Į SPRENDIMUS SUTELKTOS SAVIREFLEKSIJOS METODO ... · PDF filesavirefleksijos metodo veiksmingumas siekiant ... vdyr vwlsu\e ¡plv ehl lãwhnoldlv wurnãwdpd dwhlwlpl pdådlv ålqjvqholdlv

$Page 1: Į SPRENDIMUS SUTELKTOS SAVIREFLEKSIJOS METODO ... · PDF filesavirefleksijos metodo veiksmingumas siekiant ... vdyr vwlsu\e ¡plv ehl lãwhnoldlv wurnãwdpd dwhlwlpl pdådlv ålqjvqholdlv$
123

! SPRENDIMUS SUTELKTOS SAVIREFLEKSIJOS METODO VEIKSMINGUMAS SIEKIANT ASMENINI" POKY#I"

Viktorija !epukien"1, Rytis Pakrosnis

Vytauto Did#iojo universitetas, Lietuva

Santrauka. Tikslas. Pastaruoju metu mokslin!je literat"roje pabr!#iamas didelis savipa-galbos program$ poreikis, ta%iau atliekama ma#ai toki$ program$ veiksmingumo tyrim$. Da#niausiai savipagalbos metodai remiasi savire&eksijos procesu. 'iame straipsnyje aptariamas ( sprendimus sutelktos trumpalaik!s terapijos teoriniais prin-cipais ir savire&eksijos procesu pagr(stas savipagalbos metodas ir jo veiksmingumas siekiant asmenini$ poky%i$. Metodai. Tyrime dalyvavo 236 Vytauto Did#iojo univer-siteto pirmosios pakopos psichologijos studij$ II–IV)kurs$ studentai. Tiriamieji pagal tyrimo plan* pateko ( tris skirtingas grupes: ( sprendimus sutelktos savire&eksijos grup+, nestrukt"ruoto steb!jimo grup+ ir grup+ be poveikio. ! sprendimus sutelktos savire"eksijos form* sudar! dvi dalys: stiprybi$ ir norim$ poky%i$ analiz!; poky%i$ steb!jimas ir ,ksavimas. Tiriam$j$ buvo pra-oma 10)dien$ steb!ti, analizuoti ir spe-cialioje formoje apra-yti norimos gyvenimo srities poky%ius. Metodo veiksmingumui (vertinti buvo taikomi -ie vertinimo metodai: pasitenkinimo svarbiausiomis gyvenimo sritimis vertinimas ir subjektyvus gyvenimo srities, kurioje tiriamasis labiausiai nor#t$ poky%i$, vertinimas. 'ie metodai buvo taikomi vis$ grupi$ tiriamiesiems pradinio ir baigiamojo (vertinimo metu, (terpiant 12)dien$ interval*. Rezultatai. Tyrimo rezul-tatai atskleid!, kad ( sprendimus sutelkta savire&eksija leido tiriamiesiems pasiekti reik-ming$ poky%i$ pasirinktoje gyvenimo srityje, nepriklausomai nuo lyties ir gyve-nimo srities, kurioje j$ nor!ta, ir nuopelnus u# juos dauguma tiriam$j$ priskyr! sau, o ne aplinkyb!ms ar kitiems asmenims. Be to, teigiami poky%iai SSS grup!je ap!m! ir kitas svarbias gyvenimo sritis.

Pagrindiniai $od$iai: ( sprendimus sutelkta trumpalaik! terapija, savire&eksija, ( sprendi-mus sutelkta savire&eksija.

1 Susira-in!jimui: Vytauto Did#iojo universitetas, Socialini$ moksl$ fakultetas, Bendrosios psichologijos katedra, K.)Donelai%io)g.)52-315, LT-44244, Kaunas, el.)pa-tas: [email protected].

Viktorija !epukien", Rytis Pakrosnis

124

!VADAS

. sprendimus sutelkta trumpalaik! terapija (SSTT) – konstruktyviz-mo ir sisteminio po#i"rio id!jomis grind#iamas terapinis modelis – per pastaruosius kelis de-imtme%ius spar%iai i-plito u# formalios terapijos rib$. Tad -io modelio teorin!s prielaidos ir technikos pla%iai taikoma ne tik psichoterapijoje, bet ir ugdymo bei aukl!jimo, organizacij$ valdymo, socialinio darbo, tarpininkavimo sprend#iant kon&iktus srityse ir pan. Pa-saulyje per pastaruosius kelis de-imtme%ius buvo atlikta nema#ai SSTT veiksmingumo tyrim$, kurie parod!, kad modelis yra veiksmingas psi-chikos sveikatos paslaug$ sistemoje, siekiant geresnio pacient$ socia-linio prisitaikymo ir geresn!s gyvenimo kokyb!s (Corcoran, Pillai, 2009; DeJong, Berg, 2008; Gingerich, Wabeke, 2001; Gingerich, Kim, Stams, Macdonald, 2011; Macdonald, 2007), taip pat -vietimo sistemoje (Frank-lin, Kim, Brigman, 2011; Kim, Franklin, 2009; Corcoran, Pillai, 2009), orga-nizacijose (McKergow, 2011).

Viena i- prie#as%i$, kod!l SSTT id!jos i-plito ( kitus kontekstus – tai teigiamas ir patrauklus po#i"ris ( asmen( bei bendradarbiavimo tarp te-rapeuto ir kliento procesas, kuris nesunkiai gali b"ti pritaikomas (vairiose srityse, kai atsiranda poky%i$ poreikis. 'iame terapijos modelyje pabr!-#iama teigiama nuostata ( asmen(, jo patirties ir po#i"rio ( savo situacij* bei poky%ius svarba, subjektyvios tikrov!s konstravimo ir perkonstravi-mo galimyb!s, pragmati-kumas, sistemi-kumas ir bendradarbiavimas poky%i$ procese (DeJong, Berg, 2008; Pakrosnis, Cepukiene, 2011). SSTT poky%i$ #mogaus gyvenime siekiama ne sprend#iant problemas, o kuriant sprendimus, t.)y. u#uot analizavus problem* ir jos prie#astis, susitelkiama ties tuo, koki$ poky%i$ savo gyvenime klientas nor!t$, ir padedama jam atrasti konkre%ius veiksmus, stiprybes bei i-teklius, kurie pad!jo s!kmingai spr+sti i-kylan%ias problemas praeityje ir pad!t$ (vyk-dyti trok-tamus poky%ius ateityje (DeJong, Berg, 2008; Fleming, 2004).

Turint omeny, kad SSTT itin pabr!#iami asmens i-tekliai ir stipryb!s bei tikima nuolatiniu poky%i$ procesu, SSTT teorines prielaidas pasta-ruoju metu bandoma pritaikyti ir savipagalbos (kai asmuo, vadovauda-masis tam tikrais ra-ytiniais, vaizdo ar garso nurodymais)/)priemon!-mis, siekia sau pad!ti, spr+sdamas (vairaus pob"d#io problemas) srityje. Savipagalba remiasi id!ja, kad asmuo yra paj!gus savaranki-kai siekti poky%i$ savo gyvenime. 'i* id!j* i- dalies pagrind#ia M.)J.)Lambertas,

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos #urnalas: biopsichosocialinis po#i$ris

125

2011, 9, 123–143 p.

kuris nurodo, kad net apie 40 % psichologin!s pagalbos efektyvumo lemia veiksniai, priklausantys nuo paties kliento, ir dar 15 % – placebo efektas, t.)y. tik!jimas, kad taikoma priemon! gali pad!ti (Hubble, Dun-can, Miller, 2006). Kalbant apie SSTT pritaikym* savipagalbos srityje, viena geriausiai ir pla%iausiai pasaulyje #inom$, SSTT teoriniais prin-cipais grind#iam$ savipagalbos priemoni$ yra B.) Furman kompiute-rini$ #aidim$ pagrindu parengtas interaktyvus savipagalbos paketas (interneto puslapis, DVD) vaikams (http://www.kidsskills.org), kuris vai-kui, atsakan%iam ( #aidimo veik!jo pateikiamus ( sprendimus sutelktus klausimus, duoda galimyb+ (veikti patiriamus sunkumus. Savigalbos, grind#iamos SSTT principais, suaugusiesiems interneto puslap( yra pareng+ Roberto Gordono universiteto ('kotija) Slaugos ir aku-erijos mokyklos (School of Nursing and Midwifery) darbuotojai (http://www4.rgu.ac.uk/nursing/pastoral/page.cfm?pge=67047). Galima rasti ir dau-giau pana-i$ bandym$ SSTT principus pritaikyti savipagalbai, ta%iau m!ginim$ moksli-kai (vertinti ne tik SSTT, bet ir kitais teoriniais mo-deliais pagr(st$ toki$ savipagalbos program$ veiksmingum* iki -iol nepakanka (Laireiter, Willutzki, 2003). Tad i-lieka atviras klausimas, kiek veiksminga gali b"ti pagalba, kai, siekiant poky%i$, nebelieka pagrindi-nio pagalbininko (terapeuto, konsultanto ar psichologo), ypa% atsi#vel-giant ( tai, kad, anot M. J. Lamberto (Hubble, Duncan, Miller, 2006), apie 30)% pagalbos veiksmingumo priklauso nuo terapeuto ir kliento san-tykio. Vis d!lto, nepaisant mokslini$ (rodym$ apie savipagalbos veiks-mingum* stokos, per pastar*j( de-imtmet( savipagalbos id!j* (vairi$ sri%i$ specialistai taiko vis da#niau, tad savipagalbos veiksmingumo tyrimai tampa vis aktualesni, nes, suk"rus veiksmingas savipagalbos programas, b"t$ galima padaryti psichologin+ pagalb* prieinamesn+ ir ekonomi-kai veiksmingesn+.

Ap#velgus kelet* savipagalbos program$ pastebima tai, kad dau-guma j$ remiasi savire&eksijos procesu. Vienas pirm$j$ j* i-samiai ap-ra-! K.)Jaspersas (Yip, 2007), nurod+s, kad savire&eksij* sudaro trys pa-grindiniai elementai: savistaba, sav+s supratimas ir sav+s atskleidimas. Jie yra glaud#iai tarpusavyje susij+, tad savire&eksija gali b"ti begalinis procesas: kuo labiau asmuo save stebi, tuo labiau jis gali save suprasti ir atskleisti. A.)M.)Grantas (2002) savire&eksij* apib"dina kaip savo min-%i$, jausm$, elgesio steb!jim* ir analiz+, (#valg*, savo min%i$, jausm$ ir elgesio supratim*, be to, teigia, jog tai yra metakognityviniai veiksniai,


126

b"tini siekiant tiksling$ ir krypting$ poky%i$. Apibendrinant, autoriai sutaria, kad savire&eksija skatina poky%i$ proces* ir gali pad!ti #mogui (veikti sunkumus, problemas ir gyvenimo i--"kius (Yip, 2007; Kepalait!, 2010).

Pa#ym!tina, kad savire&eksija, kaip pagalbos priemon!, da#niausiai taikoma ir tyrin!jama kognityvin!s-elgesio terapijos (KET) tradicijoje. Nema#ai tyrim$ atskleid#ia savire&eksijos naudingum* KET mokymo-si (Farrand, Perry, Linsley, 2010; Haarho/, Gibson, Flett, 2011; Mo/ett, 2009; Niemi, Tiuraniemi, 2010), supervizijos (Milne, Leck, Choudhri, 2009) ir terapijos (Laireiter, Willutzki, 2003) procese. Taip pat yra nuo-rod$, kad KET principais grind#iama savire&eksija – veiksminga prie-mon!, gerinanti (vairias ,zines negalias turin%i$ asmen$ gyvenimo ko-kyb+ (Buenaver, McGuire, Haythornthwaite, 2006). Be to, tyrimai rodo, kad didesnis polinkis ( savire&eksij* susij+s su geresniu sav+s vertinimu (Johnson, Stapel, 2011), didesniu laimingumo laipsniu (Elliott, Coker, 2008), geresne lingvistini$ u#duo%i$ atliktimi (Xu Xu, 2011). Taigi tyri-mai iliustruoja, kad savire&eksija yra svarbus procesas #mogui siekiant poky%i$, ir sudaryti intervencijos programas, grind#iamas savire&eksijos principais, prasminga.

Tad kuriant ( sprendimus sutelktos savire&eksijos metod* saviref-leksijos sampratos elementus sujung!me su svarbiausiais susitelkimo ( sprendimus po#i"rio elementais (1)pav.). Tuomet ( sprendimus sutelkta savire&eksija gali b"ti suprantama kaip steb!jimo, m*stymo ir analiz!s sutelkimas ties savo stipryb!mis ir i-tekliais, trok-tama ateitimi, ma#ais #ingsneliais ir teigiamais poky%iais.

"#$%&'()'*+%,# #+% +#$%&'()'*+%,#

1 pav. ! sprendimus sutelktos savirefleksijos apibr#&imas

Figure 1. Definition of solution-focused self-reflection


127

2011, 9, 123–143 p.

Remiantis susitelkimo ( sprendimus po#i"riu, tiek terapijos, tiek sa-vire&eksijos procesas skiriasi nuo pla%iai #inomo problem$ sprendimo proceso, kuris apima problemos apib"dinim*, (vertinim*, intervencij$ paie-k*, j$ vykdym* ir rezultat$ (vertinim*. Sprendim$ k"rimo proces* sudaro kitokie etapai: detalus esamos situacijos i-siai-kinimas ir norim$ poky%i$ (sivardijimas; tiksl$ formulavimas, labai detaliai analizuojant (sivaizduojam* ateit(, kai neturima tam tikros problemos, pabr!#iant konkre%ius veiksmus ir j$ naudingum*; asmens stiprybi$, i-tekli$, kurie gali pasitarnauti siekiant norimos ateities, s!kming$ bandym$ keisti si-tuacij* praeityje analiz!; pirmo ma#o #ingsnelio tikslo link formulavimas; progreso sekimas (laukiam$ poky%i$ steb!jimas, analiz!, pastiprinimas) (Berg, DeJong, 2008). 'iuos susitelkimo ( sprendimus etapus praturtinus savire&eksijos proceso elementais, asmeniui suteikiama galimyb! numa-tyti, steb!ti ir analizuoti norimus poky%ius, tuo remiantis imtis veiksm$, v!l steb!ti ir analizuoti veiksmus, kurie s*lygojo norimus poky%ius, tuo remiantis v!l numatyti tolesnius savo veiksmus ir t.)t. '( proces* pavaiz-davome 2)paveiksle, kuriame matyti, kad savire&eksija ir veiksmai nuolat s*veikauja: re&ektavimas paskatina inicijuoti veiksmus, -ie skatina savi-re&eksij*, ir tai leid#ia asmeniui tikslingai siekti norim$ poky%i$. Be to, reikia pa#ym!ti, kad ( sprendimus sutelktoje savire&eksijoje re&ektavimo ir veiksm$ s*veika yra kryptinga, t.)y. asmuo skatinamas steb!ti ir anali-zuoti savo stiprybes ir visa, kas jo situacijoje veiksminga, o tai savo ruo#tu padeda lengviau pasirinkti veiksmus, kurie lemia norimus poky%ius.

Nors, kaip jau anks%iau min!ta, bandoma susitelkimo ( sprendimus po#i"r( sieti su savire&eksijos procesu ir pritaikyti savipagalbos srityje, ta-%iau iki -iol n!ra atlikta tyrim$, kurie atskleist$ b"tent ( sprendimus sutelk-tos savire&eksijos naudingum* asmeniui siekiant poky%i$ ar sprend#iant problemas. Mokslin!je literat"roje pavyko aptikti vien* tyrim* (Grant, O’Connor, 2010), kurio rezultatai leid#ia kelti prielaid*, kad ( sprendimus sutelkta savire&eksija gali b"ti veiksminga priemon!, sudaranti s*lygas asmeniui savaranki-kai siekti poky%i$. A.)M.)Grantas ir S.)A.)O’Connoras (2010), palygin+ ( sprendimus ir ( problem* sutelkt$ klausim$, ( kuriuos tiriamieji tur!jo sau atsakyti ra-tu, poveik( asmeniui sprend#iant proble-mas, nustat!, kad ( sprendimus sutelkti klausimai labiau pagerino tiria-m$j$ emocin+ b"sen*, sustiprino saviveiksmingumo jausm* ir pagilino supratim* apie problemos prigimt( ir prie#astis, palyginti su sprendim$ k"rimo metodo veiksmingumu siekiant asmenini$ poky%i$.


128

Norim! poky"i! numatymas

2 pav. ! sprendimus sutelktos savirefleksijos procesas

Figure 2. Process of solution-focused self-reflection

Tad turint omenyje didel( savigalbos program$ poreik( ir toki$ pro-gram$) /)metod$ veiksmingumo tyrim$ stok* buvo suformuluotas -io tyrimo tikslas – nustatyti autori$ sudaryto ( sprendimus sutelktos saviref-leksijos metodo veiksmingum* siekiant asmenini$ poky%i$.

METODAI

Tiriamieji ir tyrimo planas

Tyrime dalyvavo 236)Vytauto Did#iojo universiteto pirmosios pako-pos psichologijos studij$ II–IV)kurs$ studentai (22)vyrai ir 214)moter$). Dalyvauti buvo kvie%iami visi atliekant tyrim* paskaitose dalyvav+ stu-dentai. Prie- tyrim* jie buvo supa#indinti su jo pob"d#iu, duomen$ ap-sauga, galimybe bet kuriame etape j( nutraukti. Jame dalyvauti sutiko


129

2011, 9, 123–143 p.

282, ta%iau iki galo pasiliko 236 (83)% sutikusi$j$ dalyvauti tyrime). Pagal tyrimo plan* buvo numatytos trys skirtingos tyrimo s*lygos: ( sprendi-mus sutelkta savire&eksija, nestrukt"ruotas steb!jimas ir s*lyga be po-veikio. Kiekvienam student$ kursui buvo si"loma galimyb! dalyvauti tik esant vienai i- s*lyg$, o apie kitas s*lygas jie nebuvo informuoti. Kadangi tyrimas vykdytas skirtingais mokslo metais, tiriamieji netur!jo galimybi$ dalytis patirtimi apie dalyvavim* jame. 3)paveiksle pateikiamas tiriam$j$ pasiskirstymas skirting$ s*lyg$ grup!se. Reikia pa#ym!ti, kad visose tri-jose tiriam$j$ grup!se did#i*j* dal( (apie 90)%) tiriam$j$ sudar! moterys. Visos trys tiriam$j$ grup!s pagal lyt( statisti-kai reik-mingai nesiskyr! (c2)=)1,59; p)=)0,453).

3 pav. Tiriam$j$ pasiskirstymas poveikio grup#se

Figure 3. Distribution of study participants in different intervention groups

Tyrim* sudar! trys etapai (1) lentel!). Pradin( ir baigiam*j( (vertini-mus, kurie buvo vienodi visoms trims tiriam$j$ grup!ms, skyr! 12)die-n$, per kurias kiekvienos grup!s tiriamieji atliko skirtingas u#duotis. Pirmajai grupei buvo si"loma ( sprendimus sutelkta savire&eksija (SSS),


130

antrajai)– nestrukt"ruotas steb!jimas, o tre%iosios grup!s dalyviams ne-pasi"lyta jokia u#duotis.

1 lentel%. Tyrimo planas

Table 1. Study design

Tiriam!j! grup"s Pradinis #vertinimas

Poveikio pob!dis (trukm" 12 dien#)

Baigiamasis #vertinimas

$ sprendimus sutelkta

savire%eksija

Nestrukt&ruotas steb"jimas

. sprendimus sutelktos savire&eksijos grup!

+ + 0 +

Nestrukt"ruoto steb!jimo grup!

+ 0 + +

Grup! be poveikio + 0 0 +

Kiekvienos grup!s tiriamiesiems parengtos atitinkamos vertinimo ir poveikio formos, kuriose buvo pateikti vertinimo klausimai ir poveikio u#duotys. . klausimus atsakyti ir u#duo%i$ rezultatus ,ksuoti tiriamie-ji tur!jo ra-tu. Po atitinkamo instruktavimo #od#iu SSS grup!s dalyvi$ papra-yta atsakyti ( klausimus ir atlikti u#duotis namuose (nes j$ pra-y-ta kiekvienos dienos veiklos rezultatus ,ksuoti ra-tu), o po 12)dien$)– vertinimo ir poveikio formas gr*#inti tyr!jams. Kartu su poveikio forma kiekvienam -ios grup!s dalyviui buvo i-samiai paai-kintos u#duotys ir pateikta j$ atlikimo instrukcija ra-tu. Nestrukt"ruoto steb!jimo grup!s ir grup!s, kuriai poveikis nedarytas, dalyviai ( pateiktus vertinimo formos klausimus ra-tu atsak! u#si!mim$ metu ir i- karto padav! tyr!jams. Ne-strukt"ruoto steb!jimo grup!s dalyviams atsakius ( klausimus, tos pa-%ios formos pabaigoje ra-tu buvo pateikta u#duotis (#r. poveikio meto-dai) ateinan%ioms 12)dien$, bet nepra-yta steb!jimo rezultat$ ,ksuoti ra-tu. Pra!jus 12)dien$, tyr!jai kiekvienam abiej$ grupi$ tyrimo dalyviui (pagal pradinio (vertinimo metu susikurt* individual$ kod*) gr*#ino j$ pradinio vertinimo formas, kuriose papildomai buvo pateikti ir baigia-mojo (vertinimo klausimai, kuri$ pradinio (vertinimo metu tiriamieji ma-tyti negal!jo.


131

2011, 9, 123–143 p.

Tyrimo metodikos

Vertinimo metodai Pasitenkinimo svarbiausiomis gyvenimo sritimis vertinimas. Tiria-

m$j$ pra-yta (vardyti penkias tuo metu jiems svarbiausias gyvenimo sritis ir (vertinti pasitenkinim* kiekviena i- j$ skal!je nuo 0 (visi-kai nepa-tenkintas) iki 10 (visi-kai patenkintas).

Subjektyvus gyvenimo srities, kurioje tiriamasis labiausiai nor#t$ po-ky%i$, vertinimas. Tiriam$j$ pra-yta i- anks%iau (vardyt$ penki$ svarbiau-si$ savo gyvenimo sri%i$ pasirinkti vien*, kuri* labiausiai nor!t$ keisti, trumpai argumentuoti savo pasirinkim* ir (vertinti situacij* -ioje srityje pagal skal+ nuo 0 (viskas yra blogai) iki 10 (viskas yra idealu)/)puiku).

Tiek pasitenkinim* tomis pa%iomis penkiomis gyvenimo sritimis, tiek situacij* srityje, kurioje tiriamasis nor!t$ poky%i$, pra-yta (vertinti ir pradinio, ir baigiamojo (vertinim$ metu. Baigiamojo (vertinimo metu ti-riam$j$ buvo papildomai pra-oma trumpai ra-tu apib"dinti, kas j$ pasi-rinktoje gyvenimo srityje pasikeit! per pastar*sias 12)dien$ ir k* jie dar!, kad tai (vykt$. Analizuojant rezultatus -is apib"dinimas leido spr+sti apie tiriam$j$ asmenin( ind!l( siekiant poky%i$.

Poveikio metodai! sprendimus sutelkta savire"eksija. Jos poveikio form* sudar! dvi

dalys: Stiprybi$ ir norim$ poky%i$ analiz!. Pirmiausiai tiriam$j$ pra-y-

ta (vardyti su sritimi, kurioje norima poky%i$, susijusias savo stiprybes, i-tek lius ir teigiam* patirt( praeityje. Paskui raginta (sivaizduoti ir apib"-dinti trok-tam* situacij* -ioje srityje (t.)y. i- ko suprast$, kad viskas toje srityje yra taip, kaip jis) (ji) nor!t$). Galiausiai pra-yta (vardyti kuo kon-kretesnius nedidelius veiksmus, kuri$ tiriamasis gal!t$ imtis artimiausiu metu ir kurie gal!t$ vesti trok-tama linkme, ir galim* -i$ veiksm$ naud*.

Poky%i$ steb!jimas ir ,ksavimas. Tiriam$j$ buvo pra-oma 10)dien$ i- eil!s steb!ti, kas vyksta)/)kei%iasi pasirinktoje gyvenimo srityje, ir kiekvie-nos dienos vakare pildyti pateikt* steb!jimo lentel+, kuri* sudar! pen-kios grafos: 1) grafoje „.vykiai“ reikia apib"dinti, kas vyko apra-om* dien* pasirinktoje srityje (pvz., veiksmai, s*veikos tarp #moni$, mintys, jausmai, svajon!s ir pan.); 2) grafoje „Poky%iai norima linkme“ pra-oma apra-yti visk*, k* tiriamasis gal!t$ vertinti kaip teigiam* pokyt( pasirinktoje srityje


132

(pvz., pasikeitusios mintys, i-gyvenimai, planai, veiksmai, kit$ #moni$ re-akcijos ir pan.); 3) grafoje „Veiksmai siekiant poky%i$“ pra-oma apra-yti, tiriamojo veiksmus, gal!jusius paskatinti poky%ius; 4) grafoje „Lydin%ios mintys)/)emocijos“ pra-oma apib"dinti mintis ir)(ar) emocijas, lyd!jusias poky%ius arba j$ nebuvim*. Esant realiems poky%iams, pra-oma (vardyti naud*, kuri* jie atne-!; 5) grafoje „Tolesni veiksmai“ pra-oma nurodyti, k* tiriamasis gal!t$ daryti kit* dien*, kad situacija tapt$ bent -iek tiek geresn!, ir kaip konkre%iai -ie veiksmai gal!t$ pagerinti situacij*.

Nestrukt'ruotas steb#jimas. Kadangi steb!jimas yra svarbi sa-vire&eksijos proceso dalis, sudaranti savo patirties analiz!s ir poky%i$ pagrind*, siekiant palyginti ( sprendimus sutelktos savire&eksijos ir ste-b!jimo, nepagr(sto jokiais teoriniais principais ar taisykl!mis, rezultatus, buvo sudaryta ir vienai i- tiriam$j$ grupi$ ra-tu pateikta nestrukt"ruoto steb!jimo u#duotis: „Ateinan%ias dvi savaites steb!kite, kas vyksta -ioje pasirinktoje gyvenimo srityje, o po dviej$ savai%i$ papra-ysime situacij* (vertinti dar kart*“. Tiriam$j$ nepra-yta formalizuoti ar kokiu nors b"du ,ksuoti steb!jimo rezultat$.

REZULTATAI

Srities, kurioje norima poky&i', subjektyvaus vertinimo poky&i' analiz%

'iame tyrime kiekvienas tiriamasis, kaip jau min!ta, gal!jo laisvai pasirinkti gyvenimo srit(, kurioje labiausiai nor!t$ poky%i$. Sugrupavus tiriam$j$ pasirinkimus buvo i-skirtos a-tuonios gyvenimo sritys, kurios buvo sugrupuotos ( tris stambias grupes: elgesys, santykiai ir sav+s rea-lizavimas. . sprendimus sutelktos savire&eksijos grup!s tiriam$j$ pasis-kirstymas pagal pasirinktas gyvenimo sritis, kuriose jie nor!jo poky%i$, pateiktas 2)lentel!je.

Daugiausiai tiriam$j$ poky%i$ nor!jo r"pinimosi savo sveikata (pvz., „,zinis aktyvumas“, „sveika mityba“, „r"kymas“ ir pan.), santyki$ su -ei-mos nariais (pvz., „santykiai su broliu“, „bendravimas su t!vais“ ir pan.) ir kasdienio gyvenimo (pro%i$ (pvz., „laiko planavimas“, „tvarkingumas“, „v!-lavimas“ ir pan.) srityse. Apibendrinant galima pa#ym!ti, kad dauguma tiriam$j$ (55)%) rinkosi keisti vien* ar kit* savo elgesio element*. Reikia atkreipti d!mes(, kad tiriam$j$ pasiskirstymas pagal apibendrintas gyve-nimo sritis yra pana-us ir kitose dviejose grup!se (p)>)0,05; #r.)3)lentel!).


133

2011, 9, 123–143 p.

2 lentel%. ! sprendimus sutelktos savirefleksijos grup#s tiriam$j$ (n(=(137) nurodytos gyvenimo sritys, kuriose jie nor#jo poky%i$

Table 2. Life areas chosen by solution-focused self-reflection group’s participants (n(=(137) for change

R"pinimasis savo sveikata 25 %

Elgesys (55 %)Kasdienio gyvenimo (pro%iai 18 % Mokymasis)/)studijos 6 % Darbas 6 % Santykiai su -eimos nariais 23 %

Santykiai (36 %)Romantiniai santykiai 7 % Santykiai su kitais #mon!mis 6 % Sav+s realizavimas 9 % Sav!s realizavimas (9 %)

3 lentel%. Tiriam$j$ procentinio pasiskirstymo pagal apibendrintas gyvenimo sritis, kuriose jie nor#jo poky%i$, palyginimas )vairiomis tyrimo s*lygomis

Table 3. Comparison of distribution of participants depending on the life area chosen for change among three experimental conditions

Apibendrintos gyvenimo sritys, kuriose tiriamieji nor"jo poky'i!

Eksperimentin" s(lyga

2 p$ sprendimus sutelkta

savire%eksija

Nestrukt&ruotas steb"jimas Poveikio n"ra

Elgesys 76 (55 %) 24 (51 %) 32 (61 %)1,776 0,777Santykiai 48 (36 %) 17 (36 %) 14 (27 %)

Sav+s realizavimas 13 (9 %) 6 (13 %) 6 (12 %)

4)paveiksle pavaizduoti gyvenimo srities, kurioje tiriamieji labiausiai nor!jo poky%i$, subjektyvaus vertinimo vidurkiai pradinio ir baigiamojo (vertinim$ metu ir -io vertinimo poky%i$ visose trijose tyrimo grup!se bei tarp grupi$ palyginimo rezultatai. Pradinio (vertinimo metu visos ty-rimo grup!s pagal subjektyv$ gyvenimo srities, kurioje nor!jo poky%i$, vertinim* statisti-kai reik-mingai nesiskyr! (p)>)0,05). Lyginant pradinio ir baigiamojo vertinim$ rezultatus kiekvienoje grup!je (dviej$ susijusi$ im%i$ Student)t)kriterijus), statisti-kai reik-mingas skirtumas nustatytas dviejose grup!se: SSS grup!je gyvenimo srities, kurioje tiriamieji nor!-jo poky%i$, vidutinis vertinimas pakilo 2,8)balo (nuo 4,6 (st.)n.)=)1,8) iki


134

7,4)(st.)n.)=)1,7); t)=)-17,93, p)<)0,0001), o grup!je, kuriai poveikis nedary-tas)– 0,8)balo (nuo 5,4 (st.)n.)=)2,1) iki 6,2 (st.)n.)=)2,2); t)=)-3,69, p)=)0,001). Nestrukt"ruoto steb!jimo grup!je gyvenimo srities, kurioje tiriamieji no-r!jo poky%i$, vertinimo pokytis (0,4)balo) nebuvo statisti-kai reik-mingas (nuo 4,9 (st.)n.)=)2,4) balo pakilo iki 5,3 (st.)n.)=)2,7); t)=)-1,42, p)=)0,163). Vienfaktorin! dispersin! analiz! (ANOVA) atskleid! (4)pav.), kad min!tas gyvenimo srities, kurioje tiriamieji nor!jo poky%i$, subjektyvaus vertini-mo pokytis SSS grup!je buvo did#iausias ir statisti-kai reik-mingai sky-r!si nuo abiej$ likusi$ grupi$ (F)=)44,54, p)<)0,001). O -io poky%io dydis tarp nestrukt"ruoto steb!jimo grup!s ir grup!s, kuriai poveikis nedary-tas, statisti-kai reik-mingai nesiskyr!.

4 pav. Srities, kurioje norima poky%i$, subjektyvaus vertinimo palyginimas tarp pradinio ir baigiamojo )vertinim$ visose tiriam$j$ grup#se bei +io vertinimo poky%io dyd&io palyginimas tarp grupi$

Figure 4. Comparison of subjective evaluation of the life area chosen for change between initial and final assessments in all experimental conditions and comparison of magnitude of change between groups

I- 4)lentel!je pateikt$ rezultat$ matyti, kad net 90)% SSS grup!s tiria-m$j$ nurod!, jog teigiami poky%iai pasirinktoje gyvenimo srityje vyko d!l j$ asmenini$ pastang$; nestrukt"ruoto steb!jimo grup!je toki$ tiriam$-j$ buvo 30)%., o grup!je, kuriai poveikis nedarytas, dar ma#iau)– tik)19 %.


135

2011, 9, 123–143 p.

Be to, pastebimos ir kitos (domios tendencijos: n! vienas SSS grup!s ti-riamasis nenurod!, kad teigiami poky%iai (vyko jiems nedalyvaujant, t.)y. d!l pasikeitusi$ aplinkybi$, o likusiose dviejose grup!se toki$ tiriam$j$ buvo 8 ir 15 %; daugiau kaip pus! nestrukt"ruoto steb!jimo grup!s ir grup!s, kuriai poveikis nedarytas, tiriam$j$ pa#ym!jo, kad teigiam$ po-ky%i$ pasirinktoje gyvenimo srityje per tiriam* laikotarp( nepatyr!, o SSS grup!je toki$ buvo tik 7)%.

4 lentel%. Tiriam$j$ pasiskirstymas pagal subjektyviai suvokiam* asmenin) ind#l) ) tyrimo metu )vykusius poky%ius

Table 4. Distribution of participants according to perceived personal involvement in changes achieved during the study

$ sprendimus sutelktos

savire%eksijos grup"

Nestrukt&ruoto steb"jimo grup"

Grup" be poveikio

Teigiam$ poky%i$ n!ra 9 (7 %) 24 (51 %) 29 (56 %)Teigiami poky%iai d!l pasikeitusi$ aplinkybi$ 0 (0 %) 4 (8 %) 8 (15 %)

Teigiami poky%iai d!l pasikeitusi$ aplinkybi$ ir asmenini$ pastang$

4 (3 %) 5 (11 %) 5 (10 %)

Teigiami poky%iai d!l asmenini$ pastang$ 124 (90 %) 14 (30 %) 10 (19 %)

I- viso 137 (100 %) 47 (100 %) 52 (100 %)2 = 113,10; df = 6; p < 0,001.

Iki -iol aptarti rezultatai atskleid#ia, kad ( sprendimus sutelkta savi-re&eksija leido tiriamiesiems pasiekti ry-ki$ poky%i$ pasirinktoje gyve-nimo srityje, lyginant su kitomis eksperimentin!mis grup!mis. Siekiant i-siai-kinti, ar SSS grup!s tiriamieji pasiek! geresni$ rezultat$ (palyginti su kitomis eksperimentin!mis grup!mis), atsi#velgiant ( kitus veiksnius, tokius kaip lytis ir gyvenimo sritis, kurioje norima poky%i$, buvo atlikta tiesin! regresin! analiz! (5)pav.). Paai-k!jo, kad gyvenimo srities, kurioje tiriamieji nor!jo poky%i$, subjektyvaus vertinimo poky%io dyd( statisti--kai reik-mingai prognozuoja tik eksperimentin! s*lyga, t.)y. did#iausio teigiamo poky%io galima tik!tis ( sprendimus sutelktos savire&eksijos grup!je, nepriklausomai nuo tiriam$j$ lyties ir j$ pasirinktos gyvenimo srities, kurioje norima poky%i$.


136

\D1/0-

E2/1/50"-;A2/:65-9:2/43-

H]-O-!"&!&-

U;:258A:130 H]-O-!"$))W-

5 pav. Veiksni$, prognozuojan%i$ srities, kurioje norima poky%i$, subjektyvaus vertinimo poky%io dyd), analiz#s rezultatai

Figure 5. Regression analysis of the factors predicting the magnitude of change of the subjective evaluation of the life area chosen for change

Pasitenkinimo kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis vertinimo poky&i' analiz%

Pagal tyrimo plan* pradinio ir baigiamojo (vertinim$ metu tiriamieji ne tik vertino gyvenimo srities, kurioje nor!t$ poky%i$, situacij*, bet ir pasitenkinim* kitomis svarbiomis savo gyvenimo sritimis. Tod!l siekiant patikrinti, ar dalyvavimas SSS grup!je gal!jo paskatinti didesn( pasiten-kinimo kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis pokyt( nei likusiose tyrimo grup!se, buvo palyginti pasitenkinimo tomis sritimis poky%i$ sumos vi-durkiai tarp tyrimo grupi$ (6)pav.).

Vienfaktorin! dispersin! analiz! (ANOVA), kaip ir tik!tasi, parod!, jog pasitenkinimo kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis pokytis buvo did#iausias SSS grup!je ir statisti-kai reik-mingai skyr!si nuo likusi$ tyri-mo grupi$ (F)=)14,68; p)<)0,001), o statisti-kai reik-mingo skirtumo tarp nestrukt"ruoto steb!jimo grup!s ir grup!s, kuriai poveikis nedarytas, nenustatyta (p)=)0,304). Be to, reikia pa#ym!ti, kad nestrukt"ruoto ste-b!jimo grup!je stebimas neigiamas pasitenkinimo kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis pokytis, t.)y. pasitenkinimas tomis sritimis per tiriam* laikotarp( suma#!jo. Galiausiai, norint patikrinti, kiek #moni$ kiekvienoje grup!je patyr! teigiam$ ar neigiam$ pasitenkinimo kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis poky%i$, buvo apskai%iuotas ir palygintas procentinis tiriam$j$ pasiskirstymas.


137

2011, 9, 123–143 p.

6 pav. Tiriam$j$ pasitenkinimo keturiomis svarbiomis gyvenimo sritimis, kuri$ jie nepasirinko keisti tyrimo metu, vertinimo poky%i$ sumos vidurki$ palyginimas tarp tyrimo grupi$

Figure 6. Comparison of sum of changes of satisfaction with four life areas not chosen by participants for change between groups

5 lentel%. Tiriam$j$ pasiskirstymas pagal pasitenkinimo kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis poky%ius

Table 5. Distribution of participants according to changes of satisfaction with four life areas not chosen by participants for change

$ sprendimus sutelktos savire%eksijos grup"

Nestrukt&ruoto steb"jimo grup"

Grup" be poveikio

Pablog!jo 4 (3 %) 21 (45 %) 15 (29 %)Nepasikeit! 30 (22 %) 4 (8 %) 8 (15 %)Pager!jo 103 (75 %) 22 (47 %) 29 (56 %)I- viso 137 (100 %) 47 (100 %) 52 (100 %)

2 = 50,557; df = 4; p < 0,001.

5) lentel!je pateikti rezultatai atskleid#ia, kad SSS grup!je buvo di-d#iausias procentas (75)%) tiriam$j$, patyrusi$ teigiam*, ir ma#iausias procentas (3)%) – patyrusi$ neigiam* pasitenkinimo kitomis gyvenimo sritimis pokyt( (c2)=)50,557; p)<)0,001). .domu tai, kad nestrukt"ruoto steb!jimo grup!je net 45)% tiriam$j$ pasitenkinimas kitomis gyvenimo sritimis suma#!jo.


138

REZULTAT" APTARIMAS

'iuo tyrimu buvo siekiama (vertinti, ar susitelkimas ( sprendimus gali pad!ti asmeniui savaranki-kai siekti poky%i$ pasirinktoje gyvenimo sri-tyje. Tam buvo parengtas ( sprendimus sutelktos savire&eksijos metodas ir sudarytos trys tyrimo grup!s: ( sprendimus sutelktos savire&eksijos, nestrukt"ruoto steb!jimo grup!s ir grup! be poveikio. Remiantis teo-rin!mis SSTT ir savire&eksijos proceso prielaidomis buvo tikimasi, kad did#iausias teigiamas pokytis vyks ( sprendimus sutelktos savire&eksi-jos grup!je, o ma#iausias – grup!je, kuriai poveikis nedaromas. Tyrimo rezultatai atskleid!, kad ( sprendimus sutelkta savire&eksija leido tiria-miesiems pasiekti reik-ming* pokyt( pasirinktoje gyvenimo srityje, kuris buvo didesnis nei kitose dviejose tyrimo grup!se, nepriklausomai nuo lyties ir gyvenimo srities, kurioje t$ poky%i$ norima, o nuopelnus u# juos dauguma tiriam$j$ priskyr! sau, o ne aplinkyb!ms ar kitiems asmenims. Be to, teigiami poky%iai SSS grup!je neapsiribojo vien gyvenimo sritimi, kurioje buvo siekiama pasikeitim$, bet ap!m! ir kitas svarbias gyvenimo sritis.

Tokie rezultatai patvirtina daryt* prielaid*, kad #mogus yra paj!gus savaranki-kai, be kit$ pagalbos, siekti norim$ poky%i$ savo gyvenime, ir kit$ tyrim$ rezultatus apie savire&eksijos naudingum* (Buenaver, McGuire, Haythornthwaite, 2006; Yip, 2007). Vis d!lto reikia atkreipti d!mes(, kad teigiamus poky%ius patyr! tie tiriamieji, kuriems buvo pa-si"lyta ( sprendimus sutelkta savire&eksija; laisvo nestrukt"ruoto steb!-jimo grup!s tiriam$j$ rezultatai nesiskyr!, o kai kur buvo netgi blogesni nei grup!je, kuriai poveikis nedarytas. Taigi galima daryti prielaid*, kad veiksmingas yra ne steb!jimas pats savaime, bet kryptingas ir strukt"-ruotas steb!jimas bei savo patirties re&ektavimas. Tai patvirtina ir kai ku-rie neuropsichologijos tyrimai, atskleid#iantys, kad kryptinga savire&ek-sija stabilizuoja galvos smegen$ neuroninio aktyvumo tinklus: tikslingas ir ilgalaikis d!mesio sutelkimas, savo patirties steb!jimas ir apm*stymas pastiprina susidaran%ius naujus neuroninius tinklus, palaiko j$ gyvybin-gum*, kol galiausiai funkciniai neuron$ ir j$ grupi$ ry-iai virsta stabiliais, ,ziniais smegen$ strukt"ros poky%iais – taigi asmens m*stymo ir elgesio poky%iais (Schwartz, Stapp, Beauregard, 2005). Kita vertus, galima ma-nyti, kad asmuo, neturintis ai-kios ir kryptingos steb!jimo ir re&ektavi-mo schemos, yra link+s susitelkti ties diskomfort* kelian%iais veiksniais,


139

2011, 9, 123–143 p.

labiau gilintis ( tai, kas yra blogai, analizuoti savo problemin+ situacij*, o)tai savo ruo#tu gali formuoti suvokim*, kad situacija sunkesn!, nei yra i- ties$ (Schwartz, Stapp, Beauregard, 2005). Tai gal!t$ paai-kinti gautus rezultatus – kad nestrukt"ruotas steb!jimas nepadeda siekti poky%i$, o)kryptinga savire&eksija suteikia galimyb+ keistis.

. sprendimus sutelktos savire&eksijos grup!je (vykusius teigiamus poky%ius, kurie, beje, (vyko per santykinai trump* laikotarp( (12)dien$), galima paai-kinti remiantis ( sprendimus sutelktos terapijos teoriniais principais, pabr!#ian%iais #mogaus stiprybes, tur!t* teigiam* patirt(, naujos patirties k"rim* ir progreso sekim*, – tai sudaro s*lygas #mogui pasiekti norimus poky%ius gana greitai (DeJong, Berg, 2008). Vienas i- svarbi$ teorini$ princip$ skelbia, kad kiekvienas asmuo turi stiprybi$ ir i-tekli$, b"tin$ poky%iams pasiekti (DeJong, Berg, 2008; Pakrosnis, Cepu-kiene, 2011; Macdonald, 2007), tad susitelkiant ( sprendimus #mogaus m*stymas nukreipiamas stiprybi$ ir i-tekli$ paie-kos, analiz!s ir steb!ji-mo linkme. Tai (galina asmen( ne tik pasteb!ti, k* jis daro tinkamai, bet ir susieti savo veiksmus su norimais gyvenimo poky%iais. Taigi nustatyt* d!sningum*, kad did#ioji dauguma tiriam$j$ atsakomyb+ u# (vykusius teigiamus poky%ius priskyr! sau, galima laikyti min!to proceso pasekme. Be to, SSTT teorija ir praktika remiasi sisteminiu m*stymu: asmenyb! gali b"ti suprantama kaip sistema, kuri* sudaro posistem!s (suvokimas, m*s-tymas, emocijos ir pan.), ir kaip didesn!s sistemos (-eimos, bendruome-n!s) dalis. Viena esmini$ sisteminio m*stymo id!j$ teigia, kad bet kokiai sistemai b"dingas sisteminis jautrumas: kei%iantis vienai sistemos daliai, nei-vengiamai kinta ir kitos dalys, taip pat visa sistema (Bateson, 1973). 'i id!ja glaud#iai siejasi ir su savire&eksija kaip t+stinio proceso id!ja: steb!jimas veikia m*stym* ir elges(, o m*stymas ir elgesys – steb!jim*, ir tai ilgainiui lemia poky%ius (Yip, 2007). Turint omenyje -iuos sistem$ ir savire&eksijos proceso ypatumus, nesunku paai-kinti, kod!l ( sprendi-mus sutelktos savire&eksijos grup!je teigiami poky%iai vyko ne tik srityje, kurioje buvo siekiama poky%i$, bet ir kitose tiriam$j$ gyvenimo srityse. 'iuos poky%ius gal!jo paskatinti tiek vidiniai (pvz., sutelkus savo d!mes( ir m*stym* nukreipus ( savo stiprybes bei veiksmingus dalykus, galima tapti labiau patenkintu savimi ir b"ti geresn!s emocin!s savijautos, o tai savo ruo#tu gali keisti po#i"r( ( situacij*, skatinti pasteb!ti ir karto-ti naudingus veiksmus ir)t.)t.), tiek i-oriniai sisteminiai procesai (pvz., jei asmens elgesio poky%ius pastebi ir teigiamai pastiprina aplinkiniai, tai


140

didina besikei%ian%iojo motyvacij* poky%ius palaikyti bei sustiprinti ir savo ruo#tu skatina teigiamas aplinkini$ reakcijas ir) t.) t.). Taip poky%iai vienoje asmens gyvenimo srityje nei-vengiamai palie%ia ir kitas sritis.

Galiausiai nor!t$si pabr!#ti, kad palyginimas su grup!mis, kuriose nevyko kryptinga ir strukt"ruota savire&eksija, dar neleid#ia daryti i-va-dos, kad b"tent susitelkimas ( sprendimus paskatino teigiamus poky%ius. Gali b"ti, kad poky%ius lemia pats kryptingo re&ektavimo procesas, kurio naudingumas nepriklauso nuo re&ektavimo krypties teorinio pagrindo, t.)y. galb"t kitu (nei SSTT) teoriniu modeliu pagr(sta savire&eksija gal!t$ pad!t$ gauti tokius pat ar dar geresnius rezultatus. Tod!l, norint pritaiky-ti SSS metod* klinikin!je praktikoje, b"simais tyrimais reik!t$ palyginti SSS ir kitais teoriniais principais grind#iam$ savire&eksijos metod$ po-veik( bei -io metodo galimybes ne tik siekiant asmenini$ poky%i$, bet ir (veikiant gyvenimo sunkumus.

I(VADOS

. sprendimus sutelktos savire&eksijos grup!je (vyko reik-ming$ poky%i$ tyrimo dalyvi$ pasirinktoje gyvenimo srityje, kurie buvo didesni nei lyginamosiose grup!se.

. sprendimus sutelktos savire&eksijos grup!s dalyvi$ teigiami po-ky%iai nebuvo susij+ nei su j$ lytimi, nei su gyvenimo sritimi, kurioje t$ poky%i$ nor!ta, ir nuopelnus u# juos dauguma tiriam$j$ priskyr! sau, o)ne aplinkyb!ms ar kitiems asmenims.

. sprendimus sutelktos savire&eksijos grup!je teigiam$ poky%i$ atsirado ir kitose svarbiose gyvenimo srityse.

Literat)raBateson, G. (1973). Steps to an Ecology of Mind. St. Albans: Paladin.Buenaver, L. F., McGuire, L., Haythornthwaite, J. A. (2006). Cognitive-Behavioral

Self-Help for Chronic Pain. Journal of Clinical Psychology: In Session, 62) (11), 1389–1396.

Corcoran, J., Pillai, V. (2009). A Review of the Research on Solution-Focused Thera-py. British Journal of Social Work, 39, 234–242.

DeJong, P., Berg, I. K. (2008). Interviewing for Solutions (3rd) ed.). Paci,c Grove: Brooks/Cole.


141

2011, 9, 123–143 p.

Elliott, I., Coker, S. (2008). Independent Self-Construal, Self-Re&ection, and Self-Rumination: A Path Model for Predicting Happiness. Australian Journal of Psy-chology, 60)(3), 127–134.

Farrand, P., Perry, J., Linsley, S. (2010). Enhancing Self-Practice/Self-Re&ection (SP/SR) Approach to Cognitive Behaviour Training through the Use of Re&ective Blogs. Behavioural & Cognitive Psychotherapy, 38)(4), 473–477.

Fleming, J.)S. (2004). A Framework for Solutions. Long Term Bene,ts from Short Term Interventions. Monography. Kaunas: Vytauto Did#iojo universitetas.

Franklin, C., Kim, J. S., Brigman, K. S. (2011). Solution-Focused Brief Therapy in School Settings. In C.)Franklin, T.)Trepper, E.)McCollum, W.)Gingerich (Eds.), So-lution-Focused Brief Therapy: A Handbook of Evidence-Based Practice (pp.)231–246). New York: Oxford University Press.

Gingerich, W. J., Kim, J. S., Stams, G., Macdonald, A. J. (2011). Solution-Focused Brief Therapy Outcome Research. In C.)Franklin, T.)Trepper, E.)McCollum, W.)Gin-gerich (Eds.), Solution-Focused Brief Therapy: A Handbook of Evidence-Based Practice (pp.)95–111). New York: Oxford University Press.

Gingerich, W. J., Wabeke, T. (2001). A Solution-Focused Approach to Mental Health Intervention in School Settings. Children & Schools, 23)(1), 33–48.

Grant, A. M. (2002). The Self-Re&ection and Insight Scale: A New Measure of Private Self-Consciousness. Social Behavior and Personality, 30)(8), 821–836.

Grant, A. M., O’Connor, S. A. (2010). The Di/erential E/ects of Solution-Focused and Problem-Focused Coaching Questions: A Pilot Study with Implications for Practice. Industrial and Commercial Training, 42)(2), 102–111.

Haarho/, B., Gibson, K., Flett, R. (2011). Improving the Quality of Cognitive Behav-iour Therapy Case Conceptualization: The Role of Self-Practice/Self-Re&ection. Behavioural & Cognitive Psychotherapy, 39)(3), 323–339.

Hubble, M. A., Duncan, B. L., Miller, S. D. (2006). The Heart & Soul of Change: What Works in Therapy. Washington, DC: American Psychological Association.

Yip, K. S. (2007). Self-Re&ection in Re&ective Practice: A Jaspers’ Orientation. Re"ec-tive Practice, 8)(2), 285–298.

Johnson, C. S., Stapel, D. A. (2011). Re&ection versus Self-Re&ection: Sources of Self-Esteem Boost Determine Behavioral Outcomes. Social Psychology, 42)(2), 144–151.

Kepalait!, A. (2010). The Speci,city of Self-Re&ection and Insight of Social Peda-gogues. Specialusis ugdymas, 1)(22), 33–39.

Kim J. S., Franklin, C. (2009). Solution-Focused Brief Therapy in Schools: A Review of the Outcome Literature. Children and Youth Services Review, 31, 464–470.

Laireiter, A. R., Willutzki, U. (2003). Self-Re&ection and Self-Practice in Training of Cognitive Behaviour Therapy: An Overview. Clinical Psychology and Psycho-therapy, 10, 19–30.

Macdonald, A. (2007). Solution-Focused Therapy: Theory, Research & Practice. Lon-don: Sage Publications Ltd.


142

McKergow, M. (2011). Solution-Focused Approaches in Management. In C.)Frank-lin, T.)Trepper, E.)McCollum, W.)Gingerich (Eds.), Solution-Focused Brief Therapy: A Handbook of Evidence-Based Practice (pp.)327–341). New York: Oxford Uni-versity Press.

Milne, D. L., Leck, C., Choudhri, N. Z. (2009). Collusion in Clinical Supervision: Litera-ture Review and Case Study in Self-Re&ection. The Cognitive Behaviour Thera-pist, 2, 106–114.

Mo/ett, L. A. (2009). Directed Self-Re&ection Protocols in Supervision. Training and Education in Professional Psychology, 3)(2), 78–83.

Niemi, P. M., Tiuraniemi, J. (2010). Cognitive Therapy Trainees’ Self-Re&ections on Their Professional Learning. Behavioural & Cognitive Psychotherapy, 38) (3), 255–274.

Pakrosnis, R., Cepukiene, V. (2011). Outcomes of Solution-Focused Brief Therapy for Adolescents in Foster Care and Health Care Institutions. In C.) Franklin, T.)Trepper, E.)McCollum, W.)Gingerich (Eds.), Solution-Focused Brief Therapy: A(Handbook of Evidence-Based Practice (pp.)299–326). New York: Oxford Uni-versity Press.

Schwartz, J. M., Stapp, H. P., Beauregard, M. (2005). Quantum Physics in Neuro-science and Psychology: A Neurophysical Model of Mind-Brain Interaction. Philosophical Transactions of the Royal Society B: Biological Sciences, 360)(1458), 1309–1327.

Xu Xu (2011). Self-Re&ection, Insight, and Individual Di/erences in Various Langu-age Tasks. The Psychological Record, 61, 41–58.

OUTCOME OF SOLUTION*FOCUSED SELF*REFLECTION FOR PERSONAL GROWTH

Viktorija !epukien", Rytis PakrosnisVytautas Magnus University, Lithuania

Abstract. Background. Recently there has been a noticeable increase in interest on self-help methods in psychological literature. However, the number of studies on the e/ectiveness of such methods is still small. Purpose. This study addresses solution-focused self-re&ection, a self-help method based on the principles of Solution-Focused Brief Therapy, the elements of self-re&ection, and its’ outcome for personal growth. Materials and method. The study sample consisted of 236)psy-chology bachelor students of Vytautas Magnus University. There were three study conditions: solution-focused self-re&ection (137 participants), free obser-vation (47) participants), and no intervention (52 participants). Solution-focused self-re&ection protocol consisted of the analysis of strengths and desired changes as well as keeping track of positive changes. Participants were asked to observe, analyze and record in the protocol the changes in the life area they had decided


143

2011, 9, 123–143 p.

to change. During the initial and the ,nal evaluations, with a period of 12 days between them, participants of all three study conditions were provided with two assessment methods: evaluation of satisfaction with most important life areas and, a subjective evaluation of the life area chosen for change. Results and conclu-sions. Results revealed that solution-focused self-re&ection helps to achieve posi-tive personal changes independent of participants’ gender and life area they chose to change. Participants attributed these changes to their personal e/orts. Besides positive changes in solution-focused self-re&ection, changes were recorded in other important life areas that were not chosen by participants to work on.

Keywords: Solution-Focused Brief Therapy, self-re&ection, solution-focused self-re&ection.

Gauta: 2011 07 05Priimta: 2011 10 26

Documents

Į SPRENDIMUS SUTELKTOS SAVIREFLEKSIJOS METODO ... · PDF filesavirefleksijos metodo veiksmingumas siekiant ... vdyr vwlsu\e ¡plv ehl lãwhnoldlv wurnãwdpd dwhlwlpl pdådlv ålqjvqholdlv