1

VIDURAMŽIŲ TEISĖAnglosaksų įstatymaiEtelberto įstatymasAnglosaksų karaliaus Etelberto (560-616 m.) teisynasyra seniausias Anglijos teisės paminklasŠtai įstatymai, kuriuos karalius Etelbertas įvedė gyvenant Augustinui1

: 1. Dievo ir Bažnyčios turto [vagystė] baudžiama 12 kartų didesniu atlyginimu; vyskupo turto [vagystė] - 11 kartų, šventiko turto - 9 kartus, diakono - 6 kartus, klieriko - 3 kartus. Bažnyčios taikos [pažeidimas] [turi būti atlygintas] dvigubai, taikos tautos susibūrime - dvigubai. 4. Jei laisvas žmogus pavogs iš karaliaus, turi atlyginti devyneriopai. 6. Jei kas užmuš laisvą žmogų, privalo sumokėti karaliui 50 šilingų kaip kompensacijąšeimininkui. 9. Jei laisvas žmogus pavogs iš laisvojo, privalo atlyginti trigubai, o karalius gaus baudą ir visą jo turtą. 12. [Už] karaliaus įnamio [nužudymą] [privaloma] sumokėti 20 šilingų. 13. Jei kas nužudys žmogų erlo valdose, privalo sumokėti [savininkui] 12 šilingų. 21. Jei kas nužudys žmogų, privalo sumokėti vidutinį vergeldą -100 šilingų. 22. Jei kas nužudys žmogų, privalo sumokėti 20 šilingų prie atviro kapo ir per 40naktų atlyginti visą [likusį] vergeldą. 25. Jei koks žmogus užmuš kerlo įnamį, tegu sumoka 6 šilingų atlyginimą. 26. Jei užmuš lėtą2

, reikia atlyginti už pirmąjį [pagal rangą] 80 šilingų; jei užmuš antro [rango][lėtą] - 60 šilingų; už trečią tegul sumoka 40 šilingų. 73. Jei laisva gedinti moteris pasielgs žeminamai, turi sumokėti 30 šilingų. 74. Už merginos sužalojimą reikia skirti tokį pat atlyginimą kaip ir už laisvo vyro sužalojimą. 77. Jei koks žmogus perka [veda] merginą, turi būti sumokėta išpirka, jeigu nekyla ginčas.77.1. Jei vis dėlto kyla ginčas, jis privalo grąžinti ją į namus, o jam privalo grąžinti jo išpirką. 90. Jei vergas pavogs, tegul atlygina dvigubai.

Hlotario ir Edriko įstatymasPriskiriami dviem karaliams: Hlotariui (673-685 m.) ir Edrikui (685-686 m.) Įstatymai įvesti Kento karalių Hlotario ir Edriko.Hlotaris ir Edrikas, kentiečių karaliai, pagausino anksčiau ją senolių įvestą teisę šiais įstatymais, kurie skelbiami žemiau:11. Jei koks žmogus kieno nors namuose kitą pavadins priesaikos laužytoju arbaužsipuls šiurkščiais žodžiais, privalo sumokėti 1 šilingą namo savininkui, 6 šilingus tam, kurį jis [žeidė, ir 12 šilingų karaliui. 12. Jei [namuose], kuriuose švenčiama, koks žmogus atims taurę iš kito, be to, jei [pastarasis] niekuo nekaltas, j i s [atėmęs taurę] pagal senovinį paprotį privalo sumokėti 1 šilingą tam, kuris valdo namą, 6 šilingus tam, iš kurio atėmė taurę, ir 12 šilingų karaliui.16. Jei kas iš kentiečių perka turtą (gyvulius?) Londone, jis privalo! turėti du arba tris liudytojus,nesuteptus [kaltinimu] kerlus arba miesto karališkąjį valdytoją. 16.1. Jei po to kas šį žmogų apkaltins [tuo, kad jo įsigytas turtas - vogtas], jis 1

Krikščionių misionierius, popiežiaus Grigalijaus I pasiųstas į Angliją, kad jąpakrikštytų. Augustinui pavyko įtikinti karalių Etelbertą pereiti į katalikybę, po ko Kente prasidėjo pagonybės išgyvendinimas, atsispindėjęs ir Kento teisynuose. 2

Tai vienintelė užuomina apie lėtus. Sprendžiant iš lėto vergeldo dydžio ir remiantis analogija su kontinentiniaislitais, galima daryti prielaidą, kad lėtai buvo pusiau laisvi žmonės.

Page 22[apkaltintasis] turės atvykti į karaliaus rezidenciją mieste ir nurodyti žmogų, kuris jam pardavė, jei jįpažįsta, ir iškelti jam ieškinį. 16.2. Jei jis to padaryti negali, tegul paaiškina prieš altorių, dalyvaujant vienam iš savo liudytojų arba miesto karališkajam valdytojui, kad nusipirko tą turtą tame mieste viešai,

garbingu sandoriu; ir tas žmogus [apkaltinęs jį jam priklausančio turto vagyste] privalo grąžinti]jam [to turto, kuris jam grąžinamas] kainą.

Vitredo įstatymaiUžrašyti 695 arba 696 metais, valdant karaliui Vitredui Penktaisiais maloningojo kentiečių karaliaus Vitredo valdymo metais, devintą indiktą, rugpjūčio mėnesio šeštą dieną, vietovėje vadinamoje Berghemstedu, buvo sušaukta garbingiausių žmoniųtaryba, kurioje dalyvavo Bertvaldas, Britanijos arkivyskupas ir minėtas karalius; taip pat dalyvavoRočesterio vyskupas (vardu Gubmundas); visa šios tautos dvasininkija buvo vieninga su ištikimaispasauliečiais; tada vyriausieji bendru sutarimu sudarė įstatymus, papildančius [esamą] kentiečiųteisę, kurie toliau pateikiami ir štai ką skelbia:1. Tegul Bažnyčia bus laisva nuo mokesčių ir rinkliavų ir tegul [dvasinininkai] meldžiasi už karalių ir garbina jį ne verčiami, bet savanoriškai. 2. Mokestis už Bažnyčios teikiamos globos pažeidimą tebūna lygus 50 šilingų, kaip ir [mokestis už pažeidimą globos, suteiktos] karaliaus.3. Žmonės, susituokę pažeisdami [bažnytines] taisykles, turi grįžti prie dorovingogyvenimo ir atgailauti už nuodėmes, arba bus pašalinti iš bažnytinės bendruomenės.9. Jei esnas šeimininkui įsakius dirba vergo darbą nuo šeštadienio saulėlydžio ikipirmadienio saulėlydžio [išvakarėse], jo šeimininkas privalo sumokėti 80 šilingų. 15. Jei vergas valgo [mėsą per pasninką] savo valia, [turi sumokėti] 6 šilingus arba turi būti nubaustas fizine bausme. 16. Vyskupo ar karaliaus žodis nepriekaištingas ir be priesaikos. 17. Vienuolyno vyresnysis tegu apsivalo taip pat kaip ir šventikai. 18. Šventikas tegul apsivalo [nuo kaltinimo] priesaika prie altoriaus, apsivilkęs šventikorūbais, sakydamas: „Prisiekiu Kristumi - tiesą sakau, nemeluoju." Taip pat apsivalo ir diakonas. 25. Jei kas nužudys žmogų už vagystę, tegul [nužudytojo giminė] lieka be vergeldo. 26. Jei kas pagaus laisvą žmogų [vagiant] su įkalčiais, karalius gali paskelbti vieną ištrijų [galimų nuosprendžių]: arba jį nubaus mirtimi, arba parduos [į vergiją] už jūros, arbajis išsipirks savu vergeldu. 26.1. Tas, kuris ji pagavo ir atvesdino fį teismą], tegul gaus pusę jo [vergeldo arba sumos, ganios pardavus nusikaltėli! vergiją]; jei jį nužudys, privaloma jam šuniokėli 70 šilingų. 27. Jei vergas pavogs ir kas nors jį išpirks, [turės sumokėti], jei karalius leis, 70 šilingų; jei ji nužudys, privaloma sumokėti puse [vergo] Šeimininkui.

Inės ĮstatymasValdant karaliui Inei (688-695 m.) buvo užrašyta vakarų Vcsekso saksų paprotinė teisė1. Visų pirma mes įsakėme, kad dvasininkija nenukrypdama laikytųsi savo kanonų. 1.1. Paskui mes Įsakėme, kad visa tauta tinkamai laikytųsi teisės ir įstatymų. 2. Kūdikis turi būti pakrikštytas per 30 naktų. Jei jis nebus pakrikštytas, reikės sumokėti30 šilingų. 2.1. Jei jis [kūdikis] mirs nekrikštytas, privaloma atiduoti viską, ką jis [jo tėvas] valdo. 3.Jei vergas. įsakius jo šeimininkui, dirbs sekmadieni, tegul jis būna laisvas, o šeimininkas tegul sumoka 30 šilingų baudą. 3.1. Jei vergas dirbs be šeimininko žinios, jis neteks savo odos (arba sumokės išpirką, atleidžiančią nuo plakimo')3

. 3

Papildymų skliausteliuose pasitaiko lik kai kuriuose vėlesniuose rankraščiuose.

Page 333.2. Jei laisvas žmogus tą diena dirbs be savo Šeimininko įsakymo, jis neteks savo laisvės (arba [sumokės] 60 šilingų, o šventikas bus kaltas dvigubai).4. Bažnyčios mokestį privaloma rinkli per šventą Martyną4

, jei kas tą dieną nesumokės, [turės sumokėti] 60 šilingų baudą ir atiduoti 12 kartų didesni Bažnyčios mokestį. 5. Jei kas, kalias dėl mirties, pasislėps bažnyčioje, tegul jis išsaugos savo gyvybe ir sumokės

baudą, kokią įstatymas jam numato. 5.1. L Jei tas, kuris turi prarasti savo odą, pasieks bažnyčią, tegul jis išvengia plakimo. 6.Jei kas sukels ginkluotas muštynes karaliaus namuose, tegul jis praranda visą savo turtą, ir atsižvelgiant į karaliaus sprendimą – praras ar išsaugos savo gyvybę. 6.1. Jei kas kaunasi vienuolyno teritorijoje, turės sumokėti 120 šilingų. 7.Jei kas pavogs, bet jo žmona ir vaikai to nežinos, tegu sumoka 60 šilingų baudą. Jei jis pavogė žinant visiems namiškiams, jie visi turi tapti vergais. Dešimties metų berniukas turi žinoti apie vagystę. 12. Jei vagis bus pagautas, tegul būna nubaustas mirtimi arba išsiperka savu vergeldu. 13.1. „Vagimis" vadiname iki 7 žmonių; nuo 7 iki 35 - „gauja"; jei daugiau - „kariauna". 20. Jei žmogus, kilęs iš kitos vietovės, arba svetimšalis, eina mišku, šalia kelio, ir nešaukia, nepučia rago, jį reikia laikyti vagimi: arba jį reikia nubausti mirtimi, arba tegul jis išsiperka. 23.3. Uilio5

, mokančio (gafolgeldo6

) pagalvę, [vergeldas yra] 120 šilingų7

, jo sūnaus - 100, vergo- 60, kitų - 50; [nelaisvo] uilio odą [nuo plakimo galima išsaugoti sumokėjus] 12 šilingų. 25. Jei pirklys prekiauja šalies viduje tarp žmonių, jis turi tai daryti prie liudytojų. 32. Jei uilis valdo gaidą8

, jo vergeldas yra 120 šilingų, jei jis vaido pusę [gaido] - 80 šilingų, o jei jis visai neturi [žemės] — 60 šilingų. 40. Kerlo kiemas turi būti aptvertas žiemą ir vasarą; jei jis neaptvertas ir kaimynų gyvuliai prasibraus pro jo paties [paliktą] skylę [tvoroje], jis nieko negaus už tuos gyvulius; jis turės išvyti juos lauk ir patirti nuostolių [kuriuos sukels gyvuliai, įsibrovę į jo kiemą].42.1. Jei raguočiai išlauš tvorą ir pateks į [bendrą pievą], dėl to, kad [šeimininkas]nenorėjo ar negalėjo jų suturėti, tegul tas, kuris ras [gyvulius] savo lauke, užmuš juos, o savininkas tegu gauna odų, mėsą ir tegul praranda tai, kas liko. 43. Jei kas miške sudegins medi ir paaiškės, kas tai padarė, jis turės sumokėti visą baudą: jisduos 60 šilingų, kadangi ugnis yra vagis. 43.1. Jei kas miške nukirs daug medžių, ir paskui tai išaiškės, jis privalės atlyginti [tik j už trismedžius po 30 šilingų už kiekvieną, o daugiau mokėti jis neprivalo, kiek jų ten bebūtų, nes kirvis yraskundikas, o ne vagis.44. Jei kas nukirs medį, po kuriuo galėtų tilpti 30 kiaulių, ir [tai] išaiškės, jis privalės sumokėti 60 šilingų. Jei kas nusipirks kokių gyvulių, o paskui per 30 naktų pastebės, kad jie serga, tegul grąžinagyvulius [buvusiam] savininkui, nebent [pastarasis] prisiektų nežinojęs jokių trūkumų, kai jam pardavė. Jei kerlas pavogs turtą ir parsineš i savo namus ir ji ten užtiks, tai tik jis vienas kaltas, bežmonos, nes ji privalo paklusti savo vyrui; jei ji išdrįsta prisiekusi paliudyti nesinaudojusi pavogtuturtu, tegul jai lieka trečia dalis [namų tuno9

].74. Jei nelaisvas uilis nužudys anglų kilmės žmogų, jo šeimininkas turi ji perduoti [nužudytojo] šeimininkui ar artimiesiems arba [jiems] sumokėti 60 šilingų už jo [vergo] gyvybę. Jei jis nenori [už jį] sumokėti šios kainos, šeimininkas gali jį paleisti; tada jo [žmogžudžio]4

Lapkričio 11 d.5

Uiliai - vietiniai britų gyventojai, nukariauti anglosaksų. 6

Manoma, kad gafolgeldai buvo vietiniai britų gyventojai, nukariauti anglosaksų, - skirtingai nuo saksų valstiečių - geburų. 7

Žr. 32 titulą. 8

Gaidas - valstiečio žemės sklypas, žemė, kuri būdavo ariama per ūkinius metus.9

Likęs konfiskuojamas

Page 44artimieji turi sumokėti [nužudytojo] vergeldą [jo giminei], jei jis [vergas] turi laisvų giminių; o jeineturi, jie [nužudytojo giminės] gali keršyti. Laisvas žmogus neprivalo teikti pagalbos savo nelaisvam giminaičiui, nebent reikia sumokėtiatlyginimą, kad būtų išvengta kraujo keršto, taip pat ir nelaisvas gali nepadėti laisvam.

Alfredo Didžiojo ĮstatymasKaraliaus Alfredo (871-899 m.) teisynas sudarytas IX amžiaus pabaigoje Nūnai aš, karalius Alfredas, surinkau šiuos įstatymus ir įsakiau užrašyti daugelį iš tų, kurių laikėsi mūsų pirmtakai, ir kurie man patiko, daugumą tų, kurie man nepatiko, aš atmečiau išmintingųjų patartas, o likusius įsakiau vykdyti; be to, aš nesiryžau užrašyti daugybės savo asmeninių [nutarimų}, nes man nežinoma, arbus priimtini tiems, kurie bus po mūsų. O tie, kuriuos aš radau, [priskiriami] arba Inės, mano giminaičio, laikams, arba Ofos, Mersijos10

karaliaus, arba Etelberto, pirmojo iš anglų tautos, priėmusio krikščionybę; iš šių[įstatymų/ čia aš surinkau tuos, kurie man atrodo teisingiausi, o kitų aš neįtraukiau.Visų pirma mes mokome, kad visų reikalingiausia, jog kiekvienas apdairiai naudotųsi savo priesaika ir savo teisėtai duotais pažadais. Jei kas, padaręs koki nusikaltimą, ieško prieglobsčio bažnyčioje, kuri išlaikoma karaliaus11

, ar kitame neapmokestintame garbingame vienuolyne, jis turi teisę tris naktis slėptis [ten] su sąlyga,kad nori susitaikyti [su persekiotojais],2.1. Jei jį per tą laiką nužudys arba surakins grandinėmis, arba sužeis, [kaltininkai privalės sumokėti] už tai pagal Įstatymą tiek vergeldą, tiek ir baudą, o vienuolynas gaus 120 šilingųatlyginimą už bažnyčios taikos pažeidimą. Ir negaus [už tai] savo [atlyginimo, kurį bėglys turiduoti persekiotojui]. 4. Jeigu kas piktavališkai kėsinasi Į karaliaus gyvybę pats ar suteikdamas prieglaudą tremtiniui arba vienam iš jo žmonių, jis atlygins savo gyvybe ir viskuo, ką valdo. 4.2. Mes taip pat nutariame dėl visų luomų, tiek kerių, tiek erių: tas, kuris pasikėsins į savo šeimininko gyvybę, sumokės už tai savo gyvybe ir viskuo, ką turi, arba apsivalys priesaika pagal savo vergeldą. 6. Jei kas pavogs ką iš bažnyčios, tegul sumoka už tai vienkartinį atlyginimą ir baudą, lygiąatlyginimui, ir tegul jam nukerta ranką, kuria jis šią [vagystę] padarė,. 9. Jei kas nužudys nėščią moterį, nešiojančią kūdikį, tegul jis sumoka už moterį visą [jos]vergeldą, o už kūdiki - atlyginimą, lygų pusei tėvo giminės vergcldo. 19. Jei kas duos kitam savo ginklą, kad tas juo nužudytų žmogų, tai jeigu jie nori, galisusivienyti, kad [sumokėtų] vergeldą. 19.1. Jeigu jie nesusivienys, tegul tas, kuris paskolino ginklą, sumoka 1/3 vergeldo ir 1/3baudos. 19.2. Jei jis nori apsivalyti su priesaika, kad nenorėjo nieko bloga, kai skolino [ginklą], galitai padaryti. 29. Jei kokia gauja nužudys nekaltą žmogų, kurio vergeldas 200 šilingų, tas, kuris prisipažins nužudęs, turės sumokėti vergeldą ir baudą, ir kiekvienas žmogus, kuris buvo ten kelyje,turi sumokėti 30 šilingų baudą už dalyvavimą gaujoje.30. Jei [nužudytasis] buvo žmogus, kurio vergeldas lygus 600 šilingų, kiekvienas gaujos narysturi sumokėti 60 šilingų, o žmogžudys tegul sumoka vergeldą ir visą baudą. 31. Jei nužudytasis buvo žmogus, kurio vergeldas 1200 šilingų, kiekvienas turi sumokėti 120 šilingų, o žudikas - vergeldą ir baudą. 35. Jei kas suriš nekaltą kerlą, turės sumokėti 10 šilingų atlyginimą. 35.1. Jei kas jį išplaks, tegul atlygina sumokėdamas 20 šilingų. 35.2. Jei jis pasodins jį į kalėjimą, turės atlyginti sumokėdamas 30 šilingų. 35.3. Jei jis, norėdamas ji išgėdinti, nukirps, tegul sumoka 10 šilingų. 35.5. Jei jis [jam] nuskus barzdą, tegul sumoka 20 šilingų. 10

Mersijos karalius Offa valdė 757-796 m. Alfredo minimi Offos [statymai neišliko.11

Anglosaksų karaliai suteikdavo dvasininkijai teisę rinkti mokestį ir gauti „maitinimus" tam tikrose gyvenvietėse.

Page 5540. [Atlyginimas už] įsiveržimą į karaliaus namus yra 120 šilingų, arkivyskupo - 90 šilingų, kito vyskupo ar eldormeno - 60 šilingų, žmogaus, kurio vergeldas 1200 šilingų, - 30 šilingų, žmogaus, kurio vergeldas 600 šilingų, -15 šilingų; [atlyginimas už] įsiveržimą į kerlo aptvarą - 5 šilingai.

Eduardo Senojo įstatymas(899-925 m.)I.1. Ir aš noriu, kad kiekvienas turėtų savo laiduotoją [sudarydamas prekybinius sandorius]; ir niekas neturi pirkti [ko nors] už miesto ribų, bet tegu pasirūpina miesto valdytojo arba kitonepriekaištingo žmogaus, kuriuo galima pasitikėti, liudijimu. Jei vis dėlto jis [pardavėjas, apkaltintas tuo, kad pardavinėja svetimą turtą] negali [atitinkamai prisiekti, kad apsivalytų], jam reikia paskirti šešis žmones iš tos gyvenvietes, kurioje jis gyvena, ir tegul iš tų šešių išrinks vieną [kuris prisieks kartu ] tuo atveju, jei [ginčijamasi dėl] vieno jaučio arba dėl tiek [smulkių] gyvulių, kurių kaina tokia pati; ir [priesaikos galia] turi didėti priklausomai nuo [ginčijamo] turto kainos ir atitinkamai reikia didinti [kartu prisiekiančių] skaičių. 6. Jei kas nuosprendžiu už vagystę praras laisvę ir atiduos savo ran ką į ranką12

, o jogiminaičiai paliks ji, ir jis nepažinos nė vieno, kuris už ji sumokėtų baudą, tegul jis atlieka vergo prievoles tiek, kiek paskirta; o giminaičiams atiteks jo vergeldas [jei jis bus nužudytas]. 7. Tegul niekas nedrįsta priimti [i savo globą] svetimo pavaldinio be leidimo to, kuriam jisanksčiau tarnavo, ir iki tol, kol jis visiems neatsiskaitys už skolas. Jei vis dėlto kas taip pasielgs,turės man sumokėti baudą už nepaklusnumą.

Etelstano įstatymas(925-939 m.)II.2. Apie žmones, neturinčius šeimininko Ir mes nusprendėme dėl tų žmonių, neturinčių šeimininko, kuriems negalima taikytiteisės13

, kad jų giminaičiams būtų įsakyta toki žmogų padaryti sėsliu vardan tautos teisės ir [jie] turirasti jam šeimininką [glafordą14

] tautos susirinkime....Ir jeigu jie jo [žmogaus, neturinčio šeimininko] nenorės ar nesugebės laiku pristatyti [įteismą], ateityje jo reikia saugotis, ir tas, kuris jį persekios, galės nužudyti kaip vagį. ...O kas po to jį paslėps, tas tegul sumoka už jį jo vergeldą arba apsivalo tam skirta priesaika. 3. Apie kliudančius įgyvendinti teisęSeimininkas, kuris kliudo įgyvendinti teisingumą gindamas kaltą jam [priklausanti] žmogų, [turi būti nubaustas taip]: [jei] bus kreiptasi į karalių, [siekiant apginti], šeimininkas turės [ieškovui] sumokėti [pavogto] daikto kainą ir duoti karaliui 120 šilingų. 4. Apie neištikimybę šeimininkui Dėl šeimininko išdavimo mes nutariame, kad tas [kaltasis] turi būti nubaustas mirties bausme, jei jis neįstengs paneigti [kaltinimo], arba vėliau bus išbandytas trigubomis ordalijomis. 19. Apie vergą, kuris bus apkaltintas ordalijomis Ir mes nutarėme, kad jei vergas ordalijomis bus pripažintas kaltu, [šeimininkas ieškovui] turisumokėti atlyginimą, ir tas [vergas] turi būti triskart nuplaktas arba tegu dar kartą bus sumokėtas atlyginimas; o bauda iš vergų tegul būna perpus [mažesnė negu iš laisvųjų].24. Apie tuos, kurie perka gyvuliusJei kas pirks gyvulius ir po to jam reikės atsakyti dėl to pirkinio, jis turi kreiptis į tą žmogų, iš kurio pirko, nesvarbu, jis būtų laisvasis ar vergas.12

T. y. atsiduos jo apvogto žmogaus valdžion. 13

Kalbama apie tuos žmones, kurie neturėjo žemės ir dėl to nepriklausė vietinėms teismų institucijoms. Todėl valstybinė valdžia buvo priversta pasinaudoti asmeniniais, jau susiklosčiusiais valdžios ir pavaldumo santykiais.14

Turimi omenyje tik asmenys, kurie nebuvo sėslūs; įsikūręs žmogus galėjo ir neturėti globėjo.

Page 6614.6. Jei koks žmogus yra tiek turtingas arba priklauso tokiai kilmingai giminei, kad joneįmanoma sulaikyti [nuo nusikaltimų darymo], arba jis nenori jų nutraukti, tegul su juo pasielgia taippat kaip ir kitose... karalystės dalyse, t. y. vakarinėse dalyse15

, [kur tokius žmones] ištremia, nesvarbu,tai žinomas ar paprastas žmogus. IV.6. Jei paaiškės, kad vergas yra [vagis], turi ateiti aštuoniasdešimt vergų ir užmėtyti jįakmenimis. Jei kuris nepataikys, jis pats [nepataikęs] bus tris kartus nuplaktas. ...O kai vergas, kuris vogė, bus nebegyvas, tegu kiekvienas vergas sumokės jo šeimininkui po 3 pensus. ...Jei tarnaitė vergė pavogs kur nors ne iš savo šeimininko arba iš savo šeimininko, tegulateina aštuoniasdešimt vergių ir kiekviena tegu atsineša po tris pliauskas, sudegina tą vergę ir surenka tiek pat pensų kiek turi [analogišku atveju] sumokėti vergai, antraip jos bus išplaktos, kaip pasakyta apie vergus.

Edgaro įstatymas(959-975 m.)1.2. [Jei bus įvykdyta vagystė, iš vagies turto] reikia sumokėti atlyginimą [pavogtų] gyvuliųšeimininkui; likusį turtą padalyti per pusę: pusę - šimtinei16

, pusę [vagies] šeimininkui. 3. Ir kiekvienas, kuris išsisukinės ir pažeis šimtinės susirinkimo nuosprendį, turi sumokėtibaudą: 30 pensų šimtinei, antrą kartą - 60 pensų, [be to, sumokėti] pusę šimtinei, o pusę [savoj šeimininkui. IV 1. Jei kas iš (geneatmano) priklausomų žmonių nemoka mokesčių savo šeimininkui (hishlafordws gafol) ir nemoka nustatytu laiku, jei šeimininkas gailestingas, jis jam atleis ir jam [priklausančius] mokesčius paims ir nepaskirs [bausmės]. ...bet jei jis ne kartą per savo pavaldinį priminė, kad mokesčiai turi būti sumokėti, bet tasai [valstietis] pasirodė esąs užsispyręs ir spyriojasi, tikriausiai šeimininkas taip supyks, kad jam nepaliks nei turto, nei gyvybės. 7. Ir tas, kuris nori važiuoti ką nors pirkti, turi pranešti kaimynams, dėl ko jis nori važiuoti;ir kai jis grįš namo, taip pat turi pranešti, kokiems liudytojams esant jis pirko prekes. Bet jei jis nusipirks prekę kelionėje netikėtai, tegu praneša apie tai [jei jis nepranešė, kaivažiavo], kai tik grįš namo; ir jei tai gyvi gyvuliai, tegu nuveda [juos] į bendrą pievą, savo kaimuiliudijant. ...Jei jis per penkias naktis to nepadarys, tai kaimo gyventojai privalo apie tai pranešti šimtinės vyresniajam, ir tada tiek jie patys, tiek jų piemenys nebus kaltinami, o gyvuliai, kuriuos jis ten atvedė, bus konfiskuoti, nes jis nepranešė apie juos savo kaimynams; ir pusę tegul pasiima žemės savininkas,o pusę - šimtinė.

Knuto įstatymas(1016-1035 m.)36. Ir jei kas nors melagingai prisieks relikvijomis ir bus Įrodyta jo kaltė, tai tegul jis netenka savo rankos arba pusės vergeldo, kuri pasi dalins jo šeimininkas ir vyskupas.Ir jei kas nors aiškiai melagingai paliudys ir tai bus įrodyta, tegul ateity jo liudijimas nebeturi galios. 45. ...Jei šeimininkas [glaford] verčia savo vergą dirbti per šventes, tai tegul jis praranda vergą, ir tegu tas nuo tada tampa laisvu pagal tautos teisę, o šeimininkas dar turi sumokėti baudą už teisės pažeidimą danams arba baudą, priklausančią nuo nusižengimo sunkumo, arba jis turi apsivalytipriesaika17

. 64. Už Įsiveržimą į namą ir padegimą, už atvirą vagystę, už slaptą nužudymą, už neištikimybęšeimininkui pagal įstatymą neįmanoma atlyginti pinigais. 15

Vakarinėse Etelstano karalystės dalyse, t. y. Vesekse, Mersijoje, piktybiškus nusikaltėlius ištremdavo16

Šimtinė - teisminė-administracinė apygarda, kurios susirinkimas buvo žemiausia teismo instancija.17

„Danų teisės srityse" ir likusioje Anglijoje buvo skirtingos baudos ir kai urie nevienodi teisminiai papročiai

Page 7769. Štai palengvinimas, kuri aš noriu suteikti visai tautai, nes ligi šiol ji buvo labai apsunkinta. ...Visų pirma, aš įsakau visiems mano gerafams, kad jie tinkamai ūkininkautų mano asmeninėse valdose ir siųstų man produktus, bet kad nė vienas iš jų neverstų nieko jiems mokėti, jeigu tik jis pats panorės.70. Jei kas numirs nepalikęs testamento dėl savo nerūpestingumo ar netikėtai ištikus mirčiai,jo šeimininkas tegul nepaima iš jo turto daugiau, negu jam teisėtai priklausantis geroitas 18

. 71. Štai kokie turi būti gerokai, atsižvelgiant į žmogaus padėtį: a) erlo: 8 žirgai, 4 pabalnoti ir 4 be balnų, 4 šalmai, 4 šarvai, 8 ietys ir tiek pat skydų, ir 4 kalavijai, ir 200 mankusų auksu. ...Karališkojo teno, jei jis buvo jam [karaliui] artimas: 4 žirgai, 2 pabalnoti ir 2 be balno, 2kalavijai, 4 ietys ir tiek pat skydų, šalmas, šarvai ir 50 mankusų auksu. ...Ir vidutinio teno: Vesekse... 1 pakinkytas žirgas su ginklais, Mer-sijoje - 2 svarai ir RytųAnglijoje - 2 svarai. ...Ir danų krašte karališko teno, turinčio savo soką19

, geroitas yra 4 svarai....Ir jei jo santykiai su karaliumi artimi: 2 žirgai, vienas pabalnotas, kitas be balno, 1 kardas, 2ietys, 2 skydai, 50 mankusų auksu. ...Ir kas mažiau pasiturintis - 2 svarai [sidabru], 77. Ir žmogus, kuris iš baimės pabėgs nuo savo šeimininko arba nuo savo bendražygių, ar tai būtų jūrų žygis, ar šauktinių kariuomenė, praras viską, ką valdo, taip pat savo gyvybę, ir tegu šeimininkas užgrobia jo turtą ir žemę, kurią jis jam prieš tai suteikė. ...O jei jis valdo boklendą, tegul jis atitenka karaliui. 18

Geroitas - ginkluotė. Po vasalo mirties ta ginkluotė tekdavo jo senjorui. Ilgainiui geroitu pradėta vadinti tą laikytojo nuosavybės dalį, kurią po jo mirties pasisavindavo lordas. 19

Šokas (socne) - terminas, turėjęs kelias reikšmes: 1) privataus asmens teisė sau iš jam pavaldžių žmonių ar tam tikros teritorijos gyventojų rinkti teismo baudas (be teisės juos teisti); 2) asmeninės jurisdikcijos teisė (teisminis imunitetas); 3) teritorija, kurioje galiojo teisminis imunitetas.

Page 88

III. NAUJOJI IR NAUJAUSIOJI TEISĖAnglijos teisės aktaiAktas nepatogumams, atsirandantiems dėl ilgalaikiųprotarpių tarp parlamentų sušaukimo, išvengtiAktas priimtas 1641 m. vasario 15 d. vadinamojo Ilgojo parlamento, kuris posėdžiavo nuo 1640 m. lapkričio 3 d. iki 1653 m. balandžio 20 d. Šiame akte išdėstytos nuostatos, kurios taikomos turėjo užtikrinti, kad parlamento posėdžiai bus šaukiami nuolat. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Anglijos karalystės įstatymus ir statutus blogybėms pašalinti parlamentas turi būti šaukiamas bent kartą per metus, tačiau skirti jo posėdžiavimo laiką ir vietąvisada priklausė, kaip tai priderėjo, jo didenybei ir jo karališkiesiems pirmtakams, ir atsižvelgiant itai, kad parlamentų nesušaukimas jo didenybei karaliui, bažnyčiai ir valstybei kaip padariniusužtraukė įvairias dideles nelaimes ir nepatogumus; siekiant išvengti galinčių pasikartoti panašiųveiksmų ir nepatogumų, jo karališkosios didenybės, sutinkant dabartiniame parlamente po-sėdžiaujantiems dvasiniams ir pasaulietiniams lordams bei bendruomenėms, nutarta, kad tuo atveju, jeigu nėra parlamento, sukviesto įsaku su Anglijos valstybės antspaudu, surinkto ir posėdžiaujančio iki artimiausių trečiųjų metų rugsėjo 10-osios po šio parlamento paskutinio susirinkimo ir posėdžiopaskutinės dienos, ...tai kiekvienu tokiu... atveju parlamentas turi susirinkti ir posėdžiauti įprastojevietoje Vestminsteryje tokia tvarka ir tokiais būdais, kaip toliau išdėstyta ir nutarta šiame akte, o ne kitaip...

Parlamento nesušaukus pirmiau nurodytu terminu, Anglijos lordas -kancleris arba lordas -Anglijos valstybės antspaudo saugotojas... privalo nelaukdami karaliaus potvarkių išleisti įsaką apie naujo parlamento sušaukimą... VI. Ir toliau nutarta, kad nuo šiol nė vienas surinktas parlamentas negali būti paleistas ar atidėtas bent jau per 50 dienų po laiko, skirto jo susirinkimui, kitaip tik sutinkant jo didenybei, jo paveldėtojams arba įpėdiniams ir abiem rūmams, posėdžiaujantiems parlamente, ir kad nei Perųrūmų, nei Bendruomenių rūmų posėdžiai atskirai negali būti pertraukti bent jau per 50 dienų po šių rūmųsurinkimo, išskyrus, kai kiekvienas iš pirmiau minėtų rūmų savanoriškai sutinka. VII. Kiekvienų rūmų nariai turi teisę savo nuožiūra rinkti savo pirmininkus – spikerius.20

Aktas nepatogumams, kurių gali atsirasti dėl dabartinio parlamento darbo nutraukimo per anksti, atidėliojimo arba paleidimo, išvengtiAktas, priimtas 1641 m.gegužės10 dieną, numatė, kad parlamentasaratskirijorūmainegalibūti paleidžiami kitaiptikjųsprendimu. ...šiame parlamente posėdžiaujančios bendruomenės, deramai apsvarsčiusios visa, kas pirmiau išdėstyta, dėl to labai pagarbiai prašo Jūsų didenybės, kad būtų paskelbta ir nutarta, ir tai mūsų didysis valdovas, karalius, sutinkant dabartiniame parlamente posėdžiaujantiems lordams ir bendruomenėmsbei pirmiau minėtai valdžiai, skelbia ir nutaria, kad esantis ir dabar posėdžiaujantis parlamentas negalibūti paleidžiamas kitaip tik tuo tikslu priimtu parlamento aktu, taip pat jo veikimas negali būti atidedamas arba nutraukiamas kokiam nors laikotarpiui kitaip tik tuo tikslu priimtu parlamento aktu, ir kad dabartinio parlamento Perų rūmų posėdžiai negali būti atidedami tam tikram laikotarpiui kitaip tik jų pačių narių arba jų pačių nutarimu, tokiu pat būdu ir dabartinio parlamento Bendruomeniųrūmų posėdžiai negali būti atidedami tam tikram laikotarpiui kitaip tik jų pačių narių arba jų pačiųnutarimu, ir kad bet kokia priemonė ar priemonės, kieno nors padarytos ar priimtos dėl dabartinioparlamento paleidimo, jo posėdžių atidėjimo ar nutraukimo, prieštaraujančios šiam aktui, turi būti laikomos visiškai negaliojančiomis arba neturinčiomis jokios galios.20

1664 metais Karolis II aktą panaikino su pastaba, kad beparlamentis valdymas negali tęstis ilgiau nei

Page 99Slaptosios tarybos veiklos reguliavimo ir teismo, paprastai vadinamo Žvaigždžių rūmais, panaikinimo aktas Aktas priimtas 1641 m. liepos 5 dieną. Juo buvo panaikinta Žvaigždžių rūmų, Slaptosios tarybos, kitų nepaprastųjų teismų jurisdikcija ir įgaliojimai. I. ...Dabartinio parlamento valdžia įsakoma ir nutariama, kad... teismas, paprastai vadinamasŽvaigždžių rūmais, ir visa jurisdikcija, įgaliojimai ir valdžia, priklausę ar įgyvendinami minėto teismo ar kieno nors iš jo teisėjų, teismo ar kitų pareigūnų, nuo rugpjūčio 1 d. (1641 m.) besąlygiškai ir visiškai panaikinami, likviduojami ir nutraukia savo gyvavimą. III. Dabartinio parlamento valdžia tokiu pat būdu skelbia ir nutaria, kad nei jo didenybė, nei jo Slaptoji taryba neturi ir negali turėti kokios nors jurisdikcijos, valdžios ar įgaliojimų per bilį, peticiją pateikti kaltinimą, iškelti bylą dėl šmeižto pateikimo spaudoje ar kito kokio savavališkobūdo, nesvarbu, koks jis bebūtų, nagrinėti arba skirti nagrinėjimą, spręsti ar duoti nurodymus dėl kieno nors iš šios karalystės pavaldinių kilnojamojo arba nekilnojamojo turto ir kad nurodytosbylos turi būti nagrinėjamos ir sprendžiamos įprastuose teismuose ir taikant įprastą teisenos tvarką. VI. Taip pat numatyta ir nutarta, kad jeigu kas vėliau bus areštuotas, apribota jo laisvė arbabus įkalintas minėto Žvaigždžių rūmų teismo arba kito minėto, dabar turinčio arba vėliaupretenduojančio turėti tokią pačią ar panašią jurisdikciją, valdžią arba įgaliojimus areštuoti ar įkalinti,teismo įsakymu ar potvarkiu, arba jo asmeniniu potvarkiu, arba jo karališkosios didenybės, jo įpėdiniųar palikuonių įsakymu, arba tarybos ar kieno nors iš lordų ar karaliaus Slaptosios tarybos nariųpotvarkiu ar įsakymu, tai kiekvienu atveju tokia tvarka areštuoto, apribotos laisvės ar įkalinto asmens prašymu arba jo patikėto ar kito tuo tikslu įgalioto asmens tarpininkavimu, karaliaus suoloarba bendrųjų bylų teismų viešuose teisminiuose posėdžiuose, nedelsiant dėl kokio nors preteksto,už įprastą tokiais atvejais mokestį turi būti išduotas įsakas Habeas corpus, pasiųstas šerifo kalėjimosargui, prižiūrėtojui ar kuriam kitam asmeniui, kurio priežiūroje yra areštuotasis arba įkalintasis; ir šerifo kalėjimo sargas, prižiūrėtojas ar kuris kitas asmuo, kurio priežiūroje yra areštuotasis arba

įkalintasis, grąžindami Įsaką, privalo pristatyti arba imtis priemonių pristatyti areštuotą arba įkalintąasmenį teismo, išleidusio įsaką dėl viešo posėdžio, teisėjams arba nariams, kartu pateikti atsiliepimąapie šio asmens sulaikymo arba įkalinimo tikrąją priežastį, paskui teismas per tris dienasatsiliepimą pristačius ir atidavus viešame posėdyje turi išnagrinėti ir nustatyti, ar sulaikymo priežastisyra teisinga ir teisėta, ar neteisinga ir neteisėta, po to nuspręsti, kokią priemonę taikyti - išlaisvinti,paleisti pagal laidavimą arba grąžinti atgal i įkalinimo vietą. (Asmenys, pažeidę minėtus nutarimus, privalo trigubai apmokėti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius.)

Didžioji remonstracija Aktas priimtas 1641 m. gruodžio 1 dieną. Jame išvardytos karaliuireiškiamos pretenzijos dėl jo vykdomosveiklos, piktnaudžiavimo tarnyba irišdėstyti programiniai esamųproblemųsprendimo būdai.Visų... nelaimių šaltinį mes įžvelgiame piktavališkose ir pražūtingose pastangose nuversti pagrindinius įstatymus ir valdymo pradmenis, kuriais tvirtai rėmėsi Anglijos karalystės religija ir teisingumas.107. Būtinai reikėjo pasirūpinti karaliaus ūkiu, nes jis buvo taip nuskurdintas, kad karalius be savo tautos pagalbos negalėjo padengti savo įprastų ir būtinų išlaidų. 115. Kad visos monopolijos būtų sunaikintos, nes dėl jų nedaugelis asmenų darė valdiniamsžalą... 120. Kad būtų išrauta šaknis visų blogybių, kuriomis buvo savavališka valdžia, jo didenybės vardu pretendavusi apdėti valdinius ir nuo jų turto rinkti mokesčius be parlamento sutikimo.... 125. Kad parlamento veiklos pertraukoms būtų užkirstas kelias trejų metų parlamento biliu, o netikėtam dabartinio parlamento paleidimui -kitu biliu, numatančiu, kad parlamentas negali būti paleistas arba atidėtas jo veikimas be abiejų rūmų sutikimo.... 130. Kad besaikiai Slaptosios tarybos įgaliojimai ir piktnaudžiavimai tais įgaliojimais būtųtiek sutvarkyti ir apriboti ..., kad jokios priemonės, kurios dažnai buvo atliekamos darant žaląvisuomeninei laisvei, ateityje negalėtų būti įgyvendinamos... trejus metus.

Page 1010132. Pernelyg didelė vyskupų valdžia ir jų teismai likviduoti atitinkamais nutarimais bilyje dėl aukštosios komisijos teismo panaikinimo. 140. Sutvarkyti teismai ir likviduoti teisenos vilkinimas ir brangumas...195. Siekiant geriau apsaugoti karalystės įstatymus ir laisves būtina, kad visi prieštaraujantysįstatymui piktnaudžiavimai ir reikalavimai per sesijas ir asizus būtų teisiami ir baudžiami. 197. Kad jo didenybė pagarbiu abiejų rūmų prašymu, skirtų tvarkyti jo reikalus namie iružsienyje tuos patarėjus, pasiuntinius ir kitus pareigūnus, kuriais parlamentas turėtų pagrindąpasitikėti, be ko mes negalėsime jo didenybei suteikti... subsidijų. Bendruomenių rūmų nutarimas dėl pasiskelbimo aukščiausiąja Anglijos karalystės valdžiaAktas, priimtas 1649 m. sausio 4 d., reikšmingas tuo, kad iškėlė idėją, jog vienintelis teisėtos valdžiosšaltinis yra tauta ir jai atstovauja Bendruomenių rūmai. Sis aktas su kitais dviem vėliau priimtais aktais dėl karaliaus vardo panaikinimo ir Lordų rūmų panaikinimo faktiškai reiškė, kad Anglijoje įvedama nauja valdymoforma - respublika. Nutarta, kad Anglijos bendruomenės, posėdžiaujančios parlamente: 1) skelbia, kad Dievo palaiminta tauta yra visos teisėtos valdžios šaltinis;2) taip pat, kad Anglijos bendruomenės, posėdžiaujančios parlamente, esančios išrinktos ir atstovaujančios tautai, yra aukščiausia valdžia valstybėje; 3) ir kad tai, kas bendruomenių, posėdžiaujančių parlamente, nutarta ir paskelbta kaipįstatymas, turi įstatymo galią ir yra privaloma tautai, nors karalius arba perai su tuo nesutiko. Karaliaus vardo panaikinimo aktas Aktas priimtas 1649 m. kovo 17 dieną. Atsižvelgiant į tai, jog patirtis nustatė ir įrodė, kad karaliaus vardas šioje šalyje ir Airijoje irjo įgaliojimų priklausymas kokiam nors vienam asmeniui yra nenaudingas, apsunkinantis irpavojingas laisvei, visuomenės saugumui ir viešam tautos interesui, ...dabartinio parlamento ir jo valdžios nutariama ir skelbiama, kad anglų tautos karaliaus vardas nuo šiol neturi priklausyti ir būti

įgyvendinamas kokio nors vieno asmens... Lordų rūmų panaikinimo aktasAktas priimtas 1649 m. kovo 19 dienąAnglijos bendruomenės, posėdžiaujančios parlamente, labai ilgos patirties įtikintos, kad Lordųrūmų tolesnis egzistavimas yra nenaudingas ir pavojingas anglų tautai, pripažino, kad naudinganutarti ir išleisti įstatymą, ir šiuo nutariama ir dabartinio parlamento bei jo valdžios nustatyta, kadnuo šiol parlamente lordų rūmų neturi būti ir šiuo jie panaikinami ir likviduojami; nuo šiol lordai neturi rinktis ir posėdžiauti rūmuose, vadinamuose Lordų rūmais, ar kokiuose kituose rūmuose ar kitoje vietoje kaip Lordų rūmai, ir lygiai taip pat jie neturi posėdžiauti, balsuoti, duoti patarimų, svarstyti ar spręsti kokių bebūtų reikalų kaip Lordų rūmai parlamente... Anglijos, Škotijos ir Airijos valstybių bei joms priklausančių valdų... valdymo forma („Valdymo įrankis")Aktas priimtas 1653 m. gruodžio 13 dieną. Sis aktas reikšmingas tuo, kad juo mėginta sukurti vienintelę Anglijos valstybės rašytinę konstitucijąI.Aukščiausia laisvos Anglijos, Škotijos ir Airijos valstybės bei joms priklausančių valdųįstatymų leidžiamoji valdžia sutelkiama viename asmenyje ir tautoje, atstovaujamoje parlamente; minėto asmens titulas vadinasi „lordas - laisvos Anglijos, Škotijos ir Airijos valstybės protektorius".II. Įgyvendinti aukščiausiojo valdytojo įgaliojimus ir valdyti pirmiau minėtas šalis ir valdas bei jų gyventojus priklauso lordui-protektoriui, padedamam tarybos, kurios narių skaičius negali viršyti dvidešimt vieno ir būti mažesnis nei trylika.III. Bet kokie įsakymai, šaukimai į teismą, įgaliojimai, patentai, apdovanojimai ir kiti potvarkiai, kurie iki šiol buvo leidžiami Anglijos laisvės saugotojų parlamento valdžios vardu irtitulu, turi būti leidžiami vardu ir titulu lordo-protektoriaus, kuris ateityje skirs minėtų trijų tautųpareigūnus ir suteiks garbės vardus. Jis turi malonės teisę (išskyrus žmogžudystės ir išdavimo atvejus) ir

Page 1111visų konfiskacijų, padaromų viešiems tikslams, teisę. Jis turi tvarkyti visus minėtų šalių ir valdųreikalus padedamas tarybos ir remdamasis šiuo aktu ir Įstatymais. IV. Lordas-protektorius per parlamento posėdžius parlamento sutikimu turi disponuoti ir vadovauti milicijai, ginkluotosioms pajėgoms tiek sausumoje, taip ir jūroje, siekdamas trijų tautųtaikos ir gerovės, o per parlamento posėdžių pertraukas lordas-protektorius, siekdamas išvardytųtikslų, turi disponuoti ir vadovauti milicijai daugumos tarybos narių sutikimu. V. Lordas-protektorius, minėtai tarybai žinant, turi tvarkyti visus reikalus, palaikyti ir stiprinti geros kaimynystės santykius su užsienio karaliais, valdytojais, valstybėmis, taip pat daugumos tarybos narių sutikimu turi teisę kariauti ir sudaryti taiką. VI. Įstatymai negali būti keičiami, sustabdomas jų galiojimas, nenaudojami ar naikinami, taip pat negali būti leidžiami jokie nauji įstatymai ar tautai nustatomi naujimokesčiai, rinkliavos be jos sutikimo, išskyrus atvejus, numatytus XXX punkte 21

. VII. Parlamentas turi būti sušauktas posėdžiauti Vcstminsteryje 1654 m. rugsėjo 3-ąją, ir vėlesni parlamentai turi būti šaukiami kartą kas treji metai, skaičiuojant nuo dabartinio parlamento paleidimo dienos.VIII. Nei pirmą kartą šaukiamas parlamentas, nei vėlesni parlamentai negali būtiatidedami, nutraukiami arba paleidžiami be jų sutikimo per penkis mėnesius nuo pirmojoposėdžio... XVII.Asmenys, kurie bus išrinkti i parlamentą, turi būti (ir kitokie negali būti) žinomi kaip sąžiningi, dievobaimingi, gero elgesio ir dvidešimt vienų metų. XVIII. Visi ir kiekvienas asmuo ir asmenys, savo vardu turintys dviejų šimtų svarųsterlingų vertės kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, nuosavybės arba valdymo teisę... pripažįstami turinčiais teisę rinkti parlamento narius nuo grafysčių. XXII. Išrinkti ir turintys posėdžiauti pirmiau nurodyta tvarka asmenys arba šešiasdešimt

iš jų turi būti pripažįstami ir yra pripažįstami Anglijos, Škotijos ir Airijos parlamentu, be to, aukščiausia Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso lordui-protektoriui ir minėtam parlamentui toliauišdėstyta tvarka... XXIV.Visi parlamento priimti biliai turi būti pateikiami lordui-protektoriui pritarti. Jei lordas-protektorius per dvidešimt dienų pateiktam biliui nepritars arba per nurodytą laikotarpinepateiks parlamentui pakankamų atsisakymo pritarti biliui paaiškinimų, tada parlamentuipriėmus deklaraciją, kad lordas-protektorius nedavė sutikimo arba pakankamų atsisakymo patvirtinti bilį motyvų, minėti biliai, jei tik jie neprieštarauja šiame akte esančioms taisyklėms, įsigalioja ir turi būti laikomi įstatymais, nors lordas-protektorius ir nedavė savo sutikimo. XXV. (Išvardyti penkiolikos asmenų, esančių Tarybos nariais, vardai.) Kieno nors išjų mirties arba išstojimo atveju į kiekvieno išstojusiojo vietą parlamentas renka šešis kandidatus.Taryba balsų dauguma iš tų šešių išrenka du ir teikia lordui-protektoriui, kuris vieną iš tųdviejų asmenų tvirtina Tarybos nariu. XXXII.Lordo-protektoriaus vardas... yra ne paveldimas, o renkamas; po lordo-protektoriaus mirties į jo vietą nedelsiant turi būti išrinktas kitas tinkamas asmuo; kandidatusrenka Taryba... XXXIII. Oliveris Kromvelis, Anglijos, Škotijos ir Airijos kariuomenės kapitonas-generolas, pripažįstamas ir šiuo iki mirties skelbiamas laisvos Anglijos, Škotijos ir Airijos valstybės ir joms priklausančių valdų lordu-protektoriumi. Geresnio valdinių laisvės užtikrinimo nuo įkalinimo už jūrų apsaugos aktas (Habeas corpus act)22

Habeas corpus aktas, priimtas 1679 m. gegužės 26 d., sureguliavo specialią procedūrą, kuriospagrindinis tikslas buvo apibrėžti teisinę padėtį tų asmenų, kurie būdavo areštuojami iki teismo(išankstinis įkalinimas). Iki šio akto išleidimo areštuotųjų asmenų neliečiamumas turėjo daug trūkumų(pirmą kartą apie Habeas corpus procedūrą užsiminta XV a. pradžioje). 21

XXX punktas suteikė lordui-protektoriui teisę prieš sušaukiant pirmą parlamentą rinkti mokesčius ir rinkliavas beileisti įstatymus ir ordonansus, kuriuos parlamentas galėjo panaikinti. 22

Habeas corpus ad subjieiedum - tai lotyniška teismo įsakymo formulė, kuria teismas reikalaudavo atvesdinti areštuotąjį.

Page 1212...Kadangi šerifai, kalėjimo prižiūrėtojai ir kiti valdininkai, kurių priežiūrai buvoatiduodami karaliaus pavaldiniai už kriminalines arba laikomas kriminalinėmis veikas, ilgai delsdavo vykdyti jiems skirtus Habeas corpus įsakymus, ... dėl ko daugelis karaliaus pavaldinių taisatvejais, kada remiantis įstatymu galima paimti pagal laidavimą, buvo ir ateityje galėjo būti ilgailaikomi kalėjime; II. Todėl norint to išvengti ir greičiau išlaisvinti visus asmenis, įkalintus už kriminalinesarba laikomas kriminalinėmis veikas, ...toliau nustatoma:Jeigu koks asmuo arba asmenys pateiks šerifui arba šerifams, kalėjimo prižiūrėtojui, prievaizdui skirtą Habeas corpus įsakymą, tai minėtas pareigūnas ar pareigūnai... per tris dienasnuo minėto įsakymo pateikimo... privalo (išskyrus atvejus, kada areštuota už valstybės išdavimąarba sunkų baudžiamąjį nusikaltimą...) įvykdyti tokį įsakymą ir lordui kancleriui arba lordui- Anglijos antspaudo saugotojui, arba teisėjams, arba to teismo, kur išduotas minėtasįsakymas, baronams, pristatyti areštuotąjį arba suimtąjį... ir kartu patvirtinti teisingas sulaikymopriežastis. III. ...Ir minėti lordas kancleris, lordas saugotojas, teisėjai arba baronai... tuo įgaliojami ir įsipareigoja pagal rašytinę (sulaikyto) asmens arba asmenų, arba kieno nors jam, jai ar jiemsatstovaujančio prašymą... priteisti ir padovanoti Habeas corpus įsakymą su antspaudu to teismo, kurio vienas iš teisėjų bus asmuo... išduodantis įsakymą... ir paskui per dvi dienas po to, kai jiems bus pristatytas suinteresuotas asmuo, lordas kancleris... arba teisėjas, kuriam bus atvestas įkalintasis, kaip buvo pasakyta, privalo išlaisvinti įvardytą kalinį iš kalėjimo, paimti iš jo ar

jų pasižadėjimą kartu su vienu ar daugiau laidavimų, savo nuožiūra, remdamasis kalinio padėtimiir jo nusikaltimo rūšimiatvykti į kitą karaliaus suolo teismo posėdį arba į teismo su prisiekusiaisiais (assizes) artimiausią išvažiuojamąją vietą, ... arba atvykti į kitą tokį teismą, kuriame sprendžiamas minėtas nusikaltimas..; atmetami tie atvejai, kada lordui kancleriui... arba teisėjui bus aišku, kad areštuotasis sulaikytas įstatymų tvarka... už tokias veikas ir nusikaltimus, kuriuos padarius pagal įstatymą kalinysnegali būti atiduotas pagal laidavimą. V. ...Jeigu koks nors pareigūnas arba pareigūnai... nepaisys minėto (Habeas corpus) įsakymo,... tokiu atveju kiekvienam kalėjimo viršininkui ir prižiūrėtojui ar kitam asmeniui, kuris saugo kalinį, už pirmąjį (aprašytą) nusižengimą kalinio naudai skiriama... 100 svarų sterlingų bauda, o užantrąjį nusižengimą - 200 svarų sterlingų bauda, kartu jis bus pripažintas nesugebančiu turėti ar eiti savo minėtos pareigos... VI. ...Išlaisvintas arba paleistas pagal Habeas corpus asmuo arba asmenys negali būti įkalintiarba areštuoti kada nors ateityje už tą patį nusikaltimą ...kitaip tik pagal teisėtą paliepimą arba įsakymą toteismo, į kurį jis arba jie bus rašytiniu pasižadėjimu įsipareigoję atvykti, arba kito teismo, kurio jurisdikcijai priklauso ši byla... ...Jeigu koks nors asmuo arba asmenys bus įkalinti už valstybės išdavimą arba sunkųbaudžiamąjį nusikaltimą... ir jų prašymas arba peticija skirti bylą nagrinėti ... artimiausiu teisminiu periodu nebus atiduoti teismui,... tai karaliaus suolo teisėjams turi būti ir bus teisėta ...ir šiuo tampajųpareiga...išlaisvintikalinįpagallaidavimą...jeigu tik teisėjams nebus aišku,... kad karaliaus liudytojai negali būti pristatyti tuo pačiu teisminiu periodu... Ir jeigu koks nors asmuo, areštuotas kaip pasakyta pirmiau,... nebus atiduotas teismui irteisiamas antrojo teisminio periodo po sulaikymo metu..., tai jis turi būti paleistas iš įkalinimo. Nustatoma, kad šis aktas nėra taikomas, norint paleisti iš kalėjimo kokį nors asmenį, įkalintą už skolas arba pagal kokią nors kitokią civilinę bylą... X. Bus leidžiama kiekvienam kaliniui arba kaliniams paduoti pareiškimą ir gauti savo arba jųHabeas corpus tiek iš aukščiausiojo kanclerio teismo arba iždo teismo, tiek ir iš karaliaus suolo arba bendrųjų bylų teismų... ir jeigu minėti... teisėjai... atmes... kokį nors Habeas corpus įsakymą, kuris turi būti išduotas pagal šį aktą,... tai kiekvienas bus nubaustas 500 svarų sterlingų bauda nukentėjusio naudai... XII. Kad būtų išvengta neteisėtų įkalinimų kalėjimuose užjūryje, įteisinama..., kad nė vienas Anglijoskaralystės pavaldinys... negali būti ištremtas į kalėjimą Škotijoje, Airijoje, Džersyje... arba užjūrio tvirtovė-je... ir kiekvienas įkalinimas pasmerkiamas ir skelbiamas neteisėtu ir už jį teisiama... XXI. Kadangi apkaltinti petty treason, felony23

arba bendrininkavimu jose asmenys dažnai sulaikomi tik 23

Petty treason ir Felony - svarbiausios sunkių nusikaltimų kategorijos remiantis Anglijos baudžiamojoje

Page 1313juos įtarus, po to jie gali arba negali būti atiduoti pagal laidavimą, atsižvelgiant į aplinkybes, patvirtinančias tą įtarimą, kurias geriausiai gali žinoti tokius asmenis areštavę teisėjai..., todėl nustatoma, kad jeigu kokį nors asmenį areštuoja teisėjai arba taikos teisėjai, įtarus padariusį pettytreason ar felony... arba bendrininkavimu jose..., tai šio akto dėka tokie asmenys negali būti perkeliami arba atiduodami pagal laidavimą...

Teisių bilisAktas priimtas 1689 m. vasario 13 dieną. Juo apribota karaliaus valdžia, daugiauteisių suteikiama parlamentui, išvardytos karalystės valdinių teisėsirpriemonės, kuriųbūtinalaikytis, siekiant tobulinti teismųveiklą. Teisiųbilis tapo aktu, išreiškiančiu plačiaipaplitusius konstitucinės teisės principus. Kadangi paskutinis karalius Jokūbas II, įvairių piktadarių patarėjų, teisėjų ir valdininkų, jamtarnavusių padedamas, mėgino nuversti ir sunaikinti šios karalystės protestantiškąjį tikėjimą irįstatymus bei laisves...

dvasiniai ir pasaulietiniai lordai ir bendruomenės,... šiuo metu susirinkę kaip absoliutūs ir laisvi šios tautos atstovai po išsamių svarstymų... norėdami atkurti ir patvirtinti senąsias teises irlaisves, toliau skelbia:1. Be parlamento sutikimo pretenzijos dėl galios karaliaus įsakymu stabdyti įstatymųgaliojimą arba įstatymų vykdymą neteisėtos. 2. Pretenzijos dėl galios karaliaus įsakymu išvengti įstatymų arba įstatymų vykdymo ... neteisėtos... 4. Mokesčio rinkimas karūnos naudai ir disponuoti neva pasinaudojant prerogatyva beparlamento sutikimo arba už ilgesnį laikotarpį, arba kitokia tvarka, nei nustatyta parlamento,neteisėtas. 5. Kreiptis į karalių su prašymais yra pavaldinių teisė ir sulaikyti bei persekioti už tokiusprašymus neteisėta. 6. Nuolatinės kariuomenės rinkimas ir išlaikymas karalystėje taikos metu be parlamento sutikimo prieštarauja įstatymui. 8.Parlamento narių rinkimai turi būti laisvi. 9.Žodžio, diskusijų ir viso to, kas vyksta parlamente, laisvė negali būti persekiojimopagrindu arba nagrinėjimo kokiame nors teisme ar kitur, išskyrus parlamentą, objektu. 10. Draudžiama reikalauti per didelių mokesčių, skirti per dideles baudas arba žiauriasir neįprastas bausmes.11. Prisiekusieji turi būti nustatyta tvarka įtraukiami į sąrašus ir kviečiami pagal eilę: prisiekusieji, kurie sprendžia žmogaus likimą bylose dėl išdavimo, turi būti laisvi žemvaldžiai... 13. Siekiant išvengti visokiausių piknaudžiavimų ir pagerinti, sustiprinti bei apsaugoti įstatymus, parlamentas turi būti šaukiamas pakankamai dažnai.Ir jie patys pripažjsta, reikalauja ir gina visus šiuos punktus... kaip savo neabejotinas teisesir laisves... VII. Ir minėti dvasiniai bei pasaulietiniai lordai ir bendruomenės... pripažįsta, tvirtina irskelbia, kad dėl karaliaus Jokūbo II atsisakymo valdyti ir jų didenybėms24

pirmiau minėtą karūnąbei karaliaus sostą priėmus, remiantis šios karalystės įstatymais, minėtieji jų didenybės tapo, buvo ir yra teisėtai mūsų valstybės valdovais, valdovu ir valdove, Anglijos karaliumi ir karaliene... XI. Ir jų didenybės leido, kad šie norai būtų dabartinio parlamento valdžios paskelbti, įteisinti ir patvirtinti bei galiotų, išsaugotų galią ir būtų šios karalystės įstatymu per amžius, dėl ko jų didenybių, parlamento valdžios siūlymu ir pritarimu bei posėdžiaujančių parlamente dvasinių ir pasaulietinių lordų ir bendruomenių skelbiami, įteisinami ir įtvirtinami.

Santvarkos aktas (aktas dėl būsimų ribojimų ir geresnės valdiniųteisių ir laisvių apsaugos)Aktas priimtas 1701 m. birželio 12 dieną. Šis dokumentas pratęsė Teisių bilio idėjas ir dar labiau teisėje susidariusią klasifikacija. 24

Vilhelmo Oraniečio ir jo žmonos bei Jokūbo II dukros princesės Marijos.

Page 1414apribojo karaliaus vaidmenį bei įtvirtino parlamentą kaip pagrindinę įstatymų leidybos instituciją.II. ...Numatoma ir nutariama.., kad kiekvienas asmuo, kuris taps minėtos karūnos (t. y. Anglijos - vert. past.) valdytoju, privalo, kaip nustatyta įstatymo, prisijungti prie Anglikonųbažnyčios.Joks asmuo, kuris vėliau taps Anglijos karūnos valdytoju, be parlamento sutikimonegalės išvykti iš angliškųjų, škotiškųjų ir airiškųjų valdų. Nuo dabar ir paskui, kai įsigalios tolesnė šio akto sąlyga, visi su geru Anglijos karalystės valdymu susiję klausimai ir reikalai, kurie pagal Anglijos karalystės įstatymus ir papročius priklauso Slaptosios tarybos kompetencijai, bus jos nagrinėjami, o visi dėl jų priimti nutarimai pasirašomi tųSlaptosios tarybos narių, kurie tam pritarė ir sutiko625

.

Joks asmuo, tarnaujantis mokamoje karaliui pavaldžioje tarnyboje ar vietoje, arbagaunantis karūnos pensiją, negali būti Bendruomenių rūmų nariu....Patentai eiti teisėjų pareigas bus išduodami „kol jie elgsis nepriekaištingai"726

, o teisėjųatlyginimas bus nustatytas ir paskirtas, tačiau abiejų parlamento rūmų teikimu pripažįstama galimybėjuos atleisti. Neleidžiama remtis jokiu malonės prašymu, patvirtintu Anglijos didžiuoju antspaudu, prieš Bendruomenių rūmų iškeltą impeachment (impičmentą - valstybės apkaltą).IV. Ir atsižvelgiant į tai, kad Anglijos įstatymai yra prigimtinės jos tautos teisės,... visi karaliai ir karalienės... privalo valdyti anglų tautą vadovaudamiesi pirmiau išvardytais įstatymais, irvisi jų pavaldiniai, ir ministrai turi eiti tarnybines pareigas laikydamiesi tų pačių įstatymų... Lordų ir Bendruomenių rūmų tarpusavio santykių parlamente nustatymo ir parlamento įgaliojimų trukmės ribojimo aktas Aktas priimtas 1911 m. rugpjūčio 18 d., buvo pirmasis Anglijos įstatymas, kuriuo reglamentuoti Bendruomenių rūmų ir Lordų rūmų santykiai, juo įtvirtintas Bendruomenių rūmų vadovaujamas vaidmuo parlamente įstatymų leidybai. Kadangi būtina imtis priemonių sureguliuoti dviejų parlamento rūmų tarpusavio santykius..., svarbu nustatyti Lordų rūmų ribojimus, tai ir yra daroma šiuo aktu...1 straipsnis1) Jeigu Bendruomenių rūmų priimtas ir likus mėnesiui iki sesijos pabaigos Lordų rūmamsišsiųstas finansinis bilis per mėnesj Lordų rūmų nebus priimtas be pataisų, tai šis bilis, nesant kitokioBendruomenių rūmų sprendinio, bus pateiktas jo didenybei, ir karaliaus patvirtintas tapsparlamento aktu, nors Lordų rūmai jo ir nepriėmė. 3) Prie kiekvieno finansinio bilio, išsiunčiant jį Lordų rūmams ir pateikiant tvirtinti jo didenybei, bus pridedamas Bendruomenių rūmų spikerio pasirašytas liudijimas, tvirtinantis, kad tai yra finansinis bilis... 2straipsnis1) Jeigu viešasis bilis (išskyrus finansini bilį ir parlamento įgaliojimų pratęsimą ilgiau kaip 5 metams) Bendruomenių rūmų bus vetuotas trijose iš eilės sesijose (nesvarbu, kokios legislatūros) irLordų rūmams išsiųstas kiekvieną kartą, blogiausiu atveju likus mėnesiui iki sesijos pabaigos, bus šiųrūmų atmestas kiekvienoje sesijoje, tai šis bilis, vos tik Lordų rūmų atmestas trečią kartą ir nesantkitokio Bendruomenių rūmų sprendimo, bus pateiktas jo didenybei ir karaliaus patvirtintas tapsparlamento aktu ir be Lordų rūmų sutikimo. Vis dėlto, kad šis nutarimas būtų taikomas, nuo minėto bilio antrojo skaitymo dienos pirmoje iš minėtų Bendruomenių rūmų sesijų iki jį priimant trečioje tųpačių rūmų sesijoje turi praeiti dveji metai. 3) Lordų rūmų atmestu bus laikomas bilis, jų nepriimtas be pataisų... 7 straipsnis25

Ši taisyklė pavadinta „Kontrasignacija". Panaikinta 1705 m. Geresnės jo didenybės asmens apsaugos aktu, ji tapo būtinasvadinamosios atsakingos vy riausybės elementas Anglijoje 26

„Kol jie elgsis nepriekaištingai" reiškė panaikinimą senosios formulės, pagal kurią teisėjai eina savo pareigas tol, „kol to pageidauja... karalius".

Page 1515Maksimalus parlamento įgaliojimų laikas bus ne septyneri metai, kaip nustatyta 1715 m.Septynmetės legislatūros įstatyme27

, o penkeri metai.

Tautos atstovybės aktas Aktas priimtas 1948 metais. Pirma dalis. Balsavimo teisė per parlamento rinkimus. 1 straipsnis.2) Balsavimo teisę per parlamento rinkimus įgyja pilnametystės sulaukę asmenys, kurie ikikvalifikuojančios datos gyvena apygardoje, yra Britanijos piliečiai ir nėra apribotos jų teisės.Numatoma, kad asmuo negali gauti balsavimo teisės rinkimų apygardoje, kol ten nebusįregistruotas parlamento rinkėjų sąraše ir niekas negali balsuoti... daugiau kaip vienoje

apygardoje. Parlamento akto pakeitimo įstatymas1949 m. gruodžio 16 d. priimtas aktas visiškai susiaurino Lordų rūmų įstatymų leidybos galią. 1.Nurodymo dėl trijų sesijų ir dvejų metų pakeitimas nurodymu atitinkamai dėl dviejųsesijų ir vienų metų... 1911 m. Parlamento įstatymas turės galią ir bus laikomas galiojančiu nuo sesijos, kurioje parengtas šio įstatymo projektas (bet ne pats įstatymas), pradžios su sąlyga, kad: a) 2 straipsnio 1 ir 4 punktuose žodžiai „trijose iš eilės sesijose", „trečią kartą",„trečioje sesijoje", „trečioje iš šių sesijų" ir „antroje ir trečioje sesijose" atitinkamai keičiamižodžiais: dviejose iš eilės sesijose", „antrą kartą", „antroje iš šių sesijų", „antroje sesijoje" ir „antrąsesiją": b) 2 straipsnio 1 punkte žodžiai „dveji metai" keičiami žodžiais „vieni metai".2.Trumpas pavadinimas, aiškinimas ir nuorodos (citavimas). 1) Šis įstatymas gali būti vadinamas 1949 m. Parlamento įstatymu. 2) Šis įstatymas ir 1911 m. Parlamento įstatymas turi būti aiškinami kaip vienas įstatymasir nuorodos į juos gali būti daromos bendrai kaip į 1911 m. ir 1949 m. Parlamento įstatymus, pagalką 1911 m. Parlamento įstatymo 4 straipsnis 1 punktas (kuris tiksliai nustato įstatymo įsigaliojimosąlygas, įtrauktas į Jo Didenybei pagal šį įstatymą pateiktą įstatymo projektą) galios su žodžių„1911 m. Parlamento įstatymas" pakeitimu žodžiais „1911 m. ir 1949 m. Parlamento įstatymai". 27

1949 metų įstatymu nustatyta, kad bilių svarstymo trukmė Lordų rūmuose mažinama nuo dvejų metų iki vienų(praktiškai dar mažiau). 1963 metų įstatymu asmuo, pero titulo paveldėtojas, gali jo atsisakyti tam, kad gautų teisę būti išrinktas įBendruomenių rūmus, ir kartu užsiimti aktyvia politine veikla. Nuo 1914 metų ir iki šiol lordai tik keletą kartų (pavyzdžiui, 1949 m.) atmetė parlamento bilius, bet mažai gynė savo pataisas, kai Bendruomenių rūmai su jomis nesutikdavo.