LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS FAKULTETAS

MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

EGLĖ KAZAKEVIČIENĖ

FUSARIUM SPP. ĮTAKA MIKOTOKSINŲ KAUPIMUISI

GRŪDUOSE SANDĖLIAVIMO METU

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Violeta Baliukonienė

KAUNAS 2013

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO

SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Fusarium spp. įtaka mikotoksinų

kaupimuisi grūduose sandėliavimo metu“:

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Eglė Kazakevičienė

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Eglė Kazakevičienė

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO

VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

doc. dr. Violeta Baliukonienė

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

APROBUOTAS KATEDROJE

prof. dr. Mindaugas Malakauskas

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Magistro baigiamų darbų gynimo komisijos įvertinimas

3

TURINYS

SANTRUMPOS ............................................................................................................................. 5

SANTRAUKA ................................................................................................................................ 6

SUMMARY ................................................................................................................................... 8

ĮVADAS.............................................................................................................................................10

1. LITERATŪROS APŽVALGA.................................................................................................. 12

1.1. Grūdų užsikrėtimo mikromicetais šaltiniai ir keliai ............................................................. 12

1.2. Veiksniai lemiantys mikromicetų vystymąsi ant grūdų sandėliavimo metu ......................... 13

1.2.1. Saugyklų paruošimas grūdų sandėliavimui ................................................................... 15

1.2.2. Aplinkos veiksnių įtaka sandėliuojamų grūdų kokybei ................................................. 18

1.2.2.1. Fiziniai veiksniai .................................................................................................... 18

1.2.2.2. Cheminiai veiksniai ............................................................................................... 19

1.2.2.3. Biologiniai veiksniai .............................................................................................. 20

1.3. Grūdus pažeidžiančių mikromicetų morfologiniai, fiziologiniai ir adaptaciniai savitumai ... 20

1.4. Grūduose aptinkami mikotoksinai ....................................................................................... 24

1.4.1. Fusarium spp. produkuojami mikotoksinai ................................................................... 25

1.4.1.1. Deoksinivalenolis (DON)....................................................................................... 26

1.4.1.2. Zearalenonas (ZON) .............................................................................................. 27

1.4.1.3. T–2 toksinas. ......................................................................................................... 28

1.5. Profilaktinės priemonės prieš Fusarium spp. paplitimą grūduose ........................................ 29

2.TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS........................................................................ 31

2.1 Tyrimo objektai ................................................................................................................... 31

2.2 Tyrimo metodai ................................................................................................................... 34

2.2.1. Kiekybinis kviečių ir miežių užkrėstumas mikromicetų pradais .................................... 34

2.2.2 Išorinis procentinis grūdų užterštumas mikromicetais .................................................... 34

2.2.3 Vidinis (giluminis) grūdų užkrėstumas mikromicetais ................................................... 35

2.2.4 Mikotoksinų T-2, DON, ZON nustatymas grūduose ...................................................... 36

2.2.5 Statistinis duomenų įvertinimas ..................................................................................... 37

3. TYRIMO REZULTATAI ......................................................................................................... 38

3.1 Kiekybinis grūdų užterštumas mikromicetų pradais ............................................................. 38

3.2 Išorinis, vidinis grūdų užkrėstumas mikromicetų gentimis .....................................................39

3.3 Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose ir miežiuose...............................................................44

3.4 Apklausos rezultatai..................................................................................................................47

4

4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 48

IŠVADOS ..................................................................................................................................... 50

LITERATŪRA ............................................................................................................................. 51

PRIEDAI ...................................................................................................................................... 56

5

SANTRUMPOS

ALT – altenuenas

AME – alternariolo monometildibromdifenilmetanao eteris

AOH – alternariolis

aw – vandens aktyvumas

B1 – aflatoksinas B1

B2 – aflatoksinas B2

CO2 – anglies dvideginis

DAS – diacetoksiscirpenolis

DNR – deoksiribonukleorūgštis

DON – deoksinivalenolis

ELISA – imunofermentinės analizės metodas

EFSA – Europos maisto saugos tarnyba

FAO – Maisto ir Žemės ūkio organizacija

G1 – aflatoksinas G1

G2 – aflatoksinas G2

HT – 2 – toksinas HT-2

IgA – imunoglobulinas A

Kg – kilogramai

KSV – kolonijas sudarantys vienetai

MAS – monoacetoksiscirpenolis

M1 – aflatoksinas M1

NIV – nivalenolis

OTA – ochratoksinas A

O2 – deguonis

PA – penitrem A

RNR – ribonukleino rūgštis

SO2 – sieros dioksidas

TEA – tetramiko rūgšties dariniai

TPD – toleruojama paros dozė

T–2 – T–2 toksinas

ZON – zearalenonas

μg – mikrogramai

6

SANTRAUKA

Autorius: Eglė Kazakevičienė.

Darbo tema – Fusarium spp. įtaka mikotoksinų kaupimuisi grūduose sandėliavimo metu.

Darbo vadovas: doc. dr. Violeta Baliukonienė.

Raktiniai žodžiai: grūdai, Fusarium spp., deoksinivalenolis, zearalenonas, T–2 toksinas.

Atlikimo vieta: darbas atliktas Maisto saugos ir kokybės katedroje, Veterinarijos akademija,

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Tyrimas buvo atliekamas 2011–2013 metų laikotarpiu.

Darbo apimtis: 62 psl., 23 paveikslai, 1 schema, 4 lentelės.

Darbo objektas: tyrimams mėginiai imti iš sandėlių X ir XX, esančių Vilkaviškio rajone, iš

viso paimta 30 miežių ir 30 kviečių mėginių.

Darbo tikslas: nustatyti Fusarium spp. kitimą grūduose ir fuzariotoksinų dinamiką

sandėliavimo metu bei įvertinti profilaktinių priemonių efektyvumą prieš Fusarium spp. plitimą

grūduose.

Tyrimo uždaviniai:

nustatyti sandėliavimo metu grūdų (kviečių ir miežių) užsikrėtimą mikromicetais;

įvertinti fuzariotoksinų (deoksinivalenolio, zearalenono, T–2 toksino) paplitimą

grūduose sandėliavimo metu;

įvertinti profilaktinių priemonių efektyvumą X ir XX ūkiuose prieš Fusarium spp.

plitimą grūduose.

Rezultatai ir aptarimas. Atlikus kiekybinį kviečių ir miežių užterštumą mikromicetų

pradais, buvo nustatyta, kad didžiausias „Ūla“ veislės miežių užterštumas buvo nustatytas 2013

metų kovo mėnesį 113±10,4*103

KSV/g. Veislėje “Luokė” didžiausias užterštumas mikromicetų

pradais buvo nustatytas 2012 metų kovo mėnesį –109±19,9*103

KSV/g. Didžiausias kviečių veislės

„Triso“ užkrėstumas taip pat buvo nustatytas 2012 metų kovo mėnesį – 204±7,8*103 KSV/g,

veislės „Munk“ didžiausias užterštumas buvo nustatytas taip pat 2012 metų kovo mėn.

128±10,8*103KSV/g.

Lyginant sandėliuose X ir XX laikomus miežius „Ūla“ ir „Luokė“ Fusarium spp. paplitimas

buvo: miežių „Ūla“ didžiausias vidinis užkrėstumas mikromicetų pradais siekė 80±0,0 proc. veislės

„Luokė“ taip pat 80±0,0 proc. Didžiausias išorinis fuzarioze užkrėstumas veislėje “Ūla” siekė

73±0,44 proc. (sausio mėn. 2012 m.) ir 73±3,33 proc. (rugpjūčio mėn. 2012 m.), o veislėje „Luokė“

– 70±5,77 proc. (rugpjūčio mėn. 2012 m.) ir 70±11,55 proc. (rugsėjo mėn. 2012 m.).

Lyginant gautus tyrimų rezultatus, mėginių imtų iš sandėlių X ir XX kviečių veislių „Triso“ ir

„Munk“, buvo nustatyta, kad fuzarioze labiau užkrėsti buvo „Munk“ veislės kviečiai. Didžiausias

7

vidinis (giluminis) užkrėstumas siekė 77±8,82 proc., o išorinis – 93±26,67 proc., tuo tarpu veilsės

„Triso“ didžiausias vidinis užkrėstumas siekė 60±5,77 proc., o išorinis – 87±21,86 proc.

Didžiausia DON koncentracija kviečiuose buvo 2011 metų rugsėjo mėn., ji siekė 1200 μg/kg.

Ši koncentracija buvo nustatyta kviečių veislėje „Triso“ (XX sandėlys). Didžiausia T–2 toksino

koncentracija buvo nustatyta miežių veislėje „Luokė“ (X sandėlys) – 200 μg/kg. ZON didžiausia

koncentracija buvo nustatyta kviečių veislėje „Triso“ (XX sandėlys) – 870 μg/kg.

Bendra išvada. Kaip rodo gauti rezultatai, Fusarium spp. paplitimas sandėliuojamuose

grūduose turi didelę įtaką fuzariotoksinų atsiradimui ir kaupimuisi, o Fusarium spp. plisti

sandėliuojamuose grūduose, didžiausios įtakos turėjo grūdų drėgnis, priemaišos, šalia laikomos

kultūros, sandėlių bendra būklė.

8

SUMMARY

Author: Eglė Kazakevičienė

The theme: Fusarium spp. influence on mycotoxins accumulation in the grain during storage.

The supervisor of the work: doc. dr. Violeta Baliukonienė.

Keywords: grain, Fusarium spp., deoxynivalenol, zearalenone, T–2 toxin.

The place: work was completed in Food safety and quality department, Veterinary academy,

Lithuanian University of Health science. Research was preformed 2011–2013 in pursuance

Fusarium spp.

Scope of work: 62 pages, 23 pictures, 1 diagram, 4 tables.

The Object of the work: testing samples taken from granaries located in the X and XX

Vilkaviškis district, taken 30 wheat and 30 barley samples.

The aim of the work: changes in the grain and dynamics of fusariotoxins while granaring

and to evaluate effectiveness of preventive measures against spreading of Fusarium spp. in grain.

Reasearch objects:

to assess fungi contamination in grain (wheat and barley) while granaring;

to evaluate prevalence of fusariotoxins (deoxynivalenol, zearalenone, T–2 toxin ) in

the grain while granaring;

to evaluate effectiveness of preventive measures in X farms against spreading of

Fusarium spp. in the grain.

The results and their discussion: carried out quantitative wheat and barley contamination

with fungi rudiment, found that ultimate „Ūla“ species barley contamination determined in 2013

March 113±10,4*103 KSV/g.

Ultimate „Luokė“ species barley contamination with fungi rudiment determined 2012 March

109±19,9*103 KSV/g.

Ultimate contamination of wheat species „Triso“ as well was determined 2012 March

204±7,8*103 KSV/g, mean while ultimate contamination of species „Munk“ was determined 2012

March 128±10,8*103KSV/g.

Compared spreading in barley of Fusarium spp. in granaries X and XX species „Ūla“ and

„Luokė“ prevalence found: ultimate contamination with fungi rudiment in barley „Ūla“ range

80±0,0 %, species „Luokė“ 80±0,0 %. Ultimate external contamination of fusariosis in species

„Ūla“ range 73±0,44 % (2012 January) and 73±3,33 % (2012 September), species „Luokė“

70±5,77 % (2012 August) and 70±11,55 % (2012 September).

9

Compared wheat species „Triso“ and „Munk“ samples taken from farms X and XX research

results found that contamination with Fusarium spp. was higher in wheat species „Munk“.

Ultimate internal contamination range 77±8,82 %, external 93±26,67%, mean while species

„Triso“ ultimate internal contamination 60±5,77 % , external 87±21,86 %.

The highest DON concentration in wheat was found in september 2011, range 1200 μg/kg.

This concentration determined in wheat species „Triso“ granary XX. Highest T–2 toxin

concentration determined barley species „Luokė“ granary X – 200 μg/kg. The highest ZON

concentration in wheat was found in wheat species „Triso“ XX granary – 870 μg/kg.

The conclusion: As the results show, prevalence of Fusarium spp. in granaries grain has

great impact to the emergence and accumulation of mycotoxins, spread of Fusarium spp. in

warehouse grain impacted by grain dampness, impurity, near stored crops and general condition of

granaries.

10

ĮVADAS

Pastaraisiais metais tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio ūkininkus vis kamuoja klausimas, kaip

apsaugoti grūdus nuo mikroskopinių grybų, dar kitaip vadinamų mikromicetų, kurie gamina ypač

nuodingus cheminius junginius – mikotoksinus (Skurdenienė ir kt., 2007; Rasch et al., 2010; Mayer

et al., 2008), ir kaip grūdus išlaikyti sveikus visą sandėliavimo laikotarpį. Tai ypač tapo aktuali

problema pastaraisiais metais mūsų ūkininkams, kai oro sąlygos tapo vis labiau permainingos ir to

pasekoje, vis labiau ėmė vyrauti mikromicetai ir jų produkuojami mikotoksinai.

Mikotoksinai toksiškai veikia įvairias žinduolių rūšis ( Mayer et al., 2008). Gali sukelti

alergijas, nevaisingumą, pažeisti skrandžio ir žarnų gleivines, inkstų ir centrinę nervų sistemą, turi

kancerogeninį, teratogeninį, urogenitalinį poveikį, gali sumažinti atsparumą infekcinėms ligoms

(Skurdenienė ir kt., 2007; Rasch et al., 2010). Įvairių tyrimų duomenimis mikotoksinai į organizmą

gali patekti ne tik per maistą ar pašarus, bet ir per kvėpavimo sistemą (Mayer, 2008). Manoma, kad

25 proc. pasaulio maistinėms kultūroms įtakos turi mikotoksinus gaminantys grybai. Pagal FAO

skaičiavimus nuostoliai siekia 1000 milijonų maistinių kultūrų tonų per metus (Rasch et al., 2010).

Svarbiausi ir labiausiai tiriami įvairių Europos šalių mokslo įstaigose yra Aspergillus,

Fusarium, Penicillium, Claviceps, Pyrenophora genčių mikromicetai (Skurdenienė ir kt., 2007).

Reali toksinų gamyba, kartu ir pašarų, bei maisto produktų užteršimas, priklauso nuo išorinės

aplinkos veiksnių, tokių kaip substrato (terpės) sudėties, struktūros, drėgmės, temperatūros

(Skurdenienė ir kt., 2007).

Pastaruoju laikotarpiu ypač didelis dėmesys yra skiriamas Fusarium spp. genties

mikromicetams. Šios genties grybai sukelia javų fuzariozę, kuri dažniau pasitaiko kviečiuose, bet

taip pat gali būti užkrėsti ir miežiai, rugiai, avižos, kvietrugiai, kukurūzai. Fusarium genties grybai

gali produkuoti šiuos žmogaus ir gyvūno organizmui žalingus metabolitus – mikotoksinus:

deoksinivalenolį (DON), zearalenoną (ZON), T–2 toksiną, nivalenolį, fumoniziną.

Pagrnidninės Fusarium genties rūšys išskiriančios mikotoksinus yra šios: F. avenaceum, F.

graminearum, F. culmorum, iš kurių, mūsų krašte pasitaikantys mikotoksinai yra deoksinivalenolis,

zearalenonas ir T–2 toksinas (Summerell et al., 2010).

Veikiant Fusarium spp. pažeistą grūdą, jo kokybė labai suprastėja: pasikeičia aminorūgščių

sudėtis, sumažėja grūdo stikliškumas ir saiko masė (Magan, Aldred, 2007).

Mikroskopinių grybų pagrindinė savybė ta, kad jie sugeba prisitaikyti prie bet kokių aplinkos

sąlygų. Taip iš laukų užkrėsti javai yra pargabenami į sandėlius, kur toliau mikroskopiniai grybai

vystosi, ir kai kurie iš jų, gamina mikotoksinus, kurie gali sukelti žmonių ir gyvulių ligas –

mikotoksikozes.

11

Siekiant išvengti mikromicetų, reikėtų pirmiausiai pradėti nuo pačios sėklos, šiuo metu

selekcininkai išvedinėja naujas javų veisles, kurios būtų atsparios ligoms. Taip pat taikyti

atitinkamai parinktus fungicidus, tačiau ir jie ne visada užtikrina efektyvumą. Labai svarbu yra ir

pati dirva, jei javai bus sėjami į ražieną, tai taip pat yra didelė galimybė, kad grūdai gali užsikrėsti

mikroskopiniais grybais. Vienas iš svarbių veiksnių yra parazitai, kurie gali pažeisti varpą, o

pažeistą vietą daug lengviau apkrėsti mikromicetais. Turi būti tinkamos grūdų nuėmimo sąlygos.

Sandėlių būklė taip pat yra labai svarbi ir reikšminga.

Darbo tikslas: nustatyti Fusarium spp. kitimą grūduose ir fuzariotoksinų dinamiką

sandėliavimo metu bei įvertinti profilaktinių priemonių efektyvumą prieš Fusarium spp. plitimą

grūduose.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti sandėliavimo metu grūdų (kviečių ir miežių) užsikrėtimą mikromicetais;

2. Įvertinti fuzariotoksinų (deoksinivalenolio, zearalenono, T–2 toksino) paplitimą grūduose

sandėliavimo metu;

3. Įvertinti profilaktinių priemonių efektyvumą X ir XX ūkiuose prieš Fusarium spp. plitimą

grūduose.

Darbo praktinė reikšmė: atlikti tyrimai turėtų būti naudojami kaip priemonė, skirta įvertinti

ir suvaldyti Fusarium spp. plitimą sandėliuojamuose grūduose, įvertinant profilaktinių priemonių

efektyvumą.

Darbo struktūra: santrauka (lietuvių, anglų kalbomis), įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo

metodika ir organizavimas, tyrimo rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados, literatūra, priedai. Darbo

apimtis 62 psl. Darbe pateikiama 23 paveikslai, 1 schema, 4 lentelės.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Grūdų užsikrėtimo mikromicetais šaltiniai ir keliai

Mikromicetai plinta sporų pagalba. Derliaus užkrėstumą pelėsiniais grybais nulemia dvi

pagrindinės priežastys: tai dirvožemis (kai mikromicetai ant grūdo patenka iš dirvožemio) ir sėkla

(kai apkrėsti grūdai transportuojami į laukus iš sandėliavimo vietų) (United States Department of

Agriculture, 2006; Lugauskas, 2006).

Su sėkla gali plisti didelė dalis varpinių augalų ligų sukėlėjų. Tai gali būti Fusarium,

Sporotrix, Alternaria genčių ir kiti mikromicetai. Dėl jų įtakos gali sumažėti sėklos daigumas, jauni

daigai sunyksta (Dabkevičius ir kt., 2005).

Mikromicetų sporos gali būti pernešamos vėjo ar su lietaus lašais, iš vienų laukų į kitus, taip

pat gali būti pernešamos paukščių nuo vieno augalo ant kito. Grūdų technologinio apdorojimo

proceso metu, keičiant įrangą, grūdai taip pat gali būti užkrečiami mikromicetais. Sporos yra

atsparios daugeliui aplinkos veiksnių ir gali išsilaikyti ilgą laiką (United States Department of

Agriculture, 2006).

Ypač palankios sąlygos mikromicetams plisti atsiranda tada, kai oro santykinė drėgmė yra 70

proc. ir aplinkos temperatūra viršija 30°C (trunka nuo kelių dienų iki savaitės).

Didelę įtaką turi sėklos parinkimas, augalų stresas, vabzdžiai ir drėgmės kiekis pačiuose

augaluose (United States Department of Agriculture, 2006).

Augalo stresas – tai tokia būsena, kurią gali sukelti aplinkos veiksniai, tokie kaip sausros,

potvyniai ir pan. Vabzdžių pažeisti augalai tampa mažiau atsparūs infekcijoms. Per pažeistas vietas,

sporos lengvai patenka į augalą ir jame pradeda vystytis. Didelis drėgmės kiekis augaluose gali

įtakoti mikromicetų vystymąsi (pvz.: kukurūzuose 20 proc. ir didesnis drėgmės kiekis sudaro

palankias sąlygas) (United States Department of Agriculture, 2006). Javai, turintys didelį drėgmės

perteklių, tiek prieš vaškinę brandą, tiek ir vaškinės brandos metu yra neatsparūs mikromicetų

invazijai (Roháčik, Hudec, 2007).

Dulkės gali būti taip pat mikromicetų sporų pernešėjas. Dulkės mikromicetų pradams

(sporoms) padeda greitai išplisti po laukus, pateikia pirminius mitybos elementus, sudaro geras

galimybes įsitvirtinti ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis bei funkcionuoti. Tokiu būdu grūdai

užteršiami mikromicetų išskiriamais metabolitais (Lugauskas ir kt., 2009; Mayer 2008).

13

Javai gali būti užkrečiami mikromicetais tada, kai jie yra pažeidžiami mechaniškai: kuliant,

tręšiant ar apdorojant mechaniškai (poliruojant). Esant lietingam periodui, užsitęsęs derliaus

nuėmimas (Schollenberger et al., 2002).

1.2. Veiksniai lemiantys mikromicetų vystymąsi ant grūdų sandėliavimo metu

Po derliaus nuėmimo grūdai yra sandėliuojami, kur juos veikia aplinkos sąlygos. Po derliaus

nuėmimo mikroorganizmai toliau dauginasi grūduose, esant palankioms aplinkos sąlygoms (Magan,

Aldred, 2007; Mostafa et al., 2011).

Blogas grūdų derliaus valymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mikromicetų

dauginimąsi grūduose (Golob, 2009). Blogai išvalyti grūdai ima kaisti, jei jie nedžiovinami. Juose

taip pat yra užsilikusių vabzdžių, kurie toliau gali pažeisti grūdą, sudarydami sąlygas plisti ligoms

(Mostafa et al., 2011). Gerai neišvalytuose grūduose aptinkama įvairių piktžolių, ant kurių gali būti

mikromicetų, o šiems atsiranda palankios sąlygos daugintis ant grūdų. Tokiu atveju, pažeisti grūdai

praranda savo išvaizdą (pakinta jų spalva), atsiranda sausųjų medžiagų nuostoliai, prarandamos

maistinės medžiagos, sumažėja daigumas, jie tampa prastos kokybės (Magan, Aldred, 2007).

Bloga ventiliacija yra taip pat vienas iš svarbių veiksnių, užtikrinančių grūdų sandėliavimo

sąlygas, jei ji bus nepakankama, grūdai neišsivėdins. Taip pat, CO2 gamybos lygis gali būti

naudojamas kaip "rizikos faktorius" (Magan, Aldred, 2007; Golob, 2009).

Jei vandens aktyvumas (aw) yra didelis sandėliuojamuose grūduose 15 – 19 proc. drėgnumo =

0,75 – 0,85 vandens aktyvumo, tai sandėliuojamuose grūduose mikromicetų, ypač Eurotium spp.,

Aspergillus ir Penicillium rūšys intensyviai vystosi.

Dauguma mikotoksinų yra atsparūs temperatūrai, saugojimui ir perdirbimo sąlygoms, todėl

detoksikacija ne visada veiksminga. Patikimiausias būdas išvengti maisto produktų užteršimo

mikotoksinais, pašalinti jų kilimo priežastis (Zvicevičius ir kt., 2006).

Nors daugelis žemės ūkio augalų yra gana atsparūs mikromicetų invazijai, tačiau esant

drėgniems orams, mikromicetai nugali įgimtą augalų atsparumą ir pamažu grūdus teršia. Nuimant

derlių subrendę mikromicetų pradai su grūdais, dulkėmis, vėjo padedami, pasklinda po aplinką ir

patenka į saugyklas, kuriose jų egzistavimo sąlygos keičiasi (Lugauskas, 2006). Dėl nesureguluoto

tręšimo ir kitų priežaščių javai išgula, augalų visas stiebas ir varpa prigula prie dirvožemio

paviršiaus ir taip užsikrečia Chaetomium Trichoderma, Verticillium, Phoma, Gliocladium,

Volutella, Myrothecium genčių rūšimis (Lugauskas, 2006). 1 pav. pateikiami veiksniai, skatinantys

mikromicetų plitimą sandėliavimo metu.

14

1 pav. Mikromicetų paplitimas sandėliavimo metu (Magan, Aldred, 2007)

Agronominė

praktika

Klimato

sąlygos

Numanomas veiksnys

Mikromicetų rūšys ir

sporos.

Sąveika su vabzdžiais ir

erkėmis.

Mikrobiologinė

ekosistema.

Augalų ligos.

Vandens aktyvumas.

Augalų veislės

skirtumai.

Substrato pobūdis.

Maisto medžiagos.

Iki derliaus

nuėmimo

Sąveika su vabzdžiais ir

erkėmis.

Klimato sąlygos

Perdirbimo veiksniai

Džiovinimo normos.

Mechaniniai pažeidimai.

Maišomi grūdai.

Temperatūra.

Vidiniai veiksniai

Drėgmės kiekis

Derliaus nuėmimo/

džiovinimo metu

Numanomas veiksnys

Mikromicetų rūšys ir

sporos.

Sąveika su vabzdžiais ir

erkėmis.

Mikrobiologinė

ekosistema.

Augalų ligos.

Perdirbimo veiksniai,

Greitas džiovinimas.

Mechaniniai pažeidimai.

Atmosfera.

Maišomi grūdai.

Cheminiai konservantai.

Higienos sąlygos.

Vandens

aktyvumas.

Substrato pobūdis.

Mineralinė mityba.

Maistinė sudėtis.

Temperatūra.

Klimato sąlygos.

Deguonies lygis.

15

Schemoje, pateiktoje 2 paveiksle, nurodomos grūdų gedimo priežastys:

2 pav. Grūdų gedimo priežastys sandėliuose (Bakutis, 2004)

1.2.1. Saugyklų paruošimas grūdų sandėliavimui

Svarbu yra grūdų saugyklos vietos parinkimas. Sandėlys turėtų būti pastatytas ant lygaus

paviršiaus, aukštesnėje vietovėje, kad neužlietų, esant potvynių metui. Saugykla turėtų būti netoli

nuo pagrindinio kelio. Tačiau turi būti pastatyta toliau nuo gyvenviečių. Šalia sandėlio turi būti

išasfaltuota aikštelė, kad būtų lengva privažiuoti transporto priemonėms įvežant ar išvežant grūdus

iš teritorijos (FAO corporate document repository, 2012).

Grūdų saugyklų ir visų jiems priklausančių statinių bei įrengimų teritorija privalo būti

aptverta. Grūdų saugykloje turi būti sąlygos atlikti svėrimo, džiovinimo, valymo, atvėsinimo,

ėminių ėmimo, kokybės kontrolės, grūdų partijų formavimo, laikymo bei transportavimo darbus.

Turi būti užtikrintas lietaus, gruntinio ir sniego vandens nutekėjimas iš saugyklos teritorijos į

vandens nutekamuosius įrenginius (Licencijuoto sandėlio grūdų saugyklų techninis Reglamentas

Nr. 382/2002). Grūdų saugyklos turi būti įrengtos taip, kad būtų lengva prižiūrėti, valyti,

dezinfekuoti (FAO corporate document repository, 2012).

Grūdų sandėliai turi būti tvarkingi, švarūs, sandari stogo danga. Labai svarbu paruošti visas

sandėliavimo patalpas iki naujo sezono grūdų sandėliavimo pradžios. Kol tušti sandėliai, būtina

Pradinis aruodų užterštumas

Temperatūra

Santykinis drėgnis

Saugojimo laikas

Grūdų vėdinimas

Džiovinimas, cheminis

apdorojimas

Vandens aktyvumas

Grūdų subrendimo lygis ir jų

būklė nuėmimo metu

Priemaišų kiekis

Patirti mikoziniai susirgimai

augalui augant

Pradinis grūdų užterštumas

Grūdai kaip

mitybinė terpė

bakterijoms ir

mikroskopiniams

grybams

16

pasirūpinti jų dezinfekcija (Groot, 2004). Reikia pasirūpinti, kad neatsirastų graužikų ir nebūtų

parazitų, kartais yra panaudojamos cheminės medžiagos (Mason, Obermeyer, 2010). Susikaupusias

šiukšles sandėlyje svarbu po darbo ar darbo metu pašalinti iš patalpos ir sudeginti ar kitaip

sunaikinti, kad nesikauptų parazitai ar kiti kenkėjai (Groot, 2004; Mason, Obermeyer, 2010; Golob,

2009). Saugyklų sąšlavose galima aptikti erkių, milčių, grūdinių kandžių, straubliukų. Šių kenkėjų

galima aptikti ne tik sąšlavose, bet ištisus metus tiek tuščiuose, tiek pilnuose sandėliuose (Abd El–

Aziz, 2011).

Kovojant su parazitais svarbu, kad sandėlys būtų tuščias, jei reikia, turi būti atjungta elektra.

Tada atitinkamai pasirenkamos cheminės medžiagos, kurios dažniausiai yra tolygiai išpurškiamos.

Jei yra sunkiai prieinamos vietos, patartina įrengti dūmų generatorius arba dulkių surinktuvus

(Groot, 2004; Golob, 2009). Siekiant visiškai užkirsti kelią parazitams, patartina praėjus penkioms

dienoms po dezinsekcijos įvertinti saugyklos aplinką. Jei po dezinsekcijos aptinkama kenkėjų,

rekomenduojama dar kartą atlikti dezinsekciją (Groot, 2004). Kuo labiau bus pažeisti grūdai, tuo

greičiau jie ims gesti. Mažiausiai aruodiniai kenkėjai pažeidžia tuos grūdus, kurie yra sausi ir šalti,

aruodinių kenkėjų dauginimasis ir plitimas grūduose priklauso nuo temperatūros ir drėgmės

(Mason, Obermeyer, 2010).

Grūdų džiovinimas yra kitas labai svarbus žingsnis siekiant išsaugoti grūdų kokybę.

Literatūroje yra aprašomi du pagrindiniai džiovinimo būdai, tai džiovinimas išbėrus grūdus ir

apdorojimas karštu oru. Labai svarbu, kad ką tik atvežti grūdai iš laukų būtų džiovinami, ypač, kai

drėgmės kiekis didesnis nei 20 proc. per pirmas 24 valandas mikroorganizmai ima aktyviai plisti

(ypač, kai drėgmė daugiau nei 25 proc.) ir gali labai stipriai pažeisti grūdus (Groot, 2004). Jei grūdų

drėgmė yra apie 22 proc., tai juos patartina džiovinti aktyviąja ventiliacija, o jei dar didesnis

drėgmės kiekis – džiovinti kelis kartus arba konservuoti. Kuo bus lėtesnis ir ilgesnis džiovinimas,

tuo greičiau pradės daugintis mikromicetai, kurie gamins mikotoksinus (Krasauskas ir kt., 2005;

Zvicevičius ir kt., 2006).

3 pav. Džiovinimo principinė schema (Zvicevičius ir kt., 2006)

17

Džiovinimo principinė schema (3 pav.): 1 – ventiliatorius, 2 – kamera statiniam slėgiui, 3 –

lanksti jungtis, 4 – vožtuvas, 5 – ventiliuojami talpos balionai, pripildyti su grūdais, 6 –

temperatūros ir drėgmės jutikliai, 7 – vidurinis ALMEMO metras, 8 – kompiuteris, 9 – natūralios

ventiliacijos cilindras, kuris pripildytas grūdais (Zvicevičius ir kt., 2006).

Grindys, sienos – sausos, be plyšių ar įtrūkimų, izoliuotos nuo gruntinių ir polaidžio vandenų

patekimo. Grindų paviršius turi būti lengvai valomas (Groot, 2004). Mūrinės sienos – ištinkuotos

arba atskirtos medinėmis pertvaromis. Geriau, kad vidinės sienos būtų išdažytos balta spalva, tada

lengviau pastebimi vabzdžiai ar kiti parazitai. Taip pat jos gali būti iš cinkuotos skardos, arba

aliuminio plėvelės, tačiau tokios sienos lengviau pažeidžiamos, jos turi mažai izoliacinių savybių ir

kartais linkę į erozijas (FAO corporate document repository, 2012).

Elevatoriai turi būti švarūs, neturi būti neužtaisytų konstrukcijų elementų, vertikalių ir

horizontalių sudūrimų (Licencijuoto sandėlio grūdų saugyklų techninis Reglamentas Nr. 382/2002).

Vidaus ramsčių, palaikančių stogo rėmus reikėtų vengti, nes, jie gali trukdyti kenkėjų

kontrolės ir kitų atsargų valdymo procedūroms (FAO corporate document repository, 2012). Stogų

karkasai, pagaminti iš medienos tinka tik sandėliuose, ne daugiau kaip 4 ar 5 metrų pločio.

Naudojama mediena turi būti gerai išdžiovinta. Stogo danga gali būti iš cinkuoto plieno arba

aliuminio lakštų, ar asbesto cemento, tačiau pastarasis yra labiau pažeidžiamas, bet turi geresnes

izoliacines savybes. Plytelės yra nerekomenduojama, ypač didelių sandėlių (FAO corporate

document repository, 2012).

Durys ir langai turi sandariai užsidaryti. Langai turi būti įstiklinti ir su vielos tinkleliais iš

vidinės pusės (Licencijuoto sandėlio grūdų saugyklų techninis Reglamentas Nr. 382/2002).

Durų skaičius priklauso nuo sandėlio dydžio, tačiau negali būti mažiau nei dvejos.

Rekomenduojama dvigubos stumdomos durys, pageidautina pagamintos iš plieno, ar bent

sustiprinta jų apačia metalinėmis juostomis, taip apsaugant patalpas nuo graužikų. Jei įrengtos

varstomos durys, jos turėtų atsidaryti į išorę, kad nebūtų sumažinta sandėlio talpa.

Rekomenduojama, kad durys būtų apsaugotos nuo lietaus. Tinkama šviesa sandėlyje yra svarbus

veiksnys (FAO corporate document repository, 2012).

Sandėliai turi būti švarūs, juose neturi būti užsilikę senų grūdų. Grūdų negali būti pribarstyta

sandėliuose. Grūdus reikia nuolat stebėti: ar jie nekaista, ar gerai vėdinasi, nedrėksta, ar neužkrėsti

aruodinių kenkėjų, ar neturi nemalonaus kvapo, stebima grūdų temperatūra. Jei tai licencijuotas

sandėlys, tai turi būti pildomi žurnalai, stebimi grūdai ir daromi atitinkami įrašai. Jei sandėlys yra

licencijuotas, tai jame turi būti įrengta laboratorija, o jei jos nėra, tai turi būti pasirašyta sutartis su

kita laboratorija, kuri tirs grūdus.

18

Sandėlyje turi būti tvarkinga techninė įranga paruošta grūdams priimti, iškrauti, transportuoti,

džiovinti, valyti. Vietose, kur iškraunami grūdai turi būti paruošti pakankamos keliamosios galios

hidrauliniai autokėlikliai, kurių darbas turi būti nuolat tikrinamas (Licencijuoto sandėlio grūdų

saugyklų techninis Reglamentas Nr. 382/2002). Grūdų saugyklų transportavimo įranga turi būti

pajėgi, kad būtų galima greitai pervežti grūdus iš vienos vietos į kitą, kad kuo mažiau būtų jie

pažeidžiami. Aspiracijos įrenginiai turi būti sumontuoti taip, kad dulkės būtų nuolat šalinamos iš

patalpos. Svarbu darbuotojus apmokyti kaip tinkamai naudotis įranga ir ją prižiūrėti (Golob 2009).

Jei sandėliuojami grūdai yra laikomi maišuose, tai maišai negali stovėti ant grindų, turi būti

sukrauti ant medinių padėklų, taip kaip parodyta 4 pav. (Groot, 2004).

4 pav. Mediniai padėklai, skirti maišams su grūdais laikyti (Groot, 2004)

1.2.2. Aplinkos veiksnių įtaka sandėliuojamų grūdų kokybei

1.2.2.1. Fiziniai veiksniai

Sandėliuojamų grūdų kokybei didelę įtaką daro šie fiziniai veiksniai: mechaniniai pažeidimai,

dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė, džiovinimas, ventiliacija.

Mechaniniai pažeidimai grūduose gali atsirasti juos dar laukuose kuliant. Pačiame sandėlyje

grūdai gali būti pažeidžiami juos iškraunant, transportuojant į aruodus, ar valymo mašinose. Tokie

grūdai praras atsparumą ir didelė tikimybė, kad į juos pateks mikroorganizmai. Siekiant to išvengti,

reikia nuolat tikrinti sandėlyje naudojamą įrangą. Dulkės – yra kitas fizinis veiksnys darantis

neigiamą įtaką grūdams. Jei sandėlyje nėra sumontuota ar blogai sureguliuoti aspiraciniai įrengimai

(http://krex.kstate.edu/dspace/bitstream/handle/2097/2373/JosephineBoac2010.pdf?sequence=3).

19

Prieiga per internetą 2013–02–14), tai bus gausu dulkių, kurios nusės ant grūdų kartu pernešdamos

įvairius mikroorganizmus ir kitus nešvarumus iš vienos vietos į kitą. Dulkės nusės ant aruodų sienų,

grindų, langų, pertvarų, sijų, įrengimų ir galiausiai pačių grūdų. Tokiu atveju, grūdų kokybė

gerokai suprastės, o pats sandėlys neatitiks saugos ir kokybės reikalavimų (Golob 2009).

Temperatūra – yra vienas iš svarbiausių fizinių veiksnių, darančių didžiausią nuostolį

grūdams sandėliavimo metu. Kuo žemesnė temperatūra, tuo geriau išsilaiko grūdai (+10°C). Jei

aukšta aplinkos temperatūra, grūdai gali kaisti, ypač tai tikėtina rudenį, kada dar tik grūdai

pargabenami iš laukų (Licencijuoto sandėlio grūdų saugyklų techninis Reglamentas Nr. 382/2002).

Labai svarbu stebėti grūdų temperatūrą, jei ji aukštesnė nei +20°C, grūdų kokybės būklė tikrinama

kas 10 dienų, kai grūdų temperatūra svyruoja nuo +10°C iki +20

°C kas 15 dienų, jei temperatūra

žemesnė nei +10°C – vieną kartą per mėnesį (Licencijuoto sandėlio grūdų saugyklų techninis

Reglamentas Nr. 382/2002).

Santykinis drėgnis, tai rodiklis, kuriuo įvertinamas oro drėgmės kiekis. Sandėlio saugus

drėgmės kiekis siejamas su santykiniu drėgnumu. Nustatyta, kad grūdai absorbuoja vandens garus

iš oro ir šis procesas vyksta tol, kol pasiekiama pusiausvyra. Optimalus grūdų drėgnis yra 14 proc.,

kai temperatūra 15oC (Groot, 2004). Esant didelei santykinei oro drėgmei, grūdai sudrėksta ir jei

didelė temperatūra, jie ima kaisti, tada susidaro labai gera terpė mikroorganizmams vystytis

grūduose. Dažniausiai jie įgauna nemalonų kvapą, išvaizdą, pablogėja kokybė (White, 2005).

Aukšta temperatūra ir didelė drėgmė yra svarbiausi veiksniai, darantys įtaką saugojamų grūdų

kokybei. Kiekvienas iš jų gali sukelti sparčiai mažėjančią daigumo, salyklinių kokybę, kepimo

kokybę, spalvą, cheminę sudėtį (White, 2005; Golob 2009).

Džiovinimas taip pat gali pažeisti grūdus, jei jis bus atliekamas netinkamai, pavyzdžiui,

džiovinant karštu oru, jei bus per aukšta temperatūra, tai gali sumažėti grūdų daigumas (Groot,

2004). Džiovinimas stabdo sėklos dygimą, bakterijų dauginimąsi, mikromicetų atsiradimą ir mažina

vabzdžių atsiradimo sąlygas (Groot, 2004).

Jei ventiliacijos sistema nebus įrengta, arba bus blogai sumontuota, tokiu atveju grūdai

nesivėdins, jie gali pradėti kaisti, gali įgauti nemalonų kvapą, suprastės jų kokybė (Golob 2009).

1.2.2.2. Cheminiai veiksniai

Oro tarša. Orui judant sandėliuose, mikromicetų gyvybingos sporos yra išnešiojamos po visas

patalpas, taip jie plinta iš vienos vietos į kitą (Lugauskas ir kt., 2004).

Dujų koncentracija – amoniako, sieros vandenilio, anglies dvideginio, įvertinamas anglies

dvideginio ir deguonies santykis. Didelės CO2 koncentracijos (>20 proc.) ir mažos O2

20

koncentracijos (<10 proc.) inhibuoja aflatoksinų, ochratoksinų, patulino, T–2 toksino sintezę

(http://krex.kstate.edu/dspace/bitstream/handle/2097/2373/JosephineBoac2010.pdf?sequence=3.

Prieiga per internetą 2013–02–14).

1.2.2.3. Biologiniai veiksniai

Aplinkos mikrobiologinis užterštumas, užterštumas kenkėjais. Mikroorganizmais grūdai gali

būti užteršti paukščių, vabzdžių ar graužikų pagalba. Vabzdžiai gali išnešioti sporas nuo vieno

augalo ant kito. Dažnai lipnios grybų sporos prilimpa prie vabzdžių, kai šie juda užkrėstu augalu

(Bakutis, Taruta, 2006).

Taip pat grūdai gali būti užteršiami mikroorganizmais juos transportavimo metu iš laukų į

sandėlį. Mikrobiniai teršalai dažniausiai būna susitelkę išoriniuose grūdo sluoksniuose (sėlenose,

kviečių gemaluose) (Hocking, 2003).

1.3. Grūdus pažeidžiančių mikromicetų morfologiniai, fiziologiniai ir

adaptaciniai savitumai

Grūdai yra substratai, kurie labiausiai mikromicetų pažeidžiami (Tabuc et al., 2010).

Pagrindinės mikromicetų gentys, kurios aptinkamos grūduose yra Aspergillus, Fusarium,

Penicillium, Alternaria, Cladosporium (Dabkevičius ir kt., 2005). Aspergillus, Penicillium,

Fusarium, Alternaria ir Claviceps rūšys – mikotoksinų gamintojai, kurie periodiškai kelia maisto

saugai pavojų (Benbrook, 2005; Rasch et al., 2010).

Mikromicetai patenka ant grūdų dažniausiai dar laukuose jų augimo metu, taip pat nuimant

derlių bei sandėliuojant, ar perdirbant grūdus. Mikromicetų paplitimui didelę įtaką daro klimato

sąlygos (Mankevičienė, 2004). Optimalus terpių pH, kuriuose geriausiai auga mikroskopiniai grybai,

turi būti nuo 4,5 iki 6,5 (Bakutis, Taruta, 2006). Mikotoksinus gaminantys mikroskopiniai grybai ardo

grūdus, keičia jų struktūrą, o pasigaminę toksinai užkrečia maistą bei gyvulių pašarus (Bartkienė ir

kt., 2010).

Aspergillus genties rūšys yra plačiai geografiškai pasiskirstę (Tabuc et al., 2010). Aspergillus

rūšys dažniausiai sutinkamos tropikuose ir subtropikuose, tačiau su maisto produktais, pvz,

riešutais, jie atkeliauja ir išplinta ir kitose geografinėse zonose (Mankevičienė, 2004). Prie vėsesnio

klimato yra labiau prisitaikę ir dažniausiai Lietuvoje aptinkami Penicillium ir Fusarium genčių

mikromicetai (Mankevičienė, 2004). Šie grybai ir daro didžiausius nuostolius Lietuvos ūkininkams.

21

Ypač didelę grėsmę kelia Fusarium genties grybai, kurie labai gerai prisitaikę prie drėgno ir vėsaus

klimato.

Aspergillus sp. auga ant pūvančių organinių medžiagų, dirvožemio, komposto, maisto

produktų, grūdų. Kai kurios rūšys gali būti tiesiogiai patogeniškos žmonėms ir gyvūnams, bei

sukelti aspergiliozę (Tabucet et al., 2010; Golob, 2009).

Pagrindinės rūšys: Aspergillus flavus, A. fumigatus, A. niger, A. ochraceus ir A. oryzae. Šalia

šių rūšių yra daug kitų rūšių, gaminančių mikotoksinus. A. flavus ir A. parasiticus yra pagrindiniai

gamintojai aflatoksinų, aflatoksinas B1 (Sultana, Hanif, 2009).

A. flavus sukelia plaučių aspergiliozę. A. niger sukelia ausies uždegimus, sinusitą ir dažnai

dalyvauja odos, plaučių uždegimuose. Aflatoksinai yra gaminami dažniausiai trijų Aspergillus

rūšių: A. flavus, kuri gamina daugiausia aflatoksinus B1 ir B2; A. parasiticus, kuri gamina

aflatoksinus B1, B2, G1, G2 ir A. nomius, daugiau retų rūšių, morfologiškai panašus į A. flavus, kuri

gamina aflatoksinus B1, B2, G1 ir G2 (Tabuc et al., 2010; Stack, Carlson, 2003).

Optimalios aflatoksinų gamybos sąlygos yra šios: žemas substrato vandens aktyvumas (0,84–

0,86) ir aukšta temperatūra tarp 25°C ir 40

°C (Tabuc et al., 2010). Aflatoksinų grupė turi 13

skirtingų molekulių, svarbiausi iš jų yra aflatoksinų B1, B2, G1, G2 ir aflatoksinas M1 (Tabuc et

al., 2010). Aflatoksinas B1 (AFB1) su pašarais patenka į karvių organizmą, metabolizuojamas

kepenyse ir transformuojasi į 4–hidroksi darinį, kitaip dar žinomą kaip aflatoksinas M1, kuris

išsiskiria su pienu (Baliukonienė ir kt., 2012). Dėl gyvūnų sveikatos aflatoksinų poveikis kinta

priklausomai nuo rūšies, amžiaus, lyties ir gyvūno fiziologinės būklės, vartojimo būdo, mitybos.

Pats toksiškiausias yra AF B1, po to AF M1, AF G2, AF B2 ir AF G1 (Tabuc et al., 2010).

Alternaria sp. – plačiai paplitusi mikromicetų gentis, dažniausiai ją galima aptikti tiek

drėgnuose, tiek pusiau sausringuose regionuose (Maškova ir kt., 2012), dirvožemyje, augaluose,

patalpų ore (Kütt et al., 2010). Vienos Alternaria rūšys gali užkrėsti augalą, jo augimo metu, o kitos

tik pakenkti po derliaus nuėmimo, sandėliavimo laikotarpiu. Šio mikromiceto sporomis augalai

užsikrečia per oro sroves, ar lietų. Sporos gali atlaikyti nepalankias aplinkos sąlygas kelias dienas, ir

po to sudaryti infekciją esant palankioms sąlygoms. Alternaria rūšis gamina daugiau kaip 70

antrinių metabolitų, kurie yra toksiški augalams (Maškova ir kt., 2012). Dalis šių metabolitų yra

toksiški ir yra apibūdinami kaip mikotoksinai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai (Maškova ir kt.,

2012). Remiantis jų poveikiu augalams, Alternaria genties toksinai skirstomi į nespecifinius (non–

hostspecific) ir specifinius (host–specific). Kaip kurie nespecifiniai (non–hostspecific) toksinai

tokie kaip alternariolis, alternariolio monometileteris, tenuazoniko rūgštis ir altertoksinas buvo

išbandyti ir yra aprašyti kaip sukeliantys žalingą poveikį gyvūnams, galintys sukelti fetotoksinį ir

teratogeninį poveikį (Maškova ir kt., 2012). Ypatingai tenuazoniko rūgštis yra nuodinga pelėms,

22

vištoms, šunims (Ostry, 2008). Alternariolis, alternariolio monometildibromdifenilmetano eteris,

altenuenas ir altertoksinas nėra labai ūmiai toksiški (Ostry, 2008). Specifiniai (host–specific)

toksinai, tokie kaip AAL–toksinai, turi ribotą šeimininkų įvairovę ir vaidina svarbų vaidmenį

sukeliant augalų patogeniškumą, tačiau ar jie yra toksiški gyvūnų organizmui, iki galo neištirta

(Maškova ir kt., 2012). AAL–toksinai yra susiję su fumonizinais (Ostry, 2008).

Svarbiausi Alternaria genties mikotoksinai yra alternariolis (AOH), alternariolo

monometildibromdifenilmetanao eteris (AME), altenuenas (ALT), altertoksinas I, II, III (ATX–I–

II–III) ir tenuazoniko rūgštis (TEA), kuri priklauso trims struktūrinėms klasėms: dibenzopirono

dariniai (AOH, AME, ALT), perileno dariniai (ATX–I,–II,–III), tetramiko rūgšties dariniai (TEA)

(Ostry, 2008).

Mikotoksinai, tokie kaip alternariolis, alternariolio monometileteris pasižymi mutageniškomis

ir genotoksiškomis savybėmis įvairiose in vitro sistemose (Maškova ir kt., 2012). Alternariolis gali

prisidėti prie žmogaus gaubtinės žarnos vėžio ląstelių atsiradimo, DNR vientisumo sutrikimų

(Ostry, 2008). Taip pat buvo nustatyta, kad Alternaria genties mikotoksinų buvimas grūduose, gali

būti stemplės vėžio atsiradimo priežastimi (Maškova ir kt., 2012).

1 lentelė. Alternaria rūšys gaminančios mikotoksinus (Ostry, 2008)

Rūšys Mikotoksinai Šaltinis A. brassicae (Berk.) Sacc. AOH, AME Bottalico and Logrieco, 1998

A. capsici–anui Săvul. & Sandu AME, TeA, AOH Bottalico and Logrieco, 1998

A. cassiae Jurair & A. Khan ATX–I, –II Hradil et al., 1989

A. citri Ell. & Pierce AOH, AME, TeA Freeman, 1965; Kinoshita et

al.,1972

A. cucumerina (Ell. & Ev.) Elliott AOH, AME Raistrick et al., 1953; Freeman, 1965

A. dauci (Kühn) Groves & Skolko AOH, AME Freeman, 1965; Raistrick et al.,

1953

A. japonica Yoshii TeA Kinoshita et al., 1972

A. kikuchiana Tanaka AOH, AME, TeA Tirokata et al., 1969;

Kinoshita et al., 1972; Kameda et

al., 1973

A. longipes (Ell. & Ev.) AME, TeA Mikami et al., 1971; Bottalico and Logrieco, 1998

A. mali Roberts ATX–I, –II, –III, TeA Kinoshita et al., 1972

A. oryzae Hara TeA Kinoshita et al., 1972

A. porri (Ell.) Cif. AME, TeA Bottalico and Logrieco, 1998

A. radicina Meier, Drechsler &

Eddy

ATX–I, –II, –III, TeA Bottalico and Logrieco, 1998;

Solfrizzo et al., 2005

A. solani Sorauer AOH, AME, TeA Stoessl, 1969; Pollock et al., 1982;

Bottalico and Logrieco, 1998

A. tenuissima (Kunze) Wiltshire AOH, AME, ATX-I, -III, TeA Davies et al., 1977; Young et

al., 1980; Bottalico and Logrieco, 1998

A. tomato (Cooke) Jones AOH, AME, ATX-I, -II, -III, TeA Bottalico and Logrieco, 1998

23

Fusarium spp. yra laikoma viena iš labiausiai paplitusių ir svarbiausių grupių grybų, nes yra

įvairi, kosmopolitiška ir gebanti sukelti sunkias ligas augalams, gyvūnams, žmonėms, sukelti

mikotoksikozes (Izham, Nor, 2008).

Fusarium spp. mikromicetai gali atsirasti visuose augalo vystymosi etapuose, nuo sėklos iki

subrendimo (Moretti, 2009). Fusarium gentis be ne labiausiai paplitusi, toksinus produkuojantys

grybai, šiauriniuose vidutinio klimato regionuose. Dažniausiai aptinkami ant grūdų, auginamų

švelnaus klimato regionuose Amerikoje, Europoje ir Azijoje (Yazar, Omurtag, 2008).

Fusarium spp. sukelia javų ligą – fuzariozę. Ypač palankios sąlygos javams užsikrėsti šia liga,

kaip vyrauja drėgni ir šilti orai. Kai temperatūra svyruoja nuo 16 iki 30°C šilumos, o sporoms

sudygti pakanka 12 valandų drėgno periodo. Derliui prognozuoti fuzariozę galima tuo atveju, jei

varpų žydėjimo metu drėgmė pasėliuose laikosi 2 – 4 paras, oro temperatūra svyruoja nuo 22°C iki

27°C šilumos (Semaškienė, 2006). Fusarium spp. dar laukuose galima matyti, kad varpos yra

pažeistos šios genties mikromicetais, nes varpų galvutės nusidažo šviesiai rožine spalva (Chehri et

al., 2011). Taip pat gali gaminti mikotoksinus, kurie daro neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių

sveikatai (Chehri et al., 2011).

Fusarium genties rūšių yra priskaičiuojama daugiau kaip 80 (Moretti, 2009). Pagrindinės

Fusarium genties rūšys gaminančios toksinus yra: F. graminearum, F. verticillioides, F.

pseudograminearum, F. proliferatum, F. compactum, jos yra laikomos svarbiausiomis (Summerell

et al., 2011). F. graminearium gali produkuoti zearalenoną, nivalenolį ir deoksinavalenolį

(Summerell et al., 2011). F. proliferatum produkuoja kaip kuriuos fumonizinus. F.

pseudograminearum gali produkuoti deoksinavalenolį ir zearalenoną. F. verticillioides produkuoja

fumoniziną (Summerell et al., 2011; Pereira et al., 2011). Ši gentis pasižymi tuo, kad dirvos

paviršiuje ar dirvožemyje gali išlikti atspari mechaniniams pažeidimams, taip pat gali išlikti

gyvybinga iki 900 dienų vėsioje ir sausoje vietoje (Summerell et al., 2011). F. compactum

produkuoja A tipo trichotecenus.

Jungtinėse Valstijose buvo atvejis, kai išgaišo daug laukinių paukščių, buvo ištirta, kad jie

nugaišo sulesę trichotecenais užkrėstų žemės riešutų lukštų (Summerell et al., 2011). Kalakutai yra

jautresni Fusarium mikotoksinams. Tyrimais įrodyta, kad antys yra labiausiai atspari paukščių rūšis

(Girgis, Smith, 2010). Fusarium mikotoksinams jautriausios yra kiaulės (Girgis, Smith, 2010).

Ši gentis priklauso aukšliagrybiams, askomicetų klasei (Moretti, 2009). Fusarium rūšys

gamina trijų tipų sporas: makrokondijas, mikrokondijas ir chlamydosporas, kurios gaminasi

užkrėstuose augaluose, kurie užsikrečia per dirvožemį. Kai užkrėsti augalai miršta, mikromicetas ir

jo sporos patenka vėl į dirvožemį, kur jie gali išlikti gyvybingi neribotą laiką (Ramya, 2011).

Fusarium rūšys yra fuzariozės ligos sukėlėjai, pasireiškus šiai ligai, sumažėja javų derlingumas ir

24

kokybė (Yli–Mattila, 2010). Svarbiausi Fusarium mikotoksinai yra trichotecenai ir zearalenonas

(Yli–Mattila, 2010). Pagal chemines savybes trichotecenai gali būti skirstomi į tipus, įskaitant T–2

toksiną, HT–2 toksiną, diacetoksirpenolį (DAS), monoacetoksiscirpenolį (MAS), B tipo, įskaitant

deoksinivalenolio (DON, taip pat vadinamas vomitoksinu) ir nivalenolį (NIV) bei jų

mono– ir di–acetilinto darinius (Yli–Mattila, 2010).

Penicillium genties mikromicetai yra prisitaikę prie vėsesnio klimato. Šiais mikromicetais

pažeistos sėklos prastai sudygsta (Mankevičienė, Auškalnienė, 2004). Penicillium spp. priklauso tai

pačiai deuteromicetų klasei kaip ir Aspergillus spp. Šie mikromicteai gamina kelias sporas ar

kondijas, ant ilgų kotelių vadinamas konidosporomis (Schwab, Straus, 2004). Dauguma Penicillium

rūšių ant agaro terpės nusidažo mėlynai žalsvos spalvos (Schwab, Straus, 2004). Penicillium spp.

yra labiau priskiriami sandėlių grybams, todėl dažnai aptinkami sandėliuojamuose grūduose. Šiems

mikromicetams augti palanki temperatūra svyruoja nuo 25oC iki 30

oC (Bakutis, 2004).

1.4. Grūduose aptinkami mikotoksinai

Mikotoksinai yra mikromicetų antriniai metabolitai, kurie daro neigiamą poveikį, žmonėms,

gyvūnams ir augalams, jie sukelia ligas ir didelius ekonominius nuostolius (Zain, 2010). Visame

pasaulyje tai yra didelė problema, nes mikotoksinais yra užteršiami tiek pašarai, tiek maisto

produktai (Zain, 2010, Mayer, 2008). Aflatoksinai, ochratoksinai, trichotecenai, zearalenono,

fumonizinų toksinai ir skalsių alkoloidai daro didžiausią reikšmę žemės ūkio ekonomikai (Zain,

2010). Mikotoksinai dažniau pasireiškia vietovėse, kuriose yra karštas ir drėgnas klimatas, palankus

pelėsių augimui, jie taip pat gali būti nustatyti vidutinio klimato zonoje (Bennett, Klich, 2003).

Mikotoksinų poveikis yra dažniausiai juos prarijus, bet taip pat gali atsirasti susilietus su oda

ar įkvėpus (Mayer, 2008). Jie gali sukelti ūmų ir lėtinį poveikį žmonėms ir gyvūnams, priklausomai

nuo gyvūno rūšies ir jautrumo (Mayer, 2008; Zain, 2010). Atrajotojai paprastai yra labiau atsparūs

mikotoksinų poveikiui nei kiti gyvūnai, taip yra todėl, kad prieskrandžio mikroflora gali skaidyti

mikotoksinus (Zain, 2010).

Siekiant sumažinti toksinų poveikį žmonių ir gyvūnų gyvybei, didėja sveikatos priežiūros ir

veterinarinės priežiūros išlaidos (Zain, 2010). Visi mikotoksinai yra mažos molekulinės masės

natūralūs produktai (Bennett, Klich, 2003). Terminas mikotoksinas buvo sukurtas 1962 metais po

neįprastos veterinarinės krizės, kuri įvyko netoli Londono, kai nugaiško maždaug 100 000

kalakučiukų (Zain, 2010). Ši paslaptinga liga buvo susijusi su žemės riešutais, kurie buvo užteršti

antrinių metabolitų iš Aspergilus flavus (Zain, 2010). Mikotoksinai gali būti klasifikuojami kaip

hepatotoksiniu, neurotoksiniu, nefrotoksiniu, imunotoksiniu poveikiu pasižymintys toksinai

25

(Bennett, Klich, 2003; Zain, 2010). Ląstelių biologai juos linke klasifikuoti į teratogeninius,

mutageninius, kancerogeninius ir alergenus (Zain, 2010). Chemikai bandė juos klasifikuoti pagal jų

cheminę struktūrą (laktonai, kumarino dariniai); biochemikai, pagal mikotoksinų biosintezės kilmę

(poliketidai, amino rūgštys ir t.t.), gydytojai pagal ligas, kurias gali jie sukelti (rožė ir kt.),

toksikologai, pagal mikromicetus (Aspergillus toksinai, Penicillium toksinai), (Zain, 2010).

2 lentelė. Mikotoksinų produkavimo sąlygos (Bakutis, Taruta, 2006)

Pagrindiniai

producentai Laukų grybai Sandėlių grybai

Pvz. Fusarium genties Pvz. Aspergillus, Penicillium genties

Mikotoksinai F. roseum, F. graminearum, F. poae,

F. tricinetum, F. moniliforme ir kt.

A. parasiticus, A. ochraceus, A.

flavus, P. viridicatum

Optimali toksino

produkavimo

temperatūra, 0C

25 8-25 27 - 30 16

Optimali substrato

drėgmė, %

15,5 20 18 17,6

Aktyvuojantys

veiksniai:

Angliavandeniai

N-kiekis

+

+

+

+

++

++

++

++

1.4.1. Fusarium spp. produkuojami mikotoksinai

Vidurio Europoje labiausiai paplitusi lauko grybų gentis – Fusarium spp. (Rohweder et al.,

2011).

Fusarium genties mikromicetai yra svarbūs ligų sukėlėjai, lemiantys didelius derliaus

nuostolius (Eckard et al., 2011).

Remiantis 2005 m. birželio 6 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 856/2005, iš dalies keičiančio

Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 dėl Fusarium toksinų toleruojamos paros dozės (TPD) yra:

26

zearalenono laikiną TPD (l–TPD) – 0,2 μg/kg kūno masės/parai;

nivalenolio

laikiną TPD (l–TPD) – 0,7 μg/kg kūno masės/parai;

deoksinivalenolio TPD – 1 μg/kg kūno masės/parai;

toksinų T–2 ir HT–2 laikiną TPD – 0,06 μg/kg kūno masės/parai.

Iš visų smulkiųjų grūdų (rugių, kviečių, miežių, avižų) avižos yra atspariausios fuzariozei

(Marshall et al., 2013).

1.4.1.1. Deoksinivalenolis (DON)

5 pav. DON cheminė struktūra (Zain, 2010)

Deoksinivalenolis (DON) – mikotoksinas išskiriamas iš Fusarium genties pelėsinių grybų.

Jis priklauso trichotecenų B grupei kartais dar yra vadinamas vomitoksinu, nes dažnai sukelia

gyvuliams vėmimą (Kushiro, 2008).

DON yra B tipo trichotecenas, kuris gali slopinti baltymų sintezę (Marshall et al., 2013). Šis

toksinas įprastai randamas ant grūdinių kultūrų: kviečių, miežių avižų, rugių, ryžių, kukurūzų ir

daugiausiai gaminamas dviejų svarbiausių javų ligų sukėlėjų, tai F. graminearum Schwabe ir F.

culmorum Sacc (Yazar, Omurtag, 2008). Deoksivalenolis yra vienas iš labiausiai paplitusių

grūduose mikotoksinų. Jo didelės dozės gyvūnų organizme sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą,

padidėjusį seilėtekį (Bennett, Klich, 2003).

Patenkant šio toksino mažesnėm dozėm į gyvūno organizmą, gyvūnui suprastėja apetitas, gali

pakisti kūno masės svoris, pasireikšti vėmimas esant didesnei koncentracijai (Bennett, Klich, 2003;

Marshall et al., 2013). Kiaulės yra jautresnės DON toksinui, nei pelės, paukščiai ir atrajotojai

(Yazar, Omurtag, 2008). Šis toksinas yra mažiau toksiškas, lyginant su T–2 toksinu (Yazar,

Omurtag, 2008). Žmonėms jis gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos skausmą. HT2 ir T2 buvo

susijęs su protrūkiu Rusijoje 1930 – aisiais, kai žmons mirė po grūdų vartojimo, kurie buvo žiemą

sandėliuojami (Marshall et al., 2013). Tyrimai atlikti su gyvūnais parodė, kad panašų poveikį DON

gali sukelti ir žmonėms. In vivo DON slopina imuninį atsaką į ligų sukėlėjus ir kartu skatina

27

autoimunius reiškinius, kurie yra panašūs į žmogaus imunoglobulino A (IgA) nefropatiją (Yazar,

Omurtag, 2008).

DON kiekiui fuzariozės pažeistų grūdų masėje nustatyti pritaikytas akustinis metodas, naudojant

akustinį spektrometrą, veikiantį žemų (4,95 – 35,71) dažnių kHz diapazone (Bartkienė ir kt., 2010).

1.4.1.2. Zearalenonas (ZON)

6 pav. Zearalenono cheminė struktūra (Zain, 2010)

Zearalenonas (ZON) yra mikotksinas (ankščiau buvo žinomas kaip F–2), kurį produkuoja

Fusarium spp. gentis. Šis toksinas yra ne steroidinis, estrogeninis mikotoksinas (Yazar, Omurtag,

2008).

ZON gamybą skatina didelis drėgmės kiekis ir žemos temperatūros sąlygos (Yazar, Omurtag,

2008). In vivo tyrimai parodė, kad šis toksinas greitai metabolizuojamas gyvūnų ir žmonių (Yazar,

Omurtag, 2008). Zearalenonas yra pagrindinis mikotoksinas, gaminamas Fusarium graminearum.

Jei dideli kiekiai šio mikotoksino su pašarais pateks gyvuliams, tai gali sukelti nevaisingumą

(Murphy et al., 2006). Vien iš Fusarium genties mikromiceto išvaizdos negalima nuspėti ar jis gali

gaminti toksiną ar ne (Murphy et al., 2006). ZON yra kiaulių reprodukcijos sutrikimo priežastis

(Yazar, Omurtag, 2008). Kiaulės labiau jautrios ZON nei kiti gyvūnai (Arslanbas, Baydan, 2010).

ZON pasižymi hepatotoksiniu, imunotoksiniu, genotoksiniu poveikiu (Arslanbas, Baydan, 2010).

Gali sukelti patelėms abortus, lytinių organų sutrikimus (Bennett, Klich, 2003). Zearalenonas yra

termiškai stabilus ir nėra sunaikinamas 120°C temperatūroje (Lawley et al., 2008). Manoma, kad

ZON gali išlikti keptoje duonoje ar sausainiuose, taip pat gali išlikti ir fermentinių procesų

gaminiuose, pvz.: aluje (Lawley et al., 2008). Šį toksiną galima nustatyti taikant didelio slėgio

skysčių chromatografijos metodą (HPLC) su UV detektoriumi (Lawley et al., 2008). Taip pat yra

taikomi ELISA metodai, bet šie yra mažiau jautrūs (Lawley et al., 2008). ES nustato didžiausią

leistiną ZON kiekį 100 µg/kg labiausiai neperdirbtų grūdų, miltai ir sėlenos skirti tiesiogiai vartoti

žmonėms leidžiamas ZON kiekis 75 µg/kg (Lawley et al., 2008). 20 µg/kg – riba nustatyta maisto

produktų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams (Lawley et al., 2008).

28

1.4.1.3. T–2 toksinas

7 pav. T–2 toksino cheminė struktūra (Zain, 2010)

T–2 toksinas yra A tipo trichotecenas. Šį toksiną produkuoja Fusarium sporotrichioides

(Yazar, Omurtag, 2008). F. sporotrichioides atsiranda grūduose ir išlieka juose, kai ilgą laiką grūdai

laikomi lauke arba po derliaus nuėmimo ar, kai grūdai yra laikomi drėgni sandėliavimo metu. F.

sporotrichioides vystosi ir dauginasi nuo –2°C iki 35°C ir kaip aukštas vandens aktyvumas.

Optimalios T–2 atsiradimo sąlygos, kaip temperatūra yra 8–14°C. T–2 labiausiai stabilus yra tada,

kai temperatūra yra 4°C, o mažiau stabilus, kai temperatūra yra 37°C (Yazar, Omurtag, 2008).

Šis mikotoksinas paprastai yra randamas įvairiose grūdų kultūrose: kviečiuose, kukurūzuose,

miežiuose, avižose, rugiuose ir perdirbtuose grūduose (salyklas, alus, duona) (Yazar, Omurtag,

2008). T–2 toksino daugiausiai pasigamina javams augant ir bręstant. Toksinas pasižymi imuniteto

slopinimu, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms (Bennett, Klich, 2003). Taip pat šis toksinas

pasižymi neurotoksiniu, genotoksiniu, karcinogeniniu poveikiu (EFSA Journal, 2011). Sukelia

įvairius virškinamojo trakto, odos ir neurologinius simptomus (Bennett, Klich, 2003). T–2 slopina

DNR, RNR ir baltymų sintezę, mitochondrijų funkciją, gali sukelti eukariotinių ląstelių mirtį,

baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimą (Yazar, Omurtag, 2008). Fusarium langsethiae produkuoja T–2

ir HT–2 toksinus, taip pat manoma, kad gali ir kitos Fusarium genties rūšys gaminti šiuos toksinus,

tai F. poae ir F. sporotrichioides (EFSA Journal, 2011). Jei į organizmą patenka šio toksino didelės

dozės, tai organizmui gali pasireikšti nekrozės burnos ertmėje, kraujavimas iš nosies ertmės, burnos

ir makšties, bei atsirasti centrinės nervų sistemos sutrikimai (Bennett, Klich, 2003). Pirmoji žmonių

toksikozė pasireikšė Kinijoje dėl supelijusių ryžių, kurie buvo užkrėsti T–2 toksinu (Yazar,

Omurtag, 2008). Mirtina dozė žiurkių patelėms yra didesnė kaip 10000 mg/kg, jūrų kiaulytėms yra

5,000 mg/kg (Bennett, Klich, 2003). T–2 toksino koncentracijos yra toksiškos visoms gyvūnų

rūšims, taip pat žmonėms (EFSA Journal, 2011). Šie toksinai slopina baltymų sintezę, įtakos turi

imunoglobulinų sintezei, sudaro sisteminį toksinį poveikį maiste (EFSA Journal 2011).

29

1.5. Profilaktinės priemonės prieš Fusarium spp. paplitimą grūduose

Grūdų produktai yra svarbi mūsų maisto grandinės ir ekonomikos dalis. Todėl maisto

produktai turi būti kontroliuojami, analizuojami perdirbant maistą. Svarbu toliau stebėti

mikotoksinų susidarymą grūduose ir grūdų produktuose (Yazar, Omurtag, 2008).

Geros žemės ūkio praktikos priemonės skirtos sumažinti Fusarium infekciją javuose, taip pat

yra veiksmingos siekiant apriboti zearalenoną. Kontrolės priemonės yra šios (Lawley et al., 2008;

Skurdenienė ir kt., 2007; Golob, 2009):

žemės paruošimas, sėjomaina ir pasėlių atliekų šalinimas, siekiant sumažinti Fusarium

užkratą srityje;

naudoti grybelinei infekcijai atsparias javų veisles;

laiku taikyti efektyvių fungicidų infekcijos kontrolę;

derlių nuimti reikiamos drėgmės ir brandos;

turi būti atliekamas tikslus ir nuolatinis drėgmės matavimas;

greitas džiovinimas.

Sieros dioksidas gali būti panaudotas kaip vienas iš dezinfektantų. SO2 laikomas toksišku

mikroorganizmams, nes pasižymi mutageniniu poveikiu (Magan, Aldred, 2007).

Džiovinimas yra populiariausias būdas grūdų derliaus išsaugojimui (Zvicevičius ir kt., 2006;

Skurdenienė ir kt., 2007). Mažas drėgmės kiekis yra svarbus veiksnys siekiant apsaugoti grūdus nuo

mikologinio užteršimo. Ne iki galo išdžiovintuose grūduose, arba lėtai džiovinant gali greitai

atsirast pelėsis ir tokie grūdai greičiau ims gest. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą džiovinimo

režimą (Zvicevičius ir kt., 2006).

Dažniausiai naudojami du grūdų konservavimo būdai: fizikinis, kai grūdai greitai

išdžiovinami iki 12–13 proc., cheminis, kai grūdai apdorojami fungistatiniais preparatais,

dažniausiai sukurtais propiono rūgšties pagrindu, plačiausiai naudojamas fizikinis būdas (Bakutis,

Taruta, 2006).

Pašarai gali būti detoksikuojami. Yra žinomi keli detoksikavimo būdai: fizikinis, cheminis ir

biologinis (Bakutis, Taruta, 2006). Pirmiausiai turėtų būti atliekamas fizikinis detoksikavimas, kai

grūdai yra valomi nuo piktdžolių sėklų, nuo pažeistų grūdų ar kitų priemaišų (Bakutis, Taruta,

2006).

Cheminė detoksikacija vykdoma grūdus veikiant šarminėmis medžiagomis. Galima ženkliai

sumažinti mikotoksinų koncentraciją pašarus veikiant amoniaku (Bakutis, Taruta, 2006). Taip pat

yra naudojama biologinė detoksikacija.

30

3 lentelė. Pašarų detoksikavimo metodai (Bakutis, Taruta, 2006)

Prieš šeriant Šėrimo metu

Fizikiniai: Adsorbcija:

mechaniniai aktyvuota anglis

apdorojimas karščiu bentonitas

Cheminiai(amoniakas,

monometylaminas,

kalciohidrochloridas)

ceolitai ir kt.

Biologiniai Poveikis mikroorganizmais

Poveikis enzimais

Pastaruoju metu mikotoksinams eliminuoti iš maisto produktų ir pašarų vis plačiau taikoma

biologinė detoksikacija (Bartkienė ir kt., 2010). Išskirta ir identifikuota daugiau kaip 20 bakterijų ir

mielių rūšių, pasižyminčių detoksikuojančiomis savybėmis (Bartkienė ir kt., 2010).

31

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo objektai

Tiriamasis darbas buvo pradėtas 2011 metais rugsėjo mėnesį. Tyrimams buvo naudoti dviejų

X ir XX sandėlių, esančių Vilkaviškio rajone, grūdai. X sandėlyje miežių „Luokė“ mėginiai imti iš

S3 aruodo, kviečių „Munk“ mėginiai imti iš S4 aruodo. XX sandėlyje miežių „Ūla“ mėginiai imti

iš K1 aruodo, o kviečių „Triso“ mėginiai imti iš K2 aruodo. Kas mėnesį iki sėjos pradžios buvo

imami kviečių ir miežių mėginiai, visada iš tų pačių sandėliuose esančių aruodų (8 pav. ir 9 pav.).

Siekiant nustatyti grūdų užterštumą mikromicetais ir fuzariotoksinais, mėginiai buvo imami iš

įvairių aruodo vietų ir gylių, mėginį išmaišius voko principu sudaromas jungtinis mėginys, kuris

supilamas į maišelį ir transportuojamas į

laboratoriją.

Mikotoksinų įvertinimui mėginiai buvo

užšaldomi –18oC temperatūroje iki tyrimo eigos.

Tyrimai buvo atliekami nuo 2011 metų iki 2013

metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų gerovės tyrimų

laboratorijoje vadovaujantis 1 schema.

8 pav. XX sandėlys K2 aruodas. Vilkaviškio raj., Švitrūnų km. (Autorė E.Kazakevičienė)

9 pav. X sandėlys S4 aruodas, Vilkaviškio raj., Šiaudiniškių km. (Autorė E.Kazakevičienė)

32

1 schema. Darbo schema

XX sandėlys

(K1 ir K2

aruodai)

X sandėlys (S3

ir S4 aruodai)

I ETAPAS

Atlikta apklausa taikant anketavimo būdą

Deoksinivalenolio

(DON) paplitimas

Grūdų vidinio

užsikrėtimo

mikromicetais

įvertinimas

Grūdų išorinio

užsikrėtimo

mikromicetais

įvertinimas

Mikromicetų pradų

(sporų) skaičiaus

įvertinimas grūduose

Mikromicetų kaupimosi grūduose tyrimai

III ETAPAS

Mikotoksinų kaupimosi grūduose tyrimai

Zearalenono

(ZON) paplitimas

T–2 toksino

paplitimas

II ETAPAS

33

Buvo atlikta apklausa, naudojant anketos formą. Sandėlių savininkai turėjo atsakyti į keletą

klausimų susijusių su grūdų auginimo ir laikymo sąlygomis. Taip buvo siekta išsiaiškinti, kaip

ūkininkai ruošiasi sėjai, javapjūtei ir grūdų sandėliavimui. Įvertinus apklausos duomenis buvo

galima lengviau įvertinti mikromicetų ir mikotoksinų paplitimą javuose. Anketa pateikiama 1

priede.

Mikotoksinų kaupimuisi grūduose didelę įtaką daro meteorologinės sąlygos. Siekiant įvertinti

šio rajono oro sąlygas, duomenys 2011–2012 metų buvo gauti iš meteorologinės stoties, esančios

Kybartuose (Vilkaviškio raj.).

4 lentelė. Meteorologinės sąlygos 2011–2012 m. javvų vegetacijos metu

2011 metais oro sąlygos buvo nepastovios. Javų vegetacijos laikotarpiu gegužės mėnesį oro

temperatūra buvo mažiausia, o liepos mėnesį didžiausia – 19,2oC. Birželio ir rugpjūčio mėnesiais

oro temperatūra buvo vienoda.

2012 metais oro sąlygos buvo labai nepastovios. Didžiausia temperatūra buvo užfiksuota

liepos mėn. – 19,2oC, tokia pati kaip 2011 metų liepą. Lyginant abiejų metų oro temperatūrą,

galima teigti, kad ji buvo panaši 2011 m. vid. 16,9oC . 2012 m. vid. 16,2

oC. Drėgmės atžvilgiu,

2012 metai buvo drėgnesni už 2011 metus, tačiau kritulių daugiau iškrito 2011 metais. Kadangi

vasara buvo drėgnesnė 2012 metais, tai buvo sudarytos palankios sąlygos Alternaria, Fusarium,

Cladosporium, Drechslera ir kitų genčių mikromicetams plisti (Mankevičienė, Auškalnienė, 2004).

Mėn.

Oro temperatūra, oC Drėgmė, % Krituliai, mm

2011

m.

2012

m. Vid. 2011

m.

2012

m. Vid. 2011

m.

2012

m. Vid.

Gegužė 12,9 13,7 13,3 72 67 70 45,9 44,4 45,2

Birželis 17,7 14,9 16,3 74 76 75 40,4 97,8 69,1

Liepa 19,2 19,2 19,2 83 78 81 166,4 118,4 142,4

Rugpjūtis 17,7 16,8 17,3 79 80 80 124,5 46,2 85,4

Vid. 16,9 16,2 77 75,2 94,3 76,7

34

2.2. Tyrimo metodai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų gerovės tyrimų

laboratorijoje buvo atlikti šie tyrimai:

įvertintas kiekybinis kviečių ir miežių užkrėstumas mikromicetų pradais (sporomis);

įvertintas išorinis procentinis grūdų užterštumas mikromicetais;

įvertintas vidinis (giluminis) grūdų užkrėstumas mikromicetais;

įvertintos mikotoksinų T–2, DON, ZON koncentracijos grūduose.

2.2.1. Kiekybinis kviečių ir miežių užkrėstumas mikromicetų pradais

Kiekybinis kviečių ir miežių užkrėstumas mikromicetų pradais (KSV/g) nustatytas skiedimo

būdu. Atsveriama 10 g kviečių (miežių) sumalama, talpinama į 90 ml distiliuoto vandens kolbutę ir

maišoma 20 min. Atliekami mėginio skiedimai iki – 1:10-3

.

Gavus reikiamą skiedimą, imamas 1 ml ekstrakto ir sėjama į Petri lėkštelę ant Čapeko

agarizuotos terpės užpilimo būdu. Petri lėštelės inkubuojamos 26 ±2oC temperatūroje 7–10 parų.

Augančios mikromicetų kolonijos vertinamos 7–10 vystymosi parą. Po to apskaičiuojamas

mikromicetų gyvybingų sporų skaičius grame grūdų (3 priedas).

10 pav. Gyvybingos mikromicetų sporos (Autorė E. Kazakevičienė)

2.2.2. Išorinis procentinis grūdų užterštumas mikromicetais

Išorinis procentinis grūdų užterštumas mikromicetais nustatytas naudojantis tiesioginio sėjimo

metodu (Trojanovska, 1991). Tyrimams iš kiekvieno mėginio imama po 30 grūdų, kurie sterilioje

35

patalpoje išdėlioti Petri lėkštelėse ant sterilios agarizuotos Čapeko (ČA) terpės. Vienoje Petri

lėkštelėje išdėliota ratu 9 grūdai ir viduryje – 1 grūdas.

Sėjimai atliekami 3-iose Petri lėkštelėse. Lėkštelės inkubuojamos 26 ±2oC temperatūroje 7 –

10 parų. Augančios mikromicetų kolonijos vertinamos 7–10 vystymosi parą. Grybų morfologiniai

požymiai tirti šviesiniu mikroskopu, remiantis įvairiais apibūdinimais (Samson et al., 1988;

Lugauskas ir kt., 2002). Nustatyta kokios mikromicetų gentys auga ir apskaičiuota procentinė jų

sudėtis (4 priedas).

11 pav. Išorinis procentinis kviečių užterštumas mikromicetais (Autorė E. Kazakevičienė)

2.2.3. Vidinis (giluminis) grūdų užkrėstumas mikromicetais

Norint nustatyti vidinį (giluminį) grūdų užkrėstumą mikromicetais, grūdai buvo

dezinfekuojami 70o etilo spiritu. Ekspozicija 3 min. Grūdai buvo praplaunami steriliame

distiliuotame vandenyje, išdėliojami ir įvertinami kaip nedezinfekuoti grūdai.

Išaugusios mikromicetų kolonijos išgrynintos sėjant ant ČA terpės su chloramfenikoliu ir

augintos 26 ±2oC temperatūroje 5–6 paras. Identifikuotos pagal kultūrinius ir morfologinius

požymius šviesinės mikroskopijos metodu. Mikromicetų rūšys identifikuotos vadovaujantis

apibūdintojais (Samson et al., 1988; Lugauskas ir kt., 2002).

12 pav. Vidinis (giluminis) miežių užkrėstumas mikromicetais (Autorė E. Kazakevičienė)

36

2.2.4. Mikotoksinų T–2, DON, ZON nustatymas grūduose

Deoksinivalenolio (DON), T–2 toksino nustatymas plonasluoksne chromatografija (PLCh),

pagal Romer LAB (JAV) metodikas.

Reagentai. Acetonitrilas, distiliuotas vanduo, metanolis, toluolas, acetonas, aliuminio

chloridas.

Reikmenys. Mycosep® 227 Trich+ kolonėlė; Multisep

® 216 kolonėlė; Silicio gelio

chromatografinės plokštelės; Popierinis filtras; Biopure Tipo B trichotecenų (DON) standartas, T–2

toksino standartas.

Reagentų ir buferių paruošimas. ekstragavimo tirpiklis: sumaišyti 84 ml acetonitrilo su 16

ml dist. vandens; mobili fazė (mišinys vonelėje); sumaišyti 1/2 dalys toluolo ir acetono;

išryškintojas: sumaišyti 1/2 dalys toluolo ir acetono.

Reagentas. 15 proc. aliuminio chlorido metanolyje.

Mėginio paruošimas. paimtas tipingas tiriamasis mėginys sumalamas Romer Lab malūnu,

sumaišoma ir atsveriama 25 g mėginio į miksterio indą.

Ekstrakcija. Tiriamasis mėginys užpilamas 100 ml 84/16 acetonitrilo/vandens mišinio,

maišoma dideliu greičiu 3 minutes, perfiltruojama per popierinį filtrą.

Gryninimas. Per Multisep® 216 kolonėlę perleisti 5 ml 9/1 (9ml/1ml) acetonitrilo/vandens

mišinio. 7 ml mėginio ekstrakto perkelti į mėgintuvėlį ir perleisti per Mycosep® 227 Trich+

kolonėlę. 4 ml išvalyto ekstrakto perleisti per sudrėkintą Multisep® 216 kolonėlę. Multisep

® 216

kolonėlę praplauti 2 kartus 4,5 ml 9/1 (9ml/1ml) acetonitrilo/vandens mišiniu. 13 ml mėginio

ekstrakto išgarinti panaudojant Romer® Evap sistemą. Nuosėdas ištirpinti 400 µl 2/1 (1ml/0,5 ml)

acetono/metanolo mišinyje.

Koncentracijos nustatymas. Į specialius mikrošvirkštelius pritraukti 10; 20; 40; 60; 80 µl

DON standarto ir 80 µl tiriamo mėginio. Ant chromatografinės plokštelės užnešame: 10; 20; 40; 60;

80 µl DON standarto su specialiais mikrošvirkštais ir 80 µl tiriamo mėginio. Plokštelė įmerkiama į

vonelę su ½ (10 ml/20 ml) toluolo/acetono mišiniu. Plokštelė apipurškiama 15 proc. aliuminio

chloridu metanolyje. Plokštelė išdžiovinama ore ir pakaitinama 5 min ant plytelės 150oC

temperatūroje.

Įvertinama DON koncentracija UV spindulių fone (360 nm). Toksino koncentracija

apskaičiuojama ppm (mg/kg).

Aptikimo riba:

DON – 20 ppb;

T–2 toksino – 5 ppb.

37

Zearalenono (ZON), nustatymas plonasluoksne chromatografija (PLCh), pagal Romer LAB

(JAV) metodikas.

Reagentai. Ledinė acto rūgštis, acetonitrilas, dist. vanduo, chloroformas, metanolis, toluolas,

acetonas, aliuminio chloridas.

Reikmenys. Mycosep® 226, silicio gelio chromatografinės plokštelės, popierinis filtras,

Biopure zearalenono, aflatoksino B1 standartai.

Mėginio paruošimas. Paimtas tipingas tiriamasis mėginys sumalamas Romer Lab malūnu,

sumaišoma ir atsveriama 25 g mėginio į miksterio indą.

Ekstrakcija. Tiriamasis mėginys užpilamas 100 ml 84/16 acetonitrilo/vandens mišinio,

maišoma dideliu greičiu 3 minutes, perfiltruojama per popierinį filtrą.

Gryninimas. 4,5 ml mėginio ekstrakto perkelti į mėgintuvėlį ir pridėti 45 µl acto rūgšties ir

10 sekundžių maišyti. 4,5 ml mėginio ekstrakto perleisti per Mycosep® 226 kolonėlę. 2 ml išvalyto

mėginio ekstrakto perkelti į mėgintuvėlį ir išgarinti panaudojant Romer® Evap sistemą.

Nuosėdas ištirpinti 300 µl 97/3 (97 ml/3 ml) toluolo/acetonitrilo mišinyje.

Koncentracijos nustatymas. Į specialius mikrošvirkštelius pritraukti 10; 20; 40; 80 µl

zearalenono standartų ir 80 µl tiriamo mėginio. Ant silikagelio chromatografinės plokštelės

užnešame: 10; 20; 40; 80 µl zearalenono bei aflatoksino B1 standartų ir 90 µl tiriamo mėginio su

specialiais mikrošvirkštais. Plokštelė įmerkiama į 9/1 (18 ml/2 ml) chloroformo/acetono mišinio

vonelę. Laikoma, kol skystis pakyla iki 1 cm plokštelės viršaus.

Po to plokštelė išdžiovinama ore. ZON koncentracija įvertinama UV spindulių fone.

Toksino koncentracija apskaičiuojama ppm (mg/kg).

Aptikimo ribos:

ZON – 10 ppb.

2.2.5. Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimo duomenys įvertinti ir grafiškai pateikti naudojant „Microsoft Excel“ 7,0 programą.

Apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv), vidurkių paklaidos (Sx), koreliacinis

koeficientas (r), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (S), variacijos koeficientas (Cv).

Duomenys buvo statistikai apdoroti su SSPS 17.0 paketu.

Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti taikytas Stjudento daugybinio

palyginimo metodas.

Statistinių duomenų patikimumas vertintas pagal t kriterijų. Duomenys laikomi patikimais

pagal Stjudentą, kai p<0,05 (Juozaitienė, Kerzienė, 2001).

38

3.TYRIMO REZULTATAI

3.1. Kiekybinis grūdų užterštumas mikromicetų pradais

Buvo atlikti tyrimai, padedantys nustatyti gyvybingų sporų skaičių grame kviečių, miežių (13

pav., 14 pav.). Lyginant dvi miežių veisles „Ūla“ ir „ Luokė“ tarpusavyje, didžiausias kiekybinis

užterštumas mikromicetų pradais buvo nustatytas „Ūla“ veislės miežiuose (p>0,05). Didžiausias

rastas kiekis buvo 2013 metų kovo mėnesį – 113±10,4*103 KSV/g (S= 18*10

3). Tuo tarpu, veislėje

„Luokė“, didžiausias užterštumas mikromicetų pradais buvo 2012 metų kovo mėnesį –

109±19,9*103 KSV/g (S= 34*10

3), 4 proc. mažesnis lyginant su veisle „Ūla” (13 pav.).

13 pav. Kiekybinis sandėliuojamų miežių užterštumas mikromicetų pradais 2011–2013

metų laikotarpiu

Įvertinus sandėliuojamų kviečių „Triso“ ir „Munk“ veislės kiekybinį užterštumą mikromicetų

pradais, buvo nustatyta, kad labiau užteršti yra „Triso“ veislės kviečiai. Didžiausias užterštumas

mikromicetų pradais siekė 2012 metų kovo mėnesį – 204 ±7,8*103 KSV/g (S= 13*10

3). „Munk”

39

veislės sandėliuojami grūdai labiausiai užteršti buvo taip pat 2012 metų kovo mėnesį –

128±10,8*103 KSV/g (S= 19*10

3) (14 pav.), 37 proc. mažesnis už veisle „Triso”.

14 pav. Kiekybinis sandėliuojamų kviečių užterštumas mikromicetų pradais 2011–2013

metų laikotarpiu

Iš diagramų matyti, kad 2011-2012, 2012-2013 grūdų sandėliavimo laikotarpiais didžiausias

kiekybinis sandėliuojamų kviečių ir miežių užterštumas mikromicetų pradais buvo pavasarį kovo

mėnesį, prieš išvežant grūdus į laukus. Mažiausias užterštumas nustatytas žiemą gruodžio – vasario

mėnesiais, tam turėjo įtakos nukritusi oro temperatūra žemiau nulio.

3.2 . Išorinis, vidinis grūdų užkrėstumas mikromicetų gentimis

Buvo atliktas tiriamų grūdų išorinis ir vidinis (giluminis) procentinis užkrėstumas

mikromicetų gentimis vertinimas, 2011–2013 metų laikotarpiu, X ir XX ūkiuose. Šiuo laikotarpiu

buvo surinkta 60 grūdų mėginių, kurių pasiskirstymas atvaizduojamas 15,16, 17, 18 pav.

40

Iš gautų rezultatų matyti, kad miežiai „Ūla“ (XX sandėlys) (15 pav.), buvo labiau pažeisti iš

išorės, vidutiniškai 48 proc. 2012 metais buvo nustatytas didžiausias išorinis užterštumas Fusarium

spp., jis siekė sausio mėn. 73±0,44 proc. (S – 0,578) ir rugpjūčio mėn. 73±3,33proc. (S – 5,77). Tuo

tarpu, vidinis (giluminis) miežių užterštumas mikromicetų pradais nustatytas vidutiniškai 35 proc.

2012 metų rugpjūčio mėnesį buvo labai didelis vidinis (giluminis) užterštumas Fusarium spp.,

jis siekė 80±0,0 proc. 2011 metais ir 2012 metais miežiai į sandėlį buvo atgabenti jau užkrėsti iš

laukų.

15 pav. Išorinis, vidinis (giluminis) procentinis Fusarium spp. paplitimas miežiuose

(veislė „Ūla“) K1 aruode, XX sandėlyje 2011–2013 metų laikotarpiu

Atlikus tyrimus su kviečiais „Triso“, nustatyta, kad ši javų rūšis buvo labiau užkrėsta

Fusarium spp. iš išorės (16 pav.) vidutiniškai apie 62 proc., didžiausias išorinis užkrėstumas buvo

nustatytas 2013 metų vasario mėnesį 87±21,86 proc. (S – 37,86), po grūdo luobele kviečiai buvo

pažeisti vidutiniškai 36 proc., skirtumas 31 proc. Didžiausias vidinis užkrėstumas fuzarioze buvo

nustatytas 2012 metų guodžio mėn. 60±5,77 proc. (S – 10). Lyginant su miežiais „Ūla“, kviečiai

buvo labiau užsikrėtę Fusarium spp.

41

16 pav. Išorinis, vidinis (giluminis) procentinis Fusarium spp. paplitimas kviečiuose

(veislė „Triso“) K2 aruode, XX sandėlyje 2011–2013 metų laikotarpiu

Ištyrus X sandėlyje laikomus miežius „Luokė“, nustatyta, kad grūdai buvo Fusarium spp.

užkrėsti labiau iš išorės, vidutiniškai 41 proc., didžiausias užterštumas buvo nustatytas 2012 metų

rugpjūčio mėn. 70±5,77 proc. (S – 10) ir tų pačių metų rugsėjo mėn. 70±11,55 proc. ( S – 20),

(p>0,05). Tuo tarpu giluminis Fusarium spp. užkrėstumas siekė vidutiniškai 30 proc. (17 pav.).

17 pav. Išorinis, vidinis (giluminis) procentinis Fusarium spp. paplitimas miežiuose

(veislė „Luokė“) S3 aruodas, X sandėlys 2011–2013 metų laikotarpiu

42

2012 metų rugpjūčio mėnesį buvo nustatytas didžiausias vidinis (giluminis) miežių

užkrėstumas Fusarium spp. mikromicetais, jis siekė 80±0,0 proc. Tai reiškia, kad miežiai jau buvo

užkrėsti fuzarioze laukuose ir į sandėlį pateko užkrėsti.

2013 metų kovo mėnesį tiek išorinis, tiek vidinis Fusarium spp. paplitimas miežiuose buvo

vienodas, jis siekė 27 proc. Mažiausias vidinis (giluminis) užkrėstumas buvo 2012 metų lapkričio

mėnesį ir 2013 metų sausio mėnesį – 10 proc.

Įvertinus Fusarium spp. mikromicetų paplitimą kviečiuose „Munk“(X sandėlys), galima

teigti, kad ši rūšis javų buvo labiausiai užkrėsta fuzarioze (18 pav.). Išoriškai kviečiai labiausiai

pažeisti buvo 2013 metų sausio mėnesį 93±26,67 proc. (S – 46,19). Didžiausias vidinis užkrėstumas

siekė 77±8,82 proc. (S – 15,28) 2012 metų gruodžio mėnesį. Mažiausias užkrėstumas buvo

nustatytas 2012 metų rugsėjį ir 2013 metų vasario mėnesiais – 10 proc.

18 pav. Išorinis, vidinis (giluminis) procentinis Fusarium spp. paplitimas kviečiuose

(veislė „Munk“) S4 aruode, X sandėlyje 2011–2013 metaių laikotarpiu

Lyginant miežių veisles tarpusavyje, galima teigti, kad Fusarium spp. paplitimas svyravo

labai panašiai, atitinkamai miežiuose „Ūla“ ir miežiuose „Luokė“ didžiausias vidinis užkrėstumas -

80 proc., didžiausias išorinis užkrėstumas nustatytas miežiuose „Ūla“ – 73 proc. Tuo tarpu

miežiuose „Luokė“ išorinis užterštumas nustatytas 70 proc. (19 pav.).

43

19 pav. Miežių „Ūla“ ir „Luokė“ užkrėstumo Fusarium spp. palyginimas

Lyginant kviečių veisles tarpusavyje, galima teigti, kad Fusarium spp. labiau vyravo „Munk“

veislėje, didžiausias išorinis užkrėstumas Fusarium spp. siekė 93 proc., o vidinis – 77 proc., tuo

tarpu veislė „Triso“ buvo mažiau užkrėsta lyginant su „Munk“ veisle (20 pav.).

20 pav. Kviečių „Triso“ ir „Munk“ užkrėstumo Fusarium spp. palyginimas

Tyrimų metu buvo aptiktos ir kitos mikromicetų gentys tokios kaip:

Aspergillus, Alternaria, Mucor, Penicillium, Helminthosporium, Sporotrix ir kt., kurios

pateikiamos 4 priede.

Fuzariozės paplitimui grūduose, augančiuose laukuose, didelės įtakos turėjo šie veiksniai:

dirvos paruošimas (ražienos susmulkinimas);

44

javų veislė;

meteorologinės aplinkos sąlygos;

šalia auginamos kultūros;

naudojami herbicidai, fungicidai;

nukūlimo laikotarpis;

grūdų transportavimas į sandėlį;

Fusarium spp. paplitimui grūduose, laikomuose sandėlyje, didelės įtakos turėjo šie veiksniai:

sandėlio paruošimas;

grūdų valymas;

sandėliuojamų grūdų drėgmė;

sandėlių temperatūra;

ventiliacija;

šalia laikomi kiti supilti grūdai;

3.3. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose ir miežiuose

Iš sandėlio X ir XX buvo imti kviečių ir miežių mėginiai ir buvo nustatytos DON, T–2 ir ZON

mikotoksinų koncentracijos, kurios pateikiamos 2 priede.

21 pav. DON kiekis grūduose µg/kg 2011–2013 m.

45

2011 metais rugsėjo mėnesį kviečiuose (XX sandėlys) buvo didžiausia DON koncentracija, ji

sieke 1200 μg/kg (Cv – 83750), pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006 „Didžiausios

leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos“ leistina DON koncentracija yra 1250

μg/kg. Tų pačių metų rugsėjį iš X sandėlio, kviečių mėginyje DON kiekis buvo 1000 μg/kg. Tuo

tarpu, miežiai, per visą tirtą laikotarpį, daugiausiai siekė 700 μg/kg (Cv – 15416,667).

2011 metų rugsėjį derlius buvo pargabentas į sandėlius jau užkrėstas fuzariozės, dėl to buvo

aptikti dideli kiekiai mikotoksino DON. DON koncentracijai grūduose įtakos galėjo turėti oro

temperatūra, 2011 metų vasara buvo karštesnė ir drėgnesnė, kritulių kiekis buvo didesnis lyginant

su 2012 metų vasara.

Iš grafiko (21 pav.) matyti, kad 2013 metų sausio ir kovo mėnesiais, mikotoksino

koncentracijos kito nežymiai ir buvo žemiausios lyginant su visu tiriamu laikotarpiu. Galima daryti

prielaidą, kad tam turėjo įtakos šalta 2013 metų žiema.

Buvo įvertinta T–2 toksino koncentracija kviečiuose ir miežiuose 2011–2013 metų

laikotarpiu, gauti rezultatai pateikiami 22 pav. Šio toksino didžiausia koncentracija buvo nustatyta

X sandėlyje, sandėliuojamuose miežiuose – 200 μg/kg (Cv – 4717,50). 2012 metų sausio mėn. XX

sandėlyje, šio toksino didžiausia koncentracija buvo 2012 metų sausio mėn. – 150 μg/kg (Cv –

3586,67). Galima daryti prielaidą, kad 2011–2012 metų sausis nebuvo labai šaltas ir T-2 toksinui

buvo gana palankios sąlygos atsirasti sandėliuojamuose grūduose. Prieš sėją, 2012–2013 metų kovo

mėnesiais, toksino T–2 koncentracijos buvo žemiausios.

22 pav. T–2 toksino kiekis grūduose μg/kg 2011–2013 m.

46

Įvertinus DON, T–2 toksino koncentracijas, buvo įvertinta ir ZON koncentracija kviečiuose ir

miežiuose (23 pav.). Didžiausia ZON koncentracija nustatyta 2013 metų kovo mėnesį XX sandėlyje

laikomuose miežiuose – 870 μg/kg (Cv – 39616,67), tuo tarpu, X sandėlyje didžiausia koncentracija

buvo nustatyta 2013 metų kovo mėnesį kviečiuose ir miežiuose – 700 μg/kg. Mažiausia

koncentracija buvo nustatyta 2012 metų rugpjūčio mėnesį, kada grūdai buvo ką tik pargabenti iš

laukų. Miežiuose (X sandėlys) – 250 μg/kg (Cv – 26666,67) ir miežiuose (XX sandėlys) – 270

μg/kg (Cv – 38150,00). Tačiau sandėliuojant, ZON koncentracija didėjo.

Pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr.1881/2006 „Didžiausios leistinos tam tikrų teršalų

maisto produktuose koncentracijos“ leistina ZON koncentracija yra 100 μg/kg, kaip rodo gauti

tyrimų rezultatai, 2011–2013 metų tirtu laikotarpiu zearalenono koncentracija neapdorotuose

grūduose buvo viršinta visais tirtais mėnesiais. Tokių grūdų nerekomenduojama naudoti maistui.

23 pav. ZON kiekis grūduose μg/kg 2011–2013 m.

Iš atliktų tyrimų matyti, kad DON, T–2 mikotoksinų didžiausios koncentracijos vyravo 2011

metų rugsėjį ir sausį. Tai reiškia, kad grūdai jau laukuose buvo užkrėsti Fusarium spp.

mikromicetais: F. sporotrichioides, F. graminearum, F. solani, F. culumorum ir į sandėlius

pargabenti pažeisti. Tuo tarpu, ZON didžiausia koncentracija buvo nustatyta pavasarį. Tai reiškia,

kad mikromicetams buvo sudarytos palankios sąlygos plisti sandėliuojamuose grūduose.

47

3.3 . Apklausos rezultatai

Iš atliktos apklausos, kuri buvo vykdoma anketos forma, buvo gauta daug svarbios

informacijos, kuri įtakoja mikromicetų atsiradimą ir vystymąsi. Sandėlių savininkai augindami

grūdus gerai žino su kuo jiems tenka susidurti siekiant išauginti sveikus javus ir gauti gerą derlių.

Javų augintojai buvo pasirinkę vasarinių kviečių veisles „Munk“ ir „Triso“, kurios buvo

sukurtos Vokietijoje, pasižymi atsparumu išgulimams, bei ligoms. Taip pat buvo augintos šios

miežių veislės – „Luokė“ ir „Ūla“. „Luokė“ – tai miežių veislė, kuri buvo sukurta Žemdirbsytės

institute, pasižyminti derlingumu. „Ūla“ – tai standartinė miežių veislė, atspari ligoms.

X sandėlio savininkas laukuose auginamus kviečius „Munk“ purškė herbicidu „Mustang –

forte“, bei naudojo fungicidą „Artea“. Siekiant apsaugoti miežius „Luokė“ nuo piktžolių, buvo

naudojamas herbicidas – „Lintūras“. Augintojas siekdamas, kad derlius būtų išlaikytas kokybiškai,

sandėlį valė. Sandėlys buvo dezinfekuotas priemone – „Aktelikas“ bei taikyta vėdinimo sistema

(išvedžioti vėdinimo loveliai). Prieš sėją javų augintojas tiek miežių, tiek kviečių nebeicavo.

XX sandėlio savininkas laukuose augindamas kviečius „Triso“ naudojo herbicidą „Sekator“ ir

augimo reguliatorių „Stabilan“, tuo tarpu nuo ligų buvo naudojama priemonė „Ornis“. Miežiams

„Ūla“, augant laukuose, buvo naudojams herbicidas „Sekator“, taip pat augimo reguliatorius

„Stabilan“ ir nuo ligų – „Polikūras“. Javų augintojas siekdamas užtikrinti grūdų kokybę

sandėliavimo metu, sandėlius (pirmais tyrimų metais 2011 m.) 2 savaites prieš derliaus parvežimą,

išpurkšė priemone „Aktelikas“. Graužikai buvo naikinami granuliuotais nuodais „Štorm“. Parazitai

buvo naikinami išdeginant sandėlius sieros dūminėmis šaškėmis. Antraisiais tyrimų metais (2012

m.) šio sandėlio savininkas siekdamas dar labiau užtikrinti sandėliuojamų grūdų kokybę, kvietė

visas paslaugas teikenčią firmą „ Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Sandėlyje naudojama

paduodamoji ventiliacija. Drėgmė sandėlyje buvo matuojama drėgnomačiu. Prieš sėją javų

augintojas tiek kviečius, tiek miežius beicavo priemone „Maxim“, skirta javus apsaugoti nuo ligų,

tokių kaip kietųjų kūlių, mikromicetų ar daigų septoriozės.

48

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje dėl Fusarium spp. paplitimo javuose patiriami dideli

nuostoliai, prarandama daug derliaus, pasireiškia tiek žmonių, tiek gyvulių susirgimų vis dažniau

susijusių su mikromicetų didelėmis dozėmis. Literatūros duomenimis Fusarium spp.

patogeniškumas buvo tirtas Irane, kviečiuose 2006–2008 metų laikotarpiu. Gauti tyrimai parodė,

kad patogeniškiausios yra F. Graminearum ir F. Culmorum. 2002–2004 metais Lietuvoje buvo

atlikti tyrimai su vasariniais miežiais, kuriuose buvo tirta mikromicetų paplitimas grūduose. Vyravo

šių genčių Alternaria, Penicillium, Fusarium, Drechslera ir Cladosporium grybai. 2006–2009

metais Lietuvoje buvo tirti mikromicetai grūduose ir jų perdirbimo produktuose. Buvo nustatyta,

kad Lietuvos klimatinėmis sąlygomis varpinių ir ankštinių augalų grūdus ir sėklas dažniausiai

pažeidžia Fusarium, Penicillium, Aspergillus, Mucor, Rhizopus, Rhizomucor, Alternaria,

Cladosporium, Acremonium, Aureobasidium genčių įvairių rūšių mikromicetai (Lugauskas ir kt.,

2009).

Lietuvoje buvo tirta 2004–2005 metų derliuje vyraujantys Fusarium spp. produkuojami

mikotoksinai DON, T–2, ZON. Didžiausias kiekis DON buvo rastas vasariniuose kviečiuose – 642

μg/kg (Mankevičienė ir kt., 2007). Mūsų tyrimų metu, 2012–2013 metų laikotarpiu, didžiausias

DON kiekis vasariniuose kviečiuose (veislė „Triso“ XX sandėlys) buvo nsutatyta 1200 μg/kg, tuo

tarpu, X sandėlyje laikomuose vasariniuose kviečiuose „Munk“ didžiausias šio mikotoksino kiekis

buvo rastas 1000 μg/kg.

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo paimta 60 žieminių ir 65 pavasarinių grūdų

mėginių iš 2006–2007 metų derliaus (EFSA Journal, 2011, Mankevičienė ir kt., 2007). T–2 toksinas

sudarė 56 proc. 2006 metų žieminių grūdų (kviečiai, rugiai ir kvietrugiai). Nuo 2006 metų kviečių ir

miežių mėginiai buvo užteršti T–2 mikotoksinu, kurio koncentracija svyravo nuo 8,4 iki 133,2

µg/kg (EFSA Journal, 2011). Nuo 2007 m. derliaus žieminių kviečių ir rugių mėginiai sudarė 93

proc. T–2 toksino teigiamų mėginių (EFSA Journal, 2011). Taip pat 2007 metais visi vasarinių

kviečių ir miežių mėginiai buvo užteršti T–2 toksino. Koncentracija buvo 17,0–102,8 µg/kg (EFSA

Journal, 2011). Mūsų atliktų tyrimų duomenimis šio toksino didžiausia koncentracija buvo nustatyta

X sandėlyje, sandėliuojamuose miežiuose – 200 μg/kg. Buvo prieita prie išvados, kad vasarinių

miežių mėginiuose vyravo didesnės T–2 toksino koncentracijos nepriklausomai nuo metų. (EFSA

Journal, 2011).

Tyrimai parodė, kad mikotoksinais užkrėsti pašarai ir maisto produktai yra opi problema tiek

besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse (Zain, 2010). Klimato sąlygos turi tiesioginę įtaką grūdų

49

drėgniui derliaus nuėmimo metu (Magan, Aldret 2007). Remiantis Lietuvos žemdirbystės institute

atliktais tyrimais 2004 metais, buvo nustatyta, kad drėgnesniais 2004 metais, kviečius nukūlus

optimaliu laiku, grūduose aptikta 12 taksonų, o kūlimą suvėlinus 30 dienų – 21 taksono

mikromicetai. Tai reiškia, kad vėlinant pjūties laiką daugėja ir potencialių mikotoksinų producentų

(Mankevičienė ir kt., 2007), kurie toliau sėkmingai pergabenami į sandėlius.

Slovakijoje 2006–2008 metų laikotarpiu buvo atlikti tyrimai, kurių esmę sudarė Fusarium

spp. paplitimas skirtinguose Slovakijos regionuose. Buvo nustatytas fuzariozės skirtigas paplitimas

grūduose, kuriam įtakos turėjo skirtinogos oro sąlygos regionuose (Šudyova, Šlikova, 2011).

Atliktų tyrimų (2011–2013 metų laikotarpiu) rezultatai rodo, kad mažiausi mikromicetų pradų

kiekiai buvo rasti žiemos mėnesiais, kada oro temperatūra sandėliuose buvo žemiausia. Tai reiškia,

kad mikromicetų sporos nėra visiškai atsparios žemai temperatūrai.

50

IŠVADOS

1. Analizuojamu laikotarpiu didžiausias užterštumas mikromicetų pradais nustatytas kovo

mėnesį, per 2011–2012 metų sandėliavimo laikotarpį, „Ūla“ miežių veislės užterštumas padidėjo 42

proc. (Cv – 827,33), veislės „Luokė“ – 72 proc. (Cv – 1023,62), kviečių veislės „Triso“ – 83 proc.

(Cv – 4088,91), „Munk“ – 81 proc. (Cv – 1490,62). Per 2012–2013 metų sandėliavimo laikotarpį

„Ūla“ miežių veislės užterštumas padidėjo 95 proc. (Cv – 1330,50), veislės „Luokė“ – 69 proc. (Cv

– 614,27), kviečių veislės „Triso“ – 66 proc. (Cv – 1903,93), „Munk“ – 59 proc. (Cv – 1537,07).

2. X ir XX ūkių sandėliuose laikomų miežių veislių „Ūla“ ir „Luokė“ didžiausias vidinis

užsikrėtimas Fusarium gentimi nustatytas abejose veislėse vienodas 80±0,0 proc. ir 80±0,0 proc.,

kviečių veislės „Munk“ – 77±8,8 proc., „Triso“ – 60±5,77 proc. Didžiausias išorinis užkrėstumas

Fusarium spp. veislėje „Ūla“ nustatytas 73±0,44 proc. (sausio mėn. 2012 m.) ir 73±3,33 proc.

(rugpjūčio mėn. 2012 m.), veislėje „Luokė“ 70±5,77 proc. (rugpjūčio mėn. 2012 m.) ir 70±11,55

proc. (rugsėjo mėn. 2012 m.), veislėje „Munk“ – 93±26,67 proc., veislėje „Triso“ – 87±21,86 proc..

3. Tiriamuoju laikotarpiu, saugomuose grūduose ZON koncentracija buvo nustatyta didesnė

negu leistina – 100 μg/kg (maistui). DON ir T–2 koncentracijos svyravo. Didžiausia DON

koncentracija nustatyta kviečiuose „Triso“ (XX ūkis) – 1200 μg/kg 2011 metų rugsėjo mėnesį (Cv –

83750,0), T–2 toksino didžiausia koncentracija nustatyta miežių veislėje „Luokė“ (X ūkis) – 200

μg/kg 2012 metų sausio mėn. (Cv – 4717,5), ZON koncentracija kviečių veislėje „Triso“ (XX ūkis)

– 870 μg/kg (Cv – 39616,67).

4. Panaudotos profilaktinės priemonės X ūkyje (2 savaitės prieš derliaus parvežimą aruodų

dezinfekavimas priemone „Aktelikas“) ir XX ūkyje (2011 m. – kviečių ir miežių beicavimas

priemone „Maxim“, aruodų dezinfekavimas priemone „Aktelikas“, graužikų naikinimas

granuliuotais nuodais „Štorm“, aruodinių kenkėjų naikinimas sieros dūminėmis šaškėmis, 2012 m.

– aruodų dezinfekciją atliko „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“) padėjo tik pristabdyti

Fusarium spp. plitimą, bet jo visiškai nesustabdė. Didžiausią poveikį fuzariozei plisti javuose turėjo

meteorologinės sąlygos, javams augant laukuose.

51

LITERATŪRA

1. Arslanbas E., Baydan E. Domuzlarda Yaygin Gorulen Zehirlenmeler:1. Mikotoksin

Zehirlenmeleri. Veteriner Hekimler Derneği Dergisi. 2010. 81(1). P. 9−12.

2. Bakutis, B. Mikotoksinai gyvulių pašaruose. Kaunas: VŠĮ ,,Terra Publica“. 2004. P.

3. Bakutis B., Taruta K.K. Ekologinė žemdirbsytė (gyvulininkystė). Profesinio mokymo

metodikos centras. 2006. P. 1−108.

4. Baliukonienė V., Bakutis B., Vaivadaitė T., Bartkienė E., Jovaišienė J. Mikroskopinių grybų ir

mikotoksinų paplitimas silose ir piene. Veterinarija ir zootechnika. 2012. T. 59 (81).

5. Bartkienė E., Bakutis B., Baliukonienė V., Juodeikienė G., Bašinskienė L., Vidmantienė D.

Ksilanolitinių fermentų įtaka bioetanolio gamybos iš fuzariozės pažeistų grūdų efektyvumi.

Veterinarija ir zootechnika. 2010. T. 49 (71).

6. Bennett W. J., Klich M. Mycotoxins. Journal list.Clinical Microbiology Reviews v.16(3); Jul

2003 PMC164220. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC164220/. Prieiga per

internetą 2013-02-18.

7. Benbrook Ch. M. Breaking the mold – impacts of organic and conventional mycotoxins in food

and livestock feed. An Organic Center State of Science Review. P. 1−63.

8. Boac M. J. Quality changes, dust generation, and commingling during grain elevator handling.

An abstract of a dissertation submitted in partial fulfillment of the requirements for the degree.

Department of Biological and Agricultural Engineering. College of Engineering. Kansas State

University. Manhattan, Kansas. 2010.

http://krex.k state.edu/dspace/bitstream/handle/2097/2373/JosephineBoac2010.pdf?sequence=3.

Prieiga per internetą 2013-02-14.

9. Chehri K., Maghsoudlou E., Asemani M., Mirzaei R.M. Identification and pathogenicity of

Fusarium species associated with head blight of wheat in Iran. Pakistan Journal of Biological

Sciences. 2011. 43 (5). P. 2607−2611.

10. Dabkevičius Z., Sinkevičienė J., Semaškienė R., Šaluchaitė A. Lietuvoje auginamų vasarinių

miežių veislių sėklos užkrėstumas mikromicetais. Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005. 4 (92). P.

106−119.

11. Dr. White G., formerly DPI&F, Toowoomba. Grain storage – basic design principles. 2005. P.

5.

12. Eckard S., Wettstein E.F., Forrer R.H., Vogelgsang S. Incidence of Fusarium Species and

Mycotoxins in Silage Maize. Toxins. 2011. 3 P. 949−967.

52

13. European Food Safety Authority. Scientific Opinion on the risks for animal and public health

related to the presence of T−2 and HT−2 toxin in food and feed EFSA Panel on Contaminants in

the Food Chain (CONTAM). EFSA Journal. 2011. 9 (12). 2481 p.

14. FAO Corporate Document Repository. Grain storage techniques - Evolution and trends in

developing countries. Modern warehouses.

http://www.fao.org/docrep/t1838e/T1838E16.htm#Modern%20warehouses.

Prieiga per internetą 2012-03.18.

15. Girgis N. G., Smith K. T., Comparative aspects of Fusarium mycotoxicoses in poultry fed diets

containing naturally contaminated grains. World's Poultry Science Journal. 2010. Vol.66.

16. Groot D.I. Protection of stored grains and pulses. Agromisa Foundation, Wageningen, the

Netherlands. 2004.

17. Golob P. On−farm post-harvest management of food grains. A manual for extension workers

with special reference to Africa. 2009.

18. Hocking D. A. Microbiological facts and fictions in grain storage. 2003. Food science Australia.

PO Box 52. North Ryde. NSW 1670. P.1−4.

19. Yazar S., Omurtag Z.G. Fumonisins, Trichothecenes and Zearalenone in Cereals. International

Journal of Molecular Sciences. 2008. 9 P. 2062−2090.

20. Yli−Mattila T. Ecology and evolution of toxigenic Fusarium species in cereals in Northern

Europe and Asia. Journal of Plant Pathology. 2010. 92 (1). P. 7−18.

21. Juozaitienė V., Kerzienė S. Biometrija ir kompiuterinė duomenų analizė. Kaunas. 2001. P. 114.

22. Kushiro M. Effects of Milling and Cooking Processes on the Deoxynivalenol Content in Wheat.

International Journal of Molecular Sciences. 2008. 9 P. 2127−2145.

23. Kütt M−L., Lõiveke H., Tanner R. Detection of alternariol in Estonian grain samples.

Agronomy Research 8 (Special Issue II). 2010. P. 317–322.

24. Komisijos Reglamentas(EB) Nr. 1881/2006 nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų

maisto produktuose koncentracijas.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:364:0005:0024:LT:PDF.

Prieiga per internetą 2013-04-16.

25. Lawley R., Curtis L., Davis J. The Food Safety Hazard Guidebook. 2008. P. 433.

http://firatozel.files.wordpress.com/2011/08/food_safety_hazard_guidebook.pdf. Prieiga per

internetą 2013-02-18.

26. Lugauskas A., Paškevičius A., Repečkienė J. Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus

aplinkoje. Vilnius. 2002. 434 p.

53

27. Lugauskas A., Mikotoksinų kaupimosi maiste dėsningumai ir prevencijų saugos priemonių

paieška. Maisto chemija ir technologija. 2006. T. 40, Nr.2. P.16–27.

28. Lugauskas A., Krasauskas A., Repečkienė J. Ekologiniai veiksniai, lemiantys mikromicetų

paplitimą ant javų grūdų ir sojų sėklų. Lietuvos mokslų akademija. Ekologija. 2004. 2 P. 21−32.

29. Licencijuoto sandėlio grūdų saugyklų techninis Reglamentas 382/2002.

http://terra.zum.lt/lt/teisine-informacija/isakymai/6105/. Prieiga per internetą 2013-02-16.

30. Lugauskas A., Selskienė A., Butkienė R., Kemzūraitė A., Railienė M., Zvicevičius E.

Mikromicetai grūduose ir jų perdirbimo produktuose. Maisto chemija ir technologija. 2009. T. 2

(43).

31. Mankevičienė A., Butkutė B., Dabkevičius Z., Supronienė S. Fusarium mycotoxins in

Lithuanian cereals from the 2004–2005 harvests. Ann Agric Environ Med. 2007. 14 P. 103–

107.

32. Mankevičienė A., Auškalnienė O. Kukurūzų grūdų užterštumas toksiškais pelėsiniais grybais ir

mikotoksinais. Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2004. 45 P. 58–70.

33. Magan N., Aldred D. Post-harvest control strategies: minimizing mycotoxins in the food chain.

International Journal of Food Microbiology. 2007. 119 P. 131−139.

34. Mayer S., Engelhart S., Kolk A., Blome H., The significance of mycotoxins in the framework of

assessing workplace related risks. Mycotoxin Research. 2008. 3 (24). P. 151−164.

35. Marshall A, Cowan S., Edwards S., Griffiths I., Howarth C., Langdon T., White E., Crops that

feed the world 9. Oats a cereal crop for human and livestock feed with industrial applications.

Food Science. 2013. 5 P. 13−33.

36. Mason J. L., Obermeyer J. Stored grain insect pest management. Purdue University. Department

of Entomology. Revised 5/2010. P.1-5.

37. Mašková Z., Tančinová D., Barboráková Z., Felšöciová S., Císarová M. Comparison of

occurrence and toxinogenity of Alternaria spp. isolated from samples of conventional and new

crossbred wheat of slovak origin. Journal of Microbiology, Biotechnology and Food Sciences.

2012. 1 (4). P. 552–562.

38. Moretti N.A. Taxonomy of Fusarium genus, a continuous fight between lumpers and splitters.

Zbornik Matice srpske za prirodne nauke / Proceedings for Natural Sciences Matica Srpska

Novi Sad. 2009. 117 P. 7−13.

39. Mostafa T. A., Kazem S. S., Mohammad S., Rokouei M. Determination of Wheat Grain

Mycoflora in Store−Pits Golestan Province. Australian Journal of Basic and Applied Sciences

2011. 5 (6). P. 1070−1076.

54

40. Murphy A. P., Hendrich S., Landgren C., Bryant M. C. Food Mycotoxins: An Update. JFS R:

Concise Reviews/Hypotheses in Food Science. Journal of food science. 2006. 5 P. 71.

41. Nik Mohd Izham Bin Mohamed Nor. Morphological characteristics, distribution, and

mycotoxin profiles of Fusarium species from soils in peninsular malaysia. Universiti sains

Malaysia. 2008. 42 p.

42. Ostry V. Alternaria mycotoxins: an overview of chemical characterization, producers, toxicity,

analysis and occurrence in foodstuffs. Wageningen Academic Publishers. World Mycotoxin

Journal. 2008. 1(2). P. 175−188.

43. Pereira P., Nesci A., Castillo C., Etcheverry M. Field Studies on the Relationship between

Fusarium verticillioides and Maize (Zea mays L.): Effect of Biocontrol Agents on Fungal

Infection and Toxin Content of Grains at Harvest. International Journal of Agronomy Volume

2011.

http://www.hindawi.com/journals/ija/2011/486914/. Prieiga per internetą 2013-02-18.

44. Ramya R. Genetic diversity of Fusarium oxysporum schlechtend Fr isolates causing sandal

seedling wilt. 2011.

http://ir.inflibnet.ac.in:8080/jspui/bitstream/10603/3133/15/15_chapter%207.pdf. Prieiga per

internetą 2013-02-18.

45. Rohweder D., Valenta H., Sondemann S., Schollenberger M., Drochner W., Pahlow G., Döll S.,

Dänicke S., Effect of different storage conditions on the mycotoxin contamination of Fusarium

culmorum–infected and non–infected wheat straw. Society for Mycotoxin Research and

Springer. 2011. 27 P. 145–153.

46. Roháčik T., Hudec K. Fungal Infection of Malt Barley Kernels in Slovak Republic. Plant

Protect of Science. 2007. 43 P. 86–93.

47. Samson R.A., Hoekstra E.S., Frisvad J.C., Filtenborg O. Introduction to food and airborne

fungi. Sixth edition. Centraalbureau voor Schimmelcutures. Utrecht. An Institute of the Royal

Netherland Academy of Arts and Sciences. The Netherlands. 2000. 370 p.

48. Semaškienė R. Varpų fuzariozė − varpinių javų liga. MANO ŪKIS, žurnalas (2006/6)

Augalininkystė. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=955&z=45. Prieiga per

internetą 2013-02-18.

49. Schollenberger M., Terry Jara H., Suchy S. et al. Fusarium toxins in wheat flour collected in an

area in southwest Germany. International Journal of Food Microbiology. 2002. P. 85–89.

50. Shadia E., Abd El−Aziz. Control strategies of stored product pests. Journal of Entomology.

2011. 8 (2). P. 101−122.

55

51. Schwab J. Ch., Straus C.D. The Roles of Penicillium and Aspergillus in Sick Building

Syndrome. Advances in Applied Microbiology. 2004. 55 P. 215−238.

52. Skurdenienė I., Ribikauskas V., Bakutis B. Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkystėje.

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas. Kaunas. 2007. 149 p.

53. Stack J., Carlson M. NF571 Aspergillus flavus and Aflatoxins in Corn. Historical Materials

from University of Nebraska−Lincoln Extension. 2003. 43 p.

54. Sultana N., Hanif Q. N. Mycotoxin contamination in cattle feed and feed ingredients. Pakistan

Veterinary Journal. 2009. 29 (4). P. 211−213.

55. Summerell B.A., Leslie J.F., Liew E.C.Y., Laurence M.H., Bullock S., Petrovic T., Bentley

A.R., Howard Ch.G., Peterson S.A., Walsh J.L., Burgess L.W. Fusarium species associated

with plants in Australia. Fungal Diversity. 2011. 46 P. 1−27

56. Šudyova V., Šlikova S., Contamination of wheat grains with species of general Fusarium in

different localities of Slovakia 2006−2008. Agriculture (Poľnohospodárstvo). 2011. 57 (3). P.

110−117.

57. Tabuc C., Stroia C., NEACŞU A. Incidence of Aspergillus strains and of aflatoxin B1 in cereals

in South−Western Romania. Research Journal of Agricultural Science. 2010. 42 (2).

58. Trojanovska K. Evaluation of cereal grain quality using mycological methods. In: Chelkowski J.

(ed.) Cereal grain. Mycotoxins. Fungi and quality in drying and storage. Amsterdam: Elsevier,

1991. P. 185-215.

59. United Staes Departmen of Agriculture. Grain Fungal Diseases & Mycotoxin Reference. Grain

Inspection. Packers & Stockyards Administration. 2006. 36 p.

60. Zain. E. M. Impact of mycotoxins on humans and animals. Journal of Saudi Chemical Society.

2011.15 P. 129–144.

61. Zvicevičius E., Raila A., Novoinskas H., Krasauskas A., Brazauskienė I., Petraitienė E.

Influence of active ventilation on mycological contamination during grain drying. Botanika

Lithuanica. 2005. 7 P. 115–122.

62. Zvicevičius E., Raila A., Novošinskas H., Krasauskas A. Mycotoxin producents in the grain

layer. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. Ekologija. 2006. 3 P. 105–111.

56

1 PRIEDAS

APKLAUSA

Gerb. Respondente,

Tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, veterinarinės maisto saugos magistrantūros

antro kurso studentė Eglė Kazakevičienė.

1.Kokia grūdų kultūra?

2.Kokia grūdų veislė?

3. Kiek laiko grūdai buvo laikomi sandėlyje?

4. Gal pamenate, kokia vid. temperatūra buvo sandėliavimo metu?

5. Kurį mėnėsį grūdai buvo sėti?

6. Ar prieš sėjant jie buvo beicuoti? Ir kokiomis priemonėmis?

7. Kokia transporto priemone jie buvo gabenami į laukus?

8. Gal galite įvardinti kiek kartų ir kokiais mėnesiais bei kokiomis priemonėmis buvo purškiami javai

laukuose?

9. Kokios šalia kitos kultūros augo?

10. Jei javuose buvo piktžolių, gal galite įvardinti kokios dažniausiai vyravo?

11. Ar javai buvo išgulę?

12. Kokį mėnesį javus kūlėte?Gal pamenate tiksliai dieną?

13. Ar grūdus, parvežtus iš laukų, reikėjo valyti?

14. Kaip sandėliai buvo įruošti grūdams laikyti? Kokios dezinfekcinės priemonės buvo naudotos?

15. Ar nuo laukų iki sandėlių didelis atstumas?

16. Kokia naudojama vėdinimo sistema sandėlyje?

17. Kokios javų kultūros laikomos dar šiame sandėlyje?

18. Kokia sandėlio temperatūra?

19. Ar vežate grūdus tirti, jei taip, tai kur? Ir kaip dažnai tai darote?

Dėkoju už atsakymus!

1 pav. Anketos forma

57

2 PRIEDAS

1 lentelė. Mikotoksinų koncentracijos (µg/kg)

Eil. Nr. Grūdų mėginiai Mikotoksinų koncentracija, µg/kg

DON T–2 ZON

2011 metų derlius

2011 – RUGSĖJIS

1. Miežiai XX sandėlys 350 75 400

2. Kviečiai XX sandėlys 1200 0 300

3. Miežiai X sandėlys 400 100 400

4. Kviečiai X sandėlys 1000 60 350

2012 – SAUSIS

1. Miežiai XX sandėlys 450 20 800

2. Kviečiai XX sandėlys 900 150 700

3. Miežiai X sandėlys 700 200 350

4. Kviečiai X sandėlys 400 100 430

2012 – KOVAS

1. Miežiai XX sandėlys 600 30 500

2. Kviečiai XX sandėlys 700 0 500

3. Miežiai X sandėlys 450 25 300

4. Kviečiai X sandėlys 400 25 300

2012 metų derlius

2012 – RUGPJŪTIS

1. Miežiai XX sandėlys 500 75 270

2. Kviečiai XX sandėlys 650 100 700

3. Miežiai X sandėlys 500 50 250

4. Kviečiai X sandėlys 400 120 350

2013 – SAUSIS

1. Miežiai XX sandėlys 450 125 600

2. Kviečiai XX sandėlys 400 40 700

3. Miežiai X sandėlys 550 20 300

4. Kviečiai X sandėlys 450 40 500

2013 – KOVAS

1. Miežiai XX sandėlys 250 20 700

2. Kviečiai XX sandėlys 500 30 870

3. Miežiai X sandėlys 350 40 700

4. Kviečiai X sandėlys 350 100 700

58

3 PRIEDAS

2 lentelė. Kiekybinio grūdų užterštumo mikromicetų pradais vertinimas

Metai/mėn.

K1

miežiai

K2

kviečiai

S3

miežiai

S4

kviečiai

Veislė Ūla Triso Luokė Munk

x*103 x*10

3 x*10

3 x*10

3

2011 m

Rugsėjis 31 33 31 17

Spalis 41 34 23 41

Lapkritis 59 32 22 25

Gruodis 62 28 27 21

vid. 48 32 26 26

2012 m

Sausis 62 39 46 50

Vasaris 9 48 18 29

Kovas 100 204 109 128

Rugpjūtis 107 37 66 125

Rugsėjis 49 12 47 37

Spalis 51 49 12 32

Lapkritis 15 68 24 16

Gruodis 49 2 52 3

vid. 55 57 47 53

2013 m

Sausis 16 54 12 46

Vasaris 66 5 20 20

Kovas 113 135 75 75

vid. 65 65 36 47

Viso vid. 56 51 36 42

4 PRIEDAS

3 lentelė. Išorinis, vidinis (giluminis) mikromicetų paplitimas miežiuose XX sandėlyje.

„Ūla“ Vidurkis, procentais

Metai/mėn.

Fusarium

spp. Alternaria Aspergillus Penicillium Sporotrix Helminthosporium Mucor Clodosporim Verticillium Kiti

2011 m K1 K1d K1 K1d K1 K1d K1 K1d K1 K1d K1 K1d K1 K1d K1 K1d K1 K1d K1 K1d

Rugsėjis 43 47 53 53 30 10

10 10

10

13 10

Spalis 47 40 63 53 33 10

10

10

10 10

Lapkritis 47 43 50 30 40 33

10 13

10

Gruodis 53 47 60 57 40 33

30

23

20

2012 m

Sausis 73 43 57 63 53 20 20

20

Vasaris 30 13 50 53 35 17 10

20

Kovas 37 20 70 37 37 53 30 75 10

10

13 10

Rugppjūtis 73 80 20 20

15 10

10

Rugsėjis 57 50 33 13 10

10

10

10

Spalis 43 20 17 20 13 10

10

27 27 10

Lapkritis 53 33 15 37 10 10 20 10 15

40 15

10 10

Gruodis 70 30 20 40 17 10 27

10

17 17

10

10

2013 m

Sausis 40 20 77 43 10

10 10 10

Vasaris 33 10 10 20 27 10 50

43

20

Kovas 27

10

23 10

10

30 43

10

d – vidinis (giluminis) vertinimas

4 lentelė. Išorinis, vidinis (giluminis) mikromicetų paplitimas kviečiuose XX sandėlyje.

d – vidinis (giluminis) vertinimas

„Triso“ Vidurkis, procentais

Metai/mėn.

Fusarium

spp. Alternaria Aspergillus Penicillium Sporotrix Helminthosporium Mucor Rhizopus

Clodosporium Kiti

2011 m K2 K2d K2 K2d K2 K2d K2 K2d K2 K2d K2 K2d K2 K2d K2 K2d K2 K2d K2 K2d

Rugsėjis 47 33 57 50 20 10

20 Spalis 43 30 50 50 37 15

17

10 10

Lapkritis 47 30 60 57 43 40

10 10

Gruodis 53 43 47 40 40 23 20

17

2012 m

Sausis 77 57 63 43 13 13

10

Vasaris 33 23 40 40 37 10

10

10

Kovas 47 17 57 50 40 60 10 20

10

Rugppjūtis 63 53 37 27 10 10 10

10

15

10

10 10

Rugsėjis 73 43 40 30

43

10

20

Spalis 83 57 25 27 13 10

Lapkritis 57 37 30 30 30 17 20

10

10

Gruodis 80 60 20 33

10 20 10

10 10 10 2013 m

Sausis 77 30 30 33 17

20

10

10

10

20 15

Vasaris 87 10 20

33

10 10 10

15 67

Kovas 70 10 10

30

40

35 33

20

5 lentelė. Išorinis, vidinis (giluminis) mikromicetų paplitimas miežiuose X sandėlyje.

„Luokė“ Vidurkis, procentais

Metai/mėn.

Fusarium

spp. Alternaria Aspergillus Penicillium Sporotrix Helminthosporium Mucor Kiti

2011 m S3 S3d S3 S3d S3 S3d S3 S3d S3 S3d S3 S3d S3 S3d S3 S3d

Rugsėjis 53 30 63 57 15 10

13 10 10

10 10

Spalis 50 50 57 47 17 17

23 10 10 10

10 10

Lapkritis 47 40 57 53 20 10

20 10

10 15

Gruodis 57 23 50 67 10 23

23 10

30

2012 m Sausis 50 33 73 74 10 23

13

Vasaris 27 17 43 53 10 17

30

10

Kovas 23 20 60 47 20 83 10 43

10

Rugppjūtis 70 80 23 13 10

10

10

10

10

Rugsėjis 70 57 43 20

10 10

10 10 10 Spalis 13 13 33 33 10 10

10 10

10 10

Lapkritis 27 10 23 40 15 13

10

17 25 10

Gruodis 35 13 37 60 10 10 10

20 20 10

10

2013 m Sausis 30 10 70 63 10 20 10

20 10 10 10 20

10

Vasaris 33

30 20 10

15 10

80 10

Kovas 27 27 23 10

20

20 17 40 30 60

d – vidinis (giluminis) vertinimas

2

6 lentelė. Išorinis, vidinis (giluminis) mikromicetų paplitimas kviečiuose X sandėlyje.

„Munk“ Vidurkis, procentais

Metai/mėn. Fusarium

spp. Alternaria Aspergillus Penicillium Sporotrix Helminthosporium Mucor Ulocladium Clodosporium Kiti

2011 m S4 S4d S4 S4d S4 S4d S4 S4d S4 S4d S4 S4d S4 S4d S4 S4d S4 S4d S4 S4d

Rugsėjis 57 53 60 50 20 10

10

10

Spalis 60 53 40 33 30 15

17 15 10

10 10

Lapkritis 63 60 33 33 33 27

15 10

10 10

Gruodis 77 73 27 20 17 10

10

30

2012 m

Sausis 87 73 27 27 27 13

10

30 10

Vasaris 30 37 30 23 20 20

30 10 Kovas 47 50 43 33 47 43

43

25 20

10

Rugppjūtis 33 23 27 13

10

10 33 30

25 Rugsėjis 27 10 37 20 10

10 43 50

10 10

Spalis 67 27 20 20 20 20

10 10

10

Lapkritis 80 63 13 13 20 30

10

20

Gruodis 77 77 20 20 10 10 10

10 10

10

10

2013 m Sausis 93 30 30 10 23

10

Vasaris 81 10 20

10 10 10

10

50 70

Kovas 80 15 10 10 15 10 10 10

20 30

d – vidinis (giluminis) vertinimas