1

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

Mindaugas KATINAS

GIMNASTIKAGIMNASTIKAGIMNASTIKAGIMNASTIKAGIMNASTIKAMokymo priemonė kūno kultūros

specialybės studentams

Vilnius, 2003Vilnius, 2003Vilnius, 2003Vilnius, 2003Vilnius, 2003

2

Redagavo Sigita Siniauskaitë

Maketavo Jurgita Dragûnaitë

© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2003

Recenzentai:doc. dr. A. Vilkasdoc. dr. I. Maliðauskas

Apsvarstyta:Kûno kultûros teorijos katedroje 2003 03 14, posëdþio protokolo Nr. 10;Gamtos mokslø tarybos posëdyje 2003 03 24, protokolo Nr. 20.

3

TURINYS

1. GIMNASTIKOS SPORTO ISTORINË APÞVALGA 41.1. Gimnastikos iðtakos Antikoje 41.2. Viduramþiø gimnastikos bruoþai 41.3. Naujøjø ir naujausiø laikø gimnastikos raidos ypatumai 51.4. Vokieèiø gimnastikos sistema 51.5. Ðvedø gimnastikos sistema 61.6. Prancûzø gimnastikos sistema 61.7. „Sakalø“ gimnastikos sistema 71.8. Mokyklinës gimnastikos sistemos 7

2. GIMNASTIKOS FORMOS 92.1. Lavinamosios krypties gimnastika 92.2. Sportinës krypties gimnastika 92.3. Taikomosios krypties gimnastika 11

3. GIMNASTIKOS RUNGÈIØ MOKYMAS 123.1. Akrobatika 123.2. Þiedai 213.3. Atraminiai ðuoliai 243.4. Lygiagretës 343.5. Ávairiaaukðtës lygiagretës 343.6. Skersinis 353.7. Arklys su rankenomis 403.8. Buomas 403.9. Sportinës gimnastikos varþybø organizavimas 42

4. GIMNASTIKA MOKYKLOJE 434.1. Gimnastika mokyklinio amþiaus vaikø fizinio ugdymo sistemoje 43

4.1.1. Jaunesnysis mokyklinis amþius (6–10 m.) 434.1.2. Vidurinis mokyklinis amþius (11–16 m.) 444.1.3. Vyresnysis mokyklinis amþinus (16–18 m.) 44

4.2. Gimnastikos pratimø poveikis organizmui 444.3. Gimnastikos pamoka 454.4. Bendros þinios apie rikiuotæ 464.5. Pratimø uþraðymo taisyklës 524.6. Parengiamosios pamokos dalies pratimø schema 564.7. Gimnastikos pamokos parengiamosios dalies planas 574.8. Gimnastikos pamokos planas-konspektas 584.9. Gimnastikos programa 60

5. FIZINIO PARENGTUMO TESTAI 616. PAGRINDINIØ TERMINØ ÞODYNAS 677. LITERATÛRA 73

4

1. GIMNASTIKOS SPORTO

ISTORINË APÞVALGA

Žodis gimnastika kilęs iš graikų kalbos žodžio gimnos, kuris reiškia „nuogas, apnuogintas“.Vieta, kurioje atliekami fiziniai pratimai, buvo vadinama gimnasia. Vėliau ji tapo mokykla. Čia jaunuoliaiatlikdavo fizinio lavinimo pratimus apsinuoginę ir basi. Vėliau atsirado terminas g i m n a s t i k a (VIIar VI a. pr. m. e.). Gimnastika tapo fizinio ugdymo sistema, apėmusia daug ir įvairių disciplinų.

Pirmykštėje bendruomenėje fizinio lavinimo pratimų (mūsų supratimu) nebuvo. Buvo daromaviskas, kas susieta su darbo veikla. Vaikai augo ir vystėsi natūraliai. Jie mėgdžiodavo suaugusiųžmonių, ypač medžiotojų, judesius, kurie buvo susieti su bėgimu, lipimu į medžius, įvairiausių kliūčiųįveikimu, ieties mėtymu ir t.t. Čia gimė daugelis pratimų, kurie naudojami šiandien. Norint įlipti į medį,reikia tokių judesių, kaip lipimas į medį šakomis, užsikabinus kojomis (panašu į dabartinį skersinį),įvairūs kybojimai, kliūčių įveikimas užsiverčiant, peršokimai remiantis rankomis. Vėliau šie pratimaiir tapo pagrindu gimnastikai atsirasti.

1.1. Gimnastikos iðtakos Antikoje1.1. Gimnastikos iðtakos Antikoje1.1. Gimnastikos iðtakos Antikoje1.1. Gimnastikos iðtakos Antikoje1.1. Gimnastikos iðtakos Antikoje

Tikroji gimnastikos istorija prasideda vergvaldystės laikais. Labiausiai gimnastika suklestėjoV–IV a. pr. m. e. antikinėje Eladoje, ypač Spartoje ir Atėnuose, bet gimnastikos kryptys tose valstybėsebuvo skirtingos. Jeigu Spartoje gimnastika buvo naudojama tik kariams rengti, tai Atėnuose ji buvosvarbiausioji jauno žmogaus auklėjimo priemonė.

Iš pradžių sąvoka „gimnastika“ buvo universali. Ji apėmė įvairius fizinius pratimus, žaidimus,šokius. Gimnastika Atėnuose, apie kurią rašė Platonas, buvo skirstoma į palestiką (čia įėjo lengvojiatletika, sunkioji atletika, imtynės, fechtavimas, irklavimas) ir orchestiką. Orchestika dar buvosuskaidyta į sferistiką (pratimai ir žaidimai su kamuoliu) ir iš esmės pačią orchestiką (kulto, kariniai-sceniniai šokiai) bei kubistiką (akrobatikos pratimai). Orchestikoje vyravo plastikos, ritmikos, taip patraiškaus grožio šokio elementai, kurie vėliau buvo naudojami meninėje gimnastikoje, balete.Kubistikos elementai, tokie kaip pratimai ant rankų, kūlvirsčiai, salto, pratimai ant virvės (taip pathorizontalios), dabar atliekami akrobatikos ir sportinės gimnastikos varžybose. Romėnai nedaugprisidėjo prie gimnastikos tobulinimo, bet jie pirmieji panaudojo pratimus ant medinio arklio mokydamikavaleristus. Pirmasis, aprašęs pratimus ant medinio arklio ruošiant karius, buvo įžymus karvedys iristorikas Flavijus Vegecijus (IV m. e. a.).

1.2. Viduramþiø gimnastikos bruoþai1.2. Viduramþiø gimnastikos bruoþai1.2. Viduramþiø gimnastikos bruoþai1.2. Viduramþiø gimnastikos bruoþai1.2. Viduramþiø gimnastikos bruoþai

Žlugus vergovinei santvarkai ir iširus Romos imperijai, keitėsi pažiūra ir į kūno lavinimą.Ankstyvojo feodalizmo laikais taip pat buvo skiriama nemažai dėmesio kūnui lavinti, nors religijosatstovai tvirtino, kad tai nuodėmė. Tais laikais egzistavo riterių moralinis kodeksas, kuriame buvominimos riterio „septynios kilnios aistros“. Pagrindinė kario-raitelio „aistra“, be abejo, buvo jojimas.Žmogus atlikdavo įvairius judesius jodamas ant arklio, surinkdavo daiktus nuo žemės, atlikdavoįvairius šuolius stovėdamas ant arklio, posūkius balne. Manoma, jog įvaldyti šį meną buvo mokomaant medinio, tik vėliau ant gyvo arklio. Medinis arklys buvo gyvo arklio dydžio su galva ir uodega,visais pakinktais. Vėliau pakinktai buvo pakeisti į du nedidelius lankus skersai arklio, kurie ilgainiuitapo rankenomis. Taip buvo modernizuotas arklys, kuris išliko iki šių dienų. Tais laikais atliekamipratimai ant arklio, įvairūs permojimai, mostai vėliau buvo daromi ant lygiagrečių, įvairios atremtysant skersinio. Jau tada atkreiptas dėmesys į vaikų ir jaunimo fizinį ugdymą. Prancūzų klasikas F.Rablė (1483–1553) savo veikale „Gargantiua ir Pantagriuelis“ aprašo, kaip turi būti organizuojamasfizinis vaikų lavinimas. Šioje knygoje pateikta ir daug praktinės medžiagos, įvairių pratimų aprašųfizinio lavinimo pratyboms organizuoti. F. Rablė aprašo įvairius bendrojo lavinimo pratimus su įrankiais

5

(svoriais, lazdomis) ir be įrankių (čia ir kvėpavimo pratimai), įvairius lipimus (lazda, vertikalia kartimi),vaikštinėjimą kojūkais, vaikščiojimą ant rankų, pasikėlimus jėga, kritimus, apsisukimus. Pažymima,kad Pantagriuelio svitoje buvo žmogus, pravarde „gimnastas“, draugų labai gerbiamas. „Gimnastą“gerbė ir pats Pantagriuelis už tai, kad jis buvo ne tik geras akrobatikos pratimų atlikėjas (atlikdavoįvairius pratimus ant horizontalios karties (skersinio prototipas)), bet ir puikus pedagogas: ką mokėjopats, stengėsi išmokyti ir kitus.

1.3. Naujøjø ir naujausiøjø laikø gimnastikos raida1.3. Naujøjø ir naujausiøjø laikø gimnastikos raida1.3. Naujøjø ir naujausiøjø laikø gimnastikos raida1.3. Naujøjø ir naujausiøjø laikø gimnastikos raida1.3. Naujøjø ir naujausiøjø laikø gimnastikos raida

XVI a. antroje pusėje vėl pradedama daugiau kalbėti ir rašyti apie gimnastiką. Italų mokslininkasJeronimas Merkurialis (1530–1606) parašė traktatą „Gimnastikos menas“. Jis kvietė atgaivinti romėnųpaliestiką ir orchestiką. Iš dalies jam tai pavyko, bet daug pedagogų buvo ir priešingos nuomonės.Gimnastiką populiarino Arkandželas Tukaras (1538–1616). Jis buvo karalių Karlo IX ir Henriko IIItarnas. A. Tukaras organizuodavo pasirodymus, demonstruodavo įvairius pratimus. 1599 m. Paryžiujejis išleido knygą „Trys dialogai apie akrobatinius šuolius pasisukant ore“. Įdomiausias antrasisdialogas, kuriame aprašoma, kaip A.Tukaras klasifikuoja akrobatikos pratimus: 1) pratimai beprietaisų; 2) pratimai panaudojant prietaisus (įrankius).

Pirmajai grupei priklauso: lankstumo pratimai – pasyvūs (padedant) ir aktyvūs (tiltelis, išstovėsenos ant rankų pereinant į tiltelį, kūlvirsčiai, įvairūs persivertimai, salto, salto pasisukant).Antrajai grupei priklauso: pratimai per stalą (šuoliai ant stalo, šuoliai per stalą, šuoliai nuo tramplyno,šuolis-lėkimas per 10 pastatytų žiedų). A. Tukaro veikalas pirmą kartą gimnastikos istorijojesusistemino akrobatikos elementus. Šis jo darbas stimuliavo kitų veikalų atsiradimą. XVII a. didelįindėlį į pedagogikos mokslą įnešė čekų mokslininkas Janas Komenskis (1592–1670). Jo veikale„Didžioji didaktika“ nemažai vietos užėmė ir gimnastikos dėstymo metodika. J. Komenskis savodarbuose daug dėmesio skyrė gimnastikos ir akrobatikos pratimų aprašui. Jie aprašomi knygoje„Jutiminis pasaulis paveikslėliuose“. J. Komenskio darbai turėjo didelės reikšmės vėlesniųjų laikųpedagogikos klasikams – Žanui Žakui Ruso (1712–1778) ir Johanui Pestalociui (1746–1827). Jieabu skyrė nemažai dėmesio gimnastikai, ypač mokyklinei. J. Pestalocis sugalvojo įvairių pratimųsąnariams lavinti. Tai rankų judesiai pirmyn, pasilenkimai pirmyn ir t.t.

XVIII a. pab.–XIX a. pr., kaip ir daugelyje mokslo sričių, vyko ir žinių apie fizinį ugdymąsisteminimas. Pirmieji mokslininkai, kurie stengėsi sukurti griežtą gimnastikos sistemą, buvoGerhardas Fitas (1763–1836) ir Johanas Gutsas-Mutsas (1759–1839).

Niekas nebuvo surinkęs tiek daug medžiagos apie fizinį ugdymą kaip jie. J. Gutso-Mutsoknyga „Gimnastika jaunuomenei“ (1793 m.) buvo daugelį kartų išleista ne tik Vokietijoje, bet iružsienyje. J. Gutsas-Mutsas savo sistemoje naudojo tokius pratimus ir judesius, kurie dabar atliekamitokiose sporto šakose kaip lengvoji atletika, fechtavimas, imtynės, taip pat tipiškus gimnastikospratimus: ėjimo pratimus, pratimus kūno laikysenai lavinti, ėjimą su pašokimais, spyruokliuojamąjįėjimą, šuolius ant vienos ir abiejų kojų, šuolius nuo paaukštinimo, šuolius per medinį arklį; jėgospratimus: svorio kėlimą, maišų pernešimą, virvės traukimą; pratimus ant horizontalios karties:prisitraukimus, perėjimą rankomis kybant, pasikėlimus persivertimu, lipimą pasitelkiant kojas ir be jųkartimi, virve, judančiomis kopėčiomis, su ilga ir trumpa šokdyne, gimnastikos šokius (šokių žingsniai),pusiausvyros pratimus (ant grindų, vaikščiojimas kojūkais), įvairius balansavimus (lazdų laikymas),akmenų mėtymą, lankstumo pratimus (šuoliai per lazdą, laikant už galų, įvairūs prisėdimai); raiðkioskalbos lavinimo pratimus (garsusis skaitymas ir deklamavimas gryname ore).

1.4. V1.4. V1.4. V1.4. V1.4. Vokieèiø gimnastikos sistemaokieèiø gimnastikos sistemaokieèiø gimnastikos sistemaokieèiø gimnastikos sistemaokieèiø gimnastikos sistema

Kiek vėliau iš J. Gutso-Mutso sistemos išaugo dvi gimnastikos mokyklos. Viena įsitvirtino Vokietijoje,buvo pavadinta „Tumen“ vardu. Jos įkūrėjas – Fridrikas Liudvikas Janas (1778–1852). F. Janas manė,jog ant prietaisų atliekami pratimai duoda didesnės naudos nei atliekami stovint. Jis savo gimnastikąpavadino „turnkunst“ (vikrumo menas), o savo mokinius – turneriais. Vėliau vokiečių gimnastika vadinositrumpiau – „turnen“. F. Jano sistema buvo skirta fiziškai ugdyti vokiečių jaunimą. Sistemą sudarė 24pratimų grupės: ėjimas (taip pat taisyklingos laikysenos pratimai), bėgimas, šuoliai, įvairūs šuoliai perarklį, pusiausvyros pratimai (ant grindų, ant buomo), pratimai ant skersinio (kybojimai, atremtys, mostai,apsisukimai, pasikėlimai jėga, pratimai, atliekami mojant), lipimas (vertikalia kartimi, virve, kopėčiomis),mėtymai (akmenų, kamuolių), rutulio stūmimas, šaudymas iš lanko ir šautuvo, įvairūs pertempimai,imtynės, šuoliai per riedantį lanką, šuoliai per virvutę, fechtavimas, plaukimas, jojimas, šokiai, rikiuotėspratimai, akrobatika, čiuožimas. Dar buvo atliekami 6 gimnastikos žaidimai. Kita J. Gutso-Mutso sistemosatšaka iš pradžių paplito į Danijoje, o vėliau Švedijoje. Peras Lingas (1776–1839) transformavo ją įsavitą gimnastikos sistemą. Taip buvo sukurta „švedų gimnastika“.

Šios dvi sistemos turi esminių skirtumų. F. Janas buvo gimnastikos ant prietaisų pradininkas(šiuolaikinės sportinės gimnastikos prototipas). F. Janas manė, kad pratimai, atliekami ant prietaisų,duoda daugiau naudos nei atliekami stovint. Vokiečių gimnastikos sistemos pagrindą sudarėpagrindiniai pratimai ant skersinio, lygiagrečių, žiedų, arklio, ožio ir kitų prietaisų. P. Lingo sistemostikslas – propaguoti tokius gimnastikos pratimus, kurie geriausiai tinka sveikatai stiprinti.

6

1.5. Ðvedø gimnastikos sistema1.5. Ðvedø gimnastikos sistema1.5. Ðvedø gimnastikos sistema1.5. Ðvedø gimnastikos sistema1.5. Ðvedø gimnastikos sistema

XIX a. Napoleono užkariavimai sukėlė daug nerimo Švedijoje. Tada ir buvo nutarta ruošiantarmiją įvesti privalomas fechtavimo ir gimnastikos pratybas. Programai parengti buvo pakviestasPeras Lingas, vieno Švedijos universiteto profesorius (1813 m. Stokholme buvo įsteigtas specialiusuniversitetas, kuriame P. Lingas ir sukūrė švedų gimnastikos sistemą). Jam atrodė, kad fiziniamugdymui turi būti naudojami tik tokie pratimai, kurie lavina kūną ir stiprina sveikatą. Švedų gimnastikossistemoje pagrindinę vietą užėmė statinės kūno padėtys. P. Lingas pirmą kartą fizinio ugdymosistemoje aiškiai išskyrė ir griežtai apibrėžė kūno statines padėtis ir jas užfiksavo.

I. Padėtys.1. Pradinės ir galutinės, dar skirstomos į pagrindines (stovint, sėdint, gulint, ant kelių, kybant)

ir išvestines (stovint kojomis žergtai, sėdint „turkiškai“, gulint ant krūtinės).2. Tarpinės, dar skirstomos į tarpines fiksuotas (gulint tarp pradinės ir baigiamosios).II. Kūno judėjimo būdai: įvairūs kojų judesiai, judesiai kybant, pusiausvyra, judesiai pečių

juostai, judesiai nugaros ir sprando, pilvo raumenims lavinti, įvairūs judesiai į šalis, ėjimas. Šuoliuojantatliekami kvėpavimo pratimai.

P. Lingo sistemą toliau tobulino jo sūnus Jalminas Lingas. Jis sukūrė švedų gimnastikospamokos sistemą iš 16 dalių, kurių eiliškumo negalima keisti.

1. Grupės išrikiavimas pratybų pradžiai.2. Parengiamieji pratimai kojoms.3. Stuburo tempimo pratimai, kūno laikysenos ištaisymo pratimai.4. Prisitraukimai kybant.5. Pusiausvyros pratimai.6. Ėjimas su pašokimais.7. Pratimai pečių, sprando, nugaros raumenims lavinti.8. Pratimai pilvo raumenims lavinti.9. Pratimai su pasilenkimais į šalis.10. Pratimai kojų raumenims lavinti per pamoką.11. Prisitraukimai antrą kartą.12. Pratimai kojų raumenims lavinti.13. Šuoliai.14. Pratimai kojų raumenims lavinti.15. Kvėpavimo pratimai.16. Pamokos pabaiga.Šios sistemos autoriai manė, kad toks pratimų cikliškumas geriausiai tobulina visų kūno dalių

raumenis. Kad būtų galima tiksliau reguliuoti krūvius, jis panaudojo kai kuriuos prietaisus, kurienaudojami ir dabar (gimnastikos sienelės, arklys, stalas šuoliams ir kt.), tačiau neatsisakė ir įprastųprietaisų (arklio, virvių, kopėčių). Švedų gimnastikos turinys nepriklausė nuo prietaisų formos.Prietaisai tik palengvino atlikti pamokos plane numatytus pratimus. Tokia schema turėjo ir trūkumų.Ji neleido pedagogui rodyti iniciatyvos, tad pamokos buvo vienodos, nebuvo atsižvelgiama įbesimankštinančiųjų amžių. Nepaisant šių trūkumų, švedų gimnastika buvo populiari daugelyješalių. Ji išsiskyrė iš kitų gimnastikos krypčių pasaulyje specialia pamokos vedimo schema, dideliupratimų pasirinkimu, metodiniais nurodymais, vedant užsiėmimus, higienos reikalavimais.

Tiktai XIX a. pab. šią sistemą sukritikavo Piotras Lesgafas – Rusijoje, Žoržas Demeni –Prancūzijoje.

1.6. Prancûzø gimnastikos sistema1.6. Prancûzø gimnastikos sistema1.6. Prancûzø gimnastikos sistema1.6. Prancûzø gimnastikos sistema1.6. Prancûzø gimnastikos sistema

Tuo pačiu metu buvo sukurta ir prancūzų gimnastikos sistema. Jos pradininkas – Napoleonoarmijos pulkininkas Frančeskas Amorosas (1770–1848). Jo siūloma gimnastikos sistema buvo skirtadaugiausia tik armijai. F. Amorosas, gyvendamas Madride, susipažino su vokiečių gimnastika ir jądėstė. Jis, kaip karininkas, sukūrė tokią sistemą, kuri padėtų ruošti kareivius armijai. 1817 m. įkūrėgimnastikos mokyklą, kurioje mokėsi gvardijos pulkų karininkai, o vėliau ir kitų armijos dalių kareiviai.Jis eksperimentavo, pasirinkdamas įvairius gimnastikos pratimus, kol galiausiai sudarė savo sistemą.Per pratybas formavo tokius įgūdžius, kurie buvo reikalingi buityje ir ypač karo sąlygomis. F. Amorosasmanė, jog svarbiausia yra ėjimas ir bėgimas įveikiant kliūtis, įvairūs šuoliai su šautuvu ir remiantiskartimi, lipimas, šliaužimas, svorio pernešimas, plaukimas ir nėrimas su ginklu ir be jo, akrobatikospratimai. Gimnastikos pratybose naudojo parengiamuosius pratimus, atliekamus pagal muziką,šokius. F. Amorosas per pratybas netaikė jokios schemos, o tik nustatydavo bendrus principus, kuriųreikėdavo laikytis. F. Amoroso sukurta sistema buvo naudojama ir kitose šalyse, bet tik armijoje.

F. Janas, P. Lingas ir F. Amorosas padėjo pagrindus nacionalinėms gimnastikos sistemoms,kurios viena nuo kitos skyrėsi kryptingumu. Vokiečių gimnastika buvo atletinė, švedų – higieninė,prancūzų – taikomoji.

7

1.7. „Sakalø“ gimnastikos sistema1.7. „Sakalø“ gimnastikos sistema1.7. „Sakalø“ gimnastikos sistema1.7. „Sakalø“ gimnastikos sistema1.7. „Sakalø“ gimnastikos sistema

Didžiausias nuopelnas tobulinant sportinę gimnastiką tenka „sakalų“ gimnastikai. Šis judėjimasprasidėjo Čekijoje XIX a. antroje pusėje. „Sakalų“ gimnastikos sistemos kūrėjas yra Prahosuniversiteto estetikos profesorius Miroslavas Tiršas (1832–1884). Jis stengėsi sukurti tokią sistemą,kuri skatintų jaunimą (abiejų lyčių) praktikuoti gimnastiką nuo pat mažens. Savo metodika gimnastikabuvo artima vokiečių gimnastikai, bet turėjo ir skirtumų. Juos, matyt, lėmė M. Tiršo filosofinės beiestetinės pažiūros. Profesorius stengėsi visiems judesiams suteikti tokią formą, kad atliekami pratimaikeltų didelį pasitenkinimą ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams.

„Sakalų“ gimnastikos sistemos pratimai suskirstyti į 4 skyrius.Pirmas skyrius – tai laisvieji pratimai (vietoje, grožio, judėjimo, ėjimo, lengvo bėgimo, tvarkos,

rikiuotės, šokių ir plaukimas).Antras skyrius – pratimai su įrankiais, svarmenimis, lazdomis, kuokelėmis, kamuoliais,

vėliavėlėmis, lankais ir ant prietaisų (ožio, arklio, stalo, buomo, lygiagrečių, skersinio).Trečias skyrius – masiniai pratimai: piramidės, mankštos pratimai, gimnastikos žaidimai.Ketvirtas skyrius – koviniai pratimai: kumštynės, imtynės, fechtavimas (pagaliais, durtuvais).M. Tiršas nenaudojo tokių pratimų, kurie jam atrodė negražūs, nors gal ir buvo naudingi. Tai

pratimai, neturintys aiškios formos.„Sakalų“ pratimai buvo atliekami įtemptais, ištiestais kojų pirštais, daugiausia dėmesio skiriama

pratimų atlikimo grožiui. Taip pat buvo vertinamas šuolių per ožį ar stalą atlikimo tikslumas ir grožis.Pratimų kompleksai (kombinacijos) buvo atliekami ir ant kitų prietaisų. Gimnastikos žaidimai buvopanašūs į judriuosius žaidimus. Pratimai buvo atliekami gražiai, todėl „sakalų“ gimnastika tapolabai populiari užsienyje.

1.8. Mokyklinës gimnastikos sistemos1.8. Mokyklinës gimnastikos sistemos1.8. Mokyklinës gimnastikos sistemos1.8. Mokyklinës gimnastikos sistemos1.8. Mokyklinës gimnastikos sistemos

Nė viena iš minėtų sistemų nebuvo specialiai skirta vaikų fiziniam ugdymui. Šių sistemų kūrėjaineatsižvelgė į vaikų amžiaus ypatumus, nors tos sistemos ir buvo naudojamos pamokose su vaikais.Pirmasis, bandęs sukurti mokyklinę gimnastikos sistemą, buvo Adolfas Špicas (1810–1853). Jisnorėjo savo tėvynainio F. Jano sistemą pritaikyti vaikų ir paauglių fiziniam ugdymui. 1840 m. A.Špicas išleido knygą „Mokymas apie „turnen“ meną“. Jis tvirtino, kad vaikai turi gerai žinoti, kasvyksta organizme atliekant pratimus, taip pat palaipsniui išmokti vis sudėtingesnių judesių. A. Špicasfizinio ugdymo pratimus suskirstė į 4 grupes pagal amžių (nuo 6 iki 18 metų) ir susistemino taip:tvarkos pratimai, laisvieji pratimai, ištvermės pratimai (ėjimas, bėgimas), įvairios lenktynės,pusiausvyros pratimai ant lentų, horizontalios karties, buomo, kojūkų, pratimai su šokdynėmis (šuoliaiper griovį, į gylį, nuo išmetamo tiltelio), šuoliai per ožį, kybojimo pratimai (ant horizontalių kopėčių,horizontalių karčių, skersinio), pratimai kybant ir atremtyje (lipimas, šliaužimas, pratimai ant sūpynių,ant judančių žiedų), įvairūs pernešimai, mėtymas ir gaudymas, žaidimai, ekskursijos ir žygiai,mokyklinės šventės, plaukimas, maudymasis, dainavimas, atliekant pratimus. Tobulindamasgimnastikos metodiką, A. Špicas pradėjo naudoti prietaisų kompleksus. Jis buvo tvarkos pratimųpradininkas mokykloje.

Vokiečių, švedų, „sakalų“ gimnastika buvo plėtojama ir Rusijoje. Pirmasis mokslininkas,sukritikavęs vokiečių, taip pat ir švedų gimnastiką už jų mokslinį nepagrindimą, buvo įžymus anatomas,fiziologas ir pedagogas Piotras Lesgaftas (1837–1909). Lesgaftas sukūrė savo vaikų fizinio ugdymosistemą. Ji ir vadinama P. Lesgafto pedagogine gimnastika. Pedagoginis gimnastikos kryptingumasvyravo visur – pamokos tiksluose ir uždaviniuose, turinyje, priemonėse ir metoduose. Mokslininkasfizinius pratimus klasifikavo ir pedagoginiu pagrindu: atsižvelgė į mokyklos paskirtį, interesus irmokinių amžių. Jis į savo pedagoginę gimnastikos sistemą įtraukė tik tuos pratimus, kurie leidotobulinti bendrą fizinį pasirengimą. P. Lesgaftas buvo prieš gimnastikos specializaciją: pratimųatlikimą ant prietaisų, akrobatiką, nes manė, kad jie nelabai efektyviai ugdo vaikus fiziškai. Tai,aišku, buvo kraštutinumas.

Būtina pažymėti šiuos P. Lesgafto sistemos metodinius ypatumus, kurie apibūdina ją kaipgimnastikos sistemą:

1. Fizinis ugdymas yra visapusis harmoningos asmenybės auklėjimas, o ne tik įgūdžiųformavimas bei sportinių rezultatų siekimas.

2. Parenkami pratimai turi atitikti keliamus reikalavimus, žmogaus funkcines galimybes,pedagoginius reikalavimus. Negalima versti jauną žmogų prisitaikyti prie prietaisų.

3. Rengiant priemones reikia griežtai atsižvelgti į besimankštinančiųjų amžių.4. Būtina laikytis laipsniškumo ir nuoseklumo principų. Jų nesilaikymas žalingas sveikatai.5. Parinkti pratimai turi būti aptinkami buityje.6. Fizinis ugdymas turi būti glaudžiai susijęs su protiniu ir doroviniu ugdymu. Svarbu, kad

besimankštinantieji suprastų pratimų esmę. Todėl geriausia yra aiškinti, o ne rodyti. Pagal P. Lesgaftą,turėjo būti daroma taip:

1. Atlikdamas paprastus judesius, vaikas analizuoja ir lygina juos pats. Todėl pratimai turi būtiatlikti paaiškinus, o ne parodžius. 2. Vaikas mokosi laipsniškai įveikti vis sunkesnes kliūtis (sunkinami

9

2.2.2.2.2. GIMNASTIK GIMNASTIK GIMNASTIK GIMNASTIK GIMNASTIKOS FORMOSOS FORMOSOS FORMOSOS FORMOSOS FORMOS

Gimnastika skirstoma į tris pagrindines grupes pagal jų kryptingumą ir uždavinius. Pirmajaigrupei priklauso lavinamosios krypties gimnastika: bendroji, higieninė, atletinė gimnastika, aerobika.Antrąją grupę apima sportinės krypties gimnastika: sportinė (vyrų ir moterų), meninė (tik moterys)gimnastika, sportinė akrobatika, sportinė aerobika, šuoliai ant batuto. Trečiajai grupei priskiriamataikomosios krypties gimnastika: profesinė taikomoji, sportinė taikomoji, gydomoji.

2.1. Lavinamosios krypties gimnastika2.1. Lavinamosios krypties gimnastika2.1. Lavinamosios krypties gimnastika2.1. Lavinamosios krypties gimnastika2.1. Lavinamosios krypties gimnastika

Pirmosios grupės gimnastikos formos taikomos harmoningam fiziniam ugdymui, sveikatosstiprinimui, judėjimo funkcijos tobulinimui. Bendroji gimnastika plačiai taikoma visų amžiaus grupiųžmonių bendram fiziniam lavinimui. Taikomos įvairios priemonės: tai elementarūs bendrieji pratimai,nesudėtingi akrobatikos pratimai, nesudėtingi pratimai ant prietaisų, judrieji žaidimai, šokių judesiai.Taip pat gali būti naudojami ir meninės gimnastikos įrankiai. Pasaulyje jau gana seniai vykstabendrosios gimnastikos festivaliai, jie dar vadinami gimnestradomis. Jų metu vyksta įvairūspasirodymai. Dalyvių amžius nėra ribojamas, taip pat nėra kokių specialių reikalavimų. Vienas išpagrindinių reikalavimų yra tik pasirodymui skirto laiko limitas (iki 10 min.).

Higieninės gimnastikos pagrindinė paskirtis yra organizmo vegetacinių funkcijų aktyvinimas,sveikatos stiprinimas. Taikomi įvairūs bendrieji pratimai ir grūdinimosi procedūros. Tai elementarirytinė mankšta. Mankštintis galima individualiai ir grupėmis. Atletinės gimnastikos pagrindinis tikslas– sveikatos stiprinimas, gerinant atskiras fizines ypatybes. Taikomos įvairios priemonės: tai įvairūssvarmenys, prietaisai, taip pat gimnastikos prietaisai. Lavinamos įvairios raumenų grupės.

Aerobika. „Aerobikos“ terminas nusako organizme vykstančių procesų esmę. Srautiniu metodupalyginti dideliu tempu (120–130 judesių per minutę) ir didele judesių trukme (30–45 min.) atliekamipratimai teigiamai veikia širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemas. Pagal poveikį organizmuiaerobika prilygsta bėgimui, slidinėjimui, dviračių sportui, kur sunaudojama ypač daug deguonies irpadidėja organizmo aerobinės galimybės. Sveikatingumui gerinti dabar dažniausiai taikomos šiosaerobikos rūšys: aukšto, žemo intensyvumo, kombinuotoji aerobika, „Reebok step“, kūno dizaino,„Fank“ aerobika. Jos skiriasi intensyvumu, pratimų turiniu, kombinacijų, serijų sudarymo ypatumaisbei vedimo metodika. Tačiau visas jas sieja tai, kad pratimai atliekami srautiniu būdu ir pagal ritmiškąmuziką.

Dabar yra žinoma įvairios krypties aerobikos: 1. Sidnės Rom (Vokietija) treniruočių programospagrindą sudaro gimnastikos pratimai; Marlenos Šarel (Vokietija) programos – šokio elementai. Abiprogramas sudaro dažnas šuoliukų ir bėgimų serijų kartojimas (nuo 6 iki 15 min.). Vokiečių specialistųnuomone, tikslingiausia lavinti atskiras raumenų grupes, gerinančias sportuojančiųjų figūras, atskiraispratimais šalinti jų trūkumus.

2. Meri (Jugoslavija) programa sudaryta iš trijų dalių: A, B ir kombinuotos A+B. Kiekviena jųsudaryta iš septynių pagrindinių pratimų grupių, į kurias įeina 30–50 pratimų. Treniruotė trunka 40–50 min. Sportuojantieji pratimus atlieka sparčiu tempu ir skiria pakankamai dėmesio dietai. 3. DžeinėFonda (Amerika) sukūrė atletinės pakraipos sistemą, skirtą gerai fiziškai treniruotiems žmonėms.Pratimai skirti fizinėms ypatybėms lavinti, jie atliekami daug kartų ir gana didele judesių amplitude.

2.2. Sportinës krypties gimnastika2.2. Sportinës krypties gimnastika2.2. Sportinës krypties gimnastika2.2. Sportinës krypties gimnastika2.2. Sportinës krypties gimnastika

Sportinė gimnastikaSportinė gimnastika, kaip šiuolaikinė sporto šaka, susiformavo prieš 100–120 metų. Sportinė

gimnastika susiformavo iš bendrosios gimnastikos. XIX–XX a. susiformavo daug naujų sporto šakų.

10

Buvo pradėtos organizuoti įvairios tarptautinės varžybos. Tada ir pradėjo aktyviai plėtotis įvairiossporto šakos. Gimnastika keitėsi ir tobulėjo. Ypač didelių poslinkių įvyko Vokietijoje diegiant jų„turnen“ sistemą ir „sakalų“ gimnastiką Čekijoje. 1862 m. Čekijoje buvo įkurta gimnastikos draugija„Sakalai“. Jie savo pirmųjų metų jubiliejui paminėti organizavo pirmąsias sportinės gimnastikosvaržybas.

1861 m. buvo įkurta Tarptautinė gimnastikos federacija (FIG), kuri pradėjo vadovauti tarptautiniamsportinės gimnastikos gyvenimui. Vėliau tarptautines varžybas ėmėsi organizuoti ir Olimpinis komitetas(1894). Gimnastika buvo įtraukta į pirmųjų Olimpinių žaidynių 1896 m. varžybų programą ir tapoolimpine sporto šaka. Dabar tarptautinė gimnastikos federacija (FIG) jungia septynias sporto šakas:sportinę vyrų, moterų, meninę gimnastiką, sportinę akrobatiką, sportinę aerobiką, šuolius ant batuto,bendrąją gimnastiką. Tarptautinė gimnastikos federacija suvaidino didelį vaidmenį plėtojant gimnastikąpasaulyje. Iš pradžių varžybos vykdavo tik nacionalinėse federacijose, o vėliau buvo organizuojamosir tarptautinės varžybos. Jau reguliariai buvo organizuojami pasaulio čempionatai, nors iš pradžių jievadinosi tarptautiniais turnyrais. 1903 m. Antverpene (Belgijoje) buvo organizuotos pirmos tokiosvaržybos. Vėliau tos varžybos vadinosi konkursais. Iš pradžių pasaulio pirmenybės vyko kas dvejimetai (1903–1913 – 6 kartus), o vėliau po pertraukos (trukdė Pirmasis pasaulinis karas), nuo 1922 m.– kas ketveri metai. Pasaulio čempionatai vyksta kas dveji metai, o pasaulio taurės varžybos – kasmet.Kas dveji metai vyksta įvairių žemynų jaunių ir suaugusiųjų čempionatai, pasaulio ir Europos sportinėsgimnastikos čempionatai.

FIG organizuoja ir vadinamąsias gimnestradas – įvairius pasirodymus daugelyje pasauliošalių. Pirmas toks pasirodymas buvo organizuotas 1953 m. Jame dalyvavo ne tik gimnastai, bet irmeninės gimnastikos, akrobatikos atstovai. Dabar yra rengiami pasauliniai gimnestrados festivaliai,kur gali dalyvauti visi norintieji ir net kitų sporto šakų atstovai.

Daug ir įvairių įvyko varžybų organizavimo sistemos pasikeitimų. Moterys pirmą kartą Olimpinėsežaidynėse dalyvavo 1928 m., o pasaulio čempionate – 1938 m. Laikui bėgant iš varžybų programosmoterims buvo išbrauktas skersinis, vidutinio aukščio lygiagretės, arklys, žiedai siūbyje, komandiniailaisvieji pratimai su įrankiais. Atsirado įvairiaaukštės lygiagretės, buomas. Nuo 1952 m., t.y. XV olimpiniųžaidynių vyrams, ir nuo 1958 m. XII pasaulio čempionato moterims susiformavo klasikinė gimnastikosdaugiakovė. Vyrai atliko 6 pratimus: laisvuosius pratimus, pratimus ant arklio, žiedų, atraminius šuolius,pratimus ant lygiagrečių, skersinio. Moterys – 4 pratimus: atraminį šuolį, pratimus ant įvairiaaukščiųlygiagrečių, buomo, laisvuosius pratimus. Buvo tobulinamos ir varžybų taisyklės. Nuo 1958 m. jau buvonustatomi atskirų rungčių (prietaisų) nugalėtojai. Oficialiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuosečempionatuose tiek vyrai, tiek moterys atliko privalomąsias ir savo kūrybos programas. Privalomąjąprogramą 4 metų ciklui sudarė taip pat Tarptautinė federacija. Vertindami privalomąją ir savos kūrybosprogramą, teisėjai taikė 10 balų vertinimo sistemą. Dabar taikomos įvairios varžybų vedimo sistemos.Visi pratimai suskirstyti į grupes pagal jų sudėtingumą, grupės žymimos atskirais simboliais (A, B, C, D, E,super E). Pradinis vyrų atlikimo vertinimo balas – 8,6, moterų – 8,8. Maksimali balų suma, kuria sportininkaigali būti vertinami, yra 10 balų. Už kiekvieno sudėtingo elemento ar jų junginių atlikimą pridedamas toelemento (ar junginio) įvertinimo koeficientas. Taip surenkama maksimali 10 balų pradinė vertinimosuma. Labai pasikeitė atraminio šuolio prietaisas. Atraminių šuolių arklį pakeitė stalas (nes primena jį).Tai saugesnis prietaisas. Per jį šoka ir vyrai, ir moterys.

Sportinė akrobatikaŽodis akrobatas kilęs iš graikų kalbos žodžio akrobates, kuris reiškia „kylantis aukštyn“. Fiziniai

pratimai, vėliau pavadinti akrobatikos pratimais, atsirado jau senovėje. Tai įrodė archeologiniaikasinėjimai senovės Graikijos teritorijoje XIX a. antroje pusėje. Kad akrobatikos pratimai jau buvoatliekami Antikos laikais, įrodo senovės graikų poemos „Iliada“ ir „Odisėja“. Vienoje Odisėjo dainojeyra sakoma, kad puotaujančius skambinant lyrai linksmino du vikrūs jaunuoliai atlikdami akrobatikospratimus. Senovės Graikijos teatre Aristofano komedijoje (IV a. pr. m. e.) buvo atliekami humoristiniainumeriai su akrobatikos elementais. Jau tada senovės Graikijoje buvo gatvių klounų – mimų. Mimos– tai liaudies komedija, vaizduojanti šiurkščias buitines scenas – įvairias peštynes, šokinėjimus.Klounai savo pasirodymuose naudojo akrobatikos elementus.

Akrobatikos pratimai buvo žinomi ir senovės Egipte. Ant išlikusių indų šukių, vazų, freskosematyti, kad jau tuo metu buvo daromi įvairus šuoliai nuo kojų ant rankų, stovėsenos ant galvos,tilteliai, persivertimai atgal. Tokie pratimai buvo populiarūs tarp gyventojų. Tuo metu Kretoje kartu suteatralizuotais spektakliais derliaus nuėmimo metu buvo daromi įvairūs akrobatikos pratimai. Taimatyti Knoso freskose ant rastų išlikusių vazų. Atlikus didžiuosius kasinėjimus XIX a. Spartoje, tarpdaugelio daiktų rastos dvi auksinės taurės, ant kurių pavaizduotos akrobatų figūros. Jie atliekaakrobatikos pratimus, įsikibę į jaučio ragus. Tam reikėjo drąsos ir vikrumo. Žaidimuose dalyvaudavone tik vyrai, bet ir moterys. Tokių archeologinių radinių aptikta ir pietų Indijoje, šiaurės Nigerijoje.

Senovės Romoje akrobatikos pratimus atlikdavo klajojantys artistai, dar vadinami „cirkuliariais“.Jie vaikščiodavo virvėmis, žongliruodavo ir t.t. Viduramžiais akrobatika buvo prigesusi. Italijojeatgimimo epochoje, Venecijos Respublikoje būdavo organizuojami „gyvosios architektūros“konkursai. Senatas apdovanodavo prizais tas akrobatų grupes, kurios pastatydavo didžiausiąpiramidę. Piramidžių aukštis siekdavo iki 9 metrų, o dalyvių skaičius jose – iki 30 žmonių. Viena ištokių piramidžių vaizduojama Frančesko Gvari paveiksle Luvre. Pirmoji knyga, kurioje aprašytas

11

akrobatikos pratimų panaudojimas fiziniam kūno lavinimui, buvo išleista XVI a. Tai J. Merkurialio„Apie gimnastikos meną“. Kiek vėliau A. Tiukaras išleido knygą „Trys dialogai apie akrobatiniusšuolius pasisukant ore“. Šioje knygoje buvo aprašyta akrobatikos pratimų atlikimo technika. XVI a.išėjo Strelio knyga „Akrobatika ir akrobatai“. Jis aprašė įvairius akrobatikos žanrus ir daugelioakrobatikos elementų atlikimo techniką, nurodė atlikimo technikos klaidas, pateikė mokymo metodiką.

Akrobatika buvo populiari ir Rusijoje. Ten cirko artistai rodydavo įvairius akrobatikos triukus.Pirmą kartą pasaulyje 1895 m. rusas J. Sosinas atliko dvigubą salto ant kilimo.

Jau XIX a. pastebimos dvi akrobatikos raidos kryptys: pirmoji – profesionalioji, cirkinė; antroji –sportinė, mėgėjiška. Pirmoji kryptis – tai dabartinis cirkas, kai įvairiuose jo žanruose naudojamiakrobatikos elementai. Antroji kryptis – tai akrobatikos elementai, taikomi gimnastikos sistemoje iratskiruose akrobatų rateliuose (ypač Rusijoje). SSSR buvo organizuotos pirmosios akrobatikosvaržybos, vykdavo nedideli tarptautiniai turnyrai. Ir tiktai 1973 m. Maskvoje buvo įkurta Tarptautinėakrobatikos federacija (M.F.S.A.). Ji organizuoja pasaulio ir Europos čempionatus. Sportinę akrobatikąsudaro tokios rungtys: 1. Akrobatikos šuoliai ant akrobatikos takelio. Akrobatikos šuoliai, atliekamiant akrobatikos tako (jo ilgis 30 m, plotis 1,5 m). 2. Porinė akrobatika. Ją sudaro moterų poros, vyrųporos, mišrios poros. 3. Grupinė akrobatika – moterų trejetas, vyrų piramidė.

Meninė gimnastikaMeninė gimnastika – tai aciklinė, sudėtingos koordinacijos sporto šaka. Tai olimpinė sporto

šaka. Kaip ir sportinė gimnastika, ji pasižymi didele pratimų įvairove. Pratimai atliekami su įrankiais(kamuoliu, lanku, kuokelėmis, kaspinu, šokdyne, skraiste) arba be jų. Pagrindiniai pratimų be įrankiųkomponentai yra šie: pusiausvyra, bangos, mostai, atsilenkimai, sukiniai. Be šių komponentų, darįeina klasikinių šokių elementai, tautinių šokių elementai, istorinių-buitinių ir šiuolaikinių moderniųšokių elementai. Nemažą reikšmę turi akrobatikos elementai, kurie pagyvina kompoziciją. Ne mažiaureikšminga ritmika, t.y. pratimai, kuriuose išryškėja judesių ir muzikos ryšys. Pratimus labai pagyvinapantomimos elementai. Meninės gimnastikos pratimai – tai laisvas judėjimas aikštelėje, kartu atliekantšokio, plastikos, pantomimos elementus, kurie suderinti su muzika ir judesiais, be įrankio ir suįrankiais, taip pat supaprastinta akrobatika. Svarbus meninės gimnastikos aspektas – mokėti geraivaldyti savo kūną atliekant judesius su įrankiais ir be jų. Ši sporto šaka labiausiai atitinka moteriškojoprado reikalavimus: švelnumą, grakštumą, ritmo pajautimą. Meninė gimnastika ugdo taisyklingą irgražią laikyseną, sprendžia estetinio auklėjimo uždavinius. Svarbų vaidmenį meninėje gimnastikojevaidina lankstumas, judesių koordinacija, ritmo jutimas, artistiškumas ir muzikalumas.

Meninė gimnastika yra olimpinė sporto šaka. Varžybos būna individualios ir komandinės.Nustatomi atskirų įrankių čempionai ir prizininkai, taip pat grupinio pratimo nugalėtojai.

Sportinė aerobikaSportinė aerobika yra savarankiška sporto šaka. Vyksta šios sporto šakos Pasaulio ir Europos

čempionatai. Varžybose dalyvauja ir vyrai, ir moterys. Rengiamos vienetų (moterų ir vyrų), dvejetų irtrejetų (vyrų, moterų ir mišrių), šešetų varžybos. Atlikimo sudėtingumas ir atlikimo meistriškumasvertinamas balais. Aerobikoje atliekami pratimai taip pat yra suskirstyti į sudėtingumo grupes. Jųatlikimui keliami įvairūs reikalavimai. Pirmasis oficialus aerobikos čempionatas įvyko JAV 1984 m.Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1985 m., Europos – nuo 1987 m.

Šuoliai ant batutoŠuoliai ant batuto kaip savarankiška sporto šaka atsirado JAV. Nuo 1954 m. JAV vykdomos

oficialios varžybos. Europoje šuoliai ant batuto pradėti kultivuoti 1957 m. 1964 m. buvo įkurtaTarptautinė batuto sąjunga (ITV). Sidnėjaus (2000 m.) olimpinėse žaidynėse šuoliai ant batutopirmą kartą buvo įtraukti į Olimpinių žaidynių programą. Varžybose dalyvauja moterys ir vyrai. Olimpiniųžaidynių programoje atliekami individualūs, taip pat sinchroniniai šuoliai.

2.3. T2.3. T2.3. T2.3. T2.3. Taikomosios krypties gimnastikaaikomosios krypties gimnastikaaikomosios krypties gimnastikaaikomosios krypties gimnastikaaikomosios krypties gimnastika

Profesinė taikomoji gimnastika skirta įvairių profesijų žmonių specialiam pasirengimui.Sportinės taikomosios gimnastikos treniruotės gerina bendrąjį fizinį, taip pat specialųjį įvairių

sporto šakų pasirengimą . Tai pagalbinė priemonė įvairaus meistriškumo sportininkams.Įvairūs gimnastikos pratimai naudojant gimnastikos prietaisus padeda lavinti visas svarbiausias

žmogaus fizines ypatybes.

Gydomoji gimnastikaGimnastikos pratimais gydomos įvairios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, judėjimo aparato

ligos. Pratimai taikomi kompleksiniam gydymui. Pratybos gali vykti grupėmis ir individualiai, naudojantspecialius įrenginius, įrankius, jos gali būti organizuojamos įvairiomis gamtinėmis sąlygomis.

12

3.3.3.3.3. GIMNASTIKGIMNASTIKGIMNASTIKGIMNASTIKGIMNASTIKOSOSOSOSOS

RUNGÈIØ MOKRUNGÈIØ MOKRUNGÈIØ MOKRUNGÈIØ MOKRUNGÈIØ MOKYMASYMASYMASYMASYMAS

3. 1.3. 1.3. 1.3. 1.3. 1. A k r o b a t i k aA k r o b a t i k aA k r o b a t i k aA k r o b a t i k aA k r o b a t i k a

Akrobatikos pratimai visapusiškai stiprina organizmą, lavina judesių koordinaciją, drąsą,ryžtingumą, jėgą, greitį, judesių tikslumą, orientaciją erdvėje, skiepija subtiliausius pusiausvyrospojūčius. Akrobatikos pratimai esti labai įvairūs, žadina emocijas. Jiems atlikti nereikia specialiųįrenginių, pakanka gimnastikos paklotų arba akrobatikos takelio. Šiuos pratimus gali atlikti įvairausamžiaus žmonės, akrobatika ypač naudinga vaikams. Sistemingai ją kultivuojant, tobulėja judėjimoaparatas, gerėja funkcinis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų darbas, didėja gyvybinėplaučių talpa, stiprėja raumenys, lavėja koordinacija.

Akrobatikos pratimai skirstomi į tris grupes:1. Akrobatikos šuoliai.Tai pratimai, kuriems būdingas dalinis arba visiškas persivertimas per galvą (įvairūs salto,

persivertimai, kūlvirsčiai ir t.t.).2. Balansavimas.Tokiems pratimams būdingas pusiausvyros išlaikymas ant menčių, galvos, rankų, partnerio

laikymas, piramidės.3. Įvairūs išmetimai.Tai išmetimai laikant už riešų, dubens, kojų ir t.t., taisyklingai nušokant arba partnerį sugaunant.

Persiritimų mokymas1. Iš atremties sėdint (galvą laikyti prie krūtinės, nugara išlenkta) persiristi atgal, atremtis

susilenkus ir vėl grįžti į pradinę padėtį.2. Iš atremties tupint (galva prie krūtinės, nugara išlenkta) persiristi atgal (kojos sulenktos,

keliai prie krūtinės, rankos tiesios ant grindų) ir remiantis delnais persiristi pirmyn į atremtį tupint.3. Iš atremties tupint ristis atgal, po to ristis pirmyn į atremtį tupint (nesiremiant rankomis).

Kūlvirstis pirmyn

1 pav.

Pradinė padėtis – atremtis tupint, keliai truputį praskėsti, rankomis remtis į grindis pečių plotyjeir šiek tiek pirmyn (30–40 cm). Ištiesiant kojas ir perstatant rankas pirmyn 20–30 cm, perkelti kūnosvorį ant rankų, energingai atsispyrus kojomis ir nuleidus galvą prie krūtinės, pamažu sulenkiantrankas, leisti kūnui suktis apie savo ašį, pritraukus kelius prie krūtinės (kojos sulenktos antrojekūlvirsčio pirmyn pusėje), galva prie kelių (tarp kelių). Kai nugara paliečia paklotą, susiriesti, perimtirankomis per blauzdų vidurį ir būti tokios padėties, kol kūnas persivers į padėtį tupint. Nugaraišlenkta. Atliekant kūlvirstį pirmyn, atkreipti dėmesį į tai, kad, perkėlus kūno svorį ant rankų, dubuonebūtų per aukštai, jis turi judėti pirmyn, o kojos sulenkiamos tik po atsispyrimo. Galva palenkiamatik pradedant lenkti rankas. Rankos pradedamos lenkti tuo momentu, kai pasiekia vertikalią padėtį

13

su atremtimi. Būtina siekti, kad kūnas suktųsi švelniai, vienodai, bet gana energingai, ypač verčiantisper galvą. Atkreipti dėmesį į taisyklingą susirietimą ir jo išlaikymą iki kūlvirsčio pabaigos. Kūlvirstįbaigti vėl pereinant į pradinę padėtį.

Mokymas1. Kartoti persiritimus susirietus (pirmyn ir atgal – „kamuoliukas“) (2 pav.).

2 pav.

2. Pradinė padėtis (toliau – pr. p.) – atremtis tupint rankomis remtis toliau (50–60 cm). Ištiesiantkojas perkelti kūno svorį ant rankų (jų nesulenkiant) į vertikalią padėtį. Priešingu judesiu grįžti įpradinę padėtį.

3. Pr. p. – tupint rankos pirmyn. Ištiesiant kojas rankomis remtis ir pereiti į atremtį, stovintsusilenkus sulenktomis rankomis.

4. Iš atremties gulint kelti dubenį aukštyn (šliaužiant kojomis), lėtai sulenkiant rankas irpalenkiant galvą, nusileisti ant sprando ir atlikti kūlvirstį pirmyn į padėtį sėdint (atlikti lėtai).

5. Tas pats, tik į atremtį tupint.

Būdingos klaidos1. Silpnai atsispiriama kojomis, atsispiriama kojomis paeiliui, nepakankama sukimosi inercija.

Kartoti 1 pratimą.2. Per anksti ir staigiai sulenkiamos rankos. Kartoti 4 pratimą.3. Silpna ir nevienoda atremtis rankomis, todėl griūvama į šalį. Kartoti 3 pratimą.4. Nepaimama rankomis už blauzdų ir neužbaigiamas kūlvirstis atremtyje tupint.

Kūlvirsčio pirmyn būdai1. Iš atremties tupint kūlvirstis pirmyn į padėtį gulint.2. Iš atremties tupint ant vienos kojos, kita atgal ant pirštų, kūlvirstis pirmyn.3. Kūlvirstis pirmyn su posūkiu aplink (sukryžiavus kojas).4. Iš atremties stovint kūlvirstis pirmyn.5. Iš įtūpsto pirmyn kūlvirstis pirmyn.6. Iš atremties klūpant kulvirstis pirmyn.7. Iš atremties klūpant ant vieno kelio kita koja atgal, kūlvirstis pirmyn.8. Iš atremties gulint kūlvirstis pirmyn.9. Ilgas kūlvirstis pirmyn (3 pav.).

3 pav.

10. Kūlvirstis pirmyn, atsispiriant viena koja.11. Kūlvirstis pirmyn, susikabinus už rankų su partneriu.12. Įsibėgėjus polėkis-lėkimas.13. Kūlvirstis per kliūtį.14. Per stovėseną ant rankų kūlvirstis pirmyn.15. Kūlvirstis pirmyn, atsistoti kojomis plačiai.16. Kūlvirstis pirmyn, atsistoti tiesiomis kojomis susilenkus.17. Kūlvirsčiai porose (4 pav.).

14

4 pav. Kūlvirsčiai porose

Kūlvirstis atgal (5 pav.)

5 pav. Kūlvirstis atgal

Pradinė padėtis – rankomis remiamasi toliau į priekį. Pasvyrant truputį į priekį, atsistumtirankomis nuo savęs, persiristi atgal susirietus ir, pasiekus atremtį mentėmis, greitai ir tvirtai atsiremtiplaštakomis, ištiesiant rankas, atsispirti. Neištiesiant kojų atremtis tupint.

Mokymas1. Kartoti persiritimą susirietus (pirmyn ir atgal, akcentuojant taisyklingą rankų padėtį už galvos

prie pečių).2. Iš atremties tupint kūlvirstis atgal į atremtį ant kelių prilaikant.3. Tas pat be pagalbos.4. Iš atremties tupint kūlvirstis atgal prilaikant.5. Kūlvirstis atgal ant nuožulniai padėtų paklotų.

Apsauga ir pagalbaDarant kūlvirstį, jei reikia, padėti persiversti, palaikant rankomis už nugaros.

Būdingos klaidos1. Lėtas sukimosi judesys, neatsistumiama rankomis.2. Netaisyklingai susiriečiama.3. Ne laiku remiamasi rankomis už galvos arba silpnai atsiremiama. Kartoti 4 pratimą.4. Ištiesiamos kojos darant kūlvirstį. Kartoti 1 ir 4 pratimus.5. Pakeičiama kryptis atliekant kūlvirstį (silpnai laikomos rankos arba silpnai atliekamas sukimosi

judesys).

Kūlvirsčio atgal būdai1. Iš atremties tupint kūlvirstis atgal į atremtį klūpint.2. Iš atremties tupint kūlvirstis atgal į atremtį klūpint ant vienos kojos, kita atgal.3. Iš padėties sėdint kūlvirstis atgal į atremtį tupint.4. Iš atremties sėdint kūlvirstis atgal susilenkus, kojos žergtai arba suglaustos (6 pav.).5. Kūlvirstis atgal į stovėseną ant rankų.

6 pav. Iš atremties sėdint kūlvirstis atgal susilenkus, kojos žergtai arba suglaustos

15

Stovėsena ant menčių (7 pav.)

7 pav. Persiritimas atgal, kojas ištiesiant į stovėseną ant menčių. Išlaikyti vertikalią kūno padėtį, kojossuglaustos, pėdos įtemptos, sudaro vieną liniją su kūnu, plaštakomis laikytis už liemens, o alkūnėmisremtis į paklotą (alkūnių neišskėsti plačiai).

Mokymas1. Iš atremties tupint persiristi atgal, rankos ant liemens, ištiesti kojas, stovėsena ant menčių.

Grįžti į pradinę padėtį remiantis rankomis.1. Iš atremties tupint persiristi atgal, stovėsena ant menčių (laikyti), persiversti pirmyn, į atremtį

tupint.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia viena ranka laikyti už nugaros, kita už kojų.

Būdingos klaidos1. Per anksti atsiremiama į liemenį ir alkūnės statomos per plačiai.2. Nesuglaustos kojos, neįtempti pirštai, kūno padėtis nevertikali.

Kūlvirstis pirmyn tiesiomis kojomis (8 pav.)

8 pav. Šuolis pirmyn (tolyn), atremti rankas ir, lenkiant jas, nulenkti galvą, pereiti į atremtį ant sprandoir, remiantis rankomis šalia dubens, aktyviai pasilenkti prie kojų, atsistumti rankomis žemyn ir pereiti įatremtį stovint. Po to išsitiesti.

Mokymas1. Pasilenkti stovint.2. Kūlvirstis pirmyn, atsistoti kojomis žergtai.3. Kūlvirstis pirmyn tiesiomis kojomis palaikant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia palaikyti už dubens.

Būdingos klaidos1. Atsistojant sulenkiamos kojos (nesuderintas rankų atsistūmimas irpasilenkimas pirmyn). Kartoti 3 pratimą.2. Trūksta lankstumo.

8

svoriai, ilginama distancija). P. Lesgaftas tokius pratimus vadino didėjančio pasipriešinimo pratimais.3. Paauglys mokosi jausti judesį laike ir erdvėje, iš anksto numatyti rezultatą. 4. Vaikas panaudojaįgytus įgūdžius, atlikdamas vis sudėtingesnius pratimus, taip pat juos panaudodamas žaidimuose,turistiniuose žygiuose.

P. Lesgafto mokymas apie vaikų fizinį tobulinimą darė poveikį užsienio fizinio ugdymo teoretikams.Vienas iš tokių buvo prancūzas Žoržas Demeni (1850–1917), kuris taip pat kaip ir Lesgaftas pirmiausiarūpinosi mokyklos interesais. Teoriniai Ž. Demeni gimnastikos pagrindai remiasi trimis esminiaisprincipais: 1. Judesio ritmo ir harmonijos. 2. Judesio amplitudės. 3. Pratimai atliekami uždaratrajektorija, didele amplitude. Fizinius pratimus Ž. Demeni suskirstė į 4 grupes: 1. Lankstumo (sąnariųpaslankumo) pratimai, kurie padeda geriau atlikti įvairius judesius. 2. Taikomieji variantai. Jie leidžiaekonomiškai atlikti kitus pratimus. Tai greitas ir lėtas ėjimas rąstu, bėgimas, lipimas. 3. Estafečiųpakraipos pratimai. Jie buvo skirstomi į du pogrupius: a) įvairios kombinacijos, pratimai su lazdomis,kuokelėmis, šokiai, parodomieji pratimai; b) ritminiai judesiai ir improvizacijos. 4. Žaidimai. Nors Ž.Demeni sukurta fizinių pratimų sistema buvo gana dirbtinė, bet bandymas juos sugrupuoti pagalsveikatos gerinimo, lavinimo, mokymo ir auklėjimo užduotis tada buvo progresyvus.

Vienas iš jo sekėjų buvo austras Karlas Gaulgoferis. Pagrindinė jo sistemos kryptis –pedagoginė. Visus pratimus K. Gaulgoferis sujungė į 4 grupes: 1. Išlyginamieji lankstumo pratimai,raumenų tempimai (aktyvus ir pasyvus), atsipalaidavimo (siūbavimas, atsipalaidavimas, mostaskybant atsipalaidavus), įvairių raumenų grupių lavinimas (kojų, dubens, liemens, pečių juostos irrankų). 2. Formuojamieji pratimai; judesiai taisyklingai kūno laikysenai, kūno padėtims mokytis (antprietaisų atliekami pratimai), pratimai, formuojantys buitinius ir darbinius įgūdžius (taisyklingaikvėpuoti, vaikščioti, pasilenkti, posūkiai, pašokimai, lipimas į kalną, prisitraukimai, kybojimas,mėtymas). 3. Varžybų pratimai. Turizmas (visų rūšių), varžybų žaidimai (aikštelėje, vandenyje, antledo), pratimai puolant ir ginantis (imtynės, boksas, fechtavimas), kybant. Žiemos sporto šakos(slidinėjimas, čiuožimas), plaukimas (nėrimas, šuoliai į vandenį). 4. Judesio grožio išraiškos pratimai;akrobatikos elementai, figūriniai šuoliai į vandenį, pratimai su kuokelėmis, šuoliai per lanką, pratimaiant prietaisų (skersinio, lygiagrečių, žiedų, arklio, ožio), šokio judesiai, muzikiniai-ritminiai žaidimai.

P. Lesgafto, Ž. Demeni, K. Gaulgoferio sistemos suvaidino didelį vaidmenį tobulinant mokyklinęgimnastiką.

16

Tiltas (9 pav.)

9 pav. Pradinė padėtis – gulint ant nugaros. Sulenkti kojas, delnai prie pečių remiantis rankomis irkojomis. Rankos ir kojos tiesios.

Mokymas1. Tilto atlikimas palaikant.2. Tilto atlikimas prie gimnastikos sienelės.

Apsauga ir pagalbaJeigu pratimas atliekamas iš padėties stovint, tai laikyti stovint iš priekio. Jei iš padėties gulint

– tai stovėti šalia, rankomis laikyti už juosmens.

Iš tilto posūkis per vieną ranką aplink į atremtį tupint (10 pav.)

10 pav. Iš tilto perkelti kūno svorį ant rankos, per kurią bus atliekamas posūkis, ir atsispirti priešingakoja atraminei rankai, atlikti posūkį į atremtį tupint.

MokymasPratimą atlikti padedant.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, palaikyti už juosmens.

Kūlvirstis-lėkimas (11 pav.)

11 pav. Įsibėgėjus atsispirti abiem kojomis, aktyviai moti rankas aukštyn pirmyn, lėkti. Lekiant truputįišsilenkti, galva pakelta. Po skrydžio remtis pusiau sulenktomis rankomis, bet jų neatpalaiduoti, matyti,kur jos įremtos. Jėga amortizuojant, nulenkti galvą ir persiristi į kūlvirstį.

Mokymas1. Antros dalies po skrydžio mokymas palaikant (iš vietos).2. Lėkimas-kūlvirstis su pagalba.3. Lėkimas-kūlvirstis per kliūtį.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, gaudyti lėkimo metu, laikant už krūtinės ir kojų.

Būdingos klaidos1. Žemas lėkimas. Lėtas mostas rankomis aukštyn.2. Atlikus pratimą, galva greitai palenkiama prie krūtinės, nukrentama ant nugaros. Kartoti 1 ir

2 pratimus.

17

Kūlvirstis atgal per stovėseną ant rankų

Šio pratimo tikslinga mokyti tik tada, kai jau gerai mokama stovėti ant rankų, nors ir palaikant.Be to, reikia mokėti stovėti ant menčių, atliekant pratimą iš padėties sėdint.

MokymasPr. p. – gulėti susilenkus, rankomis atsirėmus už pečių. Paspyruokliuoti (susilenkiant ir

išsitiesiant) ir staigiai išsitiesti, energingai atsispiriant rankomis.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, paėmus už kojų, kelti aukštyn.

Stovėsena ant galvos (12 pav.)

12 pav. Pr. p. – iš atremties tupint, delnai ant paklotų pečių platumu. Toliau remtis kaktos viršutinedalimi į paklotą. Rankos ir kakta sudaro trikampį. Jėga kelti dubenį, kojos sulenktos, remtis rankomis,ištiesti kojas. Kūnas įtemptas, tiesus.

Mokymas1. Taisyklinga rankų ir galvos padėtis (trikampis).2. Atremtis tupint, sulenktomis kojomis, stovėsena ant galvos prilaikant.3. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, viena ranka laikyti už peties, kita už kojų.

Būdingos klaidos1. Sunku atsistoti ant galvos.2. Netaisyklinga rankų ir kaktos padėtis, Atsistojus ant galvos neišlaikoma pusiausvyra.

Netaisyklinga kaktos padėtis, neįtemptas kūnas. Kartoti 1 ir 2 pratimus.

Stovėsena ant rankų (13 pav.)

13 pav. Iš stovėsenos rankos aukštyn žengti ilgą žingsnį į priekį, pasilenkti pirmyn ir dėti rankas antgrindų pečių plotyje. Priekinė koja sulenkta. Atsispirti priekine koja, moti tiesia koja atgal-aukštyn,atsistoti ant rankų. Stovint ant rankų, būtina: išskėsti rankų pirštus (gnybti į grindis), įtempti raumenis(pilvo ir sėdimuosius) ir žiūrėti į rankų pirštus. Stovint kūnas tiesus, pasikelti pečiais aukštyn.

Mokymas1. Stovėsena ant menčių, po to stovėsena ant galvos.2. Stovėsena ant rankų iš atremties tupint prilaikant. Stovėti sulenktomis kojomis.3. Stovėsena ant rankų prie sienos palaikant.4. Stovėsena prie sienos.

18

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, viena ranka laikyti už nugaros, kita už kojų.

Būdingos klaidos1. Neišeina atsistoti ant rankų. Trumpas žingsnis pirmyn, priekinė koja mažai sulenkta. Kartoti

3 pratimą.2. Atsistojus ant rankų, sunku išsilaikyti. Stovint ant rankų, galva palenkta prie krūtinės, kūnas

neįtemptas. Kartoti 3 pratimą.

Pasikėlimas nuo galvos (14 pav.)

14 pav. Iš padėties pusiau pritūpus rankos pirmyn. Atsispirti kojomis, daryti šuolį pirmyn, rankaslaikyti toliau nuo kojų. Kartu remtis ir galva (kakta). Po to greitai išsitiesti dubeniu, kojomis pirmyn, tuopačiu metu stipriai atsistumti rankomis už galvos ir atsistoti į stovėseną stovint rankos aukštyn, galvaatlošta.

Mokymas1. Iš atremties ant kaktos atsispirti kojomis, pasikelti padedant.2. Pasikelti išsitiesiant nuo galvos, nuo paaukštinimo palaikant.3. Savarankiškai atlikti nuo paaukštinimo.4. Pasikelti išsitiesiant nuo galvos su pagalba.5. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, viena ranka laikyti už rankos, kita už nugaros.

Būdingos klaidos1. Atliekant šuolį ant rankų ir galvos, sulenkiamos kojos ir silpnai ištiesiamas dubuo, kojos

pirmyn. Kartoti 1 pratimą.2. Aukštas šuolis pirmoje dalyje.3. Netaisyklinga galvos padėtis (remtis kakta).4. Išsitiesus kojomis pirmyn, galva palenkiama prie krūtinės, tai trukdo atsistumti rankomis.

Kartoti 2 pratimą.

Lėtas persivertimas pirmyn (15 pav.)

15 pav. Iš stovėsenos ant rankų persiversti pirmyn. Persiverčiant pirmyn pečiai vienoje linijoje suriešais (negalima atkišti pečių į priekį). Lėtai išsilenkiant statyti kojas ant žemės, truputį sulenkiantper kelius, kad būtų galima pėdas pastatyti arčiau rankų. Pastačius kojas, stumtis rankomis ir atkištidubenį į priekį, stotis nepalenkiant galvos prie krūtinės.

Mokymas1. Iš tilto atsistoti palaikant.2. Prie gimnastikos sienelės atsilošti ir atsistoti.3. Lėtai persiversti pirmyn padedant.

19

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, laikyti už nugaros išsilenkiant ir atsistojant už rankos.

Būdingos klaidos1. Pečiai per daug atkišti į priekį ir todėl negalima visai išsilenkti.2. Atsistojant galva palenkta prie krūtinės, todėl neišeina perkelti kūno svorio pirmyn. Kartoti 3

pratimą.

Persivertimas į šalį pasisukant (randatas) (16 pav.)

16 pav. Įsibėgėjus pašokti aukštyn pirmyn, rankos aukštyn, žengti žingsnį pirmyn, sulenkiant priekinękoją. Po to dėti ranką, pasukant riešą pirštais į išorę. Moti koja aukštyn ir dėti antrą ranką, pasukantpečius į atraminės kojos pusę, stovint ant rankų suglausti kojas ir, atsispyrus ranka nuo savęs, atliktišuolį nuo rankų ant kojų.

Mokymas1. Persiversti į šalį (ratlankis) įsibėgėjus.2. Persiversti į šalį pasisukant, pristatant po vieną koją.3. Šuolis nuo rankų ant kojų.4. Savarankiškas atlikimas.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, laikyti už dubens.

Būdingos klaidos1. Neišeina atlikti posūkio ant rankų (netaisyklinga rankų padėtis). Kartoti 2 pratimą.2. „Randatas“ atliekamas kojomis žergtai (reikia suglausti kojas stovint ant rankų).3. Nėra šuolio nuo rankų ant kojų (stovint ant rankų prie sienos šuolis nuo rankų ant kojų).Kartoti 3 pratimą.

Persivertimas pirmyn (17 pav.)

17 pav. Įsibėgėjus atsispiriant viena koja, pašokti aukštyn pirmyn. Nušokus ant vienos kojos, kitąstatyti tolyn ir, lenkiant priekinę koją, remtis rankomis. Po to aktyviai mojant viena koja atgal aukštyn,atsispirti kita koja, atsistumti rankomis, persiversti pirmyn ir atsistoti, galva atlošta. Atsistumti rankomisiš pečių. Atsistumiant rankomis, alkūnės tiesios.

Mokymas1. Iš vietos persiversti pirmyn palaikant.2. Iš vietos persiversti pirmyn nuo paaukštinimo padedant.3. Įsibėgėjus persiversti pirmyn nuo paaukštinimo.4. Persiversti pirmyn palaikant.5. Persiversti savarankiškai.

20

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, viena ranka laikyti už nugaros iš apačios, o kita laikyti už rankos (atsistojant).

Būdingos klaidos1. Pirmoje dalyje statoma tiesi koja, o mojama sulenkta.2. Atsistumiant rankomis, lenkiamos rankos per alkūnes.3. Po atsistūmimo rankomis galva palenkiama prie krūtinės, todėl neišeina atsistoti. Kartoti 1 ir

2 pratimus.

Persivertimas į šalį (18 pav.)

18 pav. Stovint veidu į persivertimo kryptį, pakelti rankas aukštyn delnais pirmyn ir, žengiant kairekoja pirmyn, pasilenkti pirmyn. Pasiremiant kaire ranka į grindis per vieną žingsnį nuo kairės kojosatgal ir atsispiriant kaire, pasisukti 90˚ kampu ant rankų (rankos pečių plotyje), kojos žergtai. Toliausukantis, greitai atsistumti kaire ranka, pastatyti dešinę koją, nedelsiant atsispirti dešine ranka irbaigti verstis kojomis žergtai, rankos į šalis. Rankos ir kojos turi būti vienoje tiesėje su atsispiriamąjakoja.

Mokymas1. Mokėti stovėti ant rankų prilaikant.2. Pr. p. – kairioji (dešinioji) koja pirmyn, rankos aukštyn pirmyn, atsispiriant viena ir mojant kita,

stovėti paeiliui ant padėtų rankų (viena arčiau, kita toliau) palaikant.3. Pr. p. – dešinioji (kairioji) koja pirmyn, rankos aukštyn pirmyn. Atsispiriant dešiniąja (kairiąja)

moti kairiąja (dešiniąja) koja, padėti paeiliui kairiąja (dešiniąja) ir dešiniąja (kairiąja), rankos pirštaiišorėn.

Atkreipti dėmesį, kad mostas kojomis būtų atliekamas atgal aukštyn pirmyn, o posūkis –padėjus dešiniąją (kairiąją) koją.

4. Tas pat, tik stovint ant paklotų, „laiptelių“. Persiversti į šalį, padedant paeiliui rankas, o po toir kojas – kiekvieną ant kito „laiptelio“. Palaipsniui mažinant „laiptelių“ skaičių, verstis į šalį (palaikant).

Apsauga ir pagalbaStovėti už nugaros. Laikyti už dubens.

Būdingos klaidos1. Persivertimas į šalį atliekamas ne stovint ant rankų (silpnai atsispiriama koja ir silpnas

mostas mojamąja koja). 2. Persiverčiant į šalį, netaisyklinga stovėsena ant rankų, nežiūrima į pirštus.

Salto pirmyn (19 pav.)

19 pav. Įsibėgėjus atlikti šuolį nuo vienos kojos ant abiejų, mojant rankomis atgal. Atsispirti abiemkojomis ir moti rankomis pirmyn aukštyn. Po to verčiantis pirmyn, aktyviai susiriesti ore, paimti už

21

kojų žemiau kelių ir pasukti kūną. Susiriečiant kelius truputį praskėsti. Prieš nušokant kojosištiesiamos pirmyn. Nušokti tik ant pusiau sulenktų kojų.

Mokymas1. Stovint ant vienos kojos, imituoti susirietimą kita koja.2. Nedaug įsibėgėjus, atsispirti abiem kojomis, pašokti aukštyn, moti rankomis pirmyn aukštyn.3. Nedaug įsibėgėjus atsispirti abiem kojomis, kūlvirstis pirmyn ant paaukštinimo.4. Salto pirmyn ant paklotų krūvos, per kliūtį (ištempti virvutę). Po keleto bandymų nuimti po

vieną paklotą.5. Salto pirmyn atsispiriant nuo gimnastikos tiltelio palaikant.

Apsauga ir pagalba1. Saugoti stovint šalia. Viena ranka laikyti už dubens (iš apačios), pakelti aukštyn, kita ranka

už nugaros padėti apsiversti ir nušokti.2. Įsibėgėjus. Stovėti šalia, padėti apsiversti, pasukant už nugaros.

Būdingos klaidos1. Nesuderintas atsispyrimas kojomis ir mostas rankomis. Kartoti 2 pratimą.2. Per greitai susiriečiama, neišeina sukimasis pirmyn (pakimbama ore). Kartoti 1 pratimą.

3. 2.3. 2.3. 2.3. 2.3. 2. Þ i e d a iÞ i e d a iÞ i e d a iÞ i e d a iÞ i e d a i

Ant žiedų atliekami pratimai mostu, jėga, taip pat mostu ir jėga kartu. Tai įvairūs persivertimai,išsukimai pirmyn ir atgal. Taip pat atliekamos įvairios sudėtingos statinės padėtys. Nušokimaimojant pirmyn ir atgal.

Kybojimai

Kybojimas – tai vertikali kūno padėtis, laikantis už žiedų. Galvą laikyti tiesiai. Visiškasprasmukimas pečių juostoje. Kojų pirštai įtempti.

Kybojimas susilenkus – tai tokia kūno padėtis, kai, laikantis už žiedų, kyboma susilenkus.Kojos tiesios, galva palenkta prie krūtinės.

Kybojimas išsilenkus – tai tokia kūno padėtis, kai, laikantis už žiedų, kyboma tiesiu kūnugalva žemyn. Kūnas tiesus, galva atlošta, pirštai įtempti.

Kybojimas ant sulenktų rankų – tai tokia kūno padėtis, kai, laikantis už žiedų, kyboma antsulenktų rankų. Prisitraukiant kuo aukščiau, kūnas tiesus, kojos įtemptos.

Mostai kybant (1 pav.)

1 pav. Mostu pirmyn vertikalios padėties atliekamas „smūgio“ judesys kojomis pirmyn aukštyn(kūnas truputį sulenktas). Kojas išmoti aukščiau galvos, žiedus mestelėti atgal. Iš tos padėtiespradėti kristi žemyn. Kristi pradėti nugara, bet išlaikant pradinę pečių padėtį, pereinančią į vertikalią.Kojos truputį atsilieka, kad būtų galima atlikti mostą atgal. Mostą atgal atlikti aktyviu kulnų ir šlaunųjudesiu atgal aukštyn. Aukščiausiame taške kūnas truputį išlenktas, dubuo aukščiau galvos, rankostiesios, ištiestos pirmyn į šalis, tvirtai remiasi į žiedus. Pečiai pakelti.

Mokymas1. Įvaldyti paprastus kybojimus.2. Mostas kybant ant sulenktų rankų (2 pav.).3. Mostas palaikant.

22

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, viena ranka laikyti už žasto, kita padėti atlikti mostą.

Būdingos klaidos1. Mojant pirmyn išsilenkiama per daug, yra stiprus pečių tempimas.2. Mojant atgal per aukštai pakelti pečiai, neišeina mostas atgal. Mostu atgal ir pirmyn užfiksuoti

(palaikant) kūno padėtį, akcentuojant pečių padėtį.

2 pav.

Nušokimas atgal nesusilenkiant

Šis pratimas atliekamas kybant išsilenkus. Pradėti kristi atgal, išlaikant tiesią kūno padėtį, tiestirankas į šalis, išsisukti pečiuose, tiesti rankas pirmyn, nušokti.

Mokymas1. Atbulinis kybojimas stovint, išsisukant pečius ir nustumiant žiedus pirmyn.2. Pratimą atlikti palaikant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, palaikyti už žasto.

Būdingos klaidos1. Nusileidžiant neišlaikomas tiesus kūnas. Iš kybojimo išsilenkus lėtai nusileidžiama (palaikant

už kojų).2. Per anksti paleidžiamos rankos. Kartoti 1 pratimą.

Nušokimas atgal išsisukant (3 pav.)

3 pav. Kybant susilenkus aktyviai išsitiesti kojomis aukštyn atgal ir tuo pačiu metu tiesiant rankasatvesti į šalis, paspausti žiedus žemyn, po to pirmyn ir nušokti.

23

Mokymas1. Ant žemų žiedų prilaikant, spyruokliuojamasis išsitiesimas–susilenkimas kojomis tiesiant

rankas ir atvedant žiedus į šalis neišsukant.2. Ant žemų žiedų lėtas išsukimas su pagalba.3. Nušokama išsisukant palaikant.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, laikyti už žasto.

Būdingos klaidos1. Nesuderintas išsitiesimas kojomis ir rankų darbas. Kartoti 1 pratimą.2. Atliekant išsisukimą, lenkiamos rankos. Kartoti 2 pratimą.

Nusileidimas pirmyn į kybojimą susilenkus (4 pav.)

4 pav. Iš atremties arba atremties kampu kelti dubenį aukštyn, lenktis pirmyn, lenkiant rankas, leistisjėga žemyn, pasukant žiedus į šalis, nusileisti į kybojimą susilenkus.

Mokymas1. Ant žemų žiedų nusileisti į kybojimą prilaikant.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, viena ranka palaikyti už kojų, kita laikyti už nugaros.

Būdingos klaidosLeidžiantis pirmyn žiedai nepasukami į šalis, dėl to sunkiau nusileisti į kybojimą. Kartoti 1

pratimą.

Pasikėlimas jėga į atremtį (5 pav.)

5 pav. Šį pratimą galima atlikti tik fiziškai pasiruošus. Kybant žiedus paimti „giliai“; pasikelti jėga,prisitraukti kuo aukščiau (iki krūtinės). Paspausti žiedus žemyn, pečius pirmyn, pasikelti į atremtį antsulenktų rankų ir ištiesti rankas atremtyje.

24

Mokymas1. Pasikėlimas jėga į atremtį ant skersinio per vieną ranką.2. Pasikėlimas jėga (ant žemų žiedų) padedant.

Apsauga ir pagalbaPadėti laikant už juosmens.

Būdingos klaidos1. Trūksta jėgos prisitraukiant. Prisitraukimai ant skersinio. Prisitraukimai giliu paimant. Lipimas

virve.2. Neišeina pasikelti į atremtį. Pasikelti jėga į atremtį ant skersinio.

3. 3.3. 3.3. 3.3. 3.3. 3. A t r a m i n i a i ð u o l i a iA t r a m i n i a i ð u o l i a iA t r a m i n i a i ð u o l i a iA t r a m i n i a i ð u o l i a iA t r a m i n i a i ð u o l i a i

Atraminiai šuoliai klasifikuojami taip:1. Tiesūs šuoliai – kojos žergtai, kojos sulenktos, kampu pirmyn. Atliekant šiuos šuolius, kūnas

yra virš prietaiso, nepersiverčiant per galvą. Šuoliai atliekami iš anksto mojant kojomis atgal ir be to.2. Šuoliai šonu–šonu, kampu, išsilenkus. Atliekant šonu, kūnas eina šonu virš prietaiso.3. Šuoliai atliekami persiverčiant kūlvirsčiu pirmyn; persivertimai pirmyn, persivertimai į šalį,

persivertimai į šalį su posūkiu. Šuoliai atliekami persiverčiant per galvą išsitiesus arba susilenkus.

Trumpi atraminių šuolių technikos pagrindai

Visi atraminiai šuoliai turi bendrus atlikimo technikos bruožus ir skirstomi į 7 atlikimo fazes.

1. ĮsibėgėjimasĮsibėgėjimas priklauso nuo šuolio formos, prietaiso aukščio ir ilgio. Nuo įsibėgėjimo greičio

priklauso atsispyrimo jėga ir nušokimo už prietaiso nuotolis.Įsibėgėjimo ilgis įvairus. Nesudėtingiems (pradedančiųjų) šuoliams jis yra 8–12 m, sudėtingiems

šuoliams (prityrusiems gimnastams) – 20–25 m. Bėgimo technika tokia kaip bėgant trumpus nuotolius.Įsibėgėjant greitis vis didėja. Įsibėgėjimo pabaigoje, žengiant paskutinį žingsnį, prieš tiltelį rankosmojamos atgal (arba rato judesiu pirmyn aukštyn atgal). Įsibėgėjimo nuotolis parenkamas individualiaiir turi būti nekintantis.

2. Užšokimas ant tiltelio (1 pav.)

1 pav. Užšokama ant tiltelio truputį pasvirusiu kūnu pirmyn (5–23˚), šiek tiek kojomis aplenkiant kūnąkampu. Žengiant paskutinį žingsnį atsispiriamąja koja, kita moti pirmyn ir prie jos pritrauktiatsispiriamąją. Beveik ištiestos kojos išmojamos pirmyn.

3. Atsispyrimas kojomisAtliekant pasyvų atsispyrimą, jo trukmė pailgėja beveik dvigubai ir atsispyrimo jėga mažėja.

Reikia išmokyti atsispirti „pirštais“. Pėdos statomos lygiagrečiai (iki pėdos atstumo) vienoje linijoje15–20 cm nuo priekinio tiltelio krašto. Atsispiriama beveik ištiestomis kojomis, jas tuoj pat ištiesiant.Atsispiriant kojomis, rankos mojamos pirmyn aukštyn. Tai padeda pakelti svorio centrą. Stengtisatsispirti kojomis taip, kad nesumažėtų įsibėgėjimo greitis.

4. Lėkimas iki atsistūmimo rankomisAtsispyrus kojomis, kūnas nedaug kyla aukštyn (kojos kyla atgal aukštyn) iki atsiremiant rankomis

į prietaisą. Lėkimo metu reikia jausti lėkimą.

5. Atsistūmimas rankomis

25

Rankomis daryti prietaisą pasitinkantį judesį (turi aplenkti kūną). Dėl to didėja šuolio aukštis irbūna stipresnis atsispyrimas. Plaštakas statyti lygiagrečiai. Atsistumiama priešinga kryptimi negujuda kūnas (nuo savęs), iš pečių ir ištiesiant rankas per alkūnes. Atsistūmimą rankomis pradėtiderinti su staigiu kūno judesiu, kad visas kūnas lengviau kiltų aukštyn. Atsistūmimas rankomis turibūti energingas, trumpas, staigus.

6. Lėkimas po atsistūmimoPo atsistūmimo rankos juda priklausomai nuo šuolio formos. Kuo aukštesnė lėkimo fazė, tuo

geresnė šuolio kokybė.

7. NušokimasNušokus pritūpti nuo pirštų ant visos pėdos ir minkštai amortizuojant sulenkti kojas per kelius,

judant išlaikyti reikiamą raumenų įtampą kūne. Kūnas tiesus, keliai truputį praskėsti, rankos pirmynį šalis.

Šuolis į atremtį tupint ir nušokimas

Atsispiriant abiem kojomis nuo tilto, moti rankomis pirmyn, statyti jas ant prietaiso, sulenkiantkojas susiriesti ir pereiti į atremtį tupint. Šuolis aukštyn tolyn, išsitiesti ir taisyklingai nušokti.

Mokymas1. Paprasti šuoliukai ant tilto.2. Nedaug įsibėgėjus įveikti kliūtį ir užšokti ant tiltelio.3. Iš atremties gulint šuoliuku pereiti į atremtį tupint.4. Tas pats, kaip ir 3 pratimas, tik ant gimnastikos suolelio (2 pav.).

2 pav.

5. Iš vietos nuo tiltelio užšokti į atremtį tupint pasaugant.6. Taisyklingas nušokimas nuo paaukštinimo.

Apsauga ir pagalbaMokant užšokti ant prietaiso iš vietos, stovėti prie pat prietaiso, viena ranka prilaikyti už rankų,

kita už dubens.

Būdingos klaidos1. Užšokama ant tiltelio viena koja.2. Pirma ant prietaiso statomos kojos, tik vėliau remiamasi rankomis. Kartoti 2 pratimą.3. Statomos sulenktos rankos, todėl neišeina pereiti į atremtį. Kartoti 3 pratimą.4. Nušokama ant tiesių kojų. Kartoti 6 pratimą.

Galimi šio šuolio variantai:1) nušokti į pažymėtus (paklotas dalijamas į keturias dalis, pažymimos linijos, kvadrato viduryje

parašomas skaičius) kvadratus ant pakloto;2) nušokant nuo prietaiso mokytojas pasako, į kokį kvadratą nušokti;3) nušokti pasisukant 90, 180 ir 360˚ kampu.

26

Šuolis kojomis žergtai (3 pav.)

3 pav. Atsispyrimas abiem kojomis beveik sutampa su atsispyrimu rankomis. Atsispiriama aukštyn irpirmyn. Rankos atsistūmimo ir atremties momentu tiesios. Atsistumti rankomis reikia nuo savęsstumiant prietaisą. Atsistūmus rankomis, išsilenkti. Atsistūmus rankomis kojos tiesios ir laikomosplačiai, o prieš nušokant suglaudžiamos.

Mokymas 1. Iš startinės plaukiko padėties, stovint ant grindų, šuolis išsilenkus, kojos žergtai, mojant

rankas aukštyn į šalis. Nušokti į pagrindinę stovėseną. Tas pats nuo tiltelio.2. Įsibėgėjus atsispirti nuo grindų abiem kojomis – šuolis išsilenkus, kojos žergtai, rankos

aukštyn į šalis, nušokti.3. Iš atremties gulom atsispiriant kojomis į atremtį stovint susilenkus, kojos žergtai.4. Iš atremties gulom atsispiriant kojomis ir rankomis per atremtį stovint susilenkus, kojos

žergtai – stovėsena kojomis žergtai.5. Šuolis kojos žergtai per ožį skersai truputį įsibėgėjus, kai kuriais atvejais iš vietos. Po kelių

imitacinių šuoliukų ant tiltelio (palaikant ir padedant už žastų).6. Tas pats pamažu didinant įsibėgėjimą iki normalaus kiekvienam ugdytiniui.7. Šuolis kojomis žergtai per ožį, po truputį atitraukiant tiltelį atgal.8. Šuolis per ožį išilgai, po truputį atitraukiant tiltelį atgal.

Apsauga ir pagalbaStovėti už prietaiso priekyje (netrukdant permoti kojas per prietaisą) ir palaikyti už žasto.

Būdingos klaidos1. Per anksti remiamasi rankomis į prietaisą.2. Neatsistumiama rankomis, pečiai palinkę į priekį (už plaštakų).3. Prieš nušokant neišsilenkiama.4. Anksti praskečiamos kojos.5. Lenkiamos kojos.6. Lėtai atsistumiama rankomis.7. Remiantis į prietaisą lenkiamos rankos.8. Mažėja įsibėgėjimo greitis (kliūties baimė) ir netaisyklingai atsispiriama nuo tiltelio (žr.

,,Atraminių šuolių technikos pagrindai”).

P A S T A B A1–4 pratimai yra paruošiamieji šuoliams per ožį kojomis žergtai išmokti. 5 pratimas ir žemiau

esantys yra pagalbiniai kiekvienam anksčiau minėtam. Pvz., 7 pratimui išmokti paruošiamieji yra l–4 pratimai, o 5–6 pagalbiniai; 1–4 yra paruošiamieji 10 pratimui, 5–9 pagalbiniai.

27

Šuolis sulenkus kojas (4 pav.)

4 pav. Greitai atsispyrus kojomis nuo tiltelio, aktyviai moti rankomis pirmyn ir tvirtai statyti rankas antprietaiso, sulenkiant kojas peršokti. Peršokus visiškai išsitiesti.

Mokymas1. Mokėti užšokti ir nušokti į atremtį.2. Imituoti rankų atsistūmimą prie sienos.3. Šuolis per arklį su rankenomis.

Apsauga ir pagalbaStovėti už prietaiso. Prilaikyti už rankos.

Būdingos klaidos1. Nušokama arti prietaiso, nes silpnai atsistumiama rankomis. Kartoti 2 pratimą.2. Netaisyklingai užšokama ant tiltelio, per daug pasilenkiama į priekį.

Šuolis susilenkus

Greitai atsispyrus nuo tiltelio, moti rankomis pirmyn, o kojomis atgal iki išsilenkimo. Atsistumtirankomis, staigiai susilenkti ir „perskristi“ prietaisą. Toliau išsitiesti, rankas kelti lankais atgal aukštynir taisyklingai nušokti.

Mokymas1. Mokėti šokti per ožį sulenktomis kojomis.2. Iš atremties gulint atmoti kojomis atgal, energingai pastatyti tarp rankų ir išsitiesti aukštyn.3. Nedaug įsibėgėjus užšokti ant prietaiso į atremtį stovint palaikant.4. Šuolis nedaug įsibėgėjus

Apsauga ir pagalbaStovėti nušokimo pusėje ir prilaikyti už žasto.

Būdingos klaidos1. Šuolis daromas neatmojant atgal, todėl lenkiamos kojos. Kartoti 2 pratimą.2. Per aukštai atmojant kojomis atgal negalima atlikti antros šuolio dalies. Kartoti 3 pratimą.3. Silpnai atsistūmus rankomis, neišeina išsitiesti antroje dalyje. Kartoti 4 pratimą.4. Tiltelis netiksliai pastatytas prie prietaiso.

Šuolis šonu per arklį su rankenomis (5 pav.)

5 pav. Rankos atremtyje ant prietaiso turi būti tiesios. Petys ir plaštaka (atraminės rankos) turi būtivienoje linijoje. Būtina išsilenkti virš prietaiso, kojos tiesios ir suglaustos.

28

Mokymas1. Atremtis gulint ant grindų, atsispirti kojomis mojant jas į kairę (ar dešinę).2. Iš atremties gulint ant grindų atsispyrus kojomis ir viena ranka atsiremti gulint šonu, laisva

ranka į šalį, išsilenkus.3. Nedaug įsibėgėjus atsispiriant abiem kojomis užšokti į atremtį gulint šonu, išsilenkti. Pakelti

laisvą ranką į šalį ir nušokti į stovėseną nugara į prietaisą.4. Šuolis šonu. Įsibėgėjus atsispirti kojomis ir kartu paimti už rankenų ir, remiantis rankomis,

trumpiausiu keliu (į kairę ir dešinę) permoti kojas. Baigiant šuolį galima atlikti ir posūkį (kairėn arbadešinėn), rankas atleisti paeiliui.

5. Šuolis šonu per arklį su rankenom. Įsibėgėti ir atsispyrimo kojomis metu paimti už rankenųir energingai pasikelti kūnu, susilenkus per dubenį, mojant ištiestas ir suglaustas kojas į šalį aukštyn.Virš prietaiso išsilenkti (išsitiesti) perkeliant visą svorį ant vienos rankos, kitą – pakeliant į šalį.Atsispyrus rankomis, nušokti nugara į prietaisą.

Apsauga ir pagalbaStovėti nušokimo pusėje ir šalia prietaiso. Viena ranka prilaikyti už atraminės rankos (už žasto),

kita ranka prilaikyti už liemens.

Būdingos klaidos1. Atsistumiama į šalį nuo atremties rankomis.2. Abi rankos per ilgai laikomos ant rankenų.3. Užtęstas susilenkimas ir pavėluotas atsistūmimas atramine ranka.4. Neišsilenkiama.5. Pasukamas liemuo atsispiriant kojomis į tiltelį.

Šuolis kojomis žergtai per arklį (išilgai) (6 pav.)

6 pav. Greitai atsispyrus kojomis nuo tiltelio, moti rankomis pirmyn aukštyn. Prieš dedant rankas antprietaiso, kojas laikyti suglaustas. Staigiai atsistūmus rankomis, kojas praskėsti plačiai. Paskuiišsitiesti, pakeliant rankas aukštyn, ir nušokti.

Mokymas1. Gerai mokėti šuolius susilenkus, sulenktomis kojomis per ožį. Tiltas atitrauktas 1 m ir daugiau.2. Šuolis pasaugant.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia prietaiso, prilaikyti už žasto.

Būdingos klaidos1. Sunkiai šokama per prietaisą.2. Nepakankamai įsibėgėjama, netaisyklingai užšokama ant tiltelio (pečiai per daug pasvirę į

priekį).3. Stengiamasi šokti tik į priekį. Per arti pastatytas tiltelis. Kartoti 1 pratimą.

3. 4.3. 4.3. 4.3. 4.3. 4. L y g i a g r e t ë sL y g i a g r e t ë sL y g i a g r e t ë sL y g i a g r e t ë sL y g i a g r e t ë s

Ant lygiagrečių yra atliekami pratimai jėga ir mostu. Pratimai, atliekami kybant ir atremtyje, galibūti daromi viduryje lygiagrečių, gale, skersai karčių.

Pratimai, atliekami ant lygiagrečių, skirstomi į šias grupes:1. Pasikėlimai.2. Kūlvirsčiai ir salto.3. Posūkiai mostu pirmyn ir atgal.4. Statinės padėtys, jėgos pratimai.

29

5. Nušokimai.Lygiagretės – tai prietaisas, iš sportininko reikalaujantis gero fizinio pasirengimo, ypač tvirtos

pečių juostos. Mokant vaikus, naudojamos žemos lygiagretės. Jų konstrukcija leidžia reguliuotinorimą aukštį. Galima naudoti ir savo gamybos lygiagretes, taip pat visai mažas nešiojamąsiaslygiagretes.

Mostai atremtyje (1 pav.)

1 pav. Atliekant mostą atgal, kūnas tiesus, net galima vos susilenkti. Vertikalios padėties reikia truputįišsilenkti per dubenį (bet neišsilenkiant per liemenį). Po to atliekamas aktyvus mostas pirmyn, kūnasturi būti tiesus. Aktyvus rankų darbas atgal pakeliant dubenį dar aukščiau. Galva prie krūtinės, akysnukreiptos į pirštus. Negalima pečių atlošti atgal, nes nepavyks aktyvus mostas atgal.

Mokymas1. Vaizdinės priemonės demonstravimas.2. Mosto imitavimas (palaikant už kojų, parodyti taisyklingą kūno padėtį, mojant pirmyn ir

atgal).3. Įsimojuoti atremtyje palaikant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka palaikyti už žasto, kita, mojant atgal, prilaikyti už kojų (iš apačios). Ta

pačia ranka palaikant už nugaros, padėti atlikti mostą pirmyn.

Būdingos klaidos1. Mojant pirmyn per daug susilenkiama. Silpnas rankų darbas atgal.2. Mojant atgal aukščiausiame taške pečiai per daug atkišti į priekį.

Nušokimas mojant pirmyn į šalį

Nušokama vidutiniškai įsimojavus. Per vertikalę reikia atlikti energingą judesį kojomis pirmynaukštyn į šalį. Aukščiausiame mosto taške išsilenkti ir atsistumti ranka nuo karties (jei į kairę, taidešine ranka, ir atvirkščiai), nušokti į šalį.

Mokymas1. Demonstruoti vaizdines priemones.2. Nušokti prilaikant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka laikyti už žasto, kita už kojų.

Nušokimas mojant pirmyn šonu

Iš atremties mojant pirmyn vertikalios padėties atliekamas aktyvus mostas pirmyn aukštyn įšalį. Nepasiekus aukščiausio taško, energingai išsitiesti, atsispirti priešinga nušokimo pusei ranka.Tada kūnas yra pasisukęs 90˚ šonu į kartį. Kai kojos bus virš karčių, atsistumti ranka ir nušokti nugaraį prietaisą.

Mokymas1. Nušokti mojant pirmyn į šalį.2. Nušokti mojant pirmyn šonu palaikant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia prietaiso, viena ranka prilaikant už nugaros, kita – už kojų iš apačios, išstumti

sportininką pirmyn. Taip saugoma prie žemų lygiagrečių. Prie aukštų lygiagrečių reikia stovėti šaliair ranka laikyti už nugaros. Stovėti toje pusėje, į kurią nušokama.

30

Būdingos klaidos1. Žemai nušokama. Silpnas mostas atremtyje.2. Netikslus posūkis šonu į kartį (per vėlai atliekamas posūkis ir silpnai atsistumiama ranka).

Kartoti 2 pratimą.

Nušokimas mojant atgal į šalį

Po mosto pirmyn atlikti aukštą mostą atgal. Minimalus aukštis turi būti toks, kad kojų pėdosbūtų aukščiau pečių juostos. Maksimalus gali būti ir iki stovėsenos ant rankų. Aukščiausiame mostotaške reikia visu kūnu pereiti nuo karčių į dešinę. Tada kaire ranka perimti už dešinės karties ir iškarto dešinę ranką ištiesti į šalį, remiantis tik kaire. Kūnas turi būti tiesus, galva pakelta.

Mokymas1. Nušokimo demonstravimas.2. Nušokti padedant. Visų nušokimo fazių fiksavimas.3. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka prilaikyti už žasto, kita – už kojų.

Būdingos klaidos1. Ankstyvas perėjimas į šalį (žemas nušokimas).2. Tobulinti mostą atremtyje.

Mojant atgal stovėsena ant pečių (2 pav.)

2 pav. Mojant atgal, kai kulnys aukščiau pečių, pradėti lenkti rankas. Kai pečiai nusileidžia ant karčių,alkūnes skėsti į šalis. Kūnas tik tiesus. Pečiai padėti truputį toliau nuo riešo. Žiūrėti tik žemyn.

MokymasMokyti kaip ir stovėsenos ant pečių.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka prilaikyti už kojų, kita – už nugaros.

Būdingos klaidosPer anksti lenkiamos rankos, dar neatlikus mosto atgal iki pečių aukščio.

Stovėsena ant pečių (jėga)

Sėdint kojomis žergtai, rankomis paimti už karčių arčiau šlaunų. Atkišant pečius pirmyn, lenkiantrankas, jėga pasikelti truputį aukštyn, pakelti dubenį aukštyn. Padėti pečius ant karčių, išskėstialkūnes į šalis. Žiūrėti žemyn, stipriai laikytis už karčių. Kelti dubenį aukštyn, kojas tiesiant tik į šalis.Atsistoti ant pečių, kojos žergtai, tik po to suglausti.

Mokymas1. Stovėsena ant galvos, ant žemės.2. Stovėsena ant žemų lygiagrečių palaikant.3. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka laikyti už dubens arba pilvo, kita – už nugaros.

31

Būdingos klaidos1. Keliant dubenį, suglaudžiamos kojos. Kartoti 2 pratimą.2. Atsistojus ant pečių, neišlaikoma pusiausvyra. Pečiai arti riešų ir galva palenkta prie krūtinės

(žiūri į kojas). Kartoti 1 ir 2 pratimus.

Iš atremties sėdint kojomis žergtai kūlvirstis pirmyn (3 pav.)

3 pav. Lenkiant galvą prie krūtinės, susilenkti per dubenį. Praskečiant kojas greitai perstatant rankaspo dubeniu ant karčių ir pereiti į atremtį sėdint kojomis žergtai.

Mokymas1. Iš stovėsenos ant menčių susilenkiant pereiti į padėtį sėdint kojomis žergtai ant grindų.2. Kūlvirsčiai palaikant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka prilaikyti už sprando apačioje po kartimi, kita – už dubens, pereinant

į atremtį sėdint.

Būdingos klaidosKrentama ant karčių. Reikia susilenkti ir neskubėti paleisti rankų nuo karčių. Kartoti 2 pratimą.

Nušokimas mojant pirmyn į šalį pasisukant į vidų (4 pav.)

4 pav. Jei šokama į dešinę pusę (dešiniarankiai), tai po mosto pirmyn pasukti kojų pirštais, taip patdubenį į kairę pusę, paleidžiant dešinę ranką ir tuo pačiu metu atsispiriant kaire ranka atlikti posūkįpasisukant į kartį, nušokti. Taip pat ir pasisukant į kairę (kairiarankiai).

Mokymas1. Nušokti mojant pirmyn į šalį.2. Imituoti posūkį aplink stovint. Pakelti vieną koją pirmyn, pasuktikojos pirštais, atsispiriant atramine koja, šuoliuku į šalį apsisukti aplink.3. Nuo žemų lygiagrečių nušokti mojant pirmyn, pasisukti 90˚ veidu į kartį.4. Nušokimas palaikant.5. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, prilaikyti už dubens (darant sukinį aplink).

32

Būdingos klaidos1. Nušokant sunku pasisukti aplink. Per vėlai pradėtas posūkis pirštais arba posūkio metu per

daug susilenkiama per dubenį.2. Sunku stovėti, verčia ant nugaros. Nušokti labiau pirmyn į šalį.3. Praskėstos kojos. Anksčiau pradėti posūkį kojų pirštais ir dubeniu.

Iš atremties ant dilbių pasikėlimas mojant atgal į atremtį

Iš atremties ant dilbių nedidelis mostas pirmyn, po to mostas atgal. Krintant kojomis žemyn,kūnas tiesus. Pereinant vertikalę, truputį išsilenkti ir aktyviai moti pirmyn aukštyn. Išsitiesti per dubenįir, ištiesiant rankas, pereiti į atremtį.

Mokymas1. Įsimojuoti atremtyje ant dilbių.2. Iš atremties ant dilbių pasikelti mojant pirmyn į atremtį sėdint kojomis žergtai.3. Iš atremties ant dilbių pasikelti mojant pirmyn į atremtį palaikant.4. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, vieną ranką padėti ant dubens, kita laikyti už kojų.

Būdingos klaidosNeišeina pasikelti į atremtį. Kartoti 1 pratimą.

Mostai atremtyje ant rankų

Kūno padėtis tiek mojant atgal, tiek ir mojant pirmyn yra vertikali, tokia pat, kaip ir įsimojuojantatremtyje. Daugiausia dėmesio čia skiriama išsilaikyti atremtyje ant rankų mojant atgal. Stipriailaikytis rankomis už karčių, kad esant vertikalios padėties nebūtų staigiai atpalaiduojami pečiai.

Mokymas1. Atremtyje ant rankų pasikelti pečiais aukštyn (paspausti kartį žemyn) ir prasmukti žemyn.

Kartoti keletą kartų iš eilės.2. Įsimojuoti atremtyje ant rankų prilaikant už liemens.3. Neaukštai įsimojuoti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, prilaikyti už liemens.

Iš atremties ant rankų pasikėlimas mojant atgal (5 pav.)

5 pav. Iš atremties ant rankų susilenkus aktyviai išsitiesti kojomis pirmyn aukštyn. Pečiai pritrauktiprie riešų, sulenkiant rankas per alkūnes. Prisitraukti reikia ne šliaužiant, bet šuoliuku. Kūnas turibūti tiesus, esant vertikalios padėties reikia truputį susilenkti ir už vertikalės moti atgal aukštyn.Aukščiausiame mosto atgal taške ištiesti rankas atremtyje.

Mokymas1. Pasikelti mojant atgal iš atremties ant dilbių.2. Iš atremties ant rankų šuoliuku prisitraukti prie riešo ir atlikti mostą atgal neištiesiant rankų.3. Pasikelti mojant atgal iš atremties ant rankų padedant.4. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka padėti už dubens po kartim (pamesti aukštyn), kita ranka – virš karčių

už kojų.

Būdingos klaidosNeišeina pasikelti į atremtį. Silpnas mostas atgal ir neprisitraukiama prie riešų. Kartoti 2 pratimą.

33

Iš atremties ant rankų pasikėlimas mojant pirmyn (6 pav.)

6 pav. Po mosto atgal aukščiausiame taške reikia susilenkti ir, paspaudus kartis rankomis žemyn,pakelti nugarą. Esant vertikalios padėties truputį pasilenkti. Po to aktyviai moti kojomis pirmyn aukštynir tuo pačiu metu aktyviai kilstelti dubenį aukštyn, stipriai paspaudžiant rankomis kartis žemyn,pasikelti į atremtį. Pasikėlus kūnas tiesus.

Mokymas1. Pasikelti mojant pirmyn į atremtį nuo dilbių.2. Pasikelti mojant pirmyn į atremtį kojomis žergtai prilaikant.3. Pasikelti mojant pirmyn į atremtį padedant.4. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, vieną ranką padėti ant dubens, kita prilaikyti už kojų.

Būdingos klaidosPadarius mostą pirmyn, neišeina pasikelti į atremtį, nes buvo per silpnas mostas ir ankstyvas

rankų darbas, nekilstelėjus dubens. Kartoti 3 pratimą.

Pasikėlimas pirmyn išsitiesiant (7 pav.)

7 pav. Iš atremties ant rankų susilenkus aktyviai išsitiesti per dubenį pirmyn aukštyn ir, paspaudusrankomis kartis žemyn, pereiti į atremtį. Atremtyje rankos tiesios.

Mokymas1. Iš padėties gulint ant menčių, rankos ant grindų, atremtis gulint susilenkus, po to išsitiesti

aukštyn, pereiti į atremtį sėdint.2. Ant lygiagrečių iš atremties ant rankų pasikelti išsitiesiant į atremtį sėdint žergtai.3. Pasikelti išsitiesiant iš atremties ant rankų padedant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia laikyti po kartimis viena ranka už dubens, kita – už nugaros. Pasikėlus būtinai

prilaikyti už kojų.

Būdingos klaidosNeišeina pasikelti į atremtį ant tiesių rankų. Išsitiesiama tik pirmyn, o ne pirmyn aukštyn. Kartoti

1 ir 3 pratimus.

34

Pasikėlimas išsitiesiant (8 pav.)

8 pav. Šis pratimas daromas kybant kampu. Įsibėgėjus šuoliuku pirmyn aukštyn, paimti už karčių.Toliau pereiti į kybojimą kampu, vertikalios padėties išsitiesti pirmyn žemyn ir po pauzės, grįžtantjudesiui atgal, staigiai pereiti į kybojimą susilenkus. Po to aktyviai ištiesti kojas aukštyn pirmyn,stipriai paspausti tiesiomis rankomis kartį žemyn, pereiti į atremtį. Kūnas po pasikėlimo tiesus.

Mokymas1. Kybant susilenkus padedant pasikelti išsitiesiant ant galų karčių.2. Tas pats viduryje karčių.3. Kybant kampu pasikelti išsitiesiant į atremtį padedant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia prietaisų, viena ranka palaikyti už nugaros, kita – už dubens.

Būdingos klaidosPasikeliant į atremtį, rankos lenkiamos per alkūnes, kojos pavėluotai ištiesiamos aukštyn

pirmyn ir silpnai dirba rankos. Kartoti 1 pratimą.

3. 5.3. 5.3. 5.3. 5.3. 5. Á v a i r i a a u k ð t ë s l y g i a g r e t ë sÁ v a i r i a a u k ð t ë s l y g i a g r e t ë sÁ v a i r i a a u k ð t ë s l y g i a g r e t ë sÁ v a i r i a a u k ð t ë s l y g i a g r e t ë sÁ v a i r i a a u k ð t ë s l y g i a g r e t ë s

Šio prietaiso konstrukcija leidžia daryti įvairius pratimus. Galima atlikti persivertimus į atremtį,pasikėlimus, perkėlimus, įvairius nušokimus. Mokykloje galima naudoti vyriškas lygiagretes, pakeliantvieną kartį.

Pasikėlimas persiverčiant į atremtį

Pratimą galima atlikti ant apatinės karties arba žemo skersinio. Kybant ir stovint ant vienoskojos, kita – atgal. Moti koja pirmyn aukštyn ir, atsispiriant kita, netiesiant rankų, perkelti kojas aukštynatgal per kartį. Po to išsitiesti, pereiti į atremtį.

Mokymas1. Iš atremties ant apatinės karties arba skersinio nusileisti pirmyn į pakibtį ant šlaunų. Išsitiesiant

atgal ir ištiesiant rankas, pereiti į atremtį.2. Kybant remiantis pėdomis į viršutinę kartį, pasikelti persiverčiant į atremtį.3. Persiversti į atremtį ant viršutinės karties, atsispiriant viena koja palaikant.4. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, iš priekio palaikyti viena ranka už nugaros, kita – už kojų.

Iš kybojimo tupint ant apatinės karties pasikėlimaspersiverčiant į atremtį ant viršutinės karties

Kybant pritūpus ant vienos kojos, kita pirmyn ištiesta, lenkiant rankas moti viena koja aukštynir atsispirti kita, pereiti į atremtį ant viršutinės karties.

MokymasStovint po viršutine kartimi, viena ranka palaikyti už nugaros, kita – už dubens.

35

Apsauga ir pagalbaViskas taip pat, kaip ir ant apatinės karties.

Iš kybojimo tupint ant apatinės kartiespasikėlimas į atremtį ant viršutinės karties

Kybant tupint energingai atsispirti kojomis ir tuo pačiu metu paspausti rankomis kartį žemyn,pritraukti dubenį prie viršutinės karties, pereiti į atremtį ant viršutinės.

Mokymas1. Kybant tupint pasikelti į padėtį kybant susilenkus ant gimnastikos sienelės.2. Kybant susilenkus ant gimnastikos sienelės prisitraukti prie sienelės tiesiomis rankomis

(padedant).3. Kybant tupint ant apatinės karties pasikelti į atremtį ant viršutinės karties palaikant.

Apsauga ir pagalbaStovint po viršutine kartimi, palaikyti už dubens ir kojų.

3. 6.3. 6.3. 6.3. 6.3. 6. S k e r s i n i sS k e r s i n i sS k e r s i n i sS k e r s i n i sS k e r s i n i s

Skersinį sudaro du metaliniai stovai ir apvalus skersinis. Iš šalių – keturios grandinės arba metaliniaistrypai, pritvirtinti prie grindų specialia sankaba Skersinio ilgis 240 cm, skersmuo – 24–28 mm.

Ant skersinio daromi pratimai daugiausia kybant. Jiems būdinga didelė amplitudė. Pratimaiant skersinio klasifikuojami įvairiai. Paprastai skirstomi į tris grupes:

1. Įvairūs pasikėlimai.2. Apsisukimai.3. Perlėkimai.3. Nušokimai.Mokyti pradedama ant žemo ir vidutinio aukščio skersinio. Tik vėliau pereinama ant aukšto

skersinio. Atlikimo technika tiek ant aukšto, tiek ant žemo skersinio beveik nesiskiria.

Kybojimas (1 pav.)a b c

1 pav. 1 a), b) – taisyklingas kybojimas. Visais pirštais apimti skersinį, galvą laikyti tiesiai, prasmuktipečiuose, kojos tiesios, pirštai įtempti. Rankomis laikytis truputį siauriau negu pečių plotis; 1 c) –netaisyklingas Per daug išsilenkiama per nugarą. Kybant pečių juosta laikoma netaisyklingai.

36

Mostai kybant (2 pav.)

2 pav. Mostas prasideda nuo įsimojavimo kybant (išsilenkimai). Kybant pakelti kojas pirmyn (ikikampo), po to energingai išsilenkti ir atlikti mostą kojomis atgal, dubuo ir pečiai – pirmyn. Toliaumostas kybant pirmyn (iki susilenkimo kybant) ir energingas išsitiesimas kojomis pirmyn aukštyn.Rankomis stumti skersinį atgal už galvos. Po to moti atgal, pereiti į vertikalią padėtį. Aukščiausiamemosto taške truputį susilenkti. Pradedant mostą pirmyn, vertikalios padėties truputį išsilenkti. Po tomoti kojomis pirmyn aukštyn. Baigiant kojų judesys truputį sulaikomas, o kūnas dar kyla aukštyn.

Mokymas1. Išmokti įsimojuoti kybant (išsilenkimais).2. Atlikti mostą kybant prilaikant. Sulaikyti kūną mostu atgal, taip pat mostu pirmyn

aukščiausiuose taškuose.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka laikyti už žasto, kita prilaikyti už kojų.

Būdingos klaidos1. Netaisyklingos kūno padėtys mojant pirmyn (per daug išsilenkiama), tas pats ir mojant atgal.Kartoti mostą padedant.

Pasikėlimas persiverčiant į atremtį (3 pav.)

3 pav. Šis pratimas daromas stovint, atsispiriant viena koja, atsispiriant abiem, iš padėties kybant(jėga). Pats lengviausias variantas – pasikėlimas persiverčiant iš kybojimo stovint, atsispiriant vienakoja. Atliekant šį pratimą, pirmiausia reikia prisitraukti prie skersinio, rankos sulenktos, mojant vienair atsispiriant kita koja, susilenkti, kelti kojas pirmyn aukštyn virš skersinio į atremtį kybant susilenkus.Po to pakelti galvą, išsitiesti, remiantis rankomis iš viršaus, pereiti į atremtį.

MokymasPasikelti persivertimu į atremtį palaikant.

Būdingos klaidosNeišeina persivertimas į atremtį. Kartoti: 1) kojų pakėlimą (tiesių ir sulenktų) ant gimnastikos

sienelės; 2) prisitraukimus kybant.

37

Apsisukimas atgal atremtyje (4 pav.)

4 pav. Pratimą pradėti mokyti, gerai išmokus pasikėlimą persiverčiant į atremtį. Iš atremties atmotikojomis atgal, pečiai virš skersinio. Nuleisti dubenį žemyn ir kartu „smūgiuoti“ kojomis pirmyn (poskersiniu), dubenį prispausti prie skersinio. Antroje apsisukimo dalyje (perėjus vertikalę) kojų judesįtruputį sustabdyti, o pečiais tęsti apsisukimą iki atremties ir apsisukti riešais atremtyje.

Mokymas1. Iš atremties moti atgal ir nušokti.2. Iš atremties moti ir vėl nusileisti į atremtį padedant.3. Gulint atremtyje susilenkus (kojos horizontaliai), pakelti pečius atgal aukštyn, pasikelti į

atremtį.4. Tas pats kaip 2 pratimas, tik iš pradinės padėties kybant išsilenkus (saugoti iš priekio, abiem

rankomis pakelti už pečių).5. Apsisukimas atgal atremtyje padedant.

Apsauga ir pagalbaMokant apsisukti atremtyje iš vietos, saugoti stovint šalia, viena ranka laikyti už peties (po

skersiniu), kita prilaikyti už kojų mojant. Atmojus atgal reikia viena ranka padėti moti, kita prilaikyti užpeties (pradedant apsisukimą, truputį atstumti atgal). Toliau apsisukti (perėjus vertikalę), viena rankaprilaikyti už dubens (prispausti prie skersinio), kita padėti už peties užbaigti apsisukimą.

Būdingos klaidos1. Apsisukant per daug susilenkiama. Apsisukimo metu kūnas neįtemptas. Kartoti 5 pratimą.2. Antroje apsisukimo dalyje lenkiamos rankos. Kartoti 3 ir 4 pratimus.

Nušokimas lanku pirmyn (5 pav.)

5 pav. Iš atremties pradėti kritimą atgal, dubenį prispausti prie skersinio. Vertikalios padėties aktyviaitiesti kojas pirmyn aukštyn. Pačiame aukščiausiame išsitiesimo taške paleisti skersinį.

Mokymas1. Kybant išsilenkus padedant lėtas išsitiesimas pirmyn aukštyn, paleidžiant skersinį.2. Iš atremties nušokti lanku pirmyn per kliūtį palaikant.

Būdingos klaidosNušokama labai žemai, išsitiesiama tik žemyn (lėtas judesys pečiais atgal). Kartoti 2 pratimą.

38

Apsisukimas pirmyn raitom (6 pav.)

6 pav. Iš atremties sėdint raitom, laikantis už skersinio iš apačios, pasikelti ant rankų, pakelti priekinękoją ir pradėti laisvą kritimą pirmyn. Antroje apsisukimo dalyje (perėjus vertikalę) suglausti kojas irpereiti į atremtį.

MokymasApsisukimą pirmyn raitom atlikti padedant.

Apsauga ir pagalbaStovėti šalia, viena ranka prilaikyti už nugaros, kita – už kojų (pasikėlimai į atremtį).

Būdingos klaidosApsisukant susilenkiama ir sulenkiamos rankos. Kartoti 1 pratimą.

Pasikėlimas viena koja į atremtį žergtai (7 pav.)

7 pav. Laikantis už skersinio viena koja ištiesta atgal ir nedaug pašokus pereiti į kybojimą kampu.Judesio amplitudės pabaigoje išsitiesti per dubenį pirmyn ir susilenkiant prakišti koją tarp rankų poskersiniu. Vertikalėje energingai ištiesti koją pirmyn aukštyn, tuo pačiu metu spausti rankomis skersinįžemyn, pereiti į atremtį sėdint raitom.

Mokymas1. Iš kybojimo susilenkus viena koja susilenkti ir išsitiesti, rankos tiesios, galva prie krūtinės.2. Iš atremties raitom kristi ir pasikelti išsitiesiant į atremtį raitom.3. Įsimojavus pasikelti išsitiesiant padedant.4. Atlikti savarankiškai.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka laikyti už nugaros, kita – už kojos (praktiškai tarp rankų po skersiniu).

Būdingos klaidosNeišeina pasikelti į atremtį. Per anksti išsitiesiama kojomis aukštyn pirmyn ir silpnas rankų

paspaudimas. Kartoti 2 pratimą.

39

Pasikėlimas išsitiesiant (8 pav.)

8 pav. Šį pratimą galima daryti iš įvairių pradinių padėčių – iš atremties krintant ir vėl pasikeliant, išpadėties kybant. Kybant po išsitiesimo pirmyn, vertikalios padėties, pakelti kojų pirštus prie skersinio,paspausti skersinį žemyn, pasikelti į atremtį.

Mokymas

Žemas skersinis1. Išsimojavus susilenkus (kojų pėdos prispaustos prie skersinio), pasikelti išsitiesiant palaikant.2. Iš atremties kristi atgal ir pasikelti į atremtį padedant ir savarankiškai.3. Įsibėgėjus pasikelti išsitiesiant padedant.4. Iš mosto kybant pasikelti išsitiesiant ant aukšto skersinio.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka laikyti už kojų, kita – už dubens.

Būdingos klaidos1. Pasikeliant aukštyn, sulenkiamos rankos, nepasikeliama į atremtį. Kartoti 2 pratimą.2. Nesuderintas mosto ir kojų pritraukimas prie skersinio atliekant pratimą ant aukšto skersinio.

Atliekant mostą atgal, būtina truputį susilenkti, mojant pirmyn visiškai išsitiesti.

Pasikėlimas į atremtį (jėga) (9 pav.)

9 pav. Prisitraukti iki krūtinės ir abiem rankomis spaudžiant skersinį žemyn pasikelti ant vienossulenktos rankos į atremtį, paskui ant kitos ir ištiesti rankas atremtyje.

Mokymas1. Greitai prisitraukiant, pasikelti į atremtį ant vienos rankos.2. Pasikelti jėga į atremtį padedant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, laikyti už kojų.

Nušokimas mostu atgal

Iš atremties krintant pečiais atgal, truputį susilenkiant per dubenį, pereiti į kybojimą susilenkus(skersinis prie kelių). Kybant be pauzės aktyviai ištiesti pirmyn aukštyn (lanku). Aukščiausiame taškekūnas turi būti tiesus (bet neprisilenkęs). Po to, perėjus vertikalę, aktyviai moti atgal aukštyn iraukščiausiame mosto taške paspausti rankomis skersinį žemyn, pakelti pečius aukščiau skersinio irpaleisti.

40

Mokymas1. Nušokti lanku pirmyn.2. Ant vidutinio aukščio skersinio nušokti mojant atgal palaikant.

Apsauga ir pagalbaStovint šalia, viena ranka laikyti už žasto.

Būdingos klaidosIšsitiesiama žemyn. Lėtas pečių judesys atgal. Neišlaikomas dubuo prie skersinio. Kartoti 2

pratimą.

3. 7.3. 7.3. 7.3. 7.3. 7. A r k l y s s u r a n k e n o m i sA r k l y s s u r a n k e n o m i sA r k l y s s u r a n k e n o m i sA r k l y s s u r a n k e n o m i sA r k l y s s u r a n k e n o m i s

Pratimai ant arklio yra vieni iš sunkiausių vyrų gimnastikos daugiakovės pratimų. Jų ypatumai:1. Visi pratimai ant arklio daromi atremtyje, todėl turi būti labai stiprūs gimnasto rankų ir pečių

juostos raumenys.2. Atliekant pratimus ant arklio, keičiasi atremtys: ant vienos rankos, ant kitos, ant abiejų. Tokia

veiksmų seka sutrikdo pusiausvyrą, nes visą laiką keičiasi kūno svorio centras. Be to, turi būti labaigera judesių koordinacija atliekant netgi nesudėtingus pratimus.

3. Pagrindiniai mostų ant arklio judesiai daromi frontalioje plokštumoje. Ant arklio rankenųlaikomasi dvejopai: paprastuoju būdu arba atvirkščiuoju būdu viena ranka.

Pradiniai pratimai ant arklio:Iš atremties vienvardžiai mojimai vidun ir atgal (mojimas dešine koja dešinėn). Kai tik abi kojos

pasieks aukščiausią mosto dešinėn tašką, dešinę moti kiek galima aukštyn į šalį (iki dešinio peties).Perkelti kūno svorį tiek, kad būtų galima dešine ranka atleisti rankeną. Paleidus ranką, moti

dešinę koją pirmyn virš arklio ir dešinės rankenos ir greitai vėl pastverti už rankenos, perkeliantdešinę ranką virš dešinės šlaunies. Atremtyje ant abiejų rankų moti kojomis kairėn (kaire koja reikiamoti iki kairio peties). Nuleidžiant kairę koją, moti dešinėn arklio aukštyje ir, paleidžiant dešinęranką, iš tos padėties moti kairėn ir analogiškai kaire koja pirmyn.

Mokymas1. Stovint už nugaros, palaikyti už šlaunies, padėti kuo aukščiau iškelti koją tuo metu, kai

dešine mojama atgal. Mokoma tokia tvarka:a) po 1–2 paruošiamųjų mostų permoti dešine koja atgal ir nušokti (padedant treneriui),b) tas pats, tik atremtyje,c) tas pats, tik be trenerio pagalbos,d) savarankiškas mojimas viena koja į atremtį.Vienvardžiai ratai viena koja atremtyje (ratas dešine dešinėn).Toks yra dviejų mojimų junginys: vienvardžio vidun ir įvairiavardžio iš atremties raitom. Todėl

ratas dešinėn yra ne kas kita, kaip nuoseklūs (be tarpinių mostų) mojimai dešine koja vidun ir kairėn.

Mokymas1. Palaikant šuoliuku ratas dešine dešinėn ir nušokti.2. Tas pats, tik į atremtį.3. Tas pats savarankiškai.4. Ratas dešinėn savarankiškai.

3. 8.3. 8.3. 8.3. 8.3. 8. B u o m a sB u o m a sB u o m a sB u o m a sB u o m a s

Pratimai ant buomo – tai viena iš pusiausvyros pratimų rūšių, efektyviausiai ir įvairiapusiškiausiailavinančių žmogaus pusiausvyrą. Tai labai įvairūs savo turiniu ir forma, bet nevienodai sudėtingi irsunkūs pratimai. Jie taikomi ne tik ruošiant jaunus gimnastus, bet ir vidurinėse bei aukštosiosemokyklose per gimnastikos pamokas bei pratybas. Pratybos ant buomo teigiamai veikiasportuojančiųjų judėjimo aparatą, fizinę raidą, padeda formuoti taisyklingą laikyseną, ugdo orientacijąerdvėje, ryžtą, drąsą. Visus pratimus ant buomo galima suskirstyti į keturias dideles grupes:pusiausvyra ir įvairi stovėsena, posūkiai ant vienos ir abiejų kojų (rankų), judėjimas įvairiais būdaisir akrobatikos pratimai.

Parengiamieji pratimai ant buomo

UžšokimaiUžšokama ant bet kurios buomo dalies iš vietos, tiesiai arba įstrižai įsibėgėjus, atsispiriant

viena arba dviem kojomis nuo tiltelio, remiantis arba nesiremiant rankomis.

41

Užšokimai į atremtį Iš vietos arba tiksliai įsibėgėjus, atsispiriant abiem kojomis, atremtis, po to, remiantis iš šono

dešine pėda, posūkis kairėn į atremtį ant kairio kelio (pusšpagatis, atremtis pritūpus ant kairėskojos), tada išsitiesti, rankos į šalis, dešinę koją pakelti pirmyn ir atsistoti (arba mostu dešine kojaatgal, atremtis pritūpus, atsistoti).

Tas pats mojant dešine koja, pasisukant kairėn į atremtį, kojos žergtai. Perimti buomą atgal iratsisėsti kampu. Lenkiant dešinę koją, atsistoti ant jos, kairė koja atkišta atgal, remiamasi pirštųgalais, o kairė ranka pakelta aukštyn, dešinė į šalį (arba mojimas atgal į atremtį, gulint kojos žergtai,atsispiriant kojomis, atremtis tupint).

Užšokant saugoti iš priešingos buomo pusės, per atremtį prilaikyti už pečių abiem rankomis,stojantis – už liemens.

Užšokimas į atremtį tupintDu tris žingsnius įsibėgėjus užšokti ant tiltelio ir padėti rankas ant buomo. Atsispirti kojomis ir

smarkiai atkišti pečius pirmyn, pakelti dubenį ir suriesti kojas, pritraukti kelius prie krūtinės. Užšokusant buomo, laikytis rankomis, neišlenkiant pečių atgal.

Mokymas1. Ant grindų: iš atremties gulint atremtis tupint, tas pats pasiremiant rankomis ir užšokti ant

gimnastikos suolelio.2. Užšokti ant arklio su rankenomis į atremtį tupint atsispiriant nuo tiltelio, tas pats ant arklio be

rankenų.3. Ant buomo. Užšokti į atremtį tupint prilaikant.

Apsauga ir pagalba2. Stovint prie tiltelio, prilaikyti viena ranka už peties, kita – už šlaunies.

Užšokimas sulenkiant dešinę koją į atremtį, kojos žergtaiĮsibėgėjus arba iš vietos atsispirti, pakelti dubenį ir, greitai lenkiant, ištiesti dešinę koją pirmyn,

po to nuleisti žemyn, išsilenkti.

Mokymas1. Užšokti ant arklio su rankenomis ir moti sulenkiant dešinę koją.2. Užšokti ant buomo į atremtį tupint ant dešinės, kairė atgal.3. Sulenkus dešinę koją permoti per gimnastikos lazdą.4. Ant žemutinės karties permoti sulenkus dešinę koją.5. Užšokti ant buomo į atremtį, kojos žergtai, permoti dešinę koją.

Apsauga ir pagalbaStovėti iš dešinės, laikyti dešine ranka už peties, kaire – už šlaunies.

Užšokimas į padėtį sėdint ant šlauniesĮsibėgėjus užšokti abiem kojomis ant tiltelio, padėti ant buomo rankas (riešai vienas šalia kito)

ir, greitai atsispiriant, susilenkti, atkišti pečius pirmyn, pritraukti artimesnę (dešinę) koją prie buomo.Sėdint ant šlaunies, išsitiesti, rankos į šalis.

Tiesiai įsibėgėjus ir atsispyrus abiem kojomis, užšokti į atremtį ant vieno arba abiejų kelių.

Užšokimas į atremtį tupint

Mokymas1. Atsispiriant abiem kojomis, įstrižai įsibėgėjus, užšokti ant arklio be rankenų į padėtį ant

šlaunies ir į atremtį ant vieno kelio.2. Tas pats ant buomo.3. Užšokti į atremtį ant arklio be rankenų.4. Tas pats ant buomo.

Apsauga ir pagalbaIš tilto pusės viena ranka prilaikyti už peties, kita – už šlaunies.

Posūkis aplink ant vienos kojos.Gali būti vienvardis ir įvairiavardis.

Vienvardis posūkisVienvardis posūkis daromas atraminės kojos pusėn. Iš stovėsenos ant kairės dešinė atgal,

mostas dešine pirmyn kairėn. Darant mostą, pasistiebti ant kairės kojos ir tiesiantis pasukti kulną vidun,rankos pakeltos aukštyn. Posūkio pabaigoje nusileisti ant visos pėdos (koja atgal mosto aukštyje).

42

Mokymas1. Pusiausvyra (vertikali) ant vienos kojos, kita koja atgal (pirmyn), rankomis remtis į gimnastikos

sienelę.2. Tas pats be atremties 5–10 sek.3. Stovint kairiuoju šonu prie sienelės ir laikantis kaire ranka, mostas dešine pirmyn. Pasistiebti

ant kairės kojos pasisukant veidu į sienelę, dešinės kojos pirštais remtis į 3–4 sienelės skersinį išapačios. Patikrinti, ar padėtis vertikali.

4. Tas pats, posūkis kairėn aplink, perimant rankas.5. Tas pats, nestatant kojos ant sienelės skersinio.6. Posūkis aplink ant žemės, nesiremiant rankomis.7. Tas pats ant žemo ir ant aukšto buomo.

Įvairiavardis posūkisĮvairiavardis posūkis daromas priešingon atraminės kojos pusėn: iš stovėsenos ant kairės

kojos dešinė atgal, mostu dešine pirmyn, pasisukti.

MokymasAnalogiškas ką tik aprašytam. Stovėseną ,,kojos plačiai” pakeisti stovėsena ,,kojos plačiai

180o ir 360o kampu”.

3. 9.3. 9.3. 9.3. 9.3. 9. S p o r t i n ë s g i m n a s t i k o sS p o r t i n ë s g i m n a s t i k o sS p o r t i n ë s g i m n a s t i k o sS p o r t i n ë s g i m n a s t i k o sS p o r t i n ë s g i m n a s t i k o sv a r þ y b ø o r g a n i z a v i m a sv a r þ y b ø o r g a n i z a v i m a sv a r þ y b ø o r g a n i z a v i m a sv a r þ y b ø o r g a n i z a v i m a sv a r þ y b ø o r g a n i z a v i m a s

Varžybos yra mokymo proceso tęsinys. Per jas patikrinama, kaip mokiniai išmoko gimnastikosprogramos medžiagą. Tai gera gimnastikos propagavimo forma. Pagal tikslus, formą ir pobūdįvaržybos skirstomos į šias rūšis:

1. Pagal kryptingumą (tikslus): a) mokomosios; b) atrankinės; c) pirmenybės geriausiemssportininkams nustatyti; d) komandų; e) draugiškos; f) masinės.

2. Pagal įskaitos formą: a) asmeninės; b) komandų; c) asmeninės-komandų.3. Pagal varžybų mastą: a) mokyklos; b) rajono; c) miesto; d) regiono; e) respublikinės; d)

tarptautinės.4. Pagal varžybų pobūdį: a) klasifikacinės; b) neklasifikacinės; c) atvirosios; d) uždarosios;

e) konkursai.

Varžybų programaPriklausomai nuo užduoties, dalyvių sudėties, organizavimo sąlygų varžybų programa gali

būti įvairi. Norint gauti sportinį atskyrį, reikia įvykdyti valstybinės klasifikacinės programosreikalavimus. Kitoms įvairaus rango varžyboms programą rengia organizacija, kuri rengia varžybas(tai klubai, bendrojo lavinimo mokyklos, įvairūs kolektyvai). Tokios varžybos gali būti vykdomospagal lengvesnę programą. Joje nurodoma, kokie yra reikalavimai pagal amžiaus grupes, ant įvairiųprietaisų atskiri reikalavimai mergaitėms ir berniukams.

Varžybų nuostataiVaržybų nuostatai, patvirtinti organizatorių, yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį rengiamos

ir vedamos varžybos. Varžybų nuostatai yra išsiuntinėjami įvairioms organizacijoms bei kolektyvams(mokykloms, klasėms, klubams). Nuostatuose yra nurodoma:

1. Varžybų tikslas ir uždaviniai.2. Varžybų vieta ir laikas.3. Varžybų organizatoriai, dalyvių aprūpinimas.4. Varžybų programa.5. Varžybų dalyviai, dalyvių apdovanojimas.6. Nugalėtojų nustatymas.

Varžybų parengimas ir pačios varžybosVisą parengiamąjį darbą galima skirstyti į tris etapus.I etapas. Nustatomas varžybų laikas, mastas ir vieta. Paskiriama teisėjų kolegija ir vyriausiasis

teisėjas. Vyriausiasis varžybų teisėjas parengia varžybų planą (sudaro varžybų kalendorių pagaldienas, suskirsto dalyvius į pamainas, jei daug dalyvių, sudaro varžybų grafiką).

II etapas. Tikslinamas varžybų grafikas. Čia svarbiausias darbas – prietaisų paruošimas. Patikrinama,ar prietaisai patikimi. Paruošiamos teisėjų ir sekretoriato vietos. Už prietaisų paruošimą yra atsakingasvaržybų komendantas. Varžybose būtinai turi būti gydytojas. Traukiami burtai pratimų ant prietaisų eileisudaryti. Paskiriamos teisėjų brigados prie prietaisų. Ruošiama galutinė rezultatų lentelė.

III etapas. Varžybų rengimas. Vyriausiasis teisėjas organizuoja teisėjų pasitarimą prieš varžybas.Varžybų atidarymas. Varžybų rezultatų skelbimas. Nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas. Varžybųuždarymas.

43

4. 4. 4. 4. 4. GIMNASTIKA MOKGIMNASTIKA MOKGIMNASTIKA MOKGIMNASTIKA MOKGIMNASTIKA MOKYKLYKLYKLYKLYKLOJEOJEOJEOJEOJE

4. 1.4. 1.4. 1.4. 1.4. 1. G i m n a s t i k a m o k y k l i n i o a m þ i a u sG i m n a s t i k a m o k y k l i n i o a m þ i a u sG i m n a s t i k a m o k y k l i n i o a m þ i a u sG i m n a s t i k a m o k y k l i n i o a m þ i a u sG i m n a s t i k a m o k y k l i n i o a m þ i a u sv a i k ø f i z i n i o u g d y m o s i s t e m o j ev a i k ø f i z i n i o u g d y m o s i s t e m o j ev a i k ø f i z i n i o u g d y m o s i s t e m o j ev a i k ø f i z i n i o u g d y m o s i s t e m o j ev a i k ø f i z i n i o u g d y m o s i s t e m o j e

Gimnastika yra viena iš pagrindinių fizinio ugdymo priemonių mokykloje. Ji skirta vaikų fizinėmsypatybėms lavinti, jų sveikatai stiprinti. Todėl, norint tinkamai organizuoti gimnastikos pratybas,būtina atsižvelgti į vaikų ir paauglių amžiaus ypatumus. Kiekvienas vaikų amžiaus tarpsnis turi savomorfologinių-funkcinių ypatumų. Morfologiniai ir funkciniai rodikliai yra glaudžiai susiję ir daugiausianulemia vaikų ir paauglių judėjimo galimybes. Atsižvelgiant į vaikų amžiaus ypatumus, yra parenkamitokie metodai ir priemonės, labiausiai prieinami šio amžiaus vaikams.

Mokslininkų pateikta mokinių amžiaus periodizacija skirstoma į tris etapus:I. Jaunesnysis mokyklinis amžius (6–10 m.).II. Vidurinysis mokyklinis amžius (11–16 m.).III. Vyresnysis mokyklinis amžius (16–18 m.).Šio amžiaus vaikams būdingas intensyvus augimas ir funkcijų tobulėjimas. Vaikų raumenys

yra elastingi, todėl vaikai gali atlikti didelės amplitudės judesius. Bet lankstumo pratimus jie atliekaatitinkamai pagal savo raumenų jėgą. Per didelis raumenų ir raiščių įtempimas silpnina juos ir galipakenkti taisyklingai kūno laikysenai, todėl šiuo periodu labai svarbu lavinti liemens raumenis, neskūno laikysena dar nestabili. Labai svarbu lavinti kojų raumenis, ypač tuos, kurie reguliuoja pėdosdarbą, nes tai svarbu einant, bėgant, šuoliuojant ir pilnapadiškumo profilaktikai. Pėdos kaulai visiškaisukaulėja tik 16–18 m.

4. 1. 1. J a u n e s n y s i s m o k y k l i n i s4. 1. 1. J a u n e s n y s i s m o k y k l i n i s4. 1. 1. J a u n e s n y s i s m o k y k l i n i s4. 1. 1. J a u n e s n y s i s m o k y k l i n i s4. 1. 1. J a u n e s n y s i s m o k y k l i n i s a m þ i u s ( 6–1 0 m e t ø ) a m þ i u s ( 6–1 0 m e t ø ) a m þ i u s ( 6–1 0 m e t ø ) a m þ i u s ( 6–1 0 m e t ø ) a m þ i u s ( 6–1 0 m e t ø )

Šio amžiaus vaikų griaučiai gana elastingi, ypač stuburo srityje. Stuburo tarpslanksteliniaidiskai iki 14 metų dar nesukaulėja, dubens kaulai suauga 16–18 metais, todėl jaunesniojo amžiausvaikams negalima atlikti įvairių šuolių ant kieto pagrindo, šokti nuo aukštesnio negu 80 cmpaaukštinimo, taip pat ilgą laiką daryti pratimus stovint. Vaikų organizmas pasižymi mažuekonomiškumu, todėl jie greitai pavargsta. Šio amžiaus vaikams svarbu lavinti visas fizines ypatybes.

6–10 metų vaikams rekomenduojami šie pagrindinės gimnastikos pratimai: ėjimas, bėgimas,lipimas nuožulnia plokštuma, ant gimnastikos sienelės, įvairūs lipimai, įvairūs perlipimai per kliūtisiki 1 m aukščio, kamuolių gaudymas ir metimas į taikinį, kimštų kamuolių pernešimas, pusiausvyrospratimai, šuoliai, akrobatikos pratimai (persiritimai, kūlvirsčiai, jų įvairūs nesudėtingi variantai,stovėsenos ant menčių, ant galvos (palaikant)).

Mokant šio amžiaus vaikus, reikia taikyti aiškinimo ir demonstravimo metodus. Vaikams aiškintilakoniškai, paprastai ir suprantamai, akcentuojant pagrindinius judesio momentus, kurie leidžia šįveiksmą atlikti. Pratimai turi būti suprantami šio amžiaus vaikams. Vaikai greitai pavargsta, bet ir greitaipailsi po neilgos pauzės, todėl nereikia duoti daug pratimų. 6–10 metų vaikų judėjimo įgūdžiai formuojasilėčiau nei 11–14 metų, todėl ir pratimai ne visada atliekami taisyklingai. Sudėtingus pratimus vaikaisunkiai išmoksta. Norint sėkmingai mokyti įvairių pratimų, reikėtų pratimus per pamoką kartoti 15–20kartų, net iš tų pačių pradinių padėčių. Šiuos pratimus galima atlikti per 3–4 serijas po 5 kartojimus.

Jaunesniojo amžiaus vaikai labai mėgsta žaisti, fantazuoti, todėl ir daugelį pratimų reikiaorganizuoti žaidimų forma. Tam tikro amžiaus mergaičių ir berniukų specifiniai ypatumai dar neryškūs,todėl ir mokymo metodika gali nesiskirti.

44

4 . 1 . 2 . V i d u r i n i s m o k y k l i n i s4 . 1 . 2 . V i d u r i n i s m o k y k l i n i s4 . 1 . 2 . V i d u r i n i s m o k y k l i n i s4 . 1 . 2 . V i d u r i n i s m o k y k l i n i s4 . 1 . 2 . V i d u r i n i s m o k y k l i n i s a m þ i u s ( 1 1–1 6 m e t ø ) a m þ i u s ( 1 1–1 6 m e t ø ) a m þ i u s ( 1 1–1 6 m e t ø ) a m þ i u s ( 1 1–1 6 m e t ø ) a m þ i u s ( 1 1–1 6 m e t ø )

Tai paauglystės periodas. Juo vaikų organizme vyksta ryškių morfologinių ir funkcinių pakitimų,intensyviai vyksta lytinio brendimo procesas. Šiame amžiuje gimnastikos pamokų, treniruočių metutoliau lavinamos fizinės ypatybės, stiprinamas organizmas, ugdomos moralinės, valios savybės,sudaromi pagrindiniai judėjimo mokėjimo įgūdžiai. Mergaičių ir berniukų raida yra nevienoda.Mergaitės šiuo periodu priauga svorio, jos fiziškai silpnesnės už berniukus. 13–14 metais raumenųsusitraukimo greitis pasiekia maksimumą. Šiame – paauglystės – amžiuje reikia lavinti dinaminęjėgą, greitumą, judesių koordinaciją. Taip pat reikia lavinti lankstumą, nes po 12 metų vyksta toninisraumenų pasipriešinimas tempimui. 11–13 metų vaikų judesio įgūdžiai formuojasi sparčiau nei 8–9metų, todėl jie gali greičiau įvaldyti sudėtingus pratimus. Šio amžiaus vaikams taip pat būtinospauzės darant pratimus. Jie jau geba atlikti judesius prieš tai jų neparodžius.

Mokant naujų pratimų, taikomi aiškinimo ir demonstravimo metodai. Pagrindinis metodinisnurodymas – tai laipsniškumo principo taikymas. Gimnastikos kurso programinę medžiagą mokiniaigali mokytis dalimis. Jie turi išmokti ne tik lipimo technikos, bet ir nustatyti lipimo greitį. Šio amžiausmergaitės yra linkusios šokti. Šokis lavina liemens raumenis, tobulina širdies ir kraujagyslių,kvėpavimo sistemas. Šiuo amžiaus periodu formuojami judesio įgūdžių ypatumai. Vidurinis mokyklinisamžius sutampa su lytinio brendimo periodu, kuriam būdingas ūgio ir kūno svorio augimas. Staiguskūno įsitempimas sukelia raumenų, sausgyslių, nervinių takų, kraujagyslių išsiplėtimą, taip patsuaktyvėja sekrecijos liaukų veikla. Mokinių judesiai darosi nelabai tikslūs ir koordinuoti. Dažniausiaišiuo amžiaus periodu pastebimi stuburo iškrypimai. Jų daugiausia pasitaiko mažai fiziškaipasirengusiems, staigiai išaugusiems vaikams. Paaugliai berniukai stengiasi būti savarankiški, norigreitai tapti stiprūs, drąsūs, stengiasi mėgdžioti suaugusiuosius, todėl dažnai pervertina savo jėgas.Berniukai stengiasi greitai daryti pratimus, nekreipdami dėmesio į jų atlikimo techniką. Jei mokantnesudėtingų pratimų mokėjimas formuojasi gana greitai, tai sudėtingesniems judesiams įvaldytireikia geriau išlavintų ypatybių, dėmesio, judėjimo patirties, ir tada išmokstama greičiau.

Reikia pažymėti, kad judesių funkcija greičiausiai vystosi 13–14 metais, todėl mokiniai galiišmokti gana sudėtingų pratimų. Mokymo procese su paaugliais galima taikyti tuos pačius mokymometodus, kaip ir jaunesniojo amžiaus vaikams, tik fizinio krūvio normavimas turi būti individualus.

4. 1 . 3 . V y r e s n y s i s m o k y k l i n i s4. 1 . 3 . V y r e s n y s i s m o k y k l i n i s4. 1 . 3 . V y r e s n y s i s m o k y k l i n i s4. 1 . 3 . V y r e s n y s i s m o k y k l i n i s4. 1 . 3 . V y r e s n y s i s m o k y k l i n i s a m þ i u s ( 1 6–1 8 m e t ø ) a m þ i u s ( 1 6–1 8 m e t ø ) a m þ i u s ( 1 6–1 8 m e t ø ) a m þ i u s ( 1 6–1 8 m e t ø ) a m þ i u s ( 1 6–1 8 m e t ø )

Šiuo periodu mokinių fizinis darbingumas išauga ir beveik pasiekia suaugusiųjų lygį. Palaipsniuikūnas nustoja augti aukštyn, padidėja krūtinės ir pečių apimtis, intensyviai auga raumenynas. Širdiesir kraujagyslių bei nervų sistemos stabilizuojasi. Didėja suinteresuotumas sudėtingais pratimais,kurie reikalauja didesnės jėgos ir judesių koordinacijos.

Vyresniajame mokykliniame amžiuje yra tobulinamos fizinės ypatybės, vaikinai ir merginoskryptingai ruošiami gyvenimui. Vienas iš skirtumų yra tas, kad per kūno kultūros pamokas mergaitesir berniukus moko atskiri mokytojai. Berniukai mokomi įveikti natūralias ir dirbtines kliūtis, lipti virve,įvairių pasikėlimų jėga į atremtį, akrobatikos pratimų bei jų junginių. Derėtų labiau lavinti jėgą,koordinuotumą, ugdyti darbštumą. Daugumai šio amžiaus mergaičių padidėja viršsvoris. Jėga didėjalėčiau nei kūno masė, todėl ir svarbu reguliariau lavinti jėgos ypatybę. Būtina lavinti pilvo, pečiųjuostos, kojų raumenis. Tam rekomenduojama atlikti bendruosius pratimus su kimštais kamuoliais,lazdomis, pratimus prie gimnastikos sienelės. Daugiau gali būti taikomi aerobikos pratimai. Taip patgalima atlikti ir akrobatikos pratimų bei jų variantų koordinuotumui, lankstumui lavinti. Taikomi irįvairūs pusiausvyros pratimai.

4 . 2 . G i m n a s t i k o s p r a t i m ø4 . 2 . G i m n a s t i k o s p r a t i m ø4 . 2 . G i m n a s t i k o s p r a t i m ø4 . 2 . G i m n a s t i k o s p r a t i m ø4 . 2 . G i m n a s t i k o s p r a t i m ø p o v e i k i s o r g a n i z m u i p o v e i k i s o r g a n i z m u i p o v e i k i s o r g a n i z m u i p o v e i k i s o r g a n i z m u i p o v e i k i s o r g a n i z m u i

Sportinė gimnastika yra gana efektyvi fizinio ugdymo priemonė harmoningai raidai. Gimnastikospratimai teigiamai veikia organizmą. Jie gerai lavina rankų, liemens, pečių juostos raumenis. Daugelispratimų turi taikomąjį pobūdį: tai kai kurie pasikėlimai ir persivertimai ant prietaisų, nušokimai.Gimnastikos pratimai ugdo drąsą, ryžtingumą, gebėjimą orientuotis netikėtose situacijose. Jie lavinakoordinaciją, jėgą, lankstumą, ištvermę. Išlavintos šios ypatybės leidžia atlikti vis sudėtingesniuspratimus. Gimnastikos pratybos taip pat teigiamai veikia vidaus organų veiklą. Yra žinoma, kadnetreniruoto žmogaus, patekusio į nepaprastą padėtį (horizontalės atžvilgiu), vidaus organai (širdis,plaučiai, skrandis) pasislenka, ir todėl pablogėja darbingumas.

Sportinė gimnastika – gera praktikos priemonė, stabdanti organų pasislinkimą neįprastomisžmogui padėtimis. Kartojant gimnastikos pratimus, organizmas vis mažiau ir mažiau reaguoja įneįprastas žmogaus kūno padėtis. Aukštesnės kvalifikacijos gimnastų vidaus organai juda mažiau

45

negu netreniruotų žmonių. Kai kūno padėtis būna galva žemyn, viršugalvio diafragmos viršūnėsnusileidžia žemyn, ir tada ją slegia vidaus organai. Tuo metu netreniruotam žmogui kvėpavimaspilvu sutrinka, o kvėpavimas krūtine pasunkėja. Būnant galva žemyn sumažėja krūtinės ląstos tūris,tai palengvina iškvėpimą, bet būna sunkiau kvėpuoti. Gyvybinis plaučių tūris tuo metu sumažėjabeveik vienu litru. Treniruoti gimnastai būdami galva žemyn įkvepia gerokai giliau nei netreniruoti.Tas pat pasakytina ir apie tūrį. Treniruotų gimnastų, atliekančių pratimus ant prietaisų, plaučiųventiliacija visada normali, o netreniruotų vyksta sunkiai, labai įsitempia.

Atliekant pratimus ant prietaisų, kvėpavimas ir kraujotaka turi savų ypatumų. Jei kitų sportošakų sportininkų plaučių ventiliacija ir dujų apykaita darbo metu yra didesnė negu po jo, atliekantgimnastikos pratimus yra atvirkščiai. Pavyzdžiui, Lingrado duomenimis, minutinė širdies apimtis,kybant sulenktomis rankomis ant skersinio, siekia 11,3 litro, o po šio pratimo – 12,3 litro. Dujųapykaita, šio autoriaus duomenimis, atliekant tą patį pratimą (deguonies įsiurbimas), sudaro 542cm3, o po jo – 707 cm3. Bet to negalima pasakyti apie visus gimnastikos pratimus. Gimnasto, geraistovinčio ant rankų, plaučių ventiliacija, deguonies įsiurbimas ir minutinis tūris atlikus pratimąmažesnis nei prieš jį atliekant. Treniruoti gimnastai sėkmingai derina judesio fazes su kvėpavimofazėmis. Kvėpavimas sulaikomas labai mažai. Kvėpavimo ritmas faktiškai nesutrinka, o deguoniesįsiskolinimas (tais atvejais, kai susidaro) greitai sugrįžta į pirminę būseną.

Gimnastikos pratimai teigiamai veikia kraujotakos ir širdies darbą. J. Egolinskio duomenimis,atliekant pratimus ant prietaisų, keičiasi kraujospūdis. Atliekant prisitraukimus, kraujospūdis galipakilti iki 160–170 mm g.s., netreniruotam žmogui būnant galva žemyn pakyla spaudimas galvossmegenyse, parausta veidas. Treniruojantis viskas pranyksta. Treniruotam gimnastui, patekusiam įtokią padėtį, susiaurėja kapiliarai ir veidas neparausta. Atliekant gimnastikos pratimus, kraujagysliųfunkcija gerėja; susidaro sąlyginis refleksas, kuris reguliuoja kraujo paskirstymą keičiantis kūnopadėčiai. Atliekant įvairius plačios amplitudės apsisukimus, susietus su išcentrinių jėgų poveikiu,taip pat vyksta kraujotakos pakitimai. Darant didžiuosius apsisukimus ant skersinio, išcentrinėsjėgos sukelia kraujo persiliejimus į kojas, ir jeigu kraujo reguliacija netobula, gali sumažėti galvossmegenų aprūpinimas krauju. Treniruotiems gimnastams tai nesukelia sunkumų.

Taip pat reikia pažymėti teigiamą gimnastikos pratimų poveikį vestibiulinio aparato veiklai.Kaip teigia J. Egolinskis, pratimai yra dirgiklis ir treniruojamasis veiksnys vestibiuliniam aparatuitobulinti. Gimnastikos pratimai dirgina vestibiulinį aparatą ir sukelia vegetacinius bei somatiniusrefleksus, kurie labiausiai pasireiškia nesportuojantiems žmonėms. Gimnastams jie pasireiškia labairetai.

Užsiimantieji sportine gimnastika greičiau išmoksta įvairių kitų sporto šakų technikos elementų,įgyja buitinio gyvenimo įgūdžių. Tai paaiškinama tuo, kad per gimnastikos pratybas išmokstamadaug įvairių judesių. Treniruotės padeda įveikti baimės jausmą, ugdo ryžtingumą.

4 . 3 . G i m n a s t i k o s p a m o k a4 . 3 . G i m n a s t i k o s p a m o k a4 . 3 . G i m n a s t i k o s p a m o k a4 . 3 . G i m n a s t i k o s p a m o k a4 . 3 . G i m n a s t i k o s p a m o k a

Planuojant gimnastikos pamokas, remiamasi bendrąja kūno kultūros pamokų metodika, tačiauatsižvelgiama ir į gimnastikos pamokoms būdingus ypatumus. Antai gerokai daugiau laiko skiriama(pagal tos klasės mokomąją programą) rikiuotės pratimams. Jie dažniau negu per lengvosios arsporto žaidimų pamokas atliekami, laikantis gimnastikos terminologijos, komandų. Tačiau tainereiškia, jog per visas gimnastikos pamokas mokiniams reikia persirikiuoti, pradėti ir baigti pratimustik pagal griežtas komandas. Čia itin svarbu atsižvelgti į psichikos ypatumus, judėjimo ir kitus poreikius.Paprastai pradinukams dar įdomu atlikti rikiuotės pratimus, o kitų klasių mokiniai jų nemėgsta. Beabejo, reikia išmokyti įvairių rikiuotės formų, persirikiavimų, tačiau tai galima daryti ir žaidimų forma,taikyti lenktyniavimo elementus arba ugdytinius išrikiuoti kitu būdu, kitoje salės vietoje ar kitaippaįvairinant.

Taigi kai mokomasi naujų rikiuotės pratimų arba jie kartojami (įtvirtinami), derėtų laikytisgimnastikos pratimų terminologijos. Svarbu, kad pamoka būtų įvairi, žadintų mokinių domėjimąsi,nebūtų per sunki.

Kita esminė gimnastikos pamokų skirtybė yra prietaisų naudojimas. Sudėtingiausi pratimai irjų junginiai ant skersinio, lygiagrečių, ožio turi būti atliekami saugant. Turi būti tinkamai paruoštiprietaisai, tvarkingai sudėti paklotai. Vienu metu naudojami vienas ar du prietaisai. Be to, kadišvengtume mokinių grūsties prie prietaiso, eilėje laukiantiems galima duoti papildomų tiek grupinių,tiek individualių užduočių. Jas atlikę, berniukai ar mergaitės eina daryti pagrindinio pratimo. Kitaspavyzdys. Klasė pagal pajėgumą, pačių pageidavimą ar kitaip suskirstoma į 4–5 grupeles po 3–4mokinius ir visi 2–3 minutes vykdo savo užduotis. Po mokytojo ar stebinčio pamoką mokinio signalonurodyta tvarka keičiasi vietomis. Taip organizuojant mankštinimąsi, didėja jo intensyvumas irefektyvumas, nelieka laiko nuobodžiauti, išdykauti.

Sudarant mokomąsias užduotis, svarbu jas suplanuoti taip, kad pagrindinis pratimas antprietaiso būtų daromas tada, kai raumenys dar nepavargę, pvz., po didelio rankų raumenų apkrovimoprie gimnastikos sienelės netikslinga vienuoliktokui bandyti pasikelti į atremtį ant skersinio arbapasikelti persiverčiant į atremtį mostu, ir panašiai. Todėl geriau akrobatikos elementus kaitalioti supratimais ant prietaisų, įvadinius su pagrindiniais. Tada mažiau įskausta raumenys, geriau išmokstama,o svarbiausia – išvengiama traumų ir nusivylimo savo fiziniu pasirengimu.

46

Gimnastikos pamokos yra pagrindinis judesių grožio ir grakštumo šaltinis, judesių kultūrosmokykla, ypač pradinukams ir paaugliams. Mat jie lytinio brendimo periodu itin skausmingai išgyvenagamtos lemtą judesių koordinacijos prastėjimą. O mokytojo atidžiai globojami, nelenktyniaudami,laipsniškai ir nesunkiai gali sėkmingai mokytis įvairių judesių.

Per pamokas turėtume dėti daug pastangų taisyklingai mokinių laikysenai ugdyti, jų normaliamraumenynui formuoti. Pirma, mokyklos programoje tam specialiai skirti laikysenos ugdymo pratimai.Antra, šia linkme patogiau kreipti ir aptariamų pamokų metodiką. Štai, atliekant ne tik laikysenospratimus, reikalaujama pasitempti, siekti grakščių judesių, juos derinti su kvėpavimu. Be to, taikantatletinės gimnastikos ir aerobikos elementus, galima kryptingiau lavinti mokinių koordinaciją irperspektyviausias bei atsiliekančias fizines ypatybes, siekti jų darnos veiksmingiau negu perlengvosios atletikos ar sporto žaidimų pamokas.

Stengiamasi kuo daugiau individualizuoti mokymo procesą. Pavyzdžiui, visos penktokės keletąkartų atlieka kūlvirstį pirmyn. Po to mokytojas, atsižvelgdamas į mergaičių lygį, skirsto jas į grupeles,poras arba skiria individualių užduočių pagal tai, ko kas nemoka: vienoms pratimas lengvinamas,kitoms sunkinamas. Mokinės viena kitai padeda, saugo. Arba dešimtokėms siūloma pačioms sudarytisavo grakštumą, temperamentą atitinkantį akrobatikos arba pratimų ant lygiagrečių junginį. Dabarper pamokas siekiama kuo daugiau atsižvelgti į kiekvieno ugdytinio išmokimo lygį, jo pomėgius beigebėjimus. Didėja individualios, o ne grupinės veiklos trukmė. Taip kreipiant fizinio ugdymo procesą,labiau įprasminama mankštinimosi metodika, geriau suvokiami ir įvaldomi jos praktiniai pagrindai.

Gimnastikos, kaip ir kitose kūno kultūros pamokose, mokomasi ne tik pratimų technikos, bet irlavinamos fizinės moksleivių ypatybės. Kuo aukštesnė klasė, tuo daugiau laiko skiriama fizinėmsypatybėms lavinti. Pavyzdžiui, atskiruose pamokų cikluose net pusė pagrindinės gimnastikos pamokoslaiko skiriama lavinti pradinukų fizines ypatybes. Kai kada tam galima skirti net 60–70 proc. pagrindinėspamokos laiko. Toks mokymo ir lavinimo santykis dažnas per aukštesniųjų klasių gimnastikos ir kitaskūno kultūros pamokas.

Fizinės pratimų ypatybės gali būti lavinamos iš karto po pramankštos (kai lavinama ne ištvermėarba po to nenumatyta mokytis sudėtingų pratimų), pamokos viduryje (tada lengviau ir greičiausureguliuoti organizmo funkcijas) arba pagrindinės pamokos dalies pabaigoje. Lavinimo vietapamokos struktūroje turi būti pagrįsta mokinių lyties, amžiaus, fizinės būklės ypatumais, mokymo irlavinimo logika. Kuo vyresni mokiniai, tuo lavinamasis procesas daugiau individualizuojamas,stengiamasi išlyginti atsilikimą.

Įsidėmėtina, jog V–XII klasių mokiniams pratimų mokymo ir fizinių ypatybių lavinimo požiūriugerokai rezultatyvesnės yra ne kombinuotosios (gimnastikos ir sporto žaidimų ar kiti junginiai), odalykinės gimnastikos pamokos. Jau pradinukams rekomenduojama vesti daugiau dalykinių, o nekombinuotųjų pamokų. Metodiškai pagrįstos gimnastikos pamokos mokiniams būna įdomios irnaudingos.

4 . 4 . B e n d r o s þ i n i o s a p i e r i k i u o t æ

Žmonių išdėstymas atitinkama, iš anksto nustatyta tvarka vadinamas rikiuote. Rikiuotės pratimaipadeda organizuoti mokinius per kūno kultūros pamoką, ugdo drausmingumą, lavina dėmesį, padedaugdyti taisyklingą laikyseną.

Pagrindinės rikiuočių formos:E i l ė – rikiuotė, kurioje mokiniai stovi vienas šalia kito.L i n i j a – rikiuotė, kurią sudaro dvi mokinių eilės, stovinčios viena už kitos.V o r a – rikiuotė, kurioje mokiniai stovi vienas paskui kitą.G r e t a – rikiuotės elementas, kai mokiniai stovi linijoje vienas paskui kitą ar voroje – vienas

šalia kito.Nevisa greta – gretoje trūksta vieno ar kelių mokinių. Paskutinė greta visuomet turi būti visa.Intervalas – atstumas tarp mokinių, stovinčių greta; normalus intervalas – 10–12 cm.D i s t a n c i j a – atstumas tarp mokinių, stovinčių vienas paskui kitą; normali distancija – vienas

žingsnis.F r o n t a s – rikiuotės dalis, į kurią mokiniai stovi veidu, kad dešinysis sparnas būtų dešinėje.S p a r n a s – rikiuotės fronto dešinysis arba kairysis kraštas (rikiuotei pasisukus, sparnų

pavadinimas nesikeičia).P l o t i s – atstumas tarp greta stovinčių mokinių nuo pirmojo iki paskutiniojo (nuo dešiniojo iki

kairiojo sparno).G y l i s – atstumas tarp stovinčių vienas paskui kitą mokinių nuo pirmojo iki paskutiniojo (nuo

pirmosios iki paskutiniosios gretos).

Mokymo metodikaMokiniai rikiuotėje valdomi komandomis, paliepimais, nurodymais. Komanda – paliepimas,

pasakytas nustatyta žodžių tvarka ir intonacija. Komandos žodžių tvarkos keisti negalima.K o m a n d a turi būti vykdoma tuoj pat tiksliais, iš anksto išmoktais judesiais.P a l i e p i m a s, n u r o d y m a s – komanda, ištarta savais žodžiais, leidžianti įvykdyti nurodymą

savarankiškai.

47

Komanduojant turi būti laikomasi šių taisyklių;a) kiekviena komanda privalo būti padalyta į paruošiamąją ir vykdomąją, pavyzdžiui, kad

mokiniai išmoktų pasisukti dešinėn, komanduojama „dešinėn!“. Šiuo atveju „deši-“ – paruošiamojikomanda, „-nėn“ – vykdomoji. Kad mokiniai išsiskaičiuotų paeiliui, komanduojama „paeiliui s k a i-č i u o k!“ – šiuo atveju paruošiamoji komanda yra „paeiliui“, vykdomoji – „skaičiuok!“;

b) tarp paruošiamosios ir vykdomosios komandų turi būti pauzė. Ši pauzė komanduojantreikalinga tam, kad mokiniai spėtų suprasti, įsisąmoninti komandą ir atsimintų, kuriais veiksmaisreikės ją vykdyti. Mokymo pradžioje ši pauzė būna ilgesnė;

c) paruošiamoji komandos dalis tariama aiškiai, garsiai ir gana lėtai, kad visi mokiniai jągirdėtų ir suprastų. Vykdomoji komanda pasakoma staigiai, energingai – kaip signalas, ženklasvisiems kartu pradėti ir vykdyti;

d) komandos turi būti įvykdytos tiksliai išmoktais veiksmais. Jeigu mokytojas nepareikalaustiksliai atlikti komandų, tai ilgainiui mokiniai visiškai nustos jas vykdę;

e) komandų atlikimas reikalauja aktyvaus judesio, todėl mokiniai, dažnai vykdydami komandas,gali pavargti. Nepatartina dažnai naudoti komandą „ramiai!“. Komanduodamas mokytojas turi stovėtipagrindine stovėsena, t.y. kaip stovima po komandos „ramiai“. Mokiniai po bet kurios paruošiamosioskomandos privalo atsistoti į pagrindinę stovėseną, jeigu prieš tai ir nebuvo komandos „ramiai!“. Betkokiam judėjimui pradėti turi būti komanduojama „žengte marš!“ (nors ir vienam žingsniui žengti).Jeigu einama vietoje, reikia komanduoti „vietoje!“, o keičiant judėjimo kryptį tik „marš!“ prieš tainurodžius kryptį.

Rikiuotės pratimų ilgai aiškinti nereikia, geriau aiškinant kartu ir parodyti. Aiškinant galimanaudotis įvairiais paprastais paliepimais. Pavyzdžiui, mokant pasisukti kairėn, paaiškinama, kad pokomandos „k a i-r ė n!“ visi mokiniai turės pasisukti nurodytu būdu ir parodyti, kaip tai padaryti. Po toatliekamas sukinys kartu su mokiniais. Pirmiausia parodoma ir liepiama jiems patiems pabandytipakelti kairiosios kojos pirštus, o dešiniosios kulną, paskui pasisukti. Mokiniams išmokus, atsistojamanugara į rikiuotę ir liepiama kartu daryti sukinį, atliekant jį lėtai, dviem veiksmais: 1) pasisukti kairėn;2) pristatyti dešiniąją koją. Pakartojus du tris kartus, daugiau neberodoma, taisomos bendros, o poto – individualios klaidos.

Mokant išsirikiuoti ir persirikiuoti, išretėti ir sutankėti, galima klasės lentoje nupiešti atitinkamąrikiuotę, paskui, iškvietus keletą mokinių, pademonstruoti šį rikiuotės pratimą su jais. Bet kurio naujorikiuotės pratimo geriau mokyti ne ilgiau kaip 5–6 min. Per vieną pamoką patartina mokyti ne daugiaukaip 1–2 naujus rikiuotės pratimus.

Mokant sudėtingesnių perrikiavimų, figūrinio vaikščiojimo, reikia supažindinti mokinius susąlyginiais salės ir aikštelės taškų pavadinimais (1 pav.).

1 pav. Salėje ar aikštelėje nustatoma salės viršutinė ir apatinė dalis, t.y. kur bus dešinysis rikiuotėssparnas, ten bus salės viršus, o kur kairysis – apačia. Kairioji ir dešinioji salės dalys nustatomosstovint veidu į viršutiniąją. Atitinkamai pažymimi salės aukštutinis ir žemutinis, kairysis bei dešinysisviduriai. Atitinkamai nustatomi salės kampų pavadinimai: viršuje kairėje – viršutinis kairysis kampas,viršuje dešinėje – viršutinis dešinysis ir t.t. Viduryje – salės centras.

Figūrinį ėjimą galima atlikti per visą salę (išilgai arba skersai) – tokia figūra vadinama didžiąja;per pusę salės (ilgio arba pločio) – vidutine; per ketvirtį salės (ilgio arba pločio) – mažąja.

Rikiuotės pratimai skirstomi į šias grupes: 1. Veiksmai rikiuotėje. 2. Rikiavimai ir perrikiavimai.3. Judėjimas. 4. Retėjimai ir tankėjimai.

Rikiuotės veiksmai1. Komanda „r a m i a i!“. Šią padėtį sutarta vadinti pagrindine stovėsena: žiūrima pirmyn,

truputį pakėlus galvą ir krūtinę, šiek tiek įtraukus pilvą, rankos nuleistos žemyn, pirštai pusiausugniaužti, kulnai suglausti, kojų pirštai praskėsti per pėdą, stovima tvirtai, kūno svorį paskirsčius antabiejų kojų.

2. Komanda „l y g i u o k!“. Jeigu komanduojantysis nenurodo, tai lygiuojant visada reikia pasuktigalvą į dešiniąją pusę. Ši komanda vykdoma pasukant galvą dešinėn (kairėn). Pasukęs galvą, mokinysmato ketvirtojo prieš jį stovinčio mokinio krūtinę, nekeisdamas savo kojų ir kūno padėties, o tikpasvirdamas pirmyn ar atgal. Tada visų stovinčių rikiuotėje mokinių krūtinės būna vienoje tiesėje.

advd

vk

DV

V V V A

48

3. Komanda „l a i s v a i!“ reiškia, kad leidžiama stovėti ant vienos kurios nors kojos, o kitąatpalaiduoti, truputį ją sulenkiant. Stovint išretintoje rikiuotėje, ši komanda vykdoma pastatant dešiniąjąkoją į šalį ir laikant kūno svorį ant abiejų kojų, rankos už nugaros.

4. Komanda „p a l i k t!“ naudojama tada, kai reikia sustabdyti komandos vykdymą ir paliktigalioti prieš tai buvusią komandą.

5. Komanda „p a s i t a i s y t!“ leidžia mokiniams, neišeinant iš rikiuotės, susitvarkyti aprangą.6. Komanda „i š s i v a i k š č i o t!“ reikalauja, kad tučtuojau visi mokiniai išsivaikščiotų iš

rikiuotės.7. Įvairiems grupės skaičiavimams naudojamos komandos:a) „paeiliui s k a i č i u o k“ – išsiskaičiuojama paeiliui, pradedant nuo dešiniojo sparno.

Pasukant galvą kairėn, tariamas eilės skaičius: pirmas, antras, trečias ir t.t. Paskutinis rikiuotėjepasuka galvą dešinėn, tuo parodydamas, kad skaičiavimas baigtas. Jeigu dvieilėje rikiuotėje gretane visa, tai paskutinis, baigęs išskaičiavimą, papildomai praneša „ne visa!“;

b) ,,pirmais–antrais s k a i č i u o k!“ (pirmas, antras, pirmas, antras ir t.t.);c) išsiskaičiavimai pagal užduotis: pirmais–trečiais (pirmas, antras, trečias, pirmas, antras, trečias

ir t.t.), pirmais–penktais (pirmas, antras, trečias, ketvirtas, penktas ir t.t.), pirmais–trečiais–penktais(pirmas, trečias, penktas), šeši, trys, vietoje, penki, dešimt” ir t.t.

8. Sukinių vietoje komandos. „Dešinėn!“ vykdoma pasisukant 90˚ kampu ant dešiniosios kojoskulno ir kairiosios pirštų („kairėn!“ – atvirkščiai) dviem veiksmais: 1) sukinys, 2) kojos pristatymas.„A p-l i n k!“ komanda vykdoma taip pat dviem veiksmais, kaip sukinys kairėn, visuomet sukantiskairėn 180˚.

9. Pusiau sukiniai vietoje (komandos „pusiau deši-n ė n!“, „pusiau kai-r ė n!“) daromi taip pat,tik pasisukama 45˚ kampu.

10. Komanda „p a g a r b a d e š i- n ė n!” (kairėn, vidun) vykdoma, pasukant galvą reikalaujamakryptimi.

11. Ėjimo vietoje komanda „vietoje žengte – m a r š!“, bėgimo – „vietoje bėgte – m a rš!“.Po paruošiamosios komandos „bėgte“ pusiau sulenkiamos rankos; judėjimui baigti – „klasė, stok!“vykdoma dviem veiksmais: 1) žengiamas dar vienas žingsnis, 2) pristatoma kita koja.

12. Einant (bėgant) vietoje sukinių komanduojama „d e š i-n ė n!“ („kairėn!“). Vykdomojikomanda turi sutapti su dešiniosios (kairiosios) kojos žingsniu, toliau žengiamas dar žingsnis kairiąja(dešiniąja) ir, pasisukant dešinėn (kairėn), žengiama dešiniąja (kairiąja). Mokymo pradžioje reikiaeiti lėtai ir atlikti sukinį dviem veiksmais.

13. Išeiti iš rikiuotės galima tik mokytojui leidus arba pašaukus. Išeiti galima tik pirmyn.Norėdamas išeiti iš rikiuotės antrosios eilės, išeinantysis lengvai paliečia priekyje stovinčiojo petį iršis žengia kairiąja koja pirmyn, dešiniąją stato į šalį ir prie jos pristato kairiąją. Išėjus stovinčiajam užjo, vėl tuo pačiu keliu grįžta į savo vietą, tokiu pat būdu praleidžia ir atgal grįžtantįjį. Grįžtantysis įrikiuotę įeina į savo eilę, sustoja taip, kad rikiuotėje stovinčiųjų kulnai būtų vienoje linijoje, ir atliekasukinį aplink.

Rikiavimai ir perrikiavimai1. Klasė surikiuojama po komandos „klasė eilėn (linijon, voron po vieną, po du ir t.t.) – s t o k!“.

Eilėn ir linijon mokiniai rikiuojasi kairėn nuo komanduojančio mokytojo, o į voras – už mokytojo nugaros.Pirmiesiems mokiniams užėmus savo vietas, mokytojas pasitraukia iš tos vietos ir stebi, kad mokiniai,stodami į rikiuotę, kojų pirštus sustatytų vienoje tiesėje. Mokiniai turi žinoti savo nuolatinę vietą rikiuotėje.

2. Perrikiuoti iš eilės linijon (išsiskaičiavus „pirmais–antrais“) komanduojama „linijon – r i -k i u o k!“. Antrieji numeriai persirikiuoja trimis veiksmais: 1) žingsnis kairiąja atgal; 2) žingsnisdešiniąja dešinėn; 3) pristatoma kairioji.

3. Iš linijos į eilę perrikiuojama po komandos „eilės – r i k i u o k!“. Antrieji numeriai persirikiuojatrimis veiksmais: 1) žingsnis kairiąja kairėn; 2) dešiniąja pirmyn; 3) pristatoma kairioji.

4. Gretos dvejinamos, stovint linijoje. Po komandos „gretas d v e j i n k!“ „antrieji“ numeriaipersirikiuoja ta pačia tvarka, kaip aprašyta 2 punkte, bet „pirmieji“, skaičiuodami 1, 2, žengia pusęžingsnio atgal.

5. Gretos rikiuojamos iš ketureilės rikiuotės linijon. „Antrieji“ numeriai persirikiuoja ta pačiatvarka, kaip aprašyta 3 ir 4 punktuose. Komanda – „gretas – r i k i u o k!“.

6. Iš voros po vieną voron po du persirikiuojama taip. Po komandos „voron du – r i k i u o k!“„antrieji“ numeriai: 1) žengia dešiniąja koja žingsnį dešinėn; 2) kairiąja pirmyn; 3) pristato dešiniąją.

Iš voros po du į vorą po vieną persirikiuojama po komandos „voron po du r i k i u ok!“. Antriejinumeriai: 1) žengia žingsnį dešiniąja atgal; 2) kairiąja kairėn; 3) pristato dešiniąją.

Iš voros po vieną voron po du persirikiuojama (komanda „voron po du – r i k i u o k“!) taip: einapuse žingsnio, o „antrieji“ numeriai visu žingsniu išeina gretą „pirmiesiems“ iš dešinės; po komandos„vietoj!“ vora vėl juda visu žingsniu. Analogiškai, tik atvirkščiai, vykdomas perrikiavimas iš voros podu voron po vieną. Komanduojama: „voron po vieną – r i k i u o k!“. Pirmieji numeriai eina visužingsniu, o antrieji – puse žingsnio ir užeina pirmiesiems už nugaros.

7. Perrikiavimas iš voros voron po tris. Po komandos (išsiskaičiavus pirmais–antrais–trečiais)„voron po tris – r i k i u o k!“ „pirmieji“ ir „tretieji“ numeriai persirikiuoja trimis veiksmais: 1) žingsnisdešinėn (kairėn); 2) žingsnis atgal (pirmyn); 3) pristato dešinę (kairę).

49

Panašiai persirikiuojama ir iš eilės: pirmieji numeriai užeina antriesiems už nugaros, o tretieji– iš priekio.

Judėjimas1. Eiti komanduojama „žengte – m a r š!“, bėgti – „bėgte m a r š!“. Per paruošiamąją komandą

mokiniai kiek pasvyra pirmyn, perkeldami kūno svorį ant dešiniosios kojos, ir po vykdomosioskomandos, akcentuodami pirmąjį žingsnį, pradeda eiti kairiąja koja (ruošdamiesi bėgimui, sulenkiarankas). Šiuo atveju judama žygio žingsniu: koja statoma laisvai pirmyn, mojuojant rankomis.

2. „Rikiuotės žingsniu žengte – m a r š!“. Koja pakeliama staigiu judesiu pirmyn 10–15 cm nuožemės ir statoma tvirtai, visa pėda, rankos juda apie liemenį pirmyn iki juosmens, atgal – kiek galint,pirštai pusiau sugniaužti į kumščius.

3. „Sportiniu žingsniu žengte – m a r š!“. Einama kaip ir rikiuotės žingsniu, tik pusiau sulenktaranka pirmyn iškeliama iki pečių .

4. „Vietoje žengte – m a r š!“. Šiuo atveju šlaunis turi būti pakeliama beveik į horizontaliąpadėtį. Judėjimui pirmyn tęsti komanduojama žengiant kairiąja „t i e s i o g!“. Mokiniai privalo žengtidar vieną žingsnį dešiniąja vienoje vietoje ir, akcentuojant kairiąja koja, judėti pirmyn.

5. Panašiai vykdomos ir komandos „vietoje bėgte – m a r š!“, „tiesiog!“. Ėjus, pradedant bėgti„bėgte – m a r š!“ ir bėgus, pradedant eiti „žengte – m a r š!“ komanduojama žengiant kairiąja, darvienas žingsnis atliekamas dešiniąja, o kairioji koja jau juda pirmyn.

6. Rikiuotei sustabdyti komanduojama „klase, s t o k!“ (jeigu rikiuotėje tik dalis klasės – „grupe,s t o k!“). Po paruošiamosios komandos mokinys privalo tvirčiau statyti kojas. Po vykdomosios(komanduojama žengiant bet kuria koja) žengti dar vieną žingsnį ir, pristatęs kitą, sustoti.

7. Judėjimo greičiui reguliuoti naudojamos komandos „r e – č i a u“, „t a n – k i a u!“, „pusęžingsnio!“, „trumpesnį žingsnį!“, „ilgesnį žingsnį“, „visu žingsniu!“.

8. Judėjimo krypčiai nustatyti, keisti komanduojama: „suk dešinėn – marš!“. Vykdoma taip:gretos dešinysis pradeda suktis dešinėn, eidamas vietoje kairysis, užsukdamas dešinėn, eina visužingsniu, tarp jų stovintieji eina lygiuodami į kraštinius. Kai pirmoji greta užsuka, kiek reikia,komanduojama „tiesiog!“ ir visi žingsniu pradeda eiti nauja kryptimi. Panašiai vykdoma ir komanda„suk kairėn – m a r š!“, „tiesiog!“.

9. Sukiniai judesyje:a) „deši – n ė n!“ („pusiau deši – nėn!“) komanduojama žengiant dešiniąja koja. Vykdoma

dviem veiksmais: 1) kairiąja koja žengti dar žingsnį, pasisukti ant tos kojos pirštų, kartu iškeliantdešiniąją koją; 2) žingsnis dešiniąja koja nauja kryptimi;

b) ,,kai – r ė n!“ („pusiau kai – rėn!“) – vykdoma atvirkščiai negu aprašytas sukinys dešinėn;c) „aplink – m a r š!“ komanduojama žengiant dešiniąja. Vykdoma trimis veiksmais: 1) dar

žingsnis kairiąja; 2) dešiniąja koja pusė žingsnio, pasukant ją kiek kairėn ir pasisukant aplink antabiejų kojų pirštų; 3) žingsnis kairiąja koja nauja kryptimi.

10. Judėti salėje arba aikštelėje komanduojama „kai – rėn“ (dešinėn) ,,žengte (bėgte) – m a r š!“(2 pav.).

11. Judėjimui įstrižaine („įstrižaine – marš!“) komanduojama, kai rikiuotė eina prie salės araikštės kampo (3 pav.).

2 pav. 3 pav.

12. Priešpriešinis judėjimas. Einant vorele po vieną įvairiomis kryptimis, komanduojama„priešpriešiais kairėn (dešinėn) – m a r š!“ (4 pav.), „priešpriešiais dešinėn – kairėn – m a r š!“ (5pav.), einant voroje po du, komanduojama „priešpriešiais išorėn – m a r š!“ (6 pav.), „priešpriešiaisvidun – m a r š!“ (7 pav.). Šiuo atveju tarp vorų turi būti dviejų žingsnių intervalas.

4 pav. 5 pav. 6 pav. 7 pav.

50

13. „Gyvatėlė“. Einant voroje po vieną įvairiomis kryptimis, komanduojama „gyvatėle dešinėn(kairėn) – m a r š!“. Šiuo atveju vedėjas, pasukęs priešpriešiais dešinėn (kairėn), stengiasi, kad„gyvatėlės“ vija būtų kuo didesnė (8 pav.). Kai komanduojama „didžiąja gyvatėle – m a r š!“,„gyvatėlės“ vija turi būti išilgai arba skersai visos salės – žiūrint, kuria kryptimi judama (9 pav.), kaikomanduojama „vidutine gyvatėle – m a r š! – pusės salės ilgio ar pločio. „Mažąja gyvatėle – marš“(ketvirtis salės ilgio ir pločio) (10 pav.). Jeigu „gyvatėlės“ vija norima gauti kokio nors kito dydžio, taiiš pradžių komanduojama „priešpriešiais dešinėn (kairėn) – m a r š!“ ir, kai pirmoji vija būna reikiamodydžio, toliau komanduojama „gyvatėle – m a r š!“.

14. Ratas. Komanduojama „didžiuoju (vidutiniuoju, mažuoju) ratu – m a r š!“ (11 pav.).Komanduojama ties bet kuriuo salės viduriu, kraštu. Mokiniai eina retėdami arba tankėdami ratu.Pirmasis su paskutiniuoju susitinka rato pradžioje.

15. Skaidymas ir suvedimas:a) voroje po du, judant per centrą, komanduojama „apėjimu kairėn ir dešinėn po vieną – m a

r š!“ (skaidymas, 12 pav.), toliau „po du per centrą – m a r š!” (suvedimas, 13 pav.);b) judant voroje po keturis per centrą „dešinėn ir kairėn po du – m a r š!“ ir toliau – „per centrą

po keturis – marš!“.16. Perrikiavimai iš voros posūkiu per centrą:a) „per centrą po vieną (po tris, po keturis) – m a r š!“ (14 pav.);b) „per centrą po tris ir keturis – marš!“ (15 pav.) Komanduojama tik pirmajai gretai, o kitos

sukinį atlieka savarankiškai.

8 pav. 9 pav. 10 pav. 11 pav.

12 pav. 13 pav. 14 pav.

Perrikiavimai atgal voron po vieną: „d e š i – n ė n!“, iš kairės po vieną, apėjimu dešinėn,„žengte – m a r š!“ (16 pav.).

15 pav. 16 pav.

Retinimai ir tankinimaiRetinama ir tankinama nuo vidurio į abi puses arba nuo vieno kurio nors sparno į kitą pusę. Kai

retinama nuo vidurio, tai mokytojas privalo nurodyti mokinį, kuris stovi viduryje, o šis ištiesti rankąpirmyn.

1. „Per ištiestas rankas kairėn (dešinėn) – r e t ė k!“ – dažniausiai taikomas retėjimo būdas.Išretėję nurodytu atstumu, rankas nuleidžia žemyn (be komandos).

2. Paprasčiausias būdas retinant bet kokiu atstumu: – „kairėn (dešinėn) per du (tris ir t.t.)žingsnius – r e t ė k!“. Dešinysis (kairysis) sparnas stovi vietoje. Visi kiti pasisuka kairėn (dešinėn) ireina pirmyn, žiūrėdami per dešinįjį petį. Kai iš paskos einantysis sustoja, tai prieš jį einąs, paėjęs dutris žingsnius, sustoja ir pasisuka veidu į buvusį frontą. Jeigu retinama bėgte, tai komanduojama„dešinėn (kairėn, nuo vidurio) bėgte, per tris žingsnius – r e t ė k!“.

3. Tankinimo komanda „deši – nėn (kairėn) bėgte – t a n k ė k!“ vykdoma atvirkščiai neguišretinimas.

51

4. Pristatomu žingsniu retinimui ir tankinimui komanduojama „pristatomu žingsniu kai – rėn(dešinėn) nuo vidurio – r e t ė k!“. Jei nebuvo nurodytas intervalas, tai išretėjama per vieną žingsnį.

Tankėti komanduojama: „pristatomu žingsniu deši-nėn (kairėn) – t a n k ė k!“. Vykdyti pradedavisi iš karto ir palaipsniui suartėja.

5. Retinti ir tankinti „lankais“ galima pirmyn ir atgal:a) voroje po keturis komanduojama: „lankais pirmyn (atgal) – r e t ė k!“. Vykdoma 8 veiksmais:

1–5 – vidurinių vorų mokiniai penkis žingsnius išeina lankais pirmyn – atgal – išorėn atsistoja uždviejų žingsnių (17 pav.), 6 – pristato dešiniąją, 7–8 – pasisuka aplink. Jeigu retėjama lankais, taividurinių vorų mokiniai pirmiausia pasisuka aplink (1–2), o paskui išeina į savo vietas (3–7, 8);

b) voroje po penkis retėjama lankais 12 veiksmų: 1–4 – antrosios ir ketvirtosios voros išeinalankais pirmyn (atgal) trimis žingsniais šalia pirmosios ir penktosios voros mokinių ir sustoja veidu įkitą pusę, 5–10 – pirmosios ir penktosios vorų mokiniai penkiais žingsniais išeina lankais pirmyn(atgal) ir atsistoja už dviejų žingsnių, 11–12 – visi pasisuka aplink (18 pav.). Sutankėjama atvirkščiai:pradeda pirmosios ir penktosios vorų mokiniai, po to antrosios ir ketvirtosios ir pagaliau visi pasisukaaplink.

17 pav. 18 pav.

Retinimas ir tankinimas lankais naudojamas per sportines šventes, atliekant masiniusgimnastikos pratimus.

6. „Laipteliais“ retinama iš voros po vieną voron po 3 (po 5). Voroje išsiskaičiuojama pirmais–trečiais (pirmais – penktais). Komanduojama „nuo vidurio voron po tris (penkis) pristatomais žingsniais– r e t ė k!“. Pirmieji žengia 2 žingsnius kairėn, tretieji – dešinėn (pirmieji – 4, antrieji – 2 žingsniuskairėn, o ketvirtieji – 2, penktieji – 4 žingsnius dešinėn (19 pav., a, b). Sutankėjimui voron po vienąkomanduojama „į vidurį pristatomais žingsniais – t a n k ė k!“.

19 pav.

7. Retėjimas einant posūkiu per centrą. Po komandos „po keturis (du, tris) per centrą – m a r š!“seka komanda: „intervalas, distancija – du žingsniai“ ar panašiai. Mokiniai eidami išretėja atitinkamaiskomandai tarpais. Perrikiavimui „voron po vieną iš kairės po vieną, kairėn žengte m a r š!“.

52

Teorija1. 1) kas yra rikiuotė? 2) į kokias grupes suskirstyti rikiuotės pratimai?2. 1) kas yra eilė? 2) kas yra linija? 3) kas yra intervalas?3. 1) kas yra vora? 2) kas yra distancija?4. 1) kas yra sparnas? 2) kas yra frontas?5. 1) kas yra gylis? 2) kas yra plotis?6. Į kokias dalis skirstoma komanda: a) „dešinėn“; b) „lygiuok“?7. Kokiais atvejais komanduojama ,,žengte (bėgte) – m a r š“ ir kokiais tik „m a r š“?8. Kaip vadinasi salės taškai?9. Kaip surikiuoti eilėn: a) komanda; b) komanduojančiojo veiksmai; c) mokinių veiksmai?10. Kaip surikiuoti linijon: a) komanda; b) komanduojančiojo veiksmai; c) mokinių veiksmai?11. Kaip surikiuoti voron: a) komanda; b) komanduojančiojo veiksmai; c) mokinių veiksmai?12. Kaip perrikiuoti iš eilės linijon ir atvirkščiai: a) ką reikia daryti prieš persirikiuojant; b) kaip

komanduoti; c) kaip vykdyti?13. Kaip dvejinamos gretos: a) iš kokios rikiuotės formos; b) kaip vykdyti?14. Kaip perrikiuoti iš voros po vieną voron po du, ir atvirkščiai: a) ką reikia padaryti prieš

persirikiuojant; b) kaip komanduoti; c) kaip vykdyti; d) kaip perrikiuoti einant (bėgant)?15. Kaip perrikiuoti iš voros pasisukant per centrą: a) kaip komanduoti; b) kaip vykdyti; c) kokie

galimi variantai; d) kaip perrikiuoti atgal voron?16. Kas yra „pagrindinė stovėsena“: a) galvos padėtis; b) liemens padėtis; c) rankų padėtis; d)

kojų pėdų padėtis; e) kokia komanda?17. 1) kaip vykdoma komanda „lygiuok!“? 2) kokia turi būti kūno padėtis sukomandavus

„lygiuok!“?18. Kaip vykdoma komanda „laisvai!“: a) rikiuotėje; b) išretintoje gretoje?19. Kaip vykdomos komandos: a) „palikt!“; b) „pasitaisyt!“; c) „išsivaikščiot!“?20. 1) kaip komanduojama išsiskaičiuoti? 2) kokius žinote išsiskaičiavimo variantus?21. 1) kokius žinote sukinius vietoje? 2) kaip komanduoti? 3) kaip vykdyti?22. 1) kaip komanduoti eiti, bėgti? 2) kaip sustabdyti?23. 1) kaip komanduoti norint atlikti sukinius: a) einant; b) bėgant? 2) kaip atliekami sukiniai?24. 1) kaip retinti (tankinti) nuo vidurio (vidurin)? 2) kaip retinti (tankinti) kairėn (dešinėn): a)

paprasčiausiu būdu nurodant atstumą; b) kaip komanduoti; c) per ištiestas rankas?25. Kaip retinti ir tankinti pristatomu žingsniu kairėn (dešinėn): a) kaip vykdyti; b) kaip

komanduoti?26. Kaip retinti ir tankinti „laipteliais“ iš eilės: a) kaip komanduoti; b) kaip vykdyti?27. Kaip retinti ir tankinti lankais: a) komanda; b) kryptis; c) keliais veiksmais?

4 . 5 . P r a t i m ø u þ r a ð y m o t a i s y k l ë s4 . 5 . P r a t i m ø u þ r a ð y m o t a i s y k l ë s4 . 5 . P r a t i m ø u þ r a ð y m o t a i s y k l ë s4 . 5 . P r a t i m ø u þ r a ð y m o t a i s y k l ë s4 . 5 . P r a t i m ø u þ r a ð y m o t a i s y k l ë s

Pratimų užrašymo (nusakymo) bendroji TAISYKLĖ

Užrašant (nusakant) bet kokį pratimą, reikia nurodyti:1) pradinę padėtį (sutrumpintai rašoma pr. p.); 2) judesio pavadinimą ir, jeigu reikia, kuria kūno

dalimi atliekama; 3) judesio kryptį; 4) atlikimo būdą; 5) baigtinę padėtį.

Pradinės padėties užrašymo taisyklės1. Užrašant arba nusakant pradinę padėtį, nurodyti tai, kas yra pasikeitę pagrindinės stovėsenos

atžvilgiu. Pavyzdžiui:a) jeigu rankos pakeltos pirmyn, tai pr. p. – rankos pirmyn;b) jeigu kojos žergtai (pečių platumu), tai pr. p. – kojos žergtai;c) jeigu pagrindinė stovėsena (pgr. s.) ir yra pradinė padėtis, tai pr. p.– pgr. s., ir daugiau

nereikia nieko nurodyti.2. Rankų, kojų ir galvos padėtys pradinėje padėtyje užrašomos (nusakomos) vardininko linksniu,

nurodant kryptį, pvz.: rankos (kas?) pirmyn, kojos žergtai, galva atgal, rankos sulenktos atgal, kojasulenkta dešinėn ir pan.

3. Liemens padėtys nusakomos vartojant padalyvius: pasilenkus, atsilošus, atsilenkus,išsilenkus ir pan.

4. Bendra kūno padėtis užrašoma vartojant padalyvius: stovint, klūpint, sėdint, gulint,pasistiebus.

5. Jeigu pratybos atliekamos su mokinių klase, norint, kad mokiniai atsistotų į nurodytą pradinępadėtį, komanduoti: „pradinėn padėtin stok, tūpk, gulk!“ (liepiamoji nuosaka).

Judesių užrašymo (nusakymo) taisyklės.1. Judesiams nusakyti vartojama veiksmažodžio bendratis (kartais ji gali būti praleidžiama).

Pavyzdžiui, pasilenkti, išsitiesti, moti, pritūpti, atsistoti ir pan.2. Jeigu reikia užrašyti du (arba daugiau) vienu laiku vykstančius judesius, tai vartotinas esamojo

laiko padalyvis pagrindiniam judesiui nusakyti ir bendratis – papildomam judesiui. Pavyzdžiui, jeigu

53

reikia pasilenkti pirmyn ir dar moti rankomis atgal, tai rašoma – ,,pasilenkiant pirmyn, moti rankomisatgal”.

3. Jeigu judesiai atliekami vienas paskui kitą, tai vartojami būtojo kartinio laiko padalyvis irbendratis. Pavyzdžiui, jeigu reikia atsigulti, o paskui pakelti rankas aukštyn, tai sakoma: „atsigulusrankas aukštyn“.

4. Kūno dalis, atliekanti judesį, užrašoma galininko linksniu, pavyzdžiui: ,,rankas (ką) pirmyn,koją (ką) į šalį ant pirštų”, arba įnagininko linksniu, pavyzdžiui: ,,moti kairiąja (kuo?) koja dešinėsrankos link”.

5. Sudėtingiems judesiams užrašyti vartojami specialūs terminai. Pavyzdžiui, atremtis tupint,įtūpstas, apsisukimas, pasikėlimas raitom, šuolis į tolį susirietus, šuolis į aukštį šonu, kamuolioperdavimas iš apačios.

Judesių krypties užrašymo (nusakymo) taisyklės1. Nusakant judesių kryptis, pagrindinis kriterijus yra sportininko kūnas, o ne horizontas. Todėl

nesvarbu, kokios padėties yra kūnas, pakeltos rankos pirmyn visais atvejais sudarys su liemeniustatų kampą. Pavyzdžiui, jeigu stovint rankos pirmyn, jos yra lygiagrečios su horizontu, bet statmenossu krūtine, tai gulint bus tokia padėtis, nors horizonto atžvilgiu rankos bus jau aukštyn.

2. Pagrindinių krypčių terminai: pirmyn, atgal, aukštyn, žemyn, į šalis, kairėn, dešinėn, išorėn,vidun, įstrižai.

3. Tarpinių krypčių terminai sudaromi iš dviejų (pavyzdžiui, aukštyn pirmyn) arba netgi iš trijų(pavyzdžiui, aukštyn pirmyn išorėn) terminų.

4. Jeigu judesys rankomis arba kojomis atliekamas artimiausiu keliu ir ne didesniu kaip 90˚kampu, tai užtenka nurodyti tik naują padėtį. Pavyzdžiui, jei iš padėties rankos žemyn reikia rankaspakelti taip, kad jos būtų ištiestos į šalis, tai sakoma: „rankas į šalis!“.

Tačiau, atliekant šį judesį ne artimiausiu keliu, o pirmiau keliant rankas truputį (45˚ kampu)pirmyn, o tik paskui į šalis, jį reikės vadinti „lankais pirmyn į šalis“. Žodžiu, lankais vadinami judesiai,kuriuos atliekant galūnės juda didesniu kaip 90˚ kampu, bet mažesniu kaip 360˚ kampu. Pavyzdžiui,jeigu reikia pakelti rankas atgal ir aukštyn, tai rašoma: „lankais atgal rankas aukštyn“ (180˚ kampu).Jeigu šį judesį reikia pratęsti iki padėties „rankos pirmyn“, tai rašytume: „lankais atgal rankas aukštyn“(270˚).

5. Užrašant judesius „lanku“, kryptis nurodoma judesio pradžioje (pvz., lankais atgal) ir jobaigtinė padėtis (pvz., rankas aukštyn arba rankas pirmyn).

6. Jeigu, atliekant judesį, kūno dalys juda 360˚ kampu, tai tokius judesius vadiname ratais.Pavyzdžiui, pr. p. – rankos į šalis. Rankas nuleidžiant žemyn, sukryžiuoti prieš save, prie pat krūtinėskelti aukštyn ir vėl nuleisti į šalis. Šį rankų judesį reikia pratęsti iki padėties „rankos žemyn“, taireikėtų rašyti taip: „ratais žemyn rankas žemyn“. Rankos pirmiausia atliks ratą, o paskui dar nusileisžemyn.

7. Kaip ir užrašant lankus, taip ir ratus, nurodoma judesio kryptis (pradžioje) ir baigtinė jopadėtis.

Lankus ir ratus rankomis galima atlikti šiomis kryptimis:a) pr. p. – rankos žemyn; kryptis: pirmyn, atgal, vidun, išorėn;b) pr. p. – rankos pirmyn; kryptis: žemyn, aukštyn;c) pr. p. – rankos aukštyn; kryptis: pirmyn, atgal, vidun, išorėn;d) pr. p. – rankos į šalis; kryptis: aukštyn, žemyn.8. Ratais taip pat vadinami judesiai galva, liemeniu ir dubeniu, jeigu šios kūno dalys nubrėžia

ratą (360˚).Pavyzdžiui: liemeniu ratą galima atlikti stovint pr. p. – pasilenkus, 1–4 – ratas liemeniu kairėn,

5–6 – ratas liemeniu dešinėn.9. Panašiai nusakomi ratai ir lankai plaštakomis, dilbiais, kojomis.10. Jeigu kūno dalys sukasi apie savo išilginę ašį, tai šis judesys vadinamas sukimu. Pavyzdžiui:a) ratas liemeniu:pr. p. – kojos žergtai, rankos į šalis;1–3 – ratas liemeniu į kairę;4 – pr. p.;5–7 – tas pats į dešinę;8 – pr. p.;b) ratai rankomis:pr. p.– rankos į šalis delnais aukštyn;1 – ratas rankomis pirmyn (ranką pirmyn, delną atgręžkite atgal);2 – pr. p.;c) ratas galva:pr. p. – pgr. s.;1–3 – ratas galva į kairę (pasukdami galvą, žiūrėkite kairėn);4 – pr. p.;5–7 – tas pats į dešinę;8 – pr. p.

54

Judesių atlikimo būdų užrašymo (nurodymo) taisyklės1. Jeigu judesiai kūnu arba kūno dalimis atliekami įprastu būdu, tai nerašoma.2. Jeigu judesiai atliekami neįprastu būdu, tai reikia nurodyti:moti dešiniąja ranka pirmyn, sulenkti rankas jėga, atpalaiduotas rankas žemyn, truputį

pasistiebiant, pasistiebus, mostelėti švelniai, staigiai pašokti ir pan.

Užrašymo (nusakymo) trumpinimo taisyklėsSiekiant lakoniškumo, daugelio savaime suprantamų žodžių nereikia rašyti (sakyti):1. Nerašoma, kad judesiai atliekami ištiesta koja, ranka, suglaustomis kojomis, taisyklinga

laikysena. Kitais atvejais nurodoma: rankos atpalaiduotos, kojų neįtempti, kojos sulenktos ir pan.2. Delnų padėtys laikant rankas žemyn, pirmyn, aukštyn ir atgal vidun, laikant rankas į šalis,

delnai žemyn, nenurodomos. Visas kitas delnų padėtis reikia nusakyti.3. Žodžių pakelti, nuleisti, pastatyti nesakyti. Pavyzdžiui:a) rankas į šalis, praleistas žodis pakelti prieš žodį rankas;b) rankas žemyn, praleistas žodis nuleisti prieš žodį rankas;c) kairiąją koją pirmyn ant pirštų, praleistas žodis pastatyti prieš žodį pirmyn.4. Kiekvienas bendrasis pratimas baigiamas pradine padėtimi. Todėl ir baigtinei padėčiai

nurodyti užteks p. p.5. Užrašant judesius pasilenkti, atsilošti, žodis liemuo praleidžiamas. Pavyzdžiui, pasilenkti

pirmyn, praleistas žodis liemeniu po žodžio pasilenkti.6. Daugeliu atvejų nerašoma kryptis pirmyn, nes ji pagrindinė. Pavyzdžiui, žengti žingsnį

kairiąja. Ir taip aišku, kad tai žingsnis pirmyn. Kitas kryptis reikia nurodyti.7. Keliant rankas pirmyn ir aukštyn, taip pat jas nuleidžiant, praleidžiami žodžiai lankais pirmyn.8. Žodžiai rankas, koją gali būti tekste praleisti, jeigu ir taip aišku, kuria galūne atliekamas

judesys. Pavyzdžiui:a) pasistiebiant, dešiniąją ranką pirmyn, kairiąją į šalį. Praleistas žodis ranką po žodžio kairiąją;b) rankas į šalis, kairiąją pirmyn ant pirštų. Praleistas žodis koją po žodžio kairiąją.9. Stovint suglaustomis kojomis ir žengiant žingsnį kairiąja pirmyn, paliekant dešiniąją ant

pirštų, užtenka nurodyti: žengti kairiąja, visus kitus žodžius praleisti.10. Jeigu iš pagrindinės stovėsenos atsistojama kojomis žergtai, tai užtenka nurodyti kairiąją

(arba dešiniąją) per žingsnį į šalį (arba pirmyn, atgal).11. Judesį kartojant ta pačia kūno dalimi, trumpinama – tas pats kairiąja (dešiniąja), o judesį

kartojant kita kryptimi – tas pats kairėn (dešinėn), tas pats pirmyn (atgal).12. Užrašant sukinius 45˚, 90˚ ir 180˚ kampu, užtenka nurodyti: pasisukti pusiau kairėn

(dešinėn), po to kairėn (dešinėn), po to aplink (dešinėn) kairėn. Jeigu sukinys yra didesnis negu180˚, tai nurodoma laipsniais: pasisukti 270˚ kampu kairėn, pasisukti 360˚ dešinėn.

13. Užrašant šuoliukus, nebūtina nurodyti, kad reikia šokinėti abiem kojomis. Tačiau jeigušuoliuojama viena koja, tai reikia nurodyti.

14. Jeigu kiekvieną kartą pašokant atliekamas koks nors judesys, tai nebūtina kartoti, kad jisatliekamas pašokant, pvz., šuoliukai.

Pr. p. – st. kojos žergtai;1 – kojas suglausti, rankas į šalis;2 – pr. p.15. Panašiai užrašomi ir judesiai, atliekami einant, tik tai turi būti pažymėta pratimo pavadinime,

pvz., rankų kėlimas einant. Pr. p. – pagrindinė stovėsena; 1 – rankas į šalis; 2 – rankas žemyn.16. Jeigu, atliekant judesius, kūnas įgauna tokią padėtį, kuri turi specialų terminą, tai judesių

nereikia nurodinėti, užtenka tos padėties termino. Pavyzdžiui: įtūpstas dešinėn – žengti dešiniąjadešinėn ir ją sulenkti; atremtis gulint – gulint liemuo tiesus, rankos remiasi į grindis; atremtis tupint –tupima rankomis atsirėmus į grindis; atremtis stovint – stovint pasilenkus, rankomis remtis į grindis.

Pratimo pavadinimo užrašymo (nurodymo) taisyklės1. Pavadinimai parenkami naudojantis terminais.2. Priklausomai nuo to, koks to pratimo judesys yra pagrindinis, kiekvienas pratimas turi savo

pavadinimą. Pavyzdžiui: rankų kėlimas, mostai rankomis, liemens sukimas, ratai liemeniu, šuoliukai,mostai rankomis einant, kojų mostai bėgant, šuolis iš vietos į tolį, apvertimas, paglemžimas, kamuoliovarymas, dvižingsnis, spaudimas, grupinė užtvara.

Pratimų užrašymo formos

I. Bendrieji pratimaiPasilenkimaiPr. p. – st. kojos žergtai;1 – rankas aukštyn (įkvėpti);2–3 – pasilenkti kairėn (iškvėpti);4 – išsitiesiant lankais išorėn rankas žemyn;5 – rankas aukštyn;

55

6 –7 – pasilenkti dešinėn;8 pr. p.Panašiai užrašomi ir laisvieji bei gimnastikos pratimai.

II. Akrobatikos pratimaiAkrobatikos pratimas VI klasės berniukamsPr. p. – pgr. s.;1 – rankos į šalis;2 – kūlvirstis pirmyn;3 – persivertimas į šalį, pasisukant kairėn (dešinėn);4 – jėga stovėsena ant galvos ir rankų;5 – atremtis tupint ir kūlvirstis atgal;6 – šuoliukas aukštyn.

III. Pratimai ant prietaisųUžrašant pratimus, nurodyti:1. Padėtį, iš kurios pradedamas pratimas (kybojimas, atremtis, įsimojavimas ir pan.).Pvz., iš kybojimo (ant skersinio, žiedų).2. Judesio pavadinimą – pagrindinis terminas (pasikėlimas, nusileidimas, permojimas).Pvz., iš atremties permoti kairę koją (ant arklio su rankenomis).3. Atlikimo būdą – papildomas terminas (jėga, išsilenkus, susilenkus, išsilenkus).Pvz., įsimojavus atremtyje ant rankų, pasikėlimas mostu pirmyn.4. Judesio kryptį – papildomas terminas (kairėn, dešinėn, pirmyn, atgal).5. Baigimo padėtį, jeigu judesys neaiškus (kybojimas, atbulinė atremtis ir pan.).Pvz., kūlvirstis pirmyn į sėdėjimą kampu, rankos į šalis (ant buomo).Kad būtų patogiau, kai kurios judesių detalės nerašomos. Pvz., jei galimas tik vienas judesio

variantas, tai nerašoma judesio atlikimo kryptis (po išsisukimo pirmyn – nušokti kojos žergtai).Užrašant judesius, atliekamus atskiromis kūno dalimis, vieną nuo kito skirti kableliais:Pvz., pr. p. – pgr. s. (pagrindinė stovėsena);1 – pritūpti, kairę ranką pirmyn, dešinę į šalį, pasukti galvą dešinėn.Užrašant kombinaciją stulpeliu, kiekvienas naujas elementas ar junginys užrašomas iš naujos

eilutės, o įvertinimas – pusėje (balais).Užrašant posūkius, nurodoma:a) posūkio kryptis ir laipsniai (posūkis kairėn, posūkis dešinėn (90˚), posūkis aplink (jeigu

reikia, nurodoma jo kryptis)). Praktiškai labai patogus ir naudojamas grafiškas pratimų užrašymas.Pratimas ant skersinio.Pr. p. – kybant.1. Įsimojavimas išsilenkiant – susilenkiant.2. Pasikelti raitom dešiniąja.3. Apsisukti pirmyn.4. Pasisukant kairėn aplink, permoti kairiąją koją atgal.5. Mostas lanku.6. Nušokti mostu atgal.Įvairių sporto šakų pratimai turi būti užrašomi laikantis nurodytų taisyklių.Pavyzdžiui, kamuolio perdavimas viena ranka nuo krūtinės: stovėti taip, kad priešinga

perdavimą atliekančiajai rankai koja būtų priekyje, o kamuolys abiejose rankose netoli krūtinės (pr.p.). Perduodanti ranka tiesiama (judesio pavadinimas) pirmyn (kryptis), plaštaka atsilenkia beveikiki stataus kampo ir, staigiu spyruokliuojamuoju judesiu išsitiesdama (atlikimo būdas), pasiunčiakamuolį pirmyn. Tiesiant ranką pirmyn, plaštakos viršutinė pusė atsukta išorėn (papildomi nurodymai).

IV. Pratimų su gimnastikos lazdomis rašymasUžrašant nurodoma:1. Pradinė padėtis.2. Judesio pavadinimas – pagrindinis terminas (ratas, lankas, pakėlimas, nuleidimas ir pan.).3. Judesio spindulys (amplitudė) – papildomas terminas (vidutinis, mažas).4. Judesio kryptis – papildomas terminas (žemyn, aukštyn, vidun, išorėn ir pan.).5. Lazdos padėtis atitinkamai gimnasto padėčiai (už nugaros, už rankos).Pvz., pr. p. – lazda kairėn;1 – mažasis ratas žemyn už rankos;2 – mažasis ratas žemyn prieš ranką;3 – didysis ratas žemyn.

PastabaJudesiai, atliekami per tarpines padėtis, užrašomi per brūkšnį (–), pvz.:a) rankos pirmyn – į šalis delnais žemyn;b) lazdą prie dešinio peties pirmyn.

56

4 . 6 . P a r e n g i a m o s i o s p a m o k o s4 . 6 . P a r e n g i a m o s i o s p a m o k o s4 . 6 . P a r e n g i a m o s i o s p a m o k o s4 . 6 . P a r e n g i a m o s i o s p a m o k o s4 . 6 . P a r e n g i a m o s i o s p a m o k o s d a l i e s p r a t i m ø s c h e m a ( 6–8 m i n . ) d a l i e s p r a t i m ø s c h e m a ( 6–8 m i n . ) d a l i e s p r a t i m ø s c h e m a ( 6–8 m i n . ) d a l i e s p r a t i m ø s c h e m a ( 6–8 m i n . ) d a l i e s p r a t i m ø s c h e m a ( 6–8 m i n . )

(Paprastas variantas)I. Vienas rikiuotės pratimas vietoje arba dėmesiui.II. Ėjimas:1. Vienas ratas kūno laikysenai, vienas rikiuotės pratimas.2. 1/2 rato įtraukiant vieną ėjimo rūšį su rankų padėties keitimu.III. Bėgimas (vienas ratas). Atkreipti dėmesį į bėgimo techniką, distanciją.IV. Ėjimas – 1/2 rato lėtinant tempą.V. Perrikiavimas pagal užduotis.VI. Retinimas.VII. Bendrieji pralimai (7 pratimai). Komplekso schema. Judesiai:1. Rankomis.2. Kojomis.3. Liemens lenkimai.4. Posūkiai liemeniu.5. Tūpimai arba įtūpstai.6. Pratimai atremtyje arba sėdint bei gulint.7. Šuoliukai vietoje, keičiant rankų padėtį.VIII. Ėjimas lėtinant tempą.IX. Retinimas ir perrikiavimas į vorą po vieną ir į vieną eilę. Pastaba: visą laiką kreipti dėmesį

į kūno laikyseną, kvėpavimą, pratimų atlikimą.

57

Pamokos dalys

Pratimai Norma- vimas

Metodiniai ir organizaciniai veiksmai

ir laikas 1 2 3 4

I dalis Išrikiavimas, raportas, pasisveikinimas, Komanduoti „laisvai“ ir nusakyti pirmos pa- 6–8 min. pamokos uždavinių nusakymas. mokos dalies uždavinius. 1. Sukiniai vietoje, dešinėn, kairėn, „Lygiuok“, „ramiai“, „kairėn“, „aplink“, aplink.... „kairėn“. 2. Ėjimas: a) paprastu žingsniu „Apėjimu kairėn žengte marš“, „gimnastikos pereinant į gimnastikos žingsnį; 0,5 rato žingsniu marš“. b) pakaitiniu žingsniu; 0,5 rato „Pakaitiniu žingsniu, rankos ant juosmens c) ėjimas keičiant tempą. 0,5 rato marš“, „žingsniu marš“. Kelis kartus duoti komandą „tankesnį žingsnį“, „rečiau“, 3. Ėjimas ir perrikiavimas į vorą po 3 „kairėn po 3 marš“, „distancija ir intervalas (4) su posūkiu kairėn, kartu išretinant. 3 žingsniai“, „pirmieji vietoje“, „kairėn“, „klase, stok“,„laisvai“. Atliekant rikiuotės pratimus, sekti ėjimą, kad eitų į koją (skaičiuoti), kad kontroliuotų savo laikyseną, darniai ir tiksliai atliktų užduotis. 4. Bendrieji pratimai. 4–5 min. I prat. Pr. p – pagrindinė stovėsena (pgr. st.). 4 Neatpalaiduoti rankų. 1 – pasistiebti, rankos aukštyn, išsilenkti, kartus Laisvas kojos mostas. pakelti galvą, moti dešinę koją atgal; 2 – lankais pirmyn, rankos žemyn į pr. p.; 3 – tas pats, tik moti kairę koją atgal; 4 – pr. p. II prat. Pr. p. – st. rankos pirmyn, delnais žemyn. 4–6 Reikalauti energingo mosto koja, nelenkti 1 – mostas dešine koja pirmyn, siekti kartus atraminės kojos, laikyti tiesią kūno padėtį. kairės rankos plaštaką; 2 – pr. p.; 3 – mostas kaire koja pirmyn, siekti dešinės rankos plaštaką; 4 – pr. p. III prat. Pr. p. – st., rankos į šalis; 4–6 Tiksli rankų padėtis, 1–3 – posūkiai liemeniu į dešinę pusę; kartus aktyvus posūkis liemeniu. 4 – pr. p.; 5–7 – posūkis liemeniu į kairę pusę; 8 – pr. p. 4–6 VI prat. Pr. p – st. kojos žergtai, rankos į kartus šalis; Atlikti gilesnį įtūpstą, 1–3 įtūpstai dešinėn, rankos už galvos; išlaikyti tiesią kūno padėtį. 4 – pr. p.; 5–7 įtūpstai kairėn, rankos už galvos; 8 – pr. p. V prat. Pr. p. – pgr. st.; 4–6 1 – atremtis tupint; kartus Atlikti šuoliuku, 2 – atremtis gulint; nelenkti rankų atremtyje gulint. 3 – atremtis tupint; 4 – pr.p. 5 – tankinimas pirmyn į vidurį; „vietoje bėgte marš“, „dešinėn“, 6 – perrikiavimas į vorą po vieną ir ėji- „pirmyn į vidurį – tan-kėk“, mas į darbo vietas. 10 sek. „iš dešinės po vieną apėjimu

kairėn – žengte marš“

4 . 7 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s 4 . 7 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s 4 . 7 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s 4 . 7 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s 4 . 7 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s p a r e n g i a m o s i o s d a l i e s p l a n a s p a r e n g i a m o s i o s d a l i e s p l a n a s p a r e n g i a m o s i o s d a l i e s p l a n a s p a r e n g i a m o s i o s d a l i e s p l a n a s p a r e n g i a m o s i o s d a l i e s p l a n a s(Pavyzdys)

Klasė.......Data.........Pamokos vieta.................Uždaviniai................Inventorius.................

58

4 . 8 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s4 . 8 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s4 . 8 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s4 . 8 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s4 . 8 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s p l a n a s - k o n s p e k t a s p l a n a s - k o n s p e k t a s p l a n a s - k o n s p e k t a s p l a n a s - k o n s p e k t a s p l a n a s - k o n s p e k t a s

Klasė: Data: Pamokos vieta:Pamokos uždaviniai:1. Išmokyti.... (pvz., eiti gimnastikos žingsniu) arba supažindinti….(pvz., su komandos „tiesiog“ vykdymu).2. Supažindinti su kūlvirsčiu atgal...,mokyti pasikėlimo užsiverčiant...,lavinti jėgą ir lankstumą prie gimnastikos sienelės.3. Įtvirtinti atraminį šuolį į atremtį ir nušokti pasisukantarba kartoti „ratlankio“ atlikimą,arba įtvirtinti akrobatikos junginio atlikimą.

Pamokos dalys

Pratimai Norma-vimas

Metodiniai ir organizaciniai veiksmai

ir laikas 1 2 3 4

I Parengiamoji dalis. Raportas arba tik Apie parengiamosios dalies vykdymo 6–8 min. pasisveikinimas metodiką žr. „Gimnastikos pamokos Bendrieji pratimai parengiamosios dalies planas“. Siekiant geriau paruošti organizmą Iki 5 min. Bendrieji pratimai gali būti atliekami pagrindinei pamokos įvairiais metodais daliai, reikia naudoti paprastus pratimus (žr. „Bendrųjų pratimų atlikimo metodai“). rankoms, kojoms, kaklui ir liemeniui, būtent: įvairius mostus rankomis ir kojomis, judesius ratu, tūpimus ir

įtūpstus,

posūkius liemeniu, pasilenkimus, prati- mus sėdint bei gulint, šuoliukus ir ėjimą vietoje. Klasės išrikiavimas grupėmis. 0,5 rato Po bendrųjų pratimų kartais galima ir iš karto komanduoti „klase, grupėmis – marš“ (siekiant padidinti pamokos glaudumą). II A. Lipimas virve 13–15 min. I gr. lipimas virve; II gr. prie skersinio. 2-ą 28–30 min. 1 prat. Kybant suspausti virvę. pratimą atlikti kartu su visa grupe. 2 prat. Lipimo virve imitacija trimis 2–3 k. Vienas mokinys lipa virve, kitas ruošiasi, veiksmais gulint. likusieji atlieka individualias užduotis. 3 prat. Lėtas lipimas trimis veiksmais. 4 prat. Lipimas virve 3 metrus. B. Skersinis 13–15 min. 1 prat. Kybojimas stovint sulenktomis 1-ą prat. galima atlikti po 3 mokinius kartu. rankomis, kybojimas pritūpus, pereiti į Taip pat galima panaudoti lygiagrečių kartis. kybojimą gulint susilenkus, kybojimas gulint, atsistoti į pradinę padėtį. 2 prat. Iš padėties stovint nugara į sker- 5 min. Saugo ir padeda mokytojas ir jo paskirti sinį, pasilenkiant pirmyn pereiti į atbu- mokiniai. linį kybojimą tupint ir atsispiriant kojo- mis į kybojimą susilenkus. Permojant kojas pirmyn, nusileisti į kybojimą tu- pint ir atsistoti į pagrindinę stovėseną. 3 prat. Iš kybojimo susilenkus pereiti 5 min. Pratimui atlikti galima panaudoti į kybojimą ant pakinklių, išsilenkti, lygiagretes. grįžti į pradinę padėtį. III Baigiamoji dalis. Prietaisų sutvarkymas 3–4 min. Klasės išrikiavimas, ėjimas atliekant pratimus pagal užduotis (dėmesio, Gali būti taikomi įvairūs atsipalaidavimo pratimai ir t.t.). raminamieji žaidimai. Klasės išrikiavimas, pastabos dėl pamokos.

59

Pamokos konspekto pastabosIšrikiavus grupėmis klasę, reikia nurodyti prietaisus bei grupių darbo vietas ir duoti komandas:

„ramiai!“, „prie prietaisų žengte (šuoliukais, bėgte) – m a r š!“. Po to „grupė – stok!“, „kairėn!“ (arbakiti variantai), „paruošti prietaisus!“. Be to, skirti mokinius, atsakingus už prietaisų (mankštinimosivietos) paruošimą. Likus 4–5 min. iki pratybų pabaigos, prie pirmojo prietaiso reikia komanduoti:„paskutinis pratimas!“. Likus 1–2 min., „paskutinis prie prietaiso!“ ir toliau „grupės – stok!“, „lygiuok“,„ramiai“, „deši-nėn!“, „prie kitų prietaisų žengte – marš!“, „grupės – stok!“, „kai-rėn!“, „laisvai!, „tęstidarbą!“. Kai kuriais atvejais perėjimas nuo vieno prietaiso prie kito gali būti atliekamas pagal signaląir pan. Pagrindinės pamokos dalies pabaigoje sukomanduoti: „paskutinis pratimas!“, „paskutinisant prietaiso!“, „užbaigti darbą!“, „sutvarkyti prietaisus!“ (skirti atsakingus), „klase, rikiuok!“, „lygiuok!“,„ramiai!“, „dešinėn!“, „į salės centrą žengte – m a r š!“ (arba kitas išrikiavimo būdas), „apėjimukairėn vora po vieną – m a r š!“.

Nustatant pagrindinės pamokos dalies pratimų skaičių (bendrieji pratimai, akrobatika, šuoliai,lipimai, metimai ir kt.), reikėtų atsižvelgti į grupinio ir ypač individualaus metodo galimybes (norintpadidinti pamokos glaudumą). Pvz., mokantis akrobatikos elementų, dažniausiai taikomas grupinismokinių organizavimo metodas, t.y. visa grupė vienu metu daro pratimus. Taip sudaroma galimybėduoti daugiau pratimų ir daugiau kartų juos pakartoti (priėjimų). Pratimai sudaromi ir konspekteužrašomi iš atskirų pratimų elementų arba kaip kombinacijos (pratimai iš keleto atskirų elementų,pvz., žr. 1–2 prat. ant skersinio).

Šiame konspekte nėra judriųjų žaidimų, tačiau jie žaidžiami per pagrindinę ir baigiamąjąpamokos dalį, jiems skiriama nuo 3–5 iki 10 min.

Bendrųjų pratimų atlikimo metodaiI. Dažniausiai taikomi metodai:a) ištisinis mokymo metodas. Mokytojas rodo ir kartu paaiškina pratimą, po to, pratimo

neskaidydama, jį visą daro grupė;b) dalinis mokymo metodas: mokytojas aiškina ir kartu rodo pratimą dalimis, po to mokiniai

daro pratimą dalimis kartu su mokytoju, mokytojas taiso klaidas.II. Žodiniai mokymo metodai:a) mokytojas, nerodydamas pratimo, paaiškina dalimis arba ištisai, o mokiniai jį atlieka;b) be paaiškinimo – parodęs mokytojas duoda komandą pradėti ir baigti pratimą.III. Srautinis pratimų atlikimas (tvarka). Mokytojas pasako pratimo pavadinimą ir rodo, o mokiniai

kartu su juo atlieka pratimą, sekdami jo judesius. Pratimus srautiniu būdu be parodymo galima atliktisu gerai paruoštomis grupėmis. Tą galima daryti kartojant (kopijuojant) judesius, kuriuos atliekamokytojas, arba pereinant nuo vieno pratimo prie kito pagal trumpą mokytojo komandą (dėmesio,galima).

IV. Pratimai atliekami stovint keliomis voromis, eilėmis (einant, bėgant, šuoliuojant). Pratimusdaro visa grupė kartu.

Bendrųjų pratimų komplekso taikymo instrukcijaI. Pratimų parodymas.Kiekvieną bendrąjį pratimą aiškinti tuo pačiu metu, jį rodant veidrodiniu būdu arba, atskirais

atvejais, šonu į grupę.II. Pradinė padėtis, pratimo pradžia, jo atlikimas ir užbaigimas.Jei pratimas pradedamas iš tokių pradinių padėčių, kaip pagrindinė stovėsena, siaura stovėsena

ir pan., tai komandos „pradinę padėtį priimk!“ duoti nebūtina; komanduojama taip (nurodyti, kuriakoja ar ranka ar į kurią pusę): „pratimą pra-dėk!“. Tokiu atveju pagal paruošiamąją komandos dalį„pratimą pra-dėk!“ mokiniai savarankiškai atsistoja stovėsena ramiai (pagrindine stovėsena), siaurastovėsena ir pan., t.y. į pradinę padėtį. Jei pratimas pradedamas iš pagrindinės padėties: stovėsenakojos žergtai, įtūpstu, atremtyje ir pan., duoti komandą (nurodant būdą pradinei padėčiai priimti):„pradinę padėtį“ ir toliau „pratimą pra-dėk!“. Kad baigtų pratimą, vietoje paskutinio pratimo skaičiaussukomanduoti „baigt!“. Pagal šią komandą besimankštinantieji baigia pratimą ir savarankiškaiatsistoja į stovėseną „laisvai!“.Tam tikrais atvejais, norint, kad mokiniai atsistotų į pradinę padėtį,vietoje komandos „pradinę padėtį priimt!“ komanduojama „sėst!“, „gult!“. Šiuo atveju po komandos„baigt!“ mokiniai priima padėtį „sėdint“ ir tik po to komanduojama: „stok!“. Atliekant pratimusindividualiu tempu, duodama komanda „pradėti daryti pratimą“ („užbaigti pratimą!“).

III. Skaičiavimas atliekant bendruosius pratimus ir klaidų taisymas.Skaičiuoti pratimų pradžioje (kartojant 1, 2, 3 taktus), o atliekant nedarniai, nustatyti reikiamą

tempą, papildomai patikslinti pusę, amplitudę ir kitas pratimo ypatybes. Nurodyti klaidas, nestabdantpratimo. Visus nurodymus duoti tokiu tempu ir ritmu, kokiu daromas pratimas. Jei dauguma mokiniųjudesius atlieka netaisyklingai ar ne taip juos supranta, pratimą būtina nutraukti (komanda „baigt!“)ir dar kartą paaiškinti pratimą, nurodant padarytas klaidas.

60

4 . 9 . G i m n a s t i k o s p r o g r a m a4 . 9 . G i m n a s t i k o s p r o g r a m a4 . 9 . G i m n a s t i k o s p r o g r a m a4 . 9 . G i m n a s t i k o s p r o g r a m a4 . 9 . G i m n a s t i k o s p r o g r a m a( v a r i a n t a s )( v a r i a n t a s )( v a r i a n t a s )( v a r i a n t a s )( v a r i a n t a s )

7 k l a s ėŽinios. Fizinių pratimų įtaka vaiko sveikatai.Rikiuotės pratimai. Skaidymas ir suvedimas.Akrobatika. Kūlvirsčiai pirmyn. Kūlvirsčiai pirmyn, šuolis aukštyn pasisukant 360˚ kampu į dešinę ir

kairę puses. Kūlvirsčiai pirmyn, atsispiriant viena koja. Kūlvirsčiai atgal. Kūlvirsčiaiatgal į atremtį stovint kojomis plačiai. Stovėsena ant galvos.

Atraminiai šuoliai (Ožys 110 cm). 1. Šuolis į atremtį tupint, nušokti. 2. Šuolis kojomis žergtai.Fizinių ypatybių lavinimas. Greitumo, jėgos, lankstumo, koordinacijos lavinimas.Kontroliniai pratimai. Prisitraukimai prie skersinio. Kūlvirstis atgal, kojos žergtai. Stovėsena ant galvos. Šuolis

į atremtį tupint, nušokti pasisukant 180˚ kampu.8 k l a s ėŽinios. Pramankštos svarba gimnastikos pamokose.Rikiuotės pratimai. Perrikiavimas iš voros į kelias voras judant.Akrobatika. Kūlvirsčiai pirmyn. Ilgas kūlvirstis pirmyn. Kūlvirsčiai pirmyn, kojos plačiai. Kūlvirsčiai

pirmyn, atsispiriant viena ir kita kojomis paeiliui. Kūlvirsčiai atgal, kojos plačiai.Persivertimas į šalį.

Atraminiai šuoliai (Ožys 115 cm) 1. Šuolis kojos žergtai. 2. Šuolis sulenkus kojas.Fizinių ypatybių lavinimas. Koordinacijos, jėgos greitumo, lankstumo lavinimas.Kontroliniai pratimai. Prisitraukimai prie skersinio. Kūlvirstis atgal tiesiomis kojomis. Šuolis per ožį sulenktomis

kojomis.9 k l a s ėŽinios. Pirmosios pagalbos suteikimas traumos atveju.Rikiuotės pratimai. Ėjimas priešpriešiais.Akrobatika Ilgas kūlvirstis pirmyn. Kūlvirsčiai pirmyn, kojos plačiai. Kūlvirstis pirmyn per kliūtį.

Kūlvirsčiai atgal tiesiomis kojomis. Stovėsena ant rankų (su pagalba). Persivertimas įšalį.

Atraminiai šuoliai (Ožys 115 cm). 1. Šuolis į atremtį tupint, nušokti. 2. Šuolis, kojos žergtai (ožys išilgai,tiltelis 1 m nuo prietaiso).

Fizinių ypatybių lavinimas. Koordinacijos, jėgos, jėgos greitumo, lankstumo lavinimas.Kontroliniai pratimai. Pasikėlimas jėga į atremtį persiverčiant. Kūlvirstis pirmyn, kojos žergtai. Šuolis, kojos

žergtai.

61

5.5.5.5.5. FIZINIO P FIZINIO P FIZINIO P FIZINIO P FIZINIO PARENGARENGARENGARENGARENGTUMOTUMOTUMOTUMOTUMO

TESTTESTTESTTESTTESTAIAIAIAIAI

T e s t a i j ë g a i m a t u o t iT e s t a i j ë g a i m a t u o t iT e s t a i j ë g a i m a t u o t iT e s t a i j ë g a i m a t u o t iT e s t a i j ë g a i m a t u o t i

1. PrisitraukimaiTestas atliekamas iš padėties kybant tiesiomis rankomis. Po komandos „galima!“ prisitraukti

prie skersinio iki padėties, kurioje smakras bus virš skersinio, ir tuoj pat ištiesti rankas, nusileisti įpradinę padėtį.

Daryti vieną bandymą.Testą nutraukti, jeigu:- padaryta ilgesnė kaip 2 sek. pauzė,- du kartus iš eilės netaisyklingai prisitraukta.Daryti kojomis mostus, lenkti jas per kelius, tampytis draudžiama.

2. Kybojimas sulenktomis rankomisTestuojamasis atsistoja ant paaukštinimo (arba pakeliamas) ir pasiima už skersinio iš viršaus,

sulenkia rankas, kad smakras būtų virš skersinio, bet smakru jo neliečia. Po komandos „galima!“ištraukti paaukštinimą arba paleisti ir įjungti chronometrą. Kojos ištiestos. Taip išbūti kuo ilgiau.

Užrašyti rezultatą (sek.), kurį parodė ši padėtis.Testą baigti (išjungti chronometrą), kai smakras paliečia skersinį arba nusileidžia žemiau jo (iki akių).

3. Sėstis ir gultisTestą atlikti ant paklotų.Atsisėsti ant paklotų. Nugara tiesi, rankų plaštakos sunertos už galvos, kojos sulenktos per

kelius 90˚ kampu, visa pėda remtis į paklotą. Gultis ant nugaros, pečiais paliesti paklotą ir grįžti įpadėtį sėdint, alkūnėmis paliesti kelius. Rankos visą laiką sunertos už galvos. Šį testą atliekant reikiapalaikyti kojas. Atsisėsti veidu į atliekantįjį testą, kojos žergtai, šlaunimis prispausti pėdas prie pakloto.Rankomis laikyti sulenktas per kelius atliekančiojo kojas, kad jos nejudėtų ir išlaikytų 90˚ kampą.Testas atliekamas po komandos „marš!“, įjungiamas chronometras ir po 30 sek. duodama komanda„stop!“, chronometras išjungiamas.

Testas neįskaitomas, jeigu:– atliekantysis guldamas nepaliečia pečiais pakloto, o sėsdamas – alkūnėmis kelių. Fiksuojamas

tiksliai atliktų per 30 sek. judesių skaičius.Testas l a n k s t u m u i matuoti.

1. Liemens lenkimas į priekį sėdint35 cm ilgio, 45 cm pločio ir 32 cm aukščio dėžė. Dėžės viršus – 55 cm ilgio ir 45 cm pločio

plokštė, per 15 cm išlendanti už dėžės šoninės plokštumos, į kurią turi remtis kojos. Ant matavimodėžės viršutinės plokštumos vidurio yra matavimo skalė, sužymėta nuo 0 iki 50 cm. Ant stalo dėžėsviršaus padėta liniuotė, kurią testo atlikėjas stumia siekdamas kuo toliau. Pasiektą vietą reikia užfiksuoti(2 sek.). Testą daryti du kartus, užrašyti geresnį rezultatą.

2. Liemens lenkimas į priekį stovintTestui atlikti reikia platformos ar kėdės, 1 m medinės matuoklės, slankiojančio fiksatoriaus.

Matuoklę pritvirtinti vertikaliai prie kėdės taip, kad 50 cm taškas būtų ties platformos paviršiumi. Atsistotiant platformos, kojų pirštai prie krašto. Nelenkdamas kojų, mokinys kiek galėdamas lenkiasi per liemenįį priekį ir stengiasi rankomis pasiekti kuo mažesnį tašką. Maksimaliai pasilenkęs išbūna 2 sek.

Atliekami du bandymai. Registruoti geresnį iš dviejų rezultatų centimetrais.Bandymo neįskaityti, jeigu mokinys sulenkė kojas per kelius, nusilenkė nevientisu judesiu,

maksimaliai pasilenkęs neužfiksavo 2 sek. Siūlyti atlikti testą iš naujo.

62

T e s t a i k o o r d i n a c i n i a m sT e s t a i k o o r d i n a c i n i a m sT e s t a i k o o r d i n a c i n i a m sT e s t a i k o o r d i n a c i n i a m sT e s t a i k o o r d i n a c i n i a m sg e b ë j i m a m s m a t u o t ig e b ë j i m a m s m a t u o t ig e b ë j i m a m s m a t u o t ig e b ë j i m a m s m a t u o t ig e b ë j i m a m s m a t u o t i

Koordinacinių gebėjimų testavimo bendrieji nurodymaiPagrindiniai koordinacinių gebėjimų testavimo reikalavimai:1. Tinkamos atlikimo sąlygos.2. Testavimo tikslas.3. Aiškus testų išaiškinimas, jų pademonstravimas.4. Mokinių motyvacijos lygis.5. Dėmesio koncentravimas.Koordinacinių gebėjimų testavimo rezultatų patikimumui daug reikšmės turi bandymų skaičius.

Gali būti nuo dviejų iki penkių bandymų. Metimų į taikinį – nuo aštuonių iki dešimties. Po kiekvienobandymo pateikiama informacija apie rezultatą, kuri leistų mokiniui koreguoti judėjimo veiksmus.Testuoti tikslingiausia pagrindinės pamokos dalies pradžioje, nes po parengiamosios daliesorganizmas paruošiamas tolesniam darbui.

Pradinį moksleivių koordinacinių gebėjimų lygio nustatymą tikslingiausia atlikti mokslo metųpradžioje, o antrą kartą – mokslo metų pabaigoje. Tai leistų matyti šių gebėjimų kaitą per mokslometus, tačiau galima testuoti prieš einant konkrečią mokymo programą ir po jos – taip galima nustatytijos poveikį šių gebėjimų lavinimui. Mokymo procese koordinacinių gebėjimų testai neturėtų būtitaikomi kaip specialūs pratimai šiems gebėjimams lavinti. Testuoti galima taikant varžybų metodą.

Pateikiami 5 koordinacinių gebėjimų testai leidžia gana tiksliai nustatyti moksleivių koordinacinesgalimybes. Testai yra sudėtingi koordinaciniu aspektu, nes tai ir yra vienas iš jų parinkimo kriterijų.Šis testų kompleksas leidžia nustatyti absoliučius ir santykinius koordinacinių gebėjimų rodiklius.Šiais testais nustatomi skirtingi ne tik psichofiziologiniu turiniu, bet ir judesių struktūromis moksleiviųkoordinaciniai gebėjimai. Moksleivius testuoti rekomenduojama per dvi pamokas. Per pirmąjąpamoką atlikti 1, 2, 5 testus, o 3, 4 – per antrąją.

1. 3x10 m bėgimas šaudykleŠiuo testu nustatomi absoliutūs koordinacinių gebėjimų rodikliai atliekant ciklinius judesius.

Testas atliekamas sporto salėje. Skersai salės pažymėtos dvi 10 m linijos. Takelio galuose pastatytikimšti kamuoliai. Bėgimas pradedamas stovint prie linijos iš aukšto starto. Po komandos „marš“bėgama 10 m atkarpa iki pažymėtos linijos; čia apibėgus kamuolį, reikia grįžti atgal, apibėgti kitąkimštą kamuolį ir, trečią kartą nubėgus 10 m atkarpą, finišuoti. Testas atliekamas po pramankštos,leidžiama atlikti du bandymus. Chronometru fiksuojamas laikas dešimtosios sekundės tikslumu.Fiksuojamas geriausias rezultatas (1 lentelė). Testo simbolis T2. 3x10 m bėgimo testas fiksuojaabsoliučius ciklinių judesių koordinacinius gebėjimus. 3x10 m ir 30 m bėgimo laikų skirtumas rodosantykinius šių gebėjimų rodiklius T2 -T1 (2 lentelė). 30 metrų bėgimas (T1)

Koordinacinių gebėjimų lygiai Amžius Žemas Žemiau nei

vidutinis Vidutinis Aukščiau nei vidutinis Aukštas

Berniukai 7 11,2 ir daugiau 11,1–10,9 10,8–10,3 10,2–10 9,9 ir mažiau 8 10,4 10,3–10,1 10,0–9,5 9,4–9,2 9,1 9 10,4 10,3–10 9,9–9,3 9,2–8,9 8,8

10 9,9 9,8–9,6 9,5–9 8,9–8,7 8,6 11 9,7 9,6–9,4 9,3–8,8 8,7–8,5 8,4 12 9,2 9,1–9 8,9–8,5 8,4–8,3 8,2 13 9,3 9,2–9,1 9–8,5 8,4–8,3 8,2 14 9 8,9–8,7 8,6–8,1 8–7,8 7,7 15 8,5 8,4–8,3 8,2–7,9 7,8–7,7 7,6 16 8,1 8–7,9 7,8–7,5 7,4–7,3 7,2 17 8,5 8,4–8,2 8,1–7,6 7,5–7,3 7,2

Mergaitės 7 11,7 ir daugiau 11,6–11,4 11,3–10,6 10,5–10,3 10,2 ir mažiau 8 11,2 11,1–10,8 10,7–10,1 10– 9,8 9,7 9 10,8 10,7–10,4 10,3–9,7 9,6–9,4 9,3

10 10,4 10,3–10,1 10–9,5 9,4–9,2 9,1 11 10,1 10–9,8 9,7–9,1 9–8,8 8,7 12 10 9,9–9,7 9,6–9,1 9–8,8 8,7 13 10 9,9–9,7 9,6–9 8,9–8,7 8,6 14 9,9 9,8–9,6 9,5–8,9 8,8–8,6 8,5 15 9,7 9,6–9,4 9,3–8,8 8,7–8,5 8,4 16 9,5 9,4–9,2 9,1–8,7 8,6–8,5 8,4 17 9,7 9,6–9,4 9,3–9,1 9–8,8 8,7

1 lentelė. 3x10 m bėgimas šaudykle (sek.) (Liach, 1989) T2

63

Koordinacinių gebėjimų lygiai Amžius Žemas Žemiau nei vidutinis Vidutinis Aukščiau nei vidutinis Aukštas

Berniukai 7 4,6 ir daugiau 4,5–4,3 4,2–3,7 3,6–3,4 3,3 ir mažiau 8 4,3 4,2–4 3,9–3,3 3,2–3 2,9 9 4,2 4,1–3,9 3,8–3,2 3,1–2,9 2,8

10 4,1 4–3,8 3,7–3,2 3,1–2,9 2,8 11 3,7 3,6–3,5 3,4–3 2,9–2,8 2,7 12 3,7 3,6–3,5 3,4–3 2,9–2,8 2,7 13 3,7 3,6–3,5 3,4–3 2,9–2,8 2,7 14 3,7 3,6–3,5 3,4–3 2,9–2,8 2,7 15 3,5 3,4–3,3 3,2–3 2,9–2,8 2,7 16 3,5 3,4–3,3 3,2–2,9 2,8–2,7 2,6 17 3,6 3,5–3,4 3,3–3 2,9–2,8 2,7

Mergaitės 7 4,8 ir daugiau 4,7– 4,5 4,4–3,9 3,8–3,6 3,5 ir mažiau 8 4,6 4,5–4,3 4,2–3,7 3,6–3,4 3,3 9 4,5 4,4–4,1 4–3,4 3,3–3 2,9

10 4,5 4,4–4,1 4–3,4 3,3–3 2,9 11 4,3 4,2–4 3,9–3,3 3,2–3 2,9 12 4,2 4,1–3,9 3,8–3,3 3,2–3 2,9 13 4,3 4,2–4 3,9–3,4 3,3–3,1 3 14 4,3 4,2–4 3,9–3,3 3,2–3 2,9 15 4 3,9–3,7 3,6–3,2 3,1–2,9 2,8 16 4,2 4,1–3,9 3,8–3,4 3,3–3,1 3 17 4,3 4,2–4 3,9–3,5 3,4–3,2 3,1

Koordinacinių gebėjimų lygiai Amžius Žemas Žemiau nei

vidutinis Vidutinis Aukščiau nei vidutinis Aukštas

Berniukai 7 9,9 ir daugiau 9,8–9,1 9–7,2 7,1–6,4 6,3 ir mažiau 8 7,8 7,7–7,1 7–5,4 5,3–4,7 4,6 9 7,4 7,3–6,6 6,5–4,9 4,8–4,1 4

10 5,5 5,4–5,2 5,1–4,4 4,3–4,1 4 11 6 5,9–5,5 5,4–4,5 4,4–4,1 4 12 5,5 5,4–5,1 5–4,3 4,2–4 3,9 13 5,5 5,4–5,1 5–4,2 4,1–3,9 3,8 14 4,6 4,5–4,3 4,2–3,6 3,5–3,4 3,3 15 4,7 4,6–4,4 4,3–3,6 3,5–3,4 3,3 16 4,7 4,6–4,4 4,3–3,6 3,5–3,4 3,3 17 4,7 4,6–4,5 4,4–4,1 4–3,8 3,7

Mergaitės 7 9,4 ir daugiau 9,3–8,5 8,4–6,7 6,6–5,9 5,8 ir mažiau 8 8,8 8,7–7,6 7,5–5,3 5,2–4,2 4,1 9 7,7 7,6–7 6,9–5,4 5,3–4,6 4,5

10 7,6 7,5–6,9 6,8–5,2 5,1–4,5 4,4 11 5,8 5,7–5,3 5,2–4,4 4,3–4 3,9 12 5 4,9–4,7 4,6–4,2 4,1–3,9 3,8 13 5,5 5,4–5,1 5–4,2 4,1–3,9 3,8 14 5,2 5,1–4,9 4,8–4,3 4,2–4 3,9 15 5,4 5,3–5,1 5–4,5 4,4–4,2 4,1 16 5,5 5,4–5,1 5–4,1 4–3,8 3,7 17 4,9 4,8–4,6 4,5–3,9 3,8–3,7 3,6

2. Trys kūlvirsčiai pirmynTestas atliekamas sporto salėje ant iš paklotų padaryto akrobatinio takelio, iš pradinės padėties

– pagrindinė stovėsena. Po komandos „marš“ atsitūpti į atremtį tupint ir greitai atlikti tris kūlvirsčiussusirietus, po trečio kūlvirsčio vėl atsistoti į pradinę padėtį; tuomet užfiksuojamas atlikimo laikas.Atliekami du bandymai. Chronometru fiksuojamas laikas dešimtosios sekundės tikslumu. Fiksuojamasgeriausias rezultatas (3 lentelė), T3

3 lentelė. 3 kūlvirsčiai pirmyn (sek.) (Liach, 1989) T3

2 lentelė. Koordinacinių gebėjimų, pasireiškiančių cikliniuose judesiuose, santykinių rodikliųnormatyvai (3x10 m – 30 m, sek.) (Liach, 1989) T1–T2

3. Teniso kamuoliuko metimas patogiąja ranka į tolį iš sėdimos padėtiesParengta vieta metimams. Teniso kamuoliukai, sužymėta vieta linijomis skersai kas 10 cm

tarpais. Ant pažymėtos starto linijos atsisėsti padėtimi ,,kojos žergtai”, laikyti teniso kamuoliukąrankoje. Po komandos „galima“ viena ranka iš už galvos 45˚ kampu mesti kamuoliuką į tolį. Matuotinulėktą teniso kamuoliuko atstumą nuo sėdimos linijos iki jo artimiausios nulėkimo vietos. Taip yra

64

fiksuojamas pasiektas rezultatas atskirai „patogiąja“ S5 (4 lentelė) ir „nepatogiąja“ S6 ranka. S5 irS6 rodikliai atspindi absoliučius balistinių judesių koordinacinių gebėjimų rodiklius su „jėgos“ akcentu.Metant atliekama po tris bandymus kiekviena ranka. Fiksuojamas geriausias rezultatas kiekvienaranka.

4 lentelė. Teniso kamuoliuko metimas į tolį (m) (Liach, 1989) S5

Koordinacinių gebėjimų lygiai Amžius Žemas Žemiau nei vidutinis Vidutinis Aukščiau nei vidutinis Aukštas

Berniukai 7 6,5 ir mažiau 6,6–7,9 8–10,6 10,7–12 12,1 ir

daugiau 8 7,9 8–9,3 9,4–12 12,1–13,4 13,5 9 9,1 9,2–10,5 10,6–13,4 13,5–14,8 14,9

10 12,4 12,5–13,5 13,6–15,8 15,9–16,9 17 11 13,6 13,7–14,9 15–17 17,7–18,9 19 12 15,5 15,6–16,7 16,8–19,2 19,3–20,4 20,5 13 15,8 15,9–17,7 17,8–21,6 21,7–23,5 23,6 14 19,2 19,3–21,3 21,4–25,6 25,7–27,7 27,8 15 24,3 24,4 – 26,5 26,6 –31,0 31,1–33,2 33,3 16 28,4 28,5 – 30,6 30,7 –35,1 35,2–37,3 37,4 17 30,8 30,9 – 32,0 23,1–34,4 34,5–35,5 35,6

Mergaitės 7 3,7 ir mažiau 3,8–4,5 4,6–6 6,1–6,8 6,9 ir mažiau 8 3,9 4–5 5,1–7,2 7,3–8,2 8,3 9 5,1 5,2–5,8 5,9–7,3 7,4–8,7 8,8

10 6,4 6,5–7,3 7,4–9,4 9,5–10,3 10,4 11 7,1 7,2–8,1 8,2–10,4 10,5–11,4 11,5 12 8,5 8,6–8,8 8,9–9,5 9,6–9,8 9,9 13 8,7 8,8–10 10,1–12,7 12,8–14 14,1 14 9 9,1–10,3 10,4–13 13,1–14,3 14,4 15 9,6 9,7–11 11,1–13,9 14–15,3 15,4 16 10,1 10,2–11,5 11,6–14,4 14,5–15,8 15,9 17 10,7 10,8–12,2 12,3–15,3 15,4–16,7 16,8

4. Teniso kamuoliuko metimas į taikinį sėdintParuoštas 2x2 m medinis arba guminis perkeliamas, kas 5 cm sužymėtas taikinys. Teniso

kamuoliukai. Taikinys turi būti pastatomas gerai matomoje vietoje. Taikinio centre turi būti pastatomas10 cm aukščio medinis kuolelis. Nuo kuolelio atmatuojamas 50% atstumas nuo maksimalaus metimoį tolį rezultato kiekvienam tiriamajam ir kiekvienai rankai atskirai. Taip nustatoma vieta, iš kur turi būtimetama iš padėties sėdint kojos plačiai.

Po komandos „galima“ paeiliui 10 kartų metamas teniso kamuoliukas iš už galvos viena, po tokita ranka. Metimų tikslumas: fiksuojamas kiekvieno metimo atstumas penkių centimetrų tikslumu ikitaikinio. Išvedamas 10 metimų aritmetinis vidurkis. Metimai „patogiąja“ ranka žymimi simboliu S7 (5lentelė), „nepatogiąja“ ranka S8. S7 ir S8 atspindi balistinių judesių absoliučius koordinaciniusgebėjimus su „taiklumo“ akcentu. Santykiniai rodikliai skaičiuojami taip:

6

8

5

7

S

S

S

S ir

Kuo mažesnė trupmena, tuo aukštesni koordinaciniai gebėjimai.

65

5 lentelė. Teniso kamuoliuko metimas į taikinį sėdint (10 metimų vidurkis cm) (Liach, 1989)

Koordinacinių gebėjimų lygiai Amžius Žemas Žemiau nei

vidutinis Vidutinis Aukščiau nei vidutinis Aukštas

Berniukai 7 121 ir daugiau 120–98 97–49 48–26 25 ir mažiau 8 100 99–83 82–48 47–31 30 9 96 95–84 83–57 56–45 44

10 98 97–84 83–55 54–41 40 11 86 85–78 77–59 58–51 50 12 82 81–74 73–55 54–47 46 13 89 88–81 80–66 65–57 56 14 119 118–104 103–69 68–54 53 15 119 118–104 103–77 76–64 63 16 147 146–127 126–86 85–66 65 17 137 136–121 120–88 87–72 71

Mergaitės 7 91 ir daugiau 90–80 79–53 52–42 41 ir mažiau 8 95 94–81 80–50 49–36 35 9 75 74–63 62–38 37–24 23

10 65 64–54 53–31 30–21 20 11 76 75–65 64–42 41–31 30 12 62 61–53 52–34 33–25 24 13 63 62–55 54–40 39–32 31 14 62 61–54 53–39 38–31 30 15 56 55–50 49–37 36–31 30 16 63 62–55 54–40 39– 32 31 17 51 50–46 45–35 34–30 29

Koordinacinių gebėjimų lygiai Amžius Žemas Žemiau nei vidutinis Vidutinis Aukščiau nei vidutinis Aukštas

Berniukai 7 29,5 ir daugiau 29,4–26,8 26,7–21,7 21,6–19,2 19,1 ir mažiau 8 25,8 25,7–23,2 23,1–18 17,9–15,4 15,3 9 21,7 21,6–19,3 19,2–14,5 14,4–12 11,9

10 16,5 16,4–15,1 15,0–12,1 12–10,7 10,6 11 14,1 14–13,3 13,2–11,8 11,7–11 10,9 12 13,1 13–12,4 12,3–10,8 10,7–10 9,9 13 12,6 12,5–11,8 11,7–10,3 10,2–9,6 9,5 14 11,7 11,6–11,2 11,1–10,1 10–9,6 9,5 15 11,7 11,6–11,2 11,1–10,2 10,1–9,8 9,7 16 10,8 10,7–10,5 10,4–9,8 9,7–9,5 9,4 17 10,7 10,6–10,4 10,3–9,5 9,4–9,3 9,2

Mergaitės 7 29,5 ir daugiau 29,4–27 26,9–21,9 21,8–19,4 19,3 ir mažiau 8 25 24,9–23,1 23–19,2 19,1–17,3 17,2 9 23,3 23,2–21 20,9–16,4 16,3–14,2 14,1

10 17,3 17,2–16,4 16,3–14,3 14,2–13,4 13,3 11 16,1 16–15,2 15,1–13,4 13,3–12,5 12,4 12 15,3 15,2–14,4 14,3–12,5 12,4–11,6 11,5 13 13,3 13,2–12,9 12,8–11,8 11,7–11,3 11,2 14 14,1 14–13,4 13,3–11,9 11,8–11,2 11,1 15 13,4 13,3–12,8 12,7–11,3 11,2–10,6 10,5 16 13,7 13,6–12,8 12,7–10,9 10,8–10 9,9 17 11,9 11,8–11,5 11,4–10,8 10,7–10,4 10,3

5. Kamuolio varymas viena ranka apvarant kliūtisTestas atliekamas sporto salėje. Pažymima 10 metrų atkarpa. Nuo starto linijos kas 2,5 metro

pažymimi trys po 0,8 m spindulio skrituliai. Skritulių centre pastatomi vertikalūs stovai. Nuo kiekvienoskritulio krašto dar pažymimi 1 m spindulio skrituliai. Šiuose skrituliuose ir yra varomas kamuolys.Stovima prie starto linijos su kamuoliu rankose. Po komandos „marš“ kamuolys varomas vienaranka, paeiliui apibėgant kuo greičiau aplink kiekvieną stovą, ir finišuojama. Fiksuojamas laikas tiek„patogiąja“ (T9), tiek „nepatogiąja“ ranka (T10). Jei varant kamuolys pametamas arba jis išeina už1 metro spindulio žymos, tai testą leidžiama atlikti iš naujo. Atliekami 2 bandymai. Chronometrufiksuojamas geriausias laikas dešimtosios sekundės tikslumu (6 lentelė). 7–9 metų moksleiviai šįtestą atlieka su futbolo kamuoliu, o 10–17 metų – su krepšinio.

6 lentelė. Kamuolio varymas viena ranka apvarant kliūtis) (sek.) (Liach, 1989) (T9)

66

6. Flamingo pusiausvyraBalansavimas stovint viena koja ant medinio 50 cm ilgio, 4 cm aukščio ir 3 cm pločio buomelio.

Jo galuose – dvi po 15 cm pločio atramėlės stabilumui išlaikyti. Naudojami chronometrai, kuriuossustabdžius rodyklės automatiškai negrįžta į nulinę padėtį, o įjungus pakartotinai, laikas skaičiuojamastoliau. Stovint ant buomelio (pagal išilginę jo ašį), stengiamasi kuo ilgiau išlaikyti pusiausvyrą laikantviena ranka už kelties – tai flamingo poza. Kita ranka galima sau padėti išlaikyti pusiausvyrą. Tokiospadėties stengtis išsilaikyti vieną minutę. Supažindinti su taisyklėmis mokiniai keletą kartų pabandobalansuoti ant buomelio. Jie atsistoja ant buomelio, viena ranka gali laikytis (už atramos, žmogaus).Laikas pradedamas fiksuoti, kai paleidžiama ranka, kuria buvo laikomasi.

7 lentelė. Flamingo pusiausvyra (N/1min.) (Eurofitas, 1993) Koordinacinių gebėjimų lygiai

Amžius Žemas Žemiau nei vidutinis Vidutinis Aukščiau nei vidutinis Aukštas Berniukai

11 =>17 16–14 13–12 11–9 <=8 12 =>18 17–15 14–13 12–9 <=8 13 =>18 17–15 14–12 11–9 <=8 14 =>17 16–13 12–10 9–9 <=6 15 =>17 16–13 12–11 10–8 <=7 16 =>15 14–12 11–9 8–7 <=6 17 =>13 12–11 10–7 6–6 <=5

Mergaitės 11 =>20 19–16 15–14 13–10 <=9 12 =>19 18–15 14–12 11–10 <=9 13 =>18 17–15 14–13 12–10 <=9 14 =>17 16–14 13–13 11–10 <=9 15 =>17 16–13 12–11 10–8 <=7 16 =>15 14–13 12–11 10–8 <=7 17 =>16 15–12 11–10 9–8 <=7

7. Šuolis į tolį iš vietos: dešiniu (M2), kairiu (M3) pečiu pirmyn, atbulomis (M4) (Liach, 1990)Šiuo testu fiksuojami absoliutūs koordinacinių gebėjimų rodikliai, atliekant aciklinius judesius.

Testas gali būti atliekamas sporto salėje. Šuolis dešiniu, kairiu pečiu atliekamas iš padėties stovintšonu prie linijos ir šokama tiksliai šonu pirmyn. Matuojama nuo atsispyrimo linijos iki artimiausioskojos pėdos šono. Atbulomis šokama iš padėties stovint nugara į šuolio kryptį kulnimis prie linijos.Šuolis fiksuojamas nuo atsispyrimo linijos iki artimiausios kojų pirštų galų padėties. Atliekami dubandymai ir fiksuojamas geriausias rezultatas. Jei po šuolio liečiama danga kuria nors kita kūnodalimi, tai šuolis neįskaitomas ir leidžiama atlikti papildomą bandymą.

M1 – M2; M1 – M3; M1 – M4 leidžia nustatyti santykinių koordinacinių gebėjimų, pasireiškiančiųacikliniais judesiais, rodiklius. M1 – šuolio į tolį iš vietos pirmyn rezultatas.

8. Persiritimai gulint (Liach, 1990) (T 7)Inventorius: paklotai, chronometras.Iš padėties gulint ant nugaros, rankos aukštyn. Po komandos „marš“ persiristi nuo nugaros ant

pilvo ir grįžti į pradinę padėtį. Kitas persiritimas toks pats, tik į kitą pusę. Ir taip po 5 kartus į kiekvienąpusę. Užduotis atliekama maksimaliu greičiu. Fiksuojamas atlikimo laikas. Atliekant testą, kojos irrankos turi būti tiesios. Atlikti testą reikia stengtis be pauzių, bet jeigu jų prireikia, atlikimo nestabdyti.Atliekami 2 bandymai.

9. Kamuolio varymas koja apvarant kliūtis (Liach, 1990)Inventorius ir kliūčių išdėstymas toks pats, kaip ir varant ranka.Stovima prie linijos su kamuoliu prie kojų, po komandos „marš“ kamuolys varomas koja apvarant

kiekvieną kliūtį ir finišuojama. 1–3 bandymai varomi „patogiąja“ (T11) koja, 2–4 „nepatogiąja“ (T12).Šie rodikliai apibūdina absoliučius koordinacinius gebėjimus, pasireiškiančius sporto žaidimųjudesiuose apatinėmis galūnėmis. Fiksuojamas geriausias laikas kiekviena koja. Testas atliekamassu futbolo kamuoliu.

10. Vikrumo testas (Miečkovski, 1972)3 m atstumu nuo sienos pažymima linija.Pradinė padėtis gulint ant pilvo galva prie starto linijos. Po komandos „marš“ atsistoti, pasisukti

360˚ kampu, nubėgti iki sienos, paliesti abiem rankomis, pasisukti 180˚ kampu, nubėgti iki startolinijos, atsigulti ant pilvo, kojos ant linijos, atsistoti ir apsisukti 180˚ kampu, vėl nubėgti iki sienos,abiem rankom paliesti sieną, pasisukti 180˚ kampu, grįžti atgal ir atsigulti į pradinę padėtį. Taippakartoti du kartus iš eilės. Fiksuojamas nubėgimo laikas.

67

6.6.6.6.6. PPPPPAGRINDINIØAGRINDINIØAGRINDINIØAGRINDINIØAGRINDINIØ

TERMINØ ÞODYNASTERMINØ ÞODYNASTERMINØ ÞODYNASTERMINØ ÞODYNASTERMINØ ÞODYNASA n t p r i e t a i s øA n t p r i e t a i s øA n t p r i e t a i s øA n t p r i e t a i s øA n t p r i e t a i s ø

1. Kybojimas (paprastas ir mišrus).2. Atremtis (paprasta ir mišri).3. Pasikėlimas (gali būti atliekamas jėga arba mostu).4. Kritimas.5. Nusileidimas.6. Įsimojavimas.7. Mostas (pirmyn, atgal, kairėn arba dešinėn).8. Siūbis (pirmyn, atgal, kairėn arba dešinėn).9. Permojimas (abiem arba viena koja).10. Sukryžiavimas.11. Ratas.12. Posūkis.13. Apsisukimas.14. Išsukimas.15. Nušokimas.16. Persivertimas.

Ë j i m o r û ð y sË j i m o r û ð y sË j i m o r û ð y sË j i m o r û ð y sË j i m o r û ð y s1. Paprastas ėjimas.2. Rikiuotės žingsnis.3. Nuo pirštų ant visos pėdos.4. Ant pirštų, kulnų ir pakreiptomis pėdomis.5. Perėjimas nuo kulnų ant pirštų.6. Pristatomasis žingsnis.7. Kryžminis žingsnis.8. Pakaitinis žingsnis.9. Ėjimas susilenkus.10. Paplatintas paprastas žingsnis.11. Keičiant tempą (nuo 90 iki 180 žingsnių per min.).12. Akcentuojant nurodytus žingsnius.13. Užmerktomis akimis.14. Aukštai keliant kelius.15. Pritūpus arba tupint.16. Įtūpstais.17. Mojant koją.18. Dvigubai greičiau arba lėčiau nei nurodyta.19. Keičiant ėjimo rūšis.20. Derinant ėjimą ir bėgimą (8 žingsniai einant, 8 – bėgant).21. Suplojant rankomis.22. Keičiant rankų padėtį (vienalaikiai ir palaipsniai judesiai).23. Pagal signalą posūkis 360˚ kampu ir tęsti ėjimą.24. Einant pagal signalą, sėsti (atsigulti) ir atsistoti.25. Ėjimas kolonoje, liečiant krūtine einantį priekyje.26. Padaryti tiek žingsnių, kiek skiriama pagal užduotį ir, nepristatant kojos, išlaikyti reikiamą

pauzę.

68

27. Ėjimas derinant įvairius judesius, pvz.:a) 4 žingsniai – 4 šuoliukai – 4 žingsniai – 2 prisėdimai;b) 3 žingsniai – 4 žingsniai – pauzė;c) 7 žingsniai – pauzė – 4 suplojimai;d) 4 žingsniai – 4 šuoliukai – 8 žingsniai bėgte.28. Pagal signalą pirmieji numeriai šuoliuku kojos žergtai, o antrieji pralenda jiems tarp kojų.

B ë g i m o r û ð y sB ë g i m o r û ð y sB ë g i m o r û ð y sB ë g i m o r û ð y sB ë g i m o r û ð y s1. Vietoje.2. Vietoje aukštai keliant kelius.3. Vietoje mojant kojas pirmyn, atgal ir į šalį.4. Greitėjimai vietoje.5. Kryžminiu žingsniu pirmyn.6. Posūkiai bėgant.7. Užmerktomis akimis (iki 8 žingsnių).8. Keičiant tempą.9. Figūrine kryptimi (gyvatėle, įstrižaine ir kt.).10. Aukštai keliant kelius.11. Mojant kojas pirmyn, atgal, į šalį.12. Su įvairiais rankų judesiais, pvz.: 4 žingsniai, rankos pirmyn, 4 žingsniai, rankos aukštyn –

į šalį.13. Sėdint perėjimas į padėtį gulom pagal signalą.14. Kliūčių įveikimas (įvairūs prietaisai).15. Paskui pirmutinį imituojant jo judesius.16. Per kupstus.17. Šuoliukais.18. Išretėjimas ir perrikiavimas bėgant.19. Susilenkus.20. Bėgimo derinimas su ėjimu ar šuoliais:a) 8 žingsniai bėgte – 8 žingsniai einant (vienodu tempu);b) 4 žingsniai bėgte vietoje – 4 žingsniai bėgte pirmyn (atgal);c) 16 žingsnių bėgti aukštai keliant kelius;d) 16 žingsnių bėgti mojant tiesias kojas pirmyn;e) 16 žingsnių bėgti mojant tiesias kojas atgal,f) 16 žingsnių paprastas bėgimas.21. Visos bėgimo rūšys figūrine kryptimi.

P a g r i n d i n ë s p r a t i m ø p a d ë t y sP a g r i n d i n ë s p r a t i m ø p a d ë t y sP a g r i n d i n ë s p r a t i m ø p a d ë t y sP a g r i n d i n ë s p r a t i m ø p a d ë t y sP a g r i n d i n ë s p r a t i m ø p a d ë t y s

Stovint (1 pav.)

1 pav. Pagrindinė stovėsena. Laisvai – dešinė (kairė) (1 pav., a). Stovėsena kojos žergtai (1 pav., b).Stovėsena kojos plačiai (1 pav., c). Siaura stovėsena kojos žergtai (1 pav., k). Stovėsena kojosžergtai dešine (kaire) (1 pav., d). Stovėsena kojos kryžmai (1 pav., e). Glausta stovėsena (1 pav., f).Stovėsena kulnys plačiai (1 pav., g).

69

Rankų padėtys (2 pav.)

2 pav. Rankos ant liemens (2 pav., a). Rankos prieš krūtinę (2 pav., b). Rankos už galvos (2 pav., c).Rankos prie pečių (2 pav., d). Rankos prieš save (2 pav., e). Rankos už nugaros (2 pav., f). Sulenktosrankos pirmyn (2 pav., g). Sulenktos rankos atgal (2 pav., h). Sulenktos rankos į šalis (2 pav., l).Rankos atgal dilbiais žemyn (2 pav., k).

Kojų padėtys (3 pav.)

3 pav. Dešinė sulenkta (3 pav., a). Dešinė sulenkta pirmyn (3 pav., b). Dešinė sulenkta atgal (3 pav.,c). Dešinė sulenkta į šalį (3 pav., d) Dešinė sulenkta atgal keliu į šalį (3 pav., e).

Padėtys sėdint ir klūpant (4 pav.)

4 pav. Atremtis sėdint (4 pav., a). Atremtis sėdint kampu (4 pav., b). Padėtis sėdint ant kulnų (4 pav.,c). Atremtis sėdint ant dešinio kulno, kairė ranka pirmyn (4 pav., d). Padėtis klūpant (4 pav., e).Klūpant ant dešinio kelio (4 pav., f).

Atremtys (5 pav.)

5 pav. Atremtis stovint (5 pav., a). Atremtis gulint (5 pav., b). Atbulinė atremtis gulint (5 pav., c). Atremtisšonu (5 pav., d). Atremtis klūpant (5 pav., e). Atremtis ant kelio šonu (5 pav., f). Atremtis tupint (5 pav., g).

Atremtis gulint ant šlaunų (5 pav., h). Atbulinė atremtis ant dilbių (5 pav., l).

70

Padėtys tupint (6 pav.)

6 pav. Padėtis tupint (6 pav., a). Padėtis tupint atsilošus (6 pav., b). Pusiau pritūpimas išsilenkus (6pav., c). Padėtis pritūpus (6 pav., d). „Plaukiko startas“ (6 pav., e). Padėtis tupint ant kairės (dešinės)(6 pav., f). Padėtis tupint paėmus už kojos (6 pav., g).

Įtūpstai (7 pav.)

7 pav. Įtūpstas dešine (kaire) (7 pav., a). Įtūpstas atgal (7 pav., b). Įtūpstas dešinėn pasilenkus (7 pav.,c). Įtūpstas dešinėn pasilenkiant (7 pav., d). Gilus įtūpstas (7 pav., e).

Padėtis pasilenkus (8 pav.)

8 pav. Pasilenkimas (atremtis stovint) (8 pav., a). Pasilenkimas pirmyn išsilenkus (8 pav., b, d).Pasilenkimas pirmyn žemyn (8 pav., c). Pusiau pasilenkus (8 pav., e). Pasilenkimas paėmus už kojų(8 pav., f). Pasilenkimas atgal liečiant (8 pav., g).

Pasilenkimas pirmyn, kojos plačiai (8 pav., h).

71

Padėtys ant prietaisų

Kybojimas (9 pav.)Kybojimas – tai tokia kūno padėtis ant prietaiso, kai pečių juosta yra žemiau prietaiso ašies.Kybojimai būna paprasti ir mišrūs.Paprastas kybojimas – kai už prietaiso laikomasi tiktai viena kuria nors kūno dalimi (rankomis,

sulenktomis kojomis, kojų pirštais ir t.t.).

9 pav. Kybojimas (9 pav., a). Kybojimas ant sulenktų rankų (9 pav., b). Kybojimas susilenkus (9 pav,c). Atbulinis kybojimas susilenkus (9 pav., e). Kybojimas išsilenkus (9 pav., f). Kybojimas išsilenkus,kojos plačiai (9 pav., g). Kybojimas kampu (9 pav., h). Atbulinis kybojimas (9 pav., 1). Kybojimas antpakinklių (9 pav., k).

Mišrūs kybojimai (10 pav.)

10 pav. Mišrūs kybojimai – kai už prietaiso laikomasi ne tik viena kuria nors kūno dalimi, bet dar irpapildomai remiamasi į prietaisą arba grindis (10 pav.). Kybojimas tupint (10 pav., a). Atbuliniskybojimas tupint (10 pav., b). Kybojimas stovint (10 pav., c). Atbulinis kybojimas stovint (10 pav., d).Kybojimas stovint kampu (10 pav., e).

Kybojimas gulint (10 pav., f). Kybojimas gulint dešine ant apatinės karties (10 pav., g). Atbuliniskybojimas gulint (10 pav., h). Kybojimas gulint, kojos atgal (10 pav., k). Kybojimas gulint šonu (10pav., 1). Kybojimas gulint užsikabinus (10 pav., m). Kybojimas išsilenkus atsirėmus (10 pav., n).

72

AtremtysAtremtis – tai tokia kūno padėtis ant prietaiso, kai pečių juosta yra aukščiau prietaiso ašies.Atremtys būna paprastos ir mišrios.Paprastos atremtys – kai į prietaisą remiamasi tik rankomis (11 pav.).

11 pav. Atremtis (11 pav., a). Atremtis ant dilbių (11 pav., b). Atremtis ant rankų (11 pav., c). Atremtisant rankų susilenkus (11 pav., d). Atbulinė atremtis (11 pav., e). Atremtis kampu (11 pav., f). Atremtisraitom (11 pav., g).

Mišrios atremtys – kai remiamasi į prietaisą ne tik rankomis, bet ir kitomis kūno dalimis (pvz.,kojomis) (12 pav.).

12 pav. Atremtis tupint (12 pav., a). Atremtis tupint ant dešinės, kairė atgal (12 pav., b). Atremtis stovint(12 pav., c).

Atremtis gulint ant dilbių (12 pav., d). Atremtis gulint ant rankų, kojos žergtai (12 pav., e).Atremtis sėdint, kojos žergtai (12 pav., f). Atremtis kampu, rankos tarp kojų (12 pav., g). Padėtis sėdintžergtai, dešinė sulenkta (12 pav., h). Atremtis sėdint ant kairės šlaunies, dešinė ranka į šalį (12 pav.,l). Padėtis žergtai virš karčių (12 pav., k).

73

7.7.7.7.7. LITERA LITERA LITERA LITERA LITERATÛRATÛRATÛRATÛRATÛRA

1. Eurifitas. Fizinio pajėgumo testai ir metodika. – Vilnius, 1993.2. Fizinis auklėjimas V–VIII klasėje. – Kaunas, 1968.3. Fizinis lavinimas X–XII klasėje. – Kaunas, 1988.4. Kazlauskas V., Marčenkovas A. Pradinių pratimų ant gimnastikos prietaisų technika ir mokymo

metodika. – Vilnius, 1984.5. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. – Vilnius, 1997.6. Miezczkovski T. The mening of physical culture in biosocial problems of stoutness of people

at different age. – Vilnius, 1994. – 153 p.7. Saugūs pratimai. Metodinis leidinys. – Vilnius, 2000.8. Эголинский Я. Физическая выносливость человека и пути ее развития. –

Москва, 1966.9. Коркин В. Спортивная акробатика. – Москва, 1971.10. Лях В. Координационные способности школьников. – Минск, 1989.11. Лях В. Развитие координационных способностей у детей школьного возраста.

– Москва, 1990.12. Смолевский В., Говердовский Ю. Спортивная гимнастика. – Москва, 2001.

74

Mindaugas KATINAS

GIMNASTIKA

Mokymo priemonė kūno kultūros specialybės studentams

Tir. 200 egz. 9,25 sp. l. Užsak. Nr. 03-075Išleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentų g. 39, LT-2004 Vilnius

Spausdino VPU leidykla, T. Ševčenkos g. 31, LT-2009 VilniusKaina sutartinė