nu-

rodyta studijų tvarkaraštyje;• teminiu, kai nuosekliai išdėstytos temos, laiko ribos nėra griežtos;• socialiniu (grįstu diskusijomis).

Mokomojo kurso pateikimas priklauso nuo dėstytojo išmonės, o atsiskaitymų tvarka-raštis gali būti derinamas pagal situaciją. Svarbu pažymėti, kad paskaitų kursai Moodle aplinkoje gali būti nuolat keičiami ir tobulinami, todėl vykdant paskaitas nuotoliniu būdu labai svarbu studentams sekti naujienų skyrelį, kuriame pažymimi visi paskutiniai dėstytojo įvykdyti pakeitimai.

Šiaulių universiteto pateikiama virtualioji mokymosi aplinka Moodle suteikia gali-mybes studentams bendrauti, konsultuotis su dėstytojais, gilinti teorines žinias, atlikti įvairias užduotis, testus. Dėstytojai iš bet kurios pasaulio vietos, turėdami prieigą prie interneto, bet kuriuo metu gali stebėti studentų veiklą, vertinti atliktas užduotis ir teikti konsultacijas.

Vartotojai (administratoriai, dėstytojai, studentai, svečiai) – tai asmenys, prisijungę ar galintys prisijungti prie Moodle aplinkos. Moodle sistema yra tinklinė. Dėstytojai ir studentai neturi įdiegti jokios papildomos programinės įrangos, kad galėtų joje dirbti. Šia sistema galima naudotis per interneto naršyklę. Studijų procesą Moodle aplinkoje organizuoja ne tik dėstytojas, bet ir kompetentingas kurso administratorius, suburian-tis laikiną autonomišką kurso programos kūrimo ir įgyvendinimo grupę (Kraujutaitytė, Pečkaitis, 2003). Administratorius tvarko sistemos svetainę, gali keisti jos išvaizdą, pa-pildyti sistemą naujais moduliais. Jis sukuria vartotojų sąrašus ir juos valdo.

Moodle aplinkoje gali lankytis ir svečiai, tačiau jų prieigos prie teorinių sistemos ište-klių yra ribotos. Prisiregistravę vartotojai – studentai gali naudotis (skaityti, kopijuoti) teoriniais ištekliais, atlikti užduotis, testus, dalyvauti seminaruose ir diskusijose.

Dėstytojo teises turintis vartotojas gali valdyti kursus, juos koreguoti, įtraukti stu-dentus į kurso sąrašą arba išbraukti, daryti įrašus kalendoriuje, organizuoti studentų apklausas, sukurti forumus ir dalyvauti juose, vertinti studentus.

Langelyje yra kaupiami įrašai apie sistemos vartotojų veiksmus. Tai padeda dės-tytojui sekti studentų darbą.

PRISIJUNGIMAS PRIE MOODLE SISTEMOSMoodle sistemoje dirbama panašiai, kaip ir bet kurioje interneto svetainėje. Pirmiau-

sia reikia iškviesti naršyklę. Norint patekti į Šiaulių universiteto antrosios pakopos so-cialinio darbo studijų programos nuotolinę aplinką, interneto naršyklės adreso įvedimo laukelyje reikia surinkti http://socnet.distance.su.lt/. Įrašius adresą ir paspaudus klavišą Enter, naršyklės lange pasirodo Moodle sistemos pradinis puslapis (žr. 2 lentelę). Pra-diniame prisijungimo prie sistemos lange pateikti kursų kategorijų blokai.

20

2 lentelėEsamo kurso peržiūra

Didactics and Psychology of Higher Education

Dėstytojas: Vardas Pavardė

Main aim - To deepen knowledge, to interpret theoretical concepts of social work of higher education institution; to know forms, ways and models of education and self-education in higher education institution assessing their efficiency and effectiveness in the context of social work; to systemically analyze the content of the competen-ce of a student modeling the level of professional knowledge and skills according to the area or field of studies and general structure of the curriculum of higher education; to critically assess the specifics of university studies from the aspects of philosophy, policy and management. To be able to analyze the development of didactics and psycho-logy of higher education under the conditions of globalization. To relate and understand the methodol-ogies of the delivery of the theories of psychology, sociology and educology and the possibilities of their application in the process of social work stud-ies and work, preparing to work and working with people in the situation of disability.

Moodle teikiamomis galimybėmis norinčiam naudotis vartotojui turi būti suteiktas prisijungimo vardas ir slaptažodis. Tačiau Moodle aplinka leidžia vartotojui atlikti kai kuriuos veiksmus ir neprisiregistravus prie sistemos.

Neregistruoti vartotojai gali peržiūrėti esamų kursų sąrašą ir jų anotacijas (žr. 2 lentelę). Tačiau jie negali patekti į dėstomų kursų vidinę aplinką. Užėjus su pele ant pasirinkto dėstomo dalyko ir paspaudus klavišą Enter, Moodle sistema atveria pagrindinį puslapį (žr. 6 pav.), kur paprašoma įrašyti vartotojo vardą ir prisijungimo slaptažodį.

Laukelio viršutiniame dešiniajame kampe yra kalbų keitimo rodyklė, kurią paspaudus galima lietuvių kalbą pakeisti į anglų.

Siekiant apsaugoti mokomąjį kursą nuo nepageidaujamų vartotojų, prisiregistruoti gali tik studentai, studijuojantys socialinį darbą, arba studentai paskaitų metu iš dėstytojų gavę įsirašymo raktą – vienkartinį slaptažodį. Tai, kad kursas reikalauja įsirašymo rakto, rodo šalia jo pavadinimo esantis specialus ženklas . Vartotojo, įėjusio į pasirašymo rakto reikalaujantį kursą, Moodle sistema paprašys įvesti šį raktą (žr. 6 pav.). Raktą suteikia dėstomo dalyko dėstytojas su sąlyga, jog vartotojas jo neplatins kitiems studentams.

21

SOCNET projekto VMA Jūs nesate prisijungęs. (Prisijunk)

· Pradžia► Prisijunk prie puslapio Lietuvių (lt) vvv

Grįžote į šį puslapį? Prisijunk čia naudodamas savo vartotojo vardą ir slaptažodį (Naršyklėje turi būti įjungtas ‚sausainiuku‘ palaikymas)

Vartotojo vardas

Slaptažodis

Prisijunk _____________________________________

Pamiršote slaptažodį arba vartotojo vardą?

Taip, padėti man prisijungti

Jūs čia pirmą kartą? Prie nuotolinio mokymo aplinkų Jūs galite prisijungti vienu bendru prisijungimo vardu. PASTABA: prisijungimo vardai sudaryti BE lietuviš-kų raidžių ir MAŽOSIOMIS raidėmis. Pvz1.: Studentas - Darius Gedminaitis, gim. 1963 08 14 Prisijungimo vardas: 630814.gedminaitis.darius Slaptažodis: darius Pvz2.: Studentė - Raminta Miglė Adomaitytė-Butkienė, gim. 1978 03 11 Prisijungimo vardas: 780311.adomaityte-butkiene.raminta-migle Slaptažodis: raminta-migle

Plačiau http://distance.su.lt

Jūs nesate prisijungęs. (Prisijunk)Pradinis

6 pav. Moodle prisijungimo puslapis

Studentams vartotojų vardai suteikiami studijų laikotarpiui nuo jų įregistravimo aplinkoje momento (Baziukaitė, Narščius, 2008). Pasibaigus studijoms vartotojo vardo galiojimas baigiasi. Dėstytojas pasilieka teisę išregistruoti nepageidaujamus asmenis iš kurso (žr. 7 pav.).

Ši paskaita reikalauja įsirašymo rakto – vienkartinio slaptažodžio, kurį turėjote gauti iš Ona Petrauskienė.

Įsirašymo raktas: Enrol me in this course

7 pav. Įsirašymo rakto įvedimas

22

Studentai, studijuojantys socialinį darbą, norėdami prisijungti prie Moodle aplinkos pirmą kartą turi prisiregistruoti:• perskaityti dešinėje lango pusėje pateiktą instrukciją ir spustelėti mygtuką Prisijunk.

Pirmo prisijungimo prie sistemos metu galioja slaptažodis, kuris sutampa su varto-tojo vardu, pavarde ir gimimo metais, sudarytu laikantis dešinėje pusėje nurodytų taisyklių;

• atsivėrusiame kitame lange besiregistruojantis vartotojas turi pateikti prašomą informaciją apie save: vardą, pavardę, šalį ir miestą, kuriame gyvena, elektron-inio pašto adresą tam, kad, užmiršus prisijungimo vardą arba slaptažodį, reikalingą informaciją būtų galima atsiųsti nurodytu elektroniniu paštu. Jei kuris nors laukelis neužpildytas arba užpildytas neteisingai, sistema apie tai praneša ir suteikia galimybę pasitaisyti.Sistemoje registruoti vartotojai jau turi vartotojo vardą ir slaptažodį. Savo identifi-

kavimo duomenis studentas turi įvesti prisijungimo lango kairėje pusėje esančiuose laukeliuose ir spustelėti mygtuką Prisijunk.

Įvedus neteisingą vartotojo vardą arba slaptažodį, sistema apie tai praneša ir suteikia galimybę pabandyti prisijungti dar kartą. Pamiršus vartotojo vardą ar slaptažodį reikia spustelėti mygtuką Taip, padėti man prisijungti ir nurodyti, kokiu elektroniniu paštu siųsti priminimą. Todėl svarbu nurodyti tą patį elektroninio pašto adresą, kaip ir pi-rmosios registracijos metu. Gavęs elektroninį laišką vartotojas turi vykdyti tolesnius nurodymus, aprašytus gautoje pašto dėžutėje.

Slaptažodžio keitimas. Prisijungus prie kurso pirmą kartą rekomenduojama pakeisti savo prisijungimo slaptažodį, nes standartines jo formavimo taisykles žino kiekvienas aplinkoje registruotas asmuo, o tai nėra saugu studentui (Kaklauskas, 2006). Studijų aplinkos valdymo grupėje spragtelėjus nuorodą Pakeisti slaptažodį, ekrane pasirodo langas, kuriame siūloma įrašyti senąjį slaptažodį ir du kartus naująjį slaptažodį. Po to būtina spragtelėti mygtuką Pakeisti slaptažodį.

Keičiant slaptažodį negali būti naudojami tarpai, lietuviškos raidės, o didžiosios ir mažosios raidės skiriasi (Kaklauskas, 2006).

Vartotojo duomenų keitimas. Vartotojas gali keisti ir kitus savo duomenis, tam jis turi spragtelėti nuorodą Keisti savo duomenis ir pasirodžius langui (žr. 8 pav.) pakeisti atitinkamų langelių turinį.

Galima įdėti savo nuotrauką, kuri įrašyta jpg, gif arba png formatais. Tam reikia spragtelėti mygtuką Browse ir lange Chose file susirasti nuotrauką kompiuteryje, ją pažymėti ir spragtelėti mygtuką Open. Jeigu viena nuotrauka keičiama kita, tai būtina šalia anksčiau įkeltos nuotraukos pažymėti langelį Trinti, tada senoji nuotrauka bus valoma ir keičiama nauja. Nuotrauka bus persiųsta tada, kai spustelėsite mygtuką At-naujinti profilį. Jeigu net ir persiuntus vis tiek matoma senoji nuotrauka, tai naršyklėje keletą kartų reikia paspausti mygtuką F5.

23

General Vardas Pavardė El. pašto adresas

El. pašto rodymas Rodyti mano el. pašto adresą tik paskaitos nariams

El. paštas aktyvuotas This email address is enabled

Miestas arba grupė

Pasirink šalį Pasirink šalį...

Laiko juosta Serverio veitinis laikas

Norima kalba Lietuvių (lt)

Aprašymas

Trebuchet 1 (8 pt) Lang

Picture of Current picture Nėra

Trinti

Naujas piešinys (Max dydis: 200MB) Naršyti

Picture description

8 pav. Vartotojo duomenų keitimas

STUDIJŲ APLINKA Pradinio Moodle lango išvaizdą gali keisti sistemos administratorius. Skirtingose

institucijose įdiegtų Moodle sistemų pradiniai langai dažniausiai būna skirtingi, tačiau visuose yra

du pagrindiniai elementai: prisijungimo priemonės ir kursų sąrašas (Giedrimas, Giedrimienė, 2007).

Šiaulių universiteto antrosios pakopos socialinio darbo studijų programos virtualiame pradiniame

puslapyje pelės žymekliu spragtelėjus pasirinktą kursą patenkama į pagrindinę pasirinkto kurso

studijų aplinką (žr. 9 pav.), kurios kairėje lango pusėje išsidėsčiusios šios veiksmų grupės

(Kaklauskas, 2006):

Kolegos – šioje grupėje galima peržiūrėti kursą studijuojančių studentų sąrašą. Žymekliu

spustelėjus Kurso dalyviai, parodomas visų kurso dėstytojų ir studentų sąrašas bei informacija apie

juos;

8 pav. Vartotojo duomenų keitimas

STUDIJŲ APLINKAPradinio Moodle lango išvaizdą gali keisti sistemos administratorius. Skirtingose in-

stitucijose įdiegtų Moodle sistemų pradiniai langai dažniausiai būna skirtingi, tačiau visuose yra du pagrindiniai elementai: prisijungimo priemonės ir kursų sąrašas (Giedri-mas, Giedrimienė, 2007). Šiaulių universiteto antrosios pakopos socialinio darbo studijų programos virtualiame pradiniame puslapyje pelės žymekliu spragtelėjus pasirinktą kursą patenkama į pagrindinę pasirinkto kurso studijų aplinką (žr. 9 pav.), kurios kairėje lango pusėje išsidėsčiusios šios veiksmų grupės (Kaklauskas, 2006):• Kolegos – šioje grupėje galima peržiūrėti kursą studijuojančių studentų sąrašą.

Žymekliu spustelėjus Kurso dalyviai, parodomas visų kurso dėstytojų ir studentų sąrašas bei informacija apie juos;

• Užsiėmimai – čia pateikiamos dėstytojų numatytos ir sugrupuotos kurso studijavimo priemonės, parodančios visas galimas kurso veiklas, kuriomis gali užsiimti studentai, būdami kurso vidinėje aplinkoje;

• Search Forums – pagal įrašytą raktinį žodį ar frazę galima ieškoti tinkamos diskusijų

24

temos arba žodžio forumuose;• Valdymas – galima peržiūrėti studento darbo rezultatus, įvairias ataskaitas;• Mano paskaitos – rodomos paskaitos, į kurias užsiregistravo studentas.• Dešinėje pusėje yra šios grupės (Kaklauskas, 2006):• Paskutinės naujienos – informacija apie paskutines kurse skelbtas naujienas. Tai blo-

kas, informuojantis apie neseniai dėstytojo paskelbtą medžiagą ir apie naujus forumo pranešimus. Išsamesnę informaciją apie naujieną galima sužinoti spustelėjus nau-jienos pavadinimą;

• Būsimi įvykiai – nurodomi darbai, kuriuos turi atlikti studentas, perspėjama apie artėjančius atsiskaitymus. Prie kiekvieno įvykio gali būti matomi jo duomenys, t. y. tiksli įvykio data, pradžios ir pabaigos laikas. Spragtelėjus nuorodą pereinama į įvykių kalendorių; Pradžia Savaitinis tvarkaraštis Kolegos

Kurso dalyviai

Užsiėmimai

Forumai

Resursai

Užduotys Search Forums

Ieškoti

Advanced search Valdymas

Įjungti koregavimą

Nustatymai

Assign roles

Įvertinimai

Groups

Atsarginė kopija

Atstatyti

Import

Reset

Reports

Klausimai

Bylos

Unenrol me from two

Profile Mano paskaitos

Didactics and Psychology of Higher Education

Health and Welfare in Modern Social Theories

Health and Welfare in Modern Social Theories

Networking of Social Work

Sociocultural Participation in Community Visi kursai ...

Naujienų forumas

I. DEVELOPMENT OF DIDACTICS OF HIGHER EDUCATION FROM THE PERSPECTIVE OF GLOBALIZATION (1) Resursas 1. Higher Education and Globalization Resursas 2. The environment of the university in the twenty-first century Resursas 2.1.What these contextual changes mean for all universities? Resursas Task 1

I. DEVELOPMENT OF DIDACTICS OF HIGHER EDUCATION FROM THE PERSPECTIVE OF GLOBALIZATION (2) Resursas 1. Higher education and competence acquisition Resursas 2. Strengthening self-reliance and self-direction in the learning process Resursas Task 2

I. DEVELOPMENT OF DIDACTICS OF HIGHER EDUCATION FROM THE PERSPECTIVE OF GLOBALIZATION (3) Resursas 1. Eight Common Perceptions From University Leaders Resursas 2. The future of higher education: global and linked Resursas Task 3

Paskutinės naujienos

Pridėti naują temą... (Naujienų nėra) Skip Būsimi įvykiai

Būsimi įvykiai

Nėra įvykių Pereiti į kalendorių... Naujas įvykis... Skip Paskutiniai veiksmai

Paskutiniai veiksmai

Užsiėmimas nuo Šeštadienis, 2013 gruodžio 28, 20:12 Full report of recent activity...

Nieko naujo nuo paskutinio prisijungimo

9 pav. Nuotolinio kurso darbo aplinka

Teorinės medžiagos peržiūra. Moodle sistemoje dėstomuose kursuose gali būti pateikta

įvairaus pobūdžio informacija. Nuotolinio kurso darbo aplinkoje pateikiamas kurso teorinių temų

sąrašas. Tiesiog spustelėjus pasirinktos temos nuorodą galima peržiūrėti paskaitų medžiagą. Jeigu ši

nuoroda yra rinkmena (byla), tai interneto naršyklė paklausia, ar norima rinkmeną tiesiogiai

peržiūrėti naršyklės aplinkoje, ar išsaugoti ją kompiuteryje. Dėstytojas gali pateikti įvairių formatų

rinkmenas: pdf, Microsoft Word, Microsoft Power Point, Microsoft Excel, Microsoft Office.

9 pav. Nuotolinio kurso darbo aplinka

25

Teorinės medžiagos peržiūra. Moodle sistemoje dėstomuose kursuose gali būti pateikta įvairaus pobūdžio informacija. Nuotolinio kurso darbo aplinkoje pateikia-mas kurso teorinių temų sąrašas. Tiesiog spustelėjus pasirinktos temos nuorodą gali-ma peržiūrėti paskaitų medžiagą. Jeigu ši nuoroda yra rinkmena (byla), tai interneto naršyklė paklausia, ar norima rinkmeną tiesiogiai peržiūrėti naršyklės aplinkoje, ar išsaugoti ją kompiuteryje. Dėstytojas gali pateikti įvairių formatų rinkmenas: pdf, Mi-crosoft Word, Microsoft Power Point, Microsoft Excel, Microsoft Office.

Spragtelėjus pelės žymekliu pasirinktą kurso temą, kurso navigacijos juostoje atsiranda Resursai (žr. 10 pav.). Išsirinkus studijų aplinkoje nuorodą Resursai, galima patekti į kurso temų sąrašą su komentarais. Šiame lange galima rasti informacijos apie kurso uždavinius, siekiamas kompetencijas, žinių ir gebėjimų vertinimo tvarką, kurso planą ir kt.

Aplinkoje galima filtruoti temas, t. y. peržiūrėti tik vieną pasirinktą paskaitą. Tam reikia spragtelėti tuščią kvadratėlį šalia pasirinktos temos. Įjungus filtrą bus matoma tik pasirinkta tema, o dešinėje lango pusėje bus du kvadratėliai, kurie primins įjungtą filtrą. Spragtelėjus dar kartą, galima išjungti paskaitų filtravimo režimą (Kaklauskas, 2006).

Užduotys. Po teorine tema gali būti dėstytojo parengta užduoties nuoroda. Užduotį gali sudaryti teorinės medžiagos kontroliniai klausimai, prašoma parengti tam tikrą projektą, atlikti analizę ir pan. Visas kurse numatytas užduotis galima peržiūrėti spragtelėjus nuorodą Užduotys kairėje lango pusėje (žr. 10 pav.).

Teorinės medžiagos peržiūra. Moodle sistemoje dėstomuose kursuose gali būti pateikta

įvairaus pobūdžio informacija. Nuotolinio kurso darbo aplinkoje pateikiamas kurso teorinių temų

sąrašas. Tiesiog spustelėjus pasirinktos temos nuorodą galima peržiūrėti paskaitų medžiagą. Jeigu ši

nuoroda yra rinkmena (byla), tai interneto naršyklė paklausia, ar norima rinkmeną tiesiogiai

peržiūrėti naršyklės aplinkoje, ar išsaugoti ją kompiuteryje. Dėstytojas gali pateikti įvairių formatų

rinkmenas: pdf, Microsoft Word, Microsoft Power Point, Microsoft Excel, Microsoft Office.

Spragtelėjus pelės žymekliu pasirinktą kurso temą, kurso navigacijos juostoje atsiranda

Resursai (žr. 10 pav.). Išsirinkus studijų aplinkoje nuorodą Resursai, galima patekti į kurso temų

sąrašą su komentarais. Šiame lange galima rasti informacijos apie kurso uždavinius, siekiamas

kompetencijas, žinių ir gebėjimų vertinimo tvarką, kurso planą ir kt.

Aplinkoje galima filtruoti temas, t. y. peržiūrėti tik vieną pasirinktą paskaitą. Tam reikia

spragtelėti tuščią kvadratėlį šalia pasirinktos temos. Įjungus filtrą bus matoma tik pasirinkta tema, o

dešinėje lango pusėje bus du kvadratėliai, kurie primins įjungtą filtrą. Spragtelėjus dar kartą, galima

išjungti paskaitų filtravimo režimą (Kaklauskas, 2006).

Užduotys. Po teorine tema gali būti dėstytojo parengta užduoties nuoroda. Užduotį gali

sudaryti teorinės medžiagos kontroliniai klausimai, prašoma parengti tam tikrą projektą, atlikti

analizę ir pan. Visas kurse numatytas užduotis galima peržiūrėti spragtelėjus nuorodą Užduotys

kairėje lango pusėje (žr. 10 pav.).

Didactics and Psychology of Higher Education Pradžia ► two ► Užduotys► Task 1

Reed the article “Globalisation and higher education: what might the future bring?[1]“. Educational Research and Innovation Higher Education to 2030, Volume 2, Globalisation. OECD Publishing. ISBN 9789264075375. www.oecdbookshop.org

Write 1 page essay, by using the main ideas of the article.

[1]Globalisation and higher education: what might the future bring?Educational Research and Innovation Higher Education to 2030, Volume 2, Globalisation. OECD Publishing. ISBN 9789264075375. Access via internet: <www.oecdbookshop.org>.

Available from: Trečiadienis, 2013 lapkričio 13, 01:15 Data pristatymui: Trečiadienis, 2013 lapkričio 20, 01:15

10 pav. Užduočių sąrašas

Dėstytojas gali pateikti animuotas savikontrolės užduotis, kurioms atlikti reikia parašyti

apibrėžimą, pažymėti tinkamus atsakymus ar atsakyti į klausimus. Kadangi tokio tipo užduotys

skiriamos savikontrolei, jų atlikimo laikas ir kiekis nėra ribojama.

Užduotis gali būti parengta ir kaip testas, siekiant nuotoliniu būdu patikrinti studentų žinias

ir jas įvertinti. Pagal dėstytojo sumanymą gali būti ribojamas testo laikymo laikas, kartojimų

10 pav. Užduočių sąrašas

Dėstytojas gali pateikti animuotas savikontrolės užduotis, kurioms atlikti reikia parašyti apibrėžimą, pažymėti tinkamus atsakymus ar atsakyti į klausimus. Kadangi tokio tipo užduotys skiriamos savikontrolei, jų atlikimo laikas ir kiekis nėra ribojama.

Užduotis gali būti parengta ir kaip testas, siekiant nuotoliniu būdu patikrinti studentų žinias ir jas įvertinti. Pagal dėstytojo sumanymą gali būti ribojamas testo laikymo laikas, kartojimų skaičius, numatomas atsakymų sufleravimas. Visas kurse numatytas užduotis galima peržiūrėti žymekliu spragtelėjus nuorodą Kontroliniai kairėje lango pusėje.

Stulpelyje Testas baigtas nurodoma paskutinė užduoties laikymo data, Geriausias įvertinimas – geriausias pažymys, kuriuo įvertintos studento žinios.

Norint pradėti spręsti užduotį, būtina spragtelėti jos pavadinimą, tada bus pereita į užduoties vykdymo langą, kur nurodyta galutinė užduoties atlikimo data bei bandymų

26

skaičius. Spragtelėjus mygtuką Pabandyti dabar, bus pereita į užduoties sprendimą. Jei sprendimo laikas ribojamas, bus rodomas laikrodis, veikiantis laikmačio principu. Jis rodys likusį užduoties sprendimo laiką.

Savikontrolės užduotį galima tęsti tik tada, kai nėra ribojamas laikas. Spragtelėjus mygtuką Continue Last Attempt galima toliau spręsti anksčiau pradėtą variantą. Savikontrolės užduotis baigiama spręsti, kai klausimyno lango apačioje paspaudžiamas vienas iš trijų mygtukų (Kaklauskas, 2006):

Įrašyti be patvirtinimo (Save without submiting) – prašoma išsaugoti sprendimo re-zultatus, nepateikiant jų vertinti;

Patvirtinti šį puslapį su atsakymais (Submit page) – įvertinti sprendimo rezultatus;Patvirtinti visus atsakymus ir baigti (Submit all and finish) – įvertinti sprendimo re-

zultatus ir nurodyti padarytas klaidas bei teisingus atsakymus.Jeigu dėstytojas yra iš anksto Moodle aplinkoje užprogramavęs, pasirinkus Submit

all and finish bus rodomi teisingi atsakymai, pažymėti žalia spalva. Jeigu savikontrolės užduotis buvo atlikta keletą kartų, tai sistema pateikia bandymų ataskaitą ir gautą aukščiausią įvertinimą.

Spragtelėję mygtuką Įvertinimai studentai gali gauti išsamią savikontrolės / kontrolinių užduočių ataskaitą. Total – tai bendras taškų skaičius, kurį galima surinkti teisingai atlikus visas užduotis.

Dėstytojas gali nurodyti atlikti užduotį namuose ir atsiųsti ją į Moodle aplinką. Užduotis paprastai turi būti prisegama iki jos antraštėje nurodyto laiko (Data pristaty-mui). Norint nusiųsti atliktą užduotį, reikia spragtelėti mygtuką Browse ir rasti bylą. Po to paspausti mygtuką Siųsti šią bylą ir darbas bus persiųstas į nuotolinę aplinką. Būtina įsitikinti, kad siunčiamas teisingas dokumentas, nes gali būti nebeleidžiama pakartoti-nai siųsti pataisyto sprendimo. Šiame lange taip pat galima rasti dėstytojo įvertinimus su komentarais.

Seminarai. Seminarai Moodle aplinkoje skirti darbams ir idėjoms pristatyti, keis-tis informacija. Tai virtuali erdvė grupiniam darbui, kur dėstytojas ir patys studentai gali įvertinti, recenzuoti kitų studentų darbus (Giedrimas, Giedrikienė, 2007). Moodle seminarą galima naudoti laboratoriniams, kursiniams darbams įvertinti.

Ką mato studentas, pasirinkęs seminarą, priklauso nuo etapo, kuriame tuo metu yra seminaras. Seminarų sąrašas pateikiamas, kai spragtelima kairėje lango pusėje esančią nuorodą Workshops. Darbas seminare vyksta etapais, kuriuos valdo dėstytojas:• darbų priėmimo ir vertinimo etape studentas mato langą, kuriame nurodytas darbų

atlikimo grafikas, jame reikia įrašyti savo darbo pavadinimą ir atsiųsti patį darbą;• išsiuntęs darbą studentas mato savo darbo komentarus;• galutinių rezultatų demonstravimo etape studentai gali matyti galutinius įvertinimus;• seminaro savybių keitimo ir galutinių rezultatų skaičiavimo etapuose studentams ne-

pateikiama jokios informacijos.Naršymas. Moodle sistemoje iš vienos kurso vietos į kitą pereinama taip pat, kaip

ir bet kuriame kitame interneto tinklalapyje: naudojant naršyklės mygtukus Back ir Forward. Patekus į žemesnį lygmenį, grįžti atgal gali būti nepatogu, todėl Moodle sis-temoje yra speciali orientavimosi priemonė. Beveik visuose puslapiuose kairiajame viršutiniame kampe rodoma kurso navigacijos juosta, kurioje matyti visas „nueitas

27

kelias“ (pavyzdžiui, 11 paveiksle parodytas puslapio fragmentas, iki kurio buvo eita taip: pagrindiniame Moodle puslapyje pasirinktas kursas, kurio kodas two, reiškiantis pagrindinę dėstomo kurso Didactics and Psychology of Higher Education aplinką, tada pereita į Resursus ir galiausiai pasirinkta paskaita Higher Education and Globalization).

Didactics and Psychology of Higher Education

Pradžia ► two ► Resursai ► 1. Higher Education and Globalization

11 pav. Kurso navigacijos juosta

Norint grįžti atgal, pakanka perkelti pelės žymeklį ties kurso navigacijos juostos pavadinimu ir spustelėti kairįjį pelės klavišą. Pavyzdžiui, paspaudę two vėl grįšite į pagrindinę dėstomo kurso Didactics and Psychology of Higher Education aplinką. Pas-paudus Pradžia bus pereita į titulinį aplinkos puslapį.

DISKUSIJOSMoodle sistemoje yra keturios pagrindinės bendravimo priemonės: asinchroninėms

diskusijoms skirtas forumas, sinchroniniai pokalbiai, studentų apklausa ir pasirinkimas – galimybė balsuoti, bendrai nutarti dėl kokio nors klausimo (Giedrimas, Giedrimienė, 2007). Forumai skirti dėstytojų ir studentų diskusijoms bei konsultacijoms. Dėstytojų forumas prieinamas tik dėstytojams, nes jis naudojamas tada, kai tą patį kursą kuria ir prižiūri keletas dėstytojų.Norint dalyvauti diskusijose, pirmiausia reikia pasirinkti forumą (pvz., kurso plane spustelėti ties forumo pavadinimu). Pasirodo forumo langas, kurio apatinėje dalyje yra jau pradėtų temų sąrašas.

Jūsų nauja diskusijų tema Tema

Žinutė

Trebuchet 1 (8 pt)

Lang

Kelias:

Formatas HTML formatas Subscription Everyone is subscribed to this forum

Prisegta (Max dydis: 200MB) Parinkti

Mail now

12 pav. Naujos temos skelbimas

Jeigu Jūs turite teisę skelbti naują forumo temą, tai spragtelėję Naujienų forumą pamatysite

mygtuką Pridėti naują temą. Spragtelėjus mygtuką Pridėti naują temą patenkama į diskusijoms

skirtą aplinką, kurioje galima patiems skelbti naują diskusijų temą (žr. 12 pav.) bei diskutuoti

kolegų paskelbtomis temomis.

Norint pradėti naują diskusiją, langelyje Tema reikia įrašyti trumpą diskusijos pavadinimą.

Langelyje Žinutė parašoma daugiau informacijos skelbiama diskusijos tema. Čia galima naudotis

teksto redagavimo įrankiais, panašiais į naudojamus MS Word. Tekstą galima kopijuoti iš kito

atverto dokumento, išskyrus piešinius. Langelyje Prisegta galima įrašyti persiunčiamo iš

kompiuterio failo adresą ir pavadinimą. Prisegti dokumentą galima ir nuspaudus mygtuką Browse. Įrašius visą reikalingą informaciją, reikia spragtelėti mygtuką Post to forum, tik tada

parašytas tekstas bus paskelbtas forume.

Nuoroda Koreguoti bus matoma tik diskusijos autoriui. Paskelbtą diskusijų temą autorius

gali koreguoti bei trinti ją tik fiksuotą laiką, po to šis veiksmas uždraudžiamas.

Nuoroda Atsakymas skirta bet kuriam kurso dalyviui, kuris gali ir nori šia tema pareikšti

savo nuomonę. Spragtelėjus pele mygtuką Atsakymas, pasirodo panašus langas, kaip ir skelbiant

naują diskusijos temą, kurį užpildžius ir prijungus prie pasirinktos diskusijų temos pastebėjimai bus

paskelbti forume. Taip pat galima pasirinkti paskelbtų diskusijų rodymo variantus, tam reikia

12 pav. Naujos temos skelbimas

28

Jeigu Jūs turite teisę skelbti naują forumo temą, tai spragtelėję Naujienų forumą pamat-ysite mygtuką Pridėti naują temą. Spragtelėjus mygtuką Pridėti naują temą patenkama į diskusijoms skirtą aplinką, kurioje galima patiems skelbti naują diskusijų temą (žr. 12 pav.) bei diskutuoti kolegų paskelbtomis temomis.

Norint pradėti naują diskusiją, langelyje Tema reikia įrašyti trumpą diskusijos pavadinimą. Langelyje Žinutė parašoma daugiau informacijos skelbiama diskusijos tema. Čia galima naudotis teksto redagavimo įrankiais, panašiais į naudojamus MS Word. Tekstą galima kopijuoti iš kito atverto dokumento, išskyrus piešinius. Langelyje Prisegta galima įrašyti persiunčiamo iš kompiuterio failo adresą ir pavadinimą. Prisegti dokumentą galima ir nuspaudus mygtuką Browse.

Įrašius visą reikalingą informaciją, reikia spragtelėti mygtuką Post to forum, tik tada parašytas tekstas bus paskelbtas forume.

Nuoroda Koreguoti bus matoma tik diskusijos autoriui. Paskelbtą diskusijų temą auto-rius gali koreguoti bei trinti ją tik fiksuotą laiką, po to šis veiksmas uždraudžiamas.

Nuoroda Atsakymas skirta bet kuriam kurso dalyviui, kuris gali ir nori šia tema pareikšti savo nuomonę. Spragtelėjus pele mygtuką Atsakymas, pasirodo panašus langas, kaip ir skelbiant naują diskusijos temą, kurį užpildžius ir prijungus prie pasirinktos diskusijų te-mos pastebėjimai bus paskelbti forume. Taip pat galima pasirinkti paskelbtų diskusijų rodymo variantus, tam reikia spragtelėti mygtuką diskusijų lango viršuje Rodyti atsaky-mus ‚tinklo‘ forma. Po to pasirodo parinkties langas, kuriame galima išsirinkti tinkamą diskusijų peržiūros formą.

Žinutės. Su kitais kursų dalyviais galima bendrauti panaudojant ir trumpas žinutes. Spragtelėjus laukelį Send message, atsiveria langas, kuriame galima parašyti žinutę (žr. 13 pav.).

spragtelėti mygtuką diskusijų lango viršuje Rodyti atsakymus ‚tinklo‘ forma. Po to pasirodo

parinkties langas, kuriame galima išsirinkti tinkamą diskusijų peržiūros formą.

Žinutės. Su kitais kursų dalyviais galima bendrauti panaudojant ir trumpas žinutes.

Spragtelėjus laukelį Send message, atsiveria langas, kuriame galima parašyti žinutę (žr. 13 pav.).

Vardas Pavardė Add contact Block contact Message History

Send message

13 pav. Žinutės siuntimas

Žinutes siųsti rekomenduojama tuomet, kai reikia perduoti informaciją tik konkrečiam

asmeniui. Jei asmuo, kuriam reikia nusiųsti žinutę, prisijungęs prie sistemos, tai pakanka spragtelėti

laiškelį šalia jo pavardės ir pasirodys langas, pavaizduotas 13 paveiksle. Jeigu asmuo neprisijungęs

prie sistemos, tuomet reikės spragtelėti nuorodą kurso dalyviai, išsirinkti asmenį ir pelės žymekliu

spustelėti jo pavardę. Atsidarius langui su informacija apie pasirinktą dalyvį ir spragtelėjus mygtuką

Send message, žinutė bus išsiųsta adresatui.

Kurso dalyvis, gavęs žinutę, bus informuotas apie tai atsiradusiu langu, pavaizduotu

14 paveiksle. Čia nurodomi siuntėjo vardas ir pavardė, o skaičius skliaustuose rodo jo persiųstų

žinučių kiekį. Žymekliu spragtelėjus pavardę, atsiveria naujas langas, kuriame galima perskaityti

visas jo siųstas žinutes.

Your contact list is currently empty To send a message to someone, or to add a shortcut for them on this page, use the search tab above.

I�coming Contacts (1)

Vardas Pavardė (1) (These messages are from people who are not in your contact list. To add them to your contacts, click the "Add

contact" icon next to their name.)

This page refreshes automatically every 60 seconds

14 pav. Gautos žinutės

Kai vartotojas buvo neprisijungęs prie sistemos, langas, pavaizduotas 10 paveiksle,

nerodomas, todėl reikia spustelėti mygtuką Keisti savo duomenis, o po to spragtelėti auselę Profile

ir ten esantį mygtuką Messages. Tuomet atsiveria 14 paveiksle pavaizduotas langas su kortele

13 pav. Žinutės siuntimas

Žinutes siųsti rekomenduojama tuomet, kai reikia perduoti informaciją tik konkrečiam asmeniui. Jei asmuo, kuriam reikia nusiųsti žinutę, prisijungęs prie sistemos, tai pa-kanka spragtelėti laiškelį šalia jo pavardės ir pasirodys langas, pavaizduotas 13 paveik-sle. Jeigu asmuo neprisijungęs prie sistemos, tuomet reikės spragtelėti nuorodą kurso dalyviai, išsirinkti asmenį ir pelės žymekliu spustelėti jo pavardę. Atsidarius langui su informacija apie pasirinktą dalyvį ir spragtelėjus mygtuką Send message, žinutė bus išsiųsta adresatui.

29

Kurso dalyvis, gavęs žinutę, bus informuotas apie tai atsiradusiu langu, pavaizduotu 14 paveiksle. Čia nurodomi siuntėjo vardas ir pavardė, o skaičius skliaustuose rodo jo persiųstų žinučių kiekį. Žymekliu spragtelėjus pavardę, atsiveria naujas langas, kuriame galima perskaityti visas jo siųstas žinutes.

spragtelėti mygtuką diskusijų lango viršuje Rodyti atsakymus ‚tinklo‘ forma. Po to pasirodo

parinkties langas, kuriame galima išsirinkti tinkamą diskusijų peržiūros formą.

Žinutės. Su kitais kursų dalyviais galima bendrauti panaudojant ir trumpas žinutes.

Spragtelėjus laukelį Send message, atsiveria langas, kuriame galima parašyti žinutę (žr. 13 pav.).

Vardas Pavardė Add contact Block contact Message History

Send message

13 pav. Žinutės siuntimas

Žinutes siųsti rekomenduojama tuomet, kai reikia perduoti informaciją tik konkrečiam

asmeniui. Jei asmuo, kuriam reikia nusiųsti žinutę, prisijungęs prie sistemos, tai pakanka spragtelėti

laiškelį šalia jo pavardės ir pasirodys langas, pavaizduotas 13 paveiksle. Jeigu asmuo neprisijungęs

prie sistemos, tuomet reikės spragtelėti nuorodą kurso dalyviai, išsirinkti asmenį ir pelės žymekliu

spustelėti jo pavardę. Atsidarius langui su informacija apie pasirinktą dalyvį ir spragtelėjus mygtuką

Send message, žinutė bus išsiųsta adresatui.

Kurso dalyvis, gavęs žinutę, bus informuotas apie tai atsiradusiu langu, pavaizduotu

14 paveiksle. Čia nurodomi siuntėjo vardas ir pavardė, o skaičius skliaustuose rodo jo persiųstų

žinučių kiekį. Žymekliu spragtelėjus pavardę, atsiveria naujas langas, kuriame galima perskaityti

visas jo siųstas žinutes.

Your contact list is currently empty To send a message to someone, or to add a shortcut for them on this page, use the search tab above.

I�coming Contacts (1)

Vardas Pavardė (1) (These messages are from people who are not in your contact list. To add them to your contacts, click the "Add

contact" icon next to their name.)

This page refreshes automatically every 60 seconds

14 pav. Gautos žinutės

Kai vartotojas buvo neprisijungęs prie sistemos, langas, pavaizduotas 10 paveiksle,

nerodomas, todėl reikia spustelėti mygtuką Keisti savo duomenis, o po to spragtelėti auselę Profile

ir ten esantį mygtuką Messages. Tuomet atsiveria 14 paveiksle pavaizduotas langas su kortele

14 pav. Gautos žinutės

Kai vartotojas buvo neprisijungęs prie sistemos, langas, pavaizduotas 10 paveiksle, nerodomas, todėl reikia spustelėti mygtuką Keisti savo duomenis, o po to spragtelėti auselę Profile ir ten esantį mygtuką Messages. Tuomet atsiveria 14 paveiksle pavaizdu-otas langas su kortele Contacts. Čia turėtų būti rodomas gautų žinučių sąrašas. Jeigu jo nėra arba reikia peržiūrėti jau skaitytą žinutę, tuomet reikia spragtelėti mygtuką Search (žr. 15 pav.).

Contacts. Čia turėtų būti rodomas gautų žinučių sąrašas. Jeigu jo nėra arba reikia peržiūrėti jau

skaitytą žinutę, tuomet reikia spragtelėti mygtuką Search (žr. 15 pav.). Search for a person

Vardas

Only in my courses

Search messages

Keywords

Include blocked users

Only messages to me

Only messages from me

All messages to me or from me

15 pav. Žinutės paieška

Šiame lange galima ieškoti kurse studijuojančių asmenų pagal vardą arba pavardę.

Pažymėjus Only in My course, paieška bus vykdoma tik kursuose, kuriuose studentas yra

registruotas. Tačiau galima žinučių ieškoti ir pagal paieškos žodžius, nurodant Keywords langelyje

raktinius žodžius. Pažymėjus Include blocked users, paieška bus vykdoma ir tarp blokuotų

vartotojų. Pasirinkus Only messages to me, žinučių bus ieškoma tik tarp vartotojui išsiųstų žinučių,

Only messages from me – tik tarp vartotojo išsiųstų žinučių. Pažymėjus All messages to me or from

me, bus ieškoma vartotojui ir vartotojo išsiųstų žinučių.

Paieškos parametrus galima koreguoti, žinučių lange nuspaudus mygtuką Settings, kai

atsidaro naujas langas su šiomis reikšmėmis (Kaklauskas, 2006) (žr. 16 pav.):

Automatically show Message Windows – įjungiamas automatinis iššokančių langų

rodymas, kai tik gaunama žinutė;

Block all new messages from peoples – nerodys žinučių iš tų asmenų, kurie nėra

įtraukti į studijuojamą kursą;

Beep then a new message comes in – garsinis signalas, kai gaunamas naujas

pranešimas;

Naudoti Richtext HTML – žinutėms rašyti galima naudoti daugiau teksto

apipavidalinimo elementų;

15 pav. Žinutės paieška

30

Šiame lange galima ieškoti kurse studijuojančių asmenų pagal vardą arba pavardę. Pažymėjus Only in My course, paieška bus vykdoma tik kursuose, kuriuose studentas yra registruotas. Tačiau galima žinučių ieškoti ir pagal paieškos žodžius, nurodant Key-words langelyje raktinius žodžius. Pažymėjus Include blocked users, paieška bus vyk-doma ir tarp blokuotų vartotojų. Pasirinkus Only messages to me, žinučių bus ieškoma tik tarp vartotojui išsiųstų žinučių, Only messages from me – tik tarp vartotojo išsiųstų žinučių. Pažymėjus All messages to me or from me, bus ieškoma vartotojui ir vartotojo išsiųstų žinučių.

Paieškos parametrus galima koreguoti, žinučių lange nuspaudus mygtuką Settings, kai atsidaro naujas langas su šiomis reikšmėmis (Kaklauskas, 2006) (žr. 16 pav.):• Automatically show Message Windows – įjungiamas automatinis iššokančių langų

rodymas, kai tik gaunama žinutė;• Block all new messages from peoples – nerodys žinučių iš tų asmenų, kurie nėra

įtraukti į studijuojamą kursą;• Beep then a new message comes in – garsinis signalas, kai gaunamas naujas

pranešimas;• Naudoti Richtext HTML – žinutėms rašyti galima naudoti daugiau teksto apipavida-

linimo elementų;• Email messages when I am offline – nurodoma persiųsti perspėjimą, kai asmuo būna

neprisijungęs, o langelyje rodomas laikas, kurį reikia išbūti neprisijungus, kad būtų persiųsta žinutė nurodytu adresu bei formatu.Kad būtų išsaugoti pakeitimai, pasirinkus parametrus reikia spragtelėti mygtuką Save

my settings.

Email messages when I am offline – nurodoma persiųsti perspėjimą, kai asmuo būna

neprisijungęs, o langelyje rodomas laikas, kurį reikia išbūti neprisijungus, kad būtų persiųsta žinutė

nurodytu adresu bei formatu.

Kad būtų išsaugoti pakeitimai, pasirinkus parametrus reikia spragtelėti mygtuką Save my

settings.

Automatically show Message window when I get new messages (your browser needs to be set so that it doesn't block popups on this site)

Block all new messages from people who are not on my contact list

Beep when a new message comes in (may require browser plugin that can play sounds, such as Quicktime)

Naudoti Richtext HTML (tik IE 5.5 ir vėlesnės)

Version without frames and JavaScript

Email messages when I am offline

For more than 10mins

El. pašto adresas

Formatas

16 pav. Žinučių perdavimo parametrų keitimas

Dialogai naudojami tada, kai dėstytojas nori aptarti kokią nors aktualią temą. Čia

ribojamas pasisakančių asmenų komentarų kiekis. Spragtelėjus nuorodą dialogues matoma, kurie

dialogai yra aktyvūs, o kurie jau pasibaigę.

Pokalbiai. Prisijungę vartotojai parodo vartotojų, prisijungusių prie kurso per paskutines

penkias minutes, sąrašą. Veikla Pokalbiai leidžia studentams bei dėstytojams palaikyti tiesioginį

sinchroniškai vienalaikį pokalbį – diskusiją Moodle sistemoje. Tai naudinga kurso dalyviams, kurie

nori tiesiogiai sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus ar aptarti su dėstytoju. Dėstytojas

kalendoriuje gali nurodyti tokių pokalbių pradžios datą ir laiką.

Atsijungimas nuo Moodle sistemos. Norint baigti darbą Moodle aplinkoje, reikia

spustelėti nuorodą Atsijungti. Ši nuoroda yra viršuje, dešiniajame lango kamputyje. Tik po to

galima užverti Moodle langą. Nerekomenduojama baigti darbo nespustelėjus nuorodos Atsijungti, ypač jei dirbama bendro naudojimo kompiuteriu.

STUDIJŲ REZULTATŲ VERTINIMAS: KRITERIJAI IR METODAI

16 pav. Žinučių perdavimo parametrų keitimas

31

Dialogai naudojami tada, kai dėstytojas nori aptarti kokią nors aktualią temą. Čia ribojamas pasisakančių asmenų komentarų kiekis. Spragtelėjus nuorodą dialogues ma-toma, kurie dialogai yra aktyvūs, o kurie jau pasibaigę.

Pokalbiai. Prisijungę vartotojai parodo vartotojų, prisijungusių prie kurso per pas-kutines penkias minutes, sąrašą. Veikla Pokalbiai leidžia studentams bei dėstytojams palaikyti tiesioginį sinchroniškai vienalaikį pokalbį – diskusiją Moodle sistemoje. Tai naudinga kurso dalyviams, kurie nori tiesiogiai sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus ar aptarti su dėstytoju. Dėstytojas kalendoriuje gali nurodyti tokių pokalbių pradžios datą ir laiką.

Atsijungimas nuo Moodle sistemos. Norint baigti darbą Moodle aplinkoje, reikia spustelėti nuorodą Atsijungti. Ši nuoroda yra viršuje, dešiniajame lango kamputyje. Tik po to galima užverti Moodle langą. Nerekomenduojama baigti darbo nespustelėjus nuorodos Atsijungti, ypač jei dirbama bendro naudojimo kompiuteriu.

32

STUDIJŲ REZULTATŲ VERTINIMAS: KRITERIJAI IR METODAI

Kristina Rūdytė, Asta Rimeikytė

Socialinio darbo studijų tikslas ir numatomi rezultatai. Studijų programos Social-inis darbas tikslas – „rengti aukštos kvalifikacijos socialinius darbuotojus profesionalus, gebančius teoriniu bei praktiniu lygmeniu įvertinti socialinio darbo, kaip taikomosios veiklos, studijų ir mokslo krypties polifunkcionalų pobūdį besikeičiančios visuomenės sveikatos ir gyvenimo gerovės užtikrinimo kontekste; pasirengusius profesinei prakti-nei veiklai ir moksliniams tyrimams bendruomenės, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse; gebančius veikti neapibrėžtomis ir kompleksinėmis aplinkybėmis, teiki-ant pagalbą asmenims įgimtos, įgytos ir senatvės negalios situacijoje gyvenimo raid-oje (cikle)“ (Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos Socialinis darbas aprašas, 2013, p. 7).

Studijų tikslas (learning aim) – tai „teiginys, apibūdinantis laukiamą (siekiamą) besimokančiojo elgseną studijų proceso pabaigoje“ (Aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas, 2010, p. 34).

Studijų rezultatai (learning outcomes) – tai „teiginiai, kuriais, remiantis visuomenės bei darbo pasaulio reikalavimais, aprašoma, ką studentas žino, supranta ir geba pa-daryti pasibaigus studijų procesui; jie apibrėžiami žiniomis, mokėjimais, vertybėmis, požiūriais ir demonstruojamu kompetentingumu“ (Aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas, 2010, p. 34).

Studijų rezultatai – tai „vienu arba keliais teiginiais nusakomas turinys, ką sėkmingai studijuojantis studentas žinos, supras, gebės pademonstruoti mokymosi pro-cesui ar tam tikram mokymosi etapui pasibaigus, ...tai specifiniai, matuojami studentų pasiekimai, ...tai studento, pabaigusio tam tikrą mokymosi etapą, įgyjamų kompetencijų apibūdinimas“ (Bulajeva, 2007, p. 53–54).

Taigi studijų programos tikslo pasiekimas grindžiamas studijų rezultatais, kurie įrodo, jog absolventas gebės studijų rezultatuose detalizuojamas veiklas atlikti nustatytu studijų pakopos (II pakopa, magistrantūra) ir kvalifikacijų sąrangos (VII lygis) reikalavimų lygmeniu (Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sąranga (Dublino aprašai), 2005; Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos (EKS) lygmenų aprašas, 2009; Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas, 2011; Studijų pakopų aprašas, 2011; Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas, 2010).

Tikslas yra siekiamybė ir jis parodo, kokias profesinės veiklos (šiuo atveju – socialinio darbo) funkcijas absolventas turės / gebės atlikti baigęs studijų programą, o studijų re-zultatai nurodo, kaip tos profesinės veiklos (socialinio darbo) funkcijos bus atliekamos; studijų rezultatai yra pamatuojami ir nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos besimo-kantysis turi pasiekti (Aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas, 2010).

Reikia pažymėti, jog tiek studijų programos rengėjai, tiek studijų dalykų dėstytojai formuluoja studijų rezultatus „kaip konkrečiai apibrėžtas žinias ar žinojimą, įgytus įgūdžius, gebėjimus ir nuostatas, kurių tikimasi iš sėkmingai konkretaus dalyko kursą

33

išklausiusių ar studijų programą baigusių studentų“ ir „kurių reikia būsimam specialis-tui, kad jis galėtų sėkmingai įsidarbinti darbo rinkoje“ (Bulajeva, 2007, p. 54).

Socialinio darbo programoje studijuojami dalykai, jų turinys sudaro sąlygas studen-tams pasiekti pagrindinį tikslą ir rezultatus, integruojant žinias, vertybines nuostatas ir gebėjimus, būtinus socialinio darbo specialistui. Numatoma, kad baigęs Socialinio dar-bo studijas absolventas pasieks studijų rezultatų (17), kurie apima žinias ir supratimą, jų taikymą (2 studijų rezultatai), gebėjimus vykdyti tyrimus (3 studijų rezultatai), specialiųjų (5 studijų rezultatai), socialinių (3 studijų rezultatai) ir asmeninių gebėjimų (4 studijų rezultatai) taikymo sritis. Per visą studijų laikotarpį (1,5 metų) numatyta 13 studijų dalykų (įskaitant Mokslinę tiriamąją socialinio darbo praktiką, Magistro bai-giamojo darbo rengimą ir gynimą), kurių apimtis leidžia pasiekti numatomus studijų rezultatus, kadangi kiekvieno dalyko studijų tikslai ir rezultatai susieti su konkrečiais studijų programos rezultatais. Studijų programos numatomų rezultatų pasiekimo lygį atspindės studentų atliktos dalykų kaupiamojo vertinimo tarpinės užduotys; išlaikyti egzaminai, apginti savarankiški darbai, projektai ir studijų pabaigoje apgintas baigia-masis magistro darbas.

Socialinio darbo studijų rezultatų vertinimas: studijų programos ir dalykų studijų rezultatų sąsajos. Numatomi studijų programos rezultatai yra tam tikri kokybės kriterijai, standartai, į kuriuos orientuodamiesi Socialinio darbo studijų pro-gramos rengėjai bei įgyvendintojai konstruoja studijų planą ir dalykų programas, paren-ka studijų metodus, reikalingus numatomiems studijų rezultatams pasiekti, ir padeda studentams organizuoti savarankišką mokymąsi, parinkdami studijų metodus taip, kad numatyti rezultatai būtų pasiekti ir pademonstruoti vertinimo metu (Bulajeva, 2007).

Vertinimas – tai „duomenų rinkimo, jų analizės, interpretacijos ir apibendrinimo pro-cesas, būtinas suformuoti ir priimti pagrįstus sprendimus – įvertinimus“ (Kraujutaitytė, Pečkaitis, 2003, p. 118). Studijų procese tai atliekama lyginant vertinamą reiškinį (pvz., akademinės veiklos rezultatus su turimais tikslais, lūkesčiais).

Įvertinimas – tai „vertinimo proceso rezultatas apie studento pasiekimus ir padarytą pažangą. Tai pažinimo procesas, kuriuo matuojama vertinamojo objekto vertė. Šio vertinamojo proceso rezultatų pagrindu pateikiamos rekomendacijos, galinčios turėti įtakos sprendimams, poelgiams“ (Bulajeva, 2007).

Sąvoka „vertinimo procesas“ sujungia vertinimo ir įvertinimo aspektus į vieną visumą, nors kasdienėje akademinėje praktikoje dažnai minėta sąvoka trumpinama ter-minu „vertinimas“ (Kraujutaitytė, Pečkaitis, 2003).

Numatytiems studijų rezultatams pasiekti Socialinio darbo studijų programoje deri-nami dėstymo ir studijų metodai, tradicinės (paskaita, seminaras) ir inovatyvios studijų formos: kooperuotos studijos, akademinis mobilumas ir kt.; konsultacijos (Ketina-mos vykdyti magistrantūros studijų programos Socialinis darbas aprašas, 2013). Vi-sas studijų programos turinys prieinamas nuotoliniam mokymuisi skirtoje Moodle aplinkoje. Paskaitose taikomi tokie dėstymo metodai, kaip pokalbis, iliustravimas, demonstravimas-stebėjimas; seminaruose dominuos aktyvieji studentų mokymosi me-todai – mokymasis bendradarbiaujant, diskusija, minčių lietus, situacijų imitavimas, atvejo analizė (AKTA – atvejo kūrimo / tyrimo / analizės metodas), modeliavimas (pro-jektavimas) – studentai rengs individualius ir grupinius projektus, kooperuotose studi-

34

jose taikydami problemų sprendimo ir projektų valdymo (PVM) metodus. Kai kurių dalykų studijose taikomi ir UKDIM / CLIL (integruoto užsienio kalbos ir dalyko moky-mosi) metodai, kuriais studentai ugdysis bendruosius ir specialiuosius gebėjimus. Mok-slinio tyrimo gebėjimus studentai ugdysis taikydami teorinės analizės bei empirinius (kiekybinio ir kokybinio tyrimo, tyrimo duomenų analizės bei interpretacijos) metodus, rengdami baigiamąjį magistro darbą.

Studijuojamų dalykų tikslai, jų turinys, studijų metodai ir studentų pasiekimų verti-nimas grindžiamas Socialinio darbo studijų programos tikslais ir numatomais studijų rezultatais. Tai reiškia, kad kiekvienas studijų dalykas sudaro sąlygas siekti konkrečių Socialinio darbo studijų programos rezultatų.

Pavyzdžiui, dalyko Aukštosios mokyklos didaktika ir psichologija studijos sudaro sąlygas siekti dviejų Socialinio darbo studijų programos rezultatų, iš kurių vienas yra orientuotas į žinias ir jų taikymą, o kitas – susietas su gebėjimų vykdyti tyrimus ugdymu(si), plėtojimu ir gilinimu. Kiekvienas dalyko lygmens studijų rezultatas sieja-mas su atitinkamu Socialinio darbo programos studijų rezultatu (įgyjamomis žiniomis, gebėjimu jas taikyti ir vykdyti tyrimus) ir nurodo, kad dalyko studijų procesui pasibaigus studentas „gebės sistemiškai analizuoti aukštojo mokslo procesą kaip sistemą, apibrėžti svarbiausius didaktinius aukštojo mokslo pedagogikos ir psichologijos principus socia-linio darbo metodų dėstymo ir dalyko tarpkultūrinių ypatumų kontekste“ (Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos Socialinis darbas aprašo 5 priedas, 2013, p. 1). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas dalyko studijų rezultatas (dalyko lygmuo) padeda siekti studijų programos lygmens rezultato, t. y. gebėjimo „kritiškai, sistemiškai analizuoti ir moksliniuose tyrimuose taikyti naujausias žinias apie metodus ir įvairias mokslinių tyrimų metodologijas palyginamuoju aspektu, socialinio darbo teorinius bei praktinius aspektus, globaliame kontekste suvokti socialinius pokyčius ir įvairovės raišką, visuomenės socialinę raidą ir gerovę“ (Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos Socialinis darbas aprašas, 2013, p. 7). Siekiant studijų rezultatų da-lyko programoje numatyta taikyti tokius studijų metodus, kaip mokslinės literatūros studijos, tikslinės diskusijos, projekto metodas ir kt.; o studijų rezultatų pasiekimui įvertinti parinkti egzamino (žinios ir jų taikymas) ir projekto (gebėjimas vykdyti tyri-mus) metodai / užduotys.

Daug dėmesio Socialinio darbo studijose numatoma skirti studentų savarankiškoms studijoms skatinti, taikant informacijos paieškos, teorinės analizės ir sintezės, veiklos analizės metodus (Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos Socialinis dar-bas aprašas, 2013). Pirmąjį semestrą savarankiškas studentų mokymasis bus orientuotas į teorinės medžiagos gilinimą, integruojant ir akcentuojant asmenų, patekusių į negalios situaciją, specifinių socialinio darbo lauko praktinių bei mokslinių tiriamųjų gebėjimų ugdymo(si) užduotis – atvejų analizę, situacijų tyrimą, projektinę veiklą, mokslinį tyrimą ir pan. Besimokančiam asmeniui prasmingą mokymosi kontekstą aktualizuos studijų programos lankstumas, dėstytojų parengti studijų dalykai nuotoliniu ir mišriuoju būdu, derinant auditorinių ir nuotolinių studijų elementus: Moodle aplinkoje pateikti paskaitų konspektai, praktinės ir kontrolinės užduotys, konsultaciniai forumai, privalo-mos ir rekomenduojamos literatūros sąrašas.

35

Studijų rezultatų (žinių ir gebėjimų) vertinimo sistema. Pagrindinis studentų pasiekimų (pasiektų studijų rezultatų) vertinimo tikslas – teikti studentams grįžtamąją informaciją apie studijų pasiekimus, daromą pažangą, padėti bręsti, tobulėti kaip asmenybėms (Bulajeva, 2007). Vertinimu taip pat siekiama padėti studentams geriau pažinti save, savo galimybes, į(si)vertinti savo pažangą; nu(si)statyti studijų / moky-mosi sunkumus, jų priežastis; į(si)vertinti įgytas akademines žinias, tyrimų vykdymo, specialiuosius (profesinius) ir bendruosius (socialinius, asmeninius) gebėjimus.

Socialinio darbo studijose žinioms ir supratimui, tyrimo vykdymo, specialiesiems, socialiniams ir asmeniniams gebėjimams vertinti taikoma kaupiamojo vertinimo sis-tema (žr. 3 lentelę).

3 lentelėStudijų rezultatų vertinimo sistema

(patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2194;

Šiaulių universitetas. Žinių ir gebėjimų vertinimas / Studijų rezultatų vertinimo sistema, 2013-11-20)

Išlaikyta, neišlaikyta

Vertinimo sistema* Apibūdinimas

Išlaikyta

10 Puikiai Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai9 Labai gerai Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai8 Gerai Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai7 Vidutiniškai Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių

klaidų6 Patenkinamai Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) žemesni nei viduti-

niai, yra klaidų5 Silpnai Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius

reikalavimus

Neišlaikyta4

Nepatenkinamai Netenkinami minimalūs reikalavimai321

* Žinios gali būti vertinamos ne tik balais, bet ir įskaita. Egzaminai ir baigiamie-ji darbai paprastai vertinami pažymiu. Studijų programų dalykai gali būti vertinami įskaitomis, kuriomis siekiama patikrinti studento įgytas žinias. Studentas išlaiko įskaitą, jei įrodo, kad įsisavino ne mažiau kaip 50 proc. dalyko žinių.

Kaupiamojo studijų vertinimo sistema – tai „semestro pradžioje dėstytojo nus-tatyta ir su studentais aptarta studijų dalyko galutinio pažymio (balo) sukaupimo tvarka“ (Šiaulių universiteto studijų nuostatai, 2011, p. 5). Galutinis balas susideda iš kelių dedamųjų, kurias studentas surenka dalyko studijų procese. Kiekvienas dalyko dėstytojas nustato ir semestro pradžioje informuoja studentus apie kiekvienos dedamo-sios (savarankiško darbo / tarpinės užduoties) įtaką (procentais) galutiniam įvertinimui ir pateikia kiekvienos tarpinės užduoties vertinimo kriterijus. Egzaminas – dalis kau-piamojo vertinimo, turinti įtakos galutiniam pažymiui. Socialinio darbo studijų pro-

36

gramoje egzaminas privalomas teorines paskaitas ir pratybas integruojančiuose studijų dalykuose kaip galutinio vertinimo forma ir turi įtakos galutiniam pažymiui (Šiaulių universiteto studijų nuostatai, 2011).

Studijų procese, pvz., po išeitos dalyko kurso dalies ar temų ciklo, organizuojami formalūs tarpiniai vertinimai. Dėstytojai gali užduotis vertinti: balais, pažymiais, pro-centais (žr. 4 lentelę).

4 lentelėStudijų dalyko rezultatų vertinimo galimybės

(Kraujutaitytė, Pečkaitis, 2003;Šiaulių universitetas. Žinių ir gebėjimų vertinimas / Studijų rezultatų vertinimo sistema, 2013-11-20)

Vertinimas PavyzdysVertinimas balais Studijų dalyke yra 4 tarpiniai atsiskaitymai, per kiekvieną galima gauti daugiau-

sia 15 balų, per egzaminą – 40 balų; studento, surinkusio 95–100 balų, galutinis pažymys bus puikiai (10), 85–94 – labai gerai (9), 75–84 – gerai (8) ir t. t.

Vertinimas pažymiais

Per teorinį kursą dėstytojas numatęs 2 atsiskaitymus: projekto gynimą ir egzaminą, abu jie turi vienodos įtakos galutiniam įvertinimui; dviejų pažymių vidurkis ir yra galutinis pažymys.

Vertinimas pro-centais arba IKI (individualaus ku-muliatyvinio indekso vertinimo sistema)

Pastarasis vertinimas vis plačiau pripažįstamas ir taikomas šiuolaikinėje aukštojo mokslo praktikoje. Šio vertinimo esmę sudaro suvestinis baigiamojo vertinimo ba-las, matuojamas procentais ir apskaičiuojamas pagal formulę, pvz.: IKI = A 10 % + B 20 % + C 30 % + D 40 % = SB 100 %.Tai gali reikšti, jog SB (suvestinis balas), kaip suvestinio šimtaprocentinio balo vertinimo skalė, turėtų apimti įvairias tarpines užduotis: A (pvz., aktyvumas semi-naruose), B (pvz., recenzija), C (pvz., testas, pranešimas), D (pvz., kompleksinis atsiskaitymas, projektas ar egzaminas). Užduotis atlikusių studentų išmokimo lygis įvertinamas pažymiais. Pvz., studentas, kurio užduočių atlikimo lygis siekia nuo 95 iki 100 procentų, gali būti įvertintas puikiai (10), nuo 85 iki 94 – labai gerai (9) ir t. t.

Vertinimo balo sandara Socialinio darbo studijose. Sandara detaliai aptarta jungtinės programos Socialinis darbas dvišalėje sutartyje (2013 m. birželio 27 d. Nr. 06-25-B-55).Ukrainos aukštosiose mokyklose įteisinta penkiabalė studentų vertinimo sistema, tačiau Atviras tarptautinis žmogiškosios plėtros universitetas „Ukraina“ (toliau – UU) greta penkiabalės vertinimo sistemos pagal Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 943 „Dėl Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos įdiegimo Ukrainos aukštosiose mokyklose“ (№ 943 «О введении в высших учебных заведениях Украины Европейской кредитно-трансферной системы») yra pasirengęs ir taikys Eu-ropos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemą (toliau – ECTS). Tai reiškia, jog įvertindami studijų rezultatus (studentų žinias ir gebėjimus) UU dėstytojai rašys du pažymius, išvesdami balų vidurkį penkiabalėje sistemoje ir kaupiamąjį balą pagal ECTS sistemos standartus. Iš esmės UU taikoma studijų rezultatų įvertinimų tvarka leidžia patikrinti, kaip studentai gilina turimas žinias, tyrimų vykdymo, specialiuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus. Šiaulių universitete (toliau – ŠU) studijų rezultatai vertinami dešimties balų sistema (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. ISAK-2194 „Dėl studijų rezultatų vertinimo sistemos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 86-34-37); ŠU Studijų nuostatai, 2011), siekiant užtikrinti aktyvų studentų mokymąsi

37

per visą semestrą, gebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje ir objektyvų studijų rezultatų vertinimą. Semestro savarankiško darbo užduotys, kurių vertinimo kriterijai pateikiami pirmojo susitikimo su studentais metu, vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nus-tatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir san-daugas susumuojant. Galutinį balą sudarys įgytų žinių ir tiriamųjų gebėjimų patikrinimas egzamino metu bei specialiųjų, socialinių, asmeninių gebėjimų, formuojamų atliekant individualias ar grupines užduotis, vertinimas. Kaupiamojo vertinimo sistema leis ne tik patikrinti ir įvertinti studentų turimas žinias, bet ir skatins dėstytojus apsvarstyti pa(si)rinktų studijų pasiekimų vertinimo metodų efektyvumą.

Egzamino įvertinimo ir tarpinių atsiskaitymų skaičius bei dedamųjų svoris (jų įtaka galutiniam dalyko studijų rezultatų vertinimui pažymiu) priklauso nuo studijuojamo da-lyko specifikos – apimties studijų kreditais, dalyko tikslo ir numatomų studijų rezultatų pobūdžio – ir yra detalizuojama kiekvieno studijų dalyko apraše / programoje, matomoje studijuojantiesiems ŠU Akademinėje informacijos sistemoje, kuri prieinama kiekvienam studentui adresu https://uais.cr.ktu.lt/suis/stp_prisijungimas (naudojant prisijungimo slaptažodį). Dalyko programoje nurodomas dalyko studijoms būtinas pasirengimas, da-lyko studijų tikslas, dalyke numatomi studijų rezultatai, metodai, išdėstytas kurso turinys, nurodyta jo apimtis, taikoma studijų rezultatų vertinimo tvarka, paaiškintos tarpinių užduočių savarankiškai dirbant formos, atsiskaitymo už jas būdai ir terminai, vertinimo kriterijai, pateiktas studijoms reikalingos literatūros sąrašas ir kt. Minėtą informaciją apie studijuojamą dalyką kiekvieno semestro pradžioje pirmos paskaitos metu dėstytojai stu-dentams pristatys žodžiu, naudodami pateiktis arba dalomąją medžiagą. Tokiu būdu stu-dentams suteikiama atsakomybė už savo laiko paskirstymą studijų procesui.

Pereinamojo balo nesurinkusiam studentui gali būti neleidžiama laikyti egzamino (ginti projekto, praktikos ataskaitos ar pan.). Studentų galimybes kartoti dalykus ir perlaikyti egzaminus reglamentuoja abiejų aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, aukštojo mokslo ir studijų įstatymai. Egzaminus studentas turės galimybę perlaikyti 2 kartus.

Dalyko studijų rezultatų (žinių ir gebėjimų) vertinimo tvarka ir kriterijai. Studijuojančiųjų magistrantūros programoje studijų rezultatų (žinių, jų taikymo, tyrimų vykdymo, specialiųjų, socialinių ir asmeninių gebėjimų) vertinimo tvarka ir kriterijai grindžiami šiais principais: pagrįstumo (vertinimas matuoja rezultatų pasiekimo lygį); nešališkumo (vertinimo rezultatai objektyvūs ir nepriklauso nuo vertintojo pasikeitimo; vertinimo metodai tinka visiems vertinamiesiems); aiškumo (vertinimo sistema informat-yvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems); naudingumo (vertinimas padeda siekti studijų programos tikslų ir rezultatų) (Ketinamos vykdyti Šiaulių universiteto ir Atviro tarptautinio žmogiškosios plėtros universiteto „Ukraina“ jungtinės magistro studijų pro-gramos Socialinis darbas dvišalė sutartis, 2013).

Studijų rezultatų vertinimas susideda iš žinių ir supratimo bei gebėjimų vertinimo. Studijuojamų dalykų žinių ir gebėjimų vertinimo kriterijus apibrėžia kiekvienas dalyko dėstytojas (Šiaulių universiteto studijų nuostatai, 2011; Ukrainos švietimo ir mokslo min-isterijos įsakymas „Наказ Міністерстваосвіти і науки, молоді та спорту України ВІД“ 29 березня 2012 m. № 384, Форма № Н-5.01).

Vertinimo kriterijai (assessment criteria) – tai požymiai, parodantys, ar studijų dalyko, programos ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus reikalavimus (Aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas, 2010).

38

Vertinimo metodai taikomi priklausomai nuo dalyko specifikos ir siekiamų rezultatų; vertinimo kriterijai nurodo slenkstinio lygmens pasiekimus, apibūdina minimalų privalomą teigiamą rezultatą. Siekdami įvertinimo nešališkumo, dėstytojai formuluoja aiškius kiekvienos užduoties atlikimo kiekybinius ir kokybinius kriterijus, kurie leistų studentams suprasti: „kokiu procentais matuojamu lygiu užduotis buvo atlikta“, „ką reiškia gerai atlikti užduotį“ ir pan. (Kraujutaitytė, Pečkaitis, 2003, p. 134).

Pavyzdžiui, studijų dalyko Profesinės reabilitacijos procesų modeliavimas apraše / pro-gramoje nurodoma: „Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro individualaus darbo užduotys, kurių vertinimo kriterijai pateikiami pirmojo susitikimo su studentais metu, vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant“ (Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos Socialinis darbas aprašo 5 priedas, 2013, p. 52). Studijų pasiekimams vertinti numatyti tokie vertinimo metodai / užduotys: individualus darbas, grupinė užduotis, egzaminas (apklausa raštu), kur grupinė užduotis sudaro 20 proc. galutinio vertinimo, individualus darbas – 20 proc., egzaminas (apklausa raštu) – 60 proc. Studijų rezultatų vertinimo sistema dalyko apraše detalizuojama, nurodant kiekvienos užduoties vertinimo kriterijus (sąsajose su studijų re-zultatais), išskiriant žinių, supratimo, gebėjimų aspektus (žr. 5 lentelę).

5 lentelėVertinimo kriterijų pavyzdys

(Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos Socialinis darbas aprašo 5 priedas, 2013, p. 52–53)

Vertinimo meto-das /

vertinimo užduotis

Svoris, proc.

Vertinimo kriterijai

Grupinė užduotis 20Taikant kooperuotų studijų metodą, studentai, remdamiesi probleminio mokymo paradigma, atliks grupinį darbą ir jį pristatys pagal pasirinktą temą: darbinė-profesinė veikla kaip asmenybės socialinės adaptacijos ir socialinių procesų determinantas; neįgaliųjų Aš veiksmingumo plėtotė kaip socialinės ir profesinės reabilitacijos kintamoji; neįgaliųjų profesinės reabilitacijos modeliai; vertės ir tarpininkavimo santykis.Studentai grupinį darbą atliks socialinių partnerių institucijose, bendradar-biaus su jose dirbančiais specialistais, klientais, kitomis tarpžinybinėmis institucijomis, organizuodami profesinės reabilitacijos proceso rengimo, vykdymo bei tolesnės stebėsenos planavimo veiklas. Vertinamas studentų gebėjimas identifikuoti problemą, atlikti kompleksinę jos analizę, ar-gumentuoti taikomos profesinės reabilitacijos sistemą atsižvelgiant į socioekonominę, edukacinę aplinkas bei individualias kliento savybes.

Individuali užduotis 20Individualus darbas, parengtas remiantis atvejo analizės metodu, bus ver-tinamas atsižvelgiant į studento gebėjimą sistemiškai analizuoti socialines problemas ir jų raišką tarpinstitucinėje aplinkoje, vadovaujantis etikos principais bei reflektuojant naujas socialinio darbo žinias.

Egzaminas(apklausa raštu)

60Apklausą raštu sudaro 35 atviro tipo klausimai. Teste išsamiai ir visapusiškai vertinami dalyko programoje numatyti rezultatai, apimamas mokomosios medžiagos turinys. Testo užduotys sudaro tikrinamų žinių ir gebėjimų srities reprezentatyvią imtį.

39

Socialinio darbo studijų rezultatų vertinimo sistema apima įvairius vertinimo meto-dus, leidžiančius stebėti studento pasiekimus. Studijose tikrinant žinias ir supratimą taikomi tokie tarpiniai atsiskaitymai: kolokviumas, žodinis pranešimas, projektas ir eg-zaminas – individuali apklausa raštu, atvirų ir uždarų klausimų testai (Ketinamos vyk-dyti magistrantūros studijų programos Socialinis darbas aprašas, 2013). Studentų spe-cialieji gebėjimai įvertinami atlikus skirtas užduotis: rašto darbas, netradicinė užduotis (pvz., atvejo analizė, CLIL užduotis, probleminio mokymo užduotis), projekto gynimas, tyrimo modelio pagrindimas ir gynimas; kitas studijų dalykų ir praktikos užduotis – į dalykus integruoti individualūs darbai; praktikos ataskaita ir pan. Taip pat numatoma skatinti studentus dalyvauti konferencijose, kuriose viešai būtų pristatomi grupėje ar / ir individualiai parengti projektai, atlikti tyrimai.

Atlikdami praktikos ir dalykų studijų užduotis, studentai praktiškai taikys teorines žinias, individualios ir grupinės užduotys bus vertinamos. Dalyko studijose refleksijų bei praktikos supervizijų metodai (savęs vertinimas, kolegų vertinimas ir pan.) taikomi siekiant įvertinti ir skatinti studentus įsivertinti asmeninius ir socialinius gebėjimus – re-fleksyviai ir kritiškai analizuoti bei vertinti savo mokymąsi bendradarbiaujant, profesinę veiklą praktikoje, profesinį tobulėjimą, suvokti mokymosi visą gyvenimą nuostatas ir socialinio darbo vertybes (Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos Socia-linis darbas aprašas, 2013).

Tarp dėstytojo ir studento bus palaikomas nuolatinis abipusis grįžtamasis ryšys tiek formuojamojo vertinimo metodu (kokybiškai apibūdinant studento mokymosi pasiekimų ir užduočių rengimo kokybę seminarų metu), tiek ir kiekybine sistema (balais vertinant tarpines užduotis bei egzaminų rezultatus semestro pabaigoje). Dėstytojai stu-dentams teiks nuolatinį grįžtamąjį ryšį žodžiu ir raštu (komentarai ir vertinimo išvados apie studentų atliktus individualius, grupinius projektinius ar kt. darbus); numatoma taikyti ir peer-review elementus, kai studentai vertins savo kolegų žinias, gebėjimus.

Baigiamojo magistro darbo vertinimas: metodai ir kriterijai. Baigiamąjį mag-istro darbą turi teisę ginti studentai, įvykdę visą studijų programą. ŠU ir UU jungtinės Socialinio darbo studijų programa baigiama absolvento baigiamojo magistro darbo gy-nimu, kai studentai turi demonstruoti studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus: „įžvelgti socialinę problemą, pagrįsti darbo temos mokslinį ir praktinį aktualumą, kritiškai vertinti teorines ir praktines pasirinktos tyrimo srities aktualijas, metodologiškai pagrįsti empirinį tyrimą, rezultatų analizę, formuluoti argumentuotas išvadas, atitinkančias ty-rimo tikslą, uždavinius, ir teikti konkrečius socialinių problemų sprendimo pasiūlymus bei rekomendacijas“ (Ketinamos vykdyti magistrantūros studijų programos Socialinis darbas aprašas, 2013, p. 33–34).

Baigiamojo magistro darbo vertinimas bus vykdomas keliais etapais: 1) likus 2 mėn. iki darbų gynimo studentai ir vadovai viešame katedros posėdyje įvertins studento darbo parengimą, jo išbaigtumą, numatant galimybę jį ginti (arba gynimo procedūrą atidėti); 2) studento darbo vadovas parašys atsiliepimą apie darbo atitiktį baigiamajam magis-tro darbui keliamiems reikalavimams, įvertins studento darbą ir jo kokybę, baigiamąjį darbą vertins paskirtas recenzentas (studentas turės teisę susipažinti su recenzija iki gy-nimo); 3) baigiamasis magistro darbas įvertinamas gynimo metu, uždarame baigiamųjų magistro darbų gynimo komisijos posėdyje.

40

Atkreiptinas dėmesys, jog baigiamajam magistro darbui vertinti taikoma dešimtbalė kriterinė vertinimo skalė; kaupiamasis vertinimas netaikomas, nes šiuo atveju įvertinamas rezultatas, t. y. studijuotų dalykų visuminis išmokimo lygis (ŠU studijų nuostatai, 2011). Baigiamiesiems magistro darbams vertinti bus organizuojama Kvalifikacinė komisija, kurią sudarys po du jungtinį kvalifikacinį laipsnį teikiančių aukštųjų mokyklų (ŠU ir UU) atstovus. Visi viešo gynimo posėdyje dalyvaujantys Kvalifikacinės komisijos nariai dešimtbalės skalės pažymiais įvertins baigiamąjį stu-dento darbą ir jo gynimą pagal fakultete paskelbtus vertinimo kriterijus (http://www.su.lt/sgnsf/apie-fakultet/centrai/studiju-kokybes-centras/skc-naujienos). Baigiamojo magistro darbo turinys ir struktūra privalo atitikti socialinio tyrimo metodologiją bei apipavidalinimo reikalavimus (žr. 6 lentelę).

6 lentelėBaigiamojo magistro darbo vertinimo kriterijai ir reikalavimai

(Kaffemanienė, 2006; Kaffemanienė, 2013-10-20)Kas vertinama Vertinimo kriterijai ReikalavimaiTemos pava-dinimas

Formuluotės moksliškumas, aiškumas, lakoniškumas, temos ir turinio atitikimas

• Pavadinimas atitinka tyrimo objektą, tikslą, uždavinius, teori-nės ir praktinės dalies turinį, nagrinėjamą problemą.

• Pavadinime vartojamos mokslo sritį ir kryptį atitinkančios sąvokos.

• Trumpas, informatyvus, aiškus, paprastas tyrimo esmės for-mulavimas. Temos pavadinime ne daugiau kaip 10 žodžių.

• Tyrimo temą atitinka darbo turinys.Įvadas Mokslinio tyrimo

problemos formu-lavimas

• Argumentuotas tiriamos problemos formulavimas.• Pagrindinių problemos parametrų išskyrimas:- nurodoma, kas tiriama (vidinė tiriamo reiškinio struktūra, ryšiai tarp struktūrinių reiškinio komponentų, priežasties ir pasekmės ryšiai...);- kokiu aspektu tiriama (psichologiniu, pedagoginiu, istoriniu ir pan.);- reiškinio nagrinėjimo lygmuo (nepernelyg sudėtingas, neglo-balus, įmanomas ištirti).

Problemos aktualumopagrindimas

Apibūdinama tyrimo svarba mokslui, paaiškinama, kokiais naujais duomenimis papildoma teorija, kuo tai bus naudinga praktikai (socialinio darbo ar kt.).

Hipotezė • Hipotezės formuluotė vienareikšmė, konkreti, įrodoma (arba paneigiama) pasirinktais tyrimo metodais.

• Hipotezė siejama su tyrimo problema (probleminiais tyrimo objektu, tikslu, uždaviniais).

41

Įvadas Tyrimo objektas • Aiškus vienprasmis tyrimo objektas, atitinkantis tiriamą temą, problemą, tikslą.

• Pasirinkti išmatuojami tyrimo objektą apibūdinantys požy-miai.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai

• Tyrimo tikslas atitinka temą, problemą, hipotezę, objektą.• Tyrimo tikslas susietas su hipoteze; hipotezės turinys sutampa

su tikslo turiniu – tikrinti teorinę hipotezę.• Tikslo formuluotė leidžia identifikuoti tyrimo dalyvius, kinta-

muosius, galimus jų tarpusavio ryšius.• Uždaviniai prasminiu požiūriu glaudžiai susiję su tyrimo

tikslu, atskleidžia problemos tyrimo esmę.• Tyrimo uždaviniai atitinka baigiamojo darbo turinį, tyrimo

rezultatus, ir atvirkščiai – tyrimo rezultatai atitinka tyrimo uždavinius.

• Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžiais, apibūdinančiais tyrimo procedūras: išnagrinėti, atskleisti, įrodyti...

Tyrimo metodų pasirinkimas

• Pasirinkti tyrimo metodai atitinka įvade nurodytą tyrimo tipą (teorinis, empirinis, kokybinis, kiekybinis ir t. t.).

• Tyrimo metodai atitinka tyrimo objektą, tikslą ir uždavinius.• Pagrindžiama teorinė metodologinė koncepcija, kuria remian-

tis atliekamas tyrimas; išdėstoma teorinės koncepcijos esmė, susieta su nagrinėjama problema.

Tyrimo dalyviai Trumpas ir konkretus tyrimo dalyvių pristatymas: kiek, kas tokie; kur ir kada atliktas tyrimas.

Pagrindinių sąvokų ir santrumpų žodynėlis

• Pateikiami pagrindinių magistro darbe vartojamų sąvokų, teorinių koncepcijų paaiškinimai, remiantis moksliniuose darbuose aptiktais apibrėžimais, apibūdinimais, atitinkančiais magistro darbo idėjas ir metodologines nuostatas.

• Būtina nurodyti apibrėžimo autoriaus pavardę ir publikacijos metus, o tikslius cituojamos publikacijos duomenis nurodyti literatūros sąraše darbo pabaigoje.

• Jei magistro darbe vartojami sutrumpinimai, sąvokų žodynė-lio pabaigoje reikia nurodyti sutrumpinimų reikšmes.

Teorinė dalis • Pasirinktos moks-linės literatūros adekvatumas nagri-nėjamai temai

• Problemos teorinio nagrinėjimo išsa-mumas, nuoseklu-mas

• Teorinio nagrinė-jimo problemišku-mas, kritiškumas

• Interpretuojamos pagrindinės sąvokos, aiškinama, kokia prasme jos vartojamos baigiamajame darbe.

• Analizuojami esminiai pasirinktos srities tyrimai, moksliniai šaltiniai.

• Remiamasi moksline ne tik Lietuvos, bet ir užsienio autorių literatūra.

• Mokslinė literatūra analizuojama, sisteminama, kritiškai vertinami teiginiai.

• Yra analitinė apžvalga ir kritinė refleksija.• Teorinės dalies pabaigoje pateikiamos apibendrinamosios

išvados, kuriomis remiantis buvo suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai, atskleistos studento atlikto tyrimo teorinės prielaidos ir pasirinkti empirinio tyrimo metodai.

42

Empirinė dalis Tyrimo metodika irorganizavimas

• Tikslus ir aiškus pasirinktų tyrimo metodų aprašymas.• Trumpai argumentuojamas metodo tinkamumas tyrimui.• Detaliai atskleista parengto tyrimo instrumento sandara.• Aprašytos tyrimo organizavimo procedūros, duomenų rinki-

mo ir apdorojimo ypatumai.• Tyrimo metodai taikomi laikantis nustatytų metodologinių

reikalavimų.Tyrimo imtis • Tyrimo imties dydis atitinka reikalavimus, keliamus kiekybi-

niams (statistiniams) ir / ar kokybiniams tyrimams.• Tyrimo imtis detaliai apibūdinta: nurodyti imties sudary-

mo kriterijai ir būdai (tikimybinė, netikimybinė ir pan.); stebėjimo vienetai (organizacijos, respondentai); imties tūris, geografija; tyrimo tipas.

• Tyrimo dalyvių atrankos kriterijų pristatymas, argumentavimas.• Detalus tyrimo dalyvių pristatymas: kiek, kas tokie (pvz.,

socialiniai darbuotojai, asmenys, turintys negalią, ir pan.); kur (kokio tipo įstaigose) ir kada atliktas tyrimas.

• Pateikti pagrindiniai demografiniai duomenys: amžius, lytis, išsilavinimas, detalizuotai pristatyti tie demografiniai duome-nys, kurie siejami su tyrimo duomenų analize.

• Tyrimo duomenų pateikimas

• Tyrimo rezultatų interpretavimas, teiginių argumen-tavimas, sąsajos su kitais tyrimais

• Tinkamai kiekybiškai ir kokybiškai apdoroti empirinio tyrimo duomenys (grupavimas, sisteminimas, nuoseklumas, logiškumas).

• Atlikti teisingi skaičiavimai. Magistro darbe pageidautina taikyti statistinės analizės metodus.

• Tyrimo duomenys aiškiai iliustruojami lentelėse ir paveiks-luose.

• Pateikiama empirinio tyrimo duomenų analizė, atitinkanti tyrimo uždavinius.

• Tyrimo duomenys interpretuojami.• Siejama, lyginama su kitų autorių atliktais tyrimais, gautais

rezultatais, išvadomis.Išvados • Išvadų sąsaja

su problema ir hipoteze

• Išvadų sąsaja su tyrimo tikslu, užda-viniais, rezultatais

• Išvadų aiškumas, išbaigtumas, pagrįstumas

• Išvados atitinka tyrimo tikslą ir uždavinius, faktais įrodoma / paneigiama hipotezė.

• Išvados glaustos, aiškios, išbaigtos, apibendrina atliktą tyrimą.

• Išvados argumentuotos, grindžiamos faktine tyrimo medžia-ga.

Literatūros sąrašas

Formalieji literatūros sąrašo pateikimo reikalavimai

• Visų tekste minėtų autorių publikacijos yra literatūros sąraše.• Sąraše pateikiamos tik tos publikacijos, kurios nagrinėtos ar

paminėtos tekste.• Pakankamas temą atitinkantis literatūros sąrašas.

43

Darbo apipavidalini-mas

Darbo apipavi-dalinimo atitiktis formaliesiems kalbiniams ir technin-iams (spausdinimo, įrišimo, tvarkingumo) reikalavimams

• Laikomasi citavimo etikos reikalavimų, cituojami autoriai ir šaltiniai tinkamai pateikiami tiek tekste, tiek ir naudotos literatūros sąraše.

• Kalbiniai ir mokslinio stiliaus reikalavimai.• Duomenų pateikimas lentelėse ir paveiksluose.• Tyrimo ir duomenų pateikimo etikos reikalavimai.

Darbo gynimas

• Tyrimo problemati-kos pristatymas

• Klausimų valdy-mas

• Vizualiai pateikia-mos medžiagos kokybė

• Laiko valdymas

• Aiškus, glaustas tyrimo pristatymas (įvadas, svarbiausi tyrimo duomenys, išvados). Laisvas operavimas gautais rezultatais, gebėjimas juos tinkamai interpretuoti.

• Kalbėjimo kokybė (aiškumas, garsumas). Bendravimas, žvilgsnio kontaktas su auditorija.

• Trumpi, aiškūs, argumentuoti atsakymai į komisijos narių, recenzentų klausimus, pastabas.

• Demonstracinė medžiaga parengta Power Point kompiuterine programa, tinkamo dydžio šriftu. Naudojimasis multimedija.

• Tinkamai išnaudotas pristatymui skirtas laikas.

6 lentelės tęsinys

44

7 lentelėje pateikiamos baigiamuosiuose magistro darbuose dažniausiai pasitaikančios klaidos, dėl kurių mažinamas balas.

7 lentelėDažniausiai pasitaikančios klaidos, turinčios įtakos baigiamojo magistro darbo

vertinimui(Kaffemanienė, 2006; Kaffemanienė, 2013-10-20)

Kas vertinama Klaidos, dėl kurių mažinamas balasTemos pavadinimas

Temos formuluotė neatspindi tiriamos problemos; pavadinimas pernelyg ilgas, dvi-prasmis, iš pavadinimo neaiškus tyrimo objektas. Tema neatitinka baigiamojo darbo turinio arba turinys neatitinka temos; temos pavadinimo prasmė gerokai platesnė nei darbo turinys; pernelyg sudėtinga, studijų programos neatitinkanti tema. Baigiamojo darbo tema formuluojama nemokslinėmis ar mokslo sričiai nebūdingomis sąvokomis.

Įvadas • Mokslinio tyrimo problemos formulavimas: nėra mokslinės problemos formuluo-tės, neaišku, kas ir kodėl tiriama; apsiribojama kitų autorių atliktų tam tikros tyrimų krypties problematikos atskleidimu, o autorinio tyrimo problema lieka nesuformu-luota; formuluojama pernelyg sudėtinga, globali problema, kurios tyrėjas nepajėgus ištirti.

• Problemos aktualumo pagrindimas: neatskleistas mokslinis ir socialinis problemos aktualumas, apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nuorodomis į įstatymus, teisės aktus, Vyriausybės potvarkius, kurių nagrinėjimas visai neįeina į tyrimo tikslą ir uždavinius, ir pan.; aktualumas argumentuojamas tyrimų trūkumu, tačiau nepaaiš-kinama, kodėl reikia tokio tyrimo, ką naujo tai duos moksliniam pažinimui; bandoma intuityviai formuluoti tyrimo aktualumą, remiamasi tam tikros visuomenės dalies interesais, neišnagrinėjus mokslinio pasirinktos srities įdirbio, nesuvokus problemos esmės; trūksta svarios argumentacijos tyrimo mokslinei svarbai pagrįsti.

• Hipotezė nesusijusi su tema, tiriama problema, objektu ar uždaviniais; hipotezė ne-tiksli, per plati, daugiareikšmė. Formuluojant hipotezę vartojamos netikslios sąvokos arba jos nepaaiškintos; suformuluota tokia hipotezė, kurios neįmanoma įrodyti ar paneigti pasirinktais tyrimo metodais.

• Tyrimo objektas nesusijęs su tyrimo tema ir problema, neatskleidžia, kas iš tikrųjų tiriama. Tyrimo objektas neatitinka tyrimo tikslo; objektu įvardijami tiriamieji / tyri-mo dalyviai (pvz., vaikai; asmenys, turintys fizinę negalią, ir pan.); tyrimo objektas apskritai nenurodomas.

• Tyrimo tikslas ir uždaviniai neatitinka temos, problemos, tyrimo objekto arba tyrimo tikslas, uždaviniai gerokai platesni / siauresni nei nagrinėjama tema, tiriamas objektas. Tyrimo tikslas ir uždaviniai nekonkretūs, formuluojami painiai; vietoj tyrimo uždavinių nurodomi tyrimo etapai, pvz.: išanalizuoti literatūrą, parengti klau-simyną, atlikti tyrimą, pateikti išvadas. Tyrimo uždaviniai nesusiję su gautais tyrimo rezultatais, jų neatspindi ir, atvirkščiai, tyrimo rezultatai neatitinka tyrimo uždavinių; tyrimo tikslo ir / ar uždavinių formuluotėse vartojami veiksmažodžiai (pabrėžti ... svarbą, reikšmę, įtaką; susipažinti / supažindinti su ..., aptarti ..., išsiaiškinti ...), neat-spindintys tyrimo procedūrų. Rašoma: darbo tikslas; o turi būti formuluojama tyrimo tikslas; nesuformuluoti tyrimo uždaviniai.

• Tyrimo metodai neatitinka tyrimo tipo ar tiriamo objekto, tikslo, uždavinių. Netei-singai įvardijami tyrimo metodai; įvardijami ne visi tyrimo metodai.

• Tyrimo dalyviai neįvardyti arba įvardyti nekonkrečiai (nenurodytas skaičius, tyrimo vykdymo laikotarpis, vieta).

• Pagrindinių sąvokų ir santrumpų žodynėlis nepateikiamas; paprastos sąvokos da-romos sudėtingesnėmis. Žodynėlyje nenurodomi sąvokų apibrėžimų ar interpretacijų autoriai; literatūros sąraše nepateikiamos žodynėlyje cituotų autorių publikacijos.

45

Teorinė dalis

Pasirenkami neadekvatūs nagrinėjamai problemai, tyrimo objekto neatitinkantys moksliniai šaltiniai; pasirenkami nemoksliniai ir / ar pasenę nelabai žinomų autorių darbai. Pasigendama mokslinės literatūros kritinės analizės (vietoj jos pateikiama tik artimos tematikos mokslo darbų apžvalga, atpasakojimas, ką kuris autorius tyrė ir parašė), mokslo darbų teorinės interpretacijos, probleminio požiūrio į nagrinėjamą temą. Neišryškinamas nagrinėjamos problemos teorinis pagrindas, konceptualumas, neaišku, kokia teorine koncepcija remiasi tyrėjas; nėra esminių, tiriamą reiškinį (ty-rimo objektą) apibūdinančių požymių operacionalizacijos (analizės); negebama anali-zuoti teorinių konceptų, kritiškai įvertinti atliktų mokslinių tyrimų rezultatų.

Empirinė dalis

• Tyrimo metodika ir organizavimas: pernelyg išplečiama paties metodo (metodų) teorinė analizė (pvz., pateikiama metodo apibrėžimų, reikalavimų jiems ir kt.), konkretaus tyrimo instrumento kūrimo procesas ir jo struktūra neatskleidžiama arba pateikiama paviršutiniškai; nenurodomos tyrimo organizavimo sąlygos, aplin-kybės; tyrimo metodai taikomi nesilaikant reikalavimų, pvz.: anketinės apklausos klausimai menkai susiję su tyrimo tikslu, uždaviniais arba jų neatitinka; per mažai klausimų, kurių atsakymai leistų visapusiškai matuoti tiriamo reiškinio požymius ir / ar jų raiškos lygį.

• Tyrimo imtis: nepagrįstai maža kiekybinio tyrimo imtis; neargumentuotas tyrimo imties pasirinkimas; nenurodomi tyrimo dalyvių atrankos kriterijai; nekorektiškai parinkta tyrimo dalyvių ar jų grupių sudėtis, jie įvardijami nesilaikant tyrimo etikos reikalavimų; nepateikti pagrindiniai demografiniai duomenys, todėl neaiški tyrimo dalyvių sudėtis.

• Tyrimo duomenų pateikimas; tyrimo rezultatų interpretavimas, teiginių argumentavimas, sąsajos su kitais tyrimais: faktinė medžiaga nesugrupuota, nesusisteminta, padrika, pateikiama nenuosekliai, nesiejama su tyrimo uždavi-niais; tyrimo rezultatų skyriuje pateikiami neapibendrinti duomenys, jie pernelyg detalizuoti; lentelės ir paveikslai netvarkingi, duomenų pateikimas neaiškus; nėra tyrimo duomenų interpretacijos, apibendrinimo; tyrimo rezultatų interpretacija neargumentuota; nelyginami kitų mokslinių tyrimų duomenys su dabartiniais, neanalizuojami atitikimai, skirtumai.

Išvados Išvados neatitinka tyrimo tikslo ir uždavinių; nėra išvados apie hipotezės patvirtinimą / paneigimą, tyrimo tikslo pasiekimą / nepasiekimą. Išvados formuluojamos kategoriškai, nors tam nėra statistiškai patikimų rodiklių; išvados nekonkrečios, neargumentuotos; pernelyg apibendrintos, nesusijusios su tyrimo rezultatais, jų pateikiama daugiau, negu buvo numatyta tyrimo uždavinių. Išvados pernelyg didelės apimties, apimančios keletą puslapių; kartojamas tyrimo rezultatų ir aptarimo dalies tekstas, argumentuojama kiekybiniais faktais (pvz., procentais, statistinėmis reikšmėmis).

Literatūros sąrašas

Literatūros sąraše mažiau šaltinių, nei tekste minima autorių; sąraše pateikiami darbe nenagrinėti šaltiniai / tekste nepaminėti autoriai. Nagrinėtų publikacijų skaičius nepa-kankamas; pasirinkti šaltiniai neatitinka temos / problemos esmės.

Darbo apipavida-linimas

Per ilgos citatos, jų pernelyg gausu; visa tai rodo studento tiriamųjų gebėjimų nebran-dumą, negebėjimą analizuoti, interpretuoti pasirinktos literatūros. Autorinių teisių pa-žeidimai: cituojant / interpretuojant tekste ir / ar literatūros sąraše nenurodomi autoriai. Cituojama pagal antrinį šaltinį; cituojami pasenę leidiniai, nemoksliniai šaltiniai. Au-torių pateikimas tekste neatitinka nustatytų reikalavimų; tekstas gramatiškai ar stilis-tiškai nesuredaguotas; vartojama nemokslinė kalba. Duomenų pateikimas lentelėse ir paveiksluose neatitinka reikalavimų; empiriniai duomenys apskaičiuoti neteisingai.

46

Siekiant baigiamojo magistro darbo vertinimo objektyvumo, taikomas kolegialus ver-tinimas, galutinį magistro darbo įvertinimą sudarys baigiamųjų magistro darbų gynimo komisijos narių pasiūlytų vertinimų vidurkis (Ketinamos vykdyti Šiaulių universiteto ir Atviro tarptautinio žmogiškosios plėtros universiteto „Ukraina“ jungtinės magistro studijų programos „Socialinis darbas“ dvišalė sutartis, 2013 m. birželio 27 d. Nr. 06-25-B-55; Kaffemanienė, 2013-10-20).

Magistro darbų rengimas ir jų atitiktis magistro darbo reikalavimams abiejose aukštosiose mokyklose bus peržiūrima ir tikslinama programą administruojančiose kat-edrose.

47

STUDIJŲ PROGRAMOS SPECIFIKA, JOS VYKDYMAS IR ADMINISTRAVIMAS

Renata Bilbokaitė

Studijų programos specifikaJungtinė socialinio darbo studijų programa vyks tik nuolatine forma asmenims, tu-

rintiems universitetinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Socialinio darbo magistrantūros studijų programa bus vykdoma ŠU kartu su UU pagal projektą „II pakopos jungtinės studijų programos Socialinis darbas parengimas ir įgyvendinimas bendradarbiaujant su universitetu ,,Ukraina“ (SOCNET)“ (kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-069, sutarties Nr. VP 1-2.2-ŠMM-07-K-02-069) ir ES vykdomą švietimo strategiją. Pagrindinis šios programos išskirtinumas atskleidžia puikias galimybes studentams studijų metu įgyti reikiamas kompetencijas ne tik ŠU, bet ir UU, o tai praplės jų patirtį bei kur kas labiau išlavins perkeliamuosius gebėjimus, vertingus sėkmingai realizacijai darbo rinkoje. Antra, šioje programoje sujungti du esminiai komponentai, laiduojantys veiksmingą perspektyvaus absolvento parengimą: (1) socialinio darbuotojo kompetencijų gilinimas ir plėtojimas; (2) mokslinio tiriamojo darbo kompetencijų įtvirtinimas ir plėtotė. Minėti komponentai reprezentuoja socialinio darbo praktikos elementus, kuriuos studentas įsisavins ir įvaldys studijų metu bei mokslinės praktikos veiklose, tikslingai orientuo-tose į socialinio darbo erdvių bei technologijų įvaldymą. Programos absolventai įgis socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį, suteikiantį teisę užsiimti profesionaliu socialiniu darbu ir / arba tęsti studijas trečiojoje pakopoje – doktorantūroje.

Pagrindinės jungtinės studijų programos parengimo priežastys:a) siekis parengti tokį specialistą, kuris visapusiškai atitiktų ES specialistų rengimo

standartus ir kvalifikaciją, o tai absolventui sąlygotų kur kas platesnes įsidarbinimo galimybes kitose šalyse, didesnį prestižą kitų absolventų gretose ir šalies kontekste. Tarptautinė patirtis ypač vertinama priimant jauną specialistą į darbą, kadangi manoma, jog būtent toks darbuotojas turės platesnį suvokimą apie darbe kylančius sunkumus ir lengviau juos galės įveikti. ES kontekste visapusiškai skatinama tarptautinė patirtis, kadangi pati jungtinių Europos tautų koncepcija apibrėžta pažinimo laisve ir įvairovės supratimu, kurie įgyjami būtent per skirtybių suvokimą patiriant kitas aplinkas, joje sąveikaujančių procesų ir jų rezultatų ypatumus;

b) siekis parengti socialinio darbo magistrą, kuris turėtų didesnes galimybes įgyti daugiau žinių, gebėjimų ir patirties, nei gali suteikti vienos institucijos vykdoma programa. Šis siekis dera ir sąveikauja su pirmuoju, kadangi savo esme apsprendžia studento galimybių plėtimą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Pats buvimas ki-toje aplinkoje jau sukuria išskirtines ir skirtingas kultūrines, socialines ir ekonomines sąlygas, todėl studijuojantis asmuo tarsi sąmoningai ir planuotai įgalinamas veikti kitoje terpėje ir būtent tokiu būdu skatinamas įgyti naujų gebėjimų, plėsti turimas kompeten-cijas. Studijavimas kitoje šalyje lavina ir užsienio kalbą, kurios įgūdžiai ypač reikalingi šiuolaikinėje visuomenėje;

c) nacionalinis ir regioninis kontekstas atskleidė, kad labai trūksta ir artimoje ateityje

48

tikrai trūks šios srities specialistų, todėl programos realizavimas absolventams laiduotų sėkmingą įsidarbinimą, o supančiai socioekonominei aplinkai – puikių specialistų pritraukimą. Kaip jau minėta, tarptautinė patirtis ir gilesnės žinios socialinio darbo sri-tyje padės specialistui greičiau realizuotis darbo rinkoje, o darbo vietoje absolventams bus lengviau pritaikyti teorines technologijas ir metodikas, įvairius modelius bei kon-tekstus. Visa tai sąlygos kokybiško proceso ir darbo su klientais rezultatus, pagerins socialinių paslaugų konkrečiose srityse teikimo vertę;

d) programa skatins dėstytojų ir studentų mobilumą. Mobilumas yra vienas iš svarbiausių ES ir viso pasaulio žinių ekonomikos efektyvinimo kriterijų, kurio rodiklis dabartyje apsprendžia socialinės, kultūrinės, ekonominės, istorinės ir politinės gerovės kūrimą bei darnią plėtrą. Jungtine socialinio darbo studijų programa nesiekiama re-alizuoti studijų remiantis tik mobilumo koncepcijos įgyvendinimu, programa kon-struota tikslingai orientuojantis į dalinį ir studento, ir dėstytojo išvykimą (atvykimą) į užsienį. Tuo siekiama supažindinti su socialinio darbo aplinkomis kitoje šalyje, patirti kultūrinius skirtumus, stebėti ir išmėginti kitos šalies mokslininkų metodų bei taikomų technikų būdus, patiems pasidalyti savo turima patirtimi ne tik teoriniu lygmeniu, bet ir moksliniu-praktiniu, t. y. atliekant tyrimus ir pristatant kitoje šalyje;

e) programa taip pat skatins tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kuris naudingas ne tik Šiaulių ir Ukrainos universitetams, bet ir jų dėstytojams, studentams ir socialiniams partneriams. Studijų metu ŠU studentai ir dėstytojai vyks į Kijevą, o ukrainiečiai – į Šiaulius. Dėstytojai dalysis savo darbo patirtimi, skaitys paskaitas, ben-draus su socialiniais partneriais ir tarpininkaus, t. y. pristatys naujausius tyrimų socia-linio darbo srityje rezultatus, įvairias technologijas, modelius, inovacijas. O studentai socialiniams partneriams praktikų metu taip pat pristatys savo šalies patirtį konkrečiose socialinio darbo tyrimų srityse, patys gaus naujų žinių apie kitos šalies esamo konteksto situaciją tyrimų srityje. Todėl pagrįstai akcentuojamas abipusis žinių ir praktikos mainų aspektas, kuris bus realizuojamas tarp dėstytojų, studentų ir socialinių partnerių abie-jose šalyse studijų ir mokslinės praktikos metu.

8 lentelėStudijų programos tikslas

8 lentelė atskleidžia, kad socialinio darbo programos tikslas yra aukštos kvalifikacijos

specialistų rengimas, kurie gebės įvertinti asmens, šeimos, grupės ar bendruomenės socialinius

poreikius bei problemas taikomosios mokslinės veiklos kontekste, taip pat gebės tikslinei grupei

(asmenys, patekę į negalios situaciją) teikti pagalbą įvairiais adaptyvaus funkcionavimo sunkumų

atvejais ir prevencijos bei sveikatinimo aspektais. Siektina ir tai, kad programą baigę absolventai

gebėtų įvertinti esamą socialinę politiką ir teikti pasiūlymus jai tobulinti.

Socialinio darbo magistrantūros jungtinės studijų programos turinys orientuotas į kasdienių

problemų sprendimą bendruomenėje, kai žmogus yra patekęs į negalios situaciją, akcentuojant

neįgaliųjų asmenų sveikatos ir gerovės užtikrinimą, įvertinant šių grupių socialinės integracijos

proceso ir jų gyvenimo kokybės stabilumo stiprinimo galimybes, pagrindžiant problemų sprendimo

strategijas taikomaisiais moksliniais tyrimais bei ES ateities iki 2020 m. strategijos prioritetais dėl

socialinės atskirties mažinimo.

Studijų programos vykdymas

Studijų trukmė – 1,5 metų (3 semestrai) nuolatinių studijų. Kontaktiniam darbui šioje

studijų programoje tenka 360 visų programos valandų. Teorinėms paskaitoms skiriama 116 val.,

pratyboms ir kitam auditoriniam darbui – 244 val., savarankiškam darbui – 2 040 val. (žr. 9 lentelę).

9 lentelė

Socialinio darbo magistrantūros studijų programos valandų pasiskirstymas

Semestras Bendras auditorinių Teorinės Praktiniai Savarankiškas

Rengti aukštos kvalifikacijos socialinius darbuotojus profesionalus

gebančius teoriniu bei praktiniu lygmenimis

įvertinti socialinio darbo, kaip taikomosios

veiklos, studijų ir mokslo krypties

polifunkcionalų pobūdį besikeičiančios

visuomenės sveikatos ir gyvenimo gerovės

užtikrinimo kontekste

pasirengusius profesinei

praktinei veiklai ir moksliniams

tyrimams bendruomenės, nacionaliniu ir

tarptautiniu lygmenimis

gebančius veikti neapibrėžtomis ir kompleksinėmis

aplinkybėmis, teikiant pagalbą asmenims įgimtos, įgytos ir senatvės negalios

situacijoje gyvenimo raidoje (cikle)

49

8 lentelė atskleidžia, kad socialinio darbo programos tikslas yra aukštos kvalifikaci-jos specialistų rengimas, kurie gebės įvertinti asmens, šeimos, grupės ar bendruomenės socialinius poreikius bei problemas taikomosios mokslinės veiklos kontekste, taip pat gebės tikslinei grupei (asmenys, patekę į negalios situaciją) teikti pagalbą įvairiais adaptyvaus funkcionavimo sunkumų atvejais ir prevencijos bei sveikatinimo aspektais. Siektina ir tai, kad programą baigę absolventai gebėtų įvertinti esamą socialinę politiką ir teikti pasiūlymus jai tobulinti.

Socialinio darbo magistrantūros jungtinės studijų programos turinys orientuotas į kasdienių problemų sprendimą bendruomenėje, kai žmogus yra patekęs į negalios situaciją, akcentuojant neįgaliųjų asmenų sveikatos ir gerovės užtikrinimą, įvertinant šių grupių socialinės integracijos proceso ir jų gyvenimo kokybės stabilumo stiprin-imo galimybes, pagrindžiant problemų sprendimo strategijas taikomaisiais mokslini-ais tyrimais bei ES ateities iki 2020 m. strategijos prioritetais dėl socialinės atskirties mažinimo.

Studijų programos vykdymas Studijų trukmė – 1,5 metų (3 semestrai) nuolatinių studijų. Kontaktiniam darbui šioje

studijų programoje tenka 360 visų programos valandų. Teorinėms paskaitoms skiriama 116 val., pratyboms ir kitam auditoriniam darbui – 244 val., savarankiškam darbui – 2 040 val. (žr. 9 lentelę).

9 lentelėSocialinio darbo magistrantūros studijų programos valandų pasiskirstymas

Semestras Bendras auditorinių valandų skaičius

Teorinės paskaitos

Praktiniai užsiėmimai

Savarankiškas darbas

I 154 52 104 644II 156 52 104 644III 48 12 36 751

Iš viso 360 116 244 2 040Iš viso 2 400

Daugiau nei pusė auditorinio darbo laiko (9 lentelė) tenka praktiniams užsiėmimams – 244 val. Pratybų metu įtvirtinami specialieji, socialiniai ir asmeniniai gebėjimai, kurie reikalingi nuolatiniam profesiniam atsinaujinimui ir tobulėjimui, gebėjimas konstrukty-viai ir kritiškai mąstyti, daryti savarankiškas išvadas, pristatyti savo idėjas ir jas apginti, mokėti numatyti problemų sprendimus.

50

Pirmąjį bloką sudaro studijų krypties teoriniai ir profesinę veiklą plėtojantys dalykai. Antrąjį bloką sudaro dalykai, kurie įtvirtina mokslinio tiriamojo darbo kompetencijas (10 lentelė).

10 lentelėStudijuojamų dalykų pavadinimai

Dalyko pavadinimas

Sveikata ir gerovė moderniose socialinėse teorijose

Socialinio darbo tinklaveika

Mokslinių tyrimų metodologija ir organizavimas

Sociopolitiniai pokyčiai šiuolaikinėje visuomenėje

Aukštosios mokyklos didaktika ir psichologijaŠiuolaikinės socialinio darbo technologijos

Socialinių programų ir projektų vadyba

Mokslinė tiriamoji socialinio darbo praktika

1. Moksliniai tyrimai ir baigiamasis darbas

Magistro darbas I

Magistro darbas II

Baigiamasis magistro darbas Pasirenkamieji dalykai

Mokslinės informacijos valdymas

Tarpkultūrinė komunikacija socialiniame darbe

Žmogaus teisės ir socialinis darbas

Neįgaliųjų socialinės integracijos kritinis diskursas

Profesinės reabilitacijos procesų modeliavimas Sociokultūrinis dalyvavimas bendruomenėje

Negalios psichologija ir sociologija Gyvenimo ciklas ir socialinis negalios konstravimas Žmogaus elgesys ir socialinė aplinka

51

Jungtinė socialinio darbo studijų programa skirta rengti kvalifikuotiems specia-listams, galintiems teikti socialinę pagalbą įvairias socialines (klinikines) problemas sprendžiantiems žmonėms, ji tikslingai ir išskirtinai šalyje orientuota į socialinių dar-buotojų, gebančių teikti socialines paslaugas asmenims, patekusiems į negalios situa-ciją, rengimą.

17 pav. Mokymosi formos, metodai, technikos ir būdai, kurie bus taikomi jungtinės socialinio

darbo programos studijų metu

17 paveikslas rodo, kad studijų metu studentams bus taikoma plati įvairovė metodų, formų,

būdų ir technikų, padėsiančių giliau įsisavinti žinias ir įgyti reikiamų kompetencijų. Metodai,

orientuoti į studentų įvairių gebėjimų ugdymą, tikslingai bus taikomi siekiant juos aktyvinti,

sudominti, ne tik teoriškai valdyti socialinio darbo diskursą, bet ir praktiškai taikyti realiose

gyvenimo situacijose mokslinės praktikos metu. Daug dėmesio bus skiriama studentų

Metodai, būdai, technikos

Konsultacija

Refleksija

Modeliavimas

Literatūros analizė

Individualus darbas

Darbas grupėse

Kooperuotos studijos

Tradicinė paskaita

Tradicinė paskaita

Interaktyvi paskaita

CLIL metodas

Moodle aplinka

Atvejo analizė

Demonstravimas

Interaktyvi paskaita

Tikslinės diskusijos Projekto metodas

Seminaras

Mokslinių tyrimų instrumentų rengimas

Kursinis projektas Informacinių šaltinių

paieška

Laboratorinis

17 pav. Mokymosi formos, metodai, technikos ir būdai, kurie bus taikomi jungtinės socialinio darbo programos studijų metu

17 paveikslas rodo, kad studijų metu studentams bus taikoma plati įvairovė metodų, formų, būdų ir technikų, padėsiančių giliau įsisavinti žinias ir įgyti reikiamų kompetencijų. Metodai, orientuoti į studentų įvairių gebėjimų ugdymą, tikslingai bus taikomi siekiant juos aktyvinti, sudominti, ne tik teoriškai valdyti socialinio darbo diskursą, bet ir praktiškai taikyti realiose gyvenimo situacijose mokslinės praktikos

52

metu. Daug dėmesio bus skiriama studentų savarankiškoms studijoms skatinti, taikant informacijos paieškos, teorinės analizės ir sintezės, veiklos analizės metodus.

Studijų pradžioje studentų savarankiškas mokymasis bus orientuotas į teorinės medžiagos gilinimą, integruojant ir akcentuojant asmenų, patekusių į negalios situaciją, specifinių socialinio darbo lauko praktinių bei mokslinių tiriamųjų gebėjimų ugdymosi užduotis – atvejų analizę, situacijų tyrimą, projektinę veiklą, mokslinį tyrimą ir pan. Studentai turės galimybę gilinti savo žinias savarankiškai skaitydami dėstytojų parengtą informaciją Moodle aplinkoje, atlikti joje papildomas užduotis, peržiūrėti įvairią dėstytojų sukauptą literatūrą nagrinėjama tematika, vaizdo ir kt. medžiagą. Moodle aplinkoje bus pateikiamos ir tarpinės bei kontrolinės užduotys, konspektai, vyks foru-mai ir individualios konsultacijos.

Šioje studijų programoje ypač svarbus veiksnys yra mobilumas (11 lentelė) ir tarptautinė praktika. Akademinio mobilumo pagrindu bus vykdoma 40 proc. jungtinės magistro studijų programos Socialinis darbas. Akademinio mobilumo būdu studijuo-jami dalykai ir apimtis kreditais: aukštosios mokyklos didaktika ir psichologija (6 kr., I sem.); mokslinių tyrimų metodologija ir organizavimas (6 kr., I sem.); mokslinė tir-iamoji socialinio darbo praktika (7 kr., III sem.); socialinio darbo tinklaveika (7 kr., I sem.) (žr. 11 lentelę).

11 lentelėStudentų ir dėstytojų mobilumas

Dalykas ECTS kreditai

Semestras Universitetas Mobilumo tipas

Procentai

Aukštosios mokyklos didaktika ir psichologija

6 I UU Akademinis 10

Mokslinių tyrimų metodologija ir organizavimas

6 I ŠU Virtualus Ne dau-giau kaip

10Mokslinė tiriamoji socialinio darbo praktika

7 III ŠU, UU Akademinis 10

Socialinio darbo tinklaveika

7 I ŠU Akademinis 10

Iš viso 26 – – – 40

Studentų mobilumas vyks organizuojant mokslinę tiriamąją socialinio darbo praktiką ŠU ir UU. Mobilumu paremta praktika bus organizuojama vadovaujantis abiejų aukštųjų mokyklų suderinta tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, užduotys, tikėtini rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, vertinimo kriterijai.

Jungtinės studijų programos mokslinės tiriamosios socialinio darbo praktikos dalyką (7 kr.) studijuojantys studentai III semestrą vyks 2,5 mėn. į partnerių šalies institucijas

53

(LT studijuojantys studentai vyks į UU, o UU studentai atvyks į LT), teikiančias socia-linio darbo paslaugas. Kiekvienas studentas jau turės būti atlikęs tyrimą (atsiskaitęs už studijų dalyką Magistro darbas 2, 6 kr., II sem.) savo šalies pasirinktoje institucijoje, tad partnerių šalyje renkasi analogišką tikslinę tyrimo grupę ir (tas pačias socialines paslaugas teikiančią) instituciją bei praktikos metu atlieka dar vieną tyrimą. Praktikos tikslas – pasirengimas magistro darbui, kuriame bus atliekama abiejose šalyse atliktų tyrimų lyginamoji analizė.

Priimančioje institucijoje ir partneriniame universitete praktikos kuratoriai (Lietu-voje kuratoriai – ŠU dėstytojai, o Ukrainoje kuratoriais bus UU dėstytojai) organizuoja praktinę veiklą bei konsultuoja studentus, teikia kitą metodinę ar organizacinę pagalbą. Atvykusiems į praktiką studentams taip pat bus padedama pritapti kitoje kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje. Šią paramą teiks mentoriai, studentų atstovybės nariai, programo-je dalyvaujantys dėstytojai, fakulteto administracija. Pasibaigus mokslinei tiriamajai socialinio darbo praktikai, kiekvienas studentas praktikos vadovui pateiks ataskaitą.

ŠU studijuojantiems užsienio piliečiams pritapti Lietuvos kultūrinėje aplinkoje įsi-pareigoja padėti Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studentų atstovybė, fa-kulteto administracija, dėstytojai. ŠU veikia Mentorių programa, kuri užtikrina visaver-tę atvykstančių studijuoti studentų integraciją ir socializaciją. Esant reikalui, studentai gali susitikti su universiteto kapelionu.

UU studijuojantiems užsienio piliečiams pritapti Ukrainos kultūrinėje aplinkoje įsi-pareigoja padėti studentų atstovybė, fakulteto administracija, dėstytojai, kurie užtikri-na atvykstančių studijuoti studentų integraciją ir socializaciją. UU 2005 m. įsteigtas Socialinės adaptacijos ir reabilitacijos skyrius, kuris studentams teikia tokią pagalbą: studentų, turinčių specialiųjų poreikių, aprūpinimas specialiąja mokymosi technika, socialinės pagalbos organizavimas; medicininė ir reabilitacinė pagalba studentams, tu-rintiems sveikatos problemų; psichologinės pagalbos teikimas studentams, veiklų, ska-tinančių fizinį studentų aktyvumą, organizavimas. Taip pat skyrius konsultuoja karjeros klausimais. Atskira programa UU skirta studentų, turinčių regos ir klausos negalias, lygioms galimybėms dalyvauti ugdymo procese sudaryti. UU yra Pagalbos neįgaliems studentams centras, negalią turintis studentas nuo pat pirmų studijų dienų universitete turi prižiūrėtoją, kuris padeda jam adaptuotis naujoje aplinkoje.

Studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose. Tiek ŠU, tiek UU magistrantūros studijose mokslinio tiriamojo darbo analitiniai ir interpretavimo gebėjimai ugdomi nuo studijų pradžios, studijuojant gilinamuosius ir mokslinio tiriamojo darbo da-lykus. Geriausių magistro darbų autoriai skaito pranešimus kasmetinėse fakultetuose vykstančiose konferencijose, skirtose specialiojo ir socialinio ugdymo raidai, taip pat jaunųjų mokslininkų renginiuose, su projektine veikla susijusiose konferencijose.

Socialinio darbo programa bus vykdoma labai geromis sąlygomis. ŠU SGNS fakultete įrengti sveikatos ugdymo, socialinio darbo kabinetai, yra reabilitacijos, diagnostinė įranga ir kompiuterinės programos, reikalingos studentų pratyboms ir savarankiškam darbui; sukurta profesinės reabilitacijos diagnostikos laboratorija, kuriamos naujos profesinės reabilitacijos ir sveikatinimo technologijos, paremtos praktiniais ir tęstiniais moksliniais tyrimais. Mokomosios patalpos moderniai įrengtos, kompiuterizuotos. Rekonstruotoje ŠU bibliotekoje sudarytos puikios sąlygos studijuoti. Visoje bibliote-

54

koje teikiama bevielio interneto paslauga. Biblioteka pritaikyta judėjimo negalią tu-rintiems lankytojams. Studentams prieinamas platus studijoms reikalingos literatūros pasirinkimas. ŠU dėstytojai parengė daugelio dėstomų programos dalykų metodines mokomąsias priemones, studijų knygas, vadovėlius, monografijas. Studijų programa aprūpinta 250 užsienio pripažintų leidyklų leidiniais, kuriais studentai naudosis studi-juodami socialinio darbo programą. Siekiant užtikrinti studijų kokybę prenumeruojami 5 tarptautiniai mokslo žurnalai. Leidiniai prieinami ŠU bibliotekoje, Socialinės peda-gogikos ir psichologijos katedroje, UU Socialinių technologijų instituto bibliotekoje. Abiejų aukštųjų mokyklų studentams dėstytojai visą paskaitų medžiagą pateiks Moodle aplinkoje.

ŠU SGNS fakultete ir UU Socialinių technologijų institute sukurta praktinė, mokslinė ir metodinė bazė yra pakankama kvalifikuotiems socialinio darbo specialistams rengti, pakanka patalpų ir įrangos studijų programai vykdyti. Studentai aprūpinami paskaitų konspektais, metodinėmis priemonėmis, skirtoms laboratoriniams ir praktiniams dar-bams, taip pat ir savarankiško darbo užduočių paketais. Knygos, vadovėliai, periodiniai leidiniai atitinka jungtinės socialinio darbo studijų programos tikslus ir yra prieinami ŠU ir UU bibliotekose, skaityklose, metodiniuose katedros kabinetuose, fakultetų ar-chyvuose.

Studijų programos administravimasPrašymai stoti į ŠU socialinio darbo studijų programą priimami internetu. Konkursinį

balą sudaro baigiamojo darbo arba kvalifikacinių egzaminų pažymių vidurkio ir diplomo priedo pažymių aritmetinio vidurkio suma. UU praktikoje magistro programų vykdymą pasirašo universiteto direktorius, tvirtina mokslo ir ugdymo prorektorius. Stodami į magistrantūros studijas UU, studentai turi laikyti specialybės ir anglų kalbos egzaminus. Priimant studentus į magistrantūros studijas UU, konkursinį balą sudaro baigiamojo dar-bo arba kvalifikacinių egzaminų pažymių vidurkis, kuris negali būti žemesnis nei keturi.

Studijų programą centriniu lygmeniu administruoja Studijų tarnyba: darbuotojai ren-gia įvairius dokumentus, reglamentuojančius studijų tvarką – nuostatus, Rektoriaus įsakymus, tvarkas ir t. t. Taip pat Studijų tarnyba išrašo studentams pažymas apie studi-jas bei atliktą praktiką – koordinuoja kooperuotas praktikas. Minėtas universiteto padal-inys rengia metines studijų srities ataskaitas, talkina akademinei bendruomenei studijų administravimo klausimais, o vadovai tarpininkauja sprendžiant ir akademinius etikos ar su studijomis susijusius ginčus bei klausimus.

Fakulteto lygmeniu bus vykdomas studentų priėmimas bei įvairių studijų dokumentų pasirašymas, pvz., studijų sutarties, studijų tvarkaraščio, individualaus studijų plano ir pan. Studentams ir dėstytojams su studijomis susijusi informacija (studijų planai, tvarkaraščiai ir kt.) pateikiama viešai fakulteto ir ŠU tinklalapyje arba naudojantis as-meniniais slaptažodžiais (elektroniniai žiniaraščiai). Tačiau pagrindines studijų progra-mos funkcijas atlieka kuruojanti katedra. Kadangi studijų administravimas yra studijų valdymo dalis ir ji tiesiogiai siejasi su studijų kokybe, toliau aptariamas programos administravimas atsižvelgiant būtent į kokybės kontekstą. Studijų kokybė yra vienas iš aktualiausių veiksnių, kuris sąlygoja absolventų žinias, jų gebėjimus, kompetencijas, o vėliau ir įsidarbinamumą. Rengiant šią jungtinę programą buvo itin aktualu apmąstyti

55

visą veikiantį studijų administravimo mechanizmą, kuris padėtų pasiekti norimų rezultatų ne tik studentams, bet ir visam personalui.

Jungtinės studijų programos (toliau – SP) studijų kokybę užtikrina ŠU ir UU vidinė studijų kokybės valdymo sistema. ŠU vidinė studijų kokybės valdymo sistema (toliau – VSKVS) yra grindžiama BVM modeliu ir ISO 9001:2008 standarto reikalavimais, kurie aiškiai įpareigoja instituciją veikti efektyviai ir tobulinti visų lygmenų veiklas grindžiant rezultatais. VSKVS apibrėžta koncepcijoje, modelyje1, kuriame išgryninti institucijos procesai, juos papildančios veiklos. VSKVS Kokybės vadove apsibrėžtos aiškios atsakomybės bei atskaitomybės, kokybės vertinimo kriterijai.

Pagal jungtinę veiklos sutartį su UU ir pagal abiejų institucijų vidinius dokumentus studijų kokybė yra prioritetas, todėl atsakomybė už ją prisiimama universiteto, fakulte-to, katedros, studijų programos ir dėstytojo lygmenimis. Kokybės kultūra, kuri nus-tatyta ir aprašyta VSKVS koncepcijoje, numatoma realizuoti į nuolatinį dialogo procesą įtraukiant socialinius dalininkus: bus organizuojami susitikimai, numatytos bendradar-biavimo formos, sprendimų priėmimo veiklos, grįžtamojo ryšio fiksavimo ir atžvalgos į jį užtikrinimas. Būtent dialogo procese kokybės kultūra bus plėtojama ne tik studijų programos lygmeniu, bet ir derinant nuolat kintančius institucinius bei valstybinius poreikius, atsiskaitant už veiklos rezultatus Lietuvos ir Ukrainos švietimo ministeri-joms, užsienio ir vidiniams šalių ekspertams.

18 pav. ŠU ir UU lygmens studijų programos administravimo ir studijų proceso kokybės užtikrinimo dalyviai ir jiems

keliami uždaviniai

12 lentelė

Studijų programos kokybės užtikrinimo sistema fakultetų lygmeniu

Studijų kokybės objektas

Atsakingi subjektai / objektai Veiklos laikas Stebėsenos

metodas

Sprendimą tobulinimo klausimais priimantys subjektai / objektai

Studijų programos tikslai, turinys

SP vadovai, katedros, SP KSG

Pasibaigus mokslo metams,

realizavus studijų

programą

Katedros, Instituto, Kokybės

užtikrinimo komisijos posėdis

Kokybės užtikrinimo

komisija, Katedra, Institutas, fakultetų

SP komitetai, JSKSG

Studijų rezultatai Fakultetų prodekanai Pasibaigus semestrui

Statistinė duomenų analizė

Katedra, Institutas, fakultetų

administracija, JSKSG

Grįžtamasis ryšys

apie studijų proceso

ir jo

Studentų pasitenkinim

as

Studijų kokybės valdymo grupė (diagnostika)

Įpusėjus rudens

semestrui Masinė apklausa Studijų

prorektorius

Fakultetiniai studijų kokybės centrai

(diagnostikos rezultatų

Įpusėjus pavasario semestrui

Interviu, Focus grupė

Fakulteto dekanai, Katedros vedėjas,

SP kuratorius ir SP

Institucinis kokybės užtikrinimo lygmuo

Senatas, rektoratas,

studijų prorektorius

Svarstyti ir tvirtinti SP; svarstyti ir

priimti nutarimus

studijų kokybės

užtikrinimo klausimais;

tvirtinti studijų kokybės gerinimo strategiją;

organizuoti studijų

kokybės užtikrinimo

sistemos kūrimą ir

įgyvendinimą.

Studijų skyrius AIS pažymėti

programos (dalyko) akreditacijos

rezultatus; studijų ir dalykų duomenų

bazę, pasirenkamų dalykų aprašus

paskelbti ŠU ir UU interneto svetainėse,

teikti studentams administracinę

paramą.

Karjeros centras Konsultuoti studentus apie

karjeros galimybes Lietuvoje ir užsienyje;

plėtoti socialinių partnerių tinklą; organizuoti

renginius karjeros valdymo klausimais; analizuoti

darbo rinkos tendencijas, kaupti informaciją apie

situaciją darbo rinkoje bei teikti ją ŠU ir UU

padaliniams.

Strateginio ir kokybės valdymo tarnyba

Kurti ir plėtoti ŠU ir UU Studijų kokybės

užtikrinimo sistemą; kaupti, sisteminti ir

skleisti bendruomenėje naujausią šalies ir

pasaulio studijų kokybės laidavimo patirtį; analizuoti studijų

kokybę instituciniu aspektu; konsultuoti

akademinę bendruomenę studijų kokybės

užtikrinimo klausimais.

Biblioteka Užtikrinti prieigą prie naujausių informacinių šaltinių ir aprūpinti reikiamomis patalpomis, teikti konsultacijas informacijos valdymo klausimais.

Informacinių sistemų tarnyba Užtikrinti AIS nenutrūkstamą veikimą, duomenų saugumą ir prieinamumą (atitinkamoms vartotojų grupėms).

Tarptautinių programų ir ryšių tarnyba

Plėtoti ryšius su užsienio

aukštosiomis

mokyklomis ir kitomis institucijom

is; koordinuoti ERASMUS mobilumą;

ieškoti tarptautinių

studijų galimybių.

18 pav. ŠU ir UU lygmens studijų programos administravimo ir studijų proceso kokybės užtikrinimo dalyviai ir jiems keliami uždaviniai

56

12 lentelėStudijų programos kokybės užtikrinimo sistema fakultetų lygmeniu

Studijų kokybės objektas Atsakingi subjek-tai / objektai

Veiklos laikas

Stebėsenos metodas

Sprendimą to-bulinimo klausi-mais priimantys

subjektai / objektai

Studijų programos tikslai, turinys

SP vadovai, kat-edros, SP KSG

Pasibaigus mokslo met-ams, realiza-vus studijų programą

Katedros, Insti-tuto, Kokybės užtikrinimo komisijos posėdis

Kokybės užtikrinimo komisija, Kat-edra, Institu-tas, fakultetų SP komitetai, JSKSG

Studijų rezultatai Fakultetų prodekanai Pasibaigus semestrui

Statistinė duomenų analizė

Katedra, Insti-tutas, fakultetų administracija, JSKSG

Grįžtamasis ryšys apie studijų proceso ir jo komponentų kokybę

Studentų pa-sitenkinimas

Studijų kokybės valdymo grupė (diagnostika)

Įpusėjus rudens semestrui

Masinė ap-klausa

Studijų prorek-torius

Fakultetiniai studijų kokybės centrai(diagnostikos rezultatų gilinimas, kokybiniai tyrimai)

Įpusėjus pavasario semestrui

Interviu, Focus grupė Fakulteto dekanai,

Katedros vedėjas, SP kuratorius ir SP stebėsenos grupė, JSKSG

Katedra (studijų dalyko kokybės; dėstytojų dalykinės ir didaktinės kompe-tencijos vertinimas)

Pasibaigus semestrui,realizavus studijų programą

Apklausa

Alumnų pasitenkinimas ir integracija į darbo rinką

Karjeros centras (diagnostika)

Realizavus studijų programą

Masinė ap-klausa

Fakulteto dekanai, JSKSG

Socialinių partnerių pa-sitenkinimas

Studijų kokybės valdymo grupė (diagnostika) Pasibaigus

mokslo met-ams, realiza-vus studijų programą

Masinė ap-klausa

Studijų prorek-toriai

Katedra, studijų programos kurato-rius (diagnostikos rezultatų gilinimas)

Interviu, Focus grupė

Fakulteto dekanai, Katedros vedėjas, SP kuratorius ir SP stebėsenos grupė, JSKSG

Studentų dalyvavimas mokslinėje veikloje

Fakulteto prode-kanas

Studijų metų pabaigoje

Mokslo publikacijų ap-skaita ir analizė

Katedra, deka-natas, JSKSG

57

Studentų dalyvavimas tarptautinėse mainų progra-mose

Fakulteto užsienio ryšių koordinatoriai

Pasibaigus semestrui

Interviu su mainų programose dalyvavusiais studentais

Fakultetų admin-istracija, JSKSGParama studentams Fakulteto prode-

kanasVisus metus

Studentų poreikių stebėsena ir analizė

Studijų aplinka Programos vadovas, bibliotekos vedėja

Studentų ap-klausa / Focus grupė

18 paveiksle ir 12 lentelėje pavaizduoti padaliniai ir atsakingieji asmenys, kurie pade-da užtikrinti studijų kokybę. Studijų kokybė bus užtikrinama visapusiškai ir sistemiškai, siekiant ne tik įgyvendinti kriterijus, bet ir gerinti rodiklius. Vidiniam kokybės vertin-imui atlikti vertinimo sritys, posričiai, kriterijai ir rodikliai parinkti remiantis Europos ir nacionalinėmis aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis, kurias įgyvendinant fakultete / universitete patvirtintos atitinkamos strategijos, planai. Esminėmis kokybės stebėsenos ir vertinimo kryptimis pasirinktas studijų proceso tobulinimas, studijuoti ir dirbti skatinančios aplinkos gerinimas, studijų valdymo sistemos tobulinimas.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas studijų proceso dalyvių pasitenkinimui studijų kokybe: bus apklausiami studentai instituciniu, fakulteto ir dalyko lygmenimis, o tyrimų rezultatus svarstys ir pagal situaciją koreguos įgaliojimus turintys atsakingi asmenys (12 lentelė). Pabrėžiama, kad kokybės rodikliai apima socialinių dalininkų (studentų, socialinių partnerių, praktikų vadovų praktikos vietose, dėstytojų, studentų tėvų, visuomenės veikėjų ir kt.) įtraukimo į veiklas lygį, dalyvių pasitenkinimą bei įtakos sprendimų priėmimui dėl veiklų tobulinimo aspektus, todėl tai garantuoja visapusiškesnį SP tobulinimą pagal patvirtintus kriterijus. Taikomų vertinimo metodų ir priemonių pasirinkimą ir / ar parengimą lemia šioms kryptims realizuoti numatyti uždaviniai ir pasiekimo indikatoriai. Vertinimo parametrai, metodai ir priemonės iš esmės dera tar-pusavyje, atitinka vertinimo tikslą ir objektą. Studentų nuomonė svarbi, todėl kai bus vykdomos apklausos – BŪTINA PAREIKŠTI SAVO NUOMONĘ, nes ji analizuo-jama ir posėdžiuose, diskusijose, ir taikant anketinius apklausos metodus. Studentų, absolventų ir socialinių partnerių grįžtamojo ryšio rezultatai svarstomi katedros, de-kanato posėdžiuose. Atsižvelgdami į studentų pateiktus vertinimus, dėstytojai tobulina dalyko turinį, darbo organizavimą užsiėmimų metu. Pažymėtina, kad studentai dalyvau-ja Senato veikloje, apeliacinėse komisijose, dekanate, SP KSG. Tai leidžia jiems teikti įvairius su studijų kokybės vertinimu susijusius pasiūlymus, demokratiškai dalyvauti ŠU gyvenime. Bendradarbiavimas su darbdaviais sudaro galimybę objektyviai įvertinti studijų kokybę, studijų programų privalumus ir trūkumus bei jas tobulinti.

SP lygmeniu ŠU yra Socialinio darbo magistro programos komitetas (PK) ir Studijų programų vertinimo komitetas (SPVK). Juos sudaro universiteto dėstytojai, kurių mok-sliniai interesai atitinka kuruojamą studijų programą, taip pat studijų programą studi-juojantys studentai ir socialiniai partneriai. Komitetai organizuoja atitinkamos studijų programos priežiūrą, stebėjimą ir tobulinimą. Remiantis ŠU Studijų programų verti-

58

nimo komitetų nuostatais1 grupės tikslas yra užtikrinti vykdomos studijų programos vidinę kokybės priežiūrą, stebėjimą ir tobulinimą. Studijų programos administravimo ir kokybės užtikrinimo procesas yra reglamentuotas ŠU studijų nuostatais2 ir kt. doku-mentais. Siekiant aktyvinti studijų procesą ir stiprinti nuolatinio mokymosi motyvaciją, aprobuojama visų studijų dalykų kaupiamojo balo vertinimo sistema, aptariami studentų motyvaciją stiprinantys veiksniai. Siekdami studijų kokybės ŠU ir UU dėstytojai kiekv-ienais metais atliks savo veiklos (studijų ir mokslinės / metodinės) savianalizę ir jos ataskaitą teiks katedros vedėjui, katedros vedėjas – JSKSG. Katedros lygmeniu atlieka-ma SP analizė ir vertinimas, sprendžiami konkretūs studijų proceso organizavimo, ma-terialinio ir metodinio aprūpinimo, studijų kokybės gerinimo, pažangių mokymo formų ir metodų diegimo, dėstytojų krūvio paskirstymo, dalykų keitimo, aprašų rengimo bei tvirtinimo ir kt. klausimai. Metų pabaigoje JSKSG, remdamasi gautais duomenimis, katedros vedėjui, SP KSG ir dėstytojams teiks siūlymus, kaip galima tobulinti SP.

ŠU ir UU studijų programų studentams teikiama nuolatinė akademinė, informacinė-konsultacinė, metodinė ir socialinė parama. Kiekvieno semestro pradžioje visi stu-dentai supažindinami su akademine ir neakademine veikla, jų organizavimo tvarka bei įvairiopos paramos galimybėmis, informuojami apie studentų organizacijas, meno ir sporto kolektyvus, universiteto skyrius ir tarnybas. ŠU ir UU bendradarbiauja su studentų atstovybėmis, Ūkio tarnyba, derindami studentų bendrabučių valdymo klausi-mus. Stipendijų skirstymo komisija savo darbe vadovaujasi: ŠU pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų stipendijų skyrimo nuostatais3, Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu4. ŠU administracijos ir studentų ginčų nagrinėjimo komisijoje nagrinėjamos studentų pateiktos apeliacijos.

Informacija apie studijų programos kokybės vertinimą ir jo rezultatus viešinama katedrų, dekanato ir fakulteto tarybos posėdžiuose, studijų programų kokybės stebėsenos grupės pasitarimuose, fakulteto skelbimų lentose, fakulteto / universiteto tinklalapiu-ose, organizuojamose apskritojo stalo diskusijose studijų kokybės klausimais. Minėta informacija prieinama dėstytojams, studentams, fakulteto administracijai, išoriniams socialiniams dalininkams. Be to, socialiniai dalininkai noriai bendradarbiauja siūlydami absolventams baigiamųjų darbų temas (tokiu atveju pasirašoma trišalė mokslinio ty-rimo atlikimo sutartis), skaitydami paskaitas ir vesdami pratybas fakultete ir / arba savo

1 Šiaulių universiteto studijų programos kokybės stebėsenos grupės nuostatai, patvirtinti Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-409. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/old.su/lt/studijos-darbuotojams/sp-kokyb-steb-gr> [žiūrėta 2011 m. vasario 8 d.]. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio šios grupės pavadintos į Studijų programos vertinimo komitetais. 2 Šiaulių universiteto studijų nuostatai, patvirtinti 2008-04-16 ŠU Senato posėdyje (protokolo Nr. 23) ir papildyti 2010-01-20 ŠU Senato posėdyje (protokolo Nr. 4). Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/su-dok/520-stud-nuost> [žiūrėta 2011 m. vasario 8 d.].3 Šiaulių universiteto pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų stipendijų skyrimo nuostatai. Patvirtinti Rektoriaus 2010-02-01 įsakymu Nr. V-212 „Dėl ŠU pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų stipendijų skyrimo nuostatų tvirtinimo“. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/studentams/finansine-parama/stipendijos> [žiūrėta 2011 m. vasario 8 d.].4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1801 „Dėl Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (patvirtintas 2009-12-23 LRV nutarimu Nr. 1801; pakeistas ir papildymas 2010-06-16 LRV nutarimu Nr. 77). Žin., 2009, Nr. 158-7187. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376395> [žiūrėta 2011 m. vasario 8 d.].

59

ugdymo institucijoje, priimdami studentus į praktiką, vertindami jų pasirengimą prakti-nei veiklai bei siūlydami praktikos tobulinimo galimybes. Svarbus vaidmuo išoriniams socialiniams dalininkams tenka ir studijų viešinimo procese, kai jie inicijuoja susitiki-mus su programos kuratoriais.

Taigi studijų administravimą sudaro daug veiksnių: planavimas, studijų vykdymas, studentų nuomonės (ir dėstytojų bei socialinių partnerių) apklausa bei studijų progra-mos koregavimas atsižvelgiant į gautus nuomonių rezultatus ir į naujas mokslo bei studijų tendencijas Europoje ir Lietuvoje.

60

Literatūros sąrašas

1. Abarius, P., Bražėnaitė, V., ir kt. E-mokymosi kursų metodiniai nurodymai. Prieiga per internetą: <http://www.liedm.lt/about/metodiniai_nurodymai/> [žiūrėta 2013-12-18].

2. Ablačinskaitė, J. (2012). 5 pagrindinės kokybiško bendravimo taisyklės. Prieiga per internetą: <http://www.zurnalistika-kitaip.lt/bendravimas/5-pagrindines-koky-bisko-bendravimo-taisykles> [žiūrėta 2013-09-24].

3. Acienė, E., Kreivinienė, B. (2013). Probleminio mokymosi metodo taikymas social-inio darbo magistrantūros studijose. Inovatyvūs studijų metodai II pakopos Socialinio darbo studijų programoje. Metodinė priemonė studentams, sud. I. Baranauskienė, 92-106. Vilnius: UAB „BMK Leidykla“.

4. Adams, R., Dominelli, L., Payne, M. (2009). Developing integrative practice. Practising social work in a complex world. Basingstoke: Pallgrave Macmillan.

5. Aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas. (2010). Vilnius: Studi-jų kokybės vertinimo centras. Prieiga per internetą: <http://www.skvc.lt/content.asp?id=429&h=%FEodynas> [žiūrėta 2013-10-10].

6. Aleksejūnė, V., Pilinkaitė-Sotirovič, V., Valentinavičius, V., Viščinytė, M. (2010). Įvairovei atvira mokykla: kodėl ir kaip siekti kultūrų dialogo. Lygių galimybių plėtros centras. Vilnius: Eugrimas.

7. Asminavičius, T. (2013). Ar tikrai neverbalinis bendravimas sudaro apie 93 proc. mūsų komunikacijos? Prieiga per internetą: <http://www.technologijos.lt> [žiūrėta 2013-11-06].

8. Atkinson, D. R., Morten, G., Sue, D. W. (1998). Counseling American minorities (5th ed.). New York, NY: McGraw-Hill.

9. Bagdonaitė, G., Zuzevičiūtė, V. (2011). Tarpkultūrinis pasaulis ir mokykla sanglau-dai: galimi iššūkiai. Mokymosi patirčių daugiakultūrėje aplinkoje pobūdžio tyri-mas. VI Framework Programme No. 028603-2. Projektas „Strategies for inclusion and social cohesion in Europe from education“. Integrated Project. Kaunas, VDU.

10. Baranauskienė, I. (2013). Inovatyvūs studijų metodai II pakopos Socialinio darbo studijų programoje. Metodinė priemonė dėstytojams. Vilnius: UAB „BMK Lei-dykla“.

11. Barzelis, A., Barcytė, L. (2008). Studentų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas, tai-kant kooperuotų studijų metodą. Magistro darbas. Socialiniai mokslai, edukologija (07 S).

12. Baziukaitė, D., Narščius, A. (2008). Virtuali mokymo(si) aplinka MOODLE. Atmintinė studentui. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

13. Baziukaitė, D., Vaira, Ž., Gorbunovas, V. (2008). Virtuali mokymo(si) aplinka MOODLE. Atmintinė dėstytojui. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

14. Bernal, G., Rodriguez, M. M. (2012). Cultural Adaptations: Tools for Evidence-Based Practice With Diverse Populations. American Psychological Association.

15. Bulajeva, T. (2007). Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip sukurti studentų pasie-kimų vertinimo metodiką. Metodinė priemonė. Vilnius: UAB „Petro ofsetas“.

16. Burgess, R. G. (2000). Some issues and problems in cross-cultural case study re-

61

search. Studies in Qualitative Methodology. Series editor(s): Dr. Sam Hillyard. Vol-ume 6, Cross-Cultural Case Study, 43-52.

17. Council of Europe (red.) (2001). Modern Languages: Learning, Teaching, Assess-ment. A Common European Framework of Reference. Prieiga per internetą: <http://www.coe.int/t/dg4/linguistic/Source/CECR_EN.pdf> [žiūrėta 2012-10-11].

18. Crotty, R. (2013). Introduction to Intercultural Studies. Gill & Macmillan Publish-ing.

19. Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga. A Framework for Qualifi-cations on the European Higher Education Area. Bologna Working Group on Qu-alifications Frameworks (2005). Bologna: Ministry of Science, Technology and Innovation. Prieiga per internetą: <htt://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/050218_QF_EHEA.pdf> [žiūrėta 2013-10-05].

20. Čižienė, R., Vaišnorienė, D., Vitkūnienė, L. (2004). Virtualiųjų mokymosi aplinkų palyginimas. Nuotolinių studijų plėtra Europos edukacinių dimensijų kontekste. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

21. Europos Komisija (2009). Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga (EKS). Liuksemburgas. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/broch_lt.pdf> [žiūrėta 2013-10-05].

22. Gerulaitis, D. (2013). Įrodymais grįstas ugdymas. Inovatyvūs studijų metodai II pa-kopos Socialinio darbo studijų programoje. Metodinė priemonė studentams, sud. I. Baranauskienė, 49-65. Vilnius: UAB „BMK Leidykla“.

23. Giedrimas, V., Giedrimienė, L. (2007). Nuotolinių studijų kursų rengimas. Vilnius: Vaga. Kaklauskas, L. (2006). Darbas Moodle aplinkoje. Šiauliai: Šiaulių univer-siteto leidykla. ISBN 9986-38-693-4.

24. Gillham, B. (2001). Case Study Research Methods. London, New York: Continuum.25. Holtz Deal, K., Pittman, J. (2009). Examining Predictors of Social Work Stu-

dents’ Critical Thinking Skills. Advances in Social Work. 10, 1, 87-102. Prieiga per internetą: <http:// journals. iupui. edu/index.php/advancesinsocialwork/article/view/197/213> [žiūrėta 2013-09-08].

26. Jarvinen, H. M. (2009). Language in content instruction. Issues in promoting lan-guage and learning in CLIL type provision. Prieiga per internetą: <http:// lici.utu. fi/ materials / article jarvinen.pdf> [žiūrėta 2013-10-12].

27. Jensen, J. (2012). Kokybiško bendravimo elementai. Prieiga per internetą: <http://www.zurnalistika-kitaip.lt/bendravimas/5-pagrindines-kokybisko-bendravimo-tai-sykles> [žiūrėta 2013-10-12].

28. Jovaiša, L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.29. Kaffemanienė, I. Baigiamojo magistro darbo vertinimo kriterijai. Prieiga per in-

ternetą: <http://www.su.lt/sgnsf/apie-fakultet/centrai/studiju-kokybes-centras/skc-naujienos> [žiūrėta 2013-11-20].

30. Kaffemanienė, I. (2006). Negalės ir socialinės gerovės tyrimų metodologiniai as-pektai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

31. Karaliūtė, E. (2009). Tarpkultūrinio bendravimo / bendradarbiavimo aktualumas ir raiška. Prieiga per internetą: <http://www.kvalifikacija .lt/index.php?view=article&catid=42%3Astraipsniai&id=128%3Atarpkulturinis-bendravimas&option=com_ content & Itemid=66> [žiūrėta 2013-07-05].

62

32. Ketinamos vykdyti Šiaulių universiteto ir Atviro tarptautinio žmogiškosios plėtros universiteto „Ukraina“ jungtinės magistro studijų programos „Socialinis darbas“ dvišalė sutartis. 2013 m. birželio 27 d. Nr. 06-25-B-55.

33. Kraujutaitytė, L., Pečkaitis, J. S. (2003). Nuotolinių studijų organizavimas: strategi-jos ir technologijos. Monografija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas.

34. Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nuta-rimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 986. Žin., 2011-08-30, Nr. 107-5057.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1801 „Dėl Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (patvirtintas 2009-12-23 LRV nutarimu Nr. 1801, pa-keistas ir papildymas 2010-06-16 LRV nutarimu Nr. 77). Žin., 2009, Nr. 158-7187. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376395> [žiūrėta 2011-02-08].

36. LR ŠMM įsakymas Bendrieji jungtinių studijų programų reikalavimai, 2011-07-29 Nr. V-1468.

37. Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas, patvirtintas Lie-tuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 „Dėl magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo pa-tvirtinimo“. Žin., 2010-06-10, Nr. 67-3375.

38. Magistro darbų vertinimo kriterijai. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/sgnsf/apie-fakultet/centrai/studiju-kokybes-centras/skc-naujienos> [žiūrėta 2013-11-20].

39. Marandon, G. (2003). Beyond empathy, cultivating trust: keys for intercultural reun-ion in

Revista CIDOB d’Afers Internacionals, núm. Abstracts, 61-62, 375-379.40. Pundzienė, A. (2010). Atvejų kūrimo / tyrimo / analizės (akta) metodo taikymas.

Projekto „Studijų organizavimo ir mokymo(si) inovacijų diegimas Šiaulių universi-tete (SOMID)“ medžiaga.

41. Rice, W. H. (2006). Moodle. E-Learning Course Development. UK: Birmingham. 42. Rimkus, V. (2013). CLIL metodas. Inovatyvūs studijų metodai II pakopos Socialinio

darbo studijų programoje. Metodinė priemonė studentams / sud. I. Baranauskienė, 33-48. Vilnius: UAB „BMK Leidykla“.

43. Sudhoff, J. (2010). CLIL and Intercultural Communicative Competence: Foundations and Approaches towards a Fusion. International CLIL Research Journal, 1(3), 30-37. Prieiga per internetą: <http://www.icrj.eu/13/article3.html> [žiūrėta 2013-10-17].

44. Staniulienė, S. (2010). Organizacinė kultūra. Mokomoji knyga. Kaunas: VDU lei-dykla.

45. Studijų pakopų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi-nistro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo pa-tvirtinimo“. Žin., 2011-11-26, Nr. 143-6721.

46. Studijų rezultatų vertinimo sistema, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2194 „Dėl Studijų rezulta-tų vertinimo sistemos patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 81-3218.

63

47. Šiaulių universiteto studijų nuostatai. (2011). Šiauliai: Šiaulių universitetas.48. Šiaulių universitetas. Žinių ir gebėjimų vertinimas / Kaupiamasis vertinimas. Priei-

ga per internetą: <http://su.lt/kaupiam-vert> [žiūrėta 2013-11-20].49. Šiaulių universitetas. Žinių ir gebėjimų vertinimas / Studijų rezultatų vertinimo sis-

tema. Prieiga per internetą: <http://su.lt/studentams/studiju-procesas/ziniu-geb/462-vertin-sistem> [žiūrėta 2013-11-20].

50. Šiaulių universiteto Vidinės (studijų) kokybės vadybos sistemos modelis. (2013). Darbo grupės vad. R. Bilbokaitė. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/bylos/D4-lt.pdf> [žiūrėta 2013-11-10].

51.Šiaulių universiteto studijų programos kokybės stebėsenos grupės nuostatai, patvir-tinti Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-409. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/old.su/lt/studijos-darbuotojams/sp-kokyb-steb-gr> [žiūrėta 2011-02-08]. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio šios grupės pavadintos Studijų programos vertinimo komitetais.

52.Šiaulių universiteto studijų nuostatai, patvirtinti 2008-04-16 ŠU Senato posėdyje (protokolo Nr. 23) ir papildyti 2010-01-20 ŠU Senato posėdyje (protokolo Nr. 4). Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/su-dok/520-stud-nuost> [žiūrėta 2011-02-08].

53. Šiaulių universiteto pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų stipendijų sky-rimo nuostatai. Patvirtinti Rektoriaus 2010-02-01 įsakymu Nr. V-212 „Dėl ŠU pir-mosios ir antrosios studijų pakopų studentų stipendijų skyrimo nuostatų tvirtinimo“. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/studentams/finansine-parama/stipendijos> [žiūrėta 2011-02-08].

54. Telešienė, A. (2013). Kompiuterizuota kokybinių duomenų analizė su NVIVO ir TEXT ANALYSIS SUITE. Prieiga per internetą: <http://www.lidata.eu/index.php> [žiūrėta 2013-10-02].

55. Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. spalio 16 d. įsakymas № 943 «О введении в высших учебных заведениях Украины Европейской кредитно-трансферной системы».

56. Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymas „Наказ Міністерства освіти і науки, молоді та спорту України ВІД“ 29 березня 2012 m. № 384, Форма № Н-5.01.

57. Virgailaitė-Mečkauskaitė, E. (2011). Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas aukš-tojo mokslo internacionalizacijos kontekste (magistrantūros studijų aspektas). Dak-taro disertacija. Socialiniai mokslai, edukologija (07 S). VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

58. Zavadskas, E. K., Trinkūnas, V., Jarmuškaitė, L. (2004). Nuotolinių studijų kokybės ir efektyvumo didinimas. Nuotolinių studijų plėtra Europos edukacinių dimensijų kontekste. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

II VADOVASJUNGTINĖS SOCIALINIO DARBO II PAKOPOS STUDIJŲ PROGRAMOS TURINIO REALIZA-

VIMO SPECIFIKA TAIKANT INOVATYVIUS METODUS Mokomoji knyga

Recenzentai: Kateryna Kolchenko, Liudmyla SerdiukSudarytoja Ingrida Baranauskienė

Lietuvių kalbos redaktorė Angelė PletkuvienėDizainerė-maketuotoja Vismantė Juozėnaitė

__________________________________________________

2014-03-28. 3,75 leidyb. apsk. l. Tiražas 30 vnt. Užsakymas 2861.Išleido ir spausdino UAB „BMK Leidykla“, J. Jasinskio g. 16, LT 03163 Vilnius

www.bmkleidykla.lt, info@bmkleidykla.lt