KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

KINEZITERAPIJOS KATEDRA

Erika Raišuotytė

Kineziterapijos programos studentė

Nuolatinės studijos, I kursas ,7 grupė

VEIDINIO NERVO PARALYŽIUS, PASEKMĖS MOTORIKAI

IR SENSORIKAI

Referatas

Darbą tikrino:

Dėst. D. Lenčiauskienė

Klaipėda, 2013

TURINYS

1 ĮVADAS.............................................................................................................................2

2 VEIDINIS NERVAS.........................................................................................................3

3 MIMIKOS RAUMENYS..................................................................................................5

3.1 Kaukolės skliauto raumenys.......................................................................................5

3.2 Ausies raumenys.........................................................................................................5

3.3 Nosies raumenys.........................................................................................................6

3.4 Akies aplinkos raumenys.............................................................................................6

3.5 Burnos raumenys........................................................................................................6

4 VEIDINIO NERVO PAŽEIDIMO PRIEŽASTYS...........................................................8

5 VEIDINIO NERVO PARALYŽIAUS PASEKMĖS MOTORIKAI................................9

6 VEIDINIO NERVO PARALYŽIAUS PASEKMĖS SENSORIKAI.............................10

7 IŠVADOS........................................................................................................................11

LITERATŪRA.................................................................................................................12

PRIEDAI..........................................................................................................................13

2

1 ĮVADAS

Paralyžius – tai laisvos judėsenos sutrikimas dėl raumenų įnervacijos pažeidimų. Kai yra

pažeistas centrinis motorinis neuronas, būna centrinis paralyžius, o kai periferinis motorinis

neuronas,- periferinis paralyžius. Centrinio ir perferinio paralyžiaus skirtumai: centrinį paralyžiius

dažniausiai būna išplitęs, jį lydi piramidinė hipertonija, gilieji refleksai yra sustiprėję, būdingi

patologiniai refleksai, nėra raumenų atrofijos, periferiniam paralyžius apima viena ar kelis

raumenis, išnyksta visi refleksai, nes nutrūksta reflekso lankas, būdinga raumenų atrofija, vadinama

neurogenine. Paralyžius- tai visiškas raumens judesių išnykimas; būna ir lengvesnis sutrikimas-

parezė,- kai dėl dalinio neurono pažeidimo judesiai pasidaro riboti. Paralyžių dažniausiai sukelia

nervų sistemos pažeidimai, ypatingai stuburo smegenų pažeidimai. Kitos pagrindinės priežastys

yra : insultas, traumos su nervo pažeidimais, poliomielitas, botulizmas, igimta stuburo išvarža,

išsėtinė sklerozė, Guillain-Barre sindromas. Laikinas paralyžius įvyksta REM miego fazės metu, tai

natūrali kiekvieno žmogaus kūno funkcija, kurios tikslas – neleisti žmogui fiziškai judėti sapnavimo

metu. Vaistai kurie trikdo nervų funkcijas pvz, kurarės gali sukelti paralyžių. Yra daug paralyžiaus

rūšių pvz. veidinio nervo paralyžius. (Avižonienė I. ,Barkauskas E. „Nervų ligos“, Avicena,

1988m.)

TIKSLAS

Sužinoti veidinio nervo paralyžiaus pasekmes sensorikai ir motorikai

UŽDAVINIAI

1. Apžvelgti veidinį nervą

2. Aptarti veidinio nervo veiklą

3. Apžvelgti veidinio nervo paralyžiaus pasėkmės motorikai

4. Apžvelgti veidinio nervo paralyžiaus pasekmės sensorikai

3

2 VEIDINIS NERVAS

Veidinis nervas, n. facialis, yra septintoji galvinių nervų pora (1 priedas) . Jį sudaro

judinamosios, juntamosios ir vegetacinės skaidulos. Juntamosios ir vegetacinės skaidulos sudaro

tarpinį nervą, n.intermedius.

Judinamosios skaidulos prasideda iš veidinio nervo motorinio branduolio, nucl. n. facialis,

esančio tilte, rombinės duobės dugne. Išėjusios iš motorinio branduolio , skaidulos pirmiausia eina į

viršų, pasiekia rombinės duobės paviršių, sudarydamos colliculum facialis, po to užlinksta žemyn,

apeina iš šoninės pusės atitraukiamojo nervo branduolį ir išeina iš tilto. Susidariusi motorinių

skaidulų alkūnė vadinama geniculum n. facialis. Judinamosios skaidulos į smegenų pamato paviršių

išeina tarp alyvos ir tilto atskira šaknele, kuri vadinama veidiniu nervu.

Tarpinis nervas, n. intermedius, jį sudaro preganglinės parasimpatinės ir juntamosios

skaidulos. Juntamosios skaidulos prasideda kampiniame mazge, gangl. geniculi. Šių ląstelių

centrinės ataugos tarpiniu nervu eina į tiltą ir baigiasi bendrame su devintuoju nervu branduolyje-

nucl. tractus solitarii. Iš šio branduolio antrųjų neuronų ataugos eina į kitą pusę, prisijungia prie

vidinės kilpos ir gumbure baigiasi. Gumburo trečiųjų neuronų centrinės ataugos per vidinę kapsulę

patenka į žievę ir pasibaigia Amonio rago vingyje, gyrus parahippocampialis, ir kablyje, uncus.

Parasimpatinės skaidulos prasideda viename su devintuoju nervu branduolyje, nucl.

salivatorius superior, įsilieja į tarpinį nervą.

Veidinio ir tarpinio nervų šaknelės, išėjusios iš smegenų, eina i meatus acusticus internus,

susilieja į bendrą kamieną ir toliau eina veidiniu kanalu, canalis facialis , kuris yra smilkinkaulio

piramidėje. Tarpinis nervas atsidalija nuo veidinio nevo kamieno, įsilieja į būgninę stygą ir didijį

uolos nervą ir pasiekia pažandinę bei paliežuvinę seilių liaukias, nosies gleivinės liaukas, gomurį,

ašarų liauką ir liežuvį.

Veidinis nervas veidiniame kanale guli horizontaliai, o, pasiekęs didžiojo uolos kanalo angą ,

hiatus canalis n. petrosi majoris, pasisuka atgal ir į šoną 90 kampu. Šis nervo posūkis vadinamas

alkūne , geniculum n. facialis. Po 6-8 mm nervas daro antrajį posukį- iš horizontalios padėties į

vertikalią ir per foramen stylomastoideum, išėjęs iš smilkinkaulio patenka į paausinę seilių liauką.

Paausinėje liaukoje sudaro rezginį, plexus parotideus n.facialis, ir atsišakoja į ganglines šakas.

Iš veidinio nervo kanale atsidalija šios šakos.

Didysis uolos nervas, n. petrous major, atsidalija ties veidinio kanalo pirmuoju posūkiu, kur

yra gangl. geniculi, ir per canalis nervi petrosi majoris išlenda ant piramidės priekinio paviršiaus.

Eidamas vaga, jis pasiekia canalis pterygoideus, per jį patenka į sparninę gomurio duobę ir

pasibaigia sparniniame gomurio mazge. Didįjį uolos nervą sudaro parasimpatinės skaidulos.

4

Kilpinis nervas, n. stapedius, atskyla ties ta vieta, kur veidinis nervas leidžiasi kanalu

vertikaliai žemyn. Inervuoja m. stapedius.

Būgninė styga, chorda tympani, mišri, ją sudaro specifinės skonio jutimo ir parasimpatinės

skaidulos. Ji atsidalija veidinio kanalo pabaigoje, pauka atgal, per kaulinį kanalėlį įeina į būgninę

ertmę, kur gleivinės raukšlėje eina atrp plaktuko bei priekalo ir per fissura petrotympanica išeina į

kaukolės kaukolės pamato išorę. Išėjusi iš būgninės ertmės, prisijungia prie liežuvinio nervo ir kartu

su juo pasiekia liežuvį. Jos juntamosios skaidulos inervuoja priekinių dviejų trečdalių liežuvio

skonio svogunėlius. Nuo būgninės stygos ten kur ji susikryžiuoja su apatiniu alveoliniu nervu,

atsidalija šakelė į ausinį mazgą, šioje šakelėje eina judinamosios skaidulos, iš veidinio nervo į m.

levator veli palatini.

Veidinam nervui išėjus iš kanalo, nuo jo atsidalija šios šakos.

Užpakalinis ausies nervas, n. auricularis posterior, atskyla nuo veidinio nervo, jam išėjus iš

foramen stylomastoideum, kyla už ausies kaušelio ir inervuoja ausies srities bei kaukolės skliauto

pakaušinį raumenį.

Dvipilvė šaka, ramus digastricus, atsišakoja žemiau užpakalinio ausies nervo ir inervuoja

užpakalinį pilvelį m. digastricus bei m. stylohyoideus.

Jungiamoji šaka su liežuviniu ryklės nervu, ramus communicans cum n glossopharyngeus,

atsidalija prie pat foramen stylomasoideum, tęsiasi į priekį ir žemyn palei m. stylopharyngeus ir

susijungia su liežuvinio ryklės nervo šakomis.

Paausinio rezginio šakos.

Smilkininės šakos, rami temporales, eina į m. orbicularis oris, venter frontalis m. epicranii,

m. corrugator supercilii, m. temporoparietalis ir ausies srities raumenis.

Skruostinės šakos, rami zygomatici, inervuoja m. orbicularis oculi ir m. zygomaticus.

Žandinės šakos, rami buccales, inervuoja burnos ir nosies srities raumenis.

Kraštinė žandinė šaka, ramus marginalis mandibulae, inervuoja m. risorius, depressor labii

inferioris, mentalis.

Kaklinė šaka, ramus colli, inervuoja platysma ir anastomozuojasi su kaklinio rezginio

šakomis. (Sabalys G.P, Kubilius R „Veido ir burnos neurologija“, Kaunas, 2007)

5

3 MIMIKOS RAUMENYS

Mimikos raumenys prasideda nuo įvairių veido kaulų ir pasibaigia veido odoje arba poodyje

(2 priedas). Susitraukdami mimikos raumenys, judina veido odą, sudaro raukšles bei įdubas,

suteikia veidui atitinkamą išraišką. Mimikos raumenys skirstomi į penkias grupes: kaukolės skliauto

raumenys, ausies raumenys, nosies raumenys, akies aplinkos raumenys, burnos raumenys. Visus

juos inervuoja veidinis nervas n. facialis. Veide yra maždaug 21 pora raumenų. Tačiau asimetrija

judesiuose gali būti raumenų poroje, taip pat ir sveikų pacientų. Todėl gydytojai turi būti labai

atidūs kai kliniškai nustato veido asimetriją kaip ligą.. Pavyzdžiui, dauguma žmonių gali pakelti

vieną antakį, tačiau ne kitą. Negalėjimas pakelti antakio, gali reikšti bendrą motorinės sistemos

stoką, arba raumenų nusilpimą. Gydytojai reikalauja papildomų įrodymų prieš nustatant raumenų

nusilpimą. Papildomus įrodymus apima: aplinkinių raumenų funkcijos, veido padėtis ramybės

būsenoje ir veido odos būklė. (Oatis C. A. „Kinesiology the mechanics and pathomechanics of

human movement“, Baltimore 2004)

3.1 Kaukolės skliauto raumenys

Antgalvinis raumuo, m. epicranius, turi du pilvelius: kaktinį ir pakaušinį. Juos jungia šalmas,

galea aponeurotica.

Kaktinis pilvelis, venter frontalis, prasideda nuo galea aponeurotica ties priekine galvos

plaukų riba ir prisitvirtina prie antakių odos. Sutraukia kaktos odą, kelia antakius, traukia į priekį

sausplėvės šalmą.

Pakaušinis pilvelis, venter occipitalis, prasideda nuo linea nuchae ir prisitvirtina prie

sausplėvės šalmo ir traukia jį atgal.

Smilkininis momens raumuo, m. temporoparietalis, prasideda nuo sausplėvės šalmo smilkinio

srityje ir prisitvirtina prie šalmo palei smilkinio liniją.

3.2 Ausies raumenys

Ausies raumenys yra rudimentiniai, išsivystę silpnai. Tai trys raumenys, kurių kiekvienas

traukia ausies kaušelį į skirtingas puses: į priekį, į viršų ir atgal.

Ausies priekinis, viršutinis, m. auriculares anterior,superior, prasideda nuo smilkinio fascijos

ir sausgyslinio šalmo, prisitvirtina prie ausies kremzlės

Ausies užpakalinis, m. posterior, prasideda nuo smilkinkaulio smegenines atugos,

prisitvirtina prie ausies kremzlės.

6

3.3 Nosies raumenys

Suglaudžiamasis nosies landos raumuo, m. compressor naris, prasideda nuo viršutinio

žandikaulio ir prisitvirtina prie dorsum nasi, ala nasi. Vienos pusės raumuo susijungęs su kitos

pusės raumeniu per aponeurozę ir kaip plati juosta apima nosį. Siaurina nosį, traukia nosies viršunę

žemyn.

Plečiamasis nosies landos raumuo, m. dilatator naris, prasideda nuo apertura piriformis

viršutinio krašto ir prisitvirtina prie ala nasi. Kelia nosies sparnelį, plečia nosies landą.

Nosies pertvaros raumuo, m. depressor nasi, prasideda nuo apertura piriformis apatinio

krašto ir prisitvirtina prie nosies pertvaros. Traukia nosies pertvarą žemyn.

3.4 Akies aplinkos raumenys

Žiedinis akies raumuo, m. orbicularis oculi, susideda iš trijų dalių.

Akiduobinė dalis, pars orbitalis, prasideda nuo kaktikaulio nosies dalies, virįutinio

žandikaulio kaktinės ataugos ir ligamentum palpebrale mediale, supa akiduobę ir pasibaigia raphe

palpebralis lateralis bei antakių odoje.

Vokinė dalis, pars palpebralis, guli po viršutinio ir apatinio vokų oda.

Ašarinė dalis, pars lacrimalis, gaubia ašarų maišelį.

Funkcija: užmerkia akį, išplečia ašarų maišelį.

Sutraukiamasis antakių raumuo, m. corrugator supercillii, prasideda nuo kaktikaulio ir

prisitvirtina prie antakių odos. Sutraukia antakius.

3.5 Burnos raumenys

Žiedinis burnos raumuo, m. orbicularis oris, gaubia burnos plyšį, sudaro viršutinės ir apatinės

lūpų raumeninį pagrindą. Uždaro burnos plyšį, suspaudžia lūpas.

Kelimasis viršutinės lūpos ir nosies sparnelio raumuo, m. levator labii superioris alaequae

nasi, prasideda nuo viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos ir prisitvirtina prie nosies sparnelio bei

viršutinės lūpos odos. Kelia nosies sparnelį ir viršutinę lūpą.

Keliamasis viršutinės lūpos raumuo, m. levator labii superioris, prasideda nuo viršutinio

žandikaulio paakiduobinio krašto ir prisitvirtina prie nosies lūpų odos vagos. Kelia viršutinę lūpą ir

nosies sparnelį aukštyn.

7

Didysis skruostinis raumuo, m. zygomaticus major, prasideda nuo skruostikaulio ir

prisitvirtina prie burnos kampo odos. Traukia burnos kamą į viršų ir į šoną.

Mažasis skruostinis raumuo, m. zygomaticus minor, prasideda nuo skruostikaulio ir baigiasi

nosies ir lūpų vagos odoje. Traukia burnos kampą į viršų ir šoną.

Juoko raumuo, m. risorius, prasideda nuo paausinės fascijos, prisitvirtina prie burnos kampo

odos, Traukia burnos kampą į šoną.

Keliamasis burnos kampo raumuo, m. levator anguli oris, prasideda nuo fossa canina

prisitvirtina prie burnos kampo odos. Kelia burnos kampą aukštyn.

Nuleidžiamasis apatinės lūpos raumuo, m. depressor labii inferioris, prasideda nuo

žandikaulio krašto ties smakrine anga ir prisitvirtina prie apatinės lūpos odos. Apatinę lūpą traukia

žemyn.

Nuleidžiamasis burnos kampo raumuo, m. depressor anguli oris, prasideda nuo apatinio

žandikaulio krašto žemiau smakrinės angos. Traukia burnos kampą žemyn.

Smakrinis raumuo, m.mentalis, prasideda nuo apatinių kandžių juga alveolaria ir prisitvirtina

prie smakro odos. Kelia smakro odą, suformuoja joje duobutes.

Žandinis raumuo, m. buccinator, prasideda nuo crista buccinator mandibulae ir raphe

pterygomandibularis, prisitvirtina prie burnos kampų ir lūpų odos. Prispaudžia lūpas ir žandus prie

dantų ir žandikaulių. (Stropus A., Tamašauskas K. A., Paužienė N. „ Žmogaus anatomija“, Kaunas,

2005)

8

4 VEIDINIO NERVO PAŽEIDIMO PRIEŽASTYS

Veidinio nervo, n. facialis, pažeidimas literatūroje dažniausiai vadinamas veidinio nervo

neuritu, arba neuropatija, pasireiškia jo inervuojamų raumenų pareze arba paralyžiumi. Tarp

periferinės nervų sistemos ligų pagal dažnumą veidinio nervo pažeidimai užima antrąją vietą.

Apie 92 proc. atvejų veidinio nervo neuritą sukelia daugelis etiologinių veiksnių: peršalimas,

kraujagyslių patologija, injekcijos, traumos, onkologinės ligos, alerginės reakcijos; apie 8 proc.

ligonių turi įvairios etiologijos įgimtą mimikos raumenų patologiją. Šios ligos etiologijoje tam tikrą

reikšmę turi ir paveldejimas.

Veidinio nervo neuropatija yra polietiologinė liga. Jos išsivystymą sąlygojančius veiksnius

galima būtų suskirstyti į keletą grupių: trauminius, infekcinius, išeminius, otoegeninius ir

idiopatinius.

Trauminiai veidinio nervo neuropatijos veiksniai yra kaukolės pamato lūžiai, veido traumos,

nervo pažeidimas operuojant paausinę seilių liauką, smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį, veido ir

žandikaulių srities pūlynus, vidinę ausį, galvos smegenis.

Infekciniai šios ligos veiksniai gali būti gripas, tonzilitai, difterija, veido rožė ir kitos

infekcinės ligos.

Veidinį nervą neretai pažeidžia pūliniai vidinės ausies uždegimai. Šiai ligai atsirasti įtakos turi

galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, tilto- smegenėlių kampo navikai, arachnoiditai, encefalitai.

Žymiai rečiau veidinį nervą pažeidžia alkūninio mazgo (ganglion geniculi) virusinis

pažeidimas ir Rosolimo- Melkersono- Rozentalio liga.

Labai dažnai ligos priežasties nepavyksta nustatyti- tai idiopatinės neuropatijos. Šią ligą

neretai sukelia peršalimas.

Veidinio nervo neuropatijos patogenezėje lemiamas vaiduo tenka kompresiniams- išeminiams

veiksniams, kurie sukelia nervo distrofinius degeneracinius pokyčius. (Sabalys G.P, Kubilius R

„Veido ir burnos neurologija“, Kaunas, 2007)

9

5 VEIDINIO NERVO PARALYŽIAUS PASEKMĖS MOTORIKAI

Pagrindinis veidinio nervo neuropatijos klinikinis požymis yra mimikos raumenų parezės arba

paralyžiaus simptomai. Mimikos raumenų paralyžius būna periferinis ir centrinis. Periferinio

pažeidimo atvejais sutrinka visų mimikos raumenų funkcija. Tai sąlygoja veido asimetriją: kaktos

raukšlės išsilygina, skruostas pasmunka žemyn, praplatėja akinis plyšys, išnyksta nosies ir lūpos

raukšlė, nusileidžia lūpų kampas. Ši veido asimetrija labiau išryškėja atliekant aktyvius judesius

sveikoje veido pusėje. Iššiepiant dantis ar šypsantis, pažeistos veido pusės lūpų kampas nejuda ir

dar labiau nukrypsta į sveiką pusę. Burna lieka pusiau pravira tik sveikoje veido pusėje, o pažeistoje

pusėje lūpos lieka sučiauptos- burna įgauna lyg gulsčio šaukštelio formą. Pažeistos pusės skruostas,

iškvepiant orą arba tariant duslius priebalsius, išsipučia lyg burė. Žmogus negali švilpti, suraukti

kaktos ir antakių. Dėl akies žiedinio raumens paralyžiaus neįmanoma užmerkti akies

(lagophtalmus), stengiantis tą padaryti, pažeistos pusės akies obuolys krypsta į šoną ir į viršų- tai

Bello simptomas.

Esant mimikos raumenų parezei, pažeistoje veido pusėje pastebimas „ blakstienų simptomas“:

stengiantis stipriai užmerkti akis, sveikoje pusėje blakstienos pasislepia vokų odos raukšlėje, o

pažeistoje- išlieka matomos. Žiūrint į viršų, pažeistos veido pusės akies obuolys pakyla aukščiau ir

matosi platesnis skleros tarpas tarp ragenos ir apatinio voko.

Dėl žiedinio burnos raumens paralyžiaus ligonis negali valgyti- skystis ar maistas per lūpų

kampą krenta iš burnos, užsilaiko tarp lūpų, skruosto ir alveolinės ataugos.

Jeigu būna pažeistas veidinio nervo branduolys tilte kartu su piramidiniu laidu, išsivysto

Mijaro- Gublero alteruojantis paralyžius. Kai veidnis nervas pažeistas tilto smegenėlių kampe,

dažniausiai kartu pažeidžiamas ir n. vestibulocochlearis.

Kai pažeistas veidinio nervo žievinis branduolių laidas, išsivysto centrinis mimikos raumenų

paralyžius, tada priešingoje patologinio židinio pusėje būna apatinės veido dalies mimikos raumenų

paralyžius: išsilyginęs nosies lūpų kampas, nusileidęs burnos kampas. Kiti mimikos raumenys

nepažeidžiami. (Sabalys G.P, Kubilius R „Veido ir burnos neurologija“, Kaunas, 2007)

10

6 VEIDINIO NERVO PARALYŽIAUS PASEKMĖS SENSORIKAI

Esant akies žiedinio raumens paralyžiui, pagausėja ašarojimas. Tą sukelia nuolatinis ragenos

dirginimas ir sutrikęs ašarų nutekėjimas įašarinį nosies lataką. Ligoniai dažniausiai skundžiasi, kad

ašarojimas trigdo regėjimą, jie mato tarytum per rūką. Pažeistoje veido pusėje susilpnėja arba

išnyksta antakio ir ragenos refleksai. Be mimikos raumenų funkcijos sutrikimo tokie ligoniai dažnai

skundžiasi veido odos jutimo sutrikimais, kurie pasireiškia skausmu pažeistoje veido pusėje, ausyje,

už ausies, pakaušio srityje, viršutiniame žandikaulyje ir apatiniame žandikaulyje, rečiau- kakle,

skausmas plinta į petį. Skausmas dažniau atsiranda iki raumenų paralyžiaus, tačiau galimas ir

ištikus paralyžiui. Skausmas trunka nuo kelių dienų iki savaičių.

Esant Bello sindromui ligoniai negali normalei užmerkti akių, dėl to ilgainiui suprastėja jų

regėjimas, dėl nuolatinio akių sausumo ir nuovargio. (http://medisato.com/lt/bello-paralyzius-

simptomai/,2013)

Kai veidinis nervas pažeistas tilto smegenėlių kampe, dažniausiai kartu pažeidžiamas ir n.

vestibulocochlearis. Tada akis būna sausa, priekiniais dviem trečdaliais liežuvio pacientas nejaučia

skonio, pažeistąja ausimi negirdi, sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva, pykina, vemia, atsiranda

nistagmas.

Kai veidinis nervas pažeidžiamas toje dalyje, kur nuo jo atsidalija veidiniame kanale didysis

uolos nervas, n. petrosus major, ištinka tos veido pusės mimikos raumenų paralyžius, atsiranda

akies sausumas, keratitas, hiperakusis, dviejuose priekiniuose trečdaliuose sutrinka liežuvio skonio

jutimas. (Sabalys G.P, Kubilius R „Veido ir burnos neurologija“, Kaunas, 2007)

11

7 IŠVADOS

1. Veidinis nervas, n. facialis, yra septintoji galvinių nervų pora. Jį sudaro judinamosios,

juntamosios ir vegetacinės skaidulos. Judinamosios skaidulos prasideda iš veidinio nervo motorinio

branduolio, nucl. n. facialis, esančio tilte, rombinės duobės dugne. Veidinis nervas veidiniame

kanale guli horizontaliai, o, pasiekęs didžiojo uolos kanalo angą, hiatus canalis n. petrosi majoris,

pasisuka atgal ir į šoną 90 kampu. Toliau veidinis nervas šakojasi į daug tolimesnių šakų.

2. Mimikos raumenys prasideda nuo įvairių veido kaulų ir pasibaigia veido odoje arba

poodyje Susitraukdami mimikos raumenys, judina veido odą, sudaro raukšles bei įdubas, suteikia

veidui atitinkamą išraišką. Mimikos raumenys skirstomi į penkias grupes: kaukolės skliauto

raumenys, ausies raumenys, nosies raumenys, akies aplinkos raumenys, burnos raumenys. Visus

juos inervuoja veidinis nervas n. facialis.

3. Veidinio nervo paralyžiaus pasekmės motorikai: veido asimetrija: kaktos raukšlės

išsilygina, skruostas pasmunka žemyn, praplatėja akinis plyšys, išnyksta nosies ir lūpos raukšlė,

nusileidžia lūpų kampas, Bello sindromas, pažeistoje veido pusėje pastebimas „ blakstienų

simptomas“: stengiantis stipriai užmerkti akis, sveikoje pusėje blakstienos pasislepia vokų odos

raukšlėje, o pažeistoje- išlieka matomos. Dėl žiedinio burnos raumens paralyžiaus ligonis negali

valgyti- skystis ar maistas per lūpų kampą krenta iš burnos, užsilaiko tarp lūpų, skruosto ir

alveolinės ataugos. Kai pažeistas veidinio nervo žievinis branduolių laidas, išsivysto centrinis

mimikos raumenų paralyžius.

4. Veidinio nervo paralyžiaus pasekmės sensorikai: ašarojimas trigdo regėjimą, pacientai

mato tarytum per rūką. Pažeistoje veido pusėje susilpnėja arba išnyksta antakio ir ragenos

refleksai,veido odos jutimo sutrikimai, kurie pasireiškia skausmu pažeistoje veido pusėje, ausyje, už

ausies, pakaušio srityje, viršutiniame žandikaulyje ir apatiniame žandikaulyje, rečiau- kakle, dėl

pažeidimo tilte, priekiniais dviem trečdaliais liežuvio pacientas nejaučia skonio, pažeistąja ausimi

negirdi, sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva, pykina, vemia, atsiranda nistagmas.

12

LITERATŪRA

1. Avižonienė I. ,Barkauskas E. „Nervų ligos“, Avicena, 1988m.

2. Oatis C. A. „Kinesiology the mechanics and pathomechanics of human movement“,

Baltimore 2004

3. Sabalys G.P, Kubilius R „Veido ir burnos neurologija“, Kaunas, 2007

4. Stropus A., Tamašauskas K. A., Paužienė N. „ Žmogaus anatomija“, Kaunas, 2005

5. http://medisato.com/lt/bello-paralyzius-simptomai/

13

PRIEDAI

Paveiksliukas 1 Veidinis nervas

Paveiksliukas 2 Mimikos raumenys

14