Pastaraisiais dviem dešimtmečiais, sparčiai vystantis technologijoms, pradėti kurti

genetiškai modifikuoti organizmai, kurie ankščiau gamtoje niekada neegzistavo.

Dabartiniu metu vykstanti šių mokslų plėtra atvėrė plačias galimybes, kurios leidžia išspręsti įvairias žmonijos problemas. 

Kas tai yra?

Tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista. Paprastai genetiškai

modifikuotais organizmais vadinami tokie, į kuriuos perkelti kitos rūšies natūralūs ar

modifikuoti genai.

Kodėl prireikė GMO?

Žmonių skaičius žemėje, ypač trečiojo pasaulio šalyse, sparčiai auga, juos reikia pamaitinti,

aprengti, todėl daug dėmesio ir skiriama įvairių biotechnologijos šakų vystymui, tarp jų ir genetiškai modifikuotų organizmų kūrimui.

Dažnai matome įvairius plakatus, ženklus, kurie vaizduoja GMO poveikį, dažniausiai žalą.

Dėl didėjančio žiniasklaidos susidomėjimo ir straipsnių gausos apie transgeninius

organizmus, Lietuvos gyventojai plačiau domisi GMO, todėl iškyla vis daugiau

diskusijų apie jų daromą žalą ar teikiamą naudą.

GMO nauda: Produktyvumas ir

efektyvumasNelabai alinama žemėSaugoma aplinkaIšrandamos naujos

organizmų rūšysAugalai tampa atsparūs

kenkėjams ir ligoms

Natūraliai daugindamiesi augalai niekada neįgautų tam tikrų sąvybių:

maistingumo, atsparumo ligoms, drėgmei, kenkėjams, sausroms ir t.t.

Vienose valstybėse, tokiose kaip JAV, GMO yra paplitę ir vartojami be jokios baimės. Galbūt tai dėl to, jog genetiškai modifikuoti augalai maisto gamybai pirmiausia pradėti vartoti būtent šioje šalyje. Ji iki šiol lyderiauja tarp

kitų šalių, kuriose yra gaminami tokie produktai.

Didžiausios GM organizmų tiekėjos yra JAV, Argentina, Kanada bei Kinija. 

Tačiau daugelis į GMO žiūri su nerimu ar net baime. Ar pagrįstai

baiminamės?

Neaiškus poveikis sveikatai GM maisto produktuose gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų, sukelti alergijų protrūkį, žmogus

gali tapti atsparus antibiotikams.

Neišvengiamas ir poveikis aplinkai – atsparūs kenkėjams augalai “išvaro” naudingus vabzdžius iš dirvožemio (šaknų zonos).

Neaišku, kaip tai paveiks dirvos ekosistemą.

Genetiškai modifikuotų augalų auginimui reikia daug cheminių medžiagų, kurios kenkia ir

aplinkai, ir žmonių sveikatai.

Iki šiol niekas negali pasakyti, kaip GM organizmai ateityje paveiks žmonių sveikatą.

Juk valgome produktus, kurie nėra nei žmogaus, nei gamtos kūriniai. Ar nesukels tai naujų vėžio formų, iki šiol nežinomų ligų? Ar nepažeis imuninės, genetinės ir kitų sistemų? Pagaliau, ar genetiškai pakeisti organizmai, patekę į aplinką, neiškreips gyvosios gamtos

evoliucijos?

Feedlot`as

Tai ypač intensyvaus gyvulių auginimo ūkiai, kuriose užauginama labai daug produkcijos. Šis ūkininkavimo būdas labai išplėtotas Jungtinėse Valstijose.

Feedlot'ų ūkiuose laikomos milžiniškos gyvulių bandos, kai kuriose - per 100 tūkst.galvijų. po 5 mėnesių jie skerdžiami.

Šiuose ūkiuose auginami gyvuliai negauna žaliųjų pašarų,o laikomi sausakimšuose

garduose,kur patiria didelį stresą. Siekiant išvengti ligų, nuolat vartojami įvairūs cheminiai preparatai. Gyvūnai šeriami

genetiškai modifikuotais augalais, todėl patys mėsos gaminiai, kurie patiekiami prekybai,

tampa nevisaverčiais.