Eligijus R ail a

IgnotusIgnotasVilniaus vyskupas

Ignotas Jokūbas Masalskis

IgnotusIgnotas

MASALSKIS. Įsteigt teatrą Vilniuj sumaniauKovot su eretikais. Jų priviso.Bedievių plauko įvairaus. Kvailių.

Balys Sruoga, Apyaušrio dalia

aidai · 2010

Eligijus R ail a

IgnotusIgnotasVilniaus vyskupas

Ignotas Jokūbas Masalskis

© Eligijus Raila, 2010© Leidykla „Aidai“, 2010

ISBN 978-9955-656-78-4

Leidykla „Aidai“, Bazilijonų g. 3, LT-01304 VilniusTel. +370 5 212 2363 · El. paštas aidai@aidai.lt · www.aidai.lt

UDK 282(474.5):929MassalskiRa-133

Knygos leidimą parėmė:

Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijaLietuvos Respublikos kultūros ministerija

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Tarybos posėdyje 2009 12 10 (Prot. Nr. 10) apsvarstyta ir pritarta skelbti kaip mokslinę monografiją

Recenzentai:dr. Liudas Jovaiša (Vilniaus universitetas)dr. Mindaugas Paknys (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

Redaktorė Rima MalickaitėRodykles sudarė Inga ŠedvydytėKnygos dailininkas Tomas Mrazauskas

Pratarmė 11

1 I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų 13

2 I. J. Masalskio kultūrinė veikla: edukacinės Apšvietos likimas 99

3 I. J. Masalskio ūkinė veikla: fiziokratizmo konfigūracija Lietuvoje 165

Šaltiniai 205 Iliustracijų sąrašas 221 Asmenvardžių rodyklė 223 Vietovardžių rodyklė 233

Turinys

Praeitis, kaip ir kiekvienas žmogiškasis pasaulis, yra totalumo masyvas, sunarstytas iš begalinio skaičiaus momentų. Toks be-ribiškumas istoriko žinojimui, atrodytų, nepasiekiamas ir ne-pabaigiamas. Todėl nuolatinė proto pastanga aiškinti tikrovę verčia sukonkretinti paieškų galimybę ir išskirti iš nugrimzdusių šimtmečių ledyno tokį „laiko kristalą“, kuris atspindėtų dabarties šviesą. Manytumėm šiuo kristalu esant Apšvietos epochą, kurią vieni vadino „filosofijos amžiumi“, kiti – „didžiuoju amžiumi“.

Tačiau istorinių faktų, įvykių ar procesų seka, rūpestingas jų sluoksniavimas pagal tam tikras vidines charakteristikas ar išorės faktūras yra bergždžias žaidimas, jeigu juos atskirsime nuo žmogaus aplinkos. Antropocentrinis matmuo apvalo isto-rinius procesus nuo anonimiškumo apnašų. Atskira asmenybė tyrinėjama tiek, kiek į ją galima žiūrėti kaip į svarbių ir lem-tingų kolektyvinių polinkių reiškėją, naujų idėjinių programų kūrėją ar aktyvią jų dalyvę. Juk XVIII a. ideologija ir jos skli-dimas į Abiejų Tautų Respubliką nebuvo savaimis procesas. Jis tapo neišvengiamas todėl, kad Lietuvos ir Lenkijos pirmieji „Apšvietos dalyviai“, priklausę valstybės politiniam elitui, su-gebėjo sukurti kultūrinį tinklą, kuriuo Apšvietos idėjos buvo perteikiamos kitiems visuomenės sluoksniams. Vienas šio tinklo – ypač edukacinės jo sistemos – kūrėjų Lietuvoje buvo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis.

Ši asmenybė yra susilaukusi įvairiausių istorinių vertinimų. Jų skalė labai plati: nuo „didaktine mažakraujyste“ sergančios istoriografijos moralizuojančių pasmerkimų iki patriotinio-ha-giografinio patoso, nuo niekšingo išdaviko iki lietuvių tautos kankinio. Visos šios tendencijos darė (ir tebedaro) pakankamai stiprų poveikį istorinei savimonei.

Pratarmė

Ignotus Ignotas12

Manytume, būtinas ne siaurai profiliuotas ir vienspalvis, bet I. J. Masalskio vita activa ir vita contemplativa klodus inte-gruojantis požiūris. Tokiu būdu visą jo kultūrinį kontinentą pagal visuomenę sudarančius segmentus išskyrę į tris esmi-nius – politinį, edukacinį ir ūkinį – masyvus, bandysime atlikti I. J. Masalskio – ne tik kaip XVIII a. Lietuvos didiko ir Vilniaus vyskupo, bet ir kaip Apšvietos epochos idėjų perteikėjo – bio-grafijos rekonstrukciją. O juk kiekviena rekonstrukcija yra ne standartinių kareivinių atstatymas, bet asmens individualy-bės atkūrimas. Tiktai jis niekada neturi pabaigos, nes pabaiga reikštų statytojo mirtį. Ir istorikui pats nuostabiausias dalykas yra galimybė niekada iki galo nepažinti istorinės tikrovės. Nes neatskleista istorinė tikrovė yra tūkstantį kartų tikresnė ir ver-tingesnė už istorinę visažinystę.

Todėl knygos pavadinimo pirmasis sandas nėra atsitikti-nis. Ignotus Ignotas nėra nei korektūros klaida, nei kokia nors įmantri autoriaus užgaida. Šioje knygoje nebus ieškoma kalvio Ignoto teisybės. „Nepažįstamas Ignotas“ (būtent tai reiškia šie žodžiai išversti iš lotynų kalbos) – tai nuoroda į nepažinią žmogaus istorinę tikrovę ir niekada nesibaigiantį jos atradimą. Tai tekstinis kelio ženklas, nurodantis, kad čia atsiveria neper-matoma „individualybės“ bedugnė, kurios pakraštys nubrėžtas tam tikrais faktais ir atributais: vardu, kalba, kilme, gimimo vieta, emocijomis, pasaulėžiūra ir epochos kultūrinėmis bei socialinėmis vertybėmis.

Kita vertus, tai ir siekis atskleisti „neapšviestą“ I. J. Masals-kio asmenybės pusę – istoriografijos nepastebėtą, nutylėtą, o kartais ir nuslėptą. Kilstelėti vyskupo mantijos skraistę. Arba sunkią istorijos draperiją.

Visos asmenybės, pranykusios istorijos sutemose, turėjo savo biografijas, tačiau ne visų biografijos tapo istorijos dalimi. Vienus mirtis niekingai sunaikino, kitus – plačiai išgarsino. Dar kitiems mirtis tapo tik vienišu antkapiu. Kar tu vių kilpos dydžio dangaus sklypu, juodu pabaigos tašku.

Ignotas Jokūbas Masalskis gimė 1729 m. liepos 22 d. Alek-ši cuose,1 senelio Jono Masalskio, Gardino seniūno, val dose.2 Prie Svisločiaus upės įsikūrusius Alekšicus ir Masa lianus dar XVI a. pab. savo šeimos lizdu „pavertė“ rusų kunigaikštis ir Gardino pavieto maršalas Fiodoras Ivano vičius Masals-kis.3 Pirmosios trys dešimtys jo gyvenimo metų slinko tėvo, Vilniaus kašteliono, vėliau tapusio LDK didžiuoju etmonu, Mykolo Juozapo Masalskio globoje ir priežiūroje. Motina Pranciška Oginskytė didesnės įtakos auklėjant vaikus neturėjo. Ji, būdama Smolensko vyskupo Liudviko Karolio Oginskio sesuo,4 kadaise padėjo Mykolui Juozapui Masalskiui įgyti po-litinį svorį, be to, su kraičiu atnešė jam nemažas žemių valdas. Ignotas Jokūbas Masalskis dar turėjo tris vyresnius brolius ir vieną seserį.

1 I. Szybiak, Massalski Ignacy Jakub, in: Polski słownik biograficzny, Wroc ław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 135.

2 Z. Zielińska, Massalski Michał Józef, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 141.

3 T. Wasilewski, Massalski Andrzej, in: Polski słownik biograficzny, Wroc ław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 133.

4 K. Bartoszewicz, Tadeusz Ogiński wojewoda trocki i jego pamiętnik, in: Odbitka z „Przeglądu Historycznego“, Warszawa, 1913, s. 25.

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų 1

Ignotus Ignotas14

Brolis Kazimieras, Valkavisko seniūnas ir Lietuvos patauri-ninkas, susirgęs psichine liga, 1756 m. atsisakė visų parei gybių.5 Mirė 1778 m.6

Juozapas Adrijanas, gimęs apie 1726 m., buvo Lietuvos paiž-dininkis ir Gardino seniūnas. Laikytas gabiu politiku, tačiau ankstyva mirtis (mirė 1765 m. birželio 6 d. Varšuvoje) nutraukė jo politinę karjerą. Su Antanina Radvilaite susilaukė keturių vaikų, tačiau gyvi liko du – sūnus Ksaveras, tapęs pėstininkų pulko vadu, ir duktė Elena Apolonija, ištekėjusi už kunigaikš-čio Charles’io de Ligne.7

Jonas Mikalojus gimė 1728 m. Pripažinus brolį Kazi mierą neveiksniu, 1756 m. perėmė jo pareigybę ir tapo Lie tu vos pa-taurininku. 1762 m. tapo Lietuvos Tribunolo maršalu, tačiau netrukus 1763 m. pradžioje mirė. Jį palaidojo Veisiejų, kurie priklausė tėvui Mykolui Juozapui Masalskiui, parapinėje baž-nyčioje.8 Per trumpą kadenciją Tribunolo maršalas spėjo susi-bičiuliauti su Aleksejumi Bestuževu-Riuminu, kurio rūmuose Šnipiškėse ne kartą lankėsi su broliu Ignotu Jokūbu.9

Sesuo Kotryna Masalskytė buvo ištekėjusi už Nau gar duko kašteliono Juozapo Nesiolovskio. Kitos dvi seserys – Teresė ir Marijona – mirė vaikystėje.10

Tėvas Mykolas Juozapas Masalskis buvo išaugęs saksų tradi-cijų aplinkoje. Jaunystėje mokėsi Vilniaus akademi joje, tačiau vėliau atsidavė politinės karjeros aistrai. Visuomet domėjosi ka-riniais reikalais. 1733 m. kovėsi Stanislovo Leščinskio šalininkų

5 Z. Zielińska, op. cit., s. 143. 6 R. Krs. [Rapolas Krasauskas], Mykolas Juozapas Masalskis, in: Lietuvių

enciklopedija, Boston, 1959, t. 17, p. 436. 7 Z. Zielińska, Massalski Józef Adrian, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław,

Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 141. 8 Z. Zielińska, Massalski Jan Mikołaj, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław,

Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 139–140. 9 W. Konopczyński, Od Sobieskiego do Kościuszki, Kraków, 1921, s. 140. 10 Z. Zielińska, Massalski Michał Józef, s. 143.

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų 15

gretose, o 1735 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei, atvesda-mas ją į Varmiją.11 1744 m. seime pasisakė už kariuomenės reformą. Tais pat metais tapo Vilniaus kaštelionu ir Lietuvos lauko etmonu.12 Politinių ir karinių įvykių sukūryje nepamiršo ir bajoriškojo pamaldumo prievolių. 1755 m. Mykolas Juozapas Masalskis kartu su Trakų kaštelionu Tadu Oginskiu ir vienu iš Pacų dalyvavo piligriminėje kelionėje į Čenstakavą, kur paliko brangius votus.13

Būsimo Vilniaus vyskupo jaunystė iš esmės praėjo sak-siškų tradicijų ir politinių vidutiniosios bajorijos papročių persmelktoje aplinkoje. Tai buvo tipiškas dvinaris XVIII a. pir-mos pusės tėvo-sūnaus ar dėdės-sūnėno šeimyninio gyvenimo ir politinės veiklos kontekstas. Mykolas Juozapas Masalskis, tapęs Čartoryskių politikos šalininku, nutaręs iš esmės pa-sirūpinti sūnaus karjera, lėšų ir pastangų nepagailėjo. Tėvas ilgą laiką jį išlaikė savo pinigais. Finansinė priklausomybė nuo tėvo didžia dalimi reiškė ir priklausomybę nuo tėvo politinių pažiūrų. Taip buvo sudarytas nerašytas šeimyninis sandė-ris. Užtikrinęs sūnui aukštą dignitoriaus kėdę, tėvas tikėjosi sulaukti naudingo, patikimo ir įtakingo politinio partnerio. Taip Lietuvos ir Lenkijos valstybėje XVIII a. pirmoje pusėje formavosi ir veikė ne tiek politiniais ir socialiniais interesais besiremiančios atskiros partijos, kiek šeimos ir giminystės ryšiais susijusios grupuotės. Tokios susivienijusios giminės tu-rėdavo persvarą seimeliuose, o didikai siekdavo jų draugystės.14 Bajorija, kuri sudarė 7 % visų gyventojų, buvo panaši veikiau

11 Ibid., s. 141. 12 Ibid., s. 142. 13 K. Bartoszewicz, op. cit., s. 9. 14 A. Moszczyński, Pamiętnik do historyi polskiej w ostatnich latach panowania

Augusta III i pierwszych Stanisława Poniatowskiego, wydanie drugie, Poznań, 1863, s. 119 (čia ir toliau tekste kursyvu pateikiamos istorinių šaltinių cita­tos, o kabutėmis išskiriamos vėlesnių autorių ir tyrinėtojų nuomonės bei pasisakymai).

1 Dvi kostiumuotos rūkančios beždžionėlės, grakščiai atspindinčios Saksų epochos linksmybes. Jean-Antoine Watteau, XVIII a.

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų 17

į kastą negu į socialinę grupę.15 Pinigai ir aukšti valstybiniai postai turėjo nuolatos stiprinti abipusę tėvo ir sūnaus sąjungą. M. J. Masalskis, numatęs sūnui vyskupo kėdę, tikėjosi sėkmin-gai išspręsti įvairius finansinius klausimus ir sustiprinti savo politinę įtaką. Vyskupas buvo ne tik bažnytinė figūra, bet ir svarbus politinis statusas. Norėdamas tai kuo greičiau įgyven-dinti, tėvas susirašinėjo su Rusijos dvaru.16

Pirmuosius mokslus I. J. Masalskis ėjo Vilniaus jėzuitų Collegium Nobilium. Tėvas jį į mokyklą, skirtą lavinti ir auk-lėti neturtingos bajorijos vaikus, atidavė kartu su broliu Jonu Mikalojumi. M. J. Masalskis nepagailėjo gero užmokesčio. Finansinė parama labai padėjo sutvirtėti šiai jėzuitų moky-klai. Greitai M. J. Masalskio pėdomis pasekė ir kiti Lietuvos didikai, atiduodami savo atžalas į jėzuitų Collegium Nobilium. Netrukus, 1744–1746 m., ši mokykla tapo elitine Lietuvos didikų vaikų mokymo ir auklėjimo įstaiga.17 7–8 dešimtmečiais šioje mokykloje dėstė ir keturi prancūzų jėzuitai: Pierre’as Gatey, Stephanas Rousselis, Pierre’as Metra ir Louis Verdier.18

Tai buvo pirmasis sąlytis su jėzuitų kultūrine dirva, kuri, reikia manyti, turėjo įtakos savarankiškam I. J. Masalskio pa-sirinkimui. Dvasininko karjerą jis pradėjo 1744 metais. Jonas Dominykas Lopacinskis, kanauninkas ir M. J. Masals kio namų kapelionas bei mokytojas, 1744 m. liepos 27 d. Vilniaus kapi-tulai pasiūlė priimti jaunąjį Masalskį į kanauninkus vietoje mirusio Andriejaus Volodkovičiaus.19 Tėvas jau prieš tai kaip dovaną iš Augusto III buvo išrūpinęs jam klebono vietą Volpoje,

15 A. Zamoyski, Ostatni król Polski, Warszawa, 1994, s. 5. 16 M. Lukšienė, Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji – XIX a.

pirmoji pusė, Vilnius, 1985, p. 18. 17 L. Piechnik, Rzut oka na powstanie, rozwój i likwidację jezuickiego Collegium

Nobilium w Wilnie, in: Studia z dziejow oświaty i kultury umysłowej w Polsce XVIII–XX w., ksiega ofiarowana Janowi Hulewiczowi, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1977, s. 82.

18 Ibid., s. 93. 19 W. Przyalgowski, Żywoty biskupów wilenskich, Petersburg, 1860, s. 170.

Ignotus Ignotas18

Vilniaus diecezijoje.20 Tiesa, jaunasis Bažnyčios tarnas tuo metu ne ypač rūpinosi savo ganytojiška valda. Jo jaunystės bi-čiulis ir kortų žaidimo partneris Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis savo atsiminimuose rašė, jog Volpoje, pradėjęs klebonauti, jis rado apleistą bažnyčią. I. J. Masalskis 10 metų ją turėjo, bet lankėsi gal tik porą sykių.21 Tuo metu bažnytinė karjera buvo svarbesnis dalykas, nei gūdi provincijos bažnyčia, kuri buvo tik papildomas pajamų šaltinis. Vėliau pats J. K. Kosakovskis savo lėšomis pastatė naują Volpos bažnyčią, pasirūpinęs ir kunigų butais, ir ūkinėmis patalpomis.22 Taip ar-timiausias tikslas buvo pasiektas. 1744 m. gegužės 9 d. Drezdene karalius Augustas III pasirašė raštą, kuriuo I. J. Masalskiui buvo suteiktas Vilniaus kapitulos kanauninko titulas.23

Vyskupas koadjutorius Juozapas Stanislovas Sapiega pa-kiliai rašė M. J. Masalskiui apie jo sūnų: Kunigas kanauninkas Mūsų, kurio jaunystė animum sortita senilem visus rapit.24 Vėliau I. J. Masalskis, tapęs vyskupu, atsidėkojo už J. S. Sapiegos pa-stangas gauti iš Augusto III kanauninko vardą. 1766 m. kovo 3 d. jis laišku kreipėsi į Polocko vaivadą Aleksandrą Mykolą Sapiegą, kad šis koplyčioje, kur ilsisi didžiojo vyskupo Sapiegos palaikai, lieptų pastatyti Maussoleum.25

Taigi pirmieji bažnytinės ir politinės veiklos pamatai buvo pakloti. Dabar atėjo eilė pasirūpinti ir proto lavinimu. Atidus ir turtingas tėvas sudarė sąlygas puikiai jo mokslinio kelio pra-džiai. 1745 m. jaunasis kanauninkas įstojo į Varšuvos misionierių

20 I. Szybiak, op. cit., s. 135. 21 Pamiętniki Józefa Kossakowskiego biskupa inflanckiego. 1738–1788, z portre­

tem, wydał Adam Darowski, Warszawa, 1891, s. 36. 22 Ibid., s. 46. 23 W. Przyalgowski, op. cit., s. 170. 24 „įgijusi senio dvasią, visus pakeri“ (lot. k.). LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 426, apl. 1,

l. 44 (1744 m. rugpjūčio 1 d. J. S. Sapie gos laiškas M. J. Masalskiui). 25 MAB, f. 139, b. 2718, l. 42 (1766 m. kovo 3 d. I. J. Masalskio laiškas A. M. Sapie­

gai, rašytas Vilniuje).

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų 19

seminariją, kuri tuo metu garsėjo pavyzdine mokymo progra-ma.26 Kiek vėliau šioje seminarijoje mokslus ėjęs ir lavinęsis Juozapas Kazimieras Kosakovskis pažymėjo, jog kiekviena diena buvo skirta meditacijos pratyboms, bažnytinėms kny-goms skaityti, moralinei ir dogmatinei teologijai, bažnytinei retorikai, bažnytinei teisei, prancūzų kalbos pamokoms ir vi-suotinės teisės valandoms.27 Bažnytinių discip linų ir pasau-lietinių dalykų sintezė, ypač bažnytinės teisės ir visuotinės teisės kompleksas seminarijos auklėtiniui suteikdavo galimybę aktyviau ir efektyviau dalyvauti politiniame bei kultūriniame šalies gyvenime. Kunigai, baigę panašaus profilio seminarijas, galėdavo sėkmingiau ir našiau „įdaiginti“ savo kūrybines idė-jas į socialinę terpę. Šio proceso kulminacija buvo Edukacijos Komisijos veikla, trukusi visą paskutinįjį XVIII a. ketvirtį. Juk be Livonijos vyskupo J. K. Kosakovskio šią seminariją baigė du Edukacijos Komisijos pirmininkai: Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis ir Plocko vyskupas, vėliau tapęs Lenkijos primu, Mykolas Poniatovskis.

XVIII a. penktame dešimtmetyje Lenkijos sostinėje jau buvo susitelkęs gausus žmonių būrys, pajėgus kurti Apšvietos veiklos programą.28 Mokydamasis Varšuvos misionierių se-minarijoje I. J. Masalskis užmezgė glaudžius ryšius su Piotru Śliwickiu. Šis žmogus savo metu buvo ryškiausia misionierių kongregacijos figūra, kuri „savo kongregacijos seminarijose teologiją išvalė nuo scholastinių niekų.“29 Ilgainiui jų bendravi-mas virto nuoširdžiu ir intensyviu susirašinėjimu, kuris padėjo I. J. Masalskiui, tapusiam Vilniaus vyskupu, kurti savo diece-zijoje dvasinio mokymo programą ir formuoti naują Vilniaus

26 I. Szybiak, op. cit., s. 135. 27 Pamiętniki Józefa Kossakowskiego biskupa inflanckiego. 1738–1788, s. 38. 28 J. Gierowski, U źródeł polskiego Oświecenia, in: Wiek XVIII. Polska i świat,

księga poświęcona Bogusławowi Leśnodorskiemu, Warszawa, 1974, s. 50. 29 W. Smoleński, Przewrót umysłowy w Polsce wieku XVIII. Studya historyczne,

Kraków, Petersburg, 1891, s. 36.

Ignotus Ignotas20

kunigų seminarijos struktūrą. Misionierių kongregacija buvo pelniusi vyskupo palankumą, todėl jo aplinkoje buvo galima sutikti nemažai žymių to laiko misionierių kunigų: Mykolą Karpavičių, Vilhelmą Kalinskį ir Tomą Husaževskį. Be to, P. Śliwickis parūpindavo I. J. Masalskiui ir naujų prancūziškų, ir Viduramžių filosofijos knygų. Kai kurios iš jų ne tik brangios, bet ir retos: pavyzdžiui, labai reta opera „Philosophia Cuesonis“.30 Kaip matome, I. J. Masalskis savo vyskupavimo išvakarėse studijavo vokiečių filosofo ir kardinolo Mikalojaus Kuziečio palikimą. P. Śliwickis patarinėjo I. J. Masalskiui ir Veisiejų baž-nyčios statybos klausimais.31

Mokslo metai, praleisti Varšuvos seminarijoje, tapo stipriu akstinu formuotis kokybiškai naujai, Apšvietos idėjas generuo-jančiai pasaulėžiūrai. I. J. Masalskiui tai buvo pirmoji asmeninė kultūrinio ir kontempliatyviojo gyvenimo statio.

Netrukus dar viena pareigybė sustiprino tėvo ir sūnaus po-litinės sąveikos pjedestalą. 1748 m. birželio 20 d. I. J. Masalskis tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos raštininku.32 Tačiau sparčioje pasiekimų ir tikslų virtinėje, kuri to meto bajorui buvo neabejotinas asmeninių savybių indikatorius, trūko vienos la-bai svarbios grandies – aukštosios mokyklos suteikto moks-linio laipsnio. Mat pagal Tridento Susirinkimo reikalavimus kandidatas į vyskupus privalėjo turėti teologijos arba kanonų teisės mokslo laipsnį. Bet ir ši problema buvo greitai išspręsta. Tėvas išsiuntė jį lavintis į Romą. I. J. Masalskis pasuko tradici-niu, jo pirmtakų jau pramintu keliu.

Romos universitetas nuo XVIII a. tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos bažnytinių hierarchų mokslo ir edukacijos buveine. 1707 m. šiame universitete teisės daktaro laipsnį gavo

30 LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 426, apl. 6, l. 1 (1757 m. rugpjūčio 7 d. P. Śliwickio laiškas I. J. Masalskiui, rašytas Varšuvoje).

31 LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 426, apl. 6, l. 2 (1758 m. kovo 12 d. P. Śliwickio laiškas I. J. Masalskiui, rašytas Varšuvoje).

32 I. Szybiak, op. cit., s. 135.

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų 21

Vilniaus kanauninkas, Vilniaus vyskupo Motiejaus Ancutos brolis Jurgis,33 1717 m. – Poznanės kanauninkas, vėliau tapęs Lucko vyskupu Janas Aleksan deris Lipskis ir Krokuvos vysku-pas Andrzejus Stanislawas Załus kis,34 1723 m. – Adamas Ignacy Komarowskis, vėliau tapęs primu ir parėmęs pijorų mokyklinę reformą,35 1738 m. – Krokuvos vyskupas Kajetanas Sołtykas, aktyviai su I. J. Masalskiu sprendęs Respublikos disidentų pro-blemą.36 Stanisławas Litakas yra pastebėjęs, kad Augusto II ir ypač Augusto III laikais labai pasikeitė Bažnyčios hierarchų edukacija. 1736–1765 metais 66 % aukštųjų Lietu vos ir Lenkijos dvasininkų turėjo mokslinius laipsnius.37 Per 30 metų atkarpą buvo paklotas pamatas katalikiškosios Apšvietos skliautui.

Būsimasis Vilniaus vyskupas po trejų su puse metų baigė studijas ir 1752 m. kovo 29 d. gavo abiejų teisių daktaro laipsnį už darbą De praecipuis Ecclesiae Romanae placitis disputatio.38

Išvardyta iškilių Bažnyčios veikėjų plejada aiškiai perteikia Apšvietos idėjų plitimo topografiją. Romos–Krokuvos–Var-šuvos vektorius su Vilniaus atkarpa buvo vienas pagrindinių katalikiškos Apšvietos ideologijos sklidimo kanalų. XVIII a. pir-moje pusėje Roma vėl tampa antruoju pagal dydį Itali jos miestu, nusileisdama tik Neapoliui.39 Tai ne tik plastinių menų, muzikos ir didžiojo Gianlorenzo Berninio, bet ir mokslų miestas, kurių pakilimui didelę įtaką turėjo popiežius Benediktas XIV (1740–1758). Sudaręs keletą konkordatų su Savoja, Ispanija, Portugalija ir Neapolio karalyste, jis sustip rino tose šalyse Bažnyčios

33 M. Loret, Życie polskie w Rzymie w XVIII wieku, [be leidimo vietos ir metų], s. 158.

34 Ibid., s. 159. 35 Ibid., s. 160. 36 Ibid., s. 161. 37 S. Litak, Duchowieństwo polskie w okresie Oświecenia, in: Wiek Oświe ce nia 5.

Elity spoleczne w Polsce, Warszawa, 1988, s. 105. 38 I. Szybiak, op. cit., s. 135. 39 P. Chaunu, Cywilizacja wieku Oświecenia, Warszawa, 1989, s. 478.

Ignotus Ignotas22

pozicijas ir įgijo svarią materialinę paramą.40 Benediktas XIV iš gilaus letargo prikėlė ir Romos universitetą, vadinamąjį Sapienza. Dar būdamas profesoriumi Prospero Lambertiniu jis ilgą laiką dėstė šiame universitete.41 Benedikto XIV iniciatyva buvo su-stiprintas gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymas. 1748 m. įkurtos dvi naujos – aukštosios matematikos ir chemijos – katedros, įkurta chemijos laboratorija, atnaujintas anatomijos teatras bei iš naujo užveistas botanikos sodas.42 Iš Ragūzos atvykęs dal-matas jėzuitas Rogeris Josephas Boscovichius popiežiaus prita-rimu atliko astronominius stebėjimus ir kartu su ordino broliu Maire’u sudarė Bažnyčios valstybės žemėlapį.43 Popiežiaus vals-tybė pradėjo gyventi bendru europietiškos Apšvietos ritmu. Pastoracinės praktikos srityje Benediktas XIV stipriai pabrėžė vizitacijų svarbą, kurios, jo manymu, buvo pagrindinė diecezijos gydymo priemonė.44 Šį ganytojiškos veiklos metodą savo vysku-pavimo pradžioje energingai ėmė taikyti ir I. J. Masalskis.

Popiežius neaplenkė ir socialinės rūpybos bei filantropinės veiklos. Jo įsaku visuose valstybės miestuose buvo įsteigti javų sandėliai, turėję geriau aprūpinti gyventojus maisto produk-tais. Ši karitatyvinė, Apšvietos epochoje racionalų pavidalą įgavusi Benedikto XIV politika turėjo didelę įtaką vėlesnei I. J. Masalskio ekonominei ir finansinei veiklai.

Štai tokioje įvairialypėje ir daugiabriaunėje Bene dikto XIV pontifikato aplinkoje praėjo I. J. Masalskio teologinės studijos. Tai buvo labai svarbus ir sodrus gyvenimo tarpsnis, savotiška antroji statio, atvėrusi galimybę užimti vyskupo sostą.

40 J. W. Kowalski, Poczet papieży, Warszawa, 1988, s. 155. 41 M. Loret, op. cit., s. 157. 42 F. L. von Pastor, Geschichte der Päpste im Zeitalter des fürstlichen Abso­

lutismus von der Wahl Benedikts XIV bis zum Tode Pius’ VI (1740–1799). Erste Abteilung: Benedikt XIV und Klemens XIII (1740–1769), Frei burg im Breisgau, 1931, s. 134.

43 Ibid., s. 135. 44 Ibid., s. 211.

2 Masalskių giminės herbai.

Ignotus Ignotas24

Grįžęs į Lietuvą, I. J. Masalskis iš karto įsijungė į politinę vidaus kovą, norėdamas paremti savo tėvą, bendradarbiavusį su aktyvia ir veiklia Čartoryskių gimine, vadinamąja „Familija“. Kitoje politinių svarstyklių pusėje stovėjo Radvilų, Branickių ir Potockių blokas, kurio ryškiausias lyderis Lietuvoje buvo Karolis Stanislovas Radvila Panie Kochanku. Šių dviejų po-litinių, dažnai giminystės ryšiais susijusių blokų priešprieša ir varžymasis dėl lemiamos įtakos šalies gyvenime buvo ryš-kiausias paskutiniųjų Augusto III valdymo metų akcentas. Vidutinioji ir smulkioji bajorija šioms grupuotėms suteikė paslankumo ir labilumo, nes piniginė parama ir dvaro kon-junktūra bajorus patraukdavo tai į vieną, tai į kitą politinę sto-vyklą. Žinoma, tokios politinių šalininkų ir oponentų stovyklos nebuvo reljefiškų socialinių ir politinių programų kūrėjos ir propaguotojos, tačiau jos, tapusios traukos centrais, turėjo nemažos įtakos Respublikos bajorų emancipacijai. Ši smul-kiosios ir vidutiniosios bajorijos atstovų politinė gravitacija liudijo apie kai kuriuos įveiktus luominės savimonės slenks-čius. Jos ksenofobinio uždarumo ir politinės hermetizacijos kiautas pradėjo iš lėto irti. Taip greta didikų atsirado pata-rėjų, patikėtinių ir agentų kategorija, kilusi iš vidutiniosios bajorijos. Antai K. S. Radvilos aplinkoje išaugo Marcinas Matuszewiczius, tapęs Radomo konfederacijos sekretoriumi, ir Ignotas Bogušas, ėjęs Baro konfederacijos sekretoriaus pa-reigas.45 Prancūzų generolas Charles François Dumouriez, kovojęs Baro konfederatų pusėje, 1770 m. atvykęs į Prešovą (dab. Bratislavą), kur rinkosi iš Lietuvos ir Lenkijos pasitraukę konfederatai, atsiminimuose rašė, kad Prešove vieninteliu žmo-gumi su galva buvo Lietuvis, pavarde Bogušas, Konfederacijos generalinis sekretorius.46

45 J. Michalski, Problematyka polskiej elity politycznej XVIII wieku, in: Wiek Oświecenia 5. Elity społeczne w Polsce, Warszawa, 1988, s. 24.

46 Wojna w Polsce 1770 i 1771 z pamiętników generała Dumouriez’a, Poznań, 1865, s. 21.

[…]

[…]

Archyvinė medžiaga

Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA)f. SA (Senieji aktai)f. 1029 (Masalskių giminės fondas)f. 1135 (Vilniaus mokslo bičiulių draugijos fondas)

Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (MAB)f. 12 (Kauno universiteto bibliotekos fondas)f. 43 (Vilniaus kapitulos fondas)f. 139 (Sapiegų giminės fondas)f. 148 (Tiškevičių giminės fondas)f. 233 (Adolfo Šapokos fondas)f. 255 (Lietuvių mokslo draugijos fondas)f. 273 (Alberto Liudviko Zoštauto fondas)

Bibliografija

Akty powstania Kościuszki, wydali S. Askenazy i W. Dzwonkowski, Kraków, 1918, t. 1.

Aleksandrowska E., Z dziejów służby Grzegorza Kniażewicza u Ignacego Massalskiego. Listy pisarza do biskupa i o biskupie z lat 1769–1786, in: Archiwum literackie, t. 22: Miscellanea z doby Oświecenia, 5, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1978.

Aleksandrowska E., Pilchowski Dawid Zygmunt, in: Polski słownik biogra­ficzny, Kraków, 1981, t. 26.

Arytmetika prostacka czyli Nowy sposob czynienia rachunkow […] wy­naleziona przez X. Bernarda Sirucia Scholarum Piarum Matematyka, w Wilnie […], 1777.

Askenazy S., Dwa stulecia. XVIII i XIX, Warszawa, 1910, t. 2.Aus Polens und Kurlands letzten Tagen, Memoiren des Baron Karl Heinrich

Heyking (1752–1796), Berlin, 1897.Bahner W., Aufklärung als europäisches Phänomen. Überlick und Einzeldar­

stellungen, Leipzig, 1985.

Šaltiniai

Ignotus Ignotas206

Baranowski I., Warszawa za Stanisława Augusta, Warszawa, 1917.Bartyś J., Rzeczpospolita Pawłowska na tle reform włościańskich w Polsce w

XVIII wieku, Warszawa, 1982.Bartnicka K., Wychowanie patriotyczne w szkołach Komisji Edukacji Naro­

dowej, Warszawa, 1973.Bartoszewicz K., Tadeusz Ogiński wojewoda trocki i jego pamiętnik. Odbitka

z „Przeglądu Historycznego“, Warszawa, 1913.Bednarski S., Upadek i odrodzenie szkół jezuichich w polsce. Studjum z dzie­

jów kultury i szkołnictwa polskiego, Kraków, 1933.Bykowski L., Zajęcia praktyczne w przepisach Komisji Edukacyjnej, in: Epoka

wielkiej reformy. Studja i materjały do dziejów oświaty w Polsce XVIII wieku, pod redakcją d-ra Stanisława Łempickiego, Lwów, Warszawa, 1923.

Byševska L., 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis, dienoraštį spaudai pa-rengė ir komentarus parašė Piotras Jacekas Jamskis, įvadą parengė Eva Manikovska, į lietuvių kalbą vertė Vyturys Jarutis, Vilnius, 2008.

Blaszke M., Obraz i naprawa Rzeczypospolitej w myśli społeczno­politycznej fizjokratyzmu Baudeau i Le Mercier de la Rivière, Warszawa, 2000.

Bödeker E. H., Reisebeschreibungen im historischen Diskurs der Aufklärung, in: Aufklärung und Geschichte. Studien zur deutschen Geschichtswissen­schaft im 18. Jahrhundert, Göttingen, 1986.

Bohusz X., O początkach narodu i języka litewskiego, Warszawa, 1808.Borucki M., Po Radziwiłłowsku. O życiu i działalności politycznej wojewody wi­

leńskiego księcia Karola Radziwiłła „Panie Kochanku“, Warszawa, 1980.Buchholtz L., Powstanie kościuszkowskie w świetle korespondencji posła prus­

kiego w Warszawie, z rękopisu przełożył, wstępem i przypisami opatrzył Henryk Kocój, Warszawa, 1983.

Budreika E., Verkių rūmai, Vilnius, 1982.Bukar S., Pamiętniki z końca XVIII i początków wieku XIX, Warszawa, [nėra

leidimo metų].Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija (1009–1795), Vilnius, 2005.Burszta J., Kultura wsi w okresie folwarzcno­pańszczyżnianym, in: Historia

chłopów polskich, t. 1: Do upadku Rzeczypospolitej szlacheckiej, pod red. Stefana Inglota, Warszawa, 1970.

Chaunu P., Cywilizacja wieku Oświecenia, Warszawa, 1989.Chodynicki K., Poglądy na zadania historyi w epoce Stanisława Augusta,

Warszawa, 1915.Chromecki T., Krótki rys dziejów zgromadzenia szkół poboźnych czyli

OO. pija rów, Kraków, 1880.Czasy Stanisława Augusta Poniatowskiego przez jednego z posłów Wielkiego

Sejmu napisane, Poznań, 1867.

207Šaltiniai

Daugirdaitė-Sruogienė V., Lietuvos istorija, Vilnius, 1990.Delumeau J., Reformy chrześcijaństwa w XVI i XVII w. Narodziny i rozwój

Reformy protestanckiej, Warszawa, 1986.Delumeau J., Reformy chrześcijaństwa w XVI i XVII w. Katolicyzm między

Lutrem a Wolterem, Warszawa, 1986.Diarjusze sejmowe z wieku XVIII. Diarjusze sejmów z lat 1750, 1752, 1754 i

1758, wydał Władysław Konopczyński, Warszawa, 1937.Dikcyonarz Filozoficzny Religii […] wydany w francuskim języku od J. X. Non­

notta […] na polski język przez J. X. Tadeusza Brzozowskiego […] wyt­łumaczony. W Wilnie […] Roku 1782, t. 1.

Dolinskas V., Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžio­joje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2003.

Drėma V., Vilniaus Šv. Onos bažnyčia; Vilniaus katedros rekonstrukcija, 1782–1801 metais: dvi menotyros apybraižos, Vilnius, 1991.

Droga do komisji Edukacji Narodowej. Wybór materiałów literackich, opra-cowała Alina Czerwińska, Warszawa, 1973.

Drugi rozbiór Polski z pamiętników Siewersa, Poznań, 1865.Dutkowa R., Komisja Edukacji Narodowej, Wrocław, Warszawa, Kraków,

Gdańsk, 1973.Engelbrecht H., Bemerkungen zur Periodisierung der österreichischen Bil­

dungsgeschichte, in: Zur Geschichte des österreichischen Bildungswesens. Probleme und Perspektiven der Forschung, herausgegeben von Elmar Lechner, Helmut Rumpler, Herbert Zdarzil, redigiert von Elmar Lechner, Wien, 1992.

Erdmannsdörffer B., Mirabeau, Bielefeld, Leipzig, 1900.Falkowski Cz., Bogusławski Józef Konstanty, in: Polski słownik biograficzny,

Kraków, 1936, t. 2.Feigl H., Die Auswirkungen der theresianisch­josephinischen Reformgesetzge­

bung auf die ländliche Sozialstruktur Osterreichs, in: Osterreich im Europa der Aufklärung, Wien, 1985, t. 1.

Fierich J., Uwagi nad techniką rolniczą w Polsce, w drugiej połowie XVIII wieku, Poznań, 1938.

Friedrich J. C., Der Verfassungsstaat der Neuzeit, Berlin, Goettingen, Heidel-berg, 1953.

Furet F., La Révolution: De Turgot à Jules Ferry. 1770–1880, Paris, 1988.Galaunė P., Vilniaus meno mokykla (1793 –1831), Kaunas, 1928.Garbaczowa M., Poezja łacińska w Polsce doby Oświecenia, Wrocław, Kraków,

Gdańsk, Łódż, 1986Georg Forsters Werke. Tagebücher, Berlin, 1973, t. 12.Georgo Forsterio laiškai iš Vilniaus, sudarė Jonas Kilius, Vilnius, 1988.

Ignotus Ignotas208

Gide Ch., Rist Ch., Ekonominių teorijų istorija. Nuo fiziokratų ligi mūsų laikų, vertė dr. J. Pajaujis, Kaunas, 1932.

Gidžiūnas V., Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), Roma, Vilnius, 1994.Gierowski J., U źródeł polskiego Oświecenia, in: Wiek XVIII. Polska i świat,

księga poświęcona Bogusławowi Leśnodorskiemu, Warszawa, 1974.Goliński Z., Ignacy Krasicki, Warszawa, 1979.Gollwitzer H., Geschichte des weltpolitischen Denkens, Göttingen, 1972, t. 1.Grabski F. A., Myśl historyczna polskiego Oświecenia, Warszawa, 1976.Grabski W. M., U podstaw wielkiej reformy. Karta z dziejów Komisji Edukacji

Narodowej, Łódż, 1984.Gruszczyński L., Kaznodzieje polskiego oświecenia jako elita intelektualna,

in: Acta Universitatis Lodziensis. Folia Historica 22. Kultura elit w XVIII w., Łódż, 1985.

Güntzberg B., Die Gesellschafts­ und Staatslehre der Physiokraten, Leipzig, 1907.

Guttner J., Stosunek Stolicy Apostolskiej do Konstytucji Trzeciego Maja i Konfederacji Targowickiej, Warszawa, 1938.

Guzek K. A., Konkursy literackie i naukowe, in: Słownik literatury polskiego Oświecenia, pod redakcją Teresy Kostkiewiczowej, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1977.

Hazard P., Myśl europejska w XVIII wieku od Monteskiusza do Lessinga, Warszawa, 1972.

Hinz H., Fizjokratyzm, in: Słownik literatury polskiego Oświecenia, pod redakcją Teresy Kostkiewiczowej, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1977.

Historia dyplomacji polskiej, pod redakcją Zbigniewa Wójcika, Warszawa, 1982, t. 2.

Historia wychowania, pod redakcją Łukasza Kurdybachi, Warszawa, 1967, t. 1.Holy V. L., Über die Zeitgebundenheit der Kreislauftheorien von Quesnay,

Marx und Keynes, Zürich, 1957.Ignacy Jakub Xiąże Massalski […] Dat w Warszawie dnia 26. Marca 1789.

Roku.Im Hof U., Aufklärung in der Schweiz, Bern, 1970.Im Hof U., Das Europa der Aufklärung, München, 1993.Yla S., Šiluva Žemaičių istorijoje, Kaunas, 2007.Janaczek S., Pohl Andrzej, in: Polski słownik Biograficzny, Wrocław, War-

szawa, Kraków, Gdańsk, Łódź. 1982, t. 27/1.Janulaitis A., Valstiečių sukilimas XVIII amžiuje Lietuvoje. Iš Šiaulių Ekono­

mikos Archyvo, Vilnius, 1910.Jaroszewicz J., Obraz Litwy pod względem cywilizacji od czasów najdawniej­

szych do końca wieku XVIII, Wilno, 1845, t. 3.

209Šaltiniai

Jo Malonybės misionierių kongregacijos kunigo Kalinskio kalba apie laisvę, sakyta Pavlove 1779 Viešpaties metais spalio 28 d. [Išleista] Vilniuje, ka­rališkoje spaustuvėje prie Akademijos, [1779], in: Pilietiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokslai ir kalbos. XVIII amžiaus antroji pusė. Chrestomatija, Vilnius, 2003.

Jobert, A., Komisja Edukacji Narodowej w Polsce (1773–1794), Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1979.

Jougan A., O kazaniach jubileuszowych polskich, v, 1902.Jučas M., Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972.Jučas M., Lukšaitė I., Merkys V., Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki

1917 metų, Vilnius, 1988.Jučas M., XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose,

in: Lietuvos istorijos metraštis, 1973 metai, Vilnius, 1974.Kalinka W., Ostatnie lata panowania Stanisława Augusta, Kraków, 1891,

t. 1–2.Kalinka W., Sejm Czteroletni, Lwów, 1881, t. 1–2.Kaliński W., Dziennik. 1787–1788, opracował Łukasz Kurdybacha, Wrocław,

Warszawa, Kraków, 1968.Karbowiak A., O książkach elementarnych na szkoły wojewódzkie z czasów

Komisyi Edukacyi Narodowej, Lwów, 1893.Kazanie Miane na pogrzebie […] Michała Franciszka Karpowicza, pierwszego

Biskupa Wigierskiego, orderu Ś. Stanisława Kawalera przez X. Teodora Mietelskiego w Kościele katedralnym wigierskim Dnia 12, Grudnia, 1803, w Białymstoku.

Kazanie o różnych odmianach świata […] Miane przy zaczęciu dziewiętnas­tego wieku […] przez X. Teodora Mietelskiego w Goniądzu 1 go Stycznia 1801 Roku […] w Drukarni XX. Bazylianów w Supraślu.

Kiliński J., Pamiętniki, opracował Stanisław Herbst, Warszawa, 1958.Komisja Edukacji Narodowej (Pisma Komisji i o Komisji), Wybór źródeł,

zebrał i opracował Stanisław Tync, Wrocław, 1954.Konarski K., Pałac Brühłowski w Warszawie, Warszawa, 1915.Koneczny, F., Tadeusz Kościuszko, Poznań, 1922.Konopczyński W., Geneza i ustanowienie Rady Nieustającej, Kraków, 1917.Konopczyński W., Konfederacja barska, Warszawa, 1936, t. 1–2.Konopczyński W., Liberum veto, Kraków, 1918.Konopczyński W., Od Sobieskiego do Kościuszki, Kraków, 1921.Konopczyński W., Polska w dobie wojny siedmioletniej, Kraków, Warszawa,

1909, t. 1–2.Korespondencya Joachima Lelewela z Karolem Sienkiewiczem, in: Rocznik

Towarzystwa Historyczno­Literackiego w Paryżu. Rok. 1870–1872.

Ignotus Ignotas210

Korespondencja Adama Naruszewicza 1762–1796, z papierów po Ludwiku Bernackim uzupełnił, opracował i wydał Julian Platt, pod redakcją Tadeusza Mikulskiego, Wrocław, 1959.

Korniłowicz A., O życiu i pismach X. Gwiłelma Kalinskiego, Wilno, 1829.Korwin S., Trzeci Maj i Targowica, Kraków, 1890.Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski za Stanisława Augusta (1764–1794).

Badania historyczne ze stanowiska ekonomicznego i administracyjnego, Kraków, Warszawa, 1897–98, t. 1–6.

Kościałkowski S., Antoni Tyzenhauz. Podskarbi nadworny litewski, Londyn, 1970, t. 1–2.

Kostkiewiczowa T., Polski wiek świateł. Obszary swoistości, Wrocław, 2002.Kot S., Komisja Edukacji Narodowej 1773–1794, Kraków, 1923.Kot S., Reforma szkolna Stanisława Konarskiego, Kraków, 1923.Kowalski J. W., Poczet papieży, Warszawa, 1988.Kołłątaj H., Stan Oświecenia w Polsce w ostatnich latach panowania Augusta III,

Wrocław, 1953.Krasauskas R., Mykolas Juozapas Masalskis, in: Lietuvių enciklopedija,

Boston, 1959, t. 17.Krasauskas R., Stroinovskis Jeronimas, in: Lietuvių Enciklopedija, Boston,

1963, t. 29.Kraszewski J., Polska w czasie trzech rozbiorów (1772–1799), Poznań, 1873,

t. 1–3.Krzemiński S., Kommissya edukacyjna, Warszawa, 1908.Księga pamiątkowa setnej rocznicy ustanowienia Konstytucji 3 Maja, zebrał

i wydał Kazimierz Bartoszewicz, Kraków, 1891, t. 1.Kukiel M., Próby powstańcze po trzecim rozbiorze 1795–1797, Kraków,

Warszawa, 1912.Kumor B., Historia Kościoła, cz. 6: Czasy nowoźytne: Kościół w okresie ab­

soliutyzmu i Oświecenia, Lublin, 1985.Kurczewski J., Kościół zamkowy czyli katedra wileńska, Wilno, 1908, t. 1.Kurczewski J., Biskupstwo Wileńskie, Wilno, 1912.Lebedys J., Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime, Vilnius, 1976.Lechicka J., Józef Wybicki: Życie i twórczość, Toruń, 1962.Lelewel J., Historiczna paralella Hiszpanii z Polską w wieku XVI, XVII, XVIII,

Warszawa, 1831.Lelewel J., Panowanie króla polskiego Stanisława Augusta Poniatowskiego,

Obejmujące trzydziestoletnie usilności narodu podźwignienia się, ocalenia bytu i niepodległości, Warszawa, 1831.

Leśnodorski B., Dzieło Sejmu Czteroletniego (1788–1792). Studium histo­ryczno­prawne, Wrocław, 1951.

211Šaltiniai

Leśnodorski B., Gorzkowski Franciszek, in: Polski Słownik Biograficzny, Wrocław, Kraków, Warszawa, 1959–1960, t. 8.

Leśnodorski B., Historia i współczesność, Warszawa, 1967.Leśnodorski B., Rozmowy z przeszłością. Dziesięć wieków Polski, Warszawa,

1967.Lewicki J., Geneza Komisji Edukacji Narodowej. Studjum historyczne, War-

szawa, 1923.Lewicki J., Geografia za czasów Komisyi Edukacyi Narodowej pierwszego w

Europie ministeryum oświaty, Lwów, Warszawa, 1910.Lewicki J., Komisja Edukacji Narodowej w świetle ustawodawstwa szkolnego.

Szkic historyczny, Warszawa, 1923.Lexykon Geograficzny dla gruntownego poięcia gazet i historyi z roznych au­

torow zebrany, przetlumaczony i napisany przez X. Hilaryona Karpińs­kiego […] w Wilnie, 1766.

Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai, Vilnius, 1983.Lietuvos TSR istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų, Vilnius, 1985.Limanowski B., Historia ruchu społeczenego w drugiej połowie XVIII stule­

cia, Lwów, 1888.Libiszowska Z., Życie polskie w Londynie w XVIII wieku, Warszawa, 1972.Lipski J., Materjały do dziejów szkolnictwa polskiego z rękopisów Muzeum

XX. Czartoryskich i Bibljoteki Popielów w Krakowie, Kraków, 1923.List J. O., Xcia Jmci Massalskiego Biskupa Wileńskiego do X. Stanisława

Konarskiego S. P., Listy, memoriały i supliki. Z uwagami stosownemi, Wilno, 1804.

Listy Jana Śniadeckiego w sprawach publicznych od roku 1788 do 1830 pisane z autografów, wstęp i przypiski J. I. Kraszewskiego, Poznań, 1878.

Listy Kazimierza Nestora ks. Sapiehy w latach 1773, 1774, 1775 i 1776 do matki pisane z podróży za granicą, z autografów zbioru J. Kraszewskiego, Wilno, 1851.

Listy Wojciecha Jakubowskiego do Jana Klemensa Branickiego W. Hetmana Koroniego. Z lat 1758–1771, przypisami objasnił i dodatkami uzupełnił ś. p. Julian Bartoszewicz, Warszawa, 1882.

Litak S., Duchowieństwo polskie w okresie Oświecenia, in: Wiek Oświecenia 5. Elity spoleczne w Polsce, Warszawa, 1988.

Litak S., Jezuici na tle innych zakonów męskich w Polsce w XVI–XVIII wieku, in: Jezuici a kultura polska, pod red. L. Grzebienia i S. Obirka, Kraków, 1993.

Łojek J., Prasa polska w latach 1661–1831, in: Prasa polska w latach 1661–1864, Warszawa, 1976.

Łojek J., Wiek markiza de Sade, Lublin, 1982.

Ignotus Ignotas212

Łojek J., Wokół sporów i polemik. Publicystyka historyczna, Lublin, 1991.Loret M., Kościół Katolicki a Katarzyna II. 1772–1784, Warszawa, 1910.Loret M., Życie polskie w Rzymie w XVIII wieku, [be leidimo vietos ir metų].Lubieńska C. M., Sprawa dysydencka. 1764–1766, Kraków, Warszawa, 1911.Lukšienė M., Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji – XIX a.

pirmoji pusė, Vilnius, 1985.Maksimowicz K., Konstytucja 3 maja w anonimowej poezji politycznej lat

1791–1792, in: Rok Monarchii Konstytucyjnej, Piśmiennictwo polskie lat 1791–1792 wobec Konstytucji 3 Maja, praca zbiorowa pod redakcją Teresy Kostkiewiczowej, Warszawa, 1992.

Malec J., Narodziny polskiego prawa administracyjnego, in: Studia z historii prawa, pod redakcją Wiesława Litewskiego, Kraków, 1992.

Mandrou R., Staatsräson und Vernunft. 1649–1775, Frankfurt am Main, 1992.

Mann Z., Stanisław August na sejmie ostatnim, Warszawa, 1938.Marčėnas R., Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas 1769 m., Vilnius, 1969.Materyały do dziejów bezkrólewia po śmierci Augusta III i pierwszych lat dzie­

się ciu panowania Stanisława Augusta Poniatowskiego, Lwów, 1857, t. 1–2.Materyały do Konfederacyi barskiej r. 1767–1768, z niedrukowanych dotąd i

nieznanych rękopisów zebrał Szczęsny Morawski: w Lwowie, 1851, t. 1.Meyer J., Frankreich im Zeitalter des Absolutismus: 1515–1789, Stuttgart,

1990.Michalik B., Działalność oświatowa Ignacego Potockiego, Wrocław, Warszawa,

Kraków, Gdańsk, 1979.Michalski J., Problematyka polskiej elity politycznej XVIII wieku, in: Wiek

Oświecenia 5. Elity społeczne w Polsce, Warszawa, 1988.Michalski J., Sarmatyzm a europeizacja Polski w XVIII wieku, in: Swojskośc i

cudzoziemszczyzna w dziejach kultury polskiej, Warszawa, 1973.Mikulski T., Ze studiów nad Oświeceniem. Zagadnienia i fakty, Warszawa,

1956.Mizia T., Szkolnictwo parafialne w czasach Komisji Edukacji Narodowej,

Wrocław, Warszawa, Kraków, 1964.Mycielski J., Książę „Panie Kochanku“ w świetle własnej korespondencji,

Petersburg, 1898.Mościcki H., Dzieje porozbiorowe Litwy i Rusi, Wilno, 1913, t. 1.Mościcki H., Generał Jasiński i powstanie kościuszkowskie, Warszawa, Lublin,

Łódż, Kraków, Poznań, 1917.Moszczyński A., Pamiętnik do historyi polskiej w ostatnich latach panowa­

nia Augusta III i pierwszych Stanisława Poniatowskiego, wydanie drugie, Poznań, 1863.

213Šaltiniai

Mrozowska K., Komisja Edukacji Narodowej 1773–1794, Warszawa, Kraków, 1973.

Mrozowska K., Szkoła rycerska Stanisława Augusta Poniatowskiego (1765–1794), Wrocław, Warszawa, Kraków, 1961.

Na schyłku dni Rzeczypospolitej. Kartki z pamiętnika Michała Starzeńskiego (1757–1795), wydał Henryk Mościcki, Warszawa, 1914.

Nauka prawa przyrodzonego, politycznego, ekonomiki politycznej i Prawa Narodów przez Hieronima Stroynowskiego, Edycya czwarta, Warszawa, 1805.

Nipperdey T., Nachdenken über die deutsche Geschichte. Essays, München, 1986.

Nowak-Dłuźewski J., Stanisław Konarski, Warszawa, 1989.O skutecznym rad sposobie albo o utrzymywaniu ordynaryjnych sejmów, in:

S. Konarski, Pisma wybrane, Warszawa, 1955, t. 1.Ochmański W., Wiedza rolnicza w Polsce od XVI do połowy XVIII wieku,

Wrocław, Warszawa, Kraków, 1965.Oncken A., Politinės ekonomijos istorija, Kaunas, 1932.Oncken W., Das Zeitalter Friedrich des Grossen, Berlin, 1882, t. 1–2.Opisanie Pogrzebu J. O. Xiążęcia Ignacego Massalskiego Biskupa Wileńskiego.

Dnia 26 Marca 1795 R. w Wilnie odprawionego [be leidimo vietos ir datos].

[Ostrowski A.], Żywot Tomasza Ostrowskiego, ministra Rzeczypospolitej póżniej prezesa senatu Księstwa warszawskiego i Królestwa polskiego oraz rys wypadków krajowych od 1763 r. do 1817, Paryż, 1836.

Ostrowski T., Poufne wieści z oświeconej Warszawy. Gazetki pisane z roku 1782, opracował i wstępem opatrzył Roman Kaleta, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1972.

Ott E. A., Winkel H., Geschichte der theoretischen Volkswirtschaftslehre, Göttingen, 1985.

Pamiętnik anegdotyczny z czasów Stanisława Augusta, Warszawa, 1906, t. 1.Pamiętnik Anny z Lubomirskich Rzewuskej z lat 1758–1762, in: Kronika pod­

horecka. 1706–1779, ułożył Leon Rzewuski, Kraków, 1860.Pamiętnik Fryderyka II. króla pruskiego. Od Pokoju Hubertsburgskiego r. 1763

aż do podziału zaboru krajów Polski r. 1775, Poznań, 1868.Pamiętnik ks. Jana Nepomucena Kossakowskiego, biskupa wileńskiego (1755–

1808), in: Biblioteka Warszawska, Warszawa, 1933, Nr. 12.Pamiętniki czasów moich. Dzieło pośmiertne Juliana Ursina Niemcewicza,

Paryż, 1848.Pamiętniki Franciszka Karpińskiego, z rękopismu wydał J. Moraczewski,

Lwów, 1849.

Ignotus Ignotas214

Pamiętniki Jana Duklana Ochockiego, z pozostałych po nim rękopismów przepisane i wydane, przez J. I. Kraszewskiego, Wilno, 1875, t. 1–4.

Pamiętniki Józefa Drzewieckiego (1772–1852), wydane na nowo przez X. Dr. Ste fana Pawlickiego C. R. Profesora Uniwersytetu Jagiellońskiego, z dwoma portretami, Kraków, 1891.

Pamiętniki Józefa Kossakowskiego biskupa inflanckiego. 1738–1788, z portre-tem, wydał Adam Darowski, Warszawa, 1891.

Pamiętniki księdza J. Kitowicza do panowania Stanisława Poniatowskiego z manuskryptu dotąd drukiem nieogłoszonego, Poznań, 1845, t. 1–3.

Pamiętniki Marcina Matuszewicza kasztelana brzeskiego­litewskiego. 1714–1765, wydał Adolf Pawiński, Warszawa, 1876, t. 1–5.

Pamiętniki Michała Zaleskiego, wojskiego Wielkiego Księstwa Litewskiego, posła na sejm czteroletni, Poznań, 1879.

[Paprocki Franciszek] Domowie wiadomości o Wielkim Xięstwie Litewskim, w Wilnie, 1763.

Parkratima tąn saužines paraše Kunegas Ęmbražiejus Pabrieža Bernardinas Kretingos kloštoriaus Metusi 1849, in: XVIII amžiaus antrosios pusės – XIX am­žiaus pradžios lietuviškoji religinė proza. Chrestomatija, Vilnius, 2003.

Pastor von F. L., Geschichte der Päpste im Zeitalter des fürstlichen Absolutismus von der Wahl Benedikts XIV bis zum Tode Pius’ VI (1740–1799). Erste Abteilung: Benedikt XIV und Klemens XIII (1740–1769), Freiburg im Breisgau, 1931.

Pelczar S. J., Zarys dziejów kaznodziejstwa w Polsce, Kraków, 1917.Pidłypczak-Majerowicz M., Szkoły i ksiązki w działalności bazylianów w

XVII i XVIII w., in: Dzieło chrystianizacji Rusi Kijowskiej i jego konsek­wencje w kulturze Europy, redakcja Ryszard Łuźny, Lublin, 1988.

Piechnik L., Odrodzenie Akademii Wileńskiej 1730–1773, Rzym, 1990.Piechnik L., Rzut oka na powstanie, rozwój i likwidację jezuickiego Collegium

Nobilium w Wilnie, in: Studia z dziejow oświaty i kultury umysłowej w Polsce XVIII–XX w, księga ofiarowana Janowi Hulewiczowi, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1977.

Pierwiastkowe przepisy pedagogiczne Komisji Edukacji Narodowej z lat 1773–1776, wydał i wstępem opatrzył Zygmunt Kukulski, Lublin, 1923.

Plečkaitis R., Apšvietos epochos dvasia ir Lietuvos visuomenės tikrovė, in: Apšvietos ir romantizmo kryžkelėse. Filosofijos kryptys ir kontroversijos Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – pirmoje XIX a. pusėje, Vilnius, 2008.

Plečkaitis R., Feodalizmo laikotarpio filosofija Lietuvoje. Filosofija Lietuvos mokyklose XVI–XVIII amžiais, Vilnius, 1975, t. 1–2.

Pohoska H., Sprawa oświaty ludu w dobie Komisji Edukacji Narodowej, Kraków, 1925.

215Šaltiniai

Pohoska H., Wizytatorowie generalni Komisji Edukacji Narodowej. Mono­grafia z dziejów administracji szkolnej Komisji Edukacji Narodowej, Lublin, 1957.

Politische Korrespondenz Friedrichs des Grossen, Berlin, 1903, Bd. 28.Polska w roku 1793, według podróży Fryderyka Szulca, Drezno, 1870.Polskie instruktarze ekonomiczne z końca XVII i z XVIII wieku, wydał Dr. Ste-

fan Pawlik, Kraków, 1915.Pranciškus Ksaveras Mykolas Bagužis, in: V. Biržiška, Aleksandrynas, Vilnius,

1990 (antrasis fotografuotas leidimas).Protokóły posiedzeń Komisyi Edukacyi Narodowej 1773–1777, wydał Teodor

Wierzbowski, Warszawa, 1910.Protokóły posiedzeń Komisyi Edukacyi Narodowej 1778–1780, wydał Teodor

Wierzbowski, Warszawa, 1913.Protokóły posiedzeń Towarzystwa do ksiąg elementarnych 1775–1792, wydał

Teodor Wierzbowski, Warszawa, 1908.Przepis do szkół parafialnych, in: Ustawodawstwo szkolne za czasów Komisji

Edukacji Narodowej. Rozporządzenia, ustawy pedagogiczne i organiza­cyjne (1773–1793), zebrał Józef Lewicki, Kraków, 1925.

Przyalgowski W., Żywoty biskupów wilenskich, Petersburg, 1860.Pütz P., Die deutsche Aufklärung, Darmstadt, 1978.Quesnay F., Pisma wybrane, Warszawa, Kraków, Lublin, Łódż, Paryż,

Poznań, Wilno, Zakopane, 1928.Rabowicz E., Kossakowski Remigian (Remigiusz), in: Polski Słownik Bio­

graficzny, Wrocław, Kraków, Warszawa, 1959–1960, t. 8.Račkauskas J. A., Švietimo reforma Lenkijoje ir Lietuvoje XVIII a., Vilnius,

1994.Raporty generalnych wizytatorów szkół Komisij Edukacji Narodowej w

Wiełkim Księstwie Litewskim (1782–1792), opracowały Kalina Bartnicka i Irena Szybiak, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1974.

Reichelt H., Die Physiokraten, in: Pipers Handbuch der politischen Ideen, Herausgegeben von Iring Fetscher und Herfried Münkler, München, Zürich, 1985, Bd. 3.

Rękopism X. Bagińskiego. Dominikana Prowincyi Litewskiej (1747–1784 r.), wydany przez Eustachego Tyszkiewicza, Wilno, 1854.

Rys życia i prac naukowych ś. p. Stanisława de Bohusz Siestrzencewicza, Przez J. X. Fr. Stachowskiego, in: Rocznik Towarzystwa Naukowego Krakowskiego, 1840.

Roscher W., Geschichte der National­Oekonomik in Deutschland, München, 1874.

Rostworowski E., Historia powszechna. Wiek XVIII, Warszawa, 1995.

Ignotus Ignotas216

Rostworowski E., Ostatni król Rzeczypospolitej. Geneza i upadek Konstytucji 3 maja, Warszawa, 1966.

Rudomina J. S., Życie Hieronima Stroynowskiego, Wilno, 1839.Rutkowski J., Studia nad położeniem włościan w Polsce w XVIII wieku, in:

Idem, Studia z dziejów wsi polskiej XVI–XVIII w., wyboru dokonał i wstę-pem opatrzył Witold Kula, Warszawa, 1956.

Rutkowski J., Zarys gospodarczych dziejów Polski w czasach przedrozbio­rowych, Poznań, 1923.

Rzewuski H., Listopad. Romans historyczny z drugiej połowy wieku XVIII, Lwów, 1936.

Rzewuski H., Pamiątki Soplicy, Warszawa, 1961.Schall J., Historja żydów w Polsce, na Litwie i Rusi, Lwów, 1934.Schelle G., Du Pont de Nemours et L’école physiocratique, Paris, 1888.Schlettwein J. A., Allgemeine Deutsche Biographie, t. 31: Scheller – Karl

Schmidt, Leipzig, 1890.Schletz A., Tomasz Hussarzewski, in: Polski Słownik Biograficzny, Wrocław,

Warszawa, Kraków, 1962, t. 10/1.Serejski M. H., Naród a państwo w polskiej myśli historycznej, Warszawa,

1973.Słowikowski T., Poglądy na nauczanie historii w Polsce w wieku XVIII oraz

dydaktyczna koncepcja Joachima Lelewela, Kraków, 1960.Śmigielska-Kowalska A., Dzieje katedry anatomii w dawnym Uniwersytecie

Wileńskim i Akademii Medyko­Chirurgicznej Wileńskiej w latach 1777–1842, Wilno, 1938.

Smoleński W., Konfederacya targowicka, Kraków, 1903.Smoleński W., Ostatni rok Sejmu Wielkiego, Kraków, 1897.Smoleński W., Przewrót umysłowy w Polsce wieku XVIII. Studya historyczne,

Kraków, Petersburg, 1891.Smoleński W., Towarzystwa naukowe i literackie w Polsce wieku XVIII, in:

Idem, Pisma historyczne, Kraków, 1901, t. 2.Śniadecki J., Pisma pedagogiczne, wstępem i komentarzem opatrzył Jan

Hulewicz, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1961.Śniadecki J., Żywot uczony i publiczny Marcina Odlanickiego Poczobuta,

Wilno, 1810.Snopek J., Oświecenie. Szkic do portretu epoki, Warszawa, 1999.Stanisława hr. Wodzickiego wspomnienia z przeszłości od roku 1768 do roku

1840, Kraków, 1873.Stasiewicz-Jasiukowa I., Człowiek i obywatel w piśmiennictwie naukowym

i podręcznikach polskiego Oświecenia, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1979.

217Šaltiniai

Stasiewiczówna I., Z problemów nauki okresu Oświecenia, Wrocław, 1960.Stöve E., Zeitliche Differenzierung und Geschichtsbewusstsein in der neuzeit­

lichen Historiographie, in: Geschichtsbewusstsein und Rationalität: Zum Problem der Geschichtlichkeit in der Theoriebildung, Herausgegeben von Enno Rudolph, Eckehart Stöve, Stuttgart, 1982.

Streminger G., Adam Smith, Hamburg, 1989.Strohmeyer H., Die Geschichte der Erforschung des Phänomens „Leibeser­

ziehung“, in: Osterreich, Zur Geschichte des österreichischen Bildungs­wesens: Probleme und Perspektiven der Forschung, Herausgegeben von Elmar Lechner, Helmut Rumpler, Herbert Zdarzil, Wien, 1992.

Stroynowski A., Rola elity w życiu parlamentarnym epoki Stanisławowskiej, in: Kultura elit w XVIII w., Łódź, 1985.

Sułek Z., Sprzysiężenie Jakuba Jasińskiego, Warszawa, 1982.Szczepaniec J., Cenzura, in: Słownik literatury polskiego Oświecenia, pod re dakcją

Teresy Kostkiewiczowej, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1977.Szczygielski W., Łopaciński Jan Dominik, in: Polski Słownik Biograficzny,

Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1973, t. 18.Szybiak I., Massalski Ignacy Jakub, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław,

Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.Szybiak I., Szkolnictwo Komisji Edukacji Narodowej w Wielkim Księstwie

Litewskim, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1973.Szyndler B., Biblioteka Załuskich, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk,

Łódź, 1983.Šapoka A., Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu, Kaunas,

1936.Šapoka A., Bajoriškoji „demokratija“, in: Lietuvos praeitis, Vilnius, Kaunas,

1941, t. 1.Šidlauskas A., Istorija Vilniaus Universitete XVI a. pabaigoje – XIX a. pra­

džioje, Vilnius, 1989.Šidlauskas A., Švietimas Lietuvoje XVIII a. paskutiniame ketvirtyje: disertacija

istorijos mokslo kandidato laipsniui įgyti, Vilnius, 1962.Šmigelskytė-Stukienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos

susidarymas ir veikla 1792–1793 metais, Vilnius, 2003.Tarasovas B., Paskalis, iš rusų k. vertė Bronislovas Kurkulis, Vilnius, 1985.Tazbir J., Myśl polska w nowożytnej kulturze europejskiej, Warszawa, 1986.Tazbir J., Rzeczpospolita i świat. Studia z dziejów kultury XVII wieku, Wrocław,

Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1971.Tekieliński W., Opis dzienny szkół wileńskich, Akademii i Unywersitetu, oraz

Diarjusz znaczniejszych wypadków w Wilnie od roku 1781, po rok 1824 nastałych, Wilno, 1876.

Ignotus Ignotas218

Tereškinas A., Mielas mums gyvenimas…, in: Naujasis Židinys, 1991, Nr. 9.Theiner A., Geschichte des Pontificats Clemens’ XIV, Leipzig, Paris, 1853,

Bd. 1–2.Tync S., Nauka moralna w szkołach Komisji Edukacji Narodowej, Kraków,

1922.Tokarz W., Insurekcja warszawska (17 i 18 kwietnia 1794 r.), Lwów, 1934.Toll Ch. J., Powstanie kościuszkowskie w świetle korespondencji posła szwedz­

kiego w Warszawie, z rękopisu przełożyła, wstępem i przypisami opa-trzyła Leokadia Posteń, Warszawa, Kraków, 1989.

Tracki K., Ostatni kanclerz litewski. Joachim Litawor Chreptowicz w okresie Sejmu Czteroletniego 1788–1792, Wilno, 2007.

Trębicki A., Opisanie sejmu ekstraordynaryjnego podziałowego roku 1793 w Grodnie. O rewolucji roku 1794, opracował i wstępem poprzedził Jerzy Kowecki, Warszawa, 1967.

Truska L., Lietuvos mokyklos XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, in: Krašto­tyra, Vilnius, kn. 10, 1980.

Tunaitis S., Apšvietos epochos socialinės ir politinės filosofijos metmenys, Vilnius, 2004.

Vigée-Lebrun L.-E., Wspomnienia, wstępem opatrzył Stefan Meller, War-szawa, 1977.

Volumina Legum. Przedruk zbioru praw staraniem XX. Pijarow w Warszawie, od roku 1732 do roku 1782, wydanego, Petersburg, 1860, t. 7–8.

Wasilewski T., Massalski Andrzej, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Wiadomość o życiu i pracach uczonych ś. p. J. X Franciszka Narwoysza […] d. 30 v. s. Mca czerwca 1820 roku, przez Tomasza Źyckiego Professora Emeryta czytana.

Wybicki J., Listy patriotyczne, opracował Kazimierz Opałek, Wrocław, 1955.

Wybicki J., Życie moje oraz Wspomnienia o Andrzeju i Konstancji Zamoyskich, z rękopisów wydał i objaśnił A. M. Skałkowski, Kraków, 1927.

Włoch W., Polska elegia patryotyczna w epoce rozbiorów, Kraków, 1916.Wojda K., O rewolucyi polskiej w roku 1794, Poznań, 1867.Wojna w Polsce 1770 i 1771 z pamiętników generała Dumouriez’a, Poznań,

1865.Wojtowicz J., Elity epoki Oświecenia i ich systemy komunikacji społecnej

(Zarys problematyki), in: Kultura elit w XVIII w., Łódź, 1985.Wojtowicz J., Miasto europejskie w epoce Oświecenia i Rewolucji Francuskiej,

Warszawa, 1972.Wolski M., Obrona Stanisława Augusta, Paryż, 1868.

219Šaltiniai

Z pamiętnika konfederatki księźnej Teofili z Jabłonowskich Sapieźyny ( 1771–3), przypisami opatrzył i wydał Władysław Konopczyński, Kraków, 1914.

Źabko-Potopowicz A., Zarys rozwoju wiedzy leśnej do pierwszey wojny światowej, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1968.

Zahorski A., Stanisław August polityk, Warszawa, 1959.[Zaleski B.], Korespondencya krajowa Stanisława Augusta z lat 1784 do

1792, Poznań, 1872.Zaleski B., Żywot księcia Adama Jerzego Czartoryskiego, Poznań, 1881, t. 1–2.Zalęski S., Jezuici w Polsce, Kraków, 1906, t. 1–5.Zamoyski A., Ostatni król Polski, Warszawa, 1994.Żegota P., Żywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa

Litewskiego. Z materyalów po Samuelu Brodowskim, Lwów, Stanislawów, Tarnow, 1850.

Zielińska Z., Massalski Jan Mikołaj, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Zielińska Z., Massalski Józef Adrian, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Zielińska Z., Massalski Michał Józef, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Zienkowska K., Jacek Jezierski kasztelan łukowski (1722–1805). Z dziejów szlachty polskiej XVIII w., Warzsawa, 1963.

Ziółek E. M., Biskupi senatorowie wobec reform Sejmu Czteroletniego, Lublin, 2002.

Żytkowicz L., Rządy Repnina na Litwie 1794–1797, Wilno, 1938.Żytkowicz L., Stosunki skarbowe W. Ks. Litewskiego w dobie insurekcji koś­

ciuszkowskiej, Wilno, 1935.Zmarli na wychodztwie: Białopiotrowicz Jerzy, in: Rocznik Towarzystwa

Historyczno­Literackiego w Paryżu. Rok 1870–1872, Poznań, 1872.Žemaičių Vyskupystė, aprašė K. Motiejus Volončevskis, in: M. Valančius,

Raštai, Vilnius, 1972, t. 2.Алпатов M. A., Русская историческая мысль и Западная Европа, Москва,

1985.Антидот (противоядие) полемическое сочинение Государини Импе­

рат рицы Екатерины Второй XVIII век, in: Исторический сборник, Москва, 1869, кн. 4.

Бранденбург Н. Е., Род князей Мосальских, C.-Петербург, 1892.Бродель Ф., Материальная цивилизация, экономика и капитализм,

XV–XVIII вв., Время мира, Москва, 1992, т. 3.Гибянский И. Г., Граф Антоний Тизенхауз и гродненская королевския

мануфактуры, Петроград, 1916.

Ignotus Ignotas220

Гиггс Г., Физиократы. Француские экономисты XVIII века, С.-Петербург, 1899.

Жирмунская Н. А., Жак Делиль и его поэма „Сады“, in: Жак Делиль, Сады, Ленинград, 1987.

Иловайский Д., Гродненский сейм 1793 года. Последний сейм Речи­Поспо­литой, Москва, 1870.

Костомаров Н. И., Последние годы Речи­Посполитой, С.-Петербург, 1870.

Лотман Ю. М., Руссо и русская культура XVIII века, in: Эпоха про­свещения: из истории международных связей русской литературы, Ленинград, 1963.

Переписка Фридерика Великаго короля прусскаго с Господином Вольте­ром, c 1736 по 1778 год, С.-Петербург, 1816, т. 1–3.

Сиволап И. И., Социальные идеи Вольтера, Москва, 1978.Соловьев С., История падения Польши, Москва, 1863.Творения Мармонтеля историографа Франции, С.-Петербург, 1820,

т. 1–4.Щебальский П., Русская политика и русская партия в Польше до Екате­

рины II, Москва, 1864.

Antraštiniame lape – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Pranciš-kus Smuglevičius, XVIII a. pab. T-2159, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

1 Dvi kostiumuotos rūkančios beždžionėlės. Jean-Antoine Watteau, XVIII a. D.1952.RW.3733, The Courtauld Institute of Art Gallery, London. © The Courtauld Insti tute of Art Gallery, London.

2 Masalskių giminės herbai. Н. Е. Бранденбург, Род князей Мосальских, C.-Петербург, 1892.

3 Mykolas Juozapas Masalskis. Simonas Čechavičius, XVIII a. T-721, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

4 Stanislovas Augustas Poniatovskis. Nežinomas dailininkas, XVIII a. pab. T-535, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

5 Jono Kazimiero Vazos rūmai. Zygmunt Vogel, 1785 m. Rys. Pol. 11257, Muzeum Narodowe w Warszawie.

6 33 Voltaire’o fizionomijos eskizai. Jean Huber, XVIII a. 7 Perukai. Encyclopédie, ou dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des

métiers, ed. Denis Diderot and Jean le Rond D’Alembert. University of Chicago, ARTFL Encyclopédie Project (Winter 2008 Edition), Robert Morrissey (ed.), http://encyclopedie.uchicago.edu/.

8 Jean-François Marmontel. Alexandre Roslin, 1767 m. RF1716, Musée du Louvre, Paris. © RMN / Gérard Blot.

9 Voltaire’o biustas. Jean-Jacques Caffiéri, XVIII a. B76/19, Conway Library, The Courtauld Institute of Art, London. © The Courtauld Institute of Art, London.

10 Kotryna II. Nežinomas dailininkas, XVIII a. pab. T-1422, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

11 Juozapas Kazimieras Kosakovskis. Pamiętniki Józefa Kossakowskiego biskupa in­flanckiego. 1738–1788, z portretem, wydał Adam Darowski, Warszawa, 1891.

12 Mykolas Poniatovskis. J. J. Haake, XVIII a. pab. Inw. zb. d. 10186 (Zb. Król. T. 173 nr 176), Gabinet Rycin, Biblioteka Uniwersytecka w Warszawie. © Krystyna Dąbrowska.

13 Povilas Ksaveras Bžostovskis. Christian Gottfried Schultze, apie 1794 m. G.33639, Biblioteka Narodowa, Warszawa.

14 LDK didysis maršalas Ignotas Potockis. Bernard Romain Julien, apie 1827 m. G.33777, Biblioteka Narodowa, Warszawa.

Iliustracijų sąrašas

Ignotus Ignotas222

15 Załuskių biblioteka. Zygmunt Vogel, apie 1800 m. Rys. Pol. 11262, Muzeum Narodowe w Warszawie.

16 Adomas Naruševičius. Walenty Kotarski, 1787–1793. Inw. zb. d. 5929 (Zb. Król. T. 40 nr 109), Gabinet Rycin, Biblioteka Uniwer sytecka w Warszawie. © Krystyna Dąbrowska.

17 Laurynas Gucevičius. Józef Hilary Głowacki, 1823 m. G-3830, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

18 François Quesnay. © Bibliothèque interuniversitaire de médecine, Paris. 19 Markizas Victor Riquetti de Mirabeau. Joseph Aved, 1743 m. INV2374,

Musée du Louvre, Paris. © RMN / René-Gabriel Ojéda. 20 Ignotas Jokūbas Masalskis. Bervico (tikr. pav. – Charles Clément Balvay)

graviūra pagal Franzo Peterio Josepho Kymli portretą 1780 m. 21 Antanas Tyzenhauzas. Jonas Rustemas, XIX a. pr. T-452, Lietuvos dailės

muziejus, Vilnius. 22 1776 m. nukaltas taleris. 23 Antspaudas su Masalskių giminės herbu, XVIII–XIX a. MPM-705, Lietuvos

dailės muziejus, Vilnius.

Albani, Giovanni Francesco 89–90Albertrandi, Jan 180Aleksandrowska, E. 149–150, 156,

180–181, 193Alembert, Jean le Rond de 124, 151Alvarez, Emanuel 29Ancypa, Adomas 154Ancuta, Jurgis 21Ancuta, Motiejus 21Ankwicz, Jozef 93, 95Antici, Tomasio 89Archetti, Giovanni 74Aronowicz, Jozef 161Arsenjev, Michail 84, 202Askenazy, S. 43, 203Augustas II 21Augustas III 15, 17–18, 21, 24, 27,

33, 36, 55, 64, 116, 135, 195, 212Aved, Joseph 173

Baconas, Francis 106, 124Bagiński, X. 32, 135, 142, 159, 215Bagužis, Pranciškus Ksaveras

Mykolas 157Bahner, W. 106Balvay, Charles Clement 177Baranowski, I. 52Baratynskij 59Barbora, šv. 31Barthelemy, Jean-Jacques 80Bartyś, J. 103, 143, 153, 172, 184, 186Bartnicka, Kalina 121, 125, 128, 215Bartoszewicz, Julian 28, 211Bartoszewicz, Kazimierz 13, 15, 84

Baudeau, Nicolas 48–50, 116, 171, 179, 183, 206

Beccaria, Cesare 64Bednarski, S. 139Benediktas XIV 21–22, 99, 101, 214Bernacki, Ludwik 71, 210Bernini, Gianlorenzo 21Berquien, A. 149Bervic, žr. Balvay, Charles ClementBestužev-Riumin, Aleksej 14Bezborodka, Aleksandr 82Bialopetravičius, Jurgis 92Biržiška, Vaclovas 157, 215Bisio, Stefano 26, 155Bykowski, L. 123Byszewska, Ludwika 139Blanc 133Blaszke, M. 171, 189Bödeker, E. H. 47Boguslavskis, Juozapas Kons-

tantinas 81, 152Bogušas, Ignotas 24Bogušas, Pranciškus Ksaveras 157Bonnet, Charles 158Borucki, M. 26, 38, 69Boscovich, Roger Joseph 22, 151Boskamp-Lasopolski, K. A. 96Bradley, Richard 180, 192Branickiai 24Branicki, Jan Klemens 28, 50,

63, 211Briotet, Jaques 154Brodowski, Samuel 25, 219Brühl 96, 198

Asmenvardžių rodyklė

Ignotus Ignotas224

Brzozowski, Tadeusz 158, 207Buchholtz, Ludwig 87, 93Budreika, Eduardas 139Bukar, S. 28, 70Bukota, Antanas 191, 193Bukota, Pranciškus 82Bumblauskas, Alfredas 54Burszta, J. 192Bžostovskis, Povilas Ksaveras 102,

111, 153, 172, 184

Caffieri, Jean-Jacques 66Chabrillan, de 70Chaunu, Pierre 21, 109, 153–154,

165, 171–172, 179Chmara 74Chodynicki, K. 151Chominskis, Mykolas 146Chreptavičius, Irenėjus 186Chreptavičius, Joakimas Liutau-

ras 33, 42, 73, 112, 133, 141, 184, 186, 191, 203

Chromecki, T. 101Chruščiov, Aleksej 83Churchocki 105Ciapinskis, Jurgis 31Corvalho e Mello, Sebastian de 182Czerwińska, Alina 102, 207Czetwertyński, A. 96

Čartoryskiai 15, 24–26, 32, 35–36, 38–39, 41, 44

Čartoryskis, Adomas Jurgis 110, 112, 114, 119

Čartoryskis, Adomas Kazimieras 72–73

Čartoryskis, Augustas 63Čartoryskis, Frydrichas Mykolas

25, 63Čechavičius, Simonas 30, 51

Darowski, Adam 18, 214Daugirdaitė-Sruogienė,

Vanda 188Delille 49Deltuviškis, Joakimas Gin-

tautas 140, 153Delumeau, Jean 161Descartes, Rene 48Diderot, Denis 51Dydyński, Jozef 132, 139Dolgorukij, Jurij 83Dolinskas, Vydas 82–83Doublot 108Drėma, Vladas 69, 134Drzewiecki, Jozef 75, 214Duhamel du Monceau, Henri

Louis 172Dumouriez, Charles Francois

24, 26, 218Durini, Angelo Maria 101Dutkowa, R. 124, 133Dzwonkowski, W. 203, 205

Elsneris 92Elzbieta 28Engelbrecht, H. 122Ephere, de 60Erdmannsdorffer, B. 183

Falkowski, Cz. 152Feigl, H. 182Fenelon, Francois 52Fetscher, Iring 166, 215Fierich, J. 171Fontan, Jacopo 108Forster-Heinė, Teresė 200Forster, Georg 139, 155, 200Friedrich, J. C. 67Friese, Chretien Gottlieb 101Frydrichas II 46, 60, 62–63

225Asmenvardžių rodyklė

Frydrichas Karlas 56, 178, 189Furet, F. 48

Galaunė, Paulius 69Galliani 49Garampi, Giuseppe 114, 116, 134Garbaczowa, M. 151Gatey, Pierre 17Genovesi, Antonio 106Geoffrin, Marie-Therese

58–59, 63Gide, Ch. 166, 175, 179, 183Gidžiūnas, Viktoras 127Giedraitis, Steponas Jonas 35, 104Gierowski, J. 19Glave-Kolbielski, Karl 203Glińska, Teofila Bogumila 186Głowacki, Jozef Hilary 148Golicyn, Dmitrij 176Goliński, Z. 44, 77Gollwitzer, H. 99Gorzkowski, Franciszek 150, 211Grabowski, S. 96Grabski, F. A. 151Grabski, Władysław Maria 132,

134, 136Gruszczyński, L. 145, 157Gucevičius, Laurynas 69,

139–140, 148Guntzberg, B. 167Gurowski, Władysław 110Gustavas III 178Guttner, J. 85Guzek, K. A. 109

Haake, J. J. 107Habsburgai 78Haur, Jakub Kazimierz 180Hazard, P. 59, 106Heyking, Karl Heinrich 85, 205

Helvetius, Claude-Adrien 58, 125Herbst, Stanisław 93, 209Hinz, H. 48, 169Holbach, de 58Holy, Vaclav L. 166, 169Horainas 34Hornowski, Kazimierz 198Huber, Jean 45Hulewicz, Jan 17, 151, 214, 216Husaževskis, Tomas 20, 142,

151–152, 216

Igelstrom, Josif 93Im Hof, U. 99, 103, 182Inglot, Stefan 192, 206

Yla, Stasys 146

Jabłonowska, Anna 192Jabłonowski, Jozef Aleksandr 109Jacquin, Nikolaus Josef von 200Jakubowski, Wojciech 28, 211Jamski, Piotr Jacek 140, 206Janaczek, S. 105Janulaitis, Augustinas 184, 188Jaroszewicz, J. 200–201Jarutis, Vyturys 140, 206Jasinskis, Jokūbas 41, 84, 86, 156,

212, 217Jezierski, Jacek 42, 219Jėzus Kristus 44, 97, 160Jobert, A. 59, 71, 114, 116, 119, 125,

130–134, 142, 144, 152, 154, 156, 162, 183

Jonas III 54Jordaens, Jacob 47Josielewicz, Berek 161Jougan, A. 145Jučas, Mečislovas 42, 145, 180, 188,

193, 195, 201–202

Ignotus Ignotas226

Julien, Bernard Romain 115Juozapas II 70

Kalinka, W. 36, 67, 75, 83Kalinskis, Vilhelmas 20, 142–144,

149, 152, 154, 158, 161, 201, 209Kanonowicz 105Karbowiak, A. 127Karpavičius, Mykolas 20, 74, 81,

142–144, 149, 152, 162Karpiński, Franciszek 26, 72,

89–90, 95, 213Karpinskis, Hilarijonas 29, 48,

52, 211Karpis 90KcKenzie, J. 152Keyserlingk, Hermann Karl 36Kelpša, Pranciškus 96Kiliński, Jan 93Kilius, Jonas 139, 207Kitowicz, J. 92–93, 95–96, 214Kymli, Franz Peter Jozeph 177Klemensas XIII 22, 55, 214Klemensas XIV 110, 113, 117Klonowski, Stefan 96Knakfusas, Martynas 69, 128–129,

136, 138–139, 146, 195–196Kniaževičius, Grigalius 128,

149–150, 180–181, 192–193, 195Kocoj, Henryk 93, 206Kołłątaj, Hugo 123Komarowski, Adam Ignacy 21Konarski, K. 198Konarski, Stanisław 99–101,

210–211, 213Koneczny, Feliks 68, 92Konopczyński, Władysław 14,

26, 32, 43, 49–50, 53–54, 58, 63, 67, 207

Korniłowicz, A. 143

Korwin, S. 83, 86–87, 92Korzon, T. 44, 53, 64, 83, 92,

187–188, 191, 196, 203Kosakovskis, Jonas Nepomukas

125, 149Kosakovskis, Juozapas Kazi-

mieras 18–19, 69, 71–73, 76, 82–87, 93–96, 102, 106, 157, 203

Kosakovskis, Remigijus 56, 149–151

Kosakovskis, Simonas 82–85, 87, 92, 207

Kościałkowski, S. 41, 68, 186Kosciuška, Tadas 14, 39, 41,

68, 71, 84, 92–93, 150, 163, 203, 205, 209

Kostkiewiczowa, Teresa 48, 79, 109, 156, 162, 208, 212, 217

Kot, S. 100, 112, 116, 122, 125Kotarski, Walenty 137Kotryna II 28, 36, 42, 44, 46, 55,

85–86, 89, 91, 114, 171, 176, 178, 190, 203

Kotryna, šv. 78Kowalski, J. W. 22Kowecki, Jerzy 87, 218Krasauskas, Rapolas 14, 156Krasicki, Ignacy 44, 157Krasinskiai 52Krasiński, Adam Stanisław 50, 63Kraszewski, J. I. 26, 47, 65, 70, 87,

92–93, 95, 211, 214Kristus, žr. Jėzus KristusKrzemiński, S. 125Kukiel, M. 150Kukulski, Zygmunt 119, 214Kula, Witold 165, 216Kumor, B. 106, 146Kurczewski, J. 42, 63, 72, 77, 86,

96, 103, 105, 142, 145, 147, 159

227Asmenvardžių rodyklė

Kurdybacha, Łukasz 114, 142, 208–209

Kurkulis, Bronislovas 58

Lambertini, Prospero, žr. Bene-diktas XIV

Lande, de la 151Law, John 166Lebedys, Jurgis 127Lechicka, J. 130Lechner, Elmar 122, 153, 207, 217Leibniz, Gottfried Wilhelm 60, 152Lelewel, Joachim 36, 60, 92, 133,

152, 165, 209, 216Łempicki, Stanisław 123, 206Leśnodorski, Bogusław 19, 62, 68,

75, 78, 101, 108, 150, 155, 165, 208Leščinskis, Stanislovas 14Lewicki, Jozef 110, 112, 114, 119,

162, 181, 215Liauksminas, Žygimantas 29Libiszowska, Z. 82Ligne, Charles de 14, 69, 71Ligne, Charles-Jozeph de 70,

114, 138Ligne, Elena de, žr. Masalskytė,

Elena ApolonijaLimanowski, B. 64Linnaeus, Carl 127Lipiński, Kazimierz 129Lipski, J. 141Lipski, Jan Aleksander 21List, J. O. 100Litak, Stanisław 21, 103–105, 117,

121, 146, 157Litewski, Wiesław 41, 212Liudvikas XIV 166Liudvikas XVI 85–86Locke, John 106, 152Łojek, J. 56, 96, 189, 203

Lopacinskis, Jonas Dominykas 17, 146

Loret, M. 21–22, 90, 152Lubieńska, C. M. 44Lubieński, Władysław 43Lubomirski, Stanisław 64Lukauskas, Kiprijonas 159Lukšaitė, Ingė 188, 209Lukšienė, Meilė 17, 56, 109,

139–141, 189, 191Łuźny, Ryszard 121, 214

Mably 49Macedonio 134Maire 22Maksimowicz, K. 79Malec, J. 41Malinovski, Karol 162Mandrou, R. 27Manikovska, Eva 140, 206Mann, Z. 87–89Marčėnas, Rimantas 184, 188Marija Antuanetė 89Marivaux, Pierre de 58Marmontel, Jean-Francois 61, 86Masalskiai 23, 25–26, 28, 31–32,

35–36, 41, 43, 65, 71, 128, 136, 150, 199

Masalskis, Fiodoras Ivanovičius 13Masalskis, Jonas 13Masalskis, Jonas Mikalojus 14, 17,

27–28, 52, 219Masalskis, Juozapas Adrijanas 14,

25, 52, 219Masalskis, Kazimieras 14, 52Masalskis, Ksaveras Pranciškus

14, 56, 64–65, 71Masalskis, Mykolas Juozapas

13–15, 17–18, 25, 28, 30–32, 35–36, 43, 48, 52, 210, 219

Ignotus Ignotas228

Masalskytė, Elena Apolonija 14, 56, 69–71, 81, 138, 152

Masalskytė, Kotryna 14, 53Masalskytė, Marijona 14Masalskytė, Teresė 14Massalski, Andrzej 13, 218Matuszewicz, Marcin 24, 31,

35–36, 42, 214Meyer, J. 166, 178Meller, Stefan 70, 218Merkys, Vytautas 188, 209Metra, Pierre 17Michalik, B. 128, 153Michalski, J. 24, 101Mickevičius, Adomas 100Mickiewicz, Jozef 155–156Mietelski, Teodor 144, 163, 209Mikalojus Kuzietis 20Mikulski, Tadeusz 71, 186, 210Mizia, T. 109, 119, 123, 139, 141, 144Mycielski, J. 69Młodziejowski, Andrzej 63, 134Mniszech, Jerzy 63Mokronowska 92Mokronowski, Stanisław 93Moliere 25Moraczewski, J. 26, 213Morawski, Szczęsny 55, 212Morelowski, Jozef 88Morinas 49Morrelet 58Mościcki, Henryk 55, 68, 86, 213Moszczyński, A. 15, 38Mrozowska, K. 41, 112, 124Munkler, Herfried 166, 215Muratori, Lodovico Antonio 150

Naruševičius, Adomas 71, 135, 137, 149, 184

Nesiolovskis, Juozapas 14, 42, 53

Newton, Isaac 48, 106Niemcewicz, Julian Ursin 38, 56,

63–64, 71, 75, 114, 213Nipperdey, T. 67Nonnotte, Claude-Adrien 158, 207Norvaiša, Pranciškus 184Novickis 97Nowak-Dłuźewski, J. 100

Ochmański, W. 180Ochocki, Jan Duklan 26, 76, 78, 214Odlanicki, Marcin, žr. Počobutas,

MartynasOganowski, Benedikt 72–73Ogiński, Andrzej Ignacy 192Oginskis, Liudvikas Karolis 13Oginskis, Mykolas Kazimieras

53, 186Oginskis, Tadas 13, 15, 35, 206Oginskytė, Pranciška (Ignoto

Jokūbo Masalskio motina) 13Ogrodzki, Jacek 135Oncken, August 170–171, 175,

178–179, 183–184, 189–190Oncken, W. 62Opałek, Kazimierz 155, 218Ossowska 49Ostrowski, A. 95Ostrowski, Tomasz 95, 213Ostrowski, Teodor 73, 197Ott, E. A. 169Oźarowski, Piotr 95

Pabrėža, Jurgis Ambraziejus 127, 208, 214

Pacai 15, 35Pajaujis, J. 166, 208Panin, Nikolaj 42Paprockis, Pranciškus 29, 214Pascal, Blaise 152

229Asmenvardžių rodyklė

Pastor, F. L. von 22Paulius, šv. 34Pawiński, Adolf 31, 214Pawlicki, Stefan 75, 214Pawlik, Stefan 192, 215Pelczar, S. J. 143Petkevičius, Ignotas 192Pfleiderer 125Pidłypczak-Majerowicz, M. 121Piechnik, L. 17, 33, 110, 128, 155–156Piętka, M. 96Pietkiewicz, Zygmunt 167, 170,

176, 179Pijus VI 22, 142, 214Pilchovskis, Dovydas 90, 96, 136,

156, 162Piramowicz, Grzegorz 114, 121,

124Platt, Julian 71, 210Plečkaitis, Romanas 99, 106Pociejus 35Počobutas, Martynas 26, 49, 79,

88, 139Podoski, Gabriel 53Pohl, Andrzej 105, 208Pohoska, Hanna 116, 119–121,

130, 156Pombalis de, žr. Corvalho e Mello,

Sebastianas dePompadour, madame de 167Poniatovskis, Mykolas 19, 72, 85,

104, 107, 112, 119, 129–130, 146Poniatovskis, Stanislovas

Augustas 15, 28, 36–39, 41, 44, 46, 49–50, 52–53, 55, 58–60, 65, 68, 71, 74–75, 77–79, 81–83, 87–89, 92–93, 95–96, 104, 112, 116–117, 124, 132, 134, 144–145, 151, 155, 160, 189–190, 200, 206, 209–210, 212–214, 218–219

Poniński, Adam 63, 65, 112, 119, 191, 198

Poniński, Antoni 112Pont de Nemours, Irene du 186Pont de Nemours, Pierre

Samuel du 48, 116, 175, 178, 186, 216

Popławski, Antoni 183Posteń, Leokadia 93, 218Potocka, Elena, žr. Masalskytė,

Elena ApolonijaPotockiai 24–25Potocki, Eustachy 28Potocki, Franciszek Salezy 63Potocki, Stanisław Feliks 162Potocki, Szczęsny 78Potockis, Ignotas 112, 115, 128, 212Potockis, Vincentas 200–201Pranciškus I 100Prozoras, Karolis 82Przeciszewski 34Przyalgowski, W. 17–18, 32, 102,

140, 146, 158Puissieux, Philipp 180Pütz, P. 160

Quesnay, Francois 166–170, 179–180, 183–184

Quesnay, Saint-Germainas de 190

Rabowicz, E. 151Račkauskas, J. A. 14, 149Radiščev, Aleksandr 62Radvila, Karolis Stanislovas 24,

26, 34–35, 43, 69, 73–76, 78Radvila, Mykolas Jeronimas 71, 87Radvila, Mykolas Kazimieras

(Žuvelė) 26Radvilaitė, Antanina 14Radvilaitė, Juzefa 71

Ignotus Ignotas230

Radvilos 24, 31, 71Regnier, Nicolas 153–154Reichelt, H. 166, 174Repnin, Nikolaj 27, 44, 46, 49,

53, 174Riqueti de Mirabeau, Victor 48,

108, 170–170, 173, 175–176, 179, 182–183, 189–190

Rist, Ch. 166, 175, 179, 183Riviere, Mercier de la 171, 176, 178,

189, 206Ryx, Franciszek 28Roguski, M. 96Roscher, W. 170, 178, 182Roslin, Alexandre 61Rostworowski, E. 39, 54, 63, 68,

77–78, 106, 112, 172, 178Roullecourt 65Rousseau, Jean-Jacques 26Roussel, Stephan 17Rudolph, Enno 176, 217Rudomina, J. S. 157Rumpler, Helmut 122, 153, 207, 217Rustemas, Jonas 185Rutkowski, J. 165, 186Rzewuski, H. 58, 70Rzewuski, Leon 113, 213Rzewuski, Franciszek 189Rzewuski, Seweryn 78

Saint-Leu, Maurice de 36, 190Saksai 16, 38, 50, 63, 101, 131Salatycki, Jozef 200Saldern, Kaspar von 53Saluzzo, Ferdinando Mario 85Sapiega, Aleksandras Mykolas 18,

32, 135Sapiega, Juozapas Stanislovas 18, 31Sapiega, Kazimieras Nestoras 47,

59, 65, 211

Sarbievijus, Motiejus Kazi mie ras 85Schall, J. 161Schelle, G. 48, 175–176, 179Schlettwein, Johann August 178,

189Schletz, A. 151Schulz, Friedrich 187Schultze, Christian Gottfried 111Seneka 156Serejski, M. H. 76Sienkiewicz, Karol 133, 209Sierakowski 129Siestrzencewicz, Stanisław 138,

152–153, 215Sievers, Jakow 86–87, 89, 186Sirutis 35Sirutis, Bernardas 149, 205Sylwestrowicz 198Skałkowski, A. M. 65, 218Skarga, Petras 100, 143Śliwicki, Piotr 19–20, 46, 101,

105, 108Słowikowski, T. 152Śmigielska-Kowalska, A. 154–155Smith, Adam 182, 217Smoleński, W. 19, 79–81, 83–85,

109, 162, 183Śniadecki, Jan 87–88, 123, 144,

151, 211Snopek, J. 157Solohub, Antoni 27Sołtyk, Kajetan 21, 44Soltykov 44Sruoga, Balys 4Stackelberg, Otto Magnus 5, 63, 114Stanislovas, šv. 28, 144Starzeński, Michał 55, 109, 213Stasiewicz-Jasiukowa, I. 143–144,

183Stasiewiczowna, I. 25

231Asmenvardžių rodyklė

Steckis, Andriejus 149Stöve, Eckehart 176, 217Streminger, G. 182Strohmeyer, H. 153Stroinovskis, Jeronimas 79, 156, 210Stroynowski, A. 68Suchotin 44, 174Sułek, Z. 156Sułkowski, Antoni 135Sułkowski, August 112, 119Supiński 203Szczepaniec, J. 162Szczygielski, W. 146Szybiak, Irena 13, 18–21, 31, 36, 44,

53, 59, 73, 77, 83, 86–87, 89, 104, 109, 121, 132, 141, 150, 154–155, 179, 182, 196

Szyndler, B. 26Szulc, Fryderyk 47, 215

Šapoka, Adolfas 65, 74, 76–78Šidlauskas, Algirdas 116, 120, 142Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė

84–85Šveikauskas, Ignotas 92

Tarasov, B. 58Tazbir, J. 102, 113, 165Tekieliński, W. 74, 78, 151Tereškinas, Artūras 159Tiškevičiai 35Tiškevičius, Antanas Dominykas

32Tiškevičius, Eustachijus 32, 215Tiškevičius, Mikalojus 90, 147Tylian 105Tync, Stanisław 118, 125, 209Tyzenhauzas, Antanas 33, 41,

68–69, 72–73, 82, 157, 184–185, 187–189, 210

Toczyłowski, Piotr 117, 132, 135, 147, 191, 196

Tokarz, W. 92Toll, Ch. J. 93Tomasius 152Tomaszewski, A. 157Tomati 52Tournelly, Honoret 158Townshend, Charles 171–172Tracki, K. 186Trębicki, A. 87, 92, 95–96Truska, Liudas 141Tschiffel, Johann Rudolf 182Tull, Jethro 171–172Tunaitis, Steponas 156, 159Turgot, Anne Robert Jacques 48,

176, 207

Uexkull (Sieverso, Jakovo duktė) 86

Valančius, Motiejus 146, 219Vautrin, Hubert 46Vaza, Jonas Kazimieras 40Vaza, Vladislovas 130Verdier, Louis 17Verne, Jacques 157Verney, Luis Antonio 106Vigee-Lebrun, L. E. 70Vodzinskis, G. 33Vogel, Zygmunt 40, 126Volčackis 97Volkonski, Michail 50Volodkovičius, Andriejus 17Voltaire 25–26, 45–46, 60, 62, 66,

128, 158Voroncov, Michail 32

Wasilewski, T. 13Wasilewski 71, 89

Ignotus Ignotas232

Watteau, Jean-Antoine 16Wessel, Teodor 63White, C. 154Wiażewicz, Wacław 50–52, 113,

128, 181Wielowiejski 32Wierzbowski, Teodor 116, 124,

132, 215Winkel, H. 169, 213Wybicki, Jozef 65, 69, 73, 129–132,

140, 155, 187, 197, 210Włoch, W. 54–55, 88Wojcik, Zbigniew 43, 208Wojda, K. 96Wojtowicz, J. 47, 52Wolff, Christian 152, 158Wolski, M. 96Wulfers, M. 96

Zabiela, Juozapas 93, 95Źabko-Potopowicz, A. 174, 182Zahorski, J. 93Zakrzewski, Ignacy 95Zaleski, Michał 43, 71, 214Zalęski, S. 50, 103, 110, 112, 117,

135, 152Zaleski, Bronisław 65, 73–74, 114Załuskiai 26, 124, 126, 217Załuski, Andrzej Stanislaw 21Załuski, Jozef Andrzej 52, 155Zamoiski, Andrzej 65, 112, 119,

130, 218Zamoyska, Konstancja 65, 218Zamoyski, A. 17, 46Zdarzil, Herbert 122, 153, 207, 217Żegota, P. 25, 48Zenkovičius, Mykolas Jonas 32Zenkovičius, Tomas 32, 33–34, 146Zielińska, Z. 13–14, 28, 35–36Zienkowska, K. 42

Zigmantas III 54Ziołek, E. M. 64, 76–77Źycki, Tomasz 184, 218Źyniew, Mateusz 83, 133, 195, 200Żytkowicz, L. 90, 140

Žaba, Ignacas 34Žolkevskis, A. 33–34

Алпатов, M. A. 178Бранденбург, Н. Е. 42, 44, 65,

78, 174Бродель, Ф. 179Гибянский, И. Г. 189Гиггс, Г. 170, 175–176, 178, 182Жирмунская, Н. А. 49Иловайский, Д. 86–87, 89Костомаров, Н. И. 81Лотман, Ю. М. 62Сиволап, И. И. 60Соловьев, С. 53Щебальский, П. 28

Abiejų Tautų Respublika (ATR) 11, 20–21, 24–25, 27–28, 36, 38–39, 41, 44, 46, 49–50, 52, 54, 56, 59–60, 62–63, 67, 73–76, 79, 82–85, 87–89, 93, 99–102, 104, 109, 112, 116–117, 125, 127, 129, 131, 140, 145, 147, 151, 165–166, 169–170, 172, 181, 189–190

Alekšicai 13, 25, 181Alsėdžiai 33Amerika 150Amsterdamas 131, 166Anglija 25, 27, 29, 49, 101, 139,

154, 171Atėnai 34Augustavas 88Austrija 62, 70, 182Azija 29, 176

Badenas 56, 178, 189Bahlingenas 178Balstogė 46Baltarusija 34Baras 24, 27, 39, 46, 48, 52–56,

59–60, 183Bavarija 29, 46, 69Belgija 29, 70Berlynas 90Beržėnai 83, 195Biala 71Bokštai 203Brasta 42, 135Bratislava, žr. PrešovasBrėmenas 69

Bukiškis 200

Chersonas 186Chotinas 51

Čekija 169, 182Čenstakava 15Čiobiškis 181, 200–201

Dalmatija 29Danija 69Darbėnai 80, 201Dauguva 186Didžiosios Lenkijos provincija 29Diettlingenas 178Dnepras 101, 186Drezdenas 18, 36, 38Dubingiai 200Durlachas 178, 189

Edinburgas 182Europa 25, 28–29, 31, 46–48, 51, 55,

58–60, 62, 64, 67, 70, 75, 85, 99, 108, 113, 138, 150, 165, 172, 174, 176, 182, 187

Europa, Rytų 103, 153Europa, Vakarų 27, 47, 52, 69, 78,

80, 100, 103–104, 108–109, 113, 118, 138, 153, 161, 165, 174–175, 188–189

Europa, Vidurio 103

Flandrija 29, 65Frankfurtas 152

Vietovardžių rodyklė

Ignotus Ignotas234

Gardinas 13–14, 25, 28, 73, 85–89, 100, 102–103, 130, 136, 144, 150, 162–163, 184, 186, 188–189, 202–203

Gdanskas 201–202Gnieznas 42, 112Grinvičas 139Gruzija 29Guzovas 192

Hamburgas 131, 139Horvolė 200–201

Ihumenis 174–175, 191, 193, 195, 198

Ispanija 21, 46, 65Italija 21, 51, 101, 106

Jonava 94, 157

Kamenecas 50Karaliaučius 84, 175Karlsrūhė 178, 182Kaunas 42, 73, 83, 130, 135, 184,

201Kijevas 52, 155Klaipėda 80, 201–203Kopanica 112Kretinga 53, 127, 136, 159, 161,

196–197, 214Krokuva 21, 32, 44, 71, 77–78, 89,

92, 202Kuršas 55

Leidenas 131Lenkija 11, 15, 19, 21, 24–29, 36,

38–39, 44, 46, 50, 52, 54, 56, 60, 62, 64–65, 67, 74–76, 78–79, 82, 85, 90, 92–93, 95–96, 99–100, 104–105, 107–108, 110, 112,

116–117, 120, 130, 133, 140, 143, 149, 153, 155, 162–163, 165–166, 169–171, 181, 190, 202

Liachavičiai 138, 195–196Lietuva 11–12, 14–15, 17, 21, 24–29,

31–36, 38–39, 42, 44, 46–47, 50, 52–54, 56, 60, 62–65, 67–68, 71–75, 78–88, 90, 92, 96, 99–101, 104–106, 108, 110, 116–117, 120–122, 128, 131, 135–136, 140–141, 143, 145–146, 149–151, 153–156, 158–159, 162–163, 165–166, 169–171, 174, 179, 181, 183, 186–187, 189–190, 196, 201

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija (LDK) 13, 20, 29–30, 35, 39, 46, 82, 84, 110, 112, 115, 120, 143, 174, 184

Lietuvos-Lenkijos valstybė, žr. Abiejų Tautų Respublika

Lionas 154Lisabona 172Liubekas 69, 131Livonija 18–19, 55, 72–73, 76,

82–84, 93–96, 102, 105, 144, 152, 157

Londonas 49, 82, 139, 154Luckas 21Lukiškės 145

Maišiagala 77, 90, 196, 200–201, 203

Martinika 176Masalianai 13Maskva 50, 63, 81, 89, 96, 101,

174, 193Mažosios Lenkijos provincija 29Merkinė 79, 121, 130, 159Migonys 148Minskas 53, 74, 202

235Vietovardžių rodyklė

Mintauja 42Mogiliovas 88Moldova 50Mscislavlis 35

Naugardukas 14, 42, 52, 109, 186, 197

Naujadvaris 181Neapolio karalystė 21Neapolis 21Nemenčinė 137, 201Nemėžis 33Nemunas 100, 184, 186, 203Neris 186Nesvyžius 74, 136Nevėžis 101Nyderlandai 65, 131, 189Norfolkas 171

Obeliai 192

Palanga 77, 80, 84, 196, 201–202Palestina 146Pamūšė 181Paryžius 28, 48–49, 56, 58–61,

65, 69–70, 78, 83, 85, 100, 125, 149–151, 154, 170, 174, 176, 184, 189–190

Pavlovas, žr. Povilavo RespublikaPersija 29Peterburgas 26, 28, 32, 36, 38,

43–44, 49–50, 53, 60, 62–63, 72, 76, 82–84, 89, 93, 108, 114, 172, 176, 179, 190, 196

Pilaitė 191, 200Pinskas 135Plockas 19, 104, 112, 129, 146Plungė 201Podolė 112Polanecas 203

Polesė 197, 201–202Polockas 18, 82, 191Portugalija 21, 46, 106, 182Potsdamas 50Povilavo Respublika 111, 143, 153,

172, 209Poznanė 21, 63, 134Prancūzija 24, 27–28, 31, 42,

47–50, 54, 56, 85–86, 89, 93, 100–101, 108, 150, 166, 169–172, 176, 179

Prešovas 24Prienai 81Prūsija 46, 51, 62, 76, 83, 87, 202

Raclavicės 163Radomas 24, 46Ragūza 22Ramusis vandenynas 46Raseiniai 159Raudondvaris 197Ryga 42, 198Roma 20–22, 28, 63, 78, 89, 99,

101, 104, 106, 134, 156Rumšiškės 184Rusija 17, 27–28, 31–32, 36, 38,

42–44, 46, 49–51, 53, 55, 59, 62–63, 67–68, 70, 72, 76, 82–83, 85–91, 93, 96, 114, 186, 202

Rusnė 90

Salakas 191, 202Sankt Peterburgas, žr. PeterburgasSavoja 21Sena 100Sereikiškės 154Sibiras 60Skaruliai 157Sluckas 46, 102Smolenskas 13, 135

Ignotus Ignotas236

Spa 46Strasbūras 154Svisločius 13

Ščiorsai 186Šiauliai 184, 188, 208, 212Šiluva 146, 208Šimoniai 27Širvintos 77, 90, 196, 201, 203Škotija 182Šnipiškės 14Švedija 136, 178Šveicarija 182

Targovica 39, 83–86, 89, 92–94, 161–162

Thendingenas 178Tomacena 97Trakai 15, 35, 102, 104, 200Troškūnai 159Turenas 179Turinas 108

Ubortė 201Ukmergė 135, 192Upytė 135Utrechtas 27Užupis 138Užvingis 123

Valkaviskas 14Varmija 15, 44Varniai 146Varšuva 14, 18–21, 31–33, 44, 46,

49–53, 63, 67, 72–73, 75, 78, 83, 89–90, 92–93, 95, 100–101, 105, 108, 116, 119, 129–130, 133, 135–136, 138–139, 143, 146, 149–152, 155, 158, 162, 170, 180, 189, 192, 197–198, 203

Vacas 105Veisiejai 14, 20, 136Venecija 78, 80Vengrija 105Verkiai 71, 74, 78, 80, 138–140, 142,

197, 200, 202, 206Viena 54, 60, 78, 139, 151, 200Vilnius 4, 11–15, 17–19, 21, 25–26,

29, 31–36, 41–44, 46, 48–56, 59, 63–64, 67–90, 92–93, 95–97, 99, 101, 103–106, 108–110, 112, 114, 117–121, 124–125, 128–136, 138–147, 149–162, 170, 172, 174–175, 177, 179, 181–182, 187, 189–191, 193, 195–198, 200–203, 206–207, 209, 217

Vingis 200Virbalis 159Višniavas 186Vitebskas 35Vygriai 144Vysla 100, 203Vokietija 29, 67, 152, 178Volpa 17–18Vschova 31

Žemaitija 32, 42, 83, 128, 146, 197, 208, 219

Išleido leidykla „Aidai“ Bazilijonų g. 3, LT-01304 Vilnius

Spausdino „Balto Print“ Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

Formatas 140 × 213 mm Šriftai „Arno Pro“, „Garamond Premier Pro“ Tiražas 800 egz.

Kultūrinės epochos neatskiriamos nuo jas kūrusių asmenybių. Apšvietos epocha Lietuvoje neįsivaizduojama be Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio. Šioji asmenybė susilaukusi vietos ir grožinėje literatūroje, ir istoriniuose pasakojimuose. Jai paskirti nuosprendžiai labai įvairūs: nuo niekingo vienuolės suvedžiotojo iki iškilaus lietuvių tautos kankinio.

Jis kūrė parapines mokyklas ir švaistė iždo pinigus, statė Katedrą ir išdavė Tėvynę. Nepa­žįstamas vyskupas Ignotas. Ignotus Ignotas.

ISBN 978-9955-656-78-4