Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

61 HERALDIKA

karingas herbas duotas neatsitiktinai. XVIII a. pab. irstanèià ir vidiniøprieðtaravimø draskomà valstybæ bandyta gelbëti reformomis, siektasuteikti daugiau teisiø vietos savivaldai. Kardai herbe primena, kadlaisvæ teks ginti ginklu. Tai liudija herbo apaèioje baltas kaspinas suuþriestais galais, jame yra uþraðas: „Verèiau gyvybæ prarasim, neilaisvæ“.

Po 1792 m. politiniø reformø savivaldos buvo pradëtos naikinti.Ariogala jà iðsaugojo iki 1795 m. Po to tiek èia, tiek ir daugelyje kitøLietuvos istoriniø vietø buvo primirðti savivaldybiø herbai. PirmasisAriogalos herbà prisiminë Motiejus Valanèius. Jis, pasinaudojæs Si-mono Daukanto ið Lietuvos Metrikos surinkta medþiaga, XIX a. vidury-je raðë, kad Ariogalos herbe vaizduojami du sukryþiuoti kalavijai. Taipistoriografijoje atsirado pirmasis netikslumas apie Ariogalos herbà –kardai buvo pakeisti á kalavijus. Bûtent juos Ariogalos herbe pavaizda-vo XX a. pr. dailininkai T. Daugirdas ir B. Ðaliamoras, leisdami herbiniusatvirukus. Dar kitaip Ariogalos herbà 1935 m. interpretavo MarijanasGumovskis. Jis pavaizdavo du geleþtëmës á apaèià sukryþiuotus kala-vijus. Ðitaip nupieðti ginklai prarado pirminæ prasmæ, nes á virðø pakel-tos geleþtës simbolizavo pasirengimà kovai, o nukreiptos á apaèià –kovos pabaigà, ginklø sudëjimà.

Sovietmeèiu Ariogalos herbe taip pat vietoje sukryþiuotø kardø buvopieðiami kalavijai.

1970 m. Respublikinës dainø ðventës Vilniuje metu kai kuriø mies-tø delegacijos iðkilmingoje eisenoje jau neðë savo istorinius ir naujuo-sius herbus. Bûtent tada pirmà kartà sovietinës valdþios metais á vie-ðumà buvo iðkeltos iki tol draustos praeities heraldikos vertybës. De-ja, ne visiems istorinës heraldikos atgaivinimas buvo prie ðirdies.Tada Heraldikos komisijos veikla buvo uþdrausta. 1987 m. pabaigojeprie Lietuvos kultûros ministerijos Heraldikos komisijos veikla vëlbuvo atgaivinta. Komisija perþiûrëjo visus iki 1970 m. aprobuotus her-bus ir nutarë Ariogalos herbà pataisyti. Herbas atkurtas pagal vieninte-lá iðlikusá originalø ðaltiná – Lietuvos Metrikos herbo pieðiná: kardaisukryþiuoti geleþtëmis á virðø. Paliktas ið lenkø á lietuviø kalbà iðvers-tas herbo devizas, kuris, nors ir nepriklauso pagrindinëms herbo da-lims, ðiuo atveju prasmingai papildo pirminæ Ariogalos herbo idëjà.Siekiant monumentalumo, atsisakyta margaspalvës skydo papëdës.Ið naujo atkurtà Ariogalos miesto herbà Lietuvos Respublikos Prezi-dentas Valdas Adamkus patvirtino 2001 m. lapkrièio 15 d. dekretuNr. 1569. Taigi dabar Ariogalos herbas – vëlyvosios gotikos formosskydas, kurio raudoname fone vaizduojami sukryþiuoti kardai smaiga-liais á virðø ir uþraðas „Verèiau gyvybæ prarasim, nei laisvæ“ (dail.Raimondas Antanas Miknevièius).

BETYGALA. 1989 m. spalio 25 d. Lietuvos heraldikos komisija pa-tvirtino Betygalos herbà. Tai stilizuotas àþuolas, simbolizuojantis bety-galiðkiø tvirtumà ir ryþtà (dail. G. Bulotaitë-Jurkûnienë).

Àþuolas – Betygalos simbolis. Nuo seno ðios apylinkës garsëjoàþuolynais, kuriuose buvo alkai, ðventvietës. Èia net vienas netolieseesantis kaimas Àþuolytë pavadintas. Netoli Betygalos baþnyèios, antVievirðës upelio kranto, auga garsiausias ðiose vietose àþuolas. Pa-sakojama, kad klebonaudamas Betygaloje (1592–1609) prie jo mëg-davæs pasëdëti pirmøjø lietuviðkø knygø (Katekizmas, Postilë), iðleis-tø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje, vertëjas á lietuviø kalbà kanau-ninkas Mikalojus Daukða. Ið èia atsiveria puikus kraðtovaizdis, matytiKudoniø kaimo laukai. Netoli ðio àþuolo, Vievirðës pakrantëje, auga irdaugiau maþesniø àþuolø. Ðiandien jau sunku pasakyti, ar MikalojusDaukða pats pasodino tà didájá àþuolà, ar jo garbei kiti já pasodino.Viena aiðku: àþuolas ðioje atðlaitëje atsirado kartu su á Betygalà atvy-

kusiu lietuviðko þodþio puoselëtoju M. Daukða ir yra su juo susijæs.Iki mûsø dienø iðliko ir abiejuose Vievirðës upelio krantuose augan-

èios senos, apie 1930 m. kanauninko Z. Janulaièio sodintos klebonijosobelys. Baþnyèios marðalka dirbæs J. Sutkevièius savo artimiesiemsyra pasakojæs apie ðá sodà ir Betygalos àþuolynà, kuriam jau turëtø bûtiapie 400 metø.

Rengiantis Betygalos pirmojo paminëjimo istoriniuose ðaltiniuose750-metá, Vievirðës upelio pakrantëje buvo nutarta pasodinti àþuolø gi-raitæ. Seniûnui A. Èepuliui parûpinus 750 sodinukø, á talkà kibo vietosgyventojai. Juos konsultavo miðkininkas Remigijus Pranckûnas.

Ðtai dël ko ir Betygalos miestelio herbe – tvirtai ðaknis áleidæsàþuolas. Lotyniðkas àþuolo pavadinimas – Quercus robu, o lotyniðkai– robur. Tai reiðkia jëgà, stiprybæ. Plaèiai paplitæ posakiai „sveikaskaip àþuolas“, „vyras kaip àþuolas“, „stiprus kaip àþuolas“.

VIDUKLË. 2003 m. balandþio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentodekretu patvirtintas Viduklës herbas (dail. Arvydas Kaþdailis). Vëlyvo-sios gotikos formos skyde, raudoname fone pavaizduoti baþnyèiosðventoriaus vartai su juose stovinèiu lokiu. Vartai – baþnyèios archi-tektûrinio ansamblio dalis. Simboliø kalboje vartai reiðkia raginimàáþengti á neþemiðkà, dieviðkà sritá. Viduklë – Þemaitijos miestelis. Sto-vintis lokys – aliuzija á Þemaitijos herbà.

ÐILUVA. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2002 m. vasario19 d. patvirtintas Ðiluvos herbas ir vëliava (dail. Arvydas Kaþdailis)Ðiluvoje iðkilmingai paðventinti 2002 m. rugpjûèio 10 d.

Ði gyvenvietë visame krikðèioniø pasaulyje gerai þinoma Ðvè. Mer-gelës Marijos apsireiðkimu, stebuklinguoju Ðvè. Dievo Motinos pa-veikslu ir ypaè garsiais Ðilinës atlaidais. Ðiluvos neaplenkë ir á Lietuvà1993 m. atvykæs Ðventasis Tëvas. Dël to visai pagrástai ðiai vietoveisukurtame herbe buvo áprasmintas Ðvè. Mergelës Marijos apsireið-kimas.

NEMAKÐÈIAI. Nemakðèiø herbas (dail. Rolandas Rimkûnas) Lie-tuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas 2005 m. rugpjûèio1 d. Þaliame skyde – auksinis kaspinas su keturiais juodais ratais,virð kuriø juoda linija – stilizuotas vaþiuoklës dugnas. Simboliø kal-boje ratai ir ratø kryþiai, kurie „rieda“ dangaus skliautu, yra saulës,platesne prasme – kosmoso ir jo cikliðkos raidos, tobulumo ásikûni-jimas. Viduramþiø mene vaizduojamas „gyvenimo ratas“, kuris þmogøiðkelia, bet gali ir nusmukdyti. Þalia skydo spalva – augmenijos,simbolizuojanti laisvæ, groþá, dþiaugsmà, sveikatà ir viltá.

Herbe pavaizduotas Nemakðèiø bajoro P. Neveravièiaus iðradi-mas – aðtuoniø ratø savaeigë vaþiuoklë, kuri, iðlaikydama stabilu-mà, galëjo áveikti griovius, kitus þemës pavirðiaus nelygumus. Ðisjo iðradimas buvo uþpatentuotas Rusijoje 1907 m. Prasidëjæs Pir-masis pasaulinis karas nutraukë P. Neveravièiaus sumanymo pri-taikymà praktikoje. Pasibaigus karui P. Neveravièius gráþo ið Rusi-jos, apsigyveno Puþø kaimo Julinø dvarelyje ir toliau tobulino iðras-tosios vaþiuoklës mechanizmà. 1930 m. rugpjûèio 5 d. P. Neveravi-èius gavo patentà nr. 316, jo iðradimas buvo pavadintas „automobi-liø konstrukcijø pagerinimu“. Nemakðèiø konstruktorius buvo pir-masis aðtuoniø ratø vaþiuoklës iðradëjas pasaulyje. Deja, nepalan-kiai susiklosèius istorinëms aplinkybëms, iðradimo autoriaus ðlo-vë atiteko ne jam.

Literatûra:1. Edmundas Rimða. Heraldika. - V., 2004.2. Lietuvos miestø istorijos ðaltinai. Sudarytojai Z. Kiaupa ir E. Rimða. -

V., 1988.3. Edmundas Rimða. Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës miestø ant-

spaudai. - V., 1999.

62

RASEINIØKRAÐTO ISTORIJOSMUZIEJUS BIRUTË KULPINSKAITË

ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE

Nuotraukose (ð kairës): Raseiniø muziejininkës prie dar nepradëtoremontuoti muziejaus pastato 1982 m. (ið kairës): Genë Rakauskienë,Emilija Urbonienë (pirmoji muziejaus direktorë), Lina Kantautienë, LiudaKrikðèiûnienë. P. Lazdausko nuotrauka; Raseiniø kraðto istorijosmuziejaus amatø ekspozicijos fragmentas. V. Buloto nuotrauka.

Visa, kas yra, turi pradþià. Raseiniø kraðto istorijos muziejusásteigtas 1975 m. Gerai, jei ëmæsi darbo ir ðá tà nuveikæ, jau galimepasakyti, kad gera pradþia – pusë darbo. O jeigu ne? Kas tada, jei iðkarto áklimpsti tarsi á dumblà, ar atsiduri griuvësiuose, kaip taiatsitiko pirmiesiems Raseiniø kraðto istorijos muziejaus muzieji-ninkams? Buvusi pirmoji ðio muziejaus direktorë Emilija Urbonienëprisimena: „Tada Raseiniø vidurinëje profesinëje technikos mo-kykloje (RVPTM) gavome kelis kambarius darbui ir fondams, kele-tà darbo stalø ir këdþiø. Pastatas statytas 1930 m., buvæs politiniøkaliniø kalëjimas. Sienos storos, ðalta, drëgna. Në vieno specialis-to. Bet negaliu sakyti, kad pradëjome nuo nulio. Visuomeninio mu-ziejaus (1961–1974) vadovë, istorijos mokytoja B. Baublinskaitëperdavë naujai ásteigtam kraðtotyros muziejui 447 eksponatus. Pometø muziejuje jau turëjome sukaupæ 1000, o po penkeriø – dau-giau kaip 5000 eksponatø“.

Iðsikëlus RVPTM mokyklai á kità pastatà, likusios tuðèios, ap-leistos buvusio Raseiniø kalëjimo (Areðto namø) patalpos buvoperduotos besikurianèiam muziejui. Pastatas buvo paminklinis (IR-211), vienas ið nedaugelio mieste iðlikusiø po Antrojo pasauliniokaro. Já buvo nutarta kuo skubiau rekonstruoti ir pritaikyti muziejui.1985–1987 m. èia atlikta remonto darbø uþ 203 tûkst. rubliø.

Vykstant rekonstrukcijai, muziejus glaudësi RVPTM bendrabu-tyje. Èia buvo rengiami ir bûsimø ekspozicijø planai. Tuo laiku mu-ziejininkai toliau rinko eksponatus, këlë kvalifikacijà: dayvaudavokursuose, seminaruose, susipaþindavo su kitø muziejø veikla.

Kai atëjo laikas persikraustyti á rekonstruotas patalpas, muzie-jus jau turëjo apie 10 tûkst. eksponatø (nuotraukø, dokumentø, indø,

knygø, padargø, ávairiø namø apyvokos reikmenø, baldø ir kt.).Ekspozicijø kûrimas uþsitæsë iki Sàjûdþio laikø.1989 m. pavasará muziejaus direktore buvo paskirta iki to laiko

kultûros renginiø organizavimo srityje dirbusi Birutë Kulpinskaitë.Jà visu sunkumu uþgriuvo nebaigti remonto darbai. Tuo pat metureikëjo árenginëti ekspozicijas, surasti tinkamà árangà. Gàsdino spe-cifinis muziejininkø darbas, daugybë senø, restauracijos praðanèiøeksponatø, iki galo nebaigti pastatø remonto darbai, valdþios kiði-masis. Visa tai jau praeityje. Dþiaugiamës, kad sunkiausiu metunesuklupome, nepasitraukëme. Didþiuojamës tais þmonëmis, kuriebuvo prie muziejaus iðtakø, kûrë já, dirba èia ðiandien.

1992 m. geguþës mën. buvo atidarytos pirmosios penkios mu-ziejaus ekspozicijos, vëliau – dar keletas, atnaujintos anksèiauárengtos. Muziejus tapo lankomas moksleiviø ir kitø miesto gyven-tojø. Èia tiek anksèiau, tiek ir dabar rengiamos parodos meno, isto-rijos temomis, ávairûs seminarai ir konferencijos, vyksta politiniøkaliniø ir tremtiniø susitikimai, knygø pristatymai, valstybiniø ðven-èiø, jubiliejø paminëjimai, edukaciniai uþsiëmimai, daug kitørenginiø.

Muziejaus edukacinë veikla pritaikyta skirtingo amþiaus moki-niams, priderinta prie mokykliniø programø, vilioja maþuosius ne-patir tais áspûdþiais. Pastaraisiais metais visuomenë yra kvieèia-ma ir á paskaitas. Ið praktiniø uþsiëmimø gana populiarûs „Slaptilietuviðkos knygos keliai“ ir „Knygos gimimas“ (abu skir ti knygne-ðiams atminti), „Pinigai Lietuvoje“, „Þenklai ir simboliai“, „Linokelias“, „Laikas Raseiniø kalëjime“, „Pokario kovø dalyviai“, „Ge-ologiniai ðimtmeèiai“, „Pavasario simboliai“, „Medinë liaudiesskulptûra“, „Paukðtis senojoje kultûroje“. Visi jie skir ti tam, kadjaunimas pagilintø etnologijos ir kraðto istorijos þinias.

Muziejininkai ðiandien nëra uþsidaræ tarp storø mûro sienø. Jierajone globoja kultûros paveldo objektus, rûpinasi, kad bûtø atstatomisenieji kryþdirbystës paminklai, fiksuoja kultûros paveldà, rengiaekspedicijas, dailës plenerus, medþio droþëjø stovyklas.

Raseiniø kraðto istorijos muziejus ðiandien turi du padalinius:eksponatais tur tingà Betygalos muziejø ir Pasandravio memoriali-ná draustiná – poeto Maironio gimtinæ.

2006 m. pradþioje muziejaus rinkiniuose buvo sukaupta daugiau

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

63 ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE

(Nukelta á 64 p.)

kaip 23 tûkstanèiai eksponatø. Muziejaus lankytojams sudarytagalimybë pamatyti ir þemaitiðkà trobà, ðio kraðto þmoniø ûkyjenaudotus padargus, buities rakandus, iðsamiau susipaþinti su Rasei-niø istorija carinës Rusijos priespaudos laikotarpiu, sukilimø irlietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimo metais. Vienamuziejaus salë skir ta Raseiniø kraðto tarpukario istorijai. Neseniairekonstruotos V. Kuzo lipdiniø ið molio ir linininkystës ekspozicijos,árengtos ekspozicijos apie senuosius lietuviðkus amatus, Lietuvàokupacijø metais, trëmimus, rezistencijà Raseiniø rajone sovietmeèiu.

Viena ið ekspozicijø skirta misionieriaus Aleksandro Bendorai-èio atminimui. Apie gydytojà epidemiologà, kunigà misionieriø Alek-sandrà Bendoraitá (1919–1998) yra girdëjæ nemaþai Lietuvos gy-ventojø. Raseiniø muziejuje saugoma daugiau kaip 400 originaliøeksponatø, susijusiø su ðio iðkilaus þmogaus gyvenimu ir veikla.Patys vertingiausi rodomi ekspozicijoje. Tai A. F. Bendoraièiui ið-duoti Brazilijos ir Bolivijos pasai, valstybiniai apdovanojimai, tarp-tautinis vairuotojo paþymëjimas, áðventinimo á kunigus liudijimas,ávairaus laikotarpio nuotraukos, kuriose áamþintas Tëvo Aleksan-dro gyvenimas. Eksponuojama ir Pietø Amerikos Amazonës basei-no indënø nuotraukø. Kai kurias XX a. 7 deðimtmeèio akimirkas yrauþfiksavæs pats A. F. Bendoraitis. Ðiose nuotraukose – nepakartoja-mi dokumentiniai kadrai, supaþindinantys su misionieriaus darbuir gyvenamàja aplinka. Rodomi ir indënø medþioklës árankiai, pa-puoðalai ið þuvies kaulø, ryðkiaspalvis rankø darbo audinys, atkar-tojantis dþiungliø spalvas.

Muziejuje rodoma ir kita unikali, daugeliui lankytojø netikëtalipdiniø ið molio kolekcija. Tai 377 vienetai moliniø paukðteliø, þvë-reliø ir gyvulëliø, kuriuos nulipdë savamokslis liaudies meistrasValero Kuzo. Autorius gimë 1906 m. Putriø kaime (Ariogalos sen.).Meistras yra pasakojæs, kad lipdyti pamëgo dar bûdamas pieme-nukas. Tëvas parodæs vietas, kuriose galima pasikasti ðlyno –tokio, koká naudodavo puodþiai. Tai buvusi puiki medþiaga vaikøþaidimams. Vëliau molinukai buvæ pamirðti, taèiau, sulaukæs bran-daus amþiaus, V. Kuzo vël pradëjo lipdyti. Jis savo kûrinius ið mo-lio, kurie unikalûs liaudiðkàja kûrybos idëja, atlikimo technika, me-dþiaga, jau yra eksponavæs liaudies meno parodose Klaipëdoje,Raseiniuose, Maþeikiuose. Gausiausià bei ádomiausià muziejujesaugomos jo kûriniø kolekcijos dalá sudaro paukðèiai. Meistrasdaug laiko praleido gyvendamas pamiðkëje. Nuo maþens jis klausësipaukðèiø giesmiø, gerai juos paþino; todël jo nulipdyti paukðèiukai

Virðuje – Raseiniø kraðto istorijos muziejaus pastatas. S. Gudaièionuotrauka. Apaèioje – Raseiniø kraðto istorijos muziejaus dvarø kultûrosekspozicijos fragmentas. V. Buloto nuotr. Iliustracijos ið muziejaus rinkiniø

Nuotraukose apaèioje (ið kairës): Raseiniø kraðto istorijos muziejausAleksandro Bendoraièio ekspozicijos fragmentas; to paties muziejauslinininkystës ekspozicijos fragmentas. V. Buloto nuotraukos ið Raseiniøkraðto istorijos muziejaus rinkiniø

64 ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE

(Atkelta ið 63 p.)

Ið kairës: þilvièiø pynimas (edukacinio uþsiëmimo akimirka); DailininkøM. ir G. Gavënavièiø parodos atidarymo metu vykusio seminarodalyviai. 1998 m. kovo 13 d. Birutës Kulpinskaitës nuotraukos iðRaseiniø kraðto muziejaus rinkiniø

Virðuje kairëje – J. Kuzminskio muziejaus Betygaloje ekspozicijos fragmentas (dailininkoJ. Kuzminskio autoportretas); Apaèioje ið kairës: Raseiniø kraðto istorijos muziejaus Raseiniøkraðto XIX a. pab. – XX a. pr. ekspozicijos fragmentas; V. Kuzo lipdiniai; Z. Januðaièio droþtaskulptûrëlë. V. Buloto nuotraukos ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø

tokie tikroviðki, tiksliai atkar totos jø formos, spalvos. Ði lipdiniø kolekcija – lyg molinëpaukðèiø enciklopedija.

Muziejus saugo nemaþà numizmatikos kolekcijà. Joje – ávairiø laikotarpiø monetos,medaliai, apdovanojimai, proginiai ir skiriamieji þenkleliai, spaudai ir kt. Tarp vertingiau-siø eksponatø – þenklas „Raseiniø garbës pilietis“ (vienas ið vienuolikos áteiktø). Turimair 1918–1921 m. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø pasiþymëjimo þenklø, medaliø.

Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, pradëtos formuoti dvi naujos kolekcijos – LietuvosRespublikos filatelija ir Lietuviðkos proginës monetos. Monetø rinkiná jau sudaro 35 kolek-cinës monetos, filatelijos – 500 paðto leidiniø.

Minint Raseiniø 750 metø jubiliejø, muziejaus iniciatyva iðleistas proginis vokas sumiesto simbolika – Raseiniø herbu ir Nepriklausomybës paminklu „Þemaitis“. Muziejujesaugomi ir eksponuojami vieni pirmøjø Lietuvos filatelijos þenklø „Raseiniø ApskrièioPaðto þenklas 15 k.“ su 1919 m. vasario 23 d. ir 28 d. spaudu. Þenklai spausdinti Ð. Ch. Ka-duðino spaustuvëje Raseiniuose. Juos iðsaugojo ir studijà „Raseiniø 1919 metø paðtoþenklai“ paraðë Èikagoje gyvenantis kraðtietis Vytautas Valantinas.

XX a. I p. mieste veikë net kelios spaustuvës. Jose spausdintus leidinius ir vietoslaikraðèius taip pat galima pamatyti muziejaus ekspozicijoje. Tai „Raseiniðkiø talka“,„Raseiniø balsas“, satyros þurnalas „Raseiniø Magdë“. Dþiaugiamës turëdami ir lietuvið-kos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimo metais iðleistø spaudiniø – kalendoriø,

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

65ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE

Apaèioje ið kairës: Raseiniø kraðto istorijos muziejaus ekspozicijos „Kalëjimo kamera“ fragmentas;ekspozicijos, skirtos trëmimams ir rezistencijai Raseiniø kraðte, fragmentas. Deðinëje nuo virðaus:muziejininkë G. Rakauskienë rogëse; muziejaus etnografinës ekspozicijos fragmentas.D. Giedraitienës, V. Buloto nuotraukos ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø

elementoriø, knygeliø ûkininkams, laikraðtá „Varpas“ (1892), kuriame spausdinamas straips-nis apie kraðtieèio Tado Daugirdo archeologinius tyrinëjimus Þemaitijoje. Spaudos fondàneseniai praturtino originalûs pokario pasiprieðinimo kovø dalyviø leisti informaciniai lei-diniai, atsiðaukimai, áspëjimai. Daug informacijos apie Raseiniø kraðtà, miestà, jo gyven-tojus suteikia nuo XIX a. Raseiniuose dirbusiø fotografø fotonuotraukø archyvas.

Etnografijos rinkinyje saugomi eksponatai atspindi tradicinæ lietuviø valstieèiø XIX–XX a.I p. kultûrà: pagrindinius ir pagalbinius verslus, gyvenamuosius ir ûkinius pastatus, jøinterjerà, namø apyvokos daiktus, amatus, transportà, tekstilës pluoðto apdorojimo áran-kius, paprotiná ir religiná menà, valstieèiø aprangà ir interjero tekstilæ.

Muziejuje renkamos senosios kryþdirbystës fotonuotraukos, kraðtotyrinë medþiaga.Raseiniø rajone gimë, gyveno, kûrë, ðiuo metu gyvena ir kuria daug puikiø menininkø.

Dalá jø kûriniø yra sukaupæs ir saugo muziejus. Ðie eksponatai priklauso dailës rinkiniui.Suformuotas ir senosios liaudies skulptûros rinkinys. Jis nuolat papildomas talentingødabartiniø liaudies meistrø kûriniais. Jaunojo droþëjo, L. Ðepkos premijos laureato GintaroGaidþio biblinio siuþeto skulptûrinëse kompozicijose pratæsiama senøjø dievdirbiø tradici-ja. Kito garsaus liaudies meistro Zigmo Januðaièio (1926–2003) siuþetinës skulptûrossuteikia rinkiniui þaismingumo, savitos kûrybos akcentø. Savitumu pasiþymi monumenta-lioji Juozo Grabausko (1937–2002) skulptûra, eksponuojama Betygalos muziejuje. Ðiamemuziejuje veikia grafiko Jono Kuzminskio (1906–1985), kunigo Prano Ðniukðtos (1908–1977) tapybos, kitø garsiø þemieèiø darbø bei Betygalos kraðto istorijos ekspozicijos.Áspûdinga eksponatø ið viso pasaulio ávairove ir gausa pasiþymi Betygaloje muziejininkësgeografës Marijonos Birutës Navakauskienës ákurta geologijos ekspozicija.

Betygalos muziejus þinomas gana plaèiai. Èia organizuojami susitikimai su kraðtieèiaisraðytojais, vyksta vakarø ciklai „Verèiant Betygalos istorijos puslapius“, „Mûsø mieste-lis“, „Mintys balsu“, „Dubysa miela“, ágyvendinamos edukacinës programos: „Betygalosistorinis paveldas“, „Geologiniai deðimtmeèiai“ ir kt.

Kitas muziejaus padalinys – Pasandravio memorialinis draustinis (poeto Maironio gim-tinë). Draustinio teritorijoje veikia muziejinë ekspozicija. Ji ákurta poeto kunigo, teologijosdaktaro Jono Maèiulio-Maironio (1862–1932) tëviðkëje Bernotuose, poeto sesers gyvena-mame name. Ðis pastatas, Maironiui padedant, atstatytas tëvø namo, sudegusio per Pir-màjá pasauliná karà, vietoje. Greta jo yra iðlikusi ledainë, ðulinys, tvartai, atstatyta klëtis.Poeto gimtinëje Pasandravyje iðlikæ gyvenamojo namo pamatai, svir tinis ðulinys ir pa-kinktinë, yra paminklinis akmuo. Pakelyje ið Bernotø á Pasandravá – 1831 m. ir 1863 m.sukilëliø kapinaitës, poeto pamëgtas ðaltinëlis, Maironio àþuolø takas, meniðki tautodaili-ninkø padaryti kryþiai ir koplytëlës. Graþios ðios apylinkës. Jos traukia þmones, ypaèmeninës prigimties. Èia pastaraisiais metais vyksta daug rajono kultûriniø renginiø. Jø metuskamba poezijos posmai, pagal Maironio eiles sukurta muzika. Maironio gimtinæ kasmetlanko jaunieji maironieèiai, kiti moksleiviai, nemaþai vyresnio amþiaus þmoniø, poeto kûry-bos gerbëjø (iðsamiau apie ðá muziejø þr. p. 75).

66 ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE

FOTOGRAFIJOSRASEINIØMUZIEJUJELINA VAPSEVIÈIENË

Nuotraukose (ið virðaus): fotografas CH. I. Zaksas su ðeima 1900 m.;Raseiniø vartotojø bendrovës „Dubysa“ 10 metø jubiliejui skirto susirinki-mo dalyviai, 1929 m. Nuotraukos ið Raseiniø kraðto istorijos muziejausrinkiniø

Raseiniø kraðto muziejaus fotografijos rinkinyje yradaugiau negu 3 700 nuotraukø, priklausanèiø pagrin-diniam fondui ir 1 532 pagalbinio fondo nuotraukø.Rinkinyje iðskiriamos ðios nuotraukø grupës: XIX a.pab. – XX a. pr.; tarpukario; rezistencinës kovos irtremties; sovietmeèio gyvenimo ávykiø; atkurtos Lie-tuvos Respublikos laikotarpio (nuo 1990 m. iki ðiødienø).

Varðuvoje leistas savaitraðtis „Tygodnik iliustrovany“, ásteigtasfotografo Konrado Bejerio, 1860 m. iðspausdino pirmàsias iliustra-cijas. Jas kuriant buvo panaudotos Lietuvoje darytos nuotraukos.Tai medþio raiþiniai, sukur ti ðio savaitraðèio raiþykloje pagal at-siøstas nuotraukas. Visose minëtose iliustracijose – Vilnius (josenurodoma, kad nuotraukø autorius Abdonas Korzonas), iðskyrusvienà, kurioje pavaizduota Raseiniø dominikonø baþnyèia ir vie-nuolyno architektûrinis ansamblis. Tai pirmoji þinoma nuotrauka iðRaseiniø kraðto. Nuotraukos autorius nenurodomas, tad neþinia,kas jà atsiuntë á raiþiná sukûrusià redakcijà. Gali bûti, kad pirmosiosRaseiniø nuotraukos autorius yra tas pats Abdonas Korzonas, nesRaseiniø kraðte gyveno kelios dvarininkø Korzonø ðeimos. Neat-metama galimybë, kad tuo metu Raseiniø dominikonø ansamblágalëjo áamþinti ir Varðuvos fotografas Janas Mieèkovskis, kuris1858–1859 m. lankësi Lietuvoje (tikslus jo kelionës marðrutas nëraaiðkus).

Pirmasis þinomas fotografas, dirbæs Raseiniuose, yra þydø tau-tybës Kurðo gyventojas Leiba Mejeris Lebenðteinas. Jis 1866 m.geguþës 25 d. á Raseinius atvyko ið Telðiø, kur jam sunkiai sekësikonkuruoti su ten dirbusiu fotografu Chaime Arensonu. Anot jo pa-ties, dviems fotografams darbo Telðiuose per maþai, todël jis nutarëpersikelti á Raseinius. Èia jis 1866 m. geguþës 29 d. gavo leidimàatidaryti foto ateljë. Ar ilgai jis dirbo Raseiniø mieste, neþinoma.Raseiniø kraðto muziejus neturi ir jo darytø fotografijø.

Praëjus metams, leidimo fotografuoti Raseiniuose papraðë ra-seiniðkis Mejeris Kopelis Kuðeliukas. Jis ðio leidimo negavo, nesnepateikë uþstato.

1868 m. vasario 8 d. leidimà Raseiniuose steigti foto ateljë gavoFaifuðas Luncas. Jo ateljë veikë neilgai – ji buvo uþdaryta tø paèiømetø rugsëjo 3 d.

Tuo laiku jau nebereikëjo uþstatø, tad, pakartotinai kreipæsis,

leidimà fotografuoti gavo jau minëtasis M. K. Kuðeliukas.1869 m. Raseiniuose buvo atidaryta fotografo Adolfo Smilgevi-

èiaus ateljë. Jis á Raseinius atvyko ið Telðiø, kur fotografavo jotëvas Eduardas. 1872 m. pradþioje Adolfas turëjo gráþti á Telðius,kad darbe pakeistø jau senyvà savo tëvà. Telðiuose A. Smilgevi-èiaus ateljë veikë iki 1875 m. Po to fotografas vël persikëlë dirbti áRaseinius ir èia jo ateljë veikë iki pat 1895 m. balandþio 4 d. (foto-grafo mir ties). Nuotraukose, kurias jis darydavo, bûdavo áraðas:„A. Smilgeviè Passejny” (rusiðkomis raidëmis).

1872–1874 m. Raseiniuose fotografavo Prûsijos pilietis AdolfasBohlenas. Jis leidimo uþsiimti ðiuo darbu Raseiniuose neturëjo. Uþneteisëtà veiklà jam grësë teismas, todël A. Bohlenas 1975 m.buvo priverstas gráþti á Prûsijà. Tais paèiais metais Raseiniuosetrumpai veikë kito Prûsijos pilieèio – Benjamino Mano – fotoateljë.

Po A. Smilgevièiaus mirties Raseiniuose foto ateljë atidarë þydøtautybës fotografas Chaimas Zaksas. Èia jis dirbo iki 1900 m. pa-baigos, o po to iðvyko gyventi á Ðiaulius.

Raseiniø kraðto muziejuje saugomos kelios nuotraukos su ára-ðais „Fotogr. I. Zaks“ (rusiðkomis raidëmis), „CH. I. Zachs Rossie-ny Senatorskaja“.

Iðlikæ archyviniai dokumentai rodo, kad 1898 m. Raseiniuoseveikë 4 foto ateljë.

XX a. pr. fotografijos paviljonus Raseiniuose turëjo: StanislasMarmakevièius, Maksas Rubinðteinas, C. Kaplanas, Dovydas Zo-linas (g. 1880 m. Raseiniuose), M. Liudginas, J. Kalevas.

S. Marmakevièiaus darytos nuotraukos nugarinëje pusëje turiþymenis: kairëje – „C“ raidë, puoðta pakalnuèiø ir tulpiø motyvais;

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

67ÞEMAITIJOS MUZIEJUOSE

virðuje – áraðas „PHOTOGRAFHIE Stanislas Marmakievicz a ROS-SIENNES“.

Fotografuoti mëgæs mokytojas, kraðtotyrininkas Pranas Lazdaus-kas savo atsiminimuose raðo: „D. Zolinas labai stengësi iðlaikytisavo reputacijà – nefotografuodavo esant dirbtiniam apðvietimui.Turëjo stikliná paviljonà, net stogas buvo stiklinis, kad patektø natû-rali ðviesa. Pastatydavo dekoracijas – pasakiðkai graþø gamtosvaizdà. Atsistojæs ðalia tarsi „áaugdavai“ á já. Fotoaparatas bûdavoant stovo, fotografas palásdavo po tamsiu audeklu, liepdavo ðypso-tis, tik jokiu bûdu nejudëti“. Ant nuotraukos kampo arba fotografijosreverse jis „ámuðdavo“ antspaudà, kuriame bûdavo uþraðas„ D. Zo-lino fotografija. Raseiniai, Ðiluvos g.“ D. Zolinas gerai darydavoportretus. Dirbdavo jis ne tik paviljone, bet mëgo fotografuoti þmo-nes ir gatvëse, prie baþnyèiø, gamtoje, darë grupines nuotraukas.Didelë dalis D. Zolino nuotraukø, ypaè darytos iki 1918 m., paspor-tuotos, o jø apaèioje yra áraðas „CABINET PORTRAIT“.

D. Zolinas – bene kûrybiðkiausiai Raseiniuose dirbæs fotografastarpukario metais. Jo foto ateljë daþnai bûdavo keièiamos dekora-cijos ir reklaminiai uþraðai. 1941 m. vokieèiø kariuomenei okupa-vus Lietuvà, prasidëjus þydø genocidui, D. Zolinas kartu su kitaisRaseiniø kraðto þydais buvo suðaudytas.

Iki Antrojo pasaulinio karo Raseiniuose vietiniø gyventojø buvomëgiama M. Liudgino foto ateljë, veikusi Maironio gatvëje Nr. 6.Vëliau ji buvo perkelta á Vytauto Didþiojo gatvëje naujai pastatytàK. Lukðio namà. Apie ðià foto ateljë 1936 m. laikraðèio „Diena“straipsnyje „Ið senosios Þemaièiø sostinës – Raseiniø“ raðoma:„M. Liudgino foto ateljë darbai atliekami meniðkai, todël daugelisraseiniðkiø eina èia fotografuotis, prie fotografijos veikia modernið-ka foto mëgëjø laboratorija, kurioje iðaiðkinami negatyvai, daromipadidinimai ir visa kita. Ponas M. Liudginas tame paèiame namelaiko gastronomijos vaisiø ir vyno krautuvæ, o taip pat fotoaparatusir foto reikmenis“.

Raseiniø kraðto muziejuje saugomas fotografui M. Liudginui pri-klausæs albumas „Dominikonø baþnyèia ir vienuolynas“. Tai itinvertingas eksponatas. Albume yra keturiolika juodai baltø XX a. 4deðimtmetyje darytø Raseiniø baþnyèios ir dominikonø vienuolynofotografijø (atvirukø su komentarais). Uþraðai po nuotraukomisspausdinti aukso spalvos raidëmis.

Iki Antrojo pasaulinio karo Raseiniuose dirbusius fotografus bû-davo galima iðsikviesti á namus, ástaigas ar ðventes, rengiamasgamtoje. Dël reklamos fotografai savo foto ateljë pavadindavo skam-biais vardais. Pavyzdþiui, Raseiniuose veikë foto ateljë, turinèiosfirminius þenklus „VISIT PORTRAIT“, „MODERN“ (savininkø pa-vardës neþinomos).

Daugelyje muziejuje saugomø senøjø fotografijø áamþintas ra-seiniðkiø, aplinkiniø kaimø, miesteliø þmoniø gyvenimas. Nuotrau-kose yra uþfiksuoti Raseiniø lietuviø ir þydø gimnazijø, Þemës ûkiomokyklos, kai kuriø Raseiniø apskrities pradþios mokyklø moks-leiviai ir mokytojai, Nepriklausomybës paminklo „Þemaièio“ ati-dengimo ir Ðauliø organizacijos penkiolikos metø jubiliejaus iðkil-miø, kareiviø gyvenimo akimirkos, Raseiniø kareiviniø vaizdai. Iðkitø nuotraukø þvelgia Lietuvos kariuomenës kûrëjai savanoriai,Pavasarininkø, Skautø, Jaunøjø ûkininkø, kitø organizacijø nariai,namø ruoðos bei siuvimo kursø dalyvës, amatininkai. Saugoma irtokiø nuotraukø, kuriose ano meto fotografai uþfiksavo Raseiniømokyklø, banko, mokytojø knygyno, „Dubysos“ kooperatyvo ir ki-tus miesto pastatus, jø interjerus. Ádomios siuþetinës fotografijos,

kuriose yra Þemaièiø plento tiesimo, gatviø grindimo, miesto staty-bø, þemës ûkio darbø, tautiniø ir religiniø ðvenèiø vaizdai. Senøjønuotraukø rinkinyje saugoma daug þinomø ir neþinomø raseiniðkiøportretiniø nuotraukø.

Tarpukario metais Raseiniuose fotografavo ir keletas mëgëjøfotografø, tarp jø ir F. Ðikðnys ið Fliorencijos vienkiemio bei lakûnasJ. Burneika ið Ðiluvos. Keliolika jø nuotraukø taip pat saugomaRaseiniø kraðto istorijos muziejuje. Tai labai reikðmingi eksponatai,nes Antrojo pasaulinio karo metais apie 90 proc. Raseiniø miestobuvo sugriauta, tad minëtos nuotraukos mums ðiandien sudarogalimybæ bent dalinai atkurti buvusio miesto vaizdà.

Apie pirmuosius Raseiniø mieste ir jo apylinkëse dirbusius foto-grafus Raseiniø kraðto istorijos muziejus þiniø turi nedaug. Senøjønuotraukø rinkinys dabar nuolat papildomas naujais eksponatais.Ðiame rinkinyje esanèios fotografijos pasiþymi savo kokybe. Tairodo, kad XX a. pr. Raseiniuose dirbo profesionalûs fotografai. Jieturëdavo didelio formato kameras, ne tik patys fotografuodavo, betir ryðkindavo, darydavo mëgëjø fotografuotas nuotraukas.

1940 m. Lietuvoje ásitvirtinus sovietams, kultûrinë situacija miestepasikeitë. Tuo laiku daugiau dëmesio bûdavo skiriama ideologi-niam darbui. Minëto laikotarpio fotografijose uþfiksuoti rinkimø áLiaudies seimà vaizdai, ið Raseiniø kalëjimo paleistø politiniø kali-niø pirmosios valandos laisvëje. Ðios nuotraukos darytos tø foto-grafø, kurie tarpukariu dirbo Raseiniuose.

Antrojo pasaulinio karo metais Raseiniuose darytø nuotraukømuziejuje saugoma vos keliolika.

Antrosios Sovietø okupacijos laikotarpio fotografijos (1944–1990)sudaro didþiàjà Raseiniø kraðto muziejaus fotografijos rinkinio dalá.Tuo metu Raseiniuose fotografavo Pranas Lazdauskas, JustinasUrbonavièius, Domas Katkauskas, Vacys Linikas, Sigitas Miniotas,Aleksas Uþusienis, Aivaras Audaras, nemaþai fotografø mëgëjø.

Sovietmeèio fotografija atspindi ano meto politinius ávykius ða-lyje, mieste ir kaime vykusius pokyèius. Jose taip pat áamþintiþymiausi ðio kraðto þmonës ir ávairias ðventes paþymintys gyven-tojai. Rinkinyje yra ir tremties, rezistencinio judëjimo fotografijøkolekcija. Ðiø nuotraukø autoriai yra fotografai mëgëjai, nuotraukosblogos kokybës, jø autoriai daþniausiai neþinomi.

Gyvendamas Sibire, buvæs tremtinys Vytautas Ðikðnys ne tikfiksavo ávykius dienoraðtyje, bet ir fotografavo. Daug fotografijø irnegatyvø jis padovanojo muziejui. Muziejus saugo ir 45 pasiprieði-nimo kovø dalyviø originalias nuotraukas, darytas ið iðsaugotø ne-gatyvø.

Atgimimo ir Lietuvos valstybës atkûrimo laikotarpá Raseiniuosesavo nuotraukose fiksavo, dabartiná gyvenimà áamþina ðie Rasei-niø kraðto fotografai: Sigitas Gudaitis, Audrius Norkus, Saulius Ke-lertas, Domas Katkauskas, Vacys Linikas, Sigitas Miniotas, JonasDanauskas. Ádomios ir fotografø mëgëjø Vitalijaus Judicko, AlbertoDaugirdo, daugelio kitø nuotraukos. Geriausiais ðiø fotografø dar-bais nuolat papildomas Raseiniø kraðto istorijos muziejaus foto-grafijø rinkinys.

Literatûra:1. D. Junevièius. „Kauno gubernijos fotografai XIX amþiuje“. Menotyra, 1997,

nr. 1, p. 66.2. V. Juodakis. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940 m. - V., 1996, p.

103.3. „Ið senosios Þemaièiø sostinës – Raseiniø“. Diena. 1936 m.4. Naujas rytas. 1990 m. lapkrièio 20 d.

68 MOKYKLØ MUZIEJUOSE

RASEINIØ RAJONOMOKYKLØMUZIEJAI

NEMAKÐÈIØ MOKYKLOS IRKRAÐTO MUZIEJUS

ANTANAS GIRÈYS

Dëstydamas mokykloje istorijà, ugdydamas jaunus þmones, nuo-lat domiesi, kaip puoselëti tautiðkumà, kad jaunimas já natûraliaipriimtø, kad tai taptø mûsø gyvenimo áprasta norma. Tie ieðkojimaipaskatino Nemakðèiø vidurinëje mokykloje ákurti muziejø. Mokiniøir jø kaimynø namuose dar buvo senosios mûsø kaimo materialinëskultûros liekanø. Su kraðtotyros bûrelio nariais pradëjome jas rinkti iraptarinëti, kam tarnavo vienas ar kitas daiktas. Neuþmirðome ir dva-siniø tautos lobiø. Per pamokas vaikams primindavau kraðtotyriniodarbo svarbà, raginau nelikti abejingais. Kartais mokiniai didesniusdaiktus (stakles ar girnas) á mokyklà atveþdavo pasikinkæ tëvø ar-kliukus. Didþiausia bëda buvo ta, kad neturëta kur tokiø daiktø laikyti.Papraðëme mokyklos vadovø muziejui skirti mokyklos palëpæ. Ruo-ðëmës jà iðkalti lentomis ir árengti porà patalpø eksponatams. Iðmedienos, skirtos malkoms, iðpjovëme lentas. Deja jos buvo panau-dotos mokyklos ûkiniams pastatams remontuoti. Pagalbos kreipë-mës á rajono Ðvietimo skyriø. Daugelá metø muziejaus ákûrimo ini-ciatoriams buvo siûlomi ávairûs variantai. Pastaèius mokyklai prie-statà, liko tuðèios dirbtuvës. Talkinant mokiniams suremontavomesienas, kai kur pakeitëme ràstus, pastatëme senoviðkà krosná. Tuometu prasidëjo Atgimimas ir mûsø suremontuotà pastatà, nacionali-zuotà sovietmeèiu, reikëjo gràþinti savininkams. Praradæ ir ðias pa-talpas, ieðkojome kitø. Tada greta mokyklos buvo pradëtos statytipatalpos muziejui. Prie statybos prisidëjo visi, kas tik galëjo. Rasei-niø urëdas Kilèiauskas skyrë medienos. Ið pusiau perpjautø ràsteliøiðkalëme antro aukðto sienas, tarsi senovinëje pirkioje. Árengëmevirtuvæ su senovine krosnimi, gyvenamà kambará, kamarà ir klëtá.Pirmame aukðte árengëme Nemakðèiø kraðto ir mokyklos istorijosekspozicijas. Vienà kambará paskyrëme susitikimams ir parodoms.

Dabar muziejaus fonduose yra 510 nuotraukø, 6 vinjetës (tarp jøir Lietuvos virðaièiø, daryta 1930 m.), 25 albumai, 10 medaliø, 47karo trofëjai, 60 banknotø, XX a. pr. 10 komplektø laikraðèiø, 22archeologiniai radiniai, 220 etnografiniø daiktø. Yra atsiminimø, laið-kø ið tremties ir Raseiniø areðto namø, tarpukario þurnalø, vadovë-liø ir kitø ádomiø eksponatø.

Daugiausiai lankytojø muziejus sulaukë 2003 m., paþymint mo-

Raseiniø rajone veikia deðimt mokyklø muziejø. Jø pagrin-dinis tikslas – kaupti medþiagà apie mokyklø istorijà, moki-nius, jø pasiekimus. Ðiuose muziejuose labai daþnai prieglobstáranda ir mokiniø atsitiktinai surasti archeologiniai radiniai, vie-naip ar kitaip á jø rankas patekæ ir á muziejus atneðti etnografi-niai daiktai, ðeimos relikvijos. Èia galima pamatyti unikaliøeksponatø. Jeigu ne mokytojø, jø auklëtiniø pagarba istorijai irjos þenklams, ðios vertybës, ko gero, mûsø dienø nebûtø su-laukusios.

Daugelis mokytojø kraðtotyrininkø, dirbusiø sovietiniais me-tais, ne tik rinko eksponatus, kûrë muziejus, bet ir ugdë dvasin-gus, savo kraðto istorijà norinèius þinoti ir jà tyrinëjanèius þmo-nes. Daugelis Raseiniø rajono mokytojø kraðtotyrininkø, prasi-dëjus atgimimui Lietuvoje, ið karto ásijungë á Sàjûdþio veiklà.Tarp tokiø buvo ir mokytojas Antanas Girèys ið Nemakðèiø, da-lyvavæs Sàjûdþio steigiamajame suvaþiavime.

Jau pirmaisiais atgimimo metais rajono muziejø ekspozici-jose, parodose kartu su kitais vertingais daiktais buvo pradëtieksponuoti dokumentai, nuotraukos, vien uþ kuriø laikymà so-vietmeèiu galëjai bûti pradëtas persekioti. Þmonës, þinojæ ðiødaiktø vertæ ir tikëjæ Lietuvos atgimimu, juos iðsaugojo ir da-bar parodë vieðai.

Kraðtotyrininkai – þmonës, niekada nesenstantys ir nepra-randantys noro þinoti vis daugiau ir daugiau. Ðtai net ir iðëjusiá pensijà mokytoja Janina Sakavièienë Lyduvënuose toliau dir-ba savo pamëgtà darbà. Tokiø þmoniø Raseiniø kraðte nemaþai.Juos vertina, gerbia vietos bendruomenë.

Nuotraukose (Ið kairës): Raseiniø Þemaièio gimnazijos muziejuje. Deðinëje– muziejaus vadovë R. Kvietkienë; Nemakðèiø mokyklos muziejausákûrëjai, puoselëtojai A. ir R. Girèiai. Nuotraukos ið mokyklø archyvø

TEKSTUS PARENGË: ANTANAS GIRÈYS, LINAKANTAUTIENË, LORETA KORDUÐIENË

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

69 MOKYKLØ MUZIEJUOSE

(Nukelta á 70 p.)

kyklos 50-metá. Èia vyksta istorijos pamokos, susitikimai, pristato-mos apylinkës menininkø parodos.

ÞAIGINIO PAGRINDINËS PRANCIÐKAUSÐIVICKIO MOKYKLOS

MUZIEJUS2006 m. Þaiginio pagrindinë Pranciðkaus Ðivickio mokykla pa-

þymi akademiko Pranciðkaus Baltraus Ðivickio vardo suteikimo10-metá. P. B. Ðivickis gimë gretimame Þalakiðkiø kaime, baigëÐiluvos rusiðkà trimetæ mokyklà. Nuo maþumës daug skaitë. Vë-liau nemaþai bendravo su knygneðiu J. Karabinu, prof. J. Basanavi-èiumi, kuriam siuntë Þaiginio apylinkiø kraðtotyrinæ medþiagà. No-rëdamas toliau mokytis, bet patekæs á caro valdþios nemalonæ,iðvyko studijuoti á Amerikà. Èia mokësi keliuose universitetuose,iðmoko 4 uþsienio kalbas. 1920–1922 m. specializavosi Èikagosuniversitete ir ágijo filosofijos daktaro laipsná.

Kasmet, rugsëjo pabaigoje, mokykloje paminimas akademikoP. B. Ðivickio gimtadienis. Tokiomis progomis èia atvyksta profeso-riaus studentai, bendradarbiai, já paþinojæ mokslo veikëjai. Jauniejimuziejininkai supaþindina sveèius su mokyklos muziejaus ekspo-zicija, kurioje rodomos akademiko paraðytos mokslinës knygos,vadovëliai. Itin ádomios nuotraukos ið Filipinø, kur akademikas yraáamþintas kartu su Manilo universiteto darbuotojais. Vertingos tar-pukario Lietuvos laikø nuotraukos. Jose – profesorius P. B. Ðivickissu akademiku K Skriabinu, dailininku A. Þmuidzinavièiumi, VytautoDidþiojo universitete, moksliniø ekspedicijø metu.

GIRKALNIO PAGRINDINËSMOKYKLOS MUZIEJUS

STANISLOVAS FEIZA

Girkalnyje mokykla gyvuoja jau daugiau kaip trys ðimtai me-tø, o kada ákur tas mokykloje kraðtotyros muziejus – neámintamáslë. Kiek mokytojai pamena, muziejui eksponatus pradëjo rink-ti nuo 1973 m., taèiau mokyklos archyve yra dokumentas, ku-riame raðoma, kad 1961 m. Raseiniø visuomeniniam kraðtoty-ros muziejui mokykla perdavë nuolatinai naudoti 58 ekspona-tus. Taigi tikëtina, kad jau 1961 m. Girkalnio mokykloje muzie-jus veikë. Ilgus metus savo iniciatyva mokytojas, kraðtotyrinin-kas Liudas Beriða rinko istorinæ medþiagà. Jis labai mylëjo savokraðtà ir savo kraðtotyriniu darbu dëjo pamatus bûsimam mokyk-los muziejui. Nuo 1998 m. ðiuo muziejumi rûpinasi istorijos mo-

kytojas Stanislovas Feiza ir mokyklos jaunieji kraðtotyrininkai.Muziejuje dëmesá patraukia nuotraukø, vadovëliø, spaudos bei

buitiniø rakandø kolekcijø gausa. Tai vietos kraðtotyrininkø ilgame-èio ir kruopðtaus darbo rezultatas. Renkant eksponatus iðvaikðèiotivisi Girkalnio takeliai, aplankyta kiekviena sodyba. Ðis darbas jau-niems þmonëms ilgam ásirëþia á atmintá, jie ilgai prisimena, kurkoká eksponatà pavyko aptikti, kur ir kas autentiðkà dainà padaina-vo, apie praeities ávykius papasakojo.

Mokyklos muziejus gyvas. Èia vyksta istorijos pamokos, ágy-vendinami kraðtotyriniai projektai, toliau renkami ir eksponatai apieGirkalnio kraðto istorijà, dabartá.

BETYGALOS MOKYKLOS MUZIEJUSAntrojo pasaulinio karo metais Betygalos miestelis nedaug nu-

kentëjo, todël istorijos mokytojui kraðtotyrininkui Stasiui Pukins-kui, 7 deðimtmetyje sumaniusiam ákur ti mokyklos muziejø, darpavyko surinkti daug unikaliø eksponatø, duomenø ir nuotraukø.

1989 m., kai mokykla minëjo 410-àsias ákûrimo metines, jaibuvo suteiktas Betygalos Maironio vidurinës mokyklos vardas. Prieððá jubiliejø tuometinë mokyklos direktorë Roma Èepulienë mokyto-jai Laimutei Vizbarienei pavedë perþiûrëti muziejuje turimà medþia-gà ir atnaujinti ekspozicijas. Tada buvo árengtas poeto Maironioliteratûros ir atminties kambarys bei mokyklos istorijos ir kraðtoty-ros muziejus. Apie 300 muziejaus eksponatø kûrybingai panaudo-jama per pamokas, mokyklos renginiø valstybiniø ir kalendoriniøðvenèiø metu. Muziejuje vyksta velykiniai renginiai, rengiamanuotaikinga Kaziuko mugë, populiarios popietës „Seku seku pasa-kà“, „Moèiutës lëlë“, „Ilgais þiemos vakarais“ ir kt. Jaunieji muzie-jininkai bendradarbiauja su miestelio biblioteka ir muziejumi, ren-gia popietes, dalyvauja susitikimuose su kraðtieèiais, dalyvaujabendruose projektuose.

ARIOGALOS VIDURINËS MOKYKLOSMUZIEJUS

Ariogalos vidurinës mokyklos muziejus ákurtas 1976 m. Muzie-jaus pagrindà tuo metu sudarë mokytojos Danutës Uðinskienës irmokyklos mokiniø surinkti eksponatai. Dabar muziejininkams va-dovauja Agnë Globienë. Mokyklos muziejuje sukaupta daugiau kaip1 000 eksponatø, iðkalbingai pasakojanèiø apie Ariogalos kraðto

Nuotraukose (ið kairës): „Þemaièiø trobos“ ekspozicija Nemakðèiømokyklos kraðto muziejuje; Girkalnio muziejaus ekspozicijos fragmentas.Nuotrauka S. Feizos. Iliustracijos ið mokyklø muziejø rinkiniø

70 MOKYKLØ MUZIEJUOSE

GYVENATËVIÐKËJE, LYGNIEKUR IR NEBÛTØ IÐËJÆS...EMILIJA SKUDRIENË

Betygaloje gimusiam ir augusiam dailininkui grafikui Jonui Kuz-minskiui 2006 m. bûtø sukakæ ðimtas metø.

Nesivarginkite, gimtinëje jau nerasite në vieno, net tolimo jogiminaièio. Betygalos Pilkalnio kapinaitëse palaidoti dailininko të-vai, brolis Mykolas. O kiti? Per tà ðimtmetá visi ið èia savais gyve-nimo keliais pasuko... Liko netoli miestelio tik jø þemë, senesniøjøbetygaliðkiø dar ir dabar Kuzminskio laukais vadinama.

Bene daþniausiai dailininko vardas minimas jau daugiau negu20 metø Betygaloje veikianèiame Jono Kuzminskio muziejuje, ku-

JONUI KUZMINSKIUI –100

Jonas Kuzminskis Betygaloje 1982 m. geguþës 16 d., kai buvonutarta ákurti jo vardo muziejø. Nuotrauka ið E. Skudrienësarchyvo

(Atkelta ið 69 p.)

istorijà ir gyventojø buitá. Itin ádomûs ir vertingi èia eksponuojamiakmeniniai kirvukai, kaulinis durklas, ietigaliai, þiedai, antsmilki-nis. Muziejuje yra daug mediniø buities rakandø. Tai verpimo rate-liai, linø brauktuvës, ðepeèiai, spragilai. Saugomi ir tarpukarioþurnalø rinkiniai „Lietuvos mokykla“ (padovanojo kunigas Tautkus).Renkama, sisteminama kraðtotyrinë medþiaga apie Ariogalos dau-giakultûriná paveldà.

Muziejuje árengtos dvi ekspozicijos: „Ariogalos kraðto istorijosnuo seniausiø laikø iki XX a. vidurio“ ir etnografijos. Jos kasmetatnaujinamos aktualia ir vertinga medþiaga. Artimiausiu laiku pla-nuojama árengti dar vienà ekspozicijà – „Ariogalos mokykla“.

RASEINIØ „KALNO“ VIDURINËS MOKYKLOS ISTORIJOS MUZIEJUS

Muziejaus ekspozicija pasakoja apie 1919 m. ákurtà Raseiniøgimnazijà. Èia suformuoti skyriai „Gimnazistai ir mokytoja“, „Mo-kyklos statybos“, „Vokieèiø okupacijos metai, kai mokykla buvoiðkelta á Dominikonø vienuolynà“, „Pokaris, kovose þuvæ partiza-nai, buvæ mokyklos moksleiviai, mokytojai“, „Tremtiniai“, „Sovie-tinio laikmeèio mokiniai ir mokytojai“, „Mokslo, meno ir sportoaukðtumas pasiekæ mokyklos auklëtiniai“. Gausià dokumentinæ-fotografinæ medþiagà surinko mokyklos mokiniai ir mokytojai krað-totyrininkai (kalbininkai T. Globys, L. Dagytë, P. Lazdauskas, istori-kës B. Laurinaitienë ir D. Rimkienë). Kai kurie eksponatai, norsbuvo surinkti kur kas seniau, pavieðinti tik prasidëjus atgimimuiLietuvoje, atkûrus nepriklausomybæ, nes sovietmeèiu jø ekspo-nuoti nebuvo galima.

VIDUKLËS VIDURINËS MOKYKLOSETNOGRAFIJOS MUZIEJUS

Jam kurá laikà vadovavo istorikë Milda Vileiðienë (g. 1942 m.),parengusi studijà „Viduklës paproèiai ir tautosaka“. Vëliau jaunie-siems kraðtotyrininkams ir muziejui vadovavo istorikë Agnë Joku-bauskienë, didelá dëmesá skyrusi atsitiktiniø archeologiniø radiniøtyrinëjimui ir kitø eksponatø inventorizacijai, jø istorijø iðaiðkini-mui, apraðymui. Dabar mokyklos muziejumi rûpiansi Alfonsas Moc-kus, o Viduklës kraðto istorijos muziejumi – Eugenija Verygienë.

Pryðmanèiø aðtuonmetës mokyklos kraðtotyrininkams yra va-dovavæs istorikas Juozas Simonavièius (g. 1948 m.). Jis parengëdarbà „Ðvietimas Poþëèiø kaime“, yra domëjæsis etnografija, liau-dies menu. J. Simonavièiaus darbà pratæsë Egidijus Vyðniauskas.

RASEINIØ ÞEMAIÈIO GIMNAZIJOSMUZIEJUS

Muziejus ákurtas 2001 m. sausio 26 d., paþymint antràjá gimna-zijos gimtadiená. 2001–2003 m. muziejui vadovavo mokytoja Jo-lanta Milkintienë. Tuo laiku buvo suformuota ekspozicija. Stenduo-se pateikta medþiaga pasakojo apie mokyklos istorijà nuo jos ási-kûrimo. Nuotraukos, dokumentai ir kiti sukaupti eksponatai ávairia-pusiðkai padëjo atskleisti ádomià mokyklos istorijos raidà.

Muziejaus veikla paskatino ákurti mokiniø papildomo ugdymo bû-relá „Kraðtotyra“. Èia gimnazistai gauna nemaþai kraðtotyrinio darboágûdþiø. Pastaraisiais metais jie rinko tremtiniø ir politiniø kaliniøprisiminimus apie tremties ir ákalinimo vietas, laisvës kovø daly-vius. Nuo 2003 m. muziejui vadovauja mokytoja Regina Kvietkienë.