GK20100625

Gimtasis kraštasSavaitraštis visai Lietuvai. 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Nacionaliniai Irano oreivystės ypatumai

Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 birþelio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraðtas5 psl.

Baido neti kėjimas valstybe

Virginija MAČĖNAITĖ

Prognozuojama, kad šiemet „Sod ros“ išmokos viršys pajamas 3 milijardais litų. Bandydama užlo-pyti šią atsivėrusią fi nansinę skylę, Vyriausybė vėl nusitaikė į jautriau-sias socialines grupes – mamas ir pensininkus.

Iš duobės kažkaip išlipti reikia, tačiau ar ti krai reikėjo imti s tokių skaudžių, žmones į visišką skurdą stumiančių priemonių?

Valdanti esiems priminta Konsti tucija

„Taip ir nepriėmę pensijų kom-pensavimo mechanizmo valdantieji ir vėl atima. Atima motinystės iš-mokas, tolindami pensinį amžių at-ima galimybę ilgiau džiaugtis sena-tve, pratęsdami sumažintų įmokų

mokėjimą į privačius pensijų fon-dus faktiškai sumažina pensijas“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniū-nas Vytautas Gapšys.

Jo nuomone, kol nėra sukurtas adekvatus sumažintų pensijų kom-pensavimo mechanizmas, patį pen-

sijų mažinimą galima laikyti anti-konstituciniu, tačiau valdančiajai koalicijai tai nė motais.

„Atrodo, kad jie gyvena ne pagal šalies Konstituciją, o tik pagal tuos įstatymus, kuriems patys pritaria“, – sako V. Gapšys.

Atsilieps gimstamumui

Seimui patvirtinus Vyriausybės siū-lomus pakeitimus, nuo kitų metų liepos 1-osios išmokų „lubos“ nukris iki 2,5 DPD, o tai sudarytų vos 2 925 litus.

Nukelta į 2 psl.

Albinas ČAPLIKAS

Premjeras Andrius Kubilius nese-niai pareiškė: kontrabandines pre-kes perkantys gyventojai tegul ne-kalti na Vyriausybės dėl mokesčių didinimo ar socialinių išmokų maži-nimo. Patys kalti . Tačiau premjeras apsimeta matanti s ti k pasekmes. Kontrabanda ir šešėlinė ekonomi-ka yra lyg valstybę ėdančios rūdys, tačiau jų šalinti neskubama, nors tai papildytų šalies biudžetą 25–30 milijardų litų.

Karpyti išlaidas paprasčiau

Praėjusiais metais net 40 proc. ša-lies gyventojų yra gavę šešėlinių pa-jamų (atlyginimai vokelyje, iš verslo neturint verslo liudijimo ar individua-lios veiklos pažymėjimo, iš nelegalios prekybos cigaretėmis, degalais ar al-koholiu). Net 37 proc. ūkio vienetų pernai bent dalį savo veiklos vykdė šešėlyje. Tačiau Vyriausybės, atrodo, tai nejaudina. Juk kur kas paprasčiau karpyti išmokas.

Kas iš šešėlio ištrauks milijardus?

Kodėl emigrantai negrįžta namo? Todėl, kad čia jų niekas nelaukia. Ką sava šalis gali pasiūlyti atgal sugrįžusiems piliečiams?

Taupo ne atostogoms, o juodai dienai

Valdanti eji nusprendė dar labiau apkarpyti moti nystės išmokas, tolinti pensinį amžių ir pratęsti sumažintų įmokų mokėjimus į privačius pensijų fondus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka



Nuolati nis valdžios pajamų rezervas – pensininkai ir vaikai

Vida TAVORIENĖ

Ekonomikos sunkmeti s ir neti kru-mas dėl ateiti es verčia gyventojus taupyti , atsisakyti įprasto vasaros poilsio, tenkinti s atostogomis na-muose bei sodų bendrijose. Kai kas jau net pamiršo, kaip atrodo jūra.

Į užsienį – ne poilsiauti , o dirbti

Rokiškio rajono Juodupės mies-telio seniūnė Liucija Bliūdžiuvienė tvirtino, kad miestelėnai jau pamir-šo jūrą. Anot jos, žmonės dažniau prie Baltijos jūros ilsėjosi, kai fabri-kas ten turėjo poilsines. Dabar reta

šeima gali leisti sau tokias atostogas.„Seniūnijoje – beveik 4 000 gyven-tojų, iš jų apie 1 200 – pensininkai, kuriems gerokai apkarpytos pensijos, 400 gimnazistų, dar darželinukai, o beveik visi kiti – darbingo amžiaus bedarbiai.

Dauguma Lietuvos gyventojų priversti pamiršti turiningą poilsį ir atostogas, ti k didesnes pajamas gaunantys miesti ečiai nuo krizės dar bėga į šiltesnius kraštus.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 3 psl.

Ar įmanoma pamatyti Iraną iš oro baliono? „Ir aš nepati kėčiau, jeigu nebūčiau pakilęs“, – pritariamai galva linksi pilotas Aurimas Vengrys. 12 psl.

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 182

Daugiau kaip 800 šeimų šelpiamos maisto produktais. Tad apie kokį poil-sį galima kalbėti? Žmonės taupo duo-nai!“ – apgailestavo L.Bliūdžiuvienė.

Anot seniūnės, nemažai Juodupės gyventojų išvyksta į užsienį, tačiau ne poilsiauti, o lenkti nugarų svetimo-se šalyse.

„Palūšėje“ tuščia

„Prastos nuotaikos – pas mus tuš-čia. Kaimo turizmo sodybų savininkai taip pat skundžiasi, kad nėra poilsiau-tojų. Šių metų birželis prastesnis nei pernykštis. Anksčiau pirmąjį vasaros mėnesį pas mus nuolat šurmuliuoda-vo moksleiviai, o dabar jų labai mažai. Kasdien atvažiuodavo po 3–4 moks-leivių grupes, dabar geriausiu atveju per savaitę užsuka 2 autobusai. Šiemet birželį tebuvo 6 moksleivių grupės. O išankstinių užsakymų jau neturime“, – skundėsi Aukštaitijos nacionaliniame parke įsikūrusio turizmo centro „Pa-lūšė“ administratorė Rasa.

Centro atstovės teigimu, apytuštis ir „Palūšės“ kempingas, į kurį užsukdavo ratuoti užsieniečiai. „Jie važinėja, bet, matyt, randa kur pigiau apsistoti nak-čiai. Ir kiti poilsiautojai ieško pigesnių vietų“, – apgailestavo administratorė. Šiemet mažiau lankytojų sulaukia ir Ignalinos turizmo informacijos cen-tras. Anot centro vadybininkės Nerin-gos Gecevičiūtės, dauguma lankytojų – užsieniečiai, daugiausia vokiečiai.

Populiarėja savaitgalinis turizmas

Pasak Ignalinos turizmo in-formacijos centro vadybininkės

N.Gecevičiūtės, vieni pagrindinių Aukštaitijos nacionalinio parko trau-kos centrų – vandens turizmo objek-tai. „Šiam verslui, atrodo, geriau se-kasi nei kaimo turizmo sodyboms, kurių Ignalinos rajone gana daug – daugiausia Lietuvoje. Dėl išaugusios konkurencijos nemažai jų nesulaukia pakankamai poilsiautojų“, – aiškino vadybininkė. Anot jos, vandens tu-rizmas gana populiarus savaitgaliais. Žmonės pamėgo pramogauti didelė-mis grupėmis.

Kaimo turizmo sodybose – nuosmukis

Statistikos departamento duo-menimis, 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi apie 23 proc. mažiau poilsiau-tojų. Pasak Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovės Reginos Sirusie-nės-Lamauskienės, šiemet numato-mas dar didesnis kaimo turizmo pas-laugų nuosmukis – iki 30 proc.

„Į kaimo turizmo sodybas daž-niausiai atvykdavo vidutines ar kiek mažesnes pajamas gaunantys mies-tiečiai. Dabar 15–18 proc. jų liko be darbo, tad sumažėjo ir poilsiautojų“, –

aiškino R.Sirusienė-Lamauskienė.„Pastebima, kad lietuvių šeimos

dažniausiai renkasi ramų poilsį, o jau-nimas iki 30 metų nori pramogų“, – sakė Lietuvos kaimo turizmo asoci-acijos vadovė.

Daugiau šurmulio Lietuvos pajū-rio kurorte – Palangoje. Pasak Palan-gos turizmo centro direktorės pava-duotojos Egidijos Smilingienės, jau dabar viešbučiai ir kavinės netuščios, ypač savaitgaliais.

Gyvenimo sąlygos ir kainos pa-jūrio kurorte labai įvairios – nuo ke-

liasdešimt litų privačiuose būstuose iki tūkstantinių sumų prabangiuose viešbučiuose.

„Viešbučiai ir kavinės dirba. Žie-mą kainos buvo nedidelės. Stengia-masi suteikti mažiau paslaugų, bet nekelti klientams kainų. Didžiausią įtaką viešbučiams ir kitoms apgy-vendinimo įmonėms turi padidėjęs PVM – nuo 5 iki 21 procentų“, – aiš-kino E.Smilingienė.

Pailsėti nuo krizės – į pietus

„Birželį turime tikrai nemažai už-sakymų. Gerus viešbučius žmonės už-sisakė dar vasario mėnesį“, – tvirti-no UAB „Neoturas“ direktorė Daiva Laivienė.

„Perkamoji galia sumažėjusi. Anksčiau žmonės skirdavo 2 tūks-tančius litų ir daugiau, dabar daž-niausiai prašo kelionių, kurių kaina būtų apie 1 500 litų. Taip pat laukia-ma pigesnių paskutinės minutės pa-siūlymų, – aiškino D.Laivienė. – Da-bar žmonės nori ramiai pailsėti prie šiltos jūros. Manau, tai skatina noras pabėgti nuo krizės aidų. Išvažiavus labiau pasimiršta kasdieniai rūpes-čiai“, – samprotavo D.Laivienė.

Aktualijos

Vaikus auginantys gyventojai galės rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės atostogas. Pirmuoju atveju „Sodra“ mokės 100 proc. buvusių pa-jamų, antruoju – iki vaikui sueis vieni bus mokama 70 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – tik 40 proc. buvusio at-lyginimo dydžio išmoka.

Pasak Vytauto Gapšio, tokiu elge-siu Vyriausybė tik dar kartą apgau-na jau prieš tai nuskriaustus tėvelius: „Dabar yra sudėtinga ekonominė si-tuacija, todėl privalome išsaugoti di-desnes garantijas motinoms. Juolab kad jau vieną kartą joms išmokas su-mažinome, o dabar dar sykį. Tai tikra tėvelių apgavystė! Galiausiai Vyriau-sybė turi suvokti natūralų dalyką, kad pagrindinis valstybės išteklius – žmo-nės, šeima. Jeigu motina nori gimdyti, tai valstybė turi sudaryti sąlygas, kad jai būtų kuo mažiau kliūčių. “

Galės ir užsidirbti ?

Jei Seimas pritars, tik antrais vaiko auginimo metais pašalpas gaunantys tėvai galės papildomai užsidirbti, o pašalpa ir toliau bus mokama.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas jau da-bar sako, kad dėl teisės tėveliams dirb-

ti ir gauti pajamų parlamente gali kilti ginčų, nes siūloma skirtinga išmokų tvarka pirmais ir antrais tėvystės atos-togų metais. Be to, parlamentaras siū-lo mokėti pašalpą proporcingai dirb-tam laikui: „Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba pusę savaitės, tai tik už tas die-nas jis ir turėtų negauti vaiko priežiū-ros pašalpos. Kiek jis beuždirbtų, nuo tos sumos turėtų sumokėti mokesčius, nes dabartinė tvarka skatina žmones slėpti pajamas, nesumokėti mokes-čių“, – kalbėjo parlamentaras.

V.Gapšys apskritai neįžvelgia kliū-čių leisti tėvams dirbti ir pirmus vaiko

auginimo metus: „Juk yra tokių darbų, kuriuos tėvai galėtų dirbti namuose ir prižiūrėti vaiką“, – tikino opozici-jos lyderis.

Pensininkai – Lietuvai, jaunimas – užsieniui

„Tokia ta mūsų Vyriausybė. Nori, kad pensininkai dirbtų, o motinos ne“, – išgirdęs klausimą, ką mano apie pensinio amžiaus tolinimą, nusijuokė V.Gapšys. Ministrų kabinetas siūlo tai pradėti daryti nuo 2012-ųjų kas-met pridedant po 4 mėn. moterims ir

2 mėn. vyrams. Tokiu būdu 2026 m. pensininkai į pensiją išeitų 65 metų amžiaus. Maža to, siūloma ir toliau palikti galioti dar pernai pavasarį iki 2 proc. sumažintas įmokas į privačius pensijų fondus tol, kol nebus įveikti ekonominiai ir fi nansiniai sunkumai. Opozicijos įsitikinimu, tai ne kas kita, kaip apgaudinėjimas, o pensinio am-žiaus tolinimas – papildomų socialinių problemų kūrimas: „Pailginus darbinį amžių bus taip, kad pensininkai už-ims darbo vietas, o jauni žmonės sėk-mingai augins nedarbą. Dar daugiau: pritarus šiam siūlymui, darbingiausi Lietuvos žmonės dirbs Didžiajai Bri-tanijai, Airijai, o tie žmonės, kurie jau galėtų išeiti į užtarnautą poilsį, lenks nugarą Lietuvoje“, – piktinosi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Gresia neramumai

Taikydama visas taupymo prie-mones, Vyriausybė siekia per dvejus metus sumažinti biudžeto defi citą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto ri-bos. Valdžios skaičiavimais, bendras efektas gali siekti 1,3–1,5 milijar-do litų. „Mūsų planas – iš 4,5 mlrd. sutaupyti apie 2 mlrd. Kiti 2 mlrd., tikime, gali ateiti iš atsigaunan-čios ekonomikos“, – nuolat kartoja A.Kubilius.

„Nematau jokio realaus šanso net sudėjus visas Vyriausybės patvirtintas taupymo priemones išgelbėti „Sodrą“. Greičiau bus pridaryta daugiau so-cialinių problemų, atsiras socialinių įtampų ir, neduok Dieve, dar kils ne-ramumų. Vyriausybė nuolat žengia neapgalvotus žingsnius, nepasitarusi bando iškišti nelogiškus projektus. O visuomenės pakantumas šiai Vyriau-sybės politikai kiekvieną dieną sen-ka“, – pabrėžė V.Gapšys.

Anot jo, esama kitų rezervų, iš ku-rių būtų galima paimti reikiamus 2 milijardus litų. Gal net visiškai būtų galima neliesti socialinių garantijų, pavyzdžiui, galima sutvarkyti energe-tikos sektorių, mažmeninę prekybą ir kitas sritis. Socialinių mokslų daktaro ekonomisto Romo Lazutkos nuomo-ne, tėvystės išmokas galima mažinti, tačiau negalima liesti bendros para-mos šeimai, kuri suteikiama iš valsty-bės biudžeto per paslaugas, per vaiko pinigus ir pan.

Žiūrint į tolimą ateitį, pensinį amžių tolinti visgi reikėtų, bet ne per krizę. Tam reikalingos kompleksinės priemonės, o pirmiausia – pagyvenu-siems žmonėms draugiškesnės darbo rinkos. Šiuo metu Lietuvoje ir taip vyresnio amžiaus dirbančių žmonių vidurkis yra didesnis nei Europos Są-jungoje, todėl visiems vienodai tolinti pensinį amžių yra rizikinga. Pensi-jų sistemos fi nansavimo problemos sprendimas – mažinti emigraciją ir sudaryti sąlygas žmonėms dirbti čia. Taigi pagrindinis Vyriausybės siekis turėtų būti, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių dirbtų ir mokėtų mokesčius.

Gegužės mėnesį devyni iš de-šimti es – 89 proc. – Lietuvos gy-ventojų manė, kad reikalai Lietu-voje pastaruoju metu blogėja. Tik vienas iš dešimti es – 10 proc. – vie-šosios nuomonės apklausos daly-vių atsakė, kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę.

Rinkos ir viešosios nuomonės ty-rimų kompanijos „Balti jos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 26–31 dienomis atliktos ap-klausos duomenimis, per mėnesį nuo balandžio apklausos padėti es šalyje verti nimas nepakito. Palyginti su si-tuacija prieš metus – 2009 metų ge-gužę, šis verti nimas pagerėjo 4 pro-centi niais punktais.Kad reikalai šaly-je pastaruoju metu po truputį gerė-ja, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dešiniųjų politi -nių pažiūrų respondentai bei ti e, ku-rių šeimos mėnesio pajamos yra di-džiausios – per 2 000 Lt. Toje pačioje apklausoje gegužę verti ndami demo-krati jos situaciją Lietuvoje septyni iš dešimti es – 72 proc. – suaugusių ša-lies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokrati ja. Penk-tadalis – 20 proc. – teigė esą paten-kinti demokrati jos veikimu. 8 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

GK, Eltos inf.

Taupo ne atostogoms, o juodai dienai


Nuolati nis valdžios pajamų rezervas – pensininkai ir vaikaiAtkelta iš 1 psl.

„Prastos nuotaikos – pas mus tuščia. Kaimo turizmo sodybų savininkai skundžiasi, kad nėra poilsiautojų“.


Atkelta iš 1 psl.

Gyventojai situaciją šalyje verti na blogai


Gimtasis kraštas2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18 3Aktualijos

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060Žurnalistai:Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtasUAB „Valsti ečių laikrašti s“ leidinys

Prokurorai mėto karštą bulvę

Valenti nas Mazuronis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas

Nežinau, ką ten reikės tobulinti, gal didesni Statuto žinovai pasakys. O generalinio prokuroro argumentai dėl K.Uokos ir P.Gražulio labai silpni. Jų nusižengimai viešajai tvarkai buvo tiriami, ir administracinė byla atiduo-ta į teismą. Jei iš tikrųjų prokuratūrai atrodo, kad čia gali būti ir baudžia-mojo nusikaltimo požymių, tai niekas netrukdo juos apklausti kaip specia-lius liudytojus, surinkti įtikinamą me-džiagą ir tada atėjus į Seimą pateikti normalius argumentus. Dabar įspūdis toks: nenorėdami priiminėti sprendi-mų teismai numeta tyrimą atgal po-licijai, policija permeta prokuratūrai, o prokuratūra, nežinodama ką dary-ti, bando kaip karštą bulvę permes-ti Seimui. Manau, kad bulvės mėtyti nereikia. Čia vyksta tam tikras politi-kavimas bandant įtraukti visą Seimą į nesibaigiančias diskusijas. P.Gražuliui ir K.Uokai nepatinka agresyviai pro-paguojamas lytinio gyvenimo būdas. Gal jie aštrokai tą nuomonę išreiškė, bet sodinti į kalėjimą ar gąsdinti tuo – ne tas kelias. Manau, kad daugumos Lietuvos piliečių nuomonė tokia pat.

Dėl R.Žilinsko kitas klausimas. Aš balsavau už jo neliečiamumo atėmi-mą, kai pirmą kartą prokuroras prašė. Ir tada neliečiamybė jam buvo atim-ta. Niekas netrukdė nei prokuratū-rai, nei teismams daugiau negu per metus klausimą išspręsti. Pagal Bau-džiamąjį kodeksą teismas pripažino R.Žilinską nekaltu, o dabar vėl iš nau-jo spręs, gal administracinį pažeidimą padarė. Tampo be galo. Todėl antrą-kart balsavau prieš R.Žilinsko laisvės suvaržymą.

Pražangos be politi nio pamušalo

Kęstuti s Masiulis, Seimo Tėvy-nės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Aš linkęs vadovautis principu: jeigu prokurorai kreipiasi dėl pažei-dimo, kuris numato galimą Seimo nario laisvės suvaržymą, Seimas tu-rėtų apsispręsti įvertindamas tik vie-ną aplinkybę: ar nėra tame prašy-me kokio nors politinio pamušalo, ar byla nėra „politiškai pagaminta“. Seimo narys turi būti toks pat kaip ir bet kuris kitas pilietis. Priešingu atveju galioja dvigubi standartai – pi-liečiams negalima pažeisti įstatymo, o Seimo nariui galima.

Įsivaizduokite, žmogus pasiima savo draugo policininko dokumen-tus, uniformą ir eina žaisti kelių poli-cininką: stabdo, skiria baudas, suimi-nėja su svetimus įgaliojimais. Seimo nario darbas nė kiek ne mažiau at-sakingas negu policininko. Jei mes tada neleidome pradėti ikiteisminio tyrimo, tai šiame kontekste Seimo nariams galima leisti beveik viską: girtiems važinėti, chuliganiškai elg-tis, šokti per policijos užtvaras.

Aišku, kad kiekvienas nusižen-gęs politikas jam keliamus teisinius įtarimus vadins politiniu susidoroji-mu. A.Sacharukas taip sakė, nuteis-tas Artūras Zuokas tuo mojavo, Vik-toras Uspaskichas irgi į Maskvą bėgo tik dėl politinio persekiojimo. Bet ar mes tikime tuo? Gal ne K.Uoka su P.Gražuliu stumdė policininkus, o kokie kiti į juos panašūs? Vienu, an-tru ir trečiu atveju jų poelgiai nusta-tyti. Gal tik dėl R.Žilinsko gali būti abejonių, ten įkalčiai tik policinin-ko parodymais remiasi. O dėl visų kitų – ką ten abejoti. Kur čia politi-nis pamušalas?

Ant politi nių svarstyklių

Generalinis prokuroras Darius Valys paprašė Seimo ati mti Petro Gra-žulio ir Kazimiero Uokos teisinę neliečiamybę dėl sukeltų neramumų per seksualinių mažumų eitynes. D.Valys prašė ati mti neliečiamybę ir iš Roko Žilinsko, kuris dar prieš tapdamas Seimo nariu įsivėlė į konfl ik-tą su policininkais. Tačiau Seimas nepritarė net siūlymui sudaryti laiki-nąją komisiją, kuri spręstų parlamentarų laisvės apribojimo klausimą. Projektai ati duoti tobulinti .

Seimo nariai neliečiami?

Lietuvos laisvosios rinkos insti-tuto (LLRI) ekspertas Vytautas Žu-kauskas sako, kad 2010-aisiais ši dalis gali padidėti net iki 42 proc. Instituto duomenimis, 2009 m. šešėlinė ekono-mika Lietuvoje sudarė apie 24 proc., o šįmet padidės iki 27 proc. BVP. Taigi šešėlyje sukasi apie 30 mlrd. Lt.

Kontrabandos apimtis pavojingai auga. Statistikos departamento duo-menimis, pernai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui vidutiniškai teko 47 legaliai parduoti cigarečių pakeliai, užpernai – 71, o 2002 m. – net 80. Taigi kontrabanda per pas-taruosius metus išaugo daugiau nei pusantro karto.

Mažai paramos, daug biurokrati zmo

VšĮ Kėdainių verslo informaci-jos centro direktorės Dainos Balase-vičienės nuomone, daugiau naudos valstybė gautų skatindama vartoji-mą. Reikia realios paramos pradedan-tiesiems verslą. Šiuo metu paramą iš ES struktūrinių fondų gali gauti tik stambesnieji verslininkai, o smulkieji nepajėgūs. Jie su pavydu žiūri smul-kiųjų žemdirbių galimybes pasinau-doti ES parama.

Kita bėda – šaknis įleidęs biuro-kratizmas. Verslininkai net būtų linkę susitaikyti su padidintais mokesčiais, jeigu Vyriausybė panaikintų įvairiau-sius suvaržymus. „Pavyzdžiui, tie pa-tys reikalavimai keliami ir šakočius norinčiai kepti stambiai kepyklai, ir smulkiai įmonėlei. Reikia išlaisvinti verslininkų rankas. Tegul dirba, už-sidirba sau ir uždirba per mokesčius valstybei. Dabar pradėti verslą labai sudėtinga. Valdininkai giriasi, kad įsteigti bendrovę tereikia kelių die-nų. Taip. Tačiau pradėti verslą užtrun-ka labai ilgai, juk dar reikia įvairiausių leidimų“, – aiškina D.Balasevičienė.

Žurnalistų kalbinti VMI inspek-toriai nenorėjo kalbėti viešai. Pasakysi aštresnį žodį ir atsisveikinsi su darbo vieta. Tačiau jie neslėpė pastebintys, kad daug smulkiųjų verslininkų pasi-traukė į pogrindį. Pajamos sumažėjo, todėl kiekvienas sutrikimas atsiskai-tymų grandinėje paprastai sužlugdo visą grandinę. O juk žmonėms rei-kia gyventi, išlaikyti šeimas. Smul-kusis verslininkas Antanas Keliuotis išdėsto tokius skaičius: „Kiekvienas dirbantysis iš uždirbtų 100 Lt „Sod-

rai“ turi atiduoti 39,9 Lt, gyventojų pajamų mokestis – 15 Lt, taigi lieka 45 Lt. Parduotuvėje už likusius pini-gus nusipirkę maisto ar kitų prekių paliekame dar 9,45 Lt PVM. Taigi iš uždirbtų 100 Lt iš tikrųjų mums telieka 36 Lt.“

Ekonomistų idėjos valdžiai neįdomios

Lietuvos banko Ekonomikos de-partamento direktorius Raimondas Kuodis jau antrus metus Vyriausy-bei perša idėją skatinti ekonomiką per visuotinę daugiabučių renovaciją. Atkaklusis ekonomistas net rizikuoja nusibosti, bet jo pasiūlymo atkakliai nenorima išgirsti. O išgirdus paaiš-kinama, kad tikrą renovacijos naudą įmanoma gauti tik po 15–20 metų. Tačiau gyventojai mažiau išlaidų tu-rėtų iš karto po renovacijos, taigi li-kusias lėšas panaudotų kitiems rei-kalams, todėl dalis pinigų patektų į valstybės biudžetą.

R.Kuodis ragina Vyriausybę ieško-ti papildomų lėšų mažinant šešėlinę ekonomiką. Ekonomistas siūlo net bausti perkančiuosius kontrabandines akcizines prekes. Vis dėlto jis pataria atsisakyti ketinimų įvesti naujus mo-kesčius. Departamento direktoriaus skaičiavimais, 1 proc. padidinus PVM būtų įmanoma papildomai sukaupti apie 250 mln. Lt. Ar tai ta suma, ku-rios taip trūksta Vyriausybei?

Ryžtingų priemonių ragina imtis ir Lietuvos pramonininkų konfede-racijos atstovas Vyriausybėje Šarū-nas Birutis: „Stebiuosi Vyriausybės grasinimais didinti mokesčius. Ne tas kelias. Reikia atsisakyti populizmo ir imtis realių priemonių. Deja, versli-

ninkų pasiūlymai liberalizuoti dar-bo rinką atmesti. Štai trumpalaikių darbo sutarčių sudaryti negalima, o ypač šiuo sunkiu laikotarpiu tai būtų labai svarbu.“

Š.Biručiui kelia nerimą planai pasienio gyventojams išplėsti lais-vą judėjimo zoną iki 50 kilometrų. Šis sprendimas dar labiau padidintų kontrabandą.

Pirmiausia susirūpinta valdininkų algomis

Kol ekonomistai ir verslininkai diskutuoja, premjeras Andrius Ku-bilius ir jo artimiausioji talkininkė fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė beveik kiekvieną savaitę mus „pra-džiugina“ naujomis mokesčių idėjo-mis. Praėjusią savaitę net kilo grės-mė, kad Seimo valdančioji dauguma suskils dėl premjero pasiūlymų įtei-sinti naujus mokesčius. Kai premje-ras suprato, kad pasiūlymai pasmerkti jau Seime, nekalbant apie Preziden-tės veto, šią savaitę jis pažėrė ne ma-žiau įspūdingų idėjų. Kiek jų dar turi premjeras ir kiek užteks kantrybės ša-lies piliečiams?

Praėjusią savaitę premjeras pa-reiškė, kad ypatinga fi nansinė padė-tis Lietuvoje tęsis, kol pagrindiniai makroekonominiai rodikliai ne-grįš į 2008 m. lygį. Taigi ne vienus ar dvejus metus, kaip buvo žadėta anksčiau, bet tiek, kiek reikės. Be to, Ministras Pirmininkas pabrėžė, jog labiausiai nukentės vargšai valdinin-kai, nes jų atlyginimai liks sumažinti. Tiesa, jis nepažadėjo, kad bus atsisa-kyta ir priedų ištikimiausiems val-dininkams. Tokių priedų negali ti-kėtis paprasti piliečiai. Atvirkščiai. Finansų ministrė sugrįžo prie idėjos iki 65 metų tolinti pensinį amžių, reformuoti pensijas ir įšaldyti įmo-kas į privačius pensijų fondus bei ap-karpyti motinystės išmokas. Ši žinia buvo paskelbta kartu su kita naujie-na – apskaičiuota, kad nesikeičiant demografi nei padėčiai paskutinis lie-tuvis mirs po 200 metų.

Seimo biudžeto ir fi nansų komite-to pirmininko manymu, dabar reikia ne mokesčius didinti, bet sutvarkyti šešėlinę ekonomiką bei visas valstybės viešojo sektoriaus išlaidas, renovacijai skirtų lėšų panaudojimą. Su šešėline ekonomika pirmiausia turėtų kovo-ti tam skirtos institucijos. Kitos išei-ties nėra – visais būdais būtina traukti verslą iš šešėlinės rinkos.


Andrius Kubilius ir jo arti miausioji talkininkė fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė beveik kiekvieną savaitę mus „pradžiugina“ naujomis mokesčių idėjomis.

Kas iš šešėlio ištrauks milijardus?Atkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 184 AktualijosKomentaras

Albinas ČAPLIKAS

Kiek prirašyta apie verslininkų ir kitų žmonių sudėtingus santykius su bankais, tačiau padėtis nesikeičia ir tik riausiai taip ir liks, kol nebus pa-keisti kai kurie valdininkai. Ar val-džioje kairieji, ar dešinieji, tačiau ir vieni, ir kiti anksčiau ar vėliau prieš bankus atsistoja ant pirštų galiukų. Tikriausiai taip galvojo ir neseniai Seime įvykusioje konferencijoje kal-bėjęs Lietuvos banko (LB) vadovas Reinoldijus Šarkinas. Kaip įprasta, iš padilbų žvilgtelėjęs į verslininkus, vy-riausiasis Lietuvos bankininkas išrė-žė: „Grąžinkite paskolas ir neturėsite jokių kreditavimo problemų.“

Nevertėtų stebėtis, jeigu taip būtų pasakęs kurio nors komercinio banko atstovas. Tačiau Lietuvos banko vado-vas privalėtų matyti ne tik pasekmes, bet ir priežastis. Nepamatė, o gal ne-norėjo matyti.

Galime kaltinti Vyriausybę, prem-jerą ar fi nansų ministrę, kad šie pra-miegojo, nors buvo verslininkų žadi-nami ir raginami sustabdyti bankų pinigų pervedimus į kitas šalis, kur įsikūrusios Lietuvoje veikiančių ban-kų būstinės. Manoma, kad svarbiausiu metu iš Lietuvos buvo išvežta lėšų už daugiau nei 5 milijardus litų. Mums tai – milžiniška suma, juo labiau įvertinant, kad per pastaruosius me-tus verslas galėjo pasiskolinti tik apie 150 milijonų litų. Lašas jūroje.

Konkurencijos taryba patikino ti-rianti įtarimus, kad šalyje veikiantys bankai pastaruoju metu pradėjo tai-kyti įtartinai vienodas kreditavimo sąlygas. Verslininkai jau pastebėjo –

jeigu nepavyko susitarti dėl kredito su vienu banku, tai neverta kreiptis ir į kitą, nes apie tavo nesėkmingas derybas kitiems jau pranešta. Jeigu kreipsiesi, sulauksi tokių pat ar dar griežtesnių reikalavimų.

Kartelinio susitarimo įtarimai gali kilti panagrinėjus ir fi zinių asmenų santykius su bankais. Juridinis asmuo dar gali priešintis ir, jeigu jo sąskaito-je yra didoka suma, gal ir turi vilties išsikovoti daugiau teisių, o štai fi zi-niai asmenys yra pasmerkti. Be jo-

kių skrupulų tik banko tinklalapyje pranešama apie bankų teikiamų pas-laugų įkainių pakeitimus ir jų įsiga-liojimo terminą. Neteko matyti nė vieno pranešimo, kuriame būtų nors mandagiai paaiškinamos tokio įvykio priežastys. Nors paaiškinamos. O gal Lietuvos bankui kada nors kilo klau-simas, kodėl, pavyzdžiui, Vokietijoje

pavedimo kaina į bet kurią ES šalį yra 4–5 kartus mažesnė nei pavedimo kaina iš Lietuvos į kitas ES šalis? Dėl kokių priežasčių tiek daug kainuoja tokia paslauga?

Štai kita įprasta situacija Lietuvoje. Vairuotojas pažeidė kelių eismo tai-sykles, todėl turi sumokėti baudą. Ta-čiau bankas dar pareikalauja sumokėti 3 ar net 10 litų už pavedimą. Kodėl tiek daug? Ar tai iš tiesų toks sudė-tingas darbas, reikalaujantis daugy-bės pastangų ir materialinių resursų? O gal tai paprasčiausias lupikavimas, kurio mūsų vyriausiasis bankininkas dedasi nepastebintis?

Kitas atvejis, kaip didieji ban-kai išnaudoja net senukus. Viename stambiausių šalyje bankų aštuonias-dešimtmetė močiutė turėjo kortelę „Maestro“, į kurią „Sodra“ pervesdavo senatvės pensiją. Geras dalykas – kiek reikia pinigėlių iš sąskaitos pasiimi, o likusieji yra banke. Vagišiai nebaisūs – net jeigu kortelę pavogs, nieko nepeš. Pasibaigus kortelės galiojimui banko tarnautoja pasiūlė pakeisti kortelę į kitą, skirtą būtent senjorams – nerei-kėtų mokėti metinio 19 Lt kortelės aptarnavimo mokesčio.

Po mėnesio, kai kortelė buvo pa-gaminta, močiutė sužinojo, kad ban-kininkai ją paprasčiausiai vedžiojo už nosies. Paaiškėjo, kad su naująja kortele ji nedaug sutaupys, nes vie-toj metinio aptarnavimo mokesčio numatytas kortelės mėnesinis aptar-

navimo mokestis. Kiek vieną mėnesį po vieną litą bankas nurašo iš senutės pensijos net tada, kai iš tikrųjų jokio aptarnavimo neatliekama. Pamanysi-te, kad neverta triukšmauti dėl vieno lito? Suskaičiuokime – litas prie lito ir per metus tas bankas iš viso susikrau-na apie 7 milijonus litų. Tiek surenka tik už šį vieną mokestį. Pavyzdžiui, dešimtis milijonų bankai uždirba pri-imdami komunalinius mokesčius. Už kiekvieną mokėjimą mokėk atskirai. Štai ir kyla įtarimas, kad ir komuna-linių mokesčių mokėjimas išskaidy-tas specialiai, norint pasipinigauti iš labiausiai nuskriaustų žmonių. To-kie mokesčiai auga beveik kasmet ir ne bet kaip, o milžiniškais šuoliais. Paaiškėjo, kad nuo 2008-ųjų bankų įkainiai padidėjo net pusantro karto. Ir tai įvyko krizės metais. Ar bankai išskirtiniai rinkoje? Koks kiltų triukš-mas, jeigu rinkoje kuri nors pramo-nės ar ūkio šaka paslaugas pabran-gintų 1,5 karto! O bankams galima. Tačiau Lietuvos bankas tuo nesistebi. Atvirkščiai. Štai LB valdybos narys Audrius Misevičius, kaip ir jo virši-ninkas, į tokius priekaištus atsako taip pat ciniškai: „Bankų kartelinių susi-tarimų nėra – jų paslaugos turi kiek nors kainuoti.“

Bankų savivalė Lietuvoje yra sun-kiai paaiškinama, kaip ir sunkiai pa-aiškinama Lietuvos banko veikla, kuri turėtų būti nukreipta į komercinių bankų kontrolę.

Nuo liepos mėnesio teismų po-sėdžiai bus įrašinėjami garso įran-ga. Tikimasi, kad tai leis padidinti posėdžių viešumą, išvengti teismo proceso pažeidimų ir garantuoti pro-tokolų ti kslumą.

Posėdžiai taps skaidresni

Šiuo metu teismuose visą posė-džio eigą fi ksuoja posėdžių sekreto-riai, protokoluodami jį ranka. Tačiau vien rašytiniai protokolai nelabai gerai užtikrina teismo posėdžio viešumą ir skaidrumą, neretai dėl protokolų tiks-lumo kyla ginčų. Fiksuojant visą po-sėdžio eigą garso įrašymo įranga, šių problemų pavyktų išvengti.

Įrašinėti teismo posėdžius nuo liepos 1 d. įpareigoja įsigalioję Teis-

mų įstatymo pakeitimai. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus tei-gimu, daromi garso įrašai leis tiks-liai užfi ksuoti visą teismo posėdžio eigą ir prireikus atlikti teismo posė-džio administracinę kontrolę. „Gar-so įrašai padidins teismo posėdžių skaidrumą, leis lengviau išspręsti ginčus dėl iškilusių neaiškumų, pa-prasčiau kontroliuoti teismų darbą ir užtikrinti geresnę jo kokybę. Iki kitų metų garso įrašai bus naudo-jami kaip papildoma protokolavi-mo priemonė. Jei tam pritars Sei-mas, nuo sausio mėnesio garso įrašai rašytinius protokolus pakeis tuose teismuose, kurie tam bus pasiren-gę, o po metų prie tokios praktikos turėtų palaipsniui pereiti ir visi teis-mai. Tai leis efektyviau organizuoti

teismų darbą ir užtikrinti maksimalų tikslumą fi ksuojant posėdžių eigą“, – sako R.Šimašius.

Įranga aprūpins ministerija

Kol kas garso įrašas nebus bylos sudėtinė dalis. Kaip šie garso įrašai tu-rės būti saugomi ir naudojami, Nacio-nalinė teismų administracija iki liepos 1 d. informuos teismus, kurie pagal rekomendacinio pobūdžio taisykles pasitvirtins detalias tvarkas.

Teisingumo ministerija aprūpins teismus visa reikiama garso įrašymo įranga ir įrašų saugojimo įrenginiais. Šiuo metu jau pasirašyta sutartis dėl 680 mobilios įrašymo įrangos apara-tų pirkimo – tiek, kiek yra teismo po-sėdžių sekretorių, taip pat baigiamos sutarties pasirašymo procedūros dėl garso įrašų saugojimo įrangos.

Iš viso, kaip pranešė ministerijos Viešųjų ryšių skyrius, šiam įstatymo reikalavimui užtikrinti bus skirta kiek daugiau nei 700 tūkst. litų (garso įra-šymo įrenginiai, jų testavimas, garso įrašų saugojimo įranga) vietoj metų pradžioje biudžete šiam tikslui pla-nuotų 2 mln. litų sumos.

Svarstyti keli variantai

Renkantis, kokia įranga turėtų būti perkama teismo posėdžiams fi ksuoti,

buvo svarstomi keli variantai – diegti stacionarias garso įrašymo sistemas visų teismų posėdžių salėse, įrengti tokią įrangą tik naujuose teismų pas-tatuose arba pirkti mobilius garso įra-šymo įrenginius.

Geriausio sprendimo ieškojusi darbo grupė, išanalizavusi fi nansines ir technines galimybes, nustatė, kad pirmąsias dvi alternatyvas užtruktų įgyvendinti net keletą metų, o inves-ticijos siektų apie 15 tūkst. litų vienai teismo salei, t. y. net iki 10 mln. litų visiems teismams. Be to, ne visuo-se teismuose stacionarią įrangą būtų galima įrengti dėl techninių galimy-bių (apie 30 proc. teismų pastatų ne-atitinka jiems keliamų funkcinių rei-kalavimų), taip pat nebūtų įmanoma užtikrinti posėdžių, vykstančių ne po-sėdžių salėse, įrašymo galimybių.

Teisingumo ministerijos nupirk-ta mobili garso įrašymo įranga leis lanksčiai ir patogiai ją pritaikyti, be to, gerokai sutaupyti biudžeto lėšų, ku-rios galės būti skirtos kitoms teismų materialinėms reikmėms užtikrinti. Jei ateityje bus nuspręsta įdiegti mo-dernesnes sistemas, dabartiniai dik-tofonai bus kaip rezervinė priemo-nė gedimų ar kitų įrangos sutrikimų atvejais. Visa garso įrašymo įranga teismus turėtų pasiekti iki įstatymo įsigaliojimo dienos.

GK inf.

Socialdemokratų partijos Eti kos komisija siūlo pašalinti iš parti jos Seimo narį Andrių Šedžių.

„Verti nu tai linksmai“, – taip eti kos sargų sprendimą komen-tavo pats A.Šedžius. Jis nesiryžo prog nozuoti , ar gali būti pašalin-tas iš parti jos.

„Negaliu jums dabar atsakyti , ar išmes ar ne. Manau, kad mūsų partijoje yra pakankamai žmo-nių, kurie situaciją įverti ns pagal aplinkybes“, – žurnalistams sakė A.Šedžius.

Politi kas taip pat teigė kol kas negavęs jokių sprendimų, ti k gir-dėjęs iš žurnalistų apie tokį Eti kos komisijos sprendimą.

„Į Eti kos komisiją kreipėsi parti -jos pirmininkas. Kiek man žinoma, kiek skaičiau pačiame kreipimesi, vienas iš pagrindinių argumentų buvo viename laikraštyje mano išsakytas komentaras, kad pirmi-ninkas galbūt man pavydi gražios šokių partnerės. Aš nežinau, jei-gu dėl tokio juokingo komentaro reikia kreipti s į Eti kos komisiją ir ji priima sprendimą šalinti iš parti -jos, tai man toks sprendimas yra juokingas“, – teigė A.Šedžius.

Parlamentaras nesijaučia nusi-žengęs ir dėl savo išvykos į užsie-nį. Jis sako Seimo statute neradęs tokios nuostatos, kad Seimo narys privalo kreipti s į Seimo valdybą.

„Nežinau, kas tai sugalvojo ir iš kur yra tas punktas. Į Seimo valdy-bą dėl Seimo nario vizito kreipiasi arba frakcija, arba komitetas. Aš pripažįstu, kad nesikreipiau į frak-ciją, bet ir tokios prakti kos nėra“, – aiškino A. Šedžius.

Kaip buvo rašyta „Gimtajame krašte“, Seimo Eti kos ir procedū-rų komisija taip pat nutarė pasi-domėti Seimo plenarinius posė-džius praleidusio parlamentaro socialdemokrato A.Šedžiaus už-sienio kelione.

„Mums privalu išsiaiškinti , nes Seimo narys be valdybos sprendi-mo buvo išvykęs, kaip jis teigia, į Angliją. Jis nesilaikė vieno iš Statu-to straipsnių, tai yra negavo valdy-bos leidimo. Antra, turime, kaip ir dėl Lino Karaliaus išvykos, išsiaiš-kinti , kur jis buvo, ką jis darė, ko-dėl vyko. Dabar klausimų daugiau nei atsakymų“, – sakė Seimo Eti -kos ir procedūrų komisijos pirmi-ninkas Algimantas Salamakinas.

A.Šedžius dėl išvykos į užsie-nį praleido tris Seimo posėdžius. Pats parlamentaras ti kina, kad Di-džiojoje Britanijoje susiti kinėjo su rinkėjais.

GK, Eltos inf.

Parlamentaras prisijuokavo

balsas.lt nuotrauka

Prieš bankus ant pirštų galiukų

Lietuvos bankas nepasidomėjo, kodėl per pastaruosius dvejus metus komercinių bankų įkainiai padidėjo net pusant ro karto.

Kalbėti teismuose teks atsakingiau

Į eti kos sargų akiratį patekęs A.Šedžius neprisipažįsta kuo nors nusižengęs. balsas.lt nuotrauka


Gimtasis kraštas2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18 5Emigracija

Mokesčių grąžinimo įmonė „RT Tax“ svetur dirbančius lietuvius konsultuoja ne ti k mokesčių susi-grąžinimo klausimais, bet ir skati -na likti bei dirbti Lietuvoje. Nese-niai padedant bendrovei keletas iš užsienio sugrįžusių lietuvių įdar-binti „Barclays“ banko technologi-jų centre.

„Matydami sudėti ngą situaciją dėl augančios emigracijos, bandome bent šiek ti ek stabdyti šį procesą. Kasdien ti esiogiai bendraujame su lietuviais, dirbusiais ar tebedirbančiais užsieny-je ir padedant partneriams stengia-mės juos informuoti apie darbo gali-mybes Lietuvoje“, – sakė tarptauti nės mokesčių grąžinimo bendrovės „RT

Tax“ direktorius Žydrūnas Janušauskas.Dirbdama su dauguma Lietuvos įdar-binimo agentūrų, „RT Tax“ lietuviams emigrantams ti esiogiai rekomenduo-ja savo partnerius kalbėti s dėl darbo galimybių gimtojoje šalyje.

Vienas bendrovės partnerių „Stra-tegic Staffi ng Soluti ons“ įdarbino ke-letą lietuvių emigrantų net ir garsia-

jame „Barclays“ banko technologijų centre Vilniuje.

„Kalbamės su žmonėmis, pateikia-me konkrečių pavyzdžių, kur ir kaip su-grįžę lietuviai emigrantai įsidarbino. Tačiau daugelio žmonių išankstinę nuomonę, kad Lietuvoje negali būti nieko gero, gana sunku pakeisti . Prie to ti kriausiai prisideda ir Vyriausybės

vykdoma politi ka“, – apgailestavo „RT Tax“ direktorius Žydrūnas Janušaus-kas.

„RT Tax“ atliko savo klientų apklau-są, kuri parodė, kad net 72 proc. per-nai svetur dirbusių lietuvių emigran-tų išvyko į užsienį ir šiais metais. Dau-giau kaip pusė apklaustųjų teigė, kad jų aplinkoje yra žmonių, kurie dar nėra dirbę užsienyje, bet planuoja ten iš-vykti .

GK inf.

Grįžtančius emigrantus skati na dirbti Lietuvoje

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Nepriklausomybės akto signata-ras ir kelių kadencijų Seimo narys An-tanas Račas Kelmės rajone sukvietė į susiti kimą emigranto dalią patyrusius žmones. Dauguma jų plušo Vokieti jos fermerių laukuose. Pasak A.Račo, Lie-tuva ti esiog akyse ti rpsta, todėl reikia skubiai ieškoti kelių, kad emigrantai grįžtų į tėvynę.

Diplomai dūlija

Į susitikimą atėję emigrantai ne-slėpė, kad savo šalyje įgytus diplomus retai kada pavyksta pritaikyti svečiose šalyse. Antai Mindaugas Lopetaitis Airijoje tapo statybininku, nors Lie-tuvoje buvo mokytojas. Nereikalingas zootechniko diplomas ir Rimui Kon-drotui, triūsiančiam Ispanijoje. Lie-tuvoje nedirbtas statybininko darbas Nyderlanduose tapo savas Laimonui Budreckiui. Daug metų Vokietijoje triūsęs Saulius Mockus bando suskai-čiuoti, kiek jo moksladraugių iš vidu-rinės mokyklos likę Lietuvoje: Redas Vaišvilas – Anglijoje, Rimantas De-veikis – Vokietijoje, Rūta Rukaitė – Anglijoje, Jolanta Gedvilaitė – Vokie-tijoje. Tikrai daugiau nei pusė klasės išsibarstė po platųjį pasaulį.

A.Račas, buvęs S.Mockaus klasės auklėtojas, dar patikslina, kad toji abi-turientų laida buvo itin gausi gabių, perspektyvių žmonių, kurie šiandien Lietuvai labai praverstų.

Pirmoji karta nuo žagrės

Buvusį parlamentarą Kelmėje daug kas vadina emigracijos pradi-ninku. Pačiu sunkiausiu Lietuvai lai-kotarpiu, nepriklausomybės pradžioje, jis, pasinaudodamas savo itin draugiš-kais ryšiais su Vokietijos Bundestago deputatu baronu fon V.Štetenu, or-ganizavo vadinamąją jaunųjų ūkinin-kų praktiką pas Vokietijos fermerius. Apie 1 000 jaunų žmonių iš Kelmės, Telšių, Jurbarko, Šilalės ir Raseinių rajonų gavo galimybę ne tik padir-

bėti, gerai užsidirbti Vokietijoje, bet ir išmokti kalbą, pažinti vakarietiško ūkininkavimo ypatumus. Lietuvaičiai susidraugavo su šeimininkais, atsira-do naujų pažinčių, kai kurios šeimos net susigiminiavo, ir niekas nebesu-paisys, kas pas ką važiuoja. Tiems, kurie nusprendė visam laikui grįžti į Lietuvą ir toliau ūkininkauti sava-me krašte, buvę šeimininkai padėjo įsigyti naudotos žemės ūkio techni-

kos, įvairių agregatų. Daug įvairios technikos vokiečiai tiesiog padova-nojo. O ir šiandien prireikus vokie-čiai mielai suranda mūsiškiams gerą kombainą ar traktorių. Dabar rajone visi žino klestintį ūkininką, verslinin-ką ir Ūkininko sąjungos pirmininką Romą Docių, modernų pieno ūkį plė-tojantį Vygantą Astrauską ar Antaną Lieponį ir daugelį kitų garsių rajono žmonių, ūkininko, verslininko kelią pradėjusių nuo praktikanto duonos Vokietijoje.

Tėvynės ilgesys

S.Mockus neslėpė, jog be savo ša-lies tiesiog negalėtų ištverti, kad ir kaip gerai svetur būtų: „Rodos, turi viską ir viskas tau yra gerai, o kažko trūksta, ir tiek. Iki skausmo trūksta, ir žodžiais to paaiškinti negali.“ Saulius mano, kad emigrantai už savo mate-rialinę gerovę sumoka pernelyg bran-giai, ypač tie, kurie Lietuvoje palieka

šeimą – vaikus, žmonas, vyrus. „Pini-gams galo nėra. Atrodo, dar trupu-tį, dar metelius, kitus. Ką ten slėpti, mes norime visko ir greitai. Norime namo, automobilio, norime atostogų prie šiltų jūrų. Bet kiekvienas tokio noro išpildymas turi savo kainą. Netgi suvokimas, kad yra brangesnių dalykų nei pinigai, turi didelę kainą.“ Iširu-sios šeimos, tėvų nebepažįstą vaikai – emigranto dalios palydovai.

Niekas nelaukia

Kodėl emigrantai negrįžta namo? Todėl, kad čia jų niekas nelaukia. Ką sava šalis gali pasiūlyti atgal sugrį-žusiems piliečiams? Airijoje šian-dien grįžtančioms šeimoms skiria-mas gyvenamasis plotas, metus laiko atleidžiama nuo bet kokių mokes-čių ir t. t.

S.Mockui nepatinka ir apgaudinė-jimai, kurie įpinti į tautiečių parvilio-jimo programą. „Štai parašyta: staty-bininkas Lietuvoje uždirba 10 tūkst. litų. O ar uždirba? Jei tiek iš tikrųjų uždirbtų, patikėkite, tuoj pat visi su-grįžtų. Ar žinote, kas mūsiškius la-biausiai žavi svetimose šalyse? Sau-gumo jausmas, kurio Lietuvoje bene labiausiai trūksta.“

Bet blogiausia, kad kol kas nėra jo-kios emigrantų sugrąžinimo politikos, todėl nemažai lietuvių, net ir springs-tančių tėvynės ilgesio ašaromis, ren-kasi svetimą dangų.

Pernai iš Lietuvos emigravo 1,5 karto daugiau žmonių negu 2008–aisiais. Tokius duomenis pa-skelbė Stati sti kos departamentas. Vien per penkis šių metų mėnesius savo išvykimą deklaravo 27 tūkst. žmonių, arba 3,3 karto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Per pastaruosius penkerius me-tus iš Lietuvos emigravo 160,8 tūkst. šalies gyventojų. 2005 m. emigravo daugiausia – 48,1 tūkst. – šalies gy-ventojų. Vėliau, 2006–2008 m., emig-racijos tempas lėtėjo – išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst. 2006 m. iki 23,7 tūkst. 2008 m.

Vis daugiau emigruojančių gy-ventojų deklaruoja išvykimą. 2009 m. išvykimą deklaravo 22 tūkst. (63 proc.) emigrantų, nedeklaravo – 12,7 tūkst. (37 proc.), 2005 m. – atitin-kamai 15,6 tūkst. (32 proc.) ir 32,5 tūkst. (68 proc.).

Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m. 86 procentai visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 m. – 70 proc.).

2009 m. į Jungtinę Karalystę iš-vyko 33 proc. emigrantų, Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusijos Federaciją – 5 procen-tai. Per pastaruosius penkerius metus daugiau nei du trečdaliai emigrantų tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Ka-ralystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.

Didėja vyrų emigrantų dalis. 2009 m. emigravę vyrai sudarė 60, mote-rys – 40 procentų visų emigran-tų (2008 m. – atitinkamai 49 ir 51 proc.). Daugiau kaip du trečdaliai (65 proc.) 18 metų ir vyresnio am-žiaus emigravusių moterų buvo nete-kėjusios, išsituokusios ar našlės (2005 m. – 55 proc.). Maždaug pusė (48 proc.) šio amžiaus emigravusių vyrų buvo vedę (2005 m. – 42 proc.).

Per pastaruosius penkerius me-tus du iš trijų emigrantų buvo 20–49 metų. 2009 m. penktadalį visų emi-grantų sudarė 25–29 metų gyven-

tojai, 14 proc. – 30–34 metų, apie 13 proc. – 20–24 ir 35–39 metų, 8 proc. – 40–44 metų ir 7 proc. – 45–49 metų amžiaus gyventojai. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyvento-jai per pastaruosius penkerius metus sudarė tik 3–4 procentus visų emi-grantų.

Palyginti su ankstesniais metais, vaikų iki 14 metų išvyko mažiau. 2009 m. emigravo 3 tūkst. (9 proc. visų emigrantų) šio amžiaus vaikų, t. y. 300 mažiau negu 2008 m.

Lietuvos Respublikos piliečiai 2009 m. sudarė 75 proc. visų emi-grantų (2005 m. – 85 proc.).

Penkerius metus didėjusi imi-gracija pernai sumažėjo. 2009 m. į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Imigrantų padaugėjo nuo 4,7 tūkst. 2003 m. iki 9,3 tūkst. 2008 m.

2009 m. dauguma – 4,8 tūkst., arba 74 procentai, – atvykusiųjų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Per pastaruosius penkerius metus į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 38,9 tūkst. žmonių.

Pernai daugiausia į Lietuvą at-vyko iš Jungtinės Karalystės (1,6 tūkst.), Airijos (0,8 tūkst.), Baltaru-sijos bei Rusijos Federacijos (po 0,6 tūkst.) ir Jungtinių Amerikos Vals-tijų (0,5 tūkst.).

Statistikos departamento išanks-tiniais duomenimis, 2010 m. gegu-žės mėnesį savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 10 tūkst. šalies gyventojų, tai 1,3 tūkst. mažiau negu balandį. Per penkis šių metų mėnesius savo išvykimą deklaravo 27 tūkst. žmonių, arba 3,3 karto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Pagrindinė didelio šių metų ba-landžio–gegužės mėnesiais dekla-ravusiųjų savo išvykimą skaičiaus priežastis – emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respu-blikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams ša-lies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

GK, Eltos inf.

Lietuvą palieka vis daugiau žmonių

Kodėl emigrantai negrįžta namo? Todėl, kad čia jų niekas nelaukia. Ką sava šalis gali pasiūlyti atgal sugrįžusiems piliečiams?

Baido neti kėjimas valstybe


Daug metų Vokieti joje triūsęs Saulius Mockus savo buvusį klasės auklėtoją Antaną Račą pati kino, kad visi emigrantai sap nuoja namus, ti k Lietuva jų nelaukia. Autorės nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 186 Neparadinė Lietuva

Lilija VALATKIENĖ

Šis vienkiemis labai greitai išgar-sėjo kaip ekologiškas vaistažolių ūkis, visuomenės atstumtų žmo-nių prieglauda ir dvasinės ramybės ieškančiųjų traukos centras.

Iš kluono į koplyčią

Jeigu į Panaros mišką važiuo-tumėte darbo dieną, Pilnų namų bendruomenę sunku būtų atrasti. Tačiau savaitgaliais eismas žvyr-keliu daug intensyvesnis nei Mer-kinėje ar Varėnoje. Važiuoju auto-mobilių eilės gale. Staiga atsiveria šviesi erdvė, kurioje į dangų šauna neseniai pastatytos Dievo gailes-tingumo koplyčios kryžius.

Už koplyčios, miško aikštelėje, riogso seni trobesiai. Pavargęs kluo-nas baigia į žemę sulysti. Bažnyčio-je, kuri prieš pusšeštų metų įsikūrė sename sodybos kluone, per mišias netilpdavo didžioji dalis atvykusių maldininkų, todėl likusieji įsikur-davo lauke ant suolų, laikinai įreng-toje pastogėje ir klausydavosi kuni-go Valerijaus Rudzinsko pamokslų. Dabar žmonės nebesutelpa ir nau-jojoje koplyčioje.

Vienuoliai ir atstumti eji

Vienoje sodyboje gyvena Dievo pašauktieji – vienuoliai ir gyvenimo paklydėliai, visuomenės atstumtieji, kurių kūnus ir sielas apnuodijo ir užvaldė alkoholis, narkotikai.

Pusantro hektaro plote iš pradžių buvo bandyta auginti daržoves, ta-čiau skurdi žemė šykštėjo derliaus. Tada jaunas, besikuriantis vyrų vie-nuolynas ir atsigręžė į senąsias tra-dicijas, kai vienuolynai buvo šviesos židiniai, kai juose buvo praktikuoja-ma medicina, auginamos vaistažo-lės. Tuos augalus vienuoliai augin-davo ne tik savo poreikiams, bet ir aprūpindavo aplinkinių kaimų gy-ventojus, gydydavo juos nuo viso-kių ligų.

Vaistažolių ūkis Dzūkijos na-cionaliniame parke tapo pačia palankiausia ūkininkavimo for-ma. Herbulariume auginama per

20 rūšių vaistinių ir prieskoninių augalų. Ekologiškai sertifikuo-to vaistažolių ūkio veikla rūpinasi čia esanti vienintelė moteris, pro-

jektų vadovė Rūta Jakubonienė. Pilnų namų bendruomenė, ben-dradarbiaudama su Lietuvos že-mės ūkio universiteto Šilumos ir

biotechnologijų inžinerijos kated-ros mokslininkais, sėkmingai ins-taliavo saulės kolektorių vaistažolių džiovykloje.

Vyrų vienuolyne –

Bendruomenės vadovas 30 metų vienuolis Laimonas Mituzas išti esia ranką pasisveikinti .

„Pilnų namų bendruomenėje gy-vena dvylika vienuolių ir penkiolika sveikstančių vyrų“, – paaiškina bro-lis Laimonas.

Nuo ko jie sveiksta?Nuo priklausomybių. Mūsų grupėje

apsigyvena vyrai, norintys atlikti reabi-litaciją nuo alkoholio arba narkoti kų. Jie mus susiranda įvairiausiais būdais, dažniausiai pirminiuose pagalbos nuo priklausomybių centruose, ir pradeda savarankišką gydymą.

Ar visiems pavyksta išgyti ?Priklausomybės liga yra sudėti nga,

kompleksinė. Ji apima ne ti k žmogaus fi zinį kūną, smegenis, psichiką, bet ir socialinėje sferoje padaro milžinišką korekciją. Reabilituoti s ir grįžti į visuo-menę yra labai sudėti nga, tad žmogus priverstas išmokti perprasti savo ligą. Pavyzdžiui, kaip susirgus cukralige esi priverstas pakeisti savo įpročius, iš-mokti naujų įgūdžių.

Stati sti ka labai liūdna. Pasveikusių-jų ti ek mažai, kad net bijau išvardyti . Labai priklauso nuo to, į kokią aplin-ką žmonės grįžta, ar juos palaiko ar-ti mieji, ar supranta, ar suvokia savo misiją draugai.

Kaip miške gydomi žmonės?Pasaulyje dar niekas nesukūrė ste-

buklingo vaisto, kurį žmogui sugirdžius baigtųsi visos problemos ir ligos. Pilnų namų bendruomenėje taikomas soci-alinis psichologinis metodas. Dirbame pagal Dvylikos žingsnių programą, kuri naudojama visame pasaulyje anoni-minėse narkomanų ir alkoholikų gru-

pėse. Dalį programų pritaikėme savo aplinkai. Vienuoliai veda dvasinio ug-dymo pamokėles, moko sveiko ir pras-mingo gyvenimo, išklauso ir pataria, kaip elgti s vienu ar kitu atveju. Mūsų bendruomenėje taikoma ir darbo te-rapija.

Tiek vyrų čia kalnus gali nuversti . Juk ti ek fi zinės jėgos turite!

Pati kėti visų darbų mūsų ti kslinei grupei neįmanoma, nes jiems trūksta elementarių įgūdžių. Pavyzdžiui, pa-skyrus išravėti mūsų vaistažolių ūkio lauką galima nieko neberasti . Bus išra-vėtos ne ti k piktžolės, bet ir vaistažo-lės. Todėl turime samdyti s darbuotojų, turinčių prakti kos žemės ūkyje.

Daugelis čia patekusių vyrų yra 17–30 metų amžiaus, tačiau nieko ne-moka daryti . Jie mokosi dirbti . Ruošia malkas, švarina sodybos aplinką, tvar-ko savo būstus, skalbia drabužius. Net koplyčios statybininkams mūsų globo-ti niai padėti negalėjo. Juk egzistuoja saugos reikalavimai.

Į žemę susmegę nameliai šildomi koklinėmis krosnimis arba metalinė-mis krosnelėmis. Ant durų kabo už-rašai „Klauzūra. Pašaliniams įėjimas draudžiamas“. Atrodo, kad esate nu-blokšti porą šimtmečių atgal?

Čia ne kurortas. Tačiau žmonių gy-venimas nėra toks sunkus, kaip jums atrodo. Turime artezinį gręžinį, biologi-nius valymo įrenginius, naują namą su pirti mi, dušais ir viešaisiais tualetais. Beje, moderniais tualetais naudojasi ir šimtai atvykstančių maldininkų. Jiems nereikia tupinėti Panaros miškuose.

Elektros irgi užtenka. Tik naudokis ir turėk iš ko susimokėti . O klauzūra – uždara vienuolyno dalis, prieinama ti k bendruomenės nariams. Pašaliniams ir kitos lyti es asmenims joje lankyti s draudžiama.

Ar griežtas dienos režimas jūsų bendruomenėje?

Labai. Viskas suskaičiuota minutė-mis. Diena prasideda rytmeti ne vie-nuolyno malda, kuri liaudiškai vadi-nama brevijoriumi. Vakarine malda baigiame dieną. Visi dirbame ir val-gome nustatytu laiku. Maistą gamina šeimininkė, vyrai pasikeisdami budi virtuvėje ir padeda.

Ką valgote?Mes neprakti kuojame asketi ško

maiti nimosi. Valgome viską. Nesame išrankūs. Perlinė, miežinė, grikių košės, bulvės, mėsa. Šitų žmonių organizmai po alkoholio ar narkoti kų vartojimo yra išsekinti , jie jaučia padidėjusį po-reikį valgyti . Vyrams trūksta įvairių vi-taminų ir mineralų, todėl čia, gryname ore, jie noriai viską kemša.

Tačiau asketi zmą prakti kuojame ki-tur. Pas mus nėra televizoriaus, radijo, jie neskaito laikraščių, negali šnekėti s mobiliaisiais telefonais. Daugiau laiko skiriama maldai.

Kai būti nai reikia paskambinti arti -miesiems, jie ateina pas mane, duodu telefoną. Be abejo, pasitaiko piktnau-džiavimo atvejų. Jie bando paslėpti te-lefonus. Bet juk melo kojos trumpos.

Ar pasitaikė atvejų, kai vyrai neatsi-spirdavo alkoholiui ar narkoti kams?

Yra buvę. Bet pasekmės jiems buvo liūdnos. Už vienkarti nį vartojimą ne-gailesti ngai šaliname žmogų iš savo bendruomenės.

Ar nekonfl iktuoja vyrai tarpusa-vyje?

Jie – iš įvairių miestų, skirti ngų šei-mų, kuriose susiformavo jų charak-teriai, gyvenimiška pati rti s, pagarbos jausmas arba visiškas jo nebuvimas. Mes, vienuoliai, stengiamės, kad jie pasijustų gyvenantys lyg vienoje dide-lėje šeimoje, kad vienas kitą prižiūrė-tų, kontroliuotų, jaustų atsakomybę. Mes netoleruojame nei psichologinio, nei fi zinio smurto, todėl vyrai stengiasi sutarti . Juk jiems pati ems svarbu, kad gyventų be įtampos, todėl dirbti nai jos nebando sukelti . Pasitaikydavo ir ma-žiau motyvuotų žmonių, kurie norėjo demonstruoti savo svarbą. Tačiau ben-druomenė tokius greitai išstumia.

Televizoriaus nematote, laikraščių neskaitote. Tai gal knygas retsykiais pavartote? Ką labiausiai vyrai mėgs-ta skaityti ?

Bibliotekos vienuolynas kol kas ne-turi. Tačiau knygos keliauja iš rankų į rankas. Mes cenzūruojame jų skaito-mą literatūrą. Rekomenduojame dva-sinio pobūdžio knygas, kurios duoda žmogui naudos. Tuščiam, kvailam skai-ti nėjimui čia laiko nėra.

Į Pilnų namų bendruomenę per miškus kelia atranda šimtai žmonių. Girdėjau sakant, kad čia yra įvykęs ne vienas stebuklas.

Matėte bažnyčioje kabančius vo-tus? Jie liudija, kad žmonių maldos iš-klausomos. Kiekvienas savo gyvenime nori pati rti stebuklą.

Ar jūs pats ti kite stebuklu?Aš ti kiu Dievo meile mums visiems.

Ji yra gydanti . Ji pakeičia mūsų protus ir sąmonę, kiekvienam pasiūlo rink-ti s – ar eiti su Dievu, ar atsukti jam nugarą.

Kaip jūs tapote vienuoliu?Aš neturiu ypati ngos gyvenimo is-

torijos, kuri išspaustų ašarą. Jokių lūžių ar nelaimingos meilės nebuvo. Nuo-sekliai ieškojau savęs ir, būdamas 24 metų, radau šitą vietą. Esu šiaulieti s, elektronikos inžinerijos magistras. Ga-lėjau turėti šeimą, vaikų. Bet ar būčiau iš ti krųjų laimingas ati duodamas save kitam asmeniui ar keliems mažiems žmogiukams?

Vienuolyne save realizuoju taip, kaip Dievas nori. Ir mano mama lai-minga, kad pasukau šiuo keliu. Atsisa-kiau pasaulieti ško gyvenimo norėda-mas pakeisti ankstesnius planus, ta-čiau elektronikai nepasakiau sudie.

„Mūsų ti kslas – surinkti visuomenės atstumtus žmones į Tėvo namus ir su-teikti jiems sveiko ir prasmingo gy-venimo pamokas“, – sako vienuolis L.Mituzas. Autorės nuotraukos

maldininkų centras ir narkomanų gydykla

Stebuklingų vaistų nebūna

Jie pasirinko vietą girioje tarp Druskininkų ir Merkinės. Nusipirko sodybą Panaros miške, seną sodą ir dirbamos žemės lopinį. Toliau nuo žmonių akių, nuo pagrindinio kelio, nuo triukšmo ir civilizacijos pagundų.

Tokiuose nameliuose gyvena vyrai, norintys atsikratyti žalingų įpročių.Votai – įvykusių stebuklų liudininkai.

Maldininkai prašo pagalbos savo arti miesiems, pakabindami jų nuotraukasPanaros bendruomenes įkūrėjas kuni-gas V.Rudzinskas

Gimtasis kraštas2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18 7PrieblandosŠarūnas PREIKŠAS

Pradinės mokyklos baigimo ir iš-leistuvių šventėje berniukas niekuo neišsiskyrė iš bendraklasių – buvo linksmas ir guvus. Jis, kaip ir kiti , švy-tėjo gavęs pradinės mokyklos baigi-mo pažymėjimą, džiaugėsi „užau-gęs“ ir perėjęs į vyresnę klasę. Nei bendramoksliams, nei pedagogams net minti s netoptelėjo, kad mielą ir švyti ntį vaiką matė paskuti nį kartą, kad vos po keturių parų kalbės apie jį būtuoju laiku, o ieškodama ilgai namo negrįžtančio sūnaus, moti na susti ngs, radusi jį be gyvybės žen-klų kilpoje, užnertoje ant sodybos daržinės sijos.

Teisėsauga ieško atsakymų

„Nesaldu buvo vaikui mūsų kaime. Dažnai girdėdavome, kaip jo motina bardavosi su berniuko ir jo vyresnės sesers patėviu. Su juo motina sugy-veno ir jaunesnę vaikų sesutę. Šeima gyvulių neaugina, gyvena iš socialinių pašalpų ir padienių uždarbių. Berniu-kui kliūdavo nuo patėvio, kuris apy-linkėse garsėja vagystėmis, girtavimu, padarytomis avarijomis. Berniukas su juo nesutarė, už skriaudas žadėjo už-augęs patėviui atkeršyti“, – pasakojo sodiečiai.

Berniuko gyvybė nutrūko dėl nežinomos priežasties ir neaiškio-mis aplinkybėmis. Rajono teisėsau-ga ieško atsakymų į klausimus apie jas. „Mes turime faktus: vaikas rastas kilpoje, jo mirtis – smurtinė, ne dėl ligos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties aplinkybėms nustatyti. Kad berniukas buvo nužudytas ar nelaimė įvyko dėl pašalinės jėgos, po pokalbio su berniuko kūno ekspertizę atlikusiu medicinos ekspertu patvirtinti nega-liu. Kol negavome visų ekspertizės išvadų, negalime atsakyti, ar tai ne-laimingas atsitikimas, ar savižudybė. Tačiau išorinių sužalojimų, būdingų pašalinėms jėgoms, nėra“, – kalbėjo Anykščių rajono apylinkės vyriausia-sis prokuroras Ričardas Juozainis.

Pareigūnai tiria įvairias įvykio ver-sijas: nelaimingas atsitikimas (žuvo neatsargiai žaisdamas), savižudybė,

galbūt buvusi seksualinė prievarta ir kitos. Tačiau atrodo, kad kitų versijų tyrimas tėra formalumas, nes tyrėjams ir visuomenei jau beveik aišku, kad vaikas pats pasirinko mirtį. Spėlioja-ma ir nežinoma, tik viena – kodėl.

Mokykloje neleido pagerbti

Anykščių seniūnijoje žinomi ak-tyvūs gyventojai arba tie, kurie varsto duris ir prašo pagalbos. „Šeima, ku-rioje berniukas augo, nebuvo įtrauk-ta į rizikos šeimų sąrašą, aktyvumu, prašymais nepasižymėjo, jais niekas nesiskundė. Tos šeimos beveik nepa-žinojau“, – sakė Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas. Miru-sio berniuko šeima nepateko ir į Vai-ko teisių apsaugos tarnybos akiratį: „Šeimų, kuriose yra vaikų, problemo-mis pradedame domėtis, kai gauna-me atitinkamų signalų. Dabar šioje šeimoje liko du vaikai. Aplankysime juos ir mėginsime išsiaiškinti, kokios pagalbos reikia“, – patikino tarnybos vadovė Laima Zukienė.

Mokyklos, kurioje mažametis bai-gė keturias klases, direktorė Regina Drūsienė pasakojo, kad vaikas iš kitų

neišsiskyrė, buvo judrus, linksmas, mokėsi vidutiniškai, o įvykusi trage-dija „tikrai negali būti patyčių mo-kykloje pasekmė, nes iš šio berniuko nebuvo šaipomasi“.

Sunku patikėti, kad katalikiškoje, senas laidojimo ir mirusiųjų pagerbi-mo tradicijas turinčioje šalyje ne vai-kai, bet suaugę pedagogai nusprendė mokykloje nepagerbti mirusio savo bendruomenės nario. Pasak moky-

klos direktorės, atvykusi krizių valdy-mo komisija liepė nerodyti mokyklo-je gedulo juosta perrištos nuotraukos, nedėti prie jos gėlių ir nedegti žva-kės, mat pagarbą mirusiajam liudi-jantys akcentai itin skaudžiai gali pa-veikti kitus nepilnamečius.

Lietuvos vaikai – nelaimingiausi Europoje

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Onos Gustienės tei-gimu, pernai šalyje pareigūnai ieško-jo beveik 800 be žinios prapuolusių vaikų, užpernai – dar daugiau, bet ti-kri skaičiai kur kas didesni. Mokyklos nelanko apie 5 tūkst. vaikų: maždaug pusė iš jų yra emigravę su tėvais, o li-kusiųjų likimas neaiškus. Švietimo ir mokslo ministerija informuoja neži-nanti, ką veikia 2,3 tūkst. mokyklos nelankančių vaikų.

O.Gustienė atkreipė dėmesį ir į kitą statistiką, rodančią, kad Lietu-vos vaikai yra nelaimingiausi iš visų bendraamžių ES: kas antras patiria fi zinį ar psichologinį smurtą, per 70 proc. – patyčias, per metus išsiski-ria beveik 6 tūkst. vaikus auginan-čių šeimų.

„Skaudu girdėti tokius dalykus. Skaičiai kraupūs. Kuriame įvairias struktūras, programas, bet iš statisti-kos matome, kad jos nepasiekia žmo-gaus, vaiko“, – pripažino Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Virginija MAČĖNAITĖ

Kontrabandos gabentojams fantazijos nestinga. Tokia išva-da peršasi po praeito savaitgalio, kai įtemptai darbavęsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei Vilniaus teritorinės muiti nės (TM) pareigūnai draudžiamas, de-šimti mis tūkstančių litų verti na-mas prekes traukė iš neti kėčiausių slėptuvių, o sprunkančius kontra-bandininkus graibstė iš pelkių.

Automobiliai – nikoti no saugyklos

Šeštadienio popietę Lavoriškių ke-lio poste Vilniaus TM mobiliosios grupės pareigūnai sulaikė žaliuoju kanalu „Mercedes Benz“ automobi-liu iš Baltarusijos parvykstantį mūsų šalies pilietį A.A. Muitinės pareigū-nams nuodugniai apžiūrėjus įtartiną transporto priemonę, paaiškėjo, kad automobilyje buvo ne tik perdirbtas degalų bakas, bet ir dar dvi slėptu-

vės. Jos buvo įrengtos automobilio slenksčiuose ir dvigubame dugne. Iš visų slaptaviečių pareigūnai ištraukė apie penkias dėžes cigarečių „Minsk“, „Fest 7“ ir kitokių su baltarusiškomis banderolėmis. Kontrabandinių rūkalų vertė – daugiau kaip 19 tūkst. litų.

Nesėkminga kelionė namo buvo ir kitam lietuvaičiui A.D., kuris sieną su Baltarusija kirto Raigardo kelio poste. Patikrinę vyro vairuojamą automobilį „Peugeot“, muitininkai vietoje degalų bako ir po bagažine įrengtose slėptu-

vėse atrado 2 290 pakelių cigarečių. Rūkalų vertė siekia 16 400 litų.

Gabena viešuoju transportu

Įsigudrino kontrabandininkai savo brangų turtą vežti net keleiviniu transportu. Be jokios baimės prekės vežamos ir autobusais, ir traukiniais, juk pareigūnams suradus krovinį išsi-aiškinti, kieno jis, beveik neįmanoma. Štai Lavoriškių kelio poste savaitgalį užstrigo keleivinis autobusas, vyks-tantis maršrutu Girios–Vilnius. Mui-tinės pareigūnai po sėdynėmis atrado (kaip jau tapo įprasta – „niekam ne-priklausančius“) 42 pakelius cigarečių už daugiau kaip 300 litų.

Sekmadienį Kenos geležinke-lio poste muitininkai patikrino ke-leivinį traukinį, vykstantį maršrutu Sankt Peterburgas–Kaliningradas. Septinto vagono tambūre įreng-toje spintoje tarp įvairios buitinės chemijos buvo paslėpti du plastiki-niai penkių litrų indai su alkoholio kvapą skleidžiančiu skysčiu, kurio vertė siekia 200 litų. Maža to, tarp maišų su patalyne ir pledais muiti-ninkai atrado sukaišiotus tris blokus

cigarečių už daugiau kaip 200 litų. Vilniaus TM muitininkų skaičiavi-mais, iš viso per trumpąjį savaitgalį buvo sulaikyta kontrabandinių prekių daugiau kaip už 36 tūkst. litų. Visiems pažeidėjams buvo surašyti adminis-tracinių teisės pažeidimų protokolai, o neteisėtai gabentos prekės sulaiky-tos. Realizavus vien šią kontrabandą juodojoje rinkoje, valstybei, prelimi-nariais skaičiavimais, būtų nesumo-kėta per 25 tūkst. litų.

Gaudynės baigėsi pelkėje

Dar „linksmesnis“ savaitgalis pra-bėgo pasienyje su Baltarusija. Ignali-nos pasienėčiai kelyje Lazinkos–Se-konys patikrinti stabdė automobilį „Subaru Legacy“. Tačiau automobi-lio vairuotojo nepakluso ir padidinęs greitį spruko. Netrukus automobi-lį pareigūnai rado paliktą ant kelio. Mašinos salone ir bagažinėje aptikta 3 tūkst. pakelių cigarečių „Saint Ge-orge Lights“. Pasieniečiai ėmė tikrin-ti apylinkes ir po kelių valandų bėglį sučiupo pelkėje. Šis sulaikomas prie-šinosi, tad prireikė ne tik kovinių im-tynių veiksmų, bet ir antrankių.

Policija sulaikė du kauniečius, įtariamus 11 automobilių vagys-tėmis. Nugvelbtus automobilius ilgapirščiai panaudodavo kiti ems nešvariems savo darbeliams, o paskui sudegindavo.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas balandžio pradžioje, kai į policiją dėl pavogto tūkstančio litų vertės automobilio „Volvo 940“ kreipėsi 31 metų kaunieti s. Tyrimo metu nustatyta, kad šis automobilis buvo pavogtas net tris kartus. Pa-reigūnai išaiškino įtariamuosius R.J. (g. 1986 m.) ir G.Ž. (g. 1989 m.). Jie įtariami pavogę 11 auto-mobilių, o šešis automobilius, nai-kindami nusikalti mų pėdsakus, su-deginę.

Vogtais automobiliais sulaiky-ti eji važiuodavo vogti iš parduotu-vių, kioskų, kitų automobilių arba ti esiog pasivažinėti . Abiem vyrams pareikšti įtarimai dėl vagysčių. Už tai jiems gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.

7 kartus anksčiau teistą R.J. teismas leido suimti 3 mėnesiams. O pirmadienio naktį Kauno apskri-ti es vyriausiojo policijos komisa-riato pareigūnai sulaikė ir 4 kar-tus teistą, nuo teisėsaugos besi-slapstantį G.Ž., kuriam gegužės mėnesį buvo paskelbta paieška.

Eltos inf.

Įkliuvo automobilių vagys

Lyderiai Europos SąjungojeMiglė Bareikytė, Molėtų rajono savivaldybės gydytoja

Vaikai, bandydami patys spręsti problemas, prisidaro naujų. Galiausiai, nebepakelia užgriuvusios naštos, o nesulaukę dėmesio ir pagalbos, pasirenka mirtį . Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje vaikų nuo 5 iki 14 metų savižudybių padaugėjo aštuonis kartus. 10–19 metų amžiaus grupėje savižudybės užima 2–3 vietą tarp mirti es priežasčių. Kasmet šalyje nusižudo dvi klasės – 55–60 vaikų. Apklausos rodo, kad apie savižudybę galvojo 60 proc. vaikų, keti no žu-dyti s – 9 proc., o 7,5 proc. mėgino tai padaryti .

Savižudybės nėra impulsyvus veiksmas, o ilgiau trunkančio proceso rezul-tatas. Dauguma savižudžių (8 iš 10) aiškiai užsimena apie savo keti nimus. Jie svyruoja tarp noro gyventi ir mirti – tarsi žaidžia su mirti mi, ti kėdamiesi, kad kiti juos gelbės. Kai kurie savižudžiai nesupranta, ką daro, galvoja, kad po mir-ti es gyvens toliau be juos slegiančių problemų. Iš ti esų vaikai nenori mirti – jie ti k trokšta, kad būtų geriau. Savižudybių skaičiumi pirmaujame Europos Są-jungoje, tad akivaizdu, kad kažkas mūsų valstybėje yra ne taip.

Kontrabanda atrieda ir geležinkelio bėgiais



Mažametį rado

kilpoje

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 188 Sveikata

Aušra POCIENĖ

Apsauginiai kremai nuo saulės, jau seniai daugeliui tapę neatsieja-ma gyvenimo vasarą dalimi, gali su-kelti odos vėžį. Iki šiol žinojome, kad to priežasti s galėtų būti kremuose naudojamos cheminės medžiagos, tačiau neseniai amerikiečių moksli-ninkai paskelbė, kad vėžį pagreiti n-ti gali ir vitaminas A bei jo dariniai, esantys šiuose kremuose.

Pasitaiko spekuliacijų

Anot studiją parengusių orga-nizacijos „Environmental Working Group“ (EWG) mokslininkų, šį vi-taminą apsauginių kremų pramonė naudoja kaip antioksidantą, kuris su-lėtina odos senėjimą, tačiau stebint, kaip jį veikia saulė, paaiškėjo, kad jis prisideda prie vėžio navikų atsiradi-mo.

Amerikiečiai vos 39 kremus iš 500 populiariausių kremų nuo saulės įvar-dijo kaip saugius. Visas sąrašas kenks-mingiausių ir saugiausių kremų skel-biamas EWG interneto puslapyje.

„Nieko naujo. Tokios gąsdinan-čios informacijos, įvairiausių speku-liacijų saulės ir vėžio tema sulaukiame kasmet“, – dėstė Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro konsul-tacijų skyriaus vedėja gydytoja derma-tologė Rūta Gancevičienė.

Anot jos, vitaminas A ir jo dariniai (retinolis) naudojami visuose senėji-mą stabdančiuose kremuose, ir nieko panašaus apie šį vitaminą ir susirgimo vėžiu riziką medikė nėra girdėjusi.

Beje, susipažinusi su interne-te paskelbtu pavojingų kremų sąra-šu R.Gancevičienė nerado nė vieno, kuriuo būtų prekiaujama Lietuvos vaistinėse.

Panašiai reagavo ir vie-nos natūralia kosmetika prekiaujančios bendrovės bendraturtė Guoda Azguri-dienė: „Be vitaminų, kremuo-se yra daug blogesnių dalykų – įvairiausių cheminių elementų, kurie gali išprovokuoti vėžį. Todėl tikrai nereikėtų baimintis vitaminų, nes jie – smulkmena,

palyginti su tais chemikalais, kuriuos kasdien su kosmetiniais kremais žmo-nės tepasi ant odos.“

Peržiūrėjusi EWG interneto pus-lapyje skelbiamą kremų nuo saulės sąrašą G.Azguridienė pastebėjo, kad jų nurodyti saugiausi kremai yra su cinko arba titano oksidais (vadina-maisiais fi ziniais fi ltrais), kuriuos kiti mokslininkai itin peikia dėl nanoda-lelių. Kiti sąraše nurodyti kremai su cheminiais fi ltrais turi cheminių me-džiagų, kurios provokuoja įvairias li-gas.

„Reikia žinoti, kad saulės kremai yra vaistai, todėl juos naudoti reikė-tų tik jei nėra galimybės kitaip iš-vengti nudegimo. Nereikėtų many-ti, kad saugu pasitepti kremu, kurio aukštas apsaugos nuo saulės fakto-rius, ir būti saulėje kiek nori“, – sakė G.Azguridienė.

Anot jos, kremuose naudojamos

cheminės medžiagos nėra uždraustos, jos atitinka leidžiamas normas. „Tu-rėtume jaustis bandomaisiais triušiais, nes ta chemija kaupiasi organizme. Žiūrėk, po kurio laiko vieną ar kitą sudedamąją dalį ir uždraudžia nau-doti“, – neslėpė G.Azguridienė.

Skiriasi kaina ir kokybė

Kaip paprastam žmogui nesusi-painioti, kai vieni, gąsdindami vėžiu, ragina teptis kremais nuo saulės, o kiti dėl tos pačios priežasties pataria jų nenaudoti?

„Reikia pasikliauti specialistais. Rekomenduoju priemones, kurios parduodamos vaistinėse. Tie apsau-giniai kremai prilygsta vaistams ir į vaistinių lentynas nepakliūva atsitik-tinai“, – patarė R.Gancevičienė.

Kremų nuo saulės yra tikrai labai įvairių. Vienos kategorijos ir patiki-mumo produktai parduodami preky-bos centruose, visai kitos – vaistinėse.

Dar kitokių galima nusipirkti pas močiutę turguje. Todėl, medikės teigimu, jei norima patikimos ap-

saugos, ypač kai oda jautri, reikė-tų kreiptis į medikus, kremus pirkti vaistinėse.

„Žmonės ieško pigesnių variantų, tačiau yra tam tikri kosmetikos ga-mybos standartai, ypač kalbant apie saulės fi ltrus, kurie ir nulemia aukš-tesnę kremo kainą. Tačiau gydytojai tikrai nesistengia įbrukti brangiausių kremų. Paprastai pasiūloma keletas

variantų pagal kainą, odos tipą“, – aiš-kino dermatologė.

Kiekvienas kremas ar vaistas gali sukelti odos dermatitą – jautrumo re-akciją, bet, kad sukeltų ligą, medikei neteko girdėti. Jos nuomone, tikri-nančios institucijos griežtai reikalauja laikytis nustatytų standartų ir rinkos kontrolė yra pakankama.

Natūrali kosmeti ka – lašas jūroje

G.Azguridienės nuomone, nors prieštaringų vertinimų tikrai yra la-bai daug, žmogui reikia turėti savo nuomonę: jei kremas žalingas, tie-siog jo nenaudoti. Pavyzdžiui, kremo sudėtyje radusi stiprių konservantų parabenų, naftos chemijos produk-tų, dirbtinių kvapiklių, ji tokį kremą mestų šalin.

Reikėtų domėtis kremų sudėtimi. Jei daugelis jau atpažįsta maisto pro-duktuose naudojamus konservantus, taip pat turėtų žinoti, ką reiškia kre-mo gamyboje panaudota viena ar kita cheminė medžiaga.

Kol kas natūrali ir ekologiška (dar vadinama žaliąja) kosmetika pasau-lyje sudaro maždaug 2–5 proc. visos milžiniškos rinkos. Priežastis, kodėl ji taip sunkiai skinasi kelią į rinką, paprasta – kitokia rinkodara. Rekla-mai žaliosios kosmetikos gaminto-jai negali skirti pakankamai pinigų, nes natūrali žaliava, ypač ekologiš-ka, – brangi.

Dažniausiai net ir žinodami, kad kai kurie gėrimai kenkia sveikatai, nenorime keisti nusistovėjusių įpro-čių. Tačiau svarbu žinoti dar ir tai, ku-

riuos iš jų galima gerti valgant, o ku-riuos – atskirai? Juk kartais išgeriamas skysti s neleidžia pasisavinti labai svar-bių mūsų organizmui maisto medžia-gų, pavyzdžiui, geležies.

Arbata ir kava trukdo organizmui pasisavinti geležį. Geležis yra

ypač svarbus mikroelemen-tas moterims, juk mėnesi-

nių metu jos netenka apie 50 procentų ge-ležies atsargų. Šio ele-mento trūkumas suke-lia nuolati nio nuovar-gio jausmą, veido odos

spalva pasidaro blyški, sumažėja organizmo at-

sparumas virusams ir bak-

terijoms. Kava, arbata ir kiti kofeino turintys gėrimai neleidžia pasisavinti kitų svarbių mikroelementų – kalcio ir cinko. Kalcis labai svarbus kaulams, danti ms, raumenims, jis būti nas krau-jo krešėjimo procese. Kavos ir arbatos nereikėtų gerti pernelyg daug, be to, tai geriausia daryti vieną valandą prieš valgį. Taip sumažės neigiamas kofeino poveikis.

Pienas taip pat turi šiek ti ek gele-žies, tačiau kalcis ir fosfatai, kurių yra piene, trukdo pasisavinti geležį, tad pieno taip pat negalima gerti valgant tuos produktus, kuriais norite papildy-ti savo geležies atsargas. Geriau pieną gerti prieš valgį arba po jo.

Apelsinų sultys turi daug vitami-

no C, o šis vitaminas skati na geležies pasisavinimą. Apelsinų sulti s galima gerti valgant geležies turinčius produk-tus. Būtent dėl šios priežasti es siūloma ir daržoves valgyti su mėsa.

Alkoholiniai gėrimai ir maisto tei-kiama nauda – du nesuderinami da-lykai. Alkoholis neduoda mūsų orga-nizmui nei mineralinių medžiagų, nei vitaminų, atvirkščiai, ati ma juos. Pa-vyzdžiui, alkoholis suardo vitaminą B6 ir trukdo pasisavinti vitaminą B12. Tik raudonasis vynas yra išimti s, šio gėri-mo proti ngais kiekiais galima gerti ir valgant. Vynas skati na geležies pasi-savinimą, be to, jo sudėtyje taip pat yra šiek ti ek geležies.

GK inf.

Verta žinoti

Gerdami kavą netenkame geležies ir kalcio

Vida DUBINSKIENĖ

Laiku ir ti nkamai suteikta pirmo-ji pagalba gali išgelbėti žmogaus gy-vybę. Bet ar mokame ir žinome, ką reikia daryti ?

Svarbu žinoti: nukentėjusiajam pirmąją pagalbą reikia suteikti kuo greičiau – klinikinė organizmo mir-tis trunka 4–7 minutes. Vėliau padėti jau niekuo negalima.

Pirmiausia reikėtų žmogų atsar-giai pajudinti, pasiteirauti, kas atsi-tiko. Patikrinti, ar žmogus kvėpuoja, trimis pirštais ant kaklo užčiuopus miego arteriją nustatyti pulsą, apžiū-rėti visą kūną. Jei paaiškėja, kad gy-vybei pavojus negresia, nereikėtų jo judinti, o nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą bendruoju pagal-bos numeriu 112.

Kai nukentėjęs žmogus yra be są-monės, paguldykite jį ant šono. Sekite kvėpavimą ir širdies veiklą.

Jei žmogus nekvėpuoja ir neap-čiuopiamas pulsas, reikia gaivinti, at-liekant dirbtinį kvėpavimą ir netiesio-ginį širdies masažą.

Nukentėjusįjį skubiai paguldykite ant kieto pagrindo ant nugaros, ap-nuoginkite krūtinės ląstą, atlaisvinki-te juosmenį. Užtikrinkite kvėpavimo takų praeinamumą: iš burnos paša-linkite svetimkūnius, atloškite galvą pakeldami apatinį žandikaulį. Dviem pirštais užspauskite apatinį žandikau-lį, kad užsispaustų burna. Orą įpūskite per nosį du kartus. Po dviejų įpūtimų patikrinkite pulsą. Jei pulsas neatsira-do, dar kartą du kartus įpūskite oro. Per vieną minutę reikėtų atlikti 8–12 įpūtimų. Dirbtinio kvėpavimo efek-tyvumą rodo krūtinės ląstos išsipūti-mas pučiant orą.

Kraujotaka sukeliama, ritmiškai spaudžiant krūtinkaulį. Atsiklaupkite šalia nukentėjusiojo. Spauskite apati-nę krūtinkaulio dalį (nuo krūtinkaulio apačios dviejų pirštų atstumu į viršų) uždėję vienos rankos delną ant kitos rankos delno (pirštai turi būti pakelti). Spauskite ištiestomis per alkūnę ran-komis statmenai krūtinkaulio. Krū-tinkaulį įspauskite 3–5 centimetrus, 80–100 kartų per minutę.

Suaugusiajam du kartus įpūski-te oro ir 15 kartų paspauskite krūti-nės ląstą. Du kartus įpūtę, patikrin-kite pulsą. Jei jo nėra, dar du kartus įpūskite oro ir 15 kartų paspauski-te krūtinkaulį. Kas 4 ciklus tikrinkite pulsą, kvėpavimą. Jiems neatsiradus, gaivinkite toliau. Jei žmogus atsigavo, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį. Nepalikite be priežiūros, reguliariai tikrinkite kvėpavimą ir pulsą.

Kiek tęsti gaivinimą? Dirbtinis kvėpavimas nutraukiamas, kai žmo-gus pradeda normaliai kvėpuoti. Gai-vinti reikia tol, kol atvyks kvalifi kuota pagalba, žmogus ims kvėpuoti ir atsiras pulsas. Atgaivintas žmogus visada turi būti gabenamas į gydymo įstaigą.

Svarbi kiekviena minutė

Plūstant prieštaringai informacijai reikia pasikliauti ne ti k specialistais, bet ir savo galva.


Naudoti apsauginius kremus nuo saulės ar jų vengti ?

Gimtasis kraštas2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18 9

Joana KAZLAUSKIENĖ

Šių metų vasaros sezonui dizaine-riai siūlo visą paletę klasikinių ir gana liberalių modelių. Pasiūla tokia, kad kiekviena moteris gali išsirinkti mau-dymosi kosti umą, pabrėžiantį dailias kūno formas ar šiek ti ek paslepiantį netobulas fi gūros vietas.

Bikiniai primena Šaltąjį karą

Atrodo, kad bikinis yra XX a. išra-dimas. Iš tiesų šis nedidelis drabužėlis buvo žinomas dar antikinėje Romo-je. Kaip rodo netoli Sicilijos aptik-ta mozaika, pavadinta „Merginos su bikiniais“, šią aprangą mėgo jaunos romėnės.

Drabužiui buvo lemta atgimti po

Antrojo pasaulinio karo. Šiuolaiki-nio bikinio kūrėju laikomas prancūzų modeliuotojas Lui Rearas (Louis Re-ard), kuris patobulino prieš kelis mė-nesius Žako Chaimo sukurtą mau-dymosi kostiumo modelį „Atomas“. Pirmą kartą bikiniai publikai buvo pristatyti 1946 m. liepos 5 d. Juos vil-kėjo Paryžiaus kazino šokėja Mišelė Bernardini.

Naujajam maudymosi kostiumui suteiktas vardas siejamas su Biki-nio atolu, kuriame vos prieš keturias dienas iki mados šou buvo pradė-ti JAV branduoliniai bandymai. 3,5 tūkst. km į pietryčius nuo Ha-vajų, Maršalo salyno vandenyse, su-sprogdintos dvi atominės bombos. 1946–1954 m. trukusios operacijos „Kryžkelės“ metu buvo nusiaubtos

Mikronezijos koralų salelės, la-gūnose susprogdinti laivai vete-ranai.

Dizaineriai išreiškė visuomenės protestą prieš JAV branduolinius bandymus. Naujasis maudymo-si kostiumo modelis buvo paly-dėtas šūkiu: „Bikinis – padalytas atomas!“

Vis daugiau nuogo kūno

Prireikė dešimtmečio, kol biki-nius dėvinčios moterys nebešokiravo visuomenės ir jie tapo madingi. Prie jų populiarumo praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje daug prisidėjo garsi aktorė Bridžita Bardo.

Šiandien daugelis dailiosios lyties atstovių kitokios aprangos paplūdimyje nepripažįsta. Jaunos moterys su bikiniais jaučiasi pui-kiai ir atrodo patraukliai.

Sukurta įvairiausių bikinio atmainų, iš kurių kiekviena mer-gina ar moteris gali pasirinkti savo fi gūrai tinkamesnį.

1964 m. žurnale „Look“ buvo išspausdintas austrų kilmės ameri-kiečio Rudžio Gernreicho sukur-tas monokinis. Šį krūtinės neden-giantį paplūdimio drabužį pristatė prostitutė iš Bahamų. Be abejonės, toks maudymosi kostiumas susilau-kė griežtos Bažnyčios ir visuomenės kritikos, tad monokinius įsigijusioms damoms netrukus praėjo noras juos vilkėti.

XXI a. visuomenė nepalyginti pakantesnė, o moterys drąsesnės. Aukštos liaunos merginos, turin-čios nepriekaištingą fi gūrą, stan-džią rusvą odą bei nedidelę krūti-nę, paplūdimyje gali vilkėti netgi mikrobikinius – gana simbolinius bikinius. Tiesa, pravartu atsižvelgti ir į aplinkinius – ar jų tokia apran-ga nešokiruos. Kelnaites su juostele, mikrobikinius derėtų pamiršti isla-miškojo tikėjimo šalių pajūryje. Kai kuriose JAV valstijose taip vilkint ri-zikuojama užsidirbti baudą.

Šio sezono naujovės

Moterys, šį vasaros sezoną norin-čios būti itin madingos, nesuklys pa-sirinkdamos maudymosi kostiumėlį,

puoštą įvairiais akcentais – me-talo žiedais ar perlais, perpinto-mis juostelėmis ir kt. Madingi gėlių rašto, etninio stiliaus orna-mentai, rausva, turkio, klasikinė juoda spalva.

Kirpimų ir modelių formų įvairovė sudaro sąlygas išsirink-ti fi gūrai ir skoniui tinkamiau-sią variantą.

Apkūnesnėms ar pilvuką turin-čioms moterims rekomenduojama rinktis ne klasikinį bikinį, o modelį, pridengiantį problemiškas vietas – tankinį. Tai dviejų dalių maudymosi kostiumėlis pailginta viršutine dali-mi. Šią bikinio atmainą 1998 m. su-kūrė JAV dizainerė Ana Kole.

2006-aisiais naujai atgimė beveik prieš penkis dešimtmečius fi asko pa-tyręs monokinis. Jis tapo bikinio ir vientiso maudymosi kostiumo de-riniu – abi dalys priekyje sujungtos siauresne ar platesne juosta. Vilkė-damos tokiu monokiniu jaukiai jausis ir moterys, ne visai patenkintos savo kūno formomis.

Sti lius

1946 m.

vi

bigmmkz

Š

čisi

1964 m.

s uso-y-as

iki-iravo Prie

žiaus idėjo

sos

-

o-o

o i-r-n-tė ės, u-

nėsmsuos

ntinės

j

IV a.

Mažiausiai vietos spintoje užimanti s drabužis vasarą – svarbiausias.

2010 m.Paplūdimio mados kokteilis

Irma DUBOVIČIENĖ

Tautodailininkai žino įvairius juostų audimo būdus: rinktinį, kaišyti nį, pynimo, vyti nį. Pastara-sis – pats seniausias, siekianti s se-novinius laikus. Pasak archeologės Ramutės Rymanti enės, šiam audi-mui – per 6 tūkst. metų.

Vytinių juostų meistrė V.Ra-tautienė tvirtina, kad aprišimas juos-ta – tai simbolinis apsaugos rato su-darymas, apsauga nuo blogos įtakos. Juosta lydėjo žmogų visą gyvenimą,

nuo krikšto iki paskutinės kelionės. Pirmykštę prasmę žmonės pamiršo, bet tradicija tęsiama nesusimąstant apie jos turinį, tikint, kad tai tiesiog mada.

V.Ratautienė vytinių juostų tech-nikos abėcėlę pažino seniai, mat 23 metus dirbo technologijų mokytoja.

Nors šis audimo būdas žinomas visame pasaulyje, juostose vyrau-ja skirtingos spalvos, simboliai. Kur nors Ispanijoje ar Portugalijoje išaus-tose juostose galime išvysti žmonių ar gyvūnų fi gūrų. Jų nerasime lietuviš-

kose tradicinėse juostose. „Mūsų sim-boliai yra žalčiukas, kryžius, eglutė, rombas“, – primena tradicinių juos-tų audėja.

Kiekvienas simbolis turi savo pras-mę: žalčiukas siejamas su laime ir ge-rove, gyvybine energija, amžina meile; eglutė simbolizavo neišsenkančias že-mės gyvybės jėgas; kryžiukas – dva-sinės saugos jėgą, gero linkėjimą ir apsaugą; rombas – moteriškąjį pradą, vaisingumą.

Ponia Vilija į savo audinius įaudžia tik lietuviškus simbolius, derina tradi-cines spalvas – Aukštaitijoje pamėg-tas raudoną, žalią, geltoną ir mėlyną (Vakarų Lietuvoje paplitę violetiniai, tamsiai žali atspalviai). Vienoje juos-toje paprastai derinamos penkios ar net septynios spalvos. V.Ratautienei pavyksta rasti naujų sąlyčio taškų su šiandieniniu gyvenimu. Žmonės mie-lai įsigyja ne tik juosiamas juostas, bet ir mažesnius dirbinius – kaklajuostes,

austas apyrankes. Įvairiose parodo-se, kai Vilija demonstruoja senovinį audimą, žmonės neretai stebisi gėrė-damiesi, kokius originalius gaminius galima sukurti tokia primityvia tech-nika. Viskas, ko reikia audimui, – tai tik delne telpančių lentelių, žiogelio ir siūlų. Austi galima bet kur, nors ir išė-jus į gamtą. Audėja nebijo pripažinti, kad yra įsimylėjusi savo amatą. Prie jo kasdien praleidžia po kelias valandas, paprastai anksti iš ryto. Moteris tvirti-na, kad labai svarbus vidinis nusiteiki-mas. Jei galvosi apie materialinę nau-dą, ūpas austi greitai gali išgaruoti.

Senovėje tikėta, kad audimas, mezgimas, narpliojimas, raizgymas yra tam tikras bendravimas su aukš-tesnėmis būtybėmis. Šis darbas vei-kia raminamai, turi psichoterapinį poveikį. „Kiekvienas pasirenka dar-bą pagal save – svarbu gerai jaus-tis“, – sako moteris, kuriai archajiš-kas juostų audimas tapo ir pomėgiu, ir amatu.

Senovinio audimo juostos vėl madingos


Tradicinis amatas teikia malonumą ir meistrui, ir gaminio naudotojui.

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 1810 Sportas

Nevilti s. Komunisti nės Šiaurės Korėjos gyventojai per televiziją ga-lėjo ti esiogiai stebėti savo naciona-linės rinkti nės dvikovą su Portuga-lija. Tai buvo kone pirmas kartas, kai šalies rinkti nės žaidimas užsie-nyje buvo rodomas ti esiogiai. Tiesa, šį kartą jis buvo iti n nesėkmingas. Portugalai sutriuškino šiaurės korė-jiečius rezultatu 7:0.

Vagystė. Viešbutyje apvogtas buvęs Argenti nos rinkti nės žaidėjas Gabrielis Bati stuta. 41 metų buvęs sporti ninkas pasakojo, kad iš viešbu-čio kambario dingo grynieji pinigai ir krediti nės kortelės. Tame pat Mike-landželo viešbutyje apsistojęs ir FIFA prezidentas Jozefas S.Blateris. Šis Jo-hanesburge esanti s viešbuti s laiko-mas vienu brangiausių. G.Bati stuta komentuoja rungtynes vienai TV stočiai.

Favoritai. Argenti nos nacionali-nės rinkti nės treneris Diegas Mara-dona pasaulio čempionato favorite laiko Brazilijos rinkti nę. Nors brazilai iki šiol nerodė iti n gero žaidimo, jam jie yra favoritai, pareiškė futbo-lo legenda. D.Maradona teigiamai įverti no ir sti prų kitų Pi-etų Amerikos komandų pa-sirodymą.

Klaida. Siaubingą klaidą komen-tuodamas Vokieti jos ir Australijos rungtynes padarė didžiausio Serbi-jos televizijos kanalo RTS komenta-torius. Jis pareiškė: „Vartuose stovės naujas varti ninkas, nes Enkė nega-li žaisti . Jis sužeistas.“ Daugelis žiū-rovų į tai sureagavo labai audringai, negailėdami piktų žodžių interneto forumuose. Kaip žinoma, vokiečių varti ninkas Robertas Enkė 2009 m. lapkričio 10-ąją nusižudė.

Kivirčas. Viename PAR kaime ne-sutarus dėl televizijos programų žiū-rėjimo užmuštas žmogus. 61 metų vyras norėjo stebėti futbolo rung-tynes, o jo žmona ir du suaugę vai-kai – religinį gospel šou. Šeimos na-riai susipešė dėl televizoriaus pulte-lio ir trinktelėjo tėvo galvą į sieną. Vyras buvo sunkiai sužeistas ir mirė. Trys įtariami šeimos nariai suimti .

Dūdos. Vuvuzelos yra ti piškas Af-rikos instrumentas, tačiau per pa-saulio futbolo čempionatą taip išgar-sėjusios plasti ko dūdos dažniausiai pagamintos Kinijoje. Kaip praneša kinų žiniasklaida, 90 proc. Pie tų Af-rikoje parduotų vuvuzelų yra kinų gamybos. Vien ti k „Guangda“ žais-lų fabrikas kasdien jų pagamina 20 tūkst. vienetų. Fabrikas jau ekspor-tavo daugiau nei milijoną šių instru-mentų – po 2,50 juanio (30 euro cen-tų) už vienetą. Užsienyje viena vu-vuzela kainuoja iki 70 juanių (apie 8 eurus).

GK, Eltos inf.

Pasaulio vicečempionė Prancūzi-jos rinkti nė savo rankomis išsikasė duobę, į kurią ir prasmego. Pasku-ti nėse A grupės 3 turo rungtynėse prancūzai 1:2 nusileido čempiona-to šeimininkei Pietų Afrikos Respu-blikai.

Vietoj šampano – paplavos

Ko gero, dar niekada Prancūzijos rinktinė tokio lygio futbolo turnyre nubuvo taip apsijuokusi, o prancū-zų sirgaliai – taip įžeisti ar net ap-spjaudyti. Dėl to kalti ne rungtynių rezultatai, o tai, kaip į juos reagavo pasaulio vicečempionai.

Užuot dar labiau susitelkę po dviejų turų, kuriuose sužaidė lygio-siomis 0:0 su Urugvajumi ir 0:2 pra-laimėjo Meksikai, jie surengė dau-gelį tautiečių papiktinusį santykių aiškinimąsi su ultimatumais trene-

riui, streikais ir tarpusavio įžeidimais.

Iš prancūzų juokėsi visas pasaulis. Tik pačiai Prancūzijai buvo nejuo-kinga. Greičiau gėda dėl

savo „didvy-rių“. Pran-cūzai norėjo

šampano, o gavo paplavų kibirą. Tiesiai ant gal-vos. Ir praustis teks ilgai.

Bloga pradžia

Daugelis futbolo gerbėjų įsitiki-nę, kad Prancūzijos rinktinė iš viso neturėjo važiuoti į Pietų Afriką. Mat kelialapį į čempionatą jai padovano-jo trumparegis teisėjas ir Tjeri Anri atrankos ciklo rungtynėse su Airija. Jose prancūzai pelnė įvartį, kuris tu-rėjo būti neįskaitytas, mat lemiamos atakos metu T.Anri kamuolį akivaiz-džiai sustabdė ranka.

Tačiau Reimonas Domenekas ir 23 futbolininkai atvyko į PAR. Dabar daugelis prancūzų dėl to gailisi. Jau turnyro pradžioje rinktinę ėmė dras-kyti nesutarimai, o R.Domenekas, kaip pasirodė, neturi jokios įtakos žaidėjams.

Problemos aikštėje

Susipykęs ir išvaręs namo „gele-žinį“ starto puolėją Nikolia Anelka, kurio įžeidžiantys žodžiai strategui buvo išversti, ko gero, į visas pasaulio kalbas, treneris ėmėsi ir kitų repre-sijų. Komandos kapitonas Patrisas Evra atsisėdo ant atsarginių suolelio kartu su Eriku Abidaliu, o naujuoju „nacijos gelbėtoju“ tapo Alu Diara, išvedęs žaidėjus į aikštę rungtynėse su PAR kaip naujasis kapitonas.

Net ir šioje nepavydėtinoje pa-dėtyje prancūzai dar turėjo galimy-bių patekti į atkrintamąsias varžybas, jeigu paskutinėse grupės rungtynė-se būtų įmušę penkis įvarčius. Ta-čiau jau pirmos minutės parodė, kad tai praktiškai neįmanoma. Prancūzai žaidė blankiai ir padrikai.

O pietų afrikiečiai išėjo ne žais-ti futbolą, o kautis, įrodyti, kad jie čia atvyko ne tik kaip turnyro šeimi-ninkai, o yra gyvybinga komanda, už kurią gali sirgti visa Afrika, ir laimėjo rungtynes rezultatu 2:1.

Iškeikė trenerį

Chaosas rinktinėje kilo po to, kai įžeidęs trenerį R.Domeneką iš ko-mandos buvo išvytas puolėjas Ni-kolia Anelka. „Eik ant b..., tu purvi-nas kalės vaike“, – per rungtynių su Meksika pertrauką neva treneriui, išklausęs jo priekaištus, drabužinėje pasakė pagrindinis komandos star-to puolėjas.

Futbolininko žodžius išspausdino keli Prancūzijos dienraščiai ir šalyje kilo pasipiktinimo banga, puolėjo el-gesį viešai aptarinėjo garsiausi šalies politikai, įsikišo net prezidentas Ni-kolia Sarkozy.

Prezidento į Pietų Afriką pasiųsta sveikatos ir sporto ministrė Roselina Bašelo rinktinės žaidėjams priminė, kad jie vilki Prancūzijos marškinė-

lius ir yra pavyzdys jaunimui, todėl turėtų susimąstyti

dėl savo elgesio.

Tautos gėda

Pr ancūzu s papiktino ne tik

žodžių kišenėje ne-laikantis N.Anelka,

bet ir visa komanda, kuri dėl trenerio spren-dimo pašalinti puolėją atsisakė treniruotis prieš

antras rungtynes.Netrukus iš par-

eigų pasitraukė Prancūzijos rink-

tinės vadovas, rinktinę at-

sisakė toliau remti kelios stambios kompanijos, o šalies futbolo federa-cija viešai atsiprašė šalies visuome-nės dėl rinktinės elgesio. „Mes nori-me pamiršti šią katastrofą, absoliučią tragediją pasaulio čempionate. Tai gėdingiausia akimirka mūsų futbo-lo istorijoje“, – kalbėjo Prancūzijos žurnalistas Filipas Okleras.

Tautiečių panieką savo rinktinei, ko gero, geriausia atspindi dienraščio „Le Figaro“ apklausa. Į klausimą, ar nori, kad Prancūzijos komanda pa-

tektų į aštuntfi nalį, neigiamai atsakė daugiau kaip 80 proc. skaitytojų.

Papasakos ti esą

Rietenas Prancūzijos rinktinėje kaitino ir tai, kad dalis žaidėjų ėmė ieškoti skundiko, kuris neva perduo-da informaciją žiniasklaidai. Tačiau papasakoti tikrą tiesą, kas vyko jų ko-mandos stovykloje pasaulio čempio-nato metu, bei paaiškinti visas prasto ir gėdą šaliai užtraukusio pasirodymo priežastis pažadėjo rinktinės kapito-nas Patrisas Evra.

„Atėjo laikas atsiprašyti Prancūzi-jos žmonių, – teigė jis. – Norėjau tai padaryti anksčiau, tačiau treneris ne-leido taip elgtis. Šią savaitę surengsiu spaudos konferenciją. Prancūzai turi teisę žinoti tiesą, nes komanda pri-klauso Prancūzijos žmonėms.“

„Sužinosite visas smulkmenas... Jau šią savaitę“, – žadėjo anglų „Man-chester United“ klubo gynėjas.

Atsiprašė prancūzų

Dėl prasto žaidimo sirgalių at-siprašė ir rinktinės saugas Frankas Riberi. „Atsiprašau visos prancūzų tautos dėl to, kad nesugebėjome pa-teisinti lūkesčių, – sakė Miuncheno „Bayern“ klubo saugas. – Žaidėme visiškai neišraiškingai ir iš tolo nepri-lygome savo idealui. Rinktinei atėjo sunkūs laikai. Aš ir vaikinai norė-jome laimėti, tačiau mače su Uru-gvajumi blogai jautėme vienas kitą, kiekvienas tempė antklodę į save. Prancūzijos rinktinė nesugebėjo su-sitelkti, žaidė padrikai. Todėl dabar iš mūsų juokiasi visas pasaulis.“

Traukiasi iš posto

Rungtynėmis su Meksika 58-erių R.Domenekas atsisveikino su rinkti-ne, po čempionato jį šiame poste pa-keis „Bordeaux“ kubui vadovaujantis Laurentas Blancas.

„Kaip ir visi, esame liūdni ir nu-sivylę, – sakė R.Domenekas. – Bet šiose rungtynėse aš mačiau truputį to, ką norėjau matyti: truputį širdies aikštėje, dvasingumo, solidarumo.“

Nors susipyko su visais fut-bolininkais, o šie protestuodami net nepaduoda treneriui rankos R.Domenekas tiki šviesia ateiti-mi: „Ši komanda yra pajėgi. Matė-me ir puikių momentų, jų bus dau-giau. Prancūzijos rinktinė niekada nemirs.“

A grupės komandų rungtynės su PrancūzijaBirželio 11 d.PRANCŪZIJA URUGVAJUS 0:0 (0:0)Birželio 17 d.PRANCŪZIJA MEKSIKA 0:2 (0:0)Įvarčiai: Chavjeras Ernandesas (64), Kvautemokas Blankas (79 – iš 11 m)Birželio 22 d.PRANCŪZIJA PIETŲ AFRIKA 1:2 (0:2)Įvarčiai: Bonganis Kumalas (20), Katlegas Mfela (37), Floranas Maluda (70)

2010 m. pasaulio futbolo čempionatas PAR

Apsijuokę prancūzai iškeliavo namoAplink kamuolį

R.Domeneko treniruojami prancūzai susiriejo tarpusavyje.

Gimtasis kraštas2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18 11Sportas

Milano „Inter“ ir Olandijos rinkti -nės saugas Veslis Sneideris ti ki, kad Berto van Marveiko treniruojama va-dinamųjų oranžinių komanda puikiai pasirengė pasaulio futbolo čempiona-tui Pie tų Afrikoje.

„Mūsų komanda susitelkusi ir su-styguota, o disciplina vaikinams įskie-pyta nuo vaikystės. Olandijos rinkti nė-je nežaidžia silpni žaidėjai“, – sako 26 metų saugas.

Pats V.Sneideris – ne ti k rinkti nės saugų linijos, bet ir visos komandos lyderis. Futbolininkas puikiai jaučia kamuolį: moka ne ti k jį juvelyriškai perduoti partneriui, bet ir pats nu-ginkluoti varžovų varti ninkus. Regis, V.Sneideris jau seniai visiems viską įro-dė, tačiau jam pačiam atrodo kitaip.

Labai gerai pradėjote čempiona-tą. Kokios dabar nuotaikos koman-doje?

Po pergalių nuotaika visada gera. Labai svarbu sėkmingai pradėti tur-nyrą, kad vėliau būtų lengviau. Tai svarbu ne tik psichologiškai, bet ir dėl surinktų taškų. O ir šiaip tokio lygio varžybose reikšminga kiekvie-na pergalė.

Tačiau teigiate, kad jums ir ko-mandai vis dar reikia tobulėti.

Žinoma. Būtina įrodinėti savo pa-jėgumą per kiekvienas rungtynes. Ne-galima sustoti ties tuo, ką pasiekėme. Juolab kad mūsų laukia kur kas atsa-kingesnės kovos. Tad apie tai, ar rei-kia tobulėti ir dirbti, komandoje net nekalbame. Man taip pat dar reikia padirbėti.

Jūsų kolega Arjenas Robenas, re-gis, tuoj atsigaus po traumos. Kalba-ma, kad rinktinėje visi labai laukia, kada jis pasirodys aikštėje. Arjenas dar nevisiškai pasveiko, bet po tru-putį sveiksta. Komandoje laukiame,

kada jis visiškai atgaus jėgas ir galės žaisti visu pajėgumu.

Koks jo vaidmuo komandoje?A.Robenas puikiai žaidė visą sezo-

ną, buvo vienas Miuncheno „Bayern“ lyderių. Jis turi tiek daug puikių savy-bių, kad jo svarbą Olandijos rinktinė-je sunku pervertinti. Jis labai greitas, puikiai techniškai valdo kamuolį ir sugeba pats vienas kardinaliai pakeisti susitikimo eigą.

Jūs taip pat daug reiškiate savo na-cionalinei komandai...

Aš naudingiausias komandai žaisdamas priekyje, tad mėgs-tu prisijungti prie atakų. Manau, kad tai viena stipriausių ir vertin-giausių mano savybių. O atvirai, nelabai mėgstu kalbėti apie save. Tegul apie tai šneka kiti. Sirga-liai, treneriai, žurnalistai. Aš šiuo metu mąstau tik apie visos koman-dos sėkmę.

Ar jaučiate kokį nors psicholo-ginį spaudimą dėl savo svarbaus vaid mens ir didelės atsakomybės komandoje?

Į pasaulio čempionatą susirinko profesionalai. Jeigu jau atvažiavai, būk geras, parodyk tai, ko iš tavęs tikisi gerbėjai ir visa šalis. O bū-tent – puikų žaidimą. Štai, pavyz-džiui, grumtynėse su Danijos rink-tine nevisiškai gerai žaidžiau, nesu patenkintas savimi. Galbūt tai ir lėmė tas pats psichologinis spau-dimas, atsakomybė. Jį reikia įveikti. Antraip bus labai sunku. Kita ver-tus, svarbiausia, kad laimėjome tas rungtynes ir pelnėme tris taškus.

Kaip manote, Olandijos rink-tinėje meistriškai žaidžiančių fut-bolininkų kasmet daugėja ar ma-žėja?

Mūsų rinktinėje nebūna silpnų ir prastų futbolininkų. Dauguma žai-dėjų mokėsi legendinėje Amster-damo „Ajax“ mokykloje, o vien tai daug ką pasako. Būtent todėl mūsų komanda tokia susitelkusi ir susty-guota. Kiekvienas žaidėjas žino savo

vietą aikštėje, savo vaidmenį takti-kos požiūriu. Drausmė vaikinams įskiepyta nuo vaikystės.

Kiek olandai turi galimybių lai-mėti šiame pasaulio čempionate? Kokios jūsų jėgos?

Būtina susikoncentruoti ir laimė-ti kiekvienas rungtynes. Prieš dvejus metus Europos futbolo čempionate Austrijoje ir Šveicarijoje pradėjome labai užtikrintai. Vien ko vertas italų (3:0) ir prancūzų (4:1) sudorojimas! Tada daugelis kalbėjo, kad neva tro-fėjus jau olandų rankose. Kaip pa-aiškėjo, paskubėjo (olandai pasiekė tik ketvirtfi nalį, kuriame 1:3 nusilei-do rusams, – red.). Tad neskubėkime su prognozėmis. Tačiau patikėkite, mes padarysime viską, kad laimėtu-me. Kitaip ir būti negali.

V.Sneideris pirmose rungtynėse su Danijos rinkti ne jautė didžiulę atsakomybę, todėl mano, kad žaidė ne taip, kaip galė-tų. Per susiti kimą su japonais saugas įmušė vienintelį įvartį .

E grupė, 1-as turasOLANDIJA DANIJA 2:0 (0:0)Įvarčiai: Simonas Poulsenas (46 min. – į savo vartus), Dirkas Keitas (85).E grupė, 2-as turasOLANDIJA JAPONIJA 1:0 (0:0)Įvarti s: Veslis Sneideris (53 min.).

2010 m. pasaulio futbolo čempionatas PAR

Gimė 1984 m. birželio 9 d. Utrechte, Olandijoje. Futbolinin-kas žaidė Nyderlandų aukščiau-sioje lygoje rungtyniaujančiame Amsterda-mo klube „Ajax“ (2002–2007 m.), Ispanijos Madrido „Real“ (2007–2009 m.). 2009 m. vasa-rą V.Sneideris pasirašė ketve-rių metų sutartį su Milano klubu „Inter“ (Italija). Kaip buvo teigiama spaudo-je, sutarti es suma siekė apie 15 mln. eurų. Olandijos futbolo rinkti nėje 10 numeriu pažymėtais marškinėliais saugas žaidžia nuo 2003 m. balandžio 30 d. Su naci-onaline komanda jis žaidė 2006 m. pasaulio čempionate ir dviejuose Europos futbolo čempionatuose (2004 ir 2008 metais).

Veslis Sneideris (Wesley Sneijder)Olandai nusiteikę eiti iki fi nalo

Portugalijos rinkti nės treneris Karlušas Keirušas po ryškiausių pa-saulio čempionato rungtynių, ku-riose jo auklėti niai negailesti ngai sudorojo Šiaurės Korėjos komandą, prisipažino, kad yra visiškai paten-kintas savo žaidėjais. O Šiaurės Ko-rėjos treneris Kim Chon-Hunas dėl pralaimėjimo prisiėmė visą kaltę.

Šešiese įmušė septynis įvarčius

Pirmadienį G gru-pės 2 turo rungty-

nėse portugalai sutr iuškino

varžovus rezultatu 7:0 ir tapo pirmąja komanda, kuriai nuo 1974 čempio-nato metų pavyko įveikti priešinin-kus septynių taškų skirtumu. Prieš 36 metus tiek pat kamuolių į Haičio rinktinės vartus pasiuntė Lenkijos futbolininkai.

Įmušę dar vieną įvartį portugalai būtų pakartoję savo rinktinės rekor-dą: 1994 m. jie 8:0 sutriuškino Lich-tenšteino rinktinę.

Šįkart į komunistinės Korėjos vartų tinklą taikliai mušė net šeši portugalai: Raulis Meirelešas, Simao Sabrosa, Ugas Almeida, Liedsonas ir Krištianas Ronaldas pasižymėjo po vieną kartą, juos pralenkė tik Tiagas, rungtynėse įmušęs du įvarčius.

„Europos brazilai“ prieš brazilus

„Mes parodėme nuostabų žaidimą, įmušėme gražius įvarčius, – teigė portugalų strategas. – Mums reikė-

jo tokių rungtynių, kurias koman-da žaistų tikrai aukštu lygiu. Da-

bar mano auklėtinių motyvacija, jų pasitikėjimas savimi dar labiau sustiprės. Tiesa, turiu prisipažinti, kad laukia dar viena dvikova. Kol kas neiškovojome nė vieno trofė-jaus. Dabar reikia galvoti apie iš-ėjimą į atkrintamąsias varžybas ir pasistengti laimėti kitą susitikimą (3 turo rungtynėse birželio 25 d. 17 val. Portugalija susitiks su Bra-zilija, kuri jau užsitikrino kelialapį į kitą etapą, – red.).

Vieno iš įvarčių autorius U.Al-meida džiaugėsi pergale. „Šiandien mus visus galima pasveikinti su ge-rai atliktu darbu ir puikiu rezulta-tu. Dabar darbotvarkėje – Brazilija. Manau, šios rungtynės nebus leng-vos nei mums, nei jiems“, – įdomią dvikovą prognozavo „Europos bra-zilais“ vadinamos Portugalijos rink-tinės žaidėjas.

Nutraukė šešiolikos mėnesių tylą

Švęsti progą turėjo ir ryškiau-sia Portugalijos rinktinės žvaigždė Madrido „Real“ puolėjas Krištianas Ronaldas. Jis jau 16 mėnesių nebu-vo įmušęs įvarčio žaisdamas už savo šalies rinktinę. Pirmadienį Portuga-lijos rinktinės kapitonas šią seriją nu-traukė, į korėjiečių vartus pasiųsda-mas šeštą įvartį. Geriausio rungtynių

žaidėjo titulu apdovanotas brangiau-sias pasaulio futbolininkas pabrėžė, kad „šio titulo verti mažiausiai trys keturi jo komandos žaidėjai, ir ypač Tiagas“.

Vertindamas rungtynes K.Ro-naldas negalėjo sulaikyti šypsenos: „Septynis kartus nuginkluoti varžovų vartus, ir dar pasaulio čempionate – tai neįtikėtina. Mes tai padarėme, ir aš jaučiuosi laimingas.“

Pasirinko klaidingą strategiją

Portugalų sutriuškintos Šiaurės Korėjos vyriausiasis treneris Kim Chon-Hunas, nors ir patyrė šoką, rungtynes komentavo blaiviai: „Mūsų taktika buvo visiškai klaidinga ir mes išskydome, nesilaikėme drausmės, pakriko mūsų darnios eilės. Prisiimu visą kaltę dėl neteisingai pasirinktos strategijos“, – sakė treneris.

Pakartojo rekordą

G grupė, 2 turasPORTUGALIJA ŠIAURĖS KORĖJA 7:0 (1:0)Įvarčiai: Raulis Meirelešas (29 min.), Simao Sabrosa (53), Ugas Almeida (56), Liedsonas (81), Krišti anas Ronaldas (87), Tiagas (60 ir 89 min.)

2010 m. pasaulio futbolo čempionatas

Portugalų džiaugsmui nebuvo ribų.

Pirmą įvartį per 16 mėnesių pelnė ryš-kiausia Portugalijos rinkti nės žvaigždė Krišti anas Ronaldas.

Parengė Arvydas Jockus EPA-Eltos nuotraukos

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 1812 Kelionės

Lilija VALATKIENĖ

Budriai kontroliuojamoje oro er-dvėje net aitvaro laidyti nevalia. Su balionu gali pakilti , jeigu kartu skris ginkluotas kareivis. Apie oreivystę jis išmano ne daugiau nei kurmis apie žvaigždes, tačiau jam paklusti būti -na. Antraip gresia drasti škas nusi-leidimas, nes kareivis žino vienintelį dalyką – kaip išjungti degiklį.

Pigiausias būdas keliauti

Oro balionas teisininkui A.Vengriui suteikia ne tik laisvę mąstyti plačiau nei leidžia kodeksas, bet ir pažinti pasaulį godžiai žvalgantis iš paukščio skrydžio. Brangus pomėgis?

Į oro balionų fi estą Irane kartu su juo skrido dar du pilotai – inžinierius Romualdas Bakanauskas ir architektė Jolanta Tūraitė.

Organizatoriai neblogai padirbėjo. Renginį globojo Širazo miesto meras ir aukšti pareigūnai. Vizos europiečių oreiviams Teherano oro uoste buvo sutvarkytos per 15 minučių (paprastai ši procedūra užtrunka kelias savaites). Oreiviai buvo nuskraidinti specialiu užsakomuoju reisu į Širazą, VIP salėje juos iškilmingai pasitiko miesto val-džia, kiekvienam buvo įteikta kvapioji rožė. Apgyvendino juos 5 žvaigždučių viešbutyje, sočiai maitino ir paslaugiai vežiojo į ekskursijas.

Aurimas pagalvojo: „Matyt, turėsi-me už tai atidirbti.“ Jo spėjimai vėliau su kaupu pasiteisino.

Naudingi patarimai

Praėjo bemaž savaitė, o oro balio-nų kaip nėra, taip nėra. Organizatoriai ir saugumo pareigūnai tikino: „Viskas bus gerai! Atveš tuos balionus. Atsi-palaiduokite ir mėgaukitės ekskur-sijomis.“

J.Tūraitė, gerbdama vietos papro-čius, apsivilko kelnes, suknelę, galvą apsimuturiavo skara ir su vienmarški-niais vyrais patraukė kalnų keliais, se-nosios civilizacijos pėdsakais, žavėjosi margu ir triukšmingu turgumi, grožė-josi pasakiškais sodais ir parkais dy-kumose, mėgavosi maldos namų vėsa. Lauke tvyrojo 40 laipsnių karštis.

Troškulys nugalėjo oreivius. Iš ran-kų jie nepaleido mineralinio vandens

buteliukų. A.Vengrys padarė atradi-mą, tad turistams pasinaudoti jo pa-tarimu būtina: „Kai būsite Irane ir viešoje vietoje užsimanysite į tualetą, pamatę ant durų vyro ar moters žen-kliuką nepulkite kaip akis išdegę, nes ten gali būti maldos kambarys...“

Septynios laukimo dienos

„Dienos bėga, mes daromės kultū-ringesni, susipažįstame su Irano tra-dicijomis, istorija, poezija, pietaujame su Širazo savivaldybės atstovais, gro-žimės kalnais, kriokliais, vaismedžių plantacijomis ir avių ganyklomis. Įsi-

tikiname, kad Iranas visiškai saugi ša-lis, policijos beveik nematyti“, – sako A.Vingrys.

Virš Teherano pakibę dulkių ka-muoliai. Tačiau 10 milijonų gyven-tojų turintis miestas gana žalias: lais-toma ir puoselėjama žolė, medžiai, žydi gėlės.

„Už sumuštinį ir „Coca Cola“ sumokėjome po 30 000 realų (apie 9 Lt), o didžiulis 50 cm skersmens ir labai skanus lavašas tekainavo 100 re-alų (maždaug 3 centai). Išsikeitęs čia 100 eurų gali jaustis milijonieriumi, nes turi apie 1,2 mln. realų. Nerea-lu!“ – juokėsi A.Vengrys.

Savo didybe garsėjęs Persepolis – imperatoriaus Darijaus pries 2500 metų statytas miestas, viena seniau-sių Persijos sostinių, šiandien stebė-tinai retai lankoma vieta.

„Moterys Irane griežtai laikosi ap-rangos kodo. Mūsų grupei priskirtos vertėjos džiaugiasi galėdamos truputį atsipalaiduoti ir atlaisvinti savo ska-ras (kol jos su mumis, jos priskiria-mos europietėms). Tačiau viena len-kų oreivė gavo pastabą iš iraniečių moterų. Mat pro jos marškinėlius matėsi daugiau, nei turėtų matytis Irane. Užtat mūsų Jolanta atrodė nepriekaištingai“, – prisiminė Au-rimas.

Vyrai apsirengę paprastai. Jiems tik šortus dėvėti uždrausta.

Prieš aplankant įspūdingos ar-chitektūros mečetę, oreiviams teko išklausyti instruktažą: moterys ats-kirai, vyrai atskirai; visi turi vilkėti ilgomis kelnėmis ar sijonais, kojos visiškai uždengtos; moterų rankos ir plaukai paslėpti po skraistėmis, ir jokių fotoaparatų. Prie įėjimų stovi po 2–3 prižiūrėtojus.

Nustebimai ir nusivylimai

„Septintą dieną pagaliau sulau-kėme to, dėl ko čia ir atvažiavome. Atkeliavo 14 balionų iš Austrijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Lietuvos. Dar dieną užtruko balionų muiti-nės procedūros.

Naktinis paradas praėjo sklan-džiai: pakėlėme visus balionus gra-žiame futbolo stadione. Gaila, kad žiūrovų buvo mažai. Gal 200 žmo-nių, daugiausia savivaldybės atstovai su šeimomis ir, kaip vėliau suprato-me, saugumo tarnybų vyrai“, – pa-aiškino Aurimas.

Ryte oreiviai sužinojo, kad kiek-viename balione skris saugumo at-stovas (tokią patirtį jie turėjo Ru-sijoje), negalima bus fotografuoti ir fi lmuoti.

Gatvėse, kuriomis oreiviai vežė balionus, pasirodė daug policinin-kų, automatais ginkluotų kariškių atsirado ir stadione.

„Bepučiant balionus, prisistatė ginkluoti kareiviai ir pareiškė, kad skris su mumis. Žadėjo, kad bus po saugumietį. Tačiau koks skirtumas, ką skraidinti – ar saugumietį, ar ka-reivį. Bėda tik, kad organizatoriai atvedė pulką rėmėjų, oro uosto di-rektorių su šeima, savivaldybės at-stovus, kuriuos turėjome paskraidin-ti“, – prisiminė A.Vengrys.

Teko vykdyti kareivių komandas

Kareivis kalba tik persų kalba, vyksta instruktažas.

„Supraskite mane teisingai, ne aš instruktuoju, o mane moko kareivis. Jis man parodys kryptį, nurodys, kada pakilti, kada nužemėti ir kada nusi-leisti. Laimei, komandoje turėjome vietos vaikiną, kuris viską išvertė į an-glų kalbą“, – pyktelėjo Aurimas ir pa-aiškino kareiviui, kad balionas skren-da ten, kur pučia vėjas.

Pilotas atsakingas už visus, esan-čius krepšyje, net ir kareivius, todėl A.Vengrys pareiškė, kad nesileis, jei matys, kad yra nesaugu.

Kareivis į tai atsakė: „Aš drąsus ir nebijau jokių pavojų ir iššūkių.“

„Su gyvu navigatoriumi ir aviacine stotimi (žemėlapio vis tiek neturiu) startavome sėkmingai. Kalną puošia mečetė, žmonės virtinėmis lipa į kal-ną ir mojuoja. Ant kraigo stovi au-tomatais ginkluoti kariai. Lekiame 16 km/h greičiu ir pasiekę kalno vir-šūnę sustojame. Vėjo nėra. Kareivis sukomanduoja – skristi, stovėti ne-galima, arba turėsime nutūpti! Po 5 minučių radau kažkokį vėją. Paskui prasidėjo: suk kairėn, dešinėn, kaip rikiuotėje ant žemės. Ilgainiui pra-dėjome suprasti vienas kitą ir ore išsi-laikėme net 40 minučių“, – įspūdžiais dalijosi Aurimas.

„Mano kareivis aktyviai mojuoja, rodydamas kryptį, aukštį pareguliuo-

ja, kad namą perskrisčiau ir kad per aukštai nepakil-čiau. Intuicija pakuždė-jo leistis, antraip kareivio pageidavimai ir mano galimybės gali nebesu-tapti. Alacho pagalba pa-

siekiau išdžiūvusios upės vagą, kur manęs laukė iš-

tikima komanda – Romas, Jolanta ir vietos vaikinas Eh-

sanas. Numečiau virvutę, ko-manda pagavo, buvo sustabdytas

eismas gatvėje, ir balionas nusileido gražioje ir lengvai privažiuojamoje vietoje. Artėjant prie žemės, kareivis vis klausinėjo, kodėl mes leidžiamės. „Ok, ok, nebėra dujų“, – pamelavo

pilotas Aurimas.Pasiekęs kojomis žemę kareivis

plačiai šypsojosi. Net padėkojo ir dar sykį paklausė, kodėl reikėjo leistis, juk taip gerai skridome.

Kitus renginio dalyvius sėkmė ap-lenkė. Lenkei Beatai Chomai („Lech“ balionas) buvo pranešta, kad ji neskris, nes jos balionas reklamuoja alų.

Austrui Ivanui Trifonovui (vie-ninteliam pilotui pasaulyje, skrai-džiusiam balionu visuose 5 žemy-nuose) buvo įsakyta taip pat likti žemėje, nes jo balionas vienvietis, be krepšio ir negali paimti kareivio. Pa-tyręs pilotas paprašė mažo ir lengvo kareivio, kurį įtaisė ant „cloud ho-perio“ pakabinimo sistemos. Vidury skrydžio kareivio drąsa išgaravo ir jis nusprendė išjungti viengubą degiklį. Pilotas turėjo gintis daužydamas ka-reiviui per ranką, kol nusileido brūz-gynuose.

Šveicaras Peteris Blaseris, oro ba-lionu skraidęs Kinijoje, Indijoje, Bir-moje ir kitose egzotiškose šalyse, savo skrydį Irane baigė ant keturaukščio namo stogo! Prieš tai kareivis tris kar-tus spėjo patempti vožtuvo virvę ir jį atidaryti. Pilotas įkando jam į ranką, nes kitos priemonės nepadėjo.

Kur kas prasčiau buvo lenkui Bo-hoilai Basilijui Davidiukui. Kareivis timptelėjo raudoną greito oro išlei-dimo sistemos virvę, vožtuvas įkrito į kupolą, pilotas tvojosi į žemę, nulau-žė tris medžius, nusibrozdino šoną, o kareivis išriedėjo iš krepšio.

Ryte oreiviai sužinojo, kad kiekviename balione skris saugumo atstovas (tokią pati rtį jie turėjo Rusijoje), negalima bus fotografuoti ir fi lmuoti .

Kareivių Irane daugiau nei oreivių.

Persepolio griuvėsiai. Aurimo Vengrio nuotrauka

Ar įmanoma pamatyti Iraną iš oro baliono? „Ir aš nepati kėčiau, jeigu nebūčiau pakilęs“, – pritariamai galva linksi pilotas Aurimas Vengrys.

Nacionaliniai Irano oreivystės ypatumai

Skrydis oro balionu Irane 2010 m. Jolantos Turaitės nuotraukos


Virginija BARŠTYTĖ

Savo kūrybinį kelią pradėjusi 1967 metais, sukūrusi daug įsimin-ti nų vaidmenų teatre bei įžymių re-žisierių kino juostose, apdovanota prizais įvairiuose festi valiuose, Do-loresa Kazragytė šiandien pagarbiai vadinama dar ir rašytoja – dienos šviesą išvydo jos šešta knyga „Ra-mybės nerimas“.

Tas nerimas, galima spėti, jus už-valdė pirmiausia per spektak lius?

Išties spektakliai, lyg draiskalai kokie, taip įsirėžę į sąmonę, kad ne-leidžia užmigti. Tai Freken Julija, tai Liuba, tai Mumija, tai Tek lė – visos jos grįžta, nes žmogus turi unika-lią savybę prisiminti. Tai pagrindinė problema, apsėdimas. Grįžta ne tik rolių tekstai, bet ir gyvenimo epizo-dai, pašnekesiai, atskiri mano, kitų rašytojų knygų gabalai. Galvoje taip knibžda, taip šmirinėja tie žodžiai, kad net manau, jog reikia baigti su tais rašymais.

Bet juk tai gali tęstis ilgai?Už trejų metų man septynias-

dešimt, taigi, kiek dar... Dabar, po naujos knygos, didelis sujudimas, o paskui... Atsivers tuštuma, neliks to kalbėjimo. Vienatvė ateis, žinau, ir jai reikia ruoštis – nelengvas tai me-tas. Aš turiu vieną sūnų, vieną anūką, kuris gyvena kitoje šeimoje, nes sū-nus su pirma žmona išsiskyrė. Vai-kinui trylika, su manimi bendrauti jam jau neįdomu. Neliko glaudaus ryšio, nors kiekvieną vasarą jis leis-davo su manimi. Sukako vienuolika, ir viskas, jam jau reikia savo draugų. Neišgyvenu, suvokiu, kad reikia pa-leisti, taip turi būti. O mano santy-kiai su sūnumi tokie, kad mes vienas kitam netrukdome. Jis rašo knygas ir labai mėgsta vienatvę, nors turi nuostabią antrą žmoną. Mudu pasi-skambiname, bet temų pokalbiams ne kažkiek – aš jam prišneku, pri-šneku daug visko, jis išklauso. Gali-me kalbėtis apie knygas, fi lmus, pa-fi losofuoti apie gyvenimo prasmę, Dievą, bet tai užtrunka vos kelias valandas. Mes labai mylime vienas kitą, tačiau iš esmės esu viena. Jei ne renginiai, ne skaitymas...

Kokias knygas renkatės, psicho-logines?

Atėjo riba, kai labiau pasikliauju vidine nuojauta, Dievo vedimu nei knygomis, tik reikia įsiklausyti, kur veda, ką privalai atlikti, kokia tavo gyvenimo misija. Galų gale net mir-ties valandai reikia ruoštis, nes neži-nai, kokia ji bus... Mąstau apie tai, nes knygose atsakymų nerandu. O gal į daugybę klausymų net nėra atsaky-mų... Panyru į savo gelmę klausdama: kodėl yra kančia ir skausmas, kodėl kartais tyli Dievas. Aš turiu tvirtą ti-kėjimą sielos amžinybe, mane jau at-vedė iki to. Ir tai padarė ne knygos. Tikėjimas ateina iš Ten. Per traumas, kančias, stresus tikėjimas ateina iš Dievo malonės, pats jo neprisišauksi. Kaip teigė Paskalis: „Žmogus – nend-rė, bet tai mąstanti nendrė, o kas yra mąstymas – tik nuojautos.“

Koks jūsų gyvenimo tarpsnis buvo laimingas – ankstyvas ar brandus, kai atėjo Dievo, gyvenimo prasmės suvokimas?

Laimės sąvoka kinta. Jaunystėje įsimylėjau, gimė sūnus – kokia laimė! Su Viktoru Šinkariuku laimingai gy-venome gal net 20 metų.

Kitas laimės etapas: tėvelis, išeida-mas iš šio pasaulio, paliko Palango-je namelį, atsirado pinigų, įsigijome mašiną. Vėl spragsėjome: kokie mes laimingi. Atskiri tai buvo periodai, nes nutverti laimės paukštę gyvenant kartu dviem aktoriams, ir dar tokiems skirtingiems: jam svarbu bohema, po-kyliai, o man – namai, vaikas, turbūt neįmanoma.

Ar tą laimę išgyvendavote aud-ringai?

Ne, manyje viskas lyg ant svarstyk-lių. Net po puikaus darbų įvertinimo seka tuštuma, nusivylimas, depresija, atrodo, nesukūriau tokio vaidmens, kokį įsivaizdavau. O paskui nesąmo-ningai ėmiau ieškoti džiaugsmo kan-čioje, liūdesyje, netgi ligoje, bejėgiš-kume. Per savo netektį ar išdavystę, atstūmimą, neįvertinimą, įžeidimą su-pranti kančios prasmę. Išgyvendamas praturtėji, ir gimsta tavyje kažkas šva-resnio, dieviškesnio. Pajunti toje ne-tektyje tylų džiaugsmą, kad ištvėrei, kad gali eiti toliau, kad savyje daugiau

atradęs gali pasidalyti su kitais. Įdo-mus mano gyvenimo etapas prasidėjo, kai išėjau iš teatro. Mat teatras – tai ir aistra, ir pavydas, ir amžinas troškulys vaidmens, įsitvirtinimo, įvertinimo. Kai tai ištirpo, aš atradau džiaugsmą. Džiaugsmą pasinerti į vienatvę ar eiti į žmone, nes kai buvo teatras, žmo-nių nemačiau, man neegzistavo kitų gyvenimai, buvau tik aš, tik vaidmuo. Man nerūpėjo, kaip gyvena senutė šalia, o dabar įsižiūriu į žmones, ma-tau juos. Man įdomūs jų likimai, ir aš ėmiau apie juos rašyti. Nurimus

teatrui manyje suvokiau, kad gyveni-mas teatru nei prasideda, nei baigia-si. Kad nesvarbu, ką tu turi, kiek turi, kas tave supa, o svarbu, ką tu mąstai apie tą turėjimą. Jei milijonas litų at-sirastų, ar būčiau laimingesnė? Ne, liktų ta pati depresija, tiesa, gal išlėk-čiau į kelionę.

Ar jus slegia tai, kad su amžiumi keičiasi ir vaidmenys – ateina laikas vaidinti senutes?

Aš nekompleksuoju dėl amžiaus, garsiai sakau: rudenį man sueis 68 metai. Kompleksuoja tos moterys, kurios nori vyrams patikti, o aš noriu patikti visiems. Malonu, kai žmonės tikina, jog pakeliu jiems nuotaiką, jog gera su manimi bendrauti. Stengiuosi iš paskutiniųjų, išsiverkiu, išsikankinu naktį, o žmonėms nešu viltį. Aš turiu ją, tik ji manyje banguoja. Dar turiu Dievą, įsikimbu į jį. Be to, man labai svarbi gamta. Tai ko tą amžių slėpti? Senatvė – taip pat gražus metas, ir reikia pratintis ją priimti. Svarbiau-sia švytėti, o ne kritikuoti, ne priimti viską įtariai, apžiūrinėjant prieš švie-

są. Daug kas mano gyvenime atėjo per kančią. Pirma slogi kančia užgriu-vo, kai mano 15-metis sūnus dviračiu trenkėsi į autobusą ir aš jau netikė-jau, kad jis išgyvens. Tada ir pajutau didžiulę Dievo galią ir meilę. Paskui buvo vyro išdavystė...

Skaičiau, kad jūsų tai tarsi nepa-lietė. Iš kur sėmėtės jėgų paleisti savo žmogų?

Pirmą smūgį į paširdžius gavau vieną karštą vasarą. Grįžau iš kaimo namo ir radau Viktoro laišką, kuria-me rašo, kad jo gyvenimas keičia-si – su jauna drauge lekia atostogų į Palangą. Sūnus buvo išvykęs į Ame-riką, viena namie neradau sau vietos, mintys sukosi apie savižudybę. Nulė-kiau į kaimą, prie ežero... Bet Dievas mane išgelbėjo, priminė darbą – rei-kėjo vykti į Hamburgą, į gastroles, ir kažkaip... Jis sugrįžo po tos vasaros. Mąsčiau: Dieve, tu leidi man pajusti, kad gyvendama su šiuo žmogumi žu-dau save. Mes tokie skirtingi: aš links-tu į tikėjimą, o jis, bijodamas pasenti, griebėsi paskutinio šiaudo – jaunos merginos. Bet Dievas tikriausiai matė, kad dar ne laikas, kad aš per silpna tai pakelti, ir mes dar pragyvenome 8 melo metus. Jis laviravo, o aš mokiausi jį paleisti. Pamažu man tapo tas pat, ar jis pareina, ar nepareina, tapo neį-domu klausytis, kai kas nors sakydavo, jog matė su kita. Liko tik gailestis, nes mačiau jį pajuodusį, geriantį. O toks talentingas... Sunku buvo tarti: ski-riamės. Bijojau savęs pačios, maniau, jei atstumsiu ir jis prasigers, žus, kaip aš gyvensiu su kaltės jausmu. Sėdžiu, būdavo, bažnyčioje, žiūriu į altorių ir matau kelio ženklą – „plytą“... O sykį pats pranešė, kad išeina.

Suvaidinote daug vaidmenų – ir šviesių, ir tamsių. Kurie mielesni?

Aktoriai mėgsta vaidinti neigiamus personažus, kaip aš Blanšą ar Tek-lę (mylimiausi mano dramaturgai – Strindbergas ir Viljamsas). Įdomiau atskleisti nuodėmes, iš kurių perso-nažas bando išsivaduoti. Kiekvienas neigiamas vaidmuo yra šauksmas: aš nenorėjau, kad taip įvyktų! Lyriškus personažus vaidinti neįdomu, nors jie neišdrasko ir į nemigą nestumia.

Kada jaučiatės stipresnė – vaidin-dama ar rašydama?

Rašyti lengviau. Dažniau rašau naktį, kankinama nemigos, lapus ant lovos, grindų išdraikiusi. Rašy-mas man yra laisvė. Tai nėra rašyto-jos rašymas, o daugiau aktorės išsi-kalbėjimai. Jei būčiau užimta didelių vaidmenų kūrimu, matyt, nerašyčiau, o dabar mano didieji vaidmenys gal ant rankos pirštų suskaičiuojami. Esu labiau epizodinių vaidmenų atlikėja, juos kurdama turėjau pasistengti, kad jie suskambėtų, nes tai ne kokia nors Barbora Radvilaitė, kurią vaidinant vaidmuo „neša“. Nežinau sunkesnės profesijos kaip aktoriaus. Dailininkai nutapo paveikslą, ir lieka daiktas, o aktorius po spektaklio nuolat su sa-vimi, savyje tūno.

Ir vis dėlto, kai kas nors manęs pa-klausia, kam reikalingas teatras, jei pa-saulis nesikeičia, atsakau vieno garsaus režisieriaus žodžiais: teatras reikalin-gas, kad nors vienas žmogus kažką pakeistų savo sieloje. Aš esu gavusi nuostabų vienos moksleivės laišką po Bacho „Žuvėdros“ skaitymo. Ji pri-sipažino ketinusi nusižudyti, bet po „Žuvėdros“, ačiū man, aktorei, taip raiškiai perdavusiai autoriaus min-tis, apsisprendusi mokytis, groti, siekti aukštumų. Ją į tas aukštumas pakylė-jo Žuvėdra.

Gyvenimas

Nešama žuvėdros sparnų

Doloresa Kazragytė, pasakodama apie savo kelią, žmones,kurie ją supa, darbus, kuriuos dirba, neskuba, ramiai, vieną po kito narsto kasdienybės rožinio karoliukus.

Panyru į savo gelmę klausdama: kodėl yra kančia ir skausmas, kodėl kartais tyli Dievas?

JAV laikraščio „Boston glob“ darbuotojai nusprendė išsiaiškin-ti , kuo vyriškas mąstymas skiriasi nuo moteriško. Jie sugalvojo kon-krečius klausimus ir paprašė į juos atsakyti skirti ngų lyčių asmenis. Paaiškėjo, kad vyriška ir moteriš-ka logika – du priešingi poliai.

Kam žmonės žiūri į veidrodį? Mo-terys – tam, kad pastebėtų savo trū-kumus ir juos ištaisytų. Vyrai – kad dar kartą pasigrožėtų savimi ir įsiti kin-tų, kokie jie patrauklūs moterims.

Žiūrėdamos melodramas, mote-rys verkia netgi tada, kai jų psichika stabili. Jei verkia vyrai, vadinasi, su jų psichika kažkas ne taip.

Atsisėdusios prie vairo moterys pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad jų benzino bakas pusiau tuščias. Vy-rai žvelgia į tą patį baką ir nustato, jog benzino užteks nuvažiuoti ten ir atgal.

Moterys visada teiraujasi aplinki-nių, kaip nuvykti į vieną ar į kitą vietą. Vyrai kelio stengiasi neklausti ir mėgi-na jį rasti patys.

Juodus drabužius moterys nešioja todėl, kad jie lieknina, ti nka prie visų priedų ir yra ti krai patrauklūs. Vyrai tokius dėvi todėl, kad jie prakti ški – nematyti nešvarumų.

Moteris žino visus savo vyro mat-menis, netgi riešo apimtį . Vyras apie moters matmenis gali nebent šiek ti ek nutuokti .

Darbo metu moterys gauna iš savo viršininko – vyriškio – įsakymus. O vy-rai iš savo viršininkių moterų gauna ti k patarimų.

Moteris visada gali pasiteirauti vyro, ar neatrodanti jam per daug apkūni. Užtat vyras niekada jos ne-paklaus, ar jo plaukai nepernelyg pra-retėję.

Susipykę vyrai po penkių minučių kalbasi lyg niekur nieko. Moterys il-giausiai aiškinasi tarpusavio santy-kius, o paskui keletą mėnesių išgyve-na dėl to, kas įvyko.

Vyrai gali be atvangos kalbėti apie save, o moterys – be galo, be krašto kalbėti apie vyrus.

Kai moteris sako vyrui: „Aš tau paskambinsiu“, vadinasi, ji ti krai pa-skambins. Kai vyras prižada moteriai paskambinti , šis jo pažadas nieko ne-reiškia.

Jeigu butelyje lieka šiek ti ek vyno, moteris visada gali užkimšti bute-lį kamščiu ir palikti vyną kitam kar-tui. Vyras greičiau linkęs tą likutį pa-baigti .

Vyresnius vyrus traukia jaunutės merginos, nes jie vėl trokšta pasijusti jauni. O moterys nori, kad jų išrinkti eji laikytųsi solidžiai.

Moterys šimtu procentų įsiti kinu-sios, kad taupo šeimos pinigus pirk-damos prekes per išpardavimus. Vy-rai nelinkę pasiduoti šiai pagundai, nesvarbu, kokiais dideliais nuolaidų procentais būtų viliojami.

Parengė Asta Bendoraitė

Amžinos priešingybės

Tai įdomu



Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 1814 Miesteliai

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Archeologiniai radiniai rodo, kad Viduklės miestelio apylinkėse žmo-nių gyventa dar neolito laikais. Isto-riniuose šalti niuose Viduklė pirmą kartą paminėta 1253 m. Miestelėnai daug kentėjo nuo užpuolikų, ypač sunkūs laikai prasidėjo tuomet, kai Kryžiuočių ordinas, nukariavęs prū-sus, įsikūrė Lietuvos pašonėje ir ėmė puldinėti Žemaiti ją.

Vadina pasaulio bamba

Viduklės žmonės istorijoje minimi ne tik kaip narsūs kovotojai su kry-žiuočiais, bet ir kaip atkaklūs savo tei-sių gynėjai. Kai LDK Vytautas užra-šė Žemaitiją ordinui, žemaičiai prieš tokį valdovo sprendimą stojo piestu: 1401 m. sukilo, sudegino kryžiuočių pilis ir išvijo juos iš Žemaitijos. Po žemaičių krikšto 1416 m. Vytautas čia įkūrė vieną pirmųjų parapijų Že-maitijoje. Miestelis labai nukentėjo nuo XVIII a. pirmoje pusėje siautu-sio bado bei maro. 1733 m. čia buvo likusios tik penkios sodybos su gy-ventojais. Amžiaus viduryje Viduklę nuniokojo karai su švedais.

Šiame krašte daug kultūrinio pa-veldo objektų: Simono Stanevičiaus sodyba Kanopėnų kaime, knygne-šio Juozo Sakalausko sodyba, Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir joje prieglobstį radę dailės paminklai. Apie Viduklę gausu antrojo gynybi-nio skydo įtvirtinimų, čia stovėjo Il-žiniškių, Molavėnų ir Galkaičių pi-lys. Prie miestelio yra beveik žmogaus nepaliestas Jūkainių geomorfologinis draustinis.

Vidukliškiai juokauja, kad pagrįs-tai save gali vadinti pasaulio bamba. Miestelio pavadinimas, kaip suta-ria istorikai ir kalbininkai, yra kilęs nuo žodžio „vidurys“. Tik ko? Kur tas kelias veda, kokiame viduryje yra Viduk lė? Vieniems atrodė, kad ji yra visos Lietuvos vidurys. Kiti tikino, kad Viduklė yra pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Kauno arba Kauno ir Varnių. Žo-džiu, Viduklė yra vidurys, o žemai-čiai tokiais atvejais sako – pasaulio bamba.

Mįslingi sutapimai

Miestelėnai sako, kad nuo amžių taip susiklostė: viskas, kas įdomesnio susiję su Vidukle, prasideda raide „K“. Miestelis garsus kunigais. Tiesa, žmo-nės prisipažįsta, kad Viduklė kuni-gams yra pati nedraugiškiausia pa-rapija. Kiek jų čia buvo, visi kuo nors neįtiko. Tik dabartinis klebonas Al-bertas Staniulis visiems esąs geras. O dar ir naują kunigėlį gavę, tik nieko apie jį negalį pasakyti. Į Viduklės is-toriją visiems laikams įrašytas mon-sinjoro Alfonso Svarinsko kuniga-vimas. Žmonės ir šiandien mena jo įkvepiančius pamokslus per patį so-vietmetį. Tie pamokslai kunigui kai-navo 20 metų lagerių.

Šiandien su meile miestelėnai prisimena ir kunigą Joną Tamonį. Jam išguiti iš parapijos žmonės bene daugiausia parašų surinko, nors jokių

priekaištų neturėjo, išskyrus jo gra-žius, garbanotus plaukus, kurie da-vatkėlėms atrodė per ilgi. Bet žmonės atseit taip elgėsi todėl, kad laukė su-grįžtančio A.Svarinsko. Paskui buvo skandalingasis Viktoras Aukštakal-nis. Kunigą Algirdą Mocių kažku-ris miestelėnas pasiūlė įtraukti į šalies nacionalinių vertybių sąrašą. 19 gra-žiausių savo gyvenimo metų jis pra-leido lageriuose, o Viduklėje garsėjo kaip asketas, kuriam pinigai tarsi ne-egzistavo.

Kitas „K“, išgarsinęs Viduklę, – Klik nai: motina Justina Kliknienė buvo subūrusi šeimos gaują, kuri vogė, plėšė to krašto žmones. Susėmus gau-ją jų namuose buvo rastos vogtų daik-tų slėptuvės, plėšikams buvo inkrimi-nuota ir žmogžudystė. Teismas gaujos atamanei Justinai tuomet atseikėjo 14 metų nelaisvės, jos sūnui Zenonui – 15 metų, Antanui – 14, Virginijui – 5, o Arūnui – 3 lygtinai. Solidžias baus-mes gavo ir artimiausi plėšimuose da-lyvavę Kliknų giminaičiai.

Buvo ir, matyt, liks Viduklė garsi koldūnais. Taigi, dar vienas „k“. Kada jie tapo Viduklės garsenybe, sunku ir atsekti. Jais dar sovietmečiu prekia-vo valdiška valgykla. Šiai bankruta-vus, koldūnų ėmėsi pirmaisiais nepri-klausomybės metais paplentėje įsikūrę „Vairuotojų namai“, iš kurių koldūnai buvo išvežiojami po visą Lietuvą. Pas-kui keletą metų apie Viduklės koldū-nus nebuvo nieko girdėti. Bet Viduklė be koldūnų negali, todėl jei keliauda-mi pro ją praalksite, šiuo patiekalu pa-sisotinti tikrai galėsite.

Dar vienas „k“ priklauso klipatoms. Taip kartais pavadinami Blinstrubiš-kių pensione besiglaudžiantys visokių

ligų prispausti ir artimųjų atstumti žmonės iš visos Lietuvos.

Daug kuo turti ngi

Viduklėje, nepaisant net šio sunk-mečio, veikia nemažai įmonėlių: euro-padėklus gamina UAB „Julisa ir par-tneriai“, perdirba medieną ir stalių gaminius gamina UAB „Šanis“, AB „Bakulma“ gamina durpes, o „Apdai-la“– medžio pjuvenų briketus. ŽŪB „Trys malūnai“ išgyvena iš žemės ūkio produktų gamybos bei didmeninės ir mažmeninės jų prekybos. A.Liatuko komercijos įmonė visomis reikiamo-mis prekėmis aprūpina vidukliškius, o jos skoningai sutvarkyti prekybos centrai puošia miestelį. Daug šiltų žodžių būtų galima pasakyti ir apie N.Majevskio individualią įmonę „Pa-alsys“, jo kavinę „Nikola“, ir apie UAB „Raseinių žuvininkystė“. Atskiras gy-venimas dunda Viduklės pramoninia-me rajone, geležinkelio stotyje.

Garsėja praeiti es paminklais

Vargu ar Lietuvoje yra veiklesnė visuomeninė organizacija už Simo-

no Stanevičiaus bendriją, kuri inicija-vo 1 134 puslapių knygos „Viduklė“ leidybą. Sutilpo į ją ne viskas, todėl bendrija dar ir savo metraštį „Aitva-rai“ išleido. Taip jį ir pavadino „Kas knygon nesudėta“.

S.Stanevičiaus tėviškė visai šalia Viduklės, Kanopėnų kaime. Jo gim-tąją sodybą prižiūri ir puoselėja bu-vusi vietos lietuvių kalbos mokytoja Julija Norkutė. 1968 m. jai, dar jaunai mokytojai, buvo „priskirtas“ kraštoty-ros būrelis, vėliau ji surado ir šią so-dybą, net į kultūros paminklų sąrašą neįrašytą.

Gana vėlai į šį sąrašą pateko ir se-noji Viduklės klebonija. Gal todėl nuo 1953-iųjų joje gyvenanti kita Vidu-klės lietuvių kalbos mokytoja Janina Lukminienė tarsi abejoja, ar tą griu-veną bus įmanoma restauruoti. Bet architektai, paminklotvarkininkai vis kažką braižo, fotografuoja. Mokyto-jai labai gaila senovinių gėlių, kurias ji puoselėja ir kurių veikiausiai staty-bininkai nepaliks.

Žvyrkeliais – į Seimą

Linksmai vidukliškiai ima gy-venti prieš rinkimus. Antai per pra-ėjusius Seimo rinkimus miestelėnai sakė balsavę už Remigijų Ačą, nes jis jiems gatves išasfaltuoti žadėjo. O žvyrkeliukai – viena didžiausių Vi-duklės problemų. Tą patį kalbėjo ir prišmantiškiai, mat ir į jų gyvenvietę asfaltuotus kelius nutiesti R.Ačas ža-dėjo. Geležinkelio stotyje žmonės irgi už tai savus balsus sakė atidavę. Tačiau pažadai taip ir liko pažadais.

Vidukliškiai juokauja, kad viskas, kas įdomesnio nuti nka jų miestelyje, prasideda raide „K“.

Viduklė – Žemaičių kelio vidurysViduklė – miestelis už dviejų mylių nuo Raseinių, šalia pašto trakto, einančio Tauragės plento link. Viduklės seniūnija jungia 51 kaimą, kuriuose gyvena 3 919 žmonių. Pačioje Viduklėje gyvena 1 893 žmonės.

Vidukliškiai juokauja, kad pagrįstai save gali vadinti pasaulio bamba.

Viduklės priemiesti s – Geležinkelio stoti s – gyvena visai kitokį gyvenimą. Autorės nuotraukosDaug garsių Lietuvos žmonių mokėsi Viduklės mokykloje.

Mokytojai Janinai Lukminienei labiausiai būtų gaila gėlių.

Brėmeno muzikantai – bendravimo su šiuo miestu įamžinimas.

Viduklės bažnyčia skęsta galingų medžių šešėlyje.


Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai:Verti kaliai: Rostra. Kavaljerija. Kanasta. Vokieti ja. „Skamp“. „Aport“. Lėnas. Šarlatanas. Au-torius. Kalvinas. Ledai. Klega. Anau. Mira. Pradas. Laužas. Egida. Alibi. Ledas. Sisia. Horizontaliai: Kuprė. Jonava. Vonia. Marka. Atšaka. „Ralis“. Putas. Varjetė. Leta. Lokva. Mari. „Merlin“. Diena. Piti ja. Raja. Augau. Paisas. Kana. Lesalas. Ziuidas. Ledi. Šalis. Basi. Alytus.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: TULPĖS ŽIEDAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai:Verti kaliai: 1. Namas. 2. Raguva. 3. Sodyba. 4. Vieta. 7. Replės. 8. Baldas. 12. Tarkainis. 13. Kiparisas. 14. Židinys. 16. Skrynia. 21. Kolona. 22. Palėpė. 26. Terasa. 27. Lankas. 28. Bal-ta. 29. Manta.Horizontaliai: 5. Glazūra. 6. Orlaidė. 9. Tentas. 10. Durys. 11. Stalas. 15. Pavasaris. 17. Kėnis. 18. Akras. 19. Siena. 20. Rūsys. 23. Korys. 24. Šilas. 25. Milteliai. 30. Anodas. 31. Drena. 32. Kanapa. 33. Fotelis. 34. Aukštas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŠVIESTUVAS.

Laisvalaikis

Avinas pertvarkys savo konto-rą ir pakeis įprasti nę darbo tvarką. Kai kurie valstybės tarnautojai bus perkelti į svarbesnį darbą. Ten jūs greitai sudarysi-te bendraminčių komandą, ir rezultatai pagerės. Sėkmė lydės ir veiklias moteris, kurių darbas susijęs su bankais.

Jauti s neti kėtai leisis į kelionę po užsienio šalis, kur ieškos verslo partnerių ir galimybių savo veiklai plėsti . Kitą savai-tę ypač seksis ti ems, kurie norėtų rasti prieglobstį užsienyje. Naujas darbas lau-kia tų, kurie pasiliks tėviškėje. Jūs jį susi-rasite labai greitai.

Dvyniai pasieks neblogų rezulta-tų verslo srityje. Neseniai sudaryta sutar-ti s duos dividendų. Astrologas neatmeta galimybės, kad jūs leisitės į kelionę arba poilsiausite kurorte. Bet pradedanti ems žurnalistams ir jauniems verslininkams ne poilsis bus galvoje.

Vėžys galės imti s naujo verslo projekto, kuris ti kriausiai duos gražaus pelno. Negaiškite ir pradėkite jį realizuoti . Delsimas neišvengiamai sumažintų divi-dendus, kurie netrukus gali labai pravers-ti . Santykiai su mylimu žmogumi kitą sa-vaitę pasikeis į gerąją pusę.

Liūtas turi nedvejoti ir didinti in-vesti cijas į realizuojamą projektą. Astro-logas rekomenduoja daugiau dėmesio skirti svarbiausiems verslo aspektams, pirmiausia – fi nansiniams. Kitą savaitę su-silaikykite nuo rizikingų operacijų ir spe-kuliacinių sandorių.

Mergelei iškils būti nybė pateisin-ti vyresnybės pasiti kėjimą. Santykius su valdžią turinčiais asmenimis teks slėpti nuo kitų, o tai bus nelengvas išmėgini-mas. Jūsų bičiulis arba arti mas partneris, pats to nežinodamas, gali pakenkti jūsų verslui. Pinigus visada laikykite po ranka, venkite fi nansinių operacijų.

HoroskopaiHoroskopai

Senukas su senute žiūri televizorių. Senutė sako:

– Kaip pasiilgau tų laikų, kai mane į pasimatymus kviesdavai, o paskui namo palydėdavai...

– Taip, geri laikai buvo... – prisime-na senukas.

– Gal suvaidinkime? Tu lauk už durų, aš išeisiu ir tu mane kur nors pakvieti , gerai? – klausia senutė.

– Gerai!Išeina į lauką laukti senutės. Laukia

laukia, viena valanda praėjo, jau dvi pra-ėjo... Grįžta pasižiūrėti , kas atsiti ko. Žiūri, ogi bobutė į televizorių spokso!

– Tai ką, jau pamiršai, sena boba, kad tave į pasimatymą kviečiu? – supyko se-nukas.

– O manęs mama neišleido... – sva-jingai atkirto senutė.

• • •Senutė gatvėje klausia jaunuolio:– Sakykite, kur yra kita gatvės pusė?– Aišku, ji ten!– Negali būti ! Iš ten mane visą laiką

siunčia čia!

• • •Vaikai įėję į klasę pasisveikina su moky-

toja ir sėdasi į savo vietas. Tik Petriukas nie-ko nesakęs atsisėda į suolą. Mokytoja jam:

– Petriuk, nemandagu atėjus nepasi-sveikinti . Išeik iš klasės ir iš naujo ateik, kaip tavo tėvelis ateina į namus.

Petriukas išeina iš klasės. Minutės tyla. Staigiai atsidaro durys ir su triukšmu įpuo-la Petriukas:

– Aha, nesiti kėjai, kad grįšiu taip anks-ti , kale!

• • •– Šiandien mirti nai prisigersime, – kal-

basi vyrai eidami į restoraną.Čia priėjo kitas ir tarė:– Ir aš noriu numirti drauge su jumis.

• • •Įlipa močiutė į pilną autobusą, prieina

prie Petriuko ir sako:– Vaikeli, gal užleistum man vietą.Petriukas:– O tau, močiute, turbūt, koją skauda?– Taip, vaikeli, skauda.– O kai buvai jauna, ar užleisdavai vy-

resnius?– Taip, vaikeli, užleisdavau.– Matai, todėl dabar ir skauda.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Ratažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(birželio 28–liepos 4 d.)

Svarstyklės stebėsis permaino-mis verslo srityje, kurios neti kėtai duos didelių dividendų. Žinoma, pinigai nepa-sipils it iš gausybės rago, bet jums priklau-santi suma bus visai solidi. Jūs pasijusite kur kas geriau ir tvirčiau. Aplinkiniai tai pa-stebės ir pradės piršti s į pagalbininkus.

Skorpionas nepasieks aukštumų verslo srityje, bet užtat išsaugos stabilią fi nansinę padėtį . Didelių pajamų galite ti -kėti s ti k ateityje, o kol kas dirbkite įpras-tą darbą. Astrologas pataria ketvirtadienį arba penktadienį sumažinti aktyvumą ir rasti laiko poilsiui. Kitaip įtampa skaudžiai atsilieps savijautai.

Šauliui neseniai sudarytas san-doris duos gražaus pelno. Statybos darbi-ninkai ir rangovai pagaliau galės pratęsti naudingą sutartį . Seksis ir architektams, kurių profesinė reputacija kitą savaitę gerokai pakils. Jūsų laukia susiti kimai su naudingais ir garsiais žmonėmis. Nesutri-kite ir pasinaudokite šia proga.

Ožiaragis verslininkas netikėtai gaus pinigų ir patikės, kad laimingas jo gyvenimo etapas jau prasidėjo. Pasak astrologo, šitaip manys ir visi tie, kurių darbas susijęs su maisto prekių gamyba ir pardavimu. Vienas bendradarbių užka-riaus jūsų širdį.

Vandenis kaip reikiant prisi-lakstys, ieškodamas pinigų svarbiai su-tarčiai realizuoti. Jeigu labai stengsiesi, tai vis kas nors išeis. Giminės supras, kad dabar jums svarbiausi verslo reika-lai. Tvarkykite juos, o artimieji kol kas apsieis ir be jūsų.

Žuvys leisis į dalykinę kelionę, bet ji bus neilga. Naudingą sutartį sudarys ti e, kurie užsidirba duonos kąsnį gabendami krovinius automobiliais ir laivais. Bet bū-kite atsargūs ir nepameskite galvos. Ret-karčiais prisiminkite savo žmonas.

anekdotai

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 1816 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Pasaulio futbolo

čempionato aštuntfi nalio rungtynės (1E–2F).

13.20 Klausimėlis. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Būtovės slėpiniai. 15.45 Tūkstantmečio

akimirkos. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.50 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 Europos tautų istorija Klaipėdos krašte (1 d.). Klaipėdos pilis.

20.35 Emigrantai. 21.10 Pasaulio futbolo

čempionato aštuntfi nalio rungtynės (1E-2F).

23.00 Panorama. 23.30 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 1.15 „24 valandos“.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.). 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 „Gyvūnų draugai“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų draugai“. 18.30 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Kriminalinis trileris „Pražūtingas skrydis“. (N-7)

22.45 „Išrinktieji“. (N-14) 23.45 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis (k.). 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama

„Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Trileris „Serijinio žudiko

medžioklė“. (N-14) 23.10 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.10 Drama „Už grotų“. (N-

14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės

„Bix“ koncertas. 8.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 11.50 KĮŽ karta. Koncertas

„Geroms mergaitėms – blogi berniukai“.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Vasara su blondinėmis“.



„Geroms mergaitėms - blogi berniukai“.




22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7)

12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 14.30 Serialas „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.)

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 0.20 Reporteris.


čempionato aštuntfi nalio rungtynės. (A1–B2) (k.).

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 14.55 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Detektyvinis serialas

„Puaro“. (N-7) 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.10 Dalia Kutraitė kalbina... Gabrielių Žemkalnį-Landsbergį.

20.40 Stilius. 21.10 Pasaulio futbolo

čempionato rungtynės. Aštuntfi nalis (B1–A2).


čempionato apžvalga. 0.15 „24 valandos“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Linksmųjų melodijų

šou“ (k.). 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“ 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 Kas namie šeimininkas?

(k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 Animac. serialas

„Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų draugai“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 Telenovelė „Indiškos

aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Drama „Nereikalingi žmonės“. (N-7)

22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Amazonija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.) 10.00 „Relikvijų medžiotoja“


kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Pašėlęs sporto

pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.


kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Siaubo f. „Moliūgagalviai

4. Keršto kraujas“. (N-14) 23.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.30 Komedija „Mano naujas

ginklas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

8.30 Super Liuks! Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.


10.55 Liuks! Muzika. 12.15 KĮŽ karta. Geriausios

„Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

13.30 Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.





19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.


22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7 (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.)

TV žaidimas. 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš –


12.10 Pagaminta Lietuvoje (k.). 12.40 Girių takais. (k.). 13.10 24/7 (k.). 14.00 „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.).

TV žaidimas. 14.30 Serialas „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną!“ 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“


6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Nuotykių f. „Visi

keliai veda namo“ (k.).

11.20 Nuotykių komedija „Pagaliau 16! Vairuojame pačios“ (k.). (2002 m., JAV).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Gyvenimas pagal

moteris. 19.45 Kakadu. (N-7) 20.15 „Miegamasis

rajonas“. 20.45 Kitas! (N-7) 21.15 Pasaulio futbolo

čempionatas. Aštuntfi nalis (G1–H2). Pertraukoje – Žinios.

23.20 Psichologinis trileris „Mirtina tyla“ (1989 m., JAV). (N-14)

1.20 Vaid. f. „Gražuolė“ Betė“ (2007 m., JAV).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Diagnozė.

Žmogžudystė. (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 „Gyvūnų

gelbėtojai“. 12.30 Komedija „Haris ir

Hendersonai“ (1987 m., JAV).

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. Finalas (k.).

16.30 Pasaulio futbolo čempionato aštuntfi nalio rungtynės (1–2F).

19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.10 Vakaro žinios. 22.25 „Las Vegasas“.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai-112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 Amerikos talentai

IV (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai-112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 10 dienų prie jūros. 21.05 Trileris „Sunkūs

pinigai“ (2001 m., JAV). (N-14)

23.10 Žinios. 23.40 Kriminalinis serialas

„Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7)

0.45 „Kung fu išmintis“ (k.). (N-7)

1.15 Žvejų mūšis (k.). 1.45 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Animac. serialas

„Renas ir Stimpis“. 7.25 Komedija

„Blogiausia savaitė“ (2008 m., JAV). (N-7)

7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7)

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Komedija „Šnipas

ne savo noru“ (2001 m., Honkongas) (k.). (N-7)

12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 Animac. serialas

„Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama

„Nuodėmingoji“. (N-7)

16.40 Drama „Svetimas veidas. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Be grimo. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6 . Auto loto. 22.00 Komedija „Viešbutis

„Babilonas“ (2007 m., D. Britanija). (N-7)

23.10 Trileris „Bermudų trikampis“ (2005 m., D. Britanija, JAV). (N-14)

1.00 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14)

2.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

Birželio 28, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Auksinės kolekcijos.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Bložė. 22.58 LR himnas.


(k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Gyvenimas pagal

moteris (k.). 9.45 Pričiupom! (k.) 10.15 Nuotykių f. šeimai

„Aliaska“ (k.). (1996 m., JAV).

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 16.40 Pasaulio futbolo

čempionatas. Aštuntfi nalis (F1–E2). Pertraukoje – Žinios.

18.55 Žinios. Sportas. Orai.

19.10 Gyvenimas pagal moteris.

20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 „Pričiupom! 22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas. Orai.

22.35 Kriminalinis trileris „Ant bedugnės krašto“ (1984 m., JAV). (N-14)

0.55 Vaid. f. „Gražuolė“ Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Diagnozė.

Žmogžudystė“. (N-7)

11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Gyvūnų

gelbėtojai“. 12.30 Komedija „Haris ir

Hendersonai“ (1987 m., JAV).

13.00 Geriausios „Folkšoko“ dainos (k.).

16.30 Gimtoji žemė (k.). 17.00 „Namelis prerijose“. 18.00 „Diagnozė.

Žmogžudystė“. (N-7).



20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.58 Loterija „Perlas“. 21.00 Pasaulio futbolo

čempionato aštuntfi nalio rungtynės (1H–2G).

23.30 Vakaro žinios.



vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“



11.00 „Ką daryti?“ (k.).(N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas Kalas

I“ (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių


20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir

kaimo. 21.05 Geras fi lmas.

Komedija „Ji manęs nekenčia“ (2004 m., JAV). (N-7)

23.50 Žinios. 0.20 Trileris „Sunkūs

pinigai“ (2001 m., JAV). (N-14)

2.15 Bamba. (S)


„Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano

vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 „Alergija

monstrams“. 13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie



16.40 „Svetimas veidas“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Be grimo. (N-7) 20.10 Drama „Amžini

jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Trileris „Bermudų

trikampis 2“ (D. Britanija, JAV). (N-14)

0.35 Komedija „Netikėta sėkmė“. (N-14)

1.35 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

Birželio 29, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir

religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. 22.58 LR himnas.

„Las Vegasas“. „Mirti na tyla“. „Bermudų trikampis“. „Sunkūs pinigai“.

„Haris ir Hendersonai“. „Ant bedugnės krašto“. „Neti kėta sėkmė“. „Ji manęs nekenčia“.

Gimtasis kraštas2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18 17TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Grok, Jurgeli 2009. 13.10 Klausimėlis. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Būtovės slėpiniai. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Menas ir mitai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.50 Teisė žinoti. 19.45 Šiandien. Aktualijų


20.10 Dok. f. „Gyvenimas ant ašmenų. „Drambliai“ svajoja apie taiką“.

20.40 Tikros istorijos. 21.10 Žodžių kišenė. 21.30 „Specialioji jūrų

policijos tarnyba“. (N-7)

23.00 Panorama. 23.30 Dainuoja

E.Montvydas.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė

Ly“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Galaktikos vidurinė“. 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 Veiksmo f. „Geležinkelio kaina“ (N-7)

22.40 „Išrinktieji“. (N-14). 23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“


kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama

„Derybininkai“ (k.). (N-7)

13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7)

14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.





Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Komedija „Džiglis“.

(N-14) 24.00 Baltijos futbolo lygos

apžvalga. 0.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 1.30 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!





12.30 Aukso fondas. Grupės „Bix” koncertas.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Vasara su blondinėmis”.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou.


„Geroms mergaitėms - blogi berniukai”.




21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Aukso fondas. Grupės

„Bix“ koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –


9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 „Pasiduodu! Aš –


12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.) 14.00 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 14.30 „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –


18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“



čempionato rungtynės. (1H–2G).

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Būtovės slėpiniai. 15.45 Tūkstantmečio

akimirkos. Tiltai per Vilnelę.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – Europiečiai“.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Dok. f. „Neris ir jos

krantai. Po 150 metų“. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.10 Dok. f. „Gyvenimas ant ašmenų. Kaip tapti prezidentu?“

20.40 Kūrybos metas. 21.10 Gamtoje. Ekspedicija į

Afriką (3 d.). 21.45 Europos mėgėjų fi tneso

čempionatas ir 42-asis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.

22.35 Dok. f. „Kasparas Bekešas“.

23.00 Panorama. 23.30 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“. 10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.). 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 „Gyvūnų draugai“ (k.). 12.30 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“. 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Serialas „Proto būsena“

(k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“.

19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 Trileris „Pražūtingas skrydis“. (N-7)




kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama

„Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.





Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Mokslinės fantastikos f.

„Pavojus išnykti“. (N-14) 23.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.30 Drama „Narkotikų

prekeiviai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde











21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Roko klasikos albumai.


Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš –


12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 14.30 Serialas „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas. 0.20 Reporteris.



moteris (k.). 10.00 Pričiupom! (k.) 10.30 Grupės „Mango“

atsisveikinimo koncertas.

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Gyvenimas pagal

moteris. 20.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 20.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas. Orai.

22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 Kriminalinis serialas

„Žvėris“. (N-7) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė.


11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“ (1987 m., JAV).

13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.).

14.30 Sveikinimų koncertas (k.).

17.00 „Namelis prerijose“. 18.00 „Diagnozė.

Žmogžudystė“ (N-7)


19.20 „Senis“. (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.10 Vakaro žinios. 22.25 „Las Vegasas“. (N-7)






11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Melodrama

„Mylinčios širdys“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7)

17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių


20.00 Žinios. 20.30 10 dienų prie jūros. 21.05 Geras fi lmas.

Trileris „Taktinis puolimas“ (1999 m., JAV). (N-7)

22.55 Žinios. 23.25 Komedija „Ji manęs

nekenčia“ (2004 m., JAV). (N-7)

1.55 Bamba. (S)


„Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).



sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Drama „Amžini

jausmai“ (k.). (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė.

2010 (k.). (N-7) 12.30 Komedija „Auklė“. 13.35 Animac. serialas

„Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie



16.40 „Svetimas veidas“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Be grimo. (N-7) 20.10 Drama „Amžini

jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Kaltės

kaina“. (N-14) 23.00 Trileris „Bermudų

trikampis 3“ (2005 m., D. Britanija, JAV). (N-14)

0.35 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14)


Birželio 30, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

P.Eliuaras. 22.58 LR himnas.



moteris (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7)

11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7)

12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kambarių plėšikai

(k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 Alisa. Širdžiai


Orai. 19.09 Čiuku čiuku

traukinuku. 19.12 Gyvenimas pagal

moteris. 20.00 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7)

21.00 Kambarių plėšikai. (N-7)

21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Europietiškas

kaimas Lietuvoje. 22.38 Veiksmo trileris

„Žmogžudystė Baltuosiuose rūmuose“ (1997 m., JAV). (N-7)

0.45 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė.

Žmogžudystė“ (k.). (N-7)

11.00 Forumas. 12.00 Dok. serialas

„Surikatų namai“. 12.30 Komedija „Haris ir

Hendersonai“. 13.00 Teisė žinoti (k.). 14.00 Grok, Jurgeli2.

2009 m. (k.). 17.00 „Namelis

prerijose“. 18.00 „Diagnozė.



19.20 „Senis“. (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.10 Vakaro žinios. 22.25 „Las Vegasas“.

(N-7)




(k.). 9.45 „Mentai. Sudužusių


11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Veiksmo drama

„Septintasis pergamentas“ (k.). (1999 m., JAV). (N-7)





16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7)



20.00 Žinios. 20.30 Akistata su Lietuva. 21.05 Trileris

„Žmogžudystės Oksforde“ (2008 m., Ispanija, D.Britanija, Prancūzija). (N-14)

23.20 Žinios. 23.50 Pasaulio galiūnų

komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

0.55 10 dienų prie jūros (k.).

1.25 Tauro ragas. 1.55 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).



sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 Drama „Amžini

jausmai“ (k.). (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros




16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Be grimo. (N-7) 20.10 „Aš!“ Gyvenimo

būdo realybės laida. (N-7)

21.00 Aistrų pakrantė. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Kastlas“ (2009 m., JAV). (N-7)

23.00 Mistinė drama „Džo Bleko viešnagė“ (1998 m., JAV). (N-7)


Liepos 1, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

H.Radauskas. 22.58 LR himnas.

Teisė žinoti . „Žvėris“. „Penktadienio vakaro žiburiai“. „Takti nis puolimas“.

„Surikatų namai“. „Žmogžudystė Baltuosiuose rūmuose“.

„Džo Bleko viešnagė“. „Žmogžudystės Oksforde“.

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 1818 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Kelias. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Vilniaus sąsiuvinis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 „Paslapčių sodas“. 11.00 Pasaulio futbolo

čempionato ketvirtfi nalio rungtynės.

12.46 LTV videofi lmas „Valdovas“ (1, 2 d.).

15.50 Tapatybės labirintai. 16.30 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 17.30 Bėdų turgus. 18.20 Gyvosios archeologijos

dienos Kernavėje. 18.50 Pasaulio dokumentika.

„Mes – europiečiai“ (k.).

19.45 Keliaukim! 20.15 TV fi lmas „Čia – mūsų

namai“. 21.20 Fantastinė komedija

„Kasparas“. 23.00 Panorama. 23.20 Pasaulio futbolo

čempionato apžvalga. 0.15 Pasaulio futbolo


TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 Liūtų tėvas. 11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 Animac. serialas

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Karvė ir viščiukas“. 14.30 „Senosios Kristinos

nutikimai“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Detektyvinis serialas

„Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 Serialas „Proto būsena“. (N-7)

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Kas namie šeimininkas?

(k.). 19.30 Drama „Sukilimas“. 21.10 „Midsomerio

žmogžudystės. Slaptos gelmės“. (N-7)

23.05 Mistinis trileris „Didžiojo penktadienio žmogžudystė“ (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.10 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 11.00 Kibernetas. 11.30 Kinas, kinas... 12.00 Ištikimybės testas.

(N-7) 13.00 „Geriausių virėjų

kovos“. Kulinarinis šou. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Auksinė

valanda“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Didžioji

diena“. (N-7) 19.00 Komedija

„Riedutininkai“. 21.20 „Šeimos bičas“.

(N-14) 22.30 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama

„Auksinė pakrantė“. (N-14)

24.00 Veiksmo f. „Kietas riešutėlis. Kerštas su kaupu“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės

„Bix“ koncertas. 8.30 Liuks! Muzika. 9.50 Super Liuks!


11.25 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms - blogi berniukai“.



14.30 Liuks! Muzika. 15.50 Super Liuks!


17.25 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms - blogi berniukai“.



20.30 Liuks! Muzika. 21.50 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.20 KĮŽ karta. Koncertas


Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Romantinė

komedija „Princas ir aš. Karališkosios vestuvės“.

11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

11.30 Reporteris. 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Romantinė komedija

„Nuotakos dukra“ (k.). 15.00 Pagaminta Lietuvoje

(k.). 15.30 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.30 Drama „Visi taškai

ant „i“. (N-14) 23.30 Gyvai.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Gintarinė pora 2010. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Teisė žinoti. 16.00 Idėjų metas. 16.30 Gamtos patruliai. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.10 Dalia Kutraitė kalbina... Gabrielių Žemkalnį-Landsbergį (k.).

20.40 Stilius. 21.10 Komedija „Labas

vakaras, ponia Kembel“. (N-7)


čempionato apžvalga. 0.15 Mūsų dienos – kaip

šventė.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė

Ly“. 9.55 „Linksmųjų melodijų

šou“ (k.). 10.20 Animac. serialas

„Liūtaširdžiai“. 10.45 „Mano draugė

beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.30 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 „Midsomerio žmogžudystės. Aiškiaregystė“. (N-7)




kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 „Pretendentas“(k.).


Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.


kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7). 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.30 „Pati baisiausia laida“.



24.00 Veiksmo f. „Kapų plėšikė Lara Kroft. Gyvybės lopšys“. (N-7)




10.00 Liuks! Muzika. 11.50 Pirmas kartas su

žvaigžde. 12.15 KĮŽ karta. Geriausios




16.00 Liuks! Muzika. 17.50 Pirmas kartas su

žvaigžde. 18.15 KĮŽ karta. Geriausios




vyrams. 22.50 KĮŽ karta. Geriausios


Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“

(k.). TV žaidimas. 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 14.30 Serialas „Edas“. 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7). 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Drama „Šiuolaikiniai

gladiatoriai“. (N-14) 1.00 Reporteris.



moteris (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.25 „Kai švenčia

Dvyniai ir Vėžiai“ (k.). Muzikinis šou.

12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7)

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai


Orai. 19.10 Nuotykių komedija

„Bukas ir Bukesnis“ (1994 m., JAV). (N-7)

21.15 Pasaulio futbolo čempionatas. Ketvirtfi nalis (A1–B2) laimėtojas – C1–D2 laimėtojas.

23.20 Veiksmo f. „Masalas“ (2000 m., JAV). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). 10.05 „Diagnozė.

Žmogžudystė“ (k.). (N-7).

11.00 Akiračiai. 12.00 „Surikatų namai“. 12.30 Komedija „Haris ir

Hendersonai“. 13.00 Nacionalinė paieškų

tarnyba (k.). 14.00 Juokis 2009.

Koncertai (k.). 16.30 Pasaulio futbolo




20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Fantastinė komedija

„Kasparas“ (1995 m., JAV).

22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Fantastinė komedija

„Kasparas“ (1995 m., JAV).

22.45 Trileris „Žiaurūs laikai“ (2005 m., JAV). (N-14)





žibintų gatvės“ (k.). 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 Melodrama „Širdies

sprendimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7)





16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7).



20.00 Žinios. 20.25 Amerikos talentai IV. 23.10 Pasaulio galiūnų

komandinis čempionatas 2008 m.

23.10 Kriminalinis trileris „Žmogžudystės Oksforde“ (2008 m., Ispanija, D.Britanija, Prancūzija). (N-14)

1.15 Bamba. (S)


„Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). 7.55 Komedija „Mano


sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 „Aš!“ Gyvenimo

būdo realybės laida (k.). (N-7)

11.40 Aistrų pakrantė (k.). (N-7)

12.30 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros




16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Be grimo. (N-7) 20.10 Animac. nuotykių f.

„Simarono žirgas“. 21.40 Komedija

„Išprotėjęs profesorius“ (1996 m., JAV).

23.40 Nuotykių komedija „Kaip Haroldas ir Kumaras kaifą gaudė“ (2004 m., JAV). (N-14)

1.20 Drama „Potvynių princas“ (1991 m., JAV). (N-14)

Liepos 2, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

P.Panavas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 Animac. serialas

„Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Trys vyrai ir mažoji dama“ (1990 m., JAV).

12.00 Komedija „Policijos akademija“ (1984 m., JAV).

13.55 „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 16.45 Pasaulio futbolo

čempionatas. Ketvirtfi nalis (D1–C2 laimėtojas – B1–A2 laimėtojas. Pertraukoje – Žinios.

18.50 Žinios. 19.00 „Kai švenčia

Skorpionai“. Muzikinis šou.

21.00 Trileris „Energingas žmogus“ (1992 m., JAV). (N-14)

22.40 Trileris „Galutinis tikslas 2“ (2003 m., JAV). (N-14)

0.25 Erotinis f. „Aistringos kalbos“ (2007 m., JAV). (S)

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Animac. serialas

„Šeimos šunelis“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 11.30 Mūsų miesteliai.

Šešuoliai. 12.30 Pulsas. 13.00 „Jūrų žvalgas“. 13.45 Klausimėlis. 14.00 „Jūrų žvalgas“. 15.00 Istorinė

dokumentika. „Gyvenimas su priešu“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

17.45 Komedija „Inspektorius Kluzo“ (1968 m., D.Britanija). (N-7)


20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pasaulio futbolo


23.30 Trileris „Vagis“ (1981 m., JAV). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai“

(k.). 8.30 „Keturkojų

gelbėjimo tarnyba“ (k.).

9.00 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 12.00 Veiksmo drama

„Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV). (N-7)

13.50 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

14.50 MIA Albumo „Stiklo namai“ pristatymas.

16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 10 dienų prie jūros (k.).

17.00 „Savi ir svetimi“. (N-7)

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Kriminalinė

melodrama „Už viską tau dėkoju III“ (2008 m., Rusija). (N-7)

22.30 Nuotykių serialas „Archeologai“. (N-7)

23.45 Trileris „Atvira ugnis“ (1995 m., JAV). (N-14)

1.30 Bamba. (S)


„Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama

„Paviršius“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Animac. f. „Alionos

ir Jeriomos nuotykiai“.

12.00 Komedija „Storulės“ (2006 m., JAV). (N-7)

14.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai. (N-14)

15.00 Šok su manimi. 2009. Šokių konkursas.

18.45 TV3 žinios. 19.00 Auksiniai svogūnai

2010. 21.40 Veiksmo f.

„Fenikso skrydis“ (2004 m., JAV). (N-7)

23.50 Vaid. f. „Psichopatas“ (1998 m., JAV). (N-14)

1.55 Siaubo f. „Mirusiųjų namai 2“ (2005 m., JAV). (N-14)

Liepos 3, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Atsiliepk dainoj. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.25 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė. 22.58 LR himnas.

„Žiaurūs laikai“. „Bukas ir Bukesnis“. „Simarono žirgas“. To dar nebuvo...

„Inspektorius Kluzo“. „Galuti nis ti kslas 2“. „Psichopatas“. „Archeologai“.

Gimtasis kraštas2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18 19TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gyvosios archeologijos

dienos Kernavėje (k.). 8.30 Vaikų šalis. 9.05 Gimnazistai (k.). 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.10 Pasaulio futbolo


14.00 Dok. f. „Gyvenimas ant ašmenų. Kaip tapti prezidentu?“ (k.).

14.30 Dok. f. „Gyvenimas ant ašmenų. „Drambliai“ svajoja apie taiką“ (k.).

15.00 Tikros istorijos. 15.30 Mūsų miesteliai. Šešuoliai. 16.30 Europos tautų istorija

Klaipėdos krašte. Klaipėdos pilis (k.). (1 d.).

17.00 Tikros istorijos (k.). 17.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Gabrielių Žemkalnį-Landsbergį (k.).

18.00 Kultūros archyvai. 18.45 Klaidelė. 18.50 Pasaulio dokumentika

„Šeimos albumas“ (k.). 19.45 Kūrybos metas (k.). 20.15 Kuluarai. 20.55 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.25 Gyvasties tikras būdas.

Prašom prie stalo, Viešpatie... Ipolitas Užkurnys.

23.00 Panorama. 23.30 Biografi nė muzikinė

drama „Kelias į šlovę“. (N-14)

TV1 9.05 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“ (k.). 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 Liūtų tėvas. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų namai“

(k.). 13.40 Animac. serialas

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 Animac. serialas „Šiupininis“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Detektyvinis serialas

„Zikas gyvūnų pasaulyje“. 16.00 Serialas „Proto būsena“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Kas namie šeimininkas? 19.30 Drama „Sukilimas“. 21.15 Veiksmo f. „Įtikinamas

motyvas“. (N-14) 23.10 „Senosios Kristinos

nutikimai“ 0.10 Retrospektyva.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Sveikatos paslaptys. 9.30 Vienam gale kablys. 10.05 „9,5 savaitės“. TV

projektas. (N-7) 10.45 „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.) 11.45 Komedija „Riedutininkai“

(k.). 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Auksinė

valanda“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Didžioji diena“.

(N-7) 18.30 Komedija „Moterų lyga“.

(N-7) 21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“.



24.00 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Ledi Čaterli

istorijos“. (S) 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)





11.50 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.





17.50 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.




vyrams. 22.50 KĮŽ karta. Geriausios


Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Žvejo biblija. 9.00 Vaid. f. „Sužadėtuvių

žiedas“. 11.00 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas. Vabzdžiai“. (N-7)

13.00 Komedija „Princas ir aš. Karališkosios vestuvės“ (k.).

15.00 Penktoji pavara. 15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės. Vilniaus „Vėtra“–Kauno „Atletas“. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „Aklas teisingumas“ .

(N-14) 23.15 Gyvai.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 „Antinas

Gudruolis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 8.35 „Dinozaurų

karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Bratz fi lmas“ (2007 m., JAV).

12.00 Romantinė komedija „Džo prieš ugnikalnį“ (1990 m., JAV). (N-7)

13.55 „Kremas“. 14.50 Premjera.

Telenovelė „Laukinė širdis“.

15.55 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 Telenovelė „Laukinė širdis“.

17.00 Premjera. „Ežio stažas“. Pramoginis šou.

17.45 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas.

18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Teleloto. 20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Kriminalinė drama

„88 minutės“ (2007 m., JAV). (N-7)

23.10 Snobo naktis. Drama „Transamerika“ (2005 m., JAV). (N-14)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Maisto anatomija. 11.00 Pasaulio

dokumentika. Čaikovskis. „Patetinė“ simfonija“.

12.00 Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šv. Mišių transliacija.

13.30 Šventadienio mintys.

14.00 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7)

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

16.45 Klausimėlis. 17.00 Atviras Lietuvos

konkūrų čempionatas. 2010 m.

19.00 Keliaukim! 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 21.00 Komedija „Vaikis“

(2000 m., JAV). 22.55 Drama „Prarastoji

žvaigždė“ (2006 m., Italija, Prancūzija). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai

(k.). 8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Ekstrasensų mūšis

VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas

Kalas I“. 13.35 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Akistata su Lietuva

(k.). 17.00 „10 dienų prie

jūros“ (k.). 17.30 Europos

sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas. 1 etapas.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Kriminalinis

serialas „Žaibiški tyrimai“. (N-7)

21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Meilės vasara“ (2007 m., Vokietija). (N-7)

23.10 Trileris „Taktinis puolimas“ (1999 m., JAV). (N-7)

0.55 Bamba. (S)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama

„Paviršius“. (N-7). 9.00 Komedija

„Blogiausia savaitė“. (N-7)

10.00 Animac. f. „Nauji Alionos ir Jeriomos nuotykiai“.

11.30 Drama „Širdies kertelės“ (1984 m., JAV).

13.45 Romantinė drama „Džordžijos taisyklės“ (2007 m., JAV). (N-7)

16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai. (N-7)

17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“.

(N-7) 18.45 TV3 Žinios. 19.00 Lietuvos talentai

2009. 22.00 Kriminalinė drama

„Voratinklis“ (2001 m., JAV). (N-14)

0.05 Kriminalinė drama „Džesis Stounas. Naktinis kelias“ (2006 m., JAV). (N-14)

1.45 Trileris „Tiesa apie Čarlį“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-14)

Liepos 4, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė.

9.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.46 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.25 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. K.Bradūnas. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Vaikis“. „Transamerika“. „Tiesa apie Čarlį“. „Meilės vasara“.

TV6Pirmadienis, birželio 28 d.

20.30 val. „Eureka“ (1 s.). JAV. 2006 m. Drama. (N-7). Rež. Jaime Paglia.

Vaidina: Colin Ferguson, Salli Richardson-Whitfi eld.

JAV maršalas netoli mažo mies-telio patenka į avariją ir kelioms die-noms jame užtrunka. Jis greitai pa-stebi miestelio keistenybes: kosmoso inžinierius, dirbančius mechani-kais, mažus genijus vaikučius, keis-tus mokslininkus. Paaiškėja, kad jis Eurekoje – A.Einšteino ir JAV pre-zidento Trumano po Antrojo pasau-linio karo įkurtame miestelyje. Čia gyvena mokslininkai, kurie sukūrė beveik viską, kas naujo yra sukurta

per pastaruosius 50 metų. Čia neapseinama ir be keistų dalykų, kuriuos maršalas turi tirti. Užmezga jis meilės romaną, o tarsi to nepakaktų – jo paauglė duktė atvyksta gyventi kartu!

BTVAntradienis, birželio 29 d.

21.05 val. Geras fi lmas. „Ji manęs nekenčia“. Komedija, JAV, 2004 m. (N-7). Rež. Spike Lee.

Vaidina: Anthony Mackie, Kerry Washington, Ellen Barkin, Mo-nica Bellucci, Jim Brown, Ossie Davis, Jamel Debbouze.

Vienas heteroseksualus vyriškis ir aštuoniolika pasiturinčių lesbiečių. Joms iki visiškos laimės trūksta tik vieno – vaiko! Kie-kviena jų už pastojimą moka jam po dešimt tūkstančių dolerių! Netekusiam darbo ir pasimetusiam prasmės ieškojime vyriš-kiui iš pradžių tai atrodo beveik normalu...Tai fi lmas, kurio ne-pavadinsi vien tik lengvo pobū-džio erotiška komedija. Situacijos sudėtingumas, aplinkinių reak-cijos ir triumfas fi lmo pabaigo-je sukuria nemenką dramą, kuri privers mąstyti kiekvieną, o Ant-hony Maukie ir Monika Bellucci nepaliks nė vieno abejingo.

TV6Trečiadienis, birželio 30 d.

21.30 val. „Pavojus išnykti“. Mokslinės fantastikos fi lmas. JAV, Kanada. 2006 m. (N-14). Rež. Paul Ziller.

Vaidina: Wendy Anderson, Scott Bairstow, Ian Black, Brian Du-eck, Mike Fleischhaker, Brian Hlushko, Shannon Jardine.

Po Apokalipsės Žemę valdo žiaurūs androidai – robotai, kurie išoriškai panašūs į žmones. Žemėje ver-da gyvenimas, jaunuolis Džiutas nuteisiamas už vieno androido nužu-dymą. Androidui Disi ima rastis žmogiškos emocijos, todėl ir jį ke-tinama įkalinti. Pakeliui į kalėjimą policijos au-tomobilis užgrobiamas ir per sumaištį Džiutui su Disi pavyksta pasprukti. Jie turi susivienyti prieš nepakenčiamą androidų įvestą tvarką ir išgelbėti žūstančią žmoniją.

TV3Ketvirtadienis, liepos 1 d.

20.10 val. „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (1 s.). (N-7).

Devynios savaitės ir devynios ryškios Lietuvos asmenybės. Populiarios, įtakingos, kai kurios – prieštaringai vertinamos ar net skandalingos garsenybės naujame TV3 vasaros projekte ne tik parodys tikruosius savo veidus, bet ir įsileis fi lmavimo ka-meras į itin privačią erdvę. Kiekvieną savaitę realybės dokumen-tikos „Aš!“ žiūrovai turės galimybę išvysti vis kitos įžymybės gyvenimą. Kameros įsijungs, kai jie nubus, ir fi ksuos kiekvieną akimirką, kai jie susitiks su artimaisiais, keiks nesėkmes ir lais-tys pergales darbe, lies emocijas, kai nuvils ar pradžiugins my-limieji, aplankys šeimos nariai, ar netikėtai prasiverš pyktis bei įnoriai. Iš slapčiausių stalčių mūsų herojai ištrauks dar niekur nematytus archyvus, o jų draugai bei artimieji nupūs dulkes nuo iki šiol negirdėtų istorijų bei nutikimų. „Paragauti“ gyvenimo su įjungta kamera ryžosi Asta Valentaitė, Mantas Petruškevičius, Jurijus Smoriginas, Inga Paksaitė-Stumbrienė.

TV3Šeštadienis, liepos 3 d.

21.40 val. „Fenikso skrydis“. Veiksmo fi lmas. JAV. 2004 m. (N-7). Rež. John Moore.

Vaidina: Dennis Quaid, Tyrese Gibson, Giovanni Ribisi ir kiti.

Mongolijos dykumoje sudužus lėktuvui, likę gyvi žmonės nusprendžia padaryti tai, kas neįmanoma – iš nuolaužų pa-statyti naują lėktuvą. Jiems pradeda vadovauti tokios patirties turintis inžinierius. Tiesa, jo kurti lėktuvai – tik maži radijo bangomis valdomi modeliai... Nelaimėliai greitai pastebi, kad dykumoje jie – ne vieni. Šalia jų įsitaisę ir kontrabandininkai. Laikas spaudžia, o praūžusi smėlio audra, atrodo, sunaikina li-kusias viltis namo grįžti gyviems...

BTVSekmadienis, liepos 4 d.

21.20 val. Iš Rozamundės Pilčer melodramų kolekcijos „Meilės vasara“. Melodrama. Vokietija, 2007 m. (N-7). Rež. Th omas Hezel.

Vaidina: Diana Staehly, Bruno Bruni Jr., Klaus Wildolz.

Elizabetė Gilbert tikisi ramiai praleisti vasarą provincijos miestelyje prie jūros: mergina įsidarbina vietos aristokrato dvare namų tvarkytoja ir nė nenumano, kad jos atvykimas sukels to-kią sumaištį. Jaunasis Gregoris Mortimeris akimirksniu pajunta simpatiją gražuolei blondinei, nors jo širdis nėra laisva. Šeimos tradicijos reikalauja, kad jaunuolis vestų savo sužadėtinę Rebe-ką. Mergina iš kaimyninio dvaro nuo vaikystės buvo geriausia Gregorio draugė: juodu vienijo aukšta kilmė, sena šeimų drau-gystė ir bendri pomėgiai. Tačiau dabar jaunas vyras suabejoja, ar jo jausmai Rebekai stiprūs. Senos aristokratų giminės palikuonis blaškosi tarp dviejų moterų: viena žada šeimos laimę ir tradicijų

puoselėjimą, kita pažadina tikruosius širdies troškimus. Kas nugalės – romantiška meilė ar stabilūs, išpuoselėti santykiai? Ar išties grožis ir nepažabojami jausmai gali viską? Ar pavyks atvykėlei įveikti Mortimerių šeimos pasipriešinimą ir rasti laimę Gregorio glėbyje?

Gimtasis kraštas 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 1820 Įvairenybės

GK, Eltos inf. ir nuotraukos

Kanados Monrealio mieste pa-vogtas sunkvežimis su priekaba, ku-riuose buvo Bengalijos tigras ir du kupranugariai. Pareigūnų teigimu, sunkvežimis su priekaba buvo pa-vogtas, kai vairuotojas sustojo nak-čiai vietos motelyje. Policija mano, kad tai atsitiktinė vagystė ir vagys nežinojo, kas yra sunkvežimyje ir priekaboje.

Gyvūnai buvo vežami į zoologi-jos sodą Boumenvilyje, Ontario pro-

vincijoje. „Nemanau, kad vagys nu-tuokė, kas yra sunkvežimyje“, – teigė zoologijos sodo direktorius Maiklas Hakenbergeris. Jis pasakojo, kad visi trys pavogti gyvūnai yra išdresuoti ir draugiški, tačiau pridūrė, kad 180 kg sveriantis tigras vis dėlto yra tigras. Zoologijos sodo direktorius taip pat teigė esąs labai susirūpinęs, nes bū-dami karštame ore gyvūnai gali nu-gaišti dėl dehidratacijos, jei greitai negaus atsigerti vandens.

Šeštadienį visa Švedija šventė sosto paveldėtojos princesės Vik-torijos ir buvusio sporto trenerio, kuriam dabar priklauso sporto klu-bas, Danieliaus Vestlingo vestuves. 32 metų princesė ir 36 metų jos iš-

rinktasis amžiną meilę vienas ki-tam prisiekė prabangios ceremo-nijos metu. Prie altoriaus Švedijos princesę vedė tėvas.

Stokholmo katedroje vykusio-je vedybų ceremonijoje dalyvavo daugiau nei 1 200 svečių. Tarp jų buvo monarchai iš viso pasaulio – Norvegijos ir Danijos karališkosios šeimos, Nyderlandų karalienė Be-atričė, Monako princas Albertas ir daugelis kitų.

Pora, kuri pirmą kartą susitiko 2002 m., po jungtuvių ceremonijos žirgų traukiama karieta pervažiavo sostinės centrą. Pobūvis vyko Dro-tningholmo rūmuose.

Tai pirmos karališkos vestuvės Švedijoje nuo 1976 metų. Tą pačią dieną, birželio 19-ąją, amžiną mei-lę vienas kitam prisiekė ir princesės Viktorijos tėvai – karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.

Švedijos monarchai neturi jokios politinės galios, tačiau karalius ar karalienė atstovauja tautai ir priima garbingus užsienio svečius.

Ištekėjo Švedijos princesė

„Oskaru“ apdovanotas kino režisierius Denis Boilas reži-suos 2012 m. Londone vyksian-čių olimpinių žaidynių atidary-mo ceremoniją. Juostos „Lūšnynų milijonierius“ režisierius teigia, kad jam bus didžiulė gar-bė prisidėti prie olimpi-nių žaidynių rengimo.

Anot kino kūrėjo, tai unikali galimybė tapti dalimi olimpinių žai-dynių, kurios neabe-jotinai virs fantastišku reginiu.

„Mano darbas – sukurti šiurpuliukus keliantį, dėmesį pri-kaustantį ir kvapą gniaužiantį rengi-nį. Tikiuosi, kad tai nebus vienas iš dau-gelio olimpinių žai-dynių atidarymų“, – kalbėjo D.Boilas.

2012-ųjų olimpinės žaidynės jau turi režisierių

Palikimas ati teko taksistui

Dauguma taksistų džiaugiasi ir nedideliais arbatpinigiais, bet britė Meri Vatston vienam jų testamentu paliko visą savo turtą. Po M.Vatson mirties nuolat moterį vežiojusiam taksistui Donui Pretui atiteko jos namas ir 250 tūkst. svarų (beveik 300 tūkst. eurų) santaupų. 65-erių vairuotojas 20 metų vežiojo moterį

po Njukvi miestą Kornvalyje, kad ji galėtų sutvarkyti savo reikalus. Kai 86 metų M.Vatson prieš kelis mė-nesius mirė ir buvo perskaitytas tes-tamentas, D.Pretas negalėjo atsi-stebėti. „Ji visą laiką dosniai dalijo arbatpinigius“, – pasakojo vairuoto-jas. Dabar jis ketina išeiti į pensiją ir keliauti po šalį.

Pavogė laukinius gyvūnus

Italijoje arkivyskupas įtariamas korupcija

Neapolio arkivyskupas kardinolas Krescencijus Sepė įtariamas korup-cija. Prokuratūros atstovų teigimu, K.Sepė įtariamas padėjęs nacio-nalinės gynybos agentūros vado-vui Gvidui Bertolasui nemokamai gauti butą Romoje. Kaip paaiškėjo, nuomą už butą mokėjo architektas, susijęs su statybų mag natu Diegu Anemone.

Vatikano atstovas patikino, kad kardinolas sutiko prisidėti prie ko-rupcijos skandalo tyrimo, ir „greitu metu paaiškės tikrieji nusikaltėliai“.

Nuo 2001 iki 2006 m. K.Sepė va-dovavo Tautų evangelizacijos kon-gregacijai. Tais metais kardinolo valdžia disponavo daugeliu butų, ir jie nemokamai arba už neįtikėtinai mažą kainą buvo nuomojami poli-tikams, advokatams, žurnalistams. Manoma, kad tuo metu Tautų evan-gelizacijos kongregacija galėjo val-dyti beveik 9 milijardų eurų vertės nekilnojamąjį turtą.

Iki šiol neskelbtas Marko Tve-no rankraštis aukcione Niujor-ke parduotas už 242 500 dolerių, nors „Sotheby’s“ ekspertai jį vertino perpus mažesne suma. 65 puslapių rankraštį, kuris pavadintas „Šeimos apybraiža“, M.Tvenas skyrė duk-teriai Siuzi, kuri būdama 24 metų mirė nuo meningito.

1835-aisiais gimęs M.Tvenas, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Samuelis Klemensas, yra vienas mėgstamiausių rašytojų JAV. To-kios jo knygos kaip „Tomo Soje-rio nuotykiai“ ar „Hekelberio Fino nuotykiai“ sulaukė galybės skaityto-jų susidomėjimo ir tapo amerikiečių literatūros klasika.

M.Tvenas mirė 1910 metų ba-landžio 21-ąją. Jam buvo 74 metai.

Pagrindinėje Latvijos naciona-linės bibliotekos knygų saugykloje dėl drėgmės įlūžo grindys. Daugiau nei 1,2 tūkstančio knygų sugriuvo į požeminį aukštą ir atsidūrė vandens baloje. Daugumos šių užsienio ra-šytojų knygų buvo tik po vienintelį egzempliorių, o dabar jos negrįž-tamai prarastos. Pavojus gresia dar 70 tūkst. knygų, kurios yra netoli tos vietos, kur įlūžo grindys.

Latvijos nacionalinė bibliote-

ka ne kartą perspėjo, kad jos knygų saugykla neatitinka knygų saugo-jimo reikalavimų, tačiau trūkstant lėšų pinigų bibliotekos remontui nebuvo skiriama. Dėl avarijos labai nukentėjo užsienio literatūros rinki-niai. Be to, išlieka reali grėsmė pra-rasti ir 19 tūkst. egzempliorių latvių ir rusų literatūros fondą.

Bibliotekos ūkio dalies darbinin-kai dirba avarijos vietoje, kad išsau-gotų išlikusias knygas.

Knygoms iškilo pavojus

Belgijoje atkartotas Vaterlo mūšis

Tai buvo vienas didžiausių XIX amžiaus mūšių, kuriame susikovė Napoloeno Bonaparto ir sąjungi-ninkų kariuomenės. Lemiama kova vyko 1815 m. birželio 18 d. prie Va-terlo, netoli Briuselio.

Parduotas Marko Tveno rankrašti s

Documents

GK20100625