GM Taršos registro ataskaita, 2007 m. vasaris

GM Taršos registro ataskaita, 2007 m. vasarisMetinė GM taršos (contamination), neteisėto auginimo ir neigiamų genetiškai modifikuotų organizmų šalutinių poveikių atvejų apžvalga

Genų inžinerija nekontroliuojama2006-ieji metai buvo dešimtieji genetiškai modifikuotų augalų komercinio auginimo metai. Per šiuos dešimt metų mokslininkai, valstybės tarnautojai, ūkininkai, gamtosaugininkai ir vartotojai reiškė nemažai susirūpinimo dėl grėsmių, kurias šie augalai kelia ūkininkavimo sistemoms, žemės ūkio biologinei įvairovei, aplinkai ir žmogaus sveikatai. Vienas dažniausiai keltų rūpesčių buvo negalėjimas išlaikyti šių organizmų laukuose, kuriuose jie yra pasodinti. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra gyvi organizmai, kurie dauginasi, skleidžia žiedadulkes ir gamina sėklas. Bet kuriame ir visuose auginimo ciklo etapuose nuo sėklos iki derliaus ir vėl sėklos yra didelė taršos galimybė. Po dešimties komercinio auginimo metų yra aišku, kad šis susirūpinimas yra pagrįstas, nes užteršimo atvejai įvyksta reguliariai.

Pasaulinė tarša, kurią sukelia genetiškai modifikuotų augalų auginimas2005 metais GeneWatch UK ir Greenpeace pradėjo pasaulinį registrą, rodantį incidentus, kur buvo rasta, kad genetiškai modifikuoti organizmai užteršė genetiškai nemodifikuotus augalus ir maisto atsargas. Didelio masto komercinis GM augalų auginimas prasidėjo 1996 metais, bet vis dar nėra

jokios pasaulinės jų poveikio maisto produktams ar aplinkai stebėjimo sistemos. Kadangi tarptautinės institucijos to nepadarė, buvo sukurtas registras: www.gmcontaminationregister.org

Registras apima įrašus apie:

• taršos incidentus – kai buvo rasta, kad maistas, pašarai ar giminingos laukinės rūšys turi nenumatytą GM medžiagą iš GM augalų ar kito organizmo. Atvejai įtraukiami, kai yra laboratorinių tyrimų įrodymų, kad įvyko GM tarša; • neteisėtą GM organizmų sodinimą ar paleidimą – kai įvyksta nelegalus sodinimas ar kitoks paleidimas į aplinką ar maisto grandinę. Šie atvejai yra įtraukiami kai būna gautas oficialus pripažinimas, kad nebuvo laikomąsi GM organizmų paleidimo taisyklių;• neigiamus žemės ūkio šalutinius poveikius – kai mokslinėje literatūroje pasirodo pranešimas apie žemės ūkio problemas, kylančias iš GM organizmo ir to, kaip jis yra valdomas.

2006 metais dvidešimt keturių incidentų įrašai buvo įtraukti į registrą. Be to, 2006 metais į registrą taip pat buvo įtraukti trys 2005 m. atvejai, vienas 2004 m. ir vienas 2000 m., taip duomenų bazėje įrašytų incidentų nuo tada kai 1996 metais GM augalai buvo pirmą kartą užauginti komerciškai susidarė iš viso 142. 2006 metais įrašytų incidentų skaičius yra didžiausias nei bet kuriais metais.

KUKURŪZAI

Meksikos kukurūzų rūšys. Oaxaca, Meksika.© Greenpeace/Roberto Lopez

Daugiau kaip trečdalis taršos atvejų, užfiksuotų per praėjusius dešimt metų, apima kukurūzus – nenuostabu, atsižvelgiant į tai, kad augalas yra apdulkinamas vėjo ir kukurūzų žiedadulkės gali nukeliauti didelius atstumus. Atvejai šiame pranešime pabrėžia didėjančią grėsmę kukurūzų įvairovei ir galiausiai kukurūzų augintojams bei vartotojams dėl nesugebėjimo išlaikyti transgeninių kukurūzų kontroliuojamų. Paskutinysis metinis pranešimas sutelkė dėmesį į pasaulinį taršos skandalą, kai kukurūzai buvo užteršti nepatvirtinta GM rūšimi, Syngenta Bt10. Syngenta atskleidė, kad keli šimtai tonų neturinčių leidimo GM Bt10 kukurūzų buvo užauginti JAV ir išplatinti visame pasaulyje nuo 2001 iki 2004 metų. Tuo laiku niekur pasaulyje genetiškai modifikuoti Bt10 kukurūzai nebuvo patvirtinti žmonių vartojimui, tačiau jie pateko į pasaulinę maisto grandinę ir išliko nepastebėti JAV vadovybės ketverius metus.

JAV toliau išlieka svarbiausiu pasaulinio masto taršos šaltiniu. Mažiau žinoma, bet vienodai kelianti nerimą yra didėjanti taršos problema Ispanijos kukurūzų auginimo regionuose. 2006 metais prie registro pridėti dokumentai apie didelę taršą, rastą Ispanijos Aragono ir Katalonijos regionuose, kur kukurūzų tarša kelia grėsmę ekologinių ir tradicinių ūkininkų gyvenimo būdui.

Vienas iš labiausiai keliančių susirūpinimą didėjančio skaičiaus pasaulinės taršos incidentų aspektų yra toliau pasikartojanti tarša kukurūzų sėklų atsargose. Per praėjusius dešimt metų užterštos kukurūzų sėklos buvo rastos vienuolikoje šalių: Austrijoje, Čilėje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visi penki taršos atvejai Naujojoje Zelandijoje per praėjusius septynerius metus buvo kukurūzų sėklų taršos incidentai. 2006 metais kukurūzų sėklų tarša buvo patvirtinta dokumentais keturiose šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Slovėnijoje. Paskutinis taršos atvejis, užfiksuotas 2006 metais, buvo užterštos kukurūzų sėklos, rastos Naujojoje Zelandijoje.

Ekologiškų ir tradicinių kukurūzų taršos mastas Ispanijoje ir didėjanti kukurūzų sėklų taršos problema reiškia bloga pasaulio sritims, kur kukurūzai pirmiausia buvo sukultūrinti. Tradicinių kukurūzų rūšių tarša Meksikoje jau buvo patvirtinta dokumentais, net ir nesant lauko bandymų ar komercinio augimo. Tiek Meksikos, tiek Brazilijos vyriausybių judėjimas link lauko bandymų (Meksikoje) ir komercinio auginimo (Brazilijoje) kelia nerimą tiek iš genetinės įvairovės, tiek maisto saugumo perspektyvų.

RYŽIAI

Ryžiai, augantys Hung He slėnyje, Junanio provincijoje, Kinijoje.© Greenpeace/John Novis

Šių metų pranešimas pabrėžia pagrindinį taršos atvejį 2006 metais, kitą pasaulinį taršos skandalą, šį kartą ryžių. Buvo rasta, kad pasaulinės ryžių atsargos yra užterštas dviem nepatvirtintomis rūšimis, Bayer LLRICE601 ir LLRICE62. Kaip ir Bt10 atveju, Bayer LLRICE601 nebuvo ketinama sukomercinti. Rūšis paskutinį kartą užauginta bandomuosiuose laukuose 2001 metais, tačiau 2006

metais ji buvo rasta visame plote, kur JAV auginami ryžiai, vienoje iš dažniausiai vartojamų ryžių rūšių, Cheniere.

LLRICE601 nebuvo patvirtinta žmonių vartojimui niekur pasaulyje. Nepaisant to produktas buvo plačiai eksportuotas iš Jungtinių Valstijų. Kaip ši tarša kilo nėra žinoma praėjus daugiau kaip metams po to, kai ji buvo pirmą kartą aptikta ir tarša vedė prie produkto išėmimo iš apyvartos daugelyje šalių, toliau kenkdama maisto kompanijų pasitikėjimui biotechnologijų pramonės gebėjimu kontroliuoti savo produktus.

Užteršti LLRICE601 ryžiai dabar yra surasti visame pasaulyje, įskaitant devynioliką Europos šalių: Austriją, Belgiją, Kiprą, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Italiją, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Norvegiją, Lenkiją, Slovėniją, Švediją, Šveicariją, ir Jungtinę Karalystę. LLRICE601 tarša taip pat buvo rasta ryžiuose, nupirktuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite ir Filipinuose, maisto pagalboje, skirtoje Ganai ir Siera Leonei ir ryžiuose, importuotuose į Rusiją. Kitas taršos atvejis 2006 metais taip pat sukrėtė ryžių pramonės šaką. Nepatvirtinta Kinijos rūšis, Bt63, buvo rasta užteršusi maisto produktus ne tik Kinijoje, bet taip pat Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.Kaip ir Syngenta Bt10 taršos skandalas 2005 metais, LLRICE601 ir Bt63 atvejai rodo, kad lauko bandymai ir GM augalai, kurių neketinama sukomercinti, nėra tinkamai kontroliuojami. Į taršos galimybę augalais, modifikuotais, kad gamintų vaistus, pramoninius cheminius ar kitus biologiškai aktyvius baltymus, negali būti neatsižvelgiama ir tokio nelaimingo atsitikimo reikšmė būtų didžiulė. Visi požymiai yra, kad biotechnologijų pramonė tiesiog nėra tinkama užduočiai saugiai ir atsakingai valdyti savo produktus ir kad praeities pamokos nebuvo išmoktos.

Didelė taršos kainaGM tarša kelia rimtą pavojų aplinkai, potencialius sveikatos pavojus ir turi neigiamą ekonominį poveikį ekonomikos sektoriams, kurie nori likti laisvi nuo GMO.Kadangi dauguma šalių neturi atsakomybės už GMO sistemos, GM taršos (vengimo) kaina – tokia kaip testavimo ir taršos pašalinimo išlaidos – yra sumokama užterštojo, bet ne teršėjo. 2006 metais nauji įrodymai iš Ispanijos buvo publikuoti Greenpeace. Šie įrodymai dokumentais pagrindė gausius genetinės taršos atvejus ekologiškuose ir tradiciniuose kukurūzuose, sukeltus nekontroliuojamo GM žiedadulkių ir sėklų iš GM kukurūzų laukų plitimo. Keliais atvejais ūkininkai patyrė didelių ekonominių nuostolių, kadangi jie daugiau nebegalėjo parduoti užterštų kukurūzų aukščiausios kokybės rinkos verte.

Registro papildymai 2006 metaisLikusioje ataskaitos dalyje apžvelgiami visi taršos, neteisėto sodinimo ir GM organizmų paleidimo bei neigiamų žemės ūkio šalutinių poveikių atvejai, apie kuriuos buvo pranešta populiariojoje ir mokslinėje literatūroje ir kurie buvo pridėti prie GM Taršos Registro 2006 metais. Šie atvejai neabejotinai pristato tik tikrų įvykusių GM taršos atvejų pavyzdžius, todėl, kad daugelio incidentų nesugebama aptikti ar jie nėra atskleidžiami, nes yra maisto gamintojų kokybės kontrolės sistemų dalis.

Dvidešimt keturi incidentai, pridėti prie registro 2006 metais, apima penkiolika taršos ir devynis neteisėto paleidimo atvejus. Taršos atvejai įvyko šiose dvylikoje šalių: Vokietijoje (trys); Kinijoje (du); Prancūzijoje (vienas); Japonijoje (vienas); Naujojoje Zelandijoje (vienas); Rumunijoje (vienas); Bulgarijoje (vienas); Vengrijoje (vienas); Slovėnijoje (vienas); Pietų Afrikoje (vienas); Pietų Korėjoje (vienas); ir JAV (vienas). Šie taršos incidentai apėmė maistą (devyni); sėklas (keturi); pašarus (vienas); ir laukinius giminingus augalus (vienas). Taršos maiste ir pašaruose

priežastys dažnai nebūdavo nei nustatomos, nei tiriamos, bet daugumoje atvejų tai buvo prastos kontrolės priemonių kokybės rezultatas tiek jei tarša įvyko dėl kryžminio apdulkinimo, tiek jei įvyko susimaišymas po derliaus nuėmimo.

Neteisėti paleidimai buvo užfiksuoti Brazilijoje (du); JAV (du); Europoje (vienas); Prancūzijoje (vienas); Japonijoje (vienas); Meksikoje (vienas); ir Filipinuose (vienas).

2006 metais taršos ir neteisėto paleidimo atvejai apėmė sojos pupeles (aštuoni); kukurūzus (septyni); ryžius (keturi); medvilnę (du); žolę (vienas); papają (vienas); ir žuvis medaka (vienas).

Nuo tada, kai GM augalai buvo pirmą kartą užauginti komerciškai, taršos incidentai įvyko keturiasdešimt trijose šalyse ir dukart paveikė visą Europą. Bulgarija, Vengrija, Slovėnija ir Pietų Afrika užregistravo savo pirmuosius GM taršos atvejus 2006 m.

Nauji incidentai, užregistruoti 2006 metais, patvirtino svarbiausias pirmosios GM Taršos Registro apžvalgos išvadas. Jos yra šios:

• GM organizmų kontrolė nuo laboratorijos iki lauko yra neefektyvi ir linkusi į nesėkmę.• Šalys ir kompanijos dažnai negali sutrukdyti neteisėtiems GM derliaus pardavimams.• Jokia kontrolės sistema, fizinė ar biologinė, nėra visiškai neklystanti – žmogaus klaida visada baigsis nelaimingais atsitikimais.• Nėra jokių nepriklausomų sistemų, tinkamų aptikti ir ištirti taršai, neteisėtam paleidimui ir neigiamiems GM organizmų šalutiniams poveikiams. Nacionalinės, tarptautinės ir kolektyvinės struktūros yra nepakankamos ir todėl turbūt dauguma GM taršos incidentų yra nepastebimi ir, aišku, tik dalelė aptiktų atvejų yra publikuojama.• Šalys neįvykdo savo įsipareigojimų pagal Kartagenos protokolą dėl Biosaugumo informuoti Taršos šalinimo rūmus (Clearing House) apie nelegalų kertantį sienas GMO judėjimą.• Potencialiai pavojingi genai galėtų būti įvesti į maisto grandinę ir aplinką dėl prastos kontrolės ir informacijos trūkumo dėl komercinio konfidencialumo reikalavimų.• Ekonominės taršos ir kitų incidentų kaina buvo, ir tikėtina toliau išliks didelė ateityje. Sveikatos, aplinkos ir socialinės išlaidos yra potencialiai didžiulės.

GeneWatch UK ir Greenpeace vėl mano, kad šie rezultatai reikalauja, jog vyriausybės:• reikalautų konkrečių GMO aptikimo metodų kaip būtinos sąlygos lauko bandymams, ne tik sukomercinimui. Aptikimo metodai ir susijusių nurodymų medžiaga turi būti padaryti viešai prieinamais, kad palengvintų identifikaciją GMO ištrūkimo atveju.• skubiai priverstų vykdyti tarptautinius standartus kertančių sienas GMO krovinių identifikacijai ir dokumentacijai.• užtikrintų, kad visuomenės interesai būtų svarbesni už komercinio konfidencialumo klausimus.• nukreiptų maisto, pašarų ir sėklų importą iš didelės rizikos GM auginančių šalių įprastiniams tyrimams dėl GM taršos ir vėlesniems tyrimams.• nesuteiktų kompanijoms teisės komercializuoti GM produktus jei kompanijos yra įsitraukusios į tyčinius neteisėtus GMO paleidimus ar nepajėgia bendradarbiauti jų prevencijoje ir valdyme.• veiktų tvirtai prieš pažeidėjus, kai įvyksta neteisėtas veiksmas. Be realių ir iš anksto žinomų sankcijų prasta praktika tikėtina bus skatinama.• įpareigotų kompanijas saugoti įrašus apie jų produktų platinimą pasaulyje ir GMO įvykius ir padaryti juos visuomenei prieinamus, kad būtų sustiprintas produkto valdymas.• sustabdytų visus GM organizmų patvirtinimus ir paleidimus pagal dabartines sąlygas.

Biosaugumo protokolo ir Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalys:• įvestų nacionalines ir tarptautines taisykles, numatančias griežtą atsakomybę už žalą aplinkai, sveikatai ar ekonominius nuostolius, kurie kyla iš GM taršos ir neteisėto auginimo. Kurianti GM organizmą biotechnologijų kompanija turi būti laikoma atsakinga, jei ji negali nurodyti kitos šalies.• sukurtų nepriklausomą tarptautinę komisiją tirti GM taršai ir įgyvendinti priemones, skirtas panaikinti GM taršai.• sukurtų ir prižiūrėtų pasaulinį ir viešai prieinamą taršos atvejų, neteisėto paleidimo ir neigiamų žemės ūkio šalutinių poveikių registrą Kartagenos protokolo dėl Biosaugumo (Cartagena Protocol on Biosafety (CPB)) struktūroje.• užtikrintų, kad CPB Taršos šalinimo rūmai (Clearing House) yra išsamiai informuojami apie nelegalų kertantį sieną GMO judėjimą, kai tik jis yra aptinkamas.

kompanijos, draudimo bendrovės ir investavimo kompanijos:• peržiūrėtų atsakomybę už GM organizmo vystymą bei pardavimą ir išsamiai nurodytų šią atsakomybę savo finansinėse ataskaitose.

2. GM taršos incidentai 2006 metaisDidelio masto komercinis GM augalų auginimas prasidėjo 1996 metais, bet nėra jokios pasaulinės jų poveikio maisto gamybai ar aplinkai stebėjimo sistemos. Kadangi tarptautinės institucijos to nepadarė, GeneWatch UK ir Greenpeace sukūrė GM Taršos Registrą 2005 metų birželį. Registras apima įrašus apie:• taršos incidentus – kai buvo rasta, kad maistas, pašarai ar giminingos laukinės rūšys turi nenumatytą GM medžiagą iš GM augalų ar kito organizmo. Atvejai įtraukiami, kai yra laboratorinių tyrimų įrodymų, kad įvyko GM tarša;• neteisėtą GM organizmų sodinimą ar paleidimą – kai įvyksta nelegalus sodinimas ar kitoks paleidimas į aplinką ar maisto grandinę. Šie atvejai yra įtraukiami kai būna gautas oficialus pripažinimas, kad nebuvo laikomąsi GM organizmų paleidimo taisyklių;• neigiamus žemės ūkio šalutinius poveikius – kai mokslinėje literatūroje pasirodo pranešimas apie žemės ūkio problemas, kylančias iš GM organizmo ir to, kaip jis yra valdomas.

Tik tie incidentai, kurie buvo viešai pagrįsti dokumentais, yra įtraukiami. Registro įrašai pristato tikrų taršos atvejų pavyzdžius. Bus ir kitų atvejų, kurie iki šiol yra nepastebėti ar apie juos nepranešta, nes daugumoje šalių nėra vykdomas joks sistemingas GM augalų po jų sukomercinimo stebėjimas ir bet kokia tarša, kuri yra aptinkama kaip dalis maisto gamintojų kokybės kontrolės procedūrų, nėra publikuojama. Tikėtina, kad didžioji dauguma GM taršos incidentų patenka į nepastebėtų ar neatskleistų kategoriją. Be to, bet kokia nekomercializuotų GMO, tokių kaip bandomuosiuose laukuose, tarša paprastai nebūtų susekama, kadangi jokie analitiniai identifikavimo metodai nėra prieinami. Taip yra todėl, kad kompanijos neprivalo jų pateikti, kai kreipiasi dėl GM augalų lauko bandymų.

Taigi, registras suteikia tiktai žinomų GM taršos incidentų, neteisėto sodinimo ir neigiamų žemės ūkio šalutinių poveikių, kurie įvyko per pirmuosius vienuolika komercinio GM augalų auginimo metų, detales. Tačiau nors jis negali būti išsamus, jis yra vienintelis viešas šaltinis, prieinamas norint nagrinėti GM taršos priežastis ir paveikti kontrolės priemones. Ši ataskaita suteikia informacijos apie registro papildymus 2006 metais ir pabrėžia svarbius atvejus ir tendencijas. Trumpos visų incidentų detalės yra įtrauktos į 1 Priedą.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai. © Greenpeace/Fred Dott

2.1 Tarša 2006 metais2006 metais dvidešimt keturių incidentų įrašai buvo įtraukti į registrą. Be to, 2006 metais į registrą taip pat buvo įtraukti trys 2005 m. atvejai, vienas 2004 m. ir vienas 2000 m., taip duomenų bazėje įrašytų incidentų susidarė iš viso 142. 2006 metais įrašytų incidentų skaičius yra didžiausias nei bet kuriais metais.

Iš dvidešimt keturių incidentų, apie kuriuos pranešta 2006 metais, penkiolika buvo taršos atvejai, apimantys maistą (devyni); sėklas (keturi); pašarus (vienas); ir laukinius giminingus augalus (vienas). Taip pat 2006 metais buvo devyni neteisėto paleidimo atvejai ir taip buvo išlaikyta didėjanti tokių incidentų skaičiaus ar jų atskleidimo tendencija. 1 Lentelė rodo incidentų kategorijų pasitaikymą laike.

Faktinis incidentų skaičius neatspindi tikro kai kurių taršos atvejų masto ar jų tęsimosi laikui bėgant. Pavyzdžiui, ilgagrūdžių ryžių tarša JAV nepatvirtinta Bayer LLRICE 601 rūšimi paveikė labai didelę dalį JAV ryžių auginimo srities. Šis incidentas yra apžvelgtas detaliau vėlesniame ataskaitos skyriuje.Taip pat tarša gali būti keliais skirtingais GM augalais, įtrauktais į vieną atvejį todėl, kad originalus pranešimo šaltinis nesuteikia pakankamai detalių juos atskirti. Jie yra klasifikuoti pagal tai, kas vertinama kaip labiausiai paplitę.

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Iš viso

Tarša 1 1 3 19 16 17 9 16 10 15 107Neteisėtas paleidimas

1 1 1 1 2 1 3 8 9 27

Neigiamas žemės ūkio šalutinis poveikis

1 1 2 1 3 8

Iš viso 3 3 6 20 18 17 10 20 21 24 142

1 Lentelė: Incidentų, apie kuriuos pranešta, kategorijos 1997–2006 m.

© Friends of the Earth Europe, Genet ir AER (Assembly of European Regions)

2.2 Paveiktos šalysDvidešimt keturi incidentai, įtraukti į registrą 2006 metais, apima penkiolika taršos atvejų šiose dvylikoje šalių: Vokietijoje (trys); Kinijoje (du); Prancūzijoje (vienas); Japonijoje (vienas); Naujojoje Zelandijoje (vienas); Rumunijoje (vienas); Bulgarijoje (vienas); Vengrijoje (vienas); Slovėnijoje (vienas); Pietų Afrikoje (vienas); Pietų Korėjoje (vienas); ir JAV (vienas).

Devyni neteisėto paleidimo atvejai buvo užregistruoti Brazilijoje (2); JAV (2); Europoje (vienas); Prancūzijoje (vienas); Japonijoje (vienas); Meksikoje (vienas); ir Filipinuose (vienas). 2 Lentelė rodo, kaip skirtingos šalys buvo paveiktos laikui bėgant.

Nuo tada, kai GM augalai buvo pirmą kartą užauginti komerciškai, taršos incidentai įvyko keturiasdešimt trijose šalyse ir dukart paveikė visą Europą. Bulgarija, Vengrija, Slovėnija ir Pietų Afrika užregistravo savo pirmuosius GM taršos atvejus 2006 metais.

2.3 Įtraukti GM organizmai2006 metų taršos ir neteisėto paleidimo atvejai apėmė sojos pupeles (aštuoni); kukurūzus (septyni); ryžius (keturi); medvilnę (du); žolę (vienas); papają (vienas); ir žuvis (killifish, medaka) (vienas). 3 Lentelė rodo, kaip skirtingi organizmai buvo įtraukti laikui bėgant. Apie 85 % incidentų per praėjusius dešimt metų apėmė svarbiausius komerciškai auginamus GM augalus – sojos pupeles, kukurūzus, rapsus ir medvilnę.

Įvykus neteisėto paleidimo incidentui Japonijoje su žuvimi, ji yra vienintelis organizmas, pridėtas 2006 metais, kuris nebuvo įtrauktas praėjusiais metais.

Fluorescencinė GM žuvis, parduota neteisėtai gyvūnų parduotuvėse Japonijoje

2006 m. vasario 3 d. Japonijos Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio, Žvejybos ir Maisto ministerija paskelbė neturinčios leidimo GM žuvies (killifish, medaka) atšaukimą. GM žuvys, žinomos kaip “Nakties perlas” (Night Pearl), buvo sukurtos Taivane ir importuotos į Japoniją. Žuvis buvo genetiškai modifikuota, kad turėtų medūzos geną, kuris daro ją fluorescencine. Platintojas Hyogo prefektūroje importavo 800 GM žuvų ir išplatino jas 12 skirtingų gyvūnų parduotuvių. Vyriausybė išleido sąrašą parduotuvių ir paprašė, kad vartotojai grąžintų GM žuvis į parduotuves, neišleisdami jų į upes.

VALSTYBĖ 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 IŠ VISO1. JAV 1 2 2 2 3 2 5 2 3 22 (16%)2. JK 1 3 1 3 1 1 10 (7%)3. Australija 1 2 2 4 9 (6%)4. Kanada 1 1 1 1 3 1 1 9 (6%)5. Prancūzija 3 3 1 2 9 (6%)6. Vokietija 1 2 1 1 3 8 (6%)7. Brazilija 1 2 1 2 6 (4%)8. Naujoji

Zelandija1 1 1 1 1 1 6 (4%)

9. Japonija 1 1 1 2 5 (4%)10. Rumunija 3 1 4 (4%)11. Kinija 1 2 3 (2%)12. Indija 2 1 3 (2%)13. Meksika 1 1 1 3 (2%)14. Ispanija 1 2 3 (2%)15. Argentina 1 1 2 (1%)16. Bolivija 1 1 2 (1%)17. Kroatija 1 1 2 (1%)18. Danija 1 1 2 (1%)19. Europa 1 1 2 (1%)20. Airija 1 1 2 (1%)21. Graikija 1 1 2 (1%)22. Nyderlandai 1 1 2 (1%)23. Filipinai 1 1 2 (1%)24. Pietų Korėja 1 1 2 (1%)25. Šveicarija 1 1 2 (1%)26. Tailandas 1 1 2 (1%)27. Austrija 1 1 (1%)28. Bulgarija 1 1 (1%)29. Čilė 1 1 (1%)30. Kolumbija 1 1 (1%)31. Egiptas 1 1 (1%)32. Ekvadoras 1 1 (1%)33. Gvatemala 1 1 (1%)34. Vengrija 1 1 (1%)35. Italija 1 1 (1%)36. Nikaragva 1 1 (1%)37. Peru 1 1 (1%)38. Lenkija 1 1 (1%)

39. Rusija 1 1 (1%)40. Serbija 1 1 (1%)41. Slovėnija 1 1 (1%)42. Pietų Afrika 1 1 (1%)43. Švedija 1 1 (1%)44. Taivanas 1 1 (1%)

IŠ VISO 3 3 6 20 18 17 10 20 21 24 1422% 2% 4% 13% 14% 12% 7% 14% 15% 17%

2 Lentelė: Visi incidentai pagal šalį 1997–2006 m. (NB. Procentai yra suapvalinti, taigi nesudaro iš viso 100 %)

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 IŠ VISOKukurūzai 1 1 2 8 6 6 5 6 8 7 50

(35%)Sojos pupelės 1 3 2 8 4 5 4 8 35

(24%)Rapsai/canola

1 1 4 2 4 2 3 3 20 (18%)

Medvilnė 1 1 2 1 2 1 2 2 12 (9%)Papaja 1 3 1 5 (4%)Ryžiai 1 4 5 (4%)Kiauliena 1 1 1 1 4 (4%)Cukriniai runkeliai

4 4 (4%)

Žolė 1 1 2 (1%)Slyvos 1 1 (1%)Bulvės 1 1 (1%)Pomidorai 1 1 (1%)Cukinijos 1 1 (1%)Žuvis 1 1 (1%)IŠ VISO 3 3 6 20 18 17 10 20 21 24 142

3 Lentelė: Taršos registro incidentai pagal organizmus ir metus (NB. Procentai yra suapvalinti, todėl nesudaro iš viso 100 %)

2.4 GM taršos priežastysPenkiolika taršos incidentų, apie kuriuos pranešta 2006 metais, apėmė maistą (devyni); sėklas (keturi); pašarus (vienas); ir laukinius giminingus augalus (vienas). Taršos maiste ir pašaruose priežastys dažnai nebūdavo nei nustatomos, nei tiriamos, bet daugumoje atvejų tai buvo prastos kontrolės priemonių kokybės rezultatas tiek jei tarša įvyko dėl kryžminio apdulkinimo, tiek jei įvyko susimaišymas po derliaus nuėmimo. Vienu sėklų taršos atveju Naujojoje Zelandijoje, pakartotinas tyrimas parodė, kad dėl klaidų pradiniame tyrime buvo praleista importuotų saldžių kukurūzų sėklų tarša.1

Buvo vienas atvejis, kai žiedadulkių pasklidimas iš eksperimentinio GM žolės bandymų lauko vedė prie laukinių žolių užteršimo.

Eksperimentinė GM žolė užteršia laukinę žolę JAVMokslininkai iš JAV Aplinkos Apsaugos Agentūros (US Environmental Protection Agency) išsiaiškino, kad GM herbicidui atspari smilga ištrūko iš bandomojo sklypo Oregone. GM žolė pasklido per kryžminį apdulkinimą su genetiškai nemodifikuotais augalais ir plintant sėkloms. Toliausias atstumas, kuriuo GM žolė buvo aptikta pasklidusi, buvo 3,8 kilometrai nuo sklypo.2 GM žolė yra atspari herbicidui glifosatui (glyphosate) (Roundup) ir yra sukurta Monsanto filialo Scotts. GM žolę ketinta panaudoti golfo aikštėse ir soduose, norint padaryti piktžolių kontrolę lengvesnę. Ji dar nėra gavusi leidimo sukomercinimui.GM žolė kelia rimtą susirūpinimą galvojant apie aplinką, nes ji yra daugiametė, lengvai apdulkinima vėjo ir dažnai plinta požeminėmis atžalomis, taigi, genų “nutekėjimas” giminingiems augalams yra neišvengiamas.

2.5 Neteisėtas paleidimas2006 metais aptikti devyni neteisėto GMO paleidimo atvejai. Trys atvejai apima lauko bandymus, iš kurių vienas buvo įrengtas per arti saugomos srities (Brazilijoje), vienas, kur buvo rasta, kad bandymo leidimas nebuvo tvarkomas tinkamai (JAV) ir trečiasis, kai bandymui naudota vieta neturėjo leidimo (Meksikoje). Trys neteisėti paleidimai apėmė neturinčias leidimo GM ryžių rūšis, kilusias iš JAV ir Kinijos. Vienas iš jų, LLRICE601, yra apžvelgiamas detaliai vėliau, nes jis apėmė nepatvirtintą rūšį, buvo tokio didelio masto ir tikėtina turės toli siekiančias pasekmes. Neteisėto nepatvirtintų rūšių paleidimo atskleidimas yra ypatingai sudėtingas todėl, kad, skirtingai nuo rūšių, kurios buvo patvirtintos, nėra jokios panaudotų lauko bandymuose genetinių konstruktų, kurie gali užteršti kaimyninius augalus, duomenų bazės.Kiti neteisėto paleidimo atvejai apėmė juodąją rinką ar klaidinančius pardavimus (Filipinuose ir Brazilijoje) ir neteisėtą GM žuvų platinimą gyvūnų parduotuvėse (Japonijoje).

Hani ūkininkas, laikantis tradicinių ryžių sėklas, Junanio provincija, Kinija. © Greenpeace/John Novis

Neteisėtas paleidimas Lotynų Amerikoje – korporacijos nekontroliuojamosDaug neteisėto paleidimo atvejų apima tyčinį GMO sėjimą pažeidžiant nacionalinius įstatymus. Biotechnologijų korporacijos Syngenta ir Monsanto pademonstravo nacionalinių įstatymų nepaisymą dviejose šalyse Lotynų Amerikoje trijuose atskiruose incidentuose:

Brazilija – Syngenta vykdė neteisėtus bandymus su GM sojos pupelėmisAgrochemijos kompanija Syngenta pasodino bandomąjį apytiksliai dvylikos hektarų GM sojos lauką buferinėje zonoje aplink pasaulio paveldui priklausančius Iguaçu krioklius pietų Brazilijoje. Brazilijos įstatymai draudė GM organizmų paleidimą saugomose teritorijose ir jų apylinkėse. Soja

buvo pasodinta apytiksliai keturios mylios (6 km) nuo parko, kai leistinas atstumas buvo šešios mylios (10 km).

Brazilija – užauginta 16 000 hektarų neteisėtos Roundup Ready medvilnėsApie 16 000 hektarų Monsanto Roundup Ready Flex medvilnės buvo rasta auginamos nelegaliai Brazilijoje. GM medvilnė yra atspari Monsanto herbicidui Roundup, bet nėra gavusi licencijos auginimui. Brazilijos Nacionalinė Biosaugumo komisija (TheBrazilian National Biosecurity Commission, CTNBio) rekomendavo, kad nelegalios GM medvilnės laukai Minas Gerais, Mato Grosso, Mato Grosso do Sul, Bahia ir Goias valstijose būtų sunaikinti ir kad medvilnė nebūtų auginama kitą sezoną. Yra numatytos baudos ir net laisvės atėmimas už tokį pažeidimą ir yra nagrinėjama kokių veiksmų reikėtų imtis.

Meksika – Monsanto neteisėtai pasodina GM medvilnęAnot Aplinkos ministeriją, Monsanto, pažeisdama savo lauko bandymo leidimą, nelegaliai pasodino apie 100 hektarų GM medvilnės šiaurės Meksikos valstijoje Sonoroje. Monsanto turėjo leidimą auginimui kitose Sonoros srityse, bet ne vietoje, kur GM medvilnė buvo auginama. Medvilnė buvo modifikuota, kad būtų atspari herbicidams ir vabzdžiams.

Ekologiška medvilnė, auginama Kalifornijoje, JAV. © Greenpeace/Bill Barclay

2.6 DiskusijaYpač žinoma 2006 metų incidentų ypatybė yra tebesitęsianti neteisėto GMO paleidimo problema. Sukrečiantis JAV ryžių grandinės užteršimas nepatvirtinta GM rūšimi, kurios neketinta komerciškai auginti, išryškino, kokia prasta yra kontrolė ir potencialų problemų mastą, jei kažkas įvyksta negerai. Kiti juodosios rinkos pardavimų, sėklų tyrimo klaidų, klaidingo platinimo ir maisto užteršimo incidentai rodo, kad visas kelias nuo sėklos iki lauko ir lėkštės išlieka prastai kontroliuojamas.

Yra mažai įrodymų, kad pagrindinės pamokos iš ankstesnių taršos epizodų buvo išmoktos. Dažniausias pareigūnų ir pramonės atsakymas yra, kad incidentai nebuvo pavojingi, nepaisant duomenų trūkumo, kuriais būtų galima pagrįsti tokią išvadą. Taršos atvejai 2006 metais sustiprina pirmosios GM Registro ataskaitos rezultatus. Ši realybė vis dar turi būti pripažinta:

• GM augalų pardavimas, tyrimas ir skatinimas šalyse, kur dėl egzistuojančios infrastruktūros net bazinė kontrolė negali būti sėkminga, kelia tikras problemas.• Mažai tikėtina, kad pastangos izoliuoti GM augalus per atskyrimą nuo kitų augalų sutrukdys taršai, net jei bus lydimos rimtų reikalavimų režimo ir kokybės kontrolės procedūrų.• Tarptautinė javų rinkos ir kompanijų, parduodančių GM augalus, prigimtis reiškia, kad būtinas tarptautinis atsakas sulaikyti GM taršai.

Kaip 2005 metais iliustravo Bt10 incidento apžvalga ir 2006 metais LLRICE601 patvirtino, turbūt neįmanoma užkirsti kelio visai GM taršai ir rimtos žalos galimybė išlieka.

3. Kukurūzai – dešimt taršos metųDaugiau kaip trečdalis taršos incidentų, patvirtintų dokumentais per praėjusius dešimt metų, apima kukurūzus. 2005 ir 2006 metais kukurūzų tarša sudarė 35 % incidentų, užregistruotų pasauliniu mastu.

Užteršimo pavojus genetiškai nemodifikuotiems kukurūzams nuo GM kukurūzų buvo parodytas jau 2002 metais Europos Aplinkos Agentūros (European Environment Agency, EEA), oficialios Europos Sąjungos institucijos. Pranešime apie tikėtinus taršos nuo GM augalų kelius, EEA rašė, kad “kukurūzai gali būti apibūdinami kaip nuo vidutinės iki didelės rizikos augalas pagal netiesioginį genų “nutekėjimą” žiedadulkėmis.” EEA taip pat nurodė faktą, kad “GM kukurūzai yra nuo vidutinės iki didelės rizikos pagal patekimą žiedadulkių į medų. ”3

Kukurūzai yra augalas, kuris gamina labai didelius kiekius žiedadulkių ir yra daugiausia apdulkinamas vėjo, nors bitės gali rinkti, ir renka, žiedadulkes.4 Kukurūzų apdulkinimo ekspertas Jean Emberlin pastebi, kad:“Išsamiausia turima kryžminio apdulkinimo studija (Jones ir Brooks, 1950)5 rodo, kad:

1. kryžminis apdulkinimas tarp dviejų kukurūzų laukų, nutolusių vienas nuo kito 200 metų, įvyksta didesniu nei 0,1 % lygmeniu;

2. vienerius iš trejų tyrimo metų buvo užfiksuotas 2,47 % kryžminis apdulkinimas 200 m nuo šaltinio; ir

3. trejų metų kryžminio apdulkinimo 1,19 % vidurkis, daugiau kaip 11 kartų didesnis už 0,1 %, rodo, kad didesnis nei 0,1 % kryžminis apdulkinimas yra tipinis, o ne išskirtinis atvejis.”

Faktoriai, “tokie, kaip žiedadulkių emisijos ar recipiento lauko padėtis gali žymiai padidinti kryžminio apdulkinimo lygį.”6 Tyrimas Ajovos valstijos universitete parodė, kad purpuriniai kukurūzų grūdai buvo aptinkami geltonųjų kukurūzų burbuolėse, užaugintų už 1600 pėdų (maždaug 500 metrų), ir tai parodė, kad žiedadulkės gali keliauti tokius atstumus.7

Tikėtina, kad bus labai sudėtinga išlaikyti genetiškai nemodifikuotus kukurūzus net jei bus auginami maži GM kukurūzų plotai. ES masto studija nagrinėjo skirtingus scenarijus ekologiškų, genetiškai nemodifikuotų ir GM augalų sambūviui Europoje8 ir dėl kukurūzų nusprendė, kad

“Labai žemas 0,1 % slenkstis negali būti pasiektas nei esant dabartinei praktikai, nei ją pakeitus, nei ekologiškiems, nei tradiciniams ūkiams, net jei GMO dalis regione yra tik 10 %. Potenciali sėklos priemaiša, taip pat kaip ir priemaišos po derliaus nuėmimo dėl ūkių logistikos padaro labai griežtą atskyrimą neįmanomą.”

© Greenpeace/Carrasco

3.1 Jungtinės Valstijos – kur visa tai prasidėjoJungtinės Valstijos, žinoma, buvo pagrindinė kukurūzų taršos vieta, su gausiais, atkreipusiais daugelio dėmesį atvejais:

2000 metais Starlink kukurūzai, GM rūšis, kurią ketinta naudoti tik gyvulių pašarams, buvo rasta plačiai užteršusi maisto produktus visose JAV. Vertinama, kad brangus produkto išėmimas iš apyvartos kainavo vyriausybės institucijoms ir kūrėjui – Aventis, dabar valdomai Bayer CropScience – nuo penkių šimtų milijonų iki vieno milijardo JAV dolerių.

2002 metais pirmasis taršos atvejis su vaistus gaminančiais kukurūzais buvo atskleistas Ajovoje. Kukurūzai, sukurti, kad gamintų vakciną kiaulėms, buvo rasti augantys sojos pasėliuose. Visa soja turėjo būti sunaikinta ir kompanijai buvo nurodyta sumokėti 250 000 dolerių baudą ir kitas 3,5 milijonų dolerių išlaidas.

2004 metais Susirūpinusių Mokslininkų sąjunga (the Union of Concerned Scientists) rado žemą taršos lygį kukurūzų sėklose (taip pat rapsų (canola) ir sojų sėklose). Atsitiktinai paimtas tradicinių, genetiškai nemodifikuotų, sėklų pavyzdys buvo užterštas iki 1 % lygmens.

2005 metais Syngenta atskleidė, kad keli šimtai tonų nepatvirtintų GM Bt10 kukurūzų buvo užauginti ir išplatinti nuo 2001 iki 2004 metų. Bt10 kukurūzai buvo “klaidingai identifikuoti” kaip turinti leidimą komercinė GM kukurūzų rūšis Bt11 ir panaudoti komercinių kukurūzų auginimui. Tuo laiku niekur pasaulyje genetiškai modifikuoti Bt10 kukurūzai nebuvo patvirtinti žmonių vartojimui, tačiau jie pateko į pasaulinę maisto grandinę ir nebuvo pastebėti atsakingų institucijų ketverius metus.

Po to, kai Bt10 skandalas kilo JAV, netrukus tapo aišku, kad daugelis kukurūzų importuotojų – tokių kaip Europos Sąjunga – neturėjo identifikacijos metodų, reikalingų nustatyti, ar nelegalūs GM augalai nepatenka į maisto grandinę ar aplinką. Po to, kai Syngenta nesuteikė šių metodų, dvidešimt penkios ES valstybės narės ir Japonija nusprendė sustabdyti visas GM kukurūzų siuntas iš JAV. Blokada baigėsi po to, kai identifikacijos metodai galiausiai buvo pateikti ir šalys galėjo pradėti kontroliuoti nepatvirtintų kukurūzų siuntas. Tačiau kadangi kontrolė pradėta tik praėjus metams po to, kai krizė kilo, tikriausiai niekada nesužinosime, kokiu mastu pasaulinė maisto grandinė buvo užteršta GM kukurūzų Bt10.

3.2 Ispanija – augantis susirūpinimasMažiau žinoma, bet taip pat kelianti susirūpinimą, yra didėjanti taršos problema Ispanijos kukurūzų auginimo regionuose. Ispanijos pirmieji įrašai taršos registre datuojami nuo 2003 metų, kai

ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai Navaros regione pirmą kartą aptiko savo derliaus taršą. Tarša yra svarbi problema ekologiniams ūkininkams, kadangi jie praranda galimybę parduoti savo produktus kaip ekologiškus jei surandama tarša. Taip buvo 2003 metais, kai ūkininkai prarado savo ekologinį statusą kai tarša buvo rasta.Taršos atvejų toliau daugėjo per paskutiniuosius trejus metus. 2006 metais Greenpeace ir jos partnerės Assemblea Pagesa de Catalunya ir Plataforma Transgènics Fora! Ispanijoje išleido sisteminio taršos tyrimo, vykdyto 2005 metais, rezultatus. Rezultatai yra pateikiami čia iš pranešimo La Imposible Coexistencia – Neįmanomas Sambūvis.9

Neįmanomas sambūvis: grėsmė ekologiniam ir tradiciniam kukurūzų auginimuiKukurūzų tarša Ispanijoje kelia grėsmę ekologinių ūkininkų gyvenimo būdui pagrindiniuose kukurūzų auginimo regionuose. Aragone taršos atvejai 2004 metais sukėlė keliantį nerimą ekologiškų kukurūzų auginimo sumažėjimą, nepaisant to, kad auginama buvo izoliuotose srityse. Pavyzdžių ėmime, vykdytame Aragone 2004 metais, buvo rasta, kad 100 % pavyzdžių, paimtų iš ekologiškų kukurūzų laukų, buvo užteršti GM.2005 metais tyrėjai rado laukus, užterštus MON 810 ir Bt176, ir tarša sudarė nuo 0,07 % iki 12,6 %. Ūkininkai, kurie rizikuoja prarasti sertifikatą savo derliui, mato mažai galimybių apsaugoti savo ekologinį statusą ir daugelis nusprendžia nebeauginti ekologinei rinkai. Ūkininkai praranda papildomas pajamas, kurias dažnai suteikia ekologiška produkcija, bet visuomenė taip pat pralaimi, kai ūkininkai sugrįžta prie nuo chemijos priklausančio auginimo.• 20 % tirtų atvejų nenumatytas ir nepageidaujamas GM kukurūzų buvimas buvo rastas ūkininkų, auginančių genetiškai nemodifikuotus kukurūzus, laukuose.• Keliais atvejais paveikti ūkininkai patyrė ekonominių nuostolių, kadangi jie nebegalėjo parduoti užterštų kukurūzų aukščiausios kokybės rinkos verte.• Trys užteršimo atvejai apėmė vietines kukurūzų rūšis, kurios po rūpestingos selekcijos metų nebegali būti naudojamos sodinimui ateityje. Šie atvejai rodo, kad GM tarša yra grėsmė biologinei įvairovei ir tam nedaugeliui vietinių rūšių, kurios vis dar yra ūkininkų rankose.

Vieta Tradicinis ar ekologinis

Transgenai (jei žinoma)

Tarša %

Linyola Tradicinis MON 810 2,6Almenar Ekologinis Bt 176 0,15Almenar Ekologinis MON 810 0,33Arbeca Tradicinis MON 810 3,8Bellcaire d’Urgell Ekologinis MON 810 0,9Bellcaire d’Urgell Tradicinis MON 810 0,7Albons Ekologinis 12,6Gurrea de Gállego Tradicinis Bt 176 2,0

0,2Boquiñeni Ekologinis MON 810 1,90

0,41Quinto de Ebro Ekologinis 0,23Huerto Ekologinis 0,03

Neįmanomas sambūvis – taršos atvejai Aragone ir Katalonijoje, Ispanija, 2005 m. (Įtraukta į registrą 2006 m.)

3.3 Kukurūzų sėklų tarša – tiksinti uždelsto veikimo bomba

Kukurūzų tarša nebuvo stebinanti ir, kai kas pasakytų, nuspėjama dėl didelių atstumų, kuriuos,yra žinoma, kad šio augalo žiedadulkės nukeliauja. Labiausiai kelia nerimą tarp šių incidentų toliau besikartojanti tarša kukurūzų sėklų atsargose. Per praėjusius dešimt metų užterštų kukurūzų sėklų buvo rasta vienuolikoje šalių: Austrijoje, Čilėje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visi penki taršos atvejai Naujojoje Zelandijoje per praėjusius septynerius metus buvo kukurūzų sėklų taršos incidentai. Paskutinis taršos atvejis, užfiksuotas 2006 metais, buvo užterštos kukurūzų sėklos, rastos Naujojoje Zelandijoje. Dokumentuoti sėklų taršos atvejai, esantys registre pradedant nuo 1999 metų, rasti šiose valstybėse:

1999 m. – Šveicarijoje2000 – Naujojoje Zelandijoje2001 – Austrijoje, Prancūzijoje2002 – Naujojoje Zelandijoje2003 – Italijoje, Naujojoje Zelandijoje2004 – Čilėje, Kroatijoje, Graikijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose2005 – Brazilijoje2006 – Prancūzijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Slovėnijoje.

Greenpeace aktivistai GM kukurūzų lauke Pietų Prancūzijoje “nupiešė” milžinišką apskritimą su “X”, žymėdami lauką taršos zona. © Yann Arthus-Bertrand/Greenpeace

Svarbiausi į registrą įtraukti 2006-ųjų metų kukurūzų sėklų taršos atvejai.

Prancūzija – ketvirtadalis kukurūzų sėklų importo turi GMO taršą Pagal Pranzūcijos laikraštį Le Monde, kukurūzų sėklų, importuotų į Prancūziją 2005 metais pavyzdžių ėmimas parodė, kad 24,2 % siuntų turėjo GMO pėdsakus. Žemės ūkio ministerijos skyriaus Direction Générale de l’Alimentation studija taip pat išsiaiškino, kad du trečdaliai (25 iš 39) pozityvių pavyzdžių turėjo GMO, neturinčių licencijos paleidimui Europoje. Taršos lygys buvo

žemesnis nei 0,1 % visuose, išskyrus 4 pavyzdžius. Panašioje studijoje 2004 metais 35 % kukurūzų sėklų pavyzdžių turėjo GM taršą.

Naujoji Zelandija – GM saldžiojo kukurūzo importo klaidaNaujosios Zelandijos Žemės ūkio ir miškininkystė ministerija (The New Zealand Ministry of Agriculture and Forestry) tiria, kaip saldžiojo kukurūzo sėkloms iš JAV klaidingai buvo suteiktas patvirtinimas kaip genetiškai nemodifikuotoms, kai iš tikrųjų buvo GM tarša. Iš pradžių buvo manyta, kad klaida, kuri įvyko 2006 metų spalį ir lapkritį, apėmė 1 800 kilogramų sėklų, bet apskaičiavimai dabar pakilo iki 4 420 kilogramų. Saldžiųjų kukurūzų derlius Gisborne ir Hawkes Bay regionuose bus sunaikintas. Saldžiųjų kukurūzų rūšys yra pagamintos kompanijos Syngenta, bet tikro GM konstrukto, įtraukto į taršą, detalės nėra prieinamos.

Slovėnija – pranešta apie GM kukurūzų taršąIš Jungtinės Karalystės patariamojo komiteto dėl genetiškai modifikuotų organizmų paleidimo (UK advisory committee on release of genetically modified organisms) protokolo: “2001/18 kompetentingos institucijos gavo pranešimą iš Europos Komisijos apie sėklų partijų Slovėnijoje užteršimą dviem GMO, MON810 ir Bt11. Bt11 neturi patvirtinimo auginimui, kas rodo, kad atsekamumas ir pėdsakų žymėjimas nebuvo tinkamas.”

Ispanijos ūkininkai degina savo kukurūzų derlių po to, kai išaiškėjo, kad jis buvo užterštas nuo kaimyninio genetiškai modifikuotų kukurūzų lauko.© Greenpeace/Rosa Binimelis

3.4 Tikra ir gresianti kukurūzų įvairovės centrų tarša: Meksika ir BrazilijaEkologiškų kukurūzų taršos mastas Ispanijoje ir auganti kukurūzų sėklų taršos problema reiškia bloga pasaulio sritims, kur kukurūzai pirmiausia buvo sukultūrinti. Tradicinių kukurūzų rūšių Meksikoje tarša jau buvo patvirtinta dokumentais, net nesant lauko bandymų ar komercinio auginimo. Tiek Meksikos, tiek Brazilijos vyriausybių judėjimas link lauko bandymų (Meksikoje) ir komercinio auginimo (Brazilijoje) kelia susirūpinimą tiek iš genetinės įvairovės, tiek maisto saugumo perspektyvų.

Genetinės kukurūzų įvairovės centras tęsiasi beveik per visą Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų ilgį. Meksika ir Gvatemala yra pripažįstamos kaip pradinio sukultūrinimo sritys; kiti svarbūs regionai Amerikoje, atsakingi už didelę kukurūzų įvairovę, apima centrinę Šiaurės Ameriką, šiaurinį Pietų Amerikos ir Karibų jūros kraštą, Andų regioną ir didelį Brazilijos centrinį regioną, kur yra randami Coroico tipo kukurūzai.

Visose šalyse, kur kukurūzai yra naudojami pirmiausia maistui, kukurūzų įvairovė yra tiesiogiai susijusi su maisto saugumu. Taip yra tiek sub-Sacharos Afrikoje, tiek Naujajame pasaulyje. Tačiau kukurūzų įvairovės centras, kuris tęsiasi per visą Amerikų ilgį, yra genetinio saugumo rezervuaras visiems pasaulyje, kas priklauso nuo kukurūzų. Dar daugiau, ūkininkų tradicinės kukurūzų rūšys šalyse, tokiose kaip Brazilija ir Meksika, yra šimtmečių prisitaikymo prie vietinių sąlygų ir, svarbu, adaptacijos prie agroekologinių ūkininkavimo metodų, produktai.

Pramoninėse valstybėse kukurūzai naudojami pirmiausia kaip pašarai gyvuliams ir pramonės žaliavos įvairiems cheminiams procesams. Didžiojoje dalyje likusio pasaulio kukurūzai yra užauginami pirmiausia smulkiųjų ūkininkų. Jie yra maistas, valgomas kasdien – kartais tris kartus per dieną – ir šimtams milijonų tarnauja kaip pagrindas maisto saugumui.

Meksikos taršos registro įrašo ištrauka, 2001-ieji metaiDokumentas, išspausdintas Nature 2001 metais, pranešė apie GM taršą gimtosiose kukurūzų rūšies žemėse, nors jokie GM kukurūzai neturėjo būti ten auginami komerciškai. Atrodo, kad ūkininkai galėjo laikyti ir pasėti kukurūzus, importuotus maistui. 2003 metais tarša buvo rasta kukurūzuose, užaugintuose Chihuahua, Morelos, Durango, Meksikos, Puebla, Oaxaca, San Luis Potosí, Tlaxcala ir Veracruz valstijose.

Greenpeace sukūrė 65 m. klaustuko žymę kukurūzų lauke, Ayotzintepec, Oaxaca, regione, kuris buvo užterštas genetiškai modifikuotais kukurūzais. Klaustuko ženklas reiškia nežinomumą kur gali įvykti genetinė tarša. © Greenpeace/Gustavo Graf. 2006 m. rugpjūtis

4. Bayer LLRICE601 nelegalios taršos incidentas

4.1 Pagrindiniai faktai2006 m. rugpjūčio 18 d. JAV Žemės ūkio sekretorius (US Secretary of Agriculture) paskelbė, kad Bayer CropScience pranešė, jog buvo rasta, kad JAV 2005 m. derliaus ryžiai buvo užteršti GM rūšimi LLRICE601, kuri nebuvo patvirtinta auginimui ar vartojimui.10 Ryžiai yra genetiškai modifikuoti, kad būtų atsparūs herbicidui glufosinatui (parduodamam pavadinimu “Laisvė” (Liberty)), sukurti Bayer, bet LL601 rūšies auginimas buvo baigtas 2001 metais, kai įvyko paskutinieji lauko bandymai. Dvi kitos glufosinatui atsparių ryžių rūšys, LLRICE62 ir LLRICE06, yra patvirtintos JAV, bet nėra auginamos komerciškai.

Tarša buvo rasta kompanijos Riceland 2006 metų sausį, kuri informavo Bayer. Iš pradžių rasta pavyzdžiuose iš Arkanzaso valstijos, tačiau po pavyzdžių rinkimo gegužę Riceland pranešė, kad tarša yra “geografiškai išsklaidyta ir atsitiktinė” visame regione, kur JAV auginami ryžiai. Atrodo, kad JAV vyriausybė nebuvo informuota apie taršą iki 2006 metų liepos ir JAV Žemės ūkio departamentas (US Department of Agriculture, USDA) tada dar laukė 18 dienų prieš informuodamas Europą ir kitas importuojančias šalis.

Suradimas ryžių, užterštų nepatvirtinta GM rūšimi, buvo beveik identiška situacija tai, kuri vyko 2005 metais, kai buvo rasta, kad nepatvirtinti Syngenta GM kukurūzai Bt10 buvo klaidingai parduoti kaip turintys leidimą Bt11. Tačiau 2006 metų ryžių tarša yra blogesnė daugeliu atžvilgių, kadangi atrodo, kad ji pasklido plačiau, kaip ji kilo nėra žinoma praėjus daugiau kaip metams po to, kai ji buvo pirmą kartą aptikta ir ji vedė prie produkto išėmimo iš apyvartos kai kuriose šalyse, toliau gadindama maisto kompanijų pasitikėjimą biotechnologijų pramonės gebėjimu kontroliuoti savo produktus.

© Greenpeace/Gustavo Graf

Tarša Viduriniuose Rytuose2006 metų rugsėjį Greenpeace nupirko penkias JAV ilgagrūdžių ryžių pakuotes prekybos centruose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ir Kuveite. Tyrimas parodė, kad keturios iš penkių pakuočių (80 %) buvo užterštos LL601.Europos prekybos centrai, veikiantys Įlankos šalyse, Carrefour ir Geant, nedelsiant pašalino visus užterštus ryžius iš savo lentynų.Greenpeace tada nupirko 35 javų produktus visose trijose aplankytose šalyse. Vėl visi produktai buvo JAV kilmės. Šiuo atveju, 14 iš 35 pavyzdžių parodė GMO taršą. Taigi, tarša sudarė 40 %.

Nei vienas iš užterštų produktų nebuvo pažymėtas, kadangi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ar Kuveite nėra tokio reikalavimo.Taršos mastas Įlankos šalyse rodo, kad GM tarša tikėtina labiausiai plis šalyse, kur žymėjimo ir kiti biosaugumo įstatymai neveikia.Kai visuomenės informuotumas padidės ir kai regiono šalys, tokios kaip Iranas, įgyvendins biosaugumo ir žymėjimo įstatymus, tikėtina, kad taršos mastas pradės mažėti.

4.2 Tarptautinis LLRICE taršos paplitimas ?Ryžių, užterštų LLRICE601, dabar yra rasta visame pasaulyje. Iki 2006 m. gruodžio pabaigos buvo pranešimų apie GM LL601 ryžių taršą maiste ir pašaruose iš devyniolikos Europos šalių: Austrijos, Belgijos, Kipro, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Slovėnijos, Švedijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.11 LLRICE601 tarša taip pat buvo rasta ryžiuose, nupirktuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite ir Filipinuose,12 maisto pagalboje, skirtoje Ganai ir Siera Leonei,14 ir ryžiuose, importuotuose į Rusiją.15

Plintanti taršos prigimtis turėjo rimtų pasekmių prekybai ryžiais. Kadangi LLRICE601 neturi patvirtinimo niekur pasaulyje, jos buvimas yra neteisėtas bet kurioje valstybėje, kuri reikalauja GM augalų ir maisto produktų saugumo įvertinimo prieš patenkant į rinką. Todėl Japonija sustabdė ilgagrūdžių ryžių iš JAV importą 2006 metų rugpjūčio 20 d.16 Rugpjūčio 23 d. Europos Komisija paskelbė, kad ryžių importas bus leistas tik jei jie bus lydimi sertifikato, rodančio, kad siuntoje nėra nepatvirtintų GM ryžių.17

GM taršos poveikis prekybai ryžiais vedė prie nukritimo ryžių kainų daugiau kaip 5 % Čikagos Prekybos valdyboje (Chicago Board of Trade) rugpjūčio 22 d.18 Buvo pranešta, kad tai buvo didžiausias kritimas per daugelį metų.

2006 metų lapkritį Europos Komisija įvedė griežtesnius tyrimo protokolus visoms ryžių siuntoms į Europą, įskaitant tiek LLRICE601, tiek LLRICE62, kitą nelegalią GM ryžių rūšį, kuri buvo aptikta JAV ryžių importe į Prancūziją 2006 metų spalį.19 Tyrimo režimo reikalavimas labiau nei JAV siuntų pažymėjimų priėmimas buvo įvestas po to, kai buvo rasta, kad dvi ryžių baržos, atvykusios į Nyderlandus, turėjo LLRICE601 taršą nepaisant to, kad turėjo pažymėjimą, rodantį, kad taršos nebuvo.

Bayer ryžių LL601 taršos istorijaBayer yra tarptautinė kompanija, sutelkianti pagrindinį dėmesį į vaistus, kurie vis labiau įtraukiami į genetiškai modifikuotus augalus. Šis 2006 metų taršos skandalas sekė po 2005 metų canola taršos skandalo Australijoje, kuriame Bayer sukurtos GM canola/rapsų sėklos, yra vertinama, kad užteršė daugiau kaip 400 000 hektarų. Bayer negavo jokios bausmės, baudos ar nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už taršą.

1998-2001 m. –Aventis LL601 lauko bandymai yra vykdomi Jungtinėse Valstijose. Tiksli vieta ir bandymų skaičius nėra žinomi.

2002 m. – Bayer nuperka Aventis ir nutraukia lauko bandymus. Kitų GM ryžių rūšių lauko bandymai tęsiami visame pasaulyje. LL601 sukomercinimo planų akivaizdžiai atsisakoma.

2005 m. – USDA stipriai kritikuota Vyriausiojo inspektoriaus (Inspector General) už prastą GM augalų lauko bandymų priežiūrą.

2006 m., sausis – Riceland, didžiausias JAV ryžių gamintojas ir eksportuotojas, tiria ryžius, numatytus eksportui. Yra atskleidžiamas genetiškai modifikuotų LL601 buvimas. Tolimesni tyrimai vykdomi ir pasitvirtina Arkanzase, Misuryje, Luizianoje ir Teksase.

2006 m., gegužė – Bayer tvirtina, kad pirmoji informavo apie taršą. Jokio paaiškinimo dėl delsimo Bayer nepaskelbia.

2006 m., liepa – Bayer praneša USDA apie taršą ir prašo veislės reglamentavimo panaikinimo. Jokio paaiškinimo dėl delsimo informuojant USDA.

2006 m., rugpjūtis – USDA paskleidžia informaciją apie taršą viešai. Jokio paaiškinimo dėl delsimo informuoti ryžius importuojančias šalis ir prekybininkus. Didelis prekybos smukimas JAV ryžių rinkoje.

2006 m., rugpjūtis – ES išleidžia Nepaprastąjį pareiškimą (Emergency Declaration) (2006/578/EC), kad sutrukdytų tebevykstančiai ES ryžių atsargų taršai. Japonija sustabdo ilgagrūdžių JAV ryžių importą. Pietų Korėja reikalauja, kad jos importuotojai būtų garantuoti, kad nėra jokio genetiškai modifikuoto turinio JAV ryžių siuntose. Kitos šalys paseka pavyzdžiu.

2006 m., rugsėjis – Japonija plečia JAV ryžių tyrimus, ieškodama GM taršos trumpagrūdžiuose ir vidutinio ilgumo ryžiuose.

2006 m. – daugiamilijoninis ieškinys pateikiamas ūkininkų ir ryžių prekybininkų prieš Bayer.

2006 m., spalis – Prancūzija atranda LL62 ilgagrūdžiuose ryžiuose. LL62, kuri yra patvirtinta JAV, bet ne ES, reiškia visiškai naują taršos problemą. Tyrimas JAV rodo, kad problema yra plačiai paplitusi JAV ryžių atsargose.

2006 m., lapkritis – USDA patvirtina LL601 vartojimui, nepaisydama 15 000 prieštaravimų ir Europos Maisto Saugos tarnybos (European Food Safety Authority), nustačiusios, kad buvo nepakankamai duomenų padaryti išvadą apie saugumą. Jokios bausmės Bayer ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn iki šiol.

4.3 Saugumo klausimaiNepaisant išsamaus saugumo vertinimo nebuvimo, kai tik tarša tapo žinoma, ir JAV Maisto ir Vaistų administracija (US Food and Drug Administration, FDA), ir Bayer CropScience padarė pareiškimus, kad jos mano, jog LLRICE601 yra saugūs.20 USDA taip teigė todėl, kad LLRICE601 buvo panašūs į kitas dvi GM ryžių rūšis, patvirtintas JAV, kurias jie laikė saugiomis.2 Paprastai kiekvienos GM augalų linijos saugumas turi būti individualiai įvertintas, nes genai bus įdėti atsitiktinai į genomą ir tai gali sukelti nenumatytus padarinius. LLRICE601 turi skirtis kai kuriais atžvilgiais nuo kitų GM ryžių rūšių arba Bayer nebūtų sugebėjusi aptikti jos buvimo. Iš tikrųjų, prieinamų duomenų nagrinėjimas parodė esminius genetinių konstruktų (promoters), panaudotų skirtingose GM ryžių rūšyse, skirtumus.21

2006 m. rugsėjo 15 d. Europos Maisto Saugos tarnybos GMO Specialistų grupė pareiškė, kad buvo nepakankamai duomenų išsamiam LLRICE601 rizikos įvertinimui pagal EFSA GM gaires. Tačiau, “prieinamų molekulinių ir kompozicinių (compositional) duomenų ir toksikologinio naujai įvesto baltymo profilio pagrindu, Specialistų grupė mano, kad importuotų ilgagrūdžių ryžių, turinčių

savyje LLRICE601 pėdsakus, vartojimas mažai tikėtina, kad sukels neišvengiamą saugumo grėsmę žmonėms ar gyvuliams.”22

Kad sušvelnintų finansinę atsakomybę už taršą bent jau JAV, Bayer pateikė prašymą JAV atsakingoms institucijoms panaikinti LLRICE601 reguliavimą (kas yra lygu prekybos leidimui) ir 2006 metų lapkritį buvo suteiktas post hoc taršos patvirtinimas.23 Buvo rimtos šio patvirtinimo kritikos, pagrįstos tuo, kad:24

• apie 40 % prašymo buvo laikoma komerciškai konfidencialiu ir neprieinamu visuomenės nagrinėjimui;• buvo prieinama mažiau duomenų poveikio aplinkai ir sveikatai įvertinimui negu paprastai laikoma reikalinga.

Tačiau LLRICE601 buvimas ryžių eksporte Europai ir Japonijai, kur ji nėra patvirtinta, išlieka nelegalus.

Sojos laukas su Roundup transorb ženklu, herbicidų, gaminamu JAV kompanijos Monsanto, Rio Grande do Sul, Brazilija.© Greenpeace/Rodrigo Baléia

4.4 Kaip užteršimas įvyko?USDA Gyvūnų ir Augalų sveikatos priežiūros tarnyba (The USDA’s Animal and Plant Health Inspection Service, APHIS) vykdo tyrimą, kaip taršos incidentas įvyko ir ar buvo pažeisti įstatymai. Tarša buvo surasta vienoje ryžių rūšyje, Cheniere, kuri buvo plačiai auginama JAV 2005 ir 2006 metais; kitos rūšys taip pat gali būti paveiktos.25 Bet kaip tarša kilo po lauko bandymų, išlieka paslaptimi. Tai yra vienas iš labiausiai susirūpinimą keliančių atvejo aspektų, nes tai reiškia, kad lieka neįmanoma įgyvendinti konkrečias apsaugos priemones, kad būtų sutrukdyta taršos pasikartojimui.

Buvo pranešta, kad lauko bandymai, kurie buvo vykdomi su LL601, buvo mažiau kaip vieno akro dydžio.26 Bayer sakė: “Luizianos valstijos universiteto Žemės ūkio centras (The Agricultural Centre

of the Louisiana State University) – svarbi ryžių veisimo vieta pietinėse JAV, kuris vykdė kai kuriuos LL601 lauko tyrimus bendradarbiaudamas su Aventis CropScience – teigė pranešime spaudai nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d., kad jis surado LL601 pėdsakus 2003 metų fondo sėklose vienoje iš jų ilgagrūdžių ryžių rūšių.”27 To reikšmė yra, kad kažkokiu būdu, ar kryžminio apdulkinimo, ar atsitiktinio sėklų susimaišymo po derliaus nuėmimo, užteršimas kilo Luizianos valstijos universitete. Nors į Bayer kaltininko nurodymus turi būti žiūrima su tam tikru atsargumu, nes tai gali būti dalis pastangų apriboti savo atsakomybę (Bayer gindamasi taip pat teigė, kad tarša buvo “Dievo aktas”26), tačiau jei kryžminis apdulkinimas buvo priežastis, tai turėtų svarbios reikšmės atskyrimo atstumams tiek bandymams, tiek komerciniam auginimui. Jei įvyko atsitiktinis susimaišymas, tai laboratorijos kokybės kontrolė yra ginčijama.Nėra žinoma, kada APHIS išleis savo tyrimo išvadas.

© Friends of the Earth Europe, Genet ir AER (Assembly of European Regions)

4.5 Taršos kontroliavimasDabar, kai tarša išaiškėjo, aišku svarbu apriboti jos plitimą. Nors ir šalys, ir maisto gamintojai gali apsaugoti importo krovinius ir produktus, tarša turi būti išspręsta ištakose. JAV Ryžių Federacija (The US Rice Federation) sukūrė planą pašalinti LLRICE601 iš JAV ryžių sėklos, naudojant testavimo režimą visoms sėkloms ir apribojant Cheniere ryžių pardavimą 2007 metais.28 Tačiau ryžių sėklų pramonė atmetė planą. Pareiškime jie sakė, kad Federacijos pasiūlymas “reikalaus pramonei esminių papildomų išlaidų nenaudingam tikslui, kurdamas pavojų, kad teisėtų sėklų atsargos gali būti pašalintos iš rinkos.”29 Sėklų pramonė nenori daryti daugiau tyrimų, nei yra reikalaujama pagal įstatymą. Šis konfliktas tarp sėklų gamintojų ir ryžių augintojų nepadės sumažinti maisto gamintojų susirūpinimo, kurie patyrė finansinių nuostolių dėl produkto išėmimo iš apyvartos.

Kaip buvo iliustruota su Syngenta Bt10 kukurūzais, maisto gamintojams dilema išlieka faktas, kad jokių patikrinimų nėra imamasi dėl taršos nepatvirtintomis GM augalų rūšimis. Oficialiai jie neegzistuoja ir pagrįstas tyrimas nėra kaip įprasta prieinamas. Produktų iš “rizikos” šalių, kur GM augalai yra kuriami ir testuojami, patikrinimo metodų atradimas bus būtinas, atsižvelgiant į tai, kas buvo bandyta. Tai gali taip pat pasirodyti sudėtinga dėl to, kad dažnai modifikacijos yra laikomos komerciškai konfidencialiomis. Tai taip pat būtų sudėtinga dėl prasto lauko bandymų reguliavimo ir kontroliavimo daugelyje šalių, įskaitant JAV. 2005 metų JAV Žemės ūkio departamento (US Department of Agriculture) eksperimentinių GMO paleidimų inspekcijų auditas atskleidė rimtus trūkumus ir prastą veikimą, kurie apėmė galimybes leisti GM organizmams išlikti aplinkoje.30

4.6 Antrasis ryžių taršos skandalas 2006 metaisKinijoje nepatvirtinta GM ryžių rūšis (Bt 63), kuri pirmą kartą buvo rasta 2005 metais, toliau užteršė maisto produktus 2006 metais, nepaisant Kinijos vyriausybės pastangų ją sustabdyti. 2006 metais ji buvo rasta prekybos centro lentynose Guangzhou ir Heinz kūdikių maiste, parduotame Pekine, Guangzhou ir Honkonge. Rugsėjį ji taip pat buvo rasta ryžių produktuose, parduotuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir vėliau Austrijoje.31 2007 metų pradžioje ji taip pat buvo rasta Japonijoje.32

Šalys, kuriose buvo rasti ryžiai ir ryžių produktai, užteršti LL601, Bt63 ar LL62

1. Austrija2. Belgija3. Kinija (Bt63 pirmiausia identifikuota Greenpeace) 4. Kipras5. Suomija6. Prancūzija (Bt63 pirmiausia identifikuota Greenpeace)7. Vokietija (Bt63 ir LL601 pirmiausia identifikuota Greenpeace)8. Gana (LL601 identifikuota Žemės Draugų (Friends of the Earth))9. Graikija10. Airija11. Italija12. Kuveitas (LL601 identifikuota Greenpeace)13. Liuksemburgas14. Nyderlandai15. Norvegija16. Filipinai (LL601 identifikuota Greenpeace)17. Lenkija18. Siera Leonė (LL601 identifikuota Žemės Draugų)19. Slovėnija20. Švedija21. Šveicarija22. Danija23. Jungtiniai Arabų Emyratai (LL601 identifikuota Greenpeace)24. Jungtinė Karalystė (Bt63 identifikuota Žemės Draugų)25. JAV

4.7 Diskusija: pamokos, kurios turi būti išmoktosBuvimas ryžių sėklose nepatvirtintos GM rūšies, kurios net nebuvo ketinama sukomercinti, yra beveik identiška situacija tai, matytai su kukurūzų tarša Syngenta Bt10 GM rūšimi. Ji turėjo toli

siekiančius padarinius JAV ryžių rinkai, pasitikėjimui biotechnologijų pramonės gebėjimu kontroliuoti savo produktus ir GM ryžių sukomercinimo pasauliniu mastu ateities perspektyvoms.

Ryžių augintojai Arkanzase, Misuryje, Misisipėje, Luizianoje, Teksase ir Kalifornijoje pradėjo teismo procesus prieš Bayer CropScience dėl taršos.33 Kai kurios maisto kompanijos liovėsi pirkti JAV ryžius34 ir siekia kompensacijos už prarastas pajamas. Maisto gamintojai, kurie turėjo atsiimti užterštus produktus,35 taip pat tikėtina, kad sieks kompensavimo iš savo tiekėjų.

Tačiau poveikis nėra tik finansinis – tarša sustiprino nusistatymą prieš GM. Pavyzdžiui, ryžių augintojai ir eksportuotojai Tailande ir Vietname pasirašė susitarimą, teigiantį, kad jie neaugins GM ryžių.

Bet didžiausia problema, kaip ir su Syngenta Bt10 taršos skandalu 2005 metais, yra, kad net mažo masto lauko bandymai ir GM augalai, kurių net neketinama sukomercinti, nėra tinkamai kontroliuojami. Atitinkamos institucijos nežinojo apie LLRICE601 buvimą ir negalėjo tirti dėl jo. Pavojingesni GM augalai, tokie kaip augalai, modifikuoti, kad gamintų vaistus, galėjo būti sumaišyti tokiu būdu ir likti nenustatyti. Į galimybę taršos augalais, modifikuotais, kad gamintų vaistus, pramoninius cheminius ar kitus biologiškai aktyvius baltymus negali būti neatsižvelgiama ir nelaimingo atsitikimo su kažkuo panašiu reikšmė būtų didžiulė.

Galiausiai, paprastos ir sudėtingesnės priemonės sutrukdyti nenumatytam ar numatytam neteisėtų GMO plitimui gali būti nepasiekiamas tikslas. Visi požymiai yra, kad biotechnologijų pramonė tiesiog nėra tinkama užduočiai valdyti savo produktus saugiai. Yra būtinos daug atviresnės diskusijos visuomenės viduje apsispręsti, ar GMO pavojai yra priimtini apskritai.

Greenpeace pažymėjo kukurūzų lauką su klaustukais, rodančiais, kad 1 iš 200 kukurūzų gali būti genetiškai užterštas jei ES sėklų direktyvos projektas bus priimtas. © Martin Langer/Greenpeace

5. Išvados ir rekomendacijos

Nauji incidentai, užregistruoti 2006 metais, patvirtino svarbiausias pirmosios GM Taršos Registro apžvalgos išvadas. Jos yra šios:

• GM organizmų kontrolė nuo laboratorijos iki lauko yra neefektyvi ir linkusi į nesėkmę.• Šalys ir kompanijos dažnai negali sutrukdyti neteisėtiems GM derliaus pardavimams.• Jokia kontrolės sistema, fizinė ar biologinė, nėra visiškai neklystanti – žmogaus klaida visada baigsis nelaimingais atsitikimais.• Nėra jokių nepriklausomų sistemų, tinkamų aptikti ir ištirti taršai, neteisėtam paleidimui ir neigiamiems GM organizmų šalutiniams poveikiams. Nacionalinės, tarptautinės ir kolektyvinės struktūros yra nepakankamos ir todėl turbūt dauguma GM taršos incidentų yra nepastebimi ir, aišku, tik dalelė aptiktų atvejų yra publikuojama.• Šalys neįvykdo savo įsipareigojimų pagal Kartagenos protokolą dėl biosaugumo informuoti Taršos šalinimo rūmus (Clearing House) apie nelegalų kertantį sienas GMO judėjimą.• Potencialiai pavojingi genai galėtų būti įvesti į maisto grandinę ir aplinką dėl prastos kontrolės ir informacijos trūkumo dėl komercinio konfidencialumo reikalavimų.• Ekonominės taršos ir kitų incidentų kaina buvo, ir tikėtina toliau išliks didelė ateityje. Sveikatos, aplinkos ir socialinės išlaidos yra potencialiai didžiulės.

GeneWatch UK ir Greenpeace vėl mano, kad šie rezultatai reikalauja, kad vyriausybės:

• reikalautų konkrečių GMO aptikimo metodų kaip būtinos sąlygos lauko bandymams, ne tik sukomercinimui. Aptikimo metodai ir susijusių nurodymų medžiaga turi būti padaryti viešai prieinamais, kad palengvintų identifikaciją GMO ištrūkimo atveju.• skubiai priverstų vykdyti tarptautinius standartus kertančių sienas GMO krovinių identifikacijai ir dokumentacijai.• užtikrintų, kad visuomenės interesai būtų svarbesni už komercinio konfidencialumo klausimus.• nukreiptų maisto, pašarų ir sėklų importą iš didelės rizikos GM auginančių šalių įprastiniams tyrimams dėl GM taršos ir vėlesniems tyrimams.• nesuteiktų kompanijoms teisės komercializuoti GM produktus jei kompanijos yra įsitraukusios į tyčinius neteisėtus GMO paleidimus ar nepajėgia bendradarbiauti jų prevencijoje ir valdyme.• veiktų tvirtai prieš pažeidėjus, kai įvyksta neteisėtas veiksmas. Be realių ir iš anksto žinomų sankcijų prasta praktika tikėtina bus skatinama.• įpareigotų kompanijas saugoti įrašus apie jų produktų platinimą pasaulyje ir GMO įvykius ir padaryti juos visuomenei prieinamus, kad būtų sustiprintas produkto valdymas.• sustabdytų visus GM organizmų patvirtinimus ir paleidimus pagal dabartines sąlygas.

Biosaugumo protokolo ir Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalys:• įvestų nacionalines ir tarptautines taisykles, numatančias griežtą atsakomybę už žalą aplinkai, sveikatai ar ekonominius nuostolius, kurie kyla iš GM taršos ir neteisėto auginimo. Kurianti GM organizmą biotechnologijų kompanija turi būti laikoma atsakinga, jei ji negali nurodyti kitos šalies.• sukurtų nepriklausomą tarptautinę komisiją tirti GM taršai ir įgyvendinti priemones, skirtas panaikinti GM taršai.• sukurtų ir prižiūrėtų pasaulinį ir viešai prieinamą taršos atvejų, neteisėto paleidimo ir neigiamų žemės ūkio šalutinių poveikių registrą Kartagenos protokolo dėl Biosaugumo (Cartagena Protocol on Biosafety (CPB)) struktūroje.• užtikrintų, kad CPB Taršos šalinimo rūmai (Clearing House) yra išsamiai informuojami apie nelegalų kertantį sieną GMO judėjimą, kai tik jis yra aptinkamas.

kompanijos, draudimo bendrovės ir investavimo kompanijos:

• peržiūrėtų atsakomybę už GM organizmo vystymą bei pardavimą ir išsamiai nurodytų šią atsakomybę savo finansinėse ataskaitose.

6. References

1. Government of New Zealand, Ministry of Agriculture and Forestry. 2006. Inquiry into the circumstances associated with the imports of certain corn seeds in late 2006. http://www.maf.govt.nz/mafnet/publications/imported-corn-seed-report/sweetcorn-inquiry.pdf

2. Reichman, J.R., L.S. Watrud, E.H. Lee, C.A. Burdick, M.A. Bollman, M.A. Storm, G.A. King and C. Mallory-Smith. 2006. Establishment of transgenic herbicideresistant creeping bentgrass (Agrostis stolonifera L.) in nonagronomic habitats. Molecular Ecology Online Early doi:10.11/j.1365-294X.2006.03072.x.

3. European Environment Agency. 2002. Genetically modified organisms (GMOs): the significance of gene flow through pollen transfer. Environmental issue report number 28. http://reports.eea.europa.eu/environmental_issue_report_2002_28/en

4. Emberlin, J., B. Adams-Groom, and J. Tidmarsh, J. 1999. A report on the dispersal of maize pollen, A report commissioned by the Soil Association: National Pollen Research Unit, University College Worcester, UK.

5. Jones, M.D. and J.S. Brooks. 1950. Effectiveness of distance and border rows in preventing cross pollination in corn. Oklahoma Agricultural Experimental Station. Bulletin no. T-38.

6. An assessment of outcrossing in maize, relevant to the proposed decision to add GM maize variety Chardon LL to the National List. Proff of Evidence of Professor Jean Emberlin BSc (Hons), PhD, Director, National Pollen Research Unit, University College, Worcester on behalf of Friends of the Earth, October 2000.

7. Corn pollen drifts further than thought. 29 September 2003. http://www.agriculture.com/ag/story.jhtml?storyid=/templatedata/ag/story/data/agNews_50672.xml

8. Bock, A.K., K. Lheureux, M. Libeau-Dulos, H. Nilsagård, and E. Rodriguez-Cerezo. 2002. Scenarios for co-existence of genetically modified, conventional and organic crops in European agriculture. Published by the European Commission: Joint Research Centre.

9. Assemblea Pagesa, Plataforma Trangènics Fora!, Greenpeace Spain. 2006. La imposible coexistencia. www.greenpeace.org/espana/campaigns/transgenicos/imposible-coexistencia

10. U.S. Food and Drug Administration. 2006. Statement on report of bioengineered rice in the food supply, August. http://www.cfsan.fda.gov/~lrd/biorice.html.

11. European Commission Rapid Alert System for Food and Feed (RASFF). http://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/index_en.htm

12. Greenpeace Press Release, October 10, 2006. GE technology out of control: Greenpeace discovers contamination from Bayer’s genetically engineered rice in Middle East http://www.greenpeace.org/international/press/releases/getechnology-out-of-control.

13. Greenpeace Southeast Asia Press Release, November 28, 2006. GMO rice contamination found in the Philippines. Thailand, Vietnam slam doors against GE rice as contamination spreads further. http://www.greenpeace.org/seasia/en/news/gmo-rice-contamination-found-i.

14. Friends of the Earth, Nigeria, Press Release, November 24, 2006. West Africa contaminated by US GM Rice http://www.eraction.org/index.php?option=com_content&task=view&id=27

15. Ban is slapped on rice imports. The Moscow Times. December 5, 2006. http://www.themoscowtimes.com/stories/2006/12/05/001.html

16. Japan suspends US long-grain rice imports. Dow Jones, August 20th, 2006. http://www.easybourse.com/Website/dynamic/News.php?NewsID=44088&lang=fra&New

17. European Commission Press Release, August 23, 2006. Commission requires certification of US rice exports to stop unauthorised GMO entering the EU. http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/06/1120&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en.

18. U.S. rice dives as GMO issue stirs export fears source. Reuters. August 22, 2006.19. European Commission Press Release, October 19, 2006. GM rice: Commission to propose strict counter testing

of US rice imports. http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/06/1437&forma%20t=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en.

20. Bayer CropScience Press Release, August 18, 2006. Bayer CropScience comments on the identification of traces of biotechnology rice in U.S. rice samples. http://www.bayercropscience.com/bayer/cropscience/cscms.nsf/id/20060819_EN?open&ccm=400.

21. Greenpeace International 2006. Health risks: Bayer’s genetically engineered Liberty Link (LL) RICE601. http://www.greenpeace.org/international/press/reports/health-risks-bayer-s-genetica

22. European Food Safety Authority Press Release, September 19, 2006. EFSA’s GMO Panel provides reply to European Commission request on GM rice LLRICE601. http://www.efsa.europa.eu/en/press_room/press_release/llrice601.html.

23. US Department of Agriculture, Animal and Plant Health Inspection Service. 2006. Finding of no significant impact. Extension of non-regulated status to rice line LLRICE601. http://www.aphis.usda.gov/brs/aphisdocs/06_23401p_ea.pdf

24. Center for Food Safety Press Release November 24, 2006. USDA gives rubberstamp market approval to genetically engineered rice contaminating food supply. http://www.centerforfoodsafety.org/LL601_DeregDecision_PR11_24_06.cfm

25. Bennett, D. 2007. 2006 rice review and a 2007 clean-up. Delta Farm Press 2 February. http://deltafarmpress.com/news/070202-gmo-cleanup/index1.html; Cole, N. 2007. Modified rice seen in second seed type – Clearfield samples positive, board says. Arkansas Democrat Gazette 26 January.

26. Ledford, H. 2007. Out of bounds. Nature 445:132-133.27. Bayer CropScience Press Release, September 19, 2006. Comments of Bayer CropScience on LLRICE601 as of

September 19, 2006 http://www.bayercropscience.com/bayer/cropscience/cscms.nsf/id/20061004_EN?open&ccm=400

28. U.S. rice industry recommendations to reestablish supply and marketability of U.S. rice. December 6, 2006. http://www.usarice.com/industry/communication/SeedRecs.pdf.

29. Robinson, E. 2006. Federation, seedsmen disagree over LL testing plan. Delta Farm Press 22 December. http://deltafarmpress.com/news_archive/061222-rice-testing/.

30. US Department of Agriculture. 2005. Audit Report. Animal and Plant Health Inspection Service controls over issuance of genetically engineered organism release permits. Audit 50601-8-Te. http://www.usda.gov/oig/webdocs/50601-08-TE.pdf

31. EU rapid alert for food and feed, week 39 2006. see: http://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/index_en.htm32. See press release of Japanese Ministry of Health, Labour and Welfare:

http://www.mhlw.go.jp/houdou/2007/01/h0126-3.html and update http://www.mhlw.go.jp/houdou/2007/02/h0201-3.html

33. US rice farmers sue Bayer CropScience over GM rice. Reuters, August 28, 2006. http://today.reuters.com/News/CrisesArticle.aspx?storyId=N8S372113

34. Greenpeace Press Release 29th September 2006. World’s largest rice company halts all imports from USA. http://www.greenpeace.org/international/press/releases/world-s-largest-rice-company-h

35. See e.g., Gene-altered profit-killer. Washington Post, September 21, 2006. http://www.washingtonpost.com/wpdyn/content/article/2006/09/20/AR2006092001903.html; Illegal rice recalled. Aftenposten, Norway, September 28, 2006.http://www.aftenposten.no/english/local/article1475411.ece

1 Priedas. Incidentai, įtraukti į GM Taršos Registrą 2006 m.

1. Brazil - Syngenta conducts illegal trial with GM soybeansThe agrochemical company, Syngenta, planted a trial plot of around 12 hectares of GM soya in a buffer zone around the Iguacu Falls World Heritage Site, southern Brazil. Brazilian legislation prohibits the release of GM organisms in protected areas and their surroundings. The plantings were about 4 miles (6 km) from the park, while the allowed distance is 6 miles (10 km).http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=123&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

2. Brazil – illegal Roundup Ready cotton grown on 16,000 hectaresAround 16,000 hectares (39,500 acres) of Monsanto’s Roundup Ready Flex cotton have been found growing illegally in Brazil. The GM cotton is tolerant to Monsanto’s herbicide, Roundup, but is not licensed for growing. The Brazilian National Biosecurity Commission (CTNBi0) has recommended that the fields of illegal GM cotton in the states of Minas Gerais, Mato Grosso, Mato Grosso do Sul, Bahia and Goias, be destroyed and that cotton should not be grown on the land in the following season. Fines and even imprisonment are possible and hearings are being conducted to determine what action should be taken.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=131&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

3. Bulgaria – unlabelled GM food products on saleSampling of foods in Bulgaria, revealed the presence of GM soya and maize in chocolate waffles, and other soya and maize products. Bulgarian law requires GM foods to have a licence before being sold and no certificates have yet been given for GM soya or maize.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=140&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

4. China – Heinz baby food contains illegal GM riceTests of nineteen foods collected in supermarkets in Beijing, China, revealed unapproved GM rice in one product, Heinz Baby Rice Cereal. The tests were conducted for Greenpeace by an independent laboratory, and revealed the presence of a Bt toxin gene which makes GM rice resistant to insects.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=119&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

5. China – GM papaya seedlings distributed to farmers in Hong KongGreenpeace have discovered that genetically modified papaya seedlings were distributed to farmers in Hong Kong by the Government. The farmers, including organic farmers, who received the seedlings in early 2005 did not know they were GM until they received letters from the Government in December 2005 and early 2006 saying that they might be. No GM papaya is licensed for marketing in China. Some of the fruit have already been sold in markets. Although the exact nature of the genetic modification of the papaya is not known, laboratory analysis of suspect plants conducted for Greenpeace has identified DNA sequences associated with GM.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=118&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

6. Europe – rice contamination in products imported from ChinaAn investigation by Greenpeace and Friends of the Earth has found contamination of rice food products imported from China. Rice products in the UK, France and Germany bought from Chinese specialty stores were found to contain the Cry1Ac toxin gene from Bacillus thuringiensis introduced into the rice to make it resistant to certain insect pests. The GM rice has been grown experimentally in China but has not been given approval for commercial growing or food use. The GM rice has caused other contamination incidents, including of Heinz baby food purchased in China.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=136&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

7. France – second illegal variety GM rice identified in US importsIn October 2006, French authorities announced that they had found Bayer’s GM LLRICE62 in rice imports from the USA. This variety of GM rice does not have approval in Europe and is not reported to be grown commercially in the USA even though it has approval there. LL62 rice is genetically modified to tolerate Bayer’s herbicide, glufosinate (Liberty).http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=138&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

8. France – one quarter of maize seed imports have GMO contaminationAccording to the French newspaper, Le Monde, sampling of maize seed imported into France during 2005 showed that 24.2% of batches contained traces of GMOs. The study by the Direction Générale de l’Alimentation, a section of the Ministry of Agriculture, also found that two thirds of the positive samples (25 of 39) contained GMOs not licensed for release in Europe. Levels of contamination were below 0.1%in all but 4 of the samples. In a similar study in 2004, 35% of maize seed samples contained GM contamination.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=137&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

9. Germany - feed GM contamination findings 2004-2005In 2006, the European Commission examined the testing of seed for GM contamination in Germany during 2004 and 2005. The Commission reported that of 996 samples of animal feed (containing soybean, oilseed rape or maize), that had been tested in 2004, 33 feed samples had GM contamination and were not correctly labelled. In 2005, 632 samples of feed were investigated, and 24 were contaminated and not correctly labelled. Exact details of the GM events involved in the ‘non-compliant’ samples was not revealed, but Starlink maize (Event: CBH-351) was detected in 2005.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=144&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

10. Germany - food GM contamination findings 2004-2005In 2006, the European Commission examined the testing of food for GM contamination that had taken place in Germany during 2004 and 2005. The Commission reported that of 5438 samples of food that had been tested in 2004, sixty seven were contaminated and not correctly labelled. In 2005, 6110 samples of foods were investigated, and sixty were contaminated and not correctly labelled. Exact details of the GM events involved in the ‘non-compliant’ samples was not revealed although they included GM papaya, GM maize and soya.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=143&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

11. Germany - seed GM contamination findings 2004-2005In 2006, the European Commission examined the testing of seed for GM contamination that had taken place in Germany during 2004 and 2005. The Commission reported that of 717 samples of seed (maize and oilseed rape), that had been tested in 2004, one seed sample was contaminated and not correctly labelled. In 2005, 771 samples of seed were investigated, and three were contaminated and not correctly labelled. Exact details of the GM events involved in the ‘non-compliant’ samples was not revealed.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=142&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=

12. Hungary - canned meat products found containing GM soyaTests conducted by the National Food Safety and Nutrition Science Institute for Greenpeace found canned meat products being sold unlabelled that contained more than 3% of GM soya protein. Products which contain more than 0.9% GM contamination should be labeled according to national laws. The supermarkets, Lidl and Tesco, said they would remove the products from their shelves.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=124&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

13. Japan - GM fish sold in pet shopsOn February 3 2006, the Japanese Ministry of the Environment and Minsitry of Agriculture, Fisheries and Food announced a recall on unapproved GM killifish (medaka), known as ‘Night Pearl’ that was developed in Taiwan and imported into Japan. According to the press release, a distributor in Hyogo Prefecture imported 800 GM killifish that were distributed to 12 different pet shops in several locations. The government released a list of shops, and asked consumers to return the GM killifish to the shops, without releasing them into rivers.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=121&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

14. Japan - GM soya found in organic and conventional tofu productsThe Japanese group ‘No GMO Campaign’ tested supermarket products for the presence of GM soya. Eighteen of 44 samples (40.9%) tested positive for GM soy. Thirty per cent (3 of 10 samples) of the organic tofu tested and labelled as ‘made from 100% domestic Japanese soy’ even though GM soya is not grown in Japan. Fifty seven per cent (4 of 7 samples) labelled ‘made from organic soy’ also tested positive for GM soy. These are likely to have been made from imported soya although the source was not given.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=120&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

15. Korea – organic soybean milk has GM contaminationTesting conducted in 2005 by the Korea Food and Drug Administration (KFDA) and the National Agricultural Products Quality Management Service (NAQS) found GM contamination in four brands of organic soybean milk and formula.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=125&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

16. Mexico – Monsanto plants GM cotton illegallyIn contravention of their permit, Monsanto planted around 100 hectares of GM cotton in the northern Mexican state of Sonora, according to the Ministry of the Environment. Monsanto did have a permit for growing in other areas of Sonora, but not in the location where the GM cotton was being grown. The cotton has been modified to be herbicide tolerant and insect resistant.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=128&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

17. New Zealand - GM sweet corn import bungleThe New Zealand Ministry of Agriculture and Forestry is investigating how sweet corn seed from the USA was incorrectly given approval as non-GM when there was GM contamination. Originally the mistake which occurred in October and November 2006, was thought to involve 1,800 Kgs of seed, but the estimate has now risen to 4,420kg. Sweet corn crops in Gisborne and Hawkes Bay regions will be destroyed. The varieties of sweet corn affected are produced by Syngenta but details of the actual GM construct involved in the contamination is not available.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=141&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

18. Philippines - farmers lured into planting Bt maizeFilipino farmers in the province of Oriental Mindoro, the Philippines, have been misled into planting GM Bt maize. The province of Oriental Mindoro has banned GMO crops and set its path towards becoming the capital of organic farming in the Philippines. Witnesses asserted that Monsanto’s local agent had been luring farmers with generous loans to plant what was claimed to be conventional hybrid corn. Laboratory tests later confirmed, however, that the maize crop was actually GM Bt maize.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=130&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

19. Romania – unlabelled GM soya in food productsAccording to Romanian law introduced in June 2006, products containing more that 0.9% GM content should be labelled. Investigations by Greenpeace, have found between 61.2% and 97.3% GM soya in food products but these were not labelled.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=139&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

20. Slovenia - GM maize contamination reportedThe minutes of the UK’s advisory committee on releases of genetically modified organisms reported that: “...[the] 2001/18 Competent Authorities have had a notification from the European Commission of contamination of seed lots in Slovenia with two GMOS, MON810 and Bt11. Bt11 does not have authorisation for cultivation, indicating that the traceability and labelling trail was not adequate”.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=132&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=1

21. South Africa – food products contaminated with GMA study by researchers at the University of the Free State, Bloemfontein, has detected GM soya and maize in food products labelled as ‘non-GM’, ‘GMOfree’ and ‘organic’. A total of 58 foods were tested and GM detected (using the presence of the 35S CaMV sequence as an identifier) in 76%. Of soy products, 90% contained GM and of maize products, 61% contained GM. The level of GM was not determined.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=117&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=2

22. USA - environmental rules broken in allowing trials with GM crops producing drugsA judge has ruled that the US Department of Agriculture was ‘arbitrary and capricious’ because it did not conduct environmental studies or explain why they were not necessary before issuing permits for experimental trials with GM crops modified to produce drugs.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=134&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=2

23. USA - experimental GM grass escapes to the wildScientists from the US Environmental Protection Agency have identified the escape of GM herbicide tolerant bentgrass from an experimental site in Oregon. The GM grass has spread through pollination of non-GM plants, and by seed movement. The furthest distance that GM grass was detected to have spread was 3.8 kilometers. The GM grass is tolerant to the herbicide, glyphosate (Roundup) and is made by the Monsanto subsidiary, Scotts. The GM grass is intended to be used on golf courses and in gardens to make weed control easier. It is not yet approved for commercialisation.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=133&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page=2

24. USA - long-grain rice contaminated with unapproved GM varietyOn 18th August, the US Secretary for Agriculture announced that Bayer CropScience had reported that rice from the 2005 crop being sold commercially in the USA had been found to be contaminated with a GM variety, LLRICE601, that is not approved for growing and consumption. The rice is genetically modified tobe tolerant to the herbicide, glufosinate (trade name: Liberty), but development of the LL601 variety was ended in 2001. Two other varieties of glufosinate tolerant rice, LLRICE62 and LLRICE06, are approved in the USA but are not being grown commercially.http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=135&reg=0&inc=0&con=0&cof=0&year=2006&handle2_page

Versta iš http://www.genewatch.org/uploads/f03c6d66a9b354535738483c1c3d49e4/gm_contamination_report_2006.pdf

© GeneWatch UK (http://www.genewatch.org) ir © Greenpeace (http://www.greenpeace.org)