1

2

PratarmėEsu biologė-chemikė. Man šešiasdešimt ketveri. Tai, ką Jums rašau šioje knygoje, yra nuoširdu,

be melo, be pasipuikavimo. Aš esu tokia, kokią mane pažįsta mano vaikai, anūkai, artimiausi draugai, kolegės ir pagaliau mano buvę mokiniai. Savo knygoje atsakingai rašau tik tai, ką pati esu patyrusi, remiuosi biologijos žiniomis, kurias stengiausi jums pateikti kuo paprasčiau ir suprantamiau. Iš čia ir šios knygos paprastumas, kurio siekiau sąmoningai.

Visą savo gyvenimą aš galėčiau suskirstyti į du etapus. Pirmasis - tai ligonio, o antrasis - sveiko žmogaus gyveenimas, trunkantis jau beveik dvidešimt metų. Tai gyvenimas be vaistų, be sintetinių vitaminų, mineralų iš vaistinės.

Pirmasis gyvenimo etapas. Jis truko nuo gimimo iki keturiasdešimt penkerių metų. Šiame etape mane lydėjo "normalus" gyvenimo būdas (kaip dauguma Jūsų jį pavaadintumėte). Mano maistas tuo metu buvo mėsa, mėsiškos sriubos, kiaušiniai, sumuštiniai su dešromis, pienas (švieežias ir virtas), saldumynai, kompotai ir t. t. Valgiau bet ką, bet kada ir tiek, kiek norėjau. Neprisimenu, ar kada kokių šviežių daržovių valgiau. Nuo mažens sąžiningai gėriau visus man paskirtus vaistus, ypač daug antibiotikų, sintetinių vitaminų bei mineralų. Šiame gyvenimo etape mėgau greitą išgijimą: suskaudo galvą - vaistai, nevirškina - vaistai, neužmiegu - vaistai ... Tačiau ligos keitė viena kitą .... Buvau ligonė nuo pat mažų dienų, nors nei mėsos, nei pieno (o kai kurie ir dabar dar mano, kad šie produktai yra sveikatos garantas), nei kitokių "gėrybių" šeimoje netrūko. Mama visada rūpinosi, kad būtume sotūs ir skaniai pavalgę.

Gerai prisimenu bemieges savo ir tėvelių naktis dėl nuolaaI lIiq mano abiejų ausų skausmų. Penktoje klasėje atlikta labai sudėtinga vienos ausies operacija, kurios pasekmes jaučiu ir dabar. Ištisai sirgau mažakraujyste, Vėliau kankino nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, migrenos priepuoliai, ankstyva parodontozė su komplikacijomis, nesibaigiančios cistos, moteriškos bėdos. Osteochondrozė nuo tris dešimties metų buvo jau taip toli pažengusi, kad nuolat gulėjau ligoninėje. Išsikraipę rankų pirštai, stuburo skausmai taip nusibodo, kad ėmiau ir paklausiau gydytojo neurologo: ką man daryti, kad stuburo būklė pagerėtų? Išgirdau maždaug tokį atsakymą: "Jūs niekada nebeturėsite lankstaus stuburo, nes visi mes esame žemiški..."

Na, ir pagaliau atsėlino liga vegetacinė distonija. Ja sirgau penkerius metus. Visai nebetekau jėgų, per dvi savaites numečiau 18 kg. Ligoninėje mane vežiojo invalido vežimėliu ... Kankino širdies priepuoliai (tiesiog dusau, bijojau numirti), todėl medikai ilgai gydė širdies ligą, o man darėsi vis blogiau ir blogiau, nes galop "sustreikavo" kiti organai. Susirgau baisia depresija. Amitriptilinas ir kiti antidepresantai padėdavo tik tam kartui... Draugai mane jau laidojo! Ką daryti?

Tikiu, kad savo ligų vaizdeliu aš nieko nenustebinau. Tiesiog sergančių žmonių šiandien labai daug ir jų vis daugėja. o man labiausiai skaudu (gal kaip biologijos mokytojai), kad tokiais suaugusiais ligoniais tampa vaikai. Vaikų sergamumas tokiomis ligomis, kaip bronchinė astma, inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, tuberkuliozė, onkologinės ligos, nuolat auga. Stebime silpstantį mūsų vaikų regėjimą, dažnus galvos skausmus, lėtinį nuovargį. Vyresniųjų klasių mokiniai jau skundžiasi suaugusiųjtl ligomis: kojų, stuburo, sąnarių skausmais. Knygoje aš skiriu nemažai puslapių tėveliams, močiutėms bei visiems, kurie myli vaikus ir jais rūpinasi. Čia jus rasite rimtą, bet kartu ir linksmą knygos skyrelį su paprastais, bet savotiškai gudriais, mano, kaip močiutės, patarimais. Jie veiksmingi bei sukeliantys džiaugsmą.

Tik "nesuverskime" visų negalių genetiniam paveldėėjimui, kaip dabar tapo madinga. Taip manydami nusiraamina medikai, nusiraminame ir mes patys. Aš sutinku, kad į šį pasaulį gimdami mes atsinešame genetiškai silpnesnes kai kurias kūno vietas, tačiau mūsų kūnas nuostabus, jis pats kovoja su savo negaliomis (homeostazė), o mums tereikia jam padėti. Žinoma, kad mūsų sveikata 70% priklauso nuo gyvensenos (ypač mitybos), 20% - nuo genetikos ir 10% - nuo medicinos. Kaip vėliau įsitikinau, didžiausia visų ligų priežastis - tai paveldimas gyvenimo būdas, ypač mityba.

Antrasis gyvenimo etapas. Už šį gyvenimo etapą aš dėkoju tik Aukščiausiajam. Pradėjau mąstyti. Prisiminiau, kad esu biologė ir kad mes, būdami gamtos dalis, esame priklausomi nuo gamtos dėsnių. Todėl reikia tik pasižvallgyti po natūraliąją gamtą ir iš jos mokytis bei naudotis jos gėrybėmis. Ėmiau suprasti ligų priežastis ir tai, kad, norint pnsveikti, pirmiausia jas ir reikia pašalinti, o ne gydyti atskirus ligų simptomus.

Naują gyvenimo etapą pradėjau iš Rygos parsivežtais homeopatiniais vaistais. Jais ir kitomis priemonėmis nugalėjau vegetodistoniją. Ėmiau vadovautis nuostaabiausiu savo gyvenimo principu - iš

3

kelių blogybių rinktis mažiausią. Šiame gyvenimo etape daug skaičiau, daug gilinausi, kai kam pritariau, su kai kuo nesutikau ... Tikiu, kad neatsitiktinai į mano rankas pateko nemažai medžiagos npie senovės Indijos medicinos, sukurtos kelis tūkstančius metų prieš Kristų - Ajurvedos - mokymus, apie senovinius kūno gydymo būdus, knygos apie naujas sveikos gyvensenos tradicijas. Pasisemtus iš šių šaltinių patyrimus ėmiau derinti su biologijos bei chemijos mokslo žiniomis. Įgytas žinias pritaikiau savo gyvenime. Juolab kad gydymą medikamentais per keturiasdešimt penkerius gyvenimo metus buvau pakankamai gerai išmėginusi, o ligos vis tiek keitė viena kitą ...

Tik po aštuoniolikos savo "antrojo" gyvenimo metų aš ryžausi pasidalinti su jumis, mieli skaitytojai, asmenine patirtimi - kaip be cheminių preparatų, sintetinių vitaminų, ir maisto papildų nugalėti nuo vaikystės varginusias ligas ir kaip be jų gyventi daug metų.

Medikai pasakytų, kad visiškai sveikų žmonių nėra, ir aš su tuo sutinku. Todėl, nenorėdama būti dar nesveikesnė, aš atsisakiau cheminių vaistų. Laikas nuo laiko savo noru ir už savo pinigus pasidarau diagnostinius tyrimus, juolab kad esu dirbusi medicinos įstaigoje ir turiu šiokių tokių medicinos žinių. Jeigu reikia, pakoreguoju savo gyvenseną ir pati savo kūnui, kurį myliu kaip nuostabiausią Dievo kūrinį, "paskiriu" maisto papildų iš gamtos vaistinės. Kokie jie, sužinosite perskaitę šią knygą, kurią dabar laikote rankose. Aš išmokau kūnui duoti tik tai, ką sukūrė žmogui Dievas.

Pakeitusi gyvenimo būdą pajutau, kad ėmė trauktis ligos, išsitiesė rankų pirštai (išliko tik ligos pėdsakai), stuburas darėsi vis lankstesnis ... Ir šiandien, kai rašau, esu pakannkamai lanksti, lengvai atlieku jogos pratimus. Lenktyniaudarna su anūkais užbėgu į penktą aukštą ir neuždūstu, o nulipu nejausdama jokio sąnarių skausmo. Tai leidžia daryti išvadą, kad sveikata labiausiai priklauso nuo mūsų pačių.

Nauja gyvensena tapo mano įprastu gyvenimo būdu. Aš pasirinkau vegetarizmo kelią. Dar neteko tuo nusivilti. Pralinksminsiu jus parašydama, kad

pabuvusi ilgiau svečiuose, kur visiškai apsieinama be žalių daržovių, skubu važiuoti namo, o važiuodama svajoju tik apie daržovių salotų lėkštę ... Tačiau visada visiems sakau (ypač savo mokiniams), kad vegetaru būti gali ne kiekvienas žmogus. Kad būtum vegetaras, reikia nemažai žinoti. Kitaip vegetarizmas gali tapti liga. Apie tai skaitykite toliau.

Gyvenime vadovaujuosi visomis teorinėmis bei praktiinėmis žiniomis, kurias brandinau dirbdama įvairų biologės ir chemikės darbą. Dirbau veterinarijos, medicinos, aplinkos užterštumo ir pagaliau pedagogikos (dėsčiau biologiją) srityje. Žinoma? ir mane kada nors prilenks žemelė, tačiau

Kol kas džiaugiuosi kiekviena gyvenimo diena, prasidedančia ir pasibaigiančia be skausmo ir nuovargio ...

Mielas skaitytojau, jeigu, perskaitęs mano knygą, jūs: • pradėsite po truputį keisti savo gyvenseną ir ypač mitybą• labiau pamilsite savo kūną, kaip nuostabiausią Dievo kūrinį, ir mažiau jį teršite, • išmoksite vadovautis labai paprastu mano išmėgintu gyvenimo principu - iš kelių blogybių

rinktis mažiausią ar bent jau mažesnę, • per dieną suvartosite viena ar gal net keliomis tabletėmis mažiau, - aš būsiu labai laiminga.

Dažniausiai paveldimos ne ligos, bet gyvenimo tradicijosMūsų kūnas tobuliausias kūrinys

Prisimenu, kai jaunystėje echoskopijos metu pažvelgiau į monitoriaus ekraną, išsigandau pamačiusi, kas vyksta mano viduje: kažkoks nuolatinis judėjimas, maišymasis, sruvenimas ... Kas tai? Chaosas? Tik daug vėliau supratau, kad viskas mūsų kūne vyksta ne bet kaip, o su nuostabiu tikslumu. Todėl apie chaosą kalbėti - nusikaltimas.

Visada stengiausi savo mokiniams paaiškinti ir įtikinti, koks nuostabiai tobulas mūsų kūnas - tobulas iki smulkiausių dalelių. Ypač tai darau nuo tada, kai pati ėmiau suprasti, kad kuo mažiau jį, kūną, savomis rankelėmis teršiame, tuo labiau jis atsidėkoja sveikata, energija bei teikia džiaugsmą.

Mokslininkai, kurie domėjosi ir domisi gyvo organizmo tobulumu, teigė ir teigia, kad žmogaus kūnas, kaip tobulas .“instrumentas", turėtų mums tarnauti tikrai daugiau nei 100 metų. Pavyzdžiui, I. Pavlovas kūno gyvavimui skyrė 100 metų, I. Mečnikovas ir A. Bogomolecas - 150-160 metų, o vokiečių gydytojas ir mokslininkas Ch. Hufelandas, mokslo apie ilgaamžiškumą pradininkas, manė, jog žmogus savo tobulos sandaros dėka galėtų gyventi net iki 200 metų. Yra pasaulyje tokių pavyzdžių. Bet koks iš

4

tikrųjų yra žmogui . skirtas gyvenimo laikas - iki šiol bendros nuomonės nėra. Vis dėlto mokslininkai vieningai sutaria, kad, pašalinus visas kenksmingas gyvenimą trumpinančias priežastis, žmogus tikrai turėtų gyventi 200 metų.

Įdomus buvo I. Mečnikovo požiūris į senatvę ir ankstyvą mirtį. Jis teigė, kad anksti senstama ir mirštama apsinuodijus mikrobų (nuodingųjų), kurie daugiausiai gyvena storajame žarnyne, išskiriamais nuodais. Teigiama, kad kiekvieną dieną čia atsiranda apie 130 trilijonų mikroorganizmų, tarp kurių yra daug "blogųjų".

Pasirodo, ilgiausiai gyvena žuvys, ropliai ir paukščiai. o jie arba visai neturi storųjų žarnų, arba labai trumpas. Pavyzdžiui, lydekos gyvena iki 300 metų, karpiai - 150, ereliai - 104, sakalai - 162 metus. 0 trumpiausiai iš paukščių gyvena stručiai - tik 35-40 metų. Kodėl? Atsakymas stručiai turi geriausiai išsivysčiusias storąsias žarnas.

Žinduoliai gyvena trumpiausiai, nes jų žarnynas ilgas ir storas. Labai trumpai gyvena žolėdžiai, pvz., avys - 12-14, ožkos - 18-27, arkliai - 20-30 metų. Gana trumpai gyvena šunys - 16-22, katės - 10-12 metų ir t. t. (Informacija apie gyvenimo trukmę paimta iš 1. Akimuškino knygos "Įdomioji biologija").

Matyt, ne be reikalo vis dažniau kalbama bei rašoma apie mūsų, žmonių, žarnyno, ypač storosios žarnos, švarą. o ir blogosios bakterijos vis labiau puola, ir įvairiausi parazitai. Kodėl jie, "blogiečiai", taip pamilo šią "gyvenamąją vietą" mūsų kūne? o todėl, kad vartodami įvairiausią chemiją (ypač antibiotikus), mes sunaikiname "geruosius gyventojus". Medikai po vaistų terapijos stengiasi atkurti gerąją žarnyno mikroflorą. Tik jei ir pasiseka tai padaryti,- neilgam ...

Gal tai ir ne vienintelė ligų priežastis, bet aišku viena: mes savo kūną "pribaigiame" per pusę gamtos mums suteiktų gyvavimo metų. Nuo įvairiausių ligų žmonės miršta vis jaunesni ir jaunesni. Ar susimąstome, kodėl? Pagaliau žvilgtelėkime, kur slypi neišpasakytas žmogaus kūno tobulumas ir išmintis?

• Kiekvienas gyvas organizmas, taip pat ir žmogus, sudarytas iš mažyčių, paprasta akimi nematomų ląstelių - kaip namas iš plytų. Suaugusio žmogaus kūną sudaro maždaug 1014 ląstelių (tai vienetas su 14 nulių). Neląsteliniai yra tik virusai, kuriems gyvuoti būtinos svetimos ląstelės, kitu kiveju - tai negyvos dalelės. Virusai, patekę į svetimą ląstelę, "atsigauna", dauginasi, suardo ją, o tada puola kitas. Netrukus mes susergame ...

• Kiekviena ląstelytė - gyva, jos viduje yra struktūros, neįsivaizduojamai daug kartų mažesnės už ją pačią, bet atliekančios milžinišką darbą mūsų gyvybės labui.

• Kiekviena ląstelytė - tai didžiausias kūno stebuklas. • Ląstelės gali skirtis forma, atliekamomis funkcijomis, bet jų struktūra panaši. Ypač savo forma

išsiskiria nervų I:)stelės, panašios, pasak mokinių, i "gyvūnėlius su kojomis" (ataugomis). Ataugomis jos jungiasi viena su kita ir neįtikėtinu greičiu perduoda nervinius impulsus (signalus), kuriuos gauna kūnas.

• Kiekvienos ląstelės branduoliuose saugoma paveldima informacija apie pati žmogų, o ši informacija perduodama iš kartos į kartą.

• Ląstelės nuolat dauginasi (atsinaujina), išskyrus nervų ir raumenų ląsteles. Kiekvieną dieną dėl įvairiausių priežasčių (pvz., pasensta) žūva milijardai ląstelių, vietoj jų kas sekundę pagaminama milijardai naujų.

• Kiekviena kūno ląstelė gyvena savarankišką gyvenimą, iš aplinkos gaudama jai reikalingų maisto medžiagų, deguonies, o į aplinką pašalindama tai, kas jai nebereikalinga ir kenksminga. Tik nuo tos apykaitos ir priklauso mūsų organizmo sveikata. Tarp ląstelių egzistuoja nuostabi darna.

• Ląstelėje nuolat vyksta gyvybinės energijos gamyba, kurios dėka mes ir egzistuojame. Ši energija cheminių reakcijų dėka išskiriama iš tų maisto medžiagų, kuriose slypi daugiausia nepanaudotos energijos. Todėl labai svarbu, kokį maistą mes valgome ir kiek ląstelė gauna deguonies.

• Kai kurie autoriai teigia, kad ląstelėje vyksta daugiau cheminių reakcijų, negu viso pasaulio chemijos laboratorijose ...

• Ląstelės gali judėti. Pvz., yra kraujo ląstelių - leukocitų, dar vadinamų fagocitais, kurie juda kraujagyslėmis iki pažeistos kūno vietos (žaizdos), sugeba pereiti pro kraujagyslių sieneles ir "ryti" ten esančius mikroorganizmus ... Vargšės kraujo ląstelės! Jos žūsta "mūšio" su mikrobais lauke, apsinuodijusios "prarytų" organizmų nuodais. Ar tai ne stebuklas? Žūdamos jos išgelbsti mūsų kūną. Vietoje žuvusiųjų neįtikėtinu greičiu kraujas pasipildo naujais "kariais".

5

• Ląstelę gaubia aliejaus konsistencijos membrana (apvalkalas). Jos dėka į ląstelę patenka ne visos medžiagos. Jei dėl kokių nors priežasčių sutrinka plazminės membranos pralaidumas, mes susergame. Pavyzdžiui, mažo ūgio žmonės neauga todėl, kad jų ląstelių membrana į vidų nepraleidžia augimo hormonų, diabetiko ląstelės nepraleidžia - insulino ir t.t.. Štai koks svarbus sveikatai net menkiausias ląstelės funkcijos sutrikimas.

Ar jūs žinote, kad ... • Mūsų kaulai 5 kartus stipresni už tokio pat svorio plieną. • Griaučių kaulai apsaugo vidaus organus. Kuo organas svarbesnis, tuo jie glaudžiau jį apsupa.

Labiausiai saugomos galvos ir stuburo smegenys, plaučiai, širdis ... • jei visas kūno kraujagysles sujungtume į vieną liniją, jų ilgis siektų apie 150 000 kilometrų. • Širdis yra kumščio dydžio, 0 sveria tik 300 g, bet atlieka stulbinančiai didelį darbą. Per dieną ji

perpumpuoja apie , I ODO litrų kraujo. Širdis į arterijas kraują išstumia tokia "I', I, kad jis apibėga visą kūną ir sugrįžta vidutiniškai per 20 sekundžių.

• Jei žmogus išgyveno 80 metų, jo širdis ilsėjosi vidutiniškai tik 16 metų. • Suaugęs žmogus turi apie 5-6 litrus kraujo. Šiame kiekyje kraujo yra apie 25 trilijonus

eritrocitų. Vieno eritroo1110 skersmuo - 8 tūkstantosios milimetro dalys, tačiau 1\1)'.11 tuos 25 trilijonus sudėtume į eilę greta vienas kito, nutiestume 200 000 kilometrų kelią, beveik iki Mėnulio. sunku net įsivaizduoti.

• Kiekviename inkste yra apie milijoną mikroskopiškų filtrų, pro kuriuos kraujas filtruoja įvairiausius teršalus. Tačiau mes, net visiškai jauni žmonės, taip mokame juos užkimšti, kad imame žvalgytis donorų ...

• Odoje yra 96 milijonai porų (skylučių), pro kurias su prakaitu iš organizmo pašalinamas druskų perteklius bei kitos kenksmingos medžiagos.

• Žarnynas maždaug 12 kartų ilgesnis už stuomenį. Yra dar daug tokių "kad" ... Tad ar nevertėtų pagaliau pamilti savo kūną - nuostabiausią Dievo

kūrinį - ir pagalvoti, kaip jį išlaikyti sveiką iki gilios senatvės. Manau, galėtume pritarti P. Bregui, kuris savo knygoje "Sveikai gyventi" rašo: "Liga - tai nusikaltimas. Nebūkime nusikaltėliai." Ši knyga man padarė didelį įspūdį bei įkvėpė norą toliau gyventi kitaip.

Ar mes nekalti dėl savo ligų? Gal susimąstėte, kodėl nuolat daugėja vėžio atvejų? Skaudu, kad dėl šios ligos miršta ir vaikai. Aišku, kaltiname daug ką, bet tik ne save. Ar mes mylime savo kūną, ar tausojame jį? Valgome ir geri ame tik tai, kas skanu, negalvodami apie tai, ar sveika. Reikia ar nereikia geriame vaistus, atsisakome žalio maisto, kuris yra vienas iš pagrindinių energijos šaltinių kovojant su ligomis ... Tačiau grįžkime prie klausimo, kodėl vėžys darosi vis grėsmingesnis?

Remdamasi biologijos žiniomis, atsakysiu kaip galima aiškiau ir paprasčiau. Kaip žinote, žmogaus kūnas sudarytas iš mažyčių, žmogaus akiai nematomų ląstelių. Kiekviena ląstelė ~ tai atskiras gyvenimas, įsijungęs į viso kūno gyvenimą. Kiekviena ląstelė turi branduolį, kuriame išsidėsčiusios chromosomos, 0 jose - genai, atsakingi už kiekvieną atskirą požymį: plaukų spalvą, nosies formą ir kt. Ląstelės nuolat dalijasi (suaugusių žmonių nervų bei raumenų ląstelės nebesidalija). Iš ląstelės atsiranda 2, iš 2 - 4, iš 4 H ir t. t. Taip mes augame, o senas ląsteles pakeičia naujos.

Yra ir genų, atsakingų už ląstelių dalijimosi greitį. Tačiau šiuose genuose pasitaiko pakitimų, vadinamų mutacijomis, dėl kurių ląstelių dalijimasis sulėtėja arba pagreitėja.

Dažniausiai mutacijų atsiranda nelytinių ląstelių genuose, todėl jie neperduodami kitoms kartoms ir nepaveldimi. Tačiau kai kurio tipo vėžinės ligos paveldimos. Pvz., nustatytas genas BRC A l, aptinkamas šeimose, kurių moterys linkusios sirgti krūties vėžiu. Tik linkusios! o ar jos sirgs - tai labiausiai priklausys nuo imuninės sistemos. Kai imuninė sistema būtų stipri, kūnui reikalingas energijos teikiantis maistas. Statistiniai tyrimai rodo, kad maistas, kuriame gausu sočiųjų riebalinių rūgščių ir mažai skaidulinių medžiagų (apie tai bus rašoma kitame skyrelyje'), sukelia tiesiosios ir storosios žarnos vėžį. Mokslininkų įrodyta, kad žalios daržovės ir vaisiai saugo žmones nuo piktybinių ląstelių augimo (Sylvia S. Mader "Biologija").

Kas atsitinka, jei kurioje nors kūno vietoje ląstelės ima per greitai dalintis? Susidaro auglys. Ar jis piktybinis ar gerybinis priklausys nuo imuninės sistemos. o kas gresia, kai oda gamina per daug ląstelių? Žmogus suserga liga, vadinama žvyneline (psoriazė) ... o jei ląstelių dauginimasis žymiai sulėtėja? Žmogus, dar jaunas būdamas, ima senti. Taip atsitiko ir lietuviui A. Gudeliauskui, kuris, būdamas 27-erių, per kelerius metus taip suseno, kad atrodė kaip 60-70 metų žmogus. Medikai, ištyrę jo

6

vidaus organus, nustatė, kad jie yra kaip jauno žmogaus, suseno tik oda. Užsienio medikai nustatė priežastį - odos pakitimų atsirado dėl suvartoto per didelio kiekio hormono, skirto inkstams gydyti. Ar tai patvirtinta, nežinau. Kas sukelia sunkius ląstelių pakitimus? Tai įvairūs kenksmingi spinduliai, cheminės medžiagos, dar vadinamos kancerogenais, kai kurie virusai, bakterijos (biologinis ginklas). Jie dar vadinami mutagenais.

Organizmui kenksmingi spinduliai - ne tik radioaktyvūs, ultravioletiniai, bet ir per dažnai gaunami rentgeno bei soliariumo spinduliai. Cheminėms medžiagoms, sukeliančioms mutacijas, priklauso pesticidai, herbicidai (cheminės kovos priemonės prieš augalų kenkėjus, ligas, piktžoles), medžiagos, esančios tabako dūmuose, įvairios rūgštys, šarmai, kai kurie cheminiai maisto priedai ir net kai kurie vaistai.

Kiek "nekaltos" chemijos dabar mūsų gyvenime! Apie tai nė nesusimąstome. Tai gaiviai levandomis ar kitais kvapais po skalbimo kvepiantys rūbai (gaila, kad net ir mažylių), "gėlių" kvapais dvelkiančios grindys ir oras. Kartais viską taip prikvėpiname, kad net čiaudime.

Negailėdami savomis rankomis be saiko pilame sveikatai pavojingas chemines medžiagas į savo sodą, nors žinome, kad už augintas daržoves, vaisius, taip pat ir šulinio vandenį, duosime ne kam kitam, o savo kūnui.

Gaila žiūrėti į vaikelius, čiulpiančius aviečių, braškių ar kitokiu skoniu bei kvapu atsiduodančius ledinukus ar gumas. Nuo sintetinių dažų visa burnelė nusidažo gražiausiomis spalvomis. Baisu, kad vaikams skirti jogurtai taip pat yra su cheminiais priedais, net su genetiškai modifikuotu krakmolu. Man sunku žiūrėti i vaikus, pilančius i savo kūnelius dirbtinius gėrimus su saldikliais. Saldikliai - tai dirbtinis cukrus. Jie pripažinti kancerogeninėmis medžiagomis, sukeliančiomis vėžį. JAV saldiklius seniai uždrausta naudoti maisto pramonėje. Aš jau nekalbu apie "Coca cola" ar panašius gėrimus. Ne veltui juos uždrausta pardavinėti mokyklose.

O kokį vandeni geriame? Juk ten esančios neorganinės nuosėdos (geležis, kalkės) nusėda mūsų organizme taip, kaip skalbimo mašinoje (iš TV reklamos). Mašinai geriau, į ją galima įpilti "Calgon", o mums ką daryti? Kiek dar chemijos gauname su cheminiais plaukų dažais ar kita "nekalta" kosmetika?!

Jums, mieli skaitytojai, aš siūlau atlikti labai lengvą bandymą ir pažiūrėti, kokį vandeni geriate. Į emaliuotą indą įpilkite geriamojo vandens ir įdėkite į šaldiklį. Sušaldykite iki visiško ledo, tada išimkite ir kambario temperatūroje atitirpinkite, kad ledo nebeliktų. Tada atidžiai žvilgterėkite į indo dugną. Jei vanduo turi daug priemaišų, jos iškris nuosėdų pavidalu. Gerdami to nematome!

O cheminiai vaistai, kuriuos reikia ar nereikia kemšame į savo kūną? Suskaudo galvą - vaistai, suskaudo nugarą vaistai, skrandis nevirškina - vaistai. Kažin kodėl neprisimename, kad vakare persivalgėme ar ką nors netinkama suvalgėme. Pravartu būtų šiek tiek pabadauti, išgerti kokios nors lietuviškų žolelių arbatos ... O gal paprasčiausiai reikėtų išmokti atsipalaiduoti nuo įtampos arba pagaliau pakeisti savo gyvenseną?

Labai gaila, kad nedaug yra bendrosios praktikos gydytojų, kurie skatintų žmogų gyventi ir gydytis kitaip, kuri pripažintų ir liaudies· medicinos bei homeopatijos pasiekimus bei juos dažniau taikytų savo praktikoje. Taip norėtųsi kad medikai paaiškintų žmonėms, kad vaistai ne tik gydo bet ir teršia bei nualina šalinimo organus (inkstus, kepenis). o dėl tos priežasties vis labiau sergama. Kaip užburtas ratas! Labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad studentams medikams įvesta paskaita apie Ajurvedą (tai senovės Indijos išminčių mokymai apie gyvenimą).

Žinau, kad yra gydytojų, kuriems dreba ranka, išrašant raminamųjų vaistų ir kitokius receptus, bet tai daryti juos verčia patys ligoniai, nesuprantantys, kokią didelę ir negrįžtamą žalą sau daro. Tokį elgesį pavadinčiau lėtine savižudybe. Gydytojai turėtų tai paaiškinti savo pacientams.

Siūlyčiau atsisakyti sūdytų, marinuotų, ypač rūkytų produktų. Sūdyti ar marinuoti patiekalai didina žarnų ar stemplės vėžio riziką. Rūkytuose produktuose esantys cheminiai kancerogenai panašūs į tuos, kurių randama tabako dūmuose - jie gali sukelti onkologinę ligą. Kad rūkyti gaminiai atrodytų gražiau ir būtų apsaugoti nuo gedimo, dažnai pridedama cheminių medžiagų: nitratų ir nitritų. Jie, patekę į mūsų virškinamąjį traktą, pavirsta pavojinga sveikatai medžiaga - nitrozaminu.

Nejaugi negalima visų šių blogybių išvengti? Žinoma, galima. Tereikia apie tai pamąstyti ir susirūpinti, kaip sau padėti.

Jeigu nemylėsime savo kūno, kaip tada gyvensime? Ji galite ko nors bloga išvengti - išvenkite, jei negalite - iš kelių blogybių rinkitės mažiausią.

Žinoma, kartais „pasilepinkite" tuo, kas jums skanu, tik nepiktnaudžiaukite.

7

Pavyzdžiui, siūlau numesti nuo sumuštinio dešrą ar kumpį, o vietoj jų uždėti česnako ar svogūno griežinėlių. Tai bus labai sveika ir primins dešros ar kumpio skonį. Arba užsitepkite pačių pasigaminto žalio (žalumynų) sviesto. Tokį sumuštinį su malonumu valgo net vaikai. Tai sveikas ir skanus patiekalas. Kūnas gauna gausybę vitaminų, mineralinių medžiagų, nes šiame produkte sviesto nedaug - tik tiek, kad lengviau sumaišytumėte krapus, petražoles, dilgėles ir kt. Tad iš karto ir pateikiu receptą.

2 nemaži ryšulėliai krapų petražolių (kiek mažiau) dilgėlių (jei turite) pusę nedidelio agurko 2 didesnės skiltelės česnako (pagal skonį) 100 g sviesto Iš agurko išspauskite sultis, kuo smulkiau sukapokite visus žalumynus ir kruopščiai viską

sumaišykite su 100 g sviesto (jis turi būti minkštas). Įdėkite druskos pagal skonį. Užtepkite ant duonos. Skanaus! Tiesa, galite į žalią sviestą pridėti ir kitų daržovių bei žalumynų. Kartą pasiūliau savo auklėjamosios klasės moksleivių mamytėms pasigaminti šį patiekalą, nes jos

skundėsi, kad vaikai nemėgsta žalio maisto. Atėję vienuoliktokai man ir sako: "Žinot, auklėtoja, mūsų šeima daugiau nieko kito ir nebevalgo, kaip tik tokius sumuštinius. Visiems labai patiko." Tad pamėginkite žalumynų sviesto pasigaminti ir jūs. Patikinu, kad pavaišinę svečią tikrai sulauksite pagyrimų.

Kas yra liga? Kai organizmas natūraliai nebeįstengia susidoroti su jame per gyvenimą sukauptais teršalais, jis stengiasi jų atsikratyti kitokiu būdu. Šis būdas pasireiškia kaip liga. Kitaip sakant, mūsų šalinimo organai - inkstai, kepenys (virškinimo liauka), - šalinantys ir nukenksminantys toksines medžiagas, taip "užkemšami" teršalais, kad nebe atlieka savo funkcijų. Tada organizmas randa išeitį, kaip juos pašalinti iš organizmo. Toksinų šalinimo keliais tampa oda, žarnynas, kvėpavimo takai ir plaučiai, akys, ausys ir kt. Netrukus pasireiškia įvairios odos ligos - egzema, psoriazė, atsiranda galvos skausmai, pradedama sloguoti, bronchuose ar plaučiuose kaupiasi karkalai, vidaus organuose susidaro akmenys, skauda sąnarius, pūliuoja akys, iškyla spuogai ir t. t. Dėmesio tiems, kurie turi antsvorio! Teršalai sugeba kauptis riebaliniame audinyje, todėl tai dažniausia storėjimo priežastis.

Kaip organizme ima kauptis šlakai ir toksinės medžiagos? Jie į mūsų kūną patenka dviem keliais. Pirmasis visiškai nepriklauso nuo mūsų valios. Pavyzdžiui, kiekvieną dieną milžiniškas skaičius įvairių ląstelių miršta, dėl to susidaro nuodingi irimo produktai, kuriuos reikia pašalinti iš organizmo. Dažnai kūnas nebegali natūraliu būdu jais atsikratyti dėl energijos stygiaus.

Antrasis kelias - sintetiniai, įvairiais būdais perdirbti 1maisto produktai, cheminiai vaistai, cheminiai maisto priedai, vandens bei oro teršalai. Organizmas stengiasi šias medžiagas kaip nors ištirpdyti ir kuo greičiau pašalinti. Pirmiausia jos atskiedžiamos vandeniu. Skystis dažniausiai sulaikomas teršalų susikaupimo vietose - atsiranda patinimų. Tai, ko mūsų organizmas nesugeba suvirškinti arba pašalinti, virsta šlakais ir nuodingomis medžiagomis, patenkančiomis į kraują· Apnuodytas kraujas stengiasi šių medžiagų atsikratyti ir palikti tose kūno vietose, kurios gentiškai ar šiaip yra silpnos.

Jei mano knygą skaito vyresniųjų klasių mokiniai, kurie mokosi biologijos, jie žino, kad organizmo stengimasis palaikyti natūralią aplinką bei jo pasipriešinimas tam, kas šią aplinką pažeidžia, yra vadinamas homeostaze.

Ar galima nustatyti kūno užterštumą? Pripažįstami 7 užterštumo laipsniai. Paminėsiu labiau pasitaikančias ligas ir jas atitinkantį

užterštumo laipsnį. I užterštumo laipsnis - kai žmogus dažnai jaučia nuovargį, greitai pavargsta. II užterštumo laipsnis - kai pasireiškia galvos skausmai, polinkis sirgti "persišaldymo" ligomis

(sloga, kosulys, pakilusi kūno temperatūra). III užterštumo laipsnis - alerginės ligos. Jos paaiškinamos teršalų susikaupimu kepenyse bei

inkstuose. Žmogus gali sirgti astma. IV užterštumo laipsnis - akmenys tulžies pūslėje, inkstuose, įvairūs gerybiniai augliai, cistos,

hemorojus, nutukimas.

8

V užterštumo laipsnis - chroniškas nuovargis, vegetacinė distonija, osteochondrozė, cukrinis diabetas, artritai, reumatinės ligos. Teršalai jau taip pasklidę po visą kūną, jog pakenkia organams.

VI užterštumo laipsnis - tai organizmo pokyčiai, kurie sukelia infarktą, insultą, cirozę, paralyžių. VII užterštumo laipsnis - onkologinės ligos (vėžys). Tai skaudžiausias atpildas už netinkamą

požiūrį į savo kūną. Neretai ir kūdikiai gimsta silpni ir ligoti - dažniausiai dėl netinkamo mamos gyvenimo būdo.

Maistas turi būti ir vaistas

Kas žinotina apie maistąBūtų geriausia, jei laikytumėmės tokio mitybos principo: "Maistas turi būti vaistas". Tai labai svarbi taisyklė! Rankraštyje "Jėzaus Kristaus Pasaulinė evangelija pagal Mokytinį Joną" rašoma, ką pats Jėzus

Kristus išsamiai rekomendavo: "Maitinkitės tuo, kas yra ant Dievo stalo: medžių vaisiais, grūdais ir naudingomis žolelėmis, gyvulių pienu bei bičių medumi. Visas kitas maistas - šėtono išmonė, nuo jo tik nuodėmės, ligos ir mirtis".

Maistą galima suskirstyti į natūralų ir nenatūralų, (koncentruotą, rafinuotą). Natūralus maistas - toks, kuris nepaveiktas nei karščiu, nei mechaninėmis, cheminėmis ar dar kitokiomis priemonėmis. Jam priklausytų "gyvasis" maistas. "Gyvasis" maistas yra vandeningas, sultingas - tai visi vaisiai, uogos, daržovės, žolelės. Aišku, ir jis neturi būti užterštas cheminėmis medžiagomis. Tad pagalvokime apie ekologišką sodą! Vadinasi, natūraliam maistui priklauso visa tai, kas minima rankraštyje, ir aš jį leidžiu sau pavadinti "gyvuoju" maistu.

Nenatūralus (koncentruotas, rafinuotas) maistas - tai maistas, kuris yra perdirbtas, kaitinant mechaninėmis, cheminėmis ar kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, bet koks virtas maistas yra vadinamas koncentruotu, t. y. nenatūraliu maistu. Apdorotą maistą aš vadinu "negyvu" maistu.

Būtų kur kas sveikiau, jei valgytume ne visai išvirtas bulves - pusžalių bulvių nebevirkite, palaikykite karštame vandenyje uždengę puodą, kad suminkštėtų. Kruopas labai gerai pirmiausiai pamirkyti ir virti tik kol vanduo užvirs. Po to palaikykite uždengtame puode. Virdami daržovių sriubą, daržoves ne virkite, o kiek patroškinkite keptuvėje. Po to sudėkite į puodą, vandenį tik užvirinkite ir tuoj išjunkite. Bus sveikiau, jei gaminius iš aukščiausios rūšies miltų pakeistumėte tamsia rupaus malimo duona. Pirkite duoną be konservantų, be mielių, o cukrų pakeiskite medumi (nepiktnaudžiaukite ir dideliu kiekiu medaus). Taip jūs pamažu žengsite sveikatingumo link. Raginu retkarčiais atkreipti dėmesį į savo dienos valgiaraštį ir pažiūrėti, kiek suvalgėte natūralaus ir kiek nenatūralaus maisto. Natūralus maistas turi sudaryti apie 60-70%. Kiek jūs suvartosite gyvo maisto, tiek ir patys būsite gyvybingi!

Maistas dar skirstomas į rūgštinančius organizmą ir šarminančius jį. Sveiko žmogaus kraujas yra silpnai šarminis, jo pH - nuo 7,35 iki 7,45. Kraujo parūgštėjimas yra pagrindinė daugelio ligų priežastis. Kai kurių žmonių paakiai su tamsiais ratilais - tai vienas iš didelio rūgštingumo simptomų.

Organizmas įvairiai stengiasi pašalinti iš organizmo rūgščių perteklių, pavyzdžiui, rūgštys kristalų pavidalu kaupiamos sąnariuose, sukeldamos uždegiminius skausmus. Arba organizmas atskiedžia rūgštis vandeniu - tuomet atsiranda patinimų, paburkimų ... Kai kraujas ypač parūgštėja, jis stengiasi rūgštis neutralizuoti, pvz., išplauna iš kaulų šarminius metalus (kalcį, magni)o Tai dažniausia parodontozės ir osteoporozės priežastis! Rūgščioje terpėje puikiai jaučiasi vėžinės ląstelės. o kokie produktai didina organizmo rūgštingumą? Jūs tikriausiai manote, jog rūgštūs vaisiai. Sutinku, bet tik ne žali, o virti su cukrumi (uogienės, džemai).

Rūgštingumą didina mėsa, kiaušiniai, žuvis, pasterizuoti·pieno produktai, gaminiai iš miltų, kruopų (išskyrus grikius ir soras), beveik visi ankštiniai, žemės riešutai, alkoo1llIlis, visi konservuoti produktai (įvairios uogienės, džemai su cukrumi ir kt.). Dėmesio! Visi ankštiniai (žirniai, pupos, pupelėslės, sojos), visi riešutai, grūdai, pamirkyti apie 1-2 valandas, ypač sudaiginti, veikia šarminančiai!

Migdolai neturi rūgštinančių savybių, todėl jie ypač vertinami. Tačiau aš juos dar pamirkau - žymiai skanesni ir geriau virškinami. Mokslininkų teigimu, kiekvieną dieną suvalgant po tris migdolus apsisaugojama nuo vėžinių ligų (Juose rasta priešvėžinė medžiaga).

9

Organizmą šarminantis maistas - tai visi žali vaisiai, daržovės, žolelės, natūralus pienas, migdolai. Galima sakyti, tas maistas, kuris yra nuo "Dievo stalo". Ant šio „stalo" (mūsų žemelės) nerasime uogų ar vaisių su baltuoju cukrumi, virtų bulvių, ant medžių nekabo sūriai, duona ir Kt. O nerasime todėl, kad Kūrėjas žinojo, kas gyvam organizmui naudinga, o kas yra tik "šėtono darbas". Šarminantis maistas turi sudaryti apie 60% viso maisto" Ypač šarmina: burokėliai, salierai, morkos, česnakai, svogūnai, kopūstai. Labai naudinga gerti jų sultis, todėl sultys yra tikrų tikriausias vaistas.

Produktai, rūgštinantys ir šarminantys organizmą (pagal N.Uokerį ir R.PoupąSutartiniai ženklai: 0 – silpnas, 00 – vidutinis, 000 – stiprus, 0000 – labai stiprus rūgštingumas ar

šarmingumas

Produktai Rūgštingumas ŠarmingumasAbrikosai (švieži) - 000Abrikosai (džiovinti) - 0000Obuoliai (švieži) - 00Obuoliai (džiovinti) - 00Bananai (prinokę) - 00Bananai (žali) 00 -Vynuogės - 00Vynuogių sultys (natūralios) - 00Vynuogių sultys (saldintos) 000 -Slyvos (džiovintos) - 000Slyvos (marinuotos) 00 -Persikai - 000Vyšnios - 00Citrinų sultys (natūralios) - 000Citrinų sultys (saldintos) 000 -Apelsinų sultys (natūralios) - 000Arbūzas - 000Melionai - 000Razinos - 00Datulės - 00Figos - 0000Serbentai - 000Spanguolės - 0Uogos (įvairios) - 00 – 0000Vaisiai (beveik visi) - 000Vaisiai (virti su cukrumi) - 0 – 000 -Kopūstai - 000Žiediniai kopūstai - 000Salierai - 0000Agurkai (švieži) - 0000Kiaulpienės (lapai) - 000Salotos - 0000Svogūnai - 00Pastarnokas - 000Žirneliai (žali) - 00Žirneliai (džiovinti) 00 -Ridikėliai - 000Pipirai - 000Pomidorai (švieži) - 0000Burokėliai (švieži) - 0000Morkos - 0000

10

Bulvės su lupenomis - 000Pupos (šviežios) - 000Pupos (džiovintos) 0 -Pupos (kepintos) 000 -Miežinės kruopos 00 -Miežiai 0 -Krakmolas 00 -Avižinės kruopos - 000Kukurūzų košė ir kukurūzų dribsniai 00 -Duona (juoda) 0 -Duona (balta) 00 -Miltai (balti) 00 -Pienas - 000Pieno (išrūgos) - 000Žemės riešutai 00 -Migdolai - 00Sūris (kietas) 00 -Sūris (minkštas) 0 -Grietinėlė 00 -Kiaušiniai 000 -Kiaušinio baltymas 0000 -Jautiena 0 -Veršiena 000 -Kepenys (jautienos) 000 -Viščiukai 000 -Žvėriena 0 – 0000 -Aviena (virta) 0 -Aviena (troškinta) 0 -Jautiena (liesa, šviežia) 00 -Kiauliena (neriebi) 00 -Lašiniai - 0Žuvis 00 – 000 -Vėžiai 0000 -Austrės 0000 -

Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad vaisiai ir uogos su cukrumi virsta organizmą rūgštinančiais.

Koks maistas teikia daugiausiai energijos? Šis klausimas turėtų būti ypač įdomus, nes dėl jo daug ginčijamasi, diskutuojama, piktinamasi. Energija - tai mūsų gyvybė. Esame sveiki tiek, kiek energijos turime. Maistas yra energijos šaltinis. Tad labai svarbu, ką mes valgome. žmogus, kaip ir visi gyvi organizmai, yra gamtos dalis, todėl privalome laikytis gamtos taisyklių. Žvilgtelėkite į natūralioje gamtoje gyvenančius gyvūnus, nes mes ir patys priklausome tai pačiai gyvūnų karalystei. Nekalbėkime apie šunis, kates ar kt., kurių gyvenimą pavertėme panašų labiau į žmonių nei gyvūnų.

Tikriausiai sutiksite, kad gyvūnai kur kas sveikesni už žmones. Ar esate matę gyvūnų, ypač laukinių (tegul tai patvirtina ilgamečiai medžiotojai), luošų dėl nelanksčių sąnarių, sutinusiomis dantenomis ir iškrypusiais nuo parodontozės dantimis, krypuojančių ir dūstančių nuo didelio antsvorio, sloguojančių ar kosinčių? Tikriausiai atsakysite ne. o gal pasakysite, kas iš gyvūnų energingesni, ilgiau nepavargstantys? Na, palyginkime zuikį ir liūtą. Zuikelis taip ir straksi dideliu greičiu, tik trumpam stabtelėdamas. o liūtas? Prisirijęs mėsos, vos juda. Apie 20 val. per parą ilsisi, nes mėsos virškinimui liūtas beveik visą energiją. o arklys? Jis gali dirbti nuo aušros iki sutemos sunkiausią darbą, nors mėsos neėda. O ką žmogus sako, nors jo ir liga neleidžia mėsos valgyti? Kad jis valgo mėsą dėl energijos – kitaip negalėtų dirbti sunkesnio darbo. Gorila minta tik vaisiais, bet nuo vieno jos sprigtelėjimo žmogus ar net liūtas skristų pakankamai toli.

11

Tad iš kur gyvūnai, mintantys tik augalais, gauna tiek energijos? Jie neėda mėsos, suaugę negeria pieno, nevartoja sintetinio kalcio kaulams sutvirtinti, neorganinės geležies - kraujui stiprinti, sintetinių vitaminų ... Jie visa tai pasisavina iš augalų - tik iš augalų. Jų maistas yra kartu ir vaistas. Vitaminą B12 sintetina pats organizmas gerųjų bakterijų padedamas. Tad daugiausiai energijos visi gyvi organizmai gauna iš gliukozės, kurią augalai, panaudodami saulės šviesos energiją, pagamina iš anglies dioksido ir vandens. Tai geba augalai. Be jų, dar dumbliai ir melsvadumbliai. (Energijos teikia ir kokybiški riebalai, tik jiems suvirškinti panaudojama nemaža dalis išskirtos energijos.) Štai kokią didelę misiją augalams suteikė Kūrėjas, sutvėręs Žemėje gyvybę. Augalai pagamina mums ne tik angliavandenius, bet ir baltymus (pupos, pupelės, žirniai, kopūstai, vaisiai, riešutai) bei riebalus (beveik visos augalų sėklos). Augalai turi unikalią savybę iš žemės paimti neorganines medžiagas, pvz., geležį, kalį, magnį ir paversti jas organinėmis, kurias lengvai įsavina kiti organizmai. Ar mes galime pasisavinti neorganinę geležį? Prisiminiau P. Brego mintį: žinome, kad vinis yra geležinė, tad graužkime ją, kai mums trūksta geležies ... Juokinga?

Žmogui energijos suteikia visi vaisiai, daržovės, žali lapiniai augalai. Žalios spalvos augaluose daugiausia sukaupta saulės šviesos energijos (žalio dažo chlorofilo dėka) , kuri jau paversta mums prieinamiausia energijos forma. Juose yra visko, ko reikia mūsų sveikatai! Pačios vertingiausios organizmui yra žalios daržovės ir lapeliai, o ne virtos ar troškintos. Todėl termiškai apdorotas daržoves aš valgau kartu žaliomis.

Didžioji dilgėlė (1ot. Urtica dioica) - žalioji karalienė, kurioje yra vitaminų, mineralų ir ypač daug geležies. Todėl ją pripažįsta ne tik natūropatai, bet ir tradicinės medicinos gydytojai. Ji gydo daug ligų. Ypač tinka mažakraujystei gydyti: imunitetui stiprinti. Vyrai, dėmesio! Tai žolė, galinti jus apsaugoti nuo prostatos ligų.

Aš visada prisirenku dilgėlių pavasarį ir vartoju visus metus, ypač žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų. Sudžiovintas dilgėles sumalu į mi1telius ir geriu su drungnu vandeniu arba dedu į kitą maistą. Tą patį darau su krapais petražolėmis. Arba pasigaminu nuostabų patiekalą žaliąjį sviestą. Tiesa,� perspėjama, kad dilgėlės tirština kraują. Tačiau 0,5 arbatinio šaukštelio per dieną, manau, tikrai nepakenks. Kiekvienas turime jausti savo organizmą.

Ir dar. Ar jums nekilo klausimas, kodėl visi plėšrūnai pakankamai gerai jaučiasi ėsdami vien mėsą? Gal jiems visai nebūtinas augalinis maistas? Tačiau ar gamtoje daug plėšrūnų, mintančių kitais plėšrūnais? Plėšrūnai minta tais gyvūnais, kurie yra žolėdžiai (maitinasi tik augaliniu maistu).Skaičiau, kad jie savo auką pradeda doroti praplėšdami jos pilvą ir pirmiausia pasisotindami žarnose esančiu jau apvirškintu augaliniu maistu. Tik tada pereina prie raumeninės mėsos.

Gausus gyvulinių baltymų vartojimas skatina onkologines ligas

Kokiame maiste gyvulinių baltymų daugiausia? Tai visi mėsos produktai, kiaušiniai, žuvis, sūris, varškė, pienas. Naujausi medicininiai tyrimai įrodo, kad mityba, kai mažai vartojama šių baltymų, gali apsaugoti žmogaus organizmą nuo kai kurių ligų, o maistas, kuriame gausu gyvulinių baltymų, atvirkščiai, gali padidinti pavojų susirgti vėžinėmis ligomis. Anot Vašingtono universiteto mokslininkų, tarp maisto ir onkologinių ligų yra glaudus ryšys. Jie atliko mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvavo 3 žmonių grupės.

Pirmajai grupei priklausantys žmonės valgė maistą, kuriame buvo mažai gyvulinių baltymų. Antrosios grupės žmonės valgė maistą, kuriame buvo daug baltymų, tačiau jie buvo fiziškai aktyvūs. Trečioji grupė valgė maistą, kuriame buvo daug baltymų, bet mažai judėjo.

Ištyrus visų grupių žmonių organizmus paaiškėjo, kad antrosios ir ypač trečiosios grupių žmonių organizme yra daugiau hormono IGF-l, kuris skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi ir augimą. Moterims, sergančioms krūtų ar žarnyno vėžiu, vyrams, sergantiems prostatos ar žarnyno vėžiu, šio hormono kiekis visada būna padidėjęs. Mokslininkų manymu, jei žmonės daugiau vartotų daržovių, vaisių, ankštinių kultūrų, rupaus malimo miltų ir mažiau gyvulinio maisto, jie būtų sveikesni. Raudonos mėsos pataria vartoti kuo rečiau arba atsisakyti visai.

Gyd. F. Taunytė rašo: "Pavojingiausias yra vadinamosios baltymų, "kosmonautų" ir kt. dietos, kai valgoma daug mėsos, varškės. Žmogus jaučiasi sotus, liesėja, tačiau jo savijauta negerėja. Tirštėja kraujas. Dauguma liesų, infarktu susirgusių vidutinio amžiaus žmonių yra mėsėdžiai ... Tačiau reikia žinoti, kad baltymų dietos sveikatai žalingos.

12

Vienas man gerai pažįstamas žmogus susirgo žarnyno Vėžiu. Žmona teigė, jog vyrui buvo uždrausta vartoti vaisius ir daržoves ... Tai esu girdėjusi ne iš vieno žmogaus ... Ar tai tiesa? Gal žmonėms nebuvo deramai paaiškinta, gal ne taip jie suprato? Jei tai tiesa, kodėl? Kad augalinis maistas, liaudiškai tariant, nepūstų pilvo? Čia, manau, susiduriame su viena vienintele problema - medikai nepripažįsta maisto produktų derinimo. o gal todėl, kad manoma, jog tokiu būdu bus pristabdytas piktybinių ląstelių dauginimasis? Žinoma, kad kiekvieną dieną žmogaus organizme atsiranda piktybinių ląstelių užuomazgos, bet imuninės sistemos dėka jos sunaikinamos. Kraujo ląstelės, leukocitai, yra tiesiogiai atsakingi už antikūnų (imuninių medžiagų) gamybą organizme? Antikūnai - tai baltyminės kilmės medžiagos, įvairiai kovojančios su svetimkūniais. Piktybinės ląstelės mūsų organizme jau yra svetimkūniai. Daug gerųjų kraujo ląstelių sunaikinama chemoterapijos metu, o jeigu dar neduosime natūralių maisto medžiagų susidaryti naujoms - apie kokį imunitetą galime kalbėti? Ar ne todėl ligoniai gyvenimą baigia sirgdami baisia mažakraujyste?

Neseniai grįžau aplankiusi pažįstamą žmogų, kuriam norėjau padėti kantriai siūlydama gerti sultis, mano paruoštus žolelių miltelius, valgyti žalių daržovių ... Visko buvo atsisakoma. Kodėl? Manau, jei gydytojas butų rekomendavęs tai daryti - butų tikrai paklausyta. Juk tokie ligoniai niekuo taip netiki, kaip gydančiu gydytoju. Man norėjosi verkti... Juk vėžys - tai atpildas už netinkamą gyvenimo būdą, ypač už mitybą. Tai kodėl net dabar, tokiu sunkiu gyvenimo periodu, nenorima nieko keisti? Kodėl?

Kita citata iš F. Taunytės knygos ,,9/10 LAIMĖS": "Sultis (želmenų) ar daigintus grūdus tinka vartoti tik tuo laikotarpiu, kai švitinama ar atliekama chemoterapija, ir tik tuo atveju, kai mažėja leukocitų, limfocitų, trombocitų ir eritrocitų. Šiuo atveju labai tinka vartoti žalias ar sausas lapines daržoves". o kada procedūrų metu šių kraujo ląstelių nemažėja? Labai ačiū gerb. gydytojai, kad ji rekomenduoja sergantiesiems lapines daržoves, kurios jiems ypač naudingos.

Knygos autorės nuomonė apie daigintų grūdų bei želmenų sulčių neigiamą poveikį ligos eigai gana plačiai paplitusi tarp ligonių ir jų artimųjų. Vadinasi, gydytojos knygos skaitomos ir mėgstamos. Tačiau kažkodėl onkologiniai ligoniai vengia ir bet kokio kito žalio augalinio maisto. Dėl to aš labai apgailestauju. Tiesa, pati gydytoja pripažįsta augalinio maisto naudą žmogaus sveikatai bei patvirtina, kad "vegetarai daug rečiau serga vėžiu". Ar tai nesako, kad "draugystė" su augaliniu maistu piktybinėms ląstelėms kaip tik netinka. O juk vegetarai ypač vertina želmenų sulčių bei daigintų grūdų reikšmę sveikatai. Šie produktai padeda sumažinti kraujo rūgštingumą, kuris labai palankus piktybinėms ląstelėms bujoti. Atsimintina, kad daiginti grūdai įgauna šarminančių organizmą savybių. O štai ir kito gydytojo - onkologo - nuomonė, kuris, atsakydamas į mano klausimą apie daigintų grūdų bei želmenų "neigiamą" poveikį vėžiu sergančiam žmogui, teigė, kad jis niekada nėra draudęs jų vartoti savo pacientams. Tačiau paaiškino, kad kai kurie ligoniai sulčių išgeria žymiai daugiau, nei rekomenduojama. Apie tai reikėtų pasitarti su savo gydytoju. Kita nuomonė - nerekomenduojami B grupės vitaminai.

Kaip jau rašiau, tarp mityboje gausiai vartojamų gyvulinių baltymų (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai...), rūgštinančių organizmą, bei onkologinių ligų yra glaudus ryšys. Juo labiau, jei nevartojama augalinio maisto, kuris šias rūgštis sugeba neutralizuoti (nukenksminti). Taigi, valgant vien tik gyvulinį maistą (ypač jau sergant), rūgštėja kraujas, piktybinės ląstelės dar geriau jaučiasi, dar greičiau artėja nuosprendis. Tai panašu į tokį absurdišką pavyzdį, kad alkoholizmą reikia gydyti alkoholiu ... Panašiai ir elgiasi vėžiu sergantys žmonės.

Gal ir jūs esate girdėję ar skaitę apie Niši sveikatingumo sistemą, kurią sukūrė japonų profesorius Kacuzas Nišis. Pagal Niši sistemą vėžys sėkmingai gydomas maitinant onkologinius ligonius žaliu augaliniu maistu. Pvz., tik žaliomis daržovėmis (ir jų sultimis) maitinami sergantieji tiesiosios žarnos vėžiu - ir pasiekiama puikių rezultatų. Pagal šią sistemą, daug dėmesio skiriama sergančio organizmo aprūpinimui natūraliu vitaminu C, kurio ligoniai gauna su žaliu maistu. Ypač vertinamos penkių rūšių daržovės: morkos, burokėliai, kopūstai, petražolės ir bulvės ( suprantama, tik žalios), jų sultys. Taikomos ir kitos fizioterapijos priemonės. Todėl man labai gaila, kad mūsų tradicinė medicina ne visiškai įvertina mitybos reikšmę sveikatai. Atitinkamas ligonių maitinimas sveikatos įstaigose turėtų būti pavyzdys sergantiesiems, kaip maitintis toliau. Deja ...

Mėsa - baltyminis maistas, neteikiantis žmogui energijos

13

Kodėl nepageidautina piktnaudžiauti mėsa bei kitais baltyminiais produktais? Apie mėsos reikšmę žmogaus sveikatai daug ginčijamasi. Vieni teigia, kad mėsos reikia atsisakyti ar bent sumažinti suvalgomą kiekį, kiti teigia, kad ją valgyti būtina. Ypač prieštaringai mėsą vertina patys medikai. Dažnai jie teigia, jog mėsą valgyti būtina, o kai ją valgantysis suserga, skatina jos atsisakyti. Tad kodėl mėsa yra daugelio ligų priežastis?

• Mėsa - tai baltyminis produktas, didinantis kraujo rūgštingumą. Kaip jau minėjau, rūgštinantys produktai (svarbiausia ligų priežastis. Baltymai nėra energijos šaltinis.

• Šiuolaikinės mitybos didžiausia problema yra tai, kad žmonės per daug vartoja baltyminio maisto (mėsa, žuvis, sūriai, pasterizuoti pieno produktai...). Dienos racione turi būti toks maisto medžiagų santykis: 1 dalis baltymų, 1 dalis riebalų ir 4 dalys angliavandenių. Per dieną žmogui užtektų gauti 50-70 g baltymų (sergančiam ir senam - dar mažiau). Kiek man teko apklausti mokinių, jų maiste vyrauja baltymai. Natūralūs angliavandeniai (daržovės, vaisiai, žalios spalvos augalai) iš mokinių valgiaraščio (aišku, ir suaugusiųjų) nepelnytai išstumti. Kai kurie žmonės, ypač vaikai, jų visai atsisako. Iš kur tada gauti energijos ateičiai? Ar ilgai dirbs šalinimo darbą kepenys, inkstai, ar ilgai be sutrikimų plaks širdelė, ar ilgai akelės regės ryškų vaizdą?

• Juolab kad dažniausiai (beveik visada) valgomas įvairiais būdais (verdant, kepant, kaitinant, rūkant) apdorotas baltyminis maistas. Visi žinote, kas atsitinka su kiaušinio baltymu kepant. Baltymas visiškai pakeičia išvaizdą, t. y. pakinta jo molekulinė struktūra, skonis, cheminė sudėtis. Mes, biologai, sakome, kad aukštoje temperatūroje baltymai denatūruojami. Jie netenka savo vertės. Natūralių baltymų (riešutai, saulėgrąžos, sėklos, pupos, pupelės, žirniai, žalios spalvos augalai, kopūstai) vartojama labai mažai. Baltyminį maistą reikėtų kuo mažiau virti. Tarp kitko, mūsų protėviai valgė žalią mėsą.

• Gausiai vartojamas apdorotas baltyminis maistas, pvz., mėsa, sultiniai ir kt. yra sunkiai virškinami. Kad jį suvirškintų, organizmas atiduoda daug energijos. Todėl suvalgęs tokio maisto žmogus apsunksta ir dėl sunkaus virškinimo jaučiasi stipriai pasisotinęs. Kaip jau minėjau, mėsa nesuteikia žmogui energijos, o, priešingai, atima. Baltymai (tuo labiau perdirbti) neatlieka organizme energetinės funkcijos.

Šią funkciją atlieka natūralūs angliavandeniai (aišku, ne rafinuotas cukrus, ne visiškai perdirbti miltai) bei riebalai.

• Tik apie 70% perdirbtų gyvulinių baltymų gali įsavinti žmogaus organizmas. Apie 30% virsta šlakais ir toksinėmis medžiagomis. Baltymai mūsų organizme atlieka apsauginę, medžiagų pernašos, statybinę ir kt. funkcijas, jei jų suvartojama ne per daug ir kuo natūralesnių, t. y. neapdorotų karščiu ar kitaip. Nustatyta, kad mūsų organizmas suvirškina tiek baltymų, kiek turime vitamino C atsargų. o iš kur mums jo gauti, jei nemėgstame vaisių, daržovių?

• Įrodyta, kad bet koks suvalgytas baltyminis maistas, ypač gyvulinės kilmės, kraujyje palieka negerų medžiagų, kenkiančių sveikatai. Beje, tarp jų ir šlapimo rūgšties. Ypač, jei tokio maisto valgome per daug. Organizmą šlapimo rūgštis veikia šitaip: sutrikdo kraujotaką (užkemša kapiliarus), sukelia kraujospūdį, dirgina nervų sistemą, silpnina medžiagų apykaitą. Kraujas tekėdamas susiaurėjusiomis kraujagyslėmis negali gerai išvalyti organizmo nuo suirusių medžiagų, atsiranda išsiplėtusių venų, skausmų, patinsta galūnės. Rūgštis susikaupia sąnariuose ir sukelia artritą, podagrą, reumatą. Šlapimo rūgšties perteklius itin paveikia smegenis: padidina kraujo spaudimą bei sukelia migreninius galvos skausmus, psichikos sutrikimus, epilepsijos priepuolius ... Įdomu tai, kad senovės Rytuose mirčiai nuteistus kalinius maitindavo vien virta mėsa. Iš pradžių juos apimdavo palaima, vėliau jie tapdavo nervingi, dar vėliau imdavo siautėti iki pamišimo ir mirdavo. Gal jau tada atlikdavo tyrimus?

Diabetas - taip pat viena iš šlapimo rūgšties poveikio pasekmių (ypač tada, kai žmogus per daug gauna gyvulinių baltymų). Apie šlapimo rūgšties poveikį organizmui atlikta daugybė tyrimų, įrodančių jos žalą. Mokslininkas daktaras Heigas iš Londono periodiškus galvos skausmus pavadino "šlapimo rūgšties skausmais". Žmonės, sumažinę mėsos kiekį racione arba jos atsisakę, pamiršta galvos skausmus. Tą galiu patvirtinti ir aš pati.

Pramonei auginami gyvuliai ir paukščiai profilaktiškai gauna cheminių vaistų (antibiotikų), augimo hormonų. prieš mirtį gyvuliai patiria dideli stresą, paskleisdami baimės hormonus. Visa tai "atsiduria" raumenyse. Įdomu! Kai kurie mokslininkai šiuolaikinio jaunimo aukštą ūgi paaiškina augimo hormonų, gautų iš mėsos, įtaka. Dėmesio! Šių negerumų nėra lašiniuose, todėl lašiniai švaresni.

14

Pripažįstama priklausomybė ne tik nuo narkotikų, alkoholio, bet ir nuo maisto. Todėl žmogus, pavalgęs mėsos, patiria pasitenkinimą ir sotumą. Šią priklausomybę dažniausiai sukelia produktuose esantys kai kurie cheminiai maisto priedai. Virti baltymai tampa mažai vertingi.

Komentaras. Turbūt jūs sakote: "Mūsų seneliai taip pat valgė mėsą, o kiek yra ilgaamžių. " Kartą su abiturientais vykdėme vieną projektą ir kalbinome ilgaamžius. Pasirodo, dauguma iš jų gyveno neturtingai, todėl mėsos valgydavo nedaug. Niekada nepersivalgydavo, dažnai būdavo atvirkščiai. Svarbiausia, gyvuliai ir paukščiai buvo auginami natūraliai. Kaime užaugintų gyvulių mėsa ir dabar natūralesnė. neapdorota cheminėmis medžiagomis. Senoliai valgydavo daug vaisių ir daržovių, gerdavo rūgštų pieną. Tikrai „saujomis" nenaudodavo cheminių vaistų, gydėsi žolelėmis.

Nekepdavo kepsnių, valgydavo daugiausia nuvirtą mėsą arba tik sūdytus lašinius. Jei gerai išanalizavote rūgštinančių ir šarminančių produktų lentelę, tikriausiai pastebėjote, kad lašiniai organizmo nerūgština, bet silpnai šarmina. Tačiau tai negalioja rūkytiems ar kitaip apdorotiems lašiniams, kuriuos esame dabar labai pamėgę. Jie ypač pavojingi sveikatai. Galiu nudžiuginti, kad duonos ir sveikai paruoštų lašinukų derinys tinkamas. Tačiau piktnaudžiauti nevalia.

Kaip valgyti mėsą ir mažiau kenkti sveikatai? Nustebinsiu arba papiktinsiu. Reikia visiškai atsisakyti mėsiškų sriubų (ir paukštienos)! Ypač sriubų, nuverdamų iš mėsos, pirktos parduotuvėse ar turguose. Kodėl? Todėl, kad į ją patenka viskas, kas buvo žalinga sveikatai: nešvarumai, cholesterolio perteklius, šlapimo rūgštis, antibiotikai, hormonai, įvairios cheminės medžiagos, kuriomis buvo apdorota mėsa (dėl ilgesnio laikymo, išvaizdos). Atleiskite, bet tokias sriubas pavadinčiau "lavono ištrauka". Mėsą reikia gerai nuvirti, kelis kartus keičiant vandenį. Valgyti mėsą, o nuovirą išpilti.

Patarimai • Mėsą valgykite tik su daržovėmis! Su mėsa (ar kitu baltyminiu maistu, pvz., kiaušiniais,

žuvimi) nevalgykite angliavandeninių produktų: duonos, makaronų, įvairių kruopų. Mažesnė blogybė valgyti su virtomis bulvėmis.

• Valgykite kiek galima kokybiškesnę mėsą, pvz., parsivežtą iš kaimo močiutės. • Mėsa turi būti ruošiama be druskos (paruošimą rasite skyrelyje "Kad įprastas maistas taptų

sveikesnis"). Ar būtina valgyti mėsą, kad gautum geležies, amino rūgščių ar vitamino B12? Mikroelementas

geležis yra pagrindinė hemoglobino, esančio eritrocituose (raudonosios kraujo ląstelės), sudėtinė dalis. Trūkstant šio mikroelemento, žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, atsiranda odos blyškumas, svaigsta galva dėl deguonies stygiaus. Susergama mažakraujyste, netenkama atsparumo kitoms ligoms.

Vis daugiau žmonių, ypač vaikų, ima jausti šituos simptomus, nes paprastai valgomas bevertis maistas, iš kurio apdorojant pašalinami ne tik vitaminai, bet ir svarbios mineralinės medžiagos: kalcis, magnis, geležis ir kt.

Tada skiriama dirbtinių vitaminų ir raginama valgyti mėsą, nes tai - "pagrindinis" geležies šaltinis. Kad ir kaip būtų keista, dažniausiai šiuos simptomus ir jaučia tie, kurie mėsą valgo. Taip buvo ir su manimi. Prieš daugelį metų, kai mano mityba buvo panaši į jūsų, kraujyje būdavo žemas hemoglobino kiekis, jausdavau didžiulį nuovargį, pasilenkus ir atsistojus svaigdavo galva .. , Kodėl man dabar nebereikia vaistų, nebereikia mėsos ir aš 20 metų puikiai jaučiuosi?

Atsakykime į logišką klausimą: iš kur kiaulės, jaučiai ir kiti žolėdžiai gauna geležies, jei mėsos neėda? Patys gyvūnai nesintetina (negamina) organinės geležies, tai yra tik augalų paskirtis. Aišku, kad gauna jos tik iš augalų. Išvada tokia: mes žmonės, galime gauti kalcio, magnio bei kitų mineralų, visaverčių vitaminų, fermentų, reikalingų kitam maistui .virškinti, tiesiai iš augalų, t. y. be tarpininkų. Ar tai nėra logiška? Kiekvienas iš mūsų, kažką gaudamas, pirkdamas ar sudarydamas kokius nors sandėrius, stengiamės apsieiti be tarpininkų, nes jie pasiima "savo dalį". Panašiai ir gamtoje, juk kiaulės, gavusios geležies iš augalų, pirmiausia ją panaudoja gyvybinei funkcijai (savo gyvenimui), tam tikros dalies visai nepanaudoja, t. y. pašalina pro žarnyną (nemažai mėšlo tvartuose!). Kas nuo pačios kiaulės atlieka (tik dalelė šių naudingų medžiagų), gauname su virta mėsa, dėl kurios patiriame daugiau sveikatos problemų, nei naudos.

Tirta, kad natūraliame maiste - vaisiuose, daržovėse ir tik šviežioje (nevirtoje) mėsoje - esančius vitaminus bei fermentus organizmas pasisavina iš karto. Pvz., natūralius vitaminus iš vaisių ir daržovių įsavina apie 4 kartus, o svarbius mikroelementus - apie 2,5-3,5 karto geriau nei sintetinius. Kažkodėl vaistinėse žmonėms aiškinama priešingai ...

15

Dabar šiek tiek apie amino rūgštis. Amino rūgštys sudaro kiekvieno baltymo molekulę. Randamos 23 skirtingos amino rūgštys, kurios baltymo molekulėje išsidėsčiusios tam tikra griežta tvarka į ilgas grandines. Virškinamajame trakte baltymai (kiaušinio baltymas, pienas) fermentų suskaidomi iki jų sudėtinių dalių, t. y. iki amino rūgščių. Iš plonųjų žarnų jos patenka į kraują, o kraujas jas nuplukdo į kiekvieną kūno ląstelę. o čia jau iš "kiauliškų" ar jautiškų" amino rūgščių sudėtingų cheminių reakcijų dėka pagaminami žmogiški baltymai.

Mūsų organizmas iš maisto turi gauti 9 (viena skirta vaikams) skirtingas amino rūgštis, nes kitas pasigamina pats. Patikėkite, jei valgysite vaisius, daržoves, riešutus; sėklas ir daigus, gausite visas reikalingas amino rūgštis. Ir nereikės jokių tarpininkų. Visų 9 amino rūgščių esama riešutuose, sezamo sėklose, pupose, daigintuose grūduose.

Vitaminas B12. Jis reguliuoja kraujodarą. Jo mūsų organizmui reikia labai mažo kiekio, skaičiuojamo mikrogramais (milijoninė gramo dalis). Iš tikrųjų augaluose vitamino B 12 rasti sunku. Iš kur tada jo gauna gyvūnai, kurių mėsą mes valgome? Gyvūno organizmas vitaminą B12 pasigamina pats, naudingųjų bakterijų padedamas, kaip ir žmogaus. Šio vitamino gali trūkti dėl to, kad tam tikrais cheminiais vaistais, ypač antibiotikais, mes sunaikiname gerąsias bakterijas. Jo gamyba sulėtėja dėl nesuvirškinto maisto puvimo, kai prisidaugina "nedraugiškų" bakterijų. Be to, šio vitamino yra ne tik mėsoje, bet ir žuvyje, piene, kiaušiniuose.

Komentaras. Vegetarų ne draugai teigia, jog pastariesiems paprastai trūksta geležies. Vegetaras vegetarui nelygu. Kad būtum vegetaras, reikia daug išmanyti. Kai kas galvoja taip: jei nevalgo mėsos, vadinasi, jau yra vegetaras (žiūrėk, pasislėpęs dar ir rūkytų dešrų pavalgo); nesvarbu, kad kemša bandeles, išpūstą baltą duoną, "sveikuolių pusryčius" (ten jau nebėra nieko sveika), geria dirbtinius gėrimus ir maitinasi rafinuotu maistu, vartoja daug baltojo cukraus. Tai yra pagrindiniai vitaminų bei mineralų "grobikai". O jeigu ir valgo augalinį maistą, tai jo tinkamai nesukramto ir nesuvilgo seilėmis, kas labai svarbu. Kitas žmogus, retkarčiais valgantis mėsą, bet vengiantis išvardintų produktų, gali būti žymiai sveikesnis. O jeigu dar derina mėsą su nemažu kiekiu daržovių ... Tai jau pagirtina. Neužtenka kramsnoti morką ar kopūsto lapą, kaip daro kai kurie žmonės, norėdami numesti svorio ...

Žmogus privalo vadovautis gamtos dėsniais - štai čia slypi sėkmė! Ar reikia gerti pieną, kad gautum kalcio? Labai svarbus klausimas: ar karvės geria kokio nors

kito gyvūno pieną, kad gautų kalcio? Ne! Karvės pieną geria tik veršeliai. Tad iš kur karvės piene atsiranda kalcis? Manau, visi atsakysite teisingai - iš žolės ir grūdų. Ar matėte karvės pieną geriantį kitą suaugusį gyvūną? Ne! Vadinasi, žmogus - vienintelis gyvūnas Žemėje, kuris suaugęs geria pieną (naminių gyvūnų gyvenimą iškreipė žmogus). Gal tai kokia gamtos klaida? Panagrinėkime giliau.

Reikėtų tikėtis, kad žmonės, geriantys pieną, neserga sąnarių ligomis, osteoporoze (kaulų retėjimu). Ar tikrai? Norvegijoje, kur daugiausia -išgeriama pieno, apie 80% gyventojų serga osteoporoze. JAV sunaudojama labai daug pieno produktų, ir sergamumas sąnarių ligomis ten bene didžiausias pasaulyje, kai afrikiečiai pieno produktų vartoja labai mažai - jiems nei kaulai lūžinėja, nei dantys krenta ... Manoma, kad fermentai, reikalingi pienui virškinti, ima nykti, kai sulaukiame trejų. Dauguma suaugusių žmonių išgėrę pieno tampa mieguisti, jiems pučia pilvą, o kai kurie viduriuoja ... Tai paaiškinama fermento nebuvimu.

Piene yra baltymo kazeino. Karvės piene kazeino yra 300 kartų daugiau nei žmogaus piene. Skrandyje dėl rūgščių poveikio kazeinas koaguliuoja ir virsta tiršta lipnia mase, kuri neleidžia normaliai virškinti kito maisto. Patys padarykite eksperimentą: į pieną įpilkite rūgšties, pvz., acto, ir pažiūrėkite, kas atsitinka?

Pienas yra maistas, kurį rekomenduojama vartoti tik vieną, nemaišant su kitu maistu - nei su sausainiais, nei su bandelėmis, negalima juo užsigerti valgant mėsą ar bulves ... Košės neverdamos su pienu!

Kita pieno blogybė - jo daug geriant organizme susidaro gleivių perteklius. Tai pripažįsta ir medikai, ir natūropatai. Todėl alergijos, kvėpavimo ligų, ypač astmos, Įvairių ausų infekcijų, skydliaukės negalavimų priežastis gali būti dažnas pieno vartojimas. Tokiems žmonėms reikia ypač vengti pieno bei pieno produktų! Juolab kad dažniausiai geriame ne natūralų pieną, o pasterizuotą, t. y. pakaitintą 630 C ar kitoje temperatūroje. Kaitintame piene organinis (mums prieinamas kalcis) tampa sunkiai įsavinamu neorganiniu.

Ar esate kada nors mėginę surauginti pasterizuotą pieną? Jei ne, pamėginkite. Jis tampa neskanus, kartus, nes kaitintame piene nesidaugina pieną surauginančios bakterijos, vietoj jų dauginasi

16

puvimo bakterijos. Kaitinant pieną, suyra Kai kurie vitaminai, pakinta baltymų struktūra. Kuo aukštesnėje temperatūroje pienas kaitinamas, tuo daugiau jame vyksta neigiamų pakitimų.

Dėmesio! Kalcio yra visose lapinėse daržovėse, visų rūšių riešutuose, ypač jo daug sezamo sėklose, kopūstuose, razinose, datulėse, ruginėje duonoje, svogūnų lukštuose, morkose, ropėse ir kt. Viename puodelyje brokolių yra tiek kalcio, kiek vienoje stiklinėje pieno!

Patarimai:Jei jūs mėgstate pieną ir nesiskundžiate virškinimo sutrikimais, kad išvengtumėte po ilgesnio

laiko galinčių pasireikšti negalavimų dėl neteisingo jo vartojimo, vis dėlto verčiau gerkite natūralų pieną.

• Pienas - tai maistas, todėl jį gerti reikia vieną ir nemaišyti su jokiais kitais produktais, nes kitu atveju dėl nepakankamo suvirškinimo susidaro gleivės.

• Košes virkite tik vandenyje - tai sveikiausias košių gaminimo būdas. • Būtina kuo mažiau gerti pieno bei vartoti kitų pieno produktų žmonėms, sergantiems

kvėpavimo ligomis: sloga, sinusitu, bronchitu, bronchine astma, skydliaukės ligomis, ausų infekcijomis. Komentaras. Mane nuo mažens vargino ausų ligos. Gerai prisimenu bemieges savo ir tėvelių

naktis. Pūliuodavo abi ausys. Penktoje klasėje neišvengiau sudėtingos ausų operacijos. Kai vėliau kreipdavausi dėl ausų į kitus medikus, jie visada stebėdavosi gydytojos meistriškumu. Mat pakeitus nemažą dalį mano ausies "plastmase", pavyko išsaugoti ir dalį klausos.

Sužinojusi apie kai kurių ligų priklausomybę nuo pieno bei jo produktų vartojimo, prisiminiau savo mamos žodžius, kad išaugau gerdama karvės pieną bei valgydama pieniškas košes. Ilgai gėrėme pieną (savo ir ne savo noru), nes tėvai "dėl sveikatos" laikė karvę. Reikia tikėtis, kad taip maitinosi ir mama, ypač besilaukianti. Ausų ligos vargino ir mane " ir mano seserį. Nuo to laiko, kai baigiau vidurinę mokyklą, niekada nebegeriu pieno! Dabar nebeprisimenu, kada košę viriau su pienu. Visada verdu tik vandenyje. Kad košė būtų vertingesnė, pvz., dribsnius, grikius verdu tik iki užvirimo. Įdėjusi pagal skonį druskos, palieku išbrinkti. Kol košė karšta, dar įdedu saujelę daigintų grūdų. (Receptai yra knygos pabaigoje.)

Kaip natūraliai papildyti organizmą kalciu? Aš jo gaunu valgydama vaisius, žalias daržoves bei kitus žalios spalvos augalus: krapus, salotas, petražoles, svogūnus, dilgėles ir kt. Ne vienas einate į vaistines pirkti įvairių maisto papildų, o juose dažniausiai esama neorganinio kalcio, kurio organizmas nepajėgia pasisavinti. Kaip padėti sau, jei pasireiškia osteoporozės simptomai?

Pirmiausia mažiau vartokite organizmą rūgštinančių produktų ir daugiau valgykite produktų, turinčių šarminančių savybių, ypač vaisių ir daržovių. Tik teisingai juos derinkite. Yra ir daugiau natūralių būdų, kaip papildyti organizmą kalciu bei kitomis mineralinėmis medžiagomis. vienas iš jų - tikrai "kaimiškų" vištų, kurios gyvena laisvai lesa natūralų maistą (lauko žoleles, kirmėlaites) kiaušinių lukštų vartojimas. Aš juos kartais vartoju žiemos metu, kai sumažėja žalio maisto.

Kaip pasiruošti kiaušinių lukštus ir kaip juos vartoti?

Paruošimas Žalius kiaušinius kruopščiai šepetėliu išplaukite po tekančiu vandeniu. Tada išpilkite kiaušinio

turinį (kepkite kiaušinienę), nulupkite po lukštais esančią plėvelę. Lukštus nuplaukite ir perpilkite karštu vandeniu. Tada juos kuo smulkiau sutrupinkite ir paberkite ant balto švaraus popieriaus džiovinti. Džiovinama kelias paras vis pamaišant (neturi likti drėgmės). Vėliau lukštai sumalami kavamale iki miltelių. Supilkite juos į buteliuką su dangteliu ir laikykite tamsoje.

Vartojimas Kad lukštai būtų lengviau pasisavinami, būtinai juos vartokite taip, kaip nurodyta. Į puodelį

išspauskite citrinos sulčių (paprastai aš naudoju 1 citrinos sultis, galite ir mažiau). Tada į sultis įberkite 1 g lukštų miltelių (ant peilio galo), nes tokio kiekio pakanka parai. Pažiūrėkite, kas vyksta su milteliais puodelyje. Pamatysite cheminę reakciją, kurios metu atsiras daug burbuliukų, sultys išputos. Tada dar pamaišykite mediniu pagaliuku tol, kol nebejausite jokių nuosėdų. Susidarys gerai pasisavinama medžiaga - organinis kalcio citratas. Išgerkite visą šį pasaldėjusį putojantį gėrimą - ir skanu, ir sveika! Beje, man 64 metai, ir aš, visiškai negerdama pieno ir nevartodama maisto papildų, atlieku jogos pratimus ir nelūžinėju. Sėkmės ir jums!

17

Maisto produktus rinkitės atidžiauKą geriau valgyti: sviestą ar margariną, o gal tepų riebalų mišinį? Dažnai mes, nors ir sirgdami,

nesidomime, kodėl sergame, ką daryti, kad būtume sveikesni. Mes geriame ir valgome tai, kas pakliūva po ranka, ir nekeliame sau labai paprastų ir logiškų klausimų. O reikėtų laikytis principo: iš kelių blogybių rinktis mažiausią! Prieš pasakydama jums, ką geriau valgyti: sviestą, margariną, o gal tepų riebalų mišinį, noriu, kad atsakytumėte į keletą klausimų.

Kodėl margarinas ir riebalų mišiniai pigesni už sviestą (kai kurie net gerokai)? Puikiai žinome, kad prekė, pagaminta natūraliu būdu, yra brangesnė, vadinasi, sviestas yra natūralesnis.

Ar atidarę bet kokio natūralaus produkto pakuotę, išlaikysime kone pusmetį? Tikrai ne. Pažiūrėkite į margarino galiojimo laiką ... Atsakymas aiškus - ten yra konservantų ir kitų priedų. Margarine gali būti ir nesenstančių, sveikatai žalingų kietintų riebalų.

A r kada nors esate skaitę, kas parašyta ant, pavyzdžiui, . margarino pakuotės? Gamintojai atvirai rašo, kad margarinas pagamintas iš augalinių riebalų ir augalinių aliejų. Kyla dar vienas pagrįstas klausimas: ar sugebėtumėte iš aliejaus susukti kietos konsistencijos produktą, panašų į sviestą? Ne·. Tai mechaniškai ir chemiškai apdorotas produktas. Cheminių priedų čia daugybė: konservantai, dažikliai, identiškos natūralioms kvapniosios medžiagos, stabilizatoriai, tirštikliai ir t. t. Beveik visi jie pagaminti laboratorijose. Kad ir kiek būtų teigiama, jog jie natūralūs, žmogaus organizmui jie - svetimkūniai. Pavyzdžiui, kalio sorbatas, dažnai sutinkamas margarinuose, yra dirbtinis konservantas. Tai - sorbo rūgštis, kalio junginys, nors rašoma, kad jis nekenksmingas. Visi gyvulinių ir augalinių riebalų mišiniai, juolab perdirbti, kūnui yra didelis išbandymas. Jiems suvirškinti kūnas sunaudoja nemažai energijos, nes tai neatitinka maisto derinimo taisyklių.

Ar reikia nuolat reklamuoti, kad sviestas yra sviesto skonio, pienas - pieno, o natūrali braškė - braškės skonio? Ne! Todėl būkite atidūs, jei sakoma ir rašoma, kad margarinas ar tepus riebalų mišinys yra sviesto skonio, skalbimo milteliai - levandos kvapo. Žinokite, kad tai - tik tobula chemija.

Komentaras. Gal parduotuvėje esantis sviestas ir ne toks, koks yra močiutės susuktas, bet vis tiek natūralesnis. Kad jis būtų dar sveikesnis, t. y. apvalytas nuo nereikalingų priemaišų, siūlau dažniau vartoti lydytą sviestą, ką aš ir darau. (Lydyto sviesto pagaminimo receptą rasite skyrelyje "Kad įprastas maistas taptų sveikesnis"). Atsiminkite, kad lydytas sviestas ne kenkia kepenims, o priešingai - joms padeda. Jis jaunina organizmą, tonizuoja nervų sistemą, aktyvina smegenų veiklą bei protą.

Ką pirkti: grietinę ar grietinę, sumaišytą su augaliniais riebalais? O gal jūs visai neatkreipėte dėmesio į užrašą ant grietinės indelio? Todėl nekaltai nusiperkate

grietinės su augaliniais riebalais. Mūsų senoliai, ko gero, apaktų tai pamatę ... Gamintojai, manau, iš mūsų juokiasi! Galima tik pagarbiai padėkoti jiems už tai, kad sąžiningai užrašo ant grietinės indelio, jog grietinė maišyta su augaliniais riebalais. Šitoks mišinys - tai dirva blogajam cholesteroliui susidaryti.

Ar valgant reikia derinti maisto produktus? Biologiniu požiūriu, taip pat mano pačios įsitikinimu, būtina. Biologiniu požiūriu todėl, kad

riebalai, baltymai ir angliavandeniai virškinami ne tik skirtingose virškinamojo trakto vietose, bet ir virškinami skirtingų medžiagų (fermentų) dėka. Todėl rekomenduojama valgyti tik vienos rūšies rafinuotą (perdirbtą) maistą. Kodėl pilve dažnai kyla uraganas ir prireikia "Espumizano "?

Pamėginsiu kiek galima paprasčiau paaiškinti. Pvz., mėsa, kaip baltyminis maistas, virškinama skrandyje, o angliavaneninis maistas, pvz., vaisiai, - plonosiose žarnose. Skrandyje nėra fermentų, virškinančių angliavandenius, tik kažkodėl su tuo nenori sutikti medikai. Kada šiuos du produktus kartu suvalgome, skrandis "pasimeta", nes čia virškinama tik mėsa.

Angliavandeniai trukdo skrandžiui virškinti baltymus, o jie ilgiau pastovėję ima pūti. O vaisiai, šiltai ir ilgai užsibuvę skrandyje, ima rūgti. Štai iš kur atsiranda pilvo pūtimas, skrandžio sulčių rūgštingumo padidėjimas, ėda rėmuo (ypač rytą, jei vėlai vakare taip valgome). Tas pats atsitinka, jei kartu su kokiu nors baltyminiu maistu valgomi makaronai, kruopos, virtos bulvės (mažesnė blogybė). Nerekomenduojama maistą atskiesti vandeniu (dar blogiau - saldžiu gėrimu), nes atskiedus virškinimo sultis sulėtėja virškinimas.

18

Jaunesnis organizmas, turintis daugiau energijos su tuo "mišiniu" lengviau susidoroja, o vyresnio amžiaus žmonės sunkiau. Atskirai valgomi ir skirtingos rūšies baltymai, riebalai, angliavandeniai. Pvz., mėsą, kiaušinius, pieno produktus rekomenduojama valgyti tik atskirai.

Kaip valgyti vaisius, kad jie organizmui teiktų didžiausią naudą? Teisingai valgyti vaisius iš visos širdies pirmiausia patariu tiems, kurių svoris didesnis, ir tiems, kurie nori aprūpinti savo organizmą puikiai įsavinamais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, gauti maksimalią dozę energijos.

Norintiems numesti svorio ir drauge būti sveikiems, patariu vietoje ankstyvų pusryčių valgyti kiek norima vaisių ir gerti daržovių sulčių (tarp daržovių ir vaisių turi būti padaryta 15-30 min. pertraukėlė), o apie 11-12 val. valgyti kito maisto. Tai labai efektinga!

Tad kokių derinimo taisyklių laikytis? • Vaisius geriausia valgyti, kai skrandis tuščias, ypač iš ryto. Tada kūno ląstelės džiaugiasi

gavusios tokio nuostabaus maisto. Kraujui niekas nesutrukdo šį maistą be vargo nuplukdyti iki paskutinės stotelės - ląstelių. Kūnas visai dienai apsirūpina energija, kuri panaudojama ir sunkiau virškinamam maistui suvirškinti! Tai sumažina šlakų kiekį organizme, ir po kurio laiko ima mažėti svoris. Tai tikra tiesa! Svarbiausia, nepučia pilvo (tik nereikia persivalgyti!).

• Suvalgius bet kokių vaisių, jau po 20-30 min. galima užkąsti ko nors kita. Tik bananai, datulės ir džiovinti vaisiai virškinami nuo 45 min. iki 1 val. ir valgomi po kito maisto.

• Tačiau pavalgius kito maisto, reikia ilgokai palaukti, kol bus galima suvalgyti vaisių. Pvz., jei buvo valgyta mėsa, turi praeiti mažiausiai 4 valandos. Kodėl? Todėl, kad kitu atveju virškinamajame trakte prasidės baltymų puvimas, vaisių rūgimas ... Šiuo atveju vaisiai taps kūnui žalingi. O juk mes taip mėgstame po sočių pietų dar suvalgyti vaisių. Labai neteisingai rekomenduojama, esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, atsisakyti vaisių. Juos reikia tik teisingai derinti su kitu maistu. Juk vaisiai yra šarminiai, o ne rūgštiniai produktai. Rūgština tik neorganinės rūgštys, pvz., actas, pirktinė citrinos rūgštis ir kt.

Ar viską lemia tik bendrojo cholesterolio kiekis? Dabar apie tai, ką jūs tikriausiai žinote. Cholesterolis - vaško pavidalo į riebalus panaši medžiaga.

Jis netirpus vandenyje, bet greitai tirpsta daugelyje riebalų, todėl juose jo ir randama. Cholesterolis naudingas mūsų organizmui, nes dalyvauja susidarant kai kuriems hormonams, vitaminui D, tulžies rūgštims. Jis taip pat saugo nervų sistemą. Tačiau darosi žalingas, jeigu kraujyje susidaro jo perteklius. Į organizmą cholesterolis patenka dviem keliais:

1. Didžiąją dalį cholesterolio sintetina kepenys, taip pat oda, antinksčiai, lytinės liaukos. 2. Į organizmą cholesterolis patenka su maistu, todėl labai svarbu, kokį maistą žmogus valgo.

Kaip pavyzdį nurodysiu maisto produktus, kuriuose cholesterolio daugiausia, ir jo kiekį mg (šimte gramų produkto): kiaušiniuose - 470 mg, kepenyse - 320 mg, svieste - 280 mg, sūryje - 160 mg, galvijų mėsoje - 125 mg, lašiniuose ar riebioje kiaulienoje 100 mg, vištienoje - 90 mg (žąsienoje ir paukštienoje daugiau).

Dėmesio! Augaliniuose produktuose cholesterolio nėra. Kepenys gamina cholesterolį iš riebalinių rūgščių, esančių mūsų kraujyje, todėl labai svarbu, kokius riebalus vartojame. Kepenys negali pagaminti visaverčio cholesterolio iš sveikatai nenaudingų riebalų. Jiems priskirtini perkepti, perkaitinti (ypač kartu su krakmolu) riebalai, kurių yra tokiuose produktuose, kaip spurgos, traškučiai, keptos bulvės ir pan. Atsisakytina neaiškios kilmės dešrelių, virtų dešrų. Taip pat labai svarbu sumažinti gyvulinių (sočiųjų) riebalų vartojimą ir pakeisti juos alyvuogių aliejumi, lydytu sviestu.

Jūs tikriausiai žinote, kad hipertonija (padidėjęs kraujo spaudimas) dažniausiai pasireiškia tiems, kurie serga ateroskleroze. Ši liga - tai riebiųjų medžiagų, ypač cholesterolio susikaupimas kraujagyslėse. Tokios sankaupos vadinamos plokštelėmis. Jos ir trukdo tekėti kraujui. Todėl gali pasireikšti šie negalavimai:

• Tromboembolija - liga, kurios metu dėl plokštelės ant arterijos sienelės gali susidaryti krešulys. Kol jis nejuda, krešulys vadinamas trombu, o kai jis atsiskiria ir keliauja kartu su kraujo tėkme - embolu. Kai embolas užkemša kraujagyslę, ištinka mirtis.

· Insultas įvyksta, kai galvoje trūksta nedidelė kraujagyslė (arteriolė) arba tada, kai ją užkemša embolas. Kai dėl deguonies stokos dalis smegenų žūva, žmogus gali būti suparalyžiuotas arba net mirti.

Dėmesio! Žmonės privalo žinoti, kad ši liga juos įspėja iš anksto, tik mes to nesuprantame – ta rankų ar veido tirpimas, kalbos sutrikimas, laikinas apakimas kuria nors akimi ...

19

· Stenokardijai būdingi skausmai už krūtinkaulio, taip pat skausmas, kuris išplinta į kairę ranką. Žmogus serga, kai iš dalies užkemšama vainikinė arterija, t. y. arterija, aprūpinanti deguonimi ir maisto medžiagomis pačią širdį.

· Miokardo infarkto metu dėl deguonies stygiaus žūva dalis širdies raumenų. Jis įvyksta, kai visiškai užsikemša širdies vainikinė arterija.

Todėl rekomenduojama: • nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, • nepiktnaudžiauti vaistais, • vartoti maistą be sočiųjų riebalų ir cholesterolio, t. y. kuo daugiau vartoti vaisių ir daržovių, • mankštintis. Apie tai, ko jūs dar galite nežinoti. "Gerasis" cholesterolis žymimas HDL, o "blogasis" - LDL

(tokius žymėjimus rasite kraujo tyrimo lapeliuose). Bendrąjį cholesterolį sudaro "gerojo" HDL ir "blogojo" LDL kiekis kraujyje.

Perspėjimas! Jeigu bendrojo cholesterolio kiekis jūsų kraujyje padidėjęs, tikslinga pasidaryti kraujo tyrimą dėl "gerojo" ir "blogojo" cholesterolio. Kažkodėl gydytojai to ligoniui nesiūlo (dažniausiai), Gal todėl, kad ši analizė kol kas mokama'? Kam to reikia? "Gerojo" ir "blogojo" cholesterolio santykis labai svarbus. LDL ("blogasis") kiekis turėtų būti tik keturis kartus didesnis nei HDL ("gerasis"). Jeigu šis santykis dar didesnis, "gerasis" cholesterolis nebegali atlikti savo "gerojo" darbo ir apsaugoti kraujagyslių, o tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jo darbas yra iš ląstelių surinkti cholesterolio perteklių ir jį "nugabenti" iki žarnyno, iš kurio pašalinamas. Kad cholesterolis būtų pašalintas iš organizmo, būtinos tirpios skaidulinės medžiagos, kurių gausu obuoliuose, rupių miltų produktuose, ypač avižiniuose dribsniuose. Ekstra alyvuogių aliejus, kuriame labai daug mononesočiųjų omega-3 riebalinių rūgščių, o mažiau polinesočiųjų riebalinių rūgščių omega-6 (jų perteklius mažina "gerojo" cholesterolio kiekį), labai naudingas cholesterolio kiekiui mažinti. Juolab kad šiame aliejuje gausu vitamino E.

Taip pat reikia atsižvelgti į bendrojo ir "gerojo" cholesterolio santykį: idealus - mažesnis negu 3,5, normalus - 4, blogas - didesnis negu 5.

Dėmesio! Žmonės, dažnai vartojantys rafinuotą ir dezodoruotą augalinį aliejų, gauna didelį kiekį polinesočiųjų ir net sočiųjų riebalinių rūgščių, kas nėra naudinga sveikatai (I J. Strunz, A. Jopp. "Sveikata ir riebalai"). Palmių bei kokoso aliejuje yra kenksmingų sočiųjų riebalinių rūgščių!

Patarimas. Patartina, esant galimybei, neaiškios kilmės augalinį aliejų keisti ekstra alyvuogių aliejumi, kurį galima naudoti ir salotoms, ir kepimui. Jis naudingas organizmui.

Komentaras. Išsityrusi cholesterolį tam tikrais gyvenimo momentais (prieš badavimą ir po jo, prieš kepenų valymą ir po to), kartais stebiuosi rezultatų skirtumais. Todėl drįstu manyti, kad apie cholesterolį dar ne viską žinome.

Tirpsmo vanduo - ne tik gėrimui, bet ir gydymui Žemėje nėra žmogaus ar kito gyvo organizmo, kuris galėtų apsieiti be vandens. Vanduo sudaro

80-95% augalų masės, o gyvūnų (taip pat ir žmogaus) kūne yra apie 70% vandens. Jei žmogus netenka 6-8% vandens, sunkiai suserga, o jei netenka 10-12%, miršta, apnuodijęs organizmą medžiagų apykaitos produktais. Visi kūno gyvybiniai procesai gali vykti tik esant pakankamam vandens kiekiui.

Vanduo yra visų ląstelių ir audinių sudedamoji dalis. Todėl nevalgydamas žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, o be vandens - tik kelias.

Paprastame vandenyje būna sunkiųjų (švino, gyvsidabrio) bei lengvosios pramonės gamybos metu atsiradusių nuodingų medžiagų nuosėdų, žalingų organizmui. Be to vandens molekulinė sandara neatitinka žmogaus organizmo ląstelių vandens molekulinės sandaros, todėl organizmas geriamąjį vandenį pirmiausiai perdirba taip, kad jis virstų "kūno" vandeniu. Kol organizmas "negyvą" vandenį paverčia "gyvu", netenkama daug energijos. "Gyvas" vanduo, kaip ir "gyvas" maistas, yra mūsų kūnas.

Įrodyta, kad specialiai užšaldytas ir kambario temperatūroje atitirpintas vanduo tampa "gyvuoju" ir įgauna gydomųjų savybių. Šį vandenį labai gerai pasisavina organizmas. Tai puiki priemonė aterosklerozei gydyti. Jis išplauna kraujagysles, ištirpina trombus, išvalo sąnarius, sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, pagerina medžiagų apykaitą, kartu sumažina antsvorį, sustabdo hemorojinį kraujavimą ir numalšina skausmus.

20

Kaip pasiruošiu tirpsmo vandenį? Į emaliuotą puodą įpilu paprasto vandens (galima pilti ir išvalytą filtrais) ir pastatau šaldymo kameroje maždaug keturioms valandoms (tai priklauso nuo šaldytuvo pajėgumo), kol vandens paviršių aptraukia plonytis ledukas. Vandenį tada nupilu į kitą puodą, o leduką išmetu. Šis ledukas - tai "sunkusis" vanduo (deuteris), kenkiantis mūsų organizmui. Likusį vandenį vėl dedu į šaldymo kamerą ir šaldau toliau. Rytą iš šaldytuvo išimu puodą, kuriame 2/3 vandens jau užšalę. Jį išimu, o ledo centre matau dar neužšalusį teliuškuojantį vandenį. Pradūrusi ledą išpilu jį, nes tai - "lengvasis " vanduo. Jame susikaupusi visa "lengvoji" chemija, kuri į paprastą vandenį patenka valant arba jam tekant vamzdynais. Tai geležis, fluoras, chloras, kalkės ir pan. Likęs puode ledas yra tirpsmo vanduo, 80% apvalytas nuo įvairiausių neorganinių priemaišų, užteršiančių organizmo kraujagysles, sąnarius ir kt., nes neorganinės medžiagos nepasisavinamos.

Puodą palieku kambario temperatūroje (negalima dirbtinai šildyti). Kai grįšite iš darbo, jis jau bus atitirpęs. Išgerkite stiklinę vandens valandą prieš valgį ir anksti rytą. Vandenį reikia laikyti šaldytuve. Pratinkitės gerti šaltą, jei dar neįpratę. Nebijokite, juk kaip tik užsigrūdinsite. Praeis gerklės negalavimai. Į sveikatą! Per dieną tokio vandens išgerkite 2 ar 3 stiklines.

Aš paskyriau tam tikslui kelis indus, todėl tirpsmo vandens niekada nepritrūkstu. Kaip ir visi, kartais persivalgau arba ne tą suvalgau. Pajutusi, kad prastai virškina ar pučia pilvą, geriu tirpsmo vandenį ar žolelių arbatas.

Jei skauda galvą, o taip dažniausiai atsitinka dėl neteisingos mitybos, persivalgymo ar įtampos, nesigriebkite cheminių vaistų - gerkite tirpsmo vandenį. Gerkite nedideliais gurkšneliais, atsipalaidavę - ir jums tikrai pagerės. Pamėginkite!

Jei nemoki būti vegetaru, geriau juo ir nebūk Vegetarai - tai žmonės, kurie nevalgo mėsos bei jos produktų, tačiau kartais vartoja kiaušinius,

pieną arba pieno produktus, pavyzdžiui, grietinę, sūrį, raugintą pieną, sviestą, t. y. vartoja ir gyvulinės kilmės baltymus. Veganai - tai žmonės, kurių racione nėra gyvulinės kilmės baltymų. Jie vartoja išskirtinai augalinį maistą. Baltymų bei riebalų gauna tik iš augalų.

Kiekvienas žmogus, besiruošiantis tapti vegetaru ar veganu (ypač juo!), privalo žinoti, kad iš augalinio maisto per dieną turi gauti baltymų, angliavandenių bei riebalų reikiamu santykiu. o iš kokio augalinio maisto šių medžiagų gali gauti griežti vegetarai, ypač veganai, dažnai nepagalvoja. Toks neišmanymas dažnai baigiasi sunkia liga, pavyzdžiui, anoreksija.

Štai sugalvoja mergina sulieknėti ir ima per dienas graužti morkas, kopūstų lapus. o būna ir tokių, kurios visiškai atsisako maisto, t. y. badauja, kartais suvalgydamos obuolį. Badauti ypač reikia mokėti! Kitos laikosi nevisaverčių dietų. Esu biologė, todėl labai atsakingai noriu jus perspėti, kad, norint tapti vegetaru, pirmiausia reikia apie daug ką sužinoti.

Kas svarbiausia žinotina vegetarui? • Ir iš augalinio maisto būtina gauti baltymų, angliavandenių, riebalų reikiamu santykiu. • Kokiame augaliniame maiste šių organinių medžiagų yra daugiausia. • Kokiu augaliniu maistu misdami gausite geležies, kalcio, kalio ir kitų organinių elementų,

būtinų žmogaus organizmui. • Žmogus, valgantis vegetarišką maistą, nebus sveikas ir energingas, jei piktnaudžiaus

saldumynais, bandelėmis, cheminiais gėrimais, konservuotais gaminiais ir kt. Viskam turi būti ribos.• Augaliniai maisto produktai taip pat derintini, todėl laikykitės svarbiausių maisto derinimo

taisyklių. Pavyzdžiui, negalima maišyti vaisių ir daržovių. Niekada nepritariu tokiems sulčių deriniams, kaip obuoliai su morkomis ar burokėliais. Sultys turi būti arba vaisių, arba daržovių. Išgėrus vaisių sulčių, turi praeiti apie 20 min. - tik tada galima gerti daržovių sultis, ir atvirkščiai.

Komentaras. Man būna labai pikta, kai medicinos įstaigose žmonėms aiškinama, kad augaluose esantis kalis, kalcis, magnis, geležis ir kt. mineralinės medžiagos sunkiai įsavinamos. Tad kyla klausimas, kodėl kiti gyvūnai iš augalinio maisto gali gauti vitaminų, mineralinių medžiagų ir užauginti stiprų, energingą kūną, o mes, žmonės (taip pat būdami gyvūnai), ne. Juk nesame sukurti būti robotais, ryjančiais sintetines medžiagas.

Augalinį maistą reikia ypač gerai susmulkinti ir suvilgyti seilėmis, nes kitaip jo daug prarandame per žarnyną.

21

Jau 20 metų neperku vaistinėse ar kitur maisto papildų bei nenatūralių vitaminų ir, sulaukusi brandaus amžiaus, nesiskundžiu sveikata ir apsieinu be cheminių vaistų. Visus vitaminus ir mineralines medžiagas aš gaunu iš žaliojo maisto. Verčiau prisipažinkime patys sau, kad augalinio maisto mes tinkamai neįvertiname arba ne taip jį vartojame.

Žiemą, kai žalio maisto gaunu mažiau, dėl kalcio vartoju pačios pasiruoštus vištų kiaušinių lukštus, kopūstus, žaliuosius miltelius, įvairias sultis ...

Ar mūsų protėviai buvo vegetarai, ar mėsėdžiai? Dauguma mėsėdžių save ramina teigdami, kad mūsų protėviai valgė mėsą. Mokslininkai yra

ištyrę, kad tolimieji mūsų protėviai buvo vegetarai. Tik paskutinio ledynmečio metu, kai buvo sunku rasti augalinio maisto, pirmykščiai žmonės, norėdami išgyventi, ėmė maitintis gyvulių mėsa. Ir tai virto įpročiu iki šių dienų.

Žmogaus organizmo sandara artimesnė žolėdžių gyvūnų sandarai, nei plėšrūnų. Ypač virškinimo sistema. Plėšrūnų virškinimo trakto ilgis tik 3 kartus viršija kūno ilgį. Mėsa labai greitai pūva, o puvimo medžiagos nuodija organizmą. Dėl trumpo virškinimo trakto plėšrūnai greičiau pašalina nesuvirškintą mėsą ir sumažina jos žalą kūnui. Žmonių žarnynas maždaug 20 kartų ilgesnis už kūną, todėl žymiai sunkiau ir ilgiau trunka nesuvirškintos mėsos pūvančių liekanų pašalinimas. O tai ir yra svarbi įvairių ligų priežastis.

Kodėl mėsa pūva? Dėl sunkaus virškinimo, dėl vitamino C stygiaus, dėl nederinamų maisto produktų. Būtų galima pateikti daugiau argumentų, kodėl žmogus panašesnis į augalėdžius. Noriu perspėti, kad aš jokiu būdu neraginu jūsų tapti vegetarais - kiekvienas turime gyventi savo gyvenimą.

Kurie sveikesni - vegetarai ar mėsėdžiai? Autorius E. M. Szeekely knygoje "Santarvės Evangelija" cituoja

fragmentus iš Senojo aramėjų šventraščio. Ten randame tokią mintį: " ... Todėl tas, kuris žudo, nužudys ir savo brolį ... Nužudytųjų gyvūnų mėsa jo kūne taps jo paties kapu. Iš tiesų sakau jums, tas, kuris žudo, žudo save, o tas, kuris valgo mėsą ar žudo gyvūnus, tas ryja mirtį ... Nežudykite nei žmonių, nei gyvūnų maistui... Gyvybė atsirado iš gyvybės, iš mirties ateis tiktai mirtis. Nes viskas, kas apnuodijo tavo maistą, apnuodys ir tavo kūną. Tavo kūnas bus toks, koks buvo tavo maistas, o dvasia tokia, kokios bus tavo mintys ... ".

O ,štai kas rašoma Šventajame Rašte, Pradžios knygoje: "Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums

žaliuosius augalus. Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite. Taip pat i r už jūsų kraują, jūsų gyvybę reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių - iš kiekvieno už artimo kraują - reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę" (Pr 9, 3-13). Kitoje Šventojo Rašto vietoje skaitome: "Dievas tarė: "Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas" (Pr 1, 29).

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos sudaryta statistika rodo, kad šalyse, kuriose maistui suvartojama daug mėsos, labiau sergama vėžiu bei širdies kraujagyslių ligomis. Pavyzdžiui, eskimai, kurių pagrindinis maistas yra mėsa, gyvena vidutiniškai apie 27,5 metų, kirgizai - 40. Tuo metu šalyse, kur vartojama daug vegetariško maisto, žmonės džiaugiasi nuostabia sveikata, o dauguma gyvena daugiau negu 100 metų, beje, būna ir protiškai, ir fiziškai aktyvūs.

O štai neseniai Ekvadoro kalnuose, kuriuose gyvena apie 400 žmonių, lankėsi grupė mokslininkų bei gydytojų. Jie stebėjosi vietos gyventojų, visiškų vegetarų, sveikata. Buvo tiriami žmonės, kurių amžius - apie 75 metai. Beveik niekas neturėjo problemų dėl širdies ar kraujagyslių.

Nacionalinis Amerikos sveikatos institutas atliko tyrimus su 50 000 vegetarų. Buvo įsitikinta, kad vegetarai gyvena ilgiau ir žymiai rečiau serga širdies kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis, jau nekalbant apie peršalimo ligas ir kt.

Kas įrodo, kad vegetarai ne tik sveikesni, bet ir energingesni už mėsėdžius? Argumentų paieškokite mus supančioje gamtoje. Žolėdžiai gyvūnai yra žymiai stipresni ir energingesni už plėšrūnus. Jie ilgiau gyvena. Beždžionės, drambliai, kupranugariai, elniai, jaučiai, arkliai ir kt. turi ne tik stiprų kūną, bet ir yra ištvermingi, atlieka sunkius darbus.

O štai ką sako biologijos mokslas. Pamėginsiu kuo paprasčiau ir suprantamiau jums pateikti kelis teiginius. Biologijoje visi organizmai skirstomi į 4 mitybos lygmenis:

22

Pirmasis lygmuo. Jam priklauso žalieji augalai, t. y. organizmai, gaminantys sau ir visiems gyviems organizmams žemėje organines medžiagas. Tai - mitybos pradžių pradžia! Augalai gauna 100 proc. (sąlyginai) energijos.

Antrasis lygmuo. Jam priklauso visi augalėdžiai (gyvūnai, mintantys augaliniu maistu), tarp jų gali būti ir žmonės vegetarai. Augalėdžiai gauna 10 proc. energijos.

Trečias lygmuo. Jam priklauso plėšrūnai, mintantys augalėdžiais, tarp jų ir žmonės, valgantys mėsą. Plėšrūnai gauna 1 proc. energijos.

Ketvirtas lygmuo. Jam priklauso plėšrūnai, kurie minta kitais plėšrūnais. Šiam lygmeniui gali priklausyti žmogus, valgantis, pavyzdžiui, vištieną, nes vištos lesa kirmėles ir kitus gyvius, arba žuvį, kuri minta kitomis, už save mažesnėmis žuvimis. Plėšrūnų plėšrūnai gauna tik 0,1 proc. energijos.

Įrodyta, kad, maistui pereinant iš vieno lygmens į kitą, vis netenkama 90% energijos ir į kitą lygmenį jos pereina tik apie 10%. Vadinasi, I lygmuo sąlyginai (sąlyginai, nes augalai paprastai nesugeria tiek saulės šviesos, dalis jos išsisklaido erdvėje) gauna 100%, II lygmuo - 10%, III lygmuo - 1% ir IV lygmuo - tik 0,1% energijos.

Klausimas: Kodėl apie 100% (sąlyginai) energijos sukaupta augaluose? Atsakymas: Todėl, kad žalieji augalai sugeba sugerti saulės energiją ir ją paversti kitiems

organizmams prieinama energijos forma (chemine energija). Šią energiją jie "įdeda" mums į fotosintezės budu pagamintas organines medžiagas, ypač į angliavandenius (gliukozė), suteikiančius organizmui daugiausiai energijos.

Klausimas: Kuo virsta tie 90% energijos prieš tai esančiame lygmenyje? Juk pagal energijos tvermės dėsnį energija nedingsta, bet iš vienos formos gali pereiti į kitą.

Atsakymas: Su maistu gautą energiją organizmas paskirsto trejopai: 1. Gyvybinei veiklai - ši energija pagaliau virsta šiluma ir išspinduliuojama; 2. Kūno masei didinti; 3. Pašalinama su išmatomis kaip nepanaudota energija. Kuo blogiau suvirškinamas maistas, tuo daugiau prarandama energijos. Komentaras. Teisingai elgiasi jogai, kurie ilgai ir kantriai sukramto kiekvieną maisto kąsnį! Jie

sutaupo daug energijos, todėl yra sveiki ir ypač energingi. Kokia prasmė! Taigi energijos piramidė parodo energijos mažėjimą pereinant iš vieno lygmens į kitą. Šis

dėsningumas labai svarbus žmogaus mitybai. Didžioji energijos dalis tenka augalėdžiams, kuriems priklauso ir vegetarai.

Kaip matome, žmonės, būdami antrajame lygmenyje, o ne trečiajame, gauna daugiau energijos, vadinasi, jie turėtų būti ir sveikesni. Visame pasaulyje sportininkai vegetarai pasiekia didelių rekordų šiose sporto šakose: plaukime, bokse, imtynėse, bėgime - jos reikalauja daug ištvermės ir energijos. Šie sportininkai savo kūno energijos nešvaisto sunkiai virškinamam maistui, priešingai - valgo tik tokį, kuris nereikalauja didelių energijos sąnaudų virškinimui ir teikia kūnui natūralios energijos.

Dar Vydūnas knygoje "Sveikata, jaunumas, grožė" rašė, kad žmonės valgo per daug gyvulinės kilmės maisto produktų. Vydūnas sirgo džiova ir buvo pasmerktas mirti. Radikaliai pakeitęs savo mitybą ir atsisakęs gyvulinio maisto, badaudamas, filosofas pasiekė stulbinančių rezultatų sveikatos naudai.

Kur daugiausiai susikaupia cheminių teršalų daržovėse ar mėsoje? Mane dažnai perspėja, kad valgant daug vaisių ir daržovių, kartu gaunamas didelis kiekis cheminių medžiagų: nitratų, pesticidų ar kitų cheminių medžiagų, kurios padeda kovoti su augalų ligomis arba jų kenkėjais. Be to, dirvos tarša glaudžiai susijusi ir su oro tarša, ypač ten, kur daug transporto, pramonės objektų, miestuose. Todėl į dirvą patenka sunkiųjų metalų (švino, gyvsidabrio ir kt.), radioaktyviųjų dulkių, rūgščių.

Gal žinote, kad deguonis sugeba prisijungti prie kraujyje esančio hemoglobino, kurio vaidmuo ir yra aprūpinti ląsteles deguonimi ir išnešti iš jų anglies dioksidą. Žmogus, kurio kraujyje hemoglobino sumažėja, jaučia galvos svaigulį. o štai švinas, prisijungęs prie hemoglobino, sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi. Taip pat gali sutrikti medžiagų apykaita, nervų veikla, virškinimas.

Iš tiesų, nusipirkti tikrai ekologiškų vaisių ar daržovių gana sudėtinga. Man labai gaila, kad mes patys savo rankelėmis ir ramia sąžine pilame nuodingas medžiagas į savo asmeninį sodelį ir neieškome mažesnės blogybės.

Tai gal iš tikrųjų šių nuodų negauna mėsėdžiai? Visi cheminiai teršalai gyvuose organizmuose neskaidomi, t. y. nepasisavinami kaip maisto produktai. Jie turi savybę organizme kauptis metų metus. Paaiškinsiu kiek galima suprantamiau.

23

Patekusį į dirvą pesticidą ar kitą cheminį teršalą pirmiausia susiurbia augalai. Pavyzdžiui, žolė. Pastarosios II 'mažais kiekiais suėda žolėdžiai (kiaulės ar karvės), kurių mėsą mes valgome ar pieną geriame. Šių gyvulių organizmuose teršalai neskaidomi, kaupiasi metų metus jau žymiai didesniais kiekiais. Suvalgę užterštos mėsos ar išgėrę pieno, mes gauname teršalų žymiai daugiau, nei būtume gavę, suvalgę kokių nors daržovių. Be to, mes, protingi žmonės, stengiamės nusipirkti kuo švaresnių vaisių ar daržovių.

Kam rūpi, kokį pašarą ėda mūsų gyvuliai, tuo labiau kad gyventojų daugėja, o natūralaus maisto mažėja? Su maistu gaunamos energijos, pereinant iš vieno lygmens į kitą, mažėja, o cheminiai teršalai nuolat kaupiasi ir jų kiekis didėja. Kuo aukštesniame lygmenyje yra organizmas, tuo daugiau jis gauna ir nuodingų medžiagų.

Kas mano mitybai svarbiausia?

Pirmenybę teikiu natūraliam maistui. Galiu drąsiai parašyti, kad apie 70% mano maisto sudaro tai, kas "yra ant Dievo stalo", išskyrus pieną, kurio nuo pat mokyklos laikų negėriau. Tai daržovės, vaisiai, ypač jų sultys, mirkyti riešutai, natūralūs grūdai, medus. Apie 30% mano valgiaraščio sudaro maistas, kuris minėtame rankraštyje pavadintas "šėtono išmone". Tai virtos daržovės, žuvis, bulvių patiekalai ir kt. - viskas, ką valgote ir jūs. Tik aš gaminu be mėsos ir gyvulinių riebalų, viską valgau su žaliomis daržovėmis.

Buvo nedidelis laikotarpis, kai galėdavau retkarčiais suvalgyti žalių natūralių lašinukų su druska, česnakais ir kitais prieskoniais. Tačiau tai truko neilgai - organizmas pats jų atsisakė. Noriu pabrėžti, kad natūralūs lašiniai nėra tokie kenksmingi, nes juose nesikaupia sveikatai žalingos medžiagos, kurias gauna kiaulės profilaktiškai, - cheminiai vaistai, augimo ar baimės hormonai ir kt. Natūralūs lašiniai pasižymi organizmą šarminančiomis savybėmis. Tik nereikia jais piktnaudžiauti.

Nenorėdama įžeisti pobūvio šeimininkų, esu suvalgiusi ir šašlykų (per 20 metų kokius tris kartus, ne daugiau). Tačiau kitą dieną dėl "mėsinių pagirių" badauju arba laikausi vaisių, daržovių sulčių dietos. Rengdama pobūvius, kepu žuvies šašlykus. Mano paruošti šašlykai visiems patinka. Jų kokybė, aišku, priklauso ir nuo to, iš kokios žuvies jie gaminami.

Svečiuose neatsisakau suvalgyti gabalėlį torto ar išgerti alkoholio. Tačiau visada vengiu šampano, vyno ar trauktinių. Tai produktai, kurių sudėtyje yra rafinuoto cukraus, daug cheminių priedų, suteikiančių gaminiui kvapą, spalvą bei skonį, taip pat konservantų, pavyzdžiui, sulfitų ir kt. Ir vėl iš kelių blogybių renkuosi mažesniąją - taurelę "skaidriosios". Net medikai nedidelį kiekį degtinės ar geros naminukės prilygina vaistams nuo širdies kraujagyslių ligų. Pavyzdžiui, pajutus pirmuosius infarkto požymius, rekomenduojama vietoj nitroglicerino ar kt. vaisto išgerti 30-50 g degtinės.

Pateiksiu jums įdomų pokalbį su 104 metų sulaukusia ilgaamže. Mano mokiniai, abiturientai, vykdė projektą "Ilgaamžiškumo paslaptys" ir prašė šios senolės išduoti puikios sveikatos paslaptį, nes ji, sulaukusi tokio amžiaus, nevartojo cheminių vaistų ir jautėsi gerai. Nusiskundė tik tuo, kad, anot jos, ėmę "mėtyti į šonus".

Prieš pasakydama savo didžiąją paslaptį, senoji moteris abejojančiu žvilgsniu pažvelgė į mane, mokytoją, bet paskui neišlaikiusi "tėškė" teisybę. Ji visada "ant tuščio skrandžio" išgerdavusi po 30 g naminės degtinės, kurią pati ir virdavusi. Ji įsitikinusi, kad tai jai buvę naudinga, tačiau susirūpinusi savo šneką pabaigė tokia gaida: ,,O dabar nebeturiu galimybės gauti savo "vaistų", tai gal ilgai ir nebetrauksiu ... ". Senolė tikrai nebuvo išgerianti, bet ji giliai įsitikinusi, kad tie 30 g rytais jai išties padėdavę.

Iš dalies ilgaamžė teisi. Juk mažytė taurelė degtinės Tai dezinfekuojanti ir kraujagysles praplečianti priemonė. Tik nemanykite, kad tokį "vaistą" ir jums rekomenduoju. Ši priemonė tinka ne visiems - ypač netinka mėgstantiems paragauti "po daugiau". Atminkite, kad visada kenkia tai, kas per daug.

Manau, man pavyko praskaidrinti jums nuotaiką, todėl vėl grįšiu prie savo gyvenimo būdo aprašymo.

Labai mėgstu įvairias kruopų košes, bet jas verdu taip, kad liktų "gyvos", t. y. jas sudaro trečdalis nevirtų, tik išmirkytų kruopų (arba įberiu sudaigintų kviečių grūdų). Kaip pasigaminti sveikų košių, rasite kitame knygos skyriuje.

24

Mano pamėgti sumuštiniai - tai duona su česnakais, svogūnais ar kitomis daržovėmis bei žaliu sviestu (kaip jį pasigaminti, rašiau ankstesniame skyriuje). Kartais iš gyvulinio maisto vartoju grietinę, dažniau - sviestą, bet lydytą. Varškę ir kiaušinius - tik tada, jei jų būna kituose patiekaluose. Valgau tik daržovių sriubas, ir tik virtas namuose. Stengiuosi iš daržovių "atimti" kuo mažiau "gyvybės".

Beveik visai nevartoju rafinuoto cukraus. Niekada negeriu jokių gėrimų ar kompotų su cukrumi, nes jie rūgština organizmą. Apie tai daugiau sužinosite skyrelyje "Ką reikia žinoti apie maistą". Saldinti vaisiai ar daržovės tikrai nepraturtina organizmo reika1ingomis medžiagomis.

Ko gera, jau numojote ranka ir sakote: "Tai ką ta moteris iš viso valgo"? Atsakau. Yra nuostabių vegetariškų patiekalų, kuriais galima pavaišinti ir užkietėjusį mėsėdį ... Esu tuo tikra. Vegetariškuose, iš suderintų produktų pagamintuose valgiuose yra visų būtinų medžiagų, todėl organizmas tikrai nebadauja ir neserga.

Mano nuoširdžiausias patarimas. Kiekvieną vakarą įvertinkite tai, kuo maitinotės. Jei bent pusę jūsų dienos raciono sudarė neperdirbtas maistas, kuriame daug vaisių ir daržovių, tikrai turėtumėte jaustis geriau. Tačiau teks būtinai priprasti prie maisto produktų derinimo! Ypač vaisių negalima valgyti bet kaip ir su bet kuo, nes jie greitai gali prarasti savo didžiulę vertę ir pridaryti tik daugiau bėdos.

Dėl savo ligų žmonės įpratę kaltinti paveldimumą, nepalankius orus, stresą ir kt., bet tik ne mitybą. Jeigu laikysitės taisyklių, išdėstytų skyrelyje "Mano nuoširdžiausi patarimai", ligos veikiai ims trauktis.

Namuose nenaudoju cukraus. Be abejo, visiškai jo atsisakyti neįmanoma, tačiau aš pati savo rankomis nededu. Man cukrų atstoja natūralus medus, datulės, razinos ar jų džemas. Gal ir ne visai gerai, bet net gerdama kavą aš suvalgau kelias datules.

O štai ką apie mūsų maistą kalba Tibeto gydytojai. Jie mano, kad nesveikiausias europiečių gyvenimo dalykas yra per didelis su maistu suvartojamo cukraus kiekis. Jie stebisi, kad cukraus mes dedame beveik į viską ir kad jo suvartojame vis daugiau ir daugiau. Tibeto gydytojai teigia, kad cukraus perteklius sukelia tokias šalčio ligas, kaip diabetas, reumatas, skatina mikroorganizmų dauginimąsi, sukelia įvairius negalavimus vyresniame amžiuje, navikus.

Tibeto medicinos gydymo metodai vis labiau pripažįstam i pasaulyje ir egzistuoja daugiau nei tūkstančius metų. Tibete neegzistuoja tradicinė vakariečių medicina, jie neatskiria žmogaus nuo jį supančios aplinkos - gamtos, kosmoso ...

Na, o dabar grįžkime prie nelemtojo cukraus. Tai kas iš tikrųjų yra tas cukrus? Mokslo pasaulyje jis apibūdinamas kaip baltoji mirtis, saldūs nuodai, baltasis žudikas, maisto atliekos, tuščios kalorijos ir t. t. Maistui naudojamas cukrus dar vadinamas sacharoze. Jis gaunamas iš runkelių, bulvių ar cukrašvendrių, daug kartų perdirbant pagal įvairias chemines technologijas. Todėl cukrus nebeturi nieko natūralaus ir vertinga, veikiau priešingai.

Kadaise aš valgiau labai daug saldumynų, todėl turėjau nemažai antsvorio ir, aišku, ligų. Eidama po pietų į darbą, nepraeidavau pro parduotuvę nenusipirkusi dar 200 g saldainių, torto ar bandelių. o cukrus po valgio - tai padidėjęs skrandžio rūgštingumas, blogas virškinimas, opos, gastritas, pilvo pūtimas. Po kito maisto suvartotas cukrus ima rūgti, skrandyje susidaro acto rūgštis, spiritas, anglies dvideginis, o nuo to atsiranda ir kitos ligos. Hemorojus dažniausiai vargina tuos, kurie mėgsta saldžiai pavalgyti. Nepatariama pavalgius užsigerti kompotais, kitais saldžiais gėrimais.

Kokios dar cukraus "nuodėmės"? Jų labai daug, tačiau išvardinsiu dažniausias: • Cukrus mažina imunitetą, nes jis sunaikina baltąsias kraujo ląsteles, kurios kovoja su virusais ir

bakterijomis. • Cukrus - negailestingas kalcio grobikas. Jis jungiasi su kraujyje esančiu kalciu, todėl

organizmas netenka didelio jo kiekio, gresia osteoporozė. • Jis didina maisto rūgštingumą (vaisiai ir daržovės yra šarminiai produktai, tačiau su cukrumi jie

virsta rūgštiniais). • Cukrus skatina nutukimą. • Tai aterosklerozės, hipertonijos, išeminės širdies ligos priežastis. • Jis sukelia alergines ligas, dantų kariesą, parodontozę, galvos skausmus . • Cukrus verčia kasą dirbti per dideliu pajėgumu, dėl to kasos veikla sutrinka - atsiranda įvairios

kasos ligos, pvz., cukrinis diabetas. Šitą sąrašą tęsčiau ir tęsčiau ... Todėl nuoširdžiai patariu: kuo dažniau keiskite cukrų geru

medumi, vaisiais, daržovėmis bei jų sultimis! Juose esantis natūralus cukrus mums pritaikytas paties

25

Kūrėjo, todėl puikiai organizmo pasisavinamas. Galite suvalgyti daug beverčio cukraus, bet jūsų kraujyje bus jaučiamas cukraus stygius (hipoglikemija), rasis papildomos ligos ir antsvoris.

Neįsivaizduoju ryto be šviežių sulčių ir vaisių, dienos - be daržovių ir žalumynų. Rytą visada pradedu citrinos ir greipfrutų sultimis. Kartais geriu vienas citrinų sultis, vėliau suvalgau greipfrutą ar apelsiną. Bet dažniausiai išgeriu mažais gurkšneliais sultis iš 1 citrinos, 1 greipfruto ir 1 apelsino.

Tos sultys - ne jums? Manote, kad jos sukelia skrandžio rūgštingumą, negerai kepenims, netinka, nes sergate skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, gastritu ir pan.? Tokių atsikalbinėjimų esu girdėjusi iš daugelio savo pažįstamų, kuriems rekomendavau dėl tam tikrų priežasčių rytą pradėti citrinos ar greipfrutų sultimis. Jei pavykdavo įtikinti, kad jo. ne pakenks, o kaip tik padės, po kurio laiko žmonės stebėdavosi iš tikrųjų pasijutę žymiai geriau. Jei bijote gerti grynas sultis, jas galima praskiesti vandeniu.

Dar kartą patikinu jus, kad citrinos ir greipfrutai pasižymi ne rūgštinančiomis savybėmis, bet atvirkščiai - šarminančiomis. Tai jos padeda sumažinti dėl kitų priežasčių (dažniausiai dėl rūgštinančių produktų) sukeltą skrandžio rūgštingumą, nesvarbu, kad pačios labai rūgščios. Taip yra dėl jose esančių organinių rūgščių, kurios organizme nepasilieka.

Ajurvedos gydymo sistema citrinas rekomenduoja šiais atvejais: • jei sutrikęs rūgštingumas ir sergate gastritu, • sutrikus ar nevirškinant skrandžiui, • jei apsinuodijote ar pykina, • viduriuojant. Pasak Ajurvedos specialistų, sergantieji gastritu turėtų vengti dujas sudarančių maisto produktų:

mėsos, kiaušinių, žuvies, konservuoto maisto, pusgaminių, riebaus ir kepto maisto, nepamirkytų riešutų ir kt. Esu tvirtai įsitikinusi, kad ypač reikia vengti nesuderinto maisto. Jei nelaiku bus suvalgyti vaisiai ar daržovės - virškinamajame trakte maistas ims pūti bei rūgti, o tai, savaime aišku, pablogina ligos eigą .

Jei jūsų skrandžio rūgštingumas yra žymiai padidėjęs ir jūs netikite citrinų poveikiu, pirmiausia sumažinkite rūgštigumą morkų, morkų ir špinatų, morkų ir salierų, žalumynų sultimis bei daržovių sriubomis, o vėliau pradėkite rytais "tuščiu skrandžiu" gerti drungnu vandeniu atskiestas citrinų sultis. Jūs įsitikinsite mano teisumu.

Kuo naudingos citrinos? • Net silpniausiame citrinos rūgšties tirpale žūsta dauguma bakterijų ir virusų. Šie vaisiai

rekomenduojami skrandžio opoms, ypač sukeltoms bakterijų, grybelinėms, infekcinėms odos ligoms gydyti.

• Jose yra labai daug naudingų sveikatai medžiagų: kalcio, druskų, vario, vitaminų A, C, P, B, B2, eterinių aliejų. Vitaminas P padeda gydyti išsiplėtusias venas, įvairias opas, hemorojų, kapiliarų trapumą (kai po oda matosi kraujo išsiliejimai) ir t. t.

• Padeda iš organizmo pašalinti toksines (nuodingas) medžiagas, kurios susidaro puvimo, rūgimo procesų metu. Ypač dėl to pagerėja kepenų darbas.

• Stiprina organizmo imunitetą. • Tai aterosklerozės gydymo priemonė. • Žarnyne slopina dujų susidarymą. • Citrinos naudojamos gydant įvairius uždegimus. • Raminančiai veikia nervus. • Tinka gydant diabetą, hepatitą, kai kurias skydliaukės ligas. (Beje, greipfrutai veikia panašiai

kaip citrinos, todėl juos galima vartoti vietoj jų. Įsidėmėtina, jog citrusiniai nesuderinami su kitais saldžiais vaisiais, todėl valgomi vieni.)

Po kurio laiko valgau kitus vaisius ir uogas. Vėliau geriu įvairių daržovių, ypač morkų, morkų ir salierų, kopūstų sultis.

Vasarą dažnai spaudžiu žalumynų sultis: krapų, salotų, morkų lapų, dilgėlių, petražolių ir kt., ruošiu jų mišiniu . Tai tikras eleksyras kūnui, suteikiantis daug energijos . Juo galima bet kokį ligonį prikelti naujam gyvenimui! Kai reikėdavo eiti į darbą (o darbe nepatogu gerti sultis), dariau atvirkščiai - pirma gėriau sultis, o į darbą nešiausi uogas ir vaisius. Dienos metu vieną ar dažniausiai du kartus prieš kitą maistą valgau daržovių ir žalumynų salotas. Beveik niekada nevalgau jokio patiekalo (išskyrus saldumynus) be daržovių. Man tai yra būtinybė .

26

Perspėjimai 1. Kiekvienas maistas turi būti labai gerai sukramtomas ir suvilgomas seilėmis. Ypač vaisiai ir

daržovės, kitaip mūsų ląstelytės negaus joms taip būtino maisto. Principo - ilgai ir gerai kramtysi, ilgai gyvensi - ypač laikosi jogai. Itin gerai reikia susmulkinti bei suvilgyti seilėmis krakmolingą maistą: bulves, duoną, grūdus, bananus, pupeles, moliūgus ir kt., nes jie virškinami burnos seilėse esančių fermentų.

2. Jei vartojant citrinas atsiranda išbėrimų, suskystėja išmatos, darosi silpna ir t. t. - vadinasi, organizmas ėmė per greitai valytis. Dažniausiai tai atsitinka tiems, kurių organizmas ypač užterštas šlakais. Tada kurį laiką citrinų rekomenduojama nevartoti.

3. Vaisių ar uogų sultys nemaišomos su daržovių sultimis. Tarp jų vartojimo turi praeiti 20-30 min. Siūlau rytais visai šeimai, ypač vaikams, įprasti gerti

sultis. Iškart pajusite jų nuostabų poveikį. Bandykime pamažu keisti mitybos tradicijas ir perduokime tai iš kartos į kartą! Tai padaryti tikrai nėra lengva, bet pabandyti reikia. Labai sunku keistis vaikams, bet apie tai vėliau.

Įdomu! Kopūstų sultys parodys, ar jūsų organizme vyksta puvimas (ar jame daug blogųjų puvimo bakterijų), ar yra pakankamai švarus. Pirmuoju atveju jums pūs vidurius, išsiskirs dujos, antruoju - kopūstų sultys nesukels jokių šalutinių reiškinių. Pamėginkite!

Patikėkite, kad tuščiu skrandžiu išgertos sultys ar suvalgyti vaisiai greitai pasieks kūno ląsteles ir aprūpins ne tik vitaminais, fermentais, mineralinėmis medžiagomis, hormonais, bet ir suteiks didelę dozę energijos, kurios užteks visai dienai! Šios energijos dalis bus panaudota kitam maistui virškinti. Turintieji antsvorio greitai pajus poveikį.

Aš beveik nevartoju virto maisto. Esu tvirtai įsitikinusi, kad virtas maistas yra beveik bevertis ir tinka žmogui tik gyvybės su įvairiomis ligomis palaikymui. Todėl mano namuose viryklės galėtų ir nebūti, visiškai be jos apsieičiau. Paprastai viryklės prireikia man gaminant du patiekalus - košes ir daržovių sriubas. Šiuos patiekalus kaitinu tik iki užvirimo. Labai trumpai kartais patroškinu daržoves. "Rimtesnį" patiekalą ruošiu gal vieną ar du kartus per savaitę. Bulves verdu taip pat neilgai - kad liktų pusžalės. Dribsnius dažnai užpilu verdančiu vandeniu ir palaikau, kol išbrinks. Kietesnes kruopas pirmiausia pamirkau, o vėliau užtenka užpilti jas verdančiu vandeniu. Tokiu būdu aš gaunu daugiau nepakitusių naudingų medžiagų: vitaminų, mineralų, skaidulų ir natūralių organinių medžiagų. Apie tai, kodėl virtas maistas nenaudingas ir kokios tokio maisto vartojimo pasekmės, labai išsamiai aprašyta G. Malachovo knygose.

Kodėl virtas maistas tinkamas tik organizmo egzistavimui su ligomis? 1. Valgant beveik vien virtą maistą netenkama daug kalcio. Organizmas pradeda imti kalci, magni iš dantų ir kaulų. Dantys ima gesti, susergama dar

sunkesnėmis ligomis, pvz., osteoporoze ir kt. 2. Virtame maiste labai mažai lieka fermentų, vitaminų, ll1ineralinių medžiagų. Todėl sutrinka

žarnyno veikla. Organizmo ląstelės, negaudamos reikalingų maisto medžiagų, prašo daugiau maisto. Prarandamas sotumo jausmas. Kai sutrinka žarnyno veikla, sutrinka ir endokrininių liaukų funkcijos. Sureaguoja skydliaukė, antinksčiai, kasa.

3. Ypač kenčia kūnas, jei suvalgoma virto maisto, nesiderinančio tarpusavyje, pvz., varškės ir kokio nors mėsos produkto, kiaušinių ir duonos, mėsos ir bulvių, jei tuo pačiu metu valgome ir mėsą, ir žuvį. Šitoks maistas ima pūti ir rūgti. Organizmą ima nuodyti nuodingos medžiagos, išsiskiriančios maistui pūvant ar rūgstant. Pradeda daugintis blogosios bakterijos. Visa tai sukelia pilvo pūtimą, užkietėja viduriai, atsiranda kolitas, polipai ir kt. dar sunkesnės ligos. Didėja svoris.

4. Verdant maistą, produktų organinės medžiagos keičia savo struktūrą ir tampa bevertės. Pvz., baltymai koaguliuoja, I. y. virsta drebutine mase, kurią sunku įsisavinti organizmui. Netenkama vitaminų, hormonų, kitų gyvybinių elementų, todėl žmonės dažnai serga mažakraujyste.

5. Virtame maiste nėra skaidulinių medžiagų. Tai medžiagos, kurios virškinamajame trakte nėra suvirškinamos, bet padeda žarnynui pašalinti tai, kas turi būti pašalinta; jos gerina riebalų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį. Vidurių užkietėjimas - pirmasis požymis, kad organizmui trūksta skaidulų. Paskui atsiranda ir ligos, didėja svoris!

6. Svarbiausia, kad virtas ir kitaip perdirbtas maistas (rafinuotas) nebeteikia mums gyvybinės energijos. Tokį maistą nuolat valgantis žmogus darosi suglebęs, pavargęs, neatsparus ligoms. Maitinkimės kuo natūralesniu maistu ir būsime sveikesni!

27

Ant mano kasdieninio stalo - daiginti grūdai ir riešutai. "Tiems, kam nuo pat ryto pabodo jaustis pavargusiems ir tarsi sulaužytiems, liūdnai konstatuoti vis naujai atsirandančias raukšles veide, kritiškai apžiūrinėti veidrodyje pilnėjančią figūrą, galima pranešti apie dar vieną stebuklingą duoninių grūdų savybę. Norint įsitikinti jos poveikiu, tereiks truputėlį kantrybės, truputėlį meilės pačiam sau ir dėmesio savo sveikatai. Mes tiesiog pamiršome, kad tarp sotaus ir sveiko maisto egzistuoja nemenkas skirtumas ... " Tai ištrauka iš straipsnio, spausdinto laikraštyje "Medicina ir dar kai kas visiems".

Apie gydomąsias daigintų grūdų savybes jau buvo žinoma gilioje senovėje. Jų galia tikėta 3000 metų prieš mūsų erą. Daiginti grūdai - vienas senovės kinų virtuvės patiekalų. Jais palaikydavo sveikatą Tibeto išminčiai bei Kaukazo ilgaamžiai.

Dėl maisto bei vitamino C stygiaus maiste anksčiau kildavo baisios ligos, pvz., skorbuto epidemijos, dažnai pasibaigdavusios mirtimi. 1938 m. Indijoje nuo šios ligos mirė tūkstančiai žmonių. 1940 m. ji pradėta gydyti daigintais grūdais. Dukart per savaitę žmogus gaudavo po 30 g daigintų grūdų. Po kelių mėnesių sumažėjo ligos atvejų, o vėliau epidemija baigėsi visiškai.

Dygimas - tai atbundanti gyvybė. Šiam procesui augalas panaudoja visas sukauptas organines medžiagas (baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus). Dygstantis grūdas turi didelį gyvybinės energijos kiekį, kurį ir gauna organizmas. Ne kartą mokslininkai, žinodami cheminę sėklos sudėtį, norėjo sukurti pačią sėklą. Tačiau jiems nė karto nepasisekė, nes nesugebėjo sėkloms suteikti gyvybinės energijos. Tai iki šiol gaubia Kūrėjo paslaptis.

Daigintuose grūduose yra daug vitaminų, ypač E, C ir B grupės. Daiginti kviečiai - tai fosforo, vario, cinko, magnio šaltinis. Juose esantys baltymai turi ypatingą poveikį sveikatai. Krakmolas jame pavirsta salykliniu cukrumi, o tai labai palengvina virškinimą bei išsituštinimą. Jau vien dėl to daug kam pagerėja savijauta, sumažėja svoris, pasitaiso nuotaika, regėjimas, sutvirtėja dantys, nes grūduose yra ne tik minėtų mikroelementų, bet ir makroelementų, ypač kalcio. Daiginti kviečiai pasidaro labai minkštučiai ir skanūs. Galbūt labiausiai aš ir turėčiau būti dėkinga daigams, kad man, sulaukus brandaus amžiaus, nereikia jokių vaistų.

Aš daigintus grūdus vartoju įvairiai. Daugiausiai naudos jie duoda valgant atskirai nuo kitų produktų. Daigelius gerai sukramtau, suvilgau seilėmis, kad pajusčiau jų saldų skonį.

Dažnai daigintų grūdų įsidedu į karštas košes. Man labai skanu. Kartais įsiberiu į daržovių salotas ar daržovių sriubas, Gailiuosi, kad apie daigintus grūdus nenutuokiau prieš daugelį metų - gal šiandien turėčiau ir mažiau raukšlių, .. Per dieną profilaktiškai reikėtų suvalgyti bent šaukštą grūdų.

Džiaugiuosi, kad nėra nė vieno žmogaus, prašiusio manęs patarimo dėl užkietėjusių vidurių, kuriam nebūtų padėję daiginti grūdai. Pamokau, kaip lengviau susidaiginti. Kaip tai padaryti, rasite skyrelyje "Kad įprastas maistas taptų sveikesnis". Stengiuosi per dieną suvalgyti ir saujelę riešutų. Jie yra maistingi, turintys aukščiausios rūšies baltymų ir riebalų. Didelė jų energetinė vertė. Juose esančios maisto medžiagos organizmo lengvai įsavinamos, todė1 padeda atgauti jėgas. Riešutai gerina žarnyno darbą, skatina tulžies išsiskyrimą, padeda sergant mažakraujyste, kepenų ir tulžies latakų ligomis. Juose gausu mineralinių medžiagų ypač kalcio, magnio, fosforo, kalio bei vitaminų.

Neseniai nustatyta, kad migdoluose esama priešvėžinių medžiagų, todėl mokslininkai teigia, kad kiekvieną dieną suvalgius bent po 3 migdolo riešutus, galima apsisaugoti nuo vėžio. Todėl aš dažniausiai valgau migdolus. Labai vertingo sezamo sėklos. Iš jose esančių baltymų žmogus gauna visa reikalingas amino rūgštis. Be to, įrodyta, kad sezamo sėklos, mažina cholesterolio kiekį. Vartojimui tinka visi riešutai. išskyrus žemės. Pastarieji gali sukelti stiprią alergiją.

Atminkite! Visi riešutai, išskyrus migdolus, rūgština organizmą, todėl patariama prieš valgant juos išmirkyti vandenyje· Tada jie lengviau virškinami, įgauna šarminių savybių ir yra labai skanūs. Aš mirkau ir migdolus bei sezamo sėklas.

Riešutai yra maistas, todėl daugiausia naudos iš jų gausite, jei valgysite atskirai nuo kitų produktų. Jie geriausiai derinasi su daržovėmis, žalumynais, aliejumi. Todėl prieš valgydami riešutus galite suvalgyti daržovių, žalumynų salotų su aliejumi. O riešutus verčiau vartokite vienus. Juos būtina gerai sukramtykite ir suvilgykite seilėmis.

• Mielos mamytės, jeigu vaikučiams nuo mažens duosite daigintų grūdų, jie tikrai augs sveiki ir stiprūs. O kaip padaryti, kad juos valgytų, patarsiu straipsnelyje "Ką daryti, kad vaikai augtų sveikesni". Šiam straipsneliui aš skiriu ypatingą dėmesį, nes vaikų sveikata nuolat blogėja.

Iš kelių blogybių renkuosi mažiausią ar bent mažesnę. Šio principo laikausi gana dažnai. Pvz., jei geriu kavą, niekada nesidedu nei grietinėlės, nei kitų priedų savo kūnui palieku tik vieną blogybę. Jei

28

išgeriu taurelę degtinės, niekada neužsigeriu, net stengiuosi neužkąsti. Ir vėl išvengiu kelių blogybių. Aš jau įpratau taip daryti. Ypač atidžiai renkuosi maisto produktus.

Noriu ir jus paskatinti rinktis maisto produktus ir gėrimus, laikantis minėto principo. Nuolat didėjantis vaikų ir suaugusių žmonių sergamumas skatina mus elgtis protingiau ir valgyti bei gerti ne tik tai, kas apgaulingai skanu, bet ir tai, kas sveika arba bent jau ne taip žalinga. Kad jums būtų lengviau rinktis sveikesnius maisto produktus, pateiksiu kai kurias rekomendacijas. Tai padaryti nelengva, nes be to, kas rašoma etiketėse, spaudoje ar kituose šaltiniuose, lieka dar daug maisto pramonės paslapčių.

Pirkdami maisto produktus rinkimės mažiausią ar mažesnę blogybę

Blogybė Mažiausia arba mažesnė blogybėPieno produktaiPasterizuotas pienas, grietinė su augaliniais riebalais. (Apie pasterizuotą pieną skaitykite skyrelyje „Pienas yra maistas, kurį rekomenduojama gerti tik vieną).

Naminė grietinė, varškė, rūgęs pienas ir sūriai. Visi šie produktai, pirkti iš sąžiningų kaimo žmonių, būtų geriausia išeitis

Kai kurie jogurtai, varškės sūreliai. Tie, kuriuose nemažai maisto priedų, tokių kaip genetiškai modifikuotas krakmolas, medžiagos, identiškos natūralioms ir kt.

Naminis pienas. Vis dėlto manau, kad pieną turėtų gerti vaikai, o ne suaugusieji. Ypač mažiau jo vartoti turėtų vyresnio amžiaus žmonės.Jogurtai. Kuo natūralesni! Geriausia pirkti ekologiškus

Miltų gaminiaiBet kokia duona iškepta su mielėmis ir konservantais bei kitokiais cheminiais priedais, įvairūs batonai, ypač pūsti. Jie kepami iš beverčių aukščiausios rūšies miltų – išbalintų, išvalytų ir t.t. Batonai ir į juos panašūs gaminiai dažomi, minkštinami, išpučiami naudojant chemines medžiagas.

Be mielių ir konservantų kepta duona. Mielės naikina žarnyne gerąsias bakterijas, kurios reikalingos vitaminui B12 susidaryti. Be to mažina kalcio bei kitų mineralinių medžiagų kiekį kauluose. Blogina virškinimą ir sukelia dujų kaupimąsi.

Tortai, bandelės, sausainiai. Tortai – blogybė, kurią vartojame ne taip dažnai, tačiau bandeles ir sausainius vartojame kasdien, ir juos ypač mėgsta vaikai. Tai beverčiai apdoroti miltai, cukrus ar kt. saldikliai, įvairūs cheminiai priedai ir t.t. Tai bevertės kalorijos, antsvoris ir ligos.

Namuose kepti sausainiai ar kiti kepiniai. Tai mažesnė blogybė, nes į juos mes nededame tiek daug priedų, kurie kenkia sveikatai. Rekomenduočiau kepti ne iš aukščiausios rūšies miltų, bet iš rupių, kurie kur kas natūralesni. Sumažinkime cukraus kiekį. Arba pakeiskime jį medumi.

RiebalaiMaisto produktai, kuriuose yra kietintų riebalų. O jų yra daug kur: margarinuose, tirpiose sriubose („Magi“, „Galina Blanka“ ir kt.), kai kuriuose konditerijos gaminiuose. Geriau, jei į šiuos gaminius dėta kietųjų palmių riebalų, nors juose taip pat yra sočiųjų riebalinių rūgščių. Augalinių riebalų kietinimas paprastai vyksta labai aukštoje temperatūroje (apie 2000 C). Tokioje temperatūroje riebalai pakinta taip, kad mūsų organizme jie neįsisavinami ir yra nesenstantys. Šie riebalai patys kenksmingiausi širdžiai ir kraujagyslėms (apie tai skaitykite skyrelyje „Ką reikia žinoti apie riebalus“).

Riešutai, sėklos, lapinės daržovės, kai kurie vaisiai (pav. avokadas, alyvuogės). Tai nuostabiausi riebalai, iš kurių organizme susidaro gerasis cholesterolis. Autoriai U.Strunz ir A.Joop knygoje „Sveikata ir riebalai“ rašo: „Būtent šie produktai padeda išvengti baisiausių išsivysčiusios visuomenės ligų žudikių: diabeto, vėžio ir širdies bei kraujagyslių lygų.

Margarinas ir kiti riebaliniai mišiniai. Margariną reikia itin atidžiai rinktis. Jei reikia, į parduotuvę neškitės padidinamą stiklą, kad galėtumėte gerai perskaityti, kas parašyta etiketėse. (Apie margariną

Alyvuogių , sėmenų, sezamo sėklų bei kai kurie saulėgrąžų aliejai. Geriausi aliejai - spausti šaltu būdu iš nerafinuotų žaliavų. Rafinuoti dezodoruoti aliejai nebeturi natūralumo. Labiausiai tinkamas –

29

ir riebalinius mišinius rašiau skyrelyje „Ką geriau valgyti: sviestą ar margariną, o gal riebalų mišinį“). Minėti autoriai knygoje „Sveikata ir riebalai“ perspėja pirkėjus, kad jei etiketėse rašoma „augaliniai riebalai“, paprastai jie būna sukietinti.

natūralus ekstra alyvuogių aliejus, turintis daugiausiai sveikatai reikalingų omega 3 riebalinių rūgščių.

Rafinuoti, dezodoruoti liejai. Aliejai iš genetiškai modifikuotų kultūrų. Tokių aliejų pagaminimui yra naudojamos cheminės medžiagos bei genetiškai pakeisti produktai.

Lydytas sviestas. Tai vienas kokybiškiausių ir sveikiausių riebalų. Jį ruošiant pašalinamos kenksmingos priemaišos. (Kaip jį pasigaminti rasite skyrelyje „Kad įprastas maistas taptų sveikesnis“).Sviestas. Tai natūralesnis produktas nei margarinas ar kiti riebalų mišiniai. Aišku, „parduotuvinis“ sviestas jau nėra toks, kokį susukdavo mūsų seneliai ar kaime gyvenantys žmonės.Natūralūs lašiniai. Ne rūkyti, ne virti, ne kepti, o tik įtrinti su prieskoniais (kaip juos paruošti, rasite skyrelyje „Kad įprastas maistas taptų sveikesnis“). Svarbiausia, jie natūralūs. Tokie lašiniai nerūgština organizmo. Tinka valgyti su duona. Skirtingai nei raumeninėje mėsoje, juose nesikaupia kenksmingos cheminės medžiagos ir hormonai (baimės ir augimo ir pan.). Tik nereikia jais piktnaudžiauti. Retsykiais suvalgyti nepakenks. Būtų dar geriau, jei tie lašinukai būtų natūraliu pašaru šeriamų gyvulių.

SaldumynaiSaldikliai. Tai sintetinis cukrus, mokslininkų pripažintas kaip kancerogeninė medžiaga sukelianti vėžio ligas. Kai kuriuose užsienio šalyse pavyzdžiui JAV, saldikliai uždrausti. Ypač venkite aspartamo. H.Knieriemen knygelėje „E numeriai“ rašoma: “Nors kartais reklamoje vaizduojama kitaip, tačiau aspartamas yra visiškai sintetinis produktas, neturintis analogo gamtoje. Nesvarbu, ką prieš save turite: „Coca Cola“, limonadą, kreminį pyragaitį ar kramtomąją gumą su užrašu „be cukraus“ – ilgai ieškoti nereikės – jūs vartojate saldiklį aspartamą. Apie jo buvimą yra perspėjanti nuoroda: sudėtyje yra fenilalanino“. Štai, kaip gudriai, suprask tu, žmogeli. Toliau rašoma: „Literatūroje (pirmiausia amerikiečių) aspartamas nurodomas kaip dažnų galvos skausmų ir migrenos sukėlėjas, be to, jis sukelia pykinimą, svaigulį, depresiją ir alergines odos reakcijas. Spėjama, kad aspartamas sutrikdo alkio ir sotumo jausmą“. Atminkite – saldikliai žymimi E raidėmis, skaičiais nuo E950 iki E967. Aspartamas žymimas E951, o saldiklis sacharinas – E954. Aspartamas ciklamatas E952, izomaltas E953 ir sacharinas – kenksmingiausi saldikliai.

Natūralus medus. Ne visiems pasiseka atskirti, kuris medus natūralus, o kuris falsifikuotas.Pačios gamtos duotas cukrus. Jį gauname valgydami datules, razinas, figas. Ir skanu, ir sveika... Tik nereikia jų valgyti per daug. Per dieną užtenka kelių datulių, kad gautum reikiamą cukraus kiekį.

Rafinuotas cukrus. Tai cukrus, kurį valgome kiekvieną dieną. Apie jį paskaitykite straipsnelyje „Namuose nevartoju cukraus“.

Džemai ir uogienės iš džiovintų vaisių – datulių, razinų... Šie džemai ir uogienės be cukraus. Tai nuostabu. Be to, įdėjus cinamono, patinka visiems,

30

net vaikams. Jie noriai valgo blynelius ar vaflius su šiuo džemu. Kaip jį pasigaminti, rasite skyrelyje „Kad įprastas maistas taptų sveikesnis“. Rekomenduoju pasigaminti džemą iš kiaulpienių žiedų, razinų ir datulių. Labai sveika ir skanu.

Saldainiai. Turintys ypač daug cheminių priedų – tai dažantys ir labai kvepiantys saldainiai... Ypač čiulpinukai, ledinukai ir kt.

Natūralus šokoladas. Natūralus šokoladas – toks, kuriame daugiausia kakavos. Tai kartusis ir juodasis šokoladas. Geriausia pirkti šokoladą, kurio sudėtyje 70 – 80 proc. kakavos, nes joje bene daugiausiai yra magnio bei kitų medžiagų, naudingų širdžiai ir kraujagyslėms. Bet ir vėl nepiktnaudžiaukite.

Kramtomoji guma. Tai nenatūralus produktas. Ypač nuo jo kenčia skrandis. Jis apgaudinėjamas ir priverčiamas nuolat išskirti rūgščias skrandžio sultis. Taip gali susidaryti opos ar rastis kitos ligos.

Saldainiai „Karvutė“, „Irisai“. Juose mažiausiai cheminių maisto priedų.Namuose kepti sausainiai bei kiti kepiniai. Tai mažesnė blogybė negu pirkti parduotuvėse. Namuose kepti gaminiai bus daug natūralesni.

Gėrimai„Coca Cola“ ir panašūs gėrimai. Tai cheminiai tirpalai, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų, nuo kurių norisi vis gerti ir gerti, kofeino. Tampame priklausomi, o juk labiausiai šiuos gėrimus geria vaikai, nors kenksmingų medžiagų kiekis apskaičiuotas suaugusiems. Nuodais mes, tėveliai stengiamės pamaloninti savo vaikus. Man baisu žiūrėti, kai parduotuvėje stovi džiaugsmingi mažyliai, o mamos rankose – didžiulis „Coca cola“ butelis...

Tirpsmo vanduo. Tai, manau, idealiausias geriamasis vanduo, aišku, jei teisingai pasiruošite. Šio vandens molekulinė struktūra atitinka mūsų ląstelėse esančio vandens struktūrą, todėl jis gydo. Kaip jo pasigaminti, rasite skyrelyje „Tirpsmo vanduo“.

Gėrimai su saldikliais ir kitais cheminiais priedais (ypač su konservantais). Stenkitės išsirinkti kuo natūralesnį gėrimą.

Namuose spaustos vaisių ir daržovių sultys. Naminės sultys mūsų organizmui yra pats geriausias maistas ir vaistas. Todėl nereikia gailėti pinigų gerai sulčiaspaudei. Jūsų kūnas tikrai neliks skolingas už tai. Tik atminkite 2 svarbiausias taisykles: vaisiai ir daržovės spaudžiami atskirai. Tarp jų vartojimo turi praeiti 20 min. Bet kokios sultys visada geriamos prieš valgį ir jokiu būdu ne po jo. Po sulčių gėrimo turi praeiti 15 – 30 min., kad galėtume valgyti kitokį maistą.

Sultys pakeliuose. Tai sultys, praradusios savo vertę. Dažniausiai jos su cukrumi, o jis rūgština organizmą. Jei pažymėta, kad jose nėra konservantų, paprastai būna daug cukraus. O koks jis – neaišku... Šios sultys – tai gaminys, kuris neatitinka pavadinimo „Natūralios sultys“. KiaušiniaiKiaušiniai rudais lukštais iš parduotuvės. Žmonės galvoja, kad tai kaime augintų vištų kiaušiniai. Deja, tai yra dažyti balti kiaušiniai. Į lesalą augintojai įdeda tam tikrų dažiklių, kurie nudažo lukštus ruda spalva. O juk ir rudų kiaušinių kaina panaši arba tokia pati kaip baltų. Ar žinote, kiek kainuoja tikri kaimiški kiaušiniai? Dabar parduotuvėse atsirado įvairių gamintojų rudų kiaušinių. Tai gal bent jie natūralesni.

Naminių vištų kiaušiniai. Tai kiaušiniai tų vištų, kurios gyvena laisvai ir minta natūraliu maistu – žolelėmis, grūdais, kirmėlėmis ir kt. Tokie kiaušiniai yra natūraliai rudais lukštais.Baltais lukštais kiaušiniai iš parduotuvės. Geriau rinktis juos, nei tiek pat kainuojančius kiaušinius rudais lukštais, parduodamais toje pačioje parduotuvėje.

31

Pastaba. Nepiktnaudžiaukite virtais ar keptais kiaušiniais. Jūs gaunate beverčius baltymus ir blogąjį cholesterolį (nors dabar stengiamasi tai paneigti).Vaisiai ir uogosDideli, sveikutėliai, blizgantys, bekvapiai vaisiai ir uogos. Dažniausiai šie vaisiai apdorojami tam tikromis specialiomis medžiagomis, kad negestų ir gražiai atrodytų. Net kirmėlės jų negraužia. Tuo jos protingesnės už žmogų. Tad pirmiausia prieš perkant vaisius, siūlau juos pauostyti. Jei obuolys kvepia obuoliu, tai jau geriau.

Vaisiai ir uogos išauginti Lietuvoje. Geriausia – iš kaimo ar ekologiškai prižiūrimo sodo, kiek apgraužti kirmėlių.

Neįprastų dydžių vaisiai ir uogos. Ko gera, kad jie genetiškai pakeisti. Verčiau pirkite įprastų dydžių ir formų vaisius ir uogas. Tegul jie būna mažiau išvaizdūs, bet tinkamesni mūsų sveikatai.

Citrinos, greipfrutai, apelsinai. Be jų mums sunku apsieiti, nes tai labai vertingi vaisiai. Tik neklausykite tų, kurie rekomenduoja juos valgyti su žievelėmis. Jų žievelės prisodrintos dezinfekuojančių medžiagų (pauostykite, kartais iš tolo jaučiamas šių medžiagų kvapas). Vargu ar įmanoma jas pašalinti.

SriubosMėsiškos sriubos. Pasakysiu tiesiai šviesiai – tai „lavono ištrauka“. Dar ne taip baisu, jei tas „lavonėlis kiaulikės ar vištikės“ iš kaimo, kur bent buvo šeriamos natūraliai ir negavo hormonų, antibiotikų, kitų medikamentų. Sultiniuose, kurie verdami iš pramoniniu būdu auginamų gyvulių mėsos, bus didžiuliai kiekiai žalingų mūsų sveikatai medžiagų. Apie tai rašyta skyrelyje „Ar tikrai būtina valgyti mėsą“.

Įvairių daržovių sriubos. Geriausia jas pagardinti su trupučiu aliejaus ar svieste patroškintomis daržovėmis. Būtinai be mėsos ar pieno.

Vištienos sultiniai. Tik tie medikai, kurie apie nieką daugiau nemąsto, gali rekomenduoti sultinį savo ligoniams. Geriau jau suvalgykite pačią mėsą, negu jos nuovirą. Kad įsisavintų sultinius, organizmas išeikvoja keliasdešimt kartų daugiau energijos nei mėsai įsisavinti. Atminkite, kad vištų auginimas pramoniniu būdu niekuo nesiskiria nuo kitų gyvulių auginimo. Jūs net neįsivaizduojate, kokiais tempais šios vištelės užauga (kad tik greičiau patektų ant stalo). Galvojate natūraliu būdu?

Įvairių kruopų sriubos su pupelėmis ar žirniais. Be mėsos ir pieno.

Sriubos „Magi“, „Galina Blanca“ ir kt. Jose ir yra hidrintų riebalų, apie kuriuos rašau rekomendacijose apie riebalus. Tai sriubos, kuriose nėra nieko natūralaus. Šios sriubos sunkiai virškinamos dėl jose esančių kietintų riebalų bei kitų priedų. O juk jas žmonės dažniausiai perka ruošdamiesi keliauti. Tada ir kyla didžiausių problemų dėl užkietėjusių vidurių.

Daigintų kviečių sriuba. Ji ypač tinka norint sustiprinti organizmą. Puikiai pasisavinama. Virti šios sriubos nereikia. Reikia mėsmale sumalti daigintus kviečius, užpilti juos karštu vandeniu (tik ne verdančiu) ir palaikyti termose 15 – 20 min. Jei norite, galite į ją prisidėti medaus. Ši sriuba įgauna gerą skonį ir malonu ją valgyti.Sriuba su lauko žolelėmis. Gali būti daržovių sriuba, tik prieš baigiant virti, į ją galima įmesti dilgėlių, kiaulpienių. Pavyzdžiui, vandenyje išverdame smulkiai supjaustytas bulves. Keptuvėje apkepiname svogūnus. Tada, kai suminkštėja bulvės, į puodą sudedame žoleles, svogūnus, pagal skonį druskos, pipirų, krapų. Valgome su grietine arba be jos. Žoleles reikia rinkti iš kuo ekologiškesnių vietų. Kad kiaulpienės netektų

32

kartumo, jas reikia 15 min pamirkyti vandenyje su druska.

Mėsa ir jos produktaiPieniškos ir kitokios dešrelės. Ar jūs galėtumėte pasakyti, iš ko jos pagamintos? Žmogus anksčiau jų neragavęs, manau nepasakytų, kad šis produktas iš mėsos. Ir tikrai būtų teisus. Kad pagaliau imtumėte suprasti, kuo maitinatės patys ir kuo maitinate savo vaikus, vėliau pateiksiu Jums kai kurių dešrelių sudėtį.

Rekomenduoju ligoniams, vyresniojo amžiaus žmonėms jos visai atsisakyti arba valgyti per savaitę ne daugiau kaip 2 – 3 kartus.Laukinės faunos mėsa. Tai bene natūraliausiai gyvenančių gyvūnų mėsa. Aišku, ji ne visiems prieinama. Be to, turi būti patikrinta veterinarijos laboratorijose.

Subproduktai (kepenys, inkstai, smegenys ir t.t.). Šiuose produktuose ypač didelis kiekis cholesterolio. Smegenyse (100 g) jo yra 2300 mg, kepenyse – 320 mg, (jautienos kepenyse – net 600 mg), kai riebioje kiaulienoje (100 g) yra 100 mg cholesterolio. O juk kepenys, inkstai – tai nuodų filtrai. Kraujas iš virškinamojo trakto paėmęs maisto medžiagas, pirmiausiai patenka į kepenis, kad apsivalytų nuo nuodingų medžiagų, kuriuose gauname su maistu. Ar tai jums nieko nesako?

Triušiena, kalakutiena, vištiena. Pravartu mėsą pirkti iš kaimo žmonių, kurie augina juos laisvai ir šeria natūraliu pašaru.

Rūkyti mėsos gaminiai. Rūkytuose mėsos gaminiuose yra kancerogeninių medžiagų, sukeliančių vėžį. Šios medžiagos yra panašios į tas, kurios randamos tabako dūmuose. Į rūkytus mėsos produktus, kad apsaugotų juos nuo gedimo, suteiktų jiems gražią išvaizdą, dažniausiai dedama nitritų, kurie virškinamajame trakte virsta kancerogeniškais nitrozaminais. Todėl su rūkytos mėsos gaminiais mūsų organizmas gauna dar daugiau blogybių, ne valgant natūralią mėsą.

Teisingai išvirta kiauliena. Ją reikia 2 – 3 kartus po 10 min nuvirti vandenyje. Kiekvieną kartą sultinius, kuriuose virė mėsa, išpilti, užpilant vis švaresnio vandens. Natūralūs lašiniai. Ne rūkyti, ne kepti ar kaip nors kitaip apdoroti, o tik įtrinti prieskoniais. Labai tinka su česnaku ar svogūnais.....

Aš itin atidžiai analizuoju produktų etiketes ir perku kuo natūralesnius produktus, t. y. iš kelių blogybių renkuosi mažiausią·

Nors esu perskaičiusi gausybę literatūros ir girdėjusi įvairiausių nuomonių apie kai kuriuos cheminius maisto priedus ir jų žalą organizmui, aš vadovaujuosi tokia logika: bet koks nenatūralus maistas ar jo priedas yra svetimkūni , ir jis pamažu diena po dienos griauna sveikatą. Mes galime tapti sveikesni tik tuomet, jei maitinsimės kuo natūralesniu maistu.

H. Knieriemen savo knygelėje "E numeriai", kurią jums siūlau įsigyti ir ja vadovautis, rašo: "Kokia mitybinė vertė maisto produktų, kuriuose gausybė maisto priedų: lipnumą reguliuojančių medžiagų, antioksidantų, kvapniųjų medžiagų, rišiklių, emulsiklių, putų stabilizatorių, fermentų, dažiklių, drėgmę išlaikančių, stingdančių medžiagų, tonizuojančių rūgščių, skonį gerinančių medžiagų, konservantų, paviršiau apdorojimo medžiagų, emulsinimo druskų, stabilizatorių, saldiklių, tešlos puriklių, tirštiklių. ( ... ) Būdami kūdikiai mėgavomės pačiu subtiliausiu, koks tik gyvenime begali būti, dalyku - motinos pienu, kurio sudėtyje yra visų svarbiausių "maisto priedų". Išsekus motinos krūties versmei, prasideda saldžios paguodos paieškos, ieškoma to, kas primintų prarastą rojų. Bet tai dažniausiai baigiasi akligatviu".

Dažniausiai dėl dirbtinio maisto "gerinimo" nukenčia pirmiausia vaikai ir jaunimas. Vaikams nuo mažų dienų iš kreipiamas skonio pojūtis, ir jie nebesugeba suvokti maisto natūralumo. Kuo daugiau maiste dirbtinio skonio :tr kvapų, tuo labiau šis maistas traukia. Jie ima protestuoti prieš natūralumą, ir tai kenkia jų sveikatai. Tuo aš įsitikinau pati, stebėdama savo anūkų mitybą.

Kai kurių maisto produktų etikečių analizė. Pirmiausiai susipažinkite (jei dar nesate susipažinę) su kai kuriais saldžiais vaikų mėgstamais produktais ir juos palyginkite.

33

Glaistytas varškės sūrelis su persikais ,.Magija" Šio sūrelio sudėtis: varškė, sviestas, glaistas 15,8% (cukrus, augaliniai riebalai, kavos milteliai,

emulsiklis lecitinas, kvapniosios medžiagos), persikų uogienė (uogienės sudėtis: cukrus, persikai, gliukozės-fruktozės sirupas, vanduo, obuolių koncentratas, tirštiklis - modifikuotas krakmolas, pektinas), identiškos natūralioms kvapniosios medžiagos, dažikliai (karotinas, kurkuminas), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, citrinų rūgštis, citrinų koncentratas.

Komentaras • Varškė - kiek jos šiame produkte, nenurodyta . • Emulsiklis lecitinas - emulsikliai suriša riebalus, aliejų, vandenį, nes paprastai be šių medžiagų

jie nesusimaišo. • Lecitinas vartojamas gaminant kreminius desertus, picas, sausainius, majonezą, kūdikių maistą.

Jis gaunamas iš sojų pupelių. Pastebėtos alerginės reakcijos į sojų lecitiną. Sojos būna genetiškai modifikuotos. Atkreipkite dėmesį į sojų pakuotės etiketę - ten kartais nurodyta, kad sojos nėra genetiškai modifikuotos. Vadinasi, ten, kur nėra tokio užrašo, jos gali būti modifikuotos ...

• Kvapniosios medžiagos - kokios, nenurodyta. Aišku, kad jos nėra natūralios. • Identiškos natūralioms kvapniosios medžiagos - tai cheminis laboratorijos produktas! • Modifikuotas krakmolas - produktą tirštinanti medžiaga. Tai krakmolas su genetiškai pakitusia

sudėtimi. • Dažikliai - kurkuminas (E100) ir karotinas (E160a). Tikėkimės, kad tai natūralūs dažai, nors gali būti pagaminti ir sintetiniu būdu. • Citrinos rūgštis - rūgštinanti medžiaga. Ši rūgštis neturi nieko bendra su vaisiuose esančia

rūgštimi. Ekologiškas jogurtas BIOS sveikam gyvenimui Pažiūrėkime, kuo šio jogurto sudėtis skiriasi nuo

minėto varškės sūrelio. Sudėtis: pienas, cukrus, 7% žemuogių, tirštikliai: krakmolas, želatina, E412, E410, pektinas, sausas nenugriebtas pienas, natūralios kvapnios medžiagos.

Komentaras • Krakmolas - nėra žodelio "modifikuotas" ir, ko gera, tai tiesa. • Želatina - paprastai ji būna gyvulinės kilmės. Geriau būtų, jei jos nebūtų. • E412 - tai natūrali tirštinanti medžiaga bei emulsiklis guaro guma. • E410 - natūrali tirštinanti medžiaga iš akacijos sėklų. Rašoma, jog ji gerina virškinimą. Laisvina vidurius. Tai baltosios akacijos guma. Išvada. Kaip pastebėjote, ekologiškame produkte žymiai mažiau maisto priedų ir jie natūralesni.

Ar ne geriau rinktis ekologiškesnį produktą? Tiršta grybų sriuba "Gallina Blanca" Sudėtis: krakmolas, hidrinti augaliniai riebalai, skonio stipriklis E621, druska 6,0% išrūgos,

laktozė, grybai, 3,3% daržovės (svogūnai, petražolės), pieno baltymai, skoninė medžiaga (?), saulėgrąžų aliejus, dažikliai E150d, paprikos ekstraktas.

Komentaras • E621 - natrio glutamatas. Dirbtinė medžiaga. Aromato ir skonio stipriklis. • E150d - sulfitinė amoniakinė karamelė, gaunama cheminiu būdu iš augalų. • Skoninė medžiaga - kas tai? • Hidrinti riebalai - tai sukietinti riebalai, labai žalingi mūsų organizmui. Krekenavos pieniškos virtos dešrelės Sudėtis: kiauliena, lašiniai, jautiena, vanduo, kiaulių odelių emulsija (?), galvijų riebalinė žaliava

(?), pieno miltai 0,5%, tirštik1is E412, konservantas E250, prieskoniai ir jų ekstraktai, emulsik1is E450, druska, aromato ir skonio stipriklis E621, antioksidantas E316, kvapniosios medžiagos, stabilizatorius E500, konservantas E262, antioksidantas E300, E330, gliukozė, dažik1is E120.

Komentaras • Tirštiklis E412 - guaro guma, natūrali tirštinanti medžiaga ir emulsik1is. • E250 - natrio nitritas - dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. I1gina dešros tinkamumo

trukmę ir suteikia šviežią raudoną spalvą. Pavojingas sveikatai! • Galvijų riebalinė žaliava - kas tai? Manyčiau, kad tai yra lašiniai, bet lašiniai jau paminėti.

Stebiuosi maisto pramonės atradimais. Ne mūsų galvelėms suprasti, kuo mes maitinamės ...

34

• Emulsik1is E450 - difosfatai - dirbtiniai stabilizatoriai, emulsik1iai, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Skatina kalcio pašalinimą iš organizmo (nerekomenduojama vaikams). Didesnės dozės gali sukelti kaulų retėjimą, šlakų nusėdimą, vaikų hiperaktyvumą. Jo yra glajuje, kiaušinių, bulvių gaminiuose, lydytame sūryje, dešroje, žuvies gaminiuose, kepiniuose.

• Aromato ir skonio stiprik1is E621 - natrio glutamatas. Dirbtinė medžiaga, pavojinga sergantiems astma, alergija, migrena ir tiems, kuriems dažnai skauda galvą.

• Antioksidantas E316·- natrio izoaskorbatas - dirbtinis antioksidantas. Pavojingumas neaiškus. • Kvapniosios medžiagos. Kokios jos, nenurodyta. • Stabilizatorius E500 - natrio karbonatas (soda). Gaminamas cheminiu būdu. • Konservantas E262 - natrio diacetatas (acto rūgšties druska). Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti

ir konservuojanti medžiaga. Pavojingumas kol kas nenustatytas. Mažos dozės nepavojingos. • Antioksidantas E300 - askorbo rūgštis (vitaminas C). Sintetinis produktas. Stabilizuoja raudoną

spalvą. • Antioksidantas E330 - citrinos rūgštis. Gaminama iš cukraus pramonės atliekų. • Dažiklis E120 - tikrasis karminas. Vidutiniškai pavojingas. Raudonas. Panašios sudėties yra ir kitos dešrelės, net tos, kurios skirtos vaikams. Parduotuvėje radau

dešreles, kurių etiketėje nurodyta, jog jos skirtos mažyliams. Įdėmiau pastudijavusi sudėtį, aptikau vieną pavojingiausių konservantų natrio nitritą! Nitritai virškinamajame trakte virsta medžiaga, vadinama nitrozaminu, kuri yra kancerogeniška, t. y. sukelianti vėžį. Nitritai ypač pavojingi mažyliams, nes jis sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi. O kam deguonis mums reikalingas? Jo dėka iš maisto mūsų ląstelėse atpalaiduojama energija. O juk mažyliams daugiausiai jos reikia! Daugelis, ypač pramonininkai, pasakytų, kad ne kiekvieną dieną tas dešreles valgome ir negauname tokio kiekio, kad galėtų mums pakenkti. Noriu pasakyti, kad mes ne tik iš dešrelių, bet ir su kitu maistu bei gėrimais gauname kenksmingų medžiagų. Kur jų nėra?

Dėmesio! Visos kenksmingos mūsų organizmui medžiagos nevirškinamos. Jos kaupiasi metų metus, kol pagaliau susergame! Tai įrodyta. Apie ši biologijos dėsningumą rašiau skyrelyje "Kur daugiausiai susikaupia cheminių teršalų?"

Mamytės! Būkite gudrios ir protingos! Savo mažyliams nepirkite bet ko. Išmokite skaityti etiketes ir vadovaukitės principu - iš kelių blogybių renkuosi mažesnę!

Genetika mūsų gyvenime

Genetiškai modifikuoti organizmai ir jų reikšmė. Su tokiais pavadinimais kaip "genetiškai modifikuoti organizmai", "genetiškai modifikuoti produktai ar jų priedai", vis dažniau susiduriame. Kokia iš jų nauda? O gal jie kenksmingi sveikatai? Manau, ne visi mokėtės genetikos. O jei ir mokėtės, ar domėjotės šiuo mokslu? Dar kartą priminsiu, kas yra genai, DNR, chromosomos. Paaiškinsiu kuo paprasčiau. Genas - chromosomos dalelė, atsakinga už tam tikrą baltymą, lemiantį kurį nors žmogaus ar kito organizmo požymį, pvz., insulino gamybą, akių spalvą, augimą, ausų formą ir t. t. Genai išsidėstę chromosomose, t. y. dariniuose, esančiuose ląstelių branduoliuose. Kartu su chromosomomis vaikams iš tėvų perduodama paveldėjimo informacija. Pagrindinė chromosomų sudėtinė dalis yra DNR, kuri vadinama paveldėjimo informacijos apie kiekvieną žmogų ar kitą organizmą saugotoja. Kiekvienas žmogus savo nelytinėse ląstelėse turi 46 chromosomas. Jos išsidėsčiusios poromis pagal dydį, formą, genų išsidėstymo vietą. Kodėl būtent po dvi? Todėl, kad viena iš jų gaunama iš mamos, kita - iš tėvo. Bet kokie pakitimai pačiose chromosomose ar jų skaičiaus pasikeitimas gali sukelti genetines ligas. Esant bent mažiausiems įtarimams, atliekami genetiniai būsimo kūdikio tyrimai.

Genetikos mokslas įdomus ir toli pažengęs. Todėl genetikai šiandien sugeba atlikti įvairias manipuliacijas genais, t. y. gali iš vieno organizmo chromosomos paimti reikiamą geną ir jį perkelti į kitą organizmą. Pavyzdžiui, vis daugėja žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kuriems gydyti reikalingas hormonas insulinas. Anksčiau insulinas buvo išgaunamas iš kiaulių kasos, bet jis labai brangus ir ne visiems prieinamas. Genetikai rado išeitį. Žmogaus insulino gamybą reguliuojantys genai buvo perkelti į

35

bakterijas, kurios šį hormoną ėmė išskirti į tą terpę, kurioje jos auginamos ir dauginamos. O dauginasi jos itin greitai. Taip gaunamos genetiškai modifikuotos bakterijos, nuolat gaminančios insuliną. Toks insulinas žymiai pigesnis, nes ir pats jo gamybos metodas daug pigesnis. Kitas pavyzdys. Aš jau minėjau saldiklį aspartamą, kurio reikėtų vengti vartojant maisto produktus ar gėrimus. Šio saldiklio gamybai reikalinga aminorūgštis - fenilalaninas. Pasirodo, yra bakterijų, kurios gamina šią aminorūgštį. Dažnai tokios bakterijos būna pavojingos. Biotechnologai iš šių bakterijų paima genus, atsakingus už fenilalanino gamybą, ir perkelia į tokias bakterijas, kurios mažiau patogeniškos ir žymiai greičiau dauginasi. Tokiu būdu gaunama aminorūgštis, reikalinga saldiklio aspartamo gamybai. Štai kodėl produktų etiketėse minimas fenilalaninas. Įvairių genų manipuliacijos daromos ir su augalais, ir su gyvūnais. Augalai ir gyvūnai, turintys iš kitų organizmų perkeltų genų, dar vadinami transgeniniais organizmais. Aš stebėdavausi, kad importuotų pomidorų išvaizda tokia kaip ir prinokusių, o patys būna kieti. Manyčiau, kad jie modifikuoti... Natūralius pomidorus sunku tiekti rinkai, nes, pradėję nokti, ima greitai minkštėti. Paprastai jie skinami neprinokę, tik prieš pat pardavimą apdorojami hormonu, kad prinoktų. Tačiau apdoroti pomidorai neskanūs ir neturi didelės paklausos. Todėl buvo sumanyta į pomidorą įkelti papildomą geną, kuris nustelbia tikrojo geno, atsakingo už nokimą, veikimą. Modifikuoti pomidorai kietesni, lėčiau noksta ir ilgiau išsilaiko. Be to, iš jų gaminama tirštesnė tyrė, naudojama sriuboms arba kečupams. Pavyzdžiui, jei norima, kad žuvys, triušiai, kiaulės ir kt. būtų didesni nei natūralūs, jie gali gauti jaučio geną, atsakingą už augimą. Pvz., tokios modifikuotos žuvys auginamos specialiuose tvenkiniuose, kad nepatektų į natūralias ekosistemas ir joms nepakenktų ... Buvo atliekami tyrimai, bandant žmones gydyti genų terapijos metodu. Chemoterapija vėžiu sergančių žmonių organizme sunaikina ne tik vėžines, bet ir sveikas ląsteles. Klinikinių bandymų metu pacientams buvo įvesti genai, sustiprinantys sveikų ląstelių atsparumą chemoterapijai. Ar atneš sėkmę šie ir kiti tyrimai - dar neaišku. Įdomus toks pavyzdys. Bakterijos genetiškai modifikuojamos, kad būtų naudingos ne tik pramonei, bet ir aplinkosaugai. Yra natūraliai egzistuojančių bakterijų, kurios maitinasi nafta ir kitomis toksinėmis medžiagomis. Todėl iš šių bakterijų chromosomų išgautas reikalingas genas buvo perkeltas į kitas bakterijas, kurios jau galėjo išvalyti didžiulius tam tikrų nuodų kiekius, o pačios išlikdavo jiems atsparios. Dar įdomiau: į šias bakterijas buvo įterpti "savižudybės" genai, kurie jas priversdavo pačias susinaikinti, atlikus savo darbą. Manau, kad bendram supratimui apie modifikuotus organizmus pavyzdžių užtenka. (Pavyzdžiai paimti iš Sylvia S. Mader bei Gareth Priee Jane Taylor biologijos knygų.) Kaip reikėtų vertinti genetiškai modifikuotus produktus? Kol kas aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes patys mokslininkai nesutaria. Kai kurie, pavyzdžiui, ekologai, mano, kad tai - ateities klausimas. Atliekami ;vairūs tyrimai, bet jų atsakymų sulauksime ne taip greitai. Tad kaip mes, paprasti žmonės, turėtume elgtis: valgyti modifikuotus produktus ar jų vengti? Įsitikinusi, kad tokių modifikuotų produktų rinkoje yra nemažai, tik, deja, mes ne visus juos pažįstame. Man labai patiko mediko, bioetikos mokslų daktaro, kunigo Andriaus Narbekovo atsakymas į šį klausimą vieno susitikimo metu. Štai jo atsakymas: "Teisėjo yra toks geras atsparumo principas. Jei tu nežinai, ar tai gali pakenkti, nevalgyk. Paprasta taisyklė ... " Šios taisyklės mums ir belieka laikytis! Venkime tokių produktų, kurie kelia mums įtarimų savo išvaizda ar kita kuo. Tad ar ne geriau suvalgyti obuolį su kirminėliu? Visada vengiu valgyti tvenkiniuose dirbtinėmis sąlygomis išaugintas žuvis - lašišas, karpius ... Aš įsitikinusi, kad šios žuvelės gauna "visko", kad kuo greičiau patektų ant stalo, butų kuo didesnės ir išvaizdesnės. O ir nenorėčiau suvalgyti žuvį su jaučio genu ... Gaila, kad žmonės nenatūralias žuvis perka kaip delikatesą ir maitina jomis net sunkų ligonį. Pavyzdžiui, Norvegijoje tvenkiniuose auginamos žuvys ypač pigios, o brangios tos, kurios auginamos natūralioje aplinkoje. Aišku, ne visiems tokią žuvį skanauti ... Tai gal geriau valgyti kitokią žuvį, pvz., skumbrę ar silkę?

36

Kas žinotina apie riebalus

Kokį aliejų pirkti geriausia? Ulrich Strunz (vidaus ligų gydytojas ir molekulinės medicinos specialistas) ir Andreas Jopp (mitybos žurnalistas) knygoje "Sveikata ir riebalai" rašo: "Nebūtina mažiau vartoti riebalų, svarbu pasirinkti tinkamus". O tai yra svarbu dėl to, kad:

• ilgiau gyventume; •70% sumažintume širdies ir kraujagyslių ligų riziką; • perpus sumažintume diabeto riziką; • aprūpintume smegenis impulsams laidžiais riebalais. Žinome, kad dažniausia mirčių priežastis

yra širdies ir kraujagyslių ligos. Jei žmogaus širdies ir kraujagyslių sistema būtų sveika, jis gyventų iki 120 metų. Daugelyje leidinių, taip pat ir nurodytų autorių knygoje, minimi pasaulio regionai, kuriuose žmonės gyvena labai ilgai. Vienas iš tokių regionų yra Kretos sala. Daugelis čia gyvenančių žmonių sulaukia gilios senatvės. Palyginus su Šiaurės Europa, šioje saloje 20 kartų rečiau sergama miokardo infarktu ir 50% mažiau vėžinėmis ligomis.

Mokslininkai teigia, kad ne saulės šviesa, ne ramus ir džiaugsmingas gyvenimas, ne paveldėjimas lemia čia gyvenančių žmonių ilgaamžiškumą, nes jaunimas, persikėlęs gyventi į didesnius miestus, taip pat ima sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Ilgą gyvenimą lemia jų mityba. Tad ką jie valgo?

Jie valgo daug vaisių, daržovių, riešutų, lapinių daržovių . .Juose gausu ne tik organinių medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų), bet ir labai naudingų sveikatai nesočiųjų omega-3 riebalinių rūgščių. Kretos salos gyventojai vartoja daug alyvuogių aliejaus! Šis aliejus yra sveikiausių nesočiųjų riebalų pavyzdys.

Tikrai tenka matyti daug žmonių, stovinčių prie aliejų lentynos ir mąstančių, kurį jam išsirinkti. Ir aš nesu didelė aliejų išmanytoja, bet knygos "Sveikata ir riebalai" žinovai mus moko labiausiai vertinti natūralų alyvuogių aliejų .

• Alyvuogių aliejuje yra daug augalinių medžiagų, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, bei vitamino E. Šie antiokksidantai saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų .

• Alyvuogių aliejuje gausu mononesočiųjų riebalų, kurios sveikesnės už polinesočiąsias. Šis aliejus padeda 70% sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, 50% sumažinti diabeto riziką, saugo nuo nervų sistemos ligų.

• Alyvuogių aliejus ypač mažina blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje. O visa tai, aišku, prailgina mūsų gyvenimą!

Kaip išsirinkti alyvuogių aliejų? Aliejus skirstomas pagal kokybę. • Ekstra natūralus alyvuogių aliejus. Jis pagamintas iš pačių geriausių alyvuogių ir ypač geros

kokybės (laisvų riebiųjų rūgščių neturi būti daugiau kaip 0,5 g). • Natūralus alyvuogių aliejus. Jame gali būti iki 2 g laisvų riebiųjų rūgščių. Žodis "natūralus"

reiškia, kad aliejus nėra papildomai apdorotas ir sumaišytas. • Alyvuogių aliejus. Tai rafinuotas aliejus. Rafinuotas vadinasi, chemiškai valytas, naudojant

stiprų natrio šarmą, bei šviesintas, naudojant aliuminio silikatus ir aktyviąją anglį. Rafinavimas padeda pašalinti blogą skonį bei kartumą suteikiančias medžiagas. Taip prarandama daug naudingų medžiagų. Paprastai į tokį nuskurdintą aliejų įmaišoma natūralaus.

• Alyvuogių išspaudų aliejus. Jis gaunamas iš išspaustų alyvuogių liekanų. Išspaudos apdorojamos termiškai ir cheminiais tirpikliais, vėliau maišomos su skonį ir aromatą gerinančiu aliejumi. Tokio aliejaus vartoti nerekomenduojama.

Kaip sužinoti, kur užaugintos alyvuogės? Pasirodo, kilmės šalis etiketėje nurodoma tam tikrais ženklai . Pavyzdžiui, ženklas A.O.P reiškia Prancūziją, P.D.O - Graikiją, D.D.P - Ispaniją, Portugaliją ir Italiją. Prancūzijoje ypač mažai pagaminama labai švelnaus skonio aliejaus .,Provance". Išvardintose vietovėse, pažymėtose raidėmis, išspaudžiama mažai aliejaus, bet jis kokybiškas ir brangesnis.

Alyvuogių aliejus, kurio etiketėje nurodyta kilmės šalis, ypač tinka šaltiems patiekalams gaminti ir duonai pamirkyti vietoj sviesto. Šiose vietovėse alyvuogių medžiai auga stačiuose šlaituose, kur negali privažiuoti technika, todėl naudojamas tik rankų darbas. Dėl to aliejus žymiai brangesnis. Aš vartoju aliejų, išgautą būtent tokiu būdu, - tai "Kalamata D.O.P" ir "Sitia Crete D.O.P".

Į ką dar atkreipti dėmesį perkant alyvuogių aliejų? Jis turi būti natūralus, pirmo spaudimo, alyvuogės apdorojamos tik mechaniniu būdu. Labai svarbi sąvoka, perkant aliejų, yra "šalto spaudimo". Ekstra natūralus yra tikrai natūralus ir ne rafinuotas aliejus. Natūralų alyvuogių aliejų galima išlaikyti

37

net dvejus metus. Jis tinka kepimui, nes kaitinant netamsėja ir nedega taip, kaip kiti augaliniai aliejai, kurių sudėtyje yra netinkamas polinesočiųjų (kitaip vadinamų nepakeičiamų) omega-6 ir omega-3 riebalinių rūgščių santykis.

Dėl šios priežasties nepageidautina piktnaudžiauti aliejumi, kuriame daug omega-6 riebalinių rūgščių. Iš sėklų ir grūdų spaustas aliejus turi ypač daug omega-6 riebalinių rūgščių (saulėgrąžų, kukurūzų ir kt.).

Be alyvuogių aliejaus, specialistai dar rekomenduoja vartoti sėmenų, graikinių riešutų bei kviečių gemalų aliejų. Jame daug naudingų omega-3 riebalinių rūgščių. Tačiau iš šių kultūrų pagamintas aliejus greitai apkarsta, todėl patariama laikyti jį šaldytuve ir suvartoti per 3-4 savaites (atidarytą).·

Ar užrašas ant kai kurių aliejaus rūšių "be cholesterolio" atitinka tikrovę? Ne, tai yra tik triukas, kad vartotojai labiau pirktų. Žmonės mano, kad kaip tik toks aliejus sveika širdžiai ir kraujagyslėms. Tai netiesa, nes augaliniuose produktuose cholesterolio iš viso neturi būti.

O dabar apie augalinį aliejų, kurį mes paprastai perkame. Dažniausiai perkame dėl to, kad pigesnis, kad gražiai atrodo - permatomas, skaidrus, aukso spalvos ... Tokiu "vaizdeliu" ir klaidinami pirkėjai. Dažnai etiketėse net nenurodoma, iš ko šis aliejus pagamintas.

Šiame aliejuje yra mažas kiekis geriausių mononesočiųjų riebalinių rūgščių, tačiau ten daugiausia polinesočiųjų riebalų, ypač daug omega-6. Tiesa, ir omega-3, ir omega-6 vadinami nepakeičiamomis riebalinėmis rūgštimis, kurių organizmas turėtų gauti su maistu. Tačiau bėda ta, kad augaliniame aliejuje vyrauja omega-6 riebalinės rūgštys, ir šių dviejų rūgščių santykis siekia net 120:1 (turi būti apie (' 5:1). Šitoks santykis būna dagių, vynuogių sėklų, saulėgrąžų moliūgų sėklų, kukurūzų gemalų sėklų (55:1) aliejuje.

Mūsų organizmas gauna per didelį omega-6 riebaliniq rūgščių kiekį, nes jų yra ne tik aliejuje, bet ir margarine bei su margarinu keptuose kepiniuose, pusfabrikačiuose, majoneze, salotų užpiluose, aliejuje gruzdintuose kepiniuose.

Kodėl nenaudingas ir net žalingas per didelis omega-6 riebalinių rūgščių kiekis? Specialistai teigia: • per didelis omega-6 riebalinių rūgščių kiekis mažina "gerojo" cholesterolio kiekį;

• iš omega-6 rūgščių sintetinamas hormonas, skatinantis kraujo krešėjimą, todėl greičiau užgyja žaizdos; tačiau, jei šio hormono pagaminama daugiau, kraujo kūneliai labiau limpa ir apsunkina kraujo tekėjimą, ir po kurio laiko galima susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis;

• per didelis omega-6 riebalinių rūgščių kiekis siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį (omega-3, priešingai, plečia kraujagysles);

• skatina organizme uždegimines reakcijas, kurios laikui bėgant nualina mūsų imuninę sistemą. Labai gaila, kad ne visose etiketėse nurodoma, koks yra omega-3, omega-6 riebalinių rūgščių

kiekis. Dar viena didelė augalinio aliejaus (taip pat ir kai kurių kitų produktų) blogybė. Jie

daugiausia būna rafinuoti ir dezodoruoti. Į tai reikia labai atsakingai žiūrėti tiems, kurie saugo savo sveikatą. Manau, kad jums įdomu '"žinoti, ką reiškia rafinavimas ir dezodoravimas.

Rafinavimas - tai cheminis aliejaus valymas! Spaudžiant aliejų dėl netinkamos technologijos susidaro nepageidaujamos medžiagos (apkartę riebalai, irimo produktai ir kt.), kurias reikia pašalinti, t. y. rafinuoti, kartais to prireikia net kelis kartus. Rafinavimas atliekamas šiais būdais. Vienu atveju naudojamas natrio šarmas. Aliejų šviesinant, kai kurie pigmentai (dažai) šalinami aukšta temperatūra ir pridedama cheminių medžiagų. Vertingos riebalinės rūgštys virsta pakitusiomis riebiosiomis rūgštimis, kurios jau tampa žalingos.

• Dezodoravimas vyksta esant labai aukštai temperatūrai, siekiančiai iki 200°C. Kaitinamas ir garinamas aliejus nebetenka skonį ir kvapą teikiančių medžiagų. Pauostykite: augalinis aliejus jokio kvapo ar skonio, kuris primintų, iš kokių augalų spaustas, neturi.

Dezodoruojant susidaro transformuotų riebalų, apie kuriuos skaitykite toliau. Rafinavimo metu taip pat pašalinami pesticidų likučiai bei kitos cheminės medžiagos, naudojamos auginant derlių. Bent jau tiek gerai!

Kokius riebalus specialistai vadina "žudikais". Taip jie vadina sukietintą augalinį aliejų. Turėtume suprasti, kad jis žalingas sveikatai. Žala priklauso nuo to, kiek jo suvartojame. Bet gal pirmiausia su juo susipažinkime. Apie tai jau šiek tiek rašiau skyrelyje "Iš kelių blogybių rinkimės mažiausią". Jie gaunami dirbtinai sukietinant kokį nors augalinį aliejų, kaitinant jį iki 240°C temperatūros. Tokiu būdu susidaro visiškai nauji, mūsų organizmui nepriimtini riebalai, dar vadinami

38

transformuotais riebalais. Kam jie kietinami, tikriausiai suprantate. Kaip tada pagaminti kietus margarinus, kietas sintetines sriubas? O juk etiketėse aiškiai parašyta, kad sudėtyje yra augalinio aliejaus. Tiesa, kai kurių produktų etiketėse būna paminėta, jog yra sukietintų riebalų. Atkreipkite į tai dėmesį.

Sukietintų riebalų yra margarine, sintetinėse sriubose, sausainiuose, šaldytose picose, šokoladiniuose kremuose ir 't. t. Kiek tų riebalų ten yra, nenurodoma, nors maisto pramonės specialistai teigia, kad kiekį nuolat mažina. Tikėkimės! Tai pramonininkams labai patogūs riebalai, nes jie .,nesensta", todėl žymiai pailgėja produkto galiojimo laikas. Jeigu galėtumėte nusipirkti tokių riebalų, jie jums išliktų .. švieži" net apie 10 metų. Mūsų organizme jie neištirpsta. Tad kokia šių riebalų žala?

• Nuo jų kietėja mūsų ląstelių - pagrindinio gyvybės vieneto - membranos (apvalkalai). Jos darosi neelastingos ir apsunkina reikalingų medžiagų patekimą į ląstelę.

• Jie didina "blogojo" cholesterolio kiekį ir naikina gerąjį" . Tokios neigiamos įtakos, pasak knygos "Sveikata ir riebalai" autorių, nedaro jokie kiti riebalai.

• Kasdien suvalgant 2% transformuotų riebalų, dukart padidėja mirtinų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o susirgti diabetu galimybė padidėja iki 36%. Rašoma, jog "jokie kiti riebalai nedaro tokio fatališko poveikio jūsų organizmui."

Ką mums belieka daryti? Nieko nevalgyti? Manau, jog paskaičius daugeliui kils toks piktas klausimas. Tad ką daryti? Duodu jums nuoširdžius patarimus.

• Laikykitės principo: "Iš kelių blogybių renkuosi mažiausią". • Jūs ir taip gerai žinote, kad paminėti produktai, kuriuose dažniausiai randama sukietintų riebalų,

nėra sveiko maisto produktai, todėl jų valgyti reikia saikingai . • Vartokite tokius produktus, kuriuose yra paties Kūrėjo sukurtų organinių riebalų: riešutus,

avokadus, sėklas. Riešutai ir avokadai - tai geros sveikatos sergėtojai. Nė viename produkte nėra tiek gyvybiškai

svarbių mūsų organizmui medžiagų, kiek jų yra riešutuose. Juose yra vitaminų, mineralų, baltymų, mikroelementų bei pačių sveikiausių ir reikalingiausių riebalų, kurių nauda sveikatai ypač didelė. Svarbiausia tai, kad riešutuose išvardintų maisto medžiagų yra toks didelis kiekis, kad per dieną užtenka suvalgyti vos kelis riešutus.

Ar prisimenate (tie, kurie esate vyresni), kaip kadaise mėgdavote riešutauti ir rieškučiomis valgydavote riešutus? o dabar? Pamiršome visa tai ir dabar riešutų beveik nevartojame. Tik negalvokite, kad valgydami žalingus produktus, kuriuose įdėti keli riešutai, jūs būsite sveiki. Tuose produktuose daugiau cukraus ir kitų blogybių, negu naudos. Patys naudingiausi riešutai yra tie, kuriuose daugiausia mononesočiųjų riebalinių rūgščių. Tad pirmos trys vietos skiriamos:

1. lazdynų riešutams (80% mononesočiųjų riebalinių rūgščių); 2. migdolams (75%); 3· pistacijoms (70%). Tačiau aš pati pirmą vietą paskirčiau migdolams, nes tai yra riešutai, kurie net nepamirkyti

šarmina kraują (paskaitykite apie šarminančių ir rūgštinančių kraują produktų naudą). Juolab kad mokslininkai migdoluose atrado priešvėžinę medžiagą, todėl jie teigia, kad vėžio profilaktikai užtenka 3 migdolų per dieną. O jeigu suvalgysite daugiau, tai bus tik į sveikatą.

Kokią naudą teikia riešutai? • Nuo riešutų ne tunkama, o priešingai - mažėja svoris. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu ištirta

34 000 Kalifornijos gyventojų. Pasirodo, kad dažnai valgantys riešutus žmonės turi mažiau antsvorio. • Riešutai mažina "blogojo" cholesterolio kiekį iki 25%. • Riešutuose yra idealus riebalinių rūgščių santykis, todėl jos, taip pat riešutuose esantis selenas,

cinkas, varis, B grupės vitaminai, folio rūgštis ir kt. 50-60% sumažina miokardo infarkto riziką. Tai patvirtina išsamūs moksliniai tyrimai ("Sveikata ir riebalai").

Kaip vartoti riešutus, kad jie būtų naudingiausi? Jie valgomi tik vieni, pvz., tarp valgymų. Jų galima neštis į darbą, einant pasivaikščioti. Riešutai labiausiai dera su daržovėmis.

Avokadai - tai riebūs vaisiai, kaip ir alyvuogės. Juose taip pat labai daug mononesočiųjų riebalinių rūgščių, todėl ji teikia tokią pat naudą, kaip ir riešutai. Avokaduose yra labai daug kalio.

Mano patarimas. Jei ruošiate daržovių ir žalumynų salotas su avokadu, siūlau gerai prinokusį avokadą sutrinti šakute į košelę ir tik tada į ją dėti susmulkintas kitas daržoves ir žalumynus, pvz., papriką, šviežius kopūstus, morkas, svogūnų laiškus, česnaką ir kt. Kruopščiai viską išmaišykite.

39

Nereikia pilti jokio aliejaus, nes pats avokadas yra nuostabiausi riebalai! Galite į tokias salotas įspausti truputį citrinos sulčių, jei norite, įberkite jūros druskos. Galite valgyti su duona. Duona yra geriausia be mielių. Skanaus!

Specialistai rekomenduoja pirkti ir kanapių aliejų, nes kanapės yra vaistingieji augalai. Tačiau kanapių ir kitų aliejų nepirkite iš parduotuvių, kuriose jie laisvai pilstomi! Manau, suprantate, kodėl? Jei ne, tai aš jūsų paklausiu: "Ar galėdami nusipilti gero aliejaus, jūs nesusigundytumėte taip padaryti? Kad nebūtų žymu, vietoj jo įpiltumėte paprasto augalinio aliejaus ... " Na, gerai, jūs esate sąžiningas žmogus ir to ne darytumėte, o kiti, per kurių rankas šis aliejus perėjo? Pravartu pirkti aliejų iš tiesioginių tiekėjų!

Sveikiausia valgyti riebias žuvis • Jose yra daug gerųjų omega-3 riebalinių rūgščių, kurios mažina kraujo krešėjimą, gerina kraujo

tekėjimą kraujagyslėmis, mažina "blogojo" cholesterolio kiekį, padeda išsaugoti sveiką širdį bei išlaikyti sveikas kraujagysles. Sumažina miokardo infarkto tikimybę.

• Lediniame poliarinių jūrų vandenyne gyvenančios žuvys turi daugiausia omega-3 riebalinių rūgščių. Tik didelio šių rūgščių kiekio dėka žuvys pačios nepavirsta ledu. Tad kuo riebesnė žuvis, tuo naudingiau sveikatai.

• Jei 2 kartus per savaitę valgysime riebias jūrų žuvis, sumažinsime artrito riziką! • Daugiausia omega-3 riebiųjų rūgščių yra šiose riebiose jūros žuvyse. Vardiju paeiliui pagal

rūgščių kiekį: tunuose, silkėse, skumbrėse, lašišose (sugautose natūraliose ekosistemose). Atsiminkite! Mūsų parduotuvės prekiauja lašišomis, kurios daugiausia užaugintos dirbtiniuose tvenkiniuose nenatūraliomis sąlygomis! Geriausios žuvys yra sugautos natūraliuose vandenyse. Aišku, jos ir brangesnės! Tik netikėkite asmenimis, parduodančiais žuvį ir teigiančiais, kad žuvis sugauta. Žiūrėkite į kainas!

• Liesos žuvys, anot specialistų, mažiau naudingos. Jie teigia, kad "pirkti liesas žuvis - tas pats, kaip specialiai pirkti vitaminus sumažintu kiekiu".

• Vėžiagyviai priskiriami prie daugiausiai cholesterolio turinčių produktų. • Jei mėgstate konservuotas žuvis, rekomenduojama nepirkti žuvų konservuotų aliejuje, nes

nereikia papildomų riebalų! Geriausia pirkti konservuotą savose sultyse, vandenyje ar pomidorų padaže be aliejaus.

• Geriausios ir šviežiausios žuvys sušaldomos laivuose, vos jas pagavus. • Namuose žuvis geriausia atšildyti šaldytuve, o laikyti maišelyje su ledo gabalėliais. �Kaip turi atrodyti šviežios žuvys? • Neturi būti spalvos pasikeitimų. • Paspaudus žuvį pirštu, įdubimas turi tuoj išsilyginti. Jei liko duobutė, vadinasi, žuvis sena. • Sritis po žiaunomis turi būti skaisčiai raudona, bet ne pilkai ruda. • Nepjaustyta šviežia žuvis turi būti drėgna, bet ne gleivėta. • Jei atšildyta žuvis pasidaro pažliugusi, vadinasi, ji užšaldyta netinkamai. Atminkite! Žuvies reikia valgyti ne daugiau kaip 1 ar 2 kartus per savaitę. Tą savaitę turėtumėte

susilaikyti nuo mėsos arba keisti - 1 dieną per savaitę valgyti žuvį, o kitą dieną - mėsą. Žuvis, kaip ir mėsa, taip pat valgoma tik su daržovėmis. Nevalgykite su angliavandeniniu maistu duona, bulvėmis,� ryžiais ar kitomis kruopomis!

Žuvų riebalai kapsulėse Rekomenduojama geriau vartoti žuvų riebalus, kurie išgauti iš riebiųjų žuvų mėsos. Tokiuose

žuvų riebaluose yra daugiausia omega-3 riebalinių rūgščių. Žuvų taukai, išgauti iš žuvų kepenų, turi daug vitamino D ir A, kurių galima ir perdozuoti. Be to, jie išgauti iš kepenų, kurios yra kiekvieno gyvūno "cheminė laboratorija" , nes čia nukenksminamos į kūną patekusios nuodingos medžiagos, todėl tikėtina, kad kenksmingų medžiagų gali būti ir iš kepenų išgautuose žuvų taukuose. Tokių žuvų taukų nerekomenduojama gerti besilaukiančioms moterims!

Be to, nepirkite žuvų taukų, iš kurių pašalintas natūralu kvapas ir skonis. Tai žuvies taukai su citrinos, vaisių ir kt. skoniu bei kvapu. Būkite protingi! Na, užteks tų cheminių "paskaninimų".

Labiau tikėtina, kad kapsulėse esantys žuvų riebalai natūralesni. Apsilankiusi vaistinėse, aš pasidomėjau, kaip sužinoti, ar žuvies taukai išgauti iš švarių natūralių ekosistemų (vandenynų) ar iš dirbtinių veisyklų. o tai labai svarbu! Deja, nė vienoje vaistinėje į šį klausimą atsakymo negavau. Iš gausaus žuvų taukų pasirinkimo radau vienintelius "Bional" žuvies taukus kapsulėse, kurių etiketėje

40

buvo parašyta, jog riebalai išgauti iš švaraus vandenyno žuvų. Tikėkimės, kad žuvų riebalai ne iš genetiškai modifikuotų žuvų ...

Kad įprastas maistas taptų sveikesnis

Kulinariniai receptai

Duona sveikatai5 stiklinės rupių miltų, šaukštelis jūros druskos, šaukštas medaus, 1,5 stiklinės lieso rūgusio

pieno. • Sumaišyti miltus su druska, medų - su rūgpieniu, o paskui iš šių produktų gerai išminkyti tešlą.

Pastatyti šiltai 1-2 val., tegul pakyla. Paskui dar kartą paminkyti, suformuoti kepaliuką, dėti į kepimo skardą ir dar palaikyti pusvalandį. Kepti 210°C apie 40 min. Požymis, kad duona jau iškepė, - duslus garsas, kai kepaliuką padaužome iš apačios. Nekepti per ilgai!

Ruginė duona2-3 stiklinės ruginių miltų, apynių raugo, kmynų, keli šaukštai aliejaus, ajerų miltelių (arba

šviežių ajerų). Raugo paruošimas ir kepimas. Saują džiovintų ar šviežių ajerų užplikyti stikline verdančio

vandens, uždengti ir palikti parai kambario temperatūroje. Perkošti, į šį skystį įdėti šaukštą ruginių. miltų, medaus, druskos, išplakti viską ir palikti parai ar dviem, kol ims kilti burbuliukai. Kai pajaučiamas rūgštus skonis, imama kelis šaukštus raugo ir įmaišoma į tešlą. Viską sudėjus, išminkyti iki grietinės tirštumo. Formuoti delno dydžio kepaliukus ir kepti skardoje apie 30 min. 200°C. Skardą pabarstyti ajerais. Jei švieži, papjaustyti gabalėlių, bet geriausia, jei turite džiovintų ajerų miltelių. Į tešlą galima pridėti razinų, moliūgų sėklų ir kt.

Duona su česnakais ekstra alyvuogių aliejuje Tai labai greitai paruošiamas ir sveikas bei skanus patiekalas. Supjaustome arba rankomis

gabaliukais sugnaibome juodą duoną, apipilame aliejumi ir sudedame smulkiai supjaustytą česnaką. Išmaišome ir valgome. Man skanu, o jums? Noriu patarti, kad geriau vartotumėte ekstra alyvuogių aliejų. Prie kartumo priprantama.

Arakeliano duonaTokią duoną kepti rekomendavo G. Malachovas. Tą aš ir padariau. Tai duona, kurioje išsaugotos

visos natūralios medžiagos, kepta be mielių. O tai labai svarbu mūsų virškinimui. 1 kg rupių antros rūšies miltų, 100 g augalinio aliejaus, 100 g medaus, 1 stiklinė vandens. Vietoj vandens aš kartais pilu mineralizuoto gazuoto vandens. Tešla pasidaro puresnė. Iš tešlos

padarome paplotėlį· Jį dedame į orkaitę ir džioviname 45-48°C temperatūroje. Laikome, kol apdžius. Tada visos ląstelės duonoj išlieka gyvos. Duona įvyniojama į celofaną ir laikoma šaldytuve.

Žuvis sveikai (taip galima paruošti ir mėsą) Savo mityboje, nors ir retai, bet dažniausiai naudoju riebią skumbrę. Niekada nevalgau lašišos,

kadangi mūsų prekyboje lašišos yra užauginamos nenatūraliu būdu tvenkiniuose.

Skumbrės paruošimo receptasJą ruošiu iš vakaro. Išimu kaulus, supjaustau žuvį 4 dalis. Įdedu į dubenėlį, sudedu smulkiai

supjaustytą česnaką, įtrinu su žuviai skirtais prieskoniais (be druskos!). Įspaudžiu citrinos sulčių, kad šiek tiek apsemtų, uždengiu dangčiu ir laikau šaldytuve. Kitą dieną į keptuvę įpilu šiek tiek vandens ir ant mažos ugnies žuvį iš visų pusių apverdu tol, kol iš skumbrės išteka jos pačios riebalai. Tada šiek tiek apkepu ir imu nuo ugnies. Valgau su daržovėmis.

Jei pastebėjote, kepu žuvį visiškai be druskos bei pašalinių riebalų. Tuo ir paaiškinama, kad žuvis iškepta itin sveikai. Patikėkite, tikrai skanu!

41

Silkės paruošimas Visada stengiuosi ir skumbrę, ir silkę pirkti sugautą Šiaurės Atlanto vandenyne, nes tokioje

žuvyje ypač daug sveikatai naudingų omega-3 riebalinių rūgščių. Iš vakaro silkę mirkau vandenyje iki ryto. Įspaudžiu šiek tiek citrinos sulčių, kad silkė įgautų gražią baltą spalvą ir būtų kietesnė. Rytą ją nuplaunu, įspaudžiu dar citrinos sulčių, įpjaustau svogūno griežinėlių, pridedu pipirų, lauro lapų. Skanaus!

Miltiniai cepelinai su raugintų ir šviežių kopūstų įdaru (toks įdaras tinka ir bulviniams cepelinams) Aš visada naudoju ruginius arba rupius miltus. Miltus išmaišau vandenyje ir padarau tokią tešlą,

kad iš jos būtų galima padaryti cepelinus. Įdaro paruošimas. Šiek tiek apkepiname svogūnus aliejuje. Sudedame raugintus, o taip pat ir

žalius kopūstus. Galima dėti sutarkuotas morkas, česnaką, prieskonius, druską. Patroškiname, kol suminkštėja. Suformuoti cepelinus ir virti pasūdytame vandenyje. Galima valgyti su grietine ar kitokiu jūsų sugalvotu padažu.

Ruginiai „ežiukai“Juos labai mėgsta anūkai. Šis patiekalas už įprastąjį pranašesnis tuo, kad gaminu tik iš ruginių

miltų ir nededu kiaušinių, nepilu pieno, t. y. iš kelių blogybių renkuosi mažesnę. Iš ruginių miltų ir vandens bei druskos išmaišau kietoką tešlą. Paimu gabalėlį tešlos ir perbraukiu per trintuvę, kad išeitų lyg ir ežiukai. Juos su dedu į verdantį vandenį. Verdu, kol suminkštėja. Valgoma su sviestu, grietine ar kitokiu padažu.

Bulvių plokštainisŠį patiekalą labai mėgstu, todėl retkarčiais jį iškepu sau ir šeimai. Viską darau įprastai, tik vietoj

mėsos ar lašinukų keptuvėje su aliejumi apkepinu nemažai supjaustytų kubeliais svogūnų, vėliau sudedu susmulkintą česnaką (jo nebekepinu), druskos. Viską supilu į paruoštus bulvių tarkius, išmaišau. Jei manau, kad plokštainis per sausas, įpilu natūralaus aliejaus. Nepersūdykite.

Bulvių plokštainį aš valgau su daržovių salotomis. Kiti įsideda grietinės, užgeria rūgpieniu.

Košės iš nevirtų, bet išbrinkintų kruopų Kaip jau minėjau, sveikos mitybos pagrindą, kurio aš laikausi, sudaro "gyvas" arba kuo

natūralesnis maistas. Stengiuosi šio principo laikytis visais atvejais. Todėl ir košes verdu kitaip. Mėgstu kvietinių kruopų košę. Maždaug 2 val. ar net daugiau kruopas mirkau vandenyje (kitą

kartą palieku per naktį). Apie vieną trečdalį grūdų po mirkymo atidedu į kitą indą, o iš likusių grūdų verdu košę. Verdu tik vandenyje ir tik iki užvirimo (jei norite, galite kiek ilgiau, bet tikrai nebūtina).

Nuoširdžiai patariu: nevirkite košės su pienu - tai apsunkina maisto įsavinimą. Įdedu druskos pagal skonį, uždengiu dangčiu ir leidžiu dar pašusti. Tada į išvirusią košę sudedu nevirtas kruopas, išmaišau. Tikrai nesuprasite, kur virtos, o kur nevirtos kruopos. Štai taip ir išlaikau maisto natūralumą. Taip galima daryti ir su kitomis kruopomis.

Tada į lėkštę įsikrečiu košės, būtinai įsipjaustau česnako ir įsidedu sviesto. Nuostabu! Jei turite daigintų grūdų, taip pat galite saujelę įberti į karštą košę. Tai bus ypač sveika. Užsigeriu kefyru. Labai dažnai valgau dribsnių ar grikių košes su daigintais grūdais. Daigintų grūdų dedu nemažai.

Kotletai „Klausimėlis“Taip pavadinau todėl, kad svečiai, valgydami šiuo kotletus, nesupranta, iš ko jie pagaminti.

Svečių nuomone, tai kotletai su mėsa arba su grybais. O ruošiu juos šitaip. Vieną maišelį bet kokių dribsnių užpilu verdančiu vandeniu ir uždengusi dangčiu palaikau, kol

išbrinksta. Per tą laiką aliejuje pakepinu smulkai supjaustytus 3 svogūnų galvutes (kuo daugiau svogūnų, tuo skaniau). Dribsniams atvėsus, galima įmušti kiaušinį, įdėti šaukštą miltų, pagal skonį druskos, pipirų ir sudėti kepintus svogūnus su aliejumi. Viską gerai sumaišyti ir sugniaužyti ranka. Daryti nestorus kotletus ir iškepti aliejuje. Iškepę kotletai karšti sudedami į indą su dangčiu, ant jų užpjaustau česnakų

42

griežinėlių ir uždengiu. Galima valgyti vienus, su grietine ar padažu. Dažniausiai perku 3 grūdų dribsnius, bet gali būti ir kitokie.

Daržovių sriuba su bulvėmis, morkomis, kopūstais (salierais) Į puodą su vandeniu sudedame supjaustytas bulves. Kai užverda, sudedame pjaustytus kopūstus

(kartais įmaišau ir raugintų), paverdame, kol suminkštės. Tuo pačiu metu turime patroškinti morkas (skanu su salierais). Jas reikia sutarkuoti burokine tarka. Į keptuvę įpilame aliejaus ir šiek tiek apkepiname supjaustytą svogūno galvutę (neperkepinti). Tada sudedame tarkuotas morkas. Jų imti tiek, kokio sriubos tirštumo norėsite). Vis pamaišome, kad nepridegtų. Galima įpilti ir šiek tiek vandens nuo verdančių bulvių. Kai suminkštės, keptuvės turinį supilame į puodą, kuriame verda bulvės su kopūstais. Palaukiame, kol iš naujo užvirs ir išjungiame. Galima dėti druskos, krapų, lauro lapelių, pipirų.

Nėra tokio patiekalo, kurio aš nepagardinčiau česnakais - jis sveikatos garantas, be to, man ir mano šeimos žmonėms labai skanu. Taigi, kai išvirsite sriubą, galite įsidėti susmulkintą česnaką. Sriubą galima pagardinti grietine. Ją mes valgome su rugine duona be mielių.

Daržovių sriuba su pupelėmisIš vakaro pamerkite vandenyje pupeles. Jei virsite sriubą grįžus iš darbo, pamerkite jas rytą. Į

vandenį reikia sudėti supjaustytas bulves ir pupeles. Paprastai išmirkytos pupelės greitai išverda. Tik jokiu būdu nepervirkite. Aš palieku jas ne visai minkštas - palaikytos karštoje sriuboje jos visai suminkštėja. Tuo pačiu keptuvėje aliejuje reikia patroškinti morkas su svogūnais (galima taip pat troškinti tarkuotus salierus, t. y. jų šaknis arba lapkočius). Tada morkas sudėti i verdančią sriubą (pupelės jau turi būti išvirtos) ir tik iš naujo užvirinti. Išjungti dujas ir uždengti dangčiu. Verdant įdėti druskos, lauro lapelių, pipirų. Baigus virti, įdėti česnako. Vietoj pupelių galima virti žirnius.

Daržovių sriuba su burokėliaisVerdama panašiai kaip kitos. Tik troškiname burokėlius. Aš mėgstu burokėlius troškinti kartu su

morkomis. Mano sriubos gana tirštos. Į burokėlių sriubą galima pilti dar kefyro, bet čia skonio reikalas. Tik jį reikia pilti baigiant virti. Man skanu ...

Pastaba. Kartais panaudoju morkų, salierų ar kitų daržovių išspaudas, kai spaudžiame sultis. Tada sriubos būna itin tirštos.

Daigintų grūdų sriubaMėsmale reikia smulkiai sumalti daigintus grūdus. Sudėti juos į termosą ir užpilti šiek tiek

atvėsintu karštu vandeniu. Palaikyti 0,5 val. ir jau galima valgyti. Jei norite, galite įsidėti šaukštą medaus ir kitų prieskonių, pvz., cinamono. Bus skani, saldi sriuba. Valgys ir vaikai bei anūkai. Man ši sriuba patinka be jokių paskaninimų. Lengva tokią pasidaryti ir kelionių metu. Gausite natūralių baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, fermentų. Pagerinsite virškinimą, bus laisvesni viduriai.

Baklažanai arba kalafiorai tešlojeBaklažanus nuplauname, supjaustome griežinėliais. Baklažanai nelupami! Kalafiorai nuplaunami

ir susmulkinami, kad galėtų iškepti. Tada dedame į verdantį vandenį su druska. Baklažanai gana greitai suminkštėja, todėl tai pastebėjus reikia išimti iš puodo. Nepervirkite, nes kepant jie dar paminkštėja. Kalafiorai verdami kiek ilgiau. Iš rupių miltų ir vandens paruošiame tirštoką tešlą.

Įdedame druskos pagal skonį. Apvoliojame griežinėlį baklažano ar kalafioro tešloje ir kepame aliejuje, kol apskrus viršus.

Dažnai valgau su ryžiais (kaip kiniečių restorane!)

Aliejuje apkepinti svogūnaiSupjaustau daug svogūnų griežinėlių ir gražiai apkepinu aliejuje. Įdedu pomidorų padažo, dar

kurį laiką pakaitinu. Baigus kepti, paprastai įpjaustau česnako. Valgau su duona arba bulvėmis. Apkepinti svogūnai ypač rekomenduojami tiems, kurie serga onkologinėmis ligomis.

43

Apkepinti svogūnai su pupelėmisIš anksto užmerkiu pupeles ir išverdu. Paprastai išverdu jų daugiau, nes tinka laikyti šaldytuve.

Apkepinu svogūnus su pomidorų padažu ir viską užpilu ant pupelių; jei reikia, dar įdedu druskelės. Valgau su duona.

Apkepinti svogūnai su raugintais kopūstais Aš valgau daug žalių raugintų kopūstų. Taip pat duodu anūkams kaip priedą prie maisto.

Nerekomenduojama valgyti raugintų kopūstų su gyvuliniais baltymais, mėsa, žuvimi ... Apkepintus svogūnus (be pomidorų padažo) užpilu ant raugintų kopūstų, išmaišau. Labai tinka su

bulvėmis.

Cukinijų, šparaginių pupelių, baklažanų, kalafiorų ir kt. daržovių patiekalai Šias daržoves (atskirai kiekvieną, jei norite, ir kai ką kartu) pirmiausia reikia apvirti, o paskui

pakepinti aliejuje. Baigiant kepti, galima įdėti grietinės arba pomidorų padažo. Pabaigoje įdėti česnako, krapų. Galima valgyti su ryžiais, bulvėmis, duona.

Vegetariški balandėliaiJie gaminami taip pat, kaip ir įprasti balandėliai, tik kitoks įdaras. Įdarui patroškiname morkas su šviežiais kopūstais ir svogūnais. Tada šią masę sumaišome su

virtais ryžiais. Visa tai dedame ant kopūsto lapo, suvyniojame ir kepame bei troškiname.

Sumuštiniai su svogūnais ar česnakuAnt duonos tepame sviesto arba tirštos, pvz., "Dvaro" grietinės. Griežinėliais supjaustome

svogūną arba česnaką ir dedame ant duonos. Užbarstome druska. Mano anūkai juos ypač mėgsta. Pamėginkite ir jūs patiekti savo vaikams.

Sumuštiniai su avokaduTai nuostabiai skanūs ir sveiki sumuštiniai. Nusipirkite avokadą, kuris paspaudus įdumba. Tik

nepirkite visiškai pernokusio avokado. Nulupkite avokado žievę (jei vaisius gerai pribrendęs, lupasi lengvai). Atpjaukite avokado gabalėlį, dėkite ant bemielės duonos ir peiliu užtepkite.

Sumuštinius paruoškite prieš pat valgymą, nes vėliau avokadas patamsėja. Kartu labai tinka ir pomidorų, ir agurkų griežinėliai. Jei norite, užbarstykite pagal skonį druskos, bet ir be jos bus skanu.

Atminkite: ta avokado dalis, kuri nepanaudojama, turi .likti su kaulu, kitaip paruduos. Dėkite į šaldytuvą.

Žalios salotosSalotoms reikės svogūnų laiškų, daug krapų, petražolių, salierų lapų, avokado, agurko. Viską

susmulkiname, užpilame alyvuogių aliejaus. Įspaudžiame citrinos sulčių (rūgštumą reguliuokite pagal savo skonį). Pagal skonį dėkite ir druskos. Viską gerai išmaišius, valgoma su duona arba bulvėmis.

Česnakai turi ypač daug gydomųjų savybių: valo kraujagysles, kraują, dezinfekuoja. Tai nuostabi priemonė nuo peršalimo ligų. Todėl nebijokite dėti česnako ten, kur galima.

Šviežių kopūstų salotos Nusipirkite nekietą kopūsto galvutę. Supjaustykite griežinėliais, įdėkite dėl skonio šiek tiek

krapų, petražolių bei smulkiai supjaustyto česnako. Įspauskite citrinos sulčių ir užpilkite aliejumi. Įdėkite druskos ir išmaišykite. Valgykit su duona.

Morkų ir salierų salotosDaugelis nemėgsta salierų skonio, bet ši mišrainė labai skani, ir to skonio beveik nesijaučia.

Smulkesne trintuve sutarkuokite morkas ir saliero šaknį. Jei turite, įpjaustykit krapų ir būtinai česnako. Galite užpilti aliejaus arba majonezo. Išmaišykite.

44

Daržovių salotos su avokaduTai nepaprastai skanios ir sveikos salotos be aliejaus ir be grietinės! Nuo avokado reikia nulupti

žievelę. Dubenyj(' sutrinti avokadą iki košelės, pripjaustyti įvairių daržovių (smulkiai) ir žalumynų, pridėti česnakų ir, jei norite, druskos. Vietoj druskos aš įsispaudžiu citrinos sulčių. Viską išsukite. Tepkite ant duonos. Aliejaus nereikia.

Kaip pasigaminti lydyto sviesto?Tai vienas sveikiausių energiją teikiančių riebalų, nes jis be kenksmingų priemaišų. O

pasigaminti galite taip. Ant labai silpnos ugnies pamažu ištirpinkite sviestą (nuolat maišykite, kad nepridegtų). Aš paprastai puodą palaikau virš ugnies. Nuolat nugraibykite susidariusias putas (tai ir yra kenksmingos priemaišos). Reikia sviestą kaitinti tol, kol atsiskiria skaidrus gelsvas sluoksnis. Jis ir bus tas lydytas sviestas.

Tada nukelti nuo viryklės ir likusį skaidrų, gražios spalvos turinį perfiltruoti per sietelį. Likusias nuosėdas išmesti. Sviestui kiek atvėsus, aš dedu kmynų, smulkiai supjaustytų česnakų (galima ir nedaug druskos). Palaukite, kol sutirštės, ir jau galima tepti. Laikau šaldytuve, nors jis puikiai ilgai laikosi ir kambario temperatūroje.

Žalio sviesto paruošimas Su šiuo sviestu (galite ir su kitokiu) jūs pasigaminsite patį skaniausią sumuštinį. Jam reikia: 2

nemažų ryšulėlių krapų, kiek mažiau petražolių, jei turite - dilgėlių, trečdali žalio agurko, 2 dideles skilteles česnako (pagal skonį).

Viską labai smulkiai supjaustykite ir dėkite į kambario temperatūroje atitirpintą natūralų sviestą. Pridėkite druskos pagal skonį ir viską gerai išmaišykite.

Atsiminkite, jog sviesto reikia mažai. Tik tiek, kad galėtumėte išsukti daržoves ir užtepti ant duonos. Tokiam kiekiui daržovių pakaks apie 100 g sviesto.

Sumuštinius su žalumynų sviestu mėgsta vaikai. Aš dažnai dar įpjaustau (jei tik turiu) salotų, špinatų ir kt. Tepu šio sviesto nemažą sluoksnį. Tai ne tik maistas, bet ir nuostabus vaistas. Galite laikyti šaldytuve.

Razinų ir datulių džemasRazinas ir datules nuplaukite vandeniu, paskui perpilkite verdančiu vandeniu. Sumalkite viską

mėsmale. Džemas turi būti tirštokas. Galima truputį įpilti atvėsusio virinto vandens ir įdėti malto cinamono miltelių, įspausti citrinos sulčių, išmaišyti.

Šį džemą tepu ant vaflių, blynų. Vaikai labai mėgsta šį natūralų produktą.

Razinų ir kiaulpienių žiedų džemasPrisirinkite švarių kiaulpienių žiedų, tik neplaukite, nes tada nusiplauna naudingos žiedadulkės.

Kiaulpienės ir razinos sumalamos mėsmale. Proporcijos: 1 stiklinei sumaltų žiedų reikia 1 stiklinės maltų razinų. Kruopščiai sumaišykite. Į

paruoštus švarius stiklainiukus sudėkite džemą. Uždenkite degtine ar spiritu suvilgyta polietilenine plėvele ar marle, užsukite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą. Šis džemas yra nuostabus maistas ir vaistas kartu. Jis gali išlaikyti kone metus.

Saldainiai sveikuoliaiPagaminkite džemą (kaip jį ruošti, minėjau anksčiau), dėkite į jį smulkintų džiūvėsėlių ar riešutų,

cinamono, suformuokite saldainiukus. Vėliau juos apvoliokite maltų riešutų milteliuose. Tiesa, gamindami džemą nepilkite vandens, kad masė būtų kietesnė.

Datulės šokoladeNuplaukite datules ir perpilkite karštu vandeniu. Vandenį tuoj pat nupilkite. Puodelį su

susmulkintu juoduoju šokoladu dėkite į kitą puodą ir kaitinkite, kol ištirps. Tada pincetu apvoliokite datules šokolade, o paskui - paskrudintose sezamo sėklose arba kokoso drožlėse. Trumpam įdėkite į šaldiklį, kad sukietėtų šokoladas. Išimkite po kelių minučių. Sudėkite gatavas datules į dėžutę. Pavaišinsite net įnoringiausią svečią. Manau, tikrai patiks.

45

Savaitės valgiaraštis norintiems būti sveikiems ir liekniems Jei ryžtumėtės kokią dieną per savaitę badauti, tai keisis kitos dienos valgiaraštis.

Pirmadienis Sulčių arba vaisių diena (jei nedirbate!) Rytą - citrinų, greipfrutų sultys, vaisiai. Vėliau morkų-salierų sultys (pačios geriausios - kopūstų,

agurkų, ir kt. sultys). Tarp vaisių ir daržovių sulčių gėrimo turi praeiti 20-30 min. Mirkyti riešutai (migdolai, lazdynų ir kt.)

Pusryčiai Košė su daigintais grūdais (grikiai, kvietinės kruopos , dribsniai ir kt.), virta vandenyje. Kefyras. Pietūs Daržovių salotos su duona ar bulvėmis, vegetariški balandėliai (su įvairiais įdarais). Kefyras.

Nesaldinti gėrimai 1 val. prieš valgį arba 1 val. po valgio. Vakarienė (17-18 val.) Daržovių (žirnių) sriuba, pagardinta alyvuogių aliejumi, duona. Vakare suvalgykite saujelę razinų (širdžiai) arba datulių. Tik nepadauginkite.

AntradienisRytą - citrinos, greipfrutai, apelsinai, braškės ir kt. Vėliau (po 20-30 min.) gerkite morkų, morkų-

salierų ar kitų daržovių sulčių. 10 val. - mirkytų riešutų saujelė arba saulėgrąžų, sezamo sėklų. Pusryčiai Apkepinti svogūnai aliejuje su pomidorų padažu, duona. Kefyras. Pietūs Daržovių sriuba. Mėsa ar žuvis su daržovėmis. 17 val. - razinos, datulės ar kt. vaisiai bei daržovės. Vakarienė (18 val.) Žalių daržovių salotos. Sumuštiniai su avokadu, žaliu sviestu (jei labai norite, su sviestu ir

gabalėliu sūrio). Vakare suvalgykite morką ar kokią kitą daržovę.

TrečiadienisRytą - citrinos, greipfrutai, apelsinai, po 0,5 val. išgerkite daržovių sulčių. 10 val. - mirkytų

riešutų arba mirkytų pupų saujelė (tai natūralus baltyminis maistas, turtingas visomis reikiamomis amino rūgštimis).

Pusryčiai Aliejuje kepti kalafiorai, cukinijos, šparagines pupelės ir kt. daržovės. Valgyti su žaliomis

daržovėmis, raugintais kopūstais, duona ar ryžiais. Kefyras. Pietūs Žalių daržovių salotos su duona ar bulvėmis. Troškinti kopūstai su neluptomis bulvėmis, kefyras. 17 val. - razinos, datulės arba kiti vaisiai. Vakarienė (18 val.) Košė (tik be pieno). Kefyras. Pastaba. Razinų ir datulių labai saikingai užvalgykite vakare, jei labai išalkote.

KetvirtadienisRytą - citrinų sultys, skiestos vandeniu, greipfrutai, uogos, daržovių sultys. 10 val. - mirkyti riešutai arba saulėgrąžų ar sezamo sėklos. Pusryčiai Ryžių košė (be pieno), kefyras. Du bananai. Pietūs PietūsĮvairios daržovių salotos. Pupelių sriuba. Žuvis su daug daržovių. Kefyras. Vakarienė Varškė, jogurtas. Vakare - džiovinti vaisiai.

46

PenktadienisRytą - vaisiai, daržovių sultys. Tarp vaisių ir daržovių valgymo - 20-30 min. pertrauka. Mirkytų

riešutų arba razinų, datulių bei kt. džiovintų vaisių saujelė. Pusryčiai Virtas kiaušinis, troškintos daržovės. Pietūs PietūsĮvairių žalių daržovių salotos. Burokėlių sriuba (be mėsos). Dribsnių kotletai "Klausimėlis".

Kefyras. 17 val. galima sau leisti suvalgyti ką nors saldaus. Vakarienė (18 val.) Sumuštinis su avokadu (be sviesto) ir pomidorų griežinėliais. Vakare - bananai.

ŠeštadienisRytą - vaisiai, uogos ir daržovių sultys. 11 val. - mirkyti riešutai, saulėgrąžų ar sezamų sėklos. Pusryčiai Blyneliai (vafliai) iš rupių miltų su razinų arba datulių džemu. Pietūs Daržovių sriuba. Bulvių plokštainis su aliejuje pakepintais svogūnais (galima įprastai). Kefyras. 17 val. - šokoladas. Vakarienė (18 val.) Tešloje kepti baklažanai, cukinijos lr kt. daržovės. Kefyras. Vakare - džiovinti vaisiai.

SekmadienisRytą - vaisiai, uogos ir daržovių sultys. 10 val. - mirkyti riešutai ar saulėgrąžų, sezamo sėklos. Pusryčiai Košė be pieno su daigintais grūdais ar nevirtomis, bet mirkytomis kruopomis. Arba "ruginiai

ežiukai". Kefyras. Pietūs Šviežių daržovių salotos su duona. Cepelinai ar kitas mėgstamas maistas. Kefyras. 17 val. - vaisiai. Vakarienė (18 val.) Silkės patiekalas su daržovėmis (troškintomis ar žaliomis).

Patarimai • Jeigu einate į darbą, rytą pirmiausia gerkite sulčių, pvz., morkų, o į darbą neškitės vaisių. • Jei labai norisi, kavą gerkite tik tarp valgymų. Išgėrus kavos puodelį, po kurio laiko sveika

išgerti puodelį vandens. Tarp valgymų darykite taip, kaip daro jogai - kas 30 min. išgerkite po gurkšnelį vandens.

• Venkite saldintų gėrimų. Vietoj cukraus verčiau vartokite medų. Geriama 1 val. prieš valgį ar 1 val. po valgio.

• Tai tik valgiaraščio pavyzdžiai - jūs galite jį keisti. • Šviežių daržovių salotos su aliejumi (ar kitokios) yra būtinybė!

47

Teisingas badavimas –meilės savo kūnui išraiška

Šioje knygelėje nerašau nieko, kuo pati nesu įsitikinusi ar patikrinusi savo kūnu. Aš visada stengiuosi badauti vieną dieną per savaitę. Man geriausia, kai badauju vieną ir tą pačią savaitės dieną. Ši diena man - pirmadienis. Įsitikinau, kad organizmas prie tos bado dienos pripranta ir tiesiog pats prašosi apvalymo. Šis badavimo būdas, manau, priimtinas visiems! Dažnai stengiuosi badauti per ekadašio dienas (ekadašio (ekadašis - sanskrito k.) dienos - tai vienuolikta diena po pilnaties ir jaunaties. Tomis dienomis badavimo efektyvumas didesnis nei kitomis). Tos dienos badavimui labai palankios - žmogus badauja ypač ramiai, o vienos dienos badavimas prilygsta

Trijų dienų badavimui. Jeigu man niekas nesutrukdo, jeigu badavimas vyksta ramiai, be stresų, badauju ir kitą dieną, jei tam palanki mėnulio fazė. Kūno apsivalymo procedūros labiausiai rekomenduotinos per delčią.

Tris dienas badauju kartą per du mėnesius, o kartais ir rečiau. Tiesiog mano kūnas pats pasako, kada ir kiek badauti. Ilgiausiai badavau 7 dienas. To ne darau nuolatos, tik tada, kai pajuntu, jog mano virškinimui, kraujotakai, kepenims ir kt. organams reikia ilgesnio poilsio atsinaujinimui. Dažniausiai ši poreikį pajuntu po žiemos. Todėl gražiausią metų laiką aš sutinku būdama energinga, geros nuotaikos ir, aišku, sveika!

Kaip aš ruošiuosi badavimui ir kaip užbaigiu (o tai svarbiausia!), ką jaučiu badaudama ir po to, kokių klaidų esu padariusi ir pan. - jūs rasite šiame pasakojime .

Badauti paskatino knygos, kurios mane sudomino ir paragino viską išmėginti pačiai. Juolab kad aš visada tikėjau teigiamu badavimo poveikiu sveikatai. Vėliau mane sužavėjo P. Brego knyga "Sveikai gyventi". Pats P. Bregas turėjo 50 metų praktinę badavimo patirtį. Jis badu išsigydė nuo sunkios ligos - tuberkuliozės. Prižiūrimas gydytojo, pirmą kartą badavo 21 dieną. Vėliau taikė trumpalaikius badavimus, ypač badavimą vieną kartą per savaitę. Badavimo sveikatai pastiprinti aš laikausi jau keliolika metų.

Galiu atsakingai patvirtinti patarlę: ,,Alkis - ne tetulė, o brangi mamulė. Tad kodėl reikia badauti? P. Bregas teigė, kad vienintelis būdas pašalinti iš organizmo nuodingoms medžiagoms, t. y. teršalams (šlakams), kuriuos organizmas sukaupia per tam tikrą laiką, yra badavimas. Įsivaizduokite, kad jūs šias medžiagas kaupiate tiek metų, kiek jau išgyvenote. Mūsų nuostabusis kūnas vis kovoja su lengvesnėmis ar sunkesnėmis ligomis, kurios ir yra teršalų pasekmė. Ar ilgai jam užteks jėgų šiai kovai? Mes gi jam nepadedame, vis krauname ir krauname naujas teršalų porcijas. Tada pykstame, kad dažnai sergame sloga, bronchitu, plaučių uždegimu, alergija, egzema, psoriaze, astma, akmenligėmis ir kt. o kaip kitaip, jei ne tokiu būdu, kūnas galėtų apsivalyti? Gleivių, skreplių, akmenų ir kitokių išskyrų pavidalu jis ir stengiasi tai daryti. Padėkoti jam už tai reiktų ir atsiprašyti! "Liga tai gamtos pasirinktas būdas parodyti, kad jūsų organizmas perpildytas nuodingų atliekų ir vidinių nuodų",- taip rašo P. Bregas knygoje "Sveikai gyventi". Ir mes privalome organizmui padėti. O tai daryti, atminkite, niekada nėra per vėlu.

Net ir susirgę piktybine liga, mes ypač griežtai turime atsisakyti teršimo, duoti kūnui tai, ką žmogui sukūrė pati gamta. Bent dabar, bent kada nors!

Dar kartą pakalbėkime apie teršalus. Kas jie? Aš juos jau minėjau, tačiau tai yra taip svarbu, kad norisi vėl ir vėl kartoti.

Teršalus sudaro organizmo nesuskaidyti baltymų, riebalų (ypač gyvulinės kilmės), angliavandenių (ypač virtų krakmolingų daržovių, pvz., bulvių) apykaitos produktai, kurie tampa nuodingi. Šie produktai visiškai neįsavinami dėl šių priežasčių:

1. terminio (aukštos temperatūros) ar kitokio maisto apdorojimo, 2. persivalgymo, 3. netinkamo produktų derinimo, 4. valgymo netinkamu metu, ypač vėlai vakare ir naktį. Teršalai yra ir įvairios pašalinės medžiagos, kurios į mūsų organizmą patenka su maistu. Tai

medžiagos, naudojamos maisto pramonės maisto produktų išvaizdai pagerinti, skoniui bei kvapui sustiprinti, galiojimo laikui pailginti (konservantai), sutirštinti ir pan. Dažniausiai šios medžiagos žymimos E raidelėmis su atitinkamais skaičiais. Tai sintetinės, cheminės medžiagos, kurių organizmas nepasisavina; jos kaupiasi ir nuodija kūną.

• Cheminiai vaistai, sintetiniai vitaminai, neaiškios kilmės maisto papildai. Jie apsunkina mūsų šalinimo organų darbą. Atsiranda vis naujos ir dar sunkesnės ligos! Kiek galima, sumažinkite cheminių

48

vaistų bei sintetinių vitaminų kiekį. Geriau jų paieškokite gamtoje ar homeopatinėse vaistinėse. Būkite protingi!

• Organizmą teršia ir didelis neorganinės druskos (NaC1) kiekis maisto produktuose. Atsiranda patinimų, kenčia inkstai - svarbiausias šalinimo organas.

Senos, mirusios ląstelės, kurias taip pat reikia pašalinti iš organizmo, nes jos nuodija organizmą baisiais nuodais, kurie dar vadinami nuovargio nuodais. Tai dažniausiai yra pagyvenusių žmonių problema - jie greitai nuvargsta bei netenka jėgų. Apmirusios ląstelės skatina auglių susidarymą.

Kokie paprasčiausi simptomai, rodantys, kad kūnas yra užterštas? • Nuolat skaudanti galva. Padidėjęs kraujo spaudimas. • Nervingumas, neramumas, jautrumas, įtampa be priežasties ir t. t. • Liežuvio apnašos. Kuo labiau liežuvis, ypač rytais, pasidengęs baltomis ar kitokios spalvos

apnašomis, tuo didesnis užterštumas. • Šlapimo drumstumas bei nuosėdos jame ir stiprus kvapas. Palaikykite įpylę į indą savo šlapimą

ir po kelių parų pažiūrėkite. Kuo labiau organizmas užsiteršęs, tuo daugiau nuosėdų pamatysite. • Nemalonus nuo kūno bei iš burnos sklindantis kvapas. • Spuoguota, žvilganti, raudonomis dėmėmis išberta oda. Oda ypač išduoda kūno užterštumą, nes ji šalina beveik visus teršalus, esančius mūsų organizme. • Užkietėję viduriai bei dujų susikaupimas. Išeinančios dujos paskleidžia nemalonų pūvančių

medžiagų kvapą . • Krakmolingos bei baltyminės prigimties teršalai virsta gleivėmis, kurios kaupiasi nosyje, galvos

ir burnos ertmėse, plaučiuose. Šias gleives šaliname jau susirgę šių organų ligomis. Kas vyksta organizme badavimo metu? Iš tikrųjų jame vyksta labai sudėtingi procesai, aprašyti

daugelyje knygų bei straipsnių. Norėčiau paprastai juos paaiškinti. Štai ką daro mūsų organizmas badaujant.

1. Pirmiausia sunaikinama tai, kas mūsų kūnui nereikalinga bei svetima, t. y. tai, kas jį teršia ir trukdo mums būti sveikiems. Apsivalęs nuo svetimų medžiagų, organizmas pereina prie vidinio maitinimosi - t. y. maitinasi pirmiausia nuo ligų pakitusiais nesveikais kūno audiniais, suaugimais, augliais, blogaisiais mikroorganizmais, pabrinkimais, pūliais ir t. t. Štai ir paaiškinimas, kodėl ilgai ir protingai badaujant (prižiūrint specialistams) galima sunaikinti net ir piktybines ląsteles! Mūsų nuostabusis kūnas juos pats .,suvalgo". o juos "valgo" badavimo metu suaktyvėjusios baltosios kraujo ląstelės - leukocitai, dar vadinami fagocitais. Tai ląstelės, sugebančios judėti ir "ryjančios" visa tai, kas mūsų organizmui svetima. Kitaip sakant, ima "atsigauti" mūsų vidinė apsauga nuo ligų - imunitetas!

Mano pastaba. Pabadavę teisingai bent vieną dieną, pajustumėte, kad mažesni tapo radikulito, sąnarių skausmai, mažiau sergate peršalimo ligomis. Aš tuo kadaise pati įsitikinau! Labai didelę klaidą daro žmonės, per prievartą maitindami sergančius vaikus, artimuosius, kai jie nenori valgyti. Galima tik pasiūlyti namuose išspaustų sulčių, vaisių, daigintų grūdų, raugintų kopūstų ar jų sulčių.

2. Badaujant prasideda atsinaujinimo etapas - pailsi ir atsinaujina organai, pagerėja jų funkcijos - virškinimas, kvėpavimas, šalinimas ir t. t. Galima teigti - atsinaujina kūnas! Žmogaus laukia dvasinis bei fizinis pakilimas!

Mano pastaba. Žmogaus laukia dvasinis bei fizinis pakilimas todėl, kad po badavimo valgoma ne bet kaip, bet tam tikra griežta tvarka. Paprastai po badavimo geriamos tik sultys - žmogus ima jausti užplūdusią energiją, džiaugsmą. Tai patyriau ir aš (apie tai skaitykite skyrelyje "Mano badavimo praktika").

Dar paminėsiu, kad po badavimo sunormalėja maisto įsavinimas bei medžiagų apykaita. Todėl badavimas ypač naudingas senyvo amžiaus žmonėms!

Kada geriausia badauti? Atsakymas i ši klausimą būtų toks: badauti reikia ne bet kada sugalvojus. Badauti reikia pagal

gamtoje vykstančius procesus - pagal mėnulio ciklus, žinant kiekvieno organo aktyvumo periodus. Kaip minėjau, apsivalymo procedūras geriausia atlikti per delčią. Pasak žinovų, ypač tinkamas badavimui yra Gavėnios ir Advento laikas. Reikėtų atsižvelgti netik į mėnulio fazes, bet ir kokiame ženkle tuo laikotarpiu yra mėnulis. Aš pati taip pat vadovaujuosi kitų patarimais, tad mums telieka nusipirkti tinkamus kalendorius.

49

Perspėjimas Kai kurie žmonės „badauja“ vartodami kokį nors vienos rūšies maistą, nors ir labai mažais kiekiais. Toks "badavimas" gali privesti prie išsekimo, nes ir nedidelis maisto kiekis suaktyvins virškinimo organų darbą. Taip pažeidžiamas badavimo procesas, organizmas nebeįsijungia į vidinį maitinimąsi - visi ligos šaltiniai ne tik nesunaikinami, bet gali dar labiau suaktyvėti. Tai - ne badavimas, o dieta!

Badavimo būdai:

• Paprastasis badavimas. Atsisakoma bet kokio maisto, geriamas tik vanduo. Ir ne bet koks vanduo! Ne mineralinis vanduo (savo kūną dar labiau papildysite neorganinėmis druskomis), ne vanduo iš čiaupo! Tik tirpsmo arba distiliuotas vanduo! Apie tirpsmo vandenį jau rašiau. Distiliuotas vanduo turi savybę išplauti mums nereikalingas neorganines druskas! Kai kurie autoriai gąsdina, kad distiliuotas vanduo išplauna iš organizmo visas druskas. Tai netiesa! Organinių druskų jis neišplauna! Išplaunamos druskos, kurios sukelia ligas!

• Šlapiminis badavimas - tai badavimas vartojant savo paties šlapimą. Tai visų badavimų viršūnė! Šis badavimo būdas padeda ne tik išvalyti organizmą, bet ir atkurti ligos sužalotus organus. Šlapimas turi savybę veikti ne tik gleivinius, bet ir kietus ligotus darinius, juos švelniai tirpindamas ir šalindamas. Šlapimo veikimas žymiai greitesnis ir tikslesnis nei vandens. Ne veltui apie šlapimo gydomąsias savybes yra kalbama bei aprašoma nuo senų senovės, tik tuo mes nesidomime. Yra gydytojų, kurie uriną (šlapimą) neafišuodami naudoja gydymo tikslams. Apie šlapimo naudojimą organizmui valyti ir gydyti rasite kituose skyriuose. Visa tai, ką rašau - mano pačios išmėginta.

• Sausas badavimas - kai žmogus nieko nevalgo ir trumpam laikui visiškai atsisako vandens. Šio badavimo būdo aš nesilaikau.

Ar gali badauti labai liesi žmonės? P. Bregas, knygos "Sveikai gyventi" autorius, išsamiai atsako į šį klausimą, pateikdamas tokio badavimo ir jo rezultato pavyzdžių.

Neteisingai galvojama, kad liesi žmonės badauti negali. Kaip tik jiems atsistato virškinimas bei maisto medžiagų pasisavinimas. Jiems tinka tokia taisyklė

- liesi žmonės paprastai turi didelį apetitą, jie godžiai valgo, bet ląstelės negauna reikiamų medžiagų ir jos badauja. Tokiems žmonėms reikalingi kai kurie pakoregavimai bado metu. Po bado jie labai greitai atsistato - priauga ne tik buvusį svorį, bet ir didesnį.

Aišku, ilgesnį badavimą reikia atlikti vadovaujant badavimo specialistui. Kada badavimas nerekomenduojamas? Anot G. Malachovo (jis yra puikios knygos

"Badavimo fenomenas" autorius), nedidelė kontraindikacija (kliūtis) yra tiems žmonėms, kurie dėl sunkių ligų (piktybinių auglių, piktybinių kraujo ligų, tuberkuliozės, psichoneurologinių toli pažengusių ligų, vidaus organų pūlingų procesų) netenka sugebėjimo judėti. Amžius badavimo sėkmei reikšmės neturi. Po badavimo pagreitėja pagyvenusių žmonių medžiagų apykaita.

Paprastai žmonės badavimo griebiasi tada, kai išbandė visas gydymo priemones: spinduliavimą, vaistus, operacijas ir t. t. Todėl G. Malachovas teigia, kad ir tokiais atvejais žmogus išgyja visiškai arba bent sulaukiama pagerėjimo. Griežta specialistų priežiūra turėtų būti badaujančioms nėščioms bei maitinančioms moterims.

Kokios ligos labiausiai pasiduoda gydymui badavimu? Knygoje "Badavimo fenomenas" (ši knyga man paliko didelį įspūdį) radau statistinius badavimo taikymo duomenis, sudarytus daktaro Mak Itčeno. Aš išvardysiu tik kai kurias ligas, kurios buvo, pasak lentelės autoriaus, visiškai nugalėtos. (Žr. lentelę) . Pastabas paėmiau iš knygos teksto.) Aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti šių rezultatų. Bet kad žmogus turi pasiryžti ne tik badauti, bet ir pakeisti mitybos tradicijas, savo dvasines nuostatas - tai yra labai aišku, nuo to daug priklauso šio gydymo sėkmė. Noras gyventi priverčia žmogų pasiryžti. Ir šios lentelės duomenys gal kam suteiks naujų vilčių! Šiuo gydymu aš pati labai tikiu, nes suprantu jo esmę!

Mano patarimai • Pirmiausia žmogus, norėdamas pradėti badauti, turi įgyti teorinių žinių arba pasitarti su

žmogumi, turinčiu ne tik teorijos, bet ir praktikos žinių. Jei rasite knygynuose, būtinai nusipirkite G. Malachovo knygą "Badavimo fenomenas", P. Brego "Sveikai gyventi" ir kt.

50

• Žinokite, kad badavimo sėkmė priklauso nuo pasiruošimo (būtinas psichologinis nusiteikimas bei mitybos pakeitimas - patariama bent 2 dienas prieš badavimą maitintis vegetariškai). Po badavimo bet koks nukrypimas nuo taisyklingos mitybos reikalavimų visas pastangas pavers nesėkme, be to, gali sutrikti virškinimas. Mityba prieš ir po bado labai priklauso nuo to, kiek laiko badaujama. Be to, reikalingos klizmos. Apie klizmas skaitykite skyrelyje "Visada prižiūriu savo storąjį žarnyną".

LigaBendras atvejų skaičius

Pasveikimo, pagerėjimo atvejai

Pastabos

Hipertonija, hipotonija 141 141 Kartais užtenka badauti 3 dienasHepatitas (gelta) 36 36 Labai padeda 3 dienų šlapiminis

badavimasBronchinė astma 29 29Cukrinis diabetas 14 14 Daugumai nustoja išsiskirti

cukrus 4-5 badavimo dieną.Inkstų ligos 12 12Epilepsija 5 5 Priepuoliai baigiasi po 4-5

badavimo dienų.Vėžys 5 5Širdies ligos 33 29 Specialistai teigia, kad

badavimas – silpnų širdžių stiprinimo priemonė.

• Jokiu būdu negalima liesti maisto badaujant. Nustatyta, kad badauti palankiausia ten, kur nejaučiama jokio maisto kvapo, nes įsijungia atitinkami mechanizmai, ir organizmas gali "pasisotinti" kvapu.

• Jeigu jūs tvirtai nusprendėte badauti ir psichologiškai pasiruošėte, patariama niekam apie tai nesipasakoti, net artimiausiems žmonėms. Paprastai jie tam nepritaria ir ima gąsdinti bei atkalbinėti, o tai sukelia abejones. Aš jau daug metų badauju ir tik dabar, kai esu "veteranė", kartais ir nebeslepiu nuo šeimos narių, nes mano pasirinkimas yra "šventas ir neapskundžiamas".

• Aš patariu pirmiausia pamėginti badauti per ekadašio dienas - pačias palankiausias dienas pagal mėnulio ciklą. Primenu, kad ekadašio diena - tai vienuolikta diena po jaunaties ir vienuolikta diena po pilnaties. Kalendoriuje susiraskite, kada prasidėjo jaunatis ar pilnatis, ir nuo tos dienos atskaičiuokite vienuoliktą dieną.

Mano badavimo praktika

5 dienų badavimo praktikaPradėta 2009 m. kovo 21 d. Tai Gavėnios laikas - labai tinkamas badauti. Šiandien ekadašio

diena. Jaučiausi puikiai. Kartais užsinorėdavau valgyti, bet praeidavo. Kartais pagaudavau save mąstant, gal badavimą verčiau nukelti vėlesniam laikui, tačiau tokios mintys tik prabėgo. Buvau tvirtai pasiryžusi! Vakare kiek krėtė šaltukas.

Kovo 22 d., II badavimo diena. Lankėsi svečiai, todėl nelabai ir galvojau apie save. Apie 13 val. nutariau nuvažiuoti prie jūros ir pasivaikščioti. Iš pradžių jaučiausi normaliai, bet šiek tiek vėliau bevaikščiodama pajutau nuovargį ir šaltį. Pabuvusi prie jūros apie 2 val., nutariau grįžti namo. Ir toliau jaučiau šiokį tokį nuovargį, šaltuką, todėl atsiguliau į karštą vonią· Vakaras praėjo normaliai. Valgyti nesinorėjo. Skaudėjo galvą.

Kovo 23 d., III badavimo diena. Tvarkiausi namuose, ploviau grindis, tręšiau gėles. Buvau visą dieną darbinga ir energinga. Daug laiko praleidau prie šios knygos rašymo. Mintys labai aiškios ir kūrybingos! Vakare apie 19 val. pasidariau nugarinto iki lf4 šlapimo klizmą. Kadangi jau prieš badavimą labai nuodugniai buvau pasidariusi storojo žarnyno valymą, nutariau, kad klizmos daugiau nebedarysiu.

Kovo 24 d., IV badavimo diena. Rytą liežuvis tik truputį apsinešęs. Nuvaliau, išskalavau vandeniu su keliais citrinos lašais. Jaučiausi panašiai kaip ir 3-iąją dieną, todėl neatsistebėjau savo energingumu. Valgyti nesinorėjo, gal lik kiek vakare. Daug dirbau prie knygos. Vakare buvo šiek tiek

51

šaltoka. Ėmė mausti visą kūną, ypač šlaunis ir juosmenį, panašiai kaip sergant gripu. Tikiu, kad badas daro tvarką mano kūne. Šlapimas rūgštaus kvapo. Dienos metu kvapas aštresnis. Vyksta valymasis .. Vakare buvau parduotuvėje, grįžau kiek pavargusi ir sunkiau lipau laiptais. Miegojau nekaip.

Kovo 25 d., V badavimo diena. Atsikėlus šiek tiek drebėjo širdis. Liežuvis truputį apsinešęs šonuose. Nuvaliau, nes tai - išėję teršalai. Nusimaudžiau po kontrastiniu dušu. Labai pagerėjo. Rašiau knygą. Mintys labai aiškios!

Rytą namuose įvyko skaudus konfliktas. Kitu metu būčiau visa tai priėmusi labai giliai į širdį. Tačiau, kad ir kaip keista, i jį ramiai sureagavau, nejaučiau pykčio ir visiškai atleidau. Už tai aš turiu padėkoti savo "ponui badui", kuris teigiamai paveikia žmogaus psichologiją.

Paprastai aš tyliai ir ramiai pasitraukiu nuo žmonių, kurie manęs nesupranta arba nemėgsta, kadangi labai nenoriu pyktis. Bet, jeigu esu priversta, būnu ramiai tiesi ir kategoriška. Tačiau ne visi tai priima. Visi esame žmonės, todėl tikrai pasimokyti galime tik iš savo klaidų. Šiandien, garbingą savo bado dieną, prisižadėjau nebe dalyti patarimų ar pamokymų tiems, kurie jų nepriima. Gal kada savaime kas nors pripažins, kad buvau teisi, nes viską dariau turėdama gražiausių ketinimų. Tad tegul atleidžia man visi, jei ką esu įžeidusi ar įskaudinusi.

Kažkodėl mane aplankė tokios mintys, ir aš verkiu ... G. Malachovas pasakytų, kad tai labai gerai, nes vyksta ne tik fizinis, bet ir dvasinis išsivalymas.

Todėl tampu laiminga ir rami! Tęsiu savo 5-osios dienos badavimo aprašymą. Šią dieną prasidėjo badavimo galutinis etapas. 17

val. išgėriau sulčių iš 0,5 greipfruto, 18 val. išgėriau morkų sulčių. Sugurguliavo pilvas - vadinasi: virškinamasis traktas po 5 dienų "atostogų" pradeda savo darbą. Šaunuolis! Myliu savo kūną ir jį tausoju! Už tai jis jau 20 metų atsilygina sveikata, t. y. sveikata be vaistų, be papildų, be sintetinių vitaminų! 22 val. išgėriau šilto vandens su citrinos sultimis bei šaukšteliu medaus. Vakare jaučiausi puikiai.

Kovo 26 d., badavimo pabaigimas. Atsikėliau pilna energijos bei džiaugsmo, kuris paprastai užplūsta žmogų po kiekvieno badavimo. Viskas nuostabu ir miela! Išsimaudžiau po kontrastiniu dušu, atlikau jogos pratimus. Geriu tirpsmo vandenį. 6 val. - vėl tirpsmo vanduo. 10 val. išgėriau labai labai mažais gurkšneliais nemažą stiklinę morkų sulčių, palaikydama burnoje, pajusdama skonį. Kiekvienas gurkšnelis - tai kažkas nuostabaus! Štai kaip reikėtų visada mėgautis maistu, todėl žymiai mažiau būtų ir suvalgyta. 0 juk mes paprastai ne valgome, bet ryjame. Aš išmokau kruopščiau kramtyti maistą, kai ėmiau kiek kitaip gyventi. Tačiau dirbdamas, pertraukų metu to daryti nesuspėji. Verčiau tokiais atvejais visai nevalgyti. Išgėrusi sulčių, pajutau žarnyno gurguliavimą (darbą); po kurio laiko jis įspėjo, kad nueičiau į tualetą· Pasituštinau labai normaliai, be jokių pastangų. Išmatos šviesios ir normaliai minkštos, be jokio kvapo! 11 val. išgėriau 0,5 greipfruto sultis ir suvalgiau 2 nedidelius obuoliukus. Valgiau labai neskubėdama, sukramtydama iki košelės. Koks skonis! 14 val. išgėriau burokėlių sulčių. Labai nedaug, nes nelabai mėgstu; kartais nuo jų pykina, bet šį kartą nieko tokio nebuvo. Jaučiu, kaip gera gyventi! 14.30 val. suvalgiau žalių daržovių salotų. Kadangi nei šiandien, nei rytoj negalėsiu jų pagardinti aliejumi, vietoj jo sutryniau minkštą avokadą, 0 tada įtarkavau kopūsto, paprikos, saliero, įdėjau česnako ir pagardinau citrinos sultimis. Viską gerai išmaišiau. Galima dėti ir kitokių daržovių. Suvalgiau ir kelis mažyčius gabalėlius daigintų grūdų paplotėlių. Jie, nors kietoki, burnoje greitai ištirpo. Valgiau ilgai, viską gerai sukramtydama ir suvilgydama seilėmis. Jaučiausi labai gerai - jokio sunkumo virškinamajame trakte. Vadinasi, maitinausi gerai! 17 val. valgiau šiek tiek salotų, o po jų - tirštos daigintų grūdų sriubos (kaip ją pasigaminti, rasite skyrelyje "Kad įprastas maistas taptų sveikesnis"). Tokia saldi, lyg būtų pasaldinta! Jaučiausi labai gerai. Rytoj anūkėlio gimtadienis, todėl pagaminau jam saldainių "Šermukšnėlė", kuriuose viskas, kas sveika, - sumalti džiovinti šermukšniai, razinos, kokoso drožlės, šiek tiek apkepintos sezamo sėklos, cinamonas, dar pridėjau sumaltų daigintų grūdų. Papuošiau šokoladu. Kad tik patiktų!

Pati atrodau nekaip, nes numečiau 5 kg, bet netrukus viskas labai gražiai susitvarkys. Jaučiausi savimi patenkinta. 22 va1. - šiltas vanduo su citrinos sultimis bei 2 šaukšteliais medaus.

Kovo 27 d., badavimo pabaigimas. 6 va1. - tirpsmo vanduo. 10 va1. - 1 apelsinas ir 2 obuoliai. 11 va1. - burokėlių sultys. Gėriau nedaug, bet ir tai supykino. Po kelių minučių gėriau morkų sulčių (0,51). 13 va1. - šviežių daržovių salotos su daigintų grūdų paplotėliais. Be aliejaus! Daržoves išmaišiau su sutrintu avokadu. 14 va1. - daigintų grūdų tiršta sriuba. 17 val. valgiau apvirtų šviežių daržovių troškinį su raugintais kopūstais. 18 va1. - 2 labai gerai prinokę bananai, 2 saldainiai "Šermukšnėlė". 22

52

val. - šiltas vanduo su citrina bei medumi. Per dieną išgėriau apie 3 stiklines tirpsmo vandens (daugiau nereikia!).

Kaip šiandieną jaučiuosi? Šiek tiek blogiau negu vakar. Rytą pasidariau garinto šlapimo klizmą. Prasidėjo valymasis! Per dieną tuštinausi skystai daug

kartų. Tikriausiai valėsi kepenys. Labai gerai! Tai man patinka, nes organizme vyksta darbas. Ačiū Jam. Džiaugiuosi, kad virškina normaliai. Valgyti nelabai norisi. Galva šiandien neaiški. Norisi verkti, nes viduje jaučiu praėjusios dienos skauduliuką.

Kovo 28 d., badavimo pabaiga. 6 val. - tirpsmo vanduo mažais gurkšneliais. Vėl užmigau. 8.30 va1. išgėriau šaukštelį ajerų trauktinės, nes ją pradėsiu vartoti profilaktiškai. Ji teigiamai veikia nervų sistemą, kepenis, tulžies pūslę, valo druskas, gerina atmintį, regėjimą, klausą, valo kraujagysles, tirpdo ataugas. Truputį vėliau arbatinį šaukštelį smulkiai maltų džiovintų kiaulpienių miltelių užsigėriau vandeniu (apie savo mylimiausias vaistažoles dar parašysiu). Iš ryto jaučiausi ne visai energingai. Ir štai staigus stebuklas! Vienu akimirksniu pasijutau vėl energinga, džiugi, nuostabiai šviesia galva. Kokie nuostabūs kūno pokyčiai! 10 val. pirmą kartą išgėriau kavos puodelį su medumi. Po to viskas gerai!

Kupina jėgų išėjau į turgų. Prisipirkau daržovių ir, nešina dviem dideliais maišais, užlipau į penktą aukštą. 12 val. suvalgiau 3 obuolius ir 3 skilteles ananaso. 13 val. - morkų sultys (0,51) 13.30 val. - daigintų grūdų sriuba su dilgėlių ir kiaulpienių milteliais. Labai skanu! 14.30 val. leidau sau suvalgyti 1 virtą bulvę su troškintais kopūstais. Viską labai gerai sukramčiau ir suvilgiau seilėmis! Virškinimas vyksta be sutrikimų. 17 val. - avižinių dribsnių košė su nedideliu gabalėliu lydyto sviesto. Po truputį gurkšnoju tirpsmo vandenį. 22 val. - šiltas vanduo su citrinos sultimis bei medumi.

Mano pastabos. Nuo rytojaus pradėsiu maitintis ; prastai. Galima sakyti, kad viskas vyko puikiai, be sutrikimų. Manau, jog labai deramai baigiau 5 dienų badą. Šis badavimas man buvo gana sėkmingas. Įgavau dar daugiau pasitikėjimo savimi.

Atsiminkite! • Jokiu būdu badavimo negalima užbaigti vartojant riebalus (jokių!), gyvulinės kilmės produktus

- mėsą, pieną, kiaušinius, sviestą, sūrį, žuvį, taip pat riešutus, saulėgrąžas ir kitas sėklas. Tik salotos, virtos daržovės, daiginti grūdai, vaisiai, tirpsmo ar distiliuotas vanduo!

• Viską kruopščiai sukramtykite ir suvilgykite seilėmis. • Jei pajusite sunkumą pilve ar nevirškinimą, vadinasi, maitinotės netinkamai. • Viską valgykite nedidelėmis porcijomis, t. y. nepersivalgykite! • Valgykite tik tada, kai jaučiate didelį norą. Jokiu būdu negalima valgyti nenorint. Kokią patyriau badavimo naudą? Labai aiški galva, dar lankstesnis kūnas, šiek tiek išsitiesė

sulinkęs rankos pirštas (kiti atsitiesė jau seniai), jaučiau, kad apsivalė inkstai, kepenys, virškinamasis traktas, išblyško ant veido buvusios kelios pigmentinės dėmės. Puiki nuotaika!

7 dienų badavimo dienoraštisPradėta liepos 24 d., baigsis liepos 30 d. vakare. Sveriu 64 kg.

I badavimo diena Gėriau tirpsmo vandenį. Nuotaika pirmą badavimo dieną pakili (taip ir turi būti badaujant, ypač

jam ruošiantis). Kartais atsirasdavo noras valgyti, bet nestipriai. Jokio gailesčio sau ar nepasitenkinimo tuo, ką darau, nebuvo. Užmigau vėlai, apie 1 val.

II badavimo diena 10 val. pasidariau klizmą su urina. Po klizmos išėjo nedaug išmatų - toks jausmas, kad šlapimas

kažkur susigėrė. Atlikau keletą jogos pratimų. Nuotaika visai nebloga'. Kartais ,užsinorėdavau valgyti, bet praeidavo. Kartais išgirsdavau širdies dūžius, kartais jausdavau svaiguliuką. Nusimaudžiau po kontrastiniu dušu. 15 val. atsikėlusi nuo rašomojo stalo, pajutau sunkumą galvoje ir kojose. 17 val. užsinorėjau valgyti. Išėjus į lauką, noras praėjo.

Antrą dieną svėriau 61 kg. Numečiau 3 kg. Ar ne per daug per 2 dienas? Pulsas - 60 dūžių per minutę. Gal neteisingai pasisvėriau?

III badavimo diena Naktį miegojau mažai, apie 4 val. nuėjau į vonią. Nusimaudžiau. Rytą užmigau. Atsikėlusi

jaučiau širdies plakimą, pulsavimą. Buvo silpnoka. Vėliau atsiguliau ir pameditavau. Jaučiausi kiek

53

nusilpusi, bet pakankamai puikios nuotaikos. Jėgų pakankamai. Valgyti visai nebesinorėjo. Atlikau jogų pratimus: "Berželį", "Lotosą", "Sūpynes". Tačiau "Plūgo" atlikti nepasisekė, nes jaučiau sąstingį kojose. Vakare reikėjo nueiti pas draugę. Ėjau pamažu, tačiau tai truko neilgai. Atgavau jėgas - paspartinau žingsnius. Pareidama jaučiausi normaliai, ne taip sunkiai užlipau į penktą aukštą. Dar vėliau savijauta visai pagerėjo. Sunkumo pojūčiai nuolat keitėsi. Atsigulusi pajutau viso kūno maudimą, kaip sergant gripu. Prasidėjo valymasis.

Urina - tamsesnės spalvos (tai rodo valymąsi). Dieną ji pašviesėjo. Rytą liežuvis buvo su apnašomis; o burna kažkokia gliti. Liežuvį atidžiai nuvaliau, kad teršalai vėl nepatektų į vidų. Dariau klizmą - pasituštinau nedaug. Pamiršau pasisverti.

IV badavimo diena Naktį miegojau gal 2 val. Maudė raumenis ar kaulus, nesupratau kodėl. Negalėjau pagulėti

vienoje vietoje. Naktį nusimaudžiau, bet maudimas nepraėjo. Rytą savijauta visai nebloga, tik šiek tiek ūžia ausyse, girdžiu širdies plakimą. Pulsas - 68 dūžiai per minutę.

Gėriau ypač mažai, nes tai 14 diena po jaunaties. Ši diena dar vadinama "du vamzdžiai", t. y. simbolizuoja 2 nutekamuosius vamzdžius, per kuriuos reikia šalinti iš organizmo teršalus. Senovės traktatuose rašoma, kad šią dieną skysčiai būna užteršti, todėl rekomenduojama badauti sausai.

Rašiau knygą. Buvau išėjusi pasivaikščioti, lipant laiptais plazdėjo širdelė. Valgyti beveik nenorėjau. Šlapimas skaidrus, gelsvesnis. 17 val. jis su amoniako kvapu. 18 val. ėmė mausti nugarą.

Svėriau 59 kg. Numečiau 5 kg. V badavimo diena Naktį taip pat miegojau nedaug. Maudė kūną. Užmigau paryčiais. Bent tiek! Atsikėliau 9.30 val.

Retkarčiais smarkiai tvinksėjo širdis. Pulsas 84 dūžiai per min. Normalu! Padariau kai kuriuos fizinius pratimus. Medituoti nelabai sekėsi, nes jaučiau vidinę įtampą.

Išėjau pasivaikščioti, nuėjau į parką. Keista, ėmiau jaustis gana gerai - lyg niekur nieko, bet laiptais į 5 aukštą lipau sunkokai, daužėsi širdis.

Vakare padariau klizmą. Pirmą kartą išėjo gleivių ir juodų išmatų gabaliukai. Tai gerai! Antrą kartą - daug juodų išmatų. Trečią kartą - išėjo gleivės su kažkokia juoda mase, net kažkokios drožlės, panašios i metalo drožles (0 gal taip ir yra?), pajuodavusios vaisių žievės. Tai labai puikus apsivalymas! Pirmą kartą nebeūžia ausyse! Šlapimas geltonos spalvos.

Svoris 58 kg. Per parą numetu po 1 kg. VI badavimo diena Miegojau panašiai kaip ir vakar. Smelkė kūną. Negalėjau užmigti, todėl atsikėliau ir rašiau

knygą. Atsiguliau 2.30 val. Tada po kurio laiko užmigau. Atsibudau 5.30 val. Pagulėjusi vėl užmigau. VII badavimo diena Rytą jaučiausi sunkiai svaigo galva, daužėsi širdis. Padariau klizmą su urina. Pirmą kartą išėjo

baisi pliūrė ir daug gleivių. Po klizmos pasidarė lengviau. 14 val. pagulėjau karštame vandenyje, apsipyliau vėsiu vandeniu. Kiek silpnoka, bet vėliau tai praėjo. Kaip greitai pasikeičia savijauta! Atsisėdusi mėginau atsipalaiduoti. Stebuklas: kai vidiniu žvilgsniu peržvelgiau kūną norėdama atpalaiduoti raumenis, staiga pajutau plūstančią visu kūnu šilumą. Kažkur skaičiau, kad atsidaro energetiniai centrai.

Pagal visas taisykles, šios dienos pavakarę jau turėčiau nutraukti badavimą. Todė115.30 val. kruopščiai sukramčiau duonos gabalėlį, įtrintą česnaku. Tačiau nenurijau, po kurio laiko, kai duona tapo skysta tyre, išspjoviau teršalus. Taip aš apsivaliau nuo burnoje buvusių toksinių apnašų. Kelis kartus dar praploviau burną vandeniu su keliais citrinos lašais. Dar po pusvalandžio išsispaudžiau sulčių iš pusės citrinos, kuriose ištirpinau kiaušinių lukštų miltelius, kad papildyčiau savo organizmą organiniu kalciu, nes, reikia manyti, jo nemažai praradau. Bet čia padariau didelę klaidą! Ėmiau jausti didelį sunkumą skrandyje. Vėl apėmė silpnumas. Išėjau į lauką, bet vos užlipau laiptais.

Tokių klaidų daugiau nebekartojau, nekartokite ir jūs. Po badavimo galima gerti vandenį tik su keliais lašais citrinos sulčių.

Svėriau 56 kg. Noras valgyti nedidelis. VIII diena. Badavimo pabaigimas. Svoris 55,5 kg. Vadinasi, iš viso per 7 badavimo dienas netekau 8,5 kg. Naktį miegojau taip pat

nedaug, 8 val. pajutau pilve gurguliavimą. Pasituštinau - juoda pliūrė ir gleivės.

54

Po pasituštinimo savijauta žymiai pagerėjo. 10 val. išgėriau morkų ir salierų sulčių. Akyse prašviesėjo, pajutau gerą energiją kūne. Padariau jogos pratimus - buvau labai lanksti. Atkreipkite į tai dėmesį. 7 dienas badauta, 0 kūnas lankstus ir stiprus! Buvau tuo labai patenkinta. Ir iš viso, ar atkreipėte dėmesį ir į tai, kaip badavimo metu keičiasi savijauta. Kūnui būna sunku, jis kažko atsikrato ir vėl pasidaro lengviau. Štai kokios nuostabios mūsų kūno galios!

Taigi po valandos išgėriau kopūstų sulčių. Dar vėliau valgiau virtą baklažaną su trupučiu česnako. Kaip skanu! Taip pat suvalgiau 2 pomidorus, prieš tai juos buvau įmetusi į verdantį vandenį ir nulupusi žievelę. Paskutinį kartą valgiau 17.30 val. - 1 virtą morką ir 0,5 virto burokėlio.

Sultis gėriau mažyčiais gurkšneliais, palaikydama kurį laiką burnoje. Koks skonis, koks pasitenkinimas su kiekvienu gurkšneliu ar kąsneliu! Tikras stebuklas - pasitenkinti labai nedideliu kiekiu maisto! Kiekvienas kąsnelis apdorojamas iki tyrelės, ir tai teikia malonumą.

IX diena. Badavimo pabaigimas. Svoris 55,5 kg. Jis nustojo kristi. 6 val. išgėriau citrinos sulčių su kiaušinių lukštų milteliais.

Atsikėlus buvo kiek silpna, bet labai neilgai. Pasituštinau. Pirmą kartą gėriau greipfrutų, apelsinų sulčių. Viskas nuostabu! Jėgų žymiai daugiau. Sportavau. Išėjau į parduotuvę. Apie 17 val. valgiau burokėlių, kalafiorų, morkų, česnakų troškinį. Be aliejaus ir grietinės! Su trupučiu lydyto sviesto. Po 45 min. dar valgiau daigintų kviečių sriubos. Viskas gerai! Virškina puikiai! Didėja noras valgyti!

Šlapimas vėl skaidrus, gelsvos spalvos. X diena. Badavimo pabaigimas. Svoris jau 56 kg. Priaugau 0,5 kg. Valio! Rytą, kaip visada, gėriau sulčių. Dieną nemažai

suvalgiau žalių daržovių (kopūstų, salierų lapų, morkų su česnakais) salotų. Daržoves sumaišiau su vienu prinokusiu avokadu. Įlašinau citrinos sulčių. Jau valgiau ir duonos, keptos be mielių. Tą dieną dar valgiau virtų daržovių. Viskas normalu. o koks nuostabus noras gyventi!

XI diena. Badavimo pabaigimas. Svoris, deja, toks pat. Atsikėliau puikios nuotaikos, jaučiau energijos antplūdį. Pasportavau.

Kūnas nuostabiai lankstus! Rytą, kaip visada, gėriau sultis (įvairias). Tik jokiu būdu nemaišau daržovių ir vaisių sulčių.

Dar nevalgiau košių, bet į salotas jau įpyliau alyvuogių aliejaus. Šiandien jau suvalgiau išbrinkintų vandenyje migdolų. Šiek tiek buvo apsunkęs skrandis. Truputį padauginau, bet viskas praėjo. Dirba mano virškinimo organai! Dieną šiek tiek numigau.

XII diena. Badavimo pabaiga. Svoris 57,5 kg. Rytą šiek tiek džiūvo burna. Nuotaika puiki, miegojau gerai. Sapnavau įdomų

sapną. Dieną jau valgiau grikių košės ir šiek tiek kefyro. Tiesa, prieš tai suvalgiau raugintų ir šviežių kopūstų troškinio. Viskas normalu virškinamajame trakte. Po geros valandos pirmą kartą išgėriau kavos, o vakare su draugėmis - ir stikliuką degtinės. O tai reiškia, kad vėl pradedu normaliai maitintis ir gyventi!

Komentaras. Aš aprašiau pirmąjį mano gyvenime 7 dienų badavimą. Jis gal ir buvo pats sunkiausias. Buvo ir šioks toks jauduliukas, nes nežinia, kas tavęs laukia. Vėliau ilgesnieji badavimai praeidavo žymiai lengviau. Tačiau visada po bado stengiuosi nedaryti maitinimosi klaidų. Jei taip neįvyksta, jautiesi kaip visiškai naujai atgimęs.

Patikėkite manimi: užlieja gyvenimo džiaugsmas!

3 dienų badavimo dienoraštisPradėta vasario 17 d. Baigta vasario 20 d. Tokį badavimą reikėtų atlikti kartą per mėnesį. Badauti pradėjau ekadašio dieną t. y. vienuoliktą dieną po jaunaties. Savo badui paskyriau ne visai tinkamą metą, nes 14 d. svečiuose kažką suvalgiau ir beveik visas

dienas iki badavimo jaučiau, kad sutriko virškinimas ir net pykino. Todėl badavimas, aišku, apsunkintas, nes organizmas bus priverstas susidoroti su papildomu kiekiu nuodų ir teršalų. Tą turėtų žinoti kiekvienas badaujantysis, nes prieš tai reikėtų kuo atsakingiau maitintis. Apie virškinimo sutrikimą rodė gerokai apsinešęs liežuvis.

Prieš badavimą pasidariau klizmą su urina. Mano badavimas - klasikinis (geriu tirpsmo vandenį). I badavimo diena

55

Atsikėlusi padariau mankštą. Atrodė, kad turiu jėgų, bet jaučiausi ne visai gerai, nes vis pykino, ypač vakare. Matyt, buvau gerokai apsinuodijusi. Krėtė šaltukas. Valgyti visai nenorėjau. Šiek tiek svaigo galva (anksčiau to nebūdavo).

II badavimo diena Rytą atsibudau geros nuotaikos. Pakilią nuotaiką jaučiau visą dieną. Kartais užeidavo noras ką

nors suvalgyti. Aplankiau parduotuves, biblioteką. Partempiau didelį ir sunkų maišą pirkinių. Kiek sunkiau nei visada kopiau laiptais. Vakare buvau gana darbinga, tačiau naktį miegojau blogai. Valgyti visai nesinorėjo.

Tiesa, rytą liežuvis buvo su balsvomis apnašomis. Atidžiai nuvaliau, kad išsiskyrę teršalai nepatektų vėl atgal į vidų.

III badavimo diena Nuotaika gera, jaučiausi pakankamai žvali, tačiau šiek tiek svaigo galva. Nuėjau į dušą.

Apsipyliau karštu ir šaltu vandeniu. Išlipau iš vonios ir jaučiausi gerokai pagyvėjusi. Vėl atsirado jėgų. Ėmiau skaityti knygą. Po pietų pajutau nedidelį drebuliuką - tokiu atveju labai naudinga pagulėti karštoje vonioje, ką aš ir padariau. Kūno suši1dymas pagreitina organizmo apsivalymą. Pavakarę ir vėl jaučiausi gerai, atsirado jėgų ir energijos. Nuotaika ypač gera. Po truputį atsirado noras valgyti.

O svarbiausia - tai, kad antrą ir trečią badavimo dieną jaučiau minčių aiškumą bei atminties pagerėjimą. Stebėjausi, kad jokių smulkmenų nepamirštu. Labai gerai! Visą vakarą jaučiausi puikiai. Išgėriau nemažą puodelį šilto vandens su arbatiniu šaukšteliu medaus.

IV badavimo užbaigimo diena Ant liežuvio apnašų nedaug, tačiau apvaliau burną nuo teršalų duonos kriaukšlele, įtrinta

česnaku. Kruopščiai sukramčiau ir išspjoviau. Suvalgiau šį kartą tarkuotų morkų. Tai mano virškinimo traktą paveikė kaip šluota - normaliai išsituštinau. Gana lengvai atlikau mankštos pratimus.

Nusimaudžiau po kontrastiniu dušu. Vėliau išgėriau morkų ir salierų sulčių. Apie 13 val. pasiruošiau salotų iš morkų, kopūstų ir salierų. Viską sumaišiau su trintu avokadu, įlašinau citrinos sulčių. Viskas gerai! Jokių virškinimo sutrikimų. Salotas suvalgiau šį kartą su ruginiu duoniuku. Po 2 val. (apie 15 val.) išsiviriau įvairių daržovių. Jas valgiau su trupučiu lydyto sviesto. Be druskos! Viskas be druskos, be aliejaus, be grietinės!

Vakare išsiviriau grikių košės, pagardinau nedideliu kiekiu lydyto sviesto bei česnako skiltele. Atminkite, pirmas dienas po badavimo reikia atidžiai viską sukramtyti, o ypač žalias daržoves.

3 dienų badavimo užbaigimas toks pat kaip 24, 36 ir 42 valandų badavimo. Gyvulinio maisto (mėsos, kiaušinių, žuvies, pieno nereikia vartoti dar tiek dienų, kiek badaujama).

Vienos dienos badavimo dienoraštisTokį badavimą (paprastai 42 val. trukmės) stengiuosi atlikti 1 kartą per savaitę. Man geriausia

badauti vieną ir tą pačią savaitės dieną, pvz. pirmadienį, tada organizmas pripranta ir pats to prašosi. Kartais paklausau kai kurių autorių, teigiančių, kad per jaunatį ir pilnatį nėra tikslinga visiškai badauti, nes tada organizmas ne šalina teršalus, bet viską traukia į vidų, todėl tai palankus metas gerti sultis, vaistažolių arbatas. Bet tokiu atveju aš būtinai badauju per ekadašio dienas, kada organizmas per vieną dieną apsivalo tiek, kiek apsivalytų per 3 dienas. Tokio principo aš jums, mieli skaitytojai, ir linkiu laikytis. Juolab kad per ekadašį žymiai lengviau badauti, nes nesinori valgyti taip, kaip kitomis dienomis. Pamėginkite ir tuo įsitikinsite.

Kaip ir prieš kiekvieną badavimą, reikia pasiruošti morališkai, su tuo susitaikyti – juk Jūs mylite savo kūną ir trokštate būti sveiki. Juk dėl to verta kiek pakentėti. Tikrai verta, jūs greitai tuo įsitikinsite! M, jums tai prižadu! Tik būtina prieš badavimą maitintis vegetariškai, t. y. be gyvulinio maisto bei pieno produktų. Vakare prieš badavimą gerti žolelių arbatos su medumi, vandens. Jeigu badausite tik vieną dieną per savaitę, reikėtų tą dieną susilaikyti ir nuo cheminių vaistų, nes jie ir yra vieni iš organizmo teršėjų. Negerkite sintetinių vitaminų, nevartokite maisto papildų. Gerkite tik vandenį, geriausiai tirpsmo arba distiliuotą.

Kaip aš jaučiuosi tą vienintelę badavimo dieną? Anksčiau buvo sunkiau - jausdavausi nelaiminga, kad negalėsiu valgyti, nebūdavo nuotaikos. Tačiau palaipsniui badauti darosi vis lengviau, kol pagaliau kitaip elgtis ir nebegali. Bet jeigu padarai ilgesnę pertrauką, vėl būna sunkiau. Anksčiau labai norėdavosi valgyti, ypač vakarais. Kartais neišlaikydavau ir vakare susigundydavau suvalgyti

56

obuolį ar kitokį vaisių. Bet jus patys galėsite įsitikinti, kad tokiu atveju dar labiau norisi valgyti, neberandi sau vietos. Tad geriau nesusigundyti jokiu maistu, net menkiausiu kąsneliu. Vakarais labai skaudėdavo galvą ir krėsdavo šaltukas. Tai įrodymas, kad organizmas kovoja su teršalais. Nesigriebkite jokio vaisto! Jokiu būdu! Kūnas pats susitvarkys, tik leiskite jam tai daryti. Jei savijauta nepakenčiama (nors taip beveik nebūna), vakare prieš miegą galima išgerti vandens, truputėlį parūgštintu citrinos sultimis. Svarbiausia išlikti ramiam! Naktį kartais galite blogai miegoti, tačiau rytą busite geros nuotaikos ir pilnas energijos. Atminkite: kuo daugiau organizmas užsiteršęs, tuo blogesnė savijauta badavimo metu. Dabar man badauti vieną dieną - vieni juokai. Viena pažįstama moteris, kad butų lengviau ir drąsiau, pamėgino pirmą kartą badauti kartu su manimi. Aš ją nuolat telefonu padrąsindavau. Bado diena jai praėjo gana sėkmingai. Ritos dienos vakare man paskambinusi pasakojo, kaip ji nustebo kitą dieną po bado labai energingai dirbusi sode sunkius darbus ir nė kiek nepavargusi. Aprimo sąnarių, nugaros skausmai, sumažėjo spaudimas ... Kūnui palengvėjo! Iš kur toji staiga pliūptelėjusi energija? Energiją, kurią organizmas butų skyręs kovai su teršalais, panaudojo darbui ir kovai su ligomis. Štai tokia yra badavimo esmė!

Patarimas. Nusipirkite plėšomą ar stalinį metų kalendorių - ten nurodytos mėnulio fazės. Jeigu savaitės diena kurią pasirinkote, priklauso jaunačiai ar pilnačiai, tada galite aprūpinti organizmą gamtos vaistais: sultimis, vaistažolių jums reikalingomis) arbatomis, vandeniu. Galite pasirinkti obuolių dietą. Tik nepadauginkite! Kas per daug, tas nesveika! Na, 0 vienuolikta para po jaunaties ir pilnaties (skaičiuojant nuo pirmos dienos) bus ekadašio diena. Tada jau gerkite tik vandenį (tirpsmo ar distiliuotą). Jokiu būdu negalima gerti mineralinio vandens!

Noriu jus patikinti dar kartą, kad badauti gali ir jaunas, ir senas, ir storas, ir lieknas, ligonis ir sveikas. Susilaikyti reiktų nusilpusiems po ligos ar nėščioms moterims. Tokiais atvejais badaujantį žmogų verčiau prižiūrėtų specialistas.

Per savo badavimo praktiką įsitikinau, kad pirmą dieną po badavimo vaisių geriau nevalgyti!

Stengiuosi prižiūrėti storąjį žarnyną, kad jis būtų švarus

Žarnyno švara pirmiausia priklauso nuo mitybos. Labai svarbu žinoti, kad, norint būti sveikesniam, O gal ir visiškai sveikam, būtina pradžioje sureguliuoti savo mitybą ir išsivalyti storąjį žarnyną. Tai labai svarbu, nes skaitydami toliau suprasite, kad iš čia ir kyla visos ligos. Pripažįstama, kad vėžys - tai dažniausiai gamtos atpildas už netinkamą mitybą. Kaip rašiau, tai septintasis (paskutinis) užterštumo laipsnis. Be šios, egzistuoja ir kitos ligų priežastys.

Mityba prieš pradedant storojo žarnyno valymą. Prieš tai, suprantama, bent 2 dienas reikėtų maitintis vegetariškai ir gerti daug vandens (geriau

tirpsmo). Tą patį reikėtų daryti ir po valymo. Kiek įmanoma ir toliau kuo mažiau valgykite gyvulinio maisto, stenkitės derinti maisto produktus. O svarbiausia, kuo daugiau vartoti žalio maisto (daržovių, vaisių), aprūpinti organizmą energija bei skaidulinėmis medžiagomis.

Daugelis iš jūsų žinote, kaip sunku, kai užkietėja viduriai ir negali normaliai išsituštinti. Tačiau gal ne visi žino, kad kiekvieno iš mūsų sveikata labiausiai priklauso nuo to, kokia tvarka ir švara yra mūsų storajame žarnyne. Ne paslaptis, kad užkietėję viduriai kai kuriuos vargina daug metų.

Labai puikus G. Malachovo patarimas knygoje "Organizmo valymas ir tinkama mityba." Štai tas patarimas: "Jei abejojate, valgyti ar ne - nevalgykite! Jei abejojate, eiti į tualetą ar ne - eikite!"

Knygoje "Jėzaus Kristaus Pasaulinė Evangelija pagal mokytinį Joną" parašyti Kristaus žodžiai: "Vidinė nešvara dar baisesnė negu išorinė. Todėl tas, kas valo išorinį purvą, išlieka nešvarus viduje ir primena šventovę, išdabintą puikiausia tapyba, bet su neiškuoptu šlykščiausiu purvu." Ten pat aprašomas ir paprastas storųjų žarnų išvalymo būdas - klizma. "Paimkite didelį moliūgą su nusvirusiu žemyn žmogaus ūgio stiebu, išgremžkite jo vidų ir pripilkite upės vandens, kurį sušildė saulė. Pakabinkite tokį moliūgą ant medžio šakos, atsiklaupkite prieš Vandens Angelą ir pakentėkite, kad vanduo galėtų prasiskverbti į visą žarnyną ... Po to išleiskite iš kūno vandenį, kad kartu su juo būtų pašalinti nešvarumai ir dvokas. Tik pamatę ir užuodę visą bjaurastį ir šlykštynes, teršusias jūsų kūno šventovę, suvoksite, kiek nuodėmių glūdėjo jumyse, esi kankinamas begale ligų."

Pirmiausia, aišku, reikia stengtis neužteršti žarnyno, o jeigu jau užteršei (užkietėję viduriai tą labiausiai ir parodo), patarimas vienas - klizma ir badavimas.

57

Kas atsitinka, jei storajame žarnyne susikaupia šitiek "bjaurasties ir šlykštynės"? Atsakymas vienas ir aiškus - esi kankinamas begalės įvairiausių ligų.

Kokiu būdu užsiteršia mūsų storasis žarnynas? Storojo žarnyno švara priklauso nuo to, ką mes valgome. Jeigu išmatos nepašalinamos per 24 ir daugiau valandų, žarnynas nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir tada jau atsiranda vidurių užkietėjimas.

Dažniausiai vidurius kietina: • Krakmolingas bei virtas maistas (produktai iš aukščiausios rūšies miltų, bulvės), valgomas kartu

su gyvuliniu maistu, kuriame daug baltymų (mėsa, sūriai, dešros, kiaušiniai, pienas). Toks maistas yra storosios žarnos kilpose ir raukšlėse susidariusių sukietėjusių išmatų priežastis. Kodėl? Tokiu atveju nei vieni, nei kiti produktai nėra iki galo suvirškinami - vyksta vienų rūgimas, o kitų (baltyminių) puvimas. Rūgimo ir puvimo medžiagos yra toksinės, t. y. nuodingos. Vėliau jos patenka į kraują ir sukelia įvairiausias ligas.

• Įvairūs kaloringi sumuštiniai, ypač užsigeriami kava, arbata, saldžiais gėrimais, net sultimis. • Įvairūs dirbtiniai produktai ir.kt. Nenatūralių produktų virškinamasis traktas net nesugeba

suvirškinti. Tai sintetinės sriubos, nenatūralūs saldumynai (guminiai ir kitokie), baltasis cukrus ... Kiti - karvės pienas, įvairūs šokoladai, kepti ar virti kiaušiniai, tortai ir t. t.

Kodėl išvardyti maisto produktai pavojingi sveikatai? Jie neturi vitaminų, mineralų, fermentų, padedančių virškinti, o svarbiausia - neturi skaidulinių medžiagų, kurios virškinamajame trakte nesuskaidomos, tačiau organizmo veiklai turi didžiulę įtaką. Jos padeda virškinimui, gerosios bakterijos iš jų gamina kai kuriuos vitaminus: tokius kaip B9, B6, B12 ir t. t., reikalingas amino rūgštis, fermentus. Nėra skaidulinių medžiagų - nėra ir gerųjų bakterijų! Mūsų organizme ima gyvuoti ligas sukeliančios bakterijos. Štai kokia priklausomybė!

Kokiame maiste skaidulų daugiausia? Tai daržovės, vaisiai, uogos, mažai apdoroti grūdai, natūralios ankštinės daržovės (pupelės, pupos, žirniai). Daugiausiai skaidulų turi grūdai, kuriems nėra pašalintas šiurkštusis grūdo sluoksnis. Todėl sveikatai ypač vertingi daiginti grūdai. Taigi suvalgius profilaktiškai bent po saujelę daigintų grūdų (jų galima dėti į karštas košes arba pamažu sukramtyti vienus), gauname ir skaidulų. Jie skanūs, tik reikia gerai sukramtyti.

Jau kitą dieną pajusite, kad žymiai lengviau pasituštinote. Taip pat gausite nuostabios gyvybinės energijos ir reikalingų medžiagų. Aš visada turiu

sudaigintų grūdų, gal rečiau rudenį, kai pilna sodo gėrybių. Skaidulinių medžiagų gausu avižiniuose (geriausi) ar kitų grūdų dribsniuose, kvietinėse, grikių kruopose ... Kur kas sveikiau valgyti juodą (natūraliai juodą) duoną su grūdais iš ruginių ar rupių miltų, o ne baltus gaminius (batonus).

Atsiminkite! Visos kruopų košės verdamos tik vandenyje ir trumpai! Virdami piene, juolab pasterizuotame,jūs gausite daugiau žalos negu naudos.

Negailestingai apdoroti produktai, pvz., makaronai (ypač aukščiausios rūšies), poliruotos ar skaldytos kruopos, baltos duonos gaminiai ir kt. "apdovanos" jus antsvoriu, galop nuo jų užkietės viduriai.

Skaidulinių medžiagų ląstelienos) reikšmė sveikatai. Trūkstant organizme skaidulinių medžiagų, susergama cukriniu diabetu, ateroskleroze, žarnyne atsiranda polipų, susilpnėja žarnyno veikla, padidėja galimybė susirgti vėžiu ...

Man teko bendrauti su žmonėmis, kurie sirgo žarnyno vėžiu. Jie visada (net nebeprisimena nuo kada) vargo su užkietėjusiais viduriais, beveik nevalgė daržovių, nes nepatiko! Tačiau galima juos pateisinti, nes niekas neperspėjo apie būsimų ligų tikimybę. Žmonės, turintys daug sveikatos problemų, net nežino, kas tos skaidulos. Labai svarbu šviesti žmones sveikos gyvensenos klausimais (gal ir patiems daugiau domėtis)! Juk tik nuo sveikos gyvensenos priklauso mūsų sveikata - 70% tai jau tikrai.

Be to, gal ir jums teko išgirsti tokią medikų diagnozę - pasislinkusi iš savo vietos gimda (man teko) ar kiti pilve esantys organai. o priežastis dažniausiai tokia - nuo sukietėjusių išmatų, kurių vis daugėja, deformuojasi storoji žarna. išmatų akmenys nuolat didėja, kaupiasi. G. Malachovas aprašo, kad žymus vokiečių gydytojas chirurgas, atlikęs 280 skrodimų, 240 atvejų rado deformuotą storąją žarną. Arba dar vienas atvejis. Gydytojas iš Londono, skrodimo metu perpjovęs storąją žarną, išvalė iš jos 10 kg senų suakmenėjusių išmatų, kurios ligi šiol saugomos dideliame stiklainyje su spiritu kaip įtikinantis eksponatas (G. Malachovas. "Organizmo valymas ir tinkama mityba").

58

O juk ir patys tikriausiai esate girdėję, kad storajame žarnyne gyvena kirmėlės, plaukai ir kiti įvairūs svetimkūniai (kurie patenka atsitiktinai), riebalai, blogosios bakterijos, pirmuonys, pelėsiai ir kt. Storajame žarnyne susikaupia daug gleivių, kurios susidaro, organizmui stengiantis "supakuoti" kenksmingas medžiagas.

Mano draugė pasakojo, jog po liaudies medicinos centre atlikto žarnyno valymo ji pamatė tokių šiukšlių, kad nebenorėtų jų niekada prisiminti - buvo baisu žiūrėti.

Kokia skaidulinių medžiagų reikšmė sveikatai? • Mažina cholesterolio kiekį kraujuje. • Gerina organizmo riebalų apykaitą. • Padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas. • Mažina vėžio riziką. Atminkite! Kaip apsauginė priemonė nuo storosios žarnos vėžio rekomenduojamas mažai

riebalų ir daug skaidulinių medžiagų turintis maistas, nes jis skatina reguliarų tuštinimąsi. Taip galintys sukelti vėžį mutageniniai veiksniai greitai pašalinami (Sylvia S., Mader. "Biologija").

Storasis žarnynas stimuliuoja kitų organų darbą. Storajame žarnyne, kurio ilgis siekia 2 m, yra atitinkamų vietų, kurios pasižymi stimuliuojančiu

atskirų kūno organų poveikiu. Jeigu tose vietose susikaupę daug įvairiausių apnašų, nelieka ir stimuliuojančio poveikio kuriam nors organui - tuomet šio organo funkcija sutrinka. Kuo daugiau atitinkama vieta apnešta įvairiais teršalais, tuo stimuliuojamo organo funkcija labiau sutrinka. Todėl išvalius storąjį žarnyną pagerėja ir sveikata - dažnai žmogus nebeserga alerginėmis, chroniškomis, uždegiminėmis ligomis - bronchitais, cistitais, prostatitais ir pan. Pagerėja širdies, kepenų, inkstų, lytinių organų ir kt. veikla.

Viena mano pažįstama pavasarį sutikdavo su siaubu. Daug metų moteris kentėjo nuo alergijos žiedadulkėms. Išsivaliusi storąjį žarnyną, sustiprinusi organizmą sultimis bei aprūpinusi skaidulinėmis medžiagomis, ji dabar pasitinka gražiausią metų laiką puikia nuotaika ir ramybe. Nebesiskundžia gimdos ir kiaušidžių negalavimais. Mergina, kuri nuolatos skundėsi kepenų veiklos sutrikimais, išvaliusi storąjį žarnyną ir šiek tiek pakeitusi mitybą, džiaugiasi energija ir sveikata.

Daugiausiai sukietėjusių apnašų, išmatų, akmenų, įvairiausių parazitų yra vadinamuosiuose gaubtinės žarnos linkiuose, tai yra storosios žarnos užsisukimuose.

59

Mano asmeninė storojo žarnyno valymo praktika

Negalvokime, kad kaupę per visą savo gyvenimėli įvairų šlamštą ir atlikę vieną ar dvi klizmas jau būsime išsivalę ir nustosime sirgti. Reikia nuolat rūpintis storojo žarnyno švara ir laikas nuo laiko išsivalyti. Ypač, jei maitinatės bet kuo, visai nederinate maisto produktų, nevalgote pakankamai gyvo žalio ar labai menkai apdoroto maisto, kuriame dar yra skaidulinių medžiagų. Nuolat valgote skubėdami, visiškai (iki košelės) nesukramtote maisto, persivalgote arba valgote tada, kai iš tikrųjų nejaučiate tikrojo alkio. Kadangi aš turiu didelę klizmos panaudojimo storojo žarnyno išvalymui praktiką, pasistengsiu šią procedūrą taip aprašyti, kad jūs galėtumėte be vargo ją atlikti. Yra įvairiausių klizmos statymo būdų - tai klizmos su vandeniu, su vandeniu ir druska, su vandeniu ir citrina, su vidurių paleidžiamaisiais preparatais, su arbatžolėmis ir 1. t. Tačiau aš pasirinkau ir jau keliolika metų naudoju pati paprasčiausią, pati švelniausią ir pati sveikiausią būdą, kuriuo niekada neteko nusivilti. Tai klizma su unikaliausia gamtoje medžiaga - šlapimu (dar vadinamu urina). Ji unikali tuo, kad yra mūsų pačių organizme. Jūs žinote, kad šlapimu įvairiausios ligos gydomos nuo seniausių laikų. Na, o dabar apie tai išsamiau.

Kuo urinos klizmos naudingos organizmui? • Urina nekelia organizmui jokio pavojaus, nes ji yra mūsų pačių ir susidaro iš kraujo plazmos. Ji turi "atmintį", grąžinta į organizmą suranda tas vietas, kur yra patologijos židiniai ir juos

sunaikina, tuo iki minimumo sumažina arba visai panaikina tam tikros ligos pasireiškimą· o. Dezinfekuoja storąją žarną, sunaikindama blogąją mikroflorą (blogąsias bakterijas, grybelius,

pirmuonis ir kt.) ir nepakenkia gerajai. Urina atstato pažeistą žarnos gleivinę. o Šalina iš storosios žarnos polipus, parazitus, išmatų akmenis, patogenines gleives ir t. t.

o Išgydo hemorojų, kolitą, pagerina žarnyno peristaltiką. o Įvedant uriną, pavirintą su įvairiomis vaistažolėmis ar jūros kopūstais, organizmas aprūpinamas vitaminais, mikroelementais.

Pastaba. Būtinai atkreipkite dėmesį į toliau pateikiamus perspėjimus! Komentaras. Jeigu kas mėgintų nuvertinti klizmų su urina reikšmę, aš galėčiau tiesiai šviesiai

pasakyti: ,,Arba jūs jų niekada nedarėte, arba darėte nemokėdami!" Kieno ir koks šlapimas naudojamas klizmoms? Geriausia naudoti savo šlapimą. Bet galima naudoti ir kitų sveikų žmonių, taip pat ir vaikų, kurių

šlapimas ypač pasižymi ištraukiamąja ir gydomąja galia. Klizmoms gali būti naudojamas: o Šviežias šlapimas - tik prieš pat vartojimą pašildomas. Geriausias laikas klizmai statyti yra rytas, po išsituštinimo. Tokiu atveju uriną renkate per naktį,

rytą. Šlapimas gali būti rinktas ir praėjusios dienos metu. Jeigu rinktas dar anksčiau, būtina užvirinti ir atvėsinti, kad būtų tik šiltas. Panašiai darykite, jeigu statote klizmą vakare. Vakarais klizmą patartina atlikti apie 19 val. Būtinai pasitikrinkite, kad nebūtų karštas!

• Garintas šlapimas. Nuostabiausią gydomąją ir ištraukiamąją galią turi šlapimas, nugarintas iki 1/4 dalies pirminio tūrio. Jis gydo ne tik patį žarnyną, bet turi poveikį pilve esantiems kitiems organams. Jo dėka nesunkiai pasišalina juose esančios gleivės. Tos gleivės man panašios į medūzas. Galima naudoti ir šlapimą, nugarintą iki 112 dalies. Garinto šlapimo imamas žymiai mažesnis kiekis - tai patogu!

Kaip atliekamas garinimas? Jūs surinkote 11 šlapimo. Būtinai turite išmatuoti pirminį kiekį, kad žinotumėte, iki kiek garinti! Supilate šlapimą į emaliuotą puodą ir verdate. Prisukite dujas, nes pasirodys putos. Griebti jų nereikia! Puodo neuždenkite! Šį šlapimo kiekį (11) jūs turite garinti, kol puode liks ketvirtoji jo dalis, 1. y. iki 250 ml (1000 ml : 4 = 250 ml). Šie 250 g, kurie liko, bus naudojami klizmai. Taip galima apskaičiuoti ir kitą kiekį.

Svarbūs perspėjimai: • Garinant iki l/4, geriau palikti truputį daugiau, negu palikti per mažai, nes tokiu atveju susidarys

šarmas, kuris gali deginti. • Jeigu su maistu jūs vartojate daug druskos, garintas šlapimas gali būti labai sūrus ir gali sukelti

perštėjimą. Todėl patariu: tą laikotarpį, kai rinksite šlapimą, vartokite kuo mažiau druskos, taip pat gerkite

daugiau vandens. Arba galima šį sūrų šlapimą praskiesti nedideliu kiekiu vandens. Žinokite, jis turi būti sūrokas, bet tik ne kaip "ugnis", nes išgarinta urina yra natūralus druskų tirpalas. Žinovai aiškina, kad

60

virinant uriną, joje esant nepalankioms sąlygoms, susidaro biogeniniai stimuliatoriai, suteikiantys jai didelę gydomąją ir atplėšiamąją galią. Tokia urina, rašoma, kontaktuoja su storosios žarnos, skrandžio augliais, polipais ... Šitie parazitiniai dariniai miršta, yra atplėšiami ir varomi laukan: "neša kudašių" kirmėlės ir visi kiti "niekadėjai."

Jeigu žmogus valgo vegetarišką maistą: košes, daržoves, vaisius (ir džiovintus), medų, daigintus grūdus, geria žolių arbatas, valgo riešutus, ankštines daržoves, jo šlapimas nebus sūrus. Tokia urina naudojama ir gėrimui, gydant tam tikras ligas.

Kitas urinos paruošimo būdas - tai užšaldymas. Šis būdas geresnis tuo, kad išvengiama nemalonaus kvapo, kuris būna virinant. Taigi turimą

urinos kiekį dedame į šaldiklį ir šaldome tiek, kad indo viduryje lieka apie vieną trečdalį neužšalusios urinos (užšąla du trečdaliai). Ši neužšalusi urina ir bus reikalinga gydymui. Ją supilkite į indelį ir laikykite paprastai šaldytuve, kol jums prireiks.

Kaip pasiruošti klizmai? Kad geriau pasišalintų įvairūs šlakai, toksinai, susikaupę šalinimo organuose, patariama tą savaitę prieš klizmą pabūti pirtyje ar išsimaudyti karštoje vonioje. Būtų gerai kelis kartus. Apsipilti vėsiu vandeniu. Ramiai nusiteikti ir žinoti, kad laukia lengvurnas, atjaunėjęs kūnas, šviesi galva, gera nuotaika.

Kiek kartų ir kaip dažnai daromos klizmos? Tai priklauso nuo to, kaip žmogus maitinasi, kiek jis turi sveikatos sutrikimų. Pvz., aš valančią klizmą visada pasidarau pavasarį, nes žiemą nepakanka žalių daržovių, vaisių, valgomas sunkiau virškinamas maistas, kartais - rudenį.

Profilaktiškai darau vieną ar dvi klizmas prieš ekadašio dienas, t. y. kas antrą savaitę. Jei dvi, tuomet vieną vakare apie 19 val., 0 kitą - rytą. Statau klizmą ir tuomet, kai pridarau valgymo ir gėrimo "nuodėmių".

Jums žodis "klizma" tikriausiai kelia nemalonių asociacijų? Man pasidaryti klizmą labai paprasta. Patogiausia visišką valymą atlikti dviem būdais.

I būdas. Šiuo atveju klizma statoma su šviežia urina. Pirmąją savaitę ji atliekama kiekvieną dieną (7 kartus). Urinos kiekis - 500-1000 ml. Antrąją savaitę - kas antrą dieną (4 kartus), trečiąją savaitę - kas trečią dieną (3 kartus), ketvirtą savaitę - 2 kartus, penktą savaitę - 1 kartą·

II būdas. Aš naudoju antrą būdą. Klizma atliekama su išgarinta urina. Unikaliausia, labiausiai gydanti ir· valanti urina yra išgarinta iki 1,4 pradinės jos apimties. Galima ir su silpnesne, pvz., išgarinta iki vieno trečdalio pirminės apimties arba iki pusės.

Šis būdas patogus tuo, kad išsivalymui pakanka žymiai trumpesnio laiko ir mažesnio kiekio. Daroma taip: pradedame nuo 100 g ir kasdien didiname pridėdami po 100 g, kol pasiekiame 500 g kiekį. Tada imame mažinti urinos kiekį kiekvieną dieną atimdami po 100 g, kol pasiekiame 100 g.

Jeigu norėsite palaikyti storojo žarnyno švarą ir toliau, galite kartą per savaitę pasidaryti garinto šlapimo mikroklizmą po 20-50 g. Kad būtų mažiau vargo, aš paprastai profilaktiškai naudoju po 400-600 g šviežios urinos.

Perspėjimai • Jeigu sergate hemorojumi, patartina daryti klizmas pirmuoju būdu arba antruoju būdu,

naudojant uriną garintą iki 112 ar 113 pradinės apimties. Jeigu prieš tai pakeisite mitybą (į daugiau vegetarišką), vartosite labai mažai sūdyto maisto, gersite daug vandens, galite naudoti ir iki l/4 garintą šlapimą. Tokios klizmos jums išgydys šią ligą. Svarbu, kad urina nebūtų labai stipri!

• Man teko susidurti su atvejais, kai statant klizmą žmogui, kurio viduriai būdavo nuolat užkietėję, urina lyg pradingdavo ir jokio išsivalymo nebūdavo. Tokiais atvejais pastatykite iškart antrą klizmą, kad urina įveiktų kietus vidurius.

• Nepamirškite pasižiūrėti tualete, nuo ko jūs "išvaduojate" savo organizmą. Pastebėsite įdomių dalykų! Kai pamatysite gleives, panašias į "medūzas" (didesnes ir mažesnes), lengviau atsipūskite. Jūs puikiai pasitarnavo te savo kūnui!

Sumažėjo galimybė susirgti vėžiu. Pajusite lengvumą ir plūstančią energiją . • Po klizmų valgykite saikingai! Pastaba. Antram būdui jums reikės surinkti nemažai urinos. Kad gautumėte 1000 g garintos

urinos klizmoms, jums reikėtų susitaupyti 4000 g šlapimo (4000 : 4 = 1000 g). Galite tai daryti per kelis kartus. Garinkite uriną, kai būsite vieni!

61

Kaip geriausiai daryti klizmą? Pirmiausia apsilankysite vaistinėje ir nusipirksite guminių kriaušių klizmoms. Aš abiems būdams naudoju kriaušes. Jeigu man reikia didesnio kiekio, aš prisipildau jas keliskart.

Primenu, kad urina turi būti šilta! Prisitraukiame į kriaušę urinos tiek, kad vos spustelėjus kriaušę, iš jos imtų tekėti.

Atminkite! Kriaušėje neturi likti oro! Kriaušės antgalį patepame aliejumi. Pasilenkiame ir antgalį atsargiai įkišame į išangę· Ranka po trupučiuką spaudžiame kriaušę.

Perspėjimas! Nenaudokite jėgos, skystis turi tekėti lengvai! Jei ne, pasijudinkite patys ar pajudinkite pačią kriaušę. Gal jūs ne visiškai išsituštinote prieš klizmą arba pataikėte į sukietėjusią masę. Būkite ramūs ir atsipalaiduokite. Greitai įprasite! Kai suleisite reikiamą kiekį, apsirenkite taip, kad nesusiteptumėte. Tada atsigulkite ant nugaros ir, jei galite, padarykite "žvakę" (arba paprasčiausiai pakelkite dubenį). Taip pabūkite apie 1 min. Galite įtempti pilvą. Tokiu būdu urina iš apatinės žarnyno dalies nubėgs į viršutinę. Po minutės lėtai atsigulkite ant nugaros ir pasisukite ant: dešinio šono (neskubėkite). Vėl pabūkite 1 min. Tada pasisukite ant kairiojo šono. Urinos turi patekti visur. Jei dar nėra poreikio tuštintis, pavaikščiokite. Žinokite, kad urina atlieka savo darbą. Pasituštinę neskubėkite. Jūs galite tuštintis dar kelis kartus.

Žinokite: kuo labiau užsiteršęs organizmas, tuo greičiau turėsite bėgti į tualetą! Kartais, kaip minėjau, būna tiek sukietėjusių apnašų, kad iš karto urina jų net neįveikia. Todėl būtų tikslinga iškart padaryti antrą klizmą. Galima ir taip: jei vieną klizmą, ne visai sėkmingą, pasidarėte rytą, tuomet antrąją darykite apie 19 val. vakaro - tai geriausias laikas klizmoms.

Jūs atliksite didelį darbą savo sveikatos labui ir labai greitai pajusite rezultatus. Kantrybės jums! Atidžiai skaitykite perspėjimus ir rekomendacijas!

Valyti kepenis mane paskatino G. Malachovas

Knygoje "Organizmo valymas ir tinkama mityba" G. Malachovas rašo: "Daugelis mano, jog kepenys visiškai sveikos. Labai dažnai jie klysta." Šie teiginiai mane ir paskatino susimąstyti. Iš tikrųjų kepenys man niekada nekėlė nė mažiausio rūpesčio. Jos tyliai ir kantriai dirbo savo sunkų darbą ir "nesiskundė", 0 gal "skundėsi" - aš to dar nesupratau. Bet juk aš normaliai maitintis pradėjau tik prieš 20 metų, o kaip elgiausi 45 metus prieš tai? Ogi valgiau viską, reikia ar nereikia kimšau cheminius vaistus, kad "nenusilpčiau", kūną "aprūpindavau" sintetiniais vitaminais. Tačiau kūnas protingas (to tada nesuvokiau), jis "plytomis" nesimaitina ir jų dėka nenustoja sirgti ...

Prisimenu, mano tėveliai vis liepdavo pavartoti vitamino C žirnelių, o aš jų "pavarydavau" dar daugiau, todėl šlapimas vis "kvepėdavo" vitaminais. O juk didesnis (pirkto iš vaistinės) vitamino C kiekis sukelia tokias ligas, kaip skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, gastritas, nes padidėja rūgštingumas, gali susidaryti kraujagyslių trombai, padidėja cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, mat sutrikdoma kasos funkcija. O mes kažkodėl bijome natūralaus organinio vitamino C, kurio yra citrinose, obuoliuose ir kt. Šis vitaminas tikrai nesukelia išvardytų ligų,- svarbiausia šiuos vaisius teisingai valgyti.

Kodėl taip svarbu, kad kepenys būtų sveikos? Nuo jų būklės priklauso ne tik pačių kepenų, bet ir viso kūno sveikata, nes jose vyksta svarbiausi

medžiagų apykaitos procesai. Koki vaidmenį jos atlieka mūsų kūne? 1. Kraujas, paėmęs iš žarnyno maisto medžiagas, pirmiausia keliauja į kepenis. Čia pakeičiama

maisto medžiagų struktūra, dėl to jos tampa kūnui savomis ir pasisavinamos. Be to, kraujas čia apvalomas nuo nuodingų medžiagų, kurios dažniausiai susidaro dėl nuolat vartojamo i r sunkiai virškinamo virto gyvulinio maisto.

2. Kepenys gamina mūsų kraujui reikalingus baltymus 3. Kepenyse kasdien suyra apie kelis šimtus mlrd. senų, eritrocitų, kuriuos kas 4 mėn. pakeičia

nauji, susidarantys raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Jei kepenys neatliktų šios funkcijos, mes užsiterštume vien šiomis negyvomis ląstelėmis.

4. Kepenys gamina tulžį, kuri reikalinga normaliam riebalų suskaidymui. Kepenyse vyksta cholesterino gamyba.

62

5. Jei dėl vienokios ar kitokios priežasties kraujyje padidėja cukraus kiekis, jį perdirba į atsarginę medžiagą - glikogeną ir atvirkščiai, t. y. palaiko normalų cukraus kiekį kraujyje.

Iš ko mes galime Įtarti, kad mūsų kepenys ne visai sveikos? • Iš odoje atsirandančių pakitimų - spuogų, alerginių išbėrimų, egzemų ir t. t. • Iš kartumo burnoje. Kartais nuo rūgštaus, sūraus, aštraus maisto burnoje pavalgius atsiranda

rūgštumo pojūtis. Vadinasi, reikia susilaikyti nuo tokio maisto. • Liežuvis yra kepenų barometras. Jei rytais ant liežuvio pamatote gelsvas apnašas, galite įtarti

kepenų veiklos sutrikimą· • Jeigu jaučiate kokį nors skausmą po dešiniuoju šonkauliu. • Jei pykina ir tarp valgymų jaučiate nuolatinį seilėtekį. Suprantama, tai tik dalis simptomų, kurie kartais gali pasireikšti ir dėl kitokių priežasčių. Tačiau

numoti ranka nederėtų, ypač, jei tai kartojasi. Nereikėtų ir iš karto pulti valyti kepenis. Atsiminkite, kad pirmiausia turi būti švarus storasis žarnynas! Nenoriu ilgai jūsų varginti senomis tiesomis, nes tai, ką rašau, yra ne mano išmintis, todėl

pereisiu prie asmeninės patirties valant kepenis. Pamatysite, jog neišvengiau klaidų, dėl jų ir norėčiau jus nuoširdžiai perspėti. Mano aprašytu kepenų valymu domisi daugelis pažįstamų, galbūt ir jūs susidomėsite.

Kepenų valymo asmeninė praktika (Valymas su alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis) Pirmasis valymasData: 2009-02-08 (būtina atsižvelgti į žinovų rekomenduojamas Mėnulio fazes, kurios yra

palankiausios kepenų valymui. Pasak jų, labiausiai tinka delčia, kai Mėnulis yra Vėžio ženkle. G. Malachovas siūlo tai daryti per pilnatį).

Vasario 3 d. Badavau. o jūs gyvulinį maistą keiskite į vegetarišką! Vasario 4 d. Ribojau maistą: gėriau sultis, tik vakare suvalgiau avižinių dribsnių košės su

trupučiu lydyto sviesto. Vasario 5 d. Valgiau kaip man įprasta (daugiau vegetariško maisto). Vasario 6 d. Valgiau įprastą maistą. Jums reikėtų valgyti daugiau vegetariško maisto. Gyvulinį

maistą riboti. Pagulėjau karštoje vonioje, apsipyliau vėsiu vandeniu. Vasario 7 d. Rytą ir vakare dariau klizmas. Vasario 8 d. Rytą pasidariau dar vieną klizmą. Gėriau morkų, obuolių, kopūstų sulčių. Suvalgiau

1 minkštą avokadą su ruginiu duoniuku. Nuo 14 val. nebevalgiau. Apie 16 val. elektrine šildykle šildžiau tą vietą, kur yra kepenys. Prieš valymą pasiruošiau 2 stiklines: vieną - su aliejumi, kitą - su citrinos sultimis. Prieš geriant aliejus ir sultys pašildomi iki 30-350 C. Abiejų komponentų ėmiau po 200 g (galima mažiau).

Nuotaika labai pakili! Jokios baimės! 19 val. pradėjau gerti - šaukštą aliejaus ir šaukštą citrinos sulčių (paeiliui). Taip dariau kas 15 min., t.y.: 19.00, 19.15, 19.30, 19-45, 20.00, 20.15, 20.30, 20-45, 21.00, 21.15, 21.30. Ir viskas! Viskas išgerta! Kaip jaučiuosi per gėrimo laiką, aprašysiu vėliau. Baigusi gerti dar 1 val. šildžiau kepenis. Po truputį padėjau savo kepenims atlikti sunkų valymo darbą - dariau gilaus kvėpavimo pratimą, t. y. išpūčiau pilvą įkvėpdama ir įtraukiau iškvėpdama. Tokiu būdu gerai masažuojamos kepenys. Taip dariau 10-15 min. Dar pakartojau. Dažnai pakvėpuodavau pro dešinę nosies šnervę, kairę užspaudusi. Stengiausi daryti tai, ką rekomenduoja žinovai.

Kaip jaučiausi va1ydama kepenis? Buvau ramiai nusiteikusi, pasiryžusi įveikti visus sunkumus ... 20-45 - galva šiek tiek sunkesnė,

bet šiaip viskas gerai. 21.20 - atsirūgau, atpyliau truputį aštraus turinio. Toliau neblogai jaučiausi iki 1.00 val. 1.00 - pajutau pykinimą, bet po kurio laiko viskas praėjo. Į tualetą nenorėjau. Užmigau. Vėliau vis atpylinėjau aštraus skysčio. 7.30 - vėl pajutau pykinimą. Į tualetą nenorėjau. Pykino neilgai. Nuotaika vis tiek puiki! 9.00 - padariau klizmą. Po 0,5 val. pajaučiau norą išsituštinti. Išėjo skystos su gabaliukais

išmatos. Daugiau nieko. 11.00 - ėmiau viduriuoti ir nustebau pamačiusi dailių, žalių, pupelės formos, vaško pavidalo didesnių ir mažesnių "kapsulių". Buvau skaičiusi, kad tai ne akmenys ...

63

12.00 - išgėriau morkų sulčių (0,51), vėl ėjau į tualetą, bet žalių kapsulių nemačiau. 12.30 - suvalgiau 2 obuolius. Norėjau vėl tuštintis. Ir vėl pamačiau apie 12 žalių "kapsulių".

Nutariau patyrinėti -"kapsulės" buvo minkštos, jų konsistencija priminė vašką. 19.00 - vėl padariau klizmą. Išėjo kažkokia pliūrė, bet neaiškių žalių "objektų" nemačiau.

Toliau viskas vyko normaliai. Apgailestavau, kad nepasiėmiau tolimesnei analizei žaliųjų "kapsulių".

Na, bet dar bus trys valymai. Iš viso valant kepenis, reikia 4 valymų, nes kepenis sudaro 4 segmentai. Dabar išvaliau tik vieną kepenų segmentą.

Po pirmojo valymo gėriau ne tik morkų ar žalios spalvos sulčių, bet dažniau vartojau ir burokėlių sultis, kurias nelabai mėgstu. Pasak žinovų, burokėlių sultys yra unikalios, nes jos labiausiai padeda išsiskirti tulžiai. Kaip visada valgiau daug z:lliq daržovių salotų, daigintų grūdų, kuriuose gausu B grupės vitaminų (kas atkuria kepenų ląstelių veiklą, skatina jlJ atsinaujinimą)· Valgiau daug obuolių bei kitų vaisių, kuriuose daug vitamino e, atliekančio antioksidanto darbą·

Kaip jaučiausi po pirmo valymo? Visas valymas praėjo gana nesunkiai, o po to jaučiausi puikiai, lyg nieko ir nebūta.

Antrasis valymasData: 2009-03-07 Pasiruošiau kaip ir pirmajam: 16-40 pašildžiau kepenų plotą. 19.00 pradėjau gerti alyvuogių aliejų ir citrinos sultis. Gėriau kas 15 min.: 19.00, 19.15, 19.30, 19-45, 20.00, 20.15, :20.30, 20-45, 21.00, 21.15, 21.30. Vėliau viskas vyko panašiai kaip ir pirmojo valymo metu. Tik žalių darinukų buvo mažiau. Pasiėmiau pavyzdžių tolimesniems "tyrimams". Įdomu! Kaip aš nustebau, kai po vienos saulėtos dienos iš mano gražių "kapsulių" liko žalia

masė, o nuo jos atsiskyrė gelsvos spalvos skystis, panašus į aliejų ... ("Kapsules" laikiau balkone.) Kas tai? Kad šituose taisyklingos formos darinėliuose (kitaip nežinau, kaip pavadinti) esama

žaliojo tulžies pigmento, - aš įsitikinusi, o gal ten ir cholesterinas? Aiškinsimės toliau! Labai įdomu - kaip niekada! Teks į pagalbą pasitelkti kepenų ir tulžies pūslės specialistus.

Trečiasis valymasData: 2009-04-07 16.30 - ėmiau šildyti. Alyvuogių aliejų ir sultis gėriau: 19.45, 20.00, 20.15, 20.30, 20-45, 21.00, 21.15, 21.30, 21.45,

22.00. Šis valymas man buvo sunkesnis už kitus, nes labiau pykino. Tai reiškia, kad valymasis yra

prasidėjęs, bet dar neužbaigtas. Klizmų stačiau tiek pat, kiek ir per pirmuosius valymus. Išėjo nelabai "kasdieninės" išmatos. Buvo nemažai (apie 10) žalių, it nupoliruotų kapsulių - ir didesnių, ir mažesnių. Valymasis daugiau vyko kitos dienos vakare. Toliau viskas buvo normalu. Jaučiausi gana gerai tol, kol neįvykdžiau didelio nusikaltimo savo ir taip nuo sunkaus valymosi darbo pavargusioms kepenims. Žodžio "nusikaltimas" net nepaėmiau į kabutes, nes to, ką padariau, kitaip nepavadinsi. Tačiau nėra to bloga, kas neišeitų į gera. Įgavau dar daugiau patyrimo ir jį galiu perduoti Jums, bet apie tai - šio skyrelio apie kepenų valymą pabaigoje, kad dar labiau atkreipčiau į tai jūsų dėmesį. Jeigu nusipirkote mano knygą, tai jums viskas, manau, turėtų būti įdomu.

Taigi turėjau išvalyti trečiąjį kepenų segmentą, bet ar tai padariau? Dėl to, ką pajutau, suabejojau, ar imtis dar ir ketvirtojo valymo. Tačiau pasiryžau rizikuoti...

Ketvirtasis valymasData: 2009-06-07 Visas procesas vyko kaip per pirmuosius tris valymus. Kaip jaučiausi? 20.30 - pajutau nedidelį

pykinimą, šleikštulį, apgaulingą pojūtį tuštintis. Tiesa, labai nebesinorėjo gerti valymui skirtų komponentų - alyvuogių aliejaus bei citrinos sulčių. Vis atsirūgdavau.

Baigusi viską gerti, jaučiausi gana gerai. Atlikusi visus pratimus, užsnūdau 24 val. Prabudau. Pajutau šleikštuliuką! Iki 3 val. neužmigau. Apie 5 val. pajutau nedidelį pykinimą, vis aštriai atsirūgdavau. Šiek tiek primigau. 6.30 pajutau žarnyno darbą, bet pasituštinti nereikėjo. Užmigau vėl.

64

Apie 9.30 pasidariau klizmą (klizmas darausi tik su urina). Pamačiau tik kelias žalias "kapsules". Savijauta nuo pat ryto puiki, jaučiau kažkokį lengvumą.

Vakare savaime pasituštinau - "kapsulių" buvo, bet mažiau. Išmatose buvo visko - kažkokių tamsių drožlių, pliurės, bet ne tiek jau daug.

Po ketvirto išsivalymo jaučiausi geriau negu po trečiojo, bet kartais pajusdavau nuovargį. Tikiu, kad taip ir turi buti, juk tai - stresas organizmui. Vėliau viskas praėjo. Jaučiausi tikrai gerai.

Dėmesio! Negaliu jums meluoti ir neparašyti to, ką padariau ne taip. Juk visa mano knyga - tik tam, kad jus, mieli skaitytojai, iš mano praktikos pasimokytumėte ir nekartotumėte klaidų.

Gėda prisipažinti, bet, praėjus 3 savaitėms po trečiojo valymo, draugai mane pasveikino su gimtadieniu, ir aš surizikavau, t. y. pavartojau šiek tiek alkoholio. Gal ir ne visai "šiek tiek", aišku, ne tiek, kiek būčiau išgėrusi gydomosios čiobrelių trauktinės ...

Tada po kurio laiko ir pajutau įdomų skausmą po dešiniuoju šonkauliu. Ne visą laiką, bet kai staigiau pasisukdavau, kai giliau įkvėpdavau ar iškvėpdavau, todėl iš karto ir nesupratau, kad tų skausmų priežastis - kepenys. Bet tikrai įtariau. Todėl nesėdėjau sudėjusi rankų ir ėmiau naudoti gamtos vaistus: pelynus, kiaulpienių sultis bei jų šaknų miltelius (jų visada turiu), kepenų plote dėjau kompresus.

Gamtos vaistai manęs niekada nenuvylė! Netrukus skausmai praėjo. Jaučiausi laiminga, be to, gerai pasimokiusi iš savo klaidos!

Ką daryti, kad vaikai augtų sveikesni

Tai vienas svarbiausių tikslų, dėl kurių mano knygelė išvydo šviesą. Ši tema svarbiausia. Kreipiuosi į visus žmones, kurie bent šiek tiek prisiliečia prie mūsų vaikų gyvenimo. Juk ne tik tėveliai augina ir rūpinasi vaikais, jais rūpinasi vaikų globos namų, ikimokyklinių, mokyklinių įstaigų darbuotojai. Pagaliau jais turi rūpintis valdžios žmonės, sėdintys prezidentūroje, seime, švietimo įstaigose. Jais deramai ir atsakingai privalo rūpintis medikai. Jūs pasakysite, jog medikai labiausiai ir rūpinasi mūsų vaikų sveikata ... Tai yra man skaudžiausia tema, nagrinėjant mūsų vaikų sveikatos problemas.

Atleiskite man, dorieji ir garbingieji vaikų medicinos įstaigų darbuotojai. Aš labai myliu ir vertinu tuos vaikučių gydytojus, kuriems suvirpa širdis išrašant jiems cheminių vaistų, sintetinių vitaminų receptus. Gerbiu tuos medikus, kurie padeda mūsų vaikučiams išgyti nežalodami trapaus, besiskleidžiančio kaip žiedo pumpuras, kūnelio. Jie tokie gležnučiai, tie mūsų pumpurėliai! Kartais užtenka paimti vaikutį už rankytės, pasakyti švelnų raminantį žodį, o tėveliams - duoti paprasčiausių praktiškų bei liaudiškų patarimų, kaip pakeisti vaiko gyvenseną, kaip saugoti ir nuolat didinti gyvybinės energijos galimybes. Paprasčiau pasakius, būtina nuolat stiprinti vaikų imunitetą tuo, ką sukūrė Dievas ir Gamta.

Suprantu, jog senos tėvų ir senelių mitybos tradicijos, nuo kurios mūsų sveikata, mano giliu (ir ne tik mano) įsitikinimu, priklauso apie 80%, neleidžia mums keistis. Įprotis yra blogiau už prigimtį.

Ne, aš šiek tiek neteisi mūsų senolių atžvilgiu. Tenka įsitikinti, kad jų gyvensena buvo žymiai sveikesnė, nei mūsų kartos žmonių. Jie ne tik sveikiau maitinosi, bet jų ir maistas buvo žymiai sveikesnis.

Jau atėjo toks metas, kai net tėveliams atrodo, kad jų vaikai nebegali išgyti be antibiotikų, be kitų cheminių vaistų, be sintetinių vitaminų, be neaiškios kilmės maisto papildų. Man plyšta širdis! Jų, mūsų vaikučių, ateitis tragiška. Tą aiškiai visi šiandien suvokiame. Cukrinis diabetas, onkologinės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos, virškinamojo trakto opos bei gastritas, alinančios organizmą alergijos, sąnarių ligos, migreniniai galvos skausmai, lėtinis nuovargis ir kt. - tai ligos, kurios visada buvo neteisingai pateisinamos vyresnio amžiaus žmonių, o štai dabar jomis vis dažniau ima sirgti mūsų vaikai. Ne visi įsivaizduojame, kiek vaikų serga, kol neapsilankome poliklinikose, ligoninėse, kol tuo nesidomime. o kiek sunkių ligų mūsų vaikučiai atsineša į šį pasaulį ateidami? Kai kurie nuo kūdikystės yra neįgalūs. Viską suverčiame paveldėjimui, bet niekada nekalbame apie tai, kaip mes, tėveliai, gyvename, kaip mes maitinamės, juk jie, mūsų vaikai, išauga iš tos gyvybės užuomazgos, kuriai savo krauju suteikiame maisto, deguonies, taip pat ir gyvybinės energijos, kad jie augtų ir bręstų.

65

Mielieji, štai nuo ko reikėtų pradėti, štai kuo derėtų labiau domėtis. Kiekvieną dieną, žingsnis po žingsnio, mes turime keisti savo gyvenseną, ypač mitybą, privalome išmokti patys ir išmokyti savo vaikus iš kelių blogybių rinktis mažiausią ... Jeigu aš, prieš 20 metų visiškai atsisakiusi cheminių vaistų,

maisto papildų ir sintetinių vitaminų, pakeitusi savo gyvenseną, šiandien sulaukusi 64 metų esu pakankamai sveika, pilna energijos ir džiaugsmo, džiaugiuosi lanksčiu kūnu ir sveikais sąnariais, ką jau kalbėti apie tuos, kurie pradės kažką keisti dar anksčiau, gal net nuo kūdikystės ...

Visa tai, ką aš rašau savo knygoje apie tai, kas yra liga, kokios ligų priežastys, apie gyvą ir negyvą, rūgštinantį ir šarminantį maistą, apie energijos piramidę, apie nuodų kaupimąsi, apie tai, kaip iš kelių blogybių rinktis mažesnę, kokie yra svarbiausi derinimo principai, skyriau ir vaikų sveikatos problemoms spręsti.

Mieli tėveliai bei vaikučių globėjai, siūlau trumpai pakartoti "išmoktas pamokas", kad vėliau suprastumėte, kodėl aš siūlau jums pakeisti ar įnešti kažką nauja jūsų vaikų gyvenseną ir ypač į mitybą. Jei kas nors lieka neaišku, nepatingėkite atversti knygos puslapius atgal ir atidžiai dar kartą perskaityti.

Dažniausios vaikų ligų priežastysPer gausus nenatūralaus (apdoroto) maisto vartojimas. Tai įvairiais būdais perdirbtas maistas:

virtas, keptas, konservuotas, apdorotas mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis (aukščiausios rūšies miltai, baltasis cukrus ir kt.). Perdirbtuose produktuose esančios vertingos maisto medžiagos praranda vertę, netenka skaidulinių medžiagų, reikalingų normaliam virškinimui, apnuodijamos cheminėmis medžiagomis, kurios organizme nesudorojamos ir todėl nuolat kaupiamos. Vien virtas maistas - tai maistas egzistavimui su ligomis. Sutikite, kad būtent toks - negyvas - maistas vyrauja mūsų vaikų mityboje!

Rūgščių bei šarmų pusiausvyros sutrikimas organizme. Tai organizmo "surūgštėjimas" dėl per didelio organizmą rūgštinančių maisto produktų vartojimo. Prisiminkime, kas rūgština kraują? Pirmiausiai mėsa (ir vištiena), žuvis, pasterizuoti pieno produktai, miltiniai gaminiai, visi gaminiai su cukrumi (kompotai, uogienės, gėrimai) ir kt. Kad to išvengtume, būtina kiekvieną dieną į savo valgiaraštį įtraukti bent 50-60% šarminančių produktų. Garsus fizioterapeutas Džetras Klosas siūlo įtraukti 75-86%, o ligoniams ar pagyvenusiems - net 90%. Prisiminkime, kad mūsų organizmą šarmina vaisiai, daržovės, žalumynai. .. Labai svarbu, kad jie būtų žali, t. y. neapdoroti. Sutikite, kad mūsų vaikų mityboje vyrauja beveik vien rūgštinantys produktai.

Per didelis gyvulinių baltymų kiekis vaikų mityboje. Šiuos baltymus (jie sudaryti iš aminorūgščių, apie kurių reikalingumą jūs dažnai kalbate) mes gauname su perdirbtais (rafinuotais) gyvulinės kilmės produktais mėsa, žuvimi, pieno produktais, kiaušiniais. Šie baltymai dėl karščio ar kitų perdirbimo priemonių pakeičia savo molekulinę struktūrą (pvz., denatūruojami), labai sunkiai virškinami. Nesuvirškinti greitai pūva, todėl į kraują patenka daug kenksmingų sveikatai medžiagų. Taigi pridaro daugiau žalos, nei naudos. Mokslinių tyrimų duomenimis, gyvuliniai baltymai labiausiai siejami su onkologinėmis ligomis, ypač žarnyno, krūties, prostatos.

O ką mes valgome, koks paprastai būna dienos valgiaraštis (mano kadaise - taip pat)? Rytą - patiekalas iš kiaušinių arba sumuštiniai su dešra, kumpiu ar sūriu, pietums - mėsa ir jos ištrauka (sultinys), gal žuvis, o užsigeriama saldžiu gėrimu, kuris dar labiau pūdo, vakare neaiškios dešrelės, gal pieniška sriuba, gal pienas su bandelėmis, gal virta košė su pienu, o gal vėl sumuštiniai. Atkreipkite dėmesį - nuo ryto iki vakaro racione daugiausia gyvulinių baltymų! Kartu gaunate nemažai gyvulinių riebalų. Sutikite, kad mūsų vaikų mityboje taip pat vyrauja gyvuliniai baltymai!

Per mažai vartojama augalinio maisto. Ši priežastis pati svarbiausia, nulemta kitų trijų priežasčių, todėl ir pažymėjau ketvirtuoju numeriu. Prisiminkime energijos piramidę! Vartodami produktus, paminėtus trimis punktais, ir nevalgydami natūralaus augalinio maisto, mes negauname taip mums reikalingos energijos! Ir ne tik energijos - negauname natūralių vitaminų, mineralinių medžiagų, fermentų, padedančių suvirškinti maistą, skaidulinių medžiagų (todėl užkietėja viduriai) ir t. t.

Štai kodėl mūsų vaikučiai nebeatsparūs šalčiams, bakterijoms, virusams - dėl minėtų 4 priežasčių jie praranda imunitetą, t. y. atsparumą ligoms. Štai kodėl juos kamuoja greitas nuovargis, skauda galva, silpsta akelės ... Juk augalinis maistas - tai ne tik maistas, bet ir vaistas!

Paveldėjimas. Sutikite, kad gydytojai, taip pat ir jūs, tėveliai bei globėjai, stengiatės vaikučiams padėti pirkdami iš vaistinės sintetinius vitaminus, neaiškios kilmės maisto papildus, bet iš to maža naudos, nes jie nėra natūralūs!

66

Kaip jau rašiau, aš sutinku, kad kai kurie iš mūsų į šį pasaulį atsinešame silpnesnes tam tikras organizmo vietas. Pvz., kai kuriems mano giminaičiams būdingos ligos artrozė, artritas, osteoporozė. Todėl dažnas reiškinys - iškrypę, gumbuoti rankų pirštai, nuolat skaudantys sąnariai.

Kai aš sulaukiau 30 metų, ėmė skaudėti pirštų sąnariai, o kai sulaukiau 40-ies, dauguma pirštų jau buvo iškrypę ir gumbuoti. Kai pakeičiau savo gyvenseną (mitybą, ėmiau mankštintis), po kurio laiko pastebėjau stebuklingus pasikeitimus: sąnariai nustojo skaudėti, gumbai sumažėjo ir suminkštėjo, pirštai atsitiesė. Dabar kai kur likę tik buvusios ligos pėdsakai.

O štai mano mama, kiek prisimenu, visą laiką dejuodavo dėl sąnarių skausmų, dėl išsiplėtusių kojų venų bei vyresniame amžiuje - dėl kaulų lūžių (osteoporozė). Gal tas pats laukė ir manęs, jei nebūčiau pakeitusi savo tėvų mitybos tradicijų. Dabar aš lengvai atlieku jogos pratimus ir jaučiu savo stuburo bei sąnarių lankstumą, manęs nevargina kojų ir rankų skausmai.

Todėl mes negalime paveldėjimu 'pateisinti daugelį ligų. Užtektų tik truputį pakeisti gyvenimo būdą, ypač mitybą, pasimankštinti, kartais pabadauti -

tikrai nebereikėtų tiek vaistų ar operacijų. Bet esame žmonės - pritrūksta valios! Šiandien dažnai akcentuojamas ligų paveldėjimas. Kuo toliau, tuo daugiau ... Net vaikai nuo mažų dienų ėmė sirgti "paveldėjimo" ligomis. Sutikite,

kad daugelis iš jūsų nepakeitėte savo tėvų tradicijų. Tai gal reikėtų prie naujų gyvensenos tradicijų po truputėlį pradėti pratinti savo mažuosius. O šie jas perduos savo vaikams ir t. t.

Stresai. Nervų sistema reguliuoja visą mūsų organizmo veiklą, o jai padeda hormonai, kuriuos išskiria endokrininės liaukos: hipofizė, skydliaukė, antinksčiai, kasa.

Stiprius nervus vieni atsineša į šį pasaulį, kiti bando juos išsiugdyti. Todėl įtampos pilname pasaulyje ne visi vienodai reaguojame į stresus. Vieni numojame ranka į nemalonias smulkmenas, kiti jų prisikuriame patys. Dideli stresai, ypač ilgalaikiai, sukelia sumaištį kūne, iš derina visų organų veiklą, kuriai atkurti prireikia daug valios. Apie tai rašau remdamasi asmeniniu pavyzdžiu.

Tačiau mes galime sau padėti, ką aš kadaise ir padariau. Nervų ląstelės, skirtingai nei kitos kūno ląstelės, neatsinaujina. Todėl jas reikia itin tausoti, leisti

joms pailsėti nuo minčių chaoso. Aš nuo mažens jautriai reaguodavau į kiekvieną gyvenimo smulkmeną, todėl, sunkiau susirgus,

teko daug ko išmokti. Šios pamokos man padeda ir dabar. Atgauti nervinę pusiausvyrą padeda minčių "išmetimas" bent kelias minutes keliskart per dieną, atsipalaidavimo pratimai (meditavimas), šaltas, ypač kontrastinis, dušas, kvėpavimo, jogos pratimai. Pravartu paskaityti specialią literatūrą.

Nervų ląstelėms, kaip ir kitoms, reikia energiją teikiančio maisto, pakankamai deguonies, kurio gaunama išmokus taisyklingai kvėpuoti, dažnai būnant gryname ore. Kai kurios cheminės medžiagos dirgina nervų ląsteles, sukeldamos nuotaikų kaitą, depresiją, atminties sumažėjimą ... Pavyzdžiui, kai kurie cheminiai priedai "kalti" dėl šiuo metu dažnai pasireiškiančio vaikų hiperaktyvumo, besaikio noro valgyti ... Pastarąjį, manoma, sukelia į maisto produktus dedama cheminių maisto priedų, suteikiančių jiems puikiausių skonių. Jie žymimi raide E su skaičiais nuo 620 iki 625. Jų ypač daug vadinamųjų "daržovių", "vištienos" ar kitų sultinių kubeliuose. Todėl pavadinimai dar nereiškia, kad ten yra vištienos, daržovių, grybų ir kt. Atkreipkite dėmesį: mišrainėse, kurias nusiperkate iš parduotuvių, yra visas E priedų kompleksas. o kur jų nėra?

Pripažinta, kad ilgai vartojamų raminančių ar nemigą gydančių cheminių vaistų rezultatas - atminties netekimas ir net senatvinė silpnaprotystė (Alzheimerio liga). Tad ar ne geriau pavartoti homeopatinių vaistų, nekenkiančių organizmui, arba raminančių žolelių arbatos - sukatžolių apynių, jonažolių (rudenį ar žiemą)?

Kodėl skrandžio opa vadinama nervingų žmonių ligai Užtenka pajusti baimę, jaudinimąsi, išgyventi sunkią netek1 i - ir opa atsiranda visiškai sveikiems žmonėms. Tai paaiškinama tuo, kad sudirginus tam tikrą galvos smegenų plote];, skrandyje išsiskiria daugiau druskos rūgšties, ardančios jo gleivinę. Todėl ir atsiveria žaizda. Be abejo, opos atsiranda ir dėl kitų priežasčių, pvz., jas sukelia tam tikros bakterijos.

Mūsų atžalos dabar gyvena pakankamai įtemptą gyvenimą, todėl ir ankstyvame amžiuje jie serga skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Dažnai būna be nuotaikos, pikti. Pastebėjau, kad tai ypač būdinga abiturientams, pavargstantiems nuo didelio mokymosi krūvio, įtampos. Todėl ir artimiems žmonėms, ir mokytojams derėtų juos paskatinti, praskaidrinti nuotaiką. o kad galima juos padaryti

67

žvalesnius, įsitikinau ne kartą pati. Štai vienas pavyzdys. Kai biologijos pamoka būdavo pirmoji, mačiau mokinius susirūpinusius, piktus, neišsimiegojusius ...

Neretai rimtu veidu paprašydavau į kitą pamoką atsinešti po mažą veidrodėlį. Manęs paklausę, kitą rytą juos atsinešdavo beveik visi, manydami, kad atliksime kokį nors bandymą. O aš kuo rimčiausiai paprašydavau veidrodėlius išsitraukti - moksleiviai ir vėl paklusdavo. Tada liepdavau atidžiai pasižiūrėti į save veidrodyje ir ... staigiai nusišypsoti. .. Skaniai pasijuokdavome, ir jų veiduose nebelikdavo jokios įtampos. Štai kiek nedaug reikia žmogui. Dabar pakanka pasakyti: ,,Atsineškite veidrodėlius!" - ir visų veidai pražysta plačiomis šypsenomis. O juk kai kurie tėvai, užuot pasiūlę homeopatinių vaistų ar raminančių žolelių, perka vaikams cheminius preparatus, skirtus suaugusiems žmonėms!

Aš – kitokia močiutė nei daugelis...Atėjo laikas parašyti ar prisipažinti, ką gera aš nuveikiau savo anūkėlių sveikatos labui, kokias

senas gyvensenos tradicijas man pavyko sulaužyti. Labai tikiuosi, kad tai, ko aš neįstengiau ar nespėsiu padaryti, mano anūkėliai prisimins kaip neįvykdytas močiutės viltis. Tikiu, kad gautas iš manęs žinias jie pritaikys ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir perduos savo vaikams bei anūkams. Žinau, kad jie manimi tiki, nes niekada nemelavau, nieko nekalbėjau "sausai", jie matė ir mato mano tikrąjį gyvenimo būdą. Kadangi savo gyvenseną aš pakeičiau prieš jiems ateinant į šį pasaulį, prisimins mane būtent tokią. Todėl ir dabar rašydama aš nieko negalėsiu nuslėpti ar pagražinti, nes mano anūkai bus mano teisėjai ...

Nelepinau aš jų nei bandelėmis, nei pyragaičiais, nei saldainiais ... Niekada savo rankomis nesu anūkėliams nupirkusi jokio saldaus ir gaivaus gėrimo iš parduotuvės, bulvių traškučių, "sveikų" pusryčių ar cheminių dažančių saldainių ir net pasterizuoto pieno. Su širdgėla esu nupirkusi "sulčių" iš parduotuvės. Retkarčiais palepinu natūralesnės sudėties ledais (nors dažnai nusiperka patys), šokoladu ar saldainiais, pvz., "Karvute", "Irisais" ... Suprantama, per šventes ir gimtadienius aš nepavirstu "žandaru".

Štai kokia "kieta" močiutė! Turbūt jokiam vaikui tokios močiutės nelinkėtumėte? Baigusi rašyti šį sakinį, nutariau atsikelti nuo kėdės ir nueiti to paties paklausti vyriausios ir nenuginčijamą nuomonę turinčios anūkės. Pirmiausia paprašiau (norėdama įsitikinti, ar nesumelavau rašydama apie produktus, kurių nesu pirkusi) išvardyti tuos skanėstus, kurių aš jiems niekada nepirkau. Ji išvardijo visus tuos, kuriuos jums ir minėjau, vos ne ta pačia eilės tvarka ...

Tada uždaviau netikėtą klausimą: ,,Ar tu rekomenduotum "šėtono vaikui" turėti tokią močiutę, kaip aš?" Atsakymas buvo gana netikėtas: ,,Aišku, nes tu jį sutvarkytum." Tai bent atsakymėlis, net žagtelėjau. Paskui paaiškino: jei būčiau jo močiutė, jis nebebūtų šėtonas ... Štai taip!

Patikėkite, jog taip elgiuosi tik iš didelės ir prasmingos meilės savo anūkams. Iš didžiulio noro juos matyti sveikus bei pilnus energijos. Labai trokštu juos apsaugoti nuo sunkių ligų, kuriomis vis dažniau serga vaikai. Ir dėl nieko, ką darau, nesigailiu.

Aišku, aš nesu vienintelė jų pasaulyje, juos supa ir kiti mylintys žmonės, draugai. .. Labai džiaugiuosi, kad mane palaiko dvi dukros, todėl esame bendromis jėgomis kai ką pasiekusios. Darbas su vaikais, keičiant jų mitybos tradicijas, gana sunkus. Tam reikia ne tik meilės, bet ir kantrybės, net fantazijos ir gudrumo. Lengviau vaikui ką nors įskiepyti, kai jam tik metukai ar dar mažiau.

Mano mažasis anūkėlis - buvęs vegetariukas. Pasakojimą, kuris, manau, bus ir jums įdomus, pradėsiu nuo mylimo mažiausio anūkėlio, kuriam dabar šešeri metukai. Savo mažąją atžalėlę nuo pirmųjų gyvenimo metų pratinome prie vegetariško maisto. Mėsos produktų jis tikriausiai nebuvo ragavęs iki kokių 2,5 metų.

Rytais buvo įpratintas gerti namuose spaustas vaisių ir daržovių sultis, su didžiausiu noru valgydavo kopūstų, morkų ir kitų daržovių salotas, be pieno virtas košes, dažnai su daigintais grūdais. Šeimos draugai juokdavosi matydami mažą vaiką, su apetitu šlamščiantį salotas ...

Buvo labai energingas, sveikas, tiesiog nenustygstantis vietoje berniukas. Vėliau šiek tiek keitėsi gyvenimo sąlygos, atsirado žmonių, norinčių "gelbėti vaiką nuo bado", paslapčia "pasukdavusių" dešros ar kitokių gėrybių, tačiau mėsos, virtos ar keptos, vaikas nepripažino.

Pagaliau atėjo laikas, kai jis turėjo pradėti lankyti darželį. Tikėjomės, kad yra bent vienas darželis mieste, nors kiek besilaikantis vegetariškų mitybos tradicijų (toks yra Vilniuje). Deja, nė vienos tokios ikimokyklinio auklėjimo įstaigos dideliame mieste! Su siaubu laukėme, kas bus, kai darželyje mažylis ims valgyti maistą, kokio ankščiau nebuvo ragavęs, juolab kad čia nesilaikoma jokių maisto derinimo taisyklių. Derinys, kai vienu metu valgoma bandelė, pieniška sriuba ir mėsos patiekalas, mums kėlė susirūpinimą. Kurį laiką vaikutis pats atsisakydavo mėsos, mėsiškos sriubos, tačiau suvalgydavo bulves

68

su daržovėmis. Kokia buvo anūkėlio sveikata? Tiesiog sunku prisiminti! Jis beveik visą savaitę nesituštino. Pūtė pilvuką, užkietėjo viduriai. Vėliau pasidarė nebeatsparus peršalimo ligoms. Staigus mitybos pasikeitimas - tai stresas organizmui.

Sužinojusios, kad vegetarams skirtų darželių nėra, mes stengėmės nors kiek pratinti prie mėsos, bet jis tik paragaudavo ... Dabar anūkui jau šešeri - darželyje maitinasi kaip visi, namuose geria sultis, valgo daržoves, vaisius, tačiau jau žymiai mažiau. Štai toki graudi išpažintis jums, mieli skaitytojai. Tačiau esu įsitikinusi (ir dėl to dar žadu pakovoti), kad turi būti vienas kitas darželis, kuris maitintų vaikus nebūtinai vien vegetariškai (tėvai galėtų pasirinkti pagal šeimos mitybos tradicijas), bet pagal naujus sveikos mitybos reikalavimus, ypač, kad būtų derinamas maistas - suderinto naudą aš pripažįstu labiausiai. Mus apėmė nusivylimas, nes mes maitinome vaiką pagal vegetariškos mitybos taisykles. Tai būtina, kad organizmas gautų visas reikiamas maisto bei mineralines medžiagas, vitaminus.

Iki darželio berniukas buvo sveikas, kraujo tyrimai nepriekaištingi. Šiuo metu anūkėlio imunitetas atsigauna; net jeigu susloguoja ar pakosti, viskas praeina savaime per kelias dienas. Cheminius vaistus pakeitėme homeopatiniais. Ačiū anūkėlio gydytojai, kuri padeda mums išvengti cheminių vaistų.

Vis dėlto pasiekta nemažai: 1. Vaikas neatsisako natūralių sulčių, vaisių bei daržovių! 2. Namuose valgo košes (kiek įmanoma "gyvesnes")! 3. Mėgsta daržovių sriubas (kuo natūralesnes, su nepervirto mis daržovėmis)! Džiaugiuosi kai kuriais laimėjimais. Likimas mane ir mano vyresniosios dukters šeimą suvedė

gyventi tame pačiame bute. Tada mano anūkams buvo aštuoneri ir penkeri metai. Abu buvo tikri ligoniukai. Vienas po kito vis sirgdavo peršalimo ligomis, kurios paprastai baigdavosi bronchitu, ausų uždegimu. Anūkui net buvo pripažinta astma. Todėl be cheminių vaistų, taip pat ir antibiotikų, neapsieidavo.

Nelengva buvo ką nors pakeisti šių vaikučių gyvensenoje, tačiau žingsnelis po žingsnelio kantrumu ir gudrumu pavyko pasiekti, kad ligos imtų trauktis. Su dukra palaipsniui perėjome prie gydymo homeopatiniais bei pačios gamtos vaistais. Ne iš karto sekėsi nutraukti įprastinį gydymą medikamentais, nes ne visi vaikus mylintys žmonės norėjo su tuo sutikti. Pateisinu juos, nes ir dabar daugelis netiki homeopatinių vaistų galia, įveikiančia organizmo negalavimus. Vyko "nematoma kova": kurie - cheminiai ar homeopatiniai vaistai ateis į vaikų gyvenimą. Pradžia buvo nelengva, nes pradėjus gydytis homeopatiniais vaistais, šalia nepastebimai atsirasdavo "patikimieji" cheminiai. Kol pagaliau "karą" nutraukė pats anūkas ...

O buvo taip! Diagnozei patikslinti anūkui išrašė siuntimą į Klaipėdos miesto konsultacinę polikliniką. Ten nugužėjome visi: mama, tėtis, anūkas ir aš. Mes su jo tėčiu laukėme koridoriuje, o mama su sūnumi įėjo į kabinetą.

Po kurio laiko pamatėme iš kabineto išeinančius labai linksmai nusiteikusius mamą su sūnumi ir gydytoją. Gydytoja kiek pastovėjusi (tada į tai nekreipiau dėmesio) grįžo atgal į kabinetą, o mes visi išgužėjome laukan. Tada sužinojome linksmos nuotaikos priežastį ... Pasirodo, šešerių metų pypliukas kategoriškai atsisakė cheminių vaistų, kurių jau buvo bepaskirianti gydytoja. Jis pareiškė, kad močiutė niekada jų nevartojanti, todėl ir jis negersiąs. Gydytoja, linksmai ir tolerantiškai pažiūrėjusi į vaiko protestą, pasakė, kad norėtų pamatyti jo močiutę. Anūkėlis patenkino gydytojos norą, išsivesdamas ją į koridorių ... Rankose laikė homeopatinių vaistų receptą... Patikinu jus: jokių pamokymų, kaip elgtis gydytojos kabinete, nei aš, nei jo mama tikrai nedavėme! Vaikas pasirinko pats! O mes manome, kad mažieji nieko negirdi, nieko nemato ...

Labai džiaugiuosi dėl anūko pasirinkimo! Aš jam labai dėkinga. Baigėsi jo astma, baigėsi bronchitas, retai serga peršalimo ligomis, o jei ir pasireiškia kokie nors simptomai, greitai ir praeina, net be vaistų. Kad taip būtų ir toliau ...

Prie kitokio gydymo perėjo ir anūkė, tik kiek ilgiau užtruko perėjimas. Ji labai myli savo tėtį, tad ilgai laikėsi jo nuomonės ...

Galiu drąsiai teigti: pirmasis laimėjimas - perėjimas nuo cheminių vaistų prie homeopatinių! Labai norėčiau, kad ir ateityje vaikai nebesugrįžtų atgal...Na o dabar metas pasigirti kitu

laimėjimu.

69

Antrasis laimėjimas - iš namų "išguiti" saldieji pirktiniai gėrimai. Kovos su "parduotuviniais" gėrimais kelias buvo nelengvas, bet gana linksmas. Aš ir dabar

negaliu tvirtinti, kad mano vyresnieji anūkai ne atsigeria jų kur nors kitur. Juk ir mes, suaugusieji (ir aš taip pat) kartais "nukrypstame į šoną"· Todėl negaliu būti visiškai kategoriška. Tačiau namuose tokių netikusių gėralų nebūna! Šiuo klausimu mes su dukra laikomės vieningos nuomonės. Kartą savo dešimtmečio anūko paklausiau, ar nusiperka vaisvandenių.

Jis atsakė, kad paragauja, kai pasiūlo draugai. Noriu tikėti, kad taip ir yra! Anūkas paaiškino, kad ir futbolo treneris kalbėjęs apie šių gėrimų žalą sportininkams, nes tai nereikalingos kalorijos, atimančios energiją, t. y. gėrimai, kenkiantys sportininko ištvermei. Ačiū šiam protingam treneriui!

O būdavo labai linksmų atsitikimų! Mes gyvename penktame aukšte, o šių gėrimų slėptuvę radau tarp ketvirto ir penkto aukšto už gėlių vazonų. Nepykau, bet tik stebėjau. Dėl juoko (nes juokas - tai sveikata) esu įvairiai pasielgusi. Nugertą butelį esu "konfiskavusi". Esu įnešusi dar neatidarytą butelį į kambarį ir nekaltu veidu anūkams pasiūliusi paimti ir išgerti, nes "kažkas jį paliko". Aišku, jie atsisakė šio "radinio", skaniai visi pasijuokėme, toliau sekė akcija "Gėrimui vieta tik kriauklėje". Kartą vietoj tikro gėrimo įpyliau panašios spalvos gėrimo su druska. Buvo puikaus juoko!

Ačiū jiems, kad niekada dėl tų juokelių nesupykdavo ir pasijuokdavo kartu su manimi. Labai norėčiau tikėti, kad šie gėrimai išguiti ne tik iš namų, bet ir iš laiptinės! Kova vyksta ir su traškučiais bei panašiais "skanėstais".

Kartą pažįstama mergaitė pareiškė norą vieną dieną su manimi pabadauti. Aišku, toks noras kilo ne dėl sveikatos, bet dėl kažko kita. Leidau pamėginti. Svarbiausia, kad tai būtų daroma teisingai, nors badauti niekada nesiūliau. Stebėjausi, kaip ramiai ji "badą" iškenčia, bet ... "Badautoja" pamiršo sunaikinti traškučių maišelius - radau juos šiukšlinėje ... Štai iš kur šita "ramybė"!

Taigi vyksta kantri ir teisinga kova su produktais, žalojančiais vaikų sveikatą. Siūlau ir jums pasirinkti teisingą kelią! Bent jau nežalokime vaikų savomis rankomis (jiems patys pirkdami) ir neduokime valios aklai meilei!

Trečiasis laimėjimas - mūsų šaldytuve nebėra rūkytų dešrų ir kumpių! Jeigu paklaustumėte manęs, ar seniai jų ten nebėra, truputi sutrikčiau, nes pati nepastebėjau, kada

jų nebeliko. Kiek prisimenu, rūkytų produktų niekada ir nebūdavo šaldytuve. Mes tik retkarčiais pamalonindavome vaikus, nes šių produktų žala sveikatai didžiulė. Nupirkdavome, kai vaikai patys paprašydavo. O prašymų pasigirsdavo vis rečiau ir rečiau ... Jie ėmė atprasti nuo "gundančių" kvapų. Tuo labiau, kad mūsų namų "bendruomenė" beveik moteriška, turime tik vieną vyrą, kuriam šiuo metu (kai rašau knygą) 11 metų.

Tiesa, neseniai mūsų šaldytuve buvo "apsigyvenęs" gerokas gabalas "šlapiankės." "Na, - pamaniau, - kada ir įveiks toki didelį?" Dešrigalis taip ir liko nesuvalgytas, teko jį išmesti.

Aš labiausiai kovoju su cheminiais gėrimais, tokiais pat saldumynais, bulvių traškučiais, bet niekada nesikišu ir nemoralizuoju, jei vaikai kartkartėmis valgo mėsą. Ypač, kai ji teisingai paruošiama ir yra natūrali. Jei vaikams labai norisi rūkytų gaminių, ir jais galima retkarčiais pavaišinti.

Niekada neverdame mėsiškų sriubų, nes visi labai mėgstame sriubas vien su daržovėmis, ypač su pupelėmis ar žirniais. Tuo labai džiaugiuosi!

Renkant vaikams maisto produktus, reikia ypač laikytis principo: "Iš kelių blogybių rinktis mažesnę". Verčiau vaikai tegul valgo natūralią mėsą (aišku, ne kiekvieną dieną!), negu neaiškios kilmės virtas dešreles ar "šlapiankes".

Ketvirtas laimėjimas - vaikai mūsų namuose valgo mėsą, kiaušinius, žuvį be duonos, bulvių ar kruopų!

Vadinasi, gyvulinių baltymų nemaišo su angliavandeniais. Tai viena svarbiausių maisto produktų derinimo taisyklių. Šis nuopelnas tikrai ne mano. Kiek aš gyvenu su anūkais kartu, beveik nebeprisimenu kitaip valgančių. Džiaugiuosi, kad lėkštėje nebepalieka nei raugintų kopūstų, nei daržovių! Bent jau kol kas yra taip.

Ar esate pastebėję, kad maži vaikai iškart nori tik ko nors vieno - arba duonos, arba mėsos? Tik mes, suaugusieji, dėl to pykstame ir mokome juos, kad mėsa ar dešra nevalgoma be duonos, o duona nevalgoma viena - juk ne ubagiukai...

Manau, kad produktų derinimo principas nesunkiai prieinamas vaikams. Pastaba! Jeigu pastebėjote, prie kiekvieno laimėjimo parašau "MŪSŲ NAMUOSE", nes juk aš

nesu įsitikinusi, kad kitur (mokykloje, svečiuose) jie visada laikosi visiškai tokių pat valgymo principų,

70

kad su draugais neišgeria kokio nors netinkamo gėrimo ar nenusiperka kokių nors "negerų" saldumynų. Žinau, kad nusiperka, bet vis tiek tų blogybių jiems tenka mažiau ... Ir tai jau vadinu laimėjimu.

Penktasis laimėjimas - vaikai dažniausiai neatsisako išgerti namuose spaustų sulčių ir valgyti vaisių.

Anksčiau buvo beveik neįmanoma įsiūlyti anūkėliams išgerti namuose išspaustų šviežių sulčių, nes patikdavo tik sultys iš parduotuvės. Jei ir išgerdavo, tai labai mažai - tik iš mandagumo. Tačiau, kai jie labai sirgo, mes kaip vaisto versdavome išgerti šiek tiek atskiestų citrinos sulčių. Tiesiog teigėme, kad tai yra vitaminų šaltinis, kuris būtinas, kad jie taptų sveikesni. Manau, kad tai ir buvo ta geroji pradžia.

Tokiu pat būdu duodavome ir dilgėlių ar kitų žalių miltelių su šiltu vandeniu. Esu tikra, kad žalumynų milteliai yra nuostabi priemonė, sustiprinanti imunitetą, nes tai vitaminų, mineralinių medžiagų, fermentų ir kt. šaltinis. Miltelių tiesiog įmaišome į košes arba sriubas.

Daugiau jų vartojame žiemą, kai nebėra natūralaus žalio maisto. Aš visada, kai reikia, pasiruošiu dilgėlių, salierų, kiaulpienių lapelių ir šaknų, dirvinio asiūklio, pelynų ar kitokių miltelių. Miltelius naudoju esant reikalui. Kartais visus reikalingus komponentus sumalu kartu ir duodu po arbatinį šaukštelį kartą per dieną, užsigeriant šiltu vandeniu :profilaktiškai).

Taigi dabar tikrai galiu pasidžiaugti, kad rytais vaikai neatsisako išgerti greipfrutų, apelsinų, morkų ar kitokių sulčių bei suvalgyti obuolių. Anūkėlė labiau mėgsta obuolių sultis.

Dažniausiai imdavausi gudrumo, jei kitaip pasiekti tikslo nepavykdavo. Siūlau taip daryti ir jums. Ir suaugusiems žmonėms, ir vaikams, kad būtų sveikesni, būtina gauti maisto "nuo Dievo stalo". Pasikartosiu primindama, koks tai maistas: riešutai, grūdai, bičių medus, daržovės ir vaisiai...

Ką aš darydavau, kad vaikai suvalgytų, pvz., riešutų saujelę arba obuolių? Obuolių, vaikams nematant, įdėdavau į kuprinę prieš jiems išeinant į mokyklą. Labai retai kada parsinešdavo atgal. Praalkę net apsidžiaugdavo radę močiutės lauknešėlį.

Bet apie tai išsamiau! Mielos mamytės ir močiutės, gal ir jūs pasinaudosite mano "gudrybėmis". Pasinaudoju dviem negerais "dalykais" - sumuštiniais ir tinguliu. Pastebėjau, kad vaikams atsibosta vienodi patiekalai. Tuomet valgo ką nors kita, o po kurio laiko

vėl gali grįžti prie tų pačių. Buvo metas, kai anūkams patiko mano sumuštiniai su lydytu sviestu ir česnakėliu, kmynais ar krapų sėklomis bei trupučiu druskos. Tik iš karto perspėju: jeigu žinote, kad būtent česnakas vaikui nepatinka, pirmą kartą siūlydami tokį sumuštinį, nedėkite jo. Užsispyrėliui kitą kartą to patiekalo neįduosite. Verčiau pripratinkite palaipsniui.

Česnakui, jaučiu didžiausią pagarbą. Tai Kūrėjo mums duotas maistas bei vaistas, todėl visą laiką jaučiau didžiulį norą "įkišti" jo į anūkėlių maistą. Česnako mes įpjaustome į salotas, į grikių ar dribsnių košes. Dėl to vaikai nepyksta. Po kurio laiko pradėjo prašyti užtepti duonos su paprastu sviestu arba padaryti sumuštinį su sūriu. Anūkėliai žino, kad sumuštiniai yra mano "priešai". Sugalvojau iš kelių blogybių pasirinkti mažesnę. Iš pradžių ant sviesto užpjaustydavau česnako griežinėlių arba juos pakišdavau po sūriu. Išdykėliai gudriau padarydavo: nurinkdavo visus česnako gabalėlius ir išmesdavo - atseit suvalgydavo. Greitai išsiaiškinau tuos jų "triukus". Pareiškiau ultimatumą: verčiau tegu patys pasidaro sumuštinių, kokių nori!

Pasinaudojau dviem negerais "dalykais" - sumuštiniais ir anūkų tinguliu. Kaip? Ogi jie dabar gerai žino: jei sumuštinį darys močiutė - česnako (ypač) ar žalumynų neišvengs. Ir dar! Česnako skilteles jau dedu po sviestu ar sumaišau kartu, kad nekiltų "pagunda". o kadangi tinginys dažnokai anūkėlius "aplanko", tenka valgyti sveikesnius sumuštinius. Ir valgo juos dabar su didžiausiu malonumu! Tiesa, jiems patinka toks sumuštinis: duona, sviestas ir svogūnų griežinėliai!

Mūsų košės - dažniausiai su daigintais kviečiais. Vienas iš mano anūkėlių yra pasakęs, kad "močiutės košė su grūdais yra skaniausia pasaulyje." Ačiū jam, nes labai tuo didžiuojuosi! Tik gaila, kad šiuo metu košių "pareikalavimas" nėra didelis. Tikiu, ateis atostogų metas, nebereikės valgyti mokykloje, ir vėl jie sugrįš prie sveikesnio maisto namuose.

Esu tikra, kad nuostabių sveikų košių skonis išliks mano anūkams visam gyvenimui, ir jas valgys ne tik jie, bet ir mano proanūkiai. Atsiminkit, brangieji mano anūkai, kad jūsų močiutei tai labai svarbu! Ir ne tik man, bet ir jūsų mamytėms, bei visiems, kas nori, kad jūs užaugtumėte sveikesni! O juk daug kas šiuo klausimu padaryta - pripažinkit tai patys, nes jūs žymiai mažiau sergate. O jei ir susloguojate ar paskauda gerklę - cheminių vaistų nebereikia. Tai didelis laimėjimas! Duok Dieve, kad taip būtų ir toliau!

71

Žalias sviestas! Jis patinka ir vaikams, ir suaugusiems. Paprastai vaikai nemoka gražbyliauti, tai daugiau daro suaugusieji. Jei vaikui nepatinka - tai nepatinka, o jei patinka - valgo su malonumu ir dar prašo. Kad valgytų sumuštinį su šiuo ypač sveiku sviestu, man neprireikė daug gudrybių. Jį pamėgo anūkai, mano mokiniai, taip pat ir mano draugai, kolegės.

Tokiais sumuštiniais papuošiu šventinį stalą. Galiu pasigirti - jų greičiausiai nelieka, nes yra skanūs ir patrauklūs. o svarbiausia - tai sveikiausi sumuštiniai!

Kaip mes pratinome vaikus prieš kitą maistą suvalgyti pirmiausia obuolį ar kitą vaisių. Ir apie riešutus kišenėje! Viskas labai paprasta! Jiems išalkus, neskubame patiekti "rimto" maisto, bet "pakišame" obuolių. Dar viena įdomi smulkmena: obuolį gražiai perpjauname į 4 dalis, išimame šerdis. Vaisius gražiau atrodo, be to, nereikia valgant "daug vargintis" . Bet tokiais atvejais į lėkštutę visada įdedu obuolių sėklų ir paprašau suvalgyti, nes jose yra jodo, reikalingo skydliaukės veiklai.

Kodėl mes stengiamės vaikams prieš sunkiau virškinamą maistą duoti išgerti sulčių, suvalgyti vaisių? Tikiuosi, jūs jau patys gebate atsakyti į šį klausimą, nes apie tai jau rašiau.

Na, o dabar - apie riešutus! Apie jų naudą ne kartą rašiau šioje knygoje, todėl jie vaikams ypač naudingi. Tik kaip jų įsiūlyti - nedideli jie riešutų mėgėjai.

Pamėginkite pasinaudoti mano "triuku". Išeinant į kiemą ar su draugais ilgesniam laikui, į kišenę įkišu maišiuką su riešutais, pvz., migdolais. Mes juos visada pamirkome vandenyje (apie tai taip pat rašiau). Dažniausiai pasakau, kad įdedu į kišenę riešutų, nes gal išalkęs (riešutams labai tinkamas laikas) norės užkrimsti. Dažnai tai darau ir prieš vaikams einant į mokyklą. Dar nebuvo, kad rasčiau parsineštus. Ne kartą prisipažino, kad labai apsidžiaugė jų ten radę. Tikimybė, kad riešutus išmetė, labai menka, o jei pavaišino draugus - taip pat puiku! Netikiu, kad ir patys liko "nepasivaišinę". Esu įdėjusi į kišenę riešutų be jokio perspėjimo. Jeigu jūs tikitės pasipriešinimo, darykite taip pat! Net galite gražiai juos "įpakuoti". Tai sukels pradinį susidomėjimą, o radus - gal ir džiaugsmą!

Dažnai išsikepu sveikos duonos (be mielių, be druskos, cukraus) arba daigintų grūdų paplotėlių. Šitokia duonele dažniausiai pavaišinu savo mažąjį anūkėlį, kuris pastaruoju metu taip pamėgo saldumynus, dėl ko aš labai nerimauju. Taigi eidama su juo pasivaikščioti prie jūros ar į mišką, visada nešuosi ir savo maisto. Kai praalksta, atlaužiu paplotėlio gabaliuką ir pasiūlau. Šiaip jie gana kieti, bet kol ištirpsta burnoje, pajunti jų puikų skonį. Ir ką jūs galvojate - nespėju laužyti... Štai taip!

Dažnai vaišinu datulių saldainiais, kurie labai patinka visiems. Tik turėk noro gaminti! Labai būnu savim patenkinta, kai susidaiginu pupas ir taip pat pavaišinu vaikelius, nes daigintos

pupos - nuostabiausias sveikatos šaltinis. Jose yra pats natūraliausias bei veikiausias, puikiai pasisavinamas baltymas, turtingas visomis mūsų organizmui reikalingomis amino rūgštimis, įvairiausiais vitaminais, ypač B grupės, mineralais ir kt. O mažytis šviesą išvydęs daigelis kupinas nuostabiausios energijos.

Tik labai gaila - tėveliai paprastai neturi laiko, noro, gal . nesupranta bei nesidomi gamtos teikiamais stebuklais. Tiesa, daigintas pupas valgykite vienas, nemaišydami su kitu maistu, nes kitu atveju gali pūsti pilvą.

Atsiminkite - joks darbas sveikatos labui nenueina perniek, net pats mažiausias. Juolab šiais laikais, kai beveik nebegauname jokio natūralaus maisto.

Nesigundykite tuščiomis kalorijomis bei dirbtinai pakvepintais ir paskanintais produktais, nuo jų, kiek įmanoma, saugokite ir savo vaikelius.

Tad būkite laimingi, o laimingi būsite tada, kai bus sveiki jūsų vaikai, taip pat ir jūs patys. Komentaras. Kol knyga pateko į jūsų rankas, ūgtelėjo anūkėliai, ėmė keistis jų požiūris. Kai kas

mane džiugina, kai kas liūdina ... Ne visiškai likau teisi dėl ketvirtojo laimėjimo ... Tačiau jiems, anūkams, esu dėkinga už džiaugsmingas minutes. Labai tikiu, kad perduotas patyrimas jiems gyvenime tikrai pravers.

72

Susipažinkite su mano vaistais

Vaistas Nr. l - šviežios, namuose spaustos vaisių ir daržovių sultys

Tai pagrindinis mano vaistas, kurį vartoju nuolatos nuo to laiko, kai pradėjau gyventi ir maitintis kitaip. Labiausiai vertinu sultis, spaustas iš žalių lapinių daržovių arba lauko žolelių!

Sulčių reikšmė sveikatai: • Geriant sultis, organizmas gauna natūraliausių bei lengvai pasisavinamų angliavandenių,

riebalų, baltymų ir fermentų, reikalingų kitam maistui virškinti bei visiems cheminiams procesams, vykstantiems ląstelėse. Sultys - tai vitaminai, mineralinės medžiagos, taip pat nuostabiausias vanduo, prilygstantis pačių ląstelių vandeniui.

• Jos suteikia organizmui gyvybinės energijos, be kurios neįmanomas nė vienas mūsų kūne vykstantis darbas. Esame gyvi tol, kol turime gyvybinės energijos, o kai jos pritrūkstame, susergame.

• Žmonės, geriantys sultis (ypač žalias), nesiskundžia, pvz., imuniteto stoka. Labai paprastai paaiškinsiu, kodėl. Ogi todėl, kad baltosios kraujo ląstelės, gavusios joms reikalingų maisto medžiagų, kuriose sukaupta gyvybinė energija, gali puikiai atlikti savo pagrindinę funkciją - gaminti specialias baltymines medžiagas, vadinamas antikūnais, kurios nukenksmina, sulipdo, nusodina į kūną patekusius svetimkūnius (bakterijas, virusus, įvairias chemines medžiagas - t. y. tai, kas mūsų organizmui svetima), dar vadinamus antigenais. Žmogus tampa atsparus ligoms.

Įrodyta, kad organizme, kuriame imuninė sistema silpna, lengviau pasireiškia onkologinės ligos. o Sultys beveik nereikalauja virškinimo, todėl labai lengvai pasisavinamos ir greitai patenka į

visas kūno ląsteles. • Šviežios sultys, jei jos vartojamos teisingai, yra vienintelis gėrimas, padedantis numesti svorio. • Sultys yra ne tik vaistas, bet ir maistas. Ir atvirkščiai. • Jokiu būdu netikėkite reklamomis, giriančiomis parduotuvėje pirktas sultis. Netikėkite užrašu

ant pakuotės "natūralios" - tai netiesa!

Kokias sultis gerti naudingiausia?• Morkų sultys gydo akių ligas, anginą, leukozę, alergijas, galvos svaigimą, impotenciją,

grybelines ligas, reguliuoja spaudimą, gydo laringitą, meningitą, nuovargį ir kt. Pagal Ajurvedą, morkų sultys gerai išvaro kirmėles. Šios sultys labiausiai vertinamos, nes kartu su kitomis gali gydyti mažiausiai 150 ligų.

• Morkų ir burokėlių sultys aprūpina organizmą fosforu, siera, kaliu bei šarminiais metalais. Tai geriausia kraujo ląstelių gamybos priemonė. Patartina gerti tiems, kurie serga onkologinėmis ligomis, nuolat didinant burokėlių sulčių kiekį. • Morkų ir salierų sultys, kurias aš labai mėgstu, gydo artritą, bronchitą, neuralgiją, nemigą, valo kraują ir t. t.

• Morkų ir špinatų sultys - tai vaistas beveik nuo visų ligų. • Burokėlių sultys skatina eritrocitų gamybą, gerina kraujo sudėtį, todėl naudojamos

mažakraujystei gydyti. Jos labai naudingos kepenų veiklai, gerina medžiagų apykaitą, gražina ir skaistina odą.

• Obuolių sultys naudingos šalinant iš organizmo šlakus, tirpdo inkstuose esančius akmenis. Šiose sultyse daug geležies, todėl vertingos gydant mažakraujystę.

• Citrinų sultyse labai daug vitamino C, organinės citrinos rūgšties, turinčios gydomųjų savybių, mineralinių druskų. Sumažina aterosklerozės riziką, jomis gydomos virškinimo ligos, akmenligė, gerklės uždegimas, peršalimo ligos ...

• Petražolių sulčių reikia vienu metu išgerti tik po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną. Jos gydo nefritą (inkstų uždegimą), šlapimo pūslės uždegimą, tirpdo akmenis inkstuose, gerina medžiagų apykaitą, reikalingos skydliaukės, antinksčių veiklai gerinti, stiprina kraujotaką. Jos pagreitina menstruacijas.

• Krapų sultys stiprina regėjimą, ypač senyvo amžiaus žmonėms, gerina virškinimą, gydo meteorizmą (pilvo pūtimą), turi naudingų medžiagų, reikalingų imuniteto stiprinimui.

• Moliūgų sultys šalina blogąjį cholesterolį, gydo prostatitą, mažina tinimus. Vartojamos sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, gydant mažakraujystę, naudingos odos ligoms.

73

• Kopūstų sultys gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, skrandžio uždegimą, kai sumažėjęs rūgštingumas; jose gausu vitaminų, padeda sergant kepenų ligomis. Labai gerai valo žarnyną.

Perspėjimas: kopūstų sultis geriausia gerti vienas. Jeigu ir tada pūs vidurius, - žinokite, kad jūsų žarnyne vyksta puvimas. Jei ne - viskas gerai!

• Salierų sultys skatina šlakų pasišalinimą iš organizmo, tinka aterosklerozei gydyti, šalina skysčių perteklių, aktyvina inkstų darbą, pagerina virškinimą. Gydo podagrą, dermatitą, vidurių užkietėjimą. Rekomenduojama per dieną gerti 3 kartus po valgomąjį šaukštą prieš valgį!

• Dilgėlių sultys efektingai gydo mažakraujystę, nes tai geležies šaltinis! Puikiai valo kraują, skaldo organizme esančius akmenis, gydo alergijas (sumažina niežulį), prostatos ligas (tai vyrų žolė), aktyvina medžiagų apykaitą. Jos skatina vaikų fizinę bei protinę raidą!

Perspėjimas: atsargiai gerti tiems, kurių kraujas tirštas. · • Kiaulpienių sultys tinka mažakraujystei gydyti, skatina šlapimo pasišalinimą, todėl gydo odos

ligas (neinfekcines), gydo lėtinį kepenų uždegimą, skatina kepenų ir tulžies pūslės veiklą, mažina padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Dėmesio! Kiaulpienės - geriausias organinio magnio šaltinis!

• Špinatai labai naudingi sergantiems piktybine mažakraujyste ir tuberkulioze. Tačiau nepatartina jų naudoti tiems, kurie serga kepenų, inkstų ligomis ir podagra.

Komentarai. Neabejoju, kad ir jūs žinote, kokia sulčių nauda, tik neprisiverčiate jų išsispausti, o gal neturite galimybių įsigyti sulčiaspaudės? Tokiu atveju galite pasinaudoti mėsmale - sumalkite daržoves ar žoleles, o paskui per marlę išspauskite. Žinoma, tai ne taip paprasta ir atima daug laiko. Jei turite galimybę, būtinai nusipirkite sulčiaspaudę· Būtų nuostabu, jei išsispaustumėte sulčių ir iš lapinių daržovių bei žolių. Kokias sultis jums spausti, pasirinkite pagal savo sveikatą. Įsitikinusi, jūs greitai pajusite sulčių teikiamą naudą!

Aš beveik kiekvieną dieną geriu morkų arba morkų ir salierų sultis. Kai turiu, visada išsispaudžiu moliūgų, cukinijų, kartais - kopūstų sulčių. Visada stengiuosi pasinaudoti metų laiku, kai galiu nusipirkti iš turgelio krapų, petražolių, salierų lapų, iš ekologiškų vietų prisiskinti dilgėlių, kiaulpienių (vartoju visą augalą). Iš visų šių žalių lapų išspaudžiu sulčių. Geriu jų po nedaug - po gurkšnį triskart per dieną·

Paneigimas. Aš dažnai išgirstu nuomonių, kad morkų sulčių reikia gerti nedaug, nes didesnis kiekis kenkia kepenims bei tulžies pūslei. Priešingai - morkos vartojamos gydant širdies ir kraujagyslių, kepenų ir inkstų ligas.

Aš pati morkų sultis geriu keliolika metų beveik ištisus metus ir beveik kiekvieną dieną maždaug po 0,5 l ir daugiau. Tikrai nepastebėjau, kad būčiau pageltonavusi ar nuo jų blogai jausčiausi. Kitose šeimose morkų sultys geriamos, kad oda įgautų gražią spalvą. N. V. Vokeris, taikęs gydymą sultimis, rekomenduoja išgerti ypač daug morkų sulčių, net iki kelių litrų. Jis kategoriškai neigia išsakytą nuomonę· Pasak jo, ilgai geriant šias sultis, oda pagelsta ar net paruduoja, bet tai reiškia, kad kepenys išvalo užsistovėjusią tulžį ir susikaupusį šlaką. Todėl dalis šlako pašalinama per odą, kas visai natūralu. Nėra žinoma, kad kas nors būtų nukentėjęs nuo morkų ar kitokių sulčių ... Maskvoje, J. Nikolajevo klinikoje, keli šimtai ligonių baigę badavimą geria morkų sultis ir valgo morkas. Odos spalva pasikeičia gana dažnai, bet apie neigiamas pasekmes nėra žinoma ... (A. Malovičko "Mirti jau mokame, laikas išmokti gyventi").

Vaistas Nr. 2 - vaistiniai augalai iš gamtos vaistinės

Jūs turbūt sutiksite, kad patys reikalingiausi vaistai yra tie, kuriuos vežatės į tolimą kelionę. Mano draugai ir kolegos patvirtins sąrašą vaistų, kurių aš visada turiu keliaudama į tolimas šalis. Ne vienas yra jais pasinaudojęs ir man nuoširdžiai padėkojęs. Aš nesu vaistinių žolelių žinovė, todėl ir sąrašas neilgas. Štai šie nuostabūs gamtos vaistai.

Pelynas (kartusis kietis) - tai mano mylimiausia vaistažolė, padėjusi ne tik man, bet ir šeimos nariams bei draugams. Aš daug jos susidžiovinu, bet iš dali nu ir kitiems. Žmonės greitai pajunta gydomąjį poveikį. Paprastai šią vaistažolę laikau sudžiovintą, bet vartojimui sumalu kavamale ir paverčiu milteliais, nes taip patogiau.

Kam aš panaudoju pelynus? • Pelyno miltelius visada vartoju esant virškinimo sutrikimams - padeda tiems, kuriems smarkiai

užkietėję viduriai ir dėl to jie negali pasituštinti, kai nevirškina ar pučia pilvą (taip dažnai nutinka

74

draugams kelionių metu). Kartais užtenka išgerti 0,5 arbatinio šaukštelio pelynų miltelių, užsigeriant drungnu vandeniu, po valgymo praėjus 30 min.

• Pelyną, kaip vaistą, gerai žino ir mano anūkai. Jie patys paprašo pelyno, kai skauda pilvą ar nevirškina. Pelyno milteliais pabarstau odos nubrozdinimus ir žaizdas. Juk pelynas - tai gamtinis antibiotikas. Žaizdelės niekada neužpūliuoja, greitai užsitraukia, ir netrukus šašas nukrenta. Labai paprasta naudoti - užbarstei ir viskas. Jei tai tik nubrozdinimai, padarau košelę, kad geriau laikytųsi, nenubirtų, ir užtepu.

• Pelynas gerai valo kraują, todėl šiam tikslui taip pat esu juos vartojusi. Vartojama apie mėnesį. Rytais, dar nieko nevalgius, miltelius užsigerkite šiltu vandeniu (kiekis tik ant peilio galo). Kaip paprasta! Po kurio laiko pagerėja nuotaika, nes valomas kraujas, susitvarko virškinimas.

• Kadangi pelynas vartojamas gydant kepenų ir tulžies pūslės ligas, aš ne kartą esu šią vaistažolę rekomendavusi tiems, kurie jaučia burnoje kartumą, pykinimą ... Visada man padėkoja. Na, ir pati gydžiausi šiais milteliais, kai ėmė skaudėti kepenis (po trečio kepenų valymo). Šia vaistažole dar niekada nenusivyliau!

• Paprastai galvą skauda, kai sutrinka virškinimas (nors to ir nejaučiame). Taip atsitinka ir mano artimiesiems visada pasiūlau išgerti pelyno ir neapsirinku.

• Pelynas tinka ir tada, kai sergama peršalimo ligomis ir yra aukšta temperatūra. • Patariu apetito neturintiems vaikams duoti pelynų arbatos po arbatinį šaukštelį 3 kartus per

dieną. Arbata ruošiama taip: 1 nubrauktas arbatinis šaukštelis pelynų miltelių (ar žiupsnelis žolės) užpilamas 1 stikline truputį atvėsintu karštu vandeniu (bet jokiu būdu ne verdančiu).

Pastaba. Pelynas laikomas nuodingu augalu, todėl ilgai šios vaistažolės vartoti nepatariama. Žinovai nepataria šio augalo vartoti nėščioms ir sergantiems opalige. Tačiau dėl sergančiųjų opalige aš suabejočiau - juk tai puikus antibiotikas, dezinfekuojantis ir gydantis žaizdas. Manyčiau, jog saikingai geriama pelynų arbata tik padėtų. Neturėjau progos tai patikrinti, bet tikrai nebijočiau taip gydytis pati.

Komentaras. Sėkmingai vartojama pelynų trauktinė. Ji gaminama iš džiovintos, smulkiai supjaustytos žolės, užpilant 70% spirito (arba geros "samanės"). Laikoma apie 14 dienų, tada perkošiama, labai gerai išspaudžiant rankomis žolę. Gerti 20 g 1 kartą per dieną. Taip gerti tik 2-3 kartus. gydo gastritus, sumažėjus skrandžio rūgštingumui. Po sunkių ligų gerina apetitą ir virškinimą.

Beržas. Šis augalas gydo beveik visas ligas, nes visos beržo dalys gerina medžiagų apykaitą, šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas. Aš visada anksti pavasarį ekologiškiausioje vietoje prisirenku beržų pumpurų ir jų trauktinės visada turiu ne tik sau ir artimiesiems, bet ir tiems, kuriems jos labai reikia. Todėl mano draugai pasakytų: "Į kelionę be beržų trauktinės ji tikrai neišvažiuotų". Turiu šios trauktinės gana solidžią vartojimo praktiką.

Kaip gaminu beržų pumpurų trauktinę? 50 g beržų pumpurų užpilu 0,5 I degtinės arba, jei turiu, geros miškinukės". Siūloma pasigaminti ir silpnesnės (30 g ir 1 l 70% spirito), bet aš vartoju tik pirmąją. Įsitikinau - ji labai efektyvi. Palaikau apie 10 dienų. Tada nupilu, gerai išspaudžiu pumpurus, bet neišmetu, o sumetu atgal į trauktinę, kad dar pritrauktų. Ir taip laikau gana ilgai. Aš taip pat prisirenku jaunų, dar lipnių beržų lapelių - jų gydomosios savybės gerai žinomos.

Ką galima išgydyti šia trauktine? Man labai patinka ;greiti gydymo šia trauktine rezultatai. • Odos ligas, ypač spuogus. Nuolat vilgomi trauktine, jie ima džiūti ir nukrenta, ir tai atsitinka

gana greitai. Jei viena rauktinė kartais neįveikia, rekomenduoju tuo pačiu metu ilgyti ir išgarinta mina. Rezultatai stulbinantys! Tačiau reikia žinoti, kad odos ligos paprastai atsiranda neteisingai maitinantis, užsiteršus organizmui, ypač kepenims. Tokiu atveju reikalingas storosios žarnos ir kepenų valymas bei vegetariška (bent jau didesne dalimi) mityba. Pravartu priboti cukraus vartojimą, atsisakyti gėrimų, saldainių su saldikliais ir kitais cheminiais priedais, riboti gyvulinių baltymų kieki, gaunamų su mėsa, kiaušiniais ... Yra žinoma, kad išvalius kepenis, išnyksta ir alergija. Tuo įsitikinau pati, nes odos ligų priežastys paprastai slypi storajame žarnyne ir kepenyse.

Įdomus eksperimentas su savimi! Ant mano kūno buvo tamsiai rudas, kiek iškilęs apgamas. Jis man netrukdė, nes buvo nematomoje vietoje. Matydama, kas dedasi su gydomais spuogais, nutariau "sudžiovinti" ir apgamą. Kaip sugalvojau, taip ir padariau, tuo labiau, kad buvau tikra dėl rezultatų. Keletą dienų bei naktų keičiau beržų pumpurų bei garintos urinos tamponus. Po kurio laiko pamačiau, kad apgamas ėmė nykti ir po kurio laiko lengvai nusikrapštė. Toje vietoje nebeliko jokių buvusio apgamo pėdsakų. Visa tai parodžiau dukroms, kurios man neleis meluoti. Apgamas paprasčiausiai sudžiūvo ir nukrito.

75

• Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Kadangi beržai pasižymi priešbakteriniu poveikiu, gaunami geri gydymosi rezultatai, ypač tada, kai opos priežastis yra bakterija Helicobacter pilori. Ne vienas man artimas žmogus yra beržų pumpurų bei lapelių trauktinėmis išsigydęs šias nemalonias ligas. Rekomenduojama gerti po 1 arbatinį šaukštelį trauktinės su šlakeliu vandens 3 kartus per dieną prieš valgį. Bet dar geriau - po 1 valgomąjį šaukštą rytais (mano praktika).

• Peršalimo ligas. Tikrai padeda! Aš net anūkams prieš naktį įpilu į šaukštą vandens arbatinį šaukštelį beržų pumpurų trauktinės ir duodu prieš einant miegoti. Jei kamuoja kosulys, tinka prieš naktį įtrinti beržų traukti ne krūtinę bei pėdas. Oi, kaip padeda! Juokiausi, kai vienai kolegei daviau šios trauktinės, įpylusi į 100 g buteliuką, o ji "ištuštino" jį per vieną dieną. Buvau net nusigandusi, o moteris jau kitą dieną pasirodė darbe sveikut sveikutėlė. Bet taip piktnaudžiauti neverta, nes galima per daug sudirginti inkstus. Geras mano patarimas suaugusiems, sergantiems "peršalimo" liga: prieš naktį išgerti karštos beržų trauktinės 20 g, užsigeriant trupučiuku vandens.

• Jeigu įtrūko lūpų kampučiai arba priaugo nosies landos, pakaks suvilgyti kelis kartus ir tuoj pamatysite rezultatą.

• Žaizdas ir pragulas. Man teko įsitikinti beržų trauktinės nauda, gydant žaizdeles ar nubrozdinimus. Kadangi šis vaistas sugeba įsiskverbti giliai į odą, su pažįstamais įsitikinome, kad sėkmingai gydomos ir pragulos.

• Vartojama gydant vėžines ligas. • Efektingai malšina dantų skausmą. • Gydo endometriozę, cistas. Negaliu parašyti, kiek padėjo kombinuotas gydymas su beržų

pumpurų trauktine mano pažįstamai, bet ji jautėsi taip gerai, kad net nėjo pasitikrinti, nors aš primygtinai jos to prašiau. Tokiais atvejais žinovai siūlo trauktinės gerti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną po valgio.

• Stiprina plaukus. Atskiedus beržų pumpurų trauktinę vandeniu santykiu 1:10, tinka įtrinti galvos odą. Taip darau neseniai, todėl kol kas efekto nematau. Manau, kad "kasų" jau nebeturėsiu, net ir stropiai trindama. Tai pravartu žinoti jaunesniems žmonėms. Kad padeda, esu įsitikinusi. Beržai jau nuo seno vartojami plaukams stiprinti.

• Beržų lapeliai kosmetikoje. Mes išsiverdame beržų lapelių nuovirą (galima ir pumpurų, bet jie gali būti pavartoti kur kas prasmingiau). Imame šaukštelį jaunų lapelių (sudžiovintų ar žalių), užpilame stikline vandens ir pamažu kaitiname iki užvirimo. Tiktai! Uždengiame dangčiu ir leidžiame pritraukti. Tada išpilstome į ledukų formeles ir sušaldome. Tokiais ledukais valome veidą. Gydo ir ypač tinka sausai odai. Mano veido oda yra kaip tik tokia, todėl esu įsitikinusi veido vilgymo beržų nuoviru nauda. Ir dar! Aš visada turiu beržų pumpurų ar jaunų lapelių kremo, kuriuo tepu veidą ar kūną, ypač jei yra kokių paraudimų ar jaučiu sausumą. Pvz., po deginimosi saulėje ir pan. Tinka įtrinti sąnarius ar stuburą nuo radikulito skausmų. Pamėginkite, nes aš susilaukiu padėkos! Reikia trinti iki įkaitimo ir šiltai apsikloti.

Beržų pumpurų tepalo gamyba. Aš turiu savo metodiką: beržų pumpurus ar lapelius pirmiausia susimalu. Tada, kai prisilydau sviesto valgymui, jį perkošiu per marlę. Dalį perfiltruoto sviesto, į kurį įdedu maždaug arbatinį šaukštelį beržų pumpurų miltelių (sviesto kiekis toks, kiek norite turėti kremo, pvz., 50 g) vėl dedu ant labai mažytės ugnies (puodą net pakeliu virš ugnies, kad sviestas neparuduotų) ir kelias minutes dar pavirinu. Tik neprideginkite! Tada puodą nukeliu ir išpilu turinį į paruoštą indelį. Laikau šaldytuve. Padarau du gerus darbus sveikatai - ir lydyto sviesto pasiruošiu, ir gydomojo kremo.

Pastaba. Vietoj beržų galima dėti ir sumaltų sidabražolės šaknų. Tačiau abiem atvejais stebuklingai išgydėme stomatitą anūkėliui, o jo tėveliui palengvinome egzemos kančias.

Komentaras. Yra daugybė beržo, ypač pumpurų, panaudojimo gydymui galimybių. Tam naudojamas antpilas, paruoštas ne tik su spiritu, bet ir su vandeniu. Noriu dar vieną gydymo priemonę paminėti - tai 20% spiritinis beržų pumpurų antpilas. Rašoma, jog jis gerai padeda nuo gimdos kaklelio žaizdų, jei antpilo kasdien įšvirkščiama į makštį. Pamėginkite - blogiau tikrai nebus.

Sėkmės jums, mieli skaitytojai. Nepatingėkite su šeima prisirinkti beržų pumpurų arba jaunų, dar lipnių lapelių!· Tikrai turėsite kur juos panaudoti!

Perspėjimas. Pumpurai turi būti gerai išbrinkę ar net su išsikalusiu daigeliu. Rinkti reikia toli nuo kelių ar gamyklų, nes jie sugeba sugerti ore esančias kenksmingas medžiagas. Dėl panašios priežasties kurį laiką jie buvo uždrausti pardavinėti vaistinėse.

76

Didžioji dilgėlė - tai pačios aukščiausios ir skaudžiai dilginančios dilgėlės. Tai, ką rašiau apie dilgėlių sultis, tinka ir pačiam augalui, ypač lapeliams.

Kiekvienu metų laiku aš stengiuosi dilgėles vartoti profilaktiškai (sau pačiai) ir gydymui. Pavasarį (ypač) ir vasarą iš lapelių kartu su kitais lapiniais augalais spaudžiu sultis, dedu į salotas. Tikrai "nežudau" naudingų medžiagų jas virdama, kaip paprastai rekomenduojama. Aš vertinu tik tai, kas gyva! Ir esu įsitikinusi, kad tai ir yra sveikatos garantas!

Visada stengiuosi pasirinkti dilgėlių labai anksti pavasarį, kada lapeliai turi daugiausia gydomųjų savybių. Šioje žolėje yra apie 20% mineralinių medžiagų: kalcio, kalio, titnago, bet daugiausia geležies, todėl jos kelia hemoglobino kiekį, skatina raudonųjų kūnelių eritrocitų gamybą. Jos gydo daugybę įvairiausių ligų.

Žiemai dilgėlių susidžiovinu ir vartoju miltelius. Visada jais "pavaišinu" anūkus, ypač jei jaučiu, jog imunitetas nusilpęs ir jie ima po truputį sirguliuoti. Duodu po 1-2 arbatinius šaukštelius per dieną. Nevartoju nuolatos. Kai milteliais "vaišinu" anūkus, visada pajuokauju, kad ryt jie bus išaugę didesni.

Mūsų senoliai dilgėlėmis lesindavo vištas, ir jos žymiai greičiau augdavo, ir žymiai daugiau padėdavo kiaušinių. Aš visada stebiuosi senolių išmintimi - jokių mokslų tam nereikėjo, nereikėjo ir jokių augimo hormonų. Tik dabar nieko "nebemokame" ir einame mirtinu chemizuotu keliu net savo ūkeliuose.

Di1gėlių sultimis įtrynus galvos odą, sparčiau auga plaukai. Galima pasigaminti dilgėlių spiritinę trauktinę. Aš ją gaminu taip: į indą nesugrūsdama pridedu gegužės mėnesi rinktų dilgėlių lapų iki pat indo

viršaus ir užpi1u degtine. Laikau 8-10 parų, paskui nukošiu, labai gerai išspaudžiu lapus. Rekomenduojama gerti po arbatini šaukšteli rytą prieš va1gi ir vakare prieš miegą. Aš asmeniškai, kai "paskiriu" sau gydymosi di1gėlėmis kursą, išgeriu "tuščiu skrandžiu" 1 valgomąjį šaukštą, ir viskas.

Dilgėlių trauktinė suteikia žvalumo, pagerėja kraujo sudėtis, širdies darbas, sustiprėja imuninė sistema.

Kiaulpienės. Susidomėjusi kiaulpienių gydomosiomis savybėmis supratau, kad tai viena iš vaistažolių "lyderių". Gydomųjų savybių turi visas augalas: lapai, šaknys, žiedkočiai, žiedai, net sėklos ir pūkai.

Aš visada anksti pavasarį, kai kiaulpienės žydi, prisiskinu jų žiedų, žiedkočių (stiebelių), o vėlai rudeni Minijos pakrantėse prikasu šaknų.

Kokios gydomosios kiaulpienių savybės mane labiausiai domina? o Kiaulpienės yra vaistažolių "pasaulio čempionės" pagal magnio kiekį - tuo aš ir pasinaudoju,

kad nereikėtų pirkti maisto papildų, kurių sudėtis paprastai būna neaiški. o Jos ne tik stiprina imunitetą, bet ir padeda įveikti aterosklerozę bei puikiai gydo kepenų ligas.

Tuo aš pati įsitikinau. Tam ypač tinka šaknys. o Kiaulpienių žieduose labai daug lecitino, nektaro, turinčio nuostabiausių gydomųjų savybių

(kaip mėgsta jį bitės!). o Kiaulpienės lygiomis dalimis su dilgėlėmis dar geriau įveikia mažakraujystę. o Jos valo iš organizmo toksinus. Labai padeda sergant onkologinėmis ligomis, diabetu, po

sunkių ligų, nes pagyvina medžiagų apykaitą, stiprina kraują. Kai kurie kiaulpienių panaudojimo būdai: o Kepenų ligoms gydyti: 6 g kiaulpienių šaknų užpilkite 11 karšto vandens, 10 min. pavirinkite ir nukoškite. Gerkite po 1

šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. o Aterosklerozei gydyti: Sumalkite kiaulpienės šaknis ir 3 kartus per dieną vartokite jų po l/2 arbatinio šaukštelio.

Vartojama ilgai. Pasiruoškite kiaulpienių žiedų trauktinę, kuri ne tik gydo, bet yra ir puikaus skonio. Butelį

pripildykite žiedais ir užpilkite iki viršaus degtine ar gera "miškinuke". Laikykite apie 2 savaites (net ilgiau), nuolat pavartydami butelį. Geriausia gerti po 20 g rytais. Dėmesio! Geriant vakarais padaugėja energijos, todėl visai nebesinori miego (bent taip būna su

manimi). • Imunitetui stiprinti tinka toks pat receptas, kaip aterosklerozei gydyti.

77

Įdomių pasiūlymų lėtiniam kepenų uždegimui bei cukriniam diabetui gydyti pateikia Maria Treben knygoje "Vaistingieji augalai iš gamtos vaistinės". Štai jie:

• Lėtinis kepenų uždegimas - per dieną suvalgyti 5-6 šviežių kiaulpienės žiedų stiebus. • Cukrinis diabetas - tokių stiebų siūloma per dieną suvalgyti iki 10. • Dažnai sirguliuojantiems žmonėms, kurie jaučiasi prislėgti ir pavargę - 14 dienų taip pat valgyti

kiaulpienių žiedų stiebus. Dėmesio! Autorė rašo: "Liksite nustebinti stebuklingu poveikiu." O kodėl nepamėginus, nes

tikrai bus tik į naudą. Aš pati suvalgau stiebų ne vieną; aišku, nėra labai skanu. Įsigudrinau stiebų dėti i daržovių salotas, taip pat iš viso augalo spaudžiu sultis.

Tiesa, kiaulpienių sultis galima išlaikyti visus metus, jei i litrą sulčių pridėsite 200 g degtinės ir 1 stiklinę skysto medaus. Aš pasinaudojau tuo receptu. Tai ne tik labai sveikas, bet ir labai skanus gėrimas!

Pasiūlymas. Tad nepamirškime, kai sužydės kiaulpienės, skubėti i ekologiškesnes pievas ir laukus! Ne tik apsirūpinsime nuostabiais gamtos vaistais, bet ir pailsėsime dvasiškai!

Balinis ajeras. Šis augalas nusipelno nuoširdžių komplimentų. Man patinka puikus jo kvapas bei subtilus skonis - dėl šių savybių ajerų dedu į kepamą duonelę bei nedidelį gabalėlį į kitų žolelių arbatas, suteikdama joms nuostabų skonį.

Man jis mielas tuo, kad ne kartą, traukdama jo šaknį, išsimaudžiau "nuostabioje" pelkėje. Tai nepakartojama! Pelkės dugnas išpintas ajerų šaknimis lyg storomis pulsuojančiomis arterijomis, jauti, kaip po kojomis alsuoja gyvybė, spinduliuojanti aplink save nepakartojamą sveikatą bei šaukianti žmones nepraeiti pro šalį, jos nepasiėmus.

Aš myliu šitą augalą dėl jo gydomųjų savybių, įveikiančių: • Virškinimo sutrikimus - labai lengvai ir greitai išgydoma. Iš vakaro arbatinį šaukštelį ajerų

miltelių užpilkite šaltu vandeniu, kad pritrauktų. Rytą pašildykite ir išgerkite po valgomąjį šaukštą prieš valgį ir po jo. Per dieną išgerkite 6 šaukštus - prieš kiekvieną' valgymą ir po valgymo. To užtenka! Liga išgydyta! Aš tuo pati įsitikinau, tai nuostabu! Šitokiu būdu galima sumažinti skrandžio skausmus (normalizuoja rūgštingumą), išsigydyti opas ir net onkologines ligas. Išmėginkite!

• Kataraktą bei nusilpusį regėjimą - išspauskite šviežių ajerų šaknų sulčių ir jomis tepkite užmerktus akių vokus kampučių link. Taip darykite dažnai. Sultis galima ilgai išlaikyti šaldytuve. Aš taip pat pasitepu, nors kol kas regėjimu nesiskundžiu ir akinių man nereikia. Tiesiog profilaktiškai.

• Nusilpusią centrinę nervų sistemą (teigiamai veikia protą, atmintį), gerina klausą - vartojami šaknų antpilai.

• Gūžį (strumą). Gydoma spiritiniu ajerų antpilu. • Tai priešnuodis apsinuodijus (grybais, maistu ar kitomis nuodingomis medžiagomis) - antpilai. • Tai puikus antibiotikas (gydo gripą, gerklės uždegimus, bronchitą ir t. t.) - antpilai. • Tirpdo akmenis ir ataugas - antpilai, milteliai. • Padeda atsisakyti įpročio rūkyti - rekomenduojama 3 kartus per dieną (po valgio) po arbatinį

šaukštelį gerti šviežių ajerų sulčių arba paprasčiausiai kramtyti ajerų šakniastiebius. Verta pamėginti! • Padeda gydant onkologines ligas. Šituo augalu labai tikiu! Antpilų paruošimas. Yra du vandeninio antpilo gaminimo būdai: • 1 valgo šaukštą susmulkintų balinio ajero šaknų suberkite į termosą, vakare užpilkite stikline

verdančio vandens ir leiskite nusistovėti per naktį, rytą nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną 0,5 val. prieš valgį.

• Iš vakaro 1 arbatinį šaukštelį ajerų užpilkite šaltu vandeniu, rytą pašildykite ir gerkite po 6 šaukštus per dieną prieš valgį ir po jo. Galima gydymą pratęsti.

Spiritinės ajerų tinktūros paruošimas. Aš ją ruošiu taip: į butelį sudedu 100 g supjaustytų griežinėliais ajerų šaknų. Užpilu 500 g degtinės. Laikau apie 10 ir daugiau dienų. Tada išspaudžiu rankomis ir nukošiu. Ajerus vėl sumetu į butelį, kad viską ištrauktų, ir taip laikau, kol suvartoju.

Meškinis česnakas. Aš ir mano šeima pavasarį visada apsidžiaugiame, kai pasirodo pirmieji meškinio česnako lapeliai, panašūs į pakalnutės lapus. Tai laukinis česnakas, turintis valgomojo česnako kvapą ir skonį. Gydymui naudojami lapai, todėl žiemai visada pasiruošiu spiritinės meškinio česnako trauktinės arba lapų miltelių. Laukinių česnakų lapus mes naudojame ir salotoms, jos labai skanios, tik reikia "stengtis mažiau kvėpuoti". Tai pirmieji vitaminai bei kitos naudingos medžiagos pavasarį.

78

Meškiniai česnakai auga po krūmais, drėgnose pievose, lapuočių miškuose. Lapai renkami balandžio ir gegužės mėnesiais.

Kokios meškinio česnako gydomosios savybės? • Savybės panašios į valgomojo česnako, bet daug stipresnės. • Rašoma, kad nėra kito tokio augalo Žemėje, kuris veiksmingiau valytų skrandį, žarnyną ir

kraują. • Gydo širdies ir kraujagyslių ligas. Padeda sureguliuoti aukštą kraujospūdį, valo kraujagysles. • Išvalo iš organizmo kenksmingas medžiagas, todėl dingsta odos ligos. • Palengvina kosulį, praeina dusulys. • Pagerina inkstų bei šlapimo pūslės veiklą. (Maria Treben knyga "Vaistingieji augalai iš gamtos vaistinės"). Meškinio česnako spiritinės trauktinės paruošimas. Butelį pripildykite (nesugrūsdami)

meškinio česnako lapų ir iki viršaus užpilkite degtine arba "miškinuke" ir laikykite saulėtoje vietoje šiltai 14 dienų. Paskui nukoškite ir nuspauskite. Gerkite po 10-15 lašų (po arbatinį šaukštelį) kasdien. Aš profilaktiškai (ypač žiemą ir pavasarį, kai trūksta ir natūralių vitaminų), geriu rytais ar vakarais visą mėnesį. Vaistažoles vartoju ne visas iš karto, kurį laiką vienas, vėliau kitas. Pvz., mėnesį geriu meškinio česnako antpilą, kitą mėnesį - balinio ajero antpilą ir t. t.

Perspėjimas. Susidūriau su atveju, kai žmogui, daug valgiusiam meškinio česnako lapų salotų, pasireiškė alerginė reakcija. Patikrinkite save. Aš galiu valgyti daug ir dažnai - man nieko nenutinka.

Dirvinis asiūklis - tai vaistažolė, turinti daugiausia silicio, ypač jo gausu asiūkliuose, augančiuose molingame dirvožemyje. Asiūkliai išvaizda panašūs į eglutes. Jie auga dirvose (todėl ir vadinami dirviniais); pelkėse dažniausiai auga labai aukšti stori asiūkliai - jie vartojami nuo įvairiausių sąnarių ligų. Šutinti asiūklio kompresai dedami ant skaudamų vietų. Molingose vietose daugiausiai auga šiurkštieji asiūkliai - jie labiausiai tinkami inkstams valyti.

Gydomosios savybės: • Turi daugiausia silicio. Silicio stygius, pasirodo, gali pagreitinti cukrinį diabetą, infarktą,

onkologines, sąnarių ligas, kraujo priplūdimą klimakso metu, polipus, nevaisingumą ir t. t. Kur dingsta silicis iš mūsų organizmo? A. Malovičko žiniomis, silicis "suvalgomas" parazitų, tarpstančių mūsų organizme (kirmėlių, grybelių, pirmuonių ir kt., kurių mes dabar turime pakankamai). Žinome, kad cheminiai vaistai, ypač antibiotikai, išnaikina gerąją mikroflorą, užtat atsigauna "blogiečiai". A. Malovičko rašo, kad "ligoniams, kurie serga onkologinėmis ligomis, labai trūksta silicio, nes jų organizmuose gyvena labai daug parazitų" (A. Malovičko "Sunkių ir onkologinių ligonių gydomoji mityba ir organizmo valymas"). Įdomu ir man! Tiesa, minėtos knygos autorius gydo onkologinius ligonius, kai medicina būna bejėgė.

• Kaip jau minėjau, asiūkliai efektingai gydo sąnarių ligas. • Asiūklių arbata geriama nuo bronchito bei plaučių tuberkuliozės (ypač, nes jai gydyti būtinas silicis).

• Naikina pleiskanas. • Skalaujama asiūklių arbata burnos ertmė - išgydoma angina, stomatitas, pūlingos žaizdelės. • Garų vonelės labai gerai gydo šlapimo pūslės uždegimą (tuo mes įsitikinome savo šeimoje). Vaistinių augalų žinovė bei knygų autorė M. Treben rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms

kiekvieną dieną išgerti po puodelį asiūklių arbatos - tai apsaugotų nuo daugelio ligų. Aš stengiuosi taip ir elgtis. Be to, man labai patinka ši arbata, turinti malonų džiovinto šieno kvapą bei skonį·

.Rekomenduoju savo draugams ir pažįstamiems ant skaudamų sąnarių dėti šutintų asiūklių kompresus. Atsiliepimai tikrai teigiami.

Šutintų asiūklių kompresas pagal M. Treben. "Rieškutės su kaupu dirvinių asiūklių suberiama į sietą ir pakabinama virš verdančio vandens. Kai vaistažolė pasidaro karšta ir minkšta, suvyniojama į lininį rankšluostį ir uždedama ant skaudamos vietos. Būtina šiltai apdengti. Paliekama veikti keletą valandų arba per naktį".

Pastaba. Noriu pabrėžti, kad tokiems kompresams tinkamiausi aukštieji pelkių asiūkliai. Štai ir visos mano mylimiausios vaistažolės. 0 į kelionę visada pasiimu pelynų miltelių, beržų bei

ajerų spiritinių tinktūrų, kiaulpienių, dilgėlių ir asiūklių mišinio miltelių. Jaučiu, jog norėtumėte paklausti: O kaip su čiobreliais, liepų žiedais, ramunėlėmis ir t. t.? Atsakau: aš jų turiu ir vertinu, bet šias vaistažoles daugiau vartoja mano vaikai, o aš tik retkarčiais. Kodėl? Mano požiūris į vaistinius augalus

79

kiek kitoks. Esu įsitikinusi (tą ir darau), kad juos reikia vartoti profilaktiškai, kol dar nesergu, todėl kitokių žolelių man ir neprireikia.

Aš labiausiai vertinu tuos vaistinius augalus, kurie stiprina imunitetą, valo organizmą, gerina medžiagų apykaitą - tai ir yra sveikatos garantas! O jei jau susergi, reikia leisti savo kūnui apsivalyti pačiam. Sutinku, kad kai kurios žolelės jam padeda. Todėl paskiriu savo kūnui profilaktinį tam tikrų žolelių kursą (paeiliui). Suprantama, turėdama atitinkamą tikslą. Tai darau daugiausia žiemą ir pavasarį·

Štai ir aprašiau maisto papildus, kuriuos dažniausiai vartoju profilaktiškai arba kai būtina.

Homeopatiniai vaistai pagydo ilgam•Homeopatija - tai gydymas panašumo principu. Gydoma labai mažomis vaistų dozėmis, nes

gydymas didelėmis dozėmis sukelia reiškinius, panašius į ligos požymius. Labai paprastas pavyzdys. Žinote, kas atsitinka, kai pakvėpuojate svogūnų aromatu? Ima varvėti

nosis, bėga ašaros, panašiai kaip sloguojant. Tačiau, kai svogūno sultis praskiesite vandeniu 1 : 100, t. y. imsite 1 ml sulčių ir praskiesite iki 100 ml vandens, jūsų sloga (ypač prasidedanti) baigsis maždaug per 1-2 paras, reikia tik dažniau palašinti. Šitaip ne kartą išgydžiau savo artimuosius, ypač anūkėlius, bei draugus. Jeigu pajutę pirmuosius slogos simptomus tą dieną labai dažnai lašinsite šį vaistą, rytą negalavimą užmiršite. Aš ruošiu pusę nurodytos normos, nes kitą dieną pasiruošiu šviežių sulčių. Tai paprasčiausias homeopatinis vaistas. Svogūnas - gamtinis antibiotikas, todėl juo išsigydę slogą ilgam ją pamiršite.

Homeopatiniai vaistai dažniausiai gaminami iš šviežių augalų, mineralų ir grynųjų metalų. Juos ruošiant, vartojami tūkstantųjų ir netgi milijoninių dalių skiediniai. Kuo didesnis praskiedimas, tuo lengviau vaistai patenka į organizmą ir jį gydo. Homeopatiniai vaistai užtikrina ne simptomų šalinimą, bet visišką ligos išgydymą. Pagyjama ilgam. Homeopatinius vaistus aš vartojau savo "antrojo gyvenimo" etapo pradžioje, vėliau man ir jų nebereikėjo.

Tačiau mano gyvenime egzistuoja vaistas, kurį drąsiai pavadinsiu "vaistų vaistu". Apie tai skaitykite kitame skyriuje.

Vaistų vaistas

Pirmoji pažintis su vaistų vaistuAtėjo metas su šiuo vaistu supažindinti ir jus, mielieji skaitytojai. Tai mūsų organizme esantis

šlapimas, kurį vėliau įvertinau kaip unikaliausių gydomųjų savybių turintį organizmo skystį. Gydymo knygose šis skystis vadinamas šivambu ("klestėjimo vanduo"), amorali (nemirtingumas, nesunaikinamumas), o mes šlapimą vadinsime urina.

Prieš keliolika metų, pradėjusi savo gyvenimo be vaistų etapą, susirgau abipusiu plaučių uždegimu. Taip pat nurodžiau tikrąją ligos priežastį, kurios niekaip nenori pripažinti medikai, nes jie nepripažįsta ir mūsų kūno, kaip vientisos ir darnios visumos.

Prieš šią ligą aš nekosėjau, neslogavau, neturėjau temperatūros ir šiaip puikiai jaučiausi bei nežadėjau sirgti. Tačiau nusipirkusi kviečių gemalų, aš išsiviriau labai gličios krakmolingos košės (dar tada nemokėjau sveikai jos pasigaminti), kurios "pavariau" (kitaip nepavadinsi tokio valgymo) keletą lėkščių. Prasidėjo didžiulis nevirškinimas - pykinimas, vėmimas, išmatos pasidarė visiškai baltos spalvos (tai kepenų funkcijos sutrikimas). Nors ir ėjau į darbą, bet trečią dieną, grįžusi į namus, ėmiau dusti, nežmoniškai įsiskaudėjo galva, temperatūra pakilo iki 400 C. Pastebėjau, kaip dvokė šlapimas, jis buvo visiškai drumzlinas ir rudos spalvos (to niekada nėra buvę). Vadinasi, sutriko ir inkstų funkcija. Štai tada mano nuostabus ir kūnas atvėrė pavaduojamąjį šalinimo kelią, t. y. šalinimą pro plaučius (antriniai šalinimo organai yra plaučiai, oda, žarnynas), nes pagrindiniai šalinimo organai - inkstai ir kepenys (virškinimo liauka, atliekanti ir virškinimo funkciją) savo darbo atlikti visiškai nebegalėjo. Ir štai nustatyta diagnozė abipusis plaučių uždegimas!

Iš ligoninės manęs nebeišleido. Ir, o siaube, ėmė man leisti antibiotikus ... Taip atsitiko tada, kai aš su savo kūnu "suderėjau", jog daugiau nebeteršiu jo vaistais! Antrą "viešnagės" ligoninėje dieną man jau buvo siūlomas hormoninis purškalas, kurio griežtai atsisakiau. Dvi sesutės apie atsisakymą gydytojui nepranešė (matyt, tikėjosi, kad apsigalvosiu), o trečioji neiškentė ... Trečią dieną aš padariau lemtingą žingsnį - išėjau iš ligoninės. Giminės ir artimieji man siūlė "ruoštis laidotuvėms". Tačiau, užuot ruošusis laidotuvėms, nuvažiavau į homeopatinę vaistinę. Taigi tris dienas gydžiausi homeopatiniais vaistais,

80

arbatomis ir kt. liaudiškomis priemonėmis. Tomis dienomis prisiminiau kadaise skaitytą Dž. Armstrongo knygą apie sergančio žmogaus gydymąsi urina.

Aš nutariau surizikuoti ... Apie unikalias šlapimo savybes buvau ne tik skaičiusi, bet ir daug girdėjusi. Todėl drąsiai nutariau gydytis šiuo būdu, nes kito išgijimo kelio neturėjau, be to, buvo ir įdomu. Tikros gydymosi metodikos dar tada nežinojau ir gydžiausi savo nuožiūra. Kai vėliau įsigijau nuostabią G. Malachovo knygą "Bioritmija ir urinoterapija", supratau, kad didelių klaidų nepadariau. Net ir tai, kad po antibiotikų kurso padariau 3 dienų pertrauką ir gydžiausi homeopatiniais vaistais, buvo teisinga. Be to, aš visai neturėjau apetito, todėl protingasis kūnas badavo, energiją skirdamas ne virškinimui, o kovai su liga. Turbūt jums įdomu, kas su manimi vyko toliau. Kaip supratote, likau gyva ir sveika.

Maždaug po 4 dienų prasidėjo didysis plaučių valymasis. Visą savaitę atsikosėjau, nors ir neslogavau, iš nosies ėjo žalsvų, tirštų gleivių kamščiai. Ak, kaip palengvėjo! Koks džiaugsmas - traukėsi dusulys, kuris buvo prasidėjęs kartu su liga. Tiesa, kartu su urina aš gėriau pelynų miltelius. Kadangi buvo sutrikęs ir virškinimas, vėl ėmė funkcionuoti žarnynas - pamažu atsirado apetitas. Antrąją savaitę gleivių išsiskyrė vis mažiau. Po 3 savaičių aš jau buvau darbe.

Neapsiriksiu rašydama, kad beveik visas plaučių ligas galima pavadinti gleivių ligomis: plaučių uždegimą, bronchitą, bronchinę astmą .... Jos pasireiškia dėl gleivių pertekliaus. Todėl sėkmingai šalin ant gleives, liga ima trauktis. Medicina tam naudoja įvairius aerozolius, pagaliau, hormonus, prie kurių ne tik priprantama; jie pasižymi itin žalingu poveikiu organizmui. Reikia vengti ir gleives sudarančio maisto: pieno, pieno produktų, bulvių, pyrago gaminių.

Sergančio žmogaus urina pasižymi stipriomis ištraukiančiomis bei patologinius (ligos) židinius naikinančiomis savybėmis.

Tai, ką patyriau gydama, buvo tikras stebuklas! Ir aš pasiruošiau tolimesniems eksperimentams su savo nuostabiu kūnu!

Perspėjimas. Neturėdami tikrų žinių, nepradėkite patys gydytis šlapimu! Šlapimas nėra pavojingas vaistas, bet kaip gydytis, kokiu būdu vartoti, kokiu laiku geriau tai daryti, kam nepatartina juo gydytis - reikia žinoti! Labai teisūs gydymosi urina žinovai, teigiantys, kad tai vaistas tik drąsiems, nes gydymosi metu sulaukiama nelabai malonių reiškinių - krizių, žmogui sukeliančių nereikalingą baimę (apie savo patirtį rašysiu toliau), kuri baigiasi šio nuostabaus vaistų vaisto apkaltinimu ... Jau turiu nemenką šio vaisto vartojimo patirtį ir patariu juo gydytis artimiems žmonėms, todėl nepalieku nė dienos jų vienų Kodėl? Jūs suprasite, kai aprašysiu vieną paprastą pavyzdį .

Sirgo artimas draugas. Jo diagnozė - abipusis plaučių uždegimas (kaip ir man). Jis buvo gydomas antibiotikais. Praėjus savaitei, sulaukiau jo žmonos skambučio ir išgirdau didelį nerimą jos balse, kad gydymas antibiotikais neduoda rezultatų, ir ligonis eina silpnyn. Naktis man buvo bemiegė dėl didelio noro padėti. Juk aš jau turiu kovos su šia liga patyrimo ... Bet tie nelemti antibiotikai - po gydymosi kurso turi praeiti mažiausiai 2-4 dienos! Ką daryti? Nusprendžiau: ryt iš ryto paskambinsiu ir, jeigu kitos išeities nebėra, gydysimės kitaip. Į mano skambučius niekas neatsakė, nes ligonis greitąja jau buvo išvežtas į ligoninę. Dar po vienos dienos jis mirė.

Kas galėjo atsitikti, jei būčiau įsikišusi aš? Atsakymą palieku jūsų apmąstymui... Šiuo pavyzdžiu aš noriu pateisinti tikrai puikius liaudies gydytojus, kuriuos neteisingai apkaltina "šarlatanizmu", nes žmonės į juos kreipiasi dažniausiai tada, kai būna "nugydyti" ...

Tikiu šie klausimai jums bus įdomūsKlausimas: Iš ko susidaro šlapimas? Atsakymas: Šlapimas susidaro inkstuose iš kraujo, :filtruojant jį mažyčiais :filtriukais,

vadinamais nefronais. Galutinis šlapimas susidaro ne iš karto. Pirmiausia susidaro pirminis šlapimas, kurio sudėtyje yra dar reikalingų mūsų kraujui medžiagų. Tada, kai iš pirminio šlapimo šios medžiagos įsiurbiamos atgal į kraują, susidaro galutinis šlapimas. Atrodytų, kad galutiniame šlapime lieka tik tai, kas nenaudinga, tačiau taip nėra ...

Klausimas: Dažnai sakoma, kad šlapime yra tik nuodingos medžiagos, todėl jis negali būti naudojamas gydymui. Tai kas suteikia šlapimui unikalių gydymo savybių?

Atsakymas: Šlapime yra randamos tik tos medžiagos, kurias į inkstus atneša kraujas. Šlapimas nuo senovės laikų žinomas kaip vaistas dėl šių svarbiausių priežasčių:

81

• Apie 98% šlapimo sudaro vanduo. Šis vanduo ypatingas - jo tokia pat struktūra (skystųjų kristalų), kaip ir vandens, esančio mūsų ląstelėse. Kad vanduo, kurį mes geriame, būtų priimtas ir organizmo panaudotas, jis turi būti taip pertvarkytas, kad taptų "savu", t. y. įgytų struktūrą, būdingą mūsų organizmo vandeniui. O tam kūnas išnaudoja daug gyvybinės energijos. Tas pats vyksta ir su visomis kitomis medžiagomis, patenkančiomis į mūsų vidų. Vartodami uriną gydymo tikslais, joje esančio vandens dėka mes sutaupome energijos, kurią sėkmingai panaudosime kitiems gyvybiniams organizmo procesams, pvz., kovai su ligomis! Tikriausiai esate girdėję apie vandens savybę kaupti informaciją. Todėl vanduo, perėjęs per organizmą, įgyja apie jį išsamią informaciją. Užfiksuojami visi mūsų kūne esantys ligos židiniai. Urina, grąžinta į organizmą, į kurios sudėtį įeina šis vanduo, lengvai suranda ligos židinius ir juos šalina.

• Kadangi urinoje yra vitaminų, fermentų, hormonų, visų mineralinių medžiagų (magnio, kalcio, kalio, geležies, natrio, fosforo ir kt. druskų) amino rūgščių, biologiškai aktyvių medžiagų, panašių į imunines - visos šitos medžiagos, vartojant uriną, nenueina į klozetą, o grįžta atgal į mūsų kūną. Šių medžiagų šlapime yra labai maži kiekiai, todėl veikia panašiai kaip ir homeopatiniai vaistai, t. y. labai lengvai patenka į organizmą ir jį gydo. Imunitetą gerinančių medžiagų ypač daug yra vaikų iki 13 metų urinoje! Tai visais atžvilgiais naudingas vaistas!

.• Į urinos sudėtį įeina baltymų apykaitos produktas šlapalas. Per parą su šlapimu išsiskiria apie 30 g šlapalo. Tiesa, jums šita medžiaga tikriausiai girdėta, nes ji įeina į kai kurių vaistų, kosmetinių priemonių, pvz., kremų, sudėtį. Šlapalas yra natūralus diuretikas, t. y. skatina šlapimo išsiskyrimą. Todėl, išgėrus šlapimo, padažnėja šlapinimasis. Šlapalo dėka, vartojant uriną, susireguliuoja virškinimas, nes jis sustiprina fermentų aktyvumą.

• Šlapalas labai efektingai gydo auglius ir kitokias išaugas. Jo dėka, vartodami gydymui uriną, galite išgydyti auglius, spuogus, pašalinti karpas, apgamus. Tuo įsitikinau pati, bet apie tai vėliau. Tokiems tikslams geriausia vartoti šlapimą, nugarintą iki 1/4 jo pradinės apimties (tai rašiau, aiškindama apie storąjį žarnyną). Ypač gerų rezultatų gaunama derinant uriną su kitais gamtos vaistais ...

• Dėl šlapime esančių kai kurių rūgščių urina turi nuostabią savybę tirpinti organizme susidariusius akmenis, ataugas ir kt. Pvz., senovės gydytojai šlapimo pūslės akmenis tirpdydavo šerno šlapimu, nes žolėdžių urina žymiai geriau susidoroja su akmenimis. Tada kyla logiškas klausimas: ar nereikėtų į savo mitybą įtraukti kuo daugiau augalinio maisto? Tokio žmogaus urina šiuo atžvilgiu bus žymiai efektyvesnė.

Pastaba. Pati prasčiausia urina yra žmonių, dažnai ir daug valgančių mėsos, kiaušinių, žuvies, pieno produktų. Gydantis tokio maisto vartojimą reikia apriboti ir teisingai derinti su kitu maistu. Nuo šių maisto produktų urinos skonis ypač bjaurus, primenantis pamazgas .

• Kadangi urina yra druskų tirpalas, ji pasižymi tuo, kad puikiai gydo įvairiausias žaizdas. Ir jūs tikriausiai esate girdėję apie tai. Šia savybe labiausiai pasižymi nugarinta urina .

• Viena svarbiausių urinos savybių yra ta, kad ligos metu joje atsiranda (pasigamina) tam tikros (panašios į imunines) medžiagos, kurios yra nukreiptos būtent prieš tą ligą. Jos naikina ligos sukėlėjus, kad ir kokie jie būtų - virusai, bakterijos, grybeliai, nuodingos medžiagos ir kt. Kartu išsiskyrusiame šlapime randama ligos sukėlėjų, kurie nesukelia ligos, todėl aš drįstu uriną vadinti vakcinų vakcina. Tokią "vakciną" telieka grąžinti atgal į organizmą ir laukti puikių rezultatų.

Komentaras. Pasak gydymo šlapimu žinovų, beveik nėra ligos, kuriai nugalėti nepadėtų urinos vartojimas - tai ir organizmo atnaujinimas, širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų, akių ligos, cukrinis diabetas, hemorojus ir kt. Juk urina ne tik gydo, bet ir išvalo organizmą, sunaikindama ne tik pačią ligą, bet ir jos užuomazgas. Aš rašau tai, kuo pati įsitikinau.

Klausimas: Kokiais atvejais gydytis urina žinovai nepataria? Atsakymas: 1. Sergant Bazedovo liga, kai skydliaukė gamina per daug hormono tiroksino. 2. Kai žmogus jaučia nervinę įtampą arba yra stresinės būklės. Kol nepraeis, urinos nevartokite! 3. Kai vartojami cheminiai vaistai, ypač hormonai, antibiotikai ir t. t. Gydymasis urina ir

cheminiai vaistai - nesuderinama! Nevartotini ir sintetiniai vitaminai. 4. Žmogus, norintis pradėti gydytis urina, turėtų pakeisti ir savo mitybą, kad būtų kiek panaši į

vegetarišką, t.y. sumažintų gyvulinės kilmės (mėsos, kiaušinių, pieno produktų, žuvies) produktų vartojimą. Jei kartais vartojama, atkreipti dėmesį į maisto derinimą.

82

5. Šis nuostabus vaistas nesiderina su alkoholiu, narkotikais ar kitomis žalingomis cheminėmis medžiagomis.

Klausimas: Kokios urinos rūšys vartojamos gydymui? Atsakymas: Šviežia (ką tik išleista), nugarinta (geriausiai iki 1/4 pradinio tūrio), vaiko

(geriausiai iki 12-13 metų), labai sena urina (irstanti urina, įgavusi amoniako kvapą, daugiausiai naudojama išoriškai bei klizmoms. Tai 3-5 d. išlaikyta urina).

Taikydama uriną tam tikroms ligoms gydyti ar profilaktikai, aš išmėginau šviežią, nugarintą ir vaiko. Pasirodo, kuo urinai nepalankesnės sąlygos (virinant, šaldant, ilgai laikant), tuo daugiau joje pasigamina reikiamų gydymui medžiagų, kurias žinovai vadina biogeniniais stimuliatoriais. Rašoma, kad dažnai ja įtrinant plaukus, vėl atgaunama sava spalva. Ypač vertinama vaikų iki 13 metų bei nėščių moterų urina. Vaikų, - nes joje daug imunitetą gerinančių medžiagų, nėščių moterų - tai universali urina, kurioje yra daug maistingųjų medžiagų, šlapalo. Ja rekomenduojama gydyti įvairios kilmės anemiją (mažakraujystę). Vaikų urina rekomenduojama gydyti akių ligas. Turėdama galimybių, visada atlieku profilaktinį akių gydymą. Tikiu, kad tai viena iš priemonių, padedančių man skaityti be akinių.

Klausimas: Ar galima gydymui naudoti kito žmogaus uriną? Atsakymas: Geriausia, aišku, naudoti to paties žmogaus uriną, nes joje yra visa informacija apie

organizmą. Sergant "peršalimo" ar kitomis infekcinėmis ligomis, būtina naudoti savo uriną, nes būtent joje yra tai, kas nukreipta prieš konkrečios ligos sukėlėją. Tačiau yra ligų, pvz., inkstų nepakankamumas ir kiti atvejai, kai reikalinga kito žmogaus pagalba. Tas kitas žmogus turi būti sveikas ir tos pačios lyties. Bet, jei urina yra garinta, lytis nesvarbu, nes ji tada "nuasmeninama" karščio dėka. Seno žmogaus uriną gali vartoti pats žmogus, vaikų iki 13 metų amžiaus tinka idealiai visiems, taip pat ir jiems patiems, jei serga.

Klausimas: Ar nebuvo koktu vartoti gydymui savo pačios uriną? Atsakymas: Tai dariau negalvodama, drąsiai, pasitikėdama savimi, nuo senų senovės žinomu

vaistu bei žmonėmis, turinčiais praktikos. Be to, neturėjau kitos išeities. Esu biologė ir žinau, iš ko urina susidaro, kokiu būdu tai vyksta. Aš visiškai įsitikinusi, kad mūsų kūnas yra nuostabiausias Aukščiausiojo kūrinys, ir visa tai, kas jame yra, negali būti šlykštu. Labai tikiu, kad mes visi esame "paragavę" šito skysčio dar būdami mamos įsčiose.

Štai ką rašo G. Malachovas knygoje "Bioritmologija ir urinoterapija": "Jei pažvelgtume į savo gyvenimą prieš gimimą, motinos įsčiose, pamatytume nuostabų paveikslą. Vaisius plaukioja vaisiaus vandenyje, nuryja juos, atsimerkia. Jie gaubia vaisių tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Kaip atsiranda šis skystis, kurio šeštame mėnesyje būna apie 2 litrus? Mokslininkai mano, kad tai vaisiaus ir motinos bendro funkcionavimo rezultatas. Vaisiaus vandenų dalį sudaro jo inkstų veikla. Vadinasi, būsimasis žmogus plaukioja savosios urinos tirpale!".

Ir dar! Urinos skonis bei kvapas priklauso nuo to, ką žmogus valgo. Todėl valgant vegetarišką maistą, urina visiškai neprimena įsivaizduojamo "šlykštaus skysčio", greičiau atvirkščiai.

Klausimas: Ar apie gydymąsi urina turėtų žinoti artimieji ar pažįstami? Atsakymas: Jeigu jūs drąsiai nusprendėte gydytis tokiu būdu, artimieji neturėtų to žinoti. Jie gali

kelti sumaištį bei nepasitikėjimą. Kai šiuo vaistu gydžiausi aš, nei vyras, nei vaikai, nei kas nors kitas apie tai nežinojo. Tai buvo mano paslaptis! Ir tik tada, kai norėdavau padėti kitiems, nebeturintiems kitos išeities, aš atskleisdavau savo patirtį.

Klausimas: Kokiais būdais urina vartojama gydymui? Atsakymas: Knygose apie urinos naudojimą gydymui yra rekomenduojami šie būdai:

• Urinos vartojimas per burną - šiam būdui priklauso burnos ir gerklės skalavimas bei gėrimas. Geriant urinos kelias organizme toks: burna -+ virškinamasis traktas iki plonųjų žarnų -+ kraujas -+ kepenys -+ kraujas su urinos sudedamosiomis dalimis -+ visas organizmas. Visur tekėdama urina atlieka gydymo bei valymo darbus, ypač, jei naudojama ilgesnį laiką: valo kraujagysles, tirpina trombus, akmenis, ataugas, reguliuoja organų darbą, naikina ligų židinius ... Naudojant labai ilgą laiką, pvz., metus ir daugiau, visai atnaujina organizmą .

• Urinos vartojimas klizmoms. Apie šį būdą rašiau ankstesniuose skyreliuose. • Urinos vartojimas per nosį - tai jogų apsivalymo procedūra, vadinama neti. Tai nosiaryklės

plovimas. Jis atliekamas taip: urina įtraukiama į nosį, o paskui išspjaunama per burną. Tai puiki gydymo priemonė. Urina išvalo nosį, jos ertmes, nosiaryklę, burnos gleivinę. Teigiamai veikia smegenis, akis, liaukas (ypač liaukų "karalienę" - hipofizę). Šis būdas taip pat sėkmingai gydo visą organizmą. Tiesa,

83

labai gerina uoslę (rekomenduoju daugumai vyrų). Rašoma, jog kai kūnas tampa švarus, urinos kvapas uostant po neti procedūros trumpam įgauna nuostabiausių kvepalų kvapą. Jei kas norėsite, tikrai galėsite įsitikinti. Aš tuo įsitikinau.

Komentaras. Šį būdą aš naudoju profilaktiškai, kai manau, kad tai būtina ... Bet apie tai toliau ... Galima lašinti po 5-20 lašų, gydant slogą ar sinusitą. Jei urina labai sūri, galima atskiesti šiltu vandeniu.

• Urinos vartojimas per odą: 1. Viso kūno masažas, kompresai, aptrynimas. Tam labiausiai tinka išgarinta iki 1/4 pradinės

apimties urina. Pvz., kojų pėdų aptrynimai ar kompresai padidina organizmo energetiką - žmogus jaučiasi lengvas ir atjaunėjęs. Kartais po tokių procedūrų atsiranda odos išbėrimų, o tai liudija apie apsivalymo procesą - šlakas ima skirtis pro odą. Šiuo būdu organizmas aprūpinamas mikroelementais, o tam, manau, labiausiai tinka vaikų urina. Jei vaikui daugiau nei 13 metų, reikia atsižvelgti į lytį.

Tepimams, kompresams bei masažams su urina, skirtiems tam tikriems negalavimams gydyti, naudojama išgarinta ar sena urina ...

2. Kosmetika: veido, rankų odos būklės pagerinimas. Tam reikalinga šviežia, sušaldyta į ledą ir išgarinta urina. Atliekama taip: ištepami veidas, kaklas,

rankos, leidžiama nudžiūti, ir vėl tepama tol, kol nebesusigeria. Tada nuplaunama šiltu vandeniu be muilo. Kad augtų plaukai, naudojama sena vaiko ar užšaldyta urina.

Komentaras. Dėl įdomumo pavartojusi uriną įtrynimams ar masažui, daugiau to nebedariau, nes man gal ir nereikia - pasidariau nerami, o naktį neužmigau. Tai vienintelis būdas, kuris man asmeniškai netiko.

Dėmesio! Masažui ir įtrynimams nenaudojama šviežia urina. Visada reikia stebėti savo organizmo būklę. Jei po poros įtrynimų per odą savijauta nepagerėja, siūloma nutraukti.

Klausimas: Kokia urinos vartojimo per burną metodika? Ar galima uriną gerti bet kaip, bet kada?

Atsakymas: Šis klausimas labai svarbus! Nuo to priklauso gydymosi sėkmė, todėl šiam atsakymui skirsiu daugiau vietos. G. Malachovas savo knygoje naudoja medžiagą, paimtą iš seniausiojo urinoterapijos šaltinio "Šivambukalpos". Šis žodis išvertus reiškia "Šlapimo panaudojimo kūno atkūrimui praktika".

Įdomumo dėlei pateikiu kai kurios citatas bei labai svarbias rekomendacijas: • "Indas turi būti auksinis, sidabrinis, varinis, bronzinis, iš žalvario, cinko, molio, stiklo,

bambuko, miško obels, iš kaulo, iš odos, iš lapų. Iš visų šitų medžiagų pagaminti indai tinka Šivambu (šlapimui). O dievybe, molinis indas gerai, bet varinis geriau." Štai koks pasirinkimas!

• Kūno gydymo bei jo atnaujinimo sėkmė priklauso nuo to, ką žmogus valgo - "turi nevalgyti sūraus, kartaus ir aštraus maisto, nepersivalgyti, nepervargti fiziškai, valdyti savo jausmus ... "

• Rekomenduojama kuo mažiau valgyti baltyminio maisto (mėsos, žuvies, kiaušinių ... ). Cukrų keisti medumi, gaminius iš aukščiausios rūšies miltų (batonus, makaronus ... ) keisti į gaminius iš ruginių ar rupių miltų. Visiškai atsisakyti dešrų, dešrelių, konservų, sūrių. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms reikia atsisakyti pieno ir jo produktų.

• Rekomenduojama keltis tarp 3-4 val. ryto, "sutvarkyti burną". Paskui, pasisukus veidu į rytus, nusišlapinti.

Dėmesio! "Pirmoji ir paskutinė šlapimo porcija išpilama, o vidurinė paliekama išgėrimui." Tai labai svarbu, nes urinos čiurkšlė lyginama su gyvate. Kaip gyvatė turi nuodų galvoje ir uodegoje, taip ir urinos čiurkšlė: pradžioje išteka daug tulžies ir praplaunamas šlapimo kanalas, paskutinėje porcijoje mažai tulžies, todėl vidurinėje porcijoje yra optimalus medžiagų kiekis, duodantis geriausius rezultatus. Vertingiausia gydymui rytmetinė urina (tarp 3-4 val.).

• Atsiminkite, tai labai svarbu (mano pastaba)! Didžiausio poveikio sulaukiama tada, kai urina išgeriama 50-100 g vienu ypu, neatsitraukiant. Arba rekomenduojamas neporinis gurkšnių skaičius (dažniausiai 3, 5 ir t. t.).

Geriama taip pat neatsitraukus, t. y. nepaliekant tarp gurkšnių pertraukų. "Tik tokiu atveju atsižvelgiama į bangų efektą", kad jos viena kitos neužgožtų. Taip atsitinka, kai gurkšnių skaičius yra porinis arba kai geriami gurkšniai atsitraukiant. Be to, rekomenduojama nusišlapinti atsisukus į rytus.

• Vartojant uriną, patariama išgerti apie 2 stiklines tirpsmo vandens arba 1 l paprasto (bet, aišku, švaraus). Tinka ir distiliuotas vanduo (ypač).

Klausimas: Kodėl gydymasis urina rekomenduojamas tik drąsiems žmonėms?

84

Atsakymas: Todėl, kad gydantis (ypač ilgesnį laiką) žmogus gali sulaukti stiprios atsakomosios reakcijos, t. y. įvairiausių laikinų nemalonumų, susijusių su sveikata. Kuo organizmas labiau užsiteršęs (labiau ligotas), tuo krizių būna daugiau ir stipresnių (padaugėja gleivių, virškinimo negalavimų, laikinai sustiprėja buvusių ligų simptomai, skausmas ir t. t.). Todėl nepasiruošę tokioms krizėms žmonės išsigąsta, bėga pas gydytojus, o jie be kaltės apkaltina šį nuostabų vaistų vaistą, sakydami, kad jis apnuodijo, "išgraužė" vidų ir pan.

Urina, praeidama pro organizmą, suranda ligos vietas, jas švarina, ką reikia, atplėšia (pvz., polipus, auglius ... ), sunaikina ir pašalina juos įvairiausių išskyrų pavidalu.

Komentaras. Įvairiausių krizių patyriau ir aš pati, todėl šiuo vaistu tikiu, kaip niekuo kitu. Tik svarbu vartoti jį pagal senovines rekomendacijas!

Klausimas: Kaip veikia urina, esant tam tikrai Mėnulio fazei? Atsakymas: Pradėti urinoterapiją rekomenduojama, esant jaunačiai. Organizmo gydymui

rekomenduojamos šios fazės - jaunatis ir pilnatis, o šlakų ir kitų teršalų valymui priešpilnis ir delčia (ypač). Jaunaties ir pilnaties fazių metu gerai gydo ne tik urina, bet ir kartu vartojamos vaistažolių arbatos. Tada poveikis dvigubas, todėl tai ir taikiau savo praktikoje.

Klausimas: Kokio amžiaus žmonės gali gydytis urina? Atsakymas: Amžius nesvarbus. Aš pati urinoterapiją pradėjau būdama jau 50 metų.

Komentaras. Ilgai galvojau, ar verta man atsakinėti į teorinius klausimus, nes aš pati mokiausi ir dalis atsakymų bei nurodymų - ne mano nuopelnas. Aš juos (ne visus) tik patikrinau savo asmenine praktika. Tai, ką patyriau nauja, ką pakoregavau, ką galėčiau patarti jums atsižvelgdama į savo praktiką, - toks buvo mano tikslas.

Todėl didesniąją dali medžiagos atsakymams į klausimus paėmiau iš puikios G. Malachovo knygos "Bioritmija ir urinoterapija". Rašiau tiems žmonėms, kurie šios knygos nesuspėjo įsigyti. Aš pati knygos autoriui esu be galo dėkinga už naują, dar gilesnį pažinimą. Prie šios nuostabios knygos aš nuolat sugrįžtu.

Mano asmeninė praktika, panaudojant gydymui uriną

Nebijau infekcijos, nes Kūrėjas mums davė "VAKCINŲ VAKCINĄ ". Rašiau, kad pirmoji pažintis su urina buvo tada, kai, sirgdama abipusiu plaučių uždegimu, prisiminiau jau seniai žinomas urinos gydomąsias savybes. Neturėdama kitos išeities, vartojau ją, kad įveikčiau savo ligą. Įvyko stebuklas aš gana greitai išgijau! Po kurio laiko, vartodama šį vaistą, aš vėl susidūriau su stulbinančiu išgijimu. Atsibudusi vieną rytą pajutau gerklės skausmą, maudė raumenis, užkilo temperatūra (nebeprisimenu kiek, nes tai buvo seniai), - panašu į gripo simptomus. Neišėjau į darbą.

Tuo metu aš jau buvau nusipirkusi G. Malachovo knygą apie urinoterapiją, tad man liko tik perskaityti nurodymus ir pavyzdžius, kaip gydytis. Patikėkite, kitą rytą aš sveikutėlė vėl buvau darbe, nebejaučiau jokių ligos simptomų. Rodos, jų ir nebuvę. Besigydydama tą dieną badavau, vartojau uriną bei išgėriau 2 stiklines tirpsmo vandens.

Per tuos 20 metų, kuriuos gyvenu be vaistinės paslaugų, buvo šie du atvejai, kuriuos išsigydžiau tik savo "vakcina". Kitos progos gydytis nuo vadinamųjų "peršalimo" ligų (peršalimas - tai tik rizikos faktorius) neturėjau. Tačiau įgavau drąsos siūlydama taip gydytis savo artimiesiems bei draugams, kurie manimi tikėjo. Savaime aišku, taip lengvai jie "nepasirašydavo", bet pasekti mano pavyzdžiu kai kuriuos paskatindavo padėtis be išeities, kai nebepadėdavo kiti gydymo būdai.

Neseniai, kai jau sklandė gandai apie kiaulių gripą, susirgo man artimas žmogus. Visi simptomai priminė gripą ir buvo labai ryškūs. Vargino nesiliaujantis kosulys naktimis (iki vėmimo). Labai skaudėjo gerklę.

Žmogus vėliau ėmė skųstis, kad gerklėje atsirado kažkoks "svetimkūnis", neleidęs normaliai kvėpuoti ir ryti. Gydytojas jau siūlė vartoti antibiotikus. To daryti labai nesinorėjo, todėl gydėsi homeopatiniais vaistais, žolelėmis bei jų trauktinėmis (kas visada padėdavo), įvairiomis fizioterapijos priemonėmis. Tačiau liga, šiek tiek atsitraukusi, vėl sugrįždavo. Buvo prieita prie gydymosi antibiotikais. Ketvirtą gydymosi antibiotikais parą žmogaus būklė ypač pablogėjo: ėmė dusti, pasidarė silpna. Gydytojui patarus, nuvežėme ligonį į Klaipėdos infekcinę ligoninę. Ten buvo įtartas plaučių uždegimas, todėl su siuntimu nuvykome tiesiai į miesto ligoninę, tačiau diagnozė nepasitvirtino. Buvo

85

liepta antibiotikų nebegerti. Nerasta ir svetimkūnio, kuris ligoniui nedavė ramybės. Atsakymas - kreiptis į savo gydytoją. Darėsi vis blogiau ... Po pasiruošimo (3 dienas nutrauktas cheminių vaistų vartojimas), buvo nutarta gydytis savo urina. Ir vėl atsitiko tai, ko ir tikėjausi. Pirmiausia antrą gydymosi dieną prasidėjo didysis valymasis - kosint atsirado vis daugiau skreplių. Bet štai kas atsitiko kitos dienos rytą - buvome apstulbinti! Kosint iš vidaus "išlėkė" didelis gumulas gleivių kartu su kraujo priemaiša. Apžiūrinėjome jį ir stebėjomės. Kas atsitiko ligoniui? Jis verkė nuo palengvėjimo. Nebeliko temperatūros, kuri tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. Sveikata ėmė gerėti kas valandą ...

Parašiau teisybę, nes meluoti man neleistų pats ligonis ir kiti artimieji. Nejaugi tai ne VAKCINŲ VAKCINA? Ji greitai surado patologijos židinius, atplėšė tai, kas buvo

susikaupę, - todėl ir toks palengvėjimas. Ligos sukėlėjas buvo sunaikintas. Būtent tos ligos! Todėl ši VAKCINA unikali tuo, kad jai nesvarbu, koks tai gripas - "kiaulių", "kurmių", "kupranugarių" ar sezoninis. Jis veikia būtent tos ligos sukėlėją! Gydytojai, skirdami antibiotikų, nežino, kaip į vaistus reaguos organizmas. Tuo labiau, kad antibiotikais prisidauginome bakterijų-mutantų, kurių taip lengvai neįveiks i. Matyt, mano pavyzdys ir buvo toks atvejis. Anksčiau ir medicinos, ir veterinarijos laboratorijose darydavome mikrobiologinį tyrimą bakterijų jautrumui antibiotikams nustatyti. Ar dabar tokie tyrimai atliekami medicinos įstaigose bent jau sunkesniais atvejais? O jeigu ligos sukėlėjas - ne bakterija, o virusas? Kaip tada? Juk virusinės ligos antibiotikais negydomos! Stebėjausi, kad "kiaulių" gripo pasireiškimo Lietuvoje metu antibiotikai buvo vartojami kaip būsimų komplikacijų profilaktinė priemonė ... Tai man baisiausia! Apie kokį imunitetą mums lieka kalbėti - norisi verkti....

Urina puikiai Įveikia vaikų "peršalimo" ligas Labai džiaugiuosi, kad mano artimiausių žmonių, draugų, buvusių mokinių vaistinėlėse nebelieka

cheminių vaistų, o vaikučiai gydomi homeopatiniais vaistais ir gydomosiomis žolelėmis. Taip gydomi ligoniukai (aišku, ir suaugę) išsaugo imunitetą ir žymiai mažiau serga ateityje. Taip jau seniai gydomi mano anūkėliai. Tačiau man buvo labai įdomu, kaip "sava vakcina" įveikia vaikų ligas. Knygose neradau konkrečių patarimų ar pavyzdžių, kaip gydomi mažieji, kokios dozės jiems geriausiai tinkamos, kiek kartų per dieną jų skirti.

Mintyse brendo metodika, kurią norėjau, pasitaikius progai, išmėginti. Ir ta proga atėjo. Niekaip nesisekė išgydyti vieno vaikelio, sergančio gripu, ir aš paprašiau mamos, kuri manimi tikėjo, kad leistų man padaryti "eksperimentėlį". Tikėjau, kad jis pavyks. Esu įsitikinusi, kad atsižvelgiant į aukščiau minėtus perspėjimus bei teisingai vartojant uriną gydymui, ji yra nepavojinga. Tai aš mėginsiu jums įrodyti kitame straipsnelyje. Vaikų "vakcina" pasižymi ypač unikaliomis gydomosiomis savybėmis (tai aprašoma senovės knygose, Ajurvedos mokymuose, Dž. Armstrongo, G. Malaachovo knygose), nes joje randama žymiai daugiau imuninių medžiagų. Nusprendžiau, kad ji ypač lengvai turėtų susidoroti su tokiomis vaikučių "peršalimo" ligomis, kaip kataras, gripas ir t. t., taip pat sustiprinti imuninę sistemą. Pirmojo mėginimo rezultatai pranoko lūkesčius. Ne kartą pritaikiusi tokį gydymą įsitikinau, kad neapsirikau. Iš karto perspėju: gydymas "vakcina" visai nesiderina su gydymu cheminiais vaistais! Ką aš darau, susirgus vaikui?

Jei vaikas augesnis, pirmiausia paprašau, kad "vakcinos" paliktų stiklainiuke, nes jo gali prireikti kompresui, jei pakiltų temperatūra. Šį karščiavimo sumažinimo būdą mes taikome jau seniai (ir vaikams, ir suaugusiems) ir visi juo tikime, nes neteko nusivilti.

Aukštos temperatūros mažinimas. Jeigu ima kilti temperatūra, aš nekreipiu dėmesio į tai, kokia ji. Vakare, prieš miegą, ant kairės rankos riešo surandu aiškiausiai girdimą pulso vietą. Ant šios vietos uždedu vatos kompresėlį, sumirkytą "vakcina" (kiek nugręžiu, kad nevarvėtų). Vatos kompresėlį uždengiu polietileno plėvele ir gerai pritvirtinu pleistru, kad nenuslystų nuo pulso. Tai labai svarbu, nes kitaip nebus jokio poveikio! Paskui rankelę dar apvynioju polietileno plėvele ir apibintuoju marle. Jei viskas atlikta teisingai, rytą temperatūra bus sumažėjusi arba net visai nebus, bet dėl to dar nesidžiaugiu. Gydymą reikia tęsti su gydomąja arbata. Kompresėlis neturi nuslysti nuo pulso!

Gydomosios arbatos paruošimas. Į kvapnią, šiltą, bet ne karštą čiobrelių arbatą (galima ir į kitokią, pvz., melisos). Nevartoju mėtų. Kad arbatžolės nustelbtų vakcinos kvapą ir skonį, pridedu medaus pagal vaiko ar suaugusiojo skonį ir įpilu beveik trečdalį (geriausiai!) "vakcinos" - t. y. 2 dalys arbatos ir 1 dalis "vakcinos". Viską išmaišau. Arbatos paruošiu tiek, kad viskas būtų išgerta (tai, aišku, priklauso ir nuo vaiko amžiaus). Jos duodu 3-4 kartus per dieną tarp valgymų. Jei ligoniukas susirgo

86

vakare, darau taip: pasistengiu 2 kartus duoti išgerti tą vakarą (vieną prieš einant gulti). Jei nėra galimybių suduoti vaistą dienos metu, tai padarau rytą ir 2 kartus vakare! Antrąją dieną duodu arbatos dar 2 ar 3 kartus, nors temperatūros paprastai vaikas nebeturi, jaučiasi energingas ir neatrodo, kad būtų sirgęs. Taip darau dėl to, kad ligos sukėlėjas per anksti "neapsidžiaugtų" . Paprastai per 2 dienas jis būna visiškai nugalėtas be jokių komplikacijų.

Mano pastabos: • Atkreipiau dėmesį, kad gydant kitais vaistais, pvz., cheminiais, temperatūra paprastai imdavo

kilti vakarais, o gydant "vakcina" jau po pietų ji ima kristi. Įgavusi praktikos, tai laikau laimėjimu, tačiau tęsiu gydymą ir kitą dieną, kad įsitikinčiau, jog liga tikrai nugalėta.

• Paprastai sunegalavę vaikai nenori valgyti ir tai yra labai gerai, nes tada organizmas uoliau kovoja su liga. Badaujant "vakcina" įgauna dar daugiau gydomųjų savybių ir tampa malonesnio skonio bei kvapo. Ypač reikia vengti gyvulinės kilmės, sūraus maisto, nes "vakcina" pasidaro bjauraus skonio.

• Jeigu ligoniukai buvo gydyti cheminiais vaistais, ypač antibiotikais, gydymas "vakcina" jau kitoks- tenka jį pagal situaciją pakoreguoti ir pats gydymas užsitęsia. Tačiau ir tokiais atvejais gydymo rezultatai yra geri per žymiai trumpesnį laiką. Atsiminkite, kad po gydymo cheminiais preparatais turi praeiti mažiausiai 2 dienos.

• Užkrečiamų ligų atvejais tinka visos paros urina, todėl paėmusi tą dieną jos daugiau, vartoju kelis kartus, bet geriausia, kai ji dar šilta.

Tai buvo didžiausias išmėginimasPerskaičiusi vieną citatą, paimtą iš seniausio šaltinio apie uriną Šivambukalpo, labai susidomėjau

jos prasme. Štai ši citata: "Pirmiausia apsivalymas ir teisingas Šivambu vartojimo būdas per mėnesį sunaikina įgimtas ligas

ir visiškai išvalo vidurius. Po dviejų vartojimo mėnesių jausmai pasidaro labai aktyvūs. Šivambu vartojimas tris mėnesius visiškai ir galutinai sunaikina visas ligas. Po penkių mėnesių žmogus tampa aiškiaregis. Jei šešis mėnesius nenutrūkstamai naudosi šlapimą, pasidarysi protingas ir žinosi Šastri. Po septynių mėnesių žmogus tampa nepaprastai galingas, o po aštuonių jis ima blizgėti kaip auksas. Po devynių mėnesių Įšventintasis visam laikui atsikrato kshaja ir kusteha. Po dešimties mėnesių jis tampa šviesos saugotoju. Po vienuolikos mėnesių visos jo kūno dalys tampa švarios ir blizgančios kaip krištolas. Po metų jis šviečia kaip saulė ... "

Norėčiau, kad šis mano straipsnelis būtų ne tik rimto turinio, bet ir šiek tiek su humoru. Manau, kad jūs, mieli skaitytojai, jau viską supratote: aš nusprendžiau patikrinti citatos tiesas. Ką aš dariau? Vartojau uriną metus ir du mėnesius! Jeigu aš, prieš darydama šį "eksperimentą", būčiau bent pasapnavusi, kad galėsiu parašyti knygą apie visa tai, kas dėjosi su manimi per tuos metus ir du mėnesius, būčiau išsamiai aprašiusi savo dienoraštyje. O dėjosi su manimi labai įdomūs, kartu ir nesuprantami dalykai, kurie man "įvarydavo" nemažai baimės. Jeigu aš nebūčiau skaičiusi apie įvairias krizes, kurios pasireiškia ilgesnį laiką vartojant uriną, būčiau labai greitai užbaigusi eksperimentą· o ką gali žinoti, gal ir šios knygos jūs šiandien nelaikytumėte savo rankose! Gal jau būčiau bėgusi pas gydytojus, išduodama pasmerkimui šį VAISTŲ VAISTĄ ... Bet ačiū Aukščiausiajam - aš to nepadariau, o kantriai stebėjau, kas su manimi vyksta, ir laukiau "prašviesėjimo". Jaučiu, kad jums darosi vis įdomiau ir norite apie viską kuo greičiau sužinoti. Ką gi, pamėginsiu kuo aiškiau viską prisiminti, nors tai vyko gana seniai.

O buvo taip ... Uriną vartojau pagal visas taisykles, aprašytas knygose, svarbiausia - rytais tarp 3-4 val., kai ji įgauna pačių geriausių gydomųjų savybių. Taip pat kiekvieną rytą plaudavau nosiaryklę. Nevartojau tik tada, kai jausdavau nervinę įtampą arba kai prisidarydavau nenumatytų mitybos ir gėrimo "nuodėmių". Bet tai atsitikdavo nedažnai, nes aš jau maitinausi beveik vegetariškai.

Ką urina "veikė" mano kūne? • Maždaug po savaitės gerklėje atsirasdavo gleivių (ypač rytais ir ne tik), kurių vis daugėjo. Jos

buvo rūgštaus skonio ir erzindavo gerklės gleivinę, todėl sukeldavo kosulį, kurio metu jas pašalindavau . • Vėliau pasipylė išskyros iš nosies, akių, o ausis užkišdavo siera. Atrodė, kad įgijau baisią

alerginę slogą, o akys nuolat pūliavo ir ašarojo. Per dieną sunaudodavau glėbį servetėlių, ir ne tik Pradėjau galvoti, kad tikrai sergu, tačiau nesigydžiau jokiais vaistais, o uriną kantriai vartojau toliau. Ir

87

vis galvojau: kada šis košmaras baigsis? O baigėsi jis lygiai po 3 mėnesių. Šis didysis apsivalymas baigėsi staiga - tą pačią dieną. To niekada nepamiršiu! Tai buvo lyg stebuklas - pasidarė labai lengva, o mintys labai aiškios. Pajutau, jog labai pagerėjo regėjimas. Nors buvau priaugusi šiek tiek svorio - jo netekau.

• Valėsi žarnynas, nes dažnai nei iš šio, nei iš to viduriuodavau, išeidavo gleivių ir šiaip buvo visokių nenormalumų' Matyt, valėsi ne tik žarnynas, bet ir kepenys.

• Sutriko menstruacijos. Jos kelis mėnesius buvo skausmingos ir ilgai nesibaigdavo, kol vėl nei iš šio, nei iš to prasidėdavo. Tai truko kelis mėnesius, kol pagaliau visi nemalonumai staiga baigėsi. Daugiau jokių sutrikimų nebebuvo, ir menopauzę sutikau visiškai lengvai. Galiu pasakyti, kad tokių simptomų, kokius jaučia moterys menopauzės metu, aš tikrai nepajutau iki šiol.

• Nebeprisimenu, kiek tai truko, bet ėmė skirtis labai drumstas, nemalonaus kvapo šlapimas. Gerai prisimenu, kad labai išsigandau ir nežinojau, ar tęsti "eksperimentą", ar nutraukti. Galvojau, kad nuo urinos atsisakė inkstai. Kentėjau toliau, nes raminau save, kad tai kada nors praeis, ir tokią nemalonią uriną vartojau toliau. Daug šlapinausi, ir urina nepastebimai tapo šviesiai gelsva (kaip visada) ir skaidri. Štai dabar nusišypsojau pagalvojusi, ko žmogus nepadarai dėl "mokslo". Visi nemalonumai baigėsi maždaug per 3-4 mėnesius. Kaip vėliau įvertinsiu, tai buvo svarbiausių organų išsivalymo mėnesiai.

• Po šitų mėnesių aš pajutau didžiulės energijos antplūdį! Tai tikra teisybė! Gerai prisimenu, kad užeidavo noras perstatinėti baldus. Kol nieko nebūdavo namuose, aš juos visus viena ir sustumdydavau. Jei kas nepatikdavo, vėl iš naujo. Svarbiausia, jokio nuovargio. Dukros negalėjo suprasti, iš kur manyje atsirado tiek jėgų. Tada tai buvo tik mano paslaptis. Tikriausiai dėl tos priežasties nuo to laiko nebejaučiau jokio nuovargio ir beveik niekada nebesirgau. Nuovargio nejaučiu iki šiol. Suprantama, padeda ir dabartinis mano gyvenimo būdas, nes po didžiojo organizmo išvalymo aš per daug ir nebeužsiteršiu, nors organizmas sensta, kad ir kaip nenorėčiau šito žodžio rašyti ... Nukrypau į "lyriką", o jūs galvojate, kad urinos "išdaigos" su manimi baigėsi? Deja!

• Nors mano stuburas jau buvo šiek tiek (gal nuo mitybos pakeitimo) "susitvarkęs" ir ilgą laiką nebeskaudėjo, po kokių 4 mėnesių "apsireiškė". Imdavo staiga ir "paguldydavo ant menčių". Skausmas nežmoniškas. Negydant po kurio laiko praeidavo ir vėl pasikartodavo. Skausmas buvo didžiulis ... Kitos išvados nėra - urina darė tvarką mano stubure. Panašiai buvo ir su mano rankų pirštais. Nuo to laiko man niekada stuburas nebeskaudėjo ir iki šiol yra lankstus. Tik prieš metus treniruoklių salėje pervertinau savo galimybes ir pajutau įkyrų skaudėjimą. Tačiau užteko dviejų gydytojo atliktų manualinės terapijos seansų, ir aš vėl sportuoju bei atlieku jogos pratimus. Gydytojas neleis pameluoti, kad jis mane gyrė už gerai išlaikytą stuburą. Pasigyriau, kol dar turiu kuo ...

• Kas dar nutiko per tuos metus ir 2 mėnesius ir po jų. Turiu pripažinti, kad aiškiarege netapau. Ar jausmai tapo aktyvūs - taip, pasidariau dvasingesnė.

Ar pasidariau protinga? - gal kiek nors, antraip nebūčiau parašiusi knygos. Ar ėmiau blizgėti kaip auksas - to bent niekas nepastebėjo ir nepasakė ... O gal šviečiu kaip saulė - rodos, kažkuri kolegė apie tai prasitarė ... Nors pokyčius paminėjau linksma gaidele, tačiau iš tikrųjų mano gyvenime įvyko permainų: prasmingiau ėmiau gilintis į tai, kas anksčiau likdavo nepastebėta. Išduosiu jums didelę paslaptį. Aš niekada per daug nesidomėdavau meniškais dalykais, bet po kurio laiko pastebėjau, kad vaikščiodama pajūriu ėmiau stebėti sutrūnijusius medžių kamienus, kurie man priminė skliautus ar kažką panašaus. Ėmiau įsivaizduoti savo namuose koplytėlę. Tai virto tikrove ... Šiandien aš džiaugiuosi, kad per didžiąsias šventes prie jos susirenka patys artimiausi žmonės ir visi pasimeldžiame. Labai džiaugiuosi anūkėliais. Ačiū jiems. Labai trokštu juos matyti dorais žmonėmis ...

Išvados: • Tikiuosi, kad neblogai išvaliau savo organizmą (iki kaulų lygio) nuo teršalų, kuriuos sukaupiau

beveik per 50 metų. Nuo tada pasidariau ypač lanksti. • Įgavau daug gyvybinės energijos, kurios stoka nesiskundžiu net būdama 64 metų. • Beveik niekada nebe skauda galvos (kaip būdavo anksčiau), apsieinu be vaistų. Ir ne tik be

cheminių, bet ir be homeopatinių. o svarbiausia - kol kas nejaučiu nuovargio. • Užteršti savo kūną galiu greitai, bet pakeitusi savo gyvenimo būdą, ypač mitybą, aš to išvengiu. Svarbiausia išvada. Teisingai vartojama urina turi unikalių savybių ir visiškai nepavojinga.

Jeigu urina būtų pavojinga sveikatai ar gyvybei, jūs mano knygos šiandien neskaitytumėte, nes aš

88

vartojau ją metus ir 2 mėnesius! Todėl aš taip drąsiai ją vartoju gydymui ir net siūlau vaikams. Aš giliai tikiu, kad urina gali įveikti net piktybinį auglį! Aišku, jei nebuvo medicininio gydymo.

Labai gailėjausi apgamo ... Ne kartą teko urina gydyti spuogus. Gydymo rezultatų ilgai laukti netenka. Spuogai, dažnai juos

vilgant, sudžiūsta ir nukrenta patys arba vos spustelėjus pirštu. Tik jokiu būdu ne su jėga! O ypač greiti rezultatai, kai gydoma urina, nugarinta iki 1/4 pradinės apimties. Spuogai nudžiūsta, nukrenta ir nebelieka jokios žymės, ko paprastai nebūna gydantis kosmetikos kabinetuose. Tačiau spuogai, taip pat ir kitos odos ligos kyla daugiausia dėl kūno viduje slypinčių problemų. Todėl, nepašalinus jų, kai kuriems atsiranda nauji spuogeliai.

Pamačiusi, kas vyksta su spuogais, gydantis garinta urina, nutariau "mokslui" paaukoti ir savo didesnįjį, tamsiai rudą, kiek iškilus į apgamėlį. Jų ant kūno turėjau du - vieną palikau dėl "gražumo". Derindama gydymą garinta urina su beržų pumpurais, sulaukiau stulbinančių rezultatų apgamas pamažu džiūvo, susiraitė ir nukrito, nepalikdamas jokių pėdsakų. Štai taip! Net gaila pasidarė to apgamėlio - gerai, kad dar vienas liko ...

Perspėjimas. Apgamų būna įvairių. Kokia būtų kitokių apgamų reakcija į tokį gydymą, aš nežinau. Todėl verčiau neeksperimentuokite. Neteisingas įsikišimas gali baigtis liūdnai! Net ir su spuogais reikia elgtis atsargiai, nes galite nukrapštyti dar ne visai sunykusį spuogą.

Komentaras. Galbūt visos šios gydymo priemonės kai kam yra seniai žinomos ir išmėgintos, tačiau man apgamo nunykimas buvo netikėtas.

Žmonės, nevaikščiokite "grybėtais" nagais vaistas jumyse. Grybelinės ligos - tai odos, plaukų ir nagų užkrečiamos ligos, sukeliamos mikroskopinių grybelių. Aš raginu jus atėjusiam į namus svečiui patarti nenusiauti batų ir nesiūlyti savo šlepečių (tą patį daryti ir patiems). Nustebinau ar papiktinau? Daug žmonių yra užsikrėtę grybelinėmis ligomis, kurių sukėlėjai lengvai plinta per svetimą avalynę, šlepetes, grindis, rankšluosčius, jais užsikrečiama baseinuose, vonių kambariuose ir net paplūdimyje. Visada patariu, kad geriau prie durų patiesti kilimėlį ir mandagiai paraginti svečią nusivalyti batus. Jeigu svečiuotis žadama ilgiau, galima atsinešti savas šlepetes. Einant į pirtį, baseiną ir pan., būtina turėti neperšlampamas šlepetes.

Dažniausiai paplitęs kojų nagų (rečiau rankų) grybelis. Prieš kelerius metus buvo rašyta, kad tokiu grybeliu užsikrėtę apie 60% klaipėdiečių. Tikiu, kad užsikrėtusiųjų skaičius tikrai nemažėja. Dauguma žmonių net nežino, kad serga būtent šia liga. Užsikrėtus nagas pirmiausia pagelsta, vėliau patamsėja ir pagaliau atšoksta. Grybelis iš pradžių pažeidžia tik dalį nago, po kurio laiko apima visą.

Ką daryti? Pradėti gydytis. Nereikia bėgti į vaistinę ir leisti pinigus. Niekas taip gerai nepadeda išgyti, kaip urina. Taigi, parėję iš darbo, atsisėskite patogiau prie televizoriaus, o kojų ar rankų nagus pamerkite į dar šiltą urinos vonelę (galit pašildyti, jei ji paimta anksčiau). Vonelę pasidarykite ir kitą dieną - stebėkite gijimą. Jeigu neinate į darbą, vatos tamponėliu vis sudrėkinkite nagus.

Jeigu grybelinė liga jau pažengusi, siūlau vartoti uriną, garintą iki 1/4 pirminės apimties. Pvz., 200 g urinos verdate virš ne visai stiprios ugnies (putų griebti nereikia) tol, kol inde liks kiek daugiau nei 50 g. Tik ne mažiau nes tai jau bus šarmas ir naudoti netiks! Galima laikyti šaldytuve labai ilgai. Vienas efektingiausių būdų yra šis: paimate vatos tiek, kad sudrėkinę urina galėtumėte pakišti po nagu, kiek telpa. Aišku, nuspauskite, kad nevarvėtų. Taip darote su visais pakenktais nagais. Jeigu nagas atšokęs - daugiau vatos reikės, jei ne - mažiau. Tą darykite kruopščiai. Turėdami laiko vis sudrėkinkite nago paviršių. Pirštus apdenkite plėvele, užsimaukite kojines, apsiaukite batus - ir pirmyn į darbą, ar į diskoteką··· Jei procedūrą padarėte rytą, vakare galite dar kartelį pakeisti tamponėlį, jei vakare, keiskite kitą rytą. Kelių keitimų turėtų užtekti - prasidės greitas gijimas. Urina galite pagydyti ir kitose vietose pakenktą odą, pvz., tarpupirščiuose ir kitur. Taip pat galite elgtis ir su šviežia urina.

Pastaba. Jei pajusite perštėjimą, padarykite pertraukėlę arba šiek tiek praskieskite uriną vandeniu. Jei nenorite, kad garinta urina būtų labai sūri, prieš paimdami nevartokite daug druskos. O kad būtų malonesnio kvapo - susilaikykite nuo gyvulinio maisto.

Komentaras. Sėkmingai išgydžiau pūlingą akių bei šlapimo pūslės uždegimą, kai kurias odos ligas, skausmingas kulnų ataugas. Nepasisekė įveikti neurodermatito. Tai buvo mano asmeninė praktika. Svarbiausias šios praktikos tikslas - išmėginti neįprastus gydymo metodus, kurie egzistuoja nuo seniausių laikų ir mūsų nėra pakankamai įvertinti. Ačiū tiems žinovams (knygų autoriams), praktikams, kurie paskatino mane pasiryžti naujiems pažinimams.

89

Atleiskite man visi, kam nebuvo malonu skaityti šį skyrių. Žinau, knygą skaitys anūkai, mano mokiniai, artimieji, draugai, pažįstami ... Tad kodėl ryžausi parašyti tokį išskirtinį skyrių?

Blogėja ekonominė padėtis, didėja aplinkos užterštumas (maisto, oro, dirvos ... ), atsiranda vis naujų infekcinių ligų sukėlėjų - mutantų, nebepasiduodančių cheminiams vaistams. Kokios dar ligos mūsų laukia ateityje - niekam šiandien neaišku.

Šio skyriaus tikslas - suteikti žmonėms šansą išgyti, kai padėti jau niekas negalės. O knygos tikslas - to, ką patyriau, išmėginau pati savo kūnu, nenusinešti į Amžinybę ...

Mano nuoširdžiausi patarimai

Šie patarimai tikrai naudingi kiekvienam, tad nenumokite ranka. Mano siūlomos sveikos mitybos esmę sudaro maksimalus energijos gavimas iš maisto, kuriame jos, gyvybinės energijos, sukaupta daugiausia. Aš siūlau mitybą pagal gamtos dėsnius.

Kad tai suprastumėte, dar karteli žvilgterėkime i gamtą ir vėl atsakykime į paprastus klausimus. Kas energingesnis, mažiau pavargstantis gamtoje: augalėdis (zuikis, arklys, briedis ir kt.) ar plėšrūnas liūtas, vilkas)? Kurie gyvūnai taikesni, ramesni, o kurie agresyvesni, piktesni? Manau, i šiuos klausimus atsakymą žinote. Gavęs energijos, žmogus gali ne tik ilgai išlikti sveikas ir energingas (nejaučiantis nuovargio), bet ir susidoroti su kūne susikaupusiais šlakais ir toksinais, t. y. sulieknėti, taip pat gali nugalėti ir ligas. Primenu, kad visi gyvi organizmai Žemėje, tarp jų ir žmogus, gauna energijos tik iš natūralių angliavandenių (gliukozės, fruktozės), esančių vaisiuose ir daržovėse (tik ne iš mechaniškai bei chemiškai apdoroto angliavandenio cukraus ir ypač iš saldiklių!). Tai - baltoji mirtis! Be to, kaip ir minėjau, energijos gauname ir iš kokybiškų riebalų (tik ne iš margarino, tepaus riebalų mišinio). Tik bėda ta, kad riebalų suvirškinimui organizmas turi atiduoti nemažą dalį jų teikiamos energijos. Tai žino vyresniųjų klasių mokiniai. Kaip minėjau, vaisiuose ir žalios spalvos augaluose yra daugiausia fotosintezės būdu sukauptos saulės energijos (kaip pirmutinio energijos šaltinio Žemėje), kurią augalai paverčia mums prieinama energijos forma - chemine organinių medžiagų energija.

O jūs maitinatės beveik vien baltyminiu maistu, visai išstumdami angliavandenius, juolab kad baltymai nenatūralūs, o apdoroti karščiu, mechaniškai ir chemiškai (gyvūnai gamtoje minta natūraliu žaliu maistu). Štai koks didelis skirtumas! Per dieną rekomenduojamas baltymų kiekis dažniausiai - nuo 50 iki 70 g. Kuo žmogus senesnis ir ligotesnis, tuo baltymų reikia mažiau. O kaip norime būti liekni ir sveiki!

Todėl patariu: 1. Rytą vietoj pusryčių, kiek norite, valgykite vaisių, gerkite namuose išspaustų natūralių sulčių.

Tuomet ląstelės gaus angliavandenių, iš kurių kiekviena mūsų ląstelytė kvėpavimo reakcijos dėka išskirs mums reikalingą energiją. Štai ši reakcija: gliukozė + deguonis anglies dioksidas + vanduo + ENERGIJA, 1. y. deguonis suskaido su maistu gautą gliukozę (sudegina), ir tada išsiskiria anglies dvideginis (jį iškvepiame), vanduo bei ENERGIJA, kuri mums reikalinga, kad gyventume ir būtume sveiki.

Apie 12-13 val. galite užkąsti kito maisto. 2. Mitybos pagrindą turi sudaryti kuo natūralesnis maisto produktas (kuo mažiau virtas ar kitaip

perdirbtas). Kinų restorane galite gauti pusiau virtų morkų, bulvių ar kitų daržovių. Košes virkite iš išbrinkintų vandenyje kruopų, žirnių ir kt. Virkite tik iki užvirimo ir palaikykite uždengę dangčiu.

3. Bet kokį organizmo rūgštingumą didinantį maisto produktą, pvz., mėsą, žuvį, kiaušinius, sūrius ir kt. (atidžiai paanalizuokite rūgštinančių bei šarminančių produktų lentelę), neutralizuokite valgydami šarminančius produktus. Tai taip pat jūsų lieknėjimo ir sveikatos garantas!

4. Kreipkite dėmesį į maisto produktų derinimą, t. y. nevalgykite iš karto kelių baltyminių produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, sūris, kiaušiniai ir kt. Taip dažnai valgome per pobūvius. Todėl pagirios būna ne tiek nuo alkoholio, kiek nuo maisto.

5. Niekada nevalgykite baltyminio maisto su duona, makaronais, ryžiais, virtomis bulvėmis. Tik su žaliomis daržovėmis! Neužgerkite saldžiais gėrimais, kompotais, sultimis - tai galima daryti 1 val. prieš ar po valgio.

6. Siūlau pabadauti. Ypač lengva badauti per vadinamąsias ekadašio dienas. Tai vienuolikta diena po pilnaties ir vienuolikta diena po jaunaties (atskaičiuokite pagal kalendorių). Per mėnesį jums tektų

90

pabadauti tik dvi dienas, o apvalytumėte organizmą kaip badaudami šešias. Greitai pajustumėte rezultatą - būtumėte sveikesni ir lieknesni. Labiau pasitikėtumėte savimi! Tomis dienomis dėl Mėnulio traukos iš organizmo traukiami teršalai, reikia jam tik padėti. Badavimas - tai energijos sutaupymas virškinimo sąskaita kovai su šlakais, ligos sukėlėjais. Badavimu sėkmingai gydomos sunkios ligos.

Perspėjimas. Badaudami būtinai laikykitės nurodymų, apie kuriuos rašau skyrelyje "Mano badavimo praktika".

7. Jūs būsite nuostabiai sveiki, jei ant jūsų kasdieninio stalo bus vaisių, daržovių, jų sulčių ar salotų, riešutų saujelė (pamirkytų per naktį, ypač migdolų), daigintų grūdų žiupsnelis, nes jūs gausite nuostabiausių angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Užtikrinu jus! Gerai, jei gertumėte tirpsmo vandenį.

Vaikams riešutus galima sumalti su kavamale - jiems patinka, 0 suaugusiam geriau virškina. Sumaltus daigintus grudus galite vaikams dėti į košes - dribsnių, grikių, ryžių ir t. t. Džiaugsitės, kai vaikai bus sveikesni.

8. Na, ir "baisiausias" patarimas. Iš savo mitybos išbraukite: • bet kokius cheminius gėrimus, • su mėsa virtas sriubas, nes tai cholesterolio, cheminių vaistų, hormonų, šlapimo rūgšties ir kt.

nuoviras, • atsisakykite sintetinių sriubų pakeliuose ar kubeliuose, • išbraukite iš valgiaraščio su muštinius su rūkytais ar kitokiais mėsos ar žuvies gaminiais,

sūriais. Juos pakeisti žaliu sviestu, česnakais, kitomis daržovėmis, avokadais. 9. Nevalgykite vaisių, pavalgę kito maisto ir vakarais, verčiau - daržoves ar daržovių salotas.

Geriausia nuo 18 val. visai atsisakyti maisto. Rytą būsite energingesni. Visada vaisius valgykite 15-20 min. prieš kitą maistą.

10. Nevirkite košių su pienu. Jei labai mėgstate pieną, gerkite vieną, žinoma, natūralų. Atminkite, kad dažnai sergantiems "peršalimo", įvairiomis bronchų bei plaučių ligomis, ypač astma, rekomenduojama atsisakyti pieno, jogurtų bei saikingi vartoti kitus pieno produktus, pvz., varškę·

11. Vietoje margarino ar tepaus mišinio vartokite sviestą, geriausiai - lydytą. 12. Pirkite natūralią grietinę, o ne su augaliniais riebalais. 13. Gerkite tik švarų vandenį, geriausiai - tirpsmo, kuris skirtas ne tik gėrimui, bet ir gydymui. 14. Išmokite gilaus kvėpavimo pratimą. Aš jį atlieku, kai nerimauju ar per stresinę situaciją. 15. Grūdinkitės šaltu vandeniu, ypač tinka kontrastinis dušas. Dėmesio! Nenusiminkite, jei iš karto visko nepadarysite - viskas pataisoma! Jei jums per sunku laikytis visų mano patarimų, siūlau laikytis pačių svarbiausių: 1. Savo racione mažinkite virtų ar kitaip apdorotų maisto produktų vartojimą, įtraukite kuo

daugiau žalio natūralaus maisto. Mano mityboje šis maistas sudaro 60-70%. 2. Įpraskite rytą pradėti nuo sulčių. Kaip rašiau, tai vaistas Nr. 1. Jei neturite klaidingų

įsitikinimų, pradėkite nuo citrinos sulčių (galite pakeisti greipfrutų sultimis). Jas galite praskiesti vandeniu.

Nauda: • Sumažinsite kenksmingų medžiagų kiekį organizme. Tai stipriausias antioksidantas. • Mažinsite insulto, infarkto tikimybę, nes šios sultys neleidžia susidaryti krešuliams ir t. t.

(medicinoje tuo tikslu vartojamos aspirino tabletės). • Aprūpinsite organizmą vitaminais, ypač vitaminu C, kuris reikalingas ne tik kraujo sudėčiai

gerinti, virškinimui palengvinti, bet ir kovai su piktybinėmis ląstelėmis. • Sumažinsite antsvorį bei cholesterolio kiekį. 3. Siūlau visiems, ypač vaikams, gerti sultis, išspaustas iš žalios spalvos lapelių (dilgėlių,

kiaulpienių, salierų, krapų, petražolių, morkų bei ridikų lapų ir t. t.). Tai nuostabus vaistas. Suaugusiems siūlau vartoti po 1 valgo šaukštą 3 ar 2 kartus per dieną 20 min. prieš valgį (galima ir didesnį kiekį). Mažus vaikučius pradėkite pratinti nuo mažyčio šaukštelio, o vėliau šį kiekį didinkite. Vartoti tol, kol šių lapelių dar galima nusiskinti darže ar pievoje. Iš parduotuvių pirkti nepatariu. Išspaudus sultis būtina jas laikyti šaldytuve. Kitai dienai palikti negalima. Sultims spausti nebūtina turėti sulčiaspaudę, galima sumalti su mėsos malimo mašinėle ir per dvigubą marlę išspausti. Žiemą ir pavasarį sultis ar salotas pakeiskite sudžiovintų lapelių milteliais (apie juos jau rašiau).

91

Nauda: • Dažnai vartodami šias sultis pagerinsite vaikų fizinį bei protinį vystymąsi bei atjauninsite

pagyvenusius. • Sustiprinsite imuninę sistemą ir atitolinsite ligas. • Pajausite energijos padidėjimą. • Pagerinsite virškinimą. • Atitolinsite ligas. • Jūs aprūpinsite savo organizmą visomis medžiagomis, kurios jam būtinos: baltymais, riebalais,

angliavandeniais, vitaminais, organiniu kalciu, magniu, geležimi ir kt. Ypač vertinu trijų stebuklingų gydomųjų galių turinčių žolelių dilgėlių, kiaulpienių, salierų lapų - sulčių mišinį. Jų dėka pagerinsite kraujodarą, suaktyvinsite imuninę sistemą, medžiagų apykaitą ir išvalysite organizmą. Štai kiek gera jūs padarysite savo nuostabiam kūnui, vien išgėrę tokių sulčių. Ar kada nors apie tai pagalvojote?

Aš nepamirštu trijų žolelių sultimis "pavaišinti" savo artimųjų ir anūkėlių, ypač tada, kai jie darosi neatsparūs "peršalimo" ligoms. Gal ir nelabai skanu, bet visada įspėju, kad būtina išgerti kaip vaistą - juk pastarieji būna neskanūs. Kadangi mano organizmas pripratęs, aš dilgėlių, kiaulpienių ir salierų sulčių mišinio išgeriu daugiau.

4. Kiekvieną dieną prieš valgį įpraskite valgyti įvairių daržovių salotų su kokybišku aliejumi (ne su grietine ar majonezu). Nepamirškite į salotas įdėti ir žalių lapelių. Valgykite su duona ar bulvėmis.

Nauda: • Jūs aprūpinsite organizmą skaidulinėmis medžiagomis (apie jų reikšmę organizmui paskaitykite

dar karteli). • Aprūpinsite organizmą ne tik organiniais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, bet ir

fermentais. Tai natūralios medžiagos, padedančios suvirškinti sunkiau virškinamą maistą· • Padėsite organizmui susidoroti su rūgštimis, kurios atsiranda nuolat valgant kraują

rūgštinančius produktus (dar kartelį paskaitykite apie rūgštinančių ir šarminančių produktų reikšmę bei pažiūrėkite šių produktų lentelę).

Atminkite! Daržovės turi būti gerai sukramtomos, burnoje paverčiamos košele ir tik tada nuryjamos. Kitu atveju jūs teigsite, kad valgote daug daržovių, bet jokios naudos nejaučiate, o tradicinės medicinos atstovai tvirtins, kad augaliniame maiste esančios medžiagos yra "sunkiai" pasisavinamos. Visada jauskite savo organizmą ir neturėkite išankstinio nusistatymo. Keisti įpročius reikia pamažu.

• Būtinai sumažinkite mėsos produktų savaitės valgiaraštyje. Valgykite tik daržovių sriubas, pagardintas kokybišku aliejumi.

Komentaras. Mielos jaunos mamytės, man labai labai gaila, kad virdamos savo mažyliams mėsos sultinius (dažniausiai jautienos, vištienos), jūs tikitės, kad suteikiate jiems stiprybės ir sveikatos. Tačiau turiu jus nuliūdinti: su šiuo sultiniu gležnas jūsų vaikelio organizmas gauna ne tiek naudos, kiek kenksmingų sveikatai medžiagų, apie kurias jau rašiau. O gal jūs parsivežate mėsos iš kaimo močiutės, kurios gyvulėliai negauna specialių augimo hormonų, profilaktiškai jiems neduodama antibiotikų ar kitų cheminių vaistų, paskerstų nemirko cheminiuose tirpaluose, kad išlaikytų prekinę išvaizdą, nešeria neaiškios kilmės pašarais? Tai jau būtų gerokai mažesnė blogybė. Būtina žinoti, kad mėsos sultiniai keliasdešimt kartų sunkiau virškinami nei pati mėsa. Nustebote? Daugiau viskuo besidomintis gydytojas tikrai nerekomenduos ligoniams ar mažyliams sultinių. Ypač sultinių iš mėsos, pirktos prekybos centruose ar turguje. Jei jūs esate įsitikinusios, kad mėsa jūsų mažyliui reikalinga, verčiau jau duokite nuvirtos nuo negerumų mėsos kartu su daržovių sriuba, kuri žymiai vertingesnė ... Dar noriu jums priminti, kad pramoniniuose ūkiuose vištos auginamos panašiai kaip ir gyvuliai, kurie ruošiami prekybai. Linkiu jums naujo supratimo.

Ar man pavyksta įtikinti žmones sveikiau gyventi?Išmėginusi tai, ką jums rašau, savo kūnu, aš ėmiau tikėti savimi, o manimi patikėjo ir daugelis

šalia esančių žmonių. Jie, taip pat norėdami pakeisti gyvenseną, ėmė manęs prašyti patarimų. Galiu atvirai pasakyti, kad daugumai padėjau.

Visi norime būti sveikesni, bet ne visiems užtenka valios ir kantrybės ką nors savyje keisti. Todėl galiu tvirtinti, kad yra keli tipai žmonių.

92

I grupė - tai žmonės, kurie sako, kad jie gyvena vieną kartą ir kūnui duoda tai, ko jis prašo. Nesvarbu, ar tai sveika, ar ne. Paprastai tokie žmonės suserga sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis ir t. t.

II grupė - tai žmonės, kurie iš karto prisipažįsta, kad jie norėtų ką nors keisti, bet gerai žino, kad neturi valios.

III grupė - tai žmonės, kurie nutaria keisti gyvenseną ir kurį laiką jiems pavyksta. Ima džiaugtis žymiai pagerėjusia sveikata, bet paskui vėl grįžta prie senų įpročių. Tačiau jie žino, jog ateityje sugrįš prie sveikos gyvensenos. Taip atsitinka daugumai, kurie kenčia nuo didelio antsvorio, sąnarių skausmų bei didelio kraujospūdžio. Jie labai entuziastingai pradeda gyventi kitaip: nusiperka gerą sulčiaspaudę, ima derinti maisto produktus ir t. t. Po 2 savaičių paskambina, kad nukrito svoris, geriau jaučiasi, bet svarbiausia, nebereikia vaistų nuo spaudimo.

IV grupė - tai žmonės, griežtai nusprendę gyventi kitaip ir šiandien tuo besidžiaugiantys. Šiais žmonėmis aš žaviuosi!

Komentaras. Sunku pritarti žmogui, kuris sako: "Kiek laiko atima visos sveikatingumo priemonės". Tada pagalvoju: o kiek tau, žmogau, laiko atima kančios dėl skausmų ar kitos negalios, kiek laiko praleidi eilėse medicinos centruose, kiek bemiegių naktų iškenti, kiek pinigų išleidi pirkdamas įvairiausius cheminius vaistus ar maisto papildus, kurie iš naujo sukelia dar sunkesnes pasekmes ir t. t. Galiu drąsiai parašyti, kad tik iš pradžių nauja gyvensena sudaro šiokių tokių nepatogumų, bet vėliau tampa įpročiu, ir žmogus nebenori grįžti atgal.

Mieli skaitytojai, noriu, kad jūs žinotumėte, jog aš ligonių negydau, išskyrus pačius artimiausius. Mano tikslas kitas - paskatinti jus pamažu keisti požiūrį žmogaus kūną, ligų priežastis ir gydymą.

Šią knygą aš rašiau gana džiaugsmingai ir lengvai, nes viskas mano pačios išmėginta ir patirta. Kokius vaistus vartoti, kaip gydytis, kaip gyventi - tai kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas, nes kiekvienas gyvename tiktai savo gyvenimą ... Nežinia, kas žmonių dar laukia ateityje, todėl noriu jums suteikti didelę viltį ir pasitikėjimą savo kūno bei gamtos galiomis ... Noriu jus įtikinti, kad kūno sveikata pirmiausia turime rūpintis mes patys. Tik mes patys!

Ačiū jums, mielieji, kad perskaitėte mano "išpažinties" knygelę, kad tyliai bendravote su manimi - gal kritikuodami, o gal pritardami. Būčiau laiminga, jei kam nors kiek nors padėjau, jei susimąstėte apie savo gyvenseną, jei įgavote daugiau drąsos savo gyvenimą keisti.

Trokštu, kad būtumėte sveikesni, kad kiekvieną naują rytą sutiktumėte ne tik be skausmo ir nuovargio, bet ir su dideliu džiaugsmu bei noru gyventi.

Šią knygelę aš rašiau turėdama gerų tikslų bei jus visus mylėdama!

93