Embed Size (px)
Citation preview
Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje
Festivalis, subūręs kelis tūkstančius Lietuvos istorijos atkūrimo entuziastų iš visos Lietuvos, iš pradžių buvo skirtas Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti. Tris dienas ypatingame Lietuvos kampelyje – Kernavės piliakalnių kraštovaizdyje vykusiame festivalyje istorikai, gamtos ir senovės tradicijų puoselėtojai pristatė senuo-sius amatus, mokė senųjų sporto rungčių, buities darbų.
Vėlesnių renginių programa buvo platesnė. Viduramžių nuotaiką dar labiau sustiprino riterių rungtynės, seno-sios muzikos koncertai ir pagoniškas apeigas imituo-jantys vaidybiniai spektakliai, senųjų amatų dirbtuvės. Lankytojai galėjo pamatyti keliaujančius muzikan-tus, viduramžių teismų procesus, sudalyvauti riterių varžybose, išmokti kepti duoną, išdirbti kailį, gaminti alų ar senovinius indus.
Per trylika festivalio gyvavimo metų istorijos mylėtojų bendruomenė Lietuvoje didėjo. Gyvosios archeologi-jos festivalis dabar pritraukia minias entuziastų iš visų Baltijos šalių, į renginį kasmet atvyksta per dešimt tūkstančių žmonių, kuriems savo pasirodymus pristato eksperimentinės archeologijos meistrai iš Rusijos, Bal-tarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos.
Kernavės kultūrinio rezervato direkcija šiais metais gavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą projek-tui „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“. Parama padės at-naujinti Kernavės kultūrinio rezervato aplinką, prisidės kuriant muziejų po atviru dangumi – savaitgalio senųjų amatų muges, kurios praplės ir papildys gyvosios arche-ologijos dienų idėją.
KONTAKTAIKernavės kultūrinio rezervato direkcija Jonas Vitkūnas Tel. (8 382) 47438 El. p. [email protected]
1999 metais apie trisdešimt entuziastų, troškusių prakalbinti Lietuvos piliakalniuose rastus archeologinius radinius, susibūrė į iniciatyvinę grupę „Pajauta“ ir kartu su Kernavės kultūrinio
rezervato direkcija sumanė organizuoti festivalį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Lietuvos lazerinių technologijų laimėjimai vertinami visame pasaulyje. Lietuvos įmonė UAB „Ekspla” užima daugiau nei pusę pasaulinės mokslinių pikosekundinių lazerių rinkos ir yra vienintelė pasaulyje SFG spektrometrų, skirtų medžiagų paviršiui tirti, gamintoja.
Lazerinės technologijos iš Lietuvos
Didžiąją dalį (90 proc.) Lietuvoje pagaminamos produkci-jos įmonė eksportuoja. Jos klientų sąraše tokios plačiai žinomos kompanijos kaip „Hitachi”, „Mitsubishi”, IBM, NASA bei mokslo centrai „National Institute of Standards and Technology (NIST)”, „Lawrence Livermore National Laboratory“ (JAV), „Cambridge University“ (JK), CERN (Šveicarija ir Prancūzija).
Anot UAB „Ekspla“ komunikacijos skyriaus vadovo Lau-ryno Ukanio, sėkmingas aukštųjų technologijų verslas neįsivaizduojamas be aktyvaus Lietuvos akademinės bendruomenės palaikymo ir pagalbos. UAB „Ekspla“ ben-dradarbiauja su Vilniaus universiteto ir kitų šalių mok-slo centrų mokslininkais. Įmonė studentams suteikia galimybę stažuotis, remia naujas mokslo ir tyrimų progra-mas.
UAB „Ekspla“ kartu su Vilniaus universitetu yra didžiausio ir pažangiausio Lietuvoje mokslo centro „Saulėtekio slėnis“ steigėja. Šiame centre siekiama suderinti verslo tikslus su mokslinių tyrimų praktika. Bendrovė aktyviai prisideda prie lazerių ir šviesos technologijų verslo bei akademinių institucijų konsorciumo veiklos, yra Lietuvos Lazerių ir šviesos mokslo bei technologijų asociacijos narė, 2009 metais įmonei skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. ES finansuotą projektą „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“ Europos Komisija nominavo europiniams „Regionų žvaigždžių“ apdovanojimams.
UAB „Ekspla“ veikia ne tik Lietuvoje: ji įkūrė atstovybes Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje. 2011 m. prestižiniuose San Franciske (JAV) vykusioje ceremonijoje „Prism Awards for Photonics Innovation“ UAB „Ekspla“ įteiktas geriausio metų lazerio apdovanojimas. Įmonė įvertinta Nacionaline pažangos premija ir „LT tapatybės“ apdovanojimu už Li-etuvos įvaizdžio pasaulyje verslo srityje gerinimą.
KONTAKTAIUAB „Ekspla“Savanorių pr. 231Tel. (8 5) 264 9629 El. p. [email protected]; [email protected] Daugiau informacijos: www.ekspla.lt
Marijona Lukaševičienė – viena pirmųjų sertifikuotų Lietuvos senųjų amatų amatininkių ir kol kas vienintelė Ignalinos rajone. Ji yra ne tik amatininkė, bet ir ūkininkė, senųjų Lietuvos tradicijų puoselėtoja. Nuo jaunystės M. Lukaševičienė velia veltinius pagal Lietuvos senolių tradicijas. Šia unikalia veikla, kurią
galima prilyginti menui, Marijona užkrėtė ir visą Šiūlėnų kaimą.
Šiūlėnų kaime – Lietuvos veltinių amatininkų centras
2008 metais M. Lukaševičienė įkūrė Šiūlėnų kaimo bendruomenę. Vos baigusi kūrimo darbus amatininkė parengė projektą „Veltinių vėlimas“ ir gavo Europos Sąjungos finansavimą. Ši parama suteikė galimybę kaimo bendruomenei įsigyti rei-kalingos įrangos veltinių vėlimui, gilinti žinias semi-naruose, specialiosiose programose.
M. Lukaševičienė kiekvieną savaitę organizuoja veltinių vėlimo pamokas kaimo bendruomenei. Amatininkė tiki, kad netrukus Šiūlėnų kaimas bus pripažintas Lietuvos veltinių amatininkų cen-tru. Šis kaimas tapo unikalia vietove Lietuvoje, kur puoselėjamas senovės lietuvių veltinių vėlimo amatas, saugomos ir iš kartos į kartą perduodamos senovės lietuvių amatininkų tradicijos ir papročiai. Bendruomenė siekia pritraukti turistų, skiepyti Li-etuvos gyventojams meilę seniesiems amatams irtradicijoms.
2011 metais Marijona Lukaševičienė buvo nomin-uota „Lietuvos kaimo spindulio” apdovanojimams kaip tautinio paveldo tradicijų tęsėja. Šiai nomi-nacijai Šiūlėnų kaimo bendruomenės įkūrėją ir ak-tyvios kaimo plėtros iniciatorę gyventojai pasiūlė patys. „Ji puikiai jaučia žmones, jų poreikius ir besikeičiančią kaimų ir bendruomenių aplinką“, – tikino šiūlėniškiai.
KONTAKTAIMarijona Lukaševičienė El. p. [email protected]; [email protected]
Ilgiausiame Lietuvoje gatviniame Dargužių kaime Varėnos rajone 2010 metais įsikūrė viešoji įstaiga „Sūrininkų namai“. Jos buveine tapo ūkininkų Rasos Ilinauskaitės ir Valdo Kavaliausko sodyba, kurioje jie atidarė kavinę ir sūrių prekyvietę.
„Sūrininkų namai“ vienija keturias smulkiųjų Lietuvos ūkininkų šeimas. Visus produktus jie gamina, remdamiesi tokiu principu – pats melžiu, pats spaudžiu, pats pardu-odu. Ūkininkai paragauti sūrių svečius kviečia ten, kur jie gimė – kaimo aplinkoje. Vadinamosios pasaulio sūrių sostinės šeimininkai sūrių gamybai renkasi tik ekologiškus lietuviškus produktus. Be to, jie skatina lėto maisto kultūrą, todėl kruopščiai atlieka kiekvieną gamybos žingsnį, nenaudoja jokių šaldytų pusfabrikačių.
„Sūrininkų namų“ šeimininkai remia ne tik vietinio maisto vartojimą, bet ir vietinį turizmą – jie kviečia pažinti Dargužių ir kitus aplinkinius kaimus. Svečiams jie gali pasiūlyti tris pėsčiųjų, tris baidarių ir šešis dviračių maršrutus. „Sūrininkų namuose“ galima gauti nemokamus žemėlapius, palikti transporto prie-mones, taip pat apsirūpinti maistu ir vandeniu kelionei.
Smulkieji ūkininkai skatina miestiečius apsilankyti autentiškoje kaimo aplinkoje, pasimėgauti šviežiu, geros kokybės maistu. Be to, į „Sūrininkų namų“ veiklą įsitraukia ir patys kaimo gyventojai bei jaunimas – jie gamina maistą, pardavinėja sūrius, organizuoja renginius ir užsiima kita savanoriška veikla.
„Sūrininkų namų“ šeimininkai bendradarbiauja su Vilniaus salotų baru „Mano guru“ ir kiekvieną sekmadienį miesto gyventojams čia parduoda savo produkciją.
Pasaulio sūrių sostinė – „Sūrininkų namai“
Ši viešoji įstaiga priklauso augintojų, gamintojų ir valgytojų asociacijai „Viva Sol“, kurios tikslas – skatinti kaimo gyvumą. Remdami smulkiųjų ūkininkų veiklą, kviesdami miestiečius apsilankyti autentiškoje kaimo aplinkoje, o ūkininkus – mieste, šių namų globėjai skatina glaudesnį kaimo ir miesto bendradarbiavimą.
KONTAKTAIViešoji įstaiga „Sūrininkų namai”Dargužių k., Valkininkų sen., Varėnos r.Mob. 8 610 67881 (Rasa), Mob. 8 698 39893 (Valdas)El. p. [email protected] Daugiau informacijos: http://www.vivasol.lt/surininkunamai.lt/
Naujos veiklos galimybės kaimo gyventojams – projektas „Keičiu veiklą“
2008 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. lapkričio 1 d. vykęs projektas „Keičiu veiklą“ buvo skirtas kaimo gyventojams, norin-tiems pakeisti savo žemės ūkio veiklos pobūdį ar papildomai imtis su žemės ūkio veikla nesusijusio verslo. Projekto
tikslas – didinti kaimo gyventojų integracijos į darbo rinką galimybes ir skatinti ekonominės veiklos intensyvumą.
Projektą sudarė trys veiklos rūšys. Pirmoji – informavimas, orientavimas ir konsultavimas – buvo edukacinio pobūdžio: žmonėms buvo teikiama informacija, kokių žinių ir įgūdžių reikia, norint persiorientuoti iš žemės ūkio į kitą veiklą arba planuojant imtis alternatyvios veiklos. Antroji – mokymas, kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas. Čia buvo derinami formaliojo ir neformaliojo mokymo būdai. Dalyviai klausėsi paskaitų apie verslo organizavimą, rinkodarą, buhalterinę apskaitą, kompiuterinį raštingumą, dailiuosius amatus ir gilinosi į kitas temas. Trečioji veiklos rūšis – individualus pradedančiųjų verslą konsultavimas. Dalyviai individualių konsultacijų metu mokėsi rengti verslo planus, gavo naudingų patarimų apie sprendimų priėmimą, verslo sėkmę, karjeros pokyčių planavimą. Jie lankėsi įvairiuose renginiuose, konferencijose, verslo centruose.
Ši Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iniciatyva įgyvendinta visose mūsų šalies savivaldybėse. Projekto veiklą organizavo ir mokymo paslaugas teikė VšĮ „Projek-tvita“. Kaimo gyventojams sudarytos optimalios sąlygos dalyvauti mokymo programose ir integruotis į darbo rinką – verslumo ugdymo seminarai, individualios konsultacijos bei kiti su šiuo projektu susiję renginiai vyko nemokamai.
Projektas „Keičiu veiklą“ kaimo gyventojams padėjo pa-sirinkti tinkamą profesiją ir poreikius atitinkančią veiklą, to-
bulinti turimus profesinius įgūdžius, padrąsino užsiimti nauja veikla, ne tik žemės ūkiu.
Daugiau informacijos: http://www.keiciuveikla.lt/
„Meniškas kaimas“ – keramikos amato puoselėtojas
2008 metais Molėtų rajono Bebrusų kaime Birutė ir Vilius Šeškauskai savo sodyboje įkūrė tradicinį amatų centrą „Meniškas kaimas“. Pagrindinis sodybos šeimininkų tikslas – keramikos amato išsaugojimas.
Mokydami žmones šio amato, jie ragina tęsti senąsias lietuviškas tradicijas.
edukacinius užsiėmimus apie žvakių liejimą, margučių raštus, juostų pynimą, lipdymą iš molio. Be to, skatindami bendruomeniškumą, centro šeimininkai kasmet organi-zuoja Užgavėnių šventę, kalėdinę popietę, kviečia daly-vauti tradicinės keramikos seminarų uždarymo šventėje bei prisijungia prie kasmetinės akcijos „Mes darom“.
KONTAKTAITradicinių amatų centras „Meniškas kaimas”Bebrusų k., Luokesos sen., Molėtų r.Pirmininkė Lina DieninėMob. +370 686 27048El. p. [email protected] informacijos: http://www.meniskaskaimas.lt/
Pirmasis žingsnis, lėmęs amatų centro atidarymą, buvo 1997 metais įkurtos keramikos dirbtuvės, kuriose Šeškauskų šeima pradėjo savo veiklą. Po kelerių metų jie ėmė organi-zuoti iki šiol vykstančius kasmetinius seminarus, siekdami puoselėti ir populiarinti Lietuvoje tradiciniais laikomus mo-lio degimo būdus – juodąją ir raugo keramiką.
Jau keturioliktus metus kasmet „Meniškame kaime“ vykstančiame simpoziume aptariamos įvairios keramikos technologijos, ieškoma naujų formų, žmonės mokomi senųjų molio degimo technologijų.
Birutė ir Vilius Šeškauskai 2011 metais pateikė paraišką amatų centro pastato rekonstrukcijos finansavimui pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Šiam projektui vykdyti bendruomenė gavo Europos Sąjungos paramą – 544 178 Lt.
Šiuo metu centro šeimininkai ne tik tęsia anksčiau pradėtas keramikos amato tradicijas, bet ir užsiima nauja veikla. Jie organizuoja kūrybines vaikų stovyklas „Meniškas kaimas“, įvairiuose Lietuvos miestuose – kera-mikos ir tapybos darbų parodas, tapybos plenerus, veda
2002 metais susibūrusi Družų kaimo bendruomenė dabar yra viena aktyviausių bendruomenių Lietuvoje. Entuziazmo kupinus bendruomenės narius suvienijo noras atgaivinti gyvenimą kaime – siekti, kad jis būtų
įdomesnis, turiningesnis ir šviesesnis.
Družų kaimo bendruomenė turi savo patalpas, herbą ir himną. Bendruomenės nariai organizuoja įvairius rengin-ius, ekskursijas ir kitą kaimui gyvumo suteikiančią veiklą.
Bendruomenė stengiasi burti Družų kaimo gyventojus. Kartu minimos didžiausios metų šventės, sveikinamos besituokiančios ar naujagimio susilaukusios poros. Be to, kaime gyvena daug kūrybingų žmonių, todėl čia dažni kapelų ir ansamblių pasirodymai, įvairių meno darbų paro-dos. Tokios tradicijos žmones suburia tarsi į vieną šeimą ir kartu žadina kiek priblėsusią kaimo dvasią.
Družų kaimo bendruomenė aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos projektuose. Vienas jų – „Leader“ programa, kuri gerokai pagerins bendruomenės materialinę bazę. Šis projektas kaimo gyventojus ir organizacijas skatina ak-tyviai dalyvauti bendruomenės plėtros procesuose. Be to, Družai, bendradarbiaudami su Kiauklių kaimu, dalyvauja kaimų geriamojo vandens kokybės gerinimo projekte. Dar viena iniciatyva – tai dalijimasis patirtimi, įgyvendinant ver-slumo skatinimo, bendradarbiavimo projektus.
Nuo 2011 metų Družų kaimo bendruomenė priklauso „Li-etuvos kaimo tinklui“, kurio tikslas yra skatinti iniciatyvas bei partnerystę Lietuvos kaimo vietovėse. Tapusi šio tin-klo nare Družų bendruomenė įgijo galimybę įgyvendinti įvairius gyventojų edukacinius projektus. Kaimo gyven-tojai dalyvavo verslumo seminaruose, susipažino su individualių įmonių veikimo principais, informacijos ir ko-munikacijos svarba verslui, interneto galimybėmis.
Družų kaimo žmonės rūpinasi ir jaunimo užimtumu – 2012 metais bendruomenė organizavo edukacinę kaimo vaikų stovyklą, kurios metu jie klausėsi paskaitų aplinkosaugos ir kitais edukaciniais klausimais, dalyvavo komandos stiprinimo žaidimuose, kūrybinėje veikloje bei vyko į įdomias ekskursijas.
KONTAKTAIŠirvintų r., Družų k., Sodžiaus g. 2 Mob. +370 600 18470El. p. [email protected] Daugiau informacijos: http://www.druzai.lt
Družų kaimas – vieta, kuriai svarbus kiekvienas žmogus
Šakočiai – ir verslas, ir paveldasMarijampolės gyventojai Aldona ir Juozas Mincevičiai šakočių kepimo verslu užsiima jau trisdešimt
metų. Mincevičių kepykloje dirba bene visa jų giminė. Mincevičių šeimos šakočiai pretenduoja į Lietuvos kulinarijos paveldo titulą ir yra gaminami tik iš ekologiškų Marijampolės apylinkių gyventojų tiekiamų
produktų. Šakočių receptas paveldėtas iš Marijampolės rajono senolių.
„Nuo senovės Lietuvoje kepami šakočiai. Šis skanėstas – Lietuvos šeimininkių simbolis. Puoselėjame rankų darbo šakočių tradicijas. Mūsų šeimos šakočiai – ekologiški, gamyboje nenaudojami konservantai. Daugelis galvoja, kad iškepti šakotį – vieni juokai, tačiau tam reikia daug dar-bo. Vien šakočių tešla maišoma kelias valandas, o šakočio kepimas – tai tarsi subtilus juvelyro darbas,“ – pasakojo moteris ir paaiškino, kad vienam vidutinio dydžio šakočiui pagaminti kartais prireikia ir keturių valandų nuoseklaus darbo. Paklausta, kaip nusprendė pradėti šakočių verslą, A. Mincevičienė buvo atvira: „Kai namuose ėmė verkti trys vaikai, su vyru nusprendėme imtis savo verslo. Ilgai gal-vojome, kaip galėtume prisidurti prie darbų. Pažinojome vieną senelį, kuris pats kepė šakočius savo namuose. Jis supažindino su verslo subtilybėmis, atskleidė receptą. Iš pradžių šakočius kepdavome savo namų rūsio krosnyje. Vėliau, verslui įsibėgėjus, teko ieškoti patalpų kepyklai. Ją pasistatėme nugriovę šiltnamį savo namo kieme, visus įrenginius kepyklai savo rankomis sumeistravo vyras.”
Netrukus šakočių kepimas tapo pagrindiniu šeimos ver-slu. Teko mesti turimus darbus ir visą laiką skirti kepyklai. „Įtraukėme šeimos narius, vėliau ir gimines. Dukra tapo bu-haltere, vyras – tiekėju, marti – šakočių puošėja. Vasarą, kai
prasideda vestuvių ir krikštynų metas, kepykloje suguža visa giminė su vaikais ir dar tenka samdyti apie dešimt darbuotojų,” – sakė A. Mincevičienė. Į šakočių verslą įsitraukė ir Marijampolės apylinkės gyventojai, jie tiekia ekologiškus produktus: kiaušinius, margariną, miltus.
Pasak kepyklos savininkės ir verslo įkūrėjos A. Mincevičienės, dabar kepykloje pagaminama apie keturiasdešimt kilogramų šakočių per pamainą. Kepykloje dirba aštuoni darbuotojai. UAB „Aldonos Mincevičienės kepimo įmonė“ Lenkijos kulinarijos parodose yra gavusi ke-lis apdovanojimus: taurę už itin aukštos kokybės produkciją ir apdovanojimą už išskirtinę, originalią konditeriją.
KONTAKTAIAldona MincevičienėMob. +370 686 79088El. p. [email protected]
Kauno technologijos universiteto
„Karjeros dienos“ – didžiausia kontaktų mugė Baltijos šalyse
Kauno technologijos universiteto organizuojama karjeros mugė „Karjeros dienos“ – didžiausias Baltijos šalyse renginys studentams ir verslininkams. „Karjeros dienų“ metu jauniems specialistams suteikiama
galimybė susipažinti su Lietuvos ir užsienio šalių darbo rinkomis, išbandyti jėgas atrankos pokalbiuose su potencialiais darbdaviais.
Verslo įmonių atstovai renginyje ne tik pristato savo veiklą, dalijasi patirtimi su studentais, bet ir kviečia darbo ar studijų praktikos ieškančius studentus pradėti karjerą jų įmonėse. „Karjeros dienose“ įmonių vadovai skaito paskai-tas, organizuoja seminarus pardavimų, rinkodaros, gamy-bos, personalo atrankos temomis, gilinasi į verslo tenden-cijas maisto, statybų, reklamos, informacinių technologijų ir kituose sektoriuose.
Seminaruose studentams suteikiama informacijos, kaip tinkamai ir patraukliai parengti gyvenimo aprašymą Lietu-vos ar užsienio įmonei, kaip pristatyti save ir savo pasieki-mus, kokias charakterio, būdo savybes akcentuoti, siekiant padaryti teigiamą įspūdį būsimam darbdaviui. „Karjeros
dienų“ renginiuose studentai ne tik mokosi, bet ir gali įvertinti jau sukauptas žinias. Renginyje atliekami vertini-mo testai, kurie parodo potencialių darbuotojų gebėjimus dirbti komandoje, priimti sprendimus, juos argumentuoti, valdyti įtampą ir stresą bei kt.
Tris dienas vykstančiame renginyje „Karjeros dienos” stu-dentai gilina žinias verslumo temomis, lavina įgūdžius ir kompetenciją, būtiną siekiant sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. 2011 metais Kauno technologijos universiteto „Karjeros dienose“ dalyvavo 66 verslo įmonės iš Lietuvos bei užsienio valstybių, įmonių paviljonus aplankė daugiau nei du su puse tūkstančio studentų.
KTU Karjeros centrasVaida Juodžiukaitė Tel.: 8 611 56719 El.p.: [email protected]
Lietuvos saugaus eismo patirtis
2009 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įsteigtas Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo centras. Jo tikslas – puoselėti eismo saugumą Lietuvoje, pagerinti šalies eismo saugumo rodiklius, dalyvauti
kuriant ir vykdant šalies eismo saugumo politiką ir strategiją, pasitelkiant mokslinius tyrimus, studentų ir pedagogų bendradarbiavimą, teisėkūros sritis.
Saugaus eismo centro specialistai dalyvauja formuojant saugaus eismo politiką, strategiją bei priemones, tobulina mokymo kokybę, siekia užtikrinti, kad mokymo procesas atitiktų eismo infrastruktūros poreikius.
Pagrindinė centro užduotis – mokyti visuomenę sau-gaus eismo paslapčių, tobulinti vairuotojų kvalifikaciją ir organizuoti mokymus specialiems ekipažams. Saugaus eismo centras organizuoja mokslinius tyrimus, eismo įvykių ekspertizes, vairuotojų mokytojų, egzaminuotojų, instruktorių mokymus bei metodinės medžiagos parengimą įvairioms mokymo institucijoms.
Saugaus eismo centras kartu su Lietuvos vairuotojų sąjunga, Lietuvos automobilių inžinierių sąjunga, Energe-tikos ir technikos muziejumi organizuoja paskaitas, semi-narus vairuotojams ir viešojo sektoriaus darbuotojams, leidžia mokomąją literatūrą, inicijuoja akcijas, ekspedicijas, bendradarbiauja su verslo sektoriumi.
Saugaus eismo centras – vienas Europos Sąjungos para-mos gavėjų. Centrui suteikta parama tarptautiniams sau-gaus eismo projektams įgyvendinti. Vienas jų – saugaus eismo skatinimas Baltijos šalių regione. Šiuo projektu
siekiama sukurti saugesnį eismą Baltijos šalių keliuose ir taip pritraukti verslo investicijų į šį regioną.
KONTAKTAIVilniaus Gedimino technikos universiteto senatasTel. (8 5) 274 4790El. p. [email protected]
Ekologiška ūkininkų Žemaičių produkcija
2006 metais Marijampolės rajono Surgučių kaimo gyventojai Vilija ir Algirdas Žemaičiai nuosavame name įkūrė nedidelį ekologinių sulčių spaudimo cechą. Šeimininkai savo ūkyje augina juoduosius serbentus, šaltalankius,
šermukšnius bei ekologiškas daržoves ir skatina žmones vartoti ekologišką produkciją. Šviežiai spaustas sultis šiuo metu iš ūkininkų perka Marijampolės ir jos apylinkių gyventojai.
Vilija ir Algirdas Žemaičiai, propaguodami ekologišką mitybą bei aktyvią gyvenseną, užsiima ir žmonių švietimu – ūkininkai noriai pasakoja apie ekologiškus produktus, jų priežiūrą, ragina nenaudoti cheminių trąšų. Be to, jie augi-na vaistažoles, apylinkės gyventojams pasakoja apie svei-katos priežiūrą ir suteikia naudingų patarimų.
Vilija ir Algirdas Žemaičiai siekia atgaivinti senąsias baltų tradicijas. Ekologinio ūkio šeimininkai augina javus, iš kurių kepa duoną ir parduoda ją ūkininkų turgelyje. Ji gaminama laikantis senovinių tradicijų – grūdus jie mala akmeninėmis girnomis, naudoja tik natūralų raugintą raugą.
Per šventes ūkio šeimininkai atlieka baltų apeigas, kuri-ose dalyvauti gali visi besidomintys senosiomis Lietuvos tradicijomis. Tvarkydami sodybą jie stengiasi išsaugoti natūralią gamtą. Pagrindinės statybinės medžiagos čia yra mediena, akmenys ir nendrės. Anot šeimininkų, ekologinis ūkis jiems yra ne darbas, o tiesiog gyvenimo būdas.
Žemaičių šeimos pastangos puoselėti ekologinį ūkį buvo įvertintos – 2012 metais jie buvo pripažinti konkurso „Li-etuvos kaimo spindulys 2011” nominacijos „Ekologinio ūkio puoselėtojai” laimėtojais.
KONTAKTAIMarijampolės sav., Sasnavos sen., Surgučių k.Mob. +370 650 52353 (Vilija)El. p. [email protected]
2004 metais vienoje centrinių sostinės vietų – Vilniaus gatvėje – įsikūrė salotų baras „Mano guru“. Ši įstaiga turi du pagrindinius veiklos tikslus. Pirmiausia – gaminti maistą tik iš šviežių produktų,
nenaudoti genetiškai modifikuotų produktų ir skonio stipriklių.
„Mano guru“: čia gyvenimas prasideda iš naujo
Antrasis tikslas yra susijęs su baro personalu – apie 70 proc. darbuotojų buvo priklausomi nuo alkoholio ir narkotikų, tačiau šiuo metu jų nebevartoja. Darbas „Mano guru“ – tai jų reabilitacijos programos dalis, padedanti integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
Nuo 2004 metų reintegracijos programą baigė daugiau nei 300 asmenų. Pasibaigus šešių mėnesių programai, jos dalyviai ieško darbo, tačiau jeigu jie būna nepasiruošę in-tegruotis į atvirą darbo rinką, įstaiga sudaro galimybę daly-vauti papildomoje socialinėje integracijos programoje.
„Mano guru“ dalyvavo penkiuose Europos Sąjungos paramos projektuose. Buvo finansuojami socialinėje at-skirtyje esančių asmenų, norinčių įgyti barmeno ir virėjo specialybes, teoriniai ir praktiniai mokymai, individu-alios socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai. Be to, iš gautos paramos lėšų šiems žmonėms buvo įsteigta darbo vietų, mokamos stipendi-jos ir pasirūpinta jų laikina gyvenamąja vieta. Bendrųjų socialinių įgūdžių ugdymo mokymų tikslas buvo paskatinti programos dalyvių kūrybinę iniciatyvą ir savarankiškumą, sudaryti galimybes verslumo plėtrai.
Ši socialinė iniciatyva neliko nepastebėta – 2009 ir 2010 metais Vilniaus svetingumo konkurse salotų baras „Mano guru“ pripažintas svetingiausia Vilniaus kavine, o 2010 metais Europos Komisijos Regioninės plėtros direktorato
„DG regio“ rengtuose novatoriškų projektų apdovano-jimuose „RegioStars“ ši iniciatyva nominuota vienu iš dvylikos geriausių Europoje vykdytų socialinės inte-gracijos projektų. 2011 metais Europos verslininkystės apdovanojimų „Apdovanojimas už pasiekimus skati-nant verslininkystę 2011“ atsakingos ir integruojančios verslininkystės kategorijoje salotų baras laimėjo antrąją vietą.
KONTAKTAISalotų baras „Mano guru”Vilniaus g. 22/1, VilniusTel.: (8 5) 212 0126, (8 5) 212 2399El. p. [email protected]
