IGNALINOS R. DIDŽIASALIO „RYTO“ GIMNAZIJA

UGDYMO PLANAS

2020–2021 M. M.

2020

Didžiasalis

PATVIRTINTA

Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr. M-

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 2020–2021 mokslo metų ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, pradinio ugdymo individualizuotos programos, pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje (toliau – gimnazija) bazinėje mokykloje, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Naujojo Daugėliškio skyriuje ( toliau – Naujojo Daugėliškio skyrius) ir Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Dūkšto skyriuje (toliau – Dūkšto skyrius).

2. 2019–2020 mokslo metų ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kitais švietimo įstaigų veiklą reglamentuojančiais dokumentais, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 2020-2022 metų strateginiu planu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-6, įsivertinimo duomenimis, atsižvelgiant į mokinių mokymosi rezultatus, 2019–2020 m. m. Nacionalinio loginio mąstymo ir problemų sprendimo konkurso ir 2019–2020 m. m. Nacionalinio matematinio ir gamtamokslinio raštingumo konkurso rezultatus, užsienio kalbų mokėjimo lygių nustatymo testo rezultatus, mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų pasiūlymus.

3. Gimnazijoje įgyvendinamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo programos. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokomi pagal pritaikytas ir individualizuotas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, jiems teikiama specialiojo pedagogo, logopedo pagalba. Sudaromos sąlygos dalyvauti mokinių poreikius atitinkančiuose neformaliojo vaikų švietimo būreliuose. Pagal poreikį vaikams organizuojamas mokymas namuose. Organizuojamas savarankiškas mokymasis.

4. Ugdymo plano tikslas – ugdymo turinio įgyvendinimą ir ugdymo programų bendrųjų reikalavimų vykdymą orientuoti į kiekvieno mokinio individualią pažangą, ugdymo kokybės gerinimą, geresnių ugdymosi rezultatų siekimą ir bendrųjų bei dalykinių kompetencijų ugdymą.

5. Ugdymo plano uždaviniai:

5.1. tobulinti pamokos kokybę atsižvelgiant į šiuolaikinius reikalavimus pamokai (ugdymo turinio planavimą, mokymo diferencijavimą ir individualizavimą pamokoje, aktyvių ugdymosi metodų taikymą, mokymąsi bendradarbiaujant, vertinimą ir įsivertinimą);

5.2. vykdyti individualios pažangos stebėseną;

5.3. nustatyti optimalų pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti, atsižvelgiant į BUP;

5.4. efektyviai teikti pedagoginę, psichologinę, socialinę-pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniui, šeimai, mokytojui.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRAĖJUSIŲ MOKSLO METŲ UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMO ĮSIVERTINIMAS

6. Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje (bazinėje mokykloje) 2019–2020 m. m. pradėjo 136 mokiniai. Per mokslo metus atvyko 6, išvyko 7 mokiniai. Mokslo metus baigė 135 mokiniai (birželio 16 d. duomenimis). Gimnazijoje buvo ugdomi 52 (38,2%) specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, iš jų 3 mokiniai mokėsi pagal individualizuotas programas, kiti – pagal pritaikytas visų arba atskirų dalykų programas.

7. 2019–2020 mokslo metų ugdymo planas įgyvendintas. Valandos panaudotos efektyviai, atsižvelgiant į turimas mokymo lėšas, mokinių ir jų tėvų poreikius. Dėl lėšų trūkumo galimybė rinktis pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius buvo suteikta tik vidurinio ugdymo programos mokiniams. Buvo sudarytos III–IVg klasių laikinosios grupės chemijai, statybai ir medžio apdirbimui mokyti. Vidurinio ugdymo programos mokiniams sudaryta galimybė dalykų, kurių nesusidarė laikinoji grupė, norimu kursu mokytis savarankiškai ir būti konsultuojamam mokytojo. Savarankiškai fizikos A kurso dalies mokėsi vienas III klasės mokinys ir keturi IVg klasės mokinai.

8. Panaudotos 26 neformaliojo vaikų švietimo valandos išlaikant programų tęstinumą ir siūlant naujas programas (Keramika, Meninė raiška, Programavimas pradedantiesiems, Taikomasis programavimas, Meistrelis, Wir lernen deutsch).

9. Šiais mokslo metais būrelius lankė 93 (66%) mokiniai, 24 (17%) mokiniai lankė kitas neformaliojo švietimo įstaigas. Nedalyvavo neformaliajame švietime 48 (34%) mokiniai. Sudarytos sąlygos būrelius lankyti ir važinėjantiems mokiniams.

10. Nuo kovo 16 d. iki ugdymo proceso pabaigos dėl paskelbto karantino gimnazijoje mokymasis vyko nuotoliniu būdu. Mokytojai ir pagalbos specialistai vedė Zoom pamokas pagal sudarytą tvarkaraštį.

11. Dėl karantino įvykdytos ne visos suplanuotos kultūrinės, meninės, pažintinės, kūrybinės, sportinės, prevencinės veiklos. Neįvykę renginiai perkelti 2020–2021 m. m.

12. Sėkmingai vyko tarpdalykinė integracija, ugdymo turinio integravimas: į dalykų ugdymo turinį, klasių auklėjamąją veiklą, įvairius renginius integruotos visos privalomos integruojamosios programos. Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose integruotose veiklose, per jas geriau pažinti save, ugdyti kūrybiškumą. Stengiamasi sudaryti sąlygas pasireikšti ne tik gabiausiems, bet ir visiems kitiems.

13. Ugdymo procesas pamokų metu buvo individualizuojamas ir diferencijuojamas. Dalykų pamokose naudoti aktyvieji mokymo(si) metodai ir IKT.

14. Skirtas atitinkamas dėmesys tiek gabiems, tiek mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. Pagalbos mokiniui specialistai (socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas) padėjo sėkmingai integruotis mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

15. Per 2019–2020 mokslo metus vyko 199 socialinio pedagogo konsultacijos/pokalbiai su 67 mokiniais:

15.1. su 31 mokiniu konsultacijos vyko dėl susidariusių mokymosi spragų, nepatenkinamų įvertinimų;

15.2. su 17 – dėl netinkamo elgesio pamokų metu ir t.t.;

15.3. su 11 – dėl rūkymo.

16. 5 mokiniams socialinis pedagogas teikė pagalbą ruošiant namų darbus.

17. Mokytojams prašant, per tam tikras pamokas savo kabinete socialinis pedagogas padėjo mokytis 5 mokiniams.

18. Dirbant nuotoliniu būdu buvo konsultuojami 37 mokiniai, iš kurių 6 buvo teikiama pagalba ruošiant namų darbus.

19. Specialiojo pedagogo pagalba buvo teikiama lietuvių kalbos ir matematikos pamokų metu (pagal specialiojo pedagogo tvarkaraštį, kuris yra suderintas su gimnazijos tvarkaraščiu) visiems mokiniams, kuriems nustatyta didelis ir didžiajai daliai mokinių, kuriems nustatytas vidutinis specialių ugdymosi poreikių lygis.

20. Nuotolinio darbo metu specialiojo pedagogo pagalba buvo teikiama pamokų metu (vedami užsiėmimai) ir po pamokų – konsultuojami mokiniai, kuriems atsirado neaiškumų ruošiant namų darbus. Teikiant specialiojo pedagogo pagalbą mokykloje ar nuotolinio ugdymo metu buvo nuolat bendradarbiaujama su mokinius mokančiais mokytojais, kitais pagalbos specialistais, klasių vadovais, tėvais. Jiems nuolat buvo teikiama grįžtamoji informacija apie nuveiktus darbus specialiojo pedagogo pamokų metu, pasiekimus, sėkmes ir nesėkmes. Komandinis darbas buvo ypač aktualus dirbant nuotoliniu būdu, nes turintys specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai ir įprastiniu būdu mokydamiesi nuolat susiduria su mokymosi sunkumais, o mokymasis nuotoliniu būdu tapo dar vienu iššūkiu, kurį reikėjo įveikti – reikėjo išmokti bei įprasti dirbti tokiu būdu. Tačiau buvo mokinių, kuriems nuotolinis mokymasis labai tiko. Šie mokiniai dirbo labai noriai ir padarė nemažą pažangą.

21. Specialiojo pedagogo užsiėmimus I pusmetį lankė 20 mokinių, dar 7 buvo konsultuojami pagal poreikį. II pusmetį specialiojo pedagogo pagalba buvo teikiama 31 mokiniui, iš jų 24 – pamokų metu, 7 – konsultacijų metu (pagal poreikį).

22. Specialusis pedagogas teikė konsultacijos mokiniams, jų tėvams (globėjams) ugdymo(si) klausimais ir pedagogams, pritaikant ar individualizuojant programas ar ugdymosi turinį.

23. Logopedo pagalbą gavo 35 mokiniai. Vyko sistemingas bendradarbiavimas su gimnazijos pedagogais, Vaiko gerovės komisijos nariais ir administracija nuotolinio darbo organizavimo klausimais, individualus darbas su vaikais, tėvų konsultavimas kalbos ugdymo, žodyno plėtimo ir motorikos lavinimo klausimais; rekomendacijų ir užduočių taikymas (asmeniškai per ,,Messenger‘‘ ir el. paštu).

24. Vykdomos mokinių asmeninės pažangos skatinimo bei lankomumo gerinimo priemonės. Puikiai ir labai gerai besimokantys mokiniai skatinami gimnazijos direktoriaus padėkomis ir medaliais, gerai besimokantys ir didelę asmeninę pažangą padarę – padėkomis. Padarę pažangą mokiniai buvo paskatinti edukacinėmis išvykomis. Už vaikų mokymosi motyvacijos stiprinimą siekiant jų individualios pažangos, bendradarbiavimą, pagalbą organizuojant bei vykdant gimnazijos renginius bei projektus, paskatinti tėvai.

25. Dvejų mokslo metų mokinių pažangumo pokyčiai:

Mokslo metai

Mokėsi puikiai ir labai gerai (proc.)

Mokėsi gerai (proc.)

Mokėsi patenkinamai (proc.)

Mokėsi nepatenkinamai (proc.)

Neįskaityta (proc.)

Pažangumas

2018–2019

9

22

69

-

-

100

2019–2020

10

23

67

-

-

100

26. Dvejų mokslo metų pamokų lankomumo pokyčiai:

Mokslo metai

Praleistų pamokų skaičius

Praleistų pamokų skaičius vienam mokiniui

Pateisintų pamokų skaičius

Nepateisintų pamokų skaičius

Nepateisintų praleistų pamokų skaičius vienam mokiniui

2018–2019

10225

71

8097

2128

14,7

2019–2020

7809

57,8

6045

1764

13

27. Dvejų metų Valstybinių brandos egzaminų rezultatų palyginamoji analizė(patikslinsiu rugpjūčio mėn.)

Abiturientų skaičius

Laikiusiųjų VBE skaičius

Laikiusiųjų VBE procentas

Laikytų egzaminų skaičius

Išlaikyta egzaminų 16–100 balų

36–100 balų

skaičius

proc.

skaičius

proc.

2019 m.

18

15

83

55

49

89

27

55

2020 m.

10

8

80

22

18

82

11

61

28. Dvejų metų Užsienio kalbų mokėjimo lygių nustatymo testų rezultatų palyginamoji analizė:

Metai

Anglų k.

Vokiečių k.

Rusų k

Laikiusių skaičius

Pasiekė B2 lygį (%)

Laikiusių skaičius

Pasiekė B2 lygį (%)

Laikiusių skaičius

Pasiekė B2 lygį (%)

2019

18

50

5

100

13

100

2020

8

25

-

-

8

100

29. Dėl karantino nevyko Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas bei Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas.

30. Daugelis mokinių sėkmingai dalyvavo rajoninėse ir respublikinėse olimpiadose, įvairiuose konkursuose, sportinėse varžybose:

30.1. regioninėse, zoninėse, respublikinėse varžybose bei renginiuose mokiniai laimėjo 35 prizines vietas;

30.2. rajone laimėta 36 prizinių vietų;

30.3. sporto varžybose rajone laimėtos 15 prizinės vietos, respublikoje – 5 prizinės vietos.

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

31. Mokslo metų pradžia, pabaiga, atostogų trukmė, pamokų ir pertraukų laikas, pusmečio datos:

31.1. mokslo metai bei ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d., mokslo metai baigiasi 2021 m. rugpjūčio 31 d.

31.2. ugdymo proceso trukmė:

Klasė

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė dienomis (savaitėmis)

PUG

2021-05-31

168 (33,6)

1–4

2021-06-09

175 (35)

5–8, I–III

2021-06-23

185 (37)

IV

2021-05-24

163 (32,6)

31.3. ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos

2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.

Žiemos atostogos

2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

Vasaros atostogos

PUG 2021 m., gegužės 31 d. – rugpjūčio 31d, 1–4 klasėms 2021 m. birželio 10 d.– rugpjūčio 31d. 5–III klasėms 2020 m. birželio 25 d – rugpjūčio 31d. IV g klasei pasibaigus nustatytai brandos egzaminų sesijai iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

31.3.1. jeigu IVg klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu IVg klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių;

31.3.2. mokiniui, kuris poilsio, švenčių ar atostogų dienomis dalyvauja varžybose, olimpiadose, konkursuose, pateikus raštišką prašymą laisva diena suteikiama artimiausią darbo dieną;

31.3.3. jei 5–III klasių mokinio II pusmečio signaliniame pusmetyje vidurkis siekia 8 ir daugiau balų, ir mokinys signaliniame pusmetyje turi patenkinamus įvertinimus, o praleistos pamokos yra pateisintos, mokiniui birželio mėnesį gali būti skirtos 5 ugdymo dienos savivaldaus mokymosi. Sprendimas dėl savivaldaus mokymosi priimamas gegužės mėnesį mokytojų tarybos posėdžio metu.

31.4. ugdymo procesas skirstomas pusmečiais:

31.4.1. pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d. – sausio 22 d.;

31.4.2. antras pusmetis:

31.4.2.1. sausio 25 d. – gegužės 24 d. – IV klasei;

31.4.2.2. sausio 25 d. – birželio 10 d. – 1–4 klasėms;

31.4.2.3. sausio 25 d. – birželio 23 d. – 5–III klasėms.

31.5. pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka:

31.5.1. pamokų ir pertraukų trukmė:

31.5.1.1. Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje (bazinėje mokykloje) 2–IV klasėms

1 pamoka – 8.00–8.45

2 pamoka – 8.55–9.40

3 pamoka – 9.50–10.35

4 pamoka – 10.55–11.40

5 pamoka – 12.00–12.45

6 pamoka – 12.55–13.40

7 pamoka – 13.45–14.30

8 pamoka – 14.35–15.20

9 pamoka – 15.25–16.10

31.5.1.2. Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje (bazinėje mokykloje) 1 klasei

1 pamoka – 8.00–8.35

2 pamoka – 8.45–9.20

3 pamoka – 9.30–10.05

4 pamoka – 10.30–11.05

5pamoka – 11.15–11.50

31.5.1.3. Naujojo Daugėliškio ir Dūkšto skyriuose 2–II klasėms

1 pamoka – 8.00–8.45

2 pamoka – 8.55–9.40

3 pamoka – 9.50–10.35

4 pamoka – 10.55–11.40

5 pamoka – 12.00–12.45

6 pamoka – 12.55–13.40

7 pamoka – 13.50–14.35

31.5.1.4. Naujojo Daugėliškio ir Dūkšto skyriuose 1 klasei

1 pamoka – 8.00–8.35

2 pamoka – 8.55–9.30

3 pamoka – 9.50–10.25

4 pamoka – 10.55–11.30

5 pamoka – 12.00–12.35

6 pamoka – 12.55–13.30

32. Gimnazijos vadovas iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus gimnazijos vadovas informuoja Ignalinos rajono savivaldybės administraciją.

33. Paskelbus ekstremaliąją padėtį, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose ar esant kitoms aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, gimnazijos direktorius priima sprendimą dėl ugdymo proceso koregavimo, sustabdymo ar mokymosi nuotoliniu būdu.

34. Oro temperatūrai mokyklos ir (ar) gyvenamoje teritorijoje esant minus 20º C ar žemesnei į gimnaziją gali nevykti 1–5 klasių mokiniai, esant minus 25 º C ar žemesnei – ir kitų klasių mokiniai. Oro temperatūrą prognozuojant 30º C ar aukštesnę į gimnaziją gali nevykti 1–8, I–IV gimnazijos klasių mokiniai. Ugdymas gimnazijoje mokiniams organizuojamas kita forma (naudojantis virtualiomis mokymo(si) aplinkomis). Atvykusiems mokiniams sudaromos sąlygos dalyvauti ugdyme naudojantis IKT priemonėmis gimnazijoje. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

35. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus 26 laipsnius šilumos, ugdymo procesas koreguojamas: pamokos trumpinamos, organizuojamos kitose erdvėse arba ugdymas vykdomas kita forma (projektų, išvykų, žygių ir pan.). Ugdymo proceso laiku esant 30º C ir aukštesnei, pamokos, veiklos lauke neorganizuojamos. Šaltuoju metų laikotarpiu fizinio ugdymo pamokos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8 °C temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę). Oro užterštumui kietosiomis dalelėmis viršijus leistiną lygį fizinio ugdymo pamokos negali vykti lauke.

ANTRASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

36. Ugdymo planas rengiamas vadovaujantis demokratiškumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus. Ugdymo plano projektą rengė gimnazijos bendruomenės narius atstovaujanti gimnazijos direktoriaus 2020 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl darbo grupės gimnazijos ugdymo plano 2020–2021 m. m. projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė.

37. Gimnazijos ugdymo turinys planuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

38. Planai ir programos rengiamos, derinamos ir tvirtinamos:

Programos, teminiai planai

Rengia

Derina

Tvirtina

Dalykų ilgalaikiai teminiai planai

Dalykų mokytojai, pradinių klasių mokytojai

Dalykų mokytojų, pradinių klasių mokytojų metodinės grupės iki 2020-09-04, direktoriaus pavaduotojas iki ugdymui 2020-09-07

Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programos

Dalykų mokytojai

Dalykų mokytojų metodinės grupės iki 2020-09-04, direktoriaus pavaduotojas ugdymui iki 2020-09-07

Gimnazijos direktorius iki 2020-09-10

Neformaliojo švietimo programos

Neformaliojo švietimo mokytojai

Dalykų mokytojų metodinės grupės iki 2020-09-04, direktoriaus pavaduotojas ugdymui iki 2020-09-07

Gimnazijos direktorius iki 2020-09-10

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo programos

Dalykų mokytojai

Gimnazijos Vaiko gerovės komisija iki 2020-09-15, 2021-01-29

Gimnazijos direktorius iki 2020-09-18, 2021-02-03

Klasių auklėtojų veiklos planai

Klasių auklėtojai

Klasių auklėtojų metodinė grupė iki 2020-09-10, direktoriaus pavaduotojas ugdymui iki 2020-09-13

39. Rengiant ugdymo planą remtasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

40. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su gimnazijos taryba, taip pat su Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriumi.

41. Gimnazija padeda kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

42. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančius mokinius gimnazija žymi Mokinių registre.

43. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

44. Individualus ugdymo planas sudaromas:

44.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

44.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

44.3. mokiniui, kuris mokomas namie;

44.4. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių;

44.5. mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos).

45. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinę ugdymo programą, individualų ugdymo planą, suderintą su gimnazijos galimybėmis, II klasės arba naujai atvykę III-IV klasių mokiniai, konsultuojami direktoriaus pavaduotojo ugdymui, klasės vadovo, ugdymo karjerai konsultanto, rengia dvejiems metams. Jame nurodomi pasirinkti mokytis per dvejus mokslo metus dalykai, dalykų kursai ir moduliai, kiek pamokų per savaitę skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti.

46. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui vidurinio ugdymo individualius planus derina du kartus per metus vadovaudamasis Individualaus ugdymo plano keitimo tvarka, patvirtinta Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V – 35.

47. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, individualus planas rengiamas vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413, ketvirtojo skyriaus antruoju skirsniu ir 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417, penktojo skyriaus antruoju skirsniu.

48. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime gimnazija dalyvauja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į pusmečio įvertinimą.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

49. Ugdymo turinio integravimas:

49.1. biologijos, fizikos, chemijos mokytojai integruoja Žmogaus saugos temas į III ir IV klasių programas ir jas numato ilgalaikiuose planuose;

49.2. į visų dalykų ugdymo turinį, neformaliojo vaikų švietimo veiklas integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72. Į klasės auklėtojo veiklą 5–II klasėse integruojama Pasitikėjimo ugdymo programa, kuriai pritarta Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.V2-354, 1–III klasėse Olweus patyčių prevencijos programa (bazinėje mokykloje), Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494;

49.3. į pradinio ugdymo dalykų programų turinį integruojama Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų mokytojai atskirai neplanuoja ir nevykdo, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;

49.4. į visų pradinių klasių dalykų turinį integruojamas informacinių komunikacinių technologijų ugdymas, Žmogaus saugos bendroji programa;

49.5. į pradinio ugdymo bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojamas informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų;

49.6. į muzikos, dailės, lietuvių kalbos, istorijos ugdymo turinį integruojama Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651, Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651;

49.7. švietimas nacionalinio saugumo klausimais, informacinis raštingumas, verslumas, finansinis raštingumas, antikorupcinis ugdymas integruojamas į technologijų, verslo ekonomikos ir verslumo bei neformaliojo švietimo programų turinį;

49.8. Naujojo Daugėliškio skyriuje į klasių valandėles integruojamos nuosekliosios ilgalaikės prevencinės programos: 1–4 klasėse „Laikas kartu“, 5–8 klasėse „Paauglystės kryžkelės“;

49.9. Dūkšto skyriuje į mokomųjų dalykų ugdymo turinį, klasės valandėles Ig–II klasėse integruojama LIONS QUEST Raktai į sėkmę gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, 1–4 klasėse integruojama socialinius emocinius įgūdžius lavinanti bei smurto prevencijos programa „Antras žingsnis“. Už programos įgyvendinimą atsakingi klasių auklėtojai;

49.10. šiais mokslo metais bazinėje mokykloje planuojamas tarpdalykinės integracijos projektas „Ryčiausias Lietuvos kraštas“, kuriame dalyvauja visa bazinės mokyklos bendruomenė;

49.11. elektroniniame dienyne prie pamokos temos yra nurodomos integruojamųjų programų temos;

49.12. integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti integruojamų dalykų pamokų turinys elektroniniame dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtose vietose.

50. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla:

50.1. gimnazijoje ir už jos ribų vykdoma pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė (toliau – pažintinė kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla, siejama su gimnazijos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais;

50.2. mokiniams sudaromos galimybes lankytis Ignalinos muziejaus, kaimo bei Ignalinos miesto bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Organizuojamos pažintinės kultūrinės išvykos į teatrus, muziejus, lankytinus objektus. Dalyvaudami šiose veiklose mokiniai turi kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulėti;

50.3. pažintinei ir kultūrinei veiklai bazinėje mokykloje skiriamos dienos:

Eil.

Nr.

Veiklos, renginio pavadinimas

Data

1.

Mokslo ir žinių diena

09-01

2.

Sveikatingumo diena

rugsėjo mėn.

3.

Savivaldos diena

10-05

4.

Tradicinė vakaronė

lapkričio mėn.

5.

Pasitinkame Kalėdų šventę

gruodžio mėn.

6.

Pilietiškumo diena

03-10

7.

Integruotas projektas „Ryčiausias Lietuvos kraštas“

2 dienos birželio mėn.

8.

Edukacinė išvyka

1 diena per mokslo metus

50.4. pažintinei ir kultūrinei veiklai Naujojo Daugėliškio skyriuje skiriamos dienos:

Eil.

Nr.

Veiklos, renginio pavadinimas

Data

1.

Mokslo metų pradžios šventė

rugsėjo mėn.

2.

Sporto diena

rugsėjis – birželis

3.

Edukacinė išvyka pagal pasirinktą edukacinę programą

spalis – birželis

4.

Renginiai su vietos bendruomene (Vėlinės, Adventas, Motinos diena ir kt.)

lapkritis – birželis

5.

Gerumo akcijos (išvykos į globos namus, vienišų žmonių lankymas ir kt.)

lapkritis – gegužė

6.

Kalėdinis renginys

gruodžio mėn.

7.

Užgavėnės

vasario mėn.

8.

„Sėkmės pamokos“

vasaris – kovas

9.

Akcija „Darom 2020“

balandžio mėn.

10.

Šeimos šventė

gegužės mėn.

11.

Mokslo metų pabaigos šventė

birželio mėn.

12.

Vaikų gynimo dienos renginiai (1–10 kl.)

06-1 d.

13.

Visuotinė atvirų durų diena tėvų darbovietėse „Šok į tėvų klumpes“

birželio mėn.

14.

Mokinių tarybos inicijuotos veiklos

rugsėjis – birželis

50.5. pažintinei ir kultūrinei veiklai Dūkšto skyriuje skiriamos dienos:

Eil.

Nr.

Veiklos, renginio pavadinimas

Data

1.

Mokslo ir žinių diena

rugsėjo mėn.

2.

Europos kalbų diena

rugsėjo mėn.

3.

Mokytojo diena

spalio mėn.

4.

Tolerancijos ir sveikos gyvensenos diena

lapkričio mėn.

5.

Mokyklos puošimas ir Kalėdinis renginys

gruodžio mėn.

6.

Užgavėnės

vasario mėn.

7.

Vasario-16-osios minėjimas ir kovo 11-tosios minėjimas

vasario mėn., kovo mėn.

8.

Gamtosaugos ir klimato kaitos diena

kovo mėn.

9.

Akcija „Darom“

kovas – gegužė

10.

Turistinis žygis

birželio mėn.

11.

Mokslo metų pabaigos šventė

birželio mėn.

12.

Pažintinės ekskursijos, išvykos, kultūros paso programos edukacijos

per mokslo metus

13.

Profesinis orientavimas, ugdymas karjerai

per mokslo metus

50.6. esant būtinybei (dėl įvairių epidemijų, ilgą laiką nevykus pamokoms dėl šalčio), šiai veiklai skiriamų dienų skaičius gimnazijos tarybos nutarimu mažinamas.

50.7. Socialinė-pilietinė veikla:

50.8. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Mokinių socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia klasių auklėtojai tam skirtuose aplankuose. Organizuojant šio pobūdžio veiklas, numatyta galimybė mokiniui atlikti jas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centru, Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro Naujojo Daugėliškio padaliniu, Dūkšto globos namais, seniūnijomis bei kitomis institucijomis;

50.9. mokinys renkasi veiklas (pagalba, veikla ir kūrybiškumas) iš siūlomų socialinės veiklos krypčių:

50.9.1. dalyvavimas klasės veikloje, klasės veiklos organizavimas;

50.9.2. dalyvavimas mokyklos savivaldos veikloje;

50.9.3. dalyvavimas įvairiose talkose, akcijose;

50.9.4. pagalba organizuojant klasės ir gimnazijos renginius;

50.9.5. pagalba labdaros ir socialinės paramos akcijose;

50.9.6. pagalba tvarkant gimnazijos vadovėlių saugyklą, skaityklą ar biblioteką;

50.9.7. savitarpio pagalba (pagalba mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų);

50.9.8. kita veikla.

50.10. mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla;

50.11. mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus pateikia klasės vadovui;

50.12. socialinė-pilietinė veikla fiksuojama elektroniniame dienyne.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

51. Neformaliojo vaikų švietimo veiklą mokiniai laisvai pasirenka, ši veikla yra neprivaloma.

52. Neformaliojo vaikų švietimo grupėje mokinių skaičius yra ne mažesnis kaip 7 mokiniai. Grupė gali būti sudaroma iš įvairių klasių mokinių.

53. Gegužės mėnesį buvo atliktas neformaliojo švietimo poreikio ir paklausos tyrimas.

54. Kiek ir kokiai gimnazijos siūlomai neformaliojo švietimo programai skirs laiko, mokiniai galutinai apsisprendžia iki rugsėjo 4 d. Veikla pradedama organizuoti nuo rugsėjo 7 d.

55. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre.

56. Mokiniai bazinėje mokykloje renkasi šias neformaliojo švietimo programas:

Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Klasė (-ės)

Valandų skaičius per metus (per savaitę)

1.

Skaičių labirintai

1–4

35 (1)

2.

Meninė raiška

1–4

70 (2)

3.

Išdykę žodžiai

1–4

35 (1)

4.

Kūrybinės dirbtuvės

1–4

70 (2)

5.

Keramika

1–4

35 (1)

6.

Programavimas pradedantiesiems

1–4

35 (1)

Iš viso:

280 (8)

7.

Meninė raiška

5–8

37 (1)

8.

Tinklinis

5–6

74 (2)

9.

Kvadratas

5–6

37 (1)

10.

Futbolas

5–8

37 (1)

11.

Jaunieji pasieniečiai

5–8

74 (2)

Iš viso:

259 (7)

12.

Meistrelis

I–II

74 (2)

13.

Meninė raiškai

I–II

37 (1)

14.

Wir lernen deutsch

I–II

37 (2)

Iš viso

185 (5)

15.

Tinklinis

III–IV

35 (1)

16.

Krepšinis

III–IV

70 (2)

17.

Futbolo būrelis

III–IV

35 (1)

18.

Keramika

III–IV

35 (1)

19.

Taikomasis programavimas

III–IV

35 (1)

Iš viso:

210 (6)

Panaudota

934 (26)

57. Mokiniai Naujojo Daugėliškio skyriuje renkasi šias neformaliojo švietimo programas:

Programos pavadinimas

Klasė (-ės)

Valandų skaičius per metus (per savaitę)

„Kuriame pasaką“

1–2

35 (1)

„Kuriame meną“

1–4

35 (1)

Mano draugas – planšetinis kompiuteris

1–4

70 (2)

Keramikų

5–II

74 (2)

„Dailės dirbtuvėlės“

5–8

37 (1)

Sporto

5–II

111 (3)

Jaunųjų gamtininkų

5–8

37 (1)

Informacinių technologijų

5–II

74 (2)

„Su daina“

5–II

37 (1)

„Jaunasis pasienietis“

8–II

37 (1)

Panaudota

547 (15)

58. Mokiniai Dūkšto skyriuje renkasi šias neformaliojo švietimo programas:

Programos pavadinimas

Klasė (-ės)

Valandų skaičius per savaitę

Jaunučių choro

1–4

35 (1)

Dainavimo studijos

II

37 (1)

Kalbinis ugdymas

1–4

35 (1)

Sporto

5–II

144 (3)

Šokių

1–4

35 (1)

Technologijos

7–8

37 (1)

Jaunųjų gamtininkų

5–6

37 (1)

Anglų kalba

I

74 (2)

Panaudota

434 (11)

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

59. Gimnazijoje mokinių mokymosi krūvis reguliuojamas vadovaujantis Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-35.

60. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, gimnazijoje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę optimalus ir paskirstytas proporcingai. Tvarkaraštis sudaromas taip, kad penktadienį būna mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

61. 1–4 klasių mokiniams per dieną būna ne daugiau kaip 5 pamokos, 5–IV klasių mokiniams – 7 pamokos.

62. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui atlieka mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę, kad namų darbai:

62.1. atitiktų mokinių galias;

62.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

62.3. nebūtų užduodami atostogoms;

62.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti;

62.5. nebūtų skiriami 1–2 kl. mokiniams, 3–4 kl. mokiniams būtų skiriami tokie, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 val., 5–6 klasių – 1,5 val., 7–8 kl. – 2 val., Ig–IV kl. – 2,5 val. per dieną.

63. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti bazinėje mokykloje: bibliotekoje (skaitykloje) arba dienos centre, kurį organizuoja Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centras, skyriuose –bibliotekoje.

64. Fizinio ugdymo pamokų, nuo kurių mokiniai yra atleisti pagal gydytojo rekomendaciją, metu mokiniams siūloma veikla bibliotekoje arba skaitykloje.

65. 1-II klasių mokiniams skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius.

66. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių konsultacijų. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

67. Mokiniai gali būti atleidžiami nuo pamokų tų dalykų, kurių jie yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojai: nuo dailės, muzikos, šokio, fizinio ugdymo, ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jie mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Pusmečio ir metiniai įvertinimai atitinka neformaliojo švietimo įstaigos, kurią mokinys lanko, įvertinimus. Nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojai vertinami dešimtuku.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

68. Gimnazijoje mokymosi pagalba teikiama vadovaujantis Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ir pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-35.

69. Mokymosi pagalba gimnazijoje teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:

69.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;

69.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą;

69.3. gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus;

69.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

69.5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygmuo;

69.6. jei pasiekimai yra aukščiausio lygmens ir (ar) jei mokinys siekia domėtis pasirinkta mokymosi sritimi.

70. Mokymosi pagalbos teikimo veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

71. Už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą ir mokymosi pagalbos teikimo organizavimą bazinėje mokykloje atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui, skyriuose – skyrių vedėjai. Mokinių pasiekimus gimnazijoje stebi ir analizuoja klasėje mokantys mokytojai, klasės vadovas, kad būtų laiku pastebėti kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami gimnazijos Vaiko gerovės komisijos nariai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

72. Pagalbos priemonių veiksmingumą analizuoja administracija, pagalbą teikiantys mokytojai, klasių vadovai, švietimo pagalbos specialistai ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priima tolesnius sprendimus.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

73. Išvykstančių Lietuvos Respublikos piliečių, asmenų, baigusių užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą, ugdymas organizuojamas vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413, penktuoju skirsniu ir 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417, šeštuoju skirsniu.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE

74. Suaugusių užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymas išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose laikinosiose grupėse organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417, antrojo skyriaus septintuoju skirsniu.

DEVINTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS

75. Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios grupės dydį – ne mažiau 5 mokinių.

76. Bazinėje mokykloje ugdymo turiniui įgyvendinti dalinamos klasės ir sudaromos laikinosios grupės:

76.1. informacinių technologijų mokyti laikinųjų grupių sudarymas priklauso nuo kompiuterių kabinete skaičiaus. Kadangi informacinių technologijų kabinete yra 11 darbo vietų, I ir II klasių mokiniai per informacinių technologijų pamokas dalijami į dvi grupes;

76.2. užsienio kalboms mokyti II klasės mokiniai dalijami į grupes (vokiečių k. ir rusų k.);

76.3. kai laikinąją grupę sudaro bendruoju ir išplėstiniu kursu besimokantys mokiniai:

76.3.1. mokiniai, kurie mokosi bendruoju kursu, mokosi kartu su išplėstinį kursą pasirinkusiais mokiniais, tik lanko mažiau pamokų (matematikos – trys III klasės mokiniai, istorijos – du IV klasės mokiniai, biologijos – du III klasės ir penki IV klasės mokiniai);

76.3.2. jeigu laikinojoje grupėje išplėstiniu kursu mokosi mažiau negu 5 mokiniai, jie mokosi kartu su bendruoju kursu, o valandų skirtumą – savarankiškai (fizikos –vienas III klasės mokinys);

76.3.3. III ir IV klasių mokiniai jungiami į laikinąsias grupes chemijai, statybai ir medžio apdirbimui.

76.3.4. 1 ir 3 klasių, 5, 6 ir I klasių mokiniai jungiami į laikinąsias grupes etikai mokyti.

77. Naujojo Daugėliškio skyriuje ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:

77.1. 5 ir 7 klasių, I ir II klasių mokiniai jungiami į laikinąsias grupes etikai mokyti;

77.2. 1 ir 2, 3 ir 4, 5 ir 7, 6 ir 8, I ir II klasių mokiniai jungiami į laikinąsias grupes tikybai mokyti;

77.3. mokiniai jungiami į laikinąsias grupes užsienio kalbai mokyti (rusų kalbai – 6 ir I, 7 ir II klasių mokiniai, vokiečių kalbai – 7 ir II klasių mokiniai).

78. Dūkšto skyriuje ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:

78.1. 1–4 , 6 ir I, 7 ir 8 klasių mokiniai jungiami į laikinąsias grupes etikai mokyti;

78.2. 1 – 2 ir 5 – 8 klasių mokiniai jungiami į laikinąsias grupes tikybai mokyti.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

79. Sudarant jungtines klases vadovaujamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

80. Atsižvelgiant į Pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 27 punkte numatytą minimalų skiriamų pamokų skaičių, klasės kontaktinių valandų skaičius per mokslo metus jungtinėms pradinio ugdymo klasėms skiriamas, vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

81. Pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus nėra mažesnis už Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nurodytą minimalų privalomą pamokų skaičių atitinkamos klasės mokiniui. Maksimalus jungtiniam pagrindinio ugdymo komplektui skiriamų valandų skaičius neviršija Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 priede nustatyto klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

81.1. Dūkšto skyriuje:

81.1.1. įgyvendinant pradinio ugdymo programą jungiama trys klasės ir sudaroma 1, 3 ir 4 jungtinė klasė;

81.1.2. įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį jungiama po dvi klases ir sudaromos 5–6 ir 7–8 jungtinės klasės;

81.1.3. lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos pamokos jungtinėje 7–8 klasėje organizuojamos atskiroms klasėms;

81.1.4. jungtinės klasės komplektui pradiniame ugdyme per savaitę skiriamos 2 neformaliojo švietimo valandos ir 2 valandos 3 klasėje mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, 1 valanda 4 klasėje mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

81.1.5. jungtiniam klasės komplektui pagrindiniam ugdyme per savaitę skiriamos 2 neformaliojo švietimo valandos ir 2 valandos 7 klasėje mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti;

81.1.6. stebima ir analizuojama jungtinėse klasėse mokinių daroma pažanga ir, nepasiteisinus numatytam skirtingo amžiaus mokinių pamokų jungimui, jis motyvuotai keičiamas;

81.1.7. jungtinei 1, 3, 4 klasei skiriamų pamokų lentelė:

Dalykai

1, 3, 4 kl., mokinių sk. 9 (1+3+5 mok.)

Pamokų skaičius pagal UP

Jungtinių

pamokų skaičius

Nejungtinių pamokų skaičius

1 kl.

3 kl.

4 kl.

Dorinis ugdymas

1 (35)

1 (35)

1 (35)

Tikyba

1 (35)

Etika

1 (35)

Lietuvių kalba

8 (280)

8* (280)

8* (280)

8 (280)

Anglų kalba (pirmoji užsienio kalba)

2 (70)

2 (70)

2 (70)

Matematika

4 (140)

5* (140+

35)

5 (175)

4 (140)

1 (35)

Pasaulio pažinimas

2 (70)

2 (70)

2 (70)

2 (70)

Dailė ir technologijos

2 (70)

2 (70)

2 (70)

2 (70)

Muzika

2 (70)

2 (70)

2 (70)

2 (70)

Fizinis ugdymas

3 (105)

3 (105)

3 (105)

3 (105)

Minimalus privalomų pam. sk. mokiniui

22 (770)

24*

(875)

25*

(875)

25

(875)

1 (35)

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

*1 liet. k.

** 1 mat.

*1 liet. k.

Iš viso:

22 (770)

25 (875)

25 (875)

26 (910)

Neformalus ugdymas

2 (70)

2 (70)

Iš viso:

24 (840)

26 (945)

27 (945)

28 (980) ir 1088

*3 ir 4 klasėse 1 valanda lietuvių kalbai skiriama iš valandų ugdymo poreikiams tenkinti.

*3 klasėje 1 valanda matematikai skiriama iš valandų ugdymo poreikiams tenkinti.

81.1.8. jungtinei 5–6 klasei skiriamų pamokų lentelė:

Dalykas (val. skaičius)

5–6 kl.

Valandų sk. pagal BUP

Jungtinių pamokų skaičius

Nejungtinių pamokų skaičius

5 kl.

1 mok.

6 kl.

8 mok.

Dorinis ugdymas (tikyba, etika)

1 (37)

1 (37)

1 (37)

-

Lietuvių kalba ir literatūra

5 (185)

5 (185)

5 (185)

-

Užsienio kalba 1-oji

3 (111)

3 (111)

3 (111)

-

Užsienio kalba 2-oji

-

2 (74)

2 (74)

Matematika

4 (148)

4 (148)

4 (148)

-

Informacinės technologijos

1 (37)

1 (37)

1 (37)

-

Gamta ir žmogus

2 (74)

2 (74)

2 (74)

Istorija

2 (74)

2 (74)

2 (74)

Socialinė-pilietinė veikla

10**

10**

10**

Geografija

-

2 (74)

-

2 (74)

Dailė

1 (37)

1 (37)

1 (37)

Muzika

1 (37)

1 (37)

1 (37)

Technologijos

2 (74)

2 (74)

2 (74)

Fizinis ugdymas

3 (111)

3 (111)

3 (111)

Žmogaus sauga

1 (37)

-

-

1 (37)

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

-

-

-

-

Pamokų skaičius mokiniui

26 (962)

29 (1073)

25 (925)

5 (185)

Neformaliajam vaikų švietimui skiriama mokykloje (skiriama pagal BUP)

2 (74)

2 (74)

Iš viso:

28 (1036)

31 (1147)

32 (1184)

Pastabos:

**valandų (pamokų) skaičius per metus.

81.1.9. jungtinei 7–8 klasei skiriamų pamokų lentelė:

Dalykas (val. skaičius)

7–8 kl.

Valandų sk. pagal BUP

Jungtinių

pamokų skaičius

Nejungtinių pamokų skaičius

7 kl.

8 mok.

8 kl.

5 mok.

Dorinis ugdymas (tikyba, etika)

1 (37)

1 (37)

1 (37)

-

Lietuvių kalba ir literatūra

5 (185)

5 (185)

-

10 (370)

Užsienio kalba 1-oji

3 (111)

3 (111)

3 (111)

-

Užsienio kalba 2-oji

2 (74)

2 (74)

2 (74)

Matematika

4 (148)

4 (148)

-

8 (296)

Informacinės technologijos

0,5 (18,5)

0,5 (18,5)

-

1 (37)

Biologija

2 (74)

1 (37)

1 (37)

1 (37)

Chemija

-

2 (74)

-

2 (74)

Fizika

1 (37)

2 (74)

1 (37)

1 (37)

Istorija

2 (74)

2 (74)

-

4 (148)

Socialinė-pilietinė veikla

10**

10**

10**

Geografija

2 (74)

2 (74)

2 (74)

Dailė

1 (37)

1 (37)

1 (37)

Muzika

1 (37)

1 (37)

1 (37)

Technologijos

2*** (74)

2 (74)

2***(74)

Fizinis ugdymas

3 (111)

3****(111)

3****(111)

Žmogaus sauga

1 (37)

-

-

1 (37)

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

1***

(technolog.)

1**** (fiziniam ugdymui)

1***

(technolog.)

1****

(fiziniam ugd.)

-

Pamokų skaičius mokiniui

30,5

(1128,5)

31,5

(1165,5)

17

(629)

28

(1036)

Neformaliajam vaikų švietimui skiriama mokykloje (skiriama pagal BUP)

2 (74)

2 (74)

Iš viso:

32,5

33,5

47 (1665+74)

Pastabos:

*7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), 8 klasėje antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos pamokų kursui (apie 50 procentų metinių pamokų).

**Socialinei-pilietinei veiklai skirtos valandos į pamokų skaičių neįtraukiamos.

*** 7 klasėje 1 valanda technologijoms skiriama iš valandų ugdymo poreikiams tenkinti ir skaičiuojama tik vieną kartą.

**** 8 klasėje 1 valanda fiziniam ugdymui skiriama iš valandų ugdymo poreikiams tenkinti ir skaičiuojama tik vieną kartą.

81.2. Naujojo Daugėliškio skyriuje:

81.2.1. įgyvendinant pradinio ugdymo programą organizuojamos dvi jungtinės 1 ir 3, 2 ir 4 klasės;

81.2.2. įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį sudaroma 6 ir 7 jungtinė klasė;

81.2.3. 1 ir 3 klasių jungtiniam komplektui skiriama 28, 2 ir 4 kl. – 30, 6, 7 kl. – 40 ugdymo valandų per savaitę, iš jų 2 val. skiriamos neformaliajam švietimui įgyvendinti.

81.2.4. pradinio ugdymo jungtinių klasių pamokų paskirstymas:

Dalykai

Jungtinės

pamokos

Nejungtinės

pamokos

Jungtinės

pamokos

Nejungtinės

pamokos

1, 3 klasės

1 klasė

3 klasė

2, 4 klasės

2 klasė

4 klasė

Dorinis ugdymas (tikyba)

1

-

-

1

-

-

Dorinis ugdymas (etika)

-

-

-

-

-

-

Lietuvių kalba (gimtoji)

6-6

2

1

6-6

1

1

Užsienio kalba (anglų)

-

-

2

1-1

1

1

Matematika

3-3

1

1

4-4

1

1

Pasaulio pažinimas

2-2

-

-

2-2

-

-

Dailė ir technologijos

2-2

-

-

2-2

-

-

Muzika

2-2

-

-

2-2

-

-

Fizinis ugdymas

3-3

-

-

3-3

-

-

Neformalusis švietimas

2-2

-

-

2-2

-

-

Iš viso

21

3

4

23

3

3

81.2.5. pagrindinio ugdymo jungtinių klasių pamokų paskirstymas:

Dalykai

Jungtinės

pamokos

Nejungtinės

pamokos

6, 7 klasės

6 klasė

7 klasė

Dorinis ugdymas (tikyba)

1

-

-

Dorinis ugdymas (etika)

1

-

-

Lietuvių kalba (gimtoji)

4-4

1

1

Užsienio kalba 1-oji (anglų)

3-3

-

-

Užsienio kalba 2-oji (rusų/vokiečių)

2-2

-

-

Matematika

3-3

1

1

Informacinės technologijos

1-0,5

-

-

Gamta ir žmogus/Biologija

2-2

-

-

Fizika

-

-

1

Istorija

2-2

-

-

Geografija

2-2

-

-

Dailė

1-1

-

-

Muzika

1-1

-

-

Technologijos

2-2

-

-

Fizinis ugdymas

3-3

-

-

Žmogaus sauga

-

-

0,5

Neformalusis švietimas

2-2

-

-

Iš viso

30/29,5

2

3,5

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

82. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu bei 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413, trečiojo skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417, antrojo skyriaus dešimtuoju skirsniu.

83. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, rengiamas individualus ugdymo planas.

84. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės pamokos, 4 klasėje – 11, 5–6 klasėse – 12, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15 savaitinių pamokų. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti gimnazijoje. Šios pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

85. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir fizinio ugdymo. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

III SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

86. Naujojo Daugėliškio ir Dūkšto skyriuose vykdomas vaikų ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, veikia jungtinės ikimokyklinio ugdymo grupės.

87. Grupėse vykdomos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos, veikla diferencijuojama ir pritaikoma skirtingo amžiaus vaikams. Veikla – vientisas procesas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Dūkšto skyriuje grupė veikla 10,5 val. per dieną (52,5 val. per savaitę). Naujojo Daugėliškio skyriuje grupė veikia 4 val. per dieną (20 val. per savaitę). Grupės ugdomosios veiklos laikotarpis sudaro 173 ugdymo dienos. Atsižvelgiant į tėvų prašymus ir mokyklos galimybes, vaikų priežiūra gali būti pratęsta iki birželio 16 d.

88. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo”, Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu, patvirtintu Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. T-119 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašo patvirtinimo“ ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu kasmet tvirtinamus Ignalinos rajono bendrojo ugdymo mokyklų pasirinktus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius ateinantiems mokslo metams.

89. PUG veikla – vientisas procesas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Priešmokyklinio ugdymo grupės veikla per dieną – 4 val.

90. Priešmokyklinės ugdymo grupės (PUG) ugdomosios veiklos laikotarpis sudaro 170 dienų.

91. Priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo laikotarpiu organizuojamos vaikų atostogos derinant prie bendrojo ugdymo klasių mokinių atostogų laiko.

IV SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO DALYKŲ IGYVENDINIMAS

92. Dorinis ugdymas:

92.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų – etiką arba tikybą;

92.2. bazinėje mokykloje 1 klasės 5 mokiniai pasirinko mokytis etikos, 7 – tikybos, 2 klasės 6 mokiniai pasirinko mokytis tikybos, 6 – etikos; 3 klasės 10 mokinių mokosi tikybos, 3 mokiniai – etikos, 4 klasėje mokiniai mokosi tikybos. Naujojo Daugėliškio skyriuje visi pradinių klasių mokiniai pasirinkę mokytis tikybos, Dūkšto skyriuje 1–4 klasėse 10 mokinių mokosi tikybos, 8 mokiniai – etikos;

92.3. dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams) pateikus prašymą.

93. Kalbinis ugdymas:

93.1. lietuvių kalbos dalykas yra Pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis;

93.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant ugdymo plano 53 punkte nurodytas pamokas;

93.3. gimnazija užtikrina skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas: mokytojai užduotis naudoja ir lietuvių kalbai ugdyti, atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą, skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

94. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

94.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais Pradinio ugdymo programos metais;

94.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš gimnazijos siūlomų Europos kalbų: anglų arba vokiečių. Šiais mokslo metais visiems 2 klasės mokiniams parinkta anglų kalba.

95. Matematinis ugdymas:

95.1. organizuojant matematinį ugdymą, vadovaujamasi Bendrosios programos matematikos dalyko programa, nacionalinių bei tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, NMP rezultatų analize, naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

96. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

96.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdyti skiriama apie 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, organizuojama tyrinėjimams palankioje, natūralioje gamtinėje (parke, miške, prie vandens telkinių ar pan.) aplinkoje;

96.2. socialiniams gebėjimams ugdyti ¼ pamokų organizuojama socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje (lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.) aplinkoje.

97. Fizinis ugdymas:

97.1. pradiniame ugdyme skiriamos 105 fizinio ugdymo pamokos per metus (3 pamokos per savaitę);

97.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

97.3. mokiniams sudaromos sąlygos lankyti aktyvaus judėjimo neformaliojo ugdymo pratybas gimnazijoje, organizuojamos judriosios pertraukos.

98. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika):

98.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau 1/3 meninio ugdymo dalykams skiriamo laiko.

99. Pradinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamas valandų skaičius per metus (per savaitę) bazinėje mokykloje:

Klasė

Dalykas

1

2

3

4

Pradinio ugdymo programoje (iš viso)

Dorinis ugdymas

tikyba

35 (1)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

140 (4)

etika

35 (1)

35 (1)

35(1)

-

Lietuvių kalba

280 (8)

245 (7)

245 (7)

245 (7)

1015 (29)

Užsienio kalba (anglų)

-

70 (2)

70 (2)

70 (2)

210 (6)

Matematika

140 (4)

175 (5)

140 (4)

175 (5)

595 (17)

Pasaulio pažinimas

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Dailė ir technologijos

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Muzika

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Fizinis ugdymas

105(3)

105(3)

105(3)

105(3)

420 (12)

Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui

770 (22)

840 (24)

805 (23)

840 (24)

3255 (93)

Valandos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti

-

-

70 (2) Dūkšto skyriuje

35 (1) Dūkšto skyriuje

-

Neformaliojo švietimo valandos

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

V SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

100. Gimnazija įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba; lietuvių kalba ir literatūra; pirmoji užsienio kalba (anglų), antroji užsienio kalba (rusų, vokiečių); matematika; gamtamokslinis ugdymas: gamta ir žmogus, biologija, fizika, chemija; socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai, ekonomika ir verslumas; meninis ugdymas: dailė, muzika; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas.

101. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, užtikrina Pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę.

102. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniams (5 klasė) skiriamas 1 mėn. adaptacinis laikotarpis. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis:

102.1. klasės vadovas ir dalykų mokytojai supažindina mokinius su ugdymo(si) pagal pagrindinio ugdymo programą ypatumais, ugdymo organizavimu;

102.2. adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami;

102.3. mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus, siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus;

103. Kiekvienam iš kitos mokyklos atvykusiam mokiniui skiriamas 1 mėn. adaptacinis laikotarpis.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

104. Dorinis ugdymas:

104.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 metų pats pasirenka vieną dorinio ugdymo dalyką – katalikų tikybą arba etiką;

104.2. doriniam ugdymui mokyti sudaroma laikinoji grupė iš gretimų klasių mokinių, jei dorinio ugdymo dalyką (tikybą arba etiką) klasėje pasirinko mažiau nei 5 mokiniai;

104.3. bazinėje mokykloje 6, 7, I ir II klasėse visi mokiniai mokosi tikybos, 5, 6 ir I klasėse mokiniai pasirinko ir tikybą ir etiką. Naujojo Daugėliškio skyriuje 5, 7, I ir II klasėse mokiniai pasirinko ir tikybą ir etiką, 6 – tikybą. Dūkšto skyriuje 6 – 8 klasėse mokiniai pasirinko ir tikybą ir etiką, 5 – tikybą;

104.4. siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą renkasi dvejiems metams.

105. Lietuvių kalba ir literatūra:

105.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudarytos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas).

106. Užsienio kalba:

106.1. užsienio kalbos (anglų) pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5–II klasėse;

106.2. antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6-osios klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pats, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu, pasirenka antrąją užsienio kalbą: vokiečių arba rusų;

106.3. bazinėje mokykloje II klasė dalinama į grupes vokiečių k. ir rusų k. mokytis. Naujojo Daugėliškio skyriuje 7, I ir II klasių mokiniai mokosi ir vokiečių, ir rusų kalbos, vokiečių kalbai mokyti sudarytos dvi laikinosios grupės: 7 ir II klasės ir I klasė.

106.4. II klasėje organizuojamas užsienio kalbų mokėjimo lygio testas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS);

106.5. keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir gimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtos kalbos. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

106.5.1. vienus mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

106.5.2. susidarius mokinių laikinajai grupei, gimnazija, atsižvelgdama į mokymo lėšas, skiriamos dvi papildomos pamokas.

106.6. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir gimnazija nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gimnazija įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Gimnazija sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

107. Matematika:

107.1. matematikos mokymasis organizuojamas vadovaujantis nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis, matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso rezultatais, PUPP rezultatais, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis, naudojant informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones;

107.2. nuolat stebimi mokinių matematikos pasiekimai, numatyta pagalbą (grupinės konsultacijos) mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi;

107.3. ugdant gabius matematikai vaikus naudojamasi nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis), kitais šaltiniais bei informacinėmis technologijomis.

108. Gamtos mokslai:

108.1. eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje skiriama 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus;

108.2. mokymosi aplinka gimnazijoje pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus gimnazijoje, sudaromos sąlygos juos atlikti kitose tam tinkamose aplinkose.

109. Technologijos:

109.1. mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms;

109.2. I klasės mokinius pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą: organizuojamos ekskursijos į įmones, į pamokas kviečiami įvairių specialybių atstovai;

109.3. .pasibaigus integruotam kursui mokiniai renkasi vieną iš trijų siūlomų technologinių programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų;

109.4. II klasės pradžioje mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą, jeigu laikinojoje grupėje lieka pakankamai mokinių.

110. Informacinės technologijos:

110.1. 7–8 klasėse skiriamos 37 dalyko pamokos per dvejus metus. 7 ir 8 klasėse skiriama atitinkamai po 18 ir 19 dalyko pamokų:

110.1.1. bazinėje mokykloje:

110.1.1.1. 7 klasėje 10 pamokų skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui, o 8 pamokos integruojamos su biologija (1 pamoka), tikyba (1 pamoka), anglų kalba (1 pamoka), muzika (1 pamoka), geografija (2 pamokos), fizika (2 pamokos);

110.1.1.2. 8 klasėje 10 pamokų skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui, o 9 pamokos integruojamos su biologija (2 pamokos), tikyba (1 pamoka), anglų kalba (1 pamoka), rusų kalba (2 pamokos), matematika (1 pamoka), fizika (2 pamokos);

110.1.1.3. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, pamoką planuoja ir pamokoje dirba du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų).

110.1.2. Naujojo Daugėliškio ir Dūkšto skyriuose 7-8 klasėse skiriamos 37 dalyko pamokos per dvejus metus. 7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai su kitais dalykais (iki 50 procentų pamokų); 8 klasėje – priešingai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 procentų pamokų);

110.1.3. I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys. Mokiniai informuojami apie kitais mokslo metais jiems siūlomus pasirenkamųjų programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulius. Šiais mokslo metais bazinėje mokykloje I ir II klasių mokiniai pasirinko abu modulius. Naujojo daugėliškio ir Dūkšto skyriuose mokiniai pasirinko kompiuterinę leidybą.

111. Socialiniai mokslai:

111.1. gimnazija, įgyvendindama socialinių mokslų ugdymo turinį, I–II klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skiria 20 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus;

111.2. Laisvės kovų istorijai mokyti bazinėje mokykloje skiriama 23 pamokos, integruojant temas į:

111.2.1. istorijos pamokas: 5 klasėje 1 pamoka, I klasėje 1 pamoka;

111.2.2. lietuvių kalbos pamokas: 6 klasėje 6 pamokos, 7 klasėje 6 pamokos, I klasėje 1 pamoka, II klasėje 3 pamokos;

111.2.3. pilietiškumo pagrindų pamokas: II klasėje 3 pamokos.

111.3. Dūkšto skyriuje laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, temos integruojamos į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas;

111.4. Naujojo Daugėliškio skyriuje Laisvės kovų istorijos temos integruojamos į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas;

111.5. į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios nuolat sistemingai atskleidžiamos aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas;

111.6. mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu, panaudojant informacines technologijas;

111.7. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą ir atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymas organizuojamas netradicinėse aplinkose (gamtoje, gimnazijos muziejuje ir kt.).

112. Fizinis ugdymas:

112.1. fiziniam ugdymui 8–II klasėms skiriamos 74 pamokos per metus (2 pamokos per savaitę), 5 – 7 klasėms – 111 pamokos per metus (3 pamokos per savaitę);

112.2. sudarytos sąlygos kiekvienam mokiniui rinktis jo pomėgius atitinkančią neformaliojo švietimo programą (bazinėje mokykloje: šokio, kvadrato, krepšinio, tinklinio, futbolo, Naujojo Daugėliškio ir Dūkšto skyriuose – sporto) skirtą fizinio aktyvumo veikloms. Mokinių, lankančių šias programas, apskaitą vykdo klasės vadovas;

112.3. klasės per fizinio ugdymo pamokas į grupes nedalijamos;

112.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą;

112.5. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne gimnazijoje;

112.6. organizuojant fizinio ugdymo pamokas patalpose (sporto salėje, treniruoklių salėje), atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus;

112.7. gimnazija mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, stalo teniso žaidimą, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, socialinę veiklą).

113. Pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamas valandų skaičius per metus (per savaitę):

Klasė

Dalykas

5

6

7

8

I

II

Iš viso

Dorinis ugdymas

tikyba

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222

etika

37(1)

-

-

37 (1)

-

-

Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

185 (5)

185 (5)

185 (5)

185 (5)

148 (4)

185 (5)

1073

Užsienio kalba I (anglų)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

666

Užsienio kalba II (rusų)

-

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

370

Užsienio kalba II (vokiečių)

-

-

74 (2)

74

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

111 (3)

148 (4)

851

Informacinės technologijos

37 (1)

37 (1)

18 (0,5)

19 (0,5)

37 (1)

37 (1)

185

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

74 (2)

74 (2)

-

-

-

-

148

Biologija

bazinė mokykla, Naujojo Daugėliškio skyrius

-

-

74 (2)

37 (1)

74 (2)

37 (1)

222

Dūkšto skyrius

74 (2)

37 (1)

37 (1)

74 (2)

222

Chemija

-

-

-

74 (2)

74 (2)

74 (2)

222

Fizika

-

-

37 (1)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

259

Socialinis ugdymas

Istorija

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

444

Pilietiškumo pagrindai

-

-

-

-

37 (1)

37 (1)

74

Socialinė-pilietinė veikla

10*

10*

10*

10*

10*

10*

60*

Geografija

-

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

333

Ekonomika ir verslumas

bazinė mokykla

-

-

-

-

-

37 (1)

37

Naujojo Daugėliškio skyrius,

Dūkšto skyrius

-

-

-

-

37 (1)

-

37

Meninis ugdymas

Dailė

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222

Muzika

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222

Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga

Technologijos

bazinė mokykla, Naujojo Daugėliškio skyrius

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

55,5 (1,5)

37 (1)

315,5

Dūkšto skyrius

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

37 (1)

55,5 (1,5)

315,5

Fizinis ugdymas

111 (3)

111 (3)

111 (3)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

518

Žmogaus sauga

18 (0,5)

19 (0,5)

18 (0,5)

19 (0,5)

18 (0,5)

-

73

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę

25,5

29,5

30

30

31

31

176

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus

962

1073

1110

1110

1147

1147

6512

Skirtas pamokų skaičius mokiniui per savaitę

26

29

29

30

31

31

175,5

Skirtas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus

962

1073

1110

1110

1147

1147

6493,5

Neformalusis vaikų švietimas

(valandų skaičius per savaitę)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

111 (3)

74 (2)

444

(Naujojo Daugėliškio skyriuje 5 klasėje žmogaus saugos mokiniai mokosi 1 savaitinę valandą, 6 klasėje žmogus saugos nesimoko, 7 ir 8 klasėse mokosi po 0,5 savaitinės valandos. Dūkšto skyriuje žmogaus saugos mokiniai mokosi 5 ir 7 klasėse po 1 savaitinę valandą, o 6 ir 8 klasėse mokiniai žmogaus saugos nesimoko.)

VI SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

114. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai.

115. Gimnazija įgyvendina Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro šios sritys: dorinis ugdymas (katalikų tikyba); kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos (anglų, rusų); matematika; gamtamokslinis ugdymas: biologija, chemija, fizika, socialinis ugdymas: istorija, geografija, istorija , ekonomika ir verslumas; meninis ugdymas: dailė, muzika; informacinės technologijos; statyba ir medžio apdirbimas; fizinis ugdymas.

116. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą, pagilinti ir praplėsti žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengti laikyti brandos egzaminus ir tęsti tolesnį mokymąsi.

117. Mokiniui, besimokančiam savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 93 punktu nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus. Mokiniui sudaromas atskiras individualus tvarkaraštis, numatomos atsiskaitymų datos.

118. Vidurinio ugdymo turinį sudaro:

118.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkamieji dalykai, brandos darbas;

118.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai, jų valandų skaičius pridedamas prie dalyko valandų skaičiaus.

119. Gimnazijoje, formuojant ir įgyvendinant ugdymo turinį pagal Vidurinio ugdymo programas, siūlomi:

119.1. pasirenkamieji dalykai: ekonomika ir verslumas, braižyba, teisės pagrindai, ugdymas karjerai.

119.2. pasirenkamieji dalykų moduliai: Darbas su tekstu: skaitymas, suvokimas ir kūrimas; Anglų kalbos komunikacija; Rusų kalbos komunikacija; Vokiečių kalbos komunikacija; Eksperimentinė fizika; Techniniai uždaviniai; Nestandartinių uždavinių sprendimas.

120. Prireikus mokinys gali keisti pasirinktą dalyką, modulį, mokėjimo lygį pagal Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos individualaus plano keitimo tvarkos aprašą, patvirtintą gimnazijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-35.

121. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.

122. Laikinosios grupės vidurinio ugdymo programai įgyvendinti sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką.

123. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija užtikrina galimybę įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūloma keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

124. Gimnazija užtikrina, kad privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų mokinio individualiame plane būtų ne mažiau nei 8 pamokos, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Didinant pamokų skaičių per savaitę, laikomasi Higienos normoje numatyto pamokų skaičiaus per dieną – 7.

125. Mokiniams sudaromos sąlygos:

125.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;

125.2. rengti ir įgyvendinti projektus;

125.3. formuoti savo pasiekimų aplankus, kuriuose kaupiami mokinių pasiekimų ir pažangos įrodymai, taip pat ir elektroninius, orientuotus į tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimą.

126. Į vidurinio ugdymo programų (fizikos, chemijos, biologijos) turinį integruojama Žmogaus saugos bendroji programa.

127. Vidurinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamas valandų skaičius per metus (per savaitę).

127.1. III klasėje:

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas:

37 (1)

Katalikų tikyba

37 (1)

-

Lietuvių kalba ir literatūra

148 (4)

-

185 (5)

Užsienio kalbos:

111 (3)

B1

B2

Užsienio kalba (rusų)

-

111 (3)

Užsienio kalba (anglų)

111 (3)

Socialinis ugdymas:

74 (2)

Istorija

-

-

Geografija

74 (2)

trys mokiniai mokosi su išplėstiniu kursu

111 (3)

Matematika

111 (3)

111 (3)

3 mokiniai mokosi kartu su išplėstiniu kursu

148 (4)

Gamtamokslinis ugdymas:

74(2)

Biologija

74(2)

(du mokiniai mokosi kartu su išplėstiniu kursu)

111 (3)

Fizika

111 (3)

vienas mokinys mokosi savarankiškai

Chemija

74 (2)

du mokiniai mokosi kartu su išplėstiniu kursu laikinojoje III–IV grupėje

Menai ir technologijos:

74 (2)

Dailė

74 (2)

-

Muzika

-

-

Statyba ir medžio apdirbimas

74 (2) (III–IV laikinoji grupė)

-

Fizinis ugdymas:

74 (2)

Fizinis ugdymas

111(3)

Žmogaus sauga

9,25 (0,25)

(integruojama)

-

Pasirenkamieji dalykai:

Ekonomika ir verslumas

37 (1)

-

Da