Pokyčių laikotarpis

Turinys

Turinys Įvadas ...............................................................................3

Gyventojų skaičiaus ir miestų augimas..........................................4

Mokslo laimėjimai .......................................................................6

Susisiekimo ir ryšių priemonių raida.............................................8

Gyvenimo sąlygų ir buities pokyčiai............................................14

Mokslo ir technikos revoliucijos padariniai.................................16

Neigiamas pažangos poveikis .....................................................17

Nuo XVIII a. pabaigos ligi XX a. 8-o dešimtmečio europiečių ūki-

nis gyvenimas ir buitis labai pasikeitė. Tuos pokyčius sukėlė

technikos pažanga, pramonės perversmas, padidėjusi pasauli-

nės prekybos apimtis, gyventojų skaičiaus ir miestų augimas.

Didelė pažanga pasireiškė liaudies švietimo ir aukštojo mokslo

srityje. Kultūros lobiai darėsi prieinami vis platesniems žmonių

sluoksniams, o ne tik bajorams, dvasininkams ar miestų turtuo-

liams kaip anksčiau.

Gyventojų skaičiaus ir miestų augimas

Pažangus reiškinys naujųjų amžių Europoje buvo gyventojų

skaičiaus didėjimas. Jis skatino gamybos plėtimąsi, teikė pa-

kankamai darbo rankų augančiai pramonei. Tie, kurie nesu-

rasdavo pragyvenimo šaltinių tėvynėje, galėjo vykti į Šiaurės

bei Pietų Ameriką, Australiją ir kai kurias kitas užjūrio šalis.

Rusijoje nemažai gyventojų kėlėsi į retai gyvenamus imperi-

jos pakraščius.

Prancūzijos didžiosios revoliucijos išvakarėse visą Euro-

pą, išskyrus Angliją, buvo galima vadinti dideliu kaimu.

Didumą gyventojų sudarė valstiečiai. Ūkio pagrindas

buvo žemdirbystė. XIX a. labai sparčiai pradėjo augti

miestai. Smarkiai plėtėsi ir senieji miestai, ir nauji pra-

monės bei kalnakasybos centrai. Dar sparčiau augo

pramonės centrai: Mančesteris, Birmingemas Anglijo-

je, Reino srities ir Silezijos miestai, kuriuose tada telkė-

si Vokietijos pramonė.

Mokslo laimėjimai

Mokslo raidos tempai labai išaugo dar XIX šimtmetyje. XIX a. pabaigoje atrodė, kad fizika

išsisėmė, bet tai buvo tik trumpa pauzė prieš dar revoliucingesnę jos plėtotę. Svarbiausio-

mis gairėmis fizikos istorijoje tapo Makso Planko kvantinė teorija, kuri įrodė, kad šviesa iš-

spinduliuojama ir sugeriama ne ištisai, o porcijomis – kvantais. Iš Planko kvantinės teorijos

kilo daug radikalių idėjų apie gamtos prigimtį .

Kvantinė atomo teorija leido paaiškinti pagrindinius biologinius reprodukcijos, paveldimu-mo ir genetikos procesus ir tapo naujo mokslo – molekulinės biologijos – pagrindu. Moks-lai, pirmiausia geologija ir biologija, suklestėjo XX amžiuje.

Biologai tyrinėja ląstelės vidaus medžiagų apykaitą, energijos kitimą gyvojoje gamtoje. XX

a. pradžioje atsirado genetika, tirianti paveldimumą ir organizmų pakitimus.

Chemijos mokslo suklestėjimą nulėmė XIX a. laimėjimai: termochemijos dėsnis, elektroche-

mijos reiškinių išaiškinimas, katalizatoriaus vaidmens nustatymas. Fizikos atradimai skatino

ir chemijos raidą. Jos atradimus nulėmė galimybė pritaikyti chemijos atradimus pramonėje

ir gamybos poreikiai. Chemija leido išskirti iš sudėtingų junginių grynas medžiagas, pavyz-

džiui, metalus iš rūdų, benziną ir kitas medžiagas iš naftos. Chemijos mokslas sukūrė sinte-

tines medžiagas, kurių gamtoje nėra: puslaidininkius, supertvirtus metalus, supergrynas

medžiagas. Be įvairių sintetinių medžiagų šių laikų pasaulis neįsivaizduojamas. Išplito neor-

ganinė chemija.

1905 m. A. Einšteinas paskelbia darbus apie fo-toefektą, molekulių judėjimą ir dimensiją bei specialiąją reliatyvumo teoriją. Jie padaro per-versmą fizikoje.

1916 m. Paskelbia bendrosios reliatyvumo teori-

jos pagrindus.

A.Einšteinas suformulavo specialiąją reliatyvu-mo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teo-riją. Jis taip pat nemažai nuveikė kvantinės me-chanikos, statistinės mechani-kos ir kosmologijos srityse.

1905 m. išspausdino keletą

straipsnių, kuriuose suformula-

vo specialiąją reliatyvumo teo-

riją, paaiškino fotoelektrinį

efektą, Brauno judėjimą bei

paskelbė žymiąją energijos lyg-

tį E=mc²

XX a. – ne tik mokslo, bet ir technikos raidos

šimtmetis.

1903 m. amerikietis H. Fordas pradėjo masinę automobilių gamybą. Automobilizacijai reikėjo gerų kelių. Pirmosios automagistralės buvo nutiestos taip pat JAV jau 3-iąjį de-šimtmetį. Pažengusiose šalyse dabartinis kelių tinklas sufor-muotas amžiaus viduryje.

Susisiekimo ir ryšių priemonių raida

XX a. pradžioje prasidėjo sparti aviacijos raida. 1903 m. amerikiečiai broliai O. ir V. Raitai varikliniu sklandytuvu pakilo į orą ir jame išsilaikė 59 sekundes – nuskriejo pirmuosius 260 metrų. 1909 m. prancūzas L. Blerijo perskrido Lamanšo sąsiaurį. 4-ąjį dešimt-metį lėktuvai su vidaus degimo varikliais pasiekė savo galimybių ribą.

Naujo pavyzdžio lėktuvai pradėjo skraidyti tik po Antrojo pasaulinio karo. Pirmiausia to-kiais lėktuvais buvo apginkluota karo aviacija. 1952 m. pradėjo skraidyti ir keleiviniai reaktyviniai lėktuvai. 3-iojo dešimtmečio pradžioje pradėta konstruoti naujus skraidymo aparatus – malūnsparnius. 1965-1967 m. SSRS ir JAV sukonstra-vo vertikalaus pakilimo ir nutūpimo lėktuvus.

Pramonės perversmo metu išaugo geležinkelių reikšmė. Jais buvo galima pigiau, grei-

čiau važiuoti, didesniais kiekiais gabenti krovinius ir keleivius. Greitai pramoninėse vals-

tybėse išsiplėtojo tankus geležinkelių tinklas. 1869 m. JAV buvo nutiestas pirmasis

transkontinentinis geležinkelis, sujungęs Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrantes.

Amžiaus pabai-goje pasirodė pirmosios elektrifikuotos geležinkelio linijos. Pirmuosius

garlaivius, tinkamus praktiniam naudojimui, XIX a. pr. sukonstravo R. Fultonas. Iki XIX a.

pab. su garlaiviais dar sėkmingai konkuravo greitieji burlaiviai – kliperiai. Tačiau 1869

m. atidarius Sueco kanalą, tapo aišku, kad garlaiviai pranašesni už burlaivius, mat pas-

taruosius Sueco kanalu tekdavo tempti vilkikais.

XX a. pr. pradėti statyti pirmieji milžiniški keleiviniai turbinlaiviai. 1912 m. balandžio 12

d. į pirmąją kelionę per Atlantą išplaukė „Titanikas“ anot jo inžinieriaus, didžiausias,

greičiausias ir patikimiausias pasaulyje laivas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilio_istorija

Amžiaus antrojoje pusėje žmonės įsiveržė ir į kosmosą. 1957 m. SSRS buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas. 1961 m. į kosmosą pakilo pirmasis žmogus – J. Gagarinas. 1969 m. amerikiečiai astronautai N. Armstrongas ir E. Oldrinas nusileido Mėnulyje. Kosmi-nė technika itin sparčiai tobulėjo 8-ąjį-9- ąjį dešimtme-čiais. Buvo sukonstruoti aparatai skrydžiams į kitas pla-netas, paleistos kosminės orbitinės stotys. Kosmoso erdvėje skraidantys aparatai pradėti taikyti ir karo tiks-lams.

Į kosmosą paleisti palydovai užtikrino greitą ir patikimą nau-

jų komunikacijos priemonių: telefono, radijo ir televizijos

ryšį. Be to, atsirado naujų informacijos perdavimo ir priėmi-

mo priemonių: videotelefonas, telefaksas, teleksas. Plačiai

paplito kopijavimo ir dauginimo technika. Naujas žingsnis

mokslo raidoje ir žmonijos istorijoje – kompiuterių įsigalėji-

mas.

Gyvenimo sąlygų ir buities pokyčiai

Gyvenimą darė patogesnį daugelis išradimų bei patobulinimų. XIX a. pradžioje papli-

to degtukai su geltonojo fosforo galvutėmis, kurios užsidegdavo truputį jas patry-

nus. Tačiau tokie degtukai pasirodė esą gana pavojingi (neretai užsidegdavo savai-

me), ir geltonasis fosforas buvo pakeistas raudonuoju.

Labai pagerėjo būstų dirbtinis apšvietimas. Kitados jie buvo apšviečiami deglais,

vaškinėmis ir lajinėmis žvakėmis; pirmosios buvo brangios, o antrosios labai rūkda-

vo ir prastai šviesdavo. XIX a. pradžioje buvo pradėtos naudoti stearino, o vėliau ir

parafino žvakės. Atsirado taip pat aliejinių, o XIX a. antroje pusėje — ir žibalinių lem-

pų su stiklais. Tačiau tikrą perversmą padarė degiųjų dujų, išskiriamų iš akmens ang-

lių, pritaikymas. XIX a. 9-ame dešimtmetyje dujinį apšvietimą miestuose pradėjo

keisti elektros lemputės. Vilniaus gatvėse dujiniai žibintai atsirado 1864 m., o pir-

mieji elektros šviestuvai — 1904 m.

Gana svarbus buvo fotografijos išradimas. Fotografija suteikė žmonėms galimybę

įamžinti save ir savo artimuosius. Ligi tol dailininkų tapomi portretai buvo labai

brangūs ir prieinami tik nedaugeliui.

XIX a. pažangiųjų Europos šalių gyventojai pradėjo geriau ir įvairiau maitintis. Pir-ma, didėjo žemės ūkio augalų derlius ir gyvulių prieaugis. Todėl vietiniai maisto produktai pasidarė pigesni.

Antra, Europoje plėtojosi naujų produktų, pavyzdžiui, cukraus, gamyba. Cukrus pa-

čioje XIX a. pradžioje buvo pradėtas gaminti iš runkelių.

Trečia, labai padidėjo arbatos, kavos, kakavos įvežimas. Mies-tiečiai jau nelaikė jų prabangos prekėmis.

Fabrikams gaminant kaskart

daugiau medvilninių audinių, jų

galėjo nusipirkti ir nepasiturin-

tys gyventojai. Tad gatvėse ir

keliuose vis rečiau buvo galima

sutikti skarmaluotų žmonių. Au-

go ir šilkinių bei vilnonių, audi-

nių gamyba. Daug šilko buvo atvežama į Europą iš Kinijos ir Japonijos, vilnos — iš

Argentinos, Australijos. Tik šilkiniai ir vilnoniai audiniai buvo kelis ar keliolika kartų

brangesni už medvilninius. Iš jų pasiūtais drabužiais dažniau vilkėdavo turtinges-

nieji. Tiesa, valstiečiai, auginantys avis ir sėjantys linus, namuose taip pat ausdavo

vilnonius bei lininius audinius ir siūdavosi iš jų drabužius.

Mokslo ir technikos revoliucijos padariniai

Tinkamai panaudoti mokslo laimėjimus – šiuolaikinio žmogaus problema. Ateityje pa-saulis priklausys nuo mokslo daug labiau negu dabar, nes daugėja gyventojų, juos rei-kia maitinti, rengti, apgyvendinti, sukurti puikias gyvenimo sąlygas.

Mokslas ir technika žmonijai atnešė daug gero. Mokslo laimėjimai lėmė, kad gerėja žmonių sveikata, ilgėja amžius; sutrumpėjo darbo diena, pasidarė palankesnės darbo sąlygos; lengviau pasiekiamas išsilavinimas, pramogos, ke-lionės. Pigūs radijo apara-tai, spauda, kelionės suartino visas pasaulio šalis ir užmezgė globalinius ryšius.

Didžiausias ekonominis mokslo ir technikos laimėjimas – žmogaus gebėjimas susikurti

gerovę. Pažengusiose šalyse žmogaus metinės realiosios pajamos nuo pramoninio

perversmo pradžios padidėjo apytikriai dešimt kartų. Kuriamos mažiau energijos su-

naudojančios, labiau mechanizuotos pramonės šakos.

Neigiamas pažangos poveikis

Sparti mokslo ir technikos pažanga su-trikdė daugelio ekolo-gijos elementų santykius, išnaikino daug gyvūnų ir auga-lų rūšių, sukėlė grėsmę tolesniam žmo-gaus egzistavimui.

Per keliasdešimt metų gali baigtis meta-lo, anglių, naftos ir kitų iškasenų atsar-gos. Pramonės atliekomis ir chemikalais užteršta aplinka: dirvožemis, upės, eže-rai, jūros, miškai. Atmosferoje kaupiasi garų, dujų dulkių tarp jų ir radioaktyviųjų medžiagų. Radioaktyvus užterštumas yra pasaulinė problema. 1986 m. po Černobylio atominės elektrinės avarijos netoli Kije-vo iš Sovietų Sąjungos Rytų Europą ir Skandinavijos šalis užplūdo radiacijos debesis. Su lietumi radioaktyvios dalelės pateko ant augalų. Žolėdžiai gyvūnai užsikrėtė ėsda-mi tuos augalus.

Didelę grėsmę kelia Žemės gyventojų daugėjimas, neapgalvotas aplinkos keitimas

statant elektrines, tvenkiant upes. Mineralų ir kitų natūraliųjų išteklių ieškojimas pra-

žudė daugybę geros dirbamos žemės.

Literatūros šaltinai

http://domasxxm.blogas.lt/10-10.html

http://istorijai.lt/pramones-perversmo-pokyciai-europoje/

http://istorijai.lt/mokslo-ir-technikos-pazanga/

http://istorijai.lt/mokslo-ir-technikos-revoliucija-cernobylio-katastrofa/