Yuri Slezkine

Žydai šiuolaikiniame pasaulyje

žydų šimtm

etis

Yuri Slezkine

Ši knyga (vadinama „interpretacinės istorijos šedevru“) prasideda drąsiu pareiškimu: modernioji epocha yra žydų epocha, ir tam tikra prasme visi mes esame žydai. Žinoma, tai sakoma perkeltine prasme, bet įtikinamai aiškinama, kad gyventi šių laikų pasaulyje žydai prisitaikę geriau negu dauguma kitų grupių. Tradicinėse visuomenėse žydai sudarydavo ypa-tingą, išsiskiriančią mažumą. Tokių verslių, daugiausia paslaugas teikiančių mažumų buvo (ir yra) visuose žemynuose. Paprastai tariant, tai tokios religinės arba tautinės bendruomenės, kurių žmonės nedirba žemės, ne-augina gyvulių ir neima kardo. „Žydų šimtmetyje“ aiškinama, kaip ir kodėl moderniajame pasaulyje išsiskiria kaip tik žydai, pasiekę neproporcingai didelių laimėjimų mokslo, meno, politikos, verslo ir kitose srityse.

Knygoje aiškinama, kad marksizmas ir froidizmas kilo daugiausia iš žydų istorinės padėties, čia kalbama apie žydų gyvenimą JAV ir Palestinoje, bet daugiausia dėmesio skiriama dramatiškiems žydų likimo posūkiams Rusijos imperijoje ir Sovietų Sąjungoje. Carinėje Rusijoje didžioji dau-guma žydų gyveno vadinamojoje Sėslumo zonoje, apytikriai atitinkančioje buvusios Lenkijos valstybės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribas. Autorius atskleidžia, kokią įtaką Rusijos istorijai turėjo vėlesnė masinė žydų migracija iš šių kraštų į didžiausius Rusijos miestus, išryškina jų vaidmenį bolševikų revoliucijoje bei pirmųjų dešimtmečių sovietinėse valdžios struktūrose, jų persekiojimą vėlyvuoju Stalino valdymo laikotarpiu.

Y. Slezkine’o knygoje gerai žinomi ir mažiau žinomi istoriniai faktai intriguojamai nušviečiami nauja šviesa, pasakojimą paįvairina daug dra-matiškų asmeninių istorijų.

YURI SLEZKINE (Jurijus Sliozkinas, g. ) – Kalifornijos univer-siteto (Berklyje) istorijos profesorius. Maskvos universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas, dirbo vertėju Mozambike ir Portugalijoje. Nuo m. gyvena JAV.

ISBN 978-9986-16-782-2

www.tytoalba.lt

Yuri Slezkine

Iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys

Vilnius 2010

Slezkine_JevishCentury_424psl.indd 3 9/17/2010 6:38:39 PM

t u R I n y s

Pratarmė . . . 7Padėka . . . 9

Įžanga . . . 11

1Merkurijaus sandalai. Žydai ir kiti klajokliai . . . 15

2svano nosis. Žydai ir kiti modernybės žmonės . . . 53

3Babelio pirmoji meilė. Žydai ir Rusijos revoliucija . . . 119

4Hodelės pasirinkimas. Žydai ir trys pažadėtosios žemės . . . 217

Pastabos . . . 381Asmenvardžių rodyklė . . . 417

Slezkine_JevishCentury_424psl.indd 5 9/17/2010 6:38:39 PM

1

Merkurijaus sandalai Žydai ir kiti klajokliai

Tiktai užsnūs Arėjas, ir kitas karasTuoj pat bus paskelbtas tarp tų, kur tarias, Kad jiems gudruolis Hermis – ponas,Ir tik su juo būt pasiryžę,Ir tų, kurie paklūsta nuolankiai Išpuikusiajam Apolonui.

W. H . a u d e n, „Po kuria lyra“

Slezkine_JevishCentury_424psl.indd 15 9/17/2010 6:38:39 PM

M e r k u r i j a u s s a n d a l a i 17

Socialinė ir ekonominė žydų padėtis vidur amžių ir naujųjų laikų pradžios Europoje nebuvo labai ypatinga ir nepaprasta. daugelyje agrarinių, gyvulių augintojų visuomenių būdavo nuolatinių svetimųjų grupių, atliekančių darbus, kurių čiabuviai atlikti negalėdavo arba neno-rėdavo. Mirtį, prekybą, magiją, laukinę gamtą, pinigus, ligas ir tarpusavio smurtą dažnai reguliavo žmonės, turintys – savo noru ar primestinai – kitus dievus, kitą kalbą ir kilmę. tokių specializuotos orientacijos svetimšalių būdavo galima pasirūpinti tam tikromis progomis – kaip asmeninių vergų, raštininkų, pirklių arba samdinių karių, arba jie galėdavo būti prieinami nuolat, kaip demografiškai susiformavusios endogaminės kilmės grupės. Kartais jiems būdavo leidžiama arba jie būdavo priversti specializuotis dirbti tam tikrus darbus, nes yra etniškai kitokie, arba jie tapdavo etniškai kitokie, nes specializuodavosi atlikti tam tikrus darbus, – bet kuriuo atveju tai būdavo atsinaujinančio etniškumo ir pavojingų užsiėmimų derinys. In-dijoje tokios savaime atsikuriančios, bet ne savarankiškos bendruomenės sudarė sudėtingą simbolinę ir ekonominę hierarchiją; kitur jos nesaugiai ir kartais efemeriškai gyvuodavo kaip atstumtieji – be religijos sankcio-nuotos kastų sistemos.

Viduramžių Korėjoje koli sučok ir hvačok čaein tautų žmonės dirbdavo krepšių pynėjais, kurpiais, medžiotojais, skerdikais, burtininkais, kankin-tojais, pasienio sargybiniais, juokdariais, šokėjais ir lėlininkais. ašikagų ir tokugavų dinastijų Japonijoje eta kastos žmonės skersdavo gyvulius, atlik-davo viešas egzekucijas ir teikdavo laidojimo paslaugas, o hinin monopo-lizavo elgetavimą, prostituciją, cirką, šunų dresavimą ir gyvačių kerėjimą. XX a. pradžios afrikoje tarp somalių jibirai praktikavo burtus, chirurgiją ir odininkystę; pietų Etiopijos fugai buvo apeigų žinovai ir linksmintojai, taip pat medžio raižytojai ir puodžiai; o visame sahelyje, sacharoje ir sudane keliaujantys kalviai dažnai papildomai darbuodavosi kaip galvijų pirkliai,

Slezkine_JevishCentury_424psl.indd 17 9/17/2010 6:38:39 PM

ž y d ų š i m t m e t i s18

duobkasiai, apipjaustytojai, smulkūs prekeiviai, juvelyrai, muzikantai ir tarpininkai sprendžiant ginčus. Europoje įvairių „čigonų“ ir „perėjūnų“ grupių specializacija buvo skardininkystė, peilių galandimas, kaminkrė-tystė, arklių prekyba, ateities būrimas, papuošalų darymas, keliaujamoji prekyba, pramogos ir valkatavimas (apimantis elgetavimą, vagiliavimą ir metalo laužo bei skudurų rinkimą bei pardavinėjimą).

daugelis klajokliškų užsiėmimų buvo susiję su mainais, ir kai kurios „svetimųjų“ mažumos tapo profesionaliais pirkliais. Rytų afganistane šeich mohamadi gentis, keliaudama sezoniniais migravimo maršrutais, pramo-nės prekes mainydavo į žemės ūkio produktus; pačiuose nepalo vakaruose humli-chjampa grupė tibeto druską mainydavo į nepalo ryžius; jao gentis nuo Malavio ežero išplėtojo svarbią Indijos vandenyno prekybos tinklo dalį; o Vasulu krašto (dabartiniame Malyje) koroko žmonės iš parijų kal-vių virto visame Vasulu išplitusiais mainikautojais, paskui miestų pirkliais ir galiausiai – stambiais komerciniais kolos riešutų tiekėjais.1

Iškilti iš atstumtųjų į kapitalistus buvo nereta ir kitur afrikoje bei di-delėje dalyje Eurazijos. Žydų, armėnų ir nestorininkų (asirų) verslininkai savo, kaip nusižengėlių, patirtį pavertė sėkminga komercine veikla jau tada, kai dauguma teikiančių paslaugas jų gentainių toliau užsiėmė tradiciniais žemo statuso darbais – buvo smulkūs prekybininkai, batsiuviai, kirpėjai, skerdikai, nešikai, kalviai ir palūkininkai. didžioji dalis pasaulio tolimosios prekybos buvo valdoma politiškai ir kariškai remiamų diasporų – helenų, finikiečių, musulmonų, venecijiečių, portugalų, olandų, britų ir kitų, – bet visada atsirasdavo vietos neapsaugotiems ir, manytina, neutraliems praša-laičiams. Šeich mohamadi genties keliaujantis smulkus prekeivis, būdavo, parduos apyrankę atsiskyrėlei puštūnei arba tarpininkaus dviem kariams, nekeldamas pavojaus jų garbei, verslininkas žydas peržengs krikščionių ir musulmonų perskyrą, tarnaus kariuomenės rangovu arba imsis tabu varžomo, bet reikalingesnio „lupikavimo“. XVI ir XVII a. armėnų pirkliai dominavo tankiai suaustame komercijos tinkle, jungiančiame konkuruo-jančias Osmanų, sefevidų, Mogolų, rusų ir olandų imperijas, naudoda-miesi profesionaliai parengtais agentais, standartizuotomis sutartimis ir

Slezkine_JevishCentury_424psl.indd 18 9/17/2010 6:38:39 PM

M e r k u r i j a u s s a n d a l a i 19

detaliais svorių, saikų, tarifų ir kainų žinynais. XVIII a. konfliktuojančių Rusijos ir Osmanų imperijų interesams sumaniai atstovavo Pabaltijo vo-kiečių ir graikų fanariečių diplomatai.2

Šalies viduje atskirumas taip pat galėdavo virsti pranašumu. nesudary-damos santuokų, nesigiminiuodamos ir nekovodamos su dominuojančia grupe, atstumtųjų bendruomenės simboline prasme buvo artimos eu-nuchams, vienuoliams ir celibato besilaikantiems arba įpėdinystės dva-sininkams, nes jie likdavo nuošaly nuo tradicinio įsipareigojimų, kraujo bičiulysčių ir giminių nesantaikos tinklo. sacharoje grynai endogaminių inadanų ginklininkai ir juvelyrai galėdavo atlikti apeigas tuaregų vestuvių, aukojimų bei vardo suteikimo vaikams iškilmėse ir pergalių šventėse, nes jiems negaliojo tuaregų tabu, santuokos papročiai ir orumo reikalavimai. Panašiai navarų smulkieji prekybininkai rvala beduinų šeimas įgalindavo apsikeisti delikačia informacija su kaimynais; armėnų „amira“ Osmanų dinastijai teikdavo patikimų mokesčių rinkėjų, pinigų kalyklų valdytojų ir parako gamintojų; o žydai nuomininkai ir smuklininkai sudarė sąlygas lenkų dvarininkams melžti pelną iš savo baudžiauninkų neatsisakant patri-archalinės savitarpio paramos retorikos.3

Kylant europiečių kolonializmui, radosi daugiau ir specifiškesnių pra-šalaičių, nes komercinis kapitalizmas įsigalėjo buvusiose nepiniginėse regioninių mainų sistemose ir valstiečių ūkiuose. Indijoje Bombėjaus ir Gudžarato parsai tapo svarbiausiais europiečių, Indijos gilumos sričių ir tolimųjų Rytų komercijos tarpininkais. Būdami zoroastrizmo išpaži-nėjai, VIII a. pabėgę iš musulmonų užvaldyto Irano, jie sudarė glaudžią endogaminę, savarankišką bendruomenę, kuri išliko nepriklausoma nuo indų kastų sistemos ir galėjo būti santykinai mobilesnė. Pradžioje buvę smulkūs prekybininkai, audėjai, dailidės ir alkoholio tiekėjai, XVI a. atvy-kus europiečiams, jie ėmėsi maklerystės, palūkanavimo, laivų statybos ir tarptautinės komercijos. XIX a. viduryje parsai jau buvo stambiausi Bombėjaus bankininkai, pramonininkai ir įvairių sričių specialistai, be to, iš visų indų jie geriausiai kalbėjo angliškai ir ryžtingiausiai praktikavo vakarietišką gyvenseną.

Slezkine_JevishCentury_424psl.indd 19 9/17/2010 6:38:39 PM

Yuri Slezkine

Žydai šiuolaikiniame pasaulyje

žydų šimtm

etis

Yuri Slezkine

Ši knyga (vadinama „interpretacinės istorijos šedevru“) prasideda drąsiu pareiškimu: modernioji epocha yra žydų epocha, ir tam tikra prasme visi mes esame žydai. Žinoma, tai sakoma perkeltine prasme, bet įtikinamai aiškinama, kad gyventi šių laikų pasaulyje žydai prisitaikę geriau negu dauguma kitų grupių. Tradicinėse visuomenėse žydai sudarydavo ypa-tingą, išsiskiriančią mažumą. Tokių verslių, daugiausia paslaugas teikiančių mažumų buvo (ir yra) visuose žemynuose. Paprastai tariant, tai tokios religinės arba tautinės bendruomenės, kurių žmonės nedirba žemės, ne-augina gyvulių ir neima kardo. „Žydų šimtmetyje“ aiškinama, kaip ir kodėl moderniajame pasaulyje išsiskiria kaip tik žydai, pasiekę neproporcingai didelių laimėjimų mokslo, meno, politikos, verslo ir kitose srityse.

Knygoje aiškinama, kad marksizmas ir froidizmas kilo daugiausia iš žydų istorinės padėties, čia kalbama apie žydų gyvenimą JAV ir Palestinoje, bet daugiausia dėmesio skiriama dramatiškiems žydų likimo posūkiams Rusijos imperijoje ir Sovietų Sąjungoje. Carinėje Rusijoje didžioji dau-guma žydų gyveno vadinamojoje Sėslumo zonoje, apytikriai atitinkančioje buvusios Lenkijos valstybės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribas. Autorius atskleidžia, kokią įtaką Rusijos istorijai turėjo vėlesnė masinė žydų migracija iš šių kraštų į didžiausius Rusijos miestus, išryškina jų vaidmenį bolševikų revoliucijoje bei pirmųjų dešimtmečių sovietinėse valdžios struktūrose, jų persekiojimą vėlyvuoju Stalino valdymo laikotarpiu.

Y. Slezkine’o knygoje gerai žinomi ir mažiau žinomi istoriniai faktai intriguojamai nušviečiami nauja šviesa, pasakojimą paįvairina daug dra-matiškų asmeninių istorijų.

YURI SLEZKINE (Jurijus Sliozkinas, g. ) – Kalifornijos univer-siteto (Berklyje) istorijos profesorius. Maskvos universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas, dirbo vertėju Mozambike ir Portugalijoje. Nuo m. gyvena JAV.

ISBN 978-9986-16-782-2

www.tytoalba.lt