Įžanga

Tradicinėje mokymosi aplinkoje tutorius yra atsakingas už savo išminties ir žinių perteikimą besimokantiesiems. Kai mokymų medžiaga perteikiama, besimokantysis gauna klausimus arba užduotis, kad mokytojas galėtų įvertinti žinių tam tikroje srityje lygį.

Problema grįstas mokymasis yra būdas, kai užduotis besimokančiajam yra pateikiama mokymų pradžioje, o ne pabaigoje. Problemą gali identifikuoti facilitatorius arba patys besimokantieji. Besimokantysis turi susirasti žinias, reikalingas išspręsti problemą. Besimokantieji yra patys atsakingi už savo mokymąsi. Tai vadinamasis konstruktyvistinis požiūris į mokymąsi.

Pateiksime vieną pavyzdį: gavote naują telefoną arba televizorių. Jums nereikėjo pagalbos, kad išmoktumėte jais naudotis. Išmokote patys – žiūrėjote vaizdo įrašus Youtube, skaitėte apžvalgas internetinėje erdvėje, įvairią informaciją, bandėte ir klydote.

Tas pats principas galioja ir konstruktyvistiniame mokymesi. Žymiai sunkiau išmokti naujo įgūdžio, nei naudotis nauju telefonu, tačiau principas tas pats. Besimokančiajam padedama rasti informacijos, kurios jam iš tikrųjų reikia.

Kokia PBL nauda? Problema grįsto mokymosi aplinkoje yra ne mokytojas (tutorius), o facilitatorius, kuris padeda besimokančiajam rasti ir pritaikyti žinias jų mokymosi situacijai. Mokymosi situacija yra uždavinys, o žinios, kurios yra konstruojamos, yra tai, ko reikia rasti sprendimą. Sprendžiant problemą gali būti keli sprendimai arba jų derinys. Mokymasis vyksta bendrai.

Problema grįstas mokymasis vysto šiuos besimokančiųjų įgūdžius: kritinis mąstymas – gebėjimas daryti aiškius ir argumentuotus sprendimus; problemų sprendimas – įgūdis, kai asmuo, norėdamas išspręsti problemą turi taikyti

struktūruotą procesą; komandinis darbas – besimokančiojo gebėjimas dirbti komandoje su kitais; savęs reguliavimo – besimokančiųjų motyvacija reguliuoti savo pačių mokymąsi.

Dėmesys sutelkiamas į mokymosi procesą, o ne jo rezultatus. Procesas gali būti taikomas spręsti įvairiomis problemoms.

PBL apribojimaiPBL besimokantieji turi žinoti šio mokymosi trūkumus (apribojimus).

Perėjimas nuo tradicinio prie probleminio mokymosi gali būti sunkus. Besimokantieji nuolat ieško ir taiko naują informaciją asmeniniame gyvenime. Deja, bet mokymosi kontekste jiems sunku tai padaryti. Tad jūs šiame procese būsite vedami patyrusio facilitatoriaus.

Kiekviename žingsnyje gausite tekstinės ir vaizdinės mokymosi medžiagos. Turėsite priėjimą prie išspręstų problemų, galėsite konsultuotis diskusijų forume. Tie, kurie užsiregistravo dalyvauti Limeriko universiteto PBL mokymuose, viso kurso metu galės konsultuotis su tutoriumi.

1 skyrius. Įžanga. Kas yra problema grįstas mokymasis?

Gali būti sunku, kai užduotis yra skiriama dar prieš tai, kai išmokstama ją spręsti. Tradiciškai mokytojas rodo, kaip reikia atlikti užduotį, o mokinys kopijuoja jo elgseną. Gali būti sunku, kai pirmiausia yra skiriama užduotis, o tik tada parodoma, kaip rinkti ir taikyti žinias problemai spręsti.

Kartais jums gali nepavykti išspręsti problemos ir galvosite, kad tai nesėkmė, tačiau taip iš tikrųjų nėra. Tai, ko jūs iš savo pasirinkto metodo išmoksite, jau yra sėkmė.

Kurso struktūra

1 skyrius. Kas yra problema grįstas mokymasis?2 skyrius. Tapimas PBL besimokančiuoju (bendradarbiavimas, atsakomybė už savo mokymąsi, aktyvus klausymasis)3 skyrius. Vaidmenys PBL4 skyrius. Problemos parinkimas PBL5 skyrius. PBL procesas6 skyrius. Pagalba PBL procese7 skyrius. Terminų apibrėžimas ir išsiaiškinimas8 skyrius. Minčių lietus, klasifikavimas ir mokymosi uždaviniai9 skyrius. Savarankiškas darbas10 skyrius. Refleksija ir tolimesnis taikymas

Įžanga

PBL procese besimokantysis yra pats atsakingas už savo mokymąsi, dirba komandoje, neapibrėžtoje aplinkoje, o tai nėra lengva. Šio skyriaus tikslas yra pristatyti, ko tikėtis jums, ir ko bus tikimasi iš jūsų.

1 pamoka. Neužtikrintumas ir savivada grįstas mokymasis2 pamoka. Aktyvus klausymasis3 pamoka. Pasitikėjimo ir pagarbos svarba4 pamoka. Mokymasis bendradarbiaujant ir konfliktų valdymas 5 pamoka. Reflektyvaus mokymosi svarba 6 pamoka. Sisteminis mąstymas

Pamokose pateikiamas papildomas šaltinių sąrašas, jei norite tobulinti tos srities žinias. Kai kuriose pamokose bus užduočių, kad įgytas žinias galėtumėte pritaikyti darbo vietoje. Jums bus pateikta užduočių, susijusių su tuo, ko išmokote.

1 pamoka. Neužtikrintumas ir savivada grįstas mokymasis

Neužtikrintumas yra natūrali ir netgi reikalinga profesionalumo dalis. Svarbu, kad į problemas ir konfliktus žvelgtume pozityviai – kaip į galimybę ko nors išmokti. Atvirai dalindamiesi problemomis, galime geriau jas suprasti ir gauti pagalbos iš kitų.

Gali būti emociškai sunku įveikti neužtikrintumą. Dažniausiai taip yra dėl baimės. Besimokantieji gali bijoti būti klaidingai suprasti, atstumti arba klysti. Atvirai pasikalbėkite apie baimes su savo tutoriumi ir kolegomis, kad neužtikrintumas dingtų.

Savivada grįstas mokymasis – kai besimokantysis yra pats atsakingas už savo mokymąsi. Tai reiškia pačiam identifikuoti, ko nori išmokti, surinkti informaciją, padėsiančią mokytis, ir įvertinti savo mokymąsi. Tai reiškia, kad galite jaustis neužtikrinti.

PBL procesas pagelbės jums. Pasirinksite problemą, kuri aktuali jūsų įmonei. Šiame procese būsite vedami, susirinksite reikalingą informacją, refleksija padės jums įvertinti pasirinkto metodo

2 skyrius. Tapimas PBL besimokančiuoju

PavyzdysBesimokantysis informavo vieną iš darbuotojų, kad tutoriaus veidas buvo piktas. Tai turėjo įtakos besimokančiojo gebėjimui dalyvauti diskusijoje, nes jis bijojo suklysti. Kai tutorius buvo apie tai informuotas, pasakė besimokančiajam, kad jam taip galėjo pasirodyti, nes PBL procesas šiek tiek gąsdina ir buvo sunku susitelkti į kitų komentarus.

efektyvumą. Lucy ir Guglielmno (2003) nustatė kelis aspektus, kurie gali padėti jums sėkmingai vadovauti savo mokymuisi:

1) Organizuokite savo mokymąsi, planuokite, ką norite pasiekti (užsibrėžkite mokymosi uždavinius), padalinkite juos į mažesnius žingsnius;

2) Konsultuokitės su kolegomis;3) Nustatykite, koks mokymosi būdas jums priimtiniausias – skaityti tekstus, žiūrėti vaizdo

įrašus ar kt.4) Pritaikykite sprendimą ir vertinkite jį.

2 pamoka. Aktyvus klausymasis

Klausymasis laikomas paprastu įgūdžiu, kurį visi sugeba, tačiau tikroji tiesa yra, kad dažniausiai mintyse kuriame atsakymą, o ne klausomės. Pasižiūrėkite vaizdo įrašą apie tai:

Dažnai mokantis komandoje diskusijos gali nukrypti nuo temos ir laikas eikvojamas nereikšmingoms temoms. Turėtumėte tobulinti aktyvaus klausymosi įgūdžius ir remtis kitų pasakytais komentarais.

3 pamoka. Pasitikėjimo ir pagarbos svarba

Norėdami sėkmingai bendradarbiauti, žmonės turi pasitikėti vienas kitu. Pasitikėjimas yra esminis PBL procese, o neužtikrintumas gali atsirasti dėl jo trūkumo. Besimokantieji turi gerbti vienas kito nuomonę, bendrauti ir kurti santykius. Jūs turite ugdyti pasitikėjimą vienas kitu:

1. Klaidos – mokymosi dalis;2. Pagarba vienas kitam;3. Pagalbos prašymas nėra nesėkmė;4. Santykių kūrimas;5. Atviras bendravimas.

1) Klaidos – mokymosi dalis. Kartais kuriama tokia aplinka, kai darbuotojai bijo išbandyti naujas idėjas, suklysti dėl to, kokios bus pasekmės. Vadovybė ir darbuotojai turi būti atviri diskusijai apie klaidas ir mokymąsi iš jų. Svarbu darbuotojams pabrėžti, kad klaidos yra neišvengiama mokymosi

Papildoma informacija:

Listening

Papildoma informacija:

Self directed learner

Vaizdo įrašas:

Self directed learning in the workplace

dalis ir priimtinos, jei jos gali būti tvirtai pagrįstos.

Pagarba vienas kitam. Reikia akcentuoti, kad darbuotojai turi pagarbiai elgtis vienas su kitu, išklausyti požiūrį, nuostatas, netgi jei su jomis nesutinka. Labai svarbu skatinti empatiją ir bendravimą. Darbuotojai taip pat turėtų būti skatinami nedaryti skubotų išvadų, stebėti, suprasti ir klausytis kitų.

Pabrėžkite, kad pagalbos prašymas nėra nesėkmė. Žmonės turi įvairių stipriųjų pusių, dirba skirtingu greičiu ir jiems reikia paramos. Darbuotojams reikia pabrėžti faktą, kad mes visi esame skirtingi. Darbuotojams reiktų aiškiai pasakyti, kad jie turėtų padėti vieni kitiems ir, jog galima ieškoti pagalbos. Žinoma, reikia užtikrinti, kad darbuotojai tuo nesinaudotų. Reikia pabrėžti, kad bus nurodyta reikiama kryptis, tačiau darbuotojas yra pats atsakingas už tai, kad jo darbas būtų pabaigtas. Išimtiniais atvejais, kai darbuotojui užkraunama daug darbo, reikia dėti pastangų jam padėti.

Kurkite santykius. Labai dažnai žmonės darbe būna kitokie, jei laisvalaikio metu. Be to, yra daugybė aplinkybių ir atsakomybių, apie kurias mes galime nežinoti. Santykių kūrimas yra svarbus darbo elementas. Reguliariai renkite rytinę kavą arba išėjimą su darbuotojais, kad pažintumėte žmones asmeniškai.

Atviras bendravimas. PBL proceso sėkmė – dalijimasis idėjomis ir patirtimi. Taip pat svarbu, kad bendrautumėte su kolegomis ir išreikštumėte bet kokį susirūpinimą ir iškilusius klausimus. Kiti taip pat gali būti toje pačioje situacijoje.

4 pamoka. Mokymasis bendradarbiaujant

Problema grįstas mokymasis iš prigimties yra paremtas bendradarbiavimu. Proceso metu turi dirbti keli asmenys.

Mokymasis yra socialinis procesas ir daug teoretikų tai pabrėžia.  Be sąveikos su mentoriumi, kolegomis ar tutoriumi mūsų mokymasis yra ribotas. Besimokantysis gali skaityti istorijos knygą ir išmokti įvykių seką antrojo pasaulinio karo metu, tačiau aptaręs šiuos įvykius su bendraamžiu arba pasikalbėjęs su asmenimis, kurie išgyveno karą, jis išgirs daug skirtingų interpretacijų ir perspektyvų, susiformuos platesnis požiūris.

Į situaciją galima pažvelgti iš skirtingų kampų. Pavyzdžiui, turite savo būdą, kaip reikia efektyviai atlikti tam tikrą darbą. Tačiau nuėję pas kolegą aptarti darbinį reikalą sužinote, kad jis dirba kitaip. Klausiate, kodėl taip daro ir sužinote, kad jis sutaupo laiko. Jūs nusprendžiate nuo šiol daryti taip pat.

Papildoma informacija:Blame free reporting

Papildoma informacija:

The ladder of inference

Mokymosi grupėje privalumai: Darbo pasidalinimas – galite pasiskirstyti užduotimis užuot visą krūvį prisiėmę patys; Greitis – užduotys atliekamos greičiau; Patirtis – skirtingi žmonės turi skirtingą patirtį, idėjas ir perspektyvą, kurių nesužinotumėte,

jei dirbtumėte patys vieni; Grupės nuosavybė – socialinis darbo aspektas.

Dažnai būna taip, kad į grupinį darbą žiūrima neigiamai. Taip yra dėl: pastangų trūkumo – kai kurie žmonės neatlieka savo užduočių; informacijos sulaikymo – kai kurie žmonės surinktą informaciją pasilaiko sau; konfliktų tarp asmenų; kai kurie žmonės tampa atpirkimo ožiais – atsakomybė priskiriama kuriam nors vienam

asmeniui.

Komandiniame darbe pasitaiko konfliktų. Konfliktų valdymas ir konfliktų sprendimas yra du skirtingi procesai. Prieš išsprendžiant konfliktą, pirmiausia jį reikia suprasti. Vienas būdas spręsti konfliktus yra vadinamasis 4R metodas.

Priežastys (Reasons). Konfliktų priežastys yra atvirai tiriamos ir apie jas pagarbiai diskutuojama. Reakcija (Reactions). Komandos nariai žiūri, kaip jie patys reaguoja į konfliktą. Jei reakcija yra destruktyvi, o ne konstruktyvi, asmenys gali pasitaisyti ir imtis reikalingų žingsnių, kad komanda sėkmingai dirbtų. Rezultatai (Results). Jei konfliktas nebus išspręstas, kas gali nutikti? Kaip komanda gali dirbti kartu, kad konstruktyviai išspręstų konfliktą? Sprendimas (Resolution). Koks konflikto sprendimo metodas efektyviai jį išspręstų?

Kai komanda supranta konfliktą, galima pasirinkti būdą jį išspręsti. Ralph H. Kilmann ir Kenneth W. Thomas identifikavo penkis konflikto sprendimo būdus:

1) Vengimas;2) Prisitaikymas;3) Konkurencija;4) Kompromisas;5) Bendradarbiavimas.

Konflikto sprendimas priklauso nuo situacijos ir nėra vieno metodo, tinkamiausio visoms aplinkybėms, tačiau yra bendros aplinkybės, kurios padeda nuspręsti, kuris būdas konkrečioje situacijoje yra tinkamiausias.

VengimasNors konflikto vengimas ar jo egzistavimo neigimas nepanaikina nesutarimo, tačiau kartais komandiniame darbe jis yra tinkamas. Jei konfliktas nėra susijęs su pagrindiniu darbu, geriausia gali būti atidėti jį į šalį, kad galėtų toliau vykti svarbus komandos darbas. Kartais, kai situacija tampa nebevaldoma, vengimas gali būti geriausias variantas. Geriausia atidėti susirinkimą, kad žmonės galėtų viską apgalvoti ir į situaciją pažvelgti ramiau iš kitos perspektyvos.

PrisitaikymasKai naudojamas prisitaikymo metodas, vienas asmuo nusileidžia kitam dėl to, kad gerai sutartų. Tai gali būti tinkamas metodas, kai prisitaikantis asmuo nemano, kad dalykas svarbus, arba svarbu, kad

grupėje vyrautų harmonija, o ne kažkurio asmens individuali perspektyva. Kai asmuo prisitaiko, jis turi būti tikras, kad galės toliau ramiai gyventi ir nesigailėti.

Konkurencija

Varžymasis / konkurencija – tai laimėjimo – pralaimėjimo konfliktų sprendimo stilius. Tai reiškia, kad vienas komandos narys jaučiasi toks stiprus tam tikra tema, kad jam / jai reikia agresyviai įtikinti komandos narius, kad ir jie taip pat galvotų, kai ir jis/ ji. Šis metodas tinkamas, kai komandos narys yra įsitikinęs, kad kitos išnagrinėtos alternatyvos yra nepraktiškos, neetiškos arba nelegalios.

KompromisasPaprastai, kai žmonės pasiekia kompromisą, tai reiškia, kad priimama tarpinė pozicija, t.y. asmuo, siekdamas sutarti, kažkuriuo aspektu nusileidžia. Pagal apibrėžimą, kompromisas asmenį tenkina tik iš dalies. Šis metodas efektyvus, kai komanda pasiekė aklavietę arba trūksta laiko bandyti išspręsti konfliktą. Kartais tam tikromis aplinkybėmis kompromisas yra geriausias sprendimas.

BendradarbiavimasIdealiame pasaulyje žmonės užuot ieškoję kompromiso, bendradarbiautų, kad rastų sprendimą, kuris tenkina visų poreikius. Norint bendradarbiauti, reikia kūrybingų ir bendrų pastangų. Pagrindinis metodo trūkumas – reikia nemažai laiko ir energijos. Reikia turėti laiko išsiaiškinti visų komandos narių poreikius ir visų pasišventimo, kad komandos tikslai būtų pasiekti.

Konflikto sprendimo procesaiPrieš bandant spręsti konfliktą pravartu, kai žmonės skiria šiek tiek laiko racionaliai pagalvoti apie konfliktą ir pasiruošti diskusijai. Wisinski (1993) sukūrė modelį A-E-I-O-U individualiam naudojimui prieš įsitraukiant į diskusiją dėl kilusio konflikto.A (Assume) – galvokite, kad konflikto dalyviai nori gero;E (Express) – išreikškite savo jausmus;I (Identify) – nustatykite, kas turi įvykti;O (Outcome) – apgalvokite, kokio rezultato norėtumėte, tačiau išlikite atviri kitiems rezultatams, kurie taip pat gali patenkinti jūsų poreikius;U (Understanding) – susitarimą turėtų suprasti ir priimti kiekvienas komandos narys.

Kai visi komandos nariai suprato konfliktą ir turi minčių apie galimus sprendimus, kurie tenkintų visos komandos poreikius, pats laikas nuspręsti, koks procesas tinkamiausias spręsti konfliktą. Yra trys pagrindiniai procesai:

1) Derybos;2) Tarpininkavimas;3) Arbitražas.

DerybosNereikia pagalbos iš šalies. Visi komandos nariai susitinka kartu pakalbėti apie skirtingus požiūrius, nustato, kas jiems svarbu, pasiūlo sprendimą, tenkinantį jų poreikius, klauso, ką turi pasakyti kiti ir tada bando pasiekti susitarimą. Efektyvios derybos – kai visi laimi. Dauguma mokymosi komandos konfliktų yra sprendžiami šiuo būdu.

Tarpininkavimas – tai derybos, kai jas vesti padeda facilitatorius. Jei mokymosi komandos nariai patys nesugeba rasti sprendimą, jie gali paprašyti mentoriaus / facilitatoriaus padėti jiems diskusijos metu. Facilitatorius stebi „už kadro“ ir gali padėti pamatyti teiginių stipriąsias savybes. Komanda taip pat gali paprašyti facilitatoriaus susitikti su jais aptarti konfliktą ir padėti surasti sprendimą.

Facilitatorius neturi sprendimų priėmimo galios. Jis / ji yra neutralus asmuo, kuris dėmesį sutelkia į diskusijos procesą ir padeda komandai susitelkti į klausimus, o ne asmenybes.

Arbitražas yra konfliktų sprendimo procesas, tačiau dažniausiai nenaudojamas spręsti mokymosi komandos konfliktus. Tai paskutinis būdas išspręsti konfliktą, kai komanda atsiduria aklavietėje, nesugeba arba nenori pati susitarti. Arbitražo prašoma sprendimą priimti už komandą. Tokioje situacijoje kas nors pralaimi, nes jo prašoma nuspręsti, kuris būdas ar idėja yra geresnis. Komandos nariai turės pritarti arbitražo sprendimui.

5 pamoka. Reflektyvaus mokymosi svarba

Reflektyvus mokymasis – gebėjimas paaiškinti, kodėl daromi tam tikri sprendimai arba atliekamas tam tikras veiksmas.

Dažnai veiksmų modeliai yra laikomi norma ir mes net nesuvokiame tokių esant.

Kai pasitelkiami veiksmų modeliai, tai reiškia, kad besimokantysis paaiškina minties procesą, kaip jis priėmė tam tikrą sprendimą, arba kaip jis veiks ir kodėl.

Dažnai naudingiausias yra ne galutinis sprendimas, bet būdas, kaip jis buvo pasiektas. Pavyzdžiui, įmonė gali nuspręsti tam tikroje vietovėje įsteigti paskirstymo centrą. Minties procesas, kaip ir kodėl jie padarė tokį sprendimą ir jį įgyvendino, gali būti naudingas įmonei panašioje situacijoje ateityje.

Kitas pavyzdys: staklės dirba be defektų ir daug pagamina dėl to, kad yra padaryti tam tikri nustatymai. Naudingiausi yra ne staklių nustatymai, o kodėl tuo metu buvo nuspręsta jas taip užprogramuoti.

Panašiai yra kalbant apie paslaugų sektorių, kai, pavyzdžiui, draudimo brokeris turi didelį skaičių klientų, bet nesiūlo per daug didelių nuolaidų. Kaip jis su jais bendrauja?

Refleksija padeda susitelkti besimokančiajam į procesą, kaip jis padarė sprendimą ir ar jis buvo sėkmingas ar ne. Identifikuojama metodologija, kaip priimamas sprendimas, atliekami veiksmai ir sprendžiamos problemos.

Probleminio mokymosi procese reflektuojama skirtinguose etapuose. Jums bus užduodami klausimai apie padarytus sprendimus ir jų efektyvumą.

Papildoma informacija:

Reflective learning

Papildoma informacija:

University of Phoenix: Conflict management in learning teams

CIPD: Conflict Management at work

6 pamoka. Sisteminis mąstymas

Sisteminis mąstymas – siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį darbas ir veiksmai daro kitoms organizacijos sritims.

Labai dažnai įmonėse, ypač didesnėse, darbuotojai rūpinasi tik savo darbu. Kiekvienas skyrius turi savo tikslus, kuriuos turi pasiekti. Labai svarbu išnagrinėti, kokios įtakos jūsų darbas turi kitoms organizacijos sritims. Svarbu, kad dirbtumėte komandoje su kitais ir priimtas sprendimas neturėtų neigiamos įtakos kitoms organizacijos sritims.

Kai susiduriama su problema, reikia skirti laiko ir bandyti suprasti, kodėl ji atsirado, o ne tik bandyti tučtuojau ją išspręsti.

1 užduotis. Neužtikrintumas

Išvardinkite pagrindinius susirūpinimą keliančius aspektus; Kaip manote, kodėl tai kelia susirūpinimą? Ką darysite, kad sumažintumėte šiuos rūpesčius?

2 užduotis. Bendradarbiavimas ir konfliktų sprendimas

Šiai užduočiai atlikti jūs turite prisiminti situaciją, kuri tuo metu buvo, kai kilo konfliktas Kaip tada sprendėte konfliktą? Jei vėl būtumėte toje situacijoje, kaip spręstumėte konfliktą?

3 užduotis. Refleksija ir mąstymo modeliai

Pagalvokite apie procesą, kurį kasdien atliekate. Užrašykite, kaip jūs tą procesą atliekate. Kokios problemos kyla, kodėl jos atsiranda ir kaip jas sprendžiate?

Papildoma informacija:

Systems thinking

PavyzdysPavyzdžiui, pardavimo skyrius gali turėti tikslą pasiekti tam tikrą klientų skaičių.

Norėdami tai padaryti, jie gali prižadėti, kad produktas bus atnaujintas, bus suteikta papildoma garantija arba nuolaidos, tačiau tai gali būti neįmanoma iš gamybinės ir

finansinės perspektyvos.

Įžanga

Kalbėsime apie skirtingus vaidmenis, kuriuos besimokantieji prisiima probleminiame mokymosi procese.

Kaip jau minėta anksčiau, PBL procesas yra paremtas bendradarbiavimu, kai besimokantieji dirba kartu. Kiekvienas asmuo PBL procese turi savo vaidmenį, kuris padeda tobulinti tam tikrus įgūdžius. Kiekvieną kartą, kai problema sprendžiama PBL pagalba, besimokantieji turėtų išbandyti vis kitą vaidmenį. Jūs, kaip besimokantysis, gausite vaidmenį arba pasirinksite jį patys.

Skyrius susideda iš kelių pamokų:

1 pamoka. Diskusijos vadovas2 pamoka. Fiksuotojas3 pamoka. Stebėtojas 4 pamoka. Grupės narys5 pamoka. Skatinimas bendradarbiauti

2 pamoka. Diskusijos lyderis

Diskusijos lyderis taip pat vadinamas pirmininku. Jie yra atsakingi už PBL proceso vystymą iš besimokančiojo perspektyvos. Prisiimdamas diskusijos lyderio atsakomybę besimokantysis tobulina vadovavimo ir lyderystės įgūdžius.

Pradiniame ir baigiamajame etape diskusijos lyderis yra atsakingas už PBL susitikimų (susirinkimų) vedimą. Prieš ir po susitikimų diskusijos lyderis turi:

1. Paruošti dienotvarkę susitikimams. Dienotvarkė turi turėti struktūrą diskusijai. Susitikimo pradžioje pasitariama, ar komanda sutinka su dienotvarke, ar siūlo pakeitimų. Dienotvarkė gali būti padalinama prieš susitikimą.

2. Diskusijos protokolo (apariamas kitoje pamokoje) aptarimas prieš vidurio ir paskutinį susitikimą.

3. Užtikrinti, kad susirinkimai būtų pozityvūs ir sumažinti konflikto riziką, kad visi pasitikėtų savimi.

4. Užtikrinti, kad visi nariai dalyvautų – prašnekinti tyliuosius ir gražiai, mandagiai pritildyti tuos, kurie per daug dominuoja. Užtikrinkite, kad tie, kurie kalba, nebūtų pertraukiami, tačiau jei asmuo kalba per ilgai, mandagiai paprašykite kalbėti trumpiau.

3 skyrius. Vaidmenys PBL

Papildoma informacija:Tracing the role of the tutor

Paprašykite dalyvių pasisakyti, kad visi būtų išgirsti. 5. Užtikrinti, kad visi PBL žingsniai yra įgyvendinti, jog problema adekvačiai sprendžiama

ir diskusija nenukrypsta nuo dienotvarkės.6. Skatinti abipusę pagalbą – skatinti komandos narius gerbti vieni kitus, pažaboti nepagarbų

elgesį ir lygiai dalintis užduotimis.7. Užtikrinti, kad nebūtų skiriama dėmesio nesvarbioms užduotims.8. Apibendrinti kiekvieną dienotvarkės klausimą prieš pereinant prie kito klausimo.

Pabaigoje apibendrinti diskusiją.9. Kiekvienam komandos nariui deleguoti aiškias užduotis.10. Klausti ir skatinti komandos narių mąstymą, skatinti išskirti veiksmų modelius.

Pavyzdžiui, jei komandos narys teigia, kad problema yra tam tikro elemento rezultatas, klauskite jų „kodėl jūs galvojate / kaip šis elementas turi įtakos problemai?“

11. Susiekite sąvokas – pavyzdžiui, „Manau, kad Jonas anksčiau pasakė kažką panašaus...“

3 pamoka. Fiksuotojas

Fiksuotojas (dar kitaip raštininkas) rengia susirinkimų protokolą, persiunčia visiems peržiūrėti. Šis komandos narys tobulina rašymo ir analitinius įgūdžius.

Geras susitikimo protokolas fiksuoja diskusijos turinį. Kartais diskusija nukrypsta, tačiau fiksuotojas (raštininkas) turėtų vis tiek dėstyti mintis struktūruotai. Protokole turėtų atsispindėti temos, o ne chronologinė susitikimo seka. Diskusijos pabaigoje reiktų įvardinti pagrindines sąvokas. Nereiktų rašyti dalykų, nesusijusių su diskusija. Fiksuotojas gali prašyti paaiškinti diskusijų dalykus, kad galėtų viską aiškiai surašyti į protokolą.

4 pamoka. Stebėtojas

PBL procese stebėtojo pareigos yra labai svarbios. Stebėtojas tobulina profesinius, tarpasmeninius ir techninius įgūdžius. Stebėtojo vaidmuo yra stebėti, kaip bendrauja grupė, kaip kiekvienas jos narys dalyvauja diskusijoje. Tobulinami įgūdžiai – klausymo, konstruktyvios kritikos, grįžtamojo ryšio teikimo.

Stebėtojas dalyvauja susirinkimuose ir nestebi savarankiško narių darbo.Stebėtojas nedalyvauja diskusijoje. Dalykai, kuriuos stebėtojas gali vertinti (Helela and Fagherholm, 2008):

Punktas Paaiškinimas

Diskusija apskritai Diskusijos lygis, gylis ir kokybė.

Diskusijos lyderis Pasiruošimas. Gebėjimas įtraukti dalyvius. Komentarų susiejimas. Lyderystės įgūdžiai.

Dalyviai Pasiruošimas. Pliusai (kas gerai atlikta). Minusai (ką tobulinti).

arba

Protokolo struktūra Ar susirinkimas atitiko numatytą

dienotvarkę? Ar dienotvarkė padėjo pasiekti

mokymosi uždavinius?

Pasiruošimas Ar viskas paruošta?

Tolygus dalyvavimas Ar visi prisidėjo prie žinių konstravimo? Ar pokalbyje kas nors dominavo? Ar kas nors liko nuošalyje? Kas inicijavo pokalbį?

Klausymas ir grįžimas prie kitų išsakytų minčių Ar visi klausėsi? Ar susiejo vieni kitų mintis? Ar vertino vieni kitų mintis / prieštaravo

joms?

Paaiškinimas ir supratimas Ar nariai paaiškino, kodėl priėmė tokius sprendimus?

Ar žmonėms buvo lengva išreikšti savo nuomonę, kad kiti suprastų?

Ką būtų galima padaryti, kad visiems būtų aišku?

Teorijos taikymas Ar komanda efektyviai taikė teoriją ir praktiką?

Bendro vaizdo matymas Ar kas nors iš komandos narių apibendrino kurias nors diskusijos dalis, kad visi galėtų prisiminti, kas buvo pasakyta?

Turimų žinių pasitelkimas Ar komandos nariai efektyviai pasinaudojo turimomis žiniomis per „minčių lietų“ ir klasifikavimą?

Grįžtamasis ryšys Grįžtamojo ryšio kiekybė ir kokybė.

Parama Ar dalyviai padėjo vieni kitiems (ypač tiems, kuriems reikėjo pagalbos)?

Kita Kiti pastebėjimai, kurie gali padėti komandai suteikti vertingą grįžtamąjį ryšį.

Pastaba: svarbu, kad stebėtojas remtųsi įrodymais apie tai, ar komandos nariai demonstravo ar nedemonstravo išvardintas savybes.

Pirmas ir paskutinis susitikimai

Paskutinės 10 min. turėtų būti skirtos stebėtojui pateikti grįžtamąjį ryšį. Jis turėtų paaiškinti, ar grupei pavyko įgyvendinti mokymosi uždavinius, kurie buvo įvardinti dienotvarkėje.

Kai įvertinamas grupės darbas, tada stebėtojas komentuoja kiekvieno grupės nario indėlį. Komentarai turėtų būti pateikiama mandagia forma, pradedant nuo to, ką padarė gerai, ir baigiant tobulintinomis sritimis. Geriau pateikti, ką reikia tobulinti, nei kas buvo blogai. Komentarai neturėtų būti asmeniniai, o remtis užduotimis, pvz., nereiktų sakyti, kad asmuo buvo drovus, geriau, kad reiktų padidinti savo dalyvavimą susirinkime.

Svarbu, kad stebėtojas įvardintų, jei mato ką nors labai vertingo PBL procesui (pvz. pagalba komandos nariui, kuris prisijungė prie visų savaite vėliau).

Paskutines susirinkimo minutes galima skirti dalyvių pasisakymui apie tai, ar stebėtojo įžvalgos teisingos, ar pateiktos konstruktyviai, nekritikuojant. Tai nėra „atsilyginimas“ stebėtojui už jo kritiką.

Patarimai stebėtojui: Naudokite kontrolinį sąrašą, pateiktą aukščiau, ir žymėkitės, ar punktai įvykdyti; Besimokantieji neprivalo viską atlikti puikiai, nes tai yra naujas mokymosi procesas su

kuriuo visi turi susipažinti; Svarbu pateikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir susitelkti į užduotis, vengti asmeniškumų.

5 pamoka. Grupės narys

Grupės narys dalyvauja PBL procese, prisiima atsakomybę už savo dalį.

Pareigos: Dalyvauja susirinkimuose. Jei besimokantysis negali dalyvauti, jis diskusijos lyderiui turi

raštu pateikti savo indėlį. Pirmajam susitikimui jie turėtų surašyti terminus, kurių nesupranta, savo požiūrį / supratimą apie problemą ir siūlomus sprendimus. Baigiamajai diskusijai tai gali būti studijuotų šaltinių sąrašas, sprendimas ir refleksija.

Pasiruošti susirinkimui (perskaityti dienotvarkę, protokolus). Prisidėti prie diskusijos, generuoti idėjas. Svarbu nedominuoti, kalbėti apie problemą ir

nepertraukti kitų. Paremti ir klausytis kitų komandos narių. Gerbti kitus komandos narius ir gauti / duoti grįžtamąjį ryšį mandagiai, konstruktyviai. Jei nesutinka su kito grupės nario nuomone, turi ramiai ir mandagiai paaiškinti kodėl. Paaiškinti savo sprendimus ir argumentus.

Savarankiško darbo etapas Aiškiai išdėstykite mokymosi uždavinius, kuriuos besimokantieji turi pasiekti. Fiksuokite siūlomą metodą, kaip ruošiamasi vykdyti savarankiško tyrimo etapą. Ieškokite arba rinkite svarbią informaciją. Naudokite surinktą informaciją pasiekti mokymosi uždavinius. Taikykite teoriją. Kai reikia, bendraukite su kitais komandos nariais. Reflektuokite apie pasirinktus savarankiško mokymosi metodus.

Tutoriaus / mokymų vadovo pagalba grupės nariui Kai įmanoma, suteikti asmeninį grįžtamąjį ryšį Grįžtamasis ryšys suteikiamas pozityviai, mandagiai. Tinkamai ugdyti pasitikėjimą, teikti paramą.

6 pamoka. Grupės narių skatinimas bendradarbiauti

Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl bendradarbiavimas grupėje būna nesėkmingas. Taip gali įvykti dėl problemų, susijusių su pačiu procesu arba žmonėmis.

Problemos tarp žmonių gali kilti dėl praeityje buvusių patirčių, asmeninių problemų ir motyvacijos trūkumo.

Problemos tarp žmonių: elgesys Mokantis bendradarbiaujant labai svarbu suprasti, kad problema gali būti ne žmogus, o jų elgesys. Jų elgesio priežastys gali būti įvairios – susitikimas netenkina jų poreikių, mano susitikimą esant nesvarbų arba kad neatsižvelgiama į jų nuomonę.

Nepageidaujamas elgesys yra dominavimas ir nedalyvavimas. Norėdami suprasti elgesį, turite nustatyti, kas vyksta ir kodėl (kas sukelia tokį elgesį).

Dominuojantis elgesys:

Kas vyksta? Kodėl taip vyksta? Patarimas

- Vienas arba du žmonės dominuoja pokalbyje. - Vienas asmuo nesutinka su priešinga nuomone.- Vienas žmogus menkina kitų žmonių indėlį.

- Asmuo užima aukštas pareigas ir mano turintis ką pasakyti.- Jie gali būti gerai informuoti ir daugiausia žinoti apie problemą. - Arba jie nežino, ką daro.

Padėkokite jiems ir paklauskite, ką kiti mano.Susitikimo pradžioje informuokite visus apie pagrindines taisykles.Jei menkinamos kitų idėjos – pabrėžkite, kad svarbu išgirsti visų nuomonę, kad būtų sugalvotas geriausias sprendimas.

Laikymasis nuošalyje

Kas vyksta? Kodėl taip vyksta? Patarimas

-Žmonės nekalba, neįdeda savo indėlio.

- Mano, kad mažai žino, kalbėdami nepasitiki savimi.- Turėjo blogą patirtį grupėje. - Jie mano, kad jų nuomonė nebus išgirsta arba vertinama.

- Susitikimo pradžioje pabrėžkite, kodėl į komandą įtraukti keli nariai ir kiekvieno jų svarbą. - Nustatykite pagrindines taisykles, pvz., klausymasis ir kitų nuomonės gerbimas.- Susitikime klauskite visų narių nuomonės.

Proceso problemos

Vaizdinė medžiaga:Conflict and collaboration

Šios problemos yra susijusios su grupės darbo procesu. Grupė nežino susirinkimo tikslo (kodėl jie susirinko). Nėra nustatytų pagrindinių taisyklių, pvz., kaip dažnai vyks susitikimai, ar dalyvavimas

privalomas, kaip grupė turi ruoštis. Neparuošta dienotvarkė, neskiriama laiko visiems dienotvarkės punktams. Susirinkimui

niekas aiškiai nevadovauja, jis betikslis. Nėra diskusijos lyderio. Susirinkimo pabaigoje neprieinama prie sprendimo, užduotys nepaskirstytos arba

paskirstytos nesąžiningai.

Konfliktai

Konfliktai yra vienas pagrindinių bendradarbiavimo problemų. Žmonės įvairiai suvokia nesutarimus ir skirtingas nuomones. Kai kurie mano, kad tai grėsmė (todėl kyla konfliktas), kitiems tai atrodo kaip galimybė arba bendras mokymasis. Svarbu pabrėžti pozityvią konflikto pusę. Konfliktas yra svarbus, turi būti atvirai priimamas, o ne vengiamas. Dažnai konfliktas yra laikomas neigiamu dalyku, tačiau nieko blogo išreikšti skirtingas perspektyvas ir siūlyti įvairius sprendimus. Konfliktas yra problema tik tuo atveju, jei jis asmeninis, negatyvus arba diskusija neproduktyvi. Jei grupė kažkuriuo klausimu nesutaria, reikia judėti toliau prie kito klausimo ir prie jo grįžti vėliau.

http://archive.learnhigher.ac.uk/resources/files/Group%20work/groupwork_booklet_200109.pdf

Problema Patarimas Kažkas nuliūsta, jei jo / jos minčiai yra prieštaraujama arba ji atmetama.

Problema iškyla tada, kai grupė suabejoja išsakytomis vieno ar kito asmens mintimis. Tada asmuo, kuris iškėlė mintį, jaučiasi atstumtas arba įžeistas. Tokiu atveju prieštaraujantieji idėjai turi aiškiai pasakyti, kad jie tik nesutinka su mintimi, tačiau neabejojama žmogaus kompetencija.

Problemos iš išorės atsinešamos į grupę.

Jei grupės nariai patiria problemų iš išorės, jiems gali būti sunku neatsinešti jų į grupę. Dėl tų problemų grupės nariai gali būti pikti, agresyvūs kitų atžvilgiu be jokios aiškios provokacijos.Gali padėti, jei susitikimo pradžioje visi pasisako, kas įvyko po paskutiniojo susitikimo. Tai gali padėti iškelti į paviršių nerimą keliančias problemas.Viena iš pagrindinių taisyklių grupėje gali būti, jog agresyvus elgesys netoleruojamas.

Seksistinės, rasistinės, kitos stereotipinės arba įžeidžiančios pastabos.

Tokios pastabos netoleruojamos, nepriimtinos. Tai ne tik diskusijos lyderio, bet visų narių pareiga ir atsakomybė.

Nesiklausoma kitų. Reikia daug drąsos pasisakyti. Jei nesiklausoma, kalbantysis gali emociškai pasitraukti iš tolimesnės diskusijos. Reikia įsivesti taisyklę, kad svarbu išklausyti kitus ir atkreipti dėmesį į tai, kas sakoma. Grupės nariai turėtų rasti būdą paskatinti tyliuosius grupės narius prisidėti prie diskusijos. Svarbu, kad diskusijos lyderis suteiktų visiems galimybę pasisakyti.

Grupės narių netenkina, kaip paskirtą užduotį įvykdė jos narys, pvz. trūksta informacijos.

Šios problemos galima išvengti, jei iš pat pradžių grupė susitaria, kas ką daro ir kokio rezultato tikimasi.

Grupei nepatinka diskusijos lyderis. Jis / ji gali būti per daug agresyvus, dogmatiškas, per daug nurodinėti arba atvirkščiai – neryžtingas ir neefektyvus.

Neįprasta, kai diskusijos lyderis grupėje lieka nuošalyje. Jam turėtų būti suteikta galimybė aptarti problemas su visais ir pasitaisyti. Kartais diskusijos lyderis paprasčiausiai nesupranta, kokią neigiamą įtaką kitiems gali daryti jo / jos vadovavimo stilius. Kartais būna, kad grupė pasidalina į dvi dalis. Tokiu atveju tikrosios priežastys nėra viešinamos ir dominuoja priešiška aplinka. Išeitis – aptarti problemą, kad ir kokia skausminga, nemaloni ir sunki ji būtų.

Grupė išsamiai aptarė problemą, bet nesusitarė dėl sprendimo.

Svarbu apibendrinti svarbiausius dienotvarkės punktus. Jei grupė nesutaria:

paprašyti tų, kurie nesutinka, pasiūlyti kitų variantų; paprašyti rasti kompromisą; balsuoti.

Užduotis: Kokio vaidmens norėtumėte imtis? Nurodykite, kaip ruošitės tam vaidmeniui?

Priedas Nr. 1. PBL dienotvarkės pavyzdys

Pirmasis susirinkimasSusirinkimo data: 2016 m. kovo 1 d. Laikas: 10.00 – 12.00 val.Vieta: Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Vilniaus g. 88, Šiauliai, Dalyviai: Joe Bloggs, Emma O’Brien, Mary Ryan, John McNamara

|Susirinkimo tikslas: išsamiai apibūdinti ir suprasti problemą, identifikuoti galimus sprendimus ir suformuluoti savarankiško tyrimo mokymosi uždavinius.

Dienotvarkė

Laikas Tikslai Atsakingas10.00 Apibūdinti problemą Joe10.05 Išsiaiškinti terminus ir apibrėžti problemą Visi10.25 Sprendimų „minčių lietus“ Visi11.00 Sprendimų klasifikavimas Visi11.15 Suformuoti ir paskirstyti mokymosi uždavinius Visi11.40 Išsiaiškinti, ką reikia padaryti iki kito susirinkimo Joe11.50 Stebėtojo komentaras / grįžtamasis ryšys Mary

Paskutinis susirinkimasSusirinkimo data: 2016 m. kovo 10 d.Laikas: 10.00 – 12.00Vieta: Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Vilniaus g. 88, Šiauliai Dalyviai: Joe Bloggs, Emma O’Brien, Mary Ryan, John McNamara

Susirinkimo tikslas: aptarti savarankiško tyrimo rezultatus, suformuluoti galutinį sprendimą ir jo įgyvendinimo planą.

Dienotvarkė

Laikas Tikslai Atsakingas10.00 Pristatyti pirmojo mokymosi uždavinio rezultatus Joe10.10 Pristatyti antrojo mokymosi uždavinio rezultatus Mary10.20 Pristatyti trečiojo mokymosi uždavinio rezultatus John10.30 Pristatyti ketvirtojo mokymosi uždavinio rezultatus Emma10.40 Galutinio sprendimo formulavimas All11.10 Įgyvendinimo plano sukūrimas Joe11.50 Stebėtojo komentaras / grįžtamasis ryšys Mary

Priedas Nr. 2. Protokolas Pirmasis susirinkimas

Diskusija. Trumpa diskusija apie komandos požiūrį į pristatytą problemą; Problema. Temos pavadinimas arba pasirinktas požiūris klausimo, teiginio, sąvokos forma; „Minčių lietaus“ kategorizavimas. Struktūros apibrėžimas pagal dabartines komandos

žinias; Mokymosi uždaviniai ir kaip jie paskirstomi; Raktiniai žodžiai, susiję su diskutuojama tema; Stebėtojo komentaras / grįžtamasis ryšys.

Paskutinis susirinkimas Mokymosi uždaviniai; Diskusija (naudokite antraštes); Raktiniai žodžiai; Galutinis problemos vertinimas; Nauji informacijos šaltiniai (jei yra); Stebėjo komentarai apie grupės dinamiką.

Įžanga

Šiame skyriuje pateiksime patarimų, kaip parinkti problemą, tinkamą PBL.

Problemos dažnai suvokiamos neigiamai (Dahlgren and Oben 2001). Probleminio mokymosi procese jos yra naudojamos paskatinti ir stimuliuoti mąstymą (Kjellgren et al. 1993)

Probleminio mokymosi procese problema yra žinoma kaip stimuliatorius, kuris skatina mokymąsi ir mąstymą. Tad svarbu pristatyti problemą taip, kad ji skatintų norą tirti.

Tinkamos problemos parinkimas PBL gali lemti mokymosi sėkmę (Kjellgren et al. 1993; Boud and Feletti 1991; Gijselaers and Schmidt 1990;Van Berkel and Schmidt 2000).

Aukštajame moksle yra atlikta daug tyrimų apie problemų parinkimą PBL. Pagrindiniai principai yra susiję su besimokančiojo nukreipimu link tinkamo turinio ir mokymosi uždavinių, kurie yra orientuoti į tam tikro dalyko mokymo principus.

Darbo vietoje problemų yra. Svarbu parinkti tinkamą besimokantiesiems ir ją pristatyti. Turinio nelemia mokymo programa. Turinio, kurį besimokantysis sužino spręsdamas problemą, pakanka patenkinti įmonės mokymosi poreikius.

Skyriuje nagrinėjami įvairūs elementai, kuriuos reikia apgalvoti parenkant ir pristatant problemą PBL besimokantiesiems. Skyrius susideda iš:

1 pamoka. Besimokančiojo profilis2 pamoka. Problemos profilis 3 pamoka. Problemos pristatymas PBL procese4 pamoka. Problemos kategorizavimas 5 pamoka. PBL problemos pavyzdys ir užduotis

Daug papildomos medžiagos (vaizdo įrašų, tekstų ir skaidrių) šia tema galima rasti adresu www.archimedes2014.eu.

1 pamoka. Besimokančiojo profilis

Parinkdami problemą PBL turite atsižvelgti į besimokančiojo profilį – jo gebėjimą spręsti problemą.

Organizacijoje jūs tikriausiai turite nemažai problemų. Visos problemos yra tinkamos PBL, tačiau kiekvienai besimokančiųjų grupei reikia parinkti tinkamą problemą. Norėdami tai padaryti, jūs turite išsiaiškinti grupės:

1) Turimas žinias; 2) Susidomėjimo lygį ir motyvaciją spręsti problemą.

4 skyrius. Problemos parinkimas PBL

1) Ankstesnės žiniosAr besimokantieji jau ką nors žino apie problemą? Tai labai svarbu, nes besimokantieji bus skatinami pasitelkti jau turimas žinias ir jomis remtis. Žinios taip pat įkvepia šiek tiek pasitikėjimo ir skatina savivada grįstą mokymąsi.

Soppe, Schmidt, and Bruysten (2005) nustatė, kad kuo daugiau mokinys žino apie problemą, tuo labiau aktyvuojamos turimos žinios, skatinamas susidomėjimas ir skiriama daugiau laiko spręsti problemą.

Kuo besimokančiajam aktualesnė problema, tuo labiau tikėtina, kad PBL procesas bus sėkmingesnis.

2) Susidomėjimo lygis / motyvacija spręsti problemą

Dažnai būna taip, kad besimokančiajam reikia duoti laiko, kad jis pabandytų spręsti problemą. Svarbu parinkti problemą, kuri juo domintų ir duotų naudos. Besimokančiajam reikia pabrėžti problemos sprendimo naudą ir kodėl tai svarbu organizacijai.

2 pamoka. Problemos profilis

Renkant problemą PBL procesui labai svarbu suprasti problemos ir besimokančiųjų ryšį. Šiame kontekste yra svarbūs trys dalykai:

Problemos sunkumas; Problemos kontekstas; Komandinio darbo skatinimas.

1) Problemos sunkumas

Problemos sunkumas yra susijęs su jos sudėtingumu ir struktūriškumu (Jonassen and Hung, 2008).

Sudėtingumas tai – problemą sudarančių elementų skaičius.

Struktūriškumas tai – problemos sprendimų skaičius. Gerai struktūruota problema turi vieną sprendimą, o netaisyklingai struktūruota problema yra mažiau apibrėžta ir turi kelis sprendimus.

PavyzdysDarbuotojai susiduria su staklių problema, kuri neleidžia jiems pagaminti savaitės gaminių skaičiaus. Jie gali susitaikyti su situacija, tačiau, jei jiems suteikiama galimybė ir atsakomybė ištirti problemą ir įgyvendinti sprendimą, jie gali ja pasinaudoti, nes tai palengvins jų darbą.

2) Problemos kontekstas

Kaip jau minėta anksčiau, problemų gali būti visokių, jų sprendimų taip pat. Aukštajame moksle PBL kontekstas yra mokymo programos uždaviniai ir tam tikrų disciplinos įgūdžių mokymas.

Organizacijoje dėmesys skiriamas problemai iš organizacijos perspektyvos ir koks metodas geriausiai tinka ją spręsti.

Darbe galima nagrinėti įvairius kontekstus ir parinkti geriausią sprendimą, tinkamą organizacijai.

Jei problema turi būti nagrinėjama tam tikrame kontekste, pavyzdžiui, iš finansinės perspektyvos, inžinerinės ar marketingo, labai svarbu tą nurodyti.

3) Komandinio darbo skatinimas

PavyzdysProblema: kaip galime kurti naujas verslo galimybes?

Naujos verslo galimybės apima daug skirtingų elementų, tokių kaip kliento poreikiai, rinkos apribojimai, vartotojų elgesys, logistika ir t.t.

Gali būti įvairių sprendimų – kurti naujų produktų, efektyviau reklamuoti produktą, eksportuoti, gerinti prieinamumą per puslapio pritaikymą elektroninei prekybai ir t.t.

Labiau apibrėžtos problemos pavyzdys (mažiau savarankiškiems besimokantiesiems):

Kaip galime eksportuoti savo produkciją į Azijos šalis?Sudedamosios dalys yra susijusios su pačia rinka ir jos klientais, o ne keliomis sritimis. Yra mažiau sprendimų – jūs eksportuojate turimą produktą į naują rinką, tačiau turite apgalvoti smulkius produkto pakeitimus ir klausimus, susijusius su muitais ir eksporto įstatymais.

Pavyzdys

Grįžkime prie mūsų ankstesnio pavyzdžio, kur staklės patiria daug prastovų. Problema – staklės nedirba 15 iš 40 val. per savaitę. Uždavinys gali būti sumažinti prastovų laiką iki 2 val. per savaitę. Kontekstas, kuriame problema bus sprendžiama priklauso geriausio sprendimo norint pasiekti tikslą.

Gali būti įvairių sprendimų, pavyzdžiui, apmokyti operatorių efektyviau dirbti, suderinti stakles pagal gamintojo rekomendacijas, o ne įmonės, sutvarkyti stakles, pakeisti kurią nors detalę.

Kad būtų pasiektas geriausias sprendimas, labai svarbu surinkti įvairių grupių besimokančiuosius, kad į problemą būtų pažvelgta iš įvairių perspektyvų ir patikrintas kiekvieno sprendimo tinkamumas. Reiktų pasitelkti operatorių, prižiūrėtoją, inžinierių, vadovą.

Svarbu, kad kiekvienas komandos narys žinotų problemos kontekstą. Į komandą problemai spręsti neverta kviestis marketingo vadovo, nes šiuo konkrečiu atveju jis nesusijęs su problema ir nežino, kaip ją spręsti.

Viena pagrindinių PBL ir efektyvaus mokymosi savybių yra bendradarbiavimas. Problema turi būti pakankamai didelė, kad keli žmonės galėtų ieškoti įvairių sprendimų.

Kaip jau minėta anksčiau, sprendimų gali būti įvairių ir galima sėkmingai pasitelkti įvairias perspektyvas.

3 pamoka. Problemos pristatymas PBL procese

Hung (2006) sukūrė anglų kalba vadinamąjį „3C3R“ modelį, naudojamą aukštajame moksle. Jis siūlo susitelkti į3C:

◦ Content (liet. turinys)◦ Context (liet. kontekstas)◦ Connectedness (liet. susietumas / rišlumas)

3R:▪ Research (liet. tyrimas)▪ Reasoning (liet. samprotavimas)▪ Reflecting (liet. reflektavimas)

Aptarsime kiekvieną iš jų. Plačiau galite pasiskaityti:

1) Turinys

Aukštajame moksle turinio komponentas yra susijęs su PBL proceso gebėjimu apimti turinio platumą ir gylį, kurių reikalauja studijuojama mokymo programa. Problema turi būti pristatyta taip, kad nukreiptų besimokantįjį studijuoti tinkamą turinio kiekį, kad būtų pasiektas tam tikras lygis. Jau minėta, kad darbe tai nėra aktualu.

Kai problema pristatoma organizacijos kontekste, labai svarbu pristatyti tai, kas apie ją žinoma, ir turinį, kurį galima duoti besimokantiesiems, kurie spręs problemą.

Ar yra pakankamai informacijos, kad besimokantysis galėtų išspręsti problemą? Ar yra pakankamai faktų apie problemą? Tai prisidės prie problemos aiškumo.

Pavyzdžiui, jei problema yra susijusi su naujų klientų pritraukimu, kokie metodai buvo išbandyti anksčiau? Kokiuose sektoriuose veikia jų klientai?

2) Kontekstas

Apie konteksto svarbą kalbėjome ankstesnėje pamokoje.

Jeigu norite, kad problema būtų nagrinėjama tam tikrame kontekste arba iš tam tikros profesinės perspektyvos, formuluodami problemą tą turėtumėte pabrėžti.

3) Susietumas / rišlumas

3C3R Model

Rišlumas reiškia, kad pateikiamos mokymosi problemos turi būti susijusios, kad besimokantiesiems nereiktų „skaldyti“ žinių. Kai problemos susiejamos, besimokantysis taip pat gali susieti žinias, įgytas sprendžiant įvairias problemas. Tai galima padaryti įvairiais būdais:

a) Sudėtingumas – problemos palaipsniui turėtų būti pateikiamos vis sudėtingesnės. Atsakomybė už savo mokymąsi taip pat palaipsniui didėja.

b) Persidengimas – grįžimas prie problemų, kurios buvo spręstos anksčiau. Tai galima matyti iš ankstesnio pavyzdžio, kai buvo pasitelktos ankstesnės pastangos pritraukti klientų.

c) Daugialypis požiūris – patikrinkite idėjas įvairiuose kontekstuose. Įmonės kontekste taip yra bet kuriuo atveju daroma. Tikimasi, kad žmonės priklausomai nuo jų užimamų pareigų turės įvairių hipotezių, kurios bus patikrintos savarankiškai studijuojant.

Pristatant problemą labai svarbu remtis panašiais atvejais, su kuriais buvo susidurta, arba pastangomis, kurios buvo dėtos spręsti problemas.

3 R

1) TyrimasBesimokančiajam reikia apibrėžti, ko jis turėtų išmokti PBL proceso metu, nustatyti tikslus, kuriuos turi pasiekti proceso metu. Tikslai gali būti formuojami ir iš organizacijos, ir iš asmeninės perspektyvos.

Petrosino atliktame tyrime (1998) nustatyta, kad studentai, kurie gavo konkrečius uždavinius PBL procese, geriau suprato turinį, kurį išmoko, metodus ir duomenų rinkimą.

Kai aiškiai įvardijami PBL proceso tikslai, studentams kyla mažiau dviprasmiškų abejonių, klausimų (Hung 2006).

Organizacijos kontekste tai gali reikšti, jog reiktų nurodyti, ką norite, jog besimokantieji ištirtų, ko siekiate organizacijai ir ko norite, kad besimokantieji išmoktų iš profesinės perspektyvos PBL proceso pabaigoje.

2) Samprotavimas

PavyzdysProblema: Kaip galime eksportuoti produktus į Azijos rinką be fizinio įsikišimo?Besimokantiesiems galite iškelti šiuos uždavinius:

- Kliento pirkimo įpročiai- Akcizas ir muito įstatymai- Eksportas ir ES prekybos įstatymai- Transportavimas- Distribucijos partneriai

Organizacijos uždaviniai:- Padidinti pardavimus Azijos šalyse 10%- Pritraukti 20 patrauklių Azijos klientų- Rasti šiems klientams 2 pristatymo kanalus

PBL procese besimokantieji yra skatinami analizuoti, kurti ir tikrinti hipotezes ir išbandyti žinias.

Problema turi būti suformuota taip, kad skatintų besimokantįjį pritaikyti samprotavimo technikas.

Vėl grįžkime prie problemos: kaip galime eksportuoti produktus į Azijos rinkas be fizinio įsikišimo?Norėdami paskatinti samprotavimą, jūs galite praplėsti uždavinius – tirti, pritaikyti, analizuoti, integruoti ir pan.

Ištirti Azijos rinkos klientų elgesį ir nustatyti, kaip tai gali turėti įtakos mūsų produkto siūlymui.

Ištirti akcizo ir muito įstatymus (šalių, kur eksportuosime) ir kokių priemonių reikia imtis, kad tie reikalavimai tenkinami.

3) Refleksija

Refleksija yra esminė PBL procese. Ji padeda tobulinti kritinį mąstymą. Ji įgalina besimokantįjį suprasti sprendimus, kuriuos jis galbūt praleido arba metodus, kurie galėjo palengvinti mokymąsi.

Dažniausiai refleksija yra atliekama su facilitatoriaus pagalba. Hung teigia, kad šio elemento įtraukimas skatina besimokančiuosius būti nepriklausomus ir įgyti įprotį reflektuoti. Refleksija gali vykti viso proceso metu arba jo pabaigoje.

Refleksijos pagalba besimokantieji yra skatinami suvokti savo veiksmų modelius apie kuriuos kalbėjome pristatydami mokymosi kultūrą. Ji taip pat padeda įmonėms suprasti sprendimų priėmimo procesą.

4 pamoka. Problemos kategorizavimas

Tam, kad galėtumėte padėti besimokančiajam PBL procese ir paskatinti jį prašyti pagalbos, labai svarbu kategorizuoti problemą. Turite nurodyti, kokia tai problema (Jonessan and Hung 2011):

Problemos tipas PavyzdysProblemų sprendimas. Tai yra daugiausia techninių problemų sprendimas, rodomi sistemos ar veiksmų techniniai gedimai ir nustatomi sprendimai.

Kaip sutaisyti gamybos linijos mašiną? Ištaisyti IT programinės įrangos sistemos klaidą.

Sprendimų priėmimas. Tokios problemos reikalauja, kad besimokantieji nuspręstų, kuris sprendimas iš įvairiausių alternatyvų yra

Ar įmonė, norėdama padidinti klientų skaičių, turi eksportuoti į kitą šalį, padidinti rinkodaros veiklą ar sumažinti kainas?

Papildoma informacija:https://youtu.be/6dluwVks444

tinkamiausias. Tai sudėtingas procesas ir priklauso nuo daugelio veiksnių.

Strateginė veikla. Tai sudėtinga problema, kuriai spręsti gali prireikti įvairių metodų.

Siekiant pagerinti pinigų srautus įmonei gali reikėti naudoti prognozavimo metodus, kad nebūtų užsakyta per daug atsargų, bendradarbiauti su klientais, kad pavyktų tiksliau prognozuoti, ir derėtis su tiekėjais dėl kredito sąlygų.

Dizaino problemos. Susijusios su tuo, kaip sukurti produktą, verslą ar procesą įmonėje.

Norint patekti į naują rinką gali prireikti perkurti produktą atsižvelgiant į klientų reikalavimus.

5 pamoka. PBL problemos pavyzdys

Pastaba: užduotis gali būti atliekama kartu su besimokančiaisiais arba facilitatorius atlieka ją prieš pristatydamas besimokantiesiems.

Problemos pavadinimas: UAB ABC pajamų didinimas

Besimokančiojo profilis: PBL grupę sudarys 3 darbuotojai iš finansų, marketingo ir pardavimų skyrių. Du besimokantieji dar tik pradeda reguliuoti savo mokymąsi (1 / 2 lygis). Tad problema turi būti nedidelio / vidutinio sunkumo.

Visi darbuotojai žino apie problemą, nes mato sumažėjusius pardavimus ir padidėjusią konkurenciją, su kuria šiuo metu susiduriama rinkoje.

Pardavimų ir marketingo skyrių darbuotojai skiria daug pastangų, tačiau tik 20% jų dėl didelės konkurencijos yra veiksmingos. Darbuotojai sunkiai dirba, tačiau jiems sunku įvykdyti užbrėžtus pardavimų tikslus. Finansų skyrius žino apie šiuos sunkumus ir jų poveikį organizacijai, jei pardavimai nedidės.

Visos pusės yra suinteresuotos spręsti problemą.

Problemos savybės

Sunkumas: besimokantiesiems reikia pateikti tam tikrą problemos struktūrą ir apimtį. Ją reikia susiaurinti, kad atitiktų sritį, aktualią PBL grupei.

Kontekstas: Bus ieškomi sprendimai kontekste, kuriame veiks PBL grupė – pardavimų, marketingo, finansųKomandinis darbas: tai yra didelė problema, todėl į ją galima pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Problema tinkama PBL.

Problemos apibūdinimas (pristatoma besimokantiesiems)

Daugiau informacijos:Jonassen's problem solving for PBL

Problemos apžvalga (turinys)Per pastaruosius 5 m. UAB ABC rinka Europoje kiekvienais metais mažėja po 3%. Tai turi didelės įtakos įmonės pajamoms.

Dabartinis grynasis pelnas yra 5% (palyginus su 10% prieš 10 m.). Taip įvyko dėl padidėjusių išlaidų ir sumažėjusių klientų skaičiaus dėl padidėjusių kainų.

Problemos kontekstasUAB ABC norėtų sužinoti, kaip įmonė galėtų veikti Azijos rinkoje ir pradėti eksportuoti produktus per kitus 6 mėnesius. Įmonė nenori fiziškai įžengti į rinką dėl susijusių išlaidų. Įmonė norėtų įžengti į rinką su minimaliais produkto pakeitimais.

(Sąsajos)Praeityje darytos pastangos siekiant padidinti pardavimus:

1) Į darbą priimtas papildomas žmogus pardavimams;2) Sukurti du nauji produktai siekiant tenkinti naujus klientų poreikius;3) Pakeistos kredito sąlygos klientams.

Reikalingas tyrimas (tyrimas ir samprotavimas):

Ištirti Azijos klientų pirkimo elgseną ir kokios įtakos tai gali turėti mūsų produkto pasiūlai šiose šalyse.

Ištirti Azijos šalių akcizo ir muito įstatymus, kokių priemonių įmonė turi imtis siekdama prie jų prisitaikyti.

Išsiaiškinti ES eksporto ir prekybos su Azijos šalimis įstatymus, ar mūsų įmonė tenkina šiuos įstatymus ir ar reikia daryti kokius nors pakeitimus.

Pasirinkti tinkamiausią transportavimo būdą. Pasirinkti distribucijos partnerius, kurie parduos mūsų produktus Azijos rinkoje,

Organizacijos uždaviniai: Per kitus metus padidinti pardavimus į Azijos šalis 10%. Pritraukti 20 naujų Azijos klientų. Surasti 2 distribucijos kanalus prekiauti su šiais klientais.

RefleksijaProceso metu fiksuokite:

Ar gavote pakankamai informacijos, kad suprastumėte problemą ir galimus sprendimus? Ar pakankamai išanalizavote duomenis, kad galėtumėte sugalvoti sprendimą, kuris atitinka

visus potencialius reikalavimus? Kokius metodus naudojote? Ar jie buvo efektyvūs? (kaip rinkote ir analizavote duomenis,

kad parengtumėte sprendimą)? Kokius samprotavimo procesus pasitelkėte? Ar jie logiški ir efektyvūs? Kaip taikėte

duomenis? Ar panaudojote visas reikalingas žinias? Ar pažvelgėte iš įvairių kontekstų ir perspektyvų,

kad sugalvotumėte sprendimą, kuris tenkina visus organizacijos poreikius? Ar problemų sprendimo strategijos yra efektyvios? Kokie metodai naudojami?

PBL proceso pabaigoje fiksuokite:

Kaip ieškant sprendimo buvo jungiami duomenys? Kokios priežastys lėmė, kad padarėte būtent tokį sprendimą?

Jei galėtumėte problemą spręsti iš naujo, ką darytumėte kitaip? Ar turite kokių problemų arba klausimų? Kokias dar problemas galima spręsti pasitelkus PBL procesą?

Problemos kategorija: strateginė

6 pamoka. Užduotis

Identifikuokite problemą PBL proceso besimokantiesiems. Atsižvelkite į:- kokie besimokantieji turėtų dalyvauti PBL procese;- jų motyvaciją spręsti problemą;- problemos kontekstą;- ar ji tinkama spręsti grupei.

Parenkite išsamų problemos apibūdinimą:- paaiškinkite problemos kontekstą;- ankstesnės pastangos išspręsti šią arba panašią problemą;- ko siekiama, kai problema bus išspręsta;- kokios refleksijos reikia.

Įžanga

Šiame skyriuje pateikiame trumpą PBL proceso apžvalgą. PBL yra 9 žingsnių procesas. Pagrindiniai žingsniai yra:

Išsiaiškinti terminus; Apibūdinti problemą; „Minčių lietus“; Klasifikavimas; Mokymosi uždaviniai; Individualus darbas; Sintezė; Refleksija; Tolimesnis taikymas.

Paprastai PBL procesas susideda iš 3 etapų:1) Pradinis etapas;2) Individualaus tyrimo etapas;3) Baigiamasis etapas.

Kai asmeniui suteikiama atsakomybė ir aiškiai pasakoma, ko iš jo tikimasi, tai padeda jiems labiau pasitikėti savimi ir gebėjimu labiau reguliuoti savo mokymąsi.

1 pamoka. Pradinis etapas

Pradiniame etape besimokantieji yra kartu ir dirba kaip grupė.

Priklausomai nuo problemos dydžio ir sudėtingumo, pradiniam etapui užtenka vieno arba kelių susitikimų. Jeigu besimokantieji yra geografiškai nutolę vieni nuo kitų, susitikimai gali vykti virtualių / internetinių įrankių pagalba (pavyzdžiui, nemokami įrankiai http://fm.ea-tel.eu/ , http://bigbluebutton.org/)

Pradiniame etape apimami penki problema grįsto mokymosi žingsniai.

1 žingsnis. Išsiaiškinti terminus. Taip užtikrinama, kad besimokantieji gerai suprato problemą. Besimokantieji perskaito, su facilitatoriumi apžvelgia problemą. Išsiaiškina,

5 skyrius. Problema grįsto mokymosi procesas

Papildoma informacija:

Haga Helia: Tracing the Role of the TutorProblem based learning: Management

Development Unit

kokių terminų nesupranta. 2 žingsnis. Apibūdinti problemą. Problema įvardinama ir klausiama tokių klausimų kaip

„Ką mes žinome apie problemą?“, „Kas vyksta?“. Surenkami visi duomenys apie problemą. Jie sudaro problemos apibrėžimą.

3 žingsnis. „Minčių lietus“. Besimokantieji identifikuoja galimus sprendimus arba kelia hipotezes, remdamiesi turimomis žiniomis. Besimokantieji remiasi savo žiniomis ir nustato jų spragas. Besimokantieji tarp duomenų ieško priežastinių ryšių ir jais remdamiesi formuluoja sprendimus / hipotezes. Galima pasitelkti minčių / priežasčių žemėlapius. Jei trūksta duomenų, pasižymima tolimesniam tyrimui.

4 žingsnis. Klasifikavimas. Besimokantieji reflektuoja ir analizuoja „minčių lietaus“ rezultatus, svarsto ryšius tarp įvairių sąvokų ir klasifikuoja, siekdami sukurti siūlomo sprendimo modelį.

5 žingsnis. Mokymosi uždavinių identifikavimas. Grupė susitaria dėl mokymosi uždavinių. Mokymosi uždaviniai turi būti susiję su problemos sprendimu. Facilitatorius užtikrina, kad mokymosi uždaviniai būtų pasiekiami, koncentruoti, tinkami – ką besimokantieji savarankiškai studijuodami turi išsiaiškinti.

2 pamoka. Savarankiško darbo etapas

Besimokantysis turi reflektuoti:◦ Ar pradiniame etape gavo pakankamai informacijos, kad suprastų problemą ir

potencialius sprendimus.◦ Jei informacijos neužtenka, ar norėtų PBL grupės paklausti papildomų klausimų, kad

galėtų pasiekti savo mokymosi tikslus.◦ Kokius metodus naudos, kad pasiektų savo mokymosi uždavinius? Kodėl jie efektyvūs?

Kokios problemos gali iškilti ir kaip jas spręsti?◦ Ar kas nors gali įtakoti galėjimą spręsti problemą?◦ Ar mokymosi uždaviniai turi įtakos užduotims / darbui, kurį gavo kiti PBL

besimokantieji, ir organizacijai? Jeigu taip, kaip galima juos integruoti?

Kai refleksija baigta, besimokantysis renka informacija, susijusią su kiekvienu mokymosi uždaviniu arba uždaviniu, kuris buvo jam priskirtas pradiniame etape. Besimokantysis turi rinkti, vertinti patikimumą ir pritaikyti medžiagą praktiniam sprendimui.

Medžiaga gali būti renkama pasitelkus antrinius šaltinius – anksčiau atliktus tyrimus, gerąsias praktikas, arba pirminius – pasikalbėti su ekspertais, rinkti ir analizuoti duomenis – pokalbiai, apklausos, fokus grupės. Apie tai daugiau sužinosite 8 skyriuje. Besimokantysis susistemina medžiagą, kad ja galėtų naudotis PBL grupė. Savarankiško mokymosi etapas gali trukti kelias savaites priklausomai nuo problemos dydžio.

Savarankiško darbo pabaigoje besimokantysis turėtų paklausti savęs tokių klausimų:

1) Kokius duomenis surinko? Ar jų užtenka?2) Ar pakankamai išanalizavo duomenis, kad būtų galima įgyvendinti

tinkamą sprendimą, kuris tenkintų visus reikalavimus.3) Kokius tyrimo metodus naudojo? Ar jie buvo efektyvūs (kaip rinko ir

analizavo duomenis sprendimui parengti)?4) Kokie vyko samprotavimo procesai, ar jie logiški ir efektyvūs (kaip

duomenis taikys parengti sprendimą)?5) Ar pasitelktos visos žinios, pažvelgta iš skirtingų perspektyvų, kad būtų

parengtas sprendimas, kuris tenkintų visus organizacijos poreikius?

6) Ar problemų sprendimo būdai efektyvūs?

3 pamoka. Baigiamasis etapas. Problemos sprendimo pavyzdys

Baigiamajame etape 7 žingsnis atliekamas su kitais PBL komandos nariais, o 8 ir 9 atliekami savarankiškai.

7 žingsnis. Sintezė. Grupė pasidalina savarankiško tyrimo rezultatais (identifikuoja mokymosi išteklius ir pasidalina rezultatais). Rezultatai yra susintetinami į galutinį sprendimą, kuris taikomas problemai.

8 žingsnis. Refleksija. Besimokantysis reflektuoja, ko išmoko proceso metu ir identifikuoja, ką darytų kitaip, jei tektų vėl spręsti problemą.

9 žingsnis. Tolimesnis taikymas. Besimokantysis reflektuoja apie tai, ko išmoko, ir kaip tai gali būti pritaikyta kitose srityse.

Problemos sprendimo pavyzdys

Įmonė X turi problemų su grynųjų pinigų srautais.  Kai kuriais mėnesiais jų trūksta, todėl sunku sumokėti tiekėjams. Kitais mėnesiais problemos nėra ir yra pakankamai lėšų sumokėti tiekėjams, kitas skolas. Dėl naujų finansinių taisyklių tampa vis sunkiau gauti iš banko overdraftą.   Per pastaruosius 12 mėnesių mūsų overdraftas sumažėjo 20%.  Per pastaruosius metus galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas buvo pasinaudota 8 iš 12 mėnesių. Probleminio mokymosi proceso pagalba mes norėtume: 1) Sumažinti mūsų priklausomybę nuo galimybės pereikvoti sąskaitos lėšas nuo 8 iki 2 mėnesių.

1 žingsnis. Išsiaiškinti terminus

Pinigų srautai - tai į įmonę ateinantys ir išeinantys pinigai. Jie priklauso nuo pajamų ir išlaidų. Kai yra deficitas, tai reiškia, kad daugiau pinigų išeina (išlaidos) negu ateina (pajamos). Pajamos – mūsų pajamos, ateinančios iš verslo ir privačių klientų. Išlaidos. Mūsų pagrindinės išlaidos yra nuoma, šviesa, šiluma, taip pat turime didelį kiekį personalo išlaidų. Pagrindinės personalo išlaidos – pardavėjų algos. Pagrindinės išlaidos ne darbuotojams yra atsargos. 

2 žingsnis: Problemos apibūdinimas

Problema gali atsirasti dėl vienos iš penkių priežasčių (arba jų derinio): 

Pardavimai. Mūsų pardavimai vidaus rinkoje sudaro tik 20%. Mūsų konkurentai 40% produkcijos parduoda vidaus rinkoje.  Galima būtų pritraukti daugiau vidaus rinkos klientų, kurie padidintų bendrus pardavimus. Vidaus rinkos klientams nereikia kredito, todėl į įmonę įplauktų daugiau grynųjų. Atsargų pertekliaus turėjimas, kai tuo laikotarpiu nėra paklausos. Visus mėnesius turime tiek pat atsargų, nors pardavimai kiekvieną mėnesį gali skirtis. Taip yra todėl, kad sunku įvertinti pardavimus.  Keletą mėnesių turime trumpą kritimą ir turime užsisakyti atsargų iš sandėlio, nes jos yra mažomis partijomis ir negalime pasinaudoti diskontavimu. Kredito terminai, siūlomi mūsų verslo klientams. Savo klientams siūlome 35 dienų kreditą. Dėl šios priežasties turime daugiau verslo klientų nei konkurentai,  tačiau savo

tiekėjams mokame kas 30 dienų. Per didelės sąnaudos tam tikrose (galbūt pardavimo) srityse. Dėl didelio verslo klientų skaičiaus turime daug prekybos atstovų, kurie padeda puoselėti glaudžius ryšius su mūsų klientais.  Tai yra papildomos išlaidos. Dėl prasto pardavimų prognozavimo atsiranda atsargų perteklius.

3 ir 4 žingsnis. Minčių lietus ir rezultatų peržiūrėjimas

Siūlomi sprendimai Nustatyti naujus būdus prognozuoti pardavimus ir sumažinti atsargų perteklių. Bendradarbiauti su klientais siekiant nustatyti potencialius užsakymus. Sumažinti išlaidas (įdiegti pardavimų valdymo sistemą, kad klientai galėtų savarankiškai užsisakyti. Taip būtų galima sumažinti pardavimų personalą). Didinti vidaus rinkos vartotojų, kuriems nereikia kredito, skaičių. Kreiptis į banką dėl overdrafto. Sumažinti kreditą, siūlomą verslo klientams. Rezultatų apžvalga Pagrindinė priežastis, kodėl įmonei pavyksta sėkmingai pritraukti klientus, yra artimi prekybos atstovų ir jų klientų santykiai bei kredito atidėjimo laikotarpis, siūlomas verslo klientams, todėl sprendimas sumažinti kredito terminą ir prekybos atstovus nėra galimas. Bankas negali padidinti kredito sąlygas daugiau, nei nustatyta. Br to, ši galimybė jau išnaudota. Norint padidinti vidaus rinkos klientų skaičių, reikia vykdyti didelę marketingo kampaniją, tačiau įmonė neturi patirties, o konsultantai gali būti labai brangūs. Įmonė turi puikius santykius su verslo klientais ir bendradarbiaujant su jais galima numatyti potencialius užsakymus, todėl šis sprendimas yra tinkamas ir reiktų siekti jį įgyvendinti.

5 žingsnis. Mokymosi uždaviniai

         Identifikuoti prognozavimo metodus, kuriuos naudoja kitos įmonės (pvz., ar mūsų klientai naudojasi jais), ir iš knygų / interneto.        Nustatyti prognozavimo metodus, kuriuos naudoja mūsų įmonė.        Nustatyti, kokie duomenys yra reikalingi prognozuoti užsakymus.        Nustatyti, kokius pardavimų duomenimis turi mūsų klientai.        Nustatyti, ar mūsų klientai dalinsis šiais duomenimis.        Išnagrinėti prognozavimo įrankius – ar jie brangūs ir kaip juos naudoti.

 

6 žingsnis. Savarankiškas darbas

1 ir 2 mokymosi uždaviniai Kitų įmonių naudojami prognozavimo metodaiKalbėjau su trimis vartotojais ir norėjau sužinoti, kokius prognozavimo metodus jie naudoja. Vienas klientas visai jų nenaudoja.  Antrasis naudoja Excel darbaknygę, kad sektų prognozuotus ir faktinius periodo pardavimus. Jei yra kritimas, tada klientas pakoreguoja prognozuojamus kito mėnesio pardavimus. Įmonė nemano, kad tai yra patikimas būdas. Trečioji įmonė seka savo prognozuojamus ir faktinius pardavimus per 12 mėnesių laikotarpį. Jie

pastebėjo, kad kai kuriais mėnesiais paklausa yra didesnė, todėl jie naudoja sezoninius rodiklius ir mano, šis metodas geresnis nei ankstesnis. Mūsų įmonėje naudojami prognozavimo metodaiKalbėjau su pirkimų skyriumi. Atstovai sakė, kad naudoja praėjusio mėnesio duomenis prognozuoti kito mėnesio užsakymus. Tai – naivus prognozavimas. Prognozavimo metodai iš knygų / internetoIštekliaihttp://www.poms.ucl.ac.be/etudes/notes/prod2100/cours/Part%206-Forecast.pdfhttps://hbr.org/1971/07/how-to-choose-the-right-forecasting-techniquehttp://www.smetoolkit.org/smetoolkit/en/content/en/416/Demand-Forecastinghttps://www.youtube.com/watch?v=g9LhOIF7rpo Remiantis mano tyrimu, prognozavimas remiasi statistika. Yra keli sudėtingi matematiniai būdai, tačiau kiti metodai yra aprašyti labai paprastai.  Išsiaiškinau, kad yra keturi pagrindiniai prognozavimo metodai:  Naivus. Tai metodas, kai praeito mėnesio pardavimų skaičiai pasitelkiami planuoti kito mėnesio užsakymą. Slenkamasis svertinis vidurkinimas. Kai naujausius pardavimus vertiname aukščiau, nei ankstesnius ir išvedame vidurkį. Eksponentinis išlyginimas. Kai išlyginimo koeficientas taikomas naujausiems pardavimams, kad būtų įmanoma atlikti tikslesnį įvertinimą. Metodas naudingas, jei pardavimo pokyčiai nėra atsitiktiniai, tačiau prognozavimas priklauso nuo tokių veiksnių kaip sezoniškumas. Sezoniniai indeksai. Indeksas apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį ir taikomas prognozuojant būsimus periodo pardavimus. Be to, yra keletas metodų, matuojančių šių prognozių tikslumą.  Jie padeda įvertinti, ar tiksli yra prognozė. Pagrindiniai metodai yra vidutinė absoliuti procentinė paklaida ir vidutinis absoliutus nuokrypis. 3, 4, 5 mokymosi uždaviniai Kokie duomenys reikalingi Panašu, kad vieninteliai duomenys, kurių reikia, yra prognozuojama ir faktinė paklausa per12 mėn. periodą, kad prognozė būtų tikslesnė. Kita informacija gali būti gauta iš formulės. Kokius pardavimo duomenis turi mūsų klientai ir ar jais pasidalins (kaip galima juos gauti)Visi klientai turi duomenis apie pardavimus. Dauguma klientų turi duomenų bazę, kurioje matomi kiekvieną mėnesį gauti užsakymai, klientai, kurie tą užsakymą pateikė, kiek prekių buvo grąžinta ir kodėl. Trys klientai mums davė savo įrašus, kuriuos galime naudoti (pridedama). Dalijimasis duomenimisĮmonės negali dalintis informacija apie savo klientus dėl duomenų apsaugos įstatymo, tačiau jie yra pasiruošę pasidalinti informacija, kiek mūsų produkcijos pardavė kiekvieną mėnesį per pastaruosius metus. Duomenys ne Excel programos formatu, tačiau: Vienas iš PBL komandos narių gali suvesti duomenis rankiniu būdu. Tai užims šiek tiek laiko. Kai kurios įmonės sakė, kad gali eksportuoti informaciją iš savo duomenų bazės į PDF failą. 

6 mokymosi uždavinys Išnagrinėti prognozavimo įrankius - ar jie brangūs ir kaip naudojami.Excel gali būti naudojama kaip paprasta prognozavimo priemonė. Tai yra pigus ir paprastas naudoti įrankis.  Klientas Nr. 3 naudojasi šiuo įrankiu.  Analizės įrankių rinkinys Excel programoje turi eksponentinio išlyginimo ir slenkamojo svertinio vidurkinimo funkcijas. Nemažai šablonų pavyzdžių galima rasti internete. Eksponentinio išlyginimo - https://www.utdallas.edu/~metin/Ba3352/Excel/exposmoothing.xls                                               http://people.duke.edu/~rnau/411outbd.htm Sezoninių indeksų - https://www.utdallas.edu/~metin/Ba3352/Excel/seasonalforecast.xls                                  www.youtube.com/watch?V = uWvSnJ6rbs 

7 žingsnis. Sintezė

Kadangi prognozavimui reikia labai mažai duomenų, kai jie yra suvedami, galima taikyti formulę keliems periodams prognozuoti.  Iš pradžių naudosime dviejų tipų prognozavimą - eksponentinį išlyginimą ir sezoninius rodiklius. Prognozės tikslumą įvertinsime pasitelkę vidutinę absoliučią procentinę paklaidą (nes ją lengviau skaičiuoti). Praeitų metų pardavimų ir užsakymų (iš pirkimų skyriaus) duomenys suvedami į Excel darbaknygę, kurioje bus atliekami skaičiavimai kito periodo prognozei. Taip pat bus surinkti duomenys apie mūsų produktus, kuriuos pardavė klientai, kad būtų gautas vaizdas apie tai, kiek kiekvieno produkto buvo parduota per 12 mėn. laikotarpį. Taip bus galima išvesti sezoninius rodiklius.  Pasitelkus eksponentinį išlyginimą ir sezoninius rodiklius bus galima spėti, kiek mūsų klientai užsisakys ir kalbėsimės su jais, kad nustatytume, ar tai tikslu. Pardavimų skyriuje dirbantys žmonės turės susisiekti su klientais prieš mėnesį, kad nustatytų, ar prognozė tiksli. Bus naudojamas vidutinės absoliučios procentinės paklaidos metodas, kad būtų patikrinti prognozavimo metodai ir tas, kuris turės žemiausią paklaidą, bus atrinktas kaip pagrindinis įmonės prognozavimo metodas. 

8 žingsnis. Refleksija

Ką konkretaus, susijusio su problema, sužinojau Skirtingi prognozavimo metodai. Duomenys, reikalingi prognozavimui. Naudojant šiuos metodus apskaičiuoti prognozę. Naudoti Excel programą šiems prognozavimo metodams taikyti. 

Ko išmokau, kas nesusiję su problema Bendrauti su klientais. Rasti informacijos, kuri man padėtų išspręsti problemą. Informaciją taikyti išspręsti verslo problemą.

 Priimto sprendimo pagrindimasPasirinkau du prognozavimo metodus, nes kai duomenys surinkti ir suvesti į Excel dokumentą, formules gana paprasta naudoti. Prognozavimo technikų tikslumas gali skirtis priklausomai nuo įmonės. Kadangi mes nežinome, ar pardavimų pokyčiai yra įtakojami metų laikų ir kitų faktorių,

nusprendžiau pasitelkti du metodus ir nustatyti kiekvieno iš jų tikslumą. Pasirinkau Excel programą, nes ji nemokama, mes ją jau naudojame savo įmonėje. Taip pat yra daug šablonų ir patarimų, kaip naudoti šią programinę įrangą prognozavimui. Netikslinga pirkti specialią programinę įrangą šiai funkcijai atlikti. Be kiekybinių prognozavimo metodų nusprendžiau taip pat pridėti bendradarbiavimą su klientais, nes gali būti ir kitų faktorių, kurių kiekybiniai duomenys gali nefiksuoti, tačiau jie gali turėti įtakos prognozei. Ką daryčiau kitaipJeigu man reiktų vėl pakartoti šį procesą, manau, kad kitaip kreipčiausi į klientus. Man pavyko gauti atsakymą tik iš 3 klientų. Manau, kad galbūt eičiau kartu su vienu iš prekybos atstovų, nes jie turi daugiau patirties bendrauti su klientais. Prieš kalbėdamas su kuo nors iš išorės surinkčiau visą informaciją, kad atrodyčiau organizuotesnis ir profesionalesnis.

9 žingsnis. Pakartotinis taikymas

Radau kelis savarankiško darbo išteklius, kuriuose pateikta daug mokymosi medžiagos, kuri gali būti taikoma ir kitose srityse. Pavyzdžiui, MVĮ informacijos rinkinyje buvo daug išteklių. Radau šiek tiek informacijos apie mažų sąnaudų rinkos tyrimą, kuris galėtų padėti padidinti mūsų vidaus rinkos klientų skaičių. Galbūt tai gali būti kitas PBL projektas!

Įžanga

Šiame skyriuje pateiksime apžvalgą šaltinių, kurie padės jums PBL procese. Skyrius susideda iš 3 pamokų:

1 pamoka. PBL IKT platforma2 pamoka. Sprendžiamos problemos / atvejo analizės / mokymosi scenarijai3 pamoka. Besimokančiųjų tinklas

1 pamoka. PBL IKT platforma

„Archimedes“ projektas sukūrė IKT platformą, kuri padės jums PBL procese. Turite erdvę dirbti ir spręsti problemą nuotoliniu būdu arba akis į akį.

Platformą galite rasti (paspauskite registracijos nuorodą ir susikurkite paskyrą):

http://archimedes-tiki.eu/

Tinklapyje rasite problemas, kurias sprendė kiti besimokantieji ir įmonės. Norėdami pradėti dirbti su problema, paprasčiausiai įveskite duomenis apie ją ir paspauskite Submit (pateikti) (žr. 1 pav.).

1 paveikslas. Problemos suvedimas į IKT platformą

6 pamoka. Pagalba PBL procese

Problema bus įdėta į problemų sąrašą. Norėdami dirbti su konkrečia problema, paspauskite ant jos.

Būsite nukreipti į ekraną, kuriame yra pateikti PBL proceso žingsniai – galėsite išsiaiškinti terminus, apibrėžti problemą, galvoti sprendimus ir t.t.

Platformoje rasite kalendorių, kuris padės planuoti virtualius susitikimus ir susirinkimus akis į akį. Kalendorių rasite ekrano dešinėje pusėje. Norėdami pridėti įvykį (planuojamą susitikimą), paspauskite Add event (pridėti įvykį). Tada suveskite duomenis apie įvykį ir išsaugokite:

2 paveikslas. IKT platforma. Kalendorius

Į platformą galima įkelti dokumentus, dienotvarkes, protokolus ir stebėtojo komentarus. Tą galima padaryti pasitelkus nuorodą puslapio viršuje. Įkeltas dokumentas taip pat atsiranda puslapio viršuje (žr. 3 pav.).

3 paveikslas. Dokumentų įkėlimas į platformą

2 pamoka. Atvejo analizės / išspręstos problemos / mokymosi scenarijai

IKT platformoje rasite išspręstas problemas, besimokančiųjų refleksiją ir stebėtojo grįžtamąjį ryšį. Matysite, kaip veikia PBL procesas, ir kaip kiti pasinaudojo jo galimybėmis. Norėdami pamatyti išspręstas problemas:

1. Nueikite į pagrindinį IKT platformos puslapį.2. Puslapio viršuje yra skiltis, kur galima rasti problemą.3. Įveskite paieškos terminą ir paspauskite Enter (įeiti) arba paspauskite Alphabetically

(abėcėlės tvarka).4. Problemos pavadinimas ir apibūdinimas atsiranda žemiau.5. Norėdami daugiau sužinoti apie problemą, paspauskite ant jos.6. Puslapio viršuje atsiranda turinys. Galite paspausti ant norimos temos.

4 paveikslas. Išspręstos problemos turinys

3 pamoka. Besimokančiųjų tinklas

Platformoje rasite forumą, kuriame galite bendrauti su kitais PBL besimokančiaisiais ir mentoriais, užduoti jiems klausimų. Forumas veikia kaip bet kuris kitas (yahoo answers, justanswer.com, boards.ie). Jūs paskelbiate klausimą, o kiti, norėdami tau padėti, atsako į jį. Forumu gali naudotis tik prisiregistravę vartotojai. Norėdami įeiti į forumą:

1. Nueikite į pagrindinį puslapį.2. Viršuje paspauskite Forum (forumas).3. Galite sukurti naują temą, jei norite paklausti kokio nors klausimo. Paspauskite New

Topic (nauja tema), sugalvokite pavadinimą, suveskite informaciją, kuria norite pasidalinti arba paklausti ir spauskite Submit (pateikti).

4. Pasitelkę filtrą, esantį puslapio apačioje, galėsite matyti tik naujausius įrašus.

5 paveikslas. Diskusijų forumo temos temos įvedimas

Užduotis:1. Apsilankykite adresu http://archimedes-tiki.eu/ . 2. Susikurkite paskyrą IKT platformoje.3. Peržvelkite spręstas problemas. Ar informacija jums padėjo? Ar galite pritaikyti kitų naudotus

metodus įmonės problemai spręsti?

Įžanga

Pirmieji du PBL proceso žingsniai yra susiję su problemos supratimu. Šis skyrius aiškina šiuos du žingsnius.

1 pamoka. Terminų išsiaiškinimas2 pamoka. |Problemos apibrėžimas 3 pamoka. Įrankiai, padedantys apibrėžti problemą

Svarbu išsiaiškinti visus neaiškumus, suprasti problemą, kad siūlomi sprendimai nebūtų trumpalaikiai ir, jog būtų sprendžiama tikroji problema.

1 pamoka. Pirmasis žingsnis – terminų išsiaiškinimas

Pirmajame susitikime perskaitomas problemos apibūdinimas. Tada grupės nariai diskutuoja, ar suprato problemą, ar yra terminų, kurių jie nesupranta ar interpretuoja kitaip.

Pavyzdžiui, įmonė turi problemų su pinigų srautais. Grupė gali norėti išsiaiškinti, kas yra pinigų srautai. Ar tai pajamos?

Trūkumas yra deficitas tarp pajamų ir išlaidų (nėra pinigų sumokėti tiekėjams). Pinigų srautas šiuo atveju yra trūkumas, susidaręs tarp pajamų ir išlaidų. Jeigu taip, kas tada yra pajamos ir išlaidos?

◦ Pajamos – pajamos, ateinančios iš verslo ir privačių klientų.◦ Išlaidos. Pagrindinės mūsų išlaidos yra nuoma, šviesa, šiluma, taip pat turime didelį

kiekį personalo išlaidų. Pagrindinės personalo išlaidos yra pardavėjų algos. Pagrindinės išlaidos ne darbuotojams yra atsargos.

◦ Skolos – tai pinigai, kuriuos įmonė yra skolinga – tiekėjams, nuoma, banko paskolos.

Priklausomai nuo problemos sudėtingumo šis etapas gali būti pakankamai trumpas.

7 skyrius. Terminų išsiaiškinimas ir problemos apibrėžimas

Pavyzdys

Įmonė X turi problemų su grynųjų pinigų srautais.  Kai kuriais mėnesiais jų trūksta, todėl sunku sumokėti tiekėjams. Kitais mėnesiais problemos nėra ir yra pakankamai lėšų sumokėti tiekėjams, kitas skolas. Dėl naujų finansinių taisyklių tampa vis sunkiau gauti iš banko overdraftą.   Per pastaruosius 12 mėnesių overdraftas sumažėjo 20%.  Per pastaruosius metus galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas buvo pasinaudota 8 iš 12 mėnesių. Probleminio mokymosi proceso pagalba norėtume: 1) Sumažinti mūsų priklausomybę nuo galimybės pereikvoti sąskaitos lėšas nuo 8 iki 2 mėnesių.

Diskusijos lyderis paprašo kiekvieno PBL grupės nario identifikuoti terminus, kurie jam nežinomi arba mano, kad grupė gali juos neteisingai interpretuoti. Jei diskusija pernelyg ilga, diskusijos lyderis apibendrina, ką terminas reiškia.

Kiekvienas komandos narys pasako, kokių terminų nesupranta arba gali neteisingai interpretuoti. Grupė diskutuoja potencialias terminų reikšmes.

Fiksuotojas išvardina nežinomus terminus ir apibendrina, kokį sprendimą priėmė grupė. Stebėtojas stebi, kaip visi komandos nariai elgiasi ir dalyvauja diskusijoje.

2 pamoka. Antrasis žingsnis – problemos apibūdinimas

Antras žingsnis – problemos supratimas. Besimokantieji (nepatyrę) dažnai nesupranta gilesnių problemos priežasčių.

Besimokantieji turi būti skatinami klausti.

1) Ką besimokantysis turi žinoti apie problemą? Informacija gali būti pateikiama šiomis formomis:

1) Faktai – tai konkreti informacija, kurios nenuginčysi. Mūsų atveju faktas gali būti, kad 20% mūsų pardavimų yra grynaisiais..

2) Išvados – prielaidos, kurias darome remdamiesi samprotavimu. Galime daryti išvadą, kad klientams savoje šalyje nereikia kredito ir jie neša pajamas. Mes turime didesnį verslo klientų skaičių, nes siūlome geras kredito sąlygas.

3) Spėjimai ir nuomonės – prielaidos, kurias darome pasikliaudami savo nuojauta, o ne samprotavimu. Spėjimas – grynųjų pinigų problema yra dėl prasto prognozavimo.

2) Kas yra svarbu – labai dažnai pateikiama daug informacijos ir ne visa ji yra svarbi. Besimokantysis turi atskirti, kuri informacija yra svarbi, o kuri ne. 3) Ką reikia žinoti, kad galėtum geriau suprasti problemą?

4)Kodėl problema egzistuoja? Kokios yra potencialios problemos priežastys ir koks jų poveikis?

5) Kokią įtaką problema turi kitoms organizacijos sritims?

6) Kodėl žmonės veikia vienaip arba kitaip?

7) Problemos dažnumas. Kaip dažnai kartojasi problema? Šiuo atveju matome, kad pinigų srauto problema yra 8 mėnesius iš 12. Kodėl problema kartojasi taip dažnai? Kas tuos 4 mėnesius yra daroma kitaip?

8) Kada problema atsiranda? Kada buvo pirmas kartas, kai problema atsirado? Kas tuo metu įmonėje buvo kitaip?

Komandos narių vaidmenys: Diskusijos lyderis turėtų paskatinti diskusiją (naudodamas aukščiau pateiktus klausimus).

Kiekvienam kalbėtojui skirkite šiek tiek laiko. Diskusijos pabaigoje apibendrinkite problemos apibrėžimą. Užtikrinkite, kad diskusija nenukryptų nuo temos ir laikas nešvaistomas nesvarbioms temoms. Išspręskite nesutarimus ar konfliktus.

Komandos narys. Apibrėžkite, kokią informaciją žinote apie problemą, mąstykite kritiškai ir pasitelkite aukščiau esančius klausimus, kurie padės nustatyti problemą sudarančius principus.

Klausykitės kitų ir nustatykite, kaip sąvokos siejasi tarpusavyje. Fiksuotojas. Apibendrinkite diskusiją ir problemos apibrėžimą, nupieškite sąvokų žemėlapį ir

iliustracijas, kurios padeda suprasti problemą. Naudokite baltą lentą arba konferencinį popierių, kad grupė galėtų patvirtinti, jog atspindėta jų diskusija.

Stebėtojas stebi, ką žmonės daro gerai, ką reiktų patobulinti (pasitelkia sąrašą, pateiktą 4 skyriuje).

3 pamoka. Įrankiai, padedantys apibrėžti problemą

Labai svarbu žinias ir problemą tinkamai pavaizduoti. Tam yra daug įvairių įrankių. Besimokantysis yra skatinamas pritaikyti savo srities žinias ir kritiškai tyrinėti problemą. Įrankiai padeda išreikšti problemą skirtingomis formomis (rašytine / skaitine / paveikslėliais) ir įvairiai grupuoti informaciją (grupėmis, hierarchija ir pan.). Tai padeda suprasti informaciją, vertinti sąvokas (Jonassen 2003). Pagrindiniai įrankiai yra:

Besimokančiųjų klausinėjimas (užduodami klausimai, pateikti 2 pamokoje). Jie turi paaiškinti, kodėl problemą apibrėžia būtent taip.

Sąvokų ir priežasčių žemėlapiai. Sudarant sąvokų žemėlapį pagrindinę problemą rašome centre. Pavyzdžiui, pinigų srautas yra centre, o aplink rikiuojasi prognozavimas, kredito sąlygos, pardavimų terminai, pirkimų terminai, klientų tipas, atsargų valdymas. Galite praplėsti dar labiau: prognozavimas gali būti prastas dėl prasto klientų ir tiekėjų bendradarbiavimo, patirties trūkumo. Tai galima daryti patiems arba parsisiųsti programinę įrangą – http://cmap.ihmc.us/

Matrica arba pavaizdavimas lentelėmis – padeda pavaizduoti santykius tarp sąvokų ir kaip du faktoriai / kintamieji sąveikauja. Pavyzdžiui, rizikos vertinimo matrica klasifikuoja riziką – ar ji įvyks ir koks jos laipsnis.

Struktūrinė schema padeda identifikuoti procesus arba procedūras, kur gali būti problemų.

Kai besimokantieji yra skatinami pavaizduoti problemą įvairiais būdais, tai padidina jų supratimą ir gebėjimą interpretuoti, taikyti turimas žinias.

Užduotis

Nagrinėjama problema, identifikuota 4 skyriuje. Prieš pirmąjį susirinkimą paskirstykite vaidmenis besimokantiesiems:

Diskusijos lyderis prieš susirinkimą turi įkelti darbotvarkę; Grupė turi:

◦ išsiaiškinti terminus, kurie gali būti neaiškūs;◦ apibūdinti problemą;

Stebėtojas sesijos pabaigoje pateikia grįžtamąjį ryšį; Fiksuotojas per 24 val. nuo susirinkimo turi pateikti susitikimo protokolą IKT platformoje; Grupė turėtų reflektuoti apie protokolą ir pasiruošti kitam susirinkimui (įkelti galimus

sprendimus į IKT platformą).

Papildoma informacijaUsing cognitive tools to represent problems

Įžanga

Kai problema visiškai suprasta, labai svarbu identifikuoti, kaip besimokantieji ją spręs.

3-5 PBL proceso žingsniai yra susiję su potencialių sprendimų nustatymu. Šiame skyrius pristatomi šie žingsniai ir kaip padėti besimokantiesiems.

1 pamoka. Sprendimų „minčių lietus“2 pamoka. Klasifikavimas3 pamoka. Mokymosi uždavinių formulavimas

1 pamoka. Sprendimų „minčių lietus“

Pamokoje aptarsime: kas yra „minčių lietus“; problemos, susijusios su „minčių lietumi“; kaip išspręsti „minčių lietaus“ problemas; kaip palengvinti „minčių lietaus“ sesijas.

„Minčių lietaus“ pagalba generuojamos idėjos arba potencialūs sprendimai problemai, kuri buvo aiškiai apibrėžta, įvardinta.

Svarbu, kad „minčių lietus“ būtų naudojamas teisingai, nes atliekant neteisingai, jis gali kliudyti idėjų generavimui.

Problemos, susijusios su „minčių lietaus“ metodu

Kai kurie tyrimai teigia, kad dėl darbo grupėse tampame nebetokie kūrybingi. Dažnai tie, kurie naudoja šį metodą, nežino, kad jis turi struktūrą. Pagrindinės problemos:

Grupinis mąstymas – kai panašiai mąstantys žmonės nepateikia skirtingų perspektyvų.

Socialinis dykinėjimas – kai asmenys, dirbantys grupėje, rodo mažiau pastangų, nei dirbdami vieni. Tam yra kelios priežastys:

Žmonės galvoja, kad jų indėlis nesvarbus. Didelėje grupėje asmuo jaučiasi pasimetęs. Trūksta motyvacijos. Žmogus galvoja, kad gaus daug darbo, o kiti dirbs mažai, bet atlygis bus tas pats.

Organizaciniai klausimai – svarbu, kaip yra organizuojamas procesas. Jei pasisako visi iš eilės, kiti dalyviai gali pakeisti savo nuomonę, pamiršti, ką norėjo pasakyti.

Tarpasmeniniai klausimai – asmenybės susivaržymas, socialinis nerimas, nuotaikos nebuvimas, vadovų dalyvavimas, kultūriniai klausimai, lyčių pusiausvyra. Į visa tai reikia atsižvelgti.

8 skyrius. „Minčių lietus“, klasifikavimas ir mokymosi uždaviniai

„Minčių lietaus“ problemų sprendimas

1) Paprašykite dalyvių užrašyti mintis, o ne garsiai jas pasakyti.Jei tai daroma anonimiškai, introvertai gali išreikšti savo mintis. „Minčių lietus“ elektronine forma taip pat yra sėkmingas. „Archimedes“ projektas sukūrė platformą, kur kiekvienas gali išreikšti savo mintis. Elektroninis „minčių lietus“ pasirodė esąs efektyvus. „Archimedes“ PBL IKT platforma:

Nueikite į skiltį, kur matomos sprendžiamos problemos; Nueikite į idėjų skiltį; Įrašykite savo idėją; Paspauskite saugoti.

◦ Jei norite įvertinti idėją, paspauskite atitinkamą žvaigždučių skaičių.

2) Facilitatoriaus pagalba

Grupių, kurių „minčių lietui“ vadovavo facilitatorius, rezultatai buvo geresni nei tų, kuriems niekas nepadėjo. Facilitatorius mato skirtingus asmenybių tipus, geba išvengti potencialių problemų, neleidžia asmenims atsitraukti nuo užduoties, pamato „kūrybinį nuovargį“, idėjas, kurios nebuvo išsamiai išdiskutuotos.

3) Paskatinti dalyvius būti kritiškus ir kelti klausimus iškeltoms mintims, o ne su viskuo sutikti. Tai turėtų būti atliekama vertinimo etape.

4) Struktūruoto metodo naudojimasDažnai „minčių lietaus“ sesijos būna nestruktūruotos. Idėjos yra pristatomos tuo pat metu (visos iš karto). Dažnai svarbiems dalykams neskiriama laiko arba kurie nors dalyviai dominuoja sesijoje. Sesijos struktūravimas padėtų to išvengti.

Kaip palengvinti „minčių lietaus“ sesijas PBL procese?

Diskusijos lyderis turėtų imtis facilitatoriaus vaidmens, tačiau turėtumėte žinoti pagrindinius

žingsnius, kaip galite jam padėti:

◦ Apibendrinkite problemos apibrėžimą, kad besimokantysis suprastų, apie ką yra „minčių lietus“.

◦ Paprašykite dalyvių / narių užrašyti sprendimų idėjas (tai gali būti padaryta prieš susitikimą IKT platformoje). Paprastai, laikas, skiriamas idėjos generavimui, yra apie 20 min. Pabrėžkite, kad kol kas idėjos nekritikuojamos, visos jos yra tinkamos.

◦ Po to besimokantieji yra skatinami kritikuoti ir vertinti idėjas. Idėjos turėtų būti fiksuojamos ant lentos arba popieriaus lapo. Svarbu, kad neleistumėte pokalbyje kam nors dominuoti. Visi turėtų pasisakyti. Jei nukrypstama nuo temos, facilitatorius turėtų pertraukti, pavyzdžiui, kai žmogus pasako žodelį „nes / todėl“, „kad“.

◦ Reiktų paaiškinti, ką kiekviena mintis reiškia. Facilitatorius turėtų pasižymėti idėjas, kurios buvo neišsamiai aptartos. Kai visi nutyla, reiktų prie jų grįžti, kad toliau būtų skatinama diskusija. Dalyviai turėtų būti skatinami kelti klausimus, idėjų tinkamumą, kad pavyktų jas suprasti.

◦ Kai idėjos išsamiai aptariamos, reiktų jas suklasifikuoti (4 PBL žingsnis).

Komandos narys – generuoja mintis, kaip galima spręsti problemą. Kai visi dalyviai išsako savo mintis, paaiškinkite, ką reiškia jūsų idėja, ir kaip ji gali padėti išspręsti problemą.

Fiksuotojas – apibendrina diskusijos idėjas. Fiksuoja jas ant baltos lentos ir pasitelkia sąvokų žemėlapius.

Stebėtojas stebi, kaip nariai dalyvauja diskusijoje.

2 pamoka. Klasifikavimas ir vertinimas

Ketvirtasis žingsnis – idėjų vertinimas ir kaip jos gali būti patobulintos, sujungtos, kad sprendimas būtų išbaigtas. Tai yra PBL besimokančiųjų atsakomybė.

Kaip reiktų pažvelgti į šią užduotį:

Ar yra idėjų, kurias galima sujungti? Idėjos gali būti klasifikuojamos pagal sprendimų tipus. Ar yra idėjų, kurias reikia išsiaiškinti, nes jos dar ne visai suprantamos? Idėjų vertinimas. Tiriamas įvairių idėjų tinkamumas. Svarbu tai daryti teigiamai. Mintys,

kurios nėra tinkamos, yra adaptuojamos, tobulinamos. Grupė nagrinėja idėjos teigiamybes ir neigiamybes.

Idėjos autorius prisiima atsakomybę už mokymosi rezultatus.

Komandos narys nurodo, ar yra sprendimų, kurių jis nesupranta ir jam reikia paaiškinti. Jūs galite parodyti idėjų trūkumus ir ką galima padaryti siekiant jas patobulinti.

Fiksuotojas – identifikuoja pagrindinius tinkamus sprendimus ir apibendrina, ką reikia apsvarstyti, kad sprendimą būtų galima sėkmingai įgyvendinti.

Stebėtojas – stebi, pasitelkęs sąrašą ir 2 skyriaus, kaip nariai dalyvauja diskusijoje.

PavyzdysGrįžkime prie mūsų problemos apie pinigų srautus. „Minčių lietaus“ sesija gali būti klasifikuojama:

Sumažinti pardavimus į skolą: pagrindinė įmonės sėkmės priežastis yra artimi santykiai tarp pardavimų atstovų ir klientų bei kredito sąlygos, todėl pasiūlymas sumažinti kredito limitą nėra tinkamas variantas.

3 pamoka. Mokymosi uždavinių formulavimas

Mokymosi uždaviniai leidžia suprasti, kas turi būti pasiekta. Šis žingsnis daromas prieš savarankiško mokymosi / darbo etapą.

Paprastai aukštajame moksle tutorius suformuoja mokymosi uždavinius ir pateikia juos prieš pradedant modulį. PBL procese besimokantieji yra atsakingi už savo pačių mokymosi uždavinių formavimą (su facilitatoriaus pagalba).

Mokymosi uždavinys – ką besimokantysis žinos arba gebės padaryti po savarankiško darbo periodo. Pavyzdžiui, besimokantysis gebės sukurti prognozavimo įrankį, kuris leis įmonei prognozuoti ateities pardavimus.

Mokymosi uždaviniai padeda susitelkti, susidėlioti prioritetus, vertinti savo savarankišką mokymąsi. Labai svarbu, kad mokymosi uždaviniai būtų:

aiškiai išreikšti, aiškiai išmatuojami, realūs ir įvykdomi, reikšmingi.

Benjamin Bloom pateikia vadovą, kaip galima užrašyti mokymosi uždavinius. Jis teigia, kad kognityvinėje srityje yra šeši žinių lygmenys.

Paaiškinimas Susiję veiksmažodžiai

Mokymosi uždavinio pavyzdys

Žinios Turi gebėti prisiminti žinias

Išvardinti, apibrėžti, pakartoti, įvardinti, prisiminti

Pvz., išvardinti įvairias prognozavimo technikas

Suvokimas Turi gebėti paaiškinti idėjas ir sąvokas

Apibūdinti, paaiškinti, identifikuoti, išversti, išreikšti, peržiūrėti,

Paaiškinti, kas yra prognozavimas

PavyzdysGrįžkime prie mūsų problemos apie pinigų srautus. „Minčių lietaus“ sesija gali būti klasifikuojama:

Sumažinti pardavimus į skolą: pagrindinė įmonės sėkmės priežastis yra artimi santykiai tarp pardavimų atstovų ir klientų bei kredito sąlygos, todėl pasiūlymas sumažinti kredito limitą nėra tinkamas variantas.

aptarti

Pritaikymas Turi gebėti panaudoti žinias

Interpretuoti, pritaikyti, naudoti, demonstruoti, iliustruoti, suplanuoti

Taikyti atitinkamas technikas apskaičiuoti prognozės tikslumą

Analizė Turi gebėti komponentus skaldyti į dalis, išskirti santykius tarp dalių

Analizuoti, atskirti, apskaičiuoti, eksperimentuoti, išbandyti, palyginti, kritikuoti, pavaizduoti diagrama, kelti klausimą, spręsti, tirti, kategorizuoti

Atskirti įvairius prognozavimo metodus

Išnagrinėti, kuris metodas tinkamiausias organizacijai

Sintezė Turi gebėti sukurti kažką naujo, pvz., naują produktą / procesą

Planuoti, sukurti, paruošti, suformuluoti, organizuoti, sumontuoti,

Sukurti Excel darbo lapą, kad būtų galima atlikti 6 mėn. prognozę

Vertinimas Turi gebėti pagrįsti, kodėl padarė sprendimą ar pasirinko vieną iš kelių idėjų

Sureitinguoti, įvertinti, vertinti, palyginti, peržiūrėti

Įvertinti įvairius prognozavimo metodus

Paaiškinti savo pasirinktą metodą

Pagalba padėti besimokantiesiems suformuoti mokymosi uždavinius – http://www.tcd.ie/teaching-learning/academic-development/assets/pdf/Kennedy_Writing_and_Using_Learning_Outcomes.pdf

Kai mokymosi uždaviniai suformuojami, jie turi būti paskirti besimokantiesiems. Diskusijos lyderis / facilitatorius turi pabaigti susirinkimą įsitikinęs, kad visi besimokantieji žino, ką turi padaryti, pasiekti savarankiško darbo metu.

Užduotis:Problemai, kurią mes identifikavome 7 skyriuje. Atlikite šiuos veiksmus:

1) Praeitoje pamokoje besimokantysis turėjo sugalvoti daug potencialių sprendimų ir pateikti juos IKT platformoje.

2) Diskusijos lyderis turėtų suorganizuoti susitikimą aptarti idėjas ir parengti susirinkimo dienotvarkę.

3) PBL grupė toliau generuoja idėjas ir jas fiksuoja. Diskusijos lyderis skatina diskusiją. Fiksuotojas (raštininkas) fiksuoja mintis ant baltos lentos.

4) Sprendimai vertinami ir klasifikuojami į grupes. Fiksuotojas turėtų apibendrinti pagrindinius sprendimus.

5) Mokymosi uždavinių formavimas ir jų paskirstymas PBL proceso dalyviams. Raštininkas turėtų fiksuoti pasiskirstymą protokole.

6) Fiksuotojas (raštininkas) turi įkelti susirinkimo protokolą į IKT platformą per 24 val.

ĮžangaKai galimi sprendimai buvo identifikuoti ir visi besimokantieji žino, ką turi padaryti, toliau besimokantysis turi reflektuoti apie 1-5 etapus. Tada besimokantysis savarankiškai studijuoja, ieško informacijos, kad pasiektų mokymosi tikslus.

1 pamoka. Refleksija apie 1-5 žingsnius ir savarankiško darbo pristatymas2 pamoka. Informacijos šaltinių identifikavimas ir paieškos strategijos3 pamoka. Antrinių duomenų paieška ir vertinimas4 pamoka. Pirminių duomenų rinkimas

1 pamoka. Refleksija apie 1-5 žingsnius ir savarankiško tyrimo pristatymas

Besimokantysis turi reflektuoti apie:1) tai, ar pradiniame etape (1-5 žingsniai) gavo pakankamai informacijos, kad suprastų

problemą ir potencialius sprendimus?2) jei ne, ar uždavė papildomų klausimų, kad galėtų pasiekti savo mokymosi tikslus?3) kokius metodus turėtų naudoti, kad pasiektų savo mokymosi uždavinius? Ar jie bus

efektyvūs? Kokios problemos gali iškilti ir kaip jos gali būti sprendžiamos?4) ar yra veiksnių, kurie įtakotų galėjimą pasiekti mokymosi uždavinius?5) ar mokymosi uždaviniai turi įtakos užduotims / darbui, kuris buvo paskirtas kitiems PBL

besimokantiesiems ir kitoms organizacijos sritims? Jeigu taip, kaip tai gali būti integruojama?

Kai refleksija baigta, besimokantieji turi surinkti informaciją, susijusią su visais mokymosi uždaviniais arba kažkuriuo vienu, priskirtu jam / jai. Besimokantysis turi rinkti, vertinti patikimumą ir pritaikyti medžiagą praktiniam sprendimui.

Mes pasitelksime informacinio raštingumo metodą, kuris reiškia gebėti rasti, suprasti ir naudoti informaciją.

Informacinis raštingumas yra gebėjimas „atpažinti, kad informacija yra reikalinga, ir gebėti rasti, vertinti ir efektyviai naudoti reikalingą informaciją” (ALA 2000).

Savarankiško tyrimo etape besimokantysis turi rinkti reikalingą informaciją, kad pasiektų konkrečius mokymosi tikslus. Dažniausia išskiriami šeši žingsniai:

1) Nustatyti, kokios informacijos reikia.

9 skyrius. Savarankiško darbo metodai

Papildoma informacija:http://libguides.uwf.edu/workforce

2) Nustatyti informacijos šaltinius.3) Paieškos strategijos / klausimų sąrašo sukūrimas / sudarymas.4) Informacijos rinkimas.5) Informacijos vertinimas.6) Informacijos taikymas.

Pirmasis žingsnis yra informacijos poreikio identifikavimas. Kokios informacijos reikia priklauso nuo mokymosi uždavinių.

2 pamoka. Informacijos šaltinių ir paieškos strategijų identifikavimas

2.1 Informacijos šaltinių identifikavimasPrieš atliekant informacijos paiešką besimokančiajam gali reikėti nustatyti, kur ta informacija yra arba potencialius informacijos šaltinius. Informacija gali būti:

1) vidinė – ataskaitos, IT sistemos, archyvas arba informaciją gali pateikti darbuotojai.2) išorinė – laikraščiai, tyrimo ataskaitos, rinkos tyrimai ir pan.

Ji taip pat gali būti įvairių formų:

1) tekstinės ataskaitos, pristatymai;2) socialiniai tinklai, el. laiškai, IT sistemos, ataskaitos internete;3) darbuotojai, tiekėjai, klientai, konkurentai.

Be to, duomenys gali būti:

1) Pirminiai – kurių nėra ir kuriuos besimokantysis gali surinkti;2) Antriniai – surinkti anksčiau kitų žmonių, kuriais besimokantieji gali naudotis.

PavyzdysPinigų srauto problema

“Mokymosi uždavinys Nr. 1: išnagrinėti gerąsias prognozavimo praktikas”

Jums reiktų surinkti informacijos apie: Dažniausius prognozavimo metodus. Prognozavimo iššūkius. Faktorius, užtikrinančius sėkmingą prognozavimą. Kokius prognozavimo metodus naudoja kitos įmonės.

2.2 Paieškos strategijos

Antriniai duomenys dažniausiai būna pasiekiami internete. Svarbu, kad ieškant informacijos internete, būtų naudojama teisinga paieškos strategija. Žodžiai, įrašyti į paiešką, turi įtakos rezultatams, kurie bus pateikti.

Pavyzdžiui, paieškos terminai, norint rasti informacijos „populiariausi prognozavimo metodai“ gali būti:

prognozavimo metodai; kiti žodžiai prognozavimui gali būti – modeliai, įrankiai, technikos ir pan.

Jei besimokančiajam nepavyksta rasti informacijos, svarbu, kad įvertintumėte jų naudojamą paieškos strategiją.

Svarbu ne tik naudoti tinkamus paieškos terminus, bet ir papildomus ženklus / simbolius, kurie paiešką padaro tikslesnę:Ženklai ReikšmėKabutės“”

Ieškoma tiksli frazė „prognozavimo metodai“

Pliuso ženklas arba kabutės Paieškos laukelyje tokie žodžiai kaip „kuris“, „kad“ nėra naudojami. Jeigu norite juos įtraukti į paiešką, naudokite pliuso ženklą arba kabutes.Pavyzdžiui,+Populiariausi prognozavimo metodai„Populiariausi prognozavimo metodai“

Minuso ženklas-

Norėdami išmesti iš paieškos žodžius, naudokite minuso ženklą. Ieškant prognozavimo technikų bus parodoma daug oro prognozavimo metodų, kuriuos galima išmesti naudojant minuso ženklą.

Pavyzdys„Mokymosi uždavinys Nr. 1: išnagrinėti gerąsias prognozavimo praktikas”

Informacijos šaltiniai išreikštam poreikiui: Įprasti prognozavimo metodai (antriniai informacijos šaltiniai ir

pagalba iš išorės (kursai, moksliniai darbai, įvairios organizacijos)). Prognozavimo iššūkiai (antriniai informacijos šaltiniai ir pagalba iš

išorės, taip pat besimokantysis gali norėti rinkti pirminius duomenis apie įmonės perspektyvas ir prognozavimo iššūkius).

Faktoriai, užtikrinantys sėkmingą prognozavimą (antriniai informacijos šaltiniai ir pagalba iš išorės, taip pat besimokantysis gali norėti surinkti pirminius duomenis apie įmonės perspektyvas ir sėkmingą prognozavimą).

Kokius prognozavimo metodus naudoja kitos įmonės (informacijos šaltiniai bus daugiausia pirminiai, reikės bendrauti su įmonėmis, su kuriomis dirbama, tiekėjai ir klientai, taip pat galima pasidomėti

Prognozavimo metodai - oras

arba Leidžia tuo pat metu ieškoti dviejų terminų.

Pvz., prognozavimo metodai arba technikos

Tai praplečia jūsų paiešką.

Lentelė Nr. 1. Paieškos strategijos operatoriai(Daugiau informacijos: http://www.lib.berkeley.edu/TeachingLib/Guides/Internet/Boolean.pdf)

Dauguma paieškos sistemų turi papildomų įrankių, leidžiančių susiaurinti paiešką.

3 pamoka. Antrinių duomenų paieška ir vertinimas

Apskaičiuota, kad vidutinis darbuotojas 9,5 val. per savaitę praleidžia ieškodamas informacijos, iš kurių 3,5 val. yra iššvaistomos, nes nerandama to, ko reikia. Kad to būtų išvengta, reikia pamokyti besimokančiuosius, kur rinkti informaciją, kaip ją rinkti ir kada baigti paiešką. Šioje pamokoje:

Kur ieškoti antrinių duomenų? Kaip vertinti rastus duomenis? Randama daug informacijos, tačiau reikia įvertinti, ar

surinkta informacija patenkina poreikį.

Kai jau žinomos paieškos strategijos, laikas rasti informacijos. Reikia rasti informacijos, kuri jau yra (antriniai duomenys).

Kategorija Turinys / Tikslas

Vieta Patarimai

Bendra informacija

Bendra informacija reikalinga tema

www.google.com Naudokitės papildomais ženklais, kad paieška būtų tikslesnė

Akademiniai / Moksliniai puslapiai

Mokslinė veikla nurodytoje srityje, taip pat ieško

https://scholar.google.com/

PavyzdysGoogle paieškos sistema

1) Įrašykite ieškomą terminą ir paspauskite Enter (ieškoti).2) Lango viršuje yra paieškos įrankiai, leidžiantys susiaurinti paiešką iki jūsų šalies, tam

tikro laikotarpio arba ieškoti būtent tų terminų.3) Viršutiniame kairiajame kampe yra krumpliaratis, kuris leidžia susiaurinti informaciją.

patentų.

Biblioteka Moksliniai tyrimai nurodytoje srityje

https://login.proxy.lib.ul.ie/login

Mokymo ištekliai

Kai kurios aukštojo mokslo institucijos kai kurių savo kursų medžiaga leidžia naudoti nemokamai

www.moocs-list.com (pilni kursai)

www.oercommons.org (kursų užrašai)

Verslo duomenų bazės

Yra įmonių, kurios konsultuoja kitas įmones

Business balls – nemokami mokymo kursai www.businessballs.com

IBIS world – tinklapis pateikia marketingo patarimų, ataskaitų. Galima peržiūrėti trumpą ataskaitos apžvalgą, tam tikrą laiką nemokamai išbandyti programą. Po to, kai nemokamas laikotarpis baigiasi, galima užsiprenumeruoti.http://www.ibisworld.com/

Gartner group – tyrimų ir rinkos informacija informacinių technologijų įmonėms. Kai kurios publikacijos yra nemokamos.http://www.gartner.com/technology/home.jsp

International data corporation – verslo ataskaitos, rinkos informacija technologijų įmonėms. Nemokamą versiją galima rasti čia http://www.idc.com/

Research farm – ši įmonė yra mažmeninės prekybos tyrimų analitikai. Kai kurias santraukas galima parsisiųsti nemokamai http://www.researchfarm.co.uk/

Dažniausiai paslaugos yra mokamos, bet būna nemokamų versijų, ataskaitų apžvalgų, kurios gali padėti išspręsti problemą.

Narystės puslapiai

Dažnai specialistų asociacijos teikia tam tikrą informaciją, ataskaitas

Marketingo www. cim .co.uk

Finansų www. acca global.com/

Tiekimo grandinės http://www.apics.org/sites/apics-supply-chain-council

Gamybos www.ame.org/

Pardavimų - http://associationofprofessionalsales.com/

Žmogiškųjų išteklių ir mokymų www.s hrm .org arbaTęstinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo https://www.cipd.co.uk/cpd

Inžinerijos https://www.engineersireland.ie/

Valdymohttp://www.imi.ie/

Distribucijoswww.ciltinternational.org

Pirkimų www. cips .org

Draudimowww. cii .co.uk . http://www.internationalinsuranceprofessionals.org/

Mažmeninės prekybos http://www.rila.org

Valdžios organizacijos ir įstatymų leidėjai

Šiuose puslapiuose dažnai būna informacija apie rinką ir pastangas, kurios dedamos skatinti ir remti augimą

OECD - Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) - www. oecd .org

Knygos Worldcat yra tinklapis, kuris leidžia ieškoti knygų visame pasaulyjehttps://www.worldcat.org/

Google books leidžia ieškoti turinio panašiai kaip naudojantis bibliotekos katalogu. Priklausomai nuo susitarimo, galėsite skaityti visą knygą arba pasirinktus puslapius.

Kai kuriais atvejais žmonės deda knygas pdf formatu į Google.

Google Books taip pat yra susieti su WorldCat. Tad tiesiai iš Google Books galite paspausti „Rasti bibliotekoje“ ir jums iš karto bus pateiktas bibliotekų sąrašas, kur galite rasti knygą. Galite

sužinoti, ar jūsų biblioteka ją turi. Google Books galite susirasti knygų, susikurti reikalingų knygų sąrašą, skaityti jas ir rengdamiesi diskusijai bet kada pavartyti.

Vidiniai įmonės duomenys

Tai gali būti informacija įmonės ataskaitose, duomenų bazėse ir kitose IT sistemose. Vidinius įmonės duomenis turėtų būti lengva gauti.

2 lentelė. Siūlomi ištekliai ieškoti informacijos

2) Informacijos vertinimas

Internete yra daug informacijos ir kadangi bet kas gali ją įkelti, ji nebūtinai visuomet bus teisinga. Besimokantysis turi ją įvertinti, kad priimtų teisingus sprendimus, susijusius su problema. Paprastai informacija vertinama pagal šiuos kriterijus:

1. Šaltinio patikimumas, kas pateikė informaciją, ar jie gerbiami, ar ekspertai yra iš tikrųjų ekspertai, ar tai valdžios institucija, universitetas.

2. Kada informacija buvo parengta, kokie to meto įvykiai galėjo turėti įtakos. Jei tai tinklapis – kada jis buvo sukurtas, atnaujintas, lankomas.

3. Aktualumas – ar informacija aktuali jūsų temai, ar tinkamo lygio.4. Šališkumas – kodėl informacija buvo parašyta – informuoti, parduoti, įtikinti?5. Kalbos stilius – protinga ar perdėta.6. Išbaigtumas – ar išsamiai aprašyta jums reikalingas klausimas, pvz. apribojimai ir tolimesnis

tyrimas.7. Tikslumas – ar autorius remiasi priešingais argumentais, ar tyrinėja kitus informacijos

šaltinius, kokius argumentus autorius naudoja pagrįsti savo nuomonę?

Vertindamas informaciją besimokantysis turėtų kelti tokius klausimus:

Ar patikimas straipsnio šaltinis ? Kokiu būdu šis straipsnis, knyga prisidės prie problemos supratimo? Kokios yra stipriosios pusės ir apribojimai? Ar pažvelgus į problemą iš kitos perspektyvos į ją būtų pažvelgta efektyviau? Ar autorius rėmėsi svarbia literatūra? Ar įtraukė pozicijas, su kuriomis jis nesutinka? Ar tyrimas reikšmingas – kas autoriau tyrimo subjektai? Kiek buvo tiriamųjų? Kada buvo parašytas straipsnis? Kokie to meto įvykiai galėjo turėti įtakos tyrimui?

Kai besimokantysis yra patenkintas surinkta antrine informacija, tada yra metas nustatyti informacijos spragas:

1) Kokios informacijos trūksta, kad galėčiau pasiekti savo mokymosi uždavinius? 4 pamoka. Pirminių duomenų rinkimas

Tyrimais nustatyta, kad pirminių duomenų rinkimo įgūdžiai darbovietėje yra gana silpni. Ypač pasikalbėjimas su kolegomis ir vidinių įmonės duomenų analizė.

Kai antrinių duomenų neužtenka, besimokantysis turi surinkti pirminių duomenų.

Pirminiai duomenys gali būti renkami iš įvairių šaltinių – el. laiškai, laiškai, pokalbiai, apklausos, nuotraukos, organizacijos arba agentūrų įrašai, garso ir vaizdo įrašai.

Būdai rinkti priminius duomenis verslo specialistams:Metodas Paaiškinima

sDaugiau informacijos

Apklausa

Galite apklausti partnerius, tiekėjus, klientus arba darbuotojus klausimais, susijusiais su įmone

http://gradnyc.com/wp-content/uploads/2012/08/GNYC_Academy_Workshop-3_Conducting-Survey-Research.pdf

Pokalbis Galite pakalbėti su partneriais, tiekėjais, klientais ir darbuotojais, kaip pagerinti darbo procesus

http://www.comp.dit.ie/dgordon/Podcasts/Interviews/chap15.pdf

Fokus grupės

Fokus grupės padės jums apklausti arba surinkti įvairias skirtingų žmonių nuomones tuo pat metu

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2550365/pdf/bmj00603-0031.pdf

Lentelė Nr. 3: Pirminių duomenų rinkimo metodai verslo atstovams

Kai kurie duomenų rinkimo metodai:

Metodas Paaiškinimas

Daugiau informacijos

Veiklos vertinimas /

Identifikavę, kaip jūsų

http://www.businessballs.com/dtiresources/performance_measurement_management.pdf

metriniai duomenys

įmonei sekasi veikti tam tikrose srityse, galėsite palyginti su konkurentais arba nustatyti, kur reikia tobulėti. Tai taip pat padeda nustatyti, ar yra ryšys tarp įvykio ir veiklos vykdymo pasikeitimo

Pelningumo slenksčio analizė

Ši technika padeda nustatyti, kiek jūs turite parduoti, kad išlaidos ir pajamos susilygintų

https://www.youtube.com/watch?v=CsI2q3TWvaU

Proceso analizė Pasitelkę srautų diagramas ir kitas grafines priemones galite pavaizduoti procesą ir su juo susijusius dalykus

http://www.businessballs.com/business-process-modelling.htm

Trikdžių analizė Padeda įmonėms identifikuoti, dėl kurių proceso dalių vyksta vilkinimas

http://itech.fgcu.edu/faculty/aruiztor/dw/bottlenecks.doc

Pareto diagrama Technika remiasi Pareto analize ir

http://kisi.deu.edu.tr/userweb/mehmetali.ilgin/Pareto_Analysis.ppt

principu (žinoma, kaip 80:20 taisyklė), kai įdedant 20% darbo, gaunama 80% naudos

Lentelė Nr. 4. Bendrieji pirminių duomenų rinkimo metodai

Kai besimokantysis surenka duomenis, jis konstruoja juos taip, kad mokymosi uždavinys būtų pasiektas, išsamiai išnagrinėtas.

Užduotis

Pavyzdys

“Mokymosi uždavinys Nr. 1: ištirti gerąsias prognozavimo praktikas”

Geriausi prognozavimo metodai yra laiko eilučių analizės technika, eksponentinis lyginimas ir sezoniškumas.

Daugiausia klientų mūsų pramonėje naudoja sezoniškumo prognozavimą, nes metuose yra laikotarpių, kai jaučiamas poreikio padidėjimas ir sumažėjimas. Jie kiekvienais metais pasikartoja panašiu metu.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų klientai, yra sezoniškumo formulės skaičiavimas.Pagrindiniai sėkmės faktoriai – pasirinkti 2-3 sezoniškumo formules skaičiuoti 6 mėn. laikotarpiui ir apskaičiuoti vidutinę procentinę paklaidą.

Pavyzdys

„Mokymosi uždavinys Nr. 1: ištirti gerąsias prognozavimo praktikas”Jums gali reikėti apklausti savo klientus ir tiekėjus:

kokius prognozavimo metodus jie naudoja; su kokiais sunkumais susiduria prognozuodami; kritiniai sėkmės faktoriai – ką jie rekomenduoja, kad prognozavimas

būtų tikslus.

Galite nuspręsti naudoti savo konkurentų prognozavimo metodus ir išmatuoti jų prognozavimo tikslumą pasitelkdami veiklos metriką, pavyzdžiui, vidutinę procentinę paklaidą.

Septintame skyriuje minimiems mokymosi uždaviniams suraskite:

1) Suraskite reikalingą informaciją;2) Identifikuokite informacijos šaltinius;3) Surasti svarbią antrinę informaciją;4) Identifikuokite, kokios informacijos trūksta;5) Apibrėžkite, kaip rinksite pirminę informaciją, kad užpildytumėte

trūkstamos informacijos spragas, kokius metodus naudosite;6) Surinkite reikalingus duomenis;7) Nustatykite, ar surinkti duomenys leidžia pasiekti užsibrėžtą mokymosi

uždavinį.