KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedo tema:niekuonesirûpinkite

Nr. 20 (381) 2012 m. spalio 27 d. Kaina 3,30 Lt

Nukelta á 2 p.

Lester Sumrall

Kaip nugalëtirûpesèius........................5 p.

GraþinaBielousova:Gyvenimas, kurá aðgyvenu, nëra manogyvenimas, jispriklausoKristui.........................9 - 11 p.

David Wilkerson

Pasitikint Dievu dëlvisø savorytdienø.............................5 p.

Larry Dixon

Nesirûpinkite!.............8 p.

Jëzaus pamokymai, uþraðy-ti evangelijos pagal Matà 5–7skyriuose ir daþnai vadinami„Kalno pamokslu”, nedvejoti-nai sudaro evangelinio moky-mo pamatà. Tiesûs. Gilûs. Skau-dûs. Nenuostabu, jog ne tik tarpkrikðèioniø ðie Jëzaus þodþiaiyra tapæ „auksinëmis gyvenimotaisyklëmis”. Be jø krikðèionybëtampa ið tiesø panaði á druskà,praradusià sûrumà. Neturëda-mi galimybës ir tikslo apþvelgtivisà Kalno pamokslà, pasigilin-kime á jo epilogà, susidedantá iðtrijø simetriðkø metaforø: (1)dveji vartai ir skirtingi keliai, (2)dviejø rûðiø medþiai su skirtin-gais vaisiais ir (3) dviejø tipøstatiniai – trumpalaikiai ir iðlie-kantys. Pirmasis ávaizdis pabrë-þia atgailos reikðmæ, antrasis,kuriame ásiterpia dar vienasmetaforinis vilkø aviø kailyjemotyvas, primena sveiko mo-kymo svarbà, o treèiasis – prak-tiná tikëjimo aspektà.

GIEDRIUS SAULYTIS

(Ne)surogatinë krikðèionybëÁeikite pro ankðtus vartus,

nes erdvûs vartai ir platus keliasveda á praþûtá, ir daug yra juoáeinanèiø. O ankðti vartai irsiauras kelias veda á gyvenimà,ir tik nedaugelis já randa. Sau-gokitës netikrø pranaðø, kurieateina pas jus aviø kailyje, o vi-duje yra plëðrûs vilkai. Jûs pa-þinsite juos ið vaisiø. Argi kasgali priskinti vynuogiø nuo erð-këèiø ar figø nuo usniø?! Jukkiekvienas geras medis duodagerus vaisius, o blogas medis –blogus. Geras medis negaliduoti blogø vaisiø, o blogas –gerø. Kiekvienas medis, kurisneduoda gerø vaisiø, nukerta-mas ir ámetamas á ugná. Taigijûs paþinsite juos ið vaisiø. Nekiekvienas, kuris man sako:„Viešpatie, Viešpatie!”, áeis ádangaus karalystæ, bet tas, kurisvykdo valià mano Tëvo, kurisyra danguje. Daugelis man sa-

Artëjant Vëlinëms

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Noriu, kad pamokytumëte,kaip mes turime elgtis kapinë-se. Ar þvakuèiø deginimas tu-ri kokià nors reikðmæ (turintomenyje pagonybës ðaknis Lie-tuvoje), ar taip netinkama elg-tis krikðèionims evangelikams?Bûtø malonu þinoti visiems, su-laukus kapø tvarkymo meto.

Pirmiausia priminsiu, kad Vi-sø ðventøjø dienà (lapkrièio 1-oji)á krikðèioniðkà kalendoriø VIIamþiuje átraukë dar popieþiusBonifacas IV, o pagoniškos Vëli-nës (lapkrièio 2-oji) buvo „su-krikðèionintos“ X amþiuje. Á Lie-tuvà jos atkeliavo kaip katalikið-

ka ðventë ir jà imta ðvæsti vietojpagoniškos derliaus ðventës irmagiðkø apeigø. Pagoniški ir ka-talikiški aspektai iki šiol vis darpersipynæ lietuviø sàmonëje – ði-tai, beje, pasakytina ir apie Kalë-das, ir apie Velykas. Romos kata-likø baþnyèia šiandien linkusiVisø ðventøjø dienà sieti su „vi-sø, esanèiø danguje pagerbimu”,o paèias Vëlines vadina „artimø-jø švente” – tai, manau, artimakrikðèionybës dvasiai ir priimti-na. Melstis uþ mirusiuosius (taiprotestantams nëra priimtina),rodos, taip pat neliepiama.

Nemanau, kad mums,evangelikams, reikëtø kaþkaip

protestuoti prieð mûsø kraðte nu-sistovëjusias tradicijas ir ðventes,ypaè jei esama mëginimø jas su-sieti su krikðèioniðka pasaulëþiû-ra ir mokymu. Be abejo, liaudyjetebegyvuoja ávairiø su Vëlinë-mis susijusiø prietarø ir keiste-nybiø – tiek senø, tiek „naujø“(pavyzdþiui, Helovynas), taèiau,manyèiau, kad kur kas geriau neatsiriboti, bet evangelizuoti, sutei-kiant tokioms ðventëms krikðèio-niðkas prasmes ir kûrybingai jaspanaudojant Kristaus šlovei. Pa-vyzdþiui, jei uþdegu þvakutæ antkapo, tai savo giminaièiams sa-kau, kad tikiu mirusiøjø prisikë-limu, kaip moko Baþnyèia, irKristumi, pasaulio šviesa, atëju-siu mûsø iðgelbëti ið ðio pasauliotamsos. Sakoma, kad senovëjelietuviai á kapines atsineðdavo

maisto ir gërimø, kad galëtø vë-liø „apsuptyje” tinkamai pagerb-ti mirusiuosius. Šiandien taip ne-bedaroma, taèiau tebûna tai arti-møjø ðventë, proga susitikti susavo giminaièiais, paminëti ana-pilin iðkeliavusiøjø tikëjimo dar-bus ir pasiguosti amþinojo gyve-nimo viltimi, pasikalbëti apie Ið-ganytojà.

Biblijoje rašoma, kad „[...]ge-riau eiti á gedulo negu á puotosnamus, nes tai visø þmoniø ga-las ir gyvieji susimàsto. Iðmin-tingøjø ðirdis yra gedulo na-muose, o kvailiø – linksmybësnamuose” (Ekl 7, 2. 4). Tad bû-kime iðmintingi ir ðvæskimešventes taip, kad tai pasitarnau-tø Kristaus šlovei ir gyvøjø iðga-nymui.

Pastorius Darius Širvys

Mindaugas Sakalauskas

Krikðèionybë ir kititikëjimai............................3 p.

Nuo

tr. R

. Þeb

uoly

tës

Nr. 20 (381) 2012 m. spalio 27 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

kys anà dienà: „Vieðpatie,Vieðpatie, argi mes neprana-ðavome Tavo vardu, argi ne-iðvarinëjome demonø Tavovardu, argi nedarëme daugy-bës stebuklø Tavo vardu?!“Tada Aš jiems parei-kšiu: „Aðniekuomet jûsø nepaþinojau.Ðalin nuo manæs, jûs piktada-riai!“ Taigi kiekvienas, kurisklauso ðitø mano þodþiø irjuos vykdo, panaðus á iðmin-tingà þmogø, pasistaèiusá savonamà ant uolos. Prapliupo liû-tys, iðtvino upës, pakilo vëjaiir dauþësi á tà namà. Taèiau jisnesugriuvo, nes buvo pastaty-tas ant uolos. Ir kiekvienas,kuris klauso ðitø mano þodþiøir jø nevykdo, panaðus á kvailàþmogø, pasistaèiusá savo na-mà ant smëlio. Prapliupo liû-tys, iðtvino upës, pakilo vëjaiir dauþësi á tà namà, ir jis su-griuvo, o jo griuvimas buvosmarkus (Mt 7, 13–27).

VartaiKrikðèionis neina su minia.

Jis seka savo Mokytoju. Todëlvisuomenëje krikðèionys visuo-met yra maþuma. Net tais isto-riniais tarpsniais, kai Baþnyèiadominavo visuomeniniame gy-venime, tikri Kristaus mokiniaivis tiek sudarë maþumà. Dau-gumai tikëjimas per daug kai-nuoja. Vieðpaties pamokymairodosi per daug ápareigojantys,nepatogûs ir nenaudingi. Sie-kiantiems galios, þemiðkos ðlo-vës ir kûniðkø malonumø var-tai á Dievo karalystæ per ankðti.Taèiau bûtent pro juos Jëzuskvieèia áeiti visus, kuriems yrabrangios Jo mintys.

Pro ankðtus vartus áeina tiknuolanki ir atgailos paþenklin-ta siela. Prie vartø palikdamasavo nuodëmes. Stodami á gy-venimo kelià, atsiþadame sa-væs. Ásikimbame á iðtiestà Jë-zaus rankà ir pasiryþtame jos

niekuomet nepaleisti. Kaip vai-keliai mokomës daryti pirmuo-sius tikëjimo þingsnius. Kaiklumpame ir skauda, girdime Jáðnabþdant: „Aš niekuomet ta-væs nepaliksiu, nepalik ir tuManæs.“ Paskalis su jam bûdin-gu lakoniðkumu ðià patirtá api-bûdina ðtai kaip: Reikia justimenkybæ, bet keliamà ne pri-gimties, o atgailos, ir ne tam,kad prie jos liktum, bet kadsiektum didybës.

Atgaila – tai akistata su sa-vo menkybe. Tai be galo skaus-mingas, taèiau sykiu ir guo-dþiantis patyrimas. Skauda dëlsavo sugedusios prigimties, ne-graþiø minèiø ir þodþiø, negerødarbø ir nuodëmiø. GuodþiaDievas ir Kristaus malonë.Prie vartø Jo þodþiai – „Palai-minti vargðai dvasia, nes jø yradangaus karalystë. Palaiminti,kurie liûdi, nes jie bus paguosti”(Mt 5, 3–4) – girdimi aiškiausiai.

Atgaila prasideda nuo Die-vo rûstybës iðgyvenimo, ir, jeiguji tæstøsi ilgiau, tikriausiai taibûtø tolygu pragaro kanèioms.Taèiau, pasak psalmininko, at-gailaujanèiai sielai Dievas siun-èia paguodà ir malonæ: „Tikakimirksná trunka Jo rûstybë, ovisà gyvenimà lydi Jo palanku-mas. Vakare ateina verksmas,o rytà – dþiûgavimas (Ps 30, 5).

Prie vartø neuþsibûname.Prieð mus atsiveria gyvenimokelias. Jis veda á kalnà. Á Dan-gaus miestà. Ne taip kaip pla-tusis, kuriuo eina minios, ne-matydamos, jog baigiasi jis ne-tikëtai ties staèiu skardþiu, – irnebëra galimybës iðsigelbëti.Gyvenimo keliu þingsniuotilinksma. Ðirdis verþte verþiasipaskui Jëzø. Kiekvienas Joþvilgsnis pilnas meilës, kiekvie-nas Jo þodis – malonës. Paska-lis vëlgi teisus, teigdamas, jogJëzus Kristus yra Dievas, prie

kurio artinamasi be iðdidumoir prieð kurá nusiþeminama benusivylimo. Uþ ankðtø vartøgyvenimas tik prasideda. Pildo-si tai, apie kà net nesvajojome.

Vilkai aviø kailyjeIð kur siaurame kelyje iðny-

ra plëðrûs vilkai aviø kailyje,man iki ðiol lieka paslaptimi.Pro ankðtus vartus jie tikrai ne-praëjo. Prisëlino kaþkokiu kitukeliu, panaðiai kaip tie ásibrovë-liai á vestuviø pokylá pateko ne-pasipuoðæ vestuviniu rûbu (Mt22, 11–13). Kaip ten bebûtø, Jë-zus ið anksto mus áspëja – gyve-nimo kelyje sutiksime prieðø,kurie rodysis esà draugais. Jiestengsis mums susiaurinti irtaip siaurà gyvenimo kelià. Jeinebûsime atidûs, viename ið po-sûkiø galime ir paslysti. Nurie-dëti þemyn, iš kur reikës koptivël nuo pradþiø, arba dar blo-giau – jei nepasiseks, galime iruþsimuðti. Todël bûkime bud-rûs.

Šie mokytojai sakys, kad,nors ir eini gyvenimo keliu, tavotikëjimui dar kaþko trûksta.Naujojo Testamento metu vilkaiaviø kailyje gàsdino ið pagoniøatsivertusius tikinèiuosius, kadjiems neva trûksta apipjausty-mo. Vëliau gnostikai ankstyva-jai Baþnyèiai siûlë elitiná dvasin-gumà. Mados keièiasi, taèiau es-më iðlieka ta pati – iðskirti kokánors iðoriná tikëjimo praktikospavidalà ir jam suteikiant „di-desnio“ dvasingumo reikðmæ arnet soteriologinæ galià. Ðiandientai gali bûti ðeðtadienio, o ne sek-madienio ðventimas, esà sekma-dienis – pagoniðka ðventë. Taigali bûti ir reikalavimas atitin-kamai rengtis arba melstis tamtikru bûdu ir taip toliau.

Kartais tokie pamokymaigali bûti paremti viena ar kitaŠventojo Rašto ištrauka, todël ne-patyrusieji gyvenimo kelyje ne-sunkiai suvedþiojami. Juk troð-kimas bûti kuo arèiau Jëzaus irkuo geresniu Jo mokiniu toks di-delis. Kiekvienas, siûlantis darpasistûmëti á prieká, priimamaskaip pranaðas ar net gelbëtojas.Plëðrûs vilkai naudojasi mûsønaivumu, kol pradedame at-skirti ne tik Teksto raidæ, bet irdvasià, suprasti Kristaus moky-mo esmæ, o ne vien atskiras jo da-lis. O tam reikia laiko. Panaðiaikaip medþiui subrandinti vai-sius.

MedþiaiMedþio prigimtá atskleidþia

jo vaisiai. Iki tol, kol medþiai su-bræsta, juos ámanoma ir supai-

nioti. Melà ir tiesà atskiriame neið karto. Klasta slepiasi po nuo-ðirdumo kauke. Tuðtybë kartaisrodosi vertesnë uþ iðmintá. Kurálaikà krikðèioniðkas dvasingu-mas mums asocijuojasi su ávai-riomis formomis, kol galiausiaisugebame apèiuopti jo turiná.

Nenuostabu, kad, patyrænaujam gyvenimui atgimdanèiàDievo jëgà, pradedame tikëti tuo,kas mums neámanoma. Stebuk-lai apraðyti ne tik Biblijoje, betvyksta ir ðiandien. Visgi Jëzusáspëja, jog stebuklai nëra tikrojopamaldumo árodymas, o pasi-kliovimas jais gali pasirodytilemtingas Teismo dienà. Para-doksalu, taèiau net maldos ne-garantuoja dievotumo: „Nekiekvienas, kuris man sako:„Viešpatie, Viešpatie!”, áeis ádangaus karalystæ, bet tas, kurisvykdo valià mano Tëvo, kurisyra danguje.“

Maldos tema Kalno pa-moksle iðplëtota kaip reikiant.Pirmàjá jos akordà girdime Jë-zaus raginime mylëti savo prie-ðus (Mt 5, 38–48). Rûpestis arti-mu mums duotas ið prigimties,o meilës neprieteliams tenkamokytis. Prieð savo kanèià Jëzusmeldësi uþ savuosius, o ant kry-þiaus – uþ savo skriaudëjus. Ir

savo mokinius Jis ragina melstisuþ jø skriaudëjus ir persekioto-jus, o ne vien uþ savuosius.Maldingumas, apsiribojantismeile saviems, dar nëra subren-dæs.

Net pagonys meldþiasi! Ir,pasak Jëzaus, „[...] mano bûsiàiðklausyti dël þodþiø gausumo“(Mt 6, 7). Taèiau ne maldos ilgu-mas, o artimo ryšio ieškojimasatkreipia Dievo dëmesá. Maldadël akiø yra neveiksminga (Mt6, 5– 6). Parodomoji religija nie-kuomet nebûna tikra. Dievui yrabrangus „[...] paslëptas ðirdiesþmogus: nenykstanèia, romia irtaikinga dvasia (1 Pt 3, 4).

Philipas Yancey‘us pastebi,kad krikðèioniø maldos turtin-

gose ir vargingose šalyse gero-kai skiriasi. Pasiturinèiose ðaly-se krikðèionys meldþiasi taip:„Viešpatie, patrauk ðá iðmëgini-mà nuo mûsø!“ Skurdþiose ða-lyse jie praðo: „Vieðpatie, suteikjëgø iðtverti ðá iðmëginimà!“ Okà pasakysime apie save?

Neseniai Ganytojuje (Nr. 17,2012 m. rugsëjo 15 d.) spaus-dintame interviu Eugene Peter-sonas teigia, jog dvasingumo ga-lima siekti klaidingais sumeti-mais. Neretai ir krikðèioniø mal-dos ágauna savanaudiðkus mo-tyvus. Kartà su vienu paþásta-mu uþsienyje vaþiavome papie-tauti. Nustebau, kai stovëjimoaikðtelëje neradæs vietos pasta-tyti savo automobiliui, jis pradë-jo melstis, kad Dievas atlaisvin-tø vietà. Kadangi aukðtas pra-gyvenimo lygis Vakaruose ið-sprendë bûtiniausias þmogausreikmes, ten gyvenanèiø tikin-èiøjø poreikiai, ir ypaè maldos,neretai rëþia ausá gyvenanèia-jam skurdesniame kontekste. ArDievas jas girdi? Ar tokios mal-dos ne labiau panaðios á pago-niðkus burtaþodþius, styguojan-èius viskà aplinkui pagal pra-ðanèiojo valià?

Glenas Packiamas knygojeSecondhand Jesus („Jëzus kaipprekë ið panaudotø daiktø su-pirktuvës“) klausia, kaip tikëtiDievu, uþmerkianèiu akis masi-niam genocidui Ruandoje, ta-èiau tuo pat metu perstatinëjan-èiu automobilius prie JCPennyprekybos centro? Akivaizdu,kad vartotojiðkos nuostatosðiandien yra stipriai iðkreipu-sios Dievo paveikslà, o sykiu irÐventojo Raðto mokymà apiemaldà. Ar ne geriau bûtø paliktiautomobilá kuo toliau nuo par-duotuvës durø, o einant pasi-melsti uþ vargðus visame pa-saulyje?

StatiniaiKasdienybë parodo, ko ver-

tas mûsø dvasingumas. Ar esa-me panaðûs á Kristø labiau atsi-skleidþia ne maldoje, o kasdie-niame gyvenime. Kaip elgiamësdarbe, kaip sutariame su kaimy-nais, pagaliau kokius mus matonamiðkiai – visa tai pasako apietikëjimà ne maþiau, o gal netdaugiau negu tai, kad sekmadie-niais lankome baþnyèià, liudija-me Kristø, giedame chore ar da-lyvaujame kartitatyvinëje veik-loje, jau nekalbant apie maldas,siekianèias patenkinti mûsø uþ-gaidas.

Kalno pamokslas nuimaaktorystës kaukes beveik nuo vi-sø dvasingumo pasireiðkimø –maldos, pasninko, gailestingu-mo aukos. Ne patys veiksmai,bet jø motyvai lemia tikëjimotikrumà. Sunku nesutikti su Mi-cheliu de Montaigne‘u, tvirtinu-

(Ne)surogatinë krikðèionybë

Kalno pamokslas nuimaaktorystës kaukesbeveik nuo visødvasingumopasireiðkimø – maldos,pasninko,gailestingumo aukos.Ne patys veiksmai, betjø motyvai lemiatikëjimo tikrumà.

Nr. 20 (381) 2012 m. spalio 27 d. Dvasia ir þodis 3

siu, jog dievobaimingumàlengva pamëgdþioti, kadangijo iðorinës apraiðkos visiemsyra gerai paþástamos. Pasak jo,tikra dorybingumo virðûnë pa-siekiama tuomet, kai þmogusyra doras sielos gelmëse, „kurviskas leista ir kur niekas ne-mato.”

Apibendrinant galime sa-kyti, jog Kalno pamoksle Jëzusdidþiausià dëmesá skiria iðori-nio, veidmainiðko religingumodemaskavimui. Uþsiangaþavi-mas religinei veiklai nepadaroþmogaus religingu. Sekmadienáiðklausyti pamokslà nëra taipsunku, kaip nugyventi visà sa-vaitæ taikant jo principus. Kas-dienybë atskleidþia, kiek rimtaivertiname Dievo þodá. Sekma-dieninës krikðèionybës nepa-kanka iðmëginimø metu. Tikë-jimo tiesos turi tapti tikëjimopraktika.

Pacituosiu XVIII a. viduryjeegzistavusios ðeikeriø (angl.shakers – „besikratantys”, tokspavadinimas kilo todël, kad pa-maldø metu tikintieji ne tik gie-dodavo, bet ir ðokdavo) ben-druomenës nuostatus savo na-riams, gaminusiems baldus:

„Stenkis pagaminti kiek-vienà daiktà geriau nei kadaanksèiau. Triûsk prie tø daliø,kurios nematomos, tiek pat,kiek ir prie tø, kurios mato-mos. Naudok tik geriausiasmedþiagas net kasdieniamsreikmenims. Skirk tiek pat dë-mesio maþoms detalëms, kiekir didþiausioms dalims. Kon-struok kiekvienà baldà taip,kad jis tvertø amþinybæ.“

Sakydavo, jog kiekvienasðeikeriø pagamintas krëslasbuvo tinkamas angelams së-dëti. Ar toks poþiûris á darbàapskritai neturëtø bûti kiekvie-no krikðèionio etalonu?

Kaip namas be pamato su-griûna, taip tikëjimas be asme-ninio ryðio su Jëzumi Kristumiir kasdienio sekimo paskui Jásudûþta. Idant taip nenutiktø,nuolatos turime tikrinti savodvasingumà Kristaus þodþiøðviesoje, nepamirðdami atgai-los. Mums bûdinga pasipûsti irnepelnytas Dievo malonës do-vanas priskirti savo pasieki-mams, net einant siauru keliu.Todël pirmoji iš 95 Liuterio te-ziø, prikaltø ant Vitenbergobaþnyèios durø, visuomet iðlie-ka aktuali: „Kai mûsø Vieð-pats ir Mokytojas Jëzus Kristuspasakë „Atgailaukite!“ Jis nu-rodë, jog visas tikinèiojo gyve-nimas turi bûti atgaila.”

Pakeliui á tiesos virðukalnædar ne syká teks praeiti proankðtus atgailos vartus, palie-kant savo tuðèius ásivaizdavi-mus, paklydimus ir surogatinádvasingumà.

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Krikðèionybë ir kiti tikëjimai

turite omenyje G12 judëjimà,siejamà su A. Ðapovalovu, taijá laikau netikru darbininku,klaidþiamokslio skleidëju irðarlatanu.

O jeigu turite omenyje iðLotynø Amerikos baþnyèiø ki-lusá G12 principà, kuris re-miasi prielaida, jog namø gru-pelæ sudarantys þmonës turipatys tapti lyderiais kitiems

dvylika, tai èia nematyèiaunieko blogo. Problemos kylatuomet, kai metodas perdëmsureikðminamas ir sudvasi-namas. Rodos, á ðià bëdà buvoákliuvusi ne viena ðá principàpritaikiusi baþnyèia.

Jeigu esama kaþkokioaukðèiau aptartø dviejø daly-kø hibrido, jam tiktø tai, kaspasakyta pirmoje pastraipoje.

Vyr. pastorius GiedriusSaulytis

Jûs teigiate krikðèionybæ,o juk toks teigimas yra kitøtikëjimø neigimas, ir tai jauyra nuodëmë.

Pagal jus, visi rytietiðki ti-këjimai (budizmas, kriðnaiz-mas ir t. t.), kuriuose tikimareinkarnacija, klysta? Jie pa-smerkti?

Aèiû uþ aktualø klausimà.Tikëjimo Ðventojo Raðto tieso-mis ir jø iðpaþinimo nevadin-èiau nuodëme, bent jau Biblijatokios nuodëmës neávardija.Be to, ar galëtø bûti nuodëmëVieðpaties þodþio perteikimas(mat kalbu ne tai, kà pats su-galvojau, o kà skaitau Biblijo-je)? Jeigu taip, tada iðeitø, kadir Jis nusideda...

Pagal Jûsø logikà, lygiaitaip pat ir budistui ar kriðnais-tui savojo ðventraðèio pagrin-du teigiant tam tikras idëjas,kurios prieðtarauja krikðèionið-kiems ásitikinimams, na kad irskelbiant reinkarnacijos idëjà,reikðtø, jog jie taip pat neigiakrikðèionybæ. Taigi tai neiðven-giama – viena teigiant, panei-giama kita. Keletas prieðingøteiginiø negali bûti vienodaiteisingi, ypaè kai kalbameapie tokias doktrinas kaip pomirties vis pasikartojantá ásikû-nijimà ir vienintelá gyvenimàkûne, nuosavais darbais nusi-pelnomà aukðtesnæ karmà ir iðmalonës per tikëjimà JëzumiKristumi paveldimà amþinàjágyvenimà. Akivaizdu, jog to-kios dvi perspektyvos niekaipnegali egzistuoti kartu, lygia-greèiai. Tik kuri nors vienaperspektyva gali bûti teisinga,tad natûraliai kita bus netei-singa, klaidinga. Manæs nepik-tina tam tikrø religijø teigiamareinkarnacija. Tai tø þmoniøvalia tikëti tuo, kà jie pasiren-ka. Jø iðpaþinëjai turi teisæ ið-paþinti ir mokyti savo ásitikini-mø, lygiai kaip ir krikðèionys

Norëèiau paklausti ger-biamo pastoriaus GiedriausSaulyèio: kokia Jûsø nuomo-në ar pozicija dël dabar po-puliarëjanèio G12 judëjimo.Labai aèiû uþ Jûsø laikà ir at-sakymà.

Laiko atsakyti á ðá klausi-mà sugaiðiu nedaug, tad uþtai dëkoti tikrai nereikia. Jeigu

Apie judëjimà G 12

gali tai daryti. O klausytojas tu-ri teisæ iðgirsti skirtingus po-þiûrius ir rinktis pagal tai, kasjam pasirodys teisinga.

Kalbant apie tikëjimø klys-tamumà, galiu pasakyti tik tai,kà teigia Biblija, o toliau –kiekvieno valia pripaþinti taiar nepripaþinti, tikëti tuo ar ne-tikëti.

Visø pirma daugybæ kartøDievas Raðte pristatomas kaipVienintelis, ðalia kurio nëra ki-tø:

„Að esu pirmasis ir pasku-tinysis, be manæs nëra kito die-vo. Kas yra toks, kaip Að? Te-gul jis pasirodo, praneða, pa-skelbia ir iðdësto, kas buvopraeityje ir kas ávyks. [...] Bemanæs nëra kito dievo, Að ne-þinau jokio“ (Iz 44, 6– 8). „Ki-tados, dar nepaþindami Dievo,jûs vergavote dievams, kurie iðtikro nëra dievai“ (Gal 4, 8).

Antra, tik vienas Dievasskelbiamas Gelbëtoju:

„Neiðmanëliai neðiojasimedinius stabus ir meldþiasidievams, kurie negali iðgelbëti.[...] Ar ne Að – Vieðpats? Ðaliamanæs nëra kito. Að – teisusDievas ir gelbëtojas. Paþiûrëki-te á mane ir bûkite iðgelbëti, vi-si þemës kraðtai, – Að esu Die-vas ir nëra kito“ (Iz 45, 20–22).

Treèia, iðgelbëjimas Biblijo-je traktuojamas kaip þmogausdvasios po kûno mirties iðlais-vinimas nuo pasmerkimo uþjo nuodëmes amþinai truksian-èiai bausmei pragare ir pri-ëmimas á dieviðkàjá rojø visaiamþinybei (þr. Lk 16, 19–31; 1Kor 15, 35–58; Apr 21, 1–8).

Ketvirta, ðá iðgelbëjimàDievas padarë ámanomà persavo Sûnaus Jëzaus Kristauspermaldavimà ir þmogaus ti-këjimà tuo:

„Dievas Já [Jëzø] paskyrëpermaldavimo auka, veikian-èia per tikëjimà Jo kraujo galia.Jis parodë savo teisumà tuo,

kad, bûdamas kantrus, nenu-baudë uþ nuodëmes, padary-tas anksèiau, ir parodë savoteisumà dabartiniu metu, pasi-rodydamas esàs teisus ir iðtei-sinantis tà, kuris tiki Jëzø“(Rom 3, 25–26).

Penkta, Biblijoje teigiama,kad per antràjá Jëzaus Kristausatëjimà ðis pasaulis bus sunai-kintas, o þmonijos laukia Pas-kutinis teismas, kuriame Die-vas lems kiekvienam kadanors ðioje þemëje gyvenusiamþmogui amþinàjá praþûties ar-ba iðgelbëjimo likimà.

„O dabartiniai dangûs irþemë tuo paèiu þodþiu palai-komi ugniai, saugomi teismodienai ir bedieviø þmoniø þu-vimui. [...] O Vieðpaties dienaateis kaip vagis naktá. Tadadangûs praeis su smarkiu ûþe-siu, elementai sutirps karðtyje,ir þemë su savo kûriniais su-degs“ (2 Pt 3, 7. 10). „Paskuimaèiau didelá baltà sostà ir ja-me Sëdintájá, nuo kurio veidopabëgo þemë ir dangus, ir ne-beliko jiems vietos. Ir maèiaumirusius, didelius ir maþus,stovinèius prieðais Dievà. Bu-vo atskleistos knygos. Ir buvoatversta dar viena, bûtent gy-venimo knyga. Mirusieji buvoteisiami ið uþraðø knygose pa-gal jø darbus. <...> Kas tik ne-buvo rastas áraðytas gyvenimo

knygoje, buvo ámestas á ugnieseþerà“ (Apr 20, 11–12. 15).

Šie teiginiai liudija apie ne-regimà tikrovæ ir, nors þmoguitai gali pasirodyti tik kaip vie-na ið tikëjimo galimybiø, Bibli-joje ji ávardijama kaip vienin-telë tikra. Kiek ði ar kokia kitatikëjimo alternatyva yra tikra,galutinai patirsime tik savomirties akimirkà, kai pagaliauatvirai iðvysime, kas slepiasiuþ neregimybës skraistës. Jeipasitvirtins, jog toji tikrovë tik-ra, tuomet kitos, deja, pasiro-dys esanèios klaidingos... Pa-aiðkës, jog buvo lemtingai ap-sigauta.

Tad šiandien gyvybiškaisvarbu atsakingai ištirti, kokiatikrovë galëtø bûti átikinamiau-sia ir patikimiausia, kuria pa-sirinkti tikëti (ir tai nëra neáma-noma). Jei Biblijoje teigiamatiesa, tada tenka konstatuoti,kad kitø tikëjimø vizijos ir at-ramos, kurios nëra Kristus, të-ra þmogaus iðmonës vaisius.

Baigsiu pacituodamas vie-nà Davido W. Shenko mintá iðjo knygos „Pasaulio dievai“:„Kiekvienas ið mûsø turi bran-già pasirinkimo dovanà. Savogyvenimo piligrimystëje priei-name iðsiðakojanèius takus.Tai, kurá takà pasirinksime,neretai turës daug didesniø as-meniðkø ir globaliø pasekmiønei tikëjomës.“

Pastorius MindaugasSakalauskas

Nr. 20 (381) 2012 m. spalio 27 d.4 Naujienos

Tiek Senajame, tiek Naujaja-me Testamente skamba ragini-mas mylëti Dievà visa savo esy-be. Morkaus evangelijoje uþraðy-ti Jëzaus þodþiai, kuriais Jis at-kartoja Senàjá Testamentà: „My-lëk Vieðpatá, savo Dievà, visa sa-vo ðirdimi, visa savo siela, visusavo protu ir visomis savo jëgo-mis“ (Mk 12, 30).

Noriu atkreipti dëmesá á ra-ginimà mylëti Dievà visu savoprotu. Protu, kuriuo galime ap-

TADAS MAKÈINSKAS

Mintys po debatø „Ar Dievas egzistuoja?“

màstyti Dievà, Jo darbus, ávai-rius reiðkinius ir netgi nemate-rialias idëjas. Visa tai – neatsie-jama meilës Dievui dalis.

Kaip retà ðiø dienø Lietu-voje tokio aktyvaus mëginimoapmàstyti patá Dievo buvimàprecedentà paminësiu spalio 10d. Mykolo Romerio universitetevykusius debatus „Ar Dievasegzistuoja?“ Jø metu vyko dis-kusija, per kurià Vilniaus uni-versiteto Chemijos fakulteto

studentas Dalius (Dievà tei-gianèiøjø atstovas) bei MykoloRomerio universiteto Vieðojoadministravimo studentas Vin-cas (Dievà neigianèiøjø atsto-vas) gynë du prieðingus poþiû-rius.

Ði Lietuvos krikðèioniø stu-dentø bendrijos surengta disku-sija sulaukë nemaþo susidomë-jusiøjø bûrio. Nors debatai nëraneáprastas socialinio gyvenimoreiðkinys, verta atkreipti dëmesáá tai, kad stokojama gilesniødiskusijø esminiais religijos,þmogaus egzistencijos ir pa-našiais klausimais. Tokiø vieðø,konstruktyviø ir pagarbiø dis-kusijø labai trûksta.

Iðlaikant deramà pagarbàoponento nuomonei, argumen-tø kova vyko keliais pagrindi-niais klausimais. Vienas ið jø –kanèios problema. Natûralisti-nës ir metafizinës pasaulëvokøsusidûrimas aðtrino tokiusklausimus: „Kodël kaþkas ap-skritai atsirado?“, „Kà reiðkia,kai sakome „Að tikiu“? Taip pat

buvo keliamas bei kvestionuo-jamas transcendentinio Dievo –protingojo Kûrëjo – tikëtinumoir netikëtinumo klausimas. At-sakymø á ðiuos klausimus nuo-lat ieðko ðviesiausi planetosprotai ir nelabai dël jø sutaria.Tad ryþtis ieðkoti atsakymo irdaryti tai vieðai reikia didelësdràsos, kuria ir pasiþymëjo ðiuo-se debatuose dalyvavæ studen-tai.

Dþiugu, kad rinkimø disku-sijø fone ðie debatai iðsiskyrëtarsi ðviesus lopinëlis niûriomisspalvomis tapomoje drobëje.Diskusijoje rodytos pagarbosoponentui, jo išsakytai nuomo-nei, poþiûriui bei pasaulëþiûraivertëtø pasimokyti daugeliui.

Atsakymo á klausimà: „Ar Die-vas egzistuoja?” ieškojomedrauge.

Ðiuos debatus labai taikliaiapibendrino Vincas savo bai-giamajame þodyje:

„Mane domina tiesa. Lin-kiu kelti klausimus patiems.Netikëti nei manimi, nei manokolega. Patiems gilintis á ðiàproblemà. Atrasti árodymus, ly-ginti, kritikuoti ir skeptiðkaivertinti þmones, pateikianèiuslengvus atsakymus. Tiesa ne vi-sada maloni ir ne visada priim-tina. Bet dël to, kad tiesa mumsnepatinka, ji netampa netiesa.”

Tikimës, kad šie debatai –graþi pradþia. Kad tiesos ir to-liau bus ieškoma romiai, išlai-kant pakantumà kito nuomo-nei, racionaliai ir argumentuo-tai. Durys plaèiai atvertos. Te-lieka pro jas áeiti ir toliau dràsiaiieðkoti atsakymø apie tiesà, kan-èià, egzistencijà, Dievà. Atviraikelkime ðiuos sudëtingus klau-simus, tæskime dialogà su ieð-kanèiais tiesos akademinëje irkitose vieðosiose erdvëse, baþ-nyèiose, galiausiai diskutuoda-mi su savo draugais ir ðeimosnariais. Ieðkokime tiesos.

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Jau laikasuþsiprenumeruoti

Ganytojà ateinantiems2013–iems metams.

Ganytojo prenumeratapriimama visuose

Lietuvos paðto skyriuose,Vilniaus, Kauno ir

Ðiauliø baþnyèiøknygynuose bei

internetu:btz.lt/prenumerata

Prenumeratos kaina:1 mën. – 6,12 Lt

3 mën. – 18,36 Lt6 mën. – 36,72 Lt

12 mën. – 73,44 Lt

Spalio 14 d. Ðiauliø baþny-èios „Tiesos þodis“ sekmadie-nio pamaldos buvo neáprastos.Baþnyèioje vieðëjo ir þodþiu da-lijosi ne tik Kurðënø baþnyèios„Tiesos þodis“ pastorius RomasTuominis, bet ir šios bendruome-nës narë, poetë Angelë Kielienë.

Sekmadienio pamaldoseskambëjo ne tik pamokslas

Ganytojo ir poetës þodþiaitarsi Dievo meilës, dþiaugsmo irpadràsinimo purslai valë ir gai-vino tikinèiøjø ðirdis, kvietë ne-pamirðti pirmosios meilës Vieð-paèiui ir neprarasti pasitikëjimoJuo, keliaujant per gyvenimo dy-kumas.

www.btz.lt

Þ I N I O S I Ð S V E T U R

Vienas iš misionieriškos or-ganizacijos „Sëjëjo tarnavimas“(The Sowers Ministry) ákûrëjøNeilas Andersenas ásitikinæs,kad ðiandien pasaulio prabudi-mo centras yra Azija.

Šis misionierius pabrëþia,kad krikðèionys Azijoje tikraitrokðta Dievo, o vietinëse baþny-èiose neiðgirsi mokymo apie kles-tëjimà.

„Krikðèionys labiau domisiasmenine bei bendra malda. Jiepasiruoðæ persekiojimams, tad irprabudimo banga plinta Azijoje,ir ypaè Kinijoje, kur gyvena apie130 milijonø krikðèioniø. Kinijojekasmet á Dievà græþiasi milijonai

Misionierius: prabudimasplinta visoje Azijoje

þmoniø. Ðiaurës Korëjoje taip patprasidëjo prabudimas. Tikintie-siems iðdalinta milijonai Biblijø“,– pasakoja N. Andersenas.

„Sëjëjo tarnavimas“ platinaBiblijas visame pasaulyje bei ug-do vietiniø baþnyèiø vadovus.N. Andersenas tarnauja daugiau-sia uþdarose ðalyse, tokiose kaipKinija, Ðiaurës Korëja, Vietna-mas.

„Kiekvienà dienà þmonësAzijoje mirðta uþ savo tikëjimà.Vadovai nuolankiai tarnauja irmokosi,” – teigia misionierius.

Pagalwww.christiantelegraph.com

parengë Daiva Ðirkaitë

Debatai „Ar Dievas egzistuoja?“ sulaukë nemaþosusidomëjusiø bûrio.

priedaspriedaspriedaspriedaspriedas 5„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr. 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) 2012 m. spalio 27 d. NIEKUO NESIRÛPINKITE

Todël sakau jums: nesirûpin-kite savo gyvybe, kà valgysite arkà gersite, nei savo kûnu, kuo vil-kësite. Argi gyvybë ne daugiau uþmaistà ir kûnas uþ drabuþá? Pa-þvelkite á padangiø paukðèius: neijie sëja, nei pjauna, nei á kluonuskrauna, o jûsø dangiðkasis Tëvasjuos maitina. Argi jûs ne daugvertesni uþ juos? O kas ið jûsø galisavo rûpesèiu bent per sprindá pri-dëti sau ûgio? Ir kam gi rûpina-tës drabuþiu? Þiûrëkite, kaip augalauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir

neverpia, bet sakau jums: në Sa-liamonas visoje savo ðlovëje nebu-vo taip pasipuoðæs, kaip kiekvie-na ið jø. Jeigu Dievas taip apren-gia laukø þolæ, kuri ðiandien þa-liuoja, o rytoj metama á krosná, taiargi Jis dar labiau nepasirûpinsjumis, maþatikiai? Todël nesirû-pinkite ir neklausinëkite: „Kà val-gysime?“, arba: „Kà gersime?“,arba: „Kuo vilkësime?“ Visø tødalykø ieðko pagonys. Jûsø dan-giðkasis Tëvas juk þino, kad visoto jums reikia. Pirmiausia ieðko-

kite Dievo karalystës ir Jo teisu-mo, o visa tai bus jums pridëta.Taigi nesirûpinkite rytdiena, nesrytojus pats pasirûpins savimi.Kiekvienai dienai uþtenka savovargo (Mt 6, 25–34).

Èia randame gerà rûpes-èiø apibrëþimà: rûpesèiai – taipaprasèiausiai negatyvus màsty-mas apie þmones, vietas ar sàly-gas. Rûpestis niekuomet ne-bûna pozityvus. Jei esi susirû-pinæs, tai rodo, kad tavo pro-tas yra prislëgtas, ir tas pavo-jaus ar nesëkmës suvokimastave kankina. Tiesà sakant, rû-pestis – tai baimës forma. Tai në-ra normali ir natûrali bûklë,

ypaè Dievo vaikui. Rûpesèiaiveda á spëliojimus apie ateitá: kasbus rytoj? Ar að neprarasiu dar-bo?

Jeigu visiðkai pasitikëtumir bûtum uþtikrintas Vieðpa-èiu, tu nesirûpintum.

Kas sukelia rûpesèius?Pirmiausia, sakyèiau, rû-

pesèiai atsiranda dël pasitikë-jimo stokos. Kûdikiai juk ne-sirûpina. Jie neturi jokiø rû-pesèiø, nebent jiems kà norsstipriai skaudëtø ar jie bûtøpalikti vieni be prieþiûros.

Pasitikëjimo stoka ben-draujant su kitais taip pat at-

neða rûpesèius – ar tai bûtøsantykiai su þmonëmis, ar suDievu. Jei þmona nepasitikivyru, kad jis pakankamai ap-rûpins ðeimà, ji pati rûpinsis,kaip apmokëti sàskaitas. Jeikrikðèionis nepasitiki, kadDievas juo pasirûpins, jis patspradës rûpintis ateitimi.

Antra, rûpesèiai rodo tikë-jimo savo sutuoktiniu, virði-ninku, ekonomika, savo pa-ties sugebëjimais ar Dievu sto-kà. Jei tikëtum, rûpesèiai pa-sitrauktø. Tikëjimas yra ge-riausias bûdas iðsivaduoti iðbaimës.

Nukelta á 7 psl.

LESTER SUMRALL

Kaip nugalëti rûpesèius

Vienà dienà Vieðpats aplan-kë Abraomà ir davë neátikimà ása-kymà: Palik savo ðalá, gimines, të-vø namus ir eik á kraðtà, kurá tauparodysiu (Pr 12, 1).

Koks nuostabus dalykas –Dievas iðsirenka þmogø ir jamsako: „Noriu, kad tu pakiltumir paliktum viskà: savo na-mus, gimines ir net savo ðalá.Noriu pasiøsti tave á tam tik-rà vietà. Að vesiu tave visà ke-lià.“

Kaip Abraomas sureaga-vo á ðiuos neátikimus Vieðpa-ties þodþius? Tikëjimu Abrao-mas pakluso, kai buvo paðauktaskeliauti á ðalá, kurià turëjo pavel-dëti, ir iðvyko, neþinodamas kureinàs (Hbr 11, 8).

Kà Dievas sumanë? KodëlJis ieðkojo visose tautose vie-no þmogaus, o suradæs já pa-ragino viskà palikti ir iðkeliau-ti be þemëlapio, neaiðkiakryptimi, neþinant kur? Pa-galvok apie tai, ko Dievas pa-praðë Abraomo. Jis nepaaiðki-no, kaip Abraomas iðmaitinsar iðlaikys savo ðeimà. Jis ne-pasakë, kaip toli jis turës ke-liauti ir kada nuvyks á tà vie-tà. Ið pradþiø Jis pasakë tik dudalykus: „Eik“ ir „Að parody-siu tau kelià“.

Koks neátikimas buvoDievo ásakymas. Ið esmës JisAbraomui sakë: „Að noriu,kad nuo ðios dienos tu paves-tum man visà savo ateitá – vi-sus savo rytojus. Visà likuságyvenimà tu gyvensi paves-damas savo ateitá á mano ran-kas, po vienà dienà kasdien.Praðau paðvæsti savo gyveni-mà paþadui, kurá tau duodu,Abraomai. Jei tu atsidësi tam,Að laiminsiu, vadovausiu tauir vesiu tave á vietà, kurios tuniekada neásivaizdavai.“

Dievas norëjo nuvesti Ab-raomà ten, á kur Jis nori nuves-ti ir kiekvienà Kristaus Kûnonará. Beje, Biblijos tyrinëtojaiAbraomà vadina „pavyz-

dþiu“, rodanèiu, kaip gyven-ti su Vieðpaèiu. Abraomo pa-vyzdys parodo mums, ko rei-kalaujama ið tø, kurie nori pa-tikti Dievui.

Nesuklysk: kai Dievas pa-ðaukë Abraomà, jis nebuvojaunuolis. Jis jau buvo Lotodëdë ir galbût turëjo planø uþ-tikrinti savo ðeimos ateitá. Tai-gi prieð priimdamas Dievopaðaukimà, jis turëjo daug kàapsvarstyti. Tai reiðkë, kad jissu ðeima atsiskirs nuo visø gi-miniø bei draugø ir turës pa-sitikëti Dievu, kad Jis jais vi-sais pasirûpins. Abromas pati-këjo Dievu, ir tai jam buvo áskai-tyta teisumu (Pr 15, 6).

Apaðtalas Paulius sako,jog visi tikintys ir pasitikintysKristumi yra Abraomo vaikai.Jei trumpai, tai mes patinka-me Dievui dël savo pasitikë-jimo Juo. Mums, kaip ir Abra-omui, áskaitytas teisumas, nesmes priëmëme tà patá ragini-mà pavesti visus savo rytojusá Vieðpaties rankas.

Jëzus taip pat kvieèia mustaip gyventi – nesirûpinti ryt-diena ir pavesti savo ateitá áVieðpaties rankas: Todël nesi-rûpinkite ir neklausinëkite: ‘Kàvalgysime?’, arba: ‘Kà gersime?’,

arba: ‘Kuo vilkësime?’ Visø tødalykø ieðko pagonys. Jûsø dan-giðkasis Tëvas juk þino, kad vi-so to jums reikia. Pirmiausia ieð-kokite Dievo karalystës ir Jo tei-sumo, o visa tai bus jums pridë-ta. Taigi nesirûpinkite rytdiena,nes rytojus pats pasirûpins savi-mi. Kiekvienai dienai uþtenka sa-vo vargo (Mt 6, 31–34).

Jëzus nesako, kad mumsnereikia planuoti ar kad nie-ko neturime daryti dël atei-ties, Jis sako: „Nesinervinkiteir neiðgyvenkite dël rytdie-nos“. Juk mes daþnai neri-maujame dël to, kas gali ávyktirytoj, mus nuolat varginaklausimas: O kas, jeigu...? „Okas bus, jeigu smuks ekono-mika ir að liksiu be darbo?Kaip susimokësiu bankui?Kaip mes iðgyvensime? Jei su-sirgsiu ar atsigulsiu á ligoninæ,mes – þlugæ!“ Arba: „Kas, jeiatëjus iðbandymams man ne-pakaks tikëjimo?“ Mes visi ið-tariame tûkstanèius „kas, jei-gu...?“ ir dël to nerimaujame.

Jëzus pertraukia tokiasmûsø dvejones ir sako: „Jûsødangiðkasis Tëvas þino, kaipjumis pasirûpinti. Nereikianervintis. Jis – iðtikimas. Jis pa-maitins, aprengs ir pasirûpins

visomis jûsø reikmëmis.“Paþvelkite á padangiø paukð-

èius: nei jie sëja, nei pjauna, neiá kluonus krauna, o jûsø dangið-kasis Tëvas juos maitina. Argijûs ne daug vertesni uþ juos?<...> Ir kam gi rûpinatës drabu-þiu? Þiûrëkite, kaip auga laukolelijos. Jos nesidarbuoja ir never-pia, bet sakau jums: në Saliamo-nas visoje savo ðlovëje nebuvotaip pasipuoðæs, kaip kiekviena iðjø. Jeigu Dievas taip aprengialaukø þolæ, kuri ðiandien þaliuoja,o rytoj metama á krosná, tai argiJis dar labiau nepasirûpins jumis,maþatikiai? (Mt 6, 26. 28–30).

Mes dþiaugsmingai atida-vëme Vieðpaèiui visas vaka-rykðtes savo dienas, patikëda-mi Jam visas savo nuodëmes.Mes pasitikime Juo, kad Jis at-leidþia visus mûsø suklupi-mus, abejones ir baimes. Taikodël negalime pasitikëti Juodël rytdienos? Ið tiesø dauge-lis mûsø ásikimbame á ateitá,siekdami savo svajoniø. Meskuriame planus nepriklauso-mai nuo Dievo, o po to praðo-me Jo palaiminti ir iðpildytiðias viltis bei troðkimus.

Mes gyvename ypatingulaiku – didþiulë sumaiðtis dëldoktrinø, visuomenæ uþval-

dyti siekia materialistinë kul-tûra. Dievo þmonës mokomisvajoti, planuoti didþius daly-kus, plaèiai màstyti ir „siektiaukso“. Daugelis krikðèioniøtëvø jauèiasi spaudþiami nu-matyti savo vaikø karjeras iryra kupini baimës dël jø atei-ties – o kas, jei jie to nepasieks?

Liûdna, taèiau ði jaunojikarta taip siekia sëkmës, kadjie yra ásitempæ, susirûpinæ irperdegæ. Ðiems vaikams buvoperduota þinia, kad jie niekuo-met neturës pakankamai. To-dël kai kurie jø puola á krað-tutinumus, geria ir pramo-gauja tarsi rytoj viskas þlug-tø. Kiti kelia sau per dideliusuþdavinius ir geria vaistusnervams nuraminti, stengda-miesi pasiekti neámanomøstandartø. O paprasti vaikai,svajojantys apie paprastus da-lykus, jauèiasi pralaimëjæ, netokie geri kaip kiti. Visiemsbuvo ádiegta rytdienos baimë.

Kaip taip nutiko? Kaip taitapo vyresniosios krikðèioniøkartos, paþinojusios Dievo ið-tikimybæ, palikimu? Juk vy-resnieji krikðèionys þinojo, jogDievas jais rûpinasi. Argi Jisnebus iðtikimas ir nepasirû-pins ir jø vaikais?

Taèiau ðá nuolat gaudþian-tá pasimetimo ûþesá ir konku-rencinæ kovà – tuðèià materia-linës gerovës sieká ir kûniðkàiðdidumà nustelbia balsas, ku-ris, kaip ir Abraomui, sako:„Palik viskà. Stokis ir eik.Leisk man pasirûpinti tavo ry-tojumi. Leisk mano Dvasiaivesti tave. Palik visus savoþmogiðkus planus ir leisk mantavimi pasirûpinti.“

Mûsø protëvis Abraomasturëjo atidëti á ðalá visus savoplanus, viltis ir svajones, visusrûpesèius dël ateities ir ðei-mos. Ir tai nebuvo lengva. Taireiðkë atidëti á ðalá bet kokiàbaimæ bei nerimà dël kiekvie-nos dienos ir pasitikëti, kadDievas laimins ir iðlaikys jákiekvienoje situacijoje.

Nukelta á 6 psl.

DAVID WILKERSON

Pasitikint Dievu dël visø savo rytdienø

Mes dþiaugsmingai atidavëme Vieðpaèiui visas vakarykðtessavo dienas, patikëdami Jam visas savo nuodëmes.

Mes pasitikime Juo, kad Jis atleidþia visus mûsøsuklupimus, abejones ir baimes.

Tai kodël negalime pasitikëtiJuo dël rytdienos?

6 priedaspriedaspriedaspriedaspriedas NIEKUO NESIRÛPINKITE „Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr. 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) 2012 m. spalio 27 d.

Mûsø dangiðkasis Tëvassavo þmoniø to praðo ir ðian-dien.

Laiðkà Filipø baþnyèiaiPaulius raðë bûdamas kalëji-me Romoje. Paulius buvo lai-komas siaubingomis sàlygo-mis. Dienà naktá já saugojoPretorijaus sargybos kariai, jokojos grandinëmis buvo sura-kintos su kareiviø kojomis. Ðievyrai buvo ðiurkðtûs, kieti,daþnai keikdavosi. Jø akysevisi kaliniai buvo bausmësverti nusikaltëliai. Paulius ne-buvo iðimtis.

Ásivaizduokite, koká paþe-minimà turëjo kæsti Pauliusðioje situacijoje. Në akimirkosjis negalëjo pabûti vienas. Bu-vo pasiklausoma kiekvieno jopokalbio su já aplankiusiaisdraugais, galbût sargybiniai iðjø ðaipydavosi. Tokiu elgesiubuvo lengva sutrypti ðio die-voto þmogaus orumà.

Pagalvok apie tai: Pauliusbuvo labai aktyvus þmogus,mëgæs keliauti tiek sausuma,tiek jûromis, kad galëtø susitiktiir bendrauti su Dievo þmonë-mis. Didþiausià dþiaugsmàPauliui teikë jo ákurtø baþnyèiølankymas. Taèiau dabar jis bu-vo prirakintas prie labiausiaiuþkietëjusiø bedieviø.

Kai kurie Pauliø paþino-jæ krikðèionys net pradëjomurmëti, kad ðia situacija jisuþtraukë neðlovæ Evangelijai:„Jei Paulius ið tiesø Dievoþmogus, jam neturëtø taip nu-tikti. Kodël Vieðpats jo neið-laisvina? Kur Pauliaus maldosjëga? Kiti Evangelijos tarnaipalaiminti, o kodël jis ne?Apolo pamokslai atneða tokiødideliø rezultatø, kaip ir jau-nesniøjø tarnautojø – Timotie-jaus bei Tito...“

Kaip Paulius reagavo áðias aplinkybes?

Manau, visi esame girdë-jæ posaká: „Blogi dalykai nu-tinka ir geriems þmonëms.“Per naktá, vos per kelias valan-das visos aplinkybës gali ap-siversti. Bet kuri diena gali „ið-sprûsti mums ið rankø“, irmûsø planai bei svajonës iðga-ruoti lyg dûmas.

Turbût daugelis esame sutuo susidûræ. Kartais nutinkakokia tragedija, tai, ko negalinumatyti, ir tai viskà apverèiaaukðtyn kojom. Susiklosèiu-sios aplinkybës tarsi ákalina.

Visai neseniai, kai laukiauið gydytojo iðeinanèios savoþmonos, pagyvenusi naðlëpradëjo man pasakoti apiedienà, kai pasikeitë visas josgyvenimas: ji ir jos vyrasdþiaugësi nuostabiu gyveni-mu, bet já netikëtai iðtiko insul-tas. Ji vienintelë priþiûrëjo sa-

vo vyrà. Taip netikëtai jie abubuvo „ákalinti“ namuose. Jimylëjo savo vyrà ir iðtikimaijuo rûpinosi, bet maþdaugpenkerius metus negalëjo„rytdienai“ kurti jokiø planø.

Einant laikui jos vyrà pri-slëgë depresija. Vienà dienà jispradëjo lieti jai savo skundus– ðis insultas suþlugdë jo vil-tis ir svajones. Jis sakë, kad jinesuvokia, kà reiðkia nepajëg-ti net iðeiti pasivaikðèioti: „Tuneásivaizduoji, kà reiðkia kæstikanèias gulint lovoje. Visusðiuos metus að buvau atskir-tas nuo naudingo gyvenimo,neturiu jokios vilties ir dël ryt-dienos. Jokio dþiaugsmo, tikliûdesys.“

Ji jam atsakë: „Atrodo, tupamirðai, kad visà ðá laikà aðbuvau su tavimi. Kenti ne tuvienas. Að taip pat turëjau vil-èiø ir svajoniø. Visus ðiuosmetus visà savo dëmesá irenergijà að skyriau tik tau. Aðpriþiûrëjau tave iðtisà parà.Visos mano rytdienos taip patbuvo pagrobtos.“

Netrukus jis mirë. Nors jijo ilgëjosi, ji dël visø ðiø „pra-rastø metø“ jautë kartëlá.

Kada nors kanèia uþklum-pa kiekvienà. Ir dabar daugy-bë ðventøjø yra sukaustytisielvarto. Jø aplinkybës iðplë-ðë jø dþiaugsmà, jie jauèiasibejëgiai, visiðkai nenaudingi.Daugelis, kæsdami skausmà,klausia: „Kodël tai nutikoman? Ar Dievas ant manæspyksta? Kà blogo að padariau?Kodël Jis neatsako á manomaldas?”

Taèiau Paulius neklausë:„Kodël tai nutiko man?“ Jisklausë: „Kaip man reaguoti áðià situacijà?“ Taip, Pauliusgalëjo pasiduoti surûgusiainuotaikai, uþduodamas ego-centriðkus klausimus: „Kodëlað?“ ir pan., kristi á gilià dep-resijà, matydamas ðià beviltið-kà situacijà: „Að surakintas.Mano tarnavimas sustabdy-tas, o kiti dþiaugiasi pjauda-mi sielø derliø. Kodël?“

Taèiau uþuot tai daræs,Paulius klausë: „Kaip dabar-tinë mano situacija gali atneðtiðlovæ Kristui? Kaip ið ðio iðmë-ginimo iðgauti kuo daugiaunaudos?“ Ðis Dievo tarnas nu-kreipë savo mintis kita link-me: „Að negaliu pakeisti ðiossituacijos. Galbût ir mirsiu to-kiomis sàlygomis. Vis dëlto aðþinau, kad mane veda Vieð-pats, todël ruoðiuosi iðaukð-tinti Kristø bei bûti liudijimupasauliui net ir sukaustytasðiomis grandinëmis“: Að karð-tai laukiu ir turiu viltá, jog nie-kuo neliksiu sugëdintas, bet kaipvisada, taip ir dabar Kristus bus

vieðai iðaukðtintas mano kûne –ar gyvenimu, ar mirtimi (Fil 1,20).

Pauliaus poþiûris – tai vie-nintelis kelias, kaip mes gali-me bûti iðtraukti ið tamsiosnusivylimo ir nerimo duobës.Ámanoma iððvaistyti visas sa-vo rytdienas, nerimastingailaukiant, kol kas nors iðva-duos mus ið kanèiø. Jei á tai su-telksime savo dëmesá, mesprasilenksime su stebuklu irnepatirsime iðlaisvinimodþiaugsmo.

Apsvarstykime Pauliauspareiðkimà filipieèiams: Bro-liai, að noriu, kad jûs þinotumë-te, jog mano bûklë pasitarnavoEvangelijos plitimui (Fil 1, 12).Ið esmës Paulius èia sako:„Nesijaudinkite dël manæs irnemanykite, jog mane gàsdi-na ateitis. Ir praðau nesakyti,kad mano darbas baigtas.Taip, að sukaustytas grandi-nëmis ir kenèiu, taèiau ir pertai skelbiama Evangelija.“

Ásivaizduoju Pauliø, sa-kantá: „Mano kentëjimai tapoman dþiaugsmo ðaltiniu. Kaibaigiasi romënø sargybiniøpamaina, jie perpasakoja ma-no liudijimà kitiems. O gráþænamo papasakoja tai savo ðei-moms ir draugams. Visi tik irðneka apie mano pamokslau-jamà Evangelijà! Jûs manote,kad jei mano rankos suriðtos,tai tarnavimas baigtas, kad ne-galiu nieko dël Kristaus nu-veikti? Prieðingai, ðios grandi-nës suteikë man dràsos.“

Supraskite teisingai: Pau-lius nebuvo abejingas ir ne-susitaikë su aplinkybëmis. Jiskentë grandiniø keliamàskausmà. Taèiau jis nemàstë:„Dievas leido man tai patir-ti, todël stengsiuos ið to iðpeð-ti kà ámanoma geriausio. Aðnesiskøsiu ir apsimesiu lai-mingas. Niekas nematys ma-no skausmo.“ Ne, tai nërarytdienos pavedimas á Dievorankas.

Atkreipkite dëmesá, kaipPaulius baigia laiðkà Filipie-èiams: Dþiaukitës Vieðpatyje vi-suomet! Ir vël kartoju: dþiauki-tës! (Fil 4, 4). Jis nesako: „Ðiosgrandinës yra palaiminimas.Að dþiaugiuosi, kad esu áka-lintas ir kenèiu skausmà.“ Ne,esu tikras, jog Paulius kasdienmeldë iðlaisvinimo ir kartkar-tëmis praðë suteikti jëgø tai ið-tverti. Net Vieðpats Jëzus sa-vo kanèios ir iðmëginimo va-landà ðaukë Tëvui: „Kodëlmane apleidai?“ Pirmoji mû-sø reakcija susidûrus su kan-èia, yra „Kodël?“ Ir Vieðpatstai pakenèia.

Dievas pasirûpino, jogmûsø klausimai – „O kas, jei-

gu..?“ ir „Kodël?“ – bûtø at-sakyti Jo Þodyje. Paulius ra-ðo: Kai kurie skelbia Kristø iðpavydo ir rungtyniaudami, ki-ti gera valia <...>, o ðitie ið mei-lës, suprasdami, kad að paskir-tas ginti Evangelijos. Tesiþinai!Kad visokiais bûdais, apsime-tant ar ið tikrøjø, yra skelbiamasKristus, – ðtai kuo dþiaugiuosiir toliau dþiaugsiuos! (Fil 1, 15.17–18). Kitaip tariant jis sako:„Að nusprendþiau, kad Die-vo þodis bus patvirtintas ma-no reakcija á ðiuos kentëjimus.Nusprendþiau neuþtrauktigëdos Evangelijai ir nepada-ryti jos bejëgës. Mano ramu-mas ðiomis aplinkybëmis liu-dija apie Kristø. Kiekvienasmane pamatæs þinos, kad ma-no pamokslaujama Evange-lija padeda man ðiuo sunkiumetu. Tai patvirtins, jog Vieð-pats gali pravesti pro bet ko-kià situacijà – per ugná ir pervandená. Mano iðgyvenimaiir pamokslaus tokià Evange-lijà.”

Tokià þinià skelbia ir Pau-lius, ir Abraomas: nebûtinadël Vieðpaties nuveikti kànors didingo, turime tik pasi-tikëti Juo. Turime pavesti sa-vo gyvenimà á Dievo rankasir tikëti, kad Jis mumis pasi-rûpins. Jei mes tai padarysi-me, Jo Evangelija bus pa-mokslaujama, nesvarbu, ko-kios aplinkybës mus suptø. Irdaþniausiai, kai bûsime pate-kæ á itin sudëtingas situacijas,Kristus apsireikð mumyse.

Kartà mûsø baþnyèios vy-resnysis Semas man pasakë:„Pastoriau, að stebiu, kaip jûsreaguojate á sunkumus, ir mantai yra liudijimas.“ Taèiau Se-mas nesuvokia, kad jo gyve-nimas yra tarsi pamokslasman: jis kenèia chroniðkàskausmà, dël kurio gali mie-goti tik kelias valandas pernaktá. Taèiau nors jis nuolatoskenèia stiprø skausmà, jis yrapasiðventæs Vieðpaèiui. Taiyra liudijimas visiems. GalbûtSemas nëra daþnai matomastarnautojas, taèiau jo gyveni-mas liudija Kristø ne maþiaunei Pauliaus pamokslai.

Taigi, ar tavo dabartinëjesituacijoje, kai patiri iðmëgini-mà, pamokslaujamas Kristus?Ar tavo ðeima mato tavyje vei-kianèià Evangelijà? Ar jie ma-to tik panikà, neviltá ir abejo-nes Dievo iðtikimybe? Kaip tureaguoji á kanèià?

Tvirtai laikykitës gyvenimoþodþio, kad Kristaus dienà galë-èiau pasigirti ne veltui bëgæs irne veltui dirbæs (Fil 2, 16) – Pau-lius ásivaizdavo dienà, kai jisturës stoti Kristaus akivaiz-don, ir bus atidengtos visos at-

pirkimo paslaptys. Raðtai sa-ko, jog tà dienà mes regësimeVieðpaties ðlovæ ir suvoksimeviso to, kas buvo mums pri-einama iðgyvenant þemiðkusiðmëginimus, realumà – dan-gaus galios ir iðtekliø, angeløsargø realumà, ÐventosiosDvasios artumà.

Mums stebintis ðiais daly-kais Vieðpats iðtars: „Visà lai-kà mano kariai stovyklavo ap-link jus. Jus saugojo Didþiulëarmija galingø pasiuntiniø.Niekada nebuvo prieþasèiøbijoti dël rytdienos.“

Tada Kristus parodysmums Tëvà – tai pranoks vis-kà. Kai pamatysime mûsødangiðkojo Tëvo didybæ, mesiki galo suvoksime Jo meilæ,rûpestá mumis ir paþinsimevisà tiesà: „Taip buvo, yra irper amþius bus: mûsø Tëvasið tiesø yra didis AÐ ESU.”

Ðtai kodël Paulius „tvir-tai laikësi“ þodþio apie Die-vo iðtikimybæ. Jis nenori tàðlovingà dienà stovëti Dievoakivaizdoje, galvodamas:„Kaip að galëjau bûti toks ak-las? Kodël nepasitikëjau sa-vo Vieðpaties tikslais? Visimano rûpesèiai ir klausimaibuvo tuðti.“

Paulius mus guodþia: „Tàdienà, kai mano akys atsivers,að noriu dþiaugtis. Noriu, kadgalëèiau dþiaugtis kiekvienuapreiðkimu, þinodamas, jogpaklusau Jo paþadams ir ne-abejojau. Noriu þinoti, jogtvirtai laikiausi Gyvenimo Þo-dþio reaguodamas á kentëji-mus, kovojau gerà kovà ir áro-dþiau Vieðpaèiui savo iðtiki-mybæ.“

Visa tai Paulius apibendri-na ðiais þodþiais: Broliai, að ne-manau, kad jau bûèiau tai pasie-kæs. Tik viena tikra: pamirðda-mas, kas uþ manæs, ir siekdamasto, kas prieðakyje, verþiuosi á tiks-là aukðtybëse (Fil 3, 13). Trum-pai tariant, jis manë, jog ne-ámanoma atiduoti savo ateitáá Vieðpaties rankas, pirmiauneatidavus praeities. Neturë-tume apgailestauti ar ið nau-jo iðgyventi praeities nuodë-mes bei nesëkmes, spëlioti,kas bûtø ávykæ, jeigu...

Dabar á savo rytdienas aðþvelgiu kaip Paulius, nes þi-nau, jog mano Tëvas rûpina-si. Jis laikosi savo Þodþio. Vi-sa iðeis man á gera. Jis yra sumanimi ir niekados manæs ne-paliks. Jo þvilgsnis nuolatosmane stebi, o Jo sumanymaiman yra geri. Jo paþadai ne-liks neiðsipildæ.

Patikëkite Vieðpaèiui vi-sas savo rytdienas, ir leiskitedabartiniams jûsø iðmëgini-mams pamokslauti apie Jo ið-tikimybæ.

Ið www.worldchallenge.orgvertë Lina Tamonytë

Atkelta ið 5 psl.

Pasitikint Dievu dël visø savo rytdienø

„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr. 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) 2012 m. spalio 27 d. priedas priedas priedas priedas priedas 7NIEKUO NESIRÛPINKITE

Kartais velnias bando su-gundyti, kad pradëtum rûpin-tis tuo, dël ko nëra jokios prie-þasties rûpintis. Patikrink, iðkur kyla rûpesèiai. Daþniausiaitai bûna prieðo ataka. Kartaisrûpesèius ar susirûpinimà at-neða nusivylimas. Mes nusivi-liame, kai kas nors ávyksta netaip sëkmingai, kaip tikëjomës.Tada pradedame galvoti apieateitá remdamiesi praeitimi irvisas savo baimes bei negaty-vizmà nukeliame toli á prieká.Taèiau tai nereiðkia, kad visirûpesèiai yra nepagrásti. Iðky-lanèios situacijos daþnai yra la-bai realios. Taèiau problemaslypi ne situacijose, su kurio-mis susiduriame, bet mûsø po-þiûryje á jas.

Kartais rûpesèiai gimstadël vidinës neramybës. Ðá ne-rimà gali sukelti nuodëmë, ne-atleidimas, pyktis, neapykantaar kitos mus kankinanèios ne-igiamos emocijos. Kai kurieþmonës savo mintyse blaðko-si kaip laivai ðëlstanèioje jûroje.Niekuomet neleisk emocijomsvadovauti tavo gyvenimui.Tokiomis akimirkomis turi su-siimti ir pasakyti: „Minutëlæ!Manæs tai neiðblaðkys!“ Baimæir rûpesèius galime nuramin-ti taip, kaip Jëzus nuramino vë-jà ir bangas (Mk 4, 39).

Kodël rûpintisyra blogai?Kodël Jëzus liepia nesirû-

pinti?Rûpindamiesi mes nemato-

me visagalio Dievo. Rûpesèiai uþtiesà priima aplinkybes, o netvirtà Dievo þodá. Dievas pa-þadëjo, kad Jis saugos ir rûpin-sis mumis. Kai mes jaudina-mës dël aplinkybiø, kad ir ko-kios jos bûtø, parodome, jogmums trûksta tikëjimo Dievu,ir nesilaikome Jo þodþio.

Kai esame visiðkai uþtik-rinti Dievo aprûpinimu,mums nebereikia kovoti su rû-

pesèiais. Jei neturi tokio uþtik-rintumo, reikëtø daugiau lai-ko praleisti su Dievu. Dievas,kurá mes garbiname, yra Visa-galis ir „daugiau nei pakanka“.Jis yra vienintelis mûsø aprû-pinimo ðaltinis. Jo jëga ir iðti-kimybë turëtø iðstumti bet ko-kià baimæ, abejones ar rûpes-èius. Jis yra mûsø Vedlys.

Dievo þodþio paþadai pa-deda nugalëti bet koká rûpestá.Ne Dievas yra rûpesèiø auto-rius.

Kita prieþastis, dël ko rû-pintis negerai, yra ta, kad jieiðkreipia tiesà. Retai kada situ-acija bûna tokia bloga, kaip taiatrodo ið rûpesèiø perspekty-vos. Jei tu kuo nors rûpiniesi,ta situacija greièiausiai tau at-rodo labai baisi, taèiau jei á tàsituacijà paþvelgtø kitas as-muo, jis turbût pasakytø: „Ne-matau, dël ko turëtum rûpin-tis. Juk nëra taip blogai. Tavorûpestis tikrai perdëtas – pro-blema nëra tokia didelë“. Kaitai suprasi, kitaip reaguosi irgalësi toje situacijoje rasti tei-singà sprendimà.

Þmonës man sako: „Bet tunet neþinai, kokioje situacijojeað esu. Tu gi neþinai manoproblemos“. Taip, að neþinaujø situacijos, bet man ir nerei-kia þinoti, nes Dievas þino.Biblija sako, kad Jëzus buvovisaip gundytas, taèiau nenusi-dëjo (þr. Hbr 4, 15). Jëzus iðgy-veno viskà, su kuo susiduria-me mes, ir iðëjo nugalëtojas.

Tavo problemos nëra di-desnës nei kitø þmoniø ir në-ra tokios didelës, kad Dievasnegalëtø jø iðspræsti. Nusira-mink savo ðirdyje, susiimk irpasakyk: „Að neleisiu, kad taitrikdytø mano dvasià. Tai –negarbinga ir neteisinga“.

Dievas viskàkontroliuojaGalite paklausti, o kaip að

pats susitvarkau su uþklupu-

siais rûpesèiais? Jei tikrai dëlko nors sunerimstu, atsiremiuá tvirtà pagrindà, kad Dievasvis dar viskà kontroliuoja.

Kartà, prieð daugelá metø,Tibete mane sugavo komunis-tai. Tuo metu generoloChiang Kai–Shek kariuomenëbuvo iðsklaidþiusi komunis-tus ir jie buvo iðsibarstæ kal-nuose. Man bevedant septy-niolikos þmoniø karavanà perkalnus ir pamokslaujantEvangelijà izoliuotuose kai-meliuose, mus uþpuolë trysginkluoti vyrai ir paëmë á ne-laisvæ. Apie tris valandas jievedë mus akmenuotais irklastingais kalnø takeliais.

Mane saugojæs vyras atro-dë baisiai ir buvo nuoþmus. Jislaikë savo ginklà per ðeðis co-lius nuo mano pakauðio, uþ-dëjæs pirðtà ant gaiduko. Jei tikjis bûtø suklupæs uþ akmens,man bûtø buvæ riesta!

Taip mums keliaujant, su-vokiau, kad velnias nori ma-ne sunaikinti. Jei norëjau gy-venti ir kvëpuoti, turëjau rastiiðeitá ið ðios beviltiðkos situa-cijos. Savo ðirdyje tariau:„Vieðpatie, tie þmonës vedamus myliø mylias, kad galë-tø nuþudyti ir atimti ið mûsøvirtuvinius rakandus ir pini-gus. Ar á Tibetà að atvykautam, kad mirèiau?“

Vieðpats atsakë: „Ne“.„Tuomet duok man paþa-

dà, á kurá galëèiau atsiremti”,– papraðiau að.

Að visuomet neðiojuosiNaujàjá Testamentà, todël ið-sitraukiau já ið kiðenës ir atsi-verèiau Apreiðkimo knygos19 skyriaus 6 eilutæ: Ir iðgirdaugausios minios balsà, lyg daugy-bës vandenø ðniokðtimà ar galin-gø griaustiniø dundëjimà, sa-kantá: ‘Aleliuja! UþvieðpatavoVieðpats Dievas, Visagalis’.

Ðie þodþiai mane sustip-rino: Aleliuja! UþvieðpatavoVieðpats, Dievas Visagalis. Die-

vo þodis iðsklaidë mano neri-mà. Að apsiþvalgiau, paþiûrë-jau tam vyrui á akis ir garsiainusijuokiau. Jis taip pasime-të ir susigëdo, kad nuleidoðautuvo vamzdá á þemæ.

Per vertëjà paklausiau jo:– Pone, kodël nepasakote,

ko norite?– Að alkanas, – prabilo jis.– Gerai, mes jus pamaitin-

sime. Ant mûsø mulo pri-krauta darþoviø. Duosime, kotik norite.

– Man reikia pinigø, – pri-dûrë jis.

– Duosime ir pinigø, – pa-sakiau jam. – Jums visai nerei-kia taip elgtis.

Taigi, jie pasiëmë mûsødarþoves bei pinigus ir pasi-traukë á miðkà.

Kai vëlai vakare atëjomeá kaimelá ir þmonës iðgirdo,kas mums buvo nutikæ, jie bu-vo priblokðti.

– Tai stebuklas, – sakë jieman. – Tas vyras yra besislaps-tantis ir kalnuose kovojantis ka-reivis. Paprastai jie atima gyvu-lius ir viskà, kà þmonës turi.

Bet að þinojau, kodël jismus paleido. Tikëjimas virtojëga, kuri iðstûmë nerimà. Kaiásivieðpatavo tikëjimas, susi-rûpinimas mirë.

Taigi nepamirðk, kad Die-vas viskà kontroliuoja. Kai bû-si tuo tikras, rûpesèiai turëspasitraukti.

Kovok gerà kovàPatarliø knygoje skaito-

me: Kas saugo burnà ir lieþuvá,saugo savo sielà nuo nemalonu-mø (Pat 21, 23). Þodis, iðvers-tas kaip „nemalonumai“, iðtiesø reiðkia rûpesèius. Kassaugo burnà ir lieþuvá, saugo sa-vo sielà nuo rûpesèiø.

Tikëjimo skydu mes uþge-siname ugningas prieð musnukreiptas prieðo strëles (Ef 6,16). Mûsø tikëjimas turi rem-tis Dievo þodþiu ir liudijimais,kaip Dievas yra pasirûpinæskitais. Mane visuomet ákvepiair padràsina þinojimas, kaipDievas pasirûpino Abraomu,Moze, Juozapu, Samueliu,Danieliumi ir kitais. Að þinau,kad tai, kà praeityje Jis pada-rë dël tø vyrø, Jis padarys irdël savo þmoniø ðiandien.

Að nesijaudinu dël ateitiesar dar dël ko nors, nes pama-èiau, koks geras yra Dievas.Mano ateitis yra Jo rankose, Jisyra pajëgus manimi pasirû-pinti. Kaip sakë Dovydas: Bu-vau jaunas ir pasenau, taèiau ne-maèiau, kad teisusis bûtø uþ-mirðtas ir jo vaikai elgetautø (Ps37, 25). Nesirûpink dël atei-ties. Pavesk jà Dievui, leiskDievui tau padëti.

Jei rûpesèiai visgi tave uþ-valdë, pirmiausia, turi suvok-ti savo reikmæ. Daug þmoniø

rûpinasi, to net neþinodami.Visi aplinkiniai tai þino, bet jiepatys to nepastebi. Jie taip ási-traukia á rûpinimàsi, jog gal-voja, kad tai normalu. Taipelgdamiesi jie atskiria savenuo dþiaugsmo, ramybës,nuo Dievo jëgos ir daugybësnuostabiø dalykø, kuriais ga-lëtø dþiaugtis.

Visø pirma, neslëpk savo po-reikio, bet já pripaþink. Antra, ap-sispræsk nebesirûpinti. Laiðke Fi-lipieèiams sakoma: Niekuo ne-sirûpinkite (Fil 4, 6). Atsibudæsryte pasakyk: „Vieðpatie, ðian-dien nebûsiu sulinkæs nuo rû-pesèiø naðtos ir negalvosiu, joggali atsitikti kas nors baisaus.Neleisiu rûpesèiams valdytimano gyvenimo, bet pasitikë-siu ir gërësiuos Vieðpaèiu“.

Galite paklausti: „Tai galmes neturime ir dirbti?“ Tu-rime. Biblijoje sakoma: Kas ne-nori dirbti – tenevalgo! (2 Tes 3,10). Bet ar mes turime rûpin-tis dël savo darbø? Dirbdamasdarbà, að stengiuosi já atliktitaip, kad þmonës ir kità kartàpapraðytø padirbëti. Dirbk sa-vo darbà taip, kad tavo darb-davys sakytø: „Be ðio þmo-gaus neiðsiversèiau. Jis viskàpadaro ir dar taip gerai.“

Tapk tokiu þmogumi, kadkiekvienas norëtø, jog tu bû-tum greta. Elkis taip ir namuo-se. Darbuokis ið visos ðirdies,kad ðeima negalëtø be tavæsapsieiti. Tuomet jie visuometdþiaugsis, kai tu bûsi namuo-se.

Taip, mes esame tam, kaddirbtume. Mes turime sunkiaiir gerai dirbti. Taèiau yra skir-tumas tarp darbo ir rûpesèiø.Darbas yra konstruktyvus, orûpesèiai – destruktyvûs.

Pergalë prieðrûpesèiusEvangelijos pagal Matà 6

skyriaus 25–34 eilutëse Vieð-pats Jëzus penkis kartus pa-kartojo, kad mes neturime rû-pintis. Jis pasakë, kad savo rû-pesèiu þmogus në per sprin-dá negali pridëti sau ûgio. Jë-zus mums kalba: „Dievas ap-rengia lelijas, maitina paukð-èius ir rûpinasi visa savo kû-rinija“. Ar tu nesi geresnis uþtas lelijas, paukðèius ir visà ap-link tave esanèià kûrinijà?

Rûpesèiai niekuomet neat-neða naudos. Jie tik sutrikdodvasià ir sielà, kurios paveikiair kûnà. Todël atneðkite Jamsavo rûpesèius ir problemas.Tebûna laiðko Filipieèiams 4skyriaus 6 eilutë jûsø pergalësprieð rûpesèius iðpaþinimas.Kristus yra jûsø pagalbos ir pa-laiminimø ðaltinis.

Gyvenkite Dievo ramybë-je ir dþiaukitës.

Ið kn. „How to Cope With Worry“vertë Robertas Irvinskas

Atkelta ið 5 psl.

Kaip nugalëti rûpesèius

Baimæ ir rûpesèius galime nuraminti taip,kaip Jëzus nuramino vëjà ir bangas (Mk 4, 39).

8 priedas priedas priedas priedas priedas NIEKUO NESIRÛPINKITE „Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr. 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) . 20 (381) 2012 m. spalio 27 d.

Nesvarbu, kas tai bûtø: fi-nansai, ðeima, ateitis – mes tu-rime daugybæ prieþasèiø ne-rimauti. Taèiau Jëzus raginamus nesirûpinti, melstis ir pa-sitikëti Juo.

„Ji nepaskambino! Að ne-þinau, kur ji yra. Kà mes da-bar darysime?“ – nerimavomano þmona. Mûsø ðeðiolik-metë dukra po pamokø negrá-þo namo. Neradome jos ir priemokyklos. Mes neseniai atsi-këlëme á ðià vietà, todël nebe-þinojome, kur jos ieðkoti, ne-þinojome, kas jos draugai ir ákà kreiptis. Pirmiausia messupanikavome, tada karðtaimeldëmës, o galiausiai – ne-rimavome.

Vos prieð keletà mënesiøvietiniuose laikraðèiuose bu-vo daug raðoma apie pagrob-tà berniukà, kurio kûnas bu-vo rastas uþ miesto ribø. Mestiesiog ëjome ið proto, ásivaiz-duodami blogiausia. Krikðèio-nys, kurie sako, kad negalijaudintis ir melstis vienu me-tu, turbût neturi paaugliø vai-kø. Mes meldëme, kad dukrabûtø saugi, nerimavome, kadesame bejëgiai, ir vël meldë-mës...

Þmogiðka tendencijaKartais mes sakome:

„Kam rûpintis, jei gali mels-tis?“ Yra daugybë prieþasèiønerimauti. Jei skaitysite ne tiklaikraðèiø skiltis apie sportà irpramogas, atrasite daugybæprieþasèiø pasiduoti nerimui.Kartais apie tai kalba net ko-miksai. Ðtai vieno komiksoveikëjas sëdi prieðais televizo-riø ir galvoja: „Ðiuolaikiniøtechnologijø dëka galiu neri-mauti dël visø pasaulio pro-blemø!“

Evangelijos pagal Jonà 14skyriuje Jëzus savo moki-niams sako: Tenebûgðtauja jûsøðirdys! Tikite Dievà – tikëkite irmane (Jn 14, 1).

Pirmasis Jo ásakymas tu-rëtø bûti suprantamas taip:„Neleiskite ðirdims nerimau-ti!“ Ásikûnijæs Dievas, Jëzus,

tapæs þmogumi, suprato mû-sø polinká á nerimà. Dievas þi-no, kad nerimas daþnai paimadvasines vadþias á savo ran-kas ir tempia jas dusindamasmûsø dvasià.

Taèiau jei jûs dël nieko ne-sijaudinate, tai arba jûs vosper kelis þingsnius nuo visið-ko ðventumo, arba nesate vi-siðkai nuoðirdûs.

Galbût nerimaujate da-bar, svarstydami: tai kas gi nu-tiko mûsø dukteriai? Galiunuraminti: ji saugi repetavodramos bûrelyje, apie kurá pa-mirðo pasakyti savo tëvams.

Esu beveik ásitikinæs, kadDievas siunèia paauglius á þe-mæ tam, kad atskleistø tëvøpolinká nerimauti dël savovaikø saugumo, kad padëtøtëvams prisipaþinti, kad savoviduje jie trokðta iðkarðti savopaaugliams kailius, kai ðie ga-liausiai gráþta namo ir ásiþei-dæ stebisi, matydami tëvø átû-þá bei rankø gràþymà.

Paprasèiausia paieðka in-ternete rodo, kad egzistuojapasaulinis nerimo tinklas. Per-þvelgiau gal 162346 straipsniøapie nerimà: nuo „Kada neri-mauti dël vëþio“ iki grupës,pasivadinusios „Nerimastin-gieji“, dainø tekstø.

Viename puslapyje, skir-tame darbuotojø elgesio sutri-kimams áveikti, nerimas api-bûdinamas kaip „neigiamosmintys“, ir siûloma iðmoktinerimauti efektyviai. Vienasgydytojas nerimaujantiemspataria „pagailëti savæs“ irpripaþinti, kad dauguma var-tojanèiøjø þodá „rûpestis“ pa-prasèiausiai bando „pateisintiseniai jauèiamà nerimà“. „Ne-rimas – tai nebylus stresas, –teigia kitas gydytojas, – parei-kalaujantis daug daugiauenergijos nei þmonës suvo-kia“, bet jei jûs uþsisakysite joknygà, jis atskleis jums pa-slaptá, kaip paðalinti nerimà iðsavo gyvenimo!

Jëzaus ásakymasMums, paþástantiems Jë-

zø, reikia nustoti nerimauti nedël to, kad tai eikvoja mûsøenergijà (nors ið tiesø eikvo-ja), bet todël, kad taip liepë Jë-zus. Uþuot vystæ „vidiná dia-logà su savimi“ (tiesà pasa-kius, niekada nepasitikëjausavo paties patarimais), mesturime su tikëjimu melsda-miesi artëti prie Jo.

Kaip mums liautis neri-mauti? Vienà ið atsakymø ran-dame Evangelijoje pagal Jonà:Tikite Dievà, tikëkite ir mane (Jn14, 1). Dabar pateiksiu trum-pà graikø kalbos pamokëlæ.

Naujajame Testamentegraikø kalba nuosaka, nusa-kanti esanèià situacijà (tiesio-ginë nuosaka), ir liepiamojinuosaka gali atrodyti visiðkaivienodai. Todël Jëzaus ásaky-mas gali bûti verèiamas netketuriais bûdais:

1. Tikëkite Dievà ir tikëki-te manimi (dvi liepiamosiosnuosakos).

2. Tikite Dievà, tikëkite irmanimi (tiesioginë ir liepia-moji nuosakos).

3. Tikëkite Dievà ir tikësitemanimi (liepiamoji ir tiesiogi-në). Në vienas vertimas ne-naudoja ðios kombinacijos,bet ji yra galima.

4. Tikite Dievà, tikite irmanimi (dvi tiesioginës nuo-sakos). Taip pat nëra vartoja-mos, bet galimos.

Nereikia bûti graikø kal-bos þinovu, kad suprastum,jog Jëzus ásako arba siûlo ly-giai taip pat pasitikëti Juo,kaip mokiniai pasitikëjo arbent jau turëjo pasitikëti Tëvu.„Nebeleiskite ðirdims neri-mauti, – sako Jëzus. – Moky-kitës pasitikëti manimi (nesesu Dievo Sûnus) taip pat,kaip pasitikite mano Tëvu.“

Nerimas menkinamûsø vertæApie rûpestá ir nerimà Jë-

zus kalba ir Evangelijos pagalLukà 12 skyriuje, 22–34 eilu-tëse. Èia Jëzus liepia savo mo-kiniams nesijaudinti dël to, kàvalgys ir kà vilkës, nes gyvy-bë svarbesnë uþ maistà, o kûnasuþ drabuþá (Lk 12, 23).

Prieðtaraudamas posakiui„Esi tuo, kà valgai“, Jëzus sa-ko, kad mes esame daugiaunei vien tai, kà suvartojame.Jis paþymi, kad nerimas ma-þina mûsø vertæ, nes nerimau-jantis þmogus gyvenimà ver-tina tik pagal tai, kà mes val-gome ir kaip rengiamës. Mo-kytojas puikiai palygina mussu varnais, kurie nei sëja, neipjauna, neturi nei sandëliø,nei kluonø, taèiau Dievas juosmaitina. Jûs nepalyginamai ver-tesni uþ paukðèius! – sako Jëzus(Lk 12, 24).

Vëliau Jëzus liepia moki-niams paþvelgti á lelijas: Jos ne-

sidarbuoja ir neaudþia, bet sakaujums: në Saliamonas visoje savoðlovëje nebuvo taip pasipuoðæskaip kiekviena ið jø. Jis kreipiamûsø dëmesá á tai, kad jeiguDievas taip aprengia laukø þolæ,ðiandien þaliuojanèià, o rytoj me-tamà á krosná, tai dar labiau pa-sirûpins jumis, maþatikiai! (Lk12, 27–28).

Nors þolë ir laikina, tai ne-sumaþina ðvelnaus Kûrëjo rû-pesèio ja. Ar kada ásiþiûrëjo-te á pienæ? Tai kaip dar labiauDievas rûpinasi aprengti sa-vo þmones!

Jei neávertinsime Dievo iðaukðtybiø siøsto aprûpinimovarnams ir lelijoms, nepripa-þinsime, kad Jis trokðta atsa-kyti á mûsø poreikius. Neri-mas verèia mus galvoti, kadesame maþiau verti ir ne tokiesvarbûs Dievui kaip maþipaukðèiai ir paprastos þolës.

Nerimu niekonepasieksimeAntra, nerimaudami mes

nieko nepasiekiame (Lk 12,25–26). Kokia nauda ið to mû-sø nerimo? (Nebent ta, kadpadidina skrandþio rûgðtin-gumà neutralizuojanèiø pre-paratø pirkimà). Jëzus klau-sia, ar mes galime nerimauda-mi prailginti savo gyvenimàar pridëti ûgio? Ilgesnis gyve-nimas ir aukðtesnis ûgis Die-vui yra „maþmoþiai“, tad Jë-zus sako: Jei tad jûs nesugeba-te padaryti net maþmoþio, taikam rûpinatës kitais dalykais?(Lk 12, 26).

Nerimaudami atrodomekaip pagonysTreèia, nerimaudami mes

atrodome kaip pagonys. Ir ne-klausinëkite, kà valgysite ar ger-site, ir nesirûpinkite! Visø tø da-lykø ieðko ðio pasaulio pagonys(Lk 12, 29–30).

Pasaulis nori matyti aki-vaizdø skirtumà: kuo skiria-si tie, kurie tvirtina esà Kris-taus sekëjai, ir tie, kurie atmetëarba dar nepriëmë Evangeli-jos. Mes turime skirtis ið kitøne tik tuo, kà valgome ar kàvilkime, bet svarbiausia tuo,kaip mes elgiamës – ypaè kaipmes reaguojame á kasdieniusporeikius.

Kai þmonës mato krikð-èionis panikuojanèius dël to,kad prarado darbà, susidûrësu finansiniais sunkumais, dëlto, kad iðkilo problemø su su-tuoktiniu ar paaugliais vai-kais, jie natûraliai gali klaus-ti: „Kaip tavo gyvenimà kei-èia faktas, kad esi krikðèio-nis?“

Panaðiai kalbama ir 1 Pet-ro laiðko 3 skyriaus 13–16 ei-lutëse. Krikðèionis turi bûtipasiruoðæs atsakyti kiekvienamklausianèiam apie jame esanèià

viltá. Mes turime gyventi taip,kad suþadintume netikinèiøjøsmalsumà, kad jie imtø klau-sinëti apie mûsø tikëjimà.

Nekurstydami pagoniøsmalsumo, mes jiems leidþia-me suprasti, kad tikinèiojo irnetikinèiojo gyvenimas be-veik nesiskiria. Nerimaudamimes esame panaðûs á pani-kuojanèius pagonis, kurie ne-paþásta dangiðkojo Tëvo, ku-ris su dþiaugsmu atsako á jøporeikius.

Nerimas nukreipiamûsø dëmesáKetvirta, nerimas aptem-

do mûsø karalystës vizijà.Evangelijos pagal Lukà 12skyriaus 31–34 eilutëse Jëzusragina mokinius ieðkoti Jo ka-ralystës. Jis ragina nebijoti, nesjûsø Tëvas panorëjo duoti jumskaralystæ.

Atsakydami á Dievo dos-numà, mokiniai taip pat turitapti davëjai: Parduokite savoturtà ir aukokite gailestingumoaukas. Ásitaisykite sau piniginiø,kurios nesusidëvi, kraukite ne-nykstantá turtà danguje, kur joksvagis neprieina ir kandys nesu-ëda (Lk 12, 32–33).

Nerimaudami ar kuo norsperdëtai rûpindamiesi, mesvisà dëmesá skiriame sau, o netam, á kà Dievas norëtø nu-kreipti mûsø mintis, – kitø po-reikiams. Vienintelis bûdas ið-trûkti ið ðio „voverës rato” –visà dëmesá skirti Dievo kara-lystei, kurios nesunaikins neivagys, nei kandys.

Tikinèiojo maldaJëzus þino, kad mes, þmo-

nës, esame linkæ jaudintis, betsavo sekëjams Jis ásako taipnesielgti. Kaip alternatyvà,nerimo tinklui, á kurá átrauktiDievo vaikai pradeda klaidin-gai màstyti apie savo vertæprieð Dievà, ir neprodukty-viam nerimui, Ðventasis Rað-tas nurodo maldà: Niekuo ne-sirûpinkite, bet visuose reikaluo-se malda ir praðymu su padëkajûsø troðkimai tesidaro þinomiDievui. Ir Dievo ramybë, pra-nokstanti visoká supratimà, sau-gos jûsø ðirdis ir mintis Kristu-je Jëzuje (Fil 4, 6–7).

Nerimas iðkreipia tikin-èiojo tapatybæ pagoniø pasau-lyje, kuriam nepaprastai svar-bu pamatyti, kad Jëzus galikeisti gyvenimus. Uþuotdþiaugæsis Dangaus karalys-tës turtais, nerimaujantis þmo-gus susikoncentruoja á save irsavo bëdas. Perfrazuosiu vie-nà gerai þinomà posaká: „Ne-sijaudinkite, bet bûkite ðven-ti ir pasitikëkite dangiðkuojuTëvu“.

Ið þrn. „Moody“(1998 m. liepa/rugpjûtis)

vertë Raimonda Jaðinauskienë

LARRY DIXON

NESIRÛPINKITE!NESIRÛPINKITE!

Nr. 20 (381) 2012 m. spalio 27 d. Paþintis 9

Graþina, esi labai jauna, ojau tiek pasiekusi: metodistøkunigë, LCC tarptautinio uni-versiteto bei Evangelinio Bibli-jos instituto dëstytoja, JAV ágijaiteologijos magistro laipsná. Tavotarnystë neapsiriboja vien bend-ruomene, kurià lankai. Taèiaupradëkime nuo pradþiø – koksbuvo tavo atsivertimas ir kadatai ávyko?

Kalbëti apie savo atsiverti-mà turiu pradëti ið toli. Apie1993-iuosius atsivertë manopusseserë. Ilgà laikà ji buvo baþ-nyèios Tikëjimo þodis narë. Jipirmoji ir nusivedë mane á evan-geliðkà baþnyèià. Tik dabar, þiû-rëdama atgal, matau, kad ma-no gyvenime vyko daugybë da-lykø, kurie privedë mane prie at-sivertimo, bet tuo metu atrodë,kad tai tëra atsitiktinumai.

Apie 2000-uosius metuspusseserë paskambino manomamai ir pakvietë mane ir sesæá metodistø baþnyèios organi-zuojamà stovyklà prie jûros.Nors turëjau vaþiuoti á kità sto-vyklà,mama pasakë, kad va-þiuosiu èia. O jei mano mamapasako, vadinasi, taip ir bus.

Stovykloje vieðëjusiai misio-nieriø grupei trûko vertëjø, o aðjau turëjau vertëjos patirties, tadpagalvojau, kad galëèiau padëti.Þmogus, kuriam padëjau, buvomano bûsimos pastorës sesersvyras. Vëliau pati pastorë pa-praðë manæs versti, nes medþia-gos buvo daug, o vertëjø trûko.Tada treèiadieniais að pasiim-davau tekstus ir po savaitës at-neðdavau juos iðverstus. Kartànegalëjau ateiti treèiadiená, tadatëjau sekmadiená á pamaldas.Iki ðiol paþodþiui atsimenu tosdienos pamokslà. Nieko drama-tiðko tada neávyko, tiesiog bûda-ma toje baþnyèioje pajutau labaikeistà vidinæ ramybæ, tad pradë-jau ten lankytis. Mane maloniainustebino, kad buvau ádomikaip þmogus, o ne mano pasie-kimai. Kai pradëjau lankytisbaþnyèioje, pamaèiau, kad tenvyksta tai, kas sveiku protu nevisai paaiðkinama: susirenka

Graþina Bielousova: „Gyvenimas, kurá að gyvenu,nëra mano gyvenimas, jis priklauso Kristui“Turbût pritarsite, kad Lietuvoje nëra áprasta sutikti evangelines tradicijas puoselëjanèiàjaunà intelektualià moterá, atvykusià ne ið uþsienio, bet vilnietæ, kurios biografijoje, darneturint në trisdeðimties, jau yra ir pastoracinës teologijos magistras, ágytas JAV... Netnepamenu, kaip susipaþinau su Graþina Bielousova, – rodos, sveèiuodamasi jaunimostovykloje. Paþintis su ja ir kiekvienas vëlesnis pokalbis visuomet praturtindavo. Kaisusipaþinome, Graþina jau buvo þinoma kaip metodistø kunigë, pamokslininkë, LCCtarptautinio universiteto bei Evangelinio Biblijos instituto dëstytoja, graikø kalbos irBiblijos þinovë. Ðalia to – jaunystë ir besiskleidþiantis ðiltas moteriðkumas. Jutau didelánorà daugiau paþinti ðià moterá – taip ir gimë mintis jà pakalbinti, prie puodelio kavospaklausinëti apie jos tikëjimo bei tarnystës kelià.

paprasti þmonës, kaip daþnai es-ti, bet gyvenimai labai realiaiima keistis. Pavyzdþiui, vienamoteris papasakojo apie dviemmënesiais per anksti gimusábendradarbës berniukà, kuriambuvo nesusiformavusi akiestinklainë. Jam reikëjo operacijos,kokios Lietuvoje nebuvo daro-mos. Visø bendromis pastango-mis pavyko pasiekti, kad tas ber-niukas galëtø iðvykti á JAV, kurjam buvo atlikta akiø operacija,ir dabar jis mato. Tai mane su-þavëjo. Vyko ir kiti realûs poky-èiai.

Po keliø mënesiø mane pa-kvietë á seminarà Birðtone. Tenþmonës daugiausia liudijo apiesavo atsivertimà. Sëdëjau paèia-me auditorijos gale ir su kiekvie-nu liudijimu jauèiausi kaip svo-gûnas, kurá sluoksnis po sluoks-nio nulupa... Galiausiai pasiju-tau visiškai nuoga – atrodë, kadpasakodami savo istorijas þmo-nës pasakoja apie mano vidinágyvenimà. Jauèiausi taip, lyg eg-zistuotø Tas, kuris labai gerai þi-no mano gyvenimà, paþásta ma-ne iki pat gelmiø, o að esu prieðJá. Bûtent tuo metu jutau prieðmane stovintá Asmená, laukiantámano atsako. Bet að buvau labaiuþsispyrusi ir, kadangi to nega-lëjau paaiðkinti protu, atsakiau –ne. Bet á baþnyèià ateidavaukiekvienà sekmadiená. Atradaunemaþai bendro su pastoreKristina: mane domino literatû-ra, o ji buvo studijavusi literatû-rà. Bendraujant mûsø pokalbiainatûraliai vis pakrypdavo prieDievo.

Anksèiau nesuvokiau, kadbaþnyèia yra viltis pasauliui. Pa-ti buvau stipriai áskaudinta baþ-nyèià lankiusiø ir save tikinèiai-siais laikanèiø þmoniø. Tai, kàþinojau apie baþnyèias ið spau-dos, kà maèiau Romos katalikøbaþnyèioje, man toli graþu neat-rodë viltingai. Að klausdavauapie visus tuos dalykus ir pokiekvieno pokalbio suprasda-vau, kad man reikia viskà iðnaujo ávertinti, kad að tikrai darne viskà þinau.

Galiausiai pasakiau, kadnoriu per Velykas pasikrikðtyti.Tø metø balandþio penkioliktàdienà, Velykø Sekmadiená, bu-vau pakrikðtyta Jungtinëje me-todistø baþnyèioje. Gerai atsime-nu, kad tà dienà ðvietë saulë, betkrito ir ðlapdriba. Krikðtas nebu-vo labai dramatiðkas patyrimas,dramatiðki dalykai prasidëjo poto. Tokia ta mano kelionë...

Kà vadini dramatiðkais ávy-kiais?

Iðkart po krikðto að sutikaumerginà, kuri studijavo LCCtarptautiniame universitete, operþiûrëjusi internete informaci-jà apie ðá universitetà, supratau,kad noriu mokytis tik jame. Fi-nansiniø galimybiø nebuvo, betkai apsisprendþiau, kad noriumokytis ten ir tik ten, atsirado irfinansinës galimybës. Ástojus áuniversitetà, aplink mane atsira-do draugø, kurie buvo mano ti-këjimo kelionës katalizatoriais.Að aktyviai ásitraukiau á krikð-èioniðkà gyvenimà paèiameuniversitete. Tada tas tikëjimoaugimas vyko šuoliais. Manau,kad per tuos ketverius metus aðten uþaugau, suvokiau paðauki-mà. Nueitas ilgas kelias: nuo nu-lio iki suvokimo, kad Dievaskvieèia mane tarnystei. Ketverimetai nëra daug, bet tai buvo gi-lûs metai, per kuriuos susifor-mavau kaip asmenybë, susifor-mavo mano pasaulëþiûra, pa-matinës vertybës. Tie metai davëpagrindà tam gyvenimui, kokáað dabar gyvenu. Ir visø svar-biausia, kad sutikau þmones,kurie eina su manimi gyvenimoir tikëjimo kelionëje.

Pakalbëkime apie tavo stu-dijas JAV. Kaip suprantu, bûtentmokslai LCC ir davë impulsàtom studijom, tiesa? Kaip sugal-vojai ten studijuoti bûtent teolo-gijà? Kaip supratai savo paðau-kimà?

Labai greitai po mano atsi-vertimo þmonës man ëmë saky-ti, kad mato mane tarnaujanèià.Taèiau tuomet tik pridëdavaupirðtà prie smilkinio, nes tar-naudama kaip vertëja ið labai

arti maèiau kunigø darbà. Ma-èiau tà virtuvæ, maèiau, kasvyksta, kai durys uþdaromos,kai padedamos stulos... Ne vi-suomet tai, kà maèiau, atspindë-jo gerojo ganytojo idilæ.

Að labai daug þinojau, todëlsakiau, kad pati sveiku protuðios tarnystës tikrai nesirinkèiau.Kita vertus, negalëjau nuneigti,kad prasmingiausià gyvenimàgyvenanti jauèiausi tarnauda-ma. Nuo pat pirmøjø dienø aðlabai aktyviai ásitraukiau á tar-nystæ: tarnavau metodistø baþ-nyèios jaunimo stovyklose, ouniversitete prisidëdavau prievisø krikðèioniðkø renginiø or-ganizavimo. Að bûdavau visur:ðlovinimo vakaruose, maldosnaktyse... Kai man sakydavo,kad mato mano dovanas tarnys-tei, eidavau slëptis iki kapelionokabineto.

Dar vienas dalykas: manenuolat supo labai stiprios, þa-vios, dràsios, iðtikimos, tarnau-janèios moterys. Jos mane uþsi-augino. Tiek mano Naujojo Tes-tamento dëstytoja, reformatø ku-nigë Jane Holslag, tiek kapelionëSharon Brubaker...

Didþioji dauguma mano ga-nytojø buvo moterys kunigës.Man net nekilo klausimø, ar toksir mano paðaukimas. Bëgau nuoto, bet tuo paèiu bëgau ir á tai.Vieno ðlovinimo vakaro metu,pamenu, klûpëdama meldþiau-si ir mane uþliejo labai aiðkus su-vokimas, kad Kristus atidavësavo gyvenimà uþ mane, kadtas gyvenimas, kurá að gyvenu,nëra mano gyvenimas – jis pri-klauso Jam. Tai padëjo mansuvokti, jog, jei aš sakau: „Kris-tau, ðis gyvenimas nëra manogyvenimas, tai –Tavo gyveni-mas”, vadinasi, turiu Jam tar-nauti.

Daþnai sakiau, kad noriuiðgirsti apie paðaukimà ne iðþmoniø, bet ið paties Dievo. Taipir nutiko. Ðis suvokimas ir padëjoapsispræsti. Tada, þinoma, rei-këjo studijuoti toliau. Padaviaudokumentus á vienà JAV uni-versitetà, kurá buvo baigusi ma-no pastorë, kiti geri pamokslinin-kai. Tik nuvykusi ten suþinojau,kad ástojau á vienà geriausiø, ið-ties prestiþiná universitetà, ku-riame tuo metu dëstë tikrai geraiBiblijà iðmanantys, garsûs dës-tytojai. Ten að turëjau puikøNaujojo Testamento dëstytojà,kuris ir pasuko mano studijasbûtent Naujojo Testamento link.Tai padëjo man dar aiðkiau su-vokti savàjá paðaukimà.

Bet, regis, pasitaiko, jog nevisi, jauèiantys paðaukimà bûtiganytojais arba jau tarnaujan-tys, yra baigæ tokio lygio studi-jas ar apie jas galvoja...

Metodistø baþnyèioje dël toklausimø nekyla. Studijuoti yraprivaloma. O kadangi að jau bu-vau ágijusi anglø kalbos baka-lauro laipsná, nusprendþiausiekti magistro laipsnio. Manobaþnyèioje norintys tarnauti –tiek diakonai, tiek kunigai – turimokytis.

Metodistø baþnyèiose tar-nauja kunigai ir kunigës, o nepastoriai. Kaip susiklostë ði tra-dicija?

Tai yra grynai lingvistinisaspektas: liturginës baþnyèiosganytojus vadina kunigais, lais-vosios – daugiau linkusios va-dinti pastoriais. Metodistø baþ-nyèia Lietuvoje tapatinosi su li-turgine tradicija, ypaè anksty-vuoju laikotarpiu. Kurá laikà bu-vo vartojami abu terminai, o poto nuspræsta, kad ganytojas busvadinamas kunigu arba kunige.Tarnystës prasme skirtumo në-ra.

Papasakok apie LCC uni-versiteto vaidmená tavo gyveni-me. Kà tik atsivertusiam þmo-gui labai svarbi baþnyèia, o ta-vo gyvenime po atsivertimoreikšminga buvo ne tik baþny-èia, bet ir LCC universitetas.

Þiûrëdama atgal, matau,kad man visgi trûko formuojan-èios, brandinanèios ir ugdanèiosvietinës bendruomenës. Norsuniversitetas yra labai svarbivieta, kur þmogus gali visapu-siðkai augti, tobulëti,jis niekadaneatstos bendruomenës.

Ne visada universitete ðaliayra þmoniø, kurie gali padëti ap-svarstyti, kas vyksta tavo dvasi-niame, asmeniniame gyvenime.

Nukelta á 10p.

Nu

otr.

R. M

ozû

rait

ës

Nr. 20 (381) 2012 m. spalio 27 d.10 Paþintis

Aèiû Dievui, kad ðalia manæs to-kiø þmoniø buvo, ir jie ðiek tiekpadëjo atrasti tà pusiausvyrà.Bet man labai trûko tvirtos vie-tinës bendruomenës. Trejus me-tus lankiau ekumeninæ angla-kalbæ bendruomenæ, bet ten ma-ne supo tie patys þmonës kaip irLCC universitete, ir tø brandþiø,iðliekanèiø saitø nelabai buvo.Universitetas – tai mokslinëbendruomenë: dëstytojai atva-þiuoja ir iðvaþiuoja, jie keièiasi,o vietinë bendruomenë lieka irtoliau ugdo. Vietinë bendruo-menë þino þmogaus tikëjimokelionæ, vertina þmogø ne tik in-telektualioje plotmëje. Be abejo,LCC universiteto bendruomenëyra iðskirtinë, labai stipri, betvisgi tai kintanti bendruomenë,kuriai priklausai daugiausiaketverius metus.

Ar LCC tarptautinis univer-sitetas gali sutvirtinti abejojantáar net netikintá ákvëpti tikëtiDievà?

Ðis universitetas yra atvirasvisiems. Tikintys studentai galitoliau augti tikëjimu, pradëti tar-nauti, sulaukti tikinèiø dëstytojøbei bendramoksliø paramos.Uþaugusiems labai saugiojekrikðèioniðkoje terpëje tai tarsiþingsnis ið „ðiltnamio“ á realøpasaulá.

Tai labai ekumeniðka vieta.Bendramoksliai gali bûti ið skir-tingø bendruomeniø, vadinasi,gali turëti skirtingus ásitikini-mus, tad reikia iðmokti iðklau-syti, kà sako kitas, iðmokti taivertinti, kad suvoktum, sutinkiar ne, ir kodël, taip pat turi išana-lizuoti, kuo pats tiki ir kodël. Beto, LCC visgi yra universitetas,tad neuþtenka tik pasakyti, reikiaiðmokti argumentuoti, apie tikë-jimà kalbëti tam tikroje ðio pa-saulio kultûrinëje erdvëje: kalbëtiapie tikëjimà galvojant ne tikapie baþnyèià, bet ir apie psi-chologijà, literatûrà, profesinæ eti-kà, verslà ir kitus ávairiausius gy-venimo klausimus. Tai vieta,kur dëstytojai padeda studen-tams gyventi kaip krikðèionimsðiame nekrikðèioniðkame pa-saulyje.

Graþina, nemaþai pamoks-lauji, dëstai. Ar galëtum papa-sakoti, kaip ruoðiesi pamoks-lams? Kà tau reiðkia perteiktiDievo þodá kitiems? Kaip vertinisavo, kaip pamokslininkës, pa-tirtá?

Daþnai puolu á panikà, kadneturiu kà pasakyti, taèiau ðiàpanikà keièia malda. O po mal-dos daþniausiai atsiverèiu teks-

tà originalo kalba. Maldoje daþ-nai iðkyla tekstas, kuris dël ávai-riø prieþasèiø siejasi su ben-druomene arba tam tikra tema.Viskas prasideda nuo ÐventojoRaðto, nuo teksto originalo kal-ba. Sëdu ir skaitau tà tekstà, tarsimatydama já pirmà kartà. Nekal-bi tekstui, bet klausai teksto.Klausai tol, kol kas nors pradedaatsiverti.

Daþniausiai kas nors tametekste suþadina vaizduotæ. Ta-da galvoju: kodël iðkilo bûtentðis tekstas, kodël ði tema? Be abe-jo, ðalia teksto yra ir kontekstas.Tada pradedu „èiupinëti” irtekstà, ir tai, kas aplinkui. Svar-bu, kà sako kontekstas, kà ta ið-trauka reiškia toje knygoje irpan.

Gero pamokslo pagrindasyra tekstas ir tikëjimas, kad tastekstas gyvas, kad Dievas visdar kalba per tà tekstà ir turi kàpasakyti bendruomenei. Svarbuásiklausyti á tekstà, á ÐventàjàDvasià ir á bendruomenæ. Taipir gimsta pamokslas.

Be abejo, galima kalbëti irapie tai, kad kiekviena þinia turisavo formà. Svarbu, kaip jà pa-teiksi, kad padëtum þmonëmspajausti, jog tas þodis yra gyvasir kalba jiems. Pamokslininkuisvarbu nenutolti nuo þmoniø,nuo to, kuo jie gyvena. Jis turi bû-ti ðalia þmoniø, þinoti jø skaus-mus ir gebëti bendruomenei kal-bëti pranaðiðkai. Pranaðiðkai –tai reiðkia ákvëpti viltá beviltiðko-je situacijoje ir sudrausminti ta-da, kai galbût visi kiti sako: „Va-lio! Pirmyn!” Padëti bendruome-nei pajausti, kur Dievas jà veda,kaip Šventoji Dvasia jai kalba,kà reiðkia gyventi krikðèioniðkaijà supanèiame pasaulyje.

Að retai kada pasiraðau visàpamokslo tekstà. Daþnai turiulabai detalø planà. Neraðau pil-no teksto, nes kartais viskà nule-mia situacija – reikia pajausti,kur tà rytà yra bendruomenë.

Nenoriu prisiriðti prie pasiraðy-to teksto, noriu palikti erdvës.Vienas mano labai mylimasdëstytojas, afroamerikietis pa-mokslininkas, kuris dëstë pa-mokslavimo disciplinà, sakyda-vo: „Reikia prisiskaityti su kau-pu, prisimelsti lig virðaus ir tadaduoti erdvæ Dvasiai.” Gal gali-ma ir spontaniðkai pamokslauti,bet tai daugiau iðimtis nei tai-syklë. Taisyklë yra tokia: gerampamokslui reikia gerai pasiruoð-ti, ádëti daug darbo. Norint pasa-kyti gerà pamokslà, reikia dar irmylëti tuos þmones, kuriemskalbi.

Koks pamokslas yra geras,o koks blogas? Kaip manai, arreikia (ir kiek reikia) ásiklausytiá klausytojø nuomones, juolabkad jos daþnai bûna tokios skir-tingos...

Visø pirma reikia labiaupaisyti Dievo nei þmoniø. La-biau paisyti teksto, o ne nuotai-kø ar ko kito. Pamokslus galimasuskirstyti á dvi kategorijas. Kaikurie pamokslai – kaip darbiniaiarkliai. Jie nëra labai áspûdingi,bet realiai keièia þmoniø gyve-nimà. Tokie pamokslai vaga povagos iðpurena þmoniø ðirdis.Kartais þmogus net negali tiks-liai pasakyti, apie kà tas pa-mokslas buvo, bet þinia, kurià jisgirdëjo, já pakeitë. Kita pamoks-lø kategorija – kaip varþybosedalyvaujantys þirgai: grakðtûs,elegantiðki, jø nuostabu klausy-tis, bet juose nëra jëgos. Jie kaiptie þirgai – graþiai ðokinëja perkliûtis, nuostabiai atskleidþiaávairiausias teksto subtilybes,bet nieko nepakeièia.

Manau, kad geras pamoks-las yra tas darbinis arklys, kurisnebûtinai yra graþus, bet realiaikeièia situacijà. Be abejo, yra irpamokslø, kuriuos galima paly-ginti su karo þirgais – jie pasiþy-mi ir elegancija, ir jëga, bet tokiøyra vienetai, ir daþnai net patspamokslininkas nesupranta,kas kà tik nutiko.

Didþiausias komplimentasturbût yra pakeistas gyvenimas,kai matai, kad þmogus pradëjotuo þodþiu gyventi.

Ar tau paþástama situacija,kai po pamokslo jautiesi paky-lëta, o klausytojai – ne? Arba kainorisi sulásti á þemæ, o klausyto-jai liudija, jog buvo palaiminti?

Yra buvæ visokiø atvejø. Bu-væ pamokslø, po kuriø galvojau:„Kaip dabar reikës þmonëms áakis paþiûrëti?”, o man sako:„Kà tu, viskas buvo gerai”... Iratvirkðèiai, atrodo, pamokslas

buvo nuostabus, o þmonës iðëjovisiðkai nesupratæ. Mat tik manvienai buvo gerai – bet man bu-vo labai gerai. Ir yra tokiø pa-mokslø, kurie, Ðekspyro þo-dþiais tariant, yra nuoþmûs irtriukðmingi, bet visiðkai niekonereiðkia. Kiekvienam pamoks-lininkui, manau, yra tekæ pasa-kyti ir tà siaubingà pamokslà, irtoká, kai jam paèiam nesupran-tant nutiko kai kas didingo.

Kaip artimieji reagavo á pa-sikeitimus tavo gyvenime? Mo-kykloje buvai daug þadanti mo-kinë, anksti ágijai vertëjos patir-ties, ir literatûra tave traukë nuoankstyvøjø klasiø... Ar tavo të-vai nenusivylë, kad pasirinkaibûti dvasininke?

Visi tëvai linki savo vaikamsto, kas geriausia. Kai pasakiau,kad ruoðiuosi bûti kunige, manotëvai, be abejo, nebuvo labai su-þavëti, nes jie buvo protingesniuþ mane ir þinojo, kad renkuosikelià, kuris nëra nei perspekty-vus, nei lengvas. Aš esu evange-likë, o mano tëvai – ne, tad dëlperspektyvos nuomonës galiskirtis. Tëvai suprato, kad ren-kuosi labai sunkø kelià, ir jie buvoteisûs. Në vienas tëvas ar motinanenori, kad jø vaikai gyventøsunkø gyvenimà. Ypaè, jei nërabendros tikëjimo perspektyvos,jiems sunku suvokti tokiø pasi-rinkimø prasmæ. Jie nesidþiaugë,bet nepradëjo maþiau manæsmylëti. O mano sesuo, kuri taippat ne itin dþiaugësi mano pasi-rinkimu, kai tarnavau parapijoje,buvo ir mano didþiausia atrama,ir nuodëmklausë, ir pagalbininkë.Neþinau, kaip be jos bûèiau atlai-kiusi tuos trejus su puse metø pa-rapijoje. Sakyèiau taip: net jei të-vai labai ir nesidþiaugë, tai tik to-dël, kad norëjo man gero.

O dël tø visø perspektyvø...Visø pinigø juk neuþdirbsi. Ta-

me etape man svarbiausia buvogyventi prasmingà gyvenimà.Atrodo, Justinas Marcinkevièiusyra pasakæs, kad mûsø pasiliekatiek, kiek mes savæs atiduodamekitiems. Ir dar vienas momentas:kai á þmogaus gyvenimà ateinaDievas, viskà pradedi vertinti vi-sai kitaip.

Daþnai màstydavau: kodëlað turiu dirbti ir kam nors kitamuþdirbti pinigus? Kad patenkin-èiau jø godumà? (Nors pradëtisavo verslà að taip pat nenorë-jau). Man tai neatrodë prasmin-ga. Að norëjau kaþkam kaþkà áro-dyti, sudrebinti pasaulá...

Na, bet uþtenka, kad Kristussudrebino pasaulá, kuris iki ðioldreba. Jo nepranoksime. Tarnys-të man yra bûdas atsakyti á giliau-sius þmoniø poreikius, kalbëtiapie viltá, kuri atliepia tà ðirdiesraudà.

Tëvai jau susitaikë su manopasirinkimu. Jie þino: jei að kà nu-sprendþiu, tai nusprendþiu tvir-tai. Bergþdþia bandyti perkalbëti.

Ar studijuodama LCC galvo-jai, kad kada nors èia dëstysi?Kuo tave praturtina dëstytojosdarbas?

Dar studijuodama anglø kal-bà ir literatûrà þinojau, kad noriudëstyti. Man tai – galimybë patar-nauti jauniems þmonëms, bûtiðalia jø paèiu svarbiausiu jiemsmetu, kai jie turi nuspræsti, kaipstatys savo gyvenimà. Pradëjæ at-skirà, savarankiðkà gyvenimà at-skirai nuo tëvø, jie turi savæs pa-klausti: „Ant kokio pamato staty-siu savo gyvenimà?” Jie ieðko at-sakymø, ieðko pavyzdþiø, ieðkobûdø daryti tai, kà norëtø daryti,ieðko to, kas teisinga. Noriu pa-dëti jiems augti, padëti sudëtituos pamatus. Kalbëti apie tai,kas tikra, yra didelë privilegija.

Manau, tarp pastoracinio irdëstytojo darbo galima iðvesti

Graþina Bielousova: „Gyvenimas, kurá að gyvenu,nëra mano gyvenimas, jis priklauso Kristui“

„Pamokslininkui svarbu nenutolti nuo þmoniø, nuo to, kuo jiegyvena,“ - pastebi Graþina Bielousova.

Manau, tarppastoracinio irdëstytojo darbo galimaiðvesti paralelæ –mokydamas padediþmogui atrasti tiesà.Negali tiesos primesti,bet gali padëti jàatrasti.

Atkelta ið 9 p.

Nr. 20 (381) 2012 m. spalio 27 d. Paþintis 11

paralelæ – mokydamas padediþmogui atrasti tiesà. Negali tiesosprimesti, bet gali padëti jà atrasti.Gali iðmokyti þmones uþduotiteisingus klausimus, gali padëtiiðmokti màstyti, vertinti, suvoktisave. Visuomet troðkau dirbti sujaunais þmonëmis, bûtent tuo-met, kai jie pradeda rinktis savovertybes, ið naujo ávertina tai, kàatsineða ið tëvø namø, ir visa tai,kà turi, pradeda dëlioti á prasmin-gà visumà, kai formuojasi jø pa-saulëvoka. Taèiau studentai yrareiklûs, jie priverèia mane paèiànuolatos mokytis ir tobulëti. Ne-galiu atsistoti prieð studentus tuð-èia galva.

Dëstymas yra labai viltingasdarbas – þiûrëdama á tuos jau-nus þmones, að matau viltá Lie-tuvai, matau viltá Rytø Europai.Jiems rûpi teisingi dalykai, jie uþ-duoda teisingus klausimus ir ieð-ko atsakymø. Tik daro tai kitaipnei að ar vyresnës kartos þmo-nës. Jie ieðko atsakymø ávairiaisbûdais.

Atvaþiuoji patarnauti tiek ámûsø, tiek á savo bendruomenësrengiamas jaunimo stovyklas.Jei skiri tam laiko, vadinasi, tautai svarbu?

Mano paèios tikëjimo keliasprasidëjo nuo stovyklos, ir að ti-kiu, kad tokiose stovyklose Die-vas ið tikrøjø formuoja savo tau-tà. Kaip Jis iðsiveda izraelitus ádykumà, kad suformuotø ið jø sa-vo tautà, taip ir mus Jis kvieèia ásavotiðkà dykumà, kad pabûtu-me toliau nuo to, kas mums pa-þástama, kad toliau mus brandin-tø. Pranaðo Ozëjo lûpomis Die-vas sakë: „Að iðsivesiu tave á dy-kumà, kad tu vël mane mylë-tum.” Aš neabejoju, kad tokiosstovyklos labai reikalingos. Juk irRašte sakoma: „Parodyk vaikuikelià, ir jis eis juo visà gyveni-mà.“

Gan daþnai tave matome irmûsø baþnyèioje. Kaip uþsimez-gë toks artimas ryðys?

Tikra draugystë su „Tikëji-mo þodþiu” prasidëjo nuo Evan-gelinio Biblijos instituto Ðiauliuo-se, kur dësèiau graikø kalbà. Visimano klausytojai buvo „Tikëjimoþodþio” pastoriai ar lyderiai, tadir susidraugavome. Be to, vienaartimiausiø mano draugiø taippat yra ið ðios bendruomenës. Jauminëjau, kad ir pusseserë átikëjoðioje bendrijoje. Taèiau bûtentdëstydama EBI supratau, kadðioje bendrijoje sutinku daugþmoniø, kurie kaip ir að trokðtamylëti Vieðpatá Dievà visu pro-tu.

Mane þavi intelektuali evan-geliška mintis, o „Tikëjimo þo-dþio” bendruomenëje randudaug bendraminèiø. Ta draugys-të ir supratimas, kad bûti evange-liku ir giliai ðirdimi patirti Dievoveikimà nereiðkia, kad reikia

„išjungti” protà, man labai bran-gi. Dþiaugiuosi, kad turiu gali-mybæ toliau gilintis á lietuviðkosevangeliðkos teologijos klausi-mus EBI centre Vilniuje, kur, ti-kiu, sutiksiu ir kitø savo Iðgany-tojà trokðtanèiø paþinti þmoniø.

Kaip viskà suspëji? Tarnaujibaþnyèioje, dëstai LCC, taip patEBI Vilniaus studijø centre, va-sarà dar buvai misijoje Kazach-stane...

Na, juk ne vienu metu viskasvyksta (juokiasi). Kai renkuosi,kà daryti, daugiau sakau „ne”nei „taip”. Renkuosi tuos daly-kus, kurie geriausiai atliepia ma-no paðaukimà, tai, kà geriausiaisugebu daryti, kas tikrai yrasvarbu. Yra dalykø, kurie tiesiognëra tokie svarbûs, tad jø ir neda-rai.

O kokioje misijoje buvaiKazachstane?

Kazachstane mokiau angløkalbos. Tai buvo trijø savaièiømisijos kelionë su LCC tarptau-tiniu universitetu. Kalbø moky-mosi centre, kurá ásteigë vietinëskrikðèioniðkos baþnyèios pasto-rius, mokëme anglø kalbos. Taskalbø centras ir iðlaiko bendruo-menës pastoriø, nes bendruome-në nebûtø pajëgi. Padëdami tamcentrui, padedame ir tai vietineibendruomenei turëti pastoriø.

Taip galime supaþindintijaunus þmones ir su LCC, suteiktigalimybæ Kazachstano tikintie-siems ágyti krikðèioniðkà univer-sitetiná iðsilavinimà. Dabar to-kius kursus LCC rengia Ukrai-noje, Gruzijoje, Kazachstane irKlaipëdoje.

Susidomëjusieji vëliau at-vaþiuoja studijuoti á Kaipëdà?

Taip.O koká studijø kursà dëstai

EBI centre Vilniuje?Dëstau ávadà á Senàjá Testa-

mentà.Ar tai ta sritis, kurioje pati

randi daug peno ir pasimëgavi-mà?

Taip, biblistika vis tik yra ma-no duona, mano ðirdis ten. Kartà,mokydamasi seminarijoje, savovadovo, kuris yra labai gerai þi-nomas Naujojo Testamento dës-tytojas, paklausiau, kur yra san-kirta tarp akademinës ir vietinësbendruomenës. Jis paþiûrëjo ámane ðiek tiek nustebæs ir atsakë:Biblija yra knyga, prie kurios su-sirenka ir prasmës ieðko ir akade-minë bendruomenë, ir tikëjimobendruomenë. Tai, kà daro Bibli-jos tyrinëtojai, daro ir pamoksli-ninkai. Tai padëjo man suvoktisavo paðaukimà. DëstydamasÐventàjá Raðtà, dëstai pagrindà,ant kurio jie stovës.

Kaip vertini EBI atsiradimàLietuvoje?

Tai yra geriausias evangeli-nëms baþnyèioms nutikæs daly-kas. Lietuvai ið tikrøjø reikia kon-

tekstualios evangeliðkos minties.Mes negalime visà laikà skolin-tis Evangelijos. Manau, mes su-brendome ir galime savarankið-kai kurti, savarankiðkai interpre-tuoti, kà evangeliðka tradicijareiðkia Lietuvai. Mums reikiaþmoniø, kurie bûtø pasirengæ ási-traukti á intelektualø evangeliná,visuomeniná diskursà, gebëtø ar-gumentuotai iðdëstyti savo tikë-jimo tiesas.

EBI yra ta vieta, kuri, manogiliu ásitikinimu, tam þmones irparuoð. Teko dëstyti EBI Ðiau-liuose, tad að matau tà potencia-là. Labai dþiaugiuosi, kad dabarturime du centrus, nes tik juoseLietuvoje galima studijuoti evan-geliðkà teologijà (Klaipëdos uni-versitete Evangeliðkos teologijoskatedra uþdaryta, o LCC tai dës-toma tik anglø kalba). Manau,nepaprastai svarbu, kad baþny-èiø tarnautojai ir tikintieji Lietu-voje turëtø galimybæ studijuotilietuviðkai. Labai svarbu, kadapie teologijà bûtø kalbama giliaiatsiþvelgiant ir suprantant kon-tekstà, ir kalbama gimtàja kalba.Evangelija gimtàja kalba yraevangeliðkos teologijos ðerdis, re-formacijos ðerdis. Tai nepapras-tai svarbu.

Kokius þmones ragintumstudijuoti EBI?

Tuos, kurie nori mokytis ir konors iðmokti. Tiems, kurie viskàþino, nëra tikslo mokytis. Tad EBIstudentais matau tuos, kurietrokðta mokytis, trokðta paþinti,trokðta tarnauti. Paþinimas, kurámes tikimës suteikti EBI, nëra pa-þinimas, kuris iðpuèia. Tai tar-nauti ágalinantis paþinimas. Ðiosstudijos skirtos ne egoistams, ku-rie nori þinoti daugiau, nei þinopastorius. Tai yra studijos, skirtosþmogui, kuris nori pats iðmokti,kad galëtø duoti kitiems.

Kokios mintys aplanko, kaigalvoji apie ðiandieninæ Lietuvà?

Mintys ávairios. Visø pirmaLietuvai reikia evangeliðkos baþ-nyèios, nes evangeliðka teologijaskelbia radikalià viltá. Tai labaiaiðki prisikëlimo þinia, þinia apiepergalæ prieð mirtá ir prieð nuodë-mæ. Laikas, kuriuo gyvename,neteikia daug vilèiø. Paþvelgusiá Lietuvos kontekstà (man yra te-kæ tarnauti ir Lietuvos kaime),matau, kad labiausiai þmonëmsreikia vilties. Kol þmonës nema-tys vilties ir prasmës, bet kokiapaþanga bus nieko verta. Taèiaunet ir geriausi politikai negaliþmonëms suteikti vilties ir pras-mës. Jie gali suteikti viltá, kad gal-bût pakils atlyginimas ar kai kaspagerës, bet negali atsakyti á klau-simà: „Kokia mano gyvenimoprasmë?”

Kita vertus, norëtøsi, kadþmonës didþiuotøsi ðalimi, ku-rioje gyvena, nes mes turime kuodidþiuotis, o ne tik bûti kaþkuo

nepatenkintais ir murmëti. Kadir jaunø þmoniø, besimokanèiøtiek Lietuvoje, tiek uþsienyje, pa-siekimais mokslo srityje. Inova-tyvumo atþvilgiu galbût mes pa-tys nedaug þinome, bet Lietuvayra pasiekusi nuostabiø dalykø.Per dvideðimt metø mes sugebë-jome tapti stipria demokratinevalstybe – tai yra daug, nes dvi-deðimt metø yra labai trumpaslaikotarpis, tik akimirka istorijoje.Tapome valstybe, kurios stabilu-mu ir patikimumu niekas neabe-joja, tapome tarptautinëje arenojepripaþástama valstybe. Nors esa-me maþa valstybë, su mumis yraskaitomasi. Norëtøsi, kad mesdaugiau kalbëtume ne apie viso-kias þaliaakes ið internetiniø sve-tainiø ir kitus skandalus, bet apietai, kas Lietuvoje vyksta pozity-vaus, kas ið tiesø daro mus ið-skirtiniais, kad didþiuotumëmëstuo, kà esame sukûræ, tuo kà turi-me.

O kà galvoji apie religináLietuvos kontekstà?

Èia dar yra erdvës augti.Kad ir kur paþiûrëtume – tiek po-litinëje arenoje, tiek þiniasklaido-je, tiek visuomeninëje erdvëje –mes vis dar stokojame pagarboskitaip màstantiems ir kitaip tikin-tiems. Kaip mes pasakojame sa-vo istorijà? Gal ir nesàmoningai,bet daþnai iðbraukiamas tø, kurienepriklausë tradicinei baþnyèiai,paveldas. Þmonës daþnai nu-stemba suþinojæ, kad KristijonasDonelaitis buvo evangelikas,protestantas. Daugelis neþino,kad Martynas Maþvydas buvoprotestantas, kad ta pirmoji kny-ga ið tikrøjø gimë tam, kad liudy-tø þmonëms Evangelijà. Man at-rodo, kad nuvertinamas ir evan-geliniø baþnyèiø indëlis mûsø ða-liai siekiant nepriklausomybës,pasiprieðinant Sovietø Sàjungai...Manau, tai yra labai svarbu.Kaip mes suvokiame istorijà –kà mes átraukiame á istorijà ir kàiðbraukiame – lemia tai, kaip su-vokiame dabartá. Nes jeigu neevangelikø indëlis á Lietuvos is-torijà, Lietuvos kultûrà, tautiná pa-veldà, mes gal net neturëtume lie-

tuviø kalbos ir tautinës valstybës.Norëtøsi, kad tai bûtø pripaþinta,kad keistøsi evangeliðkø baþny-èiø vertinimas ir suvokimas, kàtai reiðkia.

Ar dël to, kad esi maþai Lie-tuvoje þinomos metodistø baþny-èios narë, tau teko patirti diskrimi-nacijà? Ar teko sutikti þmoniø,kurie, suþinojæ, jog esi metodistë,labai nustebdavo?

Nuostabos matyti teko, o sudiskriminacija að nesitaikstau. Jukgyvename demokratiðkoje ðalyje,tad kokiu pagrindu mane kasnors gali diskriminuoti? Kita ver-tus, þmonës bijo to, ko neþino, ne-paþásta. Tad jei að matau nepatik-lumà, nuostabà, matau ir progàdaugiau papasakoti apie ben-druomenæ, kurià lankau, papasa-koti apie savo atsivertimà. Netam, kad átraukèiau kità þmogø,bet tam, kad jis tiesiog þinotø, pa-þintø. Ir daþniausiai þmonës tamyra atviri.

Kokios bûna tavo atosto-gos?

Dalá atostogø praleidþiu sujaunimu stovyklose, o kità dalá –prie jûros, su knyga, ruoðiantis ru-dens semestrui (juokiasi).

Kokias knygas labiausiaimëgsti?

Daþniausiai prie mano lo-vos yra kokios penkios skaito-mos knygos. Daþnai tai bûnagroþinës literatûros kûriniai –man labai patinka Lotynø Ame-rikos autoriai, ir darbui reikalin-gos, daugiausia su biblistika su-sijusios knygos. Kadangi manpatinka mano darbas, að nejau-èiu skirtumo, kada skaitau dar-bui, o kada ðiaip, nes visada

skaitau sau. Neásivaizduoju gyve-nimo ir be groþinës literatûros, jukir baigiau literatûros studijas. Be to,geras pamokslininkas turi mokëtipapasakoti gerà istorijà, o tai dary-ti mokomës ið tø, kurie tai daro ge-riausiai – ið raðytojø. Taip lavina-ma vaizduotë, turtinama kalba.Man tai yra prasmingiausias lais-valaikis.

Mintimis dar gráþau prie tavostudijø JAV – ar norëtum kà norsið ten „parveþti” èia, ágyvendintiLietuvoje?

Taip, intelektualià evangelið-kà tradicijà. Norëtøsi, kad ávairiødenominacijø evangelikai rinktø-si mokytis, nes tai reiðkia mylëtiDievà visu savo protu. Apmaudu,jei mes neiðnaudojame proto, kuráDievas mums davë, kad Já paþin-tume. Mes, kaip evangelikai, ap-skritai esame intelektualai, mes þi-nome, kà reiðkia mylëti Dievà vi-su savo protu. Norëtøsi, kad Lie-tuvoje bûtø puoselëjama ta inte-lektuali evangeliðka tradicija, kadmes suvoktume, jog mums reikiamokytis. Tai jau vyksta, ir malonuðiuos pokyèius matyti.

Dëkoju uþ pokalbá.Kalbëjosi Aurelija Umbrasienë

Jeigu ne evangelikøindëlis á Lietuvosistorijà, Lietuvoskultûrà, tautiná paveldà,mes gal net neturëtumelietuviø kalbos irtautinës valstybës.Norëtøsi, kad tai bûtøpripaþinta, kad keistøsievangeliðkø baþnyèiøvertinimas ir suvokimas,kà tai reiðkia.

Nr. 20 (381) 2012 m. spalio 27 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:ganytojas@btz.lt

„Priedas“, „Ðeima“ – ÞanetaLazauskaitë;

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë KavaliukaitëRûta Þebuolytë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Teologija“,„Refleksijos“,„Dvasingumas“, „Evangelijair kultûra“, „Paþintis“,„Paskutinis puslapis“ –Valdas Baèkulis;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio g. 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Urbðio g. 1 (4 a.) sekmadieniais

11 val., treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio g. 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës g. 32 (2 a.) sekmadieniais

10 val. treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto g. 30/2 sekmadieniais 14 val.ZARASUOSE—Ðiauliø g. 32/61 sekmadieniais

12 val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—Ramybës g. 1-14, sekmadieniais11 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës g. 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25 (3a.) sekmadie-

niais 12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë g. 35b-28, sekma-

dieniais 10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso g. 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—M. K. Èiurlionio g. 5 sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.JONAVOJE—Sodø g. 19 (áëjimas ið kiemo pusës) sek-

madieniais 10 val., antradieniais 18.30 val.ALYTUJE—Kalniðkës g. 2B sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.MARIJAMPOLËJE—Vytauto g. 32 treèiadieniais 18 val.,

sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës g. 14 sekmadieniais 11 val.,treèiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—Veisiejø g. 29 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos g. 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo g. 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø g. 83 sekmadieniais 11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës g. 20 sekmadieniais

11 val.RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais

11 val.TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.

© „Ganytojas“. ISSN 2029-5030. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 450 egz. Spausdino UAB „BALTO“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëRûta BagdonienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:redakcija@evangelija.lt

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Mindaugas Sakalauskas.

PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Laiþuvos g. 3-10 antradieniais 20 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno g. 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais

10 val.

KLAIPËDOS KRAÐTEGARGÞDUOSE —P. Cvirkos g. 13 III aukðtas,

sekmadieniais 11 val.

UÞSIENYJEDUBLINE (AIRIJA)—Evangeliðka Dublino lietuviø

bendruomenë. 28A Pearse Str., sekmadieniais14 val.

LAPKRIÈIO 8 D. (KETVIRTADIENÁ) 19 VAL.

Vilniaus Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio (Bernardinø) baþnyèioje (Maironio g.10)

ATIDARYMO KONCERTAS

Chorai: A.K. VOICES, BE MUSIC, JOY, MARANATA, VILNIAUS ÐV.JONØ BAÞNYÈIOS GOSPEL CHORAS (LIETUVA)

Koncertas nemokamas

LAPKRIÈIO 9 d. (PENKTADIENÁ) 21 VAL.

Vilniaus muzikos klube „Tamsta“ (Subaèiaus g. 11A)

FESTIVALIO SVEÈIØ KONCERTAS

JAY T. HAIRSTON (JAV), MONICA TORNQVIST (Švedija)

Bilieto kaina: 20 Lt, studentams - 15 Lt

Bilietai bus parduodami renginio vietoje

LAPKRIÈIO 10 d. (ÐEÐTADIENÁ) 19 VAL.

Vilniaus Kongresø rûmuose (Vilniaus g. 6/16)

DIDYSIS GOSPEL FESTIVALIO KONCERTAS

JUNGTINIS GOSPEL CHORAS

Bilieto kaina: 20, 30, 40, 50, 60 Lt*

Moksleiviams, studentams ir senjorams taikomos nuolaidos

(*Bilietui taikomas 4 Lt aptarnavimo mokestis)

Bilietus platina Tiketa, tel.: 1588

LAPKRIÈIO 11 d. (SEKMADIENÁ) 12 VAL.

Vilniaus universiteto Teatro salëje (Universiteto g. 3)

GOSPEL KONCERTAS ŠEIMAI

JUNGTINIS VAIKØ IR JAUNIØ GOSPEL CHORAS

Koncertas nemokamas

15 VAL.

Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje (Ðv. Jono g. 12)

GOSPEL MIŠIOS

JUNGTINIS GOSPEL CHORAS,

VILNIAUS ÐV. JONØ BAÞNYÈIOS GOSPEL CHORAS

Daugiau informacijos - http://www.vilniusgospel.lt/

JOYFUL JOYFUL / TESKAMBA DÞIAUGSMO GIESMË2012 m. lapkrièio 8–11 d.

X JUBILIEJINIS T E G I R S I U V I E Ð P A T Á G I E S M E