Eugenijus Rimvydas STANCIKAS - LLKS Operacija Issigimeliai1.pdf · Susitikæ mes daug kalbëdavome ir visai atvirai svars-tëme Lietuvos ir uþsienio ávykius, kurie nebuvo teisingai

Eugenijus Rimvydas STANCIKAS

Operacija IÐSIGIMËLIAI ,arba moksleiviai MGB pinklëse

Vilnius 2010

Eugenijus Rimvydas STANCIKAS

Operacija IÐSIGIMËLIAI,arba moksleiviai MGB pinklëse

D O K U M E N T I N Ë A P Y S A K A

D ë k o j uLietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo,

aukø rëmimo ir atminimo áamþinimo fonduiuþ materialinæ paramà iðleidþiant ðià knygà.

E. R. Stancikas

UDK 888.2-3St43

ISBN 978-9955-443-42-1© Eugenijus Rimvydas Stancikas, 2010© Leidykla „Knygiai“, 2010

Ðilutës pirmosios gimnazijos(1-osios vidurinës mokyklos)

moksleiviø rezistentø atminimui

Okupantai negailestingaikovojo ne tik su partizanais, bet ir

su galimais sovietinës sistemos prieðais.Kiekvienas doras Lietuvos þmogusbuvo laikomas potencialiu prieðu...

Arkivysk. Sigitas TAMKEVIÈIUS

6

7

PROLOGAS

Noriu papasakoti ðià istorijà, kuri galbût nenustebins skai-tytojo, bet uþtat labai akivaizdþiai pailiustruos, kaip so-vietinës okupacinës represinës struktûros klastingai vei-kë tais baisiais nelaisvës metais. Jos ne tik þiauriai baudëiðdrásusius jiems pasiprieðinti ginklu, bet ir persekiojo ki-taminèius, stengdamosi ávairiausiais bûdais, nebodamospaèiø rafinuoèiausiø ir niekðiðkiausiø metodø, juos iðaið-kinti ir izoliuoti.

Baigiantis didvyriðkoms partizanø kovoms Lietuvojekûrësi deðimtys pogrindiniø antisovietiniø jaunimo orga-nizacijø. Jø nariai buvo studentai, moksleiviai ir kitas pa-triotiðkai nusiteikæs jaunimas, rimtai pasiryþæs, atsiradusgalimybëms, stoti á ginkluotà kovà su okupantu. Dalis to-kiø organizacijø buvo sukurta Lietuvos partizanø, kaip jøpagalbininkø ir rëmëjø grupës. Jos buvo gyvybiðkai rei-kalingos partizanams kaip atrama, nes daugelis jø rëmë-jø jau buvo suimti, ákalinti ar iðtremti á Sovietø Sàjungosgilumà. Kitos antisovietinës grupës ir organizacijos kûrë-si patriotiðkai nusiteikusiø jaunuoliø, pasiryþusiø negin-kluotu bûdu tæsti kovà su neþmoniðku reþimu ir dvasineprievarta, pastangomis. Daugelis jø buvo ásitikinæ, kadLietuvà iðvaduos Vakarai, o jø organizacijos galës prisidëtiprie jos iðvadavimo ginkluota kova, pratæsianèia legendi-

8

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

næ Lietuvos partizanø kovà. Apie tokià okupuotos Lietu-vos jaunimo veiklà labai akivaizdþiai liudija ir ðimtai bau-dþiamøjø bylø, esanèiø buvusiame KGB archyve. Manopateikiama istorija yra paremta baudþiamosios bylos P-16976-Li dokumentais ir mano atsiminimais.

Tai pasakojimas apie tai, kaip buvo iðaiðkinti ir nuteistiÐilutës 1-ojoje vidurinëje mokykloje veikusios moksleiviøpogrindinës organizacijos „Laisvojo Lietuvos jaunimotautinio susivienijimo“ nariai. Paþymëtina, kad tai nebu-vo vienintelë pogrindinë organizacija, veikusi ðiojemokykloje.

1945–1946 metais Ðilutës pirmojoje gimnazijoje veikëpogrindinë antisovietinë moksleiviø organizacija, kuriospagrindà sudarë ið Ðvëkðnos miestelio èia mokytis atvy-kæ moksleiviai. Ðios organizacijos nariai tiesiogiai bendra-vo su Ðvëkðnos apylinkëse veikusio Lietuvos partizanøbûrio vadu Izidoriumi Lomsargiu, savarankiðkai rengë,spausdino ir platino antisovietinius atsiðaukimus, parti-zanø spaudà. Per suimtus partizanø ryðininkus MGB dar-buotojai iðaiðkino ðià organizacijà ir 1946 m. balandþio19 d. areðtavo jos vadovus: MARIJÀ PUIDOKAITÆ irALOYZÀ RUPAINÁ, o vëliau ir kitus narius: JURGÁ AU-DINÁ, PRANÀ RIMKØ, ANTANÀ STARKUTÁ, JONÀ UL-ÈINSKÀ, STASÁ DYGLÁ, ALOYZÀ JURGUTÁ, VYTAUTÀVAIGAUSKÀ ir REMIGIJÀ JONÈAITÆ.

1946 m. rugpjûèio 20–21 d. Ðilutëje posëdþiavæs Pabal-tijo karinis tribunolas nuteisë ðiuos moksleivius ávairiamlaikui laisvës atëmimu.

Kadangi tuo laiku Ðilutës pirmojoje gimnazijoje (vë-liau – Ðilutës 1-ojoje vidurinëje mokykloje) mokësi nema-þai patriotiðkai nusiteikusio jaunimo, tai 1948 metais èiasusikûrë ir veikë dar viena antisovietinë moksleiviø po-grindinë organizacija – „Geleþinio Vilko pulkas“.

9

Pr

olo

ga

s

Kad galëtø iðaiðkinti prieðiðkai nusiteikusius mokslei-vius, MGB darbuotojai uþverbavo ðios mokyklos mokslei-væ Aldonà Valanèiûtæ (agentûrinis slapyvardis „Strelija“)ir davë jai uþduotá ákurti gimnazijoje fiktyvià pogrindinæorganizacijà „Trispalvë“. Verbuodama á ðià organizacijàprieðiðkai sovietø valdþiai nusiteikusius moksleivius, „Stre-lija“ iðaiðkino ir praneðë MGB darbuotojams apie jau mo-kykloje veikianèià pogrindinæ organizacijà „Geleþinio Vil-ko pulkas“.

1949 m. rugpjûèio 29–31 d. buvo sulaikyti ir suimtiðios organizacijos nariai: ALBINAS JUTKEVIÈIUS, AL-FONSAS ÈESLOVAS VAIÈEKAUSKAS, JONAS BARA-NAUSKAS, JANINA TRUBYLAITË, ANTANAS TRUBYLAir LEOKADIJA PUÞAITË. Visi ðie asmenys slaptu SSSRMGB Ypatingojo pasitarimo 1950 m. geguþës 20 d. nu-tarimu buvo nuteisti uþ antisovietiniø atsiðaukimø plati-nimà ir prieðiðkà okupantø valdþiai agitacijà ávairiam lai-kui laisvës atëmimu. Teisiami Ypatingojo pasitarimo jiebuvo todël, kad taip buvo stengiamasi pridengti MGBdarbuotojø surengtà provokacijà prieð ðios organizacijosnarius.

Keitësi gyvenimo sàlygos sovietø okupuotoje Lietuvo-je, taèiau areðtai, trëmimai, Lietuvos partizanø þûtys ir to-liau kaitino patriotiðkai nusiteikusiø moksleiviø sielas, ver-të juos burtis á slaptus bûrelius ir organizacijas. Kadangiðiø organizacijø ryðys su partizanais jau buvo sumenkæs,tokiø organizacijø nariams teko pasikliauti vien tik savojëgomis ir iðmone, nepaprastai sunkiomis sàlygomis ieð-koti ryðio su dar veikianèiu pogrindþiu.

Viena ið tokiø organizacijø buvo 1951 m. Ðilutës 1-ojojevidurinëje mokykloje ásikûræs „Laisvojo Lietuvos jaunimotautinis susivienijimas“, kurio branduolá sudarë ðios mo-

10

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

kyklos moksleiviai: VLADAS PUPÐYS, GEDIMINAS ANTA-NAS BRAÈIULIS, KLEMENSAS MASKOLIUS, ANTANASÐKLËRIUS ir EUGENIJUS RIMVYDAS STANCIKAS.

Savo knygoje stengiausi parodyti minëtos organizacijossusikûrimo prieþastis, atskleisti, kaip MGB darbuotojai ávai-riomis provokuojanèiomis operacijomis susekë ir iðaiðkinoðios organizacijos narius, o sovietinis teismas nuteisë juosilgiems metams laisvës atëmimu ir iðtrëmë á specialaus re-þimo lagerius, skirtus ypaè pavojingiems nusikaltëliams.

11

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

P I R M A S S K Y R I U S

MOKSLEIVIØ POGRINDINËSANTISOVIETINËS ORGANIZACIJOSSUSIKÛRIMAS

Ið mano atsiminimø

Man tai buvo ypatinga mokykla. Tiesà sakant, tokiø mo-kyklø Lietuvoje pokario metais buvo ne viena ir ne dvi.Jø buvo daug, bet ði man buvo ypaè svarbi, nes að jojemokiausi tais sunkiais sovietinës okupacijos metais. Tai Ði-lutës pirmoji gimnazija (vëliau – Ðilutës 1-oji vidurinë mo-kykla). Lankyti jos antràjà klasæ að pradëjau 1947 m. pra-dþioje ir netrukus ið klasës draugø suþinojau, kad pernaikaþkas iðdavë èia veikusià moksleiviø pogrindinæ organi-zacijà ir jos nariai buvo suimti. Buvo kalbama, kad jie pa-laikë ryðius su Ðvëkðnos apylinkëse veikusiais Lietuvospartizanais, mieste platino jø atsiðaukimus, kvieèianèiusnedalyvauti sovietinës valdþios rinkimuose, visaip prieðin-tis okupantams. Ið visos ðirdies að tiems moksleiviams pri-tariau, bet gimnazijoje buvau naujokas, nieko dar gerainepaþinojau ir daugiau ko nors apie suimtus, tardytus, ovëliau ir nuteistus gimnazistus tada nesuþinojau, taèiaubuvau patenkintas tuo, kad mokykloje dar nëra komjau-nimo organizacijos, nes neatsirado në vieno, kuris norë-tø á jà ástoti.

Su savo bendramoksliais susidraugavau ne ið karto, nespo pamokø bendrauti su jais neturëjau laiko. Ðeimoje iðpenkiø vaikø buvau pats vyriausias, todël daþnai turëda-vau tvarkyti kambarius, virti valgá ir dirbti kitus namø

12

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

ruoðos darbus, t. y. visiðkai pavaduoti sunkiai serganèiàmotinà. Tie ðeimos rûpesèiai gerokai slëgë mano jaunuspeèius, bet nieko negalëjau pakeisti. Su pavydu þvelgiauá bendraklasius, kurie po pamokø eidavo á ðalia miestoesantá puðynà þaisti „karà“ tarp vokieèiø ir rusø. Aiðku,netikrà, bet ádomø daugeliui berniukø. O tikras karas ir-gi vyko netoliese. Karas tarp èekistø, stribø ir Kæstuèioapygardos partizanø. Vyko daþnos kovos Ðvëkðnos, Vai-nuto, Þemaièiø Naumiesèio apylinkëse. Po jø dar ilgai„stribinës“ kieme ir gatvëje, netoli baþnyèios, gulëdavo ið-niekinti nuþudytø partizanø kûnai, keldami praeiviamsbaimæ, protestà ir gailestá.

Mokykloje padëtis taip pat buvo ypatinga. Daþnai èiaapsilankæ èekistai iðsivesdavo tai mokytojà, tai vienà ki-tà moksleivá. Suþinojau, kad mokykloje mokësi nemaþaimoksleiviø, atvykusiø ið ávairiausiø Lietuvos kampeliø.Jø tëvai atvyko á Ðilutæ stengdamiesi iðvengti sovietinësvaldþios persekiojimø ir represijø. Ypaè visus sukrëtë1947 metø gruodá ávykæs masinis trëmimas á Sovietø Sà-jungos gilumà, kaip sakydavo, „á Sibirà“. Vienà gruodþiodienà, prieð pat Kalëdas, á mokyklà nebeatëjo nemaþaigerai paþástamø ar matytø gimnazistø. Nors ir gerokaiiðgàsdinti, prisibijodami dalijomës tarpusavyje þiniomisapie ðá baisø ávyká, ðirdyje apgailëdami iðveþtuosius. Perpamokas daugelio mokytojø akys nebyliai þvelgë á muslyg sakydamos: „Vaikai, matote, kas dedasi. Prisiminkite,kaip kenèia Lietuvos þmonës vël okupantams uþëjus.“Mes matëme, ásiminëme ávykius ir tuos mokytojus, ku-riuos labai gerbëme. Jie buvo mums labai artimi. Þmo-niø kanèia neatrodë begalinë, nes ið lûpø á lûpas ëjo þi-nios ið Vakarø, nugirstos per slopinamas radijo bangas:greit bûsim iðvaduoti, tik reikia dar truputá pakentëti irrengtis kovai.

13

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

Mûsø ðeima tuo laiku labai skurdo, nes buvome karometø padegëliai, pabëgæ ið Kaiðiadoriø kraðto, besisten-giantys iðvengti numatomo trëmimo. Kartais ir duonospritrûkdavo, nes tikëtos paramos ið kaime gyvenusiø të-vo giminaièiø nesulaukëme.

Kaimuose ginkluoti stribai, atëmæ viskà ið þmoniø, kûrëkolûkius (kolchozus). Á kolûká patekæs tëvo brolis pats vosgalà su galu sudurdavo...

Suðalæs ir iðalkæs stovëdavau per naktis parduotuvëskieme eilëje prie duonos, kurià anksti rytà greitai iðpar-duodavo, ir galvodavau, galvodavau: „Kodël Lietuvojevyksta visos ðitos baisybës, atëjusios kartu su okupantaisið Rusijos. Kada visa tai baigsis?“ Gerai þinojau, jog þmo-nës nekantriai laukia, kada prasidës karas ir Lietuva iðsi-vaduos. Ðirdyje maiðësi pasipiktinimas ir protestas: „Visatai negali ilgai tæstis. Tai þiauru, neþmoniðka.“

Galvodavau ir niekaip negalëdavau suprasti, kodël bu-vo draudþiama ir iðjuokiama religija, tikintys þmonës. Juktikëjimas þmogui nieko blogo nedaro. Prieðingai, jis man,tikinèiajam, nuo pat vaikystës suteikdavo daug ðviesiø,dþiaugsmingø valandø ir ne tik per didþiàsias ðventes. Irdabar, kai sieloje bûdavo labai slogu nuo visø tø okupa-cijos baisybiø, að eidavau á baþnyèià. Tik èia nurimdavauir melsdavau Dievà, kad jis gelbëtø Lietuvà. Baþnyèiojematydavau nemaþai ir kitø gimnazistø. Tik èia mes darkurá laikà galëdavom iðgirsti mûsø tautos himnà, su ákvë-pimu já giedodavom ir ðirdyje tapdavo ramiau, linksmiau,atsirasdavo daugiau vilties. Taèiau okupacija tæsësi, rep-resijos stiprëjo. Visus gimnazijos moksleivius ir mokyto-jus sukrëtë 1949 m. rugpjûèio ávykiai... Vël buvo iðaiðkintadar viena pogrindinë antisovietinë organizacija, veikusigimnazijoje.

Buvo suimti Ðilutës gimnazijos moksleiviai: Jonas Ba-ranauskas, Albinas Jutkevièius, Alfonsas Èeslovas Vaièe-

14

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

kauskas bei keli vakarinës suaugusiøjø gimnazijos moks-leiviai. Rugsëjá susirinkæ mokykloje slapèiomis aptarinëjo-me ðá ávyká. Dauguma palaikë ir uþjautë suimtuosius, betbuvo ir tokiø, kurie teigë, kad minëti moksleiviai be rei-kalo rizikavo ir ákiðo savo galvas liûtui á nasrus.

1949 m. rudená á mûsø klasæ atëjo keli nauji mokslei-viai, ið kuriø labai iðsiskyrë Vladas Pupðys. Jis atvyko iðÐvëkðnos, kurios apylinkëse dar aktyviai veikë partiza-nai. Suþinojau, kad jo mama yra rusø kalbos mokytoja,o tëvas – miðkø ûkio darbuotojas. Vladas ið karto patrau-kë klasës moksleiviø dëmesá. Karo metu per nelaimingàatsitikimà netekæs deðinës rankos, jis, visø mûsø nuosta-bai, kuo puikiausiai raðë kaire ranka. Ir dar kaip dailiai!O kokius komiksus jis sugebëdavo nupieðti! Ávairios jopieðtos istorijos gimdavo èia pat mûsø akyse. Jaunuolisbuvo su visais draugiðkas, niekada neatsisakydavo padë-ti, todël apie já per pertraukas visada bûriavosi klasiokøpulkelis. Netrukau su juo susidraugauti ir að, nes paju-tau, kad mûsø paþiûros á ávykius Lietuvoje ir uþsienyjelabai panaðios. Kadangi að ir Vladas neblogai valdëmeplunksnà, tai po kurio laiko mokyklos vadovybë pasky-rë mus sienlaikraðèio redaktoriais. Buvo sudarytos dvileidinio redakcijos grupës, kurios kas savaitæ turëjo pa-rengti po du sienlaikraðèio numerius. Vienai tø grupiøvadovavau að, kitai – Vladas. Bendras darbas mane irVladà labai suartino. Daþnai susitikdavom, aptardavomne tik sienlaikraðèio leidybos reikalus, bet ir ávykius Lie-tuvoje bei uþsienyje. Vladas pradëjo kviesti mane, o vë-liau ir kitus klasës draugus pas save á namus. Man èialabai patiko, nes Vladas turëjo savo atskirà kambará, ku-riame atokiau nuo kitø ðeimos nariø buvo galima atvi-rai pasiðnekëti. Be to, Vladas turëjo nemaþai dar prieðkarà iðleistø knygø, kurios mane labai domino, kadangi

15

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

skaityti mëgau labiau uþ viskà. Èia buvo ir senas radijoimtuvas, per kurá retkarèiais pavykdavo iðgirsti vienà ki-tà „Amerikos balso“ laidà.

Kaip minëjau, pas Vladà ëmë lankytis ir kiti klasësdraugai: Gediminas Braèiulis – mano suolo draugas, kla-sës fotografas Klemensas Maskolius, ið kurio mes visi mo-këmës fotografijos meno, ir kai kurie kiti klasiokai.

Kaþkaip savaime susidarë bendraminèiø ir iðtikimødraugø grupelë, prie kurios prisijungë ir á klasæ ið Dzû-kijos atvykæs Antanas Ðklërius.

Susitikæ mes daug kalbëdavome ir visai atvirai svars-tëme Lietuvos ir uþsienio ávykius, kurie nebuvo teisingainuðvieèiami sovietinëje spaudoje. Toji spauda skleidë vienmelà apie vis gerëjantá gyvenimà Sovietø Sàjungoje, nu-slëpdama trëmimus, partizanø kovas ir visa kita, kasmums labiausiai rûpëjo. Mûsø pasipiktinimà këlë nuola-tinis bolðevikø partijos ir jos didþiojo vado ðlovinimas, na-cionalistø ir „liaudies prieðø“ niekinimas.

Mus, vaikinus, ypaè domino ginkluota Lietuvos parti-zanø kova. Dalijomës iðgirstais pasakojimais apie jø did-vyriðkus susirëmimus su èekistais ir stribais, jø atliktusþygdarbius ir þûtá. Apie daugelá partizanø kovø Dzûkijo-je mums ir pasakojo ið ten atvykæs Antanas, kartà neju-èiomis atvirai prisipaþinæs, kad jø gretose kovoja ir vie-nas jo pusbroliø.

Mes nelabai tikëjome spaudoje pasirodanèiais prane-ðimais apie tai, kad „banditai“ (t. y. partizanai) iðþudë vie-nà ar kità ðeimà. Nors tada dar nieko neþinojome apie èe-kistø rengiamas provokacijas ir masiðkai þudomus kaimoþmones, bet kaþkaip instinktyviai atmesdavome prielaidà,kad taip þiauriai galëtø pasielgti Lietuvos partizanai. Ypaèmus ragino tuo netikëti mûsø klasës „dzûkelis“ Antanas,paþinojæs ne vienà partizanà.

16

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Bëgo laikas ir sovietinës okupacijos metø baisybës tæsësitoliau. Lietuvà uþgriuvæs nuoþmus prieðas ir jo vietiniai pa-rankiniai naikino viskà, kas buvo sava, miela ðirdþiai, lietu-viðka... Griovë mûsø paproèius, ásitikinimus, dorovæ...

Mes, moksleiviai, jautëme, kad, norint pasiprieðintiokupantui, bûtina ugdytis tvirtesná tautiná susipratimà,todël graibstëme, kur tik gaudavome, prieð karà iðleistasknygas, laikraðèius, þurnalus. Su didþiausiu uþsidegimuskaitëme Maironio, V. Kudirkos ir kitø mûsø tautos þy-miø þmoniø kûrinius. Susirinkæ nagrinëjome A. Ðapokos„Lietuvos istorijà“, kuri buvo grieþèiausiai draudþiama,kaip ir daugelis kitø mûsø tautos didþiavyriø kûriniø.Supratome, kad tik ið jø galime pasisemti tautinio atspa-rumo okupantø skleidþiamai antilietuviðkai propagandai.

Daugelá mûsø klasës moksleiviø ypaè papiktino prasi-dëjæs prievartinis komjaunimo organizacijos kûrimas mo-kykloje. Palikti po pamokø moksleiviai buvo verèiami ra-ðyti pareiðkimus á ðià organizacijà. Jëga verþdavomës produris, o kartà, kai mus klasëje uþrakino ir prigrasino ne-iðleisti iki vakaro, jei neparaðysime pareiðkimø – pabëgo-me pro langà. Deja, ilgainiui po truputá kai kas, ypaè mer-gaitës, neatlaikydavo psichologinio spaudimo, o gal ir të-vø patartos raðydavo tuos pareiðkimus slapta. Apie tai su-þinojæ tokius smerkëme, laikëme juos iðdavikais ir sten-gëmës nuo jø atsiriboti.

1951 m. kovà – naujas masinis trëmimas á Sibirà. Tadabuvo iðveþta á SSRS gilumà nemaþai mûsø giminaièiø irpaþástamø. Ðis ávykis daugeliui jaunuoliø sukëlë dar di-desná prieðiðkumà sovietø valdþiai.

Tø metø vasara ir ruduo man buvo ypaè nemalonûsir sunkûs. Tëvas vienas dirbdamas nebepajëgë iðmaitintimûsø gausios ðeimos. O èia dar vis sunkiai sirgo mama,nors, rodos, jau atsirado ðiokia tokia viltis jai pagyti. Bû-

17

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

tinai reikëjo padëti ðeimai, ir að su skaudama ðirdimi pa-likau mëgstamà mokyklà, klasës draugus ir pradëjau dirbtiÐilutës rajono vykdomojo komiteto þemës ûkio skyriujekasininku, o mokytis perëjau á Ðilutës vakarinës darbo jau-nimo mokyklos 10 klasæ.

Buvau labai pasiilgæs klasës draugø, todël kai gatvëjemane sutikæs Vladas pakvietë apsilankyti, vienà rugsëjoðeðtadiená po darbo su dideliu dþiaugsmu nuëjau pas já.Èia jau radau ir kitø mûsø klasës draugø. Dþiaugdamiesisusitikimu spaudëm vieni kitiems rankas, glëbesèiavomës,dalijomës vasaros áspûdþiais.

– Kaip gaila, kad tavæs nebëra mokykloje, – kalbëjo manbuvæs suolo draugas Gediminas. Jam sunkiai sekësi mate-matika, ir að jam daþnai padëdavau spræsti uþdavinius.

– Gal buvai susitikæs su partizanais? – klausinëjom An-tano. Ðis prisipaþino, kad buvo susitikæs su miðke besi-slapstanèiu pusbroliu. – Sekasi jiems ten dar neblogai, –prasitarë nelabai kalbus Antanas.

Gal bûtume dar ilgai erzeliavæ, taèiau mus, linksmai nu-siteikusius, surimtëti paragino Vladas. Jis aptarë praëjusiosvasaros politinius ávykius uþsienyje ir Lietuvoje. Vël prisi-minëm ávykusià deportacijà á Sovietø Sàjungos gilumà.

– Gal jau paskutinë, – vyliausi að. – Ir ateis atpildo va-landa, – pasakiau.

– Vakarai ruoðiasi ir mums nevalia snausti, – kalbëjoVladas.

– Vyrai, taip sëdëti negalima. Reikia kaþkà daryti, – pa-sakë Antanas ir jam entuziastingai pritarë Gediminas.

– Kurkim savo patriotiná bûrelá! Ðis ðûkis, nepamenukieno mestas, sukëlë visus ant kojø. Pertraukdami vienaskità siûlëme pasirinkti slapyvardþius, sugalvoti ðifrà susi-raðinëti. Entuziazmas liejosi per kraðtus. Tuo laiku netnepagalvojome, kas mûsø laukia, jeigu apie tai suþinos

18

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

èekistai. Kai jau buvom susitaræ dël slapyvardþiø ir ðifro,að pasigyriau, kad per vasaros atostogas paraðiau apsaky-mà „Laisvës traukinys“, kurá buvau atsineðæs su savimi.Draugai ëmë praðyti, kad paskaityèiau. Tai buvo apraðy-mas ávykio, kurá buvau girdëjæs per „Amerikos balso“ ra-dijà apie tai, kaip vieno traukinio maðinistas nuvarë ke-leiviná traukiná per sienà á laisvà nuo sovietø Vakarø Vo-kietijà. Apsakymas visiems patiko, tik Antanas pastebëjo:

– Paraðei gerai, tik galëtum raðyti ne apie ávykius sve-tur, o apie Lietuvos partizanus.

Sutikau su jo nuomone ir pasakiau, kad pagalvosiu –gal ir paraðysiu. Tada ir Vladas, iðsitraukæs ið stalo stalèiausstorà sàsiuviná, pasakë:

– Paskaitysiu jums ir að vienà kità iðtraukà ið pradëtosraðyti apysakos „Tolimoje Korëjoje“.

– Pilk, – ryþtingai pritarë Gediminas ir visi suklusome.Vladas pradëjo skaityti gana sudëtingà istorijà apie tai,

kaip buvæs mokytojas Edmundas Audenis, ástojæs savano-riu á sovietø armijà ir jos sudëtyje papuolæs á Rytø Korë-jà, pabëgo ið savo karinio dalinio, slapta perëjo fronto li-nijà ir, tapæs SNO kariuomenës kariu, kovojo prieð komu-nistø armijà, besiverþianèià ið Ðiaurës á Pietø Korëjà.

Korëjos tema mums buvo tuo laiku labai aktuali, tei-kianti viltá kada nors iðsivaduoti ið komunistinio jungo,tad Vlado perskaitytos iðtraukos ið apysakos mums vi-siems labai patiko.

Tai buvo nepamirðtamas vakaras, kuris mus visus darlabiau suvienijo. Iðsiskyrëme su viltimi kà nors bendrainuveikti. Atsisveikindamas Vladas pastebëjo, kad mumsbûtina ugdytis patriotiðkumà, skaityti dar „Smetonos lai-kais“ iðleistas knygas ir þurnalus. Kadangi pokalbis vi-siems patiko, Gediminas pasiûlë susitikti ir kità dienà poðv. Miðiø.

19

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

Susirinkæ sekmadiená vël dalijomës mintimis apie per-skaitytas knygas. Prisiminiau, kiek daug pas mus buvoknygø, iðleistø nepriklausomoje Lietuvoje, bet visos jossudegë per karà rusø lakûnams sudeginus namus, kuriuo-se gyvenome.

Vladas patarë skaityti ne tik nuotykiø romanus, bet irrimtas knygas, kurios ugdytø mûsø pasaulëþiûrà, padëtøteisingai vertinti ávykius Lietuvoje: „Kaip jie mus suðau-dë“ ir kitas, vaizduojanèias sovietiniø okupantø nusikal-timus Lietuvoje.

– Bûtø gerai, kad visi susipaþintume ir su „TrumpaVKP(b) istorija“, – labai rimtai pasiûlë jis.

– Na, jau ne – tokio ðlamðto tikrai neskaitysiu, – prisi-paþino Antanas.

– Að irgi, – pritarë Gediminas. – Papûsk.– O kodël gi ne! – gynë savo pasiûlymà Vladas, – juk

reikia þinoti ir prieðo ideologijà.Mes visi þinojome, kad didþiausi Lietuvos prieðai yra

bolðevikai ir sovietai, bet garsiai iðtartas þodis „prieðai“ pri-vertë mus susimàstyti. Kaþkaip nejuèiomis kalba pakry-po apie konspiracijà, nes þinojome, kad bet kokia atvirasovietø valdþios kritika yra þiauriai baudþiama, o bûti ið-tremti ið Lietuvos në vienas nenorëjome. Taigi, nejuèio-mis prasidëjo pokalbis apie mûsø veiklos slaptumà.

– Kadangi mûsø bûrelis bus slaptas, – dëstë Vladas, –turime, kad niekas neátartø, kuo maþiau bendrauti tarpu-savyje vieðumoje. Ir apie mûsø susirinkimus taip pat nie-kas neturi þinoti.

– Kà èia paslëpsi. Juk visi þino, kad mes draugaujam, –paprieðtaravo jam Gediminas.

– Tai dabar maþiau draugauk, – patarë jam Antanas.– Ypaè mokykloje per pertraukas nesikuþdëkim. O tai,

þinai, Teresë (mergina, pirmoji mûsø klasëje ástojusi á

20

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

komjaunimà) tuoj nubëgs ir praneð kam reikia. Að girdë-jau, kad tuos iðdavikus visus verbuoja bûti saugumo ðni-pais, – kalbëjo Vladas.

Kiek pasiginèijus dël konspiracijos, buvo greitai susi-tarta. Pasirodë, kad kai kas jau yra susigalvojæ ir slapy-vardþius, tik að vis dar sukau galvà, koká pasirinkti.

To susitikimo pabaigoje Vladas ir að dar pasikalbëjomeapie kûrybinius planus. Vladas þadëjo toliau tobulinti apy-sakà „Tolimoje Korëjoje“ ir dar sakë, kad yra sumanæs pa-raðyti romanà „Per audrà“ – vienos ðeimos gyvenimo isto-rijà 1940–1950 metais, ir apysakà „Àþuolas prie Ventos“ –apie bolðevikø nuþudytà savo pusbrolá.

Tuo metu mano galvoje kirbëjo daugybë siuþetø. Pa-minëjau, mano nuomone, tik svarbiausius. Tai turëjo bû-ti „Tëviðkës þemë“ – apysaka apie partizanus, jø kovas, jøðeimø persekiojimus ir trëmimus. Norëjau paraðyti auto-biografinæ apysakà „Jaunystës svajonës“. Kadangi manetuo metu domino gamta, svajojau sukurti „Sauliuko nuo-tykius Þoliø karalystëje“. Deja, ðioms ir kitoms mano sva-jonëms taip ir nebuvo lemta iðsipildyti.

1951 m. spalio pradþioje ávykæ dar vieni trëmimai iðnaujo sukrëtë Lietuvà. Skaudþiai á juos reagavome ir mes,nes buvo iðveþtas mums gerai paþástamas moksleivis Sau-lius Sidabras.

Ypaè karðtas bûrelio nariø pasitarimas ávyko to mëne-sio pabaigoje Vlado bute.

– Matot, kas toliau vyksta. Daugybæ þmoniø iðveþë irið Prienø rajono, – susijaudinæs kalbëjo Antanas. – O mesèia sëdim, apysakaites skaitom, anekdotus tauðkiam ir nie-ko nedarom.

– O kà mes galim daryti? – mëginau að jam paprieðta-rauti. – Va, jeigu prasidëtø karas...

– Tauta þûsta. Greit neliks në vieno padoraus lietuvio, –su nuoskauda pastebëjo Gediminas.

21

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

Dar kiek pakalbëjæ, priëjom prie iðvados, kad bûtinaryþtingai veikti, kaþkaip prieðintis okupantams.

– Siûlau, kaip atsvarà mokykloje besikurianèiai komjau-nimo organizacijai, ákurti patriotinæ jaunimo organizaci-jà, – pasiûlë Vladas.

– O kà gi veiks ta mûsø organizacija? – nepatikliai pa-klausë Gediminas.

– Pirmiausia ið patikimø þmoniø rinksime aukas trem-tiniams ir politiniams kaliniams remti, – dëstë Vladas. –Siøsime siuntinius, banderoles.

– Galiu ir að ið savo algos ðiek tiek pridurti, – pasa-kiau að.

– Menkas èia darbas, – atkirto Gediminas. – Gal para-ðyk koká atsiðaukimà-protestà prieð vykdomà deportaci-jà, – pasiûlë jis Vladui. – Að apsiimu juos iðplatinti mo-kykloje.

– Ne, vyrai, nereikia. Jei pasirodys atsiðaukimai – èe-kistai kaipmat mus suseks ir veikla bus baigta. Mums svar-biausia organizuotis ir karo metu imti aktyviai veikti, –aiðkino Vladas.

– Kaip veikti? Manai, su pagaliu bolðevikus iðtaðkysi.Ginklø juk neturime, – karðèiavosi Gediminas.

– Antoðka, – kreipësi jis á Antanà. – Gal tu gali gautiginklø ið Dzûkijos partizanø?

Antanas tik patraukë peèiais ir nieko jam neatsakë. Kàjis galëjo þinoti su jais nesusitikæs.

Dar kiek pasiginèijæ priëjom prie bendros iðvados,kad bûtina ryþtingai organizuotis. Mokykloje labai spar-èiai toliau buvo kuriama komjaunimo organizacija. Ypaètuo pasiþymëjo naujai paskirtas direktorius E. Ruzgys irnauja komsorgë mokytoja A. Dobrodzejienë. Vertinantðià padëtá, mums atrodë, kad kurti savo moksleiviø or-ganizacijà, kaip atsvarà komjaunimui, tiesiog bûtina. Tad

22

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

sutarëme, kad reikia kuo greièiau parengti tokios orga-nizacijos ástatus, apibrëþti jos veiklà, galutinai patvirtin-ti slapyvardþius, visiems pagalvoti, kaip ta organizacijaturëtø vadintis.

Buvo nutarta pradëti plësti mûsø bûrelá ir á kuriamàorganizacijà pakviesti Klemensà Maskoliø, kurio patrioti-niais jausmais ir prieðiðku nusistatymu prieð sovietø val-dþià niekas ið mûsø neabejojo. Mat Klemenso tëvas bu-vo Maþosios Lietuvos sukilimo dalyvis, todël, vokieèiamsuþëmus Klaipëdos kraðtà, jo ðeima turëjo skubiai viskàpalikus pasitraukti á Lietuvà ir èia kurá laikà slapstytis. Ka-rui pasibaigus Maskoliø ðeima sugráþo á savo kraðtà ir ap-sigyveno Ðilutëje. Klemenso tëvas ásidarbino Ðilutës pir-mojoje gimnazijoje sargu-kûriku, o jø ðeima apsigyvenomokyklos cokoliniame aukðte. Kiek þinojom, patriotiðkaibuvo nusiteikusi ir Klemenso sesuo Birutë Maskoliûtë,kurià taip pat ketinome priimti á organizacijà. Klemensobrolis Gintaras Maskolius tuo metu jau mokësi Vilniausgeleþinkelininkø technikume.

Tà vakarà iðsiskirstëme visi labai ryþtingai nusiteikæ.Nutarëme pagal iðgales ir ginklø ieðkoti, kad kilus karuigalëtume veikti.

Praëjus kiek laiko po ðio pasitarimo, mieste susitikæ suVladu nutarëme, kad jau lapkrièio mënesá bûtina suðauktiorganizacijos steigiamàjá susirinkimà, o lapkrièio 1-àjà pa-kviesti bûrelio narius aplankyti kapines ir uþdegti þvaku-tes ant èia palaidotø Klaipëdos kraðto sukilimo dalyviøkapø.

Susirinkæ, berods, lapkrièio pradþioje vël aptarëme eili-nius politinius ávykius. Kaip paprastai, apie juos praneði-mà padarë Vladas. Gediminas praneðë, kad kalbëjo su Kle-mensu ir ðis sutinka stoti á bûrelá. Vëliau patvirtinom pasi-rinktus slapyvardþius. Vladas pasirinko Audronio, að – Þy-

23

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

manto, Antanas – Dþiugo, o Gediminas – Gintauto slapy-vardþius. Ápareigojome Gintautà ir Audroná sudaryti mo-kyklos komjaunuoliø sàraðà ir jame paþymëti aktyviai be-sireiðkianèius ar kuo nors átartinus asmenis. Nutarta, kadateityje pasitarimus turëtø rengti ir juos vesti visi bûrelionariai rotacijos tvarka. Kitam posëdþiui vadovauti turëjauað, Þymantas.

Kai buvo prieita prie organizacijos veiklos klausimosvarstymo, að pasiûliau pagrindine organizacijos veikla lai-kyti pasirengimà veikti greit prasidësianèio karo metu.Kad karas netrukus prasidës, buvau ðventai ásitikinæs. Ma-no pasiûlymas buvo palaikytas ir rimtai susirûpinta, kurbûtø galima gauti ginklø. Dþiugas pasiûlë uþmegzti ryðiussu Dzûkijos partizanais, gauti ið jø nurodymus dël kon-kreèios veiklos, o gal net ir ginklø, kuriø, kaip tikëjomës,partizanai dar gali turëti nemaþai.

Konspiracijos dëlei buvo sutarta organizacijos nariamsnedalyvauti jokiuose slaptuose moksleiviø rengiamuosepobûviuose ar pasilinksminimuose, nesivelti á konfliktusgatvëse, prie Kultûros namø, kad nebûtø atkreiptas á musmilicijos ir enkavëdistø dëmesys. Gintautas vël pasiûlëAudroniui paraðyti keletà atsiðaukimø á jaunimà dël pa-dëties Lietuvoje – raginti nestoti á komjaunimà, taèiau pa-svarstæ nutarëme tokiø atsiðaukimø kol kas neplatinti, kadneatkreiptume enkavëdistø dëmesio.

Beliko aptarti organizacijos ástatus ir nariø priesaikà.– Að paraðysiu organizacijos nario priesaikos ir pasiþa-

dëjimo tekstus, – kalbëjo Audronis, o tu, Rimai-Þyman-tai, pamëgink parengti organizacijos ástatø projektà.

– Neþinau, – suabejojau að. – Neturiu jokio pavyzdþio,kuriuo galëèiau pasinaudoti, kuriuo galëèiau vadovautis.

– Raðyk pagal komjaunimo ástatus, – trumpai drûtaipasiûlë Audronis. Ðie jo þodþiai sukëlë visuotiná juokà.

24

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Ðe, – padavë man Audronis VLKJS ástatø knygelæ. – Pa-ëmiau mokykloje. Ten tø knygeliø dabar galima rasti visur.

„Kà gi, pamëginsiu“, – pagalvojau.Kadangi ásipareigojom laikytis konspiracijos, nutarëme

ateityje rinktis ne pas Audroná, kaip buvome ápratæ, o viskitoje vietoje.

Tai buvo ilgas pasitarimas, bet reikðmingas ir reikalin-gas. Net anekdotams neliko laiko.

Gráþtant namo man á galvà nejuèiomis brovësi min-tys, jog tai, kà mes darome, yra ganëtinai pavojinga irgali turëti rimtø padariniø, bet greit ðias mintis nuvijosvarbesnës – kaip sklandþiai paraðyti bûsimos organiza-cijos ástatus.

Tai buvo labai atsakingas uþdavinys, bet ëmiausi ðiodarbo su dideliu uþsidegimu. Laiko turëjau nedaug. Dir-bau ir mokiausi vakarinëje mokykloje, tad ástatus raðytigalëjau tik naktimis, kai kiti ðeimos nariai saldþiai miegojo.Juk tai buvo slaptas dokumentas, apie kurá, gink Dieve,niekas negalëjo þinoti. Net ir mama, kuriai aiðkinau, kadruoðiuos matematikos kontroliniam darbui.

Nieko ilgai nesvarstydamas uþ pagrindà, kaip ir buvosiûlyta, paëmiau komjaunimo organizacijos ástatus ir per-dirbau juos mums reikalinga patriotine dvasia. Mano nuo-mone, organizacijos branduolá – centriná organà (CO) –turëjo sudaryti mûsø grupelë, o kiekvienas jos narys tu-rëjo ásipareigoti sukurti atskiras grupeles, kuriø eiliniai na-riai neturëjo þinoti, kas áeina á centrinæ grupæ. Tai buvoteisinga nuostata, taèiau vëliau neágyvendinta, ir tai turë-jo sunkiø padariniø ateityje.

Organizacijos nariø bendrieji tikslai buvo: patiems la-vintis ir tautine patriotine dvasia auklëti aplinkiná jauni-mà, vaikus, registruoti okupantø nusikaltimus Lietuvosþmonëms, padëti partizanams, politiniams kaliniams ir

25

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

tremtiniams, ginkluotis, kad kilus karui 1941 m. birþeliosukilëliø pavyzdþiu galëtume padëti partizanams vaduo-ti Lietuvà ið sovietiniø okupantø.

Á tà svarbø pasitarimà susirinkome, berods, gruodþiopradþioje. Susirinkome, kaip ir buvo tartasi, ne pas Aud-roná, o pas Gintautà, kurio tëvai tuo metu buvo kaþkuriðvykæ. Ðiame susirinkime dalyvavo ir naujas mûsø bûre-lio narys Klemensas, pasirinkæs Tautvaldo slapyvardá.

Ið pradþiø aptarëme mûsø veiklos slaptumo klausimus.Greitai sutarëme vengti visø aðtriø politiniø pareiðkimømokykloje, nekritikuoti komjaunuoliø.

Að pristaèiau ranka raðytà mûsø bûsimos organizaci-jos ástatø projektà. Jis sukëlë nemaþai audringø debatøapie organizacijos nariø veiklà ir jos pavadinimà. Api-bendrinæs besiginèijanèiøjø nuomones, pastebëjau, kadorganizacija turëtø vadintis „Laisvojo Lietuvos jaunimosusivienijimas“.

– Netinka, – grieþtai uþprotestavo Gintautas. – Á orga-nizacijà nepriimsim bet ko, o tik lietuvius patriotus.

Dauguma tokiai Gintauto nuomonei pritarë ir á orga-nizacijos pavadinimà áterpëme þodelá „tautinis“.

Ilgai svarstëme ir organizacijos struktûros klausimà. Pa-galiau buvo sutarta, kad organizacijos branduolá sudarys,kaip að ir siûliau, dabartinio bûrelio nariai. Tai ir bus or-ganizacijos centrinis organas, o kiekvienas jo narys savoruoþtu suburs dar po du patikimus þmones, kurie suda-rys organizacijos kuopeles, kuriø eiliniai nariai apie orga-nizacijos CO sudëtá neturëtø þinoti.

Kadangi laiko turëjome nedaug, o nagrinëti ástatus pa-punkèiui nebuvo kada, pasiûliau toliau tæsti svarstymà va-dinamajame tæstiniame posëdyje. Mano pasiûlymas buvopriimtas ir tam posëdþiui vadovauti buvo iðrinktas Gin-tautas. Taigi, tæstinio posëdþio pirmininkas Gintautas tu-

26

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

rëjo nuneðti ástatø projektà susipaþinti kiekvienam bûre-lio nariui, o ðis já ádëmiai perskaitæs ant tuðèiø lapø sura-ðyti savo pastabas. Atsiþvelgdamas á jas, að turëjau pa-ruoðti galutiná ástatø projektà ir pateikti organizacijos na-riams tvirtinti.

Ðis tæstinis posëdis, kiek pamenu, vyko gruodþio 3–9dienomis. Kiek daugiau pastabø pateikë tik Audronis. Ásta-tus graþiai kaligrafiðkai perraðæs parengiau tvirtinti.

Pagaliau atëjo ta iðkilminga ir reikðminga 1951 m. gruo-dþio 16 diena, kurios mes visi taip nekantriai laukëme.Penki, rodos, viskam pasiryþæ draugai susirinkome Dþiu-go kambarëlyje (Lauko g. 3). Ið draugø veidø, kai sveiki-nomës, maèiau, kokie jie susijaudinæ, nekasdieniðki. Visibuvo ypaè rimti, net Gintautas nedráso juokauti.

Jaudinausi ir að pradëdamas susirinkimà ðiais þodþiais:– Mieli bendraþygiai! Visø pirma turëtume patvirtinti

mûsø steigiamos organizacijos ástatus, kad galëtume jaisvadovautis tolesnëje mûsø veikloje. Jûs visi esate su jaissusipaþinæ, pateikët savo pasiûlymus, á kuriuos buvo at-siþvelgta. Noriu priminti, kokia yra numatoma mûsø or-ganizacijos veikla...

– Netempk gumos – duok pasiraðyti, ir baigtas kriu-kis, – pertraukë mane Gintautas.

– Pasiraðom, pasiraðom… – Gintautui pritarë kiti.Jei taip, tai taip. Atverèiau paskutiná ástatø lapà ir visi

pasiraðëme. Tada Tautvaldas pasiûlë, kad ástatø nuoraðàturëtø kiekvienas organizacijos narys ir galëtø jais vado-vautis. Buvo sutarta, kad kiekvienas ið mûsø ástatus per-siraðys ir turës po kopijà be paraðø.

Tada atsistojo Audronis ir labai iðkilmingai perskaitëant sàsiuvinio lapo paraðytà organizacijos nario priesaikostekstà:

27

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

28

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

PRIESAIKA

„Að, Lietuvos Respublikos jaunuolis(-ë):Giliai apsvarstæs ir supratæs „Laisvojo Lietuvos jau-

nimo tautinio susivienijimo“ uþdavinius ir tikslus;Siekdamas tapti doru, kilnios dvasios, tvirto bûdo

þmogumi ir bûti sàmoningu, paþangiu ir naudingu Lie-tuvos pilieèiu;

Iðkilmingai ir ðventai prisiekiu prieð Visagalá Dievàir Tëvynæ;

Dirbti laisvai, nepriklausomai ir demokratinei Lie-tuvai;

Kovoti uþ laisvës ir demokratijos idëjø ágyvendinimàLietuvoje;

Ugdyti draugystæ ir vienybæ;Vykdyti man uþduodamus uþdavinius;Laikytis LLJTS ástatø;Bebaimiðkai kovoti uþ Tëvynës laisvæ, jei reikës, – pa-

aukoti ir gyvybæ uþ jos interesus;Uþtikrinti vienybës ðûká: „vienas uþ visus – visi uþ

vienà!“

Priesaikos tekstà në kiek nedvejodami pasiraðëme sla-pyvardþiais: Gintautas, Dþiugas, Tautvaldas, Þymantas irAudronis.

Vladas buvo parengæs ir antrà priesaikos egzemplioriø,paraðytà ant rûkomojo popieriaus lapo, kurá taip pat pa-praðë pasiraðyti. Jis buvo reikalingas tam atvejui, jei pir-masis bûtø sugadintas ar kur nors dingtø. Antràjá priesai-kos tekstà saugoti jis pavedë man.

Paskui Audronis pasiûlë pasiraðyti ir taip pat jo pareng-tà pasiþadëjimo tekstà.

– Kam jis mums reikalingas? – suabejojo Gintautas. –Pasiraðëm priesaikà, ir kvit.

29

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

Èia Audronis jam ir visiems paaiðkino, kad pasiþadëji-mas lyg ir prapleèia priesaikà. Jis padës stiprinti kiekvie-no nario atsakomybæ uþ organizacijà ir draugus. Dar kiekpasvarstæ pasiraðëme slapyvardþiais ir pasiþadëjimà, ku-ris skelbë:

PASIÞADËJIMAS

Mes, Lietuvos Respublikos prieðakinio laisvojo jauni-mo atstovai:

Matydami okupantø padarytas ir tebedaromas skriau-das Tëvynei;

Siekdami visapusiðkai pasirengti, kad iðmuðus lemia-mai valandai bûtume pasirengæ stoti á didþiàjà kovà uþlaisvæ;

Kupini liepsningo noro matyti laisvà, nepriklausomàir demokratinæ Lietuvà;

Remiami laisvojo pasaulio ir tûkstanèiø draugø, pa-siruoðusiø stoti á mûsø visø bendrà kovà;

Iðkilmingai pasiþadame prieð savo draugus ir paverg-tà Tëvynæ, jog ligi paskutinio atodûsio vieningai, draugið-kai, petys á petá dirbsime ir kovosime uþ Tëvynës laisvæ irnepriklausomybæ.

Mes pasiþadame susiriðti plieniniais draugystës irbendradarbiavimo saitais ir ðventai vykdyti ðûká „vienasuþ visus – visi uþ vienà!“

Ir kuo smarkiau siautëja iðprotëjusi reakcionieriø sau-jelë, tuo labiau dega mûsø ðirdys noru dirbti ir kovoti uþTëvynës laisvæ.

Nëra pasaulyje tokios jëgos, kuri nugalëtø tà ugnin-gà laisvës troðkimà. Mes kovosime ir savo kovà tæsime ikipergalës.

Laisvë! Tëvynë! Pergalë!

30

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Istorinës akimirkos – organizacijos nariai pasiraðo priesaikà. FotografavoKlemensas Maskolius

31

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

Mums visiems patiko ðis patetiðkas ir labai romantizuo-tas tekstas, kurá palydëjome plojimais ir visi, kaip minë-jau, pasiraðëme slapyvardþiais.

Pasiraðæ pasiþadëjimà laimingi sveikinome vienas kitàapsikabindami. Organizacija pradëjo gyvuoti, todël rim-tai svarstëme, kaip pradësime veikti.

Buvo sutarta, kad bûtina ieðkoti ginklø ir uþmegzti ryðásu Lietuvos partizanais. Tai padaryti ásipareigojo Dþiugas,nes jo pusbrolis, kaip þinia, partizanavo Dzûkijoje. Tarë-mës, kaip surinkti lëðø tremtiniams ir kaliniams paremti.Nutarta iðþvalgyti miestà ir surasti vietas, kur bûtø gali-ma prireikus (vykstant mobilizacijai karo atveju ar gresiantsuëmimui) pasislëpti. Sutarëme, kad atsiðaukimø kol kasneplatinsime. Bûtina rengtis pagrindiniam tikslui – sulau-kus karo pradþios pasitraukti á miðkà ir pradëti aktyvià ko-và su okupantais.

Sujaudinti ir pertraukinëdami vienas kità dar bûtumeilgiau kalbëjæ, bet mus nutraukë Dþiugas:

– Uþteks! Pradëkim linksmàjà dalá.Pastebëtina, kad ðis mûsø bendraþygis labai skurdo ir

jau prasidëjus þiemai dar vaikðèiojo apsiavæs basutëmis.Pasitaræ su Vladu ir sudëjæ pinigø nupirkome jam ðiokiustokius pusbaèius. Tad dabar Vladas jam juos ir áteikë. Vi-si ávertino, kad batai geri, ir liepë Dþiugui juos tuojau patapsiauti.

Maèiau, kad mano bièiuliø þvilgsniai vis krypsta á ma-no atsineðtà portfelá. Mat buvome susitaræ ðá istoriná ávy-ká paþymëti vyno buteliu. Ir koks buvo visø nusivylimas,kai atsidaræ portfelá pastebëjome, jog vyno butelis sudu-þæs, o vynas iðsiliejæs ant portfelyje esanèiø sausainiø. Galtai ir buvo mûsø organizacijos nesëkmës þenklas? Bet mestada apie tai negalvojome. Per daug nenusiminëme ir, ið-siëmæ vyne sumirkusius sausainius, draugiðkai pasidalijæjuos suvalgëme…

32

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Labai sujaudintas ir linksmas tà vakarà gráþau á namus.Pagaliau mes iðdrásome pasiprieðinti, mes susibûrëme! Irtai buvo svarbiausia!

Kadangi buvome nutaræ, jog dël konspiracijos ðv. Ka-lëdø kartu neðvæsime, tai pirmà kartà susirinkome pasTautvaldà Kûèiø dienos iðvakarëse. Rodësi, kad èia susi-rinkti buvo saugiausia. Á mokyklà visà dienà tai ateida-vo, tai ið jos iðeidavo moksleiviai, tad mûsø atëjimas nie-kam negalëjo sukelti kokio nors átarimo. O Tautvaldoðeima, kaip þinia, gyveno mokyklos cokoliniame aukðte.

Kadangi buvo adventas ir linksmai atðvæsti negalëjo-me, visgi dþiaugëmës vël susitikæ. Tautvaldo sesuo Biru-të vaiðino mus savo ðventëms iðkeptais sausainiais ir sal-dþia arbata, o mes dþiugûs ðnekuèiavome, vartëme „Ki-no-foto“ þurnalà, ieðkodami pikantiðkø nuotraukø. Að la-bai mëgau kinà, todël draugams iðdësèiau trumpà kino is-torijà kartu pastebëdamas, kad nepriklausomos Lietuvossàlygomis norëèiau dirbti kino reþisieriumi, kurti filmus,vaizduojanèius sunkià Lietuvos partizanø kovà, tragiðkusþmoniø likimus tremtyje ir èia, tëvynëje.

– Ðie filmai turëtø amþiais byloti þmonëms apie skau-dþià mûsø tautos sovietinæ okupacijà. Juk tiek jaunøþmoniø þuvo net nepatyræ pirmosios meilës! – pasakiaubaigdamas.

– Jei tu bûsi reþisierius, tai að dirbsiu pas tave opera-toriumi, – prasitarë Tautvaldas. Ir visi juo patikëjo, nes tikjis vienas ið visø mûsø taip gerai iðmanë fotonuotraukøgamybos reikalus.

– Manau, kad ir mane priimsi á darbà, tik neþinau, kàgalëèiau veikti. Gal vaidinti? – siûlësi Gintautas.

– O að priþiûrësiu, kad teisingai vaizduotumëte parti-zanus, – pritarë Dþiugas.

– Jau galëtume bendromis jëgomis pradëti raðyti sce-narijø apie ðiø dienø jaunimo gyvenimà, – uþbaigë po-

33

PIR

MA

S SK

YR

IUS.

Mo

ks

leiv

iø p

og

rin

din

ës

an

tis

ov

ieti

në

s o

rg

an

iza

cij

os

su

sik

ûr

ima

s

kalbá Audronis, ir mano mintyse jau ëmë ryðkëti kai ku-rie ðio scenarijaus epizodai.

Kiek pamenu, tà vakarà Audronis dar kalbëjo apie nau-jà technikos ir kultûros reiðkiná – televizijà, kuri uþsieny-je sparèiai plëtojasi.

Susitikimo pabaigoje aptarëme Tautvaldo sukurtus mû-sø organizacijos antspaudo eskizus, nutarëme dalyvautiNaujøjø metø sutikimo vakarëlyje mokykloje.

Ankstyvà ðv. Kalëdø rytà, per Piemenëliø miðias, karð-tai meldþiausi praðydamas kûdikëlio Jëzaus palaiminti mû-sø organizacijos veiklà, suteikti Lietuvai ðviesesná rytojø.

Á Naujøjø metø iðvakarëse rengiamà mokyklos moks-leiviø pasilinksminimo vakarëlá susirinkome visi, taèiaulaikëmës atskirai. Èia po neilgos meninës programos, kaibuvo skaitomi partijà ir jos didájá vadà Stalinà ðlovinan-tys eilëraðèiai, dainuojamos dainos „Yra prie Volgos uola“ir kitos, prasidëjo ðokiai. Að pirmà kartà sutikau Naujuo-sius metus ne namuose, todël mano nuotaika buvo paki-li. Seniai nebuvau matæs savo buvusios klasës merginø,tad ðokdinau vos ne kiekvienà, vengdamas komjaunuo-liø. Merginos labai domëjosi, kaip man sekasi mokytis va-karinëje mokykloje, kokie ten mokytojai. Nejuèiomis atë-jo ir dvylikta valanda, tad atsisveikinau ir iðëjau á kiemà.Netrukus tamsioje gatvelëje, netoli evangelikø baþnyèios,susirinko ir visi mûsø organizacijos nariai. Oras buvo ne-ðaltas – sukosi viena kita snaigë, kurià á ðalis blaðkë nuomariø pakilæs vëjelis. Buvo smagu, bet susirinkæ á bûrelátylëdami laukëme baþnyèios laikrodþio dûþiø. Rimti ir su-simàstæ, tarsi nujausdami, kad tai pirmas ir paskutinis visømûsø bendras Naujøjø metø sutikimas, laukëme jø pra-dþios. Nuskambëjo keturi vieno varpo dûþiai, o po jø ki-tas varpas pradëjo muðti dvylika kartø... Dabar visi stai-ga atgijo, suklego. Spaudëme vienas kitam rankas, apsi-kabinæ buèiavomës... Kaþkas atkimðo ðampano butelá ir

34

mes ið jo gërëme po gurkðná, paeiliui linkëdami vienas ki-tam sëkmës ir laimës... Gatvelëje ðëlo tik mûsø bûrelis, opo pravirà mokyklos salës langà skambëjo jau kitø metømuzika.

Prasidëjo 1952 metai. Mes visi buvome ásitikinæ, kaddaug kà nuveiksim ðiais metais – juk turëjom savo orga-nizacijà! – ir në sapne nesapnavome, kad tuo metu Vil-niuje jau brendo ávykiai, nulëmæ tragiðkà mûsø organiza-cijos ir jos nariø likimà.

Namas Ðilutëje (V. Kudirkos g. 16), kuriame gyveno Stancikø ðeima prieðEugenijaus Rimvydo areðtà 1952 m.

35

Stancikø ðeima pasitinkant 1950 metus. Felicija, Vincentas ir jø vaikai iðkairës: Virginija, augintinë Vera, Vydmantas, Algis, Valda ir Rimvydas

Eugenijus Rimvydas Stancikas ir Vladas Pupðys per pertraukàmokykloje

36

Eugenijus Rimvydas Stancikas (centre)ir Vladas Pupðys (ðalia jo deðinëje) tarp klasësdraugø

Eugenijus Rimvydas Stancikas ir VladasPupðys klasëje 1950 m.

37

Klemensas Maskolius su seserimi Birute

38

Eugenijus Rimvydas Stancikas (treèias iðkairës) ir Vladas Pupðys (toliau) su klasësdraugais

Klasës draugai – Eugenijus RimvydasStancikas ir Vytautas Baleþentis

39

Gintaras Maskolius

Antanas Ðklërius

40

Eugenijus Rimvydas Stancikasprie mokyklos sienlaikraðèio

Gediminas Antanas Braèiulis

41

Eugenijus Rimvydas Stancikas

Vladas Pupðys (gráþæs ið lagerio)

42

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

A N T R A S S K Y R I U S

MGB PINKLËSE


Prasidëjæ 1952-ieji suteikë mûsø organizacijos nariamsdaug naujø vilèiø. Pamaþu plëtësi mûsø organizacijosdarbas. Audronis ið paþástamø paaugliø ásigijo mauzerá,tiesa, be ðoviniø, bet mes jø tikëjomës gauti ið jo paþás-tamø Ðvëkðnoje. Audronis, matydamas, kad paslëpti irsaugoti ginklà jis neturi tinkamø sàlygø, perdavë já Taut-valdui. Organizacijos nariai kiek ámanydami lyg ir laikë-si konspiracijos reikalavimø: nesusitikinëdavo ir nekalbë-davo tarpusavyje vieðose vietose. Gintautas iðþvalgë mies-tà ir rado vietø, kur prireikus bûtø galima pasislëpti. Bu-vo planuojama kurti organizacijos kuopeles. Audronisstengësi ákurti tokià kuopelæ Ðvëkðnoje, o Tautvaldas – Þe-maièiø Naumiestyje, kur jis prieð karà gyveno ir turëjopaþástamø. Að dairiausi vakarinëje mokykloje, stengdama-sis suprasti, kam ið èia besimokanèiøjø galëèiau pasiûlytistoti á organizacijà. Keblumas buvo nemaþas, nes mûsø10 klasëje buvau tik að vienas vaikinas, visos kitos – mer-ginos, kuriomis nebuvau linkæs pasitikëti. Dþiugas ásipa-reigojo per vasaros atostogas atnaujinti ryðius su Dzûki-jos partizanais. Tautvaldas prisiminë, kur vyrai per karàbuvo uþkasæ rankiná kulkosvaidá ir iðþvalgë tà vietovæ. Ka-dangi joje nebuvo kasinëta, nutarëme pavasará ar vasaràkulkosvaidá iðsikasti. Taip pat tarëmës iðþvalgyti uþ mies-

43

AN

TRA

S SK

YR

IUS.

M

GB

p

ink

lës

e

telio, miðke, esantá apgriuvusá bunkerá, kuriame buvo ar-tilerijos sviediniø. Gal pavyks kam nors panaudoti juoseesantá parakà. Tautvaldas suþinojo ir praneðë mums, kadvienas jo geras draugas turi paslëpæs kelias prieðtankinesminas. Nutarëme, kad jis átrauktø pastaràjá á mûsø orga-nizacijà. Buvo sudarytas Ðilutës 1-osios vidurinës mokyk-los dar negausus komjaunuoliø sàraðas. Jie visi buvo aky-lai sekami, ar neturi kokiø nors ryðiø su MGB darbuoto-jais ir milicija.

Neiðkentæ sausio pabaigoje vël susirinkome pas Tautval-dà. Gintautas praneðë suþinojæs, jog mokykloje atsirado darviena uþdara moksleiviø grupë, taèiau jos susibûrimo tiks-las – neaiðkus. Buvo duotas nurodymas Gintautui atsargiaiveikiant iðsiaiðkinti ðios grupës nariø paþiûras – gal ðià gru-pæ bûtø galima prijungti prie mûsø organizacijos.

Audronis pasiûlë pasmerkti mokyklos direktoriausE. Ruzgio pastangas net jëga iðplësti komjaunimo orga-nizacijos veiklà ir naujø nariø verbavimà mokykloje. Nu-tarta pagalvoti, kokiø bûtø galima imtis priemoniø direk-toriaus atþvilgiu.

Visi labai pageidavo kokiu nors bûdu paþymëti Vasa-rio 16-osios ðventæ. Kad nekiltø kam nors átarimø, buvonutarta á ðios ðventës paminëjimà susirinkti pas Tautval-dà vasario 18 dienà.

Kiek pamenu, tikrai tai buvo ðventinis vakaras. Minë-jimui vadovavo Tautvaldas. Jis priminë, kokia svarbi yraði ðventë mums visiems. Vëliau kiekvienas ið mûsø papa-sakojo, kà prisiminë apie ðios ðventës ðventimà nepriklau-somoje Lietuvoje ir vokieèiø okupacijos metais. Að, kaipir buvau þadëjæs, papasakojau apie skautø organizacijosveiklà Lietuvoje ir uþsienyje. Kalbëjau, kad skautai, pri-siekæ dirbti Dievui ir Tëvynei, buvo aktyvûs Lietuvos lais-vës gynëjai. Sakiau, kad nors ði organizacija ir uþdrausta,

44

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

bet jos ðûkis turi bûti gyvas mûsø organizacijos nariø ðir-dyse. Nutarëme, kad skautø dvasia turëtume gyventi mespatys ir auklëti jaunesniuosius brolius ir sesutes.

Susirinkimo pabaigoje patyliukais sugiedojæ Lietuvoshimnà, atkimðome vyno butelá ir prisipylæ taures pakëlë-me tostà uþ Lietuvos laisvæ. Tautvaldo sesuo Birutë pa-vaiðino mus, berods, giliø kava ir savo keptais pyragëliais.Didi ðventë tà dienà gyveno mûsø ðirdyse, skleisdamadþiaugsmà ir ðviesià viltá dël Lietuvos ateities.

1952 m. kovo 2 d. Dþiugas sukvietë mus á savo kam-barëlá nepaprastam ávykiui aptarti. Èia Audronis informa-vo mus, kad vakar jis ir Tautvaldas Ðilutës vieðbutyje su-sitiko su ið Vilniaus atvykusiu Lietuvos laisvës kovotojøsàjungos (LLKS) atstovu Tigru. Jø akivaizdoje Tigras ið ba-to iðsitraukë slaptaraðèiu raðytà Tautvaldo brolio Gintarolaiðkà. Laiðke Gintaras rekomendavo broliui visiðkai pa-sitikëti atvykusiu nacionalinio pogrindþio atstovu, supa-þindinti já su LLJTS veikla, nariais ir iðklausyti jo patari-mø, kaip veikti toliau. Tautvaldas pasakë, kad Tigrassmulkiai iðklausinëjo apie padëtá organizacijoje ir patarëneiðsiduoti – veiklos stipriai neplësti ir laukti ypatingønurodymø per já ið Vilniaus pogrindþio, kuriam mes da-bar ir priklausysime. Konspiracijos dëlei sveèias patarë vi-siems stoti á komjaunimà!

Iðklausæ Audronio ir Tautvaldo pasakojimø, mes savaipnudþiugome, nes ávyko tai, ko mes seniai norëjome – taptilabiau patyrusios pogrindinës organizacijos dalimi. Visilinksmai suklegæ tarëmës, kà galëtumëme toliau veikti. Pa-sidalijæ nuomonëmis, sutarëme vykdyti sveèio nurodymusir aktyvià organizacijos veiklà pristabdyti, o organizacijosdokumentus gerai paslëpti. Audronis prasitarë, kad jis, va-dovaudamasis patarimu, mëgins stoti á komjaunimà. Á to-kius jo þodþius kaip degtukas uþsiplieskë Gintautas:

45

AN

TRA

S SK

YR

IUS.

M

GB

p

ink

lës

e

– Vyrai, nepatariu. Kaip mes galime stoti á komjauni-mà, jei visà laikà tam aktyviai prieðinomës. Tikrai sukel-sim átarimà. Að niekada nestosiu ir jums nepatariu.

Pirmà kartà mûsø nuomonës iðsiskyrë ir man buvo ne-ramu, kad pradedam nepasitikëti vienas kitu.

Jau eidamas namo negalëjau atsikratyti jausmo, kadkaþkas sunkaus uþgulë mano krûtinæ ir nenori paleisti. Aðvisiðkai pritariau Gintautui, nes smerkiau veidmainystæ.Tada net nepagalvojau, kad MGB tinklas jau uþmestas antmûsø visø, nors nuojauta, kad atsitiko kaþkas nepapras-to, spaudë ir mano ðirdá.

Parëjæs namo ilgai sukau galvà, kur man paslëpti ma-no turimà ant rûkomojo popieriaus paraðytà ir visø orga-nizacijos nariø pasiraðytà priesaikos tekstà. Ið pradþiø, jáádëjæs á sandarià dëþutæ, uþkasiau darþe. Bet vëliau pama-næs, kad pavasará kas nors kasdamas ar ardamas þemæ galisurasti, iðkasiau ir nutariau paslëpti paprasèiau. Prasklei-dæs storà DOSAF nario bilieto kartoniná virðelá ir èia ádë-jæs priesaikos tekstà, virðelio kraðtus suklijavau. Manonuomone, iðëjo nebloga slëptuvë, kuri buvo èia pat poranka, jei reikëtø dokumentà sunaikinti.

Vëliau ásitikinau, kad ði slëptuvë buvo gera ir èekistaito priesaikos teksto taip ir nerado, nors jis kartu su kitaismano asmens dokumentais pabuvojo MGB kalëjimuose irlageriuose. Uþraðø knygelæ, kurioje buvo perraðyti orga-nizacijos ástatai, gerai paslëpiau ant aukðto po balkiu.

Nors buvo nutarta pristabdyti organizacijos veiklà, jàplëtëme toliau. Audronis nuvyko á Ðvëkðnà ir iðþvalgë rea-lias galimybes ákurti èia organizacijos skyriø. Tautvaldasapsiþvalgë Þemaièiø Naumiestyje. Prasidëjus vasaros atos-togoms, Dþiugas iðvyko á Dzûkijà pas seserá, gyvenanèiàIðlauþo miestelyje. Jis buvo tikras, kad jam pasiseks susi-tikti su Dainavos apygardos partizanais.

46

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Tigras

Vienà 1951 m. geguþës mënesio dienà prie KlemensoMaskoliaus brolio Gintaro, Vilniaus geleþinkelininkøtechnikumo moksleivio, bendrabutyje priëjo vidutinioûgio, pailgo veido, tamsiaplaukis, maþdaug 30 metø am-þiaus vyras ir uþkalbino já. Gintarui vyriðkis pasirodë lygir kaþkur matytas, todël, kai tas pasiûlë, sutiko pasikal-bëti. Kadangi bendrabuèio koridoriuje buvo triukðminga,atvykëlis pakvietë Gintarà iðeiti á gatvæ. Èia jis padavëGintarui rankà ir prisistatë esàs Juozas. Juozas patvirti-no, kad jie trumpai jau yra matæsi per Geguþës 1-osiosdemonstracijà ir tvirtino, kad apie Gintarà yra daug ge-ro girdëjæs ið jam paþástamø þmoniø, visiðkai palaiko jopatriotiná nusiteikimà ir jam pritaria. Naujasis paþástamasGintarui sakë, kad ir jam nepatinka masiniai þmoniøveþimai á Rusijà, todël laiko Gintarà savo bendraminèiuir nori su juo artimiau susidraugauti, retkarèiais susitik-ti, pasikalbëti. Vyriðkis dar kiek paklausinëjo Gintaràapie jo gyvenimà bendrabutyje, jo mokslo draugus, pa-sidomëjo, ar pastarasis neturás draugës technikume, ir jieatsisveikino.

Po kurio laiko Juozas paskambino bendrabuèio budin-èiajam ir papraðë pakviesti Gintarà. Ðiam priëjus prie te-lefono, pakvietë já susitikti Tauro gatvëje. Jiems susitikus,Juozas atskleidë Gintarui savo paslaptá: jis esàs Tigras,Vilniaus mieste pogrindyje veikianèios LLKS narys. Pa-tvirtindamas savo þodþius Tigras perdavë Juozui poràneseniai iðleistø partizanø pogrindinës spaudos laikrað-tëliø ir papraðë skaityti, bet kol kas kitiems neduoti. To-liau besikalbant Juozas-Tigras sakë suþinojæs, kad Ginta-ras labai gerai atlieka braiþybos darbus, mëgsta pjausti-nëti, droþinëti, todël jis turás praðymà. Jis papraðë Gin-

47

AN

TRA

S SK

YR

IUS.

M

GB

p

ink

lës

e

taro, gal ðis galás padaryti vienos kitos Vilniaus ástaigosantspaudus, reikalingus pogrindþio draugams gamintidokumentus. Gintaras tada sakë pagalvosiàs, bet kitàkartà susitikus atsisakë – tokio atsakingo uþsakymo ne-pajëgs gerai atlikti. Juozas daugiau apie antspaudus ne-uþsiminë, bet papraðë ádëmiai sekti technikumo mokslei-vius, parinkti ið jø tarpo patikimus þmones, kuriuos bû-tø galima vëliau átraukti á pogrindinæ veiklà. Jis taip patpapraðë sekti komjaunuolius ir praneðti jam apie paèiusaktyviausius, kurie gali bûti saugumo organø uþverbuoti.Kiekvienà kartà susitikus Tigras áteikdavo Gintarui vienàkità partizanø laikraðtëlá tuo galutinai átikindamas pasta-ràjá, jog jis tikrai yra antisovietinës pogrindinës organi-zacijos narys.

Tigro paakintas Gintaras dràsiai jautësi, o pokalbiuosesu draugais kaltino komjaunuolius, vadino juos iðdavikais,prisidedanèiais prie lietuviø tautos naikinimo...

Tuo metu MGB toliau aktyviai domëjosi Gintaro asme-niu ir veikla. Kaip liudija archyviniai dokumentai, prieðpat Naujuosius metus, 1951 m. gruodþio 29 dienà, MGBdarbuotojai Kolgovas ir Zacharovas apklausë kai kuriuostechnikumo moksleivius komjaunuolius. Vienas jø, Algir-das Ðeduikis, á klausimà, kà jis þino apie technikumomoksleivá Gintarà Maskoliø, atsakë esàs liudytojas ávykio,kai 1950 m. pabaigoje Gintaras kalbëjo, kad amerikieèiaigreitai iðvaduos Lietuvà nuo rusø. A. Ðeduikis taip pattvirtino, kad Gintaras daþnai minëdavo, jog tarybinëspauda raðo neteisybæ, tyèia nurodo didelius amerikieèiønuostolius Korëjos kare.

Kitas apklaustasis Gintaro mokslo grupës narys AntanasSinkevièius liudijo èekistams apie tai, jog ðis kartà pasakë:„Palaukit, ilgai taip nebus Lietuvoje, greit viskas pasikeis irtuomet mes ant jûsø, komjaunuoliø, pajodinësime...“

48

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

1952 m. pradþioje per þiemos atostogas Gintaras atvy-ko á Ðilutæ pas tëvus ir aktyviai bendravo su broliu Kle-mensu. Viename ið pokalbiø visiðkai pasitikëdamas bro-liu, Gintaras prasitarë, kad pernai jis susipaþino su vie-nu Vilniaus pogrindinës organizacijos, t. y. LLKS, nariuTigru, kuris pavedë jam tarp paþástamø jaunuoliø ásteig-ti pogrindinæ organizacijà, galima sakyti, jo atstovaujamosLLKS filialà.

– Gal tu norëtum stoti á mano steigiamà pogrindinæ or-ganizacijà? – pasiûlë jis Klemensui.

Klemensas kurá laikà svyravo, nes buvo ásipareigojæsniekam apie LLJTS nepasakoti. Bet kartu jis buvo ásipa-reigojæs ásteigti organizacijos kuopelæ ir svarstë, kà jam da-bar daryti.

Broliui ruoðiantis iðvykti á Vilniø, Klemensas apsispren-dë ir pasakë:

– Að negaliu stoti á tavo kuriamà organizacijà, nes jaupriklausau pogrindinei organizacijai, veikianèiai Ðilutëje,kuriai priklauso keli Ðilutës 1-osios vidurinës mokyklosmoksleiviai.

Gintaras, aiðku, labai susidomëjo ið brolio iðgirsta þiniair papraðë papasakoti daugiau apie tà organizacijà. TaipKlemensas, pagalvojæs, kad per brolá, galimas daiktas, pa-vyktø susisiekti su labiau patyrusia organizacija, sulauþëkonspiracijos reikalavimus ir atskleidë Gintarui mûsø or-ganizacijos paslaptá. Dar daugiau, jis parodë broliui nedi-delæ uþraðø knygelæ, á kurià buvo nusiraðæs LLJTS ástatus.Gintaras persiraðë ðiuos ástatus á savo knygelæ ir paþadë-jo apie viskà pasitarti su Vilniaus pogrindinës organizaci-jos atstovu Tigru.

Parvykæs á Vilniø, Gintaras ilgai nelaukæs pasiûlë stotiá jo steigiamà pogrindinæ organizacijà savo gerai draugei

49

AN

TRA

S SK

YR

IUS.

M

GB

p

ink

lës

e

Genei, kuriai labai simpatizavo ar net buvo ásimylëjæs. Ðigrieþtai atsisakë stoti á tokià pavojingà organizacijà, taèiauGintaras vylësi, kad ilgainiui jà prikalbins.

Netrukus per eiliná susitikimà su Tigru Gintaras papa-sakojo jam, kad jis jau esàs pogrindinës organizacijos, vei-kianèios Ðilutëje, narys ir parodë jam perraðytus LLJTSástatus. Tigras ástatais labai susidomëjo ir papraðë pasko-linti jam vienai dienai, kad galëtø nuodugniau su jais su-sipaþinti. Kità dienà Tigras ástatus Gintarui gràþino, betpasakë, kad LLJTS ástatuose jam daug kas neaiðku, nevi-siðkai tiksliai suformuluotas tikslas ir bûtø geriau, kad ðiorganizacija jungtøsi prie jo atstovaujamos LLK sàjungos,nes ir ástatuose tai paminëta.

Praëjus dar kelioms dienoms Tigras Gintarui pareiðkë,kad jis tarnybiniais reikalais vyksta á Klaipëdà ir ta proganorëtø uþsukti ir á Ðilutæ, susipaþinti su jo broliu Klemen-su ir pasitikslinti jam neaiðkius ástatø punktus. Jis papra-ðë Gintaro paraðyti broliui rekomendaciná laiðkà, kad ðisjuo pasitikëtø. Gintaras sutartu slaptaraðèiu paraðë tokálaiðkà ir áteikë já Tigrui. Laiðke jis siûlë Klemensui visiðkaipasitikëti laiðko áteikëju ir kaip su Vilniaus pogrindinës or-ganizacijos (LLKS) atstovu aptarti rûpimus LLJTS veiklosklausimus. Atvykæs á Ðilutæ ir apsistojæs vieðbutyje, Tigraspaskambino Klemensui ir pakvietë susitikti, nes turás jamáteikti brolio laiðkà. Kadangi Tautvaldas nelabai dráso vie-nas eiti á ðá susitikimà, pasikvietë kartu ir Audroná...

Suþinojæs, kad atvyko atstovas ið Vilniaus, Audronis pa-skambino man ir taip pat siûlë atvykti á tà susitikimà, betað atsisakiau – juk reikëjo laikytis grieþtos konspiracijos,be to, tà dienà reikëjo darbuotojams iðmokëti algas ir pa-sitraukti ið darbo vietos negalëjau, tad pasakiau, kad su-sitikti su sveèiu visiðkai pakaks ir jo su Tautvaldu.

50

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Ið MGB (KGB) archyvo dokumentø

VISIÐKAI SLAPTA PAÞYMA(apie agentûrinæ bylà „Iðsigimëliai“)

Agentûrinë byla „Iðsigimëliai“ uþvesta 1952 m. balan-dþio mën. Lietuvos SSR MGB 5-ame skyriuje.

Byloje nagrinëjami nacionalistinës jaunimo organiza-cijos LLJTS (Laisvojo Lietuvos jaunimo tautinio susivie-nijimo) nariai:

Vilniaus geleþinkelininkø technikumo narys:MASKOLIUS* Gintaras, Jono, 1931 metø gimimo,

gimæs Ðilutës m., Klaipëdos sr., lietuvis, nepartinis, kilæsið darbininkø, neteistas.

Ðilutës 1-osios vidurinës mokyklos moksleiviai:PUPÐYS Vladas, Kosto, 1934 metø gimimo, lietuvis,

ið tarnautojø, nepartinis, Ðilutës vidurinës mokyklos10 kl. moksleivis, slapyvardis „Audronis“ (organizacijosvadovas).

BRAÈIULIS Gediminas, Juozo, 1934 metø gimimo,lietuvis, ið valstieèiø, nepartinis, Ðilutës vidurinës mo-kyklos 9 klasës moksleivis, slapyvardis „Gintautas“.

STANCIKAS Eugenijus Rimvydas, Vinco, 1934 me-tø gimimo, lietuvis, ið darbininkø, nepartinis, Ðilutës su-augusiøjø vakarinës mokyklos 10 kl. moksleivis, dirban-tis Ðilutës r. vykd. komiteto þemës ûkio skyriuje, slapy-vardis „Þymantas“.

ÐKLËRIUS Antanas, Aleksandro, 1933 metø gimimo,lietuvis, ið valstieèiø, nepartinis, Ðilutës vidurinës mo-kyklos 10 kl. moksleivis, slapyvardis „Dþiugas“.

MASKOLIUS Klemensas, Jono, 1932 metø gimimo,lietuvis, ið darbininkø, nepartinis, Ðilutës vidurinës mo-kyklos 9 klasës moksleivis, slapyvardis „Tautvaldas“.

* Faktiðkai jis nebuvo LLJTS narys.

51

AN

TRA

S SK

YR

IUS.

M

GB

p

ink

lës

e

Organizacija susikûrë 1951 m. gruodþio mënesá. Á ðiosorganizacijos CO (centriná organà) áeina: Pupðys, Braèiu-lis, Stancikas, Ðklërius, Maskolius Klemensas.

Centrinio organo nariai kandidatais á LLJTS ið Ðilu-tës vidurinës mokyklos 9 ir 10 klasiø moksleiviø parinko13 þmoniø...*

Ið ðios organizacijos ástatø matosi, kad jos tikslas yrakova prieð sovietø valdþià, uþ kapitalizmo restauracijàLietuvoje, o ji vadovaujasi nurodymais, gaunamais tie-siogiai ið LLKS (Lietuvos laisvës kovotojø sàjungos – Lie-tuvos nacionalinio pogrindþio vadovaujanèio organo).

Ðiuo metu CO nariai uþsiima patikimø þmoniø, ku-riuos vëliau galëtø verbuoti á organizacijà, parinkimu,taip pat veda antisovietinæ agitacijà tarp jaunimo, siek-dami sukelti nepasitenkinimà sovietine valdþia.

Organizacijos vadeiva pareiðkë, kad jo þinioje Ðvëkð-noje yra ginklø – granatø ir minø, kurioms trûkstasprogdikliø ir trûksta ðoviniø pistoletui.

Ðios organizacijos nario Ðklërio sesuo, dirbanti moky-toja Alytaus rajone, turi ryðá su banditais, gauna ið jønelegaliø laikraðèiø, kuriuos platina tarp mokytojø, taippat ir pati raðo straipsnius á juos.

Kaip praneða antrasis agentas „Vilija“, MaskoliusGintaras jam papasakojo, jog jis priklauso organizacijaiLLJTS, turi slapyvardá, ástatus ir yra ryðininkas tarpLLJTS ir kitø antisovietiniø organizacijø, esanèiø Vil-niuje.

Tikrinant agento „Vilijos“ praneðimø duomenis, agen-tui „Orlov“ Maskolius Gintaras patvirtino, jog jis turi

* Toliau ávardijamos 13 moksleiviø pavardës. Jø nepateikiu, nes ofi-cialiai jie nebuvo patvirtinti kandidatais á organizacijà ir MGB darbuo-tojai to neárodë. Keli ið jø teismo metu patvirtino, jog jie nieko neþino-jo, kad yra tokia organizacija.

52

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

organizacijos LLJTS ástatus ir slapyvardá „Antanas“, ta-èiau nepatvirtino, kad jis yra LLJTS narys. Vis dëltolaiðkuose broliui Maskoliui Klemensui, kuriuos jis siun-të per agentà „Orlov“, jis duoda minimai organizacijaipraktiniø patarimø, taip pat sukûrë ir persiuntë Klemen-sui slaptà ðifrà susiraðinëjimui.

Tolesnis agentûriniø-operatyviniø priemoniø planasðioje byloje yra: iðaiðkinti ryðius tarp LLJTS ir LLKS irbanditø Alytaus rajone, Klaipëdos srityje, taip pat atim-ti ginklus ið organizacijos nariø. Tuo pat metu imtasiagentûriniø priemoniø, neleidþianèiø LLJTS augti.

Prie ðios bylos dirba specialusis agentas „Orlov“, pa-laikantis ryðá su LSSR MGB 5 skyriaus virðininko pa-vaduotoju papulkininkiu Ovèiarovu ir agentas „Vilija“,palaikantis ryðá su LSSR MGB 5 skyriaus 5 poskyrio vir-ðininku papulkininkiu Nevzorovu.

Paþymà pasiraðë LSSR MGB 5 skyriaus virðininkaspulkininkas Ðpilevojus.

LYA, f. K-1, ap. 10, b. 148, l. 185–187

Kaip matyti ið ðios slaptos MGB paþymos, gavus duo-menis ið agento „Vilijos“, matyt, ið vieno Gintaro Masko-liaus bendramoksliø, agentas „Orlov“, prisistatæs pogrin-dþio veikëju Tigru, labai sumaniai iðtraukë èekistams rei-kalingus duomenis ið Gintaro Maskoliaus ir su juo susiti-kusiø LLJTS nariø.

Neturint reikiamos konspiracinës patirties ir siekiantuþmegzti ryðius su kitomis pogrindþio kovotojø organi-zacijomis, buvo visiðkai pasitikëta Tigru, kaip vienu iðLLKS atstovø (gal net vadovø), ir jam atskleistos LLJTSpaslaptys. Agentas „Orlov“ sugebëjo ákalbëti su juo susi-tikusius organizacijos narius Audroná ir Tautvaldà áðaldy-

53

AN

TRA

S SK

YR

IUS.

M

GB

p

ink

lës

e

ti organizacijos veiklà ir toliau kaip priemone pasinaudo-damas Gintaru Maskoliu rinko reikalingiausius duomenisapie LLJTS narius, kad jie bûtø areðtuoti ir ákalinti. Kaiptai vyko, atskleidþia ði raðliava.

Visiðkai slaptas 1952 geguþës 20 d.LSSR MGB MINISTRO GEN. MAJOROKONDAKOVO PAAIÐKINAMASIS RAÐTAS

SSRS MGB 5-ojo skyriaus virðininkuigen. majorui Byzovui A. P.

Pagal agentûrinæ bylà „Iðsigimëliai“ LSSR MGB5 skyrius nagrinëja antisovietinës organizacijos LLJTS,veikianèios Lietuvos SSR, Klaipëdos srities Ðilutës mies-te, narius.

Toliau ávardijami ir trumpai charakterizuojami, kaip irprieð tai pateiktoje paþymoje, visi penki LLJTS nariai. Poto raðoma:

Pirmiausia duomenys apie LLJTS (Laisvojo Lietuvosjaunimo tautiná susivienijimà) buvo gauti ið agento „Vi-lijos“. Ð. m. vasario mën. agentas „Vilija“ pagal bylà-for-muliarà nagrinëja Maskoliø Gintarà, Jono, 1931 metø gi-mimo, lietuvá, VLKJS nará, Vilniaus geleþinkelininkøtechnikumo moksleivá, kuris yra LLJTS nario MaskoliausKlemenso brolis.

Maskoliaus Gintaro nagrinëjimo procese nustatyta,kad jis veda antisovietinæ agitacijà tarp geleþinkelininkøtechnikumo moksleiviø. Savo giminëms ir paþástamiemsraðo laiðkus, kuriuose juodina sovietinæ tikrovæ, pasisakouþ aktyvià kovà prieð sovietø valdþià, siekiant gràþintiburþuazinæ santvarkà Lietuvoje.

54

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Ið savo brolio Maskoliaus Klemenso jis taip pat gau-davo ir gauna laiðkus, kuriuose raðoma apie uþsienio ra-dijo stoèiø skleidþiamus melagingus gandus.

1951 m. vasarà jis (Maskolius Gintaras) technikumobendrabutyje nuplëðë tris plakatus, viename ið kuriø vaiz-duojamas VKP(b) ir Tarybø vyriausybës vadas, suglam-þë juos ir sutrypë kojomis. Savo paþástamiems jis pareið-kë, kad jeigu já paðauks á sovietinæ armijà, jis nukreipsginklà prieð komunistus.

Atsiþvelgiant á ðiuos duomenis, kurie leidþia many-ti, kad Maskolius Gintaras turi ryðá su nacionalistiniupogrindþiu, 1951 m. rugpjûtá, sankcionavus LSSR MGBvadovybei, jo veiklos iðaiðkinimui buvo nukreiptas pagallegendà „Pelengatorius“ specialusis agentas „Orlov“. Joveiklos rezultatas – patikrinti agento „Vilijos“ teikiamiduomenys ir parengtos Gintaro Maskoliaus panaudoji-mo, iðaiðkinant „tamsoje“ nacionalistinio pogrindþio tink-là, sàlygos.

Ð. m. vasará agentas „Vilija“ praneðë, kad MaskoliusGintaras, gráþæs ið atostogø Ðilutës mieste, papasakojojam apie ten esanèià jaunimo antisovietinæ organizacijà,pasivadinusia LLJTS, ir leido susipaþinti su ðios organi-zacijos ástatø kopija. Kartu Maskolius pareiðkë, kad jisnorëtø susitikti su Tigru (specialiojo agento „Orlov“ sla-pyvardis pagal legendà), pasikalbëti su juo apie LLJTS.Specialiajam agentui „Orlov“ buvo duota uþduotis susi-tikti su Maskoliumi Gintaru, siekiant gauti ið jo (ðios or-ganizacijos) ástatus ir iðsiaiðkinti kitus, mus dominanèiusklausimus, lieèianèius LLJTS.

„Orlov“ ðià uþduotá ávykdë, pristatë mums ástatus irpraneðë, kad Maskolius tikrai atostogaudamas Ðilutëjeð. m. sausá suþinojo ið savo brolio Maskolius Klemenso

55

AN

TRA

S SK

YR

IUS.

M

GB

p

ink

lës

e

apie antisovietinës organizacijos, pasivadinusios LLJTS,kuriai priklauso Ðilutës vidurinës mokyklos aukðtesniø-jø klasiø moksleiviai, tarp jø ir jo brolis Klemensas,egzistavimà, savo ranka perraðë ðios organizacijos ásta-tus su tikslu parodyti juos „Orlov“, kaip rimtesnës po-grindinës organizacijos atstovui, dël kontakto su LLJTSnustatymo.

Ástatus perfotografavome ir per „Orlov“ gràþinomeMaskoliui G(intarui).

Ið ástatø ryðkëja, kad LLJTS tikslas yra aktyvi kovaprieð sovietø valdþià Lietuvoje, siekiant ákurti vieningànacionalistinæ organizacijà penketukø principu, jos CO(centriniam organui, kuris vadovaujasi nurodymais iðLLKS) esant Ðilutës mieste.

Po to pagal mûsø uþduotá „Orlov“ sugebëjo gauti iðMaskoliaus G(intaro) rekomendaciná laiðkà broliui Kle-mensui, kuriame Gintaras garantavo „Orlov“ „patikimu-mà“ ir praðë jo atvirai atsakyti á jo klausimus, lieèian-èius LLJTS.

Pasinaudojus ðiuo laiðku „Orlov“ buvo nusiøstas á Ði-lutæ, susitiko su Maskoliumi Klemensu, kuris patvirtinoðios organizacijos egzistavimà ir supaþindino su jos va-deiva Pupðiu Vladu.

Pokalbyje su Pupðiu V(ladu) ir Maskoliumi K(lemen-su) „Orlov“ nustatë, kad LLJTS buvo ákurta 1951 m. rug-sëjá Pupðio iniciatyva, kuriam draugaujant su mokslei-viais Maskoliumi K., Stanciku, Braèiuliu, Ðklëriumi, kal-bantis tarpusavyje antisovietiðkai, ir kilo mintis ákurti or-ganizacijà.

Pradþioje ástatus sukûrë Pupðys (Netiesa! Mano pa-staba), paskui jis pateikë juos kiekvienam organizacijosnariui susipaþinti ir papraðë pateikti savo pasiûlymus.

56

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Vëliau susirinkime ástatø projektas buvo svarstomas,átrauktos kai kurios pataisos ir patvirtintas.

Pupðys supaþindino „Orlov“ su ástatø originalu.Pasinaudodamas tuo „Orlov“ paklausë Pupðio, kà

praktiðkai reiðkia ástatø 41 punktas, kuriame kalbama apieorganizacijos pavaldumà LLKS.

Pupðys paaiðkino, kad, jo supratimu, kiekviena (pogrin-dinë) organizacija, tarp jø ir LLJTS, turi palaikyti kontaktàsu organizacija, kuri vadovauja bendrai kovai prieð sovie-tø valdþià, ir vykdyti tos organizacijos nurodymus.

Taèiau Pupðys pasakë, kad LLJTS dar kol kas neturiryðio su LLKS, taèiau ið Maskoliaus Gintaro, kai jis ðiømetø sausá buvo atvykæs, suþinojæs, jog jis turi ryðá suvienu rimtos organizacijos vadovu, slapyvardþiu Tigras,papraðë Maskoliø G(intarà) supaþindinti su Tigru, siek-damas uþmegzti ryðá ir gauti paramà savo veiklai.

Pasinaudojæs ðiomis aplinkybëmis, „Orlov“ uþdavëPupðiui kelis mums rûpimus klausimus apie organizaci-jos praktinæ veiklà ir materialiná aprûpinimà.

Pupðys drauge su Maskoliumi K(lemensu) davë „Or-lov“ savo ranka raðytus sàraðus: pirmasis CO (5 þmoniøsu pavardëmis ir slapyvardþiais), antrasis – numatomøkandidatø á organizacijos narius (13 þmoniø pavardës).

Be to, jie paaiðkino, kad kandidatai þino (Netiesa!Mano pastaba) tik apie organizacijos egzistavimà, taèiaujie nëra supaþindinti su ástatais ir asmeniðkai nedalyvaujapraktinëje CO veikloje.

Praktinë LLJTS veikla yra antisovietinë agitacija tarpmoksleiviø ir „patikimø“ asmenø, kuriuos bûtø galimaverbuoti á organizacijà, nustatymas.

Kituose susitikimuose (apie juos nëra þinoma. Galjø ir nebuvo!!! Mano pastaba) su Pupðiu V(ladu) ir

57

AN

TRA

S SK

YR

IUS.

M

GB

p

ink

lës

e

Maskoliumi K(lemensu) „Orlov“ iðsiaiðkino tokius faktus,kad CO nariai veda Ðilutës vidurinës mokyklos komjau-nuoliø apskaità (toká sàraðà agentas paëmë ið Pupðio irmums perdavë).

CO nario Ðklëriaus sesuo, dirbanti mokytoja Alytausrajone, palaiko ryðá su banditais, gauna ið jø nelegaliølaikraðèiø ir platina juos tarp mokytojø, taip pat raðostraipsnius ðiems laikraðèiams.

Pupðys turi paþástamà Ðvëkðnos m., Priekulës r., paskurá yra saugomos granatos ir minos, bet nëra sprogdik-liø. Yra pistoletas, bet nëra jam ðoviniø.

Paskutinio susitikimo ð. m. balandá (Nëra þinoma.Mano pastaba) su „Orlov“ metu Pupðys iðreiðkë LLJTSnorà ásijungti á mûsø legendinës organizacijos KVP su-dëtá ir tuo reikalu padavë „Orlov“ raðtiðkà pareiðkimà, ku-rá LLJTS vardu pasiraðë slapyvardþiu „Audronis“.

Be to, Pupðys perdavë „Orlov“ jo sudarytà sàraðà as-menø, represuotø MGB organø, taip pat sàraðà jam þi-nomø antisovietiðkai nusiteikusiø asmenø, gyvenanèiøÐilutëje ir kituose Lietuvos SSR rajonuose, taip pat trum-pas kai kuriø LLJTS nariø charakteristikas.

Specialiojo agento „Orlov“ pateikti duomenys, lieèian-tys LLJTS, yra visiðkai patvirtinti agento „Vilijos“ duo-menimis ir paimtais ið kitø organizacijos nariø dokumen-tais (ástatais, laiðkais ir kt.).

Siekiant neleisti ðiai organizacijai toliau augti bei nu-traukti jos praktinæ antisovietinæ veiklà, agentûrinë byla„Iðsigimëliai“ yra ruoðiama realizuoti numatant LLJTSCO nariø ir aktyvo areðtus.

Pasiraðo LSSR MGB ministrasgen. majoras Kondakovas

LYA, f. K-1, ap. 10, b. 141, l. 19–25

58

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Autoriaus komentaras

Ðis archyvinis MGB dokumentas, vietomis pateikiantis ið-pûstus ar net tikrovæ iðkraipanèius faktus, siekiantis viso-keriopai sureikðminti savo veiklà ir taip uþsitarnauti di-desnes premijas prie atlyginimo, akivaizdþiai parodo, ko-kiais ðlykðèiais metodais net aukðèiausiu lygiu sovietinësokupacijos metais buvo „þvejojami“ okupantø valdþiai ne-palankûs þmonës.

Ðioje knygoje pateikta Gintaro Maskoliaus veikla yratik vienas ið ðimtø MGB veiklos „tamsoje“ pavyzdþiø. Vie-na aiðku, kad tokiø, kaip Gintaras Maskolius, jaunuoliøMGB specialiojo agento „Orlov“-Tigro kelyje buvo nema-þai. MGB, pasinaudojusi Gintaro labai atviru antisovieti-niu nusiteikimu, prieð jo valià átraukë á savo tamsià veiklà.Gintaras visiðkai patikëjo Tigro jam teikiama legendine in-formacija apie LLKS pogrindá Vilniuje ir, nieko blogo ne-galvodamas, sudarë galimybæ ir kitiems LLJTS nariamspatikëti ðiuo agentu. Taip specialiajam agentui „Orlov“pavyko gana lengvai ið nepatyrusiø ir veiklos iðtroðkusiøLLJTS nariø iðtraukti MGB reikalingus duomenis apiemûsø organizacijà ir pasirengti jos nariø areðtui. Taip bu-vo nulemtas mano ir mano bendraminèiø likimas. Mesjiems buvome sovietinës santvarkos iðsigimëliai, kuriuosbuvo bûtina izoliuoti nuo kitø jaunuoliø, kad jø neap-krëstume antisovietinio pogrindþio veiklos „bacilomis“.Toliau jau sekë LLJTS CO nariø, taip ir nepradëjusiø su-manytos tikros kovos su okupantais, areðtai, þiaurûs tar-dymai, siekiant ið jø „iðsunkti“ visà informacijà apie jødraugø ir paþástamø paþiûras, veiklà.

Aiðku, kad kaþkiek dël savo likimo buvome kalti ir mespatys, nes nesugebëjome laikytis grieþtos konspiracijos,pasitikëjome labai gerai mokanèiais vaidinti „pogrindþio“veikëjais, atvykusiais ið kitur. Ir uþ tai buvome atitinka-mai nubausti.

59

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Ávykiø eigà, matyt, pagreitino ir 1952 m. balandþio28 d. nakties ávykis Þemaièiø Naumiestyje, kai èia buvosusprogdintas paminklas sovietø armijai.

Antra vertus, mûsø organizacijos likimas labai akivaiz-dþiai iliustruoja, kaip sovietinës okupacijos Lietuvoje me-tais MGB struktûros, matydamos þmoniø nepasitenkini-mà valdþia ir represijomis, nebojo jokiø metodø, siekda-mos nustatyti kitaminèius. Specialûs MGB (KGB) agentaizujo visoje Lietuvoje iðaiðkindami ar net ákurdami tarpjaunimo menamas antisovietines organizacijas, kad vëliaugalëtø jø narius izoliuoti nuo visuomenës – pasmerktitremèiai ar net ákalinti GULAG’o lageriuose, neleisti jiemsmokytis, ágyti norimà specialybæ. Kai kuriuos ið jø net uþ-verbuodavo atvirai dirbti represinëms struktûroms.

60

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

T R E È I A S S K Y R I U S

KALËJIMAS. TARDYMAI. TEISMAS

Gintaras

1952 m. birþelio 13 d. Vilniuje slaptai sulaikomas ir suima-mas Klemenso brolis Gintaras. Jis lengvuoju automobiliunuveþamas á MGB vidaus kalëjimà Vilniuje. Bendrabuèiokambaryje, kuriame jis gyveno, daroma kruopðti krata irpaimami visi Gintarui priklausantys daiktai: fotonuotrau-kos, fotonegatyvai, uþraðø knygelës, vienoje ið jø – die-noraðtis, kitoje – LLJTS ástatai.

LSSR MGB Tardymo dalies vyr. tardytojas kapitonasBogatovas priima nutarimà uþvesti Gintarui Maskoliuibaudþiamàjà bylà. Ðá nutarimà sankcionuoja LSSR MGBTardymo dalies poskyrio virðininkas majoras Kaplanas irpatvirtina Tardymo dalies virðininkas papulkininkis Ma-rakuðevas. Tà paèià dienà jie priima, pasiraðo ir patvirti-na nutarimà Gintarà areðtuoti ir ákalinti.

21 valandà Gintaras atvedamas á majoro Kaplano tar-dymo kabinetà. Èia jis, naudojant fiziná ir psichologinásmurtà, intensyviai tardomas iki 4 valandos ryto. Ginta-ras stengiasi nepasiduoti. Jis deda visas pastangas, kad ne-iðduotø savo ryðio su mistinës pogrindinës organizacijosnariu Juozu-Tigru, nesako, kà þino apie moksleiviø po-grindinæ organizacijà, veikianèià Ðilutëje. Jis dar nesupran-ta, kad buvo apgautas ir saugumieèiø emgëbistø valdo-mas, todël visomis iðgalëmis neprisipaþásta ir stengiasi nu-slëpti bet kokias sàsajas su nacionaliniu pogrindþiu.

61

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Netekæs kantrybës tardytojas deda prieð já ant stalo uþ-raðø knygelæ su LLJTS ástatais ir klausia:

– Tarp dokumentø, paimtø per kratà, pas jus rasta ðiuþraðø knygelë su kaþkokios organizacijos ástatais. Kas taiper ástatai?

Trauktis nëra kur.– Tai „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautinio susivienijimo“

ástatai, – sunkiai atsidusæs taria Gintaras.Kaplanas tardo toliau:– Kam priklauso ðis dokumentas? Kas já raðë?– Tas dokumentas priklauso man ir yra paraðytas ma-

no ranka.Á klausimà, kada paraðytas ðis dokumentas, Gintaras at-

sako, kad jis já paraðë Ðilutëje per þiemos atostogas.Tardytojas liepia iðvardyti LLJTS narius.– Iðvardyti jø negaliu, nes tokia organizacija dar ne-

egzistuoja, – tvirtai sako Gintaras. – Að tik norëjau jà ákur-ti, bet neákûriau.

Gintaro atsakymas iðveda tardytojà ið kantrybës. Jis pri-puola prie Gintaro ir keikdamasis, kaip tik moka, trenkiakumðèiu jam per galvà, sprandà.

– Meluoji, niekðe! – ðaukia Kaplanas. – Nëra tokiø atve-jø, kad pradþioje bûtø kuriami ástatai, o paskui – organiza-cija. Tuètuojau iðvardink man ðios organizacijos narius!..

Kaplanas puikiai þino, kokia tai organizacija ir kas jaipriklauso, taèiau jam bûtina nuslëpti èekistà provokato-riø, ir jis pasiryþæs priversti Gintarà viskà pasakyti ir pri-siimti asmeninæ atsakomybæ. Tuomet nereikës kreiptis áSSRS MGB Ypatingàjá pasitarimà, kaip tai buvo daromapanaðiais atvejais, ir baudþiamàjà bylà bus galima perduo-ti vietiniam teismui. Jis naudoja visas jam galimas prie-mones, be specialiøjø, kurioms reikalingas ypatingas lei-dimas, bet Gintaras arba tyli, arba kartoja tai, kà anksèiaubuvo sakæs – jis pats ruoðësi kurti organizacijà...

62

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Èekistas baigia tardymà 4 valandà ryto, raðo, galima sa-kyti, bevaisá protokolà... Paðaukia sargybiná, kuris iðvedalabai iðkankintà Gintarà á kalëjimo kamerà.

* * *Birþelio 14-osios diena. Gintarà atveda á vyriausiojo tar-dytojo kapitono Bogatovo kabinetà. Nors labai svaigstanuo sumuðimø ir nemigos galva, maudþia tardytojo su-spardytos kojos, Gintaras laikosi dràsiai.

Á tardytojo klausimà, kodël jis ástojo á antisovietinësveiklos kelià, atsako:

– Mano ásitikinimai yra prieðiðki sovietø valdþiai. Esunepatenkintas þmoniø trëmimu á Sibirà ir kolchozø kûri-mu Lietuvoje... Ðio prieðiðko nusistatymo veikiamas ir nu-tariau ásteigti pogrindinæ organizacijà – LLJTS, kurio tiks-las – nuversti sovietø valdþià Lietuvoje...

– Að norëjau átraukti á ðià organizacijà mûsø techniku-mo 3 kurso studentæ Genæ Èerniauskaitæ, bet ji su manopasiûlymu nesutiko.

Sunku nuspëti, kà galvojo Gintaras tai sakydamas tar-dytojui. Gal kad ðis merginà apklaustø ir ði paliudytø, jogjis tikrai norëjo ákurti tokià organizacijà, bet neákûrë.

Kad ir kaip stengësi èekistas ið Gintaro kà nors dau-giau suþinoti, ðio tardymo metu jam nepavyko.

* * *Visai kitoks buvo tos dienos naktinis tardymas. Sunku pa-sakyti, kokie argumentai privertë Gintarà duoti iðsames-nius parodymus, bet tardytojui Bogatovui jis sakë visiðkànetiesà. Jis prisipaþino tikrai esàs LLJTS narys, slapyvar-dþiu Algimantas Edmundas. Kiek vëliau Gintaras tardy-tojui jau atskleidþia tikrovæ. Jis pasakoja, kad apie ðios or-

63

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

ganizacijos egzistavimà suþinojæs per þiemos atostogas,kai, þiûrinëdamas brolio Klemenso fotonuotraukas, apti-ko ðios organizacijos ástatus ir juos persiraðë, nes jam ki-lo mintis tokià pat organizacijà ákurti ir Vilniuje. TaèiauGintaras ir toliau slepia savo paþintá su Juozu-Tigru. Taièekistui tik á naudà.

Ilgos apklausos metu vis dëlto tardytojui pavyko ið-kvosti ið Gintaro tai, kad LLJTS priklauso jo brolis Kle-mensas ir kitas 10 klasës moksleivis Vladas Pupðys,kurie, jo nuomone, ir yra ðios organizacijos sukûrimo ini-ciatoriai.

Tai buvo viskas, kà tardytojui pavyko suþinoti ið Gin-taro. Per vëliau vykusius tardymus jis èekistui nepasakonieko naujo, todël Bogatovas stengiasi nuodugniai iðsiaið-kinti paties Gintaro antisovietines paþiûras. Gintaras turipatvirtinti ir iðversti á rusø kalbà kai kurias iðtraukas ið sa-vo dienoraðèio:

„Sëdëti ir nieko neveikti, tai sutikti su blogiu. Nerei-kia delsti, galvoti tik apie save, savo laimæ. Reikia galvotiapie visos tautos, kuri gal ðaukiasi tavo pagalbos, laimæ...

Kiekvienais metais tûkstanèiai lietuviø atsiduria Sibire,netekæ savo brangios Tëvynës, neþinodami uþ kà...

Kol lietuviø tauta neiðvys savo jëgomis sovietø ið Lie-tuvos, tol aðaros ir kraujas tekës Lietuvos dirvonais... Tu-rime dirbti...“

Gintarui ðiuo metu lengviau. Jis skaito iðtraukas ið sa-vo dienoraðèio, o Bogatovas raukydamasis klausosi, pro-tarpiais nusikeikia ir átûþæs rëkia:

– Koks tu idiotas!.. Iðsigimëlis!..Gintaras kaip sugebëdamas verèia jas á rusø kalbà, o

tardytojas protokoluoja. Juk tai tardomojo „nusikaltimø“ir antisovietiniø paþiûrø árodymai.

Kadangi Gintaro dienoraðèio knygelëje èekistas randauþuominø apie jo susitikimus su Juozu, klausinëja, kas tasþmogus, su kuriuo jis susitikinëja. Gintarui nëra kur dëtis

64

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

ir jis birþelio 17 d. tardomas papasakoja apie savo susitiki-mus su Juozu-Tigru ir pastarojo siûlymus ákurti antisovie-tinæ organizacijà. Bogatovas iðklauso jo pasakojimà, bet áprotokolà Gintaro draugystës su Tigru istorijos neáraðo!

Kasdien tardymas sunkëja, intensyvëja. Èekistui bûti-na ið Gintaro iðtraukti kuo daugiau informacijos. Jam pa-teikiami jo draugø, su kuriais mokësi technikume, paro-dymai, bylojantys jo patriotiná nusiteikimà ir pasakytusþodþius apie sovietinæ valdþià, komjaunimà.

Gintaras jau pradeda suvokti, kokioje prieðiðkoje ap-linkoje jam teko gyventi technikumo bendrabutyje, kas jodraugai ir prieðai ir, matyt, galutinai ásitikina, kad ið MGBdarbuotojø nagø jam iðsisukti nebepavyks. Matyt, galuti-nai nusivylæs jam patinkanèia mergina Gene Èerniauskai-te, jis daþnai jà mini per tardymà. Kaip þinia, ðiai mergi-nai Gintaras pirmiausia parodë LLJTS ástatus, bandëátraukti jà á ðios organizacijos veiklà, bet ji atsisakë.

Nëra þiniø, kam daugiau jis rodë ðiuos ástatus, bet iðMGB dokumentø þinoma, kad apie juos sovietinio saugu-mo darbuotojams pirmiausia praneðë agentas „Vilija“ ir tikvëliau jie buvo parodyti Tigrui. Kas þino, gal ði Gintarodraugë ir buvo tas agentas, jo „angelas sargas“. Deja, pa-tvirtinimø nerasta.

Kapitonas Bogatovas visokiais bûdais tardo Gintarà,kad ðis pasakytø kà nors apie kitus LLJTS narius, bet ðismini tik savo brolá Klemensà ir jo mokslo draugà VladàPupðá... Bet èekistams tai daugiau formalumas, nes jø ið-tiestas tinklas jau uþsitraukë, o informacijos pakanka ir beGintaro parodymø.

Atëjo lemtinga LLJTS diena – 1952 m. birþelio 20-oji.Tà dienà buvo suimti ir Ðilutëje gyvenantys organizacijosnariai Vladas-Audronis, Klemensas-Tautvaldas, Rimvydas-Þymantas ir Gediminas-Gintautas.

Po kruopðèios kratos pas Audroná buvo rasti visi svar-biausi LLJTS dokumentai.

65

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s


SLAPTAVIETËS SURADIMO AKTAS

1952 06 20Ðilutë

LSSR MGB 5 skyriaus poskyrio virðininkas Nevzo-rovas, LSSR MGB Tardymo dalies vyr. tardytojas vyr. lei-tenantas Sokolovas konstatuoja, kad K. Pupðio buto mie-gamajame kambaryje tarp krosnies ir sienos rasta slap-tavietë, kurioje buvo antisovietinës pogrindinës organiza-cijos LLJTS dokumentai:

1. Antisovietinës organizacijos LLJTS ástatai (85 p.).2. LLJTS nariø priesaikos tekstas.3. LLJTS nariø ásipareigojimø tekstas.4. LLJTS specialusis sàsiuvinis, kuriame perraðyti or-

ganizacijos susirinkimø 1951–1952 m. protokolai.5–14. Atskirø susirinkimø ir pokalbiø protokolai.

Pasiraðo: kapitonas Nevzorovasvyr. leitenantas Sokolovas

LYA, B. b. 16976-Li


Areðtas

1952 m. birþelio 19-osios vëlyvà naktá gráþau á namus labailinksmai ir puikiai nusiteikæs. Gráþau ið Ðilutës kultûrosnamø, kur vyko tautiniø ðokiø ratelio, kuriam priklausiau,repeticija. Pamenu, kad ðokëjai buvo labai patenkinti irdar ilgai nenorëjo skirstytis. Ðokome savo malonumui netik tautinius, bet ir kitus ðokius. Smagu buvo ir man, nesbeliko iðlaikyti vakarinëje mokykloje, kurioje mokiausi,vienintelá egzaminà ir jau bûsiu abiturientas...

66

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Priëjæs prie namø kurá laikà dar gërëjausi tamsiais ber-þø siluetais jau brëkðti pradedanèiame danguje, o paskuiatsargiai atsirakinæs duris tyliai áslinkau á koridoriø. Bu-vo pats kitø ðeimos nariø ámigis. Reikëjo iðsimiegoti irman, nes rytà teks eiti á darbà. Tad ilgai nedelsdamas vir-tuvëje paskubomis suvalgiau bandelæ ir, atsigëræs drun-gnos þoleliø arbatos, nedegdamas ðviesos miegamajameáslinkau á savo lovà kaip á tamsø ðiltà vandená ir akimirks-niu uþmigau...

Tik staiga pajutau, kad kaþkas mane traukia uþ kojos...„Kas tai? To dar betrûko. Ir vël broliukai iðdykauja... Na,að jiems parodysiu“, – ðmëstelëjo galvoje mintis ir að vëluþsnûdau... Taèiau kaþkas dar kartà grubiai truktelëjo ma-no kojà, ir iðgirdau nepaþástamà kimø balsà:

– Anuka! Vstavaj! (Kelkis!)Tik dabar praplëðiau miego lipinamas akis ir pamaèiau,

kad prie mano lovos stovi smarkiai sunerimæs tëvas, o ða-lia jo – uniformuotas èekistas. Miegai kaipmat iðlakstë.Skubiai paðokau ið lovos ir paklausiau:

– Ko norite???– Apsirenk, – rusiðkai pasakë èekistas, – reikia pasi-

kalbëti.Rengdamasis pamaèiau, kaip lovoje atsisëdo jau kuris

laikas smarkiai serganti mama ir persiþegnojusi su iðgàs-èiu akyse þvelgë á mane. Ant jos rankos virpëjo roþiniokaroliukai.

– Sûnau, kà padarei, kad jie pas mus atëjo? – tyliubalsu paklausë mama. Maèiau, kaip ið jos akiø pasipylëaðaros...

– Nieko, mama... Nieko, mamyte, – priðokæs prie joslovos, pasakiau að, o galvoje stukseno viena vienintelëmintis: „Dieve, kad tik jai nepasidarytø blogiau!“

– Neþinau, kodël atëjo, bet manau, kad nieko rimto, –mëginau raminti mamà.

67

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Tuo tarpu èekistas nenuleido nuo manæs akiø, sekëkiekvienà mano þingsná... Priðokæs pagriebë mane uþ pe-ties ir paklausë:

– Kur tavo daiktai?– Ten, – parodþiau á gretimo kambario, svetainës, duris.– Einam ten, – palaukæs, kol baigsiu rengtis, riktelëjo

nelauktas sveèias ir nusivedë mane á svetainæ.Èia stumtelëjæs atgal mano tëvà, kuris sekë ið paskos,

uþdarë duris. Tuo metu mano galvoje lyg þaibai lakstëmintys: „Kas èia dedasi? Ko jie ið manæs nori? Gal ims áarmijà?“

Staiga paþvelgæs pamaèiau, kad prie abiejø kambariolangø stovi po vienà automatu ginkluotà kareivá, ir visasnutirpau: „Nejaugi dël organizacijos? Negi kas iðdavë? Tonegalëtø bûti! Juk visi draugai patikimi!“ Akimirksniu su-pratau, kad tai, kas dabar vyksta, yra ganëtinai rimta, betsavo emocijø stengiausi neparodyti ir abejingai vaidinau ra-mø, ið miego pakeltà ir nesusigaudantá, kas darosi, þmogø.

Tuo tarpu èekistas ið uþpakalio griebë mane uþ abiejøkelniø kiðeniø, apèiupinëjo drabuþius. Matyt, ásitikinæs, kadten jokio ginklo nëra, nurimo ir jau gana taikiai pasakë:

– Tu turbût nesitikëjai sulaukti tokiø sveèiø...Nieko að jam neatsakiau, bet po to sekæs klausimas ma-

ne privertë dar labiau sunerimti.– Kur jûsø organizacijos ástatai?Neþinau, ar krûptelëjau, bet staiga pajutau, kaip man

suskaudo ðirdá ir ásijungë kaþkokia organizmo apsauginëreakcija. Að tapau kaþkaip viskam abejingas. Kaþkur vi-duje kraujas virë, bet á pavirðiø emocijos nepatekdavo. Uþ-bëgdamas ávykiui uþ akiø turiu pasakyti, kad tokia reak-cija neapleido manæs dar daugelá mënesiø...

– Organizacijos ástatai? – sumurmëjau abejingu balsuir priëjæs prie etaþerës ëmiau raustis tarp knygø. SuradæsVLKJS ástatø knygelæ padaviau jà èekistui. Nusiþiûrëjæs á

68

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

juos að ir kûriau savo organizacijos ástatus... Èekistastrumpai þvilgtelëjæs á tai, kà jam duodu, riktelëjo jau pik-tu balsu:

– Nevoliok durniaus! Að ne to praðiau. Kur jûsø orga-nizacijos ástatai!?

Staiga supratau, kad reikalas krypsta á blogàjà pusæ:„Nejaugi tikrai kas nors ið mûsiðkiø áskundë, iðdavë or-ganizacijà?“

– Neþinau að jokios kitos organizacijos, – pats nuste-bau, kaip ramiai ir mieguistai iðtariau.

Èekistas pasiuto, bjauriai rusiðkai susikeikë ir ëmëtraukti ir mëtyti knygas ið etaþerës.

Þinoma, jis nieko átartino nerado, o að tylëjau ir gal-vojau: „Kà daryti? Tikrai jau kaþkas turbût praneðë jiemsapie mûsø organizacijà. Bet kas??? – Mintyse perkraèiauvisus savo draugus: „Ne, jie negalëjo...“ – pulsavo galvo-je mintis. „Kà daryti? Bëgti?“ Taèiau uþ langø stovëjo gink-luoti èekistai, ir kelias buvo uþkirstas. Stovëjau ir þiûrë-jau, kaip èekistas rausiasi po mano daiktus. Rausësi ganailgai, ypaè mano portfelyje, kruopðèiai já apþiûrinëjo. Ga-lop supratæs, kad nieko, ko jam reikia, po ranka nepapuo-lë, pasakë:

– Susirink daiktus. Eisim! – Gerai nesupratau, kokiusdaiktus jis turëjo galvoje, tad gráþæs á miegamàjá suklupauprie mamos lovos: „Dieve, kad tik jos sveikata nepablo-gëtø.“ Pasilenkiau ir lûpomis prigludau prie mamos bal-tø kaip popierius, kietø rankø. Kokios jos buvo man bran-gios, kiek kartø jos ðvelniai glostë mano galvà…

Tuo tarpu mama tyliai paklausë:– Ar, sûneli, tikrai nieko blogo niekam nepadarei?

Gal kà nors pavogei? – Mamai vagystë buvo didelis nu-sikaltimas.

– Ne, mama. Dievas mato, kad að niekam blogo nepa-dariau... Viskà iðsiaiðkinsim ir greitai gráðiu namo...

69

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Pabuèiavau abi motinos rankas, paspaudþiau rankà la-bai sutrikusiam tëvui ir, pamojæs virtuvëje susigrûdu-siems dar mieguistiems broliams ir seserims, lydimas èe-kisto karininko iðëjau á laukà. Iðëjau net ðiltesnio drabu-þio neapsivilkæs.

Kaþkurià valandëlæ dar tikëjausi, kad man pavyks ið-sisukti ir að greitai gráðiu. Lauke èekistas griebë mane uþalkûnës ir nuvedë prie toliau gatvëje stovëjusio „gaziuko“.Ginkluoti kareiviai nusekë ið paskos.

Rytuose, uþ namo, tekëjo saulë. Jos spinduliai jau si-dabru daþë prie namø auganèiø alyvø lapelius. Kaþkur to-liau uþ sodelio, krûmuose, dar èiulbëjo lakðtingala. Stai-ga ji, lyg kaþko iðsigandusi, nutilo ir mano ðirdá uþgulënegera nuojauta. Ðirdis susitraukë ir, rodos, pavirto á ak-mená... „Darykit, kà norit. Ið manæs nieko nesuþinosit...“

Mane ágrûdo á „gaziukà“, ðalia ásitaisë papirosø dûmaisir degtine prasmirdæs èekistas. Maðina truktelëjo ir mesnuvaþiavom vos bundanèio miesto gatvëmis...

Mano rankø nesurakino. „Gal mëginti bëgti?“ – knibþ-dëjo galvoje mintis. „Bet galimybës menkos. Bëgantá galitiesiog nuðauti. Be to, bëgdamas patvirtinèiau jiems, kadesu kaþkuo nusikaltæs“, – nepritarë jai kitos mintys.

Tuo tarpu „gaziukas“ ávaþiavo á Ðilutës rajono MGBskyriaus bûstinës aukðta lentine tvora aptvertà kiemà. Èe-kistas liepë man iðlipti ir, vël sugriebæs uþ rankos, per áë-jimà ið kiemo pusës ávedë á bûstinæ. Èia pakilome á antràaukðtà. Man pasirodë labai keista, kad tokiu ankstyvu me-tu èia jau buvo nemaþai þmoniø. Daugelis buvo unifor-muoti, o kai kas ir su automatu ant krûtinës. Dar valan-dëlë ir að jau buvau kambaryje su grotomis ant langø. Ap-sidairiau. Baldø nedaug – nutrintas stalas ir këdë prie jo.Kitoje pusëje stalo pamaèiau geleþëlëmis prie grindø pri-tvirtintà taburetæ. Sienos pilkos, grindys apsilupinëjusios,

70

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

rudos. Ant jø tikëjausi pamatyti kraujo dëmiø, bet jø ne-buvo. „Tikriausiai „skerdykla“ kur nors kitur“, – pagalvo-jau. Buvo visai nelinksma.

– Stovëk èia, – pasakë mane atveþæs èekistas ir pastû-më á kampà toliau nuo lango.

– Ateikit kas nors jo pasaugoti, – pasakë èekistas, pra-daræs duris á koridoriø, kuriame stovëjo keletas ginkluo-tø èekistø. Á kambará áëjo kaimynystëje gyvenæs stribas.Pamatæs mane kaþkaip sumiðo ir atbulas pasitraukë á ko-ridoriø. Po valandëlës atëjo kitas, man jau visai nepaþás-tamas stribas, ir atsistojo prie durø.

– Nusisuk á kampà! – riktelëjo man èekistas ir skubiaiiðëjo. Nusisukau ir ilgai stovëjau kampe. Rodos, kad visàamþinybæ, o galvoje zujo iðtisas minèiø spieèius: „Kas ið-davë? Ið ko jie apie mane suþinojo? Kas?“ Tarp kitø manskaudþiausia buvo mintis: „Ar po to, kai mane sulaikë,mamai nepasidarë blogiau? Ar jos neiðtiko priepuolis?“ La-bai, labai to bijojau, nes mylëjau jà labiau uþ viskà pasau-lyje. Pastaruoju metu jau buvo atsiradusi viltis, kad ji pa-gis, pakils ið savo labai sunkios ligos patalo. „Mama, at-leisk, kad að suteikiau tau tiek skausmo... Auðros VartøÐvè. Mergele Marija, padëk jai“, – tyliai kartojau mintyse.

Po kiek laiko – saulë jau buvo aukðtai pakilusi dangu-je – áëjo tas pats èekistas ir liepë sëstis ant taburetës uþstalo. Nors kojos buvo pradëjusios tirpti, taèiau, keista, at-sisëdus man në kiek nepalengvëjo. Visas kûnas buvo ne-jautrus, kaip medinis. MGB karininkas ilgai ir rûðèiai þiû-rëjo á mane, lyg svarstydamas, kà su manimi daryti. Stai-ga jis riktelëjo:

– Pasakok!– Kà pasakoti? – paklausiau tyliai.– Viskà pasakok. Kaip veikei prieð sovietø valdþià? Kas

priklauso jûsø organizacijai? Kas susprogdino paminklàsovietinei armijai Þemaièiø Naumiestyje?

71

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Prieð sovietø valdþià að nieko neveikiau. Þinau tikkomjaunimo organizacijà. Paþástu kelis moksleivius, ðios or-ganizacijos narius. Su jais kartu mokiausi Ðilutës 1-ojoje vi-durinëje mokykloje. Kad buvo susprogdintas paminklas,girdëjau kalbant þmones. Kas já susprogdino – neþinau, –atsakinëjau tardytojui lyg per pamokà.

– Niekus mali, kalës vaike! – sunkiai valdydamasis nuokëdës paðoko èekistas ir puolë prie manæs, pûsdamas bai-sø degtinës tvaikà. Susigûþiau laukdamas smûgio... Betnesulaukiau. Tuo laiku á kambará áëjo kaþkoks vyresnis pa-gal rangà karininkas ir paklausë:

– Na, kà! Ar ðitas jau prisipaþino?– Ne, nesàmones mala! – suðuko mano kvotëjas ir taip

spyrë man á kojà, kad net kibirkðtys, rodos, ið akiø pasipy-lë. Niekuomet dar nebuvau pajutæs tokio baisaus skausmo.

– Kaip tai? – lyg nustebæs paklausë vyresnysis.– Anie jau viskà prisipaþino ir pasakë... Tæskit kvotà, –

paliepë jis ir iðëjo.– Tai kiek gi meluosi! – ðaukë mano tardytojas. – Kaip

matai, mes viskà þinome. Tau belieka tik patvirtinti, vis-kà nuoðirdþiai papasakoti. Gal tada ir pasigailësim – na-mo paleisim...

– O jei ne – supûsi kalëjime! – trinktelëjo kumðèiu ástalà èekistas.

Nuo to jo riksmo dar labiau susigûþiau ir tylëjau kie-tai suspaudæs lûpas. Nepaprastai skaudëjo kojà... „Nepa-vyks jûsø provokacija. Nieko nepasakysiu, neiðduosiu... Ið-daviku nebûsiu...“

Tuo tarpu á kambará áëjo dar vienas stribas ir kaþkà áausá pasakë mano kankintojui. Tas linktelëjo galvà, atida-rë stalo stalèiø, ið kurio iðtraukë popieriaus lapà ir pieð-tukà, padëjo juos prieð mane ant stalo ir pasakë:

– Kad man viskà èia suraðytum, ðunsnuki. Visà savoveiklà prieð sovietø valdþià. Ir apie savo organizacijàtaip pat.

72

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Tardytojas iðëjo, o að galvojau, kà man toliau daryti:„Gal tikrai jie jau viskà þino apie mûsø organizacijà... Pa-tvirtinsiu, ir mane paleis namo. Juk mama taip sunkiai ser-ga... Ne, geriau nieko neraðysiu“, – sukosi viena po kitosmintys galvoje.

O ir kà galëjau paraðyti? Draugø iðduoti negalëjau. Ne-supratau, kodël èekistai manæs nemuða, nekankina. Ma-tyt, að ðiandien jiems nesu pats svarbiausias.

Po geros valandos á kabinetà gráþo mano tardytojas suaplanku rankoje ir, pamatæs, kad að dar nieko neparaðiau,baisiai rusiðkai nusikeikë, priðokæs dar kartà spyrë man ákojà ir suriko:

– Dûðià að ið tavæs iðtrauksiu, kalës vaike! Tu man darprabilsi, tu man dar prisipaþinsi! Tu dar neþinai, kà að ga-liu ið tavæs padaryti!.. Pamatysi...

Ðaukdamas paëmë prieð mane padëtà tuðèià popieriauslapà, atsisëdo ant këdës prie stalo ir, iðsitraukæs ið vidinëskitelio kiðenës parkerá, ëmë kaþkà raðyti. Paskui pakëlëgalvà ir paliepë:

– Pasakok savo autobiografijà.Apsidþiaugiau gautu klausimu ir gana smulkiai ëmiau

pasakoti apie savo trumputá gyvenimà. Kai baigiau, tar-dytojas dar paklausë:

– Ávardink visus savo ðeimos narius ir giminaièius!Kà darysi – iðvardijau.– O dabar prie svarbiausio reikalo... Tu sulaikytas kaip

antisovietinës organizacijos „Laisvojo Lietuvos jaunimotautinio susivienijimo“ narys. Papasakok, kaip ir kada ásto-jai á ðià organizacijà... – rûsèiai þvelgë á mane MGB leite-nantas. Jo veidas buvo iðpurtæs, akys primerktos.

„Vieðpatie, nejaugi jie viskà þino?“ – þaibu galvà per-smelkë baisi mintis ir karðtis nuo galvos iki kojø perbëgomano kûnu.

– Neþinau jokios tokios organizacijos, – atsakiau ganatvirtu balsu. – Jokiai organizacijai að nepriklausau...

73

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Job...tv...ma... – rusiðkai nusikeikë èekistas ir staigauþsimojæs prieð pat mano nosá trenkë aplankà á stalà.

„Na, dabar tai jau prasidës, – susigûþiau krûptelëjæsnuo trenksmo garso. – Kuo jis mane muð?..“

– Kalbëk, iðsigimëli! – siaubingai persikreipæs ðaukë tar-dytojas. – Að neturiu laiko su tavim vozotis! Kalbëk! – ðau-kë jis apsiputojæs.

„Vieðpatie, kaip að jo nekenèiu“, – pagalvojau ir tylë-jau. Mano ðirdis sustingo viskam pasiruoðusi. Taèiau èe-kistas manæs nemuðë. Jis valandëlæ sunkiai kvëpuodamasdar þvelgë á mane, bet, matyt, norëdamas viskà greièiaubaigti, staiga atvertë aplankà ir ið jos iðsitraukë... mûsø or-ganizacijos slapèiausius dokumentus: ástatø knygelæ, prie-saikos ir pasiþadëjimo tekstus.

Ðtai tada mano ðirdis nebeatlaikë. Iki tol sustingusi, jistaiga ðoktelëjo krûtinëje ir pasiutiusiai ëmë plakti... Pa-jutau, kaip kaþkas pradëjo suktis mano galvoje, o per nu-garà nubëgo ðaltas prakaitas...

„Vieðpatie, nejaugi Vladas viskà iðdavë? Juk tai pas jásaugykloje buvo visi ðie dokumentai. Vladas sakë, kad jiepatikimai paslëpti...

...Negali bûti. Ne, Vladas negalëjo mûsø iðduoti. Jukjis ið visø mûsø buvo tvirèiausiai ásitikinæs ir apsispren-dæs veiklai, tvirtai pasiryþæs þengti pusbrolio nurodytu ke-liu... Ir kokià knygà raðë!“

Að labai sumiðau ir kurá laikà tylëjau, o MGB karinin-kas piktdþiugiðkai stebëjo mane...

„Kà daryti? Kà daryti?“ – karðtligiðkai galvojau, o èe-kisto rudos akys, rodos, kiaurai græþë mane.

– Neþinau, tikrai neþinau... – kalbëjo mano lûpos, omano gyslomis pulsavo, rodos, verdantis kraujas, kuris la-bai spaudë mano galvà. Protarpiais rodësi, kad ji tuojsprogs... Að vis dar negalëjau patikëti tuo, kà maèiau...

74

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

„Juk pas èekistà ant stalo mûsø organizacijos svarbiausidokumentai!!! Kaip jie juos gavo? Nejaugi Vladas neiðlai-kë ir jiems juos atidavë“, – svarsèiau mintyse.

– Kaip neþinai, – pagriebæs nuo stalo uþraðø knygelæ,pakiðo jà mano panosën tardytojas. „Taip, tai jie, – paþi-nau Vlado ranka raðytus LLJTS ástatus. – Bet kaip jie juosgavo?“ – galvoje pulsavo sunki it ðvinas mintis.

– Kita tokia turëjo bûti pas tave. Kur ji?! – toliau ðau-kë èekistas.

– Kur ji?! – pasilenkæs tiesiai prie mano veido ðaukëjis, o ið pravertos èekisto burnos trenkë á mane ðlykðtussamagono tvaikas... Nuo jo man pasidarë bloga... Nurijauseiles ir staiga netikëtai pratariau:

– Nëra jos! Sudeginau... dar vasario mënesá...„Dieve, tu jau prasitarei...“ – mintis, lyg baisus kaltini-

mas, nudiegë man ðirdá.– Na, pagaliau, prisipaþinai! – nusikvatojo tardytojas. –

Taigi, klok viskà! Pasakok!– Taip, að esu ðios organizacijos narys, – tyliai prakal-

bëjau. Man buvo taip bloga, lyg savo motinà bûèiauiðdavæs.

„Bet juk að neiðdaviau... Suradæ organizacijos doku-mentus jie ir be manæs viskà þino“, – varstë mano galvàmintys.

Tuo metu tardytojas atsisëdo prie stalo ir pradëjo kaþ-kà raðyti popieriaus lape.

– Kas dar priklausë ðiai organizacijai? – paklausë èe-kistas.

Að tylëjau... „Juk tikriausiai viskà þinai, tai ko darklausi...“

– Mums þinoma, kad draugavai su Ðilutës 1-osios vi-durinës mokyklos moksleiviais: Vladu Pupðiu, KlemensuMaskoliumi, Gediminu Braèiuliu.

75

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

„Vieðpatie, tikrai viskà þino, – baisi mintis prispaudëmane prie taburetës. – Ið ko suþinojo? Kas iðdavë mûsødokumentø slaptavietæ? Nejaugi Vladas? Ne, ne, tik nejis...“ – bëgo viena po kitos mintys, o èekistas staiga vëlpaklausë:

– Ar tie tavo sëbrai taip pat priklausë ðiai organizacijai?..Buvau taip sukrëstas, kad nejuèiomis linktelëjau galvà.– Matai, viskà þinome. Jie jau viskà prisipaþino ir da-

bar jau namuose tikriausiai arbatà geria. Belieka ir tau pri-sipaþinti. Suraðysim protokolà ir galësi eiti namo pas ser-ganèià motinà, – piktdþiugiðkai nusiviepë tardytojas.

– Á „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautiná susivienijimà“ástojau 1951 m. Tuomet mes, keli klasës draugai, nepaten-kinti sovietinës valdþios politika, trëmimais, nutarëmeákurti savo jaunimo patriotinæ organizacijà, kaip atsvaràkomjaunimo organizacijai, kuri prievartiniu bûdu buvokuriama mokykloje.

– Kas sugalvojo toká organizacijos pavadinimà? – jauðiek tiek atlyþæs paklausë èekistas ir paëmæs nuo stalo „Be-lomor“ pokelá uþsirûkë papirosà.

– Organizacijos pavadinimà sugalvojau að, o kiti, ðiektiek pataisæ, jam pritarë, – pasakiau.

– Kas vadovavo jûsø organizacijai? – toliau kamanti-nëjo tardytojas.

– Vadovo neturëjome, – atsakiau. – Vadovavo tam tik-rà laikotarpá paeiliui kiekvienas ið organizacijos nariø.

– Kokias nesàmones èia man paistai? Kokia gali bûti or-ganizacija be vadovo... O Pupðys, kà? Ar jis ne vadovas?! –staiga iðrëþë èekistas.

– Ne, – atsakiau, – nebuvo... Jokiu bûdu ne.„Vadinasi, ne Vladas iðdavë, jei apie já klausinëja. Tai

kas gi tada? Gal Klemensas, o gal Tigras? Juk Vladas persusitikimà daug kà papasakojo jam apie mûsø organiza-cijà“, – þaibiðkai mano galvoje sukosi mintys.

76

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– O kas gi jums sakë, kad vadovavo Pupðys? – netikë-tai paklausiau tardytojo.

Ðis labai supyko:– Nutilk, idiote, èia að klausinëju, snargly!..Tardë mane tada gal kokià valandà, bet man atrodë,

kad iðtisà amþinybæ. Tardytojui labai rûpëjo suþinoti, kasdar, be tø jo paties ávardintø moksleiviø, priklausë LLJTS,bet að atsakiau, kad daugiau nariø nebuvo. Ypaè norëjau,kad èekistai nieko nesuþinotø apie Antanà, kuris dabarvieðëjo pas seserá Dzûkijoje: gal jam pasiseks iðvengti areð-to, gal suspës pasitraukti pas partizanus. Maèiau, kad tar-dytojas tik kai kà uþraðydavo popieriaus lape. Man atro-dë, kad dabar jam svarbiausia suþinoti, ar að neþinau, kassusprogdino paminklà sovietinei armijai Þemaièiø Nau-miestyje. Að neþinojau ir dràsiai tà tvirtinau. Tie mano at-sakymai gerokai nervino tardytojà. Jis bjauriai keikësi ru-siðkai ir grasino su manimi susidoroti, taèiau ið jo klausi-mø susidariau áspûdá, kad jis jau daug kà þino ir ið ma-næs reikalauja tik patvirtinimø. Vëliau paaiðkëjo, kad prieðmane jau buvo iðtardyti anksèiau suimti organizacijos na-riai: Vladas, kurio bute árengtoje slaptavietëje èekistai ap-tiko mûsø organizacijos dokumentus, ir Klemensas, paskurá tarp knygø rado ginklà. Gal kiek ilgiau jiems spyrio-josi Gediminas, bet ir jis, pamatæs pas tardytojà organi-zacijos dokumentus, prabilo...

Tà dienà èekistams labai pasisekë – sugavo net kelias,nors ir smulkias, antisovietines „þuveles“. Dabar beliko su-galvoti, kaip jas apkaltinti ir izoliuoti nuo „sveikos“ sovie-tinës visuomenës.

Baigæs raðyti, kaip paaiðkëjo, apklausos protokolà, tar-dytojas man liepë:

– Pasiraðyk ant kiekvieno lapo!– Nepasiraðysiu, – tvirtai atsakiau. – Neþinau, kà jûs

èia paraðëte.

77

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Tardytojas paðoko labai supykæs, bet þvilgtelëjæs á ran-kiná laikrodëlá ir, matyt, supratæs, kad turi maþai laiko,pasakë:

– Èert snim (velniai nematë). Kai pasëdësi – pasiraðysi.Dabar vaþiuosim. Maðinoje tylëk kaip kape, antraip sar-gybiniai uþmuð kaip ðuná.

Jis sugriebë nuo stalo priraðytus lapus, mûsø organi-zacijos dokumentus, viskà susidëjo á aplankà ir pasiruo-ðë iðeiti.

– Veskit já prie maðinos, – pasakë jis prie durø stovë-jusiam sargybiniui.

„Kur jie mane veð? Juk þadëjo po apklausos paleisti“, –pagalvojau.

Baisiai gëlë suspardytà kojà, matyt, þinojo kur spirti.Kentëjau ir dël ilgà laikà neatliktø gamtiniø reikalø, to-dël pasipraðiau á iðvietæ.

– Kà, kelnes jau pridirbai, kovotojau? – piktdþiugiðkaiiðsiðiepë èekistas, o sargybinis, sugriebæs uþ rankos, iðve-dë mane á kiemà. Dairiausi, gal kaip nors pasisektø pa-sprukti, bet kur tau! Kiemas buvo aptvertas aukðta lenti-ne tvora, virðuje apraizgyta spygliuota viela... Mane nu-vedë prie kieme stovëjusios iðvietës...

Kalëjimas

Kieme jau stovëjo juodas su skardiniu këbulu sunkveþi-mis. Ðalia jo – keli MGB kareiviai, ginkluoti automatais.Toká sunkveþimá buvau matæs ir anksèiau, iðvaþiuojantá iðMGB bûstinës kiemo ar pro Ðilutës kalëjimo vartus ir ke-liu á Þemaièiø Naumiestá vaþiuojantá á netoli Ðilutës miestoesantá Macikø lagerá, kuriame kalëjo keli ðimtai politiniøkaliniø ir vokieèiø karo belaisviø. Tas sunkveþimis, þmo-niø pramintas „juoduoju varnu“, ðiandien laukë manæs,o gal ir mano draugø, nors tardytojas uþsiminë, kad jie

78

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

jau laisvi, namuose... Sargybinis pro uþpakalines sunkve-þimio duris ástûmë mane á këbulo vidø ir, ágrûdæs á kai-rëje jo pusëje esanèià metalinæ kabinà, uþtrenkë bei uþ-rakino jos dureles. Atsidûriau visiðkoje tamsoje. Sunkve-þimio këbulas buvo gerokai áðilæs nuo saulës, todël èia orasbuvo karðtas ir tvankus. Kurá laikà buvo visai tylu. „Ar aðèia vienas? – pagalvojau. – Kur mane dabar veð? Á kalëji-mà ar lagerá?“ – galvoje zujo neramios mintys. Niekuo-met nebuvau buvæs tokioje ankðtoje ir tamsioje patalpo-je, tad pajutau, kaip á ðirdá ásismelkë dar nepatirtas jaus-mas – uþdaros, tamsios ir lyg apglëbianèios mano kûnàerdvës baimë...

„Kas bus toliau? – tos baimës gerokai slegiamas pagal-vojau. – Matyt, manæs jau nepaleis ðiandien, jei kaþkur ve-þa. Ir kur veþa?.. Kas dar ið draugø suimtas? Vladas... – taijau aiðku ið pateiktø dokumentø. Kas daugiau?“ – zujo vie-na po kitos galvoje mintys. Mëginau tyliai pastuksenti á ka-binos sienà – gal kas nors yra gretimoje kabinoje, gal atsi-lieps, bet buvo tylu... Tik staiga ið kaþkur toli pasigirdo Ge-dimino balsas:

– Nesistumdyk! – suðuko jis kaþkam, matyt, sargybiniui.– Tylëk, padla! – riktelëjo Gediminà atvedæs èekistas

ir ástûmë já, berods, á deðinëje pusëje esanèià kabinà ir jàuþrakino.

„Gediminà irgi suëmë? O kaip kiti?“ – pagalvojau, ta-èiau daugiau nei jo, nei kitø balsø nebeiðgirdau. Matyt,mano draugai labai sugluminti tos dienos ávykiø ir sutri-kæ tylëjo kaip ir að, apmàstydami tolesniø ávykiø eigà.

Staiga trinktelëjo këbulo durelës, maðinos variklis su-burzgë, mano kabinos ðone uþsidegë blausi lempelë –„juodasis varnas“ pajudëjo, iðvaþiavo ið kiemo á centrinægatvæ ir pasuko á deðinæ. „Vadinasi, ne á Macikus ir ne ákalëjimà, – pagalvojau. – Tai kur gi mus veþa?“

79

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Po kiek laiko maðina vël pasuko á deðinæ ir nudardëjoper senosios turgavietës aikðtës grindiná. Dabar man jau pa-sidarë visai aiðku, kad vaþiuojame á Klaipëdà, srities centrà.

Nors buvo karðta ir tvanku, mano ðirdis kaþkodël stin-go taip, kad rodësi, jog ji seniai jau á ledà yra pavirtusi, ogalvà vis varstë ávairios mintys, kurios susispiesdavo á vie-nà baisø klausimà: „Kas mus iðdavë?“

„Turbût Tigras mus pakiðo...“ – galvojau. Prisiminiau,kad Vladas per susitikimà su Tigru pasakojo apie mûsø or-ganizacijà. Tuomet Tigras pasakë, kad mûsø organizacijayra priimama á pogrindinæ LLKS ir papraðë ávardyti orga-nizacijos narius, kuriuos jis neva turëjo patikrinti, ar kasnors ið jø nëra MGB provokatorius, o gal ir agentas. Tai Vla-dui padarë didelá áspûdá, bet galëjo bûti ir provokacija.

„Jei iðdavë Tigras, tuomet viskas baigta. Bet to negalibûti. Vladas po to susitikimo pasakojo, kad Tigras jam pa-liko didelio patrioto, uþsigrûdinusio pogrindininko, o galnet partizano áspûdá.“

Nusprendþiau, kad èekistams apie Tigrà geriau nepra-sitarti, nes kà gali þinoti – gal jis ið tikro yra mûsø pasi-prieðinimo sovietiniam okupantui pogrindþio dalyvis.

Ilgai sukinëjomës Klaipëdos gatvëmis. Maðina vaþiavotai grindiniu, tai asfaltu. Galop sustojom ir kurá laikà sto-vëjom. Matyt, Klaipëdos srities MGB bûstinës kieme.

Ið maðinos pirmà iðvedë Gediminà, o po kurio laiko irmane, bet kai iðëjau á kiemà, jo èia jau nebuvo. Atvedëmane á kalëjimo poþemá ir uþdarë á „boksà“. Tai buvo pa-naði, gal tik kiek erdvesnë negu maðinoje, kabina. Skirtu-mas tik toks, kad maðinoje buvo tvanku ir karðta, o èiadrëgna ir ðalta. Ið ðirdá suspaudusios baimës pirmà kartàsupratau, kad labai bijau uþdaros erdvës. „Jei tai þinotøèekistai, tai gal viskà ið manæs iðkvostø ilgiau èia palaikæ.Ádomu, kiek laiko mane ðioj kabinoj laikys? Mënesá, du...Gal iki teismo?.. Bûtø galima iðprotëti èia besëdint, – gal-

80

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

voje dingèiojo baisios mintys. Vos tik pavykdavo su jomissusidoroti, prieð akis iðkildavo skausmingas motinos vei-das. – Dieve, kaip ji jauèiasi? Tikriausiai nuo iðgyvenimøjai vël tie baisûs apmirimo priepuoliai prasidëjo... Dieve,kad tik ji nemirtø besijaudindama dël manæs“, – galvo-jau. Ir, melsdamas Dievà padëti jai visa tai iðkæsti, ðnabþ-dëjau poterius. Dabar tik malda man buvo ðiokia tokia vil-tis ir paguoda: „Mergele Marija, padëk. Kad tik að nebû-èiau mamos mirties prieþastis...“

„Bokse“ sëdëjau gal valandà ar dvi. Kojos nutirpo, nesnegalëjau jø iðtiesti. Jos rëmësi á kabinos duris, o atsistotikaip reikiant neleido þemos lubos. Buvo klaiku.

Pagaliau sulaukiau permainos. Kaþkas priëjo prie ka-binos durø ir jas atrakino. Tai buvo eilinis karys – èekis-tas, o gal ir kalëjimo priþiûrëtojas.

– Pajdiom! (Einam!) – ðûktelëjo jis man ir priglaudë pirð-tà prie lûpø, taip rodydamas, kad tylëèiau.

Paskui jis sugriebë mane uþ rankos aukðèiau alkûnësir nuvedë. Sustojæs prie kaþkokiø durø atrakino jas ir ástû-më á nedidelæ patalpà. Vëliau supratau, kad tai buvo kar-ceris – kaliniø bausmës vieta. Èia buvo maþas, prie grin-dø pritvirtintas metalinis stalelis, metalinë prie grindø pri-tvirtinta taburetë, o kampe – kaþkoks puodas. Supratau,kad gamtiniams reikalams atlikti. Aukðtai, sienos ádubo-je, uþ grotø blausiai ðvietë elektros lemputë, o þemiau joskaþkoks grotomis uþtvertas liukas: „Gal pro èia dujas lei-dþia?“ – su siaubu pagalvojau, prisiminæs, kaip vokieèiøkoncentracijos stovyklose buvo naikinami þydai. Taèiaupro tà liukà á kambarëlá tekëjo ne dujos, o ðaltas oras.Greitai man pasidarë labai þvarbu, nes ploni vasariniaidrabuþiai, kuriais buvau apsivilkæs, menkai uþlaikë ðilu-mà. Atsistojau, þengiau porà þingsniø, mojavau rankomisbandydamas suðilti, bet visa tai maþai kà padëjo. Netru-kus jau kalenau dantimis ir virpëjau visu kûnu. Galvoje

81

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

buvo tik viena mintis: „Kaip suðilti?“ Atsistodavau ir vëlatsisësdavau, bet virpulá sunkiai sekësi numaldyti. Ir taitæsësi, kaip man atrodë, visà amþinybæ. Bevargdamas su-pratau: „Tikrai jau manæs nepaleis namo... Nors niekosvarbesnio dar nebuvom padaræ, taèiau ið dokumentø jiejau suþinojo apie mûsø prieðiðkà nusiteikimà ir pasistengsnubausti. Tik kaip nubaus: ar iðtrems á Sibirà, ar uþdarysá kalëjimà?“ Tai buvo kaþkoks koðmaras, kurá iðgyvenautà, jau ið penktadienio á ðeðtadiená, naktá MGB kalëjime.

Anksti rytà – tai að pamaèiau, kai sargybinis èekistasiðvedë mane ið karcerio á kiemà. Jis, ábrukæs man á ran-kas gabalëlá duonos, ágrûdo á to paties „juodojo varno“ ka-binà. Gal mane atvedë paskutiná, nes jokiø draugø balsøneiðgirdau. Maðina pajudëjo ir ilgai vaþiavo. Gerai þino-damas kelio vingius kelyje ið Klaipëdos á Ðilutæ, nustaèiau,kad mus veþa atgal. „Gal Klaipëdoje pasitarë ir mus pa-leis?“ – mane guodë viltinga mintis. Deja, to neávyko. Ma-ðina sustojo Ðilutëje ir kurá laikà stovëjome, matyt, prieMGB bûstinës, bet manæs neiðleido. Po kurio laiko maði-na vël pajudëjo, ir mes nuvaþiavome. Tik kur?

Vaþiavome ir vaþiavome – tai gerais, tai duobëtais ke-liais. Maðina gerokai ðokinëjo ir kabinos durelëse esanti„akis“ tai atsidarydavo, tai vël uþsidarydavo, nes iðorëjeesantis jos dangtelis visà laikà judëjo á ðonus. Priglaudæsaká mëginau per skylutæ kaþkà áþiûrëti, bet pasisekdavo pa-matyti tik tokios paèios priekyje esanèios kabinos duris.

Vaþiavau neþinodamas kur, o su manimi vaþiavo visasspieèius karèiø minèiø. Tikrai buvau labai prieðiðkai nusi-statæs sovietø valdþios atþvilgiu: labai jau daug baisiø da-lykø patyriau per tà laikà, kai apiplyðusi ir alkana kariau-na vël sugráþo á Lietuvà dar baisesnë, dar piktesnë. Prisi-miniau, kaip 1941 m. èekistai norëjo nuþudyti mano të-và, tik per stebuklà iðsigelbëjusá uþskridus vokieèiø lëk-tuvams. Vëliau rusø lakûnai bombarduodami sudegino

82

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Kaiðiadoryse namus, kuriuose mes buvome apsigyvenæ.Tada mûsø ðeima neteko visko, be drabuþiø, kuriuos tuometu vilkëjome. Likom padegëliai: be duonos kàsnio, bepastogës. Negalëjau pamirðti baisiø tremties vaizdø ir nu-þudytø partizanø kûnø, numestø ant gatvës netoli gim-nazijos esanèios NKVD bûstinës, o vëliau miesto skvereprie geleþinkelio stoties.

Mano prisiminimus nutraukë sustojusi maðina. Atidaræskabinos duris èekistas iðvedë mane ið maðinos ant kelio, abi-pus kurio buvo puðynas. Dangus apniukæs, bet nelijo.

– Atlik èia savo reikalus! – riktelëjo sargybinis.„Dieve, kaip juos atlikti èia vieðai ðalikelëje, kai aplink

ginkluoti sargybiniai?“ – galvojau.Buvo nepaprastai sunku, bet supratau, jog dabar tu-

rësiu daryti tai, kà jie man ásakys, ir prie visø panaðiø ne-patogumø teks priprasti. Gal að jiems jau ir ne þmogus...

Stovëjome èia gana ilgai, kol visi kiti kartu veþami su-imtieji taip pat atliko savo reikalus. Bet ar jie buvo manodraugai, taip ir nesuþinojau. Nelaimës prislëgti ir uþsida-ræ savyje jie visi tylëjo...

Pagaliau ta sunki ir nemaloni kelionë baigësi. Atvykomá kaþkoká miestà, apie tai sprendþiau ið garsø gatvëje. La-bai norëjau gerti, valgyti, nes rytà gautà gabalëlá duonosjau seniai buvau prarijæs. Kai iðvedë ið maðinos, pamaèiau,kad ji stovi didelio seno namo kieme, o kiemas nuo kitønamø atitvertas labai aukðta mûrine tvora, kurios virðusbuvo apipintas spygliuota viela, o kampuose pastatytiproþektoriai.

– Nesidairyk! Greièiau! – stumtelëjo mane automatobuoþe á nugarà tamsaus gymio siauraakis sargybinis, ir aðvos nenudardëjau staèia galva þemyn laiptais, vedanèiaisá poþemá. Èia manæs jau laukë, duris pravëræs, uniformuo-tas kalëjimo priþiûrëtojas, kuris pagriebæs mane uþ alkû-nës stumtelëjo á kairæ pusæ ir grûste ágrûdo á èia pat esan-

83

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

èià kabinà, panaðià kaip ir Klaipëdos kalëjimo. Tik ji bu-vo labiau panaði á betoniná staèiai stovintá karstà su me-dine sëdyne. Supratau, kad atveþë á kalëjimà, tik neþino-jau koká. Kauno ar Vilniaus? Tik vëliau paaiðkëjo, kad ápatá baisiausià – MGB vidaus kalëjimà, – kuriame, pagalèekistø vadovybës nuostatus, turëjo bûti saugomi tardy-mo metu ypaè svarbûs politiniai nusikaltëliai, ðnipai, di-versantai ir kiti „liaudies prieðai“, kuriame visi kaliniai bu-vo atskirti nuo viso pasaulio, slepiama jø buvimo vieta.Bet apie tai suþinojau gerokai vëliau, kai buvau privers-tas tiesiogiai susipaþinti su ðio kalëjimo „malonumais“.

Tuo tarpu tyliai sëdëjau ankðtoje ir ðaltoje kabinoje, ga-lutinai susitaikæs su savo likimu ir laukiau tolesniø nema-loniø ávykiø...

Po kurio laiko mane, jau gerokai sustingusá, atëjæs pri-þiûrëtojas èekistas iðtempë ið „bokso“ ir nuvedë á netolie-se esanèià patalpà. Èia buvo lyg ir kaliniø priimamasis.Vienas ið priþiûrëtojø buvo ir fotografas, kuris, pastatæsmane prie pat sienos kabanèios baltos paklodës ir paka-binæs ant krûtinës juodà lentà su kreida joje paraðyta ma-no pavarde, vardu ir gimimo metais, nufotografavo iðpriekio ir ið ðono.

Paskui patekau á rankas kito priþiûrëtojo (ar kalëjimotarnautojo), kuris, pasodinæs mane ant këdës, ëmë kirpti,teisingiau peðti nuo mano galvos plaukus. Kentëjau, ne-dejavau, bet visai nusiminiau: „Jeigu plaukus kerpa, tainebepaleis...“

– Koks jaunas! Tau mokytis reikëtø, o jau su banditaissusidëjai, – piktdþiugiðkai nusiðaipë nedidukas aptukæsvyras.

– Nieko, iðmokysim. Taip pamokysim, kad nebeþinosinei kada, nei kur motinëlë tave pagimdë, – ðaipësi èekistas.

Nugramdæs mano galvà, jis perdavë mane kitam, ku-ris privedë prie nedidelio staliuko. Pastarasis, dar kartà pa-

84

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

klausæs mano pavardës, vardo, tëvo vardo ir gimimo metøir uþraðæs mano asmens duomenis ant specialaus blanko,sugriebë mano rankà ir, pamirkæs pirðtus dëþutëje su tu-ðu ar kitais juodais daþais, padarë ant jo po vienà kiek-vieno mano pirðto atspaudà. „Ðtai ir papuoliau á nusikal-tëliø kartotekà“, – pagalvojau prieð pakliûdamas á dar vie-no priþiûrëtojo rankas. Ðis liepë man iðsivarstyti ið batøraiðtelius, o pats sugriebæs be ceremonijø iðkirpo visas sa-gas ið mano marðkiniø ir kelniø. „Vieðpatie, kaip að dabareisiu?“ – susikrimtau, taèiau iðgirdau komandà „susitvar-kyti“. Pasvarstæs susikiðau marðkinius á kelnes, o vienà kel-niø juosmens kampà prakiðæs pro skylæ, atsiradusià sagosvietoje, ðiaip taip jas susiverþiau.

Baigus mane „apdoroti“ vienas ið èekistø, kirpæs plau-kus, iðvedë mane pro duris á niûrø, plikomis sienomiskoridoriø, abipus kurio matësi kamerø durys, prie kuriøkur ne kur stovëjo trumpu ginklu ginkluoti priþiûrëtojai,stebëjæ kalinius pro kamerø durø „akutes“. Koridoriuje ki-tø kaliniø nesimatë ir að staiga pasijutau labai vieniðas –kaip koks avinëlis tarp vilkø. Ðiurpas nubëgo per kûnà...Privedæs prie vienos kameros durø, priþiûrëtojas liepë sar-gybiniui jà atidaryti. Girgþdëdamos atsivërë durys ir èe-kistas ástûmë mane á vidø. Sunkios durys uþsivërë, trakð-telëjo uþraktas. Ëmiau dairytis. Kambarys skendëjo visið-koje prieblandoje. Prieðais matësi langas, ant jo – grotos.Ið lauko pusës langas buvo apkaltas lentomis ir ðviesa ákamerà smelkësi tik pro apkalo virðuje esantá plyðá. Ið de-ðinës ir kairës matësi prie sienø priglaustos plaèios meta-lu kaustytos lentos. Tai buvo gultai, kurie, kaip vëliau ási-tikinau, dienà buvo prirakinami prie sienø, o vakare at-lenkiami. Netoli durø, deðinëje, kampe stovëjo plasmasi-nis bakas su dangèiu ir rankenomis. Tai vadinamoji para-ðë gamtiniams reikalams atlikti. Ðalia jos nedidelis priegrindø pritvirtintas stalelis, o virð jo ant sienos – rusø kal-

85

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

ba paraðytos kalëjimo taisyklës. Virð durø, áduboje uþ gro-tø, ðvietë blausi elektros lemputë. Kameroje aiðkiai trûkooro: buvo tvanku ir karðta. Karðtis ëjo nuo palangëje esan-èio grotelëmis uþdengto radiatoriaus. Nusistebëjau, kad irvasarà èia ðildo: „Gal uþmirðo iðjungti?“ Staiga pamaèiauprie lango kampe stovintá þmogø.

– Labas, – pasakiau priëjæs prie jo ir apsidþiaugæs, kadturësiu su kuo pasikalbëti.

– Sveikas, – atsakë þmogus, bet rankos nepadavë. Ku-rá laikà ádëmiai þvelgæs á mane pridûrë:

– Mat jau ir vaikus sodina... – Daugiau jis nieko mannepasakë, sujudëjo ir pasisukæs ëmë eiti ratu po kamerà.Neþinojau ir að kà daugiau jam pasakyti, tad nutilau. Kaþ-kaip instinktyviai pajutau, kad ðis þmogus nieko man ne-pasakys ir kad að pats negaliu bûti niekam iki galo atvi-ras. Dabar jau ir að prisiðliejau prie sienos ir stebëjau sa-vo kameros draugà. Tai buvo nesenas, bet labai iðbalæs iriðvargintas þmogus. Be to, sumuðtas. Apie tai liudijo tam-siai melsvos dëmës paakiuose ir ant skruostø. Viena au-sis buvo aptekusi sukreðëjusiu krauju. Lyg patvirtindamasmano spëjimus, þmogus stabtelëjo ir tyliai sudejavæs pri-tûpë prie sienos. Ilgokai þvelgiau á já neþinodamas, kà mandaryti. O nepaþástamas vyras uþsimerkæs tupëjo sunkiaiatsidusdamas, sudejuodamas. Sustingau ir að, vis labiauprarasdamas viltá kada nors ið èia iðsikapstyti...

Kaip þinia, kelionës metu buvau sugrauþæs tik sargy-binio „padovanotà“ duonos kriaukðlelæ, todël labai norë-jau valgyti, o ypaè gerti.

– Ar jie èia vandens neduoda? – paklausiau savo ka-meros draugo.

– Nesulauksi... Vakare atneð „èajaus“, – jau vël sunkiaiþingsniuodamas ið kampo á kampà pasakë vyriðkis. Jo at-sakymas tuo metu mane nepaguodë, nes neþinojau, kiekdabar valandø ir kada tas vakaras ateis.

86

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Bet gyvenime yra vienas neblogas dalykas. Tà að ypaègerai supratau bûdamas kalëjime: visos blogybës vienàkartà vienaip ar kitaip baigiasi. Bevaikðèiojant ið kampo ákampà po kamerà ir besvarstant, kas galëjo iðduoti mûsøorganizacijà, sulaukiau ir vakarinio maitinimo. Per durølangelá priþiûrëtojas padavë porà gabalëliø duonos, du du-benëlius su koðe ir du puodelius „èajaus“... Su malonu-mu tuoj já iðgëriau, o paskui kaipmat suvalgiau koðæ irduonà. Net nepastebëjau, ið ko ta koðë buvo iðvirta, oduona buvo ðlapia, labai sûri ir rûgðti. Vis dëlto man, ge-rokai iðalkusiam, tai jau buvo didelë paspirtis. Pavalgiuslyg ir miegas suëmë, bet gulti nebuvo kur, tai snausda-mas klaidþiojau po kamerà tol, kol áëjæs priþiûrëtojas at-rakino prie sienos pritvirtintus gultus – plaèias metalu ap-kaltas lentas, ir liepë gultis: „Otboi (laisvai)!“

Nesvarbu, kad nebuvo nei èiuþinio, nei pagalvës, pri-guliau ir nieko nepatogaus nejausdamas pasinëriau ámiego karalystæ. Tai buvo tikra palaima mano iðkankin-tai sielai ir kûnui, kol ið jos iðtraukë garsus áëjusio pri-þiûrëtojo riksmas:

– Podjom (kelt)!Nusiritau nuo gulto. Priþiûrëtojas já tuoj uþvertë ir pri-

rakino prie sienos.Stovëjau ðiek tiek nustebæs, nesusigaudydamas, ar èia

rytas, ar èia vakaras. Kad ir ant plikos lentos gulëjau, visdëlto jauèiausi gerokai pailsëjæs, aprimæs... Ðiandien bu-vo sekmadienis, tad viliausi, kad ir èekistai poilsiauja, to-dël manæs ðiandien gal netardys.

Mintys tuoj nuskrido á namus: „Tëtis turbût jau atsikë-læs ir ruoðiasi tvartelyje: melþia karvæ ir ves jà á ganyklà.Broliukai ir sesutës, ko gero, dar miega... Kas jiems paga-mins pusryèius? Daþniausiai tai buvo mano darbas. Jis bu-vo nesunkus: padarydavau visiems sumuðtiniø su sûriuarba pakepindavau bulviø su pienu. Pavalgæ visi traukda-

87

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

vom kas á mokyklà, kas á darbà... Ðiandien tëtë susiruoðæsves vaikus á baþnyèià.“ – Tokia buvo doro krikðèionio ðven-ta pareiga, nors ðiais laikais jau ne kiekvienas iðdrásdavoperþengti baþnyèios slenkstá. Mama nuo pat savo sunkiosligos pradþios á baþnyèià jau nebenueidavo – per silpnabuvo. „Mama, mama! Kaip tu dabar jautiesi?“ – vël sudie-gë ðirdá mintis.

Krûptelëjau nuo trenksmo. Atsidarë durø langelis ir ga-vom savo „pusryèius“: po gabalëlá duonos ir „èajaus“ – ar-batos. Paskui prasidëjo ilga kelionë po kamerà. Kamerosdraugas ir ðiandien buvo nekalbus, o að ko nors jo klaus-ti tiesiog nedrásau. Taigi vaikðèiojom kiekvienas pasken-dæs savo mintyse.

Tardymai

Autoriaus pastabos

Skyrelyje „Tardymai“ apraðau tik savo iðgyvenimus tuosunkiu laikotarpiu. Apie juos raðyti buvo sunkoka, nesdaug kas pasimirðo. Apraðau tik tuos epizodus, kurie ið-kilo atmintyje skaitant tardymo protokolus baudþiamojojebyloje.

Kitø mûsø organizacijos nariø tardymo protokolø ne-komentuoju dël tos prieþasties, kad ðie protokolai: pirma,neatspindi tardymo eigos ir kokiu bûdu buvo iðgauti at-sakymai á uþduotus klausimus.

Antra, tardytojai á protokolà raðydavo ne tai, kà kalti-namasis jiems sakë, o tai, kas jiems atrodë reikalinga ára-ðyti, pakreipiant bylà jiems reikalinga linkme.

Treèia, jei sudarant baudþiamàjà bylà dalyvavo provo-katorius ar agentas, tardytojai stengësi jo MGB darbuo-tojams suteiktas þinias padengti paèiø kaltinamøjø „pri-

88

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

sipaþinimais“ ar melagingais liudijimais. Jei to nebuvo ga-lima padaryti, kaltinamuosius teisdavo ne teismas, o SSRSMGB Ypatingasis pasitarimas Maskvoje.

Ið mano prisiminimø

Neþinia, kiek laiko praëjo, kol mane vël iðgàsdino kame-ros duryse esanèio langelio dangèio trinktelëjimas. Angojepasirodë sargybinio veidas.

– Na bukvu „S“ (ið S raidës), – lyg ir paðnibþdomis ið-tarë èekistas. Kadangi mano kameros draugas net nesu-krutëjo, tai að priëjau prie durø.

– Ar tavo pavardë prasideda raide „S“? – rusiðkai pa-klausë sargybinis.

– Taip, – atsakiau.– Tada eime!Durys atsivërë ir að iðëjau á koridoriø. Sargybinis tvir-

tai suëmë mano rankà aukðèiau alkûnës ir vedë korido-riumi. Mano nuostabai jis visà laikà keistai ir garsiai èep-sëjo lûpomis. Laiptais pakilome á treèià aukðtà.

Eidamas pastebëjau, kad ðalia laiptø esanti erdvë uþ-tverta vieliniu tinkleliu. Tai, matyt, buvo padaryta dël to,kad iðkankintas kalinys, neiðlaikæs baisios átampos, neðok-tø nuo laiptø þemyn ir neuþsimuðtø. Aiðkiai supratau, kadèia jau ne tu, o èekistai sprendþia, kada tau gyventi ir ka-da mirti.

Treèiame aukðte sargybinis vis dar èepsëdamas vedëmane koridoriumi, kuriame nesimatë në gyvos dvasios.Kaip vëliau teko ásitikinti, sargybinio èepsëjimas, èiauðkë-jimas lieþuviu, plojimas rankomis buvo savotiðkas signa-las, kad niekas tuo pat metu, kai jis koridoriumi veda vie-nà kaliná, neiðvestø kito. Vedamas tardyti kalinys turëjoiðvengti net maþiausio kontakto su kitu kaliniu. Toks ypa-tingas buvo ðio kalëjimo reþimas.

89

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Kiek paëjus sargybinis pasibeldë á vienas duris ir su-laukæs kvietimo ávedë mane á tardytojo kabinetà. Tai bu-vo neiðvaizdi, pilka patalpa: langas su grotomis, masyvusstalas, këdë ir kitoje stalo pusëje prie grindø pritvirtintataburetë. Viskas panaðiai, kaip ir Ðilutëje, – tik èia dar bu-vo telefonas ir metalinis seifas. Apsiþvalgiau, bet niekurjokiø kankinimo priemoniø nepastebëjau, lyg jos turëjobûti iðdëliotos apþvalgai. Buvau dar vaikiðkai naivus: „Ma-tyt, kaip nors kitaip kankina“, – pagalvojau.

Mane pasitiko dar nesenas ðviesiaplaukis, nors aiðkiaine slaviðkø veido bruoþø, vyras. Kaþkodël man pasirodë,kad að jam visai neádomus, nes paþvelgë á mane labai jauabejingu þvilgsniu ir liepë sëstis ant taburetës prie stalo.

– Tardytojas leitenantas Sûnelaitis, – rusiðkai prisista-të. – Jûsø pavardë, vardas? – lyg praðydamas patvirtintiasmens tapatybæ, paklausë èekistas ir man atsakius ëmëraðyti.

– Pasakok, – staiga pakëlæs galvà pareiðkë tardytojas irsmalsiai þiûrëdamas á mane, jo þodþiais tariant, „pacanà“,ëmë laukti atsakymo.

– Kà pasakoti? – paklausiau.– Klok viskà! Pasakok, uþ kà èia papuolei.– Neþinau kà pasakoti. Kà þinojau, viskà pasakiau Ðilu-

tëje. Sakë, kad mane paleis, nes nieko blogo nepadariau...– Nesàmonë! Susidëjai su banditais ir nori, kad tave

paleistø. Ir tau atrodo, kad niekam nenusikaltai?– Nesusidëjau að su jokiais banditais. Neþinau kà pa-

sakyti, nes að tikrai nieko nusikalstamo nesu padaræs, –net pats nusistebëjau kaip labai ramiai atsakiau èekistui.Stebëjausi savo vidine ramybe ir abejingumu viskam, kasdëjosi aplink mane. Pasidariau kaþkoks nejautrus, kaip gu-minis. Gal tai buvo mano organizmo vidinë reakcija á pas-tarøjø dienø sunkius vidinius iðgyvenimus, o gal Dievomalonë – „ramybë, kurios pasaulis negali jums duoti?!“

90

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Tardytojas kurá laikà vartë ant stalo gulëjusius kelis po-pieriaus lapus, o paskui staiga paklausë:

– Kodël praeità kartà nepasiraðei kvotos protokolo?– Nepasiraðiau, nes neþinojau, kas ten paraðyta, – at-

sakiau. – Skaityti nebuvo kada, nes mane iðveþë...– Kur iðveþë?– Manau, kad á Klaipëdos kalëjimà.– Ið kur suþinojai?– Man taip atrodë pagal kelià, kuriuo vaþiavome.– Matau, gerai esi tà kelià ásidëmëjæs, – sumurmëjo èe-

kistas ir vël paklausë:– Kas jus paskatino pasukti prieðiðku sovietø valdþiai

keliu?Á ðá klausimà jau galëjau laisvai atsakyti, nebijodamas

pasakyti ko nors svarbaus, ko neþinojo èekistas.– Að, kaip ir mano tëvai, esu giliai tikintis ir dël to man

labai nepatinka, kad sovietø valdþia draudþia tikëjimà.Nepatinka valdþios politika katalikø baþnyèios ir kunigøatþvilgiu. Panaikintos tikybos pamokos mokykloje. Be to,man baisûs ir visai nepriimtini sovietø valdþios vykdominieko neprasikaltusiø þmoniø trëmimai ir kitos represijos.Iðveþë tetos ðeimà, kalëjime labai sumuðë dëdæ, ir jis, grá-þæs á namus, mirë. Jie tikrai niekam nebuvo nusikaltæ.

– Nieko panaðaus. Matyt, palaikë banditus, kurie tiekdaug tarybiniø þmoniø iðþudë. Nekaltø þmoniø niekas ne-tremia ir á kalëjimà nesodina, – pastebëjo Sûnelaitis.

– O mane? – bandþiau jam prieðtarauti. – Að tikrai nie-ko nusikalstamo nepadariau. Tikëti Dievà juk nëra nusi-kaltimas.

– Jei nebûtum kaltas, nebûtø èia atveþæ. Visà jûsø na-cionalistø ðeimà jau seniai reikëjo iðtremti á Sovietø Sàjun-gos gilumà.

„Dievuli brangus, – ðovë man á galvà baisi mintis. – Jiejuk gali dabar visus á Sibirà iðveþti... Per mane... Pasigai-lëk jø, Vieðpatie!“

91

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Að labai sutrikæs nieko neatsakiau, o mano mintys nu-skriejo á namus: „Kas ten dabar vyksta? Ar jie darë pasmus kratà? Nieko átartino, rodos, neturëjo rasti. Bet kà galiþinoti“, – mëginau nuraminti save...

Tardytojas tuo metu þiûrinëjo popieriaus lapus ant sta-lo. O mane vël varstë nerimastingos mintys.

„O kaip mamos sveikata?“ – labiausiai jaudino mintis.Ir baisiausia man buvo tai, jog ji gali numirti ir að niekoapie tai net nesuþinosiu. Juk niekas man to nepasakys...

Tuo tarpu tardytojas, pavartæs lapus ant stalo, pasakë:– Taigi, manau, kad þinai, uþ kà tave suëmë.– Jau sakë, – pratariau.– Pasakyk man atvirai, kas ið tikro buvo tos jûsø orga-

nizacijos iniciatorius, vadovas?– Organizatoriaus ir vadovo pas mus nebuvo. Kai að

mokiausi devintoje klasëje, Vladas Pupðys buvo paskirtasmokyklos sienlaikraðèio redaktoriumi, o að – jo pavaduo-toju. Dirbdami ðá darbà po pamokø mes ir susidraugavo-me. Daþnai susitikdavom, pareikðdavom vienas kitam sa-vo paþiûras á ávykius ðalyje ir uþsienyje. Ypaè mums rû-pëjo karas Korëjoje ir kova su komunistais, besiverþian-èiais ið Ðiaurës á Pietø Korëjà. Labai daþnai sutapdavo mû-sø nuomonës dël sovietø valdþios vykdomø represijø Lie-tuvoje. Iniciatyva pokalbiams daþniausiai buvo mano, nesnorëjau su kuo nors tuos klausimus atvirai aptarti.

– Á kà orientavotës kurdami organizacijà? – toliau klau-sinëjo èekistas.

– Mes manëme, kad greitai turi prasidëti karas tarpAmerikos ir Sovietø Sàjungos. Mano nuomone, mûsø or-ganizacijos nariai turëjo ruoðtis tam ávykiui, ugdytis pa-triotinius jausmus ir prasidëjus karui stoti á Lietuvos par-tizanø gretas.

– Ir tu, suski, manei, kad karo atveju Sovietø Sàjungapralaimëtø?! – suriko lyg ir nustebæs tardytojas.

92

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Tikëjausi, – tyliai atsakiau. – Antraip nebûèiau stojæsá organizacijà. Man rodos, Lietuvoje daug kas tuo tiki...

– Na, tu ir idiotas. Tikras iðsigimëlis, – vos neðaukda-mas pastebëjo tardytojas, taèiau gana greit susitvardë irpaklausë:

– Tai kas gi galø gale sukûrë jûsø organizacijos ástatus?Tu ar Pupðys?

– Ástatus paraðiau að, o paskui juos tik ðiek tiek papil-dë Vladas, – ryþtingai atsakiau. „Èia tikra teisybë, – gal-vojau. – Tegul daugiau në vieno ið mûsø organizacijos na-riø uþ tuos ástatus nekaltina...“

– Kur dabar tie ástatai?– Taigi, pas jus. Tardytojas dar bûnant Ðilutëje rodë.– Að klausiu apie tuos, kurie buvo pas tave. Per kratà

neradome...„Aèiû Dievui, – pagalvojau. – Gal kas nors ið namið-

kiø rado ir sunaikino. Buvo po balkiu ant aukðto.“– Að jau sakiau, kad sudeginau.– Kodël sudeginai?– Todël, kad buvo nesaugu juos laikyti. Broliai visur

landþiojo ir galëjo juos rasti.Èekistas kaþkà raðë popieriaus lape, o paskui dar kar-

tà paklausë:– Tai koks vis dëlto buvo jûsø organizacijos tikslas?– Að jau sakiau. Mes orientavomës á tai, kad greitai pra-

sidës karas ir tuomet galësime padëti vaduoti Lietuvà iðokupantø.

– Kokiø dar okupantø?– Na, sovietiniø, rusø okupantø...Nebeprisimenu visko, kà dar klausinëjo tà dienà tar-

dytojas, taèiau tada man susidarë áspûdis, kad að jam ne-su labai ádomus...

Vëliau pasirodë, kad taip ir buvo. Po ðio tardymo aðjo jau daugiau nebemaèiau...

93

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Dar kiek pakamantinëjæs, tardytojas pakvietë sargybi-ná, kuris nuvedë mane á kamerà. Jau buvo vakaras ir aðvël likau be kalëjimo pietø... Taèiau dþiaugiausi, kad ðian-dien manæs tardyti daugiau nebekvies. Apsiraminau tiek,kad miegas mane ëmë lenkti prie þemës ir að netrukusiðsitiesiau ant grindø. Taèiau uþmigti nepavyko...

Pasigirdo beldimas á duris ir garsus sargybinio riksmas:– Nemiegot! Dar vienas mëginimas ir eisi á karcerá!– Kelk! Jie nejuokauja, – palingavo galvà mano kameros

draugas. – Karceryje dar blogiau – ðaltame vandenyje ikikeliø mirksti, ðalta, net þmoniðkai atsisësti nëra kur. Geriauvaikðèiok... Po truputá priprasi miegodamas vaikðèioti.

– Aèiû, – padëkojau jam ir pakilæs, kaip ir jis, ëmiauþingsniuoti po kamerà. Tik sunku buvo patikëti, kad ga-lima miegoti vaikðtant. Staiga sugalvojau: skaitysiu kalë-jimo taisykles. Atsistojau prie stalo ir lyg skaitydamas tai-sykles ðiek tiek nusnaudþiau... Netrukus ir vakarienæ pa-davë: gabalëlá ðlapios duonos ir „èajaus“.

Rytà pakilau nuo gulto kaip sudauþytas: gëlë strënas,nutirpusios kojos ir rankos. Prasidëjo kita diena, pilna ne-rimo. Kas valandà laukiau, kada pakvies pas tardytojà. Taipbelaukiant atëjo ir pietø metas. Staiga atsivërë kameros du-rø langelis ir priþiûrëtojas, surikæs „Obed (pietûs)!“, pada-vë dubenëlá sriubos ir duonos gabalà.

Buvau labai alkanas, iðtroðkæs, tad griebiau tà dubenëlákaip koká iðganymà. Deja, greitai labai nusivyliau. Ið du-benëlio, kuriame buvo murzinas skystis ir plaukiojo keliþuvø kaulai, á nosá trenkë toks baisus dvokas, kad neþi-nojau, kà man daryti... Valgyti ar ne?

– Rupûþës! Kuo jie mus maitina tie þmogþudþiai! – pa-ëmæs á rankas dubenëlá ir pajutæs nuo jo sklindantá kva-pà, – suðuko mano kameros draugas. – Geriau badu pa-dvësiu, negu valgysiu tà jø jovalà!

94

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Jis priëjo, iðvertë dubenëlio turiná á „paraðæ“ ir piktaitrinktelëjo jos dangèiu. Paskui atsikando duonos gabalëláir ëmë lëtai já kramtyti. Pradëjau kramtyti duonà ir að. Jibuvo gliti, labai sûri ir rûgðti. Nurijæs kàsná staiga paju-tau toká baisø alká, kad nesumodamas, kà darau, uþspau-dæs pirðtais nosá ëmiau gerti ið dubenëlio tà dvokianèià„sriubà“, taèiau greit uþspringau þuvies kaulu ir uþsiko-sëjau... Daugiau nebegëriau ir „sriubos“ likutá iðpyliau á„paraðæ“. Man liko tik duona, kuria turëjau tenkintis ikivakaro... Lëtai èiulpiau jà ir galvojau, kas manæs laukia at-slenkanèià naktá...

* * *O naktá, vos spëjus ant gulto iðsitiesti, pakëlë sargybinisir nuvedë tardyti. Ðá kartà nuvedë jau á kità kabinetà. Èiamus pasitiko vidutinio amþiaus slaviðkø veido bruoþø,lyg matytas Ðilutëje vyriðkis. Pasiraðæs sargybiniui kaliniogavimo raðtelá, tardytojas liepë man sëstis ant taburetës.Atsisëdau ir labai, labai neramiai laukiau, kas bus toliau.Tuo tarpu èekistas taip pat atsisëdo prie stalo ir kurá lai-kà skvarbiu þvilgsniu, lyg norëdamas mano sielà ið kûnoiðtempti, þiûrëjo á mane. Net ðiurpas nukrëtë mane nuoto þvilgsnio...

Staiga èekistas prabilo:– Að – tardytojas vyr. leitenantas Litvinovas. Atliksiu

tavo apklausà. Jei nesutinki su tuo, raðyk pareiðkimà MGBvadovybei... Ar sutinki, kad apklausa vyktø rusø kalba?

Apie kokius nors pareiðkimus að net negalvojau. Kadtik greièiau namo paleistø, tad linktelëjau galvà.

– Pavardë, vardas? – toliau sekë standartiniai tardyto-jo klausimai apie mane ir man artimus þmones. Galvojau:„Kam to reikia? Juk vakar ir dar Ðilutëje að viskà esu sa-kæs?“ – Tik vëliau suþinojau, kad tardytojai kartoja tuos

95

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

paèius klausimus ne vienà kartà tuo norëdami ásitikinti,ar ko nors tardomasis anksèiau nenuslëpë nuo jø. Tai tokskontrolinis metodas.

Viskà, kà að ið naujo pasakiau, uþraðæs, Litvinovas vëlkurá laikà þvelgë á mane, o paskui gana rûsèiai pasakë:

– Toks jaunas, o sumanei prieð sovietø valdþià kovoti.Beprotis... Ar pagalvojai, kà darai? Ar gali ásivaizduoti,kaip dabar kankinasi tavo ligota motina dël to, kad tu nu-sikaltæs sovietø valdþiai sëdi èia, kalëjime.

Ðie gudraus tardytojo þodþiai skaudþiai trenkë man ápaèià ðirdá. „Þino, kaip áskaudinti, niekðas“, – pagalvojauir tylëjau, bet man ið akiø vos nepabiro aðaros.

– Buvau Ðilutëje. Darëm tavo bute papildomà kratà, –toliau piktdþiugiðkai kalbëjo mano kankintojas. – Tavomotina verkë kruvinom aðarom ir praðë tave paleisti...

„Mama dar gyva, dar gyva!“ – mano galvoje nuvilnijodþiugi mintis, ir að valandëlæ pasijutau net kaþkaip dëkin-gas ðiam baisiam þmogui uþ praneðtà man gerà þinià.

– Taigi, dabar viskas priklauso tik nuo tavæs. Jei gera-noriðkai papasakosi apie savo ir savo draugø nusikaltimus,á tai bus visapusiðkai atsiþvelgta.

Taip kalbëdamas èekistas iðsitraukë ið storo aplanko,gulëjusio ant stalo, kelis mano sàsiuvinius ir asmens do-kumentus.

Tarp jø staiga pamaèiau storais kartoniniais virðeliaisDOSAAF nario bilietà, kuriame ir buvo paslëptas ant plo-no rûkomojo popieriaus suraðytas ir pasiraðytas organiza-cijos nariø priesaikos tekstas. Visas nutirpau... „Nejaugi at-rado? – dingtelëjo baisi mintis, bet to plono popieriaus la-pelio ant stalo nepamaèiau. – Tikriausiai nerado“, – pama-niau ir lengviau atsikvëpiau.

– Kratos metu nieko vertingo, be tavo kvailos raðliavos,neradome. Tai kur gi jûsø organizacijos dokumentai? – jaupiktai kamantinëjo Litvinovas.

96

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Neþinau... Jie pas jus... Ðilutëj rodë... – atsakiau.– Kas rodë? Kà rodë?! – ðaukë Litvinovas.– Tardytojas... Maèiau, ant stalo gulëjo...Pastebëjau, kad Litvinovas smarkiai susiraukë, matyt,

stipriai susinervino dël to, kà að jam pasakiau.– Bl...! – suriko jis. – Að klausiu apie tuos jûsø organi-

zacijos ástatus, kurie, þinau, pas tave irgi buvo.Jis pribëgo prie manæs ir, staiga puolæs ið uþpakalio, la-

bai skaudþiai uþlauþë mano rankà.– Kur jie yra?! – ðaukë jis.– Skauda... paleiskit! – suðukau.– Tau dar ne taip skaudës, gyvate! – suriko èekistas, bet

mano rankà paleido ir að galëjau lengviau atsikvëpti.– Jau sakiau, kad tik nuoðirdus prisipaþinimas gali pa-

lengvinti tavo padëtá. Antraip supûsi ðiame kalëjime. Arpatinka èia bûti, kà?..

Að tylëjau svarstydamas, kà èekistui atsakyti.– Kalbëk, niekðe! – vël ðaukë mano kankintojas.– Kur tu juos padëjai?– Juk jau sakiau per tardymà Ðilutëje, kad sudeginau...

Ko ið manæs norite?.. – pasakiau jau visiðkai tikras, kadðiø dokumentø pas mus nerado. „Ðtai guli pas tave antstalo mûsø ðventa priesaika, o tu jos nematai... Ir nepa-matysi, – pagalvojau. – Ne viskà jums, niekðai, þinoti!..“

– Meluoji, prachvoste, iðsisukinëji! Man reikalingi tie do-kumentai, ir tu man pasakysi, kur juos paslëpei! Prisipa-þink! – rëkë èekistas ir pribëgæs prie manæs taip trenkëkumðèiu per sprandà, kad valandëlei viskas aptemo... Kaipraðviesëjo, pamaèiau, kad mano kankintojas jau sëdi uþstalo ir þiûri, kaip að toliau reaguosiu.

– Að nemeluoju, – tvirtai pasakiau. – Jø nebëra. Veltuimane muðate!..

Gal Litvinovas pagaliau vis dëlto patikëjo mano þo-dþiais, nes pakeitë klausimà:

97

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Koks buvo tavo, kaip LLJTS nario, slapyvardis?– Juk jûs jau þinote, – pasakiau. – Jeigu jûs mane mu-

ðite, tai að visai nieko neatsakinësiu.– Tu man atsakinësi, kalës vaike. Ir dar kaip atsakinë-

si, job... (Èia jis iðtarë toká ðlykðtø rusiðkà keiksmaþodá, ko-kio iki tol dar nebuvau girdëjæs.)

Dabar supratau, kad jau ko, o keiksmaþodþiø ið ðio èe-kisto að iðgirsiu visokiø. Ðie neðvankûs þodþiai labai þei-dë mano sielà... Mûsø namuose niekas, net ir labai supy-kæs tëvas niekada nesikeikë, o èia... Kas per ðlykðtynës tierusø keiksmaþodþiai...

– Þymantas! Mano slapyvardis Þymantas, – pasakiau.– Kas paraðë jûsø organizacijos ástatus? – toliau kaman-

tinëjo èekistas.Apie juos að jau buvau sakæs tardytojui iðvakarëse ir

dabar vël pakartojau tai, kà anam buvau sakæs. Tardymastæsësi gal porà valandø, buvo daug kartotiniø, kontroli-niø klausimø, bet dabar net ir skaitant KGB archyve mû-sø organizacijos nariø baudþiamoje byloje esanèius tardy-mo protokolus sunku daug kà prisiminti, juolab kad pro-tokolai tiksliai nefiksuoja buvusiø pokalbiø, tardytojoklausimø, o uþraðyti tardomojo atsakymai neatitinka tik-rø jo parodymø. Atsakymai uþraðyti tokie, kokie buvo rei-kalingi tardytojui.

* * *Kità dienà á tardymà mane nuvedë neáprastu, dienos, me-tu, dar nesuvalgius kalëjimo sriubos. Mano tardytojas at-rodë prastai pailsëjæs po vakarykðtës nemiegotos nakties,todël rûkë vienà papirosà po kito. Mano galva irgi buvolabai sunki, it akmeninë, tik ðirdis, rodos, dar buvo gyvair neramiai plakë krûtinëje. Vël sekë tie patys standarti-niai klausimai apie mano pavardæ, vardà ir visa kita. Ne-

98

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

galëjau suprasti, kodël að visa tai kiekvienà dienà turiukartoti, kaip kokià èekistø maldà. Taèiau tai buvo forma-lumas, po kurio sekë nauji klausimai.

– Ar priëmei priesaikà kaip antisovietinës organizaci-jos, t. y. LLJTS, narys?

– Taip, priëmiau, – atsakiau.– Kur ðios priesaikos tekstas?„Vieðpatie, vël tie patys klausimai“, – pagalvojau ir pa-

sakiau:– Neþinau... Maèiau, buvo pas tardytojà. Pas kità...– Kas sukûrë priesaikos tekstà?– Neþinau... Pasiraðyti atneðë Pupðys.– Koks buvo priesaikos tekstas?– Nepamenu... Pupðys perskaitë ir mes visi pasiraðëm.– Tu man durniø nevoliok! – piktai ir garsiai ðaukë Lit-

vinovas. – Pasiraðei priesaikà ir neþinai, kà pasiraðei.– Neásidëmëjau. O ir galva mano dabar tokia, kad vis-

kas joje maiðosi... Pasiraðëm slapyvardþiais, ir viskas.Dar ilgai mane visokiais necenzûriniais þodþiais keikë

Litvinovas, bet að tylëjau. „Turi priesaikos tekstà, viskà þi-no ir dar klausinëja...“ – Að tylëjau, kol po kurio laiko ið-girdau naujà klausimà:

– Kur buvo saugomi jûsø organizacijos dokumentai?– Neþinau... Jûs suradote tuos dokumentus, tai ir þi-

note, kur jie buvo. Nieko negaliu pasakyti, nes neþinau.– Kas þinojo, kur buvo paslëpti jûsø nusikalstamos or-

ganizacijos dokumentai?– Neþinau. Tuo klausimu su niekuo nekalbëjau ir ne-

siteiravau...Po apklausos, suraðæs protokolà, Litvinovas pakiðo já

man pasiraðyti. Paþvelgæs pamaèiau, jog protokole uþra-ðyta, kad mûsø organizacijos dokumentai buvo saugomipas Pupðá ir dar daug ko kito, ko nebuvau jam sakæs, to-dël atsisakiau protokolà pasiraðyti.

99

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Pasiraðyk, idiote! – supykæs ðaukë tardytojas.– Nepasiraðysiu, nes jûs raðote ne tà, kà að sakiau. Ra-

ðote taip, kaip norite.– Job-tv-ma! – vël bjauriausiai nusikeikë èekistas.Að krûptelëjau nuo to jo baisaus keiksmo ir laukinio

riksmo.– Tu man pasiraðysi! – priðokæs spyrë man á kojà Lit-

vinovas. – Að tave, kalës vaike, á miltus sumalsiu!– Darykit, kà norit, að nepasiraðysiu, ir tiek, – ryþtin-

gai atsakiau jam. – Jûs manæs nepriversit pasiraðyti tokiøparodymø, kuriø nedaviau. Man religija neleidþia netei-singai liudyti...

– Tylëk, iðsigimëli prakeiktas! – suriko tardytojas, betstaiga paþvelgæs á laikrodá nutilo ir sunkiai kvëpuodamasiðkvietë sargybiná.

– Varyk já á kalëjimà, – pasakë jis sargybiniui.– Ir kad pietø negautø!„Tokie tie tavo pietûs. Pasmirdusios pamazgos, – pagal-

vojau. – Ësk pats.“Aiðku, tà dienà „pietø“ negavau, labai jø ir netroðkau.

Man labiausiai rûpëjo, kas bus vakare, nes tardytojà su-pykdþiau ne juokais.

* * *O vakaras netruko ateiti. Á tardymà iðkvietë anksti, darprieð „atbojø“. Atëjæs pamaèiau tardytojo kabinete naujødaiktø.

Atkreipiau dëmesá á viename kabineto kampe stovintágalingà proþektoriø.

„Kam jis? – pagalvojau. – Gal fotografuos?“Litvinovas, kaip ir tikëjausi, buvo blogai nusiteikæs ir,

net nepaþiûrëjæs á mane, paklausë:– Kur turi paslëpæs savo ginklà?

100

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Kà jûs! Koká ginklà? Jokio ginklo að niekada neturë-jau ir neturiu. Þinau, kad laikyti ginklà draudþiama. Beto, kam jis man?

– Jûsø organizacijos dokumentai liudija, kad jûs visiieðkojote ir stengëtës susirasti ginklø.

– Að jø niekada neieðkojau. Neturëjau laiko jø ieðkoti,nes, kaip þinote, dirbau ir mokiausi.

– Tai kas ið jûsø organizacijos nariø turëjo ginklus?– Neþinau. Gal kas ir buvo radæs koká ginklà, bet man

nesakë ir nerodë.– Meluoji, niekðe. Apgaudinëji saugumo darbuotojus.

Uþ tai, priþadu, bûsi smarkiai nubaustas...„Nubaustas?! Vadinasi, iðeiti á laisvæ vilèiø jau nëra...“– Suraðysiu paþymà apie tavo elgesá teismui, tai ðis ir

pridës tau dar porà metø, – aiðkino Litvinovas, norëda-mas mane paveikti, o mano galvoje sukosi tik viena min-tis: „Teis, vadinasi, teis...“

– Mûsø þiniomis, jûs turëjote ginklø, – pertraukë tàmano mintá èekistas. – Kam jums buvo reikalingi ginklai?

– Dabar nereikalingi, bet karo atveju bûtø prireikæ.– Atsirado „vojaka“ – kariautojas. Snarglá nusivalyk! Ar

moki naudotis ginklu, ðautuvu? – toliau klausinëjo Litvi-novas.

– Moku. Mokykloje per karinio parengimo pamokà ið-mokau.

– Kilus karui manei su banditais susidëti? Atsakyk! Artaip?

– Mûsø organizacijos nariai buvo ásipareigojæ kovotidël Lietuvos laisvës, – atsakiau.

– Laisvës?! O kaip tu tà laisvæ supranti?– Kai Lietuva yra nepriklausoma ir kai jà valdo demok-

ratiðkai iðrinkti þmonës. Kai gali kalbëti tai, kà manai, iruþ tai niekas tavæs nebaudþia. Kai niekas nepersekioja ti-kinèiøjø ir nedraudþia jiems iðpaþinti Dievà...

101

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Baik tas savo filosofijas, – nutraukë mane Litvino-vas. – Vadinasi, esi burþuazinis nacionalistas ir norëjai at-statyti Lietuvoje burþuaziná reþimà.

Ilgai èekistas tà naktá mane dar kamantinëjo. Vël pra-dëdavo kalbà apie ginklus, bet að tvirtinau, kad nieko apiejokius ginklus neþinau.

Vëliau, kai Litvinovas pasiûlë man pasiraðyti protoko-là, pastebëjau, kad èia paraðyta, jog að vienà pistoletà ma-èiau pas Vladà, o kità – pas Klemensà. „Pas Vladà tai ma-èiau, – pagalvojau, – o kad pas Klemensà irgi buvo pis-toletas, tikrai neþinojau.“

To jau buvo per daug, todël kai èekistas pareikalavopasiraðyti protokolà, grieþtai atsisakiau:

– Ne, nepasiraðysiu. Að visai ne taip sakiau, kaip èiaparaðyta.

– Na, palauk! Stok! – suriko Litvinovas ir pribëgæs pa-stûmë mane á kampà po proþektoriumi.

– Rankas aukðtyn!Pakëliau rankas. Staiga ryðki ðviesa ir ðiluma trenkë á

mano galvà. Laukiau smûgiø, bet jø nebuvo. Tirpo rankos,galva vis labiau ir labiau kaito. Að uþmerkiau akis, bet ðvie-sa smelkësi ir per uþmerktus akiø vokus. Darësi troðku, iðrankø iðtekëjæs kraujas spaudë ðirdá, akyse pradëjo bëgiotiryðkûs ugniniai ratilai, ið galvos pasruvo prakaitas. Prisimi-niau tëvo pasakojimà, kaip jam, tarnaujant Lietuvos ka-riuomenëje, bûdavo sunku stovëti su atstatytu ðautuvu...

Nejuèiomis mano rankos, kuriø jau nebejauèiau, ëmësvyruoti á ðalis.

– Stovëk, niekðe! Nejudëk! Ákrësiu að tau paklusnumo!Matyt, ið tëvo maþai dirþø gavai, jei neklausai vyresniø-jø! – ðaukë mano kankintojas, sëdëdamas uþ stalo.

Sukandau dantis, stovëjau ir tylëjau... „Nedejuosiu irnieko nepasiraðysiu“, – galvojau. Stovëjau ilgai. Kiek taitruko, neþinau, tik staiga pasidarë labai silpna ir susmu-kau ant grindø...

102

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

* * *Kaip parëjau á kamerà – neprisiminiau. Ar mane vedë, ogal ir vilko. Ir ðiandien to neþinau.

Pramerkiau akis tik priþiûrëtojui sukomandavus „Pad-jom!“ Ðiaip taip nuslinkau nuo gulto ir atsitûpiaukampe. Labai norëjau valgyti ir kartu kaþkaip þiauriaipykino.

Po kurio laiko pajutau, kad prie manæs stovi mano ka-meros draugas ir klausia:

– Uþ kà jie tave taip sudirbo? Kaip kankino? Lyg ir ne-sumuðtas?

– Ðviesa, – atsakiau.– Ðviesa? – nusistebëjo vyriðkis. – Kokia ðviesa?– Proþektoriumi, – pasakiau.Vyriðkis kiek patylëjo, o paskui pasiteiravo:– Tai gal ryðininkas buvai? – paklausë.„Galiu sakyti tik tai, kà þino tardytojas“, – ðmëstelëjo

galvoje mintis.– Ne, – atsakiau. – Mûsø mokykloje veikë organizaci-

ja. Uþ tai ir pasodino.– Matyt, kà nors rimto iðkrëtët, jei suëmë.– Nieko, tik rengëmës, jei kiltø karas.– Ir uþ tai jus atveþë á ðá kalëjimà?– Koká ðá? – paklausiau.– Ogi patá baisiausià. MGB vidaus... Èia ið tavæs kotle-

tà gali padaryti...Nejuèiomis krûptelëjau, o vyriðkis vos ðyptelëjo.– Nebijok, gal ir nepadarys. Juk nieko rimto nepada-

rëte...Staiga vyriðkis, lyg apsigalvojæs, nutraukë ðnekà ir ëmë

þingsniuoti ratu po kamerà...Ir vël atëjo vakaras. Apie tai bûdavo galima spræsti tik

ið to, kad uþgesdavo ðviesos plyðys uþ lango. Pirmiausiaiðkvietë mano kameros draugà.

103

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Sudie, bernioke. Gal nepasimatysim. Gal neatlaiky-siu... O tu bûk tvirtas. Nepasiduok. Jei pasirodysi silpnas,jie tikrai ið tavæs kotletà gali padaryti...

Trinktelëjo uþdaromos sunkios kameros durys, ir að li-kau vienas su savo sunkiomis mintimis: „Ko tas kankin-tojas ið manæs nori? – galvojau. – Juk viskà þino... Tai kodar kankina?“

Viskas maiðësi mano galvoje: ir verkianti mama, ir ádû-kæs tardytojo veidas. Pagalvojus apie naujà tardymà, ëmëkrësti nervinis drebulys. Tada ëmiau melstis ir staiga vis-kas nurimo. Mano kûnas sustingo pasiruoðæs viskam, kastik galëjo atsitikti...

* * *Tà naktá, kai atsisëdau tardytojo kabinete ant taburetës,mane staiga suëmë miegas... Pagaliau að sëdþiu ir galiunors valandëlæ pailsëti. Matyt, að uþsnûdau...

– Stok! – mane paþadino baisiai piktas Litvinovo bal-sas. – Manai, kad atëjai èia miegoti! – sekë stiprus niuksasá nugarà. Atsistojau. Buvo labai silpna. Viskas aplink suko-si. Alkis ir nemiga gerokai ardë mano ir taip nelabai stiprøorganizmà. „Kad tik nenugriûèiau, – pagalvojau. – Nepasi-rodyk silpnas“, – prisiminiau kameros draugo patarimà.

– Rankas uþ nugaros! – sukomandavo èekistas ir griebæsmano rankas staiga surakino jas antrankiais uþ nugaros.

Að vis dar buvau pasinëræs lyg á koká slogø transà.Menkai kà tesuvokiau, bet nieko nebijojau... „Tik nepasi-duok“, – sukosi galvoje viena mintis.

Tardytojas, stovëdamas uþpakaly manæs, kaþkà darë.Man buvo viskas vis vien, ir að net neatsisukau paþiûrëti.Stovëjau galvà nunarinæs, kai pajutau, kad kaþkokie þnyb-tukai apkabino mano vienos ir kitos rankos pirðtus... Ir stai-ga... Smûgis! Ne, èekistas manæs nemuðë. Per rankas per-

104

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

bëgo elektros srovë ir trenkë á galvà – „Vieðpatie, – suðnibþ-dëjau, – pasigailëk manæs.“ Meldþiau Dievo pagalbos, nesnebuvo kuo daugiau pasikliauti...

– Nu, kà? Gavai porcijëlæ? – piktdþiugiðkai pastebëjomano kankintojas. – O tai miega èia iðsidrëbæs... Èia taune kalëjimo kamera, kur gali snausti...

Man viskas maiðësi akyse, bet galva tapo lyg ir leng-vesnë, lyg oro pripûsta. Susmukau ant taburetës, bet ma-no rankos vis dar buvo surakintos uþ nugaros.

Litvinovas atsisëdo prie stalo ir paklausë:– Kas per organas tas jûsø CO?– Neþinau, – sumurmëjau.– Kaip neþinai! Pats sakei, kad raðei antisovietinës or-

ganizacijos ástatus.– Na, taip, bet... Mûsø grupelë... – kaþkà kalbëjau, pats

nesuvokdamas kà... Paskui vël iðgirdau klausimà:– Kas tokie? – pakartojo klausimà tardytojas.Ðio klausimo að tiesiog nepajëgiau suprasti.– Jûs viskà puikiai þinote, nes turite dokumentus, – at-

sakinëjau nesuprasdamas, ko manæs klausia.– Ar buvote numatæ verbuoti á savo antisovietinæ

organizacijà kitus moksleivius? – ákyriai toliau klausinë-jo èekistas.

„Taip, buvom numatæ, ir ne vienà“, – sukosi kaþkur ma-no iðkankintoje galvoje mintis. Kurá laikà tylëjau, paskuisusikaupiau ir atsakiau:

– Taip, bet að në vieno neuþverbavau...– Ar kandidatai, kuriuos ruoðëtës verbuoti, þinojo apie

jûsø organizacijà?– Ne, þinoma, ne! Laikëmës konspiracijos...– Cha, cha, – dirbtinai nusijuokë Litvinovas. – Konspi-

racijos?! O ar þinojo Gintaras Maskolius? Ar jis buvo jû-sø organizacijos narys?

– Gintaras? Tokio nepaþástu, jis negalëjo bûti...

105

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Nepaþásti?! Juk tai Klemenso Maskoliaus brolis.– Gal jis ir brolis, bet að niekada nesu jo matæs ir nie-

ko apie já neþinau...„Laikykis, – pagaliau atsirado mano galvoje aiðki min-

tis. – Jei kà pasakysi, Gintarà áklampinsi. O jis juk turiryðá su Vilniaus pogrindþiu. Tada bus labai blogai ir jam,ir tau...“

Staiga man vël pasidarë kaþkaip negera, að tylëjau irvos laikiausi nenugriuvæs nuo taburetës. Kartais girdëda-vau kaþkokius tardytojo klausimus, bet nieko jam nesa-kiau... Aplink mane viskas sukosi.

Dar vienas elektros smûgis sudrebino mano kûnà, betjis suveikë prieðingai, negu tikëjosi èekistas, nes man vis-kas aptemo ir að, matyt, netekau sàmonës...

Nepamenu, kaip gráþau á kamerà. Tikriausiai dar naktisnebuvo pasibaigusi, nes rytà gulëjau iðsitiesæs ant gulto.

Rodos, maèiau mamà, tokià jaunà ir graþià, bet liûd-nà. „Sakiau, sûnau, kad neliptum á medá, o tu nepaklau-sei, – kalbëjo ji. – Matai, kas dabar atsitiko!“

Paþvelgiau ir pamaèiau, kad mano rankos kruvinos, okojos áklimpusios á kaþkoká raudonà glitø molá. Nieku gy-vu að jø negaliu pajudinti... Kà daryti? Kà daryti?..

Èia mane paþadino priþiûrëtojo klyksmas: „Podjom!“ – irniuksas á nugarà.

Paðokau ant kojø. Sukosi galva, pykino, troðkino. Paþvel-giau á gultà prie kitos kameros sienos, kur nejudëdamas gu-lëjo mano kameros draugas. Rodësi, kad jis net negirdëjoèekisto komandos. Paþvelgiau á já ir pasibaisëjau. Vyriðkioveidas buvo labai sutinæs ir pasruvæs krauju. Priþiûrëtojasnuvertë já nuo gulto ant cementiniø grindø, o gultà prira-kino prie sienos. Iðëjus priþiûrëtojui, suklupau prie savo ne-laisvës draugo, neþinodamas, kaip jam padëti. Prisiminæs,kad kiðenëje turiu nosinæ, iðsitraukiau jà ir apriðau jam þaiz-dà galvoje. Ið kirstinës þaizdos dar sunkësi kraujas. Vyrastyliai sudejavo, o mano ðirdis stingo ið siaubo...

106

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Po kiek laiko atsidarë durelës ir „maitintojas“ padëjoant jø du puodelius „èajaus“ ir porà riekeliø duonos. La-bai norëjau gerti, todël staiga uþsivertæs iðgëriau puode-lyje esantá ir kaþkuo (gal vaistais?) atsiduodantá skystá. At-sikandau sprangios kalëjimo duonos, taèiau kàsnis ástri-go gerklëje – jo niekaip negalëjau nuryti, nors skrandisnet skaudþiai reikalavo maisto.

Suklupau prie kameros draugo ir mëginau nors pagir-dyti já „arbata“. Sekësi sunkiai, nes jis gulëjo sukandæsdantis, o jo lûpos buvo sutinusios ir sukepusios. Kai pa-vyko á jo burnà ápilti ðiek tiek „arbatos“, vyriðkis staigapravërë akis... ir ilgai, ilgai þiûrëjo á mane, klûpantá ðaliajo, o paskui vël uþsimerkë. Keista, bet priþiûrëtojai, ma-tyt, supratæ, koks silpnas kalinys, neragino jo keltis.

„Dieve, kiek jie gali mus kankinti?“ – pagalvojau ir pri-siminiau...

...Ankstyvà rytà, patarnavæs Miðioms Kaiðiadoriø ka-tedroje, skubëjau á gimnazijà ir staiga su siaubu atðokauá ðalá... Netoli mokyklos, ant ðaligatvio, ties NKVD bûsti-ne gulëjo negyvas vyras. Jis buvo basas, suplëðytomis ga-lifë kelnëmis... Lininiai marðkiniai ant kûno buvo aptekæsukreðëjusiu krauju, o iðpurtæs veidas apsëstas musiø...„Kas tai padarë? – pagalvojau tuomet. – Kiek buvau ma-tæs, mirusius þmones Lietuvoje paðarvodavo, ðvariai ap-rengtus ir apautus, karste... Uþ kà ðá þmogø taip iðnieki-no? Kodël paguldë ant gatvës grindinio?“ – Gailestis irsiaubas sukaustë tada mano ðirdá.

Vëliau suþinojau, kad tai buvo vienas ið NKVD nuþu-dytø partizanø, kuriø ne vienà vëliau maèiau pamestà taigatvëje, tai miestelio skvere prie stoties. Ðtai tada ir pra-dëjo augti mano ðirdyje protestas prieð þiaurius okupan-tø darbus, vietinæ sovietinæ valdþià, pataikaujanèià rusamsokupantams...

107

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Tuo tarpu suþeistas kalinys atsimerkë, sunkiai pakëlërankà, paèiupinëjo savo galvà, sudejavo ir paklausë:

– Ið kur tvarstis?– Mano, – atsakiau. – Nosinë...Jis linktelëjo galvà ir papraðë gerti. Padaviau puodelá

su arbata, kurià tuoj godþiai iðgërë.– Padëk atsikelti, – papraðë... Padëjau atsisësti jam prie

sienos. Mano ðirdis drebëjo, nes þinojau, kad vakare vëlves pas tardytojà.


LSSR MGB VISIÐKAI SLAPTAS 1952 M.BIRÞELIO 26 D. PRANEÐIMAS SSRS MGBMINISTRUI DRG. S. A. IGNATJEVUI

LSSR MGB 5 skyrius realizavo agentûrinæ bylà Nr. 4„Iðsigimëliai“, uþvestà nacionalistinës antisovietinës jau-nimo organizacijos LLJTS (Laisvojo Lietuvos jaunimo tau-tinis susivienijimas), veikusios Klaipëdos srities Ðilutësmieste, nariams, apie kurios nagrinëjimà Jums jau pra-neðëme raðtais Nr. C/267 1-03 1952 m., C/328 29-031952 m. ir S/517 19-05 1952 m.

(Ðiø raðtø archyve aptikti nepavyko. Autoriaus pastaba.)

Ð. m. birþelio 13 d. Vilniuje buvo slaptai sulaikytasir areðtuotas vienas ið aktyviø ðios organizacijos dalyviøMaskolius Gintaras, kuris per apklausà davë parodymus:

„Að tikrai esu antisovietinës nacionalistinës organiza-cijos, vadinamos „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautiniu su-sivienijimu“, sutr. LLJTS, narys. Kaip ðios organizacijosnarys turiu slapyvardá „Algimantas Edmundas“.

108

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

toliau:

„...ryðium su tuo turiu pasakyti, kad antisovietinë na-cionalistinë organizacija – LLJTS – yra Klaipëdos sritiesÐilutës mieste ir vienas ið jos nariø yra mano brolis Mas-kolius Klemensas, kurio slapyvardþio nepamenu...

...Be savo brolio Maskoliaus Klemenso ir Pupðio Vla-do, kitø ðios organizacijos nariø nepaþástu...“

Tokiu bûdu kontroliniu Maskoliaus Gintaro areðtu bu-vo patvirtinta turima agentûrinë medþiaga apie tai, kadÐilutës mieste yra antisovietinë nacionalistinë jaunimo or-ganizacija – LLJTS.

Ð. m. birþelio 20–21 ir 23 dienomis buvo sulaikyti irareðtuoti ir kiti aktyvûs LLJTS nariai:

1. Pupðys Vladas, Kosto (asm. duomenys), organiza-cijos vadovas, slapyvardþiu „Audronis“.

2. Maskolius Klemensas, Jono (asm. duomenys), or-ganizacijos CO narys, slapyvardþiu „Tautvydas“.

3. Braèiulis Gediminas, Juozo (asm. duomenys), or-ganizacijos CO narys, slapyvardþiu „Gintautas“.

4. Stancikas Eugenijus Rimvydas, Vinco (asm. duome-nys), organizacijos CO narys, slapyvardþiu „Þymantas“.

5. Ðklërius Antanas, Aleksandro (asm. duomenys), or-ganizacijos CO narys, slapyvardþiu „Dþiugas“.

6. Maskolius Gintaras, Jono (asm. duomenys), LLJTSnarys, slapyvardþiu „Algis Edmundas“.

Atliekant kratas LLJTS nariø butuose, buvo rasta irpaimta:

Pas V. Pupðá – LLJTS ástatø originalas, priesaikos irpasiþadëjimo tekstai, pasiraðyti CO nariø, 15 posëdþiø irtrijø pasitarimø protokolai, taip pat pasiraðyti CO nariø.Dienoraðtis, kuriame iðreikðtas jo asmeninis antisovieti-nis poþiûris ir 32 koviniai 7,62 kalibro ðoviniai.

109

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Pas K. Maskoliø – LLJTS ástatø kopija, susiraðinëji-mo tarp organizacijos nariø ðifras, pistoletas „braunin-gas“ Nr. 1 (sugedæs), koviniø 7,62 kalibro ðoviniø ir ávai-rios antisovietinës raðliavos.

Pas G. Maskoliø – LLJTS ástatø kopija, susiraðinëji-mo tarp organizacijos nariø ðifras, suomiðkas peilis, jo pa-raðytø antisovietinio turinio eilëraðèiø ir dienoraðtis suantisovietiniais uþraðais.

Pas E. Stancikà, G. Braèiulá ir A. Ðklëriø – dienorað-èiø ir ávairiø antisovietiniø uþraðø.

Per pirminæ apklausà V. Pupðys, K. Maskolius, G. Bra-èiulis, E. Stancikas, A. Ðklërius davë parodymus, kad jie,bûdami prieðiðkai nusistatæ sovietø valdþios atþvilgiu,1951 m. spalio mënesá ákûrë Ðilutës m. antisovietinæ na-cionalistinæ jaunimo organizacijà, pavadinæ jà „LaisvojoLietuvos jaunimo tautiniu susivienijimu“ (LLJTS), suda-rë jos CO (centriná organà) ir tapo jo nariais. Parengë or-ganizacijos ástatus, kuriuos patvirtino vienoje ið savo su-eigø, parengë ir pasiraðë priesaikos ir pasiþadëjimo teks-tus. To iniciatoriumi ir vadovu buvo V. Pupðys, kuris ap-klausiamas parodë:

„Að buvau labai prieðiðkai nusiteikæs sovietinës san-tvarkos atþvilgiu ir kai mokslo metø pradþioje, 1951 m.rugsëjo mën., mokyklos vadovybë sustiprino moksleiviøsovietiná auklëjimà, o komjaunimo organizacija suaktyvinosavo veiklà, atsakydamas á tai nutariau ákurti antisovie-tinæ grupæ, prieðprieðindamas jà mokyklos komjaunimoorganizacijai. Mano ákurtos antisovietinës grupelës na-riais, kaip að jau anksèiau minëjau, tapo: að – V. Pup-ðys, A. Ðklërius, G. Braèiulis ir E. Stancikas. Vëliau, kaijau buvo ákurta antisovietinë organizacija – LLJTS, aðátraukiau á jà ir Klemensà Maskoliø.

110

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Praktiniai organizacijos veiksmai buvo: parengti prie-mones kovai su sovietø valdþia, parinkti ið moksleiviø tar-po asmenis, juos iðtirti ir, paveikus antisovietine dvasia,vëliau átraukti á organizacijà.“

Vykdydamas uþsibrëþtus tikslus, LLJTS CO narysMaskolius Klemensas átraukë á darbà organizacijoje savobrolá Maskoliø Gintarà, kuris turëjo Vilniaus mieste iðantisovietiðkai nusiteikusiø geleþinkelininkø technikumostudentø tarpo parinkti asmenis, tinkamus uþverbuoti áorganizacijà, bandë uþverbuoti studentæ Èerniauskaitæ,kuri su tuo nesutiko.

Toliau vedamas tardymas siekiant iðtirti areðtuotøjønusikalstamà veiklà, iðaiðkinti organizatorius ir iniciato-rius, jø ryðius su nacionalistiniu pogrindþiu ir kitais as-menimis bei jø dalyvavimà LLJTS veikloje.

Pasiraðo LSSR MGB ministrasgen. majoras P. Kondakovas

LYA, ap. 10, b. 141, l. 157–160

VISIÐKAI SLAPTAS LSSR MGB 1952 M.BIRÞELIO 28 D. PRANEÐIMAS

Lietuvos KP(b) CK sekretoriui draugui A. J. Snieèkui

LSSR Valstybës saugumo ministerija iðaiðkino ir1952 m. birþelio 20 d. likvidavo tarp Ðilutës vidurinësmokyklos moksleiviø veikusià antisovietinæ jaunimo orga-nizacijà pavadinimu „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautinissusivienijimas“ (LLJTS).

Areðtuoti:Pupðys Vladas, K. (asmens duomenys), organizacijos

vadovas.

111

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Maskolius Klemensas, J. (asmens duomenys), centri-nio organo narys.

Braèiulis Gediminas, J. (asmens duomenys), centrinioorgano narys.

Stancikas Eugenijus, V. (asmens duomenys), centri-nio organo narys.

Ðklërius Antanas, A. (asmens duomenys), centrinioorgano narys.

Maskolius Gintaras, J. (asmens duomenys), organiza-cijos narys.

Be areðtuotø organizacijos vadinamojo centrinio orga-no nariø, organizacija savo gretose dar turi iki 12 kan-didatø, su kuriais bus pravestos profilaktinës priemonës.

Areðtuojant organizacijos narius, pas jos vadovà Pupðábuvo rasta slaptavietë, kurioje buvo saugoma: organiza-cijos ástatø originalas, pasiraðytas CO (centrinio organo)nariø, priesaikos ir pasiþadëjimo tekstai, taip pat pasira-ðyti visø CO nariø, susirinkimø ir 3 CO nariø pasitari-mø protokolai, asmeninis dienoraðtis, iðreiðkiantis anti-sovietines paþiûras, 32 koviniai ðoviniai.

Pas organizacijos nará Maskoliø K. paimta LLJTS ásta-tø kopija, ðifras organizacijos nariø susiraðinëjimui, pis-toletas ir koviniai ðoviniai.

Pas Maskoliø G. – organizacijos ástatø kopija, ðifras su-siraðinëjimui, suomiðkas peilis ir antisovietiniai eilëraðèiai.

Pas Stancikà, Braèiulá ir Ðklëriø – dienoraðèiai ir ávai-rûs antisovietinio turinio uþraðai.

Be to, areðtuotasis Maskolius Klemensas ð. m. birþe-lio 27 d. apklausoje pareiðkë, kad jis saugo þemëje uþkastàkulkosvaidá ir 13 granatø.

Antisovietinë organizacija ásikûrë 1951 m. spalio më-nesá Pupðio iniciatyva, kuris per apklausà ryðium su tuoparodë:

112

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

„Að buvau kraðtutinai prieðiðkai nusistatæs sovietøvaldþios atþvilgiu ir kai mokslo metø pradþioje, t. y. 1951m. rugsëjo mënesá, mokyklos direkcija sustiprino moks-leiviø auklëjamàjá darbà, o komjaunimo organizacija su-aktyvino savo veiklà, kaip atsakà á tai nutariau ásteigtiantisovietinæ grupæ, prieðprieðinant jà esanèiai mokyklo-je komjaunimo organizacijai. Ðio mano ásteigto bûrelio na-riais, kaip að jau anksèiau minëjau, buvo: að – Pupðys,Ðklërius, Braèiulis ir Stancikas. Vëliau, kai jau buvo ákur-ta antisovietinë organizacija LLJTS, að átraukiau á jà Mas-koliø Klemensà.“

Praktinë organizacijos veikla buvo: parengti priemo-nes kovai su sovietø valdþia Lietuvoje, parinkti ið moks-leiviø tarpo asmenis, juos iðtirti ir, paveikus antisovieti-ne dvasia, vëliau átraukti á organizacijà.

Vykdydamas uþsibrëþtus uþdavinius, Pupðys, bûdamasÐvëkðnos miestelyje (...), átraukë á veiklà vidurinës mo-kyklos moksleivá Urmulevièiø Medardà, ragindamas já su-kurti èia antisovietinæ organizacijà.

1952 m. birþelio 24 d. apklausoje Pupðys parodë:„1952 m. kovo pabaigoje – kurià dienà nepamenu, að

nuvykau á Ðvëkðnos miestelá ir susitikau su Urmulevièiu-mi jo bute. Pokalbio metu að pasakiau jam apie Ðilutës1-ojoje vidurinëje mokykloje veikianèià antisovietinæ orga-nizacijà LLJTS ir kad að esu joje. Dar papasakojau, kadorganizacijoje yra 5 þmonës, kad mes sistemiðkai prave-dame susirinkimus, kuriuose antisovietiðkai aptariamtarptautinius ir vidaus ávykius, sovietinius literatûroskûrinius. Toliau að Urmulevièiui pareiðkiau, kad bûtø ge-rai ákurti panaðià antisovietinæ organizacijà ir tarp Ðvëkð-nos vidurinës mokyklos moksleiviø. Urmulevièius sutikosu mano nuomone. Tuomet að patariau jam parinktikelis moksleivius, reiðkianèius viena ar kita forma savo

113

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

antisovietines paþiûras ir kuriuos bûtø galima átraukti ákuriamà antisovietinæ organizacijà. Su ðiuo mano pasiû-lymu Urmulevièius taip pat sutiko. (...) Tokiu bûdu aðápareigojau Urmulevièiø parinkti kandidatus á numatomàákurti organizacijà, o vëliau Urmulevièius turëjo padëtiman ákurti tokià organizacijà (…).“

LLJTS centrinio organo narys Maskolius Klemensasátraukë á darbà organizacijoje savo brolá Maskoliø Ginta-rà, kuris Vilniaus mieste ið antisovietiðkai nusiteikusiøgeleþinkelininkø technikumo studentø tarpo turëjo pa-rinkti kandidatus á organizacijà, bandë uþverbuoti studen-tæ Èerniauskaitæ, kuri nesileido uþverbuojama.

Toliau vedame tardymà, siekdami atskleisti visà areð-tuotøjø nusikalstamà veiklà, iðaiðkinti organizatorius iriniciatorius, ryðius su nacionalistiniu pogrindþiu ir ki-tais asmenimis, susijusiais su aktyvia veikla LLJTS.

Pasiraðo LSSR MGB ministrasP. Kondakovas

LYA, ap. 10, b. 133, l. 301–303


Po vakar naktá patirto elektros ðoko man labai skaudëjogalvà, bet vaistø ið nieko nepapraðysi, tad tik automatið-kai þingsniuodamas sukau ratus po kamerà, retkarèiaispirðtais patrindamas smilkinius. Mano kameros draugastaip pat buvo nekalbus. Jo veidas buvo sunkiai atpaþásta-mas, sutinæs, nusëtas mëlynëmis ir kraujosruvomis. Jis ra-miai sëdëjo ant grindø, atsirëmæs á sienà, ir krutindamaslûpas kaþkur þiûrëjo á kameros kampà. Gal meldësi? Ma-no galvoje kaip bièiø spieèius dûzgë daugybë neramiøminèiø. Jos kaþkaip blaðkësi, nesisiejo tarpusavyje ir iðkil-davo kaip paskiri vaizdiniai.

114

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Staiga pamaèiau maþà stebuklà. Kameros prieblando-je neþinia ið kur pasirodë plonas saulës spindulëlis ir nu-ðvietë pilkà kameros sienà virð mano gulto. Nudþiugau,kiek ámanoma dþiaugtis kalëjimo kameroje.

– Þiûrëk! – ðûktelëjau kameros draugui.Jis atsisuko ir taip pat su nuostaba þiûrëjo á mûsø ka-

meros „sveèià“. Að pakiðau spinduliui rankà, ir jis apðvietënedidelá mano delno plotelá... „Lauke – vasara, – galvo-jau. – Kaþin ar seserys padeda tëvui tvarkytis mûsø dar-þe? Vis dëlto salotø ir ridikëliø tikriausiai turi, o mes èiapriversti maitintis dvokianèiomis atliekomis, o ðaukðtasðaltos sorø koðës atrodo kaip stebuklas.“

Kameros sveèias vieðëjo neilgai. Saulës spindulëlis greitsuplonëjo ir iðnyko, uþgesindamas viltá kada nors vël já pa-matyti. Kamerà vël apgaubë prieblanda. Pamaþu tirpo irkaþkokia neaiðki iðsivadavimo ið kalëjimo koðmaro viltis,taèiau galvos skausmas ðiek tiek atlëgo ir suëmë miegas.

Gal susapnavau, bet ne, tikrai iðgirdau tolimà pianinoskambesá. Kaþkas vis pakartodamas skambino, berods, kaþ-kokià Ðopeno melodijà... Su nuostaba klausiausi tø ið lais-vës sklindanèiø garsø ir þingsniavau po kamerà deðimtþingsniø á prieká, deðimt – atgal. Að jau buvau iðmokæsvaikðèioti snausdamas. O skambino, kaip vëliau suþinojau,matyt, kaþkoks konservatorijos studentas auditorijoje, ku-rios langai buvo á kalëjimo pusæ. Ir vëliau, kitomis dieno-mis, pasigirsdavo ið ten ávairios muzikinës melodijos, at-liekamos pianinu, kurios kaþkiek skaidrino gyvenimà.

Pamaþu atslinko vakaras. Kai suvalgiau vakarienæ – ðla-pios duonos gabalëlá ir atsigëriau drungno „èajaus“, stai-ga iðgirdau kraupø ðauksmà uþ kameros durø:

– Pasigailëkit, pasigailëkit, nemuðkit.– O Dieve! Dieve! Padëk man. Jëzau, padëk... – Pasi-

girdo duslûs smûgiai...

115

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Malèi (tylëk)! – nuaidëjo rusiðkas ásakmus balsas, – a toubju (arba uþmuðiu).

Ir vël smûgiai, duslûs, lyg kas maiðà spardytø. Kanki-namasis jau neðaukë, tik ðirdá verianèiu balsu dejavo.Smûgiai nutilo ir kaþkas nutempë per grindis, matyt, jaubejausmá þmogaus kûnà...

– Niekðai, þvërys, þmogþudþiai! – suriko mano kame-ros draugas. Jis prieð save laikë sugniauþtus kumðèius, lygpasiruoðæs gintis, taèiau ið koridoriaus jau nieko nesigir-dëjo, tik pasigirdo stuksëjimas á vienà ir á kità sienà. Taikaliniai siuntë kaþkokias þinutes, bet að buvau pamirðæsMorzës abëcëlæ ir nesupratau, kà tas beldimas reiðkë.

Mano ðirdis neramiai plakë, nes artëjo dar vienas su-sitikimas su tardytoju.

* * *– Na, kaip jauties? – paklausë Litvinovas manæs, kai

sargybinis atidavë mane á jo rankas. Nieko neatsakiau, tikbaimingai apsidairiau.

– Tai gal po vakar vakaro ðiandien bûsi sukalbamesnis?– Kuo jûs daugiau kankinsit, tuo maþiau að kalbësiu, –

pasakiau. – Jûs neturite teisës taip elgtis su þmogumi, ku-ris jums nieko blogo nepadarë.

Maèiau, kaip persikreipë tardytojo veidas, ir jis suriko:– Malèi, suka (tylëk, kale)! Èia að sprendþiu, kaip su ta-

vimi elgtis. Nemanyk, kad tu kovosi prieð sovietø valdþià,o mes tave tik glostysim. Tiesa, galëèiau ðiek tiek paleng-vinti tavo padëtá, jeigu sutiktum...

Èia Litvinovas skvarbiai paþvelgë á mane ir po minu-tëlës tæsë:

– Galëtum palengvinti savo padëtá, jei sutiktum praneð-ti, kà kalba banditas, kuris sëdi kartu su tavim kameroje.

116

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Að suklusau: „Vadinasi, nori ið manæs padaryti ðnipà, –pagalvojau. – Ne, jau ne, nesulauksit.“

– Jis visai nieko nekalba! – garsiai suðukau að.– Kodël nekalba? – smalsiai pasiteiravo Litvinovas.– Jis labai sumuðtas, suþalotas ir negali kalbëti, – pa-

sakiau. Supratau, kad patekæs á ðá kalëjimà, jokio iðsigel-bëjimo jau neturiu. Nebent prasidëtø karas ir mus iðva-duotø. Bet ar suspës? Gal mûsø lauktø tokia pat lemtis,kokia iðtiko sovietø politinius kalinius Rainiø miðkelyje,prie Minsko...

Prisiminiau baisybes, apraðytas knygose „Kaip jie mussuðaudë“ ir „Rainiø miðkelio kankiniai“.

Dabar jau nieko daugiau neliko, tik melstis, todël daþ-nai melsdavausi ir kameroje, ir vedamas á tardymus. Pra-ðiau mintyse, kad Vieðpats suteiktø man stiprybës ir bu-vau ásitikinæs, kad tà Jis man teikë. Niekuomet nejutau pa-nikos ir sàþinës priekaiðtø, kad blogai pasielgiau ástoda-mas á pogrindinæ organizacijà. Mes, Lietuvos moksleiviaipatriotai, taip turëjome, taip privalëjome pasielgti þiauriøokupantø piktadarybiø akivaizdoje. Tik buvo gaila, kadtaip greitai mus suëmë, nespëjome nieko naudingo Lie-tuvai nuveikti.

Geriau apsidairæs pamaèiau, kad ant tardytojo stalo gulikeletas ið manæs per kratà paimtø daiktø. Paëmæs ten gu-lintá bloknotà Litvinovas padëjo já prieðais mane ant stalo.

– Kieno ðis bloknotas? – paklausë.– Mano, – atsakiau. – Tai darbinis bloknotas. Jame að

uþsiraðydavau reikalingus ástaigoje atlikti darbus, nes dir-bau sekretoriumi.

– O kaip su pinigais? Turëjai su jais reikalø?– Taip. Að kartu buvau ir kasininkas.– Mums praneðë, kad tu ið ástaigos pasisavinai 200 rub-

liø. Toks pinigø trûkumas nustatytas patikrinus ástaigoskasà. Taigi, gali bûti teisiamas uþ vagystæ.

117

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Negali bûti, – atsakiau ir staiga prisiminiau, kad areð-to iðvakarëse tuos 200 rubliø paskolinau vienai paþástamaimerginai, pas kurià vyko revizija.

„Vadinasi, ji tø pinigø negràþino, – pagalvojau ir labainusiminiau, nes þinojau, kad ðá trûkumà turës padengtitëvas. – Bet ið kur jis gaus tiek pinigø, juk mûsø ðeimai,gyvenanèiai nepasiturinèiai, tai didþiulis nuostolis.“ Manbuvo labai skaudu, kad yra tokiø nesàþiningø þmoniø. Ojuk ta mergina buvo mano gera paþástama, maniau, kadgaliu ja pasitikëti. Deja, matyt, blogai jà paþinojau. Ji pa-sinaudojo proga negràþinti pinigø.

– Ar tu paraðei eilëraðtá „Gyvoji Lietuva“, kuris yra ðia-me bloknote? – paklausë Litvinovas.

– Ne, ne að. Að taip nesugebëèiau, – atsakiau. – Ðis ei-lëraðtis iðraðytas ið vienos senos knygos, kurià skaièiau.

– Vadinasi, skaitei ir platinai antisovietinæ literatûrà. Otai jau nemenkas nusikaltimas, – kalbëjo èekistas. – Ar na-muose turëjot burþuaziniø knygø? Kas jas skaitë? – toliaukamantinëjo tardytojas.

– Senos knygos, kurias turëjome, sudegë per karà, kairusø aviacija padegë namà Kaiðiadoryse, kur gyveno mû-sø ðeima. Dabar turime vienà kità religinio turinio kny-gà, – atsakiau.

– Neradom, – nepatenkintas burbtelëjo Litvinovas, oað pagalvojau: „Tikriausiai tëtë paslëpë ar sudegino.“

– Tokia savo kenkëjiðka veikla padarei tëvams daug ne-malonumø. Ar jie þinojo apie tavo antisovietinæ veiklà?

– Þinoma, neþinojo. Mes laikëmës konspiracijos. Aið-ku, jie man nebûtø pritaræ, – atsakiau.

– Konspiracijos? – vël labai paðaipiai pastebëjo Litvi-novas, bet daugiau nieko nepasakë ir, iðsitraukæs ið „Be-lomor“ pakelio papirosà, uþsirûkë ir kurá laikà tylëjo iðburnos lëtai leisdamas dûmus. Man á já beþiûrint staiga ðo-

118

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

vë á galvà viena mintis: „O jeigu ta pogrindinë Vilniausorganizacija, apie kurià kalbëjo tada Vladas ir prie kuriosketinome prisijungti, buvo tik èekistø iðmislas, o Tigras tikjø agentas, provokatorius, tuomet jiems jau seniai apiemus viskas þinoma. Tik kodël anksèiau nesuëmë?..“

Taip paskendau ðiuose svarstymuose, kad, matyt, ne-iðgirdau tardytojo klausimo.

– Kà, ir vël neatsakinësi á klausimus!? – riktelëjo Litvi-novas. Jo veide atsirado man nieko gero neþadanti grima-sa, tad susikaupiau ir pratariau:

– Á kokius klausimus?– Pasakyk man, kà þinai apie tai, kaip buvo susprog-

dintas paminklas sovietinei armijai Þemaièiø Naumiesty-je. Mes suþinojom, kad prie to prisidëjo ir jûsø organiza-cijos nariai.

– Mes èia niekuo dëti, – atsakiau. – Apie tai, kad buvosusprogdintas ðis paminklas, að suþinojau tik ið þmoniøkalbø.

– Tai kas susprogdino ðá paminklà? – grieþtai kaman-tinëjo èekistas.

– Neþinau, – atsakiau. – Mes apie tai kalbëjom susiti-kæ, norëjom iðsiaiðkinti. Po egzaminø á Þemaièiø Naumies-tá turëjo nuvykti Klemensas Maskolius.

– Kokia tavo paþiûra á komjaunimo organizacijà? – ne-tikëtai pakreipë kalbà Litvinovas. Toliau tæsësi pokalbis,neáraðytas á tardymo protokolus.

– Neigiama, – atsakiau trumpai.– Kodël? – jau gana taikiai pasiteiravo tardytojas.– Visø pirma tai, kad komjaunuoliams draudþiama ti-

këti Dievà, o að esu tikintis.– Manai, kad Dievas yra?– Þinoma. Að nemanau, að tai jauèiu nuo pat maþens.

Toks uþgimiau.

119

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Tai kaip gi tu já jauti? – lyg ir susidomëjæs paklausëLitvinovas.

– Ðirdimi, – atsakiau. Pagalvojau: „Kaip gi að tau iðaið-kinsiu, jei tu netikintis“, ir nutilau.

– Tai sakai, kad esi prieð komjaunimà? – pasuko kalbàtardytojas. – O kodël Pupðys ástojo á komjaunimà ir jûsjo nepasmerkët?

– Mes leidom jam stoti á komjaunimà konspiracijos su-metimais. Be to, norëjom suþinoti, kas vyksta toje kom-jaunimo organizacijoje. Ne visi su tuo leidimu sutiko. Bra-èiulis kategoriðkai buvo prieð, kad Pupðys stotø á kom-jaunimà.

– Ir vis dëlto leidote? Kodël?Staiga prisiminiau, kad Vladui stoti á komjaunimà pa-

tarë Tigras ir sumaniau kiek paprovokuoti tardytojà:– Kiek þinau, dar patarë Pupðiui stoti á komjaunimà ir

atstovas ið centro, – pasakiau.– Koks atstovas? Ið kokio centro? – sumiðæs paklausë

Litvinovas.– Neþinau – pats nekalbëjau. Pupðys pasakojo, kad ið

Vilniaus. Buvo su juo susitikæs. Sakë, kad Gintaras Mas-kolius, Klemenso brolis, já atsiuntë, – pasakiau.

Aiðkiai maèiau, kaip tardytojas neramiai sukluso.– Kà daugiau þinai apie Klemenso Maskoliaus brolá ir

atstovà ið Vilniaus? – paklausë. Matyt, jam parûpo suþi-noti, kà daugiau að apie tai þinau.

– Neþinau nieko. Að jø nepaþástu ir nemaèiau.– Ir vël meluoji! – baisiausiai supykæs riktelëjo èekis-

tas. – Jei suþinosiu, kad meluoji – kaltink save. Dûðià iðtavæs iðtrauksiu. Á miltus sumalsiu, kalës vaike!

Kad ir kaip man buvo keista, po ðiø grasinimø klausi-mø ið tardytojo apie þmogø ið „centro“ daugiau nebesu-laukiau. Ir kaip vëliau pastebëjau, apie já protokole nieko

120

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

nebuvo paraðyta. Þinoma, pasiraðyti tardymo protokolà irvël grieþtai atsisakiau. Dar didesnei mano nuostabai, ge-rokai parëkavæs ir pasikeikæs Litvinovas kaþkodël manæsnenubaudë.

– Velniai tave rautø! Ateis diena, kai tu grauþdamas na-gus visa tai pasiraðysi... – pasakë èekistas ir perdavë ma-ne sargybiniui. Lengviau atsidusau, kai iðëjau ið tardyto-jo kabineto. Ðis pradëjo sukti telefonà. Ðá kartà manæs ne-kankino ir parvedë á kamerà palyginti anksti, todël galë-jau ðiek tiek daugiau pamiegoti.

Sunkiai slinko laikas, pilnas kanèios ir sielvarto. Ken-tëjau dël alkio, troðkulio, dusau nuo karðto ir tvankaus ka-meros oro, ðirdis alpdavo pagalvojus apie namus, ypaèapie mamà, bet didþiausias sielvartas buvo dël to, kadmes, tik sukûræ gerà organizacijà, papuolëme á èekistø na-gus, o karo, kurio taip laukëme, nëra...

* * *Tà dienà atsitiko nuostabus, man tuo laiku sunkiai ásivaiz-duojamas dalykas. Sargybinis atidarë duris ir pasakë:

– Sobiraitës v tualet! Zabierite paraðø! (Ruoðkitës á tualetà!Pasiimkite „paraðæ“!)

Kartu su kameros draugu paëmëm uþ rankenø jau ge-rokai prisipildþiusià „paraðæ“ ir iðëjom á karidoriø. Èia bu-vo tik pora sargybiniø, vaikðèiojanèiø nuo vienos kame-ros prie kitos kameros durø ir retkarèiais þvilgèiojanèiøpro skylutæ, vadinamàjá vilkelá kameros duryse. Mus ið-vedæs sargybinis ëjo ið paskos. Dar nepriëjæ koridoriausgalo, pasukome á deðinæ ir atsidûrëme iðvietëje. Tai buvonemaþa patalpa su keletu skyliø grindyse palei vienà sie-nà ir prausykle su èiaupu. Atlikæs savo reikalus, puoliauprie jos ir ëmiau prausti rankas ir veidà, gëriau chloru at-siduodantá vandená ir negalëjau atsidþiaugti, kad jo buvo

121

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

á valias. Mano kameros draugas to padaryti negalëjo, nes,matyt, jam labai skaudëjo rankas ir veidà, tad jis nuplë-ðæs kruvinà mano uþriðtà nosinæ, pakiðo galvà po ðalta,gaivinanèia vandens srove ir mëgino kiek nuplauti nuojos kraujà. Kurá laikà jis palenkæs galvà stovëjo, o paskuinuðluostë jà ta paèia kruvina nosine. Baigæs ðluostytis, pa-mëgino ir jà iðskalbti. Tai padaræs, iðgræþë ir padavë mansakydamas:

– Labai aèiû. Matau, kad tu geras þmogus. Tu – ne ið-davikas.

Að paëmiau ið jo drëgnà nosinæ ir ásikiðau á kelniø ki-ðenæ. Netrukus atsidarë durys ir sargybinis liepë iðeiti. Ne-ðini jau iðtuðtintà „paraðæ“ iðëjom á koridoriø.

Èekistas liepë palikti „paraðæ“ koridoriuje ir laipteliaisnuvedë mus á kiemà. Kai prasivërë kalëjimo durys, maneiðtiko ðokas pamaèius skaisèià dienos ðviesà. To jausmo ap-raðyti tiesiog neámanoma. Já reikia paèiam patirti. Liepæs pa-sukti á kairæ, sargybinis iðvedë mus á kalëjimo pasivaikðèio-jimo kiemà. Pasirodë, kad tai buvo tokios paèios kameros,tik be langø ir stogo. Ant virð kamerø esanèio tiltelio vaikð-tinëjo automatu ginkluotas sargybinis. Mus lydëjæs èekis-tas atvërë vienos ið tø kamerø duris, o áleidæs uþrakino. Taibuvo mûrinë dëþë labai aukðtomis sienomis. Kurá laikà taipir stovëjau bijodamas pakrutëti, nes nuo gryno oro staigalabai susisuko galva. Laikiausi rankomis uþ sienos, o vis-kas galvoje bëgo ratu. Stovëjau atsirëmæs á sienà ir þvelgiauá vasaros dangø, kurio vaiskioje mëlynëje plaukë nedide-lis debesëlis. „Dieve, koks neapsakomas Tavo dangaus gro-þis, o mes daugiausia þiûrime tik á þemæ“, – pagalvojau. Ma-no draugas lëtai ëjo ratu po tà cementinæ dëþæ. Pasekiaujo pavyzdþiu ir að.

Kai gráþome á kamerà, vyriðkis staiga priëjo prie ma-næs ir padavë rankà.

122

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Berþas, – pasakë. Supratau ið karto, kad tai jo sla-pyvardis.

– Matau, kad esi doras berniokas. Rimtai nenusikaltæssovietams. Tikriausiai tave paleis...

– Nemanau, – pasakiau. – Ið tardytojo uþuominø at-rodo, kad nuteis.

– Noriu, kad iðëjæs á laisvæ apie tai papasakotum kamreikia – partizanams, kad þinotø.

Jis valandëlæ tylëjo lyg nesiryþdamas toliau kalbëti, betgalop pradëjo...

Berþo pasakojimas

– Þinai, atëjo baisûs laikai, – po valandëlës tarë Ber-þas. – Bolðevikai suprieðino net artimus þmones, nemaþaiuþverbavo. Atsirado daug iðdavikø, ko anksèiau Lietuvo-je nebuvo... Sunku patikëti, bet taip yra...

Maèiau, kad jam sunku apie tai kalbëti, kad jam skau-du dël kaþkokios patirtos iðdavystës, bet pagaliau pasiry-þæs kalbëjo toliau:

– Mane okupantams pardavë geriausias vaikystësdraugas. Mes su juo partizanavom nuo 1946 metø. Á par-tizanus iðëjau, kai suþinojau, jog þuvo mano tëvas. Jis ið-ëjo partizanauti dar pirmomis antrosios rusø okupacijosdienomis. Kitaip ir negalëjo, nes buvo 1918 m. savano-ris, 1941 m. sukilimo dalyvis. Þinojo, kas jo laukia, jei pa-puls á èekistø rankas. Labai mylëjau savo tëvà, norëjaukartu su juo iðeiti á miðkà, bet jis mane sudraudë: „Tu darper jaunas, tau tik aðtuoniolika... Baigæs gimnazijà, toliaumokykis. Bûsi tëvynei reikalingas.“ Paklausiau tëvo, betkai jis þuvo, tvirtai apsisprendþiau ir ástojau á jo buvusábûrá. Kartu su manim iðëjo ir Juozas, mano vaikystës drau-gas. Iðmokom valdyti ginklus. Ne kartà teko su stribais,

123

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

NKVD kariuomene susikauti. Dievas saugojo, likau gyvas.Su enkavëdistais sunku kovoti, jie gerai ginkluoti, iðtre-niruoti, bet daþnai ir juos áveikdavom, nes ypaè sumanusbuvo bûrio vadas Skirmantas. Gerai vadovavo, bet kartàir jis Aþumiðkio miðke galvà padëjo. Tame paèiame mû-ðyje buvo suþeistas ir mano draugas Skrajûnas. Iðneðiaujá ið mûðio lauko ir palikau gydyti vienai mûsø ryðinin-kei Mëtai. Ilgai mus tada persekiojo enkavëdistai ir nuvi-jo á tolimus miðkus. Ilgai neturëjau ið savo draugo jokiosþinutës. Mes dviese ásirengæ miðke bunkerá þiemojom bi-jodami kur nors toliau pajudëti, nes, kaip pasakojo ryði-ninkai, apylinkëje visà laikà patruliavo ir ûkininkus siau-bë nemaþas stribø bûrys. Sunki buvo ta þiema. Bunkeriodraugas Tadas susirgo plauèiø uþdegimu. Neturëjom vais-tø, gërë þoleles, bet ðios nepadëjo, ir jis uþgeso...

Kai susprogo medþiai, per ryðininkes atëjo þinutë iðSkrajûno: „Gyvas, noriu susitikti“, – raðë ir nurodë geraiþinomà sutartà vietà. Aiðku, labai nudþiugau ir netrukussusiruoðæs iðëjau. Pasiëmiau tik trumpà ginklà, kad galë-èiau laisviau keliauti. Susitikom. Skrajûnas buvo ne vie-nas. Su juo – dar du, kaip jis sakë, partizanai, seniai pa-þástami su ryðininke Mëta. Vienas senesnis, gal penkiasde-ðimties metø, o kitas bachurëlis. Jie man nelabai patiko –kaþkokie nekalbûs, nenatûralûs, bet að á tai nekreipiau dë-mesio. Juozas þino geriau, kas jie tokie... Jie turëjo butelásamagono – iðgërëm po taurelæ susitikimo proga. Þygiometu buvau gerokai pavargæs, tad priguliau pailsëti ir uþ-migau. Pabudau jau naktá. Jauèiu, kad rankos ant krûtinëssurakintos, o kojos suriðtos. Kai pradëjau muistytis, priëjoSkrajûnas ir sako: „Atleisk, brolau, kad tave taip... Tai ta-vo paties labui. Nieko nepadarysi. Karà mes pralaimë-jom... Amerikonas, aiðku, nebeateis. Papuoliau að á èekis-tø rankas ir, kad nesuðaudytø, pasiþadëjau jiems padëti

124

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

partizanus taikiai iðgaudyti. Sakë, dovanos man uþ tai,kad miðke buvau... Galëtum ir tu kartu eiti.“

Sustaugiau kaip suþeistas þvëris ant viso miðko, betnieko padaryti negalëjau. Rytà atvyko èekistai, ámetë á ma-ðinà ir atveþë mane èia...

Kurá laikà Berþas tylëjo, lëtai þengdamas kamera, pas-kui sustojo ir pasakë:

– Matai, kas dedasi. Enkavëdistai, uþverbavæ judus iðmûsø tarpo, nori visus partizanus ir jø ryðininkus iðgau-dyti. Svieto pabaiga. Kai iðeisi á laisvæ, pasakyk dar esan-tiems partizanams, kad ypaè saugotøsi net ir savø, jeigujie kurá laikà buvo pradingæ. Padarë juodà darbà okupan-tai, suskiai, ir jø pakalikai, bet ateis diena ir uþ viskà jieatsiims. Gal tu ir tavo draugai uþ mus atkerðysit...

– Tu iðeisi á laisvæ, – po kurio laiko vël kalbëjo partiza-nas, kuriam staiga pajutau didelæ simpatijà. – O manæsjie nepaleis. Suðaudys... Suþinojo, rupûþës, kad leitenan-tà Jefimovà nudobiau... Kerðys...

Nelinksmas buvo pokalbis, bet að jauèiausi laimingas,susitikæs su tikru Lietuvos partizanu. Norëjau daugiau su-þinoti apie partizanus, bet nespëjau – iðauðus kitos dienosrytui, já su „visais daiktais“, kaip sakë priþiûrëtojas, iðvedë.Prieð iðeidamas jis tvirtai apkabino mane ir pasakë:

– Nenusimink. Mylëk Lietuvà... Vienà dienà mûsø kan-kintojams ateis galas.

Vienutëje

Nelikau ir að toje kameroje. Po keliø dienø mane iðvedëá kità ir ilgà laikà joje buvau vienui vienas. Kodël manevienà laikë tokioje didelëje kameroje, taip ir nesuþinojau.Gal taip tardytojas uþ nepaklusnumà nubaudë, o gal ka-lëjimo vadovybei to reikëjo.

125

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Ði kamera buvo dar baisesnë, dar siauresnë uþ anà,pirmàjà. Á ðià jau nepatekdavo dienos ðviesa, nes langas,iðeinantis á gatvæ (kaip vëliau suþinojau – á Lenino pro-spektà), buvo aklinai uþdengtas metaliniu skydu. Tiesa,protarpiais girdëdavosi praeiviø þingsniai, kartais iðgirs-davau ir vienà kità þodá, ypaè garsiai tariamus rusiðkuskeiksmaþodþius.

Kameroje buvo du dviaukðèiai gultai, uþ tai laisvo plo-to tarp jø buvo nedaug. Tekdavo vaikðèioti kameros vi-duryje – nuo lango prie durø.

Buvau vienas ir pirmà kartà skaudþiai pajutau, kà reið-kia vienatvë ypaè þiauriomis sovietinio kalëjimo gyveni-mo sàlygomis. Pajutau, kà reiðkia bûti vienam, atskirtamnuo pasaulio, vien tik su savo mintimis. Ilgas valandasvaikðtinëjau nuo durø prie lango, o pavargæs pritûpda-vau pasienyje pailsëti, garsiai deklamuodavau eilëraðèius,kuriø nemaþai prisiminiau. Ypaè brangios ir paguodþian-èios buvo Maironio eilës. Daug jø buvau iðmokæs darankstyvoje vaikystëje ið savo mamos, didelës Maironiogerbëjos. Mat jis buvo jos mokyklos Krekenavoje kapelio-nas ir nuodëmklausys.

Kartais tyliai niûniuodavau kokios nors dainos posmeláar net Lietuvos himnà. Garsiai dainuoti neleisdavo sargas,kuris iðgirdæs tuoj belsdavo á duris, siûlydamasis perkeltimane á karcerá.

Daþnai apimdavo tokia neviltis, kad rodësi, jog að jauniekada neiðsivaduosiu ið ðio baisaus narvo. Tuomet at-siklaupdavau ir melsdavausi, nes tik maldoje surasdavauðiokià tokià paguodà, atgaudavau sielos ramybæ. Priþiû-rëtojai, pro kameros „aká“ pamatæ mane klûpantá, liepda-vo keltis. Atsistodavau ir vël eidavau, daþnai po sunkiostardymø nakties net snausdamas, o gal net ir miegoda-mas. Taip mano organizmas stengësi kompensuoti mie-go trûkumà.

126

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Daþnai girdëdavau stuksenimà á sienà ar radiatoriø, ta-èiau nei suprasti to stuksenimo, nei atsakyti á já negalë-jau, nes, kad ir kaip stengiausi, neprisiminiau Morzës abë-cëlës. Kaltinau tik save, kad blogai iðmokau fizikà.

Kaip sielos paguoda bûnant ðioje kameroje vis daþniauiðkildavo mano sàmonëje ávairûs praeities prisiminimai,kurie mane gerokai stiprino ir ramino. Buvo nuostabu su-vokti, kad tos praeities pasaulis gali prasiskverbti á manotamsià kamerà.

* * *Prisiminiau savo gyvenimà medinëje trobelëje ðiaudiniustogu Ramygalos miestelio pakraðtyje. Joje mûsø ðeimagyveno iki 1940 metø. Tëvai jà buvo kuriam laikui iðsinuo-mojæ. Tëvas dirbo valstybinës kontrolës asistento darbà irkaip gyvulininkystës specialistas vaþinëdavo pas ûkinin-kus, kontroliuodamas jø laikomas karves, nustatydamasjø melþiamo pieno kokybæ. Nuo jo darbo priklausë, kiekûkininkas gaudavo uþ savo pristatytà á pieninæ pienà pa-jamø, todël jis ûkininkø bûdavo labai gerbiamas. Mama,nors turëjo mokytojos specialybæ, daþniausiai triûsë apienamus, nes reikëjo priþiûrëti maþameèius vaikus. Be to,prie trobelës buvo ir pora hektarø þemës, kurià reikëjodirbti, ûkiui darþoviø ir grûdø uþsiauginti, nes laikë po-rà karviø, nemaþà pulkà paukðèiø, nusiðerdavo vienà ki-tà parðelá.

Nors tëvai sunkiai dirbo, bet gyvenome gerai iki tol,kol á Lietuvà neásiverþë rusø okupantai. Tai buvo baisiosdienos. Maèiau didelá rûpestá tëvo veide ir aðaras mamosakyse. „Praþuvo Lietuva, praþuvo, – verþësi atodûsiai iðjos lûpø. – Bolðevikai atëjo... Kas dabar bus?“

Prisiminiau ir tà saulëtà birþelio mënesio dienà. Tàdienað, vos pakilæs ið lovos, nubëgau prie lango ir pamaèiau,

127

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

kaip plentu pro mûsø namus, keldamos dulkiø debesis,slenka rusø kareiviø kolonos. Jie ëjo dulkini, paniuræ, antgalvos uþsimaukðlinæ kaþkokias keistas, su ragu ant pa-kauðio kepures, ant kuriø buvo prisiûtos didelës raudo-nos þvaigþdës. Jie buvo apsiavæ kerziniais pusbaèiais, o ko-jas apsimuturiavæ þalsvomis medþiaginëmis juostomis.Neiðkentæs greitai apsirengiau ir iðëjau á laukà. Ten priegonkelio jau stovëjo mama ir taip pat þiûrëjo á pro ðaláslenkanèias pilkas kareiviø kolonas.

– Mama, kas jie? – paklausiau.– Rusø kareiviai... Okupantai, – atsiliepë mama. Að pri-

siglaudþiau prie jos ir stebëjau kelià. Maèiau, kad netolinuo mûsø sodybos, paplentëje, stovi bûrelis þmoniø, ro-dos, þydø ir mojuoja praþygiuojantiems kareiviams rau-donomis skarelëmis ir vëliavëlëmis.

– Matai, sûneli, kas darosi. Praþuvo mûsø Lietuva.Susitvarkëm, ðiek tiek geriau pagyvenom ir vël ubagaisiðeisim. Bolðevikai áves savo tvarkà, – tæsë savo kalbàmama.

Iðgirdus ið jos lûpø þodá „bolðevikas“, mano nugaraperbëgo kaþkoks ðiurpas. Daug blogo apie tuos bolðevi-kus buvau jau girdëjæs ið tëvø ir kitø þmoniø, tad manbolðevikas buvo pats baisiausias þmogus, koká tik galëjauásivaizduoti. Man rodësi, kad jis uþ patá velnià turëjo bû-ti baisesnis.

Mama, matyt, pajuto, kaip að suvirpëjau ir ranka pa-glostë mano galvà.

– Nebijok, Rimuti, – pasakë ji. – Èia tik paprasti ka-reiviai. Jø mamos turbût labai jaudinasi, neþinodamos,kur jie dabar, koks likimas jø laukia, todël man jø labaigaila...

Tuo metu nuo þygiuojanèios kolonos staiga atsiskyrëvienas ið kareiviø ir ábëgo á mûsø kiemà.

128

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Moþno vodièki (galima vandens)? – man nesupranta-ma kalba pasakë jis mamai ir nuskubëjo prie ðulinio.

– Moþno, – atsakë mama, taèiau ji nenuëjo kartu su ka-reiviu prie netoliese esanèio ðulinio, o pasisukusi nuëjonamø link. Èia ji paëmë ant suolelio prie namo stovëjusáàsotá su pienu, pripylë jo á puodelá ir nuneðë kareiviui at-sigerti. Að nusekiau jai ið paskos.

Kareivis paëmë ið jos puodelá su pienu ir labai apsi-dþiaugæs suðuko: „Spasibo (aèiû)!“ Taèiau prie mûsø stai-ga, nepamaèiau net ið kur, atsirado kitas kareivis, amþiu-mi vyresnis, su kitokia kepure ant galvos, ir ranka trenkëper puodelá, ið kurio pirmasis kareivis godþiai gërë pie-nà. Puodelis nukrito þemën, suduþo, likæs pienas iðsiliejoant þolës. Tuo metu kita ranka vyresnysis trenkë kareiviuiper veidà ir ið jo nosies pasipylë kraujas. Ðis uþsidengëveidà rankomis ir nubëgo prie kitø kareiviø, stovëjusiøant vieðkelio, kolonos. Paskui já nusekë ir vyresnysis.

– Matyt, bolðevikas, – aiðkiai sumiðusi pasakë mama.„Neraguotas, bet labai þiaurus“, – pagalvojau.

Toks buvo mano pirmasis susidûrimas su þmonëmis,ásiverþusiais á mûsø tëvynæ.

– Mama, o kur mûsø kareiviai? – paklausiau.– Iðdavystë, vaikeli, iðdavystë, – sunkiai atsidususi pa-

sakë mama ir skarelës kampu nusiðluostë nuo skruostøaðaras.

* * *Mano mintis nutraukë staiga trinktelëjæs kameros lange-lis. Priþiûrëtojas maitintojas ákiðo pro langelá sulankstytàaliumininá dubenëlá su paðvinkusia kopûstø sriuba, kurio-je, matyt, atsitiktinai papuolæs plaukiojo agurko galelis. Pa-maèiau já ir staiga nejuèiomis pabiro aðaros ið mano akiø.

129

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Prisiminiau, kaip að mamai padëdavau dirbti darþe.Skindavau agurkus ir galëdavau jø valgyti kiek norëda-mas. Kartais mama net ðlakelá medaus á lëkðtelæ ápildavo.Tai bûdavo skanu... O dabar pilvas po kalëjimo pietø tikdar labiau urgzdavo. Gal tik kiek pasisekdavo apmalðintimane nuolat kankinantá troðkulá... Daþnai net sukepusiølûpø sausu lieþuviu negalëdavau aplaiþyti.

„Kiek dar jie mane èia kankins? – galvojau. – Mëne-sá, du, tris... O gal visus metus?“ Buvo skaudu ir labailiûdna...

Tuo tarpu tardymai toliau sekë vienas po kito, beveikkiekvienà naktá. Sunkiausi iðgyvenimai susipynë manyjeá vienà sunkø ir nenutrûkstamà jungà. Kaþkaip lyg ir pri-pratau (!?) prie neþmoniðko ðio kalëjimo reþimo: blogo ka-meros oro, dar blogesnio maisto, nuolatiniø priþiûrëtojøkeiksmø ir ðiurkðtumø, niuksø á nugarà, spyriø á kojas.

Galutinai supratau, kad mes, èia kalinami, ðiems bude-liams nieko nereiðkiam. Jie galëjo pasielgti su mumis kaipnorëdami – bet kuriuo momentu net gyvybæ atimti ir uþtai vargu ar bûtø kiek nors rimèiau nubausti. Jauèiau, kadmes visi, buvæ draugai ir bendraþygiai, jau esame jø ran-kose. Tardymø pradþioje dar vyliausi, kad galbût nors An-tanas iðsigelbëjo, – spëjo pas partizanus pasitraukti. Tam jis,mano manymu, turëjo realiø galimybiø. Deja, vieno tardy-mo metu ið vienos Litvinovo uþuominos supratau, kad irmûsø „dzûkelis“ yra jau èia, kalëjime, kartu su visais.

Nieko gero sulaukti jau nebesitikëjau ir man norëjositik vienintelio – kad tik greièiau baigtøsi tie tardymai ir,nesvarbu, kiek metø dar teks kalëti uþ grotø, kuo grei-èiau iðtrûkti ið ðio klaikaus kalëjimo.

Tuo tarpu Litvinovas vis nenurimo ir neþinojau, kadaateis galas tiems kankinimams. Antra vertus, nuo kaitini-mø proþektoriumi ir kalëjimo gyvenimo bûdo dariausi vislabiau abejingas mane supanèiai aplinkai. O ir ta aplinka

130

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

buvo labai vienoda: tamsi ir tvanki kamera, iðvietë, pasi-vaikðèiojimai garde ir sekinantys pokalbiai tardytojo ka-binete. Gal tas abejingumas ir buvo organizmo natûraliapsauga, antraip buvo galima netekti sveiko proto.

Kai áeidavau á tardytojo prirûkytà ir dar neþinia kokiaiskvapais persisunkusá kabinetà, kiekvienà kartà mano ðir-dis susitraukdavo á akmená ir rodësi, kad jau niekada ne-bepradës plakti. Bet po keliø sekundþiø ji staiga atgijusiimdavo taip stuksëti, kad jos dûþiai girdëjosi net manosmilkiniuose. Tardytojo kabinete manæs laukdavo paþemi-nimas ir siaubingos patyèios ið mano paþiûrø. Patyèios la-bai skaudino mano sielà, bet tardytojui, matyt, tai teikëkaþkoká malonumà. O gal tai buvo tokia MGB sukurtajaunø rezistentø auklëjimo metodika?

Litvinovas visaip stengësi palauþti mano ásitikinimus,priversti smerkti savo elgesá ir paklusti èekisto valiai. Jistiesiog nepajëgë suprasti, kad mes, dar visai jauni vaiki-nai, galëjom patys vieni savarankiðkai apsispræsti, kovotisu sovietø valdþia, stipria ir nenugalima sovietø valstybe.Ko gero, mes èekistams tikrai atrodëme panaðûs á iðsigi-mëlius. Kiekvieno tardymo metu jie klausinëjo, kas ska-tino mus kurti antisovietines organizacijas.

Kartà per vienà tardymà Litvinovas paklausë:– Kas ið suaugusiøjø buvo tavo antisovietiniø veiksmø

ákvëpëjas? Gal tëvas, o gal kas nors kitas?– Mano tëvas niekur nesikiðo, – atsakiau. – Jis ir vaikus

mokë nestoti á jokias organizacijas, nes tai labai pavojinga.Ir mama taip pat jam pritarë. „Dieve, kad tik nesuþinotø,jog ji buvo Ðauliø sàjungos narë, – pagalvojau. – Tuomet irjà suimtø, o ji tokia ligota. Numirtø kalëjime.“

– Tai ir á pionierius, komjaunuolius taip pat nepatarëstoti? – paklausë Litvinovas.

– Þinoma, – atsakiau. – Juk mes tikintys Dievà katali-kai, o èia – bedieviø organizacijos.

131

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Vadinasi, jie nuteikinëjo tave prieð sovietø valdþià?– Jokiu bûdu, ne! – jau gerokai iðsigandæs atsakiau

að. – Jie tik praðë niekur nedalyvauti...– Sakai, esi labai tikintis, – tæsë pokalbá èekistas. – O tu

kà, dabar ir kalëjime meldies? Èia juk nëra baþnyèios, – pra-tarë su ironija Litvinovas.

– Meldþiuos, – atsakiau tyliai, bet tvirtai.– Ir kà? Dievas nepadeda? – dirbtinai nusikvatojo ma-

no kankintojas. – Neiðvaduoja ið kalëjimo? Cha, cha!.. –toliau juokësi tardytojas. – Turësi iðsrëbti, kà pridirbai, kadtave kur...

– Nieko að nepridirbau. Niekam nieko blogo nepada-riau. Að nekaltas! – suðukau. – Dievas mato.

– Tylëk, iðsigimëli! – trenkë kumðèiu á stalà Litvinovas. –Ádësiu að tau proto, tada ir suprasi, kuo esi nusikaltæs sovie-tø valdþiai, paèiai humaniðkiausiai pasaulyje.

Kà galëjau jam atsakyti? Tylëjau ir maniau, kokie bai-sûs tie bolðevikai, kurie terorizuoja nekaltus Lietuvos þmo-nes. Bet kà norëti ið okupantø...

Tuo tarpu tardytojas netikëtai pakeitë savo klausimus.– Kur yra jûsø sudaryti Ðilutës 1-osios vidurinës mo-

kyklos komjaunuoliø sàraðai?– Neþinau ir nemanau, kad tokie yra. Að pats asme-

niðkai tokiø sàraðø nesudarinëjau, nes mokiausi vakarinëjemokykloje.

– O pas Pupðá?! Ar pas já matei toká sàraðà?– Nemaèiau jokiø komjaunuoliø sàraðø. Kiek pamenu,

jis turëjo tik klasës moksleiviø sàraðà.– Tu mane jau visai pribaigei su savo neþinojimais, bet að

priversiu tave prisiminti daugiau. Marð prie proþektoriaus!Ir vël prasidëjo dar vienas kaitinimo, akinimo ir kvai-

linimo seansas.Stovëjau rankas iðkëlæs, kentëjau ir mintyse meldþiau

Dievà, kad kuo greièiau viskas baigtøsi...Deja, naktiniai tardymai toli graþu dar nesibaigë.

132

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

* * *Kiekvienà vakarà alpstanèia ðirdimi laukdavau, kada vëlatsidarys kameros durø langelis ir bûsiu pakviestas pastardytojà. Litvinovas ir toliau kruopðèiai kurpë man bylà,stengdamasis surasti, kuo dar esu nusikaltæs jø vadinama-jai tëvynei-rodinai. Èekistams ypaè rûpëjo iðaiðkinti kuodaugiau þmoniø, kuriø paþiûros buvo prieðiðkos sovietøvaldþiai, paskui juos uþverbuoti ar izoliuoti nuo sovieti-nës visuomenës.

Vienà naktá Litvinovas manæs paklausë:– Kokios dar kitos antisovietinës organizacijos veikë jû-

sø mokykloje?– Kiek þinau, tokiø nebuvo, – nedvejodamas atsakiau,

nes buvau tuo visiðkai tikras.– Kada gi, po velniø, baigsis tie tavo „nebuvo“, „neþi-

nau“, „neprisimenu“! – ðaukë èekistas ir pribëgæs eilinákartà spyrë man á kojà. Mane persmelkë baisus skausmas,bet visomis iðgalëmis stengiausi to neparodyti ir nesude-juoti. „Nepasirodyk, kad esi silpnas“, – mintyse aidëjo par-tizano Berþo pasakyti þodþiai.

Vëliau, jau sëdëdamas garsiajame Vilniaus Lukiðkiø ka-lëjime, ið politiniø kaliniø suþinojau, kad tardytojai tuo me-tu jau vengë muðti per veidà ar galvà, o jei tà ir darë, tai tiksu vyresnybës leidimu. Aiðku, ne dël savo humaniðkumo,o dël to, kad prieð teismà neliktø ant kalinio kûno aiðkiaimatomø tardymo þymiø. Pasirodo, pasitaikydavo atvejø,kai kaliniai su akivaizdþiais kankinimo árodymais teisme at-sisakydavo savo pirminiø parodymø pareikðdami, kad ðieparodymai iðgauti smurtu ir yra neteisëti. Teismas procesànutraukdavo ir reikalaudavo naujø bylos tyrimø.

Taip paaiðkëjo, dël ko mano kojos labiausiai ir kentëjo.Tuo tarpu Litvinovas vël atsisëdo uþ stalo, iðsitraukë

ið „Belomor“ pokelio papirosà ir uþsirûkë. Jis rûkydavoneþmoniðkai daug ir að negalëdavau suprasti kodël. Juk

133

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

èia jis padëties ðeimininkas. Man gi papirosø dûmai bu-vo papildoma kankynë. Jie spaudë mano krûtinæ, vertëkosëti.

– Mes jau þinome, kad jûsø mokykloje buvo ir dau-giau antisovietiniø grupiø, – tvirtino èekistas. – Pasakyk,neslëpk, nes antraip blogai tau baigsis.

„Ar gali bûti blogiau, – galvojau. – Gal jau geriau bû-tø numirti.“

– Neturiu ko slëpti, nes nieko apie tai neþinau. Pasta-ruoju metu dieninëje mokykloje nesimokiau, o vakarinë-je tokiø grupiø tikrai nebuvo.

– Tai apie kà tada kalbëjote susirinkime sausio mënesá?– Nepamenu. Gal apie mokyklos komjaunuolius.– Job-tv-ma!.. – netekæs savitvardos baisiai nusikeikë èe-

kistas. – Tu mane baigi iðvesti ið kantrybës... Pasiûlysiuprokurorui tau skirti kuo daugiau metø nelaisvës. Supû-si ten, iðsigimëli! Neterði tu tarybinës þemës... – paðokotardytojas.

Að neiðsigandau jo grasinimø, bet man pasirodë, kadneverta su juo daugiau ginèytis, todël tariau:

– Kiek pamenu, kalbëjome apie atskirus moksleivius,o ne apie kokias nors grupes.

– Kas ið jûsø turëjo uþmegzti ryðá su panaðiai galvo-janèiais?

– Neþinau, nepamenu, ar kam buvo pavesta tai pada-ryti.

– Ar grupë moksleiviø ið devintos klasës þinojo apiejûsø organizacijà?

„Ðtai kur ðuo pakastas“, – pagalvojau. Supratau, kad jiejau viskà þino apie tà devintokø grupæ, apie kurià mumstada pasakojo Gediminas. Jiems tik reikia patvirtinimo.

– Neþinau, ar tikrai buvo tokia grupë, – pasakiau. – Jeiir buvo, tai jie neþinojo apie mus. Jei bûtø þinojæ, manau,mes dar anksèiau bûtume sëdæ á kalëjimà.

134

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Kas per kalba, – ðiek tiek atlyþæs ir vël atsisëdæs priestalo, – tarë Litvinovas. – Gali man galvos èia nesukti.Anksèiau ar vëliau vis tiek turësi viskà pasakyti. Nema-nau, kad tau patiko gyventi mûsø „vieðbutyje“...

– O dabar pasakyk, kas buvo jûsø organizacijos gar-bës narys?

– Garbës narys? – pakartojau klausimà. – Pirmà kartàgirdþiu apie toká.

– Nemeluok, padla! O Saulius Sidabras, kas jis toks?– Saulius Sidabras buvo mûsø mokyklos moksleivis,

1951 m. spalio mënesá iðveþtas á Sibirà, – atsakiau ir stai-ga prisiminiau, kad mûsø vieno susirinkimo metu Vladaspasiûlë Sauliø laikyti mûsø organizacijos garbës nariu.

Litvinovas daugiau manæs nekamantinëjo ir ëmë raðytiapklausos protokolà, o að galvojau, ið kur jis þino tokiassmulkmenas. Vëliau man paèiam viskas paaiðkëjo, kai tar-dytojo rankose pamaèiau Vlado raðytus gana smulkmenið-kus mûsø susirinkimø protokolus.

Tardytojas raðë protokolà, o að vos nusëdëjau ant ta-buretës, jauèiausi iðsekæs ir jutau, kaip pradeda nuo ilgosëdëjimo tirpti kojos, bet bijojau apie tai prasitarti savokankintojui. Be galo norëjosi nors trumpam iðsitiesti antkieto gulto kameroje. „Vieðpatie, pasirodo, galima net irkameros pasiilgti“, – galvojau.

O kameroje, kai ðiek tiek pailsëdavau po tardymø, oypaè po pasivaikðèiojimø kieme, mane vël apnikdavo pri-siminimai, vaizdiniai ið neilgo mano gyvenimo. Bet ðie pri-siminimai leisdavo sàlyginai iðtrûkti ið vienutës, ðio dide-lio tamsaus karsto, ir pagyventi praeities realybëje. Jie pa-dëdavo man atlaikyti kità tardymà.

* * *Buvo ankstyvas birþelio rytas. Smarkus beldimas á duris pa-þadino ir að atsisëdau lovoje. Pabudo ir tëvai. Tëtë, uþsi-

135

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

metæs chalatà, iðëjo ið miegamojo pasiþiûrëti, kas gi taipsmarkiai beldþia á duris. Staiga pasigirdo pikti balsai, kuriekaþko klausë, reikalavo. Netrukus á mûsø kambará ásiver-þë nedidukas, tamsaus gymio, siaurø akiø rusø kareivis. Jislaikë rankose atstatytà ilgà ðautuvà su durtuvu ant vamz-dþio ir dar tarpduryje kaþkà suðuko rusiðkai. Mama paðo-ko ið lovos, iðsiritome ið savo lovyèiø ir mes, vaikai. Sesu-tës puolë prie mamos, o maþesnis broliukas ëmë klykti lop-ðelyje. Jam buvo dar tik du mënesiai. Mama paëmë já antrankø ir supdama norëjo numaldyti jo verksmà. Kareivisnustûmë mus visus á tuðèià kambario kampà, o pats sten-gësi kaþkà surasti uþ uþuolaidø, po lovomis, taèiau ten nie-ko nebuvo. Tëtë ilgai negráþo ir mes visi pradëjome verkti.Mama mus ramino. Pro pravertas duris girdëjosi nesupran-tama rusø kalba, sunkûs þingsniai, durø varstymas. Staigadar vienas kareivis áðoko á kambará ir kaþkà pasakë mûsøsargybiniui. Ðis atðoko nuo mûsø prie durø ir iðeidamassmailiu durtuvu staiga pradûrë mano lovelës èiuþiná. Aðriktelëjau. Man pasidarë taip baisu, jog atrodë, kad karei-vis durtuvu persmeigë paèià mano ðirdá...

Gráþo iðbalæs tëvas.– Iðsineðdino, – pasakë jis mamai. – Ieðkojo dvarininko

Strumilos su anûke. Norëjo iðveþti á Sibirà, bet nerado...Vëliau suþinojau, kad kitame namo gale gyvenæs senu-

kas su paaugle anûkële dar vakare, matyt, kieno nors per-spëtas, kaþkur iðëjo ir negráþo. Matyt, rado kur pasislëpti.

Nuo to laiko að labai nekenèiau tø visø bolðevikø ir èe-kistø.

* * *Vaikðèiodamas po kamerà labai daþnai prisimindavau Ber-þà, Lietuvos partizanà, narsiai kovojusá uþ Tëvynës laisvæir patyrusá tokià baisià draugo iðdavystæ. „Dieve, – galvo-

136

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

jau, – kokiø neþmoniðkø gudrybiø sugalvoja èekistai, no-rëdami palauþti Lietuvos laisvës kovotojus, patriotus, kadtik pakirstø jø valià ir ryþtà kovoti uþ Lietuvà. Visø blogiau-sia, kad velniðkai gudrus prieðas tarp kovotojø randa to-kiø, kurie, tikëdamiesi iðvengti bausmës, sutinka jiems pa-dëti. Ir kaip toks parsidavëlis galës vëliau paþiûrëti doramtautieèiui á akis?“

„Kur dabar Berþas? – svarsèiau. – Jis sakë, kad já tik-riausiai suðaudys... Tai gal jo jau nëra tarp gyvøjø... Ar ðia-me kalëjime nuþudytø patriotø kûnus taip pat iðmeta ágatvæ kitiems pagàsdinti? O gal Tigras taip pat yra vie-nas ið tokiø uþverbuotø, – staiga ðovë á galvà mintis. –Gintarui juk siûlë kurti organizacijà... Ir kaip Gintaras ne-suprato, kad tai MGB agentas. Matyt, Tigras labai átikina-mai veikë. Juk Vladas su Klemensu taip pat sakë, kad Tig-ras pasirodë jiems kaip didelis patriotas, uþsigrûdinæs po-grindþio veikëjas, o gal ir partizanas.“

Keista... Apie daug kà be perstojo klausinëjo Litvinovasir net po kelis kartus, o apie Tigrà nieko neklausdavo.

„Taip, tikriausiai jis ir yra tas provokatorius, kuris apiemus praneðë. O gal net MGB agentas“, – neramiai svars-èiau vaikðèiodamas po kamerà, kurioje jau negalëjo pasi-rodyti joks saulës spindulëlis ar pasigirsti koks nors mu-zikos akordas. Vien tik duslûs sargybiniø þingsniai kori-doriuje ir vienas kitas garsas ið gatvës: praeiviø þingsniai,maðinø signalai.

* * *O tardymai vyko toliau...

– Kiek buvo ið viso jûsø sueigø? – per vienà tardymà,vykusá birþelio pabaigoje, ëmë klausinëti Litvinovas.

– Nepamenu, neskaièiavau, – atsakiau. – Juk turite mûsødokumentus ir viskà gerai þinote. Kodël dar klausinëjate?

137

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Baik savo sapaliojimus! – nepatenkintas ðaukë èekis-tas. – Kai klausiu, privalai atsakyti. Kur vykdavo tie susi-rinkimai? – toliau kamantinëjo tardytojas.

– Jûs gi þinot! Susirinkimai vyko pas Pupðá, Ðklëriø...Kartà buvo pas Braèiulá, – atsakiau.

– O ar buvo tavo bute? – sekë klausimas.– Ne, niekada nebuvo. Mano mama – ligonë, nuolat

guli lovoje, visà laikà namuose, todël negalëjom èia su-sirinkti.

– Kas gi, po galais, yra tas jûsø vadinamasis tæstinisposëdis?

Dar ilgai tà naktá turëjau aiðkinti ðio posëdþio esmæ irprasmæ.

– Kas vadovavo posëdþiams? – neatlyþo èekistas.– Visi paeiliui, – atsakiau. – Daþniausiai tie, pas kuriuos

ðie posëdþiai vyko.– Kokiems posëdþiams vadovavai tu? – paklausë èe-

kistas.– Nepamenu... Nuo tø proþektoriø mano galva visai

apkvaito. Keliems vadovavau.– Po velniø! Vël iðsisukinëji nuo atsakomybës. Kas èia

su tavo atmintimi atsitiko? Gal nori, kad vël pakratyèiau...Susigûþiau ir nieko jam neatsakiau. Kad ir norëdamas

negalëjau atsakyti. Prisiminimai apie susitikimus su drau-gais maiðësi galvoje, bet kuriuos ið jø að vedþiau, mansunku buvo prisiminti.

Galop, matyt, ir Litvinovui nusibodo kamantinëti ma-ne apie tai, ko að „neprisimenu“ ir tardymà jis pakreipëvisai kita linkme. Atvestas á kitus tardymus jau matyda-vau ant Litvinovo stalo vienà ar kità mûsø organizacijosdokumentà, kurá jis stengësi kuo smulkiausiai iðnagrinë-ti, o iðvadas suraðyti protokole. Að tik turëdavau iðverstiá rusø kalbà tai, kas paraðyta viename ar kitame mûsø or-ganizacijos dokumente. Tà vertimà jis formuluodavo kaip

138

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

mano atsakymus. Tai buvo mums abiem varginantis dar-bas. Kai kurie susirinkimø protokolai buvo uþraðyti viensantrumpomis, kuriø að „neástengdavau“ iððifruoti, tuometèekistà iðtikdavo pykèio priepuoliai, daþnai pasibaigdavæmano „kaitinimu“ po proþektoriumi, taèiau dabar tardy-tojas stengdavosi jo neperdozuoti ir uþbaigdavo tada, kaiað dar laikydavausi ant kojø.

* * *Nors ir keista, Litvinovas susidomëjo ir mano nebrandþiagroþine kûryba. Negalëjau suprasti, kam jam reikia to, koað dar neparaðiau.

Berods, per kità tardymà jis vël paklausë:– Kada ávyko jûsø pirmasis susirinkimas ir apie kà ja-

me buvo kalbama?– Jis ávyko 1951 m. rugsëjo pabaigoje. Mes apie daug

kà kalbëjom. Iðvardyti bûtø sunkoka.– Ðtai jûsø antisovietinës grupës 1951 m. rugsëjo 23 d.

susirinkimo protokolas. Jame raðoma apie Þymanto dide-lius literatûrinius planus. Kà tai reiðkia?

– Taip, að pasakiau tame susirinkime, kad turiu nema-þø literatûriniø planø.

Litvinovas pakiðo man Vlado gana smulkiai apraðytus,o gal net vëliau perraðytus (nes tada að dar neturëjau sla-pyvardþio) mûsø pokalbius. Ið jø ir paaiðkëjo mano lite-ratûriniai sumanymai, kuriø að tada tikrai turëjau daug.

– Taip, að ðiame susirinkime pasakiau, kad turiu ávai-riø literatûriniø planø, kad esu sumanæs paraðyti apysa-kaites „Niujorko dangoraiþiai“, „Nematoma jëga“, „Euge-nijus“, „Sauliuko nuotykiai“, „Laimës raktas“, „Gaisras Ry-tø ðalyje“, „Tëviðkës þemë“, „Motinos aðaros“.

– Ar tai turëjo bûti antisovietiniai kûriniai? – paklausëLitvinovas. – Kokie jø siuþetai?

139

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Neantisovietiniai. Tokiø niekas nespausdintø. Dau-giausia nuotykiniai. Jø siuþetai ávairûs, paimti ið gyveni-mo. Að tik planavau paraðyti, o paraðæs esu tik vienà ap-sakymà „Þvejo sûnus“ – apie þvejo þûtá jûroje ir jo ðei-mà. Man papasakojo toká ávyká, o að já uþraðiau.

– O kur yra tas jûsø apsakymas?– Jis liko mano namuose, lagamine. Tai keli languoto

popieriaus lapeliai. Turëjot rasti...– Ar ðitie? – paklausë tardytojas, rodydamas priraðy-

tus languoto sàsiuvinio lapelius.Að linktelëjau galvà.– Tu nepaminëjai apysakos „Laisvieji“. Èia raðoma, kad

perskaitei draugams jos áþangà.– Perskaièiau. Joje norëjau apraðyti ávyká, kaip trauki-

nys Berlyne nuriedëjo á Vakarø zonà. Buvau girdëjæs pa-sakojant.

– Ið ko girdëjai?– Neprisimenu...Litvinovas dar ilgai tà naktá mane klausinëjo – apie ið-

vardytø apysakø siuþetus, ieðkojo jose kaþko antisovietið-ko, nors daugelis jø ið mano galvos jau buvo iðgaravæ.

Taip, mano supratimu, visai nereikðmingi mûsø susiti-kimø pokalbiai, nors trumpai atspindëti organizacijos pro-tokoluose, patekdavo á tardymo protokolus su aiðkia tar-dytojo tendencija parodyti juos kaip mûsø nusikaltimøsovietø valdþiai árodymus.

Pikèiausia buvo tai, kad Litvinovas daþnai tardymømetu kartodavo tuos paèius klausimus ir man tekdavokarðtligiðkai galvoti, kà á juos að atsakinëjau anksèiau, ogal neatsakinëjau, bet tai jau maþai trikdë mano kankin-tojà. Á savo lapus jis tiesiog nuraðydavo iðtisas frazes ið or-ganizacijos protokolø kaip mano parodymus. Maèiau, kadjis aiðkiai skuba, matyt, „spaudë“ kaþkokie terminai. Ðiuostardymo protokolus að jau pasiraðinëjau, nes prieðintis dël

140

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

akivaizdþiø dalykø nebuvo jokios prasmës. Taèiau Litvi-novas man vis primindavo, kad keletas protokolø yra ma-no nepasiraðyti ir að bûtinai turësiu juos pasiraðyti.

* * *Pagaliau vienà liepos mënesio dienà á tardytojo kabinetàmane atvedë neáprastu laiku – dienà.

Tardymo kabinete, be Litvinovo, buvo ir pagyvenæs,gerokai papurtusiu girtuoklio veidu þmogus. Jis smalsiaipaþiûrëjo á mane, o Litvinovas pristatë:

– Prokuroras Bogaèiovas.Paskui jis liepë man sëstis prie stalo ir pakiðo lapà po-

pieriaus.– Susipaþink ir pasiraðyk.Tai buvo

NUTARIMAS APKALTINTI

1952 m. liepos 3 d.Vilnius

Að, LSSR MGB Tardymo skyriaus vyr. tardytojas,perþiûrëjæs tardymo bylos Nr. 19117 medþiagà ir nusta-tæs, kad Stancikas Eugenijus R., s. Vinco, gali bûti pa-kankamai apkaltintas tuo, kad jis, bûdamas prieðiðkai nu-sistatæs sovietø valdþios atþvilgiu, 1951 m. rugsëjo më-nesá ástojo á antisovietinæ nacionalistinæ organizacijàLLJTS (Laisvojo Lietuvos jaunimo tautiná susivienijimà),veikusià Klaipëdos srities Ðilutës mieste, ir savo tikslu lai-kiusià kovà prieð sovietø valdþià ir burþuazinës valdþiosrestauracijà Lietuvoje, ir kad jis, bûdamas antisovietinë-je organizacijoje LLJTS, turëjo slapyvardá „Þymantas“,priëmë priesaikà ir pasiþadëjimà bûti iðtikimas organiza-

141

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

cijai, dalyvavo ruoðiant pogrindinës organizacijos ástatus,daugelyje nelegaliø organizacijos nariø susirinkimø, sau-gojo pas save organizacijos ástatø kopijà, kurià prieð areðtàsudegino, vadovaudamasis tuo, kas iðdëstyta ir RSFSRBK 128 ir 129 straipsniais,

nutariau:Patraukti Stancikà E. R. atsakomybën kaip kaltinamàjá

pagal RSFSR BK str. 58-10 1 dalá ir str. 58-11, apie kàjam ðiuo nutarimu ir yra praneðama.

Nutarimo kopija siunèiama LSSR MGB „A“ skyriausprokurorui.

Pasiraðë:Tardytojas vyr. leitenantas LitvinovasLSSR MGB Tardymo skyriaus virðininkasmajoras Kaplanas

LYA, K-1, ap. 58, b. P16796-Li

Porà kartø perskaièiau ðá nedidelá, bet man svarbø do-kumentà svarstydamas, kà daryti. Jame jokiø naujø kal-tinimø, be tø, kurie man jau buvo pareikðti per tardymus,nebuvo, ir pagalvojæs, kad tuo galbût baigsis ta naktinëkankynë, drebanèia ranka pasiraðiau.

Visà laikà mane stebëjæs prokuroras Bogaèiovas pa-klausë:

– Ar prisipaþásti kaltas?– Kad buvau LLJTS narys – prisipaþástu, bet kad esu

kuo nors nusikaltæs sovietø valdþiai – neprisipaþástu. Aðnesu nieko nusikalstamo padaræs. Mes tik rengëmës ko-voti prieð sovietø valdþià, kuri nuskriaudë tiek daug lie-tuviø, bet jokiø praktiniø veiksmø nesiëmëme.

– Tai juk ir yra nusikalstama veikla. Kodël taip elgë-tës? – paklausë Bogaèiovas.

– Nes bûdamas giliai religingas þmogus maèiau, kaippersekiojami kunigai ir tikintieji, niekinamos religinës

142

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

ðventës, – tvirtai atsakiau prokurorui. Savo ásitikinimø aðir nemaniau slëpti. Ásitikinimas – dar nenusikaltimas, betBogaèiovas manë kitaip.

– Toks jaunas, o jau stojai á pikèiausiø Lietuvos liau-dies prieðø, burþuaziniø nacionalistø, pusæ, todël teks at-sakyti pagal ástatymus.

– Nejaugi sovietiniai ástatymai leidþia bausti tuos, ku-rie nieko blogo nepadarë, – paprieðtaravau prokurorui.

– Tai, kà tu darei, yra nusikaltimas sovietø liaudþiai.Gaila, kad pats, dar toks jaunas pacanas, turësi keletà me-tø praleisti pataisos darbø lageryje, – baigë pokalbá pro-kuroras ir jis, pasiëmæs mano pasiraðytà lapà, atsisveiki-no su Litvinovu.

Iðleidæs prokurorà Litvinovas ániko kaþkà raðyti. Galmano didþiø nusikaltimø sovietinei liaudþiai istorijà? Ka-dangi að netrukus ëmiau snausti, jis pastatë mane po pro-þektoriumi.

Kentëjau, bet drauge ir apsiraminau. Pamàsèiau, gal jauatëjo mano kanèiø pabaiga – juk nieko blogo nesu nie-kam padaræs – teismas mane tikrai iðteisins.

Tuo tarpu ið LSSR MGB bûstinës plaukë nauji prane-ðimai á Maskvà.


Visiðkai slaptai (Litera „A“)SPECIALUS PRANEÐIMAS

SSRS Valstybës saugumo ministro pavaduotojui pul-kininkui drg. M. D. Riuminui

Maskva

1952 m. birþelio 13 d. LSSR valstybës saugumo mi-nisterija areðtavo Maskoliø Gintarà, Jono, gim. 1931 m.,

143

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

gyvenusá Lietuvos SSR Ðilutës mieste, lietuvá, SSRS pi-lietá, VLKJS nará, Vilniaus geleþinkelininkø technikumostudentà.

Maskolius davë parodymus, kad jis yra narys anti-sovietinës nacionalistinës jaunimo organizacijos „LaisvojoLietuvos jaunimo tautinis susivienijimas“ (LLJTS), kuriveikë Klaipëdos srities Ðilutës mieste, ir kad kiti ðiosorganizacijos nariai yra: Pupðys Vladas, s. Kosto (as-mens duomenys), Maskolius Klemensas, s. Jono (asmensduomenys).

Kitais ðaltiniais nustatyta, kad LLJTS priklauso Bra-èiulis Gediminas, s. Juozo (asmens duomenys), StancikasEugenijus Rimvydas, s. Vinco (asmens duomenys), Ðklë-rius Antanas, s. Aleksandro (asmens duomenys).

1952 m. birþelio 20–23 dienomis visi èia iðvardinti as-menys buvo areðtuoti.

Pupðio areðto metu pas pastaràjá buvo rasti specia-liai árengtoje slaptavietëje antisovietinës organizacijosLLJTS ástatai, priesaika ir pasiþadëjimas, pasiraðyti sla-pyvardþiais visø LLJTS nariø, nelegaliø organizacijosnariø susirinkimø protokolai, ðifras ir antisovietinio tu-rinio raðliava.

Ið areðtuoto Maskoliaus Klemenso paimti antisovieti-nës organizacijos LLJTS ástatai, ðifras, 6,35 mm pistole-tas ir antisovietinio turinio raðliava.

Areðtuojant kitus organizacijos LLJTS narius taip patsurasta ir paimta antisovietinio turinio raðliava.

Visi areðtuotieji davë parodymus, kad jie yra antiso-vietinës organizacijos LLJTS nariai, patvirtino savo da-lyvavimà nelegaliuose organizacijos nariø susirinkimuo-se, kuriuose svarstë kovos prieð sovietø valdþià klausi-mus, aptarë ir savo slapyvardþiais pasiraðë ðios organi-zacijos ástatus.

144

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Areðtuotieji Maskolius Klemensas ir Pupðys davë pa-rodymus apie paslëptus ginklus – kulkosvaidá, granatas,kuriais buvo mumatæ pasinaudoti karo atveju.

Be to, per kalëjimo vidaus agentûrà gautais duome-nimis nustatyta, kad antisovietinës organizacijos LLJTSnariams Stancikui ir kitiems yra þinoma, kas Ðilutës ra-jono Þ. Naumiesèio miestelyje broliðkose kariø kapinësesusprogdino paminklà þuvusiems sovietø armijos kariams.

Turint omeny tai, kad minëtais klausimais dar bûti-na árodyti areðtuotøjø kaltæ ir paimti ginklus bei apkal-tintø antisovietinës organizacijos LLJTS nariø nusikals-tamà dokumentacijà yra bûtina iðvykti á Klaipëdos sritiesÐilutës miestà – uþbaigti tardymà byloje per vienà më-nesá neámanoma. Praðau Jûsø leidimo pratæsti Masko-liaus, Pupðio ir kitø tardymà dar vienam mënesiui.

PasiraðoLSSR MGB ministro pavaduotojaspapulkininkis Gavrilovas 1952 m. liepos 5 d.

LYA, K-1, ap. 10, b. 141, l. 213–215


Deja, mano svajonës, kad baigsis naktiniai tardymai, ne-iðsipildë. Kità naktá mane vël nuvedë pas Litvinovà. Ðá kartàjis nebuvo agresyviai nusiteikæs. Liepë sëstis ant taburetësir ið aplanko, gulëjusio ant stalo, iðsitraukë visà pluoðtà fo-tonuotraukø. Priëjæs prie manæs jis ëmë vienà po kitos ro-dyti kratos metu ið manæs, Vlado ir kitø organizacijos na-riø paimtas, daugiausia mûsø paèiø darytas, mokyklinesfotografijas. Turëjau atpaþinti ir ávardyti jose nufotografuo-tus asmenis. Bet buvo ir man neþinomø. Ávardytas pavar-des Litvinovas kruopðèiai pieðtuku uþraðydavo kitoje fo-tografijos pusëje. Prie nuotraukø vargome gal porà valan-

145

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

dø. Pagaliau tardytojas sugráþo á savo vietà. Ið aplanko pa-ëmë kaþkoká popieriaus lapà ir paklausë:

– Apie kà kalbëjote savo susirinkime 1951 metø lapkri-èio 15 dienà?

Tikrai nieko neprisiminiau, apie kà bûtent tà dienà bu-vo tartasi, todël ir pasakiau:

– Neþinau, neprisimenu.Ramià Litvinovo nuotaikà lyg koks vëjas nupûtë:– Ir vël nieko neþinai, kalës vaike! Ar dar nenusibodo

po proþektorium stovëti?– Tikrai negaliu pasakyti, apie kà tà dienà kalbëjome.

Mano galvoj visi susirinkimai susimaiðë, – pasakiau.– Nieko tokio. Að tau juos atmaiðysiu! – piktai riktelë-

jo Litvinovas. Jis paëmë nuo stalo priraðytà sàsiuvinio la-pelá ir vël priëjo prie manæs.

– Kas raðë ðá protokolà?Þiûriu ir pats stebiuosi. Raðyta ir mano, ir Vlado, ir Ge-

dimino... daugiausia santrumpomis.Teko viskà iððifruoti. Daug ko neprisiminiau ir tai la-

bai siutino tardytojà. Tikras nervø karas gerokai nuvargi-no mane ir já. Bet toks tardymas pagal mûsø susirinkimøprotokolø uþraðus vyko jau ir kitais kartais. Matyt, Litvi-novas norëjo iðsiaiðkinti kiekvienà juose uþraðytà þodá. La-biausiai neaiðkûs jam buvo mûsø vadinamieji tæstiniai po-sëdþiai, kuriø protokolø èekistas nerado, nes jø ir nebu-vo. Kito tardymo metu að turëjau Litvinovui vël ið naujosmulkmeniðkai aiðkinti tokio tæstinio posëdþio esmæ.

– Kas sugalvojo toká posëdá? – klausë jis manæs.– Að jau sakiau. Tokio pasëdþio reikëjo, kad visi galë-

tø geriau susipaþinti su mano rengiamø organizacijos ásta-tø projektu. Mes neturëjom galimybës ilgam bendram su-sirinkimui ir jø svarstymui. Tad su projektu susipaþino irsavo pastabas raðë kiekvienas narys individualiai. Tai irbuvo vadinamasis tæstinis posëdis, – aiðkinau Litvinovui.

146

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– O kur tos pastabos? – susidomëjo èekistas. Jam labainorëjosi jas pamatyti, bet að greitai atsakiau:

– Jos buvo prie ástatø projekto, kurá að vëliau sudeginau.– Velniai tave griebtø! – nusikeikë Litvinovas ir kurá lai-

kà tylëjo, nes raðë protokolà.Tuo tarpu að galëjau truputá atviromis akimis pas-

nausti...– Kada buvo patvirtinti ir priimti jûsø organizacijos

ástatai? – po valandëlës paþadino mane tardytojas.– Kaþkur gruodþio viduryje, – bet smulkiau apie tà

mûsø istoriná posëdá nepasakojau – „neprisiminiau“.Tuomet èekistas ið aplanko iðtraukë porà lapeliø ir pa-

dëjo arèiau manæs ant stalo. Tai buvo slapèiausi mûsø or-ganizacijos dokumentai: priesaika ir pasiþadëjimas. Manoðirdis pradëjo smarkiai plakti. „Dieve, kodël jie viskà ra-do?“ – pagalvojau.

– Kokie èia dokumentai? – paklausë.– Tai LLJTS nariø priesaika ir pasiþadëjimas.– Kas juos paraðë? Gal kas jums juos padiktavo?– Neþinau, – atsakiau. – Juos á susirinkimà atneðë ir

perskaitë Vladas Pupðys. Mes sutikome su jø tekstais irpasiraðëme slapyvardþiais.

– Ar tai originalai? – dar paklausë Litvinovas.Að jam tai patvirtinau.Vëliau jis ið aplanko iðtraukë dar vienà dokumentà. Tai

buvo mano ranka raðytas 1951 m. gruodþio 23 d. posë-dþio protokolas, kuriame svarstëme pasiûlymus apie or-ganizacijos þenklà, antspaudà, kurie taip ir nebuvo paga-minti. Tà naktá dar ilgai teko aiðkinti tai, kas buvo para-ðyta tame protokole.

Kalinio gyvenimas bëgo savo vaga. Diena vienutëje susavo sunkiais iðgyvenimais, prisiminimais, kas vyko vakarnaktá, ir drebanèia ðirdimi laukimas naujo iðkvietimo tar-dyti. Litvinovas vis rasdavo ko paklausti, juo labiau kad jo

147

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

rankose buvo protokolai, kuriuose buvo gana smulkiai ap-raðyti mûsø pokalbiai. Juos buvo bûtina áraðyti á tardymøprotokolus. Atsirasdavo ir vis naujø nemaloniø klausimø.

* * *Tà naktá Litvinovas mane „pritrenkë“ visiðkai netikëtudalyku.

– Kà þinai apie Macienæ?„Dieve, dar ir tà moterá kaltina“, – pagalvojau. Ji buvo

grieþta anglø kalbos mokytoja ir að, tiesà sakant, gerokaijos prisibijojau. Bet kad ji bûtø turëjusi kà nors bendrosu mûsø organizacija, visai nieko neþinojau. „Tad kodëlklausia? Kas jà paminëjo per tardymus? Gal Vladas? Jisbuvo paþástamas su jos sûnumi“, – pamaniau.

– Na, ji buvo mûsø anglø kalbos mokytoja. Gera mo-kytoja, – atsakiau. – Mûsø mokykloje ji pradëjo mokyto-jauti 1951 metais. Daugiau apie jà nieko neþinau.

– Kaip tai nieko neþinai? Matyt, vël teks „pabadyti“,kad suþinotum. Reikalauju neiðsisukinëti ir atsakyti, kà þi-nai apie jà. Kokie buvo jos santykiai su jûsø organizaci-ja? – pribëgæs èekistas staiga vël spyrë man á kojà. Þino-jo vietà, nes skausmas, rodos, nuëjo iki pat ðirdies gel-miø, bet nesudejavau. „Vis dar ieðko vyresniøjø, kuriemsgalëtø pripaiðyti mûsø organizacijos ákvëpëjø vaidmená.Gal net pasodinti, – pagalvojau. – Neiðdegs, nes að nie-ko panaðaus apie tai neþinau. Ko manæs apie jà dar pa-klaus?“ – stengiausi, tramdydamas skausmà, numatyti ki-tà atsakymà ir kurá laikà tylëjau.

– Netylëk! Reikalauju atsakyti! – prapliupo èekistas. –Antraip neiðvengsi bausmës, – gàsdino mane Litvinovas.

– Kiek þinau, Macienë neturëjo jokiø ryðiø su mûsø or-ganizacija. Að jos asmeniðkai nepaþástu, matydavau jà tikper pamokas

– O Pupðys? – paklausë staiga tardytojas.

148

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Pupðys? – perklausiau. – Neþinau. Nemanau, kad tu-rëjo. Tiesa, jis paþinojo jos sûnø.

– Pupðys sakë, kad jis lankësi pas Macienæ.– To að neþinau ir patvirtinti negaliu.– Blogai, blogai, kaliny Stancikai. Visà laikà iðsisukinë-

ji, vis labiau save klampini melagingais atsakymais, o darsakai, kad tiki Dievà, – kurá laikà kikendamas ir geruojuauklëjo mane Litvinovas, o paskui staiga vël paklausë:

– Ar paþinojot Macienës vyrà?– Ne, nesu jo net matæs, – atsakiau.– O kà þinote apie já? – kamantinëjo toliau tardytojas.– Nieko. Tik tiek, kiek pasakojo Pupðys. Jis sakë, kad

anas buvo Lietuvos kariuomenës karininkas.– Ið kur jis þino? – kamantinëjo èekistas.– Að neþinau ið kur. Jo paklauskite, – atsakiau. „Kiek

tu gali prie manæs kabinëtis“, – pamaniau.– Kiek ir kuo jums padëjo Macienë? – toliau ákyriai

klausinëjo Litvinovas, lyg bûtø ásitikinæs, kad að dar kaþ-kà apie jà galiu pasakyti. Bet apie jà ir kokià nors jos pa-galbà að tikrai nieko neþinojau, todël atsakiau:

– Nemanau, kad ji kuo nors mums bûtø galëjusi pa-dëti. Ji juk neþinojo apie mûsø organizacijà. Tai buvo slap-tas dalykas.

Tardytojas dar ilgai nepatenkintas vaikðèiojo po kabi-netà ir lyg norëdamas mane kaþkaip paveikti keikësi bjau-riausiais rusiðkais keiksmais, þadëdamas man ilgà gyve-nimà kalëjime. Að tylëjau ir ðirdyje praðiau Dievo apsau-goti mane nuo ðio þmogaus keiksmø, nes man ëmë ro-dytis, kad jis gali mane uþkeikti.

Pagaliau Litvinovas atlyþo, atsisëdo prie stalo, iðsitrau-kë ið „Belomor“ pokelio papirosà ir vël uþsirûkë prisideg-damas já nuo dar smilkstanèio anksèiau surûkyto. Nuo tødûmø man darësi bloga. Tuo metu tardytojas pakreipëkalbà kita linkme.

149

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Visgi atsakyk, pas kà buvo jûsø sudaryti mokykloskomjaunuoliø sàraðai?

– Dar kartà sakau, kad neþinau, – atsakiau. – Manau,kad tokiø nebuvo. Pas Pupðá maèiau devintø–vienuoliktøklasiø moksleiviø sàraðus. Kai kuriø pavardës buvo paþy-mëtos kryþiuku. Sakë, kad tie jau komjaunuoliai.

– Kà ið tø komjaunuoliø paþinojai?Nemaniau, kad komjaunuoliams galiu kuo nors pa-

kenkti, todël atsakiau.– Paþinojau buvusius mûsø klasës moksleivius: Teresæ

Macaitytæ, Gerdà Surgailytæ, Anzelmà Stirbá. Jie pirmiejiástojo á komjaunimà...

Kiek pamenu, ðiuo klausimu tos nakties tardymas irbaigësi. Paryèiais mane atvedë á kamerà. Ji buvo tuðèia, oað vis kiekvienà kartà tikëjausi iðvysti èia koká nors kitàkaliná. Deja...

* * *Kita diena mano apskaièiavimu buvo sekmadienis ir að,lengviau atsidusæs ir tikëdamasis tardymø pertraukos,ramia ðirdimi iðsitiesiau ant narø lentos ir uþsimerkæspradëjau laukti miego, kuris atneðdavo ðioká toká paleng-vëjimà.

Rodos, tik suglaudþiau akiø vokus, kaip krûptelëjæs ið-girdau komandà: „Padjom!“

Prasidëjo dar viena diena, bet ji, kiek pamenu, buvoiðskirtinë. Mane nuvedë á duðà ir liepë skubiai praustis.

Stovëjau po apyðilèio vandens èiurkðlëmis ir pirmà kar-tà pajutau neapsakomà malonumà. Atrodo, kad nuo ma-no kûno nyko ne tik ilgai nesipraususio þmogaus kvapas,bet ir visi tie tardytojo baisûs keiksmai, pasityèiojimai, uþ-gauliojimai...

150

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Á kamerà gráþau kaip naujai gimæs. Rodos, net maþiaugëlë suspardytas kojas. Norëjosi prisiminti kà nors gero,ir mintys vël nukëlë á praeitá...

* * *Tà graþø birþelio rytà visa ðeima valgëm pusryèius laukeprie namø po kuplia liepa. Ðalia jazminø krûmo tëvas bu-vo pastatæs senoviðkà mediná stalà. Sëdëjau að, tëtis ir abimaþosios sesutës. Netoli mûsø veþimëlyje gulëjo neseniaigimæs broliukas. Apie stalà kai kà padëdama, patvarkyda-ma sukinëjosi mama...

Labai mëgau valgyti prie ðio stalo. Dabar ant jo stovë-jo lëkðtë su virtais kiauðiniais, sviestinëje geltonavo svies-tas, o toliau gulëjo didelis prariektas duonos kepalas. Tàskanià duonà kepdavo mama. Tëtë paëmë kepalà á ran-kas ir ëmë raikyti jà, ðvieþià, kvepianèià, ir dalyti kiekvie-nam po didelæ riekæ. Padëjo ir mamai, kuri tuo metu jaumaitino ið buteliuko veþimëlyje gulintá broliukà. O kaipað já mylëjau, ðá mûsø ðeimoje neseniai atsiradusá vaikelá,nes iki jo turëjau tris sesutes, o broliuko – në vieno.

Tuo tarpu mes, vaikai, puolëm prie kiauðiniø ir kaipper Velykas ëmëm susidauþdami mëginti jø lukðtø stip-rumà. „Mano stipriausias“, – dþiaugësi maþoji Valdutë, ku-rios kiauðinis liko sveikas.

Nespëjom mes tada tø kiauðiniø suvalgyti, nes tuo lai-ku atbëgo netoliese gyvenæs dëdë kaimynas ir kaþkà pa-silenkæs negarsiai pasakë tëtei. Pasakë ir skubiai nuëjo.

– Kas yra? – paklausë tëèio mama.– Sako, prasidëjo karas. Vokieèiai puola... Bet að neti-

kiu – taip tylu aplinkui. Gal kokie rusø armijos manev-rai – tiek daug kareiviø paskutinëmis dienomis veþë ge-leþinkeliu, – kalbëjo tëtë tepdamas sviestà ant duonos.

151

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Ir tikrai buvo tylu. Skaisèiai ðvietë saulë, lengvas vëje-lis þaidë su liepos lapeliais, dûzgë bitelës ið dar aplink þy-dinèiø pieniø gerdamos saldø nektarà. Kaþkur toliau, ne-toli prûdo, krûmuose, èipsëjo kaþkoks paukðtelis...

Staiga ðià nuostabià vasaros idilijà nutraukë baisus, darnegirdëtas ûþimas, jis vis stiprëjo ir staiga baisiai kaukda-mi visai neaukðtai virð mûsø galvø praskrido trys su juo-dais kryþiais ant sparnø lëktuvai.

– Tikrai, gal karas... Tai vokieèiø lëktuvai, – dabar jaubûdamas beveik tikras pastebëjo tëtë.

– Dieve ðventas! Kas dabar bus? – sudejavo mama subaime ir skausmu þvelgdama á mus, savo vaikus. Ir pra-sidëjo baisybës, apie kurias net sapne nesapnavome.

Vokieèiø aviacija kartkartëmis bombardavo netolieseesantá geleþinkelá, girdëjosi baisûs sprogimai, lëktuvø va-rikliø ûþesys. Ið dvaro, kuriame buvo ákurtas sovietinisûkis ir kurio rûmuose sovietø valdþia buvo apgyvendinusimûsø ðeimà, traukësi þmonës. Jau ir mûsø kaimynai, pa-sikinkæ arklá á veþimà ir susidëjæ savo mantà, iðvaþiavokaþkur pas giminaièius á kaimà.

Mano mama labai jaudinosi, tiesiog neiðmanydama,kur mus, savo vaikuèius, paslëpti, blaðkësi po namus ir netpiktai ragino tëtæ kur nors iðveþti ðeimà.

Taèiau mano tëvas, ûkio politruko paskirtas budëti kon-toroje prie telefono, buvo tikras, kaip kartais sakydavomama, sàþiningumo ásikûnijimas, stropiai vykdë valdþios,kurios jau faktiðkai nebuvo, nurodymus ir niekur neno-rëjo iðvaþiuoti.

Ir vis dëlto jis galø gale paklausæs jau balsu raudan-èios mamos ir mûsø jai garsiai pritarianèiø vaikø balsø,metë savo budëjimà, kaþkur dar arklidëse surado palaikáarklá ir pakinkæs já á veþimà, sukrovæs á já mamos paruoð-tà mantà, iðveþë mus pas savo paþástamà eigulá, gyvenantáuþ keliø kilometrø miðke.

152

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Mums, vaikams, buvo smagu dardëti veþime neþino-mu keliu per laukus, o vëliau ir per miðkà. Visur dairë-mës grybø, bet jø dar nebuvo. Kai pagaliau privaþiavo-me prie nedidelio namelio miðke, èia jau buvo anksèiauatvykusios kelios to paties sovietinio ûkio darbuotojø ðei-mos. Tad mes vaikai, seni paþástami, viskà aplinkui pamir-ðæ susispietëm á draugiðkà bûrá ir tarëmës, kà þaisime.Mums besitariant ir besiginèijant, pamaèiau, kaip keliukuper miðkà atvaþiavo nedidelë kariðka maðina, kurioje së-dëjo ûkio politrukas ir dar vienas rusø karininkas. Jie su-sirado mano tëtæ, uþ kaþkà ant jo labai ðaukë, barësi, opaskui, uþlauþæ uþ nugaros jo rankas, ágrûdo á maðinà irnusiveþë. Mama garsiai ðaukdama: „Vincai! Vincai!“, puo-lë prie maðinos, bet ði nuvaþiavo...

Að gerai nesupratau, kas èia ávyko, taèiau kai mamaverkdama pasakë:

– Vaikuèiai, vaikuèiai, mes jau netekom tëvelio, – ëmiaubalsu raudoti.

Negráþo tëtë tà vakarà. Mûsø manta taip ir liko sukrau-ta veþime, tik mama iðkinkë arklá ir paleido já ganytis. Omes susëdæ prie veþimo verkëm ir garsiai meldëmës –praðëme Dievo sugràþinti mums tëvelá. Mama garsiai kal-bëjo roþiná, o mes kiek mokëdami jai pritarëme.

Netruko ateiti ir naktis, tëtë negráþo ir mama, pajuo-dusi nuo rûpesèiø ir aðarø, mums pasakë:

– Nebëra tëtës. Tikriausiai já suðaudë.Bet, matyt, Dievas iðklausë mûsø maldà ir tëtë vis dëlto

gráþo. Jis atsirado anksti rytà, visas ðlapias ir purvinas, ta-èiau sveikas ir gyvas...

Po nemiegotos, baisios nakties mus apëmë neapsakomasdþiaugsmas. Mama vël aðarojo, tik jau ið dþiaugsmo, o mes,vaikai, glaudëmës prie stebuklingai atsiradusio tëvelio.

Kiek apsitvarkæs, persirengæs ir nusiprausæs tëtë suso-dino mus ir ëmë pasakoti, kas jam buvo nutikæ. Pasiro-do, já nusiveþë á sovietinio ûkio kontorà. Èia já visaip áþei-

153

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

dinëjo, tardë ir kaltino sovietinës tëvynës iðdavimu. Pas-kui suraðë kaþkoká dokumentà, iðsivedë tëtæ á kiemà ir, pa-statæ prie namo sienos, já perskaitë. Tai buvo karo laukoteismo sprendimas, kuriuo jis uþ pareigø neatlikimà bu-vo nuteistas suðaudyti tuojau pat. Bet... ávyko stebuklas.Vos tik karininkas ið dëklo iðsiëmë pistoletà, atskridæs vo-kieèiø lëktuvas ëmë ðaudyti ið kulkosvaidþiø. Ðvilpë ir áþemæ snigo kulkos. Tuo metu tëtës baudëjai krito ant þe-mës, o tëtë nieko nebodamas kaip kiðkis movë á artimiau-sius krûmus. Jø priedangoje jis nubëgo prie netolieseesanèios pelkës ir visas pasinërë á properðà tarp aukðtø þo-liø. Taip jam pavyko iðsigelbëti. Kurá laikà baudëjai jo ieð-kojo, bet nerado ir keikdamiesi pasitraukë. O tëtë lindëjopelkëje visà dienà ir tik sutemus iðdráso iðlásti ið vandensir slapstydamasis ateiti pas mus.

Tos paèios dienos rytà atëjo paþástamas eigulys ir pa-kvietë tëtæ ateiti pasiklausyti radijo. Jam ið paskos nuse-kiau ir að. Á kambará áeiti nedrásau, nes ten buvo pilnaþmoniø, tad atsistojau lauke prie atdaro lango ir þvelgiauá vidø. Eigulys kurá laikà sukinëjo radijo svirtelæ, ir staigaið imtuvo pasigirdo Lietuvos himno melodija. Visi atsisto-jo. Himnui nutilus vyriðkas balsas praneðë, kad prasidëjosukilimas prieð bolðevikus okupantus, o Kaune jau suda-ryta laikinoji Lietuvos Vyriausybë.

Maèiau, kaip kambaryje buvæ þmonës su aðaromis aky-se suðuko: „Valio!“ ir apsikabindami sveikino vienas kità.

Iðëjo tëtë ir pasakë:– Lietuva tuoj bus laisva! – Jis kupinas dþiaugsmo su-

griebë mane ir pakëlë aukðtyn tiek, kiek tik galëjo.Po poros dienø jau vaþiavom namo. Arklys traukë ve-

þimà lëtai, o tëtë jo ir neragino. Ant kelio buvo daug duo-biø, kurias iðrausë sprogusios vokieèiø lakûnø numestosbombos. O ðalia tø duobiø ir grioviuose gulëjo uþmuðtiarkliai ir rusø kareiviai.

154

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Mama aðarojo:– Vargðës motinos. Niekada nebesulauks savo sûneliø.

Ir kodël bolðevikai atvarë juos á mûsø kraðtà?!Tomis dienomis buvo daug dþiaugsmo, kad Lietuva ið-

sivadavo ið baisaus okupanto, taèiau daugeliui netrukusteko nusivilti – prasidëjo kita, vokieèiø, okupacija.

Mano prisiminimai buvo tokie ryðkûs, kad, rodos, kaþ-kur dingo vienutës sienos. Bet neilgam. Rûsti dabartis su-gràþino tikrovæ. Nauji tardymai dar buvo prieð akis.

* * *Po sekmadienio, matyt, gerokai pailsëjæs, mano tardyto-jas vël kibo á darbà. Reikëjo kuo greièiau surinkti mûsø„didelio“ nusikaltimo ákalèius.

Tà vakarà jis man pakiðo mûsø susirinkimo, vykusio1952 m. vasario 18 d., protokolà. Paþvelgiau á já ir manogalvoje stojo to graþaus vakaro, kurio metu paminëjomemums visiems brangià Lietuvos nepriklausomybës paskel-bimo ðventæ, vaizdas. Prisiminiau: sugiedojom himnà,daug kalbëjom, juokavom, net vaiðinomës pyragaièiais,kuriuos buvo iðkepusi Klemenso Maskoliaus sesuo Biru-të. Ðauni ji buvo mergaitë, patikima. Galvojom jà net á or-ganizacijà priimti. Deja, nebuvo laiko prisiminimams. Juosðiurkðèiai nutraukë Litvinovo klausimas:

– Kur vyko ði jûsø sueiga?– Klemenso Maskoliaus bute, – atsakiau.– Kas pirmininkavo? – klausinëjo tardytojas.Jis, aiðku, jau buvo susipaþinæs su ðiuo protokolu ir vis-

kà þinojo, bet atkakliai klausinëjo toliau, kad patvirtinèiautai, kas ten paraðyta.

– Juk èia paraðyta, kad buto ðeimininkas. Jis ir prane-ðimà padarë.

155

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Koks ðeimininkas? Klemenso Maskoliaus tëvas? At-sakyk!

Man pasidarë net karðta. Supratau, kad netiksliai at-sakydamas galiu ir visai nekaltus þmones áklampinti.

– Ne, jo nebuvo! – skubiai atsakiau. – Dalyvavo tik mû-sø organizacijos nariai. Susirinkimui pirmininkavo ir pra-neðimà skaitë Klemensas Maskolius.

– Tu vël viskà painioji, kalës vaike! – pyko èekistas. –Nenori duoti teisingø parodymø? Tuo savo nusikaltimà tiklabiau didini. Uþ tai bûsi atitinkamai nubaustas. Að jau taune kartà sakiau, kad tik nuoðirdus prisipaþinimas ir visið-kas atvirumas gali palengvinti tavo dalià, – auklëjo maneLitvinovas.

– Mums þinoma, kad ðiame susirinkime dalyvavo darvienas asmuo. Kas jis?

– Að jau sakiau, kad susirinkime dalyvavo tik organi-zacijos nariai. Að nemelavau. Tik vëliau, po susirinkimo,atëjo ir mus vaiðino Klemenso sesuo Birutë.

– Kaip Birutë Maskoliûtë susijusi su jûsø organizacija?Ar ji þinojo apie jûsø nusikalstamà antisovietinæ veiklà?

Að neabejojau, kad Birutë þinojo kaþkà apie mûsø su-sirinkimus, nes Klemensas buvo sakæs, kad ja mes gali-me pasitikëti, bet tvirtai atsakiau:

– Ji neþinojo apie mûsø organizacijà, nes laikëmës veik-los slaptumo. Ji niekuo nesusijusi su mûsø organizacija.

„Dar to betrûko, kad ir ðià gerà, graþià ir smagià mer-gaitæ èekistai áklampintø“, – pamaniau.

– Bet ji buvo bute jûsø susirinkimo metu? – neatlyþotardytojas.

– Neþinau, nemaèiau...– Ir vël meluoji! Uþ atkaklø melavimà ir neprisipaþi-

nimà tikrai bûsi nubaustas.„Kaip gi dar gali mane nubausti?“ – pagalvojau, bet su-

laukiau naujo klausimo:

156

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Apie kà tu pats kalbëjai tame susirinkime?– Apie kà kalbëjau? – lyg prisimindamas delsiau atsakyti

tardytojui. – Protokole paraðyta, kad papasakojau drau-gams apie perskaitytà knygà „Jaunuolis skautas“. Taigi apietai ir kalbëjau. Man patiktø bûti skautu, – jau visai atvira-vau. – Norëèiau, kad tokia organizacija bûtø Lietuvoje.

– Tai burþuazinë, nacionalistinë organizacija, nepriim-tina iðsivadavusiai ið kapitalizmo vergovës Lietuvai, – aið-kino man Litvinovas. – Vienintelë tinkama jaunimui yrakomjaunimo organizacija. Ten ir reikëjo stoti, o ne kurtitarybø valdþiai prieðiðkà organizacijà. Darët velniai þinokà ir dabar atsiimsit pagal nuopelnus.

– Bet juk skautø organizacijos nariai nedarë nieko blo-go. Prieðingai, jie darë gerus darbus, – mëginau kaþkà sa-kyti, bet jis mane vël ðiurkðèiai nutraukë serija keiksma-þodþiø ir pridûrë:

– Velniai rautø! Tu kaip kempinë prisigëræs burþuazi-nio nacionalizmo raugo, bet pasëdësi lageryje ir neliks jonë kvapo, – buvo ásitikinæs Litvinovas.

* * *Po ðio tardymo sekë kelios akistatos. Neþinau ir gerai ne-suprantu, kodël jos buvo èekistams reikalingos, bet sukë-lë man ir, manau, mano bendraþygiams daug emocijø. At-sirado galimybë po tiek sunkiø gyvenimo akimirkø vël pa-simatyti, su draugais pabendrauti.

Pirmiausia mane èekistai suvedë su Vladu. Pamenu,kad tà kartà mane tardyti nuvedë á visai kità kabinetà. Tikáëjæs pamaèiau èia ant taburetës sëdintá Vladà ir labai su-sijaudinau. Ðirdá suvirpino du jausmai. Vienas ðiltas, netdþiaugsmingas, kad vël susitikau su savo geriausiu drau-gu, su kuriuo tiek daug kalbëta, aptarta nemaþai mûsø rû-pesèiø, jaunystës svajoniø, literatûriniø planø. Kitas bu-

157

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

vo ganëtinai skaudus, nes maèiau, koks Vladas sublogæs,sulysæs, iðkankintas tardymø ir sunkiø gyvenimo kalëji-me sàlygø.

– Sveikas, Vladai, – negarsiai, bet kuo ramiau pasakiaujam ir norëjau paduoti rankà, taèiau nepavyko, nes tuometu Litvinovas mane grubiai pastûmë prie atokiau sto-vinèios taburetës. Vis dëlto iðgirdau, kaip Vladas tyliai ma-ne áspëjo:

– Prisipaþink... Jie viskà surado ir viskà þino.– Sadis (sësk)! – riktelëjo Litvinovas ir jëga prispaudë

mane prie taburetës. – A ty molèi (o tu tylëk), – pasakëVladui.

Paþiûrëjau á Vladà ir linktelëjau galvà, norëdamas pa-rodyti, kad viskà þinau ir supratau. Atsisëdæs pamaèiaunetoliese prie lango stovintá pagyvenusá, jau gerokai nu-plikusá èekistà kariðka uniforma. Jis priëjo prie manæs irprisistatë:

– Kapitan Pozdorovkin. Áspëju, kad akistatos metu tar-pusavyje kalbëtis ar kà nors pasakinëti grieþtai draudþia-ma. Turite atsakinëti tik á mûsø pateiktus klausimus.

„Tai, matyt, Vlado tardytojas“, – pagalvojau.Kapitonas paëmë nuo stalo jau pradëtà raðyti akista-

tos protokolà ir liepë pasiraðyti, kad gavome perspëjimà,jog sakysime tik tiesà. Kai abu pasiraðëm, Pozdorovkinaskreipësi á mane:

– Ar paþásti prieð tave sëdintá asmená? Kas jis toks?– Taip, paþástu, – atsakiau. – Tai Vladas Pupðys...Tada èekistas kreipësi á Vladà:– Ar paþásti prieð tave sëdintá þmogø? Kas jis toks?– Tai Rimvydas Stancikas, – nedvejodamas atsakë

Vladas.– O ar jis turëjo antrà vardà? Koks tas vardas?– Neþinau, – mes já vadinom Rimvydu.

158

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Po atpaþinimo vyko tolesnë mano ir Vlado apklausa. Tu-rëjome patvirtinti, kad atpaþintas þmogus tikrai yra LLJTSnarys, koká jis turi slapyvardá ir t. t. Èekistai norëjo patvir-tinimo, kad mes tikrai pasiraðëme priesaikà, pasiþadëjimà,organizacijos ástatus. Viskas vyko gana sklandþiai ir ðiektiek nuobodþiai, nes apie tai jau daug kartø buvo klausi-nëta, taèiau tarp mano ir Vlado ankstesniø parodymø bu-vo ir skirtumø, kuriuos reikëjo tardytojams suderinti.

– Koks ið tikro buvo jûsø organizacijos pavadinimas? –paklausë manæs Pozdorovkinas.

– „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautinis susivienijimas“, –atsakiau.

– Ar nemeluoji? – paklausë Pozdorovkinas.– Ðtai jûsø draugas tvirtina, kad organizacijos pavadi-

nimas buvo „Lietuvos laisvojo jaunimo tautinis susivieni-jimas“. Tad katras ið Jûsø teisus? – paklausë Litvinovas.

– Kiek pamenu, organizacijos ástatuose paraðyta, kad or-ganizacijos pavadinimas yra toks, koká að jums pasakiau, –net nedvejodamas atsakiau èekistui.

– Pupðy! – dabar kreipësi á Vladà Pozdorovkinas. – Arpatvirtinate Stanciko parodymus?

– Patvirtinu, – pasakë Vladas. – Galbût anksèiau atsa-kinëdamas buvau netikslus.

– O dabar atsakyk! Ar tu vadovavai organizacijai? – to-liau Vladà klausinëjo èekistas.

– Taip. Að jums jau sakiau, – ryþtingai jam patvirtinoVladas.

Man staiga pasidarë karðta. „Na, ir kvailys, – pagalvo-jau. – Kodël jis viskà prisiima pats. Juk susirinkimams pir-mininkavome visi paeiliui.“

– Kaliny Stancikai, – labai grieþtai paklausë manæs Poz-dorovkinas. – Ar patvirtinate Pupðio atsakymà?

– Ne, nepatvirtinu, – pasakiau. – Pupðys nebuvo iðrink-tas organizacijos vadu.

159

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Toks mano atsakymas aiðkiai nepatiko Pozdorovkinui,nes jis rusiðkai riebiai nusikeikë ir riktelëjo:

– Tai kas gi tos organizacijos vadovas?!– Niekas, – atsakiau. – Vadovavom visi paeiliui.– Na, ir suktas tu, Stancikai! – toliau rëkavo Pozdorov-

kinas. – Nori draugà „iðsukti“, bet tai nepadës, nes jis patsprisipaþino ir patvirtino, jog vadovavo organizacijai.

Að paþvelgiau á Vladà ir liûdnai palingavau galvà, akimisklausdamas „kodël“, bet jis tik kreivai ðyptelëjo ir pasakë:

– Taip reikia.– Malèy! – ðûktelëjo jam Pozdorovkinas. – Juk buvo sa-

kyta nesikalbëti! Á karcerá ákiðiu.Buvo matyti, kad èekistams bûtinai reikëjo rasti ar nu-

statyti organizacijos vadovà. To vaidmens jiems nepavy-ko priskirti kam nors ið vyresniøjø, tad dþiaugësi, kad Vla-das prisipaþino.

– Pupðys nebuvo vadas, – dar kartà pakartojau, bet èe-kistas á tai nekreipë jokio dëmesio ir klausinëjo toliau.

– Ar patvirtini, kad organizacijos ástatus parengë Stan-cikas?

– Taip, patvirtinu, – pasakë Vladas. – Jis parengë pro-jektà, o mes susipaþinæ su juo suraðëme savo pastabas.

– Kur tos pastabos? – paklausë Pozdorovkinas kreip-damasis á mane.

– Að jau sakiau, kad buvo prie tø ástatø, kuriuos su-naikinau, – atsakiau.

– Pupðy! Ar þinojai, kad Stancikas sunaikino savo ástatøegzemplioriø? – toliau kamantinëjo èekistas.

– Ne, neþinojau. Pirmà kartà girdþiu, – pasakë Vladasir nustebæs paþiûrëjo á mane.

Tà kartà buvo uþduota dar daug klausimø mumsabiem, bet ðiuos ásiminiau geriausiai. Að tikrai norëjau „ið-sukti“ Vladà nuo didesnës atsakomybës, nes buvau tikras,kad mes visi esame atsakingi vienodai, nors daþniausiaiiniciatyvà rodë Vladas.

160

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

* * *Po ðios akistatos vël atsidûræs savo kameroje dar ilgaivaikðèiojau ir negalëjau nurimti. Prisiminiau pirmuosiussusitikimus su Vladu, pokalbius mokykloje ir jo namuo-se. Daþnai sutapdavo mûsø nuomonës ávairiais klausi-mais, bet labiausiai mane imponavo jo patriotinis nusitei-kimas ir prieðiðkumas sovietiniø okupantø vykdomomsLietuvos þmoniø represijoms. Prisiminiau, kaip kartais netper naktá darydavome fotonuotraukas, svarstydavomemokyklos sienlaikraðèio leidimo klausimus. Mus siejo dau-gybë bendrø dalykø, gal dël to buvome geri draugai.

Kita akistata – su Gediminu. Kai nuvedë mane tardytiá jau áprastà kabinetà, labai nustebau pamatæs èia ant ta-buretës jau sëdintá Gediminà. Man áëjus Gediminas pa-ðoko ir ðûktelëjo:

– Sveikas, Rimai!– Sveikas, – dþiugiai atsakiau pamatæs savo seniausià

mokyklos suolo draugà, bet tuo mûsø pokalbis ir baigësi.– Tylët! – suðuko ðalia Gedimino stovintis èekistas. Vë-

liau jis prisistatë – tai buvo kapitonas Bogatovas. Að atsi-sëdau ir smalsiai apþiûrinëjau Gediminà. Jis buvo iðbalæsir gerokai sulysæs, tik akyse ðokinëjo linksmos kibirkðtëlës,kurios man lyg ir sakë: „Nenusimink, viskas bus gerai.“

Po asmens atpaþinimo procedûros prasidëjo per tardy-mus mûsø duotø skirtingø parodymø derinimas.

– Kà tu þinai apie Gedimino Braèiulio raðytà dienorað-tá? – paklausë manæs Bogatovas. Að labai nustebau iðgir-dæs ðá klausimà: „Negi Gedas raðë dienoraðtá?“

– Nieko neþinau, – atsakiau. – Dienoraðèio Gediminasman niekada nerodë.

– Mes radom tà dienoraðtá, jame apraðomos jûsø nu-sikalstamos sueigos. Kà apie tai pasakysite?

– Dar kartà jums sakau, kad nieko neþinojau apie Ge-dimino dienoraðtá, – ryþtingai atsakiau.

161

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Kas paraðë Jûsø nusikalstamos organizacijos ástatus? –dabar jau Gedimino paklausë Litvinovas. – Stancikas arPupðys?

Gediminas paþvelgë á mane lyg klausdamas, kà saky-ti. Að mirktelëjau jam abiem akimis, ir jis pasakë:

– Kiek pamenu, Stancikas paraðë, o kiti nariai turëjosu jais susipaþinti ir paraðyti savo pastabas. Tuos ástatusjiems nuneðdavau susipaþinti.

– Kodël Braèiulis neðiojo tuos ástatus kitiems nariamssusipaþinti? – paklausë manæs Bogatovas.

– Todël, kad tuo metu jis pirmininkavo organizacijai,o svarstyti juos kartu susirinkus nebuvo galimybës, – at-sakiau að.

– Ar patvirtini Stanciko parodymus? – paklausë Litvi-novas Gedimino. Ðis linktelëjo galvà.

– Atsakyk þodþiu, – paliepë jam èekistas ir Gediminaspatvirtino:

– Taip.– Ar Jûsø nusikalstami susirinkimai vyko pas Braèiu-

lá? – vël manæs paklausë Bogatovas.– Kiek pamenu, tik vienà kartà, – atsakiau.– Kokias uþduotis organizacijoje atliko Braèiulis? – to-

liau kamantinëjo mane Bogatovas. Að þiûrëjau á savodraugà neþinodamas, kà atsakyti. „Kà jis galëjo prisipaþin-ti?“ – màsèiau.

– Ko delsi? – paklausë Litvinovas. – Atsakyk.– Na... Þiûrëti ir sekti, kà mokykloje kalba kiti moks-

leiviai. Daugiau lyg ir nebuvo...– Stancikai, baik iðsisukinëti! – riktelëjo Litvinovas. –

Protokole paraðyta, kad jam buvo pavesta svarbi uþduo-tis – sudaryti Ðilutës miesto schemà, numatyti, kur prirei-kus bûtø galima pasislëpti.

– Prisiminiau, kad ði uþduotis jam irgi buvo, – pasakiau.– Kaliny Braèiuli! Ar patvirtini kalinio Stanciko paro-

dymus?

162

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Braèiulis patvirtino mano parodymus. Per akistatàmums buvo uþduota nemaþai ávairiø kitø klausimø. Tar-dytojai klausinëjo tai mane, tai Gediminà, kad suderintømûsø skirtingus atsakymus per tardymus.

Po ðios akistatos kurá laikà (gal dvi ar tris dienas) ma-næs tardyti nekvietë ir að nutariau, kad tardymas jaubaigtas. Kità dienà að jau su ðviesia viltimi pasivaikðèio-jimo garde þvelgiau á dangaus mëlynëje plaukiojanèiusdebesëlius.

Tuo tarpu èekistai stropiai dirbo savo darbà uþ já atsi-skaitydami ne tik MGB vyriausybei Maskvoje, bet ir vie-tinei valdþiai, t. y. Lietuvos komunistø partijos centro ko-mitetui, kuris faktiðkai ir vadovavo jø nusikalstamiemsveiksmams.


1952 M. LIEPOS 14 D. VISIÐKAI SLAPTASPRANEÐIMAS LKP(b) CK SEKRETORIUIDRG. A. J. SNIEÈKUI

Apie tardomøjø antisovietinës jaunimo organizacijosLLJTS nariø Pupðio, Maskoliaus ir kitø bylà.

LSSR MGB suþinojo, kad nacionalistiniam pogrin-dþiui priklauso Vilniaus geleþinkelininkø technikumo3 kurso studentas Maskolius Gintaras (asmens duo-menys).

Nustatyta, kad G. Maskolius tarp technikumo studen-tø veda antisovietinæ agitacijà, ðmeiþia sovietinæ tikrovæir pasisako uþ kovà prieð sovietø valdþià su tikslu res-tauruoti kapitalistinæ santvarkà Lietuvoje.

Be to, buvo nustatyta, kad Maskolius Gintaras turiryðá su Ðilutës mieste esanèios antisovietinës nacionalis-

163

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

tinës organizacijos, pasivadinusios „Laisvojo Lietuvosjaunimo tautiniu susivienijimu“ (LLJTS), nariais. Gavoið jø organizacijos ástatus, kuriuos persiraðë, ir pasirin-ko slapyvardá „Edmundas“. Siekiant neleisti augti orga-nizacijai LLJTS ir nutraukti praktinæ jos veiklà, buvo nu-tarta jà likviduoti, pradedant tai Maskoliaus Gintaroareðtu.

Maskoliaus Gintaro areðto metu ið jo per kratà buvopaimta LLKJS ástatai, susiraðinëjimo tarp organizacijosnariø ðifras ir daugelis kitø antisovietiniø dokumentø.

Tardymo metu Maskolius pareiðkë: „... Að esu anti-sovietinës nacionalistinës organizacijos, pasivadinusios„Laisvojo Lietuvos jaunimo tautiniu susivienijimu“(LLJTS), narys. Kaip ðios organizacijos narys turëjau sla-pyvardá „Algimantas Edmundas“.

LLJTS tikslas buvo vesti aktyvià kovà prieð esanèiàLietuvoje sovietinæ santvarkà, uþ „laisvà nepriklausomàLietuvà“.

Siekiant ðio tikslo buvo numatyta, kad LLJTS nariaives aktyvià antisovietinæ agitacijà tarp Lietuvos SSR gy-ventojø, sieks, kad organizacija plëstø veiklà tarp jauni-mo, taip pat ir vyresniø asmenø, kurie kilus karui turë-jo ávykdyti smurtiná perversmà ir nuversti sovietinæ val-dþià Lietuvoje.“

Kalbant apie antisovietinës organizacijos LLJTS struk-tûrà, suimtasis Maskolius Gintaras pareiðkë:

„...Organizacijos virðuje – vadinamasis centrinis or-ganas (CO) ið 5 asmenø...“

„... Toliau buvo numatyta aktyviai verbuoti narius irkurti organizacijos filialus, pavaldþius centriniam orga-nui kituose Lietuvos SSR rajonuose.“

Per tardymus Maskolius Gintaras parodë, kad jis nu-sikalstamà ryðá su antisovietinës nacionalistinës organiza-

164

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

cijos LLJTS, esanèios Klaipëdos srities Ðilutës mieste, ku-riai vadovauja ir jos ástatus sukûrë Ðilutës vidurinës mo-kyklos mokinys Pupðys Vladas, nariais uþmezgë 1952 m.þiemà per savo brolá, Ðilutës vidurinës mokyklos 10 klasësmoksleivá, ðios organizacijos nará Maskoliø Klemensà.

Remiantis areðtuoto Maskoliaus Gintaro parodymaisir kitais duomenimis, ð. m. birþelio 20–23 dienomis bu-vo areðtuoti ir patraukti baudþiamojon atsakomybën pa-gal ðià baudþiamàjà bylà:

1. Pupðys Vladas, Kosto (asmens duomenys).2. Maskolius Klemensas, Jono (asmens duomenys).3. Braèiulis Gediminas, Juozo (asmens duomenys).4. Stancikas Eugenijus Rimvydas, Vinco (asmens duo-

menys).5. Ðklërius Antanas, Aleksandro (asmens duomenys).Areðtuojant Pupðá Vladà pas já rasta ir paimta anti-

sovietinës organizacijos LLJTS ástatai, priesaika ir pasi-þadëjimas, pasiraðyti slapyvardþiais visø LLJTS nariø, ne-legaliø organizacijos nariø susirinkimø protokolai, ðifrasir antisovietinë raðliava, kurie buvo paslëpti uþpeèkyjespecialiai árengtoje slëptuvëje.

Darant kratà pas Maskoliø Klemensà rasta ir paimta:antisovietinës organizacijos LLJTS ástatai, ðifras, 6,35 mmkalibro pistoletas ir antisovietinë raðliava.

Aptikta ir paimta ávairi antisovietinë raðliava ir paskitus organizacijos LLJTS narius – Stancikà, Braèiulá irÐklëriø.

Tardymo metu areðtuotasis Pupðys prisipaþino, kadyra antisovietinës nacionalistinës organizacijos LLJTS,veikusios Ðilutës vidurinëje mokykloje, vadovas ir turislapyvardá „Audronis“.

Á savo vadovaujamà antisovietinæ organizacijà jisátraukë bendraklasius Maskoliø Klemensà, Braèiulá, Stan-

165

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

cikà ir Ðklëriø, kurie pasirinko pogrindinius slapyvardþiusir dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose, kuriuose buvosprendþiami kovos su sovietø valdþia klausimai.

Organizacija LLJTS turëjo savo ástatus, kuriuos jo pa-vedimu parengë ðios organizacijos narys Stancikas, o pas-kui jie buvo apsvarstyti ir papildyti kitø organizacijos na-riø Ðklërio namuose.

Pupðys nurodë ðiuos ástojimo á prieðiðkà sovietø val-dþiai organizacijà motyvus:

„Á antisovietinæ organizacijà LLJTS að ástojau 1951 m.spalio mënesá, bet turiu pasakyti, kad dar iki tol veikëantisovietinës krypties bûrelis, kurá að suorganizavau1951 m. rugsëjo mënesá.

Prieþastis, kodël að ákûriau antisovietiná bûrelá, vëliauperaugusá á organizacijà LLJTS, buvo mano pusbrolio Ja-nuðausko Antano, kuris pokalbiuose su manimi tamsio-mis spalvomis pieðë sovietinæ santvarkà, visaip jà ðmeiþëir tvirtino, kad jeigu vël bus Lietuvoje atkurta ði santvar-ka, tai Lietuvos þmonës gyvens blogai, átaka.

Be to, mano antisovietinëms paþiûroms susiformuotipadëjo atskirø ðeimø iðtrëmimas ið Lietuvos ir tai, kadað ne kartà klausiausi antisovietiniø radijo laidø, skai-èiau antisovietinæ literatûrà – „Èekistø naguose“, „Nak-ties sveèias“ ir kitas knygas.

Mano ákurto bûrelio nariai buvo: að, Pupðys, Ðklërius,Braèiulis ir Stancikas. Vëliau, kai bûrelis buvo pervardin-tas á organizacijà, á jà átraukiau ir Maskoliø Klemensà.“

Be to, Pupðys nurodë, kad 1951 m. bûdamas Klaipë-dos sr. Priekulës rajono Ðvëkðnos miestelyje susitikdavosu paþástamu Urmulevièiumi Medardu, Antano, g. 1935metais, ir auklëjo já antisovietine dvasia. 1952 m. kovàpapasakojo pastarajam apie Ðilutëje veikianèià antisovie-tinæ jaunimo organizacijà LLJTS ir pasiûlë jam ákurti pa-

166

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

naðià antisovietinæ organizacijà tarp Ðvëkðnos vidurinësmokyklos moksleiviø. Urmulevièius su tuo sutiko ir pas-kui Pupðys ápareigojo já parinkti keletà antisovietiðkai nu-siteikusiø moksleiviø ir jø pavardes laiðku praneðti jam.1952 m. po egzaminø Pupðys buvo numatæs vykti áÐvëkðnos miestelá ir kartu su Urmulevièiumi ákurti an-tisovietinæ organizacijà, taèiau dël areðto to padaryti jamnepavyko.

Dël konspiracijos ir siekiant geriau uþmaskuoti savonusikalstamà antisovietinæ veiklà, 1952 m. vasario mënesávienoje ið nelegaliø organizacijos CO nariø sueigø buvonutarta leisti ástoti Pupðiui á komjaunimà. Tà jis ir padarë.

Areðtuotasis Maskolius Klemensas parodë, kad á an-tisovietinæ organizacijà LLJTS ástojo jos vadovo Pupðiopasiûlymu. 1951 m. spalio mënesá pradëjo priklausyti irvadinamajam centriniam organui. Priimant já á organi-zacijos narius susirinkime, kuris vyko Ðklëriaus bute,Maskolius Klemensas pasiraðë pasirinktu „Tautvaldo“ sla-pyvardþiu priesaikà, taèiau tvirtino, kad prieðiðkoje anti-sovietinëje organizacijos veikloje nedalyvavo.

Remiantis areðtuotojo Pupðio parodymais, jo apkalti-nimo metu Maskolius Klemensas prisipaþino, kad slapy-vardþiu pasiraðë ir perskaitytà susirinkime pasiþadëjimàvesti aktyvià kovà prieð sovietø valdþià.

Kituose organizacijos LLJTS susirinkimuose Masko-lius Klemensas dalyvavo svarstant organizacijos ástatusir praktinës veiklos klausimus.

Kalbëdamas apie antisovietinës organizacijos tikslus iruþdavinius Maskolius Klemensas parodë:

„... Mûsø nacionalistiniø ásitikinimø ir interesø rezul-tatas – tikslas nuversti sovietinæ tvarkà Lietuvoje ir su-kurti „nepriklausomà“ burþuazinæ demokratinæ valstybæ.

167

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Pirmiausia dirbdami nelegaliai mes stengëmës sukurtimasinæ antisovietinæ organizacijà ir jos nariø pastango-mis ugdyti tarp jaunimo ir gyventojø prieðiðkà sovieti-nei valdþiai nusistatymà, o karo veiksmø prieð SSRS me-tu, susidarius atitinkamoms tarptautinëms aplinkybëms,siekti Lietuvos iðstojimo ið SSRS.“

Toliau Maskolius Klemensas tvirtino, kad jis 1945 m.rado ir paslëpë netoli savo ûkio rankiná kulkosvaidá, ku-riuo tikëjosi pasinaudoti karo atveju.

Areðtuotasis Stancikas prisipaþino, kad, bûdamas prie-ðiðkai nusiteikæs sovietø valdþios atþvilgiu, 1951 m. davësutikimà antisovietinës organizacijos vadovui Pupðiuiástoti á ðià organizacijà, pasirinko slapyvardá „Þymantas“ir buvo átrauktas á ðios organizacijos centriná organà.1951 m. rudená Pupðio pavedimu parengë organizacijosLLJTS ástatus, kurie buvo apsvarstyti visø organizacijosnariø ir priimti viename ið nelegaliø susirinkimø. Jis taippat pasiraðë „Þymanto“ slapyvardþiu organizacijos prie-saikà ir pasiþadëjimà aktyviai kovoti prieð sovietø valdþià.

Areðtuotieji Braèiulis ir Ðklërius taip pat prisipaþino,kad jie priklauso antisovietinei organizacijai LLJTS ir kaipðios organizacijos nariai dalyvavo jos nusikalstamoje prak-tinëje veikloje.

Antisovietinës organizacijos LLJTS tardymo byloje to-liau vedamas tardymas, siekiant visiðkai iðaiðkinti jos ken-këjiðkà veiklà, kitus organizacijos narius, taip pat kitas an-tisovietines grupes Lietuvos SSR.

Apie tolesnæ tardymo eigà bus praneðta papildomai.

Lietuvos SSR MGB ministrasKondakovas

LYA, f. 1, ap. 10, b. 133, l. 310–317

168

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Autoriaus pastabos

Kitø LSSR MGB vadovybës praneðimø LKP(b) CK apieðios bylos eigà Lietuvos ypatingajame archyve rasti nepa-vyko, taèiau ir pateiktieji akivaizdþiai rodo, kad ir apiemenkiausius savo darbus sovietinës represinës struktûrosuoliai informuodavo savo darbo vadus ir ákvëpëjus –SSKP ir LKP vadovybæ.

Tardymai tæsiasi


Po akistatø kilusi viltis, kad tardymai pagaliau liausis,nepasitvirtino. Praëjus porai dienø mane vël nuvedë á Lit-vinovo tardymo kabinetà. Ið paþiûros jis buvo gerokai ánir-ðæs. „Gal vadovybë supeikë jo darbà, gal reikalauja kokiønors papildomø duomenø“, – pagalvojau. Tuo tarpu tar-dytojas, nieko nelaukæs, pradëjo mane barti:

– Prachvostas tu, Stancikai! Prachvostas ir melagis! Kiekdar gali iðsisukinëti tvirtindamas, kad nieko neþinai apieorganizacijos nariø turimus ginklus? Uþteks slapukauti irapgaudinëti saugumo darbuotojus. Ðá kartà privalësi sa-kyti tiesà! – ðaukë èekistas.

– Reikalauju pasakyti, koká ginklà turëjo Pupðys! Atsa-kyk neiðsisukinëdamas. Juk matei ginklà pas Pupðá?

„Dieve, ir apie tai jie jau þino. Juk tada buvo tik Vla-das, að ir Medardas“, – pagalvojau.

– Ginklà? Koká ginklà? – pradëjau kalbëti lyg ir patssavæs klausdamas, nes neþinojau, kà atsakyti tardytojui.

– Taip! Toká ginklà, koká turëjo Pupðys. Atsakyk, job-tv-ma! – pribëgæs prie manæs suriko Litvinovas.

– Vladas Pupðys ginklo tikrai neturëjo, – jau tvirtai at-sakiau ir po akimirkos paaiðkinau:

169

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Kiek þinau, neturëjo...– Prakeiktas melagi! – ðaukë èekistas kirsdamas man

per sprandà, – baik mane nervuoti ir atsakyk! Velniai ta-ve griebtø!

– Neturiu ko atsakyti, – kalbëjau toliau. – Ar radote pasPupðá ginklà, kad klausiate?

To jau buvo per daug. Èekistas ðnopuodamas priðokoprie manæs ir taip trenkë per peèius, kad neiðsilaikiau irnuvirtau nuo taburetës.

Akyse aptemo. „Tikriausiai vël purtys elektra“, – pagal-vojau. Èekistas gal kiek ir sutriko, bet tuoj sugriebæs uþ-tempë mane ant taburetës ir kurá laikà stebëjo. Pajutæs,kad að nuo taburetës nedrimbu, nuëjo á savo vietà uþ sta-lo, atidarë stalèiø, ið jo paëmæs storà sàsiuviná vël priëjoprie manæs ir pakiðo man po nosim.

– Kas èia per sàsiuvinis ir kas jame paraðyta!? – ðaukëLitvinovas.

„Nieko nepadarysi. Jie viskà þino“, – pagalvojau ir pa-sakiau:

– Èia Vlado Pupðio dienoraðtis. Matau, kad èia sura-ðyti mûsø susirinkimø komentarai...

– O kas èia paraðyta? – èekistas atvertë lapeliu paþy-mëtà vietà. – Skaityk!

Skaitau: „1952 m. geguþës 2 d. pas mane buvo atëjæsM. U. Kalbëjom apie padëtá Lietuvoje. Mums bekalbantatëjo Rimvydas. Að nutariau parodyti jiems vaikø rastàpistoletà. Jie apþiûrëjo ir kritiðkai nusprendë, kad jis su-rûdijæs ir niekam tikæs. Að pasiûliau jiems já gerai iðvaly-ti. Gal tiks. Pats negalëjau su viena ranka to padaryti. Jieiðvalë, bet labai abejojo, ar su juo bus galima ðaudyti.“

Skaitau ir neþinau, kas su manim darosi – tai karðta,tai ðalta. Net drugys ëmë krësti.

– Taigi kalbëk, prachvoste! Ko tyli!? – ðaukë èekistas. –Baigësi tavo melas!

170

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Kà nors slëpti buvo beprasmiðka ir að pasakiau:– Taip, tà dienà mes pas Vladà Pupðá valëme jo paro-

dytà pistoletà. Jis buvo labai surûdijæs...– Tai patvirtini tà faktà? – perklausë tardytojas.Að patvirtindamas linktelëjau galvà. Jauèiausi baisiai, lyg

kieno nors iðduotas, bet Vlado kaltinti niekuo negalëjau.Mes visi raðëme tuos dienoraðèius. „Tik kodël Vladas raðëapie mûsø organizacijos veiklà, nors buvom nutaræ to ne-daryti? Jei raðë, tai kodël gerai nepaslëpë? Bet jei rado do-kumentus, tai kartu, matyt, rado ir dienoraðtá...“

„Man tai man, o kas dabar bus Medardui? – galvojau. –Já irgi, aiðku, tardys... Gal jis jau èia?“

– Koks ten ginklas? Sulûþæs ir surûdijæs pistoletas. Mesjá paknibinëjom, pavalëm ir nusprendëm, kad niekam tin-kamas, – gerokai sutrikæs mëginau aiðkinti Litvinovui.

Ðis kaþko patenkintas iðsiviepë ir, uþsirûkæs dar vienàpapirosà, paklausë:

– O koká ginklà turëjo Klemensas Maskolius?– Klemensas Maskolius man niekada nerodë ir nemi-

nëjo, kad turi ginklà, – pasakiau. – Jei bûtø turëjæs, bûtøparodæs, kai pas já susirinkdavom.

– Kaliny Stancikai! Kiek að kartø sakiau tau, kad, no-rëdamas pagerinti savo dalià, turi nuoðirdþiai pasakyti vis-kà, kà þinai ðioje byloje, bet tu akiplëðiðkai neigi net vi-siems þinomus faktus. Ko tu tuo sieki? Netrukus dël sa-vo elgesio turësi gailëtis.

– Ar þinai, kad Klemensas Maskolius turëjo kulkosvaidá?– Kulkosvaidá?! – perklausiau að gerokai nustebæs. –

Negali bûti, kad jis turëjo kulkosvaidá! – pasakiau.– Job-tv-ma! – riktelëjo èekistas. – Vël tas pats! Reika-

lauju atsakyti! – suspigo pribëgæs prie manæs Litvinovas.Að visas susigûþiau laukdamas smûgio, bet nesulau-

kiau. Ðiek tiek uþdelsæs pasakiau:

171

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Klemensas per vienà pasitarimà pasakojo, kad po ka-ro jie buvo radæ kaþkoká kulkosvaidá ir já uþkasæ, bet kur –neþinau. Mums jo nereikëjo.

Matyt, nusprendæs, kad ið manæs ðiuo klausimu dau-giau nieko neiðpeð, tardytojas uþbaigë tos dienos tardy-mà ir pakvietæs sargybiná liepë mane nuvesti á kamerà.

* * *Kità rytà dar prieð „pakëlimà“ paþadino mane neáprastastriukðmas gatvëje. Burzgë viena po kitos pravaþiuojanèiosmaðinos. Jos vaþinëjo viena ir kita kryptimi, kaþkur kaþ-kas kalë. Padaugëjo praeiviø þingsniø, praþygiavo porabûriø kariðkiø – skambëjo komandø þodþiai.

„Kas èia dabar galëtø bûti? – galvojau. – Pala, juk ðian-dien liepos 21-oji“, – prisiminiau. – Baisi diena! Tà dienàgráþæ ið Maskvos vadinamojo liaudies seimo nariai paskel-bë, kad Lietuvos nebëra, yra tik LSSR – okupuota vals-tybë. Taip ir prasidëjo tamsi okupacijos naktis: þudynës,trëmimai. Apsaugok, Vieðpatie, nuo tokios dienos“, – slin-ko galvoje mintys. O gatvëje alasas vis smarkëjo, kol vir-to iðtisu ûþesiu. Pro mano „langà“ þygiavo kolonos þmo-niø. Buvo girdëti sveikinimai, ðûksniai „ura“! Ðaukë ir þy-giavo gal porà valandø. Paskui beveik staiga triukðmasnutilo, atsidarë „karmuðkë“ ir „maitintojas“ padëjo mankiek geresnës ir tirðtesnës mieþiø kruopø koðës porcijà.Taigi, ðventë!

Maniau, kad tà „ðventiná“ vakarà leis man pailsëti, betatëjo deðimta valanda ir dar prieð „atbojø“ mane iðvedëpas tardytojà.

Litvinovas aiðkiai buvo ðiek tiek ákaitæs nuo alkoholio,taèiau ne tiek, kiek reikia, ir dël to piktas. Jis mane pasi-tiko niurnëdamas:

172

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Sësk! Ðventë, o að dar turiu su tavim „vozotis“. Pri-darët velniai þino kà, – bambëjo èekistas. – Pasakok, kasbuvo tos jûsø organizacijos garbës narys?

„Kiek jis kartø gali manæs to paties klausti? – galvo-jau. – Matyt, jiems labai reikia surasti koká nors mûsøorganizacijos ákvëpëjà ið vyresniøjø tarpo, tai ir klausinë-ja – gal kà nors prasitarsiu nejuèiomis.“

– Að jau sakiau, kad á garbës narius buvom nutaræ pri-imti á Sibirà iðveþtà moksleivá Sauliø Sidabrà. Kitø garbësnariø nebuvo.

– Kaip su juo bendravote? Ar kà nors siuntëte? – klau-sinëjo èekistas.

– Að tai nieko nesiunèiau, – pasakiau. „Vladas su juosusiraðinëjo laiðkais, siuntë siuntinius uþ pinigus, kuriuosbendrai surinkdavom. Bet kodël tam èekistui apie tai bû-tina sakyti?“ – pagalvojau. Tada man net mintis nekilo,kad èekistas nori ir Sauliø á savo pinkles átraukti, kad ið-veþtà þmogø gali dar kartà nubausti. O tai, kaip vëliaupasirodë, pasitaikydavo gana daþnai. Nieko daugiau ðiuoklausimu ið manæs nesuþinojæs, èekistas pasidomëjo, kaipmes vedëme antitarybinæ agitacijà.

– Atsiðaukimø neplatinom, nes nenorëjom iðsiduoti.Ðiaip pasikalbëdavome tarpusavyje, ir viskas, – atsakiau.

Gal dar ilgai bûtø mane tà vakarà kamantinëjæs Litvi-novas, bet pokalbá nutraukë á kambará netikëtai áëjusi ries-tanosë ðviesiaplaukë mergina. Ji priëjusi prie jo valiûkið-kai paklausë:

– Kiek að dar galiu jûsø laukti, Vladimirai Antonovi-èiau? Baik kankinti ðità berniokà!

Litvinovo veidas praðviesëjo ir jis, numojæs á viskà ran-ka, iðkvietë sargybiná, turëjusá nuvesti mane á kamerà.

Tà naktá galëjau ilgiau pamiegoti ir uþ tai buvau dë-kingas tai merginai, MGB darbuotojai, sugalvojusiai pasi-linksminti naktinio darbo metu.

173

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

* * *Kità dienà, kaip paprastai, laukiau eilinio iðkvietimo á tar-dymà, bet jo nebuvo. Nebuvo jo ir dar kità, ir dar kità die-nà. Neþinojau, kà ir galvoti: „Tardytojas susirgo, o gal ið-vaþiavo kulkosvaidþio ieðkoti? Vargu ar kà nors ras, nes Kle-mensas tikrai neparodys tos vietos, kur jis paslëptas“, – bë-giojo galvoje viena po kitos mintys. Vël skaudþiai prisimi-niau namus: seserá Valdà, tà linksmuolæ, visada gerai nu-siteikusià mergaitæ, ir niurzgeklæ Virginijà, kuri nuo pat ma-þens daug verkdavo ir vis kaþko bijodavo. Ir maþesniusbroliukus, iðdykëlius ir neklauþadas, kuriuos turëjau grieþ-tai „ganyti“. Bet visø labiausiai rûpëjo mama – juk ji tokialigota. Kiekvienà dienà gali numirti ir að nieko apie tai ne-suþinosiu. Mama man – viskas, kas buvo brangiausio ma-no gyvenime. Ji buvo ne tik mano mama, bet ir mokytoja,ir draugë. Bûdama silpnos sveikatos, ji mane mokë ir val-gyti virti, ir duonà kepti: „Jei að numirsiu, tu, sûnau, turë-si mane pavaduoti, maþesniuosius globoti, juos pamaitin-ti, – daþnai sakydavo ji man. – Mokykis, kol að gyva.“ Ir aðstengiausi, nors ir labai norëjau gráþæs ið pamokø dar pa-dûkti su kaimynø vaikais. Ji mane mokë, kaip sutarti su të-vu, kuris buvo man labai grieþtas ir daþnai skaudþiai baus-davo, tuo tarpu sesutes labai lepino.

Kiek prisimenu, tik vienà vienintelá kartà buvau labaisupykæs ant mamos. Tai buvo tada, kai ji sudegino manodienoraðtá, storà sàsiuviná su mano gyvenimo apraðymais,politiniø ávykiø ir laikraðèiø straipsniø komentarais. Kaiað ëmiau su aðaromis akyse jai priekaiðtauti, ji atsipraðë:„Nepyk, sûnau. Tai ne dienoraðtis, tai bomba, uþ kuriàðiais laikais gali skaudþiai nukentëti.“ Buvo skaudu, betmamai að negalëjau neatleisti. Ji norëjo man tik gero, no-rëjo apsaugoti nuo okupantø represijø.

Per pasivaikðèiojimà kieme þvelgiau á dangaus mëlynë-je plaukianèius debesëlius ir per juos siunèiau linkëjimus

174

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

mamai ir kitiems namiðkiams: „Nenusiminkit! – að dar gy-vas ir sveikas. Netrukus ávyks teismas – gal pasimatysi-me.“ Labai troðkau, kad dar kà nors atvestø á mano vie-nutæ, bet taip nieko ir nesulaukiau.

* * *Visai netikëtai po keliø dienø, tuoj po pietø, mane nuve-dë pas tardytojà. Jis atidþiai paþvelgë á mane ir pasakë:

– Kà gi, regis, gerai pailsëjai. Tad dabar kibsim á dar-bà, bjaurus melagi. Uþteks tau iðsisukinëti. Reikia sudur-ti galà su galu.

Taip sakydamas Litvinovas padëjo ant stalo pistoletà.Að nejuèiomis krûptelëjau. „Nejaugi tuo ginklu grasins?“Bet taip neatsitiko.

– Patikslink, kur ir kada matei ðá ginklà?– Neþinau... Man atrodo, kad ðio ginklo að nesu ma-

tæs, – pradëjau kaþkà sakyti.Ginklas buvo panaðus á tà, kurá maèiau pa Vladà, bet

tada jis buvo surûdijæs ir, kaip man atrodë, niekam tin-kamas, o ðis kaip naujas, blizgantis.

– Stancikai, baik iðsisukinëti ir pasakyk, ar matei ðá gin-klà pas Vladà Pupðá ir kada matei?

– Kad að ðio ginklo pas Vladà tikrai nemaèiau! – kar-tojau toliau.

– Job-tv-ma! Ar ðá ginklà – „Brauningà“ – matei pasPupðá, ar já valei?

– Valiau? Ne, að jo nevaliau... Tai ne tas, kurá maèiaupas Pupðá.

Toks mano atsakymas galutinai iðvedë ið kantrybës Lit-vinovà.

– Pasiutæs ðunsnuki! Kada pradësi kalbëti tiesà? – èe-kistas priðoko prie manæs ir griebæs man uþ ausø ëmë ne-gailestingai jas tampyti. – Kalbëk, niekðe!

175

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Að kentëjau ir tylëjau: „Jis nori, kad atpaþinèiau gin-klà, bet ið kur man þinoti, kad tai tas pats ginklas. Gin-klas – ne juokai. Uþ já tikrai gali nuteisti.“

– Paleiskit! – suðukau. – Að tikrai neþinau, ar èia taspats ginklas. Tas ginklas, kurá valiau pas Pupðá, buvo su-rûdijæs ir senas, o ðis kaip naujas... Tikrai neþinau, ar taitas pats ginklas, – pakartojau dar kartà, kai tardytojas pa-galiau paleido mane.

„Ádomu, – galvojau, – kodël Litvinovas taip prisispy-ræs klausinëja manæs apie ðá pistoletà?“ Tik vëliau, po teis-mo, pavyko iðsiaiðkinti, jog ðis ginklas buvo rastas pas Kle-mensà, kuris já buvo suremontavæs ir gerokai atnaujinæs.Tai ið tikrøjø buvo tas pats pistoletas, kurá valiau tada pasVladà.

Matyt, ásitikinæs, kad ðiuo klausimu ið manæs daugiaunieko nepeð, Litvinovas iðkvietë sargybiná.

Kai sargybinis mane vedë atgal á kamerà, ilgai negalë-jau nusiraminti, daugybë neramiø minèiø plûdo á manogalvà. „Kaip atsitiko, kad visi mûsø slapèiausi dokumen-tai ir daiktai papuolë á èekistø rankas?“

* * *Po vakarienës maniau ramiai praleisiàs tà naktá, bet vosspëjau atsigulti ir kiek numigti buvau pakeltas sargybinio:

– Vychodi na dopros (iðeik tardymui).„Kas èia dabar atsitiko? Kà dabar svarbaus jie nustatë?

Ko taip skuba? – galvojau lipdamas laiptais á treèià aukð-tà. – Gal greitai teismas?“

Litvinovas atrodë kaþko nemenkai susirûpinæs. Atsisë-dau ant taburetës ir suklusau:

– Ar patvirtini, kad pats ruoðei pogrindinës antisovieti-nës organizacijos „Liats“ (nutæsdavo jis ðá þodá) ástatus? –paklausë.

176

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Taip, patvirtinu, – pasakiau. „Kiek kartø tà að jam tu-rësiu kartoti?“ – pagalvojau.

– Ástatuose paþymëta, kad jûsø organizacija vadovau-jasi nurodymais ið centro. Klausiu: ið kokio centro turëjoateiti ðie nurodymai? Atsakyk nieko neslëpdamas. Ið ko-kio centro?

Prisiminiau, kad svarstant ástatus kaþkas pasiûlë áraðy-ti sakiná, kad organizacija vadovaujasi nurodymais ið po-grindinio LLKS centro, kuris, kaip tikëjomës, yra ir ieðko-jome su juo ryðiø. Vëliau Vladui susitikus su Tigru lyg irpasitvirtino ðis mûsø spëjimas.

– Taigi, koks tas centras ir kur jis yra? – toliau grieþtaiir ákyriai klausinëjo Litvinovas.

„Pagaliau prabilai apie Tigrà“, – pagalvojau. Að jau bu-vau tikras, kad tai jis provokatorius ir mus visus iðdavë,todël pasakiau:

– Að jau per ankstesná tardymà esu jums minëjæs apieTigrà, kuris pagal Gintaro Maskoliaus rekomendacijà bu-vo atvykæs ið Vilniaus. Jis Ðilutëje susitiko su Pupðiu ir Kle-mensu Maskoliumi, bet man paèiam jo neteko matyti. Su-sitikimo metu jis mûsø organizacijos atstovams patarë kolkas áðaldyti organizacijos veiklà ir laukti nurodymø ið Vil-niaus LLKS centro. Mes manëme, kad buvo atvykæs tocentro atstovas, su kuriuo ieðkojome ryðio, – atviravau tar-dytojui, stebëdamas, kaip jis á tai reaguos. Mano nustebi-mui, á protokolo lapà jis to mano pasakojimo neáraðë.

– Svarstant ástatus kaþkas pasiûlë, kad mes turëtumevadovautis savo veikloje ir LLKS, t. y. nacionalinio pogrin-dþio centro – Lietuvos laisvës kovotojø sàjungos – nuro-dymais. Manëme, kad Lietuvoje toks centras tikrai veikia,todël tai ir áraðiau ástatuose. Vëliau ið Vilniaus atvykæs Tig-ras per susitikimà su mûsø atstovais patvirtino, kad tokscentras tikrai yra, – toliau kalbëjau Litvinovui, taèiau joveido iðraiðka man nieko nesakë.

177

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Jis lyg ir liko patenkintas mano atsakymu. Daugiau nie-ko nekamantinëjo ir kaþkà raðë popieriaus lape. Vëliau lie-pë man iððifruoti ir paaiðkinti mûsø organizacijos pasku-tinio posëdþio protokolà. Vargau gal kokià valandà. Pas-kui Litvinovas man praneðë:

– Tardymas jau eina á pabaigà. Reikia bylà perduotiteismui. Yra keletas tavo nepasiraðytø protokolø. Teks pa-siraðyti, nes antraip negalësiu bylos perduoti teismui, o tupûsi ðio kalëjimo karceryje. Dabar droþk á kamerà.

Taip pasakæs tardytojas perdavë mane sargybiniui ir ðisnuvedë á kamerà.

„Kà dabar reikës man daryti? Kà daryti? – ákyriai stuk-seno mano galvoje neramios mintys. – Jie raðo ne tà, kàsakai, o tà, ko jiems reikia, ir visà tà nesàmonæ turiu jiemspatvirtinti savo paraðu.“

Bet ilgiau bûti ðiame kanèiø kalëjime tikrai nenorëjau.

* * *Á tardymà manæs daugiau niekas nebekvietë. Tik ramybësnedavë klausimas – pasiraðyti ar ne tuos prakeiktus pro-tokolus? Kaip iðprotëjæs blaðkiausi vienas po tà mûrinákarstà ir man rodësi, kad ilgai nebeiðtversiu. Kasdien tiepatys garsai: priþiûrëtojø þingsniai uþ durø, stuksenimasá sienà ar radiatoriø, vos girdimi praeiviø þingsniai gat-vëje ir retkarèiais pravaþiuojanèio automobilio variklioburzgimas. Jau ir eiles kartoti sunkiai sekësi, o dainuotiapskritai nebesinorëjo. Vienintelë atvanga buvo pasivaikð-èiojimai kiemo garde ir prausimasis po duðu. Dar padëjomalda. Tik ji vienintelë teikë vilties iðtrûkti ið ðio baisausnarvo. Þinojau, kad kaþkur èia, gal netoli kalëjimo, turibûti Auðros Vartai, kuriø stebuklingojo Ðvè. Mergelës Ma-rijos paveikslo kopija buvo mûsø namuose. Tad jai ir mel-

178

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

dþiausi daugybæ kartø, ypaè vakarais, ir man palengvë-davo. Ko gero, Ji mane iðmokë tokios iðminties – visi blo-giausi dalykai kada nors turi praeiti. Ëmiau tuo tikëti irman darësi lengviau.

Ir ðtai atëjo diena, kai mane vël nuvedë pas Litvino-và. Dienà jo kabinetas atrodë linksmesnis, o ir pats èekis-tas buvo gerai nusiteikæs.

Kol Litvinovas pasiraðinëjo sargybiniui kalinio gavimoraðtelá, að atsisëdau ant taburetës ir paþvelgiau pro lan-gà. Prieð langà matësi stataus kalno ðlaitas, prie nedide-lio krûmelio sëdëjo porelë ir buèiavosi.

Litvinovas þvilgtelëjo á mane, paskui pro langà irpasakë:

– Na, ðtai – galëjai ir tu mergas kirkinti, bet galvojai vel-niai þino kà ir priëjai liepto galà. Atsitiko kaip tam anek-dote: „Vaikðtinëjo nedràsus vaikinas pas merginà, lyg ir ne-miegojo su ja, o ta vis vien vaikà pagimdë“, – nusikvatojoèekistas, bet að jam pritarti negalëjau. Ðirdá suspaudë gai-lestis dël to, kad mes nors ir nesugebëjome nieko svarbausnuveikti tëvynës labui, bet patekom á emgëbistø nagus.

– Tai kaip elgsies? Ar pasiraðysi protokolus, ar ir toliauspyriosies ir sëdësi tam savo narve? – paklausë Litvino-vas ir paëmë nuo stalo gulëjusià labai storà bylà.

– Tai tavo apklausø protokolai. Kiekvienas jø lapas tu-ri bûti pasiraðytas. Dabar turi susipaþinti su byla ir pasi-raðyti. Man bylà reikia perduoti teismui. Be tavo paraðønepriims. Taip ir sëdësi ðiame kalëjime neþinia kiek lai-ko, – kalbëjo èekistas, o mano ðirdis tankiai, tankiai pla-kë: „Kà daryti? Kà daryti?..“

Pagaliau nusprendþiau: pasiraðysiu. Jie vis vien pada-rys, kaip norës. Gal teismas susimylës – juk nieko rimtonepadarëm – ir paleis á laisvæ.

– Gerai, pasiraðysiu, – pasakiau.

179

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Na, matai. Pagaliau iðgirdau ið tavæs protingà atsa-kymà, – taikiai kalbëjo Litvinovas ir padëjo bylà ant ma-no keliø.

– Tik, þiûrëk, nieko èia nesugadink. Jei kas nors atsi-tiks – sësi á karcerá ir dar teismas bausmæ padidins. O kar-ceriukas pas mus ðaunus. Jeigu kas, tai ir galà gali gauti...

Byla man pasirodë nepaprastai sunki. Þvelgiau á jà su-miðæs, o Litvinovas tuo tarpu pakiðo man raðiklá:

– Pradëk! Laikas – pinigai.Èekistas atsisëdo prie stalo ir ëmë tvarkyti savo popie-

rius, kaskart vis paþvelgdamas á mane. Tuo tarpu að ver-èiau bylà: kiek daug nepasiraðytø lapø, o að, berods, ne-pasiraðiau tik trijø ar keturiø protokolø. „Gal kai kuriuoslapus paskui paraðë ar perraðë, kad parodymai bûtø vie-nodi?“ – pagalvojau.

– Anuka, dràsiau! – ðûktelëjo tardytojas. – Matau, ran-kos dreba, kaip viðtà pavogus. Reikëjo apie tai anksèiau gal-voti, o dabar raðykis – vis vien ið balos sausas neiðlipsi...

Tikrai man pradëjo drebëti rankos. Kurá laikà dar skai-èiau vienà kità lapà, bet paskui verèiau ir tik þiûrëjau, ku-rie lapai nepasiraðyti. Man pasirodë, kad be galo ilgai uþ-truko ði procedûra. Kai baigiau, Litvinovas paëmë ið ma-næs bylà ir versdamas lapà po lapo patikrino, ar viskas pa-siraðyta.

– Ðtai èia praleidai, – pasakë èekistas ir pakiðo man pa-siraðyti praleistà lapà.

Veikiai rado dar ir kità nepasiraðytà protokolà.Pagaliau Litvinovas uþvertë paskutiná bylos lapà ir pa-

þvelgë á mane:– Nu, kà, kaliny Stancikai, apklausa baigta. Dabar ta-

væs laukia teismas, bet prieð tai dar turësi susitikti su sa-vo advokatu.

– Su kokiu advokatu? – paklausiau. – Að neturiu jokioadvokato.

180

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Nesirûpink, – kalbëjo tardytojas. – Mûsø valstybë yralabai humaniðka ir kiekvienam teisiamajam paskiria ad-vokatà nemokamai.

„Kà gi, gerai“, – linktelëjau galvà, o Litvinovas iðkvie-të sargybiná nuvesti mane á kamerà. Èia atëjæs neþinojau,ar verkti, ar dþiaugtis. Ëmë apmaudas, kad vis dëlto aðpasiraðiau tuos prakeiktus protokolus. Ir pats raminau sa-ve tuo, kad neturëjau kito pasirinkimo. Atradus dokumen-tus ir net dienoraðèius, èekistams viskas tapo aiðku, o irákalèiø uþtektinai susirinko.

Prasidëjo santykinai ramios dienos. Svarsèiau, kuo èiagalëèiau uþsiimti, nebent ið ðlapios duonos pasigamintiroþiná.

Bevaikðèiojant po kamerà mane uþliejo prisiminimai,nors ir sunkiø, bet, kaip dabar man atrodë, laimingødienø...

* * *Pagaliau atëjo metas susitikti su „humaniðkos“ valstybësman paskirtu advokatu. Tai buvo neiðvaizdi vidutinio am-þiaus ðviesiaplaukë moteris, kuri man nekëlë jokiø gerøjausmø. Litvinovas, pristatæs jà kaip advokatæ Siniakovà,kaþkur iðsidangino.

Advokatë papraðë manæs sëstis, o pati ásitaisë uþ tar-dytojo stalo. Ji kurá laikà gana atidþiai apþiûrinëjo mane,o paskui lyg ir guosdama uþvedë kalbà:

– Toks jaunas, o jau susidëjai su nacionalistais. Gaila,labai gaila... Ir mokslai nutrûko... Ir mama, girdëjau, sun-kiai serga...

Kai paminëjo mamà, skausmas man suspaudë ðirdá irað nebeiðlaikiau.

– Ne jûsø reikalas, – pasakiau.

181

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Kaip tai ne mano reikalas. Man patikëjo tave gintiLSSR Aukðèiausiajame teisme. Su tavo byla að susipaþi-nau, – kalbëjo Siniakova. – Bet kai kuriuos dalykus, ku-rie man neaiðkûs, turiu su paèiu iðsiaiðkinti. – Kaip ma-tau, esi fanatiðkai tikintis. Gal kokiai sektai priklausai? Galji tave átraukë?

– Kokiai dar sektai? – atsakiau gerokai suirzæs. – Esukatalikas, o ði religija sektø neturi.

– Gerai, jau gerai, – tarë advokatë. – Nepyk! Mano pa-reiga – viskà iðsiaiðkinti, kad galëèiau tinkamai tave gintiteisme. Juk norëtum gauti kuo maþesná terminà?

– Koká dar terminà? Að nekaltas, nieko blogo nepada-riau, teismas mane iðteisins...

– Na, neþinia, kaip teismas paþiûrës. Visaip gali bû-ti, – tæsë man nemalonià kalbà advokatë. Að pradëjaumanyti, kad ji tikrai man nepadës teisme, kad ji man at-stovaus tik formaliai. „Greièiau jau baigtø ðá nemalonøpokalbá. Praðyti, tai að jos tikrai nieko nepraðysiu.“

– Esi kaltinamas pagal RSFSR Baudþiamojo kodekso58 straipsná. Tai labai rimtas kaltinimas.

– Koks ten kaltinimas? Að juk konkreèiai nieko blogonei valdþiai, nei þmonëms nepadariau. Jei skaitët bylà, taiþinot. Mes ruoðëmës veikti tik kilus karui ir tai neþinia,kaip galëjo dar bûti, nes baigus vidurinæ tikriausiai bûtøpaëmæ mus tarnauti sovietø armijoje, – dësèiau savo prie-laidas, su kuriomis advokatë lyg ir sutiko.

– Taip, tai taip, – pasakë ji. – Bet buvo veikla, antiso-vietinis susibûrimas, agitacija, organizaciniai dalykai... Ðtaijeigu tu pasakytum, kad kas nors tave provokavo, vertëstoti á antisovietinæ organizacijà, teismas gal á tai atsiþvelg-tø kaip á lengvinanèià aplinkybæ.

– Kokia dar agitacija? Tarpusavyje kalbëjome, sutarëm,ir baigta, – mëginau aiðkinti, bet draugei Siniakovai tai ne-buvo svarbu. Kà ji màstë, sunku pasakyti, bet kiek paty-lëjusi tiesiai ðviesiai pareiðkë savo nuomonæ:

182

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Jûs dar labai jauni ir negalëjo bûti, kad patys sava-rankiðkai apsisprendëte kovoti prieð sovietø valdþià. Taijuk beprotybë. Tik uþkietëjæs, sovietø valdþiai nusikaltæsþmogus gali kelti prieð jà rankà... Jeigu paaiðkëtø, kad toksþmogus yra ir jis nuteikinëjo tave, tai teismas á tai bûti-nai atsiþvelgtø, sumaþintø tau bausmæ ar visai nuo jos at-leistø. Taigi, jei toks buvo, turëtum man pasakyti.

Að buvau tiesiog ðokiruotas tokios jos kalbos: „Juk jimane tardo ir nori iðtraukti ið manæs tai, ko nesugebëjopadaryti Litvinovas.“

– Jeigu jûs skaitëte bylà, tai þinote, kad tokio þmogausnebuvo. Mes patys savarankiðkai kûrëme organizacijà, –susijaudinæs piktai atkirtau savo „gynëjai“ – jûs, jûs ma-ne tardote!

Advokatë kiek sumiðo ir lyg norëdama mane nuramintipratarë:

– Na, nebûtinai kas nors ið vyresniøjø. Ðtai Pupðys pri-sipaþino, kad vadovavo organizacijai. Gal jis kokiu norsbûdu tave provokavo, vertë stoti á organizacijà.

Ðie jos þodþiai mane labai uþgavo:– Kà jûs èia kalbate? – vos neðaukdamas pasakiau. –

Daugiau á jûsø klausimus neatsakinësiu, – grieþtai pareið-kiau ir nutilau.

Advokatë kurá laikà þiûrëjo á mane, bet að jau netikë-jau, kad ji gali man padëti. Gal tik pakenkti. Matyt, ji taisuprato.

– Na, kà gi, – po valandëlës pasakë draugë Siniakova.– Nekalbi, tai ginsiu tave savo nuoþiûra.Ji pakëlë telefono ragelá ir iðkvietë sargybiná, kad ma-

ne pasiimtø.Susitikimas su advokate mane labai emociðkai pavei-

kë. Ilgà laikà tiesiog laksèiau po kamerà negalëdamas nu-rimti: „Niekas tau nepadës. Niekas, – sukosi galvoje min-tys. – Jeigu jau ir advokatë tardo, tai nieko gero nelauk.“

183

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Að ir nelaukiau. Jau nebelaukiau. Svarbu buvo tik su-þinoti, kiek metø teks praleisti nelaisvëje. Tuo tarpu reþi-mas lyg ir suðvelnëjo. Priþiûrëtojai lyg ir maþiau þvalgësiper durø aká, nepastebëdavo, kad að sëdþiu ant narø, taiað ir ëmiau tuo mëgautis, kai pavargdavau þingsniuoti pokamerà. O ðtai vienà dienà ávyko tiesiog stebuklas. Pra-daræs durø langelá priþiûrëtojas ámetë á kamerà senà „Tie-sos“ laikraðtá. Jame buvo apraðomos iðkilmës atidengiantLukiðkiø (pavadintos Lenino) aikðtëje paminklà didþiajamviso pasaulio proletariato vadui V. I. Leninui. Kiek para-dinio dþiaugsmo, sovietinës panegirikos: respublikos va-dø nuotraukos, besiðypsanèios tautiniais drabuþiais apsi-rengusios merginos ir vaikinai laimingi kloja gëles didþia-jam vadui po kojø.

„Ðtai koks tada buvo aikðtëje triukðmas, kurá að tà die-nà girdëjau pro uþkaltà vienutës langà“, – galvojau. Bu-vau be galo pasipiktinæs tuo Lietuvos budelio paminkluir aikðtës iðniekinimu, norëjau tà laikraðtá suplëðyti á sku-telius, bet gyvenimas vienutëje buvo man tiek ákyrëjæs,kad nejuèiomis perskaièiau já nuo pradþios iki galo.

Juk pirmà kartà gavau ðiokiø tokiø þiniø ið laisvës:„Ech, kad kas nors bûtø paraðæs, kaip ten mano ðeima gy-vena. O gal jau jø nëra Ðilutëje? Gal iðtrëmë? Juk sûnustoks sunkus nusikaltëlis...“

Per pasivaikðèiojimus garde jutau, kad oras po truputávësta. Atëjo rugsëjis, atëjo ir ta ásimintina ðio mënesio diena.

Teismas

Atsidarë durys, áëjo priþiûrëtojas ir pasakë:– Sabiraisia v sud (ruoðkis á teismà). Kadangi pietø ne-

gráðit, tai èia sausas davinys, – ir áspaudë á rankà poràdþiûvësiø.

184

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Liepæs iðeiti, sargybinis nuvedë mane á kiemà ir ásodi-no á vienà ið gerai paþástamo „varanoko“ – „juodojo var-no“, sunkveþimio kabinø. Nors aplink stovëjo ginkluotièekistai, mano nuotaika buvo pakili, matyt, dël to, kad ið-vedë ið ðio baisaus kalëjimo. Pradëjo vesti vienà po kitomano draugus ir sodino á skirtingas kabinas. Sargybiniaiskubinosi, kad nepavëluotø nuveþti mus á teismo posëdá.Jau uþvedë maðinos variklá, uþtrenkë dureles, bet maðinakaþkodël nepajudëjo. Pasigirdo balsai. Kaþkas keikësi, ba-rësi, kaþkas ginèijosi, kol galø gale pasigirdo komanda:

– Veþkit ta paèia maðina!Pradëjo vesti ir sodinti á tà patá sunkveþimá kaþkokius

kitus kalinius. Atsidarë ir mano kabinos durelës. Kadangikabina buvo siaura, o að sëdëjau ant suolelio, tai á kabinàëmë grûsti staèià ir atbulà kaþkoká vyriðká. Jo galva á ka-binà netilpo, tad sargybinis palenkë jà þemyn, o jo kûnàdurimis ëmë stumti ant manæs á kabinos gilumà. Nelai-mëlio sëdynë spaudë mano galvà prie kabinos sienos. Bû-èiau gal ir uþdusæs, bet paskutinæ akimirkà sumojau pa-sukti galvà á ðonà.

– Kà jûs darot, èia jau sëdi þmogus! – ðaukë stumiamasvyriðkis, bet sargybinis nusikeikë ir ðiaip taip já ágrûdo.

Pagaliau kabinos durelës uþdarytos, uþrakintos, o aðvos gyvas gaudau oro likuèius. Mane uþspaudæs vyrukaspraðneko:

– Atsipraðau, að ne savo noru. Pasistengsiu oro nega-dinti. Kas tu toks?

– Mes moksleiviai. Ið Ðilutës. O jûs?– O, tai mes draugai! Mes irgi moksleiviai. Ið Tauragës.

Kà padarët? Girdëjom, ten paminklà susprogdinot.– Kad ne, ne mes. Pas mus veikë organizacija.Maðina pajudëjo ir kiekvienas jos trinktelëjimas vis la-

biau mane alino. Vaþiavom, rodos, nepakeliamai ilgai. Trû-

185

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

ko oro ir akyse temo. Rodësi, kad tuoj uþdusiu. Skaudëjosprandà ir net visà kûnà. Nelaimës draugui irgi buvo ne-patogu stovëti su palenkta galva.

Bet, kaip jau buvau ásitikinæs, kiekviena sunki bûsenaturi savo pabaigà. Kai jau, rodos, atëjo galas, maðina su-stojo, kabinos durys pagaliau atsidarë ir mane prispaudæsvyrukas iððoko kaip kamðtis á koridoriø. Nors durys vëlgreitai uþsidarë, að jau galëjau lengviau atsidusti ir lau-kiau, kol iðves. Netrukus iðvedë ir kieme dienos ðviesojepamaèiau visus savo draugus. Jie atrodë gerokai suvargæ,sunykæ, bet stengësi atrodyti nenusiminæ. Gediminas netðyptelëjo ir pamerkë man aká. Surikiavæ po vienà: kalinys,sargybinis, kalinys, sargybinis, nuvarë mus á teismo salæir susodino ant vieno ilgo suolo. Aplink ginkluoti èekis-tai, bet salë tuðèia. Nei giminiø, nei paþástamø, kuriuos ti-këjausi pamatyti. Kaþkas mëgino praðnekti, bet sargybi-nis grieþtai niukstelëjo jam á nugarà: „Malèat“. Taigi, tikdairëmës ir tylëjom. Pagaliau atëjo advokatai, kaþkà pa-sitarë tarpusavyje, o vëliau atëjo ir teisëjas Ponomariovassu tarëjais. Prasidëjo teismo posëdis...

Ðaukë atsakinëti po vienà. Teisëjas vartë bylos lapus irðá bei tà paklausdavo, taèiau buvo akivaizdu, kad ðie klau-simai tik formalumas. Pirmiausia klausinëjo Gintarà Mas-koliø. Þiûrëjau á ðá vaikinukà ir stengiausi prisiminti, arað já kada nors buvau matæs Ðilutës mieste ar mokykloje.Gintaras buvo gerokai susijaudinæs, lyg ir kaþkokios kal-tës prislëgtas. Matyt, jis suprato, á kokias MGB pinkles bu-vo pakliuvæs ir jautësi kaltas prieð kitus teisiamuosius. Jisnet savaip mëgino iðsiaiðkinti, kas buvo tas Tigras, bet tei-sëjas maþai á tai kreipë dëmesio. Paskui kalbëjo Vladas. Jislaikësi labai tvirtai, patvirtino savo vadovavimà organiza-cijai. Atëjo eilë ir man. Pasakiau, kad daviau priesaikà, pa-siþadëjimà, paraðiau organizacijos ástatus, bet nieko blo-go konkreèiai nepadariau. Praðiau á tai atsiþvelgti. Pana-

186

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

ðiai kalbëjo ir kiti draugai. Jie patvirtino savo veiklà or-ganizacijoje, bet sakë nieko blogo nepadaræ. Tuo teismoposëdis pasibaigë, mes vël eilute buvom nuvesti á „juo-dàjá varnà“ ir pargabenti á kalëjimà.

Kameroje pasijutau gerokai iðvargintas patirtø iðgyve-nimø, todël sulaukæs komandos kritau ant narø ir iki ry-to miegojau kaip uþmuðtas.

* * *Kità dienà mus vël atveþë á teismà. Ði diena buvo dar la-biau átempta, pilna ávairiø emocijø. Kaip liudytojai teis-me dalyvavo ir buvæ mûsø klasës draugai, tvirtinæ, kadnë vienas apie mûsø antisovietines paþiûras neþinojæ, mû-sø antisovietiniø kalbø negirdëjæ ir apie kokià nors anti-sovietinæ organizacijà nieko neþinojæ. Man buvo dþiugutai girdëti, juo labiau kad taip liudijo net komjaunuoliai.„Ðaunuoliai, – galvojau. – Kaip að jus visus norëèiau ið-buèiuoti, ypaè merginas, kurios buvo gerokai sumiðusios,iðsigandusios, bet nepaprastai graþios...“

O ðtai liudyti apie Gintarà Maskoliø pakviesti GenëÈerniauskaitë ir Antanas Sinkevièius kalbëjo labai prieðið-kai, kaltino já antisovietinëmis kalbomis, pastangomis ákur-ti technikume antisovietinæ organizacijà. Apie èia veikusáJuozà-Tigrà teisme net nebuvo uþsiminta. Gintaras buvolabai sujaudintas tokiø liudytojø kalbø, nes, matyt, anks-èiau jais pasitikëjo.

Ilgas posëdis ëjo á pabaigà. Kalbëjo advokatai, bet jiemûsø negynë, neginèijo mûsø kaltumo, o tik praðë baus-mæ suðvelninti, nes esame labai jauno amþiaus, nesubren-dæ ir nesupratome, kà blogo darëme.

Visiems suteikë teisæ tarti paskutiná þodá. Pirmas kal-bëjo Vladas, kuris sakë, kad nepadarë jokiø blogø darbø,tik mylëjo Lietuvà ir norëjo jai pasitarnauti.

187

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Að taip pat sakiau, kad nesijauèiu kaltas, nes nesu nie-kam nieko blogo padaræs ir praðiau teismo á tai atsiþvelg-ti. Panaðiai kalbëjo ir kiti.

Buvo labai dþiugu, kad mes èia, sovietiniam teisme, bu-vom vieningi, nesiteisinom ir vienas kito nekaltinom – lai-këmës savo draugystës priesaikos.

Pasibaigus posëdþiui mus vël nuveþë á MGB vidaus ka-lëjimà, pasikalbëti neleido, nors visi to troðkome. Tà va-karà buvau labai susijaudinæs, negalëjau nurimti, nes þi-nojau, kad atëjus rytui iðgirsiu teismo nuosprendá, kurisnulems tolesná mano likimà.

* * *Rugsëjo 18 dienos rytà mes labai susijaudinæ stovëdamiiðklausëme teismo nuosprendá.

NUOSPRENDISLietuvos Sovietø Socialistinës Respublikos vardu1952 metø rugsëjo 18 d.

Lietuvos SSR Aukðèiausiojo teismo baudþiamøjø by-lø teisëjø kolegija, sudaryta ið:

Pirmininko: Z. Ponomariovo ir liaudies tarëjø Maku-tëno ir Sèanðèinos, dalyvaujant prokurorui Novikovui, ad-vokatams Maslovskiui ir Siniakovai, sekretorei Trofimèuk,

uþdarame teismo posëdyje Vilniaus m. iðnagrinëjobaudþiamàjà bylà

Pupðio Vlado, s. Kosto (asmens duomenys), kaltina-mo pagal RSFSR BK 58 str. 10-1, 11, 14 dalis.

Maskoliaus Klemenso, s. Jono (asmens duomenys),kaltinamo pagal RSFSR BK 58 str. 10-1, 11, 14 dalis.

188

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Maskoliaus Gintaro, s. Jono (asmens duomenys), kal-tinamo pagal RSFSR BK 58 str. 10-1, 11, 182 str. 4 dalá.

Stanciko Eugenijaus Rimvydo, s. Vinco (asmensduomenys).

Ðklëriaus Antano, s. Aleksandro (asmens duomenys).Braèiulio Gedimino Antano, s. Jono (asmens duo-

menys).Pastarieji trys kaltinami pagal RSFSR BK 58 str.

10-1 ir 11 str.

NUSTATË,

kad Pupðys Vladas, bûdamas prieðiðkai nusiteikæs so-vietø santvarkai, subûrë apie save antisovietiðkai nusi-teikusius Ðilutës 1-osios vidurinës mokyklos moksleivius,teisiamus pagal ðià bylà: Stancikà, Ðklëriø, Braèiulá irMaskoliø Klemensà, ið kuriø 1951 m. rudená (rugsëjo–spalio mën.) sudarë antisovietinæ grupæ ir jai vadovavo,suteikæs sau pogrindiná slapyvardá „Audronis“.

Pupðiui pasiûlius jo vadovaujama antisovietinë nacio-nalistinë organizacija 1951 metø gruodþio mënesá pasi-vadino „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautiniu susivieniji-mu“ – „Liats“ (LLJTS).

1951 m. gruodþio mënesá Pupðys dalyvavo parengiantir priimant organizacijos LLJTS ástatus, sukûrë organi-zacijos priesaikà, pasiþadëjimà ir kartu su kitais organi-zacijos nariais prisiekë kovoti prieð sovietø valdþià, uþburþuazinës santvarkos atkûrimà Lietuvoje. Ástatø, prie-saikos ir pasiþadëjimo originalus Pupðys saugojo savo bu-te specialiai árengtoje slaptavietëje.

Bûdamas LLJTS centrinio organo narys, Pupðys da-lyvaudavo nelegaliose organizacijos nariø sueigose, ku-riose buvo svarstomi kovos su sovietø valdþia klausimai.

189

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Jose Pupðys pateikdavo jø apþvalgas, pareiðkimus, ðmei-þianèius sovietinæ tikrovæ ir sovietø valstybës uþsieniopolitikà.

1951 m. geguþës–spalio mënesiais jis paraðë antiso-vietiná paskvilá „Tolimojoje Karelijoje“, kurá skaitë anti-sovietinës organizacijos LLJTS nariø nelegaliose sueigo-se. 1952 m. pavasará paraðë paskvilá „Uþuovëja“. 1952 m.kovo ir geguþës mënesiais davë Klaipëdos sr. Priekulës r.Ðvëkðnos miestelio vidurinës mokyklos mokiniui Urmu-levièiui Medardui uþduotá ásteigti antisovietinæ jaunimoorganizacijà, pavaldþià LLJTS centriniam organui, bet Ur-mulevièius Pupðio uþduoties neávykdë.

1952 m. geguþës mënesá, turëdamas kontrrevoliucinátikslà esant tinkamam momentui stoti á kovà prieð sovietøvaldþià, ið savo paþástamo Liuco (Maco) Arvydo ásigijouþsieninës markës pistoletà ir apie 40 pistoleto TT ðovi-niø. Pistoletà saugoti perdavë teisiamajam Maskoliui Kle-mensui, o ðovinius laikë pas save.

1952 m. Pupðys ketino ásigyti pistoletà ið Ðvëkðnosmiestelio gyventojo Þemelio, bet dël areðto ðio sumany-mo neávykdë.

1951–1952 metais Pupðys tarp Ðilutës vidurinës mo-kyklos moksleiviø skleidë antisovietinæ agitacijà, ðmeiþësovietinæ spaudà.

Teisiamasis Stancikas, bûdamas prieðiðkai nusiteikæssovietø santvarkai, 1951 m. rugsëjo mënesá ástojo á anti-sovietinæ moksleiviø grupæ LLJTS, kurioje buvo iki areð-to, turëjo slapyvardá „Þymantas“, buvo ðios organizaci-jos centrinio organo narys, parengë organizacijos LLJTSástatus, pasiraðë priesaikà ir pasiþadëjimà kovoti prieð so-vietø valdþià. Saugojo pas save organizacijos ástatø ko-pijà, dalyvavo organizacijos LLJTS nariø nelegaliose su-eigose, antisovietinës veiklos klausimø svarstyme.

190

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Teisiamasis Ðklërius, bûdamas prieðiðkai nusiteikæs so-vietø santvarkai, 1951 m. rugsëjo mënesá ástojo á antiso-vietinæ nacionalistinæ grupæ LLJTS ir buvo joje iki areð-to. Bûdamas centrinio organo narys turëjo slapyvardá„Dþiugas“, davë priesaikà ir pasiþadëjimà kovoti prieð so-vietø valdþià, aktyviai dalyvavo parengiant organizacijosLLJTS ástatus. Dalyvaudavo LLJTS centrinio organo na-riø nelegaliose sueigose, kuriose buvo svarstomi kovosprieð sovietø valdþià klausimai, gavo uþduotá per 1952 m.moksleiviø vasaros atostogas nuvykti á Lazdijø rajonà uþ-megzti ryðá su ginkluotø lietuviðkø burþuaziniø naciona-listø gaujø nariais siekiant gauti ginklø, bet buvo areð-tuotas.

Teisiamasis Braèiulis, bûdamas prieðiðkai nusiteikæssovietø valdþiai, 1951 m. rugsëjo mënesá ástojo á anti-sovietinæ nacionalistinæ moksleiviø organizacijà LLJTS,pasirinko pogrindiná slapyvardá „Gintautas“, davë pasi-þadëjimà ir prisiekë iðtikimybæ antisovietinei organizaci-jai, áëjo á LLJTS centriná organà, aktyviai dalyvavosvarstant organizacijos ástatus, dalyvavo nelegaliose an-tisovietinëse sueigose, kuriose buvo svarstomi veiklosklausimai.

Teisiamasis Maskolius Klemensas, bûdamas prieðiðkainusiteikæs sovietø valdþiai, 1951 m. lapkrièio mënesá ásto-jo á antisovietinæ nacionalistinæ organizacijà LLJTS, pa-sirinko pogrindiná slapyvardá „Tautvaldas“, buvo ðios or-ganizacijos centrinio organo narys. 1951 m. gruodþio më-nesá dalyvavo parengiant ir priimant organizacijos ásta-tus, pasiraðë priesaikà ir pasiþadëjimà kovoti prieð sovie-tø valdþià. Sistemiðkai dalyvavo LLJTS centrinio organonariø nelegaliose sueigose, kuriose buvo svarstomi kovosprieð sovietø valdþià klausimai. Ðiose sueigose darë anti-sovietinius pareiðkimus.

191

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

1952 m. geguþës mënesá jis gavo ið teisiamojo Pupðiopistoletà, kurá saugojo turëdamas kontrrevoliuciniø tiks-lø. 1952 m. birþelio mënesá bandë átraukti á antisovieti-næ organizacijà Ðilutës 1-osios vidurinës mokyklos moks-leivá Stirbá, su kuriuo susitarë sudaryti atskirà nuoLLJTS centrinio organo antisovietinæ grupæ ir gauti gin-klø ið nacionalistiniø ginkluotø gaujø nariø, su kuriaisturëjo uþmegzti ryðius. Taèiau dël areðto ðiø ketinimøávykdyti Maskoliui Klemensui nepavyko. 1951 m. gruo-dþio mënesá jis uþmezgë ryðá su savo broliu MaskoliumiGintaru, Vilniaus geleþinkelininkø technikumo mokslei-viu, papasakojo jam apie antisovietinæ organizacijà LLJTSir jos veiklà, leido jam persiraðyti ðios organizacijos ásta-tus, vëliau gavo ið jo susiraðinëjimo ðifrà nusikalstamaiveiklai atlikti.

Teisiamasis Maskolius Gintaras, bûdamas prieðiðkainusiteikæs sovietø valdþiai, nuo 1951 m. rudens raðë an-tisovietinio turinio dienoraðtá, kûrë ir uþraðinëjo melagin-gas antisovietinio turinio daineles, kuriose kvietë kovotiprieð sovietø valdþià. 1952 m. vasario mënesá, atostogau-damas pas tëvus Ðilutës mieste, suþinojo ið savo brolioKlemenso apie antisovietinæ nacionalistinæ organizacijàLLJTS, ástojo á jà, pasirinko pogrindiná slapyvardá „Al-gimantas Edmundas“, persiraðë organizacijos LLJTS ásta-tus, parengë ir perdavë broliui ðifrà susiraðinëti antiso-vietiniame darbe.

1952 m. vasario–kovo mënesiais jis bandë ákurti an-tisovietinæ organizacijà Vilniaus geleþinkelininkø techni-kume, ne kartà siûlë stoti á ðià organizacijà studentei Èer-niauskaitei. 1952 m. Maskolius Gintaras pasidarë ir lai-kë pas save „peilá-kinþalà“.

Iðvardytø teisiamøjø nusikalstami veiksmai kvalifi-kuojami pagal RSFSR BK 58 str. 10 p. 1 d. ir 11 p., o

192

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Pupðio ir Maskoliaus Klemenso, be to, ir pagal 58 str.14 d. – uþ ginklo saugojimà kontrrevoliuciniams tiks-lams, ir Maskoliaus Gintaro pagal 182 str. 4 d. uþ „kin-þalo“ laikymà.

Teismas laiko visø teisiamøjø kaltæ árodytà daiktiniaisákalèiais, grafine ekspertize, liudytojø parodymais, asme-niniais prisipaþinimais tiek parengtinëje, tiek teismo ap-klausose.

Vadovaudamasis tuo, kas iðdëstyta, ir UPK 319 ir320 straipsniais, Lietuvos SSR Aukðèiausiojo teismo bau-dþiamøjø bylø teisminë kolegija

nuteisia:Pupðá Vladà, s. Kosto, pripaþinti kaltu pagal RSFSR

BK 58 str. 10 p. 1 d., 11 p. ir ákalinti ITL 10 metø, opagal 58 str. 14 p. [...] 25 metams, su teisiø atëmimu5 metams ir turto konfiskacija.

Maskoliø Klemensà, s. Jono, pripaþinti kaltu pagalRSFSR BK 58 str. 10 p. 1 d., 11 p. ir 14 p. ir ákalintiITL 10 metø su teisiø atëmimu 5 metams ir turto kon-fiskacija.

Maskoliø Gintarà, s. Jono, pripaþinti kaltu pagalRSFSR BK 58 str. 10 p. 1 d., 11 p. ir 182 p. 4 d. ir áka-linti ITL 10 metø su teisiø atëmimu 5 metams.

Ðklëriø Antanà, s. Aleksandro, Braèiulá Gediminà An-tanà, s. Jono, ir Stancikà Eugenijø Rimvydà, s. Vinco,pripaþinti kaltais pagal RSFSR BK 58 str. 10 p. 1 d.,11 p. ir ákalinti ITL 10 metø kiekvienà, su teisiø atëmi-mu 5 metams kiekvienam.

Iðieðkoti ið nuteistøjø Pupðio, Maskoliaus Klemenso,Maskoliaus Gintaro, Ðklëriaus, Braèiulio ir Stanciko po200 rubliø ið kiekvieno Vilniaus juridinës konsultacijosnaudai uþ advokatø Maslovskio ir Siniakovos pasiruoði-mà ir kalbà teisme.

193

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Iðieðkoti ið visø nuteistøjø valstybës naudai uþ teis-mo iðlaidas iðkvieèiant liudytojus po 150 rubliø ið kiek-vieno.

Bausmës pradþios laikà nuteistiesiems skaièiuoti nuojø suëmimo dienos: Maskoliui Gintarui nuo 1952 m. bir-þelio 13 d., Ðklëriui Antanui – nuo 1952 m. birþelio22 d., Pupðiui, Maskoliui Klemensui, Braèiuliui ir Stan-cikui – nuo 1952 m. birþelio 20 d.

Aukðèiausiojo teismo nuosprendis yra galutinis ir ka-sacine tvarka neskundþiamas.

Paraðai:Teismo pirmininkas Z. PanomariovasNariai: Makutënas ir Sèanðèina

LYA. B. b. Nr. P-16976-Li


Teismo nuosprendis mus labai sujaudino. Viltys, kad ku-rá nors iðteisins, nepasitvirtino. Supratom, jog mes jauesam didþiosios GULAG’o armijos beteisiai þmonës. Keis-ta, bet niekas ið mûsø nepravirko, o paklausus, ar raðysi-me malonës praðymus, atsakëme, kad ne. Raðyti malonëspraðymà, vadinasi, sutikti su tuo, kuo esam kaltinami, otokie nesijautëme. Juk mes tikrai niekuo ið tikro neprasi-kaltome, jokios þalos nepadarëme, taèiau turësime ilgusmetus kalëti.

Pasibaigus teismo posëdþiui suvarë mus á vienà kam-bará. Labai apsidþiaugëm, kad pagaliau galime pasikalbë-ti, tad suðnekom visi, ðypsojomës, netgi juokavome vie-nas kità padràsindami. Labai nustebæ á mus þiûrëjo mû-sø sargybiniai, gal panaðaus amþiaus kariai, tarnaujantys

194

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

MGB daliniuose. Jiems turbût buvo keista matyti, kad potokio nuosprendþio mes dar galime juokauti.

Paskui visus vël iðvedþiojo po savo kameras MGB vi-daus kalëjime.

Tà naktá negalëjau uþmigti. Viena vertus, skaudþiai ið-gyvenau dël to, kad nutrûko mokslai, mano svajonës apieateitá, neþinia, koks likimas laukia artimøjø, kita vertus,lyg ir dþiugino mintis, kad gal leis su jais pasimatyti.

Prabëgo dar kelios dienos vienutëje, bet reþimas buvojau kitoks. Atneðë laikraðèiø, pasiûlë net knygø paskaity-ti. Tik maistas liko toks pat, bet að jau prie jo buvau pri-pratæs. Tardyti nekvietë, todël galëjau iðsimiegoti ir jau-èiausi geriau. Galvoje vis sukosi mintis: „Kur dabar musiðveð?“ Taigi, neramus laukimas, bet laukti teko neilgai.

* * *Pagaliau atëjo sargybinis ir liepë iðeiti „su daiktais“, t. y.visam laikui. Net dþiugu buvo atsisveikinti su vienute –prasideda naujas gyvenimas! Kelionë „juoduoju varnu“buvo trumpa. Po keliø minuèiø maðina sustojo Lukiðkiøkalëjimo kieme. Metaliniais kalëjimo-tvirtovës laiptais nu-vedë á antrà aukðtà, atrakino sunkias metalines duris ir aðjau „naujuose namuose“. Kamera buvo nemaþa, ðviesusgrotuotas langas, prie kurio stovëjo nemaþas stalas. Prieabiejø sienø – dviaukðèiai gultai. Prie stalo sëdëjo jau pa-gyvenæs þmogus ir kaþkà valgë. Dar pora kaliniø gulëjoant narø. Nustebau, kad èia gulëti galima ir dienà.

– Sveiki, – pasakiau ir nedràsiai sustojau viduryje ka-meros.

Vyriðkis pakilo, priëjo prie manæs ir padavë rankà:– Jomantas, – pasakë. – O pats kas bûsi? Ko toks ne-

dràsus, negi èekistai tavæs dar neiðmokslino... Matau, jauir vaikus ëmë sodinti.

195

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Að... – pasakiau pavardæ. – Moksleivis ið Ðilutës. Pasmus veikë organizacija...

Bet vyriðkis per daug nesmalsavo.– Èia mano gultas. Jei nori, ásitaisyk virðuje.Nespëjau gerai apsiþiûrëti, kaip atsidarë durys ir áëjo

Antanas. Labai apsidþiaugiau ir pribëgau prie jo. Apsika-binom, pradëjom dalytis áspûdþiais, laukëme, kada atveskitus, taèiau nesulaukëme. Galiausiai ásitaisæ ant narø, së-dëjom greta ir ðnekuèiavome negalëdami atsikalbëti. An-tanas mane klausinëjo, kada ir kaip mane suëmë, papa-sakojo ir apie savo areðtà.

– Ar buvai su partizanais susitikæs? – paklausiau.– Ne, nebuvau, – atsakë patyliukais Antanas, aiðkiai

privengdamas kitø kameros kaliniø.Pasirodo, nespëjo. Tik atvaþiavo á Iðlauþà pas seserá,

pernakvojo, o jau rytà prisistatë èekistai. Ilgai nieko ne-prisipaþino, buvo muðamas. Vëliau atveþë á Vilniø ir tikèia suprato, kad èekistams viskas jau þinoma. Teko atsa-kinëti á jø klausimus.

Ilgai svarstëme, kaip galëjo atsitikti, kad mûsø organi-zacijos dokumentai papuolë saugumieèiams á rankas. Ma-tyt, Vladas blogai buvo paslëpæs. Nei Antanas, nei að ne-þinojom, kur jis juos laikë. Kalbëjome ilgai, kol suskam-bëjo dubenëliai – atneðë kalëjimo pietus. Èia maitino pa-naðiai, kaip ir MGB vidaus kalëjime, bet jau anksèiau at-vykæ buvo gavæ ið namiðkiø siuntiniø ir turëjo visokiø gë-rybiø: kaimiðkos duonos, deðros, laðiniø, sûrio, netgi su-pjaustytø cigareèiø, tai ir mus, vaikus, kaip jie vadino, no-riai vaiðino. Netgi uþsirûkyti pasiûlë.

– Negi galima? – paklausiau.– Kai nemato, galima, – atsakë dar jaunas vyriðkis, man

siûlæs uþsirûkyti, bet að atsisakiau.Gyvenimas Lukiðkiø kalëjime atrodë vos ne kaip ro-

jus, palyginti su tuo, kuriame anksèiau kalëjome. Gauda-

196

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

vome paskaityti ir nelabai senø laikraðèiø, bibliotekinin-kë atneðdavo knygø. Su didþiausiu malonumu á jas áni-kau ir að. Dar kartà perskaièiau N. Èernyðevskio „Kas da-ryti?“, vël þavëjausi utopinio socializmo idëjomis ir neju-èiomis jas lyginau su tikrove. Koks baisus skirtumas! Ar-gi èia socializmas? Su nuostaba skaièiau F. Dostojevskio,L. Tolstojaus kûrinius. Kas antrà dienà iðvesdavo á laukàpakvëpuoti gaiviu rudens oru. Daugiausia bendravau tiksu Antanu. Kitø lyg ir prisibijojom, juo labiau kad suþi-nojome, jog iðaiðkëjus naujoms aplinkybëms (aplink pil-na „stukaèiø“) gali vël atgal á MGB vidaus kalëjimà tar-dymui pakliûti. Kaþkaip atviresnis atrodë tik dailininkasVilius Jomantas, mëgdavæs pasakoti apie savo gyvenimà,gyrësi, kad „Tiesos“ laikraðtis iðeina su jo suprojektuotavinjete, o jis ðtai èia kalinamas kaip „tëvynës iðdavikas“.Su V. Jomantu irgi maþai bendravau, nes jis man atrodënelabai patikimas. Taigi bendravau su Antanu, su kuriuonebuvau taip gerai paþástamas kaip su Vladu ar Gedimi-nu. Jis papasakojo man apie savo ðeimà – tëvai buvo ið-buoþinti, slapstësi nuo tremties, slapstësi ir Antanas, uþ-tat atvykæs á Ðilutæ ir apsigyvenæs pas dëdæ. Ðtai tada irsusitikome. Svarstëme, kà veiksime gráþæ (jei pavyks) ið la-gerio. Mokytis jau tikriausiai negalësime...

* * *Ta spalio mënesio diena man ásiminë visam gyvenimui. Ákamerà áëjæs priþiûrëtojas liepë rengtis ir eiti á pasimatymà.

Man net rankos pradëjo drebëti ið susijaudinimo:„Kaip? Su kuo?“

Pagriebæs uþ alkûnës priþiûrëtojas nuvedë mane á pa-simatymø kambará. Tai buvo ilga patalpa su keliais gro-tuotais langais. Prieðingoje langams sienoje buvo daugy-bë maþø langeliø.

197

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

– Stok prie penkto langelio, – paliepë priþiûrëtojas. At-sistojau. Paþvelgiau. Prieð save uþ tam tikro atstumo pa-maèiau sienoje toká patá maþà langelá. Greit jame pasiro-dë tëvo veidas.

– Ar èia tu, sûnau? – paklausë tëtë lyg netikëdamas.– Taip, tai að, – atsakiau ir labai susijaudinæs paklau-

siau: – O kaip mama? Ar jums viskas gerai?– Mama sveiksta, jai ðiek tiek geriau, – dëstë tëtë. – O

gyvenam ðiaip sau, kaip tu jau þinai. Atveþiau tau nedi-delá siuntinukà. Tu labai sublogæs. Ar nesergi?

– Nesergu, – atsakiau. – Mane norëjo teisti uþ vagys-tæ... kad pinigus pavogiau. Að nieko nepavogiau, – labaijaudindamasis kalbëjau. – Að tik vienai dienai paskolinauReginai. Ar ji jums atidavë?

– Dël pinigø nesijaudink. Að pasiskolinau ir padengiautrûkumà. O Reginos papraðysiu, kad gràþintø. Su pinigaismums labai striuka...

Man labai skaudëjo ðirdá girdint tokius tëvo þodþius.Tikrai nesitikëjau, kad ði mergina, kuriai að pagelbëjau, ga-lëjo taip pasielgti. Bet pasielgë. Pasinaudojo proga.

Taip suþinojau ið tëvo svarbiausias naujienas, kurios la-bai draskë mano ðirdá. Ëmiau klausinëti dar apie kitus ðei-mos narius, gyvenimo reikalus. Pokalbio metu tarp ma-no ir tëvo langelio visà laikà vaikðtinëjo ginkluotas sargy-binis ir tai mane labai trikdë.

– Kada pasimatysim, sûnau? – liûdnai paklausë tëtë.– Neþinau, – atsakiau. – Davë 10 metø, bet að nieko

blogo niekam nesu padaræs. Taip ir pasakykit mamai, nesþinau, kaip ji jaudinasi dël manæs.

– Atleisk, sûnau, kad toká menkà siuntinëlá teatveþiau.Þinai, kaip pas mus su pinigais...

– Þinau, þinau, tëte, – atsakiau. – Man nieko nereikia.Valgyt èia duoda...

198

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

– Ir dar vatinukà tau perdaviau. Ateina þiema, suðal-si, – prisiminë tëtë.

Vatinuku tikrai apsidþiaugiau, nes vis dar buvau suvasariniais drabuþiais, uþtat tëtei uþ tai buvau labai dë-kingas.

Dar persimetëm vienu kitu þodþiu. Tëtë irgi labai jau-dinosi – net aðarà nubraukë. Ið paskutiniøjø laikiausi, kadnepravirkèiau ir að, bet kai priþiûrëtojas praneðë, jog pa-simatymas baigtas, ir tëvo veidas dingo ið langelio, aða-ros pasipylë man ið akiø kaip pupos.

– Neþliumbk! Jaunas esi. Padirbësi ir gráði. Dar pasima-tysit... – pasakë priþiûrëtojas.

Gráþtant á kamerà man perdavë tëtës siuntiná: vatinu-kà, didokà gabalà kaimiðkos duonos (ið kur ir gavo?), ga-balëlá sviesto ir ðiek tiek sûdytø laðiniø, porà galvuèiøsvogûnø...

– Ko toks nelinksmas? – kai atëjau á kamerà, pasiteira-vo Antanas. – Pasimatei. Dþiaugtis reikia.

– Matai, mano mama labai serga, – pasakiau. – Einam,pasivaiðinsim.

– Gal cigareèiø perdavë? – pasiteiravo „pypkorius“.– Ne, – atsakiau. – Tëvas þino, kad nerûkau, tai ir ne-

atveþë.– Nesupratingas tas tavo tëvas, – nepatenkintas paste-

bëjo mëgëjas parûkyti.Mes su Antanu sëdom prie stalo ir „puota“ prasidëjo...– Gal ir jûs ateikit? – pasiteiravau kitø kaliniø.– Kad nieko èia gero neturi, – atsiliepë Jomantas. – Val-

gyk á sveikatà. Nekaip atrodai.Gyvenimas Lukiðkiø kalëjime ëjo áprastine tvarka, tuo

tarpu mano „globëjai“ ið MGB komiteto nulëmë manolikimà.

199

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s


TVIRTINU SANKCIONUOJULSSR MGB ministro LSSR prokuroraspavaduotojas 2 klasës valstybës patarëjaspapulk. Gavrilovas Bacharovas1952 m. spalio 21 d. 1952 m. lapkrièio 1 d.

NUTARIMAS(apie bausmës atlikimo vietà)

1952 m. spalio 16 d.Vilniaus m.

Að, LSSR MGB Tardymo skyriaus vyr. tardytojasLitvinovas, perþiûrëjæs tardymo bylos Nr. 19117 medþia-gà, kaltinanèià STANCIKÀ Eugenijø Rimvydà, s. Vin-co, ávykdþius nusikaltimà pagal RSFSR BK 58-10 str.1 d. ir 58-11 str.,

padariau iðvadà, kadSTANCIKAS Eugenijus Rimvydas, s. Vinco, gimæs

1934 m. Lietuvos SSR Ðiauliø srities Ramygalos rajonoKrekenavos miestelyje tarnautojo ðeimoje, lietuvis, anks-èiau neteistas, iki areðto Ðilutës vidurinës suaugusiøjømokyklos 10 kl. moksleivis, dirbæs sekretorium-kasininkuÐilutës rajono vykdomojo komiteto þemës ûkio skyriuje,gyvenæs Ðilutës m., Kudirkos g-vë Nr. 16, yra kaltina-mas tuo, kad nuo 1951 m. rugsëjo mënesio iki areðto die-nos buvo antisovietinës nacionalistinës organizacijosLLJTS narys ir turëjo slapyvardá „Þymantas“, daugelákartø dalyvavo nelegaliose sueigose, kuriose buvo svars-tomi antisovietinës veiklos klausimai.

1952 m. rugsëjo 18 d. Lietuvos SSR Aukðèiausiasisteismas nuteisë STANCIKÀ 10 metø ITL.

200

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Atsiþvelgdamas á tai, kad pagal padarytus nusikalti-mus STANCIKAS yra ypaè pavojingas,

NUTARIAU

STANCIKÀ Eugenijø Rimvydà pasiøsti atlikti baus-mæ á Ypatingàjá SSRS lagerá.

LSSR MGB Tardymo skyriausvyr. tardytojas Litvinovas

Sutinku: LSSR MGB Tardymo skyriausposkyrio virðininkas majoras Kaplanas

LSSR MGB Tardymo skyriaus virðininkaspapulkininkis Marakuðevas

LYA. B. b. Nr. P-16976-Li

Tokie pat nutarimai buvo priimti ir kitiems mûsø or-ganizacijos nariams, o operatyvinë byla „Iðsigimëliai“graþiai suriðta ir padëta á archyvà. Tigras gavo naujà uþ-duotá. Juk dar liko Lietuvoje patriotiðkai nusiteikusio jau-nimo, Dzûkijoje ir kitur dar veikë pavieniai partizanø bû-reliai.

Lapkrièio viduryje gavau dar vienà siuntinukà ið na-mø, bet á pasimatymà daugiau niekas nebeatvyko. Pasi-matymas ávyks po keleriø metø...

* * *Taip atëjo ir gruodis. Kameroje kaliniai keitësi kaip kelei-viai geleþinkelio stotyje. Vieni atvykdavo, kiti iðvykdavo.Buvo ir tokiø, kurie jau dirbo lageriuose, bet buvo kvie-èiami bûti liudytojais ar naujam tardymui. Ið jø suþino-jau apie gyvenimà lageriuose, bet, svarbiausia, apie susi-tikimus su ávairaus plauko kriminaliniais nusikaltëliais.

201

TREÈ

IAS

SKY

RIU

S.

Ka

lëji

ma

s.

Ta

rd

ym

ai.

T

eis

ma

s

Gavau vertingø pamokymø, kaip elgtis, jei tokiø pasitai-kytø mano kelyje. Kad ir kaip lëtai slinko laikas, atëjo 1952metø pabaiga.

Kûèiø dienos pavakary, kai tarëmës, kaip galëtume jasatðvæsti, atëjo priþiûrëtojas ir liepë man ir Antanui susikrau-ti daiktus. „Juodasis varnas“ mus nuveþë á geleþinkelio sto-tá. Iðlaipino perone ir èia pamatëme, kad su mumis vaþiuosir Vladas. Kaip neapsidþiaugsi! Mûsø bûrelá prie nustum-to á perono galà Stolypino kaliniø vagono buvo apstojæ au-tomatais apsiginklavæ kareiviai, kurie ilgokai laukë, kol at-vyks kaþkoks jø virðininkas. Buvo ðalta. Vëjas drëbë á vei-dà sniegà. Stovëjom susigûþæ, nejudëdami ir laukëm. Bu-vom áspëti, kad bet koks judesys á ðonà bus laikomas pa-bëgimu ir sargybiniai ðaus be áspëjimo.

Galø gale virðininkas atsirado, liepë èia pat prie vago-no atlikti gamtinius reikalus ir pradëjo sodinti á vagonà.Mes visi trys papuolëm á vienà kupë ir tuo dþiaugëmës.Kupë nuo koridoriaus buvo atitverta vielos tinkleliu, kadsargybinis galëtø matyti, kas vyksta viduje. Vos spëjom ási-kurti, atëjo „maitintojas“ ir iðdalijo po gabalà duonos irtris sûdytas þuvis.

– Ðtai tau ir Kûèios. Galësim atðvæsti, – mëgino pajuo-kauti Vladas, bet já nutraukë vienas ið senø kaliniø, gráþ-tanèiø á savo lagerá:

– Vyrai, tik nemëginkit þuvies valgyti, uþtrokðit, nes tieþvërys niekada gerti neduoda.

Taigi, pritilom ir susimàstëm. Kiekvienas, matyt, galvo-jom, kaip ðiandien jauèiasi ir Kûèias ðvenèia namiðkiai.

Dar valandëlë, vagonà truktelëjo ir baisiai suþviegæsgarveþys nutempë traukinio sàstatà á tamsà, Rytø, milþi-niðko Stalino GULAG’o, link...

202

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

203

LLJTS nariai – LSSR MGB vidaus kalëjimo kaliniai

204

LYA. B. b. P-16796-Li

205

LYA. B. b. P-16796-Li

206

LYA. B. b. P-16796-Li

207

EPILOGAS

Jau kalëjusio sovietiniame lageryje kalinio þodþiai pildë-si. Iki pat Maskvos mes negavome gerti, todël kas suval-gë sûdytos þuvies daviná, kentëjo neþmoniðkà troðkulá. Pa-praðius gerti sargybiniai ciniðkai patardavo atsigerti „iðapatinio krano“.

Maskvoje mus iðlaipino ið traukinio ir, susodinæ á me-taliniais këbulais furgonus su uþraðu „Chleb“ (duona),perveþë á kità geleþinkelio stotá. Èia mûsø jau laukë Sto-lypino kaliniø vagonas. Vëlai vakare mûsø vagonà pri-kabino prie traukinio, vaþiuojanèio á rytus, taigi, Sibirolink. Atsidûrëme Sverdlovske, kur mus nuveþë á paskirs-tomàjá kalëjimà. Senas pastatas, carø laikais statytas. Pa-puolëme á didþiulæ kamerà su dviaukðèiais prie sienø pri-tvirtintais narais. Kameros vyresnysis, berods, kaþkoks ge-nerolas, nurodë mums ásikurti antrame aukðte. Taip ir pa-darëme dþiaugdamiesi, kad esame kartu, vienoje vietoje.Buvo vidudienis ir netrukus sulaukëme pietø, kurie mumspasirodë tikrai karaliðki: makaronai, netgi su kur ne kurplaukiojanèiais mësos (!!!) gabalëliais ir balta minkðta for-mine duona.

Maitino ðiame kalëjime geriau negu tuose, kuriuose jauteko pabuvoti. Nieko neveikëme, ilsëjomës prisimindamitardymø baisybes. Manëme, kad èia gal smagiai sutiksi-me ir Naujuosius – 1953 metus.

208

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Slapta vyliausi, kad ir á lagerá papulsime visi trys. De-ja, svajonës ir viltys neiðsipildë. Vienà rytmetá praneðëapie iðvykstantá etapà ir iðkvietë á já Vladà. Skaudu buvoiðsiskirti. Paskutiná kartà visi dar iðgërëme arbatos ir atsi-sveikinome su Vladu, tvirtai já apkabindami. Susitikau sujuo tik laisvëje po keleriø metø.

Naujøjø metø laukti likome dviese: að ir Antanas.Svarstëme, kur galëjo nuveþti kitus mûsø draugus. Vienabuvo aiðku, kad juos nuveþë kita kryptimi...

Gavæs pieðtuko galiukà ir lapelá popieriaus paraðiaulaiðkutá á namus. Deja, ið namø þinutæ gavau tik daugiaukaip po metø...

Sutikti Naujuosius metus Sverdlovske mums su Anta-nu irgi nepavyko. Uþ poros dienø mus iðkvietë á kità eta-pà ir iðveþë Kazachstano link. Iðlaipino Petropavlovskostotyje ir nuveþë á patá baisiausià ið mano matytø kalëji-mø, dar caro laikais pastatytà katorgininkams. Èia tekopatirti pirmàjá GULAG’o krikðtà. Mûsø politiniø kaliniøbûreliui vos áëjus á didelæ kamerà, uþpuolë ten jau buvækriminaliniai nusikaltëliai – reikalavo sumokëti duoklæ, t.y. atiduoti dalá turimo maisto ir drabuþiø. Kilo þiauriosgrumtynës, kurias nutraukë tik atvykæs MGB kareiviø bû-rys, atskyræs mus nuo banditø ir uþ bausmæ, kad „nega-lëjom sugyventi“, uþdaræs mus á kamerà-ðaldytuvà.

209

Ep

ilo

ga

s

Eugenijaus Rimvydo Stanciko laiðkas namiðkiams ið Sverdlovsko kalëjimo

210

Eugenijaus Rimvydo Stanciko ðventinis sveikinimas namiðkiamsið Pesèianlago

211

212

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

Lauke –30 °C, o èia langai iðdauþyti, ðvilpauja vëjas, sie-nos apðerkðnijusios, grindys – ledas. Gerai, kad èia nete-ko ilgai uþsibûti. Kità dienà kriminalinius nusikaltëliuskaþkur iðveþë ir mes atsidûrëme ðiek tiek geresnëje ap-linkoje. Èia buvo gerokai ðilèiau ir duodavo ðilto maisto.Dienà pabuvæ iðvykome á naujà etapà. Vaþiavome kartusu Antanu, taèiau mane nuo jo atskyrë ir iðlaipino Kara-gandoje, o Antanà nuveþë toliau, kaip vëliau suþinojau, áDþezkazgano rûdynà.

Karagandos paskirstomasis kalëjimas pastatytas jau so-vietiniais metais. Jo izoliatoriuje turëjau iðbûti nustatytàdviejø savaièiø karantinà. Èia kalinius tikrino, ar jie ne-serga uþkreèiamosiomis ligomis, ar neturi utëliø. Èia ir su-tikau 1953 metus – visai vienas, be draugø, toli nuo ðei-mos. Liûdnos tai buvo sutiktuvës kameroje ant narø, ne-þinant, kada iðmuð 12 valanda... Aiðku, prisiminiau, kaipnuotaikingai mes Ðilutëje tada sutikom 1952-uosius.

Pasibaigus karantinui mane vienui vienà iðveþë á mandar Vilniuje skirtà lagerá Nr. 8, t. y. Pesèianlagà. Ðio lage-rio centras tuo metu buvo sparèiai auganèiame Temir-taumieste, ðalia kurio ir augo milþiniðkas, tûkstanèiø kaliniøstatomas metalurgijos kombinatas, lydæs metalà ið Sibirogeleþies rûdos ir Kazachstano akmens anglies. Tai buvoypaè grieþto reþimo lageris, kurio kaliniai ant drabuþiøturëjo prisiûtus numerius, buvo grieþtai tikrinami ir tu-rëjo teisæ gauti ir iðsiøsti tik du laiðkus per metus, nak-èiai buvo uþrakinami gyvenamuosiuose barakuose su gro-tomis ant langø ir signalizacija, jei kas mëgintø pro juosiðlásti.

Taigi vienà ðaltà 1953-iøjø sausio dienà að perþengiauto lagerio 419 lagpunkto, pastatyto stepëje, vartus. Lage-rio gyvenamoji zona buvo aptverta aukðta, dviejø eiliøvieline tvora su signalizacija. Tarp eiliø buvo 5 m ploèiouþdrausta zona. Jos kampuose stovëjo sargybiniø bokðte-

213

Ep

ilo

ga

s

liai, o naktá degë proþektoriai. Prie tvoros (vidinëje pusë-je) dar buvo viena 3 m ploèio uþdrausta zona, á kurià áþen-gus galëjai bûti be perspëjimo nuðautas. Á tarpà tarp tvo-rø naktimis buvo paleidþiami vilkiniai ðunys. Þodþiu, vi-siðka izoliacija nuo aplinkinio pasaulio.

Manæs niekas nelydëjo, todël nedràsiai áëjau pro „vach-tà“ á zonà. Èia tuoj manimi susidomëjo tuo metu netolie-se buvæ kaliniai. Jie priëjo, rusiðkai pasisveikino ir ëmëklausinëti:

– Ot kuda, parenj (ið kur esi, vaikine)?Kai pasakiau, ið kur að, jie labai stebëjosi, kad Lietu-

voje èekistai jau sodina net vaikus. Netrukus, matyt, kamnors ið jø pakvietus, atsirado ir vienas lietuvis. Tai buvo1941 metø birþelio sukilimo dalyvis Pranas Truèinskas, nu-teistas uþ kovà su bolðevikais. Jis ir tapo mano globëju la-geryje, iðsirûpino, kad patekèiau á tà paèià darbo briga-dà, barake surado man gultà antrame aukðte.

Vëliau susipaþinau ir su kitais èia kalinèiais lietuviais,kuriø dëka man neteko kæsti bado, nes dauguma jø jaugaudavo ið namø siuntiniø ir mane noriai ðelpë. Að gisiuntinukà gavau tik 1954 metais.

Prasidëjo sunkus gyvenimas lageryje. Dirbome daþnaibe iðeiginiø po 10–12 valandø per dienà. Á darbà ëjome3 kilometrus iðrikiuoti po 5 kolonoje. Ið visø pusiø kolo-nà lydëjo automatais ginkluoti MGB kareiviai su vilkðu-niais. Atsilikusiuosius laikë bëgliais ir nuðaudavo arba uþ-pjudydavo vilkðuniais. Daþnai regëdamas vaizdus, kaipvilkðuniai drasko þmogø, visam gyvenimui ëmiau nebe-mëgti ðunø, nors daugelis jø mieli padarëliai.

Áeinant ir iðeinant ið darbo zonos buvome kruopðèiaisuskaièiuojami.

Darbe reikëjo kirtikliu iðkirsti griovius labai kietame,vos ne akmeniniame grunte. Ekskavatoriai èia buvo bejë-giai. Jei ávykdei darbo normà (iðkasei 1 m3 grunto), vaka-

214

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

re lageryje gauni kauðelá sorø koðës ir 300 gramø duonos.Jei nepadarei, – negauni ir to. Buvau nepratæs, todël kirs-damas gruntà labai pavargdavau ir vos gyvas pareidavauá barakà. Daþnai draugai padëdavo man ir tik dël to ne-tapau vilkðuniø maistu. Ilgainiui uþsigrûdinau ir pasiju-tau geriau.

Ðalia sunkaus darbo labai kankino ir mintys apie na-miðkius... Kaip niekad laukiau laiðko ið namø, nors men-kiausios þinutës, bet jos nebuvo...

Nëra prasmës smulkiau apraðinëti savo monotoniðkogyvenimo sovietiniame lageryje. Politiniø kaliniø gyveni-mas GULAG’o lageriuose yra gerai apraðytas daugelyjebuvusiø sovietiniø politiniø kaliniø knygø, ið kuriø paþy-mëèiau ir Vlado Pupðio atsiminimø knygà „Atsimainymokalnas“, iðëjusià prieð pat jo mirtá 2008 m. Tad papasako-siu tik kelis labiau ásimintinus ávykius.

Atëjo kovas. Baisios pûgos siautëjo vos ne kas dienà:bûdavo, kad ir á darbà neiðeidavome, nes kareiviams bû-davo sunku mus saugoti einanèius ir gráþtanèius ið dar-bo. Gulëdavome ant narø, ilsëdavomës, bet pietums jauneduodavo koðës – reikëjo tenkintis skysta þuviene iðkamsos. Tos suðaldytos á ledà þuvelës gulëjo lauke prie vir-tuvës. Prireikus jas ðakëmis kraudavo á puodus...

Tà atmintinà kovo 5-àjà, anksti rytà, á barakà uþëjæ pri-þiûrëtojai liepë eiti laukan ir rikiuotis zonoje. Staiga pasi-girdo ið garsiakalbiø girgþdanti gedulinga muzika ir þiniaapie didþiojo proletariato vado, visø þmoniø draugo Jo-sifo Visarionovièiaus Stalino mirtá.

Kelias sekundes buvo tylu, paskui pasigirdo ið ðimtøkrûtiniø dþiaugsmingas balsas: „Ura! Valio!“ Á virðø skri-do kepurës, o priþiûrëtojai su nuostaba ir baime þiûrëjo ámus. Vëliau susigriebæ ëmë varyti kalinius á barakus ir uþ-rakino. Viduje barako visi mes, ávairiø tautybiø kaliniai,zujom kaip bitës, dalydamiesi savo dþiaugsmu ir viltimi.

215

Ep

ilo

ga

s

Daugelis manë, kad Stalino mirtis atvers mums vartus álaisvæ, bet kai kurie, jau daug metø iðbuvæ lageriuose ka-liniai, tik liûdnai lingavo galvas, ir jie buvo teisûs, nes lais-vës valanda atëjo dar ne greit ir ne visiems. Tiesa, po po-ros mënesiø atsirado pirmosios permainos: neliko vaka-riniø kaliniø patikrinimø ir niekas nebeuþrakindavo nak-èiai laukujø barako durø. Nuëmë numerius ir po darboleisdavo, jei kas turëjo, apsivilkti savo drabuþiais, ðiek tiekpagerëjo maistas.

Per kelias dienas verþliai atëjo pavasaris, nepaprastaigreit nutirpo sniegas ir stepë suþaliavo, sumirgëjo viso-mis spalvomis.

Mûsø brigadà perkëlë á buvusá centriná lagerio punk-tà ir á darbà jau eidavome miesto gatvelëmis, o mus, pra-einanèius, smalsiai stebëjo moterys kazachës ir bûreliaitamsiagymiø vaikø. Þiûrëjo su uþuojauta, tupëdami antsavo poþeminiø namø stogø.

Ávyko pokyèiø ir darbo zonoje. Á jà jau ávaþiuodavo nesargybiniø, o laisvai samdomø, daþniausiai tremtiniø vai-ruojami sunkveþimiai. Per juos mes galëdavome perduo-ti laiðkus á laisvæ artimiesiems.

Iðsiunèiau per juos ir að kelis laiðkus, taèiau neaiðku,ar jie pasiekë adresatus, nes pirmàjá laiðkà ið mamos ga-vau tik baigiantis karðtai vasarai. Skaièiau já suklupæs priemedþio ir apsipylæs dþiaugsmo aðaromis, nes suþinojau,kad visi gyvi ir neiðtremti ið Lietuvos.

Netrukus gráþtant ið darbo mane iðtiko aðtrus apendi-cito priepuolis. Draugø padedamas vos pasiekiau sanita-rinæ dalá. Mane apþiûrëjæs gerokai pagyvenæs ukrainietiskaro gydytojas nusprendë: bûtina nedelsiant operuoti, ta-èiau medicinos punkte nebuvo jokiø nuskausminamøjøpriemoniø. Gydytojas paklausë, ar að sutinku, kad bûèiauoperuojamas be nuskausminamøjø vaistø, taèiau kartu iráspëjo, kad laukiant, kada jø atsiras, reikalai gali labai su-

216

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

sikomplikuoti. Sutikau, ir gydytojas, pakvietæs porà kali-niø sanitarø, ëmë ruoðtis operacijai: muilu ir kitomis dez-infekcinëmis priemonëmis prausë rankas, virino operaci-jai reikalingus instrumentus...

Galop atvedë mane á operacinæ, iðrengë, o gydytojaspats nuskutæs pilvà iðtrynë já spiritu. Mano rankas ir ko-jas dirþais pririðo prie operacinio stalo ir liepë gerai susi-kaupti. Paskui pripylë pusæ stiklinës spirito ir, ðiek tiek at-skiedæs vandeniu, liepë iðgerti. Skystis nudegino gerklæ irskrandá, bet pasijutau dràsiau.

– O dabar pradësim, – pasakë chirurgas ir mikliai ápjo-vë man pilvà. Nieko blogo pradþioje nepajutau, bet kaijis pradëjo kapstytis po vidurius, mane persmelkë, rodos,nepakeliamas skausmas.

– Rëk, – ðaukë gydytojas, – tik nejudëk!Sanitarai laikë mane prispaudæ prie stalo. Kai operaci-

ja buvo baigta, gydytojas parodë man þarnos galiukà.– Labai pavojingas! – pasakë. – Iðsisukai nuo mirties,

vyruti!Kai siuvo þaizdà, maþai kà jauèiau. Iðpiltas prakaito pa-

jutau grimztàs á miegà. Mane perveþë á palatà ir paguldëá lovà...

...Prabudau naktá paþadintas þmoniø balsø ir bruzde-sio. Buvo karðta – matyt, turëjau temperatûros. Pakëliaugalvà ir paklausiau prie mano lovos stovëjusio sanitaro:

– Kas èia vyksta?– Gulëk, nejudëk. Mirë ukrainietis, kuris ðalia tavæs gu-

lëjo, – atsakë sanitaras.– Kas jam buvo? – paklausiau.– Po apendicito operacijos, sirgo gelta, nebuvo galima

operuoti... – atsakë.Man pasidarë labai nejauku: „O gal ir man taip bus?“Bet, aèiû Dievui, taip nebuvo. Po dviejø dienø jau kë-

liausi ið lovos. Gydytojas reikalavo kuo daugiau vaikðèio-

217

Ep

ilo

ga

s

ti. Bevaikðèiodamas susipaþinau su kitoje palatoje gulin-èiu Lietuvos karininku Petrausku-Petrûnu. Jis sirgo dþio-va, jautësi blogai ir nesitikëjo pasveikti. Jis man daug pa-sakojo apie savo mylimà þmonà, kuri jau metus neraðojam laiðkø, ir labai dël to sielojosi. Kai ëjau ið sanitarinësdalies, jis man davë savo dienoraðtá ir 30 rubliø, praðyda-mas po jo mirties visa tai iðsiøsti jo þmonai. Priþadëjau.Maþdaug uþ savaitës jis mirë. Suþinojæs atëjau atsisveikintiá sanitarinës dalies morgà, pasimeldþiau. Ten jau gulëjo tri-jø kaliniø, uþbaigusiø savo vargus, lavonai.

Kità dienà ávyko laidotuvës. Sudëtus juos á medines dë-þes, sukrovë á sunkveþimá. Prie „vachtos“ – lagerio vartø –atëjo sargybinis ir atliko kontroliná patikrinimà: lavonussubadë durtuvu... Buvo þiaurus vaizdas, kurio niekuometneuþmirðiu.

Petrûno praðymà ávykdþiau jau bûdamas laisvëje. Atvy-kusiai jo þmonai áteikiau man patikëtus jo daiktus. Ji skai-të vyro dienoraðtá, verkë ir papasakojo tragiðkà savo ðeimosistorijà, kuri verta atskiros knygos...

Kalëdamas ðiame GULAG’o lageryje susipaþinau sudaugeliu ádomiø ávairiø tautybiø þmoniø. Tarp jø buvoraðytojø, mokslininkø, mokytojø, gydytojø, aktoriø, stu-dentø, moksleiviø, darbininkø ir valstieèiø – buvo ir ási-tikinusiø antikomunistø, bet buvo ir tokiø, kurie visoke-riopai gynë esamà santvarkà. Sakësi nekenèià ponø irburþujø. Pastarieji buvo stalininio reþimo aukos, neþiniadël ko pakliuvæ á GULAG’o mësmalæ: áskøsti arba papuolæper klaidà, daþnai neteisti. Buvo ir japonø, vokieèiø ka-ro belaisviø, musulmonø tikybos propaguotojø uzbekø irrusø, pabuvojusiø vokieèiø nelaisvëje, kurie buvo nusi-kaltæ sovietø valdþiai tik tuo, kad neþuvo ar lemiamu mo-mentu nenusiþudë...

Kad ir kaip buvo sunku gyventi toli nuo savo ðeimos,nuo tëvynës, taèiau tai buvo man nepaprastai naudingas

218

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

gyvenimo „universitetas“, leidæs visapusiðkai ávertinti sa-vo paþiûras ir antihumaniðkà ir kraugeriðkà sovietinæ san-tvarkà.

Visuomet prisiminsiu lageryje sutiktus daugelio tauty-biø þmones ir nuostabius draugus tautieèius, tokius kaipjau minëtas mano globëjas Pranas Truèinskas, nuoðirdus irmalonus þmogus Zigmas Jusënas, moksleivis ið Skaudvi-lës Kæstas Gudaitis, ið tremties á lagerá papuolæs Jonas Ku-nigëlis, ir daugelá kitø, su kuriais maþiau teko bendrauti irkuriø pavardes, vardus man jau sunku prisiminti. Jie visiliko man kaip brangiausi gyvenimo kelyje sutikti þmonës...

Taèiau ði knyga ne apie mano gyvenimà sovietiniamelageryje.

Jà sumaniau paraðyti norëdamas atskleisti Lietuvojesiautëjusiø okupaciniø represiniø struktûrø provokacinesoperacijas prieð kitaminèius, kitaip galvojanèiø ir trokðtan-èiø sau ir savo Tëvynei laisvës moksleiviø sekimà, perse-kiojimà, stengiantis juos perauklëti paklusnumo sovieti-nei valdþiai dvasia, o nepaklusniuosius izoliuoti nuo va-dinamosios sovietinës liaudies.

Paraðiau ðià knygelæ savo draugø, bendraminèiø, taippat ir visø Ðilutës pirmosios gimnazijos (Ðilutës 1-osios vi-durinës mokyklos) moksleiviø rezistentø atminimui. At-minimui tø jaunuoliø, kurie, kaip ir nemaþa dalis Lietu-vos jaunimo, ieðkojo galimybiø kuo nors prisidëti prie Lie-tuvos laisvinimo ið sovietinës okupacijos gniauþtø ir todëldaþnai ir skaudþiai nukentëdavo. Bet, kiek teko patirti, jiedël to nesigailëjo.

Ar tai buvo reikalinga? Gal geriau buvo prisitaikyti irgyventi taip, kaip reikalavo okupantas? Taèiau jiems tai at-rodë nepriimtina ir jie kovojo...

Manau, kad kiekviena jø, nors ir nevaisinga pastangaartino Lietuvà prie nepriklausomybës atkûrimo, prie isto-rinës 1990 metø kovo 11-osios.

219

Ep

ilo

ga

s

220

Ið GULAG’o sugráþus. Ið kairës: Klemensas Maskolius, Gediminas AntanasBraèiulis, Eugenijus Rimvydas Stancikas, jo sesuo Virginija, GintarasMaskolius

221

„Laisvojo Lietuvos jaunimo tautinio susivienijimo“ (LLJTS) nariø susiti-kimas mokykloje 1995 m. liepos 15 d. Antras ið kairës – GediminasBraèiulis, toliau – Antanas Ðklërius, Eugenijus Rimvydas Stancikas, Vla-das Pupðys. Sveèiai: Vlado Pupðio brolis Vytautas Pupðys (pirmas ið kairës)ir Birutë Maskoliûtë-Grigaitienë

Ðilutës pirmosios gimnazijos (1-osios vidurinës mokyklos) moksleiviø re-zistentø susitikimas 1995 m. Pirmoje eilëje ið kairës: Vladas Pupðys,Gediminas Antanas Braèiulis, ketvirtas – Eugenijus Rimvydas Stancikas.Antros eilës centre – Antanas Ðklërius

222

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

1997 m. dar kartà susirinkæ Ðilutës pirmosios gimnazijos (1-osios vidurinësmokyklos) moksleiviai rezistentai skvere prie mokyklos sodina draugystësmedá – magnolijà

223

PRIE

DA

S. T

ru

mp

ai

ap

ie „

La

isv

ojo

Lie

tuv

os

ja

un

imo

ta

uti

nio

su

siv

ien

ijim

o“

na

riu

s

P R I E D A S

TRUMPAI APIE „LAISVOJOLIETUVOS JAUNIMO TAUTINIOSUSIVIENIJIMO“ NARIUS

GEDIMINAS ANTANAS BRAÈIULIS-Gintautas

G. A. Braèiulis gimë 1934 m. Seirijø miestelyje, Alytaus ap-skrityje, darbininkø ðeimoje. 1939 m. Braèiuliø ðeima per-sikëlë gyventi á Marijampolæ. Èia G. A. Braèiulis mokësipradinëje mokykloje. 1945 m. Braèiuliø ðeima persikëlë gy-venti á Ðilutës miestà ir Gediminas pradëjo mokytis Ðilu-tës pirmojoje gimnazijoje (vëliau 1-ojoje vidurinëje mo-kykloje). Èia kartu su kitais bendraminèiais ákûrë antiso-vietinæ moksleiviø organizacijà – „Laisvojo Lietuvos jau-nimo tautiná susivienijimà“.

1952 m. birþelio 20 d. MGB darbuotojø buvo suimtas, tar-domas LSSR MGB vidaus kalëjime (tardë kap. Bogatovas).

1952 m. rugsëjo 18 d. LSSR AT posëdyje G. A. Braèiu-lis buvo nuteistas pagal RSFSR BK 58 str. 11 ir 10 dalis10 m. laisvës atëmimo ir 5 metams tremties. Kalëjo Reè-noj lageryje, Vorkutos sr. Dirbo ðachtose.

LSSR AT perþiûrëjus baudþiamàjà bylà, 1955 m. sau-sio 15 d. jis buvo iðleistas á laisvæ. Gráþo gyventi pas të-vus á Ðilutæ, bet buvo mobilizuotas á sovietinës armijosdarbo batalionà. Dirbo priverstiná darbà Zamèalovo rajo-no ðachtose, Rostovo srityje, Ukrainoje.

1957 m. baigæs tarnybà sugráþo gyventi á Ðilutæ, pra-dëjo dirbti Ðilutës autotransporto ámonëje, vedë, susilau-kë 5 vaikø. Vëliau dirbo Ðilutës melioracijos valdyboje, ak-tyviai reiðkësi Persitvarkymo sàjûdþio veikloje.

224

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

LGGRT centro generalinës direktorës 1999 03 30 ásaky-mu Nr. 39 G. A. Braèiuliui pripaþintas Laisvës kovø daly-vio teisinis statusas ir iðduotas paþymëjimas Nr. 0698.

Pensininkas. Gyvena Ðilutës r. Ûsënø k.

KLEMENSAS MASKOLIUS-Tautvaldas

K. Maskolius gimë 1932 m. Ðilutës mieste, darbininko ðei-moje. Kadangi jo tëvas buvo Klaipëdos kraðto sukilimodalyvis, vokieèiams okupavus ðá kraðtà Maskoliø ðeimabuvo priversta pasitraukti á Didþiàjà Lietuvà ir apsigyve-no Þemaièiø Naumiestyje. Èia Klemensas mokësi pradi-nëje mokykloje. Pasibaigus karui, 1945 m. Maskoliø ðei-ma gráþo gyventi á Ðilutæ. Èia K. Maskolius mokësi Ðilu-tës pirmojoje gimnazijoje (vëliau – 1-ojoje vidurinëje mo-kykloje). 1951 m. pabaigoje jis ástojo á susikûrusià antiso-vietinæ moksleiviø organizacijà – „Laisvojo Lietuvos jau-nimo tautiná susivienijimà“.

1952 m. birþelio 20 d. MGB darbuotojø buvo areðtuo-tas, tardomas LSSR MGB vidaus kalëjime Vilniuje (tardëkap. Akuratovas).

1952 m. rugsëjo 18 d. LSSR AT posëdyje buvo nuteistaspagal RSFSR BK 58 str. 10, 11 ir 14 dalis 10 m. laisvës atë-mimo ir 5 metams tremties, kalëjo Reènoj lageryje, Vorku-tos sr., dirbo ðachtose. LSSR AT perþiûrëjus baudþiamàjàbylà, 1955 m. sausio 15 d. buvo iðleistas á laisvæ. Gráþo gy-venti pas tëvus á Ðilutæ, bet buvo mobilizuotas á sovietinësarmijos darbo batalionà. Dirbo priverstiná darbà Zamèalo-vo rajono ðachtose, Rostovo srityje, Ukrainoje. Ðachtoje ávy-kus avarijai buvo sunkiai suþeistas, tapo I grupës invalidu,gráþo á Lietuvà, bet buvo nedarbingas. 1992 m. mirë Klai-pëdoje. Ten ir palaidotas.

225

PRIE

DA

S. T

ru

mp

ai

ap

ie „

La

isv

ojo

Lie

tuv

os

ja

un

imo

ta

uti

nio

su

siv

ien

ijim

o“

na

riu

s

LGGRT centro generalinës direktorës 1999 03 30 ásaky-mu Nr. 39 Klemensui Maskoliui po mirties pripaþintasLaisvës kovø dalyvio teisinis statusas ir jo namiðkiams ið-duotas paþymëjimas Nr. 0699.

VLADAS PUPÐYS-Audronis

V. Pupðys gimë 1934 m. Kauno m. valstybës tarnautojøðeimoje: tëvas dirbo revizoriumi Valstybës kontrolëje, mo-tina – Vidaus reikalø ministerijoje.

1941 m. Pupðiø ðeima persikëlë gyventi á Vilniø, ir Vla-das èia mokësi pradinëje mokykloje.

1945 m. Pupðiø ðeima persikëlë gyventi á Ðvëkðnosmiestelá Þemaitijoje, kur Vladas toliau mokësi pradinëjemokykloje, o jà baigæs – Ðvëkðnos gimnazijoje. 1949 m.Pupðiams persikëlus gyventi á Ðilutæ, Vladas tæsia mokslàÐilutës 1-ojoje vidurinëje mokykloje. Èia kartu su drau-gais jis ákuria antisovietinæ pogrindinæ moksleiviø orga-nizacijà „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautiná susivienijimà“,aktyviai dalyvauja jos veikloje.

1952 m. birþelio 20 d. MGB darbuotojø buvo areðtuo-tas ir tardomas LSSR MGB vidaus kalëjime Vilniuje (tar-dë kap. Pozdorovkinas).

1952 m. rugsëjo 18 d. LSSR AT posëdyje V. Pupðys pa-gal RSFSR BK 58 str. 10, 11 ir 14 dalis buvo nuteistas25 metams laisvës atëmimo ir 5 metams tremties. KalëjoOzernyj lageryje Taiðete.

1954 m. lapkrièio 30 d. LSSR AT perþiûrëjus baudþia-màjà bylà, V. Pupðiui kalinimo terminas buvo sutrumpin-tas iki 10 m. laisvës atëmimo. Jis toliau kalëjo tame pa-èiame Ozernyj lageryje.

226

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

1955 m. V. Pupðio baudþiamàjà bylà dar kartà perþiû-rëjo Irkutsko srities liaudies teismas, prilygino jo teistu-mà atbûtam lageryje laikui ir paleido á laisvæ.

1955 m. V. Pupðys, gráþæs gyventi á Ðilutæ, dirbo Vaikø tu-berkuliozës sanatorijoje ir kartu mokësi Ðilutës darbo jau-nimo vakarinëje mokykloje. Jà baigæs 1957 m. ástojo mokytisá Vilniaus valstybiná universitetà, bet KGB darbuotojø rei-kalavimu ið universiteto buvo paðalintas, gráþo á Ðilutæ, to-liau dirbo Vaikø tuberkuliozës sanatorijoje. 1963 m. jam bu-vo leista mokytis Vilniaus valstybinio universiteto neaki-vaizdiniame skyriuje. V. Pupðys universitetà baigë 1965 m.ir gavo filologo – lietuviø kalbos ir literatûros mokytojo spe-cialybës diplomà. Dirbo Ðilutës neakivaizdinës vidurinësmokyklos mokytoju, vëliau – direktoriumi, sukûrë ðeimà.1976 m. ástojo á neakivaizdinæ aspirantûrà, o 1981 m. apgy-në pedagogikos mokslø kandidato disertacijà.

1982 m. V. Pupðys su ðeima persikëlë gyventi á Klaipë-dà. Èia dirbo Ðiauliø pedagoginio instituto Klaipëdos fi-liale dëstytoju.

1989 m. V. Pupðys ásijungia á Pedagogø sàjûdþio veik-là, aktyviai dalyvauja kuriant Klaipëdos universitetà. Jáákûrus buvo iðrinktas Pedagogikos katedros vedëju, senatonariu, ástojo á Lietuviø katalikø mokslo akademijà.

Pablogëjus sveikatai, V. Pupðys 2002 m. iðëjo á pensijàir vël apsigyveno Ðilutëje, iðleido monografijas: „Lietuvosmokykla – atgimimo metai (1905–1919)“, „J. A. Kaminskisir Lietuva“, atsiminimø knygà „Atsimainymo kalnas“.

LGGRT centro generalinës direktorës 1999 03 30 ásaky-mu Nr. 39 V. Pupðiui pripaþintas Laisvës kovø dalyvio tei-sinis statusas ir iðduotas paþymëjimas Nr. 0697.

Po ilgos ir sunkios ligos mirë 2009 m. sausio 29 d. Pa-laidotas Ðilutëje.

227

PRIE

DA

S. T

ru

mp

ai

ap

ie „

La

isv

ojo

Lie

tuv

os

ja

un

imo

ta

uti

nio

su

siv

ien

ijim

o“

na

riu

s

EUGENIJUS RIMVYDAS STANCIKAS-Þymantas

E. R. Stancikas gimë 1934 m. Krekenavos miestelyje, Pa-nevëþio apskrityje, tarnautojø ðeimoje: motina – mokytoja,tëvas – gyvulininkystës specialistas.

1940 m. sovietø valdþiai ásakius, Stancikø ðeima persi-këlë gyventi á Kaiðiadoriø miestà. Èia Eugenijus Rimvy-das mokësi pradinëje mokykloje.

1944 m. per karà sudegus namui, kuriame Stancikø ðei-ma gyveno, jie persikëlë gyventi á Kasèiukiðkiø kaimà, èiarëmë Didþiosios kovos apygardos partizanus, o Eugeni-jus Rimvydas mokësi Kaiðiadoriø gimnazijoje.

1947 m. Stancikø ðeima persikëlë gyventi á Ðilutës mies-tà, o E. R. Stancikas mokësi Ðilutës pirmojoje gimnazijoje(1-ojoje vidurinëje mokykloje). Èia jis su grupe bendra-minèiø ákûrë antisovietinæ pogrindinæ moksleiviø organi-zacijà – „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautiná susivienijimà“,aktyviai dalyvavo jos veikloje.

1952 m. birþelio 20 d. jis buvo MGB darbuotojø areð-tuotas, tardomas LSSR MGB vidaus kalëjime Vilniuje (tar-dë vyr. leit. Litvinovas).

1952 m. LSSR AT posëdyje E. R. Stancikas buvo pagalRSFSR BK 58 str. 10 ir 11 dalá nuteistas 10 m. laisvës at-ëmimo ir 5 metams tremties. Kalëjo Pesèianyj lageryje Ka-ragandos sr., Kazachstane, dirbo ávairius sunkius ir pavo-jingus darbus.

LSSR AT perþiûrëjus baudþiamàjà bylà, E. R. Stancikas1955 m. sausio 20 d. buvo paleistas á laisvæ ir apsigyvenopas tëvus Ðilutëje, bet netrukus buvo mobilizuotas á so-vietinës armijos statybos pulkà Nr. 6100 – tarnavo Seve-romorsko-3 mieste, Murmansko srityje.

Gráþæs ið karinës tarnybos, E. R. Stancikas 1957 metaiseksternu baigë Ðilutës darbo jaunimo vidurinæ vakarinæmokyklà ir ástojo mokytis á Vilniaus valstybiná universite-

228

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

tà, taèiau KGB darbuotojø reikalavimu 1958 m. ið jo pa-ðalintas kaip netinkantis mokytis aukðtosios mokyklos sta-cionare, gráþo á Ðilutæ ir dirbo ávairø fiziná darbà.

1960 m. E. R. Stancikas sukûrë ðeimà ir iðvyko gyven-ti pas þmonà á Vilniø. Èia dirbo LSSR MA Lietuviø kal-bos ir literatûros institute laborantu, mokësi Vilniaus vals-tybinio universiteto neakivaizdiniame skyriuje, kurá bai-gæs 1970 m. tapo filologu – rusø kalbos ir literatûros dës-tytoju. Negavæs darbo pagal specialybæ ir leidimo moky-tis aspirantûroje, jis turëjo persikvalifikuoti ir dirbo eko-nomistu ávairiose darbovietëse.

1989 m. E. R. Stancikas ásijungia á Sàjûdþio veiklà, yrasàjûdþio grupës ágaliotinis. 1993 m. jis pradeda dirbtiLGGRT centre, tvarko iðlikusá KGB archyvà, o 1997 m. Lie-tuvos vyriausybës paskiriamas dirbti Pasiprieðinimo daly-viø (rezistentø) teisiø komisijos pirmininku. Nuo 2005 m. –pensininkas.

1991 m. E. R. Stancikas ástojo á Tëvynës sàjungà, Lie-tuvos politiniø kaliniø sàjungà, buvo iðrinktas jos Tarybosnariu. Raðë straipsnius, kurie buvo publikuojami „Tremti-nyje“, „Lietuvos aide“, „XXI amþiuje“, „Varpe“.

LGGRT centro generalinës direktorës 1999 03 30 ásaky-mu Nr. 39 E. R. Stancikui pripaþintas Laisvës kovø daly-vio teisinis statusas ir iðduotas paþymëjimas Nr. 0700.

ANTANAS ÐKLËRIUS-Dþiugas

A. Ðklërius gimë 1933 m. Krikðtoniø k., Seirijø vls., Alytausapskrityje, ûkininkø ðeimoje. Baigæs Krikðtoniø pradinæmokyklà, toliau mokësi Ryliðkiø progimnazijoje. 1949 m.stojo mokytis á Kauno politechnikumà, bet nebuvo priim-tas kaip „iðbuoþintos“ ðeimos narys. Tuomet atvyko á Ðilu-tæ, apsigyveno pas dëdæ ir tæsë mokslà Ðilutës 1-ojoje vi-

229

PRIE

DA

S. T

ru

mp

ai

ap

ie „

La

isv

ojo

Lie

tuv

os

ja

un

imo

ta

uti

nio

su

siv

ien

ijim

o“

na

riu

s

durinëje mokykloje. Èia kartu su kitais bendraminèiais ákû-rë antisovietinæ moksleiviø organizacijà – „Laisvojo Lietu-vos jaunimo tautiná susivienijimà“. Iðvykæs atostogauti passeserá, gyvenanèià Iðlauþo miestelyje, 1952 m. birþelio 22 d.buvo suimtas, tardomas LSSR MGB vidaus kalëjime Vilniu-je (tardë leit. Sûnelaitis).

1952 m. rugsëjo 18 d. LSSR AT posëdyje nuteistas pa-gal RSFSR BK 58 str. 10 ir 11 dalis 10 m. laisvës atëmimoir 5 metams tremties. Kalëjo Stepnoj lageryje Dþezkazga-no r. Karagandos sr., Kazachstane. Dirbo molibdeno ka-syklose.

LSSR AT perþiûrëjus baudþiamàjà bylà, 1955 m. sau-sio 15 d. buvo iðleistas á laisvæ. Gráþæs á Lietuvà apsigyve-no Kauno rajone. Mokësi Kauno politechnikume. Baigæsmokslus buvo paskirtas dirbti meistru Ðiauliø miesto te-lefono tinkluose.

LGGRT centro generalinës direktorës 1999 03 30 ásaky-mu Nr. 39 A. Ðklëriui pripaþintas Laisvës kovø dalyvio tei-sinis statusas ir iðduotas paþymëjimas Nr. 0696.

Po ilgos ir sunkios ligos A. Ðklërius mirë 2003 m., pa-laidotas Ðiauliø kapinëse.

GINTARAS MASKOLIUS-Algimantas Edmundas

G. Maskolius gimë 1931 m. Ðilutës mieste darbininko ðei-moje. Kadangi jo tëvas buvo Klaipëdos kraðto sukilimodalyvis, vokieèiams okupavus ðá kraðtà, Maskoliø ðeimabuvo priversta pasitraukti á Didþiàjà Lietuvà ir apsigyventiÞemaièiø Naumiestyje. Èia Gintaras baigë pradinæ mokyk-là ir pradëjo mokytis Þemaièiø Naumiesèio gimnazijoje.Pasibaigus karui, 1945 m. Maskoliø ðeima gráþo gyventi áÐilutæ. Èia G. Maskolius mokësi Ðilutës pirmojoje gimna-zijoje. 1950 m. jis iðvyko mokytis á Vilniaus geleþinkelinin-

230

OP

ER

AC

IJA

„

IÐS

IGIM

ËL

IAI“

, A

RB

A

MO

KS

LE

IVIA

I M

GB

P

INK

LË

SE

kø technikumà. Èia atvirai reiðkë savo antisovietines pa-þiûras ir pateko á MGB darbuotojø pinkles ir kurá laikàpats to neþinodamas vykdë jø nurodymus.

1952 m. birþelio 13 d. MGB darbuotojø buvo suimtasir intensyviai tardomas LSSR MGB vidaus kalëjime Vilniu-je (tardë kap. Bogatovas).

1952 m. rugsëjo 18 d. LSSR AT posëdyje buvo nuteis-tas pagal RSFSR BK 58 str. 10, 11 ir 14 dalis 10 m. laisvësatëmimo ir 5 metams tremties.

LSSR AT perþiûrëjus baudþiamàjà bylà, 1955 m. sau-sio 15 d. buvo iðleistas á laisvæ, gráþo gyventi pas tëvus Ði-lutëje, bet buvo mobilizuotas á sovietinës armijos darbobatalionà. Dirbo priverstiná darbà Zamèalovo rajono ðach-tose, Rostovo srityje, Ukrainoje. Á Lietuvà negráþo. 1978 m.tragiðkai þuvo autoavarijoje, palaidotas Zelenogrado m.kapinëse.

231

Tu

rin

ys

TURINYS

PROLOGAS .............................................................................. 7

PIRMAS SKYRIUS

MOKSLEIVIØ POGRINDINËS ANTISOVIETINËSORGANIZACIJOS SUSIKÛRIMAS .................................... 11

ANTRAS SKYRIUS

MGB PINKLËSE .................................................................... 42

TREÈIAS SKYRIUS

KALËJIMAS. TARDYMAI. TEISMAS ................................ 60

EPILOGAS ............................................................................ 207

PRIEDAS

TRUMPAI APIE „LAISVOJO LIETUVOS JAUNIMOTAUTINIO SUSIVIENIJIMO“ NARIUS .......................... 223

Stancikas, Eugenijus RimvydasSt43 Operacija „Iðsigimëliai“, arba moksleiviai MGB

pinklëse / Eugenijus Rimvydas Stancikas. – Vilnius:Knygiai, 2010. – 231 p.: iliustr.

ISBN 978-9955-443-42-1

Knygos autorius, buvæs Ðilutës pirmosios gimnazijos (1-osiosvidurinës mokyklos) moksleivis, pogrindinës antisovietinës orga-nizacijos narys, remdamasis savo prisiminimais ir MGB (KGB) ar-chyvo dokumentais, parodo, kaip buvo susekta, iðaiðkinta ir lik-viduota ði organizacija, 1951–1952 metais veikusi ðioje mokyklo-je, vaizdþiai apraðo savo iðgyvenimus tardymo metu LSSR MGBvidaus kalëjime Vilniuje.

UDK 888.2-3

Eugenijus Rimvydas S t a n c i k a sOPERACIJA „IÐSIGIMËLIAI“,

ARBA MOKSLEIVIAI MGB PINKLËSE

Redaktorë Jadvyga ÐaparauskienëDizainerë Nijolë Juozapaitienë

2010 01 11. Tiraþas 300 egz.Iðleido UAB „Knygiai“, Tuskulënø g. 7-51, LT-09216 VilniusSpausdino AB „Spauda“, Laisvës pr. 60, LT-05120 Vilnius

Nuotraukos ið autoriaus asmeninio archyvo

Documents

Eugenijus Rimvydas STANCIKAS - LLKS Operacija Issigimeliai1.pdf · Susitikæ mes daug kalbëdavome ir visai atvirai svars-tëme Lietuvos ir uþsienio ávykius, kurie nebuvo teisingai